M K F Tik ironija iðgelbës 3 pasaulá · 2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. spalio 4 d. | Nr. 36 (1050) Akvilë Eglinskaitë Kaip iðvengti Afrikos bendro var-diklio kalbant apie skirtingø

7 meno dienos | 2013 m. spalio 4 d. | Nr. 36 (1050) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. spalio 4 d., penktadienis Nr. 36 (1050) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Koncertø sezono pradþia Kongresø rûmuose

3Rusø dramos teatro premjera vaikams

4VDFF sveèias Paweùas Ùoziñskis

6Katarzynos Józefowicz paroda

7„Vasaros skaitiniai“ ÐMC

8Naujas „Kinas“

Monika Krikðtopaitytë

Malonioji gatvë nëra patogiojevietoje, ji nepakeliui, kad ir kur ei-tum. Projektø erdvës lankymo lai-kas ribotas (tik kelios valandos persavaitæ), nors galima bet kada pasi-skambinti – atrakins, tik kad negalièia anonimiðkai ánert ir iðnert, kaitik á galvà ðauna. Bet „Maloniojoj6“ lankytis yra malonu, todël visi ne-patogumai neturi reikðmës. Ir ne tiktodël, kad Þilvinas Landzbergas suÛla Tornau yra malonûs ir labai ta-lentingi þmonës, ði erdvë paèia ge-riausia prasme neturi ambicijos kànors árodyti, prikiðti, veikiau nori pa-rodyti, kà ir patiems atrodo verta pa-þiûrëti. Aptrupëjæs, vieniðaujantisnamas nesiekia tapti prestiþine ga-lerija, ásikuriantys ir iðsikraustantysreginiai greièiau vieði kaip ádomûssveèiai. Menas èia ne ant pakylos, oðalia, toks paprastas – turiu galvojene tik jaukià erdvæ, bet ir visà ko-munikacijà, kuri nëra apsineðusiprojektinëmis formuluotëmis, ne-meta imponuojanèio institucinio ðe-ðëlio. Tas laisvesnis formatas ir su-kuria patá didþiausià malonumà.

Mindaugo Navako pasirodymastokioje neápareigojanèioje aplinko-je atrodo visiðkai logiðkas. Skulptû-ros ribas vis pleèiantis skulptoriusarba tiesiog menininkas per se Na-vakas kasmet vis pristato, kà yra su-kûræs. Ðiemet savo parodoje „Trysdalykai“ jis, regis, puikiai ásijautë á„þaidimà namais“: trys kûriniai natû-raliai ásilieja á kadaise gyvenamo na-mo „scenografijà“. Prie áëjimo – dvi„kabyklos“ su apsiaustais, gretimamekambaryje – indauja su tikromislëkðtëmis. Bet jeigu tai Navakas, aið-ku, kad kaþkur bus aðtrus posûkis.

Visiðkai nekaltai atrodantys trysobjektai, á juos ásiþiûrëjus, sàmoneiuþduoda rimtas apkrovas, mat èia,

Tik ironija iðgelbëspasauláMindaugo Navako „Trys dalykai“ ir viena vasaros paroda projektø

erdvëje „Malonioji 6“

kaip ir áprasta ðiam autoriui, áveltasmasteliø sukeitimo efektas. Indau-joje iðrikiuotos lëkðtës ir sriubinës„papuoðtos“ gatvës grafitø „rað-tais“. Maþos lëkðtës, suvokus jø de-korà, galvoje ûgteli iki keliø metrø.Navakui uþtenka lëkðtës, kad uþka-riautø didelá plotà... Atrodo, kadjam savaime pavyksta màstyti kilo-metrais.

Veltis á tokio meninio judesio se-mantikà yra gan bjauru, ðis reikalasuþterðtas Algio Ramanausko isteri-jos priepuoliais ir smurtiniais pla-katais (su nulauþta ranka) prieð dë-

mesio iðtroðkusius paauglius, þy-minèius pakampes kaip rujojantyskatinai. Nei paiðantys, nei kovojan-tys prieð juos nepasirodë labai bran-dûs, vis dëlto agresija mane gàsdinalabiau. Ið tikro nesvarbu, kà manauapie grafitus, efektinga tai, kad Na-vakas paima ðità spazmø, purðkimoir purkðtavimø prisotintà (sakykim)diskursà ir paverèia já miesèioniðku,dekoratyviu ornamentëliu lëkðtëmspuoðti. Kas gali bûti lëkðèiau (nuoþodþio „lëkðtë“)? Grafitai tampa to-

N U K E L T A Á 6 P S L .

Mindaugas Navakas, „Indauja“. 2013 m. J . LA P I E N I O N U O T R .

Katarzyna Józefowicz,„Staltiesë“. 2011–2012 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. spalio 4 d. | Nr. 36 (1050)

Akvilë Eglinskaitë

Kaip iðvengti Afrikos bendro var-diklio kalbant apie skirtingø cho-reografø ið Malio, Maroko, Sene-galo, Dramblio Kaulo Kranto, PietøAfrikos Respublikos darbus? Gal-bût to visai ir nereikëtø daryti. Juo-lab kad 23-ius metus rengiamo fes-tivalio „Aura“ anonsuose cituotaPietø Afrikos choreografë BoyzieCekwana teigia, kad „nerasimeþmogaus, netgi kilusio ið Afrikos,kuris kitam asmeniui galëtø api-brëþti, kas ið tiesø yra Afrika“.

Taèiau iðvardintø kraðtø kûrëjamssveèiuojantis Kaune ir susitikus po-kalbio su festivalio þiûrovais, nepa-vyko iðvengti klausimø apie Afrikosðokio ypatumus. Nenuostabu, kadðokëjai nebandë slëpti susierzinimo,iðgirdæ stereotipiniais ávaizdþiaisgrindþiamus palyginimus, esà visiðiame þemyne ðoka nuo gimimo.Kontrargumentas buvo GermaineAcogny replika, kad visi europieèiai

Afrikietiðkos ðiuolaikinio ðokio citatos23-ajam „Auros“ ðiuolaikinio ðokio festivaliui pasibaigus

Rima Povilionienë

Lietuvos valstybinis simfoninisorkestras, vadovaujamas GintaroRinkevièiaus, pradëjo jubiliejiná,jau 25-à koncertø sezonà ir rugsëjo26-osios vakaro programà atvërëkartu su ðiuolaikinës pianistinësmokyklos romantiniu herojumi va-dinamu Nikolajumi Luganskiu, apiekurá autoritetingasis „The Daily Te-legraph“ raðë: „Nepaprastai jautruspianistas, á pirmà vietà jis kelia nesave, bet muzikà…“, o pianistas irpedagogas Levas Vlasenka pasibai-gus tarptautiniam Piotro Èaikovs-kio konkursui 1994 m. minëjo, kadsidabro medalio nugalëtojo N. Lu-ganskio skambinimas jam priminëlegendiná Sviatoslavà Richterá.

Koncerte pianistas atliko Serge-jaus Prokofjevo Treèiàjá fortepijo-niná koncertà, kurá vos prieð kelismënesius áraðë kartu su Vokietijossimfoniniu orekstru ir batutosmeistru Kentu Nagano (áraðø kom-panija „Naive“). Tai kûrinys, kuria-me apstu ir tokatiðko motoriðkumo,vietomis kampuoto ar groteskiðko(pirmoje dalyje), vietomis tarsiprognozuojanèio nûdienos minima-listø sumanymus (pavyzdþiui, treèiosdalies kodoje), ir gilaus lyrizmo, ne-maþai dëmesio skiriama orkestroinstrumentø solinëms partijoms.Lietuviø orkestre ypaè meistriðkaiskambëjo mediniø puèiamøjø solopasirodymai, masyvûs tutti epizodai(ðitai LVSO atlieka iðties átikina-mai), taèiau styginiø grieþimui, pa-

Prokofjevo portreto ir gotikinësgarsø katedros versijosLietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradþios koncertas

vyzdþiui, skambant màsliai pirmosdalies áþangai ar panaðiose vietose,kur styginiø grupës iðkyla á pirmàplanà, trûko vientisumo ir lengvu-mo, plevenanèios S. Prokofjevo me-lodijos virto sunkiasvorëmis garsølavinomis. Jø klausydamasi prisimi-niau, kad orkestras puikiai geba ið-gauti, atrodytø, sunkiai apèiuopia-mo, tarsi ore pakibusio ir jautriaivirpanèio garso kokybæ, ir tai nekartà árodë atlikdamas, pavyzdþiui,Richardo Wagnerio „Lohengrino“Preliudà. Taip pat prisiminiau, kad

N U K E L T A Á 3 P S L .

Treèiasis koncertas neretai vadina-mas S. Prokofjevo muzikiniu portre-tu. Mstislavas Rostropovièius yra pa-sakæs: „Klausydamasis ðios muzikosgirdþiu jo kalbëjimo manierà – sà-mojinga, tiesmukiðka, kartkartëmisstaèiokiðka, bet daþniausiai ðvelni.“Pastarosios savybës LVSO muzi-kantø pieðiamame S. Prokofjevoportrete, regis, neliko. Taèiau N. Lu-ganskio atlikimo koncepcijai ir pre-cizikai tai nesutrukdë, kaip ir Vil-niaus kongresø rûmø scenojestovinèio fortepijono klaviatûros ne-

lygumai (vietomis net akivaizdþiaigirdimi) ar tai, kad pianistas nuopradþiø ëmësi lyderio vaidmens,diktavo nuotaikø kaità ir tempus.Susidarë áspûdis, jog pirmoje ir ant-roje dalyje solistas siekë ðiek tiekgreitesnio tempo. Galbût tai lëmëveikiau konstruktyvià ir racionaliàN. Luganskio interpretacijà, panë-ðëjusià á apgalvotus ðachmatø, ku-riais jis taip mëgsta þaisti, ëjimus.

Bisui N. Luganskis paskambino,kaip ir tikëtasi, mëgstamo ir daþnaiinterpretuojamo Sergejaus Rach-

taip pat nepradeda groti pianinunuo vaikystës.

Dràsus buvo organizatoriø uþmo-jis suteikti festivaliui ðiuolaikinioAfrikos ðokio kryptá. Taèiau kaippristatytume Rumunijos, Belgijos,Vokietijos, Suomijos, Lietuvos ben-drà spektakliø programà JAV ar Ki-nijos publikai? Ðiuolaikinis Europosðokis? Galëtume daug ginèytis, kadðios ðalys neatspindi tikrosios „seno-jo kontinento“ gausos ir ávairovës.

Atidarymui organizatoriai taik-liai ir simboliðkai parinko Tchekpoðokio trupës pasirodymà „Trys ly-giai“. Ið Benino kilæs choreografasTchekpo Dan Agbetou ðiuo metureziduoja Bylefelde (Vokietija).Idëjà plësti festivalio koordinatespristatant naujas kultûras ir paska-tino sena paþintis su ðiuo choreo-grafu, Vokietijoje jau kuris laikasorganizuojanèiu ðiuolaikinio afri-kietiðko ðokio pristatymus.

Tchekpo, bendradarbiaudamassu penkiais ðokëjais, kvestionuoja

europietiðkà stereotipais apaugusáAfrikos kultûros ir jos gyventojø su-vokimà sàmonëje. Scenoje – puikiaisudëti vyriðki kûnai, daug plastikosbei asociacijø su kai kuriais ið Afri-kos genèiø perimtais ir visame pa-saulyje iðpopuliarëjusiais ðokio sti-

liais: nuo kubietiðkos salsos iki jazzir show dance, gatvës ðokiø ar netkapueiros uþuominø. Taèiau valan-dos trukmës pasirodymo prasmësunkiai leidþiasi perprantama. At-metus europietiðkoje sàmonëje ási-ðaknijusius stereotipus, Afrikoskontekstas, skirtingi etniniø regio-nø raiðkos bûdai, kodai ir siuþetaipraplaukia prieð akis tarsi pirmiejiáraðai baltame popieriaus lape. Neveltui spektaklio scenografijà suda-rë krûvelës suglamþytø lapø, kurievëliau buvo iðbarstyti po scenà.

Keistos kovos ir imtyniø momen-tus primenanèios kompozicijos ant/po/su stalu suteikë naujø reikðmiøáprastam baldui. Galbût èia ir kylaidëjinis konfliktas, pasirinktas kaipchoreografijos komponavimo aðis –nuolatinis kûniðkumo, jusliniø po-tyriø bei dvasiniø iðgyvenimø balan-savimas kiekviename þmoguje. Tokschoreografo áþvelgtas trilypumas(„Trys lygiai“ – kûnas, siela, jaus-mai) bûdingas ne vienam ðiø post-

moderniøjø laikø asmeniui.Antrame Tchekpo Dan Agbetou

darbe „Glamonëti vëjà“ („Caressedu vent“) iðryðkëja ðio choreografoir atlikëjo gebëjimas kurti ypatingà,estetiðkai vizualø emociná laukà.Viena ið ne(w)kritikos atstovø taik-liai sakë – Tchekpo kuria ir buriavaizdais bei plastika. Tokià Afrikà,egzotika bei magija dvelkiantá kon-tinentà, mes ir ásivaizduojame.Ádomus dalykas, savotiðkai jungæsir intrigavæs visoje afrikietiðkojefestivalio dalyje – tai pasirodymøscenovaizdþiui naudojami papras-ti baldai, atliekantys visiðkai nebui-tines funkcijas. Turbût nebuvo nëvieno pasirodymo, kuriame nebûtøpanaudotas stalas ar këdë. Paradok-salu, juk këdë – grynai Vakarø kul-tûrà, kûno anatomijà ir mentalitetàsimbolizuojantis baldas. Ir Azijos, irAfrikos ðalyse priimtinesnis „atpalai-duoto stuburo“ sëdëjimo bûdas bei

maninovo kûrybos puslapius. Klau-santis dviejø fortepijoniniø minia-tiûrø – Etiudø- paveikslø, op. 33, Nr. 4ir 8, tesinorëjo, kad ðis pianistas vëlgráþtø á Lietuvos scenà ir surengtøreèitalá, kaip praëjusiais ar ankstes-niais metais.

Jubiliejinio sezono pradþios kon-certà apibendrino antroje dalyje at-likta fataliðkuoju skaièiumi paþymë-ta Antono Brucknerio Devintojisimfonija. Gimæs ir uþaugæs kaimeA. Bruckneris ne itin patogiai jau-tësi karðtligiðko Vienos didmiesèioapsuptyje, jo kûriniuose gamtos(Alpiø, kaimo idilës ir pan.) roman-tizavimas goþia tikrovës vaizdinius,nuo kuriø tarsi stengiamasi pabëg-ti. Tai nesvetima ir Devintajai sim-fonijai, kurios sodrioje polifonijoje„skleidþiasi“ liaudies dainø intona-cijos ir subtilûs gamtos vaizdai, ver-þlaus polëkio ir apatijos kontrastai.Simfonija nebaigta, taèiau tobulaiárëminama lëto tempo pirmos ir tre-èios dalies arkomis, tarp kuriø ási-terpia energingas Scherzo.

Koncerte buvo pasirinktas atliktitrijø daliø (be nebaigtos ketvirtosios)ciklas. Jo interpretacija neleido su-abejoti monumentaliu dirigentoGintaro Rinkevièiaus poþiûriu iratskleidë aukðtà LVSO mediniø irvariniø puèiamøjø grupiø meistrið-kumà. Nors kartais tekdavo ir susi-màstyti, ar orkestro muzikantai irgiregi tà paèià didingà „gotikinæ gar-sø katedrà“, kurià prieð daugiaukaip ðimtmetá „surentë“ austrøkompozitorius.

M u z i k a , Ð o k i s

T. B A U R O N U O T R .Nikolajus Luganskis ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

D . K U K Y T Ë S N U O T R .„Glamonëti vëjà“


T e a t r a s

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

þemesnës kûno pozicijos. Kai cho-reografas, padedamas ðviesø ir gar-so dizainerio Chriso Umney, priver-të këdes skraidyti, pabandë jas„prisijaukinti“ ir kitokias ritualiniaisjudesiais bei garsais su jomis „ko-munikavo“ konkurencijos, gailes-èio, baimës, dþiaugsmo, liûdesio irkitø asmeniniø iðgyvenimø temo-mis, buvo kuriami ne tik estetiðkaiekspresyvûs paveikslai, bet ir para-doksalios asociacijos.

Festivalyje buvo ir daugiau ðiuo-laikiná Afrikos ðoká pristatanèiøchoreografø vyrø. Keisèiausia gal-bût tai, kad nepasitaikë miðriø kû-rybiniø partnerysèiø. Maroko atsto-vo Taoufiqo Izeddiou performansas„Aaleef“ pasiþymëjo ir unikalia ðo-kio iðraiðka, ir stipriu idëjiniu pra-neðimu. Ðviesos siena padalintosscenos tamsiojoje pusëje Taoufiqasgrumiasi, kovoja (garsais ir gestais)keldamas neseniai ávykusio Arabøpavasario asociacijas. Atlikëjas, pa-sikvietæs á scenà partnerá, gyvai gro-jantá tradiciniu instrumentu, gru-miasi tarp tradicijos ir globalaus

pasaulio keliamø laisvës pagundø.Tik antroje pasirodymo dalyje ðo-këjas, persirengæs moteriðku kostiu-mu, þengia á apðviestà scenos dalá.Maroke kuriantis choreografas pa-teikia publikai daug simbolikos, kul-tûrinio identiteto paieðkø ir speci-finæ kûno plastikà.

Pirmoji moteris – festivalioþvaigþdë Germaine Acogny, turintijorubø tautos ðaknis, dvigubà (Se-negalo ir Prancûzijos) pilietybæ, vo-kietá vyrà ir begalinæ aistrà ðokiui.Ji nemëgsta globalizacijos, bet dai-nuoja apie jà ir priverèia atsistoti

pusæ Kauno dramos teatro salës„krutinti klubø“. Beje, jai 69-eri. Jitiesiog yra. Epitetø galima prikurtibegalæ: modernaus Afrikos ðokiomotina, Afrikos kultûros ambasa-dorë, ðokio mokyklos „Ecole deSables“ ákûrëja ir visø Lietuvoje ðie-met prisistaèiusiø Afrikos ðokio tru-piø mokytoja, patarëja, globëja,ákvëpëja. Bûtent apie save ir savopoþiûrá á pasaulá Germaine Acognypasakoja spektakliu „Atsigræþiant áviltá“ („Sangook Yaakaar“). Kaipraðoma programëlëje, Germaineðoka „uþ savo suþeistà Afrikà ir gi-

na jà dþiaugsmu“. Ji kalba univer-salia ir visiems suprantama judesiokalba. Kalba apie tai, kad norint kànors pakeisti pirmiausia reikia pra-dëti nuo savæs.

Charizmatiðkas duetas KettlyNoel ir Nelisiwe Xaba – labiausiaiprovokuojantis ir lauþantis stereo-tipines nuostatas. Ið keliø susitiki-mø ir internetinio susiraðinëjimo gi-musi moterø draugystë ir sceniniskûrinys „Susiraðinëjimas“ („Cores-pondances“) fragmentiðkai, para-doksaliai, bet tiksliai atspindi ðian-dieninës moters padëtá, skirtingaiásivaizduojamus visuomeniniusvaidmenis, santykius ir galimas si-tuacijas.

