Odė mokslui, 2013 birželis

2013 m. birželis Nr. 3 (7)

Aktualus interviu

Interviu su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi apie

mokslininkų mobilumą.4-ame psl.

Karšta tema:

Idėjų kalvė 2013. 5-ame psl.

Pokalbis su Zita Liutkevičiūte Geriausia disertacija – apie pasaulinio mokslo

lygmens atradimus. 7-8-ame psl.

BendrystėApie LJMS ir

šveicarų pažintį bei patirties

mainus.3-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji,

Vasara jau persirito į antrąją pusę, o vėstantys orai neretai primena mums artėjantį rudenį. Daugelis moksli-ninkų šiuo metu poilsiauja, tačiau nemaža dalis vis dar pluša labora-torijose ir bando patikrinti savo idė-jas eksperimentiškai. Keletas idėjų galbūt kilo neseniai įvykusios „Idė-jų kalvės“ metu, kuomet tiek Lietu-vos, tiek užsienio tyrėjai nuostabios gamtos apsuptyje kartu stovyklavo ir dalinosi savo tyrimų problematika, kvietė vieni kitus bendradarbiauti. Apie praėjusią stovyklą skaitykite 5-ame psl.

Šiame numeryje taip pat arčiau su-sipažinsite su dr. Zita Liutkevičiūte,

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfed-eracijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: Z. Liutkevičiūtė. Justinos Kazokaitės nuotrauka.

kurios disertacija buvo pripažinta geriausia per praeitus metus Lietuvoje apginta disertacija fizinių, tech-nologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Jaunoji mokslų daktarė pasakoja apie savo tyrimus ir jų svarbą, dalinasi doktorantūros metu įgyta patirtimi ir išsako pasiūlymus jaunesniems kolegoms.

Birželio pabaigoje keturi LJMS atstovai nuvyko į Šveicariją, siekdami užmegzti glaudesnius ryšius su Švei-carijos jaunųjų mokslininkų asociacija „ACTIONUNI“, pasimokyti iš jos gerosios patirties finansų pritrau-kimo ir mokslo politikos srityje. Išvykos metu abiejų organizacijų atstovai dalinosi patirtimi ir sutarė tęsti bendradarbiavimą ateityje. Daugiau apie šią išvyką aprašyta 3-iame psl. Įdomių minčių apie mokslininkų mobilumą pateikta pokalbyje su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi. Pas-taruoju metu žiniasklaidoje daug kalbama apie padidėjusį jaunųjų tyrėjų išvykimą iš Lietuvos, tačiau pastebima, kad kaip tik didžioji dalis jaunųjų ir viduriniosios kartos mokslininkų vengia ilgesnių stažuočių užsienyje, baimindamiesi po to grįžę nepritapti. Profesorius kalba apie šių tendencijų priežastis ir proble-mų galimus sprendimus.

Šio numerio naujiena – mūsų jaunesnių kolegų skiltis „Jaunoji karta“. Jos autorius – LJMS narys Povilas Kavaliauskas – žada aptarti jauniausios mokslininkų kartos problemas, laisvalaikį ir ateities planus, supa-žindinti su jaunųjų tyrėjų atradimais. Birželio numeryje Povilas supažindina mus su šių metų ES jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvą atstovausiančiomis tyrėjomis. Sėkmės Eglei ir Akvilei!

Kaip visada, kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtu-mėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. birželis Nr. 3(7)

Bendrystė

Susitikimas su Šveicarijos jaunaisiais tyrėjais yra labai vertingas mūsų orga-nizacijai“, - teigia paprojekčio vadovė dr. Vilma Petrikaitė. Anot jos, buvo labai įdomu sužinoti apie Šveicarijos mokslininkų organizacijos ACTIO-NUNI patirtį tiek finansų srityje, tiek formuojant mokslo politiką. „Manau, kad kai kurias gerąsias patirtis ir prak-tiką galima būtų pritaikyti ir Lietuvo-je“, - įsitikinusi dr.Vilma Petrikaitė.Į kelionę vykusius LJMS narius dr. Vilmą Petrikaitę, Aidį Stuką, Liną Murauskaitę ir sąjungos finansininkę Liną Baužienę Fribūre šiltai pasitikęs ACTIONUNI prezidentas dr. Huber Odilo su savo kolegomis Anna Ts-chaut, Marius Osterfeld ir Rebecca Loder Lietuvos atstovams trumpai pristatė savo organizaciją ir patį mies-tą, kuris jau pirmąją vizito dieną visus nustebino savo puikiu kraštovaizdžiu ir nepakartojamais senamiesčio vaiz-dais. ACTIONUNI buvo įkurta 2000 metų gruodį. Jos nariai yra Šveicarijos uni-versitetų jaunųjų tyrėjų asociacijos bei Šveicarijos technikos universitetai (ETH, EPFL). Šiuo metu ACTIONU-NI atstovauja daugiau nei 5000 tyrėjų. Pagrindiniai organizacijos tikslai - pa-gerinti galimybes siekti akademinės karjeros ir koordinuoti Šveicarijos asociacijų akademinio personalo, iš-skyrus profesorių, veiklas.Vizito metu daug dėmesio buvo skirta aptarti organizacijų finansinę padėtį ir būdus, kaip pritraukti finansavimą. ACTIONUNI yra institucijas vieni-

