2013 m. spalis Nr. 7 (11)

Pokalbis su dr. Vytautu Martinkumi

„Humanitarus ir fizikus

susitarti verčia istorija“ 4-5-ame psl.

Mokslo naujienos 7-ame psl.

Karšta temaĮspūdžiai iš LJMS strateginio seminaro

3-ame psl.

Jaunoji karta

Interviu su Jonu

Vaiškūnu ir kitos

įdomybės 10-11-ame psl.

Interviu su ŠMM ministruprof. Dainiumi Pavalkiu

8-9-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfed-eracijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: L. Aliuškevičius. Nuotrauka iš L. Aliuškevičiaus fotoarchyvo.

Mielieji,

Ruduo – intensyvus mokslinių tyrimų ir konferencijų metas. Nepaisant didelio jaunųjų tyrėjų užimtumo, atsiranda laiko ir kūrybai, ir išvykoms, ir dalyvavimui konferencijose. Tad ir šiame numeryje rasite įvairių straipsnių, kuriuose dalinamasi įspūdžiais iš LJMS narių išvykos, kalbama apie kūrybą, Švietimo ir mokslo ministerijos darbus ir ateities planus, o taip pat prisiminsime LJMS vasaros mokyklos dalyvius, artimiau su jais susipažinsime.

Pasibaigus LJMS organizuotiems mokymams, kurių metu buvo sukurta finansinio stiprinimo strategija, jaunieji mokslininkai susiorganizavo išvyką, skirtą peržiūrėti strategijos uždavinius ir pasiskirstyti veiklas. Kartu nutarta aptarti ir LJMS veiklos strategiją. Kaip teigia išvykos pagrindinė organizatorė LJMS narė Julija Baniukevič, „tik nuo mūsų pačių pastangų ir indėlio priklauso, kokią organizaciją kuriame šiandien ir ką turėsime rytoj!“. Daugiau apie šią išvyką skaitykite (3 pusl).

Šiame numeryje artimiau susipažinsite su prozininku, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Lie-tuvos edukologijos universiteto profesoriumi Vytautu Martinkumi. Profesorius interviu dalinasi savo min-timis apie meną, mokslą, požiūrį į jaunąją kartą (4-5 pusl.).

Taip pat pateikiame jums senai žadėtą interviu su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministerijai tenka ypatingas vaidmuo ir svarba. Ministras pasakoja apie Lietuvos mokslo aktualijas, minis-terijos bendradarbiavimą su jaunaisiais mokslininkais (8-9 pusl.).

„Jaunoji karta“ šiame numeryje savo skiltį paskyrė astrofizikai. Lietuvių etnoastronomas bei fizikas Jo-nas Vaiškūnas pasakoja apie savo žavėjimąsi žvaigždėmis, laisvalaikį ir ateities planus, svarsto apie Visa-tos galybę. Taip pat susipažinsite su jaunuoju tyrėju Luku Aliuškevičiumi ir jo Veprių meteorinio kraterio tyrimais (10-11 pusl).

Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą aplan-kyti, kuo pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias nau-jienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudin-ga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. spalis Nr. 7(11)

Karšta tema

Spalio 26-27 dienomis Vik-torijos ir Antano Bielinių so-dyboje (Aukštadvaris, Trakų r.) Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) nariai ir bendraminčiai, kuriems rūpi organizacijos ateitis ir įvaizdis, peržiūrėjo sąjungos veiklos ir finansinę strategijas.

„Tik nuo mūsų pačių pastangų ir indėlio priklauso, kokią organizaciją kuriame šiandien, ir ką turėsime rytoj! Svarbiausia sąlyga norint daly-vauti išvykoje – gera nuotaika ir trykštantis pozityvumas“, - teigė pagrindinė renginio organizatorė Ju-lija Baniukevič.

Vos atvykę į sodybą jaunieji tyrė-jai susibūrė į komandas ir stiprino ry-šius žaisdami komandinius žaidimus. Pirmąjį vakarą vyko sąjungos veiklos strategijos peržiūra: dalyviai atskirose grupėse prisiminė, kodėl jie atėjo į šią organizaciją, ko tikėjosi ir ką iš jos gavo. Grupės taip pat diskutavo, kokią jos įsi-vaizduoja LJMS viziją, misiją, kokiomis vertybėmis turėtų vadovautis sąjungos nariai, gvildeno organizacijos tikslus ir uždavinius. Nepaisant to, kad gru-pės dirbo atskirai, jų pristatymai buvo panašūs ir net papildė vienas kitą, tad nutarta visą diskusijų medžiagą vėliau

sujungti ir apibendrinti.Antrąją dieną svarstyta, kaip LJMS

būtų galima finansiškai sustiprėti ir tapti mažiau priklausoma nuo įvairių dotacijų. Nors daugelis siūlomų prie-monių yra taikoma ir dabar (2 proc. pa-rama, fizinių ir juridinių asmenų para-ma ir pan.), tačiau buvo ir labai įdomių naujų pasiūlymų.

Visos išvykos metu siūlomos prie-monės sujungtos į bendrą dokumentą, sukurtą LJMS finansinės strategijos kū-rimo mokymų metu. Ši strategija bus pateikta tvirtinti LJMS Tarybai ir pri-statyta visiems LJMS nariams, su kurių pagalba tikimasi ją įgyvendinti.

Pasibaigus strategijų svarstymui, jaunieji tyrėjai aplankė artimiausias lankytinas vietas Aukštadvario apylin-kėse - kopė į Aukštadvario piliakalnį bei leidosi į įspūdingąją Velnio duobę. Pamažu besišnekučiuodami ir tyrinė-dami nuostabią gamtą, visi sutarė, kad tokios išvykos, kada nariai turi galimy-bę neformalioje aplinkoje diskutuoti svarbiais organizacijos klausimais, yra itin vertingos.

Sutarta, kad būtina surengti kitą išvyką, kurioje jau būtų galima pasi-džiaugti finansinės strategijos įgyven-dinimo rezultatais, o kartu atšvęsti ir naujus metus.

