L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2004 m. vasario 5�18 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 3 (293)

13 p. 18-19 p. 19 p.

Skaitykitenaujà

AlfonsoEidintoknygà

Botanikos

sodas

Kairënuose

ágis ðirdá

Homero

poezijos

þinovas ið

Juodþioniø

9 p. 10-11 p.

Apieateitininkus

pasakojaViktorasAlekna

Juozo

Ambrazevièiaus-

Brazaièio

ðimtmeèiui

Kovoje dël lietuviðkos spaudosnebuvome vienø vieni (1)

Arnoldas Piroèkinas

Minime ðimtàsias metines, kai 1904 m. gegu-þës 7 d. caras Nikolajus II pasiraðë dekretà, ku-riuo leista spausdinti lietuviðkas knygas ir laikrað-èius Rusijoje bet kokiomis raidëmis, taip pat ir lo-tyniðkomis. Taigi pripaþinta, kad Rusijos valdþios1864 m. pradëtas lietuviðkos spaudos lotyniðkaabëcële (kaip valdininkai sakydavo, �lenkiðkai lie-tuviðku� raidynu), o nuo 1872 m. ir gotiðkais rað-menimis, vartotais lietuviø evangelikø, persekio-jimas gëdingai þlugo. Lietuviø tauta laimëjo vie-nà didþiausiø pergaliø savo istorijos kelyje.

Jeigu 1904 m. pergalæ lygintume su kitu lie-tuviø tautai ypaè reikðmingu ávykiu, tai labiau-siai tam tiktø 1410 m. laimëtas Þalgirio mûðis.Abiem atvejais atremti ilgameèiai galingø irklastingø prieðø këslai, këlæ grësmingà pavo-jø tautos ateièiai.

Tarp Þalgirio pergalës ir caro valdþios ka-pituliacijos esama ir vieno labai didelio skir-tumo: dël pirmosios lietuviai ðlove dalijasi sulenkais, baltarusiais, rusais, net totoriais ir èe-kais. Tuo tarpu kovoje su spaudos draudimupagrindinë ir lemiama dalis priklauso vieniemslietuviams. Tuo nesakoma, kad nebûta kitatau-èiø, moraliðkai ir konkreèiais þygiais rëmusiøcarizmo engiamà tautelæ. Istorija teikia daugpavyzdþiø, kai kitø tautø þmonës, uþjausdamikovojanèias dël laisvës tautas, skubëdavo jomsá pagalbà. Tokiø þmoniø paramà spaudos drau-dimo metais patyrë ir lietuviai.

Ðvæsdami ypaè reikðmingà kovos baigtiessukaktá, prisiminkime tuos, palyginti negau-sius, kitatauèius, pagal iðgales áneðusius indëláá ðià lietuviø pergalæ. Be jø pagalbos toji kovabûtø buvusi dar sunkesnë, o jos baigties bûtøtekæ laukti dar ilgiau.

Kitatauèiø talkinimas lietuviams kovoje suspaudos draudimu buvo ávairaus pobûdþio irgrindþiamas skirtingais motyvais. Tai susijæ ir sutuo, kokiems visuomeniniams sluoksniams pri-klausë tie þmonës. Pavyzdþiui, didelës inteligen-tijos sluoksniø atstovai lietuviø prieðinimàsi ver-tino vadovaudamiesi demokratijos idealais irprincipais. Uþtat ðios kategorijos lietuviø rëmë-jai laikësi atokiai nuo tiesioginio nelegaliosioslietuviðkos spaudos platinimo. Jie stengdavosilietuviams padëti tiek, kiek tai leidþia valstybësástatymai ir valdþios potvarkiø spragos bei prieð-taravimai. Taèiau tokia jø taktika gana efekty-viai ardë lietuviðkos spaudos draudimo sistemà,

todël jø pastangos taip pat vertintinos (taip nuoseno ir daryta) labai teigiamai.

Ið þemesniøjø sluoksniø kilæ kitatauèiai, ási-jungæ á lietuviø sàjûdá, gabendavo lietuviðkus lei-dinius per Rusijos sienà, slëpdavo juos savo na-muose ir platindavo tarp lietuviø. Ne vienas uþðià veiklà yra nukentëjæs, buvo teistas, baustas pi-niginëmis baudomis, kalëjimu ir iðtrëmimu. Kamne kam, neásigilinusiam, gali rodytis, kad tokiekitatauèiai ðios nelegalios veiklos yra ëmæsi dëlmaterialinës naudos. Juk lietuviðki leidiniai bu-vo labai paklausûs, uþ juos, ypaè religines kny-gas, kalendorius ir elementorius, negailëta pini-gø. Rytprûsiuose nupirktos tokios knygos

Knygotyros vagosveda á ateitieshorizontà (1)

Prof. habil. dr. Kðiðtofas Migonis(Krzysztof Migoñ) ið Vroclavo universite-to Lenkijoje � tarptautinio masto knygo-tyrininkas, Tarptautinës bibliologijos aso-ciacijos ir Vokietijos Leibnizo draugijosnarys. Jo knygos bei moksliniai straips-niai publikuoti ne tik gimtàja, bet ir vokie-èiø, anglø, prancûzø, èekø, lietuviø estøir rusø kalbomis. Profesorius 2003 m. rug-sëjá dalyvavo Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakulteto bei Knygotyros ir do-kumentotyros instituto surengtoje moks-linëje konferencijoje Knygos nuosavybësþenklai kaip knygos kultûros paveldas.

Pasibaigus konferencijos renginiamsprof. K. MIGONIS apsilankë Mokslo Lie-tuvos redakcijoje ir maloniai sutiko pa-

sidalinti mintimis apie Tarptautinës bib-liologijos asociacijos veiklà bei kitus, ti-kimës, ne vien ðio mokslo atstovams ak-tualius ir ádomius dalykus.

Kaip pasaulio knygotyrinkaipribrendo steigti savo asociacijà

Profesoriau Kðiðtofai Migoni, kiek þinau,esate vienas ið Tarptautinës bibliologijos asocia-cijos kûrëjø. Kokie laiko vëjai paskatino tokiàasociacijà ásteigti?

Svarbiausias ðios asociacijos ákûrimo inicia-torius buvo þymus prancûzø knygotyrininkas fi-lologas Bordo (Bordeaux) universiteto prof.Roberas Estivalis (Robert Estivals). Asociaci-ja ákurta Tunise, kur vyko tarptautinë knygoty-rininkø konferencija. Beje, Tuniso miestas ási-kûræs toje paèioje vietoje, kur antikos laikais bu-vo garsioji Kartagina.

Nukelta á 4-5 p.

Nukelta á 6-7 p.

Ukrainieèiø filologas prof. Aleksandras Potebnia

Lenkø kalbininkas prof. Janas Boduenas de Kurtenë

Prof. akad. Filipas Fortunatovas

2 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Pradþia 2003 m. Nr. 19.

Lietuvos valstybiniam moks-lo ir studijø fondui 2003 m. suka-ko 10 metø. Pirmosios sukaktiesproga toliau kalbiname Fondo di-rektoriø dr. Sigità RENÈÁ.

Kai virðø ima populizmasNatûralu, jog pirmoje pokalbio da-

lyje kaip Fondo direktorius bandëte pa-brëþti Fondo ekspertø ir valdybos ver-tinimo objektyvumà ir apskritai visosFondo veiklos privalumus. Nejau nërajokiø trûkumø?

Kiekvienoje veikloje iðryðkëjatrûkumai, taip pat ir Fondo veiklo-je. Fondo veikla reglamentuota ásta-tymø. Jeigu susiduriame su tam tik-rais sunkumais, tai daþniausiai dëlnetobulos ástatyminës bazës. Moks-lo vertinimo ir finansavimo srityje sutais netobulumais maþiau susiduria-me, taèiau Fonde turime ir paskoløstudentams teikimo sritá. Ðtai ðiojeveikloje tam tikras spragas jau spë-jome pajusti.

Per jubiliejiná praneðimà minëjo-te, kad nëra norinèiø naudotis tam tik-ra paskolø rûðimi.

Labai graþu, ásteigta paskolø rû-ðis � studijø ámokoms mokëti, taèiaunorinèiø jomis pasinaudoti atsiradonedaug. Prieþastys labai aiðkios: tøástatymø kûrëjai rûpinosi ne realianauda studentams, bet siekë popu-listiniø tikslø � þiûrëkite, kaip rûpi-namës studentija. Buvo kuriamas te-orinis populistinis modelis, o ne gi-linamasi á tikruosius studentø porei-kius. Kartais nelabai ásigilinama ir ápatá paskolos funkcionavimo mecha-nizmà, nesuvokiama, kad paskola �tai ne dovana, bet su palûkanomisskolinti pinigai, kuriuos vëliau reikësgràþinti.

Paskolà imantis studentas màstoracionaliai ir renkasi jam parankesnávariantà. Gyvenimo iðlaidoms me-tams studentas gali gauti 3 ar net4,5 tûkst. litø � tie pinigai studentamsyra patogi paskolos forma. O pasko-là studijø ámokoms mokëti sudaro tik500 litø semestrui, dël ðiø pinigø stu-

Jau deðimt metø konkurencijos keliu (2)

dentui tenka du kartus per metus iðnaujo pristatinëti dokumentus, árodi-nëti, jog tenkina sàlygas paskolai gau-ti. Rezultatas � tik 1 tûkst. Lt per me-tus, ir tie patys pinigai juk tenka nestudentui, o aukðtajai mokyklai. To-

kia paskola studentui visiðkai nenau-dinga, todël ja maþai naudojamasi.Taèiau aukðtoji mokykla labai suinte-resuota kuo greièiau gauti tuos pini-gus, todël studentai skubinami, kar-tais patiria psichologiná spaudimà,kad kuo greièiau susitvarkytø doku-mentus. Yra pinigø skyrimo procedû-ra, ji kartais uþtrunka, tada studentuinet tenka áneðti á aukðtosios mokyk-los kasà savo paties pinigus, o kai lë-ðos ateina ið Fondo, jas atsiiminëti.Daug visokiø nepatogumø.

Kitose ðalyse veikia atskiri mokslofondai, o studijoms paskolos teikiamosið kitø ðaltiniø. Ar pasiteisina Lietuvo-

je turëti vienà Mokslo ir studijø fondà?Kitose ðalyse, kaip, beje, ir Lie-

tuvoje, studentai gali gauti paskolàir ið banko. Rytø ir Vidurio Europosvalstybëse tokia parama studen-tams turi ir socialiná pobûdá, nes iðbanko gauti paskolà nëra paprasta� bankai reikalauja uþstato. Kà galiuþstatyti studentas � tëvø namà arbutà? Tai labai pavojinga. Todël mû-sø Fondo skiriama paskola, ypaè gy-venimo iðlaidoms metams skiriamapaskola, studentams yra didelis pa-lengvinimas.

Studentams tai ir gerokai supap-rastinta procedûra?

Iðties taip. Fondas pasitiki þmo-gumi, nors rizikos veiksnys, supran-tama, iðlieka.

Fondas sprendþiair integralus

Kokia paskolø gràþinimo procedû-ra? Kas, jeigu paskolos gavëjas iðvyksá uþsiená � gaudyk vëjà laukuose?

Paskolà reikia gràþinti per15 metø, o pradedama gràþinti pra-ëjus dvejiems metams po aukðtosiosmokyklos baigimo. Kol su Fonduneatsiskaitoma, paskolos gavëjas ne-gali iðvykti nuolatiniam gyvenimui áuþsiená � sutartyje tos sàlygos fiksuo-jamos. Jeigu paskolos gavëjas pa-þeistø sutartá, iðvyktø nuolatiniamgyvenimui á uþsiená ir vengtø gràþinti

valstybës jam paskolintas lëðas, taiástatymo numatyta tvarka skolininkoieðkotume net per Interpolà. Natûra-li, bet kurioje valstybëje áprasta pro-cedûra.

To daryti dar neteko, nes pirmospaskolos pradëtos teikti 1998 m., oástatymas numato gràþinimo termi-nà, kaip sakiau, 15 metø. Gràþinimosuma iðdëstoma tolygiai pameèiui,taèiau sistema pakankamai sudëtin-ga, nes gràþinimo grafikai kinta, jieperskaièiuojami, jeigu þmogus imanaujas paskolas. Tada atsiranda dau-giau kintamøjø dydþiø. Pavyzdþiui,studentø paskolø palûkanos yra5 proc. metams � jos paèios maþiau-sios, kokios tik gali bûti. Taèiau nu-matomi delspinigiai. Kiekvienaismetais kas ketvirtá delspinigiø dydáreguliuoja finansø ministrë. Keièian-tis ekonominei situacijai valstybëje,tas delspinigiø dydis gali keistis.

Deja, mûsø Fondo sutartys to-kiems subtilumams nebuvo pritaiky-tos. Dabar kyla daug problemø, kaitenka atidëti paskolos gràþinimo ter-minus ar tenka sujungti kelias sutar-tis � aritmetiðkai nesijungia, nes skir-tingos sutarèiø sudarymo sàlygos.Labai sudëtingas integralas, kuráspræsti tenka Fondo darbuotojams.Kartu su LR finansø ministerija da-bar nagrinëjame tuos klausimus, kaikuriuos pasiûlymus jau pateikëmeministerijai, siekdami, kad ðis pasko-los gràþinimo mechanizmas veiktøbe sutrikimø.

Vis dëlto patikslinkime: kokiasnaujas ar skirtingas sutartis turitemintyje, kai sakote, kad jos automatið-kai nesijungia?

Studentas paprastai pasiraðo su-tartá paskolai gauti kiekvienais me-tais. Kasmet ið naujo turi teikti visusdokumentus, nes 5 metams paskolosgauti negali. Toks apribojimas pada-rytas, nes nëra garantijø, jog studen-tas bus paþangus ir sëkmingai busperkeliamas ið kurso á kursà.

Tarkime, studentas dël kokiø norsprieþasèiø netæsia studijø. Kaip jamteks gràþinti paskolà?

Dvejus metus Fondas laukia, opaskui �ájungiamas skaitiklis�: kaipsakiau, per 15 metø reikia gràþintipaskolà su 5 proc. palûkanomis. Taigalioja gyvenimo iðlaidø paskolai. Ostudijø ámokø paskolai gràþinti átei-sinta sudëtingesnë sistema: pasko-la turi bûti gràþinta per laikà, nedaugiau kaip trigubai ilgesná uþ studi-jø laikotarpá, kuriam buvo gauta pa-skola. Pavyzdþiui, studijø ámokai buvogauta paskola metams (1 tûkst. Lt).Praëjus 2 metams po aukðtosiosmokyklos baigimo prasideda pasko-los gràþinimo procedûra. Ðiuo atve-ju gràþinti teks per 3 metus. Ði sàly-ga taip pat yra viena ið kliûèiø, kuri

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA IR KULTÛROS,FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS

praneða, kad 2004 m. vasario 26 d. 10 val. VDA posëdþiø salëje (Vil-nius, Maironio g. 6) menotyros mokslo krypties doktorantë EGLË NA-VICKIENË (VGTU) vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins dak-taro disertacijà �NAUJA ARCHITEKTÛRA LIETUVOS DIDÞIØJØMIESTØ ISTORINËJE APLINKOJE 1950�2003 m.� (humanitariniaimokslai, menotyra, 03 H).

Menotyros mokslo krypties tarybos pirmininkas:prof. habil. dr. Jurgis VANAGAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Nariai:prof. habil. dr. Algimantas MIÐKINIS (Lietuvos mokslø akademija,

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Algë Regina JANKEVIÈIENË (Architektûros ir staty-

bos institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);e. doc. p. dr. Lolita JABLONSKIENË (Vilniaus dailës akademija, hu-

manitariniai mokslai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Konstantinas JAKOVLEVAS-MATECKIS (Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Oficialûs oponentai:habil. dr. Jurgis BUÈAS (Kauno technologijos universitetas, huma-

nitariniai mokslai, aplinkos inþinerija ir kraðtotvarka, 04 T);prof. habil. dr. Vladas STAUSKAS (Vytauto Didþiojo universitetas, hu-

manitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Su moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailës akademijos irKultûros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.

Rektorius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Su pirmuoju jubiliejumi Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo darbuotojussveikina LR Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo deðimtmeèio minëjime dalyvavo aukðti valstybës asmenys ir mokslo bendruomenës nariai

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo direktorius dr. Sigitas Renèys pristato Fondo veiklà

FONDAI

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 3

atbaido studentus naudotis ðia pa-skolos rûðimi.

O kà sako racionalus protas?Að imèiau paskolà gyvenimo ið-

laidoms, gavæs ið tos sumos 500 Ltsumokëèiau ámokà uþ studijas vie-nam semestrui ir man dar liktø pini-gø gyvenimo iðlaidoms. O gràþintiturëèiau per 15 metø.

Ar apsimoka studentuiimti paskolà?

Ar valstybëje pakanka pinigø stu-dentus kredituoti?

Visada reikia ir tam tikros kon-kurencijos � pinigai neturëtø bûti da-lijami á kairæ ir deðinæ. Gyvenimo ið-laidoms 2003 metais buvo skirta11 mln. Lt, metø pabaigoje dar pri-sidëjo 4 mln. 349 tûkst. Lt , susida-riusiø ið gràþintø paskolø bei studi-jø ámokoms nepanaudotø lëðø. Pri-minsiu, kad vienas studentas me-tams gali gauti iki 36 MGL. Tiesa,maksimalià paskolà retai kuris gau-na. Populiariausios paskolos gyveni-mo iðlaidoms � 2-3 tûkst. Lt permokslo metus. Nors dauguma stu-dentø praðo maksimalios paskolos.

Pagal kokius kriterijus studentamsskiriamos paskolos? Jeigu gauna ne vi-si, vadinasi, gali bûti ir neteisybës. Kasuþtikrins, jog to nebûna?

Studentus atrenka pati aukðtojimokykla, kurios atstovai geriau þinokonkreèiø studentø gyvenimo sàly-gas ir poreikius. Pagal Fondo numa-tytus reikalavimus ir pateiktus doku-mentus aukðtosios mokyklos sudary-ta komisija sprendþia, kam ir kokiodydþio paskolà skirti. Á komisijà áei-na aukðtosios mokyklos administra-cijos ir bûtinai studentø atstovybësatstovai.

Galima sutikti, kad universitetuo-se geriau matyti, kam paskolos labiau-siai reikia, bet tada gal nelabai reiktøir paties Fondo? Juk studentø pasko-loms skirtas lëðas bûtø galima nukreip-ti tiesiai á aukðtàsias mokyklas, kamèia dar tarpininkai?

Universitetams bûtø sunku su-sidoroti su paskolø administravimouþduotimis, tektø steigti papildo-mus padalinius, paskolø skyrius.

�Baltarusijos nacionalinisatlasas� � informacijos

apie ðalá visumaMokslo ir enciklopedijø leidy-

bos institutas sulaukë sveèiø iðMinsko � Respublikinës unitarinësámonës Belkartografija direktoriausNikolajaus Verzuno (Verzun) ir pa-vaduotojos Liubovës Þukovskajos.Sveèiai Lietuvos enciklopedinin-kams padovanojo vertingà dova-nà � Baltarusijos nacionaliná atlasà.Jame 29 skyriai, 600 þemëlapiø ir ið-samûs statistiniai duomenys apieðios kaimyninës valstybës geogra-fines sàlygas, geologinæ sandarà,klimatà ir naudingas iðkasenas,ekonomikà, ðvietimà, kultûrà. Tai þi-niø apie ðalá ir jos þmones visuma.

Lietuvoje tokio atlaso kol kasneturime, jis tik kuriamas ir pasiro-dys 2009 m., kai Lietuva minës sa-vo Tûkstantmeèio jubiliejø.

Kalbiname kaimyninës ðaliesRespublikinës unitarinës ámonësBelkartografija direktoriaus pava-duotojà Liubovæ ÞUKOVSKAJÀbei Mokslo ir enciklopedijø leidy-bos instituto direktoriø RimantàKARECKÀ.

Bendradarbiauti subûrëenciklopedija

Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Di-rektoriau, kada prasidëjo Jûsø vadovau-jamo Instituto bendradarbiavimas suBaltarusijos kartografijos ámone?

Rimantas Kareckas. Paþintis suBaltarusijos kartografijos ámone pra-sidëjo tada, kai pradëjome domëtis,kas mûsø pradedamai leisti Visuotineilietuviø enciklopedijai galëtø atlikti kar-tografijos darbus. Pagal dabartiniusLietuvos ástatymus, turime ieðkoti op-timaliø uþsakymo kainos ir darbø ko-kybës variantø. Lankëmës Rygoje(Jâna Sçta leidykla), tarëmës su Lie-tuvos þemëlapiø leidëjais (leidyklaBriedis bei Vilniaus universiteto Gam-tos mokslø fakulteto Kartografijoscentras, GIS-Centras). Þinojome,kad gilias kartografijos leidybos tradi-cijas yra iðsaugojæs Minskas. Gavomevisø kartografijos leidyba uþsiimanèiøámoniø bei mokslo institucijø pasiûly-mus, visgi pasirinkome Minske veikian-èià Respublikinæ unitarinæ ámonæ Bel-kartografija. Neapsirikome, nes baltaru-siø darbø kokybë, kaina bei sugebëjimaslaiku atlikti uþsakymus mus tenkina. Ka-dangi kasmet iðleidþiame po 2 tomus Vi-suotinës lietuviø enciklopedijos, leidybostempai dideli, tai minëtø kriterijø vykdy-mas mums yra labai svarbus.

Manau, jog yra visos galimybës to-liau plëtoti mûsø bendradarbiavimà,nes baltarusiai turi sukaupæ turtingoskartografinës medþiagos, kuri gali bûtiádomi ir naudinga Lietuvos vartoto-jams. Sutikome bûti Belkartografijosámonës atstovais Lietuvoje. Instituteturime komercijos skyriø, nedidelæekspozicijø salæ, kurioje suinteresuo-tø Lietuvos þinybø ir vertintojø �teis-

mui� galësime pateikti baltarusiø kar-tografijos darbus.

ML. Vienà baltarusiø kartografijødarbø � Baltarusijos nacionaliná atla-sà � kaip tik ðiuo metu matau Jûsø dar-bo kabinete.

R. Kareckas. Tai tikras Baltarusi-jos kartografijos pasididþiavimas. Ne-abejoju, kad Lietuvos universitetai, ki-tos institucijos ar þinybos norës ðá at-lasà ásigyti. Tai bus galima padaryti permûsø institutà.

Jauèia tvirtybæ remdamiesi ápatirtá ir tradicijas

ML. Jums neprieðtaraujant, paklau-siu vieðnios ið Minsko Liubovës Þukov-skajos, kas lemia, kad Baltarusijos kar-tografija tokio aukðto lygio? Juk toli gra-þu ne kiekviena institucija ar ámonë tokááspûdingà Baltarusijos nacionaliná at-lasà galëtø iðleisti. Matyt, baltarusiai su-gebëjo iðsaugoti ðios veiklos tradicijà? Jeitaip, tai bûtø ádomu daugiau suþinoti.

Liubovë Þukovskaja. Ið tiesø, Bal-tarusijos kartografijos kûrëjai turi gi-lias savo veiklos tradicijas. Dar tarybi-niais laikais visos Tarybø Sàjungosreikmëms Minsko kartografijos fabri-kas spausdino puikius þemëlapius beiatlasus. Tà kartografijos bazæ pavykoiðsaugoti, taip pat ir specialistus, kurieir ðiuo metu tebedirba. Tiesa, jau ki-toje � mûsø Belkartografijos ámonëje,kuri priklauso Baltarusijos þemës gel-miø resursø, geodezijos ir kartogra-fijos komitetui.

ML. Nejau jokiø sukrëtimø, dides-niø ar maþesniø praradimø baltarusiøkartografija nepatyrë subyrëjus TarybøSàjungai?

L. Þukovskaja. Sukrëtimus paju-to visos ámonës, baltarusiø kartogra-fija taip pat. Taèiau ëmë burtis ir nau-jos komercinës struktûros, pradëjoleisti paklausià tuo metu produkcijà,pavyzdþiui, automobiliø keliø atlasus,turistinius þemëlapius ir panaðià. Ke-letas tø ámoniø vis dar veikia. Taèiaublogiausia, kad valstybei reikðmingø irbûtinø kartografijos uþduoèiø niekasnesprendë, nebuvo spausdinami irmokykliniai þemëlapiai, nes imtis to-kiø darbø ámonëms neapsimokëjo.

Tapo aiðku, jog be valstybinës spe-cializuotos ámonës nepavyks iðsivers-ti. Todël prieð ketvertà su trupuèiu me-tø ir buvo ákurta Belkartografijos ámo-në. Tai jauna ámonë, sugebëjusi su-jungti visas geriausias Baltarusijos kar-tografijos pajëgas. Todël ir galëjomeimtis solidþiø darbø, taikyti visiðkainaujas kompiuterines technologijas.

Per tà laikà nemaþai padarëme. Ið-spausdinome apie 100 mokykliniø sie-niniø istorijos ir geografijos þemëla-piø. Per pastaruosius dvejus metus ko-ne visoms klasëms iðspausdinome mo-kyklinius geografijos atlasus. Ðiuo me-tu sudaromi istorijos atlasai, kuriuosturëtume iðspausdinti 2004 m. Beje,þemëlapius leidþiame rusø ir baltaru-siø kalbomis.

Taip pat spausdiname gyvento-jams ádomià, reikalingà, paklausà tu-rinèià produkcijà: Baltarusijos srièiø iratskirø rajonø þemëlapius, srities cen-trø ir kitø miestø planus bei kitus pa-

naðius dalykus. Þvejai mëgëjai noriaiásigyja jiems skirtus eþerø þemëlapius,kuriuose nurodytas eþerø gylis, priei-gos, keliai ir takai, vedantys prie jø. Ki-toje tø þemëlapiø pusëje nurodytos þu-vø rûðys, kurios viename ar kitame eþe-re geriausiai kimba tam tikru metø lai-ku. Tokius þemëlapius esame iðleidæBreslaujos eþerynui, Naruèio, Zaslav-lio ir kitiems eþerams. Numatome ið-leisti visø didþiausiø Baltarusijos eþerøþemëlapius. Neseniai iðspausdinomeNaruèio nacionalinio parko þemëlapá.

Leidþiame ir bendro pobûdþiouniversalius geografinius atlasus, ku-rie turi paklausà tarp turistø, þvejø,medþiotojø, kiekvieno uþ vairo sëdin-èio þmogaus. Miestø planai naudingine vien turistui, bet ir kiekvienammiestieèiui, nes paþymëtos ne tik gat-vës, bet ir pastatø numeriai. Ðiuos pla-nus nuolat tenka papildyti, atnaujinti,nes miestai auga.

Geriausias uþsakovas �valstybë

ML. Kas jûsø ámonës produkcijosuþsakovai?

Mokykloms ávairios tematikos þe-mëlapius, atlasus ir kità kartografijosprodukcijà uþsako valstybë. Supranta-ma, mokyklos visa tai gauna nemoka-mai. Visa kita leidþiame savo nuoþiû-ra ir patys realizuojame.

ML. Tarybiniais laikais kartogra-fijai buvo skiriamas ypatingas dëmesys,kai kuriems tiksliems þemëlapiams bu-vo suteikiami slaptumo grifai, ne kiekvie-nas galëjo jais naudotis. Kaip ðie daly-kai sprendþiami dabar?

L. Þukovskaja. Ir tais laikais tema-tinë kartografija buvo atvira, juk nega-lima teigti, kad nebuvo spausdinamimokykliniai, administraciniai, fiziniaiþemëlapiai ir atlasai. Buvo. Taigi tema-tinëje kartografijoje ir anais laikais ne-buvo problemø. Tuo labiau nëra dabar.

ML. Kokius duomenis naudojate sa-vo leidþiamiems þemëlapiams, kokiastaikote technologijas?

L. Þukovskaja. Kartografai nau-doja topografinius þemëlapius, ku-riuos parengia kitos ámonës, taip patpavaldþios mûsø komitetui.

Suprantama, dabar visai kitos ga-mybos technologijos, tikriausiai nërajokio reikalo pabrëþti, jog tai kompiu-terinës technologijos. Neperdëdamapasakysiu, kad savo darbe taikome pa-saulinës kartografijos laimëjimus. To-dël esame konkurentiðki, sugebame ið-leisti labai aukðtos kokybës produkci-jà. Savo uþsakovams esame patrauk-lûs ir dël to, kad mûsø produkcija, pa-lyginus, nëra brangi.

Vieni kitais patenkintiML. Kokiø sunkumø patyrëte ben-

dradarbiaudami spausdinant Visuotinælietuviø enciklopedijà? Juk visi ðie þe-mëlapiai lietuviðki?

L. Þukovskaja. Jokiø sunkumønëra. Mes sudarome þemëlapius an-glø kalba, o Mokslo ir enciklopedijøleidybos instituto redaktoriai vieto-vardþius tvarko remiantis

Nukelta á 5 p.

Administravimas kainuotø didþiu-lius pinigus, tad studentø paskolostik nukentëtø. Be to, universitetàbaigæs studentas juk nebepavaldussavo aukðtajai mokyklai � gaudykvëjà laukuose. Kalbame apie ilgalai-ká valstybës kreditavimà, todël turibûti ilgalaikë ir patikima paskoløteikimo ir gràþinimo sistema. Ji dartik kuriama.

Ar studentams apsimoka imti pa-skolà, þvelgiant ið gyvenimo praktikos?

Man atrodo, kad apsimoka. Taididelis studento gyvenimo palengvi-nimas studijø metais.

JAV studentai, gavæ paskolas stu-dijø metais, po universiteto baigimo suTaikos korpuso misijomis gali iðvyktikeleriems metams á kitas pasaulio ða-lis, dirbti numatytà darbà, o uþ taijiems dalis ar net ir visa skola nubrau-kiama. Ar Lietuvoje panaðios prakti-kos esama?

Tokia praktika turëtø atsirasti irLietuvoje, nes mintis labai gera.Man dar dirbant Baltijos valdybosfondo direktoriumi teko vadovautiMBA (Master of Bussines Admi-nistration) Verslo korpuso (JAV)programai. Baigusieji ðios srities ver-slo administravimo magistrantûràtapdavo MBA Verslo korpuso arbaTaikos korpuso savanoriais ir vykda-vo á kitas ðalis, kur padirbëjæ metus

ar dvejus, ágijæ patirties ir parodæ su-gebëjimus, gráþæ galëdavo gauti dar-bo ir kopti karjeros laiptais. Ðios or-ganizacijos á tuos jaunus þmones in-vestuoja tam tikras lëðas. O tie jau-ni þmonës ágyja tarptautinio darbopatirties, parodo ir tam tikrà pilieti-ná sàmoningumà.

Bet tai siejama daugiau su verslu?Taip, bet galima svarstyti ir apie

gerokai platesná profesijø spektrà.Estijoje jau kai kuriø lengvatø jau-niems þmonëms esama: neseniai pa-skelbta, kad estëms studentëms, ku-rios gimdo, perpus sumaþintos grà-þinamos paskolos. Tai socialinë irkartu jaunø ðeimø skatinimo progra-ma. Bûtø teisinga, jeigu ir Lietuvojetokie ástatymai bûtø inicijuojami irpriimami.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

LR ûkio ministras, Lietuvos pramonininkø konfederacijos viceprezidentasPetras Èësna kalba Mokslo ir studijø fondo jubiliejiniame renginyje

Dr. Vladas Guoga jau ne vienerius metus yra tikra Mokslo ir studijø fondo siela

4 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Didþiojoje Lietuvoje pardavinëtos ke-lis kartus brangiau. Taigi jos, kartu sualkoholiniais gërimais, audiniais arcukrumi, tapdavo kontrabandos irspekuliacijos objektu. Vadinasi, lietu-viðkø knygø platintojus kitatauèius ga-lima átarti buvus lengvo pelno panûdu-sius gobðuolius. Taèiau tada lygiai tuopaèiu tinka kaltinti ir lietuvius knygne-ðius: jie taip pat ne veltui dalijo lietu-viðkà spaudà savo tautieèiams.

Kadaise, kaip menu, bene 1953 m.,vienas Vilniaus universiteto istorijosspecialybës studentas Tarybinio studen-to laikraðtyje iðspausdino straipsná, ku-riame �demaskavo� lietuviø knygne-ðius. Atseit jiems rûpëjæ ne kilnûs tau-tiniai idealai, bet rubliai, didelis pelnas.Taigi tuo atþvilgiu tiek paèius lietuvius,tiek jiems talkinusius kitatauèius knyg-neðius ir platintojus derëtø traktuotivienodai. O dël jø �godumà� þadinan-èiø paskatø, nesileidþiant á iðsamesnæ fi-nansinæ analizæ, tinka pasakyti tuo tar-pu tik tiek: vargu ar atsirastø bent vie-nas lietuviðkø knygø platintojas, kuris1865�1904 m. ið savo nelegalios veiklosbûtø ilgainiui praturtëjæs, o tokiø, ku-rie nuskurdo ar suvargo, buvo deðim-tys ir ðimtai. Pernelyg tai bûta rizikin-go ir neuþtikrinto verslo, nesulyginamosu spirito kontrabanda.

Apþvelgiant lietuviams talkinu-sius kitatauèius pagal nacionalinæ pri-

klausomybæ, beveik ið-imtinai visi rusai priklau-so pirmajai grupei. MatLietuvoje gyvenantys ko-lonistai ir valdininkai ru-sai ið esmës rëmë caropolitikà. Vytauto Merkioveikale Draudþiamosioslietuviðkos spaudos kelias(V.,1994), kur kruopð-èiausiai suregistruotiduomenys apie nukentë-jusius dël carizmo repre-sijø prieð �nusikaltusius�spaudos platintojus, pa-minëtas tik vienas vieti-

nis rusas � Juozas Lukjanovas, Motie-jaus sûnus, 1897 m. sausio mën. bu-væs uþkluptas Pasvalio raj. Daujënøapylinkës Barklainiø kaime mokantis12 lietuviukø. Per kratà rastos 3 lie-tuviðkos knygos ir 1 rusiðkas elemen-torius. Turëti lietuviðkø knygø ir mo-kyti nelegalioje mokykloje taip patbuvo nusikaltimas.

Tad lietuviø tautos teisiø simpati-kø kontingentà sudarë didþiøjø Rusi-jos universitetø ir Mokslø akademi-jos mokslininkai. Apie juos labai pla-èiai raðoma kitoje V. Merkio knygo-je � Nelegalioji lietuviø spauda kapita-lizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.): Poli-tinës jos susikûrimo aplinkybës(V., 1978, p. 105-114). Lietuviðkosspaudos draudimo beprasmiðkumàtaip pat këlë ir dalis rusø liberaliosiosspaudos (þr. ten pat, p. 114-136).

