nu sių kal bų pe rė jus prie konk re čių dar bų paaiš kė jo, kad ne vis kas se­ka si, kaip svies tu pa tep ta. Gal į vil­nie čių ki še nę nu si tai kiu sios mies­to val džios pla nai ir ženg tų į prie kį spar čiau, ta čiau spren di mai pri­klau so ne vien nuo sa vi val dy bės.

Iš es mės įva žia vi mo į se na mies­tį ap mo kes ti ni mo pro­jek to li ki mas yra Sei mo

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Do vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.lt

Lau kia Sei mo pri ta ri moLie pą mies to ta ry ba ry žo si ap mo­kes tin ti įva žia vi mą į Vil niaus se na­mies tį. Už si mo ta nau ją tvar ką įves­ti kaip įma no ma grei čiau. Pas kelb ta rink lia vos da ta – ki tų me tų ko vas.Ta čiau nuo mies tie čius pa šiur pi­

Todėl, kad esu vilnieTis Trečiadienis, laPkričio 18 d., 2009 m. nr. 267 (621) diena.lt

Se na mies tis be mokesčių – dar il gai

1,50 Lt

Nak ties dar bai – die nos aša ros.

apie šios ka den ci jos

sei mo pir muo sius

me tus Čes­lo­vas­­Jur­šė­nas

Ge ros nau jie nos įva žia vi mo į se na mies­tį ap mo kes ti ni mo skep ti kams. Vil niaus val džios pro jek tas ne ju da taip sklan­džiai, kaip ti kė ta si. Pra bil ta, kad rink lia va ki tų me tų ko vą ne bus įves ta. O Sei mui pa no rė jus, ji ga li ir vi sai ati tol ti.

Au to mo bi liu – į na mo sie ną

Už ri bis 8p.

6p.

lie tu vos elekt ri nės va do vas P.no rei ka pi­ges nę elekt rą ža da po dve jų me tų.Eko no mi ka 9p.

če ki jos ir slo va ki jos gy­ven to jai va kar šven tė 20­ąsias ak so mi nės re­vo liu ci jos me ti nes.Pasaulis 10p.

Pro ku ro rai už si mo jo iš d.ke džio atim ti duk rą ir iš kė lė bau džia mą ją by lą.Lie tu va 5p.

kaip vertinate pirmuosius šio seimo metus?

DiENoS kLauSimaS

diena.lt

Ataušo: � sostinės valdžios įkarštis apmokestinti įvažiavimą į senamiestį blėsta. Gedimino Bartuškos nuotr.

2

Vil niu je – gri po epi de mi ja 7p.

Labai blogai,nieko geronenuveikė

Prastai,ankstesnis Seimas dirbo geriau

Gerai,sunkmečiu visiems sunku

% 76

13

11

2

miestastrečiADieNiS, lApkričio 18, 2009 www.diena.lt

se na mies tis be mokesčių – dar il gairan ko se. Bū tent jam priė­mus tam tik ras Ad mi nist­

ra ci nių tei sės pa žei di mų ko dek so pa­tai sas, Vil niu je bū tų su kur tos są ly gos rink lia vos už įva žia vi mą į se na mies­tį pa ma tams klo ti.

Rink lia va ne tek tų pra smėsKad Vil niaus val džios pa siū ly ta sis­te ma bū tų efek ty vi, pir miau sia Sei­mas tu rė tų su re gu liuo ti ad mi nist­ra ci nių bau dų sis te mą. Pa gal da bar ga lio jan čius įsta ty mus už pa da ry­tus Ke lių eis mo tai syk lių pa žei di­mus bau džia mas au to mo bi lį vai ra­vęs as muo – tik ra sis pa žei dė jas.

„Dėl to tik iš ne di de lio pro cen to pa žei dė jų, ku riuos, pa vyz džiui, už­fik sa vo grei čio ma tuok liai, išieš ko­mos bau dos. La bai sun ku at ras ti pa­žei di mą pa da riu sį prie vai ro sė dė ju sį žmo gų, po li ci nin kams sun ku jį iš si­kvies ti“, – kal bė jo sos ti nės vi ce me­ras Ro mas Ado ma vi čius.

To dėl Sei mą tu rė tų pa siek ti įsta­ty mo pa tai sos, ku rio mis siū lo ma baus ti ne au to mo bi lio vai ruo to ją, bet sa vi nin ką. „O šis jau iš siieš ko­tų nuo sto lius iš pa žei dė jo“, – at krei­pė dė me sį vi ce me ras.

Jei ši pa tai sa ne bū tų priim ta, įva­žia vi mo į se na mies tį ap mo kes ti ni­mas pra ras tų pra smę ir grei čiau siai ne tgi ne bū tų įves tas.

„Tran zi to ri bo ji mas per se na­mies tį tap tų neį ma no mas. Už kar­dų tik rai ne sta ty si me, nes tai – at­

Praei tis: �� Vil�niaus�val�džios�tei�gi�mu,�už�kar�dų�se�na�mies�ty�je�tik�rai�ne�bus,�nes�tai�–�at�gy�ve�na� �

� Gedimino�Bartuškos�nuotr.

gy ve na, tai Vil niu je jau vei kė prieš de šimt me tį, bet ne pa si tei si no. Pa­gal mū sų pla nus tu rė tų bū ti įdieg ta mo der ni nuo to li nio val dy mo sis te­ma, vei kian ti pa de dant vaiz do ka­me roms su elekt ro ni niais skai ty tu­vais. Pa gal au to mo bi lio vals ty bi nius nu me rius jie pa tik rin tų, ar au to mo­bi lis, kir tęs se na mies tį, yra už tai su­mo kė jęs, o jei nė ra, mė ne sio ga le jo sa vi nin kui bū tų iš siųs ta są skai ta“, – pa sa ko jo R.Ado ma vi čius.

Dis ku tuo ja su frak ci jo misNep riė mus da bar ga lio jan čių įsta­ty mų pa tai sų, kai už pa žei di mus at sa ky tų ne pa žei dė jas, o trans por­to prie mo nės sa vi nin kas, elekt ro ni­nių skai ty tu vų sis te ma grei čiau siai tap tų to kia pat neį ga li kaip ir grei­čio ma tuok liai.

R.Ado ma vi čius pri mi nė, kad įsta­ty mų pa tai sų lau kia ir au to mo bi lių sto vė ji mą mies te kont ro liuo jan tys pa rei gū nai. Jau se niai siū lo ma at­

si sa ky ti ra tų blo ka vi mo sis te mos ir ra gi na ma įves ti nau ją tvar ką, kai pa­rei gū nai ne leis ti no je vie to je pa lik­tą au to mo bi lį tik nu fo tog ra fuo tų ir ant jo stik lo pa lik tų įspė ji mo la pe­lį, ku ria me kons ta tuo ja mas pa žei­di mo fak tas.

„Ir to už tek tų. Ra tų blo ka vi mas – ne ci vi li zuo ta ir jau be veik jo kio se ša­ly se ne tai ko ma pro ce dū ra. Be to, dar ir ga nė ti nai su dė tin ga“, – aiš ki no R.Ado ma vi čius. Jo tei gi mu, sa vi val­dy bės at sto vai apie siū lo mas pa tai sas dis ku tuo ja su įvai rio mis Sei mo frak­ci jo mis. „Siū ly mai jau pe rė jo svar­biau sias mi nis te ri jas ir ko mi te tus. Ti ki mės, kad Sei me spren di mai bus priim ti iki sau sio. Ta čiau Sei mas yra la bai svar bi ins ti tu ci ja, su įsta ty mais

vis ko at si tin ka – ga li ir už truk ti“, – svars tė R.Ado ma vi čius.

Ži nant, kad pa siū ly mus pa di din ti bau das be bi lie to vie šuo ju trans por­tu va žiuo jan tiems ke lei viams Sei mas pa tvir ti no tik šie met, nors jie bu vo pa teik ti prieš be veik še še rius me tus, vil čių Vil niaus val džiai ma žė ja.

Kon kur sas ne pas kelb tasVie šo jo pir ki mo kon kur sai pirk­ti vaiz do ka me ras su elekt ro ni niais skai ty tu vais ir ki tą se na mies čiui ap mo kes tin ti rei ka lin gą inf rast­ruk tū rą bū tų skel bia mi tik Sei mui priė mus rei kia mas Ad mi nist ra ci­nių tei sės pa žei di mų ko dek so pa­tai sas. „Var gu ar įva žia vi mas į se­na mies tį bus ap mo kes tin tas ko vą,

ma nau, ba lan dį ar net ge gu žę“, – sa kė R.Ado ma vi čius. Ta čiau ir šie ter mi nai dar ne ga lu ti niai. Prieš du mė ne sius vi ce me ras dien raš­čiui pa sa ko jo, kad nau jų au to mo­bi lių sto vė ji mo aikš te lių sta ty bos pro ce sas jau pa ju dė jo. Dar rug­sė jį R.Ado ma vi čius tei gė, kad jau ne tru kus bus skel bia mas kon kur­sas sta ty ti pir mą nau ją aikš te lę prie Ope ros ir ba le to teat ro.

Lapk ri tis jau per si ri to į ant rą pu sę, ta čiau kon kur sas taip ir ne pas kelb­tas. „Pa ren gia mie ji dar bai pa si ro dė esan tys su dė tin ges ni, nei at ro dė, – ti ria me rin ką, for muo ja me skly pus, ren gia me de ta liuo sius pla nus – daug tech ni nės do ku men ta ci jos“, – at si­du so R.Ado ma vi čius.

1

Var gu ar įva žia vi­mas į se na mies tį bus ap mo kes tin tas ko vą, ma nau, ba­lan dį ar net ge gu žę.

Ro mas Ado ma vi čius:

Lau ra Čy žiū tėl.cyziute@diena.lt

Au di to riai at sklei dė, kad bu vu­si „Vil niaus van de nų“ ir sos ti nės va do vy bė nu ste ke no bend ro vę iki pa sku ti nio siū lo. Dėl to vil nie­čiams ga li smar kiai išaug ti van­dens kai na.

su žai dė pel nin gą bend ro vęVos ėmę nars ty ti „Vil niaus van de­nų“ iš lai das au di to riai pa ste bė jo, kad tuo me tis bend ro vės di rek to rius Bro­nius Mie žu ta vi čius spe ku lia vo bend­ro vės iš lai do mis. 2008 m. iš lai dos bu vo ty čia ma ži na mos ir per ke lia mos į 2009 m. Ma no ma, kad B.Mie žu ta­vi čius taip ban dė iš sau go ti braš kan­čią kė dę. Pa vyz džiui, per nai gruo dį dumb lą iš ve žan čioms bend ro vėms „Ti ke ras“ ir „Utens ta ta“ įmo nė tu­rė jo su mo kė ti be veik 320 tūkst. li tų, ta čiau iš jų ne bu vo gau ta nė vie na są skai ta fak tū ra. Vi si at si skai ty mai už pa slau gą per kel ti į 2009 m. sau­sį ir va sa rį. Iš vi so 2008 m. iš veng ta apie 400 tūkst. li tų iš lai dų.

Bu vu si va do vy bė „Vil niaus van­de nis“ sie kė žūt būt pa vers ti pel nin­ga bend ro ve. Įp lau kas į bend ro vės ka są pa spar ti no sku bus „Vil niaus van de nų“ ne kil no ja mo jo tur to iš­par da vi mas. Jis at ne šė be veik 4 mln. li tų pa ja mų. Bu vęs „Vil niaus van­de nų“ di rek to rius B.Mie žu ta vi čius gy rė si, esą 2008 m. ga vęs be veik 2 mln. li tų pel no, nors iš tie sų tuo me tu bend ro vės biu dže te žio jė jo be­veik 650 tūkst. li tų sky lė.

„Vil niaus van de nų“ pel nas bu vo tik mi ra žasKi ta ran ka švais tėPa ra dok sa lu, bet vie na ran ka des pe­ra tiš kai per kel da ma at si skai ty mus ki tiems me tams, ki ta ran ka bend­ro vės va do vy bė taš kė lė šas abe jo ti­noms pre kėms ir pa slau goms. Pa­vyz džiui, bend ro vei „POC“ dau giau nei 54 tūkst. li tų su mo kė ta už dar­buo to jų pro fe si nės šven tės or ga ni­za vi mą. Už ren gi nį Bal siuo se vie­ša jai įstai gai „Giun te ri per cus sion“ at sei kė ta 10 tūkst. li tų. Už ka lė di nę rek la mą bend ro vei „Con cept me dia events“ ne pa gai lė ta 40 tūkst. li tų.

Ne pa gai lė ta ir 160 tūkst. bend ro­vei „Vil niaus sig ma spor to cent ras“ už spor to sa lės nuo mą, dar be veik 88 tūkst. li tų pa klo ta bend ro vės „ST me ga sport“ už spor ti nę ap ran gą. Iš vi so su si da ro so li di, per 210 tūkst. li tų, su ma, paau ko ta dar bams, nie­ko bend ra ne tu rin tiems su bend ro­vės veik la.

Įk lam pi no į sko las„Vil niaus van de nų“ val džią grieb tis fi nan si nių spe ku lia ci jų grei čiau siai bus spy ru si anks tes nė mies to val­džia, ku riai va do va vo me ras Juo­zas Imb ra sas. Mat ar tė jant Sei mo rin ki mams Tvar kos ir tei sin gu­mo par ti ja bet ko kia kai na sten gė­si iš veng ti ne po pu lia rių spren di­mų. Pa vyz džiui, šiukš tu ne di din ti gy ven to jams kai nų už šil dy mą ir šal tą van de nį.

„Vil niaus van de nys“ bu vo pri­vers ti grieb tis rin kos dės niams prieš ta rau jan čių veiks mų. Pa vyz­dys – „Vil niaus van de nų“ var to to­

jams ku bi nis met ras šal to van dens kai na vo 4,12 li to, nors vi so je Lie­tu vo je van duo var to to jams kai na­vo 8–10 li tų už ku bi nį met rą.

Dar dau giau, nuo šių me tų sau­sio pro cen tu pa di dė jus pri dė ti nės ver tės mo kes čiui (PVM), J.Imb ra­so ko man da priė mė spren di mą šal­to van dens kai nos gy ven to jams ne­di din ti. „Vil niaus van de nys“ bu vo pri vers ti pa tys pri mo kė ti anks tes­nio ir nau jo jo PVM skir tu mą. Vien dėl to per pir mą 2009 m. pus me tį bend ro vė pa ty rė be veik pu sės mi­li jo no li tų ža lą.

ste ke no ir nau ja val džiaVa sa rį mies to vai rą pe rė mė kon ser­va to rių, li be ral cent ris tų, li be ra lų, ne prik lau so mų jų ir so cial de mok ra­tų su bur ta koa li ci ja. „Vil niaus van­de nys“ at si dū rė so cial de mok ra tų

glo bo je. Praė ju sią ge gu žę bend­ro vės va do vu pa skir tas so cial de­mok ra tas Da rius Nor kus, o įmo­nės val dy bos pir mi nin ku ta po taip pat so cial de mok ra tas sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to rius Vy tau­tas Mi lė nas. Bend ro vės veik lą ėmė ku ruo ti ir gi so cial de mok ra tas Ro­mas Ado ma vi čius.

Ta čiau net ir so cial de mok ra tų glo ba ne da vė nau dos „Vil niaus van de nims“, nes jie pir miau gel­bė jo sa vi val dy bės, o ne bend ro vės ki še nę. Nau ja sis „Vil niaus van de­nų“ di rek to rius D.Nor kus ėmė ieš­ko ti bū dų, kaip at si kra ty ti bent da­lies sko lų. Mat bend ra bend ro vės sko la pa sie kė kri ti nę 30 mln. li­tų ri bą.

Vie na di džiau sių sko li nin kių bu­vo ir te bė ra „Vil niaus ener gi ja“, ku ri už šal tą van de nį ne per ve da dau giau

nei 15,6 mln. li tų. „Vil niaus ener gi­ja“ už šal tą van de nį ne mo kė jo dėl to, kad „Vil niaus van de nis“ val dan ti sa­vi val dy bė jai už šil dy mą bu vo sko lin­ga net 18 mln. li tų. „Vil niaus van de­nų“ val dy bos pir mi nin kas V.Mi lė nas už drau dė „Vil niaus van de nims“ sko­los iš ener ge ti kų rei ka lau ti per teis mą ir nu spren dė, kad sa vi val dy bė „Vil­niaus ener gi jai“ už šil dy mą liks sko­lin ga tik 3 mln. li tų, bet pe rims 15 mln. li tų ener ge ti kų sko lą „Vil niaus van­de nims“. Sa vi val dy bei ir „Vil niaus ener gi jai“ gal ir ge rai, bet „Vil niaus van de nys“ iš šio san dė rio skai čiuo ja tik nuo sto lius, nes sa vi val dy bė ne­mo ka nei sko lų, nei dels pi ni gių.

Ken tės var to to jaiDėl bu vu sios ir da bar ti nės mies to val džios spren di mų la biau siai nu­ken tės „Vil niaus van de nų“ tie kia­mą van de nį nau do jan tys vil nie­čiai.

Šių me tų rug sė jį šal to van dens kai na jau bu vo pa di din ta 10 cen tų – iki 4,22 li to už ku bi nį met rą. Pag rin­di nis mo ty vas – lie pą nuo 19 iki 21 pro c. šok te lė jęs PVM. Ta čiau tai tik van dens bran gi mo pra džia.

Šiuo me tu „Vil niaus van de nis“ sle gia apie 23 mln. li tai sko lų, bend­ro vė be veik ne be tu ri re zer vų tau py­ti. To dėl ti ki ma si dar šią žie mą ko­ne li tu pa di din ti šal to van dens ta ri fą ir su mon tuo ti mo der nius, nuo to­li niu bū du val do mus šal to van dens skai tik lius. Vė liau nau jų skai tik lių kai na taip pat bus įskai čiuo ta į van­dens ta ri fą.

Gud ru čiai: �� bu�vu�siam�Vil�niaus�me�rui�J.Imb�ra�sui�pa�tai�ka�vęs�bu�vęs�„Vil�niaus�van�de�nų“�va�do�vas�B.Mie�žu�ta�vi�čius� (de�ši�nė�je)�bend�ro�vę�gramz�di�no�į�nuo�sto�lius.� � Re�do�Vi�li�mo�(BFL)�nuo�tr.

4

miestastrečiADieNiS, lApkričio 18, 2009 www.diena.lt

VERSLININKŲ DĖMESIUI!

Ar žinote, kad nuo 2009-12-28 visoje Europos Sąjungoje įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje?

Ar žinote, kad nuo 2009-12-28 savo veiklą Lietuvoje pradeda Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras, kuris teiks verslui naudingą informaciją apie galiojančius reikalavimus bei sudarys galimybę paprastesniu būdu įsigyti reikalingus leidimus ir licencijas?

Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network), bendradarbiaudamas su Ūkio ministerija ir Lietuvos ekonominės plėtros

agentūra rengia nemokamų seminarų ciklą visoje Lietuvoje tema:

EUROPOS SĄJUNGOS VIDAUS RINKOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS: NAUJOVĖS VERSLUI

Seminarai skirti paslaugas teikiančioms įmonėms ir fiziniams asmenims, gamintojams bei prekybininkams.

Seminarai vyks: lapkričio 23 d. Vilniuje, lapkričio 19 d. Klaipėdoje, lapkričio 20 d. Kaune.

Išsamesnė informacija (seminaro programa ir dalyvio anketa) tinklalapyje: www.paramaverslui.eu

Seminarai nemokami, tačiau išankstinė registracija būtina, nes vietų skaičius ribotas.

Dalyviams bus išduoti pažymėjimai ir pateikta metodinė medžiaga.

Norinčius dalyvauti seminare Vilniuje prašome registruotis iki lapkričio 20 d. 12 val. tel. (8 5) 213 6480, 213 5450

arba el. paštu: Julija.zavertalenko@cci.lt

Lau ra Čy žiū tėl.cyziute@diena.lt

Sa vi val dy bės biu dže tas kiau ras kaip rė tis, Vy riau sy bė at lie ka mų mi li jo nų ir gi ne tu ri, ta čiau Vil­niaus mies to val džia sva jo ja ki­tais me tais ga lė sian ti tęs ti na cio­na li nio sta dio no sta ty bas. Šios kai nuos ma žiau siai 260 mln. li tų.

