Kaina 0,55 EUR

NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 14 (8826), 2020 m. vasario 18 d., antradienis. Tiraþas 1970 egz.

„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose

KAUKËSVasario 19 d. Varënos vieðojoje bibliotekoje atidaroma

mediniø kaukiø paroda Tautodailës metams „Algirdo Juð-kevièiaus Uþgavëniø kaukës“.

SUSITIKIMAITreèiadiená, vasario 19 d., Seimo narys Juozas Baublys

susitiks su gyventojais: 13 val. – Panaros kultûros centreir 16 val. – Merkinës kultûros centre. Tel. pasiteirauti 8 61214162.

ÞEMDIRBIAILietuvos þemdirbiai, nenuleisdami rankø, toliau kovoja uþ

tiesioginiø iðmokø suvienodinimà visoje Europos Sàjungo-je. Lietuvos nederlingø þemiø naudotojø asociacijos(LNÞNA) pirmininkë D. Karalevièienë painformavo „M. k.“,kad vasario 20 d. 10 val. Belgijos laiku Briuselyje vyks Lie-tuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausëdos palaikymoakcija derybose dël þemdirbiø interesø Europos Taryboje,joje dalyvauti ketina 168 Lietuvos þemdirbiai, taip pat pri-sijungs ûkininkai ið Latvijos ir Estijos, su keletu varëniðkiøðioje akcijoje dalyvaus ir D. Karalevièienë. Prezidento kan-celiarija atkreipë dëmesá, jog labai svarbu, kad esama si-tuacija ir þemdirbiø interesai bûtø pateikti ne tik plaèiajaivisuomenei, bet ir ES institucijø atstovams.

PRENUMERATAAr uþsisakei „Merkio kraðtà“ kovui?

„Merkio kraðtas“ mënesiui kainuoja 4,59euro.

KALBAVasario 20 d. 16-17 val. Varënos vieðo-

joje bibliotekoje – Lietuviø kalbos diena. Dalyvauja Kabe-liø ðnektos tyrëja Danutë Valentukevièienë, Lietuviø kalbosinstituto Geolingvistikos vadovë dr. Danguolë Mikulënienë.

KNYGAVasario 20 d. (ketvirtadiená) 17 val. Varënos vieðojoje bib-

liotekoje vyks Vytauto Èepo knygos „Siena“ pristatymas.Dalyvaus Lietuvos Nepriklausomy-bës Akto signataras, baudþiamo-sios teisës advokatas Egidijus Biè-kauskas, renginá moderuos Gedi-minas Jakavonis. V. Èepas – psi-chologijos mokslø daktaras, Lietu-vos raðytojø sàjungos narys, að-tuoniø knygø autorius. „Siena“ –dokumentinis romanas, paremtastikra istorija, su kuria susidûrë bu-væs Lietuvos Respublikos genera-linës prokuratûros ypaè svarbiøbylø tardytojas, Prezidento ákurtosgrupës kovai su organizuotu nu-sikalstamumu vadovas, ðiuo me-

tu dirbantis kaip baudþiamosios teisës advokatas EgidijusBièkauskas.

POPIETËVasario 21 d. 16 val. Gudþiø bibliotekoje – popietë „Kal-

ba yra tautos turtas“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbosdienai paminëti.

PAVADUOTOJASAlytuje lankæsis Lietuvos policijos generalinis komisaras

Renatas Poþëla dzûkams praneðë apie savo naujà pava-duotojà – 40-metá Sauliø Tamulevièiø ið Dzûkijos. S. Tamu-levièius gimë Kibyðiø kaime (Varënos r.). Dirbti pradëjo1998 metais Varënos pasienio policijos rinktinës Druskinin-kø uþkardos Raigardo pasienio kontrolës punkte pasienie-èiu. Vëliau vadovavo dviem Varënos rinktinës uþkardoms,ëjo Lazdijø rinktinës vado pavaduotojo, ðtabo virðininko pa-reigas, vadovavo Ignalinos, Varënos ir Vilniaus pasieniorinktinëms. Pasak R. Poþëlos, S. Tamulevièius jam yra ge-rai paþástamas, abu dirbo pasienio tarnyboje, tai nulëmë irjo pasirinkimà.

ATLIEKOSUAB Alytaus regiono atliekø tvarkymo centras informuo-

ja, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. keièiamas Merkinës, Val-kininkø ir Jasauskø rûðiavimo centrø darbo laikas. Mer-kinës ir Jasauskø rûðiavimo centruose atliekos bus pri-imamos: antradieniais, treèiadieniais, ketvirtadieniais irpenktadieniais – nuo 9 val. iki 12 val., ðeðtadieniais – nuo9 val. iki 18 val. (pietø pertrauka nuo 13 iki 14 val.). Valki-ninkø rûðiavimo centre atliekos bus priimamos: antradie-niais, treèiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais – nuo15.30 val. iki 18.30 val., ðeðtadieniais – nuo 9 val. iki 18val. (pietø pertrauka nuo 13 iki 14 val.). Nedarbo dienos –sekmadienis ir pirmadienis.

GRIMASAOdontologai nekalba: jeigu kalbëtø, tu norëtum ko nors

paklausti.