Pirmasis jø susikirtimas su carizmoantilietuviðka akcija iðkilo labai greitai,paèioje jos pradþioje. 1865 m. pabaigo-je Mokslø akademija Peterburge iðlei-do þymaus vokieèiø kalbininko Augus-to Ðleicherio (1821�1868) parengtusKristijono Donelaièio raðtus. Jo kûri-niai, nepaisant jau tada galiojusio drau-dimo, iðspausdinti lotyniðkomis raidë-mis. Tai buvo tam tikras akibrokðtasvaldþiai ir rusifikatoriams. Á já netrukusreagavo neoficialus Karo ministerijosorganas � laikraðtis Russkij invalid,gruodþio 4(16) d. iðspausdinæs bene

Vladimiro Lamanskio straipsná Balsasið Lietuvos apie naujà lietuviø poeto Do-nelaièio leidimà, parûpintà Rusijosmokslø akademijos. Priekaiðtauta, ko-dël akademija iðleidusi vienintelio lie-tuviø poeto kûrybà ne rusiðkomis, betlenkiðkomis raidëmis.

Mokslø akademija á ðá ir kitus prie-kaiðtus atsakë nevardiniu raðtu, kurisbuvo iðspausdintas trijuose leidiniuo-se: laikraðèiuose S.�Peterburgskija ve-domosti (gruodþio 18 d.) ir Severnajapoèta (gruodþio 17 d.) bei þurnale Þur-nal ministerstva narodnogo prosveðèe-nija (1866 m. sausio mën.). Atsakymepaþymëta, kad leidinys esàs mokslinis:juo naudosiàsi ávairiø ðaliø mokslinin-kai, todël spausdinta Ðleicherio moks-liðkai pagrásta raðyba, o paaiðkinimaiir þodynas � vokiðkai. Toji raðyba esantine lenkiðka: ðis argumentas vëliau busne kartà pateikiamas ginant lietuviðkàraidynà. Vëliau ir valdþia turëjo pripa-þinti, kad lietuviai vartojà ne lenkiðkà,bet savità abëcëlæ.

1866 m. balandþio 9(21) d. Russkijinvalid vël iðspausdino straipsná Pakar-totinis balsas ið Lietuvos dël moksløakademijos vokiðkai iðleisto lietuviø po-eto Donelaièio. Ið tikrøjø jis jau buvonereikalingas, nes tø metø sausio 30 d.raðtu vidaus reikalø ministro pavaduo-tojas Nikolajus Miliutinas (1818�1872) perdavë liaudies ðvietimo mi-nistrui Golovinui privalomà imperato-riaus Aleksandro II nuomonæ: ...spausdinti Rusijoje valstybës lëðomis ið-tisø lietuviðkø kûriniø lotyniðku raidynudabartinëmis aplinkybëmis neturëtø bûtileidþiama. Taigi buvo uþtverta pasku-tinë spraga, pro kurià galëjo prasprûstilietuviðki raðtai draudþiamàja abëcële.

1878 m. Kazanës universitetas,profesoriaus Bodueno de Kurtenë pa-skatintas, pradëjo spausdinti Antano

Juðkos lietuviø dai-nø rinkiná, gautà ið jobrolio Jono. Kadan-gi spausdinta drau-dþiamu ðriftu, cen-zûra uþdraudë. Apie1000 dainø ir lietu-viø-lenkø kalbø þo-dyno rankraðtá uni-versitetas atidavëMokslø akademijai.Taèiau ir ji ketinimoiðspausdinti tà kartàatsisakë.

Taèiau nei bro-liai Juðkos, nei þy-mûs universiteto irMokslø akademijosmokslininkai nenu-leido rankø. Galiau-siai akademikas Ja-kovas Grotas (1812�1892), Mokslø aka-demijos Rusø kalbos ir literatûros sky-riaus pirmininkas, kreipësi á liaudiesðvietimo ministrà dël leidimo spausdin-ti mokslinio ir literatûrinio pobûdþioraðtus moksliniu lotyniðku ðriftu (visø pir-ma pagal Ðleicherio sistemà), nes galio-jantis draudimas keliàs didþiausiø ne-patogumø. Reikalas ðá kartà baigësituo, kad 1880 m. balandþio 22 (gegu-þës 4) d. caras sutiko leisti juos spaus-dinti su sàlyga, kad tokie leidiniai nebû-tø platinami lietuviø gyvenamuosekraðtuose. Ði valdþios nuolaida buvo la-bai menka, bet ið esmës draudimas ne-teko pagrindo: uþdraustas buvo �len-kiðkai lietuviðkas� ðriftas, kurio patyslietuviai kratësi. Taèiau dar reikëjo be-veik ketvirèio ðimtmeèio, kol tai buvorusifikatoriø pripaþinta.

Tai, ko nenorëjo pripaþinti Lietu-vos rusintojai, buvo gerai suvokta pa-þangiøjø Rusijos inteligentø. Praëjus

Kovoje dël lietuviðkos spaudosnebuvome vienø vieni (1)

30 m. nuo lietuviø spaudos uþdraudi-mo, apie Rusijos geografijos draugijosleidþiamà þurnalà Þivaja starina, reda-guojamà akademiko Vladimiro La-manskio (1833�1914), susibûrë rusø,lietuviø ir latviø mokslininkø ir kitokiøinteligentø grupë, kuri domëjosi bal-tø filologija. Þurnale mielai iðspaus-dinti keli Jono Jablonskio straipsniaiapie lietuviø kalbos dalykus. Buvo su-daryta Rusijos geografijos draugijoslietuviø-latviø komisija, kuriai pirmi-ninkavo V. Lamanskis. Antai 1894 m.gruodþio 12 d. ávykusiame jos posëdy-je, be pirmininko, dalyvavo draugijosnariai Fiodoras Istominas (1856�?),Eduardas Volteris (1856�1941), kalbi-ninkas Georgijus Ginkenas (1869�1918), kalbininkas Aleksandras Pogo-dinas (1872�1947), keli ðiandien ne-apibûdinami þmonës � Pelcas, Ðmid-tas, Brazdþionis, Pavilkis, Matulaitis.

Ðiame posëdyje buvo paminëtasVarpo jubiliejus. Uþ surinktus pini-gus � 6 rb ir 55 kp nutarta 1895 m. ofi-cialiai (!) uþprenumeruoti komisijai ðánelegalø laikraðtá! Posëdyje aptartoskai kurios organizacinës priemonësnetrukus davë graþiø rezultatø. Kitaismetais Þivaja starina 3-iame ir 4-amesàsiuvinyje pasirodë visas pluoðtas ko-misijos nariø straipsniø, kurie nedvip-rasmiðkai smerkë lietuviðkos spaudosdraudimà. Galima neabejoti, kad lei-dinyje pateikti argumentai, árodantyspersekiojimo beprasmiðkumà, prisi-dëjo prie valdþios apsisprendimo liau-tis kovoti su lietuviø abëcële.

1895 m. vasario 15 � birþelio 15 d.Geografijos draugijos pastangomis Pe-terburge vyko Vakarø Rusijos tautøspaudos paroda, kuriai 11 vertingø lie-tuviðkø knygø pateikë tuo metu Min-taujoje (Jelgavoje) gyvenæs Jonas Jab-lonskis. Ðià parodà derëtø vertinti kaiptam tikrà raginimà gràþinti lietuviamsspaudà. Ji akivaizdþiai parodë, kad lie-tuviø spauda turi 350 m. istorijà. Iki Ru-sijos valdþios prievartos 1864 m. nebû-ta në vienos knygos, iðspausdintos ru-siðka abëcële, tad nebûta në rusiðkosdvasios vieðpatavimo Lietuvoje, kà më-gino áteigti muravjovininkai.

Didelë paspirtis lietuviø kovojesu spaudos draudimu ir kalbos var-þymu buvo þymiøjø rusø kalbininkømokslo darbai ir paskaitos universi-tetuose. Daugelis jø buvo nuoðirdûslietuviø studentø globëjai ir rëmëjai.Apie juos plaèiai raðyta J. Palionio irA. Sabaliausko veikale Rytø slavøkalbininkai lituanistikos baruose

Atkelta ið 1 p.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA IR KULTÛROS,FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS

praneða, kad 2004 m. vasario 26 d. 14 val. VDA posëdþiø salëje (Vil-nius, Maironio g. 6) menotyros mokslo krypties doktorantas KÆSTUTISLUPEIKIS (VGTU) vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins dak-taro disertacijà �MINIMALISTINË FORMA ÐIUOLAIKINËJE ARCHI-TEKTÛROJE� (humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Menotyros mokslo krypties tarybos pirmininkas:prof. habil. dr. Jurgis VANAGAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Nariai:prof. habil. dr. Algimantas MIÐKINIS (Lietuvos mokslø akademija,

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Antanas ANDRIJAUSKAS (Vilniaus dailës akademi-

ja, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);e. doc. p. dr. Lolita JABLONSKIENË (Vilniaus dailës akademija, hu-

manitariniai mokslai, menotyra, 03 H);dr. Rûta JANONIENË (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai

mokslai, menotyra, 03 H).

Oficialûs oponentai:habil. dr. Jurgis BUÈAS (Kauno technologijos universitetas, huma-

nitariniai mokslai, aplinkos inþinerija ir kraðtotvarka, 04 T);prof. habil. dr. Konstantinas JAKOVLEVAS-MATECKIS (Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Su moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailës akademijos irKultûros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.

Rektorius

Akad. Fiodoras Korðas

Lenkø kalbininkas Janas Karlovièius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Arnoldas Piroèkinas

GIMTOJI KALBA

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 5(1990). Pirmiausia minëtini akade-mikai Filipas Fortunatovas (1848�1914), Fiodoras Korðas (1843�1915), Aleksejus Ðachmatovas(1864�1920) ir V. Lamanskis, apiekurá kalbëta kiek anksèiau. Jø nuo-ðirdþios pastangos pagelbëti JonuiJablonskiui, kai ðis pakliuvo á þanda-rø rotmistro Andrejaus Vonsiackiosudarytà vadinamàjà Liudo Vainei-kio bylà, nuðvieèiamos ðiø eiluèiø au-toriaus knygoje Prie bendrinës kalbosiðtakø (1977). Kaip ðie mokslininkaistengësi ginti lietuviø kalbà, tiktø nu-sakyti þodþiais, kuriais Jablonskisnekrologe apibûdino Korðà: Kai lie-tuviams ir ukrainams buvo ginamasspaudos þodis Rusuose, tai Korðas suFortunatovu daug kur klabino, daugkà dirbo, kad tik veikiaus bûtø numes-ti tie sunkûs mums panèiai. Ir kai lei-do mums èia�pat spauzdinties savið-kai knygas, Korðas, tikrai tikiuos, ne-maþiaus dþiaugës, kaip mes patys(Jablonskio Raðtai, 1933, I 189).

Kad ir netiesiogiai, lietuviø ryþtàprieðintis spaudos draudimui moks-lo darbais skatino kalbininkai Grigo-rijus Uljanovas (1859�1912), Alek-sandras Aleksandrovas (1861�1918),Aleksejus Sobolevskis (1856�1929),ukrainietis Aleksandras Potebnia(1835�1891) ir kt.

Su rusø mokslininkais, gynusiaislietuviø teisæ turëti saviðkà raidynà, ar-timai susijæ ir kai kurie lenkai: kalbi-ninkai Janas Boduenas de Kurtenë(1845�1929) ir Viktoras Poþezinskis(1870�1929). Atokiau nuo rusø moks-lininkø sluoksniø laikësi kalbininkasJanas Karlovièius (1836�1903) ir ar-cheologas Liudvikas Kðivickis (1859�1941), kuriø moksliniai darbai ir ryðiaisu lietuviais tam tikru mastu prisidëjoprie kovos su spaudos draudimu.

Ið ðiø mokslininkø ryþtingiausiasir átakingiausias buvo Kazanës, Tartu(tada � Dorpato), Peterburgo, 1894�1899 m. lenkiðko Krokuvos ir 1918�1929 m. Varðuvos universiteto profe-sorius J. Boduenas de Kurtenë. Tai jopastangomis pavyko átikinti Kazanësuniversiteto vadovybæ vis dëlto tæstiA. Juðkø dainø leidimà: toks draudi-mas esàs universiteto statuto paþeidi-mas; pagaliau 1879�1877 m. Petro Vi-leiðio gautas cenzûros leidimas ið-spausdinti kelias knygutes draudþia-mu raidynu esàs tam tikras preceden-tas. Galiausiai 1880�1882 m., áveikuscenzûros varþtus, Kazanëje iðëjo trysLietuviðkø dainø tomai (pirmasis su-sidëjo ið dviejø leidimø). Kai Kazanësuniversitetas atsisakë toliau leisti dai-nas, energingasis lenkas mokslinin-kas kreipësi á Mokslø akademijà Pe-terburge. Ði 1883 m. lietuviðku raidy-nu iðleido Lietuviðkas svotbines dai-nas. Dirbdamas Krokuvos universite-te (Krokuva tada priklausë Austrijosimperijai) J. Boduenas de Kurtenëpasirûpino iðleisti ir dalá A. Juðkosdainø melodijø. Èia jam talkino Var-ðuvos muzikø draugijos pirmininkaskompozitorius Zigmuntas Noskov-skis (1846�1909). Abiejø pastango-mis 1900 m. dienos ðviesà iðvydo rin-kinys Melodie ludowe litewskie, zebra-ne przez ú. p. ks. A. Juszkiewiecza. Daranksèiau, dirbdamas Tartu universite-te, jis suredagavo A. Juðkos Svotbinësrëdos veliuonyèiø lietuviø vertimà á vo-kieèiø kalbà (vertëjas Arvedas Petry),kuris buvo publikuotas þurnale Mittei-lungen der Litauischen litterarischen Ge-sellschaft (1889�1891). Savo paþiûras álietuviø pastangas atgauti teisæ spaus-dinti lietuviðku raidynu knygas ir laik-raðèius J. Boduenas de Kurtenë api-bendrino 1904 m. Krokuvoje lenkiðkaiiðleistoje broðiûroje Kwestja alfabetu li-tewskiego w pañstwie rosyjskiem i jej roz-wiàzanie (Lietuviø abëcëlës klausimasRusijos valstybëje ir jo iðsprendimas).

Bus daugiau

VLE metodiniais nurodymais. Po 2-jø korektûrø gatavi þemëlapiai elek-troniniu paðtu atsiunèiami uþsako-vui. Mûsø kainos Lietuvos uþsako-vams patrauklios, o ámonei Belkar-tografija toks bendradarbiavimastaip pat naudingas.

Paties Atlanto vertaskûrinys

ML. Manau, pristatysite mûsø skai-tytojams ðá puikø Baltarusijos kartogra-fijos kûriná � Baltarusijos nacionaliná at-lasà? Iðties Atlanto vertas kûrinys, prisi-menant, kad atlasas pavadinimà gavo pa-gal graikø mitinio titano Atlanto vardà.Tikriausiai rëmëtës ir kitø valstybiø patir-timi, nes juk tai iðties didingas veikalas.

L. Þukovskaja. Pasaulyje leidþia-ma daug ávairiausiø atlasø, nemaþai jøbuvo leidþiama ir Baltarusijoje. Ið bu-vusios Tarybø Sàjungos respublikømes pirmieji sudarëme ir iðleidomenacionaliná savo valstybës Atlasà. Ðádarbà padarëme maþdaug per trejusmetus. Tai labai maþas laiko tarpas,nes paprastai tam reikëtø maþiausiaipenkeriø metø. Ðiam Atlasui stengë-mës taikyti savo paèiø koncepcijà: su-darëme mums aktualiausius skyrius,ádëjome ádomiausius þemëlapius. At-lasas pradedamas Europos þemëlapiu,kur parodyta Baltarusijos geografinëpadëtis, paskui vietos skiriama fizi-niams mûsø ðalies þemëlapiams, ad-ministraciniam suskirstymui, atskirøsrièiø þemëlapiams ir t. t. Pateikti sri-èiø centrø planai ir kiti informatyvûsdalykai. Tai informacijos apie Baltaru-sijà visuma. Praktiðkai nëra klausimø,kurie nebûtø atspindëti ðiame Atlase.Gamta, geomorfologija, geologija,buitis, kultûra, sveikatos apsauga, au-galø ir gyvûnø pasaulis, ir t. t.

Atlasà sudaro 19 dideliø skyriø ir 600þemëlapiø. Visus autorinius originaliusskyrius bei atskirus þemëlapius sudari-nëjo Baltarusijos mokslø akademijosinstitutai bei Baltarusijos valstybinio uni-versiteto atitinkamos katedros � karto-grafijos, istorijos ir kitos. Ðtai Atlaso sky-rius, skirtas uþsienio ekonominiams ry-ðiams � já sudarinëjo Baltarusijos uþsie-nio reikalø ministerija. Skyriø Mokslas,kultûra ir sportas sudarinëjo Baltarusijosvalstybinis universitetas. Geologijos, þe-mës gelmiø turtus aptaria Baltarusijosnacionalinës MA Geologijos moksloinstituto direktorius akad. AnatolijusMachnaèius (Machnaè).

Ðvietimui skirtuose puslapiuose ma-tome, kaip kiekvienoje ið 6 Baltarusijossrièiø mokomasi rusø ar baltarusiø kal-bomis, kokiø uþsienio kalbø mokomimoksleiviai, kiek vakariniø mokyklø irikimokykliniø ástaigø. Informuojameapie bibliotekas, teatrus, muziejus ir ki-tus kultûros objektus. Paskutinis skyriusskirtas istorijai � já sudaro net 24 pusla-piai. (Beje, turime sumanymø leisti at-skirà Baltarusijos istorijos atlasà.).

Kiekvienas ið 600 þemëlapiø atveriatam tikrà naujà Baltarusijos gamtos arvalstybës, jos þmoniø gyvavimo aspektà.Atlaso statistiniai duomenys atspindi2000 metø ðalies padëtá, nes 2001 m. lei-dinys jau buvo pradëtas spausdinti.

ML. Kiek Baltarusijoje ðis Atlasaskainuoja?

L. Þukovskaja. Jo kaina � 300 JAVdoleriø. Iðleidome 2 tûkst. egzemplio-riø tiraþu.

ML. Taèiau ar baltarusiui pirkëjuiði kaina nëra per didelë?

L. Þukovskaja. Didelë, taèiau to-kie ðio kapitalinio veikalo parengimoir gamybos kaðtai. Dabar rengiamësleisti papildomà ðio Atlaso tiraþà, tadviena tokia knyga turëtø kainuoti benttrigubai pigiau, nes nebereikës uþsaki-nëti naujø þemëlapiø ir pan.

Galimas dalykas, ateityje iðleisimeir sutrumpintà Atlaso variantà, kabine-tiniam naudojimui, nes ðis foliantassveria 6 kg. Tai bûtø platesniam skaity-tojui � studentams, moksleiviams ir vi-siems besidomintiems � skirtas atlasas,kuriame pateikta informacija bûtøglaustesnë, ne tokios plaèios apimties.

Beje, Gardino srities, esanèiosgreta Lietuvos, þemëlapis kainuojaapie 1 JAV dolerá � Lietuvos pirkëjuinebrangu. Leisime ir vairuotojamsskirtus þemëlapius, kurie kainuos apie1,5 JAV dolerio.

Rûpi bendradarbiautiir keistis produkcija

ML. Ar Baltarusijoje vis dar rengia-mi kartografijos specialistais?

L. Þukovskaja. Juos rengia Balta-rusijos valstybinis universitetas. Geo-logijos fakultete studijuoja bûsimiejigeografai, kuriø dalis specializuojasikartografijos srityje. Ðie studentai mû-sø ámonëje atlieka praktikà, staþuoja-si, vëliau kai kurie jø ateina á mûsøámonæ nuolatiniam darbui.

ML. Koks gerbiamø kaimynø ðio at-vykimo á Vilniø tikslas?

L. Þukovskaja. Pirmiausia norë-jome parodyti naujausià savo pro-dukcijà, kuria lietuviai turëtø susido-mëti. Panaðiai savo produkcija keièia-mës su Ukraina, Rusija, Lenkija. Da-bar ðtai norime su kaimynais lietu-viais uþmegzti glaudesnius ryðius. Ne-abejoju, kad mûsø ðaliø þmonëmstoks abipusis dëmesys yra visiðkai na-tûralus ir reikalingas.

ML. Ar galima pasakyti, kad Bel-kartografijos ámonei vien savo respub-likos rinkoje jau per ankðta ir ji mielaiateitø á kaimyninës Lietuvos rinkà?

L. Þukovskaja. Taip pasakyti bûtøpernelyg dràsu. Kol kas neturime su-manymo lietuviams spausdinti þemëla-

pius ar atlasus. Pirmiausia mums rûpisu Lietuva keistis savo produkcija. Bal-tarusijoje mes norime matyti lietuvið-kus gaminius, o Lietuvoje parduoti bal-tarusiðkus. Esame kaimynai ir turimegalvoti, ko reikia mûsø þmonëms. Bal-tarusijoje jauèiame paklausà Vilniaus irLietuvos þemëlapiams. Neabejoju, jogir vilnieèiams rûpi turëti kai kuriø Bal-tarusijos srièiø ar sostinës Minsko þe-mëlapá. Baltarusijos nacionaliná atlasàgalima uþsisakyti per Mokslo ir encik-lopedijø leidybos institutà. Minske messutinkame realizuoti tokio pat pobû-dþio lietuviðkà produkcijà.

ML. Taèiau neatsisakytumëte iðleistikai kuriø kartografijos darbø, jeigu to-kie uþsakovai Lietuvoje atsirastø?

L. Þukovskaja. Suprantama, nesesame gamybinë ámonë. Labai sëk-mingai bendradarbiaujame su Moks-lo ir enciklopedijø leidybos institutuVilniuje, tad jeigu tokie nauji partne-riai atsirastø, mes tik dþiaugtumëmës.

Nesirengia mokyti,bet patarti gali

ML. Kaip vertinate Vilniaus univer-siteto Gamtos mokslø fakulteto Kartogra-fijos centro sudaromus þemëlapius, Brie-dþio leidyklos kartografinæ produkcijà?

L. Þukovskaja. Apsilankëme Vil-niaus universiteto Gamtos fakultetoKartografijos centre, nes þinojome,kad ðiame centre rengiami bûsimojoLietuvos nacionalinio atlaso þemëla-piai. Ðis Atlasas turëtø bûti iðleistasLietuvos Tûkstantmeèio jubiliejui2009 metais. Todël Universiteto kar-tografus pakvietëme á Minskà, kad jiesusipaþintø su mûsø patirtimi ir ið-vengtø klaidø, kurias esame padaræ.

Kà galiu pasakyti apie Briedþio lei-dyklà? Tai ðiuolaikinë kartografijosámonë, kurios spausdinamø þemëlapiøkokybë labai gera, gera iðplëtota ko-mercinë veikla. Sutarëme bendradar-biauti, taip ir turi bûti tarp kaimynø.

Kviesdami kolegas lietuvius apsilan-kyti mûsø ámonëje Minske mes visai ne-norime jø mokyti, bet nuo kai kuriø klai-dø galime padëti apsisaugoti. Juk kà reið-kia ávelti klaidà þemëlapyje? Tai reiðkia,kad teks spausdinti ið naujo, o tai vëjaisiðmesti pinigai. Jeigu prireiktø mûsø pa-

�Baltarusijos nacionalinis atlasas� �informacijos apie ðalá visuma

galbos, aiðku, jà lietuviams suteiktume.Beje, ðiuo metu savo nacionalinius atla-sus sudarinëja Ukraina, Rusija (bus be-ne trys tomai), Moldavija.

Sujungti poreikius sukaimynø galimybëmis

ML. Kaip Jums, direktoriau, atro-do, ko lietuviai galëtø pasimokyti ið bal-tarusiø kartografininkø?

R. Kareckas. Man nelengva iðkartatsakyti, taèiau kolegø pasiûlymai yra la-bai dalykiðki ir mums ádomûs. Galimy-bë sujungti mûsø poreikius ir baltarusiøtechnologines galimybes mums atrodoviliojantis dalykas. Nors Belkartografijair valstybinë ámonë, taèiau jos pasiûlymaikonkretûs, o darbø kokybë mus tenki-na. Þinoma, visus siûlymus reikia geraiapgalvoti, ávertinti. Taèiau ir ðiandien ga-liu pasakyti, kad ðis susitikimas mumsbuvo ádomus ir naudingas.

L. Þukovskaja. Mes aptarëme kaikurias naujø projektø su lietuviais ga-limybes ir iðkart suradome bendrà kal-bà. Tai svarbiausia. Esame valstybinëámonë, taèiau pagal Baltarusijos ásta-tymus esame ir ûkiskaitinë komercinëámonë, gyvenanti ið uþdirbamø paja-mø. Todël mums svarbu bendradar-biauti su visais, jeigu tik tai neprieðta-rauja ástatymams.

R. Kareckas. Man atrodo truputáabejotinas Lietuvos nacionalinio atlasoleidëjø � Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakulteto Kartografijos cent-ro � siekis ðá Atlasà iðkart iðleisti trimiskalbomis: lietuviø, anglø ir rusø. Many-èiau, jog reiktø pirmiausia iðleisti lietu-viðkai, nes bûtø gauta vertingø pasiûly-mø, tad bûtø galima iðtaisyti netikslu-mus, kuriø niekada nepavyksta iðvengti.Kai kà patobulinus Atlasà bûtø galimaleisti ir kitomis kalbomis.

L. Þukovskaja. Nematome jokiøkliûèiø, kurios mums trukdytø bendra-darbiauti. Norime padëkoti Mokslo irenciklopedijø leidybos institutui, kurismums sudarë sàlygas susipaþinti suLietuvos kartografø darbais ir galimy-bëmis. Nuostabiame Vilniaus miestevisada malonu sveèiuotis.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Atkelta ið 3 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto direktorius Rimantas Kareckas, Respublikinës unitarinës ámonës Belkartografijadirektoriaus pavaduotoja Liubovë Þukovskaja ir direktorius Nikolajus Verzunas pristatant Baltarusijos nacionaliná atlasà

6 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Knygotyros vagos vedaá ateities horizontà (1)

Tenka pripaþinti, jog gana netikëtavieta Tarptautinei bibliologijos asociaci-jai ákurti.

Dar prieð gana daug metø prancû-zai UNESCO organizacijos tam reika-lui skiriamais pinigais pradëjo organi-zuoti dviðalius tarptautinius knygoty-rininkø simpoziumus. Pavyzdþiui,Prancûzijos ir Vengrijos, Prancûzijos irBulgarijos, prancûzø ir arabø bei pa-naðius. Tie simpoziumai vykdavo ávai-riose ðalyse. Kai buvo rengiamas Pran-cûzijos ir Tuniso knygotyrininkø sim-poziumas, kilo mintis, jog pats laikasásteigti Tarptautinæ bibliologijos aso-ciacijà. Panaðios ávairiø srièiø asocia-cijos jau buvo ne naujiena, pavyzdþiui,Tarptautinë geologijos asociacija,Tarptautinë oftalmologø asociacija irpanaðiai. Bet kurios mokslinës discip-linos, pasiekusios tam tikrà brandà, at-stovams atrodo, jog ákûrus atitinkamàtarptautinæ organizacijà pasauliui busparodyta, kad pirma � ðtai mes gyvuo-jame, ir antra � tuojau atsiranda nau-jos galimybës rengti konferencijas, su-sitikti, keistis informacija ir taip ávai-rinti savo mokslinæ veiklà. Kai kuriosið tø organizacijø leidþia savo þurnalus,kito pobûdþio periodinius leidinius.

Taigi nieko keisto, kad ir knygoty-rininkai subrandino idëjà steigti savotarptautinæ asociacijà. Suprantama,jog tokia mintis iðsirutuliojo toli gra-þu ne iðkart, bet tik tada, kai mokslasapie knygà pasiekë tam tikrà savo ið-sivystymo lygá. Ðios srities tyrinëjimaijau seniai perþengë lokalines ir regio-nines ribas, pelnë ir tarptautiná pripa-þinimà bei svorá.

Taèiau tikriausia ne visos kuriosnors ðalies knygotyros temos gali bûti ádo-mios kitos valstybës tyrinëtojams. Juk na-tûralu, kad dalis ðios srities tyrinëjimøturi didesnæ vertæ konkretaus miesto ar-ba regiono, bet ne tos ar kitos valstybësmokslininkams.

Suprantama, tik dalis knygotyrostemø gali bûti aktualios tarptautiniumastu. Antai tûkstanèius metø knygosir jø rinkiniai keliavo ið ðalies á ðalá, pa-naðiai dabar yra ir su knygotyros teori-jos ir metodikos mintimi, kuri juk galibûti ádomi ir reikðminga tarptautiniumastu. Pavyzdþiui, senas lenkiðkasknygas ið istoriniø fondø aptinkameAmerikoje ar Australijoje � dël ko irkaip jos ten pateko? Tokie ir panaðûstyrinëjimai, publikacijos ta tema daþ-nai pritraukia ir kitø ðaliø tyrinëtojøbei skaitytojø dëmesá, todël ir reikalin-gi nuolatiniai knygotyrininkø tarptau-tiniai ryðiai.

Kada knyga tapotarptautiniu reiðkiniu

Ar galima tarti, jog kai tik knyga at-sirado, ji tapo ir tarptautiniu reiðkiniu?Iðkart ir kitas klausimas: ar knygotyraisusiformavus ðis mokslas iðkart ágijotarptautinæ reikðmæ?

Klausimai ádomûs, bet ið tos kate-gorijos, á kuriuos negalima atsakytivienareikðmiðkai. Juk iðties neaiðku, arvos tik atsiradusi knyga galëjo ágytitarptautinæ reikðmæ. Labai sunku at-sakyti. Manau, jog pirmøjø knygø ry-ðiai su ávairiomis kalbomis ir tautomispastebimi jau kalbant ne tik apie pir-mas knygas, kaip mes jas suprantameðiandieniniu suvokimu, bet net ir,tarkime, prieð kokius 4 tûkst. metø þi-nomus senovës ðumerø raðmenis �dantiraðèius. Juk ðiø raðmenø tekstaiparaðyti dviem ar trimis kalbomis: netik asirieèiø, bet ir egiptieèiø ar kuria ki-ta kalba. Tai tyrëjui jau daug kà reiðkia.

Matyt, turëtume skirti knygos arkitø raðytiniø tekstø tarptautinæ ir tar-petninæ reikðmæ?

Taip, ðiuos skirtumus svarbu su-vokti. Ðiandien matome, kadávairios knygotyros kryptys

naudoja tokià paradigmà: knyga ver-tinama pagal etniná poþymá (kaip tau-tos bûties pasireiðkimà), knyga tarp-tautiniuose ar tarpvalstybiniuose kon-tekstuose (tai jau tarptautinis reiðki-nys), pagaliau knyga psichologiniu irpsichofiziologiniu poþiûriu (tai vienasvarbiausiø knygotyros krypèiø), kaipkiekvienam individualiam recipientuireikðmingas faktas jo individualiamsuvokimui. Kai skaitome knygà, tamtikra suvokimo proceso dalis juk ne-priklauso nuo tautiniø, tarptautiniø arkitø reiðkiniø. Turime knygà, kuri at-sirado dël visø tø ryðiø ir kontaktø sà-veikos, bet ðiuo konkreèiu atveju ji pir-miausia gali bûti nagrinëjama kaipskaitytojo suvokimo objektas.

Knyga, sakytume, tai tarsi maþytë vi-sata?

Galima taip pasakyti. Juk sako-ma � knygos kosmosas, knygos visata,nes knygos tekste ir medþiagoje ákûny-tas visas pasaulis. Tai skamba kiek po-etiðkai, bet esama ir gilesnës, realybegrástos prasmës.

Taigi ðios skirtingos knygos ðiuo-laikiniø tyrinëjimø kryptys ið esmës su-siformavo ið tø funkcijø, kurias peramþius ir atlieka knygos. Knygotyri-ninkai norëtø atskleisti visà knygos,kaip reiðkinio, ávairovæ. Ir ne tik josmedþiaginæ dalá, bet, svarbiausia, teks-tø prasmæ ir funkcijas. Tai viso moks-lo apie knygà esmë.

Kuo skiriasi knygotyrosir literatûros mokslininko

tyrinëjimasTad kuo tada skiriasi filologo atlie-

kamas literatûriniø tekstø tyrinëjimasnuo knygotyrininko veiklos? Gal be kny-gotyrinio tyrimo bûtø galima ir apsieiti?

Atsakymas paprastas. Filologai � li-teratûrologai, literatûros istorikai � uþ-siima pirmiausia veikalo autoriumi, li-teratûros ir kûrybos procesu, meninekûryba ir jos menine verte ir t. t. Taigiautorius, kûrybos procesas ir tekstas �ðtai kas svarbiausia literatûros mokslui.Knygotyrai tai tëra tik pirmoji tyrimødalis: kaþkas paraðë, kaþkas iðtyrë (pa-vyzdþiui, apie Adomà Mickevièiø ir jokûrybà). O knygotyrininkas dabar uþ-duoda sau labai rûpimà klausimà: kaip

tie poeto kûriniai gyvuoja knygose? Irkas toliau eina ið knygø, leidëjø, pre-kiautojø knygomis, bibliotekininkø,bibliografø ir kitø su knyga susijusiøþmoniø veiklos, tiriant kûrinio judëjimàvisuomenëje, erdvëje ir laike per kny-gos materialiàjà formà. Knygotyrinin-kui svarbu suprasti, kaip tas judëjimasvyko prieð 150 metø, kaip vyksta dabar-tyje ir kaip vyks ateityje.

Labai daþnai literatûrologø ir kny-gotyrininkø atliekama tyrimø �terito-rija� ávairiu mastu sutampa ir tai visaisuprantama. Taèiau svarbiausia, kadskiriasi abiejø ðiø tyrimo srièiø akcen-tai. Pateiksiu pavyzdá. Literatûrologai,pirmiausia literatûros sociologai, iðpradþiø Prancûzijoje, vëliau Vokietijo-je, Rusijoje dar XIX a. labai domëjosiliteratûros kûriniø gyvavimu visuome-nëje. Tyrëjams rûpëjo groþinës litera-tûros veikalø likimas ir jø poveikis in-dividuliam skaitytojui bei didesneibendruomenei. Aiðku, domëtasi, kaipvienas ar kitas kûrinys veikia atskirasvisuomenës ir profesines grupes, jau-

nimà, visà tautà ir panaðiai.O kodël tai rûpëjo XIX a. literatûros

sociologams, kas ypatingo vyko to metovisuomenëje? Juk tikriausiai XVIII a. ty-rinëtojams viso to visai nereikëjo.