Penk ta die nį Aukš čiau sia sis Teis­mas pa nai ki no na cio na li nio sta­dio no sta ty bos su tar tį, pa si ra šy tą Vil niaus mies to sa vi val dy bės bend­ro vės „Vil niaus ka pi ta li nė sta ty ba“ ir ran go vės „Veik mė“. Va di na si, nuo lapk ri čio 13 d. sta dio no sta ty­bos ofi cia liai su stab dy tos. „Vil niaus ka pi ta li nei sta ty bai“ lie ka at si skai­ty ti už sta ty bos dar bus, at lik tus iki tos die nos, ir pe rim ti ob jek tą sa vo ži nion.

Kol vi sos ša lys nag ri nė ja Teis mo nu tar ties teks tą, šian dien sta dio no griau čius sa vo lė šo mis sau go „Veik­mė“. Griau čius, ku rių ar tė jant žie­mai Vil niaus val džia ti ki na ne kon­ser vuo sian ti. Mat šiems dar bams rei kia ma žiau siai 15 me tų. Ne kon­ser va vus ne baig tų sta ty ti sta dio no konst ruk ci jų šios suirs nuo drėg mės ir tem pe ra tū ros svy ra vi mo. Taip bus pra ras ti ir į sta ty bas jau in ves tuo ti 110 mln. li tų.

At si sa kius kon ser vuo ti sta dio no konst ruk ci jas, ta čiau sie kiant jas iš­sau go ti ne sui ru sias, bū ti na ras ti lė šų sta dio nui už baig ti. Pa sak me ro Vi­liaus Na vic ko, šiems dar bams rei­kia ma žiau siai 260 mln. li tų ir dar apie 60 mln. li tų sta dio no inf rast­ruk tū ros sta ty bos dar bams. Nei sa­vi val dy bė, nei Vy riau sy bė to kios su­mos ne tu ri.

„Mes ruo šia mės, ieš ko me ga li­my bių, kaip tą pro ce są vyk dy ti to­liau. Ko ne pus me tį su si ti ki nė jo me su už sie nio ša lių bend ro vė mis, ieš­ko jo me, kas ga lė tų fi nan suo ti pro­jek tą, kas ga lė tų bū ti val dy to jas.

Pas ta rie ji su si ti ki mai tei kia vil čių. Dau ge lis bend ro vių su tik tų sta­dio ną sta ty ti kon ce si jos bū du ar ba bend ra dar biau jant vie ša jam ir pri­va čia jam sek to riui. O su sta dio no val dy to ju ir fi nan suo to ju ga lė tu me at si skai ty ti per 25–30 me tų“, – sa­kė V.Na vic kas.

Šiuo me tu sta dio no pa baig tu vė­mis esą do mi si Vo kie ti jos, Di džio­sios Bri ta ni jos, Ita li jos, Ki ni jos ša­lių bend ro vės. Šios grei čiau siai jau ki tais me tais ga lės da ly vau ti nau ja­me vie ša me kon kur se dėl ga li my bės už baig ti na cio na li nį sta dio ną. Aiš ku, kon kur sas bus skel bia mas tik tuo­met, kai Vy riau sy bė pri siims ga ran­ti ją per 20–30 me tų kas met už sta­dio no sta ty bas bend ro vei skir ti po 2–5 mln. li tų.

O ko kia ga ran ti ja, kad bran­gūs sta dio no griau čiai iki kon kur­so pa skel bi mo die nos ne sut reš ga­lu ti nai?

„Ne sut re šo per 25 me tus, ne sut­reš ir da bar. Mes ma no me, kad ki­tais me tais ga li me tęs ti sta ty bas, jei ne – ta da sta dio no konst ruk ci jas ki­tais me tais kon ser vuo si me.

Sta dio no griau čių ne kon ser vuos

Ne sut re šo per 25 me­tus, ne sut reš ir da bar.

Vi lius Na vic kas:

Jū ra tė Žuo ly tėj.zuolyte@diena.lt

Ne ge riau sius lai kus iš gy ve nan­tis ka vi nių tink las „Doub le Cof­fee“ pir miau sia su klu po Es ti jo je. Pen ke rius me tus čia vei kęs lat vių tink las bank ru ta vo. Vil niaus lau­kia tas pa ts?

Ka vi nių tink lui „Doub le Cof ee“ kri zę iš gy ven ti se ka si sun kiai. Per­nai me tų pa bai go je Vil niu je bu vo už da ry tos dvi šio tink lo ka vi nės, ta čiau tuo met va do vai skel bė, kad taip pa sielg ta tik mąs tant apie to­les nę plėt rą ir ren kan tis tik pa čias pa lan kiau sias vie tas mies te. Ža dė­ta plėt ra tu rė jo pra si dė ti per pus­me tį, ta čiau kol kas jo kių jos ženk­lų ne ma ty ti.

Ko ne vi soms ka vi nėms ir res to­ra nams šiuo me tu ten ka su si dur ti su di de liais iš šū kiais. Nors „Doub­le Cof ee“ taip pat įsi jun gia į kon ku­ren ci nę ko vą siū ly da ma įvai rias ak ci­jas, ka va čia dar – vie na bran giau sių mies te, to dėl tau py ti ban dan tys vil­nie čiai ją daž nai ap len kia.

Es ti jo je ka vi nių „Doub le Cof­fee“ pa dė tis dar liūd nes nė. Bend­

ro vė „Doub le Cof ee Ees ti“ ban dė gel bė tis to kiais pa čiais bū dais, kaip jos ant ri nin kė Lie tu vo je, – už da rė ne pel nin gas ka vi nes ir ati da rė nau jų, ta čiau ga liau siai jai bu vo pa skelb tas bank ro tas. Įmo nė li ko sko lin ga vals­ty bei 3,25 mln. kro nų.

„Doub le Cof ee“ tink lą Lie tu vo je val dan čios bend ro vės „DC Hol din­gas“ at sto vai at si sa kė ko men tuo ti pa dė tį ir mo ty va vo, kad jie su es­

tais ne tu ri nie ko bend ra. „Di rek to rė už siė mu si, ta čiau sa kė, kad šiaip ar taip, Es ti jo je ir Lie tu vo je yra at ski­ri kon cer nai ir mes ne tu ri me kom­pe ten ci jos to ko men tuo ti“, – sa­kė bend ro vės te le fo nu at si lie pu si mo te ris.

Lat vių ka pi ta lo bend ro vė „Doub­le Cof ee“ Ry go je yra ati da riu si 19 ka vi nių ir skel bia atei ty je pla nuo­jan ti ati da ry ti dau giau.

Ar Vil niu je liks „Doub le Cof ee“?

Gi na si: �� tink�lo�va�do�vai�Lie�tu�vo�je�tei�gia�nie�ko�bend�ra�su�es�tais�ne�tu­rin�tys.�� � Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Sei mas ne pri ta rė Tvar kos ir tei­sin gu mo par ti jos ini ci juo tai lai ki­na jai ko mi si jai, ku ri tir tų da bar ti­nės Vil niaus val džios veik lą. Ta­čiau lin kęs pri tar ti kon ser va to rių pa siū ly mui su for muo ti ko mi si ją, ku ri im tų si nag ri nė ti, kaip dir bo anks tes nė sos ti nės val džia.

At me tė opo zi ci jos ini cia ty vąVa kar ple na ri nia me po sė dy je tik 32 iš 81 bal sa vi me da ly va vu sio Sei mo na rio pri ta rė opo zi ci nės Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos pa siū ly tam nu­ta ri mo „Dėl Sei mo lai ki no sios ko­mi si jos nu ma to mo di džio sios da lies Vil niaus sa vi val dy bei pri klau san čio tur to pri va ti za vi mo ap lin ky bėms iš­tir ti su da ry mo“ pro jek tui. Prieš to­kią ko mi si ją bal sa vo ar ba su si lai kė kur kas dau giau par la men ta rų, nei bu vo už. To dėl lai ki no ji ty ri mo ko­mi si ja ne bus su da ro ma.

Opo zi ci jos ini ci juo ta ko mi si ja tu rė jo tir ti, ar Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų (TS­LKD) do mi nuo ja ma da bar ti­nė sos ti nės val džia el gia si tei sė tai, siek da ma pri va ti zuo ti be veik vi sas sa vi val dy bei pri klau san čias įmo­nes ir ne tgi par duo ti jai pri klau­san tį ad mi nist ra ci jos dan go rai žį Vil niaus cent re.

Šis nu ta ri mo pro jek tas Sei mo na riams teik tas opo zi ci jos ly de rio, Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos frak­ci jos se niū no Va len ti no Ma zu ro nio ini cia ty va. Ją bu vo pa rė mę 52 Sei mo

na riai. „Sa vi val da tu ri tei sę priim­ti ir tei sin gus spren di mus, ir da ry­ti klai das. Mes čia Sei me ne tu ri me tei sės lyg ko kie di die ji bro liai jai nu­ro di nė ti“, – to kią TS­LKD at sto vo Kęs tu čio Ma siu lio po zi ci ją pa rė mė dau gu ma par la men ta rų.

Im ta si kon ser va to rių pro jek toAt me tus V.Ma zu ro nio pro jek­tą svars ty tas TS­LKD pri klau san­čių par la men ta rų Vai do to Ba ce vi­čiaus ir Jur gio Raz mos pa reng tas al ter na ty vus pro jek tas, ku riuo ir gi pa siū ly ta su da ry ti lai ki ną ją ko mi­si ją, ta čiau pa ves ti jai iš tir ti ne da­bar ti nės, bet 2007–2008 m. dir­bu sios Vil niaus val džios veiks mus. Jo je pir muo ju smui ku grie žė Ro­lan do Pak so va do vau ja ma Tvar kos ir tei sin gu mo par ti ja, sos ti nės me­ru bu vo tos par ti jos at sto vas Juo zas Imb ra sas.

Val džia Vil niu je pa si kei tė šių me­tų pra džio je, kai ją pe rė mė TS­LKD do mi nuo ja ma koa li ci ja. Me ru ta po kon ser va to rius Vi lius Na vic kas.

Už to kį TS­LKD pro jek tą po pa­tei ki mo pri ta rė 40 val dan čia jai koa li ci jai pri klau san čių par la men­ta rų, prieš ne bu vo nie ko, su si lai kė 7. Sa vai tę šis pro jek tas bus re da­guo ja mas, gal būt į jį bus įtrauk ti ir V.Ma zu ro nio pro jek te siū ly tos ty­ri mo ko mi si jos klau si mai. Tuo met bus dar kar tą bal suo ja ma, ar priim ti TS­LKD siū lo mą nu ta ri mą.

Prieš ta rau ja Kons ti tu ci jaiSei mo tei si nin kai at krei pė dė me sį, kad Kons ti tu ci jai ga li prieš ta rau ti

tiek vie nas, tiek ki tas nu ta ri mo dėl lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos su da­ry mo pro jek tas.Kons ti tu ci nis Teis mas prieš ke le­rius me tus vie na me sa vo nu ta ri­mų nu ro dė, kad „iš kons ti tu ci nio val džių pa da li ji mo prin ci po, ki­tų Kons ti tu ci jos nuo sta tų da ry ti na iš va da, kad Sei mas ne tu ri įga lio ji­mų su da ry ti to kių lai ki nų jų ty ri mo ko mi si jų, ku rioms bū tų pa ve da ma iš tir ti da ly kus, ku riuos ti riant bū­tų įsi ter pia ma į ki tų vie šą ją val džią vyk dan čių, taip pat ki tų Kons ti­tu ci jo je ir (ar ba) įsta ty muo se nu­ma ty tų vals ty bės bei sa vi val dy bių ins ti tu ci jų įga lio ji mus“.

Su do mi no bu vu si Vil niaus val džia

Sa vi val da tu ri tei sę priim ti ir tei sin gus spren di mus, ir da­ry ti klai das.

Kęs tu tis Ma siu lis:

Daugiau naujienų skaitykite

diena.lt/naujienos/miestas

trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009

As ta Kuz ne co vai tėa.kuznecovaite@diena.lt

Nors tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl ga­li mo Kau no Pa ne mu nės po li ci jos ko mi sa ria to pa rei gū nų ap lai du mo šio je by lo je at li kęs Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos ge ne ra li nis ins pek­to rius Ju lius Ja sai tis nie ko blo ga neįž vel gė, par la men ta rai ma no ki taip. Jų tei gi mu, vien tai, jog ty­ri mas bu vo pra dė tas tik pa gal Bau­džia mo jo ko dek so 153 straips nį (ma ža me čio as mens tvir ki ni mas), ro do, kad pa rei gū nai į šią by lą ne­žiū rė jo rim tai.

Bū tent tai, kad bu vo pa si rink tas ne tas straips nis pa čio je ty ri mo pra džio je, lė mė ir to les nį jo vil ki­ni mą, ma no Sei mo na riai.

Ka dan gi ma ža me čio as mens tvir­ki ni mas Lie tu vo je pri ski ria mas prie ne sun kių nu si kal ti mų, at lie kant ty­ri mą neį ma no ma nau do ti ope ra ty­vi nių prie mo nių: klau sy tis po kal bių, įra ši nė ti, kont ro liuo ti įra šų ir pa­na šiai. Pa nau do ti šias ope ra ty vi nes prie mo nes, TTK tei gi mu, bu vo bū­

Pe do fi li jos by la: klai da po klai dosIš Sei mui pa teik tų Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to (TTK) iš va­dų dėl pe do fi li jos by los ty ri mo ma ty ti, kad pa rei gū nai šią by lą ty rė tar si at ža ga rio mis.

ti na ti riant dvie jų žmo nių nu žu­dy mu įta ria mo Drą siaus Ke džio pa­reiš ki mą dėl sek sua li nės prie var tos prieš jo ma ža me tę duk rą.

TTK sa vo iš va do se ra šo, kad D.Ke džio duk rai da vus pa ro dy mus bu vo bū ti na ne del siant at lik ti mer­gai tės su vo ki mo psi cho lo gi nį ir jos kū no ty ri mus, at pa žin ti įta ria­mą jį, ap žiū rė ti ga li mą įvy kio vie tą (vie tas), at lik ti ki tus pro ce si nius ir ope ra ty vi nius veiks mus, nu sta­ty ti D.Ke džio nu ro dy tų as me nų tar pu sa vio san ty kius, bend ra vi mo po bū dį ir in ten sy vu mą, ieš ko ti ga­li mų ki tų mer gai tės ir įta ria mo jo bend ra vi mo pėd sa kų.

De ja, kaip ma ty ti iš TTK su­rink tos me džia gos, tai nie kam ne­bu vo įdo mu.

Nuo 2009 m. sau sio 30 d. iki 2009 m. bir že lio 11 d. sa vo ran­ko se ty ri mą tu rė ju si Kau no mies to apy lin kės pro ku ra tū ra, TTK na rių nuo mo ne, nie ko ki ta ne da rė, tik aki vaiz džiai vil ki no ty ri mą.

Nors per tą lai ką D.Ke džio duk ra pa tei kė nau jos in for ma ci jos, liu di­

jan čios, kad bu vo įvyk dy tas sun kus nu si kal ti mas, Kau no apy lin kės teis mo pro ku ro rai kal ti ni mų And­riui Ūsui, ku riam įta ri mai dėl ma­ža me čio as mens tvir ki ni mo bu vo pa reikš ti dar po li ci jo je, 2008 m. gruo džio 29 d., taip ir ne pa pil dė nau jais – dėl sek sua li nio ma ža­me čio as mens prie var ta vi mo.

Nie kas ne rea ga vo ir į D.Ke džio pra šy mą pra dė ti iki teis mi nį ty ri mą prieš da bar jau nu žu dy tąo tei sė ją Jo ną Fur ma na vi čių.

Jis, kaip ir A.Ūsas, bu vo ap­klaus tas tik ty ri mą pe rė mus Vil­niaus apy gar dos pro ku ra tū rai.

TTK taip pat ne sup ran ta, ko dėl ne bu vo ski ria mas tin ka mas dė­me sys ir gau tai in for ma ci jai apie ki tos mer gai tės, nu žu dy to sios Vio le tos Na ru še vi čie nės duk ters, ga li mą tvir ki ni mą.

Sei mo na riai taip pat ma no, kad tei sė sau ga ga lė jo ap sau go ti bent vie ną spa lio 5­osios žu dy nių au ką. V.Na ru še vi čie nė ir jos se suo L.Stan kū nai tė Ge ne ra li nės ir Vil­niaus apy gar dos pro ku ra tū rų dar

rug sė jo 7 d. pra šė skir ti ap sau gą, nes D.Ke dys gra si no su jo mis su­si do ro ti.

Iš va da: �� nuo�2009�m.�sau�sio�30�d.�iki�2009�m.�bir�že�lio�11�d.�sa�vo�ran­ko�se�ty�ri�mą�tu�rė�ju�si�Kau�no�mies�to�apy�lin�kės�pro�ku�ra�tū�ra,�Sei�mo�na­rių�nuo�mo�ne,�aki�vaiz�džiai�vil�ki�no�ty�ri�mą.� � To�mo�Ja�ru�se�vi�čiaus�nuo�tr.

Ma tė tei sė ją?D.Ke džiui – by la

Nors duk ters tvir ki ni mu D.Ke džio kal tin ti as me nys tvir ti na ne pa ži­no ję nu žu dy to jo tei sė jo J.Fur ma­na vi čiaus, bu vęs D.Ke džio su gy­ven ti nės L.Stan kū nai tės kai my­nas tei gia prieš maž daug me tus ma tęs mo te rį, jos duk rą ir tei sė ją drau ge ei nan čius į nuo mo ja mą bu tą, pa skel bė TV3 „Ži nios“.Liu di nin kas tvir ti na, kad, be jų tri jų, čia lan ky da vo si ir dar vie­nas vy riš kis, bet jis ne pa na šus į A.Ūsą.

Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra ren gia teis mui ieš ki nį, ku riuo pra šys ap ri­bo ti dvi gu ba žmog žu dys te įta ria­mo D.Ke džio tei ses į jo pen kia me­tę duk rą. Vil niaus apy gar dos pro­ku ra tū ra at nau ji no bau džia mą ją by lą, ku rio je D.Ke dys kal ti na mas pa gal Bau džia mo jo ko dek so 163 straips nį – pikt nau džia vi mas tė vo tei sė mis ir pa rei go mis.

Eglė Veličkaitė

Garsus triatlonininkas Vidman-tas Urbonas jau šį penktadienį iš-vyksta į Pietų Ameriką, kur pir-mosiomis gruodžio dienomis mes iššūkį 4 km aukštyje plytin-čiam 60 km pločio gėlavande-niam ežerui Titikakai.

Audros, pūgos ir varlėsVakar surengtoje specialioje spaudos konferencijoje V.Urbonas teigė, kad per Bolivijos ir Peru teritorijas besi-

driekiančio Titikakos ežero iki šiol nėra perplaukęs nė vienas žmogus.

Net patys Peru gyventojai sunkiai įsivaizduoja, kaip tai padarys plauki-kas iš Lietuvos. V.Urbonas irgi nenei-gė, kad tai bus nelengva užduotis.

„Ežeras telkšo kalnuose, ten oras labai permainingas. Iki pietų ežeras būna ramus, o antroje dienos pu-sėje nutinka visko: audros, pūgos. Vandens temperatūra vos siekia 11 laipsnių. Ežere gyvena dviejų rūšių varlių: vienos labai didelės, kitos mažos, bet itin nuodingos“, – pa-

sakojo į tolimą kelionę netrukus iš-vyksiantis plaukikas. Triatloninin-kas šiam iššūkiui ruošiasi maždaug šešis mėnesius – kasdien įveikia po kilometrą atviruose vandenyse ir po keturis kilometrus baseine.

„Nevėžio vandens temperatū-ra šiandien yra apie 4 laipsnius, ta-čiau teko plaukti ir tada, kai ji tebu-vo 1,8 laipsnio“, – pratybų potyrius atskleidė V.Urbonas.

Į žygį jis leisis su septynių žmo-nių komanda: gydytojais, dietolo-gais, plaukikais gelbėtojais. Drauge

Plaukikas V.Urbonas pasišovė įveikti Titikakos ežerą

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaR

Akcija:

vyks ir fotografas bei operatorius, fiksuosiantys kiekvieną V.Urbono mostą: planuojama išleisti foto-albumą su akimirkomis, kaip bu-vo įveikiama Titikaka, ir vaizdo fil-muką.

Gėlo vandens stygiusIdėja mesti iššūkį gėlavandeniams pasaulio ežerams V.Urbonui kilo ne-atsitiktinai. Sportininkas šį žygį ke-tina atlikti ne tik tam, kad garsintų Lietuvos vardą, bet ir kad atkreiptų dėmesį į gėlo vandens trūkumo ir užterštumo problemas pasaulyje.

