OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ PANORAMA2013 VASARIS | Nr. 2 (42) LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

GABRIELĖ LEŠČINSKAITĖ

SLIDĖS, ŠAUTUVAS

IR DŽIAZAS

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

LTOK DARBAS ĮVERTINTAS

GERAI

OLIMPINIS SOČIS

DĖMESYS – PATOGUMUI

IR SAUGUMUI

JEVGENIJUS ŠUKLINAS

NAUJOVIŲ METAI

3OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalasNr. 2 (42), 2013 m.

Mieli skaitytojai,šis numeris jus pasieks vasario – paskutinio žiemos mėnesio –

pabaigoje. Neatsitiktinai ir žurnale daug dėmesio skiriame žiemos sportui.

Lieka mažiau nei metai iki Sočyje vyksiančių XXII žiemos olimpinių žaidynių. Vasarį sulaukėme ofi cialaus Tarptautinio olimpinio komiteto kvietimo dalyvauti šiose žaidynėse ir vienbal-siu Vykdomojo komiteto sprendimu jį priėmėme. Sočio olimpinės rinktinės sąraše – biatlono, slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, pavie-nio ir greitojo čiuožimo atstovai bei ledo šokių pora. Pagrindi-nis jų uždavinys šiemet – gerai pasirodyti pasaulio ir Europos čempionatuose bei įvykdyti olimpinius normatyvus, užtikrinančius teisę startuoti Sočyje.

Vasarį Čekijoje vykusiame pasaulio biatlono čempionate mūsų sportininkams, deja, sekėsi nekaip. Nepavyko iškovoti teisės pirmą kartą olimpinėse žaidynėse startuoti estafečių komandai. Kaip komentuodamas rezultatus sakė federacijos vadovas, galbūt sportininkai nesusidorojo su užgriuvusia atsakomybės našta. Pati dalyvavau ne vienose olimpinėse žaidynėse ir puikiai žinau, kaip kartais sunku pasiekti aukštų rezultatų, kai tau iš anksto kabinamas medalis ar keliami milžiniški uždaviniai. Žinoma, patirtis padeda, bet išlikti sporto aukštumose ne vieną olimpinį ciklą nėra taip paprasta.

Ateinantis pavasaris akiai maloniu būdu kasmet mums prime-na – vyksta nuolatinis atsinaujinimas. Šie gamtos dėsniai nesvetimi ir sportui. Maloniai nustebinę geri jaunojo biatlonininko Tomo Kaukėno, kuriam šiemet sueis 23-eji, rezultatai pasaulio ir Euro-pos čempionatuose ir, žinoma, maloniausia mėnesio staigmena – po dvylikos metų pertraukos iškovotas Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio medalis (sidabrą Brašove pelnė šešiolikmetė biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė) leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį.

Interviu „Olimpinei panoramai“ Gabrielė patikino, kad sprendi-mas renginio išvakarėse būtent jai patikėti nešti šalies vėliavą per festivalio atidarymo ceremoniją tapo didžiule motyvacija kovoti iš visų jėgų. Atrodo, paprastas veiksmas, simbolis, bet jis buvo toks svarbus jaunam žmogui.

Kartais tenka išgirsti kritikos, kodėl sportininkus, ypač jau-nuosius, tokiu gausiu būriu vežame į Europos jaunimo festiva-lius, kodėl skiriame pinigų žiemos sporto šakoms, kurių atstovai nenudžiugina rezultatais. Galiu atsakyti labai paprastai – inves-tuojame į tuos jaunuosius sportininkus, iš kurių, tikime, išaugs olimpiečiai. Tuos, kurie, tikime, džiugins olimpinėse žaidynėse iškovotais medaliais po kelerių ar keliolikos metų. Nepamirškime, kad sportui taip pat galioja matematikos taisyklės: kažkas varžybų lentelėje būna pirmas, kažkas viduryje, kažkas – pabaigoje. Ir tai lemia daugybė veiksnių, dalies kurių iš anksto įvertinti negali. Vis dėlto bet koks dalyvavimas pagrindiniuose tarptautiniuose sporto renginiuose reiškia, kad ir vėl plevėsuos trispalvė, o svarbių svečių

ir gausybės žiūrovų akivaizdoje vėl bus tariamas Lietuvos vardas.

Pokyčių vėjai neaplenkia ir olimpinių žaidynių programos. Taip jau yra, kad olimpinių sporto šakų esama daugiau, nei žaidynių organizatoriams pavyksta visas varžybas išdėlioti taip, kad nebūtų viršyta Olimpinės chartijos numatyta maksimali galima žaidynių trukmė. Dėl šios priežasties Tarptautiniam olimpiniam komitetui kartais tenka priimti sprendimus iš žaidynių programos išbraukti vienas ir į ją įtraukti kitas sporto šakas.

Vasarį mus pasiekė neramios žinios, kad iš 2020 m. žaidynių pro-gramos gali būti išbraukta sporto šaka, kurios atstovai jau ne kartą Lietuvos žmones džiugino medaliais – šiuolaikinė penkiakovė. Spėjimai nepasitvirtino, bet sulaukėme kitos žinios – dėl vietos žaidynių programoje nebegali būti ramūs imtynininkai. Ši naujiena sukėlė nemenką tarptautinį ažiotažą – itin aktyviai reagavo Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, Graikijos, Indijos, Irano at-stovai. Iš posto pasitraukė Tarptautinės imtynių federacijos vadovas.

Mums TOK sprendimas buvo netikėtas ir nesmagus. Vis dėlto jis dar nėra galutinis – imtynių ir kitų septynių sporto šakų atstovai gegužę pateiks savo argumentus TOK vykdomojo komiteto na-riams, o rudenį organizacijos generalinė asamblėja priims galutinį sprendimą. Belieka tikėtis, kad antikos olimpines žaidynes menančios imtynių sporto šakos atstovus išvysime ir 2020-ųjų žaidynėse.

„Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, – apie pokyčius sako viena patarlė. Tačiau liaudies išmintis pokyčių tema teigia ir štai ką: „Kaip gali tikėtis loterijoje išlošti milijoną, jei net bilietą patingi nusipirkti?“Gero jums skaitymo ir kad pavasaris atneštų tik pozityvių pokyčių!

ISSN 1648-6331Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvėTiražas: 2000 egz.

Adresas: Olimpiečių g. 15, LT-09200 VilniusEl. paštas: [email protected]

Redaktorius Bronius ČekanauskasFotografas Alfredas PliadisStilistė korektorė Inga Jarmalaitė-NecelienėDizaineris Vytautas Gimžauskas

ViršelyjeLondono olimpinių

žaidynių vicečempionas Jevgenijus Šuklinas

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

SKAITYTOJAMSSKAITYTOJAMS

LTOK DARBAS ĮVERTINTAS GERAILTOK DARBAS ĮVERTSausio 25 d. Vilniuje, „Karolinos“ viešbu-

čio konferencijų salėje, vyko Lietuvos tauti-nio olimpinio komiteto generalinės asamblė-jos eilinė sesija. Jos darbe dalyvavo 70 LTOK narių iš 103 bei 18 LTOK garbės narių.

Į asamblėją atvyko ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kūno kultūros ir sporto departa-mento generalinio direktoriaus pavaduoto-jas Vytautas Vainys, loterijų fi rmos „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška, kiti garbingi svečiai, žiniasklaidos atstovai.

Sesijos pradžioje tylos minute buvo pa-gerbtas neseniai anapilin iškeliavęs legen-dinis boksininkas, daugkartinis Lietuvos bei Europos čempionas, olimpinių žaidynių dalyvis Algirdas Šocikas.

Ši generalinės asamblėjos sesija pernai išrinktam LTOK vykdomajam komitetui buvo pirma

LTOK vykdomojo komiteto 2012 m. ke-tvirtojo ketvirčio veiklos ataskaitą pateikė ir su šių metų planais supažindino LTOK preziden-tė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK vadovė aptarė pasirengimą artėjančioms žiemos ir vasaros olimpinėms žaidynėms, Europos jaunimo olimpiniams festivaliams. LTOK darbą Gene-ralinė asamblėja vienbalsiai įvertino gerai.

LTOK revizijos komisijos pranešimą per-skaitė šios komisijos pirmininkas Riman-tas Jogėla. Esminių pastabų neišsakyta. Su LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) 2012 m. biudžeto įvykdymo apyskaita ir planuojamu šių metų biudžetu supažindino LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketū-ras pristatė LTOK 2013 m. veiklos planą ir

2013–2016 m. veiklos programą. Visus šiuos dokumentus sesijos dalyviai patvirtino.

Diskusijas pradėjo Lietuvos biatlono fe-deracijos prezidentas Arūnas Daugirdas. Jis kalbėjo apie žiemos sporto šakų fi nansavimą bei jaunųjų sportininkų pasirengimą Euro-pos jaunimo žiemos olimpiniam festiva-liui. Žolės riedulio federacijos prezidentas, LTOK vykdomojo komiteto narys Leonar-das Čaikauskas pasidžiaugė LTOK biudžete atsiradusia nauja eilute, skirta sporto žaidi-mų komandoms.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydyto-jas Dalius Barkauskas pabrėžė, kad tik pa-pildomas LTOK fi nansavimas šalia rinktinių padeda išlaikyti geriausius sporto medikus. Olimpinių programų darbo grupės vadovas

Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje dalyvavo 70 LTOK narių iš 103 bei 18 LTOK garbės narių

ASAMBLĖJAASAMBLĖJA

4 OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK DARBAS ĮVERTINTAS GERAITINTAS GERAIAlgirdas Raslanas pristatė kito olimpinio ciklo programos gaires, akcentavo, kad ir sportas yra Lietuvos nacionalinė vertybė.

Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas supažindino su planais prie Kauno sporto halės įrengti sporto šlo-vės alėją. Greitojo čiuožimo federacijos pre-zidentas Česlovas Staišiūnas aptarė žiemos sporto šakų reikalus ir LTOK žiemos olim-pinių sporto šakų komisijos veiklą.

LTOK viceprezidentas, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas kvietė skirti daugiau dėmesio sporto visiems temai. Plaukimo federacijos prezidentas To-mas Kučinskas džiaugėsi, kad aiškiau paskirs-tytos LTOK lėšos, siūlė ieškoti galimybių dar labiau padidinti organizacijos rėmėjų gretas.

LTOK viceprezidentas B.Vasiliauskas

Lengvosios atletikos federacijos prezi-dentas Eimantas Skrabulis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktas LTOK biudže-to projektas yra detalesnis, aiškesnis. Jis džiaugėsi didesniu organizacijos biudžetu, bet išsakė nuomonę, kad dar trūksta paja-mų planavimo tikslumo.

Apibendrinant diskusijas galima tvirtin-ti, kad pasisakiusieji džiaugėsi teigiamais LTOK veiklos pokyčiais, planuojamu di-desniu LTOK bei LOF biudžetu, dėmesiu žaidimų ir žiemos sporto šakoms, aptarė centralizuoto sportininkų rengimo mo-delio privalumus bei poreikį skirti dau-giau dėmesio vaikų ir jaunimo sveikatin-gumui, sporto visiems klausimams.

„OP“ inf.

Alfredo Pliadžio nuotr.

LTOK revizijos komisijos pirmininkas R.Jogėla

5OLIMPINĖ PANORAMA

DARBINGI PIRMIEJI MĖNESIAIDARBINGI PIRMIEJI MĖNESIAI„Olimpinės panoramos“ skaitytojų dėmesiui pateikiame ištraukas iš sausio pabaigoje vykusios LTOK

generalinės asamblėjos metu skaityto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės ataskaitinio pranešimo.

Pasirengimas 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms

Išplėstiniame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje 2012 m. lapkričio 20 d. buvo prista-tyta programos „Londonas 2012“ rezultatų analizė, aptartos ateities darbų rekomendaci-jos. Tądien buvo patvirtinta olimpinės progra-mos „Rio 2016“ rengimo darbo grupė, kurią sudaro beveik dvi dešimtys sporto specialistų.

Jau sudarytas „Rio 2016“ olimpinės rinkti-nės sąrašas, į kurį įtraukti 135 sportininkai: 109 individualių sporto šakų atstovai ir trys komandos – vyrų ir moterų krepšinio rinkti-nės bei merginų paplūdimio tinklinio koman-da. LTOK vykdomojo komiteto posėdžio, vykusio gruodžio 18 d., sprendimu, LTOK stipendijos pirmiesiems dvejiem pasirengi-mo žaidynėms metams jau skirtos 32 sporti-ninkams, atitinkantiems programos rengimo darbo grupės nustatytus kriterijus (stipendi-jas gauna sportininkai, 2010–2012 m. užėmę 1–12 vietas olimpinėse žaidynėse, 1–8 vietas pasaulio čempionatuose, 1–3 vietas Europos pirmenybėse). Daugeliui kitų sąraše esančių sportininkų pirmiesiems pasirengimo eta-pams iš LTOK biudžeto bus skirta lėšų maist-pinigiams (treniruočių stovykloms). Be to, visi sportininkai, pasiekę atitinkamų aukštų sportinių rezultatų ir įvykdę LR Vyriausybės nutarimu patvirtintus kriterijus, galės preten-duoti ir į valstybės stipendiją.

Planuojama, kad sportininkus Rio de Ža-neiro žaidynėms rengs daugiau kaip 100 tre-nerių ir beveik 60 aptarnaujančio personalo specialistų (medikų, masažuotojų, technikų, mokslininkų ir kitų), kuriems iš LTOK lėšų bus mokami priedai prie atlyginimo (gau-namo Lietuvos olimpiniame sporto centre, Lietuvos sporto medicinos centre ir pan.) bei maistpinigiai. Tikimės, kad pavyks pa-gerinti sportininkų medicininį ir mokslinį aptarnavimą – šis uždavinys iškeltas atlikus programos „Londonas 2012“ analizę.

Taip pat sudarytas olimpinės pamainos sportininkų sąrašas, kuriame yra 101 spor-tininkas, atstovaujantis šešiolikai sporto šakų. Olimpinės pamainos sąrašo geriausių sportininkų rengimas taip pat iš dalies bus fi nansuojamas LTOK lėšomis.

2013 m. LTOK biudžete programai „Rio 2016“ įgyvendinti numatyta beveik 4,5 mln. Lt.

Olimpinis švietimasIr toliau sėkmingai įgyvendinama Lietu-

vos tautinio olimpinio komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir spor-to departamento bei Lietuvos olimpinės akademijos bendradarbiavimo sutartis dėl „Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo“ pro-jekto. Šis projektas gyvuoja jau dešimtmetį!

Lapkričio 15 d. LTOK vyko mokslinė konferencija „Olimpinio ugdymo progra-mos praktinė patirtis“, skirta ilgametei pro-jekto įgyvendinimo patirčiai aptarti, ateities gairėms nubrėžti. Vieningai sutarta, kad projektas svarbus ir reikalingas!

Gruodžio 5 d. vyko 2011–2012 mokslo metų sportiškiausios mokyklos konkurso laureatų ir geriausių 2012 m. kūno kultūros mokytojų apdovanojimai. LTOK laimėto-jams įsteigė piniginius prizus. Gruodį LTOK apdovanoti olimpinės nuotraukos konkurso „Sportuojame visi, visur ir visada“ laureatai.

Gruodžio 17 d. Ignalinoje, dalyvaujant garbiems svečiams iš ŠMM, KKSD, rajono savivaldybės, iškilmingai atidarytas tradi-cinis – jau aštuntasis – Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Šio festivalio globėja – šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pla-nuojama, kad festivalyje, kurio programą sudaro 22 sporto šakos, dalyvaus beveik 60 savivaldybių, beveik 200 tūkst. mokinių.

Nuo praėjusios (2012 10 12) iki šios LTOK asamblėjos buvo surengti trys kvalifi kacijos kėlimo seminarai, skirti olimpinio ugdymo projekte dalyvaujantiems mokytojams, iki-mokyklinio ugdymo įstaigų ir naujai į pro-jektą įsitraukusių organizacijų pedagogams.

Pernai lankęsi Tarptautinio olimpinio ko-miteto ir Europos olimpinių komitetų atsto-vai puikiai įvertino LTOK veiklą olimpinio švietimo srityje, tad ir naująjį olimpinį ciklą planuojame tęsti šiuos darbus, artimiau ben-dradarbiaudami su akademine bendruome-ne ir sportininkais, į šį projektą įtraukdami vis daugiau visuomenės atstovų.

Lėšų tvarkymas, apskaita ir organizacijos biudžeto projektas2012 m. spalio ir lapkričio mėn. Valsty-

binė mokesčių inspekcija tikrino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) lėšų tvarkymą (gautos paramos panaudojimą) 2010–2011 m. Atlikus išsamų patikrinimą pa-žeidimų nenustatyta.

Taip pat šių metų sausį nepriklausoma audito bendrovė, remdamasi tarptauti-niais audito standartais, atliko 2012 m. LTOK ir LOF ataskaitų rinkinio auditą. Bendrovė konstatavo, kad ataskaitose teisingai ir pagal LR teisės aktų reikalavi-mus pateikiama LTOK bei LOF finansinė būklė ir finansiniai rezultatai. Pažeidimų nenustatyta.

Asamblėjai teikiamame (asamblėja jį vienbalsiai patvirtino – red. past.) LTOK ir LOF biudžeto projekte – nemažai nau-

jovių. Nuo šiol LTOK ir LOF biudžetai pateikiami konsoliduotai, biudžete smul-kiau detalizuojamos olimpinių žaidynių programoms įgyvendinti ir kitoms prie-monėms numatomos lėšos. Projekte nu-matyta daugiau lėšų skirti olimpiniam sportui finansuoti, daugiau kaip du kar-tus padidinti sporto federacijų veiklos programoms skiriamas lėšas, skirti pa-pildomą finansavimą toms federacijoms, kurių atstovai iškovojo medalius Londono olimpinėse žaidynėse, numatoma atskira tikslinė sporto žaidimų programa, ketina-ma skirti kelis kartus didesnį finansavimą Parolimpiniam komitetui.

Jau ne kartą kalbėta apie sportininkų ren-gimo kooperuotomis (valstybės biudžeto ir LTOK) lėšomis bei LTOK fi nansinės nepri-klausomybės svarbą ir efektyvumą siekiant aukštų sportinių rezultatų. Viliamės, kad šis modelis ir toliau bus sėkmingai įgyvendina-mas, nepaisant galimų pokyčių valstybinėje sporto struktūroje.

„ Tarptautinio olimpinio komiteto ir Europos olimpinių komitetų atstovai puikiai įvertino LTOK veiklą olimpinio švietimo srityje, tad ir naująjį olimpinį ciklą planuojame tęsti šiuos darbus.

ŽVILGSNISŽVILGSNIS


LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė apžvelgė ir nuveiktus, ir būsimus darbus Alfredo Pliadžio nuotr.

7OLIMPINĖ PANORAMA


ŽVILGSNISŽVILGSNIS

Darbas su rėmėjaisItin džiaugiamės, kad pavyko sutarti

dėl bendradarbiavimo su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK). Sausio viduryje pasirašyta sutartis, kuria LVDK įsipareigojo konsultuoti LTOK Europos Sąjungos paramos ir sporto vadybininkų kvalifi kacijos kėlimo klausimais, padėti telkti paramą LTOK renginiams. LTOK savo ruožtu įsipareigojo skleisti olimpinio sąjūdžio gerąją patirtį LVDK renginiuose ir organizacijos narių darbo kolektyvuose, padėti konfederacijai organizuoti sporto renginius. Sutartimi taip pat numatoma rengti bendrus projektus, skirtus aktyvią sportinę karjerą baigusių asmenų integra-cijai į darbo rinką.