janti organizacija, todėl ji gauna pastovų finan-savimą iš universitetų. Vis dėlto, toks finansa-vimas labai priklauso nuo narių organizacijų galimybių sumokėti metinį mokestį, nes ne visos gali mokėti kie-kvienais metais. ACTIONUNI turi gana didelę patirtį mokslo politikoje. Ji įtraukta į ofici-alų Šveicarijos Parlamento sudarytą organizacijų sąrašą ir yra nuolat kvie-čiama pasisakyti dėl Šveicarijos teisės aktų, susijusių su universitetų veikla, moksliniais tyrimais. ACTIONUNI konsultuojasi su Šveicarijos nacionali-niu mokslo fondu ir yra atstovaujama CUSO (Vakarų Šveicarijos universite-tų konfederacija) ir CRUS (Šveicarijos universitetų rektorių konferencija).Prezidentas Odilo pabrėžė, kad da-lyvaujant mokslo politikoje ir norint įgyvendinti savo idėjas, labai svarbu visada tas idėjas propaguoti ir bandy-ti įdiegti, nors iš pradžių tai atrodytų neįmanoma. Taip pat, jo nuomone, vertinga užmegzti ir vystyti gerus san-tykius su universitetais, dalyvauti prii-mant teisinius sprendimus universite-tų lygiu.Taip pat buvo aptariama doktorantų socialinė padėtis ir lengvatos. Švei-carijoje doktorantų socialinė padėtis geresnė nei Lietuvoje, jie įdarbinami pagal sutartis, turi visas socialines ga-rantijas. Darbo sąlygos labai priklauso nuo institucijos. Šveicarijoje įprasta,

kad doktorantas tyrimams skiria dalį savo laiko. Visos sąlygos nurodomos darbo aprašyme, kurį studentas gau-na kartu su darbo sutartimi. Greta tyrimų, jis gali skaityti paskaitas, va-dovauti studentams, arba gali dirbti ir kitame darbe. Didžiausia problema Šveicarijoje yra karjeros siekimas. Yra labai daug doktorantūros vietų, bet daug mažiau podoktorantūros vietų, ypač pastovių.Lietuvos atstovai pakvietė Šveicarijos tyrėjus atvykti į LJMS organizuojamą vasaros stovyklą „Idėjų kalvė“ ir čia pristatyti savo tyrimus. Taip pat sutar-ta bendradarbiauti ir toliau, organi-zuojant geriausių disertacijų konkur-są, keičiantis patirtimi ir inicijuojant naujus projektus.

LIETUVOS JAUNIEJI MOKSLININKAI SĖMĖSI PATIRTIES IŠ ŠVEICARIJOS MOKSLININKŲ

Liepos pradžioje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai Fribūre sėmėsi gerosios finan-sų valdymo bei mokslo politikos formavimo patirties Šveicarijoje, lankydamiesi pas šios šalies mokslininkus vienijančią organizaciją ACTIONUNI.

Komandiruotė į Fribūrą suorganizuota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai įgyvendinant paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“, kuris apima Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų asociacijų partnerystės plėtojimą. Paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

4 ODĖ MOKSLUI

A. Ramonaitė. alkas.lt archyvo nuotrauka.

„Dideli darbai para-šomi judant sąmonei“

Lietuvoje yra populiari nuostata, kad akademinė visuomenės sritis yra viena iš sunkiausiai pasiduodančių permai-noms ir naujoms įtakoms. Kaip viena ryškiausių problemų įvardijamas ne-pakankamas jaunųjų ir viduriniosios kartos mokslininkų mobilumas: ką tik disertacijas apgynę mokslų daktarai vengia podoktorantūros stažuočių, nes nėra tikri, jog grįžę iš užsienio galės in-tegruotis į Lietuvos mokslo visuomenę. Apie šių tendencijų priežastis ir pro-blemų galimus sprendimus su Vytau-to Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis. Pokalbis – netradicinis: pirmiausia buvo sufor-muluoti keli klausimai, o juos išgirdęs, profesorius pateikė komentarą, kurį siūlome perskaityti maloniems „Odės mokslui“ skaitytojams.

Kokios priežastys lėmė daugiausia viduri-niosios kartos mokslininkų nepakankamą mobilumą ir uždarumą? Kokie yra tokios si-tuacijos rezultatai Lietuvos moksle? Ką būtų galima padaryti, kad atvirumas naujoms idėjoms, kartu ir mobilumas laipsniškai di-dėtų?

Negalėčiau pasakyti, kad kartomis atpažinti mokslininkus yra pats vaisingiausias užsiė-mimas. Mano mokytojas Vytautas Merkys yra gražiai pasakęs, kad „istorikai yra įpratę laiką matuoti epochomis, kartomis, bet tai tėra tik gera metafora“. Turėtume kalbėti apie tam tikrą tankį žmonių iš vidurinio-sios mokslininkų generacijos, kurie yra daugiau ar mažiau mobilūs, besibastantys po pasaulį ar bent jau skaitantys labai daug vakarietiškos lektūros, geros spaudos. Ant kai kurių stalo jau yra buvęs „The New York Review of Books“. Šiuos žmones vadinčiau tais, kurie bent kiek orientuojasi humanita-rinių ir socialinių mokslų naujovėse ar net

„madose“. Žodžiu, karta nėra pats geriau-sias būdas atpažinti.Jei viduriniąją kartą suprastume kaip tuos, kuriems yra nuo 40 iki 60 metų, ir tuos, kurie yra mažiau mobilūs, jų elgesį reikė-tų suprasti kaip visiškai natūralų. Jeigu jie bandytų sulaužyti savuosius įpročius, jie nustotų būti tuo, kuo jie yra. Jie netaptų niekuo kitu, nes naujos įtakos galimybė yra jau prarasta. Manyčiau, kad 35 metai yra statistiškai įrodoma riba, už kurios jau sun-ku mokytis naujų užsienio kalbų ir buvo jau sunku po 1990-ųjų įsilieti į beprotiškai didelę intelektualinio gyvenimo srovę. Jie kitaip negalėjo elgtis. Laisvėje jie dirbo tuos darbus, apie kuriuos buvo svajoję iki nepri-klausomybės atgavimo. Jie naudojosi tuo, ką jau buvo išmokę ir savo vizijomis apie laisvesnę metodologiją ar bent jau retoriką. Jie galėjo įgyvendinti daugelį susikaupusių sumanymų. Yra daugybė gerai parašytų darbų, kurių autoriai yra niekad po pasau-lį nesibastę humanitarai. Vytautas Kavolis yra pastebėjęs, kad ši problema yra „lazda su dviem galais“: jis sakė, kad sovietmečiu ir atgavus laisvę Maskvoje buvo grupė pui-kių sociologų, tačiau, kai pradėjome jiems siųsti kompiuterius ir vilioti į tarptautines konferencijas, jų darbų kokybė visiškai smuko, nes dideli darbai dažnai rašomi „sėdint po platanais“ ir niekur nejudant. Tada turi judėti sąmonė. Svarbus yra fizinis prieraišumas ir nepasidavimas iliuzijai, kad kai jau pajudėsi su visomis projektų kelio-nėmis, tai staiga atsiversi. Tiesioginio ryšio tarp judrumo ir parašyto darbo kokybės mes galime ir nesurasti. Tai – ne tik prier-aišumas prie vietos, tai – ir uždarumas, už-sisklendimas, matavimas, kas „bus pirmas kaimo bernas“ šioje mokslinėje disciplino-je. Šie reiškiniai jau priskirtini akademi-niam postkolonializmui. Tačiau beprotiš-kas veržimasis visur dalyvauti, tik pusiau suprantant, kur esi ir ką ten darai, irgi gali būti kompleksuoto postkolonialo elgesys.Be abejonės, kai didžiąją gyvenimo dalį pragyveni po sovietiniu presu, iš jo vaduo-tis ir save iškonstruoti, atsiverti pasauliui yra be galo sunku. Ad personam nė vieno žmogaus nekaltinčiau, kad jis neišsivadavo.Nežinau, kuo remiasi tie jauni mokslinin-kai, kurie sako, jog išvažiavę į stažuotes ir grįžę atgal į Lietuvą, čia jau neturės vietos. Labai abejoju, kad tai yra tiesinė priklauso-mybė. Nelabai įsivaizduoju tas akademines aplinkas, kurios nesidžiaugtų, jei jaunas mokslininkas kur nors išvyksta pusmečiui ir grįžta su naujomis idėjomis. Manau, kad

represyvios ateities vizijos yra paveldėtų kompleksų pateisinimas. Gyvename laisvės sąlygomis, subrendome laisvės sąlygomis, bet vis tiek senos aplinkos syvais esame permirkę. Lygiai taip, kaip šiandien vaikai, gimę jau po 1990-ųjų, turi labai daug so-vietinių ir posovietinių bruožų, nes jie yra perduoti tėvų, gatvės, aplinkos.Negaliu kalbėti už tas akademines aplinkas, kurių nepažįstu. Nežinau, koks uždarumo laipsnis yra kituose universitetuose ar ty-rimo įstaigose. Bet humanitarinių mokslų tyrimo įstaigose mokslo darbuotojų prie kabinetų niekas per daug neregistravo. Jei vyksti į komandiruotes ir kartais net ne-prašai pinigų, neįsivaizduoju, kad kas nors karpytų etatus ar naikintų darbo vietas. Ne-labai tikiu, kad kas nors specialiai persekio-tų ar kitaip kenktų, jei vyksti į stažuotę. Tai truputį kvepia kompleksais. Kita vertus, galėtume išvesti prielaidą, kad vyresnieji, esantys lemiančiosiose pozici-jose, turi pagiežų, pavydo, neišsipildžiusių svajonių, gali neleisti, išstumti jaunuosius, kurie yra jau pajutę vakarietiškų įtakų ir gyvena laisvai globaliame akademiniame pasaulyje. Vis dėlto istorijos srityje matau, kad tikrai ne patys mobiliausi žmonės turi geriausius rezultatus ir rašo storiausias kny-gas. Represijų dėl stažuočių neįvaizduoju net Vilniaus universitete arba Lietuvos edukologijos universitete. Dabar ir važia-vimas į stažuotes nėra toks lemtingas. At-simenu savo pirmąjį pusmetį 1990-aisiais Amerikoje – dar dveji metai turėjo praeiti, kol save iš dalių „surinkau“ po tos stažuo-tės, nes turėjau save pakeisti. Dabar jaunie-siems to impulso, kurį mes tada jautėme, jau nėra. Jie nėra taip smarkiai represuoti, jų problemos gali būti menkesnis orien-tavimasis, nutrūkimas nuo tradicijos, le-miantis, kad sunku atsirinkti iš didžiulės aibės pasirinkimų, kurie užgriūva. Mums akivaizdus buvo nutrūkimo stimulas. Da-bar laisvės, pasirinkimų įvairovė yra bega-linė, ir problema gali būti priešinga – neži-nai nei ko nori užsienyje, nei ko ten ieškai. Iš dešimčių galimybių rinktis yra sunkiau. Viskas yra gerokai pasikeitę.Tie, kurie dabar jau būdami vyresni, gy-veno uždariau ir buvo mažiau mobilūs, jei tik liko balne, rašo geras knygas ir per daug nekomunikuoja su gyvuoju pasauliu. Jie taip stovi ant savo kojų, kad jiems saulės niekas neužstoja. Jie kaip tik rūpinasi jau-nesniais, ragina juos ieškoti ir rašyti.

Ačiū už komentarą.

Aktualus interviu

Prof. E. Aleksandravičius


2013 m. liepos 4-7 dienomis so-dyboje „Pakalnės vingis” (Rusnė, Šilutės r.) vyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) su-rengta mokslinė stovykla „Idėjų kalvė 2013, kurios pagrindinis tiks-las – paskatinti įvairių sričių jau-nųjų mokslininkų tarpusavio ben-dravimą ir bendradarbiavimą. Tai jau devintoji LJMS organizuojama tokio pobūdžio stovykla.

