L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2004 m. rugsëjo 9�22 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 15 (305)

12-13 p. 14 p. 18 p.

KokiasstudijasvertinaLietuvosjaunimas

Kà Lietuva

gali pasiûlyti

pasauliui

Aiðkinamasis

telekomunikacijø

terminø

þodynas

2-3 p. 7 p.

Guenter'is

Verheugen'as �

LTU Garbës

daktaras

Prof.

A. E. Èiþo

jubiliejus

Iðëjus Èeslovui Miloðui, Lietuva neteko dalelës savæsRugpjûèio 14-àjà á amþinybæ iðkeliavo

vienas didþiausiø Lietuvos sûnø � poetas,raðytojas, vertëjas, Nobelio premijos lau-reatas, Lietuvos garbës pilietis ÈeslovasMiloðas (Czesùaw Miùosz, 1911�2004 m.).Kaþin ar Lietuva ðià neiðvengiamybæ su-vokë taip giliai ir skausmingai, kaip turë-tø, atsisveikindama su þmogumi, kurisLietuvà vadino sava. Tai suvoksime, kogero, daug vëliau, kai kasdienybës dimen-sijas pradës keisti tvaresni ir laiko ágei-dþiams maþiau pavaldûs matmenys. Ne-tektis per didelë ir skausminga, kad jà bû-tø galima ið karto ir teisingai suvokti. Iðmûsø bûties iðëjo Poetas ir Þmogus, ku-rio vieta literatûros ir kultûros Olimpe jauseniai átvirtinta, nebekelianti abejoniø.

Rugpjûèio 27 d., 14 val., tuo paèiu metu,kai Krokuvoje buvo laidojamas Èeslovas Mi-loðas, Vilniuje, Ðv. Jonø baþnyèioje su Poetuatsisveikino Lietuvos akademinë bendruome-në. Atsisveikinimà pradëjo Mikalojaus Kon-stantino Èiurlionio Fuga h-moll, kurià atlikovargonininkas Bernardas Vasiliauskas. Ið-traukà ið Poeto kûrybos perskaitë VirginijusGasiliûnas. Kalbëjo prof. Viktorija Daujoty-të, prof. Vytautas Landsbergis ir dr. Malgo-þata Kasner (Maùgorzata Kasner). Susitikimøsu È. Miloðu prisiminimais pasidalijo dr. Juo-zas Tumelis. Taip pat kalbëjo poetai Eugeni-jus Aliðanka ir Rolandas Rastauskas. SolistëRegina Maciûtë ir Valstybinis Vilniaus kvar-tetas atliko Franco Ðuberto Ganymedà. Kvar-tetas taip pat grojo Liudvigo van Bethoveno,Mikalojaus Konstantino Èiurlionio ir FrancoÐuberto kûrinius. Pabaigoje Bernardas Vasi-

liauskas grojo Juozo Naujalio Du preliudus.Prof. Viktorija Daujotytë priminë, kad

per È. Miloðà iki mûsø atitekëjo Adomo Mic-kevièiaus ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-tës dvasia. È. Miloðo apie Lietuvà iðtarti þo-dþiai mums ne maþiau prasmingi kaip Ado-mo Mickevièiaus Litva, Ojczyzna moje�

* * *Dviejø kultûrø sandûra formavo savità

pasaulëþiûrà. Èeslovas Miloðas gimë 1911 m.birþelio 30 d. dabartiniame Këdainiø rajone,Ðeteniø dvare. Gyveno pas senelius, kurie kal-bëjo lenkiðkai, taèiau visa kaimo aplinka bu-vo lietuviðka. Dvarø aplinkoje bajoriðkosiosLietuvos samprata dar nebuvo praradusi sa-vo vertës. Net ir lenkiðkai kalbanèiø buvo ski-riama, kas yra tie koroniaþai ir kas esame mes,t. y. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þmo-nës. Takoskyra buvo visiðkai aiðki ir apie su-sitapatinimà su Lenkija ir koroniaþais dar ne-buvo në kalbos.

Tiesa, XIX a. pabaigos lietuviø tautinisatgimimas paspartino visiðkai naujus proce-sus, nes moderniai suvoktos tautos sàvokaijau buvo priskiriamas kalbos kriterijus. Dva-rø kultûros atstovams, iðauklëtiems tegul irLDK istoriniø tradicijø, bet lenkiðkoje kalbi-nëje aplinkoje, jau tarsi ir nebeliko vietos ið-kylanèioje modernioje lietuviø tautoje. Labaigaila, bet istorinës Lietuvos tradicijos ir seno-sios kultûros atstovai nuëjo su lenkiðkàja tra-dicija ir kultûra. Ðià dramatiðkà savo paties li-kimo aplinkybæ pats È. Miloðas apibûdino, at-sakydamas á þurnalistø klausimà dël jo tauty-bës : (�) esu lietuvis, kuriam nebuvo leista bûtilietuviu. Taigi tautinës priklausomybës skirs-tymas pagal kalbà Lietuvoje È. Miloðà pada-rë ne lietuviø, bet lenkø poetu.

Kartu su prof. V. Daujotyte ir kitais in-telektualais galime teigti, kad ðiandien mums

Prof. Eugenijus Butkus

Ðiuolaikinës organinës sintezës tikslas �naujø ir praktikoje naudojamø organiniø me-dþiagø kûrimas. Nepakanka sintetinti naujusjunginius apskritai, svarbu tai daryti tikslingaiir kryptingai. Neiðsemiamas organiniø jungi-niø ðaltinis yra gamta, taèiau vis daugiau naujø

Laboratorijos konkuruoja su gamtaTreèioji Baltijos ðaliø organinës sintezës konferencija BOS-2004

Nukelta á 3 p.

medþiagø sintetinama laboratorijoje � taip gau-nami nauji vaistai, biocheminiai substratai, lai-dûs polimerai, maisto priedai, kvapiosios me-dþiagos ir daugybë kitø svarbiø, praktikoje nau-dojamø medþiagø. Sintezës metodai pastarai-siais metais, atsiradus naujiems reagentams,molekuliø konstravimo principams, pritaikiusmatematinius modeliavimo metodus, pakito ið

esmës. Ðiuo metu organinë chemija glaudþiaisusijusi su biochemija, biologija, medicina, ir to-dël organinei sintezei skiriama ypaè daug dëme-sio. Prieð ketverius metus Vilniuje surengta pir-moji tarptautinë Baltijos ðaliø organinës sinte-zës konferencija Balticum Organicum Syntheti-cum (BOS) ðiemet vyko Rygoje. Treèioji kon-ferencija iðsiskyrë aukðtu moksliniu lygiu. Joje,

kaip ir ankstesnëse, dalyvavo bei praneðimusskaitë þymiausi pasaulio mokslininkai. Prieðtai Vilniuje vykusiose konferencijose dalyva-vo du Nobelio premijos laureatai � R. Noyo-ri�s ir B. K. Sharpless�as. Konferencijos Rygojemetu buvo juokaujama, kad ne vienas bûsimasNobelio laureatas dalyvavo ir Rygoje. Galima

Nukelta á 10 p.Èeslovas Miloðas

Krz

yszt

ofo

Gie

raùto

wsk

io n

uotr

auka

2 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto Medþiagø atsparumo ka-tedros profesorius, habilituotas dak-taras Algirdas Èiþas ðá rudená paþymigarbingà 75 gyvenimo metø sukaktá.

Algirdas Eduardas Èiþas gimë1929 m. rugsëjo 16 d. Anykðèiø vals-èiuje. Uþupieèiø kaime. 1947 m. bai-gë Anykðèiø gimnazijà, o 1952 m. �Kauno politechnikos instituto (KPI)statybos fakultetà. Nuo 1953 m. dir-bo Vilniuje Valstybinëje politinës irmokslinës literatûros leidykloje, bu-vo pirmasis naujos techninës litera-tûros redakcijos vedëjas. Ëmus orga-nizuoti lietuviðkos enciklopedijos lei-dybà, A. Èiþas buvo pakviestas á ðiàveiklos sritá ir 1959�1964 m. dirboLietuvos mokslø akademijos Encik-lopedijos redakcijoje (dabar yra lei-dþiamos Technikos enciklopedijos vy-riausiojo redaktoriaus pavaduotoju).

Nuo 1963 m. Jubiliatas ëmë ar-tëti prie aukðtosios mokyklos, tuo-met � Kauno politechnikos institutoVilniaus filialo. Abi disertacijos,mokslo laipsniai, pedagoginiai var-dai � viskas èia, toje paèioje mokyk-loje, besikeièiant jos vardams � Vil-niaus inþinerinis statybos institutas(VISI), Vilniaus technikos universi-tetas (VTU), Vilniaus Gediminotechnikos universitetas (VGTU).1967 m. apgynë technikos moksløkandidato, o 1974 m. � technikosmokslø daktaro disertacijas. Nuo1977 m. � VISI profesorius. NusipelnæsLietuvos mokslo ir technikos veikëjas(1979 m.). Jubiliatas 18 metø buvoVISI bei pertvarkyto VTU Medþia-gø atsparumo katedros vedëjas, o1980�1987 m. � dar ir Statybos fa-kulteto dekanas. 1989 m. buvo ren-kamas VISI, o vëliau ir VTU Tary-bos pirmininku. Aktyviai domisiaukðtojo mokslo organizavimo ir ko-kybës problemomis. 1989 m. iðrink-tas á Sàjûdþio Seimà, vadovavo joÐvietimo komisijai. Ilgà laikà jis bu-vo Valstybinës lietuviø kalbos komi-sijos narys, Lietuvos mokslø tarybosekspertas. 1995�2001 m. A. Èiþasvadovavo Studijø kokybës vertinimocentrui, dabar yra Mokslo ir studijøinstitucijø veiklos vertinimo eksper-tø tarybos pirmininkas.

A. Èiþas yra paskelbæs daugiaunei ðimtà moksliniø publikacijø kon-strukcijø mechanikos, optimizacijosmetodø ir aukðtojo mokslo klausi-mais. Jis skaitë paskaitas ir moksli-nius praneðimus Italijoje, Lenkijoje,Rusijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje, JAVir kitose ðalyse. Aðtuoni jo aspirantaitapo mokslø daktarais. Prof. A. Èi-þas � moksliniø þurnalø Statyba,Mechanika redakciniø kolegijø na-rys, keliø vadovëliø autorius irmokslinis redaktorius, aktyvusmokslo bei technikos terminologijostvarkytojas, 2003 m. ir 2004 m. vado-vavo premijuotinø aukðtojo mokslovadovëliø atrankos komisijai.

Prof. A. Èiþo kolega prof. JuozasAtkoèiûnas, paraðæs ðià profesoriausgyvenimo ir veiklos trumpà santrau-kà, sukaktuvininkui pateikë dar irkeletà klausimø.

J. A. Gerbiamas profesoriau! Prieðpenkerius metus Mokslo Lietuva Jûsø70-meèio proga spausdino mudviejøpokalbá. Daug temø tada aptarëme:gimtinë Anykðèiuose, Jûsø ir raðytojoAntano Vienuolio paþintis, daugialy-pë enciklopedinë, mokslinë ir pedago-ginë Jûsø veikla. Anuomet atvirai irnuoðirdþiai pasvarstëte apie studijas,mokslà, gyvenimà � todël ðiandiendaug ko ir nebekartosime. Taèiau stu-dentai, studijos Jums visada rûpëjo �tegul tai bûna mûsø ðiandieninio po-kalbio leitmotyvas! Pavyzdþiui, pakal-bëkime apie pastaraisiais metais atsi-

radusias aukðtàsias neuniver-sitetines studijas.

SUKAKTIS

Tau � 75! Tu dar dirbi?..

A. È. Në kiek neabejoju, kad da-bar Lietuvai neuniversitetinës studi-jos labai reikalingos. Tuo ásitikinaudalyvaudamas ne vienos steigiamoskolegijos vertinimo procesuose.

J. A. Kolegijø ásteigta jau keliosdeðimtys. Taèiau, pavyzdþiui, Didþio-joje Britanijoje mûsø kolegijø analo-gas polytechnic jau iðnyko � nuo 1992m. ðios institucijos ágijo autonomijàir teisæ pasivadinti universitetais.

A. È. Aukðtasis mokslas plëtoja-si cikliðkai: kada nors ir lietuviðko-sios kolegijos kaip nors transfor-muosis, o britams prireiks vël kurtistudijø sektoriø, kuris rengtø specia-listus konkreèioms darbo pozici-joms, reikalaujanèioms labai aukðtoskvalifikacijos. Dabar dar sunku pa-

sakyti, kokia yra lietuviðkøjø neuni-versitetiniø studijø kokybë � tik ðá-met pirmosios kolegijos iðleido pir-màsias absolventø laidas. Dabar ko-legijø institucinë veikla bus labai ati-dþiai vertinama, ir tik po to kolegi-jos taps visavertëmis aukðtojo moks-lo institucijomis. Beje, tos pirmosioskolegijos kels maþiausiai abejoniø �jos jau tada, kai buvo steigiamos, bu-vo pribrendusios organizuoti gerasstudijas. Tarp vëliau ásteigtø kolegi-jø yra ir tokiø, kuriø pasirengimàekspertai buvo ávertinæ nelabai pa-lankiai, tad bus labai svarbu ásitikin-ti, ar jos vertos aukðtøjø mokykløstatuso.

J. A. Tai gal gerai ávertintos ko-legijos taip pat taps universitetais?

A. È. Jos neturëtø net màstytiapie tai. Ðios mokslo ástaigos turi sa-vo misijà � kuo sparèiau parengtispecialistà tam tikrai siaurai profe-sinei veiklai, nekonkuruoti su uni-versitetais, kuriø uþdavinys � teiktiplatesnio profilio iðsilavinimà, bûti-nà mokslinei ar profesinei analizei irsëkmingai adaptacijai ávairiose kin-tanèiose veiklos srityse. Ta prasmeádomi pastarøjø metø diskusija apiekolegijø absolventø galimybes stoti ámagistrantûros studijas.

J. A. Kiek þinau, Jûs buvote itinaktyvus grupëje, kuri formulavo rei-kalavimø magistrantûros studijomsprojektà. Kokios pagrindinës ðioprojekto nuostatos?

A. È. Projektas jau parengtas ir,matyt, artimiausiu metu taps dar vie-nu studijas reglamentuojanèiu teisësaktu. Taèiau pirmiausia � apie kole-gijø sàsajas su magistrantûra. Aukð-tojo mokslo ástatymas magistrantûràaiðkiai priskiria antrajai universiteti-niø studijø pakopai. Á jà bet kuris ko-legijos absolventas gali patekti tik perpirmàjà universitetiniø studijø pako-pà � ágijæs bakalauro kvalifikacinálaipsná. Tinkamai nusiteikæs absol-ventas, pasinaudojæs daliniø studijø(kreditø) áskaitymu, nesunkiai gali taiatlikti. Taèiau reikia liautis sampro-tauti apie grupiná papildomà (kom-pensaciná) absolventø rengimà ma-gistrantûrai. Neuniversitetiniø studi-jø tikslas nëra rengti þmones univer-sitetinëms studijoms (bûti lyg ir pa-rengiamaisiais kursais). Mano nuo-mone, kolegijos turëtø nagrinëti kito-kius jø absolventø tobulëjimo ir kar-jeros kelius � per profesiná augimà,profesiniø (o ne akademiniø) kvalifi-kacijø ágijimà. Reikia ir Lietuvoje ki-tø ðaliø pavyzdþiu sukurti profesiniøkvalifikacijø sistemà.

J. A. Kuo dar ypatingi naujiejireikalavimai magistrantûrai?

A. È. Jie nustato ne tik magist-rantûros studijø programø sandaroskokybines gaires, bet ir galimybes(teisæ) vykdyti tokias programas �universitetas turi bûti pakankamaibrandus teikiamos magistrantûroskryptyje, jo mokslinë branda turi bû-ti pagrásta mokslinëmis publikacijo-mis, o profesinë � ágyvendintais pro-jektais. Ðie reikalavimai gali suma-þinti magistrantûros programø ir

magistrantø skaièiø, nes per pasta-ruosius metus ekspertai ne kartà yrapastebëjæ nepakankamà magistran-tûros studijø kokybæ. Nors ðios stu-dijos turëtø bûti aukðtesnio lygio neiteikianèios bakalauro laipsná, ir to-dël sunkiau áveikiamos. Deja, dauge-lis studentø gali joms skirti maþokailaiko, nes studijuodami jau bûna kurnors ásidarbinæ.

J. A. Vilniaus Gedimino techni-kos universitetui profesorius A. Èi-þas atidavë graþiausius savo gyveni-mo metus. Mûsø bendruomenë dë-kinga Jums, Jubiliate. Bet... kadanors kreidà teks padëti... Ar nepasi-ilgsite studentø?

A. È. Kai teks atsitraukti nuodëstymo, studentø nepasiilgsiu. Da-bartiniø studentø. Mat, tarp ðiandie-niniø studentø retas kuris pirmiau-sia siekia þinojimo, ágûdþiø. O kaipagrindiniu, kartais ir vieninteliustudento tikslu tampa bet kokiomispriemonëmis gauti teigiamà paþymá,studentas nebëra studijø ir dëstyto-jo partneris, jis imasi dëstytojo prie-ðininko vaidmens. Prasideda varþy-bos � kuris kurá áveiks gudrumu.

J. A. Visais laikais studentai bu-vo gudrûs! Ar ðioje srityje Jûs paste-bite ypatingà akseleracijà?

A. È. Seniai praëjo tie laikai, kaimaþiau pajëgus studentas, siekda-mas pastiprinti save, pats darydavo-si trumpà konspektà � �ðpargalkà�.Tai darydamas kai ko iðmokdavo, kaikà ásidëmëdavo. Dabar �ðpargalkas�ávairiais tobulais pavidalais tiraþuo-ja ir pardavinëja �firmos�. Neganato, á egzamino nesàþiningo laikymoarsenalà atëjo informacinës techno-logijos, kurios kasmet vis tobulesnës.Dëstytojai (jei nori) nesunkiai paste-bi studentà, kuris egzamino metugauna per vos pastebimas mobilaustelefono ausines norimà �konsulta-cijà�. Todël atsirado paþangesnë, be-garsë technologija � egzamino klau-simas (uþduotis, net su brëþiniu)konsultantui perduodamas ir atsaky-mas gaunamas tyliai � vaizdu. Taigi,dëstytojas nebe egzaminatorius, oseklys. Ar galima pasiilgti tokio ben-dravimo su studentais?

J. A. Tai ið kur jie iðmoko taip ne-graþiai elgtis? Gal ið skandalingosmûsø aplinkos?

A. È. Taip, ið visos mus supanèiosaplinkos, ið sovietinio meto áproèiølikuèiø. Neketinu teigti, kad nebërasàþiningø studentø. Dþiaugiuosi, kadir paèiø studentø organizacijos jaurûpinasi, kaip sumaþinti nesàþiningu-mà. Galëtø stipriau tuo pasirûpinti irvisos katedros, visi fakultetø ir aukðtø-jø mokyklø vadovai. Beje, yra studen-tø, kurie ir dabar dþiugina savo þinio-mis bei mokëjimu, bet jø kasmet vismaþiau (átariu, kad tai lemia ir gabiau-siøjø iðvykimas studijoms á uþsiená).

J. A. Jûs kalbate apie Lietuvosaukðtàsias mokyklas. Mûsø VilniausGedimino technikos universitetestudijø lygis nëra þemas, dëstytojøkorpusas tikrai kvalifikuotas. Gal se-niau ir vanduo ðlapesnis buvo?

A. È. Mano teiginys, kad bendras(vidutinis) studentø þiniø ir mokëji-mo lygis krinta, nëra áprasto vyres-niosios kartos nusivylimo jaunesni-àja karta atspindys. Turime objekty-viø árodymø. Prieð 15�20 metø pa-rengëme savo dëstomo dalyko kon-troliniø darbø uþduotis, susidedan-èias ið penkiø uþdaviniø; kiek uþda-viniø studentas iðspræsdavo, toks irbûdavo paþymys (penkiabale siste-ma). Penketø ir ketvertø bûdavo

Kai universiteto koridoriuje ar kur kitur sutinku seniaumatytà kolegà, gana daþnai iðgirstu klausimà: �Tu dar dirbi?�.Tenka atsakyti, kad dirbu tiek, kiek dar niekad gyvenime ne-buvau dirbæs. Dirbu ne dël uþdarbio (þinoma, ir jo reikia). Dir-bu tà darbà, kurá manau sugebàs gerai atlikti ir tuo suteiktikam nors naudà. Bûtent jausmas, kad esi kam nors naudin-gas, kam nors reikalingas, yra pagrindinë paskata dirbti. Irbûtent toká darbà dirbdamas gali jaustis laimingas.

Algirdas Èiþas

Pro

f. S

. Mas

ioko

nuo

trau

ka

Prof. Algirdas Eduardas Èiþas

Stu

diju

kok

ybes

cen

tro

nuot

rauk

a

Konkursinës Aukðtojo mokslo vadovëliø atrankos komisijos pirmininkas Algirdas Èiþas, Ðvietimo ir mokslo ministruiAlgirdui Monkevièiui áteikiant 2004 metø premijas

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 3

paminëti D. Evans�à, K.C. Nikola-ou�à ið JAV ir kitus. Organinëje che-mijoje pasauliniu mastu ypaè svarusprestiþinio þurnalo Tetrahedron (liet.tetraedras) prizas uþ kûrybingumà irpasiekimus organinëje chemijoje. Per20 metø nuo ðio prizo ásteigimo jisskirtas tiek pat mokslininkø, o BOSkonferencijose skaitë praneðimus að-tuoni ðio garbingo apdovanojimo lau-reatai. Taigi galima sakyti, kad prane-ðimø lygis ið tiesø labai aukðtas. Tra-dicija tapo, kad kviestinius praneði-mus skaitë ir Baltijos ðaliø chemikai,tiesa, tokioje konferencijoje jiems vissunkiau tinkamai pristatyti savo tyri-mus. Tai susijæ ir su tuo, kad moksli-niø tyrimø finansavimas yra nepakan-kamas. Latvijoje organinës sintezëstradicijos gilios, taèiau pastaraisiaismetais dël lëðø trûkumo mokslininkaipriversti vykdyti beveik vien uþsako-muosiuos darbus, ir dël to akivaiz-dþiai suprastëjo fundamentiniø tyri-mø lygis. Neatsitiktinai Latvijosmokslininkus reprezentavo du prane-ðëjai E. Rozners�as ir O. Daugulis,ðiuo metu dirbantys JAV. Lietuvai taippat atstovavo iðeivijos mokslininkasJonas Dunèia, dirbantis garsioje JAVfarmacijos bendrovëje Bristol MeyersSquibb. Estijoje padëtis kiek geresnë,nes ten pasirinktas kitas moksliniø ty-rimo finansavimo modelis � kai ku-riuos menkaverèius tyrimus ið viso at-sisakyta finansuoti, o kiti, atlikus tarp-tautinæ ekspertizæ, finansuojami ski-riant nemaþas lëðas. Prof. T. Kan-ger�is ið Talino universiteto praneðimepateikë rezultatus apie asimetrinæsintezæ naudojant pagalbinius rea-gentus.

Tegul ir supaprastindami kartaisásivaizduojame, kad organinë chemi-ja � tai vaistai ir farmacijos pramo-në. Ið dalies taip ir yra, farmacija ið-ties gana daug lemia ðiuos tyrimus.Ávairios bendrovës surenka naujø or-ganiniø junginiø ir atlieka jø kom-piuteriná apdorojimà bei biologiniøsavybiø prognozavimà. BOS konfe-rencijoje stambiausiø farmaciniø fir-mø tyrëjai pristatë taikomøjø ir tech-nologiniø tyrimø rezultatus, kurieskiriasi nuo fundamentiniø darbø,taèiau yra nemaþiau svarbûs ir reikð-mingi. Aktualus sintezës uþdavinys �gauti tik vienà enatiomerà (moleku-lës veidrodiná atspindá, nesutampan-tá su pradiniu) ið keliø, kurie gali su-sidaryti reakcijos metu. Pavyzdþiui,kaip kad kairë ir deðinë rankos yranesutapdinami vienas kito veidrodi-niai atspindþiai. Tokios molekulësvadinamos chiralinëmis. Jei kalba-me apie vaistines medþiagas, organi-niø junginiø atveju asimetrija galibûti ypaè svarbi. Kadangi organizmebiomolekulës yra chiralinës, tai kiek-vienas enantiomeras skirtingai sàvei-kauja su fermentais. Paprastas pa-vyzdys yra mûsø jutimai, kurie skir-tingai reaguoja á enantiomerus, pa-vyzdþiui, citrinø ir apelsinø skirtingàkvapà nulemia du junginiai, vadina-mi limonenais, kurie yra visiðkai vie-nodi, tarpusavyje besiskiriantys tikkaip vienas kito veidrodiniai atspin-dþiai. Taigi, nors visos tokiø moleku-liø savybës yra vienodos, jos tampaskirtingos, jei patenka á asimetrinæaplinkà � làstelæ. Galima analogijasu ranka � kairë ar deðinë rankalengvai atskiria atitinkamà pirðtinæ,nes apsimovæ ne tai rankai tinkamàpirðtinæ, tai ið karto pajuntame.Daug vaistø yra medþiagos, kuriømolekulës yra viena kitos veidrodi-

niai atspindþiai, pavyzdþiui, ið 100 la-biausiai dabar vartojamø vaistø pa-saulyje daugiau nei pusë yra enantio-merai. Yra daug vaistø, kuriø vienasenantiomeras pasiþymi reikiamufarmakologiniu veikimu, o kitas �nepageidautinu poveikiu. Pavyz-dþiui, ðirdies ligoms (antiaritmijai)gydyti þinomas preparatas propra-nololas, kurio vieno sukimo junginysyra net 100 kartø veiksmingesnis neikitas. Todël geriausia naudoti tik vie-nà vaisto formà. Taèiau nëra papras-ta gauti tik já vienà, kadangi papras-tø cheminiø reakcijø metu susidaroabiejø miðinys tokiais paèiais kie-kiais. Todël selektyvi sintezë arbaasimetrinë sintezë, t. y. kai gauna-mas tik vienas junginys, yra aktua-liausia ðiuolaikinës organinës chemi-jos sritis. Galima paminëti R. Walte-mire�o ið Bristol Meyers Squibb ir M.Lipton�o ið Pfizer praneðimus, ku-riuose jie pateikë rezultatus apiepramoninæ vaistø sintezæ, siekiantgauti pusæ tonos enantiomeriðkaigryno vaisto. J. Fortunak�as (Abbot

Labs) savo praneðime parodë, ko-kiais metodais galima gauti reikiamàkristalinæ vaisto formà. U. Tils-tam�as (Lilly) pademonstravo, kaipvadinamosios lygiagreèiosios sinte-zës bûdu galima optimizuoti vaisti-niø junginiø gavimà.

Organinë sintezë � daug darbo irlëðø reikalaujanti sritis. Sintetikøtikslas ir siekiø virðûnë � gamtiniaijunginiai, kuriø daugelis pasiþymivertingomis farmacinëmis savybë-mis. Nors gamta daug pranaðesnë uþ

bet kurá sintetikà, taèiau joje neleng-va aptikti ir iðskirti visas reikiamasmedþiagas. Tokiø junginiø iðskyri-mas ið gamtiniø objektø nepaprastaisudëtingas procesas � kai kada ið de-ðimèiø kilogramø gamtinio augaloiðgaunami tik miligramai junginio.Jei sintetiniu bûdu galima bûtø gau-ti visus reikiamus junginius, tai ið da-lies bûtø iðspræsta vaistø ir kitø retømedþiagø problema. Dviejø þymiau-siø organinës sintezës mokslininkø iðJAV K. C. Nikolaou�o ir D. Evans�opraneðimai ir buvo skirti visiðkai(angl. total) gamtiniø junginiø sinte-zei. Tokiø daugiapakopiø sinteziømetu ne tik atliekama daugybë itinsudëtingø reakcijø, bet atskiras uþ-davinys yra nustatyti sudëtingà gau-tø junginiø erdvinæ struktûrà. Tokiossintezës sànaudos labai didelës, ta-èiau daþniausiai sintezuojamos bû-tent tokios medþiagos, kurios svar-bios praktiniu poþiûriu � naudoja-mos farmacijoje ar sprendþiant kitastaikomàsias problemas. Kita aktua-li tema � selektyvi sintezë, ne maþiau

2/3 visø dabar skelbiamø moksliniøstraipsniø pavadinimuose ar san-traukose yra ðie þodþiai! J. Cossy�ioið Prancûzijos, C. Moberg�o ið Ðve-dijos, T. Fukuyama�os ið Japonijos,P. Knochel�io ir D. Enders�o ið Vo-kietijos, G. Stork�o, V. Gevorgyan�oir D. MacMillan�o ið JAV, S. Ley�ausið Anglijos praneðimuose ir buvonagrinëjama, kaip naudojant naujusmetodus ir reagentus atlikti kitimus,kuriø metu bûtø gaunamas tik vienasreikiamas junginys.

apstu. Dabar tas paèias uþduotis ker-pame pusiau, pateikiame tris uþda-vinius, ir labai labai retas studentasáveikia visus tris.

J. A. Tai kà reikia daryti?A. È. Mano atsakymas tikrai ne

populistinis: reikia maþinti studen-tø skaièiø, stiprinti jø atrankà (jukdar negalime kelti savo visuomeneiuþdavinio visiems ágyti aukðtàjá iðsi-lavinimà?). Vargu ar racionalu, ne-sumaþinus priimamø studentø áaukðtàsias mokyklas skaièiaus, pir-maisiais studijø metais nesigailint�nubarstyti� nepajëgiuosius (taitraumuotø jaunuolius ir kainuotøvalstybei).

J. A. Profesoriau, Jûs visada tikë-jote humanistine þmogaus prigimti-mi. Ar vis dar optimistiðkai þvelgia-te á gyvenimo paþangà, á Gediminoprospektà plaèiàja prasme?

A. È. Optimizmas manæs nepa-lieka. Gyvenimo paþanga taip patakivaizdi: antai, mobilieji telefonaiuþvaldë ne tik nesàþiningo egzami-no sritá (net puikus fantastas ÞiulisVernas nustebtø, iðgirdæs gatvëse irtroleibusuose masiðkus telepokal-bius), dangoraiþiai sparèiai keliasi iðuþatlantës á Vilniø, pagaliau ir minë-tasis Gedimino prospektas (siaurà-ja prasme) tobulëja tiek pavirðiumi,tiek poþemiu. O tai, kas þmogiðka(humana) taikytina ne tik padëvëtødrabuþiø sklaidai, bet visoms visomsgyvenimo sritims.

J. A. Tai ið kokiø srièiø susidedaJûsø gyvenimas? Darbas (�dar dir-bi?�), þmona, vaikai, anûkai (jie to-kie nuostabûs, ar ne?)?

A. È. Taip, darbas ir ðeima suda-ro gyvenimo pilnatvæ. Juk jei atme-sime treèdalá paros, skirtà miegui, li-kusià dalá maþdaug pusiau dalijasidarbas ir ðeima. Net ir poilsis, net irdraugai daþniausiai susijæ arba sudarbu, arba su ðeima. Apie darbà,apie ávairius mano darbus daug ðne-këjome � juk jau 52 metai esu darborinkos subjektas. Taèiau ðeima siekiadar toliau � á protëviø kartas. Juk,matyt, ið ten ateina ir áprotis dirbti.Netrumpas ir dabartinës ðeimos�staþas� � uþpernai su þmona Jani-na atðokome savo auksines vestuves,mus dþiugina ne tik abu sûnûs, bet iranûkai � jau á þurnalistikos studijasástojæs Mantas, ðeðiametë KamilijaTeklë, su kuria jau þaidþiame ðach-matais, ir dar nekalbanti, bet daugsuvokianti Ulijona Topilë.

J. A. Ir keletas þodþiø baigiant.Man gera, kai pajuntu, kad kam norskitam gera padariau, � kartais prasi-tarë Jubiliatas. Ir mes, Jo universite-tiniai kolegos, tai patvirtiname � Jisvisada intuityviai jauèia, kada iðties-ti pagalbos rankà, jei to reikia, visa-da yra geras dirbanèiam, neiðpuiku-siam. Gailestingas ir tam studentui,kuris labai stengiasi, bet nesiseka...Mokslinë erudicija, tolerancija ir ið-mintis, kantrybë ir santûrumas, sàþi-ningumas ir rûpestingumas buvo iryra pagrindiniai mûsø Algirdo Èiþobruoþai. Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto Medþiagø atsparu-mo katedros þmonës man sakë, kadvienbalsiai skelbia Vilniui ir Lietu-vai, kad turëjæ ilgametá Vedëjà, ku-ris, laimei, nebuvæs virðininkas � ka-tedros þmonës visada jautæsi ir dabarjauèiasi esà Universitete, suvokdamiProfesoriaus iðpuoselëtà jø asmeny-bës laisvæ ir orumà.

...Þmogus brandina þmogø. Ðaliadoro, darbðtaus ir neuþgoþianèio þmo-gaus ir kitas subræsta greitai. Todëlmes visi esame dëkingi uþ gyvenimodovanà bûti ðalia Profesoriaus, Moky-tojo, Draugo. Gyvuokite, profesoriauAlgirdai Èiþai. Ilgai gyvuokite!

Parengë prof. Juozas Atkoèiûnas

Nepaisant visø organinës sinte-zës pasiekimø, netyla diskusijos, arorganinë sintezë liks savarankiðkamokslo sritis, ar netaps tik bioche-mijos, biologijos, medicinos, me-dþiagø mokslo priedëliu, plëtojan-tis ðiems mokslams. Nors viena-reikðmiðkai atsakyti á ðá kaip ir á dau-gelá kitø klausimø moksle nëralengva, galima teigti, kad organinëssintezës laukia didelës perspekty-vos. Nors praktiðkai dabar galimasusintetinti bet kurià molekulæ, ta-èiau dar lieka neiðspræsti reakcijøselektyvumo, artimo gamtiniamsprocesams, molekuliø savybiø prog-nozavimo klausimai, sintezës meto-dø be atliekø ir terðalø sukûrimas.Kartais sakoma, kad konferencijostëra tik vieta mokslininkams susi-tikti ir pabendrauti, ir kokios norsdidesnës átakos nei mokslo tyri-mams, nei rezultatams neturi. Ta-èiau kai konferencijoje praneðimusskaito þymiausi savo srities specia-listai, daþnai dar ir konkuruojantystarpusavyje, pristato neskelbtusmokslinëje spaudoje rezultatus, tik-rai vyksta rimta intelektualinë dis-kusija. Kitø ðaliø mokslininkai, pa-matæ skurdokà mûsø moksliniø ty-rimø bazæ, stebisi, kaip tokiomis sà-lygomis galima dirbti ir ieðko bûdø,kaip padëti.

Galima sakyti, kad dviejø anks-tesniø tarptautiniø konferencijøVilniuje rezultatas �Vilniaus uni-versitetui padovanotas didelësskiriamosios gebos 300 MHz bran-duoliø magnetinio rezonanso spek-trometras Varian. Já padovanojo pa-saulinio garso farmacinë bendrovëBristol Meyer Squibbs, kurioje dirbadu BOS organizacinio komiteto na-riai, lietuvis Jonas Dunèia ir estasJaan�as Pesti�s. BMS bendrovë kë-lësi á kità vietà, todël kelis BMRspektrometrus nutarë iðmontuoti.Tai suþinojæ, abu baltijieèiai padë-jo didþiules pastangas, kad vienasprietaisas atitektø Vilniaus univer-sitetui. Jie pasirûpino ir lëðomisprietaisà atgabenti á Vilniø. Ðvieti-mo ir mokslo ministerija skyrë pini-gø prietaiso instaliavimui, ir juo da-bar naudojasi visi Lietuvos chemi-kai. Taigi galima teigti, kad konfe-rencijos, kurios pradëtos organi-zuoti þymaus iðeivijos chemiko Vik-toro Algirdo Snieèkaus iniciatyva,atneðë ir konkreèià naudà Lietuvosmokslininkams. Kita BOS konfe-rencija po dvejø metø vyksTaline.

Atkelta ið 1 p.

Vilniaus universitetui farmacinës bendrovës �Bristol Meyer Squibbs�padovanotasis didelës skiriamosios gebos 300 MHz branduoliø magnetinio

rezonanso spektrometras �Varian�

Laboratorijos konkuruoja su gamta

Prof. Eugenijus Butkus, magistrantas Edvinas Orentas ir doktorantas Laurynas Riauba prie padovanotojo spektrometro

TARPTAUTINIAI RYÐIAI

4 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Tæsinys. Pradþia Nr. 12.

Su mokslo istoriku prof. Romu-aldu ÐVIEDRIU kalbamës apie tai,kaip astronomai pamaþu perima viskitas paradigmas ir taip tobulina sa-vo bei visø mûsø pasaulëvaizdá.

Kaip buvo aptiktasNeptûnas

Vis dëlto nelengva suvokti, kodëlbûtent F. Struvë ir F. V. Beselis pirmie-ji sugebëjo apskaièiuoti atstumus ikidviejø þvaigþdþiø � Lyros a (Vegos) irGulbës 61, nors Kembridþo, Grinvièoar Paryþiaus astronomijos observato-rijos turëjo daug geresnius stebëjimoprietaisus ir galimybes?

Ið tiesø ir F. Struvë, ir F. V. Bese-lis buvo ið vadinamøjø to metomokslo provincijø. Vis dëlto du jau-ni talentingi astronomai, turëjæ pui-kius stebëjimo instrumentus, galëjoatlikti sudëtingus matavimus irspræsti problemà, kuria tuo metuniekas daugiau nesidomëjo. Mat di-deliuose mokslo centruose tyrëjaipaprastai uþsiëmæ kitomis progra-momis, turi dirbti pagal ið anksto nu-matytø darbø grafikà. Kad ir Berly-no astronomai � jie darë tiksløþvaigþdynø þemëlapá, kuris astrono-mams labai pravertë.

1781 m. Fridrichas Viljamas Her-ðelis (Herschel, 1738�1822 m.), savopatobulintu teleskopu tyrinëdamasdangaus skliautà, atrado Urano plane-tà. Kai buvo apskaièiuota jos orbita,po 30 metø paaiðkëjo, kad ji gerokaiskiriasi nuo stebëjimø rezultatø. Ap-skaièiavus planetos orbità dar kartà vëlpaaiðkëjo, kad orbita nukrypsta nuo

apskaièiuotosios. Kilo átari-mas, kad yra dar viena pla-neta, kuri iðkreipia Uranoorbità. Tos spëjamos plane-tos buvimà apskaièiavo duastronomai, vienas prancû-zas Urbanas Þanas Þoze-fas Leverjë (Urbain JeanJoseph Le Verrier, 1811�1877 m.), kitas anglasDþonas Kauèas Adamsas(John Couch Adams,1819�1892 m.), kurie taip

pat buvo ir geri matematikai.Tai ðtai tas jaunasis anglas Dþo-

nas Kauèas Adamsas, Kembridþouniversiteto auklëtinis, bûdamas darbakalauro studijø studentas, apskai-èiavo spëjamos planetos trajektori-jà, jos masæ ir kitus parametrus. Jiskreipësi á Kembridþo universitetoastronomijos observatorijos direkto-riø su praðymu, kad ðis dangausskliaute paieðkotø naujosios plane-tos. Kadangi direktorius didesnio su-siþavëjimo neiðreiðkë, tai Dþ. K. Adam-sas savo skaièiavimus nusiuntë á Grin-vièo observatorijà. Ten astronomaitaip pat kratësi ákyruolio, mat visi tu-rëjo savo neatidëliotinø darbø. Beto, Grinvièo astronomams atrodë,kad Dþ. K. Adamso skaièiavimai nevisai aiðkûs, netikslûs, trûksta to arano� Panaðiai nutiko ir U. Þ. Þ. Le-verjë Paryþiuje.

Ið tiesø tiems didelëse observatori-jose dirbusiems astronomams, matyt,trûko paprasèiausio smalsumo, o juk ðiþmogaus savybë, ko gero, ir skiria atra-dëjà nuo paprasto mokslo darbuotojo.

Ið tikrøjø prieþastis, matyt, buvokita. Man atrodo, kad anglø ir pran-cûzø astronomai neturëjo tikslausdangaus þvaigþdëlapio, kur tos spëja-mos planetos reikëtø ieðkoti. O Berly-ne toks þemëlapis jau buvo. Berlyne iðParyþiaus gavus U. Þ. Þ. Leverjë duo-menis, observatorijos direktorius taippat atsisakë ieðkoti. Bet jo padëjëjasJohanas Gotfrydas Galë (JohannGottfried Galle, 1812�1910 m.) atkak-liai su juo ginèijosi. Jis sulaukia pagal-bos ið jauno doktoranto HeinrichoLuiso d�Aresto (Heinrich Louis d�Ar-rest, 1822�1875 m.). Jiems pavyko áti-kinti observatorijos direktoriø dar tàpaèià naktá leisti ieðkoti skaièiavi-

mais numatytos planetos. Turëdamiþvaigþdëlapá, vokieèiai pradëjo paieð-kas. Pakako vienos nakties, kad jie at-rastø Neptûno planetà. Tai atsitiko1846 m. rugsëjo 23 d.

Kà tuo noriu pasakyti? Periferi-joje tyrinëtojas nesiima dideliø pro-gramø, kurias vykdyti pajëgûs tik di-deli tyrëjø ir jø padëjëjø kolektyvai.Jie paprastai imasi problemos, kuriàsu geru instrumentu gali iðspræsti irvienas þmogus. Þinoma, bûtina ir ge-ra nuojauta, suvokimas, kad jau at-ëjo laikas tà problemà spræsti, kadjau pakanka instrumentø galimybiøteisingai iðmatuoti tà maþà kampà,kitaip tariant, þvaigþdës paralaksà.

Ðkotas rinkosi KeiptaunàTaèiau mes visai pamirðome treèià-

já astronomà, kuris taip pat sugebëjo ið-matuoti dar vienos þvaigþdës paralaksà.

Tai buvo ðkotas Tomas Hender-sonas (Thomas Henderson, 1798�1844 m.). Jo gyvenimas klostësi ne-labai sëkmingai. Buvo gabus mate-matikas, studijavo taip pat ir teisæ, nesnorëjo gauti Ðkotijoje svarbias teisi-ninko pareigas. Negavo. Tada nutarësiekti bent jau astronomijos profeso-riaus katedros Edinburgo universite-te. Nors turëjo geras rekomendacijas,bet katedros gauti jam nepasisekë.Ëmësi þygiø, kad bûtø paskirtas bentastronomijos observatorijos direkto-riumi � ir vël nesëkmingai. Galopgriebësi paskutinio ðiaudo: jei bûtiastronomu, tai Pietø Afrikoje. Keip-taune kaip tik buvo ákurta Anglijoslaivyno observatorija, kurios pirmasisdirektorius mirë. Ðá kartà T. Hender-sonui pavyko, ir jis uþëmë tà vietà.

Taèiau Anglijoje pripratæs ben-drauti su aukðtesnio luomo þmonëmis,T. Hendersonas Keiptaune pasijutogana vieniðas. Mëgino vietinius þmo-nes sudominti astronomijos dalykais,bet greitai jam teko sprukti ið savo ið-sinuomoto namo, nes prietaringi vie-tos gyventojai ëmë reikðti nepasiten-kinimà, mat jiems kilo átarimas, kad ðisanglas mëgina juos uþkerëti. T. Hen-dersonui teko apsigyventi savo obser-vatorijoje. Tomis sàlygomis kentëjo tikmetus, tad 1833 m. ryþosi gráþti á Ðko-tijà. Net nenujautë, kad tarp savo uþ-raðø veþasi Þemei artimiausios þvaigþ-

dës (neskaièiuojantSaulës) buvimo áro-dymà, ir dar su ap-skaièiuotu jos para-laksu. Ta þvaigþdë �tai Centauro a.

Kodël apie tosþvaigþdës buvimàneþinojo kiti astro-nomai?

Todël, kadCentauro a maty-ti tik ið Pietø pus-rutulio. Europos ir Ðiaurës Ameri-kos astronomai ðios þvaigþdës ne-mato.

T. Hendersonui ðios þvaigþdës pa-ralaksà iðmatuoti pavyko su gana pra-stais instrumentais. Ðkotas Keiptau-ne buvo susidûræs su ðtai kokia pro-blema. Ten ásikûrus pirmajam astro-nomui ið Europos, buvo atveþtas vie-nas pirmøjø dideliø teleskopø. Perke-liant ið laivo á krantà, tas instrumen-tas buvo gerokai sutrenktas, gal netðiek tiek sugadintas. T. Hendersonassu asistentu leitenantu Medausu(Meadows) tuo teleskopu atliko ste-bëjimus, bet nebuvo tikras, ar teles-kopas nedaro nuolatinës paklaidos.

Þodþiu, T. Hendersonas nesiryþoskelbti savo tyrimø rezultatø, nes bi-jojo, kad astronomai gali jais nepasi-tikëti ir dar iðjuokti. Taèiau bûdamasgeras matematikas ir pritaikæs ganasudëtingus matematinius skaièiavi-mus, matematinës statistikos meto-dais instrumento teikiamà paklaidàjis sugebëjo sumaþinti. T. Henderso-nas atliko tik 19 stebëjimø, darbà tæstipaliko savo padëjëjui leitenantui. Iðtø stebëjimø ir skaièiavimø paaiðkë-jo, jog paklaida nëra lemtinga. Ka-dangi þvaigþdë Centauro a , palygi-nus, nëra toli, tai jos paralaksas ganadidelis. T. Hendersonui pavyko skai-èiavimai, bet jis ið mûsø minëtos tri-julës astronomø buvo paskutinis, ku-ris paskelbë savo apskaièiuotosþvaigþdës paralaksà. Paaiðkëjo, jog taiartimiausia iki Þemës þvaigþdë, tuo irádomi. Iki Centauro a buvo �tik�200 tûkst. astronominiø vienetø.Ðviesa ið ðios þvaigþdës Þemæ pasie-kia per 4,3 ðviesmeèius (T. Henderso-nas apskaièiavo 4,5 ðviesmeèius).

Taigi susidarë tokia ðios srities

darbø seka. Pirmas atstumà ikiþvaigþdës nustatë T. Hendersonas,bet jo instrumentai buvo prasèiausi,todël jis ir neskubëjo skelbti savo re-zultatø. Ðtai kà reiðkia dirbti perife-rijoje. Tokiø kompleksø neturëjoLondono, Paryþiaus ar Berlyno ast-ronomai. Antrasis þvaigþdës para-laksà iðmatavo F. Struvë, bet pirma-sis apie tai paskelbë pasauliui. Taèiaujo skaièiavimø tikslumas ið visø trijøstebëtojø buvo prasèiausias.

Visø trijø stebëtojø pasirinktosþvaigþdës labai nevienodai nutolu-sios nuo Þemës. T. Hendersonoþvaigþdë Centauro a artimiausia,kaip sakyta, nuo Þemës jà skiria apie200 tûkst. astronominiø vienetø.F. V. Beselio matuotàjà Gulbës61 þvaigþdæ skiria 500 tûkst., o F. Stru-vës Lyros a (Vegos) þvaigþdæ �800 tûkst. astronominiø vienetø.

Þvaigþdë þvaigþdei nelyguVisas dangus nusëtas þvaigþdëmis,

o atstumui skaièiuoti iki þvaigþdës tar-si bûtø sunku pasirinkti tinkamà. Ko-dël ne visos þvaigþdës tam tinka?

Þvaigþdës Þemës atþvilgiu tarsinejuda, visada yra tose paèiose vieto-se. Kodël T. Hendersonas, F. Struvë irF. V. Beselis pasirinko bûtent tas, o nekitas þvaigþdes? Mûsø pirmo pokalbiodalyje prisiminëme Edmundà Heilá(Edmond Halley). Tai buvo pirmasastronomas, kuris iðvyko á Pietø pus-rutulá nuo ekvatoriaus ir stebëjo dan-gaus ðviesulius Ðv. Elenos saloje. Jamrûpëjo stebëti þvaigþdes, kurios maty-ti tik Pietø pusrutulyje. Ten stebëjo irMerkurijaus proslinká (tranzità) perSaulës diskà. E. Heilis buvo tas astro-nomas, kuris paëmë dar Hiparcho(apie 180 arba 190�125 m. pr. Kr.),

Dþonas Kauèas Adamsas Þanas Þozefas Leverjë

Asteroidas Erotas XX a. padëjo astronomams apskaièiuoti atstumà iki Saulës geriau nei Veneros proslinkiai

ASTRONOMIJOS REIÐKINYS

Veneros proslinkis perSaulës skruostà (4)

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 5Antikos astronomo sudarytà maþdaug800 þvaigþdþiø katalogà, ir palygino suXVII a. katalogu. Pamatë, kad keliosþvaigþdës akivaizdþiai pakeitë padëtá.Tada ir suvokta, jog kai kurios þvaigþ-dës per 18 ar 19 ðimtmeèiø, praëjusiønuo Hiparcho laikø, savo padëtá dan-gaus skliaute vis dëlto pakeitë. Ðtai ta-da ir kilo vaisinga mintis: jei darysimeprielaidà, kad visos þvaigþdës judamaþdaug vienodu greièiu, tai tos, ku-rios daugiau pajudëjusios, turëtø bû-ti arèiau mûsø. Taip astronomamssusidarë sàlygos atsirinkti tas þvaigþ-des, kurios tinkamos matuoti para-laksà. Tai turi bûti judanèios dangausskliaute þvaigþdës, ir juo greièiau ju-da, tuo arèiau Þemës jos yra. Ðitaipsamprotaujant galima �atsijoti� ste-bëjimams tinkamas þvaigþdes. Tà irpadarë T. Hendersonas, F. Struvë irF. V. Beselis.

Kadangi Þemë juda savo orbita,galima matuoti þvaigþdþiø paralak-sà, stebint matuojamà þvaigþdæ iðskirtingø Þemës orbitos taðkø ir ly-ginant jà su tolimesne bei maþiau�judanèia�, þvaigþde. Tada galësimematuoti paralaksà.

Kai Erotas priartëjoprie Þemës

Pats laikas iðvadai, kuri mus grà-þins prie Veneros. Kadangi kitas Vene-ros proslinkis per Saulës diskà turëjovykti tik 1874 m., tai XIX a. pirmos pu-sës astronomai stebëjo visai kitus da-lykus. Laiko dykai neleido. Trys drà-siausi, kaip Jûs pavadinote, astrono-mai matavo jau ne Saulës, o þvaigþdþiøparalaksà. Tai naujas þingsnis astro-nomijos istorijoje.

O kai atëjo 1874 m. ir 1882 m.Veneros proslinkiai, tai kai kuriemsastronomams jau buvo neaktualûs.Jiems rûpëjo visai kitos uþduotys,kurios masino daug daugiau. Tiesàsakant, vëliau tikslaus atstumo ikiSaulës matavimo problema buvo ið-spræsta visai kitu bûdu, nei tikëtasi.Ne Veneros ir ne Merkurijaus pro-slinkiai per Saulës diskà teikë astro-nomams tiksliausius atstumo ikiSaulës rezultatus, o visai naujos ast-ronominës technikos galimybës. Josatsirado tik XIX a. pabaigoje.

Reikëtø prisiminti tas naujas gali-mybes, nors, bijau, kad tai dar labiaumus nutolins nuo Veneros proslinkiøper Saulës diskà.

Ið tikrøjø buvo naudojama dviejørûðiø technika. 1898 m. Berlyno obser-vatorijoje Gustavas Vitas (GustavWitt, 1866�1946 m.) mûsø Saulës sis-temoje atrado maþàjá Eroto planetoi-dà, tiksliau sakant, asteroidà. Tai ðtai1900 m. Erotas priartëjo prie Þemësiki apie 22 mln. km. Buvo galima pa-prastais trianguliacijos metodais iðma-tuoti atstumà nuo Þemës iki ðio aste-roido, apskaièiuoti ne tik jo orbità beiperiodà, bet ir tiksliai pamatuoti ðádangaus kûnà. Þinant atstumà tarpÞemës ir Eroto, pavyko gana tiksliainustatyti ir atstumà iki Saulës. Tam pa-kako pasinaudoti J. Keplerio dësniais.Tà patá galima padaryti, þinant atstu-mus nuo Þemës iki Marso, arba nuoÞemës iki Veneros. Taèiau Þemæ nuotø planetø skiria didelis atstumas, taddidëja ir skaièiavimø paklaida, todëlEroto priartëjimas prie Þemës sutei-kë daug tikslesniø matavimø galimybæ.Ja ir pasinaudota. Taigi tapo akivaizdu,kad nëra jokio reikalo laukti naujø Ve-neros ar Merkurijaus proslinkiø perSaulës diskà, nes tai, kas astronomamsaktualu, jau buvo padaryta.

XX a. po Antrojo pasaulinio ka-ro, kai Erotas vël priartëjo prie Þe-mës, atstumas iki jo buvo iðmatuotasradaru. Ðiandien atstumà nuo Þe-mës iki Eroto galime iðmatuoti ne di-desne paklaida, kaip ± 1,5 km. Ra-

daru ir lazeriais galima matuoti at-stumà iki Veneros, o labai stipriu ra-daru � net atstumà iki Saulës. Taidaug tikslesnis matavimas. Galimapriminti, kad 1882 m., matuojant Ve-neros proslinká ir skaièiuojant atstu-mà nuo Þemës iki Saulës, paklaidasudarë 95 tûkst. myliø. Kam lauktiVeneros proslinkio ir matuoti atstu-mà iki Saulës, jei tà galima tiksliauatlikti radaru.

Todël mokslo istorikams ir astro-nomams, taip pat ir Lietuvoje, 2004 m.birþelio 8 d. buvo ádomu stebëti Vene-ros proslinká, bet mokslui ypatingørezultatø ðis reiðkinys jau nesuteikë.Taèiau buvo ádomu.

Ar moksle liko romantikos?Sunku susitaikyti su mintimi, kad

mûsø laikais mokslas praranda visà ro-mantikà, ágauna tarnautojo ar net val-dininkiðko darbo atspalvá. Ar ne tokiopoþiûrio á mokslà poþymius jau galëjo-me pajusti ir XIX a. ketvirtajame de-ðimtmetyje, kai Dþ. K. Adamsas kreipësiá Kembridþo ir Grinvièo astronomus, oU. Þ. Þ. Leverjë taip pat ir á Paryþiausobservatorijos darbuotojus. Ðie kaþkàneaiðkaus mykia, kai Dþ. K. Adamsaspraðo paieðkoti dangaus skliaute spëja-mos naujos Saulës sistemos planetos.Ne, jiems reikia vykdyti savo projektus,savo planus. Sunku ásivaizduoti, kad to-kie valdininkiðkø paþiûrø á mokslàþmonës aukotø kaip 1761 m. prancûzasG. Le Þentilis 8 metus tik tam, kad kaþ-kur Indijos vandenyne sulauktø dar vie-no Veneros proslinkio. Uþtat tie didþiø-

jø Europos astronomijos observatorijødarbuotojai ir netapo Neptûno planetosradëjais. Valdininkas negali tapti atra-dëju, mokslo Kolumbu. Gal ðiame�gamtos dësnyje� glûdi ir tam tikra sa-tisfakcija mokslo keistuoliams ir fana-tikams graþiausia prasme?

Vis dëlto sunku susitaikyti su min-timi, kad mokslo keistuoliø ir tikrøjøromantikø laikai liko tolimoje praeity-je. Bijau, kad atlikdami projektus, da-lyvaudami programose galime bûti tikvykdytojai, funkcionieriai, bet ne ro-mantikai. Taèiau Jûs, Profesoriau, galgalite savaip tai pakomentuoti?

Kiekviena nauja problema yra ro-mantika. Visatos paþinimas, atsklei-dþiantis vis naujas paslaptis daugeliuiþmoniø ir dabar yra labai romantið-kas. Moksle esama nemaþai atsitikti-niø netikëtumø. Matome akivaiz-dþius pavyzdþius, kaip moksle prasi-deda, rutuliojasi ir pasibaigia ekspe-rimentas, iðsprendþiama tam tikraproblema. Prisiminkime Amerikos

þemyne senovëje gyvenusius majus.Jie buvo labai gabûs astronomai irypaè daug pastangø skyrë Venerosplanetos stebëjimams. Mat Venerayra rytinë arba vakarinë þvaigþdë, irmajams tai buvo labai svarbu. Visaigalimas dalykas, kad majø þyniai arastronomai pastebëjo (jei laiku pa-þvelgë á Saulæ) 1518 m. ar 1526 m. Ve-neros proslinkius per Saulës diskà.Tai mano spëjimas, nes tikrø duome-nø nëra. Majai neturëjo popieriaus,rankraðèiø ir knygø nepaliko.

Majø astronominiaistebëjimai � dar ne

mokslasReikëtø pastudijuoti þodiná majø

paveldà, jei já pakankamai uþfiksavokrikðèioniø misionieriai ar kiti Ameri-kos tautø gyventojais domëjæsi keliauto-jai. Majø padavimuose ir legendose ga-lëjo atsispindëti realûs gyvenimo ávykiai.

Gal ir yra. Bet tarkime, kad ma-jai Veneros proslinká buvo pastebëjæ.Gal net pagalvojo, jog tai Saulës dë-më, nes kai kurie þmonës net plikaakimi tam tikromis sàlygomis sugebamatyti Saulës dëmes. Taèiau net jeimajai ir bûtø pastebëjæ Veneros slink-tá per Saulës diskà, tai dar ne moks-las*. Tik atsitiktinumas, paprastasstebëjimas. Juk kaip prasidëjo moks-las apie Veneros proslinkius? IðkiloTycho Brahë, naudojo daug tiksles-nius astronomijos mokslo duomenis.Atsirado J. Kepleris, M. Kopernikas.Pastarasis teigë, kad þvaigþdës yra

taip toli, jog mes negalime matyti jøparalakso, ir ne þvaigþdës sukasi apieÞemæ, o prieðingai � tai Þemë kas pa-rà apsisuka aplink savo aðá.

Tai ðtai dabar svarbi iðvada. Kiek-viena ið ðiø asmenybiø á mokslà atei-na su savàja paradigma. J. Keplerispirmas prognozavo bûsimà 1631 m.Veneros proslinká, taèiau jo skaièiavi-muose buvo pernelyg didelë paklaida.Laimei, Anglijoje atsiranda Dþere-maja Horoksas (Jeremiah Horrocks),kuris sugeba perskaièiuoti M. Keple-rio sudarytas Rudolfo lenteles ir vosspëja pamatyti 1639 m. Veneros pro-slinká. Paraðo straipsná apie savo ste-bëjimus.

Vëliau atsiranda Ed-mundas Heilis (EdmundHalley), kuris paraðo, kà rei-kia daryti, kokius matavimusatlikti, norint apskaièiuoti at-stumà nuo Þemës iki Saulës.

XVIII a. iðkyla naujosproblemos. Daugelio astro-nomø pastebëta juodoji dë-më Saulëje trukdo tiksliaimatuoti Veneros proslinkiopradþià ir pabaigà. Matavi-mø tikslumas priklausë irnuo geografiniø stebëtojokoordinaèiø, kurios tais lai-kais toli graþu nebuvo tiks-lios. Astronomø pastangossutelkiamos ávairiø vietoviøkoordinaèiø tikslinimui, betmatavimø paklaida vis dëltodar labai didelë. 1874 m. ir1882 m. ekspedicijos rengtosá ávairiausias pasaulio vietas �Havajus, Australijà, Japonijà,Èilæ. Taèiau iðaiðkëjo, kad problema,kuriai skirta tiek jëgø, buvo iðspræsta vi-sai kitais bûdais ir taikant visai kitastechnines priemones.

Taèiau tam, kad bûtø galima pri-taikyti tas visai naujas priemones, rei-këjo ir kitø sàlygø. Vokieèiui G. Vituireikëjo aptikti maþàjá Eroto asteroidà,kuriam 1900 m. priartëjus prie Þemës,trianguliaciniais metodais visai tiksliaipavyko nustatyti atstumà nuo Þemësiki Eroto. Þinant Eroto orbità, apsisu-kimo aplink Saulæ periodà ir taikantJ. Keplerio dësnius pavyko labai tiksliainustatyti Þemës atstumà nuo Saulës.

Dar vëliau iðrasti radarai. Pradë-ta taikyti visiðkai nauja technologija,kuri padëjo labai tiksliai nustatyti at-stumus iki ávairiø dangaus kûnø.

Taigi stebime problemos iðkilimà,ávairius jos sprendimo bûdus ir aplinky-bes bei tos problemos iðsekimà. Todëlmums birþelio 8 d. ne tiek ir svarbu bu-vo tiksliai nustatyti Veneros áëjimo áSaulës diskà ir iðëjimo ið jo momentus.Buvo debesuota � nieko baisaus, niekasdël to á depresijà nepuolë.

Þengiame á moksloparadigmø pasaulá

Nagø grauþti ið nusivylimo, kaipG. Le Þentiliui, kad debesys uþgoþë dan-gø, ið tiesø neteko. Nepastebëjome irapalpusiø astronomø, kaip kad 1769 m.buvo nutikæ amerikieèiui Deividui Ri-tenhauzui (David Rittenhouse). Vis dël-to tokia tegul ir optimistine gaida nesi-norëtø baigti mûsø pokalbio. Iðvada tu-rëtø bûti svaresnë ir skatinanti giles-

niems apibendrinimams. Lyg ir aki-vaizdu, kad labai daug priklauso nuomoksle naudojamø instrumentø, apa-ratûros, þodþiu, technologijos priemo-niø. Technologijos tampa sudëtingesnësir priverèia ne tik iðspræsti moksle ky-lanèias problemas, bet laikui bëgant tasproblemas tarsi numarina, nes iðkylanaujos mokslo paradigmos, o kartu irvisai naujos problemos. Senos proble-mos tampa neádomios, neaktualios, ge-riausiu atveju lieka tik kaip paþinimolaiptelis mokslo evoliucijoje, mokslo is-torijos faktas.

Labai gerai, kad kalbà pasukomeá mokslo paradigmas. M. Kopernikoheliocentrinë sistema nebuvo sukur-ta pagal naujas technologijas. Klaudi-jaus Ptolemëjaus (Ptolemaios, apie90 � apie 168 m.) veikale Didþioji ast-ronomijos sandara (apie 140 m.), ku-riame iðdëstytas geocentrinës pasauliosistemos matematinis modelis, ir Mi-kalojaus Koperniko (1473�1543 m.),heliocentrinës sistemos kûrëjo, para-digma ið esmës buvo ta pati, nors ir ko-reguojama. Tai buvo stebimi planetønukrypimai nuo prognozuojamø or-bitø, tai nuolat vëluodavo Mënuliouþtemimai, kuriems numatyti buvodaromos atitinkamos lentelës.

Realybë, gyvenimo praktika vis reika-lavo esamos paradigmos patikslinimo?

Tø patikslinimø poreikis M. Ko-pernikui ilgainiui tapo tiek ákyrus, kadjis ryþosi keisti visà to meto pasaulë-vaizdá. Kà jis padarë? Vietoj 83 mate-matiniø triukø paklaidoms skaièiuoti,kuriuos naudojo K. Ptolomëjas � epi-ciklus, ekvantus ir deferentus, M. Ko-pernikas pradëjo taikyti tik 34. Jis per-këlë ataskaitos taðkà á Saulæ, bet pali-ko K. Ptolomëjaus sistemos ele-mentà � epiciklà. Bet M. Kopernikosistemoje vis dar buvo ásivaizduojama,kad Þemë ir kitos planetos skrieja ap-link Saulæ apskritimu. Jei pabrëþiama,kà M. Kopernikas atrado naujo, tai jisyra pirmasis modernus astronomas,sukûræs naujà paradigmà. Taèiau, jeipabrëþiama, kas yra perimta ið K. Pto-lomëjaus, tai M. Kopernikas yra pas-kutinis graikø Antikos astronomas.

O kà padarë J. Kepleris? Ið tø34 M. Koperniko matematiniø skai-èiavimo bûdø paliko tik 7. J. Keple-rio mintis tokia: yra 6 planetos irÞemës palydovas Mënulis. Jos visosjuda elipsëmis. J. Kepleris supapras-tino K. Ptolemëjaus ir M. Koperni-ko paradigmas. Jo skaièiavimai jaupadëjo apskaièiuoti naujà astrono-miná reiðkiná � Veneros proslinká perSaulës diskà. Tada ir kilo mintis ap-skaièiuoti atstumà nuo Þemës ikiVeneros ir Saulës. Tai jau buvo visainauja paradigma.

Bus daugiau

KalbëjosiGediminas Zemlickas

* Majai buvo labai smarkiai paþengæastronomijos ir matematikos srityse. Vie-nas ið trijø majø kalendoriø buvo pagrástasVeneros judëjimu, kurio laikà jie nustatëstebinanèiu tikslumu, nukrypdami tik14 sekundþiø per metus. Ðis kalendoriusbuvo naudingas ilgiems laiko periodamsskaièiuoti (redakcijos pastaba).

Johanas Gotfrydas Galë

Senovës majai, palikæ áspûdingus architektûros paminklus, sukûrë labai tikslø kalendoriø, pagrástà Veneros planetos stebëjimais

ASTRONOMIJOS REIÐKINYS

6 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Vytautas Merkys ir Juozas Jurginis á Skandinavijà keliavo garsiuoju laivu �Baltika�,kuriuo Nikita Chruðèiovas vyko á Niujorkà

Pradþia Nr.8

Istorikas Vytautas MERKYStoliau tæsia pasakojimà apie ávai-rias savo gyvenimo peripetijas, iðkuriø galima susidaryti pakanka-mai aiðkø vaizdà, kokioje santvar-koje gyvenome ir kà reiðkë bûti�tarybiniu þmogumi�.

Kraðtotyrinë veikla �geriausia sritis

istorijos mëgëjui

Paskutinæ pokalbio dalá prieð vasa-ros atostogas baigëme geru þodþiu pa-minëdami kraðtotyrininkø ir istorijosmëgëjø pastangas, kurios gali duotinaudos ir istorijos mokslui.

Ta veikla taip pat yra kultûros pa-þinimo objektas. Kraðtotyrininkai ar-cheologijai gali rasti naujø kultûros pa-minklø, reikðmingø radiniø ir tuo sva-riai prisidëti prie archeologijos moks-lo plëtojimo. Kraðtotyrinë veikla yrageriausia veiklos sritis istorijos mëgë-jui. Profesionalaus mokslo srityje tasþmogus gal ir neástengs kà nors itinreikðmingo nuveikti, taèiau konkreèio-je vietovëje, kurioje kraðtotyrininkasreiðkiasi, jis gali padaryti daug naudin-gø darbø. Tik nereikia profesionaliaiparaðytø knygø perraðinëti kraðtotyri-niu lygiu � tai jau nebus kraðtotyra.

Prisiminæ kraðtotyrà, neaplenkimeir turizmo bei ekskursijø, tuo labiau,kad Jums, kiek þinau, tekdavo uþsieniolietuvius paþindinti su Vilniumi. Be to,buvote vienas ið nedaugelio mûsø isto-rikø, kuriam pavyko aplankyti kapita-listines ðalis tais laikais, kai daugeliuitarybiniø þmoniø tai tebuvo tik svajonë.Prisiminkime tuos laikus ir tas keliones.

Kaip keliavomepo Skandinavijà (8)

Juk keliavote su labai ádomiomis asme-nybëmis � istoriku Juozu Jurginiu ir ra-ðytoju Mykolu Sluckiu.

Visi stebëjosi, kad esu nevedæs,dar nieko ypatingo nenuveikæs, o jauiðvaþiuoju á tokias ðalis kaip Ðvedija,Norvegija ir Danija. Ðtai kaip nutiko.XX a. ðeðtojo deðimtmeèio viduryjepradëjo á Lietuvà vaþiuoti senosioslietuviø emigracijos atstovai. Tuo me-tu jokios Inturisto organizacijos, kuriteiktø paslaugas atvykusiems ið uþsie-nio, nebuvo. Paprastai buvo kreipia-masi á Istorijos institutà, á J. Jurginá,kad jis atvykëlius pavedþiotø po Vil-niø. Kiek þmogus gali vedþioti � nu-sibodo J. Jurginiui. Tada jis ápirðomintá, kad að jam padëèiau. Leisda-vo mane sveèius po Vilniø vedþioti,nuveþti á Trakus.

Kaip milicininkasJ. Paleckio neleidoá Gedimino bokðtà

Tas ekskursijas lydëdavo bûrys va-dinamø �korespondentø� � kiekvie-nam atvykëliui po vienà ar daugiau.Turiu vienà nuotraukà ið tø laikø.Nors kai fotografuodavo, tie �kores-pondentai� stengdavosi iðsisklaidyti irá objektyvà nepatekti. Kartais net Jus-tas Paleckis, Lietuvos TSR Aukðèiau-siosios Tarybos Prezidiumo pirminin-kas lydëdavo tokias ekskursijas. Kar-tà, buvo ar ne 1959 m., atsitiko toksjuokingas ir kartu graudus ávykis: Ge-dimino pilyje buvo iðkabintas skelbi-mas, kad vienu metu á bokðtà negali-ma áleisti daugiau kaip 30 lankytojø.Mes atëjome su amerikieèiø lietuviøekskursija, o bokðte tuo metu jau bu-vo viena grupë, todël mûsø neáleidþia.Stovi prie durø milicininkas ir daro

tvarkà. Prie jo priëjo J. Paleckis, pri-sistatë esàs Aukðèiausiosios TarybosPrezidiumo pirmininkas ir praðo pra-leisti mûsø sveèius ið Amerikos. Manásakyta nepraleisti daugiau kaip 30, irviskas, � atrëþë milicininkas. Priëjokaþkokie saugumieèiai, kaiðioja tammilicininkui savo paþymëjimus, o ðisuþsispyrë ir nekreipia dëmesio. Stovijam patikëtame poste.

Laimë, kad kita grupë greitai ið-ëjo, ir mûsø amerikieèiai galëjo pa-tekti á bokðtà. Paskui juos girdëjaukalbant: Koks tas jûsø prezidentas, jeipaprastas milicininkas jo neklauso.Vëliau teko suþinoti, kad tà jaunà mi-licininkà trejiems metams pasodino ákalëjimà uþ Aukðèiausiosios Tarybospirmininko áþeidimà vieðoje vietoje.Milicininkas buvo kà tik baigæs Mins-ko milicijos mokyklà, todël labai at-sakingai ir grieþtai stengësi vykdyti sa-vo pareigas.

Keliavo garsiàja �Baltika�Tai ðtai Maskvoje veikusi kultûri-

niø ryðiø su uþsieniu draugija organi-zavo, atseit, intelektualø ekskursijà áSkandinavijos ðalis. Buvo 1960 metai.Buvau átrauktas á tà ekskursijà � taipman atsidëkota, kad po Vilniø ir Tra-kus vedþiodavau Lietuvos sveèius.J. Jurginis sakë turëjæs laiduoti, kadað tikrai nepabëgsiu, neiðkrësiu jokiøiðdaigø ir panaðiai.

Visai netikëtai iðvykau á uþsiená.Buvo labai maloni kelionë, bet su vi-sokiais tarybiniais nuotykiais. Dabarjaunesniems mûsø pilieèiams net sun-ku patikëti, kad tokie dalykai buvo áma-nomi. Nuotykiai prasidëjo jau Lening-rade sëdant á laivà Baltika. Tai tas patslaivas, kuriuo vëliau Nikita Chruðèiovasvyko á Niujorkà, á Suvienytøjø NacijøOrganizacijos Generalinæ Asamblëjà,kur savo garsios prakalbos metu ási-karðèiavæs batu dauþë SNO tribûnà.

Baltika buvo geriausias tarybiniskeleivinis laivas. Juo keliavo ávairiøtautybiø þmonës. Iðkart prasidëjomûsø �nusiþengimai�. Ypaè ákliuvo-me Stokholme. Ten, uoste, laivas sto-vëjo kokias ðeðias valandas, nes buvoreisinis laivas, plaukæs per Helsinká,Stokholmà. Mums sustojus Stokhol-me, J. Jurginis paskambino savodraugui etnografui Juozui Lingiui. Jislietuvis, tarpukariu iðvykæs studijuotibaigë Stokholmo universitetà. Karometais liko Ðvedijoje, vedë ðvedæ irpasiliko toje ðalyje.

J. Lingis pasitiko mus netoli uos-to sutartoje vietoje, nuveþë parodytigarsøjá Skansenà, ðvedø buities mu-ziejø po atviru dangumi. J. Jurginis suJ. Lingiu susëdo pasikalbëti, o mudusu M. Sluckiu vaikðtinëjome po Skan-senà. Iki laivo iðvykimo dar buvo dauglaiko, galvojome, kad pakaks gráþti va-landà iki iðvykimo. Mûsø ekskursijaivadovavo kontradmirolas Zaremba,tuo metu jau buvæs dimisijoje. Jis bu-vo ásakæs porà valandø pasivaikðèioti irgráþti. Á tà nurodymà rimtai nepaþvel-gëme. Gráþtame, o visi ásitempæ mûsølaukia. Mat kontradmirolas Zarembapareiðkë: Jeigu ðitie� (negraþiais þo-dþiais mus pavadino) pabëgo, tai visi jûsnedelsiant bûsite iðsiøsti á Leningradà.

Mûsø kompanionai ne juokaissusijaudinæ, o èia mes linksmi gráþta-me. Dar J. Lingis palydëjo mus iki pattrapo. Didesniø nusikaltëliø kaip mes

negalëjo ir bûti, nes uþmezgëme ry-ðius su kaþkokia átartina asmenybe.Paskui buvau klausinëjamas, kas tasLingis. Sakau, þinomas etnologas,profesorius, kartu muziejø apþiûrëjo-me. Þinom, þinom, muziejus labaisvarbu� Tuose þodþiuose buvo labaidaug ironijos.

Paskui atsigavome. Prie mûsøprikibo ákauðæs amerikietis þurnalis-tas, Suomijoje iðmokæs rusiðkai. Jistuo metu kaip tik keliavo namo. Tauð-kë visokius niekus, pradëjo aiðkinti,kad galás prieiti prie bet kurios ið lai-ve esanèiø paneliø ar poniø. Nors jisplaukë treèia klase, o mes antra, betper pietus vis stengdavosi prisësti priemûsø. Kaip uþsienieèio jo ten nedrás-davo iðpraðyti.

Kaip tarybiniai þmonës tikriausiaiátarëte, kad vyrukas provokatorius?

Nemanau, kad provokatorius.Þurnalistas, matyt, norëjo paraðyti re-portaþà apie savo kelionæ, jam buvoádomu, kaip mes reaguosime á vieðus,taip pat ir prieð mûsø gyvenimà nu-kreiptus pareiðkimus. Taèiau tai bu-vo ne politiniai iðpuoliai, bet daugiaunoras patirti gyvenimiðkø pastebëji-mø, deja, daugiausia netaktiðkø, vul-gariø, uþgaunanèiø þmogaus orumà.

Kartu keliavo raðytojas M. Sluc-kis. Jis þiûrëjo, þiûrëjo á amerikieèioiðpuolius ir sako lietuviðkai: Na, betvyruko iðvaizda labai panaði á JëzausKristaus. Bent jau kalbos nuotrupà tasamerikietis þurnalistas suprato ir gy-vai sureagavo: Kà, að Jëzus Kristus? Artik ne pats M. Sluckis jam ir sako:Kartais gamta þiauriai apsirinka: ið-vaizda viena, o turinys � visai kitas.

Tikriausiai nereikia sakyti, kadnetoliese sëdëjo ir tie, kam pagal pa-reigas ir priklausë sëdëti. Po to mûsøtaktiðko atkirèio, vyrukas daugiauprie mûsø stalo nepasirodë. Dþiaugë-mës, kad niekas nesikabinëjo. Uþtatbuvome labai pagerbti aptarnaujan-èio laivo Baltika personalo: mûsøklausdavo, ar nenorime geresniø val-giø, ðio ir ano. Buvo labai paslaugûs.Mûsø kompanionø nieko panaðausneklausinëjo. Þodþiu, ágijome pagar-bà ir pasitikëjimà.

Mat pavyzdingai, kaip ir dera tary-biniams pilieèiams, �sudorojote� impe-rializmo pasiuntiná.

Sudorojome ir atgavome kontr-admirolo �pagarbà�. Dabar apie tai,kaip mes pralaimëjome. Atvykome áKopenhagà, buvome apgyvendintiCosmopolit vieðbutyje. Tik ásivaizduo-kite, kokia nepagarba: mus, tarybi-nius pilieèius, privertë gyventi vieðbu-tyje Cosmopolit.

Kol ásikûrëme vieðbutyje, atëjovakaras. Nutarëme iðeiti pasivaikð-èioti. Po vienà neleidþia, reikia eiti vi-sai 30 þmoniø grupei. Galima tik ási-vaizduoti. Gauja, kurios priekyje ei-na vedlys, rodos, etatinis saugumietissu miesto þemëlapiu. Vedë, vedë ir nu-vedë á jûrininkø kvartalà, kur buvonemaþai linksmø mergaièiø ástaigëliø.Zaremba rinktiniais rusiðkais þodþiais tàvedlá iðkoneveikë, girdi, jei nesupranti,kà þemëlapis rodo, tai neimk á rankas�

Visiems buvo grieþtai ásakytagráþti á vieðbutá. Gráþome á Cosmopo-lità ir tà dienà baigësi mûsø paþintissu Kopenhaga. Vieðbutyje Zarembamoterims liepë eiti miegoti, o vyramsásakë rinktis á susirinkimà. Susëdomevestibiulyje ir Zaremba pradëjo aið-kinamàjá darbà. Sako: Að maèiau, kadjûs tame kvartale buvote linksmai nu-siteikæ. Eikite, vaikinai, ramiai miego-ti. O tai dar koká uþkratà parsineðite�

�Nusiþengimø� daugëjo�Kontradmirolas protino mokslo

daktarus ir docentus, inteligentus, kaipkokius nuo pavadþio nutrûkusius savo�matrosus�. Gavote geros profilaktikos.Galiu ásivaizduoti J. Jurginio veidà,þmogaus, kuriam jau buvo tekæ tarpu-kariu gyventi Ðvedijoje, JAV.

Zarembos akyse vël nusiþengë-me Norvegijoje. Jo supratimu,padëtis buvo nepaprasta, nes virðUralo buvo numuðtas JAV þvalgy-binis lëktuvas, pilotuojamas Pauer-so. O jis skrido ið Norvegijos... Oslebuvo ðvenèiama Konstitucijos diena,regis, geguþës 5-oji. Mus tos dienosproga pakvietë á paradà, kuris vykoprieðais karaliaus rûmus. Balkonepasirodë pats karalius su kronprin-cu, jaunimas buvo apsirengæs senølaikø kariuomenës ávairiø daliniøuniformomis, grieþë orkestras. Bu-vo ádomu stebëti. Tik apsidairæ stai-ga pamatëme, kad në vieno mûsiðkio

ASMENYBË

Vytautas Merkys prie Elsinoro pilies Danijoje, 1960 m. Nukelta á 13 p.

Nuo

trau

kos

ið a

smen

inio

Vyt

auto

Mer

kio

arch

yvo

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 7

Rugsëjo 2 d. Europos Komisijosvicepirmininkui, atsakingam uþ ver-slà ir pramonæ Guenter�iui Verheu-gen�ui (Giunteriui Ferhoigenui) bu-vo iðkilmingai áteiktos Lietuvos teisësuniversiteto Garbës daktaro regalijosir diplomas. Ðiø metø balandá uþreikðmingà indëlá remiant Lietuvà eu-rointegraciniuose procesuose, demo-kratiðkumà ir tolerancijà palaikantLietuvos teisës universiteto pastangasaktyviai ásijungti á bendrà Europosaukðtojo mokslo ir studijø erdvæ Eu-ropos komisarui Universiteto Sena-tas suteikë Garbës daktaro vardà.

Dëkodamas uþ priëmimà á garbin-go universiteto akademinæ bendruo-menæ bei paskutiná kartà pasisakyda-mas kaip ES komisaras plëtrai,G. Verheugen�as iðreiðkë pasididþiavi-mà lietuviø tauta: Dëkoju uþ Lietuvojepatirtà pasitikëjimà ir draugiðkumà.Pastaraisiais metais mane su Lietuvasiejo ypatingas ryðys. Praëjus penkeriemsbendro darbo metams að suvokiu, kadLietuva yra deimantas Europos karûno-je. Europos Komisijos vicepirmininkaspabrëþë, kad lietuviai gali didþiuotis,praturtinæ Europos istorijà: Jie buvopaèiame ávykiø sûkuryje. Jie iðjudino So-vietø imperijos pamatus ir iðkovojo lais-væ bei nepriklausomybæ.

G. Verheugen�as ásitikinæs, kadLietuvos integracija á Europà �nieka-da nebuvo vien tik elito iniciatyva vyk-domas projektas�, � 1991-aisiais pe-rëmæ likimà á savo rankas, visi ðalies pi-lieèiai sunkiai ir nenuilstamai dirbo,kad atvertø sau kelià á Europos tau-tø ðeimà: Vargu ar kas bûtø iðdrásæs1999 m. paaukoti laþybose bent lità areurà, teigdamas, kad jau 2004 m. Lie-tuvos politikai dirbs Europos Parlamen-te, viena Lietuvos atstovë bus deleguotaá Europos Komisijà, o Lietuvos minist-rai posëdþiaus Europos Sàjungos Mi-nistrø tarybos posëdþiuose. Europos ko-misaro teigimu, ne kiekviena ES naretapusi valstybë gali pasigirti tokia sëk-me ir ávertinimu.

Tuo paèiu Lietuvos teisës univer-

Guenter�is Verheugen�as �LTU Garbës daktaras

siteto Garbës daktaras G. Verheu-gen�as paþymëjo, kad Lietuvai ásto-jus á ES su kitomis valstybëmis narë-mis tenka dalytis bendra atsakomy-bës naðta: Ðiandien Lietuva tampaEuropos veidrodþiu: kiekvienas, þvelg-damas á Lietuvà, mato ne tik lietuviøtautà, bet visos Europos Sàjungos vei-dà. Europos Komisijos vicepirmi-ninkas iðreiðkë viltá, kad Lietuva busta valstybë, á kurià su pasitikëjimu irsiekiu glaudþiai bendradarbiauti at-

eityje þvelgs kaimyninë Kaliningra-do sritis, taip pat kitos Rytø valsty-bës � Rusija, Baltarusija, Ukraina.

Pristatydamas inauguruojamàjáGarbës daktarà G. Verheugen�à ir jonuopelnus tiek rengiant Lietuvà na-rystei ES, tiek visai Europos integra-cijos politikai, Lietuvos teisës univer-siteto Mokslo prorektorius prof. dr.Vidmantas Egidijus Kurapka gerbia-mà sveèià apibûdino kaip vienà pa-grindiniø sëkmingos Europos Sàjun-gos plëtros architektø ir ryþtingà Eu-ropos vienybës idëjos, pagrástos tai-kos ir saugumo politika, pagarba

þmogaus teisëms, visø ES pilieèiøgerovës dabar ir ateityje kûrimu,puoselëtojà. Prorektoriaus teigimu,per penkerius darbo Europos Sàjun-gos plëtros komisaru metus G. Ver-heugen�as nuolat pabrëþë mokslø,ypaè socialiniø ir humanitariniø, ver-tæ kuriant pirmaujanèià pasaulyje þi-niø visuomenæ. Prieð porà mënesiøBratislavoje vykusioje konferencijo-je G. Verheugen�as yra pareiðkæs,kad Europos Sàjunga nëra tik pieno

kvotos ir muitai. Tai kur kas dau-giau � stabilumas, taika, santarvë,augimas, klestëjimas.

Iðkilmingame akte, kurá vedë Lie-tuvos teisës universiteto Senato pir-mininkas doc. Vytautas Pakalniðkis,dalyvavo LR Seimo Pirmininkas Ar-tûras Paulauskas, Ministras Pirminin-kas Algirdas Brazauskas, uþsienioreikalø ministras Antanas Valionis,Konstitucinio Teismo pirmininkasEgidijus Kûris, Europos Parlamentonarë dr. Laima Andrikienë, Lietuvosmokslo tarybos pirmininkas prof. ha-bil. dr. Eugenijus Butkus, Lietuvos

mokslø akademijos prezidentasakad. Zenonas Rokus Rudzikas,aukðtøjø mokyklø rektoriai, Seimo irVyriausybës nariai, ES ðaliø ambasa-doriai, Universiteto bendruomenësnariai ir þiniasklaidos atstovai.

Ir Seimo Pirmininkas Artûras Pau-lauskas, ir Ministras Pirmininkas Algir-das Brazauskas savo sveikinimo kalbo-se Lietuvos teisës universiteto Garbësdaktarui G. Verheugen�ui dëkojo uþþmogiðkai ðiltà ir atvirà bendravimà beidraugiðkus ir labai naudingus patari-mus, padëjusius Lietuvai pasirengti na-rystei Europos Sàjungoje.

Europos Parlamento narë dr. Lai-ma Andrikienë Lietuvos teisës univer-sitetà, iðsikovojusá savo vietà bendro-je Europos aukðtojo mokslo ir studijøerdvëje, pavadino atgimusios Lietu-vos, kurios vizijà matë ir jos integraci-jà á ES rëmë G. Verheugen�as, simbo-liu. Apie viso Lietuvos mokslo bei Lie-tuvos teisës universiteto pripaþinimàEuropoje ir pasaulyje liudija ir tai, jogðià vasarà San Paule (Brazilija) vyku-siame Tarptautinës universitetø aso-

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

ciacijos kongrese Lietuvos teisës uni-versiteto rektorius prof. Alvydas Pum-putis iðrinktas Tarptautinës universite-tø asociacijos Tarybos nariu.

Dr. L. Andrikienë pasidþiaugë,kad nuo lapkrièio 1-osios darbà pra-dësianèioje naujoje Europos Komi-sijoje G. Verheugen�ui patikëtas at-sakingas viceprezidento ir komisa-ro, atsakingo uþ pramonës ir ámoniøpolitikà bei Lisabonos strategijoságyvendinimà, postas, átakosiantis irEuropos universitetø ekonominá sta-tusà bei padëtá konkurencingoje pa-saulio akademinëje erdvëje.

Po iðkilmingos Europos Komisijosvicepirmininko, Lietuvos teisës uni-versiteto Garbës daktaro G. Verheu-gen�o pagerbimo ceremonijos ávykotrumpas garbingojo sveèio susitikimassu Lietuvos aukðtøjø mokyklø rekto-riais, kuriame buvo akcentuoti Lietu-vos universitetø integracijos á Europosbendràjà aukðtojo mokslo ir studijøerdvæ reikalai.

Dalia Nakutytë

Lietuvos teisës universiteto Garbës daktaras Guenter�is Verheugen�as skaitoinauguracinæ paskaità

Rektorius prof. Alvydas Pumputis Guenter�iui Verheugen�ui áteikia Garbës daktaro diplomà

Guenter�is Verheugen�as pasiraðo LTU Garbës sveèiø knygoje Garbøjá sveèià sveikina Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus

ÁVERTINIMAS

8 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Tæsinys. Pradþia Nr. 11

Asimiliacija spartëjaLietuviðkàjá ðios þemës savitumà

iðlaikë ne tik eþerø bei upiø pavadi-nimai, bet ir þmoniø pavardës. Popu-liariausia Suvalkø lenkø pavardë �Oþkinis. Tik ádomiausia, kad tie Oþ-kiniai Lenkijoje neþino, kà jø pavar-dë reiðkia ir ið ko kilusi. Beje, Puns-ko valsèiuje yra ir to paties pavadi-nimo kaimas � Oþkiniai.

Lenkijos Suvalkijoje lietuviø asi-miliacija ypaè spartëjo po Antrojo pa-saulinio karo. Tai, ko gero, nesietinasu valstybës vykdoma politika, kurilietuviams bûtø nepalanki ar prieðið-ka. Tarpukariu, ypaè prieð Pirmàjá pa-sauliná karà, gyvenimo sankloda bu-vo tokia, kad savo dzûkiðkame so-dþiuje þmogus galëjo nugyventi visàgyvenimà. Nebent prieð Velykas nu-vykdavo á Seinus nusipirkti silkiø,druskos, cukraus, na, dar viniø. Ir taibuvo toliausia jo gyvenimo kelionë.Net ir Seinuose niekas ið to dzûko ne-paverþdavo jo gimtosios kalbos ar tar-mës, nes vietiniai þydeliai, kuriø ran-kose buvo visa prekyba, taip pat pui-kiausiai susikalbëdavo lietuviðkai.Apskritai þydai prekybininkai kalbë-jo visomis kalbomis, kokiomis tik rei-këjo, vadinasi buvo stebëtinos komu-nikacijos tarp tautø atstovai. O so-dþiaus dzûkeliui be baþnyèios, par-duotuvës bei turgaus beveik niekurkitur lankytis ir nereikëjo. Jie galëjonebendrauti net su kaimynais lenkaisið gretimo kaimo, nes viskuo apsirû-pindavo patys ið savo ûkio. Siûdinda-vosi �ðûbas�, ausdavosi kasdieniusdrabuþius, pasigamindavo medþiokus(kurpes, klumpiø analogà).

Po Antrojo pasaulinio karo atsi-rado daugybë naujø poreikiø: jau te-ko pirkti mineraliniø tràðø, statybi-niø medþiagø, ávairiausiø platausvartojimo prekiø. Negana to, apskri-ties centre teko rûpintis ávairiausiaisleidimais, dokumentais, mokëti mo-kesèius, o valdininkai, kaip þinome,buvo lenkai. Su dzûkiðka tarme ne-iðsiversi. Radijas, televizija gyveni-mo ratà taip pat suko vis didelei tau-tai naudinga linkme � juk kitaip gy-venime ir nebûna.

Ar ilgai ðis kraðtas iðsaugos èiadar gyvus lietuviðkumo pëdsakus?Neilgai, jei padëtis klostysis taip, kaipklostosi dabar. Tokia mûsø vedlio Eu-genijaus Petruðkevièiaus nuomonë.

Taèiau nerimaudami dël kaimy-ninëje valstybëje dar gyvø lietuvið-kumo ðaknø likimo, ar neturëtumedaugiau rûpintis ir lietuviðkumu sa-vo ðalyje? Vilniø lyg piktðaðiai apë-mæ svetimþodþiai gatviø iðkabose irreklamose. Jei per nepriklausomy-bës metus daugiau kaip 330 tûkst.Lietuvos pilieèiø laimës ir baltesnësduonos ieðkoti iðvyko á Vakarø ðalis,tai ar ne nuostolis Lietuvos lietuvið-kumui? Prognozuojama, kad Lietu-vai dabar tapus Europos Sàjungosnare, dar apie 600 tûkst. mûsø ðaliesgyventojø gali iðvykti á Vakarus. Var-gu, ar dauguma jø gráð á tëvynæ, ar suja susies savo vaikø likimà.

Kur pagerbtas knygneðysPovilas Matulevièius

Pakeliui á Punskà iðvystame lie-tuviðkà etnografinæ sodybà. Tai mi-ni skansenas, veikiantis nuo 1992 m.,jame kasmet vyksta Klojimo teatrøfestivaliai. Veikia ir Juozo Vainos et-nografinis muziejus. Kuriamas ir et-ninës kultûros centras. Nuo 1995 m.rengiami Lenkijos tautiniø maþumøsusitikimai.

Ávaþiuojame á Palenkës vaivadi-jos valsèiaus centrà Punskà, ákurtà

1597 metais. Tai nedidelismiestelis, kuriame yra apie

Kelionë á Seinus, Punskà irsenàjà jotvingiø þemæ (5)

1200 gyventojø. Beje, Punskui skir-tame interneto tinklapyje pateiktaskitas skaièius � 1050. Taèiau kalbantapie lietuvybës reikalus, LenkijojeSeinai ir Punskas yra bene lietuvið-kiausios vietovës, tad visai supranta-ma, kad joms skiriamas ir ypatingasLietuvos spaudos dëmesys.

Punsko valsèiuje yra 33 kaimai,kuriuose gyvena 4635 þmonës, ið jøapie 80 proc. lietuviø. Paèiame Puns-ke yra ne tik valsèiaus, bet ir parapi-jos centras. Beje, valsèiaus ir parapi-jos ribos nesutampa. Antai Smalënaipriklauso Punsko valsèiui, bet suda-ro atskirà parapijos centrà. Jam pri-klauso keli. Dar keli Punsko valsèiauskaimai priklauso Seinø parapijai. Sa-vo ruoþtu keli Ðipliðkiø valsèiaus kai-mai áeina á Punsko parapijos sudëtá.Ið viso jà sudaro 38 kaimai, kuriuosegyvena 4100 parapijieèiø.

Vaþiuojant per Punskà, aká trau-kia lenkiðki uþraðai, kvieèiantys uþ-kàsti pas Algá, Valdà ar Rimà, pasë-dëti kavinëje Sodas. Pasitaiko ir vie-

nas kitas lietuviðkas uþ-raðas.

Vis dëlto E. Petruð-kevièius mums dar ne-siûlo pernelyg ásijausti áPunsko lietuviø reika-lus, ir kvieèia pirma uþ-vaþiuoti ðiek tiek uþPunsko, kur keliø kryþ-kelëje dunkso didokasakmuo, pastatytasknygneðiui Povilui Ma-tulevièiui atminti. Uþ-raðas lietuviø kalbaskelbia: Liaudies ðvietë-jui, knygneðiui PoviluiMatulevièiui 1840�1929. Dëkingi tautieèiai1956 m. Kreivënai, Sû-duva. Iðkalti Gediminostulpai. Padëta ir nevys-tanti gëlytë, kokiosáprastos Lenkijoje.

Pasak E. Petruðke-vièiaus, ðiais metaisLenkijos lietuviai labaiiðkilmingai minëjo lie-tuviðkos spaudos atga-vimo ðimtmetá. Buvoprisiminti ir knygne-

ðiai, kurie spaudos draudimo laiko-tarpiu (1864�1904 m.) ið Prûsijos lie-tuviðkus spaudinius gabendavo á Ru-sijos sudëtyje buvusià Lietuvà. Povi-las Matulevièius buvo akmenkalys,labai neturtingas þmogus, gaminæsgirnø akmenis. Apie tai primena irgirnø akmuo, ámontuotas prie jamskirto paminklinio akmens. Beje, ak-menkalys P. Matulevièius Punskobaþnyèiai padarë akmeninius laip-tus. Tad parapijieèiai, eidami mels-tis, visada geru þodþiu gali paminëtiðá þmogø.

Kaip akmená rovë

Ádomi paminklinio akmensknygneðiui atsiradimo istorija. Neto-li nuo ðiø vietø, kur dabar stovi ak-muo, buvo vieno þmogaus sodyba. Jolaukuose gulëjo ðis didelis riedulys,labai trukdæs þemdirbystës darbams,ypaè kai Lenkijoje buvo pradëti nau-doti pirmieji kombainai ir traktoriai.Kombainas to akmens luito negalë-davo apvaþiuoti, todël kantrybës ne-

atbogino prie kelio. Praëjus kuriamlaikui kaþkurá vietiná lietuvá aplankëdar viena iðganinga mintis: prie ak-mens pritvirtinti atminimo lentà irtaip pagerbti kadaise èia gyvenusáakmenkalá knygneðá Povilà Matule-vièiø. Taip ir buvo padaryta.

Atminimo lenta iðliedinta Lietu-voje. Ðitai 1956 m. padarë Kauno po-litechnikos instituto (dabar Kaunotechnologijos universitetas) komjau-nuoliai. Jei mëgintume labiau taiky-tis prie ðiø dienø realijø, sakytume,kad tà atminimo lentà iðliedino Kau-no politechnikos instituto darbuoto-jai, dëstytojai, gal rankà pridëjo irstudentai, taèiau tai bûtø akivaizdusmëginimas ne atspindëti tikrovæ, betmëginti jà savaip perdirbti, kurti me-ninæ ar ideologinæ realybæ. To visainenorime, nes ir taip ilgai gyvenomeiðkreiptø veidrodþiø pasaulyje. Jei E.Petruðkevièius teigia, kad atminimolentà liedino komjaunuoliai, mes ðiàþinià taip ir perteikiame, nepriklau-somai nuo to, kà patys manome apiebuvusià komjaunimo organizacijà.Ne paslaptis, kad komjaunimui kar-tais bûdavo priskiriami nuopelnai,kurie priklausë ne vien komjaunuo-liams. Taèiau tiesa ir tai, kad kaunie-èiai sugebëjo pagaminti ir Lenkijo-je pritvirtinti atminimo lentà, kuriàpakabinti to meto Lietuvoje gal irnebûtø ámanoma.

Akmens ðventinti neleidoTai nebuvo paprasta uþduotis.

Atminimo lentà teko slapta perveþtiper valstybinæ sienà. Punsko kuni-gas, suþinojæs apie bûsimas atmini-mo akmens lietuviui knygneðiui ati-dengimo iðkilmes, pareiðkë noràpaðventinti akmená. Negana to, antakmens kunigas pageidavo ámon-tuoti kryþiø. Ir ne koká maþà, sim-boliná, bet didelá ir ið tolo matomà.Taèiau vietiniai þmonës norëjo turë-ti paminklà knygneðiui, o ne ðven-tajam, tad ir pasaulietiná paminklànuo religinio, aiðku, sugebëjo skir-ti. Todël atsisakë ant akmens staty-ti kryþiø.

tekæs sodybos ðeimininkas nutarëakmená susprogdinti. Buvo iðgræþtosskylës, jau norëta kalti mediniuspleiðtus, ant kuriø bûtø pilamas van-duo � ðlapi pleiðtai plëstøsi ir sprog-dintø akmená.

Taigi graþuolis kauko riedulysbuvo pasmerktas, bet vienam ðvie-sesniam kaimieèiui paèiu laiku top-telëjo mintis iðsaugoti toká didelá iriðvaizdø akmená. Pirmiausia pamë-gino ið þemës iðrauti. Atvarë benepenkis traktorius, tarp jø ir du vikð-rinius. Iðrovë kaip ropæ tà akmená ir

ÐALTINIAI

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Eugenijus Petruðkevièius pasakoja, kaip prie Punsko atsirado knygneðiui Povilui Matulevièiui skirtas atminimo akmuo

Atminimo lenta akmenyje

Ðis stogastulpis prie Punsko mokyklø komplekso þymi lietuviðko ðvietimo Punske400 metø sukaktá

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 9Vyko atminimo akmens knygne-

ðiui atidengimo iðkilmës, susirinkovietiniai þmonës ir, aiðku, valdþios at-stovai. Atvyko oficiali delegacija iðLietuvos, atveþë nuliedintà atminimolentà su lietuviðku uþraðu, buvo sako-mos tam atvejui deranèios kalbos.

Visa tai vyko þiemà, aplinkui bu-vo gilios pusnys. Èia rogëmis atva-þiavo organizatoriø nekviestas, ne-praðytas Punsko kunigas, pasiryþæsant akmens pastatyti kryþiø ir pa-ðventinti akmená. Lenkø valdþiosveikëjams ir partiniams vadukamslabai nejauku buvo prieð Tarybø Lie-tuvos komjaunuolius pasirodyti to-kioje �neidëjiðkoje ðviesoje�, reginttokià vietos kunigo manifestacijà.Pasakojama, kad vietiniai net apsi-stumdë, ir tai visai suprantama. Ku-nigas mûðá pralaimëjo, kryþiaus á ak-mená jam taip ir nepavyko ámontuo-ti. Nepavyko to akmens ir paðventin-ti, bent jau tà kartà. Kunigui teko netkabarotis ið pusnies � tokia buvo san-tvarka, ir ðitaip lietuviø komjaunuo-liø akyse buvo gelbëjamas Punskoidëjinis prestiþas.

Vis dëlto Gedimino stulpamstuometinës Lenkijos partieèiai nesi-prieðino, leido akmenyje iðkalti. Kad1956 m. Lietuvoje tà Gediminaièiødinastijos þenklà bûtø leidþiama ið-kalti naujuose paminkluose, net sun-ku ásivaizduoti. Taigi lenkiðkojo so-cializmo statytojai buvo daug pakan-tesni savo istorinei praeièiai, po sto-ro tinko sluoksniu neslëpë Lenkijoserelio ir Lietuvos Vyties, o lenkø lie-tuviai nesibaimino ir tokiø þodþiøkaip Lietuva, Tëvyne mûsø, tu didvy-riø þemë�

Gerokai vëlesniais, gal jau len-kiðkojo Solidarumo laikais, ant pa-minklinio akmens knygneðiui P. Ma-tulevièiui atsirado ir nedidukas kry-þelis. Matyt, tada ðalia akmens buvopasodinti ir trys àþuoliukai. Taigikiekvienas laiko tarpsnis savo þen-klais praturtina aplinkà.

Punsko mokykløkompleksas

Tarpukario metais Lietuvos irLenkijos santykiai klostësi sudëtin-gai, tad apie lietuviðkà ðvietimà Len-kijoje nëra prasmës kalbëti, nes jonebuvo. Nacistinei Vokietijai uþ-ëmus Lenkijà, vietiniai lietuviai krei-pësi á okupacinës valdþios atstovussu praðymu leisti atidaryti lietuviðkasmokyklas. Iðgirdo atsakymà: Mes èiaatvykome ne jûsø mokyti.

Po karo taip pat nebuvo lietuvið-kø mokyklø, pirmosios pradþios mo-kyklos ásteigtos tik 1953 metais. Su-valkuose prie lenkiðkojo bendrojo la-vinimo licëjaus buvo ákurta lietuviðkaklasë, dvejus metus veikë ir jos pa-grindu Punske 1956 m. ákurtas ben-drojo lavinimo licëjus, kuriame dës-tyta lietuviø kalba. Ið pradþiø licëjusveikë trijuose mediniuose namuose,moksleiviai ir mokytojai vaikðèiojo iðklasës á klasæ, ið namo á namà. Vëliaubuvo pastatytas á gamybines dirbtuvespanaðus vieno aukðto pastatas, á kuráir perkeltas lietuviø licëjus.

Ðiandieniná Punsko mokykløkompleksà sudaro pagrindinë mo-kykla, gimnazija ir Kovo 11-osios lie-tuviø licëjus. Já talpina didelis trijøaukðtø pastatas, kurio statyba buvobaigta 1977 metais. Prieðais mokyk-là stovi ið medþio iðskobtas stogastul-pis lietuviðko ðvietimo Punske 400 me-tø sukakèiai paþymëti.

2003/2004 mokslo metø pabai-goje Punsko mokyklø komplekso sulietuviø ir lenkø dëstomosiomis kal-bomis pagrindinëje mokykloje mo-kësi 271 mokinys (lietuviðkose klasë-se 193, lenkiðkose � 78), gimnazijo-je � 197 (lietuviðkose klasëse 150, len-

kiðkose � 47). Ið viso mokykloje mo-kësi 468 mokiniai: 343 (73,3 proc.)lietuviðkose klasëse, 125 (26,7 proc.) �lenkiðkose. Pagrindinæ mokyklà ðiaismokslo metais baigë 62 mokiniai:46 lietuviai, 16 � ið lenkiðkø klasiø.Gimnazijà baigë 61 absolventas:50 lietuviø moksleiviø, 11 � ið lenkið-kø klasiø. Tai duomenys ið Lenkijoslietuviø internetinio puslapio.

Lietuviðkajame Kovo 11-osiosbendrojo lavinimo licëjuje lavinosi148 moksleiviai, dalis jø ið Seinø irSuvalkø. Tai vienintelë Lenkijoje to-kio tipo mokykla. Konkreèios pagal-bos licëjaus absolventai susilaukia iðKauno Vytauto Didþiojo universite-to, o ðiemet pasiraðytoji bendradar-biavimo sutartis su Vilniaus pedago-giniu universitetu taip pat bus ne-abejotinai naudinga. Sutariama dëlvieno: bûtina remti lietuviðkø etniniøþemiø lietuvius, panaudoti mokslinápotencialà raðant istorinius ir kitusmokslinius darbus apie ðá kraðtà.Svarbu, kad ir Lietuvos jaunimas pa-þintø ðá kraðtà, jaustø dvasiná ryðá sujo þmonëmis. Todël sveikintina, kadLietuvos studentai atlieka praktikàLenkijos lietuviø mokyklose, o Puns-ko ar Seinø lietuviðkø mokyklø abi-turientai studijuoja Lietuvos univer-sitetuose.

Punsko moksleiviai pamokø me-tu klausosi mokytojo lietuviðkai, betvadovëliai yra lenkiðki. Aiðku, taisunkina moksleiviø darbà, bet ant-raip jie negalëtø ástoti á Lenkijosaukðtàsias mokyklas. Apie jokià tei-sæ laikyti egzaminus savo tautine kal-

ba Lenkijoje negali bûti në kalbos �privaloma laikyti egzaminus valsty-bine, t. y. lenkø kalba. Abiturientai,baigæ licëjø, gali stoti ir á Lenkijos, irá Lietuvos aukðtàsias mokyklas.

Mokykloje yra miðrusis choras,ðokiø sambûris Ðalèia, dramos ir skai-tovø bûreliai, vaikinø ir merginøkrepðinio komandos, leidþiamas mo-kyklos laikraðtëlis Dëmesio!, veikiaávairûs bûreliai, kuriuos galima lanky-ti nemokamai. Dar pridursime, kadvalsèius skyrë 3 autobusus ir 1 �robu-rá� mokiniams veþioti. Ið apylinkiø at-vaþiuojanèius mokinius globoja sve-tainë. Mokiniai atveþami 7 val., ið sve-tainës iðleidþiami iki 15 val. Svetainë-je moksleiviai per ilgàjà pertraukà ga-li suvalgyti karðtos sriubos ir bande-læ. 40-èiai vaikø, kuriø materialinë pa-

dëtis sunkesnë, uþ valgá sumokaPunsko ir Ðipliðkiø valsèiø socialinësðalpos skyriai. Tokiø á Punskà atvyks-tanèiø moksleiviø praëjusiais mokslometais buvo net 314 (darþelio 23, pa-grindinës mokyklos 125 ið 281, t. y.45,6 proc., gimnazijos 124 ið 198, t. y.62,6 proc., licëjaus 42 ir Navinykø 40mokiniø). Mokiniams veþioti valsèiusskyrë 3 autobusus ir 1 �roburá�. Sve-taine taip pat nuolat naudojasi muzi-kos mokykla ir licëjus.

Mokyklos bliotekojeAtskiro þodþio nusipelno Puns-

ko mokyklos (pagrindinës mokyklos,gimnazijos ir licëjaus) biblioteka.Joje apie 40 tûkst. knygø, daugiausialietuviðkø. Daug kitø didaktiniøpriemoniø. Tai daugiausia dovanos.

Kasmet knygø perkama vis maþiau,nes tam nëra pinigø. 2004 m. biudþe-te skirta 500 zlotø. To uþteks trimsLietuviðkosios enciklopedijos tomamsásigyti. Jei dar per metus bibliotekapraturtëja 400�500 knygø, tai tik au-kotojø dëka. Nemaþai padovanojaTautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, LR ðvietimo ir moksloministerija, kai kurios Lietuvos bib-liotekos, taip pat ekskursantai ið Lie-tuvos. Tokiais ðaltiniais daugiausia irgyva Punsko lietuviø mokyklos bib-lioteka. Kadangi ankðta, patalpomistenka dalytis su licëjumi, I�IV klasiømoksleiviams knygos skolinamosmokyklos bendrabutyje. Tai nëra pa-togu, nes skaitytojas gali pasiskolin-ti knygà tik tiksliai nustatytu laiku.Pagrindinës mokyklos ir gimnazijosbibliotekoje dirba tik viena mokyto-ja, kuriai praëjusiais mokslo metaisreikëjo aptarnauti 460 mokiniø.

Biblioteka naudojasi ir Lietuvo-je studijuojantys studentai. Malonuèia dirbantiems þmonëms, kai atvy-kusieji ið Lietuvos, bibliotekoje ran-da reikiamø knygø. BibliotekininkëRûta Vordinaitë, kuri taip pat yraLenkijos Baltstogës televizijos ir ra-dijo lietuviðkø laidø autorë, neslepiasavo pasididþiavimo ðia biblioteka.Ið tiesø lentynose matëme daug la-bai gerø lietuviðkø knygø, o priekompiuteriø nestigo ir internetà nar-ðanèiø jaunikaièiø.

Svarbiausia, kad Punske bræs-tantiems jaunuoliams sudaromagalimybë tæsti mokslus ar studijaslietuviðkoje aplinkoje, ir nemaþaiLenkijos lietuviø tuo pasinaudoja.Lietuvoje studijuojantys PunskoKovo 11-osios licëjaus absolventairemiami finanasiðkai. Taip ugdo-mos asmenybës, þinanèios savo kil-mæ, suvokianèios savo tautinæ ta-patybæ.

Su Lenkijos partieèiaisbendravo lietuviðkai

Iki Lietuvai paskelbiant Nepri-klausomybæ, Punsko gimnazija buvo

ÐALTINIAIvadinama Antano Snieèkaus vardu.E. Petruðkevièius papasakojo ðio pa-stato atsiradimo istorijà, kuri pakan-kamai ádomi ir verèia apie daug kàsusimàstyti.

Regis, 1973 m. LKP CK pirma-sis sekretorius A. Snieèkus atvykooficialaus vizito á Lenkijà. Kaip irpriklausë, A. Snieèkø Varðuvoje pa-sitiko tuometinis Lenkijos jungtinësdarbininkø partijos Centro komite-to pirmasis sekretorius EdvardasGerekas (Gierek). A. Snieèkui buvoparûpinti du vertëjai, kurie sveèiàpasveikino rusiðkai. A. Snieèkus á pa-sveikinimà taip pat atsakë rusiðkai,bet pareiðkë: Jûs man atleiskite, bet aðesu Lietuvos komunistø partijos Cen-tro komiteto pirmasis sekretorius, o neTSKP CK generalinis sekretorius�Aukðtieji Lenkijos partiniai vadovaisumiðo: jei taip, tai reikës bendrautine rusø kalba, kaip kad su draugaisið Tarybø Sàjungos, bet lenkø ir lie-tuviø kalbomis. Kur taip greitai gautikvalifikuotà lietuviø kalbos vertëjà?Buvo pakeista pusës A. Snieèkausdienos vizito programa, o per tà lai-kà ieðkota tinkamø vertëjø.

Varðuva susisiekë su Seinais, bu-vo susirastas ir iðsikviestas E. Petruð-kevièius, kuris tuo metu vadovavoLenkijos lietuviø leidiniui Auðra, tai-gi mûsø dabartinis vedlys po Seinøkraðtà, taip pat ir dar vienas vietinislietuvis � Algirdas Nevulis. Abusraigtasparniu buvo nuskraidinti áVarðuvà ir pristatyti A. Snieèkui kaipvertëjai.

Panaðu á pasakà? Taèiau mesbendravome su paèiu ðios istorijosdalyviu � E. Petruðkevièiumi, kuriamkurti fantazijas nëra jokio reikalo.Bet pasiklausykime ðios istorijos tæ-sinio.

Kaip sutarta statytimokyklas

Oficialiam vizitui artëjant priepabaigos ið Varðuvos á LietuvàA. Snieèkus vaþiavo pro Seinus.Kaip dabar, taip ir tuomet Seinai pri-klausë Baltstogës (Biaùystok) vaiva-dijai. Lietuvos sveèias buvo priimtasvietos partijos komitete, kurá jau pa-siekë þinia, kad sveèiui reikia verstiá lietuviø ir ið lietuviø kalbos, todëlrusiðkai në vienas lenkø partietis ne-prabilo.

LJDP Baltstogës srities pirmasissekretorius A. Snieèkui pasakojoapie vietinius lietuvius, kokie darbð-tûs ir tvarkingi ðie þmonës, kitø to-kiø visoje Lenkijoje nerasi. A. Snieè-kus klausë, klausë ir pagaliau patspaklausë pirmojo sekretoriaus: Taisrities lietuviai jokiø problemø neturi?Èia Baltstogës pirmasis sekretorius su-sizgribo pereiti prie problemø: turi lie-tuviai Punske licëjø, bet patalpos labaimenkos, net sporto salës nëra. Tai kà,jûs neástengiate mokyklos pastatyti? �nustebo A. Snieèkus, � Imkime ir susi-tarkime, drauge sekretoriau: mes Vil-niaus rajone vienà lenkiðkà vidurinæmokyklà pastatysime, o jûs Punske � lie-tuviðkà. Bus mainai.

Kaip atsisakyti, jei siûlo garbingassveèias? Aiðku, vaivadijos valdþia su-tiko. Treèià dienà po A. Snieèkaus vi-zito á Punskà atvyko Lenkijos ðvieti-mo ministras, pradëtos vietos paieð-kos naujai mokyklai. Netrukus prasi-dëjo statybos darbai.

Praëjus trims mënesiams nuo tøávykiø, 1974 m. sausio 22 d., A. Snieè-kus mirë. Kai 1977 m. pastatas buvobaigtas statyti, lietuviðkai mokyklaiPunske buvo suteiktas Antano Snieè-kaus vardas. Taip buvo vadinama iki1991 m., kai buvo perregistruota á Ko-vo 11-osios licëjø.

Gediminas Zemlickas

Per pertraukà Punsko mokyklos bibliotekoje nestinga kompiuteriø mëgëjø

Mes mokomës Punsko lietuviø mokykloje

10 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

nereikia dalintis, nebereikia spræstineiðsprendþiamø klausimø, kas kampriklauso. Ið kultûros kilmingøjø, iðdidþiøjø nepriklausomøjø kiekvienatauta, kiekviena kalba ir kiekvienasþmogus pasiima tiek, kiek pajëgia.Citatoje pasiûlytas, ko gero, teisin-giausias kriterijus, kaip reikia da-lyti nepadalijamus dydþius. Tokiosasmenybës kaip Adomas Mickevi-èius, Jurgis Giedraitis, ÈeslovasMiloðas yra pernelyg didelës, kadbûtø pavaldþios paprastiems arit-metikos veiksmams. Jos gyvuoja irgyvuos kitø dimensijø visatoje, kuraritmetika nelabai gali padëti.

Kita vertus, egzistuoja þmogauspsichologija, su kuria negalimanesiskaityti. Jei yra neiðsprendþiamøklausimø, tai visada kils ir norasjuos spræsti, klibinti pamatus. Pa-prasta þmogiðka silpnybë, o galprieðingai � stiprybë, nuo kurios irprasideda kelias á platøjá paþinimà.Taip pat ir link savæs.

* * *Prof. Vytauto Landsbergio ran-

kose maþytë kiðeninio formato kny-gelë Gimtoji Europa. Ðá eseistikostomelá È. Miloðas iðleido 1959 m.,gyvendamas Paryþiuje. V. Land-sbergio slapta á Lietuvà parsiveþtastomelis, regis, buvo iðspausdintas1980 metais. Specialiai skirtas ási-dëti á kiðenæ, jei tektø perveþti per

Iðëjus Èeslovui Miloðui,Lietuva neteko dalelës savæs

ugdë vien tik humaniðkus auganèiovaiko polinkius. Vaikystëje jis ma-të dvaro ir aplinkiniø valstieèiøsantykius, Lietuvoje pradëtosiosþemës reformos peripetijas, kylan-èias lietuviðko nacionalizmo ap-raiðkas, atviresniø ar labiau uþslëp-tø neapykantos dvarininkams pro-verþiø. Taèiau jo paties ðeimojediegti principai buvo grindþiamipagarba Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës ir Abiejø Tautø Res-publikos praeièiai ir tradicijos tà-sa. Ðeteniuose È. Miloðas gyvenoiki 1920 m., kol persikëlë á Vilniø,kuris, galima sakyti, ir tapo tikrai-

siais jo namais. Èia mokësi lenkið-koje mokykloje, studijavo SteponoBatoro universitete. Nors Vilniauskraðtas ir buvo prijungtas prie Len-kijos, studentas È. Miloðas slaptapereidavo demarkacinæ linijà irpraleisdavo vasaros atostogas gim-tuosiuose Ðeteniuose.

* * *Priverstas 1945 m. apleisti gim-

tàjá kraðtà, È. Miloðas vis dëlto li-ko su juo � savo prisiminimuose irapmàstymuose. Autobiografinëjeknygoje Isos slënis (1955 m.) perbræstanèio vaiko regëjimo prizmæraðytojas perteikia sudëtingo isto-rinio laikotarpio peripetijas. Kal-bëdamas apie kasdienius þmonessupanèius paprasèiausius dalykus,È. Miloðas sugebëjo pasakyti nepa-prastai daug. Skaitydami jo kûrybà,kiekvienas joje atrandame ir dale-læ savæs. Tai glûdi giliai, tik reikiapaþadinti, prikelti, kartais pasàmo-nës nuojautoms suteikti prasmës iraktualumo.

Regis, tokie paprasti þodþiai,pastebëjimai, o kaip jie jaudina, ke-lia virpulá, ið pasàmonës gelmiø þa-dina, prikelia ir verèia gyventi kiek-vieno ið mûsø asmeninës patirtiesprisiminimus. Kasdiená gyvenimàraðytojas prisodrina prasmingumo,suvokimo, kad tame paprastume irglûdi didþiausia bei giliausia pras-më. Kiekvienas turime savàjá Isosslëná (È. Miloðui � tai uþkoduotasNevëþio pavadinimas), pirmuosiussavo atradimus, maþyèius dþiaugs-mus ir dideles netektis. Pasirodo,kad gyvenimas prie �Isos� � tai në-ra tuðèiai nugyventas laiko tarpsnis,ne drugeliui duotas vienadienis ðo-kis saulës nutviekstoje þydinèiø gë-liø pievoje. Kiekviena gyvenimoakimirka, nepriklausomai nuo þmo-gaus vietos þemëje, ir laiko, kurisjam duotas gyventi, jauèianèiai irmàstanèiai bûtybei gali teikti amþi-natvës jausmà.

* * *Po ilgos pertraukos,1992-ai-

siais Lietuvai atkûrus nepriklauso-mybæ, È. Miloðas vël atvyko á Lie-tuvà. Buvo pakviestas kaip litera-tas. Vilniuje, bazilijonø vienuolynopatalpose esanèioje Konrado celë-je vyko literatûriniai skaitymai.

sienà, kà, beje, ir padarë prof.V. Landsbergis tais laikais, kai Eu-ropa buvo perskelta á ðiapus ir ana-pus. Tik tokia dramatiðko likimoasmenybë kaip È. Miloðas, pats vi-su savo gyvenimu patyræs XX a.pirmojoje pusëje Europai skirtusiðmëginimus, toje Europos nakty-je galëjo áþvelgti spingsinèius ðvie-sulius. Pranaðiðka knyga, nes su-skaldytame þemyne áþvelgti bûsi-mojo vienijimosi pradmenis galëjonebent pranaðas. Todël È. Miloðasir vadinamas vienu ðviesiausiø iráþvalgiausiø XX a. antrosios pusësEuropos protø.

Dr. Juozas Tumelis priminëÈ. Miloðo kaþkuria proga pasaky-tus þodþius, kad Europos vieniji-mas prasidëjo visai ne nuo Angliesir plieno sàjungos XX a. viduryje,o nuo Abiejø Tautø Respublikos, ku-ri gyvavo nuo 1569 m. iki 1795 me-tø. Vadinasi, Lietuva ir Lenkija bu-vo vienijimosi proceso Senajameþemyne pradininkës bei pirmosiosdalyvës. Mûsø valstybiø indëlis áEuropos geopolitinius procesus ið-ties labai reikðmingas, tik gal mespatys tai ne visai ásisàmoninome.È. Miloðas apie tai màstë ir tai pri-minë XX a. antrosios pusës Euro-pai. Dr. J. Tumelis, vardydamasprie ðios asmenybës deranèius api-bûdinimus � poetas, prozininkas,eseistas, vertëjas (taip pat ir Bibli-

jos vertëjas), pedagogas, filosofasir t. t. � prideda ir dar vienà þodá �istorikas. Nuo savæs pridursime: is-torikas, kuriam praeitis skirta ap-màstyti dabartá ir giliai suvokti, pa-stebëti bei iðryðkinti ateities þen-klus dabartyje. È. Miloðo áþvalgø,ko gero, galëtø pavydëti ne vienasmàstytojas. Ðis þmogus niekada ne-buvo pamirðæs savo gimtinës Lietu-vos, kuriai visada jautë ypatingàðilumà.

