Odė mokslui, 2013 balandis

2013 m. balandis Nr. 1 (5)

Reportažas iš geriausių 2012 m. disertacijų apdovanojimų.

3-ame psl.

Mokslo naujienos Lietuvoje ir Pasaulyje. Lietuva turės nuosavą palydovą!

6-ame psl.

Naujas LJMS pirmininkas Ramojus Reimeris: “tikiuosi, kad kadenciją ženklins sąjungos aktyvumas ir kryptingumas...”

4-ame psl.

Pokalbis su Povilu Kavaliausku, kurį

2011 m. ES mokslo bendruomenė titulavo

geriausiu jaunuoju mokslininku.

7-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji,

Šie metai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai išskirtiniai – visai netrukus, gegužės 12 dieną, organizacija švęs dešimties metų jubiliejų nuo jos oficialaus įregis-travimo juridinių asmenų registrų centre datos. Tai netrumpas laiko tarpas, per kurį sąjunga augo, plė-tėsi, vystė savo veiklą. Nuo dešimties steigėjų 2003 metais šiandien narių skai-čius išaugo iki 230-ties, kadaise pradėti organizuoti renginiai pa-mažu tapo tradiciniais, intensy-viai vykdoma projektinė veikla. Šiandien sąjunga vienija narius beveik iš visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Dauguma na-rių yra doktorantai ir mokslo dak-tarai, tačiau glaudžiai bendrauja ir su jaunesniais tyrėjais, mokslu besidominčiais moksleivais, paty-rusiais mokslininkais. LJMS bendruomenė yra labai įvairi ir atvira visiems, be-sidomintiems ir užsiimantiems moksliniais tyrimais. Visų pirma – LJMS siekia sudaryti palankes-nes sąlygas vykdyti aukštos koky-bės mokslinę veiklą, atitinkamai kurdama tam reikiamas sąlygas bei burdama ir vienydama moks-lo bendruomenę, o taip pat popu-liarina mokslą, taip skatindama plačiąją visuomenę labiau domėtis

moksliniais tyrimais. Džiugu, kad sąjunga ne tik gyvuoja, bet ir aktyviai veikia, sukurdama erdvę jauniesiems ty-rėjams save išreikšti ir realizuoti savo idėjas. Viena idėjų – leisti savo laikraštį, jame supažindin-ti visus su naujausia organizaci-jos veikla, artimiausiais įvykiais mokslo pasaulyje, įdomia infor-macija, o taip pat – suteikti gali-mybę patiems pasireikšti. Šiame numeryje susipa-žinsite su Povilu Kavaliausku, 2011 metais pripažintu geriausiu ES jaunuoju mokslininku. Taip pat sužinosite konkurso „Geriau-sios disertacijos 2012” rezultatus, trumpai jus supažindinsime su ba-landžio mėn. pagrindine veikla. Parengėme ir keletą naujų skyrelių. Rubrikoje „Verta“ patei-kėme informaciją apie tai, ką ver-tėtų perskaityti, kur apsilankyti. Kitoje rubrikoje – „Veidai“ – kas mėnesį jus supažindinsime su ži-nomomis asmenybėmis, svarbiau-siais jų darbais ir pasiekimais. Kviečiame prie šio laikraš-čio prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje, prisidėda-mi prie kitų leidinio numerių at-siradimo. Galite redakcijai siūlyti vertas dėmesio naujienas ar atsiųs-ti informaciją apie būsimus rengi-nius, parodas, perskaitytas knygas ir kitus įdomius dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pa-sidomėti ir kitiems tyrėjams. Norėčiau padėkoti visai re-dakcijai ir kūrybinei grupei, prisi-dėjusiems prie šio ir būsimų leidi-nio numerių atsiradimo. Tikiuosi, kad šis leidinys taps mėnesiniu, jame bus nuolat įamžinama LJMS istorija ir naudinga bei aktuali in-formacija.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Vilma Petrikaitė

Laikraštis

„Odė mokslui“

leidžiamas pagal LJMS

vykdomą paprojektį

„Lietuvos jaunųjų

mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų

stiprinimas“. Šį

paprojektį finansuoja

Lietuvos Respublikos ir

Šveicarijos Konfederaci-

jos bendradarbiavimo

programos, kuria siekia-

ma sumažinti ekono-

minius ir socialinius

skirtumus išsiplėtusioje

Europos Sąjungoje,

“Nevyriausybinių

organizacijų fondas”.