LJMS į stovyklą sukvietė jaunuosius mokslininkus iš ivairių mokslo ir stu-dijų įstaigų: Vilniaus universiteto, Kau-no technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir kt. Šiais metais kartu stovyklavo ir pranešimus skaitė ir užsienio tyrėjai iš Azerbaidžano, Gruzijos, Lenkijos, Rusijos, Tadžikistano ir Vokietijos.

Nuostabios gamtos apsuptyje jaunieji mokslininkai dalinosi moksline patir-timi, pasakojo savo darbuose gvildena-mas problemas, nagrinėjo jų sprendimo būdus, išsakė lūkesčius dėl tolimesnės tyrimų eigos. Nagrinėtos pačios įvairiau-sios temos: imunosensorių prieš galvijų leukemijos virusą kūrimas, vaistų kap-suliavimo ir pernašos ypatumai, naujų antimikrobinių ir priešvėžinių vaistų tyrimai, pastatų intelekto koeficientas, vaikų socializacijos klausimai, terapinės visuomenės tyrimai, galaktikos struktūra ir žvaigždžių susidarymas, ir kt.

Renginio metu dalyvius ypač sudomino kviestinio letoriaus prof. Sergej Olenin paskaita apie vandens invazines rūšis ir jų tyrimus, taip pat prof. Algio Krupavi-čiaus paskaita apie sociologijos mokslo vystymąsi ir tyrimo metodus. Be moks-linių diskusijų stovyklos dalyviai taip pat

šoko pamario krašto tautinius šokius, žaidė tinklinį. Savo išradingumą ir ži-nias jaunieji tyrėjai išbandė bokšto iš spagečių statymo varžybose bei proto mūšyje.

Dalyviai pabrėžė, kad stovykla buvo naudinga. Jaunieji tyrėjai džiaugėsi ga-limybe susipažinti ne tik su Lietuvoje, bet ir užsienyje vykdomais tyrimais, o kartu ir daugiau sužinoti apie kitų šalių kultūrą ir jų papročius. Užduoti klausi-mai, pasiūlymai, kilusios diskusijos pa-skatino iš kitos perspektyvos pamąstyti apie vykdomus tyrimus bei praplėsti žinių akiratį, o užmegzti kontaktai bus aktualūs, sprendžiant tiek dabarties, tiek ir ateities klausimus.

LJMS naujienos Jaunieji tyrėjai

devintą kartą dalinosi idėjomis

Mokslinė stovykla „Idėjų kalvė“ organizuojama Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai įgyvendinant paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“, kuris apima Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų asociacijų partnerystės plėtojimą. Paprojektį finansuoja Lietu-vos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje

Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

6 ODĖ MOKSLUI

Laisvalaikį nurungia darbas laboratorijoje

Rugsėjį Prahoje (Čekija) vyksiančia-me Europos Sąjungos jaunųjų moks-lininkų konkurse (ESJMK) Lietuvai atstovausiančios Palangos gimnazis-tės neslepia, kad darbas laboratorijoje nurungia laisvalaikį. Nacionalinį Eu-ropos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą laimėjusios Akvilė Gintau-taitė ir Eglė Stonkutė Prahoje prista-tys savo tiriamąjį darbą “Pjuvenų kaip sorbentų panaudojimas švino jonams pašalinti iš užteršto vandens”. Su jau-nosiomis tyrėjomis, be darbo labora-torijoje išbandžiusiomis ir dainavimą, dailę, lengvąją atletiką, šokius ir dar daugybę sričių, kalbamės apie mintis, belaukiant konkurso Prahoje, ateities planus bei kasdienius pasirinkimus.

Kodėl nusprendėte pasirinkti mokslą? Kas paskatino susidomėti mokslininko profesi-ja ir tyrimais? Kaip viskas prasidėjo?

Akvilė: Mokslas visą laiką mane domino, tačiau šio kelio pasirinkimui didelę įtaką turėjo mokytoja Danguolė Baranauskie-nė. Viskas prasidėjo nuo gana paprastų idėjų ir darbų devintoje klasėje. Tais me-tais pirmą kartą ir sudalyvavau Naciona-liniame jaunųjų mokslininkų konkurse. Vėliau nepraleidau nė vieno. Atlikau daugybę įvairių tyrimų. Tačiau paskuti-niuosius dvejus metus plėtojau sorbentų panaudojimo sunkiujų metalų šalinimui iš užteršto vandens tyrimą.

Eglė: Visą gyvenimą domėjausi mokslu,

tačiau rimtai įsitraukiau paskatinta ko-legės Akvilės, kuri ir pasiūlė prisijungti prie tyrimo, kurį pristatysime Prahoje.

Kodėl būtent toks tyrimas? Kaip gimė jo idėja?

Akvilė: Ši idėja kilo spontaniškai, ilgai galvojau apie tyrimus, kurie būtų apčiuo-piami ir plačiai naudojami. Ir mintis kilo apie filtrus, kadangi tokius tyrimus yra lengviau atlikti su vandeniu nei su oru ar kuo kitu. Tai nulėmė galimybės. Vėliau pradėjau domėtis, kaip galima rasti pi-giausią ir man, kaip moksleivei, prieina-miausią būdą. Taip ir kilo idėja naudoti atliekas. Pradžioje tai buvo maisto atlie-kos, tokios, kaip bananų žievės, bulvių lu-

penos ar obuolių išspaudos. Tuo metu tyrimus atlikome su Justu Karčausku, tačiau reikėjo atlie-kos, kuri būtų labiau paplitusi pramonėje, tad buvo apsispręsta naudoti pjuvenas.