Jaunieji tyrėjai peržiūrėjo LJMS veiklos ir finansinę strategiją

Išvykos dalyviai sodyboje

Ant Aukštadvario piliakalnio Velnio duobėje

4 ODĖ MOKSLUI

Pokalbis

Vakarietiškojo tipo menininkas ir akademikas. Toks apibūdinimas kirba galvoje, kalbantis su pro-zininku, Lietuvos mokslų akademi-jos tikruoju nariu, Lietuvos edu-kologijos universiteto profesoriumi Vytautu Martinkumi. Apie meną, mokslą, požiūrį į jaunąją kartą su juo kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Kokius išgyvenimus patiriate, kai, būdamas rašytojas, sėdate prieš baltą lapą kompiuterio ekrane ir savaip suvokiate šiandienės lietuvių literatūros situaciją bei bendravimą su savo skaitytoju?

Turiu pats patikėti, kad tebesu (esu) rašy-tojas, tasai, kuris ne bet ką, o grožinį vei-kalą nori, gali ir privalo parašyti. Rašy-

mas nėra profesija ar autoriaus būsena iki gyvos galvos. Parašyti daugiau nei vieną gerą knygą retam tepavyksta. Sėdant prie balto lapo, reikia tarsi peršokti save patį. Pasiryžti šuoliui iš visų jėgų. Vaikystėje pavasariais į lankas išsiliejusioje Vidaujo-je mėgdavau plaukioti ledo lytimis ir šo-kinėti nuo vienos jų ant kitos. Nutikdavo, kad neapskaičiuodavau jėgų, grįždavau namo išsimaudęs ir sušalęs. Turi pajusti, ar parašysi naują knygą. Ar tau ne per pla-tus tas juodo ir šalto vandens plyšys? Jis nemažėja, o vyresniam autoriui peršalti pavojingiau.

Metams bėgant, kitaip žiūriu į literatūros pri-gimtį ar paskirtį, savo gebėjimus ir po-reikį rašyti. Sau ir kitiems. Beje, tų ,,kitų“, ko gero, mažėja, nes esu ambicingas au-torius, vertinu literatūrą kaip išskirtinę

savosios akistatos su pasauliu formą. Gal šiuo prisipažinimu gąsdinu ir taip negau-sius savo skaitytojus, bet branginu kiek-vieną, mane pamėgusį.

Beveik niekam nekelia abejonių teiginys, jog humanitarinių mokslų padėtis Lietu-vos mokslo politikoje yra prasta? Kodėl, Jūsų nuomone, humanitariniai mokslai tapo mažumos rūpesčiu? Gal tai lemia pa-saulinės tendencijos? Kas turėtų atsitikti, kad mūsų šalies mokslo politika pakryptų veidu į humanitarinius mokslus?

Humanitariniai mokslai yra humanisti-kos šerdis. Be jos ko mes beverti? Be šer-dies palikęs ąžuolas nudžiūsta. Kam visos

„Humanitarus ir fizikus susitarti verčia istorija“

Prof. Vytautas Martinkus. Vlado Braziūno nuotrauka

Buvau ir noriu likti prozininkas.

52013 m. spalis Nr. 7(11)

Pokalbis

Veidaitechnologijos? Tik žmogui. Ir – paradoksa-lu – ne bet kokiam, o humanitarinių žinių ir pajautų nestokojančiam. Tad ir Lietuvoj reikia ne humanitarinių mokslų daktarus ar jų parašytas disertacijas skaičiuoti, o

klausti, ar jau turime rašytojų ir kitų menininkų, filosofų, kalbininkų, li-teratūrologų, istorikų ar psichologų, ku-rie reikšmingi ne vien mums, lietuviams, vieniems. Pasauliui. O tokių yra.

Per Lietuvos vardo tūkstantmetį Vingio parke šaknis įleidusiame Tado Gutausko „Vienybės medyje“ ne tik Donelaitis su Čiurlioniu. Per ilgus ginčus atrinktoje ir granitinėje verpstėje skulptoriaus įrėžtoje šimtinėje vardų daugiau ,,lyrikų“ nei ,,fi-zikų“, ir kas jiems bendra? O gi kultūros istorija įprasmina žmones, kurių veikla (kūryba, gyvenimas) ne(at)siskiria nuo humanistkos.

Todėl ir ginčas, kas reikšmingesnis, yra kalbėjimas vėjams. Istorija humanitarus ir gamtos tyrėjus ar technologijų kūrėjus verčia kalbėtis, tartis ir susitarti.

Realioje valstybių politikoje būna visaip. Dažniausiai – atvirkščiai nei norėtume ar turėtų būti. Humanitariniams tyri-mams pagailima pinigų, sakoma, kad viską lemia ,,reali ekonomika“. Kodėl? Humanistinės vertybės – ,,nematomos“, fiziniais ir ekonominiais matais sunkiai išmatuojamos.

Girdėjau, šįmet vienam Lietuvos gyven-tojui tenkantis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal per-kamąją galią, padidėjo keturiais punktais iki 70 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Kas gali pasakyti, kiek šiame skaičiavime atsižvelgta į jau minėtą humanistikos ver-tę? Aš nežinau. Niekas to net nemėgina skaičiuoti. Bet tautos (šalies) galių vidur-kyje humanitarinės jėgos yra didžiausios.

Kai jų pristingame, nelieka valstybės ne-priklausomybės, kerštaujame kitoms tau-toms, išsivaikščiojame po platų pasaulį, nesukdami galvos, ką ir kam paliekame Lietuvoje.

Vis dėlto akivaizdu – prieš gerą šimtme-tį Lietuvai atgimstant

humanitarai suvaidi-no lemiamą vaidme-nį. Ir prieš ketvirtį

amžiaus. Kada vėl ateis (pasikartos) žvaigždėta humanitarų va-landa? Kai valstybės pasikviesti partokra-tai, technokratai, biurokratai nesusitvar-kys su tautos vertybių paveldu. Deja, gali būti per vėlu ką nors išsaugoti, išgelbėti, įtvirtinti, persteigti. Tai, kad tautos gy-vena ir miršta kaip ir žmonės, nėra vien romantizmo sapnai. Taip, deja, atsitinka ir istorijoje. Gal dėl to ir kilo mintis, kad viena tauta tik vienąsyk ir tevaidina svar-besnį vaidmenį istorijoje. Ir kai ekono-mistai prabyla apie gilėjančią nacionalinę ekonominę krizę, kuriai išspręsti vis dar neturime nei strategijos, nei veiklos mo-delio, kai etnografai ar demografai susap-nuoja apokalipsę, reikia visiems suklusti ir vienytis. Dėl grėsmių ne tik tautišku-mui, bet ir humanistikai.