32013 m. balandis Nr. 1(5)

Karšta tema

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 26 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti ge-riausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų di-sertacijų autoriai. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septintus metus iš eilės. Sakydama sveikinimo kalbą, LR Preziden-tė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad globaliame pa-saulyje „mokslas tik dėl mokslo“ tampa nebereika-lingas. Tam, kad atitiktų dabarties reikalavimus ir galėtų konkuruoti tarptautiniu lygiu, mokslininkai turi jausti visuomenės ir ekonomikos poreikius bei pasiūlyti efektingus sprendimus. Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos autorė Gražina Rapolienė („Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvo-je“), fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autorė Zita Liutkevičiūtė („DNR citozino metiltransferazių reakcijos, neda-lyvaujant kofaktoriui”), disertacijos aplinkosaugos tema autorė Eglei Zuokaitė („Kompostuojamo nuo-tekų dumblo tyrimai ir dujinių emisijų mažinimo būdai“) apdovanoti rėmėjų prizais ir premijomis. Iškilmių metu pagerbti ir kiti į antrą kon-kurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai biochemikas Giedrius Gasiūnas, fizikas Vytautas Juk na, matematikai Jonas Jankauskas ir Aivaras No-vikas, medžiagų inžinerijos mokslų daktaras Paulius Gečys, filologė Dainora Maumevičienė ir psicholo-gė Aurelija Stelmokienė. Visiems laureatams iškil-mių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai. Pažymėtina, kad labai gerai buvo ekspertų įvertinta J.Jankausko disertacija. Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai. Pretendentai į LJMS apdovanojimus už ge-riausias 2012 metais Lietuvoje apgintas disertacijas paaiškėjo kovo 9 d. pirmojo atrankos etapo verti-nimo komisijos posėdyje. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta beveik aštuoniasdešimt disertacijų.Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojų komisijos nariais.

Konkurso rėmėjai:DNB bankas, AB „TEO“, UAB „Kardiolita“, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės fondas.

Iškilmingai pagerbti geriausių 2012 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 26 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septintus metus iš eilės.

LMT Pirmininkas Eugenijus Butkus, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir LJMS vadovas Ramojus Reimeris

Geriausių disertacijų konkurso laureatai pagerbti LR Prezidentūroje

LJMS nariai

Eugenijaus Kero nuotraukos

4 ODĖ MOKSLUI

Pokalbis su naujuoju LJMS pirmininku Ramojumi Reimeriu

Balandžio 13 dieną Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininku išrinktas Mykolo Romerio universiteto strateginio valdymo katedros doktorantas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) inova-cijų politikos analitikas Ramojus Reimeris. Ta proga kalbiname Ramojų apie jo planus, mintis bei apsisprendimą vadovauti jau-nuosius mokslininkus bei tyrėjus vienijančiai organizacijai.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariu esate jau trečius metus, ar pamenate, kokių lū-kesčių bei aplinkybių vedinas atkeliavote į šią organizaciją?

Pirmą kartą su LJMS susipažinau mokslo populiarinimo renginyje. Tuo metu dėsčiau universitete, atsirado bendraminčių diskusijai apie peda-goginio personalo darbo sąlygas ir mokslinius siekius, apie studentų pa-sirengimą studijuoti aukštojoje moky-kloje. Susitikimų ir diskusijų pagrindu gan greitai įsitraukiau į sąjungos vei-klas, bendrų interesų laukas išsiplėtė, buvau aktyvus ir tapau tarybos nariu.Kodėl ir kaip gimė mintis imtis dides-nės atsakomybės jaunųjų mokslininkų sąjungoje? Su kokiomis idėjomis ir pla-

nais perimate šios organizacijos vairą?

Jau kelis metus jaučiau tarybos ir pirmininkės palaikymą. Neslėpsiu – tapti pirmininku buvo kiek netikėtas sprendimas, jį priėmiau ne aš vienas, o visi visuotiniame susirinkime daly-vavę sąjungos nariai.

Kokius pačius pirmuosius darbus savo darbotvarkėje matote kaip LJMS pir-mininkas?

Vienas pagrindinių uždavinių – di-dinti organizacinį sąjungos aktyvumą į veiklas įtraukiant narius. Nors turi-me apie 230 tikrųjų narių, tik dalis jų dalyvauja sąjungos renginiuose, dis-kusijose ir veiklose.

Kaip manote, ko labiausiai šiandien trūksta Lietuvos jauniesiems moksli-ninkams, su kokiais kasdieniais rūpes-čiais jie susiduria?

Manau, kad trūksta ne tik fizinių daly-kų, tokių kaip geresnė infrastruktūra,

prieinami ir kokybiški mokslo ir studi-jų ištekliai, patrauklios jaunųjų tyrėjų darbo vietos, bet ir moralinių dalykų – pasitikėjimo savimi, tikėjimo Lietu-vos mokslo ir studijų sistemos ateities perspektyva, noro įsilieti į pasaulinį mokslininkų tinklą. Šiuos dalykus itin sunku suformuoti, jie nėra nuperkami už Europos Sąjungos struktūrinių fon-dų lėšas kaip kompiuteriai ar mikros-kopai. Tikiu, kad sąjunga gali padėti spręsti šias problemas.

Ar turite receptų, kaip jas spręsti?

Žinoma, tačiau tai kompleksinės problemos. Kalbant apie jaunuosius mokslininkus, turbūt pirmiausiai jiems reikėtų būti drąsesniems, labiau orientuotiems į visuomenę nei į savo aukštojo mokslo instituciją ir jos tai-sykles, kurios dažnai yra nevienodos lyginant senbuvius ir jaunimą. Visa sistema turėtų pradėti veikti šiek tiek kitaip, gal tinkamiausias žodis būtų - laisviau. Nėra abejonės, kad visi daly-viai siekia aukštojo mokslo kokybės, kuri turi virsti inovacijomis, tačiau gal naudojami būdai pasiteisina ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Kokia Jūsų asmeninė idealios jaunuo-sius mokslininkus vienijančios organizacijos vizija?