Vasario 16-àjà ðvenèia ir darþelinukaiVasario 16-oji – iðskirtinë data, mûsø vienybës, valstybingumo atkûrimo ir iðsaugo-

jimo simbolis, tad ðvæsti Lietuvos valstybës atkûrimo dienà dideli ir maþi, dþiugiainusiteikæ, pasipuoðæ tautiniais simboliais, praëjusá ketvirtadiená rinkosi á SenosiosVarënos ,,Nykðtuko” vaikø lopðelyje-darþelyje vykusá ðventiná minëjimo renginá...

Vasario16-àjà – þygisá Genio bûrio

partizanøbunkerá

Varënos rajono mokiniaiir mokytojai Vasario 16-àjàpaminëjo ypaè prasmingaiir ásimintinai...

„Àþuolo“ gimnazijos jaunø-jø ðauliø suorganizuotas þygissubûrë pusketvirto ðimto þva-liai nusiteikusiø Varënos rajo-no mokiniø ir mokytojø, ðau-liø, prie kuriø prisijungë ir þy-geiviai ið Alytaus, Lazdijø ra-jonø bei Vilniaus ir Panevëþio.Dvideðimt dviejø kilometrøLietuvos valstybës atkûrimodienos pësèiøjø þygis nuvedëjuos á istoriðkai svarbià vietà –Palkabalio miðke esantá Daina-vos apygardos partizano Kazi-mieraièio rinktinës DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Vytautotëvûnijos Genio bûrio partiza-nø bunkerá. Èia 1952 metø ge-guþës 20–àjà þuvo keturi par-tizanai. Jie buvo paskutiniejipartizanai, þuvæ Varënos rajo-ne.

Gausø bûrá þygio dalyviø, su-sirinkusiø Varënos „Àþuolo“gimnazijos kieme, su Vasario16–osios ðvente pasveikinusigimnazijos direktorë Milda Pa-degimatë linkëjo, kad þygiskiekvienam jo dalyviui bûtøádomus, svarbus ir ásimintinas.„Linkiu mûsø valstybës ðventæðvæsti taip, kaip svarbu kiekvie-nam. O ðiemet jà minite labaiprasmingai, gerø jums áspû-dþiø“.

Varënos rajono savivaldybësmeras Algis Kaðëta pasidþiau-gë, kad á istorinæ vietà keliaujatiek daug Varënos rajono jau-nimo. „Smagu pradët graþø ry-tà tokiu prasmingu renginiu.Sveikindamas þygio dalyvius,noriu priminti, kad visos ðven-tës, ásimintinos datos remiasilabai stipriu naratyvu – kovø is-torija. Stipriausias dvideðimto-jo amþiaus naratyvas yra par-tizanø kovos. Be jokios abejo-nës jums reikia átempt fantazi-jà, kad ásivaizduotumët, kaipprieð pusæ amþiaus kitoje par-ko pusëje buvusioje NKVDbûstinëje buvo kankinami ne-kalti þmonës, gulëjo nukautøpartizanø kûnai. Varënoje tuometu buvo dislokuotas garni-zonas, kurio kariai „ðukuoda-vo“ miðkus, rengë pasalas. Par-tizanai neturëjo uþnugario, jieslëpësi miðkuose. Skaièiaiskaudûs – dvideðimt tûkstan-èiø þuvusiøjø miðkuose. “

Tæsinys 5 psl.

Valstybës kontrolë:profesinis mokymas

nepakankamai efektyvusÐios aukðèiausiosios audito institucijos atlik-

tas auditas parodë gana prastus rezultatus2016-2018 m. organizuojant profesiná mokymàðalyje, kur paminëta ir Varënos technologijosir verslo mokykla, tad „Merkio kraðtas“ apietai pasikalbëti susitiko su ðios mokyklos direk-toriumi Vygantu Pavalkiu… V. PavalkisTæsinys 3 psl.

Tæsinys 3 psl.Ðventës dalyviai prie Nepriklausomybës paminklo Senojoje Varënoje

„Kraðto auksà“pelnë Panoèiø

ûkininkasPraëjusá ðeðtadiená (vasario 15 d.) Vei-

siejuose (Lazdijø r.) vykusioje apdovano-jimø ceremonijoje dalyvavo ir Varënos ra-jono Panoèiø kaimo ûkininkas MindaugasKropis – jis tapo vienu ið nugalëtojø Aly-taus apskrityje, teigiamai ávertinus ûkinin-ko projektà „Mindaugo Kropio mësinës gy-vulininkystës ûkio modernizavimas“...

