NEOROMANTIZMASNEOROMANTIZMAS

XXXX a.a. pradžioje iškilusi romantizmo atmaina, pradžioje iškilusi romantizmo atmaina, kuriai atstovavo kuriai atstovavo HerbačiauskasHerbačiauskas, , Šatrijos RaganaŠatrijos Ragana, , Vincas Krėvė, Juozas Tumas – VaižgantasVincas Krėvė, Juozas Tumas – Vaižgantas. Jie . Jie

siekė naujesnio, problematiškesnio kūrinio siekė naujesnio, problematiškesnio kūrinio suvokimo, stengėsi suprasti tautos dvasią, sukurti suvokimo, stengėsi suprasti tautos dvasią, sukurti

savitą tautinį stilių, sumoderninti kūrybos savitą tautinį stilių, sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį, atsigręžti į romantizmą, praeities pasaulėvaizdį, atsigręžti į romantizmą, praeities

aukštinimą, gamtos ir žmogaus ryšį, aukštinimą, gamtos ir žmogaus ryšį, paslaptingumo jutimą. Neoromantizmas išplitęs paslaptingumo jutimą. Neoromantizmas išplitęs Europos literatūroje, atnaujintas, sumodernintas Europos literatūroje, atnaujintas, sumodernintas

romantizmas.romantizmas.

Vienas iš skiriamųjų neoromantikų Vienas iš skiriamųjų neoromantikų bruožų buvo bruožų buvo idealizmasidealizmas. Jis skatino . Jis skatino keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų, keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų,

žadinti viltis. Neoromantikai siekė savo žadinti viltis. Neoromantikai siekė savo tautos kultūrą išvesti į pasaulį, tautos tautos kultūrą išvesti į pasaulį, tautos

dvasią išreikšti naujoje kūrybojedvasią išreikšti naujoje kūryboje..

ŠatrijosŠatrijos RaganaRagana  

Marija PečkauskaitėMarija Pečkauskaitė – Šatrijos – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – Ragana, XX a. pradžios rašytoja, –

didžiosios moterų literatūros bangos didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėjautos, krikščioniškos

pasaulėžiūros kūrėja.pasaulėžiūros kūrėja.

Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Višinskiu, Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Višinskiu, Žemaite.Žemaite.

Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė bitininkystės kursus Varšuvoje. bitininkystės kursus Varšuvoje.

Grįžus į Lietuvą gyveno įvairiuose miestuose, Grįžus į Lietuvą gyveno įvairiuose miestuose, uždarbiavo privačiomis pamokomis. uždarbiavo privačiomis pamokomis.

Gavus „Motinėlės “ stipendiją vyko studijuoti į Gavus „Motinėlės “ stipendiją vyko studijuoti į ŠveicarijąŠveicariją

Grįžus vadovavo knygynui VilniujeGrįžus vadovavo knygynui Vilniuje

Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė

Židikuose. Židikuose. Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis.Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis.

Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji

pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais debiutavo „Varpe“su „Margais paveikslėliais“.debiutavo „Varpe“su „Margais paveikslėliais“.

KŪRYBOS BRUOŽAI KŪRYBOS BRUOŽAI   

Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“ Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“ Šatrijos Ragana dar parašo apysakas:Šatrijos Ragana dar parašo apysakas:

„Viktutė“ (1903)„Viktutė“ (1903)„Vincas Stonis“ (1906)„Vincas Stonis“ (1906)„Sename dvare“ (1922)„Sename dvare“ (1922)

Apsakymus: Apsakymus:„Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924) „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924)

„Irkos tragedija”„Irkos tragedija”„Sulaukė“ (1906) „Sulaukė“ (1906)

„Mėlynoji mergelė“ (1925).„Mėlynoji mergelė“ (1925).

Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems

padedančius ir pasiaukojančius personažus. padedančius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės Kūrybos centrą sudaro ne socialinės

skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo

ir šviesos teigimas. ir šviesos teigimas.

Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individassau, pabrėžtinai religingas individas..

Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių

charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes. gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes.

Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras žmogus.žmogus.

STILIUSSTILIUS

Stilius įvairus, šakotas: Stilius įvairus, šakotas:

pakilus romantinispakilus romantinis;; lyrinis – impresilyrinis – impresionistionistinis;nis;apibendrintas simbolistinis;apibendrintas simbolistinis;vaizduojamasis realistinis; vaizduojamasis realistinis; kartais pasirodo ironija, sarkazmas.kartais pasirodo ironija, sarkazmas.

PASAKOJIMO BŪDAIPASAKOJIMO BŪDAI

Pasakojama pirmuoju asmeniu, Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus

pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos paralelėmis.paralelėmis.

Vincas Krėvė-Vincas Krėvė-MickevičiusMickevičius

Lietuvos prozininkas, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis klasikas, profesorius, politinis

veikėjas.veikėjas.

Gyvenimo datos:Gyvenimo datos: 1882 10 19 - 1954 07 07 1882 10 19 - 1954 07 07

Gimimo vieta:Gimimo vieta: Subartonys (Merkinė) Subartonys (Merkinė)

Veikla:Veikla: lietuvių rašytojas, pedagogas, visuomenės veikėjas lietuvių rašytojas, pedagogas, visuomenės veikėjas

Pagerbimas:Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas), Memorialinė lenta (Vilniaus miestas), Memorialinis muziejus (Vilniaus miestas)Memorialinis muziejus (Vilniaus miestas)

Rašytojas ilgą laiką vadinosi Rašytojas ilgą laiką vadinosi dviguba pavarde (Vincas Krėvė-dviguba pavarde (Vincas Krėvė-

Mickevičius), o Amerikoje jau ir oficialiai Mickevičius), o Amerikoje jau ir oficialiai vadinosi tik vadinosi tik Vincu KrėveVincu Krėve. Slapyvardį . Slapyvardį

pasirinko pagal senelio pravardę.pasirinko pagal senelio pravardę.

V. Krėvė mokėsi pas kaimo V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau – Merkinės mokytoją, vėliau – Merkinės

mokykloje. Pasimokęs privačiai mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Peterburge išlaikė 4 Vilniuje, Peterburge išlaikė 4

gimnazijos klasių egzaminus ir įstojo gimnazijos klasių egzaminus ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, bet dėl į Vilniaus kunigų seminariją, bet dėl

nesutarimų su seminarijos vadovybe nesutarimų su seminarijos vadovybe iš jos pasitraukė.iš jos pasitraukė.

Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą ir tais pačiais metais pradėjo atestatą ir tais pačiais metais pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijos-studijas Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką.filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką.

Baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro Baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro laipsniu, išlaikė valstybinius egzaminus laipsniu, išlaikė valstybinius egzaminus

Kijevo universitete.Kijevo universitete.

Po metų išvyko į Užkaukazę. Baku miesto Po metų išvyko į Užkaukazę. Baku miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir

literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą.literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą.

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su žydų kilmės buvusia mokine Rebeka su žydų kilmės buvusia mokine Rebeka

Karak.Karak.

Mokslinė veiklaMokslinė veikla

Įsteigė ir redagavo literatūrinį Įsteigė ir redagavo literatūrinį žurnalą „Skaitymai“. V. Krėvės žurnalą „Skaitymai“. V. Krėvės iniciatyva įsteigtas savaitinis iniciatyva įsteigtas savaitinis

žurnalas „Lietuvis“. Redagavo žurnalas „Lietuvis“. Redagavo tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, „Gaisai“,  „Darbai ir dienos“, „Mūsų „Gaisai“,  „Darbai ir dienos“, „Mūsų

tautosaka“, „Dienovidis“tautosaka“, „Dienovidis“ ir kt. ir kt. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje.Lietuvių rašytojų draugijų veikloje.

