Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
2020-03-31 Nr. 5-1
Vilnius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
2
TURINYS
ĮVADAS 7
1. PRANEŠIMAI APIE GALIMUS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS 10
1.1. GAUTOS INFORMACIJOS APIE GALIMUS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS POBŪDIS IR ŠALTINIAI 10
1.2. NUSTATYTI GALIMI VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMAI 12
1.3. IŠVADOS 15
1.4. VERTINTI IR (NE)NUSTATYTI GRĖSMĖS VAIKUI LYGIAI 16
1.5. SAUGIOS APLINKOS VAIKUI UŽTIKRINIMAS 18
1.6. IŠVADOS 18
1.7. YPATINGI ATVEJAI, SUSIJĘ SU GALIMAIS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMAIS 19
1.8. IŠVADOS 21
2. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJĘ VAIKAI 23
2.1. GALIMŲ SMURTO ATVEJŲ IR GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ SKAIČIUS 23
2.2. SMURTĄ GALIMAI PATYRĘS VAIKAS IR PRIEŠ JĮ SMURTAVĘ ASMENYS 24
2.3. IŠVADOS 26
3. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ VEIKLA 28
3.1. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ STATISTINIAI DUOMENYS 28
3.2. APSILANKYMŲ ŠEIMOSE SKAIČIUS 29
3.3. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ TEIKTA PAGALBA ŠEIMOMS 29
3.4. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ BENDRADARBIAVIMAS SU ATVEJO VADYBININKAIS, KITAIS SOCIALINIAIS PARTNERIAIS 30
3.5. TARNYBOS VEIKSMAI, SIEKIANT DIDINTI MOBILIŲJŲ KOMANDŲ VEIKLOS EFEKTYVUMĄ 31
3.6. IŠVADOS 32
4. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR (ARBA) IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE IR TARPININKAVIMAS UŽTIKRINANT VAIKO INTERESUS 33
4.1. BYLŲ DĖL TEISMO LEIDIMO PAIMTI VAIKĄ (-US) IŠ JO ATSTOVO (-Ų) PAGAL ĮSTATYMĄ NAGRINĖJIMO YPATUMAI 33
4.2. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS CIVILINIAME PROCESE 34
4.3. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS BAUDŽIAMAJAME PROCESE 44
4.4. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS ADMINISTRACINIAME PROCESE 47
4.5. TARPININKAVIMAS BENDRAVIMO SU VAIKAIS KLAUSIMAIS 49
4.6. IŠVADOS 50
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
3
5. VAIKO GLOBA (RŪPYBA) IR TARNYBOS VEIKLA, SUSIJUSI SU GLOBOS ĮSTAIGOMIS 51
5.1. VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) ORGANIZAVIMAS IR NUSTATYMO PAGRINDAI 51
5.2. VAIKŲ GLOBOS (RŪPYBOS) RŪŠYS IR FORMOS 53
5.2.1. GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE 56
5.2.2. GLOBA (RŪPYBA) GLOBOS CENTRE 57
5.2.3. GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMYNOJE 58
5.2.4. GLOBA (RŪPYBA) INSTITUCIJOJE 58
5.3. GLOBOS (RŪPYBOS) KAITA 59
5.4. GLOBOS (RŪPYBOS) PASIBAIGIMO PRIEŽASTYS 59
5.5. GLOBĖJO (RŪPINTOJO) ATLEIDIMAS AR NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ 60
5.6. LAIKINOJI GLOBA (RŪPYBA) TĖVŲ PRAŠYMU 61
5.7. SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINA SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO
MINISTERIJA, AUGANČIŲ VAIKŲ APSKAITOS TVARKYMAS IR SIUNTIMŲ Į ŠIAS ĮSTAIGAS ORGANIZAVIMAS 63
5.7.1. SIUNTIMŲ Į SOCIALINĖS GLOBOS NAMUS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINA SOCIALINĖS APSAUGOS IR
DARBO MINISTERIJA, RENGIMAS 64
5.8. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE GLOBOJAMŲ (RŪPINAMŲ) VAIKŲ LAIKINO SVEČIAVIMOSI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
PRIEŽIŪRA 68
5.8.1. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE GLOBOJAMŲ (RŪPINAMŲ) VAIKŲ LAIKINO SVEČIAVIMOSI PAS UŽSIENYJE GYVENANTĮ
FIZINĮ ASMENĮ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 68
5.8.2. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE GLOBOJAMŲ (RŪPINAMŲ) VAIKŲ LAIKINO SVEČIAVIMOSI PAS NUOLATOS LIETUVOS
RESPUBLIKOJE GYVENANTĮ FIZINĮ ASMENĮ 69
5.9. IŠVADOS 70
6. TARNYBOS ATESTUOTŲ ASMENŲ VEIKLA IR GLOBOS CENTRŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS 72
6.1. TARNYBOS ATESTUOTŲ ASMENŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS IR ATESTACIJA 72
6.2. IŠVADOS DĖL ASMENS (ŠEIMOS) PASIRENGIMO VAIKO GLOBAI (RŪPYBAI), ĮVAIKINIMUI, BUDINČIO GLOBOTOJO,
ŠEIMYNOS STEIGĖJO, DALYVIO VEIKLAI PAGAL GIMK PROGRAMĄ 73
6.3. MOKYMŲ GRUPĖS PAGAL GIMK PROGRAMĄ 75
6.4. GLOBOS CENTRUOSE TEIKTOS PASLAUGOS 77
6.5. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, ĮGYVENDINANČIŲ PROJEKTUS, SKIRTUS PASLAUGŲ GLOBĖJAMS (RŪPINTOJAMS),
ĮTĖVIAMS, BUDINTIEMS GLOBOTOJAMS, ŠEIMYNŲ DALYVIAMS, TARNYBOS ATESTUOTIEMS ASMENIMS TEIKIMUI IR
VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) ŠEIMOJE IR ĮVAIKINIMO VIEŠINIMUI, VYKDYTŲ VEIKLŲ APŽVALGA 78
6.6. GLOBOS CENTRŲ VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO APŽVALGA 80
7. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS 82
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
4
7.1. GALIMŲ ĮVAIKINTI VAIKŲ APSKAITA 82
7.1.1. GALIMŲ ĮVAIKINTI VAIKŲ SVEIKATA 85
7.1.2. Į GALIMŲ ĮVAIKINTI VAIKŲ APSKAITĄ ĮRAŠYTOS BROLIŲ IR (ARBA) SESERŲ GRUPĖS 86
7.1.3. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ ŠEIMOMS, SIŪLOMI ĮVAIKINTI VAIKAI, ATITINKANTYS SPECIALIUOSIUS KRITERIJUS 86
7.1.4. LR PILIEČIAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIAMS SIŪLOMI ĮVAIKINTI VAIKAI 87
7.1.5. TARPINSTITUCINĖS ĮVAIKINIMO KOMISIJOS POSĖDŽIAI 88
7.2. NORINČIŲ ĮVAIKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, GYVENANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, APSKAITA 89
7.3. NORINTYS ĮVAIKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAI, GYVENANTYS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR SUTUOKTINIAI, KURIŲ
VIENAS YRA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS, O KITAS – UŽSIENIO VALSTYBĖS PILIETIS IR KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI
VIETA YRA LIETUVOS RESPUBLIKOJE 92
7.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR SUTUOKTINIŲ, KURIŲ VIENAS YRA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS, O KITAS –
UŽSIENIO VALSTYBĖS PILIETIS IR KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA YRA LIETUVOS RESPUBLIKOJE LŪKESČIAI
NORIMAM ĮVAIKINTI VAIKUI 93
7.4.1. RASTI IR (ARBA) PALIKTI VAIKAI ĮSTAIGOJE, KURIOJE ĮSTEIGTAS „GYVYBĖS LANGELIS“ 94
7.5. NORINČIŲ ĮVAIKINTI ASMENŲ, KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA YRA UŽSIENIO VALSTYBĖJE, UŽSIENIO VALSTYBĖS
PILIEČIŲ IR ASMENŲ BE PILIETYBĖS, KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA YRA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, APSKAITA 95
7.6. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, NUOLATOS GYVENANČIŲ LIETUVOJE 99
7.7. ĮTĖVIAI 102
7.8. ĮVAIKINIMAS VAIKO BIOLOGINĖS MOTINOS (TĖVO) SUTUOKTINIUI 103
7.9. ĮVAIKINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIAMS, NUOLATOS GYVENANTIEMS
UŽSIENIO VALSTYBĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE 104
7.9.1. 2019 M. ĮVAIKINTI VAIKAI 104
7.9.2. ĮVAIKINTI VAIKAI, ATITINKANTYS SPECIALIUOSIUS KRITERIJUS 105
7.9.3. ĮVAIKINTI VAIKAI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIAMS, NUOLATOS GYVENANTIEMS
UŽSIENIO VALSTYBĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE, PAGAL AMŽIŲ 105
7.9.4. ĮVAIKINTI VAIKAI PAGAL BROLIŲ / SESERŲ GRUPES 106
7.9.5. ĮVAIKINTI VAIKAI PAGAL TEISINĮ STATUSĄ 107
7.9.6. 2019 M. ĮVAIKINUSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ, NUOLATOS GYVENANČIŲ
UŽSIENIO VALSTYBĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE ŠEIMOS 108
7.10. GRĮŽTAMOJI INFORMACIJA APIE UŽSIENYJE NUOLATOS GYVENANČIŲ ŠEIMŲ ĮVAIKINTUS VAIKUS 108
7.11. ĮGALIOTOS VEIKTI TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO SRITYJE AKREDITUOTOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJOS 110
7.12. ĮVAIKINTŲ VAIKŲ, JŲ BIOLOGINIŲ TĖVŲ, BROLIŲ IR (ARBA) SESERŲ IR KITŲ GIMINAIČIŲ PAIEŠKA 111
7.13. IŠVADOS 112
8. TARPTAUTINĖ VAIKO TEISIŲ APSAUGA 114
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
5
8.1. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS 114
8.2. NETEISĖTAS VAIKŲ IŠVEŽIMAS IR (ARBA) LAIKYMAS BEI BENDRAVIMO TEISIŲ UŽTIKRINIMAS 118
8.3. GLOBĖJO (RŪPINTOJO) IR GLOBOTINIO (RŪPINTINIO) IŠVYKIMAS Į UŽSIENĮ 125
8.4. NELYDIMI NEPILNAMEČIAI UŽSIENIEČIAI, KURIE NĖRA PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJAI 126
8.5. IŠVADOS 127
9. NEMOKAMOS PAGALBOS TELEFONU KOORDINAVIMAS 130
9.1. EMOCINĖS (PSICHOLOGINĖS) PAGALBOS TARNYBŲ, TEIKIANČIŲ EMOCINĖS (PSICHOLOGINĖS) PAGALBOS TELEFONU
PASLAUGAS, MONITORINGAS 130
9.2. VAIKŲ LINIJOS (PIRMINĖS PAGALBOS) SKAMBUČIŲ SKAIČIUS 131
9.3. PAGALBOS VAIKAMS LINIJA (ANTRINĖ PAGALBA) 132
9.3.1. SKAMBUČIŲ IR ELEKTRONINIŲ LAIŠKŲ SKAIČIUS 132
9.3.2. NEPILNAMEČIŲ SKAMBUČIAI 133
9.3.3. SUAUGUSIŲJŲ SKAMBUČIAI 134
9.3.4. PAGALBOS, REAGUOJANT Į VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ SKAMBUČIUS BEI LAIŠKUS, ORGANIZAVIMAS 134
9.4. IŠVADOS 135
10. TARNYBOS VYKDOMA PROJEKTINĖ VEIKLA 136
10.1. PROJEKTO „TVARAUS PERĖJIMO NUO INSTITUCINĖS GLOBOS PRIE ŠEIMOJE IR BENDRUOMENĖJE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ
SISTEMOS SĄLYGŲ SUKŪRIMAS LIETUVOJE“ NR. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 VYKDYMAS 136
10.2. PROJEKTO „PASIRENGIMAS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKAI“ NR. 10.1.1-ESFA-V-912-02-0005
VYKDYMAS 142
10.3. PROJEKTO „VAIKŲ GEROVĖS IR SAUGUMO DIDINIMAS, PASLAUGŲ ŠEIMAI, GLOBĖJAMS (RŪPINTOJAMS) KOKYBĖS
DIDINIMAS BEI PRIEINAMUMO PLĖTRA“ NR. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 VYKDYMAS 143
10.4. ES PROJEKTAS: JAUNIMO IR VAIKŲ KONSULTAVIMO BEI INFORMAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS VIEŠOJE ERDVĖJE 147
10.5. 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROJEKTO „MULTIDIMENSINIS
POŽIŪRIS Į VAIKŲ IR JAUNIMO ELGESIO PROBLEMAS PER MDFT PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ“ NR. LT03-1-SADM-TF-
001 RENGIMAS 148
11. KVALIFIKACIJOS KĖLIMO ORGANIZAVIMAS 150
11.1. VAIKO GEROVĖS SRITYJE DIRBANČIŲ SPECIALISTŲ MOKYMAI 155
12. ŽMOGISKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS 159
13. VIDAUS ADMINISTRAVIMO VEIKLA 161
13.1. DOKUMENTŲ VALDYMAS 161
13.2. AUTOMOBILIAI 162
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
6
13.3. PATALPOS 162
13.4. VIEŠIEJI PIRKIMAI 163
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
7
ĮVADAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu (toliau – VTAPĮ), nuo
2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos funkcija deleguota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri įgyvendina
vaiko teisų apsaugos politiką savivaldybių teritorijose ir dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos
srities valstybės politiką.
Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. BV-57 patvirtinta:
Tarnybos vizija – Tarnyba – profesionali komanda, užtikrinanti vienodą ir aiškią vaiko teisių
apsaugą, garantuojamą kiekvienam vaikui.
Tarnybos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus.
Tarnyba vadovaujasi toliau nurodytomis vertybėmis:
• vaiko balsas;
• bendradarbiavimas;
• darbuotojų profesionalumas;
• veiklos skaidrumas.
2019 m. programos „Sudaryti sąlygas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
veiklai“ įgyvendinimui skirta 13 426 900,00 Eur, panaudota 100 proc. lėšų.
Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019–2021
metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A1-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos 2019–2021 m. strateginio plano patvirtinimo (toliau – Strateginis veiklos planas),
nurodytų programų, taip pat Vaiko gerovės 2019–2021 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A1-612 „Dėl
Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“, priemonių įgyvendinimą ir tarnybos
nuostatus, Tarnyba įgyvendino Strateginio veiklos plano 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko
teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemones:
• „Remti nevyriausybines organizacijas, teikiančias paslaugas globėjams (rūpintojams),
įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims, ir
viešinančias vaiko globą (rūpybą) šeimoje bei įvaikinimą“. Skirta 75 000 Eur, panaudota – 99,73
proc.
• „Organizuoti darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais
(rūpintojais), įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
8
programą (toliau – GIMK programa) ir organizuoti jų atestavimą“. Skirta 30 000 Eur, panaudota –
89 proc.
• „Organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus“.
Skirta 50 000 Eur, panaudota – 88 proc.
• „Organizuoti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus kompetencijoms,
reikalingoms darbui su negalia ir (arba) specialių poreikių turinčiais vaikais“. Skirta 6 000 Eur,
panaudota – 91,67 proc.
• Organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai vaiko gerovės
patirčiai skleisti, rengti ir išleisti informacinius bei metodinius leidinius, informuoti apie vaiko
gerovės aktualijas ir problemas pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, akcijas, šventes,
formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą“. Skirta
208 000 Eur, panaudota – 99,71 proc.
• „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės
(psichologinės pagalbos telefonu paslaugas“. Iki 2019-09-30 skirta 367 560 Eur, panaudota – 100
proc. Nuo 2019-10-01 atiduota administruoti Jaunimo reikalų departamentui (toliau – JRD).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu
Nr. A1-716 patvirtinta Tarnybos struktūra (žr. 1 pav.). Tarnybą sudaro: Kokybės vadybos ir pokyčių
valdymo skyrius, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius, Įvaikinimo ir globos
skyrius, Vidaus administravimo skyrius, Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, Pagalbos vaikams
skyrius, Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius, Vidaus tyrimo skyrius bei Viešųjų ryšių ir
komunikacijos skyrius. Tarnybai vadovauja direktorius, jam nesant, pavaduoja direktoriaus
pavaduotojas.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
9
VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS STRUKTŪRA
1 pav. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. A1-716, įsigaliojusiu 2019 m. gruodžio 1
d., patvirtinta Tarnybos struktūra.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
10
1. PRANEŠIMAI APIE GALIMUS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS
1.1. Gautos informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pobūdis ir šaltiniai
Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 (toliau – ataskaitinis laikotarpis) Tarnyba pranešimus apie
galimus vaiko teisių pažeidimus nagrinėjo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – VTAPĮ), redakcija, galiojusia iki 2019-12-31), Grėsmės vaikui
lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 (toliau – Tvarkos
aprašas), galiojusiu iki 2019-12-31 ir Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo,
informavimo ir nagrinėjimo tvarkos, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d.
įsakymu Nr. BV-247 (toliau – Pranešimų nagrinėjimo tvarka), galiojusi redakcija iki 2019-12-31.
1 lentelė. Pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Pranešimai apie
galimą vaiko
teisių pažeidimą
Iš viso: Pranešta dėl
galimo smurto
Pranešta dėl
galimų
nesmurtinių
vaiko teisių
pažeidimų
Pranešta dėl
smurto ir
nesmurtinių
vaiko teisių
pažeidimų
Pranešimas
arba jo
aplinkybės
nepasitvirtino*
Atvejų skaičius 32 105 21 proc. 77 proc. 2 proc. 20 proc.
*Nepasitvirtinę pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus apima tuos pranešimus, kurių aplinkybės
nepasitvirtino, tačiau vertinant situaciją buvo nustatyti kiti, pranešime nepaminėti, vaiko teisių pažeidimai (pavyzdžiui,
pranešta dėl galimai pažeistos vaiko teisės į mokslą, tačiau nagrinėjant pranešimą nustatytas galimas smurtas prieš
vaiką) bei tie pranešimai, kurių nagrinėjimo metu įvertinus situaciją nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiausia pranešimų (77 proc., t. y. 24
740 iš visų 32 105 gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus) buvo dėl nesmurtinių vaiko
teisių pažeidimų (žr. 1 lentelę). Beveik penktadalis pranešimų (6 296 iš visų 32 105 gautų pranešimų
apie galimus vaiko teisių pažeidimus) nepasitvirtino, t. y. pranešimų aplinkybės nepasitvirtino, tačiau
vertinant situaciją buvo nustatyti kiti, pranešime nepaminėti, vaiko teisių pažeidimai (pavyzdžiui,
pranešta dėl galimai pažeistos vaiko teisės į mokslą, tačiau nagrinėjant pranešimą nustatytas galimas
smurtas prieš vaiką) arba pranešimai, kurių nagrinėjimo metu įvertinus situaciją nebuvo nustatyta
vaiko teisių pažeidimų. Tokie pranešimai 2018 m. II pusmetį sudarė 17 proc. visų gautų pranešimų
apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
11
2 lentelė. Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus informacijos šaltiniai ir pranešimų
pobūdis. Lentelėje pateikiamas atvejų skaičius (dėl vieno vaiko galėjo būti pranešta daugiau kaip
vieną kartą, iš skirtingų informacijos šaltinių).
Informacijos
šaltiniai Iš viso
Pranešta
dėl galimo
smurto
prieš
vaiką
Pranešta dėl
galimų
nesmurtinių
vaiko teisių
pažeidimų
Pranešta dėl
smurto ir
nesmurtinių
vaiko teisių
pažeidimų
Pranešimas
arba jo
aplinkybės
nepasitvirtino*
Iš viso: Atvejų
skaičius
Procentai
***
Atvejų
skaičius 32 105 - 6 857 24 740 508 6 296
Anoniminis
pranešimas 1 062 3 proc. 203 821 38 502
Atvejo
vadybininkas 811 3 proc. 145 647 19 53
Artimais ryšiais su
vaiku / šeima
susiję asmenys
481 2 proc. 64 411 6 163
Giminystės ryšiais
su vaiku / šeima
susiję asmenys
702 2 proc. 124 571 7 181
Globos centras 183 0,6 proc. 33 139 11 35
Kaimynai 329 1 proc. 33 292 4 134
Krizių centras 50 0,2 proc. 12 38 0 5
Policija 21 692 68 proc. 4 797 16 600 295 3 893
Seniūnija 257 0,8 proc. 37 216 4 20
Socialinių
paslaugų centras 1 345 4 proc. 243 1 074 28 160
Specializuotos
pagalbos centras 112 0,4 proc. 39 71 2 30
Sveikatos
priežiūros /
gydymo įstaiga
1 027 3 proc. 251 770 6 280
Tarpinstitucinio
bendradarbiavimo
koordinatorius
(TBK)
74 0,2 proc. 6 67 1 16
Ugdymo įstaiga 1 114 4 proc. 296 799 19 205
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
12
Vaikas 154 0,5 proc. 49 89 16 30
Vaikų dienos
centras 16 0,1 proc. 6 10 0 5
Visuomenės
informavimo
priemonės
17 0,1 proc. 4 12 1 3
Tarnybos atstovas 832 3 proc. 139 679 14 119
Kita** 1 847 6 proc. 376 1 434 37 462
*Nepasitvirtinę pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus apima tuos pranešimus, kurių aplinkybės
nepasitvirtino, tačiau vertinant situaciją buvo nustatyti kiti, pranešime nepaminėti, vaiko teisių pažeidimai (pavyzdžiui,
pranešta dėl galimai pažeistos vaiko teisės į mokslą, tačiau nagrinėjant pranešimą nustatytas galimas smurtas prieš
vaiką) bei tie pranešimai, kurių nagrinėjimo metu įvertinus situaciją nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.
**Gauti iš kt. sąraše nesančių fizinių ar juridinių asmenų (pavyzdžiui, probacijos tarnybos ir kt.).
***Procentas skaičiuojamas nuo visų gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičiaus.
Ataskaitiniu laikotarpiu 32 105 atvejais gauti pranešimai dėl 22 893 vaikų galimai pažeistų (-
iamų) teisių. Dėl 5 848 vaikų (t. y. apie 26 proc. visų vaikų) buvo gauti pakartotiniai pranešimai dėl
jų galimai pažeistų (-iamų) teisių. Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių
pažeidimų (žr. 2 lentelę) bei kaip ir 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia pranešimų
(68 proc. (21 692 iš visų 32 105 gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus) gauta iš
policijos.
1.2. Nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai
Per ataskaitinį laikotarpį 25 809 atvejais 18 040 vaikų buvo nustatyti galimi vaiko teisių
pažeidimai (žr. 3 lentelę).
3 lentelė*. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai.
Nustatyti vaiko teisių
pažeidimai
Nustatyti galimi smurtiniai vaiko
teisių pažeidimai
Nustatyti nesmurtinai vaiko
teisių pažeidimai
Atvejų
skaičius Vaikų skaičius
Atvejų
skaičius
Vaikų
skaičius Atvejų skaičius Vaikų skaičius
Iš viso: 25 809 18 040 6 080 5 136 20 798 14 940
Vaikui
nustatytas
neįgalumas
968 713 269 238 751 567
Vaikas
globojamas
(rūpinamas)
1 981 1 136 359 317 1 653 928
*Duomenys gali skirtis nuo gautų pranešimų dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių statistikos, nes dėl vieno vaiko
galėjo būti gautas daugiau kaip vienas to paties pobūdžio (su analogiškomis aplinkybėmis) pranešimas. Pranešimai,
kuriuose nenurodomos naujos (nei jau nagrinėjamu atveju) aplinkybės, vadovaujantis Pranešimų nagrinėjimo tvarka 10
p., buvo nenagrinėjami. Aritmetinis skaičiavimas netaikomas, nes yra dalis vaikų, kuriems daugiau kaip vieną kartą
nustatyti vaiko teisių pažeidimai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
13
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiausia (apie 81 proc., t. y. 20 798 iš
visų 25 809 atvejų, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai) nustatyta nesmurtinių vaiko teisių
pažeidimų (žr. 4 lentelę). Vaikų, kuriems nustatytas neįgalumas, skaičius sudarė 4 proc. (713 iš visų
18 040 vaikų, kuriems nustatyti vaiko teisių pažeidimai), o globojamų (rūpinamų) – 6 proc. (1 136 iš
visų 18 040 vaikų, kuriems nustatyti vaiko teisių pažeidimai) visų vaikų, kuriems buvo nustatyti vaiko
teisių pažeidimai.
4 lentelė. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai (procentai). Nustatyti vaiko teisių
pažeidimai*
Nustatyti galimi smurtiniai vaiko
teisių pažeidimai
Nustatyti nesmurtiniai vaiko
teisių pažeidimai
Atvejų
skaičius
Vaikų
skaičius
Atvejų
skaičius Vaikų skaičius
Atvejų
skaičius Vaikų skaičius
Iš viso*: 25 809 18 040 24 proc. 29 proc. 81 proc. 83 proc.
Vaikui
nustatytas
neįgalumas
**
4 proc. 4 proc. 4 proc. 5 proc. 4 proc. 4 proc.
Vaikas
globojamas
(rūpinamas
)**
8 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 8 proc. 6 proc.
* Procentas apskaičiuojamas atitinkamai nuo viso vaikų ar atvejų skaičiaus. Aritmetinis sumavimas lentelėje
netaikomas.
**Procentas apskaičiuojamas nuo viso vaikų arba atvejų skaičiaus atitinkamame rodiklyje (pavyzdžiui, neįgalių
vaikų, kuriems nustatytas galimas smurtinis vaiko teisių pažeidimas, skaičiaus procentas apskaičiuotas nuo viso vaikų,
kuriems nustatyti galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai, skaičiaus).
Sąvoka ,,galimas smurtas“ vartojama dėl to, kad Tarnyba nėra ta institucija, kuri renka
įrodymus, neatlieka nusikalstamos veiklos tyrimų ir pan. – tai atlieka teisėsaugos institucijos.
Tarnybos kompetencija – fiksuoti galimo smurto prieš vaikus atvejus, gavus ir (arba) surinkus
informaciją bei esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui vaiko liudijimui, požymiams (pavyzdžiui,
galimo fizinio smurto žymės ir pan.), vaiko tėvų, kitų asmenų / specialistų pateiktai informacijai ir
pan.) imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus
(reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir kt. imperatyvūs veiksmai).
Ataskaitiniu laikotarpiu 1 412 atvejais dėl 1 311 vaikų buvo pateikti pareiškimai pradėti
ikiteisminį tyrimą (į skaičių įeina ir Tarnybos teikti pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą (žr. 5
lentelę).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
14
5 lentelė*. Nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai ir ikiteisminiai tyrimai.
Iš viso:
Nustatytas galimas smurtas prieš
vaiką**
Nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių
pažeidimai**
Atvejų skaičius Vaikų skaičius Atvejų skaičius Vaikų skaičius Atvejų skaičius Vaikų skaičius
Pareiškimai pradėti
ikiteisminį tyrimą (į
skaičių įeina ir
Tarnybos teikti
pareiškimai)
1 412 1 311 1 100 1 045 492 448
Pradėtas ikiteisminis
tyrimas ** 713 670 537 519 261 235
Atsisakyta pradėti
ikiteisminį tyrimą ** 217 210 169 165 77 76
Nutrauktas
ikiteisminis tyrimas ** 156 141 88 88 85 70
Ikiteisminio tyrimo
medžiaga perduota
teismui**
14 14 11 11 9 9
*Aritmetinis sumavimas lentelėje netaikomas.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kai buvo pateikti pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą, 51 proc.
(713 iš visų 1 412 pateiktų pareiškimų atvejų) atvejų jis buvo pradėtas, 15 proc. (217 iš visų 1 412
pateiktų pareiškimų atvejų) atvejų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o 11 proc. (156 iš visų
1 412 pateiktų pareiškimų atvejų) atvejų jis buvo nutrauktas (žr. 6 lentelę).
6 lentelė*. Nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai ir ikiteisminiai tyrimai.
Iš viso:
Nustatytas galimas
smurtas prieš vaiką**
Nustatyti nesmurtiniai vaiko
teisių pažeidimai**
Atvejų skaičius Atvejų skaičius Atvejų skaičius
Pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą (į
skaičių įeina ir Tarnybos teikti pareiškimai) 6 proc.* 78 proc. 35 proc.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas 51 proc.** 38 proc. 19 proc.
Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 15 proc.** 12 proc. 6 proc.
Nutrauktas ikiteisminis tyrimas 11 proc.** 6 proc. 6 proc.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota teismui 1 proc.** 1 proc. 1 proc.
*Procentas apskaičiuojamas nuo viso nustatytų galimų vaiko teisių pažeidimų atvejų skaičiaus (Žr. 3–4 lenteles).
Aritmetinis sumavimas lentelėje netaikomas.
**Procentas apskaičiuojamas nuo visų pateiktų pareiškimų pradėti ikiteisminį tyrimą atvejų skaičiaus.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
15
1.3. Išvados
1. Ataskaitiniu laikotarpiu gauti 32 105 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą,
kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiausia pranešimų, t. y. 77 proc. (24 740 iš visų 32 105 gautų
pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą) buvo dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, o beveik
penktadalis pranešimų (6 296 iš visų 32 105 pranešimų) nepasitvirtino. Tokie pranešimai 2018 m. II
pusmetį sudarė 17 proc. visų gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
2. Dėl 26 proc. (5 848 iš visų 22 893 vaikų, dėl kurių buvo gauti pranešimai apie galimus
jų teisių pažeidimus) buvo gauti pakartotiniai pranešimai dėl jų galimai pažeistų (-iamų) teisių.
3. Daugiausia pranešimų, kaip ir 2018 m. II pusmetį, apie galimus vaiko teisių pažeidimus,
t. y. 68 proc. (21 692 iš visų 32 105 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus), buvo gauta iš
policijos.
4. Kaip ir 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu, daugiausia, t. y. apie 81 proc. atvejų
(20 798 iš visų 25 809 atvejų, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai), nustatyti nesmurtiniai vaiko
teisių pažeidimai.
5. 6 proc. atvejų (1 412 iš visų 25 809 atvejų, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai),
buvo pateikti pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą (į skaičių įeina ir Tarnybos teikti pareiškimai).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
16
1.4.Vertinti ir (ne)nustatyti grėsmės vaikui lygiai
Ataskaitiniu laikotarpiu, 31 346 atvejais Tarnybos teritorinių skyrių specialistai 22 514 vaikų
vertino grėsmės jiems lygį (žr. 7 lentelę).
7 lentelė*. Vertintų ir (ne)nustatytų grėsmės vaikui lygių skaičius.
Vertintas grėsmės vaikui
lygis Nenustatytas
grėsmės vaikui
lygis (vaikų
skaičius)
Nustatytas
vienas iš
grėsmės vaikui
lygių (vaikų
skaičius)
Nustatytas
pirmasis
grėsmės vaikui
lygis (vaikų
skaičius)
Nustatytas
antrasis
grėsmės vaikui
lygis (vaikų
skaičius)
Atvejų
skaičius
Vaikų
skaičius
Iš viso:* 31 346 22 514 13 303 10 411 9 781 1 447
Vaikai, kuriems
nustatytas
neįgalumas**
1 103 823 334 529 493 64
Vaikas globojamas
(rūpinamas)** 2 276 1 356 911 579 509 98
*Aritmetinis sumavimas lentelėje netaikomas, nes vienam vaikui grėsmės vaikui lygis ataskaitiniu laikotarpiu
galėjo būti vertintas ne vieną kartą.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiau kaip pusei (59 proc., t. y. 13 303
iš visų 22 514 vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis) vaikų grėsmės lygis nenustatytas
(žr. 8 lentelę). 43 proc. (9 781 iš visų 22 514 vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis)
vaikų, kuriems vertintas grėsmės vaikui lygis, nustatytas pirmasis, o 6 proc. (1 447 iš visų 22 514
vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis) vaikų – antrasis grėsmės vaikui lygiai.
Ataskaitiniu laikotarpiu vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas sudarė 4 proc. (823 iš visų 22 514
vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis), o vaikai, kurie yra globojami (rūpinami) – 6 proc.
(1 356 iš visų 22 514 vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis) visų vaikų, kuriems buvo
vertintas grėsmės lygis.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
17
8 lentelė. Vertintų ir (ne)nustatytų grėsmės vaikui lygių skaičius procentais.
Vertintas grėsmės vaikui
lygis Nenustatytas
grėsmės vaikui
lygis (vaikų
skaičius)
Nustatytas
vienas iš
grėsmės vaikui
lygių (vaikų
skaičius)
Nustatytas
pirmasis
grėsmės vaikui
lygis (vaikų
skaičius)
Nustatytas
antrasis grėsmės
vaikui lygis
(vaikų skaičius)
Atvejų
skaičius
Vaikų
skaičius
Iš viso:* 31 346 22 514 59 proc. 46 proc. 43 proc. 6 proc.
Vaikai,
kuriems
nustatytas
neįgalumas**
4 proc.* 4 proc.* 2 proc. 2 proc. 2 proc. 0,3 proc.
Vaikas
globojamas
(rūpinamas)**
7 proc.* 6 proc.* 4 proc. 3 proc. 2 proc. 0,4 proc.
*Procentas skaičiuojamas atitinkamai nuo viso vaikų arba atvejų skaičiaus. Aritmetinis sumavimas lentelėje
netaikomas.
**Procentas apskaičiuojamas nuo viso vaikų arba atvejų skaičiaus atitinkamame rodiklyje (pavyzdžiui, neįgalių
vaikų, kuriems nustatytas pirmasis grėsmės lygis, skaičiaus procentas apskaičiuotas nuo viso vaikų, kuriems nustatytas
grėsmės lygis, skaičiaus).
Atvejų skaičius, kai (ne)nustatytas grėsmės vaikui lygis, yra didesnis nei nustatytų vaiko teisių
pažeidimų atvejų skaičius, nes atvejo vadybos proceso metu, sprendžiant klausimą dėl vaiko
grąžinimo į šeimą, pakartotinai buvo vertinamas grėsmės vaikui lygis, siekiant įvertinti pokyčius
šeimoje ir tuo vadovaujantis teikti motyvuotą ir objektyvų Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą
dėl vaiko (ne)grąžinimo į šeimą.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
18
1.5. Saugios aplinkos vaikui užtikrinimas
Ataskaitiniu laikotarpiu 5 120 atvejų 4 133 vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką. 987
atvejais vaikams pakartotinai reikėjo užtikrinti saugią aplinką. Dažniausiai, kaip ir 2018 m. II
pusmetį, laikinai užtikrinta saugi aplinka vaikui dėl vaiko atstovų (arba vienintelio turimo) laikino
negalėjimo pasirūpinti vaiku, dėl abiejų atstovų arba vieno iš jų ligos, suėmimo ar kitų svarbių
priežasčių (žr. 2 pav.).
2 pav.* Vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos (iki bus įvertintas grėsmės vaikui lygis)
priežastys.
*Procentai apskaičiuojami nuo atitinkamai visų vaikų arba atvejų, kai buvo būtina apsaugoti vaiką, skaičiaus.
Aritmetinis sumavimas netaikomas. Aritmetinis skaičiavimas netaikomas, nes ataskaitiniu laikotarpiu vaikas galėjo būti
paimtas iš jam nesaugios aplinkos daugiau kaip vieną kartą.
1.6. Išvados
1. 31 346 atvejais Tarnybos teritorinių skyrių specialistai 22 514 vaikų vertino grėsmės
jiems lygį. Kaip ir 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip pusei (59 proc., t. y.
13 303 iš visų 22 514 vaikų, kuriems vertintas grėsmės lygis) vaikų grėsmės vaikui lygis nenustatytas.
2. 43 proc. (9 781 iš 22 514 visų vaikų) vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės vaikui
lygis, nustatytas pirmasis, o 6 proc. (1 447 iš 22 514 visų vaikų, kuriems vertintas grėsmės lygis)
vaikų – antrasis grėsmės vaikui lygis.
3. 5 120 atvejų 4 133 vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką, iš jų – 19 proc. (987 iš
5 120 atvejų, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką) atvejų vaikams pakartotinai reikėjo
užtikrinti saugią aplinką.
4. 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu, dažniausiai, t. y. 70 proc. (3 577 iš 5 120
atvejų, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką) atvejų laikinai užtikrinta saugi aplinka vaikui
5120
666 (13 proc.) 837 (16 proc.)
40 (1 proc.)
3 557 (70 proc.)
4133
612 (15 proc.)797 (19 proc.)
40 (1 proc.)
2 946 (71 proc.)
Iš viso Grėsmės vaikui lygio
nustatymo metu kilo
realus pavojus vaiko ir
Tarnybos specialisto
sveikatai ir (ar) gyvybei
Vaikas paliktas be
priežiūros arba paliktas
prižiūrėti asmenims,
kurie netinkamai juo
rūpinasi ir dėl to iškilo
grėsmė vaiko sveikatai
ar net gyvybei
Atstovai (arba turimas
vienintelis iš atstovų) yra
dingę ir jų ieškoma (kol
teismas tėvus pripažins
nežinia kur esančiais
arba paskelbs mirusiais)
Atstovas (arba turimas
vienintelis iš atstovų)
laikinai negali rūpintis
vaiku dėl abiejų atstovų
ar vieno iš jų ligos,
suėmimo, bausmės
atlikimo ar kitų
priežasčių
Atvejų skaičius Vaikų skaičius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
19
dėl vaiko atstovų (arba vienintelio turimo) laikino negalėjimo pasirūpinti vaiku, dėl abiejų atstovų
arba vieno iš jų ligos, suėmimo ar kitų svarbių priežasčių.
1.7. Ypatingi atvejai, susiję su galimais vaiko teisių pažeidimais
Pagal 2018 m. birželio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-95 patvirtintos Pranešimų
apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarkos (galiojusios
iki 2019-12-31) 2.2. punktą, ypatingu atveju laikomas galimas vaiko teisių pažeidimas, kai:
• yra pagrindas manyti, kad prieš vaiką galimai panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai,
taip pat vaikas galimai patyrė nepriežiūrą, dėl ko vaikui įtariama arba nustatyta mirtis, sunkiai
sutrikdyta sveikata;
• su galima seksualine prievarta susiję atvejai (kai yra pagrindas manyti ir (arba) įvertinti,
kad galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149
(išžaginimas), 150 (seksualinis prievartavimas), 151 (privertimas lytiškai santykiauti), 151¹ (lytinės
aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar)
neliečiamumą) straipsniuose);
• su prekyba vaikais susiję atvejai (kai yra pagrindas manyti ir (arba) įvertinti, kad galimai
padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 (prekyba
žmonėmis), 1471 (išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms), 147² (naudojimasis asmens
priverstiniu darbu ar paslaugomis), 157 (vaiko pirkimas arba pardavimas) straipsniuose);
• vaiko savižudybės atvejai, bandymo nusižudyti, sukeliančio grėsmę vaiko gyvybei,
atvejai.
Pažymėtina, kad Tvarkoje nenumatyta ypatingų atvejų nagrinėjimo procedūra bei įtvirtinta,
jog ypatingų atvejų bylos užbaigiamos užpildžius Informavimo apie ypatingą atvejį, susijusį su
galimais vaiko teisių pažeidimais, aktą. Per 2019 m. Tarnyboje užregistruoti 187 ypatingi atvejai –
167 ypatingi atvejai, kai vaikas augo šeimose ar globėjų (rūpintojų) šeimose bei 20 ypatingų atvejų,
kai vaikai globojami (rūpinami) globos institucijose (toliau – VGN) ar šeimynose (žr. 9 lentelę).
9 lentelė. 2019 m. ypatingų atvejų ir jų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius.
Ypatingų atvejų skaičius Nukentėjusių vaikų
skaičius
Ypatingi atvejai, kai vaikas auga
šeimoje, globėjų (rūpintojų) šeimoje 167 (89 proc.) 176 (89 proc.)
Ypatingi atvejai, kai vaikas
globojamas VGN / šeimynoje 20 (11 proc.) 21 (11 proc.)
Iš viso: 187 197
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
20
Lyginant ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyboje užregistruotų ypatingų atvejų (187) ir jų metu
galimai nukentėjusių vaikų skaičių (197) su 2017–2018 m. duomenimis, matyti, jog Tarnyboje
užregistruotų ypatingų atvejų skaičius tolygiai mažėja. Pavyzdžiui, 2019 m. užfiksuota 17 proc. (39
atvejais) mažiau nei 2018 m. (žr. 3 pav.).
3 pav. 2017–2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius
Ypatingų atvejų metu daugiausiai vaikų galimai nukentėjo nuo seksualinės prievartos –
užfiksuoti 128 seksualinio smurto atvejai, kurių metu galimai nukentėjo 138 vaikai, vienas iš jų
galimai tapo ir prekybos žmonėmis auka. Pažymėtina, kad Tarnybai nebuvo pranešta apie vaikų,
globojamų (rūpinamų) VGN ar šeimynoje, savižudybes bei galimus prekybos žmonėmis atvejus.
Lyginant 2017–2019 m. Tarnyboje užregistruotų ypatingų atvejų pagal smurto rūšį duomenis,
matyti, jog visų smurto formų atvejų skaičius mažėjo, išskyrus seksualinio smurto bei prekybos
vaikais atvejus, kurių skaičius nežymiai išaugo (žr. 4 pav.)
4 pav. 2017–2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius pagal smurto
rūšį.
2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjo 146 mergaitės, tai sudaro 74 proc. visų
galimai nukentėjusių vaikų. Vertinant 2019 m. ypatingų atvejų skaičių pagal galimai nukentėjusių
2017 m. 2018 m. 2019 m.
171189
167
108
37 20
279
226187
Šeimoje, globėjų (rūpintojų)
šeimoje, šeimynoje
VGN
Iš viso
Seksualinis smurtas
Fizinis smurtas, nepriežiūra
Suicidinis elgesys
Mirties atvejis
Savižudybės
Prekyba žmonėmis
115
63
57
10
10
0
133
18
56
10
8
0
138
10
38
4
7
1
2019 m.
2018 m.
2017 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
21
vaikų lytį nustatyta, kad mergaitės dažniau nukenčia nuo seksualinės prievartos (t. y. beveik 82 proc.
visų galimos seksualinės prievartos atvejų) ir suicidinio elgesio (t. y. 60,5 proc. visų suicidinio elgesio
atvejų), tačiau berniukai dažniau nusižudo (t. y. 71,5 proc. visų savižudybių atvejų). Ypatingų atvejų
metu galimai nukentėjo 148 vyresnio amžiaus (10–14 ir 15–17 m.) vaikai, tai sudaro apie 75 proc.
visų ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų (žr. 10 lentelę).
Tarnybos duomenimis, 53 ypatingų atvejų metu prieš vaikus galimai smurtavo svetimi, tačiau
vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys (t. y. 44 proc. visų ypatingų atvejų), 34 ypatingų atvejų metu
galimai smurtavo svetimi pažįstami nepilnamečiai asmenys, 35 ypatingų atvejų metu – artimi
pilnamečiai asmenys (t. y. po 18 proc. visų ypatingų atvejų).1 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių pateiktais duomenis, iš užfiksuotų 160 ypatingų atvejų, kai dėl
smurtavusių asmenų veiksmų galimai nukentėjo vaikas (vaikai), 135 atvejais pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
1.8. Išvados
1. Per 2019 m. užfiksuoti 187 ypatingi atvejai, kurių metu galimai nukentėjo 197 vaikai:
89 proc. (167) ypatingų atvejų, kai vaikai augo šeimoje ar globėjų (rūpintojų) šeimoje (galimai
nukentėjo 176 vaikai), ir 11 proc. (20) ypatingų atvejų, kai vaikai globojami (rūpinami) VGN ar
šeimynose (galimai nukentėjo 21 vaikas). 2019 m. užfiksuota 39 atvejais mažiau (17 proc.) nei 2018
m.
2. 2019 m. ypatingų atvejų metu 70 proc. visų galimai nukentėjusių vaikų (138) galimai
nukentėjo nuo seksualinio smurto (vienas iš jų galimai tapo ir prekybos žmonėmis auka).
1 Galimai patyrusius smurtą vaikus skirstant pagal galimai prieš juos smurtavusius asmenis (svetimi ar artimi),
vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad artimaisiais
giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir
šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
Amžiaus
grupė
Suicidinis
elgesys
Seksualinė
prievarta
Sunkus
sveikatos
sutrikdymas
Savižudybė
Mirties atvejis Iš viso:
Lytis M V M V M V M V M V M V
0–3 m. 0 0 2 0 3 2 0 0 2 1 7 3
4–6 m. 0 0 9 6 2 1 0 0 0 0 1 7
7–9 m. 0 1 2 7 0 1 0 0 0 0 2 9
10–14 m. 5 4 3 9 0 1 0 2 0 0 48 16
15–17 m. 8 0 7 3 0 0 2 3 1 0 8 6
Iš viso:
3 5 13 5 5 5 2 5 3 1 46 1
38 (19 proc.) 138 (70 proc.) 10 (5 proc.) 7 (4 proc.) 4 (2 proc.) 197
10 lentelė. 2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius pagal lytį,
amžiaus grupes bei priežastį.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
22
3. 2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjo 146 mergaitės (t. y. 74 proc. visų
galimai nukentėjusių vaikų) bei 148 vyresnio amžiaus (10–14 m. ir 15–17 m.) vaikai (t. y. apie 75
proc. visų ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų).
4. 2019 m. 44 proc. ypatingų atvejų metu prieš vaikus dažniausiai galimai smurtavo
svetimi, tačiau vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys (53 iš 187 ypatingų atvejų galimai smurtavo
svetimi, tačiau vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys), taip pat svetimi pažįstami nepilnamečiai
asmenys (34 atvejais, t. y. 18 proc. iš visų ypatingų atvejų) bei artimi pilnamečiai asmenys (35
atvejais, t. y. 18 proc. iš visų ypatingų atvejų).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
23
2. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJĘ VAIKAI
2.1.Galimų smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, per 2019 m.
užfiksuoti 5 469 galimo smurto prieš vaiką atvejai, kurių metu smurtą galimai patyrė 5 122 vaikai,
tai sudaro 1,03 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų (2017 m. smurtą galimai patyrusių vaikų
skaičius sudarė 0,98 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų, o 2018 m. – 0,88 proc. visų Lietuvoje
gyvenančių vaikų). Pastebėtina, kad skirtingas smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius ir galimo
smurto prieš vaikus atvejų skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai ne vieną kartą galimai patyrė
smurtą, taip pat, kai vieno atvejo metu galimai nukentėjo daugiau kaip vienas vaikas. Lyginant šiuos
duomenis su ankstesnių metų duomenimis matyti, kad smurto atvejų ir smurtą galimai patyrusių vaikų
skaičius, 2018 m. šiek tiek sumažėjęs, per 2019 m. vėl paaugo (žr. 5 pav.).
5 pav. Galimo smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius 2017–2019 m.
Pagal Informatikos ir ryšių departamento (toliau – IRD) išankstinius duomenis, per 2019 m.
nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1 591 vaikas. Pažymėtina,
kad IRD fiksuoja duomenis apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veiklas,
kurių metu galimai nukentėjo nepilnamečiai, o SPIS – Tarnybos specialistai fiksuoja galimo smurto
atvejų ir galimai smurtą patyrusių vaikų skaičių. Dėl šios priežasties IRD ir SPIS duomenys skiriasi.
Lyginant su 2018 m. matyti, jog skirtumas tarp IRD užfiksuoto galimai nukentėjusių nuo fizinio,
seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros vaikų skaičiaus ir SPIS duomenų padidėjo (žr. 6
pav.)
2017 m. 2018 m. 2019 m.
5 6254 845 5 4694 995
4 4485 122
Smurto atvejų skaičius
Galimai nukentėjusių vaikų
skaičius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
24
6 pav. Fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą bei nepriežiūrą galimai patyrusių vaikų skaičius
pagal IRD ir Tarnybos teritorinių skyrių (toliau – VTAS) duomenis.
Lyginant 2019 m. SPIS užfiksuotų atvejų, kai prieš vaikus galimai panaudotas smurtas,
pasiskirstymą pagal patirto smurto rūšį matyti, jog dažniausiai prieš vaikus galimai naudotas
psichologinis (2 022 atvejai, t. y. 37 proc.) bei fizinis (1 884 atvejai, t. y. 34 proc.) smurtas, taip pat
užfiksuoti (1 342 atvejai, t. y. 25 proc.) nepriežiūros bei (221 atvejis, t. y. 4 proc.) seksualinio smurto
atvejai. Iš 1 884 fizinio smurto atvejų 7 proc. (132 atvejai) sudaro fizinės bausmės. Pažymėtina, kad
vaikai, tapę galimo smurto liudininkais bei augę aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta),
priskiriami prie vaikų, patyrusių psichologinį smurtą, todėl psichologinį smurtą galimai patyrusių
vaikų skaičius ženkliai didesnis nei kitos rūšies smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius.
Per 2019 m. 2 786 vaikai galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tai sudaro apie 54 proc.
visų vaikų, galimai patyrusių smurtą. Lyginant SPIS užfiksuotų nukentėjusių vaikų artimoje aplinkoje
skaičių pagal patirto smurto rūšį matyti, jog daugiausia vaikų galimai patyrė psichologinį (1 694
vaikai, t. y. beveik 61 proc.) smurtą. Lyginant su visų vaikų, galimai patyrusių psichologinį smurtą
(nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje jis patirtas), dalimi (37 proc.), matyti, jog psichologinį smurtą
galimai patyrusių vaikų dalis artimoje aplinkoje yra ženkliai didesnė.
2.2.Smurtą galimai patyręs vaikas ir prieš jį smurtavę asmenys
Per 2019 m. užfiksuotas 3 031 smurto atvejis prieš berniukus ir 2 445 atvejai prieš mergaites.
Mergaitės 163 atvejais galimai patyrė seksualinį smurtą (t. y. 74 proc. visų galimo seksualinio smurto
atvejų). Nuo fizinio smurto 1 230 atvejais galimai nukentėjo berniukai (t. y. 65 proc. visų galimo
fizinio smurto atvejų) galimai nukentėjo nuo fizinio smurto (žr. 7 pav.).
2017 m. 2018 m. 2019 m.
4 9954 448
5 122
1 508 1 626 1 591
SPIS duomenys
IRD duomenys
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
25
7 pav. Galimo smurto prieš vaikus atvejų pasiskirstymas pagal nukentėjusių vaikų lytį.
* Atvejai negali būti sumuojami aritmetiškai, nes vieno atvejo metu galėjo nukentėti ir mergaitė, ir berniukas.
SPIS duomenimis, 2019 m. (kaip ir 2017–2018 m.) daugiausiai atvejų, kai vaikai galimai patyrė
smurtą, užfiksuota 10–14 m. amžiaus grupėje (1 898, t. y. beveik 35 proc. visų galimo smurto prieš
vaikus atvejų). Šio amžiaus grupės vaikai dažniausiai patyrė fizinį (838 atvejai, t. y. 44 proc. galimo
smurto atvejų 10–14 m. amžiaus vaikų grupėje) bei psichologinį smurtą (610 atvejų, t. y. 32 proc.
galimo smurto atvejų 10–14 m. amžiaus vaikų grupėje). Seksualinio smurto atvejų daugiausia
nustatoma tarp vyresnio amžiaus vaikų – užfiksuotas 91 atvejis 10–14 m. vaikų grupėje (41 proc. visų
seksualinio smurto atvejų) bei 64 atvejai 15–17 m. vaikų grupėje (t. y. beveik 29 proc. visų seksualinio
smurto atvejų) (žr. 8 pav.).
8 pav. Galimo smurto prieš vaikus atvejų pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes ir smurto
rūšį. *Atvejai negali būti sumuojami aritmetiškai, nes vieno atvejo metu galėjo nukentėti skirtingų amžiaus grupių
vaikai.
Iš visų 5 122 vaikų, galimai patyrusių smurtą, 140 vaikų buvo neįgalūs (t. y. beveik 3 proc. visų
smurtą galimai patyrusių vaikų). 120 smurtą galimai patyrusių vaikų buvo globojami (rūpinami)
šeimoje ar institucijoje (t. y. 2 proc. visų smurtą galimai patyrusių vaikų).
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Fizinis smurtas
Seksualinis smurtas
Psichologinis smurtas
Nepriežiūra
1230
58
1035
708
661
163
987
634
Vyr.
Mot.
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
74
96
250
838
623
5
26
35
91
64
427
331
324
610
330
335
198
242
359
208
Fizinis smurtas Seksualinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
26
2019 m. prieš vaikus daugiausiai (3 835 atvejais, t. y. 70 proc. visų galimo smurto prieš vaikus
atvejų) galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys (tėvai ar vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai),
seneliai ir kt.)2, ši tendencija ypač išryškėja kalbant apie psichologinį smurtą (1 868 atvejai, t. y. 92
proc. visų galimo psichologinio smurto atvejų) bei nepriežiūrą (1 315 atvejai, t. y. 98 proc. visų
galimos nepriežiūros atvejų). Seksualinį smurtą vaikai dažniausiai (109 atvejais, t. y. 49 proc. visų
galimo seksualinio smurto atvejų) patyrė nuo svetimų pilnamečių asmenų (žr. 9 pav.).
9 pav. Galimo smurto prieš vaikus atvejų pasiskirstymas pagal smurto rūšį bei smurtautojus.
2.3. Išvados
1. SPIS duomenimis, per 2019 m. užfiksuoti 5 469 galimo smurto prieš vaiką atvejai, kurių
metu smurtą galimai patyrė 5 122 vaikai, tai sudaro 1,03 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų
(2017 m. smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius sudarė 0,98 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų,
o 2018 m. – 0,88 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų).
2. 2019 m. didžiausia dalis vaikų galimai nukentėjo nuo psichologinio (2 022 atvejų,
t. y. 37 proc. visų galimo smurto prieš vaikus atvejų) bei fizinio smurto (1 884 atvejai, t. y. 34 proc.
visų galimo smurto prieš vaikus atvejų), taip pat užfiksuoti 1 342 nepriežiūros (25 proc. visų galimo
smurto prieš vaikus atvejų) bei 221 seksualinio smurto (4 proc. visų galimo smurto prieš vaikus
atvejų) atvejis. Iš 1 884 fizinio smurto atvejų 7 proc. sudaro fizinės bausmės (132 atvejai).
Psichologinį smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius ženkliai didesnis nei kitos rūšies smurtą galimai
2 Skirstant galimo smurto prieš vaikus atvejus pagal prieš vaikus smurtavusius asmenis
(svetimi ar artimi), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu, pagal
kurį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai
(tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
Nepriežiūra
Psichologinis smurtas
Fizinis smurtas
Seksualinis smurtas
27
114
542
109
39
663
53
1315
1868
608
44
0
1
71
15
Svetimi pilnamečiai Svetimi nepilnamečiai Artimi pilnamečiai Artimi nepilnamečiai
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
27
patyrusių vaikų skaičius, nes vaikai, tapę galimo smurto liudininkais bei augę aplinkoje, kurioje
galimai smurtaujama (smurtauta), priskiriami prie vaikų, patyrusių psichologinį smurtą.
3. SPIS duomenimis, 2019 m. iš visų vaikų, galimai patyrusių smurtą, 2 786 vaikai smurtą
galimai patyrė artimoje aplinkoje (t. y. 54 proc. visų galimo smurto prieš vaikus atvejų). Iš visų vaikų,
galimai patyrusių fizinį smurtą artimoje aplinkoje, daugiausia vaikų galimai patyrė psichologinį
smurtą (1 694 vaikai, t. y. beveik 61 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų). 75 vaikai patyrė fizines
bausmes, tai sudaro beveik 14 proc. vaikų, galimai patyrusių smurtą artimoje aplinkoje.
4. Per 2019 m. užfiksuota 3 031 smurto atvejis prieš berniukus ir 2 445 smurto atvejai
prieš mergaites. Daugiausiai atvejų, kai vaikai galimai patyrė smurtą, užfiksuota 10–14 m. amžiaus
grupėje (1 898, t. y. beveik 35 proc. visų galimo smurto prieš vaikus atvejų). Šio amžiaus grupės
vaikai dažniausiai patyrė fizinį (838 atvejai, t. y. 44 proc. visų galimo smurto atvejų) bei psichologinį
smurtą (610 atvejų, t. y. 32 proc. visų galimo smurto atvejų). Seksualinio smurto atvejų daugiausia
nustatoma tarp vyresnio amžiaus vaikų – užfiksuotas 91 atvejis 10–14 m. vaikų grupėje (t. y. 41 proc.
visų seksualinio smurto atvejų) bei 64 atvejai 15–17 m. vaikų grupėje (t. y. beveik 29 proc. visų
seksualinio smurto atvejų).
5. 2019 m. prieš vaikus daugiausiai galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys (tėvai
ar vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai), seneliai ir kt.), ši tendencija ypač išryškėja kalbant apie
psichologinį smurtą bei nepriežiūrą. Seksualinį smurtą vaikai dažniausiai patyrė nuo svetimų
pilnamečių asmenų (49 proc. visų galimo seksualinio smurto atvejų).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
28
3. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ VEIKLA
3.1. Mobiliųjų komandų statistiniai duomenys
Iki 2019 m. pab. gauti 967 kreipimaisi dėl mobiliųjų komandų (toliau – MK) sudarymo –
vidutiniškai po 80,6 prašymų per mėnesį. Palyginus su 2018 m. gautų kreipimųsi skaičiumi, 2019 m.
kreipimųsi sudaryti MK skaičius sumažėjo daugiau kaip 20 proc. (2018 m. vidutinis gautų kreipimųsi
skaičius per mėnesį buvo 101). Daugiausia kreipimųsi dėl MK sudarymo (103) gauta 2019 m.
gegužės mėn., mažiausiai (59) – 2019 m. vasario mėn.
Dalis kreipimųsi sudaryti MK (49) dėl objektyvių priežasčių nebuvo tenkinti (kai antrasis
grėsmės vaikui lygis nustatytas dėl Tvarkos aprašo 1 priedo 2.12 ar 2.13 p. numatytų priežasčių
(vaikui likus be atstovų pagal įstatymą) ar globojamam (rūpinamam) vaikui). 2019 m. pab.
duomenimis 119, t. y. 12,9 proc., šeimų, su kuriomis paskirtos dirbti MK atsisakė MK specialistų
pagalbos, t. y. nepasirašė sutikimo priimti MK pagalbą ir MK su šiomis šeimomis
nedirbo. Pažymėtina, kad lyginant su 2018 m. duomenimis, atsisakiusių MK pagalbos šeimų 2019 m.
šiek tiek padaugėjo (2018 m. 11,6 proc. šeimų atsisakė MK pagalbos). MK iki 2019 m. pab. dirbo ir
iki šiol tęsia intensyvų darbą su 799 šeimomis.
MK efektyvumas kiekvienu atveju priklauso nuo šeimos bendradarbiavimo ir geranoriškumo,
krizės pobūdžio ir stiprumo, kiekvienu individualiu atveju MK apsilankymų šeimoje skaičius,
trukmė, teikiama pagalba yra skirtinga. Siekdami vieno svarbiausių tikslų – krizės šeimoje
suvaldymo, skubios, reikalingos pagalbos (streso įveikos, psichologinio konsultavimo, netinkamo
elgesio korekcijos, priklausomybių suvaldymo ir pan.) suteikimo, MK specialistai vadovaujasi
pagrindiniu – bendradarbiaujančio ryšio su šeima kūrimo – principu: užmezgant kontaktą, suteikiant
informaciją, mažinant pasipriešinimą, neigiamas nuostatas, sukuriant pasitikėjimą vienas kitu ir
abipusį ryšį, motyvuojant priimti pagalbą užtikrinamas sklandus šeimos narių bendradarbiavimas ne
tik su MK specialistais jų darbo su šeima metu, bet ir vėliau šeimai bendraujant su atvejo vadybininku
bei kitais specialistais. Kaip vienas iš MK darbo su šeima rezultatų – atvejo vadybininkui teikiamos
visapusiškos, kompleksiškos, apimančios trijų specialistų (socialinio darbuotojo, psichologo ir
specialisto, dirbančio su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis) veiklos sritis,
rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima, kurios parengiamos MK darbo su šeima metu atliktų
vertinimų pagrindu, atsižvelgus į šeimos poreikius, rizikos ir saugumo veiksnius bei galimybes.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
29
3.2. Apsilankymų šeimose skaičius
Iki 2019 m. pab. MK specialistai į šeimų gyvenamąsias ar kitas darbo su šeima vietas vyko 3
100 kartų, per MK darbo su šeima terminą (14 kalendorinių dienų) su šeimos nariais susitiko
vidutiniškai 3,58 karto, įvertinus poreikį, kai kuriose šeimose lankytasi 5, 6 ir daugiau kartų per 14
kalendorinių dienų (žr. 10 pav.). Lyginant su 2018 m. duomenimis, vidutinis MK susitikimų su šeima
skaičius palaipsniui augo (nuo 3,22 iki 3,58).
10 pav. Vidutinis apsilankymų šeimose, MK darbo su šeima metu, skaičius 2019 m.
3.3. Mobiliųjų komandų teikta pagalba šeimoms
MK su šeimomis intensyviai bendrauja vertindamos rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje,
šeimos stiprybes ir poreikius pagalbai, įvykusius pokyčius šeimoje MK darbo su šeima metu, taip pat
teikia šeimos nariams intensyvią, individualią ar grupinę konsultacinę ir (arba) kitokią pagalbą: iki
2019 m. pab. MK specialistai dažniausiai šeimoms padėjo suteikdami reikalingą aktualią informaciją
(2 251 kartą), motyvuodami šeimos narius (2 236 kartus), padėdami ugdyti tėvystės (1 935 kartus)
bei socialinius įgūdžius (1 856 kartus), 1 873 kartus teiktos psichologo konsultacijos, net 1 245 kartus
šeimos nariams teikta specialisto, dirbančio su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis,
pagalba (žr. 11 pav.).
11 pav. 2019 m. MK šeimoms teiktos pagalbos tipų skaičius (kartais).
3,3
2,4
6,1
3,6
3,6
2,6
2,8
3,9
4,5
3,1
3,2
3,8
Vilniaus m.
Vilniaus apskr.
Kauno m.
Kauno apskr.
Klaipėdos apskr.
Šiaulių apskr.
Panevėžio apskr.
Marijampolės apskr.
Telšių apskr.
Alytaus apskr.
Utenos apskr.
Tauragės apskr.
1873 1856 1935
2236 2251
9531245
Psichologinė
pagalba
Socialinių įgūdžių
mokymai
Tėvystės įgūdžių
mokymai
Motyvavimas Informavimas Kita socialinė
pagalba
Priklausomybių
specialisto pagalba
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
30
3.4.Mobiliųjų komandų bendradarbiavimas su atvejo vadybininkais, kitais
socialiniais partneriais
Iki 2019 m. pab. įvyko 1 207 mobiliųjų komandų specialistų susitikimai su atvejo
vadybininkais, mobiliųjų komandų atstovai dalyvavo 643 atvejo vadybos posėdžiuose, taip pat su
atvejo vadybininkais buvo intensyviai bendraujama telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.
2019 m. duomenimis, mobiliosios komandos parengė 688 rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl
tolesnio darbo su šeimomis (žr. 12 pav.).
12 pav. MK bendradarbiavimas su atvejo vadybininkais 2019 m.
MK specialistai per 2019 m. iš socialinių partnerių rinko, analizavo ir apibendrino informaciją
apie kylančius klausimus, sunkumus, problemas dėl MK veiklos ir bendradarbiavimo su socialiniais
partneriais, taip pat, siekdami pristatyti MK veiklą ir funkcijas, aptarti sudėtingus atvejus bei
tarpusavio bendradarbiavimą, spręsti kylančius klausimus ir problemas, įvertinti pasiektus rezultatus
bei pasidalinti gerąja praktika, inicijavo ir dalyvavo susitikimuose kitais teritorinių skyrių
specialistais, miestų / rajonų savivaldybių atvejo vadybininkais, taip pat tarpinstituciniuose
susitikimuose su miestų / rajonų savivaldybių socialinių partnerių (gydymo įstaigų, psichikos
sveikatos centrų, Visuomenės sveikatos biurų Priklausomybių ligų centrų, Anoniminių alkoholikų
grupių, Priklausomybių konsultacinių punktų, nevyriausybinių organizacijų, kitų subjektų, teikiančių
socialinę, psichologinę ir kitą, su MK intensyviu darbu susijusią, pagalbą) atstovais.
73 68
212
147
111
179
114
84
53 6252 5243
33
7767 60 56 56
44 4733
4332
61
36
89 84
5173 67
50 5637 46 42
Susitikimai su AV pagal Mobiliųjų komandų darbo tvarkos aprašą
Dalyvavimas AV posėdžiuose
Parengtų rekomendacijų AV skaičius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
31
13 pav. MK darbo su šeimomis 2019 m. rodikliai.
3.5. Tarnybos veiksmai, siekiant didinti mobiliųjų komandų veiklos efektyvumą
Siekiant didinti MK darbo efektyvumą, 2019 m. atliekant MK veiklos stebėseną, rinkti ir
analizuoti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, parengta Darbo su šeima ataskaitos forma, atlikta MK
parengtų rekomendacijų atvejo vadybininkui analizė ir apibendrinimas, 2019 m. gegužės 16 d. ir 22
d. organizuoti susirinkimai, dalyvaujant MK specialistams ir teritorinių skyrių vedėjams, Tarnybos
vadovams bei Tarnybos administracinių skyrių atstovams, 2019 m. liepos 16 d. parengtas
išaiškinimas dėl MK rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima formos,
struktūros ir turinio, pateikta pavyzdinė rekomendacijų atvejo vadybininkui forma.
Taip pat MK specialistai per 2019 m. iš socialinių partnerių rinko, analizavo ir apibendrino
informaciją apie kylančius klausimus, sunkumus, problemas dėl MK veiklos ir bendradarbiavimo su
socialiniais partneriais bei organizavo susitikimus su socialiniais partneriais dėl bendradarbiavimo
gerinimo.
2019 m. MK specialistai dalyvavo mokymuose, supervizijose, gruodžio mėn. parengta vaizdo
medžiaga „Bendrieji mobiliosios komandos darbo su šeima principai, Mobiliųjų komandų sudarymo,
specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo priedų pildymo ypatumai“ bei kituose Tarnybos
specialistams organizuotuose mokymuose.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. išryškėjus tobulintiniems klausimams dėl MK veiklos turinio bei
organizavimo, pasikeitus VTAPĮ nuostatoms, Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
32
dalyvavo rengiant, teikė pasiūlymus bei pastabas dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-334 „Dėl mobiliųjų komandų sudarymo,
specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto.
3.6. Išvados
1. 2019 m. kreipimųsi dėl MK sudarymo skaičius, palyginus su 2018 m., sumažėjo
daugiau kaip 20 proc. – nuo vidutiniškai po 101 kreipimosi dėl MK sudarymo per mėnesį iki 2018
m. vidutiniškai po 80 kreipimųsi per mėnesį 2019 m.
2. 87,1 proc. šeimų, su kuriomis buvo paskirtos dirbti MK, sutiko priimti mobiliųjų
komandų pagalbą – iš 918 šeimų, su kuriomis paskirtos dirbti MK, 799 šeimomis teikta intensyvi MK
pagalba.
3. Vidutinis MK susitikimų su šeima skaičius palaipsniui augo (2018 m. MK specialistai
šeimose lankėsi vidutiniškai 3,22 kartus, 2019 m. – 3,58 kartus).
4. Didžiausią MK pagalbos dalį sudaro šeimos narių motyvavimas, jiems reikalingos
informacijos apie situaciją, procedūras, MK tikslus ir galimybes suteikimas, taip pat kiekvieno
specialisto konsultacijos pagal veiklos sritį.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
33
4. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR (ARBA)
IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE IR TARPININKAVIMAS
UŽTIKRINANT VAIKO INTERESUS
4.1.Bylų dėl teismo leidimo paimti vaiką (-us) iš jo atstovo (-ų) pagal įstatymą
nagrinėjimo ypatumai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 str. 1 d. numato, kad esant CK
3.254 str. nustatytiems pagrindams, Tarnyba VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų
pagal įstatymą (tėvų, globėjų). Pagal VTAPĮ nustatytą vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą
tvarką, vaiko paėmimas galimas esant dviem sąlygoms: kai vaiko atstovai pagal įstatymą kelia realų
pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (VTAPĮ
redakcija, galiojusi iki 2019-12-31).
Tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais
atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo
paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 str. 2 d.).
Iš turimų Tarnybos duomenų nustatyta, kad VTAS 2019 m. 885 kartus kreipėsi į
teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Iš 885 teismams pateiktų prašymų dėl
leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą 36 prašymai buvo atmesti, t. y. 96 proc. prašymų buvo
patenkinti.
Akcentuotina, kad vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą yra neatidėliotino, skubaus
pobūdžio priemonė ir ja naudotis galima išskirtiniais atvejais ir tik išnaudojus visas kitas teisines
priemones. Analizuojant teismų praktiką dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal
įstatymą stebima, jog sprendžiant dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos vertinamos ne tik vaiko paėmimo
metu egzistavusios aplinkybės bei kilusi grėsmė, bet taip pat vertinama bylos nagrinėjimo metu esanti
faktinė situacija – įvertinama ar gyvenamosios aplinkos sąlygos pakito bei sprendžiama ar vaiką
grąžinus į šeimą jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar
gyvybei. Taikant vaiko paėmimo iš šeimos institutą kyla būtinybė individualiai vertinti šeimos
situaciją ir tik išnaudojus visas pagalbos šeimai galimybes, gali būti svarstoma kraštutinė vaiko
interesų gynimo bei apsaugos priemonė – jo paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
34
14 pav. VTAS patenkinti / atmesti kreipimaisi dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal
įstatymą išdavimo.
Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 str.
11 d.). Teismo nutartis leisti paimti arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiru
skundu (CPK 582 str. 11 d.). Tarnybos duomenimis, per 2019 m. apeliacinės instancijos teismai
priėmė 16 procesinių sprendimų dėl pirmosios instancijos teismų priimtų nutarčių, kuriomis buvo
išduotas ir (arba) atsisakyta išduoti teismo leidimą paimti vaiką (-us) iš jo atstovo (-ų) pagal įstatymą.
VTAS pateikė 10 atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kitais 6
atvejais atskiruosius skundus pateikė suinteresuoti asmenys byloje – vaiko tėvai, seneliai. Apeliacinės
instancijos teismai iš 10 VTAS pateiktų atskirųjų skundų 5 tenkino ir 5 netenkino.
4.2.Atstovavimas vaiko interesams civiliniame procese
CK 3.250 str. 4 d. įtvirtinta, jog Tarnyba yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš
tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar
rūpintojas. Tarnybos atstovavimas vaikui sprendžiant vaiko paėmimo iš šeimos klausimą yra
apibrėžtas laike, todėl paimtam iš šeimos vaikui paskyrus globėją (rūpintoją), Tarnyba netenka vaiko
atstovo pagal įstatymą teisių ir pareigų. Per 2019 m. Tarnybos teritoriniai skyriai į teismą dėl leidimo
paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą kreipėsi 885 kartus, atitinkamai 885 kartus Tarnyba
atstovavo vaiko interesams paėmus jį iš atstovo pagal įstatymą iki vaikui buvo paskirtas globėjas
(rūpintojas), t. y. Tarnyba, iki bus priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas
nustatyti vaikui laikinąją globą, privalo atstovauti vaiko interesams gydymo, ugdymo bei kitose
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
35
institucijose, įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose bei privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai
vykdoma vaiko priežiūra.
VTAS, atstovaudami vaiko teisėms ir geriausiems interesams, teikia teismui savarankiškus
ieškinius, prašymus, pareiškimus, dalyvauja teismo posėdžiuose, teikia išvadas, atlieka vaiko atstovo
pagal įstatymą funkciją bei CPK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises, teisėtus interesus
teisme.
Toliau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – atlikti metinę VTAS veiklos analizę
atstovaujant vaiko interesams civiliniame procese (žr. 11 ir 12 lentelės).
11 lentelė. VTAS veikla, atstovaujant vaiko interesams teisme civilinio proceso nustatyta
tvarka.
Ats
tova
vim
as
va
iko
inte
resa
ms
civil
inia
me
pro
cese
Tarnybos VTAS teismui pateiktų dokumentų skaičius
Iš viso:
Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cinia
i
skun
dai
Atl
iep
imai
Išv
ados
Paž
ym
os
Bu
itie
s są
lygų
tyri
mo
akta
i
Info
rmac
ija
apie
vai
ko
gy
ven
imo
sąl
yg
as
Ak
tas,
ku
riam
e
užf
iksu
ota
vai
ko
nu
om
onė
Kit
i do
ku
men
tai
Civilinėse
bylose
pateikta:
1 202 368 486 5 8 49 7 183 6 993 397 117 240 1 234 18 282
Iš pateiktų statistinių duomenų matyti, kad VTAS teismams civilinėse bylose 2019 m. pateikė
iš viso 18 282 procesinius dokumentus (2017 m. – 18 239; 2018 m. – 17 121). Ataskaitiniu laikotarpiu
VTAS pateikė teismams 1 161 dokumentu (6 %) daugiau nei 2018 m. (8 687 pateikė savivaldybių
administracijų VTAS iki pertvarkos ir 8 434 jų pateikta per II 2018 m. pusmetį įvykus vaiko teisių
apsaugos sistemos pertvarkai) ir vos 43 (0,24 %) daugiau nei 2017 m. Pastarųjų trejų metų statistinių
duomenų analizė leidžia prieiti prie išvados, kad kasmet teismams civilinėse bylose teikiamų
procesinių dokumentų skaičius nėra ženkliai pakitęs, tačiau galima įžvelgti didėjimo tendenciją
atsižvelgiant į didėjantį teismuose išnagrinėtų civilinių bylų skaičių bei VTAS būtinybę teikti išvadą
ir (arba) kitus duomenis teismui, nagrinėjančiam bylą dėl ginčo, susijusio su vaiko teisių ir jo
geriausių interesu užtikrinimu.
Analizuojant 2018–2019 metų duomenis pastebimas visų rūšių VTAS teikiamų teismams
procesinių dokumentų augimas, pavyzdžiui, 2019 m. pateikta 228 ieškiniais (19 %) (2018 m. – 974;
2019 m. – 1 202), 1 045 pažymomis (15 %) (2018 m. – 5 948; 2019 m. – 6 993), 138 buities sąlygų
tyrimo aktais (35 %) (2018 m. – 259; 2019 m. – 397), 118 aktais, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
36
(49 %) (2018 m. – 122; 2019 m. – 240) bei 213 (17 %) (2018 m. – 1 021; 2019 m. – 1 234) kitų
dokumentų daugiau nei jų buvo pateikta teismams civilinėse bylose 2018 metais. Kartu stebimas
atskirų procesinių dokumentų mažėjimas, pavyzdžiui, VTAS pateikė 145 prašymais (28 %) (2018 m.
– 513; 2019 m. – 368), 40 pareiškimų (8 %) (2018 m. – 526; 2019 m. – 486), 15 atsiliepimų į pateiktą
procesinį dokumentą (23 %) (2018 m. – 64; 2019 m. – 49), 311 išvadų (4 %) (2018 m. – 7 494; 2019
m. – 7 183) ir 59 dokumentų, kuriuose teikiama informacija apie vaiko gyvenimo sąlygas (34 %)
(2018 m. – 176; 2019 m. – 117) mažiau nei 2018 metais.
12 lentelė. VTAS pateiktų teismui dokumentų skaičius, atstovaujant vaiko interesams teisme
civilinio proceso nustatyta tvarka.
Atstovavimas
vaiko interesams
civiliniame procese
(civilinėse bylose)
VTAS teismui pateiktų dokumentų skaičius
Iš
viso: Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cinia
i sk
un
dai
A
tsil
iep
imai
Išv
ados
Paž
ym
os
Bu
itie
s są
lygų
ty
rim
o
akta
i
Info
rmac
ija
apie
vai
ko
gy
ven
imo
sąl
yg
as
Ak
tas,
ku
riam
e
užf
iksu
ota
vai
ko
nuo
mon
ė
Kit
i do
ku
men
tai
Kit
i do
ku
men
tai
1.1. vaiko atskyrimo
nuo tėvų (tėvo ar
motinos)
69 1 3 0 0 0 6 0 1 0 0 4 83
1.2. vaiko atskyrimo
nuo tėvų
panaikinimo
1 0 3 0 0 0 18 0 0 0 0 0 2
22
1.3. tėvų nušalinimo
nuo vaikams
priklausančio turto
netinkamo tvarkymo
0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1
1.4. teismo duoto
vienam iš
sutuoktinių leidimo
atlikti tam tikrus
veiksmus pakeitimo
ar panaikinimo
0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 2
1.5. nuolatinės
globos (rūpybos)
nustatymo ir
13 15 167 0 0 0 317 0 2 0 10 20 544
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
37
globėjo (rūpintojo)
paskyrimo
1.6. globėjo
(rūpintojo)
atleidimo /
nušalinimo (ir dėl
naujo globėjo
(rūpintojo)
paskyrimo)
8 25 241 0 0 0 44 0 1 1 3 30 353
1.7. nepilnamečio
pripažinimo visiškai
veiksniu
(emancipuotu)
0 0 1 0 0 0 18 0 0 0 1 1 21
1.8. nepilnamečio
visiško veiksnumo
pripažinimo
panaikinimo
0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
1.9. atėmimo iš
nepilnamečio nuo
14 iki 18 metų teisės
savarankiškai
disponuoti savo
pajamomis bei turtu
0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
1.10. santuokos
pripažinimo
negaliojančia, kai
pažeistos jos
sudarymo sąlygos
0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 2
1.11. vaiko kilmės iš
motinos nustatymo 3 0 0 0 0 0 3 0 0 0 0 0 6
1.12. tėvystės
nustatymas 3 2 3 0 0 0 387 0 12 1 2 38 445
1.13. laikino ar
neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo
1 064 55 22 0 1 6 148 0 10 4 17 104 1 431
1.14. laikino ar
neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo
panaikinimo
13 5 0 0 1 8 112 0 4 1 7 11 161
1.15. išlaikymo
priteisimo, kai
nepilnamečių tėvai
(ar vienas iš jų)
nevykdo pareigos
materialiai išlaikyti
7 4 2 0 0 2 430 0 7 6 2 73 531
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
38
savo nepilnamečius
vaikus
1.16. vaikui
priteisto išlaikymo
dydžio sumažinimo
arba padidinimo
1 12 0 0 0 1 767 0 24 6 12 102 925
1.17. vaikui
priteisto išlaikymo
formos pakeitimo
1 1 0 0 0 2 118 0 2 2 3 34 163
1.18. vaikui skirto
išlaikymo
panaudoto ne vaiko
interesams
išieškojimo
0 0 0 0 0 0 4 0 0 0 0 1 5
1.19. tėvystės
(motinystės)
nuginčijimo
0 8 0 0 0 2 269 0 3 2 7 14 305
1.20. įvaikinimo 0 3 0 0 0 0 97 0 0 0 0 2 99
1.21. sutuoktinių,
turinčių bendrų
nepilnamečių vaikų,
gyvenimo skyrium
0 1 0 0 0 3 106 0 13 6 0 4 133
1.22. santuokinio
amžiaus
sumažinimo
0 0 0 0 0 0 26 1 3 0 0 0 30
1.23. vaiko vardo,
pavardės,
gyvenamosios vietos
nustatymo,
bendravimo su
vaiku ir dalyvavimo
jį auklėjant bei kiti
atstovavimo atvejai
12 68 19 5 0 17 2 814 78 268 62 147 532 4 022
1.24. sutikimo
įvaikinti
patvirtinimo
0 0 0 0 0 1 25 0 0 1 0 1 28
1.25. teismo leidimų
išdavimų 2 150 24 0 6 1 308 6 911 1 6 0 52 7 461
1.26. fizinio asmens
pripažinimo nežinia
kur esančiu
0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
1.27. fizinio asmens
paskelbimo mirusiu 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
39
1.28. laikinųjų
apsaugos priemonių
taikymo
1 18 5 0 1 1 208 1 3 2 4 10 254
1.29. santuokos
nutraukimo ir su tuo
susijusių teisinių
pasekmių
4 3 0 0 0 5 956 0 44 17 25 201 1 255
Iš viso: 1 202 368 486 5 8 49 7 183 6 993 397 117 240 1 234 18 282
I grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į
pateiktus procesinius dokumentus (toliau – Procesiniai dokumentai).
2019 m. VTAS teismams parengė 2 118 Procesinių dokumentų (2017 m. – 1 673; 2018 m. –
2 101). Duomenų analizė leidžia teigti, kad kasmet pastebimas teismui rengiamų procesinių
dokumentų skaičiaus didėjimas.
Kaip ir kasmet, daugiausia šios rūšies Procesinių dokumentų civilinėse bylose pateikta dėl
laikino ir (arba) neterminuoto tėvų valdžios apribojimo – 1 148 procesiniai dokumentai (2017 m. –
867; 2018 m. – 933). 2019 m. jų pateikta 215 (19 %) daugiau nei 2018 m.
Pastebėta, kad padaugėjo pateiktų procesinių dokumentų bylose dėl globėjo (rūpintojo)
atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų atlikimo bei kito globėjo paskyrimo – 2019 m. jų pateikta 274,
kai tuo tarpu 2018 m. – 225 (2017 m. – 288), t. y. 2019 metais į šios kategorijos nagrinėtas civilines
bylas buvo pateikta 18 % daugiau Procesinių dokumentų palyginti su 2018 m. statistiniais
duomenimis.
2019 m. stebimas procesinių dokumentų dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos)
skaičiaus didėjimas ir panašumas su 2017 m. laikotarpiu (2017 m. – 79; 2018 m. – 62; 2019 m. – 73).
Visgi, palyginus su 2018 metais, pastebima neženkli Procesinių dokumentų skaičiaus, pateiktų dėl
nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (2017 m. – 116; 2018 m. –
215; 2019 m. – 195) mažėjimo tendencija, taip pat nuosekliai mažėja ir VTAS pateiktų ieškinių ir
pareiškimų civilinėse bylose dėl išlaikymo priteisimo (2017 m. – 22; 2018 m. – 18; 2019 m. – 13),
bet padaugėjo VTAS parengtų procesinių dokumentų civilinėse bylose dėl tėvystes (motinystės)
nuginčijimo (2017 m. – 6; 2018 m. – 2; 2019 m. – 10).
VTAS inicijuotų tėvystės nustatymo bylų skaičius 2019 m. gerokai sumažėjo palyginti su
2017 m. ir 2018 m. (2017 m. – 11; 2018 m. – 18; 2019 m. – 5). Remiantis šiais duomenimis galima
daryti prielaidą, kad patys asmenys kreipiasi į teismą dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko kilmė
nustatoma abipusiu susitarimu kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m., palyginus su 2018 m., VTAS civilinėse bylose
pateikiamų atsiliepimų į pateiktus procesinius dokumentus skaičius sumažėjo, t. y. 2017 m. jų
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
40
parengta 62; 2018 m. – 64; o 2019 m. – 49. Paminėtina, kad VTAS dažniausiai civilinėse bylose
dalyvaudamas kito proceso dalyvio procesiniu statusu (CPK 61 str. 1 d.), neturi teisinio
suinteresuotumo bylos baigtimi, teikia išvadą teismui dėl ginčo, susijusio su vaiku, kurios teikimo
tikslas – objektyviai ir nešališkai įvertinti padėtį.
Analizuojant 2018 m. ir 2019 m. VTAS duomenis, matyti, kad bendras asmenų, kuriems
apribota tėvų valdžia ar taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, skaičius mažėja, t. y. nustatytas apie 12 %
mažesnis tokių asmenų skaičius nei 2018 m. (2017 m. – 963 asmenys; 2018 m. – 990 asmenys; 2019
m. – 870 asmenys).
Lyginant 2017–2019 m. duomenis taip pat pastebėta, jog asmenų, kurių atžvilgiu priimtas
teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, skaičius šiek tiek mažėja (2017 m. – 714
asmenys, 2018 m. – 710 asmenų, 2019 m. – 632). Matyti, kad per 2019 m. tėvų valdžia laikinai
apribota 147 asmeniui, o tai yra 27 proc. mažiau laikino tėvų valdžios apribojimo atvejų, palyginus
su praėjusiais metais (2018 m. – tėvų valdžia laikinai apribota 201 asmeniui). Visgi, pastebima, kad
2019 m. padaugėjo teisminių procesų, kuriuose dalyvauja VTAS, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų,
(2017 m. – 88 asmenys; 2018 m. – 79 asmenys; 2019 m. – 91 asmuo), t. y. maždaug 14 proc. asmenų
daugiau nei 2018 m.
Lyginant 2018 m. ir 2019 m. duomenis, pastebima, kad vaikų, kurių tėvams (tėvui ar motinai)
buvo apribota (laikinai ar neterminuotai) tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius
beveik nėra pakitęs, t. y. 2017 m. tokių vaikų buvo – 978, 2018 m. – 990, o 2019 m. – 986.
15 pav. Tėvų valdžios apribojimas / atskyrimas ir ribojimų panaikinimas per 2017–2019 metų
laikotarpį.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų
ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl
tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Pagal CK 3.182 str. 1 d. ir 2 d. prašymą dėl vaiko atskyrimo
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
41
nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali
pareikšti vaiko tėvai (vienas iš tėvų), artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos
institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas).
Išanalizavus 2017–2019 m. duomenis, matyti, jog dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaikų
atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kartų kreipėsi VTAS (2017 m. – 896,
2018 m. – 917, o 2019 m. – 822), tačiau tai 10 proc. mažiau nei 2018 m. ir apie 8 proc. mažiau nei
2017 m.
16 pav. Kreipimaisi dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo.
Taigi, pastebimas VTAS kreipimųsi mažėjimas, tačiau visais laikotarpiais VTAS vyrauja tarp
alternatyvių subjektų, turinčių teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinius. Kiti alternatyvūs CK 3.182 str.
2 d. numatyti subjektai dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų 2019 m. kreipėsi 45
kartus, iš kurių 3 ieškinius pareiškė prokuroras, tačiau daugiausia subjektų tarp besikreipusių į teismą
yra vaiko globėjai, vienas iš vaiko tėvų, artimieji vaiko giminaičiai ir kiti fiziniai asmenys. Pastebima
tendencija, jog prokurorų pateikiamų šio pobūdžio ieškinių skaičius kiekvienais metais ženkliai
mažėja (2017 m. – 19; 2018 m. – 8; 2019 m. – 3).
Atsižvelgiant į tai, galima prieiti prie išvados, kad Tarnyba yra aktyviausias subjektas, ginantis
viešąjį interesą tėvų valdžios apribojimo procese, ginant vaiko teises ir jo geriausius interesus.
Pastebėta, jog lyginant su praėjusiais metais (2018 m.) sumažėjo globėjų (rūpintojų) teismui teikiamų
ieškinių dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų skaičius (2017 m. – 20; 2018 m. –
26; 2019 m. – 16).
Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tik tėvai (tėvas ar motina),
kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 str. 3 d.). Tėvai asmeniškai turi pateikti
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
42
teismui įrodymus, patvirtinančius pasikeitusį savo elgesį, gyvenimo būdą ir gebėjimą tinkamai
auklėti, auginti savo vaikus bei jais rūpintis. CK 3.181 str. 2 d. yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo
panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo
ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas
neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios
ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina remtis visomis trejomis sąlygomis.
Svarbu paminėti, kad 2019 m. duomenimis, bendras asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios
apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų skaičius (31), lyginant su visų asmenų, kuriems apribota
tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų (870), skaičiumi, kaip ir 2018 m. sudarė apie 4
proc. asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų.
Atsižvelgiant į tai, galima prieiti prie išvados, kad tik nedidelė dalis tėvų, kuriems buvo apribota
valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, buvo pakankamai motyvuoti ir gebėjo panaikinti
priežastis, dėl kurių pastariesiems buvo suvaržytos tėvų teisės.
Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo
sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau – Kiti
dokumentai).
VTAS 2019 m. teismams pateikė 16 164 kitų dokumentų (2017 m. – 14 855; 2018 m. – 15
020), t. y. 1 144 daugiau (7 proc.) nei 2018 m. kaip ir 2017 m. bei 2018 m. metais, iš jų didžiąją dalį
sudarė išvados – 7 183 (44 proc.) (2017 m. – 7 705; 2018 m. – 7 494) bei pažymos – 6 993 (43 proc.)
(2017 m. – 6 311; 2018 m. – 5 948).
Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia dokumentų pateikta bylose dėl teismo leidimų,
nagrinėjamų supaprastinto proceso tvarka (tarp jų ir leidimų paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą),
išdavimo – 7 461 (2017 m. – 6 776; 2018 m. – 6 757). Ataskaitiniais metais VTAS teiktų dokumentų
šios kategorijos bylose padidėjo 9 proc. lyginant su 2018 m. 2019 m. pateikta 24 proc. daugiau
procesinių dokumentų ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2017 m. – 166; 2018 m. – 193;
2019 m. – 254).
Pažymėtina, kad VTAS nuostatų, patvirtintų Tarnybos 2018-04-17 direktoriaus įsakymu Nr.
BV- 45 (toliau – VTAS nuostatai) 7.10 p. išvardintas nebaigtinis VTAS funkcijų sąrašas, jiems
dalyvaujant teismo posėdžiuose ir (arba) teikiant teismui išvadas bylose, t. y. teikia išvadas bylose
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pan. Tarnyba
taip pat teikia teismui duomenis apie vaiko tėvus nagrinėjant bylas dėl leidimo sudaryti sandorius,
susijusius su nepilnamečio (įskaitant globojamo (rūpinamo) vaiko) turtu, ar dėl leidimo perleisti
nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį išdavimo (VTAS
nuostatų 7.19 p.). CPK 582 str. 4 d. numatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko
teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
43
Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti
ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas
pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles),
duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko
teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Pagal minėtą straipsnį
teismas, kai sprendžiamas klausimas yra susijęs su vaiko teisėmis, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes,
turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų duomenis iš VTAS apie vaiko tėvus arba įtraukti į bylos
nagrinėjimą VTAS, kad pastarasis pateiktų išvadą (CPK 49 str. 3 d.). Bylose dėl teismo leidimų
išdavimo VTAS dalyvauja parengdamas išvadą dėl prašomo išduoti leidimo. Minėta išvada siekiama
objektyviai, nešališkai įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės leidimo išdavimui bei
pasisakyti dėl tokio procesinio sprendimo galimų pasekmių nepilnamečių vaikų teisėms ir
geriausiems interesams. Bylose dėl teismo leidimų išdavimo (tarp jų ir leidimų paimti vaiką iš jo
atstovo pagal įstatymą) VTAS per 2019 m. iš viso pateikė 7 461 procesinių ir kitų dokumentų, tarp
kurių net 6 911 pažymų apie tėvų valdžios turinį ir vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimą
(VTAPĮ 13 str. ), 308 išvados, kuomet teismas įpareigojo jas pateikti nagrinėjant bylas dėl teismo
leidimo išdavimo bei 242 kiti dokumentai, susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Palyginus
su 2018 m. bendras šios kategorijos procesinių dokumentų skaičius išliko beveik nepakitęs (2018 m.
– 6 757).
VTAS 2019 m. pateikė mažiau Kitų dokumentų bylose dėl laikino ar neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo lyginant su 2017–2018 m. (2017 m. – 405; 2018 m. – 407; 2019 m. – 283), t. y.
net 30 proc. mažiau nei 2018 m.
Pastebėtina, kad 9 proc. sumažėjo VTAS pateiktų Kitų dokumentų skaičius bylose dėl
išlaikymo priteisimo, kai nepilnamečių tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus – 518 (2017 m. – 620; 2018 m. – 569) lyginant su 2018 m.
Bylose dėl tėvystės nustatymo VTAS 2019 m. pateikė 440 Kitų dokumentų (2017 m. – 446;
2018 m. – 505), bylose dėl ginčų dėl vaiko (vaiko vardo, pavardės keitimo, gyvenamosios vietos
nustatymo, vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir kt.) – 3 901 (2017
m. – 4 441; 2018 m. – 4 428), t. y. šių kategorijų civilinėse byloje stebima pateiktų dokumentų
mažėjimo tendencija.
2019 m. VTAS be kitų pirmiau aptartų atvejų teikiant teismams procesinius dokumentus dėl
geriausių vaiko interesų užtikrinimo, CK ir CPK nustatyta tvarka, taip pat 13 932 kartus dalyvavo
teismo posėdžiuose, kuriuose teikė žodžiu išvadas po įrodymų ištyrimo ar pasisakė dėl kitų teismo
sprendžiamų klausimų proceso metu. 2019 m. VTAS atstovai teismo posėdžiuose dalyvavo aktyviau
(2017 m. – 12 218; 2018 m. – 12 135; 2019 m. – 13 932), t. y. 13 proc. daugiau kartų nei 2018 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
44
Paminėtina, Tarnybos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų neturi būti suvokiamas
formaliai, taip pat formaliai negali būti suvokiama VTAS teismui pateikiama išvada, VTAS
atstovavimas bylose, kuriose nagrinėjami vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo ir
kiti su esminiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvus, o teismai turi reikalauti ne
formalios, tačiau išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios išvados. Tarnybos nuomone,
VTAS, atstovaujančio teisme geriausiems vaiko interesams, gebėjimas tinkamai nustatyti, taip pat
įvertinti vaiko poreikių ir interesų turinį bei pateikti išsamią, motyvuotą išvadą, turi įtakos teismo
sprendimui, geriausiai atitinkančiam vaiko interesus, priimti.
4.3. Atstovavimas vaiko interesams baudžiamajame procese
Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 10.20.
p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytais atvejais ir tvarka
atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (arba) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme
metu. VTAS, atstovaudamas vaiko teisėms ir geriausiems interesams baudžiamajame procese BPK
53 str. 2 d. nustatyta tvarka gali būti paskirtas, vaiko atstovo pagal įstatymą, reikšti civilinį ieškinį
baudžiamajame procese, taip pat turi teisę prašyti taikyti procesines prievartos priemones. Taip pat
nuo 2018-07-01 įgaliojus BPK pakeitimams, VTAS privalo dalyvauti visose nepilnamečio liudytojo,
nukentėjusiojo, įtariamojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir nepilnamečio liudytojo,
nukentėjusiojo, kaltinamojo apklausose baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose. VTAS,
dalyvaudamas procese, ne tik vykdo BPK numatytas tiesiogines funkcijas, bet ir prisideda
garantuodamas, kad baudžiamajame procese būtų naudojami teisėti būdai ir priemonės vaiko
interesams užtikrinti.
Toliau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – atlikti 2019 m. VTAS veiklos analizę,
atstovaujant vaiko interesams teisme bei ikiteisminio tyrimo įstaigose baudžiamojo proceso metu (žr.
13–15 lenteles).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
45
13 lentelė. VTAS veikla, rengiant ieškinius / pareiškimus / prašymus / protokolus
baudžiamajame procese.
Atstovavimas vaiko
interesams
baudžiamajame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų ieškinių /
pareiškimų / prašymų / protokolų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso:
Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cinia
i
skun
dai
Atl
iep
imai
į p
atei
ktą
pro
cesi
nį
do
ku
men
tą
Sk
und
ai d
ėl
ikit
eism
inio
ty
rim
o m
etu
pri
imtų
sp
ren
dim
ų
Kit
i do
ku
men
tai
Baudžiamajame procese
pateikta 13 45 6 37 4 1 6 1 013 1 125
14 lentelė. VTAS veikla, rengiant išvadas/pažymas/buities sąlygų tyrimo aktus
baudžiamajame procese.
Atstovavimas vaiko
interesams
baudžiamajame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų išvadų / pažymų /
buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso:
Išvados Pažymos
Buities
sąlygų tyrimo
aktai
Informacija apie
vaiko gyvenimo
ir auklėjimo
sąlygas
Aktas, kuriame
užfiksuota vaiko
nuomonė
Baudžiamajame procese
pateikta 13 82 38 597 119 849
15 lentelė. VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje,
dalyvavimas teismo posėdyje ir procesinių prievartos priemonių vykdymo procese.
Atstovavimas vaiko
interesams
baudžiamajame
procese
VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ir teismo posėdyje
Iš viso:
Vaiko apklausoje
ikiteisminio
tyrimo metu
Vaiko apklausose
teisminiame
procese
Atstovavimas
baudžiamojoje
byloje
Procesinių
prievartos
priemonių
vykdyme
Baudžiamajame procese
dalyvauta 5 833 405 2 038 81 8 357
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
46
VTAS pateikti ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai,
atsiliepimai į pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų
sprendimų ir kiti dokumentai.
2019 m. VTAS ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pateikė 112 (2018 m. – 127;
2017 m. – 158) procesinių dokumentų, kurių pagrindu buvo inicijuotos baudžiamosios bylos
nagrinėjimas ar skundžiami teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai bylose, susijusiose su
vaikais, t. y. 11,81 proc. mažiau nei 2018 m. ir 29,11 proc. mažiau nei 2017 m.
VTAS pateiktos išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko
gyvenimo ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė.
2019 m. VTAS teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 849 (2018 m. – 915;
2017 m. – 1 033) aptariamos rūšies dokumentus, kas sudaro 7 proc. mažiau lyginant su praėjusiais
metais (2018 m.).
Taip pat 2019 m. teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms VTAS daugiausiai teikė
dokumentų, kuriuose buvo pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – 597
(2018 m. – 753; 2017 m. – 792). Lyginant su 2018 m., minėtų dokumentų yra pateikta 21 proc.
mažiau. Galima prielaida, kad glaudesnis ir efektyvesnis VTAS bendradarbiavimas su ikiteisminio
tyrimo institucijomis ir teismais ir (arba) išsamesnis pirminių dokumentų turinys galėjo nulemti
mažesnį poreikį teikti papildomą informaciją apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
2019 m. VTAS baudžiamojo proceso metu pateikė 119 aktų, kuriuose užfiksuota vaiko
nuomonė (2018 m. – 34; 2017 m. – 19), t. y. 71,43 proc. daugiau nei 2018 m. ir 84 proc. daugiau nei
2017 metais. Galima prieiti prie išvados, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, pasinaudodamos
Bendradarbiavimo susitarimo ir Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, kartu su VTAS, siekia
dažniau įgyvendinti vaiko teisę būti išklausytam baudžiamajame procese.
VTAS dalyvavimas posėdžiuose, vaiko apklausose ir atliekant procesinės prievartos
priemones.
2019 m. VTAS dalyvavo 8 357 (2018 m. – 6 543; 2017 m. – 5 751) vaiko apklausose
ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdyje, atstovavo vaiko interesams baudžiamajame teismo
posėdyje ir procesinių prievartos priemonių vykdyme, apimant, tačiau neapsiribojant dalyvavimu
baudžiamajame procese kuomet VTAS skiriamas nepilnamečio atstovu pagal įstatymą. Pastebima,
kad nuo 2017 m. VTAS dalyvavimo vaiko apklausoje ir teismo posėdyje skaičius ženkliai auga, t. y.
dalyvauta 21,71 proc. daugiau nei 2018 m. ir 31,18 proc. daugiau nei 2017 m. Šių atliekamų veiksmų
padidėjimą nulėmė 2018-07-01 įsigalioję BPK pakeitimai, dėl VTAS privalomo dalyvavimo
kiekvieno nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo apklausoje (BPK 186
str. 3 d., 188 str. 5 d., 272 str. 4 d.), iki pakeitimų vaiko apklausoje galėjo dalyvauti VTAS arba
psichologas.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
47
4.4.Atstovavimas vaiko interesams administraciniame procese
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 str. 80 p.,
numatoma VTAS teisė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti
administracinio nusižengimo protokolą dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80 str. numatytų
administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad ANK nėra detalizuojama vaiko, kaip nukentėjusiojo
(liudytojo), apklausos atlikimo tvarka, nėra reglamentuojami pareigūnų veiksmai atliekant minėtus
procesinius veiksmus, nenumatyta galimybė įsitraukti į šį procesą vaiko teisių apsaugos institucijoms
bei kitoms tarnyboms, aiškiai neįtvirtinta, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo
atstovas. Visgi, ANK 593 str. numatyta, kad pareigūnams tiriant administracinius nusižengimus
(apklausiant asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius,
liudytojus arba paimant iš šių asmenų rašytinius parodymus ir kt.), mutatis mutandis taikomos BPK
nuostatos. Todėl vadovaujantis BPK 186 str. 5 d. ir 272 str. 4 d. VTAS taip pat dalyvauja jaunesnių
nei aštuoniolikos metų pažeidėjų, liudytojų arba nukentėjusiųjų apklausoje.
Toliau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – pateikti VTAS veiklos duomenis,
atstovaujant vaiko interesams administracinio proceso metu (žr. 16–18 lenteles).
16 lentelė. VTAS pateikti ieškiniai /pareiškimai / prašymai / protokolai administraciniame
procese.
Atstovavimas vaiko
interesams
administraciniame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
ieškinių / pareiškimų / prašymų / protokolų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso:
Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cinia
i sk
un
dai
Atl
iep
imai
į p
atei
ktą
pro
cesi
nį
do
ku
men
tai
Sk
und
ai d
ėl
ikit
eism
inio
ty
rim
o m
etu
pri
imtų
sp
ren
dim
ų
Kit
i do
ku
men
tai
Administraciniame
procese pateikta 3 0 4 218 0 4 0 154 383
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
48
17 lentelė. VTAS veikla, rengiant procesinius išvadas / pažymas / buities sąlygų tyrimo aktus
procese.
Atstovavimas vaiko
interesams
administraciniame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų išvadų / pažymų /
buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso:
Išvados Pažymos
Buities
sąlygų tyrimo
aktai
Informacija apie
vaiko gyvenimo
ir auklėjimo
sąlygas
Aktas, kuriame
užfiksuota vaiko
nuomonė
Administraciniame
procese pateikta 19 4 10 15 2 50
18 lentelė. VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ir (arba) teismo posėdyje administracinėse
bylose.
Atstovavimas vaiko
interesams
administraciniame
procese
VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ir teismo posėdyje
Iš viso:
Vaiko apklausos Dalyvavimas teismo
posėdžiuose
Atlikti kiti procesiniai
veiksmai
Administraciniame teismo
procese dalyvauta 24 122 374 520
2019 m. VTAS administraciniame procese parengė 383 (2018 m. – 248; 2017 m. – 416)
procesinius dokumentus iš kurių 218 yra surašyti administracinių nusižengimų protokolai (2018 m. –
184; 2017 m. – 407), kurie sudaro 88 proc. visų dokumentų, teiktų administraciniame procese.
Lyginant 2018 m. ir 2019 m. protokolų skaičių, matyti kad ataskaitiniu laikotarpiu VTAS dažniau, t.
y. 35,24 proc. daugiau nei 2018 m. taikė vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą
administracinę atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu ar piktnaudžiavimą
turimomis teisėmis (ANK 72–73 str., 589 str. 71 p.).
Pateiktų išvadų, pažymų, buities sąlygų tyrimo aktų, informacijos apie vaiko gyvenimo ir
auklėjimo sąlygas, aktų, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitų VTAS pateiktų dokumentų
skaičius 2019 metais buvo beveik toks pat kaip ir ankstesniais, t. y. 2018 m. ( 2019 m. – 50; 2018 m.
– 51; 2017 m. – 118), t. y. 2018 m. ir 57,63 proc. mažiau nei 2017 m.
2018 m. VTAS dalyvavo 520 (2018 m. – 150; 2017 m. – 270) teismo posėdžiuose ir (arba)
apklausose bei atliko kitus procesinius veiksmus administracinėse bylose, t. y. 71,15 proc. daugiau
nei 2018 m. Šio skaičiaus augimas sietinas su VTAS aktyvesniu administracinės atsakomybės vaiko
tėvams (vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą taikymu už netinkamą vaiko
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
49
pareigų vykdymą ir (arba) netinkamą vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą bei didesniu administracinių
protokolų surašymo skaičiumi (ANK 72–73 str., 589 str. 71 p.).
4.5.Tarpininkavimas bendravimo su vaikais klausimais
Vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114, VTAS konsultuoja vaikus, tėvus, globėjus (rūpintojus),
įtėvius, švietimo, socialinius darbuotojus, kitus fizinius bei juridinius asmenis vaiko teisių apsaugos
ir gynimo klausimais (Nuostatų 10.27. p.), nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus,
susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami
klausimai (Nuostatų 10.28. p.) ir atlieka kitas jiems priskirtas funkcijas. Nors CK 3.170 str. 3 d.
numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką
ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, tačiau
VTAS, vykdydami vaiko teisių pažeidimų prevencijos funkciją, teikdami konsultacijas ir reikiamą
teisinę informaciją, paprastai padeda tėvams, jiems abiem sutinkant, bendru sutarimu pasiekti ginčo
sprendimą, sudaro tėvų tarpusavio susitarimu bendravimo su vaiku tvarką (išskyrus tuos, kuriuos
pagal įstatymus gali spręsti tik teismas), taip pat paaiškina tėvų konfliktų įtaką vaiko psichologinei
būsenai.
CK 3.176 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui
bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja
emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas
artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai
ryšiai, bendrauti su vaiku. VTAS atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant bendravimo su vaikais
klausimais iškilusiuose ginčuose tarp tėvų ar artimųjų giminaičių.
Siekiant įvertinti kylančių nesutarimų tarp tėvų ar artimųjų giminaičių dėl bendravimo su
vaikais mastą ir išieškoti efektyviausių pagalbos būdų Tarnyba nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio rinko
statistinę informaciją apie VTAS sudarytas laikinas bendravimo tvarkas ir asmenų konsultavimą dėl
kylančių nesutarimų ir (arba) trukdymo vaikams bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ar
artimaisiais giminaičiais.
2019 m. surinktais duomenimis nustatyta, kad dėl asmenims kylančių nesutarimų bendravimo
su vaikais klausimais iš viso kreipėsi 375 asmenų, o vidutiniškai į kiekvieną VTAS per mėnesį
kreipiasi nuo 2 iki 17 asmenų ir yra sudaroma nuo 1 iki 9 laikinų bendravimo tvarkų. 2018 m.
duomenimis aptariamais klausimais vidutiniškai į kiekvieną VTAS per mėnesį kreipėsi nuo 1 iki 10
asmenų, buvo sudaroma nuo 1 iki 5 laikinų bendravimo tvarkų. Tiek 2018 m. tiek 2019 m. beveik
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
50
kas antrą atvejį tarpininkaujant VTAS vaiko atstovams pagal įstatymą pavyksta išspręsti taikiai, t. y.
abipusių sutarimu sudaromos bendravimo su vaikais tvarkos.
4.6. Išvados
2019 m. VTAS pateiktų procesinių dokumentų skaičius, atstovaujant vaiko interesams teismuose
CPK nustatyta tvarka, palyginus su 2018 m. išaugo 6 proc. (2018 m. – 17 121; 2019 m. – 18 282).
Lyginant su 2018 m., 2019 m. nežymiai padaugėjo VTAS inicijuotų teisminių procesų (2018 m. – 2
101; 2019 m. – 2 118), tačiau kitų procesinių dokumentų pateikta 18 proc. daugiau (2018 m. – 15
020; 2019 m. – 16 164), iš kurių didžiausią dalį sudarė teismui teikiamos pažymos.
2019 m. VTAS dalyvavo 13 932 (2018 m. – 12 135) teismo posėdžiuose atstovaujant vaiko
teisėms ir geriausiems interesams bylose, kuriuose buvo sprendžiami ginčai ir (arba) kiti klausimai
susiję su vaiku, t. y. 13 proc. daugiau nei 2018 m.
VTAS 2019 m. į teismą kreipėsi dėl teismo leidimo paimti vaiką (-us) iš jo atstovo (-ų) pagal
įstatymą 885 kartų (2018 m. – 700), t. y. 21 proc. daugiau nei 2018 m.
VTAS per 2019 m. parengė 1 974 dokumentus baudžiamajame procese (2018 m. – 1 799; 2017
m. – 2 027).
Per 2019 m. VTAS dalyvavo 8 357 (2018 m. – 6 543; 2017 m. – 5 751) kartus vaiko apklausose
ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdyje, atstovavo vaiko interesams teismo posėdžiuose
nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei dalyvavo procesinių prievartos priemonių vykdyme. Matyti, kad
kiekvienais metais VTAS dalyvavimo baudžiamajame procese skaičius ženkliai didėja.
2019 m. VTAS administraciniame procese iš viso parengė 433 (2018 m. – 299; 2017 m. – 534)
dokumentus ir 520 (2018 m. – 150; 2017 m. – 270) kartų dalyvavo teismo posėdžiuose ir (arba)
apklausose administracinėse bylose bei dalyvavo kitose procesiniuose veiksmuose administracinėse
bylose. Per 2019 m. VTAS aktyviau dalyvavo ir atstovavo vaiko interesams administraciniame
procese.
Per 2019 m. VTAS gavo 375 prašymų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, susijusių su vaiko teise
bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų ar artimu giminaičiu. Kaip ir 2018 m., kas antrą atvejį
tarpininkaujant VTAS tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pavyko išspręsti taikiai ir
teisminiai procesai inicijuoti nebuvo.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
51
5. VAIKO GLOBA (RŪPYBA) IR TARNYBOS VEIKLA, SUSIJUSI
SU GLOBOS ĮSTAIGOMIS
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Lietuvoje augo 499 600
vaikų (2018 m. pradžioje – 503 000 vaikų). Palyginus su 2018 m. pradžios duomenimis, vaikų
skaičius sumažėjo 3 400 vaikų, t. y. 0,68 proc. Per paskutinius 5 metus (nuo 2014 m.) vaikų skaičius
Lietuvoje sumažėjo 6,2 proc. (2014 m. – 532 600 vaikų, 2015 m. – 524 500. vaikų, 2016 m. – 518
200 vaikų, 2017 m. – 510 400, 2018 m. – 403 000, 2019 m. – 499 600).
5.1.Vaiko globos (rūpybos) organizavimas ir nustatymo pagrindai
Per 2019 m. 1 306 vaikai neteko tėvų globos, tačiau globos (rūpybos) nustatymo atvejų per
2019 m. buvo 1 346. Skaičių skirtumą lemia tai, kad kai kuriems vaikams per 2019 m. globa
(rūpyba) buvo nustatyta ne vieną kartą, pavyzdžiui, kai po vaiko paėmimo iš šeimos biologinei
šeimai grąžintas vaikas pakartotinai buvo paimtas iš šeimos arba, kai tam pačiam vaikui, kuriam
ataskaitiniais metais nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tais pačiais metais laikinosios globos
(rūpybos) forma buvo pakeista į nuolatinę globą (rūpybą). 2019 m. pabaigoje iš viso buvo
globojami (rūpinami) 7 446 vaikai (iš jų 1 431 laikinai globojami (rūpinami) ir 6 015 nuolatos
globojami (rūpinami). Pastebėtina, jog kelis pastaruosius metus vaikų, kuriems nustatoma globa
(rūpyba), mažėja, kaip mažėja ir bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius.
17 pav. Globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius 2017–2019 m.
Per 2019 m. atvejų, kai vaikai neteko tėvų globos, skaičius, lyginant su 2018 m.,
sumažėjo net 35,8 proc. (752 atvejais mažiau nei 2018 m.).
8 912
8 177
7 446
2 4022 003
1 305
2017 2018 2019
Metų pabaigoje Per metus
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
52
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2017–2018 m., dažniausia tėvų globos netekimo
priežastis buvo tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimas, nesidomėjimas vaiku, jo
nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas ir dėl to kilęs
pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šių
priežasčių per 2019 m. tėvų globos vaikai neteko 804 atvejais, ir tai sudaro 59,7 proc. visų tėvų
globos netekimo atvejų (2018 m. buvo 70 proc.). Iš jų, daugiausiai, kaip ir 2018 m., atvejų buvo
susijusių su 10–14 m. amžiaus vaikais (249 atvejai, t. y. 31 proc.) bei su vaikais iki 3 m. amžiaus
(198 atvejai, t. y. 25 proc.). (žr. 19 lentelę).
19 lentelė. Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai 2017–2019 m.
Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai 2017 m. 2018 m. 2019 m.
1. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs 52 83 56
2. Abu tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas) arba nuo
vaiko radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar
artimos giminystės ryšiai
9
3
7
3. Turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų
paieška 5 0 1
4. Turėtas vienintelis iš tėvų arba tėvai teismo paskelbti mirusiais arba
pripažinti nežinia kur esančiais 1 1 1
5. Turimas vienintelis iš tėvų arba tėvai nustatytąja tvarka pripažinti
neveiksniais 1 1 2
6. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis
dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų
svarbių priežasčių
469 413 416
7. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo
neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to
kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam,
doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka
paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų)
4 894
1 525
804
8. Vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų 18 4 6
9. Vaiko tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai ar
neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia 19 32 30
10. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra neveiksnus
nepilnametis 56 36 23
Iš viso vaikams nustatytos globos (rūpybos) atvejų: 2 524 2 098 1 346
Analizuojant vaikų, kuriems per 2019 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir per 2018 m.
bei 2017 m., dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta iki 3 m. amžiaus vaikams (344 atvejai) ir 10–14 m.
amžiaus vaikams (386 atvejai), didžiausią vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa
(rūpyba), skaičių sudaro 10–14 m. amžiaus grupės vaikai (28,7 proc.).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
53
Iš bendro 7 446 globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus didžiausias globojamų (rūpinamų)
vaikų skaičius sudarė vyresnio amžiaus vaikai, t. y., 15–17 m. (2 567 vaikai, t. y. 34,47 proc.) bei 10–
14 m. (2 566 vaikai, t. y. 34,46 proc.) (žr. 18 pav.)
18 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta per 2019 m., ir globojamų (rūpinamų)
vaikų skaičius pagal amžių 2019 m. pabaigoje.
5.2.Vaikų globos (rūpybos) rūšys ir formos
CK 3.252 straipsnis įtvirtina dvi globos (rūpybos) rūšis: laikiną ir nuolatinę, bei keturias
globos (rūpybos) formas: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre ir globos institucijoje.
Pažymėtina, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Valstybinė
vaiko teisių apsaugos institucija nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės
paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių,
kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali priimti
sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Bendra laikinosios
globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.
2 567
2 566
1 009
725
579
240
379
188
168
331
15-17 M.
10-14 M.
7-9 M.
4-6 M.
0-3 M.
0 500 1000 1500 2000 2500 3000
Per 2019 metus 2019 metų pabaigoje
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
54
19 pav. Vaiko globos (rūpybos) formų pasiskirstymas 2019 m.
Analizuojant vaikų globos (rūpybos) formų pasiskirstymą, matoma, kad per 2019 m.
23,2 proc. (2018 m. – 42 proc.) atvejų tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo
nustatyta globos įstaigose, 53,4 proc. atvejų – šeimose (2018 m. – 50 proc.), 0,9 proc. vaikų –
šeimynose (2018 m. – 2 proc.) ir 22,5 proc. vaikų – globos centruose (2018 m. – 6 proc.).
Lyginant su 2018 m. duomenimis matyti, kad 2019 m. ženkliai sumažėjo vaikų globos
(rūpybos) nustatymo atvejų globos įstaigose.
20 pav. Vaikų globa (rūpyba) pagal amžių ir formą (2019 m. pabaigoje).
1 953
251 354
4 888
306 29713
705
GLOBA (RŪPYBA) VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOJE
GLOBA (RŪPYBA) GLOBOS CENTRE
GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMYNOJE GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE
2019 metų pabaigoje Per 2019 metus
410 537696
1 667
0
4 888
20 31 57 0 0354
94 46 46 46 19251
55 111 210
717860
1 953
0-3 m 4-6 m 7-9 m 10-14 m 15-17 m Iš viso:
Šeimoje Šeimynoje Globos centre Institucijoje
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
55
21 pav. Vaikų globa (rūpyba) pagal amžių ir rūšį (2019 m. pabaigoje).
550
275
111193
241 210279
339
717
878968
860923
1 049
1 953
2 419
2 872
2274
181
3076
12843
105 133 108183 225
92 132 158
295
570
825
33 4294 81 117 113
167 174 206
609695
743 768 791891
1 656
1 849
2 047
2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m.
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m. Iš viso
Iš viso Laikinoji globa Nuolatinė globa
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
56
10.1.5.2.1. Globa (rūpyba) šeimoje
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje šeimose buvo globojami (rūpinami) 4 888
vaikai, 2018 m. – 5 249 vaikai, 2017 m. – 5 602 vaikai. Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičiumi, 65,7 proc. vaikų globojami (rūpinami) šeimose, 2018 m. šeimose
globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė apie 64 proc. nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičiaus, 2017 m. – 63 proc. vaikų. Taigi, pastebėtina, kad per pastaruosius metus iš visų globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičiaus, globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose, auga.
Ataskaitinių metų pabaigoje iš 4 888 šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų 866 (proc.)
vaikams buvo nustatyta laikinoji, o 4 022 (proc.) vaikams – nuolatinė globa (rūpyba). Kaip 2017 m.
bei 2018 m. taip ir 2019 m. pabaigoje šeimose dažniau buvo globojamų (rūpinamų) mergaičių (2 551)
nei berniukų (2 337). Taip pat išlieka ta pati tendencija, jog didžiąją šeimose globojamų (rūpinamų)
vaikų dalį sudaro vyresni kaip 10 metų vaikai (3 243 vaikai) (66,4 proc.).
2019 m. pabaigoje 3 272 vaikai, t. y. 67 proc. visų šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų, buvo
globojami (rūpinami) giminaičių šeimose (2 575 šeimos / asmenys). Vienas iš pagrindinių vaiko
globos (rūpybos) motyvų – giminystės ryšys su be tėvų globos likusiu vaiku (žr. 22 pav.).
22 pav. Globėjų (rūpintojų) pasiskirstymas pagal giminystės ryšį su vaiku.
Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai tėvų globos netekusio vaiko globėjais (rūpintojais)
skiriami seneliai – 2019 m. pabaigoje 1 598 senelių šeimose buvo globojami (rūpinami) 2 064 vaikai
(63 proc. giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų). Kiek rečiau vaikai globojami (rūpinami)
tetų / dėdžių šeimose (724 vaikai – 22 proc.), brolių / seserų šeimose (310 vaikų – 9,5 proc.) ar kitų
1 831
3 771
1 620
3 516
1 616
3 272
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
Globėjais (rūpintojais) paskirti asmenys / Globėjais (rūpintojais) paskirti šeimos, nesusiję giminystės ryšiaissu asmenys / šeimos, susiję giminystės ryšiais su vaiku.
2017 m. 2018 m. 2019 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
57
giminaičių šeimose (174 vaikai – 5,5 proc.).
2019 m. pabaigoje didžioji dalis globėjų (rūpintojų) (2 963 asmenys / šeimos – 78,4 proc.)
globojo (rūpinosi) vienu vaiku (atitinkamai 2018 m. – 3 237 asmenys / šeimos (79 proc.), 2017 m. –
3 460 asmenų / šeimų (80 proc.). Dviem vaikais 2019 m. pabaigoje globojo (rūpinosi) 609 asmenys
/ šeimos, t. y. 16,1 proc. globėjų (rūpintojų), tris vaikus globojo (rūpinosi) – 151 asmuo / šeimos (4
proc.), keturis vaikus – 42 asmenys / šeimos (1,1 proc.), penkis vaikus – 12 asmenų / šeimų (0,3
proc.), o šešis ir daugiau vaikų – 2 asmenys / šeimos (0,1 proc.).
10.2.5.2.2. Globa (rūpyba) globos centre
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 67 globos centrai, kurie buvo sudarę
bendradarbiavimo sutartis su 201 budinčiu globotoju galinčiu priimti 441 be tėvų globos likusį vaiką.
2019 m. pabaigoje globos centruose globa (rūpyba) buvo nustatyta 251 tėvų globos netekusiam
vaikui, tai sudarė apie 3,4 proc. visų vaikams nustatytų globų (rūpybų) skaičiaus (2018 m. tesudarė 1
proc.). Daugiausiai globų globos centruose nustatoma vaikams iki 3 m. amžiaus ir tai sudaro apie
37,5 proc. visų nustatytų globų, mažiausiai rūpyba globos centruose buvo nustatyta vyresniems kaip
15 m. amžiaus vaikams – 7,6 proc.
20 lentelė. Budinčių globotojų pasiskirstymas pagal apskritis 2019 m.
Eil. Nr. VVTAĮT skyrius
2018 metais 2019 metais
Budinčių
globotojų
skaičius
Iš jų galinčių
priimti vaiką
bet kuriuo
paros metu
skaičius
Budinčių
globotojų
skaičius
Iš jų galinčių
priimti vaiką
bet kuriuo
paros metu
skaičius
1. Alytaus apskr. 9 7 6 5
2. Kauno apskr. 4 1 10 2
3. Kauno m. 3 2 2 2
4. Klaipėdos apskr. 6 3 11 6
5. Marijampolės apskr. 4 1 4 1
6. Panevėžio apskr. 10 8 17 11
7. Šiaulių apskr. 19 7 10 5
8. Tauragės apskr. 6 6 7 7
9. Telšių apskr. 7 3 2 0
10. Utenos apskr. 6 2 12 9
11. Vilniaus m. 9 4 17 8
12. Vilniaus apskr. 22 3 19 8
Iš viso: 105 47 117 64
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
58
10.3.5.2.3. Globa (rūpyba) šeimynoje
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 55 šeimynos (2018 m. – 53, 2017 m. –
53). Per 2019 m. 2 šeimynos buvo likviduotos, 4 pradėjo savo veiklą. Lyginant paskutinių trejų metų
statistinius duomenis, 2019 m. pabaigoje šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja:
2019 m. pabaigoje buvo globojami (rūpinami) 354 vaikai, 2018 m. pabaigoje – 394 vaikai, 2017 m.–
438 vaikai. Taip pat sumažėjo ir skaičius vaikų, kuriems globa (rūpyba) buvo nustatyta šeimynoje,
per ataskaitinį laikotarpį: per 2019 m. – 13 vaikų, 2018 m. – 43 vaikams, 2017 m. – 65 vaikams.
Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi, šeimynose globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičius sudarė apie 4,75 proc. nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.
Ataskaitinių metų pabaigoje, kaip ir 2018 m., didesniajai daliai vaikų šeimynose nustatyta
nuolatinė globa – 331 vaikui, laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 23 vaikams (2018 m. pabaigoje
nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 359 vaikams, laikinoji – 35 vaikams).
Kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. didžiąją šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų dalį
sudarė 10 m. ir vyresnio amžiaus vaikai. 2019 m. pabaigoje šeimynose buvo globojami (rūpinami)
136 vaikai (38 proc.), kurių amžius nuo 10 iki 14 m., ir 110 vaikų, kurių amžius 15–17 metų (31
proc.).
10.4.5.2.4. Globa (rūpyba) institucijoje
2019 m. pabaigoje globos institucijose buvo globojami (rūpinami) 1 954 vaikai (809
mergaitės ir 1 145 berniukai), tai sudarė 26,2 proc. nuo visų Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičiaus. Lyginant su 2018 m. duomenimis, šis skaičius sumažėjo 3,8 proc. Pastebėtina, kad
socialinėse globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai
mažėja (2017 m. – 2 872 vaikai, 2018 m. – 2 419 vaikų). Nuolatinė globa, vaikų globos institucijoje
nustatyta 1 660 vaikų, laikinoji globa (rūpyba) – 294 vaikams.
2019 m. pabaigoje globa (rūpyba) institucijoje dažniausiai buvo nustatyta 10–14 m. vaikams
(718 vaikų – 36,7 proc.) bei 15–17 m. vaikams (860 vaikų, kas sudaro 44 proc. visų vaikų,
apgyvendintų globos įstaigose).
Per 2019 m, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 3.261 str. 2 dalimi Tarnybos teritoriniai
skyriai priėmė 25 sprendimus dėl vaikų iki 3 m. amžiaus globos nustatymo institucijoje. Dažniausiai
pasitaikančios vaiko iki 3 m. globos nustatymo institucijoje priežastys – ši globos forma neprieštaravo
geriausiems vaiko interesams dėl vaiko neišskyrimo su broliais / seserimis (11 atvejų), 10 atvejų globa
nustatyta dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nebuvo galimybių nustatyti vaikui
globos šeimoje, globos centre arba šeimynoje ir 4 atvejais globos nustatymui institucijoje pritarta, nes
be tėvų globos likusiam vaikui buvo reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (arba) slaugos
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
59
paslaugos, kurių teikimas negalėjo būti užtikrintas vaikui nustatant globą šeimoje, globos centre ar
šeimynoje.
2019 m. pabaigos duomenimis 12 vaikų iki 3 m. amžiaus globa institucijoje truko ilgiau kaip
3 mėnesius.
5.3. Globos (rūpybos) kaita
Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai globos (rūpybos) forma keičiama iš globos
(rūpybos) institucijoje į globą (rūpybą) šeimoje. Per 2019 m. 121 vaikui (36 proc.), kurie buvo
globojami (rūpinami) globos institucijose, globėjais (rūpintojais) tapo asmenys / šeimos. (žr. 21
lentelę.).
21 lentelė. Globos (rūpybos) formų kaita 2018−2019 m. (vaikų skaičius).
2018 m. 2019 m.
Globa
pakeista:
Į globą institucijoje
Į globą šeimynoje
Į globą šeimoje
Į globą globos
centre
Į globą institucijoje
Į globą šeimynoje
Į globą šeimoje
Į globą globos centre
Iš globos
šeimoje
83 12 - 23 64 17 0 11
Iš globos
šeimynoje 9 - 10 - 20 0 4 1
Iš globos
institucijoje - 3 226 58 0 10 121 27
Iš globos
centre 3 - 17 - 22 0 37 0
Kaip ir kasmet, išlieka didelis skaičius vaikų (19 proc. nuo visų 334 vaikų, kuriems buvo
keista globos (rūpybos) forma), kuriems globos (rūpybos) forma iš globos (rūpybos) šeimoje pakeista
į globą (rūpybą) institucijoje – 2019 m. – 64 vaikams (per 2018 m. 83 vaikams, o per 2017 m. –
125 vaikams).
5.4. Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys
Vadovaujantis CK 3.255 ir 3.258 straipsniais, vaiko laikinoji / nuolatinė globa (rūpyba)
pasibaigia, kai: vaikas grąžinimas tėvams; sulaukia pilnametystės arba yra emancipuojamas;
įvaikinamas; arba sudaro santuoką. Laikinoji globa (rūpyba) taip pat baigiasi nustačius vaikui
nuolatinę globą (rūpybą).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
60
22 lentelė. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys 2018–2019 m.
Per 2018 m. Per 2019 m.
Iš viso: Laikinoji
globa (rūpyba)
Nuolatinė
globa (rūpyba)
Iš viso: Laikinoji
globa (rūpyba)
Nuolatinė
globa (rūpyba)
1. Vaiko globos (rūpybos)
pasibaigimo atvejų skaičius 2 351 1 203 1 146 1 973 901 1 072
1.1. grąžintas tėvams 1 082 1 055 65 850 796 54
1.2. sulaukė pilnametystės arba yra
emancipuotas
1 113 109 963 1 014 76 938
1.3. įvaikintas 146 37 107 108 25 72
1.4. susituokė 3 1 6 4 1 3
1.5. mirė 7 1 5 8 3 5
2. Laikinoji globa (rūpyba)
baigta, nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba)
968 968 - 729 729 -
5.5. Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų
Nepilnamečio globėjas (rūpintojas), esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms, gali būti
atleistas arba nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo. Vadovaujantis CK 3.246
straipsniu, nepilnamečio globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi gali būti atleistas nuo globėjo ar
rūpintojo pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams arba jeigu globėjo pareigų
negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų
svarbių priežasčių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vaiko globėjas (rūpintojas) teismo
nutartimi gali būti nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jei netinkamai atlieka pareigas,
neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos ar naudojasi savo teisėmis
savanaudiškais tikslais.
Iš viso dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per
2019 m. globa (rūpyba) šeimoje baigėsi 576 atvejais (2018 m. – 753 atvejais, 2017 m. – 810
atvejų). Ataskaitiniu laikotarpiu vaiko globėjas (rūpintojas), grąžinus vaiką tėvams, nuo globėjo
pareigų atlikimo buvo atleistas 392 atvejais (68 proc.) (2018 m. – 706 atvejais, 2017 m. – 538
atvejais), dėl paties globėjo (rūpintojo) ar jo artimųjų ligos − 14 atvejų (2018 m. – 19 atvejų, 2017
m. – 26 atvejais), dėl turtinės padėties pablogėjimo – 1 kartą (2018 m. – nei vieno karto, 2017 m.
– 1 kartą), dėl kitų svarbių priežasčių – 136 atvejais (23 proc.) (2018 m. – 176 atvejais, 2017 m. –
178 atvejais). 2019 m. 15 šeimoje vaiką globojusių (rūpinusių) globėjų (rūpintojų) mirė (2018 m.
– 19 atvejų, 2017 m. – 16 atvejų).
Ataskaitiniu laikotarpiu globojamo (rūpinamo) šeimynoje vaiko globėjas (rūpintojas) nuo
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
61
pareigų iš viso buvo atleistas 45 atvejais (2018 m. – 43 atvejais, 2017 m. − 53 atvejais). Per 2019
m. 20 atvejų (44 proc.) šeimyna nuo globėjo (rūpintojo) pareigų buvo atleista vaiką grąžinus
tėvams, 2 atvejais vaiko globėju (rūpintoju) paskyrus fizinį asmenį ir 15 (33 proc.) atvejais dėl kitų
svarbių priežasčių.
Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų atlikimo 2019
m. atleistas 552 atvejais, iš jų 313 atvejų (56 proc.) vaiko globos (rūpybos) institucija atleista nuo
globėjo (rūpintojo) pareigų vaiką grąžinus tėvams, 238 atvejais vaiko globėjas (rūpintojas)
pakeistas, 118 (49 proc.) vaikų globą nustatant fizinių asmenų šeimose, 12 atvejų – dėl vaiko
amžiaus, kai vaikas iš kūdikių namų perkeliamas į globos įstaigą vyresniems vaikams, 12 atvejų –
dėl vaiko specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, žymių sveikatos sutrikimų), 65 atvejais – dėl kitų
svarbių priežasčių, 40 atvejų per ataskaitinį laikotarpį, institucija nuo vaiko globėjo (rūpintojo)
pareigų buvo atleista dėl socialinės globos įstaigos reorganizacijos.
Ataskaitiniu laikotarpiu globojamo (rūpinamo) globos centre vaiko globėjas (rūpintojas)
nuo pareigų iš viso buvo atleistas 175 atvejais. 116 atvejų (66 proc.) globos centras nuo globėjo
(rūpintojo) pareigų buvo atleistas vaiką grąžinus tėvams, 36 atvejais (20 proc.) vaiko globėju
(rūpintoju) paskirtas fizinis asmuo, 4 atvejais (2 proc.) globos centras nuo globėjo (rūpintojo)
pareigų atleistas dėl vaiko specialiųjų poreikių, o 20 atvejų (11 proc.) – dėl kitų svarbių priežasčių.
Per 2019 m., esant globai (rūpybai) šeimoje, 16 atvejų globėjas (rūpintojas) buvo nušalintas
nuo pareigų (2018 m. – 28 atvejais, 2017 m. – 49 atvejais). 12 atvejų globėjas (rūpintojas) buvo
nušalintas nuo pareigų dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas, 4 atvejais – dėl globojamo
(rūpinamo) vaiko interesų neužtikrinimo. 2019 m. 9 atvejais nuo pareigų nušalinta šeimyna, nes
netinkamai atliko globėjo (rūpintojo) pareigas ir vienu atveju nušalinta globos institucija, nes
netinkamai atliko savo pareigas. Nuo pareigų nenušalintas nei vienas globos centras.
5.6. Laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu
Per 2019 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1 013 vaikų (2018 m. – 1 116,
2017 m. – 1 322).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
62
23. pav. Vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu 2017–2019 m.
Daugiausia atvejų (94 proc.) laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatoma giminaičių
šeimoje ir 72 proc. atvejų laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta mieste. Atitinkamai
laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta tolygiai mergaitėms (49,1 proc.) ir berniukams
(50,9 proc.). Pagal amžių laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu dažniausiai buvo nustatyta 10–14 m.
vaikams, 37 proc. atvejų, ir 15–17 m. vaikams, 32 proc. atvejų.
23 lentelė. Vaikų globos (rūpybos) nustatymas tėvų prašymu per 2019 metus.
Vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba)
šeimoje tėvų prašymu dėl tėvų išvykimo iš
Lietuvos Respublikos, iš viso:
Per laikotarpį Laikotarpio
pabaigoje
Vaikų
skaičius* Atvejų skaičius Vaikų skaičius
1 013 1 043 1 467
Pagal subjektą:
giminaičių šeimoje 986 1 009 1 389
kitų asmenų šeimoje 32 34 78
Pagal vietą:
miestas 633 652 1 057
kaimas 385 391 410
Pagal lytį:
berniukai 521 543 746
mergaitės 492 500 721
Pagal amžių:
0–3 m. 125 128 87
4–6 m. 144 147 155
7–9 m. 181 186 220
10–14 m. 353 363 538
15–17 m. 214 219 467
*skaičiuojant vaikų skaičių per metus aritmetinis skaičiavimas netaikomas, kai vienam vaikui globa
(rūpyba) buvo nustatyta kelis kartus.
1 0131 116
1 322
2019 metais 2018 metais 2017 metais
Vaikų skaičius kuriems buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu 2017–2019 metais
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
63
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko
laikinos globos (rūpybos) nuostatų, redakcijai, laikinos globos (rūpybos) tėvų prašymu instituto
neliko.
5.7. Socialinės globos namuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, augančių vaikų apskaitos tvarkymas
ir siuntimų į šias įstaigas organizavimas
Vadovaudamasi Tarnybos nuostatais ir Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio
nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų
poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su
negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Tarnyba tvarko socialinės
globos įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija (toliau – SADM) (toliau – Valstybės vaikų globos institucijoje), globojamų (rūpinamų)
vaikų apskaitą, organizuoja vaikų siuntimą į šias įstaigas ir vykdo siuntimų priežiūrą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019 m. pabaigoje veikė 7 Valstybės vaikų globos
institucijos. Tarnybos 2019 m. pabaigos duomenimis, Valstybės vaikų globos institucijose augo 183
vaikai ir 23 pilnamečiai asmenys. Šiose įstaigose 2019 m. buvo numatytas planinis vietų skaičius 229
paslaugų gavėjams. Pastebima, kad kasmet vaikų, gaunančių socialinės globos (rūpybos) paslaugas
Valstybės vaikų globos institucijose, skaičius mažėja. 2019 m. pabaigoje lyginant su 2017 m.
pabaigos duomenimis, Valstybės vaikų globos institucijose augančių vaikų skaičius sumažėjo 47
proc. (žr. 24 lentelę).
24 lentelė. Vaikų, augančių Valstybės vaikų globos institucijose, pasiskirstymas pagal amžių
2018 m. pabaigos duomenimis.
Eil.
Nr.
Valstybės vaikų globos
institucijos
0–3 m.
4–6 m.
7–9 m.
10–14 m.
15–17 m.
Pilnamečiai
Iš
viso:
1. Marijampolės specialieji
socialinės globos namai - - - - 3 3 6
2. Obelių vaikų globos namai - 1 3 8 14 10 36
3. Pabradės socialinės globos
namai 1 - 3 4 6 1 16
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
64
4.
Panevėžio Algimanto
Bandzos kūdikių ir vaikų
globos namai
3 4 5 10 22 9 53
5. Globos namai „Užuovėja“ 2 - - - 1 1 4
6. Ventos socialinės globos
namai - 1 3 13 16 0 33
7. Vilijampolės socialinės
globos namai 1 4 1 10 19 0 35
Iš viso (2019 m.
pabaigoje): 7 10 15 45 81 24 183
Iš viso (2018 m.
pabaigoje):
14
9
27
81
123
34
288
Iš viso (2017 m.
pabaigoje):
14
7
27
92
176
24
340
Pažymėtina, jog 2019 m. pabaigoje Valstybės vaikų globos institucijose gyvenę 23 asmenys
(12 proc. visų Valstybės vaikų globos institucijose gyvenančių asmenų) buvo sulaukę 18 metų, t. y.
pilnamečiai. Valstybės vaikų globos institucijos savo nuostatuose, tvirtinamuose SADM ministro
įsakymu, yra nurodžiusios galimybę teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą vaikams iki 18
metų, o jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo lavinimo ar formaliojo profesinio ugdymo programą –
iki 21 metų. Taigi, pilnamečiams asmenims, kurie buvo globojami (rūpinami) konkrečiose Valstybės
vaikų globos institucijose, toliau teikiamos socialinės paslaugos, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šių
asmenų mokymąsi formaliojo ugdymo įstaigose.
5.7.1. Siuntimų į socialinės globos namus, kurių savininko teises ir
pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
rengimas
Tarnyba ataskaitiniais metais išrašė 19 siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas. 2019 m.
Tarnyba išrašė 52,5 proc. siuntimų mažiau nei 2018 m.
Mažėjantį nepilnamečių skaičių Valstybės vaikų globos institucijose lėmė įgyvendinama
institucinės globos pertvarka, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d.
įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų
paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų plano
patvirtinimo“ (toliau – Institucinės globos pertvarka), kurios tikslas – pereiti prie bendruomeninių
paslaugų teikimo. Pažymėtina, jog įtaką mažėjančiam išrašytų siuntimų skaičiui turėjo ir Socialinės
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
65
apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-220 sudaryta regionų socialinių
paslaugų infrastruktūros tinklo plėtros darbo grupės veikla, susijusi su konkrečiame regione esančių
Pertvarkomų neįgaliųjų įstaigų pertvarka.
25 lentelė. 2017–2019 m. Tarnybos išrašytų siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas
skaičius pagal vaikų amžiaus grupes.
Amžiaus grupė
2017 m. išrašytų
siuntimų skaičius
2018 m. išrašytų
siuntimų skaičius
2019 m. išrašytų
siuntimų skaičius
0–3 m. 8 6 4
4–6 m. 1 4 5
7–9 m. 7 4 1
10–14 m. 14 11 1
15–17 m. 23 15 8
Iš viso: 53 40 19
Remiantis 25 lentele matyti, kad ataskaitiniais metais, kaip ir ankstesniais, daugiausiai
siuntimų išrašyta 15–17 m. amžiaus vaikams. Pažymėtina, jog nors Tarnyba išrašė 19 siuntimų, tačiau
faktiškai buvo pasinaudota tik 16 iš jų, t. y. 3 siuntimai buvo pripažinti netekusiais galios,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.
įsakymo Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos
aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio
nustatymo metodikos patvirtinimo“ 60 punktu.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
66
24 pav. 2017–2019 m. Tarnybos išrašytų siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas,
skaičius.
Daugiausiai siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas 2018 m. Tarnyba išrašė dėl vaikų
apgyvendinimo Vilijampolės socialinės globos namuose (7 siuntimus, t. y., 37 proc. visų išrašytų
siuntimų).
26 lentelė. 2017–2019 m. Tarnybos išrašytų siuntimų skaičius pagal savivaldybes ir
savivaldybių kreipimųsi dėl siuntimų išrašymo 2019 m. pagal apskritis skaičių.
Eil.
Nr.
Apskrities
savivaldybės Savivaldybė
Išrašytų
siuntimų
skaičius
2017 m.
Išrašytų
siuntimų
skaičius
2018 m.
Išrašytų
siuntimų
skaičius
2019 m.
Iš viso
išrašytų
siuntimų
skaičius
pagal
apskritis
2019 m.
1. Vilniaus miestas Vilniaus m. 8 2 - 0
2. Vilniaus apskritis Vilniaus r. - - 2
4 Širvintų r. 1 - -
0
0
4
4
0
0
4
7
0
4
2
0
0
9
10
6
0
3
4
6
5
15
4
7
Marijampolės SGN
Obelių VGN
Pabradės SGN
A. Bandzos SPN
"Šaltinis"
"Užuovėja"
Ventos SGN
Vilijampolės SGN
0 2 4 6 8 10 12 14 16
2017 2018 2019
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
67
Ukmergės r. 1 - -
Šalčininkų r. - - 1
Švenčionių r. 2 - 1
3. Kauno miestas Kauno m. 3 3 - 0
Jonavos r. 5 1 -
4. Kauno apskritis
Kauno r. 1 2 -
2
Prienų r. - - -
Kaišiadorių r. - 1 -
Raseinių r. - 1 -
Kėdainių r. - - 2
5. Klaipėdos apskritis
Kretingos r. - - 1
1 Šilutės r. - - -
Klaipėdos r. - - -
6. Šiaulių apskritis
Kelmės r. - 1 -
1
Šiaulių m. 1 4 -
Šiaulių r. 1 1 -
Akmenės r. - 1 1
Radviliškio r. - - -
7. Panevėžio apskritis
Panevėžio m. 6 1 -
1
Panevėžio r. - - 1
Pasvalio r. - 3 -
Kupiškio r. - 1 -
Rokiškio r. 4 4 -
Biržų r. - 1 -
8. Alytaus apskritis
Alytaus m. 1 - -
3 Alytaus r. - - 3
Varėnos r. - - -
9. Telšių apskritis
Mažeikių r. - - -
1 Skuodo r. 1 - -
Telšių r. 3 1 1
Plungės r. - 2 -
10. Tauragės apskritis
Tauragės r. 2 - 1
2 Pagėgių r. 1 - -
Jurbarko r. 9 9 1
Šilalės r. - - -
11. Utenos apskritis
Anykščių r. 1 - -
3 Molėtų r. 1 - -
Utenos r. - - 1
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
68
Zarasų r. - - -
12. Marijampolės
apskritis
Marijampolės m. - 1 -
3 Kalvarijos r. 1 - -
Šakių r. - - 1
Vilkaviškio r. - - 2
Iš viso: 53 40 19 19
Daugėjant socialinių paslaugų vaikams (šeimoms) teikimo galimybėms bendruomenėje,
mažėja savivaldybių administracijų kreipimųsi dėl vaikų apgyvendinimo Valstybės vaikų globos
institucijose skaičius. Tai lėmė ir 2019 m. pabaigoje asmenų, laukiančių apgyvendinimo Valstybės
vaikų globos institucijose, nedidelį (3 vaikai) skaičių ( 2018 m. pabaigoje eilėje laukė 3, o 2017 m. –
4 vaikai).
5.8.Vaikų globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi
programos įgyvendinimo priežiūra
Institucijoje ar šeimynoje globojami (rūpinami) vaikai, laikinai svečiuotis pas nuolatos
Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį gali vadovaujantis Socialinės
globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos
aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. BV-148 (toliau –
Svečiavimosi tvarkos aprašu).
10.5.5.8.1. Vaikų globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų laikino
svečiavimosi pas užsienyje gyvenantį fizinį asmenį programos
įgyvendinimo priežiūra
Vadovaujantis Svečiavimosi tvarkos aprašo 29 punktu, vaiko globėjas (rūpintojas) gali vaiką
laikinai išleisti svečiuotis pas nuolatos užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį, jeigu dėl to
kreipiasi užsienio valstybės organizacija, turinti užsienio valstybės kompetentingos institucijos
išduotą leidimą vykdyti socialinę su vaiko gerove susijusią veiklą (toliau – juridinis asmuo).
Tarnyba, vadovaudamasi Svečiavimosi tvarkos aprašo nuostatomis bei atsižvelgdama į
Tarpžinybinės komisijos rekomendacijas, išduoda juridiniam asmeniui leidimą vykdyti globojamų
(rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi užsienio valstybėje programą Lietuvos Respublikoje (toliau –
Programa) bei prižiūri, kaip juridinis asmuo įgyvendina vykdomą Programą.
Lietuvoje 2019 m. veiklą vykdė 3 užsienio organizacijos: „Otwarty Dom“ (Lenkija), „Serce
Dzieciom“ (Lenkija) ir „Nuovo Cielo Onlus“ (Italija). Programoje dalyvavo 12 Lietuvos vaikų globos
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
69
institucijų. Kiekviena iš paminėtų užsienio valstybės organizacijų bendradarbiavo su keliomis vaikų
globos institucijomis:
1. Lenkijos draugija „Otwarty Dom“ bendradarbiavo su VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniu
centru“, Pabradės vaikų globos namais bei Vilniaus r. šeimos ir krizių centru;
2. Vilniaus ir Gardino draugų fondas „Serce Dzieciom“ bendradarbiavo su Vilniaus
Antakalnio vaikų socialinės globos namais, Vilniaus „Žolyno“ vaikų socialinės globos namais, VšĮ
„Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centru“, VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ bei
Šalčininkų vaikų globos namais;
3. Italijos asociacija „Nuovo Cielo Onlus“ bendradarbiavo su Vilniaus Antakalnio vaikų
socialinės globos namais, Vilniaus „Žolyno“ vaikų socialinės globos namais, Radviliškio pagalbos
vaikui centru, Ukmergės globos centru, Alytaus miesto šeimos centru, VšĮ „Vaikų ir paauglių centru“
bei Vilniaus vaikų socialinės globos namais „Gilė“.
Juridiniams asmenims išduoti leidimai vykdyti Programą: Lenkijos draugijai „Otwarty Dom“
nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2021 m. birželio 7 d.; Vilniaus ir Gardino draugų fondui „Serce
Dzieciom“ nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2021 m. birželio 7 d.; Italijos asociacijai „Nuovo Cielo
Onlus“ nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d.
27 lentelė. 2019 m. bent kartą Programoje dalyvavusių vaikų skaičius.
Organizacijos pavadinimas 2019 m. Programoje
dalyvavusių įstaigų skaičius
2019 m. bent kartą Programoje
dalyvavusių vaikų skaičius
„Otwarty Dom“ 3 12
„Serce Dzieciom“ 5 34
„Nuovo Cielo Onlus“ 7 38
Paminėtina, jog dažniausiai vaikai svečiuojasi pas tą patį užsienio valstybėje gyvenantį fizinį
asmenį, su kuriuo užmezga darnius, draugiškus santykius bei grįžus į vaikų globos instituciją juos
palaiko kitomis ryšio priemonėmis.
5.8.2. Vaikų globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų laikino
svečiavimosi pas nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį
Vadovaujantis Svečiavimosi tvarkos aprašo, 65 punktu, kiekvienas Tarnybos teritorinis
skyrius yra įpareigotas kiekvienais metais, iki sausio 31 d., pateikti apibendrintą informaciją Tarnybos
Įvaikinimo ir globos skyriui, kiek iš viso vaikų, kuriems jų teikimu nustatyta globa (rūpyba)
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
70
Institucijoje ar šeimynoje, per metus laikinai svečiavosi pas giminaičius ir (arba) kitus asmenis
(Aprašo 7 priedas).
Apibendrinus rezultatus matyti, jog dažniausiai vaikai svečiuotis išleidžiami pas giminaičius
(56,57 proc. visų atvejų) ir pas asmenis su kuriais nėra saistomi giminystės ryšiais (43,43 proc.):
28 lentelė. 2019 m. vaikai vykę svečiuotis pas nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenančius
asmenis.
Vyko svečiuotis Lietuvos Respublikoje į: Vykusių svečiuotis globotinių skaičius
Tėvų šeimą 54 vaikai
Brolio ar sesers šeimą 92 vaikai
Kitų giminaičių šeimą 207 vaikas
Kitų asmenų (ne giminaičių) šeimą 271 vaikas
Iš viso: 624
10.6.
5.9. Išvados
1. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tėvų globos buvo netekę 7 446 vaikai, t. y. 731
vaiku (9 proc.) mažiau nei 2018 m. pabaigoje. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja: 2018 m. tėvų
globos netekusių vaikų skaičius siekė 8 177 vaikus, o 2017 m. – 8 912 vaikų.
2. Ataskaitinius laikotarpiu, 804 visų vaikų netekusių tėvų globos atvejais (59,7 proc.
visų atvejų), sudarė atvejai, kai vaikai neteko tėvų globos, dėl tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų
nesirūpinimo, nesidomėjimo vaiku, jo nepriežiūros, netinkamo auklėjimo, fizinio ar psichinio smurto
naudojimo (2018 m. 1525 atvejai sudarė 73 proc.).
3. Analizuojant vaikų, kuriems per 2019 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir
per ankstesniais metais, dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta 10–14 m. amžiaus vaikams (379
vaikas) ir vaikams iki 3 m. amžiaus (331 vaikas).
4. Per 2019 m. 2 proc. (23) tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo
nustatyta šeimynose, 17 proc. (248) vaikam – globos centruose, 21 proc. (295) – vaikam globos
institucijose (įskaitant bendruomeninius vaikų globos namus) ir 60 proc. (865) vaikam – šeimose.
5. Lyginant 2017–2019 m. duomenis matyti, kad bendras globos įstaigose globojamų
vaikų skaičius mažėja. 2019 m. Globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų buvo 30,61 proc.
mažiau nei 2017 m. (2017 m. – 2 813 vaikų, 2019 m. – 1 952 vaikai).
6. 2019 m. pabaigoje šeimose buvo globojami (rūpinami) 4 888 vaikai (2018 m. –
5 249, 2017 m. – 5 602). Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi,
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
71
65,7 proc. vaikų yra globojami (rūpinami) šeimose (2018 m. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų
dalis sudarė apie 64 proc., o 2017 m. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė apie 63
proc. nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Taigi, per pastaruosius 3 metus šeimose
globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius nuolatos auga.
7. Per 2019 m. užfiksuoti 1 973 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai.
Pastebėtina, kad per 2019 m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausios globos (rūpybos)
pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas tėvams (850 atvejų, t. y. 43 proc. visų globos (rūpybos)
pasibaigimo atvejų) ir vaiko pilnametystė arba emancipacija (1 014 atvejų, t. y. 51,4 proc. visų
globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).
8. Per 2019 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta 1 013 vaikų, metų
pabaigoje laikinai globojami pagal tėvų prašymus buvo 1 467 vaikai.
9. 2019 m. siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas Tarnyba išrašė 52,5 proc.
mažiau nei 2018 m. 2019 m. pabaigoje Valstybės vaikų globos institucijose augo 37,5 proc. mažiau
vaikų nei 2018 m. pabaigoje. Per 2019 m. išrašyta 52,5 proc. siuntimų mažiau nei 2018 m.
10. 2019 m. Lietuvoje vaikų globos institucijoje arba šeimynoje globojamų (rūpinamų)
vaikų išleidimo svečiuotis į užsienio valstybę programą įgyvendino 3 užsienio organizacijos. Jų
vykdomose programose dalyvavo 12 Lietuvos vaikų globos institucijų.
11. 2019 m. dažniausiai vaikai svečiuotis buvo išleidžiami pas asmenis su kuriais nėra
saistomi giminystės ryšiais (43,43 proc.) ir pas kitus (ne tėvus ir ne brolius / seseris) giminaičius
(33,2 proc. visų atvejų).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
72
6. TARNYBOS ATESTUOTŲ ASMENŲ VEIKLA IR GLOBOS CENTRŲ
TEIKIAMOS PASLAUGOS
Globos centro veiklos tikslas – užtikrinti, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų
(rūpintojų) globojamiems (rūpinamiems) ir budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems
globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti būtų prieinama
reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba siekiant tinkamo vaiko, įvaikio
ugdymo ir auklėjimo šeimai artimoje aplinkoje. Kartu vykdydamas savo veiklą ir funkcijas Globos
centras organizuoja ir teikia paslaugas pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių ir
bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (toliau – GIMK) programą.
Globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams ir
besirengiantiems jais tapti asmenims paslaugas ir pagalbą 2019 m. savivaldybėse teikė 67 globos
centro funkcijas vykdančios įstaigos. 2018 m. minėtas paslaugas teikė 67 įstaigos, o 2017 m. 68
paslaugas pagal GIMK programą įgyvendinančios įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m.
pabaigoje 67 globos centrai koordinavo 5 680 atvejų.
10.7.6.1. Tarnybos atestuotų asmenų kvalifikacijos tobulinimas ir atestacija
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. iki 2019 m. Tarnybos atestuotų asmenų, vykdančių veiklą ir
teikiančių paslaugas pagal GIMK programą skaičius sumažėjo 48 asmenimis (26 proc.).
25 pav. Tarnybos atestuotų asmenų, teikusių paslaugas ir naujai bei pakartotinai atestuotų
2017–2019 m., skaičius.
2017–2019 m. asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis)
ir įvaikinti vaiką patikrinimą atestacijos komisijos (toliau – Atestacijos komisija) sprendimu 82
asmenys atestuoti pirmą kartą 1 metams ir suteikta teisė vykdyti asmenų, siekiančių įgyti teisę
185
38
147
2
155
131
2
137
43
8 3
Tarnybos atestuotų asmenų,teikusių paslaugas skaičius
metų pabaigoje
Atestacija pirmą kartą Pakartotinė atestacija Atnaujinta atestacija
2017 m. 2018 m. 2019 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
73
vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką patikrinimą, iš jų: 2017 m. 38
asmenys (46 proc.), 2018 m. 1 asmuo (2 proc.), 2019 m. 43 asmenys (52 proc.).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017–2019 m. savo veiklą savanoriškai susistabdė 74 Tarnybos
atestuoti asmenys, iš jų 7 asmenys (9 proc.) savo atestaciją atnaujino ir toliau vykdo Tarnybos
atestuoto asmens veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. 3 Tarnybos atestuotiems asmenims
atnaujinta teisė vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką patikrinimą.
Tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerovės veiksmų 2019–2021 m. plano 3.1. priemonę kasmet
organizuoja kvalifikacijos tobulinimo mokymus skirtus vaiko gerovės srityje dirbantiems
specialistams, tame tarpe ir Tarnybos atestuotiems asmenims. 2019 m. kvalifikaciją tobulino 324
Tarnybos atestuoti asmenys ir Globos centrų specialistai. Didelio specialistų susidomėjimo sulaukė
Tarnybos organizuoti mokymai apie seksualinės prievartos prieš vaikus, įskaitant vaikus su negalia,
atpažinimą, atvejų nustatymą ir pagalbos organizavimą bei 2019 m. gruodžio 18 ir 19 d. organizuota
konferencija „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir galimybės“. Konferencijos tikslas
– aptarti globos centrų veiklos aktualijas, dalintis gerąja patirtimi bei naujovėmis vaiko globos
(rūpybos) ir įvaikinimo srityje, siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo kokybę.
Asmenims, siekiantiems vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaiką patikrinimą.
2019 m. organizuoti mokymai pagal GIMK programą, skirti asmenims, siekiantiems įgyti teisę
vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaiką patikrinimą, šiuose mokymuose
dalyvavo 46 dalyviai.
6.2. Išvados dėl asmens (šeimos) pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui,
budinčio globotojo, šeimynos steigėjo, dalyvio veiklai pagal GIMK programą
Atsižvelgiant į Tarnybos renkamą statistinę informaciją apie teikiamas paslaugas globėjams
(rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, steigėjams 2017–2019 m.
Tarnybos atestuoti asmenys parengė 2 017 teigiamų išvadų šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti),
įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu / steigėju.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
74
26 pav. 2017–2019 m. parengtų teigiamų ir neigiamų išvadų pagal GIMK programą skaičius.
Atkreiptinas dėmesys, kad parengtų išvadų skaičius šeimoms yra proporcingas ir ataskaitiniu
laikotarpiu išliko tolygus.
27 pav. 2018 –2019 m. parengtų teigiamų išvadų pagal GIMK programą skaičius.
Atsižvelgiant į pirmiau lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad ir 2018 m. ir 2019 m.
didžiausias teigiamų išvadų skaičius buvo parengtas šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti) vaiką, o
parengtų teigiamų išvadų skaičius asmenims, siekiantiems tapti budinčiais globotojais, lyginant 2018
m. – 2019 m. išsaugo 10 išvadų (12 proc.).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
75
341
282
165131
252
189
72 82
0
50
100
150
200
250
300
350
400
2018 m. 2019 m.Norintiems globoti (rupinti) vaika
28 pav. 2017 –2019 m. parengtų neigiamų išvadų pagal GIMK programą skaičius.
2017–2019 m. Tarnybos atestuoti asmenys parengė 128 neigiamas išvadas šeimoms,
norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu / steigėju.
Atkreiptinas dėmesys, kad parengtų neigiamų išvadų skaičius šeimoms 2018 m. ir 2019 m. išlieka
proporcingas, lyginant 2017 m. ir 2019 m. matyti, kad 2019 m. neigiamų išvadų buvo parengta 26
proc. mažiau nei 2017 m.
Vertinant 2017–2019 m. duomenis pastebima tendencija, kad neigiamų išvadų dėl
pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojų ar šeimynos veiklai skaičius yra
mažėjantis.
6.3. Mokymų grupės pagal GIMK programą
Vadovaujantis Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo
ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo
vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau –
Tvarkos aprašas) 6.3. p. globos centrai vykdo budinčių globotojų, globėjų, nesusijusių giminystės
ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), prižiūrėti vaikus,
įvaikinti bei bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų pasirengimo dirbti šiose įstaigose
mokymus pagal GIMK programą. Mokymus pagal GIMK programą sudaro: Pagrindiniai mokymai,
skirti ketinantiems globoti, įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, bendruomeninių vaikų globos namų
darbuotojams (toliau – BVGN darbuotojai), šeimynų darbuotojams, Specializuoti mokymai, skirti
asmenims, ketinantiems tapti budinčiais globotojais, šeimynų, BVGN darbuotojams, Tęstiniai
mokymai, skirti globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, BVGN darbuotojams, šeimynų
darbuotojams, ir Artimųjų giminaičių programa, skirta vaiko artimiesiems giminaičiams (pagal LR
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
76
CK), ketinantiems tapti vaiko nuolatiniais globėjais. 2019 m. globos centrai organizavo 270 mokymų
grupių pagal GIMK programos dalis.
29 pav. Mokymų grupių pagal GIMK programą skaičius 2019 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. iš 67 globos centrų mokymus pagal GIMK
programos Tęstinę dalį bent 1 kartą vykdė tik 27 globos centrai ( 40 proc.), daugiau kaip pusė globos
centrų 2019 m. minėtų mokymų nevykdė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Asmenų, norinčių tapti
vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju ar įvaikinti vaiką, rengimo,
vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo rekomendacijomis, patvirtintomis Tarnybos
direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. BV-289 „Dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos,
rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijų pakeitimo“
(toliau – Rekomendacijos), 10 p. mokymai pagal GIMK programos Tęstinę dalį organizuojami ne
rečiau nei 2 kartus per metus.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
77
6.4. Globos centruose teiktos paslaugos
29 lentelė. Globos centrų suteiktos paslaugos ir pagalba globojamam (rūpinamam),
įvaikintam vaikui teiktos paslaugos ir pagalba 2019 m.
*kitos suteiktos paslaugos ir pagalba apima švietimo, sveikatos priežiūros ir kitas pirmiau nenurodytas
paslaugas ir teikiamą pagalbą vaikui.
Atsižvelgiant į Globos centrų informacinėje mainų sistemoje pateiktus duomenis nustatyta,
kad 2019 m. Globos centruose globos koordinatoriai 1 6962 kartus teikė paslaugas globojamiems
(rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, iš jų: 3 850 kartų (23 proc.) budinčio globotojo šeimoje
prižiūrimiems vaikams, 5 190 kartų (31 proc.) globėjo (rūpintojo) artimojo giminaičio šeimos
globojamiems (rūpinamiems) vaikams, 179 kartus (1 proc.) įvaikintiems vaikams. Per ataskaitinį
laikotarpį 202 kartus (1 proc.) globos koordinatoriai paslaugas teikė globėjų (rūpintojų), budinčių
globotojų, įtėvių šeimose gyvenantiems biologiniams vaikams.
Atkreiptinas dėmesys, kad net 8 665 kartus globos centras paslaugas teikė institucijoje
globojamiems (rūpinamiems) vaikams.
Paslaugos / Pagalba globojamam
(rūpinamam), įvaikintam vaikui
Budinčio globotojo
šeimoje prižiūrimas
vaikas
Globėjo
(rūpintojo)
šeimoje
globojamas
(rūpinamas)
vaikas
Globėjo
(rūpintojo)
artimojo
giminaičio
šeimoje
globojamas
(rūpinams)
vaikas
Įvaikintas vaikas
Šeimynoje
globojamas
(rūpinamas)
vaikas
Globos
institucijoje
globojamas
(rūpinamas)
vaikas
Įtėvių arba globėjų
(rūpintojų), arba
budinčių globotojų
šeimoje
gyvenantiems
biologiniams
vaikams
Paslaugų suteikimo kartai/gavėjai kartai kartai kartai kartai kartai kartai kartai IŠ VISO
Individualus pagalbos vaikui planas 611 648 742 58 158 109 56 2382
Globos koordinatoriaus paslaugos 3850 5132 5190 179 856 1553 202 16962
Socialinio darbuotojo pagalba 1141 2435 2135 235 235 2369 161 8711
Psichologo konsultacija 1167 2357 1780 377 419 3744 393 10237Tarnybos atestuoto asmens (GIMK) konsultacija 421 985 819 129 193 462 105 3114
Psichiatro konsultacija 3 2 13 0 0 1 2 21
Psichoterapeuto konsultacija 0 5 0 1 5 0 0 11
Teisininko konsultacija 3 1 0 0 0 0 0 4
Kitos suteiktos paslaugos ir pagalba 906 702 913 160 104 656 118 3559
Institucijoje globojamam (rūpinamam) vaikui
rastų ir Tarnybos teritoriniam skyriui pateiktų
galimų globėjų skaičius229
IŠ VISO 8102 12267 11592 1139 1970 8894 1037
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
78
30 lentelė. Globos centrų suteiktos paslaugos ir pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems
globotojams ir įtėviams 2019 m.
*kitos suteiktos paslaugos ir pagalba apima švietimo, sveikatos priežiūros ir kitas pirmiau nenurodytas paslaugas
ir teikiamą pagalbą vaikui.
Atsižvelgiant į Globos centrų pateiktus duomenis nustatyta, kad 2019 m. Globos centruose
globos koordinatoriai 29 731 kartą teikė paslaugas globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams
ir įtėviams, iš jų: 7 164 kartus (24 proc.) budintiems globotojams, 10 184 kartus (34 proc.) globėjams
(rūpintojams) artimiesiems giminaičiams, 497 kartus (2 proc.) įtėviams. Pažymėtina, kad 967 kartus
(3 proc.) globos koordinatoriai paslaugas teikė šeimynų steigėjams, dalyviams.
6.5. Nevyriausybinių organizacijų, įgyvendinančių projektus, skirtus paslaugų
globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams,
Tarnybos atestuotiems asmenims teikimui ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir
įvaikinimo viešinimui, vykdytų veiklų apžvalga
Įgyvendinant Vaiko gerovės 2019–2021 m. veiksmų plano įgyvendinimo priemonių plano
2.1. priemonę „Remti nevyriausybines organizacijas, teikiančias paslaugas globėjams (rūpintojams),
įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims, globos
centrų darbuotojams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams ir viešinančias vaiko globą
(rūpybą) šeimoje bei įvaikinimą“ 2019 m. paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems
Pagalba globėjams (rūpintojams),
budintiems globotojams ir
įtėviams
Budintis
globotojas
Globėjas
(rūpintojas)
Globėjas
(rūpintojas)
artimas
giminaitis
Norintys
globoti
(rūpintis)
/įvaikinti
vaiką
Įtėviai
Šeimynos
dalyvis/steig
ėjas
Kiti suaugę
šeimos
nariai
Paslaugų suteikimo kartai kartai kartai kartai kartai kartai kartai kartai IŠ VISO
Globos koordinatoriaus paslaugos 7164 9868 10184 497 967 1051 29731Intensyvi pagalba krizių atveju
(nurodyti atvejų skaičių) 1308 1933 1471 160 172 54 5098
Psichologo konsultacija 856 1954 1325 191 302 127 396 5151
Socialinio darbuotojo pagalba 1957 4193 4501 638 167 230 374 12060
Savitarpio pagalbos grupės 183 254 186 14 26 103 293 1600 13 2672
Atokvėpio paslaugos 121 80 2 0 0 2 2 207
Psichiatro konsultacija 2 2 1 0 0 0 2 7
Psichoterapeuto konsultacija 0 0 0 0 6 0 1 7
Teisininko konsultacija 12 5 6 1 0 0 0 24
Mediacijos paslaugos 0 5 0 0 3 3 0 11Bendradarbiavimas su biologiniais
tėvais/susitikimų skaičius 3411 2231 846 33 7 174 215 6917Vaiko aplankymo akto pildymas ir
informacijos VTAS teikimas 444 1146 1689 39 6 194 3518Budinčio globotojo, globėjo
(rūpintojo) veiklos kokybės
vertinimas 192 378 533 5 1108
Informavimas 7166 14201 12523 2267 844 958 1357 39316
Kitos suteiktos paslaugos ir pagalba 1102 1867 1766 490 159 130 112 5626
IŠ VISO: 23918 38117 35033 3673 2177 3065 293 1600 3577
Grupių
skaičius
Asmenų
skaičius
grupėje
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
79
globotojams, šeimynų dalyviams ir besirengiantiems jais tapti asmenims teikė 10 nevyriausybinių
organizacijų (iš kurių 4 nevyriausybinės organizacijos vykdo globos centro funkcijas),
įgyvendinančių paslaugų globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų
dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims teikimui ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir įvaikinimo
viešinimui skirtus projektus (toliau – Projektai).
Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2019 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr.
A3-41 „Dėl Projektų, skirtų nevyriausybinių organizacijų paslaugų globėjams (rūpintojams),
įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims teikimui ir
vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir įvaikinimo viešinimui, finansavimo 2019 m.“ Tarnyba pasirašė
sutartis su 10 nevyriausybinių organizacijų dėl Projektų įgyvendinimo. 2019 m. projektams
įgyvendinti skirta 75 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Nevyriausybinės organizacijos
įgyvendindamos projektų veiklas organizavo tęstinę pagalbą ir konsultacijas globėjams
(rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, organizavo mokymus
specialistams, dirbantiems su tėvų globos netekusiais vaikais, supervizijas ir teikė konsultacijas
Tarnybos atestuotiems asmenims bei organizavo vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir įvaikinimo
viešinimą, tokiu būdu skatinant vaiko globą (rūpybą) šeimoje ir įvaikinimą bei tarpinstitucinį
bendradarbiavimą savivaldybėse.
Įgyvendinant projektus organizuoti mokymai pagal GIMK programos pagrindinę dalį,
specializuotą dalį ir tęstinę dalį. Mokymuose dalyvavo 84 vaiko globėjai (rūpintojai), budintys
globotojai, šeimynų dalyviai, steigėjai, įtėviai.
Projektų vykdytojai atliko 23 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų globos kokybės
vertinimus ir parengė 18 išvadų asmenims dėl pasirengimo tapti vaiko globėju (rūpintoju), įtėviu,
budinčiu globotoju. Tarnybos atestuotų asmenų, psichologų individualiose / grupinėse konsultacijose
per 2019 m. dalyvavo 411 globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, šeimynų dalyvių.
Organizuotos tėvystės refleksijų grupės, kuriose dalyvavo 21 globėjų (įtėvių) šeima. Suorganizuota
20 savitarpio pagalbos grupių, kuriose dalyvavo 96 globėjai (rūpintojai), įtėviai, budintys globotojai
ir 43 vaikai. Per 2019 m. suorganizuota 16 seminarų / konferencijų / savaitgalinių renginių skirtų
vaiko globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, juose dalyvavo 391 dalyvis, iš jų 113 globojamų ir
įvaikintų vaikų. Pažymėtina, kad nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios projektus,
organizavo mokymus globos centrų darbuotojams (koordinatoriams), kuriuose dalyvavo 94
darbuotojai. Tarnybos atestuotiems asmenims organizuotos 6 individualios supervizijos ir 4
intervizijos, kuriose dalyvavo 12 Tarnybos atestuotų asmenų, konsultuoti 27 Tarnybos atestuoti
asmenys ir vyko 2 seminarai skirti Tarnybos atestuotiems asmenims. Vykdytas globos (rūpybos)
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
80
šeimoje, įvaikinimo viešinimas ir skatinimas, projektų vykdytojai dalyvavo radijo laidose,
organizuoti susitikimai, parengti ir bendruomenėse išplatinti plakatai, lankstinukai, skrajutės,
atmintinės. Kalendoriai, išspausdinti straipsniai rajonų spaudoje, informacija viešinta, interneto
tinklalapiuose.