Tæsinys 7 psl. M. Kropis dþiaugiasi gavæs apdovanojimà

42020 m. vasario 18 d. Nr. 14

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Patys ankstyviausi Lietuvosteritorijos kapinynuose rastiaudiniø fragmentai datuojamiII-III a. Nustatyta, kad dau-guma jø austi dvinyte techni-ka. Vëlesniø ðimtmeèiø kapi-nynuose (IX-XIII a.) rasta vil-noniø bei lininiø audiniø frag-mentø. Tai daugiausia triny-èiai audiniai, austi 4 nytimis –eglute. Ið audiniø fragmentømatyti, kad buvo þinomi dupagrindiniai audimo bûdai –vertikaliomis staklëmis, o nuoXIII a. – horizontaliomis. Au-dimas buvo vienas pagrindi-niø lietuviø moterø amatø.Audiniai turëjo ne tik prakti-næ reikðmæ, bet ir estetinæ,apeiginæ. Audiniø pilna krai-èio skrynia buvo kiekvienosmerginos pasididþiavimas.Audiniuose atsiskleisdavo lie-tuviø moterø kûrybiniai suge-bëjimai. Ilgais vëlyvo rudensir þiemos vakarais kaimo mo-terys sësdavo prie verpimo ra-teliø ir ið linø, vilnos, kartaiskanapiø verpdavo siûlus. XIXa. antroje pusëje pradëta var-toti medvilnæ bei ðilkà, XX a.– dirbtiná ðilkà bei kitas sinte-tines medþiagas. Verpalus da-þydavo augalø þiedais ir la-pais, ðaknimis, medþiø þieve,samanomis, pelkiø ir geleþiesrûdimis. XIX a. pradëti var-toti aniliniai daþai, kurie su-intensyvindavo audiniø spal-vas. Kai bûdavo laisvesnis me-tas nuo kitø ûkio darbø, pergavënià moterys sësdavo ástakles austi. Anksèiau beveikkiekvienoje pirkioje stovëjoaudimo staklës. Drobæ, nesu-dëtingø raðtø lovatieses, stal-tieses, rankðluosèius mokëjoausti kiekviena kaimo mote-ris. Iðradingesnës audëjos sa-vo audinius margino sudëtin-gais raðtais. Audiniai pasiþy-mëjo spalvø ávairove, savitakompozicija. Dzûkiø audiniø

2020-ieji – Tautodailës metai

Audimo menas Varënos kraðte

raðtai smulkûs, þaismingi.Gausiausiai iðlikusi senøjø

kaimo audiniø grupë – juos-tos. Kadangi svarbiausiojijuostø funkcija buvo sujuostidrabuþius, todël reikëjo ávai-raus ploèio ir stangrumo juos-tø. Kasdienei aprangai buvoaudþiamos paprastesnës juos-tos, o iðeiginiam kostiumui –puoðnesnës, ryðkesniø spalvøjuostos. Be to, nuo seno juos-tos buvo ávairiø kaimo papro-èiø ir apeigø atributas, svarbidovana. Dzûkijoje ypaè mëg-tos rinktinës juostos. Jø audi-mui naudoti lininiai naminësgamybos arba pirktiniai med-vilnës ar lino siûlai. Rinktinësjuostos audþiamos staklësearba vertikaliuose rëmuose.Marcinkoniø apylinkëse bu-vo audþiamos tik rinktinës, oMerkinës – rinktinës ir kaiðy-tinës. Raðtuose vyrauja rom-bø, þvaigþduèiø, katpëdëliø,grëbliukø motyvai.

Vieni spalvingiausiø inter-jero audiniø – lovatiesës. Jøávairovë Varënos kraðte labaididelë. Vilnonës lovatiesësvadinamos divonais, o paku-linës – paklotëmis. Lovatiesësbuvo audþiamos ðiais pagrin-diniais bûdais: dvinytu, dimi-niu, miliðku, servetiniu, rink-tiniu. Dimai keturnyèiai ir að-tuonianyèiai, reèiau – daugia-nyèiai. Miliðkai audþiamos lo-vatiesës keturiomis nytimis, oservetinës – aðtuoniomis. Áve-dama daug spalvø, kurios su-daro graþø linksmà deriná,primenantá dzûkiðkà peizaþàsu þaliais puðynais ir þydinèio-mis pievomis. Labiausiai pa-plitusios keturnytës keturiødaliø dimø lovatiesës. Mëgs-tamos raðto spalvos – þalia,oranþinë, raudona ar vyðninë.Austos ir skerai dryþuotos.Raðtai labai ávairûs. Prie se-nesniøjø priskiriami katpëdë-

liø raðtai, dar vadinami roþu-ke, þvaigþduke, vilko pëduke,agurkiniai – agurkaicø, ratø,rombø raðtai, vadinami ratu-kais, zvonkucais, keturiarað-tës lovatiesës.

Pati graþiausia ir gausiausiabaltøjø audiniø grupë – rank-ðluosèiai, kurie parodo bega-liná lietuviø moterø darbðtu-mà, iðmonæ, groþio pajauti-mà. Jie labai ávairûs atlikimotechnika bei raðtø kompona-vimo variantais. Rankðluosèiømetmenims labiausiai tikobalti medvilnës siûlai, o atau-dams – lininës gijos: natûra-lios, pabalintos arba padaþy-tos augaliniais daþais. Kasdie-ninius audë lininius keturny-èius eglute. Ðventadieniniairankðluosèiai daþniausiai bu-vo audþiami aðtuonnyèiai-de-ðimtnyèiai servetiniai, ruoþe-liu smulkiø langeliø raðtu.Puoðnius rankðluosèius dova-nodavo ávairiomis progomis,duodavo nusiðluostyti garbin-gam sveèiui. Nuo seno buvoiðlikæs paprotys rakðluostinë-je ákabintu raðtuotu rakðluos-èiu puoðti pirkià.