* * *Bûtø naivu manyti, kad ávairia-

kalbë ir ávairiakultûrë aplinka, ku-rioje augo bei brendo È. Miloðas,

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Atkelta ið 1 p.

Ðv. Jonø baþnyèioje ant molberto � poeto Èeslovo Miloðo nuotrauka

Atsisveikinimo þodá Ðv. Jonø baþnyèioje taria poetas Eugenijus Aliðanka ir dr. Juozas Tumelis

NETEKTIS

Poetas Èeslovas Miloðas

Nuo

trau

ka ið

Poe

tø a

rchy

vo in

tern

ete

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 11È. Miloðà priëmë ir Lietuvos Atku-riamojo Seimo-Aukðèiausiosios Ta-rybos Pirmininkas Vytautas Land-sbergis. Kas labiausiai nustebinoprof. V. Landsbergá? Jam poetasbuvo paþástamas ið raðtø kaip nepa-prastai gilus màstytojas, moralinisir visuomeninis autoritetas, tiks-laus ir perverianèio þodþio meist-ras. Taèiau V. Landsbergio kabine-te, bent taip atrodë paèiam ðio ka-bineto ðeimininkui, garbingasissveèias nieko ypatingo nedeklaravo,áspûdingø sentencijø neþarstë. Pa-prasèiausiai buvo malonus ir ðiltasþmogus, besidþiaugiantis jau vien tuo,kad ðtai jis veik po pusës ðimto metøvël ðirdþiai brangiose vietose, pasau-lio reikalai keièiasi á gera, jau matytinaujos ir vieningos Europos ateitieshorizontas. Argi ne ðito jis labiausiaitroðko, teigë visa savo kûryba.

Ádomu, ar V. Landsbergis to su-sitikimo metu È. Miloðui parodë tàmaþytæ knygelæ Gimtoji Europa, ku-rià sovietmeèiu slapta atsiveþë iðLenkijos á Lietuvà? Apie tai profe-sorius neuþsiminë, bet kalbëjo apieÈ. Miloðo teigtà þmoniðkumo ir tau-tiðkumo jungtá, tà sampratà, kurimums nepaprastai svarbi. Labaigerbdamas kiekvienà atskirà tautà,È. Miloðas negalëjo pakæsti bet ku-rios tautos sudievinimo kitø sàskai-ta. Þmones rûðiuojantis nacionaliz-mas ðiai asmenybei buvo visiðkainepriimtinas. Nepataikaudamas nëvienai tautai, jis sugebëjo kiekvie-nos ið jø istorinëje patirtyje pir-miausia matyti tai, kas pozityvu, kasiðaukðtina þmogø. Jis pasakë labaidaug gilios tiesos apie Lietuvos len-kus, kurie juk turi visiðkà teisæ bûtituo, kuo patys nori. Lygiai tà patágalima pasakyti ir apie bet kurios ki-tos tautos atstovus.

* * *È Miloðas savo kûryboje kalba

apie ypatingos optikos galià, kuriàjuk esame patyræ kiekvienas. Kaipatsitinka, kad ið prigimties dori, geriþmonës, sugebantys skirti gërá nuoblogio, dorà nuo amoralumo, grieþ-tai smerkiantys ðovinistinius iðpuo-lius, vis dëlto nejuèia labai lengvaipasiduoda màstymo kliðëms bei ste-reotipams? Istorinë sandrauga, ku-rios istorinis vardas Abiejø TautøRespublika, lenkiðkuose vadovë-liuose staiga virsta tiesiog Lenkijospraeitimi. Lietuvos didysis kuni-gaikðtis, bûsimasis Lenkijos ir Lie-tuvos karalius Jogaila lenkiðkosemokyklose pateikiamas kaip kilnu-mo ir taurumo pavyzdys, o jo pus-brolis Vytautas visada pristatomaskaip santarvës ir ramybës drumstë-jas, tikras piktadarys. Ádomiausia,kad lietuviðkose mokyklose Vytau-tui pieðiama kilnumo ir riteriðkumoaureolë, o jo pusbrolis Jogaila pa-teikiamas kaip tikrø tikriausias len-kø politikos ánagis.

Ar bereikia sakyti, kad baigu-sieji lenkø ir lietuviø mokyklas, ne-randa bendros kalbos ir istorijospoþiûriu, ir tarpusavio santykiuose,gyvena pagal ypatingos optikos su-formuotà santyká su savo valstybëspraeitimi.

È. Miloðas buvo asmenybë, su-gebëjusi iðaugti ið ankðtø vaikystësdrabuþiø. Vis dëlto jis ne viskà at-metë, iðsaugojo tai, kas ið ðeimos iraplinkos perimtoje patirtyje labiau-siai vertintina bei visiems priimtina.Tolerancija, humaniðkumas, mora-lumas � tai pagrindai, ant kuriø bu-vo statomas È. Miloðo dvasinis ir in-telektinis rûmas. Pirmiausia jis mo-kë bûti Þmogumi. Sunki misija, to-li graþu ne visiems priimtina ir pa-lankiai sutinkama. Kad kità priim-tume toká, koks yra, pirmiausia ten-ka áveikti savyje iðsikerojusius stere-

otipus. Ne visiems lengvai áveikia-mas kelias. Net ir È. Miloðo laido-tuviø dienà Krokuvoje á gatves iðëjogrupë asmenø, protestuojanèiøprieð sprendimà Poetà palaidotiLenkijai ir lenkø kultûrai labiausiainusipelniusiø þmoniø amþino poil-sio vietoje � Paulinø vienuolyno rû-syje. Matyt, paèiai Lenkijos visuo-menei nelengva buvo apsispræsti, jeilaidojimo vietos buvo ieðkoma net13 dienø.

Ádomu, kad per Lietuvoje mato-mà Lenkijos televizijos kanalà tieprotestuotojai buvo pavadinti grupejaunuoliø, o per Lietuvos televizijà �lenkø nacionalistais. Argi ne ta patikeista ypatinga optika, vertinant kità,apie kurià raðë È. Miloðas? Beje,protestuotojai prieð È. Miloðo laido-jimà Paulinø vienuolyne savo argu-mentus motyvavo tuo, kad È. Milo-ðas labiau nusipelnæs Lietuvai, o neLenkijai, tad lietuviai tegul já ir lai-doja savo panteone.

* * *Toli graþu ne visi lenkai taip ma-

no. È. Miloðas savo gyvenimu árodë,kad verta ir reikia sakyti tiesà, � teigëLenkø instituto direktorë MalgoþataKasner, � nes padorumas, gëris ir tei-singumas � tai nekintanèios ir nelieèia-mos vertybës. M. Kasner pirmoji pa-þintis su È. Miloðo poezija vyko Len-kijai dramatiðkame XX a. devintaja-me deðimtmetyje, kai bûdama licë-jaus mokinë pirmà kartà iðgirdo po-eto vienos poemos posmus. Tai pada-rë didelá áspûdá, ji daþnai prisiminda-vo tuos fragmentus. Vëliau daug kar-tø teko susidurti su poeto kûryba, jopranaðiðkais þodþiais. Su Meistru,Nobelio premijos laureatu, susitikoVilniuje 2000 m. spalá, kai teko ágy-vendinti bendrà lenkø, lietuviø ir vo-kieèiø projektà Pokalbiai apie atmin-ties ateitá.

Tuo metu Vilniuje lankësi È. Mi-loðas, lenkø poetë Vislava Ðymborska(Wislawa Szymborska), vokieèiø raðy-tojas Giunteris Grasas (Günter Grass)ir lietuviø poetas, vertëjas bei raðyto-jas Tomas Venclova. M. Kasner prisi-mena jà apëmusá jaudulá. Ji pasijutotarsi licëjaus mokinukë, kurià profeso-rius È. Miloðas staiga paklaus to, ko jineástengs atsakyti. Taèiau to nebuvo.

Prabëgus ketveriems metamsnuo paskutinio È. Miloðo apsilanky-mo Vilniuje, to projekto vienai ið or-ganizatoriø atrodo ypaè svarbu, kadbûtent ðiandien lietuviai, lenkai, þy-dai, rusai ir baltarusiai, vienu þodþiutariant, vilnieèiai atsimintø ne visa-da malonius, bet sàþiningus È. Milo-ðo þodþius, pasakytus ieðkant tiesos.Senieji Gdansko ir Vilniaus akme-nys, anot M. Kasner, ðaukiasi tiesos,

kai màstome apie tai, kokia buvo ðiømiestø istorija. Atrodo, kad Gdans-ko ir Vroclovo gyventojai jau iðmo-ko gerbti ir vertinti tai, kà jø mies-tuose statë bei kûrë iðtisos vokieèiøkartos. Tai ámanoma tik nebijant ieð-koti tiesos taip pat ir apie ten gyve-nusius þmones. Kartais bûna sunkutà tiesà priimti, ypaè jei tai kito þmo-gaus tiesa, � priminë M. KasnerÈ. Miloðo þodþius.

Ji priminë ir Vilniuje gimusá dai-lininkà Liudomirà Slendzinská(1889�1980 m.), kuris dëstë VilniausStepono Batoro universitete (1929�1940 m.), Vilniaus dailës akademijo-je (1940�1943 m.), o nuo 1945 m. �dirbo Krokuvos politechnikos ins-titute, buvo jo prorektorius bei rek-torius (1956�1960 m.). Priverstas1945 m. apleisti Vilniø, jis nutapë pa-sakiðkà ðio miesto fejerijà � baþnyèiøbokðtø ir debesø. Pavadino Oratori-ja. Paveikslas saugomas L. Slen-dzinskio muziejuje Baltstogëje. Taspaveikslas � tai tremtinio, aplei-dþianèio gimtàjá miestà, rauda. Ir tarauda iðliks visiems laikams, kai jaunebus kas miesto praeitá skirsto á nu-galëtojø ir pralaimëjusiøjø istorijà.

Galimas dalykas, kad L. Slen-dzinskis ir È. Miloðas dabar susitikoPaulinø vienuolyno rûsiuose, kur pa-laidoti Lenkijos garsiausieji, bet tai jautik ðiø eiluèiø autoriaus spëjimas. Nemaþesne dalimi jie priklauso ir Lietu-vai. Þinoma, priklauso tiek, kiekmums patiems bus reikalinga ir kieksugebësime paimti ið jø paveldo.

Gediminas Zemlickas

Prie molberto su Èeslovo Miloðo nuotrauka � prof. Vytautas Landsbergis

Atsisveikinant su Poetu þodá taria prof. Viktorija Daujotytë

Ðv. Jonø baþnyèioje � atsisveikinant su Èeslovu Miloðu: ið kairës � Virginijus Gasiliûnas, Antanas Valionis, prof. Vytautas Landsbergis, dr. Juozas Tumelis ir kiti

NETEKTIS

12 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Vasarà Lietuvoje lankësi Ko-lumbijos universiteto (ColumbiaUniversity, New York) profeso-rius Rimas VAIÈAITIS, su kuriuosusitiko ir kalbëjosi Mokslo Lie-tuvos vyriausiasis redaktoriusGediminas Zemlickas.

Rimas Vaièaitis gimë 1941 m.Ðakiuose. 1968 m. baigë Ilinojausuniversitetà (JAV). Nuo 1970 m. �daktaras (Ph. D.), 1980 m. � profe-sorius. 1976�1977 m. dirbo Na-cionalinëje aeronautikos ir kos-minës erdvës tyrimo valdyboje(NASA), Lenglio tyrimø centre.Nuo 1977 m. � Kolumbijos uni-versiteto Gugenheimo lëktuvøstruktûros instituto direktorius.Lietuvos MA uþsienio nariu ið-rinktas 1994 m. (technikos moks-lai). Mokslinës veiklos kryptys �struktûrinë dinamika, atsitiktiniaivirpesiai, skysèiø ir kietø kûnø me-chanika, vëjo inþinerija, struktûrinëakustika, medþiagø nuovargis.

Kur yra inþinerija, ten irbendrø darbø galimybë

Gerb. Rimantai Vaièaiti, Jus geraipaþásta Lietuvos technikos ir technolo-gijos mokslø þmonës. Taèiau kaip Jusreikëtø pristatyti tiems, kurie su ðiaismokslais neturi didesniø reikalø? KaipJûs pats save trumpai apibûdintumëte?

Man artimiausi inþinerijosmokslai. Pagrindinë mano veiklossritis � technika, daugiausia dirbustatybos inþinerijos, mechanikos iraeronautikos mokslø srityje. Beje, irmano baigtieji mokslai Ilinojaus uni-versitete yra ið aeronautikos srities.Ðiuo metu Kolumbijos universiteteNiujorke vadovauju Statybos ir me-chaninës inþinerijos katedrai, taippat esu gana didelës laboratorijos di-rektorius. Galima sakyti, kad dabardirbu ir pusiau administraciná darbà.

Ar glaudþiai tenka bendradarbiau-ti su Lietuvos mokslininkais?

Jau prieð daug metø, gal kokiais1978 m., Lietuvos mokslø akademi-ja ir Vilniaus universitetas pakvietëmane aplankyti Lietuvà. Vëliau vël

atvykau, uþsimezgë ryðiai suLietuvos mokslininkais, ir da-

Intelektas � svarbiausia,kà Lietuva gali pasiûlyti

pasauliui (1)

bar kasmet atvaþiuoju. Glaudþiau-siai bendradarbiauju su Kauno tech-nologijos, Vytauto Didþiojo univer-sitetais, dabar ir su Lietuvos þemësûkio universitetu, kuris taip pat turiMechanikos skyriø. Palaikau ryðiussu Vilniaus universitetu, Lietuvosmokslø akademija. Ankðèiau kiekdaugiau teko bendradarbiauti ir suVilniaus Gedimino technikos uni-versitetu. Þodþiu, ten, kur yra inþi-nerijos, atsiranda ir bendrø darbøgalimybës.

Kur ant sienø augaþali doleriai

Kuo ádomus ir ypatingas Kolumbi-jos universitetas, kuriame jau daugmetø darbuojatës?

Tai ketvirtas seniausias Ameri-koje ákurtas universitetas. Palyginussu Vilniaus universitetu, jis gana jau-nas, nes jam 250 metø. Iðaugo ið An-glijos karaliaus Jurgio (George) ko-legijos. Pradëjo plëstis, buvo atkeltasá tà vietà, kur ir dabar ásikûræs. Ko-lumbijos universitetas yra vienas iðaðtuoniø Amerikos universitetø, ku-rio pastatai apaugæ þaliomis vinkð-nomis; juokaujame, kad ant univer-siteto sienø tarsi þali doleriai auga.Tas aðtuonetukas � Harvardas, Jeilis,Prinstonas, Kolumbija, Kornelis,

Pensilvania, Braunas, Dortmuntas �turtingiausi Amerikos universitetaiir visi yra tarp geriausiø. Pravartu tu-rëti mintyje, kad Amerikos universi-tetuose nepaprastai didelë ir ryðkigradacija: yra apie 20 prestiþiniø, la-bai aukðto lygio universitetø, kuriødauguma � privatûs, kiti valstijø (pa-vyzdþiui, Niujorko, Ilinojaus, Kali-fornijos ir t. t.), o valstybiniø iðvis në-ra. Taip pat yra koks ðimtas gerø uni-versitetø, dar apie ðimtas � neblogø,o kiti likusieji � nelabai aukðto lygio.Todël lyginant reikëtø visa tai turëtimintyje.

Kolumbijos universitete ðiuometu mokosi apie 22 tûkst. studen-tø, o profesoriø ir dëstytojø � apie2 tûkstanèiai. Universiteto biudþe-tas � apie 1,2 mlrd. doleriø per metus.Savø pinigø, t. y. dovanotø absolven-tø, universitetas turi apie 6 mlrd. dole-riø. Tos dovanos ið universitetà baigu-sio þmogaus kartais siekia 20�50 mln.doleriø ir net daugiau. Milijonieriais armilijardieriais tapæ absolventai visa-da remia savo universitetà. Tie pini-gai � tai universiteto stiprybë.

Kolumbijos universitetas turi vi-sus pagrindinius fakultetus, geras la-boratorijas ir bibliotekas. Mûsø uni-versiteto biblioteka vadinama treèiaar net antra pagal dydá bibliotekatarp Amerikos universitetø, jos fon-duose vien knygø yra 7 milijonai eg-zemplioriø. Daug dëmesio kreipia-ma á mokslo kokybæ, samdant profe-sorius nepaprastai didelë atranka: iðmaþdaug 200 pretendentø atrenka-me maþdaug vienà. Panaðûs konkur-sai ir kituose minëto aðtuonetukouniversitetuose.

Kai kurie fakultetai Kolumbi-jos universitete yra iðties labai ge-ro lygio. Antai Þurnalistikos fakul-tetas vadinamas geriausiu tarp pa-saulio universitetø. Ið maþdaug 4tûkst. pareiðkimø kasmet priimamá þurnalistikos magistratûrà apie120 norinèiøjø studijuoti. Ástojusie-

siems tenka labai didelis krûvis, obaigusieji patenka á geriausiusAmerikos laikraðèius, televizijosbendroves.

Labai stiprus ir medicinos fakul-tetas, maþdaug 3�4 vieta tarp Ame-rikos universitetø. Iðskirèiau taip patteisës ir verslo fakultetus.

Beje, Kolumbijos universitetasásikûræs paèiame Manhetene. Aplin-ka nepaprastai þalia, þmonës nu-stemba, kad tokia gamtinë aplinkagali bûti didmiesèio centre. Unika-lios yra ir paties Niujorko didmies-èio galimybës, kuriomis taip pat galinaudotis ten studijuojantieji. Ðiuometu Kolumbijos universitetas ple-èiamas, perkami papildomi þemësplotai ir per 50 metø turës padidëtidvigubai.

Tad kodël Pasaulio lietuviø moksloir kultûros simpoziumo 2007 m. nesu-rengus Manhetene, Kolumbijos univer-sitete, su kuriuo praverstø susipaþinti iðLietuvos atvykusiems þmonëms?

(Juokiasi). Niujorkas � brangusmiestas, ir èia bûtø sunku rengti sim-poziumà.

Apie simpoziumus

Beje, jei atmintis neapgauna, pir-mà kartà Jus iðvydau ið tolo bûtentsimpoziume: kai 1989 m. Vilniaussporto rûmuose vyko Pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziumo atida-rymo iðkilmës.

Teisingai, tada buvau atvaþiavæs.Prieð tai Èikagoje vykusiame simpo-ziume man teko bûti mokslinio ko-miteto pirmininku, taigi teko tiesio-giai dalyvauti simpoziumo organiza-ciniame darbe. Kai 1989 m. atvykaujau á Lietuvoje pirmà kartà surengtàSimpoziumà, su Lietuvos mokslinin-kais uþsimezgë ir glaudesni mano as-meniniai ryðiai.

Kà Jums asmeniðkai reiðka tieSimpoziumai? Tuo labiau, kad dalyva-vote ir juos organizuojant.

Vertinant ið technikos ar techno-logijos mokslø atstovo pozicijos,mums, amerikieèiams, tie simpoziu-mai beveik nieko neduoda. Toje sri-tyje, kurioje man tenka dirbti, Ame-rikos lietuviø rasime nedaug. Todëljei tektø skaityti paskaità ið siaures-nës srities, galëèiau tikëtis labai ne-daug klausytojø. Kitø srièiø þmo-nëms tai nëra ádomu. Èia ir matauvienà ið simpoziumø problemø: kar-tais pernelyg daug siaurø techninëskrypties sekcijø, ir jose dalyvauja vospo kelis þmones.

Daug populiaresnës ir naudin-gesnës yra bendrinës arba plenarinëssesijos. Jose diskutuojama apie di-desniam klausytojø skaièiui rûpimuslietuviø kalbos, politikos, kultûros,meno dalykus.

Kitàmet Lietuvoje birþelá vyks XI-II pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumas. Ar dalyvausite?

Þadu dalyvauti, tiesa, jo progra-mos neþinau. Neþinau, koká prane-ðimà skaitysiu, kadangi, kaip jau sa-kiau, dirbu gana siauroje srityje irLietuvoje tø tyrinëjimø beveik nie-kas neatlieka. Taigi dar sunku pasa-kyti, kà teks daryti Simpoziume. Betjame dalyvausiu.

Jungiamoji grandis tarpLietuvos ir iðeivijos

mokslininkø

Ar galima kalbëti apie Amerikoslietuviø, apskritai mûsø iðeivijosmokslà? O gal tai tëra maþa JAVmokslo dalelë?

Sutinku, kad bendro mûsøAmerikos lietuviø mokslo nëra,nebent Èikagoje, kur veikia Lietu-viø tyrimø ir studijø centras, vado-vaujamas prof. Jono Raèkausko.Jie ten dirba, o mes iðsimëtæ po vi-sà Amerikà. Universitetuose ir la-boratorijose kiekvienas dirbamesavo srityje, tad kà nors bendromums sunku bûtø rasti. Net ir kitàtoje paèioje ar panaðioje srityje dir-bantá lietuvá Amerikoje labai sun-ku rasti. Nëra tokiø dideliø lietuviøgrupiø, kurios Amerikoje dirbtøpanaðiose srityse.

Gal JAV dirbantys ar tobulintis ið-vykæ jauni mokslininkai ið Lietuvos irgalëtø bûti jungiamoji JAV lietuviø irLietuvos mokslininkø grandis?

Manau, kad tai reali galimybë,ypaè atvaþiavusiesiems, kurie Ame-rikoje neturi giminiø ar geresniøpaþástamø. Jiems gal ir kils didesnisnoras palaikyti ryðá su Lietuva irkartu gal burti kokià mokslininkøsàjungà, kuri padëtø bendradar-biauti, pagelbëtø ávairiais kitais bû-dais. Tokia perspektyva yra. Taèiauproblema ta, kad dauguma tø jau-nø þmoniø finansiðkai dar labai sil-pni, kiti net ir automobilio neturi,todël �álindæ� á savo mokslà norikuo geriau pasireikðti. Tad pradþiagali bûti sunkoka, bet ateityje, kiektvirèiau atsistojus ant kojø, gali at-siverti ir galimybë tapti jungiamàjaLietuvos ir JAV lietuviø mokslinin-kø grandimi.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Rimas Vaièaitis

Prof. Rimas Vaièaitis po susitikimo su Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos nariais

JAV LIETUVIAI

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 13

Apie �Technikos þodá�Apie Jus daugiausia suþinau ið þur-

nalo �Technikos þodis�, kurá �Mokslo Lie-tuvai� maloniai atsiunèia þurnalo rengë-jai. Kas Jums yra �Technikos þodis�?

Technikos þodis ðiek tiek jungiamus, Amerikos lietuvius, bent jau tech-nikus, architektus ir inþinierius. Patei-kia ðiokios tokios informacijos apie lie-tuviø veiklà. Ádomu paskaityti, kas, kurir kà daro, kà atliko. Pamatau paþásta-mø pavardþiø. Kai manæs paklausia, kàmokslinëje spaudoje esu iðspausdinæs,tai tas þinias pateikiu redakcijai. Taigiþurnalas yra mums tam tikras informa-cijos ðaltinis ir lietuvius jungianti gran-dis. Aiðku, kai kurie straipsniai perne-lyg paprasti, o kiti gal net per daug spe-cifiðki, tad kitø veiklos srièiø skaityto-jams gal ne visada ádomûs.

Taèiau �Technikos þodá� vis labiau uþ-kariauja autoriø ið Lietuvos publikacijos.

Ar tikrai? Kita vertus, suprantu, ko-dël tai vyksta. Amerikos lietuviams sun-koka lietuviðkai raðyti techniniusstraipsnius, nes mums labai trûksta ter-minijos. O Lietuvos þmonëms tokiusstraipsnius raðyti daug paprasèiau, beto, jiems atrodo garbinga, kad jø pub-likacijos bûtø iðspausdintos JAV lietu-viø þurnale. Amerikos lietuviams tospublikacijos nieko neduoda. Nebentpopuliarina straipsnio autoriaus veiklà.

ÐaknysKokiu tikslu ðiuo metu lankotës Lie-

tuvoje?Tokiø tikslø galëèiau iðvardyti bent

tris. Pirmiausia skaièiau paskaitas Lie-tuvos þemës ûkio universitete mecha-nikams ir technikams. Kità paskaitàskaièiau Tarptautinëje verslo mokyk-loje Kaune. Jos prorektorius yra ma-no kolega Petras Barðauskas, buvusioKauno politechnikos instituto rekto-riaus prof. Kazimiero Barðausko sû-nus. Pasidalinau mintimis, kaip JAVveikia panaðios verslo mokyklos.

Aplankiau Vytauto Didþiojo univer-sitetà, nes ne vienerius metus bendrau-ju su rektoriumi prof. Vytautu Kamins-ku. Taip pat lankiausi ir Kauno techno-logijos universitete, sisitikau su rektoriu-mi prof. Ramuèiu Bansevièiumi.

Vilniuje pabuvojau Lietuvosmokslø akademijoje, kur kaip ðiosAkademijos uþsienio narys dalyvavausesijoje, skirtoje protø nutekëjimoproblemai. Lietuvos mokslininkø sà-jungoje susitikau su Jaunøjø moksli-ninkø sàjungos nariais.

Tai lyg ir profesinis apsilankymotikslas. Antras tikslas � aplankyti gimi-naièius, kuriuos visada noriai lankau.Treèias � ðiek tiek pailsëti. Lietuvaman sava ðalis, tad atvykimas èia tam-pa lyg ir atostogomis. Moku lietuviøkalbà, lengva bendrauti su þmonëmis,tad visada smagu atvaþiuoti.

Ið tiesø Jûsø kalboje negirdþiu ame-rikonizmø.

Kartais pristinga kai kuriø þodþiø,bet dar galiu kalbëti.

Jei taip, tai praðome papasakoti, kurJûsø ðaknys Lietuvoje, ir kaip atsidûrë-te Amerikoje?

Mano ðaknys � Ðakiuose, tos paèiosðaknys kaip ir Prano Vaièaièio. Esu ið tospaèios Vaièaièiø ðeimos. Mano tëvas ka-ro metais traukësi á Vakarus. Ne savo no-ru traukësi. Kadangi turëjo sunkveþimá,tai vokieèiai mobilizavo kaþkà veþti. Sumama ir seserimis likau Lietuvoje. Ma-ma anksti mirë, mes gyvenome su dëdë-mis. N. Chruðèiovo laikais buvo pasira-ðyta JAV ir Sovietø Sàjungos sutartis, pa-gal kurià atsirado galimybë iðvaþiuoti pastëvà, gyvenusá JAV. Kol dokumentustvarkëme, prabëgo treji metai, o 1960 m.per Maskvà iðvaþiavome á Amerikà, á Èi-kagà. Ten pradëjau savo mokslus.

Tëvas gyveno su kita þmona, labaipuikia lietuve moterimi, kuri mumis la-bai rûpinosi. Nemokëjau në þodþio angløkalba, nes Lietuvoje vidurinëje mokyklojemokiausi rusø kalbos ir truputá vokieèiø.Èikagoje teko imti privaèias pamokas, kaisurinkau reikalingus kreditus, ástojau á Ili-nojaus universitetà � jo filialas buvo Èi-kagoje. Ten studijavo didelë lietuviø stu-dentø grupë, kartu pietaudavome. Ka-dangi Èikagoje buvo galima studijuoti tikdvejus metus, tai studijas tæsiau Ilinojausuniversitete Urbanoje. Ten gavau baka-lauro, vëliau magistro ir 1970 m. ágijaumokslø daktaro laipsná.

Ieðkojau darbo, gavau daug pasiû-lymø dirbti pramonës srityje, bet lëmënoras dirbti universitete. Kolumbijosuniversitetas pateikë pasiûlymà, kurápriëmiau. Ten ir dirbu jau 34 metus.

Ar tai tipiðkas atvejis � viename uni-versitete dirbti pusketvirto deðimtmeèio?

Amerikos universitetuose toks pro-cesas: pradedi kaip asistentas profeso-rius, po 6 metø, jei viskas gerai, tenkapraeiti ilgà tikrinimø sistemà � per ko-mitetus, kur apie tave yra parengta iðti-sa knyga su áraðais, kà jau esi atlikæs, nu-veikæs. Jeigu ðie tikrinimai baigiasi sëk-mingai, gauni pozicijà, kad tavæs ið uni-versiteto jau negali atleisti. Tampi aso-cijuotu profesoriumi, kuriam garantuo-tas darbas universitete visam gyvenimui.Tada jau nesinori keisti darbo, kadangitektø ið naujo uþsitikrinti tà paèià pozici-jà kitoje veiklos srityje. Todël gavusieji aso-cijuoto profesoriaus pozicijà universite-tuose paprastai ir lieka. Keièia veiklos po-bûdá tie, kurie tos pozicijos negauna.

Kolumbijos universitete turiu gar-bës këdæ, vadinuosi Renwick profeso-riumi. Renwickas buvo þymi asmeny-bë, ásteigë fondà, ið kurio pinigø mo-kama ir dalis mano algos. Taip pat uni-versitete prieð kaþkiek metø buvau ið-rinktas kaip nusipelnæs dëstytojas (gre-at Teacher). Beje, renka studentai.

Bus daugiau

FIZIKOS INSTITUTAS

skelbia konkursà á fizikos mokslø krypties doktorantûrà. Asmenys, no-rintieji dalyvauti konkurse, iki ð. m. spalio 1 d. Fizikos instituto moksli-niam sekretoriui pateikia: 1) praðymà instituto direktoriaus vardu;

2) magistro kvalifikacinio laipsnio diplomo ir jo priedø kopijas;3) dviejø mokslininkø rekomendacijas;4) savo krypties ir mokslinës veiklos apraðymà;5) savo mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas arba moksliná referatà ið dok-

torantûros krypties.

Adresas: Savanoriø pr. 231, LT-02300 Vilnius, tel. (8~5) 266 16 49.

Direktorius

Kaip keliavomepo Skandinavijà (8)

nebëra. Iðsëdëjome iki iðkilmiø pa-baigos, að dar fotografavau vaikðèio-damas tarp eisenos dalyviø.

