Olimpinė panorama 2013 09

OLIMPINĖ PANORAMALIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS 2013 RUGSĖJIS | NR. 9 (49)

SIDABRINĖ RINKTINĖLIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO RINKTINĖ IŠ EUROPOS ČEMPIONATO SLOVĖNIJOJE GRĮŽO PAKELTA GALVA IR SU SPINDINČIAIS SIDABRO MEDALIAIS ANT KRŪTINĖS. JONO KAZLAUSKO TRENIRUOJAMI LIETUVIAI FINALE PRALAIMĖJO PRANCŪZAMS, BET NAMIE BUVO SUTIKTI KAIP DIDVYRIAI, NES PER LEMIAMĄ MAČĄ PRITRŪKO JĖGŲ IR SĖKMĖS, BET NE RYŽTO AR KOVINGUMO

THOMAS BACHASNAUJASIS OLIMPINIO SĄJŪDŽIO VEDLYS

DANO RAPŠIOPLANUOSE – PLAUKIMO PASAULIO REKORDAS

GIANNI POSTIGLIONESUŽAVĖTAS LIETUVOS IRKLUOTOJŲ RYŽTO

Mieli skaitytojai,

iš Vilniaus per Frankfurtą skrendant į Buenos Aires, kuriose vyko 125-oji Tarptautinio olimpinio komiteto sesija, ore teko praleisti per keturiolika valandų. Laiko apmąstymams pakankamai, ypač skrendant atgal, kai įspūdžių ir gerų emocijų po matytų reginių, susitikimų su kolegomis iš viso pasaulio – galybė.

Kaip žinoma, Buenos Airėse 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių sostine buvo paskelbtas Tokijas, po slapto balsavimo žaidynių progra-moje nuspręsta palikti imtynes, o devintuoju TOK prezidentu išrinktas olimpinis čempionas 59-erių metų vokietis Thomas Bachas.

Drauge prisiminkime šią istorinę TOK sesiją, vykusią Argentinos sostinės „Hilton“ viešbučio didžiojoje konferencijų salėje. Visų pirma buvo renkamas XXXII olimpinių žaidynių miestas. Daug širdies, kūrybinės minties ir išradingumo į savo prisistatymus įdėjo visi trys kandidatai. Man arčiausiai širdies buvo Madrido vizija, nors Tokijas su Stambulu tikrai nepasirodė prasčiau. Aktyviai dirbo visų pretendentų komandos, į kurių sudėtis įėjo ir šalių premjerai, Japonijos princesė, Ispanijos princas, legendiniai sportininkai, meno meistrai. Laimėjo Tokijas. Japonai turi septynerius metus kūrybai, darbams, idėjoms įgyvendinti, kad iš tiesų, kaip žadėjo, surengtų puikias žaidynes, padėsiančias sustiprinti olimpi-nes ir parolimpines vertybes bei jas perduoti ateinančioms kartoms. Man buvo gaila Stambulo atstovų, kuriems nepavyko jau penktą kartą...

Kitą dieną, surengus specialų slaptą TOK narių balsavimą, iš trijų sporto šakų – imtynių, beisbolo ir sieninio (skvošo) – reikėjo išrinkti vie-ną, kuri būtų įtraukta į 2016 ir 2020 m. žaidynių programą. Dvi sporto šakos į šiuos rinkimus ėjo su viltimi, o dar neseniai tvirtas olimpines pozicijas turėjusios imtynės – su nuoskauda. Dauguma kalbintų kolegų balsavimo išvakarėse sakė palaikantys imtynes. Jos ir laimėjo: imty-nės surinko 49, beisbolui atiteko 24, sieniniui – 22 balsai. Tuoj po šio balsavimo išsiunčiau sveikinimo žinutes mūsų premjerui, dideliam šios sporto šakos bičiuliui Algirdui Butkevičiui, Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentui Rimantui Bagdonui, vienam tituluočiausių šalies

imtynininkų Mindaugui Ežerskiui. Įsiminė šie kadenciją baigiančio TOK prezidento Jacques‘o Rogge‘o imtynininkams išsakyti priekaištai: vado-vaujamuose federacijos organuose nėra sportininkų ir moterų. Manau, panaši padėtis daugelyje Lietuvos sporto federacijų, todėl jų vadovams patariu sukrusti, kol nevėlu.

Ir štai atėjo lemiama TOK prezidento rinkimų diena. Kandidatai šeši, tarp jų – trys europiečiai. Kadangi plačiai apie šiuos rinkimus rašoma kituose žurnalo puslapiuose, pasakysiu, kad tarp realiausių pretenden-tų buvo minimi ukrainietis Sergejus Bubka ir vokietis T.Bachas. Vienas jų tikrai tapo TOK prezidentu. Kiek žinau, dauguma Europos atstovų palaikė T.Bachą. Su šiuo mielu, šiltai apie Lietuvos sportą atsiliepiančiu žmogumi teko kalbėtis rinkimų išvakarėse ir tuoj po jų. Įteikiau jam var-dinį kvietimą į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25-mečio iškilmes, kurias Vilniuje rengsime gruodžio mėnesį.

Iš Buenos Airių teko skristi į Lenkiją, kurioje vyko Centrinės ir Pietry-čių Europos valstybių olimpinių komitetų vadovų pasitarimas. Ten dalyvavo ir LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. Į pasita-rimą Krokuvoje buvo susirinkę septyniolikos šalių atstovai. Neformaliu šio „susivienijimo“ lyderiu vienbalsiai pripažintas Slovėnijos olimpinio komiteto prezidentas Janezas Kocijančičius. Svarstėme aktualiausius šių dienų olimpinio sąjūdžio klausimus, prisiminėme neseniai Argenti-noje pasibaigusią TOK sesiją, aptarėme artėjančius Europos olimpinių komitetų prezidento, vykdomojo komiteto narių rinkimus, kurie lapkri-čio mėnesį vyks Romoje. Karščiausios diskusijos užvirė dėl būsimųjų Europos žaidynių ir Europos jaunimo olimpinių festivalių rengimo tvarkos. Kaimynai lenkai puikiai suorganizavo šį forumą, pasiūlė įdomią pažintinę laisvalaikio, kurio, beje, buvo labai mažai, programą.

Beveik dešimt dienų pakeliavus po pasaulį malonu grįžti namo ir vėl kibti į kasdienius darbus! Vienas svarbiausių – LTOK vykdomojo komite-to posėdyje patvirtinti Lietuvos sportininkų pasirengimo ir dalyvavimo XXXI olimpiados žaidynėse programą „Rio 2016“.

SKAITYTOJAMSSKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖLIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

4 OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA

J.ROGGE‘O LAIŠKAS Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques‘as Rogge‘as atsiuntė padėkos ir atsisveikinimo laišką LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei ir generaliniam sekretoriui Valentinui Paketūrui. Laiške rašoma:„Dvylika metų turėjau garbės tarnauti olimpiniam judėjimui kaip TOK prezidentas. Netrukus mano kadencija baigiasi, todėl dabar pats laikas išreikšti tą atsakomybės jausmą, kurį jaučiau kaip išskirtinę privilegiją galėdamas prisidėti prie olimpinio judėjimo kartu su jumis.Tai pats tinkamiausias metas ir puikiai įvertinti visų tautinių olimpinių komitetų bei asociacijų darbą, kuris buvo atliktas nepamirštant mūsų principų bei vertybių, todėl, be abejo, jis itin prisidėjo prie dabartinės puikios padėties, kuria mes didžiuojamės. Visuomet jaučiau visos nepaprastos bendruomenės, iš kurios ir pats atėjau, pagalbą bei paramą. Norėčiau už tai padėkoti. Baigdamas kadenciją dar norėčiau pasakyti, kad mūsų organizacijos veikla gerai sutvarkyta, o olimpinis judėjimas yra puikios formos.Linkiu visokeriopos sėkmės tam, kuris mane pakeis. Jam teks akis į akį susidurti su būsimais iššūkiais, todėl naujajam vadovui prašau tokios pat stiprios ir veiksmingos jūsų paramos, kokią jaučiau aš.Siunčiu geriausius sveikinimus ir linkėjimus.

Nuoširdžiai jūsų –Jacques Rogge“

SVARSTĖ LTOK ETIKOS KOMISIJARugsėjo 3 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK etikos komisijos atstovai svarstė sportinio režimo nesilaikiusį ir prieš kelias savaites vienoje Palangos kavinių triukšmavusį boksininką, Londono olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoją Evaldą Petrauską. Svarstyme dalyvavo ir boksininko treneris Vladimiras Bajevas. Kaip sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, tokie netinkami poelgiai gali visam laikui sugadinti sėkmingai prasidėjusią sportinę karjerą. LTOK etikos komisijos pirmininkas, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis sakė, kad jau laikas įsteigti ir juodosios anties muliažą už nekilnų sportinį elgesį. Posėdžio dalyviai konstatavo, kad antro karto nebus – sportininkas gali būti išbrauktas iš olimpinės rinktinės kandidatų sąrašo. Pats boksininkas pripažino šį savo moralinį nusižengimą. E.Petrausko elgesį taip pat svarstė Lietuvos bokso federacija ir Lietuvos olimpinis sporto centras.

SPORTO VADYBOS MAGISTRASLTOK deleguotas trejų olimpinių žaidynių dalyvis, Lietuvos ministro pirmininko patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis Belgijos katalikiškame Liuveno universitete baigė MEMOS sporto vadybos studijas. Apsigynus diplominį darbą tema „Galimybių studija, kaip surengti Lietuvoje Europos plaukimo čempionatą laikinajame baseine“ jam buvo suteiktas magistro laipsnis.

POKALBIS APIE RIO DE ŽANEIRĄRugsėjo 12 d. LTOK lankėsi Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė ir Lietuvos garbės konsulas Rio de Žaneire teisininkas Luisas Octavio de Souza Bandeira. Susitikime su LTOK viceprezidentu Bronislavu Vasiliausku, LTOK olimpinio sporto direktoriumi Kaziu Steponavičiumi buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės rengiantis 2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms. Kalbėta apie aklimatizacijos specifi ką, sporto bazes treniruočių stovykloms surengti prieš šią olimpiadą. Jau lapkričio pradžioje į Rio de Žaneirą vyks Lietuvos olimpinės misijos atstovai. Jie dalyvaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto iniciatyva vyksiančiuose renginiuose, kuriuose susipažins su būsimomis žaidynių ir parengiamųjų stovyklų sporto bazėmis, įvertins aklimatizacijos ypatumus.

B.Vasiliauskas, L.Guobužaitė ir L.O.de Souza Bandeira

D.Gudzinevičiūtė, P.Hickey ir V.Masalskytė

VIEŠNAGĖ AIRIJOJERugpjūčio mėnesį LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė lankėsi Dubline. Ten susitiko su Europos bei Airijos olimpinių komitetų prezidentu Patricku Hickey, kitais šalies olimpinio sąjūdžio vadovais. Susitikimų metu buvo diskutuojama apie abiejų šalių olimpinių komitetų bendradarbiavimo stiprinimą, gerosios patirties sklaidą, lapkričio mėnesį Romoje vyksiančius Europos olimpinių komitetų rinkimus bei pirmąsias Europos žaidynes, kurios vyks 2015 m. Azerbaidžano sostinėje Baku.