6.6. Globos centrų veiklos kokybės vertinimo apžvalga
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 7 dalimi Tarnybai kartu su
Socialinių paslaugų priežiūros departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –
Departamentas) pavesta vykdyti Globos centrų veiklos kokybės priežiūrą. Siekiant užtikrinti globos
centro teikiamų paslaugų globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems ir budinčių globotojų
prižiūrimiems vaikams ir budintiems globotojams, socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams,
įtėviams, šeimynų dalyviams ir asmenims, ketinantiems jais tapti, kokybės kontrolę 2018 m.
rugpjūčio 23 d. Tarnybos direktoriaus ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. BV-134/V1-426 patvirtintas Globos centrų
veiklos kokybės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal minėtą Tvarkos aprašą Tarnyba kartu su
Departamentu 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. BV-71/171 patvirtino 2019 m. vertinamų globos centrų
sąrašą (įsakymo pakeitimas 2019-08-26 įsakymu Nr. BV-258/VI-575). 2019 m. atlikti 5 planiniai
globos centrų veiklos kokybės vertinimai ir 2 neplaniniai globos centrų veiklos kokybės vertinimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad neplaniniai globos centrų veiklos kokybės vertinimai atlikti Tarnybos ir
Departamento iniciatyva esant asmenų pateiktai informacijai apie globos centro veiklą arba gautą
informaciją iš kitų organizacijų dėl globos centro veiklos pažeidimų.
Atliekant planinius globos centrų veiklos kokybės vertinimus yra aptariamos
vykdomos globos centro veiklos ir kylančios problemos. Kiekvienam globos centrui yra teikiamos
vertinimo išvados ir rekomendacijos dėl veiklos trūkumų šalinimo. Globos centrai apie Tarnybos ir
Departamento rekomendacijų įgyvendinimą pateikia grįžtamąją informaciją. Pažymėtina, kad Globos
centrams būtina užtikrinti, kad teikiamos paslaugos tenkintų individualius vaiko ir globėjo
(rūpintojo), įtėvio, budinčio globotojo poreikius ir atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Svarbu, kad globos centrai tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu spręstų globos (rūpybos) ir
įvaikinimo aktualijas, kartu ieškant naujų viešinimo būdų, kaip skatinti asmenis tapti vaiko globėjais
(rūpintojais), budinčiais globotojais ar įtėviais.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
81
6.7. Išvados
1. Nuo 2017 m. iki 2019 m. Tarnybos atestuotų asmenų, vykdančių veiklą ir teikiančių
paslaugas pagal GIMK programą skaičius sumažėjo 48 asmenimis (26 proc.). 2019 m. Tarnybos
organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, skirtuose vaiko gerovės srityje dirbantiems
specialistams, kvalifikaciją tobulino 324 Tarnybos atestuoti asmenys ir Globos centrų specialistai.
2. 2017–2019 m. Tarnybos atestuoti asmenys parengė 2 017 teigiamų ir 128 neigiamas išvadas
šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu /
steigėju. Lyginant 2017 m. ir 2019 m. matyti, kad 2019 m. neigiamų išvadų buvo parengta 26 proc.
mažiau nei 2017 m.
3. 2019 m. globos centrai organizavo 270 mokymų grupių pagal GIMK programos dalis. 2019
m. iš 67 globos centrų mokymus pagal GIMK programos Tęstinę dalį bent 1 kartą vykdė tik 27 globos
centrai ( 40 proc.), daugiau kaip pusė globos centrų 2019 m. minėtų mokymų nevykdė.
4. Atsižvelgiant į Globos centrų informacinėje mainų sistemoje pateiktus duomenis nustatyta,
kad 2019 m. Globos centruose globos koordinatoriai 16 962 kartus teikė paslaugas globojamiems
(rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, o 29 731 kartą globos koordinatorių paslaugos teiktos
globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ir įtėviams.
5. 2019 m. 10 nevyriausybinių organizacijų, teikusių paslaugas globėjams (rūpintojams),
įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams ir besirengiantiems jais tapti asmenims,
įgyvendindamos projektų veiklas organizavo mokymus pagal GIMK programą, teikė tęstinę pagalbą
ir konsultacijas globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams,
konsultacijos teiktos Tarnybos atestuotiems asmenims bei organizuotas vaiko globos (rūpybos)
šeimoje ir įvaikinimo viešinimas, tokiu būdu skatinant vaiko globą (rūpybą) šeimoje ir įvaikinimą bei
tarpinstitucinį bendradarbiavimą savivaldybėse.
6. 2019 m. Tarnyba kartu su Departamentu atliko 5 planinius ir 2 neplaninius globos centrų
veiklos kokybės vertinimus.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
82
7. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS
7.1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi vaikai, augantys vaikų globos institucijose, yra galimi
įvaikinti, taip pat ir ne visų vaikų, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, vadovaujantis
teisės aktų nustatyta tvarka, geriausius interesus atitinka įvaikinimas.
Vaikai galimi įvaikinti ir įrašytini į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, vadovaujantis Asmenų,
norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422 (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija) II skyriaus 4 punkte
išvardintiems pagrindams.
Ne visada de jure galimas įvaikinti vaikas siūlomas įvaikinti. Tai priklauso nuo vaiko ryšių
su biologine šeima (seneliais, broliais, seserimis ar kitais giminaičiais), jo amžiaus ir paties vaiko,
galinčio išreikšti savo nuomonę dėl įvaikinimo, sprendimo. Todėl dažnai nors ir yra teisinis pagrindas
įrašyti vaiką į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlyti jį įvaikinti konkrečiai šeimai nėra galimybės
pagal VTAS ir vaiko atstovo pagal įstatymą (vaikų globos institucijos) pateiktą informaciją Tarnybai,
nes tai neatitiktų geriausių jo interesų.
1. Vertinant ataskaitinio laikotarpio duomenis, kiek vaikų globos įstaigose yra globojamų
(rūpinamų) vaikų ir kiek iš jų įrašyta į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, matyti, jog 58 proc.
(palyginimui, 2018 m. – 51 proc.) vaikų, augančių globos įstaigose, turi galimo įvaikinti vaiko
statusą ir yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. 31 lentelėje pateikiamas globos institucijose
globojamų (rūpinamų) vaikų, į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų ir siūlomų Lietuvos
Respublikos ir užsienio piliečių šeimoms įvaikinti vaikų santykis, bei per metus įrašomų galimų
įvaikinti vaikų skaičius. Per 2019 m. į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta
yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą įrašytos 25 šeimos, t. y. 43 procentais šeimų
mažiau nei 2018 m. Italijos piliečių sutuoktiniai sudarė 56 proc. šių šeimų.
2. 89 proc. šeimų per 2019 metus į Sąrašą įrašytų užsienio valstybės piliečių, nusprendė
įsivaikinti, nes negalėjo susilaukti biologinių vaikų. 74 proc. Sąraše esančių šeimų pageidavo įvaikinti
vieną vaiką, 12 proc. šeimų išreiškė norą įvaikinti trijų galimų įvaikinti vaikų brolių / seserų grupę.
3. 2019 m. gauta 40 šeimų (asmenų) prašymų padėti surasti įvaikintų vaikų giminaičius ar
asmenims suteikti informacijos apie jų artimųjų įvaikinimą.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
83
31 lentelė. Globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų, į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą
įrašytų ir galimų (siūlomų) įvaikinti vaikų Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių šeimoms, santykis,
per metus įrašytų galimų įvaikinti vaikų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d.–2019 m. gruodžio 31 d.
duomenimis.
Ataskaitinių metų pabaigos duomenimis, globos įstaigose globojami (rūpinami) 0,4 proc.
(palyginimui, 2018 m. – 0,5 proc.), o Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje įrašyti 0,2 proc., kaip ir 2018
m., vaikų nuo bendro vaikų skaičiaus, augančių Lietuvoje.
Kaip ir praėjusiais metais, net 84 proc. (2018 m. – 79 proc.) Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje
esančių vaikų sudarė mokyklinio amžiaus vaikai nuo 10 iki 17 m., iš kurių 30 proc. (2018 m. – 28
proc., 2017 m. – 36 proc.) nesutinka būti įvaikinti dėl artimų ryšių su artimaisiais bei giminaičiais.
Vaikų, globojamų (rūpinamų)
institucijoje, skaičius
Į Galimų
įvaikinti vaikų
apskaitą,
įrašytų vaikų
skaičius ir
procentinė
išraiška (%)
nuo bendro
galimų įvaikinti
vaikų skaičiaus
Per
metus į
Galimų
įvaikinti
vaikų
apskaitą
įrašyti
vaikai
Siūlomi įvaikinti vaikai metų pab.
Va
ikų
glo
bo
jam
ų (
rūp
ina
mų
)
inst
itu
cijo
je a
mži
us
Met
ai
Iš v
iso
:
La
ikin
oji
glo
ba
Nu
ola
tin
ė g
lob
a
Siū
lom
i L
R p
ilie
čia
ms
Sp
ren
dži
am
as
tarp
tau
tin
io
įva
ikin
imo k
lau
sim
as
Siū
lom
i u
žsie
nio
pil
ieči
ų š
eim
om
s
pa
ga
l są
rašą
Siū
lom
i įv
aik
inti
va
ika
i,
ati
tin
ka
nty
s sp
ecia
liu
osi
us
kri
terij
us
Iš v
iso
:
0–3 m.
2019 m. 55 22 33 30 (3 %) 52 2 1 0 14 17
2018 m. 146 74 42 75 (6 %) 100 22 2 2 15 41
2017 m. 275 181 94 92 (6 %) 123 21 2 1 26 50
4–6 m.
2019 m. 111 30 81 61 (5 %) 28 8 1 0 31 40
2018 m. 193 76 117 76 (6 %) 37 24 0 0 32 56
2017 m. 241 128 113 81 (6%) 42 20 5 2 38 65
7–9 m.
2019 m. 210 43 167 95 (8 %) 31 13 8 0 41 62
2018 m. 279 105 174 108 (9 %) 30 26 6 1 49 82
2017 m. 339 133 206 146 (10 %) 46 29 13 1 65 108
10–17
m.
2019 m. 1 577 200 1 377 939 (84 %) 158 69 11 0 178 258
2018 m. 1 804 315 1 489 984 (79 %) 82 57 35 1 280 373
2017 m. 2 017 383 1 634 1 118 (78 %) 125 76 50 0 263 389
Iš viso:
2019 m. 1 953 295 1 658 1 125 269 92 21 0 264 377
2018 m. 2 419 570 1 849 1 243 249 129 43 4 376 552
2017 m. 2 872 825 2 047 1 437 336 146 70 4 392 612
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
84
Kaip ir ankstesniais metais, didesnę dalį, t. y. 61 proc. (684) sudarė berniukai (2018 m. – 742), o 39
proc. (441) – mergaitės (2018 m. – 499).
Pažymėtina, jog nuo 2017 m. ženkliai mažėja vaikų iki 3 m. amžiaus, globojamų institucijose,
skaičius, kas proporcingai turi įtakos ir galimų įvaikinti vaikų skaičiaus mažėjimui minėtose amžiaus
grupėse.
2019 m. į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 269 vaikai (2018 m. – 249 vaikai), iš jų 34
proc. (91) sudarė mergaitės (2018 m. – 44 proc.), iš kurių 21 mergaitė iki 3 m. amžiaus, ir 66 proc.
(173) berniukai (2018 m. – 56 proc.), iš kurių 31 berniukas iki 3 m. amžiaus.
Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 7 proc. (20 vaikų) daugiau vaikų
nei 2018 m., ir 25 proc. (67 vaikais) mažiau nei 2017 m. Kaip matyti iš 31 lentelės, vaikų iki 3 m.
amžiaus, per 2019 m. įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, buvo net 48 proc. mažiau nei 2018 m.
ir 58 proc. mažiau nei 2017 m. Tokiam ženkliam vaikų skaičiaus iki 3 m. amžiaus mažėjimui, įtakos
turėjo tai, jog ataskaitiniais metais net 62 proc. lyginant su 2018 m. sumažėjo (ir kasmet nuosekliai
mažėjantis) institucijose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius, taip pat, su vaiko biologine šeima
intensyviai dirbama, tėvai nukreipiami į tėvystės įgūdžių ugdymo, stiprinimo ir palaikymo mokymus
(kursus), taip pat pasitelkiami ir artimieji, giminaičiai, kurie šeimos krizės metu jai padeda, laikinai
globodami (rūpindami) nepilnamečius vaikus, kad pastarieji nebūtų apgyvendinti globos
institucijose. Taip pat įtakos turi ir nuoseklus mažėjantis bendras gimstamumas ir (arba) mažėjantis
bendras vaikų skaičius Lietuvoje, bet ir paimamų vaikų iš šeimos skaičius, mažėjantis globojamų
vaikų institucijose skaičius, didėjantis grąžinamų vaikų į šeimas skaičius, didėjantis vaikų, kuriuos
paima globoti (rūpintis) artimieji giminaičiai ir asmenys susiję emociniais ryšiais skaičius, bei, kaip
minėta pirmiau, didėjanti socialinių paslaugų, pagalbos biologinei šeimai, įtėviams, globėjams
(rūpintojams) prieinamumas ir jų kokybė.
Apibendrinant 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis, Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje matyti,
kad 34 proc. vaikų iš šioje apskaitoje buvusių 1 125 vaikų buvo siūlomi įvaikinti LR piliečiams ar
užsienio piliečių šeimoms (detaliau skaityti 1.1.4. LR piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams
siūlomi įvaikinti vaikai).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
85
7.1.1. Galimų įvaikinti vaikų sveikata
Į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą daugiausia įrašoma vaikų, turinčių įvairių sveikatos ir raidos
sutrikimų (specifinis mišrus raidos sutrikimas, raumenų tonuso sutrikimas, trumparegystė,
neišnešiotumas, toliaregystė, prieširdžių pertvaros defektas, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje,
mokymosi sunkumai, širdies ūžesiai, specifinis tarimo ir kalbos raidos sutrikimas, skoliozė ir kt.),
kurie gali būti kompensuojami, pagydomi ar kontroliuojami, teikiant medicinines, pedagogines,
psichologines paslaugas, skiriant medikamentus ar tiesiog specialistų konsultacijas bei vykdant
stebėseną.
30 pav. 2019-12-31, 2018-12-31 ir 2017-12-31 vaikai įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą,
kuriems nustatytas neįgalumas.
Per ataskaitinius metus iš 249 vaikų įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą 14 proc. (34)
sudarė nepilnamečiai (4 vaikais daugiau nei 2018 m., ir 1 vaiku daugiau nei 2017 m.), kuriems
nustatytas neįgalumas.
Iš jų 4 vaikai buvo iki 3 m. amžiaus, t. y. 4 vaikais mažiau nei 2018 m. 2 vaikais mažiau nei
2017 m. Vaikams nustatytų neįgalumo lygių priežastys: 15 vaikų (2018 m. – 7, 2017 m. – 16) – dėl
įvairaus lygio protinio atsilikimo, 12 (2018 m. – 19, 2017 m. – 15) – dėl specifinio mišraus raidos
sutrikimo, 0 (2018 m. – 1, 2017 m. – 0) – dėl regos sutrikimų, 4 (2018 m. – 2, 2017 m. – 1) – dėl
cerebrinio paralyžiaus, 0 (2018 m. – 1, 2017 m. – 0) – dėl abipusio prikurtimo, 1 – dėl nanizmo, 2 –
dėl encefalopatijos.
2019 m. į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 33 (2018 m. – 24, 2017 m. – 13) vaikai su
sveikatos sutrikimais, kurie galimai vis dar kelia didelį nerimą ir baimę, dėl šių vaikų integracijos
visuomenėje, ugdymo įstaigose ir pan.
10
17
7
34
4
26
0
30
6
18
9
33
0
10
20
30
40
lengvas neįgalumo lygis vidutinis neįgalumo lygis sunkus neįgalumo lygis Iš viso
Vaikų skaičius, kuriems nustatytas neįgalumo lygis 2017–2019 m.
2019 m. 2018 m. 2017m
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
86
62 nepilnamečių, per 2019 m. įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, medicininiuose
pažymėjimuose nurodyta, kad jie yra sveiki. 2018 m. tokių vaikų buvo 67, o 2017 m. – 87. Iš minėtų
62 galimų įvaikinti vaikų 18 vaikų, 29 proc. (2018 m. – 31) buvo iki 3 m. amžiaus.
7.1.2. Į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytos brolių ir (arba) seserų
grupės
Lyginant su 2018 metais, Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 2019 m. išaugo vaikų įrašomų
kartu su vyresniais broliais ir (arba) seserimis, kurių dėl artimų tarpusavio santykių, emocinių ryšių
negalima išskirti, skaičius. Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 48 (2018 m.
– 16, 2017 m. – 68) brolių ir (arba) seserų grupės. Šių grupių vaikai sudarė 48 proc. (2018 m. – 45
proc., 2017 m. – 53 proc.) visų įrašytų vaikų per 2019 m. Per ataskaitinius metus įrašytų vaikų į
Galimų įvaikinti vaikų apskaitą 52 proc. (2018 m. – 55 proc., 2017 m. – 47 proc.) įrašyti po vieną.
Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 33 vaikai kartu su broliu arba seserimi
(2018 m. – 11), 7 vaikai kartu su 2 broliais ir (arba) seserimis (2018 m. – 4), 4 vaikai kartu su 3
broliais ir (arba) seserimis, 1 vaikas kartu su 4 broliais ir (arba) seserimis, 2 vaikai kartu su 5 broliais
ir (arba) seserimis, ir 1 vaikas kartu su 7 broliais ir (arba) seserimis.
7.1.3. Užsienio valstybių piliečių šeimoms, siūlomi įvaikinti vaikai,
atitinkantys specialiuosius kriterijus
Ataskaitinių metų pabaigoje daugiausiai buvo siūlyta įvaikinti vaikų, atitinkančių
specialiuosius kriterijus, kurių amžius buvo nuo 10 iki 17 m. amžiaus. 2019 m. net 32 proc. lyginant
su 2018 m., sumažėjo galimų įvaikinti vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, skaičius.
Daugiausia jų sumažėjo, kaip matyti 50 pav., 10–17 m. amžiaus grupėje, nes dauguma vaikų atsisakė
galimybės būti įvaikinti užsienio piliečių šeimoje dėl nenoro keisti savo gyvenamąją vietą, nes savo
ateitį planuoja Lietuvoje, taip pat palaikomų artimų ryšių su biologine šeima, artimaisiais giminaičiais
ar kt.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
87
31 pav. 2019-12-31, 2018-12-31 ir 2017-12-31 siūlomų įvaikinti vaikų, atitinkančių
specialiuosius kriterijus, skaičiaus pasiskirstymas pagal amžiaus grupes).
7.1.4. LR piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams siūlomi įvaikinti vaikai
Tarnyba organizuoja galimų įvaikinti vaikų ikiteisminę įvaikinimo procedūrą, tik gavusi
VTAS, kurio žinioje yra galimi įvaikinti vaikai, ir vaikų globėjų (rūpintojų) informaciją dėl
konkretaus vaiko įvaikinimo procedūros vykdymo ir vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka.
Paminėtina, kad prioritetas yra teikiamas be tėvų globos likusių vaikų globai (rūpybai) ir
įvaikinimui Lietuvos Respublikoje, todėl net ir esant teigiamam sprendimui dėl vaikų tarptautinio
įvaikinimo bet kuriuo metu Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiai, nuolatos gyvenantys Lietuvoje
ir (arba) vaikų artimieji giminaičiai, ar kiti asmenys gali teikti prašymus dėl vaikų globos (rūpybos)
ar įvaikinimo jų šeimoje, tokiu atveju, vaikų ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra stabdoma
iki kol bus išspręstas klausimas dėl globos (rūpybos) ar įvaikinimo Lietuvos Respublikoje.
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, LR piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams siūlyti
įvaikinti 377 vaikai, 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis – 552, 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis –
612.
Iš 1 125 galimų įvaikinti vaikų, esančių apskaitoje 722 vaikų (64 proc.) atžvilgiu įvaikinimo
procedūra nevykdoma dėl toliau išvardintų priežasčių:
– 379 (52 proc.) vaikai nesutinka būti įvaikinti;
– 228 (32 proc.) vaikams įvaikinimo procedūra nutraukta dėl vaikų artimų santykių su
biologine šeima, giminaičiais ar kitais asmenimis;
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
88
– 67 (9 proc.) vaikams įvaikinimo procedūra pagal specialiųjų poreikių programą
nebevykdoma dėl vaikų amžiaus ir (arba) sunkios jų sveikatos būklės (atsižvelgta į VTAS ir (arba)
VGN pateiktas nuomones);
– 34 (5 proc.) vaikų atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės globos (rūpybos)
nustatymo fizinių asmenų šeimoje;
– 14 (2 proc.) vaikų įvaikinimo procedūra nevykdoma, siekiant išsiaiškinti jų giminaičių
bei kitų asmenų ketinimus ir galimybes pasirūpinti vaikais, iš jų 6 vaikų biologiniai tėvai kreipėsi į
teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Aptariamų 722 vaikų atžvilgiu įvaikinimo procedūros nevykdymas, nereiškia, kad vaikai
nebuvo siūlomi įvaikinti. VTAS kiekvieną mėnesį supažindina savo savivaldybėje gyvenančius
pageidaujančius įvaikinti asmenis su informacija apie vaikus įrašytus į Galimų įvaikinti vaikų
apskaitą ir vadovaujantis CK 3.266 straipsniu, bendradarbiaujama su savivaldybės administracija bei
globos centrais, siekiant nepilnamečiams rasti globėjų (rūpintojų) šeimą Lietuvos Respublikoje.
7.1.5. Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos posėdžiai
Ataskaitiniais metais kaip ir 2018 m. bei 2017 m. įvyko 4 Tarpinstitucinės įvaikinimo
komisijos (toliau – TĮK) posėdžiai, kurių metu svarstyti vaikų tarptautinio įvaikinimo klausimai. TĮK
posėdžių metu priimti sprendimai dėl vaikų tarptautinio įvaikinimo pateikti toliau pateiktoje 32
lentelėje.
32 lentelė. 2017–2019 m. TĮK posėdžių metu priimti sprendimai dėl vaikų tarptautinio
įvaikinimo.
TĮK
posėdžių
metu
svarstytų
vaikų dėl
tarptautinio
įvaikinimo
skaičius
Vaikų
skaičius, dėl
kurių, TĮK
rekomendavo
atidėti
svarstyti
klausimą dėl
tarptautinio
įvaikinimo
arba nesiūlyti
įvaikinti
užsienio
piliečių
šeimoms
Vaikų
skaičius,
kuriuos TĮK
rekomendavo
siūlyti
įvaikinti
užsienio
piliečių
šeimoms
Vaikų skaičius, kuriuos TĮK
rekomendavo siūlyti įvaikinti
užsienio piliečių šeimoms,
įrašytoms į Norinčių įvaikinti
asmenų, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra užsienio
valstybėje, užsienio valstybės
piliečių ir asmenų be
pilietybės, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje sąrašą
Vaikų siūlomų
įvaikinti pagal
vaikų, turinčių
specialiuosius
kriterijus,
skaičius
Vaikų
skaičius, kurie
siūlomi
įvaikinti
užsienio
piliečių
šeimoms,
ankstesniais
metais
įvaikinusioms
jų brolį ir
(arba) seserį
2019 m. 75 3 72 5 63 4
2018 m. 109 5 104 5 95 4
2017 m. 102 6 99 4 89 6
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
89
Iš 72 vaikų, dėl kurių tarptautinio įvaikinimo buvo pritarta, 17 (2018 m. – 17, 2017 m.
– 30) vaikų turėjo sunkius sveikatos sutrikimus: 9 vaikams diagnozuotas Vaisiaus alkoholinis
sindromas (2018 m. – 2, 2017 m. – 11), 1 – Dauno sindromas (2017 m. – 1, 2016 m. – 5), 8 – įvairaus
lygio protinis atsilikimas (2018 m. – 9, 2017 m. – 9), 4 – cerebrinis paralyžius (2018 m. – 1), 2 – ŽIV
arba ŽIV sukelta liga, sukėlusi kitas patikslintas būkles. Likę vaikai taip pat turėjo įvairių sveikatos
ir (arba) raidos sutrikimų, kuriuos gydant ar kontroliuojant reikalingos medicininės, pedagoginės,
psichologinės ar socialinės paslaugos. Svarbu pastebėti, jog net 43 vaikai (2018 m. – 62, 2017 m. –
56) buvo vyresni kaip 7 metų amžiaus.
7.2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos
Respublikoje, apskaita
Per ataskaitinius metus į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – LR piliečių sąrašas) įrašyta 13 proc.
mažiau šeimų (asmenų) nei 2018 m. ir 9 proc. mažiau nei 2017 m. Pastebėtina, jog didžiąją dalį, t. y.
46 proc. ataskaitiniais metais įrašytų šeimų sudarė šeimos, kurios gyvena Vilniaus m. savivaldybėje
(2018 m. – 41 proc., 2017 m. – 34 proc.). Nuo 2018-11-23 į LR piliečių sąrašą, įrašomi ir sutuoktiniai,
kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienio valstybės pilietis, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
32 pav. 2017–2019 m. įrašytų į LR piliečių sąrašą šeimų skaičius per metus ir metų pabaigoje.
113
118
115
3
104
100
4
138
153
150
3
165
160
5
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
Iš viso LR piliečių sąraše, esančių šeimų
(asmenų) skaičius
Iš viso LR piliečių sąraše, esančių šeimų
(asmenų) skaičius
Lietuvos Respublikos piliečių šeimų
(asmenų) skaičius
Šeimų, iš kurių vienas sutuoktinių buvo
užsienio valstybės pilietis, skaičius
Iš viso LR piliečių sąraše, esančių šeimų
(asmenų) skaičius
Lietuvos Respublikos piliečių šeimų
(asmenų) skaičius
Šeimų, iš kurių vienas sutuoktinių buvo
užsienio valstybės pilietis, skaičius
2017
m.
2018 m
.2019 m
.
Nurodytų metų pabaigoje Per nurodytus metus
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
90
Tarnyba, vadovaujasi Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir Galimų įvaikinti vaikų apskaitos
Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo
10 d. nutarimu Nr. 1422 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr.
1135 redakcija) 29 punktu, ir per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti
norinčius įvaikinti asmenis arba jų neįrašyti į LR piliečių sąrašą. Tarnyba, priimdama sprendimus dėl
būsimų įvaikintojų įrašymo į LR piliečių sąrašą, vertina Tarnybai pateiktus dokumentus bei Tarnybos
atestuotų asmenų parengtą išvadą dėl šeimos (asmens) pasirengimo įvaikinti vaiką (-us). Vertinant
minėtus dokumentus, neretai pastebima, jog tam tikri dokumentai pateikiami Tarnybai neatitinkantys
reikalavimų, arba nepateikiami visai. Taip pat neretai kyla klausimų apie išvadose dėl šeimos
(asmens) pasirengimo įvaikinti vaiką (-us) pateiktą arba trūkstamą informaciją. Tokiais atvejais
prašoma tikslinti informaciją arba pateikti trūkstamus ir reikalavimus atitinkančius dokumentus.
Šeimų (asmenų) įvaikinimo proceso eiga 2017–2019 m. pabaigoje pavaizduota toliau
pateiktame paveikslėlyje.
33 pav. LR piliečių įvaikinimo proceso eiga 2017–2019 m. pabaigoje.
Svarbu pastebėti, kad iš 127 (2018 m. – 77, 2017 m. – 68) šeimų, laukiančių pasiūlymų
įvaikinti, 57 (2018 m. – 31, 2017 m. – 29) šeima (asmuo) nebuvo nurodžiusi lūkesčio pageidaujamo
įvaikinti vaiko lyties atžvilgiu, 58 (2018 m. – 42, 2017 m. – 31) šeimos (asmenys) laukė pasiūlymo
įvaikinti mergaitę ir 12 (2018 m. – 4, 2017 m. – 8) šeimos (asmenys) – berniuką. Akcentuotina, jog
3036
4
68
138
46
28
2
77
153
2215
1
127
165
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
Šeimų skaičius,
kurios negali tęsti
įvaikinimo
procedūros
Sutiko įvaikinti /
byla dėl
įvaikinimo teisme
Pateiktas
pasiūlymas
įvaikinti
Laukia siūlymo
įvaikinti
Iš viso LR piliečių
sąraše, esančių
šeimų skaičius
metų pabaigoje
2017 m. 2018 m. 2019 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
91
iš 127 laukiančių pasiūlymo įvaikinti šeimų (asmenų) didžioji dalis šeimų (asmenų), t. y. net 96,
(2018 m. – 59, 2017 m. – 54) šeimos (asmenys) pageidavo įvaikinti vaiką (-us) iki 3 metų amžiaus.
Iš 2019 m. pabaigoje šeimų (asmenų), laukiančių pasiūlymų įvaikinti vaiką (-us), 22 šeimoms jau
buvo pateikti pasiūlymai įvaikinti (2018 m. – 16, 2017 m. – 19), tačiau, kaip ir ankstesniais metais,
šeimos atsisakė įvaikinti pasiūlytus vaikus, turėdami abejonių / nerimo dėl vaikų galimų sveikatos ir
raidos sutrikimų ateityje, vaikų biologinių tėvų protinių gebėjimų sutrikimų bei jų gyvenimo būdo.
Tarnyba, atsižvelgdama į šeimų (asmenų) atsisakymų įvaikinti ar laikinai globoti su galimybe
įvaikinti vaikus, kitos šeimos vaikams, likusiems be tėvų globos, komisijos parinkimo metu, vertina
ir atsižvelgia į atsisakymų priežastis, tam tikrais atvejais kilus pagrįstų abejonių dėl šeimos (asmenų)
atsisakymų motyvų įvaikinti kreipiamasi į Tarnybos atestuotus asmenis dėl šeimos (asmenų) norinčių
įvaikinti vaiką lūkesčio patikslinimo, siekiant kuo sėkmingesnio šeimos vaikams parinkimo proceso.
Ataskaitiniais metais buvo atnaujintas Galimų įvaikinti globoti (rūpinti) vaikų sąrašas ir
pateiktas VTAS, kad su šiuo vaikų sąrašu būtų supažindintos įvaikintojų šeimos, esančios LR piliečių
sąraše, siekiant išnaudoti visas galimybes be tėvų globos (rūpybos) likusiems vaikams dar kartą rasti
globėjų (rūpintojų) ar įvaikintojų šeimą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, buvo stebimas intensyvus šeimų
(asmenų), pageidaujančių įvaikinti vaiką (-us) domėjimasis šiame sąraše, esančiais vaikais, nors
šeimos (asmens) lūkestis dėl vaikų skaičiaus, amžiaus, sveikatos būklės, biologinių tėvų sveikatos
būklės, socialinės kilmės ir kt. skyrėsi nuo išvadoje dėl pasirengimo įvaikinti vaiką (-us) nurodyto
lūkesčio.
Per 2019 m. ženkliai sumažėjo vaikų iki 3 metų amžiaus įrašymas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą
skaičius, todėl atitinkamai sumažėjo ir pasiūlymų įvaikinti šeimoms skaičius, nes dauguma šeimų
pageidauja įvaikinti vaiką (-us) iki 3 metų amžiaus.
Svarbu pažymėti, kad ikiteisminės įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo to, kokį vaiką
šeima yra pasirengusi priimti į savo šeimą, t. y. nuo vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės, socialinės
kilmės, koks biologinių tėvų gyvenimo būdas, jų sveikatos sutrikimai, ypatingai psichinė sveikata, ir
protiniai gebėjimai, ar tėvai turėjo priklausomybių (dažniausiai pasitaikančios priklausomybės dėl
alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo), kokį skaičių vaikų norima įvaikinti. Manytina, jog
pasiūlymo įvaikinti gavimo laikui (laukimo trukmei) gali turėti įtakos ir didėjantis šeimų, norinčių
įvaikinti vaiką (-us), skaičius. Dauguma įvaikintojų šeimų, įrašytų į LR piliečių sąrašą per
pastaruosius trejus metus pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus.
Ataskaitiniais metais iš LR piliečių sąrašo iš viso buvo išbraukta 91 šeima (asmuo).
Pagrindinė išbraukimo priežastis – įvaikinimas. Iš viso ataskaitiniais metais 69 (76 proc.) šeimos
(asmenys) įvaikino 74 tėvų globos netekusius vaikus. 5 šeimos (asmenys) įvaikino po 2 vienos šeimos
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
92
vaikus, 64 šeimos (asmenys) įvaikino po vieną vaiką. 10 (11 proc.) šeimų (asmenų) pateikė prašymą
išbraukti juos iš LR piliečių sąrašo dėl to, jog nusprendė globoti vaiką, 5 (5 proc.) šeimos – pradėjo
lauktis vaiko, arba susilaukė vaiko, 7 (8 proc.) šeimos (asmenys) buvo išbrauktos dėl kitų priežasčių.
7.3. Norintys įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos
Respublikoje ir sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o
kitas – užsienio valstybės pilietis ir kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra
Lietuvos Respublikoje
Daugiausiai į LR piliečių sąrašą 2019 m., kaip ir per pastaruosius paskutinius dvejus
metus, įrašyta sutuoktinių porų, t. y. ataskaitiniais metais įrašytos 92 sutuoktinių poros ir 12
nesusituokusių asmenų.
Lyginant pastaruosius trejus metus, pastebėtina, jog dauguma šeimų kreipiasi dėl
įvaikinimo neturėdamos savo vaikų. Iš viso per 2019 m. įrašytų šeimų (asmenų) skaičiaus
pasiskirstymas pagal vaikų, augančių šeimoje, skaičių pavaizduotas toliau pateiktoje lentelėje.
33 lentelė. 2019 m. įrašytų šeimų skaičiaus pasiskirstymas pagal vaikų skaičių šeimose.
Vaikas (-ai) Šeimų
skaičius
Iš viso per 2019 m.
įrašytų šeimų
skaičiaus
pasiskirstymas pagal
vaikų skaičių
šeimose
Šeimų (asmenų) skaičius, kurios
neturėjo vaikų 66
Šeimų (asmenų) skaičius, kurios
turėjo 1 vaiką
Biologinis 9
23 Įvaikintas 10
Globojamas 4
Šeimų (asmenų) skaičius, kurios
turėjo 2 vaikus
Biologinis 7
9 Globojamas 1
Įvaikintas /
globojamas 1
Šeimų (asmenų) skaičius, kurios
turėjo 3 vaikus
Biologinis 3
4 Biologinis /
globojamas 1
Šeimų (asmenų) skaičius, kurios
turėjo 6 vaikus
Biologinis /
globojamas 1 1
Šeimų (asmenų) skaičius, kurios
turėjo 11 vaikų
Biologinis /
globojamas 1 1
Iš viso 2019 m. įrašytų šeimų
skaičius 104
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
93
Vidutinis 2019 m. LR piliečių sąraše esančių moterų amžius – 38 m., o vyrų – 35 m.
Lyginant šiuos rodiklius su pastarųjų dvejų metų duomenimis pastebėtina, jog vidutinis moterų ir
vyrų amžius sumažėjo. Lyginant su 2018 m. duomenimis, pastebėtina, kad moterų bei vyrų amžiaus
vidurkis sumažėjo trejais metais, o lyginant su 2017 m. duomenimis vidutinis moterų amžius
sumažėjo vieneriais metais, o vyrų – šešeriais metais. Ataskaitiniais metais LR piliečių sąraše
jauniausiai moteriai buvo 24 m., vyriausiai – 51 m., jauniausiam vyrui – 26 m., o vyriausiam vyrui –
55 m.
7.4. Lietuvos Respublikos piliečių ir sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos
Respublikos pilietis, o kitas – užsienio valstybės pilietis ir kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui
Šeimų (asmenų), įrašytų į LR piliečių sąrašą per 2019 m., pasiskirstymas pagal šeimų
(asmenų) pageidavimus dėl vaikų lyties ir amžiaus (ir globotų šeimose vaikų, kuriuos globėjai
pageidavo įvaikinti) matomas toliau pateiktame paveikslėlyje.
34 pav. LR piliečių, norinčių įvaikinti, pasiskirstymas pagal jų pageidavimus dėl vaikų lyties ir
amžiaus.
Iš 73 šeimų (asmenų), pageidavusių įvaikinti vaiką (-us) iki 3 m. amžiaus, net 36 proc.
(2018 m. – 39 proc., 2017 m. – 23 proc.) jų norėjo įvaikinti vaiką (-us) iki 1 m. amžiaus. Pastebėtina,
jog nenurodžius pageidaujamo įvaikinti vaiko lyties, ar nurodžius, kad norima įvaikinti vyriškos lyties
vaiką, tikėtina, jog pasiūlymo įvaikinti galima sulaukti greičiau, nes tik maža dalis šeimų (asmenų)
pageidauja įvaikinti vyriškos lyties vaiką. Dauguma 2019 m. į LR piliečių sąrašą įrašytų šeimų
(asmenų), kaip ir ankstesniais metais, pageidavo įvaikinti 1 vaiką, o 3 šeimos (asmenys), į LR piliečių
sąrašą įrašytos ataskaitiniais metais, buvo įvertintos kaip tinkamos įvaikinti iš karto 2 vienos šeimos
2011
3 1
35
135
0 0
18
40
92 0
51
73
25
5 1
104
0
20
40
60
80
100
120
0 - 3 m. 4 - 6 m. 7 - 9 m. 10 - 17 m. Iš viso
Mergaitė Berniukas Vaiko lytis nesvarbi Iš viso
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
94
vaikus, 9 šeimos – 1 arba 2 vienos šeimos vaikus, tačiau iš šių 9 šeimų net 6 šeimos nurodė, jog norėtų
2 vaikų, jei tai būtų dvyniai. Per pastaruosius trejus metus, tik 2017 m. buvo viena dvynių pora, kuri
buvo siūloma įvaikinimui.
Didžioji dalis į LR piliečių sąrašą per 2017–2019 m. įrašytų šeimų (asmenų) pageidavo
įvaikinti vaiką su nežymiais ar išgydomais, kompensuojamais sveikatos ir raidos sutrikimais.
Pastebėtina, kad vis daugiau šeimų (asmenų) sutinka svarstyti galimybę įvaikinti vaiką (-us), kurių
biologiniams tėvams arba vienam iš jų nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai ir (arba) nustatytos
protinės negalios, taip pat kurių biologiniai tėvai ar vienas iš jų turi priklausomybių ir (arba) žalingų
įpročių, kas neretai gali nulemti ir greitesnį pasiūlymo įvaikinti vaiką gavimą. Per ataskaitinius metus
šeimoms (asmenims), esančioms LR piliečių sąraše, Tarnyba pateikė 53 (2018 m. – 106, 2017 m. –
148,) pasiūlymus įvaikinti vaikus, o tai yra 50 proc. mažiau pasiūlymų įvaikinti lyginant su 2018 m.
Iš ataskaitiniais metais pateiktų pasiūlymų įvaikinti, 53 proc. (2018 m. – 55 proc., 2017 m. – 50 proc.)
sutiko įvaikinti galimus įvaikinti vaikus, laikinai globoti rastą ir (arba) paliktą vaiką „Gyvybės
langelyje“, sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitose vietose, kol jis taps galimu įvaikinti. Dažniausios
pasiūlymo įvaikinti atsisakymo priežastys kiekvienais metais išlieka tokios pačios: vaiko sveikatos
problemos, vaiko biologinių tėvų sveikatos sutrikimai ar gyvenimo būdas ir kt.
7.4.1. Rasti ir (arba) palikti vaikai įstaigoje, kurioje įsteigtas „Gyvybės
langelis“
Lietuvoje įsteigta 10 ,,Gyvybės langelių“ – Kauno Prano Mažylio gimdymo namuose,
Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose,
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose, Šiaulių
moters ir vaiko klinikoje, Marijampolės miesto ligoninėje, Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių
namuose, VšĮ Tauragės ligoninėje ir VšĮ Jonavos ligoninėje.
Per pastaruosius trejus metus „Gyvybės langelyje“ rasta 17 naujagimių (2019 m. – 4,
2018 m. – 3, 2017 m. – 10), iš kurių 12 vyriškos lyties ir 5 moteriškos lyties. Toliau pateiktoje 34
lentelėje matomas vaikų, rastų „Gyvybės langelyje“, skaičius ir pasiskirstymas pagal vaiko radimo
vietą 2017–2019 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
95
34 lentelė. Vaikų, rastų „Gyvybės langelyje“, skaičius ir pasiskirstymas pagal radimo vietą
2017–2019 m.
2017 m. 2018 m. 2019 m.
Kauno Prano Mažylio gimdymo namuose 3 1 1
Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo
namuose - - -
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių
namuose 4 1 3
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 1 - -
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų
namuose 2 - -
Šiaulių moters ir vaiko klinikoje - 1 -
Marijampolės miesto ligoninėje - - -
Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi
kūdikių namuose - - -
VšĮ Tauragės ligoninėje - - -
VšĮ Jonavos ligoninėje - - -
Iš viso: 10 3 4
Tarnyba rasto vaiko „Gyvybės langelyje“ atveju, teikia pasiūlymą LR piliečių sąraše,
esančiai konkrečiai šeimai, kurią parenka Tarnybos sudaryta Komisija, laikinai globoti, kol vaikas
įgis galimo įvaikinti vaiko statusą, pabrėžiant, jog išlieka tikimybė, kad vaikas gali būti grąžintas į
biologinę šeimą bei išaiškinant šeimai laikinosios vaiko globos tikslą, nustatytą CK 3.253 str., vaiko
globėjo pareigas, nustatytas CK 3.271 str., pabrėžiant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalis.