Pasirodo, kad Zaremba buvo da-væs komandà kuo greièiau gráþti á vieð-butá, nes buvæ pastebëti aplink vaikð-èiojantys provokatoriai. Neþinau, ko-kie ten tie provokatoriai, nes þmonësvaikðèiojo laisvai, ne taip, kaip tarybi-niai vadai, sukaustyti garbës tribûno-se. Kas fotografuoja, kas ðiaip linksmi-nasi. O mes negráþome su visais kartuá vieðbutá � jau átartini, neklusnûs. J.Jurginis, M. Sluckis ir að vël netekomeZarembos pasitikëjimo.

Kaip J. Jurginis vertëZarembos prakalbà

Bergene susitikome su Norvegijoskomunistinës krypties veikëjais, TarybøSàjungos draugais, buvo surengtas su-sirinkimëlis panaðus á tarybinius. Mussveikino norvegai. Ið mûsiðkiø turëjoþodá tarti grupës vadovas Zaremba. Jispradëjo apie tautø draugystæ, kaip Ta-rybø Sàjunga atëjo norvegams á pagal-bà � �naikino faðistiná marà� ðiaurësNorvegijoje. O leningradietis profeso-rius, universiteto skandinavø kalboty-ros katedros vedëjas, visa tai vertë á nor-vegø kalbà. Tai ðtai profesorius staigasutriko ir nebeþinojo kaip þmoniðkai ið-versti. Profesorius nutilo. Zaremba darkartà pakartojo savo kalbos �perliukà�.J. Jurginis pamatë, kad reikalai prasti,nes leningradietis profesorius labai sà-þiningas ir negali iðversti kitais þodþiais,kas buvo pasakyta rusiðkai. J. Jurginisásiterpë ir pradëjo kalbëti ðvediðkai, irdaug nesismulkindamas kaþkà pakal-bëjo karo tema.

Þinoma, jokio �faðistinio maro�J. Jurginis neminëjo. Nieko nesupras-damas Zaremba pradþiugo ir liepëmûsø istorikui atsistoti ðalia jo ir to-liau versti. O tu eik ðalin, tau dar atsi-rûgs, � pasakë garbiajam leningradie-èiui profesoriui.

Nuo tada daugiau jau nebenusi-þengëte?

Kiekviename þingsnyje buvoskaièiuojamos smulkios mûsø pra-þangos. Tie nuolatiniai bukumo pro-verþiai ir þmogaus orumo þeminimasjau tiek buvo áprasti, kad mums kel-davo vien tik juokà.

Juokà bendraminèiø bûryje, bet pa-mëgink vieðai pademonstruoti savo am-bicijas arba nepritarimà tokiai tvarkai,ir kità kartà á uþsiená neiðvyksi.

Ne tik neiðvyksi, bet dar neþinia,kuo baigsis.

Nukentëjæs nuo abiejøsantvarkø

Sugráþti á Ðvedijà po 20 metø J. Jur-giniui tikriausiai buvo jaudinantis da-lykas. Pasitelkæ enciklopedijà suþinome,kad jis Ðvedijoje nuolat gyveno nuo1937 m. spalio mënesio, studijavo Stok-holmo Aukðtosios mokyklos humanita-riniame fakultete. Nuo 1939 m. balan-dþio iki gruodþio gyveno JAV. 1940 m.nuo sausio iki birþelio vël gyveno Stok-holme, kur buvo oficialus �Lietuvos þi-niø� korespondentas. Á Lietuvà J. Jur-ginis gráþo tada, kai jà uþëmë sovietai,o A. Smetona pabëgo á Vokietijà. NuoA. Smetonos reþimo J. Jurginis buvonukentëjæs: 1929 m. uþ revoliucinæ veik-là buvo nuteistas ketveriems metams ka-

lëti, paragavo Panevëþio, Kauno, IX for-to ir Ðiauliø kalëjimø duonos. 1937 m.vël buvo suimtas, kai su kitais VytautoDidþiojo istorikø draugijos �Scientia�nariais organizavo studentø susirinki-mà Ispanijos antifaðistams paremti.Kadangi nepakako ákalèiø, kad J. Jur-giniui bûtø sudaryta byla, jis buvo ati-duotas nubausti Kauno karo komen-dantui. Tada J. Jurginis buvo iðsiøstasá Pravieniðkiø durpynà, kur, kaip minë-jote, sutiko ir A. Ðumauskà. Tik atlikæsbausmæ galëjo iðvykti á Ðvedijà.

Taigi revoliucionierius, komunistas,nukentëjæs nuo A. Smetonos reþimo. Ta-èiau nepanaðu, kad sovietinis reþimasbûtø labai toleravæs J. Jurginá. Ankstes-niuose pokalbiuose buvome prisiminæ,kaip 1948 m. tapæs Lietuvos istorijos ins-tituto direktoriaus pavaduotoju, vëliau J.Jurginis buvo paþemintas iki moksliniobendradarbio. Reþimui ði asmenybë vi-sà laikà atrodë átartina, ne visai sava, nesjam, tegul ir ne tiesmukai, istorikas kri-tikos negailëjo. Ðtai ir ið 1960 m. kelio-nës á Suomijà, Ðvedijà, Norvegijà ir Da-nijà, kurioje ir Jums teko dalyvauti, ávai-riø peripetijø akivaizdu, kad J. Jurginiskelionës vadovams atrodë ne maþiauátartinas uþ kiekvienà kità dalyvá, gal netdar labiau átartinas uþ kitus. Kodël?

Oficialiai á Ðvedijà 1937 m. J. Jur-ginis iðvyko studijuoti, nors labiau tikë-tina, kad vyko partijos siunèiamas ry-ðiams su Kominternu per Stokholmàpalaikyti. Yra iðleista J. Jurginio biblio-grafija, kuri apima jo publikacijas iki patjo personalinës bylos XX a. 6-ajame de-ðimtmetyje. Ten ávade pasakyta, kaip jisiðvyko á Ðvedijà ir palaikydavo konspi-racinius ryðius su Kominterno atstovais,ið Klaipëdos gautus paketus perduoda-

vo Ðvedijos komunistams.Vienà kartà Stokholme já pasi-

kvietë paþástami ðvedø komunistai irpradëjo tardyti. Mat ið Maskvos atëjonurodymas patikrinti, ar J. Jurginisnëra koks nors renegatas. Mat J. Jur-ginis raðinëjo korespondencijas á Lie-tuvos þinias. Þodþiu, kaip èia be leidi-mo gali bendradarbiauti su burþuazi-niu laikraðèiu. Uþ tà nenuoseklià po-zicijà J. Jurginiui buvo sudaryta byla,ir jis net buvo paðalintas ið partijos.

Taigi J. Jurginis yra nukentëjæs tieknuo �burþuazinës� valdþios, tiek nuo sa-vo idëjiniø draugø.

Ir neþinia nuo ko daugiau. Jamteko ágyti gana þiaurios gyvenimo pa-tirties. Man J. Jurginis yra pasakojæs,kad kiekvienas kalëjimas � tai ne sa-natorija. Negana to, dar egzistuojanuteistøjø kolektyvo vidaus reþimas.J. Jurginis priklausë prie politiniøkaliniø, kuriems ir kalëjime vadova-vo komunistai. Direktyvos ateidavoið uþ kalëjimo sienø: buvo nurodo-ma, kà komunistai turi daryti � orga-nizuoti bado streikus, daryti protes-to pareiðkimus kalëjimo vadovybei irt. t. Visiems reikëjo laikytis draus-mës. Man regis, kad tada J. Jurginisgerokai �atvëso� nuo tø komunistø,ir ne dël paties kalëjimo, o dël vidauskolektyvo. Bukumas ir fanatizmasbûdavo toks, kad normaliam þmoguisunku pakæsti. Manau, kad J. Jurgi-niui geriau tiktø panaðus kaip Pran-cûzijos ar Italijos komunisto apibûdi-nimas � komunistas þmogiðku veidu.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOSINSTITUTAS

skelbia konkursà eiti ðias moksliniø darbuotojø pareigas:mokslo darbuotojo Duomenø analizës skyriuje (1 etatas);mokslo darbuotojo Sistemø analizës skyriuje (1 etatas);jaunesniojo mokslo darbuotojo Informatikos metodologijos skyriuje

(1 etatas).

Dokumentai priimami iki 2004 m. rugsëjo 14 d. adresu: Matematikosir informatikos institutas, Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius.

Papildoma informacija tel.: (8 ~5) 210 93 18, (8 ~ 5) 210 93 09.

Direktorius

SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDO TARYBA

skelbia periodinës spaudos, garso ir vaizdo informacijos (radijo ir te-levizijos laidø bei interneto) programø, kurioms per Fondà gali bûti su-teikta valstybës finansinë parama 2005 m., konkursà.

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuo-menës informavimo ástatymu, Fondo ástatais bei Valstybës finansinës pa-ramos Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo kultûrinës ir ðvieèia-mosios veiklos programoms konkurso bendraisiais nuostatais.

Programas gali teikti vieðosios informacijos rengëjai, kurie ið kitø ðal-tiniø finansuoja ne maþiau kaip 25 proc. teikiamos programos vertës.

Konkurso nuostatus bei privalomas paraiðkø formas galima gauti Fon-de arba Fondo interneto puslapyje � http://srtrf.lms.lt

Informacija teikiama tel.: (8 ~ 5) 231 47 50, el. paðtas: srtrf@ktl.mii.ltProgramos konkursui priimamos nuo rugpjûèio 23 d. iki spalio 15 d.

Fondo patalpose: Vokieèiø g. 4/2, LT-01130 Vilnius, Lietuvos Respublika.Konkursas vykdomas pagal LR Vyriausybës patvirtintus nuostatus.Konkurso rezultatai paskelbiami ne vëliau kaip per mënesá nuo Lie-

tuvos Respublikos valstybës biudþeto patvirtinimo.Kultûrinei ir ðvieèiamajai veiklai regionø, miestø ir rajonø laikraðèiuo-

se bus skelbiamas atskiras konkursas.

Fondo taryba

Atkelta ið 6 p.

Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkàdr. Vygintà GONTÁ nuoðirdþiai sveikinamesukaktuviø proga � su 50-meèiu.

Lietuvos mokslininkø sàjungos tarybaMokslo Lietuvos redakcija

14 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Elektroninis ryðys, kuris gali bûtilaidinis ir belaidis, jau tapo neatsieja-ma kasdiene kiekvieno þmogaus prie-mone informacijai (garsinei, raðytineiar vaizdinei) gauti, jai perduoti ar jakeistis. Ðiuo metu elektroninis ryðys re-alizuojamas pasitelkus tik labai sudë-tingas kompiuterizuotas sistemas, ku-rioms aptarnauti reikia kvalifikuotøspecialistø. Daugybë naujos technikos,kuri eksploatuojama Lietuvoje ir kar-tu su ja ateinanti dokumentacija, ver-èia telekomunikacijos bendroves turë-ti specialiuosius daugiakalbius termi-nø þodynus, kad specialistai gerai su-prastø vieni kitus, galëtø parengti kva-lifikuotas aptarnavimo instrukcijas irpanaðiai. Tà puikiai suprato AB Lie-tuvos telekomo vadovai, todël specia-listai, vertëjai, dëstytojai ir studentaigali dþiaugtis neseniai pasirodþiusiu,AB Lietuvos telekome parengtu, nau-ju Aiðkinamuoju telekomunikacijø ter-minø þodynu*. Ðis þodynas padës tai-syklingai lietuviðkai ávardyti naujas pa-slaugas, apibûdinti ávairias telekomu-nikacijø priemones, reiðkinius ir kita,o ne raðyti angliðkus terminus ar juosneva lietuvinti, pridëjus lietuviðkà ga-lûnæ. Taigi AB Lietuvos telekomas pa-rodë puikià iniciatyvà, kad ðios sritiesterminai bûtø susisteminti ir atitiktølietuviø kalbos reikalavimus.

Svarbi ðio þodyno paskirtis � pa-teikti tinkamai sudarytus naujus tele-komunikacijos terminus. Nors1994 m. jau buvo iðleista Ryðiø tech-nikos terminø þodynas, o 2000 m. Ra-dioelektronikos terminø þodynas, ku-riame yra apie 3000 bendrøjø ryðiøtechnikos ir radiotechnikos terminø.Taèiau pasirodë, kad specialistai su-siduria su naujais angliðkais teleko-munikacijø srities terminais, kuriøminëtuose þodynuose nëra. NaujameAiðkinamajame telekomunikacijø ter-minø þodyne terminai pateikti lietu-viø, anglø, prancûzø ir rusø kalbomis,be to, kad kiekvienas terminas bûtøsuprantamas vienareikðmiðkai, pa-teikti jø apibrëþimai. Tokio þodynorengimas yra didelis darbas, kurá pertrejus metus atliko AB Lietuvos tele-komo darbuotojos: bendrovës kalbosredaktorë Roma Sabaliauskaitë ir va-dovaujanèioji tinklo inþinierë JulijaGabijûnienë bei Vilniaus universite-to Fizikos fakulteto Radiofizikos ka-tedros docentas gamtos mokslø dak-taras Vytautas Jonas Valiukënas. Þo-dynà perþiûrëjo ir naudingø patarimøpateikë kalbininkë terminologë doc.dr. Angelë Kaulakienë, kompiuteri-

Aiðkinamasis telekomunikacijøterminø þodynas

næ þodyno tvarkybà atlikodr. Raimundas Andriuðai-tis. Þodynà pagal þodynøleidybos reikalavimus re-cenzavo ir aprobavo Vals-tybinë lietuviø kalbos ko-misija.

Skaitant þodynà ypaèjuntamas siekis turëti gra-þius ir lengvai suprantamuslietuviðkus telekomunika-cijø (t. y. ryðiø technikos)terminus. Ðiame þodynegalime rasti: atmintinë

(angl. memory), atpaþiniklis (recogni-zer), atpaþintis (identification), atpaþin-tuvas (authenticator), atsklanda (homepage), baiga (termination), draustis (in-hibition), garsis (loudness), ieðkas (pa-ger), iðgalës (capability), iðkreipis (dis-tortion), iðkvieta (call), keitlys (transdu-cer), klausiklis (requestor), kvietiklis(calling device), laikmena (medium),paleistis (start), pateiktis (presenta-tion), pereiga (transition), perimtis (in-terception), potarpsnis (part of times-lot), priegloba (hosting), prieiga (ac-cess), prietaika (application), siejiklis(adapter), sietuvas (interface), vaisku-sis sietuvas (transparent interface), telk-tuvas (concentrator, hub), skaitlys (re-ader), slaptutë (cookie), slinkis (drift),vaizduoklis (display, display device),valdiklis (controller), veiklinimas (ac-tivation), vora (burst) ir daugelá kitø.

Yra terminø, kuriems autoriaigalbût galëjo pateikti lietuviðkø atitik-menø, pvz., freimas, goferis, hipersai-tas, hipertekstas, hiperterpë, kode-kas, koderis, muldeksas ir pan.

Pristatant þodynà AB Lietuvos te-lekome, autoriai sulaukë didþiulio netik AB Lietuvos telekomo specialistø,bet ir Lietuviø kalbos instituto, Vil-niaus universiteto ir Gedimino tech-nikos universiteto mokslininkø ir pro-fesoriø, kurie dirba moksliná darbàarba rengia ðios srities specialistus,dëmesio. Pristatymo metu kalbëjoVilniaus universiteto Fizikos fakulte-to Radiofizikos katedros Þodynø ren-gimo mokslinës grupës narys, docen-

tas gamtos mokslø daktaras VytautasJonas Valiukënas, ne vienà deðimtámetø tvarkantis technikos terminijà,parengæs ir redagavæs nemaþai þody-nø ir standartø. Jis iðsamiai papasa-kojo apie þodyno rengimà, priminë,kad nors pradþioje buvo numatyta pa-rengti 2000 telekomunikacijø termi-nø þodynà, taèiau darbo metu paaið-këjo, kad terminø reikia daug dau-giau, todël þodyne yra 4260 terminø.Pasak jo, terminø reikëtø dar dau-giau, ypaè reikëtø judriojo ryðio sri-ties. Kalbëjo ir apie tai, kad terminairinkti ið AB Lietuvos telekome naudo-jamø dokumentø, Tarptautinës tele-komunikacijos sàjungos iðleistos Më-lynosios knygos, þodynø, standartø,knygø ir vadovëliø.

Savo pasisakyme AB Lietuvos te-lekomas generalinio direktoriaus pa-tarëjas strateginiams projektams Jo-nas Ûsas teigë, kad nors ðis leidinys pa-

*Vytautas Valiukënas, Roma Saba-liauskaitë, Julija Gabijûnienë. Aiðkina-masis telekomunikacijø terminø þodynas:4260 terminø lietuviø-anglø-prancûzø-ru-sø kalbomis. Vilnius: AB Lietuvos teleko-

mas, 2004, 367 p. ISBN 9986-485-46-0.

rengtas ir iðleistas AB Lietuvos teleko-mo darbuotojø iniciatyva, taèiau tiki-masi, kad juo plaèiai naudosis ne tik te-lekomunikacijø specialistai, studentaiir dëstytojai, bet ir visi tie, kurie domisienciklopedijomis, þodynais, kuriemsrûpi taisyklinga lietuviø kalba.

Taip pat dar kalbëjo viena ið þo-dyno autoriø, kalbininkë Roma Saba-liauskaitë ir Vilniaus universitetomokslinis darbuotojas þodynø rengi-mo specialistas dr. Valerijonas Þal-kauskas.

Buvo labai netikëta ir malonu,kad AB Lietuvos telekomas visiemsrenginio dalyviams padovanojo ponaujàjá Aiðkinamàjá telekomunikacijøterminø þodynà.

Pasibaigus oficialiajai daliai, spe-cialistai diskutavo apie þodynø rengi-mo praktikà, apie tai, kad dar ne visisuvokia sklandþios, taisyklingos ir lo-giðkos kalbos svarbà, kad daþnai ten-

ka skaityti universitetø studijoms pa-rengtus vadovëlius, studijø baigiamuo-sius darbus, mokslinius straipsnius, di-sertacijas, kur bûna pavartota netai-syklingø ir netinkamø terminø, kad va-dovëliuose nepateikiami paaiðkinti pa-vartotø terminø þodynëliai, kaip taiáprasta daryti kitur iðleistuose kitomiskalbomis paraðytuose vadovëliuose,kad gaminiø reklaminiuose lankstinu-kuose daþnai nekvalifikuotai verèiamatechninë informacija, kad dël kai ku-riø átakingø ir trumparegiø valdininkøir mokslininkø valstybinë lietuviø kal-ba ið mokslinës literatûros negailestin-gai stumiama á ðalá.

Apie ðio þodyno pasirodymà raðëspauda ir elektroninës informacijospriemonës, o www.delfi.lt komentaruo-se buvo galima rasti vienà ir tà patáklausimà: ar knygynuose bus ámano-ma ðá þodynà nusipirkti? Taip pat ko-mentaruose buvo klausiama: kodël þo-dynas nepateikiamas internete? Ðisþodynas internete bûtø dar viena labaigraþi AB Lietuvos telekomo dovanaþmonëms, tvarkantiems tekstus ir, de-ja, kuriø darbas labai menkai apmoka-mas. AB Lietuvos telekomo praneðimespaudai buvo skelbta, kad naujàjá þo-dynà gaus Lietuviø kalbos institutas,aukðtosios mokyklos, didþiausios ða-lies bibliotekos ir kitos suinteresuotosbei su telekomunikacijomis susijusiosinstitucijos. Tikëkimës, kad taip ir bus.Visgi reikëtø atsiliepti á vartotojø no-rus ir iðleisti þodynà taip, kad já knygy-nuose galëtø ásigyti kiekvienas norin-tis, o ypaè, kad þodynas patektø á Vals-tybinës lietuviø kalbos komisijos ren-giamà Lietuvos terminø bankà ir bû-tø pasiekiamas elektroninëmis ryðiøpriemonës.

Taigi labai aèiû þodyno auto-riams, atlikusiems ðá didelá darbà, irAB Lietuvos telekomui, já inicijavu-siam. Bûtø graþu, kad ir kitos Lie-tuvos akcinës bendrovës pasektøAB Lietuvos telekomo pavyzdþiu,susirûpintø savo srities terminija irparemtø atitinkamø terminø þody-nø sudarymà ir leidybà.

Vilniaus universiteto prof. habil.dr. Pranas Juozas Þilinskas

Brig

itos

Biti

naiti

enës

nuo

trau

kos

Þodyno rengëjai � doc. dr. Vytautas Valiukënas, Roma Sabaliauskaitë, dr. Raimundas Andriuðaitis

AB �Lietuvos telekomas� visiems renginio dalyviams padovanojo po naujàjá �Aiðkinamàjá telekomunikacijø terminø þodynà�

Þodyno virðelis

TERMINOLOGIJA

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 15

Neiðsemta versmë (1)DAR VIENAI KNYGAI APIE PRANCIÐKØ ÐIVICKÁ PASIRODÞIUS

Apie tai kalbamës su knygosPranciðkus Baltrus Ðivickis. Moks-lo ir gyvenimo pëdomis* sudaryto-ju bei teksto autoriumi Ekologijosinstituto moksliniu darbuotoju dr.Algimantu JAKIMAVIÈIUMI. Jis bu-væs Lietuvos mokslotyrininkø drau-gijos tarybos, Tarptautinës hyme-nopterologø draugijos, Lietuvosmokslo istorikø ir filosofø bendrijosnarys. A. Jakimavièius daugiau kaip150 moksliniø, nemaþiau kronikø irpopuliariø publikacijø, monografijøapie vabzdþius autorius, kitokio po-bûdþio knygø bendraautoris. Iðlei-dæs bibliografiniø ir mokslo istorijaiskirtø leidiniø, raðo á Visuotinæ lie-tuviø ir Þemës ûkio enciklopedijas,yra jø mokslinis konsultantas.

Uþþiebti þiburá tamsoje

Maþdaug prieð pusantrø metø ma-èiau kaip Ekologijos institute ant savo dar-bo stalo rinkote ir dëliojote iliustracijas bû-simajam albumui, skirtam garsiam zoo-logui Lietuvos MA tikrajam nariui prof.Pranciðkui Ðivickiui (1882�1968 m.).Ðiandien turime naujà ðiam mokslininkuiskirtà knygà, albumëlá, tegul ir minkðtaisvirðeliais. Pavyko iðleisti ne taip ir greitai.Ðiek tiek neáprastas knygos formatas, gau-sios iliustracijos nejuèia provokuoja pa-klausti, ar nebus ði knyga uþuomazga nau-jos leidiniø serijos, skirtos Lietuvos moks-lininkams?

Ið tikrøjø knygelë pasirodë ne taipgreitai kaip norëjome. Nelabai tikiu,kad ji taps naujos knygø serijos pradþia.Taèiau jei jau ðnekame apie galimà nau-jos serijos uþuomazgà, galime prisimin-ti, kad dar tarpukario Lietuvoje asme-nybëms buvo skiriamas didelis dëme-sys. Lietuvos nacionalinëje MartynoMaþvydo bibliotekoje saugomas labaivertingas rankraðtis Þymesnybiø þody-nas. Jis neiðleistas, bet iðliko kartotekair tekstai. Geras pradininkas buvo Kau-ne leistoji Lietuviðkoji enciklopedija. Va-dinasi, jau tarpukariu suvokta, kad Lie-tuvoje yra daug þymiø þmoniø, ir apiejuos buvo raðoma. Sovietmeèiu padëtiskeitësi. Jei þmogus þymus, tai bûtinai tu-rëjo bûti ir valstybës veikëjas (pagal tometo supratimà). Kultûrininkai buvolabai menkai populiarinami, informa-cija apie juos maþai skleista.

O kaip savo áþymybes ir garsenybes

populiariname ðiais laikais? Ar pakan-kamai?

Biografika dabar vis labiau popu-liarëja. Atsiranda sàvadø apie siaures-niø mokslo srièiø, krypèiø atstovus. At-skiri ðalies regionai, aukðtosios mokyk-los leidþia knygas apie savo garsiusþmones. Sukruto ir apskritys, iðleistaUtenai skirta enciklopedija, kiek vëliau� ir skirtoji Ðilutei. Kai kuo praverèia irKas yra kas Lietuvoje.

Akivaizdu, kad iniciatyva reiðkiamaið �apaèios�, t. y. ið vietoviø, kur tie asme-nys dirbo, reiðkësi.

Ko gero, taip ir turi bûti. Pastebë-siu, kad ne visada tos knygos profesio-naliai parengtos, nes raðo, skelbia savosukauptà medþiagà mokytojai, þurna-listai. Spausdinamos labai nelygiavertësþmoniø biogramos, áterpiami beletri-zuoti gyvenimø apraðymai, kartais në-ra net gimimo datos, uþtat pateikta gi-mimo vieta � tai taip pat gali bûti ver-tinga, ypaè jei apie asmená raðoma pir-mà kartà.

Taèiau Jûsø susidomëjimas biografi-ka � tai profesionalo mokslininko ir mokslo

istoriko susirûpinimas, kad visuomenë kuoplaèiau þinotø mokslo asmenybes.

Savo veiksmais noriu parodyti, kadne vienas ið mûsø ðioje srityje gali daugnuveikti. O galime tamsoje uþþiebti vie-nà kità þiburiukà. Meno, kino, muzikoskûrëjai patys apie save sugeba pasaky-ti nemaþai ádomaus, nes yra judrûs, ið-kalbingi, o ir þurnalistai juos daþnai at-

randa bei kalbina. Meno þmonës mëgs-ta saviraiðkà, nesibodi televizijos ekra-no, lengvai bendrauja su publika, popu-liarina patys save ir savo kûrybos sritá,tad apie juos visuomenë gauna nema-þai þiniø, gali susidaryti savo nuomonæ.Taèiau mokslo þmonës, nors jie taip patkûrëjai, labai daþnai bûna kuklûs, ma-þakalbiai, á tribûnà ar televizijos ekra-

nà nesiverþia, daþniausiai net ir savoðeimose maþai kalba apie darbà bei ty-rinëjimus. Tiems þmonëms nëra kada,gaila laiko tuðèioms kalboms, kai gali-ma per tà laikà kà nors nuveikti ar per-skaityti.

Tai ðtai jau keleri metai, kai mëgi-nu propaguoti, kad bent jau apie þy-miausius, iðkiliausius mokslo þmonesbûtø paraðyta populiariø straipsniø, ki-tø publikacijø, kuriose skaitytojai ras-tø svarbiausiø biografiniø ir mokslinësveiklos þiniø. Kaip mëgëjas moksloty-rininkas ir mokslo istorikas mëginu irkitus þmones sudominti ðia veikla.

Ko stinga �ðivickianos�pilnatvei

Aiðku, pirmiausia á Jûsø akiratá pa-tenka biologijos mokslo atstovai?

Þinome du iðties þymius biologijosmokslo korifëjus, akademikus � TadàIvanauskà ir Pranciðkø Ðivická. MinintTado Ivanausko 120 metø gimimo su-kaktá, buvo parengta knyga apie jo gy-venimà. Jà paraðë Petras Zajanèkaus-kas, man teko padëti jam sutvarkyti ðiàknygelæ.

Pastaràjà knygelæ apie Pranciðkø Ði-vická stengiausi padaryti kitokià, ðiltesnæir labiau populiarià, daugiau perteiktimokslininkà supusià aplinkà, ne vien jopaties gyvenimà. Neabejoju, kad tai pa-dës iðsamiau paþinti P. Ðivickio asmená,jo gyvenimo aplinkybes. Tuo labiau, kadLietuvos mokslø akademijos biblioteko-je saugomame P. Ðivickio archyve yra la-bai daug ádomios ir reikðmingos medþia-gos, ið kurios bûtø galima iðplëtoti keliastemas. Taigi ði knyga ir yra �ðivickianos�tæsinys, nes po labiau populiaraus T. Iva-nausko, kitas plaèià mokslinæ mokyklàsukûræs mokslininkas buvo prof. P. Ðivic-kis. Beje, jo mokslinë mokykla ligi ðiolnëra apraðyta.

Dirbant ðá darbà kilo mintis para-ðyti ir apie atmintá, t. y. prisiminti, kadair kaip P. Ðivickis buvo minimas, pa-gerbtas. Nustebau, kad tas paskutinisskyrelis Atmintis pasirodë esàs labai tur-tingas, nes prof. P. Ðivickis labai daugkartø graþiai prisimintas ir pagerbtas.Iðliko to pagerbimo dokumentø, faktø,nuotraukø, tad susidarë visai ádomusknygos skyrius.

Taigi dalykinës medþiagos pakanka,ir lieka tik stebëtis, kad apie mûsø didþiuo-

sius paraðoma labai nedaug knygø. KaipJums atrodo, kodël?

Paraðoma nedaug, bet ne taip irmaþai. Tokiø knygø daugëja, nes neli-ko suvarþymø: apie kà raðyti, apie kà �ne. Taèiau mûsø mokslo istoriografijarutuliojasi gana lëtai, labai trûksta giles-niø tradicijø.

Apie P. Ðivická pakanka tos medþia-gos, bent jau ið jo gyvenimo ir veiklosLietuvoje. Taèiau to per maþa visai �ði-vickianai�. Bûtina tyrinëti P. Ðivickioveiklos JAV universitetuose periodà. Jogyvenimas itin sudëtingas, vingiuotas.Tai labai stipri asmenybë � fiziðkai irdvasiðkai. Nepasikeitë jo charakteris irbûdas, nors keitësi valstybës, politinëssantvarkos, kuriose jam teko gyventi.

Ar pasisekë knygoje vienodai sëkmingaiatskleisti jo gyvenimà ir veiklà skirtingosevalstybëse � nepriklausomoje Lietuvoje, JAV,Filipinuose ir sovietinëje Lietuvoje?

Deja, amerikietiðkas P. Ðivickio gy-venimo laikotarpis èia maþiau atsispin-di. JAV jis mokësi, dirbo, paskui vël mo-kësi ir net rado laiko dirbti kultûrinádarbà.

Lietuvos MA bibliotekoje P. Ðivickioarchyve tas amerikietiðkasis jo gyvenimolaikotarpis neatsispindi?