Noel ir Xaba profesionalioms ðo-kio mokykloms (ðiuo atveju PAR irMalio) bei konceptualiam ðiandie-ninës Afrikos ðokiui atstovauja pui-kiai. O kur dar gebëjimas universa-liomis priemonëmis sukurti þavingàgroteskà. Juoda kokteiline suknuteir tradicine Marilyn Monroe pozaprie mikrofono kuriamas fragile mo-ters ávaizdis kalba ne apie meilæ irgailestá badaujantiems ir skurdo nu-alintiems vaikams, o apie potraukápinigams. Ir raugëti á mikrofonà yrataip pat þavu, kaip ir dainuoti gim-

Iðjudinti vaikø vaizduotæOlgos Lapinos spektaklis Lietuvos rusø dramos teatre

Kristina Steiblytë

Skandinavø literatûra vaikamsþavinga: stebuklingas pasaulis sudaugybe nuotykiø, ne visai realûs,nepaprasti, bet labai mieli persona-þai, savitas humoro jausmas net irsuaugus gali traukti Astrid Lind-gren, Tove Jansson, Selmos La-gerlöf ir kitø knygose. Dabar, apsi-lankius Rusø dramos teatre, galimaprisiminti dar sovietmeèiu á lietuviøkalbà iðverstà raðytojos ZinkenHopp knygà „Stebuklingoji kreida“.Pirmoji knygos dalis, pavadinta be-veik taip pat, tame pat teatre pasta-tyta dar 2011 m., o ðá spalá scenojepasirodë ir antroji knygos pusë.Knyga susidomëti privertë bûtentantrasis spektaklis, á kurá laisvai ga-lima patekti jau ir suaugusiesiems.

„Stebuklingoji kreidelë“ reþisie-rës Olgos Lapinos sumanymu nuoáprastiniø pastatymø vaikams skyrë-si tuo, jog ðis spektaklis skirtas tikjiems: kol vaikai keliauja po teatropatalpas su Junu ir Sofumi, tëveliainekvieèiami prisijungi, nes suaugu-siesiems skaitoma humanistinëspedagogikos paskaita. „Junas ir So-fus, arba auksinis riteris“ persikëlë áteatro salæ, tiksliau, á scenà, èia pa-sikviesdamas ir þiûrovus. Tiesa, ðio-kia tokia atskirtis liko: net ir susë-dus vienoje erdvëje, suaugusiesiemssiûloma atsisësti vaikams uþ nugarø.Taip koks nors itin aukðtas tëvelisneuþstoja vaizdo uþ jo sëdinèiam vai-kui, ir spektaklá vaikai þiûrëti sava-rankiðkiau. Ir nors maþesniems taigali bûti visai nemenkas iððûkis, pa-sinëræ á spektaklio pasaulá vaikai be-veik ir nepastebi, kad tëvai ne visaiðalia.

Kadangi „Junas ir Sofus, arbaauksinis riteris“ yra antroji dalis, ei-

nant þiûrëti ðio spektaklio daug ge-riau bûti maèius ir pirmàjà ar bentskaièius knygà. Taèiau net jei taip irnëra, suprasti, kas vyksta, ne itin su-dëtinga, vienintelis ilgëliau kamuotigalintis klausimas: „Kodël gi tas So-fus visas baltas?“ Taèiau spektaklisnëra tiesiog knygos iliustracija: èiaatsisakyta kai kuriø ðalutiniø linijø,veiksmas koncentruotas iðryðkinantberniukø norà iðgarsëti, pasiliekantpagrindinius nuotykius su burtø laz-dele ir kiek pakeitus pabaigà. Be to,suteiktas kur kas didesnis vaidmuotroliui Kumlei, kuris ne tik spaus-dino, bet ir þiûrovø akivaizdoje kû-rë istorijà apie Junà ir Sofø.

Spektaklio veiksmas vyksta be-veik tuðèioje scenoje: kairëje susë-dæ muzikantai, prieðais juos ástriþaiscenos kampà kerta bëgiai (sudëlio-ti ið kopëèiø), o deðinëje – kolonasu auksinio riterio skulptûrële vir-ðuje. Prasidëjus veiksmui scenojepasirodo ir pagrindinis scenografi-jos elementas – baltas kubas, tarsisudëliotas ið skirtingo dydþio staèia-kampiø, kurie, pasirodo, gali atsida-ryti, tad kubas turi daugybæ dureliøir langeliø (scenografas Marijus Ja-covskis). Ðia balta konstrukcija su-kuriama didþioji dalis spektakliosiuþete áraðytø nuotykiø: kubas ið-naudojamas ir kaip garveþys, kuriuodraugai iðvaþiuoja pasivaþinëti, irkaip princesës Erðkëtroþës pilis, irkaip direktoriais tapusiø Juno ir So-faus kabinetas, ir kaip senovës kara-liaus poþemis, juo naudojantis suku-riama ir iliuzija, kad Sofus pametagalvà. Scenografo ir reþisierës nuo-pelnu, pasitelkus á pagalbà ðviesasbei gyvai atliekamà muzikà (JulijaSediak, Kastytis Þukauskas, Ðarû-nas Datenis), labai kukli scenogra-fija tampa vaizduotæ iðjudinti ver-

èianèiu objektu. Stebuklams kurtispektaklyje panaudota ir likusi erd-vë. Tai ryðku tik vienoje scenoje, ta-èiau uþ þiûrovø nugarø loþëje pasi-rodantis Sofus, besikalbantis suscenoje esanèiais Junu ir Kumle,þiûrovus verèia dairytis po visà salæir pajusti ne tik fizinæ erdvæ tarpdraugø, bet suprasti ir laiko atstu-mà tarp jø.

Taip paversti paprastà scenogra-fijà magiðku pasauliu neámanomabe geros vaidybos. Junà (ValentinNovopolskij), Sofø (Valentinas Kru-likovskis) ir Kumlæ (Aleksandr Ka-najev) vaidinanèiø aktoriø vaidybaartimesnë psichologinei, nors labaisvarbus ir jø þaismingumas bei ávai-riø aktoriniø gebëjimø demonstra-vimas, tampà kitø veikëjø kûrimopagrindu. Pavyzdþiui, Junui ir So-fui persikëlus á praeitá, jø sutikti Ka-ralius (Viaèeslav Lukjanov) ir Prin-cesë (Julija Krutko) ðoka, dainuojair þavi tarsi be pastangø sukurtulengvu þaismingumu. Svarbu ir tai,kad aktoriai, neturëdami galimybëspasislëpti uþ ámantrios scenografi-jos ar kostiumø, turi savo darbu irþavesiu iðlaikyti vaikø dëmesá.

Tiesa, ir ðiame spektaklyje ne ikigalo pavyksta iðvengti lengvo pasi-maivymo, taèiau palyginti su anks-tesniame O. Lapinos spektaklyje„Brangusis atrakcionø parko dë-de!“ vaidinusiais Maþojo teatro ak-toriais, Rusø dramos teatro pagun-dos kuo daugiau vaikus pajuokintiyra neþymios ir nesukuria nuosto-liø spektakliui. Beje, ádomu, kadspektaklis Rusø dramos teatre pa-rodytas lietuviø kalba. Jis gali kiekkeistis, aktoriams prakalbus rusið-kai, bet lietuviðkam variantui ðilu-mos ir nuoðirdumo suteikë ir neþy-mus akcentas.

Áprasta, kad spektaklyje vaikamssu jais bendraujama, nors tai iðanksto neáraðyta spektaklio drama-turgijoje. Dþiugu, kad èia to neven-giama. Ne tik suteikiama progakeliems vaikams sudalyvauti spek-taklyje perkerpant princesës Erð-këtroþës ekspozicijos atidarymojuostà, bet ir ásiklausoma á vaikø no-rà ásiterpti, pasakyti, kà jie þino ar

ne visai teisingas. Tai greièiausiai ga-lëjo suteikti atpaþinimo dþiaugsmotiek vaikams, tiek jø tëvams, betspektaklyje, paremtame kûrybos, one atpaþinimo dþiaugsmu, tà, regis,reikëjo taikyti ir muzikai.

Labai ávairiai iðnaudojamas bal-tasis scenografijos kubas ne kartàprivertë prisiminti lëliø teatrà – la-biausiai su kûrybiðkumu ir stebuk-

D . M A T V E J E V O N U O T R .Scena ið spektaklio

tadieniná pasveikinimà prezidentui.Feministiniu poþiûriu garsëjanèiosAnnie Lennox dainos „Sweet Dre-ams“ citata – akivaizdi uþuomina,kad afrikietiðkas duetas tikrai neturijokiø tabu, nei politiniø, nei orien-tacijos. Paminëtos Obamos ir Sar-kozy pavardës rodo, kad klausi-mas apie lygias lyèiø galimybes netnesvarstomas, replika apie „pir-mojo“ pasaulio ðalis primena, kadskaièiuoti „pirmais antrais treèiais“iðmokë didieji Vakarai. O silikoni-nës pirðtinës su „pilnais pieno spe-niais“ pasiþymi tokia daugiaprasmesimbolika ir stipriu vizualumu, kadnet garso operatoriaus „neástoji-mas“ garso intensyvumu bei stipru-mu maudyniø piene áspûdþio nesu-gadino.

Tie, kurie nerado afrikietiðkoseðiuolaikinio ðokio citatose intriguo-janèio kabliuko, ðiømetiniame fes-tivalyje galëjo matyti jau nebe pir-mà kartà pristatomus Austrijos,Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos (pa-èios „Auros“) atstovø pasirodymus.Taèiau „Europos ðiuolaikinio ðokio“spektras ðiuo atveju per platus, kadskirtingø ðaliø spektaklius bûtø ga-lima apþvelgti viename straipsnyje.

„Trys lygiai“ S . B A T U R O S N U O T R .

mano. Ir nors matytame spektakliovariante tokiø scenø nebuvo itindaug, pasidþiaugti galima, pavyz-dþiui, V. Novopolskio bendravimusu spektaklyje dalyvavusiais ir jampasakinëti bandþiusiais vaikais.

Daugiausia klausimø sukëlëspektaklyje skambëjusios dainos.Ne tos, kurias gyvai atliko aktoriaipagal knygos tekstus, o tos, kuriosbuvo panaudotos kaip iliustracija:ðiuolaikinës popmuzikos, o ne ori-ginaliø, bûtent vaikø publikai skir-tø melodijø pasirinkimas pasirodë

lais susijusià teatro rûðá. Ir norsspektaklyje „Junas ir Sofus, arbaauksinis riteris“ lëlës neveikia, kal-bant vaizdinëmis uþuominomis irprovokuojant daug kà susikurti pa-èiam, sukuriama labai palanki ter-pë pasireikðti vaizduotei.

Tad ið dalies ðio spektaklio sëk-më priklauso nuo þiûrovø noro pa-siduoti spektaklio taisyklëms ir da-lyvauti, o kita dalis – Zinken Hoppir Olgos Lapinos (bei jø kolegø)bendras darbas.


K i n a s

Naujausià savo filmà „Tëvas irsûnus“ savaitgalá pasibaigusiameVilniaus dokumentiniø filmø festi-valyje pristatë lenkø reþisieriusPaweùas Ùoziñskis. Po filmo ávykopokalbis su þiûrovais, jo fragmentuspateikiame „7 md“ skaitytojams.

Kaip gimë filmo sumanymas?Mintis sukurti toká filmà kilo se-

nokai, 2009-aisias. Nuëjau pas tëvàir pasakiau: „Tëti, norëèiau sukurtidokumentiná filmà apie tave.“ Jis at-sakë: „Ne. Nesutinku.“ Bet praëjosavaitë ir jis pakeitë nuomonæ: „Galir sutiksiu, bet su sàlyga, kad filmuo-simës abu. Tai bus dviejø reþisieriø fil-mas apie du personaþus.“ Man tokssumanymas patiko, nes daþniausiaifilmuose yra reþisierius ir persona-þas, ir personaþas neturi jokios áta-kos reþisieriui. O èia galimybës bû-tø lygios. Sutarëme, kad kalbësimësbe jokiø tabu, o vëliau montaþinëje nu-spræsime, kas á filmà pateks, o kas –ne. Ir bûsime lygiaverèiai filmo hero-jai. Pradëjome filmuoti. Ið pradþiøVarðuvoje susëdome, ëmëme kalbë-tis. Emociðkai tie pokalbiai buvo ádo-mûs, taèiau nuobodûs vizualiai. To-dël nusprendëme vaþiuoti á Paryþiø.Tai ávyko praëjus dvejiems metamsnuo sumanymo pradþios. Nufilma-vome kelionæ ir tada tëvas metusdvejojo. Galiausiai sutiko.

Man ádomu, kaip „Tëvà ir sûnø“priëmë þiûrovai, nes esu per arti fil-mo, trûksta distancijos. Ðio ekspe-rimento esmë ta, kad kameras atsu-kome á save. Neþinau, ar filmasaiðkus. Nenorëjau kurti filmo apie dureþisierius. Norëjau, kad jis bûtø uni-versalus – apie tëvà ir sûnø, apie duþmones. Neþinau, ar man pavyko.

Regis, pavyko puikiai, dialogas labainuoðirdus, be jokiø barjerø. Taèiauspaudoje skaièiau, kad turëjo bûtidvi versijos. Sûnaus ir tëvo.

Istorijos pabaigà papasakosiu vë-liau. Kai su tëvu susëdome mon-tuoti bendro filmo, paaiðkëjo, kadmontuoti kartu sunku. Pavyzdþiui,jis sakydavo: „Ne, ne, ðità tikrai turiiðkirpti.“ – „Kodël? Tai puiki sce-na.“ – „Bet mano dantys bjauriai at-rodo.“ – „Bet gal ne visi á dantis tauþiûrës? Þiûrës á akis ar tiesiog klau-sysis.“ Abiem buvo sunku þiûrëti ákità kaip á personaþà. Galiausiai ta-po tiesiog nebeámanoma dirbti. Ki-ta vertus, mes ádomiai pykomësmontaþinëje. Net pagalvojau tenpastatyti kamerà. Filmas bûtø toks:vaþiuoja tas automobiliukas keliu,staiga sustoja, ir keleiviai jau sëdimontaþinëje, kalbasi, kaip scena tu-ri atrodyti, vienas mano vienaip, ki-tas kitaip. Norëjau surizikuoti, bettëvas kategoriðkai atsisakë. Susita-rëme, kad kartu su montuotoju pa-siûlysime tëvui savo variantà, o jispasakys pastabas. Parodëme, kà pa-darëme. Net pasirodë, kad pavykssusitarti, bet jis pradëjo derëtis: „Jeiiðmesi ðità scenà, leisiu palikti anà,nes ðitos dëti niekaip negalima, beto, man nepatinka, kà èia pasakei,bet jeigu iðmesi anà, leisiu palikti ði-

Meilë tëvams – sudëtingas jausmasSusitikimas su VDFF sveèiu Paweùu Ùoziñskiu

me, valgydavome sriubà, tada antràpatiekalà, vël sësdavome á maðinàir keliaudavome toliau. Ëmiau ne-rimauti – turiu kaþkà padaryti, kadfilmas prasidëtø, kad nebûtø tikapie sriubos valgymà. Turëjau imtisiniciatyvos, nes tëvas nesiliovë kar-tojæs, kad kelionë jam daug svarbes-në uþ filmà. Tai net skambëjo kaipkaltinimas, jis net apsimetë, kad ne-sitarëme dël maðinoje sumontuotøkamerø. Tëvas nenorëjo kalbëtisapie tai, kas man rûpëjo. Tai nebu-vo lengvi pokalbiai. Nebuvau supla-navæs, esà treèià dienà paklausiuapie skyrybas, o tu man atsakysi. Taibuvo procesas. Ið pradþiø jis noriaifilmavosi. Ëjo á degalinæ. Èekijosstovyklavietëje labai norëjo maudy-tis. Austrijoje riejosi su ponia nacis-te. Visa tai vyko iki rimtø pokalbiø.Mûsø eksperimento aplinkybës (uþ-sidarëme maðinoje, sukëlëme aukð-tos átampos situacijà) sukûrë natû-ralià dramaturgijà. Juk þinome, kadnet su mylimiausiu þmogumi va-þiuodamas kartu atostogauti galiau-siai susipyksti, nes kuris nors palikone vietoj ðaukðtelá. Ðá kartà pykomësdël rimtesniø dalykø, nors dëlðaukðteliø – taip pat.

Ar filmavote kelionæ ið Paryþiaus áVarðuvà?

Taip, bet á filmà pateko maþoji tosmedþiagos dalis. Tai juk filmas, o nekelionës dokumentacija, todëlpenktos dienos medþiaga montuo-jama su deðimtos dienos, taip mon-tuojami visi dokumentiniai filmai.Tokiuose filmuose scenarijus yra pa-sekmë, scenarijus raðomas montaþi-nëje. Ið pradþiø galvoje turi suma-nymà, po to filmuoji, o tada þiûri irsuvoki, kad iðëjo kaþkas visai kita. Taine vaidybinis filmas, kuriame mon-tuoji scenà po scenos ir viskas iðanksto numatyta. Ðis filmas toks, ko-kio norëjome. Tik kartais medþia-ga sudëliota ne chronologine seka.

Ar buvo akimirkø, kai pamirðdavoteájungtà kamerà?

Tokiø akimirkø buvo daug. Bet,tiesà sakant, visai jos pamirðti ne-ámanoma. Supratau, kà jauèia manofilmø personaþai, nes sunku visiðkaipamirðti kamerà. Jø negalëjome pa-mirðti dar ir todël, kad patys turë-

jome jas reguliuoti, ájungti, iðjungti.Kita vertus, juk tëvas nevaidino prieðkamerà. Jis niekad nepasakë: „Gerai,iðjunk kamerà, papasakosiu, kaip bu-vo ið tikrøjø.“ Taip daþnai atsitinka fil-muojant kitus þmones. Aiðkiai susi-tarëme, kad sakome, kà galvojame,kà jauèiame, atrinksime vëliau.

Ar ið anksto sutarëte, apie kà ne-kalbësite?

Nusprendëme, kad galime ekspe-rimentuoti tik su savimi, bet ne sukitais ðeimos nariais. Tëvas neno-rëjo, kad á filmà patektø jo sakinysapie mamà, kad ji buvo idealaus ta-rybinio þmogaus pavyzdys, nes taijà áskaudintø. Kai parodþiau tà epi-zodà mamai, ji nusiðypsojo ir pasa-kë: „Taip ir buvo, neturiu niekoprieð.“ Bet þinojome, kad negalimekalbëtis apie mano vaikus, kitus jovaikus, t.y. mano brolius. Jeigu pa-tys save pakvietëme á filmà, tai ne-reiðkia, kad turime teisæ kalbëtisapie kitus.

Kaip jie reagavo?Deja, susikûrë dvi stovyklos. Duk-

ros palaiko mano versijà. Vienasbroliø apie tai ið viso nenori ðnekëti.Kitam broliui nesmagu, kad ávykokonfliktas, bet jis nenori bûti në vie-noje pusëje. Tokie eksperimentai yraádomûs, gal net reikalingi. Tik niekoneákalbinëju taip elgtis, nes tai kai-nuoja. Turiu galvoje ne filmo kûri-mà, o sunkiø klausimø eksperimen-tà. Kita vertus, manau, kad uþdavustokius klausimus tëvams palengvë-ja, net jei atsakymø ir nesulauki. To-dël esu labai dëkingas tëvui, kad jissutiko dalyvauti eksperimente. Netjei negavau atsakymø á visus klausi-mus, bent jau buvau iðklausytas.Daug þmoniø neturi net tokios pro-gos. Bûti iðklausytam – svarbu.

Papasakokite apie savo ateitiesprojektus.

Norëèiau imtis labai sunkios te-mos, – sukurti filmà apie skyrybøderybas. Þmonës, daþniausiai siun-èiami teismo, eina pas derybininkà,kuris padeda susitarti. Tai nesusijæsu psichologais, deramasi dël turtopasidalijimo ir panaðiai. Ðie susiti-kimai – sunkûs, juose iðryðkëja vi-sos santuokoje patiriamos emocijos.Pats skyriausi, tik tada dar nebuvotokiø derybininkø. Filmas bûtø apiekonflikto akivaizdoje kylanti pokal-bio poreiká. Ieðkau porø, kurios su-tiktø filmuotis. Vienà radau. Tikiu,kad jei radau vienà, rasiu ir daugiau.Derybos neskirtos santuokai iðsau-goti, jos turi padëti þmoniðkai iðsi-skirti. Manau, kad tai ámanoma. Ste-bëjau keletà tokiø susitikimø irpamaèiau, kad iki susitarimo prieitipavyko. Apie tai ir bûtø filmas. Neapie tai, kaip þmonës ðaukia, ko-liojasi ir drabstosi purvais. Nors iðpradþiø taip bûna. Tiesiog norëèiaufiksuoti þmones, einanèius ðiuo ke-liu iki susitarimo.

PARENGË AGNË MACKEV IÈ IÛTË

tà.“ Supratau, kad ðitaip nuþudysi-me filmà. Kad tai bus mûsø poþiûriø,skoniø vidurkis, tarpinis produktas, one autorinis filmas. Tëvas pasakë,kad nori sukurti savo versijà. Jis pa-ëmë mano versijà ir kai kà patrum-pino, o kai kà pailgino. Todël yra dufilmai. Bet, manau, nebûtina maty-ti abi versijas, kad suprastum, apiekà kalbama. Tarptautiniame Kroku-vos festivalyje ir Vroclavo festiva-lyje „Era – nauji horizontai“ rodë-me abi versijas.

Kurià versijà geriau priëmë þiûrovai?Neþinau. Man rodos, nuomonës

pasiskirstë tolygiai. Jokios statisti-kos ðiuo klausimu nerinkau. Bijau,kad filmai pernelyg vienas á kità pa-naðûs. Ir nesu iki galo ásitikinæs, arverta þiûrëti du tokius panaðius. Jeibûtume iðkart nusprendæ, kad va-þiuojame ir kuriame du filmus, bû-tø aiðku. Bûèiau sakæs: „Dabar pa-filmuosiu að, tëti“, paskui jis sakytø:„O dabar að filmuosiu sau.“ Be to,medþiagà bûtume atidavæ dviemskirtingiems montuotojams. Pavyz-dþiui, tëvas labai nenorëjo filme ma-tyti testamento scenà. Jo versijojeðios scenos nëra. Gaila, nes ji gera.Man atrodo, kad ði scena yra filmoesmë, ji yra kelionës tikslas.

Santykiai su tëvu po filmo pagerëjoar pablogëjo?

Po kelionës jie buvo visai geri.Vienas kitam pasakëm daug svar-biø dalykø. Kartais nemaloniø, kar-tais skaudþiø. Bet nuotaika po fil-mavimo buvo tokia kaip paskutinëjefilmo scenoje. Taèiau po nepavyku-sio bendro filmo – pablogëjo.

Ar, nepaisant poþiûriø skirtumø,projektas tæsiamas toliau?

Ne. Tæsiasi gyvenimas, o projek-tas baigtas.

Supratau filmà kaip dviejø þmoniøvieðà iðpaþintá. Nuoðirdi, nenusal-dinta, tiesiog gyvenimo gabalëlis.Sujaudino tëvo atvirumas.

Dþiaugiuosi, kad taip priëmëtefilmà. Bûtent to ir siekëme. Noriupabrëþti, jog labai gerbiu tëvà uþ tai,kad sutiko dalyvauti tokiame ekspe-rimente. Juk jis turëjo nujausti, kadbus pagrindinis filmo herojus, kad

ir kà bûtume susitaræ. Mane tëvo is-torija domino labiau nei já manoji.Þinojome, kad jei nebûsime atviri,tik meiliai ðnekuèiuosimës, filmasnepavyks. Tai bus savireklama arautomobilio reklama, o ne eksperi-mentas, kurá pavadinome „psicho-busu“. Norëjau papasakoti tiesàapie sunkius, bet graþiø jausmøkupinus mûsø santykius. Meilë të-vams – sudëtingas jausmas. Man ro-dos, tokiø pokalbiø tarp skirtingø kar-tø, tarp tëvø ir vaikø reikia. Ypaèvaikams. Nors tëvams jie taip pat galipasitarnauti. Man atrodë, kad nesu-pratæs, koks yra mano tëvas, nesupra-siu, kas esu að. Ðis pokalbis ávyko, nesnorëjau suprasti, kas esu. Kà gavauið tëvø, kà norëèiau perduoti savo vai-kams ir kà atidëti á ðalá. Tai sudëtin-gi klausimai, á dalá jø kurdamas fil-mà atsakymø dar neradau. Bet kaikà radau tik todël, kad mûsø kelio-në ávyko, kad tëvas sutiko vaþiuoti.

Ar tai buvo pirmas toks pokalbis sutëvu?

Þinoma, ne. Mano filmus ákvepiagyvenimas. Kas nors gyvenime vyks-ta ir tada pagalvoju, kad reiktø pa-statyti kamerà. Jei tokiø pokalbiøgyvenime nebûtø buvæ, tikriausiai irapie toká filmà nebûèiau pagalvojæs.Juk kiltø rizika, kad keliaudami ma-ðina per Europà kalbësimës apieorà. Bet kai kuriø klausimø taip tie-siai anksèiau nebuvau uþdavæs irpats tiesiai nebuvau pasakæs. Suta-rëme, kad darome tai norëdami ap-valyti mûsø santykius. Ðia prasmeprojektas dar nebaigtas.

Ar filmo scenarijus buvo paraðytasið anksto?

Scenarijus buvo toks: sëdame ámaðinà ir ið taðko A (Varðuvos) va-þiuojame á taðkà B (Paryþiø). Mëgs-tu kurti filmus apie þmones, kuriuospaþástu, su kuriais sieja stiprus emo-cinis ryðys dar prieð ájungiant kame-rà. Þinojau, kad ðis personaþasmëgsta pasirodyti, gerai improvi-zuoja, yra daugialypis. Kartais jis la-bai patinka, kartais – nelabai. Jis –sudëtingas þmogus ir dar turi humo-ro jausmà. Turëjau puikø persona-þà ir kelionës planà. Jauèiau, kad tu-rëtø pavykti. Pirmomis kelionësdienomis nieko neávyko. Sustodavo-

Marcelis ir Paweùas Ùoziñskiai filme „Tëvas ir sûnus“


D a i l ë

Kristina Budrytë-Genevièë

Ðioje „Duetø“ parodoje LaimaOrþekauskienë pristato du kûriniøciklus. Vienas jø – „Draperija“ (ta-piserija, 2005–2013) – mus pasitin-ka ið labai arti (ekspozicijos erdvë-je nëra galimybës atsitraukti). Ciklàsudaro keturi darbai, kuriø rëmuosevos telpa epicentras – kûnas-draperi-ja. Priklausomai nuo to, kur sutelk-tas regos dëmesys, jis permanentið-kai ryðkëja arba nyksta. Menininkëaudþia vyro kûnà, kuris kinta nesi-keièiant pagrindiniam raðtui: kûnoraukðlës po truputá pereina á drape-rijø klostes. Ðis kitimas, autorësávardijamas kaip „judëjimas ir lai-kinumas“, èia yra svarbesnis uþ betkoká kità iðraiðkingà motyvà.

Gulsèia Laimos Orþekauskienës„veikëjo“ (kûnas-draperija) kûnopozicija kiek reprezentuoja màstan-tá, suvokiantá organizmà, taèiau dra-perija stengiasi „uþbëgti uþ akiø“bet kokiam ávardijimui ar apibûdi-nimui, pozityviam ar neigiamamvertinimui, kurá pateiks þiûrovas, iratspëti to vertinimo prasmæ. Darboautorë leidþia savo „veikëjui“ iðnyk-ti ir palieka þiûrovà jo vietoje. Vaiz-das kûrinyje mainosi tarsi þiûrintpro 3D akinius. Tekstûros ornamen-tas ryðkëja, o kûno bruoþai skæstair abstraktëja, virsta kito ornamen-to þyme. To, kuris pirmapradis, po-lifoniðkas lyg subjektyvaus pasauliodidysis sumanymas, kur kiekvienasgali sutapti su ornamento dalimi.

Svarbiø tarptautiniø apdovanoji-mø pelniusi menininkë – pavyz-dþiui, I premija tarptautinëje teks-tilës meno bienalëje „Geroji iriðvirkðèioji pusës“ (2003); „Iðskirti-nio darbo“ apdovanojimas tarptau-tinëje tekstilës parodoje „Nuo Lo-zanos iki Pekino“ (Ðanchajus,Kinija, 2004); Lietuvos nacionalinëkultûros ir meno premija (2005) irkt., – ilgai dirbusi Vilniaus dailësakademijos Kauno dailës fakultetoTekstilës katedros vedëja (1996–2007), VDA profesorë (nuo 2006),sugeba surasti laiko ne vienà parà,o mënesius ar metus trunkantiemskûrybiniams procesams ir pasinertiá juos visa savo esybe.

Kitas ðiuo metu eksponuojamasciklas susideda ið keturiø tapiserijøbendru pavadinimu „Kai Jûs gulë-jote ligos patale“ (2013), kuriameglûdi aliuzijos nuo Williamo Faul-knerio romano iki Homero epo. Èiavaizdas leidþia akims „iðtirpinti“ vi-sa, kas materialu ir objektyvu, visa,kà lig ðiol þinojome kaip tvirtumoir pastovumo ásikûnijimà, visa, kasyra neutralu ir priklauso nuo iðori-niø dalykø. Tapiserijose matome pa-prasta drobule iðklotà, susiraukðlë-jusá gultà, austà kelis kartus ávairiaisrakursais. Vis dëlto tai ne estetikospaieðkos (nors ir koks bûtø uþburian-tis audþiamos materijos taktiliðkasgroþis, vedantis mus á autentiðkumopaieðkas), o kentëjimo, paguodos,ðvelnumo ar vilties – pojûèiø, pama-tiniø etikos sferoje, iðryðkinimas.

Apie kito bejëgiðkumà, kovà su

Kûrybos ir þvilgsnio galiaLaimos Orþekauskienës ir Vlado Orþekausko paroda „Duetai“ galerijoje „Aukso pjûvis“

liga ir mirties prisëlinimà átaigiai pa-sisako filosofas Alphonso Lingis:„Atverti kito pavirðiai nestoja prie-ðais tave vien kaip duomenys, ku-riuos turëtum interpretuoti, ar vienkaip amorfiðka materija, kuriai tu-rëtum suteikti pavidalà ir áprasmin-ti. Kûniðkumas prasiverþia, naikin-damas tuos nuotolius, ið kuriø galibûti reprezentuojamas jø buvimas.Kûniðki pavirðiai atsiveria, nepa-teikdami galimybiø tavo galioms,(...) jie esti nepataisomai iðoriðki: taitam tikro jautrumo, imlumo, malo-numo ir tam tikros kankynës pavir-ðius, tavo atþvilgiu nepataisomaisvetimas ir atveriàs paþeidþiamumàir svetimà mirtingumà, kuris ásak-miai pakvieèia.“ (Nieko bendra ne-turinèiøjø bendrija, Vilnius, Baltoslankos, 1994, p. 154.)

Pasirodo, kûniðki pavirðiai yrapojûèiø pavirðiai ir juos galima ap-rëpti, ásisàmoninti þvilgsnio galia.Þiûrëdami á tapiserijas nematomekûno, „matome“ tik þvilgsná to, ku-ris (-i) yra lovoje: sëdomis, gulsèio-mis, kai dar galima pasiremti antrankø, gulint, kai dar galima pakel-ti galvà ar kai pavyksta tik þiûrëti, ogaliausiai nebepavyksta net tai. Pas-kutinë þvilgsnio aprëptis primenafilmo „Skafandras ir drugelis“ (reþ.Julianas Schnabelis, 2007) scenà,kai rimtos ligos ákalintam þmoguilieka vienos mirksinèios akies pano-

Ið pokalbio su menininke prieðparodos atidarymà buvo matyti, kadjà domina tikslus savo kûrybos cik-lø ávardijimas, eksponavimas (pagar-ba þiûrovui ir galimybë pamatytituos dalykus, kuriuos ji iðgyveno) irilgas kûrybos procesas, kuris visadakada nors baigiasi: „Man svarbu nekas vaizduojama, o tas þmogus, ku-ris yra ðalia tekstilës“, – sako Lai-

darbai (kiekvienas turintis ir atski-rus pavadinimus, ir bendrà – „Sfu-mato“)? Ið pirmo þvilgsnio tai tarsinupieðti peizaþai: „Alka“, „Gojus“,„Giraitë“, „Juodas kadagys“ ir„Ðventvietë“ (visi 2013). Gal ir ga-lima juos vadinti peizaþais, bet bû-tinas ir iðsamesnis paaiðkinimas.Kaip sako menininkas, realaus pei-zaþo „pieðti neverta“, uþtenka „kad

nugarma á samanø minkðtumà, de-besø purumà, á sklendþiantá aplinkmiglø ir sutemø orà. Todël ir ben-dra atmosfera, þiûrëjimo ir áþiûrë-jimo plotai, jø fantastinës kompo-zicijos (neiðbrendamos pelkës,kûlgrindos ir pan.) ir reljefiðkos, vi-zijas sukelianèios zonos primenaHaufo pasakø tankmæ.

Þiûrint á ðiuos darbus, sielos nuo-jautas, galime prisiminti ir autoriausmëgstamà Leonardo da Vinci, ku-riam kûrinyje viena svarbiausiø bu-vo ðviesa. Vien tik lenkta subtilia li-nija ðio ciklo autorius siekia tokiøpat uþmaèiø – perteikti ðviesà ir jamsvarbius dalykus, ið kuriø formuo-jasi toks, o ne kitoks peizaþo pajau-timas: ðeðëliai, atsiveriantys plotaiir nevienaplanës erdvës, kunkuliuo-jantys procesai, ásiurbiantys sûku-riai. Vyksmai prieð mus skleidþiasikaip reiðkiniø pasaulis, o ne kaip tri-jø medþiø peizaþas. Nëra blogaipieðti iðraiðkingas medþiø formas,kontûrus, pamatytus po atviru dan-gumi, bet turbût èia bûtø tik pati su-vokimo pradþia. Daug ádomiau, su-kûrus ðimtàjá „peizaþà“, pajustikaligrafinës meistriðkos linijos virp-telëjimà ir jos ásikûrimà paveiksle.

Todël galime stebëti kad ir vienànutrûkstanèià linijà (kaip gyvenimà).Galime áþiûrëti ne pilkà ir ne skaid-rià dëmæ, o padûmavusià erdvæ, orà,reiðkinius, ið kuriø formuojasi pa-prasta aplinka, bet norint jà pamatytireikia tokiø pasakiðkø vaizdiniø. „Ma-ne domina, kas stovi uþ ðydo, kà mesmatome uþ majos...“ – sako meninin-kas, ir tikrai, ðie pajautimai, vidinësnuojautos ir bûsenos kuriasi ið keliølinijø, keliø elementø. Taip þiûrëda-mas darbus pradedi galvoti, kad galir pati kûryba yra alchemija, ið min-èiø ir kitø reiðkiniø majos iðgauna-ma nepaprasta materija.

Paroda veikia iki spalio 13 d.

Galerija „Aukso pjûvis“ (BLC, K. Donelaièio g.

62, Kaunas)

Dirba pirmadieniais–penktadieniais

10–17 val.

rama. Ir, atrodo, per ðá mirksintáþvilgsná matoma dar ðiek tiek pasau-lio, kartais didesnio, didingesnio,nei anksèiau matytas.

Pati darbø autorë per pasikarto-jantá, nykstantá, susiraukðlëjantá dro-bës raðtà (kurá norisi paliesti neiðly-ginant klosèiø) kuria nematomus,bet paprastus dalykus: þmoniø san-tykius – galëjimà prieiti prie kito irjau nebegalëjimà... Tokiu bûdu ji au-dþia þmogaus kûnà ne kaip lakiosfantazijos vaisiø, o kaip þmogiðkøsantykiø ir pojûèiø transformacijà.

ma Orþekauskienë, tuo norëdamapatikslinti, kad svarbu ne pavaiz-duoti konkretø objektà, o pajustitarp kasdienybës buities ásiskverbu-sá sakralumo krislà.

Vladas Orþekauskas – meninin-kas, kuriantis skaitmeninës grafikossrityje, pirmenybæ atiduodantis per-sonalinëms parodoms (jø nuo 1994m. surengta daugiau kaip deðimt),VDA profesorius (nuo 2013), kal-bëdamas apie savo parodà pabrë-þia þodá alchemija. Kuo gi magiðkiar alchemiðki penki nauji autoriaus

jis yra, já reikia matyti“. Todël ðieskaitmeniniai atspaudai ant audinioyra „ne visai peizaþai, o veikiau bû-senos“, galbût juos galima ávardintikaip filosofinës ir jausminës simbio-zës peizaþus.

Juos autorius dëlioja pasitelkda-mas minkðtà pieðiná, migdolo for-mos sûkurius, ovalinius ratilus, ið-nykstanèius, garuojanèius ir vëliðsiliejanèius kitoje vietoje. Atrodo,kad kompozicijoje nëra kampø, aðt-riø briaunø, nebent kontrastingasmedþio kamieno ar ðakos pavidalas

Laima Orþekauskienë, ið ciklo „Draperija“. 2005–2013 m.

Vladas Orþekauskas, „Giraitë“. 2013 m.


D a i l ë

kiu nepavojingu kièeliu. Pððð, irátampa atslûgo. Drakonas virto pe-liuku. Tokiais atvejais daugiau neiakivaizdu, kad tik ironija iðgelbëspasaulá. Navakas mano pasaulá ið-gelbëjo jau maþiausiai tris kartus irtai yra daugiau kartø, nei ChuckasNorrisas suskaièiavo iki begalybës.

Þinoma, ðalia tokios indaujos„Apsiaustas 1“ ir „Apsiaustas 2“kiek nublanko. Ne iðkart radaujiems perskaityti tinkamà raktà. Ge-rai, kad gatvëje sutikau Elonà Lu-bytæ, ji iðkart paaiðkino, kad prie in-daujos, prieangyje, apsiaustamsatsidurti visiðkai logiðka. Teisingai –þmogiðkos buities interpretacijospratæsimas. Vieno apsiausto vidujeá nuoseklø raðtà susagstytos siliko-ninës þuvelës, þvejø vadinamos„tvisteriais“ arba guminukais. Josskirtos þvejybai su spiningu – t.y. kaijaukas atsivedëjus uþmetamas irtraukiamas, imituojamas þuveliukopasiplaukiojimas. Neretai ritë suka-ma tyèia neritmingai, kad silikoninë„aktorë“ atrodytø suþeista, – ðitasperformansas skirtas plëðrioms þu-vims. Neþinau, ar judu ta kryptimi,bet tas þvejø (lëliø teatro) invento-

rius mane atvedë á eþero plotus (vëldideli masteliai!), kurie ir vël sukið-ti á sàlyginai maþà apsiausto vidø.

Ðiais kûriniais Navakas eina ko-ja kojon su pasaulinëmis tendenci-jomis – átraukti nemenines prakti-kas á meno laukà, tik jis neapsiribojaelementariai átraukdamas, o kaipgeras skulptorius sukuria svaiginan-èius kûrinio dëmenø santykius. Be

to, tokiomis praktikomis uþsiimajau seniai, kur kas seniau nei tos bie-nalës. Navakas yra kinø masinës ga-mybos vazonus ir vazas perkeitæspasitelkdamas antikos kodus, „fu-rø“ tentus pavertæs banginio papil-vëmis, Ðiuolaikinio meno centrolangus – Babelio bokðtu, keiksma-þodþius – reveransu ir t.t. Tik jo dar-buose aukðtoji kultûra su populia-

rios kultûros iðrûgomis taip ryðkiaisuskamba unisonu. Navakas visadapasiþymëjo aðtria áþvalga, beje, su-sijusia su realia aplinka – jaunimasgalëtø á tai atkreipti dëmesá.

Ne taip dar seniai, rugpjûèio 1–16 d., „Malonioje 6“ vyko kita vertapaminëjimo – Jurgos Barilaitës – pa-roda „Ið kitos pusës – Þvërynas1989“. Ji buvo ávaldþiusi erdvæ visaikitaip – ásitempë þiûrovus á savo at-mintá arba ávietino materialius at-minties likuèius á realià, dabar isto-rinæ jai vietà. Dar prieð studijuodamaakademijoje, autorë eidavo tapyti(ir tiesiog bûti) á Þvërynà. Nuolat.Todël paþinojo rajono personaþus,kai kuriuos jø (kaip pati pasakojo)ásimylëdavo. Vietos, uþkaboriai tu-rëjo vietinio vartojimo pavadini-mus, funkcijas ir reikðmes. „Malo-niosios 6“ þalià namà ji irgi yranutapiusi. Tuo metu buvo átikëjusi átapybà kaip aiðkià misijà. To tikru-mo, kiek supratau, ilgisi. Þvërynas,Barilaitës nupasakotas, skambëjoviltingai kaip Stalkerio zona.

Á ðià gatvæ, ðià vietà nusidriekian-tys pasakojimai turbût buvo patisvarbiausia parodos dalis, taèiau ið

Tik ironija iðgelbës pasauláA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Birutë Pankûnaitë

Primityviø tautø gyvenimà studi-javusius antropologus visad stebinotai, kaip detaliai jos perprasdavo sa-vo þinioje turimus gamtos turtus.Ðiuolaikiniam þmogui atrodo logið-ka, kad èiabuvis labai gerai þinojo,tarkim, stambiàjà gyvûnijà, nes ji –to þmogaus prasimaitinimo ðaltinisir todël paþástama jam geriau neiprofesionaliam ðiø dienø zoologui.Taèiau kaip paaiðkinti tai, kad lau-kinis skrupulingai tyrinëjo bei sis-temino ir smulkiausias gyvûnijos rû-ðis, kurios akivaizdþios naudos jamneteikë? Mokslininkø poþiûriu, taiið esmës skiriasi nuo ðiø dienø ko-mercinës pasaulio sandaros princi-pø, kai susitelkiama á tà akimirkà fi-nansiðkai naudingus dalykus, juosnegailestingai eksploatuojant, ir visið-kai nepaisoma visø kitø. Antropolo-gai daro iðvadà, kad aplinkinis gyvû-nø ir augalø pasaulis èiabuvá dominone dël naudos motyvo. Vertas dëme-sio ir naudingas jis tapo tik po to,kai buvo nuodugniai paþintas.

Lenkø menininkë KatarzynaJózefowicz (g. 1959) savo darbamskurti naudoja popieriaus atliekas –senus þurnalus, laikraðèius, lanksti-nukus ir reklamines broðiûras – vi-sà kol kas dar gyvà spausdinto in-formacinio srauto balastà, kuris,atlikæs savo pirminæ funkcijà, su re-tomis iðimtimis paprastai patiriaþiaurià þûtá ir keliauja á þydràjá kon-teinerá arba krosná. Tiesa, jis dar galiprisidëti ir prie gyvenamøjø ar dar-

Nenaudingumo naudaGalvojant apie Katarzynos Józefowicz parodà Modernaus meno centre

bo interjerø puoðybos subkultûros,tik neilgam, nes yra nepatvarus irtrumpalaikis. Menininkës sumany-mas paprastas kaip vaikystës þaidi-mai ir kartu reikalauja nepaprastoskantrybës ir kruopðtumo. Katarzy-na iðkerpa atspausdintus þodþius,þmoniø nuotraukas ir atsargiai su-klijuoja juos á naujà daiktà – kilimà,staltiesæ, voratinklá. Jos „Juodai bal-tas kilimas“ (2001–2003, 12 metrø,eksponuojamas fragmentas, kurta 3metus) – tai milþiniðkas ant gofruo-to kartono pagrindo priklijuotø gar-senybiø ir neþinomø þmoniø maþu-èiø portretø rinkinys, iðtisinë bevardëminia. „Staltiesë“ (2011–2012, 115 x115 cm) suformuota ið begalësspausdintø antraðèiø ar þodþiø aþû-ro. „Meilë“ (2011, eksponuojamas

fragmentas) – tai ore plevenantis tra-pus voratinklis, susiûtas ið daugybækartø pakartoto þodþio „Miùoúã“.

Vienas darbas kuriamas metømetus, kol kasdienë monotoniðkaveikla ágauna konkretø pavidalà irvirsta objektu. Kaip, matyt, praktið-kas þmogus, Józefowicz nepaleidþiaproceso chaotiðkai savieigai ir kar-pinius paverèia taikomàjà paskirtáturinèiomis formomis. Atliekosperkuriamos á daiktà, kuriam daþ-niausiai suteikiama konkreti funkci-ja, turinti aliuzijø á tekstilës dirbinius.Turbût tai moteriðkos savimonës ru-dimentas arba nuosekli strategijanieko nepalikti nepanaudoto. Kaipir laukiniai, ji kruopðèiai iðèiupinëja„antrinæ“ medþiagà ir atranda jaivaidmená. Dëmesingai iðstudijavæ

nebûtinas augalø ir gyvûnø rûðis,èiabuviai taip pat atrasdavo jomspraktiná pritaikymà. (Pavyzdþiui,itelmenai ir jakutai vorais ir balto-siomis kirmëlëmis gydë nevaisingu-mà, Surguto rusai sutraiðkytus tara-konus, viðtos tulþá naudojo votims iriðvarþai gydyti, buriatams karveliomësos sultinys padëdavo nuo kosu-lio, Altajaus rusai, apsirgæ karðtine,ant kaklo pasikabindavo sudþiovin-tà ðikðnosparná ir t. t. Tokiø pavyz-dþiø, pasak antropologø, yra visuo-se pasaulio regionuose.) Tai, kasrodësi nereikðminga, tampa pras-minga.

1981–1986 m. Gdansko dailësakademijoje skulptûrà studijavusimenininkë iðgarsëjo tik 2000 m., bû-dama 41-ø. „Pradëjusi kurti ðiuosdarbus pasikeièiau savo vidumi, su-lëtëjo reakcijos, gyvenimas ágavo ki-tà tempà“, – sako ji.

Ðiuolaikiniame pasaulyje vis darpasirodantys „laukinio màstymo“(Claude Lévi-Strauss) recidyvai,praktiðkai nenaudinga ir logikai ne-pavaldi veikla tyliai prieðinasi susi-klosèiusiems dësniams. Èia ne tikneegzistuoja naudingumo motyvas,bet ir dingsta civilizuotai visuome-nei bûdinga orientacija á rezultatàir já lydintá atpildà. Matyt, dël to vie-ni tampa budistø vienuoliais, kiti –menininkais arba pasirenka kitassritis. Nelygu uþdarumo poreikis arnoras bendrauti. Meno atveju ga-liausiai iðeinama á vieðumà ir visikvieèiami dialogui, tiesa, atsiðaukiane visi, kas irgi neblogai.

Katarzyna Józefowicz nëra nelai-minga autsaiderë: ji rengia persona-lines parodas savo ðalyje ir uþsieny-je, dalyvauja tarptautinëse bienalëse(2002 m. jos darbai eksponuoti irLietuvoje, parodoje „Traukos cen-tras. 8-oji Baltijos tarptautinio me-no trienalë“ Ðiuolaikinio meno cen-tre). Nors atrodytø, kad visas kûrybosprocesas ir principai neigia bet ko-kius meno pasaulio reikalavimus arpripaþinimo sieká. Ir platesnë len-kø visuomenë nelaiko jos kûriniøðiukðlëmis: 2001 m. Lenkijos savait-raðtis „Polityka“ menininkei skyrëprestiþiná „Paszport Polityki“ apdo-vanojimà, teikiamà uþ nuopelnusávairiose srityse. Ðis faktas man pri-minë, kad nieko neparaðiau apieðiuolaikinio pasaulio grimasø py-nes – painø ðleifà, kuris lydi popie-rinius darbus: þiniasklaidos gyvavi-mo taisykles, vieðumo ir privatumosantykius, spausdinto þodþio kainà,vertæ ir visa kita. Triukðmingas gaus-mas, kurá kasdien skleidþia medi-jos, èia virsta ið trupiniø suneðtuskruzdëlynu, kurio tylus krebþdeni-mas vos girdimas erdvëje. Pasirodo,ir tà gausmà ámanoma iðmedituoti irpaversti nuo blogø akiø sauganèiamagija.


Kuratorës: Aleksandra Ksiæýopolska ir

Agnieszka Kulaziñska

Modernaus meno centras (Literatø g. 8,

Vilnius)

Dirba pirmadieniais–ðeðtadieniais

12–18 val., penktadieniais 12–17 val.

regimø ávykio sudedamøjø daliø ro-dyti tokie pat keliasluoksniai paveiks-lai. Vienoje pusëje – ekspresyvi, emo-cinga tapyba, kitoje – medicininiøplakatø (su atidengtø kûnø schemo-mis) pieðiniai, menininkës papildy-ti, dràsesni nei „geroji“ pusë. Ant-rame kambary – nuotraukø seka,kaipgi be „dokumentø“ tokiu atve-ju. Jie árodo, kad mes buvom, tada,jauni, tikintys, viltingi.

Barilaitei meninis posûkis (pras-mës persimainymas) ávyko nepla-nuotai: paroda turëjo bûti ironiðkas,ávietintas, bet pokðtas, o virto rimtair jaudinanèia reminiscencija-auto-performansu, kur menininkë, lyg ko-kia detektyvë, padedama artefaktø irpasitelkusi atkûrimo praktikà ávykiovietoje, árodë savo praeitá. Jurgos stip-rybë visada buvo dràsa susitikti save.Tà kartà ji tapo Alisa Selezniova(vieðnia ið ateities), kuri atkeliavoið 2013-øjø á 1989-uosius.

Mindaugo Navako ,,Trys dalykai“ rodomi

iki spalio 10 d.

„Malonioji 6“ (Malonioji g. 6, Vilnius)

Dirba ketvirtadieniais 18–20 val. arba

atskiru sutarimu tel. 8 604 10605

Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.

Jurga Barilaitë, parodos „Ið kitos pusës – Þvërynas 1989“ fragmentasA . H A F L I D A S O N N U O T R .


D a i l ë

Rita Mikuèionytë

Tæsiu pokalbá apie fikcijà ir rea-lybæ, suimituotà tikrovæ ir þaidimàrealybës atspindþiais, kuris taip pla-èiai skleidþiasi didþiojoje salëje vei-kianèioje parodoje „Iliuzionistai.Apie scenografijà ir ðiuolaikiná me-nà“. Dar pridëkite aktualø ÐMC ki-no salëje rodomø filmø sàraðà, ir tu-rësite daugiakalbæ kasdienybës irfantazijø kupinà meno panoramà.Ðie ið anksto apgalvoti siuþetai ir ga-limai tiesioginiai pasakojimai ðákartleidþia vaizdþiai ásitikinti visø ÐMCerdviø sinkretizmu.

Parodos „Vasaros skaitiniai“ (rink-tiniai kûriniai ið Cesio meno festiva-lio) kuratorius Kæstutis Kuizinas tar-si apsukrus pasakojimø prekeivisgrakðèiai iðdëlioja savojo rinkinio„virðelius“. Be abejo, tai neiðvengia-ma duoklë tiek Cesio (Latvija) vasa-rotojams, tiek ðiuolaikinio menoskeptikams – kûriniai gana iliustra-tyvûs, taigi, be abejonës, supranta-mi ir dël vaizdumo, ir dël sumany-mo, kuris trumpai ir aiðkiai apraðytas

Populiarûs ir populiariausiejiParoda „Vasaros skaitiniai“ Ðiuolaikinio meno centre

kiekvieno kûrinio nuorodose. Nebi-jokite, viskà puikiausiai iðsiaiðkinsi-te, net jei esate primirðæ DaniilàCharmsà (teks tik panarðyti po in-ternetà fojë kompiuteryje ir atrastiSigito Parulskio vertimus).

Visus „Vasaros skaitiniø“ ekspo-natus sieja iðorinis patrauklumas,nors prasmiø pamuðalas slepia daugneþinomøjø. Kiek tai, kà matai, yratikra? Kûriniø siuþetai tokie þavûsir meistriðkai suregzti, kad net ne-rûpi atsakymas – èia pat kapituliuojiprieð savosios fantazijos posûkius.

Ásivaizduoji smurtinæ meksikietësVirginijos Colwell tëvo, FTB agen-to, mirtá, jo inicijuotà korumpuotopolicijos ðefo Arturo Durazo areð-tà, ypaè kai stebi ðios menininkëspieðinius, kuriuose uþfiksuota lëtadidingø parsidavëlio rûmø griûtis(„Archyvas“, 2012–2013). Beje, tiepieðiniai raðikliu ant pergamentiniopopieriaus taip taikliai imituoja mu-ziejiniø graviûrø manierà, kad netpradedi abejoti, ar jie ranka smul-kmeniðkai perpieðti ið kokios nuo-traukos, ar atkartoti pasitelkus ne-

regëtà ðiø dienø technikos stebuk-là. Greta driekiasi Mindaugo Luko-ðaièio naujø pieðiniø juostos „Ru-anda“, èia tæsiama karo ir mirtiestema, kadaise ðio menininko pradë-ta serijose „Pasiprieðinimas“ ir „Þy-dai. Mano istorija“. Kokius natûrosfragmentus savo vaizduotëje atku-ria menininkas – matytus „NationalGeographic“ ar pieðtus ið pilietiniokaro dokumentikos? Lukoðaièiomeistrystë pritrenkianti: puikiai val-domas anatominis pieðinys, linijø,ðtrichø ávairovës prisodrinti kadrai,tuðèio lauko ir intensyviø plotø pul-savimas, pagaliau A4 popieriauslakðtø iðdëstymo ritmika nepaliekaabejingø. Taip, atrodo, jis regëjo tàmësmalæ.

Kiti „Vasaros skaitiniø“ kûriniaidar iliustratyvesni, labiau teatralið-ki, nestokojantys þaismës. Èia irEvaldo Janso simultaninis hipnozësaktas, jungiantis Franko Zappos pa-minklo dematerializavimo seansàsu ekskursija po parodà „Lietuvosdailë 2012: 18 parodø“, ir DainiausLiðkevièiaus ðamaniðkas ritualas –„portretinë“ dûmø skulptûra, per mi-nutæ pagerbianti Jurgio Maèiûno atmi-nimà, ir latvio Leonardo Laganovskio„Tribûnos“ – skulptûriniai objektai,kvieèiantys þiûrovus iðbandyti iðkalbosceremonijas ið skirtingø situacijø.

Intrigos kupinà stebëjimo kalei-doskopà reprezentuoja abu PaveloBrailos ið Moldovos kûriniai, eks-ponuojami uþtamsintoje ðiaurinëjeÐMC salëje. Ironiðka neono insta-liacija „Kentauro Alfa – að esuÞemë“ primena nesibaigianèias dan-gaus ðviesuliø dëliones ir jø paradok-salià þenklinæ kilmæ, kai iðaukðtintasimbolika tampa buitiðku manieriz-mu, o romantiðki pasiþvalgymai áaukðtybes – nepatogiais pojûèiaissuspaustoje erdvëje. Aiðkesnis ilga-laikio tariamo stebëjimo rezultatasbûtø videoprojekcija „Kiðiniovas –miestas, kurio vardà sunku iðtarti“.Ji pagrásta dailiai sukomponuotaisbesikeièianèiais miesto vaizdais, ku-rie sudaro darnià vizualià jungtá tri-juose ekranuose.

„Vasaros skaitiniuose“ galite drà-siai pasisukioti ir su ðeima: 11 auto-riø, 12 kûriniø, iðties nepavargsite.Tëèiai, nusileidæ á rûsá, galës ásijaustiá latvio Ernesto Kïavinsio sureþisuo-tus vesterno ir komiksø dvasia per-smelktus animacinius bëglio, nesi-skirianèio su deimantø prikimðtasekso lële, nuotykius kertant sienàir sprunkant nuo dviejø policinin-kø. Ir èia pat prie pagrindinio áëji-mo prisiminti savàsias „dûmo“ sva-jones greta miniatiûrinës ÞilvinoLandsbergo imitacijos su smilkstan-

èia cigarete. Mamos pasidairys poargentinieèio Sebastiano Diaz Mo-raleso sumontuotus mistiðkø erdviølabirintus, kurie slypi uþ sàmonësvarstomø durø. Jauniausiosios atþa-los pasisukios greta Vadimo Fiðki-no „kalëdinës“ palmës projekcijosir paþais su realybe flirtuojantá ðe-ðëliø teatrà.

Kadangi „Vasaros skaitiniai“ypaè daug dëmesio skiria meninin-kø gebëjimui savo darbais pasakotiistorijas, atlikome nedidelæ nefor-malià apklausà. 38 parodoje apsi-lankæ 15–17 metø jaunuoliai iðsirin-ko savo favoritus. Net 11 jø savobalsus atsidavë latvës Maijos Kur-ðevos instaliacijai „Charmso ritmu“,kupinai absurdo dramos ir netikë-tø begalviø personaþø sugretinimø,8 siûlytø draugams „paskaityti“Moraleso „Fragmentus“, 7 pame-dituotø prie Fiðkino „Mis Kalëdos“.Kiti balsai iðsiskirstë, o keturi kûri-niai negavo në balso. Kas tarp „ne-laimingøjø“, pasirinkite patys.


Ðiuolaikinio meno centras

(Vokieèiø g. 2, Vilnius)

Dirba antradieniais–sekmadieniais

12–20 val.

Anonsas

Performansas, skirtasatminèiai

Performanse „Keep Me In Mind“perpasakojamos Benjamino Ginz-burgo, Miriam Kremin, JosefoKünstlicho, Esteros Liber, Leaka-dijos Szlak, Siegfriedo Tellerio ir Sa-ros Camir – septyniø þmoniø, iðgy-venusiø Ðoa, gyvenimo istorijos. ÐiøEuropos pabëgëliø pieðiniai, fotogra-fijos ir iðsaugoti asmeniniai daiktaitampa iðraiðkingais ir apèiuopiamaisjø gyvenimo liudininkais, kolektyvinëssàmonës pasakojimø kanono dalimi.

Reþisierë Christina Friedrichdvejus metus gyveno Haifoje ir dir-bo su ðiais þmonëmis. Per laikà, pra-leistà drauge, buvo sukaupti septynipieðiniø vokai. Kartu su dizaineriuir kûrybiniu partneriu MichaeliuBrauchli ji surado naratyvinæ ir kar-tu fiziðkai apèiuopiamà formà, kaipperteikti konkreèiø þmoniø istorijas.

Vokai su pieðiniais tûkstanèiuskartø bus dauginami, atveriami irperpasakojami Berlyne, Vilniuje,Briuselyje, Varðuvoje, Marselyje,Venecijoje ir Londone. Tai miestai,per kuriuos ëjo septyniø pasakoto-jø ið Haifos gyvenimo kelias ir ku-

riø jie patys jau negali pasiekti.Friedrich ir Brauchli, pasitelkæ

skirtingas pasiuntiniø komandas,kiekviename ið minëtø miestø atku-ria ir inscenizuoja septynis gyveni-mus. Performanso þiûrovai yra ir jodalyviai, ir bûsimieji pasiuntiniai, þi-nios neðëjai. Tokiu bûdu muziejustampa tranzito stotele, o miestuigràþinamas prarastas pasakojimas.

Ant popieriaus perkeltuose dar-buose brëþiamas atminties þemëla-pis. Ið þodinës istorijos mums paþás-tamas pasiuntinys èia virstapasakotoju. „Keep Me In Mind“ me-ninis tyrimas tampa pasakojimø in-

tervencija, kuri laikui bëgant pleèia-si, pasipildo ir sklinda be ribø.

Dr. Jensas-Christianas Wagneris(Buchenvaldo ir Mittelbau-Doramemorialiniø vietø fondo vadovas)apie ðá performansà sako: „Bûda-mos toli nuo bet kokio atsiminimøkièo ir visuotinio sentimentalumoretorikos, ðios iðgyvenusiøjø istori-jos ir liudijimai jaudina ypaè giliai,nesvarbu, ar tai bûtø pieðiniai, ku-riuose uþfiksuoti ðiurpûs ávykiai, arpokario fotografijos, pavyzdþiui,keltuvo Alpëse nuotrauka, atspin-dinti tariamai normalø gyvenimà.Mano nuomone, atsiminimø pa-

siuntiniai yra labai átikinama prie-monë. (...) Pats liudijimo aktas ne-gali bûti perduodamas per kità, oiðgyvenusiøjø pasakojimai, nors irfragmentiðki, gali bûti perpasakoja-mi. Taip mes prisimename konkre-èius þmones: Keep me in mind.“

Performansas vyks spalio 5–10 d.Ðiuolaikinio meno centro skaityklo-je (ðeðtadiená ir sekmadiená 16–20val., pirmadiená–ketvirtadiená 17–21val.). Áëjimas laisvas. Norinèius da-lyvauti performanse praðome regist-ruotis internetu: www.keepmein-mind.net

ÐMC INF.

Vadim Fiðkin, „Mis Kalëdos“. 2012 m.J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

Maija Kurðeva, kûrinio „Charmso ritmas“ fragmentas. 2013 m.


K i n a s

Naujasis „Kinas“, kurio virðelápapuoðë kadras ið Paolo Sorrenti-no filmo „Didis groþis“, nuteikianostalgiðkai. Pastarojo filmo hero-jus – raðytojas ir þurnalistas – klai-dþioja po Romà, o reþisierius nuo-lat prisimena kità kino klajûnàFederico Fellini ir jo amþinajamemieste kurtus filmus.

„Didis groþis“ jau pasirodë mû-sø ekranuose, tad visai laiku bus irþurnale spausdinama Auksës Kan-cerevièiûtës recenzija. Mëgstu skai-tyti recenzijas jau paþiûrëjæs filmà.Tada galiu mintyse diskutuoti su jøautoriais. Manau, kad ir jûs, mieliskaitytojai, turësite apie kà padis-kutuoti su Agne Mackevièiûte, ku-ri raðo apie Woody Alleno „Dþes-minà“ ar su Boriso Viano gerbëjaIeva Toleikyte, kuri recenzuoja jo„Dienø putos“ ekranizacijà – Mi-chelio Gondry „Gëlëtus sapnus“, arsu Rûta Birðtonaite, kuri dalijasiRoberto Mullano „Laiðkø Sofijai“sukeltais áspûdþiais. Esu linkæs pri-tarti ðiai kritikei, tvirtinanèiai: „Ta-èiau apskritai paëmus Mullano fil-mas mane nuteikë pozityviai. Juknuo ðiol visiems, apniktiems savig-rauþos dël atseit nevykusios mûsønacionalinës kinematografijos,„Laiðkus Sofijai“ bus galima pateiktikaip iðkalbingà pavyzdá: pasirodo,filmus, aptekusius tariamai tik lie-tuviðkam kinui bûdingais trûku-mais, kuria toli graþu ne vien lie-tuviai.“

Lietuviai vis daugiau keliauja. Taipatvirtina ir naujas „Kinas“. Mari-ja Stonytë nuskrido á Mumbajø, pa-dirbëjo asistente pas vietos garse-nybæ reþisieriø Karanà Joharà. Jospasakojimas apie Bolivude praleis-tà mënesá kupinas ádomiø detaliø,sàmojingø pastebëjimø ir informa-

Klajûnø áspûdþiaiRudens „Kino“ skaitymo malonumai

cijos, kuri daþniausiai lieka „uþ kad-ro“. Manau, áspûdþiai sudomins nettuos, kurie neþiûri indø filmø (patssugebu iðtverti daugiausiai pusæ va-landos). Marija Kavtaradzë dirboVarðuvoje. Kartu su Tekle Kavtara-dze ir Andriumi Blaþevièiumi para-ðytas jos scenarijus praëjo grieþtà at-rankà ir buvo priimtas tobulintiAndrzejaus Wajdos kino mokyklo-je. Perskaitæ straipsná suþinosite, kasvyksta kûrybinëse dirbtuvëse „Ek-ran“, kaip kino meistrai dirba sujaunais autoriais. Goda Jurevièiûtëraðo apie kità seminarà. Jis tradi-ciðkai „Meno avilio“ buvo sureng-tas Þeimiø dvare ir skirtas garso ki-ne klausimams.

Neringa Kaþukauskaitë dirboBerlyne, kur vyko simpoziumas,skirtas legendinio „Arsenalo“ kinoteatro penkiasdeðimtmeèiui. Pasakstraipsnio autorës, „ðvæsdamas ju-biliejø „Arsenalas“ nutarë atvertisavo archyvus þiûrovams, atsisakyti„monopolinio“ kino istorijos verti-nimo, atrasti naujus dalykus ir pa-èiais ávairiausiais aspektais parody-ti, kas sukaupta jø saugyklose. Dar2011 m. buvo sumanytas didþiulisprojektas „Gyvieji archyvai. Darbassu archyvais kaip ðiuolaikinë meninëar kuratorinë veikla“. Projektà finan-savo Vokietijos federalinis kultûrosfondas bei Goethe’s institutas. Iðávairiø ðaliø (JAV, Indijos, Pietø Af-rikos, Izraelio, Brazilijos, Jordani-jos, Didþiosios Britanijos, Vokieti-jos ir kt.) pakviesti 41 kuratorius,filmø kûrëjai, kino teoretikai plëto-jo savo projektø idëjas „Arsenalo“archyvuose: svarstë, kaip juos pa-versti ðiuolaikiniø tyrinëjimø dalimi,kaip pristatyti þiûrovams, kaip per-teikti savità skirtingø ðaliø, perspek-tyvø, patyrimø poþiûrá, kaip panau-

doti sena, kuriant kaþkà nauja. Taipatsiveria begalinë kino istorijos ra-ðymo ir perraðymo erdvë.“

Straipsnis skirtas ir tiems, kuriuosdomina, kur link krypsta kino isto-rikø akys, ir tiems, kuriems rûpi na-cionalinio kino paveldo likimas beityrinëjimai. Pastaruosius turëtø su-dominti pokalbis su Vidu Grigorai-èiu, Lietuvos kino centro paveldo ið-saugojimo specialistu. Jis pasakojaapie tai, kiek daug dedama pastan-gø á lietuviðkà kino erdvæ sugràþin-ti restauruotà lietuviø kinà ir visaineþinomus, tolimuose archyvuosesaugomus jo fragmentus, padarytifilmus prieinamus visiems þiûro-vams. Lietuviðkoje filmotekoje – Rû-tos Oginskaitës atsisveikinimas surugsëjo pradþioje mus palikusiuArûnu Þebriûnu ir Kazimiero Pûrostraipsnis, skirtas serialo „TadasBlinda“ keturiasdeðimtmeèiui.

Aistë Raèaitytë nukeliavo á Kar-lovi Varø festivalá ir dalijasi savoáspûdþiais apie konkursinæ progra-mà, Þivilë Pipinytë raðo apie Gdy-nës kino festivalá, kuriame rodomiper metus sukurti lenkø filmai. Da-lá ðiømetinës Gdynës konkursinësprogramos buvo galima pamatyti irrugsëjá Vilniuje vykusioje Lenkø ki-no savaitëje. Su jos sveèiu, reþisie-riumi Januszu Zaorskiu kalbëjosiTadeuszas Tomaszewskis. IzoldaKeidoðiûtë „ið arèiau“ pristato ame-rikieèiø aktoræ Kirsten Dunst.

Akivaizdu, kad dabar ðiø dienøkino erdvæ Lietuvoje kuria ne kinoteatrø repertuaras, bet ávairûs kinofestivaliai. Gediminas Kukta prista-to, kà netrukus parodys „Kino ðor-tai“, galima susipaþinti ir su spaláprasidësianèio bei po visà Lietuvàkeliausianèio „Nepatogaus kino“programa. „Scanoramos“ vadovë

Graþina Arlickaitë pristato lapkritáprasidësianèios „Scanoramos“ pro-gramà ir pabrëþia: „Nebijok savæsir galvok, kà nori, keisk poþiûrius,formuluok klausimus ir nustebinksave atsakymais á juos – toks ðiømetø „Scanoramos“ devizas. To-dël mums toks svarbus atskirø fil-mø iðskirtinumas, retrospektyvødueto originalumas (Prancûzija irD. Britanija, Robert’as Bressonas irNicolas Roegas) – visa tai, kas for-mavo ir formuoja kino kalbos savitu-mà, meninæ kokybæ, veria naujus ki-no estetikos horizontus.“ Ji aptariair susikaupusias Lietuvoje vykstan-èiø festivaliø problemas: „Kad fes-tivaliai vis glaudþiau siejasi su kinomugëmis ir kino industrija, rodo jøteigiama praktika. Pateikiama ir ne-igiama – festivaliø gausëja, daþnainepagrástai, jø koncepcijas darosivis sunkiau suvokti, industrijos ren-giniuose neretai nuobodþiauja irkviestiniai lektoriai, ir jø klausyto-jai, programos ir filmø rodymo ko-kybë kelia dideliø abejoniø, plintasavotiðkas „nusiraðinëjimas“, rëks-minga reklama tapatinama su ðven-

tës atmosfera, neprofesionalumasteisinamas demokratiðku poþiûriu álygias galimybes, daþnai iðsiskiria-ma su profesinës etikos kriterijaisir kt. Visa tai skatina kartoti filmuo-se nuskambëjusius klausimus: ar ga-lima alternatyva blogam skoniui,pavirðutiniðkumui, neprofesionalu-mui, ávairaus plauko tariamybëms?Ar ámanoma konfrontacija, gryni-nanti vertybes? Kokia moralinë lai-kysena ðiandien priimtina? Teigti arneigti? Priimti ar atmesti? Dalyvautiar trauktis? Kokios tokiø alternaty-vø pasekmës? Ar ámanoma ðiandienidëjø konfrontacija, kurios prasmë –deðimtmeèiais ar ilgiau trunkanèiosdiskusijos apie meno reiðkiniø turi-ná ir jo reiðkimo formas? Jei ðiuo-laikinis diskursas – vertybës, tai kasjas stumia á uþribá?“

Apie kino vertybes straipsnyje„Instrukcijos meditacijai“ raðo Ra-mûnas Pronckus. Jo dëmesio centreatsidûrë filmai be þodþiø, kuriuos ku-ria Godfrey’s Reggio, Ronas Fricke,Viktoras Kosakovskis. Autorius ieð-ko ðio kino iðtakø ir jas randa Dzi-gos Vertovo kûryboje. Ðiø filmø au-toriai taip pat klajoja po pasaulá,ieðkodami atsakymø á svarbius klau-simus, straipsnio autoriø tai nutei-kia filosofiðkai: „Priëmus ðiuos fil-mus ne kaip pasakojimà, o kaipmeditacijos instrukcijas, jie atsive-ria visa savo jëga ir prasmëmis. Jukkad ir koks intelektualus ir prasmin-gas bûtø pokalbis tarp dviejø þmo-niø, tikrasis supratimas atsiranda tikvëliau, tyliai ásiklausius á tai, kà pri-simeni, þinai ir galvoji. Gal todëltuose filmuose niekas nieko ir ne-sako.“

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Kronika

VDFF konkursonugalëtojai

Tarptautinis Vilniaus dokumen-tiniø filmø festivalis (VDFF), ðie-met parodæs per 40 filmø ir kvietæsbendrauti su gausiu jø kûrëjø bûriu,atsisveikino iki kitø metø rugsëjo.Festivalio uþdarymo akcentu tapokonkursinës Baltijos ðaliø doku-mentiniø filmø programos apdova-nojimai, kuriuos áteikë festivalioþiuri – kino reþisieriai LeonardasRetelis Helmrichas (Olandija), An-gela Christlieb (Vokietija), sociali-niø mokslø daktarë Almira Usma-nova (Baltarusija). Þiuri ávertinimuðiemet labiausiai dþiaugësi Latvijoskino kûrëjai.

Pirmoji vieta teko latviø kino re-þisieriui Dâviui Sîmaniui uþ pasa-kojimà „Paskutinës ðventovës met-raðèiai“ („Pçdçjâ tempïa hronikas“,2013). Tai du deðimtmeèius trun-kanèios Latvijos nacionalinës bib-liotekos statybø istorija, sukëlusidaugybæ ginèø ir diskusijø. Iðskirti-nis operatoriaus darbas, sudëtingapasakojimo koncepcija, ávairiø so-cialiniø grupiø atstovavimas ir opiøklausimø posovietinëse ðalyse at-

skleidimas lëmë þiuri sprendimàðiam filmui skirti aukðèiausià áver-tinimà.

Latviø reþisieriai Ivaras Zviedrisir Inese Kïava buvo ávertinti antràjavieta uþ ekspresyvø pasakojimà „Do-kumentininkas“ („Dokumentâlists“,2012). Dinamiðka jø ir filmo hero-jës – ðiurkðèios staèiokës Intos aki-stata iðprovokavo pasvarstyti, kaipkamera veikia autoriaus ir herojaussantykius, kokià átakà ji turi filmokûrimo procesui. Pasak festivalioþiuri, atsiskyrëlë Inta ne tik iðryðki-na tam tikras socialines problemas,bet ir tampa filmo bendraautore.

Treèiasis festivalio laureatas –Maratas Sargsyanas, kurio filmas„Tëvas“ apdovanotas jau ne viena-me tarptautiniame festivalyje. Anotþiuri, stebëdamas buvusio krimina-linio nusikaltëlio Antonovo ðeimà,reþisierius tiria nematomà gero të-vo gyvenimo pusæ, priverèia per-þengti tà ribà, kuri mus skiria nuokriminalinio pasaulio, ir paþvelgti ájá kitu kampu. Þiuri nuomone, pra-lauþti ðià prietarø sienà – dràsus do-kumentininko þingsnis.

Pinigines premijas festivalio lau-reatams skyrë Kazickø ðeimos fon-das. Nuo 2008 m. konkursinëje Bal-

tijos ðaliø dokumentiniø filmø pro-gramoje kasmet pristatoma 12 ge-riausiø Lietuvos, Estijos ir Latvijoskûrëjø darbø. Ðiemet á jà buvo at-rinkti penki lietuviø, trys latviø ir ke-turi estø dokumentiniai filmai.

Pasak festivalio rengëjø, susido-mëjimas Baltijos ðaliø reþisieriø fil-mais ðiemet buvo didesnis. Þiûrovaine tik gausiau lankë konkursinësprogramos seansus, bet buvo irsmalsesni: domëjosi filmø kûrimoaplinkybëmis, tolesniu jø herojø li-kimu, dalijosi asmeniniais filmo ver-tinimais.

Ðiemet ðûká „Tikros istorijos ne-sustoja“ pasirinkæs festivalis kvietëpasvarstyti, kaip dokumentinis ki-nas veikia jo kûrëjø bei herojø gy-venimus, kaip kamera sujungia jø li-kimus ir veikia jø pasirinkimus.

Kitàmet Vilniaus dokumentiniøfilmø festivalis kvies þiûrovus rug-sëjo 18–28 dienomis.

„SKALV I JOS“ INF.

Moksleiviai kvieèiamiiðbandyti kino kritikoplunksnà

Spalio 1 d. prasidëjo Lietuvos ki-no centro inicijuotas projektas„Jaunojo kino kritiko konkursas“,

skirtas vyresniøjø klasiø mokslei-viams. Ðiuo projektu siekiama ska-tinti moksleivius þiûrëti filmus, juosanalizuoti ir vertinti, lavinti vizualináraðtingumà bei kûrybiðkumà, ugdytiintelektualià ir kritiðkà bûsimàjà ki-no þiûrovø auditorijà. Moksleiviaikvieèiami paraðyti recenzijà apie fil-mà, kurá gali pasirinkti ið pasiûlytøprogramø ir platformø arba matëkino teatre. Recenzija raðoma lie-tuviðkai, jos apimtis – ne daugiaunei 3000 simboliø (be tarpø). Re-cenzijas vertins trijø ekspertø – pro-fesionaliø kino kritikø komisija.Konkurse gali dalyvauti visi vyres-niøjø klasiø Lietuvos moksleiviai.Konkursas pagal dalyviø amþiøskirstomas á dvi kategorijas: 14–15ir 16–18 metø.

Iðsamesnë informacija apie kon-kursà, dalyvavimo jame sàlygasskelbiama LKC interneto svetainë-je. Joje pateikiamos gairës, kuriospadës paraðyti gerà filmo recenzi-jà, taip pat programos ir platformos,kuriose siûloma þiûrëti filmus. TaiLKC kino edukacijos ugdymo bazë,lrt.lt mediateka, programa „Mokau-si ið kino“. Recenzijà galima raðytiir apie bet kurá kino teatre matytàfilmà.

Pasirinkus filmà ið programos„Mokausi ið kino“, moksleiviamssudaroma galimybë ne tik paþiûrë-ti filmà, bet ir dalyvauti diskusijojepo jo, su profesionaliu moderato-riumi aptarti matytà filmà. Tokiosperþiûros su diskusijomis planuoja-mos Vilniuje, Kaune, Panevëþyje irkituose miestuose.

Geriausios recenzijos ir jø auto-riai bus skelbiami LKC internetosvetainëje ir publikuojamos alma-nache „Literatûra ir menas“. Be to,bus apdovanoti ir geriausiø recen-zijø autoriø bendraklasiai – jie buspakviesti á specialià filmo perþiûràir susitikimà su reþisieriumi.

Recenzijas kartu su dalyvio anke-tomis galima siøsti elektroniniu pað-tu adresu [email protected] arba adresuLietuvos kino centrui, Z. Sierakaus-ko g. 15, Vilnius, LT-03105, nuro-dant „Jaunojo kino kritiko konkur-sui“, iki 2013 m. lapkrièio 30 d.

Projekto organizatorius – Lietu-vos kino centras, informaciniai rë-mëjai – Lietuvos nacionalinis radi-jas ir televizija ir lrt.lt, partneriai –„Skalvijos“ kino centras, almana-chas „Literatûra ir menas“.

LKC INF.


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Reklaminës kampanijos RomuiZabarauskui galima tik pavydëti.Joks lietuviðkas filmas paskutiniaismetais nesulaukë tokio populiario-sios spaudos dëmesio ir tiek grafo-maniðkø atsiliepimø. Internete jøbegalës, bet tik retà gali perskaitytibent iki vidurio. Grafomanija yragrafomanija. Galima tik pajuokau-ti, kad filmas surado savo þiûrovà.Akivaizdu, kad „Streikas“ („We WillRiot“, Lietuva, 2013) skirtas jau-niems þmonëms, ieðkantiems savæs,nepatenkintiems tuo, kas vykstaLietuvoje. Taèiau kalbëti apie filmàdar anksti, nes „Streikas“ (nepai-sant tokiø pat grafomaniðkø auto-riaus pastangø prilygti genialiamSergejaus Eizenðteino debiutui„Streikas“, pavyzdþiui, filmà per-smelkianèio klastos motyvo) yra tikplakatas. Reþisierius tenkinasi pa-virðiumi, o ne eina gilyn, piktinasi,o ne teigia, agituoja, o ne analizuo-ja, yra rëksmingas ir naivus. Plaka-tiðkumas buvo bûdingas ir Zaba-rausko debiutui – trumpametraþei„Porno melodramai“.

Nors pirmieji „Streiko“ kadrai(operatorius Ville Piippo) nuteikiaoptimistiðkai – spalvingas Niujorko„tûsas“, muzikos ritmui paklûstan-tis montaþas, ásimenantys persona-þai, ið kuriø iðkart iðsiskiria Ebene-ezero Nii Sowaho suvaidintas Lukas.Jis didþëjus ir ðvenèia gimtadiená.

Taèiau netrukus ávyksiantis susi-tikimas su tëvais – juodaode moti-

Buvusiø rasistø nebûnaNauji filmai – „Streikas“

na ir albinosà primenanèiu tëvu –bei pirmasis filmo konfliktas prade-da sklaidyti iliuzijà, kad Zabaraus-kas kuria ðiuolaikiðkà kinà. Lukasnesutaria su tëvu, kuris nori, kad sû-nus sektø jo pëdomis ir taptø pavyz-dingu verslininku. Pakeliui jis iðsi-aiðkina, kad Vilniuje gyvena tëvomama, kurià jis laikë mirusia. Kon-fliktas, manau, banalus, bet Lukaskaþkodël nusprendþia iðkart sësti álëktuvà ir skristi á Lietuvà pas nie-kad nematytà senelæ, apie kurià þi-no tik tiek, kad ji rasistë.

Pirmas susitikimas neapsieina beaðarø, nors reþisierius aiðkiai signa-lizuoja, kad èia kaþkas ne taip: Oli-tos Dautartaitës suvaidinta senelëkadaise nuo KGB pabëgo á JAV, betgráþo paskelbus Nepriklausomybæ.Ji tikra patriotë. Tai iðduoda ir ið-orë (baltas megztas kostiumëlis, þi-li plaukai ir masyvûs gintaro papuo-ðalai), ir þodþiai („Uþ Lietuvà!“), irarmonikos garsai.

Kità rytà senelë veþa anûkëlá pasVilniaus merà (Sakalas Uþdavinys),ðis jam patiki steigti muzikos klubàapleistame Vilniaus kvartale. Netru-kus Lukas sutinka graþià merginàMartà (Beata Tiðkeviè turi tikros ki-no charizmos, bet Zabarauskas jànuolat bando sunaikinti ásprausda-mas á jos lûpas neátikëtinai bukus araðaringus þodþius, pavyzdþiui, apieemigravusius draugus, kurie jà pa-liko vienà Vilniuje) ir jà pamilsta,ásteigia klubà, ðis klesti tol, kol ne-paaiðkëja korumpuoto mero klasta.Pasirodo, klubas jam reikalingas tik

tam, kad pritrauktø þmones á apleis-tà kvartalà, kur bus statomi naujibutai. Lukas atliko savo darbà. Ra-sistei senelei uþ tai, kad ji parvilio-jo Lukà ið Niujorko, paþadëtas lie-tuviø patriotø muziejus.

Taip „Streike“ triumfuoja socia-listinis realizmas: maiðtingas jau-nuolis kovoja prieð burþuazinius të-vus, vëliau – prieð korumpuotàvaldþià, o filmas baigiasi jaunimo„maiðtu“ – iki tol narkotikø klubenepardavinëjæs Lukas jais atskie-dþia alø, apsvaigæ jaunuoliai dauþoautomobilius ir viskà, kas pateks poranka. Tik tas maiðtas toks þaislinis,kad neþada jokios revoliucijos. Bû-tent pagrindinis Luko ir aplinkoskonfliktas ir paverèia „Streikà“ iðesmës senamadiðku filmu, nes mo-dernusis kinas konfliktà jau seniaiperkëlë á þmogaus vidø. Ðiuo poþiû-riu Lukas tvirtas kaip ir jo moèiutësgarbinami patriotai – jokio vidinioáskilimo, abejoniø. Luko pasaulisaiðkiai padalytas á juodà ir baltà. Tikjuoda asocijuojasi su moèiutës pa-triotizmu, valdþios korupcija ir lie-tuviø homofobija. Deja, tas juoda-sis pasaulis labiau primena parodijà –ne tik meras, bet ir patriotai ar po-licininkai atrodo tarsi nuþengæ ið va-linskiðkø agitbrigadø pasirodymo.Bûkime atviri: Zabarauskas nemo-ka dirbti su aktoriais ir dar papil-domai apsunkina jø padëtá, liepda-mas tarti pernelyg literatûriðkusarba publicistiðkus sakinius. Dauggeriau, kai aktoriai tyli, buèiuojasiar yra ásmeigæ akis á savo kompiu-

teriø ekranus. Kai jie prasiþioja, ka-tastrofa beveik neiðvengiama. Kitavertus, kaip suvaidinti scenà, kuriosiðtarmë – pasipiktinimas, kad esikaltinamas rûkæs marihuanà, ir nai-viai stebëtis tokiu lietuviø þiaurumu?Juk tokiame pat klube Niujorke po-licija taip pat konfiskuotø Luko dar-bo vietoje rastà maiðelá su þole.

Senamadiðko kino apraiðkø filmeyra ir daugiau: lyriðkai Luko ir Mar-tos porai tradiciðkai antrina kita –gëjø pora. Zabarauskui ji dar rei-kalinga ir tam, kad plakatiðkai pa-ryðkintø lietuviø homofobijà. Netepizodas, kuriame Lukas sutinkabare sëdinti teatro reþisieriø Oska-rà Korðunovà, palydëtas reþisie-riaus teiginio: „Tu – pidaras!“

Kaip supratau, Vilniaus áþymybiøinkliuzai (pûstaþandæ mero sekre-toræ suvaidino Justë Arlauskaitë-Jazzu, bare alø pilsto Erica Jen-nings, klube nuolat ðmëkðèiojajaunimo muzikos pasaulio garseny-bës) Zabarauskui bûtini, kad padi-dintø atpaþinimo efektà, nes, jei at-virai, koks ðiuolaikinis jaunuolissusitapatins su tokiu schematiðkusiuþetu. Manau, kad susitapatinimoefektà padidina nuolat ekraneskambanti muzika (Marko Splinte-rio garso takelis, beje, ádomus) ir

madingi drabuþëliai, kuriuos dëvifilmo herojai. Tik paskutinëje, visið-kai nepavykusioje filmo scenoje, kaiLukas pasirodo su prilipdytais gin-tariniais antakiais ir ryðkiai mëlynuðvarkeliu, graþusis ðvarkelis (kuriamskirta net atskira finaliniø titrø ei-lutë) pernelyg uþgoþia filmo hero-jø. Taèiau manau, kad tai dësninga.Kai personaþas – tik schema su po-litkorektiðkais akcentais, ryðkûsatributai ar muzika visada já nu-stelbs.

Ðtai èia ir glûdi paradoksas: su-manytas kaip atsakas á ðiurkðtø sek-sà garbinantá ir patriotiðkai svaièio-jantá þemiausios prabos lietuviøkinà, „Streikas“ ástrigo tarp senøschemø, banalybiø ir nepakeliamonaivumo. Lukui filme, o Zabaraus-kui kino juostoje nepavyko ágyven-dinti ðûkio „Vilnius is the new co-ol!“ Greièiau atvirkðèiai. „Streikas“árodo, kad patriotø kultivuojamaspasaulio padalijimas á gerà ir blogàyra gyvybingesnis, net nepaisant to,kad, Luko þodþiais tariant, Vilniu-je visi tokie sarkastiðki. Tarp sarkaz-mo ir tikro maiðto – ilga distancija.Beveik tokia pat, kaip ta, kuri ski-ria paðëlusá norà kurti kinà ir suge-bëjimà tai daryti profesionaliai.

...2008-øjø rugsëjis. Pasaulinëekonominë krizë jau prasidëjo, betJAV dar nenujauèia, kokia katast-rofa priartëjo, o grupës finansinin-kø Volstryte laukia kelios siaubin-gos dienos. Taip trumpai galimabûtø papasakoti J.C. Chandoro fil-mo „Rizikos riba“ (BTV, 9 d. 21.30)siuþetà. Neapsiriksite paskyræ jamtreèiadienio vakarà. Tai – pirmasisvaidybinis filmas apie krizæ, ið ku-rios pasaulis vis dar bando iðbristi.Ir kartu pats tikriausias trileris, ku-ris dar ir paaiðkina ne vienà globa-lios ekonomikos paradoksà. Taiginauda akivaizdi, net jei negalite pa-sigirti milijonu savo sàskaitoje.

Vieno didþiausiø investiciniøbankø bendradarbis, pasitelkæsnaujà rinkos analizës programà,gauna stulbinamà prognozæ: akci-jos kris, rinka þlugs, bankas (beje,filmo interjerai specialiai primena„Leman Brothers“) praras viskà.Kità dienà jis atleidþiamas ið dar-bo. Duomenis vyras perduoda bu-vusiam padëjëjui. Vakare visiemsbanke jau aiðku, kad þlugimo ið-vengti neámanoma. Dabar jiems ið-kilo pasirinkimo problema – skubiai

Blogio ribosKrësle prie televizoriaus

pardavinëti akcijas ir milijonus ak-cininkø paversti beturèiais, ar ban-dyti gelbëtis. Sprendimà, nuo kuriopriklausys ir paèiø sprendëjø atei-tis, reikia priimti per vienà naktá.

Taip pamaþu pagrindine filmo te-ma tampa moralinës kiekvieno per-sonaþo dilemos, juolab kad jiemsaiðku: tas, kuris pirmas sukels krizæir ákið nieko nebevertà produktà pir-këjams, iðloð milijonus. Banko pre-zidentui, þinoma, pirmiausia rûpigelbëti savo kailá. Taèiau „Rizikosriboje“ nebus patenkintø persona-þø. Vienas pardavë idealus, kad su-mokëtø namo kredità, kitas prara-do meilæ, nes labiau troðko sëkmës.Reþisierius vis baksnoja: uþ darbo-holizmà mokama vienatve, nepasi-tikëjimu, neuroze. Todël, manau,pagrindinius vaidmenis filme kûræKevinas Spacey, Jeremy Ironsas,Demi Moore ir Paulas Bettany bu-vo patenkinti – jø personaþai sudë-tingi ir net nenuspëjami. TaèiauJ.C. Chandoras siekë daugiau – jisnori parodyti, kad finansininkamskojà pakiðo jø paèiø ásitikinimai,aukðto statuso siekis. Tad ekonomi-kos þlugimas turi moraliná lygmená –

„Rizikos riboje“ tai amerikietiðkossvajonës þlugimas.

Debiutantas J.C. Chandoras – netik kino reþisierius, bet ir nekilno-jamojo turto verslininkas, „Rizikosriba“ gali nustebinti menkiausiødetaliø autentiðkumu. Todël jis taipátikinamai kuria naujà kino niekðà –bankininkà. Jis atitinka milijonø nuokrizës nukentëjusiø þmoniø ásivaiz-davimus apie prieðà. Kadaise tuoprieðu amerikieèiams buvo sovietøagentas arba þiaurus mafiozas. Da-bar atëjo arabø teroristø ir banki-ninkø laikai. Tai, kas dabar vykstabankuose, lemia milijonø þmoniø li-kimus. Kai 1987 m. Oliveris Sto-ne’as filme „Volstrytas“ analizavobirþos loðëjus, kovojanèius uþ di-dþiulius pinigus, dauguma þiûrovøfilmà suprato kaip tiesiog áþvalgøuþdaros bendruomenës portretà.Dabar tie finansininkai ir jø rizikin-gos operacijos suvokiami jau kitaip.Neatsitiktinai tokia simboliðka yraviena „Rizikos ribos“ scena, kurio-je Spacey personaþas laidoja savokieme mylimà ðuná. Net susimàs-èiau, kà jis laidoja: savo þmogiðku-mà ar kapitalizmà?

Debiutinio Martino McDonaghofilmo „Reikalai Briugëje“ (BTV,10 d. 21.30) personaþai – du sam-domi þudikai – sprendþia ne tokiasglobalias problemas. Tiesiog Rëjusir Kenas neávykdë uþduoties Lon-done, atsitiktinai nuþudë berniukàir ðefas iðsiuntë juos á maþà Belgi-jos miestelá. Graþiojoje Briugëje ga-lima dþiaugtis netikëta ramybe,nuobodþiauti ir kæsti sàþinës kan-èias. Juodasis humoras ir, regis, 134kartus filme nuskambëjæs þodelis„fuck“ tik paryðkina „Reikalø Briu-gëje“ tragizmà.

1927 m. dar menkai kam þinomasAlfredas Hitchcockas sukûrë neby-lø filmà „Nuomininkas“. Jo pabai-ga buvo gana kompromisinë, matpagrindiná vaidmená vaidino þiûro-viø numylëtinis Ivoras Novello irprodiuseriai nepageidavo, kadþvaigþdës personaþas taptø þudiku.Davidas Ondaatje, 2009-aisiais pa-sikësinæs á „Nuomininkà“ (TV1, ðá-vakar, 4 d. 23.10), veiksmà perkëlë ámûsø dienø Holivudà. Pagyvenæs

detektyvas (Alfred Molina) tiria se-rijinio þudiko bylà – ðis þudo pros-titutes. Kita siuþeto linija pasakojaapie psichiðkai nestabilios merginosir jos máslingo nuomininko santy-kius. Kaþkodël neabejoju, kad pa-siþiûrëjæs ðá filmà kiekvienas savegerbiantis snobas nuspræs prisimintiir Hitchcockà. Ir bus teisus.

Filmais apie hobitus iðgarsëjæsPeteris Jacksonas moka kurti ir fil-mus apie þudikus. TV3 (6 d. 23.40)parodys jo „Numylëtuosius kaulus“(2009). Be fantazijø jis neapsiëjo irðákart – filmo herojë yra keturiolik-metë, kurià iðprievartavo ir nuþudëmaniakas kaimynas. Ji stebi savonamiðkiø gyvenimà ið aukðtybiø irnori, kad þudikui bûtø atkerðyta. Pa-grindinæ herojæ suvaidino þiûrovøakyse uþaugusi, nuo maþens besifil-muojanti Saoirse Ronan. Jos hero-jës – vampyrës, aukos, samdomosþudikës – taip pat tiksliai apibûdi-na laikà ir jo rizikos ribas.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Numylëtieji kaulai“


S p a l i o 4 – 1 3

P a r o d o s

V I L N I U S

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Antoine Watteau ir prancûzø

graviûros menas“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy-

bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“

Paroda „Sidabro amþius. Rusø dailë Baltijos

ðaliø kolekcijose. 1890—1930“

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Silvestro Dþiaukðto ir Galinos Petrovos paroda

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Ðiuolaikiniai karaliðkieji rûmai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje; Lietuviø liaudies

menas; Kryþdirbystë

Paroda „Vaikystës metø kraðtas“

Paroda „Þemaièiø vyskupijos istorija“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Paroda „Rûdavos kautynës“

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Iliuzionistai. Apie scenografijà ir

ðiuolaikiná menà“

Paroda „Vasaros skaitiniai“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

iki 11 d. — Katarzynos Józefowicz (Lenkija)

paroda

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 12 d. — aðtuntoji tarptautinë maþosios

grafikos trienalë „Vilnius 2013“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 10 d. — Mindaugo Navako paroda ,,Trys

dalykai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda „Mylios valanda“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 9 d. — Valentino Antanavièiaus akvareliø

paroda „20/20/20“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Romualdo Vaitkaus fotografijø paroda

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Paroda „Maiðtaujantis þmogus“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 5 d. — Devintoji Baltijos medaliø trienalë

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Vieno teatro istorija...“

nuo 4 d. — paroda „Sergejus Paradþanovas.

Neþabotos vaizduotës kino genijus“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Tarptautinë rankø darbo popieriaus meno

paroda „Popierius – tradicija ir eksperimentas“

Dovilës Tomkutës grafikos darbø paroda

„Dienoraðtis“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Emalio meno bienalë „Vilnius 2013“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

Paroda „Baltarusijos dailininkai Lietuvoje“

iki 5 d. — stiklo menininkø paroda „Stiklo

depozito sunaikinimas“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 6 d. — Arek Wolski (Lenkija) kûrybos

paroda „Apibrëþimo problema“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Aloyzo Smilingio paroda ,,Aloyzas Smilingis:

þemaitiðkas ir gyvenimiðkas vitaliðkumas“

Senamiesèio menininkø galerija-dirbtuvëTotoriø g. 22—4

Jose Melguizo (Ispanija) tapybos paroda

„Pasajes Internos“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Tradicinio japoniðko popieriaus darbø

paroda „Popierius ávairiai“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Algimanto Aleksandravièiaus paroda „Raðy-

tojos Algimanto Aleksandravièiaus fotogra-

fijose“

Galerija „Koridorius“Vilniaus g. 39/6

nuo 7 d. — Vilniaus dailës mokytojø paroda

„Akcentas II“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Tapybos paroda „Vasaros spalvos“

LMA Vrublevskiø bibliotekaÞygimantø g. 1

Paroda „1863 metø sukilimo dalyviø gyveni-

mo vaizdai dokumentuose“

iki 9 d. — tarptautinë paroda „X a. senasis

bulgariðkas rankraðtis „Codex Suprasliensis“

Bizantijos ir slavø santykiø kontekste“

Paroda „Ðvietimo istorikei ir reformos

iniciatorei Meilei Lukðienei — 100“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Unitekstas“:

Patricios Piccinini (Australija) paroda „Ne-

matoma saulë su mumis“, Gao Yuan (Taiva-

nas) paroda „Naujoji epocha“, Monikos

Þaltauskaitës-Graðienës ir Bronës Never-

dauskienës paroda „Absoliuti lygybë“

Modrio Tenisono (Latvija), Armando Strazdo

(Latvija), Vytauto Tumëno interaktyvus

projektas „Laimos tinklas“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16


Jaunøjø menininkø paroda

Linos Jonikës paroda „Reversinës trajektorijos“

Giedrës Kriauèionytës paroda „Suformatuota“

Severijos Inèirauskaitës-Kriaunevièienës

paroda „Iðardymai“

Kæstuèio Grigaliûno interaktyvus projektas

„Marginimas“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64


Felikso Jakubausko „Kalbëjimas — sidabras...“

Zinaidos Vogelienës „Sidabrinis ðnabþdesys“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Simpoziumo „Mes — redukcija 2013“ paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Kauno bienalë „Unitekstas“. „Tapiserijos

Nova: Japonija — Lietuva“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Vilmos Samulionytës fotografijos

paroda

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21


Jolantos Ðmidtienës „Ugnies ðokis“ (bendra-

darbiaujant su Kauno ðokio teatru „Aura“)

Jûratës Petruðkevièienës „Humana: laimin-

gas pusvalandis“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Almyros Weigel (Vokietija) autoriniø papuo-

ðalø paroda „Krantas“

iki 13 d. — Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës

tapybos paroda „Naktis ir diena“

Laimos Orþekauskienës ir Vlado Orþekausko

kûrybos paroda ið ciklo „Duetai“

iki 18 d. Kauno klinikose — Gintauto

Skuodo fotografijø paroda „Tapybinë vizija“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

iki 11 d. — Kauno bienalë „Unitekstas“.

