Mokykla 2014

NERINGA NARSAITĖ

Vis dau giau pe da go gų pa si sa ko už mo ky mą si vi są gy ve ni mą ir ne sle pia, kad ypač da bar, į mo kyk las įžen gus va di na ma jai in ter ne to vai kų kar tai, nuo lat to bu lė ti tam pa ne iš ven gia ma bū ti ny be.

Šiuo me tu Lie tu vos bend ro jo la­vi ni mo mo kyk lo se dir ba tik 4,5 proc. pe da go gų iki 30 me tų. Di džio­ji da lis ki tų mo ky to jų sa vo kar je rą pra dė jo dar iki Lie tu vai at gau nant ne prik lau so my bę. Nuo to lai ko švie­ti mo sis te ma la bai pa si kei tė, tad keis tis tu rė jo ir pa tys mo ky to jai. Šiuo lai ki niai pe da go gai va do vau ja si nuo sta ta, kad mo ky tis, kel ti kva li fi­ka ci ją nie ka da ne per vė lu.

Z kar tą be si ve jantDa bar ti nė je greit mo der nė jan čio­

je vi suo me nė je jau ni mas tam pa sun­kiai pra len kia mas. Da bar jau daž nas ma ža me tis ir kom piu te riais, ir iš ma­niai siais te le fo nais iš moks ta nau do­tis dar iki dar že lio. Juo kau ja ma, kad šian die ni niai vai kai gims ta su plan­še tė mis ran ko se. Ta čiau jau rim tai pa brė žia ma, kad į mo kyk lą įžen gė va di na mo ji Z kar ta – vie nin te lė nuo ma žens tu rin ti uni ka lių ge bė ji mų val dy ti iš ma nią sias tech no lo gi jas ir taip leng viau pa sie kian ti įvai rią in­for ma ci ją. Dėl sa vo anks ty vų įgū­džių šios kar tos at sto vai to pa ties rei ka lau ja ir iš sa vo mo ky to jų.

To dėl, pa sak Kaz lų Rū dos sa vi­val dy bės Ba go to sios pa grin di nė je mo kyk lo je dir ban čios lie tu vių kal­bos mo ky to jos Ne rin gos Ka raš kai­tės, ir pe da go gai iš ti krų jų tu ri nuo lat ieš ko ti nau jų mo ky mo ir mo ky mo si me to dų, bū dų, kad bū tų leng viau pri si tai ky ti prie kin tan čios ap lin kos.

Pe da go gė griau na mi tą, kad vy res­nio am žiaus mo ky to jas ve da pa mo­kas pa gal se ną me to do lo gi ją. „Ti krai ne te ko ma ty ti, kad mo ky to jas skai­ty tų iš va do vė lio, o moks lei viai kons pek tuo tų mo ky mo me džia gą“, – tei gė N. Ka raš kai tė.

Ma ri jam po lės Sū du vos gim na zi­jos di rek to rius Al vy das Zda nys taip pat ka te go riš kas šiuo klau si mu – vi­si mo ky to jai, ne svar bu, koks jų am­žius, pri va lo ne tik dirb ti su mei le, bet ir steng tis to bu lė ti. „Šios abi ver­ty bės am žiaus ne tu ri. Nors skir tu mų esa ma, bet pe da go gų kar tos vie na ki tą tar si pa pil do. Jau nes nės kar tos mo ky to jams leng viau pri si de rin ti prie ino va ci jų, o vy res nio ji mo ky to­jų kar ta tu ri su kau pu si ne įkai no ja mą dar bo pa tir tį ir iš min tį“, – pa brė žė A. Zda nys.

Mo ky ma sis vi są gy ve ni mąŠiuo lai kiš kas po žiū ris – mo ky tis

ne tik mo kyk lo je ar uni ver si te te, bet ir to bu lė ti pro fe si nė je sri ty je tam pa bū ti ny be. Pa sak A. Zda nio, svar biau sia, kad mo ky to jas spė tų keis tis to bu lė jant šiuo lai ki nėms

tech no lo gi joms ir bū tų įdo mus da­bar ti nei Z mo ki nių kar tai.

„Ma ri jam po lės „Sū du vos“ gim na­zi jos mo ky to jai do mi si ne tik sa vo da ly ko, šiuo lai ki nės pa mo kos va dy­bos me to di kos, psi cho lo gi jos nau jo­vė mis, bet ir sten gia si žings nis į žings nį ei ti su gy ve ni mu. Jie pa tys daug mo ko si, da ly vau ja tarp tau ti­niuo se pro jek tuo se, kon fe ren ci jo se. Mū sų mo ky to jai ži no, kad gy ve na me itin in ten sy viu lai ko tar piu ir bū ti na mo ky tis vi są gy ve ni mą“, – džiau gė si di rek to rius. Pa sak jo, mo ky to jams, kaip ir dau ge lio ki tų pro fe si jų at sto­vams, šiuo me tu ten ka di džiu lis bū ti­nos ap do ro ti in for ma ci jos krū vis.

Tra di ci nių se mi na rų al ter na ty va in ter ne te

At siž vel giant į šių die nų rea li jas, lap kri tį in ter ne te su kur tas nau jas nuo to li nių vaiz do mo ky mų por ta las peda go gas.lt, skir tas mo ky to jams pa to giau ir grei čiau to bu lė ti, kel ti sa­vo kva li fi ka ci ją. Nuo to li niai vaiz do mo ky mai – nau jas bū das ne iš vyks­tant iš na mų ar dar bo vie tos gau ti vi są in for ma ci jos pa ke tą, ko ky be ne nu si lei džian tį tra di ci niams se mi­na rams. Šie mo ky mai pa trauk lūs tuo, kad juos ga li ma per žiū rė ti kiek­vie nam pa to giu lai ku, taip pat su da­ry tos są ly gos pa teik ti klau si mus lek­to riui, o iš lai kius tes tą gau ti dip lo­mą. Tai ypač ak tua lu pe da go gams, gy ve nan tiems re gio ni niuo se mies­tuo se, mat taip su tau po ma ir de ga lų, ir mo ky to jams to kio bran gaus lai ko. Ką tik pra dė ju si veik ti in ter ne to sve­tai nė orien tuo ta į pra di nių ir vi du ri­nių mo kyk lų pe da go gus, taip pat – į iki mo kyk li nių įstai gų dar buo to jus. Por ta le pe da go gas.lt bus ga li ma pa­si rink ti pa vie nius mo ky mus ar ba mo ky mų kur są, kar tais žiū rė ti tie sio­gi nes trans lia ci jas.

Ta čiau no rint pa siek ti pro duk ty vių re zul ta tų pa mo ko se vien pe da go go pa stan gų ir ini cia ty vos ne pa kan ka. Tik abu – mo ky to jas ir mo ki nys – ku­ria dia lo gą, o pro duk ty vus, vai sių duo dan tis dia lo gas įma no mas tik tarp ly gia ver čių po kal bi nin kų. „Už mo­ky mo si re zul ta tus at sa ko my bę tu ri pri siim ti ir mo ki nys. Jei jis to ne su­voks, bus kaip to je lie tu vių liau dies pa tar lė je: prie ėdžių pri ve si, bet ger ti iš jų ne pri ver si“, – sa vo pri nci pin gą po žiū rį iš sa kė A. Zda nys.•

Alvydas Zdanys neslepia, kad tik abu – mokytojas ir mokinys – kuria dialogą, o produktyvus dialogas įmanomas tik tarp lygiaverčių pokalbininkų.  Alvydo Zdanio ir LŽ archyvo nuotraukos

Svarbiausia, kad mokytojas spėtų keistis tobulėjant

šiuolaikinėms technologijoms ir būtų

įdomus dabartinei Z mokinių kartai.

Z karta: kaip sukurti dialogą

Užs. AR-3432

2014 11 21 7

VAIVA LIEPIENĖ

Ga ruo jan tys tri jų pa tie ka lų pie­tūs mo kyk lo je, prie jų tie kia mi vai siai ir dar žo vės – at ro do, kas ga li bū ti ge riau ge rą pus die nį, o kar tais ir vi są die ną, mo kyk­lo je pra lei džian tiems vai kams bei pa aug liams.

Ta čiau ko dėl daž nas mie liau bė ga pirk ti bul vių traš ku čių, šo ko la do ar li mo na do į ša lia vei kian tį kios ke lį ar grei to jo mais to užei gą, o tė vams skun džia si, kad mo kyk los val gyk­lo je pa ga min tas mais tas nė ra ska­nus? Apie si tua ci ją Lie tu vos mo­kyk lų val gyk lo se, kal ba mės su bend ro vės „Kre tin gos mais tas“, jau 13 me tų tie kian čios mais tą dau giau nei 300 ug dy mo įstai gų, di rek to re Ali sa Nor ku vie ne.

– Ką val go mū sų vai kai bū da mi mo kyk lo je?

– Vai kai tu ri val gy ti re gu lia riai, kas 3,5 va lan dos, o jų mais tas tu ri bū tų vi sa ver tis ir kuo įvai res nis. Jau nam or ga niz mui kas dien rei kia apie 40 skir tin gų mais to me džia gų. Re mian­tis svei kos mi ty bos pri nci pais ir griež tais mo ki nių mi ty bą re gu liuo­jan čiais įsta ty mais, pa gal vai kų am­žiaus gru pes yra su da ro mi 15 die nų val gia raš čiai. Pa tie ka lų ga my bai nau­do ja mi aukš čiau sios ar ba ne že mes­nės kaip pir mos rū šies ar kla sės mais­to ža lia vos bei pro duk tai, ku rių su dė­tį griež tai reg la men tuo ja vai kų mai ti­ni mą reg la men tuo jan tys įsta ty mai. Tad vai kas, val gy da mas mo kyk los val gyk lo je, ti krai gau na vi sa ver tį, su­ba lan suo tą, svei ką ir jo au gan čiam or ga niz mui pri tai ky tą mais tą.