Dar viena audiniø rûðis –staltiesës, vadinamos paklotë-mis, skotercimis, buvo uþtie-siamos tik ðventadieniais.Daþniausiai buvo audþiamosbaltos lininës ar á medvilnæ li-nu ataustos aðtuonnytës-de-ðimtnytës servetinës languèiøraðto staltiesës. Staltiesiø rað-tai labai panaðûs á servetiniubûdu austø rankðluosèiø rað-tus, tik gerokai stambesni irdekoratyvesni.

Ðiø audiniø nebûtø be au-dëjø. Varënos kraðtas nuo se-no garsëja audëjomis. Apie jasspaudoje buvo paskelbtas nevienas straipsnis. Ypaè daugstraipsniø rajono ir respubli-kos periodiniuose leidiniuosebuvo iðspausdinta apie tauto-dailininkæ Saulæ Lazaravièie-næ. Apie jà raðë „Merkio krað-tas“, „Giruþis“, „Respublika“,„XXI amþius“, „Gimtinë“,„Alytaus naujienos“ ir kt. Au-dimas – vienas ið S. Lazaravi-èienës pomëgiø. Ji pirmoji vi-same Varënos rajone pradëjoausti kaiðytines juostas, kuriosbuvo gerai ávertintos respub-likinëse parodose. Meninin-kës kaiðytinës juostos ir verbosapkeliavo daug Lietuvos mies-tø. Jos darbai buvo eksponuo-jami parodose Prancûzijoje,Olandijoje, Danijoje, Italijoje,Jungtinëse Amerikos Valstijo-se bei kitose uþsienio ðalyse.S. Lazaravièienës kaiðytinëmisjuostomis ávairiomis progomisbuvo apjuosti du pirmieji at-kurtos Lietuvos Respublikosprezidentai – Algirdas Bra-zauskas ir Valdas Adamkus,kiti aukðti ðalies pareigûnai,dvasininkai, uþsienio sveèiai.Uþ margaspalviø juostø, ver-

bø, dekoratyviniø puokðèiø,paveikslø ið gëliø savitumà,tautiniø tradicijø puoselëjimàS. Lazaravièienë 1999 m. ga-vo „Sidabrinës bitës“ apdova-nojimà. 2002 m. tautodailinin-kë buvo apdovanota LietuvosRespublikos Seimo medaliu,2006 m. – Lietuvos DidþiojoKunigaikðèio Gedimino ordi-no medaliu, 2006 m. pelnë kai-mo amatø meistrës nominaci-jà. 2008 m. regioninëje kon-kursinëje parodoje „Auksovainikas“ pelnë I vietà. Nuo2005 m. S. Lazaravièienë turimeno kûrëjo statusà.

Apie dar vienà darbðèià irpatyrusià audëjà Pranæ Èes-nulevièienæ ið Þiûrø kaimopapasakojo þurnalistë RitaKruðinskaitë straipsnyje „Gy-venimo metai, sugulæ á audi-niø raðtus“ (Respublika -2014, saus. 25, p. 13). „Dro-biø audimas P. Èesnulevièie-næ lydëjo nuo pat lopðio, gi-minëje audë visos moterys –mama, moèiutë, tetos. Anotjos, galbût todël dar bûdamavisai maþa, pajuto didþiulætraukà ir meilæ, neiðblëstan-èià visà gyvenimà, ðiam lietu-viø moterø ðimtmeèius puo-selëtam amatui“, - raðomapublikacijoje.

Apie Valkininkø apylinkiøaudëjas raðë daktarë etnolo-gë Inga Nënienë „Merkiokraðte“ (2004, rugpj. 13, p.6)ir laikraðtyje „Margiris“(2004, rugpj. 13, 13, p. 3).Straipsniuose autorë minëjoaudëjas Marijà Gudelienæ irJadvygà Puzienæ ið Darguþiøkaimo, èiþiûniðkæ Marijà Ver-seckienæ, Onà Jurgelevièienæið Valkininkø.

Danutë Valentukevièienëstraipsnyje „Iðdalinti save“(Giruþis. – 2006, kovo 3, p. 3)supaþindina su Kabeliø kai-mo audëja Elena Miliauskie-ne. „Kai reikia rengti tauto-dailës parodà, dairausi á pre-ciziðkai iðaustus audinius: lo-vatieses, uþuolaidas, ranðluos-èius. Kaip atrinkti darbus? Þi-nau, kad visi darbai iðaustisunkiausiomis gyvenimo aki-mirkomis. Man jie graþûs, to-buli ir sudëtingi, daugumaeksponuoti ne vienoje Varë-nos rajone rengtoje parodo-je“, - raðo straipsnio autorë.