Šios intencijos sužavėjo ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Mi-nistrui ir sportininkui pasikalbėjus gimė akcija „Vanduo – tai gyvybė“.

„Lietuviams pasaulio problema dėl gėlo vandens stygiaus yra sun-kiai suvokiama, nes mums jo ne-trūksta. Tačiau nuodugniau įsigili-nus į situaciją, akivaizdu, kad gėlo vandens trūkumas tolydžio tam-pa vis rimtesne pasauline proble-ma, ji ateityje netgi gali virsti tarp-valstybinių konfliktų pagrindu. Jau dabar pastebima migracija iš Af-rikos, ieškant gėlo vandens. No-riu atkreipti dėmesį, kad jei Lietu-voje šiandien turime pakankamai gėlo vandens, kurį netgi galėtume eksportuoti, visiškai nereiškia, kad taip pat yra visame pasaulyje. Van-dens stygius gali tapti net didesne bėda nei badas. Todėl išsaugoti tu-rimus gėlo vandens išteklius yra la-bai svarbu. Tam Lietuvoje imama-si nemažai veiksmų. Pavyzdžiui, 1990 m. vienas pagrindinių gė-lo vandens taršos šaltinių – nuo-tekos – buvo išvalomos tik apie 20

proc, o dabar išvalome daugiau nei 70 proc. nuotekų“, – laimėjimais džiaugėsi G.Kazlauskas. Jis atkrei-pė dėmesį, kad ekologijai ir aplin-kos apsaugai skirti dėmesį priva-lu net per krizes ir ekonominius nuosmukius.

Iš viso bus penki plaukimaiV.Urbonas su komanda į Pietų Ame-riką išskris šį penktadienį, lapkri-čio 20-ąją. Savaitę ketinama skir-ti aklimatizacijai, kasdien įveikti po 300–400 m aukščio. Plaukimas turėtų prasidėti lapkričio pabaigo-je–gruodžio pradžioje, o į Lietuvą V.Urbonas sako grįšiantis gruodžio 9-ąją. „Tačiau laikas parodys, kaip seksis. Slėgis bus labai stiprus, kvė-puoti sunku – aukštis turės įtakos plaukimo laikui“, – sakė triatloni-ninkas. V.Urbonas užsibrėžęs tikslą vykstant akcijai „Vanduo – tai gy-vybė“ per penkerius metus įveikti penkis gėlo vandens ežerus, esan-čius skirtinguose žemynuose. Nu-matomas plaukimas per Jeloustou-no ežerą Šiaurės Amerikoje, Baika-lą Azijoje, Didįjį ežerą Tasmanijoje, Tanos ežerą Afrikoje, ir paskutiniu plaukimu ketinama įveikti Keturių kantonų ežerą Šveicarijoje.

Kiekvienas plaukimas bus su-sietas su reikšminga Lietuvai data: šiemet – Lietuvos vardo tūkstan-tmečiu, 2010 m. – Žalgirio mūšio 600-osiomis metinėmis, 2011-ai-siais – pirmojo trėmimo 70-osio-mis metinėmis, 2012 m. – Kau-no antisovietinio pasipriešinimo 40-osiomis metinėmis, 2013-ai-siais – sukilimo prieš Rusijos im-periją 150-osiomis metinėmis.

www.diena.lt 5

lietuva

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Vais tai yra pre kė? Mak si ma liai su ma­te ria lė ju sia me mū­sų pa sau ly je toks

klau si mas tar si ir ne be tu rė­tų kil ti, ta čiau tei gi nys vis dėl­to pri bloš kia. Pre ky bo je ga lio ja rin kos dės niai: pa siū la, kon ku­ren ci ja, pa klau sa. Vais tų pre ky­bo je ši di dė ja au gant ser ga mu­mui. Nors dek la ruo ja ma, kad bran giau sias ša lies tur tas yra jos pi lie čių svei ka ta, Lie tu va tuo tur tu di džiuo tis ne ga li. Ne­ga na to, ser ga mu mas mū sų ša­ly je ne ma žė ja, o di dė ja.Pa si gir ti ga li me ne bent vais­ti nių skai čiu mi – jų mū sų ša­ly je ap stu. Nė vie nos jų, kaip

ir vais tų ga min to jų, ne suž lug­dė sunk me tis. Vais tų kai nos Lie tu vo je yra vie nos di džiau­sių iš vi sų ES ša lių. Vais ti nių len ty nos lūž ta nuo įvai riau­sių me di ka men tų ir bū na, kad jų net pri trūks ta. Pas ta ruo ju me tu trūks ta ap sau gi nių kau­kių, ku rias pas mus per ka net uk rai nie čiai. Re to je vais ti nė je ap tik si te „Ta mif lu“ ar ba „Re len­zos“ – vais tų nuo va di na mo jo kiau lių gri po. Jei gu vais tai yra pre kė ir jų kai nas re gu liuo ja pa klau sa, ko dėl gi, pa vyz džiui, šian dien ne pa di din ti „Ta mif lu“ kai nos nuo 128 iki 1280 li tų? Ar yra pa vo jus, kad jas per ne lyg pa kė lus mū sų ša lies gy ven­to jai šių rei ka lin gų vais tų ne­beį pirks? Bet jei gu vais ti nin­kai nuo siau bą ke lian čio nau­jo jo gri po jų tu ri vos ke lias dė­žu tes, ko dėl gi ne pa si nau do ti

pro ga už si dirb ti? Juk net ir var­gin giau siai gy ve nan tys žmo­nės ne ša do va nas gy dy to jams ir pra šo skir ti ge riau sių vais tų. Jie – ne pal tas, ku rį ga li ma įsi­gy ti dė vė tų dra bu žių par duo­tu vė je, ir net ne duo na, ku rios bent rie kę ga li ma gau ti lab da­ros val gyk lo je.Lab da ros vais ti nių nė ra. Gy­ven ti no ri vi si. Ser gan tys trokš­ta pa sveik ti. Tai ži nan tys vais­tų ga min to jai ir par da vė jai kles­ti net sunk me čiu. Jiems tar pi­nin kau ja vals ty bė, gi nan ti tik sa vo ki še nę. Mū sų ša ly je nu­sta ty ti ant kai niai tik kom pen­suo ja mie siems vais tams. Vos pra bi lus apie su ma ny mą ap­ri bo ti ne pa so ti na mą far ma ci­nin kų ape ti tą, nu sta tant ant kai­nius re cep ti niams ne kom pen­suo ja mie siems vais tams, pri­tvin kęs vais tų kai nų pū li nys jau pra de da trū ki nė ti ir taš ky­tis ne šva ru mais.Ant kai nių idė jos au to riams tal­ki na vais tų ga min to jai, ku rie dėl di de lių, Lie tu vos eko no mi­kai ir pra gy ve ni mo ly giui nea­dek va čių kai nų kal ti na did me­ni nin kus ir maž me ni nin kus. Iš tie sų tų pa čių vais tų kai nos Lie tu vos ir gre ti mų ša lių – Es­ti jos, Len ki jos, Uk rai nos – vais­ti nė se ski ria si ke lis kar tus. Sa­ko ma, net tų, ku riuos ga min to­jai par duo da už vie no dą kai ną. Jei tai tie sa, ne jau gi vais ti nin kai no ri, kad ir jų par duo da mų pre­kių, kaip šal dy tos viš tie nos ar mė sos, va žiuo tu me pirk ti į už­sie nį?Vais ti nin kai ti ki na, kad jų kai­nas re gu liuo ja ga min to jai ir did me ni nin kai. Jie pa tys la­biau no rė tų par duo ti dau giau, bet pi giau, o ne ma žai ir bran­giai. Ta čiau ar tai nė ra tik ble­fas? Juk pir kė jai, siau čiant gri­po epi de mi jai, šir dies in fark tui, hi per ten zi jai ir pan., tik rai nie­kur ne dings. Ki ta ver tus, jei to­kia lo gi ka va do vau ja si ga min­to jai ir di de lėms ša lims, ku rio­se rin ka di des nė, vais tus par­duo da pi giau, ko dėl Es ti jo je, dar ma žes nė je nei Lie tu va, jie vis dėl to pi gūs?Ga li ma ma ny ti, kad far ma ci jos ban gi niams nė ra pra smės de­rė tis su ma žo mis vals ty bė mis. O gal jas, tiks liau, tų ša lių val­di nin kus, de ry bo se ga li ma pa­pras čiau siai pa pirk ti, tik ne vi­sos par si duo da?

Lab da ros vais ti nių nė ra ir ne bus

Ne jau gi vais ti nin­kai no ri, kad ir jų par duo da mų pre­kių, kaip šal dy tos viš tie nos ar mė­sos, va žiuo tu me pirk ti į už sie nį?

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VyrIauSIaSIS rEDakTorIuS raimundas Celencevičius

MIESTaS: 219 1373 LIETuVa: 219 1381užrIbIS: 219 1372 EkoNoMIka: 219 1374 PaSauLIS: 219 1391 SPorTaS: (8 37) 302 259

MENaS Ir PraMogoS: 279 1388NaMaI: (8 37) 302 265 SVEIkaTa: (8 37) 302 263 raTaI: (8 37) 302 243 ŠokoLaDaS: (8 37) 302 275 TV DIENa: 219 1380

rINkoDaroS SkyrIuS: 279 1378 rEkLaMoS ParDaVIMo SkyrIuS: 261 3654, 261 3000 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SkELbIMŲ SkyrIuS: 261 3653

SkELbIMŲ SkyrIuS SPauDoS rŪMuoSE (Laisvės pr. 60, 1211 kab.) tel./faks. – 242 8065

PrENuMEraToS SkyrIuS: 261 1688PLaTINIMo TarNyba: 261 1688

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 11 000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba PRenumeRatOs skyRIus:212 2022 261 3654: 261 1688 261 1688

Visi kontaktai: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/redakcija

uab „Diena Media News“ 2009 m. gauna SrTrF finansavimą sklaidos nuostoliams padengti.

6

nuomonės trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009 www.diena.lt

Sei mo pir mi nin kė Ire na De gu­tie nė, va kar per skai čiu si krei­pi mą si į par la men tą jo me tų dar bo pro ga, ne tik var di jo at­

lik tus dar bus, bet ir ap gai les ta vo, kad Sei mo na riams, tau tos at sto vams, trūks ta kuk lu mo ir sa vik ri tiš ku mo.

Ne jau čia gy ve ni mo„Ak me nų mė ty mas į Sei mo lan gus praė ju sią žie mą, pra ban gių au to mo bi­lių nuo ma ir ne tin ka mas par la men ti­nei veik lai ski ria mų lė šų nau do ji mas, net ir ne leis ti nai il gai už si tę su sios dis ku si jos dėl šių lė šų su si ma ži ni mo liu di ja, kad per ma žai bend rau ja me su mus rin ku siais žmo nė mis, ne jau čia me jų nuo tai kų ir gy ve ni mo. Kad mums, Lie tu vos žmo nių at sto vams, trūks ta kuk lu mo ir sa vik ri tiš ku mo“, – į par­la men tą krei pė si I.De gu tie nė.

Jos žo džiais, „kaž kas tik rai ne ge rai, jei į Sei mą žmo nės ei na ne su pa siū ly­mais, o su ak me ni mis, jei į par la men tą žiū ri me kaip į ko vos lau ką ar net tar­pu sa vio įžei di nė ji mų vie tą“.

Ne lem tas ženk lasPar la men to na rius I.De gu tie nė kvie­tė baig ti tuš čius gin čus ir be pras mius pa si ro dy mus: „Sup ran tu, kad Sei mo na riai yra pa kan ka mai skir tin gi, nes skir tin gi ir mus iš rin kę pi lie čiai. Ta­čiau esu įsi ti ki nu si, kad kas dien pri va­lo me per ženg ti sa vuo sius skir tu mus ir ras ti tar pu sa vio su ta ri mą. To dėl kvie­čiu ir po zi ci ją, ir opo zi ci ją bū ti ak ty­ves nes sa vo idė jo mis ir nuo sai kes nes sie kiant su si ta ri mo.“

„To dėl vie nas iš svar biau sių ma no sie kių bus, kad Sei mas vėl tap tų vie­ta, kur vyk tų ne tuš ti gin čai ir be pras­miai pa si ro dy mai. Čia tu ri bū ti var­žo ma si idė jo mis, ku rios leis tų priim ti ge riau sius ša liai spren di mus“, – sa­kė I.De gu tie nė. Ji sa vo kal bo je už si­mi nė ir apie ne sklan džią par la men to dar bo pra džią.

„De ja, iki tre čios va lan dos nak­ties už si tę sęs pir ma sis šios ka den ci­jos Sei mo po sė dis ta po tar si ne lem tu ženk lu, ly dė ju siu dar ne vie ną spren­di mą, ku rį te ko vė liau tai sy ti“, – sa kė I.De gu tie nė.

No ri su si grą žin ti ga liasSa vo kal bo je I.De gu tie nė tvir ti no, kad par la men tas tu ri su si grą žin ti ne tik tau tos pa si ti kė ji mą, bet ir Kons ti tu ci jos

nu ma ty tas ga lias bei at sa ko my bę ir taip grą žin ti kons ti tu ci nes vi suo me nės tei­ses ir ga lias kur ti vals ty bę. „Ten ka pri­pa žin ti, kad per de šimt me tį par la men­tas ta po tik sa vo tiš ka ins ti tu ci ja prie Vy riau sy bės, o ne sa va ran kiš ka tau tos at sto vy be“, – sa kė I.De gu tie nė.

Taip pat par la men to va do vė ra gi no baig ti par la men to dar bą ver tin ti, pa­sak jos, keis tais kri te ri jais – priim tų įsta ty mų ar pa teik tų tei sės ak tų pro­jek tų, net ir pa čių ne konst ruk ty viau­sių kal bų ple na ri nių po sė džių sa lė je, gau sa.

„Sei mas yra ne įsta ty mų ga my­bos fab ri kas, ku ria me re zul ta tus ga­li ma įver tin ti ga my bos kon ve je rio pa ga min tų pre kių skai čiu mi. Esu įsi­ti ki nu si, kad ar tė jant vals ty bės dvi­de šimt me čiui ši Sei mo dar bo ver ti ni­mo tra di ci ja pri va lo keis tis. Mes sa vo dar bą ir jo ko ky bę pri va lo me ver tin ti at sa ky da mi į klau si mus: ar nuo mū sų spren di mų Lie tu vo je pa dau gė jo tei­sin gu mo, ar Lie tu vos žmo nių gy ve­ni mas nuo jų pa ge rė jo“, – sa kė par la­men to va do vė.

BNS inf.Kaž kas tik rai ne ge rai, jei į Sei mą žmo nės ei­na ne su pa siū ly mais, o su ak me ni mis.

Sei me – jokio kuk lu moBaltijos šalių BVP prognozės

9p.

So cial de mok ra tai: vis kas blo gai

So cial de mok ra tai, di džiau sia opo zi­ci nė Sei mo frak ci ja, tei gia, kad me tus bran din ti val dan čių jų dar bo vai siai Lie tu vos žmo nėms ge ro kai ap kar ti no gy ve ni mą.So cial de mok ra tų frak ci jos se niū nas Al gir das But ke vi čius (nuo tr.) ma no, kad di džiau sia Sei mo klai da – nak ti nis dar bas praė ju sių me tų gruo dį. „Val dan­čia jai dau gu mai ne rei kė jo pra dė ti dar­bo nuo mo kes čių re for mos. Rei kė jo gal­vo ti, kaip gai vin ti eko no mi ką, kad bū­tų ga li ma amor ti zuo ti nei gia mus eko­no mi nius pa da ri nius, – sa kė A.But ke vi­čius. – Siek da mi už lo py ti biu dže to sky­les val dan tie ji jas dar la biau pra pla ti no. Pa di din da mi mo kes čius val dan tie ji pa sie kė „ne re gė tų aukš tu mų“ – kai ku­rias vers lo sri tis su nai ki no, o kai ku rias pa skan di no še šė ly je.“Jam pri ta rė ir Sei mo pir mi nin ko pa­va duo to jas, so cial de mok ra tas Čes lo­vas Jur šė nas. „Nak ties dar bai – die nos aša ros. Ko dėl aša ros? To dėl, kad to­

kia pa si rink ta po li ti ka. Koa li ci ja dir bo žlug dy da ma Lie tu vos ūkį ir vi suo me­nę. Per me tus bu vo at skleis ta, kad val­dan čio ji koa li ci ja ir jos po li ti ka pra sta“, – sa kė par la men ta ras.„Kon ser va to riai, už si sė dė ję opo zi ci jo­je, tu rė jo di de lį val džios troš ku lį. Tas troš ku lys juos ska ti no dė tis su bet kuo – ir su teis tais, ir nu teis tais, ir su links­muo liais, kad tik tu rė tų val džią. Ko kios for mos val džia, toks jums ir re zul ta tas“, – ma no Č.Jur šė nas.

Už mo jai: �� I.De�gu�tie�nė�no�rė�tų,�kad�Sei�mas�su�si�grą�žin�tų�ne�tik�pa�si�ti�kė�ji­mą,�bet�ir�ga�lias.�� � Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.

trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009

KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI

NAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS! Nuolaidos iki 20%! Slidinėjimas Italijoje, Austrijoje, Slo-vakijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Pran-cūzijoje, Čekijoje lėktuvu / savo trans-portu / autobusu.Slidinėjimo sezono atidarymas Itali-joje 12 11 – abonementas nemoka-mai!!! Austrijoje 12 11.

Kelionės lėktuvu: Egiptas, Tenerifė, Tailandas, Kambodža, Izraelis, Jorda-nija, Šri Lanka, MeksikaTop! Naujoji Zelandija (Fidžis) 2010 02 10

Net 24 maršrutai autobusu rudens–žiemos sezonui.Mažasis Baltijos kruizas 11 27

Naujametės kelionės:Laplandija 12 25, 26, 29; 01 02Šveicarija 12 28Paryžius 12 27/28Olandija–Belgija–Liuksemburgas 12 28Londonas 12 28Italija 12 27/28Budapeštas 12 29/30Viena–Budapeštas 12 29/30Viena–Tatrų kalnai 12 30Praha 12 29/30Drezdenas–Berlynas 12 30Berlynas 12 30Krokuva 12 30Baltijos kruizas 12 29Talinas–Stokholmas 12 30Ryga–Stokholmas 12 30

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, VilniusTel.: (8 5) 215 0077, (8 5) 215 0210vilnius@gruda.lt; www.gruda.lt

NAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS!

Slidinėjimo sezono atidarymas:Austrija (Zilertalis) 12 12 nuo 1390 LtItalija (Livinjo) 12 11 nuo 1250 Lt Abonementas nemokamai!

NAUJIENA! Italija, Šveicarija, Prancūzija – autobusu/lėktuvu nuo 1250 LtItalija (Sela Ronda, Kronplacas) – autobusu/lėktuvu nuo 1150 Lt NAUJIENA! Austrija–Šveicarija (Išglas, San Antonas) nuo 1650 LtAustrija (Kaprunas, Zell am See) nuo 1550 LtSlovakija (Žemieji Tatrai) nuo 850 LtPuikūs pasiūlymai grupėms!

Naujametės kelionės:Naujieji Šveicarijoje 12 28 – 1449 LtLaplandija 12 26, 29 – nuo 1389 LtParyžius-Beniliuksas 12 27 – 1399 LtNaujieji Baltijos jūroje 12 30 – 749 LtNaujieji Prahoje 12 29 – 679 Lt

Egzotinės kelionės:Tailandas, Tailandas–Kambodža nuo 4690 LtŠri Lanka nuo 4790 LtMeksika nuo 5990 LtIzraelis nuo 3399 Lt

ŽIEMOS SEZONAS! Poilsis Egipte, Kanarų salose.

J.Lelevelio g. 4, Vilnius. Tel.: (8 5) 266 0700, 266 0701, www.guliveriokeliones.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

www.starexpress.lt

Lapkričio 21 d. (7 n):Egiptas–Hurgada MOON VALLEY 2*/ pusr. ir vakarienė – nuo 1004 Lt/asm.SUNNY DAYS PALMA DE MIRETTE 4*/ viskas įsk. – nuo 1596 Lt/asm.GOLDEN FIVE 5*/ viskas įsk. – nuo 1771 Lt/asm.

