Upload
haxuyen
View
246
Download
2
Embed Size (px)
Citation preview
pavle kasraZepavle kasraZe
osteoqondropaTiebi osteoqondropaTiebi
bavSvTa da mozardi bavSvTa da mozardi
asakis sportsmenebSi asakis sportsmenebSi
Tbilisi
2012
2
uak (UDC) 616 71-002 k-336
monografia exeba bavSvTa da mozard sports-
menTa Soris osteoqondropaTiebis diagnostikis
da kompleqsuri aRdgeniTi mkurnalobis (medikamen-
turi, fizikuri da sxv.) problemas, rac saqarTvelo-
Si pirveladaa Seswavlili, wignSi amomwuravadaa
ganxiluli aRniSnuli paTologiis Taobaze arse-
buli literaturuli monacemebi, rac did daxmare-
bas gauwevs yvela im profilis eqims, visac uxde-
ba am daavadebiT avadmyofebTan muSaoba. SromaSi
warmodgenilia avtoris mier mowodebuli osteo-
qondropaTiebis diagnostikisa da reabilitaciis
axali meTodebi, romelTa meSveobiT SesaZlebe-
lia bavSvTa da mozard sportsmenebis droulad
gankurneba da sportSi dabruneba, rac dRemde aseve
problemad iTvleba.
redaqtori: profesori romanoz svaniSviliromanoz svaniSvili
Остеохондропатии у спортсменов детского и юношеского возраста
Osteochondropathy in childrens and adolescent athletes
© gamomcemloba
,,georgika”
ISBN 978-9941-0-3842-6
Tbilisi - 2012
3
SinaarsiSinaarsi
Sesavali ............................................................................................. 4
osteoqondropaTiebi .............................................................. 8
osteoqondropaTiebis medikamenturi
mkurnaloba .................................................................................... 29
osteoqondropaTiebis aRdgeniTi mkurnaloba
fizikuri meTodebiT ........................................................... 60
osteoqondropaTiebis aRdgeniTi mkurnaloba
kinezoTerapiis meTodebiT ............................................ 78
osteoqondropaTiebis mkurnalobis dros
sakvebSi biologiurad aqtiuri danamatebis
gamoyeneba ........................................................................................ 89
sakuTari gamokvlevebi ....................................................... 95
daskvna-rekomendaciebi .......................................................169
gamoyenebuli literatura .......................................... 173
4
SesavaliSesavali
problemis aqtualoba: osteoqondropaTiebi,
romlebic bavSvTa da mozardTa asakis sports-
menebSi gvxvdeba, sakmaod xSiri paTologiaa,
romlebic iwveven gardamaval asakSi am sports-
menebis sakmaod xangrZlivi droiT sportisagan
CamoSorebas (zogierTi avtoris monacemebiT 2
wlamdec).
Tanamedrove moTxovnebis gaTvaliswinebiT
sportul moRvaweobaSi xangrZlivi pauza
TiTqmis SeuZlebelia, radgan SemTxvevaTa umrav-
lesobaSi es profesiuli karieris dasrulebis
tolfasia.
literaturul monacemebSi Zalze mwir-
ia informacia bavSvTa da mozardTa asakis
sportsmenebSi osteoqondropaTiebis Sesaxeb.
es paTologia naklebad aris Seswavlili am
asakis sportsmenebSi da ar aris Camoyalibe-
buli erTiani koncefcia aRdgeniTi mkurnalo-
bis meTodebis Sesaxeb, xolo rac arsebobs ar
Seesabameba Tanamedrove moTxovnebs.
aRsaniSnavia, rom sportsmenTa da miT um-
etes, mozard sportsmenTa mkurnalobis sakiTxi
5
gansakuTrebul midgomas saWiroebs. mkurnalo-
ba unda iyos maqsimalurad efeqturi, unda
moicavdes drois rac SeiZleba mokle periods
da rac mTavaria, SeZlebisdagvarad unda iqnes
acilebuli qimiuri samkurnalwamlo saSuale-
bebis arasasurveli gverdiTi efeqtebi.
bavSvTa da mozardTa asakis pirebSi,
romlebic sportSi arian Cambulebi, osteo-
qondropaTiebidan yvelaze xSirad gvxvdeboda
didi wvivis Zvlis borcvis osteoqondropaTia,
e.w. osgus-Slateris daavadeba; quslis Zvlis
borcvis osteoqondropaTia e.w. hagland-Sincis,
hagland-severis daavadeba; terfis naviseburi
Zvlis osteoqondropaTia e.w. keleris daavadeba
I, fexis II-III TiTis falangis proqsimaluri os-
teoqondropaTia e.w. keleris daavadeba II.
amasTan erTad unda aRiniSnos am daavadeb-
is diagnostikis Tanamedrove kvlevis meTodebis,
simwire, rac gamowveuli unda iyos klinikuri
diagnostikis sakmaod didi sarwmunoebiT, gan-
sakuTrebiT osgud-Slateris daavadebis, Tumca
daavadebis sxvadasxva simZimis diferenciaciis
obieqturi kriteriumebi TiTqmis ar arsebobs.
aseve, SeiZleba aRiniSnos, rom bavSvTa
6
asakis sportsmenebSi, romlebsac awuxebT esa
Tu is osteoqondropaTia, mkurnalobis ambula-
toriuli kursis damTavrebis Semdeg pirdapir
ebmebian sportuli wvrTvnis procesSi, rac sak-
maod xSirad recidivebiT mTavrdeba da umetes
SemTxvevaSi kidev ufro gamwvavebuli formiT
yalibdeba. erTi sityviT ar iyo SemuSavebuli
fizikuri reabilitaciis specialuri kursi
diferencirebuli midgomiT. aseve Zalze mwiria
fizikuri reabilitaciis Sesaxeb monacemebi, rac
Cveni azriT Zalze aqtualuria.
literaturaSi ver movipoveT raime infor-
macia osteoqondropaTiebis dros specialuri
fizikuri datvirTvis testis arsebobis Sesaxeb
an konkretulad am daavadebisaTvis damaxasiaTe-
beli tkivilis Skalis arsebobis Sesaxeb, Tumca
calkeuli saxsrebis Sesaxeb sakmaod mravalf-
erovani informaciaa Skalebisa da specialuri
testebis Taobaze.
zemoT aRniSnulidan gamomdinare, aqtualuri
xdeba am procesebis ufro Rrmad Seswavlis miz-
niT osteoqondropaTiebis diagnostikaSi Tana-
medrove meTodebis ufro farTod CarTva, rac
Tavis mxriv saSualebas mogvcems SemuSavebuli
7
iqnas osteoqondropaTiebis aRdgeniTi kompleq-
suri mkurnalobis (avadmyofTa reabilitaciis)
axali sqema, romelic aamaRlebs mkurnalobis
efeqturobas da Seamcierebs reabilitaciis
vadebs. amasTan sakmaod aqtualuria martivi da
xelmisawvdomi specialuri testis SemuSaveba,
romlis gamoyenebac SesaZlebeli iqneba, ara-
marto Rrma samedicino gamokvlevebis dros,
aramed saeqimo-pedagogiuri dakvirvebis Catare-
bis procesSi, rac xSirad eqimisa da mwvrTnelis
erToblivi muSaobiT xorcieldeba.
sakmaod aqtualuria osteoqondropaTiebis
risk-faqtorebis gaTvaliswinebiT damatebiTi
orTopediuli RonisZiebebis Catareba da dRis
reJimTan erTad kvebis swori organizaciis
Camoyalibeba. aseve aqtualuria vitaminizaciisa
da sakvebis biologiurad aqtiuri danamatebis
(bad) sworad da usafrTxod SerCeva.
Cvens mier warmoebuli gamokvlevebis
mecnieruli siaxle imaSi mdgomareobs, rom
pirveladaa Seswavlili bavSvTa da mozardTa
asakis sportsmenebSi osteoqondropaTiebis
mkurnalobisas antihomotoqsikuri preparatebis
gamoyeneba da efeqturobis Sefaseba obieqturi
8
meTodebiT.
am SemTxvevaSi pirveladaa warmodgenili
osteoqondropaTiebis dros specialuri klini-
kuri Skala da specialuri fizikuri testi,
rogorc diagnostikis, ise mkurnalobis obieq-
turad klinikuri Sefasebis saqmeSi.
aseve pirveladaa Seswavlili osteoqondri-
opaTiebis kompleqsuri mkurnalobisa da fizi-
kuri reabilitaciis efeqtiurobis Sefasebis
kriteriumebi osteoqondropaTiebis dros.
aRniSnuli naSromis praqtikuli Rireb-
uleba mdgomareobs imaSi, rom praqtikulad
SemuSavebuli iqna kompleqsuri mkurnalobis
axali, originaluri meTodi antihomotoqsikuri
preparatebis CarTviT (lazeroTerapia, ultra-
fonoforezi, dietoTerapia, vitaminoTerapia,
kinezoTerapia), romelic ukve farTodaa gamoi-
yenebuli klinikur muSaobaSi. SemuSavebuli
iqna osteoqondropaTiebis dros tkivilis
mixedviT, klinikuri Skala klinikuri tkivi-
lis da Skalis mixedviT, specialuri testi,
romelic SeiZleba gamoyenebuli iqnes saeqimo-
pedagogiuri muSaobis dros.
9
osteoqondropaTiebiosteoqondropaTiebi
osteoqondropaTiebi da maTi etio-paTo-
genezi. osteoqondropaTia miekuTvneba daavade-
baTa jgufs, romelic gvxvdeba bavSvTa da
mozardTa asakSi da xasiaTdeba apofizebis
Rrublisebri nivTierebisa da grZeli lulo-
vani Zvlebis mokle epifizebis Taviseburi
cvlilebebiT. es cvlilebebi viTardeba hipo
- an avaskularul safuZvelze. Oosteoqon-
dropaTiebis etiologia bolomde garkveuli
ar aris, magram eWvgareSea, rom ganmeorebiTi
mikrotravmebi an erTjeradi travma, romelic
sisxlismimoqcevis da nervuli trofikis mo-
Slas iwvevs mniSvnelovan rols asrulebs
osteoqondropaTiebis ganviTarebaSi.
osteoqondropaTia ewodeba epifizebis
Rrublisebri nivTierebis da gaZvalebis
wertilebSi mimdinare nekrozul degener-
aciul procesebs. daavadeba gadis xuT sta-
dias: nekrozi, kompresiuli an impresiuli
motexiloba, fragmentacia, aRdgena, narCeni
movlenebi.
osteoqondropaTiebis gamomwvevi mizezi
10
mravalgvaria: araadeqvaturi meqanikuri dat-
virTva, Zlieri erTmomentiani travma, mik-
rotravma, sisxlZarRvovani da neiro – trofi-
kuli darRveva, nivTierebaTa cvlis darRveva.
daavadebis ganviTarebaze gavlenas axdens
agreTve sisxlZarRvebis meqanikuri dazianeba,
Trombozi, embolia sisxlis mimoqcevis Sem-
dgomi moSliTE(53. 149. 178.)B
paTologiuri procesis lokalizaciis
mixedviT ganasxvaveben 20 - ze meti saxis
osteoqondropaTiebs (293):
sasaxre zedapiris nawilobrivi osteoqon-
dropaTia (kionigis osteoxondriti).
freibergis daavadeba – fexis meore TiTis
proqsimaluri falangis osteoqondropaTia.
paneris daavadeba – iuveniluri madeformire-
beli osteoqondrozi, mxris Zvlis da sxivis
Zvlis Tavis deformacia. gvxvdeba adreul sas-
kolo asakSi. klinikurad: zewoliT tkivili,
moZraobis SezRudva idayvis saxsarSi.
hegemanis sindromi – idayvis saxsris midamos
aseptiuri nekrozi (mxris Zvlis Tavis, sxivis
Zvlis Tavis, mxris WaRi).
ditrixis daavadeba _ nebis Zvlebis dista-
11
luri Tavebis osteoxondropaTia.
osgud-Slateris daavadeba _ didi wvivis
apofizis osteoqondropaTia.
fridrixis sindromi – iSviaTi lokalizaci-
is epifizis aseptiuri nekrozi (laviwis Zvlis
sternaluri bolo).
Soermanis daavadeba (kalves daavadeba) –
welis malebis iuveniluri madeformirebeli
osteoqondrozi, - aseptiuri nekrozis forma.
pertes-kalve-legis daavadeba – barZayis
Zvlis Tavis iuveniluri madeformirebeli os-
teoqondropaTia.
peirsonis daavadeba – travmis Semdgomi bo-
qvenis simfizis nekrozuli ostiti.
budinger-ludlof-levenis sindromi –
kviristavis qondromalacia (zeda nawili).
larsen-iohansonis daavadeba – aseptiuri
nekrozis forma, kviristavis osificirebis dar-
Rveva (qveda nawili).
olbeqis daavadeba – Zvlis aseptiuri nekro-
zis forma, lokalizacia – barZayis medialuri
roki.
keleris daavadeba – terfis naviseburi Zv-
lis osteoqondropaTia.
12
keleris-freibergis daavadeba – fexis meore
TiTis proqsimaluri falangis osteoqondro-
paTia.
baCmanis (Buchman) daavadeba – TeZos Zvlis
wvetis osteoqondropaTia.
s. reinbergi (1964) ZvalSi paTologiuri
procesis lokalizaciasTan dakavSirebiT, ar-
Cevs osteoqondropaTiebis ramodenime saxes. es
aris apofizis osteoqondropaTia da sasaxsre
zedapiris nawilobrivi osteoqondropaTia.
literaturuli monacemebiT, bavSvTa da mo-
zardTa asakis pirebSi, romlebic sportSi ar-
ian Cabmulebi, osteoqondropaTiebidan yvelaze
xSirad gvxvdeboda didi wvivis Zvlis borcvis
osteoqondropaTia, e.w. osgus-Slateris daavade-
ba; quslis Zvlis borcvis osteoqondropaTia
e.w. hagland-Sincis, hagland-severis daavadeba;
terfis naviseburi Zvlis osteoqondropaTia
e.w. keleris daavadeba - I, fexis II-III TiTis
falangis proqsimaluri osteoqondropaTia e.w.
keleris daavadeba – II (268. 166).
gardamaval asakSi, sportSi moRvaweobis
pirvel wlebSi, mozardebSi xdeba kunTovani
masis momateba, sportuli dinamiuri stereoti-
13
pis Camoyalibeba, xSirad - kunTebis gadaZabva.
amave dros, pubertatul periodSi mimdinareobs
mozardTa organizmis aqtiuri zrda. udaoa, rom
es pirvel rigSi sayrden-mamoZravebeli, kerZod
ki Zvlovani sistemis xarjze xdeba. sxeulis
sigrZis mateba upiratesad xdeba qvemo kidu-
rebis xarjze, vidre xerxemlis svetis zrdis
xarjze.
aqedan gamomdinare, adgili aqvs kidurebis
kunTebisa da myesebis zrdaSi CamorCenas da
kompensatorulad maT gaWimvas, ris Sedegadac
didi wvivis borcvze kviristavis sakuTari
iogis mimagrebis adgili mudmiv datvirTvas
ganicdis. mozard organizmSi mimdinare es pro-
cesebi qmnian osteoqondropaTiis ganviTarebis
safuZvels (17. 26. 27. 29. 56).
fizikuri varjiSi, sportiT dakaveba, ze-
gavlenas axdens lulovan Zvlebze, maTi zrdis
zonis daxurvamde (osifikaciamde). rogorc
cnobilia mxris Zvalze zrdis zona ixureba
13-14 wlis asakSi, idayvis saxsarSi – 15-17 wlis
asakSi, muxlis saxsarSi – 20 wlisTvis, didi
wvivis apofizi osifikacias ganicdis 13-14 wlis
asakSi, barZayis Zvali – 18 wlisTvis. zemo kidu-
14
rebis zogierT Zvalze 25 wlis asakSi SeimCneva
epifizaruli xazebi (112. 140. 141).
lulovani Zvlis centralur-Rerovan nawils
warmoadgens diafizi, xolo misi calkeuli
bolo – epifizs. osifikacia, ris Sedegadac
xrtili gardaiqmneba Zvlis struqturad, iwyeba
diafizidan. xrtili, romelic unda gardaiqm-
nas Zvlad, dafarulia fibrozuli membraniT
– periqondriiT. osifikacia iwyeba maSin, rode-
sac am membranaSi warmoiqmneba sisxlZarRvebi.
vaskulirebul periqondrias, ewodeba periosti
(Zvlissazrdela), xolo misi qondrocitebi
(xrtilovani ujredebi) gardaiqmnebian osteo-
blastebad (ujredebi, romlebic warmoqmnian
Zvals). osteoblastebi gamoyofen nivTierebas,
romlebic diafizis garSemo warmoqmnian Zvlo-
van rgols an sayelos. amavdroulad diafizis
centraluri nawilis xrtilovani ujredebi
ganicTian rTul gardaqmnebs, romlis Sedegia
Zvlis kalcifikacia. Zvlis warmoqmnis es ubani
osifikaciis ZiriTadi centria. xrtilovani qso-
vili ganicdis sigrZeSi zrdas da gamsxvilebas,
xolo Zvlis warmoqmnis da periostis ganvi-
Tarebis procesi, romelic iwyeba osifikaciis
ZiriTadi centridan, ,,miemarTeba’’ epifizisaken
(111, 142, 89, 11).
15
osifikacia da Zvlebis zrda sruldeba
maSin, rodesac xrtilovani ujredebi wyveten
ganviTarebas, xolo epifizaruli firfita icv-
leba ZvliT. amas mohyveba diafizis epifizTan
Sezrda, romlis Semdeg Zvlis sigrZeSi zrda
SeuZlebelia. biWebSi didi wvivis Zvlis dista-
luri epifizis osifikacia sruldeba 17 wlis
asakSi, xolo proqsimaluri epifizi – 20 wlis
asakSi. gogonebSi osifikacia sruldeba 2-3
wliT adre. sxvadasxva Zvlebis osifikaciis sa-
Sualo asaki meryevia; rogorc wesi osifikacia
iwyeba 10 wlidan da mTavrdeba 20 wlis asakSi.
saSualod, gogonebis Zvlovani struqturis
momwifeba sruldeba ramodenime wliT adre (11.
138. 142. 165).
grZeli lulovani Zvlebis Camoyalibebis
struqtura sakmaod rTuli procesia. Zvali
– cocxali qsovilia, romelic saWiroebs mkve-
bav nivTierebebs, amitom igi kargad maragdeba
sisxliT. kalciumis marilebis, ZiriTadad ka-
lciumis fosfatisa da karbonatis Calagebis
Sedegad Zvali warmoadgens mkvriv da Zlier
struqturas. amitom kalciumi aris Zvlis Ziri-
Tad sakveb-samSeneblo masala, gansakuTrebiT
16
ki zrdis procesSi. sisxlSi kalciumis maRa-
li Semcvelobis dros, misi nawili Sesanaxad
lagdeba ZvlebSi. xolo, rodesac kalciumis
done qveiTdeba, adgili aqvs Zvlebis rezorbcias
da kalciumi gamoiyofa sisxlSi. travmis da
Zvalze mniSvnelovani datvirTvis dros masSi
lagdeba kalciumis meti raodenoba. raciona-
lur kvebasTan Sexamebuli fizikuri datvirTva
aucilebeli pirobaa Zvlis normaluri zrdisT-
vis. Tumca fizikuri datvirTvebi ar moqmedeben
Zvlebis sigrZeze, magram zrdian maT siganes
da simkvrives, da matriqsSi didi raodenobiT
mikroelementebis CalagebiT zrdian Zvlebis
siZlieres (11. 137. 166. 270. 291. 295).
8-16 wlis asakSi didi wvivis apofizi
SedarebiT mgrZnobiarea travmebis mimarT da
ganmeorebiTi mikrotravmebs mivyavarT misi
struqturis cvlilebamde (150).
xangrZlivi gadaWarbebuli fizikuri da
emocionaluri datvirTvis SemTxvevaSi, zogjer
adgili aqvs gadaRlas da gadaZabvas. orive es
mdgomareoba SeiZleba gamoxatuli iyos sxva-
dasxva xarisxSi, da TiToeul maTgans gaaCnia
specifikuri maxasiaTeblebi. gadaZabva SeiZleba
17
moxdes sayrden-mamoZravebeli aparatis sxva-
dasxva adgilas. sayrden-mamoZravebeli aparatis
Zlieri, mravaljeradi, gadaZabva da erTi saxis
ganmeorebiTi datvirTvebi warmoadgenen zez-
Rurblovan gamaRizianebels, romlebic iwveven
adgilobrivi qsovilebis uSualo dazianebas.
refleqtorulad adgili aqvs funqciis dar-
Revas da adgilobrivi da zogad reaqciebis ga-
Zlierebas. es gamoixateba sisxlZarRvovani cv-
lilebebiTa da nivTierebaTa cvlis darRveviT.
SemdgomSi ki viTardeba qsovilebis trofikis
moSla da morfologiuri cvlilebebi (14. 13.
21. 29. 258).
erTgvarovani da zezRurblovani datvirT-
vebis Sedegad kunTebis myesebSi gadasvlisa da
Zvlovan qsovilze myesis mimagrebis adgili
ganicdis gadaZabvas. es xSirad axalgazrda
sportsmenebSi iwvevs tkivils da aiZulebs maT
Sewyviton varjiSi. ultrastruqturebis cvli-
lebebis xasiaTma, adgilobrivi sisxlis mimoqce-
visa da sxvadasxva formis paTologiuri pro-
cesebis Seswavlam, romlebic viTardeba myesis
irgvliv, myesovan qsovilSi, myesis Zvalze da
Zvlissazrdelaze mimagrebis adgilas Zvlovan
18
qsovilSi aCvena, rom ujredul da subujredul
doneze adgili aqvs bioqimiuri procesebis
cvlilebebs – dismetabolizms. myesis Zvalze
da Zvlissazrdelaze mimagrebis adgilas vi-
Tardeba mikrogaglejebi, mikrosisxlCaqcevebi,
mimdinareobs degeneraciuli cvlilebebi da
yalibdeba uxeSi nawiburovani qsovili, romel-
ic iwvevs tkivils da aqveiTebs sportsmenis
Sromisunarianobas (105. 106. 107. 259. 300).
Zvlovani sistemis ganviTarebis procesSi
fiziologiurad adgili aqvs kalciumis da
sxva mikroelementebis gaZlierebul moxmare-
bas (225). mozard sportsmenebSi gazrdili
fizikuri datvirTvebis fonze, Tu ar moxdeba
mikroelementebis danaxarjis adeqvaturi aR-
dgena, ganviTrdeba maTi zogadi cvlis moSla.
amas emateba adgilobrivi mikrocirkulaciisa
da mineraluri cvlis darRveva. yvelaferi es
iwvevs gaZvalebis procesis darRvevas, xrtilo-
van qsovilze mikrobzarebis gaCenas da mZime
SemTxvevebSi Zvlis aseptiuri nekrozis ganviT-
rebas — yalibdeba osteoqondropaTia (53. 81.
82. 169. 149. 225. 244).
literaturaSi ver movipoveT raime infor-
19
macia osteoqondropaTiebis dros specialuri
fizikuri datvirTvis testis arsebobis Sesaxeb
an konkretulad am daavadebisaTvis damaxasiaTe-
beli tkivilis Skalis arsebobis Sesaxeb, Tumca
calkeuli saxsrebis Sesaxeb sakmaod mravalf-
erovani informaciaa Skalebisa da specialuri
testebis mxriv: (15)
1. muxlis saxsris Sefasebis Skala (J.N. Insall
da Tanaavtorebi 1976 w.).
2. muxlis saxsris sazogadoebis Sefasebis
klinikuri sistema (J.N. Insall da Tanaavtorebi
1989 w)
3. bristolis Skala muxlis saxsrisaTvis
(J. Mackinnon Tanaavtorebi 1988 w.)
4. muxlis saxsris Skala balebis mixedviT
(D.B. Kettelkamp da Tanaavtorebi 1975 w.)
5. muxlis saxsris balebis Skala lisholmis
mixedviT (Y.Tegner, J. Lysholm 1985 w.)
6. muxlis saxsris osteoarTrozis da
travmis gamosavlis Skala (J. davson, E.M. Roos da
Tanaavtorebi 1998 w.)
didi wvivis Zvlis apofizisdidi wvivis Zvlis apofizis osteoqondro-
paTia (osgud-Slateris daavadeba). osgud-Sla-
teris daavadeba pirvelad aRwerilia Oosgudis
20
mier 1903 wels. xolo 1908 wels Slateris
mier. bulgareTSi es daavadeba aRwerili iqna
boiCevis mier 1934 wels. ZiriTadad avaddebian
vaJebi (SefardebiT 4/1), 10-15 wlis askSi. Oosgud-
Slateris daavadeba Zalian xSirad viTardeba
mozard sportsmenebSi, sportuli moRvaweobis
pirvel wlebSi. ø muxlis saxsris funqcia ar
irRveva. Ddaavadeba aris rogorc calmxrivi,
aseve ormxrivi. daavadebis mimdinareoba da
gamosavali keTilsaimedoa, zogierT SemTxvevaSi
adgili aqvs apofizis nawilis avulsiur motex-
ilobas. mkurnaloba ZiriTadad konservatiulia
da upirvel yovlisa gulisxmobs fizikuri dat-
virTvis srul Sewyvetas, zogierT SemTxvevaSi
or wlamdec ki (149). zogierTi literaturuli
monacemebiT, paTologiuri procesi mimdinare-
obs oTx stadiad: iSemiur nekrozuli, revasku-
larizaciuri, aRdgeniTi stadia da epifizis
gaZvalebis stadia (13. 14. 149).
klinikuri suraTidan wamyvani simptomia
tkivili didi wvivis borcvis midamoSi fizikuri
datvirTvisas da mis Semdeg, romelic Zlierdeba
Cajdomisas, kibeze asvlisa da Casvlis dros
(nebismieri moZraoba, romelic kvirisTavis saku-
21
Tari iogis daWimvas iwvevs, tkivils aZlierebs).
aRniSnuli midamo SeSupebulia da palpaciisas
mtkivneuli (44. 296).
aRsaniSnavia, rom arsebobs am daavadebis
mimdinareobis zogierTi asimptomuri forma,
romlis drosac ar arsebobs tipiuri Civilebi
da obieqturi cvlilebebi da romlebic zrdis
damTavrebis Semdeg mJRavndebian, rogorc patella
alta. xSirad gvxvdeba SedarebiT mZime Sedegebic.
organizmis zrdis dros, Zlieri fizikuri dat-
virTvebis zegavleniT (gansakuTrebiT barZayisa
da kanWis kunTebis), didi wvivis da barZayis
epifizaruli zonaze warmoiSoba araadekvaturi
zewola, rasac mivyavarT aramarto patella alta-s,
aramed genu recurvatum-mde, romlebic aReniSnebaT
sportuli karieris sawyis etapze: morbenlebs,
fexburTelebs (93. 178).
diagnozs adasturebs rentgenologiuri
gamokvleva. vlindeba didi wvivis borcvis
Crdilis gafarToeba, Zvlis fragmentacia, adgi-
lobrivad osteoporozis arseboba. zogirTi
avtorebi Tvlis, rom daavadebis klinikuri
diagnistika ufro sarwmunoa, vidre rentgenolo-
giuri. rentgenologiuri monacemebis Sefasebi-
22
sas aucilebelia didi wvivis Zvlis apofizis
osifikaciis variantebis gaTvaliswineba fiz-
iologiurad arsebuli uTanabroba). amitom
diagnozi ufro klinikur monacemebs eyrdnoba.
rentgenogramebze myesebis ZvalTan mimagrebis
adgilebze Cans Zvlissazrdelisa da myesebis
osifikacia, romelic ConCxovani muskulaturis
muSaobis mudmivi daZabulobiTaa gamowveuli
(22. 227. 281).
diferancialuri diagnozi tardeba motexi-
lobasTan, xrtilis simsivnesTan,n, infrapate-
larul bursitTan, osteomielitTan (12).
ultrasonografiuli gamokvlevisas
kviristavzeda sinovialur abgaSi fiqsirdeba
umniSvnelo raodenobiT gamonaJonis arseboba,
gamonaJoni fiqsirdeba agreTve sasaxsre Can-
Tis jibeSi. kviristavzeda sakuTari iogis
distaluri midamo deformirebulia, sisqeSi
momatebuli, mis sisqeSi fiqsirdeba didi wvivis
apofizis fragmentebis arseboba. apofizis Zv-
lovani zedapiri araTanabarkonturiania. fe-
radi kartirebiT vlindeba mcired gamoxatuli
vaskularizacia, nakadi arteriuli tipis. hia-
linuri xrtilis sisqe Semcirebulia, eqogenoba
23
momatebuli, wvril-marcvlovania (214. 187. 215).
literaturuli monacemebiT mkurnaloba
ZiriTadad konservatiulia, rac gulisxmobs
yovelgvari datvirTvis srul Sewyvetas, niko-
tinis da sxvadasxva samkurnalwamlo saSuale-
bebis (eufilinis, askorbinis mJavis, kalciumisa
da novokainis narevis) eleqtroforezs, sisx-
lis mimoqcevis gaumjobesebis mizniT fizioT-
erapiuli procedurebs, (u.m.s.-Terapia, diaTermia
mudmivi magnituri veliT), 8-10 procedura.
reparaciis stadiaSi aRniSnulis fonze unda
midiodes zogadgamajansaRebeli mkurnaloba
(polivitaminebi, kalciumis glukonati, vita-
minebiT da cilebiT mdidari kveba). tkivilis
gamwvavebis dros zogierTi avtori saWirod
Tvlis 2-3 kvirian TabaSiriT imobilizacias,
vazodilatatorebs. zogierTi Tvlis apofizis
gaZvalebis stimulacias Beck-is miTodiT. 1
weli fizikuri datvirTvebidan ganTavisufleba,
fizio da medikamentozuri Terapia, vitaminoT-
erapia – gansakuTrebiT E vitamini, kalciumisa da
fosforis Semcveli srulfasovani dieta, xolo
gamoxatuli tkivilebisas hidrokortizonis
ineqciebs. Zilis win efeqturia gamaTbobeli
24
kompresi ronidaziT. Zalian efeqturia kvarcis
eriTemuli dozis daniSvna 3-5 seansi. avtorTa
garkveuli nawili miuReblad miiCnevs kortiko-
steroidebis gamoyenebas da fizioTerapiuli
procedurebis aucileblobasac gamoricxavs.