Vis dėl to ne se niai mū sų at lik ta apk lau sa par odė, kad vos dau giau nei pu sė moks lei vių kas dien val go mo­kyk los val gyk lo je. De šim ta da lis jų čia vi sai ne val go. Daž niau siai tė vai tie siog įduo da sa vo vai kams pi ni gų pa tiems nu si pirk ti pa tin ka mo mais to, re čiau bū na, kad tė vai vai kams ei nant į mo kyk lą įde da už kan džių. Tai ke lia ne ma žą su si rū pi ni mą, nes to kiu bū du už ti krin ti vi sa ver tę mi ty bą yra su dė­tin ga. Ypač ke lia ne ri mą vai kų po lin­kis už kan džius pirk ti ša lia ug dy mo įstai gų įsi kū ru sio se pre ky bos vie to se ar už kan di nė se, ku rių mais to ko ky­bės nie kas ne re gu liuo ja ir ne kon tro­liuo ja, skir tin gai nei mais to, ku ris pa tie kia mas mo kyk lų val gyk lo se.

– Ko dėl, jū sų ma ny mu, da lis vai kų ne val go mo kyk lų val gyk lo se?

– Vai kų mi ty bos pa grin das mo­kyk lų val gyk lo se – įvai rus ir svei kas mais tas, kas dien – dar žo vės ir vai siai, šil tas mais tas vir tas van de ny je, ga­ruo se ar troš kin tas, su ma žin tas cu­kraus ir drus kos, ku rios ga li bū ti ne dau giau kaip 1 gra mas 100 gra mų pa tie ka le, kie kis. De ja, daž nam vai­kui, kaip ir suau gu sia jam, ši toks mais tas at ro do ne įp ras tas ar yra daug švel nes nio sko nio, nei jie įpra tę val­gy ti na mie. Juk tra di ci nė je lie tu vio šei mo je yra įpras ta val gy ti so tų, rie­bų, pa sū dy tą ir pa gar din tą sko nį stip­ri nan čiais prie sko niais mais tą, o kur dar sal dus ir rie bus de ser tas. To dėl vai kams nė ra leng va pra tin tis prie ki­to kio mais to.

Siek da mi nuo lat ste bė ti vai kų mi­ty bos po ky čius, kas met sa vo ap tar­nau ja muo se ob jek tuo se at lie ka me vai kų apk lau sas. Jas api bend ri nus aiš kė ja ten den ci ja, jog dau ge lį to kių nau din gų svei ka tai pro duk tų kaip žu­

vys, kruo pų pa tie ka lai, dar žo vės, o daž nu at ve ju ir vai siai, vai kai įvar di­ja kaip ne mėgs ta miau sius. Tad šie pro duk tai ke liau ja į mais to at lie kas, o to kio ne su val go mo svei ko mais to kas met dau gė ja.

Il ga me tė mū sų pa tir tis ro do, kad vie na di džiau sių prob le mų – ne tin ka­mi mū sų pa čių mi ty bos įpro čiai, ku­riuos per duo da me vai kams. Jei gu na mie esa me įpra tę val gy ti pus ga mi­

nius ir ki tą men ka ver tį mais tą, ku ris yra „pa gar din tas“ įvai riais mais to prie dais ir „pag ra žin tas“ įvai rių spal­vų da žais, ne nus teb ki me, jei gu ga­ruo se vir ta žu vis ar viš tos krū ti nė lė su ma žiau drus kos vai kui at ro do bes ko­nė. Taip pat no rė tu me pa si džiaug ti ir pa dė ko ti tė ve liams, ku rie rū pi na si sa vo vai kų mi ty ba ir mo ko juos svei­kos gy ven se nos.

– O kas vai kams yra ska nu, ką jie no rė tų val gy ti mo kyk lo je?

– Pa klau sus vai kų, ką no rė tų val­gy ti mo kyk los val gyk lo je, jie var di ja to kius pa tie ka lus kaip skru din tos bul­vy tės, če bu re kai, be lia šai, gruz din ti kol dū nai, ko ka ko la, li mo na das, ener­gi niai gė ri mai, ka va, šo ko la das, sal­

dai niai ir t. t. Moks lei viai nė ra pa ten­kin ti tuo, kad mo kyk los val gyk lo je ne ga li gau ti nuo ma žu mės mėgs ta mo mais to, ku rio ga li nu si pirk ti gre ta mo kyk los įsi kū ru siuo se kios ke liuo­se, be si rū pi nan čiuo se sa vo pel nin ga pre ky ba ir ma žai te si do min čiuo se vai kų svei ka ta. Ši toks mais tas ne ati­tin ka svei kos, vi sa ver tės mi ty bos pri­nci pų, ir to kį mais tą Lie tu vos svei ka­tos ap sau gos mi nis te ri ja drau džia pa tiek ti vai kams. De ja, drau di mas ga lio ja tik mo kyk los val gyk lo je, o ša­lia mo kyk los esan tiems kios ke liams to kie įsta ty mai ir rū pi ni ma sis svei ka vai kų mi ty ba ne ga lio ja.

Vis dėl to ga li me pa si džiaug ti, jog vai kai pa ma žu at ran da svei kos mi ty­bos nau dą mo kyk los val gyk lo je, kur ga li ras ti nau jų sko nių, pa si rink ti mėgs ta mą pa tie ka lą, pa sė dė ti su bend rak la siu prie ar ba tos puo de lio ir ma lo niai pa ple pė ti.

– At ro do lyg už da ras ra tas: vai kai no ri vie no, o jiems duo da ma ki ta. Ne nuos ta bu, kad mo kyk lo je už­draus to mais to vai kai ieš ko ki tur?

– Pa grin di nė prob le ma ta, kad mes pa tys šei mo je ne si mai ti na me svei kai. Esa me įpra tę val gy ti mais tą, ku ris yra tik ener gi jos šal ti nis, ta čiau ne su tei­kia bū ti nų jų mais to me džia gų. Daž­nai mū sų ra cio ną su da ro mais to pro­duk tai, ku riuo se gau su pa pras tų jų ang lia van de nių (cu kraus, gliu ko zės, fruk to zės, mal to zės, ku ku rū zų si ru po ir kt.). O tai le mia ne tik ma žes ni dar­bin gu mą, bet ir ants vo rį ar ba lė ti nes li gas. Pa vyz džiui, šių me tų sta tis ti ka ro do, kad tarp Lie tu vos vai kų virš ki­ni mo li gos uži ma tre čią vie tą. O tai tie sio giai su si ję su men ka ver te mi ty­ba. Įpro čiai šei mo je per duo da mi ir vai kams, to dėl ne nuos ta bu, kad dar­že ly je ar mo kyk lo je tie kia mas mais­tas jiems at ro do ne įp ras tas, ne toks ska nus, ir vai kai ieš ko al ter na ty vos.

An tra prob le ma ta, kad pri iman tie­ji vai kų mi ty bą reg la men tuo jan čius įsta ty mus ne si ta ria nei su tė vais ir vai kais, nei su mai ti ni mo pa slau gas tei kian čio mis įmo nė mis, ku rios iš sa­

vo pa tir ties ga lė tų pa teik ti daug ver­tin gos in for ma ci jos bei pa siū ly mų įsta ty mų lei dė jams. Drau di mais ir griež tais rei ka la vi mais tei gia mų re­zul ta tų ne bus pa siek ta. Vai kus rei kia mo ky ti svei kos gy ven se nos ir ug dy ti jų įpro čius, iš mo ky ti rink tis. Tik ta da pa siek si me no ri mų re zul ta tų.

– Gal svei kos mi ty bos įpro čiams truk do mū sų eko no mi nė pa dė tis. Juk, pa vyz džiui, eko lo giš ki mais to pro duk tai yra bran ges ni?

– Da lis tie sos čia yra. Mes ir pa tys su si du ria me su si tua ci ja, kai nuo lat ke lia mi vai kų mai ti ni mo rei ka la vi­mai, ta čiau ne įver ti na ma ap lin ky bė, kad griež tes ni rei ka la vi mai pa di di na mai ti ni mo pa slau gos tei ki mo iš lai das, o ins ti tu ci jos, ski rian čios fi nan sų vai­kų mai ti ni mui, ne di di na fi nan sa vi mo.

O dėl eko lo giš kų pro duk tų, tai sten gia mės įtrauk ti jų į val gia raš čius, bet čia su si du ria me su dar dau giau prob le mų. Vi sų pir ma, eko lo giš ki pro duk tai yra bran ges ni. An tra, su si­du ria me su eko lo giš kų mais to ža lia­vų ir pro duk tų sty giu mi, nes šia pro­duk ci ja no rin čios pre kiau ti įmo nės tu ri gau ti įsta ty muo se nu ma ty tos įstai gos su tei kia mą ser ti fi ka tą. To kių tie kė jų mū sų ša ly je vie ne tai. Ga liau­

siai, no rė da mi į val gia raš tį įtrauk ti eko lo giš kų pro duk tų, pri va lo me ati­tik ti griež tus rei ka la vi mus, ke lia mus eko lo giš ko mais to ga my bai, ser ti fi­kuo ti val gyk lą. Tai vėl pa pil do mos są nau dos, di di nan čios mais to kai ną.