Lapkričio 22 d. (7 n):Egiptas–Šarm El Šeichas AMAR SINA 3*/ pusr. ir vakarienė – nuo 999 Lt/asm.CLUB FARAANA 4*/ viskas įsk. – nuo 1786 Lt/asm.INTER PLAZA 5*/ viskas įsk. – nuo 1858 Lt/asm.Dėl išsamesnės informacijos kreipki-tės į savo turizmo agentūrą!

Tel. (8 5) 249 0900Gedimino pr. 64, Vilnius, www.bc.lt

KELIONĖS LĖKTUVU:Hurgada – nuo 895 LtŠarm el Šeichas – nuo 909 LtTenerifė – nuo 1735 LtKruizas Nilu – nuo 2050 Lt Tailandas – nuo 2995 LtArabų Emyratai – nuo 2629 LtSkrydžiai iš Lietuvos.

Madeira – nuo 1751 LtKuba – nuo 2973 LtKenija – nuo 3115 LtŠri Lanka – nuo 2991 Lt Venesuela – nuo 3349 LtDominikos respublika – nuo 3598 LtSkrydžiai iš Varšuvos / Vokietijos.

TOLIMOS KELIONĖS poilsinės-pažintinės programos Šri Lanka – nuo 3999 Lt Indija – nuo 6299 Lt Meksika – nuo 6229 Lt

SLIDINĖJIMAS (apartamentai) Čekija – nuo 193 LtItalija – nuo 187 LtAustrija – nuo 196 LtPrancūzija – nuo 152 Lt(kaina asmeniui, savaitei)

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314, faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

„Krantas Travel“ siūlo šias paskutinės minutės keliones:

Tenerifė 3*, be maitinimo nuo 1295 Lt2009 11 20

Šarm El Šeichas 4*, viskas įskaičiuota nuo 1395 Lt2009 11 22

Antalija 5*, viskas įskaičiuota, poilsis ir 4 dienų SPA programa nuo 1425 Lt2009 11 20

Taba 3*, pilnas maitinimas, poil-sis ir 3 dienų ekskursija į Izraelį nuo 2605 Lt2009 12 09

SAVAITGALIO KELIONIŲ GIDASGedimino pr. 1, VilniusTel.: (8 5) 272 4805, 8 685 10319info@kiveda.lt, www.kiveda.lt

Registruokitės telefonu arba e. paštu iki penktadienio 17 val.11 21 – Valdovai ir didikai Vilniuje. II dalis: Mažieji Radvilų rūmai – Umia-stovskių rūmai – Prezidentūra – 21 Lt11 21 – Vilniaus amatai su amatų mo-kymu – 31 Lt11 21 – Radvilų keliais po Lietuvą – 57 Lt11 22 – Menas ir menininkai Vilniaus senamiestyje – 21 Lt11 22 – Pas Aukštaitijos vienuolius – 63 Lt

KVIEČIAME Į GIDŲ IR KELIONIŲ VADO-VŲ KURSUS!

www.diena.lt 7

lietuva

Jū ra tė Žuo ly tėj.zuolytė@diena.lt

Praei tą sa vai tę me di kai svars tė, kad gri po epi de mi ja sos ti nę pa­sieks kaip įpras ta sau sį ar ba va sa rį. Ta čiau šie met gri pas tik ro sios žie­mos ne lau kė. Už te ko vie nos sa vai­tės, kad si tua ci ja ap si vers tų aukš­tyn ko jo mis.

Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro (VVSC) duo me ni mis, praė­ju sią sa vai tę ser ga mu mo ro dik lis sos ti nė je pa sie kė 105,9 li gos at ve jo 10 tūkst. gy ven to jų. Prieš sa vai tę šis ro dik lis bu vo 52 ligoniai.

„Esant to kiai si tua ci jai, pa tei­kė me sa vi val dy bei siū ly mą skelb ti epi de mi ją“, – „Vil niaus die nai“ sa kė Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro Užk re čia mų jų li gų pro fi lak­ti kos ir kont ro lės sky riaus ve dė ja Gied rė Alek sie nė, neat mes da ma ga li my bės, kad šie met epi de mi jos ga li bū ti ke lios ban gos.

Vil niaus sa vi val dy bė VVSC siū­ly mą pa ten ki no. „Ser ga mu mo ro dik­liai di de li, to dėl čia jau ne dis ku si jų ob jek tas. To kia yra rea ly bė ir rei kia im tis veiks mų“, – sa kė Vil niaus sa­vi val dy bės so cia li nių rei ka lų ir svei­ka tos de par ta men to di rek to riaus pa­va duo to ja Aud ro nė Či bi rie nė.

Pat vir ti nus epi de mi jos sta tu są, nu sta to mas tam tik ras dar bo re­ži mas mo ky mo ir svei ka tos įstai­go se. Jei mo kyk los dėl li gos ne lan ko dau giau nei 20 pro c. mo ki nių, jo se re ko men duo ja ma nu trauk ti ug­dy mo pro ce są iki si tua ci ja pa ge rės. Ka da toks spren di mas bū ti nas, spren džia mo kyk los di rek to rius.

Vil niu je – gri po epi de mi jaVil niu je va kar pa skelb ta gri po epi de mi­ja. Per sa vai tę su si rgu sių gri pu ir ūmio­mis vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in fek ci­nėmis ligomis pa dau gė jo dvi gu bai.

Vil niaus svei ka tos įstai go se ri bo­ja mas ligonių lankymas, ta čiau jos dir ba įpras tu rit mu.

Ig na li nos ra jo ne va kar taip pat bu vo pa skelb ta gri po epi de mi ja, at šauk ti ma si niai ren gi niai, švie­ti mo įstai go se su stab dy tas ug dy mo pro ce sas. Ser ga mu mas epi de mi jos ly gį jau pa sie kė ir ki tuo se ša lies ra­jo nuo se – Ma ri jam po lės, Jo na vos, Aly taus, Uk mer gės, Mo lė tų.

Jei gu dau giau kaip pu sė je Lie­tu vos sa vi val dy bių te ri to ri jų vie nu me tu pa skel bia ma gri po epi de mi ja, Vals ty bi nė gri po pan de mi jos ko mi­si ja tei kia Vy riau sy bės ekst re ma lių si tua ci jų ko mi si jai siū ly mą Lie tu­vo je pa skelb ti gri po epi de mi ją.

Svei ka tos ap sau gos vi ce mi nist ras Ar tū ras Ski kas BNS tei gė, kad Lie­tu vo je šiuo me tu dėl ga li mų gri po komp li ka ci jų li go ni nė se gy do ma iki 10 žmo nių.

Sei­mo­pir­mi­nin­kė­Ire­na­De­gu­tie­nė­siū­lo­svars­ty­ti­ga­li­my­bę­keis­ti­Kons­ti­tu­ci­ją­–­nu­ma­ty­ti­ki­tą­par­la­men­to­rin­ki­mų­da­tą.­Po­kiek­vie­nų­rin­ki­mų­su­si­da­ro­si­tua­ci­ja,­kai­nau­jas­par­la­men­tas­dar­bą­pra­de­da­su­se­no­sios­Vy­riau­sy­bės­pa­reng­tu­biu­dže­to­pro­jek­tu.

Val­dan­tie­ji­va­kar­vėl­­blo­ka­vo­bal­sa­vi­mą­dėl­­šių­me­tų­pa­bai­go­je­ga­lu­ti­nai­už­da­ro­mos­Ig­na­li­nos­ato­mi­nės­elekt­ri­nės­veik­los­­pra­tę­si­mo.­Praė­ju­sią­­sa­vai­tę­Sei­mas­dėl­pro­jek­to­bal­sa­vo­ke­lis­kar­tus,­­ta­čiau­val­dan­tieji­taip­­pat­ig­no­ra­vo.

Nau­ja­­da­ta

truk­do­­pra­tęs­ti

Vais tų at sar gos iš se ko

An ti vi ru si nių vais tų, ku rie var to ja­mi su si rgus gri pu, at sar gos Lie tu vos vais ti nė se be veik iš se ko. Vais ti nin­kai dėl šių vais tų de ra si su tie kė jais, bet ar ti miau siu me tu ne si ti ki, kad at sar gos bus pa pil dy tos.Vais tas Osel ta mi vi rum („Ta mif u“) iš šluo tas iš vais ti nių len ty nų ne­pai sant to, kad par duo da mas tik tu rint gy dy to jo re cep tą ir vie na jo pa kuo tė kai nuo ja 120 li tų.„Ta mif u“ anks čiau bu vo, bet da­bar jau ne be tu ri me – iš šla vė per ke lias mi nu tes, kai bu vo pa skelb­ta apie pa dė tį Uk rai no je. Pa na šūs yra „Re len za“, bet jų ir gi ne be tu ri­me. Par da vė me vis ką tuo pa čiu me tu“, – BNS va kar sa kė vais ti nių tink lo „Gin ta ri nė vais ti nė“ at sto vas Arū nas Gri ga liū nas.Jis ne bu vo op ti mis tiš kas kal bė da­mas apie ga li my bes gau ti dau giau

an ti vi ru si nių vais tų. „Ne gau na me iš tie kė jų. At ro do, kad Lie tu va liks nu skriaus tų jų vie to je, na, gal dar 1 tūkst. pa kuo čių vi sai ša liai gau si­me“, – pro gno za vo A.Gri ga liū nas.Ki ti vais tai nė ra an ti vi ru si niai, tik slo pi na gri po simp to mus, ta čiau ir jų per ka mu mas la bai išau gęs. Vais ti nių tink lo „Eu ro vais ti nė“ at sto vė Lau ra Mu ri nie nė BNS tei­gė, kad „Ta mif u“ at sar gos be veik iš se ko: „Li ku čiai la bai ne di de li. Po vie ną ki tą šio vais to pa kuo tę dar ga li bū ti Klai pė dos, Šiau lių, Tel šių ir ke lių ma žes nių mies tų vais ti nė se.“Svei ka tos ap sau gos vi ce mi nist ras A.Ski kas BNS pir ma die nį sa kė, kad Lie tu va tu ri su kau pu si apie 115 tūkst. do zių an ti vi ru si nių vais­tų ir pla nuo ja jų įsi gy ti dar.

BNS inf.

To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

8

užribiswww.diena.lt

Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mų tar ny ba (FNTT) ant ra die nį pra­ne šė išaiš ki nu si su kčių tink lą, ku ris še šė li nė je rin ko je ga lė­jo rea li zuo ti mo bi lių jų te le fo­nų, ku rių ver tė dau giau kaip 46 mln. li tų.

Įta ria ma, kad dvi nu si kals ta mas gru puo tes or ga ni za vo dvi gu bą Bal ta ru si jos ir Šve di jos pi lie ty bę tu rin tis V.R. bei Bal ta ru si jos pi­lie tis I.M.

„Gru puo tės, nau do da mo si Šve­di jo je ir Suo mi jo je re gist ruo to­mis įmo nė mis, or ga ni za vo ne tei­sė tą mo bi lių jų te le fo nų pre ky bą ir kont ra ban da pre kes par duo da­vo Bal ta ru si jo je ir Ru si jo je“, – tei­gia ma FNTT pra ne ši me spau dai.

Pir mi niais duo me ni mis, V.R. gau jos vyk dy ta ne le ga li ir ne tei­sė ta mo bi lių jų te le fo nų pre ky­ba per pa sta ruo sius dve jus me tus sie kė 27,6 mln. li tų, o I.M. – 19 mln. li tų. Pir mi niais skai čia vi­

mais, gru puo tės Lie tu vos vals ty­bės biu dže tui pa da rė apie 10 mln. li tų ža los.

V.R. va do va vo Šve di jo je įkur­tai bend ro vei, ku ri iš įvai rių ES vals ty bių (Vo kie ti jos, Olan di jos, Di džio sios Bri ta ni jos) pirk da vo mo bi liuo sius te le fo nus, ku riems tai ko mas nulinis pri dė ti nės ver­tės mo kes čio ta ri fas.

Daž niau siai par da vė jams bū da­vo nu ro do ma, kad įsi gy tos pre kės pri sta to mos į Lie tu vą, o vė liau jos ne va bū da vo per siun čia mos ga lu ti niam pir kė jui – Hon kon go įmo nėms. Ta čiau rea liai te le fo­nai, nau do jan tis grei tų jų siun tų pa slau gas tei kian čio mis bend ro­vė mis, bu vo at ga be na mi į Lie tu vą, bet neiš ve ža mi į Hon kon gą.

FNTT išaiš ki no, kad nu si kals­ta mos gru puo tės or ga ni za to rius V.R. bu vo su bū ręs di de lį tink lą ne tik at siųs tiems mo bi lie siems te­le fo nams paim ti, bet ir jiems rea­li zuo ti tiek Lie tu vo je, tiek Bal ta­ru si jo je. Di džio ji da lis mo bi lių jų te le fo nų bu vo ne le ga liai par duo­da ma Lie tu vos juo do jo je rin ko je, o ki ta da lis kont ra ban da iš ga be­na ma į Bal ta ru si ją.

Daž niau siai per sie ną ga be na­mos pre kės bū da vo iš skai do mos da li mis – au to mo bi liuo se įreng­to se slėp tu vė se ga be na mi mo bi­lių jų te le fo nų apa ra tai, o jų pa­kuo tės ir ki ta pa pil do ma įran ga at ski rai.

BNS inf., FNTT nuo tr.

To mas Ja ru se vi čiust.jarusevicius@diena.lt

By la, ku rio je fi gū ruo ja bu vęs Sei mo pir mi nin kas Vik to ras Mun tia nas (nuo tr.), ir vėl li ko neat vers ta. Šį syk – dėl vie no tei­sė jų ko le gi jos na rių li gos. Net ir neį vy kus teis mo po sė džiui ta po aiš ku, kad vie no įta ria mų jų šie­met teis mas ne su lauks.

Kau no apy gar dos teis mas, ant ra­die nį ke ti nęs pa ga liau im tis iš es­mės nag ri nė ti di de lio re zo nan so su lau ku sią bau džia mą ją by lą dėl ko rup ci jos, vis dėl to sa vo ke ti ni­mus bu vo pri vers tas pa keis ti. Jau penk tą kar tą iš ei lės by la li ko ne­pra dė ta nag ri nė ti iš es mės su si­rgus vie nam iš tei sė jų. Dėl li gos Te mi dės tar nas ku rį lai ką pri va lės pra leis ti li go ni nė je. Iki tol ke tu ris sy kius į teis mą neat vy ko vie nas

įta ria mų jų – V.Mun tia nas, jis teis­mo sa lė je ne pa si ro dė ir ant ra die nį.

Bu vu sio Sei mo pir mi nin ko ad­vo ka tas Juo zas Gau du tis, praė­ju sį kar tą pri pa ži nęs pro ku ro ro pa reikš tus prie kaiš tus, su sku bo tai sy ti pa dė tį ir įtei kė teis mui rei­kia mos for mos pa žy mą, ku ri liu­di ja apie jo gi na mo jo li gą. Iš do­ku men to ma ty ti, kad iki pat šių me tų gruo džio 31­osios V.Mun­tia nas ne ga lės da ly vau ti nag ri nė­jant bau džia mą ją by lą, ku rio je jis pa ts yra vie nas įta ria mų jų.

Į ko rup ci jos skan da lą pa te ku­sį ir dėl to Sei mo pir mi nin ko po­sto ne te ku sį V.Mun tia ną ka muo ja klas tin ga on ko lo gi nė li ga. Tei gia­ma, kad che mo te ra pi ja pa cien tui jau baig ta, da bar tai ko mas rea bi­li ta ci nis gy dy mas.

Šio je by lo je V.Mun tia nui pa­teik ti įta ri mai dėl pikt nau džia vo fak ti ne tar ny bi ne pa dė ti mi, sie­kiant as me ni nės nau dos, ir do ku­men tų klas to ji mo. Už tai po li ti kui gre sia lais vės atė mi mo iki še še rių me tų baus mė.

Kal ti ni mai šio je by lo je taip pat pa teik ti bu vu siam Kau no ap skri­ties vir ši nin ko pa va duo to jui Vir­gi ni jui Viz ba rui, bu vu siam Kau no mies to vi ce me rui An ta nui Adol­fui Ba lu čiui, Kau no vers li nin kėms Lai mai Ba ra naus kie nei ir Bi ru tei Jab lons kie nei.

Eval do But ke vi čiaus nuo tr.

trečiadienis, lapkričio 18, 2009

As ta Kuz ne co vai tėa.kuznecovaite@diena.lt

Pir ma die nį 20.47 val. bend ruo ju pa gal bos te le fo no nu me riu 112 gau­tas pra ne ši mas, kad Vil niaus ra jo no Ma ri jam po lio se niū ni jos Pa ru da­mi nio kai me leng va sis au to mo bi lis įva žia vo į gy ve na mą jį na mą, pri­spaus ta mo te ris, vai kas ir gar baus am žiaus vy ras.

At vy kę į in ci den to vie tą ug nia­ge siai gel bė to jai ra do leng vą jį au to­mo bi lį, įva žia vu sį į me di nį gy ve na­mą jį na mą. Na me bu vo pri spaus ti trys žmo nės. Taip pat nu ken tė jo au to mo bi ly je bu vęs vy ras.

Vė liau paaiš kė jo, kad šia me na­me gy ve na dvi šei mos: vie na me ga­le na mo šei mi nin kė su su gy ven ti­

Prit rū kę deg ti nės įva žia vo į na mą

Prie žas tis: �� vy�rai,�pri�trū�kę�deg�ti�nės,�iš�va�žia�vo�jos�pirk�ti,�o�grįž�da�mi�ir�rė�žė�si�į�na�mą.� Bro�niaus�Jab�lons�ko�nuo�tr.

Pir ma die nio va ka rą Vil niaus ra jo ne įvy ko krau pi ava ri ja, per ku rią leng va sis au to mo bi­lis įva žia vo į gy ve na mą jį na mą.

niu, jos tė vas ir 21 me tų duk ra su vos dvie jų sa vai čių sū nu mi, ant­ra me – na mo šei mi nin kės 45 me tų bro lis, ku ris ir su kė lė ava ri ją.

Tą va ka rą na muo se bu vo gir tau­ja ma. Prit rū kę deg ti nės na mo šei­mi nin kės su gy ven ti nis su jos bro liu iš va žia vo jos pirk ti. Grįž da mi ir rė­žė si į na mą. Iš kart po to, kai su kė lė ava ri ją, vai ruo to jas pa bė go. Tei gia­ma, kad jis bu vo vi siš kai gir tas. Pa­sak Vil niaus ra jo no po li ci jos ko mi­sa ria to vir ši nin ko pa va duo to jo Jo no Šaf ra na vi čiaus, pir mi niais duo me­ni mis, vy ras ne tu rė jo tei sės vai ruo­ti au to mo bi lį.

Per ava ri ją smar kiai nu ken tė­jo na mo šei mi nin kės duk ra ir šios sū nus bei 78 me tų na mo šei mi nin­kės tė vas. Mo te ris dėl dau gy bi nių

kū no su ža lo ji mų gy do ma Vil niaus grei to sios pa gal bos uni ver si te ti nės li go ni nės Rea ni ma ci jos sky riu je, jos sū nus, taip pat pa ty ręs dau gy­bę kū no su ža lo ji mų, pa gul dy tas į rea ni ma ci jos sky rių San ta riš kė se. Na mo šei mi nin kės tė vas gy do mas trau ma to lo gi jos sky riu je. Ten pat po ava ri jos at si dū rė ir 51 me tų na­mo šei mi nin kės su gy ven ti nis. Vy­rui lū žę du bens kau lai.

Nors po li ci jos pa rei gū nai vai ruo­to jo pra dė jo ieš ko ti iš kart po ava­ri jos, ant ra die nio po pie tę jis dar ne bu vo ras tas. Vy ras at si liep da vo mo bi liuo ju te le fo nu, ta čiau su si­kal bė ti su juo bu vo sun ku – jis ar ba ne sa ky da vo, kur esan tis, ar ba pa­rei gū nams nu ro dy da vo klai din gą sa vo bu vi mo vie tą.

V.Mun tia nas šie met teis me ne pa si ro dys

46 mln. ver tės afe ra

Na me bu­vo pri spaus­

ti trys žmo­nės. Taip pat

nu ken tė jo au to mo bi ly­

je bu vęs vy ras.