Kaip manote, kodėl iki šiol nie-kas nesukūrė ir neatrado tokio vandens valymo metodo, kokį siūlote Jūs?

Akvilė ir Eglė: Šis tyrimas rei-kalauja daug darbo ir bandymų. Tokių metodų yra siūloma, ta-čiau mūsų tikslas buvo surasti patį geriausią ir ištirti jo panau-dojimo galimybes.

Kaip jaučiatės, pelniusios galimy-bę atstovauti Lietuvai ESJMK?

Akvilė: Jau nuo pirmo konkur-so žinojau, koks yra mano tikslas

- atstovauti Lietuvą ESJMK, todėl aš la-bai stengiausi, o ši galimybė suteikė man daug džiaugsmo.

Eglė: Man ši galimybė - didžiulė garbė ir atsakomybė.

Kokių rezultatų konkursui pasibaigus laukti mums? Kokių žinių ir nominacijų planuojate parvežti Lietuvai iš Prahoje vyksiančio XXV ES jaunųjų mokslininkų konkurso?

Akvilė ir Eglė: Negalime nieko pažadėti, kad netektų nusivilti. Tačiau nenorime ir kalbėti, kad esame nieko vertos, kad ne-liktume nusivylusios :).

Mieli skaitytojai,Labai džiugu, jog artėjant Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos rengia-mai vasaros mokyklai ,,LJMS vasara“, mūsų mėnraštis ,,Odė mokslui“ pasi-pildo nauja skiltimi. Tai tarsi savotiškas ,,Odės mokslui“ gimtadienis, nes būtent šioje vasaros mokykloje ir gimė pati leidinio idėja. Naujoje skiltyje kalbinsime jauniausiąją mokslininkų kartą, kuri savo darbais dar tik įžen-gia į tikrąją mokslo ,,virtuvę“. Skiltyje aptarsime džiaugsmus bei sunkumus, su kuriais susiduria jauniausieji Lietuvos mokslininkai, pasižvalgysime po jų laisvalaikį ir ateities planus, na ir, žinoma, aptarsime mažus bei didelius atradimus.

Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

JAUNOJI KARTA

Povilas Kavaliauskas

Akvilė ir Eglė.


Geriausia disertacija – apie pasaulinio mokslo lygmens

atradimusGeriausios 2012 metais Lietuvoje apgintos fizinių mokslų diserta-cijos autorė yra Vilniaus univer-siteto biochemikė dr. Zita Liut-kevičiūtė. Jos darbo tema: „DNR citozino metiltransferazių reak-cijos, nedalyvaujant kofaktoriui“. Apie doktorantūros studijas, tyri-mų srities pasirinkimą ir motyva-ciją siekiant pasaulinės reikšmės mokslo rezultatų su Zita Liutke-vičiūte kalbėjosi žurnalistas Ra-mūnas Čičelis.

Pirmiausia, norėčiau pasveikinti Jus, pelnius Geriausių daktaro disertacijų konkurso laureatės vardą. Papasakoki-te apie savo disertacinio darbo rengimo peripetijas. Kokių kilo sunkumų? Kas buvo paprasta? Ar teko stažuotis užsie-nio mokslo centruose?

Dėkoju už sveikinimus. Dažniausiai, įstojęs į doktorantūrą, doktorantas turi konkrečią temą, uždaviniai ir tikslai būna aiškūs, reikia juos pasiek-ti. Būna ir kitokių atvejų: netikėtai atrandama kažkas nauja, doktorantū-ros tema vystosi spontaniškai ir sun-ku numatyti rezultatus. Mano atvejis toks ir buvo. Man buvo labai įdomu dirbti, nes buvo sunku nuspėti, ką parodys kitas eksperimentas. Sėkmė man šypsojosi plačia šypsena – buvo atrastos naujos įdomios reakcijos, ku-rias katalizuoja jau daug metų mūsų laboratorijoje tyrinėjami fermentai – DNR metiltransferazės. Moksle la-bai svarbu tai, kiek tavo atradimai yra susiję su aktualiausiais šiuo metu pasaulyje tyrinėjamais dalykais. Tik aktualios temos yra finansuojamos, o rezultatai spausdinami gerai vertina-muose žurnaluose. Mane ir čia lydėjo sėkmė: mūsų atradimai buvo įdomūs

pasaulinėje mokslo erdvėje. Taigi pats tiriamasis darbas ėjosi kaip iš pypkės. Daug jėgų pareikavo disertacijos ra-šymas. Straipsniai jau buvo parašyti, o disertacijoje dar kartą reikėjo viską aprašyti anglų ir lietuvių kalbomis. Atrodė, kad tai – beprasmis darbas, todėl ir noro jį daryti buvo maža. Kai kuriose šalyse užtenka parašyti įvadą ir literatūrinę dalis, o eksperimentinę galima pateikti tiesiog prisegus jau iš-ėjusius straipsnius. Tai būtų nemažas palengvinimas doktorantui.Kituose mokslo centruose stažuotis neteko. Mano darbams visiškai užte-ko Lietuvoje esančios mokslinės bazės (konkrečiai – VU, Biotechnologijos institute esančios įrangos). Į mūsų laboratoriją (o taip pat ir į kitas la-boratorijas institute) dažnai atvyksta mokslininkai iš kitų šalių, kurie nau-dojasi mūsų prietaisais ir mokosi iš mūsų.

Kaip sekėsi rengiant disertaciją rašyti ir publikuoti darbus disertacijos tema? Ką patartumėte jaunesniems kolegoms?