Apie Zervynø kaimo mote-ris Adelæ Puzelevièienæ, Ma-rijà, Emilijà, Birutæ ir JulijàTamulevièienes, audþiusiasávairiø spalvø „keturnyèius di-vonus“, straipsnyje „Zervy-nos“ (Bitë. – 1999, kovo 27,p. 4) papasakojo Daiva Tamu-levièienë. Renatos Varanavi-èienës publikacijoje „Auskit,gauskit, staklelës... “(Giruþis.– 2006, gruod. 15, p.) pateiktiperlojiðkiø audëjø Ievos Mi-liauskienës, Onos Baublie-nës, Jadvygos Baublienës pa-

Audimas – senas tradicijas iðlaikiusi tautodailës ðaka, bylojanti apie lietuviø liaudies kûrybinæ galià beitradicijas. Ji apima audiniø, vilnonës, lininës aprangos, lovatiesiø, staltiesiø, rankðluosèiø, takø, juostø irkitokiø audeklø gamybà ávairiomis technikomis: audimo staklëmis, pynimo, riðimo, mezgimo bûdais

sakojimai apie lino kelià, lo-vatiesiø, vadinamøjø divonø,audimà.

Apie audëjà Stasæ Vitkaus-kienæ ið Zakavoliø kaimoÈeslovas Skarþinskas paskel-bë straipsnius „Groþybës – iðmaþo linelio“ (Alytaus naujie-nos. – 1996, liep. 13, p. 5) ir„Ið maþo linelio“ (Kauno die-na. – 1997, birþ. 30, p. 19). S.Vitkauskienës pasakojimasapie linø auginimà, rank-ðluosèiø, tautiniø rûbø audi-mà iðspausdintas Dzûkijosnacionalinio parko laikraðty-je „Ðalcinis“ (1994, liepa, Nr.12, p. 6). „Ðalcinyje“ (2007,kovas, Nr. 61, p. 2-3) pateik-tas liaudies dainø atlikëjos iraudëjos, kilusios ið Subarto-niø kaimo, Julijos Miliuvienëspasakojimas „Ir zurzu, ir dai-nuoju, ir dainuoju, ir dainuo-ju – labai norëjau ausc“, kuráuþraðë Evelina Burþinskienë.„O tas audimas, nu tai sëdziuir audziu. Að perþiem iðaus-

davau aðtuoniolika divonø,lovatiesiø... Audiau ir iðau-diau rankðluosèiø trisdeðimt“,- pasakojo J. Miliuvienë.

Apie Varënos kraðto audë-jas raðoma ir leidinyje „Auk-salio kupkas: Varënos kraðtokûrëjai“ (2010).

Daugiau informacijos apieaudimà, audinius ir audëjasVarënos kraðte galima rastibibliotekos kraðotyros fondeesnaèiuose leidiniuose: „Dzy-vai ne drobës“: audiniai Dzû-kijos nacionalinio parko teri-torijoje XIX a II p. – XX a. Ip., (2011), „Varënos kraðtomenininkai“ (1999), Savonia-kaitë, Vida „Audiniai kaimokultûroje“ (1998), „Dzûkiðkosjuostos“ (2004), Jurkuvienë,Teresë „Lietuviø liaudies juos-tos“ (2001) ir kt.

ParengëElena GLAVICKIENË

Varënos vieðosios biblio-tekos Bibliografijos,

informacijos ir kraðtotyrosskyriaus vedëja

Að 1930 m. gimimo, ið Aukðtakalnio kaimo, netoliJakënø, jeigu þinot, o dabar èia gyvenu, prie Mer-kio upës. Po karo sunku buvo. Atvaþiuoja, bûda-

vo, rusai traukiniu iki Valkininkø ir eina per kaimus uba-gaudami. Vieni mûsø vyrai miestan iðëjo, kiti miðkan. Vis-ko buvo. Atëjo sûnus ið miðko papietaut, o èia ir brolis pasi-beldë ið miesto, milicininkas. Tas ið miðko po lova palindo,o tas ið miesto sëdi - valgo. Motina klausia, kà darytum, jeisavo brolá ið miðko sutiktum. Tas sako – nuðautau. Uþsigavomiðko brolis, iðlindo ið po lovos ir sako: „Ðauk.“ Tai tas irnuðovë.“

Ar pas jus taip kaime atsitiko?„Ne, man taip bajino. Telefono nebuvo, bet þinios greit

ëjo. O partizanus savo akimis maèiau. Jie ðokius buvo uþ-draudæ, tai per vestuves jaunimas ðokdavo. Jie kaip sakë, -mes þemës tràða, nenorim svetimos træðt, geriau savo. Jiebuvo didvyriai...“

Parengë Algimantas ÈERNIAUSKAS

Kaziukonienë Zofija,Valkininkai, 2019 metai

Broliø Èerniauskø nuotr.

„

Viktorinos „Varënos kraðtotautodailë ir tautodailininkai:

audimas“II turo klausimai

1. Kokias þinote audiniø grupes? Kuri ið senøjø audiniøgrupiø yra gausiausia, o kuri – spalvingiausia?

2. Apie kurias Varënos kraðto audëjas buvo raðoma pe-riodinëje spaudoje?

3. Ar teko savo gyvenime sutikti ir paþinti nors vienà au-dëjà? Jeigu taip, tai paraðykite apie tai.

4. Kokiose knygose galima rasti informacijos apie audi-mà ir audinius Varënos kraðte bei audëjas?

Varënos vieðosios bibliotekos Kraðtotyros skyrius

2020 m. vasario 18 d. Nr. 145

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Vasario 16-àjà – þygis á Genio bûrio partizanø bunkerá