Ið dalies atsispindi, bet ta informa-cija glûdi daugiausia paties P. Ðivickioatsiminimuose. Jie yra vertingi ir tik-riausiai ateityje bus iðleisti. Juos jau ren-gia P. Ðivickio dukterys.

Kitas reikðmingas mokslininko gy-venimo laikotarpis prabëgo Filipinuo-se. P. Ðivickis sudarë sutartá su Manilosuniversitetu, o tuo paèiu metu já pasie-kë þinia, kad Kauno universitetas sutin-ka já priimti. Bûdamas doras þmogus,negalëjo atsisakyti savo paþado Mani-lai. Ten dirbo universitete, ákûrë Jûrøbiologijos stotá, iðplëtojo tiriamàjà veik-là. Neabejoju, kad Manilos moksloþmonës P. Ðivická turëtø prisiminti ir tik-riausiai gerbti. Gal ir ne taip, kaip kitàmûsø kraðtietá Ignotà Domeikà Èilë,bet vis dëlto. Kas pirmasis ið lietuviø nu-vyks á Manilà, surinks apie já galimà me-dþiagà � neþinau. O reikëtø.

P. Ðivickio atsiminimaidar laukia savo eilës

Jei jau paminëjote P. Ðivickio atsimi-nimus, kurie kada nors gal ir

* Pranciðkus Baltrus Ðivickis. Mokslo ir gy-venimo pëdomis (sudarë A. Jakimavièius) �Vilnius: Ekologijos institutas, 2004.

Manilos universiteto profesorius Pranciðkus Ðivickis

Prof. Pranciðkaus Ðivickio vadovaujami Manilos universiteto studentai iðvykoje Nukelta á 17 p.

Nuo

trau

kos

ið P

rof.

P. Ð

ivic

kio

arch

yvo

Naujosios knygos virðelis

NAUJA KNYGA

16 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Pradþia Nr. 8, 11

Vilnius jauèiasi ðiek tieknuskriaustas

Antroje raðinio dalyje, kuriojeperteikëme áspûdþius ið metinio Lie-tuvos Ignoto Domeikos draugijossusirinkimo, dëmesá sutelkëme ádaktaro ið Èikagos Aleksandro My-kolo Raèkaus ir prof. Vaclovo Birþið-kos polemikà tarpukario Lietuvosspaudoje, tiksliau Trimito þurnale.

Diskusijos objektu buvo tapæsIgnotas Domeika, tiksliau, Domei-kos lietuviðkumas ir kiti tarpukariolietuvius dominæ dalykai. Toje disku-sijoje bemat iðaiðkëjo skirtingas pa-èiø sàvokø �lietuviðkumas� ir net�lietuvis� suvokimas. Vienaip tà lie-tuviðkumà suvokë JAV lietuviai ir vi-sai kitaip bent jau akademinës aplin-kos atstovas � V. Birþiðka Lietuvoje.Tautiðkai ir bajoriðkai suprastas lie-tuviðkumas � tai visai ne tas pats.A. M. Raèkus I. Domeikos �lietuvið-kumà� vertino þvelgdamas per tau-tinius akinius, t. y. jau ið XX a. lietu-vio pozicijø. Suprantama, jog prof.V. Birþiðkai toks poþiûris atrodë netik ribotas, bet ir ið esmës klaidingas.

Mums tas kone 80 metø senumoginèas Trimito þurnalo puslapiuoseðiandien ádomus ne tik aiðkinantisI. Domeikos santyká su lietuviðkumu.

Tai ir V. Birþiðkospastangos Ame-rikos lietuviamsiðdëstyti gilesnápoþiûrá á Lietuvosistorijos dalykus.Galbût ðiandienA. M. Raèkaus po-

þiûris, noras kraðtopraeities faktus

tempti ant lietuviðkokurpalio gali atrodyti

ne itin gilus ir toliare-giðkas, bet tai në kiek ne-

sumenkina mûsø pagarbosðiai asmenybei. A. M. Raèkus

vienas pirmøjø JAV lietuviø spau-doje paraðë apie I. Domeikà, ðiai as-menybei skyræs keletà straipsniø. Beto, Vytauto Didþiojo universitetui pri-siekæs kolekcininkas A. M. Raèkuspadovanojo didelæ ir labai vertingàpaleontologinæ-mineraloginæ kolek-cijà. Dabar ði kolekcija saugoma Vil-niaus universiteto Gamtos mokslø fa-kultete Geologijos-mineralogijos ka-tedroje.

Apie visa tai Lietuvos IgnotoDomeikos draugijos metiniame su-sirinkime priminë prof. Juozas Pa-ðkevièius. Jis taip pat pastebëjo, kadgyvendamas Amerikoje ir domëda-masis gamtos ávairove, A. M. Raèkussurinko tokius eksponatus, kurie yratarptautinio masto vertybë. TodëlA. M. Raèkø reikia vertinti ir ðiuoaspektu. Prof. J. Paðkevièius atkrei-pë dëmesá á dar vienà ir kiek netikë-tà sàsajà: palygino, kà I. Domeika yrapadovanojæs Lenkijai ir Lietuvai ið sa-vo gausiø bei labai vertingø rinkiniø,ir kà yra dovanojæs A. M. Raèkus.

Krokuvoje Jogailaièiø universite-to bei Lenkijos mokslø akademijosGeologijos muziejuose saugomi ver-tingi I. Domeikos padovanoti mine-raloginiai rinkiniai, sidabro, vario,bismuto grynuoliai, paties I. Domei-kos atrasti domeikitas, dobreitas irkrionkitas bei kiti mineralai. PagaliauLenkijai jis yra padovanojæs ir du di-dþiulius daugiau kaip po 20 kg sve-rianèius meteoritus, rastus Èilëje: pa-lasità ið Imilako � 22,6 kg, ir mezosi-derità ið Vakos Muertos � 20 kg. Ðiuos

I. Domeikos mineraloginius rinkiniusgalëjo pamatyti, o meteoritus net pa-kilnoti taip pat ir Lietuvos delegaci-jos nariai, kurie 2002 m. gruodá daly-vavo Krokuvoje vykusioje I. Domei-kos 200-øjø gimimo metiniø ciklobaigiamojoje konferencijoje.

Deja, Vilniuje, I. Domeikos stu-dijø ir jaunystës mieste, kurá jis taipmylëjo ir kurio ilgëjosi gyvendamasÈilëje, tokios kolekcijos nëra. Á tai dë-mesá atkreipë prof. Juozas Paðkevi-èius. Galime tik spëlioti, kodël ðisðviesiø prisiminimø ir vizijø miestas ið

I. Domeikos apskritai nëra gavæs jo-kios kolekcijos. Veikiausiai I. Domei-ka nematë galimybës ar reikalo skirtitokià dovanà, nes Vilniaus universite-tas 1832 m. carinës Rusijos valdþiosbuvo uþdarytas, ir ðiame mieste nebe-buvo mokslo institucijos, kuri tokià ko-lekcijà bûtø galëjusi naudoti mokslotikslams. Taèiau tai tik mûsø sampro-tavimas. Galbût taip ir buvo, nes kny-gø savo seniems bièiuliams VilniujeI. Domeika padovanojo. Taip, Vil-niaus universiteto bibliotekoje yra sau-goma 1878 m. I. Domeikos knyga

Þvilgsnis á Èilës Kordiljerus... su jo de-dikacija Didþiai gerbiamam ponui Jo-zefui... (deja, pavardë neáskaitoma).

Savotiðkas paradoksas, bet Vil-niaus universitetà savo surinktàjapaleontologine-mineralogine kolek-cija praturtino ne I. Domeika, bet ðiaasmenybe susiþavëjæs ir jà nuoðir-dþiai spaudoje propagavæs daktarasA. M. Raèkus. Likimo keliai iðtieskartais sunkiai nuspëjami.

Koks busJaninos Paplauskaitës

rankraðèio likimasLietuvos Ignoto Domeikos drau-

gijos narius domina, koks likimaslaukia Janinos Idalijos Paplauskaitës(Janina Idalia Popùawska-Ehrmann,1891�1987 m.), Marijuðo Hermano-vièiaus moèiutës, prisiminimø? Jani-na Ehrmann, kuri gyveno beveikðimtà metø, prisiminimus paraðë1962 m., o juos 1997 m. rado ir per-raðë M. Hermanovièius. Prisimini-muose ji raðo apie gyvenimà Vilniu-je, motinà Leonijà Poplavskienæ ið

Domeikø Katauðèinos, motinos bro-lá Vaclovà Domeikà Gervëèiø ir Sit-cø dvaruose, kurie priklausë plaèiosDomeikø giminës nariams, bendra-vusiems ir su Ignotu Domeika. Iðprisiminimø atsiskleidþia ir to metoVilniaus gyvenimo atmosfera, aukð-tuomenës gyvenimas, apie kurá þino-me ne tiek ir daug. Pusæ ðimto metødaryta viskas, kad nieko neþinotume irapskritai tuo nesidomëtume. Ar bus tieprisiminimai iðversti á lietuviø kalbà, ið-leisti, ar taps prieinami kraðto praeiti-mi besidominèiai visuomenei, nes taisvarbu ne vien geologams ir ne tikI. Domeikos paveldu susirûpinusiemsþmonëms?

Prof. Algimanto Grigelio nuo-mone, ðie prisiminimai pirmiausiaturëtø bûti ádomûs vilnieèiams arbent jau paþástantiems Vilniø. Jukprisiminimai prasideda ðtai kokia ei-lute: Gimiau Vilniuje 1891 m. sausio15 d. (28 d. nauju stiliumi) Poplavskiønamuose Pylimo ir Didþiosios Pohu-liankos kampe, krikðtyta Ðv. Kotrynosbaþnyèioje (na rogu Zawalnej i Wiel-kiej Pohulanki, t. y. dabartiniø Pyli-mo ir J. Basanavièiaus gatviø kam-pe). Iðsyk intriga, nes tuojau knietiiðsiaiðkinti, kuris galëjo bûti Poplavs-kiø namas, kairiajame ar deðiniaja-me gatvës kampe?

A. Grigelis ðá rankraðtá gavo iðM. Hermanovièiaus per gydytojàStanislovà Michno, kuris kilæs nuoGervëèiø apylinkiø, dabar gyvenaPabradëje ir tyrinëja visa, kas siejasisu Domeikø gimine. Profesorius taippat gavo ir M. Hermanovièiaus laið-kà, kuriame jis leido naudotis ðiuorankraðèiu, taèiau cituojant praðënurodyti ir didþiulá jo nuveiktà dar-bà. Kur tik galëdami, ir ðiame raði-nyje stengiamës pabrëþti kiekvienoasmens indëlá á mums rûpimos te-mos tyrinëjimus.

A. Grigelio nuomone, J. Paplaus-kaitës rankraðtá maþa iðversti á lietu-viø kalbà ir iðspausdinti, nes origina-las paraðytas lenkiðkai, todël reikëtøðiuos prisiminimus iðleisti lietuviø irlenkø kalbomis. Aiðku, leidybos iðlai-dos bemat ðoktelëtø, taèiau knygosvertë ir paklausa taip pat iðaugtø.

Akivaizdu, kad tai ne betseleris, nekomercinë knyga, ir leidëjai didelio pel-no nesitiki. Taèiau yra dalykø svarbes-niø uþ pelnà. A. Grigelis neabejoja, jogM. Hermanovièius pritars tokios kny-gos spausdinimui Lietuvoje, taèiau taiturëtø bûti dvikalbis leidimas.

Kad rageliai liktø sveikiRankraðtá sudaro trys atskiros

dalys: be J. Paplauskaitës prisimini-mø tai dar jos þento Stefano Stanke-vièiaus (Stefan Stankiewicz) uþraðy-tas tekstas, kiek pasikartojantis, beipaties M. Hermanovièiaus paraðytaDomeikø ðeimos istorija arba bandy-mas jà atskleisti. Kaip tvirtina A. Gri-gelis, rankraðtá perskaièiusios Lenkøinstituto Vilniuje direktorës dr. Mal-gorzatos Kasner nuomone, jai ádo-miausia pasirodë bûtent pastaroji �M. Hermanovièiaus paraðytoji dalis,kaip profesionaliai atliktas genealo-ginis tyrimas.

Kartais kasdienybës smulkme-nos epochos tyrinëtojams gali pasa-kyti daugiau, nei sausi akademiniairaðtai. Pagaliau juk ið kasdienybëssmulkmenø ir susideda gyvenimas.Todël norinèiam paþinti mûsø sosti-nës praeitá ir joje gyvenusiø ðeimøáproèius, gyvenimo bûdà praeitiesprisiminimai gali turëti aukso vertæ.

J. Paplauskaitë raðo apie savo se-nelio Kazimiero Pranciðkaus Domei-kos (1805�1883 m.) brolienæ SofijàDomeikienæ ið Brochockiø (ZofiaBrochocka, 1814�1899 m.), Aleksan-dro Domeikos (Aleksander Domey-ko, 1804�1878 m.) naðlæ. A. Grigelis

Ðakotas Domeikøgiminës medis (3)

Jaunasis Vaclovas Domeika

Anelë Naruðevièiûtë-Domeikienë, vadinta Babûne

ÐAKNYS

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Stanislovas Michno skaito praneðimà apie paskutinius Gervëèiø dvaro savininkus Domeikas

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 17

spëja jà gyvenus, tiksliau nuomavuspatalpas tame pastate, Vilniaus irKlaipëdos gatviø kampe, kur dabarásikûræ Vilniaus mokytojø namai. Jiepriklausë poniai Kozarinai. Tai ðtaiS. Domeikienæ-Brochockà kasdienlankë sveèiai, kurie ateidavo pas �Bab-cià Marszalkowà� iðgerti arbatospuodelio. Lankydavosi þymiausiø ðei-mø nariai, gerai þinomø pavardþiø at-stovai � Pliateriai, Stravinskiai, grafasPuttkameris, Brochockiai, Montvi-los... �Babûnë� garsëjo labai skanio-mis prie arbatos patiekiamomis ban-delëmis, kurias kepdavo vienas jospatarnautojas. Viena grafienë turëjonetikusá áprotá toms bandelëms nu-lauþyti ragelius ir taip jas sugadinda-vo � kitiems sveèiams jau nepatieksi.Tada �Babûnë� liepë savo tarnui sau-goti tas bandutes nuo grafienës pasi-kësinimo, kad rageliai liktø sveiki.

Lyg ir smulkmena, taèiau virtinëtokiø ir kitokiø smulkmenø gali labaipraturtinti mûsø senojo Vilniaus gyve-nimo suvokimà, leidþia geriau paþintito meto paproèius, nuotaikas, poniø irpaneliø kaprizus, ponø iðdaigas ir pa-naðiai. Juk ið tokiø maþmoþiø ir mez-gamas kasdienio gyvenimo audinys.

Domeikø pavardægirdëjo ið maþumës

Prof. Algimanto Grigelio prane-ðimà labai autentiðkai ir svariai papil-

dë Stanislovas Michno, kuris, kaip jauminëjome, daug metø renka istorinæ,archyvinæ ir kitokio pobûdþio me-dþiagà apie Domeikø giminæ. Ádomuir tai, kad S. Michno 1958 m. baigëGervëèiø mokyklà, kuri po Antrojopasaulinio karo buvo ásikûrusi Vaclo-vui ir Marijai Domeikoms priklausiu-siame dvaro pastate. Iðkëlus mokyk-là, á buvusio dvaro pastatà buvo ákel-dinta miestelio ligoninë. Pastaèiusnaujà ligoninës pastatà, dvaro statinystoje santvarkoje atrodë niekam nerei-kalingas, likæs be prieþiûros nyko irgalop buvo visai iðardytas. Ðiandiengalima iðvysti tik pamatø liekanas irbuvusioje dvarvietëje gulintá vienà ki-tà ràstigalá. Keista, kad ir tie neiðtam-pyti. Tiesa, kai kurie maþdaug 20 dva-ro pastatø komplekso statiniai dar ið-likæ, nes naudojami.

S. Michno papraðë auditorijos leis-ti jam kalbëti rusø kalba. Praneðëjasgerai suvokë istorinio likimo dvipras-miðkumà, gal net ironijà: jis gimë ir au-go tose vietose, kuriose nuo seno bu-vo kalbama gudiðkai, lietuviðkai ir len-kiðkai, o maþiausia � rusiðkai. Bet da-bar jam tenka su auditorija bendrautine kuria kita, o bûtent rusø kalba. Pa-ties prelegento giminaièiai kalba lietu-viðkai ir lenkiðkai, o ðtai jam ðios kal-bos jau sunkiai �ákertamos�.

Gervëèiai, kuriuos baltarusiai va-dina Gierviaty � iðties labai ádomi vie-ta. Nuo amþiø ten kompaktiðkai gy-

Taip atrodë Gervëèiø dvaro pagrindinis pastatas

Neiðsemtaversmë (1)

bus iðleisti, tai gal pasakytumëte, kas juo-se raðoma?

P. Ðivickio atsiminimuose yra daugvaizdþiai apraðytø ávairiø jo paties gyve-nimo ir já supusios aplinkos detaliø, fak-tø, etnografiniø elementø, mokslo rei-kalø, ðiek tiek apraðomi ryðiai su moks-lo þmonëmis. Taikliai apibûdinti sutik-tieji þmonës � Lietuvos knygneðiai,Amerikos universitetø dëstytojai, joslietuviðkø laikraðèiø darbuotojai (patsP. Ðivickis dirbo Draugo redakcijoje),vaizdingi kelioniø áspûdþiai per Azijà,Europà.

1980 m. buvo iðleistas þinomas rin-kinys Akademikas Pranciðkus Ðivickis**serijoje Þymieji Tarybø Lietuvos moks-lininkai. Tame rinkinyje yra itin vertin-gø atsiminimø apie profesoriø. Kol kastai iðsamiausia knyga. Taèiau savo kny-gelëje að pirmà syká pateikiau antràjà joprisiminimø pusæ, nes paèiam P. Ðivic-

kiui teko labai daug kà nutylëti, ypaè iðNepriklausomos Lietuvos gyvavimolaikotarpio. Stengiausi savo rengiamàknygelæ papildyti bûtent tokiais daly-kais. Pavyzdþiui, kaip P. Ðivickis pasakëkalbà Amerikos lietuviams, po Pirmo-sios Vasario 16-osios, kaip ta kalba bu-vo sutikta, kaip apie jà paraðë JAV lie-tuviø laikraðèiai ir koká áspûdá visa taipaliko paèiam atsiminimø autoriui.

Tokie fragmentai ádomûs, rodo as-menybës spalvingumà.

Kam ði Jûsø paraðyta ir sukompo-nuota knygelë skirta: mokslo þmogui, mo-kytojui, studentui, o gal P. Ðivickio krað-tieèiams?

Pirmiausia ji turëtø bûti ádomi irnaudinga gamtininkams, aukðtøjømokyklø biologams bei visiems, ku-rie nors kiek paþinojo P. Ðivická. Apiejá maþai þino jaunøjø gamtininkø va-dovai, gamtos mokytojai ir jûsø mi-nimi studentai. Tiesa, mokslininkogimtinëje Raseiniø rajone, kai Þai-ginio pagrindinei mokyklai buvo su-teiktas P. Ðivickio vardas, buvo ákur-tas profesoriui skirtas muziejëlis �prieð kelerius metus apie tai raðëMokslo Lietuva. Jau bus deðimtme-tis, kai P. Ðivickio atminties vardan,tarp Ekologijos instituto ir minëtospagrindinës mokyklos uþsimezgëglaudûs ryðiai, ir jie nuolat palaiko-mi. Vadinasi, Raseiniø rajone ir tarpkraðtieèiø jis neblogai þinomas.

Atkelta ið 15 p. Vis dëlto apskritai tokio pobûdþioknygelë skirta mokslo populiarinimui.

Geras pavyzdys uþkreèiaAr ðiais laikais pakankamai populia-

rinami mûsø mokslo laimëjimai, pavie-niø mokslininkø darbai ir asmenybës?

Anais laikais, kai dirbome Moksløakademijos sistemos institutuose, bu-vome skatinami raðyti populiariusstraipsnius � apie mokslà ir mokslinin-kus. Pats Lietuvos MA prezidentasakad. Juozas Matulis nesibodëdavo va-þiuoti su visa mokslo þmoniø svita á ra-jonus, skaitydavo praneðimus. Buvo pa-laikomas gana glaudus ryðys su pedago-gais, bibliotekomis, net toli nuo moks-lo buvusiais þmonëmis, kurie domëjo-si tais dalykais. Neuþsisklæsdavome sa-vo profesiniø interesø rate. Tai buvo ge-rai, bet paskui ði veikla buvo primirðta.Visuomeniniame gyvenime keitësi pri-oritetai, kartu transformavosi ir moks-

linë problematika. Mokslininkams da-rësi svarbiau giliau þvelgti á savo sritá,bet ne jà populiarinti. Taigi ir dëmesysasmenybëms sumaþëjo. Turëjo átakos irgyvenimo ritmas � visi labiau uþsiëmæ,stinga laiko, tam reikia ir lëðø.

Dabar LR ðvietimo ir mokslo mi-nisterija ásteigë premijà uþ mokslo po-puliarinimà. Áteikiamos premijos uþ vy-kusius lankstinukus, publikacijas. PerLietuvos radijà pradëta transliuoti lai-da apie Lietuvos mokslininkus ir jø pa-siekimus, tai siejant su þiniø visuome-nës formavimu. Vadinasi, norima atgai-vinti mokslo populiarinimo veiklà.

Norëèiau Jums truputá paprieðtarauti.Esu tikras, kad ne vien biologams ar moks-lo istorikams bus ádomi knygelë apie P. Ði-vická. Neabejoju, kad ji sudomins ir kitømokslo srièiø atstovus, apskritai rûpës dau-geliui inteligentø. Platesnio akiraèio þmogustikrai neliks abejingas P. Ðivickio gyvenimuiir mokslinei veiklai, kiek visa tai atsispindiðioje lyg ir nedidelëje, bet labai informatyviojeir gausiai iliustruotoje knygelëje.

Iðties fizikai, chemikai, geologai, ypaèþmonës, kurie bent kiek domisi moksloistorijos dalykais, manæs jau praðë ðiosknygelës. Mat ir kitø mokslø atstovai ran-da jiems svarbiø analogijø. Jie suvokia,kad ir apie savos srities þmones galëtøkaþkà panaðaus paraðyti. Radæ vienà ki-tà sàsajà su savo srities tyrinëjimais, jie uþ-sidega noru ir daugiau tai pagarsinti.

Bus daugiau

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Prof. Pranciðkus Ðivickis laboratorijoje

**Akademikas Pranciðkus Ðivickis (su-darë V. Petrauskas). Vilnius: Mokslas, 1980.

Nuo

trau

ka ið

Pro

f. P.

Ðiv

icki

o ar

chyv

o

vena lietuviai, aplinkui daug lietuvið-kø kaimø. Didþiausi Galèiûnai, Rim-dþiûnai, Sakalaièiai, Girios, Mockos,Miciûnai, Gëliûnai, Gaigaliai ir kiti.S. Michno Gervëèius net vadina Gar-dino srities Astravo (Astraviec) rajo-no �lietuviðkàja sostine�. Lietuviai ið-saugojo savo kalbà, paproèius ir kul-tûrà, turi savo vidurinæ mokyklà. Ger-vëèiø katalikø baþnyèioje taip pat ga-lioja pusiausvyra: pirmiausia vykstalietuviðkos pamaldos, o paskui � len-kø kalba. Beje, ði baþnyèia baigta sta-tyti 1903 m., vadinasi, praëjusiais me-tais jai sukako ðimtas metø. Sekminësèia kiekvienais metais � didþiausiaðventë. Praëjusiais metais ji vyko birþe-lio 8 d., ir ten lankësi Lietuvos kardino-las Audrys Juozas Baèkis, Gardino vys-kupas ir daug kitø garbingø sveèiø.

Kiek nuo maþens prisimenaS. Michno, Domeikø vardas jam bu-vo labai gerai þinomas, nes daugelisjo artimøjø ir giminiø tarnavo Ger-vëèiø dvare. S. Michno senelis tenbuvo virëjas, dëdë � kamerdineris,tarnavo tenai ir teta. Ið savo giminiøapie paskutiná Gervëèiø dvaro savi-ninkà Vaclovà Domeikà bei jo þmo-nà Marijà ið Zvolinskiø (Maria Zwo-linska, ? � 1944) girdëdavo tik gerusatsiminimus. Ðie S. Michno giminai-èiai iðsaugojo ir kai kuriuos dvarinin-kø Domeikø daiktus.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Juos suvedë Gervëèiai: Janinà Paplauskaitæ-Ehrmann ir studentà Juozà Dalinkevièiø

18 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

Vytautas Kaminskas

Lietuvos universitetø rektoriøkonferencijos prezidentas

Baigësi studentø priëmimas ávalstybines universitetines aukðtà-sias mokyklas. Studentø atrankà á 10universitetø ir 5 akademijø pirmàjákursà atliko Lietuvos aukðtøjø mo-kyklø asociacija bendram priëmimuiorganizuoti (LAMA BPO). Bendraspriëmimas leidþia stojantiesiems tuopaèiu metu pretenduoti ne tik á vie-nos aukðtosios mokyklos skirtingasprogramas, bet ir á kelias aukðtàsiasmokyklas, uþtikrina skaidrumà ir ob-jektyvumà atrenkant geriausiai pasi-rengusius abiturientus. Kiekvienasstojantysis galëjo pateikti iki 20-tiespageidavimø pagal pirmenybæ á visøuniversitetø ar akademijø studijøprogramas. Ypaè svarbu ir tai, kadstojant á visø universitetø tos paèiosstudijø krypties programas konkur-sinio balo sandaroje vertinami tiepatys vidurinës mokyklos dalykai.

33,4 tûkst. stojanèiøjø preten-davo á 16,7 tûkst. valstybës finan-suojamø vietø dieninëse studijo-se ir 5,3 tûkst. vietø, kuriø dau-giau nei 90 proc. yra mokamos,vakarinëse ir neakivaizdinësestudijose. Dar á 3,7 tûkst. moka-mø vietø neakivaizdinëse studijo-se universitetai organizavo atski-rus priëmimus.

Daugiau kaip 28 tûkst. stojanèiø-jø pageidavo studijuoti dieninësestudijose � á vienà vietà pretendavo1,7 abituriento. Jie pateikë per300 tûkst. pageidavimø � 18 vienai

Kokias studijas labiausiai vertina Lietuvos jaunimasvietai. Net 55 proc. stojanèiøjø pir-miausia norëjo patekti á socialiniømokslø srities studijø programas �teisæ, ekonomikà, vadybà, verslo ad-ministravimà, psichologijà, politikosmokslus, vieðàjá administravimà, so-ciologijà, socialiná darbà. Á ðiø pro-gramø vienà vietà pretendavo dau-giau kaip 3 abiturientai. Á socialiniømokslø studijas Vilniaus, VytautoDidþiojo, Klaipëdos, Vilniaus Ge-dimino technikos, Kauno technologi-jos ir Lietuvos teisës universitetuoseprasiverþia tik patys geriausi abitu-rientai, surenkantys ne maþiau kaip80 proc. maksimaliai galimos konkur-sinio balo vertës. Maþiausiai populia-rios buvo technologijos mokslø studi-jos � 0,8 pretendento vienai vietai. Ið-imtis � informaciniø technologijø stu-dijø programos, á kuriø vienà vietàpretendavo 1,9 stojanèiojo.

Pagal stojanèiøjø á dienines stu-dijas konkursà (pageidavimø skai-èiø vienai vietai) populiariausi bu-vo du universitetai � Vilniaus irLietuvos teisës. Treèiojoje vietojeásitvirtino Klaipëdos, o á pirmàjápenketukà dar pateko Vilniaus Ge-dimino technikos ir Vytauto Di-dþiojo universitetai.

Ðiais metais brandos atestatusgavo daugiau kaip 50 tûkst. asme-nø, ið kuriø du treèdaliai norëjoástoti á universitetines studijas.Kokios perspektyvos laukia totreèdalio laimingøjø � bûsimøjøbakalaurø po 4-riø ar magistrø po6-riø metø? Jei spræsti pagal pas-tarøjø dvejø metø universitetø ab-solventø ásidarbinimo praëjus de-

2004 m. PRIËMIMAS Á DIENINES STUDIJAS

Valstybës finansuojamos vietos pagal studijø sritis

2004 m. priëmimas á dienines studijasPageidavimø skaièius vienai vietai pagal studijø sritis

2004 m. priëmimas á dienines studijasKonkursas á universitetus ir akademijas

Uþregistruotø darbo birþoje universitetø absolventø dalis

Stojanèiøjø pageidavimai pirmuoju prioritetu

vyniems mënesiams po baigimoanalizæ, tai visiðkai neblogos � vi-dutiniðkai tik 4,5 proc. universite-tø ir akademijø absolventø buvouþsiregistravæ darbo birþoje. Dar-bo birþos duris varstë maþiausiaKauno medicinos, Lietuvos teisës,Vilniaus Gedimino technikos, Vy-tauto Didþiojo ir Vilniaus univer-

sitetø absolventø dalis.Neástojusiøjø á universitetus á ir

akademijas dar laukë kolegijos, tu-rinèios 7,8 tûkst. vietø dieninëse ir5,6 tûkst. vietø vakarinëse ir neaki-vaizdinëse studijose, taip pat ne-valstybinës universitetinës aukðto-sios mokyklos. Beje, viena ið jø �Aukðtoji tarptautinë verslo mokyk-

la (ISM), jau dalyvavusi bendraja-me priëmime, negalëjo visaverèiaikonkuruoti su valstybiniais univer-sitetais � á ekonomikos ir verslo ad-ministravimo studijø programastesulaukë 0,4 pretendento vienaivietai. Universitetuose ðiø progra-mø vienai vietai uþimti buvo po3,2 pretendento.

AUKÐTASIS MOKSLAS

2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305) 19

Lvovo nacionaliniame IvanoFranko universitete 2000�2003 m.buvo organizuoti moksliniai tyrimaiUkrainieèiø istoriografija XX�XXI a.riboje: pasiekimai ir problemos, á ku-riuos ásitraukë keturiø mokslo beimokslo tyrimo institucijø darbuoto-jai, turintys didelá moksliná ádirbá irgalintys pateikti profesionalø istori-niø darbø bei istoriografijos ávertini-mà. Ðio tyrimo rezultatas � kà tik pa-sirodþiusi monografija, kurià ir pri-statome.