ämkurnalobis xangrZlivobaa 2-Tvidan 24 Tvemde
(saSualod 12 Tve). efeqturoba ar aRemateba 44%,
Tumca sakmaod xSiria recidivebi. rac Seexeba
mkurnalobis qirurgiul meTods, aRsaniSnavia
didi wvivis borcvis kanalizaciis operacia,
kviristavis sakuTari iogis gaswvrivi gakveTa,
masinosTozirebeli operaciebi da agreTve didi
wvivis Zvlis fragmentebis mocileba, romleb-
mac SeiZleba saxsris rekurvaciis ganviTareba
gamoiwvios. qirurgiuli mkurnaloba gamoiyeneba
im SemTxvevaSi, roca adgili aqvs fragmentacias
(fragmentis mocilebas) (237. 238. 239. 240. 290.
299. 304. 319)
quslis Zvlis borcvisquslis Zvlis borcvis osteoqondropaTia
(hagland-seviris, hagland-Sincis daavadeba). qus-
lis Zvlis apofizis osteoqondropaTia aRwer-
ilia P. Haglund-is mier 1907 wels da H. Schinz-is
mier 1922 wels. bavSvebSi iSviaTia. daavadeba
iwyeba mwvave an TandaTanobiT mzardi tkiviliT
25
quslis Zvlis borcvis midamoSi, ZiriTadad
datvirTvis Semdeg. borcvis areSi viTardeba
SeSupeba anTebis niSnebis gareSe. palpaciisas
an terfis gaSlisas quslis am midamosi Tavs
iCens gamoxatuli tkivili. avadmyofi cdilobs
siarulisas terfis wina nawils daeyrdnos (255.
292. 312).
rentgenologiuri diagnostikis siZneleebi
dakavSirebulia imasTan, rom normaSi bavSvebSi
quslis Zvlis apofizs aqvs daaxloebiT oTxi
gaZvalebis birTvi, amaTgan Suamdebare, rogorc
wesi gamkvrivebulia. quslis Zvlis da apofizis
zedapirebi araTanabari (235).
quslis Zvlis apofizis osteoqondropaTi-
isaTvis yvelaze metad damaxasiaTebelia gamkvr-
ivebuli gaZvalebis birTvis Wreli struqtura.
saWiroebs diferenciacias aqilobursitisagan,
tendoperiosteopaTiisagan, quslis dezisagan
(330).
mkurnaloba konservatiulia. gamoxatuli
tkivilisas rekomendebulia TabaSiris longet-
iT fexis imobilizacia da datvirTvis gamor-
icxva (264).
medikamentozuri mkurnaloba gulisxmobs
26
novokainis eleqtroforezs, sisxlZarRvebis
dilatatorebs. gamoiyeneba agreTve diaTermia,
ultrabgeriTi Terapia, gamaTbobeli kompresebi.
tkivilebis likvidaciis Semdeg dasaSvebia ki-
durebis datvirTva, aucilebelia specialuri
fexsacmelis tareba farTo mdgradi qusliT
da supinatoriT (206. 210. 252. 323).
terfis naviseburi Zvlisterfis naviseburi Zvlis osteoqondropa-
Tia (keleris daavadeba I). daavadeba pirvelad
aRweriliaAA. Köhler-is mier 1908 wels. daavadeba
iSviaTia, avaddebian bavSvebi 8-12 wlis asakSi.
procesi SesaZlebelia ormxrivi iyos. mikrosko-
pulad damtkicebulia naviseburi Zvlis nekrozi
da mfarveli xrtilis struqturis SenarCuneba
(13. 269. 288).
daavadeba iwyeba tkiviliT terfis SigniTa
zedapirze, koWlobiT. palpaciiT vlindeba Se-
Supeba naviseburi Zvlis saproeqcio areSi. Ses-
aZlebelia Ramis tkivilebis arsebobac. bavSvi
cdilobs siarulis dros daeyrdnos terfis
gareTa zedapirs. daavadebis xangrZlivobaa 8-12
Tvidan 1-2 wlamde (169).
rentgenologiuri suraTi sawyis stadiebze
xasiaTdeba osteoporoziT, Semdeg naviseburi
27
Zvlis gaZvalebis birTvis zomebis SemcirebiT,
gamkvrivebiT, gabrtyelebiT da fragmentaciiT
(268).
diagnozis dadgenisTanave aucilebelia
datvirtvis sruli moxsna. terfs afiqsireben
TabaSiris longetiT, erTdroulad mimarTaven
fizioTerapiul procedurebs: sisxlZarRvebis
dilatatorebis eleqtroforezi, ultrabgeriTi
Terapia, diaTermia (179. 68. 234).
SeSupebisa da tkivilis alagebis Semdeg
dasaSvebia siaruli supinatoriani fexsacmliT.
procesis srul Cacxromamde datvirTva akrZa-
lulia (178).
metatarzaluri Zvlis Tavismetatarzaluri Zvlis Tavis osteoqondropa-
Tia (keleris daavadeba II). daavadeba aRwerilia
A. Köhler-is mier 1920 wels. ZiriTadad gvxvdeba
mdedrobiTi sqesis warmomadgenlebSi 10-20 wlis
asakSi. daavadebis safuZvels warmoadgens II,
ufro iSviaTadad ki III metatarzaluri Zvlis
Tavis aseptiuri nekrozi, Zalzed iSviaTad Ses-
aZlebelia procesi orive Zvals Seexos (13.14).
daavadeba iwyeba winaterfis II-III Zvlebis
tkiviliT, romelic Zlierdeba siarulisas da
palpaciisas. terfis gareTa zedapirze Cndeba
28
SeSupeba. avadmyofebi cdiloben siarulis dros
daeyrdnon qusls, raTa moixsnas datvirTva
terfis wina nawilze. tkivili moicavs drois
xangrZliv periods, Semdeg TandaTanobiT misi
intensivoba klebulobs. mogvianebiT periodSi
tkivilis GgaZlierebis mizezi SesaZlebelia
madeformirebeli osteoarTrozis warmoSoba
gaxdes (53. 178. 268. 269).
rentgenologiurad vlindeba metetarzaluri
Zvlis Tavis gamkvriveba da dadableba, Semdeg
igi Wrel rentgenologiur suraTs iZens, far-
Tovdeba sasaxsre naprali. sabolood Zvlis
Tavis sruli aRdgena ar xdeba (53).
mkurnaloba konservatiulia. mwvave tkivi-
lis da SeSupebis arsebobisas rekomendebulia
TabaSiris modelirebuli longetiT fexis
imobilizacia.
erTdroulad tardeba novokainisa da vazo-
dilatatorebis eleqtroforezi. gamoiyeneba
agreTve ultrabgera, diaTermia, ozokeritisa
da talaxis aplikaciebi, gamTbobi kompresebi
(234. 301).
mwvave periodis gavlis Semdeg rekomendebu-
lia orTopediuli fexsacmlis tareba, romelic
gantvirTavs terfis wina nawils (294).
29
osteoqondropaTiebis medikamenturi osteoqondropaTiebis medikamenturi
mkurnalobamkurnaloba
antihomotoqsikuri Terapiaantihomotoqsikuri Terapia
antihomotoqsikologia. homotoqsikologia
aris ori sityvis kompozicia da niSnavs swav-
lebas homotoqsinebis Sesaxeb. igi samedicino
azrovnebis erT-erTi uaxlesi mimarTulebaa da
daavadebis mkurnalobaSi Tanamedrove medicinis
miRwevebisa da homeopaTiuri midgomis sinTezs
warmoadgens.
organizmis cxovelmyofeloba damokidebu-
lia masSi qimiur SenaerTTa gardaqmnis mimdin-
are procesebze. amgvarad, qimiur nivTierebebs,
organizmis janmrTeli da daavadebuli mdgo-
mareobis gansazRvrisas gadamwyveti mniSvnelo-
ba aqvs.
toqsikur nivTierebebs, romlebic iwveven
adamianis organizmis damcvelobiTi sistemis
ukuqmedebas da daavadebis sxvadasxva fazebs,
ewodeba homotoqsinebi (99. 119. 133. 175).
organizmi (bertalanfis mixedviT) warmoad-
gens Txevad sistemas. nivTiereba, xvdeba ra or-
ganizmSi, axdens masze zemoqmedebas, TviTonac
30
gardaiqmneba da gamoidevneba gareT. rigi niv-
Tierebani gadaitaneba organizmis mier da ar
iwvevs am Txevadi sistemis wonasworobis dar-
Rvevas. zogierTi toqsikuri nivTiereba, xvdeba
ra organizmSi, monawileobs organizmis cx-
ovelmyofelobaSi da iwvevs sapasuxo reaqcias
damcvelobiTi sistemis mxridan, romelic h.h.
rekevegma gansazRvra rogorc daavadeba.
daavadeba aris organizmis biologiurad
mizanmimarTuli damcvelobiTi reaqciebi endo-
genuri da egzogenuri homotoqsinebis sawinaaRm-
degod, agreTve toqsikozebis mimarT organizmis
mxridan kompensirebis mcdeloba (85. 211).
Aarsebobs antihomotoqsikur samkurnalo
saSualebaTa 4 jgufi:
1. kombinirebuli preparatebi – Seicaven
ramdenime potencirebul erTeul nivTierebas.
(mag. Traumeel-S, Osteoheel-S)
2. sxvadasxva homeopaTiuri erTeuli saSu-
alebebis potenciaTa akordi. (atarebs damatebas
“injeel” da “forte”) – Tavis SemadgenlobaSi Seicavs
ZiriTadad dabal potencias, xolo SesaZlebel
pirvelad reaqciaTa Sesafaseblad, damatebiT
maRal da umaRles potenciebs.
31
3. homakordebi – iqmneba sxvadasxva erTeu-
li homeopaTiuri saSualebebis potenciebis
akordis kombinaciiT, romlebic gaerTianebulia
erTian preparatebad.
4. sxvadasxva homeopaTiur erTeul saSuale-
baTa erTeuli potenciebi. (mag. Placenta compositum)
(160).
Osteoheel-S.
SemadgenlobaSemadgenloba: tableti Seicavs: Hekla Lava D6,
Kalium jodatum D4, Asa foetida D4, Stilingua silvatica D4,
Aranea diadema D6, Natrium sulfuricum D4 – Sesabamisad
30 mg; Mercurus praecipitatus ruber D9, Calcium phosphori-
cum D6 – Sesabamisad 60 mg: aseve Lactose-Monohydrat
da Magnesiumstearat.
preparats gverdiTi efeqti ar gaaCnia
Osteoheel-S iniSneba periostitebis, egzosto-
zebis, quslis dezis, otoskleroziT gamowveuli
yurebis Suilis. Zvlebis da SemaerTebeli qso-
vilis sxvadasxva daavadebebisas,
mocemuli preparati naCvenebia ostite-
bisa da osteomielitebisas (antibiotikebiT
mkurnalobasTan erTad; am SemTxvevaSi to-
qsinebis gamoyofas xels uwyobs penicilini).
32
Osteoheel-S gamoyeneba Zvlis fistulebisas, kbi-
lis tkivilisa da parodontozisas (Traumeel-S-
Tan erTad), orsulobis dros kalciumis cvlis
moSlisas, osteomalaciisas (Hormeel-S, Psorinoheel
N, Galium Heel-Tan da sxvasTan erTad).
osteoqondrozisas Osteoheel-S zemoqmedebas
aZlierebs Semdegi preparatebi: Colocynthis Homa-
cord, China Homacord-S, Traumeel-S, xolo osteoskle-
rozisas Barijodeel da sxva.
Osteoheel-S gamoerCeva didi raodenoba Cven-
ebebiT da gamoyenebuli unda iqnes daavadebis
sxvadasxva fazebSi, gansakuTrebiT SemaerTebeli
qsovilis daavadebebisas, rodesac gamoxatulia
gansazRvruli diskraziuli komponentebi (si-
filisi, retoqsikaciuri impregnaciis Sedegebi,
SemaerTebeli qsovilis Sesusteba deponire-
bis fazebisas naklebi winaaRmdegobis mqone
adgilebSi – Locus minoris resistentia), mag., gacivebis
Sedegad gamowveuli Zvlissazrdelas infil-
traciisas, aseve, degeneraciuli cvlilebebi-
sadmi midrekilebisas.
Osteoheel-S SeiZleba gamoyenebuli iqnes feri-
Wamiebis da Traumeel-S-iT winaswar Catarebuli
TerapiiT arsebuli daCirqebisas. aseTi SemTx-
33
vevebisas es preparatebi iniSneba monacvleobiT
(7. 160. 175).
Placenta compositum
SemadgenlobaSemadgenloba: 2.2 ml-iani erTi ampula Sei-
cavs: Placenta suis D6, Embrio suis D8, Vena suis D8, Ar-
teria suis D10, Funiculus umbilicalis suis D10, Hypophysis
suis D10, Secale cornutum D4, Acidum sacrolacticum D4,
Tabacum D10, Strophantus D6, Aesculus D4, Melilotus of-
fi cinalis D6, Cuprum sulfuricum D6, Natriumpyruvat D8,
Baryum carbinicum D13, Plumbum jodatum D18, Vipera berus
D10, Solanum nigrum D6 – Sesabamisad 22 mkl. aseve
saineqcio xsnari natriumqloridi.
CvenebaCveneba: periferiuli sisxlis mimoqcevis
stimulireba arteriosklerozis, tambaqos wevis
da Saqriani diabetis Sedegad gamowveuli qveda
kidurebis gangrenis, gangrenozuli wylulebis,
elefantiazis, nawolebis, dismenoreis, vegeta-
tiuri distoniis, endarteriitis, endometritis,
encefalitis da insultis Semdgomi narCeni
movlenebis, SigniTa yuris daavadebebis Sed-
egad gamowveuli siyruis. gverdiTi efeqti ar
gaaCnia.
Placenta compositum iniSneba agreTve, nivTiere-
34
baTa cvlis gasaaqtiureblad kvanZovani er-
iTemis, emboliis, qronikulad civi kidurebis
dros. rogorc damatebiTi saSualeba – nevroze-
bis, Sakikis, nevralgiebis, mastodiniis, kunTovani
revmatizmis da kuSingis sindrimisas.
sxvadasxva organoebidan miRebuli
gamonawvlilis da biologiuri saSualebebis
SeTavseba Tavis tvinis da gulis sisxlis mimo-
qcevaze mastimulirebel zemoqmedebas axdens.
Placenta compizitum da Aesculus compositum-iT
Catarebuli Terapia naCvenebia ara marto perife-
riuli sisxlis mimoqcevis gasaumjobeseblad,
aramed arteriosklerozis, Sakikebis, masto-
diniis, kanis daavadebebis gamovlinebisas, radgan
Semadgeneli preparatebis aseTi SeTanxmebisas
SemaerTebeli qsovilidan gamoiyofa homo-
toqsinebi. organoebis toqsikuri dazianebisas
damatebiT iniSneba Hepar compositum (RviZli), Cor
compositum (guli), Solidago compositum S (Tirkmelebi),
Discus compositum (xerxemali), Coenzym compositum,
Ubichinon compositum (fermentuli sistemis stimu-
lireba).
preparati mwvave SemTxvevisas iniSneba
yoveldRe, Cveulebriv 1-3-jer kviraSi erTi am-
35
pula kunTSi, kanqveS, kanSi da aucileblobisas
venaSi (7. 99. 124. 160. 175).
Traumeel-S
SemadgenlobaSemadgenloba: preparati Traumeel-S-i warmoad-
gens homeopaTiur saSualebas, romlis Semadgen-
lobaSic Sedis 12 mcenareuli da 2 mineraluri
warmoSobis komponenti.
100 g malamo Seicavs: Arnica D3 – 1.5 g, Calendula
, Hamamelis - Sesabamisad 0.45 g; Echinacea angustifolia
, Echinacea purpurea , Chamomila – Sesabamisad
0.15 g; Symphytum D4, Bellis perennis – Sesabamisad
0.1 g; Hypericum D6, Mellifolium – Sesabamisad 0.09
g; Belladona D1, Aconitum D1 – Sesabamisad 0.05 g;
Merculius Hahnemanni D6 – 0.04 g, Hepar sulfuris D6 0.025
g. eTanoliT stabilizirebuli hidrofiluri
malamo (DAB). 12.5 vol % Ethanol.
CvenebaCveneba: daJeJilobebi, sxvadasxvagvari da-
zianebebi (sporti, satransporto SemTxveva),
daWimuloba, motexilobebi, kontuziebi, sisxl-
Caqcevebi, anTebiTi da degeneraciuli procesebi
sxvadasxva organoebsa da qsovilebSi (paro-
dontiti, parodontozi, RrZilebis daCirqeba),
gansakuTrebiT, sayrden-mamoZravebel aparatSi
36
(tendovaginiti, bursiti, mxris epikondiliti),
arTrozebi.
winaaRmdeg Cvenebaa - momatebuli mgrZno-
beloba mcenare arnikas mimarT.
preparati iniSneba sxvadasxva saxis travme-
bis, rbili qsovilebis revmatizmisas, malTaSua
diskebis da xerxemlis sxva degeneraciuli
daavadebebisas, romelsac Tan axlavs Sesabami-
si vertebrogenuri simptomatika; darCirqebiT
mimdinare anTebebisas, mag. saofle jirkvlebis
abscesi, furunkulebis, karbunkulebis, mastitis,
parodontozis, daCirqebul fistulebis, wvivis
wylulis, ekzemebis, neirodermitis dros.
mocemuli preparati naCvenebia aseve, sul-
fiduri fermentebis aqtivaciisaTvis, mag. alo-
paTiuri mkurnalobis uaryofiTi Sedegebis da
degeneraciuli daavadebebisas; miokardiumis
infarqtis Semdgomi Terapiisas (proTrombinis
regulacia) (7. 124. 160).
Traumeel-S-is zemoqmedebis meqanizmi masSi
Semavali mcenareuli da mineraluri komponen-
tebis Semdegi TvisebebiT ganisazRvreba:
1. vercxliswylis Semcveli komponentebis
moqmedeba anTebiTi da virusuli daavadebebi-
37
sas;
2. sisxlZarRvebis tonusis momateba (Aco-
nitum, Arnika), sisxlZarRvebis gamkvriveba (ka-
lciumi), venozuri Segubebis moxsna, Trombis
warmoqmnis ukuqmedeba (Hamamelis), sisxldenis
SeCereba (Millifolium);
3. ujredovani sunTqvis da Jangva-aRdgeniTi
procesebis gaumjobeseba kalciumis sulfidis
da kalciumis polisulfidis meSveobiT (Hepar
sulfuris);
4. didi damcvelobiTi meqanizmis stimuli-
reba;
5. Wrilobis Sexorcebis gaaqtiveba; Sokuri
mdgomareobis daZleva fitoTerapiis meSveobiT
(Arnica, Calendula, Echinacea, Symphytum), ,,normaluri
da srulfasovani’’ Cirqis warmoqmna;
6. tkivilgamayuCebeli efeqti (Aconitum, Arnica,
Chamomila, Hamamelis, Hypericum);
7. sisxldenis SeCereba (Aconitum, Arnica,
Hamamelis (venuri), Hypericum, Millefolim (arte-
riuli).
Traumeel S-is ZiriTadi moqmedeba: maregeneri-
rebeli – arTrozis, motexilobis, epikondilitis,
38
tendovaginitis.
1. antieqsudaciuri – rbili qsovilebis
revmatizmis, travmis, operaciis Semdgomi, tavis
tvinis Seryevis Semdgomi, arTrozebis, saxsar-
Sida da rbili qsovilebis hematomebis, ten-
dovaginitis, bursitis, otitisas;
anTebis sawinaaRmdego – bursitis, epikondil-
itis, stiloiditis, tendovaginitis, otitisas (70.
160. 199. 329).
preparati Traumeel-S germaniaSi cnobilia
1937-wlidan, Traumeel-S-is gamoyenebis SesaZle-
blobebi dakavSirebulia mis anTebisawinaagm-
dego, analgeziur, SeSupebis sawinaaRmdego,
antieqsudaciur moqmedebasTan. igi farTod
gamoiyebeba sayrden-mamoZravebeli sistemis sx-
vadasxva daavadebebis dros (168).
Traumeel-S-is malamos efeqtianobisa da
amtanobis gamosavlenad Catarebuli iqna mul-
ticentruli gamokvleva. AaRniSnuli kvleva
Catarda 1990 wels, romlis monacemebi gadacemu-
li iqna “Bidogische Heel Gmbh”. kvleva Catarebuli
iqna 378 eqimis mier 3422 pacientze. YkvlevaSi,
xSirad aRniSnuli preparati gamoyenebul iqna
koW-wvivis saxsris daWimulobis samkurnalod
39
(734 pacienti), agreTve arTrozebis (313 paci-
enti), hematomebis (287 pacienti), epikondilite-
bis (179 pacienti), kontuziebis samkurnalod.
30,1%- SemTxvevaSi dainiSna Tanmxlebi Terapia,
51,6%-Si Tanmxlebi aramedikamentozuri Terapia
(masaJi, eleqtroTerapia, krioTerapia da sxva).
pacientTa saSualo asaki, romlebic CarTuli
iyvnen aRniSnul kvlevaSi, Seadgenda 39,9 wels.
Mmamakacebisa da qalebis Sefardeba iyo 51,8%
- 47,7% Tan.
SemTxvevaTa daaxlovebiT naxevarSi (47,5%)
Traumeel-S-is malamo gamoiyeneboda 2-jer dReSi.
34,3% pacientebs dainiSnaT 3-jer dReSi, 14,9%
SemTxvevaSi malamo dainiSna dReSi 4-jer. 48%-Si
malamo gamoiyeneboda naxvevis dadebis gareSe.
rogorc wesi, naxvevis dadeba ZiriTadad bur-
sitebis dros xdeboda.
Traumeel-S-is malamoTi mkurnalobis xangr-
Zlivoba 63,6%-Si Seadgenda 1-kviridan 1-Tvemde.
1kviriani mkurnalobis kursi Catarda 22,4%-Si.
1-dan 3-Tviani mkurnalobis kursi Cautarda pa-
cientTa 9,8%-s, xolo 3-dan 6-Tvemde-1,6%.
Terapiis efeqturoba fasdeboda 5 baliani
sistemiT (SkaliT); ,,Zalian kargi” (sruli
40
gamojanmrTeleba), ,,kargi” (mdgomareobis mniS-
vnelovani da xangrZlivi gaumjobeseba), ,,da-
makmayofilebeli” (umniSvnelo gaumjobeseba),
,,warumatebeli” (Sedegi ar iqna miRweuli) da
,,cudi” (pacientis mdgomareoba gauaresda). 48,3%
SemTxvevavaSi Terapiis efeqturoba Sefasebuli
iqna rogorc ,,Zalian kargi”, 38,4%-Si rogorc
,,kargi”, xolo 11,3%-Si damakmayofilebeli. xolo
2%-Si yvela sxav ganxiluli SemaTxevvebidan
malamoTi mkurnaloba Sefasda rogorc uSedego.
mkurnalobis msvlelobaSi mxolod erTi paci-
entis mdgomareoba gauaresda.
yvelaze efeqturi Traumeel-S-is malamoTi
hematomebis Terapia aRmoCnda. 98,9% SemTxvevaSi
efeqti Sefasebuli iyo rogorc ,,Zalian kargi”
da ,,kargi”.
mkurnalobis Sedegebis Sejamebisas SeiZle-
ba aRiniSnos, rom monoTerapiis efeqturoba
ufro maRalia, vidre mkurnaloba damatebiTi
medikamentozuri da aramedikamentozuri saSu-
alebebiT. MmonoTerapiis SemTxvevaSi Sefaseba
,,kargi” da ,,Zalian kargi” Seadgens 92%-s maSin
roca damatebiTi aramedikamentozuri Terapiis
meTodebis dros-86,8%, xolo damatebiTi medika-
41
mentozuri Terapiisas-86,6%. Oorive meTodis
erTdroulad daniSvnisas ki 76,9%. Ees Sede-
gebi imiT aixsneba, rom damatebiTi Terapias
mimarTavdnen SedarebiT ufro mZime klinikuri
suraTis dros. Sesabamisad Terapiuli efeqtis
miReba iyo ufro rTuli. meore mxriv dadebiTi
Sedegebis didi raodenoba, miRebuli Traumeel-
S-is malamos moniTerapiiT, warmoadgens misi
efeqturobis damadasturebels. Traumeel-S-is
malamoTi monoTerapia Cautarda 1290 pacients.
Traumeel-S-is malamos reaqcia Sefasebuli iqna,
rogorc ,,Zalian kargi”. mxolod 13 SemTxvevaSi
(3422-dan) aRiniSna alergiuli reaqcia-kanis
adgilobrivi gaRiazianeba, romelic swrafad
gadioda. 3 pacients alergiuli reaqciis Zli-
erad gamovlenis gamo, malamoTi mkurnaloba
Seuwyda (168).
valdkirSi (germania) Catarda kvleva, ten-
dinozebis dros kunTebis mimagrebis adgilze
Traumeel-S-is ineqciebis efeqturobis dasadgenad.
aRniSnulis garda kvlevis mizans warmoadgenda
garkveva aZlierebs Tu ara siTburi procedure-
bi Traumeel-S-is mkurnalobis efeqts. KkvlevaSi,
romelSic monawileoba miiRo 178 avadmyofma
42
211 tendinozuri paTologiiT, pacientTa pirvel
jgufs utardebodaT Rrma siTburi procedura
aparat Hydrosan-iT, meore jgufs - Rrma siTburi
procedura Traumeel-S-iT ineqciasTan parale-
lurad, mesame jgufs - infiltracia Traumeel-
S-iT. Ppreparatis ineqciebi keTdeboda 2-jer
kviraSi 4-6 kviris ganmavlobaSi, daavadebis
mimdinareobis xangrZlivobis gaTvaliswinebiT.
miRebuli SedegebiT, tendinozebis Traumeel-S-iT
monoTerapiam ufro gamoxatuli Terapiuli
efeqti aCvena, vidre siTburi procedurebiT an
am ori proceduriT erTdroulma mkurnalo-
bam. tkivilis sindromi mTlianad moixsna 40%-
Si, 40%-Si aRiniSna mdgomareobis gamoxatuli
gaumjobeseba. 10%-Si avadmyofTa mdgomareoba
ar Secvlila, 10%-Si pacientebs aReniSnaT mdgo-
mareobis gauareseba da dasWirdaT damatebiTi
procedurebis Catareba. Traumeel-S-isa da Rrma
siTburi procedurebis sinergiuli damokide-
bulebis ar arseboba savaraudod aixsna imiT,
rom siTburi procedura aCqarebs preparatis
gamoyvanas dazianebis aredan (33).
niuorkis universitetis samedicino cen-
tris Terapiul ganyofilebaSi Catarda kvleva
43
Traumeel-S-is tabletizirebuli formis klini-
kuri usafrTxoebis Sesafaseblad. Traumeel-S-
is klinikuri usafrTxoebis Sefaseba moxda
preparatis gamocdis dasawyissa da dasasruls
sisxlis klinikuri da bioqimiuri analizis sa-
fuZvelze. sacdel pirTa proTrombinuri drois
da nawilobrivi Tromboblasturi drois tes-
tirebis Sedegebis maCveneblebs Soris, prepara-
tis sacdel miRebamde da miRebis Semdeg, arse-
biTi sxvaoba ar dafiqsirda. kvlevaSi monawile
pirebi, 28 dRis ganmavlobaSi GRebulobdnen
TiTo abi Traumeel-S-s 3-jer dReSi. Yyvela
arasasiamovno SegrZneba, romlebsac pacientebi
aRniSnavdnen atarebda msubuq xasiaTs, iyo droe-
biTi da gadioda damatebiTi Terapiuli Carevis
gareSe. Aam dros pacientebze preparatis miReba
ar wydeboda. Yyvela gverdiTi efeqti kvlevis
Sedegad Sefasda rogorc umniSvnelo.
2001 wels, odesis saxelmwifo samedicino
universitetSi, Catarda kvleva preparat Traumeel-
S-is Terapiuli efeqtis rolis Sesaswavlad, rev-
matoiduli arTritiT daavadebul pacientebis
kompleqsur mkurnalobaSi. gamokvleuli iqna
31-qali da 14-mamakaci revmatoiduli arTritis
44
diagnoziT, romelTa asaki meryeobda 17-dan 45-
wlamde. pacientebi daiyvnen ZiriTad da sakon-
trolo jgufebad, ZiriTadi jgufis avadmyofebi
mkurnalobis tradiciuli meTodis damatebiT,
romelic moicavda metotriqsats doziT 7,5mg/
kviraSi, prednizoloni 7,5-10mg/kviraSi. nimesu-
lidi 300mg/kviraSi, ukeTdebodaT Traumeel-S-is
saxsarSida ineqcia kviraSi erTxel da Traumeel-
S-is ineqciebi kunTebSi kviraSi 2-jer. Ppacien-
tebs sakontrolo jgufidan CautardaT mxolod
tradiciuli mkurnaloba. Kkvlevis Sedegebma
aCvena rom ZiriTad jgufSi mdgomareobis
gaumjobeseba pacientTa umravlesobaSi daiwyo
mkurnalobis pirvelive kviris bolos, maSin
roca sakontrolo jgufSi analogiuri cvli-
lebebi aRiniSna 1-kviriT gvian. gamokvleul
pacientebs aReniSnaT T-limfocitebis, T-help-
erebis, T-supresorebis momateba, O-ujredebis,
B-limfocitebis, Sratismieri IgM, IgG-is raode-
nobis Semcireba, rac Tavismxriv metyvelebs gaaq-
tiurebuli B-jgufis imunitetis daqveiTebaze.
Aaseve gamovlinda sinovialuri siTxis kliniko-
labiratoriuli maCveneblebis gaumjobeseba.
(gamWvirvalobis, PH-is, siblantisa da mucinuri
45
koltis simkvrivis momateba, citozis, imunuri
kompleqsebis Semcireba). aRniSnuli dadebiTi
cvlilebebi ZiriTadi jgufis wevrebs aReniS-
nebodaT erTi kviriT adre ufro gamoxatuli
maCveneblebiT. ZiriTad jgufSi Traumeel-S-is
gamoyenebam SesaZlebeli gaxada Semcirebuliyo
steroidebis SemanarCunebeli doza. 52% pacien-
tebSi stacionaluri mkurnalobis kursis bo-
los aRar arsebobda aucilebloba steroidebis
ganmeorebiTi saxsarSida ineqciebisa. Kkvlevam
aCvena Traumeel-S-is kargi amtanoba pacientebis
mier da misi maRali efeqturoba revmatoiduli
arTritis mkurnalobaSi (177).
kievis diplomis Semdgomi daxelovnebis
samedicino akademiaSi, Catarda kvleva, rom-
lis mizans warmoadgenda laboratoriuli
meTodebis safuZvelze Traumeel-S-is Terapiuli
efeqtis Seswavla iuveniluri revmatoiduli
arTritiT daavadebul bavSvebSi. Ddakvirvebis
qveS imyofeboda 7-dan-14 wlamde asakis iuveni-
luri revmatoiduli arTritiT daavadebuli 30
bavSvi, romlebic dayofili iyvnen 2-jgufad.
sakontrolo jgufSi mkurnaloba mimdinare-
obda tradiciuli sqemiT, romelic moicavs
46
anTebissawinaaRmdego arasteroidul saSuale-
bebs, qolinergiul preparatebs, adgilobriv
mkurnalobasa da fizioTerapias. ZiriTadi jgu-
fis pacientebis mkurnalobaSi (15 bavSvi), zemoT
CamoTvlil preparatebs emateboda Traumeel-S-is
ineqciebi kunTebSi yovel me-2 me-3 dRes. (7-10
ineqcia). mkurnalobis xangrZlivoba Seadgenda
4 kviras. gamokvlevis Sedegebi analizdeboda
daavadebis mwvave periodisa da mkurnalobis
1-3 Tvis Semdeg. dadginda rom mwvave periodSi
Catarebul mkurnalobis SedegebSi arsebiTi
sxvaoba ZiriTadi da sakontrolo jgufebis
pacientebSi ar arsebobs. jgufebs Soris mkve-
Tri gansxvaveba, romelic adasturebs Traumeel-
S-is maRal-efeqturobas, gamovlinda mkurnalo-
bis kursis dasasruls. Traumeel-S-is miRebis
damTavrebis Semdeg pacientebis 100%-Si aRiniSna
Asisxlis mdgradi sanacia nuSisebr jirkvlebsa
da cxvir-xaxis areSi, maSin roca aRniSnuli
Sedegi sakontrolo jgufSi 60%-Si dafiqsirda.
Ggarda aRniSnulisa, ZiriTadi jgufis bavSvebis
80%-s, Terapiuli kursis me-3 Tvis bolosTvis
tkivilebi dazianebul saxsrebSi saerTod
gauqraT. sakontrolo jgufSi ki-47%-s. Aase,
47
rom Traumeel-S-i aumjobesebs iuveniluri revma-
toiduli arTritis mkurnalobis efeqturobas,
gansakuTrebiT reabilitaciis stadiaze (19).
ruseTis rentgenoradiologiis samec-
niero centrSi Catarebulma kvlevam cxadyo,
rom preparati Traumeel-S warmatebiT SeiZleba
gamoyenebul iqnas poliosteoalgiisa da spon-
diloalgiis mkurnalobaSi. mkurnaloba Cautar-
daT Cernobilis avariis Sedegebis likvidaciaSi
monawile poliosteopaTiiTa da spondiloal-
giiT daavadebul pirebs. kvlevaSi monawileoba
78 avadmyofma miiRo. 58 pacients preparati
ukeTdebodaT paravertebralurad refleqsuri
zonebis Sesabamisad, dozirebiT 2,2 ml kviraSi
2-jer (sul 10 ineqcia). 20 pacients Traumeel-S-i
ukeTdebodaT kunTebSi - kursze 10 ineqcia.
analogiuri dozirebiT. dadebiTi efeqti, tkivi-
lis Semcirebis saxiT gamovlinda orive jgufis
pacientebSi. Traumeel-S-ma moaxdina gamoxatuli
Terapiuli efeqti poliosteopatiebsa da spon-
diloalgiebis dros, Tumca igi gansakuTrebiT
gamovlinda Sesabamis refleqtorul segment-
ebSi simetriuli paravertebraluri ineqciebis
dros.
48
Traumeel-S-i gavlenas axdens fagocitebisa
da limfocitebis aqtivobaze, rac damtkicda
gamokvlevebis ASedegad Catarebuli janmrTeli
adamianis periferiul sisxlzeBbonis anatomii-
sa da fiziologiis universitetSi. Traumeel-S-is
moqmedebis Seswavla moxda hemo-luminescenci-
uri analiziTa da MTT-testebis gamoyenebis
magaliTze. Ffagocitoz testis Sedegebma aCvena
preparatis imunostimulatoruli efeqti, igi
axdens fagocitozis stimulacias. Traumeel-S-
is erT-erT Semadgenel komponentze. Echinacea
angustifolia Catarebulma analogiurma testebma
(rogorc in vitro aseve in vivo pirobebSi), aCvena misi
fagocitozis mastimulirebeli moqmedeba (62).
germaniis klinikebSi Catarda kvlevebi,
romlis mizans warmoadgens dadgena imisa, rom
Traumeel-S-iT mkurnalobis efeqturoba ar Camou-
vardeba arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego
saSualebebiT mkurnalobas. amisaTvis dak-
virveba warmoebda 38 klinikaSi 184 pacientze
6 Tvis ganmavlobaSi. aqedan 106 mkurnalobda
Traumeel-S-iT xolo 78 arasteroiduli anTebis
sawinaaRmdego saSualebebiT. TiTo centrSi
3 pacients eniSneboda Traumeel-S, xolo 3-s -
49
arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego saSu-
alebebiT. orive jgufSi mkurnaloba xdeboda
ineqciebis saSualebiT. arasteroiduli anTe-
bis sawinaaRmdego saSualebebiT mkurnaloba
xdeboda intramuskularuli SeyvaniT, xolo
Traumeel-S-isa ki lokaluri SeyvaniT. Traumeels-
S-is gamoyeneba xdeboda 2.2 ml ampulebiT.
Traumeel-S-sa da arasteroiduli anTebis
sawinaaRmdego saSualebebs Soris ar iyo mniS-
vnelovani sxvaoba mkurnalobis dawyebisas
(pirvel stadiaSi). pirvel kviras orive meTodma
gaumjobesebis erTnairi done aCvena yvela param-
etrSi. Semdgomac, orive jgufSi aRiniSneboda
simptomebis aSkara gaumjobeseba yvela param-
etrebSi. meore kviras Traumeel-S-ma aCvena ukeTesi
Sedegebi Semdeg komponentebSi: tkivili umoZ-
raobisas, kidurebis mobilurobis gaumjobeseba
da torsis mobilurobis gaumjobeseba. testma,
romlis mizani iyo daedgina, rom Traumeel-S ar
Camouvardeba, arasteroiduli anTebissawinaaRm-
dego saSualebebs, daamtkica rom Traumeel-S
araTu ar Camouvardeba, aramed upiratesobac
aqvs arasteroidul anTebissawinaaRmdego saSu-
alebebTan, xolo iseT parametrebSi rogoricaa,
50
tkivili umoZraobisas, kidurebis mobilurobis
gaumjobeseba da torsis mobilurobis gaum-
jobeseba, SesamCnevad jobnis arasteroidul
anTebis sawinaaRmdego saSualebebs. Tumca aqve
unda aRiniSnos rom Traumeel-S-is upiratesobis
gamovlena ar iyo dakvirvebis mizani.
orive meTodis farTo gamoyenebis praq-
tikamac daadastura Traumeel-S-is upiratesoba
arasteroidul tkivilgamayuCeblebTan Sedare-
biT. Traumeel-S-is pacientTa 71.0%-ma mkurnaloba
Seafasa rogorc kargi, an Zalian kargi. xolo
arasteroidul anTebis sawinaaRmdego saSu-
alebebis SemTxvevaSi igive Sefaseba gaakeTa
pacientTa 44.2%-ma. (p=0.013 jgufebs Soris Se-
darebisaTvis). mkurnalobis Semdeg fizikuri
SesaZleblobaTa (daSvebadoba) testma ar
mogvca mniSvnelovani cvlilebebi: Traumeel-S-is
pacientTa 91.9%-ma Seafasa rogorc maRali, an
Zalian maRali, xolo igive Sefaseba misca aras-
teroiduli anTebis sawinaaRmdego saSualebebis
pacientTa 80.6%-ma (p = 0.11).
rac Seexeba mkurnalobis amtanobas Traumeel-
S-is 87.7%-ma procesis es kriteriumi Seafasa
rogorc maRali an Zalian maRali, maSin rode-
51
sac arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego
saSualebebis - pacientTa mxolod 44.9%-ma gaa-
keTa igive Sefaseba. dakvirvebis ganmavlobaSi
dafiqsirebuli iqna mxolod 3 uaryofiTi
Sedegi da samive arasteroiduli tkivilgam-
ayuCeblebis jgufSi. aqedan orma pacientma uari
Tqva mkurnalobis procesTan dakavSirebuli
uaryofiTi dermaluri reaqciebis gamo. saerTo
jamSi, or kviriani mkurnalobis kursi Sewyvita
Traumeel-S-is pacientTa 7-%-ma xolo araster-
oiduli anTebis sawinaaRmdego saSualebebis
pacientTa 19.5-%-ma.
dakvirvebam daamtkica, rom Traumeel-S-i aris
arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego saSuale-
bebis srulfasovani alternativa epikondili-
tis moklevadiani mkurnalobis dros. Sefaseba
xdeboda 5 kriteriumiT. miuxedavad imisa rom
testis mizani iyo, daedgina Traumeel-S-is, rogorc
arasteroiduli tkivilgamayuCeblebis al-
ternativis statusi, man aCvena, rom Traumeel-S-i
utoldeba da zog maCveneblebSi jobnis aras-
teroiduli tkivilgamayuCeblebs.
Traumeel-S-is ZiriTad upiratesobas igive
arasteroiduli tkivilgamayuCeblebTan an ko-
52
rtikosteroidebTan warmoadgens misi, rogorc
homeopaTiuri saSualebis kargi amtanianoba.
Traumeel-S-i farTod gamoiyeneba evropasa da
a.S.S.-Si da amtanianobis done yvelgan Zalian
maRalia. kortikosteroidis gamoyeneba ki ukav-
Sirdeba postineqciur tkivils da kuWTan an
Tormetgoja nawlavTan dakavSirebul arasa-
survel gamovlinebebs. konkretuli dakvirve-
bis mimdinareobisas orive saSualebam aCvena
maRali amtanianobis xarisxi pacientebs Soris
da ar dafiqsirebula arc erTi arasasurveli
gastrointestiuri gamovlineba.
arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego saSu-
alebebiTa Ada kortikosteroidebiT mkurnalo-
bis grZelvadiani efeqti kiTxvis niSnis qveS
dgas da bevri damkvirvebeli aRniSnavs rom
es saSualebebi aqrobs tkivils magram mniS-
vnelovnad ar uwyobs xels gamojanmrTelebis
process. Traumeel-S-is gamoyenebis grZelvadi-
ani efeqti ar yofila seriozuli gamokvlevis
sagani. aRniSnuli dakvirveba Zalian mokleva-
diani iyo imisTvis, rom daskvnebi gamogvetana
Traumeel-S-is, rogorc grZelvadiani samkurnalo
saSualebis efeqturobaze.
53
saboloo jamSi SegviZlia vTqvaT, rom
Traumeel-S-is gamoyeneba aris xelsayreli al-
ternativa da Sedegemac daadastura, rom igi
utoldeba da rig komponentebSi jobnis aras-
teroidul anTebis sawinaaRmdego saSualebebs
(186).
damxmare imunuri reaqcia. Terapiis Taname-
drove strategiis ganviTareba mWidrod aris
dakavSirebuli imunuri sistemis funqciebTan,
romelic Sualedur rgols warmoadgens indi-
vidumis organizmis eqspoziciasa (garemo) da
dispozicias (STamomavloba) Soris.
Sualeduri rgolis - imunuri sistemis – amo-
canaa qsovilis sinTezsa da restruqturizacias
Soris wonasworobis (homeostazi) SenarCuneba.
Aam procesebis realizaciisTvis aucilebeli
informacia ujredSi aRwevs gansazRvruli
mediatoruli ujreduli nivTierebebis (niv-
Tiereba – informaciis gadamtani), citokinebis
daxmarebiT. Aam SemTxvevaSi ZiriTad citokins
GTF- (matransformirebeli zrdis faqtori)
warmoadgens, romelic ujredul cvlaSi gad-
arTvis maregiulirebel rols asrulebs. (7.
54
99).
Hhomeostazis paTologiuri cvlilebebi
yovelTvis mimdinareobs imunuri sistemis
araspecifikur (mag. makrofagi) da specifikur
(T da B limfocitebi) darRvevebTan erTad; ami-
tom sul ufro met mniSvnelobas iZens imunur
sistemaze mimarTuli zemoqmedebis saSualebiT
daavadebis daTrgunva. arasasurveli gverdiTi
efeqtebis moWarbebis gamo, izrdeba imunuri
Terapiis klasikuri koncefciis kritikuli gad-
afasebis aucilebloba, magaliTad, rogoricaa
proanTebiTi limfocitebis ganadgureba, imunuri
sistemis da citokinebis sinTezis daTrgunva an
limfocitebis aqtiurobis inhibireba anTebis
sawinaaRmdego qimioTerapiis meSveobiT. imunoT-
erapiis strategiis Tanamedrove tendenciebi
klasikurisagan gansxvavdeba imiT, rom:
isini mimarTulia araspecifikuri imu-
nitetis umniSvnelovanesi mediatorebis ( TGF-
da IL-1) donis daqveiTebisaken.
maregulirebel limfocitebze uSualo
zemoqmedebis meSveobiT xdeba GTF- faqtoris
gamoTavisufleba anTebiTi procesis inhibire-
bisaTvis (119. 133. 175).
55
tendenciebis orive aspeqti “antihomotoqsi-
kuri medicinis damxmare imunologiuri reaqci-
is” dros gamoiyeneba. reaqcia Semdegnairad
mimdinareobs: antihomotoqsikuri preparatis
formisa da miRebis wesis miuxedavad dabal da
saSualo potenciaSi arsebuli mcenareuli da
cxoveluri warmoSobis proteinebi aRiqmeba mak-
rofagebis (aseve, makrofagis monaTesave wvrili
nawlavis lorwovani garsis M-ujredebiT –pox-
ieri ujredebi) mier.SemdegSi isini lizosomebSi
moineleba da mcire fragmenti(jaWvSi 3-dan
15-mde aminomJava: “motivi”) ujredis zedapirze
ganlagdeba da iq histoTavsebad kompleqsebs
ukavSirdeba.
agentiT aramarkirebuli “mopatrule” T-lim-
focitebi aRiqvamen motivs (uerTeben Tavis re-
ceptorebs) an motivebs, brundeba uaxloes lim-
fur kvanZSi (“houmingi”) da mravldeba motivis
raodenobis Sesabamisad, riTac maregulirebeli
limfocitebis sxvadasxva klonebs aZlevs saw-
yiss (Th3 limfocitebi). mniSvnelovania is rom
sinTezi xdeba mxolod D1-D14 potenciebisas.
potenciebis ufro maRali koncentracia Th-3
ujredebis sinTezs ewinaaRmdegeba, xolo maRali
56
potenciebisas, piriqiT, “motivis” warmoqmna ar
xdeba. “motivirebuli” Th-3klonebi organizmSi
sisxlisa da limfis mimoqcevis saSualebiT
vrceldeba. (211. 85).
anTebiTi procesis SemTxvevaSi xdeba
maTi qemotaqsisuri mizidva (qemokinebi, komple-
mentis faqtorebi da mravali sxva) Sesabamis
keraSi. saboloo jamSi isini awydebian proan-
TebiTi da anTebiTi procesis xelisSemwyob
T4 limfocitebs da maT subpopulaciebs Th-1
da Th2 ujredebis saxiT (anu T-helperebs) da
dezintoksikaciurad moqmedeben maTze. is ki,
Tavis mxriv, inmflamatoruli limfocitebis
umZlavres inhibitors warmoadgens. amgvarad
SeiZleba SevaCeroT anTebiTi procesi da win
aRvudgeT mis qronizacias. maSasadame, anTebis
mainhibirebel da mastimulirebel citokinebs
Soris wonasworobis aRdgenis Sedegad xdeba
anTebiTi procesis dasruleba(175).
antihomotoqsikuri Terapiis moqmedebis
meqanizmi: sasicocxlo funqciaTa SesanarCu-
neblad yovel organos esaWiroeba energia,
romelic nivTierebaTa cvlis Sedegad mudmivad
57
unda miewodebodes. amitom energetikuli cvlis
darRveva yovelTvis azianebs endogenuri gziT
regulirebad energomomaragebasac.
organizmi energetikulad Ria sistemas war-
moadgens, romelic saWiroebs Sesaferisi energi-
is (sakvebis saxiT) mowodebas da araSesaferisis
gareT gamodevnas. organizmis yvela reaqcia
erTgvarovan garemoSi dabal temperaturaze
mimdinareobs, amitom saWiroa maTi daCqareba e.i.
katalizi (7).
efeqturi katalizis pirobad ujredebSi da
maT Soris arsebuli Sesaferisi substratebi
gvevlineba. ujredgare sivrce gars ekvris
ujredebs, amitom isini reagireben ise, rogorc
iqnebian informirebuli ujredgare sivrcis
dinamikuri struqtura Dda misi regulireba
(,,ZiriTadi regulacia”) ujredgare da ujred-
Sida katalizis efeqturobiT ganisazRvreba.
Ees ZiriTadi substanciis struqturazea
damokidebuli (ujredgare matrica). igi yvela
ujredisa da ujredul SenaerTSi warmoad-
gens matriculi komponentebisgan molekulur
sacers; es komponentebia Saqris proteinebi
(maRalpolimeruli kompleqsebi proteglikan-
58
klikozaminoglikanebi), stuqturuli proteinebi
(kolagenebi, elastini) da badisebri (SemboWavi)
glikoproteinebi (magaliTad, fibroneqtini,
vitroneqtini, Trombospondini). Pproteglikan-
glikozaminoglikanebis uaryofiTi muxti gana-
pirobebs wylis SekavSirebisa da ionuri cvlis
unars, rac matricaSi izoioniis, izoosmiis da
izotoniis garants warmoadgens.
matrica brmad daboloebuli vegetatiuri
nervuli boWkoebis meSveobiT ,,CarTulia” cns-
Tan, xolo kapilaruli qseliT uerTdeba Sida
sekreciis jirkvlebis (hi pofizi, farisebri
jirkvali, Tirkmelzeda jirkvlebi da sxva).
tvinis ReroSi orive sistema erTmaneTTan aris
dakavSirebuli da uerTdeba tvinis umaRles
centrs. amgvaradaa agebuli ZiriTadi regu-
laciis sistema (piSingeris sivrce), risi meSveo-
biTac matricis yvela cvlileba SeiZleba da-
regulirdes fsiqo-endokrinul-imunologiur
doneze. AmasTan xdeba bioriTmebis SeTanxmeba.
amgvarad, matricaSi zemdgomi maregulire-
beli ubnebis zemoqmedebiT regulireba mud-
mivad warmoebs. AmatricaSi maregulirebel
centrs fibroblasti warmoadgens (cns-Si mas
59
gliuri ujredi Seesabameba). yvela Semaval
informaciaze (hormonebi, neironivTierebebi, me-
tabolitebi, katabolitebi, PH-is cvlileba da
sxva) igi dauyovnebliv reagirebs situaciis
Sesabamisi matriculi komponentebis sinTeziT.
masTan, igi ar akeTebs arCevans ,,kargsa” da
,,cud” informacias Soris. amis gamo, mdgradma
arafiziologiurma lokalurma procesma (mag.:
,,kera”) SeiZleba gamoiwvios matricis garSemo
dazianebis gavrceleba, da bolos, cns-s da en-
dokrinuli sistemis ukukavSirebis meSveobiT
sistemuri gavrceleba (160. 119. 7).
mniSvnelovania, rom proteglikani-gliko-
zaminoglikanebis mfiltarav da SemakavSirebel
TvisebaTa safuZvelze yovelTvis arsebobs
SlakebiT matricis dabinZurebis saSiSroeba,
rasac erTvis Tavisufali radikalebiT, prote-
olizur sistemaTa aqtivaciiTa da proanTebiT
situaciaSi gadasvliT mimdinare latenturi
qsovilovani acidozi. Bbolos da bolos Ses-
aZlebelia adgili hqondes yvela humorul da
ujredul elementTa dazianebas – SegrZnebebis
Tavdapirveli umniSvnelo darRvevidan qroni-
kul daavadebasa da avTvisebian warmonaqmnTa
Camoyalibebis procesamde (7).
60
osteoqondropaTiebis aRdgeniTi osteoqondropaTiebis aRdgeniTi
mkurnaloba fizikuri meTodebiTmkurnaloba fizikuri meTodebiT
ultrafonoforeziultrafonoforezi
ultrabgera mkvrivi garemos maRali six-
Siris (16000 hercze meti) meqanikuri rxevebia,
romelTa sixSire aRemateba adamianis smenis
organos sixSiris aRqmis farglebs. ultrabg-
eris moqmedeba adamianis organizmze rTulia
da mravalferovani. am moqmedebis meqanizmSi
ZiriTadi mniSvneloba aqvs meqanikur, siTbur da
fizikur-qimiur faqtorebs. meqanikur faqtorSi
igulisxmeba ultrabgeris akustikuri wneviT
moqmedeba, romelic qsovilebisa da ujredebis
Taviseburi mikromasaJiT gamoixateba. am dros
ujreduli membranis ganvladoba matulobs,
vlindeba akustikuri mikronakadi protoplazma-
Si, rac iwvevs ujreduli elementebis da mTli-
anad ujredis funqciis stimulacias (23).
Uultrabgeris siTburi faqtori dakavSire-
bulia ultrabgeris talRebis STanTqmasa da
misi energiis siTbur energiad gardaqmnasaTan,
romelsac garkveuli mniSvneloba aqvs ultra-
bgeris Terapiul moqmedebaSi. es gamoixateba
61
qsovilebSi bioqimiuri procesebis daCqarebiT,
kvebisa da trofikis gaumjobesebiT, difuzuri
procesebis cvlilebebiT. AaRsaniSnavia rom
siTbos meti raodenobaa nervul da Zvlovan
qsovilebSi..
Ffizikur-qimiuri faqtori gulisxmobs
ultrabgeris moqmedebas biofizikur da bioqi-
miur procesebze. aqtiurdeba Jangva-aRdgeniTi
procesebi, warmoiqmneba biologiurad aqtiuri
nivTierebani, icvleba PH, matulobs koloiduri
nivTerebebis dispersiuloba da sxva.
samive aRniSnuli faqtoris gavleniT vlin-
deba ultrabgeris is mravalmxrivi moqmedeba
organizmze, rac gamoixateba tkivilgamayuCebeli,
anTebis sawinaaRmdego, spazmolizuri, madesen-
sibilizebeli, sisxlZarRvTa gamafarToebeli
efeqtiT. Uultrabgeris procedura iwvevs
sisxlisa da limfis mimoqcevis gaZlierebas,
Cqardeba qsovilTa regeneraciis procesi, iz-
rdeba fagocitozi, umjobesdeba simpaTikur
_ adrenaluri sistemis glukokortikoiduri
funqcia (110. 790).
EerT-erTi yvelaze mniSvnelovani Tviseba,
romliTac gamoirCeva ultrabgera aris anTe-
62
bis keraSi daSlis produqtebis gawovis daC-
qareba. makrofagebis lizosomuri fermentebis
gaaqtiurebis xarjze anTebiTi kera swrafad
iwmindeba ujreduli detritisgan anTebis eqsu-
daciur stadiaSi. anTebis proliferaciul da
reparaciul stadiaSi imatebs ujredebis enzi-
muri aqtivoba, Zlierdeba maTi metabolizmi.
Uultarafonoforezis dros adamianis or-
ganizmze moqmedebs rogorc ultrabgera, ise
samkurnalo nivTiereba, romelic qsovilebSi
ultrabgeris saSualebiT SehyavT. Uultrabger-
iTi rxevebi amaRleben preparatis moqmedebasa
da SeRwevadobas rbil qsovilebSi. Kkanidan
samkurnalo nivTiereba Seiwoveba organizmSi,
vinaidan ultrabgeris moqmedebiT kanis gan-
vladoba matulobs. 1. ultrafonoforezisT-
vis iyeneben Semdeg samkurnalo nivTierebebs:
hidrokortizons, indometacins, voltarens, an-
algins, zeels da sxva. bolo periodSi mraval
qveyanaSi farTod gamoiyeneba ultrafonofor-
ezi Traumeel-S-is malamoTi. 2. Uultrabgerisa
da samkurnalo nivTierebaTaA kompleqsi ufro
efeqturia, vidre am faqtorebis cal-calke
gamoyeneba. ultrafonoforezs warmatebiT
63
gamoiyeneben Zval-saxsarTa da nevrologiuri
daavadebebis samkurnalod mravali wlis ganma-
vlobaSi, iseTebisa rogoricaa osteoqondrozis
fesvobrivi sindromi qvemwvave da qronikuli
mimdinareobisas, madeformirebeli osteoar-
Trozi, bextereevis daavadeba, radikularuli
sindromi, nevriti, nevralgia, revmatoiduli ar-
Triti, bursiti, mioziti, spondilozi, periferi-
uli travmuli dazianeba da sxva (23. 110. 79).
eqsperimentulma gamokvlevebma daamtkices
rom ultrafonoforezis samkurnalo efeq-
turobas ZiriTadad ultrabgera gansazRvravs.
Kkonkretuli samkurnalo saSualebis Seyvana,
mxolod amaRlebs ultrabgeris efeqturobas
da ar cvlis mis moqmedebis arss. zogi monace-
mebiT, ultrabgeram, piriqiT, SeiZleba Secvalos
wamlis moqmedeba, radgan ultrabgeras gaaCnia
maRali biologiuri aqtivoba, xolo samkurnalo
preparati Seiyvaneba mcire raodenobiT. Aam
sakiTxis gaTvaliswinebiT, aqtualuri rCeba
sakiTxi preparatis mizanmimarTulad daniSv-
nasTan dakavSirebiT ultrafonoforezis gziT
(179).
safuZvliani kvlevebis Semdeg miiCnies up-
64
erspeqtivod ultrafonoforezi Tiaminis. vi-
tamin C-s, eufilinis, xolo rac Seexeba sxva
samkurnalo saSualebebs (lidaza, ronidaza),
aseTi gamokvlevebi dRemde ar Catarebula.
ultrafonoforezis dros, samkurnalo
preparati organizmSi kanis gavliT aRwevs,
rogorc difuziis xarjze, romelic mniS-
vnelovnad Zlierdeba ultrabgeris zemoq-
medebiT, aseve sakuTari forezis Sedegad. mniS-
vnelovan rols asrulebs aseve, proceduris
dros preparatze meqanikuri Sezelva. wamlis
SeRwevis gza da siRrme ultrafonoforezis
dros bolomde ar aris Seswavlili. preparati
ultrafonoforezis dros arc ise Rrmad aRw-
evs, ar scildeba epidermiss. sisxlSi preparati
aRmoCndeba ultrafonoforezidan 1-2 sT-is
Semdeg. v.s. ulaSika-s monacemebiT, wamlis ul-
trafonoforezis dros kanSi aRmosaCenad gac-
ilebiT naklebi dro sWirdeba, vidre eleqtro-
forezis dros. preparatis sisxlSi moxvedris
vada gamosxivebis pirobebiTac ganisazRveba.
mcire intensivobisa da xanmokle zemoqmedebisas,
isini ufro didxans yovndebian depoSi, vidre
intensiuri da xangrZlivi zemoqmedebisas. Seyva-
65
nili preparatis raodenoba fonoforezis dros
mraval faqtorzea damokidebuli: gamosxivebis
parametrebze, gamxsnelze, preparatis fizio-
qimiur Tvisebebze da kanis mdgomareobaze. yve-
laze mniSvnelovnad ultrafonoforezis efeq-
turobaze moqmedebs gamosxivebis intensivoba,
sixSire da xangrZlivoba.
rogorc kvlevebma aCvenes, ultrabgeris
intensivobis momatebisas, nivTierebis Seyvana
Zlierdeba, magram isic gansazRvrul donemde
– 0,6-0,8 vt/sm2-mde, radgan misi Semdegi momateba
dabla wevs ultrafonoforezis efeqturobas
da preparatis gamZleobas ultrabgeriTi, rxeve-
bisadmi. aseve izrdeba preparatis SeRwevadoba
proceduris xangrZlivobis gazrdiT. amasTanave
paralelurad xdeba preparatis Semadgeneli
ingredientebis daSla, rac ar iZleva saSuale-
bas proceduris Zalian xangrZlivad Catarebisa
(179).
ultrafonoforezis dros, kanSi preparatis
mciredi raodenobis Sesvlis gamo (malamos
1-3%), aqtualuri rCeba ara marto optimaluri
malamoebis damzadebis sakiTxi, aramed kanis
gamtareblobis momatebis gzebis Zieba (23. 110).
66
lazeroTerapialazeroTerapia
sityva ,,lazeri” – LAZER abreviaturaa
inglisuri frazisa Light Amplifi cation by stimulated
Emission of Radiation da misi qarTuli Targmani
ase Jrers: ,,sinaTlis gaZliereba iZulebiTi
gamosxivebis gziT”. danadgars, romelic aseTi
saxis sinaTles iZleva ,,optikuri qvanturi gen-
eratori” ewodeba. samecniero literaturaSi
,,optikuri qvanturi generatori” da ,,lazeri”,
rogorc sinonimebi, gaigivebulia. qvanturi gen-
eratori aris teqnikuri mowyobiloba, romelic
gamoasxivebs eleqtromagnitur gamosxivebas si-
naTlis sxivis konis saxiT viwyo speqtralur
diapazonSi (1. 2. 35. 45).
lazeris gamoyenebas medicinaSi safuZvlad
udevs misi universaluri Tvisebebi,romelTagan
unda gamovyoT Semdegi:
1. maRali intesioba.
2. mono-qromatuloba
3. koherentuloba
4. mimarTuli gamosxiveba
lazeruli energiis unikalurma Tvisebebma
ganapiroba misi gamoyenebis sferoebis masStabe-
67
bi Terapiuli Tu qirurgiuli medicinis yvela
sferoSi. dabalintensiuri lazeroTerapia medi-
cinis SedarebiT axali dargia (1.2. 169. 170).
lazeruli samkurnalo procedurebis umt-
kivneuloba, meTodebis mravalferovneba, ab-
solituri winaaRmdegCvenebebis minimaluroba,
mkurnalobis Semdgomi remisiis gaxangrZliveba
ganapirobebs dabalintensiuri lazerebis
warmatebiT gamoyenebas mwvave da qronikuli
daavadebebis samkurnalod, profilaqtikuri
RonisZiebebis kompleqsSi da xSirad sruliad
damoukideblad, monoTerapiis saxiT.
dasabuTebulia dabalintensiuri laz-
eroTerapiis maRali efeqturoba da usafrTx-
oeba TiTqmis yvela profilis daavadebaTa
mkurnalobaSi. dabalintensiuri lazeroTer-
apiis oponentTa yovelgvari mcdeloba daemt-
kicebinaT misi fsiqoTerapiuli efeqti, gabaTil-
ebulia lazeruli medicinis mTeli klinikuri
praqtikiT. msoflios sxvadasxva qveynebSi
Catarebuli gamokvlevebi (“ormagi brma” meTodi)
adasturebs am meTodis maRal klinikur efeq-
turobas (128. 129. 130).
lazeroTerapiis efeqturoba sayrden-mamoZ-
68
ravebeli sistemis daavadebebis dros aixsneba
misi maRali Terapiuli efeqturobiT, rogorc
mkurnalobis damoukidebeli meTodiT da aseve
kombinirebuli moqmedebis SesaZleblobiT
mkurnalobis tradiciul meTodebTan erTad (1.
109). aRsaniSnavia lazeroTerapiul meTodTa
umravlesobis arainvaziuroba, umtkivneuloba
da komfortuloba pacientisaTvis (171).
osteoqondrozis dros lazeroTerapiis amo-
canaa tkivilgamayuCebeli, anTebis sawinaaRmdego
da SeSupebis sawinaaRmdego moqmedeba.
lazeruli energiis Terapiuli efeqti mag-
nitur areSi mniSvnezlovnad matulobs. es gan-
pirobebulia mikrocirkulaciis, qsovilovani
metabolizmis, neirohumoraluri meqanizmebis
da biologiuri substratebis funqciuri aqti-
vaciis sxva faqtorebis gaZlierebiT (139).
adamianis organizmze magnituri velis moqmede-
baSi avtorTa erTi jgufi gamoyofs reaqciaTa
tetradas: varjiSi, mSvidi aqtivacia,momatebuli
aqtivacia, stresi (78). imave avtorTa mosazrebiT
magnituri velis mimarT mTliani organizmis
mgrZnobeloba ufro maRalia, vidre qsovilo-
van da ujredul doneze. zogierT avtorTa
69
mosazrebiT magnituri veli araspecifiuri gama-
Rizianebelia. amitom misi moqmedeba SeiZleba
ganvixiloT rogorc fizioTerapiuli, zogadma-
stimulirebeli (58).
nevrologiur daavadebaTa samkurnalod
lazeri SedarebiT gvian iqna gamoyenebuli,
magram dReisaTvis arsebuli mniSvnelovani
klinikuri gamokvlevebis safuZvelze SeiZleba
davafiqsiroT, rom am sferoSi lazeroTerapia
nozologiurad araspecifiuri, universaluri
samkurnalo saSualebaa (25).
lazeroTerapiis mizani radikulitebis dros
aris tkivilgamayuCebeli, SeSupebis da anTebis
sawinaaRmdego moqmedeba, qsovilebis sisxlis
mimoqcevis da trofikis gaumjobeseba, nerviuli
ganvladobis aRdgenis daCqareba (36).
lazeriT mkurnalobis efeqturobas
aZlierebs lazeropunqtura. pleqsitis dros
wiTeli da infrawiTeli lazeriT Catare-
buliFlazeropunqturis Sesaxeb dafiqsirda
pozitiuri Sedegebi: aRdga mgrZnobeloba,
kunTTa tonusi da moZraobis moculoba (30.32.)
monacemebiT lumbagos, kunTebis daWimulobis
da postherpesuli nevralgiis dros wiTeli
70
(0,63 mkm) da infrawiTeli (0,85 mkm) lazeriT kom-
binirebulma mkurnalobam Sedegi avadmyofTa
79%_Si gamoiRo (147).
damtkicebulia, rom dabalintensiuri laz-
eris moqmedebiT nervebis funqcionaluri Ses-
aZleblobebis moculoba 29_32%_iT izrdeba
(75. 69). monacemebiT lazeri aaqtiurebs ra
aferentuli struqturebis impulsacias, avlens
Terapiul efeqts cns_is sxvadasxva doneze, rac
Tavis mxriv aregulirebs tkivilis meqanizms
neirorefleqtoruli gziT.
ukanaskneli wlebis gamokvlevebSi naCve-
nebia dabalintensiuri lazerebis moqmedeba
reparaciuli Oosteogenezis procesebze. kerZod,
adgili aqvs osteoblastebis proliferaciis
daCqarebas, kortikaluri firfitebis gaCenas da
Zvlis tvinovani arxis aRdgenas, romlis real-
izaciis meqanizmi SeiZleba aixsnas moZRvrebiT
parabiozis Sesaxeb (8. 6).
Tssu samedicino reabilitaciis da spor-
tuli medicinis kaTedraze sxvadasxva spor-
tuli travmis mqone pacientebs lazeroTerapia
utardebodaT rogorc mkurnalobis damoukide-
beli saSualeba monoTerapiis saxiT, aseve kom-
71
pleqsurad, fizioTerapiis sxva saSualebebTan
an medikamentur TerapiasTan kompleqsSi (1. 2).
dabalintensiuri lazeroTerapia Cautarda
Slateris sindromiT daavadebul 32 pacients
(1. 2). maTgan 10-s yoveli seansis win muxlis
saxsarsa da mtkivneul midamoebSi uzeldnen
malamo ‘Traumeel-S”. danarCenebs dasxivebas
utarebdnen malamos gareSe. lazeroTerapiis
reJimi da eqspozicia TiToeuli pacientisaT-
vis individualurad iyo SerCeuli, tkivilis
intensiobis, miofascialuri tkivilebis gavr-
celebis arealis mixedviT. Tumca mkurnalobis
ZiriTadi sqema erTnairi iyo. yovel pacientze
dakvirveba mimdinareobda individualurad. Tu
meore-mesame seansze mdgomareoba umjobesde-
boda - mkurnaloba imave reJimiT grZeldeboda.
winaaRmdeg SemTxvevaSi dozis da reJimis Secvla
safexureobrivad xdeboda tkivilis moxsnamde
da Semdeg grZeldeboda miRweuli reJimiT.
lazeroTerapiis pozitiuri efeqti gam-
ovlinda uklebliv 32-ive avadmyofSi. Tumca
,,Traumeel-S” damuSavebulebSi efeqti ufro adre
dafiqsirda. me-5 seansis Semdeg Yyvela pacienti
Tavs praqtikulad janmrTelad grZnobda da da-
72
narCeni seansebi miRebuli Sedegebis SenarCune-
basa da fiqsirebaze iyo gaTvlili. mkurnalobis
procesSi gamoikveTa Semdegi kanonzomiereba:
14 wlamde asakis mozardebSi daavadebis simp-
tomebi lokaluri iyo. amdenad mkurnalobis
pozitiuri Sedegebi mokle droSi dafiqsirda
da eqspoziciac mcirevadiani – 8-10 wT iyo.
mozrdilebSi tkivilebi garda lokalurisa,
gafantuli iyo miofascialurad: sazardulis,
barZayis medialuri kunTebis da wvivis kunTe-
bis midamoebSi. amitom seansebis xangrZlivoba
30 wT- mde aRwevda. (1. 2)
monolazeroTerapiuli aplikaciebi efeq-
turia msubuqi rbilqsovilovani travmebis
dros da aseve kalcifikatebis gawovis mizniT.
saSulo simZimis rbilqsovilovani da Zval-
saxsrovani travmebis dros Terapiuli efeqti
miiRweva lazeruli aplikaciebis da sxva fiz-
ioprocedrebis, rogoricaa fonoforezi, ul-
trabgera, kompleqsuri gamoyenebis dros. mZime
sportuli travmebis samkurnalod ki mkurnalo-
bis zemoTaRweril fizikur meTodebTan erTad
aucilebeli xdeba medikamentozuri Terapiis
CarTvac (1. 2).
73
lazeruli energiis Terapiuli efeqti mag-
nitur areSi mniSvnelovnad matulobs (125).
mTliani organizmis mgrZnobeloba magnituri
velis mimarT ufro maRalia, vidre qsovilovan
da ujredul doneze (126). lazeri aaqtiurebs ra
aferentuli struqturebis impulsacias, avlens
Terapiul efeqts cns-is sxvadasxva doneze, rac
Tavis mxriv aregulirebs tkivilis meqanizms
neirorefleqtoruli gziT (100. 101. 102. 103).
sportuli travmebis da sportsmenis spor-
tuli moRvaweobis reJimis Taviseburebebidan
gaTvaliswinebiT aucilebelia lazeroTera-
piuli mkurnalobis swori reJimis operatiuli
Catareba (23).
sportuli travmebis dros lazeroTerapiis
efeqturoba dadasturebulia sxvadasxva avtore-
bis mier. eqsperimentuli da Semdgom klini-
kuri gamokvlevebis safuZvelze dadginda, rom
dabalintensiuri lazeroTerapiis mudmiv mag-
nitur velTan erTad kombinirebuli moqmedebiT
adgili aqvs qsovilebSi mikrocirkulaciis
aRdgenas. kerZod: miocitebis da endocitebis
gaaqtivebas, kapilarebis funqciis stimulirebas
maTi gafarTovebis da sarezervo kapilarebis
74
gaxsnis xarjze. aRiniSneba kapilaruli qselis
gafarToveba (127).
lazeroTerapiis biologiuri efeqtis
meqanizmi realizdeba misi dadebiTi gavleniT
iSemiur ubnebSi mimdinare procesebze, veg-
etatiur regulaciaze, imunur sistemasa da
reparaciul aqtivobaze zemoqmedebiT (163. 164).
literaturaSi arsebuli monacemebi, laz-
eroTerapiis efeqturobis Sesaxeb, Zvalsaxsro-
vani daavadebebis dros sakmaod urTierTga-
momricxavia. es aixsneba mkurnalobis mimarT
sxvadasxva midgomiT, meTodebis da gamoyenebuli
dozebis individualuri SerCeviT (61).
infrawiTeli lazerebi qsovilebSi Rrmad
SeRwevadobis (10 sm-mde) gamo moqmedeben ara
mxolod kansa da kanqveSa qsovilebze, aramed
Zvlebze, saxsrebze, magistralur nerviul Re-
roebze, Sinagan organoebze da Tavis tvinze. maT
aqvT anTebissawinaaRmdego, tkivilgamayuCebeli
da aRdgeniTi procesebis mastimulirebeli mo-
qmedeba (64. 57).
mkvlevarTa umravlesobis azriT dilT-is bi-
ologiur moqmedebas safuZvlad udevs eleqtro-
magnituri gamosxivebis koherentuli kvantebis
75
energetikuli urTierTmoqmedeba biologiuri
struqturebis anatomiur-molekulur struq-
turebTan. am struqturebis damaxasiaTebeli Tav-
iseburebaa makromolekulebis kondensirebuli
mdgomareoba. aRniSnuli makromolekulebis mier
koherentuli kvantebis gamosxivebis STanTqma
iwvevs molekulis rezonansul agznebas, rac
dakavSirebulia garkveul sivrcobriv ubnebSi
bioqimiuri reaqciebis gaaqtiurebasTan (49. 50.
65. 66. 67).
infrawiTeli gamosxivebis Rrmad SeRweva-
doba ganpirobebulia mis mier rezonansuli
STanTqmis uunarobiT (37.39). biologiur qso-
vilebSi, maTi optikuri erTferovnebis gamo,
lazeruli energiis STanTqmisas adgili aqvs
temperaturis 0,01- 0,1 – iT cvlilebas, rac
ganapirobebs difuziis procesebis araTanabar
mimdinareobas. amas moyveba temperaturis gra-
dientis aRmoceneba membranebis axlomdebare
qsovilebSi da eleqtronuli potencialis cv-
lileba membranebze, maTi deformacia da sabo-
loo jamSi K da Na ionebis Termodinamiuri
gamodevna membranebidan. procesi grZeldeba
cilovani arxebis gaxsniT, ionebis da polaruli
76
molekulebis aqtiuri transportirebiT, endoci-
tozis gaZlierebiT (96).
infrawiTeli lazerebi qsovilebSi Rrmad
SeRwevadobis (10 sm-mde) gamo moqmedeben ara
mxolod kansa da kanqveSa qsovilebze, aramed
Zvlebze, saxsrebze, magistralur nervul Reroe-
bze, Sinagan organoebze da Tavis tvinze. maT
aqvT anTebissawinaaRmdego, tkivilgamayuCebeli
da aRdgeniTi procesebis mastimulirebeli mo-
qmedeba (76. 77. 79). dabalintensiur lazerul gamosxivebas aqvs
unari moaxdinos biologiur sistemebSi sxva-
dasxva morfo-funqcionaluri Zvrebi. literatu-
ruli monacemebi mowmoben, rom lazerul gamosx-
ivebas safuZvlad udevs ujredis membranuli
warmonaqmnebis da Sidaujreduli organelebis
struqturul-funqciuri gardaqmnebi, romlebic
ganpirobebulni arian specialuri aqceptorebis
mier energiis kvantebis rezonansuli STanTqmiT
(147. 148. 151).
aRsaniSnavia, rom morfologiuri meTodebiT
dilT-is moqmedebis Sedegad ujredis struqtu-
ruli komponentebis formirebis procesi nak-
lebadaa Seswavlili. gansxvavebuladaa Sefase-
buli Catarebuli gamokvlevebis Sedegebic.
77
klinikuri da eqsperimentuli dakvirvebe-
bis Sedegebi adastureben, rom dabalintensiuri
lazeroTerapia organizmze moqmedebs generali-
zebulad, moicavs ra sapasuxo reaqciebSi yvela
organos, qsovilebs da funqcionalur sistemebs
(45). lazeruli gamosxiveba organizmis im siste-
maSic iwvevs sapasuxo reaqciebs, romlebsac
eleqtromagnituri moqmedeba ar Sexebia (4. 74.
71. 80).
lazeruli samkurnalo procedurebis umt-
kivneuloba, meTodebis mravalferovneba, abso-
luturi winaaRmdegCvenebebis minimaluroba,
mkurnalobis Semdgomi remisiis gaxangrZliveba
ganapirobebs dabalintensiuri lazerebis war-
matebiT gamoyenebas mwvave da qronikuli daa-
vadebebis samkurnalod da profilaqtikuri
RonisZiebebis kompleqsSi da xSirad sruliad
damoukideblad, monoTerapiis saxiT. dasabuTe-
bulia dilT-is maRali efeqturoba da usa-
frTxoeba TiTqmis yvela profilis daavadebaTa
mkurnalobaSi (162, 147. 148).
78
osteoqondriopaTiebis aRdgeniTi osteoqondriopaTiebis aRdgeniTi
mkurnaloba kinezoTerapiis meTodiTmkurnaloba kinezoTerapiis meTodiT
termini ,,samkurnalo fizkultura’’ b. i.
SimSileviCma (1929 w.) SemoiRo. agreTve xmar-
obem terminebs: ,,kinezoTerapia’’, ,,motoTerapia’’,
,,miokinezoTerapia’’ da sxva.
Tanamedrove klinikur medicinaSi
mkurnalobis sxva meTodebTan erTad farTod
aris danergili samkurnalo fizikuri kul-
turis meTodi, romelSic pirvel rigSi igu-
lisxmeba sxvadasxva daavadebisa da dazianebis
dros mkurnalobisa da profilaqtikis mizniT
fizikuri varjiSebis gamoyeneba (6).
sadReisod samkurnalo fizkulturam,
rogorc mkurnalobis aqtiurma da paTogenezur-
ma meTodma, TvalsaCino adgili daimkvidra um-
ravles daavadebaTa kompleqsur mkurnalobaSi.
sxvadasxva daavadebis mkurnalobis sxvadasxva
etapze samkurnalo fizkulturis meTodi Sei-
Zleba gamoiyenon, rogorc mkurnalobis Ziri-
Tadi an damxmare saSualeba. yvela SemTxvevaSi
samkurnalo fizkulturis saboloo amocanaa
sruliad an nawilobriv mainc daubrunos
79
avadmyofs dakarguli Sromis unari, romlis
miRwevac fizikuri varjiSis gareSe zogjer
praqtikulad SeuZlebeli xdeba. amrigad, Tana-
medrove medicinaSi samkurnalo fizkulturis
saSualebiT xdeba avadmyofis sxvadasxva so-
cialuri sakiTxis mogvareba, amitom mas didi
mniSvneloba aqvs (6. 47. 48).
samkurnalo fizkultura udides rols
asrulebs ama Tu im daavadebiT gamowveu-
li garTulebebis acilebaSi, igi ara marto
mkurnalobis, aramed profilaqtikis erT-erTi
saukeTeso saSualebaa, romelic medikamentiTa
da qirurgiuli meTodiT Catarebul mkurnalobas
ufro efeqturs xdis. samkurnalo fizkultura,
rogorc fizikuri reabilitaciis wamyvani saSu-
aleba, mkurnalobis fizikur meTodebTan erTad
ganapirobebs aRdgeniT mkurnalobas.
samkurnalo fizkulturis saSualebebis
gamoyenebiT ufro advildeba avadmyofis naadre-
vi gamojanmrTeleba da misTvis Sromis unaris
dabruneba. sadReisod avadmyofis mkurnalobas
yvela SemTxvevaSi kompleqsuri meTodiT axor-
cieleben, amitom masSi Semavali mkurnalobis
saSualebaTa racionaluri gamoyeneba da maTi
80
urTierTSexameba ganapirobebs mkurnalobis
maRal efeqturobas. mkurnalobis kompleqsuri
kursis Semadgeneli nawilebisagan samkurnalo
fizkulturis meTodi gamoirCeva imiT, rom igi
umravlesi daavadebis SemTxvevaSi mkurnalobis
mTel periodSia gamoyenebuli, zog etapze ki
mas gadamwyveti mniSvneloba aqvs (6).
samkurnalo fizkulturis dros avadmyofs
uxdeba cxovrebisaTvis iseTi aucilebeli
fizikuri Tvisebebis gamomuSaveba, rogoricaa:
Zala, siswrafe, gamZleoba, koordinacia da sxva.
agreTve, samkurnalo fizkulturis dros xdeba
avadmyofis fsiqologiuri momzadeba.
samkurnalo fizkultura mkurnalobis
araspecipikuri meTodia. agreTve unda aRiniSnos,
rom samkurnalo fizkultura mastimulirebel
zegavlenas axdens organizmis yvela sistemaze
(nervul, gul-sisxlZarRvTa, sasunTq, sayrden-
mamoZravebel da sxva sistemebze), amis Sedegad
ki neiro-humoraluri meqanizmis saSualebiT
fizikur varjiSze sapasuxo reaqcia gamovlin-
deba.
samkurnalo fizkultura mkurnalobis aq-
tiuri meTodia, vinaidan, mkurnalobis yvela
81
sxva meTodisagan gansxvavebiT, am procesSi
avadmyofi TviTon aqtiurad da Segnebulad
Rebulobs monawileobas (es meTodi saWiroebs
mkurnalobis procesSi avadmyofis fsiqikis
CarTvas). Segnebulad ama Tu im saxis varjiSis
aTviseba da sworad Sesruleba, Tavis mxriv,
mniSvnelovnad wevs samkurnalo fizkulturis
Terapiul efeqturobas.
samkurnalo fizkulturas ganixilaven,
rogorc paTogenezuri Terapiis meTods. paTo-
genezuri Terapiis meTodi mas ewoda imitom, rom
samkurnalo fizkulturisa da pirvel rigSi
fizikuri varjiSis moqmedeba avadmyofis or-
ganizmze upirveles yovlisa ganapirobebs misi
imuno-biologiuri Zalebis mobilizacias, ris
Sedegadac daavadebisadmi organizmis winaaRm-
degobis unari Zlierdeba (6. 185. 194).
samkurnalo fizkultura funqciuri Terapi-
is erT-erTi ZiriTadi meTodia. aRniSnuli
aixsneba imiT, rom fizikuri varjiSebi mniS-
vnelovnad aumjobesebs rogorc organoTa
sistemebis, ise mTeli organizmis funqciur
mdgomareobas. fizikuri varjiSebis moqmedebis
procesSi organizmSi viTardeba Seguebis, anu
82
adaptaciuri meqanizmi, ris Sedegadac organizmi
TandaTan eCveva mzard fizikur datvirTvebs.
moZraobiTi funqcia mastimulirebeli pro-
cesia, romelic xels uwyobs organizmis zrda-
ganviTarebas da Camoyalibebas. amitom fizikuri
varjiSis, rogorc meTodis, gamoyeneba mkurnalo-
bisa da profilaqtikis mizniT yvela asakSi
dasaSvebia imitom, rom igi avlens funqciur
zemoqmedebas, rac, Tavis mxriv, organizms (orga-
noebsa da sistemebs) unarCunebs morfologiur
statussac.
samkurnalo fizkultura, rogorc funqci-
uri Terapiis meTodi, swored gamoyenebis SemTx-
vevaSi iwvevs avadmyofis TandaTan gavarjiSebas.
Oorganizmis gavarjiSeba ki, rogorc cnobilia,
mis maRal funqciur mdgomareobaze miuTiTebs
(6. 143).
samkurnalo fizkulturis meTodis gamoyen-
ebis dros aucilebelia wvrTnis Semdegi wesebis
dacva: TiToeuli avadmyofisadmi individualuri
midgoma, e.i. individualizacia rogorc meTodi-
kis, ise dozirebis sakiTxSi. am SemTxvevaSi mxved-
velobaSi unda miiRon daavadebis Tavisebureba
da avadmyofis organizmis saerTo mdgomareoba,
83
fizikur varjiSTa moqmedebis sistematurobis
dacva, rogorc varjiSTa SemTxvevaSi, ise maTi
moqmedebaTa TanmimdevrobaSi. aRniSnuli unda
gamomdinareobdes paTogenezuri Terapiis im
amocanebidan, romlebic dasaxuli iqneba ama Tu
im daavadebis mkurnalobasTan dakavSirebiT.
samkurnalo fizkultura aqtiuri, araspeci-
fikuri, funqciuri da paTogenezuri mkurnalo-
bis da profilaqtikis meTodia, romelic uzrun-
velyofs aRdgeniT mkurnalobas (reabilitacias),
ris Sedegadac avadmyofs srulad an nawilo-
briv ubrundeba Sromis unari.
samkurnalo fizkultura sportuli medi-
cinis erT-erTi ganuyofeli nawilia, romlis
gareSedac dRes warmoudgenelia sportsmenis
saboloo gamojanmrTeleba da misTvis Sromis
unaris dabruneba. medicinaSi Terapiuli efeq-
tis misaRebad samkurnalo fizkulturas xSirad
daavadebis pirveli dReebidan (zogjer pirveli
saaTidan) iyeneben.
fizikuri varjiSis moqmedebis Sedegad
mTliani organizmis funqciuri mdgomareoba
icvleba, rac janmrTeli an daavadebuli ada-
mianisadmi individualuri midgomis principis
84
dacvas saWiroebs.
fizikuri varjiSis moqmedeba daavadebul
organizmze da misi sapasuxo reaqcia ZiriTadad
nervul-humoraluri meqanizmiT xorcieldeba.
ar SeiZleba ar aRiniSnos fizikur varjiSTa
fsiqogenuri moqmedeba. sakmirisia adamianma war-
moidginos fizikuri varjiSis Sesruleba, rom
maSinve umjobesdeba sisxlis mimoqceva, gazTa
cvla, kunTebis tonusi da sxva (ideo-motoruli
zemoqmedeba) (68. 47).
fizikuri varjiSis fsiqologiur zemoqmede-
bas adamianis (avadmyofis) organizmi, gadahyavs
kunTuri miuSaobisaTvis mzadyofnis mdgomare-
obaSi. fizikuri varjiSis moqmedebis nervuli
regulaciis meqanizmi emyareba im rTul urT-
ierTkavSirs, romelic adamianis organizmis
ganviTarebis (zrdis) procesSi myardeba cen-
tralur nervul sistemas, Sinagan organoebs,
kunTebsa da sxv. Soris.
sxvadasxva saxis fizikuri varjiSi sxvadasx-
vanairad moqmedebs adamianis organizmze. fizi-
kuri varjiSis moqmedebis dros xdeba kunTebis
dozirebuli SekumSva-moduneba (moZraoba), ris
safuZvelzec kunTebidan da saxsrebidan pro-
85
prioreceptoruli xasiaTis impulsebi gadaecema
centralur nervul sistemas (Tavis tvinis qer-
qs). specialurad SerCeuli fizikuri varjiSe-
biT SeiZleba zemoqmedeba centralur nervul
sistemaze ise, rom masSi agzneba-SekavebiT pro-
cesebs Soris darRveuli wonasworoba aRdges,
rac (somatur da vegetatur nervul sistemaze
gavleniT) ganapirobebs organoTa darRveuli
funqciebis aRdgenas (6. 48).
amrigad, fizikuri varjiSi centraluri ner-
vuli sistemis saSualebiT zegavlenas axdens
paTologiuri sistemis dinamikaze da iwvevs mis
ukuganviTarebis daCqarebas, agreTve aRdgeniTi
procesebis stimulirebas, dazianebuli organos
(sistemis) funqciis gaumjobesebas, mTeli orga-
nizmis saerTo funqciis gaumjobesebas.
fizikuri varjiSi dadebiT zegavlenas
axdens qsovilTa cvlaze, rac Tavis mxriv, kargad
moqmedebs hemodinamikasa da plazmodinamikazec.
am dros organizmSi fizikur-qimiuri da bioqimi-
uri procesebi mniSvnelovnad aqtiurdeba. dadge-
nilia, rom kunTuri muSaobis Sedegad aRiniSna
potenciuri elementebiT iseTi nivTierebebis
gamdidreba, rogoricaa: adenozintrifosforis
86
mJava, fosfageni da glikogeni (a. v. paladini).
rZemJavis resinTezi Zlierdeba (d. l. ferdmani),
fermentaciuli procesebi aqtiurdeba.
fizikuri varjiSi dadebiTad moqmedebs
travmuli procesis ukuganviTarebaze da dakar-
guli funqciis aRdgenaze. travmuli paTologi-
is SemTxvevaSi fizikur varjiSebs axasiaTebs
avadmyofis organizmze zogadi da adgilobrivi
zemoqmedeba. zogadi zemoqmedeba gamoixateba
organizmis saerTo funqciuri mdgomareobis
gaumjobesebiT, adgilobrivi – ki jer qsovilTa
darRveuli mTlianobis aRdgeniT, xolo Semdeg
misi funqciuri mdgomareobis srulyofiT. aR-
saniSnavia, rom am dros avadmyofis gamojanm-
rTeleba damokidebulia TviT travmis xasiaTze,
mis lokalizaciaze da sxva. fizikuri varjiSi
xels uwyobs travmul ubanSi sisxlisa da
limfis mimoqcevis gaumjobesebas, trofikuli
procesebis gaZlierebas da regeneraciis stimu-
lirebas. travmul dazianebis dros fizikuri
varjiSi aCqarebs rogorc anatomiuri mTliano-
bis da funqciuri mdgomareobis (moZraobis)
aRdgenas, aseve Sromis unaris gaumjobesebas
(6. 48. 185).
87
arCeven fizikuri varjiSis matonizirebeli,
trofikuli, kompensaciuri da manormalizire-
beli moqmedebis meqanizms.
fizikuri varjSis zegavleniT mniSvnelovnad
umjobesTeba qsovilebSi nivTierebaTa cvla,
izrdeba energetikuli maragi da Sesabamisad
umjobesdeba qsovilTa kveba. KkunTuri muSao-
bis Sedegad Zlierdeba sisxlis mimoqceva, rac
pirvel rigSi plastikuri masalis – cilebis
aTvisebiTa da regeneraciuli procesebis daC-
qarebiT vlindeba. Ffizikuri varjiSi mniS-
vnelovnad uwyobs xels nawiburis (korZis)
droulad warmoqmnas da kompensaciuri hiper-
trofiis ganviTarebas.
fizikuri varjiSis zegavleniT xdeba fun-
qciis normalizacia. paTologiuri procesis (an-
Tebis) ukuganviTareba an qsovilTa regeneracia
sabolood ar niSnavs daavadebul organizmSi
ama Tu im dazianebul organoTa sistemis qso-
vilTa funqciis aRdgenas.
avadmyofis klinikuri gamojanmrTeleba ar
gulisxmobs mis saboloo morCenas. medikamen-
tozuri mkurnalobis Sedegad xdeba funqciis
pasiuri normalizacia, xolo fizikuri varji-
88
Sis zemoqmedebiT funqciis normalizacia aqti-
urdeba. aRniSnuli pirvel rigSi gulisxmobs
daavadebuli organizmis ama Tu im organoTa
sistemis iseT funqciur srulyofas, romelic
aucilebelia misi moZraobis procesebisaTvis.
amis miRweva ki mxolod fizikuri varjiSiT Sei-
Zleba. daavadebuli organizmis funqciis sruli
normalizacia xdeba maSin, rodesac avadmyofs
srulad an nawilobriv ubrundeba Sromis unari,
risi miRwevac yvelaze ukeT fizikuri varjiSis
zegavleniT SeiZleba (6. 47. 194).
89
osteoqondropaTiebis mkurnalobis dros osteoqondropaTiebis mkurnalobis dros
sakvebSi biologiurad aqtiuri sakvebSi biologiurad aqtiuri
danamatebis (bad) gamoyenebadanamatebis (bad) gamoyeneba
bolo aTwleulebis ganmavlobaSi Tana-
medrove farmakologiuri saSualebebis da-
dasturebulma toqsikurma da alergiulma
garTulebebma, garkveul wilad wina planze
wamoswia uZvelesi aRmosavluri medicinis
gamoyenebis aucilebloba. aRmosavluri me-
dicina gulisxmobs mcenareuli da mineraluri
produqtebis naturaluri saxiT miwodebas, xolo
gansxvaveba Tanamedrove dasavlur medicinasTan
is aris, rom produqtebis warmoeba xdeba maRali
qimiuri teqnologiis safuZvelze. sakvebis bi-
ologiurad aqtiuri danamatebi, rogorc wesi
miekuTvnebian sakvebis bunebriv komponetTa _
mikronutrientTa klass da gamoxatuli fiz-
iologiuri da farmakologiuri zemoqmedebiT
gavlenas axdenen organizmze da mis ZiriTad
regulatorul da metabolur procesebze. bad-i
warmoadgens samkurnalo da profilaqtikuri
medicinis or tradiciul sferos, _ dietologi-
is da farmakologiis _ sinTezs, romlis zR-
90
varze viTardeba mesame mecnieruli mimarTuleba
_ mikronutrientologia (24. 38. 73. 92).
umetesad samedicino sferoSi momuSave
pirebSi sufevs azri, rom sakvebTan biologi-
urad aqtiuri danamatebi warmoadgenen siaxles,
droSi gamoucdel, aratradiciuli saSualebebs,
romlebsac aranairi kavSiri ar aqvT profilaq-
tikasTan da miTumetes klinikur medicinasTan
(46).
umetes mikronutrientebs axasiaTebT sam-
kurnalo-profilaqtikuri moqmedebis ramod-
enime mimarTuleba, rac maT da Sesabamisad
sakvebTan biologiurad aqtiur danamatebs prin-
cipulad ansxvavebs sinTezur farmakologiuri
preparatebisgan, romlebsac axasiaTebT viwro
da erTmxrivi moqmedeba (136).
mikronutrientebs, rogorc janmrTeli, aseve
daavadebuli organizmis bioqimiuri reaqciebisa
da fiziologiuri funqciis regulaciis unari
aqvT. mikronutrientebi romlebsac gaaCniaT
gacilebiT farTo fiziologiuri moqmedeba,
SeuZliaT sagrZnoblad aamaRlon medikamento-
zuri mkurnalobis efeqti (40).
aRsaniSnavia, rom umetesi mikronutrientebis
91
maRali (farmakologiuri) dozebiT miwodeba, ar
iwvevs toqsiur efeqts, vinaidan maTi toqsiuri
doza ar arsebobs, an misi miRweva praqtikulad
ar xerxdeba. maT umeteswilad ar gaaCniaT
gverdiTi movlenebi. mikronutrientebis aseTi
pozitiuri Tviseba gamomdinareobs iqedan rom,
isini yovelTvis arseboben adamianis sakvebSi
da amitom gaaCniaT SeTvisebis, metabolizmis da
biologiuri moqmedebis evoluciurad mdgradi
fiziologiuri meqanizmi. magram, yovelTvis
unda gvaxsovdes, rom arseboben mikronutrien-
tebi, romlebsac axasiaTebT dozis gadaWarbeba,
magaliTad hiperkaliemia, D hipervitaminozi da
sxva (40. 118. 121. 122. 134. 161).
amJamad ukve sakmarisad kargad aris Ses-
wavlili da klinikurad aprobirebuli mTeli
rigi sakvebTan biologiurad aqtiuri danamatebi,
romlebsac SeuZliaT moaxdinon fiziologiuri
efeqtebi, srulad Sesabamisi farmakologiuri
preparatebis moqmedebis efeqtisa (41).
garda ZiriTadi sakvebi nivTirebebisa (mak-
ronutrientebi - cilebi, naxSirwylebi, cilebi)
biologiurad aqtiuri danamatebi Seicaven mik-
ronutrientebsac (vitaminebi, vitaminebis msgavsi,
92
makroelementebi, mikroelementebi, fermentebi
da a.S.).
makronutrientebi, arseboben sakvebSi didi
raodenobiT da warmoadgenen energiis ZiriTad
wyaros da saSen masalebs. makronutrientebisgan
gansxvavebiT mikronutrientebi sakvebSi arsebo-
ben minimaluri koncentraciiT _ miligramebSi
da mikrogramebSi. Tu makronutrientebi uz-
runvelyofen organizms saSeni masaliTa da
energiiT, mikronutrientebi asruleben regula-
toruli funqciis farTo speqtrs _ sakvebis
samkurnalo-profilaqtikul efeqts (41. 218).
mikronutrientebis absoluturi an Sedarebi-
Ti deficiti warmoadgens mTeli rigi gavrcele-
buli daavadebebis etiologiur faqtors.
umravlesi sinTetikuri preparatebisagan
gansxvavebiT mikronutrientebs TiTqmis ar
gaaCniaT garTuleba da gverdiTi efeqti da maTi
xangrZlivi gamoyeneba SeiZleba (155. 156. 157).
swored mikronutrientebis kompleqsuri
gamoyeneba gvaZlevs saSualebas miviRiT
mkurnalobis maqsimaluri efeqti, radgan evo-
luciis ganmavlobaSi sakvebSi arsebuli mik-
ronutrientebs Soris Camoyalibda mWidro
93
sinergistuli kavSiri.
drois umokles monakveTSi unikaluri
teqnologiiT SesaZlebeli gaxda naturaluri
wyaroebidan gamoeyoT mikronutrientebi ise rom
maTi biologiuri aqtiuroba da Tviseba Senar-
Cunebuli yofiliyo, Sedegad Camoyalibda sam-
kurnalo-profilaqtikuri preparatebis axali
klasi, romelsac ewoda sakvebTan biologiurad
aqtiuri danamatebi (40. 41. 113. 114).
bad-ebis Tvisebebi: cximovani, naxSirwylovani,
cilovani da mineraluri cvlis regulacia;
fermentuli sistemis aqtivacia; ujreduli
membranis struqturuli komponentebi; antio-
qsidanturi dacva; ujreduli sunTqvis (Jangva-
fosforilireba) procesebis uzrunvelyofa;
eleqtrolituri balansis SenarCuneba; tutovan-
marilovani wonasworobis SenarCuneba; imunuri
aqtiurobis regulacia; sisxlwarmoqmnis pro-
cesebSi monawileoba; sisxlis daleqvis regu-
lacia; sayrden-mamoZravebeli aparatis struq-
turuli da funqcionaluri uzrunvelyofa;
SemaerTebeli qsovilis sinTezi; qsenobiotike-
bis biotransformaciis procesebis regulacia;
normalurad mofunqcionire organizmSi bioqi-
94
miuri reaqciebisa da fiziologiuri fuqciebis
regulacia; mikronutrientebis specifikuri
deficitis Sevseba da makavSirebuli klinikuri
darRvevebis mkurnaloba; organizmis fiziolo-
giuri funqciis xelSewyoba; farmakologiuri
efeqtiT daavadebisa da daavadebiswina mdgo-
mareobis koreqcia (40. 95. 120. 173).
95
sakuTari gamokvlevebisakuTari gamokvlevebi
gamokvlevis meTodebigamokvlevis meTodebi
bavSvTa da mozardTa asakis sportsmenebSi
ganviTarebuli osteoqondropaTiebis klinikuri
diagnozis dasma did sirTules ar warmoadgens.
am dros anamnezis monacemebidan wamyvani simpto-
mia gazrdili datvirTvebis an travmis Semdeg
ganviTarebuli tkivilebi, gansakuTrebiT siaru-
lis an ganmeorebiTi datvirTvebisas, mtkivcneu-
loba palpaciiT sxvadasxva areebSi, gamomdinare
osteoqondropaTiebis lokalizaciidan.
gamokvlevis instrumentuli meTodebidan
gamoiyeneboda upirveles yovlisa:
rentgenologiuri gamokvleva osteoqon-
dropaTiuli zonisa mkurnalobis dawyebamde
(sxvadasxva klinikidan).
ultrasonografiuli gamokvleva ,
mkurnalobis dawyebamde da mkurnalobis Semdeg,
daviT tatiSvilis diagnostikur centrSi, eqimi
nino dumbaZe. ultrabgeriTi sistemebi ,,SIEMENS
SOLINE ANTARES, SIEMENS SONOLINE ELEGRA’,
maRalsixSiruli (7.5 – 13 mhz) gadamwodebiT. re-
96
Jimebi: SIE SCAPE panoramuli, THL - qsovilovan
harmoniuli.
osgud-Slateris daavadebis ultrabgeriTi
kvlevisas vlindeboda infrapatelaruli Rrma
bursitis suraTi, kviristavis sakuTari iogis
distaluri nawilis sisqeSi momateba, boWkoe-
bis eqogenobis daqveiTeba, apofizis Zvlovani
zedapiris araTanabarkonturianoba. Sorswasul
SemTxvevebSi calkeuli fragmentebis arseboba.
reparaciis stadiaSi feradi kartirebiT isaxeba
gaZlierebuli, arteriuli tipis vaskulariza-
cia, rac normaSi ar fiqsirdeba.
imis gamo rom, mozard sportsmenebze mud-
mivad moqmedebs osteoporozis ganviTarebis
xelSemwyobi faqtorebi, kvlevis meTodebSi
CavrTeT densitometriuli gamokvleva. ZiriTadi
meTodi, romliTac osteoporozis gamokvleva
xdeboda adre, aris rentgenologiuri meTodi.
densitometriuli gamokvleva warmoadgens kv-
levis Tanamedrove meTods.
densitometriuli gamokvlevebi sruldeboda
Tbilisis saxelmwifo samedicino unuversite-
tis endokrinologiis kaTedraze. eqimi – medi-
cinis mecnierebaTa doqtori, profesori koba
97
koplataZe.
dReisaTvis, Zvlis densitometria gaxda
Zvlis mineraluri simkvrivis diagnostikis
sayovelTaod miRebuli meTodi. densitometria
warmoiSva maSin, rodesac naTeli gaxda, rom
rentgenografiuli gamokvleva sakmarisi ar iyo
Zvlis mineraluri simkvrivis gansasazRvrad
(Genant et al. 1998).
rentgenologiurad Zvlis qsovilis demin-
eralizaciis gansazRvra SesaZlebelia, rodesac
Zvlis simkvrive qveiTdeba 40%-iT.
ultrabgeriTi gamokvlevis upiratesoba
aris misi arainvaziuroba. is, rom meTodiT xa-
siaTdeba Zvlis simkvrive, mikroarqiteqtonika,
elastiuroba, struqturuli da geometriuli
Tvisebebis maxasiaTebelia.
,,Sunlight Omnisense”-i aris ultrabgeriTi xel-
sawyo, romelsac SeuZlia ZvalSi ultrabgeris
gavrcelebis siCqaris gazomva ConCxis sxvadasx-
va nawilSi. is Sedgeba mTavari nawilisagan da
gadamcemisagan. Ggazomvis Sedegebi gamoixateba
ganzomilebiT metri/wamSi.
ultrabgera Zvlis kortikalur Sres gadis
ufro swrafad (4000 m/w), vidre trabekulurs
98
(1800 m/w). rbil qsovilebSi ultrabgera gaivlis
bevrad ufro nela, vidre ZvalSi. haerSi ki igi
TiTmis saerTod ar gadis. xelsawyod muSaobas
swored es movlena udevs safuZvlad.
ultrabgeriTi talRebis warmosaqmnelad
da aRsaqmelad gamoiyeneba specialuri mimRebi.
mimRebi edeba kans im wertilSi, sadac gvsurs
gamokvlevis Catareba. mimRebsa da kans Soris
saWiroa specialuri Jeles wasma. ultrabgeras
gamoscems mimRebis erTi nawili,igi vrceldeba
ZvalSi da Semdeg xdeba misi aRqma mimRebis
meore nawilis mier.
bgeriTi talRebi vrceldeba yvela mi-
marTulebiT. yoveli molekula avrcelebs
signals Semdegze. xelsawyo Rebulobs saWiro
informacias pirveli signalis aRqmiT, romelic
miaRwevs mimRebamde. ZvalSi SeRwevisas talRa
gardatydeba garkveuli kuTxiT, vrceldeba Zv-
lis gaswvriv da gamodis Zvlidan igive kuTxiT.
dro, romelsac andomebs bgeriTi talRa am
monakveTis gavlas, aris is parametri, romelsac
zomavs xelawyo.
yovel pacientze Catarebuli gamokvlevis
Sedegi warmodgenilia sami gansxvavebuli param-
99
etris saxiT:
1. ZvalSi ultrabgeris gavrcelebis siC-
qare (SOS), gamoxatuli ganzomilebiT metri/
wamSi.
2. T-score – gviCvenebs gansxvavebas pacientis
Zvlis simkvrivesa da axalgazrda janmrTel
populaciaSi Zvlis simkvrivis saSualo maCven-
ebels Soris.
3. Z-score – gviCvenebs gansxvavebas pacientis
Zvlis simkvrivesa da amave asakisa da sqesis
populaciaSi Zvlis simkvrivis saSualo maCven-
eblebs Soris.
yoveldRiurad xdeba sistemis xarisxis
Semowmeba specialuri xelsawyos gamoyenebiT,
romelSic ultrabgera gadis gansazRvruli
siCqariT. amis meSveobiT vadgenT Tu ramdenad
zusti monacemebis miRebaa SesaZlebeli gamokv-
levis Sedegad.
gamokvlevis Sedegebi ganixileba special-
uri kompiuteruli programebiT, am SemTxvevaSi
Rebuloben monacemebs ultrabgeris gavrceleb-
is siCqaris Sesaxeb, simkvrivis indeqs, asakisa
da sqesis normebTan mimarTebaSi monacemebis
procentul monacemebs da agreTve Zvlis sim-
100
kvrivis maCveneblebels da am parametrebidan
saSualo gadaxras.
Zvlis mineraluri simkvrivis gansazRvris
monacemebis safuZvelze janmrTelobis dacvis
msoflio organizaciam SeimuSava Semdegi gan-
sazRvrebebi:
normaluri – Zvlis masis pikis saSualo
donidan ara nakleb erTi standartuli erTeu-
liT (SD) gadaxra (T-score metia –1).
dabali Zvlis masa an osteopenia. Zvlis
masis pikis saSualo donidan qvemoT, Zvlis qso-
vilis simkvrive 1.0 da 2.5 SD-sOSoris (T-score –1
da –2.5 Soris).
osteoporozi. Zvlis simkvrive 2.5 SD an meti,
Zvlis masis pikis saSualoze qvemoT (T-score –2.5
da naklebi).
jandacvis msoflio organizaciis rekomen-
daciis Tanaxmad, osteoporozis diagnostika
xorcieldeba T-s normis standartuli gadaxris
maCveneblis (SD)safuZvelze:
SD –1-mde – norma
-1 SD-dan –2.5 SD+-mde – osteopenia
-2.5 SD-ze naklebi, motexilobis gareSe –
osteoporozi
101
-2.5 SD-ze naklebi, + 1 motexiloba – mZime
osteoporozi G
gamokvleul pacientTa 92%-s aRmoaCnda
Zvlovani masis met-naklebi daqveiTeba – gam-
oikveTa Zvlis simkvrivis daqveiTebis tendencia
(osteopeniisa da osteoporozis saxiT), rac
SeiZleba CaiTvalos osteoqondropaTiebis gan-
viTarebis erT-erT mniSvnelovan winapirobad.
imis gamo, rom ar arsebobda osteoqondro-
paTiebis dros tkivilis Sefasebis specifikuri
Skala, obieqturi da subieqturi klinikuri
gamokiTxvis mixedviT Cvens mier SemuSavebuli
iqna Semdegi specialuri Skala:
tkivili ar aris, mxolod palpaciiT aris
gamoxatuli egzostozi – 0 bali.
mcireodeni tkivili didi fizikuri dat-
virTvebis Semdeg, romelic dasvenebisTanave
gaivlis – 1 bali
zomieri tkivili datvirTvisas, romelic
dasvenebis Semdeg gaivlis – 2 bali
Zlieri tkivili fizikuri datvirTvis dros,
romelic rCeba didxans – 3 bali
tkivili mcire datvirTvisas, siarulisas,
kibeze asvlisas – 4 bali
102
zemoTaRniSnuli Skalis mixedviT Sefase-
bis obieqturad Camosayalibeblad Cvens mier
SemuSavebuli iqna specialuri fizikuri dat-
virTvis testi (xtunviTi varjiSebi saxtunelaTi,
1 wuTSi 60 xtunva 10 sm-is simaRleze), romelic
pacentebs utardebodaT mkurnalobis dasawyisSi,
me-10 dRes, me-15 dRes da mkurnalobis kursis
dasasruls. testis Catarebis dros xdeboda
drois dafiqsireba, romlis drosac Cndeboda
Tundac mcireodeni tkivili Cveni dakvirve-
biT:
tkivili iwyeboda datvirTvis me-5-15 wm-ze
4 baliT Sefasebul pacientebSi,
15-30 wm – 3 bali
30-60 wm – 2 bali
60-180 wm – 1 bali
180 wm an meti – 0 bali
amis garda efeqturobis Sefaseba xdeboda
specialuri gamokiTxviT anketirebis gziT,
rogorc pacientis, aseve eqimis mier. mkurnalo-
bis efeqturobis Sefaseba xdeboda Semdegi
formulirebiT:
,,Zalian kargi’’ (sruli gamojanmrTeleba
sportSi sruli CarTviT)
103
,,kargi’’ (mdgomareobis mniSvnelovani gaum-
jobeseba, sportSi nawilobrivi CarTviT)
,,damakmayofilebeli’’ (umniSvnelo gaum-
jobeseba, sportSi CarTvis Seferxeba)
,,warumatebeli’’ (dadebiTi Sedegi ar
dafiqsirda)
,,cudi’’ (pacientis mdgomareoba gauares-
da)
zemoTaRniSnuli testebisa da Skalebis ad-
eqvaturoba anu e.w. validuroba (ingl. Validity)
sakmaod maRalia, rogorc Sinaarsobrivi, aseve
kriterialuri da konstuqciuli anu koncep-
cialuri TvalsazrisiT, Tumca maTi maTemati-
kuri meTodebis mixedviT Camoyalibeba Semdgomi
kvlevis mizania da aucileblad gagrZeldeba.
iseve rogorc axali gamokiTxvis sqemis Sed-
genisasac, romelzec aseve unda gagrZeldes
muSaoba saerTaSoriso normebis sruli dacviT,
raTa Camoyalibdes saboloo saxiT.
mkurnalobis sqemaSi CarTuli iqna german-
uli farmacevtuli firma ,,HEEL’’-is mier war-
moebuli antihomotoqsikologiuri preparatebi:
Traumeel-S-is malamo, Osteoheel-is tabletebi, Placenta
compositum-is ampulebi. am preparatebis CarTva
104
gamoiwvia maTma Zalze maRalma usafrTxoebam,
ukuCvenebebis ararsebobam, gverdiTi movlenebis
ukiduresma simcirem da naklebma simZimem.
garda antihomotoqsikuri preparatebisa,
pacientebs utardebodaT ultrafonoforezis,
lazeroTerapiisa da samkurnalo fizkulturis
kursi.
fizioTerapiuli (ultrafonoferezi) pro-
cedurebi tardeboda Tssu-is centraluri
klinikis samedicino reabilitaciis bazaze
eqimebi: dodo leJava, manana Sengelia, manana
kopaliani.
ulrafonoforezis procedurebi tardeboda
aparat “ÓÇÒ-101”. aparati “ÓÇÒ-101” muSaobs 880
khc sixSireze, uwyvet da impulsur reJimSi. im-
pulsTa xangrZlivoba aris 2.4 da 10 mwm, aparati
erTdeba 220 voltze. intensivobis Skalis param-
etrebi meryeobs 0.05 dan 1.0 vt/sm2
osteoqondropaTiebis dros tardeboda
saxsrebis irgvliv zemoqmedeba 0.7 vt/sm2 inten-
sivobiT, uwyvet reJimSi, labiluri meTodikiT.
lazeroTerapia tardeboda amave bazaze
aparati A,,adept’’-iT, eqimebi: a. gogelia, m. maTia-
Svili. LlazeroTerapia tardeboda 0.89 mkm tal-
105
Ris sigrZis magnitolazeruli SuqgamtariT. M
mkurnalobis pirvel xuT seansze dasxiveba
xdeboda maRali sixSiriT (1500-1700 hc) da dab-
ali simZlavriT (8-10 vt). tkivilis kupirebis
Semdeg es maCvenebeblebi mcirdeboda optimalur
dozamde. dasxivebis doza TviTeul seansze ar
aRemateboda 0.5 j/sm2 – lazeroTerapiis meTodi
yvela SemTxvevaSi kontaqturi iyo.
samkurnalo varjiSebis procedurebi
utardebodaT amave bazaze samkurnalo fiz-
kulturis darbazSi. eqimebi: ia SatberaSvili
da nargiza gogiberiZe.
samkurnalo fizkulturis kursi moicavda 10
dRes. pacientebi davyaviT sam asakobriv jgufad
imisaTvis, rom mocemuli datvirTva pirobiTad,
Sexamebuli yofiliyo asakTan. samive jgufis
pacientebs utardebodaT Cvens mier SemuSave-
buli specialur varjiSTa kompleqsi, romelic
yvelasaTvis identuri iyo, xolo gansxvavebas
TviTeuli jgufusaTvis warmoadgenda mxolod
datvirTvis xarisxi (raodenoba, xangrZlioba).
asakobriv jgufebad davyaviT Semdegnairad: I
jgufSi gavaerTianeT pacientebi - 10-12 w, II
jgufSi – 13-15 w, III jgufSi – 16 w. da zemoT.
106
varjiSTa kompleqsi moicavs 3 tipis varjiSs,
statikuri (izometruli), dinamiuri (izotonuri)
da gawelviTi varjiSebi. Cvens mier Sedgenili
varjiSTa programa Sedgeba 23 saxis varjiSisa-
gan: 3 – statikuri, 15 – dinamiuri da 5 – gawel-
viTi.
statikuri (izometruli) varjiSebi:
1. barZayis oTxTava kunTi: sawyisi mdgomare-
oba zurgze wola, zemo kidurebi tanis gaswvriv,
gaSlil mdgomareobaSi, odnav ganziduli. terfi
maqsimalurid moziduli mdgomareobaSi, barZayis
oTxTava kunTs monacvleobiT vWimavT 5 wm, Semdeg
vadunebT 5 wm da a.S. igive meore fexiT. sunTqva
riTmuli, Tavisufali. I jgufi – 8-10 – 18-20 -
jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
2. barZayis oTxTava kunTi: sawyisi mdgo-
mareoba zurgze wola, zemo kidurebi tanis
gaswvriv gaSlili mdgomareobaSi, odnav gan-
ziduli. terfi maqsimalurad mozidul mdgo-
mareobaSi, barZayis oTxTava kunTs mWimavT da
fexs vwevT 40-ze, vaCerebT 5 wm-s ganmavlobaSi,
vubrundebiT sawyis mdgomareobas, 5 wm-s Semdeg
107
vimeorebT. igive meore fexiT. sunTqva riTmuli,
Tavisufali.
I jgufi – 8-10 – 18-20 - jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
3. barZayis oTxTava kunTi da kanWis tyupi
kunTebi: sawyisi mdgomareoba naxevrad Camjdari,
kedelTan vjdebiT ise, rom zurgi da weli mib-
jenilia kedelze, qvemo kidurebi menj-barZayisa
da muxlis saxsrebSi 90-iT moxrili, xelebi
CamoSvebuli, sunTqva riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 15-20 – 45-50 - wm
II jgufi – 20-25 – 55-60 - wm
III jgufi – 25-30 – 65-75 - wm
dinamiuri (izotonuri) varjiSebi:
4. velotrenaJori. TviToeuli varjiSi iwye-
boda da mTavrdeboda velotrenaJoriT, siCqare
da simZlavre SerCeuli iyo asakobrivi jgufis
mixedviT.
I jgufi – 5 – 15 - wm
II jgufi – 5 – 15 - wm
III jgufi – 5 – 20 - wm
5. barZayis oTxTava kunTi: sawyisi mdgomare-
oba zurgze wola, zemo kidurebi tanis gaswvriv,
108
gaSlili mdgomareobaSi, odnav ganziduli, ter-
fi moziduli maqsimalurad da monacvleobiT
fexis aweva da daweva ise, rom fexi iataks ar
exeba, sunTqva riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 8-10 – 18-20 - jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
6. barZayis oTxTava kunTi: sawyisi mdgo-
mareoba zurgze wola, zemo kidurebi tanis
gaswvriv, gaSlili mdgomareobaSi, odnav ganz-
iduli, terfi moziduli maqsimalurad. muxlis
saxsari 40-iT moxrili devs samedicino burTze
da monacvleobiT fexs vxriT muxlis saxsarSi
Semdeg vasworebT. igive meore fexiT, sunTqva
riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 10-12 – 20-22 - jer
II jgufi – 12-15 – 22-25 - jer
III jgufi – 15-18 – 25-28 - jer
7. sawyisi mdgomareoba wola gverdze, sx-
euli erT sibrtyeSi, Sesabamisi mxaris xeli
TavqveS, meore tanis win – wonasworobisaTvis.
sawinaaRmdego mxaris fexs monacvleobiT vwevT
jer zemoT, Semdeg qvemoT, ise rom fexi meore
109
fexs ar exeba. igive meore fexiT. sunTqva riT-
muli, Tavisufali.
I jgufi – 8-10 – 18-20 - jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
8. barZayis ukana jgufis kunTebi: sawyisi
mdgomareoba mucelze wola, zemo kidurebi
tanis gaswvriv, qvemo kidurebi gaSlili da
odnav ganziduli, monacvleobiT fexs vxriT
muxlis saxsarSi da vasworebT, ise, rom terTi
iataks ar exeba. igive meore fexiT. sunTqva
riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 10-12 – 20-22 - jer
II jgufi – 12-15 – 22-25 - jer
III jgufi – 15-18 – 25-28 - jer
9. sawyisi mdgomareoba wola gverdze, sx-
euli erT sibrtyeSi, Sesabamisi mxaris xeli
TavqveS, meore tanis win – wonasworobisaT-
vis. sawinaaRmdego mxaris fexi vxriT muxlis
saxsarSi da vaTavsebT tanis win, meore fexs
monacvleobiT vwevT jer zemoT, Semdeg qvemoT,
ise rom fexi iataks ar exeba. sunTqva riTmuli,
110
Tavisufali.
I jgufi – 8-10 – 18-20 - jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
10. barZayis oTxTava kunTi: sawyisi mdgomare-
oba zurgze wola, zemo kidurebi tanis gaswvriv,
qvemo kidurebi gaSlili da odnav ganziduli,
terfi moziduli maqsimalurad, gaSlil fexs
vwevT 45-iT, vafiqsirebT, fexs vxriT muxlis
saxsarSi, vasworebT fexs da vubrundebiT sawyis
mdgomareobas, ise, rom fexi iataks ar exeba. igive
meore mxares. sunTqva riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 8-10 – 18-20 - jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
11. sawyisi mdgomareoba dgomSi, qvemo kidu-
rebi odnav ganziduli, xelebi mxris siganeze
da CaWidebul orZels. taniT gadavdivarT ukan
da vjdebiT ise, rom fexebi moixaros muxlis
saxsarSi 90-iT, xolo wvivebi vertikalur mdgo-
mareobaSi darCes umoZraod.
I jgufi – 8-10 – 15-18 - jer
111
II jgufi – 10-12 – 18-20 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
12. sawyisi mdgomareoba dgomSi, fexs vdebT
safexurze (safexuris simaRlis SerCevisas
gaTvaliswinebuli iyo sportsmenis asaki) paci-
enti adis da Camodis, ise rom fexs ar aSorebs
safexurs. igive meore mxares.
I jgufi – 8-10 – 15-18 - jer
II jgufi – 10-12 – 18-20 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
13. kanWis tyupi kunTi da wvivis grZeli
da mokle momzidveli kunTebi: ,,balansirebis
dafa”-ze vdgebiT Sua nawilSi da terfs monacv-
leobiT, maqsimalurad ganvzidavT da movzidavT.
igive meore fexiT.
I jgufi – 8-10 – 18-20 - jer
II jgufi – 10-12 – 20-23 - jer
III jgufi – 12-15 – 23-25 - jer
14. vjdebiT ,,Leg press”-ze orive terfi Tavs-
deba dafaze. dafas ganvzidavT sxeulidan ise,
rom fexebi gaiSalos muxlis saxsarSi, Semdeg
112
vubrundebiT sawyis mdgomareobas. varjiSis
Sesrulebis periodSi terfi srulad devs da-
faze. ganzidvisas amovisunTqavT, mozidvisas
CavisunTqavT.
I jgufi – 8-10 – 18-20 – jer – 8-12 kg
II jgufi – 10-12 – 20-23 – jer – 8-12 kg
III jgufi – 12-15 – 23-25 – jer – 12-16 kg
15. barZayis oTxTava kunTi: vjdebiT ,,Leg
extension”-ze ise, rom orive fexis muxlqveSa
foso mibjenilia zemoTa sayrden rgolze, xolo
terfebis zemoTa zedapiri qvemoTa sayrden
rgolze. fexebs vSliT muxlis saxsarSi, Semdeg
vubrundebiT sawyis mdgomareobas. gaSlisas
amovisunTqavT, moxrisas CavisunTqavT.
I jgufi – 8-10 – 18-20 – jer – 4-8 kg
II jgufi – 10-12 – 20-23 – jer – 4-8 kg
III jgufi – 12-15 – 23-25 – jer – 4-12 kg
16. barZayis ukana jgufis kunTebi: vdgebiT
,,Standing leg curl”-Tan, fexs vaTavsebT ise, rom
wvivis wina proqsimaluri nawili mibjenili
iyos zemoTa sayrden rgolze, xolo aqilevsis
myesis are qvemoTa sayrden rgolze. fexs vxriT
muxlis saxsarSi, Semdeg vubrundebiT sawyis
113
mdgomareobas. moxrisas amovisunTqavT, gaSlisas
CavisunTqavT.
I jgufi – 8-10 – 18-20 – jer – 4 kg
II jgufi – 10-12 – 20-23 – jer – 4 kg
III jgufi – 12-15 – 23-25 – jer – 4-8 kg
17. ZunZuli.
I jgufi – 10 – 20 - wT
II jgufi – 15 – 25 - wT
III jgufi –15 – 30 - wT
18. sirbili.
I jgufi – 10 – 20 - wT
II jgufi – 15 – 25 - wT
III jgufi –15 – 30 - wT
gawelviTi varjiSebi:
19. barZayis oTxTava kunTi: sawyisi mdgo-
mareoba jdomSi, fexi moxrilia muxlis saxsarSi
ise, rom terfi aRmoCndes amave mxares dundula
kunTis gareTa zedapirTan, terfi ganziduli
maqsimalurad da iatakze zemoTa zedapiriT
devs. meore fexi gaSlili Tavisuflad xelebi
tanis ukan da veyrdnobiT maT. gadmovdivarT
taniT ukan nel-nela ise, rom vigrZnoT oTx-
114
Tava kunTis sasiamovno gawelva, daZabulobis
gasvlis Semdeg kidev gadavdivarT nel-nela
da a.S. igive meore fexiT. sunTqva riTmuli,
Tavisufali.
I jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
II jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
III jgufi –10-15 – 25-30 - wm
20. barZayis ukana jgufis kunTebi: sawyisi
mdgomareoba mdgomSi, fexi iweva 90 da gaSlil
mdgomareobaSi vdebT Svedur kedelze, terfi
maqsimalurad moziduli da viWerT xeliT.
zurgi gasworebuli, Tavi aweuli, mzera terfi-
saken da nela-nela gadavdivarT win. sasiamovno
daZabulobis SegrZnebisas vCerdebiT, rodesac
gaivlis kvlav vwelavT da a.S. sunTqva riTmuli,
Tavisufali.
I jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
II jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
III jgufi –10-15 – 25-30 - wm
21. barZayis momzidveli kunTebi: sawyisi
mdgomareoba jdomSi, veyrdnobiT kedels, fexebi
moxrili, muxlebi maqsimalurad daSorebuli,
115
terfebs vaerTebT da maqsimalurad movzidavT
tanisken. idayvebiT vawvebiT muxlebs, msubuqi
gawelvis SegrZnebisTanave vCerdebiT, xolo
daZabulbis gasvlisas kvlav vawvebiT da a.S.
sunTqva riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
II jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
III jgufi –10-15 – 25-30 - wm
22. barZayis oTxTava kunTi da muxlis sax-
sari: sawyisi mdgomareoba mdgomSi. vdgebiT
pirisaxiT kedlisaken da erTi xeliT veyrdno-
biT. muxls vxriT da ukanganziduli sawinaaRm-
dego mxaris xeliT vkidebT terfs da vawvebiT
dundula kunTisaken, ise rom muxlis saxsari
moZraobdes ukana mimarTulebiT. msubuqi gawel-
vis SegrZnebisas vaCerebT, Semdeg vagrZelebT
gawelvas da a.S. igive meore mxares. sunTaqva
riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
II jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
III jgufi –10-15 – 25-30 - wm
23. kanWis tyupi kunTi: sawyisi mdgomareo-
ba dgomSi. vdgebiT pirisaxiT kedlisaken da
116
winamxrebiT veyrdnobiT. erTi fexi moxrili
muxlis saxsarSi, xolo terfi mibjenili ke-
delTan. erTi nabijiT ukan vdgamT meore. taniT
viwevT win, sasiamovno daZabulobis SegrZnebisas
vCerdebiT, gavlisas vargZelebT win gadaxras
da a.S. sunTqva riTmuli, Tavisufali.
I jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
II jgufi – 10-15 – 20-25 - wm
III jgufi –10-15 – 25-30 - wm
savarjiSo cikli davyaviT 3 etapad: I etapi
moicavda savarjiSo ciklis 1-3 dRes, II – me-4-6
dRe, III – me-7-10 dRe. varjiSebs Soris inter-
vali iyo 2-3 wT.
samkurnalo fizkulturis programaSi sxva-
dasxva varjiSi erTveboda da eTiSeboda sxva-
dasxva etapis sxvadasxva dRes, rac naCvenebia 1,
2 da 3 cxrilebSi.
117
varjiSebi
I etapi
II etapi
III etapi
I
dRe
II dRe
III
dRe
IV
dRe
V dRe
VI dRe
VII dRe
VIII dRe
IX dRe
X dRe
1+
++
++
--
--
-
2+
++
++
+-
--
-
3-
-+
++
++
++
+
4+
++
++
++
++
+
5+
++
++
+-
--
-
6+
++
++
--
--
-
7+
++
++
++
++
+
8+
++
++
+-
--
-
9+
++
++
++
++
+
10+
++
++
++
++
+
11-
--
-+
++
++
+
12-
--
-+
++
++
+
13+
++
++
++
++
+
14-
--
--
++
++
+
15-
--
-+
++
++
+
16-
--
--
-+
++
+
17-
--
--
-+
++
+
18+
++
++
++
++
+
19+
++
++
++
++
+
20
++
++
++
++
++
21
++
++
++
++
++
22
++
++
++
++
++
23
++
++
++
++
++
cxrili 1
I jgufi
118
varjiSebi
I etapi
II etapi
III etapi
I
dRe
II dRe
III dRe
IV dRe
V dRe
VI dRe
VII dRe
VIII dRe
IX dRe
X dRe
1+
++
++
--
--
-
2+
++
++
+-
--
-
3-
-+
++
++
++
+
4+
++
++
++
++
+
5+
++
++
+-
--
-
6+
++
++
--
--
-
7+
++
++
++
++
+
8+
++
++
+-
--
-
9+
++
++
++
++
+
10+
++
++
++
++
+
11-
--
-+
++
++
+
12-
--
-+
++
++
+
13+
++
++
++
++
+
14-
--
--
++
++
+
15-
--
-+
++
++
+
16-
--
--
-+
++
+
17-
--
--
-+
++
+
18+
++
++
++
++
+
19+
++
++
++
++
+
20
++
++
++
++
++
21
++
++
++
++
++
22
++
++
++
++
++
23
++
++
++
++
++
cxrili 2
II jgufi
119
cxrili 3
III jgufi
varjiSebi
I etapi
II etapi
III etapi
I dRe
II dRe
III dRe
IV dRe
V dRe
VI dRe
VII
dRe
VIII
dRe
IX
dRe
X dRe
1+
++
++
--
--
-2
++
++
++
--
--
3-
-+
++
++
++
+4
++
++
++
++
++
5+
++
++
+-
--
-6
++
++
+-
--
--
7+
++
++
++
++
+8
++
++
++
--
--
9+
++
++
++
++
+10
++
++
++
++
++
11-
--
-+
++
++
+12
--
--
++
++
++
13+
++
++
++
++
+14
--
--
-+
++
++
15-
--
-+
++
++
+16
--
--
--
++
++
17-
--
--
-+
++
+18
++
++
++
++
++
19+
++
++
++
++
+20
++
++
++
++
++
21
++
++
++
++
++
22
++
++
++
++
++
23
++
++
++
++
++
120
kvlevis masalakvlevis masala
Tbilisis saxelmwifo samedicino univer-
sitetis centraluri klinikis samedicino re-
abilitaciasa da sportuli medicinis kaTedraze
1996-2005 wlebSi mkurnaloba Caitara osteoqon-
dropaTiis diagnoziT 1020 pacientma, romelTa
Soris 612 (60%) iyo osgud-Slateris diagnoziT,
258 (25,3%) hagland-Sincis (hagland-severis) di-
agnoziT, 150 (14.7%) ki keleri I-II-is diagnoziT.
pacientTa 89% (908) iyo biWi, 11% (112) gogona.
735 mozardSi (72.05%) daavadeba gamoxatuli iyo
calmxrivad, 285-Si (27.95%) –ormxrivad.
cxrili 4
n=1020daavadeba raodenoba procenti (%)
osgud-Slateris
daavadeba612 60
hagland-Sincis
(hagland-severis)
daavadeba
258 25,3
keleri I-II-is daa-
vadeba150 14.7
121
cxrili 5
n=1020
sqesi raodenoba procenti (%)
biWebi 908 89
gogonebi 112 11
cxrili 6
n=1020
raodenoba procenti (%)
calmxrivi 735 72.05
ormxrivi 285 27.95
asakis mixedviT pacientebi ganawilda Semde-
gnairad: yvelaze meti avadmyofi 710 (70%) iyo
12-14 asakovan jgufSi, 207 (20.3%) avadmyofi 8-11
asakobriv jgufSi da yvelaze naklebi raode-
noba 103 (9.7%) 15-17 asakovan jgufSi.
cxrili 7
pacientTa ganawileba asakobrivi jgufis
mixedviT
n=1020
asaki(w) raodenoba procenti (%)
8-11 207 20.3
12-14 710 70
15-17 103 9.7
122
kvlevaSi monawile pacientTagan 561 (55%) iyo
fexburTeli, 153 (15%) ragbisti, 102 (10%) kalaT-
burTeli, 81 8% CogburTeli, 123 12% ki sportis
sxva saxeobebidan (tanvarjiSi, curva, Widaoba).
cxrili 8
pacientTa ganawileba sportis saxeobebis
mixedviT
n=1020saxeoba raodenoba procenti (%)
fexburTi 561 55
ragbi 153 15
kalaTburTi 102 10
CogburTi 81 8
sportis sxva
saxeobebi (tan-
varjiSi, curva,
Widaoba).
123 12
osteoqondropaTiebis risk-faqtorebis
Seswavlam aCvena, rom yvelaze xSiri maprovo-
cirebeli faqtoria swrafi zrda da arara-
cionaluri, gazrdili fizikuri datvirTvebiT
gamowveuli gadaZabva - 540 SemTxveva (52,9%),
16.9%-Si (173 pacienti) mikrotravma, 12.9%-Si (132
pacienti) saTamaSo gruntis xSiri cvalebadoba,
17.3%-Si (175 pacienti) arasworad SerCeuli spor-
123
tuli inventari. 199 avadmyofs (19.5%) aReniSna
brtyelterfianoba, gamokvleul mozardTagan
894 (87.6%), aRniSnavda sakveb racionSi Ca-iT
mdidari produqtebis naklebobas.
cxrili 9
osteoqondropaTiebis gamomwvevi
risk-faqtorebi
n=1020risk-faqtorebi raodenoba procentebi
(%)swrafi zrda da arara-
cionaluri, gazrdili
fizikuri datvirTvebiT
gamowveuli gadaZabva
SemTxveva
540 52,9
mikrotravma 173 16.9
saTamaSo gruntis xSiri
cvla132 12.9
arasworad SerCeuli
sportuli inventari175 17.3
cxrili 10
n=1020
terfis forma raodenoba
procentebi
(%)
brtyelterfiani 199 19.5
norma 821 80.5
124
cxrili 11
n=1020raodenoba procentebi (%)
aRniSnavda sakveb
racionSi Ca-iT mdidari
produqtebis naklebobas894 87.6
ar aRniSnavda sakveb
racionSi Ca-iT mdidari
produqtebis naklebobas126 12.4
daavadebis xangrZlivobis mixedviT pacien-
tebi Semdegnairad ganawilda- 2-10 dRe – 496
avadmyofiF 48.6%, 10-20 dRe 345 – avadmyofi 33.8%,
20 da meti dRe – 179 avadmyofi 17.6%.
cxrili 12
pacientTa ganawileba daavadebis xangr-
Zlivobis mixedviT
n=1020dReebis raode-
noba
pacientTa raode-
nobaprocenti (%)
2-10 dRe 496 48.6
10-20 dRe 345 33.8
20 da meti dRe 179 17.6
125
kvlevis meTodebSi aRwerili, Cvens mier Sed-
genili specialuri tkivilis Skalis monacemebi
Semdegnairad ganawilda.
126 pacientis (12.4%) tkivili Sefasda 1
baliT.
429 pacientis (42%) – 2 baliT
159 pacientis (15.6%) - 3 baliT
306 pacientis (30%) – 4 baliT
cxrili 13
Sedgenili specialuri tkivilis Skalis
monacemebi
n=1020
Sefaseba
pacientTa raode-
noba
procenti (%)
1 bali 126 12.4
2 bali 429 42
3 bali 159 15.6
4 bali 306 30
mkurnalobis taqtikis mixedviT pacientebi
3 jgufad daiyo. MmaTSi pacientebi raodenobis,
diagnozebisa da daavadebis simZimis mixedviT
maqsimalurad Tanabradaa ganawilebuli.
sakontrolo jgufSi (340 pacienti, saerTo
raodenobebis 33.3%, romelTagan 204-s (60%)
126
aReniSneboda osgud-Slateris daavadeba, 85-s
(25%) hagland severis daavadeba, 51-s (15%)
keleris-I-II daavadeba) mkurnaloba tardeboda
lazeroTerapiiTa da ultrafonoforeziT vol-
tarenis malamoTi (tradiciuli Terapia).
cxrili 14
sakontrolo jgufSi pacientTa ganawileba
osteoqondropaTiis tipis mixedviT
n=340daavadeba pacientTa
raodenoba
procenti (%)
osgud-Slateris daa-
vadeba
204 60
hagland severis
(hagland Sincis) daa-
vadeba
85 25
keleris-I-II daavadeba 51 15
I jgufSi (340 pacienti 33.3%) maT Soris 204
(60%) pacienti iyo osgud-Slateris diagnoziT,
86 (25.3%) hagland-severis diagnoziT da 50
(14.7%) keler I-II diagnoziT.
127
cxrili 15
I jgufSi pacientTa ganawileba
osteoqondropaTiis tipis mixedviT
n=340
daavadebapacientTa raode-
noba
procenti
(%)osgud-Slateris daavade-
ba204 60
hagland severis (hagland
Sincis) daavadeba86 25.3
keleris-I-II daavadeba 50 14.7
II jgufSi (340 pacienti 33.3%) maT Soris,
204-s (60%) hqonda osgud-Slateris daavadeba,
87-s (25.6) hagland-severis daavadeba, 49-s (14.4%)
keler I-II-s daavadeba.
cxrili 16
II jgufSi pacientTa ganawileba
osteoqondropaTiis tipis mixedviT
n=340
daavadebapacientTa
raodenoba
procenti
(%)
osgud-Slateris daavade-
ba204 60
hagland-severis (hagland
-Sincis) daavadeba87 25.6
keleris-I-II daavadeba 49 14.4
I jgufis pacientebs utaredebodaT laz-
eroTerapia da ultrafonoforezi Traumeel-S-is
128
malamoTi, iRebdnen Osteoheel-s-is abebs (TiTo abi
dReSi 3-jer enis qveS, Wamamde 30 wuTiT adre)
da ukeTdebodaT Placenta compositum-is ineqciebi
kviraSi orjer (sul 5 ineqcia).
II jgufSi (340 pacienti 33.3%) pacientTa
mkurnaloba mimdinareobda lazeroTerapiiTa da
ultrafonoforeziT Traumeel-S-is malamoTi.
yvela pacients eZleoda biodanamati life pac
juniori.
lazeroTerapiisa da ultrafonoforezis
procedurebis raodenoba da dozireba samive
jgufisaTvis iyo erTnairi.
ultrafonoforezisa da lazeroTerapiis
kursi 10-15 seansisagan Sedgeboda, romlis
Semdeg pacientebs utardebodaT samkurnalo
fizkulturis 10 dRiani kursi. Tuki pacients
10 dRiani Terapiis Semdeg aRar aReniSneboda
tkivili specialur datvirTvis testze, uwyde-
bodaT ultrafonoforezisa da lazeroTer-
apiis procedurebi da eniSnebodaT samkurnalo
fizkultura.
mkurnbaloba mimdinareobda 20-25 dRis ganma-
vlobaSi. mkurnalobis periodSi yvela pacienti
isvenebda sportuli datvirTvisagan.
129
osgud-Slateris daavadebis mkurnalobaosgud-Slateris daavadebis mkurnaloba
kvlevaSi monawile 1020 pacientidan 612 (60%)
iyo osgud-Slateris diagnoziT, maT Soris 551
(90.03%) biWi da 61 (9.97%) gogona. 159 avadmyofs
(25.98%) egzostozi aReniSneboda ormxrivad, 453-s
(74.02%) calmxrivad. P58 pacients (9.5%) ganvi-
Tarebuli hqonda brtyeli terfi.
cxrili 17
osgud-Slateris daavadebul pacientTa
ganacileba sqesis mixedviT
n=612sqesi raodenoba procenti (%)
biWi 551 90.03
gogona 61 9.97
cxrili 18
n=612egzostozi raodenoba procenti (%)
calmxrivi 159 25.98
ormxrivi 453 74.02
daavadebis xangrZlivobis mixedviT pacien-
tebi Semdegnairad gadanawilda: 2-10 dRe 203
pacienti (33.2%), 10-20 dRe 275 pacienti (44,93%), 20
dRe da meti 134 pacienti (30%).
130
cxrili 19
pacientTa gadanawileba osgud-Slateris
daavadebis xangrZlivobis mixedviT
n=612mkurnalobis xan-
grZlioba
pacientTa
raoenobaprocenti (%)
2-10 dRe 203 33.2
10-20 dRe 275 44,93
20 da meti dRe 134 30
osgud-Slateris daavadeba aReniSna 336
fexburTels (54.9%), 64 kalaTburTels (10.5%),
91 ragbists (14.9%), 42 Cogburbels (6.7%) da
42 sportis sxvadasxva saxeobebiT dakavebul
sportsmenebs (13%).
cxrili 20
osgud-Slateris daavadebul pacientTa
ganawileba sportis saxeobis mixedviT
n=612sportis saxeoba raodenoba procenti (%)
fexburTi 336 54.9
kalaTburTi 64 10.5
ragbisti 91 14.9
CogburTeli 42 6.7
sportis sxvadasx-
va saxeobeba79 13
specialuri tkivilis Skalis xelmZRvanelo-
bis Sedegad, osgud-SlateriT daavadebulTa
131
11.8%-is (72 sportsmeni) tkivili Sefasda 1 baliT,
44.1%-is (270 sportsmeni) – 2 baliT, 14.7%-is (90
sportsmeni) – 3 baliT, 29.4%-is (180 sportsmeni)
– 4 baliT.
cxrili 21
osgud-Slateris daavadebul pacientTa
tkivilis Sefaseba specialuri tkivilis Ska-
lis mixedviT
n=612balebis raodenoba raodenoba procenti (%)
1 bali 72 11.8
2 bali 270 44.1
3 bali 90 14.7
4 bali 180 29.4
pacientebi mkurnalobis taqtikis mixedviT
daiyo 3 jgufad (TiToeul jgufSi 204 avd-
myofi). jgufebSi pacientebi raodenobis, asakis,
daavadebis mimdinareobisa da tkivilis inten-
sivobis mixedviT (gamoxatuli balebSi) maqsi-
malurad Tanabradaa ganawilebuli.
mkurnalobis Sedegad pacientebis mdgo-
mareoba gaumjobesda samive jgufSi. yvelaze
naklebi Terapiuli efeqti miRebuli iqna sakon-
trolo jgufSi, sadac pacientebs mkurnaloba
utardebodaT tradiciuli meTodiT, xolo
yvelaze maRali Terapiuli efeqti miRebuli
iqna I jgufSi, sadac pacientebis mkurnaloba
kompleqsurad midioda.
132
mkurnalobis me-5 dRes: I jgufSi 174 pacienti
(85.3%) aRniSnavda tkivilis klebas, II jgufSi
142 pacienti (69.6%) aRniSnavda mdgomareobis
gaumjobesebas, maSin, roca sakontrolo jguf-
Si aseTi pacientebis raodenoba iyo 40.7% (83
sportsmeni).
cxrili 22
mkurnalobis me-5 dRes osgud-Slateris
daavadebul pacientebSi tkivilis klebis di-
namika
jgufi raodenoba procenti (%)
I jgufi n=204 174 85.3
II jgufi n=204 142 69.6
sakontrolo jgufi n=204 83 40.7
mkurnalobis me-10 dRes pacientebs Cautar-
daT Cvens mier SemuSavebuli datvirTvis testi,
romlis mixedviT datvirTvis fonze dgindeboda
pacientTa tkivilis intensivoba, Sefasebuli
balebSi. Sedegebi Semdegnairi iyo:
I jgufSi: 125 pacients (61.3%), tkivili aRar
aReniSnebodaT (0 bali)
II jgufSi: tkivili aulagda (0 bali) 110
sportsmens (53.9%), xolo sakontrolo jgufSi
– 81 sportsmens (39.7%)
133
cxrili 23
mkurnalobis me-10 dRes osgud-Slateris
daavadebul pacientebSi tkivilis Sefaseba 0
- baliT
n=204jgufi raodenoba procenti (%)
I jgufi 125 61.3
II jgufi 110 53.9
sakontrolo jgufi 81 39.7
sportsmenTa tkivilis klebis dinamika
mkurnalobidan 10 dRis Semdeg mocemulia cxri-
lebSi 18, 19, 20.
cxrili 24
sakontrolo jgufi
n=2041 2 3 4 5
pa-
cientTa
saerTo
raode-
noba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-10 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
procentu-
li raode-
noba (%)
24 1 bali0 bali 16 66.7 (6710)1 bali 8 33.3 (3310)
90 2 bali
0 bali 49 54.4 (545)1 bali 33 36.7 (3752 bali 8 8.9 (293)
30 3 bali
0 bali 10 33.3 (339)1 bali 7 23.3 (248)2 bali 8 26.7 (278)3 bali 5 16.7 (175)
60 4 bali
0 bali 6 10 (104)1 bali 9 15 (155)2 bali 9 15 (155)3 bali 21 35 (356)4 bali 15 25 (256)
134
cxrili 25
I jgufi1 2 3 4 5
pacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-10 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
Pprocentu-
li raode-
noba (%)
24 1 bali
0 bali 21 87.5 (886)
1 bali 3 12.5 (126)
90
2
bali
0 bali 67 74.4 (745)
1 bali 23 25.6 (265)
2 bali --- ---
30 3 bali
0 bali 19 63.3 (639)
1 bali 6 20.1 (207)
2 bali 5 16.6 (177)
3 bali --- ---
60 4 bali
0 bali 18 30 (306)
1 bali 18 30 (306)
2 bali 15 25 (256)
3 bali 9 15 (155)
4 bali --- ---
pacientebs, romelTac datvirTvis testze
aRmoaCndaT uaryofiTi reaqcia, uwydebodaT fiz-
ioTerapiuli procedurebi, romlis nacvladac
mkurnalobis kursSi erTveboda samkurnalo
fizkultura.
mkurnalobis me-15 dRes pacientebze Catare-
buli analogiuri datvirTvis testis Sedegad,
135
tkivilis klebis dinamika Semdegnairi iyo:
I jgufSi: tkivili ar aReniSna 187 pacients
(91.7%)
cxrili 26
II jgufi
pacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-10 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
Pprocentu-
li raode-
noba (%)
24 1 bali
0 bali 19 79.2 (789)
1 bali 5 20.8 (219)
902 bali
0 bali 60 66.7 (675)
1 bali 28 31.1 (315)
2 bali 2 2.2 (22)
30 3 bali
0 bali 16 53.3 (539)
1 bali 6 20.1 (207)
2 bali 7 23.3 (248)
3 bali 1 3.3 (33)
60 4 bali
0 bali 15 25 (256)
1 bali 15 25 (256)
2 bali 9 15 (155)
3 bali 15 25 (256)4 bali 6 10 (104)
II jgufSi: tkivili Sefasda 0 baliT 176
pacientSi (86.3%)
sakontrolo jgufSi ki 136 sportsmenSi
(66.7%)
136
cxrili 27
mkurnalobis me-15 dRes osgud-Slateris
daavadebul pacientebSi tkivilis klebis
raodenobrivi da procentuli gamosaxva
n=204jgufi raodenoba procenti (%)
I jgufi 187 91.72
II jgufi 176 86.33
s a k o n t r olo
jgufi136 66.74
sportsmenTa tkivilis klebis dinamika
mkurnalobidan 15 dRis Semdeg dawvrilebiT
mocemulia cxrilebSi 28, 29, 30.
cxrili 28
sakontrolo jgufipacientTa
saerTo
raode-
noba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-15
dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
procentuli
raodenoba
(%)
24 1 bali0 bali 22 91.7 (926)1 bali 2 8.3 (86)
902 bali
0 bali 72 80 (804)1 bali 14 15.6 (164)2 bali 4 4.4 (42)
30 3 bali
0 bali 16 53.3 (539)1 bali 5 16.6 (177)2 bali 4 13.3 (136)3 bali 5 16.7 (177)
137
60 4 bali
0 bali 30 50 (506)1 bali 6 10 (104)2 bali 6 10 (104)3 bali 9 15 (155)4 bali 9 15 (155)
cxrili 29
I jgufi
pacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-15 dRes
Sefaseba
balebiT
pacientTa
raodenoba
Pprocentu-
li raode-
noba (%)
24 1 bali 0 bali 24 100 (100-4)
1 bali --- ---
90 2 bali 0 bali 88 97.7 (982)
1 bali 2 2.3 (22)
2 bali --- ---
30 3 bali 0 bali 27 90 ( 906)
1 bali 2 6.7 (75)
2 bali 1 3.3 (33)
3 bali --- ---
60 4 bali 0 bali 48 80 (805)
1 bali 3 5 (53)
2 bali 6 10 (104)
3 bali 3 5 (53)4 bali --- ---
138
cxrili 30
II jgufi
pacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-15 dRes
Sefaseba
balebiT
pacientTa
raode-
noba
Pprocen-
tuli
raodenoba
(%)
241 bali 0 bali 24 100 (100-4)
1 bali --- ---
90 2 bali
0 bali 86 95.6 (962)
1 bali 4 4.4 (42)
2 bali --- ---
30 3 bali
0 bali 24 80 (807)
1 bali 2 6.7 (75)
2 bali 3 10.0 (106)
3 bali 1 3.3 (33)
604 bali
0 bali 42 70 (706)
1 bali 3 5 (53)
2 bali 9 15 (155)
3 bali 3 5 (53)
4 bali 3 5 (53)
amis garda efeqturobis Sefaseba xdeboda
specialuri gamokiTxviT anketirebis gziT,
rogorc pacientis, aseve eqimis mier.
I jgufSi, pacientTa mkurnalobis efeqtur-
oba Sefasebuli iqna rogorc ,,Zalian kargi’’
180 pacientSi (88.2%), ,,kargi’’ 14 pacientSi (6.9%),
139
,,damakmayofilebeli” 10 pacientSi (4.9%). Se-
faseba ”warumatebeli” aRniSnul jgufSi ar
dafiqsirebula.
cxrili 31
I jgufSi pacientTa Sefaseba anketirebis
gziT
n=204Sefaseba raodenoba procenti (%)
,,Zalian kargi’’ 180 88.22
,,kargi’’ 14 6.9
,,damakmayofilebeli” 10 4.9
”warumatebeli” --- ---
II jgufSi pacientTa mkurnalobis efeqtur-
oba Sefasebuli iqna rogorc ,,Zalian kargi’’ 169
pacientSi (82.8%2) (I da II jgufis monacemTa
sxvaoba statistikurad ara sarwmunoa P<0.05),
,,kargi’’ 16 pacientSi (7.9%), ,,damakmayofilebeli”
15 pacientSi (7.4%). Sefaseba ”warumatebeli”
aRniSnul jgufSi dafiqsirda 4 pacientSi
(1.9%).
140
cxrili 32
II jgufSi pacientTa Sefaseba anketirebis
gziT
n=204Sefaseba raodenoba Pprocenti (%)
,,Zalian kargi’’ 169 82.82
,,kargi’’ 16 7.9
,,damakmayofilebeli” 15 7.4
”warumatebeli” 4 1.9
rac Seexeba sakontrolo jgufs, pacientTa
mkurnalobis efeqturoba Sefasebuli iqna
rogorc ,,Zalian kargi’’ 129 pacientSi (63.2%4) (I da II jgufis monacemebi statistikurad
sarwmunod aRemateba sakontrolo jgufis mo-
nacemebs – P>0.01), ,,kargi’’ 29 pacientSi (15.2%),
,,damakmayofilebeli” 26 pacientSi (12.7%). Se-
faseba ”warumatebeli” ki aRniSnul jgufSi
dafiqsirda 20 pacientSi (9.9%).
cxrili 33
sakontrolo jgufSi pacientTa Sefaseba
anketirebis gziT
n=204Sefaseba raodenoba Pprocenti (%)
,,Zalian kargi’’ 129 63.24
,,kargi’’ 29 15.2
,,damakmayofilebeli” 26 12.7
”warumatebeli” 20 9.9
141
ganmeorebiTi ultrasonografiuli gamokv-
levis Semdeg I jgufis pacientTa 87.7% 2 -s (179
sportsmeni), ar aRmoaCnda kviristavis sakuTari
iogis distaluri nawilis paTologia da infra-
patelaruli Rrma bursitis suraTi. analogiuri
ultrasonografiuli gamokvlevis monacemebi
II jgufSi 162 pacientSi (79.4%3) dafiqsirda,
xolo sakontrolo jgufSi ki 125 sportsmenSi
(61.3%2). (I da II jgufis monacemebi statisti-
kurad sarwmunod aRemateba sakontrolo jgu-
fis monacemebs – P>0.01 xolo, I da II jgufis
monacemTa sxvaoba statistikurad ara sarwmunoa
P<0.05) aRsaniSnavia, rom ultrasonografiis mo-
nacemebiT sakontrolo jgufis 60 avadmyofSi
(29.4%) dafiqsirda sxvadasxva zomis momatebuli
eqogenobis ubnis arseboba, apofizis Zvlovani
zedapiris araTanabarkonturianobis arsebobiT.
apofizis Zvlovani zedapiris araTanabarkontu-
rianoba I jgufSi dafiqsirda 25 pacientSi (12.3%),
xolo II jgufSi 37 pacientSi (18.15%) aRiniSna.
agreTve aRsaniSnavia, rom ultrasonografiis
monacemebiT sakontrolo jgufis 19 avadmyofSi
(9.3%) dafiqsirda sxvadasxva zomis momatebuli
eqogenobis ubnis arseboba, apofizis Zvlovani
142
zedapiris araTanabarkonturianoba fragment-
aciis arsebobiT. apofizis Zvlovani zedapiris
araTanabarkonturianoba fragmentaciis arse-
bobiT I jgufSi ar dafiqsirebula, xolo II
jgufSi, mxolod 5 pacientSi (2.45%) aRiniSna.
cxrili 34
ganmeorebiTi ultrasonografiuli gamokv-
levis Sedegebi
n=204paTologia sakontro-
lo jgufi
I jgufi II jgufi
kvirisTavis sakuTari
iogis distaluri
nawilis paTologia
da infrapatelaruli
Rrma bursitis sura-
Ti – ar dafiqsirda
125 61.3%
4179 87.7%
2162 79.4%
3
sxvadasxva zomis
momatebuli eqogeno-
bis ubnis arseboba,
apofizis Zvlovani
zedapiris araTana-
barkonturianoba
fragmentaciis arse-
bobiT – dafiqsirda
19 9.3% --- --- 5 2.45%
sxvadasxva zomis
momatebuli eqogeno-
bis ubnis arseboba,
apofizis Zvlovani
zedapiris araTana-
barkonturianoba
fragmentaciis arse-
bobiT – dafiqsirda
60 29.4% 25 12.3% 37 18.15%
143
hagland-Sincisa (haglan-severis) da hagland-Sincisa (haglan-severis) da
keleris I-II daavadebis mkurnalobakeleris I-II daavadebis mkurnaloba
kvlevaSi monawile 1020 pacientidan, 258 (63.3%)
iyo haglad-Sincis diagnoziT, xolo 150 (36.7%)
keleri I da II davadebiT. maT Soris 357 (87.5%)
biWi da 51 (12.5%) gogona. 126 avadmyofs (30.9%)
egzostozi aReniSneboda ormxrivad, 282-s (69.1%)
calmxrivad. P141 pacients (34.55%) ganviTare-
buli hqonda brtyeli terfi.
cxrili 35
n=408raodenoba procenti (%)
hagland Sincis
(hagland-severis)
diagnoziT pacientTa
raodenoba
258 63.3
keler I-II-i diagnoziT
pacientTa raodenoba150 36.7
cxrili 36
n=408
raodenoba procenti (%)
biWi 357 87.5
gogona 51 12.5
144
cxrili 37
egzostozi raodenoba Pprocenti (%)
ormxrivad 126 30.9
calmxrivad 282 69.1
cxrili 38
terfis forma raodenoba procenti (%)
brtyelterfiani 141 34.55
norma 267 63.3
daavadebis xangrZliobis mixedviT pacien-
tebi Semdegnairad gadanawilda: 2-10 dRe 142
pacienti (34.8%), 10-20 dRe 221 pacienti (54.2%), 20
dRe da meti 45 pacienti (11%).
cxrili 39
pacientTa ganawileba hagland-Sincisa
(hagland-severis) da keler – I-II daavadebebis
xangrZliobis mixedviT
n=408raodenoba procenti (%)
2-10 dRe 142 34.8
10-20 dRe 221 54.2
20 da meti dRe 45 11
hagland-Sincisa da keleri I-II daavadeba
aReniSna 225 fexburTels (55.1%), 38 kalaTbur-
Tels (9.3%), 62 ragbists (15.2%), 39 Cogburbels
(9.6%) da 44 sportis sxvadasxva saxeobebiT
145
dakavebul sportsmenebs (10.8%).
cxrili 40
hagland-Sincisa (hagland-severis) da
keleri I-II daavadebul
pacientTa ganawileba sportis saxeobis
mixedviT
n=408sportis saxeoba raodenoba procenti (%)
fexburTi 225 55.1
kalaTburTi 38 9.3
ragbi 62 15.2
CogburTi 39 9.6
sportis sxvadasxva saxeoba 44 10.8
specialuri tkivilis Skalis xelmZRvanelo-
bis Sedegad, hagland-SinciTA da keleri I-II-iT
daavadebulTa 13.2%-is (54 sportsmeni) tkivili
Sefasda 1 baliT, 39%-is (159 sportsmeni) – 2
baliT, 16.9%-is (69 sportsmeni) – 3 baliT, 30.9%-
is (126 sportsmeni) - 4 baliT.
146
cxrili 41
hagland-Sincisa (hagland-severis) da
keleri I-II daavadebul pacientTa
tkivilis Sefaseba specialuri tkivilis
Skalis mixedviT
n=408Sefaseba balebiT raodenoba Pprocenti (%)
1 bali 54 13.2
2 bali 159 39
3 bali 69 16.9
4 bali 126 30.9
pacientebi mkurnalobis taqtikis mixedviT,
iseve rogorc osgud-SlateriT daavadebuli
sportsmenebi, daiyo 3 jgufad (TiToeul jgufSi
136 avadmyofi). jgufebSi pacientebi raodenobis,
asakis, daavadebis mimdinareobis da tkivilis
intensivobis mixedviT (gamoxatuli balebSi)
maqsimalurad Tanabradaa ganawilebuli.
mkurnalobis Sedegad pacientebis mdgo-
mareoba gaumjobesda samive jgufSi. SedarebiT
naklebi Terapiuli efeqti miRebuli iqna sakon-
trolo jgufSi, sadac pacientebs mkurnaloba
utardebodaT tradiciuli meTodiT, xolo
yvelaze maRali Terapiuli efeqti miRebuli
iqna I jgufSi, sadac pacientebis mkurnaloba
kompleqsurad midioda.
147
mkurnalobis me-5 dRes: I jgufSi 109 pacienti
(80.1%) aRniSnavda tkivilis klebas, II jgufSi
89 pacienti (65.4%) aRniSnavda mdgomareobis
gaumjobesebas, maSin, roca sakontrolo jguf-
Si aseTi pacientebis raodenoba 37.5% iyo (51
sportsmeni).
cxrili 42
hagland-Sincisa (hagland-severis) da keleri
I-II daavadebul pacientTa mkurnalobis me-5 dRes
tkivilis Semcirebis dinamika
jgufi raodenoba procenti (%)
sakontrolo 51 37.5
I jgufi 109 80.1
II jgufi 89 65.4
mkurnalobis me-10 dRes pacientebs Cautar-
daT Cvens mier SemuSavebuli datvirTvis testi,
romlis mixedviT datvirTvis fonze dgindeboda
pacientTa tkivilis intensivoba, Sefasebuli
balebSi. Sedegebi Semdegnairi iyo:
I jgufSi: 69 pacients (50.7%), tkivili aRar
aReniSnebodaT (0 bali)
II jgufSi: tkivili aulagda (0 bali) 62
sportsmens (45.6%), xolo sakontrolo jgufSi
– 47 sportsmens (34.6%).
148
cxrili 43
mkurnalobis me-10 dRes hagland-Sincisa
(hagland-severis) da keler – I-II daavadebul
pacientTa tkivilis Sefaseba 0 - baliT
jgufi raodenoba Pprocenti (%)
sakontrolo 47 34.6
I jgufi 69 50.7
II jgufi 62 45.6
sportsmenTa tkivilis klebis dinamika
mkurnalobidan 10 dRis Semdeg mocemulia cxri-
lebSi 44, 45, 46.
cxrili 44
sakontrolo jgufi
pa-
cientTa
saerTo
raode-
noba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-10 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
Pprocentu-
li raode-
noba (%)
181 bali 0 bali 11 61.1 (6112)
1 bali 7 38.9 (3912)
532 bali
0 bali 25 47.2 (477)
1 bali 21 39.6 (407)
2 bali 7 13.2 (125)
23 3 bali
0 bali 9 39.1 (3910)
1 bali 6 26 (269)
2 bali 5 21.9 (229)
3 bali 3 13 (137)
149
42 4 bali
0 bali 5 11.9 (125)
1 bali 8 19 (196)
2 bali 9 21.4 (216)
3 bali 11 26.3 (267)
4 bali 9 21.4 (216)
cxrili 45
I jgufi
pacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-10 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
Pprocen-
tuli
raode-
noba (%)
181 bali 0 bali 14 77.8 (7810)
1 bali 4 22.2 (2210)
532 bali
0 bali 32 60.3 (607)
1 bali 17 32.2 (326)
2 bali 4 7.5 (84)
233 bali
0 bali 13 56.5 (5611)
1 bali 5 21.7 (229)
2 bali 3 13.1 (137)
3 bali 2 8.7 (96)
42 4 bali
0 bali 10 23.8 (247)
1 bali 10 23.8 (247)
2 bali 8 19 (196)
3 bali 9 21.6 (216)
4 bali 5 11.8 (125)
150
cxrili 46
II jgufipacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-10 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
Pprocen-
tuli
raode-
noba (%)
181 bali 0 bali 13 72.2 (7211)
1 bali 5 28.8 (2811)
532 bali
0 bali 29 54.7 (547)
1 bali 19 35.9 (367)
2 bali 5 9.4 (94)
233 bali
0 bali 11 47.9 (4811)
1 bali 6 26 (269)
2 bali 4 17.4 (178)
3 bali 2 8.7 (96)
42 4 bali
0 bali 9 21.4 (216)
1 bali 10 23.8 (247)
2 bali 9 21.4 (216)
3 bali 10 23.8 (247)
4 bali 4 9.6 (104)
pacientebs, romelTac datvirTvis testze
aRmoaCndaT uaryofiTi reaqcia, uwydebodaT fiz-
ioTerapiuli procedurebi, romlis nacvladac
mkurnalobis kursSi erTveboda samkurnalo
fizkultura.
151
mkurnalobis me-15 dRes pacientebze Catare-
buli analogiuri datvirTvis testis Sedegad,
tkivilis klebis dinamika Semdegnairi iyo:
I jgufSi: tkivili ar aReniSna 119 pacients
(87.5%)
II jgufSi: tkivili Sefasda 0 baliT 111 pa-
cientSi (81.6%)
sakontrolo jgufSi ki 88 sportsmenSi
(64.7%).
cxrili 47
mkurnalobis me-15 dRes hagland-Sincisa
(hagland-severis) da keler – I-II daavadebul
pacientTa tkivilis Sefaseba 0 - baliT
jgufi raodenoba procenti (%)
sakontrolo 88 64.7
I jgufi 119 87.5
II jgufi 111 81.6
sportsmenTa tkivilis klebis dinamika
mkurnalobidan 15 dRis Semdeg dawvrilebiT
mocemulia cxrilebSi 48, 49, 50.
152
cxrili 48
sakontrolo jgufi
pa-
cientTa
saerTo
raode-
noba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-15 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
procen-
tuli
raode-
noba (%)
181 bali
0 bali 16 88.9 (898)
1 bali 2 11.1 (118)
532 bali
0 bali 4177.4
(776)
1 bali 9 17 (175)
2 bali 3 5.6 (64)
23 3 bali
0 bali 1252.2
(5211)
1 bali 4 17.4 (178)
2 bali 3 13 (137)
3 bali 4 17.4 (178)
42 4 bali
0 bali 19 45.1 (458)
1 bali 4 9.5 (104)
2 bali 6 14.4 (156)
3 bali 6 14.4 (156)
4 bali 7 16.6 (176)
153
cxrili 49
I jgufi
pacientTa
saerTo
raodenoba
sawyisi
Sefaseba
balebiT
me-15 dRes
Sefaseba
balebiT
pa-
cientTa
raode-
noba
procentu-
li raode-
noba (%)
181 bali
0 bali 18 100 (100-6)
1 bali --- ---
532 bali
0 bali 49 92.5 (9240
1 bali 4 7.5 (84)
2 bali --- ---
233 bali
0 bali 19 82.7 (838)
1 bali 2 8.7 (96)
2 bali 1 4.3 (44)
3 bali 1 4.3 (44)
42
4 bali
0 bali 33 78.5 (776)
1 bali 3 7.2 (74)
2 bali 3 7.2 (74)
3 bali 2 4.7 (53)
4 bali 1 2.4 (22)
154
cxrili 50
II jgufipa-
cientTa
saerTo
raode-
noba
sawyisi
Sefase-
ba
balebiT
me-15 dRes
Sefaseba
balebiT
pacientTa
raode-
noba
Pprocentu-
li raode-
noba (%)
181 bali 0 bali 18 100 (100-6)
1 bali --- ---
532 bali
0 bali 47 88.7 (894)
1 bali 6 11.3 (114)
2 bali --- ---
233 bali
0 bali 17 74.1 (749)
1 bali 3 13 (137)
2 bali 2 8.6 (96)
3 bali 1 4.3 (44)
424 bali
0 bali 29 69.2 (697)
1 bali 4 9.5 (104)
2 bali 3 7.1 (74)
3 bali 3 7.1 (74)
4 bali 3 7.1 (74)
garda aRniSnulisa, mkurnalobis efeqtur-
obis Sefaseba xdeboda specialuri gamokiTxviT
- anketirebis gziT (rogorc pacientebis, aseve
eqimis mier).
I jgufSi, pacientTa mkurnalobis efeqtur-
155
oba Sefasebuli iqna rogorc ,,Zalian kargi’’
115 pacientSi (84.6%2), ,,kargi’’ 13 pacientSi (9.5%),
,,damakmayofilebeli” 6 pacientSi (4.4%). Sefaseba
”warumatebeli” aRniSnul jgufSi 2 pacientSi
(1.5%) dafiqsirda.
cxrili 51
I jgufSi hagland-Sincisa (hagland-sev-
eris) da keler I-II-iT daavadebul pacientTa
mkurnalobis efeqturobis Sefaseba anketire-
bis gziT
n=136Sefaseba raodenoba procenti (%)
,,Zalian kargi’’ 115 84.6 (2)
,,kargi’’ 13 9.5
,,damakmayofilebeli” 6 4.4
”warumatebeli” 2 1.5
II jgufSi, pacientTa mkurnalobis efeqtur-
oba Sefasebuli iqna rogorc ,,Zalian kargi’’ 107
pacientSi (78.7%3) (I da II jgufis monacemTa
sxvaoba statistikurad ara sarwmunoa P<0.05),
,,kargi’’ 17 pacientSi (12.5%), ,,damakmayofile-
beli” 8 pacientSi (5.9%). Sefaseba ”warumate-
beli” aRniSnul jgufSi dafiqsirda 4 pacien-
tSi (1.9%).
156
cxrili 52
II jgufSi hagland-Sincisa (hagland-sev-
eris) da keler I-II-iT daavadebul pacientTa
mkurnalobis efeqturobis Sefaseba anketire-
bis gziT
n=136Sefaseba raodenoba Pprocenti (%)
,,Zalian kargi’’ 107 78.7 (3)
,,kargi’’ 17 12.5
,,damakmayofilebeli” 8 5.9
”warumatebeli” 4 1.9
rac Seexeba sakontrolo jgufs, pacientTa
mkurnalobis efeqturoba Sefasebuli iqna
rogorc ,,Zalian kargi’’ 84 pacientSi (61.8%4) (I
da II jgufis monacemebi statistikurad sarwmu-
nod aRemateba sakontrolo jgufis monacemebs
– P>0.01), ,,kargi’’ 21 pacientSi (15.4%), ,,damakmay-
ofilebeli” 15 pacientSi (11%). Sefaseba ”waru-
matebeli” ki aRniSnul jgufSi dafiqsirda 16
pacientSi (11.8%).
157
cxrili 53
sakontrolo jgufSi hagland-Sincisa
(hagland-severis) da keler I-II-iT daavadebul
pacientTa mkurnalobis efeqturobis Sefaseba
anketirebis gziT
n=136Sefaseba raodenoba procenti (%)
,,Zalian kargi’’ 84 61.8 (4)
,,kargi’’ 21 15.4
,,damakmayofilebeli” 15 11
”warumatebeli” 16 11.8
ganmeorebiTi ultrasonografiuli gamokv-
levis Semdeg I jgufis pacientTa 83.8%2-s (114 sportsmeni), ar aRmoaCnda sinovitisa da bursi-
tis suraTi. analogiuri ultrasonografiuli
gamokvlevis monacemebi II jgufSi 103 pacien-
tSi (75.7%3) dafiqsirda, xolo sakontrolo
jgufSi ki 78 sportsmenSi (57.4%4). (I da II jgufis monacemebi statistikurad sarwmunod
aRemateba sakontrolo jgufis monacemebs –
P>0.01 iseve rogorc, I da II jgufis monacemebi
– P>0.05) aRsaniSnavia, rom ultrasonografiis
monacemebiT sakontrolo jgufis 42 avadmyofSi
(30.8%) dafiqsirda sxvadasxva zomis momatebuli
eqogenobis ubnis arseboba, Zvlovani zedapiris
araTanabarkonturianobis arsebobiT. Zvlovani
zedapiris araTanabarkonturianoba I jgufSi
dafiqsirda 21 pacientSi (15.5%), xolo II jgufSi
158
28 pacientSi (21.85%) aRiniSna. aRsaniSnavia, rom sonografiis monacemebiT sakontrolo jgufis
16 avadmyofSi (11.8%) dafiqsirda sxvadasxva
zomis momatebuli eqogenobis ubnis arseboba,
Zvlovani zedapiris araTanabarkonturianoba
fragmentaciis arsebobiT. fragmentaciis arse-
boba I jgufSi dafiqsirda 1 pacientSi (0.7%),
xolo II jgufSi mxolod 5 pacientSi (2.45%)
aRiniSna.
cxrili 54
ganmeorebiTi ultrasonografiuli gamokv-
levis Sedegebi
n=136paTologia
sakontro-
lo jgufiI jgufi II jgufi
sinovitisa da
bursitis suraTi
– ar dafiqsirda 7857.4%
(4) 11483.8%
(2) 10375.7%
(3)sxvadasxva zomis
momatebuli
eqogenobis ubnis
arseboba, Zvlo-
vani zedapiris
araTanabarkontu-
rianoba – dafiq-
sirda
42 30.8% 21 15.5% 28 21.85%
sxvadasxva zomis
momatebuli
eqogenobis ubnis
arseboba, Zvlo-
vani zedapiris
araTanabarkontu-
rianoba calkeuli
fragmentaciis ar-
sebobiT – dafiq-
sirda
16 11.8% 1
0.7% 5 2.45%
159
miRebuli Sedegebis ganxilvamiRebuli Sedegebis ganxilva
winamdebare naSromi pirvelia, sadac Ses-
wavlili iqna osteoqonrdopaTiebis (osgud-
Slateris, hagland-Sincis, keleri I da II) anti-
homotoksikuri preparatebiT, dietiT, vitaminoT-
erapiiT, lazeroTerapiiT, ultrafonoforezis
procedurebiTa da samkurnalo varjiSebis pro-
gramiT kompleqsuri mkurnalobis efeqturoba.
antihomotoqsikuri preparatebis, gansa-
kuTrebiaT Traumeel-S-s malamos maRalefeqturi
moqmedeba sayrden-mamoZravebeli sistemis sx-
vadasxva daavadebebze mraval gamokvlevaSia
Seswavlili. mTel rig kvlevebSi aRiniSna
mkurnalobis vadebis mkveTri Semcireba sare-
abilitacio jgufSi sakontrolosTan Sedare-
biT.
osteoqondropaTiebze Catarebul SromaTa
simcirem da arsebuli mkurnalobis meTodebis
nakleb efeqturobam, ganapiroba Cveni kvlevis
Catareba, romlis mizans warmoadgenda antihomo-
toksikuri preparatebis, fizioTerapiuli proce-
durebisa da specialuri samkurnalo varjiSe-
bis programis kompleqsuri mkurnalobis efeq-
160
turobis Seswavla, maTi gavlena mkurnalobis
vadebis Semcirebaze, raTa SesaZlebeli gaxdes
sportsmenebis maqsimalurad mokle periodSi
sportSi dabruneba.
radganac osteoqondropaTiebiT daavadebul
sportsmenebze mudmivad moqmedeben osteoporo-
zis gamomwvevi risk-faqtorebi (sportsmenTa
gazrdili fizikuri datvirTvebis fonze, maTi
kveba-vitaminizaciis arasaTaTanadod organizeba.
gamokvleul mozardTagan 894 (87.6%), aRniSnavda
sakveb racionSi Ca-iT mdidari produqtebis na-
klebobas), mizanSewonilad CavTvaleT, kvlevis
meTodebSi CagverTo densitometruli gamokv-
leva, raTa gangvesazRvra mozard-sportsmenTa
Zvlis simtkice. gamokvleul pacientTa 92%-s
aRmoaCnda Zvlovani masis met-naklebi daqveiT-
eba – gamoikveTa Zvlis simkvrivis daqveiTebis
tendencia (osteopeniisa da osteoporozis
saxiT), rac SeiZleba CaiTvalos osteoqondro-
paTiebis ganviTarebis erT-erT mniSvnelovan
winapirobad. densitometriuli gamokvlevis
Sedegebis safuZvelze mizanSewonilad CaiTva-
la osteoqondropaTiebis mkurnalobis sqemaSi
kveba-vitaminizaciis saTanadod daregulirebisa
161
da kalciumis Semcveli preparatis (Osteoheel-S)
CarTvis aucilebloba.
Tbilisis saxelmwifo samedicino univer-
sitetis centraluri klinikis samedicino
reabilitaciasa da sportuli medicinis kaT-
edraze 1996-2005 wlebSi mkurnaloba Caitara
osteoqondropaTiis diagnoziT 1020 pacientma.
maTze Catarebulma kvlevam gviCvena rom, mozard
sportsmenebSi osteoqondropaTiebidan yvelaze
xSirad gvxvdeba osgud-Slateris daavadeba (612
– 60%). hagland-Sincis diagnoziT 258 (25,3%)
sportsmeni dafiqsirda, keleri I-II-is diagnoziT
ki 150 (14.7%). arsebuli monacemebidan Cans, rom
qondropaTiebi gacilebiT xSirad gvxvdeba bi-
WebSi 908 (89%), vidre gogonebSi 112 (11%), rac
SeiZleba imiTac aixsneba rom CvenTan profesiu-
lad sportiT ZiriTadad biWebi arian dakave-
buli (gamonakliss warmoadgens CogburTi).
daavadeba 735 mozardSi (72.05%) gamoxatuli
iyo calmxrivad, 285-Si (27.95%) –ormxrivad.
yvelaze xSirad, aRniSnuli paTologiebi
mozard sportsmenebSi viTardeboda 12-14 wlis
asakSi - 710 avadmyofi (70%) Dda igi iSviaT
SemTxvevebSi gvxvdeba 17 wels zemoT.
162
kvlevaSi monawile pacientTagan 561 (55%)
iyo fexburTeli, 153 (15%) ragbisti, 102 (10%)
kalaTburTeli, 81 (8%) CogburTeli, 123 (12%) ki
sportis sxva saxeobebidan (tanvarjiSi, curva,
Widaoba). paTologiis yvelaze xSiri ganviTare-
ba fexburTelebSi aixsneba imiT, rom sportis es
saxeoba erT-erTi yvelaze travmulia sportis
sxva saxeobebTan SedarebiT da xSiria saTa-
maSo gruntis cvla. Tumca,AaRsaniSnavia isic,
rom mozard sportsmenTa umetesoba sportis
aRniSnuli saxeobiTaa dakavebuli.
osteoqondropaTiebis risk-faqtorebis Ses-
wavlam aCvena, rom yvelaze xSiri maprovocire-
beli faqtoria swrafi zrda da araracionaluri,
gazrdili fizikuri datvirTvebiT gamowveuli
gadaZabva 540 SemTxveva (52,9%), 16.9%-Si (173 paci-
enti) mikrotravma, 12.1%-Si (132 pacienti) saTa-
maSo gruntis xSiri cvla, 17.1%-Si (175 pacienti)
arasworad SerCeuli sportuli inventari. P199
avadmyofs (19.5%) aReniSna brtyelterfianoba,
romelTagan 141 (70.85%) iyo hagland-Sincisa da
keleris I-II daignozebi, rac imas miuniSnebs, rom
brtyelterfianoba, gansakuTrebiT, aRniSnuli
osteoqondropaTiebis ganviTarebas iwvevs.
163
daavadebis xangrZlivobis mixedviT pacien-
tebi Semdegnairad ganawilda- 2-10 dRe – 496
avadmyofiF (48.6%), 10-20 dRe 345 – avadmyofi
(33.8%), 20 da meti dRe – 179 avadmyofi (17.6%).
kvlevis meTodebSi aRwerili, Cvens mier Sed-
genili specialuri tkivilis Skalis monacemebi
Semdegnairad ganawilda:
126 pacientis (12.4%) tkivili Sefasda 1 bal-
iT. - (72 (11.8%) osgud Slateris diagnoziT).
429 pacientis (42%) – 2 baliT - (270 (44.1%)
osgud-Slateris diagnoziT).
159 pacientis (15.6%) - 3 baliT - (90 (14.7%)
osgud-Slateris diagnoziT).
306 pacientis (30%) – 4 baliT – (180 (29.4%)
osgud-Slateris diagnoziT).
mkurnalobis me-5 dRisTvis, sakontrolo
jgufTan SedarebiT I jgufSi 2-jer meti paci-
enti aRniSnavda dadebiT dinamikas.
osgud-SlateriT daavadebulTa mkurnalobis
me-5 dRes: I jgufSi 174 pacienti (85.3%) aRniS-
navda tkivilis klebas, II jgufSi 142 pacienti
(69.6%) aRniSnavda mdgomareobis gaumjobesebas,
maSin, roca sakontrolo jgufSi aseTi pacien-
tebis raodenoba 83 iyo (40.7%).
164
hagland-SinciTa da keleris I-II-iT daavade-
bulTa mkurnalobis me-5 dRes: I jgufSi 109
pacienti (80.1%) aRniSnavda tkivilis klebas, II
jgufSi 89 pacienti (65.4%) aRniSnavda mdgo-
mareobis gaumjobesebas, maSin, roca sakontrolo
jgufSi aseTi pacientebis raodenoba 51 iyo
(37.5%).
mkurnalobis me-10 dRes, pacientebze Catare-
buli datvirTvis testis SedegebiT, gamovlinda
rom tkivili 0 baliT I da II jgufebSi sakon-
trolo jgufTan SedarebiT gacilebiT met
pacientSi Sefasda. aRniSnuli Sedegi ufro
gamoxatuli iyo osgud-SlateriT daavadebul
pacientebSi.
osgud-SlateriT daavadebul spotsmenebSi
I jgufSi: 125 pacients (61.3%), tkivili aRar
aReniSnebodaT (0 bali).
II jgufSi: tkivili aulagda (0 bali) 110
sportsmens (53.9%), xolo sakontrolo jgufSi
– 81 sportsmens (39.7%).
Hhagland-Sincisa da keleris I-II diagnoziT
sportsmenebSi I jgufSi: 69 pacients (50.7%),
tkivili aRar aReniSnebodaT (0 bali).
II jgufSi: tkivili aulagda (0 bali) 62
165
sportsmens (45.6%), xolo sakontrolo jgufSi
– 47 sportsmens (34.6%).
mkurnalobis me-15 dRes pacientebze Catare-
buli analogiuri datvirTvis testis Sedegad:
osgud-SlateriT daavadebulTa I jgufSi:
tkivili ar aReniSna 187 pacients (91.7%).
II jgufSi: tkivili Sefasda 0 baliT 176
pacientSi (86.3%).
sakontrolo jgufSi ki 136 sportsmenSi
(66.7%).
Hhagland-Sincisa da severis diagnoziT
sportsmenebSi: I jgufSi: tkivili ar aReniSna
119 pacients (87.5%).
II jgufSi: tkivili Sefasda 0 baliT 111 pa-
cientSi (81.6%).
sakontrolo jgufSi ki 88 sportsmenSi
(64.7%).
mkurnalobis efeqturobis Sefasebisas
specialuri gamokiTxviT, - anketirebis gziT, I
jgufSi dafiqsirda ,,Zalian kargis”-is sarwmu-
nod maRali maCvenebeli sakontrolo jgufTan
SedarebiT (P>0.01).
osgud-SlateriT daavadebul pacientebSi,
I jgufSi, pacientTa mkurnalobis efeqturoba
166
Sefasebuli iqna rogorc ,,Zalian kargi’’ 180 pa-
cientSi (88.2%), II jgufSi - 169 pacientSi (82.8%),
sakontrolo jgufSi - 129 pacientSi (63.2%), I
da II jgufis monacebi statistikurad sarwmu-
nod aRemateba sakontrolo jgufis monacemebs.
(P>0.01).
Sefaseba ,,warumatebeli” I jgufSi ar dafiq-
sirebula.
II jgufSi dafiqsirda - 4 pacientSi
(1.9%).
sakontrolo jgufSi ki 20 pacientSi
(9.9%).
Hhagland-Sincisa da keleris diagnoziT
sportsmenebSi, I jgufSi, pacientTa mkurnalobis
efeqturoba Sefasebuli iqna rogorc ,,Zalian
kargi’’ 115 pacientSi (84.6%),
II jgufSi 107 pacientSi (78.7%).
sakontrolo jgufSi 84 pacientSi (61.8%).
I da II jgufis monacebi statistikurad
sarwmunod aRemateba sakontrolo jgufis mo-
nacemebs (P>0.01).
Sefaseba ”warumatebeli” I jgufSi 2 pacien-
tSi (1.5%)dafiqsirda.
II jgufSi dafiqsirda 4 pacientSi (1.9%).
167
sakontrolo jgufSi - 16 pacientSi
(11.8%).
I da II jgufis ganmeorebiTi ultra-
sonografiis dadebiTi monacemebi sarwmu-
nod aRemateba sakontrolo jgufis Sedegebs
(P>0.01).osgud-SlateriT daavadebul sportsmenTa
ganmeorebiTi ultrasonografiuli gamokvlevis
Semdeg I jgufis pacientTa 87.7%-s (179 sports-
meni), ar aRmoaCnda kviristavis sakuTari iogis
distaluri nawilis paTologia da infrapate-
laruli Rrma bursitis suraTi. analogiuri
ultrasonografiuli gamokvlevis monacemebi
II jgufSi 162 pacientSi (79.4%) dafiqsirda,
xolo sakontrolo jgufSi ki 125 sportsmenSi
(61.3%). aRsaniSnavia, rom ultrasonografiuli
gamokvlevis monacemebiT sakontrolo jgufis 19
avadmyofSi (9.3%) dafiqsirda sxvadasxva zomis
momatebuli eqogenobis ubnis arseboba, apofizis
Zvlovani zedapiris araTanabarkonturianoba
calkeuli fragmentebis arsebobiT. kviristavis
sakuTar iogSi fragmentebis arseboba I jgufSi
ar dafiqsirebula, xolo II jgufSi, mxolod 5
pacientSi (2.45%) aRiniSna.
Hhagland-Sincisa da keleris diagnoziT
sportsmenTa ganmeorebiTi ultrasonografi-
uli gamokvlevis Semdeg I jgufis pacientTa
168
83.8%-s (114 sportsmeni), ar aRmoaCnda sino-
vitisa da bursitis suraTi. analogiuri ul-
trasonografiuli gamokvlevis monacemebi II
jgufSi 103 pacientSi (75.7%) dafiqsirda, xolo
sakontrolo jgufSi ki 78 sportsmenSi (57.4%).
(monacemi statistikurad sarwmunoa P>0.01) aR-saniSnavia, rom sonografiis monacemebiT sakon-
trolo jgufis 16 avadmyofSi (11.8%) dafiqsirda
sxvadasxva zomis momatebuli eqogenobis ubnis
arseboba, Zvlovani zedapiris araTanabarkon-
turianoba calkeuli fragmentebis arsebobiT.
fragmentaciis arseboba I jgufSi erT pacientSi
(0.7%) dafiqsirda, xolo II jgufSi mxolod 5
pacientSi (2.45%) aRiniSna.
miRebuli Sedegebidan Cans, rom mkurnalobis
Sedegebi, mkurnalobis efeqturobis Sefasebis
kriteriumebis gaTvaliswinebiT, osgud-Slat-
eriT daavadebul pacientebSi, maRalia Sedare-
biTHhagland-Sincisa da keleris diagnoziT
sportsmenebSi, rac literaturul monacemebSi
ar aris dafiqsirebuli. AaRniSnulis Seswavla
ar warmoadgenda kvlevis mizans da igi Semdgomi
kvlevebis Seswavlis sagania.
169
daskvna_rekomendaciebidaskvna_rekomendaciebi
osteoqondropaTiebis kompleqsurma Seswav-osteoqondropaTiebis kompleqsurma Seswav-
lam saSualeba mogvca gamogvetana saTanado lam saSualeba mogvca gamogvetana saTanado
daskvnebi da migveca rekomendaciebi:daskvnebi da migveca rekomendaciebi:
osteoqondropaTiebis (osgud-Slateris, 1.
hagland-severis, keler – I-II daavadebebis) kom-
pleqsuri mkurnalobis kursSi antihomotoqsi-
kuri preparatebis CarTva zrdis mkurnalobis
efeqturobas.
osteoqondropaTiebis kompleqsur 2.
mkurnalobis kursSi antihomotoqsikuri pre-
paratebis CarTviT SesaZlebelia mkurnalobis
vadebis mkveTri Semcireba.
osteoqondropaTiebis diagnostikaSi 3.
Tanamedrove instrumentuli gamokvlevebis
(ultrasonografia, densitometria) Sedege-
bis safuZvelze mizanSewonilia mkurnalobis
kursSi kveba-vitaminizaciis daregulireba da
kalciumis Semcvleli preparatebis (Osteohee-Sl-is) CarTva.
osteoqondropaTiebis gamomwvevi risk-4.
faqtorebidan yvelaze xSiri maprovocirebeli
faqtorebia organizmis swrafi zrda da ara
racionaluri fizikuri datvirTva.
osgud-SlateriT daavadebul pacientebSi 5.
mkurnalobis efeqturoba arasarwmunod aRemate-
170
boda mkurnalobis Sedegebs hagland-severis
daavadebiT diagnostirebul pacientebSi.
osgud-Slateris daavadebis diagnos-6.
tikasa da mkurnalobis efeqturobis SefasebaSi
gamoyenebuli unda iyos Cvens mier miwodebuli
specialuri testi fizikur datvirTvasTan
dakavSirebiT.
mkurnalobis efeqturobis SefasebisaTvis 7.
SeiZleba gamoyenebuli iqnes Cvens mier SemuSave-
buli tkivilis warmoSobis mixedviT special-
uri Skala, tkivilis warmoSobis mixedviT.
kompleqsuri mkurnalobis kursSi fizi-8.
kuri reabilitaciis mizniT kinezoTerapiis
fizikuri varjiSebis CarTviT mkveTrad izrdeba
aRdgeniTi mkurnalobis efeqturoba da Semcire-
bas ganicdis recidivebis raodenoba.
mkurnalobis efeqturoba 9. Traumeel-S-is malamos CarTviT sarwmunod aRemateba Voltaren-is malamoTi Catarebul Terapiis efeqts.
kompleqsuri mkurnalobis kursSi 10. Traumeel-S-is malamosTan erTad Osteoheel -S-is tablete-
bisa da Placenta compositum-is ineqciebis
CarTviT izrdeba am mkurnalobis efeqturoba.
171
praqtikuli rekomendaciebipraqtikuli rekomendaciebi
osteoqondropaTiebis mkurnalobis efeqtur-
obis gazrdisa da vadebis mkveTri Semcirebis
mizniT mizanSewonilia antihomotoqsikuri
preparatebis CarTva kompleqsuri mkurnalobis
kursSi (lazeroTerapia, ultrabgera, vitamini-
zacia, kveba, samkurnalo varjiSebi).
osteoqondropaTiebis diagnostikisa da
mkurnalobis efeqturobis gansazRvrisaTvis
SemuSavebuli iqna specialuri fizikuri testi,
romelic sakmaod martivi Casatarebelia da ar
moiTxovs gansakuTrebul aparaturas an aqse-
suarebs da Tavisuflad SeiZleba Catarebuli
iqnas saeqimo-pedagogiuri dakvirvebis dros.
SemuSavebuli iqna osteoqondropaTiebis
dros tkivilis specialuri Skala, romelic
korelaciaSia specialur fizikur testTan.
SemuSavebuli iqna samkurnalo varjiSebis
specialuri kompleqsi, romelic saSualebas
iZleva sportsmeni swrafad daubrundes spor-
tul datvirTvebs.
172
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
gogelia a. WabaSvili n. maTiaSvili m. dabalin-1.
tensiuri lazeroTerapiis meTodebis optimizaciisaTvis.
2003. t 39. g 91-93.
gogelia a. WabaSvili n. maTiaSvili m. kasraZze 2.
p, lazeroTerapiis meTodebi sportuli tramvebis dros.
Tssu samec Srom.kreb. 2004. t 50. g 135-137.
svaniSvili r. kokaia o axobaZe s. osteoarTriziT 3.
daavadebul avadmyofTa medikamenturi mkurnloba. Tbili-
sis saero inst_is „gaenaTis“ moambe 1997,@#1.
svaniSvili r. axobaZe s. osteoarTroziT daa-4.
vadebul avadmyofTa organizmis zogierTi funqciuri
parametrebis cvlilebebi aRdgeniTi mkurnalobis dros.
Tbilisis saero inst. „gaenaTi“s moambe 1997 #1.
faRava y. dabalintensiuri lazeruli gamosxive-5.
bis gamoyeneba klinikur medicinaSi. /damxmare saswavlo
masala/. Tbilisi 1988.
svaniSvili r. saeqimo kontroli da samkurnalo 6.
fizikuri kultura. Tbilisi 2003 w., gv. 132 – 142
m. CaxnaSvili, m. svanaZe, n. beTlemiZe, g. basilia, 7.
homotoqsikologia da antihomotoqsiuri Terapia
xecuriani r. WabaSvili n. gogelia a. muxlis sax-8.
sris osteoarTroziT daavadebulTa fizikuri reabili-
tacia. internationalI J. of immunoreabilitation 1999, may, p. 78-79. Антонов С. Г. Влияние физических ь нагрузок на состояние 9.
метаэпифизарного хряща бедренных костей и на рост этих костей в длину. -Архив анат., 1979.№ 5. стр. 75 – 80
Арора С ., Харрис Т., Шерер К., Клиническая безопас-10. ность препарата Траумель С. Биологическая медицина, 2001, №
173
1, стр.14 – 22Аршавский И. А. К проблеме обоснования критериев нор-11.
мы индивидуального развития в связи с характерными особен-ностями функционирования скелетной мускулатуры// Медицинские проблемы физической культуры. - Киев, 1971. - Вып. 1. - стр. 5 - 9
Бабиченко И. К. Повреждения хряща надколенника, мы-12. щелков бедренной кости и голени при травме коленного сустава // Ортопед. травматол. - 1970. - № 1 - стр. 77 – 78
Башкиров В. Ф. Возникновение и лечение травм спор-13. тсменов. М.. Физкультура и спорт, 1981
Башкиров В. Ф. Профилактика травм у спортсменов - 1987, 14. стр. 56.
Беловой А.Н. Щепетовой. Шкалы, тесты и опросники в ме-15. дицинской реабилитации. 2002.
Бауман В. К. Всасывание двухвалентных катионов. - В кн.: 16. Физиология всасывания. Л.:
Наука, 1977, стр. 152 - 222Бахлыков Ю. Н., Дунаев В. П., 17. Соловьев Г. С. Гистологические критерии оценки индукции свойств хрящевой ткани. - В кн.: Эпителий и соединительная ткань в нормальных, экспериментальных и патологических условиях. Тюмень, 1983, стр. 227 – 228
Безопасность лекарств//Экспресс - информация. Бюллетень№ 18. 1 2000
Бемер Д., Мороз Б. Т., Кубась В Г. опыт применения антиго-19. мотоксического препарата траумел-с при иувелирном ревмотоидном. Биологическая медицина, 1996, № 2, стр. 61 – 62
Бергманн У. Интеграция комплиментарной медицины в 20. практику частного врача. Биологическая медицина, 2001, № 2, стр.58 - 62
Бережный А. П. Множественная деформирующая сустав-21.
174
ная хондроплазия// Ортопед. травматол. - 1973. - № 5, стр. 18 – 22Богданов Н. Г., Пятницкая И. Н., Гвоздова Л. Г., Смирнова 22.
А. П. Состояние обмена витаминов у спортсменов разных спе-циализаций// Роль факторов питания при адаптации организма к физическим нагрузкам. - Л.,1986. - Стр. 42 -51
Боголюбова В. М. Техника и методики физиотерапевтиче-23. ских процедур (справочник) / Под. ред. - М.: Медицина, 1983, 352 стр., ил.
Брехман И. И. Человек и биологические активные веще-24. ства. Москва . Наука.
Бриль Г. Е., Панина Н. П. Итоги 10-летних исследований 25. влияния излучения гелий-неонового лазера на геном клетки (Ма-териалы XIV Международной научно-практической конференции «Применение лазеров в медицине и биологии». Харьков, 16-19 мая. 2002 г. с. 6.
Волков М. В., Дедова В. Д. Детская ортопедия. - М.: 26. Медицина, 1980
Волков М. В., Нефедьева Н. Н. Несовершенное костеобра-27. зование. - М.: Медицина, 1974
Волков М. В., Самойлова Л. И. Фибролзная остеодиспла-28. зия. - М.: Медицина, 1973
Волков И. И. Биоэнергетика напряженной мышечной дея-29. тельности человека. - М., 1990. - 83 стр.
Буйлин В.А.. Низкоинтенсивные лазеры в заболеваниях 30. суставов. М. 1995
Быков Н. П.. Крюкова Л. В. Рациональное комбинирование 31. лекарственных средств, используемых в спортивной медицине// Теор. и прак. физичю культ. - 1984 - № 9 - стр. 40 –43
Вишневский В. А. Низкоинтенсивное лазерное излучение 32. в лечении остеоартроза. Ж. Вестник морской медицины. №4 (12).
175
2000 г.Водик Р.Е., Ь прегю инекции Траумель С при тендинозах мест 33.
прикрепления. Биологическая медицина, 2005 № 1,стр. 47-50Волгарев М. Н., Коровников К. А., Яловая Н. И., Азазбе-34.
ков Г. А. Особенности питания спортсменов// Теор. и практ. физ. культуры. - 1985. - № 1 - стр. 34 –39
Гамалея Н.Ф Механизмы биологического действия излуче-35. ния лазеров. Лазеры в клинической медицине.-М.:Медицина, 1996. с. 51-97.
Гамалея Н.Ф Механизмы биологического действия излуче-36. ния лазеров. Лазеры в клинической медицине.-М.:Медицина, 1996. с.35-38
Гаркави Л.Х., Квакина Е.Б.. Место адаптационных реакции 37. в биологическом и лечебном действии магнитных полей .Магнито-логия, 1991 , 2, с 3-11
Георгиевский В.П.. Комисаренко Н. Ф., Дмитрук С. Е. 38. Биологически активные вещества лекарственных растений. Ново-сибирск: Наука, 1990
Горбатенкова С.А. Аписова О.А., Парамонов М.В. Владими-39. ров Ю.А. .\\Механизм фотореактивации супероксиддисмутазы He-Ne лазером \\ Докл.АН СССр- 1988-№ 299.-с.955-1000.
Гичев Ю. П., Маккосланд К., Оганова Э., Гичев Ю. Ю. 40. Введение в нутриентологию (биологически активные добавки). - Новосибирск, 1998. - 64 стр.
Гичев Ю. П., Гичев Ю. Ю. Общие представления о био-41. логической и фармакологической роли микронутриентов. - В кн: Введение в общую микронутриентологию/ Под ред. Ю. П. Гичева, Э. Огановой. - Новосибирск, 1998. - Стр. 29 – 91
Грек О. Р. Растительные биофлавониды и их биологиче-42. ские и фармокологические свойства - В кн.: Введение в частную
176
микронутриентологию/ Под ред. Ю. П. Гичева и Э.ОГоттвальд Р., Вайзер М. Гомеопатическая терапия хро-43.
нических дегенерпативных заболеваний , возникших вследствие нарушений метаболизма. Биологическая медицина, 2001, № 2, стр. 15 - 20
Грацианская Л. Н., Элькин М. А. Профессиональные за-44. болевания конечностей от функционального перенапряжения. - Л.: Медицина, 1984. 167 стр.
Гусев Л., Балакирев С., Иванова Ж., Шушкова Е. Низкоин-45. тенсивные лазеры. Ж. «Вместе против рака».
Давыдов В. Ф. Побочное действие и целесообразность 46. сочетанного назначения лекарственных средствю - Горький, 1990. - 155 стр.
Дембо А. Г. Врачебный контроль в спорте. - М.: МЕдицина, 47. 1988. - 278 стр.
Дембо А. Г. Спортивная медицина , М., “Физкультура 48. и спорт”, 1975
.Дегтярева А.А. и др. Актуальные вопросы лазерной меди-49. цины и оперативной эндоскопии. Мат. 3-й межд. кон. М. 1994. с. 278-279.
.Дегтярева А.А. и др. Актуальные вопросы лазерной меди-50. цины и операционной эндоскопии . Мат.3_й межд. кон. М, 1994, с 278_279.
Джонсон П. Периферическое кровообращение: Пер. с англ./ 51. Под ред. Г. И. Косицкого, - М.: Медицина, 1982 - 440 стр.
Доценко В.А. Лечебно - профилактическое питание// Во-52. просы питания. 2001 № 70. Стр. 21 – 25
Древинг Е. Ф. Травматология - М.: Издательство “Позна-53. вательная книга плюс”, 2002, - 224 стр.
Дроздова А. С. Побочное действие лекарств//Клин. фарма-54.
177
кология и терапия. - 1993 - № 2. - Стр.58 - 60 Егоров В. Е., Москвин А. В. , Хльянов В. И. Лазерная терапия: 55.
вчера и сегодня. «Кремлевская медицина. Клинический вестник», №4. 1992 г.
Жаденов И. И., Пастель В. Б. Обменные процессы в су-56. ставном хряще в норме (возрастной аспект) и при патологии. - Ортопед., травматол., 1982, № 3, стр. 65 – 70
Жаров В.П. Кару Т.И. Литвинов Ю.Ою и др.Фотобиологический 57. эффект излучения полупроводникового лазера в ближней инфракрас-ной области \\ Квантовая электроника. 1987.-14 №11. сю 2135-2136.
.Жуков Б.Н., Лысов Н.А. Лазерное излучение в экспери-58. ментальныой и клинической ангиологии.- Самара: Самарск.дон печати,1996, С.168.
Зубкова сюм.. Макайдик Л.В. Красные и инфракрасные из-59. лучения как регуляторы активности генома лимфоцитов тимуса .\\ 1-ий междун.конгресс « лазер и здоровье»- Лимассол.-М.: фирма Техника. 1997.с .9.
.Зубкова С.М. О механизме биологического действия He-Ne 60. лазера. доклады высшей школы. –1978.№1. с. 30-37.
Илларионов В.Е.. Техника и методы лазеротерапевтичкских 61. процедур. 1994. 177-179
Ингельхайм Ф. - А. Зубовскийю Холобова Т. Н. Лечение по-62. лиосстеоратии и срондилоалгии участников ликвидации последствий аварии на чернобилскои АЭС в 1986-1987 гг.антигомотоксическим препаратом Траумель С. Биологическая медицина, 2004, № 1, стр.40-45
Йонгерс Ж. Ж., Вожлер П. К вопросу о перетренирован-63. ности//Теор. и прак. физ. культуры. -1984. - № 1 - стр. 57 –58
Каплан М.А. Лазерная терапия _ Механизмы вуйствия и воз-64. можности \ 1-й Межд.конгресс « Дфзер и здоровье» - Линассол. – М.:
178
Фирма «Еухника», 1997.- с. 88-92.Каплан Ф. Закрытые повреждения костей и суставов. М.. 65.
Медицина, 1967Каплан М.А. Лазерная терапия – ьеханизмы действия т воз-66.
можности \\ 1-ий междун.конгресс « Лазер и здоровье». Лимассол. М.фирма « техника».1997. с.88-92.
Каплан М.А. Лазерная терапия. М.: Фирма «Техника». 67. 1997.с 9.
Карпман В. Л. Спортивная медицина. - М.: Физкультура 68. и спорт, 1980. - 349 стр., ил
Кару Т.И. Афанасьева Н.И. Кольяков С.Ф. Пятибрам 69. Л.В.Изменение спектра поглощения монослоя живых клеток после низкоинтенсивного лазерного облучения, 1998. –вып. 360. с. 267-276.
Керсшот Я. Биопунктура и антигомотоксическая медицина 70. - М.: Арнебия, 2001 - 256с., стр. 88 – 151
Кипшидзе Н.П., Чапидзе Г.Э., Бохуа М.П. и др. Течение 71. инфаркта миокарда при внутрисердечной лазеротерапии. \\ Крово-бращение».- Ереван,1987.-№6,-с.20-23.
Княжев В. А., Суханов Б. П., Тутельян В. А., Правильное 72. питание. Биодобавки, которые вам необходимы.// ГЭОТАР Меди-цина, Москва, 1998, 207 стр.
Княжев В. А., Суханов Б. П., Еутельян В. А. Правильное 73. питание. Биодобавки, которые вам необходимы. - М.: Геотаро ме-дицина, 1998. - 208 стр. 208
Козлов В.И. Буйлин В.А. Лазеротерапия М 199374. Козлов В.И. Буйлин В.А. Лазеротерапия с применением АЛТ 75.
Мустанг. 1995 . с 82Козлов В.И. Буйлин В.А. Лазеротерапия с применением АЛТ 76.
«Мустанг».- М.: Фирма «Техника» , 1998,-с.148.
179
Коэлов В. И., Буйлин В. А.. Лаэеротерапия с применением 77. АЛТ мустанг, 1995. С.171-179
Козлов Ю. П. Свободные радикалы и их роль в нормальных 78. и патологических процессах. - М.: Изд - во МГУ, 1973
Козлов В.И., Буйлин В.А. Самойлов Н.Г. Марков В.И. 79. Основы лазерной физио и рефлексотерапии. Самара-Киев: Здоров,я, 1993.1993. – 216ст.
Козлов В.И., Буилин В.А. . Лазеротерапия с применением 80. АЛТ Мустанг , 1995, с 82.
Козлов В. И., Соболева Т. М. Изменение микроциркуляции 81. крови у тренированных нетренированных лиц под влиянием физических нагрузок// Теор. и практ. физ. культуры. - 1979 - № 6 - стр.29 –32
Козлов В. И., Тупицин И. О. Микроциркуляция при мы-82. шечной деятельности. - М.: Физкультура и спорт, 1982. - 135 стр.
Комисаренко А.А., Салычева Л. В. “ Биологические меха-83. низмы защиты организма и гомеопатический феномен”// Между-народный медицинский журнал JMJ, № 4, 2000, стр. 242 – 246
Кон Р. М., Рот К. С.// Ранняя диагностика болезней об-84. мена веществ. - М.: Медицина, 1968. - 638 стр.
Конфорти А., Бертани С., Луссиньоли С., Беллавите П. 85. Воздействие антигомотоксических препаратов на острые и хро-нические процессы. Биологические медицина , 1998, № 2, стр. 21 – 24
Кононяченко В. А.// Побочное действие лекарств. - М., 86. 1976 - стр. 232 –234
Корепапов В И. Лазерная спортивнвая медицина. М 1996 87. ст 6
Корпачев В. В. Целебная фауна. - М.: Наука, 1989. - 189 88. стр.
180
Косягин Д. В. Аминокислотный состав белка протеогли-89. канов суставного хряща человека в норме и патологии. - Укр. бiохiм. журн., 1984, № 5, стр. 549 – 551
Крюкова Л. В., Быков Н. П. Побочное действие витами-90. нов//Теор. и прак. физич. культ. - 1983. - № 8 - стр. 31 - 33. 47
Кукес В. Г., Силуянова В. Я., “ Фармакологические сред-91. ства, рациональное питание и витаминизация” в кн. “ Спортивная медицина”, М., Мед., 1984, стр. 187 - 195
Кукес В. Г., Косенко Н. В., Руказенков Ю. Э., Киселева Т. Л. 92. Современное состояние фитотерапии как традиционного метода
Лаврищева Г. И., Михайлова Л. Н. Морфология и ультра-93. структура регенератора при повреждении суставного хряща. - В кн.: Повреждения и заболевания костей и суставов. М., 1981, стр. 79 – 85
Ларюшин А.И. Илларионов В.Е. Низкоинтенсивные лазеры 94. в медико-биологической практике. Лазань: Абак,1997. с 276.
.Ленинджер А. Биохимия. - М.: Мир, 1974. - 957 стр.95. Лябах Е. Г. Транспорт кислорода в работающей мыщце 96.
при разных уровнях ее кровоснабжения. В кн.: Механизмы ре-гуляции кровоснабжения скелетных мышц. Рига, 1985, - стр. 90 –95
Макарова Г. А. Клиника и спорт. - Краснодар, 1997. - 170 97. стр.
Максимович Я. Б., Гайденко А. И. Прописывание, несо-98. вместимость, и побочное действие лекарственных средств. - Киев: Здоровь*я, 1988. 143 стр.
Марьяновский А. А. Современная гомеопатия: признание 99. официальной наукой. Биологическая медицина, 1998, № 1, стр. 16 – 26
Майкели, М. Л. Дженкинс. Энциклопедия спортивной 100.
181
медицины. Санкт - Петербург, “Лань”, 1997Меерсон Ф.З. Патогенез и предупреждение стрессовых и 101.
ишемических повреждении сердца. –М.: Медицина,1984.272 с.Меерсон Ф.З. Адаптация, стресс и профилактика, 102.
М.Медицина,1978. 216 с.44-67 Меерсон Ф.З. Адаптация, стресс и профилактика.-М.Наука, 103.
1981 – 278 с. Михайлова Н. М., Малова М. Н. Идиопатический асеп-104.
тический некроз головки бедренной кости у взрослых. - М.: Медицина, 1982
Модяев В. П., Анкина М. А. О строении и функции 105. наружной части суставного хряща. - Арх. анат., 1978, № 4, стр. 57 – 62
Модяев В. П. Строение и функция волокнистой стромы 106. суставного хряща. - Арх. анат., 1980, № 9, стр. 50 –55
Модяев В. П. Некоторые особенности репродукции хон-107. дроцитов в суставном хряще. - В кн.: Физиология и патология соединительной ткани. Новосибирск, 1980, т. 1, стр. 149 – 150
Модяев В. П. О наличии гликозаминогликанов в ме-108. стах минерализации скелетных тканей. - В кн.: Физиология и патология соединительной ткани. Новосибирск, 1980, т. 1, стр. 150 – 151.
Москвин С В. Буйлин В.А. Низкоинтенсивная лазерная 109. терапия. М. : ТОО Фирма « Техника» ., 2000, ст. 99.
Обросова А. Н.. Справочник по физиотерапии. М., “Ме-110. дицина”, 1976, 344 стр., с ил.
Павлова М. Н., Трансформация дифференцированных 111. клеток мезенхимального ряда при нарушении тканевого гомео-стаза. - В. кн.: Физиология и патология соединительной ткани. Новосибирск, 198-, т. 1, стр.17 –18
182
Подрушняк Е. П., Черкасов В. В. Возрастные особен-112. ности гисто - и ультрастроения суставного хряща. - Ортопед. травматол., 1976, № 10, стр. 12 – 18
.Покровский А.А. Роль биохимии в развитии науки о 113. питании. - М.: Наука, 1974. - 127 стр.
Покровский А.А. Метаболические аспекты фармакологии 114. и токсикологии пищи. М.: Медицина, 1979. - 184 стр.
.Перелыгина Л.А., Самойлов Н.Г., Стеченко Л.А., Радиация, 115. сердце. лазер. – Харьков,1996,- с.206.
Пшедин А. И., Федорова Г. П., Шишина Н. Н. Основные 116. рационы питания спортсменов. - М., 1981. - 18 стр.
Раскин И. М. Об искусственных и естественных анти-117. витаминах// Клин. мед. - 1972. - № 1 - стр. 24 – 26
Рачков А. К. Фармакологическая библиотека спортсмена. 118. - Рязань, 1993. Вып.1. - 19 стр.
Риккен К. -Х. Терапия биологическими антигомотоксиче-119. скими препаратами фирмы “Хеель” - введение в гомотоксиколо-гию и антигомотоксическую терапию. Биологическая медицина, 1995, №1, стр. 2 –12
Рисман М. Биологически активные добавки: неизвестное 120. об известном. Справочник, М., “Арт - бизнес центр”, 1998, стр. 249
Рогозкин В.Ю Питание в спортею кн. “ Тенденции развития 121. спорта высших достижений”. Стр. 158
Рогозкин В. А. О некоторых аспектах питания спортсме-122. нов// Основы рацианального питания спортсменов: Материалы международного симпозиума. -Л.,1979. - стр. 3 –8
Рудаков А. Г., Чурилова Г. С., Городецкий В. В., Кутузова Т. 123. Г. Принципы использования лекарственных средств в спортивной медицине// Актуальные проблемы спортивной медицины: Матер.
183
XXIV Всесоюз. конф. по спортивной медицине. - М.. 1990 - стр. 110 – 115
Ролик И. С., Шевченко В. Ф., Фурсов С. Е. Биологическая 124. медицина, 1996, №1, стр. 13 – 21
Самойлов Н.Г. Современное состояние проблемы комби-125. нированного влияния на организм ионизирующего и лазерного из-лучения. \\ Фотобиол. фотомед. –1998-№1. с.89-95.
Самойлов Н.Г. Границы гомеостаза ультраструктур скелет-126. ной мышцы при физиологической нагрузке. \\ Бюлл. экспер. биол.- 1989. №7. с. 115-117.
Самойлов Н.Г. Эффективность лазеропунктуры в сохранении 127. структуры скелетных мышц при длительной гипокинезии \\ Космич. биол. и авиакосмич.мед.- 1991, №2. с.61-64
Самойлов Н.Г. Гипотетические представления о возможности 128. лечения лучевой болезни методом рефлекторной лазерной терапии.\\ Вестн.пробл.совр.мед. –1995..№9. с.136-138.
Самойлов Н.Г. Эффективность лазеропунктуры в сохранении 129. структуры скелетных мышц при длительной гипокинезии. \\ Космич.биолог.и аввиакосмич. мед. – 1991.- №2,- с . 61-64
Саркисов Д .С . Очерки по структурным основам 130. гомеостаза.М.Медицина. 1997.с.351.
Саркисов Д.С. Общие закономерности компенсаторно-131. приспособительных реакции и их структурного обеспечения. Матери-альные основы надежности биол.систем. \\ Структ. основы адаптации и компенсации нарушенных функции. М. Медицина. 1987. с. 36-56.
Семенов В. А., Марков Л. Н., Трегубов А. А. Лекарствен-132. ные средства в спорте. - М.: Всерос. федер. спорт. медицины, 1994. - 245 стр.
Семикопенко В. А., Ролик И. С. Возможности расти-133. тельных и биологических препаратов. Биологическая медицина,
184
1995, № 1, стр. 61Сейфула Р. Д., Аминова Н. М., Айдаева Э. М Назад к при-134.
роде - путь к здоровью. Методические рекомендации ВНИИФК М., 1998, стр. 22Пшедин А. И. Рациональное питание спортсменов. ГИОРД. СПб. 1999. 156 стр.
Сейфулла Р.Д. “ Спортивная фармакология”// Справочник, 135. ИПК “Московская правда”, Москва, 1999, 115 стр.
Скальный А. В., Орджоникидзе З. Г., Громова О. А., Макро 136. - и микроэлементы в физической культуре и спорте. МНПЦСМ. Москва. 2000 . 71 стр
Скоблин А. П., Белоус А. М. Микроэлементы в костной 137. ткани. - М.: Медицина,1968, - 232 стр.
Симен И., Риггс Б. Нарушения обмена кальция. - М.: 138. Медицина, 1985
Скупченко В.В. . Неврология. « Низкоинтенсивная лазерная 139. терапия». Москва. Техника, 2000
Слуцкий Л. И., Петухова Л. И. Биохимия нормальной и 140. патологически измененной соединительной ткани. - Л.: Медицина, 1969. - 375 стр.
Слуцкий Л. И. Современные представления о коллаге-141. новых компонентах хрящевой ткани . - Вопр. мед. химии, 1985, № 3, стр. 345 – 349
Соловьев Г. С. Факторы стимуляции регенераторных 142. процессов хрящевой и костной тканей. - Эпителий и соединитель-ная ткань в нормальных, экспериментальных и патологических условиях. Тюмень, 1983, стр. 228 – 229
Смоляр В. И. Рациональное питание. - Киев: Наукова 143. Думка, 1991. - 365 стр.
Смульский М. В., Моногаров В. Д., Булатова М. М. Пи-144. тание в системе подготовки спортсменов. - Киев: Олимпийская
185
литература, 1996. - 222 стