100 Istorinių Vilniaus Akcentų - Made in Vilnius - Vilniaus Naujienų Portalas, Gyvenimas, Stilius, Žmonės, Renginiai

10/04/14 09:08100 istorini Vilniaus akcent - Made in Vilnius - Vilniaus naujien portalas, gyvenimas, stilius, mons, renginiai.

Page 1 of 79http://www.madeinvilnius.com/lt/vilniaus-miesto-studija/100-istoriniu-vilniaus-akcentu/i/#.U0UWU72XG6s.facebook

English

Paieka

VilniusNaujienosGyvenimasKultraMaistasStiliusventsRenginiaiGalerijaemlapisVilniaus miesto studijaPravda KvartalasAtsiduok VilniuiKino Pavasaris 2014

100 istorini Vilniaus akcent2014-04-07Balandio 7 d. rengiama 5-toji LUNI lkelion i ciklo "100 istorini Vilniaus akcent". Kelioni tikslas atrastiistorinius miesto akcentus, kuri paprastai nepastebime. Tai ilikusios architektros detals ir nam dekoroelementai, garsi gimini herbai ir nam statybos datos, senos atminimo lentels ir uraai ant sien, mantrios tiltir balkon grotels, priekariniai kanalizacijos liukai ir vtrungs, skulptrls ir puoybos fragmentai...

Kelions rengiamos pasidaryk pats principu. marrut bus trauktos tos istorinius akcentus yminios vietos,kurias pasilys patys dalyviai.Daugiau apie kelion:http://www.luni.lt/luni-vilnius/860-2014-04-07-luni-vilnius-5-toji-luni-kelione-100-istoriniu-vilniaus-akcentu

Js dmesiui kelioni galerija:

ShareShareShareShare



Ant tilto per Vilnel iliks Vilniaus gubernijos herbas, patvirtintas 1845 m. (Vytis su Rusijos imperijos karna).

LMA Vrublevski bibliotekos cokolyje iliks raas, ymintis 1931 m. potvynio dat ir vandens pakilimo aukt.



Skvere alia Katedros pastatyta neprasta skulptra dailininkui Mstislavui Dobuinskiui (18751957) atminti.

Neries kranto aptvaras, kuriam panaudoti 1932 m. nutiesto siaurojo geleinkelio bgiai.



Priekarinis skelbim stulpas Maironio gatvje.



Sena poeto V. Sirokomls atminimo lentel Barboros Radvilaits gatvje: Tu zakoczy ywot WadysawSyrokomla, 3/15 wrzenia 1862 r.



Dl vertimo klaidos ragais papuota Mozs skulptra Katedros priekinio fasado nioje.

Ant v. Kazimiero koplyios sienos matome modifikuot Abiej taut respublikos (epospolitos) herb -vienintel tok Vilniaus gatvse. Greta LDK simbolio Vyio pavaizduotas Lenkijos karalysts simbolis Baltasiserelis, o ant pastarojo krtins - Vaz gimins herbas jav pdas. Apaioje po skydu galima ivysti Auksins Vilnos



ordin vien i garbingiausi to meto apdovanojim, nors karalaitis Kazimieras juo ir nebuvo apdovanotas.

Lenkijos karaliaus Jogailos ir v. Romos imperatoriaus Alberto II Habsburgo ankas Kazimieras Jogailaitis(Kazimierz Jagielloczyk) buvo silpnos sveikatos ir mir sulauks vos 25-eri met. Gims ir augs Krokuvoje,prie pat mirt jis pusmeiui apsilank Vilniuje. Mir 1484 m. Gardino pilyje nuo diovos. ventuoju ir Lietuvosglobju paskelbtas politiniais sumetimais. Mat XVII a. pradioje LDK neturjo n vieno i jos kilusio ventojo,nors buvo apkriktyta jau daugiau kaip prie du imtus met. 1602 m. Kazimier oficialiai pripainus ventuoju,Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza (Zygmunt III Waza) pradjo statyti jo palaikams deram koplyi,kuri suprojektavo architektas Matteo Castello. v. Kazimieras iki iol yra vienintelis oficialiai kanonizuotasLietuvos ventasis.

Daugelio pamirta Vlado Vildino skulptra Lietuvika balad, 1973.



Vir jimo "senus" Valdov rmus pavaizduotas "naujas" Vyio variantas, 1991 m. rugsjo 4 d. sukurtas ArvydoKadailio.

Gedimino kalno papdje, netoli keltuvo (Arsenalo g. 3) stovinti akmenin moters skulptra, vadinama "Polovecobaba" (" "), 1908 ar 1909 m. atgabenta i Ukrainos, Berdievo apylinki. Priekariu ji buvosaugoma Vilniaus universiteto archeologijos muziejuje.



okolad smaguriaujantys mekiukai. Ilikusi 1908 m. rengtos bankininko Ovsiejaus Bunimoviiaus saldainiparduotuvs "Viktorija" (dab. Gedimino pr. 2) puoybos detal.



onin bonifrat banyios siena. Nioje vir dur - vienuol (?) vaizduojanti statull. Diugo Katino krinys Sukurtas imituojant baroko stilistik ir patupdytas ten nelabai legaliai.



raas bonifrat vienuolyno sienoje, bylojantis, kad 1543 m. Vilniaus vyskupas kunigaiktis Povilas Olanskis iojevietoje pastatydino v. Kryiaus koplyi. Prieais esanioj sienoje ilik j mryto neinomo antkapiniopaminklo kontrai.

aligatvio plytels Labdari g. 3 vidiniame kieme su uraais "T. SZOPA, K.ZIMMERMAN, WILNO".



1807 m. - Vilniaus labdarybs draugijos steigimo metai. Tais paiais metais kieme prie Vilniaus gatvs V.Puslovskio lomis buvo pastatyta koplyia, ilikusi iki i dien.

Vilniaus gatvs nyktukai (Vilniaus g. 31) gyvenamajame name, kuris nuo 1857 m. priklaus K. Jelenskiui, nuo1897 m. S. Minkovskiui.



Trys grifonai tupiVilniaus g. 22 ant 1911 m. pastatyt labdarybs rm stogo.



Kaukole papuota J. L. Chreptaviiaus epitafija ant v. Jon banyios sienos Pilies gatvje: "NemirtingajamDievui paliekam itose Mergels Marijos Loretaniets sienose sudtus emaitijos kateliono tetos AnosChreptaviits-Kripinovos, Naugarduko kateliono monos Romerits-Chreptaviiens ir dukros MarijanosChreptaviits pelenus. iuos odius 1759 m. paliep ikalti Naugarduko katelionas Jonas LiutaurasChreptaviius, kad pamalds praeiviai atodsiu atmint jo lides."



Namas v. Jono g. 7, apie kurio savinink byloja jau neveikanio restorano ikaba. Mrininkas Jurgis Ertlis (JerzyErtli, g. 1625 m. Tirolyje, m. 1697 m. Vilniuje) labai pigiai nusipirko nam i v. Jon banyios klebono B.Ladziko, paadjs iam nuremontuoti banyi.



Drgms paeista barokin freska Giltin prie kryiaus" Dominkon banyios koridoriaus sienoje. eioskoridoriaus frestos nutapytos neinom autori XVIII a. viduryje. 1898-1899 m. senosios freskos pertapytosrykesnmis spalvomis.



