L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2004 m. balandþio 22 � geguþës 5 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 8 (298)

11 p. 16-17p. 19 p.

istorijos

vadovëliai

ir maþojilietuva

Antano

Tamoðaièio

gyvenimo

ir kûryboskelias

Ðakotas

Domeikø

giminësmedis

4-5 p. 8-9 p.

Ar Lietuva �

tik kitøvalstybiø

susidûrimølaukas?

ið poistorijos

tekiniø

Lietuvos studentø sàjungavisuomenei pristatë Lietuvosstudentø teisiø deklaracijà. Pra-dëta nuo pirmo valstybës as-mens � laikinai Lietuvos Res-publikos Prezidento pareigas ei-nanèio Artûro Paulausko. Ðispristatymas vyko balandþio 8 d.LR Seimo Pirmininko kabinete,kur laikinasis Prezidentas pri-ëmë Lietuvos studentø sàjun-gos lyderius.

Pristatyme taip pat dalyvavoLR ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius, teisingu-mo ministras Vytautas Markevi-èius, Lietuvos universitetø rek-toriø konferencijos prezidentas,Vytauto Didþiojo universitetorektorius Vytautas Kaminskas irkiti asmenys.

Priemonë stiprintistudentø sàmoningumà

Lietuvos studentø sàjungos (LSS)prezidentas Mindaugas Reinikis lai-kinajam Prezidentui A. Paulauskui irkitiems susitikimo dalyviams pristatëstudentø teisiø deklaracijà. Ði jau tre-èioji deklaracija pateikiama leidinu-ko pavidalu. Tiraþas � 15 tûkst. eg-

Maþoji studentø konstitucijapristatyta valstybës vadovui

zemplioriø. Tai 170 tûkst. ðalies stu-dentø gal ir nëra labai daug, bet juktaip pat yra galimybë naudotis virtu-alia terpe.

Pirmoji 1995 m. ir antroji1999 m. deklaracijos nebuvo vieðaiir plaèiai skelbiamos. Ði treèioji stu-

dentø teisiø deklaracija kartu sustudentø teisiø sàvadu studentijaiyra priemonë stiprinti savo pilieti-ná sàmoningumà, savo teisiø þinoji-mà. �Þinojimas yra jëga, iðsilavini-mas � teisë, o ne privilegija�, � LSSnuostatà priminë M. Reinikis. Jis at- Nukelta á 2 p.

Pasitikdamas savo 425 metøjubiliejø, Vilniaus universitetas potruputá atsinaujina: Saulëtekio alë-joje po rekonstrukcijos duris atvë-rë Teisës, Ekonomikos ir Komuni-kacijos fakultetø biblioteka.

Saulëtekio alëja nusipelnë atsi-naujinimo, nes èia veikiantys fakulte-tai yra pastatuose, kurie stovi nuo1973 m. Jubiliejiniai ir naujø statybøvëjai kartais prablaðko ten dirbanèiøjønuotaikà. Po Karjeros centro atidary-mo, trijø fakultetø biblioteka yra kitanauja gera þinia.

Biblioteka �studentø namai

kreipë dëmesá, kad ði treèioji dekla-racija papildyta árankiais, t. y. jos tei-giniø ágyvendinimo priemonëmis.

Deklaracijos siekiams formuo-ti buvo átraukta apie tûkstantis stu-dentø, kurie per ávairius forumus,asamblëjas, konferencijas, semina-

rus bei darbo grupëse maþdaug pus-antrø metø gludino Deklaracijosteiginius. Þinoma ði, pavadinkime,maþoji studentø konstitucija egzis-tuoja teisinëje valstybës erdvëje, at-siþvelgiant á LR Konstitucijà ir kitus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Trys fakultetai, prie kuriø prisi-dëjo taip pat Tarptautinis þiniø eko-nomikos ir þiniø vadybos centras, fi-nansavo bibliotekos patalpø re-konstrukcijà, modernios knygø ap-saugos sistemos árengimà, skyrë lë-ðø baldams ir kompiuterinei árangai.Ðiems tikslams panaudotos ir Uni-versiteto specialiosios programoscentralizuoto fondo lëðos.

Technologijø poþiûriu ði bibliotekaturëtø bûti pavyzdinë, bent jau to linkëjoatidarymo metu Vilniaus universitetobibliotekos direktorë Birutë Butkevièie-në. Statybos darbus atlikusios bendrovës

Nukelta á 3 p.

Laikinajam Lietuvos Respublikos Prezidentui Artûrui Paulauskui pristatoma Lietuvos studentø teisiø deklaracija

Saulëtekio alëjoje atidaroma Vilniaus universiteto Teisës, Ekonomikos ir Komunikacijos fakultetø biblioteka

2 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

ástatymus. Pavyzdþiui, LR Ðvietimoástatymà, Aukðtojo mokslo ástaty-mà, Valstybiniø paðalpø ðeimoms,auginanèioms vaikus, ástatymà ir ki-tus. Beje, virtualiojoje kompiuteri-nëje erdvëje pridedama ir teisinëspagalbos studentams programa, tadsau aktualius dalykus studentai ga-li iðsiaiðkinti su kompetentingaispagalbininkais. Ðià programà gali-ma rasti interneto svetainëje adre-su http://teise.studentas.lt.

Svarbiausi studentijossiekiai

Deklaracijoje átvirtinti aðtuonisvarbiausi studentijos siekiai, kuriebus aktualûs ir po geguþës 1 d., kaiLietuva taps visateise Europos Sà-jungos valstybe.

Pirmasis siekis: kurti atvirà þiniøvisuomenæ, uþtikrinant mokymosivisà gyvenimà galimybes.

Ne paslaptis, kad pastaruoju me-tu tarp LSS ir kai kuriø valdþios ins-titucijø kyla nemaþai átampos beidiskusijø kad ir dël diplomo priedë-lio iðdavimo. Diskusijomis ir siekia-ma uþtikrinti esminæ pirmàjà Dekla-racijos nuostatà.

Antrasis siekis: gauti kokybiðkàaukðtàjá iðsilavinimà, orientuotà árinkos poreikius bei pokyèius.

Natûralu, kad studentas nori uþ-sitikrinti ne vien formalø diplomà, betir tinkamà kompetencijà bei iðsiugdy-ti reikiamus gebëjimus.Tam bûtinatinkama studijø erdvë, siejama su de-rama finansine-socialine studijø ap-linka, akademine áranga, mobilumu irkitais panaðiais dalykais.

Siekti, kad aukðtojoje mokyklo-je gaunamos teorinës þinios bûtøtiesiogiai susijusios su praktiðku jøtaikymu.

Ðis siekis tiesiogiai siejasi su rû-pesèiu, kà aukðtàjà mokyklà baigæsabsolventas veiks darbo rinkoje, kaipten bus vertinamos jo þinios.

Siekti sukurti kokybiðkà sociali-næ aplinkà, uþtikrinant saugià fizi-næ bei moralinæ studijø aplinkà.

Pastaraisiais mënesiais visuome-në iðgirdo apie toli graþu nesaugiàstudentiðkà aplinkà, smurto ir prie-kabiavimo faktus. Pagaliau tai ir stu-dentø galimybë dalyvauti visuome-nës ir vieðajame gyvenime, uþtikri-nant tos socialinës aplinkos saugu-mà. Kalbant apie socialinæ aplinkà,mintyje turima auditorijos, bendra-buèiai, studentø miesteliai ir t. t.

Siekti studentø mobilios plëtros,sudarant sàlygas laisvai judëti tarpaukðtàjá iðsilavinimà teikianèiø ins-titucijø.

Per pastaruosius penkerius metusvyko daug gerø pokyèiø, bet, M. Rei-

Maþoji studentø konstitucijapristatyta valstybës vadovui

nikio nuomone, augti yra kur. Pir-miausia reikia palankiai ir suintere-suotai paþvelgti á ðià problemà.Visdëlto LSS prezidentas svarbiausia lai-ko aðtuntàjà nuostatà: studentas � sà-moningas aktyvus pilietis, visuome-nës narys, dalyvaujantis kultûrinia-me gyvenime, sàlygojanèiame ku-rianèios asmenybës vystymàsi.

Ko gero, kalbos poþiûriu tai to-bulintinas sakinys, taèiau aiðku, kànori pasakyti studentai. Juk ið tiesø,nuo kiekvieno ið mûsø priklauso, ko-kià visuomenæ turime ir tos visuo-menës ateitis.

Kiek ði Deklaracija keisis, pasi-pildys naujais punktais, priklausys irnuo paèiø studentø aktyvumo, ir nuovalstybës institucijø poþiûrio á stu-dentus. Bent jau LSS lyderiai ásitiki-næ, kad gyvenimas áraðys dar ne vie-nà papildymà.

Judant á vieningà Europosmokslo ir studijø erdvæ

Laikinasis Lietuvos Prezidentasdomëjosi, kaip ðià Studentø teisiø de-klaracijà sutiko ðalies akademinëbendruomenë. Lietuvos universitetørektoriø konferencijos prezidentasprof. Vytautas Kaminskas patvirtino,kad studentø iniciatyva sveikintina,aktyvumas girtinas. Deklaracija svar-bi tuo, kad ið ávairiø LR ástatymø ið-imti ir vienoje vietoje sudëti svarbiau-si studentø teises ginantys punktai bei

nuostatos. Deklaracija svarbi ir integ-racijos á bendrà Europos studijø erd-væ prasme, Bolonijos ir Lisabonosprocesø kontekste. Jeigu Lietuvosuniversitetai nenori likti provincijosuþkampiu, jie turi reaguoti á Europojevykstanèius procesus.

Europos universitetø asociacijos,vienijanèios 700 universitetø, narëmisyra septyni Lietuvos universitetai, oLietuvos rektoriø konferencija yrakolektyvinis narys. Asociacija rengiapasiûlymus Europos ðvietimo irmokslo ministrams, kurie susitinkakas dveji metai, pasiraðo naujus do-kumentus, skirtus tobulinti Bolonijosir Lisabonos procesø ágyvendinimà.Ðiuose procesuose labai svarbi vietatenka studentø aktyvumui, pilietiðku-mui. Net kone tûkstantmetæ akade-minæ tradicijà puoselëjantys Europosuniversitetai (Bolonijos, Sorbonos,Salamankos ir kiti) keièiasi, vis labiauatsiveria visuomenei, nors tai ir ne-lengvai vykstantys pokyèiai. Iki 2010m. formuojama bendra Europosmokslo ir studijø erdvë turi padëti Se-najam þemynui konkuruoti pirmiau-sia su JAV ir Japonija.

Europos Komisijos vadovai, pa-sak V. Kaminsko, pripaþásta, kadLietuvos ðvietimo ir aukðtojo moks-lo sistema Bolonijos procesø poþiû-riu uþima prieðakines pozicijas. Netir geriausiems, bet konservatyviemsEuropos universitetams teks áveiktidaugybæ kliûèiø, kurias per nepri-

Atkelta ið 1 p.

klausomybës laikotarpá jau áveikëLietuva. Taèiau rektorius V. Kamins-kas sutiko, kad mums dar lieka ak-tuali studijø kokybës problema. Rek-toriø konferencija yra numaèiusi,kad bakalauro studijose bent dvigu-bai sumaþëtø studijø programø ir taiturëtø bûti padaryta per vieneriusmetus. Nenormalu, kad ðiuo metupagrindiniø studijø pirmame kursevien universitetuose studijuojamapagal 400 studijø programø. Jø ma-þinimo procesas jau pradëtas.

Akademinës bendruomenësinstitucijø ir politiniøpartijø susitarimas

Rektoriø konferencija, Lietuvosmokslø akademija, Lietuvos mokslotaryba ir Mokslo institutø direktoriøkonferencija inicijuoja Lietuvos po-litiniø partijø susitarimà ágyvendi-nant Bolonijos ir Lisabonos nutari-mus mokslo ir aukðtojo mokslo sri-tyje. Jei akademinei bendruomeneipavyktø pasiekti toká susitarimà, taibûtø panaðus susitarimas, koks nese-niai buvo atnaujintas dël kraðto ap-saugos. Po Velykø susitarimo tekstasbus derinamas su politinëmis parti-jomis. V. Kaminskas sutinka, kad irLietuvos studentø sàjunga taptø ini-cijuojamo politiniø partijø susitari-mo dalyvë. Tai bûtø politiniø partijøir akademinës bendruomenës insti-tucijø memorandumas.

V. Kaminskas priminë, kad pagalEuropos Tarybos nutarimus Lisabo-noje 2010 m. ES valstybës tyrimamsir eksperimentinei plëtrai turi skirti3 proc. BVP (1 proc. � valstybë ir 2proc. � verslas). Dabar, pasak Rek-toriø konferencijos prezidento, Lie-tuvos valstybë skiria 0,4 proc. BVP, overslas pagal ávairius vertinimus �0,1-0,15 proc. nuo BVP. Todël poli-tiniø partijø ir akademinës bendruo-menës susitarimo iniciatoriai siûlo iðvalstybës biudþeto tyrimams bei eks-perimentinei plëtrai kasmet didintifinansavimà po 0,1 proc. BVP. Tada2010 m. bûtø pasiektas 1 proc. BVP.Antra, verslui bûtina sudaryti sàly-gas, kurios skatintø investuoti á aukð-tàsias technologijas ir eksperimenti-næ plëtrà. Tam bûtina inicijuoti ásta-tymø kompleksà, skatinantá tokiasinvesticijas. Jeigu valstybë to nepa-darys, tai verslas per ðeðerius metustyrimams ir eksperimentinei plëtraiskiriamø investicijø deðimteriopaitikrai nepadidins.

V. Kaminskas taip pat siûlo po 0,1proc. BVP kasmet didinti universite-tinëms studijoms skiriamas lëðas. Ta-da 2007 m. pasiektume 1 proc. BVP,t. y. europiná standartà. (Ðiuo metu ðisskaièius sudaro 0,7 proc BVP.)

Programuojant Europos struktû-riniø fondø pinigø panaudojimà nuo2007 m., siûloma daug didesnæ daláskirti þmogiðkiesiems iðtekliams. Pa-gal þmogiðkiems iðtekliams skiriamølëðø procentà tarp ðaliø, tapsianèiøtikrosiomis ES narëmis, Lietuva ðiuometu uþima prieðpaskutinæ vietà.

Neatmesti jau veikianèiømechanizmø

Labai natûralu studentams þino-ti savo teises, kurios dabar suraðytosir iðleistos atskira knygele, � teigëðvietimo ir mokslo ministras Algir-das Monkevièius. Ðiandien nevieno-da situacija yra ne tik tarp atskirø ða-lies universitetø, bet ir tarp atskirø topaties universiteto padaliniø. Reikia,kad studentas jaustø savo teises, ga-lëtø reikðti savo nuomonæ, jaustø,kad yra apsaugotas. Ðis apsaugosmechanizmas turi veikti.

O problemø yra. Esame ásiparei-gojæ, stodami á ES, savo moksliná ty-rimø ir eksperimentinës plëtros po-tencialà naudoti veiksmingiau. Nors

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

LSS prezidentas Mindaugas Reinikis, Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos prezidentas prof. Vytautas Kaminskas,LR ðvietimo ir mokslo ministerijos patarëja Diana Skuèaitë ir ministras Algirdas Monkevièius susitikime

su LR laikinuoju Prezidentu Artûru Paulausku

Lietuvos studentø sàjungos viceprezidentas Tomas Ðedbarasir vieðøjø ryðiø atstovë Daiva Bartusevièiûtë

LR laikinasis Prezidentas Artûras Paulauskas ir teisingumo ministras Vytautas Markevièius þada remtistudentijos ir akademinës bendruomenës siekius

MOKSLAS IR VALSTYBË

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 3

Europos Taryba neápareigoja, betskatina savo nares valstybes pasiek-ti iki 2010 m. 3 proc. BVP tyrimamsir eksperimentinei plëtrai, bet kitokelio Europai ir nëra. Keièiant ver-slo sàlygas, galima gauti dar didesnáBVP augimà, taigi ir áplaukas á vals-tybiø biudþetus. Airijos, Suomijospatirtis patvirtina tokià praktikà,sanglaudiðkà visuomenës plëtrà.Suomija plëtojasi per regionø kom-petencijø centrus, ten yra veiklosmechanizmai ir jie veikia. Lietuvaireiktø tik nusiþiûrëti ir sau prisitai-kyti tà patirtá.

Pagaliau ir Lietuvoje esame su-kûræ ir taikome projektø ágyvendini-mo veiklos mechanizmà, pavyzdþiui,per Lietuvos valstybiná mokslo ir stu-dijø fondà. Universitetai per Fonduiteikiamus projektus gali ágyvendintitik kartu su verslo partneriais, kuriediegia inovacijas, aukðtàsias techno-logijas, taigi savo veikloje taikomokslà. Taèiau Fondas menkutis,nes projektams finansuoti skiriamatik 16 mln. litø (antra tiek tenka stu-dentø paskoloms). Pasak ministro A.Monkevièiaus, kitiems metams tàsumà reiktø bent padvigubinti. Tai-gi per Fondà verslà galima skatintiateiti su inovacijomis, kompetencijair aukðtosiomis technologijomis, nesskatinamas ne bet koks, bet inovaty-vus mokslas, galintis pritraukti ver-slà. Daugiau investavæ á Fondà, ga-lëtume geriau panaudoti jau turimusverslo skatinimo mechanizmus.

Ministras pasisako ir uþ tai, kadFondui teikiamus projektus vertintøuþsienio ekspertai, nes vis dëlto ma-þoje valstybëje negalima iðvengti �gi-miniðkumo�. Todël geriau panaudo-jant jau esamus mechanizmus ir ágy-vendinus (jei bûtø pasiraðytas) Rek-toriø konferencijos inicijuojamàakademinës bendruomenës, studen-tø sàjungos ir politiniø partijø susi-tarimo dokumentà, toks nacionalinissusitarimas leistø Lietuvai ágyti nau-jà veiklos pagreitá.

Vargas dël ekspertøIð esmës pritardamas ministrui

A. Monkevièiui, Rektoriø konferen-cijos prezidentas V. Kaminskas, ku-ris taip pat yra Valstybinio mokslo irstudijø fondo valdybos narys, pripa-þino, kad ðiuo metu svarbiausia lëðøskyrimo mokslui per Fondà proble-ma yra ekspertai. Visi kompetentin-giausieji patys dalyvauja kaip projek-tø teikëjai. Tada blogiausieji liekaekspertais ir vertintojais. Interesøkonfliktas akivaizdus: savame kiemeskirstoma saviems þmonëms. Taippat ir studijø programø ekspertizæ,pasak V. Kaminsko, nuo 2005 m. tu-

rëtø atlikti tik tarptautiniai eksper-tai. Tegu tai ðiek tiek kainuotø ir áver-tintume maþiau programø, bet ðisvertinimas bûtø teisingas. Maþaivalstybei neámanoma kliautis tik na-cionalinëmis ekspertizëmis. Ðiaiminèiai pritarë ir Studentø sàjungosvadovai. Jie pripaþino, kad esanèio-je mokslo ir studijø sistemos aplin-koje daug kas keistina. Savo teises þi-nantys studentai gali bûti ta pilieti-në jëga, kuri valstybëje sugebës daugkà inicijuoti ir keisti.

Prezidentas norëtøvël studijuoti

Laikinasis Prezidentas A. Pau-lauskas iðreiðkë norà taip pat studi-juoti kurioje nors aukðtojoje mokyk-loje ir vël pasijusti studentu, nesanuomet, kai teko studijuoti, studen-tas buvo beteisë bûtybë � charakteráparodæ toli nenuðokuodavo. A. Pau-lauskas domëjosi, ar Lietuvos aukðtø-jø mokyklø diplomai pripaþástami vi-sose Europos valstybëse. Pasak mi-nistro A. Monkevièiaus, diplomø pri-paþinimas ar nepripaþinimas � kiek-vieno Europos universiteto reikalas.Vienuose tie diplomai bus pripaþásta-mi automatiðkai, kituose gali bûti ke-liamos papildomos sàlygos, dar kiturgali bûti sudaromi net dirbtiniai kliu-viniai. Labai svarbu, kaip darbdaviaiþvelgs á mûsø universitetø diplomus.Per metus kitus tikriausiai ne kaþinkas pasikeis, taèiau svarbiausia, kadástojus á ES, mûsø studentai ágis socia-lines garantijas ávairiose ES ðalysekaip ir tø ðaliø pilieèiai.

Europos universitetø asociacijosnuomone, turëtø bûti studijø progra-mø akreditacijos sistema. Tokiamecentre akredituotos universitetøprogramos bûtø pripaþástamos visosES mastu. Vargu ar kas norës studi-juoti pagal neakredituotas progra-mas. Jeigu pavyktø didesnæ progra-mø dalá akredituoti pagal ES reika-lavimus, tai Lietuvos absolventø di-plomai bûtø pripaþástami visose ESðalyse.

Lietuva turi ir tam tikrø privalu-mø, nes ðalyje veikia studijø kokybësvertinimo sistema, kokios nëra galu-tinai ádiegæ net kaimynai lenkai. Ðian-dien problema � ne automatiðkas di-plomø pripaþinimas. Kad ir su Vytau-to Didþiojo universiteto (VDU) di-plomu þmogus gali ástoti á patá pres-tiþiðkiausià universitetà, bet ne viendiplomas lemia. Rektorius V. Ka-minskas priminë, jog 1993 m. pirmoslaidos VDU bakalaurë iðkart ástojo áKembridþo universiteto magistrantû-rà, ten apgynë daktaro disertacijà.Problema � áveikti atrankos sistemà,

kurià turi susidaræs bet kuris Europosuniversitetas. Kartais supaprastintaisuvokiama diplomo vertë: net ir supripaþástamu diplomu dar nëra ga-rantijos, kad jo turëtojas gaus darbàVokietijoje, Didþiojoje Britanijoje,bus priimtas á Ph. D. studijas ir pana-ðiai. Daþniausiai vertinami ne diplo-mo, bet þmogaus privalumai.

Svarbiausia studentøpareiga

Teisingumo ministrui VytautuiMarkevièiui á akis krito ne tik dekla-ruojamos studentø teisës, bet ir pa-reigos. Antai Studentø teisiø sàvadeiðvardyta Teisë á mokslà, Teisë á ginèønagrinëjimà, Teisë á finansinæ paramà,Teisë á socialines garantijas, Teisë á stu-dentø savivaldà, Teisë á dalyvavimàaukðtosios mokyklos valdyme ir kitiástatymai. Taigi teisiø daug, o kur pa-reigos? Tiesa, LSS lyderis M. Reini-kis blykstelëjo sumanumu, o gal irsàmojingumu, priminæs, jog studen-to svarbiausia pareiga � siekti savoteisiø ágyvendinimo.

Teisingumo ministras taip patpriminë visiems naudingà þinià, kadministerijoje jau pusantrø metø vei-kia nemokama internetinë konsulta-cija. Ði konsultacija savo veiklà pra-dëjo aiðkindama pavienius ganëtinaipainius LR civilinio kodekso straips-nius. Su didesnëmis savivaldybëmisir Jungtiniø Tautø vystymo programaLR teisingumo ministerija pradëjosteigti ðvietimo centrus (jie veikiaKaune ir Klaipëdoje), todël teisiniaisklausimais galima bendrauti ne tikvirtualioje erdvëje. Neaiðkius klausi-mus ámanoma aptarti ir su teisinin-kais praktikais. Taigi ne vien studen-tas, bet ir kiekvienas pilietis moko-mi màstyti teisiðkai, vadinasi, ir pilie-tiðkai.

Rasti pusiasvyrà tarp teisiøir pareigø

Laikinasis Lietuvos RespublikosPrezidentas A. Paulauskas pastebë-jo, kad studentija visada buvo akty-viausia visuomenës dalis, o dabar at-siranda ir naujø to aktyvumo iðraið-kos formø. Tai ir Studentø teisiø de-klaracija, pagaliau pats siekis ágyven-dinti tas teises verèia visà akademi-næ bendruomenæ tobulinti studijø irveiklos kokybæ. Per ðiuos procesus irðalies visuomenë gauna rezultatus,kuriø siekia. Labai svarbu, kad stu-dentai turi galimybiø þinoti ir gintisavo teises, taèiau neturëtø pamirð-ti ir savo pareigø, kuriø þmogus kar-tais turi daugiau negu teisiø. Geriau-sia, kai pavyksta rasti pusiausvyrà

tarp pareigø ir teisiø.Laikinasis Prezidentas sutiko,

kad valstybëje labai svarbu gerai su-tvarkyti kelius ir tiltus, nes jie iðkartmatomi. Investicijos á þmogø rezul-tatas matomas neiðkart, uþtat duodapaèià didþiausià gràþà, nes mûsøvalstybë neturi dideliø materialiø ið-tekliø, ir tik mûsø þmonës gali sëk-mingai konkuruoti pasaulyje. Kaiporeikiø daug, o iðtekliai riboti, ten-ka rinktis. Þmogus ir turëtø bûtisvarbiausias prioritetas. Lyg ir nërakas prieðtarautø, bet tik tol, kol ne-reikia skirstyti biudþeto pinigø � ta-da iðkyla kitos bûtinybës ir priorite-tai. Per ketverius metus priimta daugilgalaikiø ir trumpalaikiø strategijø,bet visada atsiranda, kas antklodætempia á savo pusæ, � teigë laikinasisPrezidentas.

Pratæsæs pareikðtà mintá, V. Ka-minskas pabrëþë, kad turime þiûrë-ti, kokiø prioritetø laikosi Europos

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETOENDOKRINOLOGIJOS INSTITUTAS

skelbia konkursà instituto direktoriaus pareigoms uþimti

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau � pretendentas):1.1. turi bûti biomedicinos srities mokslininkas;1.2. paskirtà rinkimø dienà bûti ne vyresnis kaip 65 metø;1.3. turëti administracinio ir pedagoginio darbo patirtá;1.4. turi bûti susipaþinæs su moksliniø tyrimø ástaigø pagrindinës veiklos

organizavimo klausimais, biudþetiniø ástaigø finansavimo tvarka bei dar-bo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos ásta-tymai, Vyriausybës nutarimai ir kiti teisës aktai.

2. Pretendentas per vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudo-je dienos, áskaitant paskelbimo spaudoje dienà, privalo pateikti:

2.1. praðymà dalyvauti konkurse;2.2. asmens tapatybæ, pilietybæ ir amþiø patvirtinantá dokumentà ir jo

kopijà;2.3. mokslo laipsná liudijantá dokumentà ir jo kopijà;2.4. valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà;2.5. trumpà gyvenimo, mokslinës ir pedagoginës veiklos apraðymà;2.6. instituto veiklos plano projektà;2.7. moksliniø darbø sàraðà;2.8. kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai ávertinti

pretendento kvalifikacijà.Dokumentai priimami asmeniðkai arba siunèiami registruotu laiðku

bei registruojami instituto personalo skyriuje adresu: KMU Endokrino-logijos institutas, Eiveniø g. 2, 50009 Kaunas -7, 252 kab.

Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniðkai, 2.2, 2.3, 2.4 punk-tuose nurodytø dokumentø originalai, sutikrinus su pateikiamomis kopi-jomis, gràþinami pretendentui dokumentø priëmimo metu.

Jeigu dokumentai siunèiami registruotu laiðku, pateikiamos 2.2, 2.3,2.4 punktuose nurodytø dokumentø notaro patvirtintos kopijos.

Informacija pateikiama aukðèiau nurodytu adresu, telefonais Kaune(8 ~ 37) 73 38 19, 32 68 47 arba elektroniniu paðtu: llasas@takas.lt

KMU Endokrinologijos instituto Tarybos pirmininkas

Sàjunga, Europos Komisija ir Euro-pos Taryba. Aukðtosios studijos irmokslas ðiandien skelbiami svar-biausiu prioritetu, todël svarbu, kadjauni þmonës gautø kokybiðkà iðsila-vinimà, nes tik taip galës konkuruo-ti Europoje. Pagaliau, jeigu paèiojeLietuvoje nesudarysime gerø sàlygøþmogui, tai mûsø gerais keliais á ESiðvaþiuos patys geriausi protai. Jukiki 2010 m. ES uþsibrëþë ásteigti1,2 mln. naujø tyrëjø darbo vietø, iðjø 700 tûkst. � su mokslo laipsniais.Akivaizdu, jog tarp jø bus ir Lietu-vos þmoniø. Ar norime, kad geriau-sieji dirbtø ne Lietuvoje?

Laikinasis Prezidentas A. Pau-lauskas paþadëjo remti Lietuvos stu-dentijos ir akademinës bendruome-nës pastangas, siekiant Lietuvai uþ-imti deramà vietà bendroje Europosmokslo ir studijø erdvëje.

Gediminas Zemlickas

Molëtiðkiai direktorius Rièardas Vieð-nickas tvirtino, kad jo vadovaujamistatybininkai jauèia didelá malonumàir pasididþiavimà, jog jiems tenkadirbti tokiame garbingame objekte �Vilniaus universitete. Bendrovë jau nepirmus metus bendradarbiaujanti suUniversitetu, ðá kartà atliko darbø uþbeveik 1 mln. litø.

Komunikacijos fakulteto deka-nas prof. Domas Kaunas priminë,kad visi universitetai Europoje savoveiklà paprastai pradëdavo nuo bib-liotekos kûrimo. Dabar kuriasi ben-dra trijø fakultetø biblioteka, o ðaliapradeda veikti technologijø parkasSaulëtekio slënis, tad kas þino, kuo vi-sa tai pavirs ateityje. Ypaè kai sutel-kiamos mintys ir finansai. Trys fakul-tetai susitelkë ir padarë tai, kas svar-biausia bet kuriame universitete.Kad ir kokios svarbios bûtø audito-

Biblioteka �studentø namai

rijos, laboratorijos ir gera profesûra,taèiau nëra universiteto be bibliote-kos. Ji � tikrieji studentø namai.

Norëdami pamaloninti geruosiuskaukus, kurie paslapèia, aiðku, stebë-jo naujosios bibliotekos atidarymo ið-kilmes, Komunikacijos fakulteto dar-buotojai parûpino dovanà bibliote-kai � gëlæ Pinigø medis ir didþiulá Mul-timedia tomà. Tiesa, patiems bibliote-kos darbuotojams ðventë truko tik aki-mirkà � kol ðampano taurëse iðnykoburbuliukai. Bibliotekininkams darbøákarðtis tik prasideda. Kartu su fakul-tetø darbuotojais teks spræsti, kokiasvarbiausia literatûra turi bûti kom-plektuojama ðioje bibliotekoje. Aiðku,bus padaryta viskas, kad biblioteka bû-tø kompiuterizuota, ádiegtas elektro-ninis katalogas. Tad didieji darbai tikprasideda.

Graþvydas Kantvydas

Atkelta ið 1 p.

Prieð susitikimà su LR laikinuoju Prezidentu Artûru Paulausku

4 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Iðlikæs ið po istorijos tekiniø (1)

Profesorius Juozas Tonkûnas 1967 m.

Prof. Juozas Tonkûnas su Þemdirbystës instituto direktoriumi P. Vasinausku prie paðariniøþoliø eksponatø 1960 m.

Lietuvos þemdirbystës insti-tuto mokslo darbuotojas, Lietu-vos mokslø akademijos narys ko-respondentas ir Lietuviø katalikømokslo akademijos narys prof.Leonas Kadþiulis pasakoja apiebuvusá savo kolegà ir þemdirbys-tës mokslo Lietuvoje vienà ið pra-dininkø prof. Juozà Tonkûnà(1894 03 30 � 1968 05 06), kurio110-øjø gimimo metiniø sukaktáðiemet minime.

Lietuvos þemdirbystës insti-tute Dotnuvoje L. Kadþiuliui te-ko kartu dirbti su J. Tonkûnu, kaijis 1955 m. gráþo ið tremties.Ðiuos pievininkystës mokslo at-stovus skyrë daugiau kaip30 metø amþiaus skirtumas, bettai netrukdë jiems tapti daugeliomoksliniø publikacijø, knygosPievos ir ganyklos (1965, 1977)bendrautoriais. Bûtent L. Ka-dþiuliui ið J. Tonkûno teko per-imti vadovavimà Instituto Pievøir ganyklø skyriui, kai profeso-rius nutarë atsisakyti ðiø parei-gø. Jis perëmë ir kai kuriasJ. Tonkûno mokslinës veiklosnuostatas, gilià patirtá bei gyve-nimo iðmintá.

Krëstas ið Pasvaliomolþemio

Prof. J. Tonkûno 100-osioms gimi-mo metinëms prof. Algirdo Juozo Mo-tuzo sudarytoje ir 1993 m. iðleistojeknygoje Profesorius Juozas Tonkû-nas yra ir Jûsø straipsnis Pievininkys-tës pamatø kûrëjas. Kas dar liko ne-pasakyta apie þymø Lietuvos þemësûkio mokslø atstovà, Bandymø stotiesDotnuvoje kûrëjà, buvusá Lietuvos ðvie-timo ministrà, totalitarinio reþimo irasmenybës kulto aukà?

Kiekvieno þmogaus gyvenimasyra toks ávairus, kad jokia knyga ne-pajëgi jo aprëpti. Tuo labiau tokiosryðkios asmenybës, kokia buvo Juo-zas Tonkûnas. Jo gyvenimo keliasnepaprastai sudëtingas. Profesoriuiteko patirti sunkiausius pasaulioávykius. Jis pats yra sakæs: Að pa-prasèiausiai patekau po istorijos te-kiniais.

Bet ðis þmogus buvo krëstasið Pasvalio molþemio. Galime

paminëti ne vienà pa-vyzdá, árodantá, kad Pa-svalio molynuose augæmûsø tautieèiai buvonepaprastai tvirti, uþsi-spyræ ir atkaklûs. Uþ-tektø priminti stebëtinàVileiðiø giminæ arbakad ir Petrà Vasinaus-kà. Ið to paties moliobuvo drëbtas ir JuozasTonkûnas. Todël istori-jos tekiniams nebuvolengva áveikti tokià as-menybæ. Ypaè, jei ji sa-vo kasdienæ veiklàgrindë ne aklu uþsispy-rimu, bet tvirtomis þi-niomis, profesionaliaiðmintimi.

Ið tiesø J. Tonkû-nas buvo ir lauþytas, irtraiðkytas, bet ir gráþæsið tremties, jis mums

liko didis mokslininkas bei þmogus.Sovietinë sistema jo nepalauþë.

Kas tai lëmë: jo asmeniniai bû-do bruoþai, o gal visiems pasvalie-èiams bûdingos savybës? Labai gerasprofesinis pasirengimas, o gal tamtikras paèios sovietines sistemos ne-nuoseklumas, nevienalytë aplinka,kurioje teko veikti J. Tonkûnui? Bû-kime objektyvûs: juk net ir tarp ak-tyviø komunistø buvo nemaþai tokiø,kurie matë bei suprato, kas vykstaaplink, kokie kartais kvaili, net ðvei-kiðkai idiotiðki gali bûti valdþios ir�vienintelës neklystanèios� partijosþingsniai.

J. Tonkûnas pirmiausia buvoLietuvos þmogus: ðioje asmenybëjeað áþvelgiu daugeliui mûsø tautosþmoniø bûdingø bruoþø. Nepamirð-kime, kad jis buvo tipiðkas senosioslabai darbðèios lietuviðkos ðeimos at-stovas.

Ûkininko tipas?Taip. Ir doros, principingos ðei-

mos atstovas. Visa kita jis gavo ið ap-linkos, kurioje jam teko veikti. Gy-venimo ðiukðliø jis nepriëmë. Turë-jo gerai veikiantá, be galo stiprø mo-raliná filtrà. Todël jo nepaveikë irávairûs niekingi reiðkiniai, su kuriaisjam vëliau teko susidurti.