Karinos Bisch (Prancûzija) paroda „Liudininkas“

Kauno miesto muziejusM. Valanèiaus g. 6

„Kauno ponios ir ponai: XX a. 3—4 deðimt-

meèio stilius“

Fotografijø paroda „Miesto gatvë“

„Kauno þydø bendruomenë istorijos ðalti-

niuose“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës

muziejaus Klaipëdos kraðto XIX—XX a. pr.

taikomosios dailës rinkinio)

Augustino Virgilijaus Burbos jubiliejinë

grafikos paroda „Kalbëjimas. Balta ir juoda“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 4 d. — Lino Liandzbergio tapybos darbø

paroda „Stickers“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 10 d. — Onos Ðimaitytës-Raèkauskienës

grafikos paroda „Anksèiau — dabar“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

nuo 4 d. — Agnës Jonkutës paroda „Akmuo á

mano darþà“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

nuo 4 d. — Ðarûno Saukos tapybos paroda

„Pragaras“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras4 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — P.C. Orizio (Italija)

5 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“.

Dir. — M. Staðkus

6 d. 12 val. — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

9 d. 18.30 — G. Verdi „ERNANI“.


10 d. 18.30 — G. Verdi „RIGOLETAS“.


12 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

5 d. 18.30 — „EILËS APIE SENÀ JÛREIVÁ“

„Tiger Lillies“ („Sirenos ’13“)

6 d. 18.30 — „Tiger Lillies“ koncertas („Sire-

nos ’13“)

9 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus „IÐVARYMAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

10 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

4 d. 19 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

Vilniaus maþasis teatras4 d. 18.30 — E. Albee’io „TRYS AUKÐTOS

MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

5 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

6 d. 12 val. — „BRANGUSIS ATRAKCIONØ

PARKO DËDE“. Reþ. — O. Lapina

8 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre —

N. Gogolio „REVIZORIUS“. Reþ. — R. Tuminas

8 d. 18.30 — Dviejø þvaigþdþiø vakaras

(VðÁ „Visagino atspindys“)

9 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

10 d. 18.30 — „ANTIGONË“ (Sofoklio trage-

dijos motyvais). Scen. aut. ir reþ. — B. Mar

OKT/Vilniaus miesto teatras4 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

9, 10 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

Valstybinis jaunimo teatras4 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

5 d. 12 val. — „RAGANIUKË“ (pagal

O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras

5 d. 18 val. — V. Sigarevo „JÀ VADINA

GUPELE“. Reþ. — A. Lebeliûnas

6 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO DO-

MINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

6 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

Rusø dramos teatras4 d. 18.30 — A. Jablonskajos

„STABMELDÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus

5 d. 18.30 — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.

Reþ. — A. Dilytë

6 d. 11, 13 val. — PREMJERA! Z. Hoppo

„JUNAS IR SOFUS ARBA AUKSINIS RITERIS“.

Reþ. — O. Lapina

6 d. 18.30 — G. Sibleyras „VËJAS TUOPØ

VIRÐÛNËSE“. Reþ. — A. Ðèiuckis

8 d. 18.30 — PREMJERA! W. Shakespeare’o

„ROMEO IR DÞULJETA“. Reþ. ir choreogr.–

P. Uray (Vengrija)

9 d. 18.30 — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

5 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“

(Ch. Perrault pasakos motyvais).

Reþ. — A. Mikutis

6 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“ (pagal

H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

6 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Tarptautinë tekstilë paroda „Kaimynai“

(Veranika Bahachova, Milita Balèaitytë,

Marijana Fediuk, Lîva Kaprâle, Edita Karvely-

të, Vilija Povilaitytë, Jurgita Tutlytë, Dace

Puga, Maija Puncule, Galina Sviridova,

Khristina Vysotskaya)

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

2 d. — Jelenos Ðkulienës paroda „Savas

kraðtas kaip iðaustas raðtas“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

JAV savanoriø organizacijos „Lithuanian

Mercy lift“ nuotraukø paroda „20 metø su

Lietuva“

iki 10 d. — paroda „Prakalbintas medis“

VDA Telðiø fakulteto Metalo meno ir juvely-

rikos studijos studentø darbø paroda

„Spektras“

Dailë

Labai verta aplankyti smagià ir maloniai keistà parodà „Mylios valan-da“ (kuratorës: Danutë Gambickaitë ir Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë)galerijoje „Vartai“. Èia eksponatø sambûvis kuria átampas ir draugystes,vienoje erdvëje organiðkai iðsitenka keliø kartø autoriai. Neiðsigandæ „fun-damentaliø“ formuluoèiø anotacijoje lankytojai ásitikins, kad parodos þiû-rëjimas panaðus á jaukø þaidimà. Paroda veikia iki spalio 19 d.

Muzika

Spalio 11 d. 19 val. bus neeilinë proga iðgirsti smuikuojant þymø smui-kininkà, orkestro „Kremerata Baltika“ vadovà Gidonà Kremerá. Vilniauskongresø rûmuose su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguoja-mu Gintaro Rinkevièiaus, maestro atliks Jano Sibeliaus Koncertà smui-kui ir orkestrui d-moll. Koncerte skambës ir èekø muzikos aukso fondokûrinys – Antonino Dvorako Simfonija Nr. 9 „Ið naujojo pasaulio“.

Teatras

Spalio 5 d. 18.30 Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didþiojoje salëjevyks neþemiðkais vokalais ir áspûdingais pasirodymais garsëjanèios trupës„The Tiger Lillies“ spektaklis „Eilës apie senà jûreivá“. Tai poeto Samue-lio Tayloro Coleridge’o baladë, kuri, pagal „The Tiger Lillies“, yra nusi-dëjëlio ir nepaaiðkiamø gamtos reiðkiniø susitikimas muzikinëje, kartaiskiek ðokiruojanèioje erdvëje.

Kinas

Tarptautinio Kauno kino festivalio filmai skatina atrasti kitoká – sudë-tingesná, neáprastà, kontroversiðkà kinà.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,

reþ. ir dail. — A. Mikutis

11 d. 18 val. — „PASVYDO“ (pagal A. Strazdo

eilëraðèius). Reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-

Paukðtienë

Menø spaustuvë4 d. 16 val. — „Sirenø“ klubas pristato:

diskusija „Praeities „Sirenø“ aidai“. Jaunieji

„Sirenø ’13“ kûrëjai

4 d. 19 val. — festivalis „Sirenos“: spektaklis-

koncertas „MEDËJOS LINK“. Adaptacija ir

reþisûra — E. Dante

5 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

6 d. 12 val. — PREMJERA! „APIE MEILÆ, KARÀ

IR KIÐKIO KOPÛSTUS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

8 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Korenkai-

tës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“. Reþ. —

A. Giniotis (teatro laboratorija „Atviras ratas“)

10 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„5 G VILTIES“. Choreogr.– R. Butkus

10 d. 19.30 Kiðeninëje salëje — diskusija

„THREE USES OF THE KNIFE“. M. Lefkowitz ir

K. Sabolius

11, 12 d. 10 val. Juodojoje salëje — Baltijos

ðaliø trumpametraþiø filmø projektø foru-

mas „Baltic Pitching forum 2013“

KAUNAS

Kauno dramos teatras4–6 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — PREM-

JERA! A. Èechovo „VYÐNIØ SODAS“.

Reþ. — A. Areima

6 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

8 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „JERUZALË“

(pagal J. Butterworth). Reþ. — R. Atkoèiûnas

9 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — ansamblio

„Lietuva“ koncertas „Þemës paukðèiai“.

Dir. — V. Lukoðius ir E. Kaveckas

9 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

10 d. 18 val. Rûtos salëje — T. de Fombelle’io

„ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

11 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras4 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

5 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

6 d. 12 val. — E. Chagagortiano „AUSINË

KEPURË“. Dir. — V. Visockis

6 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM

POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius

11 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI LAMER-

MUR“. Muzikos vad. ir dir. — J. Geniuðas

Kauno kamerinis teatras4 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS, arba

MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

5 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË „PAS

BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

6, 12, 13 d. 18 val. — PREMJERA! F. Zelerio

„TIESA“. Reþ. — S. Rubinovas

10 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR

HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas

11 d. 18 val. — E. Radzinskio „KOBA“.

Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras5 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

6, 12 d. 12 val. — PREMJERA! „ÈIPOLINO

NUOTYKIAI“ (pagal G. Rodari). Reþ. — K. Jakðtas,

dail. — G. Brazytë, komp. — M. Bialobþeskis

9 d. 18 val. — A. Bialobþeskio poezijos ir

muzikos vakaras „Að paþinau karaliø tavyje“

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras4 d. 18 val. Ðilutës kultûros ir pramogø

centre — E.-E. Schmitto „OSKARAS IR PONIA

ROÞË“. Reþ. — P. Gaidys

6 d. 17 val. Þvejø rûmuose — M. Matiðiãiaus

„MOTERIS BE KÛNO“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

9 d. 18.30 Klaipëdos dramos teatre —

K. Dragunskajos „LUNAÈIARSKIO LUNAPAR-

KAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras5 d. 18.30 — tarptautinis menø projektas

„Jûros mûzos“. „Dainuok su manimi“

6 d. 13 val. — A. Kuèinsko „BULVINË PASAKA“

11 d. 18.30 Teatro kolonø salëje — koncer-

tas „Miuziklø MIXtûra“

Klaipëdos lëliø teatras5 d. 12 val. — PREMJERA! „ARBATËLË“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

6 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras4 d. 18 val. — PREMJERA! M. Panjolio

„DUONKEPIO ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

5 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

6 d. 12 val. — „MIKË“. Reþ. — A. Pociûnas

6 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

11 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras5 d. 17 val., 11,12 d. 18 val. — Moliere’o

„TARTIUFAS“. Reþ. — D. Kazlauskas

6 d. 11 val. — M. Astrachan, A. Þukovskajos

„PIFO NUOTYKIAI“. Reþ. — V. Blëdis

6 d. 17 val. — I. Abeles „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

9 d. 18 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

10 d. 18 val. — J. Tatte „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija4 d. 18 val. Kauno filharmonijoje, 5 d. 19 val.

Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, —

kompozitoriaus W. Lutosùawskio 100-meèiui.

LNSO, Kauno valstybinis choras. Solistë

E. Ðidlauskaitë (mecosopranas). Dir. —

O. Grangeanas. Programoje É. Lalo,

W. Lutosùawskio, E. Elgaro kûriniai

5 d. 11 val. Elektrënø Ðvè. Mergelës Marijos

Kankiniø Karalienës baþnyèioje — I. Milkevi-

èiûtë (sopranas), J. Kazakevièiûtë (vargonai)

6 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Iðskridæ paukðèiai sugráþta“.

M. Rostropovièiaus labdaros ir paramos

fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ globojami

atlikëjai: A. Ðochas (smuikas), A. Galdikas

(smuikas), V. Daðkevièius (violonèelë),

V. Gurstis (fleita), V. Giedraitis (klarnetas),

G. Tatorytë (fortepijonas), S. Zajanèauskaitë

(fortepijonas). Dalyvauja V. Lisauskas (altas),

D. Butkevièius (kontrabosas), S. Astrauskas

(muðamieji), aktoriai A. Pukelytë ir

A. Kazanavièius

6 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Musica humana“ (meno vad. ir

dir. — A. Vizgirda). Solistai S. Liamo (sopra-

nas), V. Kaziulytë (fleita), V. Palejus (obojus).

Programoje J.B. Lully, A. Vivaldi, J.-Ph. Rameau,

M. Blavet, W.A. Mozarto, M.K. Oginskio,

M.K. Èiurlionio kûriniai

6 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

teatralizuotas koncertas „Karaliaus Mindau-

go mylëtos moterys“. Èiurlionio kvartetas,

V. Rumðas (aktorius), senosios muzikos ir

ðokio trupës „Festa cortese“ (meno vad. —

A. Þutautaitë), ðokëjai. Reþ. — V. Rumðas

9 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Kapela Jazdowska“. Programoje

Lenkijos ir Lietuvos kompozitoriø —

C. Duchnowskio, Z. Konieczno, A. Miùoszo,

V. Germanavièiaus, B. Kutavièiaus, A. Malcio —

bendras kûrinys „Polish-Lithuanian Suite“,

iliustruojamas S. Eidrigevièiaus, A. Strumiùùo

ir M. Walczako darbø vaizdo projekcijomis

Lietuvos kamerinës muzikosfestivalis 2013X. 5 d. 20 val. Druskininkuose, SPA Vilnius

Sana konferencijø salëje, — „Tamsiai

mëlyna Karibø naktis“. Kauno fortepijoninis

trio: R. Novikaitë (mecosopranas), L. Krëpð-

taitë (fortepijonas), I. Èepinskienë (smuikas),

A. Kriðtaponienë (violonèelë)

6 d. 13 val. Kaune, Águlos baþnyèioje, — I. Krama-

revas (trimitas), R. Marcinkutë-Lesieur

(vargonai)

V I L N I U S

Kongresø rûmai5, 6 d. 19 val. — „Visi L. van Beethoveno

koncertai fortepijonui“. L. Geniuðas (fortepi-

jonas), Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras. Dir. — G. Rinkevièius

11 d. 19 val. — G. Kremeris (smuikas),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — G. Rinkevièius. Programoje J. Sibeli-

jaus, A. Dvorþako kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas7 d. 18 val. Vilniaus universiteto Ðv. Jonø

baþnyèioje — „Jaunystës dainos“

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos

„Liepaitës“ 20-meèiui. Mokyklos III klasës

choras (choro vad. — J. Dirgëlaitë, koncert-

meisterë S. Dûdëninë), Jaunuèiø choras

(choro vad. — E. Jaraminienë, koncertmeis-

teris P. Jaraminas), Merginø choras (choro

vad. — J. Vaitkevièienë, koncertmeisterë

E. Kasteckaitë)

Ðv. Kotrynos baþnyèia5 d. 19 val. — G. Vaitkutës koncertas

„Beyonce Unplugged“

6 d. 15 val. — koncertas „Su meile Tau,

Mokytojau“

10 d. 19 val. — „Romansø groþio pakerëta“.

L. Nazarenko (vokalas, gitara)

Piano.lt koncertø salë4 d. 18.30 — dþiazo dainininkiø trio „The

Ditties“ ir desertø studijos „Tie“ kepëjai

meistrai

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus9 d. 18 val. — antrasis ciko „Vienuolika

rudens vakarø“ renginys, skirtas kompozito-

riui J. Nabaþui ir Èiurlionio kvarteto atlikë-

jams S. Kiðkiui, R. Ðiugþdiniui bei A. Griþui

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas7 d. 15 val. Molëtø vaikø globos namuose,

16.45 val. Ukmergës vaikø globos namuose —

renginiai ið ciklo „Atverstos knygos pusla-

piai“. Dalyvauja raðytoja, aktorë B. Mar,

birbynininkas E. Aliðauskas

8 d. 16 val. Prienø Just. Marcinkevièiaus

bibliotekoje — susitikimas su V. Daujotyte.

Vakare dalyvauja literatûrologë B. Speièytë,

aktorë E. Zizaitë

8 d. 17.30 — S. Rubinovo knygos „Miðke ir

scenoje“ pristatymas. Kartu su knygos

autoriumi dalyvauja aktoriai A. Rubinovas ir

D. Svobonas, solistë S. Martinaitytë, pianistë

A. Eitmanavièiûtë, leidyklos „Versus aureus“

redaktorë O. Gudþiûnienë. Renginá veda

raðytoja V. Ðoblinskaitë-Aleksa

9 d. 13 val. Dusetø K. Bûgos vieðojoje

bibliotekoje, 17 val. Zarasø rajono savivaldy-

bës vieðojoje bibliotekoje — Prozos ruduo.

Dalyvauja raðytojai A. Ðlepikas, H. Kunèius

10 d. 17.30 — vakaras-koncertas „Pësèias

paukðtis“ — poeto A. Baltakio eilëraðèiai

muzikoje. Dalyvauja poetas A. Baltakis,

kompozitorius L. Vilkonèius, poetas

R. Stankevièius, dainininkas V. Noreika. Renginá

veda literatûros kritikas V. Sventickas

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Akmuo su pëda : istorinis nuotykiø romanas / Rolandas Juozas Grëbliûnas. – Vilnius : Homo

liber, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 246, [1] p. – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-446-063-

0 (ár.) : [21 Lt 80 ct]

Atminties þenklai : publikacijos ið „Gimtinës“ mënraðèio, 1989-2009 / Jonas Laurinavièius ;

[parengë Kazys Raèkauskas] ; Tëvynës paþinimo draugija. – Kaunas : Naujasis lankas, 2013

(Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 271, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-03-799-6

Dezertyras : [romanas] / Giuseppe Dessí ; ið italø kalbos vertë Birutë Þindþiûtë-Michelini. –

Vilnius : Charibdë, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 125, [2] p. – („Charibdës“

modernioji klasika, ISSN 2345-0541 ; 14). – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9955-739-43-2

Á vienà pynæ : eilëraðèiø rinktinë / Stefa Petkevièiûtë-Valatkienë ; [grafikos darbai Oritos

Valatkaitës-Lukaschuk]. – [Ðiauliai] : Titnagas, 2013 (Ðiauliai : Titnagas). – 423, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-613-56-5

Literatûrinës Vilniaus slinktys : jaunøjø poetø ir prozininkø kûrybos almanachas / sudarë

Aivaras Veiknys. – Vilnius : Naujoji Romuva [i.e. „Naujosios Romuvos“ fondas], 2013. – ISSN

2029-9362

2013: Tokiais laikais kaip ðie. – 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 141, [3] p. : iliustr.

Pleiðtas á akmená : poezija ir proza / Erla ; [nuotraukos autorës]. – Ðiauliai : Ðiauliø

universiteto leidykla, 2013. – 155, [1] p. : iliustr. – Tekstas liet., angl. – Tiraþas 100 egz. – ISBN

978-609-430-204-6

Po kipariso þenklu : poezija, proza, vertimai / Vladas Buragas. – Kaunas : Lietuvos

nepriklausomøjø raðytojø sàjunga, [2013] (Kaiðiadorys : Printëja). – 159, [1] p. : iliustr., faks.,

portr. – Dalis gretut. teksto liet., rus. – Tiraþas 333 egz. – ISBN 978-9986-940-66-1

Ðiandien madam pareis vëliau : romanas / Susanna Kubelka ; ið vokieèiø kalbos vertë Laima

Bareiðienë. – 2-oji laida. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 348, [2] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-1111-6 (ár.) : [24 Lt 72 ct]

Taðkas : prisiminimø þaltvykslës : [dvieiliai] / Romas Sadauskas ; [pieðiniai autoriaus]. –

Vilnius : Þuvëdra, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 252, [4] p. : iliustr. – Tiraþas [800] egz. –

ISBN 978-609-8089-16-5 : [10 Lt]

Ties riba : romanas / Anne Stuart ; [ið anglø kalbos vertë Rûta Burbaitë]. – Vilnius : Svajoniø

knygos, 2013 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 314, [1] p. – (Katë, ISSN 2335-7746). –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-406-610-8 : [14 Lt 99 ct]

Uþgeso mano Gabija : [kûrybos rinktinë] / Vitolis Truðys ; [iliustracijos V. Truðio]. – Ðiauliai :

Ðiaurës Lietuva, 2013 (Vilnius : Spauda). – 183, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-

9955-863-69-4 : [15 Lt]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Auksaplaukë ir trys meðkos : [pasaka : skaitykite ir klijuokite / ið anglø kalbos vertë Birutë

Kryþiûtë ; iliustravo Yogesh Singh ir Kamal]. – Vilnius : [Naujoji Rosma, 2013] (Spausd.