Vis dėl to no riu pa brėž ti, kad ir su tu ri mais re sur sais ga li me mai tin tis svei kai. Se zo ni nių dar žo vių ir vai sių ga li ir tu ri bū ti ant mū sų sta lo bent ke tu ris kar tus per die ną. Vie toj rie ba­luo se kep tos mė sos ar žu vies val gy­ki me ga ruo se vir tą ar ba troš kin tą. Ma žiau pir ki me cu kraus, drus kos, o svei kes nių ga mi nių ga li me iš si kep ti na mie – bus ska nu ir su tau py si me, taip pat dau giau lai ko kar tu su vai kais pra lei si me, jei gu juos įtrauk si me į mais to ga mi ni mą.

– Ką ga lė tu mė te pa siū ly ti, kad vai­kai su ma lo nu mu val gy tų mais tą mo kyk lų val gyk lo se?

– Pir miau sia tu rė tu me pra dė ti nuo tė vų ir vai kų švie ti mo, svei kos mi ty­bos įgū džių for ma vi mo. Pra tin ki me vai kus svei kai mai tin tis ne tik mo kyk­lo je, bet ir na mie. Taip pat siū lau la­biau do mė tis, ką val go mū sų vai kai, kas pa tie kia ma mo kyk los val gyk lo je. Leng viau siai tai da ry ti tė vams, už sa­kant komp lek si nius pie tus mo kyk lo je – ta da jie ga li pa si rink ti iš val gyk lo je siū lo mų pa tie ka lų tin ka miau sius sa vo vai kui ir taip for muo ti jo val gy mo įgū­džius. Jei gu tė vai no ri pa pil dy ti val­gia raš tį ir pa siū ly ti ki tų pa tie ka lų, o gal vai kui gy dy to jas sky rė spe cia lią die tą, ra gi na me kreip tis tie siai į mus.

Vi sa da lau kia me skam bu čių tų, ku­riems rū pi mū sų vai kų mi ty ba. Kvie­čia me teik ti mū sų įmo nei pa siū ly mus bei pa gei da vi mus ne mo ka mu ko ky­bės te le fo nu 8 800 51 010 ar ba el. p. mi ty ba@ kre tin gos mais tas.eu.•

Maistas mokyklos valgykloje – tai garantuota kokybė!

LŽ archyvo nuotrauka

„Kretingos maistas“ nuotrauka

Alisa Norkuvienė: „Ilgametė mūsų patirtis rodo, kad viena didžiausių problemų –

netinkami mūsų pačių mitybos įpročiai, kuriuos perduodame vaikams.“

Ga li me pa si džiaug ti, jog vai kai pa ma žu

at ran da svei kos mi ty bos nau dą mo kyk los

val gyk lo je.

8 2014 11 21

Mokykla 2014

9

Vis dar su si du ria me su prob le­ma, kad moks lei viai mo ko mi šian die nai, bet ne at ei čiai rei ka lin gų įgū džių, per daug ne įver ti nant, kad ap lin ka spar čiai kei čia si. Tech no lo gi jų, lei džian čių ug dy ti moks lei vių įgū džius at ei ties po rei kiams, jau yra, ta čiau no rint mak si ma­laus efek to la bai svar bu į šį pro ce są įtrauk ti ir mo ky to jus bei pa čius mo ki nius.

„I ki šiol moks lei viai bu vo ruo šia­mi ti kin tis, kad jie, bai gę moks lus, dar buo sis tra di ci nė se dar bo vie tė se, ku rioms bū din ga aiš ki hie rar chi ja. Ta čiau juk vis kas kei čia si, šian dien or ga ni za ci jos cen tre yra žmo nės ir nie kas vie no je dar bo vie tė je ne pra lei­džia 30 me tų. Daž nas da bar ti nis jau­nuo lis, bai gęs mo kyk lą, iki pen si jos pa keis 10 dar bo vie tų. To dėl jau nuo ma žu mės juos tu ri me mo ky ti nuo lat to bu lė ti, at si rink ti rei ka lin gą in for­ma ci ją ir iš mok ti pri si tai ky ti prie spar čiai kin tan čių są ly gų“, – sa ko Kris ti jo nas Kai ka ris, „Mic ro soft Lie­tu va“ ge ne ra li nis di rek to rius.

Ran da si iš ma nio sios kla sėsPa sak jo, Lie tu vo je pa dė tis spar­

čiai ge rė ja – vie na po ki tos at si ran da iš ma nio sios kla sės, o mo kyk los ir mo ky to jai pri pa žįs ta mi tarp tau ti niu mas tu. Rei kia mų tech no lo gi jų taip pat yra: „Of fi ce 365“ spren di mas ir de be sų kom piu te ri ja moks lei viams su tei kia ga li my bę mo ky mą si iš plės ti už kla sės ri bų ir dirb ti kar tu prie bend rų pro jek tų net ne bū nant vie no je pa tal po je. Jie vie nu me tu ga li kur ti tą pa čią pa teik tį, tie sio giai da ly tis ką tik at ras ta in for ma ci ja ar per vir tua lių kon fe ren ci jų prog ra mą „Lync“ už­duo ti mo ky to jui klau si mą.

„Tie sa, vien tech no lo gi jų ne pa kan­ka. Ma no me, kad mo ky to jai ir mo ki­niai yra svar biau sia jė ga, kei čian ti ir to bu li nan ti mo ky mo si pro ce są, to dėl de da me vi sas pa stan gas, kad jiems tai da ry ti bū tų kuo pa pras čiau“, – tei gia K. Kai ka ris. Pa žan ga aki vaiz di: lap­kri tį pen ki ša lies mo ky to jai bu vo pa­

skelb ti „Mic ro soft“ no va­to riais eks per tais, ku rie pa si tel kę nau jau sias tech­no lo gi jas kei čia mo ky mo si pro ce są sa vo mo kyk lo se bei nuo lat švie čia sa vo ko le gas. Pa vyz džiui, Kur šė nų Lau ry no Ivins kio gim na zi ja jau se­niai ži no ma ša ly je kaip vie na ino va­ty viau sių ug dy mo įstai gų. Pra ėju siais me tais jai bu vo su teik tas „Mic ro soft“ Pa sau li nio tu ro mo kyk los var das – to kių mo kyk lų Vi du rio ir Ry tų Eu ro­po je tė ra tik trys.

Taip pat šiuos moks lo me tus tu rė­da ma mo der nią iš ma nią ją kla sę, ku­rio je įdieg tos „Pres ti gio“ ir „Mic ro­soft“ tech no lo gi jos, pra dė jo Kau no Jo no ir Pe tro Vi lei šių mo kyk la­dau­gia funk cis cen tras. Čia da lį kny gų pa­kei tė plan še ti niai kom piu te riai „Pres­ti gio Mul ti pad“, krei duo tą len tą – „Pres ti gio Mul ti board“ iš ma nio ji len ta, o vi sus prie tai sus su jun gė „Win­dows 8.1“ bei „Of fi ce 365“ prog ra mi­nė įran ga ir „Pres ti gio“ su kur ta kla sės val dy mo įran ga „mClass“.

Mo ki niams nau jo vės pa tin ka„Vai kai šias nau jo ves pri ėmė la bai

no riai. Per rug sė jo mė ne sį jie jau iš­mo ko kur ti sa vo tink la lai des (angl. pod cast) jiems įdo mio mis te mo mis. Pasitelkę „Lync“ suorganizavome pirmąjį nuotolinį tėvų susirinkimą su „Oxford University Press“ atstove Baltijos šalims Migle Ogorodnikov­iene bei vedėme ir pirmąją nuotolinę pamoką vaikams – be išmaniųjų technologijų tai padaryti būtų buvę sudėtinga“, – tvir ti na Edi ta Ra bi zai tė, Kau no Jo no ir Pe tro Vi lei šių mo kyk­los­dau gia funk cio cen tro ang lų kal­bos, eko no mi kos ir vers lu mo mo ky­to ja. Pasak jos, dalis klasių, naudoda­mos „OneNote“, jau turi susikūrę elektroninius portfelius, kur vertina savo pažangą. O vi di nia me so cia li­nia me tink le „Yam mer“ kla sės tu ri nuo sa vas pa sky ras, kur da li ja si lai­mė ji mais, nuo trau ko mis, kū ry bi niais

spren di mais. „Mo kyk lo je ne se niai vy ku sio iš ori nio ver ti ni mo me tu bu­vo pa ste bė ta, jog in for ma ci nės tech­no lo gi jos vis la biau in teg ruo ja mos į mo ky mo pro ce są. Toks mo kyk los pa žan gos sie kis pa de da efek ty viau ug dy ti pa vie nius mo ki nius ir kar tu yra ne at sie ja ma mo kyk los to bu lė ji­mo da lis“, – tei gia Da lia La pė nie nė, Kau no Jo no ir Pe tro Vi lei šių mo kyk­los­dau gia funk cio cen tro di rek to rė.

Per par odą „Moks las 2014“ šios mo kyk los mo ky to jai ir mo ki niai, pa si tel kę tuos pa čius „Pres ti gio“ ir „Mic ro soft“ spren di mus, pa de­mons truos, kaip iš ma nio ji kla sė vei­kia rea ly bė je. „Pa mo ko je, nau do jant „Lync“, nuo to li niu bū du da ly vaus me no ty ri nin kė Lau ra Ka čins kie nė, ku ri vai kams pa pa sa kos apie įvai­

rius dai li nin kų dar bus. Vis ką su sie­si me su ang lų kal ba. Be to, moks lei­viai gaus už duo tį – pa nau do ję „Fresh Pa int“ prog ra mė lę tu rės su­kur ti kū ry bi nį dar bą, jį vė liau įkels į so cia li nį tink lą „Yam mer“, ku ria me tie sio giai ver tins, ko men tuos sa vo kla sės drau gų dar bus. Tai jau ne pir­ma to kio ti po pa mo ka – su Na cio na­li nio M. K. Čiur lio nio mu zie jaus Edu ko lo gi jos sky riu mi bend rau ja me nuo lat“, – sa ko E. Ra bi zai tė.