2004 m. Ukrainos Ðvietimo irmokslo ministerija bei Lvovo Nacio-nalinis Ivano Franko universitetas ið-leido grupës autoriø parengtà monog-rafijà Ukrainos istoriografija XX�XXIamþiø riboje: pasiekimai ir problemos(405 p.). 24 straipsniø (28 autoriai,3 straipsniai autoriø kolektyvo)mokslinis bei literatûrinis redakto-rius, ávadinës ir baigiamosios daliøbei vieno straipsnio autorius � prof.Leonidas Zaðkilniakas. Monografi-joje pateiktos trumpos þinios ir apiestraipsniø autorius.

Pastebëtina, kad autoriai anali-zuoja ne visus Ukrainos istorikø pa-raðytus pastarojo laikotarpio darbus.Ið didelës stambios apimties darbøgausos, nesigilinant á smulkmenas,neskaièiuojant kiekvieno pastarøjømetø leidinio � nes tai, kaip teigiaprof. L. Zaðkilniakas, bûtø nerea-lu, � autoriø kolektyvas pasirinkosvarbiausius, specialistus dominan-èius straipsnius.

Studijoje iðskirtos trys apþvelgia-mos pastarojo deðimtmeèiø tyrimokryptys: organizaciniø-metodologi-niø istoriografijos nuostatø pokyèiai

Nepriklausomybës laikotarpioistoriniø darbø analizë Ukrainoje

*Ukrainoje laikomasi senøjø moksli-niø laipsniø sistemos: istorijos kandidatas(Lietuvoje tai daktaras) ir daktaras (t. y.habilituotas daktaras). Straipsnyje varto-jami Lietuvoje galiojantys terminai.

2003 m. pabaigoje leidykla Mi-sionierius (Lvovas) iðleido 2003 m.geguþës 15�17 d. Lvove, Krechive irDobromile vykusios tarptautinësmokslinës konferencijos medþiagà.Ði konferencija � Ðv. Bazilijaus Di-dþiojo ordinui skirtø konferencijøtàsa. Minëtas konferencijas pradëjo2000 m. pabaigoje ásikûrusi Lietuviø,ukrainieèiø istorikø asociacija, kurikartu su vienuoliais bazilijonais,Ðiauliø universitetu, Ðiauliø vyskupi-ja ir Lvovo nacionalinio Ivano Fran-ko universiteto biblioteka jau2001 m. lapkrièio 8�11 d. Ðiauliuose,Bazilionuose ir Vilniuje surengë pir-màjà pasaulyje (taip teigë mokslinin-kai ið Vatikano) tarptautinæ moksli-næ konferencijà Bazilijonai Lietuvo-je ir Ukrainoje. Prie apskritojo stalokalbëta apie ðios krypties tyrinëjimøaktualumà ir svarbà, nutarta atliktiplatø ðvieèiamàjá darbà � kuo plaèiaupaskleisti þinias apie Ðv. BazilijausDidþiojo ordinà, vienuoliø veiklàLietuvoje ir kas metai vis kitosevalstybëse organizuoti konferenci-jas (Apie tai raðyta Mokslo Lietu-vos 2001 m. Nr. 21; 2002 m. Nr. 16,Nr. 20 ir Nr. 22 puslapiuose).

Lietuvoje pradëtos konferencijos tæsiamos Ukrainoje

(5 straipsniai), Ukrainos istorijos mo-kymo pagrindinës kryptys (9 straips-niai) ir Visuotinës istorijos problemøtyrimas (10 straipsniø).

Supaþindinsime su kiekvienameskyriuje nagrinëtomis temomis. Pirma-jame skyriuje: Ukrainos istorijos moks-las: organizacinë struktûra ir tarptautiniaikontaktai (akad. Jaroslavas Isajevièius),Pasaulinio istoriografinio proceso meto-dologiniai aspektai ir nûdienos istorijosmokslas Ukrainoje (habil. dr. prof.*L. Zaðkilniakas), Istorijos �nacionali-zacija�: norminë istoriografija, kanonaibei jø prieðininkai (Ukraina, 1990 m.)(habil. dr. Georgijus Kasjanovas),Bendras Ukrainos praeities vaizdas: ty-rimo metodas dabartinei Ukrainos isto-riografijai (dr. doc.Vitalijus Jaremèiu-kas), Istoriografiniai tyrimai (dr. doc.Oleksiejus Suchijus).

Antroje dalyje nagrinëjamos ðiostemos: Paskutiniø deðimtmeèiø Uk-rainos viduramþiø archeologija(dr. Michailas Filipèiukas), Ukrainossenovës istorijos (iki XV a. pab.) mo-kymo padëtis (dr. doc. Olga Ðèodra),XVI�XVIII a. Ukrainos istorijos pro-blemos (dr. doc. Andrijus Zaijcas),Ukrainos nacionalinis atgimimasXIX�XX a. pradþioje dabartinëje tëvy-nës istoriografijoje (dr. prof. Konstia-tinas Kondratiukas, Viktoras Man-dziakas), 1917�1921 m. Ukrainos re-voliucijos istoriografija (dr. doc. Ole-gas Pavliðinas), XX a. antrosios pu-sës Ukrainos istorijos problemos (ha-bil. dr. prof. Viktoras Golubka), Me-no istorijos istoriografija (habil. dr.Volodimiras Aleksandravièius), Isto-rinë kraðtotyra: paskutiniøjø deðimt-meèiø laimëjimai (dr. doc. Ala Sere-diak), Specialiøjø istorijos disciplinøpadëtis ir raidos perspektyvos (dr. doc.Vasilijus Kmetas, Natalija Turmis,dr. doc. Romanas Ðustas).

Visuotinës istorijos problemos

analizuotos straipsniuose: Antikosmokslai nûdienos Ukrainoje (dr. doc.Aleksandras Bondrovskis), Bizanti-jos studijos: dabartinë padëtis ir pro-blemos (dr. doc. Igoris Lilja), Vidu-ramþiø Europos kultûros problemø ty-rimas (dr. Oleksijus Vinièenko), Eu-ropos ir Amerikos ðaliø naujosios is-torijos problemø analizë dabartinëjeUkrainos istoriografijoje (dr. doc. Zo-ja Baranas), Europos ir Amerikos ða-liø naujausios istorijos problemø tyri-mas (dr. doc. Genadijus Kiparenka,dr. doc. Steponas Movèanas), XX a.tarptautiniø santykiø istorijos studijos(dr. doc. Romanas Sirota), Istorinëslavistika Ukrainoje (habil. dr. prof.Michailas Krilas), Rusijos istorijos ty-rinëjimai (nuo seniausiø laikø ikiXVIII a. pab.) (dr. doc. Natalija Leð-koviè), XIX�XX a. Rusijos istorijos mo-kymas (dr. doc. Tamara Poleðèiuk),Azijos, Afrikos bei Lotynø Amerikos ða-liø istorija (dr. doc. Andrijus Kozickis).

Ukrainieèiø istorikø kolektyvi-nëje monografijoje iðtyrinëta moks-linë literatûra, iðspausdinta Ukrainaitapus nepriklausoma valstybe. Ap-þvelgtos pagrindiniø krypèiø (nacio-nalinës, visuotinës bei specialiøjø is-torijos mokslø istoriniø tyrimø plët-ros) organizacinës bei metodologi-nës problemos. Autoriai stengësi pa-rodyti sudëtingà Ukrainos naciona-linës istoriografijos tapsmà, liudijan-tá totalitarinio reþimo þlugimà.

Pratarmëje prof. L. Zaðkilniakasapþvelgë istoriografijos mokslo iðta-kas, jos tapsmà XIX a. savarankiðkadisciplina, pokyèius XX amþiuje.

Pabaigos þodyje redaktorius prof.L. Zaðkilniakas pabrëþë, kad istori-niai tyrimai nepriklausomybæ atga-vusioje Ukrainoje vyko sudëtingo-mis visuomeniniø-politiniø, ideolo-giniø ir intelektualiniø pokyèiø sàly-gomis. Þlugus komunistiniam rëþi-mui ir dingus cenzûrai, gausiai pasi-rodë moksliniø, mokslo populiarini-mo ir publicistiniø istoriniø darbø.Tad neatsitiktinai iðkilo nauji pozity-vius ir negatyvius padarinius sukëlæ

tyrimo metodai. Prie pozityviøjø au-torius priskiria aktyvø istoriniø ðal-tiniø bei tø tyrëjø, kurie sovietmeèiulaikyti reakcingais, nacionalistiniaisir panaðiai, minèiø naudojimà. Nega-tyvius padarinius, pasak prof. L. Zað-kilniako, pirmiausia formavo nemokslinis, o supaprastintas publicis-tinis þvilgsnis á istorines þinias, smar-kiai sumaþëjusi kompetencija ir kri-tinis poþiûris á istorijà bei istorinæprodukcijà, vienpusis ir vienatikslisistoriniø vertybiø ið marksistiniø- le-ninistiniø pozicijø pavertimas á na-cionalistines.

Ukrainos istoriniø tyrimø orga-nizavimas nepripaþino kardinaliøpokyèiø, o atsiradusios naujovës bu-vo pavieniø istorikø iniciatyva, o neapgalvota valstybiniø institucijø stra-tegija. Tad neatsitiktinai, anot prof.L. Zaðkilniako, istoriografijoje susi-darë trys srovës. Pirmoji � oficiali.Tai akademijos ir universitetø bei ki-tø aukðtøjø mokyklø istorikø darbai.Antroji � visuomeninë. Tai praeitiesiðkëlimas, jos mitologizacija, atitin-kanti valstybës valdymà ir naciona-lines identifikacijas. Treèioji � neofi-ciali srovë. Ðios krypties istorikai ieð-ko ryðiø, neatsiþvelgdami á politiniusbei ideologinius procesus. Jie orien-tuojasi á pasaulinæ istorinæ mintá, do-misi tik istoriniais faktais.

Ukrainos istoriografija atliko iratlieka svarbø vaidmená formuojantvisuomenës sampratà � nuo jos pri-klauso ir kultûrinis paèios visuome-nës lygmuo. Sudëtingas procesas rei-kalauja rimtø istorikø intelektualøpastangø ir kruopðtaus darbo. Mo-nografijos autoriai viliasi, kad knygataps stimulu bûsimiems moksliniamsdarbams.

Monografija, skirta mokslo dar-buotojams, aukðtøjø mokyklø peda-gogams, viduriniø mokyklø mokyto-jams bei studentams, yra puikus pa-vyzdys ir Lietuvos istorikams.

Dr. Aldona VasiliauskienëVU RSTC

Antroji ðio ciklo konferencija vy-ko Ukrainoje minint Dobromilo re-formos 120 metø bei vienuoliø bazi-lijonø naujokyno perkëlimo ið Dob-romilo á Krechivà 100 metø sukaktá.Á konferencijà Ukrainoje buvo pa-kviestas Bazilionø vidurinës mokyk-los direktorius Rimantas Gorys,Mokslo Lietuvos vyriausiasis redakto-rius Gediminas Zemlickas, Ðvè. Tre-jybës baþnyèios klebonas t. Pavlo Ja-chimecas OSBM ir dr. Aldona Vasi-

liauskienë. Visø minëtø asmenø da-lyvavimà konferencijoje graþiai liu-dija knygos gale esanèios 26 nuo-traukos, knygoje iðspausdinta19 praneðimø medþiaga, vyskupoSofrono Mudryjaus (Sofron Mudryj)pamokslas Ðv. Onufrijaus baþnyèio-je konferencijos atidarymo dienà,keturi sveikinimai konferencijos da-lyviams, dr. Michailo Gajkovskio þo-dis skaitytojui ir tuometinio protoi-gumeno t. Josifo Budajaus OSBMáþanginis þodis. Knygà iliustruoja ir8 lapai áklijø su 39 ankstesniø laikønuotraukomis bei ikonø atvaizdais.Deja, itin prasta ðiø nuotraukø koky-bë menkina graþiai iðleistos knygosvertæ. Knygoje ir ðio straipsnio auto-rës darbas Ðv. Bazilijaus Didþiojo or-dino sielovadinë veikla Lietuvoje, kuráiliustruoja 4 specialiosios lentelës.

Vienuoliø bazilijonø iðleista kny-ga skatina ieðkoti galimybiø ir Lietu-voje iðleisti èia vykusiø jau dviejøkonferencijø medþiagà.

Straipsnio autorei, pastaràjákartà lankantis Lvove, buvo áteik-ta nemaþa ðiø knygø, kurias gaussvarbiausios Lietuvos bibliotekos.O t. Josifas Budajus OSBM pir-

miausia knygà praðë áteikti Moks-lo Lietuvos redakcijai, kuriai tëvaibazilijonai jauèia gilià pagarbà irnuoðirdþiai dëkoja uþ moksliniø,kultûriniø bei dvasiniø ryðiø tarplietuviø ir ukrainieèiø skleidimàbei stiprinimà.

Malonu buvo klausyti graþiø at-siliepimø apie Mokslo Lietuvà irLvovo nacionalinio Ivano Frankouniversiteto rektorate. Prorektoriustarptautinio bendradarbiavimo klau-simams prof. Vladimiras Kirilièiusir doc. dr. Bogdanas Jakimavièiusjau ne pirmàsyk dþiaugësi graþiai lei-dþiamu laikraðèiu, stebëjosi temøgausa, kokybiðkomis iliustracijomis.Buvo keltas klausimas dël galimybiørengti bendrus projektus. Vienà la-pà, kuriame nagrinëjamos opios Lie-tuvos ir Ukrainos mokslinës, kultû-rinës bei dvasinës problemos, siûlytaversti á ukrainieèiø kalbà. Toks ukrai-nieèiø siûlymas liudija Mokslo Lietu-vos veiklos prasmingumà bei tikslin-gumà, galimybæ iðsiplësti ir á kitasvalstybes.

Dr. Aldona VasiliauskienëVU RSTC

Lietuvos jaunøjø mokslininkøsàjunga (LJMS) siekia plësti beistiprinti tarptautinius ryðius su pana-ðaus pobûdþio organizacijomis Eu-ropoje. 2004 m. LJMS tapo EURO-DOC (Europos jaunøjø mokslinin-kø asociacijos) nare, todël siekiaplëtoti ir tiesioginius ryðius su EU-RODOC narëmis. 2004 m. birþelio11�13 d. Prancûzijoje Caen univer-sitete vyko Prancûzijos jaunøjømokslininkø sàjungos susirinkimas,kuriame dalyvavo du LJMS atstovai.Kelionæ finansavo Prancûzijos am-basada.

Iðvykos tikslas buvo pasisemtipatirties, susipaþinti su Prancûzijosjaunøjø mokslininkø aktualijomisbei kylanèiomis problemomis. Siek-ta uþmegzti dalykinius ryðius bei nu-brëþti galimas tolesnio bendradar-biavimo gaires.

Pirmàjà susirinkimo dienà vykodiskusija, kurioje dalyvavo ámoniø,aukðtøjø mokyklø bei politikos at-stovai. Buvo keliamos tokios proble-mos kaip daktaro diplomo prestiþoklausimas, doktorantø, universitetøir ámoniø sàveika, bendradarbiavi-mas tarp regionø, geresnë veikloskoordinacija.

Antràjà dienà vykusiame semi-nare gvildentos problemos, kylan-èios humanitariniø ir socialiniømokslø atstovams dirbant su fon-dais. Buvo pateiktas ir vienas sëk-mingas humanitariniø bei tiksliøjømokslo ðakø bendro projekto pa-vyzdys.

Paskutiniàjà susirinkimo dienàvyko Prancûzijos jaunøjø mokslinin-kø sàjungos (CJC) administracinëstarybos posëdis. Jo metu pristatytaCJC organizacijø-nariø veikla. Visdëlto svarbiausias susitikimo tikslasbuvo dviejø darbiniø grupiø sudary-mas, kurios suformulavo konkreèiuspasiûlymus aktualiais doktorantûrosfinansavimo ir jaunøjø mokslininkøádarbinimo vieðajame sektoriujeklausimais. Pagal ðiuos pasiûlymusbus siekiama keisti atitinkamas aukð-tojo mokslo politikos nuostatas.

Akivaizdu, kad Prancûzijos dok-torantø problemos panaðios á mûsø.Jas spræsdami, jaunieji Prancûzijosmokslininkai dirba rimtai ir nuosek-liai. Ið kolegø verta pasimokyti tie-sioginio produktyvaus bendravimosu valdþios atstovais. Susitikimo me-tu buvo uþmegzti naudingi ryðiai.Ateityje numatyta daugiau panaðiøvizitø á kitas EURODOC nares, taippat pasikviesti sveèiø pas save.

Bernaras Ivanovas,Vytauto Didþiojo universitetas

Daina Kliaugaitë,Kauno technologijos universitetas

Jauniejimokslininkai

sëmësipatirties ið

Prancûzijoskolegø

MOKSLO LIETUVÀ REMIA:

20 2004 m. rugsëjo 9 d. Nr. 15 (305)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Tekstø rinkëja Jûratë Veniûtë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

PUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTAS

skelbia konkursà uþimti ðias etatines vietas:

Mokslo darbuotojo � 2 vietos.

Praðymus ir dokumentus direktoriaus vardu mënesá po paskelbimo die-nos priima instituto mokslinis sekretorius adresu: A. Goðtauto g. 11, LT-01108Vilnius, tel. (8 ~ 5) 261 98 21.

Direktorius

PUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTAS

skelbia priëmimà á fizikos mokslø krypties bei medþiagø inþinerijosmokslo krypties doktorantûrà. Doktorantûros trukmë � 4 metai. Stojan-tieji iki ð. m. rugsëjo 25 d. pateikia:

� praðymà instituto direktoriaus vardu;� magistro arba vienpakopio aukðtojo mokslo baigimo diplomà su prie-

du prie diplomo;� dviejø mokslininkø rekomendacijas;� gyvenimo apraðymà;� mokslo darbø sàraðà ir darbø atspaudus, arba moksliná referatà, kurio

temà gali pasiûlyti atitinkamas Instituto mokslinis padalinys.Dokumentai priimami adresu: A. Goðtauto g. 11, LT-01108 Vilnius,

telefonas pasiteiravimui (8 ~ 5) 261 98 21.

Direktorius

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETOFIZIKINËS ELEKTRONIKOS INSTITUTAS

skelbia priëmimà á Fizikos ir Medþiagø inþinerijos mokslo krypèiø die-ninæ doktorantûrà.

Priëmimo konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifi-kaciná laipsná arba jam prilygstantá aukðtàjá iðsilavinimà.

Stojantys á doktorantûrà KTU Fizikinës elektronikos instituto moks-liniam sekretoriui iki spalio 1 d. (imtinai) pateikia:

1) praðymà instituto direktoriaus vardu, kuriame nurodo doktorantû-ros kryptá;

2) gyvenimo apraðymà;3) magistro arba vienpakopio aukðtojo mokslo baigimo diplomà su

priedu (originalà ir kopijà);4) savo mokslo darbø sàraðà ir darbø atspaudus, o jei tokiø darbø nëra �

moksliná referatà; tais paèiais metais baigusieji magistrantûrà ar vientisàsiasstudijas absolventai vietoj referato gali pateikti baigiamàjá darbà;

5) paso paskutinio lapo arba asmens tapatybës kortelës kopijà;6) kitus, jø nuomone, svarbius dokumentus.

Priëmimo komisijos posëdis vyks KTU Fizikinës elektronikos instituteð. m. spalio 4 d., 8 val. Á posëdá privalo atvykti visi stojantieji.

Informacija teikiama: KTU Fizikinës elektronikos institute (Savano-riø pr. 271, LT-50131 Kaunas), telefonu (8 ~ 37) 31 34 32, faksu (8 ~ 37)31 44 23, elektroniniu paðtu fei@fei.lt

Direktorius

SOCIALINIØ TYRIMØ INSTITUTAS

skelbia konkursà á socialiniø mokslø srities, sociologijos krypties (05 S)doktorantûrà. Stojantysis á doktorantûrà iki ð. m. rugsëjo 25 d. turi pateikti:praðymà; gyvenimo apraðymà; magistro kvalifikacinio laipsnio diplomo irjo priedo kopijas; dviejø mokslininkø rekomendacijas; paskelbtø mokslo dar-bø sàraðà ir jø kopijas arba moksliná referatà.

Informacija teikiama ir dokumentai priimami Socialiniø tyrimø insti-tute, Saltoniðkiø g. 58, Vilnius, tel.: (8 ~ 5) 275 86 67, 275 26 31.

Direktorius

Tæsinys, pradþia Nr. 14

Fizikai dirba �hobistiðkai�Numatomo ciklo Lietuva Euro-

pos Sàjungoje � iððûkis mokslui ir pra-monei pirmoji konferencija buvo skir-ta lietuviðkiems lazeriams ir ðviesostechnologijoms. Ji vyko liepos 2 d.Lietuvos mokslø akademijos salëje,kur rengëjai be ðios mokslo instituci-jos buvo Lietuvos lazeriø ir ðviesosmokslo ir technologø asociacija beiLietuvos maðinø ir prietaisø pramo-nës ámoniø asociacija. Jau pats ðis ga-mybininkø ir mokslininkø renginysrodo tam tikras pilietinës iniciatyvospradmenis, vis gilëjantá suvokimà,kad tik bendros pastangos gali bûtivaisingos ir abipusiai naudingos.

Bendrovës EKSMA generalinis di-rektorius Rimantas Kraujalis pasisakouþ pusiausvyrà tarp fundamentiniø ir tai-komøjø darbø, tik deja, kol kas jos ne-sà. Anot R. Kraujalio, mûsø fizikai �ho-bistiðkai� atlieka lazeriø pritaikymusstaklëse, ávairiose lazerinëse maðinose.Þinia, fizikai viskà sugeba: jei sukûrë la-zerá, tai mokës pagaminti ir varþtà, ir kon-vejerá suprojektuoti. Ko gero, ðiandieni-niame pasaulyje taip niekas nebedirba.Juk iðties ne pats lazeris vartotojui reika-lingas, o lazerio atliekama funkcija.

Lazerininkai 2014 m.þada 1 proc. BVP

Pagal idëjiná lygmená esame lyg irteisingame kelyje: yra aukðtøjø techno-logijø plëtros programa, pagal kurià nu-

Proverþio kryptis � lazeriøir ðviesos technologijos

matyta ásteigti net koordinaciná viene-tà � lazeriø technologijø programos ta-rybà. Saulëtekio alëjoje turëtø iðkilti netspecializuoti rûmai, o jø statybai dalá lë-ðø skirs biudþetas, kità dalá � ámonës. Iki2012 m. numatoma sukurta daug nau-jø darbo vietø ir t. t. Taigi skaitant pro-gramos punktus, lazerininkø ðirdys tu-rëtø virpëti ið dþiaugsmo. Tik gamybi-ninkus labai sunku pakiliai nuteikti, ka-dangi jie labiau uþ kitus þino, koks ilgaskelias nuo gerø ketinimø, programos,tegul ir geriausios, teiginiø ligi konkre-taus ágyvendinimo. R. Kraujalis apgai-lestavo, kad vis dar nëra lazeriø techno-logijø programø tarybos, kuri koordi-nuotø visus veiksmus.

Apskritai lazeriø ámonëms ir laze-rininkams dalyvauti ávairiose valstybi-nëse programose, anot R. Kraujalio,nelabai reikalinga � tai romantika. Ver-slas �daromas� kitaip. Taèiau suprasda-mi pilietiniø iniciatyvø svarbà ir dar ne-praradæ romantikos, lazerininkai visdëlto tas pastangas remia. Ðià vasarà su-sikûrë Lietuvos lazeriø ir ðviesos moks-lo asociacija, kuri buria septynias ver-slo ámones, dvi mokslo institucijas (Vil-niaus universitetà ir Studijø centrà).Asociacijos prezidentas � prof. AlgisPetras Piskarskas. Ðis naujas darinys

siekia sukurti sektoriaus plëtros strate-giná planà. Dalá savo iðtekliø ðiam rei-kalui skirs lazeriø ámonës, taigi �pirksloterijos bilietà�, kalbant R. Kraujalioþodþiais. Vyriausybë tikisi, kad lazeriøgamintojai per 10 metø gamybos apim-tá padidins iki 0,5 mlrd. litø. Patys laze-rininkai patikslina: jie nusiteikæ pateikti1 proc. BVP. Ðià iniciatyvà remia laze-rininkai bei dirbantieji ðviesos techno-logijø srityje. Taèiau praktiðkiems ga-mybininkams ið karto rûpi bûtiniausiklausimai: kam sugebës parduoti tuossavo gaminius, kas juos pirks? Niekasneneigia, kad strateginë veiklos kryptisbûtina. Taip pat reikia ir ámonëms su-sitelkti, suvokti perspektyvà. Net ir ne-teisinga kryptis yra geriau nei jokia ar-ba visos kryptys vienu metu. Kà besaky-tum, bet Kolumbas plaukë á Italijà pipi-rø, o atrado Naujàjá þemynà, � teigiaR. Kraujalis.

Kryptis � lazeriniø maðinøgamyba

Regis, Kolumbo pavyzdys lazeri-ninkams atrodo viliojantis ir net uþkre-èiantis. Diskutuojant kelerius metuspavyko suformuluoti idëjà ar nuosta-tà, kad lazeriø ir ðviesos technologijøpagrindinë pastangø kryptis turëtø bû-ti nukreipta á lazeriniø maðinø kûrimà.Tai lazerinës staklës, ávairiø funkcijøaparatai bei árenginiai. Kai tariama�lazeris�, ðiuo atveju turima mintyjepirmiausia funkcija, kuri reikalinga at-likti naudojant gana platø tà funkcijàágyvendinanèiø priemoniø asortimen-tà, á kurá patenka ir ðviesos diodai,plazmos spindulio generatoriai ir dau-gybë kitø átaisø ar aparatø, kurie galibûti naudingi tiek ávairiø medþiagøapdirbimui, tiek kitoms uþduotims at-likti. Patys lazeriai tame plaèiame la-

zeriniø maðinø asortimente sudarytøgal tik deðimtadalá visos árangos.

Kodël bûtent lazeriniø maðinøkûrimas ðiandien atrodo toks vilio-jantis ir bene perspektyviausias? Pir-miausia dël to, kad joms sukurti rei-kia daug intelektiniø pastangø, di-dþiausios investicijos turi bûti nu-kreiptos á þinojimà, t. y. á þmoniø gal-vas. Ágyvendinant ðias pastangas, bû-tø pasitelkiamas ávairiø ir labai skir-tingø srièiø þinojimas. Taigi atsiveriaitin geros galimybës partnerystei.

Tai nereiðkia, kad ði kryptis vienin-telë ir ji geriausia, bet ðiandien siûlomabûtent tokia. Svarbu, kad esant reika-lui galima persiorientuoti, nes tie patysprincipai taikytini konstruojant ávai-riausias lazerines maðinas. Vadinasi, þi-nojimas bet kuriuo atveju nedingtø, at-siranda ilgalaikë veiklos perspektyva.

Kalbëdamas apie pasaulines ten-dencijas, R. Kraujalis priminë vienosðveicarø konsultacinës bendrovës pa-teiktas prognozes: nuo maþdaug4 mlrd. eurø gamybos apimties 2002 m.iki 10 mlrd. 2010 metais. Taigi eksper-tai numato lazeriø ir ðviesos techno-logijø srities augimà 2,5 karto.

Jø darbai þinomi

Lietuvos lazeriø kûrëjø jau nepa-vadinsi naujokais. Jie jau turi sukaupæir þiniø, ir patirties. Tiesa, jie patys tàsavo patirtá vertina labai realistiðkai,jos nepervertina. Esama, tam tikrø lai-mëjimø. Panevëþio Ekranui buvo pa-gaminta lazerinë kineskopø perfora-vimo maðina, iðlydyto stiklo lygio laze-rinis matuoklis, kineskopø parametrølazerinis matuoklis. EKSMA pagami-no 17 lazerinio þenklinimo maðinø, iðkuriø net 7 veikia Ðveicarijoje, Rolexbendrovëje Þenevoje. Kas 17 sekun-dþiø kiekvienas konvejeriu slenkantislaikrodþio stikliukas þenklinamas slap-tu þenklu ir tam pritaikyta lietuviø pa-gaminta lazerinio þenklinimo maðina.Bendrovës STANDA gaminamø por-tatyviniø lazeriniø suvirinimo aparatøjau parduota ar ne ðimtas vienetø.Bendrovë EKSPLA projektuoja nau-jà lazerinæ maðinà, apie kurià tikriau-siai greitai iðgirsime.

Vardyti bûtø galima daug dau-giau, o svarbiausia, kad ir ðiandienmatyti kontûrai, ið kur tas 1 proc. BVP2014 m. galëtø bûti pagamintas, kaipkad yra pasiryþæ mûsø lazeriø kûrë-jai ir gamintojai. Jeigu taip, tai ko ne-atidëliojant reikia? Pirmiausia, ákur-ti lazeriø technologijø tarybà ir pra-dëti realiai vykdyti aukðtøjø techno-logijø programà. Teks reorganizuotiir mokslinius ðios srities tyrimus. Lai-kas bëga ir nepadaryti ðie bûtiniausidarbai kelia nerimà.

Dalá moksliniø tyrimø teks pero-rientuoti, ir kuo greièiau, tuo geriau.Pasak R. Kraujalio, tai akademinësbendruomenës vidaus reikalas, o nevaldininkø ar valdþios. Idëjos turigimti paèiø lazerininkø ir ðviesostechnologijø kûrëjø galvose, ir jiemspatiems tas idëjas teks ágyvendinti.Jiems nereikëtø daryti dirbtiniø kliû-èiø. Gamybininkai, aiðku, prisidës fi-nansiniais iðtekliais. Svarbu, kad viso-se grandyse ðio projekto ágyvendini-mas bûtø suvoktas kaip bendras ir ne-atidëliotinas reikalas.

Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

�EKSMA� generalinis direktorius Rimantas Kraujalis

AUKÐTOSIOS TECHNOLOGIJOS