Indijoje). – [17] p., ásk. virð., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 3000 egz. –

ISBN 978-9955-06-269-1

Bembis : [pasaka : skaitykite ir klijuokite / ið anglø kalbos vertë Birutë Kryþiûtë ; iliustravo

Yogesh Singh ir Kamal]. – Vilnius : [Naujoji Rosma, 2013] (Spausd. Indijoje). – [17] p., ásk. virð.,

[2] ád. lipdukø lap. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-06-270-7

Dþekas ir pupa : [pasaka : skaitykite ir klijuokite / ið anglø kalbos vertë Birutë Kryþiûtë ;

iliustravo Yogesh Singh ir Kamal]. – Vilnius : [Naujoji Rosma, 2013] (Spausd. Indijoje). – [17]

p., ásk. virð., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-

06-271-4

Lëktuvø pasaulis : [knyga vaikams] / paraðë Steve Bunghall. – [Vilnius] : Egmont Lietuva,

[2013]. – 63, [1] p. : iliustr. – Virð. aut. nenurodytas. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. – Ciklo

„Sparnai“ knyga. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-414-593-3 (ár.)

Lenktynës virð debesø : [knyga vaikams su 6 skraidanèiø lëktuvø modeliais] / papasakojo Bill

Scollon ; iliustravo Disney Storybook Artists. – Vilnius : Egmont Lietuva, 2013 (Spausd.

Kinijoje). – 22, [2] p., ásk. virð. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. – Ciklo „Sparnai“

knyga. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-414-549-0 (ár.)

Madingiausias krokodilas : [pasakëlë] / Nijolë Kepenienë ; dailininkë Birutë Zokaitytë. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – [30] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-609-01-1124-6 (ár.) : [14 Lt 83 ct]

Merë Popins : [apysaka] / P.L. Travers ; ið anglø kalbos vertë Auksë Mardosaitë ; iliustravo

Mary Shepard. – 4-asis leid. – Vilnius : Garnelis, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 203, [2] p. :

iliustr. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-9955-883-35-7 (ár.)

Ozo ðalies burtininkas : [pasaka : skaitykite ir klijuokite / ið anglø kalbos vertë Birutë Kryþiûtë ;

iliustravo Yogesh Singh ir Kamal]. – Vilnius : [Naujoji Rosma, 2013] (Spausd. Indijoje). – [17] p., ásk.

virð., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-06-268-4

Pradingëlë katytë Miglë : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ;

[Sophy Williams iliustracijos]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 126, [1]

p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-1112-3 (ár.) : [8 Lt 47 ct]

Saeculum : [trileris] / Ursula Poznanski ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. – Vilnius :

Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 426, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

609-01-1087-4 (ár.) : [28 Lt 25 ct]


S p a l i o 4 – 1 0

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis4—10 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 11.15,

13.45, 16.45, 19.15, 21.45

4—7, 9, 10 d. — Viskas áskaièiuota. Naujøjø

rusø nuotykiai Turkijoje (Rusija) — 11.45,

14.45, 16.30, 19, 21.30; 8 d. — 14.45, 16.30,

19, 21.30

4—10 d. — Don Þuanas (JAV) — 14.15, 16.15,

18.45, 21.15

4, 7—10 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

18, 21 val.; 4, 5 d. — 12.30, 18, 21 val.

5 d. — P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropoliteno operos — 19.55

4—9 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11.30,

14, 16.30, 19.15; 10 d. — 11.30, 14, 16.30

4—9 d. — Sparnai (JAV) — 12, 14.15, 17.15,

19.30; 10 d. — 12, 14.15

4—10 d. — Sparnai (3D, JAV) — 11, 13.30, 15.45

4—7, 9 d. — Laiko tiltas (JAV) — 16, 18.15,

21 val.; 8 d. — 16 val.; 10 d. — 16, 18.15

4, 6—8 d. — Bëganèios kortos (JAV) — 15.30,

19, 21.15; 5, 10 d. — 15.30; 9 d. — 15.30, 21.15

4, 7—10 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) —

18.30; 5, 6 d. — 12.45, 18.30

4—10 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 15.45,

21.15

4, 7—10 d. — Dþesmina (JAV) — 18.15; 5, 6 d. —

12.30, 18.15

4—10 d. — Jobs (JAV) — 15, 20.45

5 d. — Monstrø universitetas (3D, JAV) — 12.15;

6 d. — 16.15

4—10 d. — Monstrø universitetas (JAV) — 13.30

Iðvarymas (JAV) — 21.45

5, 6 d. — Bjaurusis að 2 (3D, JAV) — 11.15

4—10 d. — Smurfai 2 (3D, JAV) — 13.45

5, 6 d. — Smurfai 2 (JAV) — 11 val.

4—9 d. — Rydiko kronikos. Sugráþimas (JAV) —

18.45

4—7, 9 d. — Kaliniai (JAV) — 21.30

4—10 d. — Metallica — Like Never Before

(3D, JAV) — 22 val.

6 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 11 val.

Forum Cinemas Akropolis4—10 d. — Viskas áskaièiuota. Naujøjø rusø

nuotykiai Turkijoje (Rusija) — 12.45, 17,

19.20, 21 val.

Gravitacija (3D, JAV) — 16, 19, 21.30

Don Þuanas (JAV) — 15, 18.30, 21.40

Sparnai (3D, JAV) — 11.15, 13.45, 16.30

Sparnai (JAV) — 10.15, 12.30, 14.45

Bëganèios kortos (JAV) — 10.45, 19.45, 21.50

Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 13, 18.45

Laiko tiltas (JAV) — 15.45, 21.15

Smurfai 2 (3D, JAV) — 11 val.

Monstrø universitetas (3D, JAV) — 13.30

4, 5, 7—10 d. — Bjaurusis að 2 (JAV) — 10.30

4—10 d. — Labas, mes Mileriai (JAV) — 17.15

6 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10.30

„Skalvijos“ kino centras4 d. — Ðventieji motorai (Prancûzija,

Vokietija) — 16.50; 5 d. — 16 val.; 6 d. —

21.20; 7 d. — 16.50; 8 d. — 15.50; 9 d. —

16.50, 10 d. — 16.50

Tarptautinis Kauno kino festivalis

3 d. — Michaelis Hanekë. Profesija: reþisie-

rius (Austrija, Prancûzija) — 19 val.

3 d. — Voltero kaltë (Prancûzija) — 20.45

4 d. — Ilgalaikë meilë (Lenkija) — 19 val.

4 d. — Iðsisukinëjimas (Prancûzija) — 20.50

5 d. — Vadþda (Saudo Arabija, Vokietija) —

18 val.

5 d. — „Mekongo“ vieðbutis (Tailandas,

D. Britanija) — 19.50

5 d. — Mikelandþelo aistra (Èilë, Prancûzija,

Argentina, Vokietija) — 21 val.

6 d. — Sunumeruotieji (Izraelis, JAV) — 17 val.

6 d. — Araf — tarp þemës ir dangaus (Turki-

ja) — 19 val.

7 d. — Vaizdelis ið metalo lauþo surinkëjo

gyvenimo (Bosnija ir Hercegovina, Prancûzi-

ja, Slovënija, Italija) — 19 val.

7 d. — Grûdo paslaptis (Prancûzija) — 20.30

8 d. — Gali bûti blogiau (JAV) — 18 val.

8 d. — Juodoji Venera (Prancûzija) — 20 val.

9 d. — Paèiame þydëjime (Gruzija, Vokietija,

Prancûzija) — 19 val.

9 d. — Papuða (Lenkija) — 21 val.

10 d. — Frances Ha (JAV) — 21 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

5 d. — Lietuviðka animacija vaikams: Anta-

nas Skuèas — 14.30

6 d. — Lëlinës animacijos programa (Latvija) —

15.30

7 d. — Seansai senjorams. Meilë kaip nuodai

(Prancûzija) — 15 val.

10 d. — 8-asis tarptautinis trumpø filmø

festivalis „Vilniaus kino ðortai 2013“ — 19 val.

PasakaTarptautinis Kauno kino festivalis

4 d. — Tylieji — 17 val.

4 d. — Mikelandþelo aistra — 22 val.

5 d. — Frances Ha — 19 val.

5 d. — Uþ mûsø meilæ — 17 val.

5 d. — Stone Roses. Made of Stone — 21 val.

6 d. — Michaelis Hanekë. Profesija: reþisie-

rius — 19 val.

6 d. — Tu Dievas — 16 val.

6 d. — Motina ir kekðë — 20 val.

7 d. — Slëpkite ðypsenas — 17.15

7 d. — Kunigo vaikai — 19.15

8 d. — Atsitiktiniai buèiniai — 17.15

8 d. — Paèiame þydëjime — 19.15

9 d. — Lulu — 17.15

9 d. — Amþinà meilæ — 19.15

10 d. — Ðvelnumas — 17.15

10 d. — Jie sugráð — 19.15

4 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 14.30;

6 d. — 14 val.; 10 d. — 15 val.

4 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

19 val.; 5 d. — 13.30; 7 d. — 17.30; 8 d. —

20 val.; 9 d. — 20.30; 10 d. — 18 val.

4 d. — Ðeima (Prancûzija, JAV) — 15, 21.45;

5 d. — 17.30, 21.30; 6 d. — 13.30, 20.30; 7 d. —

21.15; 8 d. — 21.30; 9 d. — 21.15; 10 d. —

15.30, 21.30

4 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) — 17.30,

15.30; 5 d. — 19.45; 6 d. — 16.15, 18.15; 7 d. —

18 val.; 8 d. — 19.45; 9 d. — 20 val. 10 d. —

15.15, 20 val.

4 d. — Amþinas sugráþimas (Ukraina) —

19.30; 5 d. — 14.30, 18.45; 6 d. — 18 val.;

7 d. — 20 val.; 8 d. — 17.30, 21.15; 9 d. —

17.30; 10 d. — 17.45

4 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija,

Ispanija) — 18 val.

5 d. — Dþesmina (JAV) — 16.30; 6 d. — 21 val.;

7 d. — 20.30; 8 d. — 18 val.

5 d. — Ranka rankon (Prancûzija) — 15.30

6 d. — Jobs (JAV) — 16.30

6 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

14.15

10 d. — konkursinë programa VII („Vilniaus

kino ðortai“) — 21 val.

Ozo kino salë4 d. — Varpas (reþ. A. Stonys) — 16 val.

4 d. — Þvëris, kylantis ið jûros (reþ. V. Þalake-

vièius) — 17.40

5 d. — Artimos ðviesos (reþ. I. Miðkinis) — 16 val.

5 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.

8 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 16 val.

8 d. — Anarchija Þirmûnuose (reþ.

S. Drunga) — 17.40

9 d. — Maat (reþ. R. Lileikis) — 16 val.

9 d. — Dangaus ðeðëlis (reþ. R. Lileikis) — 17.40

10 d. — Paþvelk, tai Vilnius (reþ. L. Pociûnie-

në) — 16 val.

10 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 17.40

KAUNAS

Forum Cinemas4 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 14, 16.30,

18.45, 21, 23.10; 5 d. — 14, 18.45, 21, 23.10;

6—10 d. — 14, 16.30, 18.45, 21 val.

4, 5 d. — Don Þuanas (JAV) — 13.20, 16.45,

19, 21.30, 23.40; 6—10 d. — 13.20, 16.45, 19,

21.30

4 d. — Viskas áskaièiuota. Naujøjø rusø

nuotykiai Turkijoje (Rusija) — 20.40, 23.50;

5—10 d. — 20.40

10 d. — Princesë Diana (JAV) — 19.15




5, 7—9 d. — Laiko tiltas (JAV) — 11.45, 15.15,

19.15, 21.40; 6 d. — 15.15, 19.15, 21.40; 10 d. —

11.45, 15.15, 21.40

4, 7—10 d. — Sparnai (JAV) — 12.40, 14.45,

17 val.; 5, 6 d. — 10.30, 12.40, 14.45, 17 val.

Sparnai (3D, JAV) — 11.15, 13.45, 16.15

4, 5 d. — Bëganèios kortos (JAV) — 14.30, 19.30,

21.50, 23.55; 6—10 d. — 14.30, 19.30, 21.50

4, 6—10 d. — Kaliniai (JAV) — 20.50

4—10 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

10.50, 17.45

Labas, mes Mileriai (JAV) — 18.15

Smurfai 2 (3D, JAV) — 11.30; Smurfai 2

(JAV) — 13 val.

Ðeima (JAV, Prancûzija) — 15.30

4, 6—10 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

18 val.

4, 5 d. — Metallica — Like Never Before

(3D, JAV) — 23.20

4—10 d. — Monstrø universitetas (3D, JAV) —

12.30

Monstrø universitetas (JAV) — 10.40

Bjaurusis að 2 (3D, JAV) — 10.15

Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 15 val.

Jobs (JAV) — 20.30

4, 5 d. — Iðvarymas (JAV) — 23 val.

6 d. — Ðrekas. Ilgai ir laimingai (JAV) —

10.30

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas4—10 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 16, 18.30,

21 val.

4, 6—10 d. — Don Þuanas (JAV) — 12.50, 16.30,

18.15, 20.45; 5 d. — 12.50, 16.30

Viskas áskaièiuota. Naujøjø rusø nuotykiai

Turkijoje (Rusija) — 15, 17.20, 19.40, 22 val.

9 d. — Princesë Diana (JAV) — 19 val.




4—10 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

10.30, 13.50, 18.45

4, 7—10 d. — Sparnai (JAV) — 12.30, 14.45,

17 val.; 5, 6 d. — 10.15, 12.30, 14.45, 17 val.

4—10 d. — Sparnai (3D, JAV) — 11, 13.30,

16.15

4—8, 10 d. — Laiko tiltas (JAV) — 14.05, 19,

21.45; 9 d. — 14.05, 21.45

4—10 d. — Bëganèios kortos (JAV) — 16.45,

19.15, 21.30

Monstrø universitetas (3D, JAV) —10.45, 13.15

Monstrø universitetas (JAV) — 11.30

Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 11.15

4—10 d. — Metallica — Like Never Before

(3D, JAV) — 21.15

6 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) —

10.30

Bëganèios kortos ***Prinstono studentas Rièis þaidþia internete pokerá, kad apmokëtø uþ

mokslus. Kai pasijunta apgautas, jis nusprendþia atgauti pavogtus pinigus,rasti portalo savininkà ir jam atkerðyti. Taèiau Kosta Rikoje radæskorumpuotà Aivenà Blokà nusprendþia tapti jo deðiniàja ranka. Blokasmato Rièá kaip giminingà sielà. Statymai vis auga ir Rièis supranta, kad jonaujasis ðefas atsidûrë ties katastrofos riba. Þaidimà uþaðtrina ir FTBagentas... Brado Furmano filmas – pirmiausia tiems, kurie mëgsta filmusapie þaidimus ir juvelyriðkai parengtas apgavystes. Ir, þinoma, BenoAfflecko, Justino Timberlike’o, Gemmos Arterton, Anthony Mackiegerbëjams (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Dþesmina ****Naujojo Woody Alleno filmo herojë Dþesmina (Cate Blanchett) pri-

prato patogiai gyventi ðalia vyro verslininko. Jos pasaulis buvo prabangiosrezidencijos ir limuzinai, vakarienës iðtaiginguose Niujorko restoranuoseir pirkiniai butikuose. Bet vyras (Alec Baldwin) uþ finansines machinaci-jas atsidûrë kalëjime, bankai uþblokavo sàskaitas ir Dþesminos gyvenimaspasikeitë neatpaþástamai. Kad iðvengtø nemaloniø susitikimø su Niujorkoelitu, Dþesmina persikelia á San Fransiskà ir laikinai apsigyvena pas seseráDþindþer (Sally Hawkins). Netrukus ji pradeda konfliktuoti su sesers su-þadëtiniu Èiliu (Bobby Cannavale) ir nusprendþia rasti sau ir seseriai ge-rus partnerius. Allenas akivaizdþiai perfrazuoja ne tik pastaraisiais krizësmetais subliuðkusias finansiniø aferistø istorijas, bet ir Tennesy Williamso„Geismø tramvajaus“ siuþetà. Tik laikai neatpaþástamai pasikeitë, o kartusu jais ir geismai, ir dramø veikëjai (JAV, 2013). (Vilnius)

Jobs ***Steve’as Jobsas buvo ekscentrikas, maiðtininkas, kartais beprotis. Jis

visada galvojo, kad þino geriau uþ kitus ir niekad neklysta. Ið pat pradþiøJobsas þinojo, ko siekia, ir sugebëjo uþ tai pakovoti. Jis buvo nelengvasverslo ir gyvenimo partneris. Ámonæ Jobsas ákûrë garaþe, bet po keleriømetø tapo milijonieriumi. Taèiau netrukus prarado „Apple“. Tik net irsituacijoje, kuri kitiems atrodë beviltiðka, jis rado jëgø vël pakilti ir pa-versti ámonæ galingiausia pasaulyje imperija. Jobsui pavydëjo vyrai, já my-lëjo moterys. Jis buvo vizionierius. Joshua Michaelo Sterno pasakojimeapie Jobsà, kuris vieniems pasirodys pernelyg paprastas, kitiems – tiesiogneteisingas, vaidina Ashtonas Kutcheris, Dermotas Mulroney, Joshas Ga-das, Lukas Haas, Matthew Modine’as, J.K. Simmonsas, Lesley Ann War-ren, Ronas Eldardas (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas)

Laiko tiltas ***Richardas Curtis paraðë populiariø filmø „Ketverios vestuvës ir vienos

laidotuvës“, „Noting Hilas“ scenarijus ir nusprendë pats tapti reþisieriumi.Bet pagal nuosavà scenarijø sukurtam naujam jo filmui akivaizdþiai pristigotvirtos reþisieriaus rankos. Nors filmo iðeities taðkas geras: 21-eriø nedràsusadvokatas Timas (Domhnall Gleeson) suþino, kad gali keliauti laiku, yrajausminga Timo ir þavios amerikietës Merës (Rachel McAdams) meilësistorija, sàmojingai ir ðiltai rodomi Timo giminës ir paþástami, filmas ákûnijaatpaþástamus senosios keistosios Anglijos bruoþus, bet jam stingavientisumo, jis pernelyg iðtæstas. Vis dëlto þiûrëti „Laiko tiltà“ – malonu irsaugu, nes þavûs personaþai tiksliai balansuoja tarp komedijos irmelodramos, humoro, ironijos ir þmogiðkøjø silpnybiø. Gal kam nors jis irpasirodys per saldus, bet pavargusiems nuo realybës antiutopijø þiûrovamskartais stinga optimistiniø filmø apie meilæ ir laiko tëkmæ. Ir perspëjimo,kad reikia bûti atsargiam: kiekvienas sugráþimas á praeitá gali pakeisti ateitá.Taip pat vaidina Billas Nighty, Lydia Wilson, Lindsay Duncan, RichardasCordery, Joshua McGuiras, Tomas Hollanderis (D. Britanija, 2013).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

„Bëganèios kortos“

Documents

M K F Tik ironija iðgelbës 3 pasaulá · 2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. spalio 4 d. | Nr. 36 (1050) Akvilë Eglinskaitë Kaip iðvengti Afrikos bendro var-diklio kalbant apie skirtingø