Ne�par�la�men�ti�nės�Fron�to�par�ti�jos�ly�de�ris�ir�Vilniaus�miesto�tarybos�narys�Al­gir�das�Pa�lec�kis�dėl�po�li�ti­nių�par�ti�jų�ir�po�li�ti�nių�kam­pa�ni�jų�fi�nan�sa�vi�mo�pa�žei­di�mo�Vil�niaus�mies�to�2­ojo�apy�lin�kės�teis�mo�ant�ra­die�nį�bu�vo�nu�baus�tas�2,1�tūkst.�li�tų�bau�da.

Pa�pir�ki�mu�kal�ti�na�mas�Vil­niaus�mies�to�sa�vi�val�dy­bės�ta�ry�bos�na�rys�Gin�ta­ras�Ka�za�kas�slap�tai�už�fik­suo�ta�me�vaiz�do�įra�še�gy­rė�si,�kad�vi�sa�da�pa�si�tik�ri­na,�ar�pas�jį�nė�ra�mik�ro�fo­nų.�Tai�išaiškėjo�vakar�Vil­niaus�mies�to�1­aja�me�apy­lin�kės�teis�me.

Su­lau­kė­­bau­doS

Pa­gy­rų­­Puo­daS

diena.lt/naujienos/kriminalai

9

ekonomikawww.diena.lt trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009

€ Valiutų kursaiTre­čia­die­nis­2009­11­18ValiuTa kiekis sanTykisaust­ra­li­jos­do­le­ris auD 1 2,1510Bal­ta­ru­si­jos­rub­lių ByR 1000 0,8480Če­ki­jos­kro­nų CZk 10 1,3550Da­ni­jos­kro­nų Dkk 10 4,6404DB­sva­ras­ster­lin­gų GBP 1 3,8891es­ti­jos­kro­nų eek 10 2,2067eu­ras euR 1 3,4528Ja­po­ni­jos­je­nų JPy 100 2,5966JaV­do­le­ris usD 1 2,3075ki­ni­jos­jua­nių Cny 10 3,3797lat­vi­jos­la­tas lVl 1 4,8712len­ki­jos­zlo­tų Pln 10 8,4553nor­ve­gi­jos­kro­nų nOk 10 4,1379Ru­si­jos­rub­lių RuB 100 8,0442

Bal ti jos ša lių eko no mi kos sta bi­li za ci jos ga li ma ti kė tis 2010 m., o at si ga vi mo – 2011 m. Spar čiau­siai iš duo bės kils Es ti ja, lė čiau­siai rop šis Lat vi ja, pro gno zuo ja di džiau sios Šiau rės ir Bal ti jos ša­lių fi nan sų gru pės „Nor dea“ ana­li ti kai.

„Per ke lis pa sta ruo sius mė ne sius pa sau lio eko no mi kos pro gno zės itin pa ge rė jo, nes dau ge lis rin kų pa ki lo iš re ce si jos. Ta čiau Bal ti­jos ša lys, nors eks por to rin kos at­si gaus, atei nan čiais me tais tu rė­tų lik ti silp nos. Ti ki mės, kad vi sų Bal ti jos ša lių eko no mi kos tam tik­ros va ro mo sios jė gos įgis 2010­ai­siais, o prie tei gia mo au gi mo grįš 2011­ai siais“, – sa kė „Nor dea“ vy­riau sia sis ana li ti kas Hel ge J.Pe der­se nas.

Ma žiau, nei ti kė ta si, tre čią ket vir­tį smu kęs Lie tu vos eks por tas tei gia­mai nu ste bi no ana li ti kus. „Ta čiau ten ka pa brėž ti, kad sie kiant to liau ge rin ti eks por tą, ku ris mums šiuo me tu yra pa grin di nis ke lias, ve dan­tis iš kri zės, teks ir to liau lauk ti, ka da ma žės at ly gi ni mai ir ki tos ga my bos są nau dos“, – kal bė jo „Nor dea Bank Lie tu vos“ Rin kos ope ra ci jų sky riaus va do vė Vy lū nė Ur bo nie nė.

Pa sak ban ko „Nor dea“ ana li ti kų, eks por tas, ko ge ro, lė čiau siai augs Lat vi jo je, nes di džiau sios jos pre kių im por tuo to jos yra į pa na šią pa dė tį pa te ku sios Lie tu va ir Es ti ja.

Nuo praė ju sių me tų vi so se tri jo­se Bal ti jos ša ly se spar čiai au gęs ne­dar bas ne pra dės ma žė ti anks čiau nei

atei nan čių me tų pa bai go je. Taip pat ne di dės ir kai nos – per 2010 m. tu­rė tų bū ti fik suo ja ma def ia ci ja, nes vi daus rin kos iš liks itin silp nos.

Ban ko „Nor dea“ ana li ti kas Ja ros­la vas Su cho dols kis pro gno zuo ja, kad po to, kai bus už da ry ta Ig na li nos ato mi nė elekt ri nė, inf ia ci ja ša ly je ne tu rė tų itin aug ti – esą to ne leis di­dė jan tis ne dar bas ir įmo nių sko los. Nė vie na Bal ti jos ša lis ne de val vuos va liu tos, ta čiau, anot jo, di džiau sia ri zi ka vis dar yra Lat vi jo je: „Lat vi­ja, kaip ir ki tos Bal ti jos ša lys, pa si­rin ko vi di nės de val va ci jos ke lią ir jie jau di džią ją da lį to ke lio nuė jo – su­ma ži no biu dže to iš lai das, kaip rei­ka lau ja Tarp tau ti nis va liu tos fon­das ir ES.“

Jis tei gia mai įver ti no Lie tu vos Vy­riau sy bės spren di mą sko lin tis tarp­tau ti nė se fi nan sų rin ko se – esą tai lei do už tik rin ti ūkio su bjek tų fi nan­sa vi mą. Ki ta ver tus, J.Su cho dols kis įžvel gia ir trū ku mų val džios veiks­muo se. Anot jo, Vy riau sy bei sun kiai se ka si spręs ti smul kių jų ir vi du ti nių įmo nių fi nan sa vi mo pro ble mą.

VD inf.

Ropšimės aukš tyn

Bal ti jos ša lių BVP pro gno zė (pro c.)

Me tai 2009 2010 2011Lie tu va –16,5 –3 2,2Lat vi ja –18 –3,5 2Es ti ja –14,5 –1,5 2,8

Šal ti nis: „Nor dea“

And rius Ma tu liaus kasa.matuliauskas@diena.lt

Kon kur są sta ty ti nau ją elekt ri nės blo ką lai mė ju si is pa nų bend ro vė „Iberd ro la“ pla nuo ja pa grin di nius sta ty bos dar bus už baig ti per dve jus me tus, o nau ją jį blo ką pa leis ti 2012 m. rug sė jo 4 d. Lie tu vos elekt ri nė po to, kai bus už da ry ta Ignalinos atominė elektrinė (IAE, taps stam­biau sia elekt ros ga min to ja ša ly je.

Lie tu vos elekt ri nės ge ne ra li nio di rek to riaus Pra no No rei kos tei­gi mu, de vin ta sis elekt ri nės kom­bi nuo to cik lo apie 450 me ga va tų (blo ko ga lia ga li bū ti šiek tiek di­des nė ar ba ma žes nė, at si žvel giant į oro tem pe ra tū rą – red. pa st.) ga lios blo kas nau dos apie 30 pro c. ma žiau ku ro, to dėl ir jo ga mi na ma elekt ra bus treč da liu pi ges nė.

Per me tus nau ja me blo ke bus ga­li ma ga min ti iki 3,5 mlrd. ki lo vat va­lan džių elekt ros ener gi jos. Pag rin­di nis ku ras – gam ti nės du jos.

„Šiuo me tu elekt ri nės pa ga mi­na mos elekt ros ki lo vat va lan dė kai nuo ja 0,28 li to, o nau jo jo blo ko ga mi na mos elekt ros ener gi jos ki­lo vat va lan dė pa gal šian die nes du­jų kai nas at sieis 0,19 li to“, – kal bė­jo P.No rei ka.

Tie sa, nau jo blo ko sta ty bos kai na bus įtrauk ta į ki tų me tų elekt ros ener­gi jos ta ri fus, ta čiau kiek dėl to tu rė tų pa brang ti elekt ros ener gi ja, Lie tu vos

elekt ri nės va do vas neatsk lei dė. Bū si­ma sis elekt ri nės blo kas iš vi so kai­nuos apie 1 mlrd. li tų. Pu sę šios su­mos skirs Eu ro pos re konst ruk ci jos ir plėt ros ban kas, li ku sią da lį dengs Lie tu vos elekt ri nė iš sa vo pel no ir sko lin tų lė šų. Apie 80 mln. eu rų ver­tės pa sko lą elekt ri nei tu rė tų su teik­ti pen ki Skan di na vi jos ban kai, ku rie yra iš reiš kę abe jo nių dėl to, kad iš Lie tu vos elekt ri nės ki tą met bus per­ka ma ne pa kan ka mai elekt ros ener­gi jos ir iš jos pel no ga li ne pa vyk ti pa­deng ti nau jo blo ko sta ty bų.

P.No rei ka pa ti ki no, kad Lie tu va elekt ros ener gi jos tik rai ne tu rė tų pri­

trūk ti, nes aš tuo ni jo va do vau ja mos elekt ri nės blo kai kad ir ry toj ga lė tų pra dė ti dirb ti 1800 me ga va tų ga lin­gu mu (IAE vei kian čio ant ro jo blo ko ga lia sie kia 1350 me ga va tų). Šis skai­čius ge ro kai vir šys ša lies po rei kius net ir už da rius IAE, to dėl ki tais me­tais Lie tu vos elekt ri nei grei čiau siai ne rei kės dirb ti vi su pa jė gu mu.

Vis dėl to ne ky la abe jo nių, kad im­por ti nė elekt ra bus pi ges nė, nei pa­ga min ta Elekt rė nuo se. Spe cia lis tai pri pa žįs ta, kad Lie tu vo je nė ra ga li­my bių ga min ti pi gią elekt rą jau vien dėl to, kad ne tu ri me sa vo ku ro ir jį im por tuo ja me.

Star tas: �� lei�di�mas�de�vin�ta�jam�Lie�tu�vos�elekt�ri�nės�blo�kui�sta�ty�ti� iš­duo�tas�lapk�ri�čio�pra�džio�je,�o�šiuo�me�tu�sta�tyb�vie�tė�je�jau�dar�buo�ja­si�bul�do�ze�riai.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ig na li na užleidžia vietą Elekt rė namsElekt rė nuo se ofi cia liai pra dė tos de vin to jo Lie tu vos elekt ri nės blo ko, ga min sian čio pi ges nę elekt rą, sta ty bos. Ke le tą me tų vė luo jan tį pro jek tą pla nuo ja ma už baig ti 2012-ųjų pa bai go je.

Ru�si�jos�pa�rei�gū�nai�va�kar�su�tei�kė�pa�pil�do�mų�lei�di­mų�Lie�tu�vos�ve�žė�jams,�da­lies�ku�rių�vil�ki�kai�dėl�lei�di�mų�sto�kos�ne�be�ga�lė�jo�ga�ben�ti�kro�vi�nių�į�Ru�si�ją.�Iki�šiol�Lie­tu�va�ga�vo�apie�95�tūkst.�lei­di�mų�ga�ben�ti�kro�vi�nius�į�Ru­si�ją,�ta�čiau�da�lis�ve�žė�jų�jų�pri�trū�ko.

Ga­vo­­lei­di­mų

Nuo�ki�tų�me�tų�smul�kio­sioms�įmo�nėms�siū�lo�ma�dve�jus�me�tus�ne�tai�ky�ti�pel­no�mo�kes�čio.�To�kios�įsta�ty­mo�pa�tai�sos�už�re�gist�ruo�tos�Sei�me.�Siū�lo�ma�pel�no�mo­kes�čiu�neap�mo�kes�tin�ti�įmo­nių,�ku�rių�pa�ja�mos�ne�di�des­nės�kaip�0,5�mln.�li�tų�per�me�tus.

Vy�riau�sy�bė,�bai�gu�si�pla�tin­ti�try�lik�tą�ją�tau�py�mo�lakš­tų�emi�si�ją,�iš�gy�ven�to�jų�ir�ki­tų�in�ves�tuo�to�jų�pri�trau�kė�111�tūkst.�li�tų.�Va�kar�pra�dė­ta�pla�tin�ti�jau�ke�tu�rio�lik�to�ji�lakš�tų�emi�si�ja,�už�ku�rią�bus�mo�ka�mos�6,05�pro�c.�me�tų�pa�lū�ka�nos.�Iš�vi�so�iš�pla�tin�ta�5,338�mln.�li�tų�ver�tės�lakš�tų.

Nau­jo­kams­–­leNG­va­tos

lakš­tai­­Ne­po­pu­lia­rūs

trečiaDieNiS, lapkričio 18, 2009

su si rgi mo gri pu at ve jų bu vo už re gist ruo ta Len ki jo je vien

ant rą lapk ri čio sa vai tę.

40 000Suo­mi­jos­oro­bend­ro­vė­„Fin­nair“­dėl­te­be­vyks­tan­čio­la­kū­nų­strei­ko­ir­va­kar­at­šau­kė­vi­sus­re­gu­lia­riuo­sius­skry­džius.­Kas­dien­strei­kas­su­žlug­do­ke­lio­nių­ga­li­my­bes­be­veik­15­tūkst.­žmo­nių.­Dėl­eko­no­mi­nių­sun­ku­mų­„Fin­nair“­per­nai­at­lei­do­500­dar­buo­to­jų,­o­šie­met­–­dar­200.

Tę­sia­sTrei­ką

JAV baig ta dar vie na šiur pi by­la. Nau jo jo Džer sio teis mas pir­ma die nį sky rė 19,5 me tų lais vės atė mi mo baus mę vie nam ak to­riui, pri pa žin tam kal tu dėl vai kų tvir ki ni mo Tai lan de.

„Way ne’as Nel so nas Cor lis sas yra ryž tin gas sek sua li nis gro buo nis, ku ris ke lia vo po pa sau lį siek da­mas siau bin gai prie var tau ti be jė­ges ma ža me tes au kas, – sa ko ma Nau jo jo Džer sio pro ku ro ro Pau lo Fish ma no pra ne ši me. – Jam skir­tas il gas ka lė ji mo lai kas, kaip ir de ra, už tik rins, kad W.N.Cor lis sas dau giau nie ka da ne tu rėtų ga li my­bės iš nau do ti ki tų.“

W.N.Cor lis sas pa da rė kal tės pri pa ži ni mo pa reiš ki mą, ku­ria me nu ro dė, kad 2000–2002 m. kas met vyk da vo į Tai lan dą, kur ly tiš kai san ty kiau da vo su vai kais. Jis taip pat pri pa ži no lai kęs ne­pil na me čių po rnog ra fi nes nuo­trau kas sa vo na mų kom piu te ry je. 60 me tų iš tvir kė liui bu vo pa skir ta ne tik ka lė ji mo baus mė, jis taip pat tu rės su mo kė ti 5 tūkst. JAV do le rių (11,5 tūkst. li tų) bau dą. Fe de ra li nis teis mas nu ro dė, kad

W.N.Cor lis sas, ku ris anks čiau esą vai kams vai din da vo Ka lė dų Se ne lį, bus ste bi mas vi są li ku sį gy ve ni mą.

Nu si kal tė lis bu vo suim tas praei tų me tų ge gu žę ne to li Niu­jor ko esan čia me Jun jon Si ty je praė jus dviem die noms po to, kai In ter po las pa skel bė jo tarp tau­ti nę paieš ką. W.N.Cor lis sas bu vo pa skelb tas ieš ko mu as me niu, kai Nor ve gi jos po li ci ja in ter ne te ap­ti ko nuo trau kų, ku rio se ma ty ti, kaip ame ri kie tis ly tiš kai san ty­kiau ja su vai kais. Kai ku rioms pe­do fi lo au koms te bu vo še še ri me tai. In ter po las iš pla ti no šio vy ro vei do at vaiz dus, ku rie bu vo iš kirp ti iš tų nuo trau kų.

W.N.Cor lis so by la bu vo ant ras at ve jis, kai In ter po las krei pė si į vi suo me nę, pra šy da mas pa dė ti su čiup ti įta ria mą pe do fi lą. 2007­ai siais pa rei gū nai Tai lan de su­se kė il gai ieš ko tą ka na die tį pe do­fi lą Chris top he rį Pau lą Nei lą, kai kom piu te rių spe cia lis tams pa vy ko at kur ti in ter ne te iš pla tin to se nuo­trau ko se spe cia liai su dar ky tą jo vei do at vaiz dą.

BNS inf.

Tvir kin to jui – 19,5 me tų ka lė ji mo

Aust ra lų gy dy to jai ga li di džiuo­tis da rą ste buk lus. Ant ra die nį po dau giau kaip 24 va lan dų tru­ku sios ope ra ci jos jie sėk min gai at sky rė Sia mo dvy nes iš Bang­la de šo, ku rios bu vo suau gu sios gal vo mis.

Vi są nak tį dir bę gy dy to jai jų sme­ge nų au di nius pa ga liau at sky­rė maž daug 11 val. vie tos (2 val. Lie tu vos) lai ku. „Mo men tas, kai dvy nės bu vo at skir tos, bu vo ga na siur rea lis tiš kas“, – žur na lis tams sa kė Mel bur no ka ra liš ko sios vai­kų li go ni nės vy riau sia sis chi rur gas Leo Don na nas. Dve jų me tų Trish­na ir Krish na, kaip pra ne ša ma, po ope ra ci jos lai ko si la bai ge rai.

Ta čiau gy dy to jai ati džiai ste bi jų būk lę. „Pa ju to me pa leng vė­ji mą, bet, ma nau, vi si su pra to, kad lau kia il gas ke lias ir mer gai­tėms dar teks daug iš kęs ti, – sa kė L.Don na nas. – Da bar lau kia il ga re konst ruk ci nė ope ra ci ja, ku ri tę sis daug va lan dų. Ne ga li me pro­gno zuo ti, kiek tai truks.“

Sa vo dar bą tu rės at lik ti ir plas­ti kos chi rur gai. Jie da bar už dengs mer gai čių kau ko les kau lo ir odos au di niais.

Mer gai tės bu vo ar ti mir ties, kai prieš dve jus me tus bu vo iš gel bė tos iš vie nos naš lai čių prie glau dos Da ko je, o gy dy to jai itin su dė tin gos jų at sky ri mo ope ra ci jos vi siš ką sėk mę įvertina tik vie na ga li my be iš ke tu rių.

„To kios ope ra ci jos pa si tai ko kar tą gy ve ni me. Li go ni nei tai is to ri nis mo men tas, o mer gai­tėms – juo la biau“, – sa kė L.Don­na nas. Pa sak jo, ope ra ci ja tru ko il giau nei nu ma ty tas 16 va lan dų, nes chi rur gai la bai sten gė si ne pa­žeis ti ner vų pre ci ziš kai at skir da mi sme ge nis.

Ats kir ti Sia mo dvy nius la bai su dė tin ga, per praė ju sius me tus to kios ope ra ci jos Di džio jo je Bri­ta ni jo je ir Bang la de še bu vo ne­sėk min gos, bet va sa rį Sau do Ara­bi jos gy dy to jai sėk min gai at sky rė du bro liu kus iš Egip to.

Vie nas gar siau sių to kių at ve jų yra Sin ga pū re 2003 m. at lik ta ne sėk min ga ope ra ci ja mė gi nant at skir ti jau 29 me tų su lau ku sias Sia mo dvy nes, tei si nin ko iš si la­vi ni mą įgi ju sias ira nie tes La leh ir La dan Bi ja ni. Jos mi rė smar kiai nu krau ja vu sios.

BNS inf., AFP nuotr.

Sėk min ga ope ra ci ja

Žy gia vo stu den taiLy giai kaip ir prieš 20 me tų per Pra hą va kar žy gia vo stu den tai. Tuo bu vo sie kia ma pri min ti jų pirm ta kų, ku rie pra dė jo re vo liu­ci ją, žy gį. Aukš tų jų mo kyk lų stu­den tai su si rin ko ra jo ne, ku ria me yra ke le tas Kar lo uni ver si te to fa­kul te tų, ir ten pra dė jo sa vo pirm­ta kų, ku rie su ge bė jo pa keis ti is to­ri ją, marš ru tą.

Anuo met pra si dė ju sios de monst­ra ci jos tru ko be veik dvi sa vai tes, kol ga liau siai nuo la ti niai pro tes tai pri­ver tė ko mu nis ti nę vy riau sy bę pa­si trauk ti.