5OLIMPINĖ PANORAMA

„OLIMPINĖS PRADŽIOS“ STARTASRugsėjo 19 d. Vilniuje atidarytas baseinas „Olimpinė pradžia“. Šios idėjos sumanytojai ir įgyvendintojai – plaukimo treneriai Romanas Teličėnas ir Lina Bielinienė. Su partneriais įkūrę VšĮ „Sveikame kūne sveika siela“, jie iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos išsinuomojo dar paėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį statytą baseiną ir iš pagrindų atnaujino. Čia bus mokomi plaukti visi – ir vaikai nuo trejų metų, ir senjorai. Galės treniruotis ir sportininkai. Baseino atidarymo iškilmėse dalyvavo net trys olimpiniai čempionai – LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Laura Asadauskaitė, Robertas Žulpa taip pat dvejų olimpinių žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis.

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAIRugsėjo 19 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo šalies sportui ir olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusius žmones, minėjusius gražias gyvenimo sukaktis. 80-mečio proga LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“ buvo įteiktas LTOK garbės nariui Mykolui Senkevičiui, o tokio pat garbingo jubiliejaus sulaukusiam nusipelniusiam fechtavimo treneriui, buvusiam Lietuvos fechtavimo federacijos prezidentui Broniui Rusteikai įteikta Olimpinė žvaigždė. LTOK prizais „Citius. Altius. Fortius“ 70-mečio proga apdovanoti Tarptautinės regbio federacijos viceprezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas Alfonsas Grumbinas, LSD „Žalgiris“ viceprezidentas Romualdas Budrionis ir viešbučio „Best Western Vilnius“ direktorius Alvitis Lukoševičius. Olimpinės žvaigždės buvo įteiktos Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos prezidentui Juozui Širvinskui (60 m.) ir 2004–2008 m. LTOK vykdomojo komiteto nariui Sauliui Samulevičiui (50 m.). LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinis sekretorius Antanas Vilčinskas (65 m.), olimpinis čempionas Remigijus Valiulis (55 m.) ir Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis (55 m.).

Iš kairės: LTOK viceprezidentas B.Vasiliauskas, J.Širvinskas, R.Valiulis, M.Senkevičius, B.Rusteika, D.Pavilionis, D.Gudzinevičiūtė, A.Grumbinas, S.Samulevičius, A.Vilčinskas, R.Budrionis ir A.Lukoševičius

PASITARIMAS LENKIJOJERugsėjo 13–15 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras bei LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė Lenkijos mieste Krokuvoje dalyvavo Centrinės ir Pietryčių Europos šalių olimpinių komitetų vadovų pasitarime. Buvo išklausyti pranešimai apie pasirengimą 2014 m. Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, apie Europos jaunimo olimpinių festivalių (EJOF) ateitį, apie būsimąsias 2015 m. Baku vyksiančias Europos žaidynes. Pranešimus skaitė Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas, Slovakijos olimpinio komiteto generalinis sekretorius Jozefas Liba, Graikijos olimpinio komiteto vadovas Spyrosas Capralosas, Kroatijos olimpinio komiteto prezidentas Zlatko Mateša. Diskutuota apie vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių, EJOF ateitį, aptarti kiti aktualūs olimpinio sąjūdžio klausimai. Diskusijas apibendrino Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas Andrzejus Krasnickis. Pasitarime dalyvavo septyniolikos Europos šalių olimpinių komitetų vadovai.

JUODAS IR BALTAS KREPŠINISRugsėjo 11 d. prie LTOK būstinės esančioje kavinėje buvo atidaryta Alfredo Pliadžio nespalvotų nuotraukų paroda. Sporto varžybas, sporto renginius fotografas įamžina nuo 1977-ųjų. Per tuos metus jo fotoarchyvuose susikaupė nemažai ir krepšinio varžybų momentų. Šioje parodoje A.Pliadis pateikia 1982–1987 m. darytas nuotraukas, kuriose – Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Statybos“ krepšininkai, jų treneriai. „Slovėnijoje verda šiuolaikinio krepšinio aistros, o šioje parodoje galima pasimėgauti senomis nespalvotomis krepšinio fotografi jomis“, – per parodos atidarymą sakė nuotraukų autorius.


NUGALĖJO TOKIJAS, T.BACHAS, IMTYNĖSNUGALĖJO TOKIJAS, T.BACHAS, IMTYNĖS

Surengti 2020 m. vasaros olimpines žaidynes pretendavo trys miestai – Tokijas, Stambulas ir Madridas.

Prieš TOK narių balsavimą vyko šalių prisistatymai. Balsuoti už Tokiją, Stambulą ir Madridą ragino Japonijos, Turkijos, Ispanijos premjerai, princesės ir princai, sporto žvaigždės. Pirmajame balsavimo ture už Tokiją pasisakė 42 TOK nariai, o Madridas su Stambulu sulaukė po 26 palaikančiųjų balsus. Antrąjį balsavimo turą, kuriame susirungė Madridas ir Stambulas, keturiais balsais laimėjo Turkijos didmiestis – 49 prieš 45. Per lemiamą balsavimą Tokijas nugalėjo Stambulą – 60 prieš 36 balsus.

TOK SESIJA

BUENOS AIRĖSE VYKUSIOJE 125-OJOJE TOK SESIJOJE 2020 M. VASAROS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ SOSTINE PASKELBTAS TOKIJAS, IŠ OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMOS NEIŠBRAUKTOS IMTYNĖS, O TARPTAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTU IŠRINKTAS VOKIETIS THOMAS BACHAS. ŠIOJE SVARBIOJE TOK SESIJOJE DALYVAVO IR LTOK PREZIDENTĖ DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ.

Vald

o M

alin

ausk

o nu

otr.

TOK prezidentas Jacques‘as Rogge‘as paskelbė, kad 2020 m. vasaros olimpines ir parolimpines žaidynes rengs Tokijas.

Japonijos olimpinio komiteto prezidentas, TOK narys Tsunekazu Takeda sakydamas kalbą pasidžiaugė, kad TOK apdovanojo jo šalį bei didžiulį Japonijos miestą olimpinėmis žaidynėmis, ir pažadėjo jas surengti puikiai. Buenos Airėse pliaupęs lietus ir audra su žaibais japonams buvo gražiausias saliutas! Kaip žinoma, Tokijuje olimpinės žaidynės jau vyko 1964-aisiais.

Piešia įspūdingą viziją

Trumpai apie Tokijo viziją. 2020 m. olimpinėse žaidynėse ketinama atskleisti olimpines vertybes ir sporto privalumus. Japonai žada sujungti žaidynių galybę su unikaliomis tautos

savybėmis ir pasaulinėmis miesto madomis bei sukurti įspūdingą reginį, padėsiantį sustiprinti olimpines ir parolimpines vertybes bei jas perduoti ateinančioms kartoms.

Būsimų žaidynių vizijoje – penki

pagrindiniai tikslai:

º Atnaujinti ir sustiprinti olimpines vertybes Japonijoje bei pasaulyje.

º Surengti gera organizacija ir saugumu pasižymėsiančias žaidynes.

º Pasveikinti pasaulį milžiniško miesto centre vyksiančia dinamiška švente.

º Propaguoti draugystę ir supratimą.º Padėti išlaikyti širdyse olimpizmo dvasią

sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.Būsimų žaidynių nauda:

1. Pažangiausias ir didžiausias pasaulyje „Kasumigaoka“ nacionalinis stadionas (naujas olimpinis stadionas) bus pastatytas iki 2019 m.

2. Iškils naujų didelių sporto kompleksų.3. Bus įkurtas Tokijo sportininkų klubas,

kuriame žaidynių dienomis ir po jų šio miesto sportininkai dalysis patirtimi su vietos bendruomene.

4. Naujos programos padės integruotis ir dalyvauti visuose renginiuose įvairiausių negalių turintiems žmonėms.

Planuojama, kad olimpinės ir parolimpinės žaidynės vyks atnaujintose istorinėse 1964 m. olimpinėse sporto bazėse ir naujose moderniose arenose. Naujasis olimpinis stadionas turėtų tapti miesto simboliu.

Norėdami sudaryti kuo geresnes sąlygas sportininkams, Tokijo žaidynių organizatoriai planuoja, kad 85 proc. visų sporto arenų nebus nutolę nuo olimpinio kaimelio didesniu nei 8 km spinduliu.

Prezidentu išrinktas vokietis

125-ojoje TOK sesijoje devintuoju Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu po antrojo balsavimo turo išrinktas vokietis Thomas Bachas. Į šias pareigas pretendavo šeši kandidatai: T.Bachas, Sergejus Bubka iš Ukrainos, Richardas Carrionas iš Puerto Riko, singapūrietis Ng Seras Miangas, šveicaras Denisas Oswaldas ir Ching Kuo Wu iš Taivano.

Po pirmojo turo iškrito Ch.Kuo Wu. Jis kartu su N.S.Miangu pirmajame ture surinko mažiausiai – po šešis balsus. Jųdviejų tarpusavio balsavimą laimėjo N.S.Miangas – 56 prieš 36 balsus.

59-erių metų vokietis T.Bachas buvo laikomas rinkimų favoritu. Praeityje garsus fechtuotojas, olimpinis čempionas antrajame ture iš viso gavo 49 balsus iš 93 (daugiau kaip 50 proc.). Antras likęs puertorikietis R.Carrionas surinko 29, N.S.Miangas 6, D.Oswaldas 5, S.Bubka – 4 balsus. Naujasis prezidentas pakeitė dvylika metų šias pareigas ėjusį J.Rogge‘ą. T.Bachas padėkojo visiems jį palaikiusiems.

T.Bachas gimė 1953 m. gruodžio 29 d. Vurcburge. Teisės mokslų daktaras, 1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių fechtavimo čempionas (rapyra, komandinių varžybų), pasaulio, Europos ir daugkartinis savo šalies čempionas. TOK narys nuo 1991 m. 1996–2000 m. Vykdomojo komiteto narys, 2000–2004 m. ir nuo 2006-ųjų – TOK viceprezidentas.

T.Bachas išrinktas aštuonerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta dar ketveriems metams. Jo, kaip prezidento, šūkis – vienybė įvairovėje.

Specialistų nuomone, T.Bacho laukia nepaprastas uždavinys, nes TOK ateitis neatrodo labai aiški. Sakoma, kad naujasis prezidentas turėtų elgtis kaip popiežius Pranciškus: išlaikyti tradicijas, bet tuo pat metu būti novatoriškas ir imtis efektyvių veiksmų, kurie padėtų spręsti šiuolaikinio sporto negandas. Naujasis vadovas žada tęsti kovą su

Taip turėtų atrodyti Tokijo olimpinis

stadionas

7OLIMPINĖ PANORAMA

NUGALĖJO TOKIJAS, T.BACHAS, IMTYNĖSTOK SESIJA

SAKOMA, KAD NAUJASIS TOK PREZIDENTAS TURĖTŲ ELGTIS KAIP POPIEŽIUS PRANCIŠKUS: IŠLAIKYTI TRADICIJAS, BET TUO PAT METU BŪTI NOVATORIŠKAS IR IMTIS EFEKTYVIŲ VEIKSMŲ, KURIE PADĖTŲ SPRĘSTI ŠIUOLAIKINIO SPORTO NEGANDAS. NAUJASIS VADOVAS ŽADA TĘSTI KOVĄ SU DOPINGU, LAŽYBOMIS IR IŠANKSTINIAIS SUSITARIMAIS – TAI OPIAUSI SPORTO SKAUDULIAI.

dopingu, lažybomis ir išankstiniais susitarimais – tai opiausi sporto skauduliai.