Kaip jau minėjau, doktorantūroje mane lydėjo didžiulė sėkmė: prade-dant nuo darbo vietos (Biotechnolo-gijos institutas – geriausias institutas Lietuvoje pagal daugelį rodiklių), darbo vadovo (prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas – labai patyręs, daug mokslininkų išauginęs ir daug gerų

publikacijų parašęs mokslininkas) ir baigiant sėkmingais rezultatais. Publi-kacijos buvo parašytos kartu su ben-draautoriais, kurie labai prisidėjo prie tyrimų eigos. Noriu pabrėžti, kad be neišmatuojamos darbo vadovo pagal-bos bei kitų kolegų indėlio publikaci-jos tikrai nebūtų išspausdintos tokiuo-se geruose žurnaluose.Patarti jauniesiems kolegoms nėra lengva, nes kartais mokslinis darbas atima labai daug jėgų ir laiko, o gauti rezultatai to visai neatspindi. Manau, dirbant mokslinį darbą yra labai svar-bu turėti kruopštumo, atidumo, kan-trybės, bet kartu būti spontaniškam, lakios vaizduotės ir labai energingam. Pirmosios trys sąvybės yra priešingos paskutinėms trims, bet dažnai atsi-tinka taip, kad metų metus dirbi, kol pagauni siūlo galą, o tada jau belieka kuo greičiau siūlų kamuolį išvynioti... Pirmasis ir antrasis etapai reikalauja skirtingų sąvybių ir požiūrio...Kažkur skaičiau, kad jei iš ryto ne-skubi į darbą ir nejauti didžiulio noro pamatyti vakarykščių eksperimentų rezultatų, geriau tau pakeisti moksli-ninko profesiją į kokią kitą. Manau, tai labai svarbu. Dideli atradimai ne-būna padaromi per vieną dieną, o kad būtume laimingi, reikia džiaugtis kie-kviena diena.

nukelta į 8-ą psl.

Geriausių disertacijų apdovanojimai 2013 m. LR prezidentė D. Grybauskaitė, Z. Liutkevičiūtė, prof. S. Klimašauskas.

Manto Žemaičio nuotrauka

Pokalbis su dr. Zita Liutkevičiūte

8 ODĖ MOKSLUI

atkelta iš 7-o psl.Mūsų darbe (kaip ir daugelyje sri-čių) labai svarbus sėkmės faktorius. Kartais net patys gabiausi studentai pabaigia doktorantūrą ir supranta, kad mokslininko duona ne jiems. Tai-gi jauniesiems kolegoms palinkėsiu sėkmės ir patarsiu: jei nėra noro eiti į laboratoriją, gal verta pagalvoti apie kitokią veiklą.

Konkurso organizatoriai itin pabrėžė metodologijos naujumą. Kuo Jūsų di-sertacija ypatinga šiuo požiūriu?

Šiuo požiūriu mano darbas tikrai nėra išskirtinis. Aš nau-dojau ir labai senus metodus, kurie buvo sukurti, kai aš dar nebuvau gimusi. Be abejo, buvo nau-doti ir nauji metodai. Aš manau, kad svarbiausia pritaikyti tinkamą metodą (seną ar naują) savo tikslui pasiekti, o ne vaikytis naujų madų. Visi metodai turi trūkumų, svarbu juos žinoti ir tinkamai įvertinti rezultatus.

Kodėl Jūsų atlikto darbo svarba yra itin vertinama tarptautiniu mastu?

Reikia trumpai papasakoti apie patį darbą. Pradėsiu nuo pačios padžios – DNR – mūsų visų genetinės infor-macijos. DNR yra sudaryta iš 4 skir-tingų cheminių vienetų: adenozino, guanozino, citidino ir timidino. Kad būtų paprasčiau šiuos 4 vienetus ga-lime įsivaizduoti kaip 4 skirtingas spalvas: raudona, geltona, mėlyna ir žalia. Šios spalvos, arba vienetai jun-giasi vienas su kitu sudarydami labai ilgas įvairiaspalves grandines, kurio-se yra užkoduota viskas: akių, plaukų spalva, kraujo grupės, kai kurios ligos ir galybė kitų dalykų. Mūsų laborato-rija jau daug metų tyrinėja fermentus DNR metiltransferazes, kurios mo-difikuoja vieną iš 4 vienetų, sudaran-čių DNR – citidiną. Prie citidino yra prijungiama nedidelė cheminė grupė, ir citidinas virsta metilcitidinu. Kad būtų paprasčiau, galime įsivaizduo-

ti, kad pakeičiamas vienos iš DNR sudarančių spalvų atspalvis, tarkim mėlyna pakeičiama į žydrą. Šis subti-lus pakeitimas padidina informacijos kiekį DNR ir atlieka daug svarbių bio-loginių funkcijų, o jo sutrikimai yra susiję su kai kuriomis ligomis, taip pat ir vėžiniais susirgimais. Mes neti-kėtai atradome, kad tie patys fermen-tai DNR metiltransferazės gali ne tik mėlyną keisti į žydrą, bet taip pat ir į violetinę. Kitaip tariant, tam tikromis sąlygomis metiltransferazės prijungia ne metilo, bet hidroksimetilo grupę

prie citozino, susidarant hidroksime-tilcitozinui (violetiniam atspalviui). Iš pradžių galvojome, kad ši nauja reak-cija gali vykti tik mėgintuvėlyje, bet neegzistuoja gyvuose organizmuose, tačiau netrukus kiti mokslininkai pa-rodė, kad žinduolių DNR, taip pat ir žmogaus, yra hidroksimetilcitozinas. Šis atradimas sukėlė tikrą chaosą, nes DNR yra tyrinėjama jau daugiau kaip pusė amžiaus ir buvo manoma, kad jau viskas yra atrasta, kas susiję su DNR. Šiuolaikiniai tyrimų metodai, kurie naudojami DNR tirti, yra „dal-tonikai“: jie negali atskirti žydros nuo violetinės. Mūsų pasiūlytas metodas (kuris remiasi naujomis DNR metil-transferazių reakcijomis) gali atskirti šias dvi spalvas ir gali padėti nustatyti hidroksimetilcitidino – violetinio ats-palvio – biologinę funkciją, kuri šiuo metu intensyviai tyrinėjama. Taigi reziumuojant galima sakyti, kad mes savo atradimais atsidūrėme laiku tin-kamoje vietoje ir savo darbais priside-dame prie aktualios ir šiuo metu labai intensyviai tyrinėjamos temos.

