7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 44 (1012) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

3Paskutinis „Gaidos“ akordas

5Agnës Jonkutës paroda

6Apie medijø menà su Mindaugu Gapðevièiumi

8„Juodøjø naktø“ kino festivaliui pasibaigus

2012 m. gruodþio 7 d., penktadienis

D. M A T V E J E V O N U O T R .

Mieli skaitytojaiMieli skaitytojaiMieli skaitytojaiMieli skaitytojaiMieli skaitytojai,

Visuose „Lietuvos paðto skyriuose“ vykstalaikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2013 metams.

Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,kurios paèios ateis á Jûsø namus.

Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt,o prenumeratoriams – 2 Lt.

Prenumeratos kaina 1 mën. – 8,16 Lt, 3 mën. – 24,48 Lt,6 mën. – 48,96, metams – 81,60 Lt.

„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 5,61 Lt,pusmeèiui – 11,22 Lt, metams – 22,44 Lt.

Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.

Alma Braðkytë

Pirmàjà nuogirdà, kad OskarasKorðunovas reþisuos „Katedrà“(1971), treèiàjà chrestomatinësJ. Marcinkevièiaus trilogijos dalá,palaikiau pokðtu. Kas bendra galibûti tarp maiðtininko, naujøjø lie-tuviðko teatro laikø ðauklio ir vie-no centriniø praëjusios epochosdraminiø kûriniø, vieno svarbiau-siø ano meto kolektyvinës savimo-nës atramø? Kas vienà radikaliau-siø keturiasdeðimtmeèiø kartosatstovø (kartos, kurios pusë gyve-nimo prabëgo senojoj, o kita pu-së – naujojoj socialinëj kultûrinëjepochoj, dël kurios naujumo taipsmarkiai kautasi, senosios epochosþenklø besikratant) domina ikoninia-me ano laiko kûrinyje? Spëjimas,kad ðitoje interpretacijoje Katedrabus ne statoma, o iðkonstruojamaarba balansuos ant aukðtyn kojomapversto trikampio frontono vir-ðûnëlës, o gal bus apraizgyta spal-votø lempuèiø girliandomis, tarpkuriø klaidþios fantasmagoriðkiðiandienos galingøjø pavidalai, ly-dimi piktai elità kandþiojanèios, betniekaip nuo jo negalinèios atsiplëðti

pamëkliðkos minios, buvo paneig-tas jau pirmà spektaklio minutæ.

Vos prasiðvietus scenai (tokiakankinamai tamsi ji bus didþiumàspektaklio laiko) spektaklis uþgriû-va grësmingai pulsuojanèio orkest-ro forte (kompozitorius AntanasJasenka). Scenos gilumoje – gau-sybë nuo lubø þemyn besileidþian-èiø metalo grandiniø. Ant dauge-lio jø kabo didþiuliai akmenys suskylëmis – kulto objektai ar girna-pusës, bet pirmiausia lietuviðkumotemos anos epochos scenoje þen-klai (scenografas Vytautas Narbu-tas). Fono videoprojekcijoje – pri-temdytas Pilies kalno ir apylinkiøvaizdas ið senovinës graviûros (vi-deoprojekcijø autorius Rimas Sa-kalauskas, ðviesos dailininkas Euge-nijus Sabaliauskas). Scenos kairëje,mediniais putti apkibæ stûkso áspû-dingo darbo droþinëti vargonai irpuoðni iðkelta medinë sakykla. De-ðinëje – „profaniðkasis“ scenos po-lius: smuklës pastoliai su statinëmisir kitokiais padargais. Per vidurá ið-rikiuota mediniø baþnytiniø suoløeilë (beje, tai bene vienintelis lanks-èiai naudojamas scenografijos ele-mentas gerokai slegianèioje sceno-

vaizdþio statikoje). Ðitas scenogra-fijos realizmas funkcionuoja kaippraëjusios epochos teatrui tiesia-ma ranka.

Emociðkai Korðunovo „Kated-ra“ artimiausia jo „Keliui á Damas-kà“ (statytam Osle ir Klaipëdoje),itin biografiðkam spektakliui. Mir-tinai rimtas, kraupiø pragariðkø vi-zijø „Damaskas“ vargu ar galëjotapti publikos numylëtiniu, bet átiki-no neiðvengiama kiekvieno fortissimobûtinybe. „Katedros“ fortissimo yrapernelyg uþduotas, nurodytas, iðsikel-tas. Kaip ir dominuojanti prietemascenoje. Jie suteikia formà spek-taklio erdvei ir laikui, bet praþûtin-gai veikia jo kvëpavimà. Net auten-tiðkos dzûkiðkos raudos yra sunkiaipriimtinos ðiandienos ausiai, verti-nanèiai sielvarto santûrumà, juo-lab perdëtas spektaklio raudotojøteatraliðkumas ir forsuojama emo-cija pakerta scenos ir salës gijas.Todël spektaklio aktoriams tenkamilþiniðkas darbas – pasiekti nuotamsos ir riksmo uþsibarikadavu-sius þiûrovus. Kartais jiems tai pa-vyksta, kartais ne. Pirmàjà premje-

„Katedros“ restauracijaOskaro Korðunovo reþisuota Justino Marcinkevièiaus drama

N U K E L T A Á 2 P S L .

„Namas su bokðteliu“

Marius Repðys (Laurynas), Darius Meðkauskas (Þmogus)

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012)

T e a t r a s

ros dienà pavyko, gerokai sunkiausekësi antràjà.

Dar prieð premjerà buvo kalba-ma, kad dvi aktoriø sudëtys nereið-kia pirmojo ir antrojo eðelono. Duvyskupai Masalskiai (Dainius Gave-nonis ir Vytautas Anuþis) ir dvi IevosTeresës (Monika Vaièiulytë ir TomaVaðkevièiûtë), o dar reiktø pridurti –ir dvi abatës (Nelë Savièenko ir Vitali-ja Mockevièiûtë) kuria du skirtingusspektaklio variantus. (Du aktoriai –Arûnas Sakalauskas ir MartynasNedzinskas – vaidina ir þibintinin-kà Motiejø, bet èia labiau skiriasi ak-toriø patirtis ir branda, o ne vaidmenstraktuotë). Laurynas Gucevièius vie-nas. Já kuria jaunas aktorius MariusRepðys (pernykðèio „Iðvarymo“ favo-ritas). Nors partneriø kaita yra akto-riaus kasdienybë, Repðiui turëtø bûtiitin sunku, nes du Masalskiai ir dviIevos Teresës skrieja absoliuèiai skir-tingose galaktikose. Kartais taip irpraskrieja nesusitikæ.

Dainiaus Gavenonio Masalskis –mecenatas, vyskupas, tragiðkos kal-tës slegiamas þmogus – vienas pa-grindiniø ðitos „Katedros“ traukoscentrø. Jo duetas su Repðio Lau-rynu – dviejø protingø ir jautriøþmoniø santykiai: globëjo ir globo-tojo, galingojo ir pavaldinio, dau-giau patyrusiojo ir jaunesniojo, ta-lento ir juo besinaudojanèiojo. Tikkartà vienas kitam iðsakyta juos jun-gia nelaiminga meilë tai paèiai mo-teriai. Su Masalskiu-Vytautu Anu-þiu viskas yra kitaip. Pasukdamasseniai savo paties iðmintu keliu –lengvai demonizuodamas savo per-sonaþà, uþsiþaisdamas pykèiu irklasta, Anuþis nuskriaudþia ne tikjá, bet ir Repðio Laurynà, kuriamðalia tokio grynakraujo „blogiuko“nelieka nieko kita, kaip tik vaidintinuskriaustà „gerietá“. Puikus, gy-vas duetas ávyksta tarp D. Gaveno-nio Masalskio ir Nelës SavièenkoAbatës. Pasigërëtina smulkmenømeistrystë, dviejø vienas kità ir situa-cijos tragizmà suprantanèiø þmoniøbendravimas. Masalskio-Anuþio

partnerë analogiðkam duete – Vita-lijos Mockevièiûtës kuriama Abatë.Kai þaiþaruojanèiu komikës talentuapdovanota aktorë pasikaiðiusi vie-nuoliðkus sijonus (puikiø, atskiroteksto vertø kostiumø dailininkëSandra Straukaitë) klupdama persuolus pasileidþia vyskupo link ar vik-riai pro pelerinos prorëþà kyðteli ran-kutæ pinigø kapðeliui suèiupti, supra-tingai ðypteli, kai vyskupas papraðopokalbio su Ieva Terese, tampa dau-giau negu aiðku, kad èia visai kitasteatras, jame susitinka ne þmonës, omokykliðkai utriruoti tipaþai.

Dar kitoká, jau retai stipriausiø-jø reþisieriø spektakliuose girdimosantitradicijos dvelksmà áneða Mo-nikos Vaièiulytës Ieva Teresë – for-suojamo romantinio patoso, paþy-

lamos prezidentës. Bet ne aktorës,priverèianèios salæ sekti kiekvienàjausmo virptelëjimà veide. Nes va-lia ir jëga ádomu sporte. Kad bû-tum ádomus teatre, reikia nei dau-giau, nei maþiau – viso þmogaus.Todël Gavenonio Masalskio ir Vai-èiulytës Ievos Teresës scenos kolkas netapo duetais: pirmojo geis-mà, kaltæ, kanèià, ðvelnumà nune-ða antrosios pro ðalá pralekiant su-keliamas vëjas. Gyva ir scenos laikàsustabdanti Ieva Teresë buvo antro-joje, V. Anuþio ir Tomos Vaðkevièiû-tës poroje. Apmaudu, bet jaudinan-tis aktorës buvimas, jos uþkreèiantis,ásiurbiantis skausmas ir meilë beiabiejø jausmø akumuliuojama ener-gija teko monstriðkajam AnuþioMasalskiui. Tokiam galutinai suge-

Dievà savo nusikaltimo bendrinin-ku, kreipiasi á publikà? Tik praleistipro ausis. Vargu ar taip buvo su-manyta reþisieriaus.

Tokiø personaþø aplinkoj veikiacentrinë spektaklio figûra – Laury-nas Gucevièius (ðalia þibintininkoMotiejaus, biblinës figûros, lyg irne savo noru, o tik todël, kad iðsi-pildytø, kas lemta, tapusio iðdavi-ku, ðalia keistuolio Sauliaus Barei-kio senio, spazmiðkai grieþianèio savo„Grûðià“, ðalia bûrelio karðtakoðiømenininkø-sukilëliø, kabaretiðkossmuklës faunos, ir abstraktaus per-sonaþo (masono?), Þmogaus – jo-kiu aiðkesniu turiniu jo nepripildo irDarius Meðkauskas). Marius Rep-ðys, reþisieriaus prieðpremjeriniuo-se interviu ávardytas kaip vienintelis

meèiui skirtame „Lietuviø teatro is-torijos“ tome raðoma, jog „në vie-nas teatro kritikas nenagrinëjo„Katedros“ vaidmenø“, bet kiturtvirtina, kad „Lauryno ir jo globëjovyskupo Masalskio scenos, iðkilûspoetiðki Lauryno monologai skam-bëjo patetiðkai ðaltai, deklaratyviai.“Mariaus Repðio Laurynui to tikraineprikiði. Jis puikiai susidorojo tieksu poetiniu tekstu, kuris jo lûposeskambëjo natûraliai ir gaiviai, tieksu personaþo keitimosi istorija (tie-sa, antràjà premjeros dienà akto-rius atrodë kiek pavargæs, o jo Lau-rynas – pernelyg savæs besigailintis,bet turint galvoje vaidmens dydá irprieðpremjeriná krûvá tai paaiðkina-ma). Viltys, gàsdinanèios vizijos,pirmøjø pergaliø kartëlis, netektys,kuriø nesinori pripaþinti, svetimu-mas, átûþis, atstûmimas, vienatvë,pralaimëjimas, abejonës, tamsa –viskas Repðio kuriamam vaidmenyátikinama, visos teritorijos atrodopaties aktoriaus iðvaikðèiotos, viso-je vaidmens grandinëje nëra blan-kiø, prastai artikuliuotø atkarpø.Neþinau, kieno galvoje pirmàkartradosi sumanymas statyti „Kated-rà“ – ar teatro strategijas kurianèiomeno vadovo, ar reþisieriaus, ir ku-ri ið Just. Marcinkevièiaus dramostemø davë pirmàjá impulsà spektak-liui, bet akivaizdu, kad O. Korðuno-vui ta „raketa neðëja“ buvo meninin-ko tema – talento laisvës ir nelaisvës,vidinës motyvacijos, santykio su ap-linka klausimai. Ðitos temos spek-taklyje skamba autentiðkiausiai.

Tautiðkumo, tautos konsolidaci-jos, religijos ir kiti „didieji“ klausi-mai lieka kyboti toli aukðtai, prislëg-dami savo sunkia vaizdinija – akmenøkrûvomis, sunkiai keliamu milþiniðkukrucifiksu, ðaiþiais raudø ir riksmøbalsais. Spektaklio sëkmë ar nesëk-më lieka aktoriø rankose – pajëgs jie(kaip pirmàjá premjeros vakarà), arnepajëgs (kaip, mano galva, atsiti-ko antràjá) savo buvimo scenoje ko-kybe atsilaikyti prieð sunkiàjà reþi-sûros artilerijà.

„Katedros“ restauracijaOskaro Korðunovo reþisuota Justino Marcinkevièiaus drama

Anonsai

Kamerinës muzikosatlikimo konkursas

Gruodþio 8 ir 9 d. Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijos (LMTA)Didþiojoje salëje vyks XII Tarptau-tinis Lietuvos kompozitoriø kame-rinës muzikos atlikimo konkursas,kuriame dalyvaus 21 ansamblis iðLietuvos ir Latvijos. Ðiø metø kon-kursas yra skirtas vieno þymiausiøpokario Lietuvos violonèelininkø irpedagogø Michailo Ðenderovo 95-osioms gimimo metinëms. Gruo-dþio 13 d. 18 val. Didþiojoje salëjevyks konkurso laureatø apdovano-jimas ir koncertas.

Konkurse varþysis trys ansambliøgrupës: gruodþio 8 d. 10 val. – due-tai, 16 val. – trio, gruodþio 9 d. 10 val. –kvartetai ir kvintetai. Konkurso þiu-ri vadovaus profesorë Gunta Spro-ge, Latvijos J. Vytuolio muzikos

akademijos Kamerinio ansambliokatedros vedëja. Vertinimo komi-sijos nariai – LMTA pedagogai beiNacionalinës premijos laureataskompozitorius Anatolijus Ðende-rovas, ásteigæs specialià MichailoÐenderovo premijà.

Konkurso iðtakos yra 1999 m.LMTA Kamerinio ansamblio kated-ros suorganizuotas Eduardo Bal-sio kvartetø ir kameriniø ansam-bliø konkursas. Jis buvo sumanytaskaip vienas ið kompozitoriaus E. Bal-sio (1919–1984) 80-meèio paminëji-mo renginiø greta simfoninës, te-atrinës, chorinës ir kamerinësmuzikos vakarø. Inicijuojant kon-kursà ir prie jo organizavimo beirëmimo prisidëjo E. Balsio vaikai –kompozitorius Audrius Balsys ir pia-nistë, pedagogë (dabar LMTA Ka-merinio ansamblio katedros vedëja,profesorë) Dalia Balsytë.

Pasak prof. D. Balsytës, konkur-sas tuo metu buvo sumanytas kaip

vienkartinis renginys. Taèiau pometø pertraukos LMTA studentøir pedagogø iniciatyva konkursasbuvo atnaujintas. Ðiek tiek pakore-gavus nuostatus ir reikalavimus jisvyko kasmet kaip LMTA renginys,o ðámet tapo tarptautiniu.

Tradiciðkai kiekvienas konkursasyra skiriamas iðkiliai asmenybei arávykiui, susijusiems su kamerinësmuzikos pasauliu, paminëti.

Konkursø lankstinukuose ir perlaureatø koncertus buvo prisimin-ti Kamerinio ansamblio katedrosvedëjai Jurgis Fledþinskas (1924–1988), Domas Svirskis (1917–1996),Romualdas Kulikauskas (1935–2011) ir katedros pedagogas Riman-tas Ðiugþdinis (1947–1996). Kon-kurso kontekstas buvo puiki progaprisiminti iðkilias asmenybes, savokûrybinëje veikloje daug dëmesioskyrusias kamerinei muzikai – Izi-doriø Vasyliûnà (1906–1982), OlgàÐteinberg (1920–2005) bei Aleksan-

drà Livontà (1920–1974). 2004 m.konkursas buvo skirtas Kamerinioansamblio katedros 40-meèiui pa-minëti

Ðiuose konkursuose savo pirmà-sias pergales pelnë dabar jau Lie-tuvos kamerinës muzikos aplinko-je þinomi ansambliai – Baltijosgitarø kvartetas, trio „Claviola“, sty-giniø kvartetas „Art Vio“, fortepi-joninis kvintetas „Efvioli“ ir kt.

Ðiemet konkurso minimas iðki-lus muzikantas M. Ðenderovas dir-bo Lietuvos „Radiofono“, vëliauValstybinës filharmonijos simfoni-nio orkestro, Lietuvos kamerinioorkestro koncertmeisteriu, dëstëLietuvos valstybinës konservato-rijos Kamerinio ansamblio kated-roje. Ryðkiausias etapas M. Ðen-derovo kûrybinëje biografijoje –darbas Lietuvos valstybiniamekvartete (1952–1961). 1959 m. kar-tu su Kvartetu jis tapo pirmuojupokario metais Tarptautinio Josep-

ho Haydno konkurso Budapeðtelaureatu (II premija).

M. Ðenderovas daug koncertavokaip solistas, kameriniø ansambliø(daþniausiai su þmona pianiste IlaÐenderova), fortepijoniniø trio (kar-tu su Stasiu Vainiûnu, Dainiumi Trin-kûnu, Aleksandru Livontu, OlgaÐteinbergaite, Viktoru Radovièiumi,Marieta Azizbekova) dalyvis.

Michailas Ðenderovas buvo þymiøLietuvos violonèelininkø Davido Ge-ringo, Augustino Vasiliausko, Alber-to Ðivickio, Sauliaus Lipèiaus pirma-sis mokytojas. Atliko ir redagavobeveik visus to meto lietuviø kom-pozitoriø – Juozo Karoso, Konra-do Kavecko, Eduardo Balsio, Ju-liaus Juzeliûno, Vytauto Lauruðo,Vaclovo Paketûro, Benjamino Gor-bulskio ir kt. – kûrinius violonèelei.Dalyvavo áraðant 22 plokðteles. Ra-dijo fonduose yra per 100 jo áraðy-tø kûriniø.

L M TA I N F.

mëto dràsûs, stiprûs, vikrûs kokybësþenklu. Kas jaunà aktoræ, kuri to-kio patoso teatre jau lyg ir neturë-tø bûti maèiusi, ðitokio buvimo sce-noje iðmokë, neþinia. Gali bûti, kadtai net ne teatrinës mokyklos, o lai-ko dvasios, amerikietiðkojo „tu taigali“ áspaudas. Ið tokio plieno ka-

dusiam, tokiam post factum, tokiamseniai seniai ávykusiam ir pasibaigu-siam. Toks Masalskis atveda spektakláá loginæ aklavietæ. Kaip turëtum rea-guoti á sàþinën apeliuojanèius þo-dþius, kuriais piktybiðkas ir atgai-lauti neketinantis vyskupas, supagieþinga piktdþiuga iðvadinæs

ðiam vaidmeniui dabar tinkamas ak-torius, reþisieriaus alter ego, gali jaus-tis iðlaikæs egzaminà. Neþinia, kaipsekësi to paties teatro scenoje jopirmtakams Arnui Rosenui ir Vy-tautui Tomkui Henriko Vancevi-èiaus reþisuotame spektaklyje(1971–1972 m.) – 8-ajam deðimt-

D . M A T V E J E V O N U O T R .Scena ið spektaklio

7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012) 3 psl.

M u z i k a , T e a t r a s

Gedmintë Samsonaitë

„Gaidos“ festivalio renginiø cik-là uþbaigë „Gavin Bryars Ensem-ble“ koncertas, kuriame skambëjobritø kompozitoriaus ir kontrabo-sininko Gavino Bryarso kûriniai:vieni, kaip „Jesus’ Blood Never Fai-led Me Yet“, jau tapæ klasika, kiti,kaip gausybë „Laudø“, – pastarøjømetø darbai. Teigti, kad ðis koncer-tas ypaè iðsiskyrë ðiø metø „Gaidos“kontekste, bûtø ne visai teisinga –ðalia ne vieno dëmesio tikrai vertoðiuolaikinës muzikos renginio festi-valio organizatoriai buvo pasiryþæklausytojams pateikti malonesniøðiuolaikinës muzikos sàskambiø,kas atsispindëjo ne viename rengi-nyje ir „Gaida Post Scriptum“ kon-certe.