T.Bachas 2003-iaisiais, tada kaip TOK pirmasis viceprezidentas, lankėsi mūsų šalyje. Liepos 6 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas jį apdovanojo Olimpine žvaigžde.

Jacques‘as Rogge‘as nominuotas TOK garbės prezidentu, jam įteiktas Auksinis olimpinis ordinas.

Imtynės lieka žaidynių programoje

125-ojoje TOK sesijoje Buenos Airėse nuspręsta palikti imtynes vasaros olimpinių žaidynių programoje. Surengus specialų slaptą TOK narių balsavimą imtynės aplenkė beisbolą bei skvošą: imtynės surinko 49, beisbolui atiteko 24, skvošui – 22 balsai.

Šių metų pradžioje atsidūrusi ties pavojinga riba likti be olimpinių žaidynių, imtynių bendruomenė tapo kaip niekada vieninga ir kibo į darbus. Iš posto buvo nuverstas jame užsisėdėjęs senasis FILA prezidentas šveicaras Raphaelas Martinetti. Jo vietą užėmė veiklusis serbas Nenadas Lalovičius. Daugelyje šalių vyko masinės imtynes palaikančios ir jas propaguojančios akcijos. Už šią sporto šaką pasisakė net galingų valstybių vadovai. Vieni kitiems rankas spaudė amerikiečiai ir iraniečiai, surinktos daugiatūkstantinės šią

sporto šaką palaikančių žmonių peticijos keliavo į TOK būstinę. Solidarumo akcijos „Išsaugokime olimpines imtynes“ vyko ir Lietuvoje. Skubiai buvo keičiamos taisyklės, iš jų šalinama bet kokia painiava, pateikiami originalūs strateginiai planai, reikšmingas dėmesys skiriamas moterų imtynėms.

„Visą dieną jautėme jaudulį. Vakarop rankos drebėjo. Žiūrėjau tiesioginę transliaciją. Patiko. Gal atsakymai buvo šiek tiek paviršutiniški, bet svarbu, kad pergalė mūsų rankose. Iškart po balsavimo iš Buenos Airių paskambino LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir pasveikino su reikšmingu laimėjimu. Dabar įtampa atslūgo, o mintyse jau esu pasaulio imtynių čempionate Budapešte, kuris prasidės netrukus“, – Lietuvos imtynių federacijai balsavimo įspūdžiais dalijosi vienas tituluočiausių mūsų šalies šios sporto šakos atstovų Mindaugas Ežerskis.

Po balsavimo, pasveikinęs FILA ir visą pasaulio imtynininkų šeimą su reikšminga pergale, kadenciją baigiantis TOK prezidentas J.Rogge‘as sakė: „Imtynininkai gerai atliko namų darbus, pakeitė FILA valdymo struktūrą, išskirtinis dėmesys skiriamas moterų įtraukimui į FILA valdymo organus, olimpinėse žaidynėse tolygiai bus paskirstomi medaliai tarp vyrų ir moterų.“

1TOK prezidentu išrinktą T.Bachą pasveikino LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė

22020 m. vasaros olimpinių žaidynių sostinę paskelbė J.Rogge'as

3TOK prezidento rinkimų balsavimo rezultatai

1 3

2

8 OLIMPINĖ PANORAMA88 OLOLIMIMPIPINĖNĖ PPANANOROORRRRRRRAAMMMAAA

ISTORIJA

OLIMPINIO SĄJŪDŽIO LYDERIAIOLIMPINIO SĄJŪDŽIO LYDERIAI

DEMETRIUS VIKELAS

Graikija, 1894–1896

1835 m. Graikijoje gimęs D.Vike-las atstovavo savo šaliai 1894 m. Paryžiuje vykusiame inaugura-ciniame kongrese, per kurį buvo įkurtas olimpinis sąjūdis. Pasiūlius 1896 m. pirmąsias šiuolaikines olimpines žaidynes surengti Atėnuose, baronas Pierre‘as de Coubertinas paskyrė D.Vikelą pirmuoju Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu. Pagal to meto nuostatus TOK prezidentas privalėjo būti iš tos šalies, kurioje turėjo vykti žaidynės. D.Vikelas prezidentavo nuo 1894 iki 1896 m. Pasibaigus pirmosioms šių laikų olimpinėms žaidynėms jis ėmė rūpintis bendrojo lavinimo kėlimu Graikijoje ir liko aktyvus olimpi-nio sąjūdžio narys iki pat mirties 1908-aisiais.

PIERRE‘AS DE COUBERTINAS

Prancūzija, 1896–1925

Baronas P.de Coubertinas buvo tas žmogus, kurio entuziastingomis pastangomis pavyko atgaivinti olimpines žaidynes. Kaip švietimo teoretikas jis norėjo, kad į Prancū-zijos mokyklų ugdymo programą būtų įtrauktas ne tik proto, bet ir kūno lavinimas. Norėdamas kuo aiškiau suformuluoti savo idėjas, studijavo senovės Graikijos ir Anglijos mokyklų sistemas. 1894 m. į Sorbonos universitetą Paryžiuje susirinkę 79 delegatai iš dvylikos šalių vieningai pritarė P.de Coubertino siūlymui atgai-vinti olimpines žaidynes. Taip pat buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą žaidynėms prižiūrėti. P.de Coubertinas buvo antrasis TOK prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo 1896 iki 1925 m. Olimpinių žaidynių atgaivinimas buvo tik viena barono veiklos da-lis. Be daugybės publikacijų, skirtų sporto technikai ir mokymui, jis buvo svarbių istorinių, politinių ir sociologinių veikalų autorius. Mirė 1937 m. Palaidotas Šveicarijos mieste Lozanoje, kurioje nuo 1915 m. įsikūrusi TOK būstinė, o jo širdis ilsisi marmuro paminkle Olimpijo-je, Graikijoje.

HENRI DE BAILLET-LATOURAS

Belgija, 1925–1942

Grafas H.de Baillet-Latouras TOK nariu buvo išrinktas 1903-iaisiais. Dar po metų įkūrė Belgijos olimpi-nį komitetą. Po Pirmojo pasaulinio karo padėjo surengti VII olimpia-dą Antverpene. Šioms žaidynėms pasirengti turėjo vos metus. Nors Belgija buvo smarkiai nukentėjusi nuo karo, pats grafas dėjo daug pastangų, kad žaidynės pavyktų. Gebėjimai, kuriuos pademonstra-vo per 1920 m. žaidynes, padėjo jam tapti TOK prezidentu. H.de Baillet-Latouras pakeitė 1925 m. atsistatydinusį TOK prezidentą P.de Coubertiną. Nors grafas prieštaravo moterų lengvaatlečių dalyvavimui 1928 m. žaidynėse, asmeninės jo, kaip lyderio, savy-bės padėjo išlikti TOK prezidento poste net septyniolika metų.

JOHANNESAS SIGFRIDAS

EDSTRÖMAS

Švedija, 1946–1952

J.S.Edströmas buvo 1912 m. Stok-holmo vasaros olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vicepre-zidentas. Jis taip pat vadovavo švedų delegacijoms 1908, 1920, 1924, 1928, 1932 ir 1936 m. olimpinėse žaidynėse. 1912 m. žaidynėse vadovavo įkuriant Tarptautinę lengvosios atletikos mėgėjų federaciją, kurios pirmuo-ju prezidentu buvo išrinktas dar po metų ir šias pareigas ėjo iki 1946-ųjų. 1920 m. išrinktas TOK nariu, po metų tapo Vykdomojo komiteto nariu, o 1931–1946 m. buvo TOK viceprezidentas. Antro-jo pasaulinio karo metais palaikė ryšį su kitais TOK nariais, o 1945 m. sušaukė pirmąjį po karo Vykdo-mojo komiteto posėdį, per kurį buvo nutarta surengti 1948 m. olimpines žaidynes Londone. 1946 m. buvo išrinktas TOK pre-zidentu. Sulaukęs 82-ejų 1952 m. atsistatydino.

DEVINTUOJU TARPTAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTU IŠRINKUS THOMĄ BACHĄ, RADOSI GERA PROGA TRUMPAI PRISIMINTI ANKSTESNIUS AŠTUONIS OLIMPINIO SĄJŪDŽIO VEDLIUS.

9OLIMPINĖ PANORAMA 9OLIMPINĖ PANORAMA

ISTORIJA

AVERY BRUNDAGE‘AS

JAV, 1952–1972

Kaip lengvaatletis A.Brundage‘as atstovavo Jungtinėms Amerikos Valstijoms 1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse ir buvo triskart JAV mėgėjų daugiakovės (panašiai kaip dabar dešimtko-vė) čempionas. Baigęs aktyviai sportuoti susidomėjo adminis-tracine sporto puse – septynias kadencijas buvo JAV mėgėjų lengvosios atletikos federacijos prezidentas, 25-erius metus va-dovavo JAV olimpiniam komitetui (1929–1953). 1936 m. išrinktas į TOK, 1945 m. tapo viceprezidentu, 1952–1972 m. ėjo TOK prezidento pareigas. Per prezidentavimo dvidešimtmetį kritikuotas dėl nelankstumo ieškant sąlyčio taškų tarp mėgėjų ir profesionalų spor-to. A.Brundage‘as iki pat mirties 1975-aisiais išliko tvirtas olimpinių idealų šalininkas.

MICHAELIS KILLANINAS

Airija, 1972–1980

Lordas M.Killaninas buvo aktyvus sportininkas, žurnalistas, fi lmų prodiuseris ir įmonės direktorius. 1950–1972 m. ėjo Airijos olimpi-nės tarybos prezidento pareigas. 1952-aisiais išrinktas TOK nariu, 1968 m. tapo viceprezidentu. 1972 m. išrinktas TOK prezidentu. Sėkmingai vadovavo olimpiniam sąjūdžiui sunkiu istoriniu laikotar-piu, kai keitėsi TOK narių, olimpi-nių sostinių rinkimų taisyklės, o 1976 ir 1980 m. vasaros olimpines žaidynes sukrėtė boikotai. 1980 m. M.Killaninas atsistatydino.

JUANAS ANTONIO

SAMARANCHAS

Ispanija, 1980–2001

J.A.Samaranchas – pramoninin-kas ir buvęs Ispanijos Karalystės ambasadorius Maskvoje. Jis buvo ryški fi gūra organizuojant Viduržemio jūros šalių žaidynes 1955-aisiais, vadovavo Ispanijos olimpinėms delegacijoms 1960 ir 1964 m. žaidynėse. 1966 m. išrinktas TOK nariu, 1970 m. tapo Vykdomojo komiteto nariu, 1974–1978 m. ėjo TOK viceprezidento pareigas, o 1980 m. pakeitė iš TOK prezidento posto atsistatydinusį M.Killaniną. Nuo pat pirmųjų prezidentavimo dienų olimpiniam sąjūdžiui, išbalansuotam XXII olimpiados politinių sunkumų, stengėsi suteikti naują kryptį. Jis daug keliavo po pasaulį ir susiti-kęs su šalių vadovais bei sporto ly-deriais propagavo olimpinį sąjūdį, aiškino jo tikslus. J.A.Samaranchas išsaugojo TOK, kaip tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, statusą, pertvarkė fi nansus, numa-tė televizijų sutarčių teises ir TOK bei žaidynių rėmimo programas, išsaugojo degančią olimpinę ugnį per krizių ir boikotų metus, jo pa-stangomis 1993 m. Lozanoje buvo atidarytas Olimpinis muziejus. Kai TOK pateko į krizę dėl kai kurių narių piktnaudžiavimo pasitikėji-mu, atliko didžiules institucijos struktūrų reformas.