Pa dės skait me nin ti kny gasPar odo je bus pir mą kar tą vie šai pri­

sta ty tas ir dar vie nas „Of fi ce 365“ par­em tas spren di mas „E du fio“, pa dė sian­tis pa pras čiau skait me nin ti ir į elek tro­ni nę erd vę per kel ti įvai rias kny gas. „Šiuo me tu yra daug įvai rių bū dų tai pa da ry ti, ta čiau nie kam ne pa vyks ta to par eng ti iki ga lo. Pa si rin ko me „Of fi ce 365“ plat for mą, nes ji yra ne mo ka mai prie ina ma mo kyk loms. Šiuo me tu ak­ty viai de ra mės su lei dyk lo mis, sie kia­me su kaup ti kuo di des nį skai čių va do­vė lių“, – sa ko Mant vy das Vai čiū nas, „E du fio“ pro jek to va do vas.

Pa sak jo, spren di mas veiks ne su­dė tin gai – mo kyk la įgis tei sę nau do ti tam ti kro da ly ko va do vė lius. Mo ki­niai, už su kę į spe cia liai su kur tą vi di nį mo kyk los tink la la pį „Sha re point“ sis te mo je, ma tys tik jiems skir tus elek tro ni nius va do vė lius. Pa vyz džiui, aš tun to kai ma tys tik šiai kla sei skir tas mo ky mo si prie mo nes. Mo ki niai, at­si da rę elek tro ni nę kny gą, vie no je vie­to je ras įpras tą teks ti nę in for ma ci ją, vaiz do kli pus, ki tą in te rak ty vią me­džia gą. Anot M. Vai čiū no, svar bu, kad dėl „Of fi ce 365“ toks spren di mas vei kia vi so se ope ra ci nė se sis te mo se ir su skir tin gais įren gi niais.•

Iniciatyvos, padedančios mokytojams pritaikyti inovacijas savo veikloje:• „Microsoft Educator Network“ www.pil–network.com. Čia galima rasti „Microsoft“ ir jos partnerių sukurtas programas, įrankius švietimui bei mokytojų iš viso pasaulio sukurtų pamokų pavyzdžius. Taip pat galima diskutuoti su kolegomis bei mokytis ir kelti kvalifikaciją internetu.• Specialūs pasiūlymai mokykloms, kurios mokymo procese naudoja informacines technologijas arba ketina pradėti jas naudoti: www.microsoft.com/en–us/education/school–leaders/

Išmanieji sprendimai randa savo vietą klasėse

„Microsoft Lietuva“ nuotrauka

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras aktyviai

panaudoja išmaniąsias technologijas moksleiviams ugdyti. 

Užs

. AR-

2437

2014 11 21

Mokykla 2014

10 2014 11 21Mokykla 2014

Vai ko ge ro vės pro fe sio na lus vie ni jan ti Lie tu vos so cia li nių pe da go gų aso cia ci ja (LSPA) šie met lap kri tį kviečia so cia li­nio ug dy mo si sri ties moks li­nin kus, ty rė jus ir pra kti kus, so­cia li nius pe da go gus ir dar buo­to jus bei ki tus šios sri ties pro­fe sio na lus vir tua liai stu di juo ti su ma nią ją so cia li za ci ją, so cia li­nę eko no mi ką bei par tne rys tę.

,,So cia li nio pe da go go vaid muo vi­suo me nė je tam pa vis svar bes nis: šiuo me tu vai ko ge ro vės pro fe sio na lai dir­ba ne tik mo kyk lo se, bet ir iki mo kyk­li nio ug dy mo įstai go se, die nos cen­truo se, vai kų glo bos na muo se, at vi ro­se jau ni mo erd vė se, dau gė ja jų stei­gia mų so cia li nes pa slau gas tei kian čių ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų, to dėl spar čiai kei čian tis šios pro fe si jos at­sto vų veik loms su da rė me jiems ga li­my bes vir tua liai to bu lin ti rei kia mas kom pe ten ci jas“, – sa kė LSPA di rek­to rė Auk sė Pe truš ke vi čiū tė.

Jos tei gi mu, bū ti nas ho lis ti nis po­žiū ris į po zi ty vio sios so cia li za ci jos, ku ri tu ri tap ti ir su ma nią ja, mo de lia­vi mą, to dėl mo ky muo se daug dė me­sio bus ski ria ma sėk min go pro jek tų val dy mo bei so cia li nio vers lu mo kom pe ten ci jų ug dy mui.

,,No rint už ti krin ti vai ko ge ro vę, so cia li nių pe da go gų skai čius ins ti tu­ci jo se tu ri bū ti tie sio giai pro por cin­gas so cia liai pa žeis tų vai kų skai čiui, to dėl ti ki mės val džios par amos ir pa­gal bos fi nan suo jant pa pil do mus so­cia li nių pe da go gų eta tus ne tik švie­ti mo, bet ir ki tuo se sek to riuo se“, – tvir ti no A. Pe truš ke vi čiū tė.

Pa sak LSPA val dy bos pir mi nin kės

bei Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si­te to So cia li nės edu ka ci jos fa kul te to pro fe so rės Gied rės Kvies kie nės, Eu­ro pos Są jun gos ini cia ty va reng ti kiek vie nai ša liai Su ma nios spe cia li­za ci jos stra te gi jas dik tuo ja bū ti ny bę mo de liuo ti su ma nią ją so cia li za ci ją ir so cia li nio pe da go go veik lo je.

,,So cia li nė par tne rys tė tam pa vie­na es mi nių prie lai dų su ma nia jai so­cia li za ci jai, ku ri ga li bū ti mo de liuo­ja ma ne tik švie ti mo ins ti tu ci jo se, bet ir ne ti kė to se, ori gi na lio se erd vė se, pa si tel kiant so cia li nes ino va ci jas ir sie kiant sau gios ir lai min gos vai kys­tės kiek vie nam vai kui“, – sa kė G. Kvies kie nė.

Bū tent šios ak tua li jos bus nag ri nė­ja mos LSPA or ga ni zuo ja muo se vir­tua liuo se mo ky muo se (vma.lspa.lt) pa si rin kus ,,So cia li nės par tne rys tės mo de lia vi mo“ ir ,,Su ma nio sios so­

cia li za ci jos“ mo de lius. Kar tu so cia­li nio ug dy mo si sri ties pro fe sio na lai kvie čia mi pla čiau ana li zuo ti ,,Sis te­mi nę (komp lek si nę) pa gal bą“, su si­pa žin ti su ga li mais ty ri mų ins tru­men tais stu di juo jant mo de lį ,,Įro dy­mais grįs ta pra kti ka“ ar pa si telk ti so­cia li nį vers lu mą nau joms pa slau­goms teik ti, pa si ren kant ,,So cia li nę eko no mi kos“ mo de lį.

So cia li nės ino va ci jos bei pra kti nis jų tai ky mas ana li zuo tas ir Lie tu vos so cia li nių pe da go gų aso cia ci jos kar­tu su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si­te tu šių me tų spa lio 27–28 die no mis or ga ni zuo to je kon fe ren ci jo je ,,Po zi­ty vio ji so cia li za ci ja, vers lu mas ir so­cia li nė at sa ko my bė“. Ši kon fe ren ci­ja tapo sim po ziu mo, skir to paminėti so cia li nės pe da go gi kos 25­me tį Lie­tu vo je, ren gi niu. Dvie jų die nų ren gi­

ny je da ly va vo apie 70 už sie nio sve­čių iš be veik 30 pa sau lio ša lių, kurie su Lie tu vos vai ko ge ro vės pro fe sio­na lais vertino veiks min giau sias pa­sau lio so cia li nio ug dy mo pra kti kas ir da li jo si ge rą ja pa tir ti mi.

LSPA (www.lspa.lt), įre gis truo ta 2002 me tais, šiuo me tu vie ni ja maž­daug penk ta da lį vi sų Lie tu vo je dir­ban čių so cia li nių pe da go gų bei ug do ir to bu li na įvai rias jų kom pe ten ci jas. Šiuo me tu aso cia ci ja vyk do MTEP pro jek tą ,,Lie tu vos MTEP pa jė gu mo di di ni mas ug dant so cia li nio ug dy mo

ty rė jų kom pe ten ci jas“, taip pat įgy­ven di na So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri jos re mia mą ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų, dir ban čių šei mos ge ro­vės sri ty je, pro jek tą „So cioe du ka ci nės pa gal bos šei mai mo de lia vi mas“. Lie­tu vos so cia li nių pe da go gų aso cia ci jos vyk do mos veik los yra orien tuo tos į veiks min gą šiuo lai kiš ką so cia li nio ug dy mo sri ties iš šū kių spren di mą. Pla čiau su aso cia ci jos vyk do mo mis veik lo mis ir so cia li nio ug dy mo nau­jie no mis ga li ma su si pa žin ti aso cia ci­jos sve tai nė je www.lspa.lt •

Lietuvos socialinių pedagogų asociacija kviečia virtualiai studijuoti sumaniąją socializaciją

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto profesorė, Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė Giedrė Kvieskienė ir svečias iš Danijos Torbenas Bo Hansenas domėjosi socialinio ugdymosi inovacijomis.