Kuo Lietuvos mokslininkai gali prisidėti, populiarindami mūsų šalį?

Savo šalį garsiname ir rašydami tarp-tautinius straipsnius, kuriuose yra

privaloma nurodyti instituciją ir šalį, kurioje darbai buvo atlikti, ir dalyvau-dami konferencijose, kuriose prista-tome Lietuvoje vykdomus mokslinius tyrimus. Vienoje konferencijoje prie manęs priėjo vienas mokslininkas ir pasakė: „Lietuva tokia maža šalis, bet joje tiek daug gerų mokslininkų“.

Ką pasakytumėte abiturientui, kuris renkasi būsimąsias fizinių mokslų krypties studijas? Kokie būtų Jūsų ar-gumentai, siekiant sudominti savo sritimi?

Mokslas – be galo įdomi sritis. Čia niekad nebus nuo-bodu ir visada bus ką nauja atrasti.

Kodėl Jūs iš daugybės biologijos mok-slo disciplinų pasirinkote būtent biochemiją?

Jau septintoje klasėje žinojau, kad studijuosiu tai, kas susiję su gamta. Aš užaugau kaime, arti miško, todėl gamta man visad buvo labai svarbi. Iš pradžių baigiau ekologinės biologijos bakalauro studijas, o magistrantūroje pasirinkau biochemiją, nes ląstelėje vykstantys procesai sudomino dar la-biau nei klasikinė biologija (botanika, zoologija ar pan.).

Kas yra Jūsų mokytojai ir pagal-bininkai? Kuo jie Jums svarbūs? Ką norėtumėte pasakyti jiems, pelniusi minėtą apdovanojimą?

Noriu padėkoti savo biologijos ir bio-chemijos mokytojoms B. Diliautienei, A. Šufinskienei ir L. Pivoriūnienei, visiems dėstytojams ir Biotechnolo-gijos instituto kolegoms. Be abejonės, didžiausia padėka yra skirta mano darbo vadovui Sauliui Klimašauskui. Labai ačiū visiems – be Jūsų mano disertacija tikrai nebūtų laimėjusi ge-riausios disertacijos apdovanojimo!

Ačiū už pokalbį.

Jau septintoje klasėje žinojau, kad studijuosiu tai, kas susiję su gamta.

Pokalbis su dr. Zita Liutkevičiūte. Tęsinys


Liepos mėnesį gimė ir mirė švei-carų mokslininkas, psichote-rapeutas ir psichiatras, kolek-tyvinės pasąmonės, archetipų, intravertų ir ekstravertų apibrė-žimo autorius, analitinės psicho-logijos pradininkas Karlas Gus-tavas Jungas. (1875 m. liepos 26 d. – 1961 m. liepos 6 d.)

Veidai

Karlas Gustavas Jungas

Tam tikrame etape kai jis nuo psichodinaminių teo-rijų perėjo prie paties su-kurtos analitinės psicho-logijos, nuo jo nusisuko daugelis draugų. Čia sekė šešių metų laikotarpis, kuriame Jungas dirbo su savo paties pasąmone. Šio darbo rezultatai “Raudo-nosios Knygos” pavidalu buvo išspausdinti tik 2009 metais. Jis pats šiuos re-zultatus yra pavadinęs be-protyste.

K.G.Jungas nutarė studijuoti mediciną, meilė jai ir intensyvus dar vaikystė-je prasidėjęs domėjimasis dvasiniais fenomentais atvedė jį prie psichiatri-jos, kuri sujungė dvi interesų sritis.

Ne paslaptis, kad Zigmundas

Freudas (1856-1939) ir Karlas

Gustavas Jungas yra vadinami

šiuolaikinės psichologijos tė-

tušiais. Psichologijos grandų

pažintis prasidėjo 1906 m. su-

sirašinėjimu, kai K.G.Jungas

nusiuntė Z.Freudui vieną iš

savo darbų. Kai vyrai galiausiai

susitiko – kalbėjosi 12 valandų

be pertraukos.

Freudas laikė Jungą savo mokiniu ir globoti-niu ir pastarojo idėjoms Freudas išties buvo itin svarbus, tačiau jų draugystė visgi nutrū-ko, kai Jungas pradėjo plėtoti savo ir kitokias idėjas. Galiausiai Jungas atsisakė Freudo minties apie seksą kaip esminį elgesio moty-vacijos šaltinį. Jis labiau domėjosi sapnais ir simboliais, kurie galiausiai privedė prie ar-chetipų koncepcijos.

VERTA: Apie K. G. Jungo ir Z.Freudo bendrystę pasakoja 2012-ųjų metų Kino Pavasaryje debiutavusi ekrani-zacija, kurios istorija nukelia į Vieną Pir-mojo pasaulinio karo išvakarėse ir pasako-ja apie komplikuotus dviejų mokslininkų santykius. Jungas bando praktiškai pritai-kyti Freudo metodus, kurdamas savas te-orijas, paremtas psichiškai nestabilių paci-entų stebėjimais. Kai į jo kliniką atvežama serganti jauna rusė, abu mokslininkus šis atvejis labai sudomina.