Prisiminus visà 2012 m. „Gaidos“festivalio programà, kurioje buvogalima iðgirsti ir amerikietiðkojo mi-nimalizmo, ir prancûziðko spektra-lizmo, ir Johno Cage’o eksperimen-tinës muzikos, bei juose apsilankiusiøþiûrovø skaièiø ir skambëjusios mu-zikos sukûrimo metus, galima pa-daryti kelias iðvadas. Pirma – klau-sytojus kaip muses prie medaustraukia malonios estetikos muzika,

antra, eksperimentinë muzika, kadir kokia bûtø ádomi, daþniausiai su-renka nedidelá tø paèiø klausytojøbûrá. Gavino Bryarso muzikos kon-certas nebuvo „anðlaginis“, bet pri-klauso pirmajai, malonios muzikoskategorijai, dël to juo nepatenkintøklausytojø kol kas sutikti neteko.

Ðio renginio savitumà lëmë nepasauline klasika seniai tapusio kû-rinio „Jesus’ Blood Never FailedMe Yet“ atlikimas, bet pirmoje kon-certo dalyje skambëjæs „Laudø“rinkinys, këlæs ryðkias asociacijas susenàja vëlyvøjø viduramþiø–anks-tyvojo renesanso muzika. Nepana-

ðu, kad tokio pobûdþio sendintamuzika bûtø daþnas reiðkinys ðiuo-laikinës muzikos festivaliuose Lie-tuvoje. Ðiaip ar taip, itin grynas„Laudø“ skambesys, kuriame tra-diciðkai skambantis vokalas ir se-nojoje muzikoje áprasti styginiø in-strumentai derinami su elektrinësgitaros tembrais, pasirodë labai in-triguojantis. Kadangi Bryarsasðiuos kûrinius ið esmës raðë juosatlikusiems muzikams, „Laudos“buvo pagrotos ne tik profesiona-liai, bet ir labai asmeniðkai, dël toiðryðkëjo muzikos ir atlikimo natû-ralumas, o tai pridëjo nemaþai þa-

Skambanti ðiuolaikinë muzika?Paskutinis „Gaidos“ akordas

vesio melancholiðkos senosios mu-zikos dvelksmui.

Anot Christopherio Foxo, Gavi-nas Bryarsas yra „kompozitorius,kurio kûrybingumà ypaè stimuliuo-ja suprantantys muzikantai“. Dëlto kalbëti apie „Gavin Bryars En-semble“ muzikavimo kokybæ bûtøir sudëtinga, ir nelabai prasminga:kai kompozitoriaus kûrybà inspi-ruoja atlikëjai arba (ðiuo atveju –ir) jà atlieka pats kompozitorius,tokia muzika daþniausiai skambataip, kaip ir turëtø skambëti. Bûtøne visai teisinga lyginti puikiaiskambantá „Gavin Bryars Ensem-ble“ su atlikëjais, neturinèiais to-kio artimo ryðio su atliekama mu-zika. Lietuviø muzikai, papildæansamblá atliekant kûriná „Jesus’Blood Never Failed Me Yet“, pasi-rodë neblogai, matësi nuoðirdþiosjø pastangos ir susikaupimas. Visdëlto per didelës pastangos virtomonotonija, kuri nepasiekë medi-tatyvios ir trapios, kiek vaiduoklið-kos melancholijos bûsenos, kuriàne vienas kritikas ávardijo kaip vie-nà svarbiausiø ðio kûrinio savybiø.Dël to kûrinys kiek prailgo, buvoakivaizdþiai bandoma kai kuriø klau-sytojø iðtvermë. Kita vertus, egzis-

Milda Brukðtutë

„Dramaturgijos Lietuvoje nëra!“ –pasigirsta kasmet (daþniausiai po„Versmës“ festivalio) ið visø pusiø.Ir nieko keista, kad taip ákyriai kar-tojant galø gale tuo persismelkia irpatys dramaturgai (kuriø, bent ofi-cialiai, èia tikrai yra). Ir lyg ginda-miesi nuo to ðûkio ðiø metø auto-riai, rodos, jau ið anksto pasmerkëuþdusti dar në nepradëtus savo kû-rinius. Privertë juos bûti kuklius irmaþiukus. Atsisakë bet kokiø preten-zijø á kà nors didesnio, lyg svarbiau-sia èia bûtø nieko perdëm nesuner-vinti, prasliûkinti nepastebëtam.

Tas ypaè ryðku kalbant ne tiekapie pasirinktas temas, kiek apieveikëjus. Neteko iðvysti në vienoryðkesnio charakterio, në vienosbent kiek ádomesnës asmenybës,tinkamos rimtesniam vaidmeniuisukurti. Visur veikia net ne paprastiþmonës (kas visai ádomu), o tiesiogneþinia kam ið masiø iðskirti, norsniekuo nuo jø nesiskiriantys indi-vidai. Tarkim, Ato Þvirblio „Duo-nos padauginime“ ir Ðarûno Pui-doko „Projekte „Vëtrungë“ (ðipjesë – sveèiø programoje) veikiaprovincijos kunigëliai. Na, o jeiguvietoje jø bûtø pats Jëzus? Ar ne-atsirastø tuomet daug daugiauerdvës dramaturgø, aktoriø, þiûro-vø fantazijai?

Be abejo, patartina raðyti re-

ÐaltokaNacionalinës dramaturgijos festivaliui „Versmë ’12“ pasibaigus

miantis savo gyvenimiðka patirtimi,o ne klaidþioti ten, kur në velnionieko neiðmanai, taèiau kaþin arkûrybai naudinga dël visa pikta taipsusimenkinti? Esu tikra, kad auto-riams artimi ne tik masiniai bespal-viø þmoniø iðgyvenimai. O tai, kadveiksmui palaikyti èia ápinama dau-gybë ávairiausiø detaliø, niekaip ne-keièia esmës. Puidoko atveju netprieðingai, viena didþiausiø proble-mø ir atrodo temø perteklius.

Formos prasme labiausiai iðsiski-rianti Godos Dapðytës pjesë „Ji ið-ëjo. Vël“ susilieja su kitomis tuojau minëtu menkuèiø charakteriøvaizdavimu. Sutuoktiniø iðsiskyri-mai, susitaikymai, blaðkymasis ávilktiá lengvà poetinio absurdo formà,vaizduojami itin greitai kintanèiaiskaleidoskopiniais vaizdeliais, kaipsakoma pabaigoje, – valso ritmu.O sukasi èia þmonës, kuriø kas die-nà galima aptikti bet kokiame barear klube. Ðmaikðèiai, pavirðutinið-kai, nuvalkiotai (toká pat þodþiøþaismà galima pastebëti daugumo-je humoristiniø serialø ar „Tele 2“reklamose) paðiepiantys vienas ki-tà ir demonstruojantys tik kaþkokiàpozà.

Taèiau dþiugina ne tik netradici-në forma, nuo kurios lietuviø dra-maturgai (ypaè ðiame festivalyje) nënesistengia pasprukti, atvirkðèiai,kuo labiau tø tradiciniø pjesës kû-rimo taisykliø ásikimba. Svarbiau-

sia – toks paprastas kaþkur iðgara-væs dalykas, kurá sugebëjo primintiJono Vaitkaus aktoriø magistran-tø kursas (skaitë Dainius Jankaus-kas, Oneida Kunsunga, GabrielëMalinauskaitë ir Martynas Vaido-tas) bei reþisierë Loreta Vaskova, –pagarba. Skirta visiems: autoriui,tekstui, sau ir þiûrovams. Jø pasiro-dyme galima áþvelgti ir pastangaskuo tiksliau atskleisti paèià pjesësidëjà, ir aktoriná profesionalumà.Klausant skaitymo nesijautë nei lai-ko pasiruoðimui trûkumo (spëju,geriausiu atveju – keliø dienø), neiiðankstinio skeptiðko nusiteikimo(juk visai nebûtinai vëliau bus sta-tomas ir spektaklis).

Tokios pagarbios nuostatos lai-kësi ir kiti kurso nariai (buvo ir tøpaèiø), rengæ Linos Simutytës pje-sës „Vandens spalva“ skaitymà (re-þisierius – ðiø aktoriø bendrakur-sis Tadas Montrimas). Deja, patipjesë, pretenduojanti á psichologi-nio trilerio þanrà kine, teatrui pa-sirodë vargiai tinkama. Tiesiog jaiatskleisti reikalinga kino priemo-nëmis (montaþu, priartinimais) ku-riama átampa. Ir vis dëlto nesun-kiai bûtø galima ásivaizduoti kaþkàpanaðaus hipernatûralistiná teatràávaldþiusio vengrø reþisieriaus Kor-nelio Mundruczo rankose. Pjesë„Vandens spalva“ turi nemaþai pa-naðumø su „Naujosios dramos ak-cijoje“ prieð keletà metø rodytu ðio

reþisieriaus „Frankenðteino pro-jektu“. Ir nors spektaklis labai pri-minë kinà, jis pasirodë daug pavei-kesnis uþ pagal tà paèià medþiagàreþisieriaus sukurtà filmà. Tad norë-tøsi palinkëti autorei atrasti priemo-nes (èia jau reikia ne tik reþisûriniø,bet ir tam tikrø veiksmo vystymosprendimø), kurios padëtø pjesëspastatymà teatre, o ne kine paverstiprivalumu, iðlaikant norimà þanrà.

Nors në viena perskaityta pjesësavo dabartiniu pavidalu neatrodoverta bûti pastatyta ar rimèiau ana-lizuojama, liûdniausia ne tai. Dra-maturgijos festivalis „Versmë 2012“në nebuvo skirtas dramaturgams,dël nepaaiðkinamø dësniø drama-turgai buvo skirti festivaliui. Pjesësbuvo skaitomos (iðskyrus studijà,kurioje maþiau vietos) pustuðtëjeMaþojoje salëje, mat áëjimas mo-kamas. Nebuvo jokiø aptarimø, ku-rie autoriams bûtø ir ankstesniaismetais bûdavo itin naudingi. Netginebuvo girdëti jokiø atgarsiø apierenkamus (ar jau iðrinktus) nugalë-tojus, nors tai – konkursas. O ir ne-

atrodo, kad darbas su kûrybinëmsdirbtuvëms antrus metus vadovau-janèia dramaturgijos eksperte-ku-ratore ið Vengrijos Anna Lengyelbûtø davæs kokiø nors rezultatø.Tiesà sakant, ir nemanau, kad toksvakarietiðkas autoriø gaminimo bû-das galëtø bûti produktyvus.

Veikiausiai visiems bûtø geriau,jeigu kitais metais festivalis gráþtøprie jaukaus, „virtuvinio“ varian-to. Kai pjesiø skaitymui atrenkamagerokai daugiau, o þiûrovai á salæpatenka be bilietø, leidþiant jiemsdar ir susigrûsti ant grindø per pu-sæ scenos. Kai vyksta pokalbiai, perkuriuos autoriai, nors ir iðgirsta ávai-riø pastabø, jauèia palaikymà, dë-mesá. Dramaturgijos per prievartàar taip, ar kitaip mes negausim, betgalbût galëtume gerbti vieni kitusir turëti festivalá dramaturgams, one atvirkðèiai (ir turëjom!). Gal taikvepia mëgëjø vakarais, bet dauggeriau, kai jie bûna ðilti ir ilgi, neitokie kaip dabar. Ir kaþin ar tamprireiktø didesnio finansavimo,apie kurá taip mëgstama kalbëti.

tuoja ne viena ðio kûrinio versija,koncerto metu skambëjo, anot pa-ties Bryarso, kiek trumpesnis varian-tas nei 1993 m. áraðytas 75 minuèiøtrukmës, taèiau jis vis tiek nepasi-þymëjo lakoniðkumu, kas ir galëjobûti pagrindinis sunkumas mûsøatlikëjams, nepratusiems prie to-kio tipo muzikos.

Nors buvo ádomu iðgirsti kûriná„Jesus’ Blood Never Failed MeYet“ atliekamà gyvai paties Bryar-so ansamblio, labiausiai patiko po2002-øjø sukurta muzika. Ðiuo at-veju belieka pritarti Bryarsui: „Bû-tø tikras palengvëjimas kalbëti apiepastarøjø metø kûrinius <...>uþuot vël aptarinëjus „Jesus’ Blo-od“ ir „Titanic“. Að, be abejo, nesuprieð juos nusiteikæs <...> tai ðiektiek panaðu á „Rolling Stones“, ku-rie þino, kad visuomet turës pagro-ti „Satisfaction“.“ Gavino Bryarsokoncertas buvo vertas dëmesio. Ty-èia ar ne, bet tai, kad ðis renginysbuvo atskirtas laike nuo kitø „Gai-dos“ koncertø, klausytojams leidoávertinti kiek kitokio pobûdþio ðiuo-laikinæ muzikà – be pernelyg ðoki-ruojanèiø, stebinanèiø ar trikdanèiøeksperimentø, estetiðkai patraukliàir itin europietiðkà.

„Gavin Bryars Ensemble“

Godos Dapðytës pjesës „Ji iðëjo. Vël“ skaitymas M. S I R U S O N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012)

B a l e t a s

Skaidrë Baranskaja

Lapkrièio 23 d. á Lietuvos nacio-naliná operos ir baleto teatrà pub-lika susirinko paskutiná kartà iðklau-syti istorijos apie meilæ, neapykantà,gyvenimà ir mirtá, kurià ðokiu pa-pasakojo paprastas þmogus – grai-kas Zorba.

Jei manæs paklaustø, apie kàLorcos Massine’o baletas „GraikasZorba“, atsakyèiau – apie niekà irapie viskà. Tai – Zorbos ðokis antpaplûdimio þvirgþdo, kai nebesitveriir nebeuþtenka þodþiø. Tai MikioTeodorakio muzika, tarsi oratorijaapie pasaulio sutvërimà, kuri jun-gia didingà chorà ir labai intymiussolo moteriðkam balsui, kuri pri-verèia iðjausti Þmogaus, Gamtosir Dievo þemiðkas jungtis. Galø ga-le tai áspûdingas finalas – sirtakis,kuris priverèia uþmirðti ðirdiesskausmà, prikelia naujam gyveni-mui ir atleidþia visas nuodëmes.Manyèiau, bûtent èia ir glûdi feno-menali ðio spektaklio sëkmë, lydin-ti já Vilniaus scenoje jau keturioli-ka metø. Ið tiesø ilgaamþis baletas.Pasikeitë net kelios solistø kartos,o baletà paþiûrëjo jau turbût visaLietuva.

Trumpas ekskursas á praeitá

Dar 1997 m. tuometinë baletotrupës meno vadovë Tatjana Sedu-nova ieðkojo modernaus ir komer-ciðkai sëkmingo spektaklio, kurá bû-tø galima rodyti ir Lietuvoje, iruþsienyje. T. Sedunovos dëmesá pa-traukë Varðuvos Didþiajame teat-re tuomet rodomas, labai lenkøpublikos mylimas Lorcos Massi-ne’o pastatymas. Baletà „GraikasZorba“ pasaulis iðvydo dar 1988 m.,festivalio „Arena di Verona“ uþsa-kymu, ir neblëstantis spektaklio po-puliarumas teikë daug vilèiø. AnotT. Sedunovos, atkreipti dëmesá á ðábaletà jai parekomendavo bûtentdabartinis baleto trupës meno va-dovas Krzysztofas Pastoras. Prasi-dëjo derybos. „Graiko Zorbos“choreografas ið pradþiø net neno-rëjo tartis dël to simbolinio hono-raro, kurá galëjo pasiûlyti tuometdar sunkius laikus patiriantis teat-ras. Lorcos Massine’o honoraraibuvo vakarietiðki, o spektaklis po-puliarus visame pasaulyje. Prie sëk-mingos derybø baigties daug prisi-dëjo ir tuometinis Maskvos Didþiojoteatro vadovas, Lietuvos garbës pi-lietis Vladimiras Vasiljevas. Galø ga-le derybas vainikavo sëkmë ir á mûsøteatrà atkeliavo „Graikas Zorba“.

Ið pradþiø baleto trupëje niekasnet nesuprato, apie kà ðoksime.

Amþinai gyvas sirtakis. AtsisveikinimasPaskutiná kartà – baletas „Graikas Zorba“

Kaþkas lyg matë filmà, kaþkas lygskaitë knygà, bet apskritai – jokioaiðkumo. Atvykæs Lorca Massi-ne’as visus þavëjo ir galbût net këlëbaimæ savo arogantiðka laikysena.Tokiø Lietuvos baletas dar nebuvomatæs! Baltasis kaulas, mëlynasiskraujas baleto pasaulyje (priminsiu,kad Lorcos Massine’o tëvas, Leo-nidas Massine’as – garsus ðokëjasir choreografas, stovintis vienojegarbës eilëje su Fokinu ir Balanchi-ne’u) – Lorca Massine’as oficialiaispektaklio nepristatinëjo ir niekamnieko daug neaiðkino. Jo pasaulyjetai nebuvo áprasta. Vis dëlto, kaipprisimena baleto primadona Þivi-lë Baikðtytë, baletmeisteris daugdëmesio skyrë solistams, aiðkinda-mas kiekvieno judesio prasmæ ir vi-so baleto filosofinæ esmæ.

Gana kritiðkai vertindamas visosbaleto trupës gebëjimus, choreo-grafas buvo tiesiog pavergtas Eg-lës Ðpokaitës, Jûratës Sodytës, Þi-vilës Baikðtytës þavesio ir talento.Galbût todël atlaidþiau þiûrëjo á kaikuriø kitø artistø ribotas galimybes.Be abejonës, pirmosios, „karðèiau-sios“ artistø sudëtys buvo arèiausiaiviso sumanymo ir autentiðkiausios.E. Ðpokaitë, Þ. Baikðtytë, Mindau-gas Bauþys, Voldemaras Chlebins-kas, Aleksandras Molodovas, Aure-lijus Daraðkevièius buvo ir, manau,yra neprilygstami ðiame balete ikiðiol.

1998 m. pavasará ávyko „Graiko“premjera ir prasidëjo ðio baletoaukso amþius. Lietuvos þiûrovai iðkarto pamilo spektaklá tikra, amþi-na meile, baleto trupë, jausdamatoká palaikymà, ákvëptai ðoko sirta-ká net 14 metø. Buvo ir gastroliø.Labiausiai ásimintinos gastrolës Is-panijoje, kai Lietuvos baleto artis-tai pamatë praktiðkai visà ðià ne-maþà ðalá, o ispanai susipaþino sukarðtu baltø temperamentu. Pra-smingiausios – Maskvos Didþiaja-me teatre. Lietuviø sirtakis uþbai-gë grandioziná Gala koncertà,skirtà rusø baleto grando Vladimi-ro Vasiljevo jubiliejui. O á Lietuvàatvaþiuodavo garsiausi pasaulyje

Zorbos vaidmens atlikëjai, prade-dant paèiu Lorca Massine’u. Ire-kas Muchamedovas, Ygoris Yebra,Valerijus Mazepczykas, MaksimasVoitiulas – atlikëjai, áraðyti ðlovin-guose lietuviðkojo „Graiko Zor-bos“ puslapiuose.

Atsisveikinimas

2012 metai, paskutinis „GraikoZorbos“ spektaklis. Teatras lûþta,sunku patikëti, kad tai – ne prem-jera. Susirinko visi ðio baleto ger-bëjai, tarp þiûrovø ðmësèioja paþás-tami, nuo scenos jau nuëjæ veidai.Plojimais salë pasitinka choro ar-tistus ir dirigentà. Pakyla uþdangair publika jau paskutiná kartà pasi-neria á graikiðkas, bet kartu nacio-naliniø ribø neturinèias aistras. Pri-minsiu, kad ðio straipsnio eilutës –tai savotiðka epitafija baletui „Grai-kas Zorba“, todël apie baleto trû-kumus, stiliø ir kitus panaðius da-lykus èia nebus kalbama. Ir vis dëltonorëtøsi perteikti tà atmosferà, ku-rià sukuria bûtent artistø individu-alybës ir talentai.

Pati pirma, vyriðka scena su Au-relijaus Daraðkevièiaus Jorgos prie-ðakyje neleidþia net suabejoti, kadspektaklis gyvas, ðokamas su ákvë-pimu ir atsidavimu choreografoidëjai. Ak, tie nuostabûs Lietuvosbaleto vyrai! Ðiame spektaklyje jiepasirodo netikëtais maèo, kovoto-jø uþ laisvæ, gana brutaliais, labaivyriðkais pavidalais. Be A. Darað-kevièiaus, tiesiog negalëèiau neið-skirti pagrindiniø, temà pradedan-èiø keturiø vyrø – Eligijaus Butkaus,Manto Daraðkevièiaus, VoitechoÞuromskio, Kipro Chlebinsko –ðokio. Ið esmës visø artistø puikiaitechniðkai atliekamas zeibekiko pa-laikë reikiamà átampà ir atskleidëtà folkloriná kolorità, kuris sudaroviso baleto choreografinio audiniopagrindà.