Kelis dešimtmečius Lietuvos edukologijos universitete dirbate su studentais baka-laurantais, magistrantais ir doktorantais – kuo jie šiandien kitokie nei prieš penkerius ar penkiolika metų? Kas išlieka nepakitę?

Visais laikais studentai ir studijuodavo, ir studentaudavo. Tuo atžvilgiu niekas nesikeičia ir šiandien. Deja, šiandien dėl išskirtinai laisvo gyvenimo gundymų studijos vis daugiau pralaimi. Negali to nepripažinti. Dar yra trečioji studentiško gyvenimo pusė – darbas. Daugeliui tenka patiems užsidirbti pinigų. Kokios ten teo-rijos ir diskusijos, kai po 8 valandų darbo dienos susirinkusių į auditoriją magis-trantų akys merkiasi? Retas nori ir gali studijuoti intensyviai ir euristiškai. Menu, Tomas Venclova sakė, kad jo, Yale‘io, universiteto studentas po kelerių studijų metų savo temą išmano puikiau nei pro-fesorius, kuris jam, pirmakursiui, parodė kelią, supažindino su ta tema.

Dėstydamas estetiką, matau didesnį litua-nistų dėmesį visiems menams. Ne vienas yra baigęs konkretaus meno mokyklą ar studiją. Tai padeda studijuojant naujau-sią lietuvių literatūrą. O ji – iššūkis, ku-rio prieš penkiolika ar net dešimt metų niekas net nesapnavo. Niekada nebuvo tokio aukšto kalno – įvairios tematikos bei poetikos lietuvių autorių kūrinių. Tačiau jie leidžia patikrinti, ar studentai (būsimi mokytojai) geba patys pasirinkti ir kitiems padėti vertinti tikrai vertingus veikalus.

Nedera vienareikšmiškai studijų sieti su pačia literatūra, tačiau jau keliolika mūsų fakulteto studentų ir absolventų išleido pirmąsias eilėraščių ar novelių knygas. O ir vėliau nepamiršta kūrybos, kai kurie tapo žinomais rašytojais. Mudu su Vanda Juknaite (esame tos pačios – Lietuvių ir lyginamosios literatūros – katedros kole-gos) džiaugiamės ir didžiuojamės jais – jaunais ir talentingais.

Praėjusiais metais tapote Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Ką šis statusas pakeitė Jūsų gyvenime? Kokie yra akade-miko šventės, darbai ir kasdienybė?

Kol kas viskas teka sena vaga, šiek tiek padaugėjo įsipareigojimų sau ir kitiems. Gal nauju statusu tegalėčiau paaiškinti dažnesnius pasiūlymus dalyvauti konfe-rencijose, būti prestižinių premijų verti-nimo komisijų nariu. Protas akademiko vardą sietų su literatūrologija, bet širdis tebelinksta prie literatūros. Buvau ir no-riu likti prozininkas.

Vis dėlto šie metai pastūmė į šalį grožinį tekstą. Parengiau spaudai studijų, straips-nių ir recenzijų rinkinį ,,Estezė ir vertini-mai“. Lapkritį jį išleis ,,Edukologijos“ lei-dykla. Kartu su penkiais bendraautoriais baigėme tyrimą apie tautines vertybes (e)migrantų literatūroje ir parengėme spau-dai monografiją ,,Tautiškumo ribos“. Prie pradėto rašyti romano prisėdu ne kas-dien, tarsi tebeklausinėju savęs, ar man pačiam jis būtinas, ar su juo ,,peršoksiu“ save, tad ir nedrįstu spėlioti, kada baigsiu jį.

Ačiū už pokalbį.

. . . e s u ambicingas autorius, vertinu literatūrą kaip išskirtinę savosios akistatos su pasauliu formą.

6 ODĖ MOKSLUI

Mokykloje T. Edisonas nebuvo stropus, tad jo mama atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mo-kyti individualiai. Tačiau jau būdamas trisde-šimties jis išgarsėjo, kai sukonstravo fonografą.

Tomas Alva Edisonas (1847 – 1931) – ame-rikiečių išradėjas ir verslininkas bei vienas produktyviausių patentuotojų – savo var-du užpatentavęs net 1093 išradimus. Tiesa, nemaža dalis užpatentuotų išradimų buvo ne jo, mokslininkas pritaikė juos komer-cijai. Tarp jo išradimų – elektros lemputė (nors išradėjas yra Henrichas Goebelis, T. Edisonas komercializavo šį išradimą), fo-nografas, diktofinas, kinetoskopas, elek-tros kėdė.

Tomas Alva EdisonasLemputes gaminantis fabrikas buvo atidary-

tas 1880 m. spalį, per metus buvo pagaminta

50 000 tokių lempučių. Tais pačiais metais iš-

radėjas užpatentavo elektros paskirstymo sis-

temą, kuri buvo būtina elektros lemputėms

veikti. Ši sistema jau po dviejų metų, įjungus

pirmąją elektrinę, 59 Manhatano miesto gy-

ventojus aprūpino nuolatine 110 voltų elek-

tros srove.

Mokslininko įkurtoje laboratorijoje praėjus metams nuo fonografo sukonstravimo pradėjo dirbti elektrikas Viljamas Hameris, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias lemputes. T. Edisono lemputės turėjo labai patvarius vakuumus, kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, be to, išskirtinę kokybę lemputei teikė anglinis bambuko siūlas.

Nuotraukos iš http://attitudedonor.com/ archyvo

Veidai

„Genijus – procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“

72013 m. spalis Nr. 7(11)

„Genijus – procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“

Indija paleido savo pirmą į Marsą vyksiantį

kosminį laivąLapkričio 5 dieną Indija sėkmingai pa-

leido savo pirmąjį automatinį erdvėlaivį į Raudonąją planetą, skelbia BBC. Į Marso orbitą Indijos sukurta raketa išvyko iš Satiš Davano kosminių tyrinėjimų centro ryti-nėje šalies pakrantėje.

Raketa, nešanti 1,35 tonos sveriantį kibernetinį zondą, pradėjo savo 300 die-nų kelionę, kurios tikslas – atlikti Marso atmosferos tyrimus.