JACQUES‘AS ROGGE‘AS

Belgija, 2001–2013

Buriuotojas iš Belgijos J.Rogge‘as dalyvavo 1968 m. Meksiko, 1972 m. Miuncheno ir 1976 m. Monre-alio olimpinėse žaidynėse. Jis taip pat buvo Belgijos nacionalinės regbio komandos narys, 1989–1992 m. ėjo Belgijos olimpinio komiteto prezidento pareigas. 1989-aisiais tapo Europos olimpi-nių komitetų prezidentu, 1991 m. – TOK nariu. Jo iniciatyva pradėti rengti Europos jaunimo vasaros ir žiemos olimpiniai festivaliai. 1998 m. išrinktas į TOK vykdomąjį komitetą, 2001 m. tapo TOK prezi-dentu. J.Rogge‘as ne tik prižiūrėjo šešerių olimpinių žaidynių orga-nizacinius darbus. Jo kadencijos metais pačiame Tarptautiniame olimpiniame komitete įvyko reikš-mingų pasikeitimų. J.Rogge‘as negailėdamas pastangų kovojo su dopingo vartojimu ir nelegaliomis lažybomis. Jam vadovaujant TOK fi nansinė padėtis vis gerėjo, kartu sutvirtindama olimpinio judėjimo fi nansinę nepriklausomybę.


PLANUOSE – PASAULIO REKORDAS

Danui Rapšiui šie metai – kaip niekad sėkmingi. Jis Dubajuje tapo pasaulio jaunimo čempionato dviejų sidabro

medalių laimėtoju (100 m nugara ir kartu su komandos draugais kompleksinės estafetės 4x100 m), Poznanėje – Europos jaunimo čempionu ir vicečempionu, o debiutavęs suaugusiųjų pasaulio čempionate Barselonoje sugebėjo prasibrauti į pusfi nalį.

Panevėžietis lanko Kazimiero Paltaroko gimnazijos dvyliktą klasę ir kol kas nėra apsisprendęs, kurioje aukštojoje mokykloje norėtų studijuoti. Talentingas plaukikas nenori skirtis su puikių plaukimo įgūdžių jį išmokiusia ir subrandinusia trenere Ina Paipeliene.

TALENTAITALENTAI

TALENTINGĄ LIETUVOS PLAUKIKĄ DANĄ RAPŠĮ SAVO AUKLĖTINIŲ GRETOSE NORĖTŲ MATYTI AMERIKOS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PLAUKIMO SPECIALISTAI, BET PANEVĖŽIETIS NENORI SKIRTIS SU SAVO TRENERE.

Marytė Marcinkevičiūtė

Pasimokė iš savo klaidos

D.Rapšys pripažįsta, kad jeigu būtų galima pakartoti pasaulio jaunimo čempionato startus didžiausiame Jungtinių Arabų Emyratų mieste Dubajuje, jis pasirodytų geriau ir tikrai pelnytų dar vieną medalį. O gal netgi taptų čempionu. „Plaukdamas 50 m nugara buvau tarp lyderių, bet įveikdamas paskutinius metrus padariau apmaudžią klaidą ir likau tik septintas. Jeigu būtų galima pakartoti, atsisakyčiau kurios nors rungties ir visą dėmesį sutelkčiau į pagrindinį 200 m nuotolį nugara. Šios rungties fi nalas vyko paskutinę čempionato dieną, jau buvau gerokai pavargęs“, – prisipažįsta pasaulio jaunimo vicečempionas.

Panašios nuomonės ir jaunojo plaukiko trenerė I.Paipelienė: „Žinoma, Danas galėjo dar geriau pasirodyti. Manau, nereikėjo jam leisti dalyvauti 50 m nugara varžybose, kur medalis irgi nuplaukė – būtų labiau pailsėjęs ir pataupęs jėgų 200 m nuotoliui. Jis visose varžybose siekė patekti į pusfi nalius, po to į fi nalus, todėl plaukė iš visų jėgų, išsikrovė maksimaliai. Be to, visą vasarą nestokojome varžybų, todėl Danas pasijuto iškamuotas.“

Pirmoji pažintis – darželyje

D.Rapšio sportinė karjera prasidėjo ne nuo plaukimo, o nuo sportinių šokių. Bet pažintis su plaukimu įvyko dar darželyje. Kai paaugo,

tėvai labai norėjo, kad sūnus išmoktų gerai plaukti.

Sportininko trenerė I.Paipelienė puikiai mena tą dieną, kai prieš vienuolika metų į trenerės Žydrūnės Budrienės, su kuria kartu dirba, grupę Daną atvedė mama. Pirmaisiais metais vaikinas labai mėgo plaukti peteliške, bet plaukė ir nugara, laisvuoju stiliumi, tik krūtine nebandė. Jis visą laiką plaukiojo labai gerai, bet čempionu nepavykdavo tapti. „Plaukikas buvo vėlyvo brendimo, šiek tiek vaikiškas, todėl gana vėlai – prieš pustrečių metų pradėjo gerai plaukti“, – Daną nuo pirmųjų žingsnių baseine mena I.Paipelienė.

Panevėžiečiai Darius Grigalionis, Arūnas

Savickas, o dabar Danas Rapšys – puikūs plaukikai nugara. Vadinasi, Panevėžys – šio stiliaus plaukikų miestas? I.Paipelienė, irgi buvusi plaukikė, Lietuvos čempionatų medalininkė, purto galvą: „A.Savickas ne tik nugara gerai plaukė, bet ir laisvuoju stiliumi. Danas gerai plaukia kompleksiniu būdu, o nugara pradėjo varžytis atsitiktinai. Kažkada per vieną miesto čempionatą jam pasakiau, kad apversiu ant nugaros. Tada dar vaikas būdamas vos ne su ašaromis akyse atsakė, kad nugara plaukti nenori. Bet praktiškai nuo to čempionato viskas ir prasidėjo. Danas plaukimo nugara varžybose debiutavo per Lietuvos jaunučių varžybas. Ir jam visai neblogai sekėsi.“

Kartu treniruojasi ir sesuo

Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos baseine D.Rapšys treniruojasi du kartus per dieną, įveikia po 12–13 km. Pradeda plaukioti nuo šeštos valandos ryto. Kita treniruotė laukia po pamokų. Prie tokio režimo Danas jau priprato, tik norėtų, kad baseinas būtų geresnis. „Būtų idealiausia, jei Panevėžys turėtų 50 m ilgio baseiną, reikalaujantį didesnės ištvermės. Perpus mažesniame baseine tenka atlikti daug posūkių, tai visai kitas darbas“, – lygina sportininkas.

Baseine pasaulio jaunimo vicečempionas plaukioja ne vienas, o su visa trenerės I.Paipelienės grupe. Kartu su Danu treniruojasi ir keturiolikmetė sesuo Dominyka, mėgstanti plaukti peteliške, bet dar ieškanti savo rungties. Abudu važinėja į treniruotes ir namo, kartais iki baseino pavėžėja mama. „Žinoma, norėčiau turėti savo mašiną, tai viena mano svajonių“, – prasitaria plaukikas.

Pasak trenerės, jos auklėtinis nuoširdus, draugiškas, širdyje ilgai nelaiko pykčio, turi savo tikslą ir jo siekia, net jeigu to daryti neleidžia galimybės. „Danas – komunikabilus, turi daug draugų, su juo niekada nebūna liūdna. Jis galėtų būti ir geras aktorius, ir žurnalistas“, – įsitikinusi trenerė.

Pasaulio jaunimo vicečempionui neretai padeda ir mokytojai, nes žino, kaip sunku abiturientui derinti mokslą su sportu. Jo klasėje mokosi ir draugė Jurinta Urbonaitė,

D.Rapšio pagrindinis stilius – plaukimas nugara

11OLIMPINĖ PANORAMA

TALENTAI

DANAS RAPŠYS

„KOL NEPASIEKSIU PASAULIO REKORDO, NEPALIKSIU PLAUKIMO. SIEKSIU TIK 200 M NUGARA REKORDO. JEIGU JIS NEPAKLUS PER RIO DE ŽANEIRO OLIMPINES ŽAIDYNES, PER KITAS TIKRAI TURĖTŲ. MAN GEGUŽĖS 21-ĄJĄ SUKAKO AŠTUONIOLIKA, TAIGI VISKAS DAR PRIEŠ AKIS IR MANO RANKOSE.“

su kuria rimtai draugauja beveik porą metų. „Jurinta labai paprasta, darbšti ir graži mergina“, – draugę apibūdina plaukikas.

D.Rapšys palaiko glaudžius santykius ir su Rūta Meilutyte, dažnai bendrauja elektroniniais laiškais. Rūta irgi jį kalbina atvykti į Plimutą, bet Danas kol kas renkasi Panevėžį – gražų ir jaukų miestą, kuriame, pasak sportininko, gyvena puikūs žmonės.

Siūlymai negundo

D.Rapšio kol kas nedomina nei Amerika, nei Didžioji Britanija, nors siūlymų ten treniruotis ir studijuoti jau gavo. „Norėčiau kuo ilgiau treniruotis pas savo trenerę, su kuria esu nuo mažų dienų, prie jos pripratau ir neįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti su kitu specialistu“, – prisipažįsta panevėžietis.

Trenerė pernelyg nesureikšmina būsimo auklėtinio pasirinkimo. „Jeigu prievarta sportininką laikysi, nieko nepasieksi. Bet iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių tikrai norėčiau, kad Danas būtų čionai“, – sako I.Paipelienė.

Pasaulio jaunimo vicečempionas gyvena su tėvais privačiame name Molainiuose ir labai giria savo mamą Gitaną Rapšienę, kuri yra puiki kulinarė.

Svajonės sieks iš visų jėgų

D.Rapšio planuose – 200 m nuotolio nugara pasaulio rekordas. Ar ne sparnuota svajonė? „Ne. Kol jo nepasieksiu, nepaliksiu plaukimo. Sieksiu tik 200 m nugara rekordo. Jeigu jis nepaklus per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, per kitas tikrai turėtų. Man gegužės 21-ąją sukako aštuoniolika, taigi viskas dar prieš akis ir mano rankose“, – nestokoja optimizmo Danas.

Nors viena pagrindinių D.Rapšio distancijų – 200 m nugara, trenerė ketina savo auklėtinį vėl apversti ant pilvo, kad jis plauktų ir laisvuoju stiliumi, mat Danui pavyko pagerinti Vytautui Janušaičiui priklausiusį Lietuvos 200 m nuotolio šio plaukimo rekordą. „Laisvasis stilius reikalauja daugiau vyriškumo, čia vien technika nieko nepadarysi“, – lygina I.Paipelienė.