Meils tunel saugantis angeliukas (Prancikon g. kieme).



Apleistas namas Prancikon g. kieme su urau "Pogotowie Ratunkowe" ("Greitoji pagalba"). Greitosios pagalbostarnyba Vilniuje buvo kurta 1902 metais dominikon vienuolyne, nuo 1922-1923 m. ji veik iame pastate.

Muravjovas Vilniuje? Nuo 1898 m. prieais dabartin prezidentr stovjs paminklas Koriku pramintam grafuiMichailui Muravjovui 1915 m. buvo demontuotas ir ivetas Rusij, taiau Muravjovo atvaizdas Vilniuje, atrodo,iliko iki pat i dien. iaurj Vilniaus generalgubernatori M. Muravjov primena viena i eki bareljefiniploki, papildani G. Jokubonio 1984 m. sukurt paminkl Adomui Mickeviiui Maironio gatvje. iosplokts, 1932 m. sukurtos lenk skulptoriaus Henriko Kunos (Henryk Kuna), vaizduoja scenas i AdomoMickeviiaus poemos Dziady (Vlins). Deiniojoje ploktje, pavadintoje U Senatora (Pas senatori),matome generolo antpeiais pasipuous stambi veido bruo vyrik, itin primenant M. Muravjov.



Mslingi v. Onos banyios enklai. Geleimi kaustytas v. Onos banyios duris puoia velni primenantiraguota btyb ir dvi ird ryjanios gyvats. XVIII a. Vilniaus jzuito istoriko Adomo Ignaco Naramovskioknygoje Sarmat istorijos vaizdas (Facies rerum Sarmaticarum, 17241726) urayta legenda apie meistr irpameistr. Legenda byloja apie Onos banyios meistr, kuris tar, kad pastatyti toki grai banyi gali tikvelnias ir dl to nuud jam padjus pameistr ent. Sakoma, kad vienoje v. Onos banyios sienos vietoje yramrytos dvi plytos su meistr enklais (yra linkusi manyti, kad ie enklai meistro ir pameistrio). i enklkol kas niekam nepavyko iifruoti ir identifikuoti.



v. Onos banyios ir zakristijos durys paymtos raidmis "S" ir "A". Lotynik raidi S ir A derinys taiv.Onos monograma ("Sancta Anna")



Antisemitin memorialin lenta Bernardin banyioje, liudijanti vidurami krikioni prietarus. 1592 m.Bernardin banyioje palaidotas neva yd nuudytas septynmetis Simonas, apie k byloja 1623 m. banyiosviduje (kairje pusje prie jimo) mryta memorialin plokt. Joje lotyn ir lenk kalbomis parayta:"Atminimui kilmingo berniuko Simono Kierelio, kilusio i Vilniaus, septintais gyvenimo metais yd iauriausiaiimtu septyniasdeimia aizd nudaigoto, ios banyios kampe 1592 metais palaidoto. rengta i geradari auk1623 metais." Dl 170 aizd mirs berniukas krikioni buvo paskelbtas palaimintuoju kankiniu.



Marijonos Puzinaits-Nagurskiens epitafija ant bernardin banyios sienos skelbia, kad 1779 m. priebanytyjepalaidota emaitijos pakamario Jokbo Ignoto Nagurskio (Jakub Ignacy Nagurski) mona Maryannie z PuzynowNagurskiey.



Juodi Vilniaus angelai. Prij prie v. Jon banyios ir uvert galvas (geriausia irti i Naruio kiemo)pamatysite anr banyios sdinius du juodus angelus. Angelai gerokai papilkjo ir pajuodavo nuo laiko, taiauapie j atsiradim byloja ir viena Vilniaus legenda: Sukr Dievas daug balt angel ir du juodus. iedu visnusileisdavo i auktybi monms padti, bet mons, juos pamat, isigsdavo pagalvoj, kad ia velnio sistipadarai. Galiausiai trko tiems dviems angelams kantryb ir nujo jie Dievui pasisksti. Pagailjo j Dievas irpasodino ant v. Jon banyios, kad i auktai vilnieius saugot.

Melsva Marijos statull Pilies g. 32 kiemelyje. XVIII a. kiemelis ir j supantys pastatai priklaus burmistruiLechaviiui ir jo palikuonims. XIX a. pirmojoje pusje ia buvo filaret lankoma kavin Viktorija, dvi vynins.XIX a. pabaigoje nam sigijo Riomeriai. domu tai, kad XX a. pradioje ir viduryje Marijos statulos po stogeliunebuvo.



Sena lentel Bostovski rm kieme (Universiteto g. 2 / Dominikon g. 18). Lentel rengta 1769 m., kai iermai buvo restauruoti pagal architekto Knakfuso projekt. Joje lenk kalba urayta: Kiprijonas PauliusBostovskis, Trak vaivada, Amenos, Medilo, Bistryios, Daug, Varnos, Apso, Subaiaus seninas, iuos rmusnuo pamat imrijo. Po gaisro Jonas Vladislovas, Trak katelionas, Medilo, Bistryios, Daug, Varnos,Subaiaus seninas restauravo. Juozapas Bostovskis, LDK didysis ratininkas, Medilo, Bistryios seninas



ubaig. Po gaisro 1760 metais Sanislovas Bostovskis, Livonijos vaivada, v. Andriaus ordino kavalierius,Propoisko, Bistryios, Radokovii seninas pradjo atnaujinti. Jo brolis Paulius Ksaveras Bostovskis, LDKdidysis ratininkas, v. Stanislovo ordino kavalierius, Vilniaus kanauninkas, nuo 1761 m. patais, kur buvomanoma, architektr, imrijo nuo pamat oficinas, vis ior ir vid ipuo ir visikai ubaig 1769 metais.

Raguio akmuo - ventasisdubuo ar girnapus? alia ventosios kankins Paraskevos cerkvs stovi Latako g. nam pamatuose atrastasRaguio akmuo, dl kurio paskirties ginijamasi iki iol. ventviets su ritinio formos dubenuotaisiais akmenimisatliko maiausiai dvejopas, su dievu Perknu sietinas funkcijas: lygiai horizontaliai pastatyto akmens dubenyjerinkosi ventu laikytas vanduo, o alia akmens buvo krenama venta ugnis. Vis dlto Raguio akmuo nra tipikasmintos kulto akmen grups atstovas: skiriasi jo geologin sandara (vietoj smulkiagrdio melsvo turt btistambiagrdis rausvas granitas) ir dubens skersmuo (turt bti apie 50 cm vietoj 20 cm). Interpretacija girn temataip pat abejotina. Girnoms paprastai buvo parenkami vidutinio ir stambaus grdtumo rausvi granitai. I vis kitLatako g. namo pamatuose rast tipik girnapusi (apie 15 vnt.) Raguio akmuo isiskiria tiek forma, tiek dydiu.



Atminimo lentels, 1865 m. pritvirtintos prie v. Paraskevos cerkvs (Didioji g. 2) iaurinio fasado. Jose raoma:

i staiatiki cerkv yra pirmoji krikionika ventov Vilniuje. Ji pastatyta pagonikos Raguio staboventviets vietoje 1345 m. lietuvi ir rus didiojo kunigaikio Algirdo monos Marijos Jaroslavnos, Vitebskokunigaiktyts, ir pavsta ventajai kankinei Paraskevai, vadinamai Piatnica.