Atė jo ir ly de risŠven tės pro ga Pra ho je taip pat vy ko ro ko mu zi kos kon cer tas, ku­ria me da ly va vo vie nas Ak so mi nės re vo liu ci jos ly de rių Václa vas Ha­ve las.

Bu vęs di si den tas ir pir ma sis ne­prik lau so mos Če ki jos pre zi den tas per šias išei gi nes die nas jau bu vo

or ga ni za vęs kon cer tą, per ku rį, be ki to ko, trans lia vo JAV pre zi den to Ba rac ko Oba mos kal bą.

Sa vo krei pi me si JAV va do vas aukš tai įver ti no bu vu sios Če kos­lo va ki jos gy ven to jų pi lie ti nį ak­ty vu mą. „Jū sų stip ri dva sia ir drą sa įkvė pė vi są pa sau lį“, – sa kė B.Oba ma.

Pyk čio ban gaStu den tų pra dė ti pro tes tai prieš 20 me tų bu vo iš pra džių san kcio nuo­ti vals ty bės, ta čiau ak ci ja grei tai ta po ne kont ro liuo ja ma. Kai ke le­tas tūks tan čių stu den tų pa mė gi no įsi verž ti į Vacla vo aikš tę, po li ci ja grie bė si smur to.

Mė gin da mi ap ra min ti ir įbau­gin ti žmo nes, slap to sios po li ci jos at sto vai mies te pa sklei dė gan dus, kad per su si rė mi mus žu vo vie nas stu den tas. Ta čiau prie šin gai, nei ti kė ta si, tai sukėlė pa si pik ti ni mo ban gą. Pro tes tai Če kos lo va ki jo je tru ko 12 pa rų. Ši die na, ku ri ta po

nau jo jo gy ve ni mo at skai tos taš ku, Če ki jo je ir Slo va ki jo je mi ni ma kaip vals ty bi nė šven tė.

BBC inf.

20­osios Ak so mi nės re vo liu ci jos me ti nėsČe ki jos ir Slo va ki jos tau tos pri si me na 20 me tų se nu mo įvy­kius. 1989 m. lapk ri čio 17 d. įvy ko Ak so mi nė re vo liu ci ja, ku ri su žlug dė ko mu nis ti nį Če kos lo va ki jos re ži mą.

Mi nė ji mas: ­� 20­me­tų­se­nu­mo­įvy­kių­da­ly­vius­pa­ger­bė­ir­vie­nas­Ak­so­mi­nės­re­vo­liu­ci­jos­ly­de­rių­V.Ha­ve­las.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Re vo liu ci jos eta pai

Lapk ri čio 17 d. po aist rin gų kal­bų Pra hos uni ver si te te tūks tan­čiai stu den tų nu ta rė žy giuo ti į mies to cent rą.17–18 d. po li ci jos veiks mai sukėlė ma si nius pro tes tus.27 d. vi so je ša ly je vy ko 2 va lan dų strei kas.28 d. ko mu nis tų par ti ja pa skel bė, kad trau kia si.Gruo džio 5 d. bu vo įsteig ta nau ja vy riau sy bė.Gruo džio 29 d. par la men tas, ku ria me vis dar do mi na vo ko­mu nis tai, pre zi den tu iš rin ko V.Ha ve lą.

www.diena.lt10

pasaulisdiena.lt/naujienos/uzsienis

11

sportaswww.diena.lt

Min dau gas Au gus tism.augustis@diena.lt

Tris kar tus Eu ro ly go je su triuš kin­ta Vil niaus TEO ko man da šian dien pa ga liau tu rės pro gą su si rung ti su pa na šaus pa jė gu mo var žo vė mis. Sos ti nės „Sie mens“ are no je vil nie­tės priims iš akis ta tų Bal ti jos ly go­je pui kiai pa žįs ta mas li ki mo drau­ges – Ry gos TTT ko man dą.

Lat vės Eu ro ly go je taip pat dar nė ra pa ty ru sios per ga lės džiaugs mo bei dėl blo ges nio įmes tų ir pra leis­tų taš kų san ty kio A gru pė je žen gia laip te liu že miau nei TEO – pa sku­ti nė je, šeš to je, vie to je.

Nors pra lai mė ji mas šian die nos rung ty nė se be veik su nai kin tų vil tis pa tek ti į ki tą Eu ro ly gos eta pą, TEO mer gi nos prieš dvi ko vą pir miau sia gal vo jo ne apie tur ny ro si tua ci ją, o apie ko man dos re pu ta ci ją.

Pa sak Vil niaus eki pos ka pi to nės Au ri mės Rin ke vi čiū tės, krep ši nin­kėms pa čioms sun ku su pras ti, ko­dėl joms stin ga ko vin gu mo. Ta čiau de vy nio lik me tė įžai dė ja ža dė jo, kad ko man da dar pa de monst ruos so li­des nį žai di mą.

– Tre ne ris R.Pau laus kas Eu ro­ly gos A gru pę pa va di no stip­riau sia tur ny re. Vis dar ti ki te ga li my bė mis iš kop ti į at krin­ta mą sias var žy bas? – dien raš tis pa klau sė A.Rin ke vi čiū tės.– Pir ma, rei kia pa ga liau lai mė­ti. Tu ri me pa ro dy ti sa vo sir ga­liams ir vi sai Lie tu vai, kad tik rai ži no me, kaip tai pa da ry ti. Spau da ra šo, žmo nės kal ba, kad mes nie­ko ne su ge ba me, blo gai žai džia me ir taip to liau. No ri me įro dy ti, kad tai nė ra tie sa. Gal būt tie siog bu­

vo me pa te ku sios į ne sėk mių ruo žą, ne ra do me vie na ki tos, gal atei ty je bus ge riau.

– Po tri jų pra lai mė ji mų iš ei lės vi du ti niu 29 taš kų skir tu mu psi cho lo giš kai bū tų ne leng va ir vy rų ko man dai. Žai dė jos la­bai iš gy ve na dėl ne sėk mių?– At mos fe ra ko man do je yra nor­ma li, ta čiau žais ti tik rai sun kiau. Tie trys pra lai mė ji mai la bai kir­to psi cho lo giš kai, atė mė pa si ti kė­ji mą sa vo jė go mis. Žai dė jos pra­dė jo ne be ti kė ti, kad ga li įmes ti, iš­si verž ti į prie kį ir lai mė ti. Bet nė­ra taip, kad bū tu me vi siš kai nu lei­du sios ran kas, tre ni ruo tė se dir ba­me ener gin gai, mū sų no ras nu ga lė­ti nie kur ne din go.

– Tre ne ris ko man dos žai di me pa si ge do di des nės mo ty va ci­jos, nu si tei ki mo ko vo ti ir ža dė­jo rim tai pa si kal bė ti su žai dė jo­mis. Toks po kal bis įvy ko?– Taip, tre ne ris kal bė jo si ir su vi­sa ko man da, ir at ski rai su kiek vie­na krep ši nin ke. Jis klau sė, kas at si­ti ko, ko dėl ne ko vo ja me, ko dėl aikš­tė je ne ro do me emo ci jų. Mums pa­čioms sun ku pa sa ky ti, ko dėl taip yra. Ma nau, kad šio se rung ty nė se at ro dy si me ki taip ir bū si me daug akt y ves nės.

– TTT – ta ko man da, su ku ria žai džiant rea liau sia at si ties ti?– Ži no ma, tai įma no ma pa da ry ti. Žai dė me su jo mis drau giš kas rung­ty nes prieš se zo no pra džią ir lai mė­jo me ga na di de liu taš kų skir tu mu. Bet Eu ro ly go je vis kas bū na ki taip. Pa si kei tė lat vių tre ne ris, ko man da tu ri ke le tą nau jų le gio nie rių. Ne bus taip leng va, kaip at ro do.

– TEO ame ri kie tės Re nee Mont­go me ry ir Qua nit ra Hol lings­worth yra jau nos krep ši nin kės, šie met de biu ta vu sios Eu ro po je. Le gio nie rės ne si skun džia, kad spau di mas ir lū kes čiai joms – per di de li?– Joms tik rai sun ku. At va žia vu sios į Eu ro pą jos pa ma tė vi siš kai ki tą žai di mo sti lių. JAV jos bu vo pri pra­tu sios žais ti in di vi dua liai, o da bar rei kia iš mok ti ko man di nio puo li mo ir gy ny bos. Per sio rien tuo ti sun ku, bet, ma nau, kad atei ty je jos tai pa­da rys, nes abi ame ri kie tės yra tik rai la bai stip rios krep ši nin kės.

– Gal būt ko man dai trūks ta vy­res nių ko le gių pavyzdžio?– Esa me la bai jau na ko man da, bet šie met taip jau išė jo. Vis dėl to tu­ri me pui kų star to pen ke tą, tu ri­me pa jė gių krep ši nin kių, ku rios jau spė jo su kaup ti pa tir ties. Mo ky tis yra iš ko.

– Ta vo žai di mas kol kas at ro do tar si su var žy tas. Vis dar ne ga li at si gau ti po praė ju sį se zo ną pa­tir tos trau mos?– Ne ži nau, at ro do, per drau giš kas rung ty nes vis kas bu vo ge rai. Bet pa­skui kaž kas kaip už si kir to, taip už­si kir to. Per tre ni ruo tes žai džiu taip, kaip ga liu ir kaip no riu. Bet per rung­ty nes tas pa si ti kė ji mas sa vi mi dings­ta. Vis kas pri klau so nuo ma no pa­čios nu si tei ki mo, nuo po žiū rio į var­žo ves – svar biau sia jų ne bi jo ti. Ne­su ge riau sios spor ti nės for mos, bet ją dar pa siek siu, ir, ma nau, rung ty nė se su TTT žai siu sėk min giau.

Dei vi do Šem be ro krep ši nio pa mo kos

Po mė giai: �� fut�bo�li�nin�kui�D.Šem­be�rui�ne�sve�ti�mas�ir�krep�ši�nis.� �� „Scan�pix“�nuo�tr.

Jei gu Dei vi das Šem be ras ne bū­tų fut bo li nin kas, bū tų krep ši nin­kas. Taip ga li ma pa gal vo ti pa ma­čius, kaip jis, vil kė da mas Ra mū­no Šiš kaus ko marš ki nė liais, val­do krep ši nio ka muo lį.

Su ge bė ji mai – iš vai kys tėsMask vos CSKA klu bo te le vi zi­ja „CSKA TV“ pa ro dė siu že tą apie Lie tu vos fut bo li nin ką „Dei vi do Šem be ro krep ši nio pa mo kos“.

„CSKA fut bo li nin kas Dei vi das Šem be ras ži no mas kaip aist rin gas krep ši nio mė gė jas. Tai ne ste bi na ži nant, kad krep ši nis yra kiek vie no lie tu vio krau jy je, – to kiais žo džiais siu že tą pra dė jo jo au to rius Ro ma­nas Lia cho ven ka. – Įdo mu pa žiū­rė ti, kaip pa ts fut bo li nin kas val do krep ši nio ka muo lį.“

31 me tų D.Šem be ras, vil kė da mas 9­uo ju nu me riu pa žy mė tus marš­ki nė lius su Šiš kaus ko pa var de, vie­ną po ki to į krep šį siun čia taik lius me ti mus. Pa si ro do, CSKA klu bo krep ši nio tre ni ruo čių sa lė je jis pra­lei džia ne ma žai lais vo lai ko.

„Krep ši nio mo kyk lo je pra lei dau tik mė ne sį, nes man ten kaž ko dėl ne pa ti ko. La biau trau kė fut bo las, tad pa si rink ti ne bu vo sun ku. Bet bu vo lai kas, kai už spor to mo kyk lą žai džiau ir krep ši nį, ir fut bo lą. Ma­tyt, nuo ta da ir iš li ko kai ku rie su ge­bė ji mai“, – paaiš ki no D.Šem be ras.

Kai fut bo li nin­kai žai džia krep ši­nį, tai bū na la biau reg bis, ku ria me dar rei kia pa tai­ky ti į krep šį.

Pra lai mė ji mai pa kir to pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis, ta čiau TEO eki pos ka pi to nė Au ri­mė Rin ke vi čiū tė de ga no ru įro dy ti žiūro­vams, kad jos ko man da nė ra be vil tiš ka.

Ser ga už R.Šiš kaus kąD.Šem be ro spor ti nė vai kys tė pra­bė go kau nan tis dviem gar sioms ko man doms – „Žal gi riui“ ir CSKA. Apie tas ko vas fut bo li nin kas kal ba šiek tiek su nos tal gi ja.

„Pri si me nu tur būt vi sus „Žal gi­rio“ ir CSKA fi na lus. Tur būt juos pri si me na ir vi sa Lie tu va. Ge rai pa­me nu to kius žai dė jus kaip Sa bo nis, Kur ti nai tis, Cho mi čius, Mar čiu lio­nis, Kra pi kas, Tka čen ka, Ta ra ka no­vas... Jie ir da bar su si ti kę šil tai bend­rau ja, drau gau ja. Ir aš no rė čiau to kių san ty kių, kad mes, fut bo li nin kai, bai gę kar je rą, tar pu sa vy je taip bend­rau tu me“, – kal bė jo D.Šem be ras.

Dei vi das ne slė pė, kad da bar jo mėgs ta miau sias krep ši nin kas yra bend raam žis ir bend rak lu bis Mask vos CSKA puo lė jas Ra mū­nas Šiš kaus kas. Įdo mu, kad abie­jų žai dė jų gim ta die nius ski ria vos dvi die nos (1978 m. rug sė jo 8­oji ir 10­oji).

„Su Ši ša, kaip jį va di na CSKA ger bė jai, su si pa ži no me praė ju siais me tais. Tai – pui kus žai dė jas, di­de lis ta len tas, krep ši nin kas iš di­džio sios rai dės. Džiau giuo si, kad jis žai džia CSKA ir yra la bai nau din gas sa vo ko man dai, – ne gai lė jo komp­li men tų krep ši nin kui D.Šem be­ras. – Ma čiau CSKA rung ty nes su „Olym pia kos“ (jos vy ko praė ju sį se zo ną – red. pa st.). Ma čas klos tė­si ne itin sėk min gai, bet ti kė jau ko­man da, kad ji at sa ko mo sio se rung­ty nė se Grai ki jo je lai mės ir Ra mū nas pel nys 20 taš kų. Vis kas taip ir įvy­ko, drau gai juo kė si, kad aš iš pra na­ša vau CSKA per ga lę.“

Taik lu mo ne sto ko jaFut bo li nin kas, kai tik lei džia tre ni­ruo čių ir var žy bų tvar ka raš čiai, vi­sa da mie lai ei na į are ną pa lai ky ti sa vo klu bo krep ši nio ko man dos ir R.Šiš kaus ko.

„Krep ši nis man pa tin ka, aš my liu šį žai di mą, mėgs tu jį ste bė ti, mėgs tu iš gy ven ti, nes čia daug emo ci jų“, – su įkvė pi mu kal bė jo D.Šem be ras.

Futbolininkas ti ki no, kad nuo bau dų me ti mo li ni jos į krep šį pa tai­ky tų 8 iš 10 kar tų. „Jei gu pa si steng­čiau, aiš ku“, – nu si juo kė jis. Ir tuoj pat ėmė de monst ruo ti sa vo su ge bė­ji mus. Krep ši nio ka muo lį nuo grin­dų jis pa kel da vo ne ran ko mis, o, kaip ir de ra fut bo li nin kui, ko jo mis.

„Sa bo nis, Šiš kaus kas, Mar čiu lio­nis – tai žai dė jai, kaip sa ko ma, tu­rin tys Die vo do va ną. O aš tos do­va nos ne tu riu, bet krep ši nį ga liu žais ti su mė gė jais. Ma nau, kai fut­bo li nin kai žai džia krep ši nį, tai bū­na la biau reg bis, ku ria me dar rei kia pa tai ky ti į krep šį. Ne bū na tech ni­kos, žings nių, pra žan gų, tik kie ta ko va“, – dės tė D.Šem be ras.

Po kal bį vai ni ka vo fut bo li nin ko ir žur na lis to dvi ko va vie nas prieš vie ną. Abu vil kė jo R.Šiš kaus­ko marš ki nė liais. R.Lia cho ven­ka, baig da mas siu že tą, pri pa ži no: „Aiš ku, kad mė gė jų ly giu iš mū sų ga li žais ti tik vie nas.“ Tai – Dei vi­das Šem be ras.

Pa ren gė Do vi lė Ka ma raus kie nė

Daugiau naujienų skaitykite

diena.lt/naujienos/sportas

trečiadienis, lapkričio 18, 2009

TEO mer gi nos trokš ta rea bi li tuo tis

Pa ža das: �� A.Rin�ke�vi�čiū�tė�tvir�ti�no,�kad�TEO�ko�man�da�dar�su�ras�sa�vo�žai�di�mą.� Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.

Tie trys pra lai mė ji­mai la bai kir to psi­cho lo giš kai, atė mė pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis.

KlasifiKuoti sKelbimai

Paslaugosstatybos ir remonto

Arteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas. Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020 (Linas). www.melkerlita.lt.

347058

Skaldome akmenis, iš akmenų mūrijame tvoras, terasas, laiptus, židinius, klojame grindinius. Atliekame statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 607 27 916.

386350

Staliaus paslaugos. Baldai. Tel. 8 653 11 449. 388960

Tinkavimas, GKP montavimas, glaisty-mas, dažymas. www.cesada.lt. Tel. 8 620 52 817, e. paštas cesada@cesada.lt.

374302

Vidaus durys: pušinės, faneruotos, lami-nuotos. Pigiai. Pristatymas ir montavi-mas per 3 dienas. www.duryspigiau.lt. Tel. 8 652 92 016.

298728

Vidaus ir šarvuotos durys. Nauji mode-liai. Gera kaina. Montavimo paslaugos. www.deltadurys.lt. Tel. 8 683 39 957, (8 5) 239 2971.

368905

Baldų gamyba. Nestandartiniai korpusi-niai. Nemokamas pristatymas Vilniaus mieste. Garantija. Plokštės apdirbimas, briaunų kantavimas, pjaustymas. Tel. 8 684 41 673, 8 648 37 305,e. paštas mbaldai@super.lt, kbaldai@super.lt.

091118

Plastikiniai langai, durys. Šarvo tipo du-rys. Montavimas, aptarnavimas. Tel. 8 614 99 710, 8 600 55 901. 091118

Transporto

Vežame kroVinius Lietuvoje.

1,5 tonos ir 6 tonų mašinos. Tel. 275 09 34, mob. 8 685 31577

Krovinių pervežimas. Perkraustymo pa-slaugos. Tel. 8 630 71 205.

091118

ParduodaNekilnojamąjį turtą

Parduodamas 13,7 a gyvenamosios-ko-mercinės paskirties sklypas, geroje vieto-je, Čiurlionio g. Kaina 2 000 000 Lt. Tel. 8 600 57 007.

091027

statybines medžiagas

ParduodameAkmens vatą, putų polistireną, statybines plėveles, statybinius mišinius, tvirtinimo detales ir kitas medžiagas tinkuojamam

fasadui. Turime transportą. Tel. 275 09 34, mob. 8 685 31577

Didmeninėmis kainomis parduodame sta-tybines, vidaus ir išorės apdailos medžia-gas bei tvirtinimo elementus. UAB „Lakri-ja“, Vilnius, Antakalnio g. 21. Tel. 8 5 230 2248. Mob. tel. 8 611 23 094

091118

Vidaus durys: pušinės, faneruotos, lami-nuotos. Pigiai. Pristatymas ir montavi-mas per 3 dienas. Balkonų stiklinimas. www.duryspigiau.lt. Tel. 8 652 92 016.

397737

Kitas prekesParduodami dideli (nuo 200 kg) lauko akmenys. Prie Rietavo, tel. 8 617 96757.

090715

NuomojaNuomoju poilsinius namelius su vi-sais patogumais Molėtuose. Patogi vieta: šalia „Skulptūrų parkas“, eže-ras, netoli miesto centras. Namelyje gali apsistoti 4–6 žmonės. Tel. 8 653 58 201.

090516

Išnuomoju 2 kambarių butą Jeruzalės ra-jone, Vilniuje. Tel. 8 699 43 121.

091118

ĮvairūsTeismo informacija

Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme,

Laisvės pr. 79A, Vilnius, yra priimtas ieško-

vo UAB „Julianus Inkaso” ieškinys atsakovui

Vidmantui Kaseliui, gim. 1981 08 30, dėl

skolos priteisimo. Atsakovas per 14 d. nuo

šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos

privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.