Savo pranaðumo rodytiniekada nesistengë

Kalbëdami apie labai tvirtø nuo-statø þmogø, pirmiausia norime pasi-aiðkinti, kaip formavosi asmeniniocharakterio ypatybës, kaip jos áaugo ákraujà. Jûs pasakëte esminá dalykà: taibuvo tipiðkas senosios lietuviðkos ðei-mos atstovas. Puiku. Taèiau ágydamasprofesijà jis þengë kità þingsná. Þemësûkio mokslø J. Tonkûnas sëmësi tolinuo Pasvalio � Maskvoje. Bet ir ten jonesugadino.

J. Tonkûnas studijavo Maskvosþemës ûkio institute, kuris vëliautapo Petrovsko þemës ûkio akade-mija. Ðiuo metu tai yra MaskvosK. Timiriazevo þemës ûkio akade-mija. J. Tonkûno studijø metais tendëstë puiki profesûra, ðviesios as-menybës. Nepamirðkime, kad taibuvo prieð bolðevikø revoliucijàRusijoje. J. Tonkûnas mokslusMaskvoje pradëjo 1914 m., o bai-gë jau po spalio perversmo siautë-jant bolðevikams. Jam pavyko par-vaþiuoti á Lietuvà. Èia jau buvo pa-skelbta Nepriklausomybë, bet rei-këjo bolðevikams duoti atkirtá.J. Tonkûnas buvo vienas ið Lietu-vos gynëjø. Átvirtinus valstybingu-mà, jau buvo galima galvoti ir apiemokslo reikalus.

Ar mëgo J. Tonkûnas pasakoti apiesavo gyvenimo peripetijas, kad ir apie1918�1919 m. ávykius? Apskritai arlengva buvo su juo bendrauti?

Jis nemëgo dalytis prisimini-mais, apskritai buvo gana uþdaro bû-do. Man teko bûti labiau jo bendra-darbiu, gal net daugiau bendradar-biu-mokiniu, nes 1955 m. J. Tonkû-nui gráþus ið kalëjimø (ten buvo nuo1941 birþelio 14 d.) ir Sibiro tremties(kur praleido vienerius metus), aðjau buvau mokslø kandidatas. Tadformaliai jis jau nebuvo mano vado-vas. Be to, labai didelis ir mûsø am-þiaus skirtumas � 30 metø, net ðiektiek daugiau. Taèiau, nepaisant to,mûsø bendravimas buvo gana arti-mas ir ðiltas. Man labai malonu pri-siminti, kaip J. Tonkûnas su þmonaJanina sutiko bûti priimti mûsø ðei-moje. Jie ir mus kviesdavosi á savo

ðeimà, nors sau artimø þmoniø ratoneplëtë.

Ar J. Tonkûnui gráþus ið tremties,buvo iðlikæs senasis jam artimø þmo-niø ratas?

Tas ratas jau buvo gerokai iðre-tëjæs. Pamenu, á Dotnuvà pas J. Ton-kûnà atvaþiuodavo dainininkas An-tanas Kuèingis.

Geriausias Lietuvos Mefistofelis,prieð karà Kauno Valstybës teatro sce-noje padaræs áspûdá net Fiodorui Ðalia-pinui?

Taip. A. Kuèingis buvo J. Tonkû-no likimo bendras, taip pat buvæs ka-linys.

1934�1939 m. J. Tonkûnas buvoðvietimo ministras. Ar bendraudamassu juo to nejautëte? Be to, juk jis prieð-kariu buvo ir profesorius, nors ðio var-do pokario metais gráþus ið tremtiesjam neskubëta patvirtinti. Nesijautëteprieð já nedràsus jauniklis?

Þinoma, natûraliai kildavotoks drovumo jausmas, bet J.Tonkûnas mokëdavo greitaipaðalinti paðnekovo nedràsu-mà. Jis visai nerodydavo savopranaðumo, elgdavosi labai pa-prastai, natûraliai. Sakyèiau,kad tai net ne mokëjimas bûtipaprastu, bet buvimas tokiu.

Tad gal istorijos tekiniai irsuformavo ðá kuklumà?

Nemanau. Man atrodo,kad jis toks pat buvo ir prieðkarà, tikriausiai ir ministrokëdëje. Apie tai sprendþiu iðkitø þmoniø pasakojimø.Kaip ministras jis buvo labaidalykiðkas, su pavaldiniaisnebuvo familiarus, nesikiðo ájø veiklos sritá ar gyvenimà.Aiðku, pavaldiniai jautë, kadá savo gyvenimà jis taip patneásileidþia, turi savo draugøratà. Kaip virðininkas buvotvarkingas, dalykiðkas, reik-lus, bet nepiktas. Sau taip patbuvo labai reiklus. Atrodë,kad jam negalëjai nepaklusti.

Kai istorijos tekiniaipasisuko

Bûtø ádomu prisiminti Juo-zo Tonkûno ir Jono Bulavo san-

tykius. J. Tonkûnas Lietuvos þemësûkio akademijos rektorius buvo 1928�1934 m., o J. Bulavas � 1956�1962 m.Vadinasi, abiem teko bûti rektoriais poðeðerius metus. J. Tonkûnui gráþus iðtremties nuo 1956 m. iki 1960 m. tekodëstyti Þemës ûkio akademijoje, taigidirbti po rektoriaus J. Bulavo �spar-nu�. Kiek galima spræsti ið skelbtø at-siminimø, J. Bulavas labai gerbëJ. Tonkûnà ir apskritai nebijojo á dar-bà priimti buvusiø tremtiniø.

Agronomas Jonas ir teisininkasJuozas Bulavai buvo idëjiniai komu-nistai dar ið A. Smetonos laikø ir tieprieðkario atsiminimai pokariuJ. Tonkûnui net bûtø galëjæ pakenk-ti. Mat prieðkario NepriklausomosLietuvos Þemës ûkio akademijosprofesorius, rektorius, vëliau ðvieti-mo ministras, aiðku, komunistuojan-èiø palaikyti negalëjo. Taèiau á poli-tikà J. Tonkûnas nesikiðo, o þmogøvertino ne pagal jo idëjines pakrai-pas, bet pagal tai, kà jis veikia. Kaibûdavo mëginama þmogø eliminuotiar izoliuoti uþ politinius ásitikinimus,jis visada uþsistodavo. Bet èia jau re-miuosi ne savo paties, o kitø prisimi-nimais.

Nepamirðkime, kad J. Tonkûnasnebuvo tautininkas, nors nuo 1934 m.ir tapo ðvietimo ministru tautininkøvyriausybëje. Tai taip pat daug kà reið-kë. Deja, jis iðtremtas ir ákalintas supirmaisiais Lietuvos tremtiniais, ku-rie buvo suimti 1941 m. birþelio 14 d.

Pats J. Tonkûnas negalëjo pati-këti, kad gali bûti iðveþtas, nes á po-litinæ veiklà nesikiðo. Pirmais so-vietiniais metais, 1940�1941 m., jisbuvo Lietuvos þemës ûkio akade-mijos profesorius ir katedros vedë-jas. Ið ministro pareigø iðëjo dar1939 m. Beje, ir 1934 m. á minist-rus nesiverþë, sutiko tas pareigasuþimti su viena sàlyga � kad jam irtoliau bus leista vadovauti Lietuvosþemës ûkio akademijos Þemdir-bystës katedrai. Ið Kauno atvaþiuo-davo á Dotnuvà, skaitydavo paskai-tas, turëjo ásteigæs sëklø tyrimo sto-tá, kurià laikë labai svarbiu dalyku.Suprantama, uþ ðá savo darbà antroatlyginimo neëmë, tenkinosi mi-nistro alga.

Pasitraukæs ið ministro pareigø,

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Leonas Kadþiulis Mokslo Lietuvos redakcijoje pasakoja apie prof. Juozà Tonkûnà

ATMINTIS

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 5

Tarp ikikarinës Lietuvos þemësûkio mokslininkø, visuomenininkø irpedagogø savo veikla pasiþymëjoprofesorius, mokslø daktaras JurgisKrikðèiûnas.

Ðámet sukanka 110-osios J. Krikð-èiûno gimimo metinës. Jis gimë1894 m. balandþio 22 d. gausioje ðvie-suoliø ðeimoje Aðmintos kaime, Prie-nø rajone. 1906�1912 m. mokësi Ma-rijampolës gimnazijoje, 1914�1918m. studijavo gamtos mokslus (agro-nomijos skyriuje) Petrapilio universi-tete. 1920�1923 m. toliau tæsë studi-jas Vokietijoje, Halle universitete. Jaustudijø metais pradëjæs moksliná tiria-màjá darbà apie cukriniø runkeliø træ-ðimà Lietuvos sàlygomis, 1924 m. pa-rengë disertacijà. Jam buvo suteiktasmokslø daktaro laipsnis. J. Krikðèiû-nas buvo pirmasis ikikarinëje Lietu-voje gavæs daktaro laipsná þemës ûkiomokslø srityje.

1923�1926 m. jis dirbo Ðiauliøapskrities agronomu. 1926 m. ir1939 m. buvo þemës ûkio ministras.1926�1944 m. Þemës ûkio akademi-joje dëstë ið pradþiø kaip lektorius,o vëliau kaip profesorius visuomeni-nës agronomijos, þemës ûkio ekono-mijos kursus. 1927�1939 m. redaga-vo labai svarbø agronomams ir ga-mybininkams þemës ûkio politikos irmokslo þurnalà Þemës ûkis.

Ðiame, taip pat kituose þurnaluo-se ir laikraðèiuose (Tautos ûkis, Tal-ka, Vairas, Ûkininko patarëjas, Lietu-vos ûkininkas ir kt.) randame ikika-rinëje Lietuvoje J. Krikðèiûno pa-skelbtø straipsniø. Taip pat jis para-ðë apie 40 populiariø knygeliø apieþemdirbystæ, augalininkystæ, sodi-ninkystæ, darþininkystæ, gyvulinin-kystæ, kooperatyvø steigimà, kuriosskirtos ûkininkams ir jauniesiemsûkininkams. Paraðë ir iðleido keletàinformaciniø leidiniø apie Lietuvosþemës ûká vokieèiø kalba.

Taèiau didþiausias J. Krikðèiûnonuopelnas ðioje srityje � penkiø to-mø veikalas Þemës ûkio vadovas(1930�1934). Jis buvo ðio leidinio vy-riausiasis redaktorius, kai kuriø da-liø autorius, pagrindinis organizato-rius. Nors ðis daugiatomis veikalasbuvo skirtas þemës ûkio specialis-tams, bet já stengësi ásigyti ir paþan-gesni ûkininkai. Todël jau 1935�1936m. pradëta leisti antroji jo laida.

Buvæ J. Krikðèiûno bendradarbiaipripaþásta, kad profesorius buvo vie-nas þymiausiø Lietuvos þemës ûkiokooperacijos sàjûdþio veikëjø. Tokio-se kooperatinëse organizacijose, kaipLietûkis, Pienocentras, Kooperacijosbankas, Sodyba, Lietuvos kooperatiniodraudimo sàjunga J. Krikðèiûnas bu-vo renkamas tarybos, valdybos nariu,o neretai ir pirmininku.

PROFESORIUSJURGIS

KRIKÐÈIÛNASRyðkiausia J. Krikð-

èiûno veikla buvo 1939�1944 m. Tuomet jis orga-nizavo ir vadovavo koope-ratyvø sàjungai Linas. Ðisàjunga, gavusi paramà iðLietûkio ir sujungusi pa-vienius kooperatyvus, pe-rëmë Lietuvos þemësûkiui labai svarbià gamy-bos veiklà á savo rankas.Visa tai vyko vadovaujant

J. Krikðèiûnui.J. Krikðèiûnas daþnai Lietuvai at-

stovaudavo dalyvaudamas tarptauti-niuose kooperatininkø kongresuoseBerlyne, Londone, Paryþiuje, Osle, Ro-moje. Ten skaitë praneðimus apie Lie-tuvos kooperatininkø veiklà. Beje,J. Krikðèiûnas buvo ilgametis Agrono-mø sàjungos pirmininkas.

Bûdamas þemës ûkio ministru,J. Krikðèiûnas 1939 m. siûlë pakeistiþemës reformos ástatymà � pirmiausiajá taikyti Vilniaus kraðte, paliekant dva-rams tik 60 ha þemës, o vëliau naujàreformà vykdyti visoje Lietuvoje.

J. Krikðèiûnas aktyviai dalyvavoÞemës ûkio rûmø veikloje. 1927�1939 m. vadovavo jiems priklausiu-siai Þemës ûkio tyrimo ástaigai. Jau1927 m. Joniðkëlyje ir Rumokuosebuvo ákurtos lauko bandymø stotys.Vëliau á þemës ûkio moksliná tiria-màjá darbà buvo átrauktas Þemësûkio akademijos bandymø laukas,Dotnuvos selekcijos stotis, Augaløapsaugos stotis ir Gyvulininkystësstotis Dotnuvoje. Visa tai tapo vëliausukurto bandymø stoèiø tinklo Lie-tuvoje pagrindas. Jø gerokai pra-plëstas, moksliná tiriamàjá darbà vyk-do iki ðiø dienø.

1941 m. rugsëjo 22 d. Lietuvosmokslø akademijos nariø susirinki-me prof. J. Krikðèiûnas, prof. T. Iva-nauskas, prof. J. Matulis gavæ tik povienà balsà �prieð�, buvo iðrinkti tik-raisiais nariais akademikais. Netþvelgiant ið dabartiniø pozicijø, tuometu Lietuvoje J. Krikðèiûnas buvoþymiausias mokslininkas þemës ûkiosrityje ir tinkamiausias kandidatas áakademikus. Deja, pagal tuo metuveikusá Lietuvos mokslø akademijosstatutà, turëdamas tam teisæ genera-linis ðvietimo tarëjas J. Krikðèiûno ið-rinkimo akademiku nepatvirtino.Greièiausiai, tai atsitiko dël to, kadJ. Krikðèiûnas nuo pat savo veiklospradþios priklausë Valstieèiø liaudi-ninkø sàjungai.

Tik 1946 m. prof. Jonas Kriðèiûnasþemës ûkiui pradëjo atstovauti kaipakademikas. Jis neretai painiojamassu prof. Jurgiu Krikðèiûnu.

1944 m. po nepavykusio mëgini-mo pabëgti á Ðvedijà vëlai rudená,J. Krikðèiûnas su ðeima pasitraukë áVokietijà. Ten 1946�1947 m. profe-soriavo Hamburge, Pabaltijo univer-sitete, kur skaitë agrarinës politikoskursà. Kartu jis buvo pabëgëliø sà-jungos pirmininkas.

Ikikarinëje Lietuvoje J. Krikðèiû-nas pasiþymëjo kaip puikus þemësûkio specialistas, geras pedagogas, ko-operatinës veiklos, davusios Lietuvaidaug naudos, organizatorius, labai pa-spartinæs ikikarinës Lietuvos þemësûkio paþangà.

J. Krikðèiûnas mirë 1947 m. kovo24 d. Hamburge, Vokietijoje.

LMA narys korespondentasprof. Mindaugas Strukèinskas

gráþo á Þemës ûkio akademijà dirb-ti ordinariniu profesoriumi. Tuometu rektoriumi buvo prof. V. Vil-kaitis.

Kai istorijos ratas apsisuko,J. Tonkûno prieðkarinës paþiûrosjam nepakenkë. Prieðingai. Po karoJ. Tonkûno buvo pradëta ieðkoti, no-rëta susigràþinti ið tremties, nes to-kio gero mokslininko reikëjo ir nau-jos santvarkos sàlygomis. Taèiau pra-dëjus rûpintis J. Tonkûno gráþimu áLietuvà, atëjo atsakymas, kad jistremtyje miræs.

Taip klaidinta tyèia? O gal tai ta-rybinei sistemai bûdinga paprasèiau-sia netvarka?

Manau, kad klaidinta tyèia.Greitesniu J. Tonkûno sugràþinimuá Lietuvà, man regis, labiausiai rûpi-nosi átakingas valdþiai agronomasJonas Laurinaitis, vëliau Agrarinësekonomikos instituto pirmasis direk-torius. J. Tonkûnà á Lietuvà pavykogràþinti tik po J. Stalino mirties.

Bandymø metodikosþinovas ir tobulintojas

Kaip apibûdintumëte J. Tonkûnovietà Lietuvos þemës ûkio moksle?

Jis yra kai kuriø þemës ûkiomokslo ðakø pradininkas Lietuvoje.Pavyzdþiui, pievininkystës, sëklø ty-rimo kontrolës, bet labiausiai jis pa-siþymëjo kaip bandymø metodikosþinovas ir tobulintojas. Tai yra betkurio þemës ûkio mokslininko dar-bo pagrindas. Todël Lietuvos þemësûkio mokslas 1941�1955 m., prara-dæs J. Tonkûnà, patyrë didelá nuos-tolá, kadangi neteko labai gero me-todininko. Lauko bandymai � mû-sø darbo pagrindas. Greta ávairiøpapildomø cheminiø analiziø � fi-ziologiniø, mikrobiologiniø ir kitø �labai svarbûs yra lauko bandymai. J.Tonkûno lauko bandymø metoduiskirtos dvi jo paraðytos knygos:Lauko bandymai (1940 m. iðleidoÞemës ûkio rûmai) ir Lauko bandy-mø metodas (iðleido Valstybinë po-litinës ir mokslinës literatûros lei-dykla 1957 m.).

Prieð pakartotiná Lauko bandy-mø knygos 1957 m. pasirodymàJ. Tonkûnas su J. Bulavu 1956 m. ið-leido broðiûrà apie kultûrines ganyk-las. Matyt, gavus teisæ spausdinti bro-ðiûrà su autoritetinguoju J. Bulavu,buvo lengviau iðleisti ir savo knygà?

J. Tonkûnas taip lyg ir pagerbërektoriø J. Bulavà; ðis buvo visai neganyklø specialistas, bet joms teikëdaug dëmesio. Todël J. Tonkûnas,apraðydamas, kas dabar daroma kul-tûrinëse ganyklose, pasinaudojo irJ. Bulavo patirtimi. Aiðku, jis verti-no ir tai, kad dar 1924 m. árengtaskultûrines ganyklas buvo sugebëtaiðsaugoti pokaryje. �Gaspadoriðkà�ûkininkavimà J. Tonkûnas vertino.

Þemdirbystës moksle norint pa-daryti tinkamà iðvadà, reikia lauktine vienà sezonà. J. Tonkûnas tam tei-kë ypaè daug dëmesio. Labai svarbuduomenø tipingumas. Apie já galimakalbëti tada, kai augalai atspindi sà-lygas, kurioms tyrinëtojas ir nori juospritaikyti. Yra dvi pagrindinës tipin-gumo sàlygos � pakartojamumaserdvëje ir laike. Jeigu tam tikrameareale vienodas dirvoþemis, gali pa-kakti ir vienoje vietoje gautø tyrimorezultatø. Taèiau praktikoje daþniau-siai taip nebûna. Todël Lietuvoje irbuvo sukurtas bandymo stoèiø tin-klas. Daugelis tebeveikia ir dabar,nors pastaràjá deðimtmetá, siaurinantþemdirbystës tyrimus, Radviliðkio irDûkðto bandymø stotys jau uþdary-tos. Panaðaus likimo gali susilauktiRumokø, Perlojos bandymø stotys.

Kà pasakytø J. Tonkûnas?Gal ir vartosi karste.

Taèiau èia yra apie kà pagalvoti:ðios stotys iðties veikë panaðiomis sà-lygomis?

Kai kuriuos sprendimus ðiek tiekir galima pateisinti. Anksèiau þemësûkis Lietuvoje vaidino svarbiausiàvaidmená, bet dabar tas vaidmuo ta-po antraeilis ar dar menkesnis. Pa-galiau ðiemet sukanka 80 metø, kaitæsiasi (nuo 1924 m.) bandymo sto-èiø veikla, dirvoþemio tyrimo istori-ja. Jau iðtirta labai daug. Þinant dir-voþemio ávairovës poveiká, dësnin-gumus, galima ir siaurinti kai kuriødirvoþemio vietø tyrimus. Daugiaupastangø gali bûti skiriama subti-liems niuansams. Pavyzdþiui, dau-giau galimybiø atsiranda dirbantekologiniø tyrimø kryptimi. Tai ir bû-tinybë, nes per daug tarðos dël spar-taus mûsø modernëjimo. Jau aki-vaizdi tendencija vël daugiau græþtisá gamtà.

Pievininkystës moksledaug nuveikë netir pokario metais

Gráþkime prie J. Tonkûno. Ar grá-þæs ið tremties, moksle jis dar sugebëjopasiekti didesniø laimëjimø? Ar jampadëjo prieðkaryje sukauptas bagaþas?

Tokio intelekto þemës ûkiomokslo atstovø kaip J. Tonkûnasniekada nebûna labai daug. Kaipoperos scenoje turëjome Kiprà Pet-rauskà, taip þemës ûkio moksle �Juozà Tonkûnà. Jis tikrai buvo stip-riausias ðios srities mokslininkasLietuvoje. Jeigu nebûtø tremtiesmetø pertrûkio, jo indëlis bûtø ta-pæs dar didesnis. Kai J. Tonkûnasgráþo á Dotnuvà po tremties, buvonepaprastai suvargæs. Jis labai kuk-linosi: kà dabar èia darys, jei 15 me-tø buvo atitrûkæs � viskas pasikeitæir jam nepavyks susiorientuoti da-bartiniame moksle. Ir kà gi? Pavy-ko Dotnuvoje gauti garsaus Vakarøvokieèiø pievininko Ernst�o Klapp�oknygà Pievos ir ganyklos (Wiesen undWeiden). Jà J. Tonkûnas savaitæ pa-skaitë ir viskas pasidarë aiðku. Pa-sirodo, stebuklø nëra net ir VakarøVokietijoje.

J. Tonkûnas tuojau ániko á savotyrimus, kuriems pritaikë ir to metomokslo naujoves. Jis dar nuveikë la-bai daug gerø mokslo darbø, labaipuikiai parengë bandymø schemas.Pievininkystës srityje taip pat nuvei-kë iðties labai daug. Sakyèiau, kadper tuos paskutinius 13 savo moks-linës veiklos metø net daugiau, neiprieð tremtá. Prieðkarinæ jo veiklàreiktø vertinti kitu mastu � kaip tossrities darbø pradininko. Pokariometais jis jau buvo tarp kitø, bet stai-ga ir èia tapo pirmas. Nors mûsø bu-vo labai nemaþai.

Nejau per tuos 15 metø þemës ûkiomoksle nieko nebuvo pasikeitæ? ArJums tai neatrodo keista?

Nieko keisto, kadangi nutrûkomokslinë mokykla. 1950 m. savo di-plominiame darbe literatûros sàra-ðe áraðiau J. Tonkûnas. Lauko bandy-mai. � Kaunas, 1940. Kai gyniau di-plominá darbà, man staiga sako: Bro-liuk, kà tu èia áraðei? Tai man pasakëlabai gerai þinomas ir gerbiamasprofesorius, taèiau mokëjæs nesun-kiai prisitaikyti prie bet kokiø gyve-nimo pokyèiø.

Tai ðtai tik tada gindamas diplo-miná darbà ir suþinojau, kas yra Juo-zas Tonkûnas. Niekas apie já nekal-bëjo pokario studentams � J. Tonkû-nas buvo iðbrauktas ið mûsø gyveni-mo. Visi buvo tiek prigàsdinti, kadnegalima buvo net minëti ðio moks-lininko pavardës.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETOKARDIOLOGIJOS INSTITUTAS

skelbia konkursà instituto direktoriaus pareigoms uþimti.

Konkurso reikalavimai

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau � pretendentas):1.1. turi bûti biomedicinos srities mokslininkas;1.2. paskirtà rinkimø dienà bûti ne vyresnis kaip 65 metø;1.3. turëti administracinio ir pedagoginio darbo patirties;1.4. turi bûti susipaþinæs su moksliniø tyrimø ástaigø pagrindinës veiklos

organizavimo klausimais, biudþetiniø ástaigø finansavimo tvarka bei dar-bo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos ásta-tymai, Vyriausybës nutarimai ir kiti teisës aktai.

2. Pretendentas per vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudo-je dienos, áskaitant paskelbimo spaudoje dienà, privalo pateikti:

2.1. praðymà dalyvauti konkurse;2.2. asmens tapatybæ, pilietybæ ir amþiø patvirtinantá dokumentà ir jo

kopijà;2.3. mokslo laipsná liudijantá dokumentà ir jo kopijà;2.4. valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà;2.5. trumpà gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà;2.6. instituto veiklos plano projektà;2.7. moksliniø darbø sàraðà;2.8. kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai ávertinti

pretendento kvalifikacijà.

Dokumentai pateikiami asmeniðkai arba siunèiami registruotu laiðkubei registruojami instituto personalo skyriuje. Adresas: KMU Kardiolo-gijos institutas, Sukilëliø pr. 17, 50009 Kaunas, 217 kab.

Informacija teikiama aukðèiau nurodytu adresu, telefonais Kaune(8 ~ 37) 302875, 302873 arba elektroniniu paðtu: karddir@kmu.lt.

Direktorius

Profesorius Jurgis Krikðèiûnas

6 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Pabaiga, pradþia Nr. 7

Lietuviðkos spaudos atgavi-mo ðimtmeèio minëjimui skirto-je konferencijoje, surengtoje Lie-tuvos mokslø akademijoje, dis-kutuota biomedicinos terminijosklausimais. Apie tai paðnekesá suMokslo Lietuvos atstovu pratæsëdu ið didelio bûrio konferencijosdalyviø. Tai Lietuvos þemës ûkiouniversiteto Agronomijos fakul-teto Dirvotyros ir agrochemijoskatedros vedëjas, Lietuvos dir-voþemininkø draugijos prie Lie-tuvos mokslø akademijos pirmi-ninkas, Tarptautinës dirvoþemi-ninkø sàjungos ir Lietuvosmokslo istorikø asociacijos na-rys prof. Algirdas Juozas MOTU-ZAS bei Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakulteto Bio-chemijos ir biofizikos katedrosasistentas Kastytis BEITAS. Nuoterminijos klausimø pokalbis ne-truko pakrypti ir á Lietuvos moks-lo politikos reikalus.

Mokslas ir ðvietëjiðkaveikla

ML. Suprantu, kad ir tarp mûsøpaðnekovø esama tam tikro poþiûriøskirtumo. Todël uþduosiu klausimà,kurá jau esu pateikæs ne vienam paðne-kovui, bet taip diskutuodami, iðklau-sydami skirtingas nuomones gal priei-sime protingø iðvadø. Taigi fundamen-tiniø tyrinëjimø rezultatus gal skelbki-me pasaulio spaudoje ten áprastomisuþsienio kalbomis, o Lietuvoje daugiauspausdinkime ávairiø srièiø ir krypèiønaujausiø tyrinëjimø apþvalgas, plëto-kime mokslo populiarinimo sritá. Tuo-se straipsniuose ar veikaluose gludin-kime terminijos reikalus. Taip kartuvykdytume ir ðvietëjiðkà misijà.

A. J. Motuzas. Taèiau tada ðiosantrosios � mokslo populiarinimo irðvietëjiðkos veiklos visai nuvertintinereikëtø. Tai turëtø bûti taip patgerbtina veiklos sritis. Kaip tik ðian-dien vienas praneðëjas minëjo: uþvienà straipsná iðspausdintà ISI þur-nale institucija gauna daugiau nei100 tûkst. litø biudþeto lëðø, o uþLietuvos mokslo þurnale paskelb-tà � tik keliolika tûkst. Ar teisingatokia didelë disproporcija? Dabarmûsø ûkininkø þurnalui Þemës ûkis

Jie visà laikà gyvi � mokslo terminai (2)

ir kitiems populiariems leidiniamsraðyti straipsnius tapo visai nema-dinga. Ar skaito, ar skaitys ûkinin-kas ISI ir kitus fundamentiniømokslø þurnalus? Noriu priminti,kad praëjusio ðimtmeèio tarpukariometais þurnalas Þemës ûkis buvo la-bai vertinamas. Aèiû Dievui, kad jisdar tebesilaiko tokiomis nepalan-kiomis sàlygomis.

K. Beitas. Ið esmës Lietuvojespausdinami þurnalai uþsiima ne tikðvieèiamàja veikla, bet ir dalykine.Tarkime, medikams, praktikuojan-tiems agronomams ar miðkininkamstai ir labai naudinga technologinë,metodinë literatûra. Aiðku, kad visostos atskiros veiklos sritys labai svar-bios, tik jas reikëtø skirti, nesuplaktiá vienà. Vertinant spausdintus dar-bus turëtø bûti labai aiðki diferencia-cija. Vienas dalykas � mokslas, kaikalbama apie naujø þiniø paieðkà,kitas dalykas � praktiniø þiniø perda-vimas praktikams ir profesionalams,ir treèias dalykas � ðvietëjiðka veik-la, mokslo populiarinimas. Visos ðiosveiklos sritys labai reikalingos, betturi bûti skirtingai vertinamos. Su-plakæ jas á krûvà, gauname nesusi-pratimà.

Kad ir ðios mûsø konferencijos tu-rinys � terminologinë veikla. Juk dabar-tiniø lietuviðko mokslo veiksmingumovertintojø poþiûriu, ði veikla, kai jà uþ-siima ne kalbininkai, tarsi ne visai visa-vertë. Kaip bent kiek solidesnë moks-linë veikla ji nepripaþástama.

Nesusitariama kas yra kas

ML. Nesusikalbëjimas kyla, kainesusitariama, kas yra kas. ÞurnalasÞemës ûkis gal visai ir neturëtø bûtivertinamas kaip mokslo þurnalas, nesjis skirtas ne tiek mokslo bendruome-nei, o, kaip Jûs sakote, ûkininkams.

A. J. Motuzas. Taèiau ðiandienreikalingiausi þmonëms þurnalai ið-vis nuvertinti. Vadinasi, tokie þurna-lai nereikalingi. Ateina redaktorius,praðo, kad paraðyèiau straipsná, neslabai reikia publikacijos viena ar ki-ta tema, bet að þinau, kad uþ tàstraipsná negausiu në balo. Maneatestuojant visa tai nebus vertinama.

ML. Tai gali bûti puikiausi þurna-lai ir labai geri juose publikuojamistraipsniai. Bet gal jiems visai nereikë-tø taikyti á moksliniø publikacijø sàra-ðà? Juk nebûtinai ávairiø tyrinëjimøsritys turi bûti vertinamos kaip moksli-nës. Atskyrus, kas yra mokslas ir kas në-ra � iðsispræs daugybë tø nesusipratimø.

A. J. Motuzas. Kai pradedama aið-kinti, kad þodynø, aiðkinamøjø ir termi-nø þodynø, sudarymas nëra mokslas,niekaip negaliu suprasti. Arba moksloþinynø, enciklopedijø (esame iðleidæ duÞemës ûkio enciklopedijos tomus ir ren-giame treèiàjá) raðymas bei sudarymas.Tai � labai aukðtos mokslinës kvalifika-cijos reikalaujantis darbas. Norint pa-rengti tokius leidinius reikalingos, ben-dros apibrëþtos mokslo ðakos specialis-to ir kalbininko pastangos. Taèiau pa-gal ðiuolaikinius specialiøjø mokslø kla-

sifikatorius jie nevertinami.ML. Kai mokslui skiriamø lëðø

biudþetas labai menkas, visada atsiras,kas pasakys: Kodël ið kiauro mûsøbiudþeto reikia duoti pinigø dar kaþ-kokiø þodynø sudarymui? Tegu ski-ria pagal kità finansavimo eilutæ.

A. J. Motuzas. Taèiau uþkliûvanet monografijos, kurios lyg be jokiøabejoniø turëtø bûti vertinamos kaipmokslinio darbo rezultatas.

ML. Jeigu tai tik apibendrinantis,faktus pateikiantis darbas, kuriamenëra moksline prasme naujø idëjø, t. y.tikràja mokslo prasme, pagaliau, jei-gu nëra recenzentø ir neávykdytos kitosmokslo darbui keliamos sàlygos, tokiamonografija, kaip bebûtø gaila, gali irnepatekti á moksliniø darbø sàraðà.

A. J. Motuzas. Esmë ta, kad mo-nografijos supratimas yra labai platusir nevienodas. Neapibrëþtumas slypipaèiame ðio termino aiðkinime. Tuonaudojasi valdininkai, mëgindamiskirstyti, kas yra mokslas ir kas nëra.

ML. Kai pinigø visiems nepakan-ka, ieðkomas ir, aiðku, randamas rëtis,kuriuo pradedama sijoti, kas yra moks-las ir kas nëra.

A. J. Motuzas. Pinigø niekada ne-buvo per daug, jø nebus ateityje, kadir kokiai sàjungai priklausytume. Pa-galiau, kas yra tie mûsø dabar kuria-mi þinynai, þodynai? Tai � priemonëssusikalbëti tarpusavyje ir su pasauliu.Kuo jø bus daugiau, tuo dràsiau jau-simës naujoje Europos Sàjungosmokslo erdvëje.

K. Beitas. Èia ne tik susikalbëjimoklausimas, nes sudarinëtojas formuo-ja ar modifikuoja sàvokø sistemà, jamtenka vertinti. O tam bûtina ganaaukðta kvalifikacija. Vienas dalykas,kai kalbininkas surenka egzistuojan-èius þodþius � tai daugiau techninisdarbas. Taèiau parengti normalø ku-rios nors srities aiðkinamàjá ar sistemi-ná þodynà � didelis darbas, kuris reika-lauja daug mokslinio iðmanymo.

Patarimas �uþguitø�mokslø atstovams

ML. Tarpukario Lietuvoje prof.V. Ruokis kûrë lietuviðkà dirvotyros termi-nijà. Tà patá darë ir kiti þymiausi ávairiøsrièiø mokslininkai, taip pat ir pokariu.Pakaktø priminti fiziko akad. PoviloBrazdþiûno pavyzdá, kuris vadovavo ke-turkalbio Fizikos terminø þodyno suda-rytojø grupei. Ðis Þodynas nepaseno irðiandien. Taèiau neatrodo, kad mûsø þy-miausiø praeities mokslininkø pavyzdysuþkrëstø dabarties mokslo grandus verþ-tis á terminijos sudarinëjimo lankas. Ter-minija � jau ne didþiøjø rûpestis?

A. J. Motuzas. Iðties visi mûsø di-dieji mokslininkai kûrë lietuviðkus ter-minus. Dabartinës þymiausios moksloasmenybës linkusios kaip galima dau-giau skelbtis Vakaruose. To paties sie-kiame ir mes, dirvoþemininkai. Esamepaskelbæ savo straipsná taip pat ir ISIþurnale su tarptautiniu vertinimo koe-ficientu 1,46. Taèiau kaip Lietuvos dir-voþemininkø atstovai pasauliui esameádomûs tik tada, jei pateikiame me-dþiagà, kuri turi visuotinæ reikðmæ.Mums Lietuvos dirvoþemis yra tyrimøobjektas. Jame nagrinëjame metodo-loginius sorbcijos reiðkinius, taikomeskirtingus tirpalus ekstrahentus. Vadi-nasi parodome visuotinai ádomø daly-kà � sunkiøjø metalø sorbcijà Lietuvosdirvoþemiuose. Tie reiðkiniai ádomûs fi-zikams, chemikams ir kitø srièiø pasau-lio mokslo atstovams, nes jie mato, kaiptyrinëjame fizinius-cheminius dirvoþe-mio reiðkinius.