Mažo automobilio dydžio aukso spalvos zondas buvo surinktas paskubomis, o jį iškėlusi raketa nešėja yra daug mažesnė, negu naudojamos JAV arba Rusijos. Ši 350 tonų sverianti raketa nėra pakankamai galinga, kad iškart skrietų Marso link, todėl beveik mėnesį suksis aplink Žemę, kol įgis pakankamą greitį, kad ištrūktų iš mūsų planetos traukos zonos. Tik tuomet prasidės antrasis etapas devynių mėnesių kelionėje, kuri taps svarbiu išbandymu Indijos mokslinin-kams, prieš penkerius metus pasiuntusiems zondą „Chandrayaan“ į Mėnulį.

Daugiau nei pusė visų iki šiol surengtų skrydžių į Marsą buvo nesėkmingi, įskaitant Kinijos misiją 2011 metais ir Japonijos – 2003-aisiais. Raudonąją planetą iki šiol yra pasiekę tik JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos aparatai.

Jungtinės Valstijos kol kas yra vienintelė šalis, sėkmingai nutupdžiusi kibernetinius zondus ant Marso paviršiaus. Naujausiu iš jų tapo beveik toną sveriantis robotas „Curiosity“, kuris Raudonojoje planetoje nusileido pernai balandį.

NASA planuoja paleisti Marso atmosferą tirsiantį zondą „Maven“ lapkričio 18 dieną.

[pagal BNS, ELTA, DELFI.lt informaciją]

Inovatyvūs išradimai pristatyti „ICT 2013“ parodoje

Lapkritį vykusioje „ICT 2013“ parodoje ir konferencijoje savo idėjas, jų prototipus ar pačius produktus pristatė Lietuvos ir visos Europos įmonės, startuoliai bei mokslo įstaigos.

Vienas iš įspūdingiausių lietuviškų išradimų – pirmoji pa-saulyje elektroninė nosis, skirta mėsos, paukštienos ir žuvies kokybei bei šviežumui nustatyti. Aparatas, kelias sekundes „pauostęs“ maisto produktą, netrukus planšetės ar išmaniojo

telefono ekrane parodo, ar jį saugu valgyti. Kitas lietuvių išradimas - prekyboje netrukus pasirodysiantis žvejų draugas – išmanusis žuvų ieškiklis „Deeper“. Nedidelis apvalus „sonaras“, plūduriuodamas ant vandens, į naudotojo telefoną siunčia duomenis apie tai, kur tuo metu yra daugiausiai žuvų.

Užsienio įmonių stenduose buvo galima pasisveikinti su robotine ranka, pasimokyti operuoti žmogų, išbandyti virtu-alios tikrovės akinius, susikurti trimatį kompiuterinį savo veido modelį ar net atsispausdinti dirbtinį organą.

„ICT 2013“ konferencija skirta esamiems ir būsimiems informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus atstovams, tyrimų ir plėtros bei inovacijų programų dalyviams. Jos metu svarstomi Europos IRT politikos klausimai, dalinamasi įžvalgomis ir ateities vizijomis, siekiama užmegzti ryšių bendradarbiavimui IRT verslo, tyrimų ir inovacijų lygmenyje.

[pagal 15min.lt informaciją]

Mokslo naujienos

8 ODĖ MOKSLUI

Interviu

taip Lietuvos Respublikos Švieti-mo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vertina mūsų šalies moks-lo politikos permainas ir naujoves. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, mūsų šalies Švie-timo ir mokslo ministerijai tenka ypatingas vaidmuo ir svarba. Apie šias ir kitas Lietuvos mokslo aktua-lijas, ministerijos bendradarbiavimą su jaunaisiais mokslininkais su mi-nistru Dainiumi Pavalkiu kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Pradėkime interviu nuo aktualijų. Ką, Jūsų nuomone, mūsų šalies mokslininkams reiškia Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai?

Pirmininkavimas Lietuvos mokslinin-kams, kaip ir visai mūsų šaliai, pirmiau-sia duoda didžiulę galimybę būti mato-miems. Per renginius, vykstančius mūsų šalyje, į kuriuos suvažiuoja ES mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir moks-lininkai, pristatomas Lietuvos mokslo potencialas, mezgami kontaktai, keičia-masi geriausios praktikos pavyzdžiais, gimsta naujos idėjos ir bendradarbiavimo formos. O tai mokslui – itin svarbu. Ti-kiuosi, kad pirmininkavimo vaisius grei-tai pajusime praktiškai – tai duos postūmį naujiems bendriems projektams, bus įgy-vendinamos inovatyvios idėjos, geriausia

praktika. Tai galimybė sustiprinti mokslo ir verslo, mokslo ir gamybos bendradar-biavimą ir bendravimą, taip pat ir tarp-tautiniame kontekste, ypač išnaudojant turimą mūsų šalies potencialą ir įdirbį stipriausiose srityse.

Apibūdinkite ministerijos santykius ir po-litiką Lietuvos mokslo tarybos atžvilgiu? Kokios matyti tendencijos ir kokios laukia perspektyvos?

Lietuvos mokslo taryba lieka pagrindine programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą įgyvendinan-ti institucija. Todėl, rengiant strateginius su mokslo politika ir tyrimų finansavimu susijusius dokumentus, glaudžiai bendra-darbiaujame su Lietuvos mokslo tarybos atstovais. Šiuo metu pagrindinis dėmesys sutelktas į sumanios specializacijos Lietu-voje – MTEP ir inovacijų prioritetų nu-statymą. Buvo siekta išskirti mokslo sritis, kuriose Lietuva turi didžiausią potencialą ir geriausias perspektyvas plėtoti moks-lo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje numatytos šešios prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei ino-vacijų raidos kryptys (energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logisti-ka ir informacinės ir ryšių technologijos

(IRT), kurioms bus skiriamas ES struk-tūrinių fondų finansavimas 2014–2020 m. periodu. Šiuo metu diskutuojama dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperi-mentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializa-cijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendi-nimo programos projekto, kuris turi būti pateiktas Vyriausybei tvirtinti dar šiais metais.Sieksime, kad ateinančiu SF finansavimo laikotarpiu LMT būtų tęsiamos tokios pasiteisinusios veiklos kaip visuotinė do-tacija, podoktorantūros tyrimai, moksli-nių vizitų paramos priemonės, studentų mokslinių darbų skatinimas, papildant šias veiklas priemonėmis, numatančiomis jaunimo iš užsienio pritraukimu į šalies doktorantūrą.