Dievo malone i cerkv prikelta i griuvsi ir atkurta dabartiniu pavidalu 1865 m., valdant maloningiausiajamimperatoriui Aleksandrui II, visos Rusijos patvaldiui, palaiminus jo ventenybei Josifui, Lietuvos ir Vilniausmetropolitui, buvusio iaurs Vakar krato vyriausiojo virininko grafo M. N. Muravjovo rpesiu, vadovaujant jopdiniui generolui adjutantui K. N. fon Kaufmanui ir Vilniaus gubernatoriui S. O. Paniutinui.

ioje cerkvje imperatorius Petras Didysis 1705 m. dalyvavo padkos pamaldose u pasiekt pergal prie KarloXII kariuomen, padovanojo jai vliav, gyt toje pergalje prie vedus ir pakriktijo afrikiet Hanibal, ymausms poeto A. S. Pukino senel.



Atminimo lentels, 1845 m. pritvirtintos prie v. Nikolajaus Stebukladario cerkvs (Didioji g. 12). Jose raoma:

v. Nikolajaus cerkv pati seniausia Vilniuje, todl atskirti nuo kit Nikolajaus [vardu pavadint] buvo vadinamaDidija. Antroji Algirdo mona Julijana Aleksandrovna, Tvers kunigaiktyt, apie 1350 metus vietoje medinspastat mrin. 1514 metais kunigaiktis Konstantinas Ivanoviius Ostrogikis i naujo j atstat nuo pamat.Unijos laikais apgailtinai suniokota, ji 1865 metais Michailo Nikolajeviiaus Muravjovo pageidavimu buvopuikiai atnaujinta geranorikomis visos Rusijos ems aukomis.

i v. Archistratego Michailo koplyia pastatyta 1865 metais, v. Nikolajaus cerkvs atnaujinimo metu, kaippadka iaurs Vakar krato virininkui Michailui Nikolajeviiui Muravjovui u ramybs vedim krate irstaiatikybs iauktinim.



Gotikin Prisiklimo cerkvs siena. Gotikins cerkvs sutinkamos tik LDK teritorijoje, ir tai liudija itin intensyvistaiatiki ir katalik kultr sveik krate. Prieais Rotus aikt, Didiosios g. ir Stikli g. kampe ilikusigotikin raudon plyt siena liudija apie kadaise ia stovjusi staiatiki cerkv. Manoma, kad ji buvo pastatytaXV a. viduryje. 1609 m. visos Vilniaus cerkvs, iskyrus v. Dvasios, buvo perduotos unitams. Per didj 1610 m.Vilniaus gaisr cerkv sudeg. 1632 m. Lietuvos didysis kunigaiktis Vladislovas II Vaza paliep grinti cerkvstaiatikiams ir j atstatyti, taiau is nurodymas nebuvo stropiai vykdomas: cerkv atstatyta tik i dalies, joje irtoliau vyko unit pamaldos. 1705 m. unit vyskupas Gedeonas umlianskis paskyr j ventik itkevii. Per1749 m. gaisr pastatas dar kart sudeg. 1799 m. unit metropolito Juozapato Bulhako pardymu cerkv buvoperstatyta triaukt gyvenamj nam ir parduota u 1250 rubli.



Nuo paalini aki paslpta atminimo lenta skulptoriui Markui Antokolskiui, neva gimusiam Didiojoje g. 25.Atminimo lenta rengta 1906 m. Jos atsiradimo istorija yra tokia. Nam po vedyb su Elena Apatova 1872 m. gijoMarkas (Morduchas) Antokolskis ir paved j valdyti savo tvui. Po skulptoriaus mirties gimins, nordaminuslpti skulptoriaus kilm (jo tvas buvo smuklininkas), gimimo viet ir tikrj vard, pritvirtino i lent,teigiani, jog Antokolskis gim iame name. Skulptoriaus amininkai teig, kad i ties jis gim Subaiausgatvje, o iame name gyvendavo bdamas Vilniuje tik po 1872 m.



Vokiei gatvs psij aljoje ilikusios senos Jatkovos (Jatkever gas, i lenk. "jatek" - msos krautuvl, dabarM. Antokolskio g. ir Msini g.) ir yd (Jidie gas) gatvi yms.



Originalus Umiastovski rm vidinio kiemo balkonas su baliustradomis. Jame stovi neinoma skulptra. Dviejaukt mrinis pastatas Trak g. 2 rmais virto XIX a. antroje pusje, kai j sigijo ir rekonstravo bajorasKazimieras Umiastovskis. Vliau jo snus Vladislavas rmus pardav monai Janinai Umiastovskai. Iki Antrojopasaulinio karo rmuose vykdavo triukmingi pobviai. Nuo 2008 m. pastat panaudos sutartimi nuomoja VVilniaus klubas, jame retkariais rengiantis fotografijos parodas.



Trak gatvs atlantai su raginaniais uraais. 1857 m. pagrindiniame Juozo Tikeviiaus rm fasade pagalarchitekto Nikolajaus agino (1823-1909) projekt buvo rengtas Tikevii gimins herbu papuotas ampyroportalas su balkonu ir j laikaniomis atlant skulptromis. Prieang su balkon laikaniais atlantais projektavo irskulptorius Francesko Andriolli su mokiniu Janu Kozlovskiu. Prie kelet met vir j atsirado raginantys uraai"Stiprybs, stiprybs..." ir "Nenuleiskite rank".



Ilik yd parduotuvi uraai. Ant nam, esani emaitijos g. 7 ir 9, ilik reklaminiai buvusi parduotuviuraai.



v. Stepono g. 7 namo kieme ilik tarpukario uraai jidi kalba. Prie kar iame name buvo sikrs "Minjon"konditerijos fabriklis, apie k byloja ilik uraai lenk ir jidi kalbomis.



v. Stepono g. 10 sienoje likusi kaducjaus ym. Kaducjus [lot. caduceus] sen. graik ir romn mitologijoje magika lazda, aplink kuri apsirangiusios 2 gyvats; dievo Hermio (Merkurijaus) atributas, simbolizuoja prekybir taik. Ant io pastato is enklas galjo ymti vaistin ar farmacijos mon.

Ore kybantis "kregds" namelis, M. Daukos g. 3E



LDK simbolis Vytis (Pagaun, , Pogo, ) ant Auros vart (Amens vartai, Amenos vartai, Ostrabrama, , ) bokto, iliks per tarpukar ir sovietmet.

XVII a. viduryje karo ininierius Frydrichas Gedkantas (16021666) papuo Auros vartus mayte Hermio galva,kuri iliko iki i dien. Hermis, antikinis (pagonikas) prekybos, grabylysts, pelno, apsukrumo ir klajn dievasnetiktai atsidr greta valstybs ir religijos simboli.



Po 1610 m. gaisro atstaius Auros vartus, juose buvo patalpinti du vienodo dydio paveikslai: GailestingumoMotinos ir Jzaus. Marijos paveikslas netrukus pradtas garbinti, o Jzaus paveikslas kabojo tik iki 1654 m., vliaubasieji karmelitai j perne savo vienuolyn, udarius - Vilniaus katedr. Turbt tada paveikslas buvopakeistas jo kopija - freska "Pasaulio Iganytojas", kuri nioje buvo aptikta tik 1976 m. XIXXX ami sandrojenia buvusi tuia ir tik 1923 m. joje buvo pakabintas skulptoriaus B. Balzukeviiaus darbo Lenkijos herbas.Sovietmeiu erel pakeit skydas, ant kurio buvo pritvirtintas stilizuot tulpi kryius su Kristaus monograma.2003 m. freska atnaujinta. Kartais juokaujama, kad i freska dar ne iki galo atidengta - ji neva turi vaizduoti lotosopoza sdint Krist.