Jeigu paraðytume straipsná, kadrudþemiuose uþauginome 7 t javø iðhektaro, o iðplautþemiuose � 3 t ið hek-taro, tai pasaulyje tokie dalykai bûtømaþai ádomûs. Turime ar neturime kovalgyti � tai jau mûsø paèiø rûpestis.Taigi pasauliui ádomu elitiniai mokslodalykai, ið kuriø matyti atskirø mokslosrièiø, krypèiø ir ðakø paþanga. Tai jaunebe dirvotyra, o visai kitas mokslas �mokslotyra.

Mes, dirvoþemininkai, dar turimekur pasiskelbti savo straipsnius, nes pa-kanka tarptautiniø mûsø srities þurna-lø. O yra mokslo ðakø, kuriø atstovai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Algirdas Juozas Motuzas (deðinëje) ir kiti dalyviai lietuviðkos spaudos atgavimo ðimtmeèiui skirtoje konferencijoje

Biomedicinos terminijos klausimams skirtoje konferencijoje Lietuvos MA tikrieji nariai Veronika Vasiliauskienë,Alfonsas Merkys ir Vytautas Kontrimavièius

Biomedicinos klausimais diskutavo kardiochirurgai prof. Giedrius Uþdavinys,prof. Vytautas Konstantinas Sirvydis ir miðkotyros atstovas

prof. Leonardas Kairiûkðtis

TERMINIJOS DIRVONAI

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 7neturi kur skelbtis. Kad ir tradicinësþemdirbystës atstovai. Nëra tik jai skir-tø specializuotø þurnalø. Yra agrono-mijos mokslams skirti þurnalai � Agro-nomy Science ir kiti. Kai á kelis þurna-lus suplaukia visø neturinèiø kur pasi-skelbti straipsniai, tai patekti beveik ne-ámanoma. Arba tos publikacijos paskli-nda po ávairius þurnalus, tad besido-minèiam sunku jas rasti.

K. Beitas. Jei yra paklausa, tai to-kiø leidiniø turëtø atsirasti daugiau.Savo politikà diktuoja leidyklos, ku-rioms svarbu gauti pelno. Pagal statis-tikos duomenis per pastaruosius15 metø kai kurios leidyklos savo ren-tabilumà ir pelnà padidino net keliskartus. Pelno antkainiai tam tikromsiðlaidoms labai dideli. Dabar yra ir lais-vai prieinamø straipsniø baziø, kurio-mis vartotojas gali naudotis nemoka-mai. Biologai taip pat gali jomis nau-dotis. Tas, kuris publikuoja, sumokaánaðà, bet paskui jo straipsná visi gali

skaityti nemokamai. Todël kai kuriø, pa-vadinkime, �uþguitø� srièiø atstovai, ne-turintys kur publikuoti savo straipsniø,galëtø naudotis tokiomis bazëmis.

Ateis metas telktisA. J. Motuzas. Kaip agronomijos

mokslø atstovas pasiguosiu dar dël vie-no dalyko. Mes turime ketveriø metødoktorantûrà, að pats vadovauju trimsdoktorantams. Agronomijos mokslaigrindþiami lauko bandymais, ir kad jørezultatai bûtø patikimi, juos tenka da-ryti maþiausiai trejus metus. Ketvirtaismetais doktorantas raðo straipsnius irginasi disertacijà. Taèiau jam sakoma,kad dar iki gynimo turi pateikti dustraipsnius, iðspausdintus ISI þurna-luose. Gerbiamieji, kaip doktorantasgali paskelbti tuos straipsnius, jeigu to-kio lygio publikacijoms vos pakankatrejø metø duomenø? Tai visiðkai ne-ávykdomi reikalavimai. Bet mokslovertintojai to nepaiso.

Suprantu fizikà, chemikà. O ma-tematikas per kelias valandas, gali-mas dalykas, gali pateikti genialiàidëjà. Ðie mokslai nesusijæ su auga-lø vegetacijos nevienodomis klima-to sàlygomis ciklais, o agronomija �susieta. Ið vieneriø ar dvejø metø ty-rimø duomenø paraðytø straipsnønepriima ir Lietuvos mokslo þurna-lø redkolegijos, tarp jø ir Þemës ûkiomokslai, kuriø redkolegijos narysesu. Tokie straipsniai uþtrauktø ne-pagarbà agronomijos mokslams.

ML. Iðgyvename mûsø mëginimørecidyvus kuo sparèiau prisitaikyti prieEuropos Sàjungos reikalavimø. Tadvël gráþome tarsi á pokalbio pradþià.

A. J. Motuzas. Prisitaikymas, betneretai tiesmukiðkas. Tarsi Europailabai norime pasirodyti geruèiai. O

kartais reikëtø kietesnio stuburo. Artaip jau bûtina, vos Briuseliui tarste-lëjus, pulti vykdyti visus reikalavimus.Mes iki jø dar nepriaugæ, mums rei-kia sustiprëti, reikalingi pereinamiejilaikotarpiai. Noriu tikëti, kad Lietu-vos atstovai gins savo ðalies interesus.

ML. Galite reikalavimø nevykdyti,bet tada ir finansavimo nepraðykite.

A. J. Motuzas. Suprantu, bet rei-kia turëti ir savo pozicijà, mokëti jàapginti. Matau, kaip institucija, ku-rioje darbuojasi K. Beitas, gauna vi-sus angliðkus standartus. Tie juod-raðèiai verèiami á lietuviø kalbà, norsdaugelio tø terminø mums nereikiair vargu ar prireiks. Ginkimës nuonereikalingø, negyvø dalykø.

K. Beitas. Retkarèiais pasitaiko irnereikalingø � kol verèiamas esamasvariantas, jis panaikinamas ar pasirodojau naujas leidimas, kurá vël tenka verstiið naujo. Neretai standartø vertimà fi-nansuoja Lietuvos ámonës, asociacijos.

Tuomet verèiama tai, kas joms reikalin-ga. Buvo keletas projektø, kuriuos fi-nansavo Europos Sàjunga. Tuometskubiai buvo verèiama daug standartø,tarp kuriø galëjo pasitaikyti ir beveiknereikalingø.

A. J. Motuzas. Gráþtu prie iðsakytosminties, kad viskas kaip visada priklausonuo pinigø. Jeigu jø standartus versi, galigauti lëðø, jeigu neversi � ieðkokis savoiðtekliø. Taèiau maþosios valstybës Eu-ropoje vis dëlto jau mëgina reikðti ir sa-vo pozicijà. Juk iðties nesame tiek maþi,kad negalëtume net iðsiþioti. Manau,kad ir ten yra þmoniø, kurie supranta beimoka vertinti maþø tautø kilnià dvasià.Jos vedami ir turime kai kam priminti,kad prieð stojimo á ES referendumàmums buvo teigiama, jog visos sienosbus atviros, galësime ásidarbinti bet ku-rioje ES ðalyje. O dabar kà mes girdime?Kuo arèiau geguþës 1 d., tuo labiau prieðmûsø nosis uþsidaro kai kuriø ES vals-tybiø sienos�

ML. Naujai stojanèiøjø valstybiøá ES diskriminacija.

A. J. Motuzas. Gal ðiuo atveju tas�terminas� per aðtrus, bet net dide-lës Lenkijos valstybës prieðgina tenkai kam nelabai patinka.

ML. Taigi �nieko negausime uþdykà�, todël svarbu turëti ir tvirtà stu-burà. Mokslininkø bendruomeniðku-mas, gebëjimas tvirèiau reikðti savo pi-lietinæ pozicijà tampa vis svarbesnis.Nors valdininkams tai nepatinka. Ta-èiau greitai ir jie supras, kad turi at-stovauti pirmiausia ne Briuseliui, oLietuvos mokslui ir Lietuvos moksli-ninkams. Bendromis jëgomis mumsvisiems teks ginti savo kaip Lietuvos pi-lieèiø teises. Tam turime rengtis.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Prof. Juozas Burneikis

Naujas prekiø tipasKalbësime apie apyvartinius tar-

ðos leidimus ir galimybæ juos pirkti,parduoti, deponuoti bei tarpininkau-ti vykdant prekybà. Atsiradus nau-jiems prekiø tipams, pasaulyje atsi-randa ir nauji rinkos subjektai, vyk-dantys prekybà, tarpininkaujantys,kontroliuojantys rinkà bei audituo-jantys prekybà.

Prekyba apyvartiniais tarðos leidi-mais leidþia pritraukti lëðas investuo-jant á veiksmingiausias technologijas,atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø(AEÐ) naudojimà. Lietuvos energe-tikos ir pramonës specialistams ver-tëtø susipaþinti su prekybos tarðos lei-dimø principais bei tendencijomis.

Aiðku, kad tarðos sumaþinimokaðtai skirtingose ámonëse dël dauge-lio prieþasèiø skiriasi. Todël kai ku-rioms ámonëms pigiau vykdyti savoemisijø sumaþinimo ásipareigojimusne patiems investuojant á tarðà maþi-nanèias priemones, bet sumokanttam tikrà mokestá kitai ámonei arbanusiperkant apyvartinius tarðos leidi-mus. Ámonës, parduodanèios apyvar-tinius tarðos leidimus, gauna papildo-mø lëðø tarðà maþinantiems projek-tams ágyvendinti ir taip ðie projektaigreièiau atsiperka. Taigi prekyba apy-vartiniais tarðos leidimais nukreipialëðas ten, kur jos panaudojamosveiksmingiausiai. Tai naudinga ir tar-ðos leidimø pirkëjui, ir jø pardavëjui,gavusiems papildomø lëðø tarðà ma-þinantiems projektams.

Pirmieji prekybos tarðos leidi-mais pavyzdþiai buvo susijæ su NOXir SO2 tarðos leidimø prekyba. Taèiaupastaruoju metu perspektyviausiayra prekyba CO2 bei kitomis klima-to atðilimà sukelianèiomis dujomis,vadinamosiomis �ðiltnamio� dujo-mis. 1977 m. Kiote (Japonija) iðsi-vysèiusiø ðaliø atstovai iðkëlë uþda-viná 2008�2012 m. sumaþinti ðiltna-mio dujø emisijø kieká vidutiniðkai5,2 proc. lyginant su 1990 m. Iðsivys-èiusios ðalys savo ásipareigojimus ga-li vykdyti pirkdamos tarðos leidimusið kitø ðaliø, taip pat vykdydamosbendrus projektus kitose valstybëseir besivystanèiose ðalyse investuoda-mos á tarðà maþinanèius projektus.

Bendro ágyvendinimoprojektai

Tai Kioto protokolais reglamen-tuotas mechanizmas, numatantis ga-limybæ vienai pramonës ðaliai tarðos�ðiltnamio� dujomis leidimus (2008�2012 m.) perduoti kitai ðaliai, ágy-vendinant projektus, maþinanèiusðiltnamio dujø emisijas. Taip ûkiosubjektai, atlikdami projektus, susi-jusius su energijos generavimo, per-davimo ir vartojimo veiksmingumodidinimu, platesniu atsinaujinanèiøenergijos iðtekliø naudojimu, gali pa-dengti dalá investicijø, perduodamitarðos leidimus kitose pramoninëseðalyse. Nors realiai tarðos leidimaiperduodami tarðai 2008�2012 m., ta-èiau daþnai jau ðiandien taip pritrau-kiamos lëðos investicijoms.

Viena ið organizacijø, investuo-janti lëðas á tarðos leidimø ásigijimà,yra Nyderlandø ERUPT programa.Tai Nyderlandø ûkio ministerijosprograma, vykdoma vyriausybinësagentûros SENTER. Ði programaperiodiðkai skelbia konkursus tarðosleidimø pirkimui Rytø ir CentrinëjeEuropoje. Nyderlandø vyriausybëmano, kad Kioto protokoluose nu-

PREKYBA TARÐOS LEIDIMAISmatytiems CO2 tarðos maþinimo ási-pareigojimams pasiekti vien projek-tø paèiuose Nyderlanduose neuþ-teks. Todël ðalis turi aktyviai dalyvau-ti tarðos maþinimo projektuose kito-se valstybëse.

ERUPT programos skelbiamuo-se konkursuose gali dalyvauti tikdideli projektai (daugiau nei 250000t CO2 ekvivalento 2008�2012 m.). Áprojektà gali patekti ir keli maþesni topaties tipo projektai. Vidutinë 1 t CO2ekvivalento rinkos kaina 3�5 eurø.

Dalyvavimas ERUPTprogramoje

Ámonës, norinèios dalyvauti to-kiame konkurse turi programai pa-teikti paraiðkà ir projekto idëjos ap-raðymà. Be to, projektas turi bûti su-derintas su ðalies vyriausybe ir gau-tas jos pritarimas dalyvauti bendroágyvendinimo projekte. Galiausiaipasiûlymas turëtø bûti suderintas sunepriklausoma institucija, gerà var-dà turinèia konsultacine bendrove.

Po pirmos atrankos parengiamaprojekto dokumentacija, á kuriàátraukiamas ir verslo plano apraðy-mas, t. y. kas bûtø, jei projektas liktøneádiegtas. Kartu yra parengiamasprojekto monitoringo ir patikrinimoplanas. Numatytos priemonës, ku-rios bus atliekamos ádiegus projek-tà, siekiant patikrinti, ar pasiektastarðos maþinimo efektas atitinka su-planuotàjá.

Be to, turi bûti atliekamas povei-kio aplinkai ávertinimas, gaunamasoficialus ðalies Vyriausybës pritarimasprojektui. Pagrindiná planà turi oficia-liai patvirtinti nepriklausomos institu-cijos. Prie ðios dokumentacijos patei-kiamas konkretus pasiûlymas dël per-duodamø tarðos kreditø kainos.

ERUPT programa ið visø tinka-mai paruoðtø projektø atsirenka tuos,kuriø pasiûlyta kaina yra maþiausia irsu jais sudaromas tarðos leidimø par-davimo aktas. Dalis mokëjimo uþperduotus tarðos leidimus atliekamaið karto po projekto ágyvendinimo,dalis � 2008�2012 m., patvirtinus tar-ðos sumaþinimà. Tai daroma kiekvie-nais metais parengiant monitoringoir patikrinimo ataskaitas. Ðios ata-skaitos taip pat turi bûti patvirtintosnepriklausomos institucijos.

ERUPT yra pasiraðiusi suprati-mo memorandumus su Rumunija,Bulgarija, Kroatija ir Slovakija. Ki-tose ðalyse derybas su vyriausybinë-mis institucijomis dël pritarimo pro-jektams turëtø vykdyti individualûsprojekto rengëjai.

Iki 2003 m. sausio 30 d. ûkio sub-jektai ávairiose ðalyse galëjo teiktiparaiðkas dalyvauti treèiame ERUPTprogramos konkurse (ERUPT�3). Iðviso buvo pateikta 31 paraiðka, ben-dram 40 mln. t CO2 tarðos leidimøpardavimui 2008�2012 m. Paraiðkaspateikë Rusija, Rumunija, Vengrija,

Èekija, Slovakija, Bulgarija, Estija,Ukraina ir Naujoji Zelandija. Pro-jekto dydis svyruoja nuo 260 tûkst. tiki 6,3 mln. t CO2 ekvivalento. Apie30 proc. projektø yra susijæ su ener-gijos veiksmingumo didinimu, likæ �su sàvartynø dujø utilizavimu, bio-masës, vëjo energijos panaudojimu,centriniø ðilumos tinklø moderniza-vimu, kuro pakeitimu á maþiau CO2generuojantá kurà, hidroenergijos,biodujø panaudojimo projektus, koo-generacijos árengimu, gamtiniø dujøtinklo plëtra. Bendros investicijos ðiøprojektø ágyvendinimui virðija 1 mlrd.eurø. Geguþës pradþioje jau bus pa-skelbti pirmos atrankos rezultatai.

Ðalys, geriausiaipasirengusios bendro

ágyvendinimo projektamsNorvegijos agentûra Point Car-

bon ir Vengrijos konsultacinë bend-rovë Vertis Environmental Finance2002 m. ávertino skirtingø Rytø Euro-pos ðaliø kaip partneriø pasirengimàdalyvauti bendro ágyvendinimo pro-jektuose. Ðio tipo projektams pa-traukliausios ðalys yra Rumunija,Lenkija, Slovakija, Bulgarija, Èekija,Vengrija, Estija, Latvija, Lietuva, Uk-raina, Rusija, Slovënija ir Kroatija.Vertinant ðalis buvo naudojami keturikriterijai: rinkos dydis, politinë ir ins-titucinë aplinka, investicinë aplinkabei patirtis rengiant su tarðos maþini-mu susijusius projektus.

Rumunijoje jau egzistuoja ben-dro ágyvendinimo projektø tvirtini-mo vyriausybëje procedûra, yra daugpotencialiø projektø. Vyriausybë pri-taria bendro ágyvendinimo projek-tams. Dël to Rumunija yra patrauk-liausia ðalis vykdyti bendro ágyvendi-nimo projektus.

Gerai ávertinta Lenkija, kuriojeyra labai didelis projektø potencialas,gera investicinë aplinka. Slovakija yravirðutinëje sàraðo dalyje. Vengrija irÈekija vertinamos prasèiau, nes jø vy-riausybës neapsisprendusios.

Rusija ir Ukraina yra apatinëjesàraðo dalyje, net ir ávertinant milþi-niðkà potencialà ðiems projektams.Èia dar nesukurtos institucinësstruktûros patvirtinti projektus. Beto, Rusija dar neratifikavo Kioto su-tarties.

Baltijos ðalys laikomos perspek-tyviomis. Taèiau manoma kad bus la-bai nedaug potencialiø projektø.

Kroatija ir Slovënija nusileidþiakitoms valstybëms tiek savo projek-tø skaièiumi, tiek pasiruoðimu vyk-dyti projektus.

Lietuva taip pat turi susirûpintiaktyvesniu dalyvavimu bendro ágy-vendinimo projektuose. Tokiais pro-jektais galëtø tapti, tarkime, Alytaushidroelektrinë bei vëjo jëgainiø par-ko statyba Baltijos pajûryje, maþinan-èios CO2 emisijas ir galinèios parduo-ti savo tarðos leidimus.

PUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTAS

skelbia konkursà uþimti ðias etatines vietas:

vyresniojo mokslo darbuotojo (technologo) � 1 vieta;mokslo darbuotojo � 1 vieta.

Praðymus ir dokumentus direktoriaus vardu mënesá po paskelbimodienos priima instituto mokslinis sekretorius. A. Goðtauto g. 11, LT-01108Vilnius, tel. (8 ~ 5) 261 98 21.

Direktorius

Mûsø paðnekovai prof. Algirdas Juozas Motuzas ir asist. Kastytis Beitas

8 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Simboliðka, kad minint lietuvið-kos spaudos atgavimo ðimtmetásavo garbingà 75 metø jubiliejø ge-guþës 5 d. pasitinka ir mûsø istori-kas prof. Vytautas Merkys. Primin-sime, jog jubiliatas yra Lietuvosmokslø akademijos tikrasis narys,Lietuviø katalikø mokslo akademi-jos narys, Gardino universitetoBaltarusijoje garbës daktaras.

Jubiliatà paþástame kaip þymømokslininkà, 1997 m. Lietuvos moks-lo premijos laureatà, be kurio funda-mentaliø veikalø Lietuvos istorijosmokslo panorama bûtø gerokai skur-desnë. Tai pirmiausia pasakytinaapie tokius V. Merkio veikalus kaipLietuvos pramonës augimas ir pro-letariato formavimasis XIX a. (rusø k.,1969), Simonas Daukantas (I leidi-mas, 1972, II leidimas, 1991), Kon-stantinas Jablonskis (1991), Knygne-ðiø laikai. 1864�1904 (1994), Drau-dþiamos lietuviðkos spaudos kelias1864�1904 (1994), Motiejus Valan-èius. Tarp katalikiðkojo universaliz-mo ir tautiðkumo (1999).

Kalbindami Vytautà MERKÁmëginsime aptarti ne vien istori-jos mokslo þmonëms rûpimusklausimus.

Romantizmas atvedëá istorijà

Gerbiamas Profesoriau, þinau, kadJums nelabai prie ðirdies patetiðki irskambûs þodþiai, tad jø pasistengsime ið-vengti, nors jubiliejaus iðvakarëse gal irderëtø kiek pakilesnis þodis. Juk visai na-tûralu, kad Jûsø puikiø veikalø, moks-liniø bei mokslo populiarinimo straips-niø skaitytojams knieti pasidþiaugti Jû-sø nuveiktais darbais, su kuriais iðaugoir nauja istorikø karta. Neþinau, ar galibûti prasmingesnis mokslo þmogaus gy-venimas. Ir ne bet kokio, bet istorijosmokslo, kurio prigimtyje glûdi didelë ga-lia � veikti ne tik pavieniø þmoniø protusbei jausmus, bet ir visà tautà. Juk per Jû-sø, Profesoriau, veikalus, juose iðsakytusteiginius ir apibendrinimus, mes suvokia-me savo tautos ir valstybës praeitá, istori-niø asmenybiø reikðmæ bei vietà mûsø is-torijoje, pagaliau geriau suvokiame ir pa-tys save � kas esame konkreèiu laiku kon-kreèioje Europos erdvëje.

Jei visa tai ið tiesø taip ir yra, tai nie-kaip nepavyks iðvengti klausimo apie is-torikà ir laikà, epochà, kurios þmogusnesirenka. Taèiau jam tenka rinktis dau-gybæ kitø dalykø, draugø, veiklos galimy-biø. Jums teko bûti istoriku totalitarinësvalstybës sàlygomis, o jei dar tiksliau �okupacijos sàlygomis. Ne paslaptis, kadtoje valstybëje, buvusiomis sàlygomis is-torijos mokslas, kaip ir teisë, pirmiausiabuvo skirtas protø represijai. Vis dëltoJums, kaip ir daugeliui kitø iðkiliø mû-sø asmenybiø, taip pat ir istorikø, pavy-ko likti tikru mokslininku bei þmogumi,asmenybe. Ðtai kodël Jûsø poþiûris á is-toriko priedermæ, atsakomybæ taip svar-bus mums visiems, norintiems suprastisavo vietà istorijoje, besikeièianèiame lai-ke, kai viskas atrodo taip trapu, paþeidþia-ma. Vis dëlto norisi tikëti � ir tà tikëjimàsustiprinti Jûsø gyvenimo bei mokslinësveiklos pavyzdþiais � kad yra vertybiø, ku-rios lieka kaip konstantos, nepavaldþiosvisa ryjanèiam laiko slibinui.

Apie istorijà bûtø galima daug kal-bëti. Tikriausiai á istorijà mane atvedëtam tikra romantika. Pamenu, kasëmebulves, o að þiûriu vagoje � kaþkokskeistas akmenukas. Já nuvaliau ir ma-

tau, jog tai akmeninis kirvukas.Man tada buvo gal kokiø de-

Kad Lietuva nebûtø tik kitøvalstybiø susidûrimø laukas (1)

ðimt metø. Apëmë toks keistas jaus-mas � suþinoti, kas buvo tie þmonës,kurie naudojosi kirvuku ir kodël jie ne-turëjo geleþiniø.

Toks buvo pirmas mano sàlytis suistorija. Gyvenau ir mokiausi paèiaisaudringiausiais laikais. Mano gimtinë �maþas buvusios Rokiðkio apskritiesSkapiðkio valsèiaus Èivø kaimelis, visaineþymus tarp miðkeliø. Vieta neiðvaiz-di. Á mokyklà pradëjau eiti 1937 m. Ska-piðkio geleþinkelio stoties pradinëjemokykloje. Mûsø mokytoja BarboraVasalauskaitë buvo ðaulë, nedidelioûgio, bet labai judri ir didelë patriotë.Ðeðtadieniais á pamokø pabaigà vykda-vo, kaip dabar sakytume, auklëjimo pa-moka. Deklamuodavome eilëraðèius,kas kokius mokëdavome, skaitydavo-me mokytojos atsineðtà Skautø aidoþurnalà, kuris mums darydavo labaistiprø áspûdá. Informacijos, knygø, laik-raðèiø nepaprastai stigo. Kaime pasiro-dæs laikraðtis bûdavo jau svarbus ávykis.Mano mama prenumeravo laikraðèius,o að labai laukdavau, kol tëvas savait-galá vaþiuos á pieninæ ir juos parveð. Ta-da vakaras bûdavo ðventë.

Apie karà sprendë ið to,kà veþë traukiniai

Ðtai kà reiðkë lietuviui, taip pat irvaikui, lietuviðkas spausdintas þodis.Ádomu, ar tai grynai lietuviðkas fenome-nas? O gal jis buvo bûdingas ir kitomsEuropos tautoms? Bent jau tà funkcijà,kurià ðiuo metu atlieka televizija, kelio-nës po ávairias ðalis, tuo metu atlikdavotik laikraðtis.

Intuityviai þmogus, taip pat ir vai-kas, ieðko ryðio su pasauliu. Pro mus bu-vo nutiestas geleþinkelis. Ne tik vaikai,bet ir suaugusieji þiûrëdavo, kaip pra-vaþiuoja traukinys. Visa tai atrodë labaipaslaptinga. Antrojo pasaulinio karometais apie kautyniø eigà Rytø frontespræsdavome ið to, kà veþa traukiniai.Jei tankus ir patrankas veþa á rytus, va-dinasi, rengiamas vokieèiø puolimas.Jei suþeistus kareivius, daugybæ sudau-þytø tankø ir patrankø veþa ið rytø á va-karus, þinodavome, kad vokieèiams ne-pasisekë. Tada eidavome á stotá ir ið ka-reiviø uþ kiauðinius iðsikeisdavome pei-liukø bei kitø dalykëliø. Tada jau trupu-èiukà galëjau vokiðkai susikalbëti.

Uþ kà �sirgote� tose varþybose?Kad nei uþ vienus, nei uþ kitus. Vi-

si þmonës galvojo, kas jø laukia, atei-davo tartis su tëvu. Mano tëvas kaimebuvo ypatingas þmogus, nes 14 metøgyveno Jungtinëse Amerikos Valstijo-se. Vaikystëje ið jo girdëdavau ne pa-sakas, o pasakojimus apie tolimuskraðtus. Visa tai man buvo nuostabu.Þinoma, mamos pasakos, kai buvaumaþesnis, taip pat bûdavo áspûdingos.Taigi mane ir apskritai mûsø ðeimà jausiejo ryðiai su platesniu pasauliu. Ið të-vo pasakojimø ir dël jo ðiek tiek pla-tesnio iðeivijoje ágyto iðsilavinimo, ga-lëjau suvokti, kas vyksta. Tëvas labaiblaiviai vertindavo ávykius, sakydavo,kad karas nesibaigia, dar neþinia, kaipjis pasisuks, nes Amerika labai turtin-ga, jos galimybës didþiulës. Jei Ame-rika ásitraukë á karà, vokieèiams galibûti prastai, nes prieð jos technikà ir ið-teklius vargu ar galima atsilaikyti.

Vaikystëje svajojau, kad Lietuva vëlbûtø nepriklausoma. Ta svajonë dar ku-rá laikà buvo gyva. Mokydamasis gim-nazijoje Kupiðkyje 1945�1946 m. gyve-nau pas tokià naðlæ Breskienæ. Ten gy-venome bene penki moksleiviai, aptar-davome ávairius dalykus. Vienas iðdraugø, Dragûnas, turëjo revolverá irmes visi mokëmës, kaip su juo reikiaelgtis. Vienà vëjuotà dienà ëjome uþ ka-piniø á berþynëlá iðmëginti, kaip kurisðaudo. Girdi, vëjas, niekas negirdës.

Vaikiðki þaidimai, bet jau buvau16�17 metø. 1946 m. baigæs gimnazi-jà, pradëjau studijuoti Vilniaus univer-sitete ir retkarèiais gráþdavau á kaimà.Tada pirmas kaimynø klausimas bûda-vo toks: Tai kaip, ar tas ruskis dar ilgaièia bus? Gal ir jaunatviðkai naiviaisvarstydavome, kad viskas Lietuvaidar pakryps gera linkme. Svajonë apienepriklausomà valstybæ pradëjo tirptigal apie ðeðtàjá deðimtmetá, kai po Jo-sifo Stalino mirties tapo aiðku, jog nie-kas mumis nesirûpins. Tokios buvonuotaikos.

Kaip þuvo tëvas,Juozas Merkys

Kaip Jums pavyko nepatraukti ámiðkà? Juk Rokiðkio kraðte labai daugjaunø vyrø iðëjo á miðkus ir þuvo, arba

vëliau sovietai juos represavo.Teko matyti daug þuvusiøjø, sugul-

dytø turgaus aikðtëse. Savo namuoseþuvo ir mano tëvas Juozas Merkys.1946 m. vasario 23 d. atëjo trys kaimy-nai, tëvas turëjo pasidaræs alaus, sëdovisi paðnekëti. Uþsidegë lempà. Staigaiðgirdo, kaip kaþkas uþdarinëja langinesir ðaukia Zdavajtes! (rus. Pasiduokit).Vyrai mëgino aiðkinti, kad visi savi ir jo-kiø �banditø� èia nëra. Iðgirdo tik rei-kalavimà tuojau pat pasiduoti.

Apsuptieji ið pradþiø galvojo, kadatëjo kokie plëðikai. Nutarë bëgti á kai-mà ir sukviesti daugiau þmoniø, kadbûtø galima apsiginti. Pasiþiûrëjo á vie-nà pusæ � tuðèia. Pravërë duris ir më-gino bëgti per sniegà, o prie pirties ka-reiviai buvo pastatæ kulkosvaidá � të-và ir Lietuvos savanorá Petrà Vaitekû-nà, dalyvavusá kovose prie Giedraièiøir Ðirvintø, paðovë. Tëvui kulkosvai-dþio serija persiuvo krûtinæ, bet, nega-na to, ðûvis dar buvo paleistas á kaktà.

Kiek jaunesnis kaimynas, águdæskare, puolë á sniegà ir kulkosvaidþiokulkos á já nepataikë. Tik priëjæs karei-vis ið revolverio ðovë á pakauðá. Dardviems pavyko pabëgti.

Pasirodo, tai buvo �stribai� irNKVD kariuomenës dalinys. Pamatëper langà ðviesas ir sëdinèius vyrus, �vadinasi, banditai. �Stribai� buvo pa-þástami, bet lietuviðkai në vienas ne-praðneko.

Lemtis

Kur tuo metu buvote Jûs?Þinote, laimë. 99 proc. tikimybë,

kad turëjau bûti tëvø namuose. Mo-kiausi Kupiðkio gimnazijoje ir visadaðeðtadieniais pareidavau namo, o þie-mà atvaþiuodavo parsiveþti tëvas. Na-muose iðsimaudydavau pirtyje, geriaupavalgydavau. Per visus mokslo metusgal tik porà kartø buvau praleidæsðeðtadienius, namo nevaþiavau. Kartàdraugas pakvietë pavieðëti, o antrà kar-tà ðeðtadiená atvaþiavo tëvas, Kupiðky-je turëjæs reikalø. Buvo ðalta, tad tëvasir pasiûlë namo nevaþiuoti, nes maistoatveþë, o be pirties savaitæ dar galiuiðtverti. Buvau labai nepatenkintas, bettëvas átikinëjo, kad ið tiesø ðalta. Taigilikau Kupiðkyje, nors ir nusiminæs.

Lemtis, tëvas iðgelbëjo Jums gyvybæ.Lemtis, kad tada neteko rizikuoti

savo gyvybe.Ðios nuotaikos vëliau turëjo átakos

mano apsisprendimams. Turëjau savàpasaulá ir á visa, kas buvo skelbiamaoficialiai, þvelgiau su tam tikru nepa-sitikëjimu.

Brangia kaina ágyta gyvenimo pa-tirtis.

Be to, Vilniaus universitete turë-jome savo labai mëgstamà profesoriø,garsø istorikà Ignà Jonynà. Prieð karàVytauto Didþiojo universitete Kaunejis buvo katedros vedëjas, ðiuolaikinësistorijos atstovas. Kai I. Jonynas atei-davo á archyvà, tekdavo su juo ir dau-giau pasiðnekëti. Að já palydëdavau ánamus. I. Jonynas sakë, kad jiems, is-torikams, anuomet buvo svarbiausiapasiekti, kad mûsø Lietuvos istorijabûtø savarankiðkas istorijos objektas,kad mûsø kraðtas nebûtø tik kitø vals-tybiø susidûrimo laukas.

Ko gero, ir ðiandien nemaþai Vaka-rø Europos istorikø mato tik toká Lietu-vos istorijos vaidmená.

Deja, skaitydamas kai kuriuos mû-sø kaimynø darbus, matau, kad jiems

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Pirmiausia patys sau turëtume áteigti, kad esame istorijos subjektas, �teigia prof. Vytautas Merkys

Spaudos draudimo laikotarpiu uþsienyje iðleistos lietuviðkos knygos, eksponuotos 2004 m. Tarptautinëje Vilniaus knygø mugëje

ASMENYBË

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 9lietuviø tauta kaip subjektas, istorijoskûrëja, galima sakyti, neegzistuoja.Svarbu tik tai, kaip ðitoje erdvëje susi-durdavo kaimyniniø valstybiø intere-sai. Ir viskas.

Tai dël mûsø valstybës maþumoðiandien, o gal mûsø istorijos mokslo ne-pajëgumo? Juk vienu metu Lietuvos Di-dþioji Kunigaikðtystë buvo didþiulë vals-tybë, pretendavusi á imperijos statusà.

Taip, bet lietuviø tauta tada buvosuvokiama kaip visos kunigaikðtystëspilieèiø bendruomenë. O pilieèiai �privilegijuoti luomai, kurie save ir va-dino tauta, nes kiti gyventojai tebuvoliaudis. Lenkai tam apibrëþti naudojadu terminus: naród � tauta ir lud � liau-dis. Tai labai grieþtai skiriamos sàvo-kos. Lietuviø elitiniai sluoksniai socia-line prasme, t. y. kilmingøjø luomaitaip pat sudarë tos istorinës tautos dalá.

Aiðku, ta tauta turëjo patriotizmoir ambicijø. Juk ið kur atsirado Lietu-vos metraðèiai ir XVII a. AlbertoVi-jûko-Kojelavièiaus Lietuvos istorija? Iðto politinës tautos patriotizmo.

Paskui, kai Rytø Europoje kûrësimodernios tautos ir atskiri etnosai, netliaudinës tautos atsigavo, atsirado de-mokratiniø tautø, bet joms daug kà te-ko kurti ið naujo. Didelëje valstybëjeta politinë lietuviø tauta etniniu poþiû-riu buvo ávairialypë, tad naujomis ap-linkybëmis didesnës ir galingesnës tau-tos siekë pasisavinti ir visà senosiosLietuvos valstybës paveldà. Patiemslietuviams nedaug kas beliko. Tad ten-ka árodinëti, kad mes buvome istorijossubjektas, buvusios valstybës kûrëjai.Demokratinë lietuviø tauta jau vieni-jo visus luomus, bet pagrindà sudarëvalstieèiai.

Kà turime áteigti patys sauKam pirmiausia turëtume árodyti,

kad buvome savarankiðkas istorijos sub-jektas? Europos ir pasaulio istorikams?O gal pirmiausia patys sau?

Dabar kartais skeptiðkai sakau,kad pirmiausia turime árodyti patiemssau. Stiprëja kosmopolitizmo orienta-cija, kuri susijusi ir su tarybiniu inter-nacionalizmu. Vis girdþiu pabrëþiant,kad dabar jau bûsime europieèiai, betnorime tik kaþkà ið tos Europos paim-ti, pamirðdami, kà vertingo turime pa-tys. 2003 m. liepà internete perskaièiaujauno kultûrologo straipsná, kur aima-nuojama, kad mus slegia atseit psichið-kai ne visai sveiko Jono Basanavièiausir nevykëlio Vinco Kudirkos primestalietuviðko tautinio tapatumo sampra-ta. Girdi, turime tokius simbolius kaipknygneðys, kuris Vakarø Europoje bussuprastas tik kaip kontrabandininkas.