Plaukikas nenori skirtis su trenere

I.Paipeliene

AŠAS ŠYS

Algi

rdo A

lišau

sko n

uotr.

Robe

rto

Dačk

aus n

uotr

.

OLIMPINĖ PANORAMA

2013 M. EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO VICEČEMPIONĖ

LIETUVOS RINKTINĖ


JUBILIEJUS

SPORTE VYRAUJA AUDRINGA TAIKASPORTE VYRAUJA AUDRINGA TAIKA

Laureatams Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės diplomus įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis. Laureatais tapo Vitalija Zutkienė, Rasa Pečiukonienė ir Kleopas Girdžius.

Per Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto (LKSEK) dvidešimtmečio minėjimo iškilmes žodį tarė Lietuvos olimpinės akade-mijos garbės prezidentas Povilas Karoblis, jau daugiau kaip dešimtmetį kilnaus elgesio judė-jimui vadovaujantis A.Juozaitis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direkto-

riaus Klemenso Rimšelio sveikinimą perskaitė jo pavaduotojas Vytautas Vainys.

A.Juozaitis trumpai priminė šio sąjūdžio, kuris buvo kurtas atsiliepiant į laiko iššūkius, pradžią Lietuvoje. 1993 m. LTOK patvirtino Kilnaus poelgio komisiją, kurios vadovu buvo išrinktas garsus krepšininkas prof. Stanislo-vas Stonkus. Po poros metų LTOK komisija išsiplėtė – buvo patvirtintas Lietuvos kilnaus žaidimo komitetas („Fair Play“), kuris dar vėliau pervadintas Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetu. 1999–2002 m. komitetui vadovavo prof. Kęstas Miškinis, generaliniais sekretoriais dirbo Kazys Kilčiauskas, Algis Daumantas, Ja-

nina Brundzienė. A.Juozaitis padėkojo visiems palaikantiems šį sąjūdį.

LKSEK prezidentas paskelbė, kad Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto garbės narių vardai suteikti LTOK garbės prezidentui ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentui Artūrui Poviliūnui, LTOK garbės generaliniam sekretoriui Vytautui Zuberniui, sporto žurnalistikos veteranui ir pirmajam Kilnaus poelgio komisijos generaliniam sekretoriui K.Kilčiauskui, P.Karobliui, buvusiai ilgametei LKSEK generalinei sekretorei J.Brundzienei, LKSEK viceprezidentui K.Miškiniui.

RUGSĖJO 18 D. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS OVALIOJOJE SALĖJE VYKO LIETUVOS KILNAUS SPORTINIO ELGESIO KOMITETO DVIDEŠIMTMEČIO MINĖJIMAS, PER KURĮ BUVO APDOVANOTI IR 2012 M. LIETUVOS KILNAUS SPORTINIO ELGESIO LAUREATAI.

VITALIJA ZUTKIENĖ – Kauno plaukimo mokyklos nacionalinės kategorijos trenerė, per trisdešimt devynerius darbo metus išug-džiusi visą plejadą pajėgių jaunųjų plaukikų. Jau du dešimtmečius trenerė V.Zutkienė plaukimo abėcėlės moko ir klausos negalią turinčius vaikus. Jos auklėtiniai gerina Lietuvos kurčiųjų čempionatų rekordus, skina pergales Baltijos šalių žaidynėse.

RASA PEČIUKONIENĖ – Lazdijų r. Veisiejų gimnazijos kūno kultūros mokytoja meto-dininkė. Buvusi Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės narė. Jau trylikti metai dirba Veisie-jų gimnazijoje. Jos pastangomis gimnazija aktyviai dalyvauja projekte „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“. Mokytoja propaguoja aktyvų gyvenimo būdą Veisiejų miestelyje, sportuoja su mokiniais, moko jaunuosius sportininkus kilnaus ir garbingo elgesio ne tik varžybose, bet ir gyvenime.

KLEOPAS GIRDŽIUS – LTOK garbės narys, buvęs ilgametis Tauragės sporto komite-to pirmininkas, Lietuvos sporto draugijų vadovas, sporto renginių organizatorius. K.Girdžius visuomet jaučia pagarbą kitam žmogui, jo nuomonei, orumui ir savitumui, pasižymi strateginiu mąstymu.


„SPORTO IR PINIGŲ KLAUSIMAS – TAI GARVEŽIO IR JO „NAUDINGO VEIKIMO“ KOEFICIENTO REIKALAS. KAIP ŽINOMA, GARVEŽIUI TRAUKTI BUVO NAUDOJAMAS KIETASIS KURAS, KURĮ TEKDAVO VEŽTI SU SAVIMI DIDŽIULIAIS KIEKIAIS. KITO BŪDO TUO METU NEBUVO. TAI TOKS LABAI NEEFEKTYVUS „NAUDINGO VEIKIMO“ KOEFICIENTAS. KOL NEATSIRADO ELEKTROVEŽIAI. O SPORTE VISKAS ATVIRKŠČIAI: KOL ŽMOGUS NAUDOJO VIEN SAVO SIELOS IR KŪNO ENERGIJĄ, MES MATĖME ŠVARŲ IR EKOLOGIŠKĄ SPORTĄ. BET PRASIDĖJUS KIETOJO (IR SKYSTOJO) KURO NAUDOJIMUI SPORTAS IMTAS LAIKYTI PREKE. SKLEIDŽIANČIA IR NEEKOLOGIŠKAS ATLIEKAS.“ARVYDAS JUOZAITIS

JAUNŲJŲ SPORTO ŽURNALISTŲ KONKURSAS

Tarptautinis olimpinis komitetas organizuoja tradicija tampančią jaunųjų žur-

nalistų mokymo programą. Šiuose mokymuo-se, kurie vyks Kinijos mieste Nandzinge

2014 m. rugpjūčio 12–29 d. per antrąsias jaunimo olimpines žaidynes, dalyvaus 30

jaunųjų sporto žurnalistų (15 vaikinų ir 15 merginų, ne daugiau kaip po vieną iš šalies). Europos žemynui šioje mokymo programoje

atstovaus du vaikinai ir dvi merginos.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas taip pat gali siūlyti du pretendentus į šią

mokymo programą – po vieną merginą ir vaikiną. Atrankoje gali dalyvauti 18–24 metų kandidatai, studijuojantys arba jau dirbantys

sporto srities žurnalistais bei nestokojantys gerų anglų kalbos įgūdžių. Norintieji dalyvau-

ti atrankoje iki spalio 4 d. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui turi pateikti šiuos doku-

mentus:

Paso kopiją, nuotrauką.Gyvenimo aprašymą (anglų kalba).

Motyvacinį laišką (anglų kalba).Mokymo įstaigos ar darbdavių rekomendaciją.

Autorinių straipsnių ar rengtų reportažų įrašų kopijas, jei įmanoma, su vertimu į anglų kalbą

(dviejų trijų autorinių darbų pavyzdžius).

Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu [email protected] (Linai Vaisetaitei) arba

atsiųsti paštu į LTOK būstinę (Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius).

Daugiau informacijos el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 278 0648.

Gruodžio 16 d. Tarptautinis olimpinis komi-tetas paskelbs atrinktų dalyvių pavardes.

Atrinkti jaunieji žurnalistai privalės dalyvau-ti visoje intensyvioje mokymo programoje,

t.y. į Nandzingą nuvykti rugpjūčio 12 d. ir išvykti rugpjūčio 29 d., čia galės tobulinti rašymo, fotografavimo, vaizdo reportažų

kūrimo ir kitus žurnalistikos įgūdžius, gaus naudingų praktinių vyresnių kolegų patari-

mų, kartu su sportininkais gyvens olimpi-niame kaimelyje, stebės sporto varžybas,

susipažins su olimpiniu judėjimu ir olimpi-niu švietimu. Jaunųjų žurnalistų reportažai bus keliami į internetą, juos galės naudoti

kitų žiniasklaidos priemonių atstovai bei nacionaliniai olimpiniai komitetai. Su kelio-

ne susijusias išlaidas padengs Tarptautinis olimpinis komitetas.

Daugiau informacijos apie programą https://www.facebook.com/youngreporters arba www.youtube.com/user/YOGReporters

D.Gudzinevičiūtė LTOK medaliu

„Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanojo

A.Juozaitį

Iškilmės Vilniaus paveikslų galerijoje

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.


ITALĄ PAVERGĖ LIETUVIŲ RYŽTAS ITALĄ PAVERGĖ LIETUVIŲ RYŽTASSPECIALISTASSPECIALISTAS

LIETUVOS RINKTINĖS KONSULTANTAS GIANNI POSTIGLIONE PATARIA 2016 M. RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS BESIRENGIANTIEMS MŪSŲ ŠALIES IRKLUOTOJAMS NEATSKLEISTI TRENIRUOČIŲ METODŲ.

Treneris J.Ruddas neleidžia auklėtinei net prisnūsti ant laurų

Ingvaras Butautas

Aukščiausio lygio varžybose iškovo-tais medaliais paženklintą Lietuvos irkluotojų sezoną vainikavo Pietų

Korėjoje vykusiame pasaulio čempionate porinių dviviečių valčių įgulų sėkmė: Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė tapo čempio-nėmis, Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris laimėjo sidabrą, o vienvietininkas Mindaugas Griškonis užėmė šeštą vietą.

Lietuvos irkluotojai ir treneriai pripažįsta – kurti sėkmės receptą padėjo ir metus mūsų šalies rinktinę konsultuojantis italas Gianni Postiglione, treniruojantis Graikijos nacio-nalinę komandą. „Pasakyčiau taip: jis turėjo

įtakos rezultatų gerėjimui, nors ir ne visas šimtas procentų yra G.Postiglione‘s darbas. Mūsų treneriai irgi prie to prisidėjo“, – taip apie italo indėlį sako Lietuvos irklavimo rinktinės treneris Mykolas Masilionis.

Rinktinės konsultantas Lietuvoje negyve-na. Su irkluotojais susitinka per tarptautines varžybas ir treniruočių stovyklas. „Dažniausiai mes skrendame pas jį. Žiemą stovyklaujame Graikijoje, nes Lietuvoje ežerai būna užšalę, tai jis mus tose stovyklose ir konsultuoja. Pagrindinė mūsų susitikimo vieta – Graikija ir tarptautinės varžybos, kurių per mėnesį būna kokios dvejos“, – pasakoja M.Masilionis.

Neseniai irkluotojų sezonas baigėsi. Nauja-jam jie ims ruoštis jau spalį. Tada G.Postiglione žada atvykti į Lietuvą. Šiek tiek pailsėjęs po sezono gimtajame Neapolyje, kuriame trenerį ir užtikome.

Kaip pradėjote bendradarbiauti su Lietu-

vos irkluotojais?

Per Europos čempionatą Varezėje 2012-ųjų rugsėjį sutikau Saulių Ritterį ir Rolandą Maščinską. Jie paklausė, ar negalėčiau jiems padėti pasiruošti Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Mane sužavėjo jų ryžtas tapti geresniais irkluotojais ir dėl to nebijoti treni-

ruotis ne Lietuvoje. Neslėpiau nuo jų, kad esu labai užsiėmęs su Graikijos rinktine ir galėčiau padėti jų įgulai, bet ne visiems Lietuvos irkluotojams. Susisiekiau su Lietuvos irklavi-mo federacija, ketindamas aptarti olimpinės grupės subūrimo klausimus, ir generalinė sekretorė Inga Daukantienė paprašė manęs prisidėti prie moterų, jaunimo ir jaunių treni-ruočių priežiūros.