Scenoje pasirodþiusi graþi tarsiikona Margarita Verigaitë dar pa-ryðkino viso spektaklio staèiatikið-kà skambesá ir sukûrë moteriðku-mo, groþio ir harmonijos iliuzijà.

Neprilygstamas, þavus bonviva-

nas Zorba, interpretuojamas Alek-sandro Molodovo, neleido publikailiûdëti ir nuobodþiauti. IlgametisZorbos vaidmens atlikëjas nenuvy-lë ir padovanojo nuostabiø akimir-kø savo gerbëjams. Galima sakyti,aistringumu herojus netgi konku-ravo su emocionaliai ðaltoku Auri-mo Paulausko Dþonu. Nuostabûsantrojo veiksmo duetai su Marinaneskambëjo taip jausmingai kaipoperos solistës Laimos Jonutytësbalsas. Ir vis dëlto baleto solisto Au-rimo Paulausko patirtis, techniðkainepriekaiðtingas ðokis, gyvybingi je-te en tournant sirtakio finale nepa-liko abejingø aukðtos baleto tech-nikos gurmanø.

Tikrà teatro ðventæ visomis pras-mëmis þiûrovui padovanojo prima-dona Þ. Baikðtytë. Scena trise priestalelio vynuogiø medþiø paunks-nëje tiesiog sukrëtë savo literatû-riðkumu ir aukðtu aktoriniu pilota-þu. Ádomu, kad ðiai balerinai ðokant

...Zorba mane iðmokë mylëti gyvenimà ir

nebijoti mirties... Klausydavausi jo kalbant

apie savo kaimà Olimpe, sniegà, vilkus, komi-

tadþius, Ðv. Sofijà, lignità, magnezità, mote-

ris, Dievà, tëvynæ ir mirtá – ir staiga, kai jis

nebesitverdavo savame kailyje ir jam nebepa-

kakdavo þodþiø, pakildavo, atsistodavo ant

rupaus paplûdimio þvirgþdo ir leisdavosi ðokti.

Nikos Kazantzakis. „Graikas Zorba“

premjeriniuose spektakliuose Ma-rinà, Lorca Massine’as geidë jà ma-tyti bûtent Madam Hortense vaid-menyje ir labai nuosekliai jà tamruoðë. Nuostabu, kad Þ. Baikðtytëperneðë vaidmens spalvas ir emo-cijas iki ðiø dienø nenublankusias,net dar ryðkesnes ir brandesnes.

Baletas skambëjo taip pakiliai,artistai ðoko taip uþsidegæ, kad ne-noromis kirbëjo mintis apie èia irdabar iðgyvenamà ðio spektaklio re-nesansà.

Taigi, atrodytø, spektaklis gyvas,publikai ádomus, artistams yra kuraugti, tai kodël tai buvo paskuti-nis kartas ir kam reikalinga epi-tafija?

Atsakymas kaip visada slypi kaþ-kur tarp eiluèiø. Galbût tai naujarepertuaro politika, o galbût tai iðpirmo þvilgsnio ne visada pastebi-mi spektaklio ligos simptomai. Neviskas taip puiku ðioj danø karalys-tëj. Tokios smulkmenos kaip persi-kreipæs choro artisto ðvarkas, nevisai deramai sutvarkyti baleto ar-tistø kostiumai, neskoningas, at-mestinai padarytas grimas (pvz.,Zorbos veidas atrodë tarsi karna-valinë kaukë), galø gale vietomis ne-gráþtamai pamestas choreografinisaudinys (Marinos mirties scenojeturi bûti kuriama uþmëtymo akme-nimis iliuzija, deja, jos nebuvo) su-daro gana abejingo nekûrybiniø te-atro darbuotojø poþiûrio á ilgairodomà spektaklá áspûdá. Deja, to-kia padëtis bûdinga daugeliui teat-rø. Spektakliai kaip gyvi organiz-mai gimsta, iðgyvena savo auksoamþiø, vëliau vegetuoja ir galø galenatûraliai mirðta. Tokia yra teatrogyvybingumo ir evoliucijos kaina.Kartais ðis procesas mus ypaè nu-liûdina, nes tokie spektakliai kaip„Graikas Zorba“ yra tarsi reti paukð-èiai mûsø padangëje.

M . R A Ð K O V S K I O N U O T R .Scena ið spektaklio „Graikas Zorba“

Premjeros

Johano Strausso„Ðikðnosparnis“ LNOBT

Lietuvos nacionalinis operos irbaleto teatras siûlo 2013-uosius su-tikti skambant svaigiai JohanoStrausso operetës „Ðikðnospar-nis“ muzikai. Premjerà rengia di-rigentas Martynas Staðkus – jis yraspektaklio muzikos vadovas, taippat diriguos Kauno muzikinio te-atro vyriausiasis dirigentas JuliusGeniuðas. Operetæ reþisuoja jau-nas teatro menininkas GediminasÐeduikis, iki tol ilgà laikà buvæs re-þisieriø asistentu. Prieð metus jislyg kometa ásiverþë á Lietuvos ope-ros kûrëjø gretas, kai Kaune pa-statë V. Bellini operà „Liuèija di La-mermur“, kuri pelnë net keletà„Auksiniø scenos kryþiø“. Ðá rude-ná tame pat Kauno valstybiniamemuzikiniame teatre G. Ðeduikis pa-statë J. Strausso operetæ „Èigonøbaronas“. Abiejuose spektakliuo-se reþisieriui talkino ir stilingà sce-nografijà kûrë dailininkas AnduDumitrescu (Rumunija). Ðiø dvie-

jø menininkø duetas rengia ir vil-nietiðkàjá „Ðikðnosparná“. Kostiumuskuria subtiliu skoniu pasiþymintidrabuþiø modeliuotoja Agnë Kuz-mickaitë, ðviesø dailininkai – LevasKleinas ir A. Dumitrescu, choreo-grafë – Edita Stundytë.

Vaidmenis rengia net trys solis-tø sudëtys, greta patyrusiø scenosmeistrø pasirodys jauni, profesinækarjerà tik pradedantys solistai. Pa-grindiná ketvertà – Aizenðtainà, joþmonà Rozalindà, jos tarnaitæAdelæ ir iðdaigininkà Falkæ – ákû-nys Audrius Rubeþius, Regina Ði-linskaitë, Julija Stupnianek, IrenaZelenkauskaitë, Arûnas Malikënasir Ramûnas Urbietis. Taip pat dai-nuos Jovita Vaðkevièiûtë ir InesaLinaburgytë (Orlovskis), Edmun-das Seilius ir Kæstutis Alèauskis(Alfredas), Egidijus Dauskurdis irVytautas Bakula (Frankas), Rafai-las Karpis ir Vytautas Kurnickas(Blinda), kiti. Kalbamàjá Froðo vaid-mená atliks dramos aktoriai DariusGumauskas ir Irmantas Jankaitis.

L N O BT I N F.

7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012) 5 psl.

Tomas Pabedinskas

„Neregimøjø atvaizdai“ – tai as-meninis ir subjektyvus Agnës Jon-kutës atsakas á nuolatiná, taèiau nie-kada iki galo neágyvendinamàkûrëjø sieká pavaizduoti ar netie-siogiai perteikti uþ regimybës ribøegzistuojanèià tikrovæ. Net ir tuo-met, kai menininkai tikina besido-mintys tik regimaisiais mus supan-èio pasaulio pavidalais, jø kûrybosesmæ neretai galima uþèiuopti neatvaizdø pavirðiuje, bet anapus jø.Pavyzdþiui, impresionistai, gilinda-miesi á optiná pasaulio suvokimà,perteikë ne tikslø tikrovës atvaiz-dà, bet mûsø patiriamà subjektyvøáspûdá, o poparto atstovai, repro-dukuodami pavirðutiniðkos komer-cinës kultûros ikonas, privertë pa-justi nejaukiai uþ jø plytinèià emocinætuðtumà ir trikdantá prasmës prara-dimà. Kaip á ðiuos nesibaigianèiusbandymus reprezentuoti tai, kas ne-matoma ir neapèiuopiama, ásiliejalietuviø menininkës sukurti „nere-gimøjø atvaizdai“?

Agnës Jonkutës kûriniai þiûrovàneregimosios tikrovës nuojautølink veda bent dviem keliais. Eks-pozicijoje pateikiami tapybos dar-bai ir fotografijos parodos lanky-tojà verèia nuolat balansuoti tarpdvejopo kûriniø suvokimo: atvaizdaigali bûti suvokiami ir kaip „langai“ ánesamà tikrovæ, ir kaip materialûsobjektai, unikalûs rankø darbo kûri-niai. Þiûrovo patirtis ðiuo atveju kaþ-kuo primins þiûrëjimà pro aplytà

langà – tarsi þvilgsnis nuolat slystønuo lietaus laðais apkibusio stiklo prietolumoje esanèio vietovaizdþio ir at-gal. Dar taikliau A. Jonkutës kûriniøkeliamus iðgyvenimus apibûdintø„þmogaus prie lyjanèio lango“ (taipvadinasi viena ið Jono Meko poezijosknygø) metafora – ne tik þiûrovo þvilgs-nis, bet ir jo vidinis „Að“ melancholið-kai klaidþios tarp kûriniuose pavaiz-duoto aplinkinio pasaulio irsubjektyviø vidiniø nuojautø.

Pasirinkus áprastesná kûriniø su-vokimo bûdà, ypaè svarbûs tampafotografijose uþfiksuoti ar nutapy-ti vaizdai. Ir fotografijos, ir paveiks-lai ávaizdina realiai egzistuojanèias,konkreèias erdves, taèiau atvaiz-duose jos iðgrynintos nuo kasdie-nybës fragmentø, siuþetø ar bet ko-kio kito literatûriðkumo. Þiûrovuitenka tikrovës vaizdus atpaþinti ko-ne abstrakèiuose, remiantis foto-grafijomis nutapytuose paveiksluo-se ir nespalvotose nuotraukose.A. Jonkutës kûriniø pradþia glûdi

labai konkreèioje tikrovëje ir jà do-kumentavusiuose fotografiniuoseatvaizduose, taèiau tuo pat metugalutiná kûrybos rezultatà nuo rea-lybës skiria subjektyviø autorës jau-senø nuotolis. Tarp ðiø skirtingø kû-riniø aspektø atsirandanti átampapabrëþia tuðtumos jausmà, kuris,anot menininkës, uþplûsta þmoguisukurtas erdves matant „neapgy-ventas“, nenaudojamas, tuðèias.

Tokios kûrybos tikslas, pasak au-torës, – „pabudinti nuostabà be su-sijaudinimo“, parodyti nuobodulákelianèioje kasdienybëje „pasime-tusá“ groþá. Taèiau A. Jonkutës dar-bø nepavyktø lengvai susieti nei suLietuvos tapytojø karta, kuri XX a.8-ajame deðimtmetyje atsigræþë ámiestà ir kasdienio gyvenimo buitá,nei su 9-ajame deðimtmetyje Lie-tuvos fotografijoje iðryðkëjusia„nuobodulio estetika“ (miesto kas-dienybæ ir jos „nusidëvëjimà“ fik-savusiø fotografø darbus ðia sàvo-ka apibendrino menotyrininkë

Agnë Naruðytë). Prieðingai nei eks-presionistinëje minëto laikotarpiolietuviø tapyboje, A. Jonkutës dar-buose nëra jokios dramos – nei for-malioje raiðkoje, nei pasakojimoplotmëje. Jos sukurtose nuotrau-kose taip pat nebeliko miesto kas-dienybës vizualaus triukðmo, prokurá þiûrovas turëdavo skverbtis link8-ojo deðimtmeèio fotografijose áam-þintos „nuobodulio estetikos“. Meni-ninkë bando vaizduoti tai, kas neregi-ma – subjektyvø stebëtojo patyrimàpauzës, tuðtumos akivaizdoje.

Jei þiûrovas nepasiduos áproèiuiþvilgsniu keliauti tolyn á paveiksluo-se vaizduojamas menamas erdvesar fotografijose uþfiksuotà tikro-væ, o atidþiau ásiþiûrës á kûriniø pa-virðiø, pastebës, kad jø materialusbûvis teikia uþuominas á kiek kito-kias prasmes. Tapybos darbai visa-da yra paþenklinti autoriaus ran-kos prisilietimo, ir ðiuo poþiûriumenininkà su kûriniu sieja labai as-meniðkas ir artimas ryðys. Tokio au-tentiðko bei individualaus santykiosu kûryba A. Jonkutë siekia ir foto-grafuodama. Parodoje eksponuo-jamos fotografijos buvo sukurtosnaudojant senà, autorës prosene-lio pagamintà fotokamerà. PasakA. Jonkutës, taip ji sàmoningai su-lëtino kûrybiná procesà ir padarë jálabiau tinkamà autorei svarbiø Nie-ko ir Tuðtumos vaizdiniø tyrimui.Analoginë fotografija, kurios „me-chaninæ“ prigimtá XIX a. niekinosave menininkais laikæ fotografai,ðiandieniniø skaitmeniniø techno-

Atvaizduoti nematomàAgnës Jonkutës paroda „Neregimøjø atvaizdai“ Kauno fotografijos galerijoje

Vilius Kalauðis

Kodël autoportretas? Toká klau-simà uþdaviau ir sau dar prieð ap-silankymà parodoje. Visuomet ma-niau, kad ðis þanras nëra ádomuskonceptualiuose apmàstymuose pa-skendusiam ðiandieniniam meninin-kui. Regis, parodos organizatoriainumanë ðá klaustukà, nes parodàtaip ir pavadino: „Kodël autopor-tretas?“ Gaila, kad ëmësi aiðkintis(kaip kokiam teisiamøjø suole) ir be-siaiðkindami iðpyðkino keletà sakiniø,kaip autoportretas atskleidþia me-nininko tapatybæ ir yra kelias á auto-riaus bûsenos, pasaulëjautos paþi-nimà. O juk bûtø daug ádomiau, jeitas klausimas ir liktø klausimu, leis-damas suktis lankytojø galvose ávai-riausiems apmàstymams. Juolabkad parodoje kiekvienas meninin-kas greta savo autoportreto palie-ka iðpaþinimà (keletà sakiniø), dëlkurio eksponatai tampa labiau in-dividualûs.

Manau, parodà verta aplankytivien dël meniniø technikø gausos.Kiekvienas autoportretas jau savai-me yra unikalus, nes daugiau ar

Drovûs ðnabþdesiaiParoda „Kodël autoportretas?“ VDA galerijoje „Akademija“

maþiau atspindi autoriaus asmeny-bæ ir braiþà. O tai, kad jie kurti ta-pybos, aerografijos, koliaþo, me-dþio raiþinio technikomis, áspûdádar labiau sustiprina. Juk ádomu

paþiûrëti, kas sukasi ðiuolaikiniumenu gyvenanèiø kûrëjø galvose,kà naujo jie atranda ar kaip origi-naliai bando iðsiskirti. Sukantis ra-tu ekspozicijos salëje prieð akisðmëþuoja subtilusis (o galbût „iðma-nusis“) Andrius Zakarauskas su„Ekspozicija (3 að)“, jo tapyboje ga-lime áþvelgti kompozicijos, potëpiopreciziðkumo ir fragmentiðko, nefi-gûratyvaus kûno kompromisà. Ki-toje pusëje – nuoðirdieji Vytenio To-luèio „Monologai“. Jo kûrinys manlabiausiai ásiminë turbût dël to, kadautorius save uþfiksavo ant papras-èiausiø medþio pliauskø, kurias kai-mo moèiutës meta á peèiø prieð kep-damos blynus. Ir tos pliauskos paèiosjau galëtø bûti naratyvus objektas.Kur ne kur papuvusios, su ábesta pa-rûdijusia vinimi, o ant jø dar Toluèioveidas áspraustas.

Tarp minëtøjø autoriø – kiek niû-rokas Lauros Selmistraitytës auto-portretas pavadinimu „Nieko ne-veikimas“. Monochrominiame,medþio raiþinio technika atliktamekûrinyje vaizduojamas gulintis kû-nas, apsiaustas baltu laisvai krin-tanèiu audeklu. Jis spinduliuoja ab-

soliuèià ramybæ, nieko neveikimà,nieko nebuvimà, nieko neteigimà.Tai, manyèiau, labiausiai atspindi nû-dienos gyvenimà, kai jautiesi ðaltas,sustingæs ir neveiksnus – pasiklydæsðiandieniame begalinës informacijos,medijø, realybiø ir virtualybiø pa-saulyje.

Keista, jog tik keliuose autopor-tretuose matomas þvilgsnis. Juo-kinga, kad parodos apraðyme kvie-èiama „paþvelgti menininkams áakis tiesiogine to þodþio prasme“,o tø akiø tiek nedaug. Tai, matyt,yra ðiuolaikinio autoportreto pro-blema, kai viskà norima atlikti per-dëm konceptualizuotai. Einantðiuo keliu po truputá nutrinama ri-ba tarp autoportreto þanrinës pras-mës ir menininko kûrybos apskri-tai, kai bet kuris kûrinys gali bûtitraktuojamas kaip autoportretas,nes atitinka tuos paèius savæs átik-

logijø kontekste atrodo beveik kaipunikalus „rankø darbo“ kûrinys. Beto, ðiuo atveju kaip tik analoginësfotografijos, „nepatogios“, autorësprosenelio pagamintos kamerosnaudojimas tapo materialia gija, sie-janèia menininkës fotografijas sujos asmeniniu gyvenimu ir sutei-kianèia jos kûrybai autentiðkumo.

Kûriniø materiali bûtis, jø daik-tiðkumas neiðvengiamai kuria vieno-ká ar kitoká santyká su ekspozicijoserdve. Kaip teisingai sako A. Jonku-të, parodos erdvë gali tapti „kultûri-nio potyrio“ ðaltiniu ar, kitaip ta-riant, tiesiog kûrinio dalimi. Dideliøtapybos darbø ir pabrëþtinai maþøfotografijø formatø skirtumas ið-ryðkino jø, kaip objektø, buvimàbaltame galerijos kube, taèiau kû-riniø „dialogas“ su parodos erdvevis dëlto neuþsimezgë. Tuðèiø eks-pozicijos plotø neuþpildë prasmës,kurios idealiu atveju galëtø gimti„tarp“: tarp atskirø kûriniø, tarp ta-pybos ir fotografijos, tarp atvaizdø irgalerijos erdvës. Tad svarbiausiø irvertingiausiø parodos aspektø – ávai-riapusio atvaizdø suvokimo galimy-bës, konceptualaus skirtingø medijøpanaudojimo, asmeniðku autorëssantykiu su kûryba pagrásto darbøautentiðkumo – reikëtø ieðkoti pa-èiuose „neregimøjø atvaizduose“.

Paroda veikia iki gruodþio 16 d.

Kauno fotografijos galerija (Rotuðës a. 1 /

Vilniaus g. 2, Kaunas)

Dirba antradiená–penktadiená 11–18 val.,

ðeðtadiená–sekmadiená 11–17 val.

D a i l ë

Ekspozicijos fragmentas A . J O N K U T Ë S N U O T R .

rinimo principus. MenotyrininkasViktoras Liutkus pacitavo Camusir taikliai pasakë, kad menininkaskuria kolektyviniø ir asmeniniø aist-rø kovos arenoje, savo ruoþtu au-toportretas pasireiðkia kaip ðioskovos rezultatas, o jo ávairovë – kaipnevienodos autoriaus lemties tojekovoje pasekmë. Taigi tø akiø në-ra, matyt, dël laikotarpio tendenci-jø diktato. Tiesà sakant, lieþuvissunkiai verèiasi ðiuos autoportre-tus vadinti kalbanèiais, jie greièiaudroviai ðnabþda. Dauguma jø la-biau atspindi ðiuolaikiná màstymobûdà, meno tendencijas ar kà tiknori, bet ne tai, kas ir koks yra savevaizduojantis menininkas.

Paroda veikia iki gruodþio 6 d.

Vilniaus dailës akademijos galerija

„Akademija“ (Pilies g. 44/2)

Dirba pirmadiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Agnë Mataitytë. „Autoportretas“.2009 m.

Vytenis Tolutis. „Monologai“. 2012 m. J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012)

Esi vadinamas vienu ið pirmøjømedijø menininkø Lietuvoje. Papa-sakok, kaip pradëjai dirbti su medi-jø menu. Labai ádomu tas pradþioskontekstas.

