I tema

I tema. LYGINAMOJI KONSTITUCIN TEIS MOKSLAS IR MOKYMO DALYKAS. KONSTITUCIN TEIS NACIONALINS TEISS SISTEMOJE

I dalis

1. Lyginamoji konstitucin teis ( mokslas apie pasaulio valstybi konstitucin teis. Lyginamosios konstitucins teiss vieta teistyroje. Lyginamosios konstitucins teiss mokslo dalykas, funkcijos, metodologija. Lyginamoji analiz.

Konstitucin teis kaip mokslas, mokymo dalykas ir teiss aka.

Konstitucins teiss terminas turi 3 pagrindines prasmes:

1. nacionalins teiss aka konstitucins teiss norm, idstyt teiss norm aktuose, sistema, reguliuojanti visuomeninius santykius:

valstybs organizavimo pagrindai

visuomens organizavimo pagrindai

asmens teisinio statuso pagrindai.

2. Konstitucin teis kaip mokslas teorij, doktrin, koncepcij, hipotezi apie konstitucin teis, visuma mokslikai pagrsti spjimai apie konstitucin teis.

3. konstitucin teis kaip mokymo dalykas auktojoje mokykloje dstomas konstitucins teiss kursas.

Lyginamoji konstitucin teis.

Lyginamosios konstitucins teiss kaip teiss akos nra egzistuoja tik konstitucins teiss, kaip nacionalins teiss aka. Taiau lyginamoji konstitucin teis gali bti suprantama kaip mokymo dalykas ir mokslas.

Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslas tam tikra konstitucins teiss mokslo dalis, kuri kompleksikai ir lyginamuoju metodu tyria vairi pasaulio ali konstitucin teis.

Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslas atlieka ias pagrindines funkcijas:

1) prognozavimo funkcija lyginamosios konstitucins teiss mokslas padeda geriau vertinti ir pagrstai prognozuoti valstybs gyvenimo klausim reguliavimo raid: numatyti tam tikras perspektyvas, tam tikr veiksm rezultatus mokslikai pagrstas numatymas, spjimas.

2) taikomoji funkcija atsivelgiant reali situacij, iekoti sprendim, remiantis istorine kit ali patirtimi tai susij su Lietuvos bei kit ali perjimu i totalitarinio ar autoritarinio reimo demokratin reim, o taip pat centralizuoto kio pertvarkymu privatj, mentaliteto, visuomens gyvenimo pakeitimu, valdi atskyrimu i vienos.

3) komunikacin funkcija informacijos amiuje alims reikia inoti kuo daugiau tam, kad taip jos galt kompensuoti kitus savo trkumus.

4) paintin funkcija - lyginamosios konstitucins teiss mokslas pleia teisininko profesionalo akirat, isilavinim informacinje visuomenje reikia turti informacij ir mokti ja pasinaudoti.

Lyginamoji konstitucin teis kaip mokymo dalykas auktojoje mokykloje dstomas lyginamosios konstitucins teiss kursas, kurio tikslas susipainti su vairi pasaulio ali konstitucine teise, velgti j dsningumus ir ypatumus.

Lyginamosios konstitucins teiss metodologija.Pagrindin lyginamosios konstitucins teiss metod apsprendia pats ios disciplinos pavadinimas pagrindinis vairi ali konstitucins teiss lyginimo metodas lyginamoji analiz. Kiekvienos alies konstitucin teis itirti yra sunku, ir net nebtina. Reikia suvokti j dsningumus ir ypatumus. Lyginamoji konstitucin teis siekia painti konstitucin reguliavimo lyginimo bdu. Lyginamosios analizs metodo esm atrasti ir iskirti konstitucinio reguliavimo dsningumus ir skirtumus, suvokti vairi institut esm. To idava naudojama klasifikacija ir tipologija. Tam, kad klasifikacija ir tipologija bt reikminga, btina teisingai parinkti skirstymo kriterijus. Klasifikacij ir tipologizacij prieastys:

1) egzistuoja keli teisinio reguliavimo, teisins kultros centrai (pvz. Vakar teiss tradicija ir musulmonikoji teiss tradicija)

2) ekonomini, socialini, politini aktualij panaumas (pvz. rinkos kis yra bdingas liberaliajai demokratijai, o Afrikos alims traibalizmas)

3) filosofins idjos, vertybs taip pat daro tak konstituciniam teisiniam reguliavimui.

Taiau tipologij ir klasifikavim reikia taikyti atsargiai iekant panaum negalima paneigti skirtum.

Teisini idj judjimas leidia palyginti teisin reguliavim.

Taiau reikiniai lyginamojoje konstitucinje teisje tiriami ne tik statikoje, bet ir dinamikoje todl yra naudojamas istorinis lyginamasis metodas konstitucinis teisinis reguliavimas lyginamas istorinje perspektyvoje.

Konkreios teisins analizs metodai greta lyginimo analizuosime konkret institut, nustatysime jo specifik, o vliau lyginsime j su kitais.

Papildomi metodai: sisteminis, loginis, analiz, sintez, indukcija, dedukcija.

2. Konstitucin teis nacionalinje teiss sistemoje. Konstitucins teiss principai ir normos, institutai. Konstituciniai teisiniai santykiai.Konstitucin teis kaip nacionalins teiss aka.

Konstitucins teiss akos pavadinimas yra siejamas su pagrindiniu valstybs statymu konstitucija, taiau ji apima ir postatyminius aktus, doktrinas, pan.

Konstitucin teis yra ypatinga teis tai daugiau negu teiss aka tai teiss sritis, reguliuojanti svarbiausius visuomeninius santykius (valstyb, visuomen, individas). i santyki reguliavimas yra reikmingas kitoms teiss akoms. Konstitucins teiss nustatyti pradai takoja kitas teiss akas.

Konstitucins teiss norm ypatumai.

Konstitucins teiss normos, kaip ir kitos teiss normos, yra visuotinai privalomos elgesio taisykls, kuri laikymasis yra utikrinamas valstybs prievartos. Daniausiai konstitucins teiss normos yra tvirtintos statymuose ar kitose teiss norm aktuose. Tik palyginus retais atvejais konstitucins teiss normos yra sukuriamos kitaip teismo precedentu, konstituciniu paproiu.

Konstitucijos ar statymo straipsnyje gali bti tik viena norma, pvz. 1949 m. VFR pagrindinio statymo 102 str: Mirties bausm panaikinama. Taiau viename straipsnyje ar net viename straipsnio sakinyje galima aptikti kelet konstitucins teiss norm; pvz.1962 m. Pranczijos Prezidento rinkim statymo 3 str: Ne vliau kaip per 15 dien po respublikos prezidento rinkim pirmojo turo, vyriausyb turi paskelbti kandidat sra.

Skirtingai nuo privatins teiss, kur kaip taisykl yra naudojamas dispozityvinis reguliavimo metodas, konstitucinje teisje dominuoja imperatyvinis metodas. Dauguma konstitucins teiss norm yra pareigojanio, draudianio, nustatanio pobdio. Tokios normos tik reikalauja nustatyto elgesio (normos sakymai). Reiau sutinkamos normos leidimai (jos plaiai naudojamos ir yra pagrindins tik asmens teisinio statuso reguliavime).

Konstituciniame reguliavime dominuoja subordinacijos (pavaldumo) santykiai, koordinacijos (derinimo) santykiai yra sutinkami reiau. Taiau konstitucinje teisje galima sutikti ir dispozityvini norm. Pvz. 1947 m. Italijos konstitucijos 94 str, kuris reglamentuoja, kad kiekvieni parlamento rmai gali pareikti pasitikjim Vyriausybei, ar atsisakyti j pareikti vardinio balsavimo bdu.

Dauguma konstitucins teiss norm yra normos taisykls, nustatanios tam tikrus elgesio modelius. Esant tam tikriems juridiniams faktams, i norm pagrindu atsiranda teisiniai santykiai.

ymi norm dal sudaro normos principai labai bendro pobdio taisykls jos detalizuojamos kitose konstitucins teiss normose. Pvz. 1982 m. Kinijos konstitucijos 17 str. nustato socializmo princip: I kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal darb. is lozungas pat nesukuria joki teisini pasekmi, taiau jis pagrindinis principas organizuojant viej ir valstybin gyvenim, moni elges visuomenje.

Normos tikslai ypatingai buvo bdingos totalitarinio socializmo valstybms, kurios ikeldavo komunistins bei socialistins visuomens sukrimo tikslus.

Normos simboliai valstybi devizai, pvz. Gvinejos 1990 m. konstitucijos 1 str: Darbas, teisingumas, solidarumas.

Normos apibrimai pvz. Valstyb nedaloma pasaulietin socialin demokratin respublika (Pranczijos respublikos 1958 m. konstitucijos 2 str).

Konstitucija turi ne tik normas, bet ir preambul. Taiau iki iol tebevyksta ginas, ar preambuls normos turi normins reikms. Danai yra manoma, jog preambuls nra normatyvios, taiau jose yra tvirtinti pagrindai, kuri reikia norint suprasti vienos ar kitos konstitucijos esm.

Konstitucins teiss norm struktra.

Konstitucins teiss normos neturi sankcij jos arba perkeliamos kit teisin reguliavim, ar gaun kit politin reikm (pvz. vyriausybs atsistatydinimas, parlamentui jai paskelbus nepasitikjim). Baudiamoji atsakomyb gali bti numatyta tik u konkreiai nustatytus nusikaltimus ir yra formuluojama paia bendriausia prasme, pvz. u valstybs idavim ar prezidento kyininkavim, taiau baudiamoji atsakomyb atsiranda tik po to, kai asmuo yra atleidiamas i pareig, bendra tvarka kaip ir kitiems fiziniams asmenims.

Hipotezs taip pat retai sutinkamos. Hipotezs odin iraika yra retai sutinkama konstitucins teiss norm aktuose ir daniausiai yra formuluojama netiesiogiai.

Konstitucins teiss institutai.

Institutas suderinta teiss norm grup, reguliuojanti vienarius visuomeninius santykius. Institutai gali bti dar labiau suskaidomi poinstitutus, kurie savo ruotu gali bti skaidomi ir toliau.

Daniausiai sutinkami konstitucins teiss institutai yra ie:

pilietybs institutas

valstybs vadovo institutas

piliei asmenins teiss institutas

visuomens ekonomins sistemos institutas

socialins sistemos institutas

politins sistemos institutas

visuomens dvasinio gyvenimo pagrind institutas

asmens teisinio statuso institutas

valstybs formos institutas

rinkim teiss institutas

referendumo institutas

parlamento institutas

vyriausybs institutas

vietos savivaldos institutas ir kt.

Taiau ivardinti institutai yra sutinkami ne visose usienio valstybse. Tose musulmoniko fundamentalizmo alyse, kur, sutinkamai su islamo taisyklmis, politini partij steigimas yra draudiamas, politin sistema apsiriboja tik valstybs organais ir politins sistemos institutas nra sukuriamas.

Yra ali, kur realiai egzistuojanti ekonomin socialin struktra nra pakankamai atspindta konstitucins teiss normose, todl ji netapo atskiru konstitucins teiss institutu (pvz. Brunjuje ir net JAV).

Usienio alyse yra toki institut, kuri nra Lietuvos konstitucinje teisje daniausiai tai yra sisij su monarchijos egzistavimu tose valstybse.

Ypatingi institutai egzistuoja totalitarinio socializmo alyse (pvz. Kinijos liaudies demokratin respublika, Kuba, kt.) ie institutai skelbia socialistin nuosavyb, ikelia tarybas kaip vienintelius realius valdios organus, pabria komunist partijos ikirtin vaidmen visuomenje ir valstybje, pan.

Konstituciniai teisniai santykiai ir j subjektai vairiose pasaulio alyse.

Juridini fakt ir konstitucins teiss norm pagrindu tarp vairi ali (kaip teisinio santykio ali) atsiranda konstituciniai teisiniai santykiai. J dalyviai vadinami konstitucins teiss subjektais. Konstitucinje teisje atsisakoma subjekt dalijimo fizinius bei juridinius asmenis. Konstitucin teis pateikia savo subjekt klasifikacij.

Subjektai:

1) tam tikros socialins ir nacionalins bendrijos (tauta, kuri yra valdios altinis; tautins maumos, turinios apsisprendimo teis; klass (socialistinse alyse)).

2) valstyb ir jos sudtins dalys (pvz. JAV kaip valstyb ir jos valstijos kaip federacijos subjektai).

3) Pagrindins valstybs institucijos

4) Visuomeniniai susivienijimai, politins partijos ir organizacijos ir net rinkj grups (jei jos inicijuoj statymo primim, referendum ir pan).

5) Atstovaujam institucij deputatai

6) Vietinio valdymo ir savivaldos institucijos

7) Individai (asmenys) pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs.

Kiekvienai i kategorij bdinga tam tikra konstitucini teisi apimtis. (patikslinti)

Pasaulio valstybi konstitucins teiss altini vairov.

Pasaulio valstybi konstitucins teiss altiniai.

Teiss altinis teiss normos iraikos forma. Konstitucins teiss altiniais yra laikomi tik tie, kuriuose yra konstitucins teiss norm. Yra tiesioginio valstybs teisinio reguliavimo teiss altiniai ir valstybs sankcionuoti teiss altiniai (pvz. doktrina, teiss paprotys):1. statymai:1.1. konstitucija

1.2. konstituciniai statymai

1.3. organiniai statymai

1.4. paprastieji statymai

1.5. ypatingieji statymai

1.6. statymui prilygstantys parlament reglamentai ir statutai.

2. vykdomosios valdios aktai

3. konstitucins kontrols institucij aktai

4. teismo precedentai

5. konstitucinis paprotys

6. nacionalins vieosios tess sutartys

7. papildomi altiniai:

7.1. religiniai altiniai

7.2. teisin doktrina

7.3. tarptautins teiss aktai

7.4. lokaliniai teiss aktai.

statymai.

statymas pasaulyje suprantamas nevienodai.

Lietuvoje statymas tai parlamento ar referendumu priimtas teiss norm aktas.

Anglo saks alys skiria statymo svok siaurja ir plaija prasme.

statymas siaurja prasme parlamento aktas, parlamentas ia yra suvokiamas kaip aukiausias valstybs atstovaujamasis organas + valstybs vadovas (pvz. D. Britanijoje statymo projektui prie j priimant turi pritarti Lord rmai, Bendruomeni rmai, Karalius (karalien).

statymas siaurja prasme tai bet kokia raytin teiss norma, kuri gali bti ginama teisme (law).

Kontinentins teiss alys statym supranta kaip parlamento priimtas norminis aktas. Kartais konstitucijoje gali bti nustatomos sritys, kuriose parlamentas gali priimti statymus (pvz. Pranczijoje) kitos teisinio reguliavimo sritys pereina vykdomajai valdios akai (deleguota statymleidyst). iuo pranczikuoju reguliavimu yra pasiekusios Pranczijos kolonijos ir Kazachstanas.

Konstitucija svarbiausias konstitucins teiss altinis, turi aukiausi teisin gali.

Konstituciniai statymai statymai, kuriais keiiama ar papildoma konstitucija. Priimami ypatinga tvarka. Turi toki pai juridin gali kaip ir konstitucija. Kai kuriose valstybse pati konstitucija yra vadinama konstituciniu statymu, pvz. Vokietijoje pagrindinis statymas.

Organinis statymas ypatingos reikms statymas, kurio primimas tiesiogiai nurodomas konstitucijoje. Kai kuriose alyse yra nurodomos konkreios visuomeninio gyvenimo sferos, kuri teisin reglamentacija yra galima tik organiniais statymais pvz. Ispanijos konstitucijos 81 str. numato, kad organiniai statymai yra tie, kurie yra susij su pagrindini teisi ir laisvi ipltimu, patvirtinantys autonomini bendruomeni statutus, susij su visuotine rinkim teise ir kiti statymai, numatyti Konstitucijoje. Jis uima tarpin viet tarp konstitucini statym ir paprastj statym. J atsiradimas siejamas su 1958 m. Pranczijos konstitucija. Vliau ie statymai paplito buvusiose Pranczijos kolonijose, o taip pat ir kitose alyse (pvz. Moldova). Kiekvienos alies konstitucijoje gali bti numatytas bet koks skaiius toki statym: pvz. 1991 m. Rumunijos konstitucija numat 25 klausimus, kuriais turjo bti priimti organiniai statymai. Danai organini statym primimas siejamas su pagrindiniais konstitucins teiss institutais. Lietuva nepripasta organini statym. Organinius statymus priimti ir pakeisti yra sunkiau, nei paprastuosius. Prie priimant organin statym Pranczijoje, Konstitucin Taryba tikrina jo atitikim konstitucijai.

Paprasti statymai bendra tvarka priimti statym leidybos organ aktai, reguliuojantys svarbias valstybs gyvenimo sritis. Gali bti priimti parlamento ar tiesiogiai tautos. Federacinse valstybse bna federaciniai statymai ir federacijos subjekt statymai. Taip pat yra ir vietini statym, priimam autonomini vienet institucij (Italija, Ispanija).

Ypatingieji statymai j primimas bdingas III-iojo pasaulio alims (ri Lanka, Malaizija, Fii, Jamaika). Priimami parlamento bendra tvarka, taiau gali riboti tam tikras statym normas ar net konstitucins teiss normas. pvz. ri Lankos 1971 m. statymas Dl kelio terorizmui ukirsti. Daniausiai jie yra priimami trumpam laikotarpiui, taiau parlamentas turi teis pratsti j galiojim.

Parlamento reglamentai, statutai nustato j vidin organizacij ir darbo procedras. Turi statymo gali, taiau priimami iek tiek supaprastinta tvarka be valstybs vadovo promulgavimo. Jei parlamentas yra dviej rm, kiekvieni rmai turi savo reglament (statut), kuriuo primimui nereikia kit rm pritarimo.

Vykdomosios valdios aktai.

Tai valstybs vadovo (prezidento, monarcho), vyriausybs, ministerij, kit centrini valstybs vykdomj institucij aktai: sakai, dekretai, aktai, nutarimai.

Deleguotoji statymleidyst tai normatyviniai aktai, turintys statymo gali, taiau ileisti ne paties statym leidybos organo (parlamento), o jo pavedimu kitu valstybs organo daniausiai Vyriausybs, reiau valstybs vadovo. Deleguota statymleidtys, kaip tam tikr klausim operatyvesnis sprendimo bdas plaiai paplito daugelyje ali (pvz. D. Britanija, Pranczija, Italija). Ji atspindjo vykdomosios valdios vaidmens sustiprjim ir padjo vykdomajai valdiai sustiprti. Deleguota statymleidyt gali bti vertinama teigiamai, jei kalbsime apie svarbi socialini program realizavim; ir neigiamai jei vykdomoji valdia pernelyg takoja parlament ir pastarojo vaidmuo susilpnja. Deleguota statymleidyst yra manoma tik tuo atveju, jei ji yra nustatyta Konstitucijos. Konstitucij autoriai stengsi sprausti deleguot statymleidyst grietas ribas tokiu bdu paliekant parlamentui galutinio sprendimo teis. Todl konstitucin teis ikelia tam tikras slygas deleguotai statymleidystei:

atitinkamas parlamento leidimas yra suteikiamas nustatytam laikotarpiui

grietai nustatomas klausim ratas

parlamento leidimui negali bti taikomas pleiamasis aikinimas

draudiama iduoti leidim sukurti normoms, keiianioms galiojanius statymus ar galiojanias atgal.

Neleidiama subdelegacija.

1) valstybs vadovo aktai turintys statymo gali (Italija, Sirija, Marokas) pvz. Italijoje statymo gali turi Prezidento dekretai. Pagal 1995 m. Kazachstano konstitucij ioje srityje prezidentas turi labai iplstus galiojimus jam statym leidyb gali deleguoti iki 1 met, taip pat jis gali paskelbti skub statymo primim, o jei parlamentas atsisako skubia tvarka priimti statymo, tai jis gali ileisti sak, turint statymo gali.

2) Vyriausybs aktai, turintys statymo gali labiau paplits variantas, nei pirmasis (Ispanija, Portugalija, Rumunija, Graikija) ie aktai turi bti patvirtinti parlamento.

Pagal pranczikj doktrin tokie aktai yra vadinami hibridiniais teiss aktais.

Konstitucins prieiros institucij aktai.

Tai konstitucini teism, konstitucini taryb ar kitoki konstitucins kontrols institucij priimami aktai dl oficialaus konstitucijos aikinimo ar dl teiss akt atitikimo konstitucijai.

Teismo precedentai.

Bdingi anglo saks teisei. Teisminiai precedentai tai aukiausios instancijos teism sprendimai, kurie yra j skelbiami ir tampantys teisiniu pagrindu teismams sprsti analogikas bylas t.y. teismai kuria normas.

Taiau yra ali, neigiamai irini teismin precedent. Pvz. Pranczijoje teismams draudiama kurti normas. taiau paioje Pranczijoje yra pastebima tendencija, neigianti draudim (pvz. Konstitucins Tarybos aktai, administracins teiss aktai).

Konstitucinis paprotys.

Tai per ilg laik susiklosts valstybs institucij vienodas veikimo bdas, kai esant tam tikrai situacijai elgiamasi tam tikru bdu. Daugelyje ali konstituciniai paproiai nustato parlament vidin organizacij ir reglament. Remiamasi santykio dalyvi konsensusu. Konstitucinis paprotys negali bti ginamas teismine tvarka esant jo paeidimui. Daniausiai taikoma sankcija u konstitucinio paproio paeidim yra valstybs veikj moralins politins reputacijos praradimas. Paplits alyse, neturiniose raytins konstitucijos (pvz. D. Britanijos Parlamento, Vyriausybs formavimo ir funkcionavimo tvarka).

Tam tikri konstituciniai paproiai ilgainiui gavo statymo gali (pvz. kad n vienas asmuo negali eiti JAV prezidento pareig daugiau nei du kartus).

Nacionaliniai vieosios teiss susitarimai:

1993 m. sausio 1 d. susitarimas dl ekoslovakijos padalijimo ekij ir Slovakij.

1943 m. Libano nacionalinis paktas dl aukiausi valstybs pareig paskirstymo tarp vairi religij alinink.

Papildomi altiniai:

Religiniai altiniai.

Koranas musulmon alyse yra aktas, auktesnis u konstitucij. Musulmon vertybi sistema lemia konstitucin sistem.

Taip pat bdingi monarchijoms su feodalinmis ir luominmis atgyvenomis, ypa sosto paveldjimo klausimais.

Teisin doktrina.

Kai kuriose alyse teismai savo sprendimus grindia ne tik teiss norm aktais, et ir ymi teiss mokslinink darbais.

Tarptautiniai teiss aktai.

Jie tapo reikmingais konstitucins teiss altiniais 20 am. pab. ir ypa mogaus teisi klausimais. Kai kuri ali konstitucijose yra tiesiogin nuorodos iuos aktus. Pvz. 1948 m. JT Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1992 m. Mastrichto sutartis, kt.

Lokaliniai aktai.

Galioja tam tikroje alies teritorijoje (pvz. JAV valstij teiss aktai, Tanzanijoje Zanzibaro aktai, Ukrainoje Krymo aktai). Valstybi miestai neretai turi savo chartijas, kurios reguliuoja vietos savivald.

Dar gali bti kvazi konstituciniai teiss aktai :

karini ar revoliucini taryb aktai (Nigerija, Etiopija) tai laikinosios valdios, suskurusios po eilinio perversmo, aktai (dekretai, proklamacijos);

nacionalins chartijos (Alyras),

revoliucins chartijos (Madagaskaras),

valdanij (vieninteli) partij aktai (Kongas, Zairas).

3. Lyginamoji konstitucin teis kaip mokymo dalykas. (nesu tikra , kad sis atsakymas yra tikslus).II dalis

1. Konstitucins teiss kaip savarankiko teiss mokslo atsiradimas ir raida.

Usienio ali konstitucins teiss tyrinjimai tai pasaulins patirties naginjimas. Jis padeda patobulinti, praktikai panaudoti konstitucinio reguliavimo modelius, atsisakyti t konstitucins teiss institut, kurie tapo nebeproduktyviais ar nebeatitinka iuolaikini visuomenini vertybi.

Konstitucins teiss kaip savarankikos teiss mokslo dalies atsiradimas.

Konstitucin teis turi ilg savo raidos istorij. Ji buvo (ir iuo metu yra) glaudiai susijusi su filosofija, sociologija, politologija, religijotyra.

Konstitucin teis, skirtingai nuo baudiamosios ar civilins teiss, atsirado i esms neseniai 19 am. vid. i pradi konstitucins reikms idjas (apie valstybs ir visuomens srang) ikl antikos mstytojai: graikai Platonas ir Aristotelis, Romnai Ciceronas ir Gajus, nors tuo metu nei paios konstitucins teiss, nei jos mokslo dar nebuvo. Viduramiais taip pat buvo darb, susijusi su tam tikromis konstitucins teiss problemomis (pvz. Tomo Akvinieio).

Vlyvo konstitucins teiss atsiradimo prieastys:

1) raytins konstitucijos atsirado tik 18 am. pab. jose buvo susisteminta valdios institucij struktra, sveika ir pan. tai nauja pakopa teisiniame reguliavime.

2) Feodalinio absoliutizmo lugimas.

3) Demokratini revoliucij epocha.

4) vietimo epochos mstytoj veikla: Hugo Grocijus, arlis Lui Monteskje, anas akas Ruso, Donas Lokas ir kt. suformulavo daugyb nuostat, kurios tapo iuolaikins konstitucins teiss pagrindu.

19 am. pab. 20 am. prad. vyravo pozityvizmas juridin (klasikin mokykla) teiss akt studijavimas. Atstovai: Jevinekas (Vokietija), Ademaras Esmenas (Pranczija), Dicey (D. Britanija), Orando (Italija) originals mokslininkai, sukr reikmingas teisines koncepcijas.

Pozityvizmo tikslas isilaisvinti nuo visko, kas nra reikalinga teisei sukurti grynai juridin teorija reikalavo teis tirti teiss metodais, teisinmis svokomis, teisinmis kategorijomis. Siek konstitucin teis atsikirti nuo kit srii.

2. Pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys ir mokyklos.

Pagrindins KTM kryptys ir mokyklos.

KTM vyrauja dvi kryptys: 1. etatistin;

2. liberalioji;

Etatistins krp.atstovai suvokia KT kaip valstybs nustatyt teis, nepripasta socialins (visuomens sukurtos) teiss. Marksistins pasauliros mokslininkai (yra vadinami radikalais) tyrinja ir suvokia KT klasi kovos, viepataujanios klass ar klasi grups diktatros poiriu. Dauguma KT tyrintoj priklauso liberaliajai krypiai. Jie teigia kad K-ja ir KT nra valstybs valdios diktatros rankis. Ji turi ireikti vairi visuomens grupi, valdanij ir pavaldini socialin ry, tvirtinti mogiksias vertybes, deklaruoja teisin, demokratin valstyb, valdi padalinim, vietos savivald, valdinink ir valstybs inst.atsakomyb tautai ir jos atstovams, taikius konflikt sprendim bdus, kompromis ir susitarim paiek ir daugiapartin sistem.

Klasikin (juridin), modernioji (juridin) mokyklos.

Klasikins (susiformavo XIX a. pb .- XX a. pr.) tikslas ilaisvinti nuo visko kas nereikalinga teisei ir sukurti grynai juridin teorija, reikalavo teis tirti teisiniais metodais ir svokom ir kategorijom. Siek atskirti KT nuo kit teiss ak. i m-kla: tiria KT normas, izoliuodama jas nuo socialini parametr, formaliu dogmatiniu metodu; valstyb traktuoja kaip teisin reikin; valstyb suvokiama kaip teiss subjektas, jos veikla turi bti detaliai reglamentuota. Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo inst., savo gali ribose. i m-kla rmsi liberalia doktrina.

Modernioji (juridin) m-kla. XX a. antroje pusje. Yra isaugomas teisinio tyrimo prioritetas, bet siekiama atriboti KT nuo politikos moksl, siekia atskleisti konstitucinio teisi mechanizmo esm, itirti KT teiss institutus, juos domina ir KT reguliavimas ir Konstitucin praktika.

Sociologin KT mokykla.

Pasiekimas - socialins teiss sampratos ir socialinio solidarumo idjas, teiss virenybs, teiss prioriteto statymo leidjo atvilgiu idjas.

Politologine-sociologine m-kla.

ios krypties mokslininkai grta prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj, jie savo konstitucinius teisinius tyrimus sieja su politikos moksl tyrimais, todl studijavo ne tiek KT normas, kiek tam tikro valstybs ar visuomens instituto real vaidmen, reikm visuomens gyvenime.

KT m-kl anglosaks alyse (DB, JAV), Pranczija ir Vokietija.

DB-jos m-klos 1. Apraomoji m-kla atsirado, nes nebuvo raytins K-jos, o reikjo aprayti principus, normas, j taikym. Mokslinink darbais remiasi teismai. Dauguma vadovli parayti pagal i krypt.(R.Deksteris, Bentlei, Raitas).

2.politologin sociologin. i kryptis sieja KT tyrimus su politiniu kontekstu. Mokslinink darbuose, suvokiant Kons.teisinius reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). Brit autoriai vysto ias koncepcijas: 1. konstitucijos negalima vadinti nerayta. 2. valstybs sampratos idjos: a)korporacins valstybs idja b) demokratinio arba riboto valdymo valstybs idja c) mokslas nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij, kalbama apie parlamento virenyb, jo suverenitet, d.vyriausyb arba valdymas e) parlamento virenybs principas. 3. Partij valdymo sistemos doktrina. 4. teiss viepatavimo doktrina.

XIX a. JAV KT mokslas vystsi kaip politini moksl dalis. KT mokslui bdingas pragmatinis, praktizistinis poiris: raytins K-jos koncepcija, federalizmo klausimai, stabdi ir atsvar sistemos studijos, statym konstitucingumo teismin kontrol. XX a.pirm. pusj KT moksle vyrauja dvi kryptis:1.tradicin juridin 2. KT politikos mokslo politikos istorijos persipynimas. Po antro pas.karo toliau vystsi juridin kryptis. Kita kryptis buvo politin jurisprudencija, kuri siek pritaikyti teiss institutus prie besikeiianios tikrovs, pasisak u teiss tyrim platesniame kontekste (ubertas, Trib) Paplitusi gyvos K-jos doktrina: K-ja ne teisinis dokumentas, bet tradicijos, paproiai, praktika. Didelis dmesys skiriamas valdi padalinimui.

Pranc.moderni KT m-kla. KT dstoma traktatuose, vadovliuose, monografijose. Vyrauja dvi koncepcijos: 1. Biurdo PI esm idja, jungianti mones, j grupes, inst ,institutas gali bti faktiniu ir teisini santyki dalyvis, tai socialinis politinis reikinys, kuriam bdingos juridinio asmens savybs. 2.Diuvere: institutas visuma politini idj, sitikinim, paproi kartu su materialiuoju elementu, kurie sudaro organizuot susijusi visum. Yra du tipai: paprasti institutai (eima, parapija) bdinga tam tikra hierarhija, organizacija.Sudtingi institutai KT domina tik jie.(parlamentas, vyriausyb).

Vokietijos KT doktrinos krjas Federalinis Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo sprendimai grindiami solidia teorine mediaga, sprendimai turi ne tik teisin bet ir mokslin autoritet. Neslepiamas teiss ir politikos ryys, valstybin teis sietina su politika. Stiprias pozicijas isaugojo juridins m-klos atstovai; i kitos puss valstybinei teisei reikmingas politikos moksl siverimas. Iskiriamos dvi kryptis: 1. statin (teinas) interpretuojant normas svarbu isiaikinti K-jos krj koncepcij. 2.dinamin (Maunsas) K-jos normas reikia aikinti atsivelgiant tikrov. Ypa nagrinjamos svokos: teisin valstyb, socialin valstyb, partij politin doktrina, federalizmo principas.

Klasikin mokykla.

1) tiria konstitucines teisines normas, jas izoliuodama nuo socialini parametr ir tyria iuos reikinius, naudodama formali dogmatin analiz.

2) Valstyb traktuoja kaip teisin reikin. Valstyb tai teiss forma. Mokslo apie valstyb metodologij yra teiss moksle. Valstyb tai teiss subjektas. Valstybs struktra, veikla turi bti detaliai teisikai sureguliuota. Domina juridin valstybs samprata. Valstyb tai juridinis asmuo (korporacija). Valstyb vieninga kategorija, jos teisinis statusas lemia jos institucij veikl, asmens teisin status. Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo institucijas, gyvendindama savo teises ir pareigas.

3) Remiasi liberalizmu valstyb naktinis sargas.

Vokiei klasikin mokykla patyr didel istorins mokyklos tak.

Pranczijos klasikin mokykla valstybs savs ribojimo klausimas, parlamento ir prezidento tarpusavio santykis. Esmenas: Valstyb juridinis asmuo ir tautos teisin personifikacija. Taip jis tautos suverenitet tapatino su valstybs suverenitetu. Valdia turi bti ribojama individo teismis.

Italijos klasikin mokykla yms Orlando darbai valstyb teisinis institutas. i mokykla yra prancziko institucionalizmo pirmtakas.

Anglijos klasikin mokykla parlamento virenybs principas, teiss viepatavimo principas, konstitucins konvencijos.

Klasikin mokykla teisinio pozityvizmo iraika konstitucinje teisje.

Kelzenas teisikum pakils kvadratu. Valstyb grynai teisinis reikinys, nors ir netapatinama su teise. Didel reikm skiria konstitucijai, konstituciniam reguliavimui. Valstyb tik teiss pratsimas, krinys, identikas teisei. Valstyb atspindi teiss hierarchij.

Sociologin mokykla.

Nuo 20 am. prad. sivyrauja sociologiniai aspektai konstitucinje teisje.

Leonas Diugi socialinio solidarumo doktrina. Teis yra i valstybs ir jai privaloma. statym leidjas tik konstruoja normas, bet j nekuria. mons remiasi solidarumu: nedaryk nieko, kas paeist socialin solidarum. Valstybs valdia mons, kurie valdo, todl kad yra tam tikrais atvilgiais pranaesni u kitus. Svarbs yra reals faktai, o ne valstyb, kaip teisin konstrukcija. Valstyb atlieka tam tikr socialin misij ji viej tarnyb, asociacija, kuri utikrina socialin solidarum. Diugi yra realistas.

Morisas Oriju tarpinis poiris formuoja sintetin teorij tarp teiss ir sociologijos. Valstyb tai atitinkamos tautos juridin personifikacija, kuri yra tautos ekonomins, politins, juridins centralizacijos padarinys, kurio tikslas pilietin santaika. Morisas Oriju institucionalizmo krjas. Pagrindinis institutas valstyb.

Realistin mokykla.

Vokietijoje buvo pereinama nuo juridins mokyklos realistin. Realistai kritikavo juridins mokyklos atstovus, remdamiesi nacionalins vokikos dvasios prad teorija, jgos teorija (Gumplovius), integracijos teorija (Smendas). Kritikavo juridin mokykl u formalum. Otto von Girk: Valstyb tai sistema tarpusavyje susijusi sjung, lemiani visuomens gyvenim.

Gumploviius jgos teorijos krjas valdanij ir valdomj santykiuose pasireikia jgos faktorius. Valstybs paskirtis palaikyti tvark. Valstybs atsiradimo prieastis jga, o ne teis. Jga lemia santykius.

Smendas integracijos teorija valstyb egzistuoja nuolatiniame atsinaujinimo procese. Valstyb nuolat save integruoja, save kuria individuose tai tstinis procesas. Integracijos veiksnys daugumos principas. Parlamentin kova integruojanti kova.

Politin sociologin mokykla.

Po II pasaulinio karo sugrtama prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj. Konstitucin teis patyria didel politikos moksl poveik (ypa Pranczijos konstitucins teiss mokykla i ia ir disciplinos pavadinimas - konstitucin teis ir politiniai institutai). Konstitucins teiss mokslas politizuojamas.

Atstovai: Biurdo, Deningsas, Kavinas.

Atsigauna jurin mokykla ji modernizuojama. Siekia atriboti konstitucin teis nuo politikos moksl. Hesse tradicinis konstitucionalizmas + konstitucin teisin praktika.

Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje.

Moderni konstitucins teiss mokykla. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju (sociologin mokykla).

Reikmingas 1958 m. konstitucijos primimas. Konstitucins teiss doktrina yra dstoma vadovliuose, monografijose, traktatuose.

Nuo 1977 m. leidinys Pivuar Valdia 3 knygos per metus.

Darbai:

1979 m. Pranczijos konstitucijos komentaras 79 m. Liuenas - vis konstitucijos straipsni komentaras.

1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis.

1949 m. Vedelio Konstitucins teiss pagrindiniai institutai .

Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai.

ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas.

Diuverger Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina.

Prancz konstitucins teiss ypatumai lyginant su kitomis Vakar Europos alimis.1) prancz autoriai laiko save nepriklausomai nuo statym leidybos ir teismo praktikos analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama teismine praktika ir politiniais mokslais.

2) Nra konstitucins teiss mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai institutai. Konstitucin teis ir politika iuolaikiniai konstitucins teiss autoriai aikiai pasuka politini moksl link.

3) Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria Vyriausyb ir administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus.

4) I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi problemos. mogaus teiss ir laisvs specialus, integralus dalykas Vieosios teiss. Konstitucijos tekste nuo III iosios respublikos laik pagrindini teisi ir laisvi nra. Jos yra laikomos prigimtinmis, todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi.

5) Teisinink konstitucinink nedomina federalizmas.

6) Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis norm taikymas. Nuo 1958 m. konstitucijos yra steigta Konstitucin Taryba, kurios darbas yra specifikas, palyginus su kit ali konstitucins prieiros institucijomis ji atlieka iankstin konstitucin kontrol t.y. vis statym atitikimas konstitucijai yra patikrinamas dar prie juos promulguojant.

7) Konstitucin teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb, prezidentas, rinkimai. Plaiai naudoja politikos moksl mediag.

8) Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis.

9) Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime.

iuolaikinio Pranczijos konstitucins teiss mokslo (konstitucin teis ir politiniai institutai) dalykas.

1954 m. vyriausybs dekretu buvo vykdyta teisinio mokymo reforma nuo to laiko konstitucins teiss mokslas imtas vadinti konstitucine teise ir politiniais institutais. Pavadinimo pakeitimas yra susijs su poiriu konstitucins teiss dalyk pokyiu maiau konstitucijos, daugiau politini institut studijos.

Konstitucins teiss moksl ilg laik domino konstitucijos tekstas. Konstitucins teiss dalykas valstybs organai, j pagrindins taisykls, valdymo bdai, politins valdios galiojimai, j ribos, valdios institucij tarpusavio santykiai, viej teisi ir laisvi garantijos.

1947 m. minimalistinis Laferjero konstitucins teiss apibrimas tai vidaus teiss dalis, kurios dalykas yra:

Valstybs forma ir struktra

Aukiausi valstybs organ organizacija, funkcionavimas, tarpusavio santykiai, galiojimai

Piliei dalyvavimas valdyme.

1957 m. Prelo konstitucins teiss apibrimas tai ms alyje galiojanios normos, nustatanios politins valdios tvirtinim, gyvendinim, perdavim.

Vedelio konstitucins teiss aikinamasis apibrimas tai politins valdios gyvendinimo teis.

Konstitucins teiss ir politini institut sampratos sitvirtinimui ypatingai reikmingi Diuverger darbai konstitucin teis, kuri taiko politiniai institutai, o politinius institutus galima visapusikiau atskleisti, analizuojant sociologiniu aspektu. Konstitucija reguliuoja ne visus konstitucins teiss institutus, todl visos konstitucins teiss nesuprasi, nagrinjant tik konstitucij, todl konstitucins teiss altiniais dar yra: parlamento rm reglamentai, dekretai, praktika, paproiai ir kt. Taip pat reikia ianalizuoti organinius statymus. Konstitucijos raid ir konstitucin praktika gali nesutapti, pvz. Konstitucijos 20 str: Vyriausyb nustato ir vykdo tautos politik. Politin tikrov gali nesutapti su konstitucijos rmais, o svarbs institutai gali bti konstitucijos nesureguliuoti, ar sureguliuoti i dalies. Todl reikalingas konstitucins teiss dalyko ipltimas. Diuverger ileidia Konstitucins teiss ir politini institut vadovl, kuriame jis mokslikai nuvieia konstitucijos problem politin aspekt. Diuverger didel dmes skyr politinms partijoms.

Diuverger pairos i esms susiaukia su Vedelio pairomis btina perengti grietus juridini institut rmus, reikia praturtinti elementais i fakt, idj istorijos, politini moksl.

Biurdo konstitucins teiss politizavimo alininkas politinio gyvenimo tyrimas negali apsiriboti konstitucijos tyrimu, reikia tirti politin praktik, atsivelgti filosofin antstat.

Taip visi ie mokslininkai veik juridins mokyklos alininkus reikalinga plati socialin analiz tiriamas ne tik reglamentavimas, atsiranda vieosios nuomons, spaudos, spaudimo grupi vaidmens tyrimas. Dabar mokslininkus domina ne tik konstitucinis tyrimas juridiniu poiriu, bet ir praktinis jos funkcionavimas.

Pakte tirti politinius institutus ir konstitucin teis tirti kaip gyvendinama ir perduodama politin valdia atitinkamoje valstybje tai politinio reimo tyrimas. Politinis reimas valstybs politini jg tam tikr institut funkcionavimo tyrimas.

Politinio reimo aspektai:

1) Norminis tam tikros taisykls, nustatanios valdios institucij kompetencijas, santykius su kitomis institucijomis, pilieiais.

2) praktinis (politinis) aspektas politinio reimo gyvendinimas daug svarbesnis, negu juridins taisykls.

Politiniai institutai tai tiltas, jungiantis konstitucin teis ir politikos mokslus.

Taiau taip mano ne visi Pranczijos mokslininkai.

Moderni juridin mokykla ios mokyklos atstovai lieka itikimi teisiniams metodams. Liueras juridinis metodas leidia atskirti teiss moksl nuo politikos meno. Kiekvienas teisininkas konstitucininkas teiss studijose mokosi 3-j pagrindini operacij:1. formuluoti klausim, kur reikia atsakyti.

2. isiaikinti teiss norm

3. pritaikyti teiss norm keliamo klausimo isprendimui.

Konstitucins teiss dalykas i viso nra aikus, todl Liueras nemato prasms nustatyti jo rib. Ne tiek svarb k konstitucijos normos reguliuoja, kiek svarbu yra tai, kad konstitucijos normos yra aukiausi teisin gali turinios normos, lyginant su kitomis teiss normomis.

Liuer palaiko Giue konstitucin teis tai visuma privalom norm, nustatani valstybs valdi valdios struktras, santykius ir pan. reikia aikintis ir real norm funkcionavim.

Kai kurios Pranczijos konstitucins teiss doktrinos problemos.

Dvi politini institut koncepcijos:

1)Prelo ir Biurdo institut esm idja, jungianti mones, j grupes staiga idjos tarnyboje.

Prelo iskyr institutus organizmus ir institutus mechanizmus:

Institutai orgnizmai tai moni kolektyvai, kuriuos jungia ideologija, pairos, bendri poreikiai.

Institutai mechanizmai tam tikr taisykli visuma.

Instituto valia nra tapati j sudarani moni valiai. Institutai gali bti tiek faktini, tiek teisini santyki dalyviais socialiai ar politiniai reikianiai, kuriems bdingi tam tikros juridinio asmens savybs.

2) Diuverger institutas tai visuma idj, sitikinim, tikjim, paproi kartu su materialiuoju elementu (turtas, pastatai, pinigai). kurie sudaro susijusi ir organizuot visum (eima, politin partija, profesin sjunga, parlamentas). Duverger iskyr du institut tipus:

1. paprasti institutai tai institutai be ypatingos organizacijos.

2. sudtingi institutai tai institutai, kuriem bdinga tam tikra organizacija, valdymo hierarchija.

Konstitucin teis domina btent sudtingi istitutai politins partijos, parlamentarai, vyriusybs.

Politinis reimas apima

konstitucijoje apibrt institucij organizacij ir veikl

partij sistem

politinio gyvenimo praktik

ideologija ir politinius paproius.

Vokikoji konstitucins teiss mokykla.

Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija. Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valtyb. Istorins mokyklos svarba tautins dvasios istorija. Tauta sukr valstyb. 19 am. 60-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. Po I pasaulinio karo Kaizerio Vokietijos lugimas 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui 1949 m. konstitucija vadinama profesori konstitucija.

inomiausi Vokietijos konstitucininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas. Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet. Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus.

Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio: valstybin teis sietina su politika. eneris: tarp konstitucijos ir politikos yra ryys: konstitucija suteikia erdv ir nustato vairi politini proces ribas, formuluodama privalomas taisykles. Valstybs teis tai politin teis teis politikai.

Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hesse ikelia juridinius aspektus pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij.

Vokietijos valstybs organizavimo principai.

Nerasime vieningo konstitucijos apibrimo. Taiau visi Vokietijos konstitucininkai pripasta ir akcentuoja konstitucijos normikum tai aukiausios teisins galios teiss norm sistema, galiojanti alyje.

Konstitucijos reikm vairs autoriai suvokia nevienodai. Leventainas konstitucija tai aukiausios valdios apribojimo sistema. Hesse konstitucija pagrindin visuomens teisin tvarka, ji nustato svarbiausius principus, kuriais remiantis formuojama politin vienyb ir gyvendinami valstybs udaviniai. Konstitucija reguliuoja kaip isprendiami konfliktai visuomenje, kaip funkcionuoja valstyb. Konstitucija tai priemon sutaikyti prietaravimus ir utikrinti socialin santaik.

Konstitucijos ir konstitucins tikrovs santykio problema.

Mauncas, teinas, Lioventeinas mano, kad tokie skirtumai yra neivengiami, taiau konstitucin praktika turi bti kuo ariau konstitucijos norm. Mauncas: normos lieka tokios, kokios jos buvo nustatytos, o tikrov keiiasi. Valstybs institucijos, taikydamos konstitucij turi atsivelgti it skirtum.

Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: 2 kryptys:

1. statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij.

2. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines aktualijas.

Visi autoriai pabria, kad interpretavimo pagrindinis kriterijus konstitucijos vertybi sistema. Tiek Vokietijos konstitucijoje, tiek konstitucins teiss doktrinoje daug raoma apie:

1) teisin valstyb (Konstitucijos 28 str) tai organin Vokietijos doktrinai svoka. Teisin valstyb suprantama nevienodai: vieni autoriai pabria btinum ginti mogaus teises ir laisves, kiti teising teistvark, teisingumo visuomenje utikrinim. ternas teisin valstyb tai valstybs valdia, gyvendinama pagal konstitucijos nustatyt tvark, priimtus statymus, siekiant utikrinti laisv, teisingum, teises. Teisins valstybs doktrina yra susijusi su teiss viepatavimo doktrina.

2) Socialins valstybs koncepcija (20, 28 str) skiriamos 2 pakraipos:

1. socialin valstyb tai tik teisinis modelis, kur btina atsivelgti, priimant statymus (vertyb, orientyras)

2. socialins valstybs svoka apima ne tik juridin aspekt, bet ir socialin valstyb turi utikrinti socialines garantijas.

Canelis valstybs udavinys palaikyti socialini santyki stabilum, utikrinti piliei gerov tik tokia valstyb gali bti laikoma socialine.

3) Partij valstybs doktrina (21 str) valstybs santvarka ir politika saistoma partij veiklos pliuralistin valstybs koncepcija. Partijos valdios pliuralizmo didjimo iraika. Tokios valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais saikinga partin konfrontacija.

4) Federalizmo principas kooperatinio federalizmo koncepcija akcentuojamas ne emi ir federacijos atskirumas: bet valstybins veiklos kooperacija vairiais lygmenimis mechanizmas veikia vieningai bendradarbiavimas ems ir federacija nepriepastatomos.

5) Valdi padalijimo problematika. Kritikuoja klasikin valdi padalijimo princip. Stefani: valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas:

1. valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin)

2. valdi padalijimas federalinio lygmeniu

3. valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons.

4. valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike

5. valdi padalijimas socialiniu aspektu padalinta tarp vairi socialini grupi.

Anglo saksikoji konstitucins teiss mokslo doktrina Didiosios Britanijos ir JAV pavyzdiu.

Bendrosios teiss doktrina daro tak konstitucins teiss reikiniams. Didiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, moni ir svarbiausi valstybs institucij sveik, santykius.

Alderis: konstitucin teis tai visos valdymo sistemos reguliavimas. Jis jungia administracin teis prie konstitucins teiss taip net vadinasi jo vadovlis: Administracin ir konstitucin teis.

Kiti mokslininkai mano, kad konstitucin teis yra susijus su trimis valstybs funkcijomis:

1) kaip leisti statymus

2) kaip vykdyti statymus

3) kaip ginti valstyb nuo vidaus ir iors veiksni.

JAV daugelis mokslinink konstitucin teis apibrieia paiais bendriausiais bruoais, o konstitucins teiss detalizavim palieka administracinei teisei. Pasak j, konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, piliei ir valdios institucij (Vyriausybs) santykius, nustato valdanij teises ir pareigas, pagrindines laisvi garantavimas asmens ir valstybs santykiuose.

Kiti autoriai mano, kad konstitucin teis tai Aukiausiojo Teismo interpretacij studijos.

Daniausiai sutinkama anglosaksikoji konstitucins teiss formul yra: valstybs organai + mogaus teiss.

Didiosios Britanijos konstitucins teiss mokslas.Didiosios Britanijos konstitucins teiss moksle vyrauja dvi pagrindins kryptys:

1) formalioji dogmatin (apraomoji) brit konstitucins teiss mokslas jauia Dicey tak. Jo analitinis metod leido atskirti konstitucin teis nuo politikos ir konstitucins teiss problemas mato parlamento ir vyriausybs veikloje. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas, Bentlis, Raitas, Deksteris.

2) politologin sociologin kryptis sieja konstitucins teiss tyrimus su politiniu kontekstu. ios krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl idj aipe Premjero valdymo sistem.

ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij.

Bertas Atstovaujamasis ir atsakingasis valdymas.

Didiojoje Britanijoje 1960-1970 metais vyko administracins reformos. Jos katino reformistins literatros atsiradim: Maralas Konstitucin teorija konstitucins teiss moksl priskiria politinio mokslo sriiai taip siekiama sukurti politin filosofij.

Brit autoriai teigia, kad j konstitucij negalima vadinti neraytine ji yra nekodifikuota, neformalizuota.

Konstitucija tai:

1) tam tikras dokumentas

2) tam tikra politikos dvasia ir stilius.

Belofas ir Pilas konstitucija tai norm ir vertybi visuma, nustatanti santykius tarp valdios institucij bei santykius tarp vieosios valdios ir individ.

Filipsas teigia, kad tikslinga priimti raytin konstitucij, nes tik ji nustato aikias ribas valdiai. J palaiko Desmitas.

Prie raytin konstitucij pasisako tradicij alininkai, argumentuodami tai, kad Didioji Britanija jau pakankamai ilgaiu gyveno be konstitucijos, vadinasi, gali ir toliau be jos gyventi.

Kiti autoriai, kurie taip pat prietarauja konstitucijos vedimui, argumentuoja tai tuo, kad konstitucija tai didesnio svorio, nei kiti priimti aktai, o tai nesuderinama su Parlamento virenybs doktrina.

Formuluojamos sampratos:

korporacins valstybs idja valstyb tai tam tikri konstituciniai santykiai tarp valstybs ir vairi korporacij.

Demokratins valstybs samprata (riboto valdymo, teiss viepatavimo) turi dominuoti teis, nes ji riboja valstybs valdi.

Nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij vartoja parlemento virenybs teorij. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (karalius + Bendruomeni Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene parlamente.

Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism).

Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)

Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym Parlamentas gali visk, iskyrus vyr paversti moterim. Taiau pastaruoju metu vyriausybs reikm yra iaugusi, todl jos ir parlamento santykius apibdina dvi koncepcijos:

1) vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje.

2) Whitehallo modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad i tikrj Didioji Britanija tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau, teigdamas, kad Didioji Britanija yra net ne kabineto, bet Premjer ministro valdymas jis yra centrin figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim.

Partij valdymo doktrina valdo partijos dvipartin sistema.

Teiss viepatavimo doktrina Dicey koncepcijos taka vis lygyb prie teis. Brit teis tai teisj sukurta teis. Kai kurie autoriai i doktrin sieja su parlamento virenyb.

Konstitucins teiss mokslas JAV.

19 am. konstitucins teiss mokslas vystsi kaip sudtin politini socialini moksl dalis, i esms kartojo brit ir kit ali teisines idjas.

JAV susiformuoja stiprus konstitucijos ir teisininko, teisjo kultas. Teisininkai labai reikmingi visuomens nariai.

Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis prakticistinis poiris:

1) raytins konstitucijos koncepcija

2) federalizmo klausimai

3) valdi padalijime stabdi ir atsvar sistemos studijos

4) statymo konstitucingumo teismin kontrol.

Nuo 19 am. vid. didel dmes skyr asmens teisi ir laisvi problemoms pabriama mogaus teisi instituto reikm.

20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys:1) tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje) Kolambijos universiteto teiss mokykla Hauelas.

2) Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas.

Po 20 met maja JAV konstitucins teiss mokslui daroma Europos mokyklos taka, sitvirtino pragmatizmo filosofija, rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas, realizmas Paundas, Holmsas, Franksfurteris, Levelinas.

Po II pasaulinio karo JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys siek konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius institutus prie besikeiianios tikrovs.

upertas diskutuoti apie konstitucij reikia diskutuoti apie politin evoliucij, norint suprasti konstitucijos normas, reikia suprasti politinius pokyius.

Traibas Amerikos konstitucin teis) dmes skiria konstitucijai kaip tokiai, o ne jos Aukiausiojo teismo interpretacijoms. Konstitucijos tekstas turi prioritet lyginant su Aukiausiojo Teismo interpretavimais. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo Teismo sprendimai.

JAV paplitusi gyvosios konstitucijos doktrina (Levelin) tai ne grynai teisinis dokumentas, o vairi valdios struktr nusistovjusi praktika.

3. Klasikin (juridin) (vliau modernioji juridin) konstitucins teiss mokykla ir jos metodologija.

Klasikin mokykla.

1) tiria konstitucines teisines normas, jas izoliuodama nuo socialini parametr ir tyria iuos reikinius, naudodama formali dogmatin analiz.

2) Valstyb traktuoja kaip teisin reikin. Valstyb tai teiss forma. Mokslo apie valstyb metodologij yra teiss moksle. Valstyb tai teiss subjektas. Valstybs struktra, veikla turi bti detaliai teisikai sureguliuota. Domina juridin valstybs samprata. Valstyb tai juridinis asmuo (korporacija). Valstyb vieninga kategorija, jos teisinis statusas lemia jos institucij veikl, asmens teisin status. Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo institucijas, gyvendindama savo teises ir pareigas.

3) Remiasi liberalizmu valstyb naktinis sargas.

Vokiei klasikin mokykla patyr didel istorins mokyklos tak.

Pranczijos klasikin mokykla valstybs savs ribojimo klausimas, parlamento ir prezidento tarpusavio santykis. Esmenas: Valstyb juridinis asmuo ir tautos teisin personifikacija. Taip jis tautos suverenitet tapatino su valstybs suverenitetu. Valdia turi bti ribojama individo teismis.

Italijos klasikin mokykla yms Orlando darbai valstyb teisinis institutas. i mokykla yra prancziko institucionalizmo pirmtakas.

Anglijos klasikin mokykla parlamento virenybs principas, teiss viepatavimo principas, konstitucins konvencijos.

Klasikin mokykla teisinio pozityvizmo iraika konstitucinje teisje.

Kelzenas teisikum pakils kvadratu. Valstyb grynai teisinis reikinys, nors ir netapatinama su teise. Didel reikm skiria konstitucijai, konstituciniam reguliavimui. Valstyb tik teiss pratsimas, krinys, identikas teisei. Valstyb atspindi teiss hierarchij.

4. Sociologin konstitucins teiss mokykla ir jos metodologija.

Sociologin mokykla.

Nuo 20 am. prad. sivyrauja sociologiniai aspektai konstitucinje teisje.

Leonas Diugi socialinio solidarumo doktrina. Teis yra i valstybs ir jai privaloma. statym leidjas tik konstruoja normas, bet j nekuria. mons remiasi solidarumu: nedaryk nieko, kas paeist socialin solidarum. Valstybs valdia mons, kurie valdo, todl kad yra tam tikrais atvilgiais pranaesni u kitus. Svarbs yra reals faktai, o ne valstyb, kaip teisin konstrukcija. Valstyb atlieka tam tikr socialin misij ji viej tarnyb, asociacija, kuri utikrina socialin solidarum. Diugi yra realistas.

Morisas Oriju tarpinis poiris formuoja sintetin teorij tarp teiss ir sociologijos. Valstyb tai atitinkamos tautos juridin personifikacija, kuri yra tautos ekonomins, politins, juridins centralizacijos padarinys, kurio tikslas pilietin santaika. Morisas Oriju institucionalizmo krjas. Pagrindinis institutas valstyb.

5. Politologin sociologin mokykla ir jos metodologija.

Realistin mokykla.

Vokietijoje buvo pereinama nuo juridins mokyklos realistin. Realistai kritikavo juridins mokyklos atstovus, remdamiesi nacionalins vokikos dvasios prad teorija, jgos teorija (Gumplovius), integracijos teorija (Smendas). Kritikavo juridin mokykl u formalum. Otto von Girk: Valstyb tai sistema tarpusavyje susijusi sjung, lemiani visuomens gyvenim.

Gumploviius jgos teorijos krjas valdanij ir valdomj santykiuose pasireikia jgos faktorius. Valstybs paskirtis palaikyti tvark. Valstybs atsiradimo prieastis jga, o ne teis. Jga lemia santykius.

Smendas integracijos teorija valstyb egzistuoja nuolatiniame atsinaujinimo procese. Valstyb nuolat save integruoja, save kuria individuose tai tstinis procesas. Integracijos veiksnys daugumos principas. Parlamentin kova integruojanti kova.

Politin sociologin mokykla.

Po II pasaulinio karo sugrtama prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj. Konstitucin teis patyria didel politikos moksl poveik (ypa Pranczijos konstitucins teiss mokykla i ia ir disciplinos pavadinimas - konstitucin teis ir politiniai institutai). Konstitucins teiss mokslas politizuojamas.

Atstovai: Biurdo, Deningsas, Kavinas.

Atsigauna jurin mokykla ji modernizuojama. Siekia atriboti konstitucin teis nuo politikos moksl. Hesse tradicinis konstitucionalizmas + konstitucin teisin praktika.

6. Konstitucins teiss mokykl ypatumai anglosaks alyse (D.Britanija, JAV), Pranczijoje ir Vokietijoje.

Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje.

Moderni konstitucins teiss mokykla. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju (sociologin mokykla).

Reikmingas 1958 m. konstitucijos primimas. Konstitucins teiss doktrina yra dstoma vadovliuose, monografijose, traktatuose.

Nuo 1977 m. leidinys Pivuar Valdia 3 knygos per metus.

Darbai:

1979 m. Pranczijos konstitucijos komentaras 79 m. Liuenas - vis konstitucijos straipsni komentaras.

1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis.

1949 m. Vedelio Konstitucins teiss pagrindiniai institutai .

Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai.

ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas.

Diuverger Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina.

Prancz konstitucins teiss ypatumai lyginant su kitomis Vakar Europos alimis.1. prancz autoriai laiko save nepriklausomai nuo statym leidybos ir teismo praktikos analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama teismine praktika ir politiniais mokslais.

2. Nra konstitucins teiss mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai institutai. Konstitucin teis ir politika iuolaikiniai konstitucins teiss autoriai aikiai pasuka politini moksl link.

3. Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria Vyriausyb ir administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus.

4. I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi problemos. mogaus teiss ir laisvs specialus, integralus dalykas Vieosios teiss. Konstitucijos tekste nuo III iosios respublikos laik pagrindini teisi ir laisvi nra. Jos yra laikomos prigimtinmis, todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi.

5. Teisinink konstitucinink nedomina federalizmas.

6. Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis norm taikymas. Nuo 1958 m. konstitucijos yra steigta Konstitucin Taryba, kurios darbas yra specifikas, palyginus su kit ali konstitucins prieiros institucijomis ji atlieka iankstin konstitucin kontrol t.y. vis statym atitikimas konstitucijai yra patikrinamas dar prie juos promulguojant.

7. Konstitucin teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb, prezidentas, rinkimai. Plaiai naudoja politikos moksl mediag.

8. Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis.

9. Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime.

iuolaikinio Pranczijos konstitucins teiss mokslo (konstitucin teis ir politiniai institutai) dalykas.

1954 m. vyriausybs dekretu buvo vykdyta teisinio mokymo reforma nuo to laiko konstitucins teiss mokslas imtas vadinti konstitucine teise ir politiniais institutais. Pavadinimo pakeitimas yra susijs su poiriu konstitucins teiss dalyk pokyiu maiau konstitucijos, daugiau politini institut studijos.

Konstitucins teiss moksl ilg laik domino konstitucijos tekstas. Konstitucins teiss dalykas valstybs organai, j pagrindins taisykls, valdymo bdai, politins valdios galiojimai, j ribos, valdios institucij tarpusavio santykiai, viej teisi ir laisvi garantijos.

1947 m. minimalistinis Laferjero konstitucins teiss apibrimas tai vidaus teiss dalis, kurios dalykas yra:

Valstybs forma ir struktra

Aukiausi valstybs organ organizacija, funkcionavimas, tarpusavio santykiai, galiojimai

Piliei dalyvavimas valdyme.

1957 m. Prelo konstitucins teiss apibrimas tai ms alyje galiojanios normos, nustatanios politins valdios tvirtinim, gyvendinim, perdavim.

Vedelio konstitucins teiss aikinamasis apibrimas tai politins valdios gyvendinimo teis.

Konstitucins teiss ir politini institut sampratos sitvirtinimui ypatingai reikmingi Diuverger darbai konstitucin teis, kuri taiko politiniai institutai, o politinius institutus galima visapusikiau atskleisti, analizuojant sociologiniu aspektu. Konstitucija reguliuoja ne visus konstitucins teiss institutus, todl visos konstitucins teiss nesuprasi, nagrinjant tik konstitucij, todl konstitucins teiss altiniais dar yra: parlamento rm reglamentai, dekretai, praktika, paproiai ir kt. Taip pat reikia ianalizuoti organinius statymus. Konstitucijos raid ir konstitucin praktika gali nesutapti, pvz. Konstitucijos 20 str: Vyriausyb nustato ir vykdo tautos politik. Politin tikrov gali nesutapti su konstitucijos rmais, o svarbs institutai gali bti konstitucijos nesureguliuoti, ar sureguliuoti i dalies. Todl reikalingas konstitucins teiss dalyko ipltimas. Diuverger ileidia Konstitucins teiss ir politini institut vadovl, kuriame jis mokslikai nuvieia konstitucijos problem politin aspekt. Diuverger didel dmes skyr politinms partijoms.

Diuverger pairos i esms susiaukia su Vedelio pairomis btina perengti grietus juridini institut rmus, reikia praturtinti elementais i fakt, idj istorijos, politini moksl.

Biurdo konstitucins teiss politizavimo alininkas politinio gyvenimo tyrimas negali apsiriboti konstitucijos tyrimu, reikia tirti politin praktik, atsivelgti filosofin antstat.

Taip visi ie mokslininkai veik juridins mokyklos alininkus reikalinga plati socialin analiz tiriamas ne tik reglamentavimas, atsiranda vieosios nuomons, spaudos, spaudimo grupi vaidmens tyrimas. Dabar mokslininkus domina ne tik konstitucinis tyrimas juridiniu poiriu, bet ir praktinis jos funkcionavimas.

Pakte tirti politinius institutus ir konstitucin teis tirti kaip gyvendinama ir perduodama politin valdia atitinkamoje valstybje tai politinio reimo tyrimas. Politinis reimas valstybs politini jg tam tikr institut funkcionavimo tyrimas.

Politinio reimo aspektai:

3) Norminis tam tikros taisykls, nustatanios valdios institucij kompetencijas, santykius su kitomis institucijomis, pilieiais.

4) praktinis (politinis) aspektas politinio reimo gyvendinimas daug svarbesnis, negu juridins taisykls.

Politiniai institutai tai tiltas, jungiantis konstitucin teis ir politikos mokslus.

Taiau taip mano ne visi Pranczijos mokslininkai.

Moderni juridin mokykla ios mokyklos atstovai lieka itikimi teisiniams metodams. Liueras juridinis metodas leidia atskirti teiss moksl nuo politikos meno. Kiekvienas teisininkas konstitucininkas teiss studijose mokosi 3-j pagrindini operacij:4. formuluoti klausim, kur reikia atsakyti.

5. isiaikinti teiss norm

6. pritaikyti teiss norm keliamo klausimo isprendimui.

Konstitucins teiss dalykas i viso nra aikus, todl Liueras nemato prasms nustatyti jo rib. Ne tiek svarb k konstitucijos normos reguliuoja, kiek svarbu yra tai, kad konstitucijos normos yra aukiausi teisin gali turinios normos, lyginant su kitomis teiss normomis.

Liuer palaiko Giue konstitucin teis tai visuma privalom norm, nustatani valstybs valdi valdios struktras, santykius ir pan. reikia aikintis ir real norm funkcionavim.

Kai kurios Pranczijos konstitucins teiss doktrinos problemos.

Dvi politini institut koncepcijos:

1)Prelo ir Biurdo institut esm idja, jungianti mones, j grupes staiga idjos tarnyboje.