K.G.Jungas žmogaus dvasioje įžvelgė

tris dalis: ego (sąmoningą protą), asmeninę pasąmonę ir kolektyvi-nę pasąmonę, kuri yra lyg visos žmonijos patirties junginys. Jis atmetė mintį, esą žmogus gims-ta kaip tuščias lapas. K.G.Jungo manymu žmogus jau gimdamas nešasi savyje polinkius tam ti-kram elgesiui ir gyvenimo spren-dimams. Jis taip pat tipologizavo žmogaus charakterį į intraver-tus ir ekstravertus. Be to, būtent K.G.Jungo dėka pasaulis sukū-rė anoniminių alkoholikų modelį, kuris gelbsti milijonus liki-mų.

10 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle

Brigitos Serafinavičiūtės paveikslas. Ryžių žmogus.

Neringos Barmutės paveikslas. Piliakalnis.BENDROS IDĖJŲ KALVĖS

EILĖSTen šokinėja žaliosios varlytės,

Ten klevelis vėjuje linguoja,Ir bernelis manyje liūliuoja.

Kur bernelis užliūliuos,Ten vaikelis sudainuos,

Ir laivelis užkukuos:„Kaaam daaar?“

Man alaus, tau alaus,Ir idėjų visi gaus.

Tas idėjas skubiai aus,Vystys mokslą gilų, platų,

Bet ką padarė,Parodys tik po metų.

Bus po metų daug dalykų:Daug mėnulių ir saulyčių.

Ką galėtų gi tai reikšti?!Galbūt gerti reik mažiau?O valgyti – dar daugiau!Atskrido musė štai ir vėl,Bandė ji iš lovos keltis,

Bet neleido kibi antis.Krito musė lovon vėl...

Ji taip troško gero,Kaulus taisančio masažo.Panoro greit aplink visi,Ir dirbo ji be atvangos,

Pakol išgėrė daug kavos.Tad šįkart pasaka baigta,Smagi ji buvo... paprasta!


VYTAUTO KASIULIO DAILĖS MUZIEJUS [muziejai/parodos]

Birželio pabaigoje Vilniuje duris atvėrė naujas Vytauto Ka-siulio dailės muziejus. Tai dailininko, kuris neretai vadina-mas lietuviškuoju Šagalu, kūrybos ekspozicija, nacionalinių ir tarptautinių parodų bei kultūrinių susitikimų centras. Šalia Lietuvai dovanotą V. Kasiulio kūrinių kolekciją pristatančios nuolatinės ekspozicijos atidaryta ir pirmoji paroda „Vytau-to Kasiulio Paryžius“ iš 2013 m. trijų parodų ciklo „Europos miestai“, skiriamo Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjun-gos Tarybai.

Kasiulio dailės muziejus, A. Goštauto g. 1, šalia Žaliojo tilto žiedo.

Verta

KARALIUS MINDAUGAS IR JO MOTERYS [knygos]

Dr. Vaidos Marijos Knabikaitės istorinis romanas „GULBĖS SPARNU PALYTĖTOS“ – tai knyga, kurioje susipina istoriniai faktai, autorės išmonė ir moters vaidmens istorijoje apmąstymas. Pagrindinė šios knygos ašis – pasakojimas apie tris karaliaus Mindaugo mylimąsias, apie kurias, kaip ir apie patį Mindaugą, istorikams nėra žinoma tiek jau daug.Romano autorę šį kūrinį paskatino parašyti minimos 750-osios karaliaus Mindaugo žūties metinės ir tai, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai kalbama apie moterų vaidmenį valstybės istorijo-je. Galbūt ši knyga taps paskata aktyvesnėms diskusijoms?„Reikia kalbėti apie mūsų istorines moteris. Galbūt yra tokių moterų, apie kurias nelabai žinome, bet jeigu pasiknaisiotume po metraščius, gal atrastumėte ką nors įdomaus...“, - viename iš savo interviu sakė rašytoja. Būtent tą ji ir mėgina padaryti nau-jajame romane.

Vaida Marija Knabikaitė „Gulbės sparnu palytėtos“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.

Brigitos Serafinavičiūtės paveikslas. Ryžių žmogus.

NEĮKAINOJAMAS TADO IVANAUSKO PALIKIMAS [laisvalaikis gamtoje]

Atskubėjusi vasara neabejotinai vilioja ilgiau užsibūti gamtoje. Tai puiki proga prisiminti legendinį Lietuvos gamtininką Tadą Ivanauską, kurio sunkiai išmatuojamos meilės gamtai palikimas – gyvas iki šiol. Kviečiame jį dar kartą (o gal ir pirmą kartą!) aplankyti. Tai Kaune įsikūręs T. IVANAUSKO ZOOLOGIJOS MUZIEJUS (zoomuziejus.lt), KAUNO BOTANIKOS SODAS (botanika.vdu.lt), pirmoji Eu-ropoje PAUKŠČIŲ ŽIEDAVIMO STOTIS VENTĖS RAGE, Lietuvos (anksčiau – Kauno) ZOOLOGIJOS SODAS (zoosodas.lt), ŽUVINTO REZERVATAS (zuvintas.lt), OBELYNĖS PARKAS.

lt.wikipedia.org/wiki/Obelynės_parkas

V. Kasiulis. Knygų pardavėjai prie sienos Paryžiuje. 1960 m.

T. Ivanauskas su stirniuku. 1950 m.

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:[email protected] Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 3,(7), 2013 birželis

Idėjų kalvė 2010 m. ... Ar prisimenat?

Kitame numeryje:

• Interviu su filosofu prof. A. Mickūnu.

• Moksleivių įspūdžiai iš LJMS vasaros mokyklos „LJMS vasara 2013“.

• Pokalbis su LMT pir-mininku prof. Dainiumi Pauža.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Documents

Odė mokslui, 2013 birželis