OLIMPINĖ PANORAMA 2013 KOVAS Nr.3 (43)

OLIMPINĖ PANORAMA2013 KOVAS | Nr. 3 (43) LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

VAIDA MASALSKYTĖSPORTININKĖ, MOKSLININKĖ IR ORGANIZATORĖ

LAURA ASADAUSKAITĖ

PALANKŪS PERMAINŲ

VĖJAI

JAUNIMO FESTIVALISOLIMPIEČIŲ MOKYKLA

PAPLŪDIMIO TINKLINIO ČEMPIONIŲ

KARŠTA VASARA

3OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalasNr. 3 (43), 2013 m.

Mieli skaitytojai,Praėjusiame numeryje, viltingai laukdama pavasario, rašiau apie po-

kyčius. Bet tiek gamta kartais iškrečia išdaigų ir pavasaris neateina kovą, tiek kai kurie pokyčiai kartais vyksta daug lėčiau, nei norėtųsi. Abiem atvejais svarbiausia neprarasti kantrybės ir vilties.

Būtent to labiausiai reikėjo Isabellai ir Deiv idui, pasaulio čempiona-to išvakarėse sužinojusiems apie Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuris nepalengvino kelio Isabellai Lietuvos pilietybės link. Džiaugiuosi, kad pora nenuleido rankų ir Kanadoje pasirodė labai gerai. Jie pateko tarp penkiolikos stipriausių pasaulio dailiojo čiuožimo porų ir, svarbiau-sia, iškovojo olimpinį kelialapį!

Žinoma, kad pora galėtų atstovauti šaliai Sočyje, reikia išspręsti pilietybės klausimą. Prisipažinsiu, šiek tiek nuvylė kai kurių žiniasklaidos atstovų tei-giniai, kad „KT užvėrė Isabellai duris į Sočį“ ar „KT nutarė, jog prezidentės priimtas sprendimas nesuteikti pilietybės – teisingas“. Turime suprasti, kad KT sprendė ne I.Tobias atvejį, o aiškinosi, kokios egzistuoja su Konstitucija suderinamos galimybės keisti pilietybės suteikimą reglamentuojančius tei-sės aktus. KT išaiškino, kurias nuostatas gali keisti įstatymų leidėjas, o kas gali būti keičiama tik referendumu. Remdamasi tuo klausimą toliau nagri-nės ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudaryta darbo grupė.

KT taip pat aiškiai pasakė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, ar suteikti pilietybę išimties tvarka, sprendžia šalies prezidentas, vertindamas, ar asmuo turi pakankamai nuopelnų ir yra integravęsis į visuomenę, bei atsižvelgdamas į Lietuvos valstybės ir tautos interesus. Todėl kad ir kaip džiugintų tiek šalies premjero, tiek Seimo pirmininko išsakyta palanki pozicija Isabellos pilietybės klausimu, turime suprasti, jog sprendimą suteikti pilietybę išimties tvarka gali priimti tik šalies prezidentas – tai nustato galiojantis Pilietybės įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, Isabella turi galimybę dar kartą kreiptis su prašymu suteikti pilietybę. Ar taip bus – parodys ateitis. Viltis, sakoma, miršta paskutinė.

Iškovotas kelialapis bei KT sprendimas nėra vieninteliai su pasirengi-mu Sočio olimpinėms žaidynėms susiję šio mėnesio įvykiai. Ypač mus pradžiugino greitojo čiuožimo atstovės aštuoniolikmetės Agnės Serei-kaitės sėkmingi startai Italijoje vykusiame Europos jaunimo taurės fi -naliniame etape. Ji varžoves aplenkė net trijose distancijose! Nors Agnė dėl kelialapio į žaidynes kovos tik rudenį, šie bei ankstesni jos rezultatai leidžia tikėti, kad mergina bus viena iš Lietuvos rinktinės lyderių Sočyje.

Kovą taip pat pasirašėme susitarimą su Kūno kultūros ir sporto depar-tamentu, kuriuo patvirtinome dalyvavimui žaidynėse pasirengti skirtą programą „Sočis 2014“ ir įsipareigojome glaudžiai bendradarbiauti ją įgyvendinant. Norisi tikėtis, kad taip ir bus: viliamės, jog svarstant, kaip keisti Kūno kultūros ir sporto rėmimo įstatymą, iš kai kurių valstybės tar-nautojų nuskambėjusios negatyvios mintys nevyriausybinio sektoriaus atžvilgiu netaps vyraujančiu požiūriu tarp šalies valdžios atstovų. Daug kur pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva – būtent nevyriausybinis sektorius yra pagrindinis sporto sistemos ramstis. Jo svarbą pabrėžia ir Europos Sąjunga, kurios Tarybai pirmininkausime šių metų antrąjį pusmetį. Be to, būtent nevyriausybinis sektorius yra ta terpė, kurioje dygsta šalies sėk-mingam vystymuisi itin reikalingi savanorystės ir pilietiškumo daigai.

Kaip ir kasmet, apie pilietiškumo svarbą susimąstome ir švęsdami Kovo 11-ąją. Džiugu, kad tądien vykusio iškilmingo posėdžio metu Sei-mo pirmininkas Vydas Gedvilas priminė sportininkų indėlį atkuriant šalies Nepriklausomybę. Jis apie tuomečius sportininkus sakė: „Tai jie, pirmieji, nepabūgę grasinimų 1988-ųjų gruodį atkūrė LTOK, atsisakė dalyvauti sovietų rinktinėse, o pirmaisiais Nepriklausomybės metais jau pelnė ir aukščiausius olimpinius apdovanojimus.“

Pamenu, kokių vertinimų sulaukiau, kai 1990-aisiais, šaliai atkūrus Nepriklausomybę, atsisakiau važiuoti į Sąjungos šaudymo rinktinės sto-vyklą... Manau, tai gal ir nedidelis, bet vienas iš pavyzdžių, kad sporti-ninkų širdyse rusena patriotizmo dvasia. Ir jei, neduok Dieve, vėl tektų ginti mūsų šalies laisvę, esu tikra – sportininkai būtų pirmose gynėjų gretose. Neseniai anapilin išėjusio vieno iš LTOK atkūrėjų Janio Grin-bergo ir jo šeimos narių gyvenimo istorija tą puikiai įrodo.

Vis dėlto labai svarbu, kad patriotinės ir tautinės nuotaikos nevirstų radikaliu nacionalizmu ar ksenofobija, kitokio baime bei nepatikliu po-žiūriu į jį. Esu tikra, kad sportas išmoko neskirstyti žmonių rasiniu ar tautiniu pagrindu, išmoko gerbti savo konkurentą. Kai bėgi ir tave aplen-kia, galvoji ne apie aplenkusiojo rasę ar tautybę, bet apie tai, kad jis tuo momentu tiesiog stipresnis Žmogus.

Su sportiniais bei olimpiniais idealais nesuderinamas ir smurtas. Tad labai neigiamai vertinu dviejų mūsų krepšinio sirgalių smurtą prieš Is-panijos krepšininką. Tokiems dalykams sporte – ne vieta. Labai gaila, kad dėl neseniai šalies pilietybę gavusių asmenų poelgio Lietuvos vardas skambėjo negatyviame kontekste. Norėtųsi tikėtis, kad tokie incidentai nepasikartos. Žinoma, čia svarbus ir atitinkamas kitų sirgalių, klubo bei federacijos vadovybės požiūris.

Žodį norėčiau baigti linksmesne gaida, tad pasidalysiu kolegės mintimis: „Laukiu pavasario, bet manau, kad užsitęsusi žiema gali padėti populiarinti žiemos sportą šalyje. Štai kovo viduryje Ignalinoje vykusiame slidinėjimo maratone dalyvavo net trys šimtai žmonių, o penkiasdešimties metų istori-ją skaičiuojantys „Snaigės“ žygiai kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Tad žiemiškus orus priimkime kaip galimybę džiaugtis žiemos sporto teikia-mais malonumais – stiprinti savo sveikatą ir pasikrauti gerų emocijų.“

Nepraraskime vilties ir kasdieniniais darbais siekime, kad pasaulis būtų geresnė vieta visiems. Gero skaitymo!

Daina Gudzinevičiūtė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

ISSN 1648-6331Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvėTiražas: 4000 egz.

Adresas: Olimpiečių g. 15, LT-09200 VilniusEl. paštas: [email protected]

Redaktorius Bronius ČekanauskasFotografas Alfredas PliadisStilistė korektorė Inga Jarmalaitė-NecelienėDizaineris Vytautas Gimžauskas

Viršelyje pasaulio jaunių paplūdimio

tinklinio čempionės M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė

Norint dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

SKAITYTOJAMSSKAITYTOJAMS

4 OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPIEČIŲ MOKYKLAOLIMPIEČIŲ MOKYKLA

Iš Rumunijos mieste Brašove vasario 17–22 d. vykusio XI Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio (EJOF) nedidelė Lietu-vos delegacija grįžo su medaliu. Pirmąkart Lietuvai žiemos olimpinio festivalio medalį 2001 m. Vuokatyje (Suomija) iškovojo sli-dininkė Irina Terentjeva. Šįkart medalis, ir vėl sidabrinis, sužibo ant biatlonininkės Ga-brielės Leščinskaitės krūtinės.

Delegacijos Brašove vadovė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovė Vida Vencienė neabejoja: dar vieno – trečiojo apdovanojimo taip ilgai laukti nereikės. „Medalis, iškovotas po dvylikos metų pertraukos, nepaprastai nudžiugino. Visą laiką sakome: neturime tinkamų sąlygų užsiimti nė viena žiemos sporto šaka, bet mūsų vaikai vis dėlto gali kovoti dėl aukš-

čiausių vietų. Šis Gabrielės medalis nebu-vo atsitiktinė sėkmė – prieš tai vykusiame pasaulio jaunimo čempionate ji užėmė vienuoliktą vietą, nors ir nepataikė vie-no šūvio. Išvakarėse prieš lemtingą startą treneriai sakė, kad jeigu viskas, ką jie su-planavo, pavyks – seksis šaudyti, parinkti slidžių tepalą ir kt., pirmame šešetuke Ga-

brielė turėtų būti. Tą jie, galima sakyti, ga-rantavo. Bet Gabrielė pranoko lūkesčius – tai buvo jos diena“, – džiaugėsi slidinėji-mo olimpinė čempionė V.Vencienė.

VIETA. Iš viso į Rumuniją vyko keturio-lika Lietuvos sportininkų – po šešis slidi-ninkus ir biatlonininkus, vieną kalnų sli-dininką ir vieną dailiojo čiuožimo atstovę. Didžiausias jaunimo sporto renginys Ru-munijoje vyko apsuptas Karpatų kalnų – Brašovas įsikūręs legendomis apipintame Transilvanijos regione.

Tačiau Drakulos tėvynėje jaunieji sporti-ninkai pramogoms ir legendoms daug laiko neturėjo. Nors, pasak LTOK atstovės, festi-valį rumunams pavyko suorganizuoti pui-kiai ir jokių nesklandumų dalyviams nekilo, dideli atstumai iki varžybų vietų jaunuosius sportininkus vertė labai atsakingai planuoti

Brašove lietuviai paminėjo ir Vasario 16-ąją

Nors ne visi Lietuvos sportininkai, startavę jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Brašove, įvykdė jiems keltus uždavinius, vien dalyvaudami šiame renginyje pasisėmė neįkainojamos patirties.

Tuo neabejoja ir olimpinė čempionė, LTOK vyr. referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė, tvirtinanti, kad 90 proc. mūsų žiemos olimpiečių yra išėję Europos olimpinių festivalių mokyklą.

Lina Daugėlaitė

Lietuvos sportininkai – žaidynių atidarymo iškilmėse

FESTIVALISFESTIVALIS

5OLIMPINĖ PANORAMA

laiką. Iki slidinėjimo trasų reikėjo vykti apie 45 min., o biatlonininkai į varžybas keliau-davo valandą ir ilgiau.

„Organizacija buvo puiki. Visi išvykimai, parvykimai puikiai organizuoti. Trasos toli, bet bazės puikios. Šaudykla – ideali, nauja, privati. Ledo arena, kai lankėmės Brašove lapkritį, į čiuožyklą nepanėšėjo – buvo tik betono aikštelė, aptverta tarsi gardas. Per keturis mėnesius gimė daili pripučiama čiuožykla – jau rudenį mums rodė projek-tus, bet buvo sunku jais patikėti“, – įspū-džiais dalijosi V.Vencienė.

VILTYS. Olimpinė čempionė, vertinda-ma kitų Lietuvos atstovų pasirodymą Brašo-ve, neslėpė – tikėtasi šiek tiek daugiau: „Sli-dininkai prieš tai startavo pasaulio jaunimo čempionate, kur jie buvo gerokai jaunesni už savo konkurentus. Ten pasiekti rezultatai leido tikėtis geresnio pasirodymo ir festiva-lyje – taip manė ir patys sportininkai.“

Planuota, kad keliems slidininkams pasi-seks įkopti į trisdešimtukus, tačiau tai pavy-ko padaryti tik Stepanui Terentjevui, kuris 10 km nuotolį įveikė 27-tas. Slidininkė Kristina Kazlauskaitė, praėjusiais metais dalyvavusi ir pirmose jaunimo olimpinėse žaidynėse Austrijoje, savo pasirodymu Brašove šiek tiek nusivylė. „Trasoje, atrodo, atiduodi visas jėgas, bet po fi nišo visada galvoji: galėjau dar šiek tiek geriau“, – sakė jaunoji sportininkė.

Biatlonininkams geresnių rezultatų pa-siekti trukdė pro šalį lėkę šūviai. „Vaikinai individualiose lenktynėse buvo itin netai-klūs. Grįžę iš festivalio startavo Baltijos taurės varžybose ir šaudė visiškai kitaip. Tad, manau, festivalyje kai kurie sportinin-kai perdegė, gal meškos paslaugą padarė ir Gabrielės medalis – jie startavo po to“, – svarstė V.Vencienė.

Biatlonininkų trenerio Marijano Kača-novskio žodžiais, būti taiklesniems trukdo ir lėšų stygius – sportininkai negali per tre-niruotes šaudyti tiek, kiek reikėtų. Tačiau apskritai pasirengimu šiam festivaliui tre-neris liko patenkintas: jam jaunimas ren-gėsi jau vasarą, o paskutinis pasirengimo etapas – devynių dienų stovykla Austrijoje vyko tokio pat aukščio sąlygomis kaip ir varžybos Brašove.

„Geresnių rezultatų tikėjomės iš mergi-nų, taip ir buvo. Gal šiek tiek geriau galėjo pasirodyti Kotryna Vitkūnaitė. Ji per greitai atšliuožė prie antrojo šaudymo ruožo ir tai jai sutrukdė būti taiklesnei – nepataikė net keturis kartus“, – vertino specialistas.

Planuota, kad vaikinų rezultatai bus pir-moje dalyvių protokolo pusėje. „Šiek tiek pritrūko: Šarūnas Jukna ir Adamas Mikele-vičius startavo neblogai, o Evaldas Baltakys

ir Artiomas Serdiukovas per daug kartų ne-pataikė“, – sakė M.Kačanovskis.

Kukliau nei gali EJOF pasirodė Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovė Beatričė Meilūnai-tė, po trumposios programos atsidūrusi 26 vietoje tarp 28 čiuožėjų. Laisvoji programa, deja, nepadėjo lietuvei pagerinti pasirodymo.

Vilčių teikia kalnų slidininko Aivaro Tumo rezultatai. Galbūt padėjo ir tai, kad jis vienintelis iš visų Lietuvos sportininkų EJOF dalyvavo antrą kartą – tokią galimybę atvėrė organizatorių pakoreguotas amžiaus cenzas.

ŠVENTĖS. Lietuvos delegacija Brašove turėjo dvi progas švęsti. Prie šventinio sta-lo Lietuvos atstovai susėdo vasario 16-ąją. Tądien jaunimą su Lietuvos valstybės atkū-rimo diena pasveikino ir LTOK preziden-tė Daina Gudzinevičiūtė. Simboliška, kad būtent per šią šventinę vakarienę LTOK prezidentė G.Leščinskaitei įteikė Lietuvos trispalvę. Tai, kad jai patikėta garbė nešti trispalvę per atidarymo ir uždarymo cere-monijas, Gabrielei buvo staigmena. „Ka-dangi ji sprendimo iš anksto nežinojo, labai žavėjo natūralus merginos džiaugsmas – gal ir tai pridėjo motyvacijos kovoti?“ – jau po žaidynių svarstė V.Vencienė.

Antrąją šventę Lietuvos delegacijai po poros dienų padovanojo G.Leščinskaitė. LTOK prezidentė apie vėliavnešės medalį sužinojo jau Frankfurto oro uoste. O Lie-tuvos atstovai Brašove medalininkės pa-sveikinti susirinko vakare. „Šiandien tu – mūsų mažoji princesė, linkime tau tapti ka-raliene“, – įteikdama suvenyrą – baltą kaili-nę kepurę, Gabrielei linkėjo olimpinė čem-pionė V.Vencienė.

ATEITIS. Kokia šio festivalio dalyvių ateitis? Kad visi pasuks didžiojo sporto ke-liu, būtų naivu tikėtis.

„Tradiciškai gyvenome atskiruose viešbu-čiuose. Kartu su mumis tame viešbutyje ap-sistojo kitos mažos delegacijos: Islandijos, Armėnijos, Makedonijos, Serbijos, Albani-jos, Kipro. Kadangi internetas kambariuo-se neveikė, vakarais jaunimas rinkdavosi hole. Tikiu, kad tai padėjo geriau pajusti festivalio dvasią, dar labiau užsidegti noru sportuoti. Kalbėjomės su sportininkais apie ateitį. Šiandien atrodo, kad jie visi nori to-liau sportuoti ir siekti rezultatų – Tautvy-das Strolia, Julius Kardelis sakė, kad tikrai sportuos, Gabrielė apskritai užsidegusi. Bet jie dar tik vienuoliktokai, kai kurie – dešim-tokai. Jų planai dar gali pasikeisti“, – svarstė V.Vencienė. Vis dėlto ji tikisi, kad stipriau-sieji pasuks į didįjį sportą: „Juk 90 procentų mūsų žiemos olimpiečių yra išėję Europos olimpinių festivalių mokyklą.“

Merginos. 6 km sprintas (67 dalyvės): 29. Gabrielė Leščinskaitė (4 baudos ratai), 55. Kotryna Vitkūnaitė (5). 10 km indivi-dualios lenktynės (67 dalyvės): 2. G.Leš-činskaitė (0), 37. K.Vitkūnaitė (4).

Vaikinai. 7,5 km sprintas (78 daly-viai): 51. Evaldas Baltakys (4 baudos ra-tai), 58. Šarūnas Jukna (4), 74. Adamas Mikelevičius (5), 77. Artiomas Serdiuko-vas (7). 12,5 km individualios lenktynės (77 dalyviai): 49. Š.Jukna (7), 52. A.Mi-kelevičius (6), 76. A.Serdiukovas (12), 77. E.Baltakys (17).

Mišri estafetė (19 komandų): 17. Lietu-va (G.Leščinskaitė, K.Vitkūnaitė, Š.Jukna, E.Baltakys).

Merginos. 7,5 km laisvuoju stiliumi (67 dalyvės): 45. Kristina Kazlauskaitė, 55. Vaida Kairytė. 5 km klasikiniu stiliumi (65 dalyvės): 44. K.Kazlauskaitė, 56. V.Kai-rytė. Sprintas (64 dalyvės): 47. V.Kairytė, 50. K.Kazlauskaitė.

Vaikinai. 10 km laisvuoju stiliumi (86 dalyviai): 27. Stepanas Terentjevas, 52. Julius Kardelis, 67. Tautvydas Stro-lia, 78. Rokas Pukenis. 7,5 km klasiki-niu stiliumi (83 dalyviai): 42. T.Strolia, 49. S.Terentjevas, 54. J.Kardelis, 70. R.Pu-kenis. Sprintas (87 dalyviai): 48. J.Kardelis, 52. T.Strolia, 80. R.Pukenis.

Mišri estafetė (19 komandų): 16. Lietu-va (K.Kazlauskaitė, V.Kairytė, T.Strolia, J.Kardelis).

Merginos (28 dalyvės): 26. Beatričė

Meilūnaitė.

Vaikinai (95 dalyviai). Slalomas mil-žinas: 52. Aivaras Tumas. Slalomas: 35. A.Tumas.

Slidinėjimas

Dailusis čiuožimas

Kalnų slidinėjimas

Biatlonas

Lietuvių rezultatai


VADOVAS VADOVAS NEPASIKEITĖNEPASIKEITĖ

PAROLIMPIEČIŲ PAROLIMPIEČIŲ METRAŠTISMETRAŠTIS

Vasario 22 d. vyko Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) ataskaitinė rinkimų Generalinė asamblėja. Ketverių metų veiklos ataskaitą pristatęs LPOK prezi-dentas Vytautas Kvietkauskas ra-gino siekti, kad būtų operatyviau sprendžiami neįgalių sportinin-kų, sporto klubų fi nansavimo, trenerių rengimo ir įdarbinimo klausimai. Jis taip pat išsakė po-reikį skirti didesnį dėmesį jau-nųjų sportininkų paieškai, įkurti Lietuvos parolimpinį sporto cen-trą, peržiūrėti ir pakeisti kai ku-riuos neįgaliesiems ir parolimpi-niam sportui skirtus teisės aktus.

Ketverių metų LPOK vykdo-mojo komiteto darbą asamblė-jos nariai įvertino patenkina-mai. Vis dėlto tai nesutrukdė V.Kvietkauskui išsaugoti orga-nizacijos prezidento posto – už jį balsavo 16 iš 30 asamblėjos delegatų. Antras liko VšĮ „Svei-kas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas.

LPOK generaliniu sekreto-riumi perrinktas Gintaras Za-vadckis. LPOK vicepreziden-tais patvirtinti Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Linas Balsys ir Lietuvos neį-galiųjų sporto federacijos pre-zidentas Anatolijus Čupkovas. LPOK vykdomajame komitete taip pat darbuosis Raimundas Šimkus, Sergejus Sokolovas, Kęstutis Skučas, Irena Burim ir Albinas Bieliauskas.