Kai kuriuos tokio susidomëjimo po-þymius galima pastebëti dar XVIII a., ta-èiau kaip reiðkinys susiformavo tikXIX amþiuje. Tai mokslo ir visuome-nës intelekto brandos þenklas.

Matyt, reiðkinys sietinas su moder-niø Europos tautø, nacijø formavimu-si. Ið imperijø (Austrijos-Vengrijos, os-manø) priespaudos iðsivaduojanèiosEuropos tautos siekë kurti savo tautinesvalstybes. Per kultûrà, literatûrà ieðkotatautinio tapatumo apraiðkø, siekta tàtautiná tapatumà formuoti, stiprinti, to-dël á ðá procesà ásitraukia pavieniø tau-tø literatai, kurie savo literatûriniuosekûriniuose tarsi modeliuoja sektino tipoherojus. Lenkams, o ypaè èekams, ðiameprocese padeda ir ðias tautas telkianti na-cionalinë muzika. Kaip èia neprisimintikompozitoriø F. Ðopeno ar B. Smetanos.

Visiðkai pritariu. Aiðku, jog galimekalbëti tik apie europietiðko tipo na-cijas, kurios formavosi XIX a., nes pa-darytume didelæ klaidà, jeigu, pavyz-dþiui, Azijos tautø socialiniams proce-

sams taikytume europietiðkus mode-lius, apskritai europietiðkai suvoktosnacijos sàvokà. Dabar ásitikiname, kadIrako gyventojai sudaro nacijà, nors ðivalstybë buvo iðskirta dirbtiniu bûdu irtà atspindi net grieþtai geometriðkaisukirptos ðios valstybës sienos.

Bet gráþkime prie XIX a. literatû-ros sociologø moksliniø interesø. Ðietyrinëtojai labai norëjo þinoti, kaip li-teratûros kûriniai veikia visuomenæ.

Norëjo tik suþinoti, o gal atitinkamaiir veikti visuomenæ? Ar ne to siekë tary-biniais laikais socialistinio realizmo ide-ologai ir diegëjai? Per teigiamà herojø irsektinus pavyzdþius buvo siekiama for-muoti �naujos visuomenës� þmogø, bû-simuosius stachanovieèius, mièiurinin-kus, socialistinio lenktyniavimo nugalë-tojus ir panaðiai.

Universitetø katedrø literatûrossociologai XIX a. tokia praktika neuþ-siëmë. Noriu pasakyti, kad iðskyrus no-rà tuos gyvenimo procesus iðtirti, lite-ratûros mokslininkai visai nesidomë-jo kitais reiðkiniais, kurie labiausiai ir

rûpi ðiø dienø knygotyrininkui. Taigitiems truputá debesyse skraidþiusiemsliteratûros sociologams atrodë (bentjau gali toks áspûdis susidaryti skaitantjø mokslinius darbus), kad ðtai poetas,raðytojas paraðë veikalà ir jo tekstastarsi stebuklingu bûdu patenka á skai-tytojo rankas, o vëliau tas tekstas kaþ-kà toliau daro � veikia, átakoja visuo-menæ, arba neveikia, padeda rengti re-voliucijà, ar panaðiai. Taigi tie literatû-rologai jokio dëmesio nekreipë á pa-prastus knygos darbininkus, nes jøveiklos prasmingumo në nesuvokë.Beje, kai kurie tø literatûrologø taippat daro ir ligi ðiol. Knygotyroje var-tojamas specialus terminas knygosmokslininkø veiklai apibûdinti: kalba-me apie inlibrizacijà (nuo lotyniðko lib-ris � knyga) � tai literatûros kûrinio gy-vavimas knygos pavidalu. Juk galimaásivaizduoti, kad literatûros kûrinys ga-li egzistuoti ne tik knygoje, bet ir kitaispavidalais.

Pavyzdþiu galëtø bûti senovës mitai,herojiniai epai, kurie ið kartos á kartà bu-vo perduodami ið lûpø á lûpas.

Jei kalbame apie oralinæ literatûrà,tai ji ir mûsø laikais gyvuoja kai kuriøAfrikos ar kitø þemynø tautø tradicijo-

se. Sàvoka literatûra kilo nuo littera � rai-dë, todël ðis pavadinimas � oralinë lite-ratûra � ne maþiau paradoksalus kaip�socialistinë demokratija�.

Ðiuo pavyzdþiu noriu pasakyti, kadliteratûros mokslininkai daþniausiaiperðoka iðtisus knygininkystës sferosprocesus, dël kuriø knygos pavidalu li-teratûros kûrinys ir gyvuoja. Dar di-desnio akivaizdumo dëlei galëèiau pa-lyginti knygotyrà su teatrologija. Lite-ratûros kûrinys juk gali egzistuoti ir te-atre pastatyto spektaklio pavidalu. Te-atrologija, kaip mokslas apie teatrà, irimsis nagrinëti toká literatûros kûriná,kuris áprasmintas spektakliu.

Ðiuo poþiûriu knygotyra taip pat yrapagalbinë disciplina literatûrologiniamtyrinëjimui, nors tuo knygotyros reikð-më nëra iðsemiama, nes knygos pavida-lu juk pateikiami ne tik literatûriniai kû-riniai, bet ir moksliniai, religiniai, visuo-meniniai ir kito pobûdþio tekstai.

Tà patá galëtume pasakyti ir apieknygotyros reikðmæ mokslo istorijai.Mokslo istorikui labai svarbus, tarkime,Nikalojaus Koperniko veikalas Apiedangaus sferø sukimàsi. Mokslo istori-kas ið to veikalo semsis pirmiausia þi-niø apie M. Koperniko astronominespaþiûras, o knygotyrininkui rûpës irdaug kitø su ðia knyga susijusiø dalykø.

Kaip tyrinëti tekstà, jeigujis � kito þmogaus galvoje

Pakankamai aiðkûs pavyzdþiai. Ta-èiau kaip knygos mokslininkas tyrinësoralinës literatûros pavyzdþius, jeigu jiebûdavo (arba tebëra) perduodami ið lû-pø á lûpas? Juk materiali teksto laikme-na ðiuo atveju neegzistuoja. Bent jau koltas tekstas nëra iðspausdintas, bet tada jisjau praras oralinës literatûros prasmæ.

Suprantama, oralinë literatûra në-ra knygos mokslininkø tyrinëjimo ob-jektas. Juk ir kino kritikai ne apie vi-sus gyvenimo reiðkinius raðo, o tik apietuos, kurie atsispindi, perteikti pasta-tytuose kino filmuose. Taigi ir knygo-tyrininkams rûpës tik tie literatûroskûriniai, kurie áprasminti knygoje.

Taigi knygotyrininkas pradeda savoveiklà tik tada, kai literatûrinis kûrinysiðspausdintas knygoje, bent jau konkre-èioje medþiagoje? Toks apibûdinimas pa-kankamas?

Taèiau tiksliø ribø taip pat nepa-vyktø nustatyti. Raðytojai, mokslinin-kai, politikai apskritai visi, kurie ren-gia savo tekstus, labai daþnai turi tikkûrinio sumanymà, bet jau pradedamintyti, kaip visa tai bus áprasminta,atrodys bûsimoje knygoje. Kai kurie tøkûrëjø ið anksto apie tai màsto ir so-formuoja gana konkreèià vizijà. Taiypaè bûdinga vadinamosios prasminëspoezijos atstovams.

Sukûræs ketureilá poetas jau màs-to, kaip popieriaus lape atrodys kali-grafiðkai iðraityta pirmoji to ketureilioraidë. Arba koks turi bûti bûsimosiosknygos formatas, iliustracijos, þinoma,paties poeto portretas, o gal net genia-laus dailininko sukurtas jo labai drau-giðkas ðarþas.

Taip, taip, apie tokius dalykus galibûti màstoma kartu su eiliavimu. Tai-gi labai plati knygotyros dalis siejasitaip pat ir su ryðiais tarp autoriaus beileidëjo, autoriaus bei knygos iliustra-toriaus ir panaðiai, nors tiraþinës kny-gos, kuri bûtø prieinama skaitytojui,

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vroclavo universiteto Lenkijoje prof. Kðiðtofas Migonis

PASAULIS IR MES

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 7dar tëra tik uþmanymas, ji dar net ne-pradëta raðyti. Ir vis dëlto kai kurieknygotyrininiai klausimai tame pariby-je jau egzistuoja.

Kas ta kodikologijaO kûrinio rankraðtis? Ar tai knygos

tyrimø objektas?Per paskutinius 50�60 metø atsi-

rado nauja speciali mokslinë discipli-na, kuri tyrinëja rankraðtinæ knygà. Taikodikologija. Suprantama, þodis sudary-tas ið lotynø kalbos þodþio codex, o pran-cûziðka propozicija � codicologie. Taimokslas apie rankraðtinæ knygà.

Taèiau rankraðtinës knygos tyrinëja-mos daugelá ðimtmeèiø, nors kodikologi-jos dar në kvapo nebuvo.

Teisingai. Tuo uþsiiminëjo ir moks-lininkai, buvo net atskira paþinimo sri-tis, bet atskiro to mokslo pavadinimonebuvo. Net ir Joachimo Leleveliotam skirtas veikalas pavadintas Moksluapie rankraðtines knygas. Vokieèiai ðámokslà vadino Handschriftenkunde.

Vis dëlto XX a. tapo aiðku, kad ty-rinëjant rankraðtines knygas iðkyla la-bai daug svarbiø ir savitø klausimø, jogyra pagrindo kalbëti apie savarankið-kà mokslinæ disciplinà � kodikologijà.Beje, dar reikëtø patikslinti, jog taimokslas apie rankraðtinæ europietiðkàknygà. Mat tyrinëjant rankraðtines ki-nø, japonø ar kai kuriø kitø Azijos tau-tø knygas pirmiausia reikia bûti Rytøkultûros þinovu, orientalistu, o ne ben-dro pobûdþio kodikologu. Þmogus galir gali skaityti, tyrinëti lotyniðkà ar ru-siðkà rankraðtá, bet tokio specialistokvalifikacijos gali neuþtekti, norintskaityti ir studijuoti kinø rankraðèius.Tam reikia bûti sinologu, japonistu,taigi pirmiausia orientalistu.

Patikslinkime: kodikologija � taiknygotyros dalis? O gal visai atskiramokslinë disciplina?

Knygos mokslininkai ásitikinæ, jogtai knygotyros dalis.

Taèiau tam, ko gero, paprieðtarau-tø literatûrologai, kurie kodikologijà vei-kiausiai priskirs savo tyrinëjimø srièiai?

Visiðkai teisingai, o istorikai ðiàdisciplinà laiko savo mokslo dalimi.Mat kodikologija ið tiesø gimë kaip is-torijos mokslo viena ið pagalbiniø dis-ciplinø, panaðiai, kaip numizmatika,sfragistika, istorinë geografija, diplo-matika (mokslas apie oficialius aktus).Tai kodikologijos genezë, susijusi su is-torijos disciplinomis, todël istorikai irvisø pirma medievistai, tyrinëjantys vi-duramþius, ir laikë jà savo disciplina.Literatûrologai, kaip nesunku numa-tyti, elgiasi taip pat.

Ádomu, jog Rusijoje ði disciplinagyvuoja jau daug metø, taèiau kitu pa-vadinimu � archeografija, t. y. istori-jos ðaltiniø mokslas, susiformavæsXIX a. pradþioje.

Kaip èia neprisiminti, kad XIX a. vi-duryje Vilniuje carinë valdþia buvo ástei-gusi Archeografinæ komisijà, kuri atrin-kinëjo ir spausdino istorinius dokumen-tus, senus raðtus, �patvirtinanèius�, jogÐiaurës Vakarø kraðtas (mat Lietuvosnet vardo jau neliko cariniuose þemëla-piuose) � tai nuo seno tikrai rusiðka irpravoslaviðka �þemë�.

Archeografijos komisija ligi ðiolveikia prie Rusijos mokslø akademi-jos ir kas metai ar kas dveji iðleidþia la-bai ádomius ir vertingus Archeografijosrinkinius (Aðõeoãpaôè÷ecêèé cáop-íèê), organizuoja archeografines eks-pedicijas, kuriø metu vis dar pavykstarasti itin vertingø rankraðtiniø knygø.

Taigi rankraðtiniø knygø tyrinëji-mo situacija yra pakankamai kompli-kuota, ypaè mokslo klasifikacijos po-þiûriu. Knygotyra taip pat ne be rim-to pagrindo pretenduoja ir preten-duos á ðià tyrimø sritá.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Pradþia Nr. 2

Kai ðis Mokslo Lietuvos nu-meris pasieks pirmuosius skaity-tojus, Telðiø savivaldybës Þe-maitës dramos teatro jaunimostudija Aglija bus tik kà sugráþu-si ið Suomijos, kur dalyvavo darviename teatrø festivalyje. Ne pir-mame ir, tikësimës, ne paskuti-niame ðiais metais. Dar iðvykosá Suomijà iðvakarëse Aglijà pa-siekë þinia, jog Lietuvos liaudieskultûros centras ðià jaunimo stu-dijà pripaþino 2003 metø geriau-siu teatru, kuriam paskirta Auk-so paukðtës nominacija. Tai jauantroji Aukso paukðtë, kuria ap-dovanojama Aglija. 2000 metaisðis apdovanojimas jai buvo skir-tas kaip geriausiam vaikø ir jau-nimo teatrui. Priminsime, jog1999 m. Lietuvos liaudies kultû-ros centras ir Pasaulio lietuviødainø ðventës fondas ásteigë me-no kolektyvø ir jø vadovø nomi-nacijas, iðkilmingai áteikiant Auk-so paukðtæ kaip garbës, pripaþi-nimo ir ávertinimo þenklà.

Tæsdami paðnekesá su Jauni-mo studijos Aglija reþisiere Lai-ma Adomaitiene bandysimeáminti ðio savotiðko, toli graþu neeilinio kûrybinio reiðkinio pa-slaptá. Mums rûpi pirmiausia kû-rybinis procesas, kuris savo es-me gali bûti panaðus meno irmokslo þmonëms. Taèiau galibûti ir skirtingas, tad iðankstinisnusiteikimas gali nuvesti ir klyst-keliu. Svarbiausia � iðsirengti áþygá, o ten pamatysime.

Su Laima ADOMAITIENE ben-drauja Gediminas Zemlickas.

Jei nuðvieèiaðviesos spindulys

Bazilionø miestelyje, kuris yraÐiauliø rajone, teko panaðiai kaip da-bar Jus ðnekinti tëvà bazilijonà rekto-riø Martynà Chaburská OSBM, kurisvadovauja ðio ordino aukðtajai mokyk-lai, ásikûrusiai netoli Lvovo, Ukraino-je. Á klausimà, kà moderniø laikøkrikðèioniø dvasininkas galëtø pasiû-lyti mokslo þmogui, einanèiam ne re-liginio, bet mokslinio paþinimo keliu,tëvas M. Chaburskis atsakë: kiekvie-name moksle, kiekviename darbe

�Aglijos� paslaptis (2)

reikia ieðkoti Dievo, nes jeigu to ne-darome, tai ties tam tikra paþinimoriba þmogus sustoja. Ribà perþeng-ti ir paþinimo keliu eiti toliau pade-da tik Dievo savo veikloje paieðkos.

Tai, kà Jûs, miela Laima, plëtojo-te mûsø pirmojo paðnekesio metu, manlabai susisiejo su tuo, apie kà kalbëjo-mës su tëvu M. Chaburskiu. Iðties yraAbsoliutas, kurio siekis, kelias á já bû-dingas ir mokslo, ir meno paþinimui.Ko gero, bûdingas ir teatro aktoriausbei reþisieriaus darbe. Bet kuri tikrakûryba � argi tai nëra Absoliuto siekis?Panaðiai kaip savo studentus ugdantisrektorius M. Chaburskis, Jûs taip patpuoselëjate savo aktoriø ir moksleiviødvasià, parodote jiems didþià ir tokiàsaldþià kûrybinio darbo prasmæ, pade-date nutiesti jiems kelià á pirmà gyve-nime jø aktorinës veiklos pripaþinimàir sëkmæ. Puoselëdama Aglijà kuriatesavo teatrà.

Gal skirtingai nuo Jûsø paminë-to rektoriaus bazilijono, að nesisten-giu savo mokinius dirbtinai kreipti áDievo paieðkas, nes manau, kad taidarome savaime, kai teisingai gyve-name. Manau, kad esame Gamtosdalis. Kai per kûrybà ir darbà atran-dame ypatingus dalykus, kurie iki tolmumyse tik snûduriavo ir iðmoksta-me juos reikðti, vadinasi, paþástameDievà. Paþvelgæ vidun, anapus fizi-

nio kûno, sutelkæ sàmonæ ir nukrei-pæ jà nuo jutiminiø áspûdþiø srauto,randame naujà suvokimo kokybæ.Tai, manau, panaðu á tai, kà kalbëjotëvas bazilijonas M. Chaburskis.

Niekada nesu metusi darbo á ða-lá ieðkodama lengvesnio. Þinau, kadkuo daugiau darbas iðjaustas ir ið-kentëtas, tuo jis brangesnis. Rezul-tatas nelengvai pasiekiamas, að taidarau per procesà, gal kiek ilgiau neikiti, taèiau negailëdama savæs. Ma-terialaus gyvenimo kliûtys teikia pa-pildomus iðbandymus, tarsi tikrinatavo stiprybæ. Bet tu negali bûti sil-pnas dël tø, kuriuos vediesi ðalia, ku-ris turi bûti uþtikrintas, kad viskà da-ro teisingai ir su meile.

Juk bièiø koryjeklaidø nëra

Daþnai buvo stebimasi, kaip to-kie jauni Aglijos aktoriai gali jautriaiir teisingai perteikti sudëtingà T. Vil-liams�o, A. Èechovo medþiagà, ypaèkai tai tekdavo daryti su dviguba at-sakomybe � pristatant Lietuvos teat-rinæ kultûrà tarptautiniuose rengi-niuose, stebint tokiai ánoringai ir vis-ko maèiusiai publikai, kaip Monakoar Kanados�

Labai svarbu yra tiksli ir apibrëþ-ta forma, kurioje aktoriø esamybë

(reþisieriaus Eugenio Barba termi-nas) ásiterpia teisingai. Visa tai pri-mena akimirkos neiðvengiamybæ irsvarbà, gestai tampa reikðmingi irvieninteliai, skirti tik tai akimirkai.Esamajame laike þiûrovas tada pa-jëgus identifikuoti aktoriø, kuris tu-ri tà esamybæ. Ði teorija kartà suglu-mino kritikà Hanoverio mieste vyku-siame tarptautiniame teatrø festiva-lyje Religija ir teatras�

Arianos Mnouchkine, prancûzøreþisierës, teigimu, emocijos kyla jasatpaþinus. Bet, jei tavo emocijø krai-tëje dar nëra tokio jausmo, kas tada?Tuomet ieðkojimai � neiðgyvento pri-siminimo paieðkos.

Kai ieðkojimai teisingi, jie pana-ðûs á korio pilnatvæ.

Suprantu, kad pats teisingai suræs-to spektaklio audinys iðlaiko Aglijosaktorius �teisingame kelyje�, pativeiksmo meninë logika ir tëkmë orga-nizuoja á bendrà scenos vyksmà. TuoAglija panaði á bièiø ðeimà, kuri ne-pailsdama lipdo savo korá.

Átaigi jaunø aktoriø vaidyba visa-da këlë klausimà kaip? Mes ieðkomevidaus ir iðorinio ákûnijimo, ir garsio-sios kûnu atliekamos ðirdies autopsi-jos, ieðkome nerealizmo ir teatralið-kumo, taip einame spektaklio kûry-bos link.

Ar galima suvaidintigyvenimiðkà patirtá

Iðties Aglijos studijos septyniolik-metë scenoje jauèia, iðgyvena, kenèia irblaðkosi kaip didelæ gyvenimo patirtáturinti subrendusi moteris. Kaip taiámanoma? Ásivaizduoju, kad neáma-noma suvaidinti inteligentiðkumo araristokratiðkumo, jeigu nesi inteligen-tas, jeigu tavyje nëra to vidinio aristok-ratiðkumo. O kaip su gyvenimo patir-timi? Ar galima suvaidinti gyvenimið-kà patirtá?

Teatrologë Vitalija Truskauskai-të kartà po A. Èechovo spektaklioMeðka septyniolikmetës aktorës pa-klausë: Juk tu tokia jaunutë, dardaug ko nepatyrusi, kaip tu suvoki,kà darai?

Yra darbo metodai, kaip pasiektikûno ir minèiø vienovæ. Tai sàmonin-gi ir pasàmoningi mokymo ir moky-mosi keliai. Nemëgstu scenoje me-lo, mano aktoriai þino, kà daro ir su-pranta, nes mums daþnai pavyksta�sukurti� neiðgyvento prisiminimo

Nukelta á 8 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Telðiø savivaldybës Þemaitës dramos teatro jaunimo studijos Aglija reþisierëLaima Adomaitienë

Scena ið Aglijos spektaklio Raudonkepuraitë pagal M. Tikkanen pjesæJaunimo studijos Aglija spektaklio pagal A. Èechovo Meðkà fragmentas

8 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

emocijas, lauþant taisykles ir einantkûrybos paslapties link. Nelengva taipaaiðkinti� Atsisëstumëte ðiek tiekarèiau scenos, ir jûs galëtumëte taiáþvelgti.

Ar skiriasi aktoriaus vaidyba nuotø senovës laikø, kai þmogus tikëjo ma-gija ir kartodamas magiðkus þodþiusiðties sugebëdavo �virsti� kitu þmogu-mi ar þvërimi, kurá reikdavo medþio-ti? Gal aktoriaus profesijoje kaip jokio-je kitoje iðliko tos pirmapradës magi-jos laikø þmoniø sugebëjimas pasivers-ti kitu, bûti kitu? Ar ne ið to mus ir pa-siekë vaidybos menas?

Visais laikais þmonës këlë klau-simà kas yra teatras. Ðiandien siûlo-ma jo ieðkoti Rytuose. Vakarai pa-gimdë tik commedia dell�arte (bet irji kilusi ið Azijos). Manau kiekvie-nam klausianèiajam svarbiausia pa-èiam suvokti kas jis � teatras.

Man visa tai bûtø labai ádomupatyrinëti ir teoriðkai apibendrinti,bet ne maþiau ádomu ir tai, kà darau,kà galiu padaryti dirbdama su kon-kreèiu þmogumi.

Tik kaip tà tylà pasiekti �kas pasakys

Vël prisimenu rektoriø M. Cha-burská OSBM. Kai jo klausiau, kas joveikloje jam sunkiausia � statyti nau-jà studentø miestelá uþ Lvovo, atrinktigeriausius studentus ið norinèiø studi-juoti, o gal savo projektams gauti lëðø,kuriø visiems stinga � tai jis pasakë, kovisai nesitikëjau. Svarbiausia studen-tus ir visus þmones iðmokyti bendrau-

�Aglijos� paslaptis (2)Atkelta ið 7 p.

ti su kitais þmonëmis. Ko tam reikia?Sugebëjimo atsiverti. Ðito atsivërimosiekiama iðmokyti rengiant bûsimuo-sius dvasininkus ir vienuolius bazilijo-nus. Matyt, ir bûsimuosius aktoriuspirmiausia tenka iðmokyti atsivërimo

VILNIAUS PEDAGOGINISUNIVERSITETAS

skelbia konkursà uþimti ðias pareigas:

Informatikos katedroje � 1 docento, 1 lektoriaus;Informaciniø technologijø katedroje � 1 docento;Matematinës analizës ir geometrijos katedroje � 1 docento;Algebros ir statistikos katedroje � 0,25 profesoriaus etato, 0,25 do-

cento etato;Matematikos ir informatikos didaktikos katedroje � 1 docento;Matematiniø tyrimø laboratorijoje � 0,5 vyriausiojo mokslo darbuo-

tojo etato;

Psichologijos katedroje � 0,5 asistento etato;Psichologijos didaktikos katedroje � 0,25 profesoriaus etato, 1 asistento;Edukologijos katedroje � 0,25 docento etato;Ikimokyklinës pedagogikos katedroje � 0,25 docento etato;Muzikos katedroje � 1 docento;Meninio ugdymo katedroje � 1,25 docento etato;

Chemijos katedroje � 1 docento;Buities kultûros katedroje � 0,9 docento etato, 0,75 lektoriaus etato;Bendrosios geografijos katedroje � 0,75 lektoriaus etato, 0,95 profe-

soriaus etato;

Visuotinës istorijos katedroje � 0,25 lektoriaus etato;Baltø proistorës katedroje � 1,25 docento etato;Lietuvos istorijos katedroje � 1 lektoriaus;Politologijos ir sociologijos katedroje � 1,5 lektoriaus etato;Ekonomikos katedroje � 0,25 docento etato;Filosofijos katedroje � 1,75 lektoriaus etato;

Lenkø filologijos katedroje � 0,5 docento etato, 0,5 lektoriaus etato;

Lietuviø kalbos katedroje � 0,5 lektoriaus etato, 1 asistento;Lietuviø literatûros katedroje � 2 docentø;

Vokieèiø filologijos ir metodikos katedroje � 2 lektoriø;Vokieèiø kalbos katedroje � 1 docento, 1 lektoriaus, 1 lektoriaus arba

asistento;Anglø kalbos katedroje � 1 lektoriaus, 1 asistento;Anglø kalbos didaktikos katedroje � 1,5 lektoriaus etato;

Fizikos ir technologijos didaktikos katedroje � 1 lektoriaus;

Praðymai ir dokumentai priimami 10 dienø nuo paskelbimo dienosPersonalo skyriuje, 101 kab., Studentø g. 39, Vilnius, tel. 2 79 00 89.

Su konkurso nuostatais galima susipaþinti Universiteto interneto pus-lapyje adresu www.vpu.lt.

Rektorius

meno ir tik po to galima kalbëti apie vi-sà kità kûrybà?

Taip pat ir þiûrovas turi atsivertispektaklio metu, antraip jis nepriimsspektaklio. Tik atsivërimo metu ir ga-li ávykti Teatro stebuklas. Esame ke-lis kartus po spektaklio apdovanotimirtina keleriø minuèiø tyla. Toji ty-la buvo mano, o kartu ir trupës, di-dþiausias apdovanojimais � në su kuonesulyginamas. Kai tai ávyksta, priar-tëji prie Teatro stebuklo ir jauti jo jë-gà. Vardan tos tylos ir stovinèio salë-je þiûrovo, tu projektuoji savo svajo-nes ir apsëdimus, paverti juos kûnu,iðtrunki ið vienatvës rato, esi laimin-gas. Ðtai kà reiðkia toji Tyla.

Tà aukso tylà esate patyrusi Lietu-voje ar kitose ðalyse?

Ji gali ateiti ir ið vieno þiûrovo,ta aukso tylos vertë yra dëkingumoþodis, iðtartas po spektaklio, irþvilgsnis, ir kiti , rodos, visai ne-reikðmingi dalykai. Tik tada, kai tylavaldo visà salæ, ji absoliutëja. Tebustoks graþus palinkëjimas kurian-èiam, (patys iðvedët graþø naujada-rà) � aukso tylos�

Klaidþiose feminizmopinklëse

Þiûrëdamas A. Èechovo spektaklánemaèiau jokiø pokðtavimø, bet ma-èiau þmoniø gyvenimo dramà, aistrøproverþá.

Taèiau pati A. Èechovo pjesëMeðka amþininkø buvo sutikta pa-kankamai skeptiðkai, buvo kalbama

apie jos menkavertiðkumà (L. Ma-liuginas knygoje Èechovas).

Þinau, kad viskas priklauso nuopoþiûrio. Toje pjesëje-pokðte, anotÈechovo, atradau daug vertybiø irnorëjau tuo pasidalinti su þiûrovu.Mûsø Meðkos interpretacija yra sukë-lusi ávairiø vertinimø, reþisierius Ta-mas Ascher ið Vengrijos net kelis kar-tus þiûrëjo Meðkà ir bûtent dël jos sa-vitumo iðdráso pakviesti Aglijos spek-taklá á profesionaliø teatrø festivaláBudapeðte: be atrankos ir papildomøsàlygø. Tai ávertinimas uþ originaløpoþiûrá ir pasitikëjimo þenklas.

Taigi viskas priklauso nuo poþiû-rio ir sugebëjimo matyti.Vieni tamepaèiame spektaklyje áþiûri apeigas,ritualà, kiti � novatoriðkas feminiz-mo apraiðkas A. Èechovo kûryboje(festivalis Hanoveryje).

Vokieèiai, kaip ir daugelis kitø Va-karø pasaulio þmoniø, to feminizmovisur ieðko, pastebi gal net ten, kur jovisai nëra. Tad gal ir Adomo Mickevi-èiaus Graþinà taip pat galima vertin-ti kaip lietuviðkojo �pagoniðkojo femi-nizmo� pirmà ryðkø proverþá?

Þinoma, kodël ne, priklauso nuoto, kokià temà imsi gvildenti, kuo jitau svarbi, aktuali. Nematau niekoblogo, jeigu feminizmo apraiðkø më-ginsime ieðkoti ir jø aptiksime ávai-riø autoriø kûryboje.

Nusipelnë dvigubo bravo

Hanoveryje, tarptautiniame fes-tivalyje Religija ir teatras rodytus

spektaklius vertino profesionali kri-tika. Aglijos teatrà vertinusi kritikëkalbëjo apie trupës profesiná meist-riðkumà, A. Èechovo kûrybos savitàinterpretacijà, minties gilumà, poeti-kà ir kita. Bet kritikë, pasirodo, ne-þinojo, kad ji bendrauja su mëgëjøteatru. Kai aptarimo metu vis dëltobuvo apie tai uþsiminta, sulaukëmenuostabos ðûksnio: Tada dvigubaibravo.

Kaip Jûs pati iðvedate tà ribà tarpprofesionalaus ir mëgëjø teatro?

Kai svetur mus vadina profe-sionaliu teatru, tai suprantamekaip ávertinimà uþ iðtikimybæ irnuoðirdþià tarnystæ teatrui. Visa ki-ta � buitis. (Gal kiek daugiau ver-tiname gerà þodá, nes bûtent toksyra mûsø atlyginimas uþ darbà).Nematau skirtumo, kaip vadinti,nes vertinimas gali bûti vienas � yramenas arba jo nëra. Tai ne mano ið-galvota. Nesu laiminga, kad manoaktoriai negauna materialaus ska-tinimo, kad negali savæs viso ati-duoti kûrybai; nenoriu kad buitisdiktuotø savo sàlygas, bjauru, kai jibando palauþti mus, nesmagu apietai kalbëti.

Tai, kà matai, tëra tikoptinë apgaulë

Dirbate su labai jautria ir subti-lia � dvasinio gyvenimo substancija,þmoniø jausmais, slapèiausiais iðgy-venimais. Matau akivaizdø rezultatà:tie jauni aktoriai ir gyvenime yra dë-mesingesni, jautresni kitam þmogui,tikriausiai ir viskam, kas vyksta ap-link mus.

Kai nuo ðeðeriø metø ákûriau na-mø teatrà su aktoriais � kaimynais,mano paskirtis buvo nulemta. Dëko-siu lemèiai, kad suvedë mus á Aglijàkûrybos kanèiai ir atradimo dþiaugs-mui, kad suprantame vieni kitus iraugame per slaptingà teatro tylà,muzikos stebuklà, gerumà ir supra-timà. Ásitraukdami á tarnystæ teatrui,mes pradedame suvokti ir savo ak-tyvumo galias, ir tai, kà galime duo-ti kitiems, suprasdami, kad vidinisþmogaus aktyvumas yra pats di-dþiausias lobis, ypaè jei jis kûrybinis;per tai ágyjama gyvenimo pozicija.Kûrybiðkumas leidþia atsiverti þmo-gaus gelmei.

Gaila, bet daþnai konkursø lauraitampa mûsø paèiø iðbandymu, ypaèsaugau savo aktorius nuo pragaiðtin-gos þvaigþdþiø ligos, sakydama: tà se-kundæ, kai tave paskelbë geriausiu, ki-toje þemës vietoje ávyko kûrybinis ste-buklas, daug reikðmingesnis uþ mûsø,reikës dar daug padirbëti, kad galëtu-me ágyvendinti savo svajonæ.

Tegul tai bus toji nepasiekiamaþvaigþdë, kuri ves ir laimins einan-èius teatro tarnystæ.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Mokslo istorikas ir melomanas prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis po spektaklio dalijasi savo áspûdþiais su Aglijos studijos aktoriais

Baigiamojoje mëgëjø teatrø ðventëje Jonavoje (2003 m. gruodþio 9 d.)

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 9

2003 m. gruodá Vilniuje buvo mi-nimas literatûrologo, Lietuvos laiki-nosios vyriausybës vadovo, antina-cinës ir antisovietinës rezistencijosdalyvio, Lietuviø katalikø moksloakademijos akademiko profeso-riaus Juozo Ambrazevièiaus-Bra-zaièio ðimtosios gimimo metinës.

Dramatiðkas XX amþius lietuviøtautai padovanojo stebëtinai iðkiliøasmenybiø, kuriø veikla buvo per-smelkta aukðtu idealizmu, ilgiemslaikams iðliks kilnaus tarnavimo sa-vo tautai ir valstybei pavyzdþiu. Tasasmenybes galëtume vardyti labai il-gai, kaskart prisimindami vis naujusvardus. Niekaip nepavyktø apeiti irprof. Juozo Ambrazevièiaus-Brazai-èio (1903 12 09 � 1974 11 28) pavar-dës. Profesoriaus ðimtosios gimimometinës Lietuvoje buvo paminëtosgal ir ne taip plaèiai, kaip ði asmeny-bë nusipelno, bet prasmingai ir labainuoðirdþiai.

Gruodþio 4 dienà Lietuviø lite-ratûros ir tautosakos institute buvosurengta jubiliejinë mokslinë konfe-rencija Juozas Brazaitis-Ambrazevi-èius � literatûrologas, kur buvo nag-rinëjama mokslinë, daugiausia lite-ratûros tyrinëjimams skirta J. Amb-razevièiaus-Brazaièio veikla.

Gruodþio 9-àjà ðios asmenybësðimtmetis minëtas konferencijoje,kurià surengë Lietuvos mokslø aka-demija, Lietuviø katalikø moksloakademija, Lietuvos 1941 m. birþelio22�28 d. sukilëliø sàjunga bei Á Lais-væ fondas lietuviðkai kultûrai remti.