Galerijoje, jungianioje Auros Vartus su v. Teress banyia, kabo priekarin lentel lenk kalba. Joje parayta:Wadysaw Micha Zaleski - Ryt Indijos apatalinis vikaras, Antiochijos patriarchas. Gim 1852 Veliuonoje,Kauno paviete. Mir Romoje jubiliejiniais 1925 metais. 30 met skleid vent tikjim tarp pagoni. Kandyje,Ceilone, Auros Vart v. Mergelei Marijai pastat banyi. Amin atils. Jo atsakomybje buvusi teritorijadrieksi nuo Afganistano iaurje iki Ceilono (dabartins ri Lankos) pietuose, apm vis Indij (taigi, ir dabartinPakistan bei Banglade), o taip pat Birm. Kandy mieste pastat ma koplytl, kurioje buvo saugoma AurosVart v. Mergels Marijos paveikslo kopija. Vliau paveikslas buvo perkeltas greta steigt parapij ir jojegerbiamas iki iol.



Memorialin Pociej koplyios lentel, rengta 1783 metais. Joje raoma, kad Pociej gimins ventov 1783 m.pastat Rogaiovo seninas (Capitaneus Rohaczeiensis) Mykolas Pociejus (Michael Pociey): D. O. M./ REGISAECULORUM IMMORTALI/SUISQUE MORTALIBUS EXUVIIS/ILLUSTRISSIMUS DOMINUS/MICHAELCOMES POCIEY/CAPITANEUS ROHACZEVIENSIS & C. & C./EQUES AQUILAE ALBA et S.STANISLAJ/HOC SACELLUM PARARE IUSSIT ANNO XSTI/1783"



Trij Vilniaus ventj kankini - Antonijaus, Joano ir Eustafijaus, nuudyt 1347 metais, - atminimo lentelventosios Trejybs (unit) banyios nioje: ios ventovs vietoje buvusioje uol giraitje XIV amiausviduryje kankinik mirt u staiatiki krikioni tikjim patyr ventieji Lietuvos kankiniai, Vitebskostebukladariai: Antonijus, Joanas ir Eustafijus. Pagoniki j vardai buvo , ir . BroliaiKumecas ir Neilo tarnavo Lietuvos valdovo Algirdo dvare ir prim krikt i staiatiki kunigo Nestoro rank.Tada m laikytis pasninko, augintis ilgus plaukus ir eldintis barzdas. Vienos puotos metu jie atsisak valgytipatiekt ms, nes buvo pasninko metas, ir u tai buvo mesti kaljiman. Patyr kankinimus abu broliai buvopakarti. Treiojo kankinio Eustafijaus (Krugleco) likimas irgi buvo panaus. Jis lydjo Algird mediokls metu, ispastebjo jo ilgus plaukus ir barzd. Kankinys buvo tvatinamas lazdomis, kankinamas altu vandeniu per patiemos speig, luoinamas ir galiausiai pakartas ant akos.



1823-1824 m. kaljimu paverstame bazilijon vienuolyne kaljo poetas A. Mickeviius. Papirk sargybinius,naktimis jo kameroje rinkdavosi biiuliai filomatai. A. Mickeviius vliau apra iuos vykius 1832 m. sukurtospoemos Vlins III dalyje. Tarpukario metais vyko kartos diskusijos, kurioje vietoje A. Mickeviiaus kamera,vadinama Konrado cele. 1921 m. prof. J. Klosas nustat, kad ji buvo rengta piet korpuso rytiniame gale,antrajame pastato aukte. 1927 m. ioje patalpoje buvo atidengta paminklin lenta su lotyniku urau i VliniIII dalies: "DOM Gustavus. MDCCCXXIII calendis Novembris. Hic natus est Conradus MDCCCXXIII calendisNovembris" ("1823 met lapkriio pirmj ia mir Gustavas. 1823 met lapkriio pirmj ia gim Konradas").iuos odius poemos Vlins herojus Gustavas anglimi ura ant kaljimo sienos, tapo kovotoju u savo tautoslaisv ir pasivadino poemos Konradas Valenrodas pagrindinio veikjo vardu. Vis tarpukar Konrado celje



kiekvien savait vykdavo plaiai pagarsj Lenk literat draugijos Literatriniai treiadieniai. Atkrus Lietuvosnepriklausomyb, bandyta atgaivinti priekario tradicij. 1992 m. birel Konrado cels renginyje dalyvavo poetaseslavas Miloas. Ketvirtadalis komplekso priklaus v. Juozapato Bazilijon ordino vienuoliams, o likusi dalis -Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Ketvirtadalyje atidarytas viebutis Pas bazilijonus, o legendinje tarpukario metKonrado celje rengtas viebuio kambarys. Likusi vienuolyno dal kurija suremontavo ir "nekomercikai"inuomojo ISM universitetui.

Leibos Feigelsono namas su lentele. Auros vart gatvs namai XV-XIX a. priklaus turtingiausiems miestopirkliams, magistrato pareignams, didikams. Istoriniai altiniai liudija, kad Auros vart g. 3 namas XVI apriklauss garsiam spaustuvininkui Lukai Mamoniiui. Vliau savininkai ne kart keitsi: Pecievskiai,Morikoniai. Keitsi ir namo konstrukcija, fasadas, nes ne kart buvo niokojamas gaisr. XIX a. pabaigoje namaspriklaus vienam turtingiausi moni Vilniuje - pirkliui Leibai Feigelsonui. fakt liudija namo kieme ilikusilentel: Amin atils (jidi). Vilniaus yd prieglaudos, Talmud-Toros, labdaringos valgyklos ir MimeresChoilim draugijos namas, paveldtas i velionio pirklio Leibos Mejeroviiaus Feigelsono.



Nuo sovietmeio usilikusi gatvs lentel, yminti Bokto g. 21 nam. Prie gatvs esantis namas papuotas naujostiliaus lentele, tuo tarpo ant kieme esanio pastato iliko senoji.



Nuo tarpukario laik iliks kanalizacijos liukas su lenkiku urau "Magistrat m. Wilna" ("Vilniaus miestomagistratas") prie Vilniaus jzuit gimnazijos Augustijon gatvje. Magistratas (lot. magistratus) miesto, kuriamsuteikta Magdeburgo teis, valdia. Lietuvoje pirmieji magistrato teis krikionybs vedimo proga 1387 m. iLenkijos karaliaus Jogailos gavo Vilniaus miestieiai. Vilniaus magistrat sudar 12 burmistr ir 24 tarjai.Magistratas rpinosi vieja tvarka, miesto kio tvarkymu, mokesi rinkimu bei idu, maisto atsarg kaupimu,cech statut tvirtinimu. Tarpukario Vilniuje magistrato pastatas buvo Dominikon gatvje, Vokiei g. gale. 1944m. jis sugriautas, dabar ten stovi S. Nries gimnazija.