Draugavo su Antanu Smetona ir Draugavo su Antanu Smetona ir Juozu Tumu. Juozu Tumu.

VVokiečių okupacijos metais okiečių okupacijos metais buvo suimtas ir tardomas buvo suimtas ir tardomas

gestapo, pavojus grėsė ir jo gestapo, pavojus grėsė ir jo žmonai. žmonai.

KūrybaKūryba

Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti lenkų kalba;spausdinti lenkų kalba; vėliau kūrinius vėliau kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas Krėvė spausdino lietuvių kalba. Vincas Krėvė

kūrė labai įvairiais žanrais. Derino kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine realistinį pasaulio vaizdą su romantine

dvasia, jungė tradicinės lietuvių dvasia, jungė tradicinės lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, tautosakos motyvus su Rytų egzotika,

rašė istorinius veikalus. Surinko ir rašė istorinius veikalus. Surinko ir paskelbė lietuvių tautosakos, parašė paskelbė lietuvių tautosakos, parašė

publicistikos kūrinių, straipsnių kultūros publicistikos kūrinių, straipsnių kultūros klausimais.klausimais.

Jo kūrybą galima sieti su įvairiomis srovėmis: romantizmu, ypač neoromantizmu, realizmu, net simbolizmu. Kaip romantikas Vincas Krėvė, stiprių kenčiančių asmenybių ieško istorinėje praeityje. Romantinė legendinė praeitis yra viena jo kūrybos temų. Čia dėmesys sutelkiamas į tuos laikus, kai lietuviai kovojo su kryžiuočiais. Tobuliausias šios temos kūrinys – istorinė drama (tragedija) „Skirgaila“. Romantinis yra ir vienas gražiausių jo kūrinių „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, kuriame autorius atskleidžia lietuvių tautos dvasią, o tai, kad jis paremtas tautosaka, jį sieja su neoromantizmu. Šis kūrinys primena lietuvių tautos herojinį epą. Kaip realistas jis žvelgia į kaimo būtį, žmogaus kasdienybę, bet pamato ne tik jo paviršių, o ir paprastų žmonių išminties giliuosius klodus.

SkirgailaSkirgaila

PAGRINDINĖ KŪRINIO TEMAPAGRINDINĖ KŪRINIO TEMA - Skirgailos - Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių gyvenimą. Senieji papročiai ir tradicijos yra gyvenimą. Senieji papročiai ir tradicijos yra netekę galios, todėl visa atsakomybė už netekę galios, todėl visa atsakomybė už Lietuvos ateitį tenka herojui. Galimybė išsaugoti Lietuvos ateitį tenka herojui. Galimybė išsaugoti vientisą Lietuvą yra pilna dramatizmo, todėl vientisą Lietuvą yra pilna dramatizmo, todėl veikėjas yra priverstas viską spręsti pats, aiškiai veikėjas yra priverstas viską spręsti pats, aiškiai suvokdamas savo sprendimų svarbą. suvokdamas savo sprendimų svarbą.

PROBLEMOSPROBLEMOS. 1. Kaip Lietuvoje po krikšto, . 1. Kaip Lietuvoje po krikšto, visai naujoje situacijoje buvo sprendžiami visai naujoje situacijoje buvo sprendžiami ištikimybės, tikėjimo, žmoniškumo, ištikimybės, tikėjimo, žmoniškumo, valstybingumo klausimai, kaip tų klausimų valstybingumo klausimai, kaip tų klausimų susipynimas atsispindėjo žmonių susipynimas atsispindėjo žmonių charakteriuose; Skirgailos- žmogaus ir charakteriuose; Skirgailos- žmogaus ir valdovo, atsidūrusio pagonybės ir valdovo, atsidūrusio pagonybės ir krikščionybės kryžkelėje, tragedija.krikščionybės kryžkelėje, tragedija.IDĖJAIDĖJA. Žmoniškumas turi būti žmonių . Žmoniškumas turi būti žmonių širdyse širdyse

Sena yra nebetinkama; norint eiti į priekį, Sena yra nebetinkama; norint eiti į priekį, reikia siekti to, kas nauja. reikia siekti to, kas nauja.