Kokia yra ministerijos politika mokslinių tyrimų, inovacijų ir eksperimentinės plė-tros klausimais?

Manau, pagrindinis aspektas būtų toks, kad šiuo metu ir artimiausioje ateityje bus siekiama kaip įmanoma efektyviau išnau-doti MTEP infrastruktūrą, kuri buvo su-kurta ir ar tebetelkiama vadinamuosiuose „slėniuose“, įgyvendinant slėnių progra-mas. T.y. procesą, kuris buvo įgyvendina-mas 2007–2013 metais, paversti tęstiniu: moderni infrastruktūra, kaip pagrindas, kuriamos naujos žinios, jos pritaikomos praktikoje siekiant kuo didesnės naudos šalies ekonomikai.

„Vaisius greitai

pajusime praktiškai“, -

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. ŠMM.lt archyvo nuotrauka

92013 m. spalis Nr. 7(11)

InterviuŠiuo metu pagrindinis ministerijos dė-mesys nukreiptas į pasirengimą artėjan-čiam 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui. Gali-ma būtų išskirti dvi pagrindines kryptis, kuriose vyksta didžiausi paruošiamieji darbai:1) pasirengimas Lietuvos dalyvavimui įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Programos esmė – Lietuvos tyrėjai turės galimybę dalyvauti Europos Sąjun-gos lygiu skelbiamame konkurse, skirta-me mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms vykdyti Europos Sąjun-gai svarbiose, jos konkurencingumui ir ekonomikai didžiausią įtaką darančiose tematikose. Tyrėjai galės inicijuoti savo projektus arba dalyvauti kitų valstybių ty-rėjų vykdomuose projektuose. Manome, kad Lietuva, kaip nedidelė šalis, daugiau-sia gali laimėti įsitraukusi į ekonomiškai stipresnių Europos valstybių tyrėjų vyk-domus mokslinių tyrimų projektus, mak-simaliai išnaudoti savo turimą potencialą. Tačiau neatmestina, kad ir Lietuvoje gali susiformuoti pakankamai stiprios tyrėjų grupės, pajėgios savarankiškai vykdyti didelės apimties mokslinių tyrimų pro-jektus, pritraukdamos į juos kitų šalių ty-rėjus.

2) sumanios specializacijos strategijos rengimas. Tai procesas, kurio metu sie-kiama nustatyti technologijas, produktus ar procesus, kurių plėtra ir diegimas gali paskatinti struktūrinius Lietuvos ūkio pokyčius, lemsiančius, kad žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlios ekonominės veiklos, turinčios didelę pri-dėtinę vertę, galės daryti daug didesnę įtaką šalies bendrojo vidaus produkto au-gimui nei šiuo metu. Trumpai tariant, šių technologijų ir procesų plėtra ir diegimas paspartins žinių visuomenės kūrimą ir stiprins ilgalaikius Lietuvos ūkio konku-rencingumo pagrindus, o to ir siekiama įvairiuose strateginiuose dokumentuose. Sumanios specializacijos strategijos ren-gimo procesas prasidėjo daugiau nei prieš metus. Jo metu įvertintas Lietuvos mokslo ir verslo potencialas, nustatyti šiuo metu stipriausi ir ateityje didelę įtaką darysiantys ekonominės veiklos sektoriai. Taip pat nustatyti pagrindiniai ekonomi-niai ir socialiniai iššūkiai, su kuriais jau dabar susiduria ir ateityje susidurs tiek Lietuva, tiek likęs pasaulis, iš jų išskirti Lietuvai aktualiausi. Taip pat nustatytos pagrindinės ekonomikos ir visuomenės artimiausios ateities plėtros tendencijos. Žinant šalies mokslo ir verslo pajėgu-mus ir iššūkius, kuriuos reikia spręsti,

toliau nustatinėjami prioritetai, t.y. jau aukščiau minėtos technologijos, produk-tai ir procesai, kuriuos realiausia sukurti panaudojant turimą MTEP potencialą ir pritaikyti visuomenės poreikiams arba įdiegti į rinką panaudojant verslo ir kitą potencialą. Įgyvendinant šį sumanymą, didelis dėmesys bus skiriamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Planuojama, kad vienas pagrindinių instrumentų bus didelės apimties jungtiniai mokslo ir vers-lo projektai, t.y. viešojo ir privataus sekto-rių subjektų koordinuotai įgyvendinami tarpusavyje susiję, vienas kitą papildantys projektai, skirti nuo idėjos iki įdiegimo į rinką pateikti tam tikrą technologiją, produktą ar procesą. Jungtinius projektus mes matome kaip būdą stipriausioms Lie-tuvos tyrėjų ir kitų specialistų grupėms konkuruoti ne tarpusavyje, kaip kad jau-tėsi ankstesniame periode, o tarptautiniu mastu, sujungiant kelių mokslo ir studijų institucijų ir verslo subjektų pajėgumus siekiant bendro tikslo.Sumanios specializacijos strategijos ren-gimo procesas yra didelis iššūkis Lietuvai, kadangi siekiant realių rezultatų, būtina panaudoti visų institucijų, dalyvaujančių studijų, MTEP ir inovacijų politikos įgy-vendinimo procese, pajėgumus, suderinti jų vykdomas priemones. Taip pat labai svarbus aspektas – nuolatinė prioritetų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas bei naujų Lietuvai svarbių prioritetų paieška, išlaikant galimybę, jei prireikia, įsikišti ir nukreipti vykdomas veiklas tinkama linkme, atsisakyti nereikalingų ar jau ne-aktualių prioritetų ar pradėti įgyvendinti naujus prioritetus.

Pakomentuokite kitą aktualią problemą: kokią įtaką Lietuvos aukštajam mokslui pastaraisiais metais daro demografinė mūsų šalies situacija?