Tai buvo maþdaug 1997-ieji. In-ternetas Lietuvoje atsirado apie1996-uosius, o 1997-aisiais kaþkaipnetyèia kompiuteris ir internetasatsirado pas mane namie. Að patstaigi buvau geriausias tapytojas(ironija, – D.G.), ir tada pagalvo-jau: „Kuo èia dëta tapyba, jeigu kal-bam apie ðiuolaikinius dalykus, vis-kas turëtø bûti susijæ su internetu.“Taip pas Vilniaus dailës akademi-jos technikà Bendoriø pasidariaupirmà internetiná puslapá.

Apie kà jis buvo?Pirmà puslapá susikûriau apie sa-

ve, nes buvau menininkas ir norë-jau apeiti instituciná niuansà, kainorint patekti á galerijà reikia turë-ti paþinèiø. Tà puslapá laikiau labaitrumpai, koká mënesá, nes buvo nie-kam neádomu. Gana greitai pradë-jau bandyti kurti menà internete.Pirmas mano projektas buvo die-noraðtis (nuoroda: http://www.o-o.lt/mi_ga/diary), sukûriau já 1998-øjøpradþioje. Dienoraðèio esmë tokia:uþ mane viskà atlieka kompiuteris.Du mënesius raðiau apie tai, kaipkiekvienà dienà nieko neveikiu. In-ternetinëje versijoje jis buvo ágyven-dintas naudojant „refresh“, pusla-piai persikrauna automatiðkai, taigiir þiûrovui nieko daryti nereikia.

Atrodo, kad èia toks laiko perðoki-mas, nes „blogø“ (internetiniøtinklaraðèiø) kultûra pradëjo for-muotis ir iðpopuliarëjo kiek vëliau.

Taip, taip, kai pradëjo formuotis„blogø“ kultûra, pagalvojau, kadpanaðius dalykus dariau gerokaianksèiau, bet truputá kitokiamekontekste. Að savo dienoraðtá ra-ðiau ne kaip „blogà“, bet kaip kon-ceptualø menà. Kai susipaþinau supanaðiomis temomis besidomin-èiais þmonëmis Latvijoje ir kitoseðalyse, nutariau iðsiaiðkinti, ar në-ra ko nors panaðaus Lietuvoje. Bu-vau ásitikinæs, kad þmonës su visutuo jau tikrai dirba, tik að nieko ne-þinau. Pradëjau raðinëti visiems laið-kus ir kviesti á susitikimus, taip gimëpirmoji Lietuvoje su naujosiomismedijomis susijusi institucija, labo-ratorija, tik ji buvo netradicinë, ji vei-kë internete. Pamanëm, kad jei visiturime kompiuterius namie, fizinëerdvë visai nereikalinga. Koncep-tualizavom savo medijø laborato-rijà kaip institucijà internete – to-kia buvo pradþia. Paskui 2000-aisiaisiðvaþiavau á Vokietijà.

Þiûrëjau tavo videointerviu, duotàEvaldui Jansui, ten minëjai, kaddabar gyveni tarp trijø vietø: Berlyno,Lietuvos ir Londono. Kalbëjai apiesavo disertacijà, kurià raðaiLondone.

Stengiuosi kaþkaip padalinti sa-vo laikà tarp trijø didmiesèiø: Ber-lyno, Londono ir Vilniaus-Nidos.

Nida ir Vilnius man yra kaip ir taspats, abiejose vietose bûnu pakan-kamai daþnai. Berlyne gyvenu, nesman ðis miestas yra prie ðirdies, oLondone studijuoju. Ten bûnu, tie-sa, maþiausiai. Mano disertacija su-sijusi su tais paèiais dalykais, nuokuriø ir pradëjau, – tai kompiute-riai, kurie dirba uþ þmones. Manodisertacijos tema yra evoliucionuo-jantys tinklai. Dirbu su P2P tinklais,kuriuose duomenimis tarp kom-piuteriø pasikeièiama automatiðkaiir daroma atranka – tam tikri duo-menys paliekami, o nenaudojami ið-metami – taip tinklai evoliucionuoja.Visa tai ðiek tiek susijæ su dirbtiniogyvenimo ir intelekto („artificial li-fe“, „artificial intelligence“) koncep-cijomis, taip pat ir su nelegaliais da-lykais. Mano veikla kartais siejamasu „spam art“. Generuoju daugduomenø, kurie yra beverèiai.

Kalbant apie nelegalius dalykus,kaip tavo veikla susijusi, pavyzdþiui,su „hakeriavimu“?

Na, visi tie dalykai labai ádomûs.Man „hakeriø“ kultûra labai arti-ma, bet pats að „nehakinu“, tik ádo-mu iðsiaiðkinti, kaip viskas veikia.Buvo ádomu jau tada, kai pradëjaukurti paèius pirmuosius puslapius.Vëliau susidomëjimo kryptys vys-tësi labai nuosekliai. O kalbant apie„hakeriavimà“, èia dëmesys labiau

krypsta á kontroliuojamas sistemas –vieðà („public“) internetà. Lietuvaturi tris interneto srautus ir prie kiek-vieno jø yra ugniasienë, gal ji nieko irnefiltruoja, bet jà galima sukonfigû-ruoti taip, kad pradëtø filtruoti pa-tenkantá turiná, kaip, pavyzdþiui, Ki-nijoje, arabø ðalyse ar Rusijoje. Visutuo domiuosi, nes esu uþ tai, kad in-ternetinëje erdvëje nebûtø kontro-lës ten, kur jos nereikia.

Man ir buvo ádomu suþinoti, ar tauádomu perprasti sistemà labiautechnine prasme, suprasti, kaipviskas veikia, ar ádomus ir sociali-nis, psichologinis, antropologinis,politinis kontekstai.

Man labai svarbûs visi kontekstai –ir antropologinis, ir socialinis, ir po-litinis, ir techninis, ir ekonominis.Dirbant su menu ðiaip ar taip rei-kia artikuliuoti visus ðiuolaikiniusprocesus. Kalbant apie socialiniusir antropologinius dalykus, mansvarbi evoliucija. Dël politiniø irekonominiø dalykø svarbu, kad bû-tø þaidþiama atvirai ir lygiomis tei-sëmis. Man ádomûs atviro kodo da-lykai ir að manau, kad tai yra ateitis.

Kaþkurioje „Transmedialëje“ (medi-jø meno festivalis, vykstantis Berly-ne, – D.G.) netyèia patekau á disku-sijà „Viskas atvira“ („Openeverything“) apie atviro kodo pro-

duktus ir jø vartojimo kultûrà.Pasibaigus diskusijai vienas þiûro-vas pasiteiravo apie galimas atvirokodo sistemø pasekmes. Juk daþnaiatvirumas tampa dabarties duotybe,negalvojant apie tai, kodël jo sie-kiama ir kas bus toliau. Kà apie taimanai?

Manau, tai labai susijæ su eko-nominiais dalykais ir evoliucija. Tar-kim, jeigu að esu programuotojas(„developer“), norëdamas iðmok-ti programuoti turiu ne tik pasi-skaityti atitinkamos mokomosios li-teratûros, bet ir matyti, kaip tai darokiti þmonës. Jeigu nebûtø atviro ko-do, neásivaizduoju, kaip bûtø gali-ma ko nors iðmokti. Þinoma, tasprocesas kokiu nors bûdu vyktø,bet jis bûtø labai ilgas ir nuobodus.Man atrodo, kad evoliucijos pro-cesui labai svarbu tai, kad gali nepirkti, o nemokamai parsisiøsti ko-ká nors produktà, kurio tau reikiamokantis.

Að labiau omenyje turiu atvirumà /atidarymà bendresne prasme irkontrolës galimybæ, atsirandanèiàdël atvirumo. Kuo tu atviresnis, tuolengviau tave kontroliuoti, arba kaiatveriami tokie dalykai, kurie galisukelti asmeniniø ar visuotiniøproblemø. Atsiranda tokios progra-mos kaip apps’ai (pritaikymai – red.past.) telefonuose, kurie tavoþinutes gali dëti á internetà ir jostampa prieinamos visiems. Kaiatvirumu pradedama piktnaudþiau-ti. Kai „open everything“ tampa nekokio nors naudingo produktosklaidos dalimi, o kaþkaip nepaste-bimai ásiskverbia á mûsø màstymoprocesus, net ir kasdieninëje aplin-koje, ir apie tai net nesusimàstome.Tokiu atveju labai svarbu iðmanyti,suprasti, kaip sistema / programa /produktas, kuriame esi, veikia.

Taip, todël, kaip ir sakiau, mannuo pat pradþiø buvo labai svarbuiðsiaiðkinti techninius sistemos vei-kimo principus. Kalbant apie atvi-

rumà, visur yra iðimtys ir ribos, susi-tarimo dalykai, etiketas, vadinama-sis netiketas (tinklo etiketas). Anks-èiau jo buvo daugiau, dabar maþiau.Anksèiau, kai nebuvo ugniasieniø,antispaminiø programø ir greito in-terneto ryðio, jis buvo svarbesnis.Prieð deðimt metø „spamo“ (bru-kalø, – D.G.) beveik nebuvo, todëlir apie tinklo etiketà buvo kalbamadaugiau. Ið tiesø ir feisbuke skel-biame apie save informacijà, bet pa-mirðtame, kad ji niekur nedingstair yra kaupiama. Daþnai elgiamësneapgalvotai, tai gali sugadinti mû-sø karjerà ir t.t. Visur yra ribos, betjeigu naudosimës tam tikromis sis-temomis, kurios yra kriptografinës,tai galim nebijoti pamesti savo duo-menis, nes tik tas vartotojas, kuriamtu juos adresuoji, turës teisæ tavoinformacijà dekoduoti. JulianasPaulas Assange’as („WikiLeaks“vyr. redaktorius ir ákûrëjas, – red.past.) visai neseniai kalbëjo apie ko-duotas sistemas. Jo manymu, nërako bijoti interneto ir uþdrausti juonaudotis, o jeigu turi duomenø, ku-riø nenori rodyti, kurie yra slapti,siûlo juos uþkoduoti. Asange’as ge-rai pasityèiojo ið vyriausybiø, kurio-se konfidenciali informacija yra ne-koduojama. Atviro kodo gyvenimasyra reliatyvus, priklausomas nuoto, kà tu kalbi ir kiek nori kalbëti.Labai laukiu mûsø renginio sausiomënesá Taline. Tai bus viena ið „Mig-ruojanèiø meno akademijø“ labo-ratorijø, ir ten darysim workshopàapie panaðius legalius ir nelegaliusdalykus. Kalbësim apie tai, kiek ga-lima savæs atiduoti kitiems, kaip ko-munikuoti internete, kaip apeitiugniasienes ir kaip ið viso to pada-ryti menà.

Papasakok daugiau apie „Migruo-janèias meno akademijas“.

Viskas prasidëjo prieð geruspenkerius metus. Pagalvojau, kadturiu gana daug ryðiø edukacinëjeir meninëje erdvëje, tad kodël ne-suvedus visø kolegø ir neiðnaudo-jus bendro potencialo. Pradëjaupaþindinti juos tarpusavyje ir nu-sprendëm, kad mums reikia dirbtikartu. Taip prasidëjo bendravimas,ið pradþiø tarp trijø mokyklø Pran-cûzijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.Pirmas mûsø projektas vadinosi„Migruojanti realybë“, tai buvokaip ir ávadas á „Migruojanèias me-no akademijas“ (ávairios laborato-rijos, dirbtuvës, paskaitos, diskusi-jos etc. Plaèiau – www.migaa.eu).Pirmas projektas pavyko ir supra-tom, kad bendradarbiauti sekasi,procesas ásisuko. Ðiuo metu veiklapleèiasi, evoliucionuoja, ir dabarprojekte dalyvauja ne tik mokyk-los, bet ir ávairios nevyriausybinësorganizacijos, susijusios su kultû-ra arba menu. Ðiuo metu mûsø tin-kle yra deðimt aktyviø meno mo-kyklø ir dar deðimt organizacijø.Toliau dirbam, pleèiamës ir kvie-èiam ásitraukti ne tik studentus. Ne-

Kiek savæs galima atiduoti kitiems?Su medijø menininku Mindaugu Gapðevièiumi kalbasi Danutë Gambickaitë

N U K E L T A Á 7 P S L .

T a r p d i s c i p l i n ø

Mindaugas Gapðevièius. POT, Vilnius

Ugniaus Gelgudos ir Neringos Èerniauskaitës kûrinys projekte POT, Kaselis. 2012 m. U . G E L G U D O S N U O T R .

D . A L E K S A I T Ë S N U O T R .

7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012) 7 psl.

vengiam akademiniø ir neakademi-niø institucijø bei formalaus ir ne-formalaus mokymo susidûrimo. Ovystysis projektas tol, kol bus po-reikis. Ðiuo metu jau turim planàdvejiems metams á prieká, kol kasesam suplanavæ deðimt laboratori-jø, bet gali atsirasti ir daugiau, nesesam atviri, veikiam panaðiu prin-cipu kaip open source.

Kaþkas panaðaus buvo jûsø projek-tas POT, kuris vyko Kaselyje? JukKaselis pasirinktas neatsitiktinai?

Turim tokià organizacijà Berly-ne, kur skelbiamës darantys kûry-binius procesus ir padedantys kû-rybiniams procesams vykti. Pusëtos organizacijos nariø yra kilæ iðKaselio, taigi su Kaseliu esam susi-jæ tiesiogiai ir, þinoma, labai svarbièia „Documenta“. Ne paslaptis,kad tai viena ið svarbiausiø parodøpasaulyje ir bûtent èia pristatomasbûsimas ateinanèiø penkeriø metømeno kontekstas. Nusprendëm,

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

T a r p d i s c i p l i n ø

kad kà nors padaryti Kaselyje gali-me ir mes. Turëjom galimybæ èiaapsigyventi, apþiûrëti parodà ir no-rëjom ta galimybe pasidalinti su ki-tais, o tie kiti tuo paèiu galëtø pri-statyti savo kûrybà arba tiesiogdirbti mûsø erdvëse siûlydami al-ternatyvø „Documentai“ turiná.Tiesiogiai su „Documenta“ nebu-vom susijæ, bet mûsø erdvë dau-giau ar maþiau buvo skirta tos di-delës parodos refleksijai.

Kaip ji pavyko ir ar „Documentos“reflektavimas buvo viena ið dalyva-vimo POT veikloje sàlygø? Galøgale, kaip viskas atrodo dabar,uþsidarius „Dokumentai“ ir POT?

Nebuvo jokiø sàlygø. Ne paslap-tis, kad visi atvaþiavusieji á POT va-þiavo ir á „Documentà“, tad tas re-flektavimas susiklostë natûraliai.Beveik kasdien darydavom vieðuspokalbius, diskutuodavom, anali-zuodavom. Þmonës atvaþiuodavosavaitei, bûdavo su mumis, eidavo á„Documentà“, kurdavo ir galø ga-le parodydavo tai, kà sukûrë. Að, pa-vyzdþiui, sukûriau projektà pavadi-

nimu „Googmenta“ (nuoroda: http://triple-double-u.com/googMENTA/).Ðitam projekte norëjau kritiðkai áver-tinti konceptualiàjà „Documentos“dalá. Kuratorë Carolyn Krystof Ba-kargiev, kalbëdama apie parodoskoncepcijà, nevengia minëti inter-netinës ðiuolaikinës visuomenës, betlabai nustebau, kad paèioje paro-doje nebuvo beveik nieko, kas bûtøsusijæ su internetu. Kam tada visatai minëti koncepcijoje, o parodà vistiek padaryti 9-ojo deðimtmeèio ly-gyje. Mano darbas yra apie visus pa-rodoje dalyvaujanèius menininkus.Paraðiau programà, kuri realiamelaike ið Google paieðkos sistemos pa-renka paveiksliukus, susijusius supasirinktais menininkais, ir juos es-tetiðkai iðdësto internetinëje sve-tainëje. Kolegos ið Berlyno „OKK“galerijos savaitæ dirbo analizuodamivisà „Documentos“ sistemà, kaip„Documenta“ yra „pastatyta“. Jiebraiþë brëþinius, analizavo, kiek svar-bi institucija, kiek menininkas ir kiekekonominiai rodikliai bei tarptauti-nës aplinkybës. Visa tai jie lygino suðiø metø Berlyno bienale. Taip pat

labai ádomiai savo buvimà Kaselyjereflektavo Vilniaus dailës akademi-jos studentai. Jie pasidarë spaudosatstovø leidimus ir su tais leidimaisgavo akreditacijas, taip „nulauþë“„Documentos“ sistemà ir vaikðèio-jo po jà iðdidþiai. Tai buvo labai ge-ras konceptualus meninis projek-tas. Ir bûtent ðis projektas maneinspiravo organizuoti tà Taline vyk-siantá „Migruojanèiø akademijø“projektà, kuriame bus kalbamaapie legalius ir nelegalius dalykus.Per visà POT egzistavimo laikotar-pá èia lankësi apie penkiasdeðimtmenininkø. Dabar POT jau uþda-ryta.

Kà manai apie Lietuvos medijømeno laukà Baltijos valstybiø kon-tekste? Ne paslaptis, kad ir Rygoje,ir Taline su medijø menu susijusiørenginiø ir leidiniø yra gerokaidaugiau. Rygoje veikia ir ganaaktyvi medijø menu besirûpinantiinstitucija „RIXC“, o Lietuvoje gero-kai tyliau.

Padëtis ið tiesø nekokia. Neko-kia ji buvo, nekokia ir liko, Lietuvo-

je nedaug þmoniø tyrinëja ðià erd-væ. Rygoje medijø laukas turbût stip-riausias, o stiprumas ðiuo atvejupriklauso nuo tà laukà sukurian-èiø þmoniø. Rygoje Rasa Smite irRaitis Smits medijø meno laukà vys-to jau nuo 1996-øjø, jie ir palaikodaugelá procesø, Lietuvoje panaðisituacija nesusiklostë. Kaþkà ban-dë daryti Urbonai, bet jø intencijosturbût buvo kitos. Kaþkà bandëmedaryti mes, bet greitai iðsiskirstë-me: að iðvykau, o jaunø iniciatyviøþmoniø neatsirado. Galbût Lietu-voje taip yra todël, kad Ðiuolaiki-nio meno centras yra labai stiprusir patraukia visà kûrybiná potencia-là, o jø linkmë yra kitokia. Galbûttai nëra svarbu, nes naujosios me-dijos darosi ne tokios aktualios,tampa labiau tarpdiscipliniðkos. OTaline naujøjø medijø laukas tra-diciðkai stiprus, nes jø valstybës po-litika susijusi su naujosiomis tech-nologijomis.

Tikëkimës, kad iniciatyviø þmoniøatsiras. Aèiû uþ pokalbá!

Laima Kreivytë

Profesorius Terry Eagletonas –pasaulinio garso literatûros teore-tikas, marksistas, vieðasis intelek-tualas, nuolat raðantis á didþiausiàBritanijos dienraðtá „The Guar-dian“. Jis dësto Lankasterio uni-versitete ir yra Anglakalbës litera-tûros ir kûrybinio raðymo katedrosvedëjas. Per pastaruosius trisde-ðimt metø jis yra iðleidæs per trisde-ðimt knygø. Naujausios – 2011 m.pasirodþiusi „Kodël Marxas buvoteisus“ („Why Marx was Right?“)ir 2012 m. „Literatûros ávykis“ („TheEvent of Literature“). Á lietuviø kal-bà iðverstas Terry Eagletono „Áva-das á literatûros teorijà“ (2000 m.,„Baltos lankos“).

Paskaityti paskaità „Naujosioskairës ’95“ auditorijoje Eagletonàpakvietë „Demos“ kritinës mintiesinstitutas, bendradarbiaudamas suRosos Luxembourg fondu. Dis-kusijà moderavo prof. AndriusBielskis.

Á profesoriaus Eagletono paskai-tà patekti buvo ne kà lengviau, kaiptarybiniais laikais gauti gerà uþsie-nio autoriaus knygà be „blato“ irpapildomai kiðamos edukacinësbroðiûros „Knygø mëgëjø“ drau-gijoje. Á ankðtokà „Pasakos“ kinoteatro salæ rinkosi ir kairë, ir deði-në – vieni dël Marxo, kiti dël litera-tûros teorijos, bet abeji gavo visko.Profesorius, kaip galima buvo nu-spëti ið jo tekstø ir ypaè knygos„Kodël Marxas buvo teisus“ pava-dinimo, kur sàmoningai þaidþiamakalbos dviprasmybe (right angliðkai –ir teisus, ir deðinysis), nevengia(auto)ironijos. Trumpai prisistaty-damas Eagletonas pasakë, kad ið-leido „pigià, bet þavià knygà“, ku-rià pats sau paskaito vakarais. „Irjûs galite patirti tà malonumà“, –paragino auditorijà. Dar pridûrë,

kad neþinia dël kokiø prieþasèiøknyga „Kodël Marxas buvo teisus“tapo bestseleriu tarp verslo knygø.Tai, pasak autoriaus, yra krizës po-þymis – kai valdanèioji klasë prade-da suvokti save kaip kapitalistinæsistemà. Nes sistema turi istorijà,ribas, egzistuoja kitos sistemos. Bû-tent taip kapitalizmà suvokë Mar-xas – kaip specifinæ istorinæ, baigti-næ sistemà. Profesorius pabrëþëindividualias unikaliø asmenø ga-lias ir galimybes, kurias akcentavoMarxo teorija, ir atkreipë dëmesá ánuvertintà politinæ meilës reikðmæ.