Asamblėja taip pat patvirtino Lietuvos parolimpinio komite-to 2013–2016 m. veiklos pro-gramą. Renginio metu Vilniaus miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubo „Šaltinis“ vado-vui, buvusiam ilgamečiam Lie-tuvos aklųjų sporto federacijos prezidentui Raimundui Šimkui už nuopelnus parolimpiniam sportui buvo įteiktas aukščiau-sias LPOK apdovanojimas – Garbės ženklas.

Asamblėjos dalyvius ir naujai išrinktus LPOK vadovus pasvei-kino ir LTOK vadovai.

PAROLIMPINIS SPORTASPAROLIMPINIS SPORTAS

V.Kvietkauskas toliau vadovaus LPOK Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Lietuvos parolimpinis komi-

tetas išleido gausiai iliustruotą kelių šimtų puslapių Vytauto Žeimanto knygą „Lietuvos paro-limpinis sportas 1991–2011 m.“ Pirmą kartą šalyje išleistas toks veikalas, kuriame apžvelgiamas parolimpinis sportas nuo XX amžiaus pradžią siekiančių išta-kų iki pernai vykusių Londono parolimpinių žaidynių. Knyga skaitytojus pasiekė su Neįga-liųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybės fi nansine parama.

Autorius primena, kad 1992 m.Barselonos parolimpinėse žai-dynėse pirmąkart plevėsavo ir Lietuvos trispalvė. Tąsyk ketu-ri lengvaatlečiai iškovojo net septynis medalius. Iš viso neį-galūs Lietuvos sportininkai jau dalyvavo šešeriose vasaros ir vienose žiemos parolimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Iki šios dienos parolimpinėse žaidynėse mūsų sportininkai iškovojo keturis aukso, vienuolika sidabro ir penkiolika bronzos medalių, džiaugiamės dideliu būriu pa-saulio bei Europos čempionų.

„Tokių rezultatų nebūtume pasiekę be pasiaukojamo mūsų atletų, trenerių, gydytojų, spor-to organizatorių darbo. Jiems visiems nuoširdžiai dėkoju už valią ir ryžtą, už didelį norą to-

bulėti ir siekti aukščiausių spor-tinių rezultatų. Dėkoju ir tiems valdžios žmonėms, visuomeni-nių organizacijų atstovams, ne-įgaliųjų sporto rėmėjams, kurių dėka būdavo priimami neįgalie-siems palankūs įstatymai, nuta-rimai, kurių dėka mūsų šalyje galėjo plėtotis parolimpinis ju-dėjimas, – knygos įžangoje sako Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas, žinomas žurna-listas Vytautas Kvietkauskas. – Mes suprantame, kad esame tik ilgo kelio pradžioje. Lietuvoje dar trūksta neįgaliesiems pritai-kytų sporto bazių, profesionalių trenerių, galėtų būti solidesnis valstybinis finansavimas. Tai mūsų ateities darbų kryptys.“

Šios knygos pasirodymą pa-sveikino Tarptautinio parolim-pinio komiteto steigimo inicia-torius ir pirmasis šio komiteto prezidentas Robertas Steadwar-das: „Kai Tarptautinis parolim-pinis komitetas buvo kuriamas ant kūno, proto ir dvasios pa-matų, patirtis stebint naciona-linių komitetų, regionų, atskirų sporto šakų plėtrą buvo neįti-kėtina. Per dvylika mano, kaip prezidento, kadencijos metų Tarptautinis parolimpinis ko-mitetas išaugo nuo 43 iki dau-giau kaip 150 valstybių narių. Tai yra tikras pasaulinio paro-limpinio judėjimo gyvybingu-mo ir reikalingumo įrodymas. Galiu išdidžiai pasakyti, kad Lietuvos parolimpinis komite-tas buvo ir yra neatskiriama šio augimo ir sėkmės dalis.“

Vytautas Žeimantas

Vytautas Vytaras

7OLIMPINĖ PANORAMA

TIKISI ĮSILIESIANT JAUNIMOTIKISI ĮSILIESIANT JAUNIMO

Vasario 25 d. LTOK būstinėje vyko Lietu-vos olimpiečių asociacijos valdybos posėdis, kuriame dalyvavo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. LTOK prezidentė pa-sidalijo mintimis apie olimpinio judėjimo aktualijas, pabrėžė, kad nauji iššūkiai laukia ir Olimpiečių asociacijos. Valdybos posė-džio dalyviai apsvarstė pasirengimo ataskai-tinei konferencijai ir dešimtmečio minėjimo klausimus, aptarė kitas aktualijas. Nutarta konferenciją surengti ir garbingą datą pami-nėti LTOK būstinėje balandžio 12 d.

Dešimtmečio sukaktuvių proga „OP“ ko-respondentas LOA prezidentei, LTOK vyk-domojo komiteto narei, olimpinei čempio-nei Linai Kačiušytei pateikė tris klausimus.

– Prieš dešimt metų LOA pradėjo savo veiklą nuo nulio. Kaip per kelerius metus asociacijai pavyko rasti deramą vietą Lie-tuvos olimpiniame sąjūdyje?

– Neatsiradome staiga ir iš niekur. Sosti-nėje jau gerą dešimtmetį gyvavo gana stiprus Vilniaus olimpiečių klubas. Jo prezidentas Danas Pozniakas ir keli kiti aktyvūs olimpie-čiai buvo ir iniciatyvinės grupės LOA įkurti nariai. O 2003-iųjų pradžioje per steigiamąją konferenciją juos išrinko ir į naujosios aso-ciacijos valdybą. Prezidentu tapo Eugenijus Levickas, viceprezidentu D.Pozniakas, ge-neraline sekretore Vida Vencienė, iždininku Vytautas Briedis, atstovu spaudai Antanas Vaupšas, revizore Regina Mileckienė, nariu Stasys Šaparnis. Drauge su kauniete vicepre-

zidente Birute Statkevičiene, valdybos nariais ignaliniete Kazimiera Stroliene, klaipėdiečiu Zigmu Gudausku bei panevėžiečiu Pavelu Fedorenka buvo sudarytas itin veiklus ben-draminčių būrys. 2005 m. vasarį, staiga mi-rus D.Pozniakui, viceprezidente tapo Daina Gudzinevičiūtė, kurią pernai Generalinė asamblėja išrinko LTOK prezidente.

Pradžia nebuvo lengva, bet tik einantys įveikia kelią. Asociaciją globojo LOA garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, kiti LTOK vadovai. Gavome lėšų, įsirengėme patalpas, sukūrėme pirmųjų veiklos metų planą ir ėmė-mės darbo. LOA nariai aktyviai dalyvavo vi-suose LTOK renginiuose, buvo nuolatiniai olimpinio švietimo propaguotojai, stengėsi padėti integruotis į visuomenę iš aktyvaus sporto pasitraukusiems žmonėms. Nesvetimi asociacijai senjorų sveikatos ir buitiniai rūpes-čiai. Tos veiklos kryptys ir šiandien aktualios.

Plataus atgarsio sulaukė mokyklose ar mies-tuose rengiamos Olimpinės dienos šventės, kurias savo vizitu pagerbia ir garsūs mūsų sportininkai. Olimpiečiams ir jų šeimoms įsi-minė pažintinė švietėjiška kelionė per pane-munės miestus ir gyvenvietes nuo Druskinin-kų iki Jurbarko, viešnagė Rygoje ir susitikimai su bičiuliais latviais, kelionė į Graikiją, kurioje aplankėme olimpiečiams šventą vietą – antikos Olimpiją ir susitikome bei užmezgėme ryšius su šios šalies giminingos asociacijos vadovais. Buvome Barselonoje, aplankėme šio miesto olimpinį stadioną, kuriame 1992 m. skambėjo Lietuvos himnas ir į padangę kilo trispalvė – taip buvo pagerbtas pirmasis nepriklausomos

Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas. „Atrodo, tarsi tai vyko vakar“, – tada susijaudi-nęs sakė legendinis mūsų atletas.

– Nejaugi taip viskas ir ėjosi lyg sviestu patepta?

– Toli gražu ne! Taip ir nepavyko pasiek-ti, kad į asociacijos veiklą įsitrauktų daugiau olimpiečių. Deja, aktyvių ir šiandien nedaug, jų gretos negausėja. Aktyviausi mūsų vete-ranai, kuriuos vis labiau slegia metų našta ir senkančios jėgos. O iš jų perimti estafetės tarsi nėra kam. Susidaro įspūdis, lyg mūsų variklis suktųsi tuštumoje. Asociacijos jėga turėtų būti aktyvūs su profesionaliuoju sportu atsisveiki-nę žmonės. Ne tik žilagalviai pensininkai, bet ir jaunesni, kurių kovos ir pergalės pasaulio sporto arenose dar gyvos jaunesnės kartos sirgalių, moksleivių atmintyje ir širdyse.

– Ar apie tai bus kalbama per ataskaiti-nę konferenciją?

– Norėčiau tikėti, kad tokia diskusija vyks. Atkreipčiau dėmesį į du skaičius. Iš tų 111 vyrų ir moterų, dalyvavusių žaidynėse nuo 1924 m. iki atkuriant nepriklausomybę, gyvi likę 64. O nepriklausomoje Lietuvoje išaugo naujas 260 olimpinių žvaigždžių būrys! Kaip pasiekti, kad bent dalis jų sušvistų mūsų mokyklų, kolegi-jų, akademijų, universitetų sporto gyvenime? Gyvas pavyzdys, gyvas žodis turi magišką galią jaunai širdžiai ir protui. Tad, manyčiau, ir šiandien, ir po dvidešimties metų Lietuvos olimpiečių asociacijai darbų ir spręstinų klau-simų netrūks. Tam būkime pasiruošę.

JUBILIEJUSJUBILIEJUS

2003 m. išrinkta pirmoji LOA valdyba


1924 m. vasario 24 d. gimęs A.Mikėnas – pirmasis lietuvis, tapęs olimpinių žaidynių individualios sporto šakos prizininku. Spor-tininkas ant olimpinės garbės pakylos užko-pė 1956 m. Melburne, kuriame antras kirto 20 km ėjimo distancijos fi nišo liniją.

Filmą „Olimpinio sidabro žingsniai“ kūrė operatorius ir režisierius Stasys Petkus, sce-narijaus autorė Gintarė Grikštaitė, montažo režisierius – Miroslavas Stankevičius. „Pri-sipažinsiu, šį fi lmą mačiau ne pirmą kartą. Ir ne penktą. Ir kuo toliau, tuo labiau jis man patinka“, – per premjerą juokavo S.Petkus.

51 min. trukmės fi lme girdimas prieš beveik du dešimtmečius anapilin išėjusio A.Mikėno balsas, prisiminimais apie le-gendinį ėjiką dalijasi buvę jo bendražygiai, artimieji, kiti sporto pasaulio žmonės.