Mažėjant abiturientų skaičiui (palygin-ti su 2011 metais, mažėjo vidutiniškai 7 proc.; palyginti su 2012 m. – 9 proc.), atitinkamai buvo mažinamos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pirmosios pa-kopos ir vientisųjų studijų studentų, prii-mamų į aukštąsias mokyklas 2012 ir 2013 metais, studijoms valstybės finansuoja-mose studijų vietose.2012 m. valstybės finansuojamos studijų vietos buvo mažinamos proporcingai 7 proc. visoms krypčių grupėms. 2013 m. socialinių mokslų studijų vietos mažintos iki 20 proc., kitų sričių studijų vietos – 9 proc.Mažėjant abiturientų skaičiui ir mažinant

valstybės finansuojamų studijų vietų, aukštosios mokyklos yra priverstos pri-sitaikyti prie dabartinių rinkos sąlygų. Manytume, kad viena iš galimybių yra orientuotis į tarptautinių studentų pri-traukimą, ką šiuo metu jau daro ir siekia sistemingai plėtoti tokie universitetai kaip VDU, LSMU ir kt.

Kaip vertinate ministerijos bendradar-biavimą su Lietuvos jaunaisiais moksli-ninkais? Kuo esate patenkintas, ko galbūt trūksta, kokių iniciatyvų lauktumėte?

Labai reikšmingas ir skatinantis jaunųjų tyrėjų parengimą yra kasmet LJMS orga-nizuojamas konkursas „Geriausios diser-tacijos“. Ši iniciatyva skatina doktorantų motyvaciją ir pozityvią konkurenciją. Jau septintą kartą Prezidentūroje buvo apdo-vanoti geriausių disertacijų autoriai fizi-nių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslo sričių bei humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Džiaugiamės naujai įsteigtu prizu už geriausią diserta-ciją aplinkosaugos tema. Tai pat džiaugia-mės nemažėjančiu magistrų baigiamųjų darbų konkursui teikiamų darbų skaičiu-mi.Atsižvelgiant į teiktas jaunųjų moksli-ninkų pastabas, praėjusių metų rugsėjį buvo patikslinta Valstybės paramos dok-torantams tvarka. Patikslintoje tvarkoje išplėsta akademinių išvykų, kurių išlai-dos gali būti kompensuojamos, įvairovė. Dabar doktorantai gali pretenduoti ne vien į valstybės paramą išvykoms į tarp-tautinius renginius, per kuriuos pristato savo tyrimų rezultatus, bet ir papildomai remiamas dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose ar doktorantų mokyklose, stažuotes mokslo, studijų ar kitose moks-linius tyrimus atliekančiose įstaigose. Šios išvykos ypač svarbios pirmųjų ir antrųjų metų doktorantams, kurie dar tik rengia publikuoti ir tarptautiniuose renginiuose pristatyti savo tyrimų rezultatus. Vyriau-sybės patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad doktorantai prašymus skirti stipendi-jas galės teikti du kartus per metus Lietu-vos mokslo tarybos nustatytais terminais. Anksčiau pateikti prašymą jie galėjo tik vieną kartą per metus. Šis patikslinimas įvestas siekiant geriau suplanuoti skiria-mą paramą doktorantams.Pasinaudodamas proga taip pat kviečiu LJMS narius teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupei, kuri rengia Mokslo ir studijų įstatymo pakei-timą.

Dėkoju už pokalbį.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. ŠMM.lt archyvo nuotrauka

10 ODĖ MOKSLUI

JAUNOJI KARTABrangūs skaitytojai, nors vėsūs orai ir trumpėjanti diena nebedžiugina mūsų, kviečiu prisiminti 2013 metų vasarą rengtą ,,LJMS vasara‘13“ vasaros mokyklą ir jos dalyvius. Šio mėnesio skiltyje susipažinsite su jaunuoju tyrėju Luku Aliuškevičiumi ir jo Veprių meteorinio kraterio tyrimais. Taip pat kviečiu paskaityti vasaros mokyklos dalyvio Danieliaus Korsako parengtą interviu su fiziku, etnoastronomu, vasaros mokyklos lektoriumi Jonu Vaiškūnu. Taigi šio mėnesio skiltį ,,Jaunoji karta“ dedikuoju astrofizikai.

Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

„Mūsų buvimas šioje žemėje yra pakankamas įrodymas, kad ir visato-

je yra gyvybė“ Kalbiname garsų lietuvių etnoastro-nomą bei fiziką Joną Vaiškūną apie jo žavėjimąsi žvaigždėmis, svarsty-mus apie Visatos galybę, jo laisvalai-kį ir ateities planus.

Jūs baigėte Fizikos fakultetą, bet nuo fizikos perėjote prie etnoastronomijos. Kuo ji jus sužavėjo ir kodėl pasirinkote šį kelią?

Pasirinkau dėl to, kad mane labai žavėjo žvaigždės, ir aš, kaip kiekvienas jaunas žmogus, pasidaręs savo teleskopą iš akinių stiklų, svajojau būti astronomu. Bet paaiš-kėjo - negalima būti astronomu, neišmo-kus fizikos ir nestudijuojant fizikos, taigi teko studijuoti fiziką, ir galų gale mano fizikos studijų specializacija tapo kieto kūno fizika. Tačiau baigęs darbą, atidirbęs su lazeriais ir lazerių prietaisais, aš papuo-liau čia - į observatoriją. Mes dirbome ir atlikome stebėjimus su prietaisais, tačiau tuo pačiu metu jaučiau tą tautinį atgimi-mą - vyko Rasos šventės, tautosakos eks-pedicijos, kuriose atradau liaudies dainas ir kitokius žavingus dalykus, kurie būdin-gi tik mūsų tautai. Man labai skaudėjo širdį, kad užsiimu kosmopolitiniu mokslu: juk visi gali ste-bėti atomus, šaudyti lazeriais ir tyrinėti mėnulį. Galvojau, kodėl niekas neužsiima tautos dvasiniais, kultūriniais dalykais. Tad ekspedicijose pradėjau rinkti liaudies dainų, paprasčiausių prietarų žodžius, o daugiausiai klausinėjau apie dangų. Mes net išleidome atskirą klausimyną, kad būtų lengviau klausinėti apie mėnulio fa-zes, orus, žvaigždynų pavadinimus, saulę bei kalendorių. Ir štai taip aš atėjau į sritį,

kuria dabar daugiausiai užsiimu.