Užs

. LV-

2426

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto studentė Justina Ivanovaitė kvies studijuoti socialinę pedagogiką. / Vaidoto Grigo nuotraukos

AISTĖ MASIONYTĖ aistes@lzinios.lt

Mo ky to jai skun džia si, kad no­rė da mi sud raus min ti el ge sio tai syk les pa žei di nė jan čius mo­ki nius ne be tu ri jo kių tei sių, esą net pri si lies ti prie vai ko ta po bai su. Spe cia lis tai at ker ta, jog pe da go gai nė ra be jė giai, o kai ku rio se mo kyk lo se tie siog trūks ta ele men ta rios konf lik tų spren di mo kul tū ros.

Di din ti tė vų at sa ko my bęKaip LŽ pa sa ko jo Pa ne vė žio My­

ko lo Kar kos pa grin di nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė Dai va Ku du ly tė, mo ky to jams daž nai ky la sun ku mų draus mi nant kai ku riuos mo ki nius, mat šie ne re tai prieš ta rau ja, kad pa­žei džia mos jų tei sės. „Su sik los to si­tua ci ja, kai vai kas ga li elg tis ne de ra­mai, o mo ky to jui ne va lia net bal so pa kel ti. Ne pa slap tis – moks lei viai ne pa ten kin ti griež tes niais, reik les­niais pe da go gais. Pa si tai ko ir la bai šiurkš čių iš puo lių, tie sa, jais daž niau­siai pa si žy mi el ge sio prob le mų tu rin­tys vai kai“, – kal bė jo D. Ku du ly tė.

Dėl moks lei vių įžei di nė ji mų pe da­go gai ga li kreip tis į po li ci ją, teis mus, bet pa pras tai to ven gia ir pir miau sia ban do aiš kin tis su šei ma. Ta čiau kar­tais tė vų net į mo kyk lą ne pa vyks ta pri sik vies ti, jie sa ko: „Iš lei do me vai­ką į mo kyk lą, o jūs ten jau auk lė ki te.“

So cia li nės pe da go gės D. Ku du ly­tės nuo mo ne, mo ki nių el ge sio prob­le mas rei kė tų spręs ti di di nant tė vų at sa ko my bę už at ža lų auk lė ji mą. Tie­sa ir tai, kad pa tiems gim dy to jams ne re tai trūks ta ži nių, kaip auk lė ti vai­

kus. „To dėl su dė tin ges niais at ve jais tė vams rei kė tų skir ti pri va lo mus mo­ky mus ar ba psi cho lo go kon sul ta ci­jas“, – pri dū rė ji. Vis dėl to D. Ku du­ly tė ne ma no, kad mo ky to jai yra vi siš­kai be gink liai prieš el ge sio tai syk les pa žei di nė jan čius mo ki nius. Pa sak so cia li nės pe da go gės, Pa ne vė žio My­ko lo Kar kos pa grin di nė je mo kyk lo je re mia ma si Vai ko ge ro vės ko mi si jos spren di mais. Ki lus di des nėms bė­doms dėl mo ki nių el ge sio, į šią ko mi­si ją kvie čia mi jų tė vai, aiš ki na ma si, ko dėl vai kai taip el gia si. Prob le ma spren džia ma ne vie no, o ke lių mo ky­to jų aki vaiz do je. Vai ko ge ro vės ko­mi si jai nu ta rus, dėl kai ku rių pa žei dė­jų ga li bū ti krei pia ma si ir į po li ci ją.

Kom pe ten ci ja ir bend ra vi mas Lie tu vos švie ti mo dar buo to jų pro­

fe si nės są jun gos pir mi nin kas And rius Na vic kas tei gia, jog mo ky to jų be tei­siš ku mas yra šiek tiek iš pūs tas klau si­mas. „Dau gu ma pe da go gų su ta ria su moks lei viais. Jei ir ky la sun ku mų, tai gal būt daž niau di de liuo se mies tuo se. Pa grin di niai mo ky to jo gink lai yra sa­vo da ly ko iš ma ny mas, tin ka mas pa si­ren gi mas pa mo koms ir, ži no ma, ge bė­ji mas bend rau ti su mo ki niais. Aiš ku, pa si tai ko ir vi siš kai ne val do mų vai kų. To dėl dir bant su spe cia lių jų po rei kių tu rin čiais moks lei viais ti krai pra vers tų dau giau pa gal bos. Da bar, kai kla sės to kios di de lės, pe da go gams su dė tin ga su sit var ky ti, daug jė gų ten ka skir ti ne vien da ly ko dės ty mui. De ja, ma žes nių kla sių kol kas sun ku ti kė tis“, – pa žy­mė jo A. Na vic kas.

Nau jos re ko men da ci jos Vil niaus mies to psi cho lo gi nės pe­

da go gi nės tar ny bos psi cho lo gė Vil­ma Voiš nie nė pri me na, kad mo ky to­

Konfliktas: mokinys prieš mokytoją

Skundų statistika• Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo pedagogų nukentėjusių nepilname-čių 2011 metais buvo 13, 2012-aisiais – 10, o 2013 metais – 6.• Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įs-taiga 2013 metais dėl galimo fizinio smurto švietimo įstaigose, kai galbūt smurtavo pilnamečiai, gavo 3 skundus, o dėl galimo psichologinio smurto – 6.

• 2013 metais dažniau buvo skundžia-masi dėl įvairių švietimo įstaigų veiksmų/neveikimo (teisės į mokslą neužtikrinimo, ugdymo proceso organizavimo ir kt.). Dėl to gauti 54 skundai (2012 metais – 39, 2011-aisiais – 32).• 2014 metais dėl įvairių vaiko teisių pa-žeidimų švietimo įstaigose gauta 30 skun-dų. Šiemet sulaukta vieno skundo dėl gali-mo fizinio smurto švietimo įstaigoje, kai galbūt smurtavo pilnametis asmuo.

Mokykla 2014 2014 11 21 11

Pasak Vilmos Voišnienės, rekomendacijos,  kokiais atvejais mokinių atžvilgiu taikomi fiziniai veiksmai

yra pagrįsti, jau seniai egzistuoja Skandinavijos šalyse, o Lietuvoje tai tebėra naujiena.

jams ga lė tų pa gel bė ti 2012 me tais pa tvir tin tos re ko men da ci jos dėl po­vei kio prie mo nių tai ky mo ne tin ka­mai be siel gian tiems moks lei viams. Jos pa skelb tos Spe cia lio sios pe da go­gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro tink la la­py je. Juk mo ky to jai, anot V. Voiš nie­nės, bi jo net pa lies ti mo ki nį, nes dėl to ga li su lauk ti tė vų kal ti ni mų. Kai ku rie tė vai rei ka lau ja ne lies ti jų vai­ko, net, pa vyz džiui, šiam lau žant, ga­di nant ug dy mo įstai gos in ven to rių.

Be to, re ko men da ci jo se nu ro do­ma, ko kiais at ve jais mo ki nių at žvil­giu tai ko mi fi zi niai veiks mai yra pa­grįs ti ir ko kie aps kri tai jie ga li bū ti. Pa vyz džiui, jei vai kas ke lia ran ką prieš kitą asmenį, mo ky to jas te tu ri ją su lai ky ti. Pa na šios re ko men da ci jos, pa sak V. Voiš nie nės, jau se niai eg zis­tuo ja Skan di na vi jos ša ly se, o Lie tu­vo je jų tai ky mas te bė ra nau jie na.

„Mo ky to jai dar ne ap mo ky ti šios me to di kos, bi jo ją tai ky ti. Di džiau sia bė da, kad el ge sio pa žei di mus daž­niau siai da ro ber niu kai, o dau gu ma pe da go gų – mo te rys. Joms tos prie­mo nės „ne lim pa“. Fi zi nius veiks mus gal būt ga lė tų tai ky ti kū no kul tū ros, tech no lo gi jų mo ky to jai vy rai, kai ku­rios kū no kul tū ros mo ky to jos. Vis dėl to ir šiuo at ve ju ky la grės mė per­ženg ti jė gos pa nau do ji mo ri bas“, – kal bė jo psi cho lo gė.

Pri va lo įsi kiš tiV. Voiš nie nė pa brė žė, kad no rint iš­

veng ti ne tin ka mo, ag re sy vaus moks­lei vių el ge sio rei kia ug dy ti vi suo ti nį

ne pa kan tu mą ir šį po žiū rį skleis ti per vi są bend ruo me nę: vai kus, mo ky to­jus, tė vus. „Ko va su ne tin ka mu el ge­siu nė ra vien mo ky to jo rei ka las. Vie­nas žmo gus nie ko ne pa da rys, čia bū­ti nas ko man di nis dar bas“, – tvir ti no ji.

Ki ta ver tus, kai ku rie mo ky to jai įsi­ti ki nę, kad ne rei kia kiš tis į moks lei vių tar pu sa vio san ty kius. Tei gia ma, esą jie pa tys tu ri su si for muo ti, o jei gu no­ri, te gul į tai ki ša si tė vai. „Kai lai ko­ma si to kios po zi ci jos, ne ga li ma ti kė­tis, kad vai kų san ty kiai sa vai me taps ci vi li zuo ti. Juk daž nai jie pa pras čiau­siai ne mo ka to da ry ti. To dėl at si ra dus prob le mų kas nors tu rė tų im tis ini cia­ty vos ir pa mo ky ti vai kus de ra mai spręs ti konf lik tus, bend rau ti tar pu sa­vy je, su si tar ti, pa sa ky ti „ne“. Kuo ge­riau jie mo kės iš reikš ti sa vo po rei kius ap lin kai pri im ti nais bū dais, tuo ma­žiau pa si tai kys ne tin ka mo el ge sio ap­raiš kų“, – pa žy mė jo psi cho lo gė.