Pasak Eagletono, meilës politið-kumà nutrynë ið romantizmo ky-lanèios erotinës konotacijos. Pro-duktyviau bûtø suvokti meilæ kaiplaisvà individo vystymàsi, kuris yrakito laisvës sàlyga. Marksizmas kal-ba ne apie darbà (labor), bet apielaisvalaiká (leisure). Jo kapitalizmokritika nukreipta prieð þmogauspavertimà sistemos sraigteliu, nesneiðnaudotojiðkoje visuomenëjekiekvienas individas maksimaliairealizuotø savo kûrybiná potencia-là. Pavyzdþiui, Marxas bûtø raðæsknygà apie Balzacà, o ne „Kapita-là“. Kalbëtojas atkreipë dëmesá ir áOscaro Wilde’o socialistines idëjas,propaguojamas jo tekste „Þmo-gaus siela socializme“. Þinoma, jamnesvetimas utopizmas, Wilde’asmanë, kad socializmas iðvaduotøþmones nuo bûtinybës gyventi ki-tiems. Vis dëlto ðis tekstas nepra-rado aktualumo.

Terry Eagletonas atkreipë dëme-sá ir á tai, kad Marxo laikais daugu-mà dirbanèiøjø sudarë ne proleta-riatas, o namø darbuotojai, ypaèmoterys. Ir priminë lotyniðkà þo-dþio „proletaras“ kilmæ – proleta-ras apibrëþiamas kaip þmogus, kuriovienintelis turtas yra jo palikuonys(proles). Paskaita buvo ádomi ne tikdël dëstomø minèiø, bet ir dël neti-

këtø intarpø, pavyzdþiui, kad Mar-xo motina buvo aiðkiaregë. Arbakalbos þaidimø – angliðkas posakis„kita vertus“ (on the other hand)paþodþiui bûtø verèiamas „kitaranka“, ir èia pat Eagletonas pri-duria, kad visada yra daugiau neidvi rankos.

„Naujosios kairës“ auditorijosveikia kaip màstymo katalizatorius,diskusijø erdvë – jos nëra senovi-nio tipo „liaudies ðvietimo“ kuo-pelës. Todël ir Eagletono paskaitabuvo palyginti trumpa, skatinantidaugiau pasidomëti jo paties raðy-tais ir nagrinëjamais tekstais. Ir iðtiesø profesorius iðreiðkë savo nuo-monæ beveik visais aktualiais klausi-mais – nuo humanitariniø moksløgujimo ið universitetø iki „OccupyLondon“ judëjimo. Ne maþiausvarbi uþ paskaità buvo antroji –klausimø ir atsakymø – dalis.

Auditorija, kurioje buvo ne tiklietuviø, domëjosi Eagletono po-þiûriu á Lietuvos politinæ situacijàir jo moksliniø interesø raida. Áklausimà, kodël ðiuolaikinës kairio-sios jëgos taip susiskaidþiusios, pro-fesorius atsakë, kad tai normalu.„Mes turime maþiau tankø ir ma-þiau iðtekliø.“ Taèiau tai laikina si-tuacija, nes sistemos krizë jau iðryð-këjo jai paèiai pradëjus apmàstytisave.

Atsakymai daþnai priminë afo-rizmus ir atskleidë akademikà kaipcharizmatiðkà scenos þmogø (kaippats prisipaþino, scena jam nesveti-ma – teko vaidinti studentiðkuosespektakliuose). Ádomus pasirodëatsakymas á klausimà, kaip ðiandiengalima apibrëþti kultûrà. Eagleto-nas pasiûlë pagalvoti, dël ko ðian-dien bûtø þudoma? Arba dël koþmonës bûtø pasiryþæ mirti? Tai ga-na paradoksaliai nuskambëjo lie-tuviðkos politikos kontekste, kainiekaip nerandama kultûros mi-

nistro, o politinis lojalumas ir ga-limybës daryti átakà vertinamos la-biau uþ pretendentø kompeten-cijà.

Paklaustas, kokias jis mato mark-sizmo ir krikðèioniø religijos sàsajas,Eagletonas gráþo prie minëto pamàs-tymo apie politinæ meilës reikðmæ. Jisprisiminë draugo teologo sugal-votà evangelijos apibûdinimà vienu sa-kiniu: „Jei tu nemyli, tu miræs; o jeimyli – jie tave nuþudys.“

Antrasis atëjimasProfesoriaus Terry Eagletono paskaita

Neámanoma tiksliai atpasakotipaskaitos ir diskusijø, kurios vykogyvai jungiantis á màstymo proce-sà. Svarbiausia – nenustoti kves-tionuoti þinomø tiesø ir nebijotigilintis á prieðtaringus, sudëtingusreiðkinius.

Terry Eagletono „antrasis atëji-mas“ pralenkë pirmàjá – bent jautuo, kad pirmojo dar nebuvo. Ma-nau, kad ir kairë, ir deðinë gavopeno tolimesniems apmàstymams.

Terry EagletonK . K L I M K O S N U O T R .

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012)

K i n a s

Aistë Raèaitytë

Lapkrièio 12–28 d. Taline vyko16-asis „Juodøjø naktø“ kino fes-tivalis (PÖFF). Jis uþbaigia dideliøkino renginiø metø ciklà Europosregione. Sparèiai besipleèianèiamfestivaliui, rodos, pavyksta derintikomercinius ir intelektinius intere-sus. Auganti tarptautinë festivalioreikðmë sutraukia daug kino pra-monës atstovø, festivalis populiarustarp miestelënø ir iðrankiø kino gur-manø. PÖFF programa varijuojanuo komercinio „Debesø þemëla-pio“ iki maþø besivystanèiø ðaliø fil-mø. Tokiø kompromisø trûkumaiatsiskleidþia painioje ir nevientiso-je festivalio programoje. Ðiaip artaip, kasmet tamsiais lapkrièio va-karais, nustelbæs per anksti áþiebtàKalëdø eglutæ, PÖFF tampa Tali-no veidu.

Augindamas savo programà irreikðmæ regiono kino pramonëje,festivalis Estijoje iðlieka vienintelismonopolistas. Kitais metø laikaisvykstantys Hapsalu siaubo ir fan-tastinio kino festivalis (HÕFF) beiTartu filmø apie meilæ festivalis(tARTuFF) glaudþiasi po PÖFFskëèiu. Taip pat ir rudens pabaigo-je vykstantis PÖFF skyla á maþes-nius savarankiðkus renginius – ani-maciniø filmø festivalá „Animateddreams“, vaikø ir jaunimo kino fes-tivalá „Just Film“ bei studentiðkøir trumpametraþiø filmø festivalá„Sleepwalkers“. Visi jie aiðkiai pa-siskirstë vaidmenimis. PÖFF kar-tu yra ir intelektualus, ir tikrai þiû-roviðkas festivalis, o pervertuseklektiðkà filmø programà matyti,kad festivalio tikslas ir yra á kinosales pakviesti paèius ávairiausiusþmones. Greta filmø – kasmet au-ganti Baltijos ðaliø kino mugë beikino pramonës dienos. Ðiemet pir-mà kartà festivalyje buvo organi-zuota jaunø talentø stovykla, atei-tyje ðis renginys þada neapsiribotikino kritikos dirbtuvëmis ir prijung-ti pradedanèius kino kûrëjus. Fes-tivalio direktorë Tiina Lokk taip patyra ir Baltijos kino ir medijø mokyk-los vadovë. Ðiemet galima pajusti di-desná festivalio ir kino studentø ben-dradarbiavimà. Netrukus rengiamasiatidaryti filmø bankà, duomenø ba-zæ, kur dëstytojai ir studentai galësnemokamai þiûrëti filmus.

Kaip ir kasmet, ir 16-ame „Juo-døjø naktø“ festivalyje – keturioskonkursinës programos. Pagrindi-niame Eurazijos konkurse ið 20 da-lyvavusiø filmø geriausiu iðrinktas„Namas su bokðteliu“ („Dom s ba-ðenkoj“, Ukraina), kurá Lietuvojejau rodë Tarptautinis Kauno kinofestivalis. Vokietijoje gyvenanèiosukrainieèiø reþisierës Evos Neymanjuosta sukurta pagal autobiografi-ná Fridricho Gorenðteino apsaky-mà. Tai sentimentali maþo berniu-ko brendimo istorija. Kai keliaujanttraukiniu suserga ir mirðta jo ma-ma, berniukas nepalûþta, jam ten-ka paèiam rasti kelià namo. Filmoistorijos fone veriasi karo nualin-

tos ðalies peizaþas bei varge ir apa-tijoje skendinti ðalis. Nespalvotasfilmas þavi tiksliai atkurta sovietørealybës poetika. Berniuko akimispamatytà pasaulá uþfiksavo garsauslietuviø operatoriaus Rimvydo Lei-paus kamera. Uþ tai Eurazijos kon-kurse jis pelnë geriausio operato-riaus apdovanojimà.

Geriausiu reþisieriumi tapo Kyu-Hwan Jeonas ið Pietø Korëjos, kon-kurse pristatæs filmà „Naðta“ („TheWeight“), ðiemet Venecijoje laimë-jusá geriausio „Queer“ filmo apdo-vanojimà. Tai poetinis pasakojimasapie gyvenimo sunkumus ir mirtá.Filmas kritikuoja save normalia lai-kanèioje Pietø Korëjos visuomenë-je vyraujanèià diskriminacijà. Pa-grindinis filmo veikëjas Jungas –tuberkulioze sergantis vieniðaskuprius. Jis dirba lavoninëje, kas-dien atsidavæs rengia mirusiuosiuslaidotuvëms. Jo sielos dvynys – ki-tokià gyvenimo naðtà velkantis ábro-lis. Jis – moteris, ákalinta savo vyrið-kame kûne. Kyu-Hwan Jeonaspoetinæ kalbà derina su Emiro Kus-turicos kinà primenanèiu juoduojuhumoru. Reþisierius þinomas iðankstesnës savo filmø trilogijos, abe-jojanèios tariamu socialiniu teisin-gumu. Daþniausiai jo filmø herojai –visuomenës pakraðèiuose gyvenan-tys þmonës.

Geriausiu aktoriumi konkursetapo garsus Lenkijos dþiazo kom-pozitorius ir atlikëjas Michaùas Ur-baniakas, nuoðirdþiai suvaidinæs ne-seniai þmonos paliktà muzikantàPiotro Trzaskalskio filme „Manodviratis“ („Mój rower“). Kai imaryðkëti skaudþios gyvenimo klaidos,vienintelis bûdas ðeimà sugràþinti átiesø kelià – ryþtingos permainos.„Mano dviratis“ – kelio filmas, ku-riame susitinka trys skirtingos vie-nos ðeimos vyrø kartos. Urbania-kui tai pirmas didelis vaidmuo kine,kur jis geriau þinomas kaip garsotakeliø autorius.

Geriausia aktore þiuri iðrinko vo-kietæ Franziskà Petri, suvaidinusiàgarsaus rusø teatro ir kino reþisie-riaus Kirilo Serebrenikovo filme„Iðdavystë“ („Izmena“). Jos hero-jë prasitaria pacientui, kad jo þmo-na neiðtikima su jos vyru. Film noirstilius, sutirðtinta filmo atmosfera,persmelkta sekimo ir nepasitikëji-mo, stiprina sudëtingà þmoniøsantykiø dramà. Iðdavikai tampa ið-duotaisiais, keistø minèiø apsëstipersonaþai veikia nelogiðkai. Akto-rei, nors jos vaidmuo buvo dubliuo-tas rusiðkai, pavyko organiðkai ási-jungti á ávairiatautá aktoriø kolektyvà.Specialaus þiuri paminëjimo sulau-kë naujosios kartos kroatø reþisie-riaus Arseno Antono Ostojico dra-ma apie karo ir religiniø konfliktøspàstuose griûvanèius þmoniø gy-venimus. „Halimos kelias“ („Hali-ma’s Path“) – tai nuosekliai papa-sakota tragiðka uþdraustos meilësistorija, atkurianti skaudþius Bos-nijos ávykius. Kroatijos, Slovënijosbei Bosnijos ir Hercegovinos ben-dros gamybos filmas dar kartà pra-

byla apie Balkanø karø þiaurumà irbeprasmybæ, apie jø paliktas þaiz-das, sugriautas ðeimas, nesibaigian-tá moterø ir vyrø sielvartà.

Baltijos jûros regiono debiutiniøfilmø konkurse „Tridens Herring“pagrindinis prizas atiteko Georgi-jui Paradþanovui uþ filmà „Visø ne-bëra“ („Everybody’s gone“). Gru-zijos, Èekijos ir Rusijos gamybosfilmas nukelia á asmeninæ ir kolek-tyvinæ tautos atmintá. Kaip ir jo gi-minaièiui Sergejui Paradþanovui,reþisieriui filme buvo svarbu uþ-èiuopti Gruzijos dvasià, perteikti jàpoetiðkomis priemonëmis. Ðiamekonkurse tarptautinës kino kritikøasociacijos FIPRESCI nariai ge-riausiu filmu iðrinko átemptà Alek-sandro Kasatkino ir Natalijos Na-zarovos filmà „Dukra“ („Doè’“).Rusø dramoje keliami tikëjimo, mo-ralës ir religinio ekstremizmo beismurto maþoje bendruomenëjeklausimai.

Festivalyje itin populiari ÐiaurësAmerikos nepriklausomo kino sek-cija taip pat turi savo konkursà. Ge-riausiu tapo So Young Kim filmas„Elenai“ („For Ellen“). Ið Pietø Ko-rëjos kilusi ðio filmo reþisierë iðgar-sëjo 2006 m., kai Berlyno kino festi-valyje pelnë FIPRESCI apdovanojimàuþ filmà „Tarp dienø“ („In BetweenDays“). Estø kino konkursinëjeprogramoje tarp 6 dalyvavusiø fil-mø geriausia buvo iðrinkta Tooma-so Hussaro satyriðka siaubo kome-dija „Grybavimas“ („Seenelkäik“).Filmo centre – parlamento depu-tatas, kurio rinkiminë kampanijaatsiduria prie þlugimo ribos, kai jiskartu su þmona ir roko þvaigþdeZaku pasiklysta miðke.

Plaèioje festivalio programojeðiemet rodyti tik trys lietuviðki fil-mai. Panoramos sekcijoje buvo pri-statyta Lietuvoje jau rodyta Algi-manto Puipos „Mieganèiø drugeliøtvirtovë“ bei Lietuvoje kurianèiolatviø reþisieriaus Mario Martinso-no filmas „Tyli naktis. Be cenzû-ros“. Jame suvaidino daug ryðkiøaktoriø – Valda Bièkutë, Leonar-das Pobedonoscevas, Kostas Smo-riginas, Viktorija Kuodytë. Nuosausio didþiuosiuose Lietuvos ki-no teatruose platinama ðeimosdrama siekia kalbëti ðaliai aktua-liomis temomis – apie homofobijàir krikðèioniðkà konservatyvizmà.Taèiau filmà apsunkina iliustratyvikino kalba ir viena po kitos sekan-èios naratyvo kliðës. Pagal paties re-þisieriaus knygà kurtas filmas savo

publikà greièiausiai atras tarp lie-tuviðkø serialø mëgëjø.

Studentiðkø filmø festivalyje„Sleepwalkers“ dalyvavo RobertoNeveckos filmas „The CuronianTwitch“ apie eksperimentinæ mu-zikà ir þmoniø reakcijas á naujoves.Festivalyje Lietuva pasirodë skur-dþiau net uþ Latvijà, tarp keturiøpilnametraþiø filmø pristaèiusiànaujà intriguojantá Aiko Karape-tiano filmà „Þmonës ten“ („Cilvçkitur“). Lietuviams labiau sekësi tikBaltijos koprodukcijos mugëje, kurgeriausiu projektu pripaþintas pro-diuserës Rasos Miðkinytës „Pabë-gimas ið Saulës miesto“ („EscapingSunshine“), jo filmavimai numato-mi 2014 metais.

Be konkursø ir pagrindiniø pro-gramø, festivalyje daugybë maþes-niø sekcijø. Ðiemet mirus garsiamgraikø kino reþisieriui Theo Ange-lopoulosui, graikø kinui buvo skirtaspeciali programa. Joje ryðkiausiasEktoraso Lygizos filmas „Berniukas,valgantis paukðèiø maistà“ („To agoritroei to fagito tou pouliou“), kur pa-grindiná herojø suvaidinæs YiannisPapadopoulos buvo ávertintas Kar-lovi Varuose. PÖFF programoje yraspecialios dokumentikos, komedijø,mados, þmogaus teisiø ir aplinko-sauginiø filmø sekcijos; Naujojo Vo-kietijos kino, Ðiaurës kino, besivys-tanèiø ðaliø kinematografo beiJaponijos kino programos. Taip patvyksta specialûs renginiai, kaip An-

Moderni eklektika Taline„Juodøjø naktø“ kino festivaliui pasibaigus

drzejaus Wajdos filmo „Korczakas“perþiûra, Estijoje minint didþiojoðvietimo reformatoriaus ir vaikøpsichologo Januszo Korczako me-tus.

Geriausi Europos filmai buvopristatyti Europos kino akademi-jos 25 metiniø proga sudarytojeprogramoje, tarp kuriø – ir Lietu-voje dar nerodytas, Europos kinoakademijos metø atradimu tituluo-tas „Kaubojus“ („Kawboy“, reþ.Boudewijn Koole, Nyderlandai)bei provokuojantis Ulricho Seidliofilmas „Rojus: meilë“ („Paradies:Liebe“, Austrija).

16 filmø programoje – reþisie-riai, kuriø filmai festivalyje rodominebe pirmà kartà, tarp jø naujausiManoelio de Oliveiros, AbbasoKiarostami, Peterio Brosenso, Alek-sejaus Balabanovo, Jano JakuboKolskio, Carloso Reigadaso darbai,taip pat Venecijos „Auksiniu liûtu“apdovanota Kim Ki-Duko „Pieta“.Programoje ðiokias tokias gaires brë-þia ir kino þurnalo „Screen interna-tional“ kritikø rekomenduojamø fil-mø sekcija, kurioje buvo rodytasnaujausias Sergejaus Loznicos filmas„Rûke“ („V tumane“).

Sunku bûtø nupieðti Talino kinofestivalio portretà, nes ávairialypë-je festivalio programoje visko ir vi-siems tikrai daug, taèiau vieno vei-do jis neturi. Vieni filmø sàraðaipatrauklûs, kiti intelektualûs, darkiti tampa svarbiu indëliu á regionokino pramonës raidà. Net ir kon-kursinës programos mastas, rodos,pranoksta tokio dydþio festivalius –Eurazijos regionas nepaprastai pla-tus. Viskà susumavus kyla mintis,kad tai labai gyvas, madingas ir am-bicingas festivalis. Nors programojejusti daugybë kompromisø, kuriuosfestivalis renkasi norëdamas sudo-minti kuo platesnæ publikà, preky-bos centre radus vynà su kino fes-tivalio etikete tampa aiðku, kokssvarbus yra jo vaidmuo mieste.

Kronika

Geriausi Europos kinoakademijos filmai

Praëjusá ðeðtadiená Maltoje áteiktiEuropos kino akademijos apdova-nojimai geriausiems ðiø metø fil-mams ir kino kûrëjams. Juos rinkodaugiau kaip 2 700 Europos kinoakademijos nariø. Ðiemet apdova-nojimai vyko jau 25 kartà.

Geriausio Europos filmo apdo-vanojimas skirtas austrø reþisie-riaus Michaelio Haneke’s filmui„Meilë“. Haneke tapo ir geriausiu2012 metø Europos reþisieriumi,pagrindinius vaidmenis filme sukû-ræ Emmanuelle Riva ir Jeanas-Louis Trintignant’as pripaþinti ge-riausiais aktoriais.

Apdovanojimas uþ geriausià sce-narijø skirtas Tobiasui Lindholmuiir Thomasui Vinterbergui uþ filmà„Medþioklë“.

Carlo Di Palma prizas geriau-siam 2012 m. operatoriui atiteko

Seanui Bobbittui, nufilmavusiam„Gëdà“. Ðio filmo montuotojas JoeWalkeris atsiëmë ir apdovanojimàuþ geriausià montaþà.

Apdovanojimai geriausiam daili-ninkui ir kompozitoriui atiteko fil-mo „Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðni-pas“ dailininkei Mariai Djurkovic irkompozitoriui Alberto Iglesiasui.