Atsakovui be pateisinamos priežasties ne-

pateikus atsiliepimo, ieškovo prašymu, teis-

mas turi teisę priimti sprendimą už akių.

Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teis-me, Laisvės pr. 79A, Vilnius, yra priimtas ieškovo UAB „Julianus Inkaso” ieškinys atsakovui Artur Charitonenkov, gim. 1969 08 14, dėl skolos priteisimo. Atsakovas per 14 d. nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui be pateisi-namos priežasties nepateikus atsiliepimo, ieškovo prašymu, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

2009 m. gruodžio 7 d. 13 val. Vilniaus apy-gardos teisme (Gedimino pr. 40/1, teisė-jas A.Poškus) teismo posėdyje bus nagri-nėjama civilinė byla Nr. 2-152-178/2009 pagal Vilniaus apygardos vyr. prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsako-vams Vilniaus apskrities viršininko admi-nistracijai, Lidijai Petrenčuk, Stepanidai Korsakovai,Tamarai Ivanovai, Aleftinai Šliachtič, Zinaidai Zakrevskajai, Riman-tui Jurkšui, Almai Jurkšienei, Loretai Gal-dikaitei, Onai Šikšnelienei, Jonui Šikšne-liui, Pauliui Bulovui, Jūratei Bulovienei, Alvydui Kriščiūnui, Marijai Kriščiūnienei, Nerimantui Kriščiūnui, Danutei Dačkienei, Rūtai Dačkaitei, Justui Dargužui, Audrai Dargužienei, Jonui Kazlauskui, Reginai Kazlauskienei, kurioje trečiaisiais asme-nimis patraukti Vikontas Jasevičius, Jolan-ta Butėnaitė, Germanas Stagys, Stanislo-vas Žvirblis, Vilniaus rajono notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, Vilniaus 7-ojo nota-rų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė, Vil-niaus 17-ojo notarų biuro notarė Liudmila Mackevičienė, Vilniaus 2-ojo notarų biu-ro notarė Daiva Manzurovienė, AB bankas „Svedbankas“, valstybės institucija išva-dai duoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Vilniaus aps-krities viršininko sprendimų pripažinimo

negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Šalių neatvykimo pasekmės numatytos LR CPK 246 str.

495070

Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius), 112 kab., gruodžio 8 d. 9.30 val. vyks teis-mo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-16119-599/2009, iškeltoje ieškovo UAB „Gene-ral Financing“ ieškinį atsakovei Svetlanai Šapoval dėl įsiskolinimo išieškojimo. Atsa-kovė Svetlana Šapoval kviečiama atvykti į teismo posėdį.

494853

Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Lais-vės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-24786-534/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui Mačiui Rolandui dėl 3111,69 Lt nuostolių atlygi-nimo. Atsakovas Mačius Rolandas per 30 dienų nuo pranešimo paskelbimo spau-doje dienos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovas per nustatytą termi-ną nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

495136

Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme na-grinėjamas pareiškėjos „Swedbank”, AB prašymas dėl proceso atnaujinimo civi-linėje byloje Nr. N2-2573-131/2006 dėl Julijos Monarchovos ir Slavomiro Mo-narchovo santuokos nutraukimo. Suin-teresuotam asmeniui Slavomirui Monar-chovui įteikiami procesiniai dokumentai ir pranešama, kad teismo posėdis vyks 2009 m. gruodžio 8 d. 10.15 val. Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

494929

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-16459-129-2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinį atsakovui Oskar Ščelkalin dėl skolos išieškojimo. Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio praneši-mo paskelbimo spaudoje dienos atsako-vas privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111 str., 142 str. 2 d. reikalavimus. Per nustatytą terminą atsakovui be pateisinamos priežasties ne-pateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

495304

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-21272-728/2009 pagal ieškovo UAB „General Financing“, į. k. 300515252, ieš-kinį atsakovui Dmitrij Jadzevič dėl 4991,46 Lt skolos, 4994,64 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009 09 09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pranešimo pa-skelbimo spaudoje dienos atsakovas Dmi-trij Jadzevič privalo pateikti teismui (teisėja R.Eltermanienė) atsiliepimą į ieškinį, atitin-kantį LR CPK 111-114 str., 142 str. 2 d. reika-lavimus. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Nurodytu terminu atsiliepimo nepa-teikus, teismas, remdamasis LR CPK 142 str. 4 d., gali priimti sprendimą už akių.

494854

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo filialą (į. k. 111882842), ieškinį atsako-vui Aristidui Balčėčiui dėl 577,30 Lt skolos pri-teisimo. Atsakovas per 14 dienų nuo šio pra-nešimo paskelbimo dienos privalo pareikšti atsiliepimą į ieškinį ir jį pateikti teismui. Jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo pra-šymas, priimti sprendimą už akių.

495148

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-20769-656/2009 pagal ieškovo UAB „Striklų servisas” ieški-nį atsakovui Igor Poliakov dėl skolos priteisi-mo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, pateikti Vilniaus miesto 1-ajam apy-linkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisė-jas A.Ignotas) atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas gali priimti sprendimą už akių.

494663

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-23684-790/2009 pagal ieškovo UAB „Melioservisas“ ieški-nį atsakovui UAB „Mikromarketingas“ dėl skolos priteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio prane-šimo paskelbimo dienos, pateikti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) atsiliepimą į pareikštą ieš-kinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teis-mas gali priimti sprendimą už akių.

494873

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hi-potekos skyrius (Tilto g. 17/4, Vilnius) pra-

neša: 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 907/2009 nutar-ta areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4147-0500-0001, esantį Vilniaus r. sav. Maišiagalos mstl., nuosavybęs teise priklausantį Anta-nui Butkui, g. 1979 m., gyv. Mindaugo g. 32-5, Vilniuje, uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškinti daikto savininkui Antanui Butkui, kad nuo įkeis-to daikto arešto momento jis netenka tei-sės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspė-ti skolininką (įkeisto daikto savininką) An-taną Butkų, gim. 1979 m., kad negrąžinus skolos, t.y. 50 000 Lt negrąžintos skolos, 13 500 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mo-kesčio kreditoriui Arkadij Freidenzon per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo die-nos, įkeistas daiktas bus parduotas iš var-žytinių arba perduotas kreditoriui admi-nistruoti.

495244

Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-16584-569/2009 pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė” ieškinį Stanislovui Stukui dėl 371,96 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėji-mosi išlaidų priteisimo. Atsakovas Stanis-lovas Stukas turi teisę susipažinti su ieški-niu ir jo priedais teisme bei privalo per 14 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo pateik-ti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį procesiniam dokumentui keliamus reikala-vimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Nustaty-tu terminu atsiliepimo nepateikus, teismas gali priimti sprendimą už akių. Laikoma, kad ieškinys Stanislovui Stukui įteiktas šio pranešimo paskelbimo dieną.

495154

Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-16585-596/2009 pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė” ieškinį Lidijai Dementjevai dėl 603,45 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėji-mosi išlaidų priteisimo. Atsakovė Lidija De-mentjeva turi teisę susipažinti su ieškiniu ir jo priedais teisme bei privalo per 14 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo pateikti teis-mui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį proce-siniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Nustatytu ter-minu atsiliepimo nepateikus, teismas gali priimti sprendimą už akių. Laikoma, kad ieškinys Lidijai Dementjevai įteiktas šio pra-nešimo paskelbimo dieną.

495145

Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-17396-820/2009 pagal ieško-vo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsako-vui Juliui Barinovui dėl įsiskolinimo pritei-simo. Atsakovas Julius Barinovas turi teisę susipažinti su ieškiniu ir jo priedais teisme bei privalo per 14 dienų nuo šio paskelbi-mo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį procesiniam dokumen-tui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Jeigu atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepa-teiks tinkamo atsiliepimo į ieškinį, teis-mas turi teisę priimti sprendimą už akių. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.

494893

Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra iškelta civili-nė byla Nr. 2-8050-155/09 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjos Žanos Stanke-vič pareiškimą, pareikštą suinteresuotiems asmenims Česlav Černuševič, VĮ „Registrų centras”, VMI dėl juridinio fakto nustaty-mo, kad pareiškėja Žana Stankevič, 1998 10 27 mirus jos motinai Anastasijai Žarinai, įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio Dzūkų g. 10-42, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-5004-5018:0042. Visi suinteresuoti asmenys ne vėliau kaip per 14 dienų gali kreiptis su pareiškimais į teis-mą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

495413

Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-24354-656/2009 pagal ieškovo BUAB „Logisti-cus” ieškinį atsakovui UAB „ATP service” dėl skolos priteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, pateik-ti Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisėjas A.Ignotas) atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas gali priimti sprendimą už akių.

494657

trečiadienis, lapkričio 18, 2009 www.diena.lt12Daugiau

skelbimųdiena.lt/skelbimai

Įgyvendinamas Išorės sienų fondo lėšomis finansuojamas projektasInformuojame, UAB ARVEKA ir Policijos departamen-tas prie Vidaus reikalų ministerijos pasirašė ir šiuo metu vykdo sutartis dėl Specialaus konteinerio rastų sprogsta-mųjų medžiagų, taip pat ir „nešvarių bombų“ transporta-vimui įsigijimo, kurios vertė 1 249 999,80 Lt, ir balistinių uždangalų įsigijimo, kurios vertė 8982,12 Lt. Abi sutartys yra Išorės sienų fondo 2008 metų metinės programos pro-jekto Nr. 3.5.1.13.13/1 „Specialios įrangos rastų sprogsta-mųjų medžiagų apsaugai ir transportavimui įsigijimas“ dalis. Bendra finansavimo suma iš Išorės sienų fondo yra 1 258 981,90 Lt.

Daugiau informacijos: Egidijus Skužinskas, UAB ARVEKA Tel.: (8 5) 2610990 el.paštas: info@arveka.lt

prenumeruokite 2010 metams

Prenumeratos vietos: internetu www.vilniausdiena.lt ir www.prenumerata.lt. „vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8, vilnius. telefonas pasiteirauti: (8 5) 261 3653.

užPiLdžius Prenumeratos kvitą, užsisakyti gaLima:

„Lietuvos spauda“ kioskuose. „r-kiosk“ prekybos tinkle. „dnB nord“, „Ūkio“ ir „snoro“ bankų filialuose.

Aptarkite „Vilniaus dienos“ naujienas prie

„Jacobs Krönung“ kavos puodelio!

* kiekvienam užsisakiusiam dienraščio prenumeratą 6 mėnesiams dovanosime „Jacobs krönung“ kavos.

42 Lt 3 mėnesių prenumeratos kaina dienraštį atsiimant redakcijoje.

6 mėnesių prenumeratos kaina su pristatymu.108 Lt3 mėnesių prenumeratos kaina su pristatymu.54 Lt

13

menas ir pramogoswww.diena.lt trečiaDieNiS, Lapkričio 18, 2009

KinasFORUM CinEMas aKROPOLis

Ozo g. 25

„2012“ (fantastinė veiksmo drama, JAV, Kanada) – Premjera. Iki 19 d. 10.15, 13.30, 17, 20.30 val.„Niko: kelias į žvaigždes“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, Suomija, Danija, Vokietija) – Premjera. Iki 19 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.„Mergišius“ (romantinė drama, JAV) – „Laisvalaikio“ seansas. 19 d. 20 val.„Keliautojo laiku žmona“ (fantastinė, romantinė drama, JAV) – Iki 19 d. 16, 18.30, 21 val.„Pjūklas VI“ (siaubo trileris, Kanada, JAV, D.Britanija) – Iki 19 d. 15.30, 17.30, 19.30, 22 val.„Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša“ (animacinis f. šeimai, JAV, lietu-viškai) – Iki 19 d. 16.30, 19 val.„Išminuotojų būrys“ (veiksmo filmas, JAV) – Iki 19 d. 15.15, 18.15, 21.15 val.„G būrys“ (fantastinis veiksmo f., JAV, lietuviškai) – Iki 19 d. 15, 17.15 val.„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva, Vokietija) – Iki 19 d. 15.45, 18, 20.15 (seansas nevyks 19 d.) val.„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris, JAV) – Iki 19 d. 21.30 val.„Bjauri tiesa“ (romantinė komedija, JAV) – Iki 19 d. 20.45 val.„Svetimas kūnas“ (fantastinis trileris, JAV) – Iki 19 d. 19.15 val.„Baltoji pūga“ (įtempto siužeto veiks-mo f., JAV) – Iki 19 d. 21.45 val.

FORUM CinEMas VinGisSavanorių pr. 7

„2012“ (fantastinė veiksmo drama, JAV, Kanada) – Premjera. Iki 19 d. 12.30, 16.20, 18, 20, 21.30 val.„Niko: kelias į žvaigždes“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, Suomija, Danija, Vokietija) – Premjera. Iki 19 d. 11, 13, 15.10, 17, 19 val.„Mergišius“ (romantinė drama, JAV) – „Laisvalaikio“ seansas. 19 d. 21 val.

„Kanų liūtai“. Geriausios 2009 m. reklamos – 18 d. 22 val.„Maiklas Džeksonas. Pabaiga“ (muzi-kinis dokumentinis f., JAV) – Iki 19 d. 11.20, 13.40, 16, 18.30, 21.30 val.„Keliautojo laiku žmona“ (fantastinė, romantinė drama, JAV) – Iki 19 d. 11.40, 14.20, 16.40, 19.15, 21.45 val.„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva, Vo-kietija) – Iki 19 d. 16.30, 18.40, 20.50 (seansas nevyks 18 d.) val.„Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša“ (animacinis f. šeimai, JAV, lietu-viškai, 3D) – Iki 19 d. 11, 14.30, 17.30, 20.30 val.„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris, JAV) – 18, 19 d. 15.30, 19, 21.50 (sean-sas nevyks 18 d.) val.„G būrys“ (fantastinis veiksmo f., JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 19 d. 16 val.„Kelionė į vandenyno gelmes“ (doku-mentinis f., Didžioji Britanija, 3D) – Iki 19 d. 12, 14.50 val.„Šalti apkabinimai“ (drama, Ispanija) – 18, 19 d. 18.20, 21.10 val.„Negarbingi šunsnukiai“ (karinis veiks-mo f., JAV, Vokietija) – 19 d. 14.50, 18, 21.10 val.„Pjūklas VI“ (siaubo trileris, Kanada, JAV, D.Britanija) – Iki 19 d. 16.45, 19, 21.30 val.

sKaLViJaA.Goštauto g. 2/15

„Rikis“ (drama, Prancūzija, Italija) – 18 d. 19 val.

Ciklas „Tikrovės alchemikai: Marcelo Mastroianni“„Itališkos skyrybos“ (komedija, Italija) – 18 d. 20.50 val.Specialus seansas„Voluptas dolendi. Caravaggio gestai“ (muzikinė drama, Italija) – 18 d. 17 val.

PasaKaŠv. Ignoto g. 4/3

„Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“ (komedija, Bulgarija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija) – 18 d. 16.30 val.„Kad ir kas benutiktų“ (romantinė komedija, JAV) – 18 d. 17 val.„Lietuvio genas“ (dokumentinis f., Lietuva) – 18 d. 17.10 val.

TEaTRasLiETUVOs naCiOnaLinis DRaMOs TEaTRas

Gedimino pr. 4

Didžioji salėLapkričio 18 d. 18 val. – T.Bernhardo „Pasaulio gerintojas“. Rež. V.Masalskis.Lapkričio 19, 20 d. 18 val. – D.Wasermano, J.Dariono, M.Leigho miuziklas „Žmogus iš La Mančos“. Rež. A.Večerskis.

Mažoji salė Lapkričio 18 d. 18 val. – „Poetė“ (S.Nėries poezijos ir dienoraščių moty-vais). Rež. R.Garuolytė.

ViLniaUs MaŽasis TEaTRasGedimino pr. 22

Lapkričio 18 d. 18.30 val. – T.McNally „Meistriškumo pamoka (Maria Cal-las)“. Rež. G.Padegimas.Lapkričio 19 d. 18.30 val. – „Didysis Erlickas Mažajame teatre“.

JaUniMO TEaTRasArklių g. 5

Lapkričio 18 d. 18 val. – W.Shakepeare’o „Užsispyrėlės tramdy-mas“. Rež. C.Graužinis.Lapkričio 19 d. 18 val. – W.Gombrovicziaus „Ivona, Burgundo kunigaikštytė“. Rež. J.Vaitkus.

KEisTUOLiŲ TEaTRasLaisvės pr. 60

Lapkričio 18 d. 19 val. – M.Schisgalo „Mašininkai“. Vienos dalies spektaklis apie vyrą ir moterį mažoje erdvėje. Režisierius A.Giniotis.Lapkričio 19 d. 19 val. – Spektaklis su ironija, eilėmis ir dainomis pagal D.Čepauskaitės kūrybą „Meilė iš paskutinio žvilgsnio“. Rež. G.Beinoriūtė.

ViLniaUs TEaTRas „LĖLĖ“Arklių g. 5

Didžioji salėLapkričio 18 d. 19 val. – Premjera. Spektaklis suaugusiems E.Umbrasaitės, A.Žukausko „Vienos krūties istorija“. Rež. A.Žukauskas.

„ELFŲ“ TEaTRasKonstitucijos pr. 23B

Lapkričio 18 d. 13, 14.30 val. – Iliuzi-onistai M.Wizard ir A.Stonys pristato magijos spektaklį vaikams „Stebuklin-gos kelionės“.

„nEW YORK CLUB“Kalvarijų g. 85

Lapkričio 18 d. 20 val. – Komedija „Ur-vinis žmogus“. Vaidina D.Meškauskas.

ViLniaUs MOKYTOJŲ naMaiVilniaus g. 39

Lapkričio 18 d. 19 val. – Autobiografi-nės improvizacijos „Atviras ratas“. Rež. A.Giniotis.

Festivalis „Neu Now Vilnius 2009“

DiZainO inOVaCiJŲCEnTRas „TiTaniKas“

Maironio g. 3

Lapkričio 19 d. 16 val. – Norvegijos te-atro akademija. „Livestock. Nustipusio žirgo raiteliai“. Projekto pristatymas.

„MEnŲ sPaUsTUVĖ“Šiltadaržio g. 6

Būtina registracija e. paštu neunow@vilnius2009.ltLapkričio 19 d. 19 val. – Teatras „Openbatch“. „Aukšto planas“ (Fal-muto universitetinė kolegija (Jungtinė Karalystė)). Lapkričio 19, 20 d. 19 val. – „Tai ne apie mane“. Choreografė ir šokėja E.Erävalo (Universitetinė šokio kolegija Danshögskolan (Stokholmas, Švedija)). „Mirties sapnas“. Choreografas ir rež. J.B.Chiocchio (Kastilijos ir La Mančos universitetas (Ispanija)). „Darsyk iš širdies“. Choreografė N.Ramadan (Amsterdamo aukštoji menų mokykla (Nyderlandai)).

KOnCERTaiŠV. KOTRYnOs BaŽnYČia

Vilniaus g. 30

Lapkričio 19 d. 19 val. – „Chopin Jazz Inn“. Atlikėjai: E.Sašenko (vokalas), D.Golovanov (fortepijo-nas), D.Bagurskas (kontrabosas), G.Augustaitis (mušamieji).

LiETUVOs naCiOnaLinĖ FiLHaRMOniJa

Aušros Vartų g. 5

Lapkričio 18 d. 19 val. – Vilniaus forte-pijono muzikos festivalis. Koncertuoja V.Pisarenko (fortepijonas, Ukraina).

MUZiKOs KLUBas „TaMsTa“Subačiaus g. 11A

Lapkričio 19 d. 20 val. – Beaujolais. Jauno vyno naktis su prancūziška muzi-ka. Koncertuoja grupė „MAX“.

Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius mama jazz 2009“.

LiETUVOs RUsŲ DRaMOs TEaTRas

J.Basanavičiaus g. 13

Lapkričio 18 d. 19 val. – Koncertuoja Grant Windsor, Ferni Ternowo, Marijus Aleksa (D.Britanija, Lietuva), „Meloso-lex“ (Prancūzija). Lapkričio 19 d. 19 val. – Koncertuoja CRAM (Nyderlandai), Rosario Giuliani Quintet (Italija).

MUZiKOs KLUBas „TaMsTa“Subačiaus g. 11A

Lapkričio 18 d. 20 val. – Koncertuo-ja OZMA (Prancūzija). Po koncerto Jam Session: „2Good“, „I_Four Jazz Quartet“.

„HOLiDaY inn ViLniUs“Šeimyniškių g. 1

Lapkričio 19, 20 d. 22 val. – Jam Session Project.