V. Voiš nie nė ap gai les ta vo, kad spren džiant mo ki nių prob le mas pa si­gen da ma glau des nio mo ky to jų ir tė­vų bend ra dar bia vi mo. „Tas ry šys taip pa pras tai ne at si ras, jam su kur ti rei kia lai ko. De ja, kai ku rie mo ky to jai vis dar ne at si kra to įpro čio ma ny ti, kad jų žo dis yra pa sku ti nis. Ta čiau ir tė vai jau sie kia ly gia ver čio bend ra vi mo. To dėl da bar mo ky to jai ska ti na mi in­di vi dua liai su si tik ti su tė vais, kur ti tar pu sa vio san ty kius, pra tin ti juos prie mo kyk los, kad už mez gus san ty­kius bū tų ga li ma kal bė tis ir apie prob­le mas. Juk kal tin to jais ta pu siems pe­da go gams iš tie sų su dė tin ga įveik ti tė vų gy ny bą“, – aiš ki no V. Voiš nie nė.

Skun dų ne trūks taVai ko tei sių ap sau gos kon tro lie­

riaus vy res ny sis pa ta rė jas Egi di jus Mei lus pa brė žia – jų gau na mi skun­

dai aki vaiz džiai ro do, kad kon kre čio­se mo kyk lo se nė ra tin ka mos konf lik­tų spren di mo kul tū ros. „Mo ky to jai skun džia si, jog nie kaip ne pa vyks ta už megz ti bend ra dar bia vi mo su tė­vais, pri sik vies ti jų į mo kyk lą. Tuo me tu tė vai pa sa ko ja krei pę si į pe da­go gus dėl kon kre čios prob le mos, bet ne su lau kę tin ka mos pa gal bos. Dėl to kio ne su si kal bė ji mo at si ran da dar di des nė trin tis, abi ša lys kal ti na vie na ki tą, konf lik tas daž nai iš virs ta į dar di des nį, bet po zi ty vaus re zul ta to ne­pa sie kia ma. To kiais at ve jais tė vai pa­pras tai per ve da vai ką į ki tą mo kyk lą, mat konf lik tas su mo ky to jais ir mo­kyk los ad mi nis tra ci ja pa žen gia per­ne lyg to li“, – pa sa ko jo E. Mei lus. Tė vai sa vo žings nį daž niau siai ar gu­men tuo ja kerš to bai me, ma ny mu, kad pe da go gams ver ti nant jų vai ką lems sub jek ty vus po žiū ris.

E. Mei laus tei gi mu, į Vai ko tei sių kon tro lie riaus įstai gą krei pia ma si dėl mo ki nių pa ti ria mo psi cho lo gi nio ir fi­zi nio smur to, ne tei sė to vai kų pa ša li ni­mo iš mo kyk los, ne su teik tos ar ba ne­tin ka mai or ga ni zuo tos švie ti mo, psi­cho lo gi nės ar spe cia lio sios pe da go gi­nės pa gal bos. Skun džia ma si ir dėl to, kad mo ky to jai ne tin ka mai ver ti no mo ki nį, anot tė vų, „už si sė do“. Daž nai prie kaiš tau ja ma, jog pe da go gai ne rea­ga vo į smur to tarp mo ki nių at ve jus ar ba rea ga vo ne tin ka mai: ne at krei pė dė me sio, ne in for ma vo ki tų ins ti tu ci jų, vai ko tei sių ap sau gos sky rių, po li ci jos.

Jei ti riant to kius skun dus nu sta to­ma, kad mo ky to jo veiks mai ar ne vei­ki mas tu ri nu si kals ta mos vei kos po­žy mių, ga li bū ti pra dė tas iki teis mi nis ty ri mas, tai ko ma bau džia mo ji at sa­ko my bė. E. Mei lus ne slė pė, jog skun dai prieš pe da go gus, de ja, daž­niau bū na pa grįs ti nei ne pag rįs ti.•

„Skundai prieš pedagogus, deja, dažniau būna pagrįsti

nei nepagrįsti.“

Vilm

os V

oišn

ienė

s asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr

auka

Šian dien, lap kri čio 21­ąją, Na cio na li nė je dai lės ga le ri jo je vyks ta kas me ti nis na cio na li nio vai kų dai lės dar bų kon kur so „Pie šiam!“ fi na las.

Jį ini ci ja vo ir or ga ni zuo ja raš ti­nės, biu ro ir kom piu te ri nės tech ni­kos bei mo kyk los reik me nų pre ky­bos bend ro vė „Biu ro pa sau lis“, Dai lės mo ky to jų aso cia ci ja ir pie­ši mo, lip dy mo prie mo nių ga min to­jas „Co lo ri no Kids“. Na cio na li nė je dai lės ga le ri jo je su si rin kę 40 jau­nų jų dai li nin kų, sus kirs ty tų į 4 am­žiaus gru pes, sie kia įro dy ti, kad yra ge riau si sa vo am žiaus gru pė se. Pa­sak Dai lės mo ky to jų aso cia ci jos

pre zi den to Ri man to Ki sie liaus, kon kur so da ly viai nau do ja įvai rią pie ši mo tech ni ką. „Mėgs ta miau­sios prie mo nės – spal vo ti pieš tu kai, flo mas te riai, ak va re lė, krei de lės. Vy res nių jų gru pių vai kai nau do ja miš rią tech ni ką, gua šą, ak va re lę, pieš tu kus“, – tei gė jis. Šių me tų na­cio na li nia me vai kų dai lės dar bų kon kur se da ly va vo dar dau giau švie ti mo įstai gų nei anks tes nia me. At siųs ta be veik 4000 su pi lių („Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš­tys tės pi lys“) te ma su si ju sių pie ši­nių. Ren gi nys „Pie šiam!“ įgau na vis di des nį pa grei tį, tad ki tais me­tais vyk sian čia me kon kur se or ga ni­za to riai ti ki si su lauk ti dar dau giau

pie ši nių ir no ro da ly vau ti, pieš ti, lai mė ti! Dau giau in for ma ci jos – www.pie siam.lt.

Ar tė ja na cio na li nis Vin co Ku dir­kos dai ly raš čio kon kur sas „Ra­šom!“. 2015 me tų sau sį pra si dė­sian tis na cio na li nis dai ly raš čio kon­kur sas „Ra šom!“ – jau penk ta sis. Per jį bus iš rink ti ir ap do va no ti skir tin go se am žiaus gru pė se ge riau­siai pa si ro dę da ly viai. Kon kur se

ga li da ly vau ti vi si Lie tu vos ir už sie­nio gy ven to jai. Jie bus sus kirs ty ti į tris am žiaus gru pes: 3–6 kla sių moks lei viai, 7–12 kla sių moks lei­viai ir suau gu sie ji. No rin tie ji da ly­vau ti tu ri mė ly nai ra šan čiu par ke riu per ra šy ti or ga ni za to rių par ink tus teks tus, ku rie skel bia mi Lie tu vių kal bos ins ti tu to ir UAB „Biu ro pa­sau lis“ tink la la piuo se (www.lki.lt ir www.biu ro pa sau lis.lt). Iš kiek vie­nos da ly vių gru pės bus iš rink ta po 10 dai liau siai ra šan čių jų. Jie pa teks į an trą jį kon kur so eta pą. Ko mi si ja, ver tin da ma dar bus, at siž velgs į teks to iš si dės ty mą, raš to aiš ku mą ir to ly gu mą, dar bo es te ti ką bei tai syk­lin gu mą. Or ga ni za to riai įspė ja – dar bai su kal bos klai do mis ne bus ver ti na mi. Dai ly raš čio kon kur so fi na las vyks Vil niu je ko vo pra džio­je. Vi si kon kur so fi na lo da ly viai bus ap do va no ti ra šy mo prie mo nė­mis „Par ker“ ir sal du my nais, o lai­min gų jų lau kia pui kūs pri zai! Dau­giau in for ma ci jos – www.ra som.lt.

Kaip tei gia kon kur sų „Pie šiam!“ ir „Ra šom!“ ini cia to rius, raš ti nės reik­me nų pre ky bos bend ro vės „Biu ro pa­sau lis“ ge ne ra li nis di rek to rius Ar tū ras Tu mi nas, šie pro jek tai to bu li na tiek vai kų, tiek suau gu sių jų ge bė ji mus, lei džia vi siems nau din gai pra leis ti lai­ką, pa si sem ti ži nių, idė jų, pa de da to­bu lė ti, mąs ty ti ki taip, ne kas die niš kai, pri tai ky ti įgy tas ži nias pra kti ko je, suar ti na vi sus bend ram tiks lui – tap ti gra žes niems, pro tin ges niems, ak ty­ves niems... ir da liau ra šan tiems. „Nuo šir džiai dė ko ja me vi siems, ku rie da ly va vo ir ke ti na at ei ty je da ly vau ti bend ro vės „Biu ro pa sau lis“ or ga ni­zuo ja muo se šiuo se bei nau juo se vi­suo me ni niuo se pro jek tuo se“, – lin kė­jo sėk mės A. Tu mi nas.•

Nacionaliniai konkursai pažadina genijus

Dailyraščio konkurso akimirka Lietuvos mokslų akademijoje.„Biuro pasaulio“ archyvo nuotraukos

Užs. AR-2435

Mokykla 2014

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Šį ru de nį Ša kiuo se du ris at vė rė pir mo ji Lie tu vo je cir ko mo kyk la. Kol kas ji vei kia kaip Ša kių kul tū ros cen tro pa da li nys, bet jos veik lą il gai niui sie kia ma iš plės ti, kad mo kyk lo je cir ko me no pa slap čių mo ky tų si vai kai iš vi sos Lie tu vos.