Sausio viduryje pasirašyta paramos sutar-tis ir su įmone „Solet“. Sutartimi bendrovė įsipareigojo skirti neatlygintinę fi nansinę paramą II jaunimo vasaros olimpinėms žai-dynėms, vyksiančioms 2014 m. Nandzinge (Kinija), pasirengti. Ši parama bus panau-dota dešimties perspektyvių jaunųjų sporti-ninkų rengimui užtikrinti.

Intensyviai diskutuojame su praėjusio olimpinio ciklo ir potencialiais LTOK rė-mėjais, lygiagrečiai atnaujiname ir rengia-me naujas rėmimo sutartis, pildydami jas naujomis reklamos galimybėmis. Tikimės, kad vis daugiau sėkmingai veikiančių šalies įmonių parems sporto talentus.

Dalyvavimas valstybės sporto politikos formavime

Kadencijos pradžioje pasiekė itin ne-ramios žinios, kad ketinama dar labiau, palyginti su 2012 m., mažinti Kūno kultū-ros ir sporto departamento fi nansavimą. Reaguodami į tai parengėme atvirą laišką prezidentei, Seimo nariams ir Vyriausybei, prašydami nemažinti sporto fi nansavimo iš biudžeto. Jį pasirašė kelios sporto organiza-cijos, Londono olimpinių žaidynių prizinin-kai, kiti iškilūs sportininkai, treneriai.

Iniciatyva buvo plačiai nušviesta žinias-klaidoje. Deja, po Seimo rinkimų, užsitę-sus Vyriausybės formavimui, valdantie-siems neliko laiko biudžetui peržiūrėti, tad ir sportui aktualus klausimas kol kas neišspręstas. Vis dėlto šią problemą jau aptarėme su premjeru, Seimo pirmininko pavaduotoju, Seimo Jaunimo ir sporto rei-kalų komisijos pirmininku. Tikimės, kad pavasarį, perskirstant valstybės biudžetą, bus rasta lėšų papildomam sporto fi nan-savimui. Aktualus lieka ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo fi nansavimo iš akcizų surenkamomis lėšomis klausimas.

Skyrėme daug dėmesio Druskininkų sporto centro statyboms. Kartu su Lietu-vos sporto federacijų sąjungos vadovu Ri-mantu Kveselaičiu ir miesto meru Ričardu Malinausku gruodžio viduryje lankėmės centro statybų aikštelėje, sutarėme kartu su

meru nuolat kelti šį klausimą ir bendromis jėgomis siekti statyboms spartinti reikiamo fi nansavimo. Klausimą aptarėme ir sausio viduryje vykusiame susitikime su šalies mi-nistru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Sausį pasitarimo dalyviai rinkosi į Vil-niaus miesto Lazdynų baseiną. Pasitarime dalyvavo šalies premjeras, Vilniaus miesto meras, Kūno kultūros ir sporto departa-mento vadovai, kelių federacijų atstovai ir sportininkai, kiti sprendimus priimantys asmenys. Po šio pasitarimo sužibo viltis, kad Vilniaus mieste iškils naujas baseinas, o iki to laiko nebus nutrauktas sportinin-kų pasirengimas olimpinėms žaidynėms ir pasaulio bei Europos čempionatams sosti-nės baseine.

Sausio pabaigoje lankydamasis Panevė-žyje premjero patarėjas Justas Pankauskas tvirtino: „Sulaukiame daug nusiskundi-mų iš savivaldybių dėl sportui skiriamų lėšų paskirstymo, todėl svarstome Kūno kultūros ir sporto departamente numatyti galimybę fi nansuoti ilgalaikius projektus, o ne – kaip buvo iki šiol – skirstyti lėšas metams. Lietuvoje pradedama įgyvendinti daug sporto projektų, bet po metų fi nansa-vimas nutraukiamas ir jie ima strigti. Tiki-mės ateityje to išvengti.“

Viliamės, kad mūsų raginimas nustatyti sporto objektų plėtros prioritetus taip pat prisidėjo prie šios pozicijos.

Sesijos dalyviai atidžiai klausė pranešimo

9OLIMPINĖ PANORAMA

SENJORAISENJORAI

DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAIDŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAIRengiasi ataskaitinei konferencijaiSausio 24 d. Lietuvos olimpiečių asociaci-

jos (LOA) būstinėje vyko valdybos posėdis, kuriame aptartos šių metų veiklos gairės, svarstyti kiti aktualūs klausimai. Juos padė-jo gvildenti ir plovas, kuriuo garsėja LOA viceprezidentė, 1972 m. pirmąja olimpinėse žaidynėse dalyvavusia Lietuvos plaukike ta-pusi Birutė Statkevičienė.

„Planuojame tęsti pradėtus darbus, – sakė LOA prezidentė, olimpinė čempionė Lina Kačiušytė. – Boksininkas Vidas Bičiulai-tis pasiūlė atgaivinti pažintines švietėjiškas olimpiečių ir jų šeimų keliones po Lietuvos regionus. Daugelis asociacijos narių dar pri-simena prieš kelerius metus surengtą mūsų išvyką panemune iš Druskininkų į Jurbar-ką. Netrukus minėsime ir pirmąjį asociaci-jos jubiliejų – 2003 m. vasario 21-ąją LTOK būstinėje įvyko LOA steigiamoji konferen-cija. Šį įvykį paminėsime per ataskaitinę konferenciją, kurios metu bus patvirtintas ir šių metų darbo planas.“

„Esu čia ir dabar!“Taip atsakė į prašymą prisiminti nuosta-

biausią savo sportinės biografi jos akimirką Lina Kačiušytė, kuri, būdama vos penkio-likos, tapo pasaulio čempione ir rekordi-ninke, o septyniolikos – 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių 200 m krūtine plaukimo čempione. Ji sausio 1-ąją šventė penkiasde-

Antanas Vaupšas

Tradicinę vakaronę surengė Vilniaus olimpiečių klubas Adomo Bitės nuotr.

šimties metų jubiliejų. „Deja, iš tų laikų la-biausiai įsiminiau tik juodą, pragarišką, dau-gybę metų trukusį darbą, – neslėpė viena garsiausių mūsų šalies sportininkių. – Tad pergalės, rekordai ir titulai atrodė savaime suprantamas dalykas ir jokios ypatingos eu-forijos nepatyriau. Šiandien mano gyveni-mas kur kas turtingesnis ir įdomesnis. Esu čia ir dabar! Tuo labai džiaugiuosi ir, galiu pasakyti, nėra nieko nuostabesnio.“

Gimtadienio proga olimpinę čempionę sveikino bičiuliai, sporto, kultūros ir politi-kos veikėjai.

Medikų dėmesio svarbaVilniaus universitetinės ligoninės Santariš-

kių klinikos kardiochirurgai, prieš kelerius metus sugrąžinę gyveniman tuometį LOA prezidentą Eugenijų Levicką, tuoj po naujųjų vėl sulaukė buvusio paciento, dabar jau ei-nančio organizacijos viceprezidento pareigas.

„Ta pati bėda kaip ir tuomet. Susiaurėjo kraujagyslės, širdžiai ėmė trūkti deguonies. Operacija ir šį kartą buvo sėkminga. Sunku rasti padėkos žodžių žmonėms, antrą kartą sugrąžinusiems į gyvenimą, – dėkojo medi-kams garsusis irkluotojas, Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis. – Labai padėjo reabilitaci-nis gydymas, jaučiu, kaip kasdien sugrįžta vis daugiau jėgų. Mankštinuosi, netrukus tikiuosi vėl į rankas paimti teniso raketę ar šiek tiek paslidinėti. Su žmona Regina pla-nuojame, kaip ir kasmet, nuvykti į Italijos žiemos sporto trasas.“

Tradicinė vakaronėSausio 12 d. tradicinę vakaronę surengė

Vilniaus olimpiečių klubas. Šį kartą klubo prezidentui legendiniam bėgikui Romual-dui Bitei pavyko sukviesti tokį būrį olim-piečių, kad erdviose klubo patalpose tapo ankšta – reikėjo palydėti senuosius metus, aptarti naujųjų darbą, pasveikinti sausį gi-musius, prisiminti išėjusius anapilin. Tylos minute buvo pagerbti ir sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę galvas padėję didvyriai.

„Pirmiausia pagerbėme sukaktuvinin-kę Liną Kačiušytę, – pasakojo R.Bitė. – Jai įteikėme jubiliejinę lėkštę. Taip pat pasvei-kinome sausio mėnesį gimusias lengvaatletę Dalią Matusevičienę ir irkluotoją Nataliją Kalašnikovą. Beje, Natalija visus pavaišino savo rankomis pagauta ir išrūkyta lašiša.“

1972 m. olimpinių žaidynių dalyviui R.Bitei, gimusiam sausio 3-iąją, bendražy-giai irgi nešykštėjo daug gražių žodžių. O klubo moterys kaip visada suruošė gardų vaišių stalą. Vyko gyvas ir nuoširdus ben-dravimas, tad šešios valandos prabėgo ne-pastebimai. Bičiuliai skirstėsi, išsinešdami daugybę įspūdžių ir po tradicinę dovaną – marškinėlius su klubo emblema.

Vakaronėje svečiavosi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekre-torius Valentinas Paketūras, LTOK olim-pinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis. Jie šeimininkams palinkėjo sti-prios sveikatos ir negęstančios energijos jų darbuose.


SOČIS: DAUGIAUSIA DĖMESIO – PATOGUMUI IR SAUGUMUISOČIS: DAUGIAUSIA DĖMESIO – Mažiau nei po metų Rusijos kurortiniame mieste Sočyje įsižiebs XXII žiemos olimpinių Mažiau nei po metų Rusijos kurortiniame mieste Sočyje įsižiebs XXII žiemos olimpinių

žaidynių ugnis. Vasario 6–8 d., likus metams iki žaidynių, jų organizatoriai 75 žaidynių ugnis. Vasario 6–8 d., likus metams iki žaidynių, jų organizatoriai 75 nacionalinių olimpinių komitetų misijų vadovams surengė seminarą ir pakvietė pažvelgti į nacionalinių olimpinių komitetų misijų vadovams surengė seminarą ir pakvietė pažvelgti į

olimpinį Sočį, kasdien vis labiau keičiantį savo veidą.olimpinį Sočį, kasdien vis labiau keičiantį savo veidą.

ŽIEMOS ŽAIDYNĖSŽIEMOS ŽAIDYNĖS

BAZĖS. Sočio olimpinės žaidynės įeis į is-toriją kaip pačios kompaktiškiausios žiemos žaidynės. Bent jau taip žada organizatoriai.

Rusai žaidynėms stato vienuolika sporto bazių. Vienos jų įrengiamos kalnų papėdėje, Juodosios jūros pakrantėje, kitos – kalnuo-se. Atstumas tarp jų – 48 kilometrai, bet šiam nuotoliui įveikti prireiks ne daugiau kaip pusvalandžio: olimpinių žaidynių die-nomis jau veiks šiandien dar tiesiama nauja geležinkelio linija.

Olimpiniame parke Kaukazo kalnų pa-pėdėje iš viso bus šešios sporto bazės, nu-tolusios viena nuo kitos kelių šimtų metrų spinduliu. Šalia – ir vienas iš trijų olimpinių kaimelių bei spaudos centras. Čia pat ir jūra.

Pagrindinio olimpinio stadiono, kuriame tilps 40 tūkst. žiūrovų, statybos dar nebaig-tos. Stadionas bus pusiau dengtas – žiūrovai nuo lietaus ar sniego bus apsaugoti. Be to, stadiono vieta parinkta taip, kad bus galima mėgautis ne tik įspūdingomis žaidynių ati-darymo ir uždarymo akimirkomis, bet ir ne mažiau pritrenkiamu kraštovaizdžiu: vienu metu atsivers snieguotų kalnų viršūnių pa-norama šiaurėje ir jūros – pietuose.

Nors likus metams iki žaidynių olimpinėse statybvietėse apsilankęs Rusijos prezidentas

Vladimiras Putinas už tai atsakingiems pa-reigūnams grūmojo dėl vėluojančių statybos darbų ir kelis kartus padidėjusių išlaidų (ir čia pat baudė kaltus), į Sočį susirinkę naci-onalinių olimpinių komitetų atstovai nuo-gąstavimų dėl vėluojančių darbų negirdėjo. Organizatoriai svečius patikino, kad viskas vyksta pagal planą, o Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques‘as Rogge‘as dar-gi pasidžiaugė, kad 80 proc. darbų jau atlikta.

Pasak seminare dalyvavusios LTOK vyr. referentės žiemos sporto šakoms Vidos Vencienės, regėjusios ne vienas olimpines žaidynes, kiekvienose žaidynėse sporto ba-zės būna savaip įspūdingos. Ne išimtis ir Sočis. „Statiniai įspūdingų formų, įdomios architektūros. O „Ice Dome“ arena, kurioje vyko didžiulės iškilmės metų iki olimpinių žaidynių pradžios proga, sužavėjo apšvieti-mu – įeini ir tokia akiai miela šviesa krinta. Įspūdį paliko jau vien tai, ką dabar matėme, todėl, manau, žaidynės tikrai bus vienos įsi-mintiniausių“, – grįžusi iš olimpinio Sočio pasakojo V.Vencienė.

Vis dėlto bendras įspūdis apie būsimų žai-dynių sostinę jai susidarė nevienareikšmis: „Sočis pasirodė pilkas – gal dėl oro, gal dėl vykstančių statybų. Gatvėse, atrodo, žmo-nių gyvos eilės – vyksta intensyvūs darbai. Privežta daugybė medžių vazonuose. Kad

tik nenuvystų, kol bus pasodinti“, – šyptelė-jo olimpinė čempionė.

TRASOS. Varžybų trasos kalnuose be-veik visiškai baigtos. Šį sezoną jose bus su-rengtos bandomosios varžybos. Olimpines trasas jau išbandė ir Lietuvos slidininkai.

Pasak LTOK atstovės, slidininkų trene-rei Kazimierai Strolienei trasos nepasirodė itin sudėtingos. „Žinoma, jos aukštikalnė-se – 1400–1500 m virš jūros lygio, tad prie aukščio skirtumo reikės prisitaikyti“, – sakė buvusi slidininkė V.Vencienė.

Kalnų kurortas Krasnaja Poliana V.Ven-cienei itin gerai pažįstamas – čia ji buvo stovykloje su Sovietų Sąjungos jaunimo rinktine: „Šiandien viskas pasikeitę, išsky-rus kalnus. Labiausiai man tada įsiminė ke-lias – raitytas, ant bedugnės ribos, atrodė, tuoj tuoj krisi žemyn. Šiandien kelias tiesus, vos ne autostrada – visiškai nejauti, kaip pa-kyli į kalnus. Aišku, yra likusių senų namų, bet šalia jų statomi prabangiausi viešbučiai. Kontrastas didelis. Kaip ir apačioje.“

KAIMELIAI. Olimpiniai kaimeliai, ku-riuose žaidynių dienomis įsikurs sportinin-kai, bus trys. Dviejuose apsigyvens slidinin-kai, kalnų slidininkai ir biatlonininkai – šie kaimeliai stūksos kalnuose netoli būsimų

Lina Daugėlaitė

Stadionas, kuriame vyks žaidynių atidarymo ir uždarymo iškilmės, dar statomas Linos Vaisetaitės nuotr.

11OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS: DAUGIAUSIA DĖMESIO – PATOGUMUI IR SAUGUMUIPATOGUMUI IR SAUGUMUI

varžybų vietų. Trečiasis kaimelis dygsta kalnų papėdėje netoli olimpinio parko. Jame gyvens ledo arenose besivaržysiantys sportininkai.

Pasak V.Vencienės, atstumai nedideli ir sportininkai varžybų vietas galės lengvai (per 5–15 min.) pasiekti netgi pėsčiomis. „Prisime-nu, kaip Vankuverio olimpinėse žaidynėse iki trasų kasdien reikėdavo važiuoti net po 80 km. Sočyje to tikrai nebus“, – patikino V.Vencienė.

Nacionalinių olimpinių komitetų atstovai apžiūrėjo ir kelis būsimųjų olimpiečių kam-barius. Sportininkai kambariuose gyvens po du. Kambariai skirtingi – nuo apartamentų iki 12 kv. m kambariukų. „Bet visi jie jaukūs, juose yra visko, ko reikia – lovų, staliukų, spintų. O labiausiai mane sužavėjo, kad vei-drodžiai ne pakabinti ant sienų, o pritaisyti prie lyginimo lentos“, – juokėsi V.Vencienė.

Kiekviename kaimelyje veiks valgykla. „Jos paprastai įrengiamos palapinėse, todėl statomos paskiausiai. Mums Sočyje parodė tokią cemento aikštelę ir pasakė – čia bus valgykla“, – šypsojosi LTOK darbuotoja Lina Vaisetaitė, kartu su V.Venciene dalyva-vusi misijos vadovų seminare.

SAUGUMAS. Prekyba bilietais į Sočio olimpines žaidynes jau prasidėjo. Jų galima įsigyti į visas varžybas ir iškilmingas atida-rymo bei uždarymo ceremonijas.

Tiesa, vien bilietų, norint išvysti olim-pines žiemos kovas, gali nepakakti. Kaip pasakojo L.Vaisetaitė, be bilietų, organi-zatoriai planuoja reikalauti vadinamųjų žiūrovų pasų. Kiekvienas norintis patekti į varžybas pirmiausia turės internetu arba specialiai tam įrengtose vietose pateikti kai kuriuos savo asmens tapatybės duo-menis, nuotrauką. Po asmens tapatybės patikros bus išduodamas žiūrovo pasas. Ir tik turint tokį pasą bei bilietą bus galima patekti į varžybas.

Visa tai daroma saugumo sumetimais, bet dėl numatomos tokios žiūrovų akreditacijos kol kas daugiau klausimų nei džiaugsmo. Akreditacijos procesas gana ilgas, pagal da-bartinę tvarką truks 72 val. Tad kyla klausi-mų, kaip bus, jeigu bilietą į varžybas žmogus įsigis paskutinę minutę arba jeigu susirgs ir norės savo bilietą atiduoti kitam.

Žaidynių organizatoriai sunerimusius na-cionalinių komitetų atstovus ramino, kad žiū-rovų registracija vyks ne per 72 val., o gerokai greičiau. „Ką reiškia gerokai greičiau, jie pa-sakyti kol kas negalėjo. Galbūt tai bus valan-dos ar minutės. Todėl viskas dar labai nekon-kretu“, – abejonėmis dalijosi L.Vaisetaitė.

Pasak LTOK atstovės, šią sistemą rusai ketina išbandyti dar iki olimpinių žaidynių, bet kad ji bus atšaukta – abejojo. „Mums

buvo parodytas labai jau įspūdingas agentū-rų, atsakingų už saugumą, sąrašas“, – šypte-lėjo L.Vaisetaitė.