Ar iki tol jūs ką nors žinojote apie Lietuvą ir

jos irkluotojus?

Labai daug apie Lietuvos irklavimą nežinojau. Mano patirtis remiasi tarptautiniu irklavimu.

Svarbiausių žinių apie Lietuvą gaudavau iš Tarptautinės irklavimo federacijos Jaunimo komisijos nario Algirdo Raslano, kurį pažįstu jau daug metų. Išmokau Lietuvos irklavimo istoriją, kai susitikau su Lietuvos irklavimo federacijos nariais ir jos prezidentu Dainiumi Pavilioniu.

Kai mane pakviečia kita šalis, suprantu, kad ji turi sunkumų, kurių negali įveikti iš vidaus, todėl tikisi tai padaryti kažkam įsikišus iš išorės. Kartais geriau apie tą šalį žinoti mažiau, nes tada nebūni įsitraukęs į jokias vietines po-litikas. Esu tarptautinio irklavimo ekspertas ir tai man suteikia didelių galimybių kokybiškai padėti motyvuotiems irkluotojams.

Ką dabar galėtumėte pasakyti apie Lie-

tuvos irkluotojus, kokios jų stipriosios ir

silpnosios pusės?

Apie juos galiu kalbėti tik gerai, ypač po puikių rezultatų pasaulio čempionate Pietų Korėjoje. Vyrų dvivietė yra fi ziškai ir techniškai talentin-ga, bet jų yriai per varžybas galėtų būti ilgesni. Ateityje planuojame kartu pasiekti šį tikslą. Jie labai sąžiningai dirba per visas treniruotes ir yra pasiryžę tapti geriausi pasaulyje.

Moterų dvivietės įgulos narės Milda Valčiukai-tė ir Donata Vištartaitė – labai talentingos, pasi-žymi puikia kraujotaka ir geru jėgos bei svorio santykiu. Jų irklavimo technika labai veiksminga, o tai tampa itin svarbiu veiksniu, jeigu irkluotojų ūgis mažesnis už varžovių.

Vienvietininkas Mindaugas Griškonis labai rimtai nusiteikęs, bet jis galėtų irkluoti geriau, jei būtų pastovesnis per treniruotes. Jis galingai kovoja su irklavimo milžinais, bet privalo irkluoti dar geriau, kad juos įveiktų.

Šioje komandoje negerai yra tai, kad, turint omenyje pasirengimą Rio de Žaneiro olimpi-nėms žaidynėms, jie per anksti laimėjo. Dabar varžovai sužinojo jų galimybes ir stengsis imituoti techniką, treniruočių programą, išstu-dijuoti strategiją. Mes negalime panaikinti pa-saulio čempionato vaizdo įrašų, bet irkluotojai turėtų būti protingi ir laikyti savo pasirengimo metodus paslaptimi. Svarbu neatskleisti kitų trejų metų pasirengimo eigos, kaip tai buvo daroma man pradėjus konsultuoti patį pirmąjį sezoną.

G.Postiglione (kairėje) dažnai bendrauja su Lietuvos rinktinės treneriu M.Masilioniu (viduryje)

Virg

audo

Lek

nick

o nu

otr.


SPECIALISTASSPECIALISTAS

Pagrindinis jūsų darbas su Graikijos rinkti-

ne, bet turite skirti laiko ir lietuviams. Kaip į

tai reaguoja graikai?

Graikijos ir Lietuvos irklavimo federacijos sudarė sutartį. Graikijos federacija nori išplė-toti tarptautinį irklavimo centrą Atėnuose, o lietuviams žiemą reikia treniruotis Pietų Europoje tam, kad įgulos tinkamai pasi-ruoštų Europos čempionatui, vyksiančiam gegužės pabaigoje. Tai abiem šalims puikus sprendimas.

Kitas reikalas – mano laikas. Šiemet stebė-jau ir Graikijos, ir Lietuvos įgulų treniruotes. Mano darbo sėkmė priklauso nuo to, kaip man pavyksta paversti patarimus irkluotojų rezultatais. Supratę mano pamokas jie tampa geresniais irkluotojais, palyginti su tais, kurie jų nesiklauso ar nesugeba prisitaikyti sau.

Visiems irkluotojams teigiamas viso šio bendradarbiavimo aspektas yra kokybė, ku-rios siekiama kasdien treniruojantis su stip-riais varžovais. Iki šiol jokių konfl iktų nekilo. Visi irkluotojai ir treneriai puikiai supranta darbo kartu naudą. O jei kokia bėda iškils, aš rasiu geriausią sprendimą.

Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvos ir-

kluotojų perspektyvas? Ar matote jaunimo,

kuris ateityje įstengtų pakeisti dabartinius

mūsų rinktinės lyderius?

Manau, kad Lietuvos irklavimas turi didelį poten-cialą augti. Irkluotojai ir treneriai dar turi daug klausimų, susijusių su mano irklavimo technika, sistema dar nėra išplėtota. Bendradarbiauju su Lietuvos irklavimo federacija, kartu kuriame spe-cialią sistemą, kuri padėtų išlaikyti kiek įmanoma daugiau lietuviškų irklavimo tradicijų. Labai daug bendrauju su treneriu Mykolu Masilioniu. Jis turi puikius pagrindus ir gali sėkmingai dirbti ateityje. Mano fi losofi ja – padidinti olimpinę Lietuvos komandą. Federacijai reikėtų į ją įtraukti gerai tam pasirengusių asmenybių.

Plėtros koncepcija – tai ne kažkokių asmenų pakeitimas. Bet privalu suteikti progą tam, kuris jos nusipelnė. Nesutinku, kad reikia keisti žmo-nes dėl jų amžiaus ar dėl to, kad apie juos sklinda prasti gandai. Norėčiau suprasti jų stipriąsias pu-ses ir pamatyti, ar jie gali būti naudingi rinktinei. Komandai būtini stiprios valios nariai, gebantys dirbti ir bendradarbiauti tarpusavyje bei siekti to paties tikslo. Mums reikia tokių asmenybių.

„MANAU, KAD LIETUVOS IRKLAVIMAS TURI DIDELĮ POTENCIALĄ AUGTI. IRKLUOTOJAI IR TRENERIAI DAR TURI DAUG KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU MANO IRKLAVIMO TECHNIKA, SISTEMA DAR NĖRA IŠPLĖTOTA. BENDRADARBIAUJU SU LIETUVOS IRKLAVIMO FEDERACIJA, KARTU KURIAME SPECIALIĄ SISTEMĄ, KURI PADĖTŲ IŠLAIKYTI KIEK ĮMANOMA DAUGIAU LIETUVIŠKŲ IRKLAVIMO TRADICIJŲ.“

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

Lietuvos irkluotojai įspūdingai pasirodė šių metų pasaulio čempionate. D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė iškovojo auksą, R.Maščinskas ir S.Ritteris – sidabrą


VISI NORĖJO BŪTI KARTUVISI NORĖJO BŪTI KARTU

Lietuvoje nuvilnijusi Sąjūdžio banga neaplenkė ir sporto žmonių. „Žiūrėjome Vilniaus sporto rūmuose, kaip kyla

trispalvės, ir kiekvienas norėjome prisidėti. Juolab kad sportas visada buvo priekyje, juk sportininkai – judriausi žmonės“, – to meto įvykius mena LTOK atkūrimo darbo grupės narys A.Daumantas.

Taip Sąjūdžio įkvėpta sporto visuomenė ėmė pamažu krutėti. „Dirbdami respublikiniame Kūno kultūros ir sporto komitete kartu su praeityje žinomu dviratininku Arūnu Kazlausku dažnai pasišnekėdavome, kaip sukurti teisingesnę, visiems prieinamesnę kūno kultūros sistemą Lietuvoje. 1988 m. spalio pradžioje (o gal ir anksčiau) sporto darbuotojai Algimantas Gudiškis ir Vytautas Podlipskas pakvietė mane į Vilniaus miesto sporto draugijų atstovų, trenerių, metodininkų ir sportininkų susirinkimą, kuriame buvo siūloma įkurti sporto sąjūdį“, – apie tai, kaip buvo įtrauktas į LTOK atkūrimą, užsimena A.Daumantas.

Tačiau tąkart susirinkusieji į šachmatų klubą, gal apie trisdešimt žmonių, nutarė, kad reikia kurti ne sporto sąjūdį, o Lietuvos olimpinį komitetą. „Manęs paprašė pirmininkauti

LTOK ATKŪRIMAS

LTOK GARBĖS NARYS ALGIS DAUMANTAS, PRISIMINDAMAS LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ATKŪRIMĄ IR PIRMUOSIUS JO GYVAVIMO METUS, SAKO, KAD TO METO ŽMONES VIENIJO IDĖJA: VISI ŽIŪRĖJO, KĄ GALI DUOTI, IR NEGALVOJO, KĄ GALĖTŲ GAUTI.

Rita Bertulytė

posėdžiui, – mena pašnekovas. – Sakiau, kad reikia kurti olimpinį komitetą, bet būtina pertvarkyti ir visą kūno kultūros ir sporto valdymo sistemą. Vėliau sudarėme darbo grupes ir pasidalijome darbais.“

Darbuodamiesi atskiruose veiklos baruose sporto žmonės pajuto, kad jiems trūksta ekonomistų, ir pasikvietė į pagalbą šios srities profesionalų. O tam, kad turėtų ir politinio svorio, į vieną susirinkimą pasivadino Arvydą Juozaitį, kuris tuo metu buvo gerai žinomas Sąjūdžio veikėjas. Bet kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių. Taip ir čia: pradėjus gilintis į LTOK atkūrimo galimybes aiškėjo vis naujų niuansų ir kliūčių. „Sužinojome, kad kuriant olimpinį komitetą reikia turėti penkias nacionalines olimpines federacijas, pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto. O tos federacijos tol nebūna pripažintos TOK, kol nėra pripažintas nacionalinis olimpinis komitetas, – apie užburtą ratą pasakoja A.Daumantas, pridurdamas, kad norėdami iš jo išeiti sporto žmonės į talką pasikvietė žinomą teisininką Kazimierą Motieką. – Paprašėme jo patarimo, kaip peržengti tą ribą. Jis pasiūlė federacijoms, turinčioms ryšių tarptautinėse organizacijose, ieškoti savų kelių.“

Emblemai susimetė

Sporto visuomenei pradėjus bruzdėti, naujų vėjų padvelkė ir tuomečiame Kūno kultūros ir sporto komitete. Jame greitai buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauti paskirtas Sporto komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Poviliūnas. „Po to jau aiškiai buvo matyti, kad nereikia blaškytis, kad Sporto komiteto ir mūsų koordinacinio centro, kaip buvome pasivadinę, darbą reikia jungti į vieną kumštį“, – kaip atsirado bendra darbo grupė, vadovaujama A.Poviliūno, primena A.Daumantas.