FIPRESCI „Europos atradimo“prizas geriausiam debiutantiniamfilmui paskirtas olando Boudewij-no Koole’s „Kaubojui“.

Geriausiu metø Europos doku-mentiniu filmu tapo ðveicaro Ma-nuelio von Stürlerio „Þiemos kla-jokliai“, geriausiu animaciniu –Tomãðo Lunãko „Aloisas Nebelis“(Èekija, Vokietija, Slovakija), trum-pametraþiu – rumuno Tudoro Giur-giu „Supermenas, Þmogus-vorasar Betmenas“.

Europos kino þiûrovai savo pri-zà skyrë Geoffrey Enthoveno ko-medijai „Hasta la vista“.

„ 7 M D “ I N F .

„Iðdavystë“

7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012) 9 psl.

K i n a s

Rodo TV

Pirmoji taisyklëNiekad nebûèiau átaræs, kad lie-

tuviai mëgsta epus. Bet uþsitæsæsministrø kabineto sudarymas ro-do, kad muilo operos pasakojimoprincipai vis labiau ásigali kasdieny-bëje. Keista ta muilo opera, norsvisi jos personaþai lyg ir atpaþásta-mi. Tikrovë vis labiau virtualëja, to-dël nenustebèiau tarp ministrø pa-matæs ne tik populiaraus ðou vedëjà,bet ir tiesiog serialo herojø. Turë-èiau net konkreèiø pasiûlymø, betgeriau prikàsiu lieþuvá, nes kartaistokie siûlymai ima ir iðsipildo.

Prie ðitos atmosferos puikiai pri-taps kadaise ne vienà nustebinæs fil-mas – 1999-aisiais pasirodæs Davi-do Fincherio „Kovos klubas“ (LNK,11 d. 22.35). Á kino istorijà jau áëjotarp geriausiø visø laikø kino fra-ziø atsidûræs sakinys: „Pirmoji Ko-vos klubo taisyklë yra nekalbëti apieKovos klubà.“

Filmo istorijos pasakotojas gy-vena vienas, miega vienas ir kaipne vienas á já panaðus gali suvoktisavo þmogiðkàjà, moralinæ ar sek-sualinæ menkybæ. Todël jis turi tap-ti Kovos klubo nariu. Tai ypatingavieta, kur galima atgauti vyriðkumà,keistis informacija. Klubui vado-vauja Taileris Dardenas – anarchis-tas, guru ir filosofas. Fincheris yrasakæs, kad bokso klubai tapo vieta,kur atgaunamas vyriðkumas. Bet jisásitikinæs, kad filme ðis vyriðkassanktuariumas ágyja destruktyviàformà. Þinoma, filmas ne toks pa-prastas, kaip gali pasirodyti, juolab

kad nemaèiusiems jis þada ne vienàstaigmenà, kurios negaliu atskleis-ti. „Kovos klubas“ sukurtas pagalChucko Palahniuko romanà, jogerbëjø skaièius, filmui pasirodþius,iðaugo geometrine progresija.

Ádomu, kaip filmas atrodys da-bar, kai dauguma jo atradimø iðtà-syti po ðimtus kitø kûriniø, o Ed-wardas Nortonas ir Bradas Pittastapo vyresni, kai keièiasi ir poþiûrisá lytá. Raðytojui rûpëjo vyro ir vyrið-kumo vieta modernioje visuomenë-je, jis kalbëjo: „Mes esame fizinësbûtybës, pamirðusios gyvuliðkumomalonumus. Atsidûræ virtualaus irirealaus pasaulio viduje, ignoruo-jame savo sugebëjimus iðgyventi re-alybëje.“

Poþiûris á lytá keièiasi, todël ne-nustebau perskaitæs apie ðvedø so-cialdemokratø planus sunaikinti ly-tinæ diskriminacijà. Jie visai rimtaiávedinëja á vaikams skirtà literatûràðvedø kalboje neegzistuojanèià be-vardæ giminæ ir naujà þodelá (bepi-gu rusams ir lenkams, kurie turi„ono“), kad þmogui nereikëtø var-toti „jis“ arba „ji“, siûlo uþdraustilaisvas valandëles darþeliuose, nesþaisdami vaikai esà iðkart prisime-

Þivilë Pipinytë

Linai Luþytei ádomi nesena pra-eitis. Ta, kuri nostalgiðkai prisime-nama dabar anekdotiðkai skamban-èiuose prisiminimuose apie sovietinæbuitá. Ið tokiø pasakojimø atsiradoLuþytës diplominis filmas „Jau pui-ku, tik dar ðiek tiek...“. Komiðka situ-acija – eilinës lietuviø ðeimos pasi-rengimas susitikimui su amerikieèiøfotografu – atskleidë sovietinio gy-venimo absurdà. Suprantama, tapraeitis ir jos þenklus iðsaugojæþmonës Luþytës kartai dvelkia eg-zotika. Kaip supratau, jiems ir rusøkalba skamba egzotiðkai, antraip arbûtø naujo reþisierës filmo pavadi-nime atsiradæs þodis „igruðki“? Nu-siþengdamas lietuviø kalbos taisyk-lëms, pavadinimas padeda suprastidokumentinio filmo „Igruðki“ þai-dimo taisykles.

Pirmieji filmo kadrai jau sufle-ruoja, kad atsidûrëme gana sàlygið-kame pasaulyje, kur negalioja áprastidësniai. Baltarusijos miestelio Þlo-bino gyventojai verèiasi tuo, kad siu-va pliuðinius þaisliukus. Dalis ið jø þais-liukus siuva nelegaliai. Vienintelëvieta, kur jie gali parduoti savo ga-minius, – geleþinkelio stotis. Èia sto-ja traukiniai, kuriø marðrutai nutiestidar anais laikais. Jais keliaujantysþmonës, ko gero, vieninteliai poten-cialûs nelegaliø þaisliukø pirkëjai.

Alisa þaislø ðalyjeNauji filmai – „Igruðki“

Ði absurdiðka iðvada tampa aki-vaizdi, kai Audriaus Zeleniaus ir Vi-liaus Maèiulskio kamera, traukiniuisustojus, bando prasibrauti pro susi-jaudinusius pardavëjus ir dvejojan-èius pirkëjus. Stebuklø ðalies efektàparyðkina ir tai, kad pirkëjø, pardavë-jø ir þaisliukø veidai kartais átartinaisupanaðëja. Luþytë lyg Lewiso Ca-rollo Alisa bando suprasti ðios ka-ralystës dësnius.

Jie ið tikrøjø keisti. Þaisliukø mi-nia lyg banga staiga ima trauktis iðperono, kai jame pasirodo keli mi-licininkai. Perone galioja taisyklë,kad þmonëms su minkðtais þaislaisuþdrausta èia bûti.

Minia atslûgsta, bet po kurio lai-ko vël sugráþta – ðis talpus ir meta-foriðkas vaizdas taps viso filmo leit-motyvu ir sujungs skirtingus filmoherojus bei jø istorijas.

Bet Alisa jau skuba toliau. Jaiádomu, kaip tie þmonës gyvena, dir-ba, bendrauja. Po truputá ið arèiaususipaþástame su keliais taisykliøpaþeidëjais. Su tais, kurie nenoridirbti oficialiai uþregistruotose þais-lø ámonëse ir siuva nelegaliai. Vie-na pora mëgsta iðgerti, jø grafikasturi bûti laisvas. Poros bendravimaskartais atrodo net idiliðkas. Vargoir skurdo þymës vyro ir moters vei-duose bei buityje neuþgoþia keis-tos harmonijos, kai ryte susikibæ uþrankø jie eina pardavinëti þaislø.

Kita filmo herojë dirba namuo-se, nes turi priþiûrëti neágalià duk-terá. Mergaitës kelionë su mamospasiûtais þaislais miestelio gatvë-mis ir kiemais á kaþkokios gerostetos namus filme pagauna kaiptikras nuotykis. Kartu su ja atsi-duriame labirinte, bet blogø staig-menø nebus. Labirintas ðákart su-trumpins kelià.

Treèia filmo herojë pardavinëjaþaislus naktá, nes dienà mëgsta ben-drauti su þmonëmis. Jos skeptið-kam ir iðmintingam paaugliui sûnuimama paprasèiausiai atrodo nesu-brendusi. Greièiausiai taip ir yra.Vaikai ðiame filme – lyg atskaitos tað-kas: jø dar neátraukë nematomas su-augusiøjø nevilties verpetas.

Iðkalbingos iðvaizdos naktinësargë þaislø siuvimà puikiai suderi-na ir su darbu, ir su begaliniais po-kalbiais telefonu. Nepakartojamair emocionali jos leksika suvirpinsne vienà ðirdá ir dar kartà primins,kokia galinga ir didi yra rusø kalba.Net jei impozantiðkos sargës þody-nas minimalus, ekspresyvus ir nevisai normatyvus.

Luþytë smalsiai stebi ðiuos þmo-nës. Ji neskatina nei jø teisti, nei gai-lëtis, nei uþjausti. Tiesiog tie þmonësgyvena savo gyvenimà, o ðis kartaisgali bûti nenuspëjamas, kitoks ir keis-tas. Luþytë supranta, kad gyvenimasnëra tezë. Greièiau mozaika, nelo-

giðkø poelgiø ir skausmingø akimir-kø, svetimø fraziø ir garsø dûzge-sys, á kurá ásiklausæs gali iðgirsti tikràmelodijà. Reþisierë nori jà iðgirsti.Todël filme atsiranda ligos prie lo-vos prikaustyto vyro motyvas. Kaipnuspëjama ateitis.

Todël Luþytë kruopðèiai fiksuo-ja interjerus, garsus, daiktus ir iðpirmo þvilgsnio atsitiktinius atsitik-tiniø þmoniø gestus bei þvilgsnius.Visus tuos margus kilimëlius, ka-daise madingus baldus, ið antrørankø nusipirktus drabuþius, kas-dienybës mûðos atplukdytus á ankð-tus bûstus daiktus.

Ir tada tampa akivaizdu, kad Lu-þytë turi retà lietuviø kinui talentàne tik nemoralizuoti, visø ir viskonevertinti tik ið savo varpinës. Kad jituri savità poþiûrá á tikrovæ. Að tà po-þiûrá pavadinèiau filosofiðku. Ir sa-vaip ðviesiu. Reþisierë tarsi pasukaÞlobino þaisliukø pasaulá taip, kadatsivertø nauja jo briauna. Ne poli-tiðka, socialiai angaþuota ar poetið-ka. Trumpai tariant, lietuviø doku-mentiniam kinui gana neáprasta.

Luþytë rodo slaptà pasaulá, ku-ris egzistuoja nebe naujø daiktø,

atraiþø ir þaislø prigrûstuose kam-bariuose. Jø gyventojai primena iðNojaus laivo iðsigelbëjusias bûtybes.Istorijos potvynis nuðlavë jø gyve-nimus, bet dar iðliko viltys, daiktai,þodþiai ir þmonës, kurie primena,kas buvo prieð tai. Filmo herojøinercija ir nuolankumas, matyt, taippat ið ano gyvenimo. Ið ten ir nuo-lat namuose ar vieðose vietoseájungti televizoriai, radijo imtuvai,transliuojantys vis tas paèias melo-dijas ir begalinius rusiðkus seria-lus. Ásiklausydami á tuos garsus, jiegal ne taip skausmingai iðgyvenasavo sàlygiðkà bûsenà valstybëje, ku-rià valdo operetiðkas, bet þiaurusdiktatorius ir kuri niekaip negali ið-eiti ið bûtojo laiko. Uþtat ir gaminaalogiðkus draudimus.

Ðiek tiek infantiliðki, praeityjeástrigæ þmonës ir þaislø minios ato-slûgiai geleþinkelio stotyje prime-na, kad visai netoli mûsø egzistuojakita tikrovë. Ir þmonës, gyvenantyspagal jos keistus dësnius. „Igruð-ki“ patvirtina tai, kà átarë mergaitëAlisa. Kad pasaulis nesibaigia priemûsø namø slenksèio.

na lyèiø stereotipus. Juokingiausiasman pasirodë siûlymas panaikintiatskirus vyrø ir moterø tualetus,nors neabejoju, kad tai kada norsávyks. Guodþia tai, kad jau nebesu-lauksiu pasaulio, kuriame lytis tapskaþkuo neminimu, nekorektiðku,nesvarbiu. Kita vertus, lietuviø so-cialdemokratø laukia milþiniðkidarbai. Tikiuosi, kad jie pradës nenuo tualetø.

Uþtat tie, kuriuos LRT Kultûralaiko elitu, 12 d. 22.20 galës pamàs-tyti apie uoliai ðvedø diegiamasnaujoves, þiûrëdami Sönke Wort-mann filmà „Popieþë Joana“ (2009),bandantá prikelti istorijos vingiuo-se uþstrigusá pasakojimà apie mo-terá, kuri kadaise buvo iðrinkta Ka-talikø baþnyèios popieþiumi. TamJohanna von Ingelheim, þinoma,turëjo apsimesti vyru.

Moteris, kurios gyvenimas bai-giasi kartu su vyro mirtimi, – indøreþisierës Deepos Mehta filmo„Vanduo“ (LRT, 8 d. 23 val.) herojë.Bûdama septyneriø, ji neteko vyroir buvo iðsiøsta á namus, kur atsi-skyrusios nuo pasaulio gyvena in-dø naðlës. Jos tampa parijomis irleidþia laikà besimelsdamos ir lauk-damos mirties. „Vandens“ veiks-mas prasideda 1938-aisiais, kai ávaldþià ateina Gandhis. Bet filmoherojes maiðtauti paskatina ne jis,o maþoji naðlë – smalsus vaikas, su-jaukiantis atsiskyrëliø gyvenimà.

Reþisierë sako, kad filmà ákvëpëvaikystëje pamatyta naðlë: „Susi-traukusi kaip krevetë, amþiaus ið-dþiovintu kûnu, baltais labai trum-pai nukirptais plaukais, keturiomis

ji piktai ieðkojo kaþko, kà pametëant Gango laiptø. Jos sielvartas bu-vo akivaizdus, nors ji ieðkojo tarppirmøjø ryto piligrimø minios. Nie-kas nekreipë á jà dëmesio, net kaiatsisëdusi ji ëmë verkti, niekas nepa-sistengë rasti to, kà ji pametë.“

„Vandens“, ko gero, nebûtø, jeine vieðas ir aktyvus vieno átakingiau-siø Holivudo prodiuseriø ir „Þvaigþ-dþiø karø“ kûrëjo George’o Luca-so palaikymas.

Átakinga ðiø dienø moteris Ma-donna visà gyvenimà ir pati kovoja,ir palaiko kovojanèias moteris. Ma-donna ir vaidino kine, ir buvo fil-mø herojë, ir pati sukûrë du fil-mus. Pernykðtá jos opusà „Mes. Tikimemeile“ sekmadienio naktá (9 d.23 val.) parodys LNK. Filme sudu-riamos dvi epochos: 1936-øjø Lon-donas ir 1998-øjø Niujorkas.

Londono istorijos herojai yraAnglijos karalius Edvardas VIII,kuris atsisakë sosto ið meilës du-kart iðsiskyrusiai amerikietei WallisSimpson. Niujorko gyventoja ValiVintrop yra nelaimingai iðtekëjusiir asmeninio gyvenimo skausmàmalðina dienas leisdama meno kû-riniø aukcionuose. Èia pasitaiko irVindsoro kunigaikðèiø daiktø. Pa-maþu Vali pradeda suprasti, koksbuvo Wallis gyvenimas ið tikrøjø.

Sakoma, kad Madonna net dve-jus metus skyrë ðiam projektui, kadji itin gerai iðstudijavo garsiosiosporos susiraðinëjimà (laiðkus puo-ðæ ásimylëjëliø inicialai W. E. ir tapooriginaliu filmo pavadinimu), kadMadonna domëjosi aukcionuosepardavinëtais jø daiktais, kad reþi-

sûros jà mokë Guy Ritchie ir Sea-nas Pennas, bet tai neátikina. Iki ðiolnesuprantu, kam Madonnai prirei-kë kino. Kad árodytø, jog ir ji taigali? Kaip kad gali dabar visi?

Man reþisierës snobizmà geriau-sia atspindi darbas su operatoriu-mi. Hagenas Bogdanskis praeitá tu-rëjo filmuoti „Super 8“ kamera, 16mm juosta buvo naudojama inty-mioms akimirkoms, 35 mm – ðiuo-laikiniams epizodams. Pasistengëir juvelyrai: mados namai „Cartieret Van Cleef & Arpels“ kruopðèiaiatkûrë filme vaizduojamos epochospapuoðalus, kostiumams kurti bu-vo pasitelkti net keli mados muzie-jai. Beveik tik uþ paèios Madonnospinigus sukurto filmo premjera ávy-ko Venecijos kino festivalyje. Re-zultatà ávertinsite patys.

Kinas mus vis daþniau moko nie-kuo nepasitikëti. Ypaè vaikais. Jietapo pagrindiniais siaubo filmø per-sonaþais ir kelia siaubà bei grësmæ.Christiano Alvarto filmas „39-oji by-la“ (TV3, 8 d. 23.55) – dar vienavariacija siaubingø vaikuèiø tema.Renée Zellweger vaidina socialinædarbuotojà Emilæ. Ji ásitikinusi, jogmatë tiek daug blogo savo globoti-niø ðeimose, kad jau niekas nebe-galës nustebinti. Bet kartà á Emilësrankas pateko deðimtmetës Lilit by-la. Moteris mano, kad tëvai bandënuþudyti savo vienintelá vaikà. Emilënusprendþia pagyventi kartu sumergaite, kol atsiras tinkama glo-bëjø ðeima. Deja, netrukus mote-ris ásitikins, kad padarë klaidà.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

„Mes. Tikime meile“

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012)

G r u o d þ i o 7 – 1 6

Ðvietimo ir mokslo ministerija kvieèia teikti kûriniusVaikø literatûros premijai gauti

Ðvietimo ir mokslo ministerija kvieèia teikti vaikø literatûros kûrinius, kritikosdarbus, vaikø literatûros ir skaitymo populiarinimo projektus Vaikø literatûrospremijai gauti.

Premija skiriama raðytojams uþ vaikø literatûros kûrinius. Taip pat kultûros,ðvietimo darbuotojams uþ reikðmingiausius darbus populiarinant vaikøliteratûrà ir skaitymà, ugdant estetines kultûros, þmogiðkàsias ir pilietinesvertybes, skleidþiant naujas, originalias kûrybos iniciatyvas.

Premijà sudaro 2 dalys: uþ lietuviø vaikø literatûros kûrinius ir uþ nuopelnuspopuliarinant literatûrà bei skaitymà.

Premijos tikslas – skatinti Lietuvos raðytojus kurti vaikams skirtas knygas,ávertinti ðvietimo, visuomeniniø ar privaèiø ástaigø bei asmenø indëlápopuliarinant vaikø literatûrà ir knygø skaitymà.

Premijos dydis – 100 MGL. Ið jø 60 MGL – uþ nuopelnus vaikø literatûrossrityje (uþ literatûros kûriná / kûrinius) ir 40 MGL uþ nuopelnus vaikø literatûrosir skaitymo populiarinimo srityje (uþ projektus, literatûrines kûrybines akcijas,literatûros kritikos darbus ir kt.). Kartu su premija áteikiamas diplomas.

Kandidatûras premijai gauti turi teisæ siûlyti asociacijos, ðvietimo ástaigos,ðvietimo ástaigø steigëjai, kiti juridiniai asmenys. Kandidatai turi pateiktipastarøjø trejø metø kûrybinës veiklos apraðà, nominuojamø darbø pavyzdþius,kità iliustruojanèià medþiagà.

Siûlymai teikiami ministerijos Komunikacijos skyriui iki gruodþio 31 d.Premijos skyrimo nuostatus galima rasti ministerijos interneto svetainëje:

http://www.smm.lt/konkursai/docs/v_lit_prem/vaiku_liter_premija-isakymas.pdf

Vaikø literatûros premijà 2004 metais ásteigë Lietuvos Respublikos ðvietimoir mokslo ministerija. Ji teikiama kiekvienø metø balandþio 2 dienà –Tarptautinæ vaikø knygos dienà.

Premijos laureatais jau yra tapæ: poetai Martynas Vainilaitis, Ramutë Sku-èaitë, raðytojai Vytautas V. Landsbergis, Vytautë Þilinskaitë, Gintarë Ado-maitytë, Kæstutis Kasparavièius, Gendrutis Morkûnas, Vytautas Raèickas, VioletaPalèinskaitë, literatûrologai Kæstutis Urba, Vincas Auryla, Graþina Skabeikytë-Kazlauskienë, Asta Gustaitienë. Taip pat Ðiauliø apskrities Povilo Viðinskiovieðosios bibliotekos Vaikø literatûros skyriaus vedëja Aldona Ðiaulienë,Nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos Vaikø literatûros centro Informacijosskyriaus vedëja Roma Kiðûnaitë, þurnalas „Rubinaitis“.