KOMPOZICIJAKOMPOZICIJA. Dramos 4 dalys turi . Dramos 4 dalys turi pavadinimus, kurie atspindi kylančią pavadinimus, kurie atspindi kylančią įtampą, herojaus būsenas ir veiksmo įtampą, herojaus būsenas ir veiksmo slinktį į tragišką atomazgą: „Tarp dviejų slinktį į tragišką atomazgą: „Tarp dviejų pasaulių”, „Aistrų sūkury”, „Palūžusios pasaulių”, „Aistrų sūkury”, „Palūžusios sielos”, „Bedugnė”.sielos”, „Bedugnė”.

Žymiausi jo prozos kūriniai: novelių apysaka „Raganius“, „Šiaudinėj pastogėj“. Be istorinių dramų, realistinių novelių Vincas Krėvė yra parašęs biblinę apysaką „Dangaus ir žemės sūnūs“ bei alegorijų, susietų su rytų kraštų

kultūra. Taigi Vinco Krėvės kūryba, tiek žanriniu, tiek tematiniu požiūriu – labai įvairi.

Rašytojo atminimas tebegyvas Varėnos krašte. Rašytojo atminimas tebegyvas Varėnos krašte. Subartonių kaime tebestovi Vinco Krėvės gimtasis Subartonių kaime tebestovi Vinco Krėvės gimtasis

namas, kuriame 1966 m. įkurtas rašytojo namas, kuriame 1966 m. įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi seno memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi seno

ąžuolo kamienas, kuriame išskaptuotas V.Krėvės ąžuolo kamienas, kuriame išskaptuotas V.Krėvės bareljefas. Vos už kelių kilometrų nuo Subartonių bareljefas. Vos už kelių kilometrų nuo Subartonių

yra ir garsioji V.Krėvės Merkinė, kurioje jis mokėsi, yra ir garsioji V.Krėvės Merkinė, kurioje jis mokėsi, sėmėsi įkvėpimo. 1989 m. šio miestelio vidurinei sėmėsi įkvėpimo. 1989 m. šio miestelio vidurinei mokyklai suteiktas V.Krėvės vardas, o 1994 m. mokyklai suteiktas V.Krėvės vardas, o 1994 m. prie mokyklos pastatytas paminklas. Rašytojo  prie mokyklos pastatytas paminklas. Rašytojo 

vardu yra pavadinta Varėnos miesto gatvė.vardu yra pavadinta Varėnos miesto gatvė.

VeikėjaiVeikėjai

Krėvės veikėjai nuolat abejoja Krėvės veikėjai nuolat abejoja gyvenimo tvarka, civilizacijos gyvenimo tvarka, civilizacijos skiepijamomis normomis. Jų skiepijamomis normomis. Jų

maištas kyla iš nepasitenkinimo maištas kyla iš nepasitenkinimo savo gyvenimu, laimės troškimo, savo gyvenimu, laimės troškimo,

noro elgtis pagal save. Jiems noro elgtis pagal save. Jiems dažniausia vertybė- laisvė.dažniausia vertybė- laisvė.

Krėvė susidomėjo rytų tematika. Kurinių Krėvė susidomėjo rytų tematika. Kurinių personažai ima svarstyti, kodėl žmogus personažai ima svarstyti, kodėl žmogus negali būti laimingas vien tenkindamas negali būti laimingas vien tenkindamas

savo aistrą, kaip išsivaduoti iš nusiminimo savo aistrą, kaip išsivaduoti iš nusiminimo ir mirties baimės, kaip siekiama garbės ir ir mirties baimės, kaip siekiama garbės ir

šlovės. Visa tai atsiskleidžia Krėvės šlovės. Visa tai atsiskleidžia Krėvės legendų rinkinyje “Rytų pasakos”.legendų rinkinyje “Rytų pasakos”.