Tai yra organizacija, kurios nariai turi galimybes tobu-lėti, kurti ir save realizuoti.

Organizacija vadovaujasi vertybėmis, kurios yra vienodai suvokiamos visų narių - jos yra organizacijos genetinis kodas.

Įsivaizduokite savo kadencijos pabaigą. Kokius Jūsų inicijuotus pokyčius LJMS veikloje galima būtų įrašyti į šios orga-nizacijos istoriją?

Tikiuosi, kad kadenciją ženklins są-jungos aktyvumas ir veiklos kryptin-gumas, tačiau per metus įgyvendinti pokyčius, kurie įeitų į istoriją, yra la-bai ambicinga.

Ramojus Reimeris: “tikiuosi, kad kadenciją ženklins sąjungos aktyvu-

mas ir veiklos kryptingumas”

2012 07 The right to research coalition. R.Reimeris-pirmas iš kairės


LJMS pradeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfede-racijos bendradarbiavimo progra-mos lėšomis remiamą paprojektį, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos jaunuosius mokslininkus vienijan-čios organizacijos bei jos narių ins-titucinius gebėjimus, plėtoti Lietu-vos jaunųjų mokslininkų sąjungos, kaip mokslininkų ir kitų tyrėjų tin-klo, veiklą.

Pasak V. Petrikaitės, LJMS institucinių gebėjimų stiprinimo paprojektį sudarys

gana daug skirtingų veiklų, kurios leis identifikuoti LJMS narių lūkesčius, plė-toti diskusiją apie organizacijos tapatybę, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją, plėtoti Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų partnerystę, dalijantis gerą-ja patirtimi mokslo politikos formavimo ir finansų pritraukimo srityse. Taip pat paprojekto laikotarpiu planuojama or-ganizuoti mokomąsias stovyklas, kurių metu tiek Lietuvos, tiek užsienio moks-lininkai pristatys savo mokslinę veiklą, ieškos galimybių inicijuoti bendrus tarp-disciplininius tyrimus.

„Bendravimas su užsienio jauniesiems

mokslininkams atstovaujančiomis orga-nizacijomis – labai vertinga patirtis ne tik perimant organizacinę patirtį, bet ir siekiant įgyvendinti vieną iš svarbiausių LJMS tikslų - sukurti tarpdisciplininę ir tarpinstitucinę Lietuvos jaunųjų moksli-ninkų ir tyrėjų bendruomenę, kurios na-riai būtų visų mokslo sričių mokslinin-kai, doktorantai bei mokslo darbuotojai, taip pat - Lietuvos mokslininkai, dirban-tys užsienyje ar verslo sektoriuje, vienija-mi bendrų vertybių, siejami ir formalių, ir neformalių ryšių“, - teigia V. Petrikaitė ir akcentuoja, kad jaunųjų mokslininkų kartos vienijimas vertybiniu pagrindu taptų proveržiu visai nauja jėga dalyvauti formuojant šalies mokslo politiką.

Tačiau, anot V. Petrikaitės, tai nėra pa-prastas ir trumpalaikis procesas, todėl ir investicijos į organizacijos narių gebėji-mus, įgūdžius, institucinį stiprinimą bei atstovavimo ir aktyvumo kultūros ben-druomenėje ugdymą reikalauja nuose-klaus ir tęstinio darbo.

Balandžio 9 d. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo min-istru prof. Dainiumi Pavalkiu. Susi-tikimo metu aptartos problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos jaunie-ji mokslininkai, dirbdami mokslinį darbą.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir doktorantų socialinėms garantijoms ap-tarti, akcentuojant probleminius atvejus, kada tyrėjai nėra įdarbinami ir išeidami motinystės/tėvystės atostogų negali tikėtis socialinių išmokų. Taip pat buvo kalbama apie mokslo slėnių ateitį, jų paskirtį bei galimybes. Jaunieji mokslininkai taip pat akcentavo podoktorantūros stažuočių naudą ir siūlė tęsti finansavimą šiai programai. LJMS nuomone, tai puiki galimybė jaunajam mokslininkui apsigynus disertaciją išbandyti savo jėgas naujoje mokslinių tyrimų tematikoje, įgyti naujos patirties ir kartu išmokti planuoti tyrimams skiriamas lėšas.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga siekia aktyviau vienyti jaunąją mokslininkų kartą

LJMS naujienosLJMS susitiko su

Švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. ŠMM archyvo nuotrauka.