Prelo iskyr institutus organizmus ir institutus mechanizmus:

Institutai orgnizmai tai moni kolektyvai, kuriuos jungia ideologija, pairos, bendri poreikiai.

Institutai mechanizmai tam tikr taisykli visuma.

Instituto valia nra tapati j sudarani moni valiai. Institutai gali bti tiek faktini, tiek teisini santyki dalyviais socialiai ar politiniai reikianiai, kuriems bdingi tam tikros juridinio asmens savybs.

2) Diuverger institutas tai visuma idj, sitikinim, tikjim, paproi kartu su materialiuoju elementu (turtas, pastatai, pinigai). kurie sudaro susijusi ir organizuot visum (eima, politin partija, profesin sjunga, parlamentas). Duverger iskyr du institut tipus:

3. paprasti institutai tai institutai be ypatingos organizacijos.

4. sudtingi institutai tai institutai, kuriem bdinga tam tikra organizacija, valdymo hierarchija.

Konstitucin teis domina btent sudtingi istitutai politins partijos, parlamentarai, vyriusybs.

Politinis reimas apima

konstitucijoje apibrt institucij organizacij ir veikl

partij sistem

politinio gyvenimo praktik

ideologija ir politinius paproius.

Vokikoji konstitucins teiss mokykla.

Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija. Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valtyb. Istorins mokyklos svarba tautins dvasios istorija. Tauta sukr valstyb. 19 am. 60-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. Po I pasaulinio karo Kaizerio Vokietijos lugimas 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui 1949 m. konstitucija vadinama profesori konstitucija.

inomiausi Vokietijos konstitucininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas. Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet. Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus.

Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio: valstybin teis sietina su politika. eneris: tarp konstitucijos ir politikos yra ryys: konstitucija suteikia erdv ir nustato vairi politini proces ribas, formuluodama privalomas taisykles. Valstybs teis tai politin teis teis politikai.

Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hesse ikelia juridinius aspektus pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij.

Vokietijos valstybs organizavimo principai.

Nerasime vieningo konstitucijos apibrimo. Taiau visi Vokietijos konstitucininkai pripasta ir akcentuoja konstitucijos normikum tai aukiausios teisins galios teiss norm sistema, galiojanti alyje.

Konstitucijos reikm vairs autoriai suvokia nevienodai. Leventainas konstitucija tai aukiausios valdios apribojimo sistema. Hesse konstitucija pagrindin visuomens teisin tvarka, ji nustato svarbiausius principus, kuriais remiantis formuojama politin vienyb ir gyvendinami valstybs udaviniai. Konstitucija reguliuoja kaip isprendiami konfliktai visuomenje, kaip funkcionuoja valstyb. Konstitucija tai priemon sutaikyti prietaravimus ir utikrinti socialin santaik.

Konstitucijos ir konstitucins tikrovs santykio problema.

Mauncas, teinas, Lioventeinas mano, kad tokie skirtumai yra neivengiami, taiau konstitucin praktika turi bti kuo ariau konstitucijos norm. Mauncas: normos lieka tokios, kokios jos buvo nustatytos, o tikrov keiiasi. Valstybs institucijos, taikydamos konstitucij turi atsivelgti it skirtum.

Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: 2 kryptys:

1. statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij.

2. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines aktualijas.

Visi autoriai pabria, kad interpretavimo pagrindinis kriterijus konstitucijos vertybi sistema. Tiek Vokietijos konstitucijoje, tiek konstitucins teiss doktrinoje daug raoma apie:

a. teisin valstyb (Konstitucijos 28 str) tai organin Vokietijos doktrinai svoka. Teisin valstyb suprantama nevienodai: vieni autoriai pabria btinum ginti mogaus teises ir laisves, kiti teising teistvark, teisingumo visuomenje utikrinim. ternas teisin valstyb tai valstybs valdia, gyvendinama pagal konstitucijos nustatyt tvark, priimtus statymus, siekiant utikrinti laisv, teisingum, teises. Teisins valstybs doktrina yra susijusi su teiss viepatavimo doktrina.

b. Socialins valstybs koncepcija (20, 28 str) skiriamos 2 pakraipos:

3. socialin valstyb tai tik teisinis modelis, kur btina atsivelgti, priimant statymus (vertyb, orientyras)

4. socialins valstybs svoka apima ne tik juridin aspekt, bet ir socialin valstyb turi utikrinti socialines garantijas.

Canelis valstybs udavinys palaikyti socialini santyki stabilum, utikrinti piliei gerov tik tokia valstyb gali bti laikoma socialine.

a. Partij valstybs doktrina (21 str) valstybs santvarka ir politika saistoma partij veiklos pliuralistin valstybs koncepcija. Partijos valdios pliuralizmo didjimo iraika. Tokios valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais saikinga partin konfrontacija.

b.Federalizmo principas kooperatinio federalizmo koncepcija akcentuojamas ne emi ir federacijos atskirumas: bet valstybins veiklos kooperacija vairiais lygmenimis mechanizmas veikia vieningai bendradarbiavimas ems ir federacija nepriepastatomos.

c. Valdi padalijimo problematika. Kritikuoja klasikin valdi padalijimo princip. Stefani: valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas:

1.valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin)

2.valdi padalijimas federalinio lygmeniu

3.valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons.

4.valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike

5.valdi padalijimas socialiniu aspektu padalinta tarp vairi socialini grupi.

Anglo saksikoji konstitucins teiss mokslo doktrina Didiosios Britanijos ir JAV pavyzdiu.

Bendrosios teiss doktrina daro tak konstitucins teiss reikiniams. Didiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, moni ir svarbiausi valstybs institucij sveik, santykius.

Alderis: konstitucin teis tai visos valdymo sistemos reguliavimas. Jis jungia administracin teis prie konstitucins teiss taip net vadinasi jo vadovlis: Administracin ir konstitucin teis.

Kiti mokslininkai mano, kad konstitucin teis yra susijus su trimis valstybs funkcijomis:

1. kaip leisti statymus

2. kaip vykdyti statymus

3. kaip ginti valstyb nuo vidaus ir iors veiksni.

JAV daugelis mokslinink konstitucin teis apibrieia paiais bendriausiais bruoais, o konstitucins teiss detalizavim palieka administracinei teisei. Pasak j, konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, piliei ir valdios institucij (Vyriausybs) santykius, nustato valdanij teises ir pareigas, pagrindines laisvi garantavimas asmens ir valstybs santykiuose.

Kiti autoriai mano, kad konstitucin teis tai Aukiausiojo Teismo interpretacij studijos.

Daniausiai sutinkama anglosaksikoji konstitucins teiss formul yra: valstybs organai + mogaus teiss.

Didiosios Britanijos konstitucins teiss mokslas.Didiosios Britanijos konstitucins teiss moksle vyrauja dvi pagrindins kryptys:

1. formalioji dogmatin (apraomoji) brit konstitucins teiss mokslas jauia Dicey tak. Jo analitinis metod leido atskirti konstitucin teis nuo politikos ir konstitucins teiss problemas mato parlamento ir vyriausybs veikloje. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas, Bentlis, Raitas, Deksteris.

2. politologin sociologin kryptis sieja konstitucins teiss tyrimus su politiniu kontekstu. ios krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl idj aipe Premjero valdymo sistem.

ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij.

Bertas Atstovaujamasis ir atsakingasis valdymas.

Didiojoje Britanijoje 1960-1970 metais vyko administracins reformos. Jos katino reformistins literatros atsiradim: Maralas Konstitucin teorija konstitucins teiss moksl priskiria politinio mokslo sriiai taip siekiama sukurti politin filosofij.

Brit autoriai teigia, kad j konstitucij negalima vadinti neraytine ji yra nekodifikuota, neformalizuota.

Konstitucija tai:

1. tam tikras dokumentas

2. tam tikra politikos dvasia ir stilius.

Belofas ir Pilas konstitucija tai norm ir vertybi visuma, nustatanti santykius tarp valdios institucij bei santykius tarp vieosios valdios ir individ.

Filipsas teigia, kad tikslinga priimti raytin konstitucij, nes tik ji nustato aikias ribas valdiai. J palaiko Desmitas.

Prie raytin konstitucij pasisako tradicij alininkai, argumentuodami tai, kad DB jau pakankamai ilgiau gyveno be konstitucijos, vadinasi, gali ir toliau be jos gyventi.

Kiti autoriai, kurie taip pat prietarauja konstitucijos vedimui, argumentuoja tai tuo, kad konstitucija tai didesnio svorio, nei kiti priimti aktai, o tai nesuderinama su Parlamento virenybs doktrina.

Formuluojamos sampratos:

korporacins valstybs idja valstyb tai tam tikri konstituciniai santykiai tarp valstybs ir vairi korporacij.

Demokratins valstybs samprata (riboto valdymo, teiss viepatavimo) turi dominuoti teis, nes ji riboja valstybs valdi.

Nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij vartoja parlemento virenybs teorij. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (karalius + Bendruomeni Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene parlamente.

Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism).

Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)

Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym Parlamentas gali visk, iskyrus vyr paversti moterim. Taiau pastaruoju metu vyriausybs reikm yra iaugusi, todl jos ir parlamento santykius apibdina dvi koncepcijos:

- vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje.

- Whitehallo modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad i tikrj Didioji Britanija tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau, teigdamas, kad Didioji Britanija yra net ne kabineto, bet Premjer ministro valdymas jis yra centrin figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim.

Partij valdymo doktrina valdo partijos dvipartin sistema.

Teiss viepatavimo doktrina Dicey koncepcijos taka vis lygyb prie teis. Brit teis tai teisj sukurta teis. Kai kurie autoriai i doktrin sieja su parlamento virenyb.

Konstitucins teiss mokslas JAV.

19 am. konstitucins teiss mokslas vystsi kaip sudtin politini socialini moksl dalis, i esms kartojo brit ir kit ali teisines idjas.

JAV susiformuoja stiprus konstitucijos ir teisininko, teisjo kultas. Teisininkai labai reikmingi visuomens nariai.

Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis prakticistinis poiris:

- raytins konstitucijos koncepcija

- federalizmo klausimai

- valdi padalijime stabdi ir atsvar sistemos studijos

- statymo konstitucingumo teismin kontrol.

Nuo 19 am. vid. didel dmes skyr asmens teisi ir laisvi problemoms pabriama mogaus teisi instituto reikm.

20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys:1. tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje) Kolambijos universiteto teiss mokykla Hauelas.

2.Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas.

Po 20 met maja JAV konstitucins teiss mokslui daroma Europos mokyklos taka, sitvirtino pragmatizmo filosofija, rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas, realizmas Paundas, Holmsas, Franksfurteris, Levelinas.

Po II pasaulinio karo JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys siek konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius institutus prie besikeiianios tikrovs.

upertas diskutuoti apie konstitucij reikia diskutuoti apie politin evoliucij, norint suprasti konstitucijos normas, reikia suprasti politinius pokyius.

Traibas Amerikos konstitucin teis) dmes skiria konstitucijai kaip tokiai, o ne jos Aukiausiojo teismo interpretacijoms. Konstitucijos tekstas turi prioritet lyginant su Aukiausiojo Teismo interpretavimais. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo Teismo sprendimai.