„Deja, A.Mikėno man neteko pažinoti, bet tokios asmenybės tikrai neturi būti pamirštos“, – per fi lmo pristatymą sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pre-

zidentė Daina Gudzinevičiūtė. Tik 27-erių susidomėjęs sportiniu ėji-

mu A.Mikėnas dvylika kartų tapo Lietu-vos čempionu ir triskart Sovietų Sąjungos rekordininku. Baigęs sportininko karjerą dirbo treneriu ir pedagogu.

„Buvo labai malonu žiūrėti filmą, pri-siminti vaikystės dienas. Juk juostoje

užfiksuoti ir tie įvykiai, kuriuos jau imu pamiršti. Tikrai nesunku pajusti, kad filmas kurtas su meile“, – sakė LTOK olimpinio švietimo direkcijos darbuotoja E.Mikėnaitė.

Televizijos žiūrovai fi lmą „Olimpinio si-dabro žingsniai“ galės pamatyti balandžio pabaigoje per LRT kanalą. „OP“ inf.

ISTORIJAISTORIJA

Į fi lmo pristatymą susirinko šalies sporto bendruomenė

Legendinis Lietuvos ėjikas A.MikėnasFilmo kūrybinė grupė: G.Grikštaitė, M.Stankevičius ir S.Petkus

A.Mikėno duktė Eglė su savo šeima

Juostos kūrėjus sveikino Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovai

OLIMPINIO SIDABRO ŽINGSNIAIOLIMPINIO SIDABRO ŽINGSNIAI„Laikas prisiminimus trina labai greitai, todėl ačiū jums už sugrąžintą tėvą“, – fi lmo apie legendinį

Lietuvos ėjiką, olimpinį vicečempioną Antaną Mikėną kūrybinei grupei dėkojo jo duktė Eglė.

1925 m. spalio 29 d. gimęs latvių sava-norio Alberto Grinbergo ir į Liepoją su šeima iš Vilniaus krašto atvykusios An-taninos Galinis sūnus anapilin iškeliavo 2013 m. kovo 9-ąją.

Nors gimė Latvijoje, o Antrojo pasau-linio karo pabaigą ir pirmuosius pokario metus praleido tuometėje Čekoslovaki-joje, J.Grinbergas savo gyvenimą paskyrė Lietuvai ir jos sportui. Janis buvo ne vie-nos sporto šakos treneris, aukštos katego-rijos krepšinio ir rankinio teisėjas.

1953-iaisiais, būdamas vos 28-erių, tapo LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) krepšinio, tinklinio ir teniso vals-tybiniu treneriu. Kadangi Janis Latvijoje ir Čekoslovakijoje buvo žaidęs rankinį, 1954 m. KKSK vadovybė nutarė padaryti jį atsakingą ir už rankinio įdiegimą į šalies sportinį gyvenimą, ir už tolesnę šios spor-to šakos raidą. Tai buvo lemtingas posūkis J.Grinbergo gyvenime – rankiniui jis ati-davė daugiausia jėgų.

Vienu metu Janis buvo ir vyrų, ir mote-rų SSRS rankinio rinktinių treneris – tai iki šiol unikalus pasiekimas.

1972 m. J.Grinbergas tapo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) Teisėjų ir tai-syklių komisijos nariu, buvo IHF atstovas net devyniolikoje vyrų ir moterų pasaulio čempionatų, devyneriose studentų pasau-lio pirmenybėse ir keturiuose pasaulio ka-riškių čempionatuose, dalyvavo aštuonio-likoje IHF kongresų. 21 kartą vadovavo kursams, kuriuose tarptautinę kategoriją įgijo daugiau kaip 250 teisėjų.

IHF dėl J.Grinbergo net keitė įstatus. Po Atlantos olimpinių žaidynių pagal tuome-čius IHF nuostatus J.Grinbergas privalėjo pasitraukti iš federacijos, nes naujai kaden-cijai galėjo būti renkamas ne vyresnis nei 68 m. žmogus. J.Grinbergui tuomet buvo 71-eri. Įstatai buvo pakeisti ir kartelė pakel-ta iki 72-ejų. 2000-aisiais susiklostė tokia pati padėtis, bet J.Grinbergas paprašė ne-besvarstyti jo kandidatūros. Tačiau ir po to jis nenutolo nuo sporto, labai daug padėjo Lietuvos rankinio federacijai ir rinktinėms.

J.Grinbergą nedvejojant galima vadinti ir LTOK atgimimo šaukliu. Jis nuo pirmų-

jų žingsnių lydėjo Lietuvos tautinį olimpi-nį komitetą į pripažinimą, buvo pirmasis jo generalinis sekretorius. 1991 m. rugsėjo 18 d. J.Grinbergas kartu su LTOK prezi-dentu Artūru Poviliūnu ir viceprezidentu Gintautu Umaru Berlyne dalyvavo Tarp-tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje, per kurį Baltijos šalys buvo grąžintos į olimpinę šeimą.

„Žinodavome, kad klausimus, kurie jam priskirti, jis išspręs, būdavome už plačių Janio pečių. Tada ir baimės nebuvo, nes turėjome atsparos tašką – Janį“, – neslėpė daug metų drauge su J.Grinbergu dirbęs A.Poviliūnas.

J.Grinbergas dirbo aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1972 m. Miunchene, 1976 m. Monrealyje, 1980 m. Maskvoje, 1984 m. Los Andže-le, 1988 m. Seule, 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje jis buvo oficialus IHF atstovas. Be to, Mas-kvos olimpiadoje jam buvo patikėtos ir rankinio varžybų direktoriaus pareigos. Į 1992-ųjų Albervilio žiemos žaidynes J.Grinbergas keliavo kaip LTOK gene-ralinis sekretorius. Tik 2004-ųjų Atėnų vasaros olimpiadoje sportininkų kovas jau galėjo stebėti kaip žiūrovas, nereikėjo galvoti apie darbus.

Nors buvo visa galva pasinėręs į spor-tinę veiklą, J.Grinbergas rasdavo laiko ir

šeimai. Jo antroji žmona – viena geriausių XX a. septintojo dešimtmečio Lietuvos rankininkių Roma Griniūtė. Beje, Janis žinojo, kad vedybos su Roma gali būti pražūtingos. R.Griniūtė iš tikrųjų buvo Danutė Šapokaitė, žinomo istoriko Adolfo Šapokos, emigravusio iš Lietuvos, dukte-rėčia. Kai ją kartu su šeima 1941 m. ištrė-mė į Sibirą, mergaitė buvo visai maža. Mo-tina su trimis vaikais iš tremties pabėgo ir grįžo į Lietuvą 1946 m. Bijodama, kad jų nesurastų, nesulaikytų ir dar griežčiau nenubaustų kaip besislapstančių tremti-nių, Danutė gyveno turėdama pusseserės Ramutės Uršulės Griniūtės dokumentus. Taip abi mergaitės ir augo – turėdamos vienodus vardus ir pavardes, gimusios vieną dieną.

Su Roma Janis susilaukė dviejų sūnų – Dariaus ir Mariaus. Jis labai mylėjo savo anūkus – Gabrielę ir Gustą. Apie Janio gyvenimą rašoma Petro Čiočio biogra-finėje knygoje „Janis Grinbergas. Sporto maestro“.

Nuo 2002 m. J.Grinbergas buvo LTOK garbės generalinis sekretorius, nuo 2005 m. – Lietuvos olimpinės akademijos akademikas, jam įteikta daugybė įvairių apdovanojimų, tarp kurių – LTOK garbės ženklas (1994), TOK olimpinis ordinas (2002), LTOK olimpinė žvaigždė (2005), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karinin-ko kryžius (2008).

„Rankinio tėvu vadinto J.Grinbergo nuopelnai sportui įrašyti ne tik į Lietu-vos, bet ir į viso pasaulio rankinio istori-ją. Darbas aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse, nacionali-niai apdovanojimai, reikšmingos pareigos Tarptautinėje rankinio federacijoje, Lie-tuvos rankinio federacijoje, Olimpinia-me komitete – J.Grinbergas buvo pasiekęs aukščiausią lygį Lietuvos ir tarptautinia-me rankinio pasaulyje. Tačiau net ir gavęs visus įmanomus tarptautinius rankinio apdovanojimus, J.Grinbergas išliko nuo-širdus ir paprastas žmogus, supratingas, draugiškas treneris“, – taip užuojautoje J.Grinbergo artimiesiems velionį apibūdino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

NETEKTISNETEKTIS

SPORTO MAESTROSPORTO MAESTROGyvenimo kelią baigė vienas aktyviausių kovotojų už Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pri-

pažinimą, Lietuvos rankinio tėvu vadintas Janis Grinbergas. Jo ilgametis bendražygis LTOK gene-ralinis sekretorius Valentinas Paketūras neslėpė: „Tokį įtakingą savo srities sporto veikėją Lietuva

kažin ar artimiausiais metais turės.“

9OLIMPINĖ PANORAMA

PALANKŪS PERMAINŲ VĖJAIPALANKŪS PERMAINŲ VĖJAI

L.Asadauskaitė naują šiuolaikinės pen-kiakovės sezoną pradėjo kovo 20–24 d. Brazilijoje vykusiame pasaulio taurės varžybų etape. Ten olimpinė čempionė iškovojo antrą vietą. Tai buvo pirmosios penkiakovininkės varžybos po olimpinių žaidynių – tokių ilgų atostogų ji dar ne-buvo turėjusi.

Kitas pasaulio taurės varžybų etapas ba-landį vyks Kinijoje, po to gegužės pradžioje Vengrijoje, o fi nalas bus surengtas birželį Rusijoje. Be to, liepą Lenkijoje vyks Euro-pos čempionatas, o rugpjūtį laukia pasaulio čempionatas Taivane. Laura planuoja daly-vauti visose šiose varžybose.

„Lengva tikrai nebus, o po olimpinių žai-dynių noriu ramesnių metų, todėl stojusi į pirmuosius startus per daug nesiplėšysiu. Didžiausias viltis sieju su vasaros išbandy-mais“, – sakė olimpinė čempionė.

– Laura, ar buvo sunku po atostogų vėl kibti į darbą ir pradėti rengtis nau-jam sezonui?

– Ne. Po įtempto praėjusio sezono ne-blogai pailsėjau, pirmą sykį leidau sau ilgesniam laikui pamiršti šiuolaikinę penkiakovę. Vis dėlto jau daugiau kaip tris mėnesius treniruojuosi visu pajėgu-mu, dirbu negailėdama savęs. Treniruotis pradėjau vėlokai, bet taip ir buvau numa-čiusi. Pagrindinį dėmesį skiriu visoms rungtims, neišskiriu nė vienos. Žiemą bu-vau truputį apsirgusi, teko ir antibiotikų pavartoti. Kai sustiprėjau, ėmiau didinti pratybų krūvius.

Daugelis sportininkų vyksta treniruotis į šiltus kraštus, o aš to nedariau nei pra-ėjusiais metais, nei šiemet. Norėjau kuo daugiau laiko praleisti su dukryte Adria-na, nenorėjau palikti šeimos. Visą žiemą praleidau Lietuvoje ir dabar esu čia, tre-niruojuosi mūsų sporto bazėse (su Laura kalbėjomės prieš jai išvykstant į varžybas Brazilijoje – red. pastaba).

– Vėl pasikeitė šiuolaikinės penkiakovės taisyklės. Ar permainos tau palankios?

– Paprastai tų pakeitimų sulaukia-me po kiekvienų olimpinių žaidynių.

Dabar šaudysime keturis kartus ir bėgsi-me keturis kartus po 800 m. Reikės šau-dyti viena serija daugiau ir bėgti 200 m ilgesnę distanciją. Šie pakeitimai, manau, man palankūs, nes bėgimo trasoje esu gana stipri.

Truputį kitokios tapo ir jojimo varžybų taisyklės. Anksčiau už žirgo numestą vie-ną kliūtį sportininkai būdavo baudžiami 20 taškų bauda, o nuo šiol – jau 40. Bet kuri klaida dabar kainuos kur kas daugiau. Jojimas iki šiol buvo labai svarbus, o nuo šių metų – dar svarbesnis. Dabar jojimo klaidelės labai pakoreguos pasirodymą, ši rungtis daug ką lems.

Penkiakovė tampa vis sudėtingesnė, sportininkams tai bus nelengvi iššūkiai. Ši sporto šaka po kiekvienų olimpinių žai-dynių nuolat modernizuojama, keičiama. Mūsų sporto šaka tampa įdomesnė, pa-trauklesnė žiūrovams. Sportininkų laukia nuolatiniai išbandymai.

– Ar po Londono olimpinių žaidy-nių visos pagrindinės varžovės tęsia karjerą?

– Pasaulio taurės varžybų pirmame eta-pe nemažai stiprių penkiakovininkių ne-dalyvavo. Bet jos niekur nedingo, nė viena neatsisveikino su didžiuoju sportu. Šiemet į suaugusiųjų gretas įsilies daugiau jauni-mo, atsiras naujų veidų, padidės konku-rencija. Kai kurios penkiakovininkės po Londono olimpinių žaidynių sakė, kad tai paskutinės jų žaidynės, bet šiemet jos vėl dalyvauja varžybose.

– Lietuvoje auga gera jaunųjų pen-kiakovininkių karta. Ką gali apie jas pa-sakyti?

– Nepasakyčiau, kad to jaunimo Lietu-voje daug. Yra keletas gabių mergaičių, bet neaišku, ar jos taps geromis penkia-kovininkėmis. Tai parodys ateitis. Mūsų jaunosios sportininkės per pasaulio ir Europos atskirų amžiaus grupių čempio-

natus laimi medalių trikovės, keturkovės varžybose. Bet keturkovė – tai jokiu būdu ne penkiakovė. Kol kas mūsų jaunimui sekasi neblogai, bet neaišku, ar merginos, įsiliejusios į suaugusiųjų gretas, džiugins svariais rezultatais.

– Penkiakovininkų grupę turi subūręs ir Andrejus Zadneprovskis. Ar jam lieka laiko su tavim treniruotėse padirbėti?

– Andrejui tikrai tenka didelis treni-ruočių krūvis, jo grupėje yra ir jaunų mergaičių, ir vyresnių, vaikinų ir vyrų. Be to, jis dar ir Lietuvos šiuolaikinės penkia-kovės federacijos viceprezidentas. Andre-jus žino, kad turiu savo pagrindinį trenerį Jevgenijų Kliosovą, su kuriuo kaip iki šiol dirbome, taip ir toliau dirbame. Man vy-ras gali tik kažką patarti, pasakyti. Kita vertus, ką jau ten bepasakysi – pati sukau-piau didelę patirtį, žinau, ko man reikia, didelė pagalba kaip ir nereikalinga.

– Vasarą dalyvavai dviratininkų var-žybose, o žiemą gal bandei jėgas slidžių žygiuose?

– Ne, slidėmis nešliuožiau. Per „Euro-sport“ kanalą stebėjau biatlono varžybas ir pamaniau, kad būtų visai smagu išban-dyti jėgas ir šioje sporto šakoje – biatlo-nas ir šiuolaikinė penkiakovė turi šiokių tokių panašumų. Biatlonininkai įveikia kilometrus slidėmis ir šaudo ugnies lini-joje, mūsų paskutinė rungtis – bėgimas ir šaudymas. Šiemet nespėjau savęs išbandy-ti biatlono trasoje, nes artėjo pagrindinės penkiakovės varžybos. Taigi svajones ati-dėjau kitiems metams.

– Gal jau galvojate ir apie šeimos pagau-sėjimą?

– Kol kas ne. Nusprendžiau dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, to-dėl nutariau neapsikrauti dideliais rūpes-čiais. Kol kas užteks vienos Adrianos, o vėliau žiūrėsime.

Marytė Marcinkevičiūtė

Londono olimpinių žaidynių čempionė 29-erių metų Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė sezonui, kurį pradėjo Brazilijoje, rengėsi Lietuvoje. Svarbiausi startai penkiakovininkės laukia

vasarą. O kitą žiemą sportininkė norėtų išbandyti jėgas ir biatlono trasoje.

„ Jojimas iki šiol buvo labai svarbus, o nuo šių metų – dar svarbesnis. Dabar jojimo klaidelės labai pakoreguos pasirodymą, ši rungtis daug ką lems.


OLIMPIETĖOLIMPIETĖ

11OLIMPINĖ PANORAMA

LKL

ŽVAI

GŽD

ŽIŲ

DIE

NA

ŠIAU

LIU

OSE

.

OR

O K

AR

ALI

US

ŠARŪ

NAS

BEN

IUŠI

S

OLIMPINĖ PANORAMA

Rob

erto

Dač

kaus

nuo

tr.

ČEMPIONĖMS PATINKA KARŠTISČEMPIONĖMS PATINKA KARŠTIS

2011 metų Europos jaunių iki 18 m. ir 2012 metų pasaulio jaunių iki 19 m. čem-pionės baigia rengtis naujajam sezonui, ku-ris prasidės balandžio pradžioje Turkijoje. Vilniuje besimokančių ir besitreniruojančių sportininkių šiemet laukia net keturi jauni-mo čempionatai.

Pasirengimą naujajam sezonui I.Dum-bauskaitė pradėjo rugsėjo pabaigoje, o M.Povilaitytė – porą savaičių vėliau, nes gy-dėsi nugaros traumą. Pajėgiausios Lietuvos paplūdimio tinklininkės, kurias treniruoja Marius Vasiliauskas ir Tadas Donėla, sezo-nui rengiasi uždaroje „Credit24“ paplūdimio tinklinio arenoje sostinės Žirmūnų mikrora-jone. Vasario pradžioje Lietuvos tinklininkių duetas savaitei buvo išvykęs į Lenkijos mies-tą Lodzę, čia dalyvavo treniruočių stovykloje kartu su pajėgiausiomis jaunosiomis kaimy-ninės šalies tinklininkėmis.

Tenka žaisti su vaikinais„Sąlygos treniruotis Vilniuje gana geros,

tik trūksta lygiaverčių treniruočių partne-rių. Per pratybas tenka žaisti su vaikinais, dažnai rungtyniaujame ir su savo trene-riais“, – sakė M.Povilaitytė.

I.Dumbauskaitė pasakojo: „Per treniruo-tes atrodo, kad daug ką aikštelėje darome ge-riau, bet viską pamatysime, kai ateis sezonas. Būtų smagu, jei prieš varžybas Turkijoje ga-lėtume bent kelis kartus pasitreniruoti atvi-roje erdvėje. Pernai balandį tiesiai iš uždaro aikštyno nuvykome į varžybas Monake. Ten jautėmės kaip kosmose, nes dar nebuvome pripratusios prie atviros erdvės, saulės, vėjo.“

Tiek Ievai, tiek Monikai labiausiai pa-tinka rungtyniauti karštu oru. Pernai karštų dienų netrūko ir per pasaulio jau-nių čempionatą Kipre, ir per Austrijoje surengtą Europos jaunimo čempionatą. Lietuvės šiose pirmenybėse iškovojo auk-są ir bronzą. „Mums parankiausia, kai nėra vėjo ir tvyro karštis. Žinoma, tada būna sunku, bet mes tą karštį kažkaip iš-tveriame, o varžovėms dažnai būna blo-giau“, – patikino tinklininkės.

Merginoms dar tik po aštuoniolika metų, bet jos jau ne kartą išmėgino jėgas ir suau-

gusiųjų varžybose. „Skirtumas tarp jaunių, jaunimo ir moterų paplūdimio tinklinio – milžiniškas. Čia ne lengvoji atletika ar plau-kimas. Moterų tinklinis – visiškai kitas lygis. Moterys ne tik moka viską atlikti techniškai, bet ir yra taktiškai stiprios. Mums dar reikia daug važinėti po varžybas, mokytis ir kaupti patirtį“, – neslėpė I.Dumbauskaitė.

Sportininkių prietaraiIš Kelmės rajono Tytuvėnų kilusi M.Po-

vilaitytė gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje ir nuotoliniu būdu mo-kosi Ozo gimnazijos trečioje klasėje. Šiemet Žirmūnų gimnaziją baigsianti klaipėdietė I.Dumbauskaitė taip pat gyvena Vilniuje, nuomojamame bute. Monika, kuriai moky-kloje labiausiai patinka geografi ja ir biologi-ja, sakė dar nežinanti, ką studijuos, o Ieva, kuriai arčiausiai širdies istorija ir literatūra, ketina rinktis žurnalistikos studijas.

Tinklininkių tvirtinimu, jos tiki tik vie-nu prietaru: laimėjusios sunkų mačą, to-liau turnyre žaidžia vilkėdamos tuos pa-čius marškinėlius. Šis prietaras atsirado po užpernai laimėto Europos jaunių iki 18 m. čempionato Vilniuje.

Monika pernai pasipuošė dviem tatuiruo-tėmis: ant merginos kojos atsirado tinklinio kamuolys, o ant peties – trys kregždutės. Ieva tatuiruočių kol kas neturi. „Susitarėme, kad jei šiemet pavyks iškovoti auksą, tatui-ruotė atsiras ir ant Ievos kūno“, – atskleidė M.Povilaitytė.

Svajonė – olimpinės žaidynėsTalentingosios sportininkės neslepia, kad

labai nori iškovoti kelialapį į olimpines žaidy-nes, bet stengiasi per daug apie tai negalvoti. „Žinoma, pagrindinis mūsų tikslas – olimpi-nės žaidynės, bet dabar turime kopti laipteliais palengva – žingsnis po žingsnio įgyvendinti mažesnius tikslus, – pasakojo I.Dumbauskai-tė. – Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių – treji su puse metų. Tai netrumpas laikotarpis, bet kartu ir neilgas. Laikas bėga greitai, o dar tiek daug reikia išmokti. Jei nuosekliai dirb-sime, viskas išsispręs. Svarbiausia – begalinis noras siekti aukštumų ir darbštumas.“

Beje, jaunosios tinklininkės per žiemą peržiūrėjo daugelį Londono olimpinių žai-dynių paplūdimio tinklinio mačų. „Olim-pinės žaidynės – didžiausias siekis, bet šią vasarą mūsų laukia net keturi pasaulio ir Europos jaunimo čempionatai. Kol kas jie mums svarbiausi“, – pridūrė M.Povilaitytė, pernai su Ieva jėgas išmėginusi trejose jau-nių ir jaunimo pirmenybėse.

Lietuvos tinklininkės birželio 5–9 d. da-lyvaus pasaulio jaunimo iki 23 m. pirmeny-bėse Myslovicėse (Lenkija), birželio 19–23 d. – pasaulio jaunimo iki 21 m. čempionate Umage (Kroatija), rugpjūčio 8–11 d. – Eu-ropos jaunimo iki 20 m. čempionate Vilniu-je, o rugpjūčio 15–18 d. – Europos jaunimo iki 22 m. čempionate Varnoje (Bulgarija).

Pirmosios sezono varžybos, kuriose dalyvaus Ieva su Monika, – tarptautinis turnyras Antalijoje (Turkija), vyksiantis balandžio 2–6 d. Lietuvos tinklininkės balandį galbūt vyks į du moterų turnyrus Kinijoje. Auksinės merginos šiemet ketina dalyvauti visuose penkiuose Rytų Europos čempionato etapuose.

Pasak merginų, pagrindinis šių metų star-tas – Europos jaunimo pirmenybės Vilniuje. Tinklininkės yra įsitikinusios, kad visuose keturiuose jaunimo čempionatuose jos yra pajėgios kovoti dėl medalių.

Tomas Gaubys

Paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė tiki tik vienu prietaru: laimėjusios sunkų mačą, toliau turnyre žaidžia vilkėdamos tuos pačius marškinėlius. Pasak jaunųjų sportininkių, ši tradicija atsirado po laimėto Europos jaunių iki 18 m. čempionato,

užpernai vykusio Vilniuje.

„ Talentingosios sportininkės neslepia, kad labai nori iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes, bet stengiasi per daug apie tai negalvoti.


ATEITISATEITIS


Tom

o G

aubi

o nu

otr.


SPORTININKĖ, MOKSLININKĖ IR ORGANIZATORĖSPORTININKĖ, MOKSLINLietuvos tautinio olimpinio komiteto Užsienio ryšių direkcijos direktorė, socialinių mokslų daktarė Vaida Masalskytė vertina naujosios organizacijos vadovybės parodytą pasitikėjimą

ir kasdien jį stengiasi pateisinti savo darbu.

Vaidai Masalskytei, laisvalaikiu mėgs-tančiai šliuožti kalnų ir lygumų slidėmis, o vasarą – irkluoti, minti dviračio pedalus bei paplūdimyje žaisti tinklinį, dabar pra-mogoms lieka vis mažiau laiko. Ji visa galva pasinėrė į naują darbą, kuriame jaučiasi vis ramiau ir tvirčiau.

PASIRINKIMAS. Kai Vaida mokėsi tuometėje Kauno 26-ojoje vidurinėje mo-kykloje (dabar Simono Daukanto gimna-zija), draugai ją vadino „direktore“. Šis vardas prigijo dar pradinėse klasėse, kai mokiniai itin mėgo žaisti mokyklą ir pa-siskirstyti mokytojų vaidmenimis. Vaida mena, kaip visus mokytojus ir dalykus, kurie merginai labiausiai patiko, išsidalijo bendraklasiai ir jai nieko nebeliko. Tada Vaida tyliai ramiai tarė: „Gerai, tada aš būsiu direktorė.“

SPORTINIS KELIAS. Vaida anksti, nuo šešerių metų pradėjo sportuoti. Lan-kė gimnastikos pratybas, po to susižavėjo plaukimu. Vėliau nuėjo į pramoginius šo-kius, po jų – į dziudo, karatė. Ir tik po to šviesiaplaukės mergaitės gyvenime atsira-do šaudymas. Tada Vaidai buvo trylika.

Pirmoji merginos trenerė buvo Virgi-nija Karandienė. Šiai išėjus motinystės atostogų, treneriu tapo Merūnas Griška. Vaida šaudė ir pneumatiniu, ir sportiniu pistoletu. 1997 m. šaudydama sportiniu pistoletu iš 25 m nuotolio pelnė Seno-jo žemyno jaunimo pirmenybių bronzos medalį, iš viso net penkis kartus pateko į Europos jaunimo čempionatų pirmąjį dešimtuką. Ji net 15 sykių tapo Lietuvos čempione.

Nuo 1996 m. Kūno kultūros institute Kaune, vėliau pavadintame Lietuvos kūno kultūros akademija, o dabar tapusiame Lietuvos sporto universitetu, V.Masalsky-tė studijavo šaudymą.

Studijų metais talentingą jaunąją šau-lę kvietė treniruotis Lenkijos šaudymo specialistas Cezaris Staniszewskis, bet siūlymo palikti gimtąją šalį sportininkė atsisakė.

MOKSLŲ DAKTARĖ. V.Masalskytės sportinė karjera nutrūko 2004 m. „Labai daug treniravausi, bet rezultatai manęs ne-tenkino. Į save daug investavau, o aukštų laimėjimų nebuvo. Daug analizavau, kodėl taip nutiko, domėjausi sporto mokslu ir gal-vojau, ką reikėtų daryti, kad būtų geriau“, – paaiškino buvusi šaulė, nuo 1997-ųjų iki 2004 m. ne tik pati sportavusi, bet ir dirbusi kulkinio šaudymo trenere. Šaulius ji treni-ravo ir 2009–2012 m.

V.Masalskytė, LKKA įgijusi bakalauro ir magistro diplomus, nesustojo. 2007 m. LKKA apsigynė disertaciją „Šaulių indivi-dualaus rengimo optimizavimas“ ir tapo socialinių mokslų daktare. „Jeigu jau kažko imuosi, tai maksimaliai“, – apie savo moks-linį kelią sakė Vaida.

Nuo 2007 m. dirbo dėstytoja LKKA. Ji studentams dėstė sporto teoriją, supa-žindindavo su šaudymo sporto subtily-bėmis. „Tyrimai, straipsniai, paskaitos,

seminarai. Labai patinka bendrauti su žmonėmis, ypač su jaunimu. Visą laiką man atrodė, tarsi gyvenčiau kartu su jais, jausčiau studentiško gyvenimo pulsą“, – pedagoginei veiklai gerų žodžių negai-lėjo V.Masalskytė. Be to, 2004–2010 m.ji buvo LKKA sportininkų rengimo val-dymo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Dėstyti baigė 2012-aisiais, pradėjusi dirbti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. Kokie santykiai su sporto mokslu dabar? Vaida prisipažįsta: ji šio mokslo pasiilgsta, todėl stalčiai ir dabar prikrauti mokslinės literatūros. Di-sertacijos darbo vadovas prof. habil. dr. Antanas Skarbalius kiekvienąkart sutikęs Vaidą primena, kad ant įgyto diplomo ne-turėtų nusėsti dulkės.

GENERALINĖ SEKRETORĖ. Vaida nuo 2009 m. dirbo Lietuvos šaudymo spor-to sąjungos (LŠSS) generaline sekretore.

Marytė Marcinkevičiūtė

KOLEGOSKOLEGOS

Daugkartinė Lietuvos šaudymo čempionė V.Masalskytė – šaulių būryje


SPORTININKĖ, MOKSLININKĖ IR ORGANIZATORĖINKĖ IR ORGANIZATORĖ

V.Masalskytė vis tvirčiau jaučiasi LTOK užsienio ryšių direktorės kėdėje

„Mane prikalbino puikus šaudymo treneris alytiškis Juozas Budrys. Pradžia buvo labai sunki – neturėjau fi nansinių reikalų tvar-kymo patirties, – neslėpė. – Aš esu mokslo žmogus, man artimiau skaityti, analizuoti, dėlioti teorijas, eksperimentuoti.“

Bet fi nansinius klausimus teko perpras-ti: gilintis į mokesčių, įvairių įstatymų subtilybes. Prisimindama tas dienas Vaida neslėpė, kad per pirmąsias dvi savaites net negalėjo ramiai užmigti: „Buvo visiškai nauja patirtis, didelė diskomforto zona.“

Dirbdama LŠSS artimiau susipažino su

D.Gudzinevičiūte, abi greitai tapo geros draugės. „Atitiko mūsų charakteriai, nuo-monės. Daina turėjo didelės sporto, vady-bos, bendravimo su žmonėmis patirties. Į ją dažnai kreipdavausi įvairiausių patari-mų, ji man noriai padėdavo. Kai asmeninis

gyvenimas pažėrė didelių pokyčių ir man buvo labai sunku, Daina buvo pirmoji, sunkiomis akimirkomis tiesusi pagalbos ranką“, – prisiminė Vaida.

KARJERA. Vaida pripažino: kvietimas dirbti LTOK jai buvo didelė staigmena.

Šaudymo sporto sąjungą paliko skauda-ma širdimi, nes buvo daug darbų, kuriuos norėjo tęsti. „Tačiau sąjungos komanda dabar irgi gera, aš jai niekada neatsisakau padėti ar patarti“, – tikino vilniete tapusi kaunietė.

V.Masalskytė dabar yra LTOK užsienio ryšių direkcijos direktorė. „Noriu patei-sinti naujosios komandos pasitikėjimą ir įrodyti, kad ne be reikalo buvau pakviesta dirbti į LTOK. Atsakomybė labai didelė, bet darbo nebijau – prabėgus pusmečiui tapau daug ramesnė, jau dalyvavau ne vie-name susitikime su kitų šalių olimpinių komitetų atstovais, jaučiuosi gana tvirtai užimdama šias pareigas. Mano draugai iš kitų valstybių šaudymo sporto federacijų yra ir kai kurių šalių olimpinių komitetų viceprezidentai, valdybų nariai, tad galiu pritaikyti turimą patirtį. Asmeniniai kon-taktai plėtojant tarptautinius ryšius itin svarbūs“, – patikino V.Masalskytė.

„ Vaida anksti, nuo šešerių metų pradėjo sportuoti. Lankė gimnastikos pratybas, po to susižavėjo plaukimu. Vėliau nuėjo į pramoginius šokius, po jų – į dziudo, karatė. Ir tik po to šviesiaplaukės mergaitės gyvenime atsirado šaudymas.

LTOK sportininkų komisijos pirmininkas Edvinas Krungol-cas lankėsi Ukrainos olimpiniame komitete Kijeve. Susitiki-me su organizacijos prezidento Sergejaus Bubkos kanceliarijos direktoriumi Jurijumi Tamu buvo aptarti olimpinio švietimo, olimpizmo populiarinimo klausimai. Šeimininkai svečiui apro-dė naujausias Kijevo sporto bazes, rekonstruotą centrinį stadio-ną. E.Krungolcas dalyvavo ir geriausių Ukrainos sporto žurna-listų apdovanojimo iškilmėse.

LTOK lankėsi šalies vidaus reikalų viceministras Elvinas Jan-kevičius. Susitikime su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte buvo aptarti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo prioritetai ir remiamos veiklos sritys. Taip pat diskutuota apie Kūno kultū-ros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą bei atitinkamų darbo grupių veiklą. Sutarta glaudžiai bendradarbiauti siekiant gerinti sporto plėtros sąlygas šalyje.

Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti geriausi 2012 m. Lietuvos mokiniai sportininkai ir jų treneriai. Konkursą jau ke-turioliktą kartą surengė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Geriausia sportininke pripažinta Jonathano Ruddo treniruoja-ma Londono olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė. Ge-riausia sportinių žaidimų komanda tapo pasaulio jaunių čem-pionė paplūdimio tinklinio merginų komanda – apdovanotos sportininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė bei pir-mieji jų treneriai Valdemaras Piešinas ir Gitana Kerpienė. Pokalbis su Ieva ir Monika – 14 psl.

OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJOS POSĖDIS

BENDRADARBIAUS SU MAKEDONAIS

VASARIO 25 DIENA

VASARIO 28 DIENA

VASARIO 28, KOVO 1 DIENA

LANKĖSI UKRAINOJE

KOVO 4 DIENA

DISKUTAVO APIE PLANUOJAMUS POKYČIUS

KOVO 6 DIENA

GERIAUSIOMIS PRIPAŽINTOS MERGINOS

LTOK KRONIKALTOK KRONIKA


STIPRINAMI RYŠIAI SU SAVIVALDA

VASARIO 26 DIENA

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekreto-rius Valentinas Paketūras dalyvavo Lietuvos olimpiečių asocia-cijos valdybos posėdyje. Jame aptartas pasirengimas LOA atas-kaitinei konferencijai, svarstyta, kaip įdomiau ir reikšmingiau paminėti Lietuvos olimpiečių asociacijos veiklos dešimtmetį. Plačiau apie LOA veiklą – 7 psl.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos savivaldy-bių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas Ar-vydas Sapka pasirašė šių organizacijų bendradarbiavimo sutar-tį. Įsipareigota bendromis pastangomis populiarinti olimpizmą, vaikų ir jaunimo garbingos kovos bei kilnaus elgesio principus. Taip pat bus skiriamas papildomas dėmesys olimpinės rinktinės trenerių ir sporto specialistų kvalifi kacijos kėlimui.

Viešėdamas Makedonijos sostinėje Skopjėje LTOK viceprezi-dentas Romualdas Bakutis lankėsi ir Makedonijos olimpiniame komitete. Susitikime su organizacijos generaliniu sekretoriumi Sašo Popovskiu buvo aptartos Makedonijos olimpinio komite-to ir LTOK bendradarbiavimo galimybės – ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

LTOK vykdomojo komiteto nariai pritarė programai „Sočis 2014“, skirtai XXII žiemos olimpinėms žaidynėms pasirengti. Ją savo parašais posėdyje patvirtino Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Kle-mensas Rimšelis ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Kaip ir numatyta Kūno kultūros ir sporto įstatyme, organiza-cijos glaudžiai bendradarbiaus įgyvendindamos šią programą. KKSD skirs fi nansavimą atitinkamoms departamentui paval-džioms biudžetinėms įstaigoms bei departamento pripažintų nacionalinių žiemos sporto federacijų programoms ir projek-tams įgyvendinti. LTOK federacijų teikimu sudarys olimpinę rinktinę ir kofi nansuos sportininkų pasirengimą žaidynėms bei dalyvavimą jose. Tikimasi, kad prie programos įgyvendinimo prisidės ir šalies miestų bei rajonų savivaldybės.

Įteikti tradiciniai LTOK apdovanojimai sportui ir olimpiniam judėjimui nusipelniusiems žmonėms. 75-mečio proga LTOK lėkštėmis apdovanoti LTOK garbės nariai Mečislovas Preiš-egolavičius ir Petras Santackas. Jomis taip pat apdovanoti Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs pasaulio ir Euro-pos ėjimo rekordininkas Valdas Kazlauskas (55 m.), LTOK narys, Lietuvos regbio federacijos techninis direktorius Sigitas Kukulskis (55 m.), Vilniaus gimnastikos mokyklos treneris Viktoras Šurpikas (55 m.) ir Lietuvos sporto universiteto pro-fesorius Vytautas Streckis (50 m.). Olimpinė žvaigždė įteikta 50-metį švenčiančiam Seulo olimpinių žaidynių dalyviui, pa-saulio irklavimo čempionui Sigitui Kučinskui.

Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje vyko olimpinės čempio-nės Vidos Vencienės taurės slidinėjimo varžybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 50 įvairaus amžiaus slidininkų. Moterys turėjo įveikti 5 km, vyrai – 10 km ilgio trasas klasikiniu stiliumi. Pirmąsias vietas užėmė Vytautas Strolia ir Ingrida Ardišauskaitė. Varžybų nugalėto-jus sveikino ir taures jiems įteikė pati olimpinė čempionė. Dabar LTOK vyr. referente žiemos sporto šakoms dirbanti V.Vencienė 10 km klasikiniu stiliumi varžybų olimpine čempio-ne tapo prieš 15 metų – 1988 m. Kalgario olimpinėse žaidynėse.

Nemenčinėje įsikūrusiame Vaikų ir paauglių socialiniame cen-tre atidaryta sporto salė, kurią įrengti padėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Vaikai atidarymo dieną ne tik išbandė treniruoklius, gimnastikos sieneles, kamuolius, bet ir bendravo su olimpinėmis čempionėmis Daina Gudzinevičiūte, Lina Ka-čiušyte, Vida Venciene ir olimpinio sidabro medalio laimėtoju Edvinu Krungolcu. Centre tądien lankėsi ir LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras bei Lietuvos sporto federaci-jų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis. LTOK planuoja ir ateityje padėti šiam vaikų ir paauglių socialiniam centrui.

LTOK vykdomojo komiteto nariai nusprendė, kad Olimpinės dienos šventė šiemet bus surengta birželio 22 d., glaudžiai ben-dradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, ir patvirtino ati-tinkamą darbo grupę. Posėdyje buvo aptartas ir pasirengimas LTOK atkūrimo 25-erių metų jubiliejui skirtiems šventiniams renginiams, kiti LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vei-klos organizaciniai klausimai. Vykdomojo komiteto nariai pri-tarė ilgametę patirtį sporto vadybos srityje turinčio Vitalijaus Vasiliausko kandidatūrai į LOF direktoriaus postą.

KOVO 21 DIENA

APTARTI RENGINIAI

KOVO 9 DIENA

KOVOJO DĖL ČEMPIONĖS TAURĖS

KOVO 20 DIENA

PAGALBA VAIKAMS IR PAAUGLIAMS

KOVO 21 DIENA

PATVIRTINTA PROGRAMA „SOČIS 2014”

ĮTEIKTI APDOVANOJIMAI

KOVO 21 DIENA


Nuotraukoje (iš kairės): S.Kučinskas, D.Gudzinevičiūtė, M.Preišegolavičius, V.Streckis,

V.Šurpikas, P.Santackas, S.Kukulskis, V.Kazlauskas

SOCIALINIO SOCIALINIO DIALOGO LINKDIALOGO LINK

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – KKSĮ) 39 straips-nis numato, kad sportininkams profesio-nalams gali atstovauti juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įkurti ES valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės šalyje įsisteigusios įmonės fi lialai, apsidrau-dę civilinės atsakomybės draudimu.

Pastaroji nuostata, kaip ir visas straipsnis, iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, reglamentuo-ja sportininkų atstovų – agentų – veiklą. Tačiau toks supratimas tik pirminis. Spor-tininkų teises ir pareigas ginti, jiems ats-tovauti gali ne tik sportininkų agentai, bet ir įvairios kolektyvinės sąjungos. Šiame straipsnyje aptarsime tokių organizacijų egzistavimo prielaidas ir veiklos galimybes Lietuvoje.

Prielaidos. Be jau cituotos KKSĮ nuosta-tos, netiesiogiai įstatymiškai sukuriančios prielaidas Lietuvoje steigtis kolektyvinėms sportininkų interesams atstovaujančioms organizacijoms, paminėtinas vienas sportui svarbus tarptautinis dokumentas. 2007 m. Europos Komisija patvirtino „Baltąją kny-gą dėl sporto“ (arba tiesiog Baltąją knygą), kurioje teigiama: „Komisija gali padėti ska-tinti geriausios sporto valdymo praktikos mainus. Ji taip pat gali padėti parengti ben-drus sporto gero valdymo principus, to-kius kaip skaidrumas, demokratija, atskai-tomybė ir suinteresuotų šalių (asociacijų, federacijų, žaidėjų, klubų, lygų, sirgalių ir t.t.) atstovavimas. [...] Komisija ragina, kad sporto sektoriuje būtų įsteigti Europos so-cialinio dialogo komitetai, ir džiaugsis vi-somis tokiomis pastangomis. Ji toliau rems

darbdavius ir darbuotojus bei skatins atvi-rą dialogą šiuo klausimu su visomis sporto organizacijomis.“

Baltoji knyga skatina Europos sporto vi-suomenę imtis socialinio dialogo, visų suin-teresuotų sporto pusių – sportininkų, sporto klubų, lygų, federacijų ir sportininkams ats-tovaujančių organizacijų bendradarbiavimo.

Europoje yra susikūrusi „EU Athletes“ asociacija, vienijanti Europos sportininkų atstovavimo organizacijas, veikiančias prie daugiau nei 35 nacionalinių federacijų. Ši sąjunga vienija apie 25 tūkst. sportininkų visoje Europoje. Šiuo metu „EU Athletes“ – bene svarbiausia Europos sportininkams atstovaujanti asociacija.

Iš mūsų šalies šios asociacijos narė yra tik Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga, deja, atstovaujanti nedaugelio Lietuvos krepšinin-kų interesams. Nederėtų daryti išvados, kad Lietuvoje nėra kolektyvinius profesionalių sportininkų interesus vienijančių sąjungų, nes ir pačioje „EU Athletes“ esama tik pavie-nių tam tikrų ES narių sportininkams atsto-vaujančių organizacijų, bet būtina konsta-tuoti, kad tiek „EU Athletes“, tiek galimos būsimos Lietuvos sportininkų kolektyvinės atstovavimo, jų gynimo organizacijos turi teisines prielaidas veikti ir plėstis.

Galimybės. Kaip jau minėta, Lietuvoje žinoma tik viena asociacija, kurios pa-grindinis tikslas – kolektyvinis sportinin-kų interesų atstovavimas. Toji organizaci-ja – Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga. Keisčiausia, kad ši sąjunga net nėra Lietu-vos krepšinio federacijos narė. Kodėl?

Atsakymas į šį klausimą negali būti vienpusis. Lietuvoje pastebimas speciali-zuotų sportininkams profesionalams ats-tovaujančių, juos ginančių organizacijų trūkumas sietinas ne tik su finansavimo stoka, apie ką jau esame įpratę girdėti. Manau, pačioms federacijoms ir sporti-

Advokatas Audrius Biguzas

PATARIMAIPATARIMAI

„ Kolektyvinės sportininkų interesams atstovaujančios organizacijos galėtų prisidėti prie sportininkų švietimo, ugdymo, socialinių garantijų klausimų, užtikrinti kokybišką gynybos priemonių naudojimą, kilus sportininko ir trečiųjų asmenų ginčui.

ninkams trūksta iniciatyvos – federacijos turėtų skirti daugiau dėmesio profesiona-liems sportininkams.

Mano manymu, būtent federacijos turėtų raginti kurtis tokias specializuotas sąjungas, užtikrinti, kad atletai būtų girdimi ne tik ša-lyje, bet ir užsienyje, galėtų keistis patirtimi su kitų valstybių kolegomis. Sporte svarbu ne tik rezultatai, bet ir sveika, skaidri, de-mokratiška aplinka. Būtent dėl to naciona-linės federacijos pirmiausia turėtų skatinti tokių sąjungų atsiradimą.

Kolektyvinės sportininkams atstovaujan-čios organizacijos galėtų būti tas subjektas, kuris aktyviai reikštų profesionalui aktua-lias kasdienes problemas vienu balsu. Šios sąjungos galėtų prisidėti prie sportininkų švietimo, ugdymo, socialinių garantijų klau-simų, užtikrinti kokybišką gynybos priemo-nių naudojimą, kilus sportininko ir trečiųjų asmenų ginčui. Taigi tokios kolektyvinės sąjungos atliktų tam tikrą socialinio agen-to funkciją, kuri prisidėtų prie kokybiško profesionalių sportininkų atstovavimo. Šių organizacijų steigimasis visų pirma turėtų rūpėti sporto federacijoms. Žinoma, galima ir privati iniciatyva.

O gal federacijos nenori turėti ir girdėti aiškaus, tvirto, organizuoto sportininkų

balso? Tačiau tokią praktiką derėtų keis-ti. Neužtikrinant tinkamo sportininkų atstovavimo ir jų interesų gynimo, spor-tininkai, siekdami išgyventi šiandienės ekonomikos sąlygomis, užsitikrinti bent minimalias socialines garantijas, privalo užsiimti kita ūkine ir komercine veikla. Dėl to nukenčia ir rezultatai.

Lietuvoje yra visos teisinės, ekonominės, organizacinės prielaidos kolektyvinėms profesionalių sportininkų interesų gynimo sąjungoms atsirasti, veikti, greitai ir efek-tyviai integruotis į analogiškas tarptautines organizacijas.


SĖKMĖS RECEPTASSĖKMĖS RECEPTAS

PADEDA NUGALĖTI BAIMESPADEDA NUGALĖTI BAIMES

Šiandien, kai sportininkams užkraunama vis daugiau reikalavimų – iš jų tikimasi ne tik pergalių, bet ir šou žiūrovams, pagarbos varžovams, kilnios lyderystės, nepriekaiš-tingo elgesio visuomenėje, jie patys su savo-mis bėdomis tarsi nustumiami į antrą pla-ną. Publikai mažai rūpi, kaip jaučiasi pats sportininkas, žiūrovams svarbu, kad būtų pateisinti jų lūkesčiai. Deja, dažnai kai ku-riems sportininkams tai trukdo susikaupti ir tinkamai nusiteikti varžyboms.

Užsigrūdinę ir daug patirties sukaupę sportininkai šiuos iššūkius įveikia lengviau, bet jaunesni ar mažiau patyrę nejučia gali sutrikti. Tokiais atvejais ypač svarbus pro-fesionalus patarimas. Todėl šiuolaikinis sportas ir psichologija – neatsiejami da-lykai. Sportininkų bendradarbiavimas su profesionaliais psichologais padeda siekti geresnių rezultatų.

Siekdamas padėti sportininkams ir tre-neriams, LTOK parengė praktinės psicho-logijos seminarų ciklą. Patyrusios lektorės, verslo administravimo magistrės, Prancūzi-jos hipnoterapeutų ir psichologų asociacijos absolventės Nadeždos Doroninos-Koltan vedamą seminarų ciklą sudarys šeši modu-liai, skirti efektyvesnio bendravimo, tikslų išsikėlimo ir siekimo, emocijų, būsenų bei išankstinių nuostatų valdymo metodikoms.

Jogą praktikuojanti lektorė tvirtina, kad seminarų sėkmė labai priklauso nuo audito-rijos – sportininkų ir trenerių noro bendra-darbiauti, ryžto plėsti savo komforto zoną. Tad nors tarp mūsų atletų ir jų trenerių dar neretai vyrauja skeptiška nuomonė apie psi-

chologų patarimų naudą, šie seminarai su-laukė didžiulio dėmesio. Keli garsūs sporto žmonės mielai sutiko pasidalyti nuomone apie šių seminarų svarbą.

Austra Skujytė, Atėnų vasaros olimpinių žaidynių septynkovės vicečempionė, pa-saulio ir Europos čempionatų prizininkė:

– Prisipažinsiu, kad anksčiau nuo psicho-logų laikydavausi atokiau, skeptiškai ver-tinau panašius seminarus. Bet šis renginys man patiko ir pakeitė nuomonę. Pradėjau dirbti trenere ir, manau, įgytos žinios pra-vers ne tik darbe, bet ir gyvenime. Man labai patiko lektorė Nadežda, ji gerai supranta psi-chologinius sporto niuansus, padeda pama-tyti problemas, pažinti save, nugalėti baimes. Nekantraudama lauksiu kitų seminarų.

Marius Paškevičius, dziudo imtyninin-kas, olimpietis, pasaulio ir Europos čem-pionatų prizininkas:

– Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau se-minare. Sprendimas rengti tokio pobūdžio mokymus – puikus LTOK sumanymas, pa-dedantis sportininkams ir treneriams pro-fesionaliai tobulėti. Manau, šis seminaras ypač vertingas dvikovos sporto šakų atsto-vams. Man jis naudingas visų pirma tuo, kad išgirdau įdomių minčių, laiku gavau tinkamą postūmį tobulintis psichologinėje srityje. Lauksiu kitų seminarų!

Petras Vinciūnas, Lietuvos olimpinės dziudo rinktinės treneris:

– Mano nuomone, tokie seminarai nau-dingi ir reikalingi. Klausydamas įtaigiai min-tis dėstančios lektorės pagaudavau save, kad daug ką darau taip, kaip ji pataria. Pasisė-miau ir naujų idėjų. Įdomūs patarimai, kaip valdyti mąstyseną, atskirti nuostatas nuo įsi-tikinimų ir t.t. Tai, ką išgirdau ir supratau, dabar bandysiu įgyvendinti. Suprantu, kad kažko nežinau, taigi mokausi, tobulėju.

Dmitrijus Leopoldas, Lietuvos olimpi-nės dviračių treko rinktinės treneris:

– Pirmą kartą dalyvavau tokiame semi-nare. Ir man tikrai buvo įdomu, naudinga. Mokymai plečia akiratį, suteikia minčių ap-mąstymams. Dažnai tai, ką galvoji, nebūtinai būna tikroji tiesa, yra daug įvairių variantų. Ir kiekvienas žmogus juos gali suvokti skir-tingai. Tokie seminarai svarbūs aukščiausio meistriškumo sportininkams, kurie jau yra daug pasiekę ir neretai būna įsitikinę, kad savo srityje išmano viską. Po seminaro paaiš-kėja, kad ne viską. „OP“ inf.

Praktinės psichologijos seminarai sulaukė didžiulio dėmesio

N.Doronina-Koltan



KONKURSASKONKURSAS

ANTROJO ETAPO KLAUSIMAI

PIRMOJO ETAPO KLAUSIMŲ TEISINGI ATSAKYMAI

1. Kurie Lietuvos sportininkai (nebūtinai atstovaudami Lie-tuvai) iškovojo medalius trejose olimpinėse žaidynėse?

2. Kuriose mūsų laikų olimpinėse žaidynėse pirmą kartą surengta iškilminga atidarymo ceremonija?

3. Kuriose olimpinėse žaidynėse pirmą kartą leista daly-vauti moterims?

4. Kiek olimpinių žaidynių neįvyko dėl karo?5. Kiek medalių Lietuvos sportininkai yra iškovoję žiemos

olimpinėse žaidynėse?

Atsakymus siųsti iki gegužės 1 d. adresu:Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius, „Olimpinės panoramos“

konkursui. Arba elektroniniu paštu: [email protected] su nuo-roda „Konkursui“.

Atkurtam Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui šiemet su-kanka 25-eri. Šiai sukakčiai pa-minėti „Olimpinė panorama“ savo skaitytojams rengia konkur-są. Penkiuose žurnalo numeriuose bus pateikta po penkis klausimus iš olimpinių žaidynių ir olimpinio judėjimo istorijos bei dabarties. Iš viso dalyviams teks atsakyti į 25 klausimus. Teisingas atsakymas – vienas taškas.

LTOK prizus gaus į vieno nume-rio penkis klausimus tiksliausiai atsakęs skaitytojas. Konkursui pa-sibaigus apdovanosime tris olimpi-nius orakulus, o nugalėtoją dar pa-kviesime į jubiliejines iškilmes. Jeigu teisingai atsakys keli skaitytojai, nugalėtojus lems burtai.

1. Kurių penkių šalių atstovai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse nuo 1896 m.?

Atsakymas: Graikija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Šveicari-ja ir Australija. Šveicarija įtraukta į šį sąrašą nepaisant to, kad boikotavo 1956 m. žaidynes, nes iki žaidynių likus keliems mėne-siams dalyvavo Stokholme vykusiose olimpinėse jojimo varžybo-se. Prancūzija nesiuntė savo komandos į 1904 m. žaidynes, bet vienas prancūzas atstovavo JAV ir mišriai komandai. Australija 1908 ir 1912 m. žaidynėse dalyvavo kaip jungtinės Australazijos komandos narė kartu su Naujosios Zelandijos atstovais. Didžioji Britanija 1896 m. žaidynėse dalyvavo su Jungtinės Karalystės de-legacija. Tik Graikija visose žaidynėse dalyvavo su savo vėliava.

2. Koks vienintelis olimpinių žaidynių dalyvis apdovanotas Nobelio premija?

Atsakymas: Philipas Noelis-Bakeris iš Didžiosios Britanijos. 1920 m. žaidynėse jis laimėjo 1500 m bėgimo sidabrą, o 1959 m. jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

3. Kuriose olimpinėse žaidynėse įteiktas pirmasis aukso medalis?Atsakymas: 1904 m. Sent Luiso. 1896 m. Atėnuose nugalėtojai

gavo sidabro medalius, o antrą vietą užėmusiems sportininkams buvo įteikti bronzos medaliai. 1900 m. žaidynėse nugalėtojams ir prizininkams atiteko taurės ir įvairūs kitokie trofėjai.

4. Kiek dabartinių LTOK vykdomojo komiteto narių yra olimpinių žaidynių čempionai arba prizininkai?

Atsakymas: trys – Daina Gudzinevičiūtė, Lina Kačiušytė ir Ar-vydas Juozaitis.

5. Ką reiškia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įkurtos loterijų bendrovės „Olifėja“ pavadinimas?

Atsakymas: šis pavadinimas kilo iš sutrumpinto dviejų žodžių junginio – „Olimpinė fėja“.

Į pirmojo etapo visus klausimus teisingai atsakė ir LTOK prizą laimėjo Vytautas Ruzginas. Į keturis klausimus teisingai atsakė Virgilijus Lukošius. Sveikiname!


Documents

OLIMPINĖ PANORAMA 2013 KOVAS Nr.3 (43)