Spaudos darbuotojas Jonas LatvysPraëjusio amþiaus ketvirtojo deðimtmeèio Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuviðkos spaudos leidiniø redaktorius

ir bendradarbis Jonas Latvys gimë mûsø rajono Matuizø seniûnijos Ðarkiðkiø kaime

Po gimnazijos J. Latvys Kro-kuvos universitete bandë studi-juoti agronomijà, paskui Vil-niaus universitete teisæ. Èia pri-klausë Vilniaus lietuviø studen-tø sàjungai (MAB f. 174, b. 11/2). Metiniame sàjungos nariøsusirinkime 1930 m. lapkrièio 9d. buvo iðrinktas á sàjungos val-dybà, dalyvavo diskusijose dëllietuviø studentø kepurës suGedimino stulpais. Sàjungossusirinkime gruodþio 8 d. kal-bëjo svarstant nuskriaustøjødraugø likimà. Á sàjungos val-dybà perrinktas 1931 m. vasa-rio 1 d. ir jam pavesta tvarkytisàjungos kasà. Susirinkime va-

sario 20 d. jis paþymëjo, jog ka-sà rado apverktinoje bûklëje:daug kas neuþsimokëjæ nariomokesèio, negràþinæ paskolø,neuþsimokëjæ uþ arbatëles. Val-dyba nutarë pareikalauti, kadskolininkai susimokëtø skolasiki kovo mënesio. Susirinkimekovo 15 d. J. Latvys kalbëjosvarstant referatà „Naujos me-no idëjos.“ Vël iðrinktas á stu-dentø sàjungos valdybà 1931 m.spalio 25 d. Susirinkime 1932 m.geguþës 1 d. jis praneðë, kad tie,kurie vyks á sodþius su vakaraisir choru, gaus lengvatø vaþiuo-jant á Nepriklausomà Lietuvà.Renkant sàjungos valdybà lap-

krièio 6 d. pakviestas skaièiuotibalsø. Paskutiná kartà já kaip lie-tuviø studentø sàjungos naráaptinkame 1933 m. sausio 15 d.susirinkimo protokole.

Taèiau universiteto J. Latvysnebaigë. Ryþosi pasiðvæsti lietu-viø spaudai. Dar bûdamas stu-dentas 1931 metais jis tapo 1929m. Danieliaus Alseikos ásteigtoliberalaus laikraðèio „Vilniausþodis“, besivadinusio visuome-nës laikraðèiu, leidëju ir atsakin-guoju redaktoriumi. Pirmasis jopasiraðytas laikraðèio numerisbuvo 1931 m. rugpjûèio 29 d.Nr. 16. J. Latvys pakeitë Alek-sandrà Birinèikà. Laikraðtis ið-

eidavo kas dvi savaites, o nuo1934 m. kovo 5 d. Nr. 3 – triskartus per mënesá. Straipsniøautoriai daþniausiai pasiraðinë-jo ávairiais slapyvardþiais ir sla-pyraidþiais.

1931 m. spalio 24 d. Nr. 19-20 iðspausdintas laikraðèio krei-pimasis: „Tavo, paþangus inte-ligente, mokytojau, studente,moksleivi, darbo þmogau, pa-reiga skleisti liaudy paþangiasidëjas ir platinti bei remti vie-nintelá paþangios minties dvisa-vaitiná Vilniaus kraðte laikraðtá„Vilniaus þodá“, renkant prenu-meratorius ir raðant straipsniusbei korespondencijas.“ Okupa-

cinë lenkø valdþia „Vilniaus þo-dá“ daug kartø konfiskuodavo.Ið pradþiø po konfiskuoto nu-merio iðeidavo eilinis numerissu baltais plotais vietoj cenzû-ros iðbrauktos medþiagos, o vë-liau leisti „pabaltinti“ pakarto-tiniai numeriai.

J. Latviui pasiraðinëjant laik-raðtá pirmà kartà konfiskuotas1931 m. gruodþio 21 d. Nr. 23-24 uþ korespondencijà „Apsa“(Breslaujos apskr.) apie sunkiàgyventojø bûklæ, jø kalinimà,vietos valdþios savivalæ. Trys nu-meriai konfiskuoti 1932 m. Sau-sio 16 d. Nr. 1 – uþ vedamàjástraipsná „Kuo nusikaltome?“apie sunkià lietuviø ðvietimobûklæ Vilniaus kraðte, lietuvið-kø mokyklø uþdarinëjimà irmokytojø lietuviø persekioji-mà. Vilniaus miesto storastosásakymu kovo 1 d. Nr. 5 konfis-

kuotas uþ straipsnius „Mûsøveikimo kryptis“ ir „Be komen-tarø.“ Pirmasis straipsnis – apielietuviðkø pamaldø naikinimàbaþnyèiose ir kliûtis mokytis lie-tuviø kalba, antrasis – apie eko-nominæ krizæ Lenkijoje. Rugsë-jo 30 d. Nr. 19 konfiskuotas uþstr. „Dël mokyklø“ – apie val-diðkos lenkø mokyklos padegi-mà Matuizose, dël ko buvo ap-kaltinti Morkus Sukackas, Jo-nas Þydelis ir Jonas Leonavi-èius. Pirmieji du iki teismo ka-lëjime iðsëdëjo 10 mënesiø. Vil-niaus apygardos teismas 1932m. rugsëjo 16 d., iðklausæs per20 liudininkø, kaltinamuosiusiðteisino. Laikraðèio numeriskonfiskuotas jau po teismo!