JAV paplitusi gyvosios konstitucijos doktrina (Levelin) tai ne grynai teisinis dokumentas, o vairi valdios struktr nusistovjusi praktika.

7. Lyginamosios teistyros pasaulyje apvalga.

Lyginamoji teistyra konstitucins teiss moksle.

20 am. teiss moksle savo viet isikovoja lyginamoji teistyra komparatyvizmas. J domina ne atskir valstybi teis, o vairi valstybi teis jas lyginant. iose studijose tam tikr viet uima konstitucins teiss lyginamosios studijos. Naudoja lyginamj metod.

Lyginamosios konstitucins teiss studijoms skirt darb nra tiek daug: Grofsas Lyginamoji konstitucin teis. Bylos ir mediaga, Kapeleti ir Koenas Lyginamoji konstitucin teis. Bylos ir mediaga, Berdesas Politikos mokslas ir lyginamoji konstitucin teis nagrinja atskirus institutus, didel dmes skiria politikai. Devergoti Lyginamoji konstitucin teis teoriniu poiriu reikmingas veikalas. Gref ir Renis Fabri Europos konstitucins teiss. Ivas Meni Lyginamoji politika politologinis aspektas. Kermonas Vakar politiniai reimai. Garlicki.

II tema. IUOLAIKINIAI KONSTITUCIJOS MODELIAI

1. Konstitucijos samprat vairov. Pasaulio valstybi konstitucins raidos pagrindiniai etapai.

Konstitucijos raidos tendencijos.

Yra skiriami kelia konstitucijos raidos etapai:

1) nuo pirm raytini konstitucij atsiradimo 18 am. pab. iki I pasaulinio karo konstitucionalizmo sitvirtinimas Europoje ir kitose pasaulio alyse. Priimamos pirmosios raytins konstitucijos: 1787 m. JAV konstitucija, 1791 m. Pranczijos konstitucija, 1791 m. Lietuvos-Lenkijos konstitucija.

1811 m. Venesuela

1831 m. Belgijos karalyst

io periodo gale pasirodo konstitucijos ir pasaulio pakraiuose:

1899 m. Japonija

1847 m. Liberija

1912 m. Kinija

1910 m. Australija

Teisinis reguliavimas labai ribotas konstitucijose apibriami svarbiausi valstybs institucij organizacija ir veikla, labai lakonikai piliei asmens teiss ir laisvs. Liberalioji konstitucijos samprata minimalus valstybs kiimasis visuomens reikalus.

2) tarpukaris konstitucinis reguliavimas pleiasi: konstitucijas priima dauglis Ryt ir Vakar Europos, Azijos, Afrikos ali,. Atsiranda naujos valstybs. Kai kurios valstybs i naujo tvarko konstitucinio reguliavimo klausimus.

1919 m. Veimaro konstitucija

1920 m. ekoslovakijos konstitucija

1931 m. Ispanijos konstitucija.

Konstitucinis modelis ne daug kuo skiriasi nuo ankstesnio. Konstitucijos tekste atsiranda ir nauj element iauga valstybs vaidmuo, ekonominis socialinis jos sipareigojimas, isipleia ekonomini socialini laisvi sraas konstitucij tekstuose atsiranda tokie skyriai, kaip pvz. kinis gyvenimas, vietimas ir mokykla.

Atsiranda ir socialistins konstitucijos 1918 m. Rusijos Federacins respublikos konstitucija, 1924 m., 1936 m. TSRS konstitucijos. Jos tvirtina socialine valstybs samprat, visuomens prioritet prie asmen, tautos suverenitet pakeiia darbo kolektyv valdia ir pan.

1) II pasaulinis karas 1990 m. konstitucionalizmo procesas tampa globaliniu apima beveik visas pasaulio valstybes lunga kolonijin sistema atsiranda apie 100 nauj valstybi. Iskiriami du konstitucij modeliai:

1. Vakar konstitucij modelis tolesn asmens teisi raida, tolesnis konstitucinio reguliavimo ipltimas.

2. socialistinis modelis pateikiama socialistins valstybs ir visuomens doktrina.

2) 1990 m. iki dabar lugus totalitaristiniams reimams, prasideda naujas etapas atsiranda apie 100 nauj konstitucij. Nauji konstituciniai prioritetai ypatingas dmesys skiriamas bendramogik vertybi tvirtinimui, konstitucijos apsaugos utikrinimui.

Konstitucijos reikm.

Konstitucijos idjos, normos, vertybs turi prasms, jei jos utikrinamos realiame gyvenime. Kad konstitucins normos realiai veikt, btina atsivelgti tikrov, taiau konstitucija yra ne tik tikrovs atspindys, bet tikrovs pertvarkymas, teisini slyg utikrinimas.

Konstitucijos esm.

vairi teiss mokykl atstovai konstitucijos esm suvokia nevienodai.

Prigimtins teiss mokykla suvokia konstitucija, kaip savotik visuomenin sutart, kuri ireikia bendr tautos vali.

Normatyvistai konstitucija tam tikra aukiausia teiss norm iraika.

Institucins teiss sampratos atstovai konstitucija tai ne tik valstybs, bet ir tautos kaip tam tikros korporacins visumos statutas.

Marksistai konstitucija klasi kovos rezultat tvirtinimas instrumentas viepataujaniai klasei tvirtinti savo valdi.

iuolaikin konstitucins teiss mokykla suvokia konstitucij trimis prasmmis:

1) konstitucija kaip juridinis dokumentas ireikia konstitucijos juridines savybes:

ypatingas reguliavimo dalykas (turinys)

aukiausia teisin galia

konstitucija yra teisins sistemos centras apie j kuriama visa teis

didesnis stabilumas

konstitucijos norm didesnis abstraktumas (apibendrinantis pobdis)

bdingas kompleksinis, visaapimantis pobdis

reikm teiss norm krimo procese konstitucija tai teiss norm krimo pagrindas

2) konstitucija kaip politinis dokumentas tvirtina socialini politini jg visuomenje kompromis, reguliuoja politin proces visuomenje. Demokratinse valstybse konstitucija atspindi vairi socialini sluoksni politini jg susitarim. Socialistini ali konstitucija dirbanij interes gynimas (Kinija, Vietnamas, Korja).

3) konstitucijai kaip ideologinis dokumentas ireikia vyraujani socialin politin doktrin. Demokratinse valstybse konstitucija ireikia pliuralizmo doktrin t.y. pripastamos vairios doktrinos. Socialistinse valstybse konstitucija tvirtina tokias doktrinas kaip marksizmas, leninizmas, Mao Cze Duno mokymas ir pan. Musulmon alyse pripastama doktrina islamikosios vertybs.

Konstitucijos turinys.

Konstitucijos turinys tai visuma konstitucini norm, institut, princip, reguliuojani visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios veiklos organizacija ir pagrindais, valdios ir asmens santykiais.

Kalbant apie konstitucijos turin, yra iskiriami du aspektai:

1) socialinis konstitucijos turinys tai, kokius santykius reguliuoja konstitucija. Tiek konstitucins teiss teorija, teik praktika, tai supranta nevienodai, dl to kyla labai didels diskusijos konstitucijos rengimo metu.

Yra iskiriami trys pagrindiniai konstitucinio reguliavimo modeliai:

liberalusis

etatistinis

liberalusis etatistinis (optimalusis).

ie modeliai skiriasi pagal savo reguliavimo dalyk: vienur konstitucija reguliuoja daugiau klausim, kitur maiau. Konstitucinio reguliavimo modelio pasirinkimas nulemtas valstybs vaidmens visuomenje sampratos.

Liberalusis modelis konstitucija nustato valstyb valdios organizacij, asmens teisinio statuso pagrindus (politins teiss ir laisvs, nuosavybs, valstybs finans klausimai). iam modeliui priklauso pirmosios raytins konstitucijos. Pagal model, valstyb visuomens gyvenim kiasi maiausiai (valstyb naktinis sargas). Tai tek valdymo rmai, kurie nustato paius svarbiausius santykius, juose neretai neaptariamos teisins garantijos, taiau tai nereikia, kad teisi realizavimas nevyksta praktikai.

Etatistinis modelis prieingyb liberaliam iplstinis konstitucinio reguliavimo dalykas. Turinys vairios asmens, visuomens gyvenimo sritys socialin, ekonomin, politin, ideologin, dvasins struktros ir t.t. is modelis bdingas socialistinms konstitucijoms. Bdingas hipertrofuotas valstybs vaidmuo. Pvz. Kinija, Vietnamas, Korja, Kuba.

Liberalusis etatistinis modelis tarpinis vaidmuo tarp dviej ankstesni modeli.

1. lyginant su liberaliuoju modeliu, yra iplstas konstitucinio reguliavimo dalykas konstitucija nustato visuomens gyvenimo pagrindus, tvirtina asmens ekonomines, socialines, kultrines teises, kuri be valstybs sikiimo gyvendinti negalima.

2. Skirtingai nei etatistinis modelis, neleidia per didlio valstybs kiimosi siekia j padaryti optimaliu, kad bt kuo geriau gyvendintos asmens teiss ir laisvs.

Tai i esms liberalusis modelis, papildytas saikingais etatizmo elementais. is modelis atsirado tarpukary (1919 m. Veimaro konstitucja), taiau labiau paplito po II pasaulinio karo Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija.

Ndienos konstitucinis reguliavimas:

1) konstitucija negali tenkintis tradicinmis reguliavimo sritimis (valstybs organizacija + politins piliei teiss), bet imasi reguliuoti socialinius, ekonominius, kultrinius asmens ir visuomens gyvenimo klausimus.

2) Toks objekto ipltimas neturi suvalstybinti visuomens reikia derinti saking liberalizm su saikingu etatizmu. Konstitucijos turinys turi apimti svarbiausius valstybs, visuomens ir asmens gyvenimo klausimus.

- teisinis konstitucijos turinys tai konstitucij sudaranios normos, institutai, principai. Teisinis konstitucinis turinys yra glaudiai susijs su socialiniu jos turiniu.

Pagrindinis teisinio konstitucijos turinio elementas normos.

Normos taisykls nustato tam tikr visuotinai privalom elgesio taisykl. Jos gali bti laikinosios, pastovios, reguliuoti materialius santykius ar procesinius santykius.

Normos tikslai valstybs ir visuomens vystymosi normin orientacija.

Normos principai artimi normoms tikslams valstybs organizacijos, valstybs santyki su asmenimis, visuomene bendriausi pradai. Tai abstrakios taisykls (pvz. konstitucij skyriai Valstybs politikos principai, Svarbiausi pradai, Bendriausi principai.

Normos apibrimai apibria tam tikr konstitucin institut, valstybs struktr, pateikia j charakteristik. Kai kuri anglo saks teiss tradicijos alyse ios normos turi aikinamj pobd.

Konstitucijos institutas tai konstitucijos norm, reguliuojani vienarius santykius, grup. Pvz. valstybs vadovo, pilietybs, parlamento, vyriausybs ir pan. Konstitucinis institutas yra tam tikro konstitucins teiss instituto pagrindas.

Konstitucijos principai tai pradai, idjos, kuries nra tiesiogiai suformuluoti konkreioje normoje, bet kyla i konstitucijos norm visumos, i j pras