Jūs tyrėte lietuviškąjį zodiaką, ar tikite juo ir jo magiškomis savybėmis? Kodėl?

Ženklai yra reiškinys, kai žmonės pasi-žymi kažką svarbaus sau, ir tuomet nėra klausimo, ar tikėti, ar netikėti – tiesiog imama vadovautis tuo, kas pasižymėta. Juk kelio ženklais mes netikime - juos žinome, ir pagal jų nuorodas keičiame savo elgesį. Taip pat ir čia, kai suprantame lietuviškojo zodiako ženklų prasmę, mes suprantame, kaip jais vadovavosi senovės žmonės, kaip jie keisdavosi, vienam ar ki-tam ženklui išryškėjus. Sakykim taip, aš vadovaujuosi tuo aspek-tu, kaip naudojant metaforą yra apibūdi-nami žmonės. Pavyzdžiui, posakį – „ne pėsčias žmogus“, galima suprasti tiesio-giai, bet galima suprasti kaip metaforą – ką aš ir darau.

Etnoastronomas – ganėtinai sunkiai išta-riamas žodis. Kas tai per profesija, kuo ji ypatinga, įdomi ir kuo ji skiriasi nuo pa-prasto astronomo profesijos?

Labai paprastai galima pasakyti. Jeigu astronomas be „etno“, tai jis tyrinėja fizi-nę realybę – dangaus kūnus, jų spektrą, temperatūrą, cheminę sudėtį ir panašiai, o etnoastronomas tyrinėja, kaip tautos - etnoso galvose atsispindi dangaus švie-sulių padėtys, jų judėjimas, kaip žmonės juos vadina, ką apie juos kalba. Žmonių nuomonės, mintys, teorijos, idėjos, prie-tarai, burtai, bei pasakojimai - tai ir yra kultūrinė arba etnoastronomija.

Kaip vertinate Čeliabinsko meteorito susi-dūrimą su žeme, kodėl?

Bet kokio, ypač didelio meteorito nukri-timas ant žemės liudija, kad mes esame pažeidžiami ir mūsų buvimas šioje žemėje yra laikinas ir labai trapus. Bet kada gali

nukristi ir dar didesnis, ir nereikės nei karo, nei mūsų pastangų - mes išnyksime. Tai yra mūsų priklausomybės nuo visatos parodymas, ženklas žmogui susimąstyti. Tyrimai rodo, kad tokių meteoritų skrieja labai daug, ir jeigu anksčiau mes ramiai sėdėjome, tai dabar visi pradeda jaudintis, kad kažkoks didelis asteroidas lekia kaž-kur netoli žemės.Bet yra vienas geras dalykas, kuris turė-tų visus nuraminti - mes gyvename taip trumpai, kad šie kosminiai procesai, pa-tikėkite, nesugebės mūsų nubaigti, mes patys numirsime nuo alkoholio ir dūmų. Žmogus gali nesijaudinti dėl to, kaip ir kopūstinukas neturėtų rūpintis, nukris ar nenukris meteoritas, nes jis gyvena vieną dieną. Kitaip sakant, žemėje yra daugiau pavojų, kurie turėtų mums rūpėti.

Kaip jūs suvokiate visatą: ar ji didelė ar maža, pavojinga ar graži, ar tikite nežemiš-ka protinga gyvybe?

Asmeniškai manau, kad ji didelė, beribė žmogaus požiūriu, galbūt didesnio maste-lio požiūriu – ji baigtinė laike ir erdvėje. Bet mums, žmonėms, lyginant su mūsų trumpu gyvenimu, jinai didelė, begalinė, ilgalaikė, pranokstanti mus savo didybe. O dėl grožio norėčiau priminti Emanuelio Kanto žodžius – „Mane labiausiai gyveni-me žavėjo du dalykai: žvaigždėtas skliau-tas virš mūsų – jis nuostabus, ir moralės dėsnis mūsų viduje - jis nepaprastas“. Abiem atvejais jis pridurdavo, kad žvaigž-dėtas skliautas jam priminė, kad yra Die-vas virš mūsų, ir reiškia nepranokstamą galybę, o moralės dėsnis mūsų viduje reiš-kia, kad Dievas yra ir mūsų viduje. Noriu pasakyti, kad išties Dangus priver-čia susimąstyti, priverčia ieškoti gyve-nimo prasmės klausimų, ir tos paieškos atveda į tą moralę, vidinį žmogaus turinį, kurį vadiname jo siela, dvasia, ir manau, kad visi žmonės, kurie domisi dangumi, yra dvasingesni, įdomūs žmonės.

112013 m. spalis Nr. 7(11)

L. Aliuškevičius

JAUNOJI KARTAO dėl protingos nežemiškos gyvybės – aš visada vadovavausi tokiu paprastu žmo-gišku stereotipu, kad protinga nežemiška gyvybė visatoje yra, ir net ne vienoje vie-toje. Aš manau, kad mūsų buvimas šioje žemėje yra pakankamas įrodymas, kad ir visatoje yra gyvybė.

Ar jūs užsiimate kažkuo be astronomijos, kaip leidžiate laisvalaikį?

Paskutiniu metu įnikau į leidybinį darbą ir dabar jis užima mano visą laisvalaikį.

Dėl to kai kas mane pradeda vadinti jau nebe etnoastronomu, o žurnalistu, nes labai daug dėmesio skiriu naujienų por-talui su etnokultūrine, tautine pakraipa www.Alkas.lt. Ir čia atiduoti 95 procentai mano laisvalaikio.

Kokie jūsų ateities planai, ką tikitės pasiekt ir nuveikti?

Gal daugiau svajonės, negu planai. Pla-nai turi būti pasižadėjimai, ir lyg uždėjus antspaudus iš tavęs turi reikalauti, o ka-

dangi aš esu ganėtinai laisvos profesijos žmogus, tai – svajonė. Taigi vienas mano darbas jau išėjo - knyga „Skaitant dangaus ženklus, Lietuviško zodiako pėdsakais“. O dabar aš esu prisirinkęs labai daug me-džiagos, raštų, kuriuos norėčiau sudėti, apibendrinti ir išleisti knygą apie mėnulį, jo etnokultūrą. Galbūt šios knygos poeti-nis pavadinimas galėtų būti „Mėnulio ma-gija“, o šalia, smulkesnėmis raidėmis, būtų šiek tiek moksliškesnis. Štai tokia mano svajonė.