Tæsinys. Pradþia Nr. 13

Vytautas ValentinasÈESNULIS

Trispalvëmis ir tautine atri-butika pasipuoðusià tvarkingàkolonà su pradþioje ëjusiaisgimnazijos jaunaisiais ðauliais,þygiavusià miesto gatvëmis,sutikti praeiviai sveikino ir lin-këjo gero kelio. Uþ miesto þy-geiviai pasuko á miðkà ir ëjo ða-lia geleþinkelio ir miðko takais,o vëliau iki bunkerio – miðku.Vienuolikos kilometrø atstu-mas iki bunkerio vietos buvoáveiktas gana greitai. Þygeiviaisustojo ðalia daubos, kuriojekadais buvo bunkeris ir gyve-no partizanai. Ðiuo metu bun-kerio vietoje iðlikusi staèia-kampë duobë, greta stovi Va-rënos ðauliø kuopos iniciaty-va, minint partizanø þûties 60-àsias metines, pastatytas ir pa-ðventintas atminimo kryþius.Èia visi drauge sugiedojo Lie-tuvos himnà, uþdegë atmini-mo þvakutes, prisiminë ðiamebunkeryje gyvenusiø ir tragið-kai þuvusiø miðko broliø isto-rijà. Ðis bunkeris árengtas 1951m. Tai buvo ne uþmaskuotaspoþeminis, o atviro þeminës ti-po bunkeris su durimis ir lan-geliais. Ðiam bunkeriui parti-zanai pasirinko itin atokià vie-tà, spygliuoèiø ir lapuoèiø jau-nuolynà, apie kurià neþinojonet ryðininkai. Bunkeris buvodevyniø kvadratiniø metrøploto, jame apie metus iðsite-ko ðeði partizanai. Bûrio akty-vûs veiksmai buvo nukreipti

prieð okupantus ir kolaboran-tus. Bûrio pavadinimas kilonuo jo vado Petro Vaitkaus,pasirinkusio Genio slapyvardá.1952 m. geguþës 17 d. jis buvosuimtas agentø smogikø, per-sirengusiø Lietuvos partizanøuniformomis. Jo pavaduotojasPetras Pugaèiauskas–Perkû-nas tø paèiø agentø smogikøbuvo nuðautas. Tardymø me-tu, neatlaikæs kankinimø irpsichologinio smurto (1946 m.á Sibirà buvo iðtremti þmonair trys maþi vaikai), Genys su-tiko parodyti bunkerio vietà.Ankstø geguþës 20–osios rytàprasidëjo puolimas. Apmëty-tas granatomis, apðaudytassignalinëmis raketomis, bun-keris uþsidegë. Partizanai darsugebëjo gintis, suþeidë duagentus smogikus, taèiau jë-gos buvo nelygios. Þuvo bun-keryje gynæsi keturi jauni par-tizanai: Vytautas KazimierasSadauskas–Karys, Jonas Vy-tautas Lukoðevièius–Balandis,Jonas Peciukonis–Banginis irAntanas Èesnulevièius–Më-nulis. Tai buvo paskutinieji Va-rënos rajone þuvæ partizanai.

Trumpà ávadà á ðio kraðtopokario istorijà ir ðiame bun-keryje gyvenusius partizanuspadarë Varënos rajono savi-valdybës meras Algis Kaðëta.Jis þygio dalyviams papasako-jo, kad bûdamas istorikas,daug domëjosi ir domisi poka-

rio laisvës kovø istorija. Jis pa-þymëjo, jog 1988 metais vieti-nis eigulys papasakojo, jog ðio-je miðko teritorijoje teko ma-tyti þvëriø iðtampytø þmoniøkaulø. Apie kaþkur ðiuose mið-kuose buvusá bunkerá pasako-davo ir aplinkiniø kaimø þmo-nës. Tada buvo kreiptasi á Lie-tuvos gyventojø rezistencijos irtyrimø centrà. „Tarp tø vyrøbuvo Jonas Vytautas Luko-ðevièius–Balandis, kurio tëvu-kas buvo Perlojos Respublikoskariuomenës vadas. Kartø tæs-tinumas yra. Nepriklausomy-bës kovø savanoriø vaikai ko-vojo pokariu. Neabejoju, kadtas tæstinumas bûtø ir dabar –jei Lietuvai iðkiltø pavojus,jaunimas stotø jos gynybon“,– sakë meras.