Jis bûtø atgaivinæs dar nevienà mûsø istorijos faktà

Áþangos þodþiu konferencijà pra-dëjo Lietuviø katalikø mokslo akade-mijos akad. prof. Antanas Tyla, sveiki-nimo þodþius tarë profesoriai Vytau-tas Kubilius ir Algirdas Gaiþutis bei1941 m. Birþelio sukilimo dalyvis Al-fonsas Þaldokas. Labai ádomius ir in-formatyvius praneðimus perskaitëprof. Antanas Tyla (Juozo Brazaièio pi-lietinë raiðka), Birþelio sukilimo daly-vis ir Lietuviø fronto narys Jonas An-tanaitis (Juozas Brazaitis � valstybinin-kas), mokslø daktarai Arûnas Streikus(Lietuvos intelektualinis elitas 1940�1945 m.), Sigitas Jegelevièius (Lietuvoslaikinoji vyriausybë), Mindaugas PetrasBloznelis (J. Brazaitis � tobulesnës de-mokratijos kûrëjas), Arûnas Bubnys(Juozas Brazaitis ir antinacinis pasiprie-ðinimas), Paulius Subaèius (Literatûro-

Ach, ta laisvë! Niekas kitas taip jos ne-ávertina kaip maþa tauta, nelaisvëj bûdama.

Juozas Brazaitis

Juozo Ambrazevièiaus-Brazaièio ðimtmeèiui (1)

logas Juozas Brazaitis), Juozas Banio-nis (Juozas Brazaitis emigracijoje), Al-dona Vasiliauskienë (Juozas Brazai-tis � LKMA istorijos tyrinëtojas).

Labai svarbu ir prasminga, kadvisuose fondo Á Laisvæ renginiuosedalyvauja Birþelio sukilimo ir rezis-tencinës kovos dalyviai, veteranai,kuriø asmeninë veiklos patirtis turibûti þinoma, kuo plaèiau paskleis-ta ir perduota kitoms kartoms. Gai-la, Á Laisvæ fondo vasaros stovyklo-se bei kituose renginiuose jau nebe-iðvysime 1941 m. Lietuvos laikino-sios vyriausybës nario Vyèio kry-þiaus kavalieriaus dr. Adolfo Da-muðio (1908 06 16 � 2003 02 27),kuris savo þmonos ir iðtikimos ben-draþygës Jadvygos Damuðienës ly-dimas iki paskutiniøsavo gyvenimo metøatvykdavo á visas rezis-tencijai skirtas konfe-rencijas ar minëjimus.Orus ir iðkilmingas bû-davo tarsi viso ávykiobene svarbiausia aðis,lyg telkianti vëliava,teikianti visam vyks-mui rimties ir solidu-mo. Jeigu bûtø gyvas,neabejotinai bûtø atvy-kæs ir á savo bendraþy-gio bei vadovo J. Amb-razevièiaus-Brazaièioðimtmeèio minëjimà,bûtø prisiminæs ne vie-nà bendros veiklos epi-zodà, nes juk pats buvopramonës ministras J.Ambrazevièiaus-Bra-zaièio vadovaujamojeLietuvos laikinojoje vy-riausybëje.

Kad uþmarðtinnenugrimztøKà mes, augæ poka-

rinëje Lietuvoje, anuo-met galëjome þinotiapie arkivyskupà Me-èislovà Reiná, profeso-riø Pranà Dovydaitá arLietuvos laikinosios vy-riausybës ministrà pir-mininkà Juozà Ambra-zevièiø-Brazaitá? Be-veik nieko, nebentðmëstelëdavo vienamear kitame á rankas pate-kusiame tarpukarioskaitinyje. Þiniø turëjo-me maþai, asociacijølaukas buvo siauras, tospavardës tebuvo tikkaþkokios tolimos ir ne-

paþástamos civilizacijos atgarsiai, pa-naðiai kaip majø ar inkø. Tos pavar-dës maþai kà sakë pokarinës kartosþmogui, gyvenusiam kitoje santvar-koje, iðkreiptø vaizdiniø lauke.

Istorijà galima apgaudinëti, kaikam tai pasisekdavo iðtisus deðimt-meèius, gal ir ðimtmeèius, bet visið-kai apgauti, turbût, neámanoma. Tie-sa vis tiek iðlenda. Kà ðiandien þino-me apie J. Ambrazevièiø-Brazaitá?Tie, kuriems yra á rankas pakliuvusiJ. Brazaièio knyga Vienø vieni, arbadar geriau � visas jo Raðtø ðeðiato-mis, kam yra tekæ dalyvauti Á Laisvæfondo vasaros savaitëse ar bent jauretsykiais skaito þurnalo Á Laisvæpublikacijas, tas gali tartis tikriausiainemaþai þinàs. Dar geriau, jeigu

skaitë Vytauto Dambra-vos prisiminimus ar Jo-no Valiuðaièio paskelb-tus J. Brazaièio laiðkus �tas, aiðku, apie J. Brazai-tá yra ne viena ausimi gir-dëjæs. Kitas dalykas, ardaug tokiø þmoniø da-bartinëje Lietuvoje esa-ma? Dþiugina bent tai,kad jø vis daugëja ir at-eityje, matyt, daugës, nesyra kas telkia, neatslûgs-ta dëmesys ir þmoniø no-ras dalyvauti Á Laisvæfondo kasmetinëse vasa-ros savaitëse, kurioskiekvienà rugpjûtá vyks-ta vis kitame Lietuvosmieste ar rajone. Tuoserenginiuose pajunti, kadðiandieninë Lietuva � taitoli graþu ne tas pat, kasant þmogaus galvos kas-dien liejasi ið dienraðèiøpuslapiø ir plûsta ið tele-vizijos ekranø.

Literatûros mokslokelyje

Ðio ið Trakiðkiø, Ma-rijampolës apskrities, kilusio jau-nuolio pavardë puoðia garsios Mari-jampolës gimnazijos abiturientø sà-raðus, tiesa, juose áraðytas kaip Juo-zas Ambrazevièius (Juozu Brazaièiutaps 1944 m. geguþës ar birþelio më-nesá, kai gresiant vokieèiø suëmimuipasikeis pavardæ). Savo ateitá siejosu literatûros mokslu. Studijavo Lie-tuvos universiteto Teologijos-filoso-fijos fakultete ir 1927 metais já bai-gë. 1931�1932 m. tobulinosi Bonosuniversitete. Tenka pripaþinti, jogtarpukaryje iðarë gana gilià literatû-ros tyrinëjimø vagà.

Dar 1930 m. iðleido pirmàjá vado-vëlá Literatûros teorija. Su Jonu Gri-

niumi paraðë fundamentináveikalà Visuotinës literatûrosistorija. I dalis pasirodë1931 m., o raðant II dalá (ið-leista 1932 m.) prie abiejø au-toriø prisidëjo ir Antanas Vai-èiulaitis. Iðskirtinë vieta ten-ka J. Ambrazevièiaus paraðy-toms literatûrinëms studi-joms Vaiþgantas (1936) ir Lie-tuviø raðytojai (1938). Jo Nau-jieji skaitymai (I ir II dalys) pa-sirodë 1939 metais.

J. Ambrazevièius taip patparengë naujà K. DonelaièioMetø leidimà, kai kuriuos li-teratûros klasikø veikalus.Aktyviai reiðkësi tarpukariokatalikiðkoje spaudoje ir netbuvo tarp dienraðèio XX am-þius kûrëjø bei talkininkø, iðkuriø iðskirsime Juozà Pruns-ká, Zenonà Ivinská, AntanàMaceinà, Jonà Griniø, IgnàSkrupskelá, Stasá Ylà, JuozàDielininkaitá, Juozà Keliuotáir kitus. Tai to meto katalikið-kos aplinkos intelektinis þie-das, þinoma, jeigu dar nepa-mirðtume paminëti PranoDovydaièio, Mykolo Krupa-vièiaus, Meèislovo Reinio �iðkiliø asmenybiø þiedà bûtøgalima dar labiau praturtinti,tos pavardës jau savaimemums pasako labai daug.

Neturëtume pamirðti,jog 1933�1941 m. J. Ambra-zevièius dëstë Vytauto Di-dþiojo universitete, kur skai-të lietuviø literatûros istori-jos bei lietuviø tautosakoskursus. Dëstë ir Kauno Auð-ros mergaièiø gimnazijoje.Dalyvavo visuose trijuosetarpukaryje vykusiuose Lie-tuviø katalikø mokslo aka-

demijos suvaþiavimuose, juose skai-të praneðimus, o 1938 m. buvo ið-rinktas akademiku.

Kaip mokslo þmogusvirsta politiku

Taigi puikios mokslininko, litera-tûros tyrinëtojo ir visuomenininkobiografijos pavyzdys, kai belieka tikë-tis dar didesniø akademinës srities lai-mëjimø pasirinktame veiklos kelyje.Taèiau J. Ambrazevièiaus mokslo irkûrybos kelias staiga daro didelá posû-ká. Toká staigø, kad tinka ðtai koks api-bendrinimas: J. Ambrazevièiaus moks-linë, pedagoginë, visuomeninë ir poli-tinë veikla yra ryðkus pavyzdys, kaip kei-èiantis gyvenimo aplinkybëms þmoguitenka uþsiimti labai skirtinga veikla,bet net ir tada ámanoma iðlikti savimi.Pirmiausia iðlikti tikru inteligentu, pat-riotu, kuriam asmeninë atsakomybëuþ valstybës ir tautos likimà � tai visið-kai natûralus, savaime suprantamasdalykas, kai nëra reikalo kankinamaiilgai svarstyti, kà vienu ar kitu gyveni-mo atveju reikia daryti. Valstybës ne-tekusios tautos sûnums buvo tik vienaveiklos kryptis � ieðkoti visø ámanomøbûdø ir priemoniø atstatyti valstybæ.J. Ambrazevièiui pati istorija lëmë ðáuþdaviná spræsti praktiðkai, vadovautivalstybingumo atkûrimo darbui, o kaiðitai padaryti to meto sàlygomis nepa-vyko, imtis rezistento veiklos, vado-vauti antinaciniam ir antisovietiniamspogrindþiui.

Mums ðiuo atveju turëtø bûtisvarbu suvokti, kaip kabinetinisþmogus, studentø ir mokiniø myli-mas pedagogas, puikiomis áþvalgo-mis pagarsëjusiø veikalø autoriusstaiga atsiduria paèiame politinio gy-venimo verpete, dar kartà atkurtos(1941 m. birþelio 23 dienà) Lietuvosvalstybës Laikinosios vyriausybësprieðakyje. Rugpjûèio 5 dienà � nau-jas mûsø valstybës ir tautos gyvavi-mo lûþis: nustoja egzistuoti Laikinojivyriausybë. Nuo ðiol jos buvæs vado-vas vadovaus rezistencinei antinaci-nei veiklai pogrindyje. Pamëginsimeparodyti, kad nei Birþelio sukilimas,nei Laikinosios vyriausybës veikla,nei prieð nacius ir sovietus nukreiptarezistencinë veikla, nei pagaliau Lie-tuvos partizanø kovos pokaryje nebu-vo fataliðkos klaidos, bet patys di-dþiausi mûsø istorijos laimëjimai, ku-riuos suvokti, ásisàmoninti toli graþudar nëra mums pavykæ.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Juozo Ambrazevièiaus-Brazaièio 100-øjø gimimo metiniø minëjime: kalba prof. Antanas Tyla, sëdi þurnalo Á Laisvæ vyriausioji redaktorëAldona Þemaitytë, Birþelio sukilimo dalyvis Alfonsas Þaldokas ir Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius prof. Algirdas Gaiþutis

Antinacinio pasiprieðinimo veikëjai Mindaugas Julius Bloznelis(kalba) ir Alfonsas Þaldokas

Rezistencinës kovos dalyvis Jonas Antanaitis

ATMINTIS

10 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Lietuvos raðytojø sàjungosir Lietuvos þurnalistø draugijosnario Viktoro Aleknos pavardëMokslo Lietuvos skaitytojamsgerai þinoma ið publikacijø apieVisuotinæ lietuviø enciklopedijà,ið pokalbiø ciklo, kuriameV. Alekna dalijosi prisiminimaisapie Naujosios Romuvos leidë-jà ir redaktoriø Juozà Keliuotá(sutrumpinta ðio pokalbio va-riantà persispausdino Èikagojeleidþiamas laikraðtis Draugas).Raðëme apie V. Aleknà ir kaippenktàjá Vilties prezidento Sta-sio Lozoraièio premijos laurea-tà (ML, 2003 m., Nr. 5). V. Alek-na � stebëtino darbðtumo ir kû-rybinio produktyvumo þmogus,galintis bûti pavyzdþiu net irdaug jaunesniems plunksnosbroliams. Nors jam eina 89-timetai, kone kasmet jis parengiaspaudai vis po naujà knygà.2002 m. iðleido knygà Vytautoklubas, kuri skirta Vytauto Di-dþiojo universiteto studentø at-eitininkø sàjungos Vytauto klu-bo 1926�1940 m. istorijai. Pa-teiktos visø 174 klubo nariøbiografijos. Jau spëjo uþbaigtirankraðtá knygos, skirtos Rasei-niø gimnazijai.

Ateitininkø temai skirsime irðá pokalbá, prisiminsime ir vienàAteities sàjungos ideologø beiákûrëjø prelatà Mykolà Krupavi-èiø. Pats V. Alekna ateitininku ta-po dar mokydamasis ketvirtojeRaseiniø gimnazijos klasëje, bu-vo daugelio ávykiø liudytojas bei

dalyvis. Tuo vertingesni joprisiminimai.

Apie ateitininkus pasakojaViktoras Alekna (1)

Koks ryðis sieja

Gerbiamas ViktoraiAlekna, koks Jûsø ryðys suprelatu Mykolu Krupavi-èiumi? Idëjinis, nes buvoteateitininkas? Dvasinis, nesM. Krupavièiaus idealaiJums artimi, teikë ir vis darteikia Jûsø gyvenimui stip-rybës, dvasinës jëgos? O galyra tekæ susitikti ir net ben-drauti su ðiuo vienu ið ðvie-siausiø þmoniø, kokiø tikyra XX amþiuje turëjusi lie-tuviø tauta? Tada galëtumekalbëti ir apie jus siejusá fiziná ryðá.

Ið tiesø, su Mykolu Krupavièiu-mi mane sieja idëjinis ir dvasinis ry-ðys, taip pat ir fizinis. Idëjinis ir dva-sinis ryðys � nes að buvau tos paèiosorganizacijos narys kaip ir MykolasKrupavièius. Buvau Vytauto Didþio-jo universiteto studentø ateitininkøVytauto klubo narys, o ðá klubà stei-gë ir ðefavo Mykolas Krupavièius.Tuo metu, kai studijavau, M. Krupa-vièius jau gyveno Veiveriuose ir Kal-varijoje, tad á Kaunà ir á Vytauto klu-bo renginius atvaþiuodavo tik per di-desnes ðventes. 1936 m. pavasará klu-bo metinë ðventë kaip tik vyko Kal-varijoje, buvome nuvaþiavæ susitiktisu Mykolu Krupavièiumi. Taigi ið tie-sø galiu kalbëti apie savo fiziná, dva-siná ir idëjiná ryðá su ðiuo Lietuvai la-bai daug nusipelnusiu asmeniu.

Prisiminkime, kodël bûtentM. Krupavièius tapo Vytauto klubo stei-gëju? Kadangi paraðëte ir 2002 m. ið-leidote knygà, skirtà Vytauto klubui, tainiekas kitas geriau uþ Jus mums to ne-papasakos. Juo labiau, kad esate tø jautolimø ávykiø amþininkas ir dalyvis.

M. Krupavièius buvo visuomeni-ninkas, o Vytauto klubas ir buvo stu-dentø visuomenininkø klubas. Mato-te, kai Kaune 1922 m. pradëjo veiktiuniversitetas, ið pradþiø studentø bu-vo nedaug. Taèiau gimnazijose tuometu jau gana plaèiai veikë ateitinin-kø moksleiviø sàjunga. Nieko nuosta-baus, kad tø gimnazijø abiturientai,tapæ studentais, pasistengë organi-

zuoti ir savo studentiðkà ateitininkøsàjungà. Ið pradþiø joje tebuvo kelias-deðimt nariø, taèiau kas rudená ásto-davo vis naujø nariø ateitininkø, tadði studentø sàjunga labai iðaugo.

Ko siekë ateitininkaiTaèiau prieð tai prisiminkime, ko

siekë ateitininkai, kada apskritai ði or-ganizacija buvo ákurta? Kokios idëji-nës krypties tai buvo judëjimas, kokiusjaunuolius ugdë Lietuvai?

Ateitininkai siekë ugdyti katali-kiðkumà Lietuvoje. Ði organizacijaásikûrë 1910 metais. Taèiau prieð taistudentø grupelës Vakarø Europoje,pirmiausia Belgijoje ir Ðveicarijoje,rado bûtinybæ telkti ateitininkusmoksleivius. Aiðkaus pavadinimo taorganizacija dar neturëjo, taèiau1909�1910 m. Louvaino universite-te Belgijoje ásisteigë Lietuviø katali-

kø studentø draugija.Taip norëta pa-rengti daugiau ateitininkø studentø.Jiems paprastai vadovavo klierikai,kunigai, kurie buvo iðvykæ studijø gi-linti á uþsiená.

Ar galima bûtø kalbëti apie idëji-ná to meto ateitininkø ar to judëjimovadovà?

Galima sakyti, kad idëjinis va-das buvo Romos popieþius LeonasXIII, kuris dar 1891 m. paskelbë en-ciklikà Rerum novarum. Tai jaunimougdymo katalikiðka dvasia idëjai la-bai pritarë kai kurios labai þymiosto meto asmenybës, pirmiausia pre-latai Jonas Maèiulis-Maironis,Aleksandras Dambrauskas-Jakðtasir kai kurie kiti vëliau gyvenæ þmo-nës, kaip antai Petrogrado dvasinësakademijos prof. Pranciðkus Buèys.Tai ðtai tam judëjimui pritariantysasmenys ir organizavo krikðèioniødemokratø partijà Lietuvoje.1905 m. Didþiajame Vilniaus Seimekrikðèioniø demokratø frakcija bu-vo labai nemaþa: ið 2 tûkstanèiø at-stovø 300 priklausë krikðèioniø de-mokratø partijai. Prof. P. Buèys da-lyvavo ir Didþiojo Seimo prezidiu-mo darbe.

Iðkart po Seimo Vaiþgantas gráþæsá savo parapijà � Vadaktëlius (Panevë-þio apskrityje) ákûrë krikðèioniø de-mokratø kuopà. Prasidëjusi carizmoreakcija po 1905�1907 m. revoliucijosRusijoje neleido Lietuvoje organizuo-tis politinei organizacijai, bet buvo ras-ti kiti bûdai, kaip vykdyti Rerum nova-rum idëjos praktikà. A. Jakðtas-Dambrauskas pradëjo leisti mënesináÐv. Kazimiero draugijos þurnalà Drau-gija, pradëjo kurtis ávairios pusiau re-liginio turinio organizacijos, ir 1910 m.Kaune ásikûrë moksleiviø gimnazistøkatalikiðka organizacija. Ji leido ran-kraðtiná laikraðtëlá Ateitis.

1911 m. pradþioje Maskvos uni-versiteto studentas Pranas Dovydai-tis þurnale Draugija paskelbë straips-ná Trys pamatiniai klausimai. A. Jakð-tas-Dambrauskas, redagavæs ir lei-dæs Draugijà, þurnale ásteigë skyreláAteitis. Tai ðtai Ateitis ið ðio þurnaloskyrelio bei Kauno laikraðtëlio pa-sklido po visà Lietuvà, tas mokslei-viø judëjimas virto Ateities sàjunga,pradëtas vadinti ateitininkø vardu.

Katalikø ðiuolaikiðkumasreiðkësi ir per Ateitá

Viskas prasidëjo nuo þurnaliukoir laikraðtëlio? Iðtisas judëjimas, ku-

ris daug deðimtmeèiø telkë ir ugdëLietuvos jaunimà krikðèioniðka tiesair meilës gimtajam kraðtui, Tëvyneidvasia?

Nuo þurnaliuko, galima pasaky-ti, prasidëjo visas didelis judëjimas.Beje, galima priminti, kad pirmojiðio judëjimo kuopelë, katalikiðka lie-tuviø moksleiviø organizacijos uþuo-mazga, ásisteigë dar 1909 m. Panevë-þio gimnazijoje. Tai buvo atsvara tuometu jau sklindanèiam ateistiniamliberaliam judëjimui, kurá skleidëAuðrinë. Bûtent Maskvoje studijuo-damas Pranas Dovydaitis dalyvavolietuviø studentø organizacijoje, ku-rioje buvo iðrinktas á valdybà, bet jambuvo sunku, nes jis laikësi grieþtoskatalikiðkos orientacijos, o kiti valdy-bos nariai buvo liberalai ar net ate-istai. Ðtai kodël nuolat gindamas sa-vo poþiûrá ir kovodamas P. Dovydai-tis paraðë straipsná Trys pamatiniaiklausimai. Jame iðdëstë, kas yra svar-bu ðiuolaikiniam katalikui.

Ir kas svarbiausia?Dabar negalëèiau tiksliai atpasa-

koti to straipsnio esmës, nes gerai irneprisimenu, skaièiau labai seniai.Aiðku, straipsnyje pabrëþiama reli-gingumo svarba. Taigi lietuviø kata-likø organizacija Lietuvoje kûrësiper þurnalà, nors vieðai tai ir nebu-vo skelbiama. Kai Pirmojo pasauli-nio karo metais susibûræ ið ávairiøLietuvos vietø moksleiviai Vorone-þe, didþiulëje Martyno Yèo gimnazi-joje, pradëjo leisti savo laikraðtëlá At-eities spinduliai, tad tas Ateities var-das taip ir liko.

1916 m. ir vëlesniais vokieèiøokupacijos Lietuvoje metais A. Jakð-tas-Dambrauskas ir toliau leidoDraugijà ir Ateitá, kartu tai buvo ir at-eitininkø judëjimo dalis. 1918 m., su-sikûrus Nepriklausomai Lietuvosvalstybei, pradëjo veikti daug lietu-viðkø gimnazijø, kuriose jau buvo la-bai nemaþai moksleiviø ateitininkø,steigësi jø kuopos. Jas globojo gim-nazijø tikybos mokytojai kapelionai,bet pamaþu pradëjo rastis ir gráþtan-èiø studentø, kurie savo buvusiosemokyklose moksleiviams padëdavoorganizuotis á kuopas. Svarbiausiaveikimo kryptis buvo skatinti katali-kiðkumà, visuomeniðkumà, inteli-gentiðkumà.

O tautiðkumas?Tautiðkumas buvo taip pat vie-

na ið svarbiø vertybiø. Ið viso yrapenki principai, kuriais rëmësi atei-tininkø veikla. Tie Stasio Ðalkauskosuformuluoti principai � katalikið-kumas, tautiðkumas, visuomeniðku-mas, inteligentiðkumas ir ðeimiðku-mas � ir dabar yra ateitininkø veik-los pagrindas.

Kodël Vytauto vardas

Ar galima áþvelgti bent kiek dides-ná skirtumà su skautijos idëjomis?

Didelio skirtumo nëra. Skautøðûkis nuo pat ðio judëjimo 1907 m.ákûrëjo anglø pulkininko R. Baden-Povelio laikø taip pat yra Dievui irTëvynei. Lietuvoje skautai pradëjosteigtis nuo 1918 metø pabaigosVilniaus lietuviø gimnazijoje, prieðtai (1917 m.) veikë Voroneþe lietu-viø gimnazijoje. Kadangi R. Baden-Povelis buvo karys, bûrø karo Pie-tø Afrikoje dalyvis, tai ten jis orga-nizavo jaunuolius, kurie jam galëjo

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ðia juosta raðytojas ir þurnalistas Viktoras Alekna buvo pagerbtas kaippenktasis Vilties prezidento Stasio Lozoraièio premijos laureatas

Keturioliktoji V. Aleknos knyga skirta Vytauto klubui

Lietuviðkos spaudos veteranà Viktorà Aleknà sveikina prof. Vytautas Landsbergis

ASMENYBË IR ISTORIJA

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 11bûti þvalgai. Scout angliðkai reiðkiaþvalgà. Paskui ðis judëjimas paskli-do Anglijoje, vëliau iðsiplëtë po vi-sà pasaulá.

Taigi Lietuvoje ateitininkø judë-jimas kilo anksèiau ir pirmiausiatarp moksleiviø, vëliau ir studenti-jos. Kai Lietuvos universitete Kau-ne Ateities sàjunga labai iðaugo, tu-rëjo kelis ðimtus nariø, tapo aiðku,jog tokià didelæ organizacijà tvarky-ti sunku, todël nutarta skirstytis gru-pëmis. Buvo visuomenininkø, meni-ninkø ir kitos ateitininkø grupës. At-eitininkø menininkø sekcijà 1924 m.organizavo Vincas Mykolaitis-Puti-nas ir Juozas Eretas. Ðiai korpora-cijai priklausë ir Salomëja Nëris.Nuo 1926 m. tos sekcijos ágavo aið-kesnæ kryptá, iðsiskyrë ateitininkaivisuomenininkai, ateitininkai absti-nentai, ateitininkai menininkai irkiti. Per trumpà laikà Kauno uni-versitete susiorganizavo dvylika at-skirø ateitininkø vienetø. O steigia-masis studentø ateitininkø Vytautoklubo susirinkimas ávyko 1926 m.lapkrièio 21 dienà.

Kodël ateitininkø visuomenininkøklubas pasirinko Vytauto vardà?

Ateitininkai Lietuvos didájá ku-nigaikðtá Vytautà laikë didþiausiuLietuvos politiku istorijoje, apskri-tai valstybës stiprybës këlëju. Buvoir kitø kunigaikðèiø vardais pava-dintø, pavyzdþiui, ðalia vytautininkøbuvo Kæstuèio korporacija (ásteigta1926 m.). Á jà taip pat telkësi ateiti-ninkai visuomenininkai � vytauti-ninkai, bet jau kita atðaka. Kæstutie-èius telkë kunigaikðèio Kæstuèio kil-numas ir riteriðkumas.

Beveik tuo paèiu metu atsiradoÐatrija. Ðá vardà pasirinko ateitinin-kai menininkai. Gaja (1928) � taimedikø korporacija. Merginos atei-tininkës pradëjo spiestis á Giedroskorporacijà, Birutës draugijà.

Paskui atsirado Grandis (1932) �

tai bûsimieji inþinieriai, Technikosfakulteto studentai. Iðsiskyrë Activi-tas, Humanitas (1930), pastaràjà su-darë pedagogai, Narsa (1933). Atsi-rado ir bûsimøjø teisininkø korpora-cija. Kadangi tø teisininkø buvodaug, tai jie pasidalijo á vyrø ir mo-terø korporacijas. Vyrø vadinosi Ius-titia, o merginø � Fideles Iustitiaekorporacija.

Taip per keletà metø susidarënet 12 studentø ateitininkø korpora-cijø, kuriø nariai buvo apie 600 ar700 studentø. 1933 metais, kai manpirmà kartà teko balsuoti, uþ ateiti-ninkus savo balsus rinkimuose á stu-dentø atstovybæ pateikë daugiaukaip 800 studentø. Kai kurie jø ne-buvo ateitininkai, bet balsavo uþ At-eities sàjungà.

Á universitetà atëjolemtingais 1933-iaisiais

1933 metais Jums buvo 18 metø irtik kà pradëjote studijuoti universite-te. Kà tada þinojote apie ateitininkus?

Þinojau nemaþai, nes pats buvauateitininkas. Pirmà kartà ateitininkøvardà iðgirdau dar nebûdamas netgimnazijoje. Buvau 11 metø, kai bu-vau nuveþtas á Raseinius ruoðtis stotiá antrà gimnazijos klasæ. Gyvenau pasðeimininkæ, kurios sûnus mokësi að-tuntoje klasëje ir mane rengë á antràklasæ. Rengë keturis mënesius, iðlai-kiau egzaminus, buvau priimtas. Kar-tu gyveno dar keletas moksleiviø, taippat ir jaunesnis ðeimininkës sûnus.Kai visi susësdavome prie pietø sta-lo, pradëdavome ginèytis, viens kitàpulti: A, tu �atþalininkas�... O tu �at-eitininkas�. Mat Atþala buvo kairiøjøpaþiûrø moksleiviø organizacija. Taipdar 1926 m. pavasará iðgirdau ginèi-jantis ateitininkus su atþalininkais.

Jau mokiausi gimnazijoje, kai vie-nas draugas pakvietë apsilankyti atei-tininkø bibliotekoje. Nors narys nebu-vau, bet man duodavo pasiskaityti kny-gø. Penktos klasës moksleivis, ateiti-ninkas Pranas Padalskis, daug vëliautapæs þymiu mokslininku, profesoriu-mi, tai bibliotekai vadovavo. Jau buvauketvirtos klasës mokinys, kai vyresniejiir sako: Tai ko dabar nestoji á mûsø or-ganizacijà? Su mumis kartu vaikðèioji.Taip ástojau á ateitininkus.

Ar buvo kokia nors amþiaus riba,nuo kurios priimdavo á ateitininkus?

Ástojæs á gimnazijos pirmà klasæjau galëdavai tapti ateitininku. O iðpradinës mokyklos á ateitininkus ne-priimdavo. Dabar jau ir pradinukaiorganizuojami á ateitininkus. Tadapradinukams buvo Angelaièiø organi-zacija, skautai taip pat organizuoda-vo pradinukus á paukðtytes ir vilkiukus.

Taip susipaþinau su Ateitininkøorganizacija. Svarbu pasakyti, kad

ateitininkai ne visada buvo toleruo-jami, kai kada ði organizacija bûda-vo net persekiojama. Dabar raðauRaseiniø gimnazijos istorijà ir susi-duriu su tokiu reiðkiniu, kad beveikvisi ðios gimnazijos mokytojai bûda-vo kairiøjø paþiûrø. Tik vienas ka-pelionas kun. Mykolas Karosas, ti-kybos dëstytojas, buvo religingasþmogus. Suprantama, kad tie moky-tojai labiau rëmë kairiàsias ar netkomunistiniø paþiûrø organizacijas.

Kai mokytojai ðlubavokaire koja

Jeigu tokie kairuoliai buvo moky-tojai, tai kaip apskritai Raseiniø gim-nazijoje galëjo ásisteigti ateitininkai?

Pasibaigus Pirmajam pasauli-

niam karui ið Vo-roneþo ir Tambovográþo vyresniøjøklasiø moksleiviai,tarp kuriø buvo at-eitininkø. Ðtai jie irsusibûrë, kai tikRaseiniuose buvoásteigta gimnazija,o po deðimties die-nø buvo organi-zuojama ir atþali-ninkø kuopa. Pas-tarosios organiza-torius buvo vienaskomunistiniø pa-þiûrø mokytojas.Tie atþalininkaiveikë iki pat 1926metø, kai ávyko vy-riausybinis perver-smas.

1926 m. poperversmo vienasRaseiniø gimnazijos mokinys � Jo-nas Grigaitis � uþ komunistinæ veik-là buvo tuojau pat suimtas ir paso-dintas á kalëjimà. Po poros mënesiøGrigaitis ið kalëjimo buvo paleistas.Kitas mokinys � Antanas Valinèius �tik baigæs 1926 m. pavasará gimnazi-jà, buvo suimtas Kaune uþ komunis-tinæ veiklà ir nubaustas 7 metams ka-lëjimo. Að A. Valinèiø paþinojau, nesjis uþeidavo pas mûsø ðeimininkæ,lankë savo bendraklasá, tà patá aðtun-tokà, kuris mane rengë á antrà kla-sæ. A. Valinèius ið kalëjimo iðëjo tik1933 m., ástojo á universitetà tais pa-èiais metais kaip ir að.

Buvo uþdrausti kaipsrovinës partijos nariai

Vis dëlto nelabai aiðku: jeigu Ra-seiniø gimnazijoje mokytojai �ðluba-vo� kaire koja, tai kaip jø paþiûros ne-paveikë daugumos gimnazistø? Jukpats teigiate, kad ateitininkai puikiau-

siai gimnazijoje veikë, Jûs pats buvoteateitininkas. Nejau mokytojø átakagimnazistams buvo tokia maþa? Kasbuvo tø ateitininkø gimnazijoje idëji-nis vadovas, juk turëjo bûti?

Sakyèiau taip. Gimnazijoje mo-kësi religingø ðeimø, daþniausiai iðkaimø, vaikai. Kapelionas Karosasvedë tikybos pamokas. Sunku pa-sakyti, ar jis prisidëjo prie tos or-ganizacijos gimnazijoje steigimo,ar ne. Dokumentai nieko nerodo.Bet ðtai 1926 m. sausio 1 dienà áRaseiniø gimnazijà atvaþiuoja nau-jas kapelionas, kà tik baigæs uni-versitetà. Ne kunigø seminarijà,bet universitetà. Jis universiteteaktyviai reiðkësi kaip ateitininkas,o atvykæs á Raseinius ëmësi globo-ti ateitininkus. 1927 m. paèioje pra-

dþioje, sausá ar vasará, visos tos va-dinamos srovinës kuopelës Rasei-niø gimnazijoje buvo uþdraustos,taip nutarë pedagogø taryba. Patstai atsimenu, nes buvau liudinin-kas. Taigi atþalininkai, ateitininkai,ðauliø bûrys ir skautai buvo gimna-zijoje uþdrausti kaip srovinës, t. y.politinës krypties kuopelës.

Beje, politinës partijos, iðskyruskomunistø, Lietuvoje nebuvo uþ-draustos � veikë. 1927 m. pavasarákrikðèioniø demokratø atstovai Le-onas Bistras ir Petras Karvelis daly-vavo Ministrø tarybos veikloje.Krikðèioniø demokratø partija su A.Smetona turëjo susitarimà, pagal ku-rá sutiko dalyvauti vyriausybës darbe,o A. Smetona paþadëjo tuojau patsurengti naujus Seimo rinkimus. Su-sikirtimas ávyko, kai pertvarkius Mi-nistrø kabinetà A. Smetona atsisakëvykdyti Seimo rinkimus. Krikðèioniødemokratø partija tikëjosi vël laimë-ti tuose rinkimuose daugumà, kadgalëtø atsistoti vyriausybës priekyje.A. Smetona rinkimus atidëliojo, o1928 m. pakeitë net Lietuvos Res-publikos Konstitucijà.

Dar vadinamais demokratinioSeimo laikais, iki 1926 m. perver-smo, A. Smetona laikësi Platononuostatos, teigdamas, kad valstybæturi valdyti filosofai. Jis taip pat dë-

josi filosofu, vertë Platono veikalusá lietuviø kalbà, dëstë universitete.

Rengësi bûsimøjøvalstybininkø veiklai

Susidaro áspûdis, kad ateitininkaibuvo rengiami pilietinei, visuomeni-ninko ir net valstybininko veiklai. Jukdaugelis ateitininkø vëliau labai sëk-mingai ásitraukë á valstybës kûrimo irstiprinimo darbà.