Saviiaus g. kieme ant vienaukio pastato pritvirtinti mslingi moters ir mergaits bareljefai. Spjama, kad taiskulptoriaus Jono Vasileviiaus (g. 1920) kriniai.



Vilniaus rotu, pirm kart paminta 1432 m., buvo daugyb kart perstatyta, rekonstruota ir keit paskirt nuomagistrato bstins iki teatro. Dabartin klasicizmo stiliaus ivaizd rotu gavo po 1769-1799 m. vykdytstatybos darb (arch. L. Guceviius). 19361939 m. rotu buvo rekonstruota, ji paversta representaciniais miestormais. Darbams vadovavo architektas Stefanas Narembskis (18921966). Btent tada vir atsarginio jimo buvorengtos dekoratyvins grotels, vaizduojanios miesto simbol v. Kristofor, ir uraas "1938". 1941 m. pastataspertvarkytas Vilniaus dails muziej, 1965 m. LTSR dails muziej. Nuo 1995 m. pastate veik Lietuvosmeninink rmai, nuo 1999 m. Vilniaus rotu.



1872 met vokikas raas ant evangelik liuteron banyios (Vokiei g. 20) varpins: i banyia kurta 1555metais. is varpins boktas su Dievo pagalba pastatytas 1872 metais.



Trak g. 12 kieme restauruota siena su caro imperijos laik urau " " ("Bald parduotuv").Trak g. 12 namas statytas XIX a. pradioje. 1909-1912 m. namas priklaus grafui S. Tikeviiui. 1930-1932 m. iabuvo I. Gileviiaus bald parduotuv "Les Meubles", 1935-1938 m. - stali kooperatyvo "Meblowil" sandlys.Apie tai, kad caro laikais ia buvo bald parduotuv, ini nra.



Seniausias Vilniaus monumentas. Kadangi Vilniuje keitsi daug valdi, sen monument iame mieste nra.Seniausias i j datuojamas 1922 metais. Tai skulpt. B. Balzukeviiaus sukurtas lenk kompozitoriaus StanislovoMoniukos (Stanisaw Moniuszko, 18191872) biustas, ukeltas ant 1915 m. demontuoto Aleksandro Pukinopaminklo postamento. is monumentalistikos kentauras stovi skverelyj prie v. Kotrynos banyios.

Vilniuje lanksi Antonio Gaudi? Buvusio benediktini vienuolyno (Ignoto g. 3, 5) sienos taip keistai igaubtos ir



ilenktos, kad atrodo, jog jas projektavo garsusis moderno architektas A. Gaudi, vadovavsis kiu "N vienostiesios linijos!". Pirmosios benediktins Vilni atvyko XVII a. pradioje i Nesvyiaus. 1632 m. buvo paventintinedideli maldos namai, ilgainiui iaug vlyvojo baroko edevr v.Kotrynos banyi. 1686 m. ir 1691 m. vienuolyn stojo Paco dukterys Sibil ir Ona, atsineusios stambius kraiius. Banyia ir vienuolynas smarkiainukentjo per Antrj pasaulin kar, neteko daug verting meno krini. 1946 m. soviet valdia vienuolynudar, dalis vienuoli pasitrauk Lenkij. Tarybiniais metais banyia priklaus Vilniaus dails muziejui, jojebuvo rengtas sandlis, vienuolyno patalpose - staigos ir butai. Vienuolyno planin struktra - viena isudtingiausi Vilniuje.

Ant pastato Didiajame (Skargos) universiteto kieme, vir vienos i galerijos ark, pritvirtinta senovin lentel suurau "Academia et Universitas Societatis Iesu". Tai pati seniausia VU lentel, rengta 1580 m.



Tarpukariu rengta atminimo lentel Vilniaus vyskupui Valerijonui Protaseviiui, universiteto fundatoriui. Btent V.Protaseviius kovai su reformacija pasikviet jzuitus. 1570 m. steigt Vilniaus jzuit kolegij jis aprpinolomis ir patalpomis. 1579 m. irpino valdovo Stepono Batoro privilegij ir popieiaus Grigaliaus XIII bul,leidianias kolegij reorganizuoti universitet. Jzuitai itisus 200 met kasmet liepos 17 dien v. Jonbanyioje vsdavo universiteto fundatoriaus dien ir jo prisiminimui udegdavo speciali vak, kaip numatytajzuit ordino konstitucijoje. V. Protaseviiaus portret su su akademijos steigimo pergaminu rankoje atpastame irIII fresk piliastre.



Observatorijos (M. Poobuto) kiemelyje amintas astronomo, rektoriaus Martyno Poobuto-Odlianickioatminimas. Martynas Poobutas gim 1728 m. bajor eimoje Salomenkos kaime (dabar Grodno raj. Baltarusijoje).Baig Gardino jzuit kolegij. Jzuitas nuo 1745 m. Nuo 1764 m. Vilniaus akademijos matematikos irastronomijos profesorius. Baig statyti astronomin observatorij Vilniuje, pirmasis jos direktorius. Lenkikoleidinio Gazeta Wileska redaktorius 17741790 m. Kadangi trko l geriau rengti observatorij, M.Poobutui rpjo sigyti paskutiniojo Lietuvos Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio palankum.Vien vaigdi grup kaip atskir vaigdyn jis pavadino Poniatovskio veriu. Tarptautinje nomenklatroje isvaigdyno pavadinimas neprigijo, taiau karaliaus dmes atkreip: 1767 m. S. A. Poniatovskis suteik M.Poobutui karaliaus astronomo titul, o paiai observatorijai karalikosios observatorijos vard. 1979 m. M.Poobuto vardu pavadintas didelis Mnulio krateris, kurio skersmuo 195 km.



Observatorijos kiemelyje yra lentel, skirta LDK Edukacins komisijos ir 1773 m. vietimo reformos 150 metsukakiai paminti. rengta tarpukariu, tekstas lenk kalba. 1773 09 10 popieius Klemensas XIV panaikino jzuitordin. Abiej Taut Respublikos seime svarstant ordino mokykl bei turt tvarkymo klausimus, buvo sudaryta 15asmen Edukacin komisija, kuri turjo paimti krato vietimo reikalus savo rankas. Jai tiesiogiai priskirtosjzuit mokyklos, suteikta teis kontroliuoti kit vienuoli ordin mokyklas, rpintis vadovliais, mokyklprogramomis. Edukacin komisij sudar inomi Respublikos valstybs ir banyios pareignai. Lenkijos irLietuvos DK pusms komisijoje atstovauta po lygiai po 4 komisarus. Lietuvos atstovais karalius paskyr Vilniausvyskup Ign Jokb Masalsk, 1773-1778 pirmininkavus komisijai, ymius valstybs veikjus - Lietuvospakancler Joakim Chrebtavii, Adom Kazimier artorisk bei Lietuvos DK ratinink Ign Potock.