2012 m. reaguodamas á krei-pimàsi Lietuvos gyventojø ge-nocido ir rezistencijos tyrimocentras inicijavo bunkerio ir joaplinkos tyrimus. Juos koordi-navo centro „Gyvosios atmin-ties“ programos vadovas Da-lius Þygelis, detaliuosius ar-cheologinius tyrimus atliko ar-cheologai dr. Gintautas Vëliusir Agnë Þilinskaitë. Bunkeriovietoje buvo atlikti detalieji ar-cheologiniai tyrimai, kadangitik tokio pobûdþio tyrimø beijuose taikomø metodikø pa-galba buvo ámanoma tinkamaiiðtirti iðlikusias bunkerio me-dinio konstruktyvo detales, su-

rinkti pavienius radinius,iliustruojanèius partizaniðkàjàbuitá, bei dramatiðkos þûtiesdetales. Tyrimø metu buvo su-rastos bunkerio liekanos irdaugiau kaip aðtuoni ðimtaipartizanø kovà bei buitá at-spindinèiø radiniø – ðoviniø,uniformø dalys, sagø su Vyèioþenklu, siûlø ritinëlis, pieðtu-kas, roþinis… Niekaip nesise-kë rasti tik kûnø. Taèiau be-veik paskutinæ tyrimø dienàvisai netoliese bunkerio buvoatkasta dar viena vieta, kurio-je ir buvo rasti keturiø þuvu-siø partizanø kûnai. Jø palai-kai buvo tinkamai ekshumuotitaikant detaliuosius archeolo-ginius tyrimus. 2013 m., pra-ëjus daugiau kaip ðeðiasdeðimtvieniems metams nuo jø þû-ties, partizanai buvo iðkilmin-gai palaidoti viename kapePerlojos kapinëse.

Jaunimas susidomëjæs ir pa-garbiai klausë ðiurpios istori-jos. Sakë, jog gyvenant laisvo-je ir taikioje ðalyje, negalimapatikëti ir protu nesuvokiama,kad ðtai ðiuose graþiuose gim-tinës ðiluose, kur smagu vaikð-èioti ir grybauti, vyko tokiebaisûs dalykai.

Labai skausminga þinant,kad visi ðie þuvæ Genio bûriopartizanai buvo jauni 21–25metø amþiaus jaunuoliai. Per-nelyg anksti patyræ pokariometø tragizmà ir pernelyg jau-

ni iðeiti ið gyvenimo. Jø, kaipir daugelio mûsø rajono mið-kuose iðniekintø laisvës kovødalyviø, þûtys liudija, kokia di-delë ta laisvës kaina.

Pabendravæ, pasistiprinæ iratsigëræ ant lauþo virtos ðiltosþoleliø arbatos, þygeiviai mið-kais iðkeliavo atgal. Iðklausænetolimos savo kraðto istorijospamokà, kuri buvo ypaè svar-bi ir ásimintina.

Þygio organizatorë, Varë-nos „Àþuolo“ gimnazijos mo-kytoja Rita Lysenko, vadovau-janti gimnazijos ðauliukams irreguliariai organizuojanti sujais þygius, pasidþiaugë, kad ðistreèiasis Vasario 16-osios þy-gis buvo dar gausesnis. „Þy-gius organizuojame, siekdamijaunimui skiepyti meilæ ir pi-lietinæ pareigà Tëvynei, prisi-menant jos kovà uþ laisvæ irnepriklausomybæ, puoselëda-mi istorijà ir tarpukario Lie-tuvos partizanø, kariø tradici-jas, pagerbdami karius sava-norius. Áprasta, kad valstybiniøðvenèiø metu vyksta minëjimaiir koncertai, o mes jas ápras-miname mums patrauklesneforma – eidami pësèiøjø þy-giuose. Labai smagu, kad kaisu ðauliukais einame á þygius,pasipraðo ir kiti mokiniai. Pir-majame þygyje iki Nemunobûrio bunkerio dalyvavo ðim-tas þygeiviø, antrajame ikiMerkio bûrio bunkerio – ðim-

tas keturiolika, na, o ðiemet –net trys ðimtai keturiasdeðimtðeði! Ðiemet susirinko rekor-dinis skaièius dalyviø ið Varë-nos „Àþuolo“ gimnazijos,„Ryto“ progimnazijos, Valki-ninkø gimnazijos, Matuizø,Marcinkoniø ir Þilinø pagrin-diniø mokyklø. Jauniausias þy-gio dalyvis buvo vienuolikosmetø, o vyriausias – ðeðiasde-ðimt trijø metø amþiaus. Gau-siausiai dalyvavo „Àþuolo“gimnazijos mokiniai ir moky-tojai bei 105 kuopos jauniejiðauliai“.

Ið tiesø, kovotojai uþ laisvægyvi mûsø, dabartinës kartos,atmintyje, mes juos prisime-name perlaidodami jø palai-kus, uþdegdami laiko vëjø ne-uþpuèiamà pagarbos ir atmin-ties þvakutæ miðkuose ðalia jøslaptavieèiø ir savo ðirdyse,nes jie buvo labai netolimosistorijos dalis – mûsø seneliai,dëdës, tetos, kaimynai. Ðieketuri Genio bûrio partiza-nai, kaip ir daugelis kitø þu-vusiø mûsø kraðto sûnø irdukterø, mums liudija poka-rio metø istorinæ tiesà ir tie-sia simbolinius laiko tiltustarp mirusiø kovotojø uþ lais-væ ir mûsø, gyvøjø.

Rûta AVERKIENËVarënos rajono savivaldybës

administracijos Bendrojoskyriaus vyr. specialistë

Pradþia 1 psl.

Þygio dalyviai