Prasidėjo ieškojimai. Pasirodė, kad netgi pagrindinį dokumentą – Olimpinę chartiją – gauti sudėtinga. „Net SSRS jos neturėjo“, – stebisi pašnekovas. Bet chartija iš kažkur buvo gauta, išversta į lietuvių kalbą ir išleista. Dar reikėjo LTOK vėliavos, emblemos. Šiems atributams sukurti buvo paskelbtas konkursas, suplaukė daug Lietuvos žmonių piešinių. „Jais remdamasis dailininkas Giedrius Reimeris sukūrė LTOK emblemą. Bet kilo klausimas, kas jam sumokės už šį darbą. Puikiai prisimenu, ką tada dviratininkas Gintautas Umaras pasakė krepšininkui

A.Daumantas svariai prisidėjo prie LTOK atkūrimo


LTOK ATKŪRIMASLTOK ATKŪRIMAS

„NETURĖJOME NEI PATALPŲ, NEI LĖŠŲ. PRASIDĖJO OLIMPINĖ LOTERIJA. LOTERIJOS BILIETAI BUVO NUPLĖŠIAMI. ČIA LABAI DAUG PADIRBĖJO DABARTINIS „OLIFĖJOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS ANTANAS MURAŠKA, KURIS VAŽINĖJO Į KIJEVĄ, RADO TEN FIRMĄ, PRADĖJUSIĄ MUMS GAMINTI LOTERIJOS BILIETUS. PIRMAISIAIS METAIS LABAI NORIAI PADĖJO VISOS LIETUVOS ŪKINĖS ORGANIZACIJOS – JOS BUVO LYG DAR IR SOVIETINĖS, BET JAU PERSITVARKIUSIOS Į SAVARANKIŠKAS, TAD RASDAVO GALIMYBĘ PAREMTI LTOK PINIGAIS.“

Arvydui Saboniui: „Sumeskim po 200 rublių ir padarysim.“ Taip jie gražiai susidėjo ir išsprendė šią problemą, o mes likome nustebę – mano atlyginimas tuo metu panašus buvo“, – LTOK emblemos ir vėliavos projekto gimimą mena A.Daumantas.

O tada prasidėjo rimtas pasirengimas suvažiavimui. „Kai Maskva pajuto, kad norime atskilti, didžiausias krūvis teko A.Poviliūnui. Ypač didelį darbą atliko į šią veiklą įsitraukę Sporto komiteto darbuotojai. Mes tada jau rinkdavomės reguliariai, regis, kas antrą dieną“, – pasakoja buvęs ilgametis LTOK darbuotojas.

Dvi akreditacijų krūvelės

Gruodžio 11-ąją sostinės Profsąjungų rūmų salė buvo sausakimša. A.Daumantui buvo patikėta nustatyti limitus, kiek kokių organizacijų atstovų dalyvaus suvažiavime

LTOK atkurti. „Buvo surinktos anketos net su nuotraukomis“, – pabrėžia.

Tačiau suvažiavimo išvakarėse kilo sumaištis. Tuometis Sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis surinko visą darbo grupę ir pasakė, kad olimpinio komiteto kurti negalima – tokį nurodymą gavo iš Centro komiteto. „Mes siuntėme kvietimus į suvažiavimą LTOK atkurti, jau buvo pagamintos ir dalyvių kortelės, bet per tą susirinkimą Z.Motiekaitis pasakė, kad reikia kurti olimpinę lygą“, – anų dienų olimpines peripetijas puikiai mena A.Daumantas.

Per naktį buvo išspausdinti kvietimai ir akreditacinės kortelės į Lietuvos olimpinės lygos kūrimo suvažiavimą. Bet vėliau susirinkę

A.Poviliūnas, K.Motieka ir kiti nutarė, kad vis dėlto bus kuriama ne lyga, o atkuriamas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Prieš suvažiavimą buvo paruoštos dvi akreditacijų krūvelės, bet suvažiavimo dalyviams pradėjus rinktis imtos kabinti akreditacijos LTOK atkurti. „Turbūt esame vieninteliai pasaulyje, kurie turi ne nacionalinį, o tautinį olimpinį komitetą – tada lietuvių kalba buvo labai pabrėžiama. Ir tas žodis „tautinis“ turi labai gilią prasmę“, – atkreipia dėmesį A.Daumantas, ir šiandien tebesaugantis dvi istorines korteles, panaudotą ir ne – LTOK atkurti ir lygai įkurti.

Gruodžio 11-ąją atkūrus LTOK, labai ilgai užtruko vadovybės rinkimai. „Tada pirmą kartą buvo panaudota elektronika balsams skaičiuoti, bet pieštuku turbūt būtų buvę greičiau, – šypteli. – Gal keturias valandas vyko rinkimai.“ Į LTOK vykdomąjį komitetą

buvo išrinktas 21 atstovas. „Publika buvo labai marga. Aš tada dirbau LTOK direktorate ir gerai prisimenu, kaip būdavo sunku sukviesti tokį margą Vykdomąjį komitetą – juk neturėjome tokių ryšio priemonių kaip dabar“, – lygina daugiau nei dešimtmetį LTOK direktorate dirbęs A.Daumantas.

Pinigų nereikėjo

„LTOK atkūrimas buvo dvasiškai lengvas darbas, bet fi ziškai reikėjo pabėgioti – tai vienose, tai kitose patalpose rinkdavomės. Gruodžio 11 dieną patvirtinome LTOK įstatus, vėliavą, emblemą, bet dar laukė labai sudėtingas laikotarpis, kol pasiekėme pasaulinės arenos pripažinimą. Čia daug

padėjo krepšininkas Arvydas Sabonis“, – primena „Olimpinės panoramos“ pašnekovas. Vis dėlto kelias į pripažinimą LTOK atsivėrė greitai, 1991-aisiais, kai galutinai subyrėjo SSRS.

Bet ir sulaukus pripažinimo žengti pirmuosius žingsnius ką tik atkurtam LTOK nebuvo lengva. „Neturėjome nei patalpų, nei lėšų, – sako A.Daumantas. – Prasidėjo olimpinė loterija. Loterijos bilietai buvo nuplėšiami. Čia labai daug padirbėjo dabartinis „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška, kuris važinėjo į Kijevą, rado ten fi rmą, pradėjusią mums gaminti loterijos bilietus.

Pirmaisiais metais labai noriai padėjo visos Lietuvos ūkinės organizacijos – jos buvo lyg dar ir sovietinės, bet jau persitvarkiusios į savarankiškas, tad rasdavo galimybę paremti LTOK pinigais.“

Apskritai tą laikotarpį A.Daumantas prisimena kaip tokį, kuriam daug grynų pinigų nereikėjo. Tiesiog reikėjo susirasti žmonių ir paprašyti jų pagalbos: „Prisimenu, kaip Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras ir jo dirigentas Algirdas Radzevičius stovyklavo Palangoje, bet naktį atvažiavo išlydėti olimpiečių į Barselonos olimpines žaidynes. Arba štai skulptorius Stanislovas Kuzma, kuris buvo lyg ir LTOK meno patarėjas. Jautėme pakilimą – visi norėjo būti kartu. Kad man būtų lengviau tvarkytis, buvau subūręs Lietuvos olimpiečių bičiulių klubą. Pakilimas buvo didelis. Ir ta karta nežiūrėjo ir neklausinėjo, kas man iš to. Mes gyvenome tuo.“

Prieš atkuriamąjį suvažiavimą dalyviams buvo išspausdinta po dvi akreditacines korteles


ŽVILGSNIS

SPORTAS IR KULTŪRASPORTAS IR KULTŪRA

Sporto reikšmę kultūrai gerai atskleidžia barono Pierre‘o de Coubertino žodžiai, pasakyti 1927 m. Olimpijoje: „Mūsų

laikais olimpizmas turi būti estetinio idealo ir dorovinio tyrumo, fizinės ištvermės ir kūno stiprybės mokykla. Šiuos uždavinius bus galima įgyvendinti tik tada, kai visa tai atitiks jūsų garbę ir orumą, kuriuos jūs, kaip tikri sportininkai, panaudosite dvasiai ir kultūrai aukštinti.“

P.de Coubertinas nesiekė, kad pasinėrę į olimpines kovas atletai taptų menininkais. Jo tikslas buvo antikos žaidynių pavyzdžiu sukurti kultūrinę, meninę ir intelektualią olimpinę

SPORTAS YRA NEATSIEJAMA VISUOMENĖS KULTŪROS DALIS, IR SUPRIEŠINTI JŲ NEVERTA. TĄ PUIKIAI SUPRATO IR ŠIUOLAIKINIŲ OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ATGAIVINTOJAS BARONAS PIERRE’AS DE COUBERTINAS.

Dr. Artūras Poviliūnas

aplinką. 1912–1948 m. į olimpinių žaidynių pro-gramą buvo įtraukti septyni meno konkursai, kurių nugalėtojams (architektams, dailinin-kams, skulptoriams, kompozitoriams ir litera-tams) atiteko 45 aukso, 53 sidabro ir 48 bronzos medaliai. Beje, su olimpiniais meno konkursais susijusi ir Lietuva. 1932 m. X olimpinių žaidynių Los Andžele konkurso žiuri buvo ir mūsų šalies atstovas dr. Antanas Jurgelionis, garsus Lietu-vos olimpinio sąjūdžio organizatorius.

XV olimpiados žaidynių, vykusių 1952 m. Helsinkyje, organizacinio komiteto pirmininkui

Ericui von Fenckeliui atsisakius rengti meno varžytuves, šie konkursai nutrūko. Taip baigėsi olimpinio sporto sąsajų su kultūra per meno konkursus laikotarpis. Jį pakeitė kultūros programų, meno parodų ir kitų kultūrinių ren-ginių etapas, per kurį ypač išryškėjo olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos, tapusios tikromis meno ir sporto šventėmis, pagausėjo kultūrinių renginių ir žaidynių vietose. Tarptautinis olimpinis komitetas pradėjo organizuoti vadinamąsias kultūros olimpiadas – kūrybinius renginius, trunkančius visus ketverius olimpinio ciklo metus. 2000 m. TOK pasiūlė ne tik paskatinti vaikų, jaunimo,

TOK diplomu buvo įvertinti ir D.Grigaliūnaitės darbai

garsių dailininkų ir kitų kultūros sričių atstovų kūrybingumą, bet ir populiarinti jų kūrybą pa-sitelkus šiuolaikines informacijos priemones – televiziją, internetą, konkursus, parodas.

Vaikų ir jaunimo kūrybos konkursai mūsų šalyje jau turi gražias tradicijas. Dar prieš atku-riant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą 1988 m. mokiniai ir studentai pateikė per tūkstantį projektų LTOK emblemai sukurti. Visi jie buvo eksponuojami atkuriamojo LTOK suvažiavimo metu tuomečiuose Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno Vilniuje. Per pastarąjį dešimtmetį

Lietuvoje surengti devyni piešinių ir aštuoni literatūros olimpiniai konkursai. Be to, vyko ei-lėraščių, nuotraukų konkursai. Geriausi lietuvių darbai, dalyvaudami TOK organizuojamuose konkursuose, laimėjo du piešinių ir keturis literatūros konkursų prizus. Iškovota dvylika TOK diplomų literatūros, dar du pelnyti sporto ir meno konkursuose. Tai puikus Lietuvos atstovų pasirodymas.