KLIMATAS. Būsimiesiems žiemos olim-pinių žaidynių dalyviams į savo bagažą šalia žiemiškų sportinių kostiumų galbūt derėtų įsimesti ir maudymosi kostiumėlį ar bent jau lengvų pavasarinių drabužių. Likus metams iki žaidynių nacionalinių komitetų atstovus Sočis pasitiko šiltais pa-vasariškais orais – temperatūra siekė 15–18 laipsnių šilumos.

„Visiškas pavasaris, net žiemos kvapo ne-jutome“, – stebėjosi LTOK atstovės.

Kalnuose tuo metu laikėsi lengvas šaltu-kas – buvo keli laipsniai žemiau nulio. Ta-čiau šiltų orų per žaidynes organizatoriai nesibaimino ir tvirtino, kad sniego atsar-gomis rūpinasi jau dabar: kalnų kurortuo-se įrengti didžiuliai sniego rezervuarai, kuriuose bus kaupiamas sniegas. Rusai taip pat apsirūpino įranga, galinčia gamin-ti sniegą net ir esant penkiems laipsniams šilumos. Be to, siekiant apsaugoti trasas nuo lietaus ir rūko, bus naudojami speci-alūs apsauginiai dangalai. Organizatoriai tikisi, kad šios priemonės padės išvengti Vankuverio olimpinių žaidynių likimo, kai buvo susidurta su sniego stoka.

V.Vencienė ir L.Vaisetaitė SočyjeŠioje arenoje vyks čiuožimo trumpuoju taku medalių dalybos

Olimpinė biatlono šaudykla

Atletai gyvens net trijuose olimpiniuose kaimeliuose

BERANKISBERANKISRIČARDASRIČARDAS

DAVISO TAURĖ: LIETUVA – KIPRAS 4:1DAVISO TAURĖ: LIETUVA – KIPRAS 4:1

OLIMPINĖ PANORAMA

Artūro Gimžausko nuotr.

NAUJOVIŲ METAINAUJOVIŲ METAI

– Jevgenijau, kaip pasikeitė tavo gyveni-mas po Londono olimpinių žaidynių?

– Tapau turtingesnis, žinomesnis, vie-šesnis. Važinėju nauja mašina, kurią pa-dovanojo Lietuvos tautinis olimpinis ko-mitetas už Londono olimpinėse žaidynėse laimėtą sidabrą. Vos gavęs automobilį per mėnesį įveikiau net 7 tūkst. kilometrų, kone kiekvieną dieną važinėjau maršrutu Visaginas–Vilnius–Visaginas. Dabar, kai prasidėjo treniruočių stovyklos, nėra kada važinėti. Per porą mėnesių numyniau gal kokius 500 km.

Vilniuje nusipirkau vieno kambario butą labai gražioje vietoje – prie ežero ir miško, tad galiu šalimais bėgioti krosą. Viena di-džiausių mano svajonių – turėti namą. Yra keletas variantų, jeigu pavyks susitarti dėl kainos, pavasarį pradėsiu investuoti į savo namą Visagine, irgi prie ežero.

Olimpinės emocijos jau aprimo, grįžtu į ankstesnio gyvenimo ritmą.

– Olimpiada jau praeityje, prieš akis nau-ji išbandymai. Kokie tau bus šie metai?

– Metus pavadinčiau eksperimenti-niais. Noriu pabandyti 1000 m distanciją irkluoti su Tomu Gadeikiu dviviete kano-ja. Pirmasis bandymas vyks per pasaulio taurės etapą gegužės pradžioje. Bus trejos varžybos iš eilės ir tada žiūrėsime, kaip seksis, ar verta toliau kartu irkluoti. Svar-biausi startai šiemet – liepą Rusijoje vyk-sianti pasaulio universiada ir rugpjūčio pabaigoje Vokietijoje rengiamas planetos čempionatas.

– Kaip kilo mintis irkluoti dvivietę ka-noją su T.Gadeikiu?

– 200 ir 500 m distancijos dvivietėmis kanojomis tapo neolimpinėmis rungti-mis – žaidynių programoje liko tik 1000 mnuotolis. Pasaulio ir Europos čempionams T.Gadeikiui ir Raimondui Labuckui šį olimpinį nuotolį irkluoti sekėsi sunkiau, bet jie dar nenori baigti sportuoti, todėl ir nusprendėme išbandyti kitą variantą. Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių irkluo-ti dvivietę kanoją, kurioje anksčiau irgi

esu bandęs jėgas, man bus naudinga – nuo to pasirengimas svarbiausiems metų star-tams tikrai nenukentės.

– Kur treniruojiesi žiemą, kai ežerai už-šalę?

– Gruodžio ir sausio mėnesiais po pustre-čios savaitės praleidau Portugalijoje. Pirmo-je treniruočių stovykloje su manimi buvo dar šeši irkluotojai, treneris Egidijus Gustas ir kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas, ku-ris mus ir masažuoja, ir sudaro specialius pratimus, pagal kuriuos kiekvieną dieną mankštinamės. Antroje stovykloje buvo tik T.Gadeikis, Ignas Navakauskas, aš ir trene-ris E.Gustas.

Po pratybų Portugalijoje, kurioje mes ir irklavome, grįžau į Lietuvą – tikrinausi svei-katą, atlikau įvairių testų. Vasario pradžioje dešimt dienų stiprėjau fi ziškai ir slidinėjau Estijoje. Su manimi buvo ir J.Vaščenkovas – turiu nugaros bėdų, todėl kasdien jo pata-riamas dariau procedūras, mankštinausi. Vasario 25 d. vėl dviem savaitėms išvykstu treniruotis į Portugaliją.

– Prieš Londono olimpines žaidynes prasitarei, kad jeigu laimėsi medalį, pasi-pirši savo ilgametei draugei Inai. Ar pasi-piršai?

– Ne. Ina manęs laukė, jai žadėjau, kad po olimpinių žaidynių būsime kartu, bet... Grįžęs iš Londono pasinėriau į įvairiau-sius susitikimus, pagerbimus, tad beveik neturėjau laisvo laiko. Su Ina truputį apsi-pykome ir išsiskyrėme. Ji dabar jau keturi mėnesiai kaip dirba Anglijoje. Daug kam atrodo, kad mano širdį užkariavo Mona, su kuria dalyvavau šokių projekte. Tikrai ne. Mes su ja tiesiog susipažinome, drau-giškai bendravome ir pasibaigus projektui likome geri draugai. Išsiskyrimą su Ina, su kuria draugavau trejus metus, labai išgy-venau, apie kitą draugę negalvoju. Viliuo-

si, gal ateis toks laikas, kai susitaikysiu su Ina. Gyvenimas tuo ir įdomus, kad neži-nai, kaip bus toliau.

– Kaip sekasi studijos Mykolo Romerio universitete?

– Lietuvos edukologijos universitete įgijau bakalauro diplomą, o M.Romerio universitete studijuoju viešojo administra-vimo magistrantūrą. Nėra lengva. Maniau, kad po olimpinių žaidynių porą mėnesių pailsėsiu ir rimčiau kibsiu į mokslus, bet mano gyvenimas tapus olimpiniu vice-čempionu susijaukė.

Jeigu kur nors palikdavau mobilųjį telefo-ną, rasdavau apie dvidešimt praleistų skam-bučių. Nemokėjau atsisakyti, stengiausi dalyvauti įvairiuose susitikimuose, ir moks-las vėl kentėjo. Dabar su grupės draugais T.Gadeikiu ir Mindaugu Griškoniu tvirtai sutarėme, kad po šio sezono rimčiau moky-simės, geriau laikysime egzaminus.

– Dar ne taip seniai dalyvaudavai Vi-sagino krepšinio pirmenybėse. Ar dabar

laisvalaikiu irgi pamėtai kamuolį į krepšį?– Truputį pamėtau, bet turiu saugoti nu-

garą. Prieš vieną treniruočių stovyklą buvau nuėjęs į krepšinio pratybas. Norėjau ramiai pažaisti, bet mane užvaldė toks azartas, kad net nugaros spazmai prasidėjo. Mano svo-ris (108 kg) ir ūgis (196 cm) – nemaži, todėl nugara leido suprasti: Jevgenijau, užtenka, prisižaidei.

– Ar ir toliau žaviesi kikboksu bei boksu?– Taip. Kai grįžtu į Lietuvą, du tris kar-

tus per savaitę būtinai nueinu į bokso salę. Gruodžio mėnesį į treniruočių stovyklą Portugalijoje netgi pasiėmiau bokso piršti-nes. Pasiboksavau su T.Gadeikiu, pamokiau jaunimą bokso judesių. Jiems labai patiko, boksas paįvairino mūsų treniruotes.

Marytė Marcinkevičiūtė

Londono olimpinių žaidynių vicečempionas Jevgenijus Šuklinas į treniruočių stovyklas pasiima ir bokso pirštines. Bet sporto šakos 27-erių metų visaginietis keisti neketina. Nauja bus tai,

kad jį matysime irkluojantį ne tik vienvietę, bet ir dvivietę kanoją.

„ Metus pavadinčiau eksperimentiniais. Noriu pabandyti 1000 m distanciją irkluoti su Tomu Gadeikiu dviviete kanoja. Pirmasis bandymas vyks per pasaulio taurės etapą gegužės pradžioje.


OLIMPIETISOLIMPIETIS



KILNI MISIJAKILNI MISIJA„Šalies jaunimą siekiame sudominti sportu nuo pirmųjų žingsnių mokykloje“, –

sako Alma Adamkienė. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus žmonos įkurtas labdaros ir paramos fondas rūpinasi mažų miestelių ir kaimo mokyklomis, joms padeda renovuoti sporto

sales, įsigyti sportinio inventoriaus.