Ša kių ra jo no sa vi val dy bė ne prieš ta rau ja, kad cir ko mo kyk la tap tų ne for ma lio jo ug dy mo įstai ga, tad be li ko gau ti Švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri jos (ŠMM) akre di ta ci ją ir su kur ti rei kia­mą ma te ria li nę ba zę.

Stu di jos ne už te koVie nas gar sio sios cir ko stu di jos „Šyp se na“

va do vų Ša kių kul tū ros cen tro di rek to rius Rai­mon das Ja nu še vi čius LŽ tei gė, kad įsteig ti cir­ko mo kyk lą pri rei kė ke le rių me tų. Drau ge su žmo na Ita na jo prieš de šimt me tį su bur ta cir ko stu di ja jau se niai „iš au go sa vo marš ki nė lius“. „Dirb da mi su vai kais ir jau nuo liais ma to me, kad il giau „vir ti sa vo barš čiuo se“ ne be ga li me. Vai kams rei kia to les nio to bu lė ji mo ir juos ga li­ma par uoš ti pro fe sio na liam dar bui. Ta čiau dvie se su žmo na to pa da ry ti ne iš ga li me, mat rei kia cho reog ra fų, ki tų sri čių spe cia lis tų pa mo­kų“, – kal bė jo R. Ja nu še vi čius. Jis pri pa ži no, kad kol kas vai kams su tei kia mi tik mi ni ma lūs cir ko me no pra dme nys, o vai kai jau rei ka lau ja dau giau.

Nors cir ko mo kyk la kol kas gy vuo ja ne kaip ug dy mo įstai ga, ta čiau sten gia ma si ly giuo tis bū tent į to kios įstai gos veik lą: va sa rą vai kams ren gia mos spe cia lios sto vyk los, jie ne tik su pa­žin di na mi su cir ko me no pa slap ti mis, už siė mi­mus ve da ir ba le to mo ky to jai, gim nas ti kos tre­ne riai. To dėl jau nų jų cir ko ar tis tų ko lek ty vas ne kar tą ta po įvai rių tarp tau ti nių fes ti va lių ir kon­kur sų nu ga lė to ju ar lau rea tu. Ne vie nas bu vęs

cir ko stu di jos auk lė ti nis yra pa si rin kęs pro fe­sio na laus cir ko ar tis to ke lią, dir ba gar siau siuo­se Eu ro pos cir kų ko lek ty vuo se.

Prob le ma – spe cia lis tų trū ku masŠa kių cir ko stu di jai nuo šio ru dens ta pus cir­

ko mo kyk la, jos va do vus užk lu po rū pes čių la­vi na, mat no rint gau ti ŠMM akre di ta ci ją mo­kyk lai kaip ug dy mo įstai gai rei kia su bur ti pe­da go gų ko lek ty vą. De ja, pri si vi lio ti spe cia lis tų į pro vin ci ją, kaip tei gė R. Ja nu še vi čius, nė ra taip pa pras ta. Juo lab kad mo kyk la ne iš ga li jiems pa siū ly ti 3 ar 5 tūkst. at ly gi ni mo. „Kva­li fi kuo tų gim nas ti kos, akro ba ti kos spe cia lis tų var gais ne ga lais dar ga li ma ras ti, ta čiau pri vi­lio ti aukš tą kva li fi ka ci ją tu rin tį kla si ki nio ba le­to mo ky to ją yra ne pap ras tai sun ku“, – pri si pa­ži no Ša kių kul tū ros cen tro di rek to rius. Jis tvir­

ti no, kad ne kiek vie nas bu vęs ge ras sa vo sri ties pro fe sio na las ga li bū ti ir ge ras pe da go gas.

Ma te ria li nė ba zė cir ko mo kyk lai, anot R. Ja­nu še vi čiaus, jau yra. Jai yra skir tas 1967 me tais sta ty tas jau ku ris lai kas ne be vei kian čio ki no tea tro „Jau nys tė“ pa sta tas. Šiuo me tu ja me įreng tos tik bū ti nos re pe ti ci jų sa lės, o tam, kad ja me ga lė tų įsi kur ti mo kyk la, pa sta tą rei kė tų ne tik re no vuo ti, bet ir re kons truo ti, t. y. pa tal pas pri tai ky ti bū tent cir ko mo kyk los reik mėms:

įreng ti gim nas ti kos duo bes bei ta ke lius, cho­reog ra fi jos sa lę. „Rei kė tų įreng ti ir ke le tą kam­ba rių at vyks tan tiems pe da go gams, kad šie tu rė­tų kur per nak vo ti. Sva jo ja me ir apie ne di de lį bend ra bu tį ar nors at ski rus kam ba rius ta len tin­giems moks lei viams, kad jie ga lė tų lai ki nai gy­ven ti. Bend ro jo la vi ni mo da ly kų mo ky tų si Ša­kių mo kyk lo se, o pas mus gi lin tų cir ko me no ži nias“, – tei gė R. Ja nu še vi čius, ne slėp da mas, kad cir kui ga bių vai kų su ras ti ne sun ku ne tik Ša­kių ar ap lin ki niuo se ra jo nuo se, bet ir vi so je Lie­tu vo je. Te rei kia ma te ria li nės ba zės jiems ug dy ti.

Šiuo me tu Ša kių cir ko mo kyk lą lan ko per 70 ne tik vai kų, bet ir pil na me tys tės su lau ku sių jau nuo lių. Šie – bu vę cir ko stu di jos ar tis tai, be­si mo kan tys ki tuo se ša lies mies tuo se ir jau ne­ga lin tys gy ven ti be cir ko.

Val džia re mia idė jąŠa kių ra jo no me ras Juo zas Ber ta šius LŽ ti ki­

no, kad ra jo no sa vi val dy bė ne tik tam pri ta ria, bet ir vi sa pu siš kai pa lai ko cir ko mo kyk los kū ri mo min tį, ki taip sa vi val dy bės ta ry ba va sa rą ne bū tų pri ėmu si spren di mo steig ti ją Ša kiuo se. Tie sa, ne kaip sa va ran kiš ką įstai gą, bet kol kas kaip Ša kių kul tū ros cen tro pa da li nį. „Cir ko mo kyk lai ne tik sky rė me bu vu sio „Jau nys tės“ ki no tea tro pa sta tą, bet ir fi nan suo ja me tri jų cir ko mo kyk los dar buo­to jų eta tų iš lai ky mą“, – tei gė J. Ber ta šius.

Me ras ža dė jo ir at ei ty je par em ti cir ko mo­kyk lą, nes tai vie na iš įstai gų, rep re zen tuo jan čių ir gar si nan čių Ša kių ra jo ną ne tik Lie tu vo je, bet ir ki to se vals ty bė se. Tad, J. Ber ta šiaus įsi ti ki ni­mu, ne leis ti plė to tis vie nin te lei vi so se tri jo se Bal ti jos ša ly se Ša kių cir ko mo kyk lai bū tų ne­do va no ti na klai da, nors stu di ją lan ko ir vai kai iš ap lin ki nių ra jo nų, ke le tas vai kų va ži nė ja net iš Ma ri jam po lės.

„Kiek tik ga lė si me, pa dė si me šiai mo kyk lai aug ti, nes ji tu ri to kią tei sę ir ga li my bes. Mė gė jiš­ko cir ko tra di ci jas bū ti na at gai vin ti, nes anks čiau mė gė jiš ko cir ko gru pės vei kė ne tik Ša kiuo se, bet ir Ku dir kos Nau mies ty je“, – ti ki no me ras.•

Gabūs vaikai buriami po cirko kupolu

Arčiau šiuolaikiškų technologijų

Ži nių ir tech ni kos am žiu je au to ma ti zuo tos tech no lo gi jos kei čia žmo nių dar bo ir gy ve ni mo bū dą bei są ly gas.

Kiek vie ną die ną mes nau do ja mės dau gy be au to ma ti zuo tų tech ni nių sis­te mų: es ka la to riais, du rų au to ma ti nio ati da ry mo įran ga, ban ko ma tais, par­duo tu vių ka sų apa ra tų kon ve je riais, pa tal pų šil dy mo, vė di ni mo, apš vie ti­mo val dy mo au to ma ti nė mis sis te mo­mis, gau sy be au to ma ti nių bui ti nių įren gi nių ir t. t. Šiuo lai kiš kos tech no­

lo gi jos in teg ruo ja mos į mū sų bui tį, dar bo ap lin ką, to dėl mi ni ma lių tech­ni nių ži nių bei ge bė ji mų po rei kis da­ro si vis ak tua les nis. Bet ku ri ap lin ka rei ka lau ja kū ry biš kų, tech niš kai iš si­la vi nu sių žmo nių, ku rie ga li lanks čiai rea guo ti į nuo lat be si vys tan čią tech­no lo gi nę ap lin ką. Tai ke lia spe cia lių rei ka la vi mų ir bend ra jam tech ni niam iš si la vi ni mui, ku rio pa grin dai įgy ja­mi mo kyk lo se.

Šiuo lai kiš kos au to ma ti zuo tos tech no lo gi jos su jun gia elek tros, me­cha ni kos in ži ne ri ją, in for ma ti ką ir ki tas tech ni nes sri tis.

Dar vie nas la bai svar bus as pek tas – tech no lo gi jų po pu lia ri ni mas pa de­dant keis ti se nus ste reo ti pus, par­odant nau jų tech no lo gi jų ga li my bes, jų pa trauk lu mą, kū ry bos ga li my bes ir tai ky mo bei vys ty mo per spek ty vas.

Mo kyk los, tu rė da mos ga li my bę ne tik vi sa tai teo riš kai aiš kin ti, bet ir pa­de mons truo ti bei su da ry ti ga li my bes mo ki niams pa tiems iš ban dy ti įvai­rius tech no lo gi nius įren gi nius, ga lė tų ne tik leng viau įveik ti nau jus iš šū­kius, bet ir pa ilius truo ti dau ge lį teo­riš kai nag ri nė ja mų te mų, vys ty ti mo ki nių ge bė ji mus, par ody ti

ry šius tarp įvai rių da ly kų: ma te ma ti­kos, fi zi kos, in for ma ti kos, che mi jos, tech no lo gi jų ir t. t. La bo ra to ri nė įran­ga taip pat ska ti na do mė ji mą si, su tei­kia kū ry bi nių im pul sų bei pa de da ge riau iš mok ti teo ri nį kur są.

„Fes to“ siū lo mo kyk loms la bo ra­to ri nę įran gą, skir tą fi zi kos, in for ma­ti kos, tech no lo gi jų bei che mi jos pa­mo koms. Kar tu su la bo ra to ri ne įran­ga pa tei kia mos ir mo ky mo prie mo­nės – teo ri nė me džia ga, pra kti nių

dar bų už duo tys, tech ni nė in for ma ci­ja. Su „Fes to“ la bo ra to ri ne įran ga, skir ta mo kyk loms, ga li ma su si pa žin­ti š.m. lap kri čio 21–23 d. „Li tex po“ par odų rū muo se vyks tan čio je par­odo je „Mo kyk la 2014“, mū sų sten de 4.31 (4­oje sa lė je). Ma lo niai kvie čia­me ap si lan ky ti.

Taip pat mo ky to jai ga lės už si re­gis truo ti į „Fes to“ or ga ni zuo ja mus se mi na rus Kau ne, Pa ne vė žy je ir Klai pė do je. •UAB „Fes to“ di dak ti kos va do vas

Dr. ALEK SAND RAS KIR KA

Mokiniai atlieka praktinę užduotį. / „Fes to“ nuotrauka

Šiuo metu Šakių cirko mokyklą lanko per 70

ne tik vaikų, bet ir pilnametystės

sulaukusių jaunuolių.

Šaki

ų ci

rko

mok

yklo

s arc

hyvo

nuo

trau

ka

Užs. AR-2433

12 2014 11 21

Mokykla 2014

MONIKA STATKUTĖ

Lei dyk la „Švie sa“ par en gė nau­ją komp lek tų, skir tų mo ky mui­si ti riant, se ri ją „At rask“. Juo se me džia ga pa tei kia ma taip, kad mo ki nys at lik tų už duo tis sa va­ran kiš kai, pa ma žu pats iš siaiš­kin tų vie no ar ki to įvy kio prie žas tis, iš skir tų pa sek mes, mo kė tų jas sie ti su ki to įvy kio prie žas ti mis bei pa sek mė mis, tai yra mo ky tų si tir da mas.

Pa sta rų jų me tų bend ro jo ug dy mo ir eg za mi nų prog ra mo se, taip pat at­lie kant tarp tau ti nius ir na cio na li nius mo ki nių pa sie ki mų ty ri mus daug dė­me sio ski ria ma kri ti nio mąs ty mo, prob le mų spren di mo, bend ra vi mo ir bend ra dar bia vi mo ge bė ji mams bei in for ma ci nių ir ko mu ni ka ci nių tech­no lo gi jų tai ky mo įgū džiams ug dy ti.

Nau jau si Lie tu vos mo ki nių skai ty­mo ge bė ji mo ty ri mai (PIRLS, 2011) ro do, kad lie tu viai, pa ly gin ti su ge­res nius re zul ta tus de mons tra vu sių

ša lių (Ru si ja, Šiau rės Ai ri ja, JAV, Ang li ja) mo ki niais, yra stip res ni ma­žes nių ge bė ji mų rei ka lau jan čio se – in for ma ci jos su ra di mo, tie sio gi nių iš va dų da ry mo – sri ty se. Ta čiau jie pa si žy mi ge ro kai pra stes niais re zul­ta tais to se sri ty se, kur rei kia di des nių ge bė ji mų – in terp re ta vi mo, in teg ra­vi mo, įver ti ni mo. Ir šie re zul ta tai kas­met vis pra stė ja. Bū tent šiuos ge bė ji­mus la vin ti pa de da se ri jos „A trask“ mo ky mo si komp lek tai.

Lei dyk los „Švie sa“ ug dy mo me to­di kos gru pės va do vė Li na Vi ro ze ro­vie nė pa sa ko jo, kad prieš ren giant se ri ją „At rask“ bu vo ana li zuo ja mi tarp tau ti nių mo ki nių pa sie ki mų ty ri­mų re zul ta tai ir prob le ma ti ka, švie ti­mo ten den ci jos. Do mė ta si, kaip mo­ki nys ge riau siai iš moks ta, t. y. įgy ja da ly ki nių ir bend rų jų ži nių bei ge bė­ji mų, ko kios mo ky mo si me to di kos yra veiks min gos.

Par en gus kon cep ci ją bu vo vyk do­mas ban do ma sis pro jek tas – su kur ti pir mie ji is to ri jos, geog ra fi jos ir mu zi­kos mo ky mo si prie mo nių komp lek tai. „Pir mie ji „At rask“ se ri jos mo ky mo si

komp lek tai kaip ban do mie ji pro jek tai bu vo iš ban dy ti Vil niaus, Kau no, Pa­kruo jo, Ro kiš kio, Jo na vos, Pa ne vė žio ir Klai pė dos mo kyk lo se. Ty ri me da ly­va vo 12 mo ky to jų ir 272 mo ki niai. Šiuo ty ri mu sie kė me iš siaiš kin ti mo­ky mo si ti riant me to di kos pri tai ky mo ga li my bes ir veiks min gu mą is to ri jos bei geog ra fi jos pa mo ko se, ren gia mų komp lek tų tu ri nio bei struk tū ros ko­ky bę. Ban do ma ja me pro jek te da ly va­vę mo ky to jai bei mo ki niai „At rask“

me to di ką įver ti no pa lan kiai, mo ky­mo si komp lek tą įvar di jo kaip šiuo lai­kiš ką, ati tin kan tį moks lei vių am žių, pa de dan tį ug dy ti mo ki nių ge bė ji mą mo ky tis pa tiems, da ry ti įžval gas, api­bend ri ni mus, kel ti klau si mus. Ban do­mo jo pro jek to da ly viams taip pat pa­ti ko nuo sek li už duo čių pa tei ki mo sis te ma bei aiš ki, tiks lin ga „At rask“ mo ky mo si komp lek te in teg ruo ta

įsiver ti ni mo sis te ma. At siž vel gę į mo­ky to jų pa sta bas ir siū ly mus kai ką pa­to bu li no me“, – sa kė L. Vi ro ze ro vie nė.

Anot ug dy mo me to di kos gru pės va do vės, nau jo ji me to di ka – lyg „ap­vers tas“ mo ky ma sis: mo ki nys yra ak ty vus nuo pat pa mo kos pra džios, daug dir ba pra ktiš kai, ke lia klau si­mus, dis ku tuo ja su gru pe, dir ba su įvai riais šal ti niais, ieš ko duo me nų ir juos ap do ro ja, pa tei kia iš va das. Jei rei kia teo ri nių ži nių, skai to va do vė lį,

ieš ko in ter ne te, kon sul tuo ja si su mo­ky to ju ar kla sės drau gais. Su teo ri ne me džia ga mo ki nys ga li bū ti su si pa ži­nęs iš anks to na mie, o kla sė je už sii­ma ti ria mą ja, pra kti ne ar kū ry bi ne veik la – dir ba su spe cia liai par eng tu už duo čių są siu vi niu. Mo ky to jas or­ga ni zuo ja dar bą, su tei kia nuo ro das, kur ieš ko ti rei kia mos in for ma ci jos, dir ba lyg mo de ra to rius.

Se ri ja bu vo ku ria ma at siž vel giant į da bar ti nės moks lei vių kar tos, taip pat va di na mos Z kar ta, ypa tu mus – tai šian die ni niai vai kai ir jau nuo liai, di­džią ją gy ve ni mo da lį pra lei džian tys in ter ne te ir į su pan tį pa sau lį žvel gian­tys ki taip nei prieš juos bu vu sių kar tų at sto vai. Ši kar ta vie nu me tu ge ba ap­do ro ti di de lį in for ma ci jos kie kį ir, prieš in gai nei ki tos kar tos, pui kiai at­lik ti ke lis dar bus vie nu me tu. Švie ti mo sri ties at sto vai pa ste bi, kad šiuo lai ki­nė je vi suo me nė je, kur vy rau ja in for­ma ci jos per tek lius, moks lei vių mo ty­va vi mas tam pa vis di des niu iš šū kiu.

Mo ky mo si komp lek tų se ri jos „At­rask“ pa grin dą su da ro už duo čių są­siu vi nis („Jau no jo is to ri ko už ra šai“, „Jau no jo geog ra fo už ra šai“, „Jau no jo me lo ma no už ra šai“), skait me ni niai iš tek liai, in te rak ty vi mo ky to jo kny ga ir va do vė lis. Pa gal nau ją ją me to di ką par eng ti ir iš leis ti is to ri jos 5 kla sei, geog ra fi jos 6 kla sei, mu zi kos 9 kla sei mo ky mo si komp lek tai, ren gia mi tęs­ti niai komp lek tai šių da ly kų, iš ban­do ma nau jai ren gia mų komp lek tų me džia ga.•

Mokymosi komplektų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai

ištekliai, interaktyvi mokytojo knyga ir vadovėlis.

Nauji mokymosi komplektai „Atrask“

Užs. AR-10018

2014 11 21 13