Pagal Vilniaus universiteto profesoriaus ir vyr. miesto architekto Stefano Narembskio projekt buvo ikirstos trysarkos VU bibliotekos pastato kampe ir vir j rengtas kartuas (kartas [pranc. cartouche], dekoratyvinisarchitektros ir dails elementas; puoniai rminta skydo pavidalo ploktuma, dan. su komponuotu herbu,emblema, rau). Atsiradusi erdv sovietmeiu buvo upildyta plastikiniu Donelaiio paminklu (Donelaitis, kaip irKudirka, neturi su Vilniumu nieko bendra). Kokiu tikslu S. Narembskis reng kartu? Senojo Vilniausuniversiteto herbas buvo LDK herbas Vytis, apgaubtas rektoriaus toga ir apvainikuotas didiojo kunigaikiokepure, o vir jos rektoriaus kepur, universiteto autonomijos simbolis. Net ir Rusijos imperijai ugrobus Lietuvir Vilniaus universitetui pakeitus pavadinim, Vytis iliko universiteto herbu iki pat udarymo 1832 m. NaujjVilniaus universiteto herb 1994 m. sukr dailininkas Petras Repys. Apatinje skydo dalyje, emiau Lietuvosherbo Vyio, pavaizduota ranka, laikanti knyg.



Liubarto g. 19, vryne, sikrusios kavins ir sui baro Flamingo kieme stovi sovietin moters ir vaikoskulptra. Kavins savininko teigimu, i skulptra buvusio Soviet Sjungos vadovo Josifo Stalino dovanaLietuvai.



vryne, Pu g. 29 stovintis namas papuotas trimis bokteliais, sauganiais tris skulptras. Tai didieji lietuviai:Kociuszko, Mickiewiczius ir Moniuszko. Namo kieme yra originali sovietmeio lentel "Slptuv/Ubeie".



Mickeviiaus g. 7 namo kieme stovint pastat saugo du riteriai. Tai istoristinis kins paskirties vieno auktopastatas, kurio statyb 1913 m. fundavo Juzefa ir Vytautas Drozdovskiai (arch. V. Dubeneckis). Fasado oninseniose komponuotos vadinamos panoplijos, t. y. dekoratyvins kompozicijos, sudarytos i arvuots element.Panaplijos teikia pastatui rstaus didingumo, praturtina kiemo architektr. Statul pora yra vienalaiks su pastatu.

Gedimino pr. 39 / Anktosios g. 1 namo statytojus primena lentel "Nam stat: technikas KazimierasZimmermanas, rangovas N. MiL Godfrydas, 1911 m."



Sparnuotj husar vaizduojanti vtrung Lukiki Montvilo kolonijoje. Sparnuotieji husarai - tai Stepono Batorolaikais (XVI a.) pradti formuoti sunkiosios kavalerijos kariniai daliniai. T laik kariuomens elitas. Pagrindinishusar atributas buvo sparnai. Tai plunksnomis papuotas medinis karkasas, pritvirtintas raiteliui u nugaros. Jisturjo saugoti husar nuo arkano (laso) ir suvelninti kritim nuo arklio.

1911 m. Arzamaskos g., Krai skg. ir Krai g. kvartale pastatyta jaukus ir architektrikai spalvingas kotedkvartalas, vliau pavadintas Montvilo kolonija. Tai seniausia Vilniaus gyvenamj nam bendrija, susidedanti i22 nam. Kolonijos sumanytojas ir fundatorius bankininkas J. Montvilas idj pasigavo pamats angliko tipoviduriniosios klass namukus su sodais, paplitusius Londone. Po J. Montvilo mirties gatv buvo pavadinta jo varduir labai gaila, kad paskui pervadinta J. Savickio vardu. Kita vertus, kolonijos namai buvo renovuoti ir papuotinaujomis architektrinmis detalmis. Ant vieno namo stogo atsirado katinas (tiesa, dabar jau be galvos), kitonamo nioje - skulptrl, vaizduojanti gaisrinink su ietimi ir soiu.



Lukiki aikts pakratyje esanti paminklin lenta - vienintelis paminklas Vilniuje, skirtas 1863 met sukilimoaukoms. ia buvo vieai vykdyti mirties nuosprendiai 21 sukilimo dalyviui: 12 sukilli pakarti, 9 suaudyti.Viea egzekucija vykdyta sukilimo vadams Z. Sierakauskui ir K. Kalinauskui. Rusvo granito lenta su ikalta data1863 rengta 1920 metais Lukiki aikts viduryje. 1952 m. aikts centre pastaius Lenino paminkl, lentaperkelta pakrat. Greta jos pridta lentel su urau lietuvi ir rus kalbomis: ia buvo nuudyti 1863 m.sukilimo vadovai revoliuciniai demokratai Z. Sierakauskas (1827-1863.VI.19) ir K. Kalinauskas (1838-1864.III.10). Po 1990-j met greta atminimo lentos buvo pastatytas medinis kryius.

Vienintels Vilniaus gargolos (gorgolos, gorgulijos, pranc. gargouille gerkl). Ant XX a. pradioje statyto namoPamnkalnio g. 23/Auk g. 5 kampe iliks gotikini vidurami reliktas dvi gargolas (jos danai vadinamos irchimeromis) vaizduojantys lietvamzdi dekoro elementai. Viena gargola jau smarkiai apgadinta, kita geraiisilaikiusi.



1938 m. pastatyti visuomeninio draudimo bendrovs rmai (Gedimino pr. 27, arch. St. Murczyskis) iki pat iolpasipuo sovietini laik ikaba "Vaistin". Tai stilizuotas farmacijos simbolis gyvat, apsivijusi taur. Gyvat,kaip medicinos deivs simbolis, naudota jau Mesopotamijoje 2000 m. pr. Kr. Vliau i Ryt krat simbolperm graikai. J medicinos dievo Asklepijo atpainimo enklas lazda, kuri apsivijusi ventoji gyvat.

Caro laikais Vilniaus laiptins mgo sveikinti sveius lotyn/ital kalbos odeliu Salve (liet. Sveiki). uraarba namo statybos metus laiptuose prie jim danai komponuodavo statybininku (budowniczy) save vadinsVilniaus architektas Antonis Adamas Filipowiczius-Dubowikas (1865-1930).



1912-1913 m. architekto Eduardo Roubos suprojektuotas vlyvojo moderno namas, priklausantis vadinamajaiPamnkalnio kolonijai (Pamnkalnio g. 14-28). Siena vir jimo papuota pavargusio raitelio bareljefu. Gretaesanio namo siena - moni ir irg figromis.

Lotynika XIX a. pabaigos atminimo lentel, pritvirtinta ant Labdari g. 7/11 namo. Joje parayta: statinpastat Petrus Leho ir paskyr Vilniaus labdari draugijai 1894 m. lapkriio 27 d.. Ant to paties namo i Totori g.puss yra kita lentel su ta paia data. Abi lentels primena Vilniaus labdari draugijos pirmojo skyriaus direktoriPetr Leh (?-1902), kuris 1894 m. draugijai paaukojo 20 000 rubli. U iuos pinigus buvo pastatytas



vienas i draugijai priklausiusi pigi but nam Labdari gatvje. Petras Lehas, kaip ir daugelis kit labdari,buvo aminti neinomo dailininko tapytoje drobje.

Nuo priekario laik iliks Lenkijos skulptoriaus Tadeuo Godzievskio (Tadeusz Godziszewski) bareljefas"Fortna" (1938), puos Lenkijos Krato kio bank (Bank Gospodarstwa Krajowego). Banko rmai statyti 1937-1938 m. modernizmo stiliumi. Pokario metais ia veik Lietuvos komjaunimo centro komitetas. Pirmaisiaisnepriklausomybs metais - bira. Pastatas rekonstruotas 2006 m. Dabar Gedimino pr. 14 pastate sikr"Kristianos" biurai ir parduotuvs. Po meno kriniu puikuojasi uraas "Kristiana".



v. Jurgio banyios (Knyg rm) ir karmelit vienuolyno kieme iliks tuias postamentas. Sakoma, kad ant jokadaise stovjo v. Mergels Marijos statula. Anot Knyg rm darbuotoj liudijim, ji buvo atrasta tarp knyg,vliau iveta Ateizmo muziej. Kur ji neaiku. XVI amiuje ioje vietoje, u tuometinio Vilniaus miesto sien,buvo Radvil dvaro teritorija. 1506 m. ia pastatytas pirmasis Lietuvoje karmelit vienuolynas. Vienuolynofundatorius kancleris Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila II pastat gotikin Marijos Sniegins banyi kaippadk Viepaiui ir Dievo Motinai u pergal prie totorius, tais metais pasiekt prie Klecko. Jurgis Radvila 17501755 m. banyi atstat vlyvojo baroko stiliaus ir pavadino v. Jurgio vardu. 1797 m. karmelitai vienuolynopastatus perleido Vilniaus kunig seminarijai, kuri ilgainiui tapo panai pasaulietin lenk mokykl. Toki jnaciai ir udar 1942 metais. 1946 m. v. Jurgio banyioje rengti Knyg rmai, 1992jie pervadinti NacionalinsM. Mavydo bibliotekos senj leidini saugykla.



ygimant g. 10 stovint puon moderno ir neoklasicizmo nam 1911 m. suprojektavo ininierius FiodorasSmorgonskis. 1915 metais j nusipirko ininieriai Ignotas Fedoroviius ir Liucija Fedorovi. Tuo metu name buvotiktai 8 butai: po du didiulius 150200 kv. metr butus kiekviename aukte. Kambari auktis siek net 4 metrus.ia gyveno nemaai to meto ymybi architekt, teisinink, gydytoj. Dabartiniai gyventojai tvirtina, kad btentiame name buvo rengtas pirmasis Vilniuje liftas. Juo pasivainti ateidavo Vilniaus Stepono Batoro universitetostudentai. Iki iol yra ilikusi beveik visa lifto konstrukcija, bet kakas pavog pai lifto kabin. 1941-1942 m.iame name pas brol gyveno filosofo S. alkauskio eima. Po II pasaulinio karo i 8 but buvo padaryti 24, kaikuriuose butuose igriautos koklins krosnys. 2003 m. gruodio 30 d. namas buvo raytas LR kultros vertybiregistr. vairiuose interneto forumuose iki iol tebesiginijama, k simbolizuoja ems rutulius kelianiangeliuk trijuls namo fasade.



"Piteriu" kartais vadinama caro laikais statyta nam linija Neries krantinje, dabartinje ygimant gatvje,isiskiria puonia architektra ir i tikro primena Sankt Peterburgo centro kvartal. ygimant g. 9 namo vartaipapuoti dekoratyvinmis glmis ir "1895" data.



Gyveno Vilniuj du gras angeliukai:vienas visad linksmas, kitas paniurs.Spk, kuriam ikrito vyno buteliukas?

Istorizmo stiliaus Juozapo Tikeviiaus iemos rmai (ygimant g. 3 ) pastatyti 18591863 m. (projekto autoriusarch. Nikolajus iaginas), rekonstruoti 18911895 m. (rekonstrukcijos autorius arch. Kiprijonas Maculeviius)pristatant oranerijos priestat. iemos rmai su oranerija suprojektuoti Florencijos ir Venecijos renesansostiliumi. Fasado oniniai rizalitai dekoruoti piliastrais, angeliukais ir skulptrinmis galvutmis.



Nauji ir seni akcentai buvusiame Tilto gatvs dvaro kieme. XVIII a. pradioje kunigaiki Radvil emje, kuriymi dabartin Tilto g. 1/2 ir 3 teritorija, ikilo nedidelis dvarelis, danai keits savininkus. Savo laiku jis priklausM. Ostrovskiui, Kazimierui ir Kristinai Chmelevskiams, Elbietai Korovskai, Tadeuui ir Kristinai Maslovskiams,Jonui ir Daratai Heidenreichams, Vikentijui Kovalevskiui, Teklei Sienkievi ir kt. iandien dvarelio kieme galimepamatyti du vienas prieais kit stovinius vienaaukius pastatus su itaigingais herbais. Deinje matome Vart(lenk. Brama) herb, o kairysis lenkikoje heraldinje tradicijoje vadinamas Jaunuoliu (lenk. Junosza) arba Avinu(lenk. Baran). Kiemo gilumoje matome pasislpus fontan su skt laikanios mergaits figr. Kompozicijos



autorius - to paties kiemo name gyvenantis skulptorius Romas Kvintas. Skulptra rengta be pamato, todl jgalima perneti kit viet.

Vilniaus staiatiki Skaisiausiosios Dievo Motinos mimo dang soboras ( )- viena seniausi krikionikj ventovi Vilniuje. Kaip skelbia paminklin lenta prie jimo, cerkv pradtastatyti 1346 m. Algirdo monos Marijos iniciatyva, paventinta 1348 m. 19901992 m. atlikti architektriniaityrimai parod, kad fasade iliko daug gotikos architektros fragment. Paaikjo, jog 18641868 m. senasis mrasnebuvo sunaikintas: fasadai apmryti nauju plyt sluoksniu, o apsidse senieji mrai utinkuoti. Numus tink,atidengtos pastato gotikins formos.



Daugelio pamirtas paminklas 16-meiui Meislovui Dordzikui, kuris nuskendo Vilnelje mgindamas igelbtiskstant keturmet yd berniuk Chackel Charmac. Tragedija vyko 1931 m. balandio 23 d. per Didj potvyn. smarkiai patvinusi Vilnel kritus vaik band gelbti pro al js amat mokyklos moksleivis, bet abu jienuskendo. 1934 m. balandio 23 d., prajus trejiems metams po M. Dordziko mirties, Maironio ir Iganytojo gatvisankirtoje, netoli ties vietos, buvo atidengtas jo atminimui skirtas paminklas. Jame lenk kalba parayta:"Netoliese, Vilnios upje, 1931 m. balandio 23 dien didvyrio mirtimi uvo amat mokyklos moksleivisMeislavas Dordzikas, gelbdamas i potvynio bang maj Chackel Charmac. jo poelg, patvirtinantkrikionik meil artimui, paminklu pagerb Vilniaus gyventojai." Greta rayti odiai i Naujojo Testamento:Neiekau savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui.



Bokto gatvje netoli vienas nuo kito yra du paradini dur laipteliai su raais. Vienas - senas, su rau "1930",kitas - vieias, su granite spaustu odiu "Labas" ir data "1797".



Adomas Mickeviius (Adam Mickiewicz, 1798-1855) - poetas, kurio atminimas Vilniuje pagerbtas net 6-iomisatminimo lentelmis, taiau tik viena i j yra ilikusi originali, niekada nuo tarpukario met nepakeista.Tai memorialin lentel Literat g. 5 su urau lenk kalba: W tym domu mieszka Adam Mickiewicz 1823 (liet.iame name 1823 m. gyveno Adomas Mickeviius). 1823 metais A. Mickeviius, atvyks i Kauno per mokini



atostogas, buvo apsistojs Piasecki namuose pas savo draug Kazimier Piaseck. iame name 1823 m. spalio 23-osios nakt poetas buvo suimtas u veikl filomat draugijoje ir kalintas kaljimu paverstame bazilijonvienuolyne. Piasecki namai nuo XIX a. pradios yra gerokai pasikeit. Kuriame kambaryje gyveno poetas, nratiksliai inoma. Sakoma, kad jo kambario langai ijo gatv. Manoma, kad ia A. Mickeviius ras ir rengsspaudai poemas Graina ir Vlini II ir IV dalis. 1953 m. i abiej vaiavimo kiem on buvo pritvirtintosdar dvi memorialins lentos su to paties turinio rau lietuvi ir rus kalbomis.

Pirmoji liuteron banyia steigta Vokiei gatvje apie 1555 m. Pastatas, esantis Vokiei g. 20, jau nuo XVI a,vidurio priklaus evangelik liuteron bendruomenei 1986 m. atlikt tyrim metu io namo sienoje rasti XVI a.mro ir tinko fragmentai su gotikiniu urau In Pace Iesus Naz (Jzaus Nazarieio ramybje") bei dvi nios su



sienine tapyba. Vienoje i j sparnuoto lito (Morkaus simbolio) fragmentas, kitoje Mato simboliis:apokaliptins btybs, laikanios kaspin su urau senja slav kalba I Blagimi Oie (Ir teisiaisiais atgyja).

Ligonins g. 7 namo brome ant sienos yra iliks vos skaitomas lenkikas uraas "Introligatornia". Jis liudija, kadtarpukariu ia buvo knygriykla.



Ilik valstybini arklidi enklai. XX a. pradioje dvarininko Ignoto Parevskio valdose (Mindaugo g. 7 /Vivulskio g. 2-4) veik Valstybins irgininkysts vyriausioji valdyba. Prie gatvi stovjo du puons dviaukiaiklasicizmo-renesanso form administraciniai pastatai, veterinarin ligonin, o kieme arklids ir manieas.Kompleks 1898 m. suprojektavo miesto architektas Konstantinas Korojedovas.



Nikovski eimos laidojimo rsys - vienintelis kapas, iliks panaikintose evangelik liuteroj kapinse.

v. Nikodemo ir v. Juozapo banyios likuiai Auros vart g. 16 B. Kadaise Lap skersgatvyje (seniau v.Nikodemo gatv) stovjo v. Nikodemo ir Juozapo banytl, steigta 1625 m. Pirmosios medins vietoje po 1749m. gaisro 1758 m. pastatyta mrin banyia, 1770 m. imryta pitol. XVIII a. pabaigoje banyia ir pitol buvoapleista ir begrivanti, 1804 m. udaryta, o dalis jos mr jungta naujai statomus gyvenamuosius namus. Josliekanas 1870 m. litografijoje pavaizdavo P. Griaznovas. 1925 m. J. Hopenas dar utiko ios banyios apsidsfragment, jungt gyvenamj nam, ir amino savo oforte.

Vilniaus sinagogos likuiai Gli g. 3 ir Gli g. 6. Be choralins sinagogos, Vilniuje yra ilik du buvusisinagog pastatai. Name Gli g. 3 (i kiemo puss) liko tik sinagogos fragmentai, o pastato Gli g. 6 tris supusapskrite apside, kurioje stovjo aron kodeas (veniausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai).1799 m. ioje vietoje buvus dvarel nusipirko Vilniaus pirkliai Zavelis Peisachoviius ir Dovydas Leiboviius.Pirmieji yd maldos namai buvo sikr mediniame pastate. 1833 m. jie um 2 kambarius. 1863 m. priesinagogos buvo pristatytas atskiras fligelis su 4 kambariais. 1892-1893 m. vienaauktei sinagogos daliai i kiemopuss buvo pristatytas antras auktas, kuriame sikr moter skyrius. 1896 m. sinagoga rekonstruota pagal arch.Polozovo projekt, pristatyta absid. Sinagoga veik iki pat 1940 m. Po II Pasaulinio karo sinagogos pastate buvo



sandliai ir butai. iuo metu gyventojai ikelti, pirmame aukte sikrusios dirbtuvs ir sandliai.

Seniau psij perjos bdavo ymimos ne daais, o grindinyje tvirtintomis apskritomis metalinmis"kniedmis". Viena tokia perja yra ilikusi Trak ir Pylimo g. sankryoje.



Priekarin lentel Rapolo banyios pagrindiniame fasade. Joje parayta: ventos atminties kunigas RajmundZiemacki. Gim Loske 1810 m. rugsjo 19 d. Dalyvavo 1831 m. sukilime. v. Rapolo banyios Vilniuje vikaras,vliau klebonas Vaverkose, Lydos paviete, kunigas-didvyris. Mir kankinio mirtimi suaudytas Lukiki aiktjeVilniuje 1863 m. birelio 5 d.



434 people like this. Sign Up to see what your friends like.LikeLike

Atgal

Made In VilniusGamybaGaminiaiAutoriaiReklama

Add a comment

View 1 more

Facebook social plugin

8 comments

Gerda Butkuviene Freelancer at Freelance journalistnerealu - ypac velniukas ant Onos baznycios duru ir Neries tureklai is gelezinkeliobegiu:) idomu, kas surinko visus siuos pedsakus?Reply Like Yesterday at 7:24am2

Ele Pranaityte Partner at Keliauk.infoNa, Kazimieras ir ordinas ia ne prie ko, herbas yra Vaz, kurie fundavo koplyiosstatyb.Reply Like 5 hours ago

Gerda Butkuviene Freelancer at Freelance journalistnerealu:) kas surinko visus siuos pedsakus?Reply Like Yesterday at 7:23am

Kestas Re Works at Lietuvos ypatingasis archyvas (Lithuanian Special Archives)Kiek daug neinom, stebklingai ilikusi ir maai pastebim dalyk yra ilik.akcentReply Like April 7 at 11:07am3

Irena Vaisvilaite Pontifical Gregorian UniversityPora pastabli. Boba Gedimino kalno papdje yra ne neegzistuojanio Polovco, opolovc - buvo tokia dabartins piet Ukrainos stepi gentis. O gaisrininkas su ietimi Montvilos kolonijoje - venasis Florijonas, kuris visada taipvaizduojamas.Reply Like 2 hours ago3

Jovita Laurusaite Vilnius, Lithuaniamano pastabele: netikiu, kad pioniervazataja su pionierium, stovinciusliubarto gatves viesbucio "flamingas" kieme dovanojo lietuvai stalinas.savininkas juozukas aiskiai issigalvojo. stalino dovana lietuvai buvo stalinosaule.Reply Like 2 hours ago

Aistis Ignacio Savukynas soo o n p u pu q at 114 subscribersIr netgi ne polovc, bet poloviei.Reply Like about an hour ago



Kontaktai

DraugaiLOFTASDalinuosi.ltCoffee InnMyliu PandNVO "Avilys"Gera Muzika gyvaiAtsiduok VilniuiScanoramaSkalvijaGMDKultros naktisHUB VilniusGLLMCCrafts Worldbeepost.ltVilniaus Festivaliai

2014 Made in Vilnius. Tinklalap sukr Ideaformus

Documents

100 Istorinių Vilniaus Akcentų - Made in Vilnius - Vilniaus Naujienų Portalas, Gyvenimas, Stilius, Žmonės, Renginiai