Daugiau informacijos: Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistëElona Bagdanavièienë, tel. (8 5) 219 1253

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

nuo 7 d. — paroda „Minios“

„Marðas. Iljos Fiðerio 1964—1953 metø

fotografijos“

Paroda „Apie praeivius ir kaimynus“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Jonas Rustemas — dailininkas ir

pedagogas“, skirta dailininko 250-osioms

gimimo metinëms

Tarptautinë paroda „Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës valdovø ir didikø portretai ið

Ukrainos muziejø“

iki 9 d. — paroda „Petras Rauduvë. Grafika.

1932—1993 m. kûryba“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Paroda „Sveika, jûra! Marinistiniai peizaþai

XVII—XX a. tapyboje“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Paroda „Secesijos mada“ (ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

Paroda „Vytautas Landsbergis — 100 knygø“

Primityviosios tapybos paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „(Kaip að èia patekau). Tapyba Lietuvoje“

Paroda „Panorama 14. Rinktiniai darbai ið

LE FRESNOY meno centro metinës parodos“,

Ðejlos Kameriã personalinë paroda

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Romualdo Poþerskio fotoparoda

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 15 d. — Guntaro Sietiòio (Latvija) kûrybos

paroda „Charakteriai“

Jaunøjø Latvijos menininkø grafikos paroda

„Keisti kaimynai“

Ingos Darguþytës kûrybos paroda „Karelia“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 8 d. — „Artscape“: JAV. Alyson Shotz

paroda „Intervalas“ ir Ievos Mediodia

paroda „Tuðtumos simuliakrai“

iki 8 d. — Ketvirtadienio perþiûra: Richardo

Shofieldo fotografija

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 15 d. — fotografijos konkurso „Debiutas“

paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Bronzos liedinimo simpoziumo paroda

„Skulptoriai skaito Donelaitá“; paroda

„Kristijono Donelaièio „Metai“ medaliuose“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 4

Rièardo Bartkevièiaus paroda „Paprasta kaip

2 x 2“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 11 d. — „Knygos meno paroda 2012“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

nuo 10 d. — metalo meno ir juvelyrikos paroda

„Graþiai gyventi neuþdrausi“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Romualdo Balinsko tapyba

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 9 d. — Gedimino Antano Spûdþio maþo-

sios grafikos paroda

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 16 d. — projektas-instaliacija „Globaliza-

cija. Lokalizacija. Idiotizmas. Absurdas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Vytauto Peèiukonio paroda „Dangaus rojai ir

pragarai þvaigþdynø pasauliuose“

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

Juvelyrikos paroda „Nustebink mane“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 11 d. — dailës festivalio „Menas senuo-

siuose Lietuvos dvaruose 2012“ paroda

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Aloyzo Stasiulevièiaus tapyba

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

nuo 7 d. — G¸rano Andreas Ohldiecko

grafikos paroda „Atspaudai ir kitos klaidos“

iki 9 d. — Saadia Bahat skulptûrø paroda

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Ieðkoti moters“, skirta dailininkiø

Marcës Katiliûtës, Èernës Percikovièiûtës,

Marijos Raèkauskaitës-Cvirkienës ir Domice-

lës Tarabildaitës-Tarabildienës 100-øjø

gimimo metiniø paminëjimui

Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniømuziejusV. Putvinskio g. 64

iki 16 d. — Arûno Vaitkûno (1956—2005)

paroda „Pieðiniai“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 12 d. — Arûno Vaitkûno pieðiniai ir

fotografijos

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 16 d. — Agnës Jonkutës tapybos ir

fotografijos paroda „Neregimøjø atvaizdai“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Daliutës Ivanauskaitës spalvotø lino raiþiniø

paroda „Dedikacija laikui“

iki 14 d. — Algirdo Pakeliûno ir Romualdo

Èarnos paroda ið ciklo „Duetai“

Jolantos Kvaðytës paroda „Kinija — Azijos

tigras“

nuo 7 d. — Valdos Verikaitës stiklo papuo-

ðalø paroda „Spindinèios angelø istorijos“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Lietuvos ir Ukrainos paroda „Nesamo buvimas“

Kristinos Sereikaitës paroda „Esu. Bûsiu“

Mildos Gailiûtës tapybos paroda „Iðtrinta erdvë“

Rolando Marèiaus ir Ryèio Martinionio

tapybos paroda „Atodangos“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø

jubiliejø pasitinkant“

„Rûtø galerija“Danës g. 9

Klaipëdos kraðto auksakaliø cecho paroda

„E pluribus unum“

Ð IAUL IA I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Kalëdinë miniatiûrø paroda „Jau atvaþiuoja

ðv. Kalëda“

nuo 7 d. — Arûno Auguèio kûrybos darbø

paroda „Þuvys, þmonës ir kiti mitologiniai

personaþai“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 15 d. — Vidmanto Zarëkos paroda

„Potekstës“

Lauros Guokës paroda „Sunaikinta visata“

Martos Ivanovos paroda „Kûnas — mûðio laukas“

Projekto „Jaunojo tapytojo prizas 2012“

laureatø paroda

Emilës Pociûtës fotografijø paroda „Balta“

Trakø gatvës galerijaVilniaus g. 100

nuo 8 d. — Eglës Einikytës-Narkevièienës

keramikos paroda „Þaidimas“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras7 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“ (pagal

J. Strausso muz.). Dir. — A. Ðulèys

8 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

9 d. 12, 17 val. — P. Èaikovskio

„SPRAGTUKAS“. Dir. — A. Ðulèys, M. Staðkus

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

7 d. 18.30 — „IR VËL VISKAS BUS GERAI“

(pagal J. Giraudoux pjesæ „Ðajo pamiðëlë“).

Reþ. — C. Grauþinis

8 d. 18.30 — F. Dostojevskio „STEPANÈIKO-

VO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

9 d. 12 val. — „PELENË“. Reþ. — J. Dautartas

12 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

14 d. 17 val. — T. Dorsto, U. Ehler

„NUSIAUBTA ÐALIS“. Reþ. — G. Varnas

Maþoji salë

7 d. 21 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

8 d. 16 val. — „UNË“ (aktorës U. Babickaitës

dienoraðèiø motyvais). Reþ. — B. Mar

9 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

11 d. 19 val. — J. Pommerat „ÐITAS VAI-

KAS“. Spektaklio aut. — V. Kuodytë,

D. Gavenonis

Studija

9 d. 16 val. — T. Kavtaradzës „NAMISËDA“.

Reþ. — G. Tuminaitë-Radvinauskienë

14 d. 19 val. — „POETË (monospektaklis

S. Nëries poezijos ir dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — R. Garuolytë

Vilniaus maþasis teatras7 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

8 d. 18.30 — PREMJERA! Graþiausi meilës

romansai. O. Kolobovaitë (vokalas),

J. Ðervenikas (pianistas)

11 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

12 d. 18.30 — „MEILUÞIS“ (pagal M. Duras

romanà). Scen. aut. ir reþ. — B. Mar

13 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras7 d. 18 val. — A. Juozaièio

„ÐIRDIS VILNIUJE“. Reþ. — J. Vaitkus,

A. Vidþiûnas

8 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

8 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

9 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

(Salë 99)

9 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

11 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

12 d. 18 val. — M. McDonagho

„PAGALVINIS“. Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 18 val. — W. Gombrowicziaus

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 15 d. — Ray Bartkaus paroda „Tapybos

pabaiga“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

Daliaus Regelskio darbø paroda „New York.

One way“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

„IVONA, BURGUNDO KUNIGAIKÐTYTË“.

Reþ. — J. Vaitkus

Rusø dramos teatras7 d. 18 val. — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

8 d. 11, 13 val. — „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. ir scenogr. — O. Lapina

8 d. 18 val. — J.M. Chevret „SVEIKI,

EMIGRANTAI! (SQUAT) “.

Reþ. — M. Poliðèiukas

9 d. 12 val. — „SNIEGUOLË IR SEPTYNI

NYKÐTUKAI“. Reþ. — J. Popovas

9 d. 18 val. — G. Sibleyras „VËJAS TUOPØ

VIRÐÛNËSE“. Reþ. — A. Ðèiuckis

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

8 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

9 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“ (pagal

H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

8 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“

(H.Ch. Anderseno pasakos motyvais).

Reþ. ir dail. — R. Drieþis

9 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasa-

kas). Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvë7, 9 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

PREMJERA! „NËRA LAIKO“ (Naujojo cirko

trupë „Antigravitacija“)

7 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„OFELIJOS“. Reþ. — I. Stundþytë (teatro

laboratorija „Atviras ratas“)

8 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

PREMJERA! „TAVO AKYS MATË MANE“.

Reþ. — K. Þernytë (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë“)

9 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐ-

KA NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„cezario grupë“)

9 d. 13 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„SUPERAGENTAS 000“. Reþ. — A. Gluskinas

(teatras „cezario grupë“)

7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Angelø sodas : romanas / Lurlene McDaniel ; [ið anglø kalbos vertë Vaida Morkûnaitë]. –

Kaunas [i.e. Raudondvaris (Kauno r.)] : Dajalita, [2012] (Kaunas : Indigo print). – 334, [2] p. –

(Meilës romanø lobynas, ISSN 1822-6655). – Tiraþas [1528] egz. – ISBN 978-609-424-

026-3 : [9 Lt 30 ct]

Apetitu nesiskundë : satyriniai eilëraðèiai ir epigramos / Valentinas Èyþas ; [dailininkas

Leonidas Vorobjovas]. – Ðiauliai : Ðiaurës Lietuva, 2012 (Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla-sp.). –

94, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-863-59-5 : [14 Lt]

Atsargiai. Meilë! : romanas / Daiva Vaitkevièiûtë ; [Dalios Karpavièiûtës iliustracijos]. –

Panevëþys : Magilë, 2012 (Vilnius : Spauda). – 228, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 700 egz. –

ISBN 978-9986-956-80-8

Dilgës : romanas / Edmundas Malûkas. – Panevëþys : Magilë, 2012 (Vilnius : Spauda). –

342, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-956-71-6 (ár.)

Insurgentë : [romanas] / Veronica Roth ; ið anglø kalbos vertë Auðra Kaziukonienë. – Vilnius :

Alma littera, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 428, [2] p. – Ciklo “Divergentë” 2-oji knyga. –

Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-0767-6 (ár.) : [26 Lt 77 ct]

Ið antro þvilgsnio : romanas / Jodi Picoult ; ið anglø kalbos vertë Violeta Karpavièienë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 434, [2] p. : diagr. – Tiraþas 4000 egz. –

ISBN 978-609-01-0715-7 (ár.) : [31 Lt 72 ct]

Maironio kelias : skiriama Jono Maèiulio-Maironio 150-meèiui / Lietuvos maironieèiø draugija ;

parengë Eugenijus Urbonas. – Panevëþys : [Panevëþio spaustuvë], 2012 ([Panevëþys] :

Panevëþio sp.). – 271, [1] p., [8] iliustr. lap. : faks., nat., portr., þml. – Tiraþas 600 egz. –

ISBN 978-609-8072-06-8

Monikai reikia meilës : [romanas] / Daiva Vaitkevièiûtë. – Panevëþys : Magilë, [2012] (Vilnius :

Spauda). – 351, [1] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-956-25-9

Purpurinës naktys : [romanas] / Jude Deveraux ; ið anglø kalbos vertë Agnë Ðeibokaitë. –

Kaunas : Jotema, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 365, [2] p. – Tiraþas [2400] egz. –

ISBN 978-9955-13-354-4 (ár.)

Ðokoladinis pabëgimas : romanas / Dorothy Koomson ; ið anglø kalbos vertë Ramunë

Vaskelaitë. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 405, [2] p. – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-609-01-0718-8 (ár.) : [31 Lt 72 ct]

GROÞINË L I TERATÛRA VA IKAMS

Alðis. Mano istorija / Egidija Narmontienë ; [iliustravo Jurgita Bieliakovienë]. – Ðiauliai :

Lucilijus, 2012. – 23, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-32-177-4 : [6 Lt]

Geriausia pasaulyje mamytë! / Eleni Zabini, Susanne Lütje ; vertë Antanas A. Jonynas. –

[Vilnius] : Nieko rimto, [2012] (Spausd. Lenkijoje). – [16] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-609-441-020-8

Hobitas : [apysaka-pasaka] / J.R.R. Tolkien ; ið anglø kalbos vertë Bronë Balèienë. – Vilnius :

Alma littera, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 268, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

609-01-0732-4 (ár.) : [23 Lt 24 ct]

Kalëdø istorija : [romanas] / Marko Leino ; ið suomiø kalbos vertë Viltarë Urbaitë. – Vilnius :

Nieko rimto, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 242, [4] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-

609-441-088-8 (ár.)

Karþygiuko istorija : [pasaka] / Ingrida Vizbaraitë ; iliustravo Marija Smirnovaitë. – Vilnius :

Nieko rimto, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 52, [4] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-441-080-2 (ár.)

Kurmis ir sniego senis / Hana Doskoèilová ; iliustravo Zdenek Miler ; ið èekø kalbos vertë Irena

Aleksaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2012 ([Havlièkùv Brod] : Tiskárny Havlièkùv Brod). – 34, [2] p. :

iliustr. – Virð. ir nugar. aut.: Zdenek Miler, Hana Doskoèilovã. – Tiraþas 3500 egz. – ISBN 978-

609-441-068-0 (ár.)

Linksmø Kalëdø, Juodi : [pasaka] / Rob Scotton ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë ;

iliustracijos autoriaus. – Vilnius : Nieko rimto, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – [34] p. :

iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-089-5 (ár.)

Nykðtukas galvoje : [romanas] / Christine Nöstlinger ; ið vokieèiø kalbos vertë Rûta Jonynaitë ;

iliustravo Jutta Bauer. – Vilnius : Nieko rimto, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 153, [6] p. :

iliustr. – (H.Ch. Anderseno medalis). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-058-1 (ár.)

Ragana Lilë Stebuklø ðalyje : [apysaka] / Knister ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras

Èetrauskas ; iliustravo Birgit Rieger. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). –

129, [5] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-0742-3 (ár.) : [11 Lt 30 ct]

Rudens gërybës : eilëraðèiai vaikams / Emilija Ðulinskienë ; [pieðë Emilija Ðulinskienë]. –

Ðiauliai : Lucilijus, 2012 (Ðiauliai : Lucilijus). – 63, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [150] egz. – ISBN

978-9955-32-179-8 : [5 Lt]

Þiemos eilëraðèiai / [dailininkë Deimantë Rybakovienë]. – Vilnius : Alma littera, [2012] (Vilnius :

Standartø sp.). – 16, [1] p., ásk. virð. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-

609-01-0766-9 : [4 Lt 23 ct]

K A U N A S

Kauno dramos teatras7 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — PREMJERA!

A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

8 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — F. Garcia

Lorcos „PUBLIKA“. Reþ. — G. Varnas (teatras

„Utopia“)

8, 14, 15 d. 18 val. Maþojoje scenoje —

PREMJERA! J. Tumo-Vaiþganto „ÞEMËS AR

MOTERS“. Reþ. — T. Erbrëderis

9 d. 12 val. Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! I. Paliulytës „ASTRIDA“

(A. Lindgren biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

9 d. 15 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal J. Anou-

ilh’aus „Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

11, 12 d. 18 val. Ilgojoje salëje —

A. Èechovo „PALATA“. Insc. aut. ir reþ. —

R. Kazlas

11 d. 19 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

D. Danis „GELBËKIME MEILÆ“.

Reþ. — A. Jankevièius

12 d. 18 val. Maþojoje scenoje — „TETOS“.

Reþ. — J. Javaitis (trupë „Degam“)

12 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — A. Èechovo

„TRYS SESERYS“. Reþ. — R. Tuminas.

13 d. 19 val. Didþiojoje scenoje —

A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“.

Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras7 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

8 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

9 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „VORO

VESTUVËS“. Dir. — V. Visockis

9 d. 18 val. — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — J. Geniuðas

12 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ

SPINDESYS“. Choreogr. ir libreto aut. —

D. Bervingis ir G. Visockis

13 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. —

J. Geniuðas

Kauno maþasis teatras7 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAU-

DONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

8, 15 d. 18 val. „KATYTË „P“. Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras13 d. 12 val., 14 d. 10, 12 val., 15, 16 d.

12, 14 val. — PREMJERA! „KAIP ATPAÞINTI

RAGANÀ?“ Reþ. — A. Rubinovas

13, 14, 15, 16 d. 18 val. — D. Èepauskaitës

„KAVINË „PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras8 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø

muziejuje — „SVEÈIUOSE PAS SKUDURINÆ

ONUTÆ“. Reþ. — E. Þekienë

9, 15, 16 d. 12 val. — PREMJERA! „BALTA

SNIEGO ÞMOGELIUKØ KELIONË“.

Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Þvejø rûmai8, 14 d. 18 val. Þvejø rûmuose —

PREMJERA! M. Matiðiãiaus „MOTERIS BE

KÛNO“. Reþ. — R. Kudzmanaitë, dail. —

M. Jacovskis. Vaidina L. Lukoðius,

N. Sabulytë, V. Leonavièiûtë, R. Pelakauskas,

V. Joèys, A. Raèkauskas (Klaipëdos dramos

teatras)

9 d. 19 val. — „MIRANDA“ (pagal

W. Shakespeare’à). Reþ. — O. Korðunovas

(OKT / Vilniaus miesto teatras)

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras8 d. 18.30 — „SAPNAI APIE BRODVËJØ“

9 d. 13 val. — B. Pavlovskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“

14, 15 d. 18.30 — J. Steino,

J. Bocko, Sh. Harnicko „SMUIKININKAS

ANT STOGO“

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras7 d. 18 val. — PREMJERA! V. Verðulio

„UÞ DURØ“. Reþ. — I. Jarkova

9 d. 12 val. — „BERNIUKAI ÐOKA BREIKÀ“

(pagal V. Raèicko knygà). Reþ. — A. Gluskinas

9 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras9 d. 12 val. — M. Astrachan, A. Þukovskajos

„PIFO NUOTYKIAI“. Reþ. — V. Blëdis

9 d. 18 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

11 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVIEJI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

11 d. 11 val. — PREMJERA! „ANË IÐ

ÞALIASTOGIØ“ (pagal L.M. Montgomeri

romanà). Reþ. — A. Gluskinas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija7 d. 19 val. Birðtono kultûros centre —

Èiurlionio kvartetas, A. Noviko dþiazo

mokyklos vokalinis ansamblis „Color Jazz

(vad. — A. Novikas). Programoje A. Pärto,

P. Vasko, M.K. Èiurlionio, J. Naujalio,

M. Noviko ir kt. kûriniai

8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Di-

dþiojoje salëje, — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Dir. — J. Serovas

(Rusija). Solistai V. Miðkûnaitë (sopranas),

S.S. Lipèius (gitara). Dalyvauja Valstybinio

choro „Vilnius“ vyrø grupë. Programoje

N. Rotos, J. Rodrigo, H. Villa-Loboso kûriniai

9 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — koncertas „Kalëdø belau-

kiant“. Vilniaus jëzuitø gimnazijos jaunimo

miðrus choras „Krantas“ (vad. ir dir. —

L. Abaris). Solistai G. Kirðaitë (sopranas),

I. Kramarevas (trimitas), S. Auglys (muða-

mieji), R. Marcinkutë-Lesieur (vargonai)

9 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

trio „Musica Camerata Baltica“: B. Traubas

(smuikas), V. Kaplûnas (violonèelë),

L. Melnikas (fortepijonas). Dalyvauja aktorë

A. Gregorauskaitë

11 d. 18 val. Ðirvintø kultûros centre —

„Italijos ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-

tës Renesanso dvarø kultûra“. Senosios

muzikos ir ðokio ansamblis „Banchetto

musicale“ (ansamblio vadovë ir koncerto

vedëja J. Mikiðkaitë-Vièienë)

13 d. 18 val. Ðiauliø „Auðros“ muziejaus

Ch. Frenkelio viloje, 16 d. 16 val. Taiko-

mosios dailës muziejuje — kamerinës

muzikos koncertas „G.F. Händelis ir Italija“.