2019 m. iš 4 rastų „Gyvybės langelyje“ vaikų, 3 vaikai buvo pasiūlyti LR piliečių sąraše,
esančioms šeimoms, kurios sutiko laikinai globoti, kol vaikai įgis galimo įvaikinti vaiko statusą. Dėl
1 vaiko į VTAS su prašymu susigrąžinti vaiką kreipėsi galima vaiko motina.
7.5. Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio
valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apskaita
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji
vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
96
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąraše (toliau – Sąrašas) buvo 19 šeimų, t. y. 17,4 proc.
šeimų mažiau nei 2018 m. (žr. 35 pav.). Šeimų pasiskirstymas pagal valstybes laikotarpio pabaigoje
yra: 11 Italijos piliečių šeimų, 2 – JAV, 3 – Kanados, ir 3 šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra Lietuvos
Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse (Norvegijos, Švedijos bei Jungtinėje
Karalystėse).
35 pav. Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje,
užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje, skaičius Sąraše 2017–2019 m.
15 šeimų (60 proc. visų per 2019 m. įrašytų šeimų), kurios 2019 metais buvo įrašytos į Sąrašą buvo
išbrauktos, nes per ataskaitinį laikotarpį įvaikino joms pasiūlytą įvaikinti vaiką (-us). Per 2019 metus
į Sąrašą įrašytų 25 šeimų pasiskirstymas pagal jų gyvenamąją vietą matomas 36 pav.
22 2957
261
369
1040 46
277
373
10 30 38
175
253
0
100
200
300
400
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-17 m. Iš viso2017…
36 pav. Per 2019 metus įrašytų į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta
yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą šeimų skaičiaus pasiskirstymas pagal
gyvenamąją vietą.
Pastebėtina, kad viena šeima įvaikinti vaiko pasiūlymo laukė 1 mėnesį. Toks trumpas šeimos
laukimo laikas buvo nulemtas šeimos apsisprendimo įvaikinti vyresnį tėvų globos netekusį vaiką (iki
0
10
20
30
40
50
2017 m. 2018 m. 2019 m.
2723
19
45 44
25Metų pabaigoje šeimų, esančių
sąraše skaičius
Šeimų, įrašytų per metus,
skaičius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
97
9 metų amžiaus). Taigi, pastebėtina, kad šeimų, įrašytų į Sąrašą ne dėl konkretaus vaiko atitinkančio
specialiuosius kriterijus, laukimo terminas tiesiogiai susijęs su šeimos lūkesčiu siekiamam įvaikinti
vaikui (-ams).
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 3 sutuoktinių poros laukė galimų įvaikinti vaikų
pasiūlymo.
37 pav. Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje,
užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje, šeimų padėtis Sąraše 2019 m. gruodžio 31 d.
Siekiančių įvaikinti sutuoktinių amžiaus vidurkis pateikimas 38 paveiksle.
38 pav. 2019 m. gruodžio 31d. Sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal sutuoktinių amžių,
lytį ir jų gyvenamąją vietą.
Pastebėtina, kad vyriausieji Sąraše esantys sutuoktiniai, kurių amžius 61 m., ir 65 m. 2019
m. siekė įvaikinti 17 metų amžiaus tėvų globos netekusį nepilnametį. Tai vienintelis tarptautinio
įvaikinimo praktikos Lietuvos Respublikoje atvejis, kuomet užsienio piliečiai išreiškė lūkestį
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
98
įvaikinti tokio amžiaus nepilnametį. Jauniausi pagal amžių Sąraše buvo Kanados piliečiai, vyras buvo
sulaukęs 29 m., o moteris – 30 m.
Dažniausiai užsienio piliečių šeimos kreipiasi dėl įvaikinimo iš Lietuvos Respublikos, nes
negali susilaukti savo biologinių vaikų. Didžioji (89,4 proc.), 2019 m. gruodžio 31 d. Sąraše esančių
šeimų dalis, t. y. 17 šeimų, neturėjo biologinių vaikų. Sąraše esančios 2 šeimos augino biologinius
vaikus.
Užsienio piliečių, siekiančių įvaikinti iš Lietuvos Respublikos, lūkesčiai siekiamam įvaikinti
vaikui (-ams) pateikiami 39 paveiksle.
0
10
20
30
40
5050 50
32
41 41
48 49
3335
40
v…
39 pav. 2019 m. gruodžio 31d. Sąraše esančių šeimų skaičius pagal jų lūkestį siekiamam
įvaikinti vaikui (-ams).
Užsienio piliečių šeimos, 2019 m., kaip ir ankstesniais metais (nuo 2012 m.), į Sąrašą yra
įrašomos tik dėl konkretaus vaiko (-ų), siūlomo pagal vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus,
programą. Todėl pastarųjų šeimų lūkesčiai siekiamam įvaikinti vaikui (-ams) priklauso nuo galimų
įvaikinti vaikų skaičiaus pagal minėtą programą.
Per 2019 m. iš Sąrašo išbrauktos 29 šeimos (2017 m.– 46 šeimos, 2018 m. – 47 šeimos).
Pagrindinė išbraukimo iš Sąrašo priežastis – įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įvaikinimo. 2019 m.
norintys įvaikinti asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo užsienio valstybėje įvaikino 26
šeimos (34 vaikus), t. y. 13 šeimų, 33 proc. (22 vaikais) mažiau nei praėjusiais metais (žr. 35 lentelę).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
99
35 lentelė. 2019 m. iš Sąrašo išbrauktų šeimų pasiskirstymas pagal išbraukimo priežastis.
Išbraukimo priežastis Išbrauktų šeimų skaičius
Įvaikinta užsienio valstybės piliečiams ar sutuoktinių
poroms, kuomet vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos
Respublikos pilietis
26
Atsisakė įvaikinti vaikus, siūlomus pagal vaikų, atitinkančių
specialiuosius kriterijus, programą, dėl kurių buvo įrašyti į
Sąrašą
2
Įgaliotas šeimų atstovas pranešė, kad šeima išsibraukia iš
Sąrašo, dėl šeimyninių aplinkybių 1
7.6. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje
įvaikinti vaikai
2019 m. 69 šeimos (62 sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys) įvaikino 74 be tėvų
globos likusius vaikus (2018 m. 90 šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus, 2017 m. 84
šeimos įvaikino 92 vaikus).
Pagrindine sumažėjusių įvaikinimo rodiklių 2019 m., lyginant su 2018 m. priežastimi
laikytinas vaikų, įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, amžius. 2019 m. iš 269 įrašytų į Galimų
įvaikinti vaikų apskaitą vaikų, tik 52 vaikai buvo iki 3 m. amžiaus, t. y. net 48 vaikais mažiau nei
2018 m. tokio amžiaus vaikų (2018 m. įrašyta 100 vaikų).
2019 m. 43 įvaikinti vaikai buvo neturintys sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad į Norinčių
įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą įrašytos šeimos
dažniausiai pageidauja įvaikinti sveikus ar su išgydomais sveikatos sutrikimais vaikus, o į Galimų
įvaikinti vaikų apskaitą įrašomų tokius būsimųjų įtėvių lūkesčius atitinkančių vaikų skaičius
ypatingai mažėja. Iš 74 ataskaitiniais metais įvaikintų vaikų, 31 vaikas (42%) turėjo sveikatos
sutrikimų: didžiąją dalį vaikams diagnozuotų sutrikimų sudarė įvairūs raidos sutrikimai (specifinis
mišrus raidos sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas, judesių raidos sutrikimas, normalios
fiziologinės raidos sutrikimas), širdies problemos (prieširdžių pertvaros defektas, širdies yda, atvira
ovalioji anga), neurologiniai susirgimai (epilepsija, smegeninės kilmės dirglumas, padidinto
neurorefleksinio dirglumo sindromas, miego sutrikimai), plaučių ligos (bronchų astma, plaučių
arterijos hipertenzija), problemos, susijusios su rega (konverguojantis lydimasis žvairumas,
toliaregystė, astigmatizmas), alerginiai susirgimai (atopinis dermatitas, alerginė bronchų astma).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
100
40 pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir sveikatos būklę 2017–2019 m.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai įvaikintų vaikų buvo iki 3 m.
(žr. pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2017–2019 m.), nes Lietuvos
Respublikos piliečių šeimos dažniausiai pageidauja įvaikinti vaikus iki 3 metų amžiaus. Iš 2019 m.
56 įvaikintų vaikų iki 3 metų amžiaus: 23 vaikai buvo įvaikinti iki vienerių metų amžiaus, 17 – nuo
vienerių iki dvejų metų amžiaus, 10 – nuo dvejų iki trejų metų amžiaus ir 6 vaikai trejų metų amžiaus.
Svarbu pastebėti, kad 2019 m. ženkliai sumažėjus įvaikinimo atvejų Lietuvos Respublikos
piliečiams, nuolatos gyvenantiems Lietuvoje, skaičiui, įvaikintų vaikų nuo 4 iki 6 m. amžiaus
skaičius, lyginant su 2018 m., išliko beveik nepakitęs. Kaip ir praėjusiais metais, ataskaitiniu
laikotarpiu įvaikinti tik keli mokyklinio, t. y. 7–9 m. amžiaus vaikai, ir nei vienas vaikas nuo 10 metų
amžiaus nebuvo įvaikintas.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
101
41 pav. Įvaikinti vaikai pagal amžiaus grupes 2017–2019 m.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį įvaikintų vaikų (75 %)
sudarė vaikai, kurių tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų teismo sprendimu buvo neterminuotai
apribota tėvų valdžia (56 vaikai).
36 lentelė. 2017–2019 m. be tėvų globos likę įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą.
Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2017 m. 2018 m. 2019 m.
Tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai
apribota tėvų valdžia 63 67 56
Tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra teismo
nutartimi patvirtinę (-ęs) sutikimą įvaikinti vaiką 22 22 13
Tėvas miręs, motinai neterminuotai apribota valdžia
Motinos valdžia neterminuotai apribota, globėjų
sutikimas įvaikinti vaiką
Motina mirusi, tėvas nežinomas 1 8
Abu tėvai nežinomi 6 4 3
Abu tėvai mirę 1
Motina mirusi, tėvui neterminuotai apribota valdžia 1
Neveiksni motina, globėjo sutikimas 1 1
Iš viso: 92 103 74
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
102
7.7. Įtėviai
2019 m. iš 74 įvaikintų vaikų 67 vaikus įvaikino 62 sutuoktinių poros ir 7 vaikus įvaikino 7
nesusituokę asmenys (moterys). Lyginant su ankstesniais metais, įvaikinusių nesusituokusių asmenų
skaičius liko toks pats. 2018 m. 7 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 8 vaikus, 2017 m. 5
nesusituokę asmenys (moterys), įvaikino 5 vaikus.
Po du vaikus ataskaitiniu laikotarpiu įvaikino 5 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, 2018
m. po du vaikus įvaikinusių šeimų buvo 10 (9 sutuoktinių poros ir 1 nesusituokusi moteris), viena
šeima įvaikino iš karto 3 vaikus, o 2017 m. po du vaikus įvaikino 8 šeimos.
37 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus,
pasiskirstymas pagal šeimoje auginamus vaikus 2016–2018 m.
Įvaikinusius be tėvų globos likusius vaikus LR piliečių
šeimos pagal jose augintus vaikus 2016-2018 m. (iki įvaikinimo)
2017 m.
2018 m.
2019 m.
Šeimos, neturinčios vaikų 42 64 42
Šeimos, turinčios vaikų, iš jų: 42 26 27
šeimos, auginančios biologinius vaikus 18 12 18
šeimos, kurių bent vienas sutuoktinis turi vaiką (-ų) iš
ankstesnės (-ių) santuokos (-ų)
5 1 1
šeimos auginančios įvaikintus vaikus 19 13 8
Iš viso: 84 90 69
2019 m. įvaikinimo tendencijos dar kartą paneigė visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad tik
šeimos, neturinčios vaikų, įvaikina be tėvų globos likusius vaikus.
2019 m. daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai nuo
36 iki 45 m. amžiaus. Paskutinių metų statistinių duomenų analizė leidžia teigti, kad įtėvių amžiaus
vidurkis po truputį didėja, t. y. 2019 m. daugiausiai įvaikino asmenys 36–45 m. amžiaus, o
ankstesniais metais daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai
nuo 31 iki 40 m. amžiaus. Įvaikinusių asmenų iki 30 m. skaičius ir toliau mažėja (2019 m. – 33
asmenys, 2018 m. – 46 asmenys, 2017 m. – 51 asmuo). Jauniausia 2019 m. įvaikinusi moteris buvo
29 m., jauniausias vyras – 28 m., vyriausia įvaikinusi moteris – 50 m., vyriausias įvaikintojas vyras
– 51 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
103
81
82 1
82
15
3 3
56
16
2 00
10
20
30
40
50
60
70
80
90
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m.2017 m.
42 pav. Įtėvių pasiskirstymas pagal amžių 2017–2019 m.
7.8. Įvaikinimas vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui
Vaikų, įvaikintų jų biologinės motinos (tėvo) sutuoktinio, skaičius išlieka panašus
pastaruosius trejus metus. 2019 m. įvaikintas 21 vaikas, 2018 m. įvaikinta 20 vaikų, 2017 m. – 19
vaikų.
Ataskaitiniu laikotarpiu 21 vaiką įvaikino 20 asmenų, t. y. motinos / tėvo sutuoktinis. Buvo
įvaikintos 11 mergaičių ir 10 berniukų. Įvaikinti 4 vaikai iki 3 m., 4 vaikai – 4–6 m., 5 vaikai – 7–9
m., 5 vaikai – 10–14 m. ir 3 vaikai – 15–17 m. amžiaus.
43 pav. Vaikai, įvaikinti biologinės motinos (tėvo) sutuoktinio 2017–2019 m.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
104
7.9. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams,
nuolatos gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje
7.9.1. 2019 m. įvaikinti vaikai
2019 m. 26 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolat gyvenančios užsienio
valstybėse ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 34 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 17 berniukų ir
17 mergaičių (2018 m. 39 šeimos įvaikino 56 vaikus, 2017 m. 36 šeimos įvaikino 47 vaikus). Iš 34
įvaikintų vaikų, 1 vaiką, likusį be tėvų globos, įvaikino sutuoktinių pora, iš kurių vienas yra LR
pilietis, o kitas užsienietis, nuolatos gyvenantys LR. Į užsienio valstybes įvaikintų vaikų skaičius 2019
m., lyginant su 2018 m., ženkliai sumažėjo. Šis sumažėjimas paaiškinamas tuo, kad ataskaitiniu
laikotarpiu sumažėjo vaikų iki 3 m. amžiaus įrašymas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą bei buvo
įvaikinta mažiausiai brolių / seserų grupių per pastaruosius kelerius metus. Pastebėtina, kad į užsienį
įvaikinamų vaikų skaičiaus sumažėjimui įtakos galėjo turėti tai, kad didžioji dauguma galimų
įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų yra vyresnio amžiaus (10–14 m. ir 15–17 m.) arba
ikimokyklinio amžiaus (0–3 m. ir 4–6 m.), turintys labai rimtų sveikatos sutrikimų. Tokie vaikai taip
pat siūlomi įvaikinti užsieniečiams pagal Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais
įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 (toliau – Galimų įvaikinti vaikų su
specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašas). Turimi duomenys rodo, kad
rimtų sveikatos sutrikimų turintiems vaikams ar vyresnio amžiaus vaikams yra apsunkintos
galimybės rasti šeimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Įvaikintų vaikų Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams, nuolatos
gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, pasiskirstymas pagal valstybes 2017–
2019 m. matomas toliau pateiktame 44 paveiksle.
44 pav. 2017–2019 m. įvaikintų vaikų Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių
piliečiams, nuolatos gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, pasiskirstymas pagal
valstybes.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
105
7.9.2. Įvaikinti vaikai, atitinkantys specialiuosius kriterijus
Vadovaujantis Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės
procedūros aprašu, užsienio valstybės piliečių šeimos nuo 2012-04-01 gali kreiptis tik dėl vaikų,
atitinkančių specialiuosius kriterijus, įvaikinimo. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais,
didžiąją daugumą įvaikintų vaikų sudarė vaikai, atitinkantys specialiuosius kriterijus. Lyginant kelių
pastarųjų metų statistinius duomenis, matyti, kad įvaikintų vaikų, neturinčių specialiųjų poreikių,
skaičius, tolygiai mažėja. Tai iliustruoja toliau pateiktas paveikslėlis.
45 pav. 2017–2019 m. įvaikintų vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ir vaikų,
neturinčių specialiųjų poreikių, skaičius.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai buvo įvaikinta vaikų su
sunkiais sveikatos sutrikimais. 2019 m. iš 26 sunkių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų 17 vaikų
(65 %) (turinčių specifinį mišrų raidos sutrikimą, lengvą protinį atsilikimą, didelius specialiuosius
ugdymosi poreikius) įvaikino Italijos piliečių šeimos, 2 vaikus (turinčius Dauno sindromą) – JAV
piliečių šeimos, 6 vaikus (turinčius alkoholinį vaisiaus sindromą, specifinius mišrius raidos
sutrikimus) – Kanados piliečių šeimos, 1 vaiką (turintį ŽIV, hepatitą C) – Švedijos piliečių šeima. 4
įvaikinti 2019 m. vaikai atitiko specialųjį amžiaus kriterijų.
7.9.3. Įvaikinti vaikai Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams,
nuolatos gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, pagal amžių
Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams, nuolatos gyvenantiems
užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įvaikintų 2019 m. mokyklinio amžiaus (7–9 m. ir 10–14
m. amžiaus grupės) vaikų skaičius (13 vaikų) buvo žymiai mažesnis už ikimokyklinio amžiaus (0–3
m. ir 4–6 m. amžiaus grupės) vaikų skaičių (21 vaikas). Taip pat ir 2018 m. bei 2017 m. dauguma
įvaikintų vaikų į užsienį buvo ikimokyklinio amžiaus vaikai (po 32 vaikus kasmet).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
106
Iš 20 pav. matyti, kad palyginus pastarųjų dviejų metų duomenis, ataskaitiniu laikotarpiu
įvaikintų vaikų iki 3 m. skaičius liko toks pats (12 vaikų), nepaisant bendros įvaikinimų į užsienį
mažėjimo tendencijos. Kaip įprasta, beveik visi tokio amžiaus vaikai buvo su specialiaisiais
poreikiais, t. y. turėjo sunkių sveikatos sutrikimų. Dauguma šių vaikų buvo įvaikinti Italijos piliečių
(5 vaikai) ir Kanados piliečių (4 vaikai).
Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikintų 4–6 m. amžiaus grupės vaikų skaičius ženkliai sumažėjo,
lyginant su 2018 m. ir 2017 m. Šios amžiaus grupės vaikai taip pat dažniausiai turėjo specialiųjų
poreikių (sunkių sveikatos sutrikimų) arba buvo įvaikinti su vyresniais broliais ir (arba) seserimis.
Dauguma šios amžiaus grupės vaikų taip pat išvyko į Italiją ir Kanadą.
2019 m. 7–9 ir 10–14 m. amžiaus grupės vaikai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai (12
vaikų iš 13) buvo įvaikinti šeimų iš Italijos, nes šios šalies piliečiai dažniausiai ryžtasi įvaikinti
mokyklinio amžiaus vaikus.
46 pav. 2017–2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos
gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų pagal amžių skaičius.
7.9.4. Įvaikinti vaikai pagal brolių / seserų grupes
2019 m., priešingai nei ankstesniais metais (2018 m. ir 2017 m.), itin sumažėjo atvejų, kuomet
į užsienį įvaikinti vaikai buvo įvaikinti kartu su savo broliais ir seserimis.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai brolių ir seserų grupių
įvaikino Italijos piliečių šeimos, brolį ir seserį į vieną šeimą taip pat įvaikino viena Kanados piliečių
šeima. Tarnybai organizuojant įvaikinimo procesą kasmet atsirasdavo šeimų, sutinkančių įvaikinti 3
ir daugiau brolių ir seserų grupes (2018 m. ir 2017 m. tokių šeimų buvo po 3), tačiau 2019 m. tokių
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
107
šeimų nebuvo. Ataskaitiniu laikotarpiu 18 šeimų įvaikino po vieną vaiką ir 8 šeimos įvaikino po 2
vaikus (brolius / seseris).
47 pav. Šeimų, įvaikinusių po 1, 2 ir 3 vaikus, skaičius.
7.9.5. Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą
2019 m. iš 34 vaikų, kuriuos įvaikino užsienyje gyvenančios šeimos, kaip ir ankstesniais
metais, didžiąją dalį (99 %) sudarė vaikai, kurių tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų teismo
sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia.
38 lentelė. 2017–2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių, nuolatos
gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų pagal teisinį statusą skaičius.
Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2017 m. 2018 m. 2019 m.
Abiem arba turimam vieninteliam iš
tėvų neterminuotai apribota valdžia 42 52 33
Abu arba turimas vienintelis iš tėvų
teisme patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką 1 3 1
Abu arba turimas vienintelis iš tėvų
yra miręs 3 1 -
Globėjai yra teisme patvirtinę
sutikimą įvaikinti 1 - -
Iš viso: 47 56 34
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
108
7.9.6. 2019 m. įvaikinusios Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių,
nuolatos gyvenančių užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje šeimos
2019 m. 33 vaikus įvaikino 25 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos gyvenančių
užsienio valstybėse, sutuoktinių poros (2018 m. 37 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos
gyvenančios užsienio valstybėse, šeimos įvaikino 52 be tėvų globos likusius vaikus, 2017 m. 44
vaikus įvaikino 33 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos gyvenančios užsienio
valstybėse, šeimos), ir viena LR pilietės ir užsienio valstybės piliečio šeima, nuolatos gyvenanti
Lietuvos Respublikoje, įvaikino vieną be tėvų globos likusį vaiką.
Vadovaujantis LR CK 3.210 str. 1 d., įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo
amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir
vyresnio amžiaus asmenims.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. bei 2017 m., dauguma iš 52 įvaikinusių asmenų
(sutuoktinių porų) buvo 41–45 m. ir 46–50 m. amžiaus grupėse. Ataskaitiniu laikotarpiu iš Lietuvos
įvaikino viena užsienio piliečių pora, kurioje vienas iš sutuoktinių buvo 28 m. amžiaus. 2018 m.
nebuvo nei vienos įvaikinusios 26–30 metų amžiaus sutuoktinių poros (2017 m. įvaikino viena 25–
30 metų amžiaus sutuoktinių pora). Tiek 31–35, tiek 36–40 ir 56–60 metų amžiaus kategorijoje be
tėvų globos likusius vaikus iš Lietuvos įvaikino vienodas skaičius vyrų ir moterų (4 vyrai ir 4 moterys
įvaikino būdami 31–35 m. amžiaus, 3 vyrai ir 3 moterys įvaikino būdami 36–40 m. amžiaus
kategorijoje ir vienas vyras ir moteris įvaikino būdami atitinkamai 59 ir 57 metų amžiaus).
2019 m. duomenimis, 7 asmenys (4 įvaikinę vyrai ir 3 įvaikinusios moterys) buvo vyresni
kaip 50 metų amžiaus, ankstesniais metais tokių asmenų buvo atitinkamai 6 ir 5 (2018 m. ir 2017 m.),
todėl pastebima tendencija, kad mažėjant į užsienį iš Lietuvos įvaikinamų vaikų skaičiui, vyresnio
amžiaus įvaikintojų skaičius nežymiai didėja.
Analizuojant LR piliečių ir užsieniečių, nuolatos gyvenančių užsienyje, 2019 m. įvaikinusių
vaikus iš Lietuvos, amžių, taip pat matyti, kad, kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. įvaikinimo metu
moterys buvo jaunesnės nei jų sutuoktiniai.
7.10. Grįžtamoji informacija apie užsienyje nuolatos gyvenančių šeimų įvaikintus
vaikus
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d.
įsakymu Nr. A1-162 patvirtinto Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos
Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo 22.16. punktą
šeimai atstovaujanti įgaliota užsienio valstybės institucija po įvaikinimo teikia Tarnybai grįžtamąją
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
109
informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius dvejus metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus
dvejus metus – kartą per metus, po ketverių metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba), kurią
sudaro Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją
į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.
Ataskaitiniu laikotarpiu gauta 218 ataskaitų po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų
įvaikintų vaikų adaptaciją kitose šalyse (2018 m. Tarnyba gavo iš viso 232 ataskaitas po įvaikinimo,
2017 m. – 275 ataskaitas). Iš jų 215 ataskaitų atsiuntė įgaliotos Lietuvoje akredituotos užsienio
valstybių institucijos, 3 – užsienio valstybių centrinės įvaikinimo institucijos (1 ataskaita gauta iš
Vokietijos ir 2 – iš Australijos). 2018 m. 229 ataskaitas atsiuntė įgaliotos Lietuvoje akredituotos
užsienio valstybių institucijos ir 3 – užsienio valstybių centrinės įvaikinimo institucijos.
2019 m. gauta grįžtamoji informacija apie 2014–2019 m. įvaikintus vaikus.
39 lentelėje vaizduojama, kiek 2017–2019 m. ataskaitų po įvaikinimo pateikė įgaliotos
Lietuvoje akredituotos užsienio valstybių įvaikinimo organizacijos.
39 lentelė. 2017–2019 m. gauta grįžtamoji informacija pagal įgaliotas Lietuvoje akredituotas
užsienio valstybių įvaikinimo institucijas.
10.8.
Eil.
Nr. Įvaikinimo institucija Šalis
Pateiktų ataskaitų
skaičius
2017
m.
2018
m.
2019
m.
1. „Barner Framfor Allt–Adoptioner“
(BFA-A) Švedija 48 43 44
2. „Azione per famiglienuove–onlus“
(AFN) Italija 16 12 11
3. „Fondazione AVSI“ Italija 102 71 78
4. „Bethany Christian Services“ JAV 8 - 7
5. „La Primogenita international
adoption“ Italija 12 14 11
6. „Inter country adoption New Zealand“
(ICANZ)
Naujoji
Zelandija 4 2 7
7. „Familia Universal“ Ispanija 20 7 8
8. „Loving Heart International Adoption
Agency“ Kanada 42 28 49
9. „The open door adoption agency, Inc.“ JAV 10 52 -
Iš viso: 262 229 215
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
110
7.11. Įgaliotos veikti tarptautinio įvaikinimo srityje akredituotos užsienio valstybių
institucijos
2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 8 užsienio valstybių institucijos, įgaliotos veikti vykdant
tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje, iš jų 3 Italijos ir po vieną JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios
Zelandijos bei Kanados.
Vadovaujantis Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje
suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo, 2016-01-06 patvirtinto
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-5 „Dėl Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl
įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių
institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2019 m. surengti 2 Akreditacijos komisijos
posėdžiai dėl 2 užsienio valstybių institucijų įgaliojimų pratęsimo veikti vykdant tarptautinį
įvaikinimą Lietuvos Respublikoje. 2019-04-25 suorganizuotas Akreditacijos komisijos posėdis dėl
įgaliojimų pratęsimo vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje Kanados įvaikinimo
agentūrai „Loving Heart International Adoption agency“, įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį
įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsti iki 2020-05-06; 2019-12-16 suorganizuotas Akreditacijos
komisijos posėdis dėl įgaliojimų pratęsimo vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje
Švedijos įvaikinimų organizacijai „Barnen Framfor Allt - Adoptioner“, įgaliojimai veikti vykdant
tarptautinį įvaikinimą šiai agentūrai sustabdyti nuo 2020-01-013. 2019 m. baigėsi Italijos įvaikinimų
organizacijos „Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį
įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.
3 Švedijos įvaikinimų organizacijai „Barnen Framfor Allt - Adoptioner“ pateikus trūkstamus dokumentus,
įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą LR šiai organizacijai atnaujinti nuo 2020-02-01
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
111
7.12. Įvaikintų vaikų, jų biologinių tėvų, brolių ir (arba) seserų ir kitų giminaičių
paieška
Tiek įtėvių, tiek kitų tėvų globos netekusių vaikų atstovų pagal įstatymą vienas iš uždavinių,
kylančių auginant tėvų globos netekusį vaiką (-us), suteikti žinių apie vaikų praeitį, perduoti visą
žinomą informaciją apie vaikų biologinius tėvus, seseris / brolius, senelius ar kitus giminaičius,
siekiant užpildyti vaiko kilmės (ne)žinojimo spragas. Tarnyba 2019 m. gavo tiek pat, kaip ir 2018 m.,
t. y. 40 šeimų (asmenų) prašymus padėti jiems surasti įvaikių giminaičius, suteikti informacijos apie
jų artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgant ryšį įvaikinusios vaiką iš Lietuvos Respublikos
užsieniečių šeimos ir likusių Lietuvoje jo brolių, seserų ar kitų artimųjų ir pan.
48 pav. 2019 m. Tarnybos analizuotų prašymų, dėl biologinių paieškų, skaičius pagal
besikreipusius asmenis.
Apibendrinus gautų paklausimų turinį, pastebėtina, kad 50 proc. besikreipusių asmenų grupę
sudaro įvaikinti vaikai ar jų įtėvių šeimos, 38 proc. – įvaikintų vaikų broliai / seserys, seneliai ar kiti
giminaičiai.
Per 2019 m. 92,5 proc. Tarnyboje nagrinėtų prašymų esmę sudaro siekiamybė išsiaiškinti
tarpusavio bendravimo galimybes. Pastebėtina, kad 70 proc. šių prašymų skaičių sudaro į užsienio
šalis įvaikintų vaikų ar jų įtėvių prašymai.
Per 2019 m. buvo gauti 5 biologinių tėvų prašymai dėl informacijos pateikimo apie jų įvaikintus
vaikus ir išreikšti norai dėl tarpusavio bendravimo galimybių – tarpusavio ryšių atstatymo ir
palaikymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei giminaičių
pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų
giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
112
giminaičiams pagal kilmę, įtėviai, veikdami kaip vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę priimti
sprendimus, geriausiai atitinkančius vaikų interesus. Tarnyba, sprendžiant tokio pobūdžio
paklausimus, kreipiasi į įvaikintų vaikų atstovą pagal įstatymą, perduoda biologinės šeimos prašymą,
kurie asmeniškai sprendžia galimybes dėl tarpusavio bendravimo ryšių palaikymo. Analizuojant bet
kokio pobūdžio paklausimus, susijusius su įvaikintų vaikų biologinėmis paieškomis, Tarnybai tenka
svarbus uždavinys – užtikrinti, kad nagrinėjami prašymai siekiant užmegzti tarpusavio bendravimo
ryšius nepažeistų nė vienos iš šalių teisėtų interesų.
7.13. Išvados
1. Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 7 proc. (20 vaikų) daugiau
vaikų nei 2018 m., ir 25 proc. (67 vaikais) mažiau nei 2017 m. Vaikų iki 3 m. amžiaus, per 2019 m.
įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, buvo 48 proc. mažiau nei 2018 m. ir 58 proc. mažiau nei
2017 m. Ženkliai sumažėjus vaikų iki 3 metų amžiaus įrašymui į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą
skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir pasiūlymų įvaikinti šeimoms skaičius dėl šeimų (asmenų)
pageidavimo įvaikinti vaiką (-us) iki 3 metų amžiaus.
2. Per ataskaitinius metus iš 249 vaikų įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą 14 proc. (34)
nepilnamečių (4 vaikais daugiau nei 2018 m., ir 1 vaiku daugiau nei 2017 m.) nustatytas neįgalumas.
Per 2019 m. 62 nepilnamečiai, įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, buvo sveiki, iš jų 18 vaikų
(29 proc.) buvo iki 3 m. amžiaus.
3. Kaip ir praėjusiais metais, 2019 m. net 84 proc. (2018 m. – 79 proc.) Galimų įvaikinti vaikų
apskaitoje esantys vaikai buvo mokyklinio amžiaus – nuo 10 iki 17 m., iš kurių 30 proc. (2018 m. –
28 proc., 2017 m. – 36 proc.) nesutiko būti įvaikinti dėl artimų ryšių su artimaisiais bei giminaičiais.
Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų, t. y. 61
proc. (684) sudarė berniukai, o 39 proc. (441) – mergaitės.
4. Per 2019 m. į LR piliečių sąrašą įrašytos 104 šeimos (asmenys), norinčios įvaikinti vaiką (-
us). Ataskaitiniais metais įrašyta 13 proc. mažiau šeimų (asmenų) nei 2018 m. ir 9 proc. mažiau nei
2017 m. 4 ataskaitiniais metais įrašytos šeimos, iš kurių vienas sutuoktinių buvo užsienio valstybės
pilietis. Dėl įvaikinimo dažniausiai kreipiasi sutuoktinių poros, neturinčios savo vaikų. Vidutinis
2019 m. LR piliečių sąraše esančių moterų amžius – 38 m., vyrų – 35 m. 2019 m. daugiausiai vaikų
įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 36 m. iki 45 m. amžiaus. Užsienio valstybių piliečiai
dažniausiai įvaikina būdami 41–50 m. amžiaus.
5. Dauguma į LR piliečių sąrašą per 2017–2019 m. įrašytų šeimų pageidavo įvaikinti vaiką
su nežymiais ar išgydomais, kompensuojamais sveikatos sutrikimais. Pastebėtina, kad vis daugiau
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
113
šeimų (asmenų) sutinka svarstyti galimybę įvaikinti vaiką (-us), kurių biologiniams tėvams arba
vienam iš jų nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai ir (arba) nustatytos protinės negalios, taip pat
kurių biologiniai tėvai ar vienas iš jų turi priklausomybių ir (arba) žalingų įpročių, kas neretai gali
nulemti ir greitesnį pasiūlymo įvaikinti vaiką gavimą. 2019 m. iš 74 įvaikintų vaikų 31 vaikas turėjo
sveikatos sutrikimų.
6. Per 2019 m. iš 104 įrašytų šeimų, net 73 (70 proc.) šeimos (asmenys) pageidavo įvaikinti
vaiką (-us) iki 3 m. amžiaus, 25 (24 proc.) šeimos (asmenys) – nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 5 (5 proc.)
šeimos (asmenys) – nuo 7 iki 9 metų amžiaus ir 1 asmuo (1 proc.) – nuo 10 iki 17 metų amžiaus.
Ataskaitiniais metais 62 sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys įvaikino 74 tėvų globos
netekusius vaikus, t. y. 28 proc. mažiau nei 2018 m. įvaikinta vaikų. 2019 m. daugiausiai įvaikintų
vaikų buvo iki 3 m. amžiaus. Įvaikintos 39 mergaitės ir 35 berniukai.
7. Per 2019 m. į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio
valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra
Lietuvos Respublikoje, sąrašą įrašytos 25 šeimos, t. y. 43 procentais šeimų mažiau nei 2018 m. 56
procentus šių šeimų sudarė Italijos piliečių sutuoktiniai.
8. 89 proc. šeimų per 2019 metus į Sąrašą įrašytų užsienio valstybės piliečių, nusprendė
įvaikinti, nes negalėjo susilaukti biologinių vaikų. 74 procentai Sąraše esančių šeimų pageidavo
įvaikinti vieną vaiką, 12 proc. šeimų išreiškė norą įvaikinti trijų galimų įvaikinti vaikų brolių / seserų
grupę. Iš 69 įvaikinusių šeimų 27 įvaikinusios šeimos jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių
santuokų ar įvaikintų vaikų).
9. 2019 m. 26 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio
valstybėse ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 34 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 17 berniukų ir
17 mergaičių. 2019 m. daugiausiai vaikų, netekusių tėvų globos, įvaikino šeimos iš Italijos (22 vaikai)
ir iš Kanados (7 vaikai). 2019 m. daugiausiai įvaikinta ikimokyklinio amžiaus vaikų. Neįvaikintas nei
vienas 15–17 m. amžiaus vaikas.
10. 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 8 įgaliotos veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą
užsienio valstybių institucijos, iš jų 3 – Italijos ir po 1 JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos
ir Kanados.
11. 2019 m. gauta 40 šeimų (asmenų) prašymų padėti surasti įvaikintų vaikų giminaičius ar
asmenims suteikti informacijos apie jų artimųjų įvaikinimą.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
114
8. TARPTAUTINĖ VAIKO TEISIŲ APSAUGA
8.1.Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas
2019 m. Tarnyboje gauti 247 pranešimai dėl 342 vaikų, esančių užsienio valstybėse ir
Lietuvoje, kuriems buvo / yra reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad 2019 m.
gautų pranešimų skaičius yra 9 proc. mažesnis už 2018 m. gautų pranešimų skaičių ir 2 proc. didesnis
už 2017 m. gautų pranešimų skaičių (žr. 49 pav.).
49 pav. 2017–2019 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų,
kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės .
2019 m. iš 247 pranešimų 177 pranešimų buvo dėl 244 vaikų (72 %), esančių užsienio
valstybėse, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones (žr. 40 lentelę), o
70 pranešimų buvo dėl 98 vaikų (28 %), esančių Lietuvoje, kuriems buvo reikalingos tarptautinės
apsaugos priemonės. Per 2019 m. išnagrinėtas 181 pranešimas (78 % visų per 2019 m. gautų
pranešimų). Likę 32 pranešimai dar yra nagrinėjami (tęsiami globos organizavimo procesai, atliekami
galimų vaikų globėjų vertinimai, užsienio valstybėse vyksta teisminiai procesai, kt.).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
115
40 lentelė. 2019 m. tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio
valstybėse.
Vaikų amžius: 0–3 4–6 7–9 10–14 15–17 Vaikų
skaičius:
Airija - 2 3 4 5 14
Belgija 1 - - - - 1
Bulgarija 1 - - - - 1
Čekija - - - - 2 2
Egiptas - - 1 - - 1
Estija 1 1 1 1 - 4
Graikija 1 - - - - 1
Ispanija - 1 - 1 2 4
Islandija - 1 - - - 1
Jungtinė
Karalystė
58 29 24 40 15 166
Kazachstanas 1 - - - - 1
Latvija 1 - - - - 1
Lenkija - - 1 - - 1
Malta - - - 1 1 2
Norvegijos
Karalystė
2 - - 1 1 4
Nyderlandų
Karalystė
2 1 2 1 - 6
Pakistanas 1 - 2 - - 3
Rusijos
Federacija
1 - 2 - - 3
Sirija 2 - - - - 2
Suomija - - - - 1 1
Švedija - - - 1 1 2
Škotija 2 - 1 - - 3
Vokietija 6 3 3 3 4 19
Vietnamas - - - 1 - 1
Vaikų skaičius: 80 38 40 54 32 244
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
116
Iš 177 gautų pranešimų dėl 244 vaikų, esančių užsienio valstybėse, kurių atžvilgiu buvo /
yra reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones:
1. 60 pranešimų dėl šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimo, atsižvelgiant į galimai pažeidžiamas
vaiko teises ir geriausius interesus;
2. 49 pranešimai susiję su informacijos apie konkrečius asmenis ir šeimas pateikimu užsienio
kompetentingoms institucijoms;
3. 39 pranešimai dėl globos nustatymo giminaičių šeimoje, kai vaikams užsienio valstybėje buvo
nustatyta laikinoji globa ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos prašė pateikti
informaciją apie artimuosius giminaičius Lietuvoje, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems
nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje;
4. 12 pranešimų dėl vaiko įstatyminių atstovų pareigos priimti palikimą arba atsisakyti priimti
palikimą nepilnamečio vardu nevykdymo;
5. 10 pranešimų dėl informacijos apie globos priežiūros tęsimą užsienio valstybėje;
6. 3 pranešimai iš vaiko tėvų ir kitų artimų giminaičių dėl vaiko grąžinimo į šeimą;
7. 3 pranešimai dėl teismo sprendimo vykdymo;
8. 1 pranešimas dėl sulaikytų nepilnamečių.
Tarnybai tarpininkaujant 2019 m. iš užsienio valstybių į Lietuvos Respubliką giminaičių
globai (rūpybai) buvo grąžinti 25 vaikai, iš jų – 21 vaikas iš Jungtinės Karalystės, 1 iš Vokietijos, 2
iš Norvegijos Karalystės, 1 iš Nyderlandų Karalystės. Taip pat, Tarnybai tarpininkaujant, 43 vaikai,
kurie užsienio valstybėje buvo paimti iš šeimų, buvo grąžinti tėvų arba giminaičių globai (rūpybai)
užsienio valstybėje.
50 pav. 2017–2019 m. gauti pranešimai dėl Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos
apsaugos priemonės.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
117
Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2018 m., Tarnyboje 2019 m. gautų pranešimų dėl
Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones,
skaičius padidėjo 17 proc., o lyginant su 2017 m. – 67 proc.
41 lentelė. Lietuvos Respublikoje esantys vaikai, kuriems 2019 m. taikytos tarptautinės
apsaugos priemonės.
Vaikų amžius: Latv
ija
Isp
anija
Šved
ija
Vo
kiet
ija
No
rveg
ijos
Kar
alys
tė
Jun
gtin
ė K
aral
ystė
Ita
lija
Air
ija
Ru
sija
Mo
ldo
va
Ola
nd
ija
Ru
mu
nija
Dan
ija
Ukr
ain
a
Iš v
iso
:
0–3 m. 2 - 1 1 2 18 - 2 2 1 - - - -
4–6 m. - 2 1 1 2 8 3 1 - - 1 - - -
7–9 m. - - - 2 2 7 5 - 1 - - - 1 -
10–14 m. 1 1 - 3 1 7 4 - 3 - - - - 2
15–17 m. 3 - 1 1 - 2 1 - - - 1 1 - -
Vaikų skaičius: 6
3
3
8
7 42 3 3
6
1
2
1
1 2
98
Daugiausia pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams,
esantiems Lietuvoje, kaip ir praėjusiais metais, buvo susiję su Jungtine Karalyste (43 proc.).
Iš visų 70 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų dėl 98 vaikų:
1. 45 pranešimai – patikrinti vaiko gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas (atvejai, kai šeimos su
nepilnamečiais vaikais grįžta gyventi į Lietuvą ir užsienio valstybių socialinės institucijos
kreipiasi su prašymu patikrinti, ar nepilnamečiai saugiai grįžo ir jais tinkamai rūpinamasi,
arba atvejai, kai šeima išvyksta gyventi į užsienio valstybę ir reikalinga perduoti informaciją
apie šeimą užsienio šalies socialinėms tarnyboms).
2. 20 pranešimai dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje (situacijos, kai Lietuvoje globojamą
(rūpinamą) vaiką ketina globoti (rūpinti) užsienio valstybėje gyvenantys asmenys).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
118
3. 5 pranešimai dėl informacijos apie vaiko tėvą (ar vieną iš jų), gyvenančius užsienio valstybėje,
pateikimo.
2019 m. iš 70 gautų pranešimų dėl 98 vaikų, esančių Lietuvoje, kurių atžvilgiu buvo / yra
reikalinga taikyti tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones, 59 pranešimai (84 proc. visų per 2019
m. gautų pranešimų) buvo išnagrinėti 2019 m. Likę 11 pranešimų dar yra nagrinėjami (tęsiami vaiko
įkurdinimo procesai, atliekami asmenų, siekiančių vaiko globos (rūpybos), vertinimai, vyksta
teisminiai procesai ir kt.).
8.2. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (arba) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas
Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.
293 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų
patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų nuostatų 10.1 punktu, atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos
ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje, taip pat veikia kaip
centrinė institucija pareigoms, numatytoms 1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų
grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), 1996 m. Hagos konvencijoje dėl
jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų
apsaugos priemonių srityje, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo,
panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) bei kituose
tarptautiniuose teisės aktuose, vykdyti.
Per 2019 m. Tarnyba gavo 24 prašymus dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ir (arba) laikomų
užsienio valstybėse, grąžinimo į Lietuvą bei 14 prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų ir (arba)
laikomų Lietuvoje, grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
119
51 pav. Prašymų dėl galimai neteisėtai išvežtų (laikomų) vaikų iš Lietuvos ir į Lietuvą skaičius
2017–2019 m.
Lyginant su 2018 m., 2019 m. pastebimas prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į
užsienio valstybes, skaičiaus sumažėjimas. Per 2019 m., lyginant su 2018 m., Tarnyboje gauta 17
prašymų (45 proc.) dėl iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo, mažiau.
Prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų į Lietuvą, skaičius taip pat sumažėjo – Tarnyboje 2019
m. jų gauta 9 prašymais (39 proc.) mažiau, nei 2018 m. Lyginant 2019 m. duomenis su 2017 m.
duomenimis, per 2019 m. gauta 26 prašymais dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų
grąžinimo mažiau nei per 2017 m., kuomet buvo gauti 46 prašymai. Lyginant 2019 m. duomenis su
2017 m. duomenimis, prašymų dėl iš užsienio valstybių į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo skaičius
pakito nežymiai – 2017 m. buvo gauta 15 prašymų dėl galimai neteisėtai iš užsienio valstybių į
Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo, o 2019 m. gauta 14 tokių prašymų. Lyginant su 2017 m., per 2019
m. Tarnyboje buvo gauta 48 proc. mažiau prašymų dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų
vaikų grąžinimo, bei 7 proc. mažiau prašymų dėl neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo.
2019 m. buvo gauti 24 prašymai pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl 31 vaiko, galimai
neteisėtai išvežto į užsienio valstybes, grąžinimo į Lietuvą (žr. 42 lentelę).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
120
42 lentelė. Prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes, pasiskirstymas
pagal vaikų amžių ir valstybes.
Vaikų
amžius: A
ust
rij
a
Šved
ija
JA
V
Nyd
erla
nd
ų K
araly
stė
Air
ija
Norvegij
os
Karaly
stė
Uk
rain
a
Ju
ngti
nė K
araly
stė
Vok
ieti
ja
Šia
urės
Air
ija
Belg
ija
Iš v
iso
:
0–3 2 3 1 2 1 9
4–6 1 2 3 6
7–9 1 2 3 1 7
10–14 2 1 2 1 3 9
15–17 -
Vaikų,
išvežtų į
užsienio
valstybes,
skaičius:
1 2 1 1 4 2 2 10 4 2 2 31
Iš viso per 2019 m. Tarnyboje buvo išnagrinėti 57 prašymai pagal 1980 m. Hagos konvenciją,
iš jų – 30 prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo, 19 prašymų
– dėl iš užsienio valstybių į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo, ir 8 prašymai – dėl bendravimo teisių
su vaikais, esančiais užsienio valstybėse, užtikrinimo.
Iš 57 per 2019 m. išnagrinėtų prašymų, 20 prašymų buvo gauta ir išnagrinėta 2019 metais. Iš
šių 20 gautų ir išnagrinėtų 2019 m. prašymų, 10 prašymų buvo dėl galimai neteisėtai iš Lietuvos į
užsienio valstybes išvežtų vaikų:
• 4 atvejais vaikus galimai neteisėtai išvežę asmenys savanoriškai juos grąžino į Lietuvą;
• 1 atveju užsienio valstybės kompetentingas teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką į
nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos valstybę – Lietuvą;
• 1 atveju prašymą dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą pateikęs asmuo sutiko su vaiko gyvenamosios
vietos valstybės pakeitimu ir nebepalaikė prašymo grąžinti vaiką į Lietuvą;
• 1 atveju prašymo nagrinėjimas nutrauktas Lietuvos teismui nusprendus, jog vaikas gali
nuolatos gyventi užsienio valstybėje;
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
121
• 1 atveju prašymo nagrinėjimas nutrauktas pareiškėjui nepatikslinus prašymo ir (arba)
nepateikus jo nagrinėjimui būtinų dokumentų;
• 1 atveju prašymo nagrinėjimas nutrauktas, pareiškėjui atsisakius reikalavimo grąžinti vaiką į
Lietuvą, ir pateikus naują prašymą (dėl bendravimo užtikrinimo);
• 1 atveju pareiškėjas užsienio valstybės teisme davė sutikimą vaikui likti gyventi užsienio
valstybėje.
14 prašymų, gautų per 2019 m., dėl galimai neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes vaikų dar
yra nagrinėjami (yra tikslinami, laukiama dokumentų vertimų į užsienio kalbas arba prašymai yra
nagrinėjami užsienio valstybių kompetentingose institucijose ir (arba) teismuose).
52 pav. Prašymų skaičiaus dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų
pasiskirstymas pagal valstybes 2017–2019 m.
Kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. daugiausia prašymų gauta dėl vaikų, galimai neteisėtai
išvežtų į Jungtinę Karalystę (33 proc. nuo visų gautų prašymų). Per 2019 m. iš visų gautų prašymų,
8 prašymai gauti dėl 10 vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į Jungtinę Karalystę. Paminėtina, kad 2019
m. Tarnyboje gauti prašymai dėl vaikų, išvežtų į Austriją, Šiaurės Airiją ir Belgiją, sugrąžinimo į
Lietuvą. 2017–2018 m. prašymų dėl vaikų, išvežtų į minėtas valstybes, Tarnyboje nebuvo gauta.
Nagrinėjant prašymus dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo, per
2019 m. į Lietuvą iš užsienio valstybių buvo grąžinti 22 neteisėtai išvežti vaikai. Iš jų 11 – iš Jungtinės
Karalystės, 3 – iš Norvegijos Karalystės, 2 – iš Ukrainos, 3 – iš Airijos, 2 iš Švedijos ir 1 – iš Ispanijos.
Per 2018 m. pagal Hagos konvenciją į Lietuvą buvo grąžintas 21 vaikas, netesėtai išvežtas į užsienio
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
122
valstybes, o 2017 m. – 19 vaikų. Nors prašymų 2019 m. gauta mažiau nei ankstesniais metais, tačiau
per ataskaitinį laikotarpį gražintų vaikų skaičius yra didesnis.
2019 metais Tarnyboje gauta 14 prašymų dėl 17 vaikų, galimai neteisėtai atvežtų į Lietuvą
(žr. 43 lentelę).
43 lentelė. Prašymų dėl vaikų, neteisėtai atvežtų į Lietuvą, pasiskirstymas pagal vaikų amžių ir
valstybes.
Vaikų
amžius: V
ok
ieti
ja
Norvegij
a
Nyd
erla
nd
ų
karaly
stė
Ru
sijo
s
Fed
eraci
ja
Ju
ngti
nė
Karaly
stė
Iš v
iso
:
0–3 1 1
1
3
6
4–6 1 4 5
7–9 1 4 5
10–14 1 1
15–17 -
Vaikų,
atvežtų į
Lietuvą,
skaičius:
2 1 1
1 12 17
Daugiausia prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai iš užsienio valstybių atvežtų į Lietuvą 2019
m. gauta iš Jungtinės Karalystės – 9 prašymai dėl 12 vaikų (žr. 53 pav.).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
123
53 pav. Prašymų skaičiaus dėl galimai neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų pasiskirstymas 2017–
2019 m.
Iš 20 per 2019 m. gautų ir išnagrinėtų Tarnyboje prašymų, 8 prašymai buvo išnagrinėti dėl
vaikų, galimai neteisėtai atvežtų iš užsienio valstybių į Lietuvą. Iš jų:
• 1 atveju Lietuvos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl vaikų grąžinimo, pripažino vaikų
atvežimą į Lietuvą neteisėtu, tačiau nutarė negrąžinti vaikų į jų nuolatinės gyvenamosios
vietos valstybę vadovaujantis išimtimis, numatytomis Hagos konvencijoje;
• 2 atvejais vaikai buvo geranoriškai grąžinti į valstybę, iš kurios jie buvo atvežti į Lietuvą;
• 1 atveju asmuo, pateikęs prašymą dėl vaikų sugrąžinimo, sutiko, kad vaikai liktų gyventi
Lietuvoje;
• 3 atvejais Lietuvos teismai priėmė nutartis, nurodančias grąžinti vaikus į valstybes, iš kurių
jie buvo atvežti į Lietuvą;
• 1 atveju Lietuvos teismas nustatė, jog reikalavimą sugrąžinti vaiką pareiškęs asmuo neturi
vaiko globos teisių, todėl vaikas neturi būti grąžintas į šalį, iš kurios buvo išvežtas.
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 6 prašymai dėl galimai neteisėtai iš užsienio valstybių į
Lietuvą atvežtų vaikų dar yra nagrinėjami (sprendžiami klausimai dėl teisinės pagalbos pareiškėjams
suteikimo Lietuvos Respublikoje, rengiami procesiniai dokumentai teismui dėl galimai neteisėtai į
Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo, arba pareiškimai nagrinėjami teisme).
Per 2019 m., nagrinėjant prašymus pagal Hagos konvenciją, iš Lietuvos į užsienio valstybes
iš viso buvo grąžinti 7 vaikai. Iš jų 5 vaikai į Jungtinę Karalystę, 1 vaikas grąžintas į Rusijos
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
124
Federaciją, 1 vaikas – į Italiją. 2018 m. iš Lietuvos į užsienio valstybes buvo grąžinti 4 vaikai, o 2017
m. – 2 vaikai. Taigi, nors prašymų 2019 m. gauta mažiau nei ankstesniais metais, tačiau per ataskaitinį
laikotarpį gražintų vaikų skaičius yra didesnis.
Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos nuostatomis, Tarnyboje taip pat nagrinėjami
prašymai dėl teisės matytis (pažeidžiamų bendravimo teisių) su vaiku. 2019 m. Tarnyboje gauti 9
prašymai dėl 15 vaikų, esančių užsienio valstybėse, pažeidžiamų bendravimo teisių. Lyginant su 2018
m. duomenimis, pastebimas tokių prašymų skaičiaus padidėjimas – 2018 m. Tarnyboje buvo gauti 7
prašymai dėl bendravimo teisių su vaikais, gyvenančiais užsienio valstybėse, pažeidimo, t. y. 2019
m. Tarnyboje gauta 22 proc. daugiau prašymų nei 2018 m. (žr. 54 pav.). 2017 m. Tarnyboje buvo
gauta 11 prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, gyvenančiais užsienio valstybėse, t.
y. 18 proc. daugiau prašymų nei 2019 m.
54 pav. Prašymų dėl bendravimo teisių užtikrinimo skaičius 2017–2019 m.
Iš 9 per 2019 m. gautų prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, 2 prašymai
gauti dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su 2 vaikais, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, 2
prašymai dėl 5 vaikų, gyvenančių Vokietijoje, 2 prašymai dėl 4 vaikų, gyvenančių Jungtinėse
Amerikos Valstijose, 1 prašymas – dėl bendravimo su 2 vaikais, gyvenančiais Estijoje, 1 prašymas –
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
125
dėl bendravimo su 1 vaiku, gyvenančiu Ispanijoje ir 1 – dėl bendravimo su vaiku, gyvenančiu
Norvegijos Karalystėje. Iš 9 gautų 2019 m. prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, 7
prašymai vis dar yra nagrinėjami. Likusių 2 prašymų nagrinėjimas baigtas, 1 atveju nutrauktas
asmeniui siekiančiam, kad jam būtų užtikrinta teisė bendrauti su vaikais, nesiėmus reikiamų veiksmų
teisminio proceso užsienio valstybės teisme inicijavimui, o 1 atveju – užsienio valstybės teismui
priėmus sprendimą dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
2019 m. Tarnyboje buvo gautas 1 prašymas dėl užsienio valstybėje gyvenančio asmens
bendravimo teisių su 1 Lietuvoje gyvenančiu vaiku užtikrinimo, šio prašymo nagrinėjimas Tarnyboje
yra tęsiamas. Pažymėtina, kad 2018 m. Tarnyboje buvo gauti 3 prašymai dėl bendravimo teisių su
vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, užtikrinimo, o 2017 m. tokių prašymų Tarnyboje nebuvo gauta.
8.3. Globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) išvykimas į užsienį
2019 m. į užsienio valstybes su globėjais (rūpintojais) išvyko 22 globojami (rūpinami)
nepilnamečiai, 2018 m. – 35, o 2017 m. tokių nepilnamečių buvo 28 (žr. 55 pav.). Pažymėtina, kad
2019 m. gautų pranešimų skaičius yra 37 proc. mažesnis už 2018 m. gautų pranešimų skaičių ir 21
proc. mažesnis už 2017 m. gautų pranešimų skaičių.
55 pav. 2017–2019 m. į užsienio valstybes išvykę globėjai (rūpintojai) su globotiniais
(rūpintiniais).
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
126
2019 m. daugiausiai globojamų (rūpinamų) nepilnamečių su globėjais (rūpintojais), kaip ir
2018 m. bei 2017 m., išvyko į Jungtinę Karalystę (41 proc.). 2019 m. gauti duomenys apie 9 vaikus,
išvykusius į Jungtinę Karalystę, 3 – į Italiją, 3 – į Vokietiją, 2 – į Norvegijos Karalystę, 2 – į Švediją,
2 – į nenurodytą užsienio valstybę ir 1 – į Airiją (žr. 44 lentelę).
44 lentelė. Globojami (rūpinami) vaikai, 2019 m. išvykę su globėjais iš Lietuvos.
Vaikų
amžius:
0–3 4–6 7–9 10–14 15–17 Vaikų
skaičius:
Airija 1 - - - - 1
Italija - 2 1 - - 3
Jungtinė
Karalystė
3 2 1 2 1 9
Norvegijos
Karalystė
1 1 - - - 2
Švedija - - - 2 - 2
Vokietija - - 2 1 - 3
Kita 1 1 - - - 2
Vaikų
skaičius:
6 6 4 5 1 22
8.4. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai
Per 2019 m. Tarnyboje gauta informacija apie 11 nustatytų nelydimų nepilnamečių
užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, kurie keliavo vieni ar grupėmis, nelydimi atstovų
pagal įstatymą, neturėdami vizos, suteikiančios teisę atvykti į Europos Sąjungą. Visi šie
nepilnamečiai, Tarnybos sprendimu, apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Centras).
Visi 2019 m. Centre apgyvendinti nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra
prieglobsčio prašytojai, buvo Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai. Taip pat visi nelydimi
nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, savavališkai pasišalino iš Centro ir
negrįžo.
Lyginant su 2018 m., Tarnyboje 2019 m. gautų pranešimų dėl Lietuvoje nustatytų nelydimų
nepilnamečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, skaičius sumažėjo 42 proc., o su 2017 m. – 15 proc.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
127
56 pav. 2017–2019 m. gauti pranešimai dėl Lietuvoje nustatytų nelydimų nepilnamečių, kurie
nėra prieglobsčio prašytojai.
8.5. Išvados
1. Per 2019 m. Tarnyba gavo 24 prašymus dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ir (arba)
laikomų užsienio valstybėse, grąžinimo į Lietuvą. Lyginant gautų prašymų skaičių su ankstesniais
metais, stebimas ženklus gaunamų prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, grąžinimo į
Lietuvą, mažėjimas.
2. Per 2019 m. Tarnyba gavo 14 prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų ir (arba)
laikomų Lietuvoje, grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes. Lyginant šį skaičių
su ankstesniais metais stebimas prašymų dėl vaikų atvežtų į Lietuvą, skaičiaus mažėjimas. 2019 m.
Tarnyboje gauti 9 prašymai dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, esančiais užsienio
valstybėse. Lyginant su 2017–2018 m., pastebimas tokių prašymų skaičiaus padidėjimas apie 20 proc.
3. 2019 m. Tarnyboje buvo gautas tik 1 prašymas dėl užsienio valstybėje gyvenančio
asmens bendravimo teisių su Lietuvoje gyvenančiu vaiku užtikrinimo. Lyginant su ankstesniais
metais tokių prašymų skaičius išlieka panašus ( 2018 m. – 3 prašymai), 2017 m. prašymų negauta.
4. Daugiausia per 2019 m. gautų prašymų pagal Hagos konvenciją buvo susiję su Jungtine
Karalyste, t. y. jie sudarė 33 proc. nuo visų gautų prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes,
sugrąžinimo į Lietuvą, ir 64 proc. nuo visų gautų prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo
į nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, 22 proc. nuo gautų prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo
teisių su vaikais, gyvenančiais užsienio valstybėje.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
128
5. Nagrinėjant prašymus dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų
grąžinimo, per 2019 m. į Lietuvą iš užsienio valstybių buvo grąžinti 22 neteisėtai išvežti vaikai. Tai
yra 16 proc. daugiau vaikų nei buvo grąžinta 2017 m. (19 vaikų), ir 5 proc. daugiau nei per 2018 m.
(21 vaikas). Nors gaunamų prašymų yra mažiau, tačiau vaikų grąžinama į jų nuolatinės gyvenamosios
valstybes daugiau.
6. 2019 m. Tarnyboje gauti 247 pranešimai dėl 342 vaikų, esančių užsienio valstybėse ir
Lietuvoje, kuriems buvo / yra reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. 2019 m. gautų pranešimų
skaičius sumažėjo 9 proc., t. y. gauta 24 pranešimais mažiau nei 2018 metais.
7. 2019 m. išnagrinėtas 181 pranešimas (78 proc. visų per 2019 m. gautų pranešimų), 2018
m. – 194 pranešimai (95 proc. visų per 2018 m. gautų pranešimų), o 2017 m. – 160 pranešimų (66
proc. visų per 2017 m. gautų pranešimų).
8. 2019 m. Tarnyboje daugiausia pranešimų dėl tarptautinių apsaugos priemonių vaikams,
esantiems užsienio valstybėje, taikymo buvo dėl šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimo (34 proc.), dėl
informacijos apie konkrečius asmenis ir šeimas pateikimo užsienio kompetentingoms institucijoms
(28 proc.) ir dėl globos nustatymo giminaičių šeimoje, kai vaikams užsienio valstybėje buvo nustatyta
laikinoji globa ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos prašė pateikti informaciją apie
artimuosius giminaičius Lietuvoje, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems nebūtų galimybės toliau
augti biologinėje šeimoje (22 proc.).
9. 2019 m. daugiausia pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių
vaikams, esantiems Lietuvoje, taikymo buvo dėl vaiko gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygų įvertinimo
(64 proc.), dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje (29 proc.) ir dėl informacijos apie vaiko tėvą (ar
vieną iš jų), gyvenančius užsienio valstybėje, pateikimo (7 proc.).
10. Tarnybai tarpininkaujant 2019 m. iš užsienio valstybių į Lietuvos Respubliką
giminaičių globai (rūpybai) buvo grąžintas 21 vaikas, 2018 m. – 9, o 2017 m. – 31 vaikas. Per
ataskaitinį laikotarpį 43 vaikai, kurie užsienio valstybėje buvo paimti iš šeimų, Tarnybai
tarpininkaujant, buvo grąžinti tėvų arba giminaičių globai (rūpybai) užsienio valstybėje, 2018 m.
tokių vaikų buvo 20, o 2017 m. – 18.
11. Nuo 2017 m. iki 2019 m. Tarnyba daugiausia bendradarbiavo su Jungtinės Karalystės
(apie 70 proc. visų atvejų), Airijos, Vokietijos ir Ispanijos centrinėmis institucijomis.
12. 2019 m. į užsienio valstybes su globėjais (rūpintojais) išvyko 22 globojami (rūpinami)
nepilnamečiai, 2018 m. tokių nepilnamečių buvo 35, 2017 m. – 28.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
129
13. Tarnyboje 2019 m. gautų pranešimų skaičius dėl Lietuvoje nustatytų nelydimų
nepilnamečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, lyginant su 2018 m., sumažėjo 42 proc., o su 2017
m. – 15 proc. Visi nelydimi nepilnamečiai buvo Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
130
9. NEMOKAMOS PAGALBOS TELEFONU KOORDINAVIMAS
9.1. Emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybų, teikiančių emocinės (psichologinės)
pagalbos telefonu paslaugas, monitoringas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu
Nr. A1-182 patvirtinta Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo
nukentėjusiems asmenims 2014–2020 m. programos įgyvendinimo 2017–2020 m. veiksmų plano
priemonė „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės
(psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas“ (toliau – Priemonė).
2016 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.
A1-499 „Dėl pavedimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos“, Tarnybai pavesta vykdyti Priemonę. 2019 m. Tarnyba:
Vadovaudamasi Emocinės pagalbos telefonu teikimo 2019 m. projekto atrankos konkurso
organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019
m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A1-21 „Dėl emocinės pagalbos telefonu teikimo 2019 m. projekto
atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo ir projekto vertinimo ir atrankos komisijos
sudarymo“, 49 punktu, su Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (toliau – Asociacija), 2019
m. kovo 27 d. sudarė Emocinės pagalbos telefonu teikimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį Nr. 14-
75.
2019 m. sausio 31 d. su AB „Telia Lietuva“ sudarė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.
14-9 dėl 800-ųjų numerių ryšio paslaugų teikimo.
2019 m. kovo 7 d. su AB „Telia Lietuva“ sudarė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14-
60 dėl trumpųjų numerių 116 ryšio paslaugų teikimo.
Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro įsakymu „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos“ Nr. A1-458, kurio 1.2.2. ir 1.2.3. papunkčiais, finansuoti ir koordinuoti emocinės
(psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas
perduota JRD. Atitinkamai 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarytas: 1) papildomas susitarimas dėl 2019 m.
kovo 27 d. Emocinės pagalbos telefonu teikimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties Nr. 14-75
pakeitimo; 2) dvišalis (Tarnybos ir Asociacijos) papildomas susitarimas dėl 2012 m. gruodžio 6 d.
darbo ir programinės įrangos panaudos sutarties nutraukimo Nr. TUR-111; 3) trišalis (Tarnybos, JRD
ir UAB „Fima“) papildomas susitarimas dėl 2018 m. kovo 5 d. gamintojo AVAYA programinės
įrangos palaikymo ir atnaujinimo paslaugų prikimo-pardavimo sutarties Nr. 14-6/FIM18/030
pakeitimo; 4) trišalis (Tarnybos, JRD ir UAB Fimos) papildomas susitarimas dėl 2017 m. sausio 16
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
131
d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-2/A17/006 pakeitimo; 5) dvišalis (Tarnybos ir UAB „Fima“)
papildomas susitarimas dėl 2017 m. sausio 16 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-2/A17/006 1.1
punkto ir priedo Nr. 1 1 ir 5 dalies pakeitimo; 6) trišalis (Tarnybos, JRD ir Telia Lietuva) papildomas
susitarimas dėl sutarties Nr. US61105254-190125 pakeitimo; 7) trišalis (Tarnybos, JRD ir „Telia
Lietuva“) papildomas susitarimas dėl 2019 m. kovo 7 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.
14-60 pakeitimo; 8) Tarnybos ir JRD Valstybės turto perduodamo valdyti, naudoti, disponuoti juo
patikėjimo teise perdavimo–priėmimo aktas Nr. TUR-110.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, toliau pateikiama informacija už 2019 m. tris ketvirčius.
Asociacijos duomenimis, Vaikų linija, Jaunimo linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija, linija
Doverija per 2019 m. III ketv. (sausio 1 d. – rugsėjo 30 d.) atsakė į 210 245 gyventojų skambučius.
57 pav. Vaikų linijos ir Pagalbos vaikams linijos bendradarbiavimo schema.
9.2. Vaikų linijos (pirminės pagalbos) skambučių skaičius
Per 2019 m. pirminės pagalbos – Vaikų linijos konsultantai atsiliepė į 176 949 skambučius (iš viso
į liniją bandyta prisiskambinti 313 437 kartus).
Per 2019 m. antrinei pagalbai – Tarnybos Pagalbos vaikams linijai (toliau – PVL) – Vaikų linija
perdavė 193 skambučius (2018 m. – 216, 2017 m. – 315), iš jų 31 perduotas antrinės pagalbos ne
darbo metu (2018 m. – 21, 2017 m. – 39). Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 8 d. sutriko
„CC Elite Multichannel“ serverio veikla, gedimas buvo pašalintas 2019 m. gegužės 20 d.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
132
Pažymėtina, jog dėl minimo gedimo nėra užfiksuotų duomenų apie 2019 m. balandžio –gegužės mėn.
vid. perduotus skambučius.
Tarnyba, siekdama užtikrinti Vaikų linijos konsultantų tikslinių skambučių perdavimą PVL
konsultantams, pagal bendrą susitarimą dalyvauja Vaikų linijos savanorių mokymuose. 2019 m.
dalyvauta 3 Vaikų linijos savanorių susitikimuose (Vilniuje, Kaune). Emocinę (psichologinę) pagalbą
telefonu teikiančių linijų savanorių mokymų metu pristatyta PVL veikla, vaiko teisių apsaugos
sistema Lietuvoje bei perduotų skambučių pagrindu organizuotos pagalbos vaikams apibendrinimai.
9.3. Pagalbos vaikams linija (Antrinė pagalba)
9.3.1. Skambučių ir elektroninių laiškų skaičius
Pažymėtina, kad iš viso užregistruotų pokalbių su PVL konsultantais – 470 (iš jų, 193 perduoti
Vaikų linijos; 2018 m. iš viso užregistruotų pokalbių 449; 2017 m. – 615). Tokį perduotų ir
užregistruotų skambučių skaičiaus skirtumą lemia tai, kad PVL konsultantai perskambina asmenims,
kurių pranešimai buvo užregistruoti ir perduoti PVL ne darbo metu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad
trumpuoju numeriu 116 111 prisiskambinti gali būti sudėtinga, ne pirmą kartą paskambinęs asmuo,
norėdamas kalbėtis su PVL konsultantu, turėtų Vaikų linijos konsultanto prašyti jį sujungti, tad su
skambinančiuoju sutariama dėl PVL konsultanto skambučio. Taip pat nuo 2013 m. antrojo pusmečio
perduoti skambučius PVL turi galimybę ir kitos linijos. Per 2019 m. Jaunimo linijos konsultantai su
PVL konsultantais sujungė 7 skambinančiuosius (2018 m. – 14, 2017 m. – 3). Skambinantieji į
Tarnybą, norintys pranešti apie skriaudžiamus vaikus arba pasitarti dėl pagalbos jiems klausimais,
taip pat nukreipiami PVL konsultantams. Tokių skambučių, nukreiptų PVL, 2019 m. buvo 129 (2018
m. – 82, 2017 m. – 75). Taip pat paminėtina, jog nuo 2017 m. spalio mėn. VšĮ „Paramos vaikams
centras“ veikia „Tėvų linija“, kuri PVL, ataskaitiniu laikotarpiu, nukreipė 8 skambinančiuosius (2018
m. – 5, 2017 m. – 3).
Vidutinė PVL pokalbių trukmė – 12 min. 56 s.
45 lentelė. Skambučių PVL šaltinis.
Pagalbos vaikams linijai perduoti skambučiai iš:
Skaičius
Vaikų linijos 193
Jaunimo linijos 7
Tėvų linijos 8
Tarnybos 129
PVL perskambinimai 133
Iš viso: 470
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
133
2019 m. PVL gavo 44 elektroninius laiškus (2018 m. – 63, 2017 m. – 24), kuriuose kreiptasi
dėl psichologinės, socialinės ir teisinės pagalbos, norint pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus
ir kt. Vaikai elektroniniu paštu konsultuoti dėl patiriamų patyčių bei smurto šeimose, santykių su
bendraamžiais ir kt. Daugiausia laiškų sulaukta II ir IV ketv.
Tuo tarpu suaugusieji dažniau konsultuoti apie bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais
tvarkos nustatymą, norėdami pranešti apie galimą smurtą šeimose patiriančius vaikus ir kt.
9.3.2. Nepilnamečių skambučiai
2019 m. į PVL daugiausiai buvo nukreipta mergaičių (141, t. y. 30 proc. iš visų skambinusiųjų),
11–15 m. amžiaus vaikų (151, t. y. 32 proc. iš visų skambinusiųjų). Nukreiptų į PVL berniukų – 74
(16 proc. iš visų skambinusiųjų). Panašios tendencijos vyravo ir 2018–2017 m.
2019 m. PVL daugiausiai sulaukta konsultacinių skambučių – 330, t. y. 70 proc. iš visų
skambučių (2018 m. – 71 proc., 2017 m. – 66 proc.). Daugiausiai su nepilnamečiais įvykusių
konsultacinių skambučių užfiksuota tarp mergaičių (80; 24 proc. iš visų įvykusių konsultacinių
skambučių), 11–15 m. amžiaus vaikų (81; 25 proc. iš visų įvykusių konsultacinių skambučių), kaip
ir 2018–2017 m. Konsultacinių skambučių daugiausiai sulaukta – IV ketv.
Nekonsultacinių skambučių (išdykaujančių ir pan.), kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai
sulaukta taip pat iš mergaičių (66 proc. iš visų įvykusių nekonsultacinių skambučių).
Tiek mergaitės, tiek berniukai, paskambinę į PVL, kalbėjo apie patiriamą smurtą ir prievartą,
santykius su šeimos nariais, mokyklą bei psichosocialinę sveikatą ir kt. 2019 m. problemos, dėl kurių
skambino vaikai, buvo beveik tokios pačios, kaip ir 2018–2017 m. (46 lentelė).
46 lentelė. Pokalbių metu su mergaitėmis ir berniukais dažniausiai konsultantų žymėtos
problemos 2019 m.
Nr.
(1 – dažniausiai
aptarta tema; 5 –
rečiau aptarta tema
pagal eiliškumą)
TEMOS
1. Smurtas ir prievarta: dažniausiai kalbėta apie emocinę ir fizinę prievartą,
nepriežiūrą, patyčias.
2. Santykiai su šeimos nariais, ypač akcentuoti santykiai su tėvais. Su mergaitėmis
dažniau kalbėta apie tėvus, turinčius priklausomybių ir tėvų skyrybas, o su berniukais – apie
tėvus, turinčius priklausomybių.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
134
3. Psichosocialinė sveikata: dažniausiai aptartas savęs žalojimas, savižudybė, baimė ir
nerimas. Minėtomis temomis dažniau kalbėta su mergaitėmis.
4. Mokykla: dalijosi sunkumais, susijusiais su mokytojais ir kitais suaugusiaisiais. Taip
pat su mergaitėmis kalbėta apie mokymosi sunkumus.
5. Tiek su mergaitėmis, tiek su berniukais dažniau aptartos temos apie fizinę sveikatą,
psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir santykius su bendraamžiais.
Pastebėtina, jog pokalbių metu buvo aptarinėjama ne viena problema. Vaikui net neįvardijus,
konsultantas atpažindavo gilesnes ir seniai egzistuojančias kelias problemas, kurios neretai buvo
priežastimi, dėl ko vaikas ir paskambino.
9.3.3. Suaugusiųjų skambučiai
PVL konsultantai 2019 m. užregistravo 254 suaugusiųjų konsultacijas, iš jų su 175 moterimis
ir 78 vyrais (2018 m. – 186 moterimis, 57 vyrais, 2017 m. – 196 moterimis, 59 vyrais). 2
skambinusiųjų lytis neidentifikuota.
2019 m. PVL konsultantai užregistravo pokalbių su suaugusiaisiais metu išsakytus sunkumus,
susijusius su:
• smurtu ir prievarta: vaikų patiriamos patyčios, nepriežiūra bei fizinis ir psichologinis
smurtas šeimose, ugdymo įstaigose;
• ugdymo įstaiga: probleminiai vaikų santykiai su mokytojais, ikimokyklinių įstaigų
personalo elgesys, netinkamas vaiko elgesys klasėje / grupėje prieš kitus vaikus ir kt.;
• teisinė informacija, pavyzdžiui, skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas,
bendravimo tvarkos nustatymas, tėvams gyvenant skyriumi ir kt.
Pažymėtina, kiekvienais metais daugėja suaugusiųjų, nerimaujančių dėl jų vaikų fizinės ir
psichinės sveikatos, nes prieš jų vaiką klasės draugas (-ai), kitos klasės mokinys (-iai) ar pedagogas
smurtauja bei suaugusiųjų, kurie praneša apie kaimynystėje gyvenančio vaiko galimus teisių
pažeidimus, skambučių.
9.3.4. Pagalbos, reaguojant į vaikų ir suaugusiųjų skambučius bei laiškus, organizavimas
Skambinantiesiems PVL daugiausia teikta informacija, konsultacijos, emocinė parama,
konsultantai atliko tarpininkų vaidmenis, inicijuodami kitų įstaigų ar organizacijų specialistų pagalbą
vaikui ir (arba) šeimai. 2019 m. PVL specialistai, siekdami išspręsti susidariusias situacijas,
besikreipiančiajam sutikus, kreipėsi į 34 Tarnybos teritorinius padalinius, į keletą iš jų kreiptasi po
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
135
kelis kartus dėl skirtingų atvejų arba pakartotinai, prašant papildomos informacijos. Dėl patyčių ir
galimų vaikų teisių pažeidimų 12 atvejų informuotos ugdymo įstaigos, 6 atvejais informuoti ir
savivaldybių administracijų Švietimo skyriai. Taip pat dėl 4 atvejų, susijusių su galimu pedagogų
smurtu prieš vaikus, kreiptasi į teisėsaugos institucijas.
Pažymėtina, kad analizuojant gautus Tarnybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų atsakymus dėl
143 unikalių atvejų, tiektina, jog, kaip ir praėjusiais metais, suaugusiųjų pranešimų aplinkybės
pasitvirtino ne visada (2019 m. nepasitvirtino 2,8 proc. suaugusiųjų pranešimų).
9.4. Išvados
1. Per 2019 m. iš viso užregistruota 470 pokalbių su antrinės pagalbos – PVL
konsultantais, t. y. 21 skambučiu daugiau nei praėjusiais metais.
2. Konsultaciniai skambučiai PVL sudaro 70 proc. (330 skambučių) visų atsakytų
skambučių. Daugiausiai su nepilnamečiais įvykusių konsultacinių skambučių užfiksuota tarp
mergaičių (80; 24 proc.) ir 1–15 m. amžiaus vaikų (81; 25 proc.) iš visų įvykusių konsultacinių
skambučių.
3. Vidutinė PVL pokalbių trukmė – 12 min. 56 s.
4. Mergaitės ir berniukai 2019 m. daugiausia kalbėjo apie patiriamą smurtą ir prievartą,
kas gali rodyti vaikų ryžtą kalbėti apie problemas ir siekį jas spręsti. Taip pat kalbėta apie sudėtingus
santykius su tėvais, kas galimai rodo šių santykių svarbą 11–15 m. amžiaus paaugliams.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
136
11. TARNYBOS VYKDOMA PROJEKTINĖ VEIKLA
11.1.Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir
bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“
Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 vykdymas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos socialinio fondo agentūra ir Tarnyba
2015 m. lapkričio 3 d. pasirašė trišalę finansavimo ir administravimo sutartį. Vykdomas iš ES
struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 „Tvaraus
perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų
sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Projektas vykdomas kartu su partneriu – Neįgaliųjų reikalų
departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Projekto tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam perėjimui nuo institucinės globos
prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Lietuvoje, yra tiesiogiai susijęs su institucinės
globos pertvarkos tikslais:
1. Užtikrinti darną ir socialines sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįgaliam vaikui) augti savo
šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti
pagalbą bendruomenėje;
2. Sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams)
gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas;
3. Skatinti visuomenės vertybių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į
sistemos pertvarką, ir užtikrinti vykdomų procesų viešumą.
2019 m. įgyvendintos šios veiklos:
I. Įgyvendintos Institucinės globos pertvarkos klasterio bendradarbiavimo priemonės
Siekiant didinti tarpinstitucinį, tarpžinybinį bei tarpsektorinį bendradarbiavimą, plėtojant naujų
formų bendruomenines paslaugas, užtikrinant socialinių paslaugų teikimo kompleksiškumą, rengiant
pertvarkomų įstaigų, bendruomeninių paslaugų ir jų infrastruktūros planus, bei vykdyti pertvarkos
stebėseną, įvykdytos nacionalinio ir regioninio lygmens apskrito stalo diskusijos.
47 lentelė. 2019 m. vykdytos regioninio ir nacionalinio lygmens apskritos stalo diskusijos.
Laikotarpis Diskusijos
2019-01-16 Tauragės regiono apskrito stalo diskusija, skirta bandomųjų paslaugų
aptarimui
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
137
2019-03-29 Tauragės regiono apskrito stalo diskusija, skirta bandomųjų paslaugų,
asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, aptarimui
2019 m. 05–06
mėn.
4 regioninės (Tauragės, Telšių, Klaipėdos; Panevėžio, Šiaulių, Utenos;
Alytaus, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus regionų) apskrito stalo diskusijos
apie Globos centrų veiklą
2019-05-27 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie socialinės priežiūros paslaugas,
teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms,
vienoms auginančioms vaikus iki 3 metų amžiaus
2019 m. 05–06
mėn.
2 nacionalinės apskrito stalo diskusijos apie Šeimos modelio
bendruomeninių vaikų globos namų paslaugų teikimą vaikams, netekusiems
tėvų globos, ir jų šeimoms
2019-06-10 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie Apsaugoto būsto paslaugos teikimą
asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia
2019-06-12 Kauno ir Šiaulių regionų apskrito stalo diskusija apie bandomąsias
asmeninio asistento paslaugas asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos
negalią
2019-06-18 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie Palydimosios globos paslaugų
teikimą
2019-06-25 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie Laikino atokvėpio paslaugų
teikimą
2019-11-27 Tauragės regiono apskrito stalo diskusija, skirta bendruomeninių paslaugų
ir kitų, su institucine globos pertvarka susijusių, veiklų aptarimui
Iš viso 2019 m. suorganizuotos 8 regioninės apskrito stalo diskusijos ir 6 nacionalinės apskrito
stalo diskusijos, skirtos Projekto metu vykdytų bandomųjų paslaugų aptarimui. Diskusijų metu
dalyviai buvo supažindinti su pertvarkos procesų eiga, teisės aktų pakeitimais, buvo dalinamasi gerąja
patirtimi, bandomųjų paslaugų teikimo ypatumais, aptarti galimi sprendimai sėkmingam Projekte
suplanuotų bandomųjų socialinių paslaugų užbaigimui / tęstinumo užtikrinimui. Manytina, kad
diskusijos apie konkrečias paslaugas, paskatino kai kurių savivaldybių atstovus perimti / apsvarstyti
šių paslaugų finansavimą, taip užtikrinant paslaugų tęstinumą. Tuo pačiu, diskusijų metu gautos
įžvalgos, pastebėjimai paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus inicijuoti
išbandytų paslaugų norminimą, su paslaugų teikimu susijusių teisės aktų rengimą.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
138
II. Įvykdyti mokymai:
Siekiant tobulinti socialines paslaugas administruojančių ir paslaugas vaikams, neįgaliesiems ir
jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) teikiančių darbuotojų profesinę kompetenciją, vykdyti
darbuotojų mokymai.
48 lentelė. 2019 m. vykdyti mokymai.
Laikotarpis Mokymai Apmokytų
asmenų sk.
2019 04–07 mėn. Darbuotojų, dirbančių su šeima, kurioje yra asmuo su proto ir
(arba) psichikos negalia ir (arba) vaikas, turintis elgesio ir
emocijų sutrikimų mokymai
464
2019 03–10 mėn. Globos įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su suaugusiais
asmenimis, turinčiais proto, psichikos negalią, bei jų
šeimomis, mokymai
984
2019 04–12 mėn. Globos įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su likusiais be
tėvų globos vaikais (įskaitant kūdikius), patiriančiais riziką
vaikais, turinčiais proto ir (arba) psichikos negalią vaikais bei
jų šeimomis, mokymai
1 151
Nuo 2019 06
(vyksta ir 2020 m.)
Bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų ir šeimynų
dalyvių mokymai pagal globėjų (rūpintojų), budinčių
globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų
darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą
346
Nuo 2019 09
(vyksta ir 2020 m.)
Šeimos konferencijos metodo mokymai 84
Iš viso 2019 m. vykdytų mokymų metu apmokyti 2 945 darbuotojai. Mokymų metu darbuotojai,
įgijo žinių ir įgūdžių, reikalingų kokybiškam bendruomeninių paslaugų teikimui. Daugelio dalyvių
nuomone, reikšmingą mokymų pridėtinę vertę sukūrė tai, kad mokymai buvo praktiniai, dalyviai
galėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant aktualias darbines situacijas, diskutuoti, dalintis patirtimi.
Tikėtina, kad po mokymų dalyviai įgijo didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, atrado naujų sprendimo
būdų kasdienėms problemoms spręsti, įgijo žinių ir įgūdžių, padedančių užtikrinti vykdomos veiklos
kokybę.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
139
Taip pat pagal parengtą Šeimos konferencijos metodo mokymų programą iki 2019 m. gruodžio
31 d. apmokyti 84 Šeimos konferencijos koordinatoriai. Šeimos konferencijos metodo įdiegimą
Lietuvoje mokymų dalyviai priėmė labai entuziastingai. Po mokymų dalyviai socialiniame tinkle
susibūrė į uždarą grupę, atsirado aktyvas, kuris paruošė lankstinukus ir pradėjo skleisti informaciją
apie naują darbo su šeima metodą įstaigose, organizuoti Šeimos konferencijos susitikimus.
2019 m. IV ketv. pradėtos viešųjų pirkimų procedūros šių mokymų paslaugų pirkimui:
49 lentelė. 2019 m. IV ketv. pradėti vykdyti mokymo paslaugų pirkimai.
Perkami mokymai Planuojamas
apmokyti dalyvių sk.
Apmokyti atvejo vadybininkai (neįgaliems asmenims) 100
Komandiniai mokymai 975
Elgesio korekcijos metodų taikymas, dirbant su vaikais turinčiais autizmo
spektro sutrikimų
60
Globos centro funkcijas vykdančių darbuotojų mokymai 200
Vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų mokymai 380
III. Teiktos bandomosios socialinės paslaugos:
Siekiant parengti vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) skirtų ir jų
individualius poreikius atitinkančių naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinį pagrindą ir
pagerinti esamų socialinių paslaugų prieinamumą bei kokybę, buvo teikiamos bandomosios
socialinės paslaugos.
50 lentelė. 2019 m. teiktų bandomųjų paslaugų gavėjų skaičius.
Paslauga Paslaugą gavusių
asmenų sk.
Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos
vaikams, netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms
253
Palydimosios globos paslauga 261
Priežiūros paslauga, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms
moterims ir motinoms su vaikais iki trejų metų amžiaus
120 asmenų (jų šeimose
augo 208 vaikai);
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
140
Budinčių globotojų veiklos užtikrinimo paslauga 30
Laikino atokvėpio įstaigoje paslauga 105
Apsaugoto būsto paslauga 20
Asmeninio asistento paslauga 53
Atvejo vadybos paslauga 25
Įdarbinimo su pagalba paslauga 26
Iš viso 2019 m. bandomąsias socialines paslaugas gavo 893 asmenys. Šia veikla išbandytos
naujos socialinės bendruomeninės paslaugos, užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas
tikslinėms grupėms, identifikuotos tobulintinos paslaugų teikimo sritys, poreikis konkrečioms
paslaugoms, išplėstas socialinių paslaugų tinklas.
2019 m. atlikti bandomųjų socialinių paslaugų pirkimai:
51 lentelė. 2019 m. vykdyti bandomųjų paslaugų pirkimai.
Nupirkta paslauga Pasirašytų
sutarčių sk.
Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos vaikams,
netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms
3
Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią 3
Laikinas atokvėpis įstaigoje 1
Įdarbinimo su pagalba paslauga asmenims turintiems proto ir (arba) psichikos
negalią
2
Iš viso 2019 m. pasirašytos 9 bandomųjų paslaugų sutartys, iš kurių 2 nutrauktos. Taip pat
atliktas pirkimas ir pasirašyta paslaugų sutartis dėl grupinio gyvenimo namų proto ir (arba) psichikos
negalią turintiems suaugusiems asmenims statinio statybos tipinio projekto parengimo paslaugos.
IV. Vykdyta viešinimo veikla:
Siekiant skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį
į sistemos pertvarką, 2019 m. vykdyta socialinės reklamos masinio informavimo priemonėse
transliacija. Nacionaliniame radijuje ištransliuota 574 klipai, 8-ių regionų radijo stotyse ištransliuota
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
141
1 800 klipų. Televizijoje ištransliuota 94 680 klipų. Taip pat parengta ir išleista 60 straipsnių
regioninėje spaudoje.
Siekiant užtikrinti vykdomų pertvarkos procesų viešumą ir žinomumą, minimu laikotarpiu
nuolatos buvo skelbiamos informacinės žinutės www.pertvarka.lt., atnaujinamos socialinio tinklo
„Facebook“ paskyros „Institucinės globos pertvarka“. Viešinimo paskyrų lankytojai buvo
supažindinami su Institucinės globos pertvarkos veikla, įvykiais, vykdomomis veiklomis, Projekto
sukurtomis socialinių paslaugų metodikomis.
2019 m. įvykdytas pirkimas ir pasirašyta sutartis dėl 2 mokomųjų filmų apie grupinio gyvenimo
namus ir bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose gyvena vaikai, turintys autizmo spektro
sutrikimų, sukūrimo.
2019 m. IV ketv. pab. pradėtos viešųjų pirkimų procedūros dėl šių viešinimo veiklų:
• Institucinės globos pertvarkos socialinės reklamos išorės lauko reklamos stenduose paslauga;
• Institucinės globos pertvarkos socialinės reklamos interneto portaluose paslauga (baneriai);
• Diskusijos TV;
• Informavimo nacionalinėje spaudoje ir internete paslaugos;
• Institucinės globos pertvarkos vaizdo klipų transliavimo kino teatruose paslaugos.
2019 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta paslaugų sutartis dėl institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo,
apimant laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki sutarties su Paslaugų tiekėju pasirašymo dienos
vertinimo paslaugų.
V. Pasirašyti Projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimai:
• 2019-05-27 pasirašytas Projekto sutarties pakeitimas, kuriame perskirstytos Projekto biudžeto
lėšos, pratęsta projekto finansavimo administravimo sutartis.
• 2019-11-14 pasirašytas Projekto sutarties pakeitimas, kuriame įtrauktos papildomos Projekto
veiklos ir perskirstytos biudžeto lėšos.
VI. Projekto lėšų panaudojimas:
Bendra Projekto vertė yra 10 336 028,19 eurų. 2019 m. panaudota 3 587 851,44 Eur. Projekto
lėšų. Iš viso Projekto vykdymo laikotarpiu nuo Projekto pradžios iki 2019 m. pabaigos panaudota
7 133 867,64 Eur. Projekto lėšų.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
142
11.2. Projekto „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ Nr.
10.1.1-ESFA-V-912-02-0005 vykdymas
SADM kartu su Europos socialinio fondo agentūra ir Tarnyba 2018-08-23 pasirašė projekto
„Pasirengimo vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-0005 pagal
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės
poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.1-ESFA-V-912 priemonę „Nacionalinių
reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ finansavimo sutartį (toliau –
Pasirengimo pertvarkai projektas), kurią įgyvendino iki 2019-10-23.
Pasirengimo pertvarkai projekto vykdytojas: SADM.
Pasirengimo pertvarkai projekto partneris: Tarnyba.
Pasirengimo pertvarkai projekto tikslas – sukurti vienodą standartą ir apmokyti vaiko
teisių apsaugos specialistus, užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių perdavimą visiems esamiems ir
po 2018-07-01 būsimiems Tarnybos darbuotojams.
Siekiant įgyvendinti Pasirengimo pertvarkai projekto tikslą, laikotarpyje nuo 2018-08-23 iki
2019-10-23, buvo:
• parengtas Tarnybos mobiliųjų komandų darbo organizavimo aprašo projektas ir
Tarnybos mobiliųjų komandų narių kompetencijos tobulinimo programa bei organizuoti mokymai 49
Tarnybos mobiliųjų komandų nariams;
• Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus VTAPĮ pakeitimams, keitėsi Tarnybos mobiliųjų
komandų darbo su šeima terminas, darbo su šeima pobūdis, mobiliosios komandos funkcijos, tikslas,
todėl, siekiant tinkamo, praktiką atitinkančio teisinio mobiliųjų komandų veiklos reglamentavimo,
Pasirengimo pertvarkai projekto lėšomis buvo parengtos rekomendacijos dėl Tarnybos mobiliųjų
komandų veiklos kokybės užtikrinimo;
• parengti 57 vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniai regiono mokytojai, kurie apmokė
554 Tarnybos darbuotojus visuose regionuose, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių
perdavimą;
• siekiant didinti regiono vidinių mokytojų kompetencijas, darbo efektyvumą sprendžiant
įvairias su darbu, nuolatiniu emociniu nuovargiu dėl sudėtingų darbinių situacijų susijusias problemas
ir padėti jiems išvengti „perdegimo sindromo“, didinti jų veiklos efektyvumą bei pasidalinti
įžvalgomis / apibendrinimais apie įvykdytus mokymus papildomai buvo organizuotos 4 supervizijos
regiono vidiniams mokytojams.
Įgyvendinant Pasirengimo pertvarkai projektą pasiekti planuoti rezultatai bei nustatyti
stebėsenos rodikliai:
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
143
• 616 viešojo valdymo institucijų darbuotojų, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą
ESFA lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar
institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas;
• įgyvendintas 1 projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms
ir (arba) koordinuoti jų įgyvendinimą.
Pasirengimo pertvarkai projekto lėšų panaudojimas:
• Bendra Pasirengimo pertvarkai projekto vertė yra 76, 8 tūkst. eurų. Iš viso
Pasirengimo pertvarkai projekto vykdymo laikotarpiu panaudota 76,2 tūkst. eurų Pasirengimo
pertvarkai projekto lėšų.
Platesnę informaciją apie Pasirengimo pertvarkai projekto vykdytas veiklas 2019 m. galite
rasti 11 skyriuje KVALIFIKACIJOS KĖLIMO ORGANIZAVIMAS. Pažymėtina, jog 2019-12-16
gautas ESFA patvirtinimas, jog Pasirengimo pertvarkai projektas yra užbaigtas.
11.3.Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai,
globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr.
08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 vykdymas
Projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams)
kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (toliau – GC projektas)
yra įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8
prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405
„Institucinės globos pertvarka“.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-12-31–2022-12-31
Projekto partneriai: 60 miestų (rajonų) savivaldybių administracijos ir 66 globos centrai
Projekto biudžetas: 18 624 926, 05 Eur
Finansavimo šaltinis: Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšos
Projekto tikslas: įveiklinti globos centrus savivaldybėse, padidinti jų teikiamų paslaugų
prieinamumą ir kokybę bei užtikrinti efektyvų Mobiliosios komandos darbą visose savivaldybėse.
Projekto tikslinės grupės: globos centrų darbuotojai, mobiliųjų komandų darbuotojai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
144
Siekiant Projekto tikslų, 2019 m. įgyvendintos šios veiklos:
• Globos centrų ir Mobiliosios komandos darbuotojai
2019 m. sausio 1 d. duomenimis, globos centruose dirbo 205 specialistai, o 2019 m. gruodžio
pab. duomenimis visų savivaldybių globos centruose dirbo 375 specialistai (globos koordinatoriai,
psichologai ir socialiniai darbuotojai), t. y. globos centrų darbuotojų skaičius per 2019 m. padidėjo
83 proc. Iš GC projekto finansuojamų lėšų darbuotojų skaičius per 2019 m. padidėjo beveik 3 kartus
( žr. 57 pav.).
Plačiau apie globos centrų specialistų suteiktas paslaugas žiūrėti Tarnybos veiklos ataskaitos
6.6 poskyryje „GIMK programą įgyvendinančių įstaigų ir globos centrų veiklos kokybės apžvalga“,
o apie MK darbuotojų veiklą bei suteiktas paslaugas žiūrėti 3 skyriuje „Mobiliųjų komandų veikla“.
58 pav. Globos centruose dirbančių specialistų skaičiaus pokytis per 2019 m.
Globos centrų bei Mobiliosios komandos darbuotojų, finansuojamų GC projekto lėšomis, darbo
užmokesčiui / paslaugoms pirkti panaudota 2 355 830,29 Eur. Pažymėtina, kad 2019 m. iš GC
projekto lėšų nupirkta 3 437,5 valandų psichologo ir psichoterapeuto paslaugų.
GC projekto pradžioje teikiančių paslaugas globos centrams budinčių globotojų Lietuvoje buvo
124. Budinčių globotojų skaičius per 2019 metus padidėjo 56 proc. (žr. 58 pav.)
205
61
375
180
0
50
100
150
200
250
300
350
400
Globos centruose dirbančiųspecialistų skaičius iš viso
Iš jų Projekto finansuojamųspecialistų skaičius
2019 metų pradžioje 2019 metų pabaigoje
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
145
59 pav. Budinčių globotojų skaičiaus pokytis per 2019 m.
Globos centrų darbuotojams, finansuojamiems iš GC projekto lėšų, bei Mobiliosios komandos
darbuotojams įrengtos darbo vietos (finansuotas biuro baldų, telefonų, kompiuterių ir kt. prekių
įsigijimas). Taip pat iš GC projekto lėšų nupirkti 38 nauji lengvieji automobiliai globos centro
paslaugoms teikti, siekiant paslaugų prieinamumo, priartinant paslaugas arčiau kliento. Mobiliosios
komandos specialistų paslaugoms teikti sudarytos dvi sutartys dėl 24 automobilių nuomos, kuri
apmokama iš GC projekto lėšų, siekiant paslaugas teikti klientui jam tinkamiausioje vietoje, atliepiant
klientų poreikius. Iš viso darbo vietų įrengimams ir automobilių įsigijimui / nuomai globos centrų ir
Mobiliosios komandos darbuotojams per 2019 m. panaudota 829 085 Eur GC projekto lėšų.
• Vizitai į globos centrus
GC projekto administravimo komandos nariai per 2019 metus aplankė 65 miestų / rajonų
savivaldybių globos centrus, su tikslu susipažinti su globos centrų vykdoma veikla, aptarti kylančius
klausimus bei sunkumus ir pasidalinti gerąja patirtimi. Po susitikimų parengtos 53 lankymosi globos
centruose ataskaitos ir rekomendacijos globos centrams ir miestų (rajonų) savivaldybių
administracijoms. Globos centrai ir miestų / rajonų savivaldybių administracijos parengė ir su GC
projekto administravimo komanda suderino 53 rekomendacijų įgyvendinimo planus, skirtus globos
centro teikiamų paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimui bei prieinamumo
plėtrai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
146
• Mokymai, konferencijos globos centrų ir Mobiliosios komandos darbuotojams
Per 2019 m. tobulinta globos centrų darbuotojų ir Mobiliosios komandos darbuotojų
kompetencija. Nuo 2019 m. spalio mėn. vyko globos centrų darbuotojams skirti mokymai „Kontakto
užmezgimas ir pokalbis su klientais. Atvejų aptarimas.“ Mokymuose dalyvavo 225 globos centrų
darbuotojai, kurie iš viso išklausė 240 val. minėtų mokymų. Pažymėtina, kad 6 mokymų grupėms tie
patys mokymai planuoti vykdyti 2020 m. I ketv.
2019 m. lapkričio 21 d. suorganizuota Projekto partneriams globos centrų ir miestų (rajonų)
savivaldybių administracijos darbuotojams skirta konferencija „Žinia gyventojams – nuo
strategijos iki komunikacijos“. Dalyvavo 170 dalyvių.
Iš viso 33 Mobiliosios komandos darbuotojai išklausė 232 val. mokymus, finansuojamus iš GC
projekto lėšų.4
Iš viso globos centrų ir Mobiliosios komandos darbuotojų mokymams per 2019 m. panaudota
60224 Eur GC projekto lėšų.
• Tarpžinybiniai susitikimai
Per 2019 m. įgyvendintos tarpinstitucinio, tarpžinybinio bendradarbiavimo priemonės – įvyko
48 savivaldybės lygmens tarpinstituciniai susitikimai ir 12 regiono lygmens tarpžinybinių susitikimų,
kuriuose iš viso dalyvavo 880 dalyvių (globos centrų, miestų / rajonų savivaldybės administracijos ir
VVTAĮT atstovai). Susitikimų metu buvo sprendžiami su globos centrų veikla susiję klausimai,
atliekama atvejų analizė bei aptarti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ypatumai.
• Globos centrų mainų sistemos ir tinklapio sukūrimas
Sukurtas informacinių technologijų įrankis – vidinė globos centrų mainų sistema, kurią
pasitelkus valdomos finansinės ir globos centrų suteiktų paslaugų ataskaitos bei vyksta komunikacija
su GC projekto partneriais. Projekto partneriai supažindinti su įrankio valdymu, parengtos
naudojimosi sistema rekomendacijos. Taip pat sukurtas tinklapis www.globoscentrai.lt, kuriame
informacija apie globos centrus (darbuotojų kontaktai, budinčių globotojų skaičius ir pan.) bei
naujienos apie globos centrų vykdomą veiklą sinchronizuojasi iš vidinės globos centrų mainų
sistemos. Internetinėje svetainėje www.globoscentrai.lt taip pat įdiegta klientų apklausos anketa dėl
globos centrų suteiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimo.
4 Plačiau apie Mobiliosios komandos mokymus žr. 12 skyriuje „Kvalifikacijos kėlimo organizavimas“
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
147
• GC projekto finansavimo sutarties keitimas
2019 m. spalio 30 d. pasirašytas GC projekto finansavimo sutarties Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-
02-0001 keitimas, skirtas papildomas finansavimas papildomoms veikloms įgyvendinti (Globėjų
skambučių centrui įsteigti, padidintas Mobiliosios komandos, darbui su šeimomis, darbuotojų
skaičius) bei pratęstas GC projekto įgyvendinimo laikotarpis iki 2022 m. gruodžio 31 d.
11.4. ES projektas: Jaunimo ir vaikų konsultavimo bei informavimo paslaugų
teikimas viešoje erdvėje
Bendradarbiaujant su JRD, Tarnyba tęsia įgyvendinto ES projekto „Jaunimo ir vaikų
konsultavimo bei informavimo paslaugų teikimas viešojoje e-erdvėje“ (projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-
14-K-01-006) (toliau – Javakis) veiklą.
Tarnyba atlieka 2 iš 5 Javakis paslaugų – pagalbos teikimo vaikams optimizavimas ir plėtra
įvairiomis ryšio priemonėmis bei informavimo-konsultavimo sistemos, skirtos įtėviams ir globėjams
(rūpintojams) sukūrimas.
Pagalbos teikimo vaikams optimizavimas ir plėtra įvairiomis ryšio priemonėmis paslauga
siekiama gerinti vaikams ir jaunimui teikiamų konsultacinių bei informacinių viešųjų paslaugų
kokybę, tobulinant jau esamas bei diegiant naujas, elektroninėje erdvėje. Naujai sukurta sistema siūlo
paslaugas skirtas vaikams, patiriantiems smurtą, turintiems klausimų dėl jų teisių ar pareigų ir pan.
Vaikai gali kreiptis į PVL, siųsdami užklausą konsultantui tiesiogiai pokalbio internete metu (1.2.2.).
Interneto svetainėje www.javakis.lt sudaryta galimybė prisiregistruoti prie vykdomos
savanorių konsultantų nuotolinio mokymo paslaugos (1.3.1.). Sistema teikia mokomąją medžiagą,
testavimą, norintiems tapti PVL savanoriais, joje gali vykti interaktyvus savanorių ir koordinatoriaus
bendravimas.
52 lentelė. Pagalbos teikimo vaikams įvairiomis ryšio priemonėmis paslauga
Paslauga Informacijos turinys
(komponentės)
Paslaugos komponenčių detalizavimas
Pagalbos teikimo vaikams optimizavimas
ir plėtra įvairiomis ryšio priemonėmis
1. 1. vaikų konsultavimas trumpuoju
numeriu.
1.1.1. konsultacijų eilės valdymo
paslauga.
1.2. vaikų konsultavimas kitomis
elektroninėmis priemonėmis.
1.2.1. vaikų konsultavimo elektroniniu
paštu eilės valdymo paslauga.
1.2.2. vaikų on-line konsultavimo
paslauga.
1.3. savanorių rengimas ir palaikymas. 1.3.1. savanorių konsultantų nuotolinio
mokymo paslauga.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
148
Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pradėjo veikti skambučių eilės valdymo sistema (1.1.1.). Minėta
skambučių valdymo sistema, tikėtina, padidino galimybę prisiskambinti telefono numeriu 116 111
(Vaikų linija / PVL) bei sumažino įeinančių skambučių skaičių, dėl šios priežasties buvo sudaryta
galimybė telefono numeriu 116 111 prisiskambinti didesniam skaičiui asmenų, kurie tą dieną
skambino pirmą kartą ir pan.
11.5. 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo
projekto „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas
per MDFT programos įgyvendinimą“ Nr. LT03-1-SADM-TF-001
rengimas
Tarnyba 2019 m. parengė ir Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA) pateikė
2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto „Multidimensinis
požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą“ Nr. LT03-1-
SADM-TF-001 (toliau – MDFT projektas) įgyvendinimo paraišką. MDFT projekto įgyvendinimui
skirta suma – 1 200 000 Eur.
Iki MDFT įgyvendinimo sutarties pasirašymo 2019 m. atliktos veiklos:
1. 2019-04-12 pateikta CPVA informacija dėl MDFT projekto;
2. 2019-10-18 pateikta CPVA MDFT projekto paraiška;
3. 2019-12-19 gautas patvirtinimas iš CPVA, jog paraiška teigiamai vertinama.
MDFT projekto tikslas – adaptuoti Lietuvoje Multidimensinės šeimos terapijos programą
(toliau – MDFT programa).
MDFT projekto partneriai:
1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
2. Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacija (KS).
MDFT projekto tikslinės grupės:
1. 11–19 metų vaikai ir jauni žmonės, kuriems būdingas sudėtingas, socialiai nepriimtinas
elgesys, polinkis į nusikalstamumą ir (arba) vaikai ir jauni žmonės, kuriems yra nustatytas elgesio ir
(arba) emocijų sutrikimas;
2. pirmiau nurodytų vaikų ir jaunų žmonių tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą;
3. specialistai, atrinkti vykdyti MDFT programą.
MDFT projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatoma:
1. pristatyti MDFT programą vietos bendruomenėms, apimant vietos specialistus, dirbančius
vaiko ir šeimos gerovės srityje;
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
149
2. sukurti Lietuvoje 3 MDFT programos komandas (Vilniaus m., Kauno m. ir Klaipėdos m.
savivaldybėse) ir parengti 21 su vaikais / jaunuoliais ir jų aplinka dirbantį specialistą;
3. sėkmingai išspręsti mažiausiai 63 vaikų / jaunuolių atvejai (pasiekti reikšmingi jų elgesio
pokyčiai);
4. įgyti visų 21 MDFT programos specialisto licencijavimą (I ir II lygmens);
5. Susipažinti su užsienio šalių (Norvegijos, Estijos, Nyderlandų) gerąja patirtimi, diegiant
MDFT programą ir ją pritaikyti diegiant programą Lietuvoje.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
150
12. KVALIFIKACIJOS KĖLIMO ORGANIZAVIMAS
Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsniu,
Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašu,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 2019 m. sudarė sąlygas tobulinti
Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai)
kvalifikaciją ir skatino pačius darbuotojus ją tobulinti. Siekdama sustiprinti Tarnybos darbuotojų
bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas 2019 m. organizavo Tarnybos specialistams mokymus.
Tarnybos specialistai kėlė kvalifikaciją, dalyvaudami grupiniuose mokymuose, šiomis temomis:
„Asmens duomenų apsaugos reikalavimai“. Mokymų metu Tarnybos darbuotojai
supažindinti su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento keliamais reikalavimais, asmens duomenų
apsaugos reikalavimų praktiniu taikymu.
60 pav. Mokymų „Asmens duomenų apsaugos reikalavimai“, dalyviai.
„Administracinių nusižengimų kodekso taikymo praktiniai aspektai“. Mokymų metu
aptartos temos: administracinių nusižengimų teisenos etapai, administracinių nusižengimų tyrimai,
sudėtis, administracinių nusižengimų teisenos pradėjimas (tyrimas ir administracinio nusižengimo
protokolo ir administracinio nurodymo surašymas) bei reikalavimai administracinio nusižengimo
protokolo turiniui, tyrimo rezultatų įforminimas naudojantis Administracinių nusižengimų registru,
administracinės teisės nusižengimų (72, 73, 74, 75, 80 str.), susijusių su vaikais ir šeima, ypatumai.
5
10
4
8
5
19
5
2
5
12
1921
0
5
10
15
20
25Asmens duomenų apsaugos reikalavimai (115 dalyvių)
Alytaus apskrities VTAS
Kauno apskrities VTAS
Kauno miesto VTAS
Klaipėdos apskrities VTAS
Marijampolės apskrities VTAS
Panevėžio apskrities VTAS
Šiaulių apskrities VTAS
Tauragės apskrities VTAS
Telšių apskrities VTAS
Utenos apskrities VTAS
Vilniaus apskrities VTAS
Vilniaus miesto VTAS
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
151
61 pav. Mokymų „Administracinių nusižengimų kodekso taikymo praktiniai aspektai“, dalyviai.
„Vaiko atstovavimas civiliniame procese“. Mokymų tikslas – supažindinti Tarnybos
darbuotojus su vaiko atstovavimo bei dalyvavimo civiliniame procese kylančiais sunkumais ir
problemomis, pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus.
62 pav. Mokymų „Vaiko atstovavimas civiliniame procese“, dalyviai.
„Bendravimo etiketas su stresą patiriančiais, krizę išgyvenančiais asmenimis“. Mokymų
tikslas – išmokyti Tarnybos specialistus tinkamai ir etiškai elgtis įvairiose stresinėse, krizinėse
situacijose, įgalinti Tarnybos specialistus sumažinti kylančią įtampą tarp pačio specialisto ir asmens,
patiriančio stresą, išgyvenančio krizę, taip išvengiant didesnio asmens pasipriešinimo specialisto
atžvilgiu.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
152
63 pav. Mokymų „Bendravimo etiketas su stresą patiriančiais, krizę išgyvenančiais
asmenimis“, dalyviai.
„Globos centrų veiklos vertinimas“. Mokymų metu Tarnybos darbuotojams suteikta
teorinių ir praktinių žinių dėl socialinių paslaugų kokybės vertinimo, kad įgytų gebėjimus atlikti
Globos centrų veiklos kokybės vertinimą.
64 pav. Mokymų „Globos centrų vaiklos kokybės vertinimas“, dalyviai.
„Konfliktiškos vaiko atstovų pagal įstatymą skyrybos ir vaiko trauminiai išgyvenimai“.
Mokymų metu Tarnybos darbuotojai gilino žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus užtikrinant vaiko
geriausius interesus, esant konfliktiškoms vaiko atstovų pagal įstatymą skyryboms. 2019 m.
organizuoti mokymai tikslinei Tarnybos darbuotojų grupei – mobiliųjų komandų (toliau – MK)
specialistams. Mokymų tikslas – MK specialistų teorinių žinių apie motyvacines technikas bei
metodus gilinimas ir efektyvaus jų taikymo praktinėse situacijose, dirbant su asmenimis,
17
2019
23
17
21
18
10
17
2120
19
0
5
10
15
20
25
Bendravimo etiketas su stresą patiriančiais, krizę išgyvenančiais asmenimis
(222 dalyviai)
Alytaus apskrities VTAS
Kauno apskrities VTAS
Kauno miesto VTAS
Klaipėdos apskrities VTAS
Marijampolės apskrities VTAS
Panevėžio apskrities VTAS
Šiaulių apskrities VTAS
Tauragės apskrities VTAS
Telšių apskrities VTAS
Utenos apskrities VTAS
Vilniaus apskrities VTAS
Vilniaus miesto VTAS
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
153
išgyvenančiais krizę šeimoje ir susidūrusiais su sunkia psichologine – emocine situacija, tobulinimas,
užtikrinti sklandų darbą su šeimomis įsigaliojus teisės aktų pakeitimams nuo 2020 m. sausio 1 d.
Mobiliosios komandos specialistas vidutiniškai dalyvavo 4–5 Tarnybos organizuojamuose
mokymuose.
65 pav. Mobiliųjų komandų specialistų, dalyvavusių mokymuose pagal temas, skaičius.
Paminėtina, kad mokymai „Agresijos prevencija ir valdymas“, „Šeimų konsultavimo
pagrindai“, „Krizių įveikimas ir konfliktų valdymas“ bei „Komandinės supervizijos“ organizuoti
Tarnybos vykdomo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Vaikų gerovės ir
saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo
plėtra“.
Siekiant didinti Tarnybos darbuotojų veiklos efektyvumą, aptariant su darbu susijusias
aktualias situacijas ir sprendžiant kylančias problemas bei konfliktus, išgryninti specialistų
vaidmenis, tikslus ir užduotis organizuotos supervizijos.
66 pav. Supervizijų dalyvių skaičius.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
154
Tarnybos specialistai taip pat savo kvalifikaciją tobulino dalyvaudami pagal individualius
poreikius kvalifikacijos kėlimo kursuose bei kitų įstaigų organizuojamuose mokymuose. Pažymėtina,
kad kai kurie Tarnybos darbuotojai dalyvavo daugiau kaip vienuose mokymuose.
Tarnyba, vykdydama projektą „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“
2019 m. organizavo 3 mokymų grupes pagal 4 dienų mokymų ciklą: 1 mokymų diena – Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos
pristatymas, 2 mokymų diena – Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas; 3 mokymų diena – Vaiko
teisių apsaugos srities teisės aktų pakeitimai, įsigaliosiantys / įsigalioję nuo 2018 m. liepos 1 d.; 4
mokymų diena – Įvaikinimo apskaita. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos aktualijos.
Išorinė komunikacija. Mokymų ciklą vedė parengti vidiniai mokytojai Lietuvos regionuose. Mokymų
metu apmokyti 52 vaiko teisių apsaugos specialistai.
2019 m. organizuoti mokymai vidiniams mokytojams parengti, kurie perduotų gautą
informaciją apie etikos kodeksą ir elgesio standartą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio
2 d. patvirtintus įsakymus Nr. BV-117 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal
darbo sutartis, elgesio standarto patvirtinimo“ ir Nr. BV-118 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ Tarnybos specialistams Lietuvos
regionuose. Mokymuose parengti 43 vidiniai mokytojai.
Iki 2019 m. liepos 1 d. organizuotos 28 mokymų grupės visoje Lietuvoje, kuriose parengti
vidiniai mokymai perdavė gautą informaciją apie etikos kodeksą ir elgesio standartą Tarnybos
darbuotojams. Mokymuose dalyvavo 488 Tarnybos darbuotojai.
2019 m. organizuotos supervizijos vidiniams mokytojams. Parengti vidiniai mokytojai 2018–
2019 metais dalinosi su kolegomis žiniomis vesdami mokymus, tuo užtikrindami nepertraukiamą ir
tęstinį informacijos apie naująją vaiko teisių apsaugos sistemą, etikos kodeksą ir elgesio standartą
perdavimą visiems vaiko teisių apsaugos specialistams. Pasibaigus mokymams supervizijomis buvo
siekiama aptarti vidinių mokytojų mokymų vedimo regionuose patirtį, išanalizuoti probleminius
atvejus, pasidalinti įžvalgomis, pasirinktais mokymų vedimo būdais. Supervizijose dalyvavo 26
vidiniai mokytojai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
155
67 pav. 2018 – 2019 m. Projekto „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“
(projekto Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-0005) dalyvių skaičius.
Tarnybos vykdomo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Tvaraus
perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų
sukūrimas Lietuvoje“ (Projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001), mokymuose „Socialinio darbo su
šeima, kurioje yra asmuo su proto ir (arba) psichikos negalia ir (arba) vaikas, turintis elgesio, emocijų
sutrikimų“ dalyvavo 204 Tarnybos specialistai.
12.1. Vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų mokymai
Tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A1-612 „Dėl
vaiko gerovės 2019–2021 m. veiksmų plano patvirtinimo“ priemonių plano 3.1 priemonę
„Organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus“, 3.2 priemonę
„Organizuoti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus kompetencijoms, reikalingoms
darbui su negalią ir (arba) specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais“ ir 3.3 priemonę
„Organizuoti darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais),
įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programą
ir organizuoti jų atestavimą“, 2019 m. organizavo specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje,
mokymus.
Tarnyba organizavo konferenciją „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir
galimybės“, kurios metu aptarta globos centrų veiklos aktualijos, dalintasi gerąja patirtimi bei
naujovėmis vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo srityje, siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) ir
įvaikinimo kokybę. Konferencijoje dalyvavo 256 dalyviai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
156
68 pav. Konferencijos „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir galimybės“
dalyvių skaičius.
Organizuoti mokymai pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių
vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (toliau – GIMK) programą.
69 pav. Mokymų pagal GIMK programą dalyviai ir jų skaičius.
Siekiant suteikti žinių ir praktinių įgūdžių reikalingų teikiant ir organizuojant paslaugas ir
pagalbą vaikams, įskaitant ir globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems, ar budinčių globotojų
prižiūrimiems ir jų šeimoms, įskaitant ir budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams,
šeimynų steigėjams / dalyviams, bendruomeninių vaikų globos įstaigų darbuotojams organizuoti
mokymai „Seksualinės prievartos prieš vaikus, įskaitant vaikus su negalia, atpažinimas, atvejų
nustatymas ir pagalbos organizavimas“.
17
46
Mokymų pagal GIMK programą dalyviai ir jų skaičius
Tarnybos atestuoti asmenys, siekiantys atsinaujinti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar
įvaikinti vaiką patikrinimą ir vertinimą pagal GIMK programą (32 ak. val.)
Asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką
patikrinimą ir vertinimą pagal GIMK programą (112 ak. val.)
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
157
70 pav. Mokymų „Seksualinės prievartos prieš vaikus, įskaitant vaikus su negalia, atpažinimas,
atvejų nustatymas ir pagalbos organizavimas“, dalyviai.
Siekiant skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp MK specialistų ir atvejo vadybininkų,
tobulinti praktinius bendradarbiavimo ir darbo organizavimo įgūdžius, siekiant išmokti įvertinti savo
ir kitų galimą potencialą dirbant komandoje bei bendradarbiaujant, palaikyti bei skatinti efektyvų
komandinį darbą, skatinti specialistų motyvaciją, sąmoningumą, geriausius darbo rezultatus
organizuoti mokymai „Atvejo vadybininkų ir Mobiliosios komandos specialistų bendradarbiavimas
(remiantis komandinio darbo principu)“.
71 pav. Mokymų „Atvejo vadybininkų ir mobiliosios komandos specialistų bendradarbiavimas.
(remiantis komandinio darbo principu)“, dalyviai.
2019 m. kvalifikaciją tobulino 629 Tarnybos specialistai Tarnybos ir kitų institucijų
organizuojamuose mokymuose.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
158
2019 m. Tarnybos organizuojamuose grupiniuose mokymuose dalyvavo 1 097 Tarnybos
dalyviai. Kai kurie Tarnybos darbuotojai dalyvavo daugiau kaip vienuose mokymuose.
2019 m. Tarnybos organizuojamuose vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams
mokymuose iš viso dalyvavo 636 vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai (2018 m. – 368,
2017 m. – 744), iš jų 226 Tarnybos darbuotojai.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
159
13. ŽMOGISKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
Užtikrinant Tarnybai pavestų funkcijų vykdymą 2019 m. buvo siekiama kuo greičiau
suformuoti komandą: organizuojami konkursai į valstybės tarnautojų pareigas (pradėtos ir vykdytos
309 į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkursų procedūros, 16 atrankų į pakaitinio valstybės
tarnautojo pareigas procedūros), vykdomi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, konkursai
(organizuota 21 konkursas), ieškoma valstybės tarnautojų persikelti iš kitų įstaigų tarnybinio kaitumo
būdu. Tarnyba ir 2019 m susidūrė su dideliais iššūkiais formuojant žmogiškuosius išteklius, nes į dalį
paskelbtų konkursų neatsirado pretendentų, dalis į konkursus užsiregistravusių neatvykdavo, todėl
konkursų procedūras reikėjo vykdyti iš naujo.
72 pav. Darbuotojų skaičiaus pokytis 2019 m.
Padidinus didžiausią leistiną pareigybių skaičių, 2019-11-01 įsteigtų pareigybių skaičius
padidintas iki 691.
73 pav. Pareigybių ir darbuotojų pokytis 2019 m.
641
519
691610
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Įsteigtų pareigybių skaičius Darbuotojų skaičius
PAREIGYBIŲ IR DARBUOTOJŲ POKYTIS 2019
2019-01-01 2019-12-31
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
160
Per 2019 m. Tarnyboje dirbančių darbuotojų pareiginės algos koeficientas lyginant sausio ir
gruodžio mėnesius padidėjo vidutiniškai: valstybės tarnautojams 4,86 proc. (66 Eur), darbuotojams,
dirbantiems pagal darbo sutartis, – 4,55 proc. (60 Eur).
Šiais metais didelis dėmesys buvo kreipiamas stiprinti administravimo reglamentavimą, todėl
metų eigoje buvo parengti ir patvirtinti nauji teisės aktai arba parengtos naujos galiojančių teisės aktų
redakcijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio standartas
(patvirtintas 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. BV-117), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksas (patvirtintas 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. BV-
118), Komandiruočių tvarkos aprašas (patvirtintas 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. BV-285),
Adaptacijos programos vykdymo tvarkos aprašas (patvirtintas 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr.
BV-274), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašas
(patvirtintas 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. BV-314), Informacijos apie pažeidimus Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo
tvarkos aprašas (patvirtintas 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BV-156). Parengti ir patvirtinti
Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities, Kauno miesto, Kauno apskrities, Utenos apskrities, Alytaus
apskrities, Telšių apskrities, Panevėžio apskrities, Šiaulių apskrities, Klaipėdos apskrities, Tauragės
apskrities, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai. Patvirtinti nauji Žmogiškųjų išteklių valdymo
skyriaus, Vidaus administravimo skyriaus nuostatai. Rengti raštai Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai dėl Tarnybos struktūros pakeitimo. Pakeitus struktūrą 2019 m. lapkričio 1 d. įsteigtas
naujas Vidaus tyrimų skyrius, parengti ir patvirtinti šio skyriaus nuostatai ir valstybės tarnautojų
pareigybių aprašymai.
Turint kvalifikuotą Tarnybos darbuotojų komandą galima įgyvendinta Tarnybos misiją –
saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Todėl didelis dėmesys buvo skiriamas
kvalifikacijos tobulinimui.
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
161
14. VIDAUS ADMINISTRAVIMO VEIKLA
14.1. Dokumentų valdymas
53 lentelė. Dokumentų apskaita Tarnybos padaliniuose.
2019 m. gautų
dokumentų skaičius
2019 m. siunčiamų
dokumentų skaičius
2019 m. parengtų
vidinių ir kitų
dokumentų skaičius
Tarnybos
administracija
11 555 3 952 12 010
Vilniaus miesto
VTAS
20 846 9 937 10 863
Kauno miesto VTAS 11 951 5 064 5 441
Vilniaus apskrities
VTAS
9 754 5 677 7 789
Kauno apskrities
VTAS
15 080 6 450 11 192
Klaipėdos apskrities
VTAS
14 107 5 750 6 834
Šiaulių apskrities
VTAS
13 894 6 420 11 795
Panevėžio apskrities
VTAS
13 903 7 035 9 886
Utenos apskrities
VTAS
7 201 3 098 5 895
Telšių apskrities
VTAS
7 066 3 563 5 325
Tauragės apskrities
VTAS
5 720 2 727 9 102
Alytaus apskrities
VTAS
6 915 3 460 5 985
Marijampolės
apskrities VTAS
8 666 4 114 8 233
• 2019 m. gautų dokumentų visuose Tarnybos padaliniuose
146 658
• 2019 m. parengtų siunčiamų dokumentų visuose Tarnybos padaliniuose67 247
• 2019 m. parengtų kitų dokumentų visuose Tarnybos padaliniuose
110 350
• Sukurta užduočių dokumentų valdymo sistemoje151 257
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
162
74 pav. Tarnyboje gautų ir siunčiamų dokumentų skaičius 2017 – 2019 m.
14.2. Automobiliai
Tarnyba 2018 m. naudojosi 93 automobiliais: 45 perimti iš savivaldybių, 48 automobiliai
nuomojami.
Tarnyba 2019 m. naudojosi 126 automobiliais: 45 perimti iš savivaldybių, 81 automobilis
nuomojamas.
Per 2019 metus Tarnybos tarnybiniais automobiliais nuvažiuota – 1 636 937,18 km, sunaudoti –
125 629,09 litrai kuro.
14.3. Patalpos
54 lentelė. Patalpos.
Patalpų savininkas 2018 m. 2019 m.
Savivaldybės
administracija
39 25
Valstybinio socialinio
draudimo fondo
valdyba*
6 0
Užimtumo
Tarnyba*
6 0
Nuomojamos patalpos iš
įstaigų ar privačių
asmenų
5 6
Vyriausiasis policijos
komisariatas
1 2
Švietimo
centras
1 1
Tarnybos patikėjimo 1 0
12 265
72 336
146 658
6 411
34 329
67 247
2017 m. 2018 m. 2019 m.
Tarnyboje gautų ir siunčiamų dokumentų skaičius 2017–2019 m.
Gautų dokumentų skaičius Siunčiamų dokumentų skaičius
2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
163
teises valdomos
patalpos*
Visuomenės sveikatos
priežiūros centras
0 1
Mokykla
0 1
VĮ Turto bankas
0 29
*patalpas valdyti centralizuotai perrėmė VĮ Turto bankas
14.4. Viešieji pirkimai
2018 m. Tarnyboje atlikta virš 600 pirkimo procedūrų, iš kurių įvykdyti 9 tarptautiniai
konkursai ir 8 supaprastinti pirkimai. Dalis prekių ir paslaugų įsigyta iš Centrinės perkančiosios
organizacijos (CPO), likusi dalis pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimai skelbiamos arba
neskelbiamos apklausos būdu. Teisės aktų nustatyta tvarka skelbta informacija apie planuojamus
pirkimus bei informacija apie sudarytas pirkimo sutartis. 2018 metais sudaryta 218 viešojo
pirkimo sutarčių.
2019 m. Tarnyboje atliktos 679 pirkimo procedūros, iš kurių įvykdyti 9 tarptautiniai
konkursai ir 11 supaprastintų atvirų konkursų. Iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO)
pirkta 44 kartus, likusi dalis pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimai skelbiamos arba
neskelbiamos apklausos būdu. Teisės aktų nustatyta tvarka skelbta informacija apie planuojamus
pirkimus bei informacija apie sudarytas pirkimo sutartis. 2019 metais sudaryta 320 viešojo
pirkimo sutarčių. Mažos vertės pirkimų atlikta už 806 195,45 Eur su PVM.