Dėkoju už pokalbį.

Veprių meteoritinis kraterisPrieš 165 mln. metų Laurazijos žemyne, dabartinės Lietuvos teritorijoje, nukrito meteoritas ir išmušė kraterį. Šiuo metu kra-teris yra giliai po žeme., o virš jo įsikūręs Veprių miestelis. „Pasinaudojus mokslinėmis skaičiuoklėmis bei metodikomis, net ir moksleivis, besidomintis matematika ir fizika, gali apskaičiuoti šį procesą“ – sako Veprių vidurinės mokyklos 12 klasės mokinys Lukas Aliuškevičius. Jis kartu su broliu Matu šia tema domisi jau kelerius metus. Jie 2013 metų ES jaunųjų mokslininkų konkurse pristatė savo darbus, kuriuose tyrinėja Veprių kraterio ir jį suformavusio meteorito parametrus, bei pateikia pagal surinktus duomenis sumodeliuotą kraterio erdvinį vaizdą. „Atlikus skaičiavimus paaiškėjo daug įdomių faktų: katastrofos zona, kurioje buvo sunaikinta visa augalija ir gyvūnija, prilygo dabartinės Lietuvos teritorijai, oro greitis smūgio vietoje 3 kartus viršijo garso greitį, krepšinio kamuolio dydžio nuolaužos išsibarstė 52 km spinduliu, smūgis sukėlė 6,76 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą“, – pasakoja Lukas. Nors šis įvykis yra vienas iš svarbesnių Juros periode, tačiau mokslininkų domėjimasis juo yra mažas. Tad jaunasis tyrėjas ir toliau planuoja gilintis į šią temą. „Neseniai atrastas akustinio suskystėjimo efektas, kai veikiamos didelės energijos virpesių uolienos pradeda elgtis kaip skystis. No-riu pabandyti pritaikyti šį reiškinį ir Veprių kraterio suformavimo skaičiavimuose“, – apie savo planus sako moksleivis. Surinktą informaciją ir savo sukurtas programas broliai patalpino internetinėje svetainėje www.Krateris.eu. „Visus, kuriuos domina as-teroidai ir krateriai, kviečiame prisijungti prie mūsų ir toliau plėtoti šį projektą“, – ieško bendraminčių Lukas ir Matas.

12 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle

Bendros Idėjų Kalvės eilės

Šaudo man į galvą mintysTarsi sunkiasvorės spintos,Iš plonų vytelių pintosIr karoliais padabintos.Panos džiaugės tokiu grožiu,Pavydėjo joms pavydu baltuoju!Nežinau, ko pavydėjo...Gal pratęs kas šią idėją?Nors ... Kur rast dabar tokių,Kurie pratęstų idėją iš idėjos?Ar dar jums nenusibodo?Gal temą mums pakeisti?Gal pavalgyt? Gal pažaisti?Gal į žalią girią eiti?O gal į vandenį nertiIr vėl su aitvaru iškilti?Kitus pakelt lig debesų,Kad būtų net labai baisu...Sūpynės skristų lig dausų.O silkės plaukia Nemunu aukštyn,Ir veržiasi į Baltiją gilyn,Taip, kaip ir žmonės eina protingynIr bando jie nueit kažkur tolyn.

Vaido Bartusevičiaus nuotraukos

132013 m. spalis Nr. 7(11)

JAPONAS SUKŪRĖ ŽEMĖJE ĮVYKDYTŲ ATOMINIŲ

BANDYMŲ VIDEOŽEMĖLAPĮ [internetas]

Nuo tada, kai JAV ant Hirosimos ir Naga-sakio numetė atomines bombas, planetoje iš viso įvykdyti 2056 branduoliniai bandymai. Kad pademonstruotų atominių eksperimen-tų mastą ir plėtros apimtis, japonų meni-ninkas Isao Hašimoto sukūrė paprastą, ta-čiau tiesiog fantastišką dalyką – interaktyvų mūsų planetos videožemėlapį, kuriame paei-liui sprogsta visi 2056 branduoliniai užtaisai nuo 1945 iki 1998 m.

Daugiau: http://www.bernardinai.lt/

straipsnis/2013-10-28-japonas-sukure-zemeje-ivykdytu-atominiu-bandymu-

videozemelapi/109339

Verta

JONAH LEHRER „VAIZDUOTĖ. IŠ KUR KYLA KŪRYBIŠKUMAS“ [knyga]

Amerikiečių žurnalistas, blogeris ir keleto knygų autorius, be-sidomintis psichologija, neurologija bei tiksliųjų ir humanitarinių mokslų santykiu, Džona Lereris pristato savo knygą apie kūrybiš-kumą. Apžvelgdamas subtilius eksperimentus ir mokslinius tyri-mus bei nagrinėdamas, kaip kūrybiškumas iš tiesų reiškiasi gyveni-me, jis sugriauna ilgą laiką vyravusį mitą apie mūzas ir paslaptingas aukštesniųjų galių dovanas. Kūrybiškumas nėra nežemiškas reiš-kinys. Tai atskirų mąstymo procesų įvairovė, kurią perpratę gali-me veiksmingai panaudoti. Kūrybingumo impulsas yra įdiegtas į mūsų smegenų operacinę sistemą ir veikia joje kaip viena pagrindi-nių programų. Smegenys kiekvieną akimirką savaime kuria naujas asociacijas. misijos nariais bei vizualizacijų autoriais.

ŽODŽIŲ KILMĖS ŽEMĖLAPIS [internetas]

Iš kur atsirado bene kasdien vartojami žodžiai? Įdomias įžvalgas etimologiniuose Europos žemėlapiuose pateikia Business Insider:

http://www.businessinsider.com/european-maps-showing-origins-of-common-words-2013-11

14 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 7,(11), 2013 spalis

Savęs pažinimas, pinbolas ir pirmininko rinkimai - svarbiausi rudeniniai įvykiai

Kitame numeryje:

• Interviu su VDUdėstytoju Ryčiu Zemkausku.• LJMS žiemosaktualijos.• „Veiduose“ - MarieCurie gimtadienis ir šiek tiek apie radioaktyvumą.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“