IDĖJA. Gimtinėje imtis labdaringos vei-klos Alma Adamkienė nusprendė 1997 m. rudenį, Lietuvoje dar tik prasidėjus prezi-dento rinkimų kampanijai. Rinkimus laimė-jus ir šalies vadovu tapus Valdui Adamkui, jo žmona aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1999 m. kovo 17 d. buvo įkurtas Al-mos Adamkienės labdaros ir paramos fon-das, kurio pagrindinė misija – padėti mažų miestelių ir kaimo mokykloms.

„Bendravimas per sportą mokykloje brandina jaunąją kartą, suartina, prisideda prie fi zinio vystymosi. Su dideliu džiaugs-mu prisimenu savo pirmuosius žingsnius mokykloje. Ypač ryškūs ir malonūs prisi-minimai iš Telšių gimnazijos, kurioje mano kūno kultūros mokytoja buvo garsi to meto sportininkė ir rekordininkė, pirmosios tau-tinės olimpiados aštuonių medalių laimėto-ja lengvaatletė Danutė Vitartaitė.

Kai su pirmąja pinigine parama, kurią sky-rė JAV moterų draugija, keliavau per Lietuvos kaimus ir miestelius, svarsčiau, kam būtų tiks-lingiausia panaudoti tas lėšas. Atsakymą radau apsilankiusi kaimo mokyklose. Mūsų fondo globojamose kaimo mokyklose šalia mokymo reikmenų, knygų vienas prioritetų – ir fi zinis auklėjimas, būtinybė mažesnėse provincijos mokyklose sudaryti sąlygas vaikams sportuo-ti. Jiems padedame įrengti treniruočių sales, sutvarkyti lauko sporto aikšteles, nuperkame sportinio inventoriaus. Prisidedame prie spor-to plėtros, mūsų jaunimą siekiame sudominti sportu nuo pačių pirmųjų žingsnių mokykloje. Esu nuoširdžiai dėkinga visiems – kiekvienam žmogui, įmonei, organizacijai, kurie remia mūsų fondą“, – pasakojo A.Adamkienė.

IŠŠŪKIAI. Kadenciją baigęs prezidentas neslepia – A.Adamkienės fondas įkurtas jos asmenine iniciatyva: „Man tapus Lietuvos prezidentu iškilo klausimas, kokias pareigas, be reprezentacinių, turi atlikti pirmoji šalies ponia. Rinkimų kampanijos metu su manimi važinėdama po Lietuvą Alma pamatė, kokios būklės mūsų mokyklos. Lankydama jas žie-

mą net išsigando pamačiusi, kaip pro kiaurus mokyklos langus į klases byra snaigės, o kla-sėse vaikai sėdi su žieminiais paltais. Alma iš karto pasakė, kad per mano prezidentavimo laikotarpį jos uždavinys – kiek įmanoma daugiau padėti provincijos mokykloms.

Paskelbusi apie savo labdaros ir paramos fondą, Alma netgi sulaukė kritiškų aukšto rango Lietuvos pareigūnų pasisakymų, esą mes nesame vargetų tauta ir mums čia elge-tauti nereikia. Dabar jos fondą remia labai plati Lietuvos verslo bendruomenė. Fondo parama pasiekė beveik 50 kaimo mokyklų.

Vienas fondo projektų – geltonųjų auto-busiukų atsiradimas: daugumai kaimiškųjų vietovių vaikų buvo sunku pasiekti moky-klas. Taip pat stengtasi sudaryti kuo geres-nes sąlygas vaikams judėti ir sportuoti.“

PAGALBA. A.Adamkienės labdaros ir pa-ramos fondui nuo pat pirmos dienos vado-vauja direktorė Sigutė Kačinskienė. Ji ypač įsiminė pirmąjį su vaikų sveikata susijusį pa-galbos prašymą, kurio fondas sulaukė 2001 m. Tąkart Kauno klinikų vaikų gydytojas Jurgis Bojarskas paprašė vaikams nupirkti dūdelių ir švilpynių, kad po bronchų ligų ir plaučių uždegimo jie ne vien vaistais gydytųsi.

„Pradėjome galvoti, ko dar reikia. Reikia baseinėlio, kad vaikai galėtų judėti, reikia kamuolių. Ir tada Kauno klinikų vaikų sky-riuje įkūrėme vaikų sveikatingumo ir reabi-litacijos kambarį. Paskui ėmėmės mokyklų. Dabartinei Tytuvėnų gimnazijai (Kelmės r.) nupirkome kamuolių, kilimėlių, įvairiausių treniruoklių. Kai Šepetos Almos Adamkie-nės pagrindinėje mokykloje (Kupiškio r.) įkūrėme sveikatingumo centrą, kartu su jau-nimu pasportuoti ateidavo ir visa vietos ben-druomenė“, – pasakoja S.Kačinskienė.

Žingsnis po žingsnio fondas stiprėjo. „Vei-klos pradžioje net nesvajojome, kad taip toli

pažengsime, kad tiek daug galėsime padėti ir padaryti“, – prisipažįsta A.Adamkienė. Jos fondą remia ir ilgametė Tarptautinio olimpi-nio komiteto partnerė bendrovė „Coca Cola“.

Fondo lėšos padėjo renovuoti Alytaus r. Butrimonių vidurinės mokyklos, Šilalės r. Pajūrio pagrindinės mokyklos, Šiaulių r. Drąsučių pagrindinės mokyklos sporto sa-les, sutvarkyti Šilalės r. Pajūrio mokyklos, Ariogalos gimnazijos ir Plungės r. Alsėdžių vidurinės mokyklos stadionų bėgimo takus. Kasmet fondas septynioms kaimo moky-kloms dovanoja sportinio inventoriaus.

„Ir tai dar ne visos mokyklos, kurioms pavyko pagelbėti“, – atkreipia dėmesį fondo direktorė. Ji džiaugiasi, kad pernai per Vaikų gynimo dieną Ariogaloje pirmą kartą buvo surengta fondo globojamų kaimo mokyklų

sporto šventė, į kurią suvažiavo jaunųjų sportininkų iš aštuoniolikos mokyklų.

ATEITIS. „Sveiki būna tie, kurie sportuo-ja. Tačiau dažnai, deja, tėvai neišmoko vaikų sportuoti, rytais daryti mankštos. Jeigu vaikas šių įgūdžių neturi nuo mažens, mokykloje tri-nasi palei sienas ir nesportuoja. Kaimo vaikų sergamumas didesnis nei miesto. Tą mes de-taliai išstudijavome ir, kiek įmanoma, stengia-mės padėtį taisyti“, – patikina S.Kačinskienė.

Kasmet A.Adamkienės labdaros ir paramos fondą tikrina tarptautinės audito bendrovės. Fondo darbas nuolat įvertinamas gerai, nė vienais metais nerasta jokių pažeidimų.

„Džiugu, kad Almos globojamą fondą va-dina pavyzdine organizacija, atliekančia šią kilnią misiją. Ir toliau fondas darys tai, ką iki šiol. „Coca Colos“ karavanas toliau važiuos per Lietuvą. Kartais iš Almos išgirstu, kad užtenka, jau reikia trauktis ir stabdyti fondo veiklą. Tenka jai paprieštarauti“, – sako pre-zidentas V.Adamkus.

Marytė Marcinkevičiūtė

„ Bendravimas per sportą mokykloje brandina jaunąją kartą, suartina, prisideda prie fi zinio vystymosi.

INICIATYVAINICIATYVA

17OLIMPINĖ PANORAMA 17olimpinE panorama.

LTOK lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Susitikime su LTOK vadovais buvo aptarti LKF ir Olimpiniam komitetui aktualūs klausimai. Pokalbyje taip pat dalyvavo LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė organizacijos garbės narių regalijas įteikė buvusiems Olimpinio komiteto vadovams. Artūrui Poviliūnui įteiktas LTOK garbės prezidento žymuo, o Vytautui Zuberniui – LTOK garbės generalinio sekretoriaus žymuo. Garbės nariais jie tapo pernai metų spalio mėnesį vykusios LTOK generalinės asamblėjos sprendimu.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ 2012 m. ataskaitinė konferencija. Jos dalyvius pasveikino projekto partnerių atstovai: LR ŠMM viceministrė Edita Tamošiūnaitė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Lietuvos olimpinės akademijos direktorė Jūratė Vainilaitienė, taip pat Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius Algirdas Sakevičius. Pranešimus skaitė ministerijos neformaliojo ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjas Rolandas Zuoza, LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis ir kiti prelegentai. Vieningai sutarta toliau plėtoti ir įgyvendinti šį projektą.

Nuotraukoje: E.Tamošiūnaitė, D.Gudzinevičiūtė, V.Vainys, J.Vainilaitienė.

Norint pasiekti aukštų sportinių rezultatų itin svarbus ir psichologinis pasirengimas bei nusiteikimas. Šiam tikslui LTOK parengė sportininkams ir treneriams skirtą praktinės psichologijos seminarų ciklą. Sausio mėnesį Kaune ir Vilniuje vykusiuose įžanginiuose seminaruose dalyvavo daugiau kaip penkiasdešimt įvairių sporto šakų atstovų. Vasarį vyko ciklo seminaras Kaune.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete lankėsi šalies krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Susitikime su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru buvo aptartos LTOK ir KAM platesnio bendradarbiavimo galimybės.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, viceprezidentas Arvydas Juozaitis bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela su darbo vizitu lankėsi Rygoje. Susitikime su Latvijos olimpinio komiteto prezidentu Aldoniu Vrublevskiu, generaliniu sekretoriumi Žoržu Tikmeriu buvo aptarti sportininkų rengimo, fi nansavimo ir abiejų olimpinių komitetų bendradarbiavimo klausimai. Šeimininkų lydimi Lietuvos atstovai apžiūrėjo kaimynų sporto kompleksus.

Nuotraukoje (iš kairės): A.Juozaitis, Ž.Tikmeris, J.Požela, D.Gudzinevičiūtė, A.Vrublevskis, V.Paketūras.

DĖMESYS PSICHOLOGINIAM PARENGIMUI

LIETUVIAI IR LATVIAI DALIJOSI PATIRTIMI

SAUSIO 14, 21, VASARIO 20 DIENA

SAUSIO 22 DIENA

SAUSIO 29 DIENA

SU LKF VADOVAIS APTARTOS KREPŠINIO AKTUALIJOS

SAUSIO 30 DIENA

PAGERBTI ILGAMEČIAI LTOK VADOVAI

SAUSIO 31 DIENA

VAIKŲ IR JAUNIMO OLIMPINIS UGDYMAS BUS PRATĘSTAS

LTOK KRONIKALTOK KRONIKA


SVEČIUOSE – KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

SAUSIO 21 DIENA

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela lankėsi Elektrėnuose. Svečiai apžiūrėjo renovuotus ledo rūmus, kitas sporto bazes. Susitikime su Elektrėnų savivaldybės meru Kęstučiu Vaitukaičiu, vicemeru Viktoru Valiušiu ir sporto mokyklos direktoriumi Valdu Škadausku aptarta sporto padėtis mieste, kalbėta apie sporto bazių plėtrą bei galimybę suremontuoti plaukimo baseiną.

Tądien vykusios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) ataskaitos ir rinkimų konferencijos dalyvius sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir kiti garbūs svečiai. LSFS prezidentu perrinktas Rimantas Kveselaitis. Viceprezidentais perrinkti Vida Kanišauskienė, Romas Vitkauskas ir Leonardas Čaikauskas, viceprezidentu taip pat išrinktas Edvinas Eimontas. Generalinio sekretoriaus pareigos patikėtos Agnei Vanagienei. Ji pakeitė LTOK generaliniu sekretoriumi išrinktą Valentiną Paketūrą. Nuo 2004 m. LSFS dirbusiam sporto specialistui konferencijos dalyviai už darbą dėkojo šiltais plojimais ir gėlėmis.

LTOK prezidentė Daina Gudzine-vičiūtė informavo į posėdį susirinku-sius Vykdomojo komiteto narius apie gautą Tarptautinio olimpinio komite-to kvietimą dalyvauti 2014 m. vasarį Sočyje vyksiančiose XXII žiemos olimpinėse žaidynėse. Vykdomojo komiteto nariai vienbalsiai nusprendė kvietimą priimti. Posėdyje taip pat patvirtinta Lietuvos jaunimo rinktinės dalyvavimo šių metų liepą Utrechte vyksiančiame

XII Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje sąmata. Planuojama, kad renginyje dalyvaus 54 jaunieji sportininkai: lengvaatlečiai, dviratininkai, gimnastai, dziudo imtynininkai, tenisininkai ir plaukikai. LTOK generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro teigimu, dalyvauti šiame renginyje su-daromos galimybės geriausiems jauniesiems sportininkams, iš kurių, tikimasi, išaugs olimpiečiai.

Vykdomojo komiteto nariai sprendė ir organizacinius bei fi nansinius LTOK klausimus. LTOK pašalpų komisijos teikimu buvo nutarta skirti pašalpas trims garbaus amžiaus sulaukusiems nusipelniusiems olimpinio judėjimo nariams. LTOK valdomos įmonės „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška Vykdomojo komiteto nariams pristatė 2012 m. veiklos ataskaitą. Posėdyje taip pat buvo patvirtintos LTOK komisijų bei Kilnaus elgesio komiteto sudėtys ir veiklos nuostatai, sudaryta darbo grupė LTOK atkūrimo 25-erių metų jubiliejui skirtiems šventiniams renginiams organizuoti.

Tradiciniais apdovanojimais pagerbti sportui ir olimpiniam judėjimui nusipelnę žmonės. Olimpiniai žiedai įteikti 60-metį mininčiai Lietuvos olimpiečių asociacijos viceprezidentei Birutei Statkevičienei ir 65-erių sulaukusiam LTOK vykdomojo komiteto nariui Vytui Nėniui.70-mečio proga LTOK atminimo lėkštėmis apdovanoti tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėjai broliai Vincas ir Romualdas Franckaičiai bei Europos sporto veteranų čempionatų nugalėtojas ir prizininkas šuolininkas į vandenį Kostas Karpavičius. LTOK atminimo lėkštės taip pat įteiktos ilgamečiam LTOK nariui Jonui Jazepčikui (60 m.), Lietuvos orientavimosi sporto federaci-jos prezidentui, UAB „Olifėja“ generalinio direktoriaus pava-duotojui Donatui Kazlauskui (55 m.) bei LRT sporto redakcijos vadovui Ramūnui Grumbinui (40 m.). Olimpine žvaigžde 60-mečio proga apdovanotas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojas Rimantas Bukšnaitis.

VASARIO 7 DIENA

ELEKTRĖNUOSE IR KALBĖJOSI, IR ŽVALGĖSI

VASARIO 20 DIENA

ATASKAITOS, RINKIMAI IR PADĖKOS

VASARIO 21 DIENA

POSĖDYJE – FINANSINIAI IR ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI

JUBILIEJINIŲ SUKAKČIŲ PROGA – LTOK APDOVANOJIMAI

VASARIO 21 DIENA


VASARIO 21 DIENA

LIETUVAI BUS ATSTOVAUJAMA SOČYJE IR UTRECHTE

PERSPEKTYVIAUSI SPORTO PERSPEKTYVIAUSI SPORTO SOCIOLOGIJOS TYRIMAISOCIOLOGIJOS TYRIMAI

Kai dėmesys sportui yra masiškas, bet pavir-šutiniškas reiškinys, jis itin palankus asmens simboliniam statusui sustiprinti. Nereikia gi-lių analizių pastebėti, kaip įvairiausi visuome-nės veikėjai išnaudodami sporto populiarumą siekia pelnyti visuomenės palankumą. Tuo tarpu objektyvi sporto padėtis, nepaisant gau-sybės pažadų, dažniausiai lieka nepakitusi.

Paradoksalu, bet sporto populiarumas iš dalies kenkia pačiam sportui: masinio dė-mesio eskalavimas ir gebėjimas sportininkų pergales paversti tam tikrais įvykiais, savo-tiškais hepeningais, prikaustančiais daugybę žiūrovų, sukuria iliuziją, tarsi sporto analizė būtų išsami. Dažniausiai nugalėtojai kurį lai-ką neatsikrato visuotinio susidomėjimo savo asmeniu, bulvarinės spaudos išnarstomi po kaulelį, o kai viskas tampa žinoma ir vieša, nepavykus išprovokuoti naujų skandalų, jie pagaliau tampa normaliais žmonėmis.

Tuo tarpu dėmesys kitiems sportininkams (galbūt dar ne čempionams, bet perspekty-viems) ar aktualūs tam tikros sporto šakos

Lietuvoje sporto populiarumas yra milžiniškas. Visuomenės domėjimasis sportu, regis, apima skirtingas sritis, o tai lyg ir

turėtų užtikrinti pakankamą sporto analizės lygį. Bėda ta, kad šis dėmesys stokoja gylio.

klausimai nei keliami, nei į juos atsakoma. Net jei ir bandoma pradėti diskusiją, neretai ji susiejama su konkrečių asmenybių puo-limu, kerštavimu, kitaip tariant, ad homi-nem tipo argumentais, todėl aiškumo, kaip visuomenė ir tam tikri sprendimų priėmė-jai galėtų iš esmės pagerinti konkrečios (ar visų) sporto šakos plėtrą, nedaugėja.

Sporto tyrimai Lietuvoje stipriausiai išplė-toti sporto mokslo srityje, paminėtina spor-to fi ziologija, sporto pedagogika. Tai nėra keista, nes būtent čia susibūrusios didžiau-sios tyrėjų pajėgos, leidžiančios mokslo žur-nalus, plėtojančios mokslo studijas. Galiau-siai yra sukurtas ištisas institucinis aparatas, padedantis naujausiems šių krypčių mokslo laimėjimams būti praktiškai pritaikytiems sportininkų tobulėjimui.

Mažiau, bet domimasi sporto psichologija, pradėta domėtis olimpine pedagogika, tuo tarpu sporto sociologija, kultūrinės sporto studijos, net sporto istorija dar laukia savo eilės. Per visą nepriklausomybės laikotarpį šiuose baruose sukiojasi tik pavieniai moks-lininkai, bandydami individualiomis pastan-gomis atsakyti į vieną ar kitą aktualų klau-simą, bet sisteminių tyrimų čia neišplėtota. Paminėtina ir tai, kad nepaisant dažnų įvai-riausių veikėjų kalbų apie sporto prioritetus nėra sukurta mokslinių tyrimų fi nansavimo programa (pagrindinis šalies fi nansavimas sportui tenka infrastruktūrai atnaujinti, plė-trai, renginiams organizuoti arba sportinin-kams tobulėti). Kita vertus, neatrodo, kad ir pati mokslo bendruomenė trykštų sporto ty-rimų entuziazmu – mokslo tarybos teikiamo konkursinio mokslo fi nansavimo siekia vos vienas kitas sporto tyrimų projektas.

Siekiant užtikrinti Lietuvos sporto tradici-jų tęstinumą ir tikintis pergalingų rezultatų, praverstų atlikti gilesnius ir nuoseklesnius kai kurių dar neišvagotų krypčių tyrimus. Vertėtų gilinti tokius tyrimus, kaip sporto ir socialinės struktūros santykių (ištirti skirtingų socialinių grupių interesus ir jų raišką įvairiose sporto šakose ar nustatyti, kodėl vienos sporto šakos populiaresnės už kitas), integracijos per spor-tą (atskleisti sporto poveikį tautos vienijimui ir lietuviškos tapatybės puoselėjimui), eduka-cijos per sportą (išryškinti sporto edukacijos potencialą), sporto žiniasklaidos analizės (iš-siaiškinti atotrūkį tarp realios sporto padė-ties ir žiniasklaidos kuriamo portreto), imtis sporto institucijų tyrimų (analizuoti sporto institucijų veiklos ir valdymo efektyvumą bei perspektyvas), nustatyti globalizacijos ir na-cionalizmo santykį sporte (suprantant mūsų galimybes pristatyti Lietuvą ir jos kultūrą pasauliui per sportą, ištirti, kokią įtaką šalies sportas patiria veikiamas globalizacijos).

Šį sąrašą skirtingų disciplinų atstovai ne-abejotinai galėtų dar pratęsti. Kita vertus,

kur kas svarbiau ne perspektyvių tyrimų temų sąrašas ar jo ilgumas, bet nuoseklus ir kruopštus jų plėtojimas. Vertėtų ne tik epi-zodiškai aptarti atskirų sporto šakų proble-mas, bet ir išsiaiškinti konkrečius pavojus, kylančius sporto organizavimo struktūrai, aptarti sistemines jos disfunkcijas. Platus tyrimų spektras ir gili analizė leistų gausinti aktualias žinias apie Lietuvos sporto būklę bei brėžti aiškesnes raidos perspektyvas.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Sociologas dr. Dainius Genys

MOKSLASMOKSLAS

„ Platus tyrimų spektras ir gili analizė leistų gausinti aktualias žinias apie Lietuvos sporto būklę bei brėžti aiškesnes raidos perspektyvas.


BRAŠOVAS SUSPINDO SIDABRUBRAŠOVAS SUSPINDO SIDABRU

Vasario 17–22 d. Rumunijos mieste Bra-šove ir jo apylinkėse vyko XI Europos jauni-mo žiemos olimpinis festivalis. Jame dalyva-vo 45 šalių sportininkai. Lietuvai atstovavo 14 jaunuolių – po šešis biatlonininkus ir slidininkus (po dvi merginas ir keturis vai-kinus), viena dailiojo čiuožimo atstovė ir vienas kalnų slidininkas.

Festivalio atidarymo iškilmėse jaunuo-sius sportininkus sveikino Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques‘as Rogge‘as, Europos olimpinių komitetų pre-zidentas Patrickas Hickey ir Rumunijos premjeras Victoras Ponta. Iškilmes iš garbės svečių tribūnos stebėjo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Festivalio išvakarėse jaunieji šalies spor-tininkai paminėjo Lietuvos valstybės at-kūrimo dieną. Į Brašovą atvykusi LTOK prezidentė sportininkus ir jų trenerius

JAUNIMASJAUNIMAS


SLIDĖS, ŠAUTUVAS IR DŽIAZASGabrielei Leščinskaitei kovo 25-ąją

sueis septyniolika. Vilniaus Žvėryno gimnazijos dešimtokė sako dar nenu- sprendusi, kokią profesiją rinksis bai-gusi mokyklą. „Visi mokslai sekasi ge-rai“, – tvirtina sportininkė.

Slidinėti Gabrielė pradėjo būdama vie-nuolikos. Po metų į rankas paėmė šautu-vą. Mergina iš karto pasirinko biatloną ir dėl šio sprendimo niekada nesigailėjo.

Gabrielė augo sportiškoje šeimoje. Jos mama buvo bėgikė ir slidininkė, o jau try-lika metų mergina besirūpinantis patėvis Arūnas Daugirdas, dabartinis Lietuvos biatlono federacijos prezidentas, buvo pir-masis Gabrielės treneris. Dabar merginą treniruoja latvis Ilmaras Bricis.

Gabrielė tikina esanti aistringa džiazo šokėja, ji lanko Šarūno Kirdeikio šokių studiją. „Tik gaila, kad dažnai keliaujant į varžybas, treniruočių stovyklas šokiams lie-ka mažai laiko“, – apgailestauja mergina.

G.Leščinskaitę labai sujaudino ir dėl medalio kovoti įkvėpė olimpinių čempio-nių – LTOK prezidentės Dainos Gudzine-vičiūtės ir misijos vadovės Vidos Vencie-nės sprendimas jai patikėti nešti Lietuvos vėliavą per olimpinio festivalio atidarymo paradą. Ar tikėjosi Gabrielė laimėti Brašo-ve dar vieną medalį? „Vargu, nes man ge-riausiai sekasi įveikti 10 km nuotolį. Šioje trasoje atidaviau visas jėgas, padariau, ką galėjau“, – sako sidabro medalininkė.

pasveikino su švente, priminė šios dienos svarbą Lietuvos istorijai. D.Gudzinevičiūtė taip pat įteikė šalies vėliavą biatlonininkei Gabrielei Leščinskaitei. Būtent šiai sporti-ninkei patikėta garbė būti Lietuvos delega-cijos vėliavneše Brašove.

Europos jaunimo žiemos olimpiniai festi-valiai istoriją skaičiuoja nuo 1993-iųjų. Tais metais pirmasis festivalis buvo surengtas Italijoje, Aostoje. Lietuvos sportininkai Eu-ropos žiemos festivaliuose debiutavo 1995-aisiais Andoroje.

Pirmąkart ant garbės pakylos mūsų šalies sportininkui pavyko užlipti 2001-aisiais – Suomijos mieste Vuokatyje sidabro medalį iškovojo slidininkė Irina Terentjeva. Ir štai po dvylikos metų Brašove – vėl sidabras. Jį 10 km lenktynėse iškovojo biatlonininkė G.Leščinskaitė. „Sėkmingai parinkome vė-liavnešę“, – juokavo delegacijos nariai.

SLIGa

suei gim sprgusirai“,

Slidnuolivą. Mdėl šio

Gamamlika mArūnbiatlomasistrenir

Gašokėjastudijvaržyka ma

G.Lmedanių –vičiūtnės spvėliavparadve dariaustrasojgalėja

G.Leščinskaitė (kairėje) iškovojo Lietuvai sidabro medalį

Linos Vaisetaitės nuotr.

RANKOS IR KAMUOLIO MAGNETASRANKOS IR KAMUOLIO MAGNETASIŠ ARTIIŠ ARTI

Prieš išbėgdami į aikštę rankininkai pasi-lenkia prie indelio, padėto greta atsarginių suolo, ir kažką pakabina pirštais. Ką? Apie tai pasakoja Lietuvos rankinio rinktinės vy-riausiasis treneris Gintaras Savukynas.

– Tai specialus tepalas, naudojamas tam, kad ranka kuo geriau sukibtų su kamuoliu ir būtų lengviau jį valdyti.

Tokio kokybiško tepalo kaip dabar so-vietmečiu tikrai nebuvo. Ir patys žmonės prisigalvodavo įvairių būdų sukibimui su ka-muoliu pagerinti, tam tikslui netgi naudojo eglių sakus. Anų laikų tepalas, suprantama, nepasižymėjo tokiomis savybėmis kaip da-bartinis – liaudiškos priemonės greitai pra-rasdavo lipnumą, stipriai tepdavo rankas.

Dabartinis tepalas – bespalvis, bekvapis, beveik netepa rankų. Nors jei salė dulkėta, rankos nori nenori išsiteps. Vis dėlto per tvarkingose salėse vykstančias aukšto lygio rungtynes ant žaidėjų rankų esantis tepalas nepalieka jokių žymių.

Suprantama, anksčiau ar vėliau juo aplim-pa visas kamuolys, bet specialios kamuolių valymo mašinos nesunkiai pašalina susida-riusį tepalo sluoksnį.

Be abejo, galima žaisti ir be jo – anksčiau žmonės taip ir darydavo, bet tepalas leidžia žaisti techniškai tvarkingesnį rankinį, atlikti įvairiapusiškesnius perdavimus ir metimus į vartus. Tai rankiniui suteikia grožio – tokio svarbaus sirgaliams.

Šiandien kiekviena smulkmena sportinin-kui gali suteikti pranašumo. Tepalas – viena tokių smulkmenų, galinčių turėti įtakos. Pa-vyzdžiui, jeigu per lygių ekipų dvikovą vie-na iš komandų jo neturėtų, tai galėtų lemti nugalėtoją.

Tepalą gamina įvairios sporto reikmenų įmonės. Tie patys gamintojai siūlo ir kitokių specialių priemonių – kremų ar aliejų, skirtų tepalui po žaidimo nuvalyti. Buteliukas gero tepalo kainuoja apie 50 eurų. Visi jį naudoja skirtingais kiekiais, todėl vieniems tokio pat buteliuko pakanka dviem savaitėms, kiti jį pabaigia dvigubai greičiau.

Tai yra rankinio tepalas. Tiksliai nežinau, bet manau, kad jį naudoja tik šios sporto šakos atstovai. Juk krepšininkai ar tinklininkai gautų priešingą efektą, nes žaidžiant šiuos žaidimus nereikia, kad kamuolys prikibtų prie rankos.

lesutari

kair

viprmegnebara

beratvrune

pavari

žmžaįvvasv

kutovynanu

įmspteteskbupa

beatpr

Visų sporto šakų atstovams reikia specialios įrangos, prietaisų ar bent jau aprangos arba apavo. Įdomu, kad būtent šie dalykai gali nulemti sėkmę tada, kai atletų jėgos, atrodytų, lygios. Be to, net tos pačios sporto šakos inventoriaus įvairovė – didžiulė. Į olimpiečių naudojamų „ginklų“ arsenalą

ir jų subtilybes – „Olimpinės panoramos“ žvilgsnis iš arti.

Tepalas naudojamas tam, kad ranka kuo geriau sukibtų su kamuoliu Alfredo Pliadžio nuotr.


„ Šiandien kiekviena smulkmena sportininkui gali suteikti pranašumo. Tepalas – viena tokių smulkmenų, galinčių turėti įtakos.


Documents

OLIMPINĖ PANORAMA