Bûtent taip ir buvo. Kai kurie at-eitininkai, pavyzdþiui, pats M. Krupa-vièius, tapæs þemës ûkio ministru, pa-sikvietë á ministerijà net ateitininkøstudentø. Jo generalinis sekretoriusministerijoje buvo Bernardas Þu-kauskas (neseniai miræs), tuo metudar studentas. Kartu su M. Krupavi-èiumi vykdë Lietuvoje þemës ûkio re-formà. O susipaþino Voroneþe. KaiM. Krupavièiui kairieji paskelbë mir-ties sprendimà, tai tas Bernardas Þu-kauskas, tada dar moksleivis, iðvedëjá ið Voroneþo.

Ar galima áþvelgti koká nors ryðátarp 1922 m. þemës ûkio reformosLietuvoje ir ateitininkø judëjimo?Ðiaip ar taip, o tos reformos �tëvas�M. Krupavièius buvo ir ateitininkøvienas ið �tëvø�.

Tarp ateitininkø ideologijos þe-mës ûkio reformos ryðio negalëèiaunusakyti, bet bûtent tas ateitininkøsocialumas, visuomeniðkumas lyg irteiktø tokio lyginimo galimybæ.

Prisiminkime Vytauto klubouniversitete atidarymà. Juk kodëltaip savo klubà pavadino studentaiateitininkai visuomenininkai? Jierengësi politiniam valstybës gyveni-mui, tad Vytauto vardas tai ir turë-jo iðreikðti. Panaðius tikslus këlë irkai kurios kitos korporacijos, pavyz-dþiui, kæstutaièiai. Ir kai kurie tøkorporacijø nariø á toká valstybinin-ko ir politiko gyvenimà iðëjo. Taipbuvo rengiama krikðèioniø demok-ratø partijos ateitis. Partijai reikë-jo naujø, galinèiø vadovauti þmo-niø. Ateitininkai tam ir rengësi.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Panaudotos nuotraukos ið V. Alek-nos knygos Vytauto klubas.

LIETUVOS INFORMATIKOS AKADEMIJA

skelbia konkursà tikrøjø nariø (akademikø) ir nariø korespondentølaisvoms vietoms uþimti pagal tokias mokslo ir praktinës veiklos kryptis:

� informaciologija, radioastronomija, radiofizika, astronomija, mate-matika, geologija, fizika, chemija, biologija, genetika, biofizika, veterina-rija, medicina, ekologija ir geografija (2,2)1;

� dvasiniai-religiniai mokslai ir veiklos sritys (1,1);� kultûra, istorija, filosofija, sociologija, pedagogika, þurnalistika, lei-

dybinë veikla, religija, menas, radijas, televizija, kinas, bibliotekininkys-të, archyvø ûkis, turizmas, fizinë kultûra ir sportas (2,2);

� civilinë, baudþiamoji ir valstybës teisë (1,1);� rinkos ekonomika, pramonë, þemës ûkis, statyba, transportas, va-

dyba, buhalterinë apskaita, finansai, kreditas, bankai, verslas bei investi-cijos statistika (15,10);

� automatika, telemechanika, radiotechnika, elektrotechnika, robo-totechnika ir skaièiavimo technika (1,1);

� valstybinë ir visuomeninë veikla (1,1).

Konkurse gali dalyvauti mokslininkai, be moksliniø laipsniø ir be moks-liniø vardø aukðtos kvalifikacijos specialistai ir valstybës bei visuomenësveikëjai.

Kandidatai, norintys dalyvauti konkurse, per mënesá nuo konkurso pa-skelbimo þiniasklaidoje dienos Akademijos konkurso komisijai (Gedvy-dþiø g. 14-67, LT-06303 Vilnius) lietuviø kalba pateikia tokius dokumen-tus: praðymà Prezidento vardu, mokslo organizacijø ir aukðtøjø mokykløMokslo tarybø, ar Akademijos tikrøjø nariø rekomendacijas, darbuotojoáskaitos lapà, paskelbtø darbø sàraðà, suteiktø mokslo laipsniø diplomøar mokslo vardø atestatø kopijas ir tris 4x6 cm nuotraukas.

1 Skliaustuose: pirmas skaièius � tikrøjø nariø laisvos vietos, antras skaièius �nariø-korespondentø laisvos vietos.

Akademijos prezidiumas

Vytautininkai 1934 05 13 Ateitininkø rûmø kieme rikiuojasi eisenai á pamaldas Studentø baþnyèioje

Vytauto klubo herbas

ASMENYBË IR ISTORIJA

12 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Pirmiausia pradëkime nuo patiesparaðytø Technikos enciklopedijos2 tomo straipsniø.

Ðiam tomui paraðiau tris straips-nius. Vienas jø � apie gama lazerius,o tokio straipsnio nëra net Encyclo-pedia Britannica.

Nëra, nes nëra ir gama lazerio �dar niekam nepavyko sukurti.

Kol kas nepavyko � teisybë, bettam, kad bûtø sukurtas, metamos di-dþiulës mokslininkø pajëgos. To sie-kia visø didþiøjø valstybiø lazeriøspecialistai.

Matyt, panaðiai ir kvantinis kom-piuteris: jo dar nëra, bet jau dabar jisdrumsèia þmonijos protus, jam sukur-ti mestos didþiulës pajëgos.

Kvantinis kompiuteris, gama la-zeris padarys perversmà þmonijostechnikoje. Dabartinis kompiuterisar lazeris tada mums atrodys kaipjuokingi þaisliukai.

Atrodys kaip pirmieji aviatoriø sie-kiai, bandant pakilti á orà. Kaip èia ið-vengti tokios analogijos, jeigu vakar,gruodþio 17 d., þmonija paminëjoðimtmetá nuo tos dienos, kai broliaiVilberis ir Orvilis Raitai (Wright) pir-mà kartà pakilo á orà ir skrido, varþë-si su paukðèiais ar ne visà minutæ.

Visiðkai teisingai. O pirmasis la-zeris sukurtas kiek daugiau kaipprieð 40 metø (1960 m. T. Meimenas,JAV). Kai prieð kelerius metus minë-jome Fizikos instituto mokslinio sek-retoriaus Romo Kalinausko jubilie-jø, tai kartu su jubiliatu perskaitëmepraneðimà apie kvantinæ nukleoni-kà. Apie tai iðsamø straipsná iðspaus-dino Mokslo Lietuva. Taigi ásigilinæsá kvantinæ nukleonikà, ne juokais�uþsivedþiau�. Mokslo ir enciklope-dijø leidybos instituto Technikos en-ciklopedijos redakcijos darbuotojaiAldonai Krutinienei tada ir pasiûliauparaðyti á ðià Enciklopedijà apie ga-ma lazerius. Tada landþiojau po ávai-rias enciklopedijas, taip pat þiûrëjau,kas apie tai raðyta Encyclopedia Bri-tannica. Mane labai nustebino tai,kad toje enciklopedijoje apie gamalazerius nëra në þodþio.

Tokios neteisybës Jûsø, prisiekusiofiziko lazerininko, ðirdis galëjo tiesiogneiðlaikyti.

Juokas juokais, bet A. Krutinie-nei iðdësèiau, jog mes galime ir turi-me paraðyti apie gama lazerius. Da-bar toká straipsná skaitytojas rasTechnikos enciklopedijos 2 tome.

Turiu pripaþinti, kad dabar mûsøprisimintas Fizikos instituto moksliniosekretoriaus Romo Kalinausko jubilie-jus buvo paþymëtas nepaprastai ádo-mia, intelektualia ir daug kam galin-èiu bûti pavyzdþiu paskaita apie nukle-onikà, ádomiausius atradimus, kuriøgalima laukti ið fizikø. Tà paskaitàprisimenu kaip þavø mokslo patrauk-lumo demonstravimo pavyzdá.

Bet gráþkime prie dar ðiltuèio irspaustuvës daþais kvepianèio Techni-kos enciklopedijos 2 tomo. Kaip ga-lëtumëte já ávertinti? Klausiu kiek rûs-tokai, nes esate vienas ið ðios Enciklo-pedijos bendraautoriø.

Pirmiausia tai labai didelis, so-lidus ir labai naudingas mums vi-siems darbas. Kai man tenka kànors paprastai, populiariai aiðkintisavo dukrai, pirmiausia stveriuosienciklopedijos. Mat dukra kartaisman uþduoda klausimø, á kuriuosne ið karto galiu atsakyti � nesu vi-saþinis. Juk negaliu paraðyti formu-læ, nes 6 klasës mokinukë nesupras.Kartais tenka ir þmonai ðá bei tà pa-aiðkinti, tad perskaitau enciklopedi-joje ir þinau, kà reikia pasakyti. Ma-lonu, kad galima perskaityti lietu-viðkai, gimtàja kalba. Aiðku, encik-lopedijos, tai mûsø kaip nacijos in-

telektinio ir kultûrinio lygioparodymas pasauliui.

Nesi visaþinis? Nenusimink,tau padës enciklopedijaTechnikos enciklopedijos 2 tomo straipsniø apie lazerius tvarkytojas bei kai kuriø jø autorius

dr. Vidimantas KABELKA savo áspûdþiais apie ðià Enciklopedijà dalijasi su Mokslo Lietuva.

Ið paties norëèiau iðgirsti ir kritið-kesnæ nuomonæ. Vienas kità paþástamejau per 30 metø, tad neturime ko sla-pukauti. Tiesiai ðviesiai: ko pasigenda-te Technikos enciklopedijoje?

Akivaizdþiai matyti, kad ávairiøsrièiø autoriai labai nelygiaverèiai.Kiek suprantu, su tuo visiðkai sutin-ka ir patys Enciklopedijos redakto-riai. Tarpukario Lietuvoje kiekvie-nas iðkilus mokslininkas kaip garbæsuprato pasiûlymà raðyti á Lietuviðkà-jà enciklopedijà. Deja, man neatro-do, kad ir dabar ðia nuostata vado-vaujasi iðkilûs mûsø mokslininkai. Irsuprantama, kodël: enciklopedijosstraipsniai nëra vertinami kaipmokslinë produkcija, o pinigai yramenki. Todël ir suprantama, kaddaugelis mokslininkø vengia ðio la-bai sunkaus darbo.

Nesunku suprasti, kodël taip buvoir kodël dabar yra kitaip. Tarpukaryjetø iðkiliøjø buvo nedaug, ir niekas ki-tas be jø to darbo nebûtø galëjæs imtis.

Taèiau tø laikø profesûra buvone maþiau uþimta uþ dabartinæ.Kaune virë labai intensyvus visuo-meninis gyvenimas. Prieð keletàmetø bûdamas Kaune suþinojau to-ká man didelá áspûdá padariusá daly-kà. Kai tarpukaryje Tadas Ivanaus-kas ið Pietø Amerikos atsiveþë eg-zotiðkø paukðèiø iðkamðø, fizikai jopaklausë: Tadai, o kodël tu nesteigiKaune zoologijos sodo? T. Ivanaus-kas atsakë: Vyrai, o ið kur tam soduiimti pinigø? Ávyko fantastiðkas daly-kas � to meto profesûra sudëjo pra-dinæ sumà pinigø zoologijos soduisteigti. Prof. Ignas Konèius ir kitisurinko ar ne 10 tûkst. litø. Ásitrau-kë Kipras Petrauskas ir kiti þymûsto meto meno þmonës. Taip buvosurinkta pradinë suma pradëti kur-ti Kauno zoologijos sodà.

Mane ði istorija tiesiog pribloð-kë, nes ji parodo vienà labai svarbødalykà: viskà galima padaryti, jeigutikrai reikia ir yra noro padaryti. Netir blogiausios sàlygos nëra kliûtis.

Man atrodo, kad gyvename kitokiulaiku. Tarpukario Lietuvoje dar buvo

ne visai numarintas dvasios aristokra-tizmas, kuris nebûtinai sietinas suaristokratiðka, bajoriðka kilme. Prof.Ignas Konèius mëgindavo prie progosir be jos pasiðaipyti pats ið savæs, gir-di, esàs muþiko vaikas, suprask, �þe-mos� kilmës. Ið tiesø, jo gyvenimo bû-das ir kasdieniai poelgiai buvo labaidemokratiðki, taèiau kartu ir labai tau-rûs, orûs, o tai vertybës ið aristokratið-kø tradicijø arsenalo. Tarpukaryje la-bai gyvas buvo ir mecenatavimo papro-tys. Tad mûsø iðkilieji profesoriai irmenininkai dar buvo lyg ir ðiø kilnu-mo tradicijø tæsëjai, nes kas kitas, jei-gu ne ji, profesûra, kûrybinë inteligen-tija galëjo tas praeities tradicijas visuo-menëje palaikyti.

O kà mes matome dabar? Tur-tingos ámonës atranda pinigø remtigraþuoliø konkursus, bet ar kas pa-rëmë nors vieno enciklopedijos to-mo iðleidimà? Tikriausiai tokia min-tis në á galvà neðauna.

Tai mûsø verslo ir turtingø þmoniøintelekto ir lygio rodiklis. Kà èia dar be-pridësi. Kai leisime erotikos enciklope-dijà ar sekso vadovëlá, veikiausiai no-rinèiø prisidëti netrûks.

Graþuoliø konkurso vertinimokomisijoje iðvydau savo suolo drau-gà dar ið mokyklos laikø. Paklausiaujo: Nejau tu esi ðios srities specialistas,mergaièiø groþio bent ðioks toks þino-vas? � klausiu. Þinai, pakvietë, mespaaukojome rengëjams, graþios mer-ginos, kodël dabar èia nepasëdëti?

Man labai keistas toks netoliare-giðkas poþiûris. Kas tà graþuoliøkonkursà atsimins kad ir po metø ki-tø? O paaukojæs enciklopedijai ámo-nës vadovas galëtø bûti tikras, kadpasistatytø sau paminklà, nes bûtøminimas ir po daugelio metø kartusu paimama á rankas enciklopedija.

Laikais, kai klesti pramogø verslasir graþuoliø konkursai, kai jaunø mer-ginø ir jø mamyèiø svajoniø virðûnetampa siekis prasimuðti ant podiumo,apie kokias èia dar enciklopedijas ðne-kame. Ar, Vidimantai, pats ið tiesø gal-vojate, kad su savo enciklopedijomisdar galime bûti bent kiek ádomûs kad

ir savo vaikams? Beje, kà pats manaiapie dabartiná jaunimà, kiek jam galibûti naudinga ir ádomi Technikos en-ciklopedija, prie kurios kûrimo juk irpats pridëjai savo deðimtá pirðtø ir ke-letà smegenø rieviø?

Jaunimas kaip ir visa mûsø vi-suomenë labai susisluoksniavæs,struktûrizuotas. Paþástu jaunuoliø,kurie kai kuriø jiems rûpimø moder-niø technologijø srityje yra nepa-prastai iðprusæ. Apie kompiuterinætechnikà, automobilizmà, audioaparatûrà ið tø vaikinø gali iðgirstifantastiðkø dalykø, kuriø ið jokiøprofesoriø nesuþinosi. Jie gali bûtipuikiausi tø srièiø konsultantai. Esunustebintas, kaip tie �fanai� geraiiðstudijavæ jiems ádomius dalykus,tai tikri savo srièiø galvoèiai, profe-sionalai, ir man lieka tik klausytis,kokia informacija jie mane pratur-tins. Bûtø puiku, kad tokiø profe-sionalø daugiau bûtø ir kitose mû-sø gyvenimo srityse.

Ar Technikos enciklopedijaðiems �fanams� bus naudinga?

Jø pamëgtose technikos srityse,bijau, ði Enciklopedija jiems nebus pa-rankinë knyga. Visiðkai pritariu prof.Algirdui Matukoniui, kad ðios Tech-nikos enciklopedijos rengëjams reikiagerai pagalvoti, kaip prie jos kitø to-mø rengimo, gal kai kuriø straipsniøraðymo pritraukti ir jaunimà. Reikialabiau pasitikëti jaunais autoriais.Man buvo patikëta kuruoti straips-nius apie lazerius. Að pasiûliau kele-tà naujø autoriø, pavyzdþiui, dr. Ge-diminà Raèiukaitá ið EKSPLA ben-drovës. Jis paraðë puikø, labai kvali-fikuotà straipsná apie lazeriná medþia-gø apdorojimà. Man paèiam ðisstraipsnis suteikë daug dþiaugsmo.

Lazerinis medþiagø apdoroji-mas � tai ateities technologija. Kadnauja technologija uþimtø senosios vie-tà, � teigia Ford-Motor kompanijos vi-ceprezidentas John Mc�Tooj, � turibûti iðpildytos trys sàlygos. Pirma, ji turibûti tikrai paþangesnë uþ senàjà. Antra,ji turi bûti tiek nesudëtinga, kad dar-buotojai jà lengvai ávaldytø. Ir treèia,

kad ta technologija nebûtø visa eilebrangesnë. Tuo viskas pasakyta.

Taip pat buvo labai malonu, kadmano jaunystës draugas dr. Bonifa-cas Vengalis ið Puslaidininkiø fizi-kos instituto, suprasdamas Enciklo-pedijos svarbà kaip nacionalinæ ver-tybæ, apsiëmë kuruoti puslaidinin-kiø fizikos straipsnius ir pats para-ðë ne vienà jø.

Paèiam teko nemaþai pavartyti ki-tose ðalyse iðleistø enciklopedijø. Ko-kius priekaiðtus galëtumei padarytiTechnikos enciklopedijos I tomui?Antràjá tik ðiandien pamatëme, tadanksti vertinti.

Atsakysiu ðtai kaip. Kai panagri-nëjau I tomà, tai netikslumø radaunemaþai. Kai kuriuos parodþiau re-daktorei. Pirma, kas man krito á aká:paraðyta, kad lazeris karyboje � taimasinis naikinimo ginklas. Aiðku,jog lazeris niekada nebuvo ir nebusmasinio naikinimo ginklas. Tai nebranduolinis, ne cheminis ir ne bak-teriologinis ginklas. Todël man ir ki-lo noras kai kuriuos straipsnius pa-raðyti, bent ið man neblogai þinomoslazeriø srities, kurioje ir dirbu. Jau-nystëje labai domëjausi kosmosu irdabar uþsimerkæs dar galëèiau iðvar-dyti ne tik pirmuosius deðimtá kos-monautø, bet ir daugelá kitø su kos-mosu susijusiø dalykø. Mane nuste-bino teiginys, kad Ariane � tai JAVraketa. Netiesa, tai prancûzø raketa,be to, viena patikimiausiø. Neradauþinios, kad pati galingiausia pasau-lyje, galinti neðti á kosmosà 200 t kro-viniø � tai rusø raketa Energija. Taineesminiai netikslumai, nes tà skyriøtvarkë labai kvalifikuota autorë, ku-rios dëka kosminës erdvës uþkaria-vimo tematika tapo viena pagrindi-niø Technikos enciklopedijos temø.Gali susidaryti áspûdis, kad Lietuvo-je kosminës erdvës tyrinëjimai yravyraujanti mokslinë kryptis.

Pats paraðëte daug mokslo populia-rinimo straipsniø, taip pat ir moksliniø.Taèiau raðyti straipsná enciklopedijaijuk visai kitas dalykas, ar ne taip?

Raðyti straipsná enciklopedijai �gana klaikus uþsiëmimas. Neraðysimoksliðkai, bet ir populiariai negali-ma. Autoriø slegia didþiulë atsako-mybë. Ásivaizduok, kad mano straips-nius skaitys kolegos ir kiekvienà ne-tikslumà, aiðku, iðnarstys po kaulelá.Jie � patys priekabiausi skaitytojai irvertintojai. Moksliná straipsná per-skaitys tos srities specialistai � de-ðimtis kitø þinovø. Populiarø straips-ná � keli ðimtai skaitytojø, bet greitpamirð, nes kità dienà skaitys jau ki-tus laikraðèius ir þurnalus. O encik-lopedija liks vartoma, skaitoma irkritikuojama deðimtis metø. Labainorëèiau palinkëti iðkiliems moksli-ninkams suvokti ðià tiesà ir bendra-darbiauti su Enciklopedija.

Kiek ði Technikos enciklopedijapajëgi atspindëti greitai besikeièiantátechnikos ir technologijø pasaulá?Tikriausiai, jokia enciklopedija negalispëti su gyvenimu. Jei taip, tai gal in-ternetas pranaðesnis uþ enciklopedijasir pastarøjø laikas jau praëjo negráþ-tamai?

Pokyèiai nepaprastai spartûs vi-sose srityse, ir tai akivaizdu. Taèiau vi-sà internete pateiktà informacijà bû-tina patikrinti. Galima tik dþiaugtis,kad Lietuvos MA biblioteka gaunatokius þurnalus kaip Science, Nature.Jie iðeina kas savaitæ ir juose spaus-dinama naujausia informacija. Tai en-ciklopedinio lygio þurnalai, jais gali-ma pasikliauti. Taèiau be enciklope-dijø neásivaizduoju intelektualausþmogaus gyvenimo. Man tai bûtiny-bë ávairioje veikloje, taip pat ir kasdie-nëje. Manau, jog ir kitiems taip pat.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Kà tik iðspausdintu Technikos enciklopedijos 2 tomu dþiaugiasi Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto mokslinëredaktorë Aldona Krutinienë, fizikas lazerininkas dr. Vidimantas Kabelka ir Puslaidininkiø fizikos instituto laboratorijos

vadovas dr. Bonifacas Vengalis

TECHNIKA IR ÞODIS

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 13Ðventos Liucijos dienà (gruodþio

13-àjà) Vilniaus universiteto Botani-kos sodo draugø klubas á savo jautradicinæ ðventæ rinkosi Kairënuose,kur nuo 1974 metø veði seniausiosðalyje Alma mater Botanikos sododalis.

Atvykusiems buvo gera proga netik vël pabendrauti, bet ir susipaþin-ti su Botanikos sode vykdomais dar-bais ir jo ateitimi � apie tai papasa-kojo Botanikos sodo direktoriusAudrius Skridaila.

Nors Vilnius labai þalias miestas,supamas áspûdingø kraðtovaizdþiø,taèiau gerai sutvarkyto sodo, kuristrauktø lankytojus, atitiktø miestosodams keliamus reikalavimus, mû-sø sostinë kol kas neturi. Yra visos ga-limybës ágyti, taèiau tai priklauso irnuo miesto �tëvø� poþiûrio, siekio to-ká gamtiná ir kultûriná dariná turëti.

Vilniaus savivaldybës vadovai tonori, sostinës strateginës plëtros pro-gramoje numatyta Kairënuose kurtipatrauklø gamtiná rekreaciná parkà.Tokio projekto rengimui 2003 m.miestas skyrë 143 tûkst. Lt, ðie pinigaiperkelti á ðiuos metus. Á visumà turëtøbûti átraukti ir kiti maþesni Botanikossodo projektai, kurie ir ligi ðiol buvorengiami, taèiau be miesto strateginësplëtros programos, suprantama, galë-jo bûti tik dalinës ðio sodo infrastruk-tûros gerinimo priemonës.

Kaip netolimoje ateityje turëtøatrodyti ðis vertingiausias gamtinis irkultûrinis Kairënø objektas? Atvyks-tantieji ið Antakalnio ir Dvarèioniøpusës, ties senuoju parku, kairëje ke-lio pusëje, kur dabar plyti pieva, ið-vys naujà kempingà. Botanikos sododarbuotojai tokia kaimynyste tikdþiaugtøsi, nes èia apsistojæ sostinëssveèiai veikiausiai susigundytø ap-lankyti ir Botanikos sodà.

Aiðku, kilo ir problemø: nëra va-lymo árenginiø, taip pat ir kelià, iðAntakalnio vedantá pro Kairënus,nuo botanikos sodo tektø ðiek tiekpakreipti á ðalá. Tai padaryti bûtina,nes dabartinis kelias ties Kairënøparku labai nesaugus, matomumasblogas, èia ávyksta nemaþai avarijø.Kelià pasukus bûtø galima statytikempingà 200-ams automobiliø. Ða-lia aikðtelës turëtø atsirasti ir akva-riumas, kuriam projektuoti pasiraðy-ta sutartis su VðÁ Vandens sodas. Pa-rengus ir patvirtinus detalø planàprasidëtø statybos darbai.

Su Kultûros vertybiø apsaugosdepartamento dukterine ámone Lie-tuvos paminklai Botanikos sodas su-darë sutartá pritaikyti senos dvarvie-tës statinius lankytojø ir èia dirban-èiø sodo darbuotojø reikmëms. Iðli-kæs áspûdingiausias buvusiø arkli-dþiø pastatas taps ávairiø renginiøvieta, kur turëtø bûti ðimtà þmoniøtalpinanti Baltoji salë, konferencijø

Kad Botanikos sodasKairënuose ágytø ðirdá

salë, erdvus vestibiulis ir patalposmuziejui. Antrame aukðte veikiau-siai bus árengtos patalpos sveèiams.

Prie pagrindinës aikðtës galvoja-ma suformuoti Botanikos sodo lan-kytojø priëmimo dalá su informaci-niu paviljonu, tarnybinëmis patalpo-mis ir panaðiai. Numatyta restauruo-ti ir senà malûnà, kuriame norimaárengti kavinæ.

Visi ðie objektai turëtø bûti tvar-komi 2004�2006 m. Projektui reikë-tø apie 6 mln. Lt, didþiàjà dalá pla-nuojama gauti ið ES struktûriniøfondø. Kad darbai pajudëtø ið vietosreikia kofinansavimo. Ið tarptautiniøðaltiniø gaunamos lëðos paprastaivëluoja, ateina á metø pabaigà, tad

net ir forsuojant darbus ne visadapaprasta ásisavinti lëðas. Ðiems me-tams turima kas veikti, numatytaelektros tinklø rekonstrukcija, tekstiesti kabelius, statyti þibintus, taippat pertvarkyti vandentieká. Ðiemsdarbams skirta 400 tûkst. Lt.

Jeigu projektui bus pritarta, atei-tyje teks imtis likusiø dvaro pastatøtvarkymo ir dideliø oranþerijø staty-bos. Pats gyvenimas tikriausiai pasiû-lys ir naujø sprendimø. Antai ið Vil-niaus puodþiø �cecho� atëjo toks pa-siûlymas: Kairënø botanikos sodo te-ritorija didelë, kodël èia keramikainegalëtø rengti savo plenerø, vasaroskûrybiniø stovyklø, kuriø metu þies-tø savo puodus, kodël neatvërus var-

tø ir kitiems panaðiems renginiams?Þiûrovams, lankytojams bûtø dau-giau atrakcijos. Puodþiai siûlosi pasi-statyti japoniðkà modernià keraminiødirbiniø degimo krosná, jø renginiaipritrauktø daug lankytojø � Botani-kos sodas galëtø ið to tik laimëti.

Taigi Botanikos sodas, pasak di-rektoriaus A. Skridailos, turëtøfunkcionuoti ir kaip kultûros reiðki-nys, galimas dalykas, ateityje ir kaippramogø ar net kai kuriø ðakø spor-to objektas. Kai kas ið pasiturinèiøþmoniø, gyvenanèiø netoli parko,turi þirgus, bet skundþiasi, kad nërakur jø laikyti. Botanikos sodo ûkinë-je dalyje tuos þirgus galima bûtø pri-þiûrëti, gal atsirastø ir naujos atrak-

cijos lankytojams. Kodël nepasvars-èius kad ir apie nedidelá hipodromà,nes juk per Botanikos parko terito-rijà veda 2 km ilgio trasa. Gal atsi-ras sode ir þvëreliø, nes gëlës, auga-lai, medþiai, nors ir labai gerai, betvaikams didþiulá áspûdá daro gyvûnai.

Þodþiu, Botanikos sodo direkto-rius didelis optimistas, kupinas nau-jø idëjø ir geranoriðkai sutinka ið-klausyti naujus pasiûlymus. Bet ko-kià naujà idëjà Botanikos sodo dar-buotojai linkæ vertinti lanksèiai, ne-siriðant prie vieno projekto ar min-ties, bet pirmiausia norëtø ásitikinti,ar kas palaiko, gal gali kooperuotiságyvendinant.

Ðtai japonai padovanojo japonøsodo augalø. To maþa, reikës dar at-gabenti 500 tonø akmens luitø. Jeigupavyks iki rugpjûèio mënesio atga-benti, tai japonai sutinka atvykti irtuos akmenis tinkamai sudëlioti. Pa-rengiamieji darbai brangûs, reikëtø240 tûkst. Lt. Matyt, per Lietuvos Vy-riausybæ teks kreiptis á Japonijos vy-riausybæ, kad toká projektà paremtø.

Botanikos sode esanèio senojoparko dalyje Kairënuose neiðlikocentriniai rûmai, parkas tarsi neturiaðies, t. y. ðirdies. O juk garsëjo pui-kia tvenkiniø sistema, fontanu. Turi-ma originalios medþiagos, ið kuriosaiðku, kaip XIX a. tie tvenkiniai irfontanas atrodë. Tikriausiai pavyksatkurti, ir tada parkas atgis. Paren-giamieji darbai vykdomi ir artëjaprie pabaigos.

Taigi gerø idëjø ir noro jas ágyven-dinti nestinga. Tikriausiai savo indë-lá á ðiø planø spartesná realizavimàáneð ir Botanikos sodo draugø klubas.Bent jau klubo prezidentë LoretaMusanja tuo në kiek neabejoja. Pir-miausia svarbu ðá puikø gamtos irþmoniø rankø puoselëjamà Vilniauskampelá propaguoti, kad kuo daugiauvilnieèiø su ðeimomis apsilankytø, pa-justø, jog ir nuo jø priklauso ðio Bo-tanikos sodo likimas.

Na, o ðventos Liucijos diena bu-vo pakankamai turininga. Ádomiusprisiminimus apie habilituotà biolo-gijos daktaræ, nepamirðtamàjà �þi-niuonæ� Eugenijà Ðimkûnaitæ (1920�1996) pasidalijo E. Ðimkûnaitës lab-daros ir paramos fondo valdybos pir-mininkë Birutë Karnickienë.

Renginá praturtino Rûta ir Ed-mundas Kulikauskai. E. Kulikauskàpaþástame kaip Valdovø rûmø para-mos fondo valdybos pirmininkà irVydûno fondo atstovà Lietuvoje. OR. Kulikauskienë, pasirodo, labaigera dailininkë. Jos tapytais gëliø na-tiurmortais ðventës dalyviai galëjo netik pasigroþëti, bet ir laimëti ðiuospaveikslus loterijoje, nes kiekvienasatëjæs tapo ir loterijos dalyviu.

Gediminas Zemlickas

Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila pasakoja apie ðio Sodo Kairënuose ateitá

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Vilniaus universiteto Botanikos sodo draugø klubo nariai ir darbuotojai mini Ðv. Liucijos dienà

Su loterijoje laimëtu Rûtos Kulikauskienës nutapytu paveikslu VU Botanikos sodo direktoriaus Audriaus Skridailos rankose � ðio Sodo Kairënuose ateitis

ÞALIASIS RÛBAS

14 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Simpoziumas Èikagoje. Pirmasis

SIMPOZIUMAS

Nukelta á 16 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

XII pasaulio lietuviø mokslo irkûrybos simpoziume, Lemonte,bendraujame su gydytoja MeiluteINDREIKAITE-BISKIENE (Biskis),kuri praëjusiais metais paþymëjosavo iðties graþø jubiliejø. Mûsøpokalbis pakrypo á tautiðkumo rei-kalus. Paðnekovei atrodë, kad iðLietuvos atvykstanèios ypaè tre-èios iðeiviø kartos lietuviams labaistinga tautinio susipratimo, bentkiek stipriau iðreikðto tautinio jaus-mo. Panaðiai miela ponia tikriau-siai galvojo ir apie daugelá Lietuvo-je gyvenanèiø lietuviø, ko gero, irapie atvykusius á Simpoziumà,nors apie tai garsiai ir nepasakë.

Knietëjo paprieðtarauti, bandy-ti átikinti, jog viskas nëra taip viena-reikðmiðka, bet argi propagandineimisijai atvykome pas savo brolius irseseris á Uþatlantæ? Juk visai netam. Tikriausiai daug svarbiau þmo-gø su kita, gal daug didesne gyve-nimo patirtimi mëginti suprasti, ne-perðant savo paties nuomonës.

Ar sergame tautiðkumomaþakraujyste

Miela ponia Meilute, supratau, kadAmerikos lietuviams ne visada lengvasuvokti dabartiniø atvykëliø ið Lietuvosgyvenimiðkas nuostatas, siekius, gyveni-mo principus. Kas Jus stebina?

Su daktaru Rimvydu Sidriu, kurisgyvena Ilinojuje, studijavome vienameuniversiteto kurse. Jis labai teisingaiparaðë apie ávykius Lietuvoje 1940�1941 m., kaip baisu buvo prie rusø. Kiek-vienà dienà laukëme atvaþiuojant sunk-veþimio ir komandos per valandà susi-krauti daiktus � ir á stotá, kur uþdaryti be-langiuose gyvuliniuose vagonuose mû-sø þmonës buvo veþami á Sibirà. Kiti ne-laukdami, kada bus iðveþti, patys bëgo áVakarus. Visà tai mes iðgyvenome.

Taèiau kà skaitau jau kità dienàtame paèiame laikraðtyje? Dabarti-niai vadinami �treèios bangos� atvy-këliai ið Lietuvos raðo: dipukai kal-ba nesàmones, mes viskà Lietuvojegalëjome kalbëti, niekas mûsø nevar-þë... Jie uþaugæ prie L. Breþnevo ar

M. Gorbaèiovo ir labai daugko nesupranta. Ir amerikie-

Didþiuotis savo tautaturi bûti ágimta

kiekvienam þmogui

èiai nesuprato, kas buvo ta sovietønelaisvë. Bûdavo, man sako: Tai ko-dël Lietuvos þmonës uþ tokià valdþiàbalsuoja? Nereikia balsuoti. Jie visainesuprato, kas buvo stalinizmas, so-vietø reþimas. Kas pats viso to neið-gyveno, niekada nesupras.

Suprantu Jûsø jausmus ir Jûsø su-sirûpinimà dël tautiðkumo ar tautinësmokyklos Lietuvoje. Labai nemaþaiþmoniø ir paèioje Lietuvoje galvoja taippat, kaip Jûs ir Jûsø bendraminèiai. Betðtai ko norëèiau Jûsø paklausti. Nuo2004 m. geguþës 1 dienos Lietuva taps vi-sateisë Europos Sàjungos valstybë. KaipJums atrodo, tautiðkumas mums vis darliks svarbus, o gal jo reikðmë maþës?

Labai gerai, kad Lietuva tampaEuropos Sàjungos nare. O tautiðku-

mas svarbus norint iðlikti lietuviu. Rei-kia iðmokti tuo dþiaugtis ir didþiuotis.Suprantama, ir savo tautos praeitimi,sena lietuviø kalba, kurià pavyko iðsau-goti per tûkstanèius metø.