Sporto tematika kuria ir profesionalūs dai-lininkai. Dvi skulptūros – „Šaulys“ 1994-aisiais, minint TOK šimto metų sukaktį, padovanotas Olimpiniam muziejui Lozanoje, o 1996 m. „Krepšininkas“ šiuolaikinių olimpinių žaidynių šimtmečio proga papuošė muziejų senovės Olimpijoje. Abi skulptūras sukūrė šviesaus atminimo menininkas Stanislovas Kuzma, kurio darbai buvo puikiai įvertinti ir jau tapo Lietuvos sporto ir meno simboliu tarptautinė-je arenoje.

Vienas pačių reikšmingiausių pastarųjų metų meno kūrinių – skulptoriaus Vytauto Karčiausko „Ecolympic“, įvertintas 2012 m. TOK konkurso diplomu ir išspausdintas kataloge. Šis kūrinys įkūnija dvi pasaulines XXI amžiaus idėjas – olim-pines žaidynes ir gamtosaugą. Jis galėtų būti naudojamas visose būsimų olimpinių žaidynių sostinėse, tapti olimpinių parkų elementu. Beje, tame pačiame konkurse, tik kaip piešinių grupės dalyvių laureatei, TOK diplomas buvo skirtas ir Dovilei Grigaliūnaitei. Tai išties didelis Lietuvos sporto ir meno sąsajų laimėjimas.

Galima pasidžiaugti, kad pradedant 1992-ųjų žiemos olimpinėmis žaidynėmis Albervilyje leidžiami pašto ženklai bei vokai, simbolizuojantys vieną ar kitą sporto šaką. Nuo 1994 m. žiemos olimpinių žaidynių Li-lehameryje leidžiamos ir sidabrinės monetos. Sidnėjaus olimpinių žaidynių proga dienos šviesą išvydusi moneta „Disko metikas“ pripa-žinta geriausia pasaulyje. Visa tai yra mūsų sporto ir kultūros plačiąja prasme pergalės.

Visų svarbiausių šalies sporto renginių atidarymo ir uždarymo šventėse dalyvauja populiariausi Lietuvos atlikėjai, dainininkai, šokėjai. Vis dėlto pasitaiko ir šiokių tokių, sakyčiau, nesusipratimų. Pavyzdžiui, viename interviu Lietuvos radijui VU prof. Arvydas Šlio-geris teigė: „Ar narkotikai daro mus didesnius patriotus, nesvarbu, kaip jie vadinami –


ŽVILGSNISŽVILGSNIS

heroinu ar krepšiniu.“ Kultūros veikėja Rūta Vanagaitė mąsto panašiai. Priešpriešindama teatrą sportui ji retoriškai klausė: „Toliau nušo-kime, greičiau nubėkime ir taip toliau, bet kas iš to kultūrai?“

Neretai kultūros (ir kitų sričių) atstovai savo profesinius laimėjimus lygina su spor-tininkų, sakydami, kad sportas ir jo pergalės per daug ir net tendencingai aukštinamos. Sutinku, kad turime puikų teatrą, režisieriai Eimantas Nekrošius, Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas, Mindaugas Karbauskis žinomi ne tik Lietuvoje. Iš dokumentinio kino kūrėjų šalį geriausiai garsina Janina Lapinskaitė, Jonas Mekas, kino pasauliui puikiai žinomos režisierių Šarūno Barto, Gyčio Lukšo, Kristi-jono Vildžiūno, aktorių Ingeborgos Dapkū-naitės, Donato Banionio, Juozo Budraičio pavardės. Pagrįstai didžiuojamės kompozi-toriumi ir dailininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, operos solistais Violeta Urmana, Edgaru Montvidu, Vladimiru Prudnikovu, atlikėjais Mūza Rubackyte, Vilhelmu Če-pinskiu, Petru Geniušu, džiazo virtuozais Danieliumi Praspaliauskiu, Vytautu Labučiu, Petru Vyšniausku, skulptoriais Stanislovu Kuzma, Konstantinu Bogdanu, fotografais Aleksandru Macijausku, Romualdu Rakausku, Virgilijumi Šonta. Šie ir dar nemažai neišvar-dytų meno ir kultūros žmonių išties reikš-mingi Lietuvai ir žinomi. Tačiau, mano galva, žinomi tik plataus regiono arba priklausomai nuo specifi nio žanro žemyno mastu. O Lietu-vos sporto žvaigždės – olimpiniai, pasaulio čempionai žinomi kur kas plačiau. Arvydas Sabonis jau tapo Lietuvos sinonimu.

Vis dėlto, kaip minėjau, yra tokių, kurie ne-nori to pripažinti. Štai žinomas šalyje eseistas Rolandas Rastauskas apgailestaudamas rašo, kad į Londono „The Times“ paskelbtą dviejų šimtų žymiausių XX amžiaus pasaulio dailinin-kų sąrašą nepateko nė vienas Lietuvos atsto-vas. „Trys mūsų gigantai – Mikalojus Konstanti-nas Čiurlionis, Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas liko lauke už durų“, – apgailestauja. Nepaisant to, R.Rastauskas tęsia: „O norėčiau baigti aukšta gaida – aukštoji kultūra, o ne krepšinis garantuoja bent minimalų krašto populiaru-mą pasaulyje.“ Leiskite paklausti: kokia gaida jis baigtų, jeigu tos vadinamosios aukštosios kultūros mūsų šalies laimėjimai būtų tokie kaip olimpiečių? Pasakyčiau dar kitaip. Turint omeny, kad kultūros sąvoka apibrėžiama kaip žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materiali-nes bei dvasines vertybes, galima teigti, kad sportas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis, ir supriešinti jų neverta.

TOK rengia įvairius kūrybinius konkursus

EJOF čempionas B.Mickus ir jo treneris M.Krakys noriai bendravo su žurnalistais

PRADEDANT 1992-ŲJŲ ŽIEMOS OLIMPINĖMIS ŽAIDYNĖMIS ALBERVILYJE LEIDŽIAMI PAŠTO ŽENKLAI BEI VOKAI, SIMBOLIZUOJANTYS VIENĄ AR KITĄ SPORTO ŠAKĄ. NUO 1994 M. ŽIEMOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ LILEHAMERYJE LEIDŽIAMOS IR SIDABRINĖS MONETOS. SIDNĖJAUS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGA DIENOS ŠVIESĄ IŠVYDUSI MONETA „DISKO METIKAS“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA PASAULYJE. VISA TAI YRA MŪSŲ SPORTO IR KULTŪROS PLAČIĄJA PRASME PERGALĖS.

Vienas pačių reikšmingiausių

pastarųjų metų meno kūrinių – skulptoriaus

V.Karčiausko „Ecolympic“


LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Nr. 9 (49), 2013 m.

VIRŠELYJE2013 m. Europos vyrų krepšinio

čempionato fi nalas. Lietuva – Prancūzija 66:80

„Scanpix“ nuotrauka

REDAKTORIUSBronius Čekanauskas

AUTORIAIMarytė Marcinkevičiūtė

Artūras PoviliūnasIngvaras Butautas

Rita Bertulytė

FOTOGRAFASAlfredas Pliadis

STILISTĖ KOREKTORĖInga Jarmalaitė-Necelienė

DIZAINERISArtūras Gimžauskas

MAKETUOTOJASVytautas Gimžauskas

ADRESASOlimpiečių g. 15, LT-09200

Vilnius

RAŠ[email protected]

INTERNETO SVETAINĖwww.ltok.lt

SPAUSDINA„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS4300 egz.

ISSN 1648-6331

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais,

privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

ATKURTAM LIETUVOS TAUTINIAM OLIMPINIAM KOMITETUI ŠIEMET SUKANKA 25-ERI. ŠIAI SUKAKČIAI PAMINĖTI „OLIMPINĖ PANORAMA“ SAVO SKAITYTOJAMS RENGIA KONKURSĄ. PENKIUOSE ŽURNALO NUMERIUOSE BUS PATEIKTA PO PENKIS KLAUSIMUS IŠ OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ IR OLIMPINIO JUDĖJIMO ISTORIJOS BEI DABARTIES. IŠ VISO DALYVIAMS TEKS ATSAKYTI Į 25 KLAUSIMUS. TEISINGAS ATSAKYMAS – VIENAS TAŠKAS.

LTOK PRIZUS GAUS Į VIENO NUMERIO PENKIS KLAUSIMUS TIKSLIAUSIAI ATSAKĘS SKAITYTOJAS. KONKURSUI PASIBAIGUS APDOVANOSIME TRIS OLIMPINIUS ORAKULUS, O NUGALĖTOJĄ DAR PAKVIESIME Į JUBILIEJINES IŠKILMES. JEIGU TEISINGAI ATSAKYS KELI SKAITYTOJAI, NUGALĖTOJUS LEMS BURTAI.

ATSAKYMUS SIŲSTI IKI LAPKRIČIO 1 DIENOS ADRESU:Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius, „Olimpinės panoramos“ konkursui. Arba elektroniniu paštu: [email protected] su nuoroda „Konkursui“.

PENKTOJO ETAPO KLAUSIMAI1. Kuris sportininkas iškovojo daugiausiai aukso medalių 1896 m. Atėnuose vykusiose pirmose šių laikų olimpinėse žaidynėse?2. Kuriam Lietuvos lengvaatlečiui priklauso olimpinis rekordas?3. Kurios šalies sportininkai yra iškovoję daugiausiai žiemos olimpinių žaidynių medalių?4. Kuris (-i) nepriklausomos Lietuvos slidininkas (-ė) užėmė aukščiausią vietą olimpinėse žaidynėse?5. Kuriose olimpinėse žaidynėse plaukikai pirmą kartą varžėsi baseine?

KETVIRTOJO ETAPO KLAUSIMŲ TEISINGI ATSAKYMAI1. Kas tapo pirmuoju šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionu?

JAV lengvaatletis Jamesas Brendanas Connolly, 1896 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse laimėjęs trišuolio varžybas.

2. Kuris Lietuvos sportininkas yra laimėjęs ne tik olimpinių žaidynių, bet ir jaunimo olimpinių žaidynių medalių?Boksininkas Evaldas Petrauskas 2010 m. pirmose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Singapūre iškovojo auksą, o 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse – bronzą.

3. Kodėl Lietuvoje per Olimpinės dienos šventes rengiamas 1988 m bėgimas vadinamas olimpinės mylios bėgimu?Todėl, kad taip simboliškai paminimi LTOK atkūrimo metai – 1988-ieji.

4. Ką turi bendra motorlaivių lenktynės ir olimpinės žaidynės?1908 m. motorlaivių lenktynės buvo įtrauktos į Londono olimpinių žaidynių programą, bet vėliau tapo neolimpine sporto šaka.

5. Kurios šalies atstovai iš visų šiuolaikinių vasaros olimpinių žaidynių yra parsivežę bent po vieną aukso medalį?Didžiosios Britanijos sportininkai.

SVEIKINAME!

Po keturių turų Vytautas Ruzginas turi 18, Virgilijus Lukošius 17, Justinas Laurinavičius 11, Algis Žvirblis – 10 taškų. Po 7 taškus surinko keturi skaitytojai, po 6 – dvylika konkurso dalyvių.

KONKURSAS

Į VISUS KETVIRTOJO ETAPO KLAUSIMUS TEISINGAI ATSAKĖ KETURI SKAITYTOJAI. BURTAI LĖMĖ, KAD LTOK PRIZĄ LAIMĖJO JUSTINAS LAURINAVIČIUS.

Documents

Olimpinė panorama 2013 09