LJMS pradeda įgyvendinti Lietuvos Respub-likos ir Šveicarijos Konfederacijos bendra-darbiavimo programos lėšomis remiamą paprojektį

6 ODĖ MOKSLUI

Lietuvos pažanga inovacijų srityje – viena didžiausių ES

Lietuva, taip pat Estija ir Latvija praėjusiais metais padarė didžiausią pažangą inovacijų diegimo srityje. Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę ir yra viena iš nuosaikių novatorių, kurių rezultatai nesiekia ES vidurkio. Palyginti su praėjusiais metais, bendrai ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, rodo 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė. Stipriosios Lietuvos pusės yra žmogiškieji ištekliai, finansavimas bei rėmimas. Santykinės silpnosios jos pusės – mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinės nuosavy-bės srityje. Lietuvos augimo rodikliai Bendrijos pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje veikloje srityje yra di-džiausi iš visų ES valstybių narių. Didelis augimas pastebimas ir inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra, iš-laidų, Bendrijos prekės ženklų ir licencijų bei patentų pajamų užsienyje srityje. Suvestinėje taip pat akcentuojama, kad paly-ginti su praėjusiais metais, nors ir tęsėsi ekonomikos krizė, ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, tačiau išaugo inovacijų atotrūkis tarp valstybių narių. ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokie-tija, Danija ir Suomija. Šioms, pirmąsias reitingo vietas uži-mančioms ES šalims būdingos tvirtos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos, verslo ir aukštojo mokslo sekto-riaus pastangos diegti inovacijas. Visą 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės ataskaitą galima rasti adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/facts-figures-analysis/innovation-score-board/index_en.htm

Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą primins pirmasis lietuviškas palydovas

Jau kitais metais Lietuva galės didžiuotis prisijungusi prie kosminių valstybių rato, nes būtent kitą vasarą į orbitą tu-rėtų pakilti pirmasis lietuviškas palydovas „Lituanica 1“. Tokį pavadinimą kūrėjai pasirinko Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą pagerbti. Numatoma, kad palydovas skries 400 kilo-metrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu ir negalės sverti daugiau nei kilogramo ir 330 gramų. Pasak palydovo kūrėjų, kol kas sunku pasakyti, kiek pilnai galėtų kainuoti pa-lydovo projektas, tačiau VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projek-tai“ projektų vadovo L. Mačiulio teigimu, didžiausią kainos dalį sudarys lėšos, skirtos paleidimui, o šiandieninė rinkos kaina siekia apie 50 tūkst. dolerių kilogramui.Pusmetį kosmo-se skriesiantis prietaisas bus paleistas iš Japonijos. “Jo pagalba mokslininkai išbandys silicio saulės baterijas, tarppalydovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuos Tarp-tautinę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pasiseks, – Lietuvą”, - tei-gia palydovo kūrėjai.

Parengta pagal ŠMM informaciją

Mokslo naujienos || Lietuvoje ir Pasaulyje

Paskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureatai

Konkurso, kuriam iš viso buvo pateikta 114 mokslinių tiriamųjų darbų, laimėtojais tapo Palangos senosios gimnazijos 12 kl. mokinės Akvilė Gintautaitė ir Eglė Stonkutė, tyrusios pjuvenų kaip sorbentų panaudojimą

švino jonams iš užteršto vandens pašalinti, Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos 12 kl. mokinė Agnė Gudaitė, už darbą “Ar girnelės forma turi įtakos girnelės kremzlės sudilimui”, taip pat - Kauno Maironio universitetinės gimnazijos 12 kl. mokinys Edvinas Misiukevičius, tyrinėjantis viendienių (Hemerocallis) selekciją ir sėjinukų auginimą patalpoje. Šių darbų autoriai rugsėjo 21 – 26 d. atstovaus Lietuvai Prahoje (Čekija) vyksiančiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Juos vertins komisija, sudaryta iš įvairių šalių mokslininkų: bus vertinamas pateikto projekto originalumas, kūrybiškumas, moksliškumas, atlikimo metodika, savarankiškumas, praktinis idėjų realizavimas, vizualinis stendo apiforminimas, dalyvio pasirengimas diskusijai, darbo pristatymas vertinimo komisijai.Užpernai Helsinkyje vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse geriausiu ES jaunuoju mokslininku pripažintas Povilas Kavaliauskas iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos už mokslinį darbą apie musių pernešamas ligas.

Parengta pagal ŠMM informaciją

Konkurso nacionalinio etapo laureatai (iš kairės) ir visi dalyviai su darbo vadovais (iš dešinės). ŠMM archyvo nuotrauka.

“Lituanica 1” į orbitalę kils 2015 m.


“Visuomet žinojau, kad būsiu moks-lininku”, -sako Vilniaus Universiteto mo-lekulinės biologijos studentas, geriausiu Europos jaunuoju mokslininku išrinktas Povilas Ka-valiauskas. Apie apdovanojimus, pašaukimą ir Lietuvos mokslo perspektyvas su juo pasikalbėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Pradėkime mūsų pokalbį nuo geriausio Europos jaunojo mokslininko apdova-nojimo, kurį gavote prieš dvejus metus. Sveikindamas klausčiau, ką Jums reiš-kia šis apdovanojimas? Kaip jaučiatės, tituluotas geriausiu Europos jaunuoju mokslininku?

Nominuotas geriausiu ES jaunuoju mokslininku buvau 2011 metais vy-kusiame Europos Sąjungos Jaunųjų Mokslininkų Konkurse, vykusiame Helsinkyje. Iki dabar puikiai pamenu, kaip vykdamas į konkursą kalbėjau su kolegomis delegatais, kad būčiau be galo laimingas, gavęs bent jau papil-domą prizą, o apie gautą titulą nesiry-žau net pagalvoti. Visgi tai vienas iš la-biausiai prestižinių pasaulio renginių ir jaunam vaikinui iš mažos šalies su kuklia moksline studija ten neturėtų būti vietos. Šis apdovanojimas man reiškia viską: pradedant mano ir mano suburtos tyrimų komandos penkerių metų darbų įvertinimu ir baigiant tuo, kad Lietuvos mokslo reitingas labai stipriai ,,šoktelėjo į viršų“. Šis apdova-nojimas man taip pat reiškia pripaži-nimą pasauliniame lygmenyje.