Kaip reiktø tà tautiðkumà iðlaiky-ti ir skatinti?

Labai paprastai: per mokytojus,per jaunimà. Jeigu þmogus savyjeneturi ádiegto tautiðkumo jausmo,tai labai sunku bus já ádiegti, jeigujam 50 metø.

Tolerancijos neiðmokënet krikðèionybë

Kompiuteriai, internetas, net tele-vizija nuo tautiðkumo vaikus atstumia,

nes jie girdi anglø kalbà,kuri Europoje stumia netdideliø tautø kalbas. Ame-rikietiðka masinë kultûra,kuri mus pirmiausia pasie-kia per ne paèius geriausiusfilmus, taip pat, atleiskite,tautiðkumo neskatina.

Reikia ásiþiûrëti, kasdarosi su Lietuva: kodël

mûsø tauta maþëja, o kaimyninës � di-dëja? Taip yra pirmiausia dël to, kadpasiduodame kitø átakai. Mes puikiaiginèijamës tarpusavyje, bet kitatau-èiams nenusileidþiame. Galimas daly-kas, taip yra dël to, kad mûsø lietuvið-koji pagonybë kai kuriais atþvilgiaisbuvo labai tolerantiðka ir net dora. Tikmane stebina, kodël lietuviai vienas ki-tà vis bando paþeminti, pavydi vienaskitam. Net ir krikðèionybë mûsø tau-tos neiðmokë vertinti kità þmogø, norsjis yra toks pat stebuklas. Duok kitamkelià, bet neleisk lipti ant galvos.

Kai kuriø tautø atstovai, kad ir bu-vusiame vadinamame Vilniaus kraðte,daug agresyviau pabrëþia savo tautiðku-mà. Kodël mums nepadarius to paties?

Man svetimas nusiteikimas prieð

bet kurià tautà. Mums su mama trau-kiantis ið Lietuvos arkliais vaþiavomeper visà Ðiaurës Vokietijà, vos ne ikipat Ðiaurës jûros. Ir mûsø kelyje nie-kas mums prieð nosá nëra uþtrenkæsdurø. Atidarydavo, pavalgydindavo,duodavo ðvarià patalynæ, paðerdavoarklius. Vaþiuodavome toliau. Visursutikome daug dorø þmoniø.

Negaliu pateisinti antisemitiz-mo, kurio pakanka ir dabartinëjeEuropoje, net Amerikoje. Prisime-nu, kai tik atvykome á ðià ðalá, eina-me su viena moterimi á restoranà, ojos neáleidþia. Kodël? Mat èia tikkrikðèionims. Su manimi atëjusi bru-netë jau pasirodë átartina.

Vaþiuojame á Floridà su vaikais,

sustojame degalinëje. Prie tualeto uþ-raðai: spalvotiesiems ir baltiesiems. Ma-no mergaitei ádomiau eiti ten, kur spal-vota. Jos neleidþia: èia tik juodukams.

Velnias gudresnis ir uþ patágudriausià þmogø

Aiðku, tokie dalykai Amerikojemus labai stebino. O kas daugiausiaman padëjo Amerikoje? Þydai, su ku-riais kartu dirbome. Mat konservatyvûstikintys þydai ásitikinæ, jog kasdien turipadaryti bent po vienà gerà darbà. Pa-naðiai kaip skautai. Reikëdavo nuvyktipas tëvus, tai 50 myliø mane nuveþë se-nukas þydas. Þmogus yra vaikðèiojan-tis stebuklas. Kai pagalvoji � tikrai ste-buklas. Taèiau kiekvienas ið mûsø turisavyje pusæ velniuko ir pusæ angeliuko.Katras daugiau reiðkiasi priklauso tiknuo gyvenimo aplinkybiø, situacijos.Neseniai skaièiau vieno raðytojo ið Oks-fordo knygà apie tai, kaip velnias gun-do þmogø. Raðoma, kaip Liuciferis ki-tus velniukus moko gundymo meno,kad þmogø nutemptø á pragarà. Skai-tai tà knygà ir pradedi suvokti, kad þmo-gø taip galima sugundyti, jog jis ir ne-

pajus. Velniukai gali bûti gudresni ir uþpatá gudriausià þmogø.

Kaip atsispirti gundymams?Kaþkas turi bûti á þmogø áaugæ,

tada turës jëgos atsispirti. Neþinau,ar turi bûti jam duota ið aukðèiau, arið þemiau, bet turi bûti duota. Esutam tikra prasme labai religinga,mëgstu gyventi kaip reikalauja ásta-tymai ir nuolat prisimenu, kà sakoþmogaus pareiga. Ir vis dëlto man at-rodo, kad esu daugiau agnostikë.Yra daug dalykø, kuriuos þmogui su-prasti nëra lengva. Galiu sutikti, kadþmogaus protas yra labai ðviesus, kû-rybiðkas, ir mes daug kà gyvendamipadarome, bet juk neþinome, ko at-einame á ðià þemæ ir kur nueisime.

Kaip kokie elektronai suskrisime átaðkà ir kas bus toliau?

Kartais sakau: norëèiau bûti neut-ronas, kuris eina kiaurai per viskà. Betne elektronas, kuris tuojau pat pri-trauks teigiamai áelektrintas daleles.

Gal mintyje turite neutrinà, paèiàsvarbiausià dalelæ, kuriai nëra jokiøkliûèiø?

Mes vadiname neutronu. JûsLietuvoje daug kà kitaip vadinate.

Poetø átakojePapasakokite apie save, kaip gyve-

note Lietuvoje, paskui Amerikoje.Mano tëvelis Lietuvoje buvo ad-

vokatas, o mamytë studijavo medici-nà, bet iðtekëjusi mokslà nutraukë.Tëveliui teko dirbti Lietuvos amba-sadoje Maskvoje kartu su JurgiuBaltruðaièiu, kai ðis buvo Lietuvosambasadorius Sovietø Rusijoje. Gi-miau Maskvoje 1923 m., bet, aiðku,J. Baltruðaièio neatsimenu.

Kokias pareigas Jûsø tëvelis uþëmëLietuvos ambasadoje Maskvoje?

Jis buvo atsakingas uþ þmones,kurie repatrijavo á Lietuvà. Visi pa-bëgëliai ið Lietuvos per Maskvà ga-lëjo gráþti á tëvynæ.

Jûs prisiminëte poetà J. Baltruðai-tá, bet tikriausiai rusiðkai eiliavæs po-etas ne itin koks tautiðkumo pavyzdys?

Þinote, J. Baltruðaitis pasidarëtautinës krypties lietuvis. Nëra kostebëtis, kad daug lietuviø nemokë-jo lietuviðkai, nes daugiau kaip ðimt-metá Lietuva buvo carinës Rusijossudëtyje. Po Rusijos revoliucijø irperversmø Lietuva 1918 m. atgavoNepriklausomybæ. Lietuvai buvopripaþinta teritorija su 6,5 mln. gy-ventojø. Paryþiuje Lietuvos intere-sams atstovavo poetas Oskaras Mi-laðius, visai nemokëjæs lietuviðkai.Bet visa siela pamilo Lietuvà, puikiaimûsø kraðtà apraðë.

Tai ðtai tokiø þmoniø átakoje mesir augome. 1940 m. baigiau M. Peè-kauskaitës gimnazijà Kaune, mokiau-si Vytauto Didþiojo universitete irbaigiau keturis kursus, o aukðtojomokslo diplomà ágijau 1948 m. baigu-si Hamburgo universiteto Medicinosfakultetà, jau mums pasitraukus á Vo-kietijà. Mes, visos draugës, kas rytàeidavome 5 kilometrus á Hamburgouniversiteto paskaitas. Vokieèiai pri-ëmë studijuoti visus, kurie tik norëjogauti aukðtàjá iðsilavinimà. Tai buvokaro reparacijos pabëgëliams.

Per daug protingi,kad sau galëtø pagelbëti

Visà laikà dirbau, bëgiojau kaipðuniukas. Esu gydytoja, su þmonëmispratusi, þmoniø nebijau. Persikëlusiá JAV 1954 m. ágijau teisæ praktikuotiIlinojaus valstijoje (fizinës medici-nos ir reabilitacijos specialybë). Dir-bau profesore asistente Ilinojaus

Gydytoja Meilutë Indreikaitë-Biskienë Simpoziumo metu Lemonte nutarë taptiMokslo Lietuvos prenumeratore

Gydytoja Meilutë Indreikaitë-Biskienë su bièiulëmis ir prof. Romualdu Kaðuba parodoje Lemonte

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 15

naujame tûkstantmetyje (15)

SIMPOZIUMAS

Aplinka, kurioje gyvename,oras, kuriuo kvëpuojame, mais-tas, kurá valgome tai ir yra, ko ge-ro, svarbiausi þmogaus sveikatà irgyvenimà lemiantys veiksniai. Po-kalbyje su Kauno technologijosuniversiteto Maisto produktøtechnologijos katedros vedëjuprof. Petru Rimantu Venskutoniu,suprantama, kalbësimës daugiau-sia apie maistà � tradiciná lietuvið-kà ir tà, kuris mûsø kraðtà pasie-kia ekonominës integracijos,þmoniø migracijos, apskritai, glo-balizacijos veiksniø átakoje.

Ne paslaptis, jog mûsø ðaly-je vyksta sudëtingi pokyèiai þe-mës ûkyje, maisto pramonëje, visdaugiau naudojama pigesniø ne-tradiciniø maisto þaliavø (sojosproduktø, kitos kilmës baltymøkoncentratø) ir sintetiniø maistopriedø (fosfatø, nitritø ir kitø).Taigi pokyèiai � ne tradicinio lie-tuviðko maisto naudai. Ðiandienniekas nepasakys, ar lietuviðkasmaistas visiðkai praras dar turi-mas savo pozicijas, o gal iðlikslietuviams bûdingo gyvenimobûdo ir jø tapatumo neatsiejamadalimi, savotiðka mûsø savitumodar vienu árodymuø pasauliui?

Tai vis klausimai, kurie natû-raliai kyla, bet á kuriuos atsakymøgeriausia ieðkoti su ðios sritiesprofesionalu. Prof. P. R. Vensku-tonis kaip tik yra vienas ið jø. Pra-ëjusiais metais jis minëjo savo50-metá. Gimæs Kaiðiadoryse,1976 m. tuometiniame Kauno po-litechnikos institute (dabar KTU)ágijo maisto produktø inþinie-riaus technologo specialybæ.1986 m. apsigynë pirmà diserta-

Pagiriamasis þodislietuviðkam laðiniui (1)

cijà Kijevo maisto pramonës ins-titute. Mokslinio darbo sritis � na-tûraliø maisto priedø chemija irtechnologija. Paskelbë daugiaukaip 200 moksliniø darbø.

Su prof. P. R. VENSKUTONIUbendrauta lëktuve, gráþtant ið Èi-kagos, XII pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziumo.

Kokie veiksniai ðiandienlemia lietuvio mitybà

Ið pradþiø tradicinis klausimas:koks buvo Jûsø kelias á Simpoziumà?

Turëèiau prisiimti ðiek tiek kriti-kos savo adresu, nes apie artëjantáSimpoziumà beveik nieko neþinojauir labai nesidomëjau. Taèiau paskam-bino KTU prorektorius mokslui prof.Vytautas Ostaðevièius ir papraðë pa-siûlyti koká nors praneðimà bûsima-jam Simpoziumui apie lietuviðkàmaistà. Ne apie mûsø katedros moks-lininkø rezultatus, bet kà nors popu-liariau, nes Simpoziume dalyvausdaug skirtingø interesø þmoniø, oapie maistà visiems ádomu. Paraðiaupavadinimà: Lietuviðkas maistas � po-kyèiø ir tradicijø sankirtoje, nusiunèiauprorektoriui � ir pamirðau apie tai.

Susitinku kolegà ið organinës biologi-jos katedros, o jis ir sako: Sveikinu, taupaskyrë finansavimà vykti á Èikagà. At-sidariau tinklalapá � ið tiesø mëlynaspalva paþymëta pavardë, vadinasi,skrisiu valstybës remiamas.

Tad kaip keièiasi lietuviðkas mais-tas? Apie savo praneðimo turiná Sim-poziume ir papasakokite, nes juk labainedaug mûsø skaitytojø galëjo iðklau-syti tà praneðimà.

Per pastaruosius 15 metø mûsømaistas keièiasi labai smarkiai. Tiekmityba, tiek maisto gamybos techno-logijos, tiek paèios maisto tradicijos.Tie dalykai mano praneðime iðnag-rinëti ávairiais aspektais, medþiagailiustruota 99 skaidrëmis.

Mûsø mityboje akivaizdi ávairiøpasaulio virtuviø invazija; pradedanttradicine kinø virtuve ir baigiantMc�Donalds�u.

Taèiau kiek tai ðiandien lemia lie-tuvio mitybà? Tai kas, kad Vilniuje de-ðimtys kinø restoranø, bet tesu buvæstik viename ir tik kartà. O Mc�Do-nalds�e sugebëjau dar në karto neap-silankyti ir ten manæs visai netraukia.Manau, jog panaðaus uþsispyrimooþiaragiø Lietuvoje esama ir daugiau.

Vis dëlto átakos lietuvio mitybaivisa tai turi, pasiþiûrëkite, kas á tasmaitinimosi ástaigas eina? Jaunimas.

Parduotuvëse apstu ávairiø naujømaisto produktø, jie turi paklausà,antraip jø ten nebûtø.

Per uþsienio ámones pirmiausiaLietuvoje atsiranda naujos maistogamybos technologijos. Ðtai kad irgigantas Kraft Food, nupirkæs mûsøðalyje fabrikà. Ádomu, kad ði bei ki-tos ámonës atsiþvelgia ir á nacionali-nës rinkos ypatumus, diegia savonaujoves. Naudoja daug maisto prie-dø, taip pat ir genetiðkai modifikuo-tø produktø, funkciniø maisto pro-duktø ir panaðiai. Maisto gamybosreikalavimai harmonizuojami su Eu-ropos Sàjungos reikalavimais. Ap-skritai tai yra ypaè plati sfera.

Europa � átari ne pirmosjaunystës dama

Kokios tendencijos, á kà einama?Á maisto gamybos unifikavimà,Mc�Donalds�o tipo maisto gamybà irvartojimà (koks bjaurus techno-kratiðkas þodis, bet juk viskas unifi-kuojama, jau net kalbëdamiesi pa-mirðtame lietuviðkà valgyti).

Lietuviai yra bene labiausiai be-siprieðinantys Mc�Donald�ams, todëlði amerikietiðka maisto gamybos sis-tema Lietuvoje neplinta, kitaip negukitose Europos valstybëse. Lietuvo-je ne tik nedaugëja Mc�Donalds�o ti-po ástaigø, bet net kalbama apie kaikuriø uþdarymà.

Taip yra dël to, kad lietuviðkomaisto kokybë gera, tad amerikieèiaièia mûsø nenustebins? Nebent tik grei-to maisto paruoðimo technologijomis.

Juk kà daþniausiai pabrëþia áLietuvà atvykæ ið kitø ðaliø þmonës?Lietuviðko maisto natûralumà, ribo-tà priedø naudojimà, gerà ir natûra-lø skoná, malonø aromatà. O koksyra uþsieninis maistas? Visiðka prie-ðingybë: sintetinis, cheminis.

Ir genetiðkai pakeistas?Genetiðkai pakeisto maisto po-

þiûriu Europa labai konservatyvi, oAmerika labai atvira. Ten daug gene-tiðkai modifikuoto maisto, o Europo-je vartojami tik kukurûzai ir sojos.

Bet ðtai kà teigia þurnalistas VladasJ. Vilûnas, su kuriuo dabar sëdime gretatame paèiame lëktuve, ir kuris taip patdalyvavo XII pasaulio lietuviø mokslo irkûrybos simpoziume: amerikieèiaikiaulës genu modifikuotà sojà parduo-da kinams, o kinai gamina padaþà, kuráveþa á Lietuvà. Tiesa, tai gal nëra siste-ma, bet fakto bûta.

Jeigu bûta, tai paþeidimas. Kitavertus, tuo genetiniu modifikavimuþmoniø nereikëtø per daug gàsdinti.Juk kam daromas tas modifikavimas?Siekiama pagerinti kokybæ, kad auga-las gamintø daugiau vertingø medþia-gø. Ðtai modifikuoti geltonieji ryþiai(Golden Rise) daug daugiau gaminakarotinoidø, vitaminø A. To ir norima.

Taèiau Europa þvelgia á visà eko-sistemà. Atrodytø, genø modifikavi-mas veda á gera: augalai tampa atspa-rûs kenkëjams, ligoms, taèiau kaip tamodifikacija pakeis visà ekosistemà?Nëra paprasta prognozuoti. Todël Eu-ropos mokslas siûlo tokius pokyèiusvertinti labai atsargiai ir neskubëti.

Prieðnuodþiai prieðlaisvuosius radikalus

Kokius tyrimus atlieka Jûsø vado-vaujama Maisto produktø technologi-jos laboratorija?

Mes tyrinëjame natûralius mais-to priedus, ávairius komponentus iðaugalø, pavyzdþiui, kai kuriuos eks-traktus, kurie pasiþymi antioksidaci-nëmis savybëmis ir gali bûti panau-doti kaip natûralûs antioksidantai.Juk dabar naudojama ir daug sinte-tiniø medþiagø, o mes siekiame ras-ti natûraliø. Oksidacijos procesai

vyksta tiek maiste, tiek organizme.Antai organizme nuolat gaminasilaisvieji radikalai, kurie gali paþeistilàsteliø membranà, DNR, dël ko galiprasidëti vëþio làsteliø vystymasis.

Aiðku, organizmas turi savo ap-saugos sistemà, kuri suriða laisvuosiusradikalus. Vis dëlto, kartais paties or-ganizmo apsaugos sistemos nepakan-ka, todël prireikia poveikio ið ðalies.

Tad kokiø siûlote prieðnuodþiøprieð laisvuosius radikalus?

Nieko naujo gal nepasakysiu, betlabai daug tø antiradikaliniø medþia-gø yra vaisiuose, darþovëse. Ið vita-minø ðiuo poþiûriu itin veiksmingi Eir C, o kiti vitaminai atlieka kitasfunkcijas.

Koká maistà vartojant galima stip-rinti imuninæ sistemà? Ar laisvieji radi-kalai gali paþeisti þmogaus imunitetà?

Yra medþiagø, aktyvinanèiøimuninæ sistemà; o laisvieji radikalaijà gali smarkiai paþeisti.

Naikindami laisvuosius radikalus,kartus stiprinsime imuninæ sistemà? Ogal viskas sudëtingiau?

Taip tiesiogiai teigti negalima,bet tam tikro poveikio imuninei sis-temai esama. Taèiau tas poveikis di-desnis apsauginei làsteliø sistemai,nes suriðus laisvuosius radikalus ma-þiau làsteliø ir DNR bus paþeista.

Nepriklausomybënuo viðtienos

Ar nealiname savo organizmo, ne-maþiname jo imuniniø savybiø valgy-dami pernelyg daug viðtienos? Juk nepaslaptis, kad á tø paukðèiø maistà taippat dedami ávairûs augimo hormonai.Per dideli jø kiekiai, patenkantys áþmogaus organizmà vartojant paukð-tienà, �atpratina� mûsø organizmolàsteles kai kuriø tø hormonø ar fer-mentø pakankamà kieká pasigaminti.Vadinasi, jø reikia gauti ið ðalies. Þmo-gaus organizmas tampa priklausomasnuo tø maisto produktø.

Ar tokia màstymo schema teisinga?Auginant viðtas naudojami hor-

moniniai preparatai, kurie, patekæ áþmogaus organizmà, gali sukelti nei-giamø padariniø. Todël geriau valgy-ti lietuviðkà, o ne ið kitø ðaliø atveþtàviðtienà. Vis dëlto Lietuvoje laiko-masi pakankamai grieþtø reikalavi-mø. Tarp kitko, á Lietuvà draudþia-ma áveþti amerikietiðkà viðtienà.

Vadinamàsias �Buðo ðlauneles�?Taip. Europoje hormoniniø pre-

paratø naudojama gerokai maþiau,negu JAV.

Lietuviðki laðiniai �ne vien kalorijø ðaltinisLietuviai nuo seno ápratæ vartoti

riebokus ir net labai riebius maistoproduktus, ypaè mëgstame kiaulienu-tæ. Ar tai labai sveikatai galintis pa-kenkti maisto produktas?

Svarbiausia, kad mityboje bûtøiðlaikytas balansas. Aiðku, lietuviømaisto racione pernelyg daug gyvû-ninës kilmës riebalø. Ðiuo poþiûriugal net pirmaujame Europoje kartusu latviais bei estais. Tai turi átakosðirdies ir kraujagysliø susirgimams.

Kaip reiktø subalansuoti riebaløvartojimà?

Reikia maþinti gyvûninës kilmësriebalø vartojimà ir didinti þuvø kil-mës riebalø kieká, nes juose yra daugvertingø polisoèiøjø riebalø rûgðèiø,taip pat reikia vartoti daugiau auga-linio aliejaus (sëmenø, alyvuogiø,rapsø, saulëgràþø).

Kà galite pasakyti apie toká tradicinálietuviðkà maisto produktà kaip laðiniai?Ar tai sveikas maistas? O gal vengtinas?

Laðinius sakingai valgyti yra svei-ka. Mat kiauliø riebaluose ir

Nukelta á 16 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

VÁ Seimo leidyklos Valstybës þinios direktorius Mintautas Daulenskis, LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas,LR Seimo ir JAV lietuviø bendruomenës komisijos pirmininkas Vaclovas Karbauskis ir Seimo komisijø sekretoriato

vadovë Janina Ðniaukðtienë Lemonte prie pietø stalo skanauja Amerikos lietuviø patiekalus

Ið Lietuvos atvykusios treèiosios iðeiviø kartos atstovës rûpinosi kavaSimpoziumo dalyviams

16 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Simpoziumas Èikagoje. Pirmasis naujame tûkstantmetyje (15)

SIMPOZIUMAS

laðiniuose yra vadinamø konjukuo-tø (suporintø jungèiø) polinesoèiøriebalø rûgðèiø. Augaliniuose alie-juose jø nëra, nebent tik kai kuriuo-se augaluose, pavyzdþiui, nakviðose.Organizmui ðiø rûgðèiø labai reikia.Galima dabar rasti papildus, jie par-duodami vaistinëse. Angliðkai jie þy-mimi raidëmis CLI. Tai gera preven-cinë priemonë nuo ávairiø ligø.

Taigi nuo lietuviðko laðinio nerei-këtø nusigræþti?

Taip, svarbu derinti tø rûgðèiø irkalorijø kieká. Jeigu pradësime laði-niø labai daug valgyti, tai gausimedaug kalorijø � vël negerai.

Buvo metas, kai á laðinius buvoþiûrima tik kaip á labai kaloringàmaistà, taèiau paaiðkëjo, jog tai ir la-bai vertingø, organizmui bûtinø me-dþiagø ðaltinis. Þmoniø poþiûris ádaug kà po truputá keièiasi.

Tradiciðkai lietuviai maþokai var-toja vaisiø, labiau pasitiki �rimtes-niais� uþkandþiais.

Labai blogai daro. Dabar vaisiøpasirinkimas didelis ir jø valgyti rei-kia kuo daugiau. Vaisiai ir darþo-vës � pagrindiniai antioksidantø irvitaminø ðaltiniai.

Ar vaisiø mums neatstoja tradici-nës lietuviðkos darþovës?

Labai geras pasirinkimas. Yra net-gi tokia teorija, kad reikia valgyti tasdarþoves ir vaisius, kurie auginami to-

je paèioje klimato zonoje, kurgyvena þmogus. Nëra daug ðios

teorijos pagrástumà patvirtinanèiømoksliniø duomenø, tad veikiau tai hi-potezë, o ne teorija. Taèiau tai ganapagrástas teiginys.

Jei kalbame apie lietuviðkus ir len-kiðkus obuolius, tai èia kone ta pati kli-mato juosta. Taèiau jeigu mintyje turimecitrusinius augalus, tai, aiðku, jie atveþa-mi ið visai kitø klimato zonø. Jie labainaudingi organizmui ir jø bijoti nereikia.

Prisëskimesu arbatos puodeliu

Kà galite pasakyti apie ávairias ar-batas, kurios atveþamos á Lietuvà?

Seniai árodyta, kad arbatose yra la-bai organizmui vertingø junginiø, che-mikai juos vadina galokatechinais. Per

pastaruosius du deðimtmeèius árody-tos arbatø prieðvëþinës savybës. Tai pa-sakytina ir apie þalià, ir apie juodà ar-batas, kuriose yra skirtingø junginiø.Vis dëlto pirmenybæ reiktø teikti þaliaiarbatai, nes joje vyrauja katechinai.

O kinroþiø, erðkëtroþiø ir panaðiosarbatos?

Kinroþë pasiþymi ávairiomis bio-logiðkai aktyviomis medþiagomis, to-dël reiktø vartoti saikingai. Jose yradaug C vitamino, tai energetiðkaivertingas gërimas.

Tai kodël reikia vartoti saikingai?Kuo gali bûti pavojinga?

Ðiose arbatose yra daug aktyviømedþiagø, kai kurie þmonës, jø iðgë-ræ per daug, gali jausti nerimà, gal irkitus simptomus.

Vartoti saikingai,ar iðvis nevartoti �

ðtai klausimas koksaiO alkoholis? Profesorë Elena

Eringienë siûlo visai nerûkyti ir neger-ti, geriau netgi ir po maþai nevartoti.O kaip Jûs patartumëte?

Dël rûkymo � geriau iðvis nevar-toti, prof. E. Eringienë teisi. O dël al-koholio, tai èia lazda su dviem galais.Yra toks prancûziðkas paradoksas:prancûzai geria bene daugiausia vy-no ir maþiau uþ kitø tautø þmonesserga ðirdies ir kraujagysliø ligomis.Kitas pasakys, kad prancûzai uþtatgali daugiau kentëti nuo kepenø ci-rozës. Tad nëra paprasta propaguo-ti toká dalykà kaip saikingà alkoho-

lio vartojimà. Be jokios abejonës,vartoti saikingai yra geriau, negu ne-saikingai. Taèiau kas geriau � sakin-gai vartoti ar iðvis nevartoti � klau-simas.

O kada pradeda reikðtis priklauso-mybë nuo alkoholio?

Tai jau medicinos sritis. Kiekvie-nas þmogus skirtingas. Yra tam tik-ras fermentas � alkoholio dehidro-genazë. Vienø þmoniø organizme tofermento yra daugiau, kitø � maþiau.Árodyta, kad alkoholizmas kai ku-riems þmonëms gali bûti ir ágimtas.

Reikia suprasti, kad þmogaus orga-nizmo làstelëse to fermento gali stigti irpasireikð chroniðka trauka alkoholiui?

Jeigu þmogaus làstelëse to fer-mento pakanka � viskas tvarkoje, jisprie alkoholio nepripranta. Jeigufermento trûksta, organizmas reika-lauja nuolatinio papildymo.

Taip mes pateisiname gerokai pa-dauginanèià þmonijos dalá?

Liga nëra nusikaltimas, nors nie-kas dël jos nesidþiaugia, Lietuvojepalengva pereinama nuo stipriø gë-rimø prie silpnesniø � vyno, alaus.Tai geras poþymis.

Kaip vertinate alø?Kad þmogaus organizmui bûtø bû-

tinas, negalima sakyti, taèiau skanus gë-rimas, tad kodël bokalo kito neiðgërus.Aluje yra ir naudingø medþiagø, vita-minø, ypaè, jeigu alus nepasterizuotas.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 14 p.universiteto klinikose (Èikaga, IL),medicinos mokyklos lektore, konsul-tante daugelyje Èikagos ligoniniø.Paskelbiau moksliniø straipsniø. Ta-pau JAV Lietuviø bendruomenës,Amerikos lietuviø tarybos, Pasauliolietuviø gydytojø sàjungos, Lietuviøgydytojø draugijos nare.

Daug metø dirbau kariuomenësligoninëje. Tai iðtisas gydymo kom-pleksas su 3 tûkstanèiais lovø. KaiDþonas Kenedis tapo JAV preziden-tu, uþ vienà simboliná dolerá visas di-dþiulis sklypas, priklausæs Ilinojausuniversitetui, buvo parduotas ir tojevietoje pastatytas Loyola-Hines ligo-niniø kompleksas. Nepamirðkime,kad Dþ. Kenedis buvo katalikas, o li-gi jam tampant prezidentu Ameriko-je á katalikus þiûrëta truputá átarti-nai � kaip á tarnaujanèius Romai. To-je ligoninëje dirbau 40 metø.

Daugiausia man tekdavo gydytivyrus, suprantama, juk tai buvo karoveteranø ligoninë. Ten geriausi pa-cientai. Taip pat dalyvavau gydymonuo alkoholizmo programoje dar taislaikais, kai psichiatrai su alkoholikaisnenorëjo turëti nieko bendro.

Daktarams toje ligoninëje tek-davo labai daug dirbti, tai buvo labaigeri specialistai, nes kitokiø nelaikë.Amerikieèiai galvoja, kad nieko ne-gausi uþ dykà. Turiu pacientà, kurisgydësi 15 metø ir nelabai sëkmingai.Gydydamasis prarado pusæ savo gy-venimo santaupø. Tada pateko á ve-teranø ligoninæ ir buvo labai paten-kintas, vis gailëjosi, kad anksèiau áðià ligoninæ neatëjo. Mat uþ dykà irgydo gerai.

Apskritai mëgau dirbti su alko-holikais. Amerikos statistika sako,kad alkoholikø inteligentiðkumo ro-diklis aukðtesnis uþ bendrà vidurkáðalyje. Tarp pacientø turëjau iðties la-bai inteligentiðkø, iðsilavinusiø as-menybiø. Daug pasiekæ gyvenime,bet patekæ á priklausomybæ nuo al-

Didþiuotis savo tauta turi bûtiágimta kiekvienam þmoguikoholio, staiga patirdavo, kad viskaspradeda griûti jø gyvenime. Kaip sa-ko amerikieèiai, ne vienas ið tø þmo-niø buvo per daug protingas, kad ga-lëtø sau padëti. Þmogus negali pri-sipaþinti, kad jis vergas, kad kaþkasuþ já stipresnis.

Praðo nevadinti �amerikone�Kaip mes visà gyvenimà buvome

auklëjami? Man teko bûti katalikømokyklos sesele, paskui katalikø sà-jungos mokykloje. Visà laikà su pa-garba buvome mokomi Lietuvos is-torijos. Mus mokë didþiuotis savotautos praeitimi ir sena lietuviø kal-ba. Kai savo sûnui primindavau skai-tyti istorijà, jis vienà kartà man ir sa-ko: Mama, kas yra istorija? �Is story�angliðkai � tai pasaka. Tai þodþiø þais-mas, bet ið dalies jis teisus.

Mano duktë Indrë 10 metø dir-bo Lietuvoje. Sûnus tai pat dirbaLietuvoje, kiekvienà pavasará vykstaá Kanadà þuvauti ir vël gráþta á Lie-tuvà. O mano vyras murma: Ko mes

èia sëdim, ko sëdim? Að atsakau: Të-veli, kas nors juk turi dirbti. Kaip ga-lim vaþiuoti, jei vaikai dar auga.

Treèios bangos emigrantus aðlinkusi vadinti tarybukais. Nemataujokio pagrindo ásiþeisti, jeigu taip pa-vadina, nes þodis labai graþus. Taippat galëèiau ásiþeisti, kai mane pava-dina amerikone. Esu tautinës orien-tacijos þmogus, todël prieðinuosi, jeikas mane taip vadina.

Apskritai esmë ne varduose, svar-bu kà þmogus daro, o ne kà kalba. Taiðtai ðitø tarybukø gal koká 60 paþástu,daugelis tapo gerais mano draugais.Mano namuose visi jauèiasi savi. Ne-sutikau në vieno melagio ar nesàþi-ningo. Kiti, atvykæ ið Lietuvos, neturikur gyventi, tai sakau: Yra ðaldytuvas,duonos � valgykite, yra lova � miego-kite, darykite, kà norite, bet að neturiulaiko apie jus ðokinëti...

Daþnai girdþiu sakant: Tu negalivisiems padëti. Aiðku, negaliu, betkiek galiu, tiek padedu. Man atrodo,kad tokiø þmoniø yra daug, taèiau

kai kurie nesuvokia gyvenimo es-mës. Að maèiau labai daug turtingøþmoniø, ir jie buvo labai nelaimingi.

Priklausymas savo tautaiAr labai skiriasi nuo Amerikos lie-

tuviø tarybukai ir kiti Lietuvoje gyve-nantys?

Man atrodo, kad vieni nuo kitøvisai nesiskiriame, esame tie patysþmonës. Bet visi lietuviai turi savokeistybiø.

Ar galima bûti patriotu ir nedek-laruojant, menkiausiai progai esantnuolat nepabrëþiant savo tautiðko nu-siteikimo?

Man atrodo, kad dauguma taipir daro, nes madoje kosmopolitiz-mas. Suprantu, kad Dievulis þmonesvienodai apdovanojo: baltus, juodusir geltonus. Taèiau tai, kaip þmogusþengs per gyvenimo kelià, priklausonuo kiekvieno ið mûsø uþsispyrimo,gabumø, aplinkos. Didþiuotis savotauta, jos praeitimi turëtø bûti bû-dinga kiekvienam þmogui. Mane þa-

vi Oskaro Milaðiaus poezija, taip patir proza, kuri labai poetiðka. Jis ne-raðë lietuviðkai, bet buvo ásitikinæs,kad tavo priklausomybë tautai, jospraeitis þmogui duoda savotiðkà�pasà�. Kà besakytume, o kiekvienasturime savo ðeimà, tautà, esame ir vi-sos þmonijos dalis.

Gyvena tuo paèiudideliu jausmu

Simpoziumo renginiuose matëmedaug iðeivijos lietuviø, daugiausia gy-venanèiø Amerikoje. Kaip Jûs ðiuosþmones apibûdintumëte?

Tai labai patriotiðki þmonës. Ðtaiamþinà atilsá mano dëdë, buvæs Pa-nevëþio apskrities agronomas, visàlaikà tvirtino, kad tikrai gráð á Lietu-và, kad Lietuva iðsilaikys. Emocineprasme jis nesuklydo, nes Lietuvalaisvæ atgavo. Vadinasi, mano dëdëgyveno tuo paèiu jausmu, kurá iðgy-veno ir tie, kurie rankomis sukibæstovëjo Baltijos kelyje.

Vadinasi, Jûs suprantate tà jaus-mà, kuris mus iðvedë á Baltijos kelià?

Puikiai suprantu, tik kur tas jaus-mas dingo? Man labiausiai gaila lie-tuviðko ûkio, kuris visus mus iðaugi-no, lietuviðko kaimo.

Ar gráð á Lietuvà tie, kurie èia at-vyko ekonominiais sumetimais?

Pastebiu toká dalykà: jeigu tik ku-ris naujai atvykæs pradeda peiktiAmerikà, tai tikrai þinau, kad ðitas áLietuvà negráð. Labai daug tokiø pa-þástu.

Kas jiems nepatinka Amerikoje?Pirmiausia gal mes, senieji lie-

tuviai.Gal dël savo kartais kiek prikiða-

mai rodomo tautiðkumo?Ne todël. O dël to, kad tai lietu-

viai. Kita vertus, man sekësi, nes nëvieno blogo savo tautieèio nesu su-tikusi. Bent ligi ðiol.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Pagiriamasis þodislietuviðkam laðiniui (1)

Atkelta ið 15 p.

Pagiriamasis þodislietuviðkam laðiniui (1)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka Naktinë Èikaga

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 17

Mokslo ir studijø institucijosedirba keli tûkstanèiai þmoniø. Josedirbanèiø mokslininkø pensiná aprû-pinimà ið esmës reglamentuoja Vals-tybiniø socialinio draudimo pensijøbei Mokslininkø valstybiniø pensijølaikinasis ástatymai. Pagal ðiuos abuástatymus pensijas skiriasi ir mokaSodros teritoriniai skyriai. Todël at-eityje pagal abu ar bent vienà ið ávar-dytø ástatymø mokamà pensijà (-as)pretenduosiantiems asmenims ver-tëtø pasirûpinti, jog jø ágytà pensijødraudimo staþà árodantys dokumen-tai bûtø sukaupti Sodros kompiute-rinëje duomenø bazëje. Ágytas moks-linio darbo staþas bus áskaitytas ski-riant tiek mokslininkø valstybinæpensijà, tiek valstybinæ socialiniodraudimo senatvës ar invalidumopensijà. Taigi Sodros teritoriniameskyriuje sukaupti duomenys apiepensijø draudimo staþà ateityje á mi-nëtas pensijas pretenduojanèius as-menis iðvaduos nuo sunkumø, galin-èiø kilti pagrindþiant ágytà pensijø

2001 m. liepos 11 d. LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimeNr. 899 Dël minimaliø kvalifikaciniøvalstybiniø mokslo ir studijø instituci-jø dëstytojø ir mokslo darbuotojø pa-reigybiø reikalavimø, konkursø valsty-biniø mokslo ir studijø institucijø dës-tytojø ir mokslo darbuotojø pareigaseiti organizavimo, dëstytojø ir mokslodarbuotojø atestavimo tvarkos ir pe-dagoginiø vardø suteikimo universite-tuose tvarkos patvirtinimo tarp reikð-mingø darbø asmens, pretenduojan-èio eiti profesoriaus ar docento pa-reigas, nebeliko vietos mokykliniamsvadovëliams. Ið pirmo þvilgsnio tar-si viskas labai kruopðèiai pasverta,ávertinta ir logiðkai nuspræsta: mo-kyklinis vadovëlis nëra mokslinëpublikacija! Bet kuriant naujà Lietu-vos ðvietimo sistemà vadovëlio vaid-muo vis dar yra neákainojama verty-bë. Su pirmàja lietuviðka knyga1547 metais á mûsø namus atëjo irpirmasis mokyklinis vadovëlis �Martyno Maþvydo elementorius �Pi-gus ir trumpas mokslas skaityti ir ra-ðyti�. �Atëjo ir stojo prie darbo:auginti, mokyti, ðviesti, guosti, kentë-ti, þadinti, ginti...� (Justinas Marcin-kevièius). �Paskaièiuota, kad nuo1547 metø ligi mûsø dienø lietuviøkalba iðleista apie 100 000 originaliøir verstiniø knygø� (Justinas Marcin-kevièius). Per tuos puspenktø lietu-viðkos raðtijos ðimtmeèiø parengta iriðleista daugybë mokykliniø vadovë-liø. Jø autoriais yra buvæ tokios iðki-lios lietuviø mokslo ir kultûros asme-nybës, kaip J. Jablonskis, V. Daugir-daitë-Sruogienë, Maironis, G. Pet-kevièaitë-Bitë ir kiti. Mûsø dienømoksleivijai vadovëlius raðanèiø au-toriø gretose rasime ir pedagogøpraktikø, ir mokslininkø, ið kuriø ne-maþa dalis dirba aukðtosiose mokyk-lose. Tarp pastarøjø matome prof.V. Daujotytæ ir prof. Z. Zinkevièiø,prof. V. Zaborskaitæ ir prof. K. Þu-perkà, prof. G. Èepaitienæ ir prof.V. Sirtautà, doc. V. Pobrein ir doc.V. Ozolaitæ, doc. B. Dobrovolská irdoc. J. Ðuká, doc. E. Marcelionienæir doc. V. Plentaitæ... Tai tik keli, toligraþu ne visi lituanistiniø vadovëliøautoriai. O koks áspûdingas sàraðasbûtø, paminëjus visus matematikusir fizikus, istorikus ir gamtininkus,kitø mokslo srièiø specialistus! Aki-vaizdu: vadovëlius raðanèiø moksli-ninkø daug. Vieni juos raðo, jausda-mi tik didelæ moralinæ pareigà mo-kyklai, nesitikëdami uþ ðá darbà neimaterialinio, nei kokio nors morali-nio atlygio, laikydami já nepagrindi-niu, daugiau � ðirdþiai maloniu uþsi-

Problema ir nuomonë

AR REIKIA REABILITUOTIMOKYKLINÁ VADOVËLÁ?

ëmimu. Kitiems, ypaè dirbantiemsedukologijos mokslo kryptyje, mo-kyklinio vadovëlio rengimas yra pir-maeilës svarbos darbas, todël jiemsaktualu, kad ir oficialus poþiûris ámokyklinio vadovëlio rengimà bûtøkiek kitoks. Dabar realybë yra maþ-daug tokia: dëstytojas, paskelbæsstraipsná recenzuojamame moksloleidinyje, nesvarbu koká � trumpà arilgà, besiremiantá autoriaus tyrimaisar kitø jau árodytais dalykais � gali ti-këtis teigiamo vertinimo já atestuo-jant ar bent jau kalendoriniø metøgale skaièiuojant balus uþ mokslinæprodukcijà, o uþ vadovëlá, deja, norsðis taip pat recenzuojamas, nors járengdamas ádësi nepalyginamai dau-giau darbo, negu raðydamas straips-ná � negausi nieko. Lankantis vienojemokslinëje konferencijoje Tartu uni-versitete teko girdëti, jog Estijoje ini-cijuojamas vyriausybës nutarimas,kad mokyklinis vadovëlis bûtø prily-gintas dviem respublikinës reikðmësmokslinëms publikacijoms. Manytu-me, jog bûtø puiku, jeigu pas musnaujas vadovëlis, kuris Ðvietimo irmokslo ministerijos nustatyta tvarkapatvirtintas ir taikomas mokyklojemokymo procese, prilygtø nors vie-nam moksliniam straipsniui, pa-skelbtam Lietuvos moksliniame lei-dinyje. Suprantant ir pripaþástant ðiopasiûlymo kontroversiðkumà, norë-tøsi pakviesti Mokslo Lietuvos skai-tytojus, visus, kuriems rûpi mokyk-los reikalai, pasvarstyti, koks mokyk-linio vadovëlio santykis su mokslu,kaip iðlaikyti tradiciðkai susiklosèiu-sià praktikà á vadovëliø rengimàátraukti ne tik gabiausius, talentin-giausius praktikus, bet ir mokslinin-kus. Pagaliau, ar publikacija, kuri bû-tina ginant disertacijà, ir publikaci-ja, kuri gali bûti pateikiama preten-duojant gauti ar patvirtinant, tarkim,docento ar profesoriaus pedagoginávardà, niekuo nesiskiria? Juk moks-lo laipsnis suteikiamas uþ tam tikràmoksliná darbà, o pedagoginis var-das � dar ir uþ pedagoginæ veiklà, ku-rios vienas ið galimø (ir pakankamaisvariø) rodikliø galëtø bûti ir moks-linë metodinë veikla, na, o prie pas-tarosios kukliai �prisiðlietø� ir mo-kyklinis vadovëlis. Taip mokyklaiskirtas vadovëlis galëtø bûti prilygin-tas taikomosios mokslinës kryptiesveiklai.

Taigi ar reikia �reabilituoti� mo-kykliná vadovëlá? O jeigu reikia, tai �kaip?

Prof. Jonas AmbrukaitisÐiauliø universitetas

Ðiø metø sausio 24 d. ið mûsø tar-po netikëtai pasitraukë ilgametisLietuvos þemës ûkio universitetoprofesorius, habilituotas agrariniømokslø daktaras Justinas Straigis.

Justinas Straigis gimë 1935 m. ko-vo 13 d. Gudiðkiø kaime (Marijampo-lës apskritis) ûkininkø ðeimoje. Nuopat maþumës pamilæs darbà, suvokæsjo svarbà ir prasmæ, jau besimokyda-mas Igliaukos vidurinëje mokyklojeJustinas Straigis pasiþymëjo kaip ak-tyvus ir paþangus mokinys. Geriausiaisekësi tikslieji mokslai, baigæs viduri-næ svajojo tapti radiotechnikos inþi-nieriumi. Taèiau likimas susiklostë ki-taip. Gavæs vidurinio mokslo atesta-tà, 1955 m. Justinas ástojo á LietuvosÞemës ûkio akademijà (dabar univer-sitetas) studijuoti agronomijos. Bûda-mas uolus ir pareigingas studentas jisne tik kruopðèiai studijavo, pildë savoþiniø aruodus, bet ir buvo aktyvus vi-suomenininkas, Studentø mokslinësdraugijos, studentø profesinio judëji-mo dalyvis. Jo atkaklumas, nepapras-tas darbðtumas, organizuotumas neli-ko nepastebëti tuometiniø pedagogø.Nors ir puoselëjæs viltá gamybineipraktikai pasirinkti Suvalkijos laukus,IV kurso studentas, Justinas Straigissutiko tuometinio LÞÛA rektoriausprof. J. Bulavo praðomas praktikà atlik-ti Akademijos Bandymø stotyje. Dar tøpaèiø metø vasaros pabaigoje buvo pri-imtas dirbi vyr. laborantu Augalininkys-tës katedroje. Jau baigæs Akademijà,susipaþino su bûsima þmona Danute.Susituokë 1963 m., uþaugino ir á moks-lus iðleido dvi dukras � Linà ir Rasà.

Nuoðirdi draugystë su tuo metuAugalininkystës katedroje dirbusiuvienu þymiausiu Lietuvos mokslinin-ku, agronomijos ir mokslinës bitinin-kystës pradininku profesoriumi JonuKriðèiûnu atgaivino jau jaunystëje Jus-tino puoselëtà potrauká bitininkystei.Ðie maþi, darbðtûs ir racionalûsvabzdþiai tapo ne tik jo darbinës veik-los simboliu, bet ir gyvenimo filosofi-ja � negailint savo jëgø dirbti ir neðtigërá þmonëms. Baigæs Agronomijosfakultetà, 1960 m., Justinas Straigis

Profesorius Justinas-VytautasStraigis (1935�2004)

pradëjo vadovauti bitininkø bûreliui.Gilinti bitininkystës þiniø jis 1964 me-tais vyksta á Riazanës Bitininkystësmoksliniø tyrimø institutà, kuriame1966 metais ágyja aukðèiausià moksli-nio bitininko kvalifikacijà. Sunkus,átemptas ir kruopðtus darbas netrukusdavë svariø rezultatø: 1967 m. paruo-ðiama ir sëkmingai apginama þemësûkio mokslø kandidato disertacija Kaikuriø kultûriniø ir laukiniø augalø reikð-më bièiø ganykloms Lietuvos Respub-likos sàlygomis. 1971 m. Justinui Strai-giui suteikiamas pedagoginis docentovardas. Ásisukæs á moksliniø ir pedago-giniø darbø verpetà Justinas toliau ak-tyviai tiria augalø nektaringumà, vado-vauja vis auganèiam bitininkø bûreliui,studentø baigiamiesiems darbams. Sa-vo kaip mokslininko ir pedagogo kva-lifikacijà këlë ávairiose aukðtosiosemokyklose ir moksliniø tyrimø institu-tuose. 1979 m. bitininkystës disciplinàperkëlus ið Augalininkystës katedros áAugalø apsaugos, Justinas Straigispradeda dirbti toje katedroje docentu.1987 metais ilgas ir sudëtingas 20 me-tø darbas vainikuojamas monografijaMedingø iðtekliø panaudojimo intensy-vumas Lietuvos Respublikos pavyzdþiu,kuri 1988 metais pristatoma Latvijos

þemdirbystës ir þemës ûkio ekonomi-kos instituto specializuotoje taryboje.Uþ tai Justinui Straigiui suteikiamasagrariniø mokslø daktaro laipsnis.1990 m. jam suteikiamas pedagoginisprofesoriaus vardas. Uþ pasiaukojimà,nuoðirdø darbà, aktyvià ðvietëjiðkàjàveiklà profesorius daug kartø apdova-notas Lietuvos Þemës ûkio universi-teto ir profesiniø organizacijø garbësir padëkø raðtais.

Per savo karjerà, iki pat paskuti-niø savo gyvenimo minuèiø, profeso-rius Justinas Straigis dirbo ne tik ak-tyvø moksliná ir pedagoginá darbà, jistapo didþiausiu bitininkystës mokslopopuliarintoju. Jo plunksnai priklau-so daugiau kaip 600 moksliniø irmokslo populiarinimo straipsniø,knygø ir broðiûrø. Svarbiausios kny-gos � Bitininkystë (1984; 1994), Biti-ninko pradþiamokslis (1993), Mëgëjið-koji bitininkystë (2002). ProfesoriusJustinas Straigis buvo vienas labiau-siai studentø mylimø dëstytojø.2000 metais jis apdovanotas Lietuvosþemës ûkio universiteto Studentø at-stovybës ásteigtu Geriausio dëstytojodiplomu. Profesoriui vadovaujant bai-giamuosius darbus paruoðë ir sëk-mingai apgynë daugiau kaip 200 ab-solventø, biomedicinos mokslø dak-taro disertacijà paruoðë ir sëkmingai1999 m. apgynë prof. J. Kriðèiûno bi-tininkystës praktinio mokymo perë-mëjas, ðiuolaikinës bitininkystës die-gëjas Algirdas Amðiejus. Prof. Justi-nas Straigis labai aktyviai dalyvavoprofesiniø organizacijø ir draugijøveikloje. Uþ darbà Lietuvos bitininkøsàjungos taryboje ir prezidiume1997 m. apdovanotas padëkos raðtu.

Profesoriø Justinà Straigá áamþi-na jo atlikti darbai, kuriais jis nusi-pelnë visø já paþinojusiø pagarbà iratminimà. LÞÛU Agronomijos fa-kultete visada stigs geranoriðko ko-legos, artimo draugo ir bièiulio.

Velionis palydëtas á amþinà po-ilsio vietà Tabariðkiø kapinëse.

Lietuvos þemës ûkio universitetoAugalø apsaugos katedros kolektyvas

Ir mokslininkams verta turëtidarbo staþà árodanèius dokumentus

draudimo staþà, á kurá yra átraukia-mas ir mokslinio darbo staþas.

Valstybiniø socialinio draudimopensijø skyrimo ir mokëjimo nuostataiágalioja Sodrà per 6 metus nuo 2003 me-tø sausio 1 d. sukaupti duomenis apie as-menø, kurie ateityje ágis teisæ gautivalstybinæ socialinio draudimo senat-vës pensijà, pensijø draudimo staþuiprilyginamus laikotarpius, buvusius iki1993 metø gruodþio 31 d., ir apie ðiøasmenø pajamas, prilyginamas drau-dþiamosioms pajamoms, gautas per lai-kotarpá nuo 1984 metø sausio 1 d. iki1993 metø gruodþio 31 d.

Dokumentus, árodanèius pensijødraudimo staþà ir draudþiamàsias pa-jamas, nuolatinës gyvenamosios vie-tos Sodros teritoriniam skyriui galipateikti tiek pats asmuo, tiek jo ága-liotas atstovas. Visus asmenis, kurieturëtø apsilankyti, galima suskirstytiá dvi grupes: 1) gyventojai, kuriemssenatvës pensijos amþius sukaks iki2008 metø gruodþio 31 d. (t. y. mote-ris, gimusias iki 1948 metø gruodþio

31 d. imtinai, ir vyrus, gimusius iki1946 metø birþelio 30 d. imtinai); 2)gyventojai, kuriems senatvës pensijosamþius sukaks 2009 metø sausio 1 d.ir vëliau (t. y. moteris, gimusias1949 metø sausio 1-àjà ir vëliau, irvyrus, gimusius 1946 metø liepos 1-àjàir vëliau).

Á pirmà grupæ patekusiems asme-nims reikia pateikti dokumentus apiesavo iki 1993 metø gruodþio 31 d. ágy-tà pensijø draudimo staþà ir gautasdraudþiamàsias pajamas, o á antràjàgrupæ patekusiems uþteks pateikti tikdokumentus apie iki nurodytos datoságytà pensijø draudimo staþà.

Nuo 1994 metø sausio 1 d. duo-menys apie pensijø draudimo staþàir gautas draudþiamàsias pajamaskaupiami Sodros teritoriniuose sky-riuose, todël asmenims ðiuos duo-menis pagrindþianèiø dokumentøpapildomai pateikti nereikia.

Nuolatinës gyvenamosios vietosSodros teritoriniam skyriui pateikia-mi dokumentø, árodanèiø pensijø

draudimo staþà ir gautas draudþia-màsias pajamas, originalai: darboknygelës, darbo staþo paþymëjimai,valstybiniø archyvø sistemos ástaigøágytà staþà liudijanèios paþymos,darbdaviø iðduotos paþymos apiegautas draudþiamàsias pajamas ir kt.

Minëtus dokumentus pateiku-siam asmeniui bus iðduotas kvitas,kuriame iðvardyti priimti dokumen-tai ir nurodyta, kokie dokumentai turibûti pateikti papildomai. Jei asmuoneturi galimybës pateikti ðiø doku-mentø, jø ið darbdaviø ar archyvø pa-reikalaus Sodros teritorinis skyrius.

Ið Sodros biudþeto lëðø pensijasjau gaunantiems asmenims beitiems, kurie iki 1994 metø sausio 1 d.pensijø draudimo staþo nëra ágijæ,nuolatinës gyvenamosios vietos Sod-

ros teritoriniame skyriuje apsilankytinereikia.

Tikiuosi, jog, pradedant 2009 me-tø sausio 1 d. ir vëliau, asmenims, be-sikreipiantiems dël ið Sodros biudþetolëðø mokamos pensijos skyrimo, sun-kumø nekils. Jø nepatirs ir á mokslinin-kø valstybinæ pensijà pretenduosiantysasmenys, jei jau minëtoje kompiuteri-nëje duomenø bazëje bus sukauptiduomenys apie jø ágytà pensijø drau-dimo (mokslinio darbo) staþà.

Mokslininkø valstybiniø pensijøskyrimo, mokëjimo ir pristatymo ið-laidos Sodrai apmokamos ið valsty-bës biudþeto.

Dr. Antanas PetrauskasSocialiniø problemø

analitikas

Profesorius Justinas-Vytautas Straigis

Pravartu þinoti

18 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

Profesorius, filosofas, klasikinisfilologas, mokslo istorikas VladimirasÐilkarskis gimë 1884 m. sausio 27-àjàJuodþioniø dvare, Pabirþës valsèiuje,Birþø apskrityje, dvarininkø Ðilkarskiøðeimoje. Kaip ir kiti ðios ðeimos vai-kai baigë Mintaujos (Jelgavos) gim-nazijà. Ástojo á Maskvos universitetoistorijos-filologijos fakultetà. 1910 m.sëkmingai já baigë ir jam buvo pasiû-lyta ruoðtis profesûrai. Savo pedago-giná darbà bûsimasis profesorius pra-dëjo vieninteliame tuo metu Pabal-tijyje veikianèiame Tartu universite-te, dëstë filosofijos dalykus. 1917 m.apgynë disertacijà Bûties problema,1918 m., bûdamas 34-eriø, tapo pro-fesoriumi. Po I-ojo pasaulinio karopersikëlë á lenkø Vilniuje ákurtà Ste-pono Batoro universitetà ir jame pro-fesoriavo 1919�1920 m. 1921 m. bu-vo pakviestas á Vytauto Didþiojo Uni-versitetà dirbti humanitariniø moks-lø fakulteto graikø kalbos ir literatû-ros katedros profesoriumi. KauneV. Ðilkarskis dëstë graikø kalbà, grai-kø literatûros istorijà, antikinës kul-tûros istorijà, graikø autorius, skaitëepizodinius kursus apie AristotelioMetafizikà (jà buvo tyrinëjæs ir vertæsá rusø kalbà dar dëstydamas Tartu),kursà apie Sokratà, Demostenà, Pla-tonà ir kitus graikø màstytojus bei li-teratus, vadovavo graikø literatûrosseminarui. Kauno universitete jis dir-bo iki 1940 m., paskui su Humanitari-niø mokslø fakultetu persikëlë á reor-ganizuojamà Vilniaus universitetà irtais paèiais metais, uþëjus sovietineiokupacijai, emigravo á Vokietijà. Nuo1946 m. profesoriavo Bonos universi-tete, dëstë slavø kultûrø istorijà. Mirë1960 m. rugpjûèio 20 d. Bonoje, sulau-kæs septyniasdeðimt ðeðeriø metø.

V. Ðilkarskis nemaþai raðë lietu-viø, vokieèiø, lenkø , rusø kalbomis.Pirmuosius savo darbus paskelbë ru-siðkai, dar bûdamas Maskvos univer-siteto studentas. Dëstydamas Kaunespausdino straipsnius Logos, Þidi-nio, Vairo, Akademiko þurnaluose. Joraðtus galima sutelkti á dvi tarpusa-vyje susijusias grupes: filosofijos is-torijos tyrinëjimus ir klasikinës filo-logijos darbus. Dëstydamas graikøkalbà ir literatûrà Lietuvoje profeso-rius paskelbë du stambius veikalus �Homeras ir graikø epinë poezija irGraikø literatûros istorija. Paraðë áva-dà Homero Iliados vertimui, taip patávadà bei komentarus Odisëjos ver-timui. Platø ávadà prof. V. Ðilkarskisparaðë A. Smetonos iðverstiems Pla-tono dialogams Sokratas ir jo Evan-gelija. Minëtinas profesoriaus atviraslaiðkas daktarui Jonui Ðliûpui Ateiz-mas ir mokslas. Ðios poleminësbroðiûros tituliniame lape cituojamasdaktaras J. Ðliûpas: Laisvamanis tesi-jauèiu ir laisvamanybæ platinu... Manoþinioje yra konfliktas tarp tikybos irmokslo. Tikëjimo hidrai reikia nusuk-ti sprandà. V. Ðilkarskis ðiame atvira-me laiðke apþvelgë, kaip didieji moks-lininkai � fizikai, chemikai, matema-tikai, astrologai, biologai, gydytojai �drauge buvo ir tikintieji krikðèionys.

Filosofinës V. Ðilkarskio paþiû-ros formavosi veikiamos VladimiroSolovjovo ir Tartu universiteto pro-fesoriaus, vieno ið vokieèiø persona-lizmo pradininkø Gustavo Teichmiu-lerio koncepcijø. Pirmas stambesnisV. Ðilkarskio veikalas buvo skirtasBenedikto Spinozos filosofijos ana-lizei Spinozos panlogizmas, rusø

kalba, vëliau iðleido monog-rafijà Tipologinis filosofijos is-

Homero poezijos þinovas ið JuodþioniøMINIME PROFESORIAUS VLADIMIRO ÐILKARSKIO GIMIMO 120 METØ SUKAKTÁ

torijos metodas, apsigynë jau minëtàdisertacijà, studijà Tipingosios filoso-fijos sistemos: Materializmas � Idea-lizmas � Spiritualizmas. Filosofinëskrypties � spiritualizmo � pradinin-kas buvo Ðv. Augustinas, o uþbaigtu-mà jai suteikë G. Teichmiuleris. Spi-ritualizmo ðalininku save laikë irpats V. Ðilkarskis. 1932 m. Kaunouniversitetas iðleido monumentaliàV. Ðilkarskio studijà Solovjovo visa-vienybës filosofija, kurioje pateikia-ma rusø religinio màstytojo filosofi-niø paþiûrø apþvalga. Ði studija daugprisidëjo prie V. Solovjovo filosofijospopuliarinimo Vakarø Europoje, odrauge ir plaèiau pagarsino KaunoUniversitetà. Profesoriaudamas Bo-nos universitete, V. Ðilkarskis tæsëpradëtà darbà. Á vokieèiø kalbà jis ið-vertë daugelá V. Solovjovo veikalø,nuo 1952 m. Freiburge leido jo visøraðtø rinkiná. Ið numatytø 8 tomø, pa-sirodë 3 (1953�VII,1954�III, 1957�II.). VII tomas yra paties V. Ðilkars-kio iðverstas. Raðë apie G. Teichmiu-lerá, vokieèiø filosofà sistemintojàAdolfà Dirofà, V. Solovjovà, apie josantykius su Dostojevskiu, Tolstoju-mi, Schopenhaueriu ir Nietzsche.

Buvæs V. Ðilkarskio klausytojasraðë: V. Ðilkarskis save priskiria veik-liosios dvasios filosofø grupei, kuriosbûdingais atstovais amþiø bûtyje lai-komi Platonas, ðv. Augustinas, Leib-niz, Teichmuller, L. M. Lopatin ir So-lovjovas. Visus juos jungia nerimastin-gas dvasinis verþlumas ir optimistiðkaiidealistinis polëkis.1988 metais iðleis-tame filosofiniø apybraiþø rinkinyjeIstorija ir bûtis Vytautas Aliðauskas irTomas Sodeika straipsná VladimiruiÐilkarskiui � 100 metø baigia tokiaisþodþiais: Prieð pusæ amþiaus V. Ðil-

karskio raðyti tekstai patraukia skai-tytojà atidþiu þvilgsniu á Europos dva-sinæ praeitá, tikra erudicija, sklandþiudëstymu, taisyklinga kalba. Tad besirû-pindami praturtinti ðiandienës Lietu-vos kultûrà europinëmis vertybëmis ga-lëtume daþniau prisiminti nepelnytaiuþmirðtà Vladimirà Ðilkarská. (PagalLietuviø enciklopedijà ir V. Aliðausko,T. Sodeikos straipsná V. Ðilkarskiui �100 metø, 1988, Istorija ir Bûtis).

Mano mama � Marija Ðilkarsky-të-Jasiûnienë, Povilo Ðilkarskio, pro-fesoriaus Vladimiro Ðilkarskio brolio,dukra. Broliai Vladimiras, Povilas irHenrikas ið tëvø paveldëjo Juodþio-niø dvarà. Vladimiras ir Henrikas gy-

veno Kaune, tad 100 ha dvarà valdëjø brolis Povilas su þmona SalomejaSimonavièiûte-Ðilkarskiene (manoseneliai). Buvo uþveistas sodas ir ne-maþas medelynas, kuris 1938 metaisÞemaitijos parodoje buvo apdovano-tas aukso medaliu. Medelyne buvogalima nusipirkti ávairiausiø rûðiøobelaièiø, kriauðiø, slyvø, treðniø, vyð-niø ir dekoratyviniø medeliø. Manomama Marija Ðilkarskytë Povilo ir Sa-lomëjos Ðilkarskiø ðeimoje buvo jau-niausias vaikas. Augo dar du vyresnibroliai Simas ir Vladas, kuriø, deja,jau nëra gyvø, o jie tikrai galëjo daugpapasakoti apie V. Ðilkarská, nes ikisovietinës okupacijos, iki dëdës emig-racijos á Vokietijà, gyveno pas dëdæVladimirà Ðilkarská Kaune ir mokësigimnazijoje. Mama tuo metu dar bu-vo visiðkai maþutë ir ne kà prisimena.Kaune mama dëdës namuose buvotik vienà kartà. Dëdës namas jai pa-sirodë labai didelis ir be galo graþus.Didelá áspûdá jai paliko profesoriausbiblioteka. Daugybë knygø ir ne vienlietuviðkø. Broliai Vladas ir Simas tu-rëjo po atskirà kambarëlá. Profeso-rius V. Ðilkarskis labai juos mylëjo, la-bai rûpinosi jø mokymusi. Mamytëprisimena savo mamutës pasakojimà:kartà brolis Vladas, kuris buvo labaiiðdykæs, kaþkà meistravo virtuvëje(profesoriaus namuose Kaune). Ávy-ko nedidelis sprogimas. Já iðgirdæsprofesorius atðlepseno su ðlepetëmisir paklausë, ar jis pats nesusiþeidë.Vladui atsakius, kad jis sveikas ir gy-vas, profesorius vël nuðlepsëjo á savokambará ir pasinërë á savo darbà. Ta-èiau jis labai rûpinosi savo sûnënømokymusi. Perþiûrëdavo jø paþy-mius. Kartà, Simui ið lotynø kalbosgavus dvejetà, profesorius taip supy-

ko, privertë tiek daug mokytis, kadvëliau pasipylë vien penketukai. Èiajis buvo grieþtas. Lotynø kalbos nebu-vo galima nemokëti. Kaip prisimenaIrena Ðilkarskienë, ið savo vyro SimoÐilkarskio pasakojimø, Kaune pasprofesoriø namuose daþnai lankyda-vosi Vincas Krëvë-Mickevièius, Vosy-lius Sezemanas, Balys Sruoga. Jiemëgdavo vakarais drauge diskutuoti,þaisti ðachmatais. Druskininkuose gy-venæs raðytojas ir vertëjas AntanasDambrauskas 1931�1936 metais stu-dijavo Vytauto Didþiojo Universite-te Kaune ir jam teko artimiau ben-drauti su V. Ðilkarskiu. Mama já ap-lankë Druskininkuose dar jam gyvam

esant. Ið A. Damb-rausko prisimini-mø suþinojome,jog profesoriusbuvo studentøgerbiamas ir uni-versiteto vadovy-bës vertinamas.Humanitariniømokslø fakultetodekanas prof.V. Krëvë-Micke-vièius laikë já ge-riausiu fakultetoprofesor iumi .V. Ðilkarskis buvolabai tikintis, ak-tyviai dalyvavokatalikiðkos atei-tininkø organiza-cijos veikloje. Kasmielà ðventà die-nelæ regëdavom jábaþnyèioje per pro-rektoriaus prelatoB. Èësnio studen-tams laikomas pa-maldas. Atsives-davo visad dvejetàbroliø sûneliø, kurie pas já gyveno ir ku-riuos jis leido á mokslus, � prisiminë da-bar jau amþinos atminties A. Damb-rauskas, lankydamasis Pasvalyje1994 metø sausá, minint profesoriaus110 metø jubiliejø. A. Dambrauskasiðsaugojo V. Ðilkarskio dovanotasknygas Solovjovo visavienybës filoso-fija, Homeras ir graikø epinë poezija,Graikø literatûros istorija (I tomas).Ant jø autografai: Didþiai gerbia-mam ponui Ant. Dambrauskui arbaBrangiam mano mokiniui.

Mamytë prisimena, kad dëdë pro-fesorius Vladimiras Ðilkarskis labai

mëgdavo sugráþti á savo tëviðkæ, prisi-mena, kaip vienà þiemà (1937 ar1938 m., ji tada buvo ðeðeriø, o gal sep-tyneriø metø mergaitë) prieð Kalëdasvaþiavo su tëveliu á Gulbinø geleþinke-lio stotá pasitikti dëdës. Dëdë pasiro-dë jai didelis, graþus, graþiai apsiren-gæs. Prisimena, kaip pabuèiavo jà ke-lis kartus, pakëlë aukðtyn ir pasakë:Kokia didelë iðaugo mûsø Pupa. Kalë-dø rytà visi vaþiavo á Pabirþës baþny-èià, bet mamytës nepaëmë, nes ji bu-vo dar per maþa ir galëjo suðalti. Okiek buvo dþiaugsmo, kai per Kalëdi-nius pusryèius ant stalo prie lëkðtës dë-dë pasodino graþià, didþiulæ, geltonasuknyte lëlæ, kuri mokëjo verkti ir var-

tyti akis... Tai buvo paskutinës Kalë-dos, praleistos kartu su profesoriumi.Juodþionyse profesorius praleisdavo irvasaros atostogas. Labai mëgo me-dþioti ir þvejoti. Medþiojo kartu su sa-vo broliu Povilu sode ir netoliese esan-èiame miðke, þvejojo Tatulos upelyje,kuris tuo metu buvo daug gilesnis.Dvare turëjo atskirà kambará, nedide-læ bibliotekà. Labai daug skaitydavo.Jo rankose buvo galima pamatyti irknygas apie sodininkystæ. Mamytë pri-simena, kad rytais, lakstant su vaikaispo sodà, matydavo profesoriø vaikð-èiojant apsisiautus ilgu chalatu su kny-ga rankose. Taip apsivilkæs vaikams jisatrodydavo labai keistai ir juokingai.Bet daþniausia jis bûdavo pasitempæs,dëvëdavo ðvarkà. Buvo linksmo bûdo,labai mëgo ðokti. Atvykæs á Juodþio-nis daug laiko praleisdavo su broliuPovilu kontoroje, kuri buvo ðiek tiektolëliau nuo namo. Nuo namø ikikontoros buvo nutiesta telefono lini-ja. Mamytë prisimena, kad labai pa-tikdavo paskambinti ir pakviesti tëve-lá su dëde Vladu pietauti. Prisimenapaskutiná dëdës Vlado skambutá iðKauno 1940 metø vasarà. ProfesoriusV. Ðilkarskis paskambino savo broliuiPovilui, paklausë, ar laimingai gráþoVladas su Simu ið Kauno, iðgirdæs tei-giamà atsakymà dar kartà kvietë jøðeimà kartu vaþiuoti á Vokietijà, bet,seneliui nesutikus, paskutiná kartà at-sisveikino.