Ansamblis „Musica humana“. Dir. —

A. Vizgirda. Solistai J. Stupnianek (sopra-

nas), I. Misiûra (bosas), U. Èaplikaitë

(fleita), S. Vaitkevièiûtë (fleita)

13 d. 18.30 Kretingos rajono kultûros

centre, — Èiurlionio kvartetas, Ðiauliø

kamerinis orkestras, solistai

V I LN IUS

Kongresø rûmai7 d. 19 val. — A. Di Meola (gitara) ir „World

Sinfonia“: P. Alfonsi (gitara), F. Beccalossi

(akordeonas), P. Kaszas (mušamieji)

9 d. 12 val. — „Kalëdinës giesmës“. Vilniaus

chorinio dainavimo mokykla „Liepaitës“

Muzikos ir teatro akademija7 d. 18 val. J. Karoso salëje — LMTA Koncert-

meisterio katedros studentø koncertas

8, 9 d. nuo 10 val. Didþiojoje salëje — XII

tarptautinis Lietuvos kompozitoriø kamerinës

muzikos atlikimo konkursas

8 d. 21.30 muzikos klube „Tamsta“ —

LMTA Bigband (vad. — L. Mockûnas,

D. Golovanovas), „The Magic Time Orchest-

ra“ (vad. — E. Vedeckas), lindyhopo ðokëjai

10 d. 18 val. Didþiojoje salëje — LMTA

Styginiø instrumentø katedros studentø

koncertas

11 d. 18 val. Didþiojoje salëje — LMTA

Fortepijono katedros studentø koncertas

12 d. 12 val. VDU Muzikos akademijos

Didþiojoje salëje — koncertas, skirtas LMTA

Bendrojo fortepijono katedros 50-meèiui

12 d. 17 val. J. Karoso salëje — LMTA

vagonininkø koncertas. Dalyvauja vargoni-

ninkai V. Geèytë, L. Liamo, R. Mitkus,

I. Morkûnaitë, A. Paèegonytë, D. Raðèinskis,

F. Raðèiûtë bei M. Atminaitë (sopranas),

K. Baleckaitë (fleita), S. Liamo (sopranas),

N. Radënaitë (sopranas), S. Ðukytë (akordeonas)

12 d. 18 val. Didþiojoje salëje — LMTA

Meno doktoranto J. Juozapaièio (altas)

koncertas. Taip pat dalyvauja D. Juozapai-

tienë (altas), D. Stulgytë (fortepijonas)

13 d. 18 val. Didþiojoje salëje — XII tarp-

tautinio Lietuvos kompozitoriø kamerinës

muzikos atlikimo konkurso laureatø koncertas

13 d. 18 val. Kongresø rûmø Kamerinëje

salëje — Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø

mokyklos puèiamøjø ir muðamøjø instrumen-

tø skyriaus moksleiviø koncertas

Lietuvos muzikø rëmimo fondas7 d. 11 val. Pakruojo kultûros centre, 7 d.

17 val. Linkuvos baþnyèioje — I. Milkevièiûtë

(sopranas), J. Karaliûnaitë (sopranas),

A. Malikënas (baritonas), S. Rubis (smui-

kas), A. Vizbaras (fortepijonas), V. Juodpusis

(muzikologas)

S. Vainiûno namuose

11 d. 17 val. — Vilniaus J. Tallat-Kelpðos

konservatorijos dainavimo klasës mokiniai

12 d. 17 val. — Vilniaus Karoliniðkiø muzikos

mokyklos mokytojos ekspertës V.M. Zabro-

daitës fleitos klasës mokiniai

9 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës

muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai

Ðv. Jonø baþnyèia8 d. 19 val. — projektas „Klasika visiems“.

W.A. Mozarto „Requiem“ atlieka Vilniaus

universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“,

„Pro musica“ (vad. — R. Gelgotienë), VU

kamerinis orkestras (vad. — P.B. Koncë),

solistai G. Davidèuka (sopranas, Latvija),

N. Petroèenko (mecosopranas), M. Zimkus

(tenoras), N. Masevièius (bosas) ir per

pustreèio ðimto uþsiregistravusiø dalyviø.

Dir. — R. Gelgotienë

Ðv. Kotrynos baþnyèia8 d. 18 val. — Vilniaus miesto savivaldybës

choras „Jauna Muzika“ (vad. — V. Augusti-

nas), A. Noviko dþiazo mokyklos vokalinë

grupë „Color Jazz“ ir kvartetas „Mini Jazz“,

E. Ðpokaitës baleto mokykla, Vilniaus Naujo-

sios Vilnios muzikos mokyklos puèiamøjø

instrumentø orkestras ir solistai, Kelmës raj.

Tytuvënø gimnazijos meno skyriaus vokalinis

ansamblis, birbynininkas L. Vaitkus, Julijos ir

Kristinos kankliø duetas

Piano.lt salë12 d. 19 val. — „5 vakarai su V. Tarasovu“.

J. Cage’o 100-osioms gimimo metinëms.

A. Liubimovas (fortepijonas, Rusija),

V. Tarasovas (perkusija)

13 d. 19 val. — S. Zubovienë (fortepijonas),

R. Zubovas (fortepijonas)

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubas7 d. 17 val. — raðytojo J. Uþurkos sukaktu-

vinis vakaras

10 d. 17.30 — A. Marèëno autorinis kûrybos

vakaras „Iðtrupëjusiose dievø taupyklës

erdvëse“. Kartu su autoriumi dalyvauja

literatûros kritikas V. Sventickas, literatûrolo-

gë V. Daujotytë, poetas D. Petroðius

13 d. 17 val. — A. Buèio knygos „Seniausios

lietuviø literatûros istorija ir chrestomatija“

pristatymas. Dalyvauja A. Buèys, literatûro-

logas P. Braþënas, knygos redaktorë

O. Gudþiûnienë

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. gruodþio 7 d. | Nr. 44 (1012)

G r u o d þ i o 7 – 1 3

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Debesø þemëlapis ***Kadaise broliai Andy ir Larry Wachowski sukûrë „Matricà“ ir juos

uþgriuvo nepaprasta sëkmë. Praëjo ne vieni metai, Larry pakeitë lytá irtapo Lana. Prie Wachowski dueto prisijungë vokieèiø reþisierius TomasTykweris, kad ágyvendintø vienà brangiausiø Europos kino idëjø – ekra-nizuotø tam tikruose sluoksniuose labai populiarø Davido Mitchelloromanà. Filmas buvo sumanytas kaip monumentalus pasaulio kompen-diumas. Aktoriai Tomas Hanksas, Halle Berry, Hugo Weavingas, BenasWhishaw, Jamesas D’Arcy èia vaidina po kelis vaidmenis, keièia kostiu-mus, veidus ir lytis, perðoka ið vieno amþiaus á kità, nuo komedijos priefilm noir ir mokslinës fantastikos. Jie – tarsi archetipø ásikûnijimai –meiluþiai, tiesos ieðkotojai, manipuliuotojai, maiðtininkai. Pasak filmokûrëjø, gyvename tam, kad suvaidintume kaþkieno anksèiau paraðytàvaidmená, o mirðtame, kad atgimtume nauju pavidalu, kuris taip pat yrakaþkieno atspindys. Taèiau filosofinës autoriø ambicijos netrunka pa-virsti spalvingu þmoniø ir ávykiø kaleidoskopu. Filmas þavi atskirø detaliøar scenø, vaidmenø lygmenyje. Tai – lyg kartais visai gerø, þaviø ir novato-riðkø filmukø rinkinys, deja, prislëgtas pretenzingos visumos (Vokietija,Honkongas, JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Dþiunglës **Populiarios rusø televizijos þvaigþdës Sergejus Svetlakovas ir Vera Breþ-

neva vaidina ðeimos krizës iðtiktà ðeimà. Kartà susipykæ, jie iðsirengia áegzotiðkà kelionæ. Pykstasi jie ir keliaudami, todël galø gale atsidurianegyvenamoje saloje. Bet, uþuot kovojusi uþ iðlikimà, pora ir toliau aiðki-nasi santykius. Netrukus paaiðkëja, kad sala vis dëlto gyvenama, o èiabu-viai – labai karinga gentis. Ðiam Aleksejaus Voitinskio ir panaðiems fil-mams rusø kritikai nukalë terminà „liaudiðkas kinas“. Jie teisûs, nesmasinë kultûra ir sëdint kino teatro salëje prieinama plaèiausiems þiûro-vø sluoksniams, o tikro opiumo masëms galima gauti ne tik ið televizo-riaus (Rusija, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Karaliðkas romanas ***Puoðnus ir gerai Madso Mikkelsono, Mikkelio Boe Folsgarardo, Ali-

cios Vikander, Davido Denciko suvaidintas istorinis filmas nukels á XVIIamþiaus Danijà. Uþ karaliaus Kristiano VII rezidencijos fasado slypidaug paslapèiø. Jaunutë jo þmona Karolina tikëjosi meilës, bet atvykusi árûmus rado infantiliðkà, gal ne visai psichiðkai sveikà jaunuolá, kuris pa-simëgaudamas visus ðokiruoja savo elgesiu. Karalius domisi teatru irmoterimis. Danijoje klesti cenzûra, tad jauna karalienë net negali skaitytimëgstamø knygø. Vienintelë galimybë pabendrauti su protingu ir iðsila-vinusiu paðnekovu – susitikimai su vokieèiu gydytoju Strunze. Jis – tikrasApðvietos epochos þmogus. Laisvës idëjos ir noras vykdyti reformassuartina karalienæ ir gydytojà. Bendros idëjos suþadina ir aistrà. Strun-dzës átaka karaliaus rûmuose vis auga, kartu su karaliene jie pradedapolitines reformas, visiems laikams pakeitusias Danijà. Taèiau meiluþiølikimas buvo nepavydëtinas. Nikolajaus Arcelio filmas ðiemet Berlynokino festivalyje apdovanotas prizais uþ geriausià scenarijø ir geriausiamaktoriui (Danija, Ðvedija, Èekija, Vokietija, 2012). (Vilnius)

Ðirdþiø ëdikas ***Futbolo þvaigþdë ir tiesiog patrauklus vyras ásidarbina vaikø futbolo

komandos treneriu. Nuo to akimirkos jis tampa ne tik vaikuèiø, bet ir jømamyèiø susiþavëjimo objektu. Pagrindiná vaidmená suvaidinusiam Ge-rardui Butleriui, matyt, nusibodo demonstruoti tik geleþinius raumenis.Jis nusprendë árodyti, kad turi ðio to ir daugiau. Gabriele Muccino filmetaip pat vaidina Jessica Biel, Catherina Zeta-Jones, Uma Thurman (JAV,2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis7—11 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 11.20,

13.45, 16.15, 19, 21.55; 12, 13 d. — 11.20,

13.45, 16.15, 21.55

7 d. — Virð ástatymo (JAV) — 18.15, 21 val.;

8—13 d. — 11.30, 15, 18.15, 21 val.

7—12 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (3D,

JAV, N. Zelandija) — 18, 22 val.

8 d. — G. Verdi „Kaukiø balius“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19.55

8 d. — „Bekelës filmø festivalis 2013“ — 10 val.

7, 9—11 d. — Legendos susivienija (3D, JAV) —

11.10, 13.30, 16.10, 17.55; 8, 12 d. — 11.10,

13.30, 16.10; 13 d. — 11.10, 13.30

7—13 d. — Legendos susivienija (JAV) — 11.45,

14.15, 16.45, 19.15, 21.30; Brëkðtanti auðra.

2 dalis (JAV) — 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

7 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Singapûras, Honkongas) — 17.45, 21 val.;

8, 9 d. — 11.20, 14.30, 17.45, 21 val.;

10—13 d. — 14.30, 17.45, 21 val.

7, 10—13 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 15,

18.20, 21.15; 8, 9 d. — 12, 5, 18.20, 21.15

7, 10—13 d. — Karaliðkas romanas (Danija,

Ðvedija, Èekija, Vokietija) — 15.20, 18.30,

21.35; 8, 9 d. — 12.20, 15.20, 18.30, 21.35

7—11 d. — Dþiunglës (3D, Rusija) — 18.45,

21.15; 12, 13 d. — 18.45

7—13 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 11, 13.20

7, 9, 10, 11 d. — Frankenvynis (3D, JAV) —

15.45, 20.20; 12, 13 d. — 15.45

7, 8 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 13.40;

9 d. — 11.40

7, 9—13 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV) — 15.50,

20.30; 8 d. — 20.30

7, 9—13 d. — Legendos susivienija (JAV) —

14.05, 18.40 (originalo k.)

7, 9—13 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 16.20,

20.45; 8 d. — 20.45

7, 9—13 d. — Septyni psichopatai (D. Britani-

ja) — 18.10

Forum Cinemas Akropolis7—13 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 10.45,

13, 15.15, 18.15, 21 val.

7 d. — Virð ástatymo (JAV) — 19, 21.30; 8—

13 d. — 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30

13 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (3D, JAV,

N. Zelandija) — 17, 21 val.

7—13 d. — Dþiunglës (Rusija) — 12, 14.45,

16.45, 19.15, 21.45

7—12 d. — Dþiunglës (3D, Rusija) — 20.15

7—13 d. — Legendos susivienija (JAV) — 11.45,

14, 16.15, 18.30; 7—12 d. — Legendos

susivienija (3D, JAV) — 10.15, 12.30, 15,

17.45; 13 d. — 10.15, 12.30, 15 val.

7, 11, 12 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija,

JAV, Singapûras, Honkongas) — 17.30, 20.45;

8—10, 13 d. — 11, 14.30, 17.30, 20.45

7—13 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

15.45, 18.45, 21.20

7—12 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 10.30, 12.45, 15.30; 13 d. — 10.30,

12.45; 7, 10—13 d. — Monstrø vieðbutis

(JAV) — 13.30; 8, 9 d. — 11.30, 13.30

7—10, 13 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) —

18, 21.10; 7—13 d. — Pragaras rojuje (JAV,

Ispanija) — 20.30

„Skalvijos“ kino centrasM. Antonioni filmø retrospektyva

7 d. — Riksmas (Italija, JAV) — 19 val.; 13 d. —

18.30

7 d. — Naktis (Italija, Prancûzija) — 21.10;

10 d. — 17.10

8 d. — Nuotykis (Italija, Prancûzija) — 15.40;

10 d. — 19.30

8 d. — Uþtemimas (Italija, Prancûzija) —

18.20; 12 d. — 21 val.

8 d. — Vienos meilës kronika (Italija) — 20.50

9 d. — Draugës (Italija) — 16.50

9 d. — Fotopadidinimas (D. Britanija, JAV) —

18.50; 11 d. — 20.50

9 d. — Moters identifikacija (Italija, Prancû-

zija) — 21 val.; 12 d. — 18.40

11 d. — Profesija — reporteris (Italija, Ispani-

ja, Prancûzija) — 18.30; 13 d. — 20.40

7 d. — Vãclavo Havelo atminimo vakaras.

Iðëjimas (Èekija) — 17 val.

9 d. — Tabu (Portugalija, Brazilija, Prancû-

zija, Vokietija) — 14.50; 10 d. — 15 val.

(seansas senjorams); 12 d. — 16.40

11 d. — Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) —

17.10; 13 d. — 17.10

8 d. — Yp! (Nyderlandai) — 14 val.

9 d. — Kukis gráþta (Èekija) — 13 val.

Pasaka7, 8 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 22 val.; 9 d. —

19.30; 10 d. — 18 val.; 13 d. — 15 val.

7 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (Danija) —

18.30; 8 d. — 19 val.; 9 d. — 17 val.; 10,

12 d. — 20.30; 11 d. — 18.15

7 d. — Pokalbiai rimtomis temomis (reþ.

G. Beinoriûtë) — 17.30; 9 d. — 18 val.

7 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) —

19 val.; 8 d. — 21.45; 9 d. — 18.30; 10 d. —

21 val.; 11 d. — 21.15

7 d. — Dviraèiais per Altajø (reþ. A. Gurevi-

èius, dok. f.) — 21 val.; 8 d. — 19.15; 9 d. —

21 val.

8 d. — Prie jûros (Meksika) — 16 val.; 13 d. —

15.30

8 d. — Septyni psichopatai (D. Britanija) —

17.30; 9 d. — 21.30; 10 d. — 20 val.; 11 d. —

18 val.; 12, 13 d. — 21 val.

8 d. — Kazino apiplëðimas (JAV) — 20 val.;

11 d. — 21 val.; 12, 13 d. — 19 val.

8 d. — Paranormanas (JAV) — 17 val.; 9 d. —

16 val.

8 d. — Pabandom ið naujo (JAV) — 21.30;

11 d. — 20.30; 13 d. — 17 val.

8 d. — Sviestas (JAV) — 17.15; 9 d. — 16.30;

10 d. — 18.30; 12 d. — 21.15; 13 d. — 20.45

9 d. — Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas (Rusija) —

15 val.; 13 d. — 16 val.

9 d. — Pragaras rojuje (JAV, Ispanija) —19.15;

10 d. — 18.15

9 d. — Jos (Prancûzija, Lenkija, Vokietija) — 21.15

9 d. — sveèiuose „Indigo Textile“ — 14 val.

12 d. — Sniego karalienë (Ðiaurës ðaliø kino

klubas) — 17 val.

12 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.

13 d. — Pusbroliai (Ispanija) — 21.15

Ozo kino salë7 d. — Kelionë á vandenyno gelmes. Sugráþi-

mas (Austrija, D.Britanija, Vokietija) — 16 val.

7 d. — Viskas, kà myliu (Lenkija) — 18 val.;

11 d. — 16 val.; 8 d. — Jûrø dinozaurai

(D. Britanija, Prancûzija) — 16 val.

8, 12 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 18 val.

11 d. — Valandos (D. Britanija, JAV) — 18 val.;

13 d. — 16 val.; 12 d. — Coco prieð Chanel

(Prancûzija) — 16 val.; 13 d. — 18 val.

K A U N A S

Forum Cinemas7, 8 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 11.15,

13.45, 16, 17.45, 20.30, 23 val.; 9—13 d. —

11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30

7, 8 d. — Virð ástatymo (JAV) — 13, 15.30,

18.15, 21, 23.30; 9—13 d. — 13, 15.30, 18.15,

21 val.

13 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (3D, JAV,

N. Zelandija) — 17, 21 val.

11 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) — 17.40

8 d. — G. Verdi „Kaukiø balius“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19.55

7, 9—12 d. — Legendos susivienija (3D,

JAV) — 10.30, 12.45, 15.15, 17 val.; 8 d. —

10.30, 12.45, 15.15; 13 d. — 10.30, 12.45

7—10, 12, 13 d. — Legendos susivienija (JAV) —

11.30, 13.30, 15.45, 18 val.; 11 d. — 11.30,

13.30, 15.45

7—13 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Singapûras, Honkongas) — 11, 14.15, 17.30,

20.45

7, 9—12 d. — Dþiunglës (3D, Rusija) — 14.45,

19.15, 21.30; 8, 13 d. — 14.45

7—13 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

14, 18.45, 21.15

7, 8 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV) — 20, 22,

23.59; 9—13 d. — 20, 22 val.

7, 10—13 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 10.15;

8, 9 d. — 10.15, 11.45

7—13 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 10.45, 12.30

7, 8 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 16.30,

23.45; 9—13 d. — 16.30

7—13 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 18.30,

21.45

Romuva7, 13 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 19 val.;

9 d. — 14 val.

7 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (Italija, JAV) — 20.30

Cinamonas13 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (3D, JAV,

N. Zelandija) — 19.30

7—13 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 12.15, 14.30,

16.45, 19, 21.15

7—11 d. — Legendos susivienija (3D, JAV) —

12.45, 15, 17.15, 19.30; 13 d. — 12.45, 15,

17.15; 7—11, 13 d. — Legendos susivienija

(JAV) — 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45

7—13 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Singapûras, Honkongas) — 11.15, 14.45, 18.10,

21.35

7—12 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

15.30, 18.00, 20.30; 13 d. — 15.30

7—11, 13 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 10.45; 12 d. — 10.45, 15, 17.15

7—11 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 20.45,

21.45; 12 d. — 20.45

12 d. — Monstrø vieðbutis (3D, JAV) — 12.45

7—11, 13 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 11.30,

13.30; 12 d. — 11.30, 13.30, 16.15

12 d. — Pagirios Tailande (JAV) — 18.30

12 d. — Ðokis hip-hopo ritmu. Revoliucija

(3D, JAV) — 19.30

12 d. — Dþokas (JAV) — 12, 14.15

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas7—13 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 11.30,

14, 16.45, 19.15, 21.45

7 d. — Virð ástatymo (JAV) — 19, 21.30; 8—

13 d. — 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30

13 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (3D, JAV,

N. Zelandija) — 17, 21 val.

7—13 d. — Legendos susivienija (3D, JAV) —

10.15, 12.45, 15.45, 18.15; Legendos

susivienija (JAV) — 10.30, 12.30, 14.30;

Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) — 13.15, 16,

18.45, 21.15; Dþiunglës (Rusija) — 16.30,

18.30, 20.30; 7—12 d. — Dþiunglës (3D,

Rusija) — 15.30, 22 val.; 7—12 d. — Debesø

þemëlapis (Vokietija, JAV, Singapûras,

Honkongas) — 12, 18, 20.45; 13 d. — 12,

20.45

8, 9 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 11 val.

„Debesø þemëlapis“