Festivalis „Neu Now Vilnius 2009“

LiETUVOs MUZiKOs iR TEaTRO aKaDEMiJa

Gedimino pr. 42

Būtina registracija e. paštu neunow@vilnius2009.ltLapkričio 19 d. 19 val. – „Mixed project“ Dalyvauja: R.Zalupė (forte-pijonas), O.Petrauskis (saksofonas), R.Petrauskis (marimba, perkusija) (Latvijos J.Vytuolo muzikos akademija).

TV PROGRaMa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 10.00 „Mak leo do duk te rys“ (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Žur na lis to ty ri mas (k) (su ver ti mu į

ges tų k.). 12.55 Ta len tų rin gas (k). 14.20 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 14.50 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 15.05 „Maik los nuo ty kiai gam to je“. 15.35 „Li ki mo val sas“. 16.05 „Mak leo do duk te rys“. 17.00 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.37, 21.00 Spor tas. Orai. 18.45 Kraš to spal vos. 19.30 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 20.25, 22.04 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 21.10 Tei sė ži no ti. 22.05 „Din gę“ (N-7). 23.00 Va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 23.15 „Nu si kals tami pro tai“ (N-7).

6.30 „Vėž liu kai nind zės“. 7.00 „Ra ga nai tė Sab ri na“. 7.30 „To mas ir Dže ris“ (k). 7.55 Te gul kal ba. 8.55 „Lau ki nu kė“. 10.00 Ka ka du (N-7) (k). 10.30 Abi pus sie nos (k). 11.25 By la (N-7) (k). 12.00 Gy ve ni mas pa gal mo te ris (k). 12.30 Šva rūs pi ni gai. 13.05 „Nau jie ji Ro bi no Hu do nuotykiai“ (9). 14.05 Vai kų „War ner Bros.“ „To mas ir Dže ris“. 14.35 „Mei lės spar nai“. 15.35 „Ma no nuo dė mė“. 16.35 „Užd raus ti jaus mai“. 17.35 „Ak la mei lė“. 18.45 Ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 Ka ka du (N-7). 19.40 Abi pus sie nos. 20.30 Na, pa lauk! 21.00 FTB (Fak tų ty ri mo biu ras) (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. Kri mi na lai. 22.34 Spor tas. Orai. 22.40 Karš tas va ka rė lis (N-14). 23.40 „Ter mi na to rius. Sa ros Ko nor

kro ni kos“ (8) N-7). 0.40 „Grei ana to mi ja“ (N-7).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Kem pi niu kas“ (k). 7.25 „Simp so nai“ (k). 7.55 „Zo ro. Špa ga ir ro žė“ (N-7). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Bro liai“. 10.30 Prieš sro vę (N-7) (k). 11.30 Nuo dė mių de šim tu kas (N-7) (k). 12.30 Ma dos rei das (k). 13.05 „H

2O“ (7).

13.35 „Ro ži nės pan te ros nuo ty kiai“. 14.05 „Ba ku ga nas“. 14.35 „Kem pi niu kas“. 15.05 „Simp so nai“. 15.35 „Varg šė mi li jo nie rė“. 16.35 „Maiš tin go ji sie la“ (N-7). 17.35 „Emi li ja“ (N-7). 18.25 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. Spor tas. Orai. 19.10 Akis ta ta (N-7). 20.10 „Dar pa žiū rė sim“. TV pa ro di jų šou (N-7). 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“ (N-7). 21.40 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 22.00 Dra ma „Dak ta ras Hau sas“

(JAV, 2007 m.) (N-14). 23.00 „CSI kri mi na lis tai“ (N-14). 0.00 „Eu re ka“ (N-14). 1.00 „Pe ter bur go ban di tai“ (N-14). 2.00 „Sexi ty.lt TV“ (N-14).

6.50 Te le vit ri na. 7.10 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas iš In di jos“ (k). 8.05 „Dra ko nų medžio to jai“ (k). 8.30 Tarp mies to ir kai mo (k). 9.00 Gro žis ir es te ti ka (k). 10.00 „Men tai IX. Su du žu sių ži bin tų

gat vės“ (N-7) (k). 11.10 Veiks mo ko me di ja „Die vo šar vai“

(Hon kon gas, 1987 m.) (N-7) (k). 13.00 „Ne pa aiš ki na mi fak tai“. Sen sa ci jų

do ku men ti ka (N-7) (k). 14.00 „Sėk mės for mu lė“. TV žai di mas-

lo te ri ja. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

15.00 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas iš In di jos“. 15.55 „Dra ko nų me džio to jai“. 16.25 „Gel bė to jai – 112“ (9) (N-7). 17.00 „Ne pa aiš ki na mi fak tai“. Sen sa ci jų

do ku men ti ka (N-7). 18.00 Kai nos ko das. 18.45 „Men tai IX. Su du žu sių ži bin tų

gat vės“ (5) (N-7). 20.00 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Akis ta ta su Lie tu va. 21.00 To dar ne bu vo... 21.30 Ge ras fil mas. Kri mi na li nis tri le ris

„Žmog žu dys tės Oks for de“ (Is pa ni ja, D.Bri ta ni ja, Pran cū zi ja, 2008 m.) (N-14).

23.40 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. Spor tas. Orai. 0.10 Veiks mo f. „Kar dų prin ce sė“

(Ja po ni ja, 2001 m.) (N-14) (k). 2.00–6.00 „Bam ba“ (S).

14.30 Mū sų die nos – kaip šven tė. 16.00 Tarp tau ti nės dai lės pa ro dos „Liub li no

uni ja ir jos epo cha Ja no Ma tei kos kū ry bo je“ ati da ry mas. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Tai ko mo sios dai lės mu zie jaus.

16.45 Le gen dos. 17.35 Lie tu va ga li! 18.15 Dok. f. „Tur gun“ (k). 18.35 Žur na lis to ty ri mas. 19.20 Pa sau lio do ku men ti ka. „Di no zau rų

še šė ly je“ (1) (Pran cū zi ja, 2007 m.). 20.15 „Fli pe ris“. 20.45 Bū to vės slė pi niai. Liub li no uni ja. 21.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 22.01 Spor tas. Orai. 22.10 Tarp tau ti nės dai lės pa ro dos „Liub lino

uni ja ir jos epo cha Ja no Ma teil kos kū ry bo je“ ati da ry mas. Trans lia ci ja iš Tai ko mo sios dai lės mu zie jaus (k).

22.55 Tri le rio nak tis. „Lem tin gas pa si ti kė ji mas“ (Ka na da, 2006 m.) (N-14).

9.45, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.00, 16.00 „Top mo de liai“ (N-7). 11.00, 17.00 „Re lik vi jų me džio to ja“ (N-7). 12.00, 18.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7). 13.00 „Ne ma to mas žmo gus“ (3) (N-7) (k). 14.00 Ko me di ja „Mano vai ki nai“ (1) (JAV,

2006 m.) (N-7) (k). 15.00, 0.35 „Aiš kia re gys“ (N-7). 19.00 „Ne ma to mas žmo gus“ (4) (N-7). 20.00 „Ma no vai ki nai“ (2, 3) (N-7). 21.00 „Auk si nė pak ran tė“ (N-14). 22.00 Ko me di ja „Įk liu vę į ro jų“

(JAV, 1994 m.) (N-7). 0.10 „Pie tų par kas“ (N-14). 1.25 „Te le jazz“ (N-14).

8.00, 15.30 „Po Ka li for ni jos sau le“. 9.00, 16.30 „Ga lak ti kos vi du ri nė“. 9.25, 17.00 „Vėž liu kai nind zės“. 9.50 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“. 10.15 „Ti ta nai“. 10.40 „Me gas, XL ro bo tas“. 11.05 „Sed ri kas“. 11.30 „Nau ji lai min go jo Lu ko nuo ty kiai“. 11.55, 17.25 „Drau gai V“ (N-7). 12.30, 18.00 „Gy vū no kai ly je“. 13.30, 23.45 „Te ro ris tų pogrin dis“ (N-7). 14.30, 20.00, 0.45 „Gil mo ro mer gi nos“. 19.00 „Te ro ris tų po grin dis“ (N-7). 21.00 Tri le ris „Kraš tu ti nės prie mo nės“

(JAV, 1996 m.) (N-14). 23.15 „Ki tas!“ (N-14).

6.54 TV par duo tu vė. 7.10, 13.10 Re por te ris (k). 8.00, 18.20, 20.55 Pa do va nok nau jas spal vas. 8.05 „Di džiau si moks lo pa sie ki mai“ (6) (k). 8.30 Der liaus krai tė (k). 9.00 Ku li na ri nių ke lio nių lai da „Sko nio

rei ka las“ (k). 9.50 Au to fa nai (k). 10.20, 15.30 „Te le ta biai“. 10.50, 14.50, 20.10, 23.25 Kas tu toks? (k). 11.30, 17.05 „Po li ci jos nuo va da“. 12.25 Su per L.T. (N-7) (k). 14.00 Te ri to ri ja (k). 16.00, 17.00, 18.00, 19.00 Ži nios. Orai. 16.05 „Šir džiai neį sa ky si“. 18.25, 21.55 Na ša Ra ša. 19.26 Kai mo die na. 19.30, 1.10 Lie tu va tie sio giai. 20.00 Ži nios. Orai. 21.00, 0.15 Re por te ris. Orai. 22.25 „Ty los zo na“.

14

MEnas ir praMogos trečiadieNiS, lapkričio 18, 2009 www.diena.lt

15

menas ir pramogoswww.diena.lt trečiaDieNiS, Lapkričio 18, 2009

VilniusKaunasKlaipėda

Orai Saulė teka 7.55Saulė leidžiasi 16.12Dienos ilgumas 8.17Mėnulis (jaunatis) teka 10.10Mėnulis leidžiasi 16.39

322-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 44 dienos. Saulė Skor-piono ženkle.

Ginvydas, Ginvydė, Otas, Romanas, Salomėja, Vesta.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+7

+7

Vilnius+7

Alytus+7

Kaunas+8

Utena

+7

+9Panevėžys

+7ŠiauliaiTelšiai

+6

Klaipėda+8

Lietuvoje prognozuojami lietingi orai. Trečiadienį daug kur nedidelis lietus. Pirmoje dienos pusėje vietomis rūkas. Temperatūra nuo 6 iki 9 laipsnių šilu-mos. Ketvirtadienio naktį numatomas smarkus lietus, dieną vietomis truputį palis. Vėjas pietvakarių, 7–12 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 4–9 laipsniai šilumos.

Šiandien Rytoj

+7 +6 +8 +7 +8 +8

įvairenybės

1928 m. debiutavo Walto Disney peliukas Mikis.

1860 m. gimė lenkų pianistas ir politi-kas Ignacy Janas Paderewskis, 1919 m. jis tapo Lenkijos premjeru. 1881 m. gimė skulptorius profesorius Juozas Zikaras.1907 m. gimė operos solistas Juozas Mažeika.1995 m. Honkongo verslininkė Ale-xandra Manley ištekėjo už Dani-jos princo Joachimo ir tapo Danijos princese. 2005 m. po sunkios ligos mirė 77 me-tų prozininkas, dramaturgas ir žur-nalistas Antanas Bieliauskas.

Vėjas2–7 m/s

AVINAS Būkite sąžiningas ir ne-pasigailėsite. Nekreipkite dėme-

sio į tuos, kurie meluoja ar vagia, tai ne jūsų kelias. Tačiau gali tekti net ir nu-kentėti dėl to paties sąžiningumo.

JAUTIS Norėsite jausti, jog esate produktyvus, priešingu atveju

labai nukentės jūsų noras ką nors dary-ti. Nebijokite pasidalyti mintimis su tais, kas galės jums padėti jas įgyvendinti.

DVYNIAI Nekreipkite dėmesio į nuomonių skirtumus. Jei esate

vienišas, ieškokite bendraminčių, su kuriais galėtumėte pabendrauti ne tik krizės ar maisto produktų kainų tema.

VĖŽYS Jausitės ypač įsimylėjęs, tik nepuoselėkite labai rimtų pla-

nų aistros objekto atžvilgiu. Tai, ko jūs norite ir ką galite gauti, yra labai skirtin-gi dalykai. Būkite nusiteikę ne tik gauti, bet ir duoti.

LIŪTAS Laikas imtis įgyvendin-ti sumanymą, kuris seniai bren-

do jūsų svajonėse. Žinoma, gali apimti abejonės, gali pritrūkti drąsos, todėl bū-tinas aplinkinių palaikymas.

MERGELĖ Tai metas, kai turėsi-te priimti sprendimą: keisti dar-

bovietę ar ne, nutraukti įgrisusius san-tykius ar pabandyti dar kartą. Priimda-mi sprendimus nepamirškite atsižvelg-ti į intuiciją.

SVARSTYKLĖS Sutvarkykite šeimos biudžetą, mat išleidžiate

daugiau nei galite. Pasikalbėkite su su-tuoktiniu, kaip įsivaizduojate išlaidų planavimą. Buitis buitimi, tačiau nepa-mirškite ir dvasinio gyvenimo.

SKORPIONAS Būsite tarsi pa-kvaišęs dėl meilės – tikėtina, kad

pasielgsite ypač ekstravagantiškai. Ne-dvejodami mylimam žmogui padary-kite staigmeną, jis ar ji tai įvertins.

ŠAULYS Esate apsuptas įdomių žmonių, todėl išgirsite vertingos

informacijos, kuria nedelsdami pasi-naudokite. Sekite pėdomis tų žmonių, kurie savo svajones pavertė realybe.

OŽIARAGIS Jei jums rūpi ilgalai-kė sėkmė, vertėtų svarbių darbų

pradžią atidėti sėkmingesniam laikui. Greičiausiai aplink bus nemažai konf-liktuoti linkusių žmonių, agresyvumo.

VANDENIS Būkite ramus – reika-lai klostysis palankiai, nuotaika

bus nebloga, galite net sulaukti mylimo žmogaus staigmenos. Gali nutikti kaž-kas netikėto, kas pakeis jūsų požiūrį į kasdienybę.

ŽUVYS Net iškilus kebliausioms situacijoms, laikykitės savo įsiti-

kinimų – tai leis jums išlikti kitų akyse stipriu žmogumi. Jus sėkmė lydės, jei pernelyg dažnai nekaitaliosite savo nuomonės.

hOROSKOPAI

DATOS

ŽVAIGŽDĖS

Šiandien, lapkričio 18 d.

Latvijos nepriklausomybės diena Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena

Ap nuo gi no gro žy bes �„Su da ly vau ti šio je fo to se si jo je ry žau-si spon ta niš kai, ne bu vo jo kių dve jo-

nių“, – apie min tis fo-tog ra fuo tis ero ti nė je fo to se si jo je klu bui.lt pa sa ko jo gru pės „Yva“ šo kė ja Kristi-na Iva no va. Mer gi na ne tik šo ka, bet ir stu-di juo ja vi suo me nės

svei ka tą Klai pė dos uni ver si te te.

Pa si nau do jo pro ga �Jung ti nių Tau tų vir šū nių kon fe ren ci-jo je Ro mo je da ly vau jan tis Li bi jos ly-de ris pul ki nin kas Muam ma ras Gad da-fi ne ti kė tai krei pė si į ita lų mo te rų au di-to ri ją ir pa kvie tė jas tap ti mu sul mo nė-mis. Ita li jos ži niask lai da pra ne ša, kad mo te rys, no rė ju sios pa ma ty ti Li bi jos ly de rio pa si ro dy-mą, tu rė jo pe rei ti spe cia lią at ran ką: jos tu rė jo bū-ti ne vy res-nės kaip 35 me tų ir ne že mes nės kaip 170 cm ūgio.

Liau dy je įsi tvir ti no nuo mo nė, kad lai mės ne nu si pirk si, ta čiau kiek ji kai nuo tų, nu ta rė ap skai čiuo ti jau­nas aust ra las eko no mis tas Pau las Frij ter sas. Jis pi ni gais įver ti no pa­grin di nius žmo gaus gy ve ni mo įvy­kius, ku rie jo gy ve ni mą pa da ro lai­min gą ar ba ne lai min gą.

Nuo 2001 m. P.Frij ter sas ste bė jo 10 tūkst. žmo nių gy ve ni mus, ku­riuos šie nuo lat ver ti no. P.Frij ter so ste bė ji mai at sklei dė, kad žmo nės lin kę gy ve ni mą ver tin ti aš tuo­niais ba lais, ta čiau ro dik liai ga li keis tis po svar bių įvy kių ir reikš­

min gų pa ja mų, nuo sto lių. Įdo mu, kad su ma, kiek ver tas vie nas ar ki­tas įvy kis, pri klau so nuo ti ria mo­jo ly ties.

Paaiš kė jo, kad sky ry bų at ve ju vy­ras jau čia si taip, tar si bū tų ne te kęs 61,5 tūkst. sva rų ster lin gų (238,6 tūkst. li tų), o mo te ris – 5 tūkst. sva rų ster lin gų (19,4 tūkst. li tų). My li mo jo ar ba vai ko mir tį mo te ris su vo kia taip, tar si bū tų pra ra du si 73 tūkst. sva rų ster lin gų (283,2 tūkst. li tų), vy ras – kaip 350 tūkst. sva rų ster lin gų (1,36 mln. li tų). Vai ko gi­mi mas vy rui pri lygs ta, tar si jis bū­

tų ga vęs 18,2 tūkst. sva rų ster lin gų (70,6 tūkst. li tų), o mo te ris – 4,9 tūkst. sva rų ster lin gų (19 tūkst. li­tų). Ve dy bos mo te riai – tar si ji bū­tų ga vu si 8,7 tūkst. sva rų ster lin­gų (33,75 tūkst. li tų), o vy rui – 17,7 tūkst. sva rų ster lin gų (68,6 tūkst. li tų).

Per sik raus ty mas mo te riai tai tas pa ts, tar si ji bū tų ga vu si 1,45 tūkst. sva rų ster lin gų (5,6 tūkst. li tų), o vy rui – tar si jis bū tų pra ra dęs 8,95 tūkst. sva rų ster lin gų (34,7 tūkst. li tų).

BNS, VD inf.

Kiek kai nuo ja lai mė?

Nau ja sis Lon do no me ras ryž tin gai ėmė si keis ti ne pa si tu rin čių jau­nuo lių gy ve ni mą. Pir ma die nį jis pa skel bė įku rian tis spe cia lų fon dą ne pa si tu rin tiems Lon do no jau nuo­liams, kad šie ga lė tų žais ti kri ke tą ir su vok ti mu zi kos gro žį.

Prieš sa vai tę 682­uo ju Lon do no lor du me ru ta pęs 51 me tų Nic kas Ans tee pa si ry žo per me tus su rink­

ti nuo 2 iki 4 mln. sva rų ster lin­gų (apie 7,8–15,6 mln. li tų) ir įgy­ven din ti sa vo „To bu lo me ti mo“ (angl. – „Pitch Per fect“) pro gra mą. Pa sak jo, už šiuos pi ni gus maž daug 75 tūkst. jau nuo lių ga lė tų še še rius me tus žais ti kri ke tą su pa ty ru siais šio žai di mo eks per tais ir mo ky tis su pras ti mu zi ką su Lon do no sim­fo ni nio or kest ro na riais.

„Kai pa ma tai, kiek daug mo kyk­lų, ku rių tvar ka raš čiuo se nė ra spor­to ar mu zi kos pa mo kų, iš ap mau do no ri si rėk ti“, – sa kė nau ja sis me­ras, ku ris ba lan dį ke ti na da ly vau ti ma ra to ne ir su rink ti lė šų šiam pro­jek tui.

Jau nys tė je N.Ans tee pa ts bu vo aist rin gas kri ke to ger bė jas ir dai­na vo cho re.

Veik la jau ni mui

Prog ra ma: �� kad�įgy�ven�din�tų�sa�vo�pro�jek�tą,�Lon�do�no�me�ras�N.Ans�tee�ža�da�ne�pa�gai�lė�ti�iki�15,6�mln.�li�tų.�� AFP�nuo�tr.

Atėnai +17Berlynas +9Brazilija +31Briuselis +12Dublinas +13Kairas +21Keiptaunas +21Kopenhaga +8

Londonas +14Madridas +19Maskva 0Minskas +6Niujorkas +9Oslas +2Paryžius +13Pekinas +1

Praha +11Ryga +6Roma +19Sidnėjus +24Talinas +6Tel Avivas +19Tokijas +11Varšuva +9