Tai, kad UNESCO priëmë spren-dimà pasauliniu mastu minëti lietuviøspaudos atgavimo ðimtmetá kaip svar-bø þmonijai ávyká, yra atsakas á ciniðkàkai kuriø mûsø tautieèiø skepticizmà.Tada ásitikinu, kad mums visai ne gëda�á Europà� eiti su savo praeities kovasdël spaudos laisvës ir tautos egzistenci-jos menanèiu simboliu � Knygneðiu.

Nuolat reikia árodinëti, taip pat irsau patiems, kad esame istorijos sub-jektas. Dabar, kai Lietuva pripaþásta-ma ir gerbiama kaip valstybë, jau irtarptautiniu mastu stiprëja samprata,kad lietuviø tauta yra savo istorijos kû-rëja ir savo likimo lëmëja. Pasaulyje tasitin buvo ávertinta Sàjûdþio laikais, kailietuviai be ginklo ástengë atgauti ne-priklausomybæ ið tokios imperijos kaipTarybø Sàjunga gniauþtø. Sakyèiau,kad tokie realûs mûsø tautos veiklosfaktai paveikë labiau nei Lietuvos is-torikø darbai, kurie galbût daugiau þi-nomi tik lenkø istorikams.

Lietuvos draugai �Lenkijos istorikai

Reikia pasakyti, kad per tuos me-tus, kai að jau pretenduoju á istoriko

vardà, Lenkijos istorijos mokslas pa-darë didþiulæ paþangà.

Kuria prasme � paþangà? Koká ke-lià nuþengë?

Paþanga ta, kad kone visi lenkø is-torikai pagaliau suvokë, jog lietuviaivis dëlto yra ne lenkø tautos dalis, betsavarankiðka tauta. Lenkijoje yra pui-kiø ir Lietuvai labai draugiðkø istori-kø. Galëèiau iðskirti iðtisà istoriniø ty-rimø centrà, kuriame darbuojasi Poz-nanës Adomo Mickevièiaus universi-teto istorikai. Po Antrojo pasauliniokaro jiems vadovavo Henrikas Lov-mianskis (Henrik Ùowmiañski), prieð-karyje dirbæs Stepono Batoro univer-sitete Vilniuje. Jis paraðë solidþià stu-dijà apie lietuviø visuomenës susida-rymà valstybës kûrimosi laikotarpiu.Vëliau Poznanëje jis sutelkë visà bûrásavo mokiniø, kuriuos nukreipë tyri-nëti Lietuvos istorijà, ragino iðmoktilietuviðkai. Jie taikë jau visai kitokiàkoncepcijà, nei iki tol buvo ásitvirtinu-si Lenkijos istoriografijoje. Ðios lenkøistorikø mokyklos atstovams jau neky-la abejoniø, kad egzistavo savarankið-ka Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë, one tik Karûna. Jau netvirtinama, kadnuo Jogailos laikø jokio politinio sava-rankiðkumo Lietuvoje nebesama. Ðiosmokyklos istorikai daugiau tyrinëjotaip pat socialinæ ir ekonominæ istori-jà, nes Lenkijos politinë istorija, kaipir Lietuvos istorija, pokaryje buvo la-bai suvarþyta.

Tarp Poznanës istorikø atsiradodideliø Lietuvos draugø. Vienas jø �Jeþis Ochmanskis (Jerzy Ochmañski),kuris tarybiniais laikais Lietuvos isto-rijos klausimais raðë daug patriotið-kiau uþ mus, lietuvius.

Nes ir galëjo tà daryti, ko lietuviamsistorikams paprasèiausiai nebuvo lei-dþiama.

Þinoma, J. Ochmanskis turëjodaugiau galimybiø. Dabar Poznanëjeyra puikiø Lietuvos draugø. Ið jø iðskir-èiau Janà Jurkievièiø (Jan Jurkiewicz),kuriam prieð keletà metø Lietuvosmokslø akademija suteikë uþsienio na-rio vardà. Neseniai ið Baltø lankø lei-dyklos pasirodë storiausias veikalas Na-mø uþraðai / Motiejus Valanèius. Pateiktiautentiðki lenkø kalba Þemaièiø vysku-po M. Valanèiaus rankraðtiniai tekstaiir vertimas á lietuviø kalbà. Vertimà or-ganizavo ir didþià dalá iðvertë habil. dr.

Aldona Praðmantaitë, o visà lenkiðkàtekstà archeografiniu poþiûriu sutvar-kë J. Jurkievièius. Taigi mes bendradar-biaujame tiesiog ranka rankon.

Tokiø graþiø pavyzdþiø galëèiaupateikti ir daugiau. Ðtai ið Vilniaus ki-læs Julius Bardachas (Juliusz Bar-dach). Tai labai gerai Lietuvos atþvil-giu nusiteikæs istorikas, solidaus am-þiaus, bet dar kupinas jëgø. Sutinkamus kaip geriausius draugus, ir nevel-tui Vilniaus universitetas prieð keletàmetø jam suteikë garbës daktaro laips-ná. Labai vertingos J. Bardacho studi-jos skirtos Lietuvos teisei, iðskirtini irkiti Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-tës laikø tema paraðyti veikalai. J. Bar-dachas ðiek tiek paraðë ir tautiniø san-tykiø raidai XIX a. skirtø darbø.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Algis Butkus,VGTU prof. habil. dr. inþ.

Þlugus XX a. Rudajai ir Raudo-najai imperijoms, senajame pasaulyjenuostatø ir idealø ðvytuoklë nusvirovisai á kità pusæ. Neliko prieð kà kovo-ti ir ko bijoti. Besiskverbiantys NaujojoPasaulio �kaubojiðki� ir vartotojiðkipaproèiai su ðûkiu �Laisvas þmoniø,idëjø, prekiø ir kapitalo judëjimas�Europos vieðpaèius privertë burtis á di-dþiulæ monopolijà � Europos Sàjungà.Tai vienas ið XX a. diktatûrø þlugimopadariniø. Antroji, sakyèiau, svarbes-në prieþastis � tai troðkimø, idealø,tikslo � �dël ko� ir �kam� gyventi � trû-kumas, senoje idëjø virtuvëje sukëlæsprotø sumaiðtá.

Pavëluotai (kaip visada) Europoskairiosios ir komunistinës partijos, su-sirinkusios 2004 m. sausá Vokietijoje,posëdþiavo, tarësi, kà daryti, kaip iðju-dinti sustabarëjusià visuomenæ, kurinusivylusi parlamentø, seimø rinki-

mais ir visokio plauko valdþiomis. Nu-spræsta ákurti vienà kairiàjà partijà, iðpagrindø pakeitus XIX a. ðûkius apierevoliucijas, �teisingus� karus, nuosa-vybæ ir kt. Ðis sambûris yra rimtasáspëjimas Europos Sàjungos politi-kams, pleèiantiems naujà dariná á Ry-tus su tûkstanèiais privalomø direkty-vø, apribojimø ir taisykliø. Deðiniosiospartijos kol kas snûduriuodamos tyli.

Liberalizmo nuostata �Kas neuþ-drausta, tas leistina� buvusiems ir nau-jiems valdininkams bei verslininkamstransformavosi á ðûká � �Kà noriu, tà da-rau� (pavyzdþiui, ðios þiemos politinësgrumtynës). Ko norëti, kaip tvarkytis,mokytasi ið apþvalginio sveèiavimosiuþsieniuose pro automobilio langà. Betkaip mëgdþioti demokratijà, jei vieno-je svajoniø ðalies valstijoje mirties baus-më uþdrausta, kitoje � ne. Vienur tiltostatyba sprendþiama referendumais, ki-tur � ministro ásakymais. Kupiðkënø pa-tarle �Pamislyk, razumo uþteks� gal ku-ris ir mëgina pasinaudoti� Taèiau pa-þvelgus á ánirtingà visko ir visur privati-zavimà, sklypø grobimà ir kilnojimà beiaklà pasitikëjimà uþsienio ástatymais, imiabejoti valdþios vyrø sugebëjimu matytireiðkinius toliau savo darþo.

Kaip pasitikëti politiku, kuris sa-vo ásitikinimus (partiðkumà) keièiakaip pirðtines. Valstietis sakytø: �Ið-verstaskûris lenda prie lovio�� Taèiausaldûs paþadai malonesni uþ karèiostiesos sakymà, apmauna buvusios Im-perijos rinkikus. Jei suskaièiuotumeávairiø partijø narius Lietuvoje, vargiaijø kiekis virðytø 1,5 proc. visø turinèiøbalsavimo teisæ. Pagal ðiandieniniusástatymus kiekvienas didesnis mieste-lis ar gamykla, suskaièiavæ 400-500 ið-keltø rankø, gali steigti �savo� partijàir dalyvauti rinkimuose. Parduokitealaus butelá uþ 1 centà ir kaip mat tu-rësite �Alaus mëgëjø� partijà (pavyz-dys � referendumas dël stojimo áEuropos Sàjungà).

Kadangi ateina vis maþiau rinkë-jø á ðá þaidimà, Seime sulauksime ásta-tymo �Kiek atëjo, tiek uþteks�. Savepasiûlæ, save iðrinks ir perrinks � juk�kirminëliai� ir �runkeliai� nesupran-ta, ko reikia valstybei, suprask, �aukð-tuomenei�. Apie pareigà ir garbæsprendþiama ið veiksmø bei darbø.Ðtai vienas premjeras dievagojosi, kadkrizë Rytuose neatsilieps Lietuvosekonomikai, tarytum mes þaliavas per-kam ið kitur. Kitas teigë, jog Europa�duos�, o po pusmeèio teigë, kad ne-labai, atseit � reikës patiems duoti�Seimûnø pareigingumas tampa sekti-nas, tik svarstant jø atlyginimo pakë-limà. Èia visos partijos balsuoja sutar-tinai. Tarpukario Lietuvoje �valdiðkà�darbà dirbanèiøjø algos skyrësi 8 kar-tus (be bankininkø), ðiandien � 20 irdaugiau kartø. Ar tik nesulauksim XXa. 40-øjø metø ávykiø Suvalkijoje pa-sikartojimo, ponai politikai?

Tai, kad darbininkas prie stakliø armorkø rûðiuotojas kokiame Velse turibûti raðtingas, supranta ir skustagalviai,ir besiilsintieji Bahamø paplûdimiuose.Bet kam reikalingas gimtosios kalbosmokëjimas � ne visiems �demokra-tiðkai� nurodantiems, kaip raðyti moks-linius straipsnius ir kokios turi bûti gim-tosios kalbos mokymo programos nuodarþelio iki aukðtosios mokyklos. Ge-rai buvo Viduramþiais, kai visuose Eu-ropos universitetuose dëstyta lotynið-kai. Bajoraièiai studijavo, linksminosi,diskutavo� Kalë tiesas ir dogmas prie

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO (KMU)BIOMEDICININIØ TYRIMØ INSTITUTAS (BMTI)

SKELBIA KONKURSÀ DIREKTORIAUS PAREIGOMS UÞIMTI

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau � pretendentas):1.1. turi bûti biomedicinos srities mokslininkas;1.2. paskirtà rinkimø dienà bûti ne vyresnis kaip 65 metø;1.3. turëti administracinio ir pedagoginio darbo patirtá;1.4. turi bûti susipaþinæs su moksliniø tyrimø ástaigø pagrindinës veik-

los organizavimo klausimais, biudþetiniø ástaigø finansavimo tvarka beidarbo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikosástatymai, Vyriausybës nutarimai ir kiti teisës aktai.

2. Pretendentas per vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudo-je dienos, áskaitant paskelbimo spaudoje dienà, privalo pateikti ðiuos do-kumentus:

2.1. praðymà dalyvauti konkurse;2.2. asmens tapatybæ, pilietybæ ir amþiø patvirtinantá dokumentà ir jo

kopijà;2.3. mokslo laipsná liudijantá dokumentà ir jo kopijà;2.4. valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà;2.5. trumpà gyvenimo, mokslinës ir pedagoginës veiklos apraðymà;2.6. instituto veiklos plano projektà;2.7. moksliniø darbø sàraðà;2.8. kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai ávertinti

pretendento kvalifikacijà.Nurodyti dokumentai pateikiami KMU BMTI personalo specialistei

asmeniðkai (informacija telefonu (8 ~ 37) 30 29 56 arba atsiunèiami re-gistruotu laiðku adresu: KMU BMTI, Eiveniø g. 4, 50009 Kaunas - 7. Jeidokumentai siunèiami registruotu laiðku, pateikiamos 2.2, 2.3 ir 2.4 punk-tuose nurodytø dokumentø notaro patvirtintos kopijos.

3. Konkursà vykdo Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro2004 m. balandþio 2 d. ásakymu Nr. ISAK-491 patvirtinta komisija.

Direktorius

Tarp liberalios tvarkosir sovietizmo

vaðkinës þvakës pasikasydami, pasi-melsdami nuo karo, bado ir maro. Þi-nome, kokio likimo sulaukdavo kita-minèiai. Ðvenèiant lietuviðkos spaudosatgavimo ðimtmetá, tenka pripaþinti,kad kai kuriø átakingø valdininkø irmokslininkø dëka gimtoji kalba negai-lestingai stumiama á ðalá.

Veisiejø miestelio gydytojas þydasL. Zamenhofas, 1887 m. sukûræs leng-vai iðmokstamà esperanto kalbà, tikë-josi prisidëti prie tarptautinio bendra-darbiavimo. Deja, didþiøjø valstybiødëmesio ði kalba nesulaukë. Lietuvo-je atsirado siûlymø vartoti kuo daugiautarptautiniø þodþiø ir taip ásilieti á ide-alià Vakarø sanklodà. Dabar dokto-rantas, màstantis motinos kalba, para-ðæs straipsná, privalo já iðversti á angløkalbà (ateityje � á kinø?), nes kitaipapie maþos valstybëlës mokslo (ir nemokslo) pasiekimus niekas nesuþi-nos� Bet ar taip yra XXI a.? Ar ne-uþtenka iðradimø, atradimø, patentøir santraukø keliomis kalbomis? Uþ-teko iki 2000�2001 m. Kas trukdo,esant skaitmeniniam knygø spausdini-mui, pateikti tiriamuosius darbusdviem trim kalbom, taikant ávairaussmulkumo raðmenis?

Mokslo pagrindas yra fundamen-tiniø ir savo specialybës dalykø þinoji-mas. Èia negalima lyginti patyrusiodëstytojo ir pradedanèiojo gilinti savoþinias ið tûkstanèio ðaltiniø. Universi-tetuose taikant laisvà paskaitø lanky-mà, laisvai kas keleri metai keièiamasprogramas, turint finansavimà, gero-kai priklausantá nuo studentø (ne nuogrupiø) skaièiaus, yra gaminami sovie-tiniai liberalizuoti �planiniai� specia-listai. Daugiau studentø � daugiau ad-ministracijos ir popierizmo. Skaitlin-go universiteto þodis girdimas labiauministerijoje ir Seime. Taigi, ponaidëstytojai, nebûkit �kirviai�, per egza-minà skaitykit laikraðèius, davæ vieno-dus klausimus visai grupei maþoje au-ditorijoje. Laboratorijoms árengti uþmenkà algelæ gero meistro neádarbin-site. Iðeitis � kompiuteris. Ar þaisda-mas teorinius uþdavinius bûsimas in-þinierius atskirs varþtà nuo verþlës, arsugebës naudotis modernia aparatû-ra? Iðgirsite � �èia jo problema�. Taipuiki formulë �atsispardyti� nuo betkokiø interesantø, ligoniø, bedarbiø�Ar gali dieninio skyriaus studentas,dirbdamas ámonëje, rasti laiko narðyitinternete ir bibliotekoje skaityti storasknygas? O kà daryti dëstytojui, kai au-ditorijoje sëdi tik negausus studentøbûrelis? Skaityti paskaità ar eiti namo?Gerai besimokantis studentas gaunastipendijà, kurios 50-60 proc. iðleidþia-ma vien bendrabuèiui. Suradæs geràdarbà, jaunas þmogus panaðiai rengiamagistro darbo tezes. Gráþimui prievakarinio mokymo aukðtosiose mo-kyklose sugaiðta 10 metø. Manau, taivienintelë iðeitis, kai esame tokieneturtingi. Padarykime vakarinesstudijas prieinamas. Paskaitø lanko-mumo liberalizavimas neigiamai vei-kia ir jaunimà, ir dëstytojus. Interne-te rasite �Rengiu kursinius projektus�skelbimø. Ar taip apmausime Briuse-lio valdininkus ir darbdavius?

Kaip bus puiku, iðgirstame tikper rinkimø karðtinæ. Pamatysime,kaip seksis gyventi naujoje Imperijo-je. Taèiau netekæ savo protëviø tau-tinës esybës � kalbos ir paproèiø � ið-nyksime kaip �vëjo blaðko-mas dûmas�.

10 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Pabaiga, pradþia Nr. 7

Kovo 9 d. Lietuvos mokslø aka-demijos rûmuose buvo áteiktos2003 m. Lietuvos mokslo premijos.Tæsiame pasakojimà apie ðá ávyká.

Nuo Lietuvos iki PietøAzijos ir Pietø Amerikos

Kiekvienais metais tarp premi-juotø darbø autoriø galima rasti,Vaiþganto þodþiais tariant, ir vienàkità �deimanèiukà�. Pasak Lietuvosmokslo premijø komiteto pirminin-ko prof. Kæstuèio Makariûno, tarp2003 m. mokslo premijø laureatøtoks �deimanèiukas� galëtø bûti Vil-niaus pedagoginio universiteto prof.habil. dr. Rimanto Puplesio darbøciklas Biologinë ávairovë: taksonomi-nës strateginiø regionø revizijos ir nau-jos mokslui rûðys (Insecta: Microlepi-doptera) (1984�2002 m.).

Norintiems ásitikinti, kaip tvirtaiLietuvos mokslas susijæs su pasauli-niu mokslu, pakaktø panagrinëtiR. Puplesio tiriamàjà veiklà. 1984�2002 m. profesorius inicijavo, vado-vavo ir pats vykdë daugiau kaip de-ðimtá projektø, skirtø strateginiø Þe-mës regionø primityviø Microlepidop-tera biologinës ávairovës tyrimams. Joatliktø moksliniø projektø geografinëaprëptis nusidriekia nuo Lietuvos ikiRytø Azijos ir Pietø Amerikos.

Ðiuo metu Þemëje iðaiðkintos1027 Nepticuloidea ir Tischerioideaprimityviø vabzdþiø (Microlepidopte-ra) rûðys. Vadinasi, R. Puplesis apra-ðë net ketvirtá pasaulio faunos(26 proc.). Jis atrado ir apraðë 262mokslui naujas primityviø vabzdþiørûðis Europoje, Kaukaze, Centrinë-je Azijoje, Rytø Azijoje, Pietryèiø irPietø Azijoje, Pietø Afrikoje, Centri-nëje ir Pietø Amerikoje.

Primityvûs vabzdþiai � neatsieja-ma kiekvienos sausumos ekosiste-mos dalis, evoliuciniø procesø, vyks-tanèiø Þemëje per pastaruosius100 mln. metø ar daugiau, indikato-riai. Tai objektai, kurie padeda api-bûdinti tiriamo biomo biologinësávairovës turtingumà, kilmæ ir gamti-nius ryðius. R. Puplesio tyrimai bei ið-vados teikia patikimø þiniø apie dau-gelio Þemës regionø faunà, kuri ikitol buvo maþai tyrinëta arba iðvismokslui neþinoma. Tai labai reikð-mingi darbai atliekant biologinës ávai-rovës tyrimus, kai pasaulyje ypaè pas-taraisiais deðimtmeèiais sparèiai nai-kinami natûralûs kraðtovaizdþiai,nyksta iðtisos gyvûnø ir augalø ryðys.

R. Puplesis parengë ir paskelbëoriginalià Palearkties biogeografinækoncepcijà, kuri atskleidþia svarbiau-sius autochtoninës evoliucijos centrusEurazijos þemyne, originalias Nepticu-lidae ir Opostegidae sistemas ir filoge-

Jie garsina Lietuvos mokslà (2)

netines schemas. Minëti tyrimø rezul-tatai keièia iki ðiol nusistovëjusià sam-pratà apie ðiø smulkiø entobiontiniøorganizmø evoliucionavimà. DaugelisR. Puplesio tyrinëtø primityviø vabz-dþiø yra kultûriniø ar miðko augaløkenkëjai, tad tyrimø duomenys galibûti panaudoti augalø apsaugai nuokenkëjø, rengiant augalø apsaugospriemones, parenkant vabzdþiø gau-sumo reguliavimo bûdus ir panaðiai.Pagaliau tai labai svarbu siekiant tai-kyti veiksmingas karantino priemo-nes, padedanèias uþkirsti kelià atsitik-tinai kenkëjus áveþti á mûsø ðalá, ypaèdabar, kai didëja Lietuvos prekybosmainai, keliautojø srautai.

R. Puplesis paskelbë 66 biologinësávairovës tyrimams skirtus darbus, ið jø44 svarbesni, skaièiuojant ir tris mo-nografijas, kurios paskelbtos Jungtinë-je Karalystëje ir Nyderlanduose. Uþ-sienio kolegos lietuviø tyrinëtojà vadi-na vienu þymiausiø autoritetø pasau-lio biologinës ávairovës ir sistematikossrityje. Jau 19 metø jis dirba Vilniauspedagoginiame universitete (seniauinstitutas), devynerius metus yra Zo-ologijos katedros profesorius. Nuoðiol � Lietuvos mokslo premijos laure-atas biomedicinos mokslø srityje.

Rotoriniø sistemø tyrëjai

Technologijos mokslø srityje2003 m. trys mokslo premijos skirtosKauno technologijos universiteto(KTU), Puslaidininkiø fizikos insti-tuto bei Matematikos ir informati-kos instituto atstovams.

KTU mokslininkams VytautuiBarzdaièiui, Remigijui Jonuðui, Algir-dui Jurkauskui ir Vitalijui Volkovuimokslo premija teko uþ darbø ciklàRotoriniø sistemø dinamikos tyrimai irdiagnostika (1987�2002 m.). Ciklo dar-bai atlikti ir apibendrinti 5 monogra-fijose, 130 moksliniø straipsniø, uþjuos gauti 22 iðradimai ir patentai. At-likti 92 moksliniai tiriamieji ir ûkiskai-tos darbai uþ 3,8 mln. litø. Originalûsrotoriniø sistemø, tiesiniø ir netiesiniøvirpanèiøjø sistemø tyrimø rezultataipadeda didinti tø sistemø veiksmingu-mà, maþinti eksploatacijos iðlaidas. Ty-rimø rezultatai ádiegti AB Lietuvosenergija, Maþeikiø nafta, Achema, Li-fosa, AB Kauno energija filiale Kaunoelektrinë, Kauno HE, Maþeikiø ter-mofikacinëje elektrinëje, AB Grigið-kës, Dvarèioniø keramika, Marijampo-lës cukrus ir daugelyje kitø.

Jø darbo rezultatai taip pat naudo-jami studijø procese: pateikti trijuo-se vadovëliuose (su bendraautoriais),13 mokymo priemoniø. Tyrëjai skaitopaskaitas studentams, vadovauja dok-torantams, prisideda prie daktarø irhabilituotø daktarø rengimo ne tikKTU, bet ir Vilniaus Gedimino tech-nikos universitete, Lietuvos þemësûkio universitete.

Prof. V. Barzdaitis yra Tarptautinësmaðinø ir mechanizmø federacijos me-chatronikos techninio komiteto narys,naujø technologijø, susijusiø su turboag-regatø dinamika ir rotoriniø sistemø vib-racija tyrimø diegimo ir tyrimo eksper-tas Lietuvos pramonës ámonëse. Prof.R. Jonuðas yra Tarptautinës rotoriø di-

namikos mokyklos tarybos narys, þurna-lø Mechanika, Mechaninë technologija,Journal of Vibroengineering redakcinëskolegijos narys. Prof. A. Jurkauskas �Transporto tyrimø tarybos prie LietuvosMA prezidiumo narys, akademikoS. Vavilovo premijos laureatas, þurnaløTransportas, Jûra ir aplinka, Journal ofVibroengineering redakcinës kolegijosnarys. Prof. V. Volkovas yra Tarptautinësmaðinø ir mechanizmø federacijos Lie-tuvos nacionalinio komiteto narys, þur-nalo Matavimai vyriausiojo redakto-riaus pavaduotojas, þurnalø Mechani-ka ir Journal of Vibroengineering redak-cinës kolegijos narys, akademiko S. Va-vilovo ir Lietuvos Ministrø Tarybos pre-mijø laureatas. Visi keturi yra parengænemaþai mokslo daktarø.

Didelës galiosmikrobangø jutikliai

Technologijos mokslø srityje Lie-tuvos mokslo premija paskirta trimsPuslaidininkiø fizikos instituto tyrë-jams � Mindaugui Dagiui, ÞilvinuiAndriui Kancleriui ir Rimantui Sim-niðkiui uþ darbø ciklà Didelës galiosmikrobangø impulsø jutikliø kûrimasir taikymas (1986�2001 m.).

Ðio darbo autoriai Puslaidininkiøfizikos instituto Mikrobangø labora-torijoje atliko kompleksinius �karðtøelektronø� efekto tyrimus, kitaip ta-riant, iðnagrinëjo elektrinio lauko su-keltus elektronø kaitimo reiðkiniuspuslaidininkiuose. Jie sukûrë naujotipo prietaisus didelës galios impulsi-niams signalams matuoti � puslaidi-

ninkinius rezistorinius jutiklius ir kei-tiklius. Jø veikimas pagrástas elektro-nø kaitimu puslaidininkio tûryje.Prietaisai pasiþymi naujomis metro-loginëmis charakteristikomis, jie at-sparûs perkrovoms, stabilûs ir patiki-mi. Tai vieni ið nedaugelio Lietuvojesukurtø elektroniniø prietaisø, kuriepradëti kurti nuo fundamentiniø ty-rimø. Buvo sukurti unikalûs matuok-liai, dabar naudojami daugelio pasau-lio ðaliø laboratorijose.

Beje, kuriant puslaidininkiniusrezistorinius jutiklius, keitiklius ir ma-tuoklius, teko iðplëtoti nuosekliàjà ðil-tøjø elektronø kinetinæ teorijà, t. y.atrasti teorinius didelës galios mikro-bangø jutikliø kûrimo pagrindus. Te-oriðkai ir eksperimentiðkai iðtirta ju-tikliø, pagamintø ið ávairaus laidumoir orientacijos elektroninio silicio,varþos priklausomybë nuo elektriniolauko stiprio nuolatiniame ir aukðtodaþnio laukuose. Iðtirtos ávairios nau-jø prietaisø savybës, nustatyti para-metrai, leidþiantys optimizuoti met-rologines charakteristikas.

Autoriai praneðimus apie savodarbus yra skaitæ 20 tarptautiniø kon-ferencijø uþsienyje, taip pat daugelyjeLietuvoje vykusiø konferencijø. Pami-nësime prestiþines pasaulines mikro-bangø konferencijas: European Micro-wave Conference, AMEREM ir EU-ROEM. Darbai á ðias konferencijas pa-tenka pagal labai grieþtà atrankà.Kviestiniai praneðimai skaityti NATORTA simpoziumuose, darbai buvo pri-statomi JAV, Ðvedijos universitetuoseir karinëse firmose (Þ. Kancleris),JAV, Prancûzijos, Vokietijos, Rusijoskarinëse institucijose ir firmose(M. Dagys), Ðvedijos, Prancûzijos, Vo-kietijos, Rusijos mikrobangø laborato-rijose (R. Simniðkis). Autoriai vykdësutartis su Rusijos moksliniais institu-tais, karinius lëktuvus kurianèia kor-poracija SAAB Ðvedijoje, JAV kariniøoro pajëgø institucijomis.

Lietuvoje ðiuos darbus rëmë Lietu-vos valstybinio mokslo ir studijø fondofinansuojama programa Jutikliai (1998�2000 m.) ir Aukðtøjø technologijø plëtrosprograma Naujø elektroniniø prietaisøkûrimas milimetriniø bangø diapazonui(2003�2006 m.). Ðiø mokslininkø su-kurti didelës galios mikrobangø impul-sø jutikliai naudojami Rusijos, JAV,Ðvedijos laboratorijose. Darbø cikluiskirti 43 spausdinti darbai, ið jø vienamonografija. Daugiau kaip pusëstraipsniø iðspausdinti prestiþiniuosemoksliniuose leidiniuose.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

KTU prof. Remigijus Jonuðas (kairëje) apdovanotas 2003 m. Lietuvos mokslo premijos diplomu

2003 m. mokslo premijos laureatai � Puslaidininkiø fizikos institutodr. Rimantas Simniðkis (kairëje) ir dr. Þilvinas Kancleris Prof. Rimanto Puplesio (kairëje) moksliniai tyrimai nuo Lietuvos nusidriekë iki Pietø Azijos ir Pietø Amerikos

LAUREATAI

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 11

Dosnaus likimo dovanà gavoliaudies meno, lietuviðkojo stiliausmylëtojai ir puoselëtojai: Anastazijosir Antano Tamoðaièiø galerijoje Þidi-nys vyko naujos knygos Antanas Ta-moðaitis. Gyvenimo ir kûrybos keliaspristatymas. Suprantama, dalyvavoknygos autorë menotyrininkë LijanaÐatavièiûtë-Natalevièienë, Vilniausdailës akademijos leidyklos vadovai irdarbuotojai, be kuriø pastangø nebû-tø tokio puikaus veikalo. O jei ir bû-tø jis pasirodæs, tai gerokai vëliau ir,tikriausiai, ne tokiu áspûdingu, menið-ku pavidalu. Dalyvavo nemaþai Ta-moðaièiø draugø ir jø talento gerbë-jø. Taèiau svarbiausias renginio daly-vis, suprantama, buvo pats knygosherojus � dailininkas Antanas Tamoðai-tis, kuriam vasario 15 d. sukako 98 me-tai. Dël pablogëjusios sveikatos2003 m. birþelio 19 d. jis neástengë at-vykti á savo ir þmonos vardu pavadin-tos galerijos Þidinys atidarymà, uþtatmalonu buvo dailininkà ir liaudiesmeno puoselëtojà iðvysti per jam skir-to veikalo pristatymà.

Tenka tik pritarti renginá áþangosþodþiu pradëjusiam Vilniaus dailësakademijos mokslo prorektoriuiprof. Adomui Butrimui, kad konekiekvienas ið mûsø yra patyræs sàlytásu AntanoTamoðaièio kûryba, jo su-rinktais meno kûriniais ir kita veik-la. Nors daþniausiai to në nenujaus-davome. Pats A. Butrimas prisipaþi-no dailininko rengto tæstinio leidinioSodþiaus menas vienà ið knygø pirmàkartà iðvydæs pas savo senelius jø na-mø pastogëje. Tada laimingas radë-jas në nepagalvojo, kad tos Sodþiausmeno serijos knygos autoriø kadanors teks pamatyti ir net su juo ben-drauti. Negalëjo net pagalvoti, kadteks vadovauti dailininkui ir liaudiesmeno puoselëtojui skirtos knygospristatyme.

A. Butrimas prisiminë ir kità sa-vo sàlytá su Anastazijos ir Antano Ta-moðaièiø kûryba. Bene apie 1980-uo-sius á Lietuvos nacionaliná muziejø(tada vadinosi Lietuvos TSR istorijosir etnografijos muziejus) pateko ðiødailininkø sukurtas kostiumas. Já bu-vo iðsaugojusi A. Butrimo teta. Mattarpukario metø Kauno, Panevëþio irkitø miestø ponios jautë ne tik parei-gà, bet ir malonumà dëvëti Tamoðai-èiø sukurtus kostiumus. Istoriniø sà-myðiø metu toli graþu ne visiems pa-vyko iðsaugoti savo kostiumus ir ki-tas vertybes, o prof. A. Butrimo tetaipasisekë per karà iðsaugoti Tamoðai-èiø tarpukario metais iðleistus albu-mus ir kostiumà. Teta norëjo, kad jàpalaidotø su ðiuo kostiumu. Taèiaupavyko prikalbinti ðià vertybæ perleis-ti Nacionaliniam muziejui, nes suþi-nota, kad ten nëra viso Tamoðaièiøkostiumo.

Antano Tamoðaièiogyvenimo ir kûrybos

kelio knyga

Reikia pasakyti, kad ne ið kartomiestø ponios apsivilko tautiniuskostiumus. Miestietëms ne visadatai, kas liaudiðka, atrodë graþu irpriimtina. Veikiau tai atrodë pa-prastø kaimo þmoniø drabuþis, ku-rio jokiu bûdu nesivilktø karininkøþmonos ar kitos miesto ponios. Tie-sa, XIX a. viduryje Anglijoje prasi-dëjo liaudies meno gaivinimo sàjû-dis, persimetæs á Ðiaurës ir VidurioEuropà, kur taip pat buvo stiprina-ma romantizmo dvasia. Kiek vëliau

tinas Èiurlionis, Tadas Daugirdas,daktaras Jonas Basanavièius ir dauge-lis kitø. Lietuvai 1918 m. paskelbusNepriklausomybæ, atrasti tautiðkumoþenklus, juos demonstruoti ir átvirtin-ti jaunoje valstybëje daugeliui visuo-menës nariø atrodë labai natûralus irskatintinas dalykas. Tiesa, ne viskasbuvo taip vienareikðmiðka, kaip galiatrodyti ið laiko nuotolio. Kraðtuti-niams modernistams liaudiðki orna-mentai këlë tik juokà ir norà tyèiotis.Ir ið tiesø pavirðutiniðkai suprastas tau-tiðkumas, kai mëginama pasinaudotitik liaudies meno formomis, neásijau-èiant á giluminius dalykus, buvo vertaskritikos. Visuomenëje vyko labai svar-bûs procesai � tautinio tapatumo, sa-votiðko ir nepakartojamo lietuviðkostiliaus paieðkos. Reikëjo atsispirti sve-timybëms, o tai buvo galima padarytitik pateikus savà meno supratimà, jau-èiant ir savaip perkuriant, individualiaiinterpretuojant liaudies meno formas.Tai buvo ir tam tikro tautos pasaulë-vaizdþio kûrimas.

Bûtent dailininkas ir liaudiesmeno kûriniø rinkëjas Antanas Ta-moðaitis buvo didelis ðios veiklos en-tuziastas bei akintojas. Ypaè dideli jonuopelnai dirbant organizaciná ir pe-dagoginá darbà Þemës ûkio rûmuo-se, kur A. Tamoðaitis nuo 1931 m. iki1940 m. vadovavo Namø pramonësskyriui. Tais paèiais metais bendra-darbiavo ir su Marginiø bendrove,buvo jos valdybos narys. Þemës ûkiorûmuose A. Tamoðaitis organizavodailiøjø amatø kursus, o pradëjo juosnuo dviejø mënesiø audimo kursø.Vëliau rengë mënesinius mezgimo,rankdarbiø, ðeðiø mënesiø puodinin-kystës, trijø mënesiø kailiadirbystës,veltinio vëlimo kursus.. Kaip teigia-ma L. Ðatavièiûtës-Natalevièienësknygoje, 1938�1938 m. kursuose bu-vo apmokyti 4789 amatininkai, ið jø1789 audëjos (ið viso 125 laidos),2755 mezgëjos (150 laidø), 145 kai-liadirbiai (10 laidø), 45 puodþiai (5laidos), 55 veltiniø vëlëjai (4 laidos).Visø ðiø þmoniø gyvenime A. Tamo-ðaitis kartu su kitais instruktoriais su-vaidino nemaþà vaidmená, nes mokëjuos ne tik amato, bet ir suprasti liau-dies mene slypintá tikràjá groþá beipatiems kurti tà menà.

A. Tamoðaitis ðia veikla neapsi-ribojo. Jis vaþinëjo po Lietuvà skai-tydamas paskaitas, organizavo rank-

darbiø ir liaudies dirbiniø parodas,kas savaitæ per radiofonà vesdavospecialias radijo laidas, per kuriaspropagavo liaudies menà.

Jis ir þmonà susirado tarp audë-jø: á aká krito guvi Moterø dailës dar-bø mokyklos moksleivë AnastazijaMaþeikaitë. Jà ir prisiðnekino taptiaudimo instruktore, o vëliau vedë.Taigi jau abu Tamoðaièiai Þemësûkio rûmuose á gyvenimà diegë tik-ràsias liaudies kûrybos vertybes irpraktiðkai mokë, kaip reikëtø jaustità lietuviðkà stiliø, já formuoti beipropaguoti.

Þemës ûkio rûmuose A. Tamo-ðaitis sudarë ir redagavo tæstinæ lei-diniø serijà Sodþiaus menas, kuribuvo leidþiama 1931�1939 m. Ið að-tuoniø pasirodþiusiø knygø net sep-tynias sudarë ir redagavo pats dai-lininkas.

Net ir ðiandien domintis taisprieðkario metø dalykais stebinadarbø mastas ir veiksmingumas.Tautos gyvenimo ávairiapusei savi-raiðkai, tapatumo paieðkoms viso ði-to labai reikëjo ir tai buvo daroma.

Karo ir pokario metø sumaiðtysnutraukë prieðkario darbus bei su-manymus. Didelë tautos dalis atsi-dûrë anapus Lietuvos ribø. Ðis liki-mas iðtiko ir dailininkus Tamoðai-èius, kuriems Vakarø Europos vals-tybëse taip pat teko patirti iðeiviødalià, kol nuo 1949 m. ilgesniam lai-kui ásikûrë Kanadoje. GyvendamiKanadoje Tamoðaièiai buvo tikrilietuviø liaudies meno propaguoto-jai, kurie skaitantiesiems anglø kal-ba pirmà kartà plaèiai pristatë lie-tuviø etnografinæ medþiagà ir tau-todailæ. Tamoðaièiai 1979 m. iðleidoveikalà Lithuanian National Costu-me (Lietuviø tautiniai drabuþiai),1982 m. � Lithuanian Easter Eggs(Lietuviø velykiniai marguèiai) ir1986 m. � Lithuanian Sashes (Lietu-viø juostos). Ðie veikalai labai sko-ningai papuoðti paèiø Tamoðaièiø iðLietuvos atsiveþtomis kolekcijøiliustracijomis.

Tø knygø vertæ pasaulis þino, omums ádomu, kaip Tamoðaièiai sa-vo organizaciná talentà panaudojo,gyvendami iðeivijos sàlygomis. Juknepakako perraðyti kad ir geras kny-gas. Dar reikëjo sutelkti pagalbinin-kus ir prenumeratorius, iðplatintiknygas þymiausiuose pasaulio mu-ziejuose bei bibliotekose. Tai svarbikultûrinio proceso dalis. Þiniø apietai randame L. Ðatavièiûtës-Natale-vièienës knygoje.

Kaip ir dera tokio pobûdþio vei-kale, autorë daug vietos skiria ne tikiðsamiai A. Tamoðaièio kûrybosanalizei, bet ir ávairiapusiai abiejøsutuoktiniø dailininkø ir meniniogyvenimo organizatoriø veiklai tiekjiems gyvenant Kaune, tiek iðeivijossàlygomis. Autorës tekstai ganasantûrûs, iðvados ádomios. Taigi taiveikalas, kuris labai spalvingai pra-turtina lietuviø dailininkams ir me-ninio gyvenimo organizatoriamsskirtà knygø lentynà. Ði knyga labaipraturtina Lietuvos dailës istorijosaruodà.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

uþ kaimyninius kraðtus ðie nauji ma-dos vëjai pasiekë ir Lietuvà. Tai bu-vo ne ðiaip uþgriûnanti bei greitaipraeinanti mada, bet tautiðkumoformø ir dvasios paieðkos, neiðven-giamai vedusios á susidomëjimàliaudies menu. Pasirodo, paprastøþmoniø kuriamuose menuose ir netpaprastuose daiktuose tos tautosdvasios iðlikæ daugiausia.

Tautos dvasios iðraiðkos paieðko-se dalyvavo daug iðkiliø Lietuvos inte-ligentijos atstovø: Mikalojus Konstan-

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Dailininkà Antanà Tamoðaitá, pasirodþius jam skirtai knygai, sveikina galerijos Þidinys vedëja Laimutë Lukoðevièienë

Lijana Ðatavièiûtë-Natalevièienë su savo knygos herojumi Antanu Tamoðaièiu

Knygos Antanas Tamoðaitis. Gyvenimo ir kûrybos kelias pristatyme Þidinio galerijoje

TRADICIJA IR DABARTIS

12 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Lietuvos baþnytinës provincijos, ásteigtos 1926 m., vyskupai: (ið kairës) Vilkaviðkio vysk. A. Karosas, Kauno arkiv.J. Skvireckas ir Telðiø vysk. J. Staugaitis; stovi: Panevëþio vysk. K. Paltarokas ir Kaiðiadoriø vysk. J. Kukta

Prelatas Mykolas Krupavièius

Pradþia Nr. 3, 4

Buvæs tremtinys, Lietuvos ra-ðytojø sàjungos ir Lietuvos þurna-listø draugijos narys, penktasis Vil-ties prezidento Stasio Lozoraièiopremijos laureatas Viktoras ALEK-NA pasakoja, kas jam paèiam labaiádomu ir brangu. Turtinga gyveni-mo patirtis, apsiskaitymas ir asme-ninë paþintis su kai kuriais tos to-limos epochos veikëjais mûsø pa-ðnekovui padeda perteikti gyvà ap-tariamø ávykiø nervà.

Visiems þmonëmsvalstybëje turi bûti darbo

Praëjusá kartà kalbëjome, kaip My-kolas Krupavièius suvokë labai svarbiàpopieþiaus Leono XIII enciklikos Re-rum novarum idëjà: visiems þmonëmsvalstybëje turi bûti sudarytos sàlygosdirbti. Ji skamba nepaprastai ðiuolai-kiðkai. Ði genialiai paprasta mintis �pats reikðmingiausias atsakas á Euro-poje XIX a. pabaigoje iðplitusias ateiz-mo ir marksizmo idëjas. Negana to, ðio-je popieþiaus pozicijoje glûdi ir pativeiksmingiausia priemonë, kurià tai-kant buvo galima uþkirsti kelià sparèiaivisuomenëje plitusiems nepageidauja-miems reiðkiniams. Rusijoje jie atvedëprie revoliucijø, bolðevizmo ir galop �prie baisaus teroro. M. Krupavièiaussocialinës bei politinës veiklos pagrin-das ir buvo siekis Lietuvoje uþkirsti ke-lià tam uþkratui, kuris plito Europoje,ásigalëjo Rusijoje, ðiai ir kitoms ðalimsatneðë daugybæ nelaimiø.

Iðties M. Krupavièius, kaip jausakëme, savo propaguotoje sociali-nëje politikoje laikësi popieþiausenciklikos Rerum novarum nuosta-tø. Tà kelià jis pasirinko dar studi-juodamas, vadinasi, lyg ir labaianksti, bet kartu � ne visai anksti.Mat 1905 m. Veiveriuose M. Krupa-vièius, baigæs mokytojø seminarijà,dar ne visai aiðkiai suvokë, kas da-rytina socialinëje plotmëje. Moky-tojaudamas jis dar neparodë dides-nio susivokimo socialinës politikosklausimais. Baigæs seminarijà,M. Krupavièius atsidûrë Lomþosgubernijoje, nes Lietuvoje negavovietos. Rusai tarytum ir leido moky-tojus skirti á lietuviðkas teritorijas,bet á darbà priimdavo valsèiaus val-dþia. Bet kiek tø mokyklø buvo � vi-same valsèiuje viena mokykla. Vadi-nasi, mokytojø vietø buvo labai ma-

þai. Baigusieji Veiveriø semi-narijà pirmiausia bûdavo

Viktoras Alekna pasakojaapie M. Krupavièiø ir

krikðèionis demokratus (3)

skirstomi Suvalkø kraðte, nes kiturLietuvoje buvo ne kaþin kiek moky-tojø vietø. Ðtai kodël M. Krupavièiuiteko pradëti nuo Lomþos gubernijos.Ten jis dirbo dvejetà metø.

Po poros metø laikraðtyje jis ið-vydo skelbimà, kad Papilëje reikiamokytojo. Pasipraðë ir buvo priim-tas. Mokyklos vedëjas buvo rusas, ojam reikëjo padëjëjo � paprasto mo-kytojo. M. Krupavièius tà darbà ga-vo. 1907�1908 m. dirbdamas Papilë-je jis jau vaþinëjo po kaimus, rengësusitikimus su þmonëmis, bet tie ren-giniai buvo daugiau kultûriniai, o nesocialiniai.

Reikëtø priminti, kad Papilëjebuvo vikaras, kuris sekmadieniais popamaldø sësdavo á ratus, þiemà � ároges, ir vaþiuodavo á kaimus lietu-viðku þodþiu bendrauti su þmonëmis.Nuo ðiol su vikaru visur vaþiuodavoir M. Krupavièius. Jis pirmiausia kal-bëdavo apie lietuviðkumà, o paskui �vis dràsiau ir apie kai kuriuos socia-linius reikalus. Taèiau socialiniøklausimø jis grieþtai nekëlë, nes pa-èiam dar ne viskas buvo aiðku.

Po metø M. Krupavièius buvo at-leistas ið darbo, nes visur vaþinëda-mas ir aktyviai dalyvaudamas susiti-kimuose su kaimø þmonëmis, aiðku,krito á aká þandarams bei rusø val-dþiai. M. Krupavièiui ir vikarui vospavyko iðvengti bylos.

Uþvis svarbiaudirbti Lietuvoje

Kur dëtis M. Krupavièiui? Jisnorëjo gyventi Lietuvoje. Todël ke-tino eiti á miðkininkø mokyklà ir jàbaigæs èia pat kur nors Lietuvosmiðke tapti girininku. Taip jis màs-të. Kreipësi á vienà tà mokyklà bai-gusá miðkininkà, kaip geriausiai da-ryti. Broleli mano, baigæs miðkinin-kø mokyklà Lietuvoje á darbà nebûsipaskirtas, atsidursi kur nors Rusijojeir Lietuvos nematysi, � aiðkino jamtas miðkininkas.

Tada M. Krupavièius ryþosi eiti ákunigø seminarijà, nes vieninteliaikunigai baigæ mokslus likdavo dirb-ti Lietuvoje.

O paðaukimas?Aiðkaus paðaukimo bûti kuni-

gu ið jaunystës jis nejautë, bet stu-dijuodamas seminarijoje susipa-þino su jau ne kartà minëta po-pieþiaus enciklika Rerum nova-rum, gilinosi ne vien á religiná, oir á socialiná kunigø mokslà. Tekosusidurti ir su tautinëmis kovo-mis. Mat Seinø seminarijoje rek-toriaus padëjëju dirbo Romual-das Jalbþykovskis (RomualdJalbrzykowski, 1876�1955), bûsi-masis Vilniaus arkivyskupas, ku-ris tuo metu seminarijoje tarpklierikø skleidë aiðkiai lenkiðkàpolitikà. Jis buvo kilæs kaþkurnuo Lomþos. Tai ðtai su tuo len-kiðkumo diegimu seminarijojepirmiausia ir susidûrë lietuviðkainusiteikæs M. Krupavièius.

Studijavo ar ne ðeðerius metus,parsirodë esàs gabus. Prasidëjus Pir-majam pasauliniam karui, buvo siøs-tas studijuoti á Peterburgo dvasinæakademijà. Vykdamas á Peterburgà,M. Krupavièius aplankë Mohiliovovyskupà, kuris já áðventino á kunigus.Taigi jis Peterburgà pasiekë jau kaipkunigas.

Voroneþe prasidëjo tikrasisM. Krupavièiaus

lietuviðkasis judëjimasDvasinëje akademijoje M. Kru-

pavièius studijavo trejetà metø, ið-laikë visus egzaminus ir 1917 m.baigë mokslus. Tuo metu Rusijosðvietimo viceministras buvo Marty-nas Yèas. Kaþkuris ið Akademijosprofesoriø M. Krupavièiui pasiûlëaplankyti M. Yèà, kad ðis patartø,kur eiti dirbti.

Viceministro priimamasis buvopilnas lankytojø, eilë didþiausia.M. Yèas atidarë duris, pamatëM. Krupavièiø ir be eilës pakvietë ásavo kabinetà. Kadangi karo metaisM. Yèas Voroneþe buvo ásteigæs lie-tuviø gimnazijà, jie sutarë, kadM. Krupavièius vyks á Voroneþà to-

je gimnazijoje dirbtikapelionu. 1917 m.balandá jis ten ir nuvy-ko. Taip prasidëjo tik-rasis jo lietuviðkasisjudëjimas.

Tikriausiai reikëtøpridurti, kad Pirmasispasaulinis karas labaipaspartino visus Rusi-jos imperijos gyvenimoprocesus, taip pat socia-linio, politinio ir tauti-nio brendimo.

Iðties labai paspar-tino. Nepamirðkime,kad Voroneþo lietuviøgimnazija apskritaiimperijoje buvo pir-moji lietuviðka gimna-zija, nes ligi tol jø ne-buvo net ir Lietuvoje.Daugelyje Lietuvosgimnazijø në þodþionebuvo mokoma lietu-viðkai. Tik vienintelëjeMarijampolës gimna-zijoje buvo leidþiama

mokyti lietuviø kalbos. Taèiau kokstai mokymas? Nebuvo nei vadovë-lio, nei tam pasirengusiø mokytojø.Vis dëlto atsirasdavo tokiø, kuriegalëdavo ðiek tiek pamokyti lietuviøkalbos.

Taèiau M. Krupavièius 1918 m.Voroneþe jau gyveno visai kitomis lie-tuviðkumo aplinkybëmis.

M. Krupavièius Peterburge susië-jo su lietuviø krikðèioniø demokratøpartijos judëjimu, nors ðios partijossteigimas dar nebuvo oficialus. Jam te-ko redaguoti ir lietuviðkà laikraðtá. Ta-èiau nuvykæs á Voroneþà, M. Krupavi-èius atsidûrë kitoje aplinkoje. Ten vieð-patavo revoliucinë bolðevikø dvasia.

1917 m. balandþio pabaigoje vy-ko didelis lietuviø susirinkimas, ku-riame komunistai këlë labai didelátriukðmà. Prezidiume liko tik vienapirmininkavusi mergina, nes kiti iðsi-gandæ iðbëgiojo. Susirinkimo �va-dþias� á rankas mëgino paimti vienaskomunistas, kuris kreipësi á salæ � Kasnorëtø kalbëti? Tuo metu kaip tik áëjoM. Krupavièius, kurio niekas nepaþi-nojo, nes jis buvo kà tik atvykæs á Vo-roneþà. Jis ir pareiðkë norà kalbëti.

M. Krupavièius iðëjo á scenà, osalë nerimo. Þmonës, pamatæ, kadkalbës kunigas, pradëjo dar labiausmarkauti. M. Krupavièius juos nu-ramino ir pusæ valandos sakë kal-bà � kà turi daryti lietuviai. Jo kal-boje vieðpatavo lietuviðka dvasia irkvietimas rûpintis Lietuvos ateiti-mi. Burtis, vienytis ir atkurti Lietu-và! Taip pat jis paskelbë, kad lietu-viams reikia organizuotis ir daly-vauti Peterburge ðaukiamo visosRusijos lietuviø seimo darbe.

Priminsiu, kad 1917 m. Peter-burge jau buvo ásisteigæ lietuviaikrikðèionys demokratai. Jie paskel-bë, kad geguþæ ðaukiamas visos Ru-sijos lietuviø seimas. Voroneþo lie-tuviø susirinkimas baigësi ramiai,net komunistai nurimo, ginklus pa-dëjo á ðalá. Buvo iðrinkti delegatai áPeterburge vyksiantá lietuviø seimà.Tarp keturiø delegatø � ir M. Kru-pavièius.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Gëlës ir ávertinimas � raðytojui ir publicistui Viktorui Aleknai

Viktoras Alekna pasakojaapie M. Krupavièiø ir

krikðèionis demokratus (3)

ASMENYBË IR ISTORIJA

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 13

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevièius

Suðaudyti � kaiprevoliucijos prieðà

Taigi Voroneþe iðaiðkëjo neeiliniaiM. Krupavièiaus kaip oratoriaus suge-bëjimai, mokëjimas valdyti minios aist-ras. Jo logika ir ðaltas protas padëjo nu-malðinti ákaitusias revoliucingai nusitei-kusiø þmoniø nuotaikas.

Aiðkus protas ir gera iðkalba nuga-lëjo. Taèiau M. Krupavièiui pakakoprieðø. 1918 m. pradþioje Prano Maðio-to bute vyko jaunøjø komunistø susirin-kimas, o jam vadovavo mokytojo P. Ma-ðioto sûnus. Ten buvo priimtas nutari-mas: M. Krupavièiø suðaudyti kaip ken-kiantá revoliuciniam judëjimui!

Gretimame kambaryje p. Maðio-tienë ir dar viena moteris iðgirdo tà nu-tarimà. Naktá jos praneðë M. Krupavi-èiui, kad su juo ketinama susidoroti.Tuo metu pasirodë ir Bernardas Þu-kauskas. Visi bendromis jëgomisM. Krupavièiø perrengë, priklijavobarzdà. B. Þukauskas vedë ið Vorone-þo pësèià á toliau esanèià geleþinkeliostotá. Taip pusiau kareiviu perrengtaskunigas M. Krupavièius, ásidëjæs suta-nà á kuprinæ, iðpëdino ið Voroneþo, ásë-do á traukiná ir iðvyko.

Pësèiomis á Lietuvà

Pasiekæs Smolenskà, M. Krupavi-èius pësèias iðsirengë á Lietuvà. Ten jaubuvo visa kompanija � keli ðimtai to-kiø pat keliauninkø, daugiausia gudø.Visi traukë á Vakarus. Tarp jø pasitai-kë ir visokio plauko plëðikëliø � mar-ga publika. Gudijos pakraðtyje � vokie-èiø frontas. Pakeleiviai iðsiskirstë kaskur, kol M. Krupavièius liko vienasprie pat Rusijos-Vokietijos fronto lini-jos. Aiðku, prie sienos vokieèiø karei-viai tuoj já sulaikë. Kadangi M. Krupa-vièius mokëjo vokiðkai, pareiðkë, kadeina á Lietuvà. Tada já pervedë per sie-nà, atveþë á Vilniø. Taèiau èia vietos ko-mendantui kilo átarimas, kad toks ne-áprastas atëjëlis per fronto linijà galibûti rusø ðnipas, ir jis ásakë M. Krupa-vièiø suimti. Ðis buvo ákalintas dabar-tiniuose Vilniaus universiteto rûmuo-se. Iðtisas ðeðias savaites kameroje jislaukë savo likimo.

Tada vokieèiai nutarë já veþti á Kai-ðiadoris. Ten komendantas já iðklausëir pasodino á kalëjimà. Prieð pat Vely-kas já nuveþë á Utenà. Priþiûrimas vo-kieèiø ten praleido porà mënesiø. Tikbirþeliui baigiantis M. Krupavièius ið-leistas. Jis vyko á Seinus pas vyskupàAntanà Karosà (1856�1947), su ku-riuo buvo paþástamas nuo seminarijoslaikø. M. Krupavièius skirtas á kaþko-kià parapijà vikaru.

Dar M. Krupavièius nespëjo iðvyk-ti ið Seinø, kai vyskupà A. Karosà ap-lankë Lietuvos Valstybës Tarybos na-rys Justinas Staugaitis ið Vilniaus, Lie-tuvos nepriklausomybës atkûrimo ak-to signataras ir bûsimas seimo pirmi-ninkas, bûsimas Telðiø vyskupas. Jis irsutarë su vyskupu A. Karosu, kadM. Krupavièiø reikia siøsti ne á para-pijà, bet á Vilniø padëti Valstybës Tary-bai. Kadangi M. Krupavièius tiesiai iðákalinimo Utenoje buvo atvykæs á Sei-nus pas vyskupà A. Karosà, tai dabarJ. Staugaièio papraðë uþvaþiuoti á Ma-rijampolæ pas motinà. Taip ir padarë:nuvaþiavo á Marijampolæ, pasirodë ma-mai ir greitomis atsisveikinæs iðvaþiavoá Vilniø padëti Lietuvos Valstybës Tary-bai dirbti propagandiná darbà. TaipM. Krupavièius atsirado Vilniuje.

Susirëmë su bûsimuojuLietuvos prezidentu

Vilniuje M. Krupavièius gyveno iki1918 m. vëlyvo rudens. Lietuvos Vals-tybës Taryboje buvo stipri krikðèioniødemokratø partijos frakcija, á kurià bû-rësi kunigai Justinas Staugaitis, Juozas

Vailokaitis (1880�1953), Vladas Miro-nas (1880�1953), Aleksandras Stul-ginskis (1885�1969) ir kiti; ið viso net að-tuoni nariai. M. Krupavièius atëjo jiemsá talkà. Ið Rusijos parvaþiavus daugiauþmoniø, ásteigta Krikðèioniø demokra-tø partija. 1918 m. lapkrièio 20 d. su-ðauktas ðios partijos suvaþiavimas Vil-niuje. M. Krupavièius konferencijojedalyvavo kaip partijos atstovas, ir èia su-sikirto su A. Stulginskiu.

Þemës klausimas tapo kertinë pro-blema, dël kurios susikirto dviejø krikð-èioniø demokratø paþiûros?

Bûtent dël þemës klausimo jie ir su-siëmë. A. Stulginskis buvo ásitikinæs,kad dvarininkai nepriklausomoje Lie-tuvoje gali turëti iki 150 ha þemës, oM. Krupavièius laikësi savo � tik 80 ha.Ðios dvi svarbios partijos figûros susi-rëmë net visai piktai. Negana to,A. Stulginskis buvo Krikðèioniø de-mokratø partijos pirmininkas. Vis dël-to pyktis atvëso ir A. Stulginskiui nusi-leidus abu susitaikë. Bûsimasis prezi-dentas net apsiaðarojo, o iðeidami abubroliðkai pasibuèiavo.

Neátikëtina, gyvenime taip nebûna.Juk A. Stulginskis � autoritetas, Lietu-

vos Valstybës Tarybos narys, po keleriømetø tapæs Lietuvos prezidentu.

Kas tuo metu M. Krupavièiui padë-jo sëkmingai spræsti socialinius reika-lus? Pasirodo, Vilniaus vyskupas JurgisMatulevièius-Matulaitis (1871�1927),kuris buvo labai gerai iðstudijavæs socia-linius dalykus. Dar prieð suvaþiavimàM. Krupavièius lankësi pas vyskupàJ. Matulevièiø-Matulaitá ir kartu nu-sprendë socialinius Lietuvos ateitiesreikalus. Taip tvirtinama visuose raðtuo-se, kuriuos man teko nagrinëti.

Eidamas per kraðtà pasakojoapie Lietuvos valstybæ

Ar viskas ðioje istorijoje Jums pa-èiam aiðku, ar neliko klaustukø?

Negaliu tvirtinti, kad man viskasaiðku. 1918 m. lapkrièio 21 d. vyko su-vaþiavimas, kuriame M. Krupavièiusdaug nebekalbëjo. Kartà ar du jis bu-vo uþëjæs pas vyskupà J. Matulevièiø-Matulaitá. Taèiau kas buvo paskui.Tvirtinama, kad Lietuvos ValstybësTaryba ir krikðèionys demokrataiM. Krupavièiø siuntë á kaimus agituotiuþ Lietuvos valstybæ.

Pasakojama, kad nuvaþiavæs á Di-naburgà (dabar Daugpilis), M. Krupa-vièius iðlipo ið traukinio ir pësèias pervisà Lietuvà ëjo iki pat Ðvëkðnos. Kaikur arkliukà pasikinkæs, kai kur pës-èias. Eidamas pasakojo þmonëms apieLietuvos valstybæ.

Nepriklausoma Lietuvos valstybëbuvo paskelbta 1918 m. Vasario 16-osiosaktu. Kodël M. Krupavièiui reikëjo agi-tuoti uþ Lietuvos valstybæ?

Paprasti þmonës, ypaè kaimuose,apie tai beveik nieko neþinojo. Tuometu visi ávykiai rutuliojosi Vilniuje,kur dirbo Lietuvos Valstybës Taryba.Net ir Kaune nebuvo matyti didesniojudëjimo. Todël M. Krupavièius ëjoper Lietuvà, su kunigais ðaukë parapi-jos susirinkimus, aiðkino þmonëmsapie besikurianèià Lietuvos valstybæ.Apsirengæs gana paprastai � pasako-jama, apsivilkæs miline sermëga, apsi-avæs juchto batais � keliavo per Lietu-và. Ne su sutana. Jis agitavo, aiðkino,kad kuriasi Lietuvos valstybë.

Kai kur þmonës jam ir pinigø rin-ko. Tuos pinigus M. Krupavièius siuntëvyriausybei, kuriai jø trûko. O pinigølabai reikëjo ant kojø tik besistojanèiaivalstybei.

Ar ne keistas kunigëlis, tiesà sakant?Labai iðkalbingas kunigas. Jis mo-

këjo paprastais, þmonëms supranta-mais þodþiais pasakyti esmingus daly-kus. Daugiausia rëmësi kunigais, ku-rie jam pritarë. Valsèiuose visur darbuvo vokiðka tvarka, todël gal ir keis-tai atrodë toks agitatorius.

Taip M. Krupavièius ëjo per Lie-tuvà. Kai jis pasiekë Ðvëkðnà, buvo jau1919 m. vasaris. Vilnius uþimtas bol-ðevikø, kuriems vadovavo Vincas Mic-kevièius-Kapsukas, tad M. Krupavi-

èiui kelio á Vilniø nebebuvo. Likotraukti á Kaunà.

Tik vienas ið daugelio

Kokia vieta M. Krupavièiui teko tometo atsikûrusios Lietuvos valstybës is-torijoje? Tikriausiai sutiksite, kad jamtuo metu teko toli graþu ne pirmoji vie-ta? Jeigu taip, tai kokia ji?

Tuo metu M. Krupavièius tebu-vo eilinis kovotojas. Vyriausybæ su-darë 20 asmenø taryba. 1918 m. lap-kritá susidarë vyriausybë, kuriai va-dovavo ministras pirmininkas Au-gustinas Voldemaras (1883�1942).Taèiau M. Krupavièius Lietuvoje dartebuvo vienas ið daugelio. Jo veiklakol kas Krikðèioniø demokratø par-tijoje buvo ryðkiausia. Þinoma, irpartijoje pirmais smuikais tada gro-jo tie partijos veikëjai, kurie buvoLietuvos Valstybës Tarybos nariai �A. Stulginskis, J. Staugaitis ir kiti.

Taigi svarbiausias mûsø pokalbioveikëjas M. Krupavièius, nuo Dinabur-go atëjæs iki Ðvëkðnos ir tikriausiai nu-trempæs ne vienà porà batø, atsidûrëKaune. Kas toliau?

M. Krupavièius ir toliau dalyvavokasdienëje partijos veikloje, buvo tas,kuris agitavo paprastus þmones. Aið-ku, jis savo veiklà grindë lietuviðkumu,lenkiðkai kalbø nesakë. Krikðèionysdemokratai sëkmingai panaudojo jooratorinius sugebëjimus, mokëjimàpatraukti þmones.

Tai jaunesniojo brolio dalia?Kaip èia pasakius. Su A. Stulgins-

kiu M. Krupavièius buvo vienø metø,abu gimæ 1885 m. Lietuvos ValstybësTaryboje buvo daug jaunø þmoniø. Sa-kykim, Kazys Bizauskas ar Petras Kli-mas net jaunesni uþ M. Krupavièiø.Abu buvo 26 metø.

Lietuvos nepriklausomybës iðkovo-jimas ir átvirtinimas � jaunø þmoniødarbas?

Jaunø. Tik daktaras Jonas Basa-navièius buvo kiek vyresnis. Taigi vy-riausias Lietuvos Valstybës Tarybosnarys buvo 67 metø.

Kai tautinë mintis darnebuvo paþadinta

Vadinasi, M. Krupavièius agitavo uþLietuvos valstybæ, þmones paþindino suvalstybingumo idëja. Kada jis pradëjopraktiðkai svarstyti bûsimos þemës ûkioreformos klausimus? O gal ta pradþia

Vytauto klubo garbës narys buvæs LietuvosPrezidentas Aleksandras Stulginskis

ÐIAULIØUNIVERSITETAS

skelbia vieðus konkursus eiti pareigas ðiose katedrose ir centruose:

Edukologijos fakultete:Kûno kultûros katedroje � lektoriaus (2 etatai);Matematikos didaktikos katedroje � docento (1 etatas).

Humanitariniame fakultete:Anglø filologijos katedroje � asistento (2 etatai);Filosofijos katedroje � asistento (0,5 etato);Istorijos katedroje � asistento (1 etatas);Romanø ir germanø filologijos katedroje � asistento (1 etatas);Uþsienio kalbø katedroje � asistento (4 etatai).

Specialiosios pedagogikos fakultete:Socialinës pedagogikos ir psichologijos katedroje � lektoriaus (0,75

etato).

Dialektologijos centre � jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 etatas), jau-nesniojo mokslo darbuotojo (3 po 0,5 etato).

Dokumentai priimami tris savaites nuo konkursø paskelbimo spau-doje dienos Ðiauliø universiteto Personalo skyriuje, Vilniaus g. 88, LT-76285 Ðiauliai. Telefonai pasiteirauti: (8 ~ 41) 595750, 595751.

Ðiauliø universiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø atestavimo ir kon-kursø pareigoms eiti nuostatai pateikti Universiteto interneto puslapyje:http://www.su.lt Tarnybø ir skyriø naujienos. Personalo skyrius.

Rektorius

laikytina 1918 m. ruduo, kai buvo susi-kirtæ M. Krupavièiaus ir Lietuvos Vals-tybës Tarybos nario A. Stulginskio poþiû-riai á tai, kiek hektarø þemës reikia pa-likti dvarininkams?

Kai susikirto M. Krupavièiaus irA. Stulginskio nuomonës, dar tebuvosvarstoma tik pati þemës ûkio refor-mos idëja.

Ðias savo nuostatas praktiðkaiM. Krupavièius galëjo pradëti ágyvendin-ti tik nuo 1922 m., kai jis tapo þemës ûkioministru?

Ministru jis tapo dar ne taip grei-tai, o 1919 m. jis pradëjo organizuotiLietuvos politiná gyvenimà. ArtëjoSteigiamojo seimo rinkimai. Krikðèio-nys demokratai turëjo stiprias pozici-jas ir jas dar sustiprino. Tuo metuA. Stulginskis steigë Ûkininkø sàjun-gà. Èia pat atsirado daktaras KazysAmbrozaitis, kuris ákûrë Darbo fe-deracijà. Ðios katalikiðkos organizaci-jos ásikûrë 1919 m. pabaigoje, kadkuo plaèiau apimtø Lietuvos þmones.1920 m. balandá buvo paskelbti rinki-mai á Lietuvos steigiamàjá seimà. Aið-ku, krikðèionys demokratai rinkimuslaimëjo. Visos trys partijos seime su-darë vienà katalikiðkà frakcijà.

Taèiau ar tai, kad beveik vienosfrakcijos rankose atsidûrë ástatymø lei-dþiamoji galia, yra politinio gyvenimostabilumo garantas? Ar ne ði padëtisgalop ir atvedë valstybæ prie 1926 m.perversmo?

Ne tai atvedë prie perversmo. Aðnet nelinkæs tame perversme perver-tinti Antano Smetonos (1874�1944)vaidmens. Nepamirðkime, kad A. Sme-tona niekaip nebuvo iðrenkamas á sei-mà. Nei 1920 m., nei dar du kartus iðeilës.

Nepaisant to, kad 1919�1920 m.A. Smetona laikinai ëjo Lietuvos Res-publikos prezidento pareigas.

Net tautininkai A. Smetonos ne-rinko, nes pritarë arba krikðèionið-koms partijoms, arba valstieèiamsliaudininkams bei socialdemokra-tams. Tautinë mintis dar buvo negyva.

Vadinasi, tautinës valstybës idëja su-siformuos ateityje. Kol kas tik nepriklau-somybës idëja buvo uþvaldþiusi þmones.

1924 m. rugpjûtá ásteigta Tautinin-kø sàjunga, bet pirmininku iðrinktas vi-sai ne A. Smetona, o literatas VincasMickevièius-Krëvë.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS

skelbia konkursà Kraðtovaizdþio geografijos ir kartografijos skyriu-je uþimti instituto mokslo darbuotojø vietas.

Mokslo darbuotojo, koef. 2,0 � 1 vieta, geografijos kryptis. Reikalavi-mas kvalifikacijai � specializacija kraðtovaizdþio geografijos (morfologi-jos) srityje, darbo su GIS technologijomis ágûdþiai.

Jaunesniojo mokslo darbuotojo, koef. 1,5 � 1 vieta, geografijos kryp-tis. Reikalavimas kvalifikacijai � specializacija kartografijos (kartosemio-tikos) srityje, darbo su GIS technologijomis ágûdþiai.

Dokumentai (praðymas direktoriaus vardu, gyvenimo ir mokslinësveiklos apraðymas, iðsilavinimà liudijantis dokumentas (mokslininkams �daktaro laipsnio suteikimo diplomas), moksliniø publikacijø per pastaruo-sius 5 metus sàraðas) priimami Geologijos ir geografijos institute (Ðev-èenkos g. 13, Vilnius) vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudojedienos.

Telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 210 46 92, el. paðtas: veteikis@geo.lt

Direktorius

ASMENYBË IR ISTORIJA

14 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Prof. Kðiðtofas Migonis ir prof. Alfredas Swierkas su þmona Vokietijoje, Marburge 1995 m.

Pradþia Nr. 3�7

Prof. habil. dr. Kðiðtofas Migo-nis (Krzysztof Migoñ) ið Vroclavouniversiteto Lenkijoje � tarptauti-nio masto knygotyrininkas, dauge-lio knygø bei moksliniø straipsniøautorius, dalijasi savo þiniomis irmokslinio darbo patirtimi su Lietu-vos skaitytojais. Be to, priminsime,kad mûsø laikraðèio sveèias yraTarptautinës bibliologijos asocia-cijos ir Vokietijos Leibnizo draugi-jos narys.

Net ir lenkai nesijauèiadidele tauta

Gerbiamas Profesoriau, turëtumëtesutikti, kad didelës ðalies atstovams dauglengviau pasiekti tarptautiná pripaþinimà.Maþø tautø tegul ir labai gerø knygø au-toriai paprasèiausiai gali likti neþinomi,nes nëra kas tuos veikalus aktualizuotøtarptautiniu mastu. O iðgirtoji rinka yraþiauri ir pirmiausia maþiesiems.

Sudëtingas klausimas. Lenkai taippat save vadina nedidele tauta, kai kal-bama apie knygø pasaulá anglø, vokie-èiø, prancûzø ar ispanø kalbomis. Len-kams su tø tautø pasiekimais sunku ly-gintis. Taèiau pastebime, kad mûsøkaimynams lietuviams ar slovakams,kuriø yra apie 5 mln. gyventojø, ðisklausimas iðties labai svarbus. Nacio-nalinë mokslo literatûra yra svarbi, to-dël ji iðliks, bet kaip jà parodyti pasau-liui? Reikëtø rasti pusiausvyrà tarppublikacijø nacionaline kalba ir tarp-tautinëmis kalbomis. Aiðku, tai sun-kiai sprendþiama problema.

Taèiau juk ir didelës tautos rûpinasi,kad jø literatûra bei kultûra kuo plaèiaupasklistø á kitas ðalis. Todël vokieèiai turiákûræ Gëtës institutà, kuris veikia dauge-lyje ðaliø, taip pat ir tokiose, kaip Latvijair Lietuva.

Panaðiai Servanteso institutas pa-saulyje propaguoja ispanø literatûrà.Varðuvoje Servanteso institutas veikiatokiu pat mastu ir taip sëkmingai, kaipir Alliance Française, propaguojantisprancûzø literatûrà.

Kaip steigë Tarptautinæbibliologijos asociacijàVis dëlto, Jums leidus, noriu gráþti

prie pirmojo mûsø paðnekesio klausimo,atsakymas á kurá man taip ir liko neaið-kus. Kreipiausi á Jus kaip á Tarptautinësbibliologijos asociacijos vienà ið steigëjø,bet Jûs labai diplomatiðkai pradëjote pa-sakoti apie kolegà ið Prancûzijos RoberàEstivalá (Robert Estivals), kuriam faktið-kai skyrëte ir visus ðios asociacijos ákûrë-jo laurus. Suprantu, R. Estivalis � ðiosAsociacijos prezidentas, bet mums labairûpi ir prof. Kðiðtofo Migonio indëlis á ðiosorganizacijos veiklà.

Mano vaidmuo steigiant asociaci-jà nebuvo reikðmingas. Tada, 1988 m.buvau vienas ið tos Tarptautinës biblio-logijos asociacijos organizacinio posë-dþio dalyviø, vienintelis ið Lenkijos. Kaikurie tø dalyviø jau ið seniau þinojo kaikuriuos mano knygotyros darbus, nesjau buvo pasirodæs minëtas veikalasMokslas apie knygà. Problematikos apy-braiþa. Nors knyga buvo iðleista lenkøkalba, bet jà jau þinojo ir knygotyrosspecialistai uþ Lenkijos ribø. Taip patjiems buvo þinoma ir 1976 m. iðleistalenkø kalba mano knyga Mokslas apieknygà tarp kitø visuomeniniø mokslø. Iðtikrøjø tai buvo mano habilitacijos dar-

bas. Kai kurie mokslininkai bu-vo girdëjæ, o gal ir skaitæ dar

Knygotyros vagos veda á ateities horizontà (6)1969 m. iðëjusià mano knygà Orienta-listinës knygos recepcija Silezijoje iki XVI-II a. pabaigos. Tikiuosi, kad ðia gana ið-samia monografija árodþiau, kad esu netik teoretikas, kalbantis apie viskà iðnieko, bet ir konkretaus istorinio kny-gotyrinio tyrinëjimo autorius. Tai veika-las apie Rytø tematikos knygø, orien-talistinës beletristikos suvokimà XVI�XVIII a.

Priþadu, jog bûtinai pratæsime pokal-bá apie knygos suvokimà Silezijoje ir Jûsødëmesá orientalistikai. Taèiau nenorëèiau,kad antrà kartà nutrûktø pokalbio gija apieTarptautinæ bibliologijos asociacijà.

Gerai. Kadangi esu paraðæs ne vie-nà Rytø knygos suvokimui skirtà moks-liná tyrimà, mane ir pakvietë prisidëtiprie Tarptautinës bibliologijos asocia-cijos steigimo. Taèiau jeigu Jûs paklau-site apie konkretø mano indëlá á tos aso-ciacijos ákûrimà, tai atsakyti galëèiau

ðtai kà. Posëdþiø metu gana garsiai pa-reiðkiau, kad nepakanka organizacijàpavadinti tarptautine, norint, jog ji to-kia ir bûtø. R. Estivalis pasisukiojo kë-dëje ir ðiek tiek nepatenkintas paklau-së: Kà turi mintyje? Atsakiau maþdaugtaip: Mintyje turiu tai, brangusis Roberai,kad prancûzai ir tunisieèiai bei po vienàVengrijos, Bulgarijos, Lenkijos, Sudanoir Senegalo atstovà ðioje konferencijojedar neturi manyti, jog jie jau pakankamaiplaèiai ir gerai atstovauja tarptautiniamsknygos mokslo reikalams. Paaiðkinau,kad tokioje tarptautinëje organizacijojepirmiausia privalëtø dalyvauti TarybøSàjungos ir Vokietijos knygotyrininkai,jau nekalbant apie Jungtinës Karalys-tës ir JAV knygos mokslininkus. Kokiaspavardes turite mintyje? � nerimo R. Es-tivalis.

Reikalas tas, kad prancûzai beveiknieko neskaito, kas raðoma ir skelbia-ma ne prancûzø kalba. Ðtai kodël ir sa-vo vaidmená toje organizacijoje að ver-tinu kaip tam tikro liepto tarp Rytø irVakarø tiesimà, nes gana gerai iðmanauabiejø pasaulio kraðtø literatûrà ir kal-bas, taip pat paþástu daugelá tose skir-tingose pasaulio dalyse dirbanèiø asme-nybiø. Todël ir pareiðkiau, kad be Josi-fo Barenbaumo, Jevgenijaus Nemirov-skio bei kitø knygotyros autoritetø iðRusijos, taip pat man paþástamø vokie-èiø knygos specialistø ir teoretikø, mû-sø kuriama asociacija jokiu bûdu negalivadintis tarptautine.

Man regis, mano kalba turëjo tiekpoveikio, kad vëliau á Paryþiuje vykusiàknygotyrininkø konferencijà jau buvopakviesti du vokieèiø mokslininkai. Pas-kui, leidþiant tarptautinæ knygotyros en-

ciklopedijà redakcija pakvietë bendra-darbiauti keletà knygotyrininkø ið Slova-kijos, Rusijos, Ðvedijos. Taigi pasisekëáteigti, jog ne vieni prancûzai ar tokie at-sitiktinai pakviesti asmenys kaip að turispræsti tarptautinës asociacijos likimà.

Prezidentas naujas,o problemos lieka

Taèiau kaþkodël Lietuvos atstovø to-je asociacijoje ligi ðiol nematome.

Taip, ið tiesø kol kas jø ten nëra. Vi-sa bëda, kad per pastaruosius trejusmetus beveik nematyti bent kiek paste-bimesniø ðios asociacijos veiklos þings-niø. Regis, tai dël kai kuriø man gerainesuvokiamø konfliktø asociacijos Pa-ryþiaus padalinyje, nesiklostë normalûssantykiai tarp R. Estivalio ir kitø pary-þieèiø.

Galbût todël paskutiniame asocia-

cijos susirinkime, kuris vyko Salaman-kos universitete Ispanijoje, asociacijosprezidentu ir buvo iðrinktas kitas as-muo. Tai Barselonos þurnalistas Cho-se Martinez de Sousa (José Martínezde Sousa). Jis raðo kataloniðkai ir ispa-niðkai, bet yra veikiau knygotyros më-gëjas, o ne tikras profesionalas.

Gaila, bet per paskutinius trejusmetus mano ryðiai su Tarptautine bib-liologijos asociacija gerokai sumen-ko. Turiu pasakyti, kad Chose Marti-nez de Sousa ispanø kalba parengë iriðleido Enciklopediná knygotyros þody-nà (Diccionario de bibliologia, atrodo,apie 1989 m.). Man taip ir norisi pri-siminti mûsø jau minëtà GabrieláPenjo (Gabriel Peignot), kuris 1802�1804 m. Paryþiuje taip pat vienas pa-raðë ir prancûzø kalba iðleido Knygo-tyros enciklopedijà.

Taigi negalëèiau net tiksliai pasaky-ti, kà ir kaip dabar veikia ði mûsø ásteig-ta asociacija.

Tad kas vis dëlto stabdo ðios asocia-cijos veiklà? Prezidentas naujas, o proble-mos senos?

Mano áspûdis nebûtinai turi bûtiteisingas, bet man regis, kad naujasisprezidentas nelabai juo norëjo bûti, ta-èiau buvo iðrinktas, kad uþpildytø su-sidariusià spragà ir iðspræstø kilusià as-menybiø bei lyderiavimo krizæ. Nema-nau, kad per ðiuos trejus metus reika-lai bûtø pajudëjæ á prieká, nes asocia-cijos þurnalas Revue de Bibliologie ne-beiðeina.

Tad ðiandien átraukti á asociacijànaujø nariø gal nebûtø labai prasmin-ga. Konfliktas kilo dël to, kad grupëprancûzø nariø, susiviliojusiø naujomis

idëjomis, pareiðkë, jog Tarptautinë bib-liologijos asociacija nebeturi didesniøperspektyvø, todël galëtø tapti informa-cijos ir komunikacijos mokslø ir tech-nologijø asociacija. Kitiems, taip pat irman atrodo, kad tai bûtø visai kitas da-rinys. Nesant sutarimo, asociacijosveikla ástrigo.

Kova dël UNESCOkepurës ar pinigø?

Kas trukdo steigtis naujai asociaci-jai, kad ir tuo pavadinimu, kurá Jûs pa-minëjote?

R. Estivalio ir kai kuriø kitø mûsøasociacijos nariø atsakymas toks ir bu-vo. Taèiau mûsø asociacija jau áregist-ruota, o pagal Prancûzijos teisæ juridi-nis asmuo, turintis áregistruotà þurna-là, vertinamas kaip turintis visuomeni-ná pripaþinimà.

Be to, ðià organizacijà yra pripaþi-nusi UNESCO. Pavadinimà galimakeisti tik labai ribotai, o ðiø pokyèiø ini-ciatoriai siekia savo veiklà plëtoti bû-tent ðios asociacijos pagrindu. Kitaip sa-kant, jie nori ne pradëti ið naujo, bet tæs-ti veiklà suteikus asociacijai naujà pa-vadinimà ir kryptá.

Kodël tæsti asociacijos veiklà naudin-giau, nei kurti naujà?

Ákûrus naujà dariná, tektø ið naujoatlikti daugybæ þingsniø, kurie jau þeng-ti. Pagaliau man kelia dideliø abejoniø,kuo uþsiimtø ta nauja asociacija. Kaipji atstovautø ir plëtotø knygotyros ádir-bá? Gal jo atsisakytø? Tai ðtai visi tiebruzdëjimai bei neramumai, man regis,ir yra svarbiausia prieþastis, dël kuriosmûsø asociacijos veikla tokia nedarni.

Nieko nepasakëte apie finansus. Ið kogyvuoja asociacija?

Kiek man þinoma, finansavimasnëra sistemingas. Ðiek tiek jo gauna-ma ið UNESCO. Todël kai kurios kon-ferencijos kartais buvo rengiamos netegzotiðkose ðalyse. Mat UNESCO galiskirti lëðø kad ir arabø valstybëmsremti, todël ið tø lëðø pavyko Tunisesurengti ir steigiamàjà Tarptautinæbibliologijos asociacijos konferencijà,nors ðioje valstybëje knygotyra beveikneegzistuoja. Sulaukæ UNESCO fi-nansavimo, á tà renginá galëjome pa-kviesti Sudano, Senegalo, DramblioKaulo Kranto valstybës atstovus. Tuopaèiu tarytum buvo teikiama paramabesivystanèioms ðalims.

Rengdami tokià konferencijà Vroc-lave, UNESCO lëðø jau negalëtumëte ti-këtis?

Vis dëlto kità konferencijà pavyko

surengti Paryþiuje. R. Estivalis sugebëjoá konferencijos programà átraukti kaikurias Paryþiaus nacionalinës bibliote-kos vykdomas priemones. UNESCOjas ir patá sumanymà parëmë.

Vëliau konferencija vyko Alþyrouniversitete, bet man ten neteko daly-vauti. Sirgau, todël taip pat negalëjauvykti á Rabatà, Maroko sostinæ, nors irlabai norëjau. Ir paskutinioji konferen-cija, kaip sakiau, buvo surengta viena-me seniausiø Europoje Salamankosuniversitete, Ispanijoje, nes labai akty-vi ispanø knygotyrininkø draugija. Taibuvo labai vykusi konferencija. Jojeman teko skaityti praneðimà Raðtas,kalba ir terminologija kaip mokslinës kul-tûros prieinamumo barjerai.

Kai Europaiparûpo Rytai

Gráþkime prie kûrybos reikalø. 1969m. iðëjo Jûsø knyga Orientalistinës kny-gos recepcija Silezijoje iki XVIII a. pa-baigos. Ar mintyje turimos Vokietijos þe-mëse iðleistos Rytø tematikos knygos?

Pirmiausia vokiðkos knygos, bet netik. Nuo pat knygø spausdinimo pra-dþios Europoje buvo pradëta leisti la-bai daug literatûros apie Rytø kraðtus.Ji raðyta lotynø, vokieèiø, prancûzø, len-kø, èekø, ispanø ir kitomis kalbomis.

Kadangi Rytø suvokimas buvo labaiplatus, tai, mëginu spëti: pirmiausi buvospausdinama europieèiams tuo metu ak-tualiausia tokiø Rytø kraðtø kaip Egiptas,Turkija literatûra?

Taip pat apie Palestinà, Ðventàjà þe-mæ, Sirijà, ávairûs kelioniø apraðymai átuos kraðtus. Juk piligrimystë tada bu-vo kone mada.

Radvila Naðlaitëlis ið Lietuvos kaiptik ir buvo tos epochos kelioniø vëjo neða-mas keliauninkas á Palestinà ir Ðventàjàþemæ XVI a. pabaigoje.

Ávairios kelionës ir geografiniai at-radimai XVI�XVIII a. buvo apraðytidaugybëje tuo metu Europoje pasiro-dþiusiø knygø.

Kuo ypatinga buvo Silezija, kad jaiskyrëte savo tyrinëjimà?

Pirmiausia ypatinga tuo, kad ðiojeteritorijoje buvo puikus bibliotekø pa-veldas, iðliko tûkstanèiai tos tematikosknygø. Pagaliau susiformavo atskiraRytø kraðtø tyrinëjimø mokslinë discip-lina. Pavyzdþiui, nagrinëtas Avicenos irkitø arabø autoriø mokymo suvokimasVroclave XVII�XVIII a. ir panaðiai.Orientalistika buvo labai svarbi intelek-tinë paþinimo ir kûrybinës veiklos kryp-tis baroko epochoje. Vëliau tas domë-jimasis perëjo ir á Ðvietimo epochà.

Ir liuteronø kunigaimokësi ivrito

Ar galima kalbëti apie kurá norssvarbiausià to susidomëjimo Rytaiscentrà? Kas buvo dëmesio orientalisti-kai akintojai?

Silezijoje tai pirmiausia buvo pro-testantø kleras. Liuteronø kunigaiëmë domëtis ivritu, kaip pagalbinepriemone geriau suvokti Ðventàjá Rað-tà. Buvo tyrinëjamas Senasis Testa-mentas, vëliau susidomëjimas hebrais-tika plëtësi ir á tuometinius Rytus, t. y.á to meto þmonëms aktualiø tyrinëji-mø arealà. Labai opus tapo �Turkijosklausimas�, nes krikðèioniðkajai Euro-pai kilo didelë susidûrimo su Turkijagrësmë. Vyko aðtri ideologinë krikð-èionybës ir islamo konfrontacija, platiprieð musulmonus nukreipta propa-ganda. Visa tai buvo labai svarbi inte-lektinë to meto visuomeninio gyveni-mo tëkmë. Tad savo knygoje ir pamë-ginau parodyti, kaip visa tai vyko.

Nuo

trau

kos

ið a

smen

inio

Kði

ðtof

o M

igon

io a

rchy

vo

PASAULIS IR MES

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 15

Knygotyrininkø konferencijoje Italijoje, Caceres mieste prof. Kðiðtofas Migonis,prancûzø knygotyrininkas Robertas Estivalis ir knygotyrininkas ið Ispanijos

Jose Martinez de Sousa

Ádomu, kad to proceso aktyviàjà in-telektinæ jëgà sudarë protestantø kleras,bet ne universitetai. Bent jau Jûs nemini-te kiek didesnio universitetø vaidmens. Va-dinasi, ne aukðtoji universitetinë kultûrair mokslas, bet dvasininkija skatino susi-domëjimà Rytø kraðtais?

Pirmiausia norëèiau pabrëþti, kadto meto protestantø kunigai nebuvo þe-mesnio visuomenës sluoksnio atstovai.Prieðingai. Intelektinës aukðtosios tra-dicijos atstovai pirmiausia ir buvo labaigerai iðsilavinæ dvasiðkiai. Nepamirðki-me, kad jie buvo ir protestantø gimna-zijø profesoriai, t. y. akademinio lyg-mens mokslo þmonës, kurie skaitë pa-skaitas apie Rytø kraðtø istorijà, papro-èius ir kalbas. Baroko epochoje bûtamados, kad homo eruditus turi bûti irpoliglotas. Tad net buvo kolekcionuo-jamos kalbos, kuriomis mokëjo kalbë-ti to meto intelektualai.

Kam aptariamu metu priklausë Si-lezija?

Èekijos karalystei, vëliau Austrijai.Po Silezijos karø XVIII a. viduryje Sile-zija atiteko Prûsijai, dar vëliau � Vokie-tijai. Taigi man ir teko domëtis tos aplin-kos knygos kultûra ir jos pasiekimais.

Taigi prof. K. Migonis turëtø bûti ver-tinamas ne tik Lenkijoje, bet ir Èekijoje,Austrijoje, Vokietijoje, nes Jûsø veikalenagrinëjamas visoms ðioms ðalims, su-prantama, taip pat ir Lenkijai, aktualuskultûrinis bei istorinis paveldas.

Ne man tai spræsti. Ðiaip ar taip,daktaro disertacija, iðspausdinta atski-ra knyga, gana plaèiai pasklido ir buvone kartà recenzuota.

Bene pirmoje mûsø pokalbio dalyjepabrëþëte, kad XIX a. Europos ðalyse pa-stebimas labai gyvas knygos poveikis vi-suomenei. Buvo atliekami socialiniai ty-rinëjimai, siekiant iðsiaiðkinti tà poveiká.Taèiau Jûs sugebëjote iðtirti, kaip darankstesniais amþiais Rytø tematikos kny-gomis domëtasi Silezijoje ir koks buvo tøknygø poveikis visuomenei.

Visada jauèiau traukà Rytø tyrinë-jimams. Baigæs vidurinæ mokyklà, no-rëjau net studijuoti arabistikà arba ira-nistikà. Gaila, bet Vroclavo universitetetokios galimybës, nebuvo. Tad nutikotaip, jog tapau knygotyrininku. Matman studijuojant pirmame kurse Vroc-lavo universiteto Filologijos fakultete1957 m. buvo pradëti rengti biblioteki-ninkystës specialistai. Studijos buvonaujos, ádomios ir patrauklios, todël ájas ir pasinëriau. Be to, Indø filologijoskatedroje papildomai studijavau kaikuriuos orientalistikos dalykus. Jojelankiau Senovës Indijos istorijos pa-skaitas ir uþsiëmimus, skirtus sanskritopali kalbos istorinei apraðomajai gra-matikai. Pali � tai budizmo kanonø kal-ba. Taigi studijø metais be knygotyrosir bibliotekininkystës dalykø kai kà pa-pildomai gavau ir ið senosios indø filo-logijos.

Mokinio ginèas su mokytojuIð Indijos filologijos mano atminty-

je iðliko ne itin daug, veikiau tik bendrasáspûdis apie Rytus. Þinoma, be to, kà þi-nau apie tokius Rytø kultûrø kraðtuskaip Tunisas, Izraelis ar Uzbekistanas.Vis dëlto domëjimasis Indijos filologijagana svarbus mano mokslinëje biogra-fijoje, nes padëjo man ágyti tam tikrà kal-biná ir istoriná ryðá su tolima Rytø terito-rija. Tai paskatino raðyti disertacijà tema,kuriai nepritarë mano dëstytojas prof.Karolis Glombiovskis (Karol Gùom-biowski). Jis buvo þymus knygotyrinin-kas ir skaitymo istorijos specialistas.Yratokia mokslinë disciplina � skaitymo is-torija. Tai ðtai K. Glombiovskis 1966 m.paraðë metodologinio pobûdþio veika-là Skaitymo istorijos problemos. Beje,skaitymo istorija, skaitytojø istorija �svarbi knygotyros mokslo dalis. Ji nag-rinëja knygos poveiká, apskritai knygosgyvenimà visuomenëje ir santykius su ja.Dabartinëje knygos istoriografijos kon-

cepcijoje svarbus ne tik tas asmuo, ku-ris paraðë knygà, jà iðleido, iðspausdino,pardavë, nupirko ar surinko didþiulæ irvertingà knygø kolekcijà. Labai reikð-mingas ir tas asmuo, kuris skaitë. Todëltenka tyrinëti, kà ir kaip þmonës skaitë.Taigi svarbus visas knygos funkcionavi-mo procesas, pradedant nuo knygos pa-raðymo iki jos kelio pabaigos pas maku-latûros supirkëjà, jeigu tik galima taipnegraþiai juokauti.

Vadinasi, mano vadovas ir profeso-rius K. Glombiovskis paraðë man didelápoveiká padariusià teorinio pobûdþioknygà. Joje nagrinëjo konkreèius tyri-mo ðaltinius, ið kuriø aiðkëjo klasikinëssenovës graikø ir romënø literatûrossuvokimas Renesanso epochoje. Oman labai panûdo kaip buvo suvokia-ma Rytø literatûra. Pone Kðiðtofai, kamvisa tai gali rûpëti? � skeptiðkai klausëmanæs prof. K. Glombiovskis.

Tad kuris pasirodë teisus ðiame ginèe?Vis dëlto galiu prisipaþinti, jog pa-

tyriau sëkmæ. Tai buvo prieð 35 metus.Ligi ðiø dienø man lieka artimi tie klau-simai. Daugelyje knygotyros moksliniøkonferencijø (taip pat ir 2003 m. vyku-sioje Vilniaus universitete) að pateikiupavyzdþiø, kaip suvokta knyga bûtenttoje epochoje. Tai taip pat árodo, kadmano mokslinëje biografijoje susido-mëjimas Rytais buvo gana reikðmingas.

Kaip laikosi Lenkijosknygotyra

Kaip apibûdintumëte savo ðalies,Lenkijos, ðiandieninæ knygotyros bûklæ?Juk Vroclavo universitete ðitai dëstote.

Vroclavas Lenkijoje yra vienas stip-riausiø universitetiniø centrø. Vertinant

lenkø knygotyrinæ produkcijà tektø pri-paþinti, kad nuveikta labai daug. Pasta-ruoju metu lenkø knygos, ypaè jos isto-rijos tyrinëjimai vykdomi gana sëkmin-gai, turime gerø naujø veikalø ið knygøleidybos, spausdinimo ir repertuaro sri-èiø. Prieð keletà metø, paskutiniajameXX a. deðimtmetyje kilo nauja tyrinë-jimo banga, kurios atstovai daug giliauskverbiasi á knygos istorijà. Matyt, taisietina ir su naujø ðaltiniø atsiradimu.Lenkijos knygotyrà pasiekë ir pasauli-nio ðios krypties mokslo impulsai, atsi-vëræ nauji ryðiai su emigracija ir jos su-kauptu paveldu. Juk ne paslaptis, kadkai kuriø temø anksèiau buvo tiesiogneámanoma gvildenti. Minëèiau kad irtokià temà � XIX�XX a. lenkø knygauþsienyje. Lenkø emigracija � tai labaisvarbi tema, nes milijonai lenkø gyve-na ávairiose Europos ðalyse, Ameriko-je ir Australijoje.

Taèiau privalau pripaþinti, kad darlabai daug temø neiðplëtota, neatskleis-ta, apstu ir nebaigtø, iki galo neiðgvil-dentø problemø. Antai turime iðleidæ8 tomø veikalà Senosios Lenkijos spaus-tuvininkai, taèiau net ir jis neaprëpia vi-sø Lenkijos srièiø. Tæsiame naujos Kny-gotyros enciklopedijà (Encyklopedia wie-dzy o ksiàýkie) sudarymo darbus. Pirmàkartà ji buvo parengta 1971 m. Mankaip tik teko bûti ðio didelio veikalo vy-riausiuoju redaktoriumi. Kilo labaidaug ávairiø klausimø. Visi nori jauðiandien, blogiausiu atveju rytoj rytà,gauti naujà enciklopedijos leidimà, betsu autoriais bendradarbiauti labai sudë-tinga, kartais net siaubingai sunku.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

KLAIPËDOSUNIVERSITETAS

skelbia konkursà pedagogø, mokslo darbuotojø ir padaliniø vadovøpareigoms uþimti nuo 2004 m. rugsëjo 1 d.

Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institute:2 vyresniøjø mokslo darbuotojø.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute:1 vyresniojo mokslo darbuotojo;1 mokslo darbuotojo.

Gamtos ir matematikos mokslø fakultete:Biologijos katedroje � 1 docento;Ekologijos katedroje � 0,5 etato asistento;Geofiziniø mokslø katedroje � 1 docento;Informatikos katedroje � 0,5 etato profesoriaus, 1 docento;Matematikos katedroje � 1 docento;Rekreacinës architektûros ir kraðtotvarkos katedroje � 1 docento,

1 lektoriaus.

Humanitariniø mokslø fakultete:Anglø filologijos katedroje � 1 lektoriaus;Anglø kalbos centre � 1 docento, 2 asistentø;Baltistikos centre � 1 vyriausiojo mokslo darbuotojo;Baltø kalbotyros ir etnologijos katedroje � katedros vedëjo, 1 docen-

to, 3 lektoriø;Lietuviø kalbos katedroje � 1 docento, 3 lektoriø;Literatûros katedroje � 2 docentø, 1 lektoriaus, 1 asistento;Prancûzø filologijos katedroje � katedros vedëjo, 1 lektoriaus,

2 asistentø;Skandinavø kultûros ir kalbø centre � centro direktoriaus;Slavistikos centre � centro direktoriaus;Teatro pedagogikos katedroje � katedros vedëjo, 2.75 etato docento,

0.75 etato lektoriaus;Teologijos katedroje � 1 profesoriaus;Vokieèiø filologijos katedroje � 1 lektoriaus;

Jûrø technikos fakulteteInformatikos inþinerijos katedroje � 1 docento, 1 lektoriaus,

1 asistento;Laivybos katedroje � 1 docento;Laivo inþinerijos katedroje � 2 docentø, 1 lektoriaus, 1 asistento;Mechanikos inþinerijos katedroje � 1 docento;Statybos katedroje � katedros vedëjo, 1 docento, 1 lektoriaus;Technologiniø procesø katedroje � katedros vedëjo;

Jûreivystës institute:Laivavedybos katedroje � 1 lektoriaus;

Menø fakultete:Dþiazo katedroje � katedros vedëjo, 1 lektoriaus;Fortepijono katedroje � 2 docentø, 1 lektoriaus, 1 asistento;Choreografijos katedroje � 1 docento, 1 asistento;Chorvedybos katedroje � 1 lektoriaus;Liaudies muzikos katedroje � 1 profesoriaus, 2 lektoriø, 0.5 etato

asistento;Muzikos istorijos ir teorijos katedroje � katedros vedëjo;Muzikos pedagogikos katedroje � katedros vedëjo, 3 docentø;Puèiamøjø ir styginiø muzikos katedroje � 2.5 etato docento, 1 asis-

tento;Sportiniø ðokiø katedroje � 1 profesoriaus, 1 docento,1 lektoriaus,

1 asistento.

Pedagogikos fakultete:Kûno kultûros katedroje � 1 profesoriaus, 1 asistento;Meno pedagogikos katedroje � 0.5 etato lektoriaus;Psichologijos katedroje � 3 lektoriø;Ugdymo metodikø katedroje � 1 lektoriaus.

Socialiniø mokslø fakultete:Sociologijos katedroje � katedros vedëjo, 1 docento;Teisës katedroje � 1 docento;Vadybos katedroje � 1 docento, 3 asistentø.

Sveikatos mokslø fakultete:Reabilitacijos ir slaugos katedroje � 1 docento, 1 asistento;Rekreacijos ir turizmo katedroje � 1 lektoriaus;Socialinio darbo katedroje � katedros vedëjo, 1 lektoriaus;Visuomenës sveikatos katedroje � 1 docento, 1 asistento;

Dokumentai priimami 10 darbo dienø po skelbimo publikavimo ad-resu: Universiteto Personalo skyrius, 110 kab. H. Manto g. 84, Klaipëda,tel. (8 ~ 46) 39 89 16, 39 89 17.

LIETUVOS ENERGETIKOSINSTITUTAS

skelbia vieðà konkursà ðioms mokslo darbuotojø pareigoms:

q Vyriausiojo mokslo darbuotojo� Branduoliniø árenginiø saugos laboratorijoje (2 etatai);� Energijos kompleksiniø tyrimø laboratorijoje (1 etatas);q Vyresniojo mokslo darbuotojo� Degimo procesø laboratorijoje (1 etatas);� Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijoje (1 etatas);� Branduoliniø árenginiø saugos laboratorijoje (1 etatas);� Hidrologijos laboratorijoje (1 etatas);q Mokslo darbuotojo� Sistemø valdymo ir automatizavimo laboratorijoje (1 etatas);

Dokumentai � praðymas direktoriaus vardu, patvirtintas mokslo dar-bø sàraðas, gyvenimo apraðymas, mokslo laipsniø diplomø kopijos, pa-pildomi dokumentai, kurie nuðvieèia kandidato mokslinæ veiklà (kan-didato nuoþiûra) � priimami vienà mënesá nuo paskelbimo spaudoje die-nos Lietuvos energetikos institute 233 kab. (Breslaujos 3, 44403 Kau-nas; tel.: (8 ~ 37) 40 18 09). Mokslo darbuotojø kvalifikaciniai reikala-vimai bei atestavimo ir konkursø pareigoms eiti nuostatai pateikti ins-tituto interneto puslapyje: http://www.lei.lt.

Direktorius

16 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Ðakotas Domeikøgiminës medis (1)

Kovo 30 d. Lietuvos mokslø aka-demijos Maþojoje salëje vyko metinisLietuvos Ignoto Domeikos draugijossusirinkimas. Dienotvarkëje buvo dupraneðimai: Gervëèiø Domeikø ta-kais ir Lietuvos spauda (1920�1939)apie Ignotà Domeikà. Pirmàjá prane-ðimà skaitë prof. Algimantas Grige-lis (Lietuvos mokslø akademija) irStanislovas Michno (Pabradë), antrà-já � prof. Vytautas Juodkazis (Vilniausuniversitetas). Aptarta 2003 metødraugijos veikla, taip pat ir naujausiðiø metø Draugijos sumanymai. ApieÞemaitijoje gyvenusiø Domeikø gi-minës atðakà praneðimà skaitë prof.Povilas Domeika (Lietuvos þemësûkio universitetas).

Nauji ryðiai, nauji darbaiMetinis susirinkimas parodë, kad

Lietuvos Ignoto Domeikos draugijosveikla pleèiasi ir ágauna vis naujø kryp-èiø. Galima neabejoti, kad ateityje taiiðsilies ir á atskiras ávairaus pobûdþiopublikacijas. Jeigu ankstesniais metaissavo kraðto mokslo ir kultûros didþiuo-sius daþniausiai prisimindavome tik ju-biliejø progomis, tai Ignoto Domeikosatveju matyti gerø poslinkiø: ði asmeny-bë ir visa plati Domeikø giminë, atski-ros jos ðakos ávairiose Lietuvos vietose,tampa nuolatinio dëmesio ir naujai uþ-simezganèiø tyrimø objektas. Kai kru-tama, bemat atsiranda kas pastebi, do-misi, nori bendradarbiauti. Visiðkai na-tûralu, kad ðis susidomëjimas IgnotuDomeika ir visu tuo, kas siejasi su ðiaasmenybe, mûsø tyrinëtojus iðves ir á vi-sai naujus tarptautinio bendradarbiavi-mo vandenis. Jau dabar iðveda.

Tæsiami ryðiai su Èilës Ignoto Do-meikos Ancutos draugija (CorporatioIgnatio Domeyko Ancuta), kurie buvouþmegzti 2002 m., kai Lietuvoje minë-tas Ignoto Domeikos 200-øjø gimimometiniø jubiliejus. Tada Vilniuje lankësiI. Domeikos proanûkis prof. PablasDomeyko ið Èilës, kuris laiðke prof.A. Grigeliui dabar pasakoja apie iðkil-mingà Ignotui Domeikai pagerbti skir-tà ceremonijà Èilës katalikø universite-te Santjage. Dalyvavo Èilës ðvietimo irmokslo ministras. Paskaità Ignotas Do-

meika Ancuta � tobulas mokyto-jas (Profesor por Excelencia, �

isp.) skaitë Pablas Domeyko. Tekstà is-panø kalba autorius atsiuntë ir á Vilniø.

Vis dëlto svarbiausia naujiena prof.A. Grigelis ávardijo tai, kad nuo 2003 m.uþsimezgë nuolatinis ryðys su gretutinësDomeikø ðakos palikuoniu MarijuðuHermanovièiumi (Mariusz Hermano-wicz). Tai þymus lenkø-prancûzø foto-grafijos meistras ir eseistas, kurio foto-grafijø paroda Vilnius, o vis tik...2003 m. buvo surengta Vilniuje Lenkømeno galerijoje Znad Willii. M. Her-manovièius jau keleri metai bendraujasu ið Gervëèiø kilusiu gydytoju Stanis-lovu Michno, atsidëjæs tyrinëja savo ðei-mos genealogijà ir jau spëjo nemaþaiðia kryptimi nuveikti. M. Hermanovi-èius gimë 1950 m. Olðtyne, Lenkijoje,nuo 1972 m. gyvena Prancûzijoje, betdaþnai buvoja Varðuvoje, apsilanko irVilniuje.

2003 m. birþelá A. Grigelis ið M. Her-manovièiaus gavo laiðkà, kuriame jis lei-dþia naudoti savo per deðimtá metø su-rinktà apie Domeikø giminæ medþiagà,praðydamas kaskart cituojant tik nuro-dyti, kad tai jo atlikto darbo rezultatas.Visai natûralus reikalavimas, á kurá atsi-þvelgë ir prof. A. Grigelis, ne kartà pa-brëþæs, kad ir jo praneðimas GervëèiøDomeikø takais galëjo atsirasti tik dël uþ-megztø ryðiø su Marijuðu Hermanovi-èiumi ir Stanislovu Michno.

Gervëèiø Domeikø takaisPo tokios gana plaèios áþangos

A. Grigelis perëjo prie savo praneðimotemos � Gervëèiø Domeikø takais. Pra-dëjo nuo Ignoto Domeikos senelio �Kazimiero Anupro Domeikos (1725�1780), Danguel herbo bajoro, susilau-kusio devyniø vaikø. Ið jø tik Tadas(1762�1838), Antanas Ipolitas (1764�1809) ir Juozapas (1771�1843) turëjo

palikuoniø. Antanas Ipolitas vedë Ka-rolinà Ancutà, susilaukë dviejø dukte-rø � Marijos ir Antaninos � bei trijø sû-nø � Adomo, Kazimiero ir bûsimojogeologo, Èilës universiteto rektoriausIgnoto Domeikos.

Dar vienas Kazimiero Anupro Do-meikos sûnus � Motiejus � (1765�?)buvo Vilniaus pakamaris ir LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës Didþiojovalstybës antspaudo sekretorius, vedæsMarijà Slavinskà. 1798 m. jis ásigijo Ger-vëèiø dvarà. Nuo XVI a. tai buvo Vil-niaus vyskupø stalo dvaras. KnygojeGervëèiai (1989) teigiama, kad 1793 m.ðio dvaro pajamos sudarë per 11 tûkst.

auksinø per metus. 1795 m.,po Lietuvos ir Lenkijos vals-tybës treèiojo padalijimo,Gervëèiø dvarà Rusijos val-dþia ið Vilniaus vyskupo pa-ëmë. 1797 m. caras Pavlas Ijá padovanojo slaptajamtarëjui grafui MarijanuiG. A. Ðuazeliui-Gufjë(M. G. A. Choiseul-Gouf-fier), kuris buvo Rusijosambasadorius Stambule. Pometø M. G. A. Ðuazelis-Gufjë ðá dvarà pardavë mi-nëtam Motiejui Domeikai.

Labai svarbu tyrinëti vi-sas giminës atðakas, nes taipadeda atskleisti daugybælabai ádomiø, kartais visainelauktø faktø bei sàsajø,galinèiø gerokai praturtintiir ðiuo atveju vieno svarbiau-siøjø asmenø � Ignoto Do-

meikos � portretà, paaiðkinti kai ku-riuos jo veiklos motyvus ar poelgius.

Tad gráþkime prie vieno ið trijø Ta-do Domeikos sûnø � Kazimiero Pran-ciðkaus (1805�1883), o tikriau jo pali-kuoniø � sûnaus Vaclovo(1854�1935) ir duktersLeonijos Ievos (1858�1951). Leonija gimusiVilniuje, èia ji 1881 m. ið-tekëjo uþ geleþinkeliø in-þinieriaus Stanislovo Po-plavskio (1857�1917).Poplavskiai turëjo namøVilniuje, valdë Katauðèi-nos dvarà prie KudirkosNaumiesèio. Jie susilau-kë dviejø dukterø, ið ku-riø viena � Janina IdalijaPoplavska (Paplauskai-të) ir yra mûsø naujojopaþástamo ir, drástameteigti, Lietuvos bièiulioMariuðo Hermanovi-èiaus senelë. Jaunystëje jidraugavo su vëliau þymiugeologu ir profesoriumitapusiu Juozu Dalinkevi-èiumi, kurio 110-ties gi-mimo metiniø sukaktáminëjome 2003 m. Prieðios romantiðkos istorijosðiame pasakojime darsugráðime.

Motiejus Domeikapalikuoniø neturëjo, to-dël po jo ir þmonos Ma-rijos mirties, jø nuosavy-bæ � Gervëèiø dvarà �paveldëjo Motiejaus sû-nënas � brolio Tado sû-nus Kazimieras Prancið-kus, jau minëtas VaclovoDomeikos tëvas. Kitas

Tado Domeikos sûnus Aleksandras(1804�1878) uþëmë labai aukðtà vals-tybës postà. Jis buvo Vilniaus guberni-jos bajorø marðalka, per þmonà Zofijàgiminiavosi su turtinga Brochockiø ðei-ma. Aleksandras Domeika valdë labaiturtingà Sitcø dvarà Vilniaus gubernijo-je. Deja, jie taip pat nesusilaukë palikuo-niø. Todël Gervëèiø dvarà ið KazimieroPranciðkaus gavæs jo sûnus Vaclovas, podëdës Aleksandro mirties paveldëjo irSitcø dvarà.

RaðytaIgnoto Domeikos rankaSitcø dvaro kapinaitëse dar nese-

niai buvo trys labai apgriauti antkapi-niai paminklai. Juos 1999 m. atstatëM. Hermanovièius ir S. Michno. Tenpalaidotas Tadas Domeika ir jo sûnusAleksandras su þmona Zofija.

Gráþkime prie Tado Domeikos sû-naus Kazimiero Pranciðkaus. Jis buvovedæs Anelæ Naruðevièiûtæ (Aniela Na-ruszewicz), vadintà �Gervëèiø babû-ne�. Ji kas dienà, sëdusi á veþimaitá, ap-vaþiuodavo dvaro valdas � 1600 deðim-tiniø þemës. Savo praneðime A. Grige-lis parodë unikalià nuotraukà su nema-þiau unikaliu Ignoto Domeikos rankaparaðytu uþraðu: Kazimieras PranciðkusDomeika ir jo þmona ið Gervëèiø. Uþra-ðui turëtø bûti ne maþiau kaip 120 me-tø. Manoma, kad I. Domeika nuotrau-kà galëjo uþraðyti 1884 m., kai ið Èi-lës gráþo á Tëvynæ, lydimas sûnausHernano. Krokuvoje jie susitiko suVaclovu Domeika ið Gervëèiø, Kazi-miero Pranciðkaus sûnumi, IgnotoDomeikos sûnënu.

Ið kitos nuotraukos á mus þvelgiapats Vaclovas Domeika. Filomatiðkasþvilgsnis, nedviprasmiðkai rodantis ryþ-

tà pertvarkyti senàjá pasaulá ir atitaisyti Të-vynei padarytas skriaudas. Ði jaunojo Vac-lovo nuotrauka ir dabar kabo Ignoto Do-meikos anûkës ðimtametës Anitos Sala-zar-Domeyko namuose Santjage, o jà tenpamatë savo giminaitæ Èilëje aplankæsMarijuðas Hermanovièius.

Ilsisi Gervëèiø baþnyèiosðventoriuje

Senieji Gervëèiø gyventojai darmena paskutinius dvare gyvenusiusdvarininkus, kuriuos paprastai mini ge-ru þodþiu. Jie palaidoti Gervëèiø Ðvè.Trejybës baþnyèios (naujai pastatyta1903 m.) ðventoriuje. Vaclovas Domei-ka mirë 1935 m., o jo þmona Marija �1944 m. sausá. Ji dar suspëjo sutvarkytisavo vyro bei kitø ten besiilsinèiø Do-meikø kapus, pastatë antkapius.

Kaip teigia praëjusiø metø rugsëjáGervëèiuose su S. Michno lankæsisA. Grigelis, ten ðventoriuje ið mumsádomiausiø asmenø yra Ignoto Domei-kos pusbrolio Kazimiero PranciðkausDomeikos ir jo þmonos Anelës (ið Na-ruðevièiø), jø sûnaus � paskutinio Ger-vëèiø dvaro savininko � Vaclovo Do-meikos ir jo þmonos Marijos (ið Zvo-linskiø) kapai. Beje, Marija palaidotasavo vyro kape kaip paskutinë ðios gi-minës Gervëèiuose atstovë.

Ðventoriuje yra ir ðios baþnyèiosklebono Antano Dalinkevièiaus, miru-sio 1915 m., kapas. Pas klebonà vasa-rodavo jo sûnënas Juozas Dalinkevi-èius. Gabus jaunuolis buvo gimæs Pa-mûðio kaime netoli Taujënø, o á moks-lus já leido dëdë Gervëèiø klebonasA. Dalinkevièius. Tai ðtai Gervëèiuoseatostogaudamas studentas J. Dalinke-vièius susipaþino su Kazimiero Prancið-kaus Domeikos anûke � Janina IdalijaPaplauskaite (Poplawska). Gimusi1891 m. Vilniuje, ji jaunystëje buvo tik-ra graþuolë.

Janina Paplauskaitë vasaras leisda-vo Katauðèinos dvare, bet visuomet po-rai savaièiø mergina atvykdavo pas dë-dæ á Gervëèius. Èia ir uþsimezgë drau-gystë su romantiku ir idealistu J. Dalin-kevièiumi, kuris jaunystëje svajojo tap-ti astronomu, bet tapo þymiu geologu.Jaunuoliø draugystë, kuri atsispindi jølaiðkuose, tæsësi ir 1915 m. vasarà. Ar-tëjant Vokietijos kariuomenei, J. Dalin-kevièiui teko skubiai iðvykti á Peterbur-gà, kadangi antraip nebûtø galëjæs tæs-ti studijø Kalnø institute.

Romantiðka istorija, kuritæsësi pusæ ðimto metø

Praëjus trejiems metams po ðiolemtingo iðsiskyrimo su J. Dalinkevièiu-mi, J. Paplauskaitë iðtekëjo uþ kalbinin-ko profesoriaus Alfredo Juliaus Erma-no, susilaukë keturiø vaikø ir daugiau-sia gyveno Katauðèinos dvare. 1940 m.,ateinant sovietams, dvarininkai Poplav-skiai Kaune kreipësi á Vokietijos kon-sulatà su praðymu leisti iðvykti gyventi áVokietijà. Gatvëje Janina Idalija atsitik-tinai susitiko jaunystës meilæ J. Dalin-kevièiø. Trumpas buvo ðis pasimatymaspo 25 metø pertraukos, bet vël suþadi-no jausmus. Tik ðá kartà abu iðsiskyrë vi-siems laikams. Taèiau atminties beiprisiminimø laikas ir ðá kartà neávei-kë, nes praëjo dar 25 metai ir 1965-aisiais jau pats J. Dalinkevièius vykoá Baltarusijà, apvaþiavo visus keturisprieð karà Domeikoms priklausiu-sius dvarus ir mëgino susirasti Jani-nos Idalijos, mergautine pavarde Pa-plauskaitës, adresà. Nepasisekë, ka-dangi niekas jo neþinojo. J. Dalinke-vièiui tada buvo 72-eji metai.

Taèiau likimo keliai nenuspëjami.Tais paèiais 1965-aisiais J. Dalinkevi-èius, keliaudamas Lenkijoje, Katovi-cuose visai atsitiktinai susitiko paþás-tamà lenkø raðytojà Bþozà, besido-mintá Ignotu Domeika, ir gavo Janinos

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ignotas Domeika apie 1833 m.Pagal Juzefo Simono Kurovskio

akvarele tapytà portretà

Domeikø giminës herbas Dangiel

Ðakotas Domeikøgiminës medis (1)

Prof. Algimantas Grigelis skaito praneðimàGervëèiø Domeikø takais

ÐAKNYS

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 17

Monografija apie profesoriø ha-bilituotà daktarà Broniø Baginskà(1903�1991), þymø agronomà, agro-chemikà ir dirvoþemininkà, Lietuvosþemës ûkio akademijos (dabar uni-versiteto) dëstytojà (1934�1989), tri-jø katedrø vedëjà, jaunøjø moksli-ninkø ugdytojà � penktoji prof. ha-bil. dr. Algirdo Motuzo knyga apieþymiausius XX a. Lietuvos agrono-mus profesorius, kuriø darbas buvosvarus indëlis agronomijos moksloaruode. 259 puslapiø knygà sudaroketuri skyriai, kuriuose atsispindiprofesoriaus jaunystë, studijø metai,kelias á mokslo aukðtumas. Taip patknygoje mokslometriðkai ávertintasprof. B. Baginsko mokslinis paliki-mas, iðvardyti jo iðugdyti þemës ûkiomokslø daktarai, disertacijos, áver-tintos mokytojo paraðytos knygos irstraipsniai.

Prof. B. Baginskas buvo vienasþymiausiø Lietuvos augalø træðimospecialistø. Ðiam darbui jis skyrë be-veik 60 savo veiklos metø, ásteigëProbleminæ mikroelementø tyrimolaboratorijà, kartu su kitais parengëLietuvos dirvoþemiø, jø kalkinimo,mikroelementø kiekio ðalies dirvoseþemëlapius.

Talentingas agronomijos moksloistorijos tyrinëtojas A. Motuzas kny-goje smulkmeniðkai nefiksavo B. Ba-ginsko biografijos detaliø. Knygossudarytojas profesoriaus gyvenimà irmokslinæ veiklà aptarë Lietuvos is-torijos ir aukðtojo þemës ûkio moks-lo raidos kontekste. Kaip teigia patsautorius, ði knyga � faktologinis lei-dinys, pagrástas istoriniø ðaltiniø, do-kumentø, moksliniø publikacijø, pe-riodiniø leidiniø analize ir þiupsne-liu prisiminimø. Knygos puslapiuo-se galima rasti sukreèianèiø baudþia-vos vaizdø, praeito amþiaus treèiojodeðimtmeèio ûkininkø bei to meto irvëlesnio laikotarpio akademinio gy-venimo faktø.

Visiems þemës ûkio specialis-tams, baigusiems studijas Lietuvosþemës ûkio akademijoje (dabar uni-versitetas), pravartu perskaityti ðiàknygà, nes joje apraðoma, kaip AlmaMater atrodë tada, kai á jà 1925 m.ástojo prof. B. Baginskas. Skaitytojàsudomins to meto studentø gyveni-mas, jø buitis ir visuomeninës orga-nizacijos, santykiai su dëstytojais. Is-toriniu poþiûriu labai vertingi tieknygos puslapiai, kuriuose autoriusapraðo dviejø okupacijø padariniusLietuvos þemës ûkio akademijos gy-venimui.

Jaunuoliams, pasirinkusiemsmoksliniø tyrimø kelià, prof. B. Ba-ginsko gyvenimas gali bûti pavyzdys,kaip ilgai ir kantriai reikia dirbti kau-piant eksperimentø rezultatus, kadgalima bûtø paraðyti disertacijà armonografijà, kitiems bûti vedliu.Ðiuo poþiûriu ypaè vertinga monog-rafijos dalis, skirta prof. B. Bagins-ko darbø mokslometrinei analizei.Joje grafiðkai pateikti svarbiausi pro-fesoriaus kûrybinës veiklos etapai,visø publikacijø kumuliacinës krei-vës ir moksliniø publikacijø skai-èiaus penkiose dirvotyros bei agro-chemijos ðakose diagramos. Moksloistorijos poþiûriu labai vertingimokslininko ir jo mokiniø, dirbusiøProbleminëje mikroelementø tyri-

Monografija apieþymø agrochemikàir dirvoþemininkà

mo laboratorijoje, darbo aktyvumorodikliai 1955�1986 m. Knygoje pa-gal þinomø specialistø straipsniusaptarti prof. B. Baginsko nuopelnaidirvotyros, pavieniø kultûriniø auga-lø træðimo, mikroelementø nustaty-mo metodologijos srityse. Taip patapibendrinama, kad prof. B. Bagins-ko sukurta Probleminë mikroele-mentø tyrimo laboratorija buvo dir-voþemio mikroelementø ir jø átakosaugalams bei þmogaus sveikatai ty-rimo mokykla, Lietuvoje iðleidusi di-delá bûrá jaunø gabiø mokslininkø.Jos mokslinis vadovas vertas inten-syvaus mikroelementø tyrimo ðaliesþemës ûkyje pradininko vardo.

Kad ði knyga labai reikðmingaagrariniø mokslø kultûroje, nurodëir prof. A. Stancevièius, kalbëjæs perjos pristatymà Lietuvos þemës ûkiouniversitete, minint prof. B. Bagins-ko 100-àsias gimimo metines. Jis sa-kë, kad veikalo sudarytojas prof.A. Motuzas priskirtinas prie �baltø-jø metraðtininkø�, kurie þmonesvaizduoja ðiek tiek pakylëtai. Pabrë-þæs knygos vertæ mokslotyros poþiû-riu, prof. A. Stancevièius sudaryto-jui kituose darbuose palinkëjo nag-rinëti ir aptariamø moksliniø darbøcitavimo statistikà.

Prof. B. Baginsko asmenybësbruoþai ryðkiausiai atsiskleidþia iðjo mokiniø ir bendradarbiø prisimi-nimø. Su meile ir didele pagarbamokiniai prisimena savo Mokytojà.Beveik visi pabrëþia jo atsidavimàdarbui, kuklumà ir geranoriðkumà,norà padëti kitiems, patarti. Galbûtdël to tiek daug doktorantø pasirin-ko agrochemijos srities tyrimus. Va-dovaujant prof. B. Baginskui, dak-tarø disertacijas apgynë 40 dokto-rantø.

Universitete liko nedaug þmo-niø, kurie prof. B. Baginskà prisime-na jaunà ir energingà. Dauguma jápamena jau slegiamà metø naðtos,maþais þingsneliais ðlepsintá korido-riais. Tik A. Motuzo knyga padëjoatskleisti ir áamþinti prof. B. Bagins-ko asmenybæ bei jo nuopelnus þemësûkio mokslui. Knygos sudarytojastarsi metraðtininkas, analizuodamasvieno þmogaus gyvenimà, jo aplinkàir santykius su kitais þmonëmis, at-einanèioms kartoms palieka ryðkøXX a. Lietuvos þemës ûkio univer-siteto gyvenimo vaizdà.

Doc. dr. Nijolë Ðpokienë

Paplauskaitës adresà. Paraðæs graþøkalëdiná ir naujametiná sveikinimà sa-vo pirmajai meilei, J. Dalinkevièius ga-vo atsakymà ir pradëjo susiraðinëti. Jolaiðkai yra iðlikæ Prancûzijoje, nors Ja-nina prieð mirtá ir praðë sudeginti tuoslaiðkus. Gal bût J. I. Paplauskaitës laið-kai J. Dalinkevièiui yra Vilniuje, benttaip mano M. Hermanovièius. Pasta-rojo teigimu, jo ðeimos archyve Pran-cûzijoje saugomuose J. Dalinkevièiauslaiðkuose esàs graþus dviejø jau ne pir-mos jaunystës þmoniø susiraðinëjimas.

Bet kuriuo atveju tai labai intriguo-janti dviejø labai ádomiø asmenybiømeilës istorija, pergyvenusi du pasau-linius karus ir daugybæ istoriniø ávykiø,kurie iðtiko mûsø kraðtà.

Kur vis dëlto gimë IgnotasDomeika

A. Grigelis turi rankraðtá, kurio pro-fesorius nelinkæs paleisti ið rankø � taipvertina, o gal pabrëþia savo ásipareigoji-mus, duotus M. Hermanovièiui. Ran-kraðtá sudaro trys tekstai. Pirmas � M.Hermanovièiaus ið originalo perraðyti J.I. Paplauskaitës prisiminimai. Antras �prisiminimai, kuriuos uþraðë jos þentas.Ir treèias � paties M. Hermanovièiaustekstas Domeikø ðeimos istorija ir bandy-mas jà atskleisti. Prisiminimuose yradaug ádomiausios medþiagos apie Vil-niaus bajorø gyvenimà. Tad ðie tekstaineabejotinai galëtø bûti labai reikðmin-gas ðaltinis gilinti ir plëtoti ne tik domei-kianos temà, bet ir geriau paþinti tuome-tiná Vilniø ir vilnieèius. Teko suþinoti, kadM. Hermanovièius mielai sutiktø iðleis-ti ðiuos jo senelës prisiminimus lenkø irlietuviø kalbomis èia, Vilniuje.

Veikiausiai ði medþiaga paska-tins ir Lietuvos tyrinëtojus kruopð-èiau panarðyti po mûsø ðalyje esan-èius archyvus, kurie tikriausiai sau-go dar ne vienà ðios giminës paslap-tá ar primirðtà istorijos puslapá. Bentjau prof. A. Grigelis kaip jaukà klau-sytojams pamëtëjo keletà intriguo-janèiø klausimø, kurie ligi ðiol bent

jau daugeliui I. Domeikos draugijosmetinio susirinkimo dalyviø lyg ir ne-kildavo. Ðtai kad ir toks klausimas:ar tikrai Ignotas Domeika gimë Ne-dzviadkoje Naugarduko apylinkëse?

Nejau esama pagrindo abejotinuo seno ásitvirtinusiais teiginiais?Net ir labai autoritetingi I. Domeikosbiografijos þinovai, tarp kuriø iðskir-tinas lenkø tyrinëtojas Zbignevas Vuj-cikas (Zbigniew Wójcik), regis, nekë-lë abejoniø dël I. Domeikos gimimovietos. Z. Vujcikas net pateikia I. Do-meikos padëkos laiðko Krokuvos me-nø ir mokslø akademijos prezidentui,kai 1874 m. tapo iðrinktas ðios akade-mijos nariu. Padëkos laiðke preziden-tui I. Domeika prisistato taip: Domei-ka Ignotas [�] gimæs Nedzviadkojeðalia Naugarduko 1802 metø liepà, Vil-niaus universiteto filosofijos magistras,

Èilës universiteto rektorius ir Santjagouniversiteto tarybos prezidentas, ðiosaukðtosios mokyklos mineralogijos, ge-ologijos ir fizikos profesorius [�] (Vuj-cikas Z. Ignoto Domeikos mokslinësveiklos tarptautinë reikðmë. � þr. Igno-tas Domeika 1802�1889. Gyvenimas,darbai ir indëlis á mokslà. Vilnius,2002, p. 290.) Nedzviadkà kaip moks-lininko gimimo vietà paprastai miniir kiti tyrinëtojai.

Taèiau, pasak M. Hermanovièiaus,atrodo, kad net Adomas Bonieckis(Adam Boniecki) nëra matæs IgnotoDomeikos gimimo metrikø, ar kito do-kumento, kuris patvirtintø jo gimimovietà. I. Domeikos biografas Z. Vujcikassavo veikale Ignacy Domeyko. Litwa �Francja � Chile. Warszawa �Wrocùaw,(1995), raðo, kad lenkø heraldikas ir ge-nealogas Adomas Bonieckis veikaleLenkijos herbynas (Herbarz polski t. 1�13,1899�1909) nurodo, kad I. Domeika bu-

vo krikðtytas Parafianove. O tai yra Sit-cø dvaro parapinë baþnyèia, esanti uþ100 km nuo Nedzviadkos. Jeigu taip, taigal Sitcø dvare, priklausiusiame Domei-koms, ir iðvydo pasaulá bûsimasis geolo-gijos milþinas? Bent jau ðá klausimà me-tinio susirinkimo dalyviams iðkëlæsA. Grigelis, atrodo, nëra linkæs tik ið ki-tø laukti atsakymo, bet ir pats kupinasryþto teikti naujø interpretacijø.

Domeikos � neabejotinai senalietuviø bajorø giminë

Profesorius jau spëjo pateikti uþ-klausimà Minske gyvenanèiai TatjanaiMachnaè (Ìàñhíà÷ Òàööÿíà), kuri da-lyvavo ir 2002 m. Vilniuje, Minske beiKrokuvoje vykusiose I. Domeikos 200-øjø gimimo metinëms skirtose jubilie-jinëse konferencijose. Pagal kompe-

tentingà Baltarusijos kultûros istorikoprof. Adamo Maldþio (Aäàì Ìàëüäçiñ)nuomonæ, T. Machnaè perdavë þinià áVilniø, kad Baltarusijoje Parafianovo ar-chyvø nëra, nes jie turëtø bûti Vilniuje.Tad gal iðties pats laikas lietuviams im-tis paieðkø?

Antras klausimas, kuris kyla A. Gri-geliui, susipaþinus su M. Hermanovièiausparaðyta, bet neiðleista Domeikø ðeimosistorija. Kaip þinia, Domeikø giminë se-novëje siejosi su sena lietuviø Danguelherbo bajorø Kontrimø gimine, kurioslizdas veikiausiai buvæs kaþkur Þemai-èiuose. Kai 1655�1661 m. karo metu Lie-tuvà teriojo Rusijos ir Ðvedijos kariuome-nës, Kontrimai pasitraukë á pietines Lie-tuvos, dabar Baltarusijai priklausanèiasþemes. Ne paslaptis, kad labai nemaþaigyventojø ið tos Lietuvos dalies, kuri bu-vo uþimta rusø ir ðvedø kariuomeniø,XVII a. antroje pusëje persikëlë á Suval-kijos bei dabartines Baltarusijos þemes,

tad ir Kontrimai veikiausiai buvo vieni iðdaugelio persikrausèiusiø bei likusiø gy-venti naujoje vietoje.

Domeikos buvo paplitæ ir kitoseLietuvos vietose. Antai Kauno statyto-jas ir Dolæga herbo turëtojas MykolasDomeika (ið Þemaitkiemio Domeikø)1775 m. turëjo posesijas Kauno ir Upy-tës pavietuose. Jeigu taip, tai turëjo liktiir jø palikuoniø. Reikia juos rasti, pa-tyrinëti jø ðeimø ir giminiø istorijà.

Savo intriguojantá praneðimà prof.Algimantas Grigelis baigë pakartoda-mas ðià Marijuðo Hermanovièiaus Do-meikø giminës istorijoje suformuluotà ið-vadà: Bet kokiu atveju Domeikos Dan-guel herbo bajorai nebuvo kilæ ið ðeimosnuo seno gyvenusios Minsko þemëje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Paties Ignoto Domeikos ranka uþraðyta: Kazimieras Pransiðkus Domeikair jo þmona ið Gervëèiø

Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos nariai: prof. Juozas Paðkevièius, raðytojas Albertas Laurinèiukas ir draugijos sekretorë Gailë Þalûdienë

18 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

Knygos muziejus knygotyrininkø akimisNukelta á 20 p.

Minint Balio Dvariono irVlado Jakubëno ðimtmetá

Lietuvos mokslø akademijoje buvo surengtas minëjimas, skirtas kompozitoriø Balio Dvariono ir VladoJakubëno 100-osioms gimimo metinëms. Apie tai kalbamës su Balio Dvariono deðimtmetës muzikosmokyklos Pedagogø kamerinio orkestro dirigentu, Lietuvos muzikos akademijos kamerinio ansambliokatedros vedëju prof. Petru KUNCA.

Liaudis pati sukuriapavadinimus

Gerbiamasis Profesoriau, bûtø ádomuiðgirsti Jûsø koncerto programos, skirtosBalio Dvariono (1904 06 19�1972 08 23)ir Vlado Jakubëno 100-osioms gimimometinëms, profesionalø komentarà.

Kompozitoriø B. Dvariono ir V. Ja-kubëno kûryba Pedagogø kamerinioorkestro koncertuose skamba nuolat.Vienas pirmøjø orkestro, neseniai pra-dëjusio savo ketvirtàjá kûrybiná deðimt-metá, repertuaro kûriniø buvo B. Dva-riono Andante cantabile. Dauguma or-kestro artistø yra B. Dvariono muzikosmokyklos pedagogai, todël ir dëmesyskompozitoriaus kûrybai, kurioje tiekdaug vietos teikiama smuikui ir stygi-niams, nemaþëja.

V. Jakubëno Du ðokiai ið baleto Vai-vos juosta orkestrà sudomino romantið-ku muzikos groþiu, bet ne maþiau ir lie-tuviðkos mitologijos siuþetu (pagalV. Krëvæ) bei dramatiðkomis sukûrimoperipetijomis. Juk kûrinys buvo baigtas1943 m., bet artëjant frontui apie bale-to premjerà Kauno teatre negalëjo bûtiir kalbos. Autorius, prieð pat pasitrauk-damas á Vakarus vos spëjo atsiimti ið te-atro baleto klavyrà. Gyvendamas Èika-goje, V. Jakubënas, matyt, nesitikëjo,jog baletas bus átrauktas á kurio nors te-atro repertuarà, todël keletà ávairesniøbaleto pjesiø sujungë á orkestrinæ siui-tà Miðko ðventë. Pedagogø kamerinioorkestro pirmà kartà atlikti Baltøjø lau-miø ðokis ir Ðokis yra kita stebuklingaiiðlikusios ir á Lietuvà jau po autoriausmirties gráþusios baleto muzikos dalis.Visà baleto muzikà orkestravo kompo-zitorius J. Juozapaitis 1994 m. Mûsø at-liekamø Dviejø ðokiø muzikos partitû-roje jis vykusiai panaudojo fortepijono,kaip orkestro instrumento, tembrà.

Orkestro pasirengimas abiejø au-toriø gimimo ðimtmeèiui � didelë kû-rybos ðventë, suteikianti galimybæ nau-jai ávertinti savo jëgas, atliekant lietuvið-kàjà muzikà. Abu kompozitoriai buvone tik amþininkai. Sutapo jø poþiûriai ádaugelá to meto muzikos meno reiðki-niø. Daugelá metø jie susiraðinëjo. To-dël á Pedagogø orkestro koncertø pro-gramà átraukëme ir keletà B. Dvario-no laiðkø V. Jakubënui.

Ásitikinæ, kad mûsø reper-tuaro galimybës yra pakanka-mos ir ypaè dera bûtent peda-gogø kameriniam orkestrui,nes tokiame koncerte gali da-lyvauti ir pedagogai, ir jø mo-kiniai, pakvietëme moksleivæsmuikininkæ Veronikà Þukai-tæ su orkestru atlikti vienà iðlietuviø muzikinës kultûrosaukso fondo kûriniø � B. Dva-riono kompozicijà smuikui irorkestrui, kuri liaudyje vadi-nama Prie eþerëlio.

Ar profesionalai muzikai jàvadina kitaip?

Pats autorius taip nevadi-no. Kai B. Dvariono sûnausJurgio paklausiau, kaip ið tie-sø reikëtø programoje þymë-ti tà pjesæ, jis atsakë klausimu:O ar tu þinai Bethoveno �Më-nesienos sonatà�?

Ið tiesø L. van Bethovenasto garsaus savo kûrinio neva-dino Mënesienos sonata.Mums ðiuo áprastu vardu so-natà pavadino kompozito-riaus amþininkai. Panaðûs at-vejai lydëjo ne vieno þymauskompozitoriaus kûrybà. Bûtøgalima priminti Franco Joze-fo Haidno ir Volfgango AmadëjausMocarto kûrinius, kuriuos pavadino nejie patys. Tai galima pasakyti ir apie kaikuriuos F. J. Haidno kvartetus: Raiteliø,Varliø, Kvintø, Imperatoriðkàjá. Tie pa-vadinimai atsirado be autoriaus valios,nes buvo susijæ su tam tikra muzikinësformos plëtojimo charakteristikos sam-prata visuomenëje.

Lygiai taip pat nutiko su B. Dvario-

no garsiàja kompozicija smuikui ir or-kestrui.Prof. Jurgis Dvarionas tvirtina,kad ðiandien niekas nepasakys, kas pir-mas tai pjesei suteikë toká romantiðkàpavadinimà � Prie eþerëlio. Matyt, tospjesës melodingumas, vaizdingumas,skambesio natûralumas muzikos ger-bëjams ir padëjo sugalvoti ðá graþø pa-vadinimà. Visi pabrëþia kûrinio lietu-viðkà dvasià, todël tinka ir toks elegið-

kas pavadinimas. Ðvelnus liûde-sys, lengvas minoras labai bûdin-gas mûsø tautos bûdui. Ðios pje-sës pavadinimu perteikti elegiðkiþmogaus jausmai gamtoje.

Ásivaizduokime, ði pjesë buvoiðleista 1946 m. Ið tikrøjø tai bu-vo tarsi tylus tautos skundas, galnet savotiðkas sielos ðauksmas, okartu ir skaidrus dvasios spindu-lys, teikiantis viltá, kurios nebuvoto meto gyvenime.

Kaip pats kompozitorius pava-dino ðá savo kûriná?

Pats autorius tà pjesæ pavadi-no italiðkai Pezzo elegiaco, lietuvið-kai � Eleginë pjesë. Bûdamas mo-kinuku að pats grojau pjesæ bûtentitaliðku pavadinimu, bet þinojau irlietuviðkà pavadinimà.

Jeigu tektø ðá B. Dvariono kû-riná atlikti italø klausytojams, tai ko-kiu pavadinimu?

Suprantama, Pezzo elegiaco.Nebent dar pridurtume, kad Lie-tuvoje ðià pjesæ visi þino kaip kû-riná Prie eþerëlio.

Ko gero, italui ir lietuviui pa-vadinimas Prie eþerëlio sukels vi-sai ne tokias paèias emocijas beiasociacijas.

Visiðkai sutinku. Pietieèiø vi-sai kita dvasia, kiti ávaizdþiai ir asocia-cijos. Ðiai pjesei pokalbyje teikdami ið-skirtiná dëmesá, kartu pabrëþiame ir vie-nà bûdingiausiø B. Dvariono kûrybosbruoþø � lyrizmà bei elegiðkumà. Viso-je jo kûryboje rasime labai daug ðiøbruoþø.Pavyzdþiui, savo programoje irðiandien turëjome Koncertà e-moll for-tepijonui, kuris buvo paraðytas 1961 m.Beje, pagal to meto reikalavimus teig-

ta, kad ðis kûrinys skirtas jaunimui. Mu-zika taip pat elegiðka, net labai rimta,su artimais lietuviðkais motyvais.

Kodël vienas ar kitas kompozitoriauskûrinys grojamas noriau uþ kitus? Taimados reikalas?

Niekas negali iki galo paaiðkinti,kodël klausytojai vieno ar kito kûri-nio labiau laukia, palankiau sutinka.Bent jau mes, smuikininkai, nuo ma-þens esame ásimylëjæ Prie eþerëlio ir játebemylime. Ðis kûrinys visada busgrojamas, nes tai mûsø muzikinëskultûros aukso fondas. O smuikàB. Dvarionas labai mëgo.

Ðis kûrinys grojamas ir kitose ðaly-se. Kiek man þinoma, ðià pjesæ iðleidoPeters�o leidykla Leipcige, taip pat jikeletà kartø iðleista Maskvoje. Ten ðipjesë pavadinta Elegija, nors B. Dvario-nas vëliau paraðë ir kità Elegijà, taip patsmuikui. Ið tiesø ji turëtø bûti vadina-ma Pezzo elegiaco.

Muzikos atlikimo menasmoteriðkëja

Kuriais kitais kûriniais pagerbëteB. Dvarionà?

Romantizmo gija driekiasi per vi-sà ðiandieniná mûsø repertuarà.

Gal todël, kad visos pagrindinës atli-këjos � moterys, pedagogës? Visame orkest-re du vyrai ir treèiasis akompaniatorius.

Ir ketvirtasis prie pulto. Juk ir mo-kykloje vyrauja moterys pedagogës,ypaè smuiko bei styginiø.

Ar tai privalumas? Gal á muzikospedagogikà reikëtø dràsiau skverbtisvyrams?

Þmonës patys renkasi profesijà.Paþástu keletà ðeimø, kuriose vyrainoriai priþiûri vaikus, vaikðto á turgøir gamina valgá. Viskas priklauso nuoto, kaip kurioje ðeimoje susiklosto.Taèiau Balio Dvariono muzikos mo-kyklos Pedagogø kamerinio orkestromoterys yra aktyvios muzikës, ir savomokinius kvieèia sekti jø pavyzdþiu.Taèiau ir Lietuvos muzikos akademi-joje pastebime, kad muzikos atlikimomenas labai moteriðkëja.

Ásitvirtina lyg ir socialinë nuosta-ta, kad muzikavimas � moteriðkas uþ-siëmimas?

LIETUVOS ÞEMËS ÛKIOUNIVERSITETAS

skelbia konkursà etatinëms vietoms uþimti

Docento:Kalbø katedroje;Apskaitos ir finansø katedroje;Matematikos katedroje.

Eiti docento pareigas:Miðkininkystës katedroje (2 etatai).

Lektoriaus:Apskaitos ir finansø katedroje;Augalø apsaugos katedroje.

Asistento:Kûno kultûros katedroje;Statybiniø konstrukcijø katedroje.

Praðymus dalyvauti konkurse Rektoriaus vardu pateikti á Studijø sky-riø (LÞÛU Centriniø rûmø 217 kab.) per mënesá nuo paskelbimo dienos.Kartu su praðymu pateikti tokius dokumentus: diplomø kopijà, moksli-niø, metodiniø darbø sàraðà ir jø kopijà.

Rektorius

Naujausiame tæstiniame Vilniausuniversiteto mokslo darbø �Knygoty-ros� leidinyje plaèiai aptariami knygosmuziejaus istoriniai tyrinëjimai. Ðiame40-àjame �Knygotyros� moksliniødarbø tome daugiausia dëmesio teik-ta 2002 m. rugsëjo 25�27 d. vykusiosmokslinës konferencijos knygos mu-ziejaus tema praneðimams.

Ðio �Knygotyros� tomo autoriai at-stovauja ávairioms ðalims: Lietuvai(19 autoriø), Rusijai (I. Kossova,Maskvos menø kultûros ir turizmo dar-buotojø persikvalifikavimo Institutas),Suomijai (M. Rönkko, Suomijos kny-gos muziejaus darbuotoja), Baltarusi-jai (T. Sapiega, Baltarusijos nacionali-nës bibliotekos darbuotoja), Estijai (K.Kalvik, Talino pedagoginio unversite-to akademinës bibliotekos darbuotoja),Vokietijai (B. Fabian, Englisches Semi-nar der Universitat). Straipsniuose su-paþindinama su uþsienio ðaliø knyga,naujomis knygotyros tyrimø kryptimis.

Vilniaus universiteto bibliotekinin-kystës ir informacijos mokslø institutodarbuotoja N. Kerðytë straipsnyje �Mu-zieologija Lietuvos mokslo kontekste�nubrëþia muzieologijos mokslo raidosperspektyvas Lietuvoje ir iðsamiai apta-ria pirmosios muzieologinës minties ap-raiðkas, specialiàjà literatûrà, studijø ga-limybes bei tyrinëjimø kryptis. Ðio uni-

versiteto bibliotekininkystës irinformacijos institututo doc. A.

Pacevièius savo straipsnyje primenaLietuvos didþiosios kunigaikðtystës kny-gø eksponavimo principus bibliotekoserdvëje. Jis skatina muziejuje aprëptikuo ávairesnius senosios knygos kultû-ros aspektus. Bibliotekos retø spaudiniøskyriaus darbuotoja A. Krakytë aptariaVilniaus universiteto P. Smuglevièiaussalëje ákurtos nuolatinës Lietuvos kny-gos istorijos ekspozicijos istorijà bei pa-stangas jà áteisinti kaip knygos muziejausinstitucijà. Jos nuomone, ðiuo metu P.Smuglevièiaus salës knygø ekspozicijosateities perspektyvos yra neaiðkios, o ga-limybë ðiose patalpose ákurti Lietuvosknygos muziejø � miglotos.

Vilniaus universiteto Knygotyroskatedros prof. D. Kauno straipsnyjeMaþosios Lietuvos rankraðtinës ir spaus-dintos knygos paveldas Lietuvos knygosmuziejuje pateikiamas Maþosios Lietu-vos raðto ir spaudos paveldo ekspozi-cijos muziejuje pristatymo principas. Jisper knygà leis adekvaèiai atskleisti epo-chos visuomenës pilietinius ir politiniusinteresus. Ji knygos muziejaus ekspo-zicijai rekomenduoja paminkliniusspausdintus veikalus, atspindinèius ti-piðkus ar iðskirtinius knygos architek-tonikos, ikonografijos, poligrafijostechnikos, knygos kultûros pavyzdþius.

Universiteto bibliotekos Retø spau-diniø skyriaus vedëja bei Knygotyros irdokumentotyros instituto doktorantëA. Braziûnienë atkreipia dëmesá á

K. Varnelio muziejø, kuriame knyga �vienas pagrindiniø eksponatø. Autorëstraipsnyje aptaria iðskirtinius bibliofiloelgesio su knygomis kultûros aspektus,supaþindina su senosios knygos rinkiniøasmeninës bibliotekos istorija, turiniu,reèiausiais egzemplioriais.

Vytauto didþiojo universiteto Uþ-sienio kalbø centro darbuotojas, dësty-tojas S. Lûþys savo straipsnyje trumpaiaptaria specifinæ knygos muziejaus pro-blematikà, savitumà, taip pat pabrëþia,kad kuriant muziejø, svarbi ne tik geog-rafinë, bet ir chronologinë plotmë. Dar-be pabrëþiamas raðto kultûros paveldaskaip pagrindinis knygos muziejaus as-pektas. Doc. J. Èepytës straipsnyje pla-èiau pristatoma muziejø bibliografijossamprata ir jos vieta bibliografijos rûði-nëje struktûroje. Jame detaliai pristatytipagrindiniai muziejø bibliografijosstruktûros komponentai, analizuojamasmuziejinis daiktas kaip bibliografavimoobjektas, tradicinis ir modernus muzie-jø antrinës dokumentacijos bei biblio-grafinës informacijos santykis.

D. Uþpelkienë (Ðilutës F. Bajoraièiovieðoji biblioteka) ir J. Brizgys (Raseiniørajono vieðoji biblioteka) atskleidþia sa-vo miestø knygos muziejø paskirtá, supa-þindina su juose sukaupta medþiaga ir ko-lekcijø susiformavimo iðtakomis bei kas-dienio gyvenimo aktualijomis.

Ádomûs ir uþsienio ðaliø atstoviøstraipsniai. I. Kossova, Maskvos Menø

kultûros ir turizmo darbuotojø persi-kvalifikavimo Instituto darbuotoja, sa-vo straipsnyje muziejø pristato kaipspecifiniø iðgyvenimø vietà, aptaria te-orinius muziejø kultûrinës ir ðvieèia-mosios veiklos pagrindus. M. Rönko,Suomijos knygos muziejaus darbuoto-

ja, pristato Suomijos virtualaus knygosmuziejaus kûrimo istorijà, poþiûrá á ðádarbà, kuris atsispindi ir ið straipsniopavadinimo � Knygos muziejus ar mu-ziejus apie knygà?.

Lina Zapivalova

Kompozitorius Vladas Jakubënas

ÐIMTMETIS

2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298) 19

2004 m. kovo 15 d. Generolo Jo-no Þemaièio Lietuvos karo akade-mijos Inþinerinës vadybos katedrasurengë moksliná-praktiná seminaràTransportas: energetika, ekonomika,ekologija, á kurá susirinko þymiausiLietuvos energetikos ir transportospecialistai ið Kauno technologijosuniversiteto, Vilniaus Gediminotechnikos universiteto, Kraðto ap-saugos ir Susisiekimo ministerijø.

Seminaro tikslas � susipaþinti suXXI a. transporto jëgainiø energe-tinëmis naujovëmis, moderniausio-mis ir alternatyviosiomis kuro rûði-mis bei elektrinës traukos priemo-nëmis, padedanèiomis spræsti aktu-aliausias aplinkosaugos bei Lietu-vos karinio ir civilinio transportoproblemas.

Seminarà pradëjo Karo akade-mijos virðininkas pulkininkas Algi-mantas Vyðniauskas. Áþanginiamepraneðime Karo akademijos vado-vas pabrëþë esmines XXI a. kolizi-jas, susidariusias dël karinës techni-kos, transporto, energetikos plët-ros. Augantys energetiniai galingu-mai, didëjantis transporto priemo-niø skaièius daro neigiamà átakà gy-ventojø sveikatai ir darbingumui.Ne iðimtis ir Lietuvos kariuomenë.Taktikos pratybose dalyvauja daugðarvuoèiø, kuriø iðmetamos kenks-mingos dujos ne tik maþina kariø fi-ziná pajëgumà, bet ir lëtina pratybø ei-gà bei kenkia jø kokybei,� teigëpulkininkas A. Vyðniauskas.

Akademijos virðininkas savopraneðime kalbëjo ir apie sudëtingàateities transporto problemà, susida-

Susitiko Lietuvos energetikos ir transporto specialistai

riusià dël Lietuvos priklausomybësnuo ðaliø � kuro eksportuotojø.

Vëliau kalbëjæs Lietuvos energe-tikø sàjungos prezidentas prof. Le-onas Aðmantas apþvelgë aktualiau-sias ðiandienos transporto proble-mas per energetikos prizmæ.

Valstybinio atominës energeti-kos vystymosi projekto vadovasKauno technologijos universitetoprof. Jonas Gylys pateikë naujausiøenergetikos ir ekonomikos moksli-niø duomenø, susijusiø su auganèiutransporto priemoniø skaièiumi,ekonomiðkai pagrindë naujos ato-minës elektrinës statybos perspek-tyvas.

Neigiamà transporto poveikáLietuvos ekologijai nagrinëjoVGTU prof. Alvydas Pikûnas. Pra-neðime, parengtame drauge su doc.Saugirdu Pukalsku, dr. Vigilijum Sa-

Seminare prof. Algimantas Ambrazevièius pasveikintas 70 metø jubiliejaus proga

dausku, dr. Romualdu Ðkëma, at-skleidþiama daugelis sudëtingiausiøproblemø, kuriø Lietuva kol kas ne-gali iðspræsti, o atmosferos tarða kas-met didëja.

Praëjusiais metais Karo akade-mijos mokslininkai prof. AlgimantasAmbrazevièius, doc. Juozas Baublys,dr. Kæstutis Bruèas, lekt. StanislovasButeliauskas, Robertas Kopûstas uþ-baigë unikalø projektà Ekologiðkaiðvaraus transporto perspektyvos Lietu-voje ir Kraðto apsaugos, Vidaus rei-kalø, Susisiekimo ministerijoms pa-rengë rekomendaciná dokumentàdël ilgalaikës transporto plëtros stra-tegijos ir perspektyvos. Apie ðá dar-bà savo praneðime kalbëjo Karo aka-demijos Inþinerinës vadybos kated-ros prof. Algimantas Ambrazevièius.

Alina Þebrauskaitë

2004 m. kovo 28 d. Generolo Jo-no Þemaièio Lietuvos karo akade-mijos vyrø choro Kariûnas vokalinëgrupë koncertavo Èikagoje JAV lie-tuviø dienraðèio Draugas 95 metø ju-biliejuje.

Koncertuoti lietuviø iðeivijosbendruomenei Karo akademijosdainininkai iðvyko Draugo dienrað-èio valdybos pirmininkës MarijosRemienës kvietimu. Kariûno voka-linë grupë JAV surengë tris koncer-tus. Kovo 27 d. kariûnai dainavoKlivlando Dievo Motinos Nuolati-nës Pagalbos parapijos didþiojojesalëje. Kità dienà iðvyko á Èikagàgiedoti parapijos baþnyèios miðioseir Marijos gimnazijoje vykusiameDraugo jubiliejuje, kur juos pasitikodaugiau nei 1000 þiûrovø.

JAV lietuviams kariûnai pa-rengë dviejø daliø programà, ku-rioje skambëjo ðiuolaikiniai mar-ðai, patriotinës, lyrinës ir liaudiesdainos.

Gráþæ kariûnai neslëpë dþiaugs-mo, kaip iðeiviø ið Lietuvos publikajuos sutiko ðiltai ir entuziastingai.Daug dainø teko kartoti, po kon-certø þiûrovai atsistodavo, skan-duodavo �bravo� neleisdami dai-nininkams iðeiti ið scenos. Tekda-vo dainuoti papildomai. Koncertøpabaigoje dainuodavo visa salë.

Kariûnø vokaliniam ansam-bliui dar nespëjus gráþti á Lietuvà,Draugo vadovybë Karo akademi-jos virðininkui pulkininkui Algi-mantui Vyðniauskui atsiuntë pa-dëkos laiðkà, kuriame sakoma:

Gërëjomës kariûnø choro patrioti-niø dainø programa, jø skambiaisir suderintais balsais, chormeiste-rio-koncertmeisterio Vytauto Aba-rio virtuoziðkumu, o ypaè patieschoro dirigento maestro VytautoVersecko meniniu vadovavimu vo-kalinei vyrø grupei. Jis ne tik pui-kiai dirigavo, bet ir patriotiniais,uþdeganèiais þodþiais sugebëjo pa-laikyti gyvà, nuotaikingà ryðá supublika. Draugo vadovybës teigi-mu, Kariûnø choras tikrai pui-kiai reprezentuoja Lietuvos karoakademijà.

Generolo Jono Þemaièio Lie-tuvos karo akademijos vyrø choroKariûnas vokalinës grupës vadovaiir kariûnai sakë likæ dëkingi uþ rû-pestá Klivlando baþnyèios klebo-nui kunigui Gediminui Kijauskui,Marijai Remienei ir kariûnø glo-bëjams, pas kuriuos jie buvo apgy-vendinti.

Vyrø choras Kariûnas ákurtas1995 m. Ið choro sudaryta vokali-në grupë 2001 m. respublikiniamekonkurse Sidabriniai balsai iðkovo-jo geriausio ðalies vyrø ansambliovardà. Choras Kariûnas ir vokalinëgrupë pelnë 2001 metø geriausiodebiuto nominacijà ir AuksoPaukðtæ. Kariûnai surengë daugiaunei 200 koncertø ávairiuose Lietu-vos miestuose, gimnazijose, kari-niuose daliniuose, nuolat dalyvau-ja ðv. Miðiø eucharistijoje, chorøfestivaliuose, dainø ðventëse.

Choro meno vadovas ir diri-gentas Lietuvos Respublikos kultû-ros þymûnas Vytautas Verseckas.

Alina Þebrauskaitë

Kæs

tuèi

o D

ijoko

nuo

trau

ka

Lietuvos karo akademijoje

Kariûnø dainomis suþavëti Èikagos ir Klivlando lietuviai

Kæs

tuèi

o D

ijoko

nuo

trau

ka

MAÞOSIOS LIETUVOSREIKALØ TARYBA

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministrui Algirdui MONKEVIÈIUI

Lietuvos istorijos mokytojø asociacijai

DËL ISTORIJOS VADOVËLIØ PAPILDYMOMAÞOSIOS LIETUVOS TEMATIKA

2004-03-26 Nr. 12Vilnius

Lietuvos valstybës politikai, moks-lo bei kultûros veikëjai skiria akivaiz-dþiai nepakankamà dëmesá MaþosiosLietuvos istorijai bei jos kultûriniampaveldui. Sovietines mokyklas baigæþmonës dël suprantamø prieþasèiø ne-ágijo pakankamø þiniø apie lietuvinin-kø (maþlietuviø) kraðtà. Deja, ir nepri-klausomos Lietuvos mokyklos moki-niams ðiø þiniø ðiandien suteikia ne kàdaugiau � apsiribojama Martyno Maþ-vydo, Kristijono Donelaièio, LiudvikoRëzos ir Vydûno kûrybos nagrinëjimuper literatûros pamokas. Tuo tarpuMaþoji Lietuva � tai ne tik etniniø lie-tuviø þemiø dalis, jø etninio palikimoversmë, bet ir lietuviø raðtijos vygë. BeMaþosios Lietuvos indëlio sunku ási-vaizduoti Didþiosios Lietuvos kultûrosraidà. Prûsø ir lietuvininkø etninë kul-tûra � ypaè vertingas ir saugotinas Eu-ropos paveldas.

Apmaudu, kad jaunoji Lietuvoskarta nesupaþindinama su MaþosiosLietuvos gyventojø genocido, kuráXIII a. pradëjo kryþiuoèiai, o XX a.uþbaigë sovietai, tema. Tuo tarpuapie Lietuvos valstybës gyventojødalies � þydø � genocidà mokiniamskalbama daug, o Lietuvos mokyto-jams netgi dëstomas specialus kursas(jau 25 mokytojai þiniø apie þydø ge-nocidà sëmësi staþuodami JeruzalësYad Vashem institute).

Esame susirûpinæ dël per men-ko þiniø apie istoriná ir kultûriná lie-tuviø palikimà platinimà. Reiðkiameviltá, kad pagaliau Lietuvos Respub-likos mokyklose bus dëstomas Ma-þosios Lietuvos kursas. Literatûrosjau pakanka (vien tik apie mokyklàdoc. dr. A. Juðka paraðë 850 p. mo-nografijà). Siûlome átraukti á mokyk-lø istorijos programas ðias temas:q Baltø civilizacija Prûsos ir Ma-

þosios Lietuvos teritorijoje. Lietuvi-ninkø (vëliau vadinamø maþlietuviais)etnoteritorinës grupës (bendruome-nës) susiformavimas Maþosios Lietu-vos branduolyje � Mindaugo valdyto-se Nadruvos ir Skalvos þemëse.q 1260�1274 m. Didysis prûsø

sukilimas, Kryþiuoèiø ordino valsty-bës politika vietiniø gyventojø atþvil-giø (XIII a. � 1525 m.).q Maþlietuviø ir didþlietuviø

kalbinës, kultûrinës, konfesinës irekonominës raidos savitumai.q Reformacijos Prûsijoje reikð-

më lietuviø raðtijai, tautiðkumui.Evangelikø reformatø baþnyèios in-dëlis á prûsø, ypaè lietuviø raðtijospuoselëjimà, lietuvybës stiprinimà.Prûsijos kunigaikðèio Albrechto áta-ka kraðto kultûrai.q Ðvietimo raida Maþojoje Lietu-

voje (þemininkø, parapijinës, ankstes-niosios mokyklos, Karaliauèiaus uni-versitetas, Lietuviø kalbos seminaras).q 1709�1711 m. Didysis maras.

Vokiðkoji Maþosios Lietuvos koloni-zacija (XVIII a. I pusë). Gyventojøakultûracijos bei asimiliacijos proce-sø ir prievartinio germanizavimovykdymo padariniai.q Iðkiliausios Maþosios Lietuvos

asmenybës lietuviai (M. Maþvydas,J. Bretkûnas, D. Kleinas, M. Preto-rijus, Pilypas ir Povilas Ruigiai,K. Milkus, K. Donelaitis, L. G. Rë-

za, F. Kurðaitis, Vydûnas, M. Jankus,E. Jagomastas, V. Gaigalaitis).q Europinës reikðmës Maþosios

Lietuvos kultûros paveldas.q 1918 m. Tilþës aktas � tautinio

sàjûdþio iðdava ir maþlietuviø suar-tëjimo su didþlietuviais veiksnys.1923 m. Klaipëdos sukilimas, krað-to susijungimas su Lietuvos valstybe.q Vokieèiø mokslininkø, kultû-

rininkø, literatø ir raðytojø indëlis ámaþlietuviø etninës kultûros globà.q 1945 m. Potsdamo susitarimas

ir Karaliauèiaus kraðtas. Sovietø uþ-valdytos pagrindinës Maþosios Lie-tuvos dalies gyventojø genocidas (et-ninis valymas).

Maþosios Lietuvos reikaløtarybos pirmininkas

Vytautas Ðilas,Maþosios Lietuvos reikalø

tarybos nariai:Vydûno draugijos pirmininkas

dr. Vacys Bagdonavièius,Vilniaus universiteto Filologijosfakulteto Literatûros istorijos ir

teorijos katedros prof.habil. dr. Juozapas Girdzijauskas,

Lietuvos istorijos institutovyresnioji mokslinë bendradarbë

dr. Nastazija Kairiûkðtytë,Vilniaus Þemutinës pilies

Kunigaikðèiø rûmø atkûrimomokslo vadovas

dr. Napaleonas Kitkauskas,LMA leidinio Lietuvos mokslas

vyriausiasis redaktoriusdr. Algimantas Liekis,

Maþosios Lietuvos enciklopedijosIstorijos skyriaus vedëjas

dr. Algirdas Matulevièius,Viduriniøjø amþiø Lietuvos

istorikas dr. Feliksas Sliesoriûnas

Pirmà kartà vyrø choro Kariûnas vokalinë grupë savo naujàjà programà parodëLietuvos karo akademijoje Kovo 11-osios minëjime. Akordeonu groja choro

vadovas Vytautas Verseckas.

PARADOKSAI ÈIA PAT

1. 222Koká maþiausià skaièiø priraðy-

tumëte prie pateiktojo, kad galimabûtø iðtraukti kvadratinæ ðakná?

2. Jei greta viena kito suraðy-tume dviejø skaièiø kvadratus, ouþ jø � ir jø sumà, tai ið gauto skai-èiaus galëtume iðtraukti kubinæðakná. Kas tie skaièiai?

3. (4 + 5) 6 = 54

Kaip matote, tai yra palindro-minis skaièiø junginys. Pamëginki-te skaièius iðdëstyti palindromið-kai ðioje lygybëje:

a x 8 + 1 = b2

4. Skaièiø groþis

12-2 212

132 312

142 412

232 322

242 422

342 432

02770 07720

+ +

Genius Strazdas

20 2004 m. balandþio 22 d. Nr. 8 (298)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Stilistë-redaktorë Rûta Krasnovaitë

Tekstø rinkëja Lina Belkevièienë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

MOKSLO LIETUVÀ REMIA:

Atkelta ið 18 p.Vyrai daugiau renkasi verslo, teisës

dalykus, t. y. konkretesnius ir materia-lesnius uþsiëmimus. Tai lyg ir laikmeèiodiktuojamas reikalavimas.

Rinkosi iðeiviø keliàPrisiminkime kompozitoriaus Vla-

do Jakubëno (1904 04 15; ði data áraðy-ta metrikose, nors ið tikrøjø gimë pusme-èiu anksèiau � 1903 11 29. Mirë 197612 13) ánaðà á lietuviø muzikinæ kultû-rà. Ðimtmeèio sukaktys du kompozito-rius tarsi pastatë á vienà gretà. Pamëgin-kime prisiminti ðá kompozitoriø, kurá la-biau esame linkæ laikyti èikagieèiu, neikaunieèiu, nors iki 1944 m. vasaros V.Jakubënas buvo toks pat kaunietis, kaipir B. Dvarionas. Akivaizdu, kad pokari-nei kartai jis buvo maþiau þinomas, nesiðeivijos atstovø pokarinëje Lietuvoje ne-sistengta garsinti.

V. Jakubënas � nepaprastai ádomimûsø kultûros asmenybë, labai ryðki,savotiðka ir gili. Lietuvoje jis buvo la-bai gerai þinomas tol, kol joje gyvenoir aktyviai reiðkësi. Pakanka pavartytiPirmosios nepriklausomybës laikøLietuvos þurnalus ir pamatysime dau-gybæ V. Jakubëno straipsniø. Daugiau-sia jø skirta muzikinei kritikai. Apskri-tai tarpukaryje jis, ko gero, buvo patsprofesionaliausias muzikos kritikas.

Kaip jis iðlavino ðá savo potrauká?Juk rengësi profesionalaus muzikanto irkompozitoriaus karjerai?

Fortepijono ir kompozicijos studi-jas V. Jakubënas baigë Rygoje, o pas-kui, gavæs valstybinæ stipendijà studi-javo Berlyne pas Francà Ðrëkerá(Franz Schreker). Gráþæs á Kaunà, jisreiðkësi ir kaip puikus pianistas, atlik-davo ir savo, ir kolegø kûrinius. V. Ja-kubënas labai populiarino to metomoderniàjà muzikà. Kaip þinome,kartu su Jeronimu Kaèinsku ir Vytau-tu Bacevièiumi jis ákûrë ðiuolaikinësmuzikos draugijà, ástojo á tokià pat Eu-ropos draugijà, dalyvaudavo tarptau-tiniuose kongresuose, kuriuose paþi-no ir naujausià pasaulio muzikà, ir pa-èius jos kûrëjus.

V. Jakubënas dalyvaudavo tuo-se SIMC (Societe Internationale deMusique Contemporaine) kongre-suose kaip kompozitorius ir muzi-kos kritikas.

Beje, jis buvo labai áþvalgus recen-zentas. Lietuvos muzikos akademija ið-leido V. Jakubëno Raðtø dvitomá, kuria-me spausdinami jo straipsniai, muziki-në kritika. Tai mums nuostabûs pavyz-dþiai, nes ir dabar ðios áþvalgos tebëraaktualios. V. Jakubënas daug raðë apieatlikimo menà, naujàjà muzikà, nagri-nëjo M. K. Èiurlionio kûrybà . Nuosta-bu, kad viskà, kas svarbiausia, spëjo ap-þvelgti per labai trumpà laikotarpá.

1944 m. V. Jakubënas apsispren-dë palikti Lietuvà. 1940�1941 m. jis ási-tikino, kà lietuviø kultûrai reiðkia nau-jieji atëjûnai. Bostone man teko kalbë-tis ðia tema su kompozitoriumi ir di-rigentu Jeronimu Kaèinsku. Jis patvir-tino, kad jie sàmoningai traukësi iðLietuvos, matydami, kad ateina ne toskultûros þmonës, kad gyventi bus ne-ámanoma arba labai sunku. Pasirink-tas iðeiviø kelias ðiems mûsø kûrëjamsnebuvo lengvesnis.

V. Jakubënui Uþjûryje teko taikytisprie kitø aplinkos reikalavimø. Pamëgin-siu atsakyti á klausimà, kodël V. Jakubë-nà Lietuvoje tarsi þinome maþiau, nei

Minint Balio Dvariono irVlado Jakubëno ðimtmetá

daugelá kitø kompozitoriø. V. Jakubë-nas � birþietis. Birþieèiai, kaip tikri ðiau-rieèiai, yra santûrûs, nelinkæ reklamuo-tis, tarsi visai kitaip màstantys þmonës.Daro viskà rimtai, atsidëjæ. Man regis,V. Jakubënas yra bûtent toks lietuviøkultûros atstovas. Jis niekada savæs ne-afiðavo, nesireklamavo, nereikðmino.Straipsniuose retai raðydavo apie savokûrybà, nebent keldamas kokià rûpimàproblemà, pavyzdþiui, naujosios muzi-kos atlikimo klausimà.

V. Jakubëno kompozicijos cho-rams buvo atliekamos Lietuvoje ir po-kario metais dainø ðvenèiø metu, bettai tebuvo tik mëginimai átraukti iðei-vijoje gyvenusá kompozitoriø á Lietu-vos koncertø repertuarà. Suprantama,kad pokario metais jis buvo nemini-mas spaudos puslapiuose.

Pokario metais man besimokantKaune, dabartinëje J. Naujalio mu-zikos mokykloje (pradëjau 1949 m.),V. Jakubënà paþinojo visi mokytojai,nes jis ið Lietuvos buvo iðvykæs tik1944 m. vasarà. Mokytojai mumspasakojo dar visai nesenos praeitiesádomybes, ne kartà uþsimindami irapieV. Jakubënà. Daugelio kaunieèiøðeimose buvo iðlikæ Þidinio, NaujosiosRomuvos þurnalø komplektø, taip patir prieðkariniø laikraðèiø. Juos skaityda-mi stebëdavomës polemiðka V. Jakubë-no straipsniø dvasia. Tai buvo mums ge-ros gilaus ir glausto sudëtingø muzikosreiðkiniø nagrinëjimo pamokos.

Ar paseno V. Jakubëno raðiniai, nuo-statos, poþiûris, ar tai jau istorija, vaka-rykðtë diena?

Nemanau. V. Jakubëno þinios bu-vo enciklopediðkos, tad ir jo publika-cijos dabartiniams studentams � mu-zikologams galëtø bûti puikiu pavyz-dþiu, kokios aukðtos profesinës kultû-

ros reikia muzikos kritikui.Ar Lietuvoje daþnas reiðkinys, kad

pats kompozitorius bûtø apdovanotas irlengva plunksna, pagaliau, kad jis verþ-tøsi reikðtis muzikos kritikos ar muziko-logijos dirvonuose?

Muzikui tai visada didelë rizika.V. Jakubënas buvo labai sàþiningas, gi-lus þmogus. Jeigu jau reikðdavo savonuomonæ, tai giliai apgalvojæs. Todëlretai kas ásiþeisdavo. Daþniausiai visigerbë ir vertino jo nuomonæ.

Modernizuoto romantizmoatstovas

Ar V. Jakubëno kûryba vadintinamodernistine? Juk tikriausiai ne? KaipJûs manote?

Man atrodo, kad tai puiki moder-nizuota romantizmo tàsa, kuri ávairio-mis apraiðkomis buvo gaji beveik pervisà XX a. V. Jakubënui studijuojant,tik ásivaizduokime, tais paèiais Berlynomuzikos akademijos koridoriais vaikð-èiojo Arnoldas Ðenbergas (Schön-berg), Paulius Hindemitas (Hinde-mith). Regis, imk ir sek didþiøjø met-rø pavyzdþiu. Bet ne, V. Jakubënonuostata buvo tvirta: jis pasirinko aið-kø savo kelià, liko prie to, kas jam ar-tima. Norëdamas iðreikðti lietuviðkàdvasià, jis apsisprendë likti tam tikro-je tonalinëje sistemoje, kurià jis modi-fikavo pagal savo profesionalius porei-kius. Ðiandien sakytume, moderniza-vo. Aiðku, tuo jis � originalus lietuviømuzikas.

Kiek V. Jakubëno kûryba gali bûtiádomi, aktuali platesniam pasauliui?

Kuo plaèiau apie já mes kalbësime,nagrinësime jo kûrybà ir, aiðku, jà daþ-niau populiarinsime koncertuose, tuoplaèiau domësis ir pasaulis. Rygos ir

Berlyno muzikos mokyklø auklëtinis,jis jau tada atkreipë aplinkiniø dëme-sá savo kûryba. Ádomûs, reikðmingiV. Jakubëno ryðiai su kitais to metomuzikos autoritetais. Koks studentasðiandien pasigirs, kad pats mokytojasvieðame koncerte atliko jo kûriná?V. Jakubënui nusiðypsojo tokia laimë.Jo profesorius Francas Ðrekeris diriga-vo Berlyno radijo simfoninio orkestrokoncertuose savo diplomanto V. Jaku-bëno Pirmàjà simfonijà, Preliudà ir Tri-lypæ fugà. Taip pat buvo grojamas joStyginiø kvartetas. V. Jakubëno kûriniaibuvo teigiamai vertinami ir Berlynospaudoje. Tokios paralelës galëtø vëlbûti ádomios ir ðiandien, kai Europo-je minimos prof. F. Ðrekerio 70-osiosmirties metinës.

Mums vertëtø apie tai kalbëti pla-èiau, nepamirðti. Juk tai reikðmingas kû-rybos faktas, keliantis ûpà ir kitiems jau-nuoliams siekti pripaþinimo aukðtumø.

Dabar þmonës turëtø propaguotitai, kà jie mano gerai darà. Reikia ieð-koti platesniø ryðiø su visuomene. Ta-èiau V. Jakubënas buvo visai kito su-kirpimo þmogus. Iðties galima tik þa-vëtis jo gilia vidine kultûra, profesio-nalumu. Man atrodo, kad tai buvo ne-paprasta asmenybë, ir ne vien Lietu-vos mastu.

Retos atsakomybës þmogusLietuviø kûrybinës inteligentijos iðei-

vijoje laukë ne pati palankiausia terpë.Daugeliui reikëjo dirbti maþai kvalifikuo-tà, net atsitiktiná darbà, kadangi turëjo ið-gyventi, rûpintis ðeima. Kûrybai daþnainelikdavo nei jëgø, nei laiko. O kaip Uþ-atlantëje klostësi V. Jakubëno likimas?

Man atrodo, kad daugelis mûsølietuviø inteligentø iðeivijoje laikësi tøpaèiø gyvenimo ir kûrybos principø,kaip ir gyvendami Lietuvoje. Jakubë-nas daug raðë muzikos klausimais áJAV lietuviø spaudà, dalyvaudavokoncertuose akompanuodamas daini-ninkams ir chorams, diriguodamas sa-vo kûrinius. Turëjo mokiniø, kurá lai-kà Èikagos De Paul universitete dës-të kompozicijà ir orkestravimà. Taèiauiki paskutinës gyvenimo dienos neat-sisakë pomëgio raðyti. Tai retos atsa-komybes ir sàþiningumo þmogus. Jis irmirë su paruoðta laikraðèiui koncertorecenzija kiðenëje.

Beje, ar jis toks mûsø kultûroje vie-nintelis? Ðtai kompozitorius JeronimasKaèinskas, kuriam dabar daugiau kaip90 metø, asmenybë, sulaukusi naujosdëmesio bangos ir ið Lietuvos. Jis lai-kosi panaðiø gyvenimo principø. Dabardaugelis þino istorijà, kai J. Kaèinskasdirigavo Vaðingtono nacionaliniamsimfoniniam orkestrui atliekant lietu-viø kompozitoriø V. Jakubëno, J. Gruo-dþio, J. Þilevièiaus kûrinius. Po puikauskoncerto susiþavëjæ vertintojai sveiki-no J. Kaèinskà.Vaðingtono orkestruituo metu reikëjo antrojo dirigento, ta-èiau orkestro administratoriui J. Ka-èinskas prisistatë kaip Bostono Ðv. Pet-ro parapijos baþnyèios vargonininkas.

Nors jis turëjo Prahoje baigto dirigavi-mo mokslo diplomà ir kità � kaip kom-pozitoriaus, buvo puikus pedagogas, tu-rëjo patirties dirbdamas su geriausiaisLietuvos orkestrais. Po tokio �prisipa-þinimo� pokalbis dël jo darbo Vaðing-tone nutrûko.

Ávaizdis svarbiau uþ profesionalumà.Deja. Tos kartos þmonës gal ir ne-

sistengë prisitaikyti prie Amerikos gy-venimo sàlygø bei reikalavimø. Galbût jø gyvenimo credo galima bûtø api-bûdinti ðiais þodþiais: Darau tai, kà ge-riausiai moku ir galiu neeikvodamas jë-gø bergþdþiai savireklamai. Istorija pa-rodys kas ko yra vertas.

Laikësi ið Lietuvosatsiveþtø nuostatø

Atvykæ ið Lietuvos, senosios Euro-pos, Amerikoje jie pateko á visai kitàsocialinæ ir kultûrinæ realybæ, kuriaimûsø inteligentija, matyt, nebuvo pa-sirengusi.

Labai gaila, kad tokiø aukðtø pro-fesiniø kvalifikacijø ir dideli kûrybosþmonës liko lyg nuoðalyje nuo Ameri-kos didþiojo muzikinio gyvenimo. An-tai V. Jakubënas ne tik raðë recenzijasir straipsnius, bet dirbo ir pedagoginádarbà, toliau raðë muzikà lietuviø cho-rams, daþnai kalbëdavo per lietuviðkàradijà. Jeigu J. Kaèinskui pavyko tap-ti Berklio koledþo dëstytoju, tai V. Ja-kubënui taip ir nepavyko uþimti nuo-latinio dëstytojo vietos, nebent tik tek-davo pavaduoti kitus asmenis, pavyz-dþiui, Èikagos universitete ar kitur.Prasimuðti pavyko nebent VytautuiMarijoðiui, kuris tapo Harvardo uni-versiteto profesoriumi, muzikos kole-dþo direktoriumi . Man su V. Marijo-ðiumi teko bendrauti paskutinëmis jogyvenimo savaitëmis 1996 m. Jis pasa-kojo apie savo dirigavimo klasës stu-dentus, diriguotus orkestrø koncertus,pripaþinimà.

Ar V. Jakubënui pavyko iki galo sa-ve iðreikðti � kaip kûrybinei asmenybei?

Man atrodo, kad V. Jakubënasne per daugiausia visu tuo rûpinosi.Nedrásèiau net sakyti, ar tai buvo nu-sivylimo Amerika nuotaikos, kad jomoralinës nuostatos neatitiko aplin-kos reikalavimø. Gal në nebandëprasimuðti, nes su jo þmoniðkumosamprata amerikietiðkas gyvenimobûdas nesiderino.

Tiesa, kai kà darë, stengësi prisitai-kyti. Antai savo Styginiø kvartetà V. Ja-kubënas perraðë antrà kartà, uþraðë an-gliðkà pavadinimà, taigi lyg tikëjosi, kadbus atliekamas amerikieèiø muzikantø.Pritaikë ir kitus savo kûrinius aktualiøkoncertø reikmëms, kai atlikëjai buvoir þymûs amerikieèiø ansambliai. J. Ka-èinsko kûrybà amerikieèiai atliko paly-ginti nemaþai, nes jo, Berklio universi-teto profesoriaus, figûra Bostono visuo-menëje buvo labiau pastebima. TaèiauV. Jakubënas, bent man taip atrodo, bu-vo labiau santûrus ir ðventai laikësi iðLietuvos atsiveþtø nuostatø. Toks likovisà gyvenimà.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Kompozitoriai V. Jakubënas, J. Gruodis su þmona S. Gruodiene ir B. DvarionasPalangoje 1943 m.

Nuo

trau

kos

ið k

nygo

s Vl

adas

Jak

ubën

as

ÐIMTMETIS