Buvusi dvaro darbininkë BronëFergytë prisimena, kad Ðilkarskiaidarbininkams neðykðtëdavo obuoliø,bet su obuoliais duodavo ir dëþutæsëkloms. Suvalgius obuolius sëklelesreikëdavo rûðiuoti á atskiras dëþeles.Vëliau sëklas pasëdavo, augino so-dinukus, juos skiepydavo, iðvedinë-jo naujas obelaièiø veisles. Ðilkarskiømedelynas buvo pagarsëjæs visojeLietuvoje. Sovietiniais laikais èia ási-kûrë vieno didþiausio Lietuvoje Na-radavos sodininkystës tarybinio ûkioskyriaus centras. Sodininkystës pra-dþiø pradþia � broliø Ðilkarskiø so-das ir medelynas, kurá kûrë ir puose-lëjo mano senelis Povilas Ðilkarskis,visaip profesoriaus remiamas ir ska-tinamas.

1941 metø lemtingà birþelio 14-àjàPovilo Ðilkarskio ðeima buvo iðveþta áSibirà. Senelis buvo atskirtas nuoðeimos. Vargø nukamuotas ið bado

Ið deðinës: B. Sruoga, Povilas Ðilkarskis, A. A. Jonynas, B. Sruogos brolio þmona su vaikais Sruogos tëviðkëjeBaibokuose Vabalninko rajone

Profesorius Vladimiras Ðilkarskis

SUKAKTIS

2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293) 19mirë 1942 metais Reðiotø lageryje. Iðtrijø vaikø daugiausiai vargo iðkæstiteko mano mamytei. Ji 16-os metøbûdama gráþo á Lietuvà, bet uþ tai joslaukë lageriø vargai. Brolis Vladas li-ko Sibire, vedë, dabar jau atgulë tenamþinam poilsiui. Brolis Simas bu-væs be galo gabus. Manoma, kad jispaveldëjo dëdës Vladimiro Ðilkars-kio gabumus, kaip ir jis turëjo be ga-lo gerà atmintá ir poliglotiðkø suge-bëjimø. Sibire tapo neágaliu, netekovienos kojos ir akies, nelaimës metugyvas liko tik Nepriklausomos Lietu-vos ðvietimo ministro, inþinieriausKonstantino Ðakenio þmonos, pir-mosios Lietuvos moters chirurgës,tremtinës Stasës Giedraitytës-Ðake-nienës dëka, kuri vienintelë sutiko jáoperuoti (koja gangrenavo) ir tuometu iðgelbëjo jam gyvybæ. Dëdë Si-mas, kuriam Ðilkarskiø ðeima svajo-jo suteikti labai gerà iðsilavinimà irkuris, kaip buvo manoma, turëjo tæs-ti savo dëdës profesoriaus V. Ðilkars-kio darbus, gráþæs ið Sibiro labai sie-kë mokslo, nors tai daryti buvo labaitrukdoma, baigë technikumà, vëliauraudonu diplomu � Vilniaus univer-sitetà ir dëstytojavo buhalterijostechnikume. 1988 metais liepos më-nesá mirë. Moèiutë Salomëja ið Sibi-ro gráþo jau palauþtos sveikatos, mi-rë 1962 metø pradþioje. Mama grá-þo 1958 metais. Apie dëdæ V. Ðilkars-ká, gyvenantá Bonoje ir dirbantá Bo-nos universitete, mama suþinojo ið

Sofijos Kymantaitës-Èiurlionienës,su kuria profesorius V. Ðilkarskis, gy-vendamas Kaune ir dirbdamas tamepaèiame universitete, palaikë labaidraugiðkus ryðius. Susiraðinëjo jieiki pat profesoriaus mirties. Karometais ponia Sofija praneðdavoprofesoriui apie ávykius Lietuvoje.Praneðë ir apie brolio Povilo ðeimosiðveþimà á Sibirà. Tai profesoriui bu-vo labai didelis smûgis. Iðkentëjussavo brolio Simo, sesers Bronës irmamos tragiðkà mirtá (jie þuvo pra-sidëjus karui Lenkijoje 1939 metørugpjûtá), þinia apie brolio Poviloðeimos iðveþimà buvo per sunki.Profesorius sunkiai susirgo, tris me-tus buvo visiðkai praradæs atmintá.R. Karmalavièius knygoje SofijaÈiurlionienë Kymantaitë raðo:S. Èiurlionienë visà gyvenimà ben-dravo su T. Vaiþgantu, V. Jarulaièiu,kunigu ir poetu M. Vaitkumi, religi-niu filosofu V. Ðilkarskiu. Taèiau sie-jo su ðiais þmonëmis kultûriniai pa-saulietiniai, o ne baþnytiniai interesaibei reikalai. �Ar tiesa, kad S. Èiurlio-nienei asistavo V. Ðilkarskis?� � klau-siu dukros D. Èiurlionytës-Zubovie-nës. �Gal ir asistavo, gal ir simpati-zavo, � atsako, � bet kad labai jauskirtingø pasaulëþiûrø buvo. Taigi. Iðp. Sofijos Èiurlionienës gavusiV. Ðilkarskio adresà, mama susira-ðinëjo su dëde. Jis labai norëjo pa-dëti, siuntë siuntinius. Padëjo Van-da Sruogienë, raðytojo Balio Sruo-

gos þmona, tuo metu gyvenusiAmerikoje. Jai V. Ðilkarskis siuntëpinigus, o ponia V. Sruogienë nu-pirkdavo tam tikrus daiktus ir siøs-davo á Lietuvà. Atsimenu savo dë-dæ Simà grojant V. Sruogienës nu-pirktu ir atsiøstu akordeonu, mamy-tës namuose ir dabar dar stovip.V. Sruogienës atsiusta siuvimomaðina. Dalia Sruogaitë mokësi to-je paèioje gimnazijoje Kaune su ma-mos broliais Simu ir Vladu, bet darbuvo per jauna, kaip ji raðo ir mes,merginos su klasës vaikinais nedrau-gavome. 1969 metais D. Sruogaitëpirmà kartà sugráþo ið Amerikos,susitiko su dëde Simu Vilniuje. Oprof. Ðilkarskis daþnai lankësi pasmano tëvus, tik vël buvau per jauna,kad kà nors prisiminèiau. Þinau tik,kad jis buvo didelis dþentelmenas,malonaus bûdo, daþniausiai kalbë-davo su mano mama. Prof. dëstë Vo-kietijoj Bonos u-te. Mûsø laikais1946�49 m. universitete jis dëstë So-lovjovo filosofijà. Ten daug padëjolietuviams studentams � jø doku-mentø dël priëmimo tvarkyme. Ir aðten studijavau, o mano mama ten pa-dare filosofijos doktoratà. Prof. kar-tais apsilankydavo pas mus studentølagery, daþniausiai pas mano mamà.Lankydamasi Vandos ir Balio Sruo-gø muziejuje Kaune, radau B. Sruo-gos laiðkus, raðytus V. Ðilkarskiui iðÐtuthofo koncentracijos stovyklosGdanske, keletà V. Ðilkarskio kny-

gø su autografais Brangiai BièiuleiP. Vandai Sruogienei. Autorius. Ma-mos susiraðinëjimas su dëde trukoneilgai. 1960 metais dëdë mirë, pa-laidotas senose Bonos kapinëse.1989 metais mano tëveliai su broliuaplankë Jo kapà.

Keturi broliai Ðilkarskiai ir dvijø seserys gimë Juodþionyse. Tëvaijiems sudarë sàlygas pasiekti labaigerà iðsilavinimà. Gaila, kad juos li-kimas iðblaðkë po svetimus krað-tus... Karininkas Simas Ðilkarskis irjo sesuo Bronë, kuri turëjo agrono-mës iðsilavinimà, su mama atgulë1939 metais Lenkijoje, Povilas Ðil-karskis � sodininkas, mano senelis,ið bado mirë 1942 metais Reðiotø la-geryje, profesorius filosofas-filologasVladimiras Ðilkarskis 1960 m. mirëBonoje, jauniausias brolis, teisininkasHenrikas Ðilkarskis 1986-aisiais mirëAustralijoje. Ir tik viena sesuo profe-sorë Marija Ðilkarskytë-Arsenjevaguli ðalia savo tëvelio maþose ðeimoskapinaitëse Juodþionyse ant Tatuloskranto. Tik jiems galime uþdegti þva-kelæ amþino poilsio vietoje.

Ðiø metø pavasará profesoriausV. Ðilkarskio tëviðkëje bus paminë-tas jo 120 metø jubiliejus. Labai pra-ðyèiau visø, kurie kà nors prisimenaapie prof. V. Ðilkarská ar kitus ðios gi-minës þmones apie tai praneðti el.paðtu, adresu <reginara@one.lt>.

Regina Rakðtienë

Ið kairës: V. Ðilkarskis su broliu H. Ðilkarskiu ir brolio Povilo vaikaisVladu (kairëje) ir Simu

Kadaise vienas erudi-tas yra pasakæs, kad nëvienas sveikai protaujan-tis þmogus niekada ne-skaito knygos nuo pra-dþios iki pabaigos, per-skaito tik já dominanèiasvietas, visa kita praleisda-mas. Ypaè sveikai prota-ujantys � protingiausieji �skaito ne knygas, bet kànors apie jas, paprastai jørecenzijas. Deja, tas ma-no minëtas eruditas ne-paaiðkino, kaip reikëtøávardinti tuos, kurie raðorecenzijas.

Atvirai sakant, amba-sadoriaus, profesoriausAlfonso Eidinto eili-niame neeilinës knygospristatyme dalyvauju nepirmà kartà. Ir ne tik kaipstatistas, bet ir kaip �pri-statytojas�. Neslëpsiu �darau tai su malonumu.Esu vedamas ne tik aka-deminio intereso, bet irasmeniniø motyvø. Jie iðesmës sàlygojami vienosprieþasties � gyvenimokeliø persipynimo.Mintyje èia turiu ne tai, kad manojaunesniajam ðeðeriø metø sûnuipatinka truputá vyresnë jauniaus-nioji Alfonso dukra �panelë Moni-ka� (taip vadinama mûsø ðeimoje),o tai, kad man teko stebëti profe-soriaus akademinæ veiklà. Taip ið-siduodamas ið karto noriu pabrëþ-ti � èia nëra vietos jokiems akade-minës mafijos sàmokslams, nu-kreiptiems á kiek galima didesnæreklamà knygos Ambasadorius.Tarnyba savo valstybei svetur* pirki-mui, kiek á nuoðirdþià pagarbà iðesmës pirmajam savo mokytojuipirmosios savo kaip istoriko karje-ros kelyje, ir ið esmës kaip asmeni-në pastanga nugalëti pavydà.

Iðties, taip atsitiko, kad didþià-jà dalá profesoriaus akademinëskûrybos man teko stebëtitiesiogiai: ið pradþiø kaip istoriko,tirianèio XIX a. pab. � XX a. pr.lietuviø istorijos procesus, po to �kaip istoriko, tirianèio XX a. pir-mosios pusës Lietuvos istorijà, darvëliau � kaip istoriko, taikanèio po-litologijos metodus tiriant XX a.vidurio Lietuvos ir lietuviø istori-jà, ir dabar � istoriko, taikanèio po-litologinius metodus tam, kadáprasmintø praktinës, asmeninësLietuvos diplomato, ambasado-riaus veiklos patirtá.

Reikia pripaþinti, kad konkre-tus ðio posûkio produktas Ambasa-dorius. Tarnyba savo valstybei sveturypaè prasmingas ðiandien. Dëldaugelio prieþasèiø.

Pirmiausia � akademinës, kaipyra áprasta vadinti � mokslinës ti-riamosios veiklos poreikiø: ne pa-slaptis, kad tai, kà mes laikome sa-vo rankose, galime vertinti kaippirmàjá solidø lietuviø bandymà ási-terpti á vis dar vykstantá tarptauti-ná diskursà diplomatijos konceptu-alizacijos tema. Man regis, ðiamekontekste autorius yra ypaè atviras,teigdamas, kad remiantis jaunoslietuviðkos diplomatijos patirtimi�tikrina� Leicesterio universitetoprofesoriaus G. R. Berridge (Di-

plomacy. Theory and Practice) pos-tulatus.

Kita prieþastis � edukacinë. Pas-taroji svarbi plaèiuoju ir siauruojuaspektais. Savo ruoþtu platusis as-pektas remtøsi bent keliomis nuo-statomis. Pirma, kad diplomato,ambasadoriaus darbas turi ágautitiek visuomeninio skaidrumo, kiekleistø keisti prigijusius stereotipus,esà diplomatas � tai �garbingas ðni-pas� ar �garbingas melagis�. Kaippatvirtina Alfonsas Eidintas, apiediplomatus � melagius � galime kal-bëti tik þymaus amerikieèiø diplo-mato Èarlzo Boleno terminais. Opastarasis, þinia, sakë, kad yra tikdviejø rûðiø diplomatai melagiai �tie, kurie sako, kad po keliø degti-nës buteliø jie negirtëja ir tie, kuriesako þinantys, kaip derëtis su rusais.Antra, kad diplomatas, ambasado-rius, ne tik ágyvendina savo ðaliespolitikà, bet ir vadovauja komandai,ûkiui, pagaliau turi asmeniná gyve-nimà. Galiausiai, treèia, kad apskri-tai árodytø, jog ambasadorius tarp-tautiniuose santykiuose ir uþsieniopolitikoje vis dar reikalinga figûra.Èia turiu omenyje ir diskusijas, be-je, prieð trisdeðimt metø ákaitintasVilniaus universiteto garbës pilieèioZbigniewo Brzezinskio, teigusio,kad ambasadoriaus funkcijas gali-me atlikti naudodamiesi modernio-mis technologijomis (internetas,elektroninis paðtas ir pan.).

Siauràja prasme min-tyje að turiu universiteti-nio mokymo procesà, ku-riam, atvirai prisipaþin-siu, vis dar trûksta origi-naliø, nacionaline kalbaparaðytø veikalø uþsieniopolitikos ir diplomatijostema. Alfonso Ambasa-dorius, neabejoju, turëtøtapti parankinë knyga irbûsimiems ambasado-riams bei jø ðeimø na-riams. Ðá dalykà ypaè bû-tina pabrëþti ir ávertintiprofesoriaus pastangasmesti savotiðkà iððûkáknygoje cituojamam Eri-kui Klarkui, pastebëju-siam, kad Ambasadoriausþmona yra dar neapdai-nuota diplomatinës sagosherojë.

Treèioji prieþastis �memuaristika. Turbût ne-suklysiu pasakæs, kadmemuaristikai tiek platu-sis skaitytojø ratas, tiekypaè tyrëjai visais laikaisjautë ypatingà, gal netkartais nesveikà potrau-ká. Pirmieji trokðta áaud-

rinti savo vaizduotæ pikantiðkomisdetalëmis, kiti nori naujø faktø sa-viems tyrimams. Dràsiai galime pa-sakyti, kad ir vieni, ir kiti Ambasa-doriuje ras, ko trokðta.

Pagaliau, ketvirta prieþastis �tai, apie kà pastaruoju metu visdaþniau kalbame � nacionaliniaiinteresai. Èia kalbame apie vieti-nes diskusijas dël reikalo permàs-tyti Lietuvos uþsienio politikos pri-oritetus, bandyti juos iðdëlioti il-gesnëje ir platesnëje laiko perspek-tyvoje, atsakant á principiná klausi-mà � kaip iðlaikysime Lietuvos po-litiná subjektiðkumà. Ir ðiame kon-tekste kai kurios autoriaus mintysyra vertos ypatingo dëmesio.

Reziumuojant galiu pasakyti,jog neabejoju, kad Alfonso Eidin-to Ambasadorius jau tapo iððûkiuir paskatu tiems, kurie tiria ðiuo-laikinæ Lietuvos uþsienio politikàir diplomatijà bei diplomatijà ap-skritai. Èia negalime nusileisti �ðiandien tu, sakau savo jaunie-siems doktorantams, paraðyti dau-giau negu Eidintas � bent jau kie-kybiðkai. Ir nedelsiant. Raginutaip, nes neabejoju, kad profeso-rius neatsitiktinai knygos paan-traðtëje uþraðë Tarnyba savo vals-tybei svetur. Supraskite � laukiteAmbasadoriaus tæsinio � Tarnybasavo valstybëje namie, tëvynëje.

Raimundas Lopata

Neeilinë Alfonso Eidinto knyga

* Alfonsas Eidintas. Ambasado-rius. Tarnyba savo valstybei svetur. �Vilnius: Mokslo ir Enciklopedijø leidy-bos institutas, 2003. � 336 p.

Versti reikia atidþiauSusidomëjæs perskaièiau Teodo-

ro Bilevièiaus knygà Kelionës vokie-èiø, èekø ir italø þeme (V.: Lietuviø li-teratûros ir tautosakos institutas,2003). Supratau, kad parengti spau-dai ir iðleisti lietuviø kalba pusiaulenkiðkà, pusiau lotyniðkà kelioniødienoraðtá buvo nelengva. Taèiauvertëjai ir leidëjams reikëtø ateityjebûti atidesniems. Ðtai knygos 57 p.skaitome: �3 patalpos (kiekvienaðimto ir keliolikos metrø ilgio)�, �dugalingi, dar neátaisyti kartonai, sve-riantys po 300 centimetrø kiekvie-nas�. Kai T. Bilevièius raðë ðias eilu-tes, 1677�10�28, jis tikrai (èia ir ki-

tur pabraukta autoriaus) negalëjonurodyti nei ilgio metrais, nei ma-sës centimetrais, tikrai turëjo pavar-toti kitokius matus: metrinë vienetøsistema su metru, centneriu ir kitaismums áprastais matais buvo ávesta1795�04�07 Prancûzijos Nacionali-nio susirinkimo dekretu Prancûzijo-je, o tarptautiniu mastu (17 valsty-biø) imta vartoti tik po 1875 m., t. y.praëjus beveik 200 metø po þemai-èiø bajoro T. Bilevièiaus kelioniø.

Prof. habil. dr. Algirdas AþubalisGenerolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademija

Naujoji profesoriaus Alfonso Eidinto knyga

20 2004 m. vasario 5�18 d. Nr. 3 (293)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 2 12 12 35, faks. 2 61 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Stilistë Laura Èaplinskaitë

Tekstø rinkëja Indrë Jacunskaitë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

Arkivyskupas Meèislovas Reinys(1884 02 05�1953 11 08) � Dievo Tar-nas � jam uþvesta beatifikacijos � kë-limo á Altoriaus garbæ � byla. Nuo dar-bø, rengiant medþiagà Ðventiesiemsskelbti kongregacijai Vatikane, beimaldø praðant stebuklø (uþvedus be-atifikacijos bylà asmuo tampa DievoTarnu, tad galima melstis jau ir á já, irper já praðyti maloniø ir uþtarimo pasVieðpatá), priklausys, ar greitai mes,lietuviai, Altoriaus garbëje be Ðvento-jo Kazimiero karalaièio ir Palaiminto-jo Jurgio Matulaièio turësime ir Palai-mintàjá Meèislovà Reiná.

2003 m. lapkrièio 8 d. minëjome50 metø nuo arkivyskupo MeèislovoReinio mirties Vladimiro kalëjime:vyko konferencijos (Utenoje, Vilniu-je, Kaune), periodikoje (Utenis, Ute-nos apskrities þinios, XXI amþius, Þe-maièiø saulutë, Katalikø pasaulis,Draugas) pasirodë keletas straipsniø,iðleista knygelë Arkivyskupo Meèislo-vo Reinio gyvenimo ir veiklos datos.

2004 m. vasario 5 d. 120-osios gi-mimo metinës sutinkamos konferen-cijomis, jubiliejiniais minëjimais beikitais renginiais, nemaþa jø organi-zuoja dar 2003 m. rudená Utenos ra-jono savivaldybës ákurta ArkivyskupoMeèislovo Reinio atminimo áamþini-mo ir pagerbimo komisija.

Dþiugu, kad arkivyskupo M. Rei-nio garsinimo ëmësi jo kraðtieèiai:M. Reinys kilæs ið Utenos kraðto. Jis

ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS:mokslininkas, politikas, kultûrininkas, visuomenininkasgimë neáprasto pavadinimo Ma-dagaskaro kaime (Daugailiø pa-rapija), buvo jauniausias 11 vai-kø ðeimoje. Daugiau kaip15 metø praleido kitose ðalyse:devyneriø metø studijos Rytuo-se (Petrapilio dvasinëje akade-mijoje 1905�1909) bei Vakaruo-se (Liuvenas ir Strasbûras � 1909�1914) ir kanèios bolðevikiniuosebei sovietiniuose kalëjimuose(Daugpilio ir Smolensko 1919 m.ir Vladimiro 1948�1953).

Jaunas 30 metø filosofijosmokslø daktaras (disertacijaVladimiro Solovjovo dorovës pa-grindai, 1912 m.), gerai mokàsbeveik 10 kalbø, susipaþinæs sukatalikiðka veikla daugelyje Eu-ropos ðaliø, 1914 m. sugráþo áLietuvà kelti tautos dvasingumà,dorovæ, mokslinti jà visomis jë-gomis. M. Reinys graþiai ásilie-jo á lietuviø katalikiðkojo intelek-tualinio sàjûdþio veikëjø gretas.Per 33 darbo Lietuvoje metusM. Reinys paliko þenklø pëdsa-kà tautos mokslui, kultûrai, vi-suomeniniam gyvenimui. Jo veiklà mi-nëtose sferose galima suskirstyti á ke-lis laikotarpius: Vilnius (1914�1922),Kaunas (1922�1940), Vilkaviðkis(1926�1940), Vilnius (1940�1947).

Pagrindinë M. Reinio veikla � pa-storacinë: iðgarsëjo pamokslais, pokal-biais bei paskaitomis tikëjimo, dvasi-nës brandos klausimais. Juk neatsitik-tinai Vilniuje jis � 33-jø metø kunigas �buvo pakviestas pasakyti pamokslà vi-sø luomø ir ávairaus iðsilavinimo Lie-tuviø konferencijos (1917 09 18�22)dalyviams. Pamokslo metu M. Reinioiðplëtota mintis, kad visø valstybiø pa-grindas yra teisingumas, tapo reikðmin-gu akcentu Nepriklausomos Lietuvosvalstybës uþuomazgose. Ðis M. Reinioteiginys itin svarbus ir ðiandien.

Jau studijuodamas Petrapilyjeáðventintas kunigu (1907 06 10), po19 metø pakeltas tituliniu Tiddi vysku-pu ir paskirtas Vilkaviðkio vyskupoAntano Karoso padëjëju � koadjutoriu-mi, o eidamas 56-uosius metus � tituli-niu Cypselos arkivyskupu ir Vilniaus ar-kivyskupo Romualdo Jalbþykovskio pa-dëjëju (nuo 1940 m.). Pastaràjá suëmus,o vëliau jam repatrijavus á Lenkijà, tapoApaðtaliniu administratoriumi.

1940�1947 m. � sunkiausias gany-tojo gyvenimo laisvëje laikotarpis: su-dëtingi santykiai su lenkais bei su oku-pantais (sovietais ir naciais). Tam rei-këjo geros diplomatijos bei politinësorientacijos. Arkivyskupas M. Reinystirpdë storus lenkiðkumo ledus, gynëir plëtë lietuviø teises Vilniuje, arkivys-kupijos baþnyèiose. Sovietinës reoku-pacijos laikmetyje jam nuolat reikëjoaiðkintis dël bolðevizmà bei ateizmàkritikuojanèiø straipsniø periodinëjespaudoje (Laisvoji Lietuva, Karys) vo-kieèiø okupacijos metais, kuriuose ar-kivyskupas liudijo nuo Dievo nutolu-siø asmenø, prievarta brukamo ateiz-mo bei valstybës sunkià, netgi beviltið-kà padëtá. Dràsi sovietinës valdþioskritika M. Reinio pamoksluose (uþ re-liginiø apeigø trukdymà, draudþiamà

poilsá sekmadiená), darvinizmo beimarksistinës filosofijos kritika, jo iðti-kimybë savo paþiûroms, nesutikimastalkinti sovietiniam saugumui, raðtaiLiaudies komisarø tarybai, argumen-tuotai liudijantys tikëjimo svarbà þmo-gaus gyvenime, reikalaujantys dëstytitikybà mokyklose, o lietuviðkuoseRaudonosios armijos daliniuose áves-ti kapeliono pareigybæ, jo ryþtingas pa-siprieðinimas ákurti baþnyèiø komite-tus, pavaldþius DÞDT vykdomiesiemskomitetams, pagreitino susidorojimàsu juo. 1947 m. birþelio 12 d. NKVDM. Reiná suëmë. Po ilgø tardymø Vil-niuje jis buvo nuteistas 8 metams ir ið-siøstas á Vladimiro kalëjimà, kuriame1953 m. lapkrièio 8 d. neaiðkiomis ap-linkybëmis mirë.

Arkivyskupas M. Reinys buvotvirtas savo dvasinëms moralinëmsnuostatoms, kurios reiðkësi ir peda-goginëje, ir mokslinëje bei visuome-ninëje veikoje.

Pedagoginá darbà M. Reinys dir-bo Vilniuje, Kaune bei Vilkaviðkyje.Vilniuje teko dëstyti religijà, psicho-logijà, logikà, gamtos mokslus, poli-tinæ ekonomijà, filosofijà, sociologi-jà, gnoseologijà (lietuviø gimnazija,pedagoginiai kursai, Vilniaus kuni-gø seminarija, Aukðtieji kursai, Lie-tuviø mokslo draugijos kursai, Lie-tuviø katalikø mokytojø bûrelis).

1922�1940 m. (su priverstinepertrauka) bendràjà, lyginamàjà irpedagoginæ psichologijà dëstë Lietu-vos, o nuo 1930 m. � Vytauto Didþio-jo universitete. Tapæs Vilkaviðkiovyskupu M. Reinys dirbo ir Vilkavið-kio kunigø seminarijoje.

M. Reinio pedagoginë veikla glau-dþiai sietina su moksline veikla. Èia ið-skirtinos kelios kryptys: psichologija,filosofija, teologija, etika. Minëtas pro-blemas M. Reinys gvildeno prof. Pra-no Dovydaièio redaguojamuose þur-naluose Kosmos, Logos, Soter, LietuvosMokykloje bei kituose. Þinodamas,kaip Lietuvoje trûksta elementariø

psichologiniø þiniø, 1921 m. iðrusø kalbos iðvertë prof. Georgi-jaus Èelpanovo psichologijos va-dovëlá. Tad svarus M. Reinio in-dëlis ir á lietuviðkos psichologijosterminijos kûrimà. Dr. DanutëButkienë arkivyskupà M. Reinávadina pedagoginës psichologi-jos pradininku Lietuvoje.

1939 m. iðspausdintaM. Reinio studija Rasizmo pro-blema. Ðis darbas � tai pirmasbandymas, apimantis visà ra-sizmo problemà � iki tol rasiz-mas ir jo formos � faðizmas beikomunizmas � Lietuvoje ne-buvo taip giliai analizuotos(kai kas teigia, kad tai apskri-tai pirmas tokio pobûdþio dar-bas Europoje). Savo knygaM. Reinys vienas pirmøjø atsi-liepë á Popieþiaus PijausXI 1938 m. balandþio 13 d. pa-skelbtà dekretà, kuriuo buvopasmerktos aðtuonios rasizmotezës. Studijoje Rasë ir psichi-ka jis pirmàsyk pateikë lietu-viø psichologinæ charakteris-

tikà, susidedanèià ið 21 punkto.M. Reiniui teko uþimti ir administ-

racinius postus � Psichologijos kated-ros vedëjas, Teologijos-filosofijos fa-kulteto sekretorius, Lietuviø katalikømokslo akademijos (LKMA) moksli-nis sekretorius, Lietuvos katalikø uni-versiteto rektorius-kancleris...

Itin svarbûs vyskupo MeèislovoReinio nuopelnai kuriant dabar maþaiþinomà Lietuvos katalikø universitetà.Idëja kurti toká universitetà Lietuvojebuvo iðkelta Amerikoje dar 1916 m.,netgi surinkta jam lëðø. Vëliau ir Lie-tuvoje dëta nemaþa pastangø jo ákûri-mui. Taèiau kuriant Lietuvos universi-tetà siekta neskaidyti ir taip negausiømoksliniø pajëgø, pasitenkinta Te-ologijos filosofijos fakulteto ákûrimu. Okai 1931 m. tautininkø valdþia, prisi-dengdama �reforma� labai apkarpë mi-nëtà fakultetà (panaikintos 5 katedros,atleista 18 profesoriø, tarp jø ir M. Rei-nys), vël visu aktualumu iðkilo Lietuvoskatalikø universiteto ákûrimas.

Episkopatas Lietuvos katalikøuniversiteto steigimu pavedë rûpin-tis vysk. M. Reiniui. Buvo sudarytosaukoms rinkti komisijos, parengtasstatutas, mokymo planai, suformuotikadrai. 1932 m. birþelio 18 d. gautasÐventojo Sosto leidimas, o rugpjûèio5 d. Lietuvos katalikø universitetasbuvo oficialiai ákurtas. Kancleriu-rektoriumi patvirtintas vysk. M. Rei-nys. Deja, ávyko tik baþnytinë Lietu-vos katalikø universiteto atidarymoðventë, akademinæ dalá tautininkøvaldþia, nepaaiðkinusi prieþasèiø,kuriam laikui atidëjo, taèiau tas lai-kas taip ir neatëjo. Nepradëjus veiktikatalikiðkam universitetui, M. Rei-nio iniciatyva ákurta Draugija Kata-likø universitetui remti (1932), orga-nizavusi kasmetinius paskaitø ciklus.Mat vyskupas vis tikëjosi, kad uni-versitetas bus atidarytas, ir todël ren-gë bûsimus studentus.

Reikðminga ir M. Reinio visuo-meninë veikla: neatsitiktinai rinktas á

ávairiø katalikiðkø organizacijø valdy-bas. Jis áëjo ir á Krikðèioniø demokra-tø partijos istorijà, mat jai 1917 m. pa-raðë naujà programà. Itin pagarbiai irviltingai þvelgë á jaunimà: pavasarinin-kus, ateitininkus, angelaièius � bûsi-mus Lietuvos valstybës stiprintojus.Tad, nepaisant kai kuriø vyresniøjøpriekaiðtø, negailëjo jiems laiko, sten-gësi dalyvauti renginiuose: aukojo ðv.Miðias, sakë pamokslus, kalbëjo susi-rinkimuose, skaitë paskaitas, ðventinovëliavas, rëmë finansiðkai ir pan.

Aktyvià ir prasmingà visuomeni-næ veiklà liudija jo iðrinkimai á atsa-kingus postus: Lietuvos Katalikø mo-kytojø sàjungos Garbës nariu, Pava-sario sàjungos Garbës nariu ir globë-ju-protektoriumi, ALRK federacijosGarbës nariu, studentø abstinentøapdovanotas I laipsnio aukso þenkliu-ku, popieþiaus Pijaus XI apdovanotasmedaliu ir t. t.

M. Reinio visuomeninë veikla per-augo á politinæ plotmæ: daugiau kaip pu-sæ metø (1925 09 25�1926 04 20) uþ-ëmë Lietuvos uþsienio reikalø minist-ro postà. Akcentuotina, kad per tàtrumpà laikà M. Reinys sugebëjo atliktireikðmingø darbø ákuriant LietuvosBaþnytinæ provincijà, parengiant sutar-ties su Sovietø Sàjunga pasiraðymà...

Dalis paminëtø ir dël gausos ne-iðvardintø arkivyskupo darbø 1947 m.lapkrièio 15 d. buvo ávardinta talkini-mu tëvynës iðdavikams, dalyvavimuantitarybinëje nacionalistinëje orga-nizacijoje ir antitarybinëje agitacijo-je, uþ tai Ypatingasis pasitarimas prieSSSR MGB nutarë M. Reiná ákalinti8 metams, konfiskuojant jam priklau-santá turtà.

Arkivyskupo M. Reinio veikla su-laukë garsinimo iðeivijoje, o Lietuvoje �tik jai atgavus Nepriklausomybæ.M. Reinio vardas áamþintas baþnyèiøvitraþuose (Salake, Vilniuje � Ðv. Mika-lojaus, Toronte) skulptûrose, biustuose,bareljefuose (Águlos baþnyèia Kaune,Daugailiuose, Vilniaus Arkikatedroje)jo atminimui pastatytuose kryþiuose(Daugailiuose, Madagaskare), jam su-kurtame eilëraðtyje (Anatolijus Kairys),ekslibrise (Vytautas Petronis).

2003 m. rugsëjo 25 d. Utenos ra-jono savivaldybës tarybos sprendimuNr. T � 146 sudaryta Arkivyskupo Me-èislovo Reinio atminimo áamþinimo irpagerbimo komisija: pirmininkas Vid-mantas Valinèius (tarp 11 nariø ir aka-demikas Algirdas Gaiþutis, ir ðiostraipsnio autorë). Vëliau sudarytaArkivyskupo Meèislovo Reinio fondotaryba, kurios pirmininkas � Utenosrajono meras Arvydas Katinas ir 5 na-riai. Fondo lëðos bus naudojamosM. Reiniui skirtiems ávairiems darbamsáamþinant Lietuvoje jo vardà (renginiai,konkursai moksleiviams, leidiniai: lanks-tinukai, paveikslëliai; skulptûra ir kt.).Minëtos Komisijos ir fondo nariai tiki,kad jø veikla pagreitins arkivyskupo ke-lià á Altoriaus garbæ.

Norintys paremti Meèislovo Rei-nio fondà pinigus gali pravesti á Ute-nos rajono savivaldybës (kodas8871044) atsiskaitomàjà sàskaitàNr. 60002517969, esanèià AB Vil-niaus bankas. Banko kodas 70440 (nu-rodant, kad pinigai skiriami Meèislo-vo Reinio fondui).

Dr. Aldona VasiliauskienëVilniaus universitetas RSTC

1. 043, 063, 135, 175, 518, 598.Ðiuos skaièius sieja jø reiðki-

mosi bûdas. Pagalvojæ, raskite já.

2. Ádomus sutapimasMatematikos profesoriaus sû-

nus, ðvæsdamas savo gimtadiená,tëvo uþklausë:

� Jei magiðkame nelyginiamekvadrate 3x3 aðtuoniomis krypti-mis skaièiø suma lygi 15, pasakyk,kokia skaièiø suma bus mano me-tø kvadrate?

Tëvas, paskaièiavæs, atsakë:� Pasirodo, kad tas skaièius

atitinka tavo nugyventø dienøskaièiø.

� Nejaugi? � nustebo sûnus.� Taip. Tà parodo dviejø skai-

èiø, pakeltø bikvadratais, skirtu-mas, � patvirtino tëvas.

Ar taip gali bûti?

3. Taip iðdëstæ skaitmenis, gau-sime:

73+80+92+54+61=36071+64+52+90+83=360Atrodo labai logiðka, kad ir

apskritimas turi 360°.

Genius Strazdas

MATEMATINIAI PARADOKSAI

17

3

8

0

92

5

4

6

Ðiemet pasirodë ði arkivyskupui Meèislovui Reiniuiskirta knyga