Kokių Jums įspūdžių sukėlė dalyvavi-mas Londono ir Stokholmo jaunųjų mokslininkų forumuose bei Nobelio premijos teikimo savaitėje?

Įspūdžiai yra patys geriausi ir patys šilčiausi. Šiuose forumuose gavau gali-mybę susipažinti su jaunais, tačiau la-

bai aktyviai mokslo srityse dirbančiais ir turinčiais pakankamai aukštus pa-siekimus žmonėmis. Turėjau galimybę dalytis savo idėjomis, pastebėjimais, tyrimų rezultatais su įvairių šalių dele-gatais, Jungtinės Karalystės ir Švedijos mokslininkais bei karališkosiomis šei-momis. Ką jau kalbėti apie Lietuvos ir Baltijos šalių reprezentaciją….

Kas nulėmė Jūsų profesinį apsisprendi-mą – aplinkybės, sąmoningas tikslas, o gal pašaukimas?

Tikriausiai, pašaukimas. Juk visi su-tinkame, kad žmogus gali turėti pa-šaukimą muzikai, menui, tapybai, me-dicinai ir t.t. Tai kodėl gi negali turėti pašaukimo tapti mokslininku..?Mano apsisprendimui būti moksli-ninku neturėjo įtakos nei šeima, nei draugai nei vaikystėje matyti filmai, nei juo labiau mokyklos mokytojai. Kiek save pamenu, aš visuomet ži-nojau, kad būsiu mokslininku. Mano mokslinio darbo vadovė doc. dr. Rita Plančiūnienė (LSMU) dažnai juokau-ja, sakydama, kad į mane greičiausiai persikūnijo prancūzų mikrobiologijos tėvu vadinamas Lui Pasteras. Tad grei-čiausiai tai tikrai pašaukimas…

Papasakokite apie savo mokymąsi gim-nazijoje. Kaip apibūdintumėte moky-mosi aplinką? Kuo specifiški ir kitokie nei daugeliui Lietuvos moksleivių buvo metai gimnazijoje? Ką veikiate baigęs

gimnaziją? Ką ir kur studijuojate?

Mano mokymasis gimnazijoje buvo gana keistas. Manęs niekuomet ne-traukė sausa ir dažnai pasenusi teori-ja, kuri yra dėstoma mokykloje, todėl dažniau užsiimdavau moksline veikla, kuri man teikė ir tebeteikia didžiausią malonumą. Mokymąsi mokykloje aš apibūdinčiau kaip detalės konstravi-mą fabrike. Kiekvienas mokytojas tar-si fabriko darbuotojas įsuka standar-tinį varžtelį ir paleidžia judėti tolyn konvejeriu. Jokios galimybės mąstyti ir gilintis, kodėl yra vienaip, o ne ki-taip. . Man toks mokymosi būdas ne-buvo itin priimtinas. Na, greičiausiai mano laikas gimnazijoje buvo kitoks nei Lietuvos moksleivių todėl, kad aš jau būdamas mokykloje dirbau moks-linį darbą, stažavausi pasaulio mokslo centruose ir tvirtai žinojau, ką noriu veikti ateityje. Šiuo metu studijuoju Vilniaus Universitete molekulinę bi-ologiją, toliau aktyviai dirbu mokslo srityje, bendradarbiauju su užsienio mokslo institucijomis bei dirbu su ke-letu projektų.

Lietuva musių ir aspergiliozės tyrimų srityje – provincija ar globalaus mokslo dalis? Ką apskritai manote apie Lietu-vos mokslo padėtį ir galimybes? Ar savo kaip mokslininko ateitį siejate su Lietu-va?

Nukelta į 11 psl.

Pokalbis

Povilas Kavaliauskas. ŠMM archyvo nuotrauka.

8 ODĖ MOKSLUI

Titaniko gelbėtojas. Titaniko radijo įranga buvo perkama būtent iš Marko-nio kompanijos, nes šioji tuo laiku buvo visiškai mo-nopolizavusi radijo rinką Italijoje ir Didžiojoje Brita-nijoje. Būtent ši kompanija vadovaujant G.Markoniui

pirmą kartą 1902 m. (t.y. vos dešimtį metų iki Titaniko kelio-nės) įvykdė transatlantinį radijo signalo perdavimą. 1912 m. balandžio 15 d. nuskendusio Titaniko įgūlos radijo operatoriai, iškvietę į pagalbą greta esančius laivus, formaliai dirbo ne lai-vo kompanijoje “The White Star line”, o G.Markonio įsteigtoje Tarptautinėje Markonio jūrinio susisiekimo kompanijoje (eng. Marconi International Marine Communication Company). Bū-tent jų ir radijo siųstuvo dėka greta esantiems laivams pavyko perduoti signalą apie Titaniko nelaimės vietą, kurioje valtyse išsigelbėjimo sulaukė 710 likusių gyvų. Didžiosios Britanijos generolas apibendrino Titaniko katastrofą paprastai: “Tie, kurie buvo išgelbėti, buvo išgelbėti vieno žmogaus dėka - pono Mar-konio... ir jo nuostabaus išradimo dėka.” Beje, G.Markoniui buvo siūlomas nemokamas bilietas į Titaniką, tačiau jis išplaukė į JAV trimis dienomis ankščiau.

Balandžio mėnesį žymimas Gulielmo Marko-

nio (ang. Guglielmo Marconi) gimtadienis. Teigiama, kad jei ne šio vyro išradimas – 1912 m. balandžio mėnesį nusken-dus superlaivui Titanikui – nebūtų pavykę išgyventi nei vienam iš 710 likusių gyvų.

Kodėl? Skaitykite toliau!

Veidai

Gulielmo Marconi

1874 metais gimęs mokslininkas laikomas pirmuoju žmogumi, kuris užmezgė radijo ryšį. 1896 m. jis užpatentavo pirmąją radijo ryšio sistemą – siųstuvą ir imtuvą. Nors ir labai netobulas, tačiau šis išradimas buvo pirmasis tokio pobūdžio. G.Markonis įkūrė kompaniją, kuri daugelį dešimtemčių buvo radijo technologijų srities lyderė.

Nobelio premija. G.Markonis 1909 metais tapo Nobelio premijos laureatu. Juo jis dalinosi su Karlu Ferdinandu Braunu (eng. Karl Ferdinand Braun). Mokslininkams Nobelio premija buvo įteikta “pripažįstant jų indėlius į bevielės telegrafijos vystymą”. (ang. “in recognition of their contribu-tions to the development of wireless telegraphy”).

Ginčas dėl patobulinimo. Dėl tobulesnio radijo sistemos prietaiso - įdie-giant į jį radijo bangų ilgio nustatymo mechanizmą - buvo kilęs teisminis gin-čas. 1943 m. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad esminio patobulinimo pirmumas priklauso serbų kilmės amerikiečių išradėjui Nikolui Teslai (eng. Ni-kola Tesla) – jo patentas yra pirmesnis už G. Markonio patentą. Tačiau teismo sprendime taip pat buvo atskirai pabrėžta, kad G.Markonio kaip žmogaus, kuris pirmasis užmezgė radijo ryšį, reputacija jokiu būdu nenukenčia, nes ji yra pa-remta pirmuoju G.Markonio patentu.

Laboratorija vandeny. Būdamas vyresnis, jau tapęs milijonieriumi, G.Markonis daug laiko leisdavęs savo prabangioje jachtoje Elektra, kuri buvo vadinama plūduriuojančia laboratorija. Kalbama, kad šioje buvo at-liekami tokie egzotiniai eksperimentai kaip, pavyzdžiui, su antigravitacija.

Dvi minutės radijo tylos. G.Markonis mirė 1937 metais. Jam buvo surengtos valstybinės laidotuvės, o dieną po to – visi pasaulio radijai pagerbė šią didžią asmenybę dviem minutėmis absoliučios eterio tylos.


Mėnuo LJMS

LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikai-

tė kartu su kitomis laidos dalyvėmis

LRT laidoje „Žinių amžius“ supažin-

dino klausytojus su atviraja prieiga,

jos nauda ir trūkumais, situacija,

įvairiais požiūriais.

http://www.lrt . lt/radijas/anon-

sai/3843/_ziniu_amzius_atviroji_

prieiga_prie_moksliniu_tyrimu_in-

formacijos

JMS tarybos narys Aidis Stukas ir LJMS narė Julija Baniukevič dalyvavo tarptautinėje konferencijoje “Europos socialiniai iššūkiai: jaunųjų tyrėjų vaidmuo” ir atstovavo LJMS interesus metiniame visuotiniame EURODOC’o susitikime Lisabonoje, Portugalijoje. Konferencijos tikslas - jaunųjų tyrėjų darbo sąlygų nagrinėjimas, ateities perspektyvos ir mokslo visuomenės vaidmuo darbo sąlygų gerinimo procese. EURODOC’o susitikimo metu buvo iš naujo perrinktas senas prezidentas Slobodan Radičev (Serbija) ir išrinkta nauja taryba.

LJMS atstovai susitiko su Švie-

timo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Paval-

kiu. Susitikimo metu aptartos problemos, su

kuriomis susiduria Lietuvos jaunieji mokslinin-

kai, dirbdami mokslinį darbą.

LJMS pirmininkė dr. Vilma

Petrikaitė ir narys Andrius Puk-

sas dalyvavo Lietuvos mokslininkų

sąjungos tarybos posėdyje.

Vyko trečiasis LJMS srateginis seminaras ir LJMS visuotinis susirinkimas. LJMS pirmininku išrinktas Ramojus Reime-ris, o revizoriumi - Emilis Urba. Tary-bos nariais tapo Vytautas Čepas, Lina Murauskaitė, dr. Vilma Petrikaitė, Jurgis Pralgauskis, Aidis Stukas ir dr. Aurelija Ulbinaitė. LJMS garbės nare išrinkta Ka-rolina Vaitonytė.

“Mokslo sriuba” pristatė Interneto TV laidą „Mokslo sriuba“: moks-linė informacija – už dyką? Šios laidos turinį padėjo parengti Lietu-vos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga.

Vyko LJMS konkurso “Geriausios disertacijos 2012” antrojo etapo vertintojų posėdžiai. Vertintojai atrinko du geriausius darbus iš fizinių, technologijos, biomedicinos, žemės ūkio bei humanitarinių ir socialinių mokslų grupių.

Vyko LJMS konkurso “Geriausios diser-

tacijos 2012“ laureatų apdovanojimai LR

Prezidento rūmuose.

Balandžio 3 d.

Balandžio 4-7 d.

Delfi straipsnyje “Mokslo vaisiai

lėtai noksta” pirmininkė dr. Vilma

Petrikaitė pristatė Geriausių diser-

tacijų konkursą, pasidalino minti-

mis apie disertacijų kokybę http://

mokslas.delfi.lt/mokslas/mokslo-

vaisiai-letai-noksta.d?id=61066617

Balandžio 4 d.

Balandžio 9 d.

Balandžio 11 d.

Balandžio 17 -18 d.

Balandžio 13 d. Balandžio 13 d.

Vyko pirmasis naujos Tarybos posėdis. Taryba LJMS

vicepirmininke išrinko dr. Vilmą Petrikaitę. Aptartas

Tarybos darbų pasiskirstymas, artimiausia veikla.

Balandžio 20 d.

Balandžio 26 d.

10 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle

Brigitos Serafinavičiūtės (1 ir 2), Neringos Barmutės (3) ir Editos Voitechovič (4) nuotraukos.

Bendros LJMS eilės iš “Idėjų kalvės 2006”Susirinkome visi į idėjų kalvę.

Kalėm kalėm ir nusikalėm.Ir išlankstėm, suvyniojom -Lankstinukai tokie gavos.

Ir po to juos estams davėm.Bet tai į gera neišėjo,Nes valgyti visi nuvarėm

Ir raumenukų užsivarėm,Kad būtume stiprūs ir gražūs.Susitvarkysime garažus.Ir bulvės vėl žydės,Ir liepos vėl kvepės...Jurginai prie namų kvepės,O pelynai tik dulkės!Rožių kvapas nuostabus,Bet gvazdikų totalus!Buvo nuostabus alus.

Kiekvienas saulės spindesyAtrodo šiltas, mielas, geras,

Gal net paskendęs ilgesyTuos nuostabius saulėtus vakarus,

Sukeliančius tiek daug eiliuotų minčių.Bet, deja, lapelis baigias ir reik tašką dėt nūnai...

1

2

3

4


KnygaKitokia Vilniaus istorija

Žurnalistą Andrių Tapi-ną daugelis pažįsta iš TV ekranų kaip laidos „Pi-nigų karta“ vedėją. Kiek mažesnis ratas literatū-ros gerbėjų žino, kad jis yra prisiekęs fantastinės literatūros mylėtojas. Neseniai pasirodžiusioje pirmojoje A. Tapino au-

torinėje knygoje „Vilko valanda“ persipina jo meilė fantastikai ir Vilniui. Autorius žaidžia su skaitytojais kviesdamas pafan-tazuoti: „Knyga „Vilko valanda“ yra atsa-kymų virtinė į klausimus, kas būtų buvę, jeigu Universiteto alchemikų atradimas būtų aukštyn kojom apvertęs Europos gy-venimą, o Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir praėjusio amžiaus pradžioje tapęs Laisvuoju Miestu – pro-greso, mokslo ir mistikos centru.“ – taip intriguojančiai knygos idėją pristato pats autorius, pripažindamas, kad naujame kū-rinyje istorijos pamokos ir archyviniai duomenys apie garsias Vilniaus asmeny-bes persipina su nevaržoma rašytojo vaiz-duote.Andrius Tapinas „Vilko valanda“, - leidykla „Alma Littera“, 2013, Vilnius, apie 45 Lt. Daugiau apie knygą: vilkovalanda.lt

VertaAtkelta iš 7 psl.

Na, infekcinių ligų vektorių tyri-mo srityje daugelis pasaulio šalių yra provincija. Yra tik keletas ins-titucijų pasaulyje, kurios atlieka panašaus tipo tyrimus, viena iš jų – Europoje, kita – Amerikoje. Su aspergilioze yra dirbama plačiau, tačiau tiek infekcinių ligų vekto-rių, tiek ir aspergiliozės tyrimai, atliekami mano laboratorijose, yra labai unikalūs. Labai džiaugiuo-si, kad jau sulaukiau pasiūlymų iš pasaulio mikrobiologijos gigantų perpirkti mano idėjas ir tyrimų re-zultatus. Dėl ateities Lietuvoje yra labai sunku pasakyti. Jei Lietuvoje turėsiu mane tenkinančią moks-linę bazę, tuomet tikrai liksiu čia. Tačiau to kol kas nėra.

Ką galvojate apie savo tyrimų pers-pektyvas?

Aš visuomet sakiau, kad jei turė-čiau man tinkamą mokslinę bazę, galėčiau savus tyrimus atlikti daug greičiau ir daug tiksliau. Sritis, ku-rioje dirbu yra be galo perspektyvi, tačiau labai gaila, kad mūsų šalis kol kas to nesupranta... Kodėl mes negalime būti ta šalis, kurioje mokslininkai atras naują virusą ar išaiškins naują patogeniš-kumo mechanizmą ir už tai gaus Nobelio premiją? Tad idėjų aš turiu daug, jų perspektyvumas yra labai didelis, telieka tik rasti vietą, kur tai būtų galima įgyvendinti.

Ar galėtumėte pacituoti sentenciją, kuria vadovaujatės kasdieniame mokslininko darbe? Jei savo motto neturite, gal galėtumėte tiesiog nu-rodyti svarbiausius savo žmogiškųjų santykių ir profesinės veiklos princi-pus?

Tikriausiai pagrindinė sentencija, kuria vadovaujuosi kasdieniniame savo darbe yra: ,,Mėgink, kol pa-vyks”.

Ačiū už pokalbį.

KnygaLietuvių emigrantai prieš 100 metų

Antrą kartą į lietuvių kalbą išverstas istori-nis amerikiečių rašy-tojo Aptono Sinklerio (Upton Sinclair) ro-manas „Džiunglės“ – amerikiečių literatū-ros klasika, kurioje pasakojama apie pir-

mosios lietuvių išeivių bangos gyvenimą Čikagoje ir nepakeliamai sunkų darbą skerdyklose. „Džiunglės“ pasirodė 1906 m., ir išgarsino jų autorių visame pasau-lyje – knyga tapo tikru skandalu. Anti-sanitarinės darbo sąlygos skerdyklose šokiravo JAV visuomenę ir paspartino darbo saugos plėtrą, o lietuviams ši kny-ga ilgą laiką buvo atviras liudijimas apie gyvenimą emigracijoje. Iš daugybės eu-ropiečių, atvykusių dirbti į JAV, U. Sin-clairis pasirinko lietuvių bendruomenę ir įamžino jos gyvenimą tragiškame emigranto Jurgio Rudkaus likime. Nau-jame „Džiunglių“ leidime – prof. Gie-driaus Subačiaus įvadas, dvi esė apie „Džiungles“ ir interviu su Prezidentu Valdu Adamkumi apie emigracijos pa-tirtį JAV.Upton Sinclair „Džiunglės“, - leidykla „Aukso žuvys“, 2012. Kaina apie 50 lt.

ParodaMenininkas ir sveikataNacionalinėje dailės galerijoje pristatomos dvi žy-mių lietuvių menininkų parodos: tai tapytojos Ma-rijos Teresės Rožanskaitės „Rentgenogramos“ ir skulptoriaus Stanislovo Kuzmos „Skulptūra + 5425 dienos“. M.T. Rožanskaitė (1933 – 2007) išgarsėjo savo „ne-patogiais“ medicininės tematikos paveikslais. Širdies operacijos, rentgeno kabinetai, ligoninių vaizdai – tai mėgstamiausios jos temos, atskleidžiančios ne tik ri-binių situacijų įtampą, bet ir sovietmečio visuome-nes ligas.Skulptorius S. Kuzma (1947 – 2012) savo parodos pavadinimą „Skulptūra + 5425 dienos“ pasiūlė pats – dėl sveikatos rūpesčių jis turėjęs labai dalykiškai planuoti laiko ir energijos išteklius, todėl darbo ka-lendoriuose skulptorius kasmet pažymėdavo kūry-bai skirtas dienas. Tokių 1976-2012 m. buvo 5425.Paroda veiks iki gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės ga-lerijoje Vilniuje.

Internetas Žalias žai-dimasKaip galite apskaičiuo-ti kiek CO2

išmetate į aplinką ir atrasti būdus mažiau kenkti atmos-ferai? Atsakymas paprastas – žaisdami. Trys skirtingos simuliacijos padės apskaičiuo-ti, kiek gamtai „kainuoja“ po-mėgis pirkti gražiai įpakuotus daiktus, šiukšlių nerūšiavimas, atostogų kelionės į tolimus kraštus ir kt. Sužinoję savo sukuriamo CO2 kiekį, galėsite ryžtingiau su juo „tvarkytis“ beveik nekeisdami įpročių. Ekomiesto.lt simuliacijos in-ternete adresu: sim.ekomiestas.lt

12 ODĖ MOKSLUI

Šį numerį parengė:

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:[email protected]

Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 Vilnius

Tiražas - 30

Nr. 1(5), 2013 balandis

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Ar prisimenate? 2009 m. kovo - gegužės mėn. LJMS įsikūrė savo dabartinėje būstinėje Vilniuje, Geležinio vilko g.

Kitame numeryje:

• Su kokiomis nuotaikomis ir lūkesčiais pasitinkame LJMS dešimtmetį?

• Pokalbis apie kasdienę veiklą, mokslą ir gyvenimą su Ge-riausių disertacijų konkurso laureatais

• Pasižvalgymas į artėjančią LJMS “Idėjų kalvę”, kuri ir šie-met vasaroti kvies idėjų, mokslo ir kūrybos apsuptyje

Documents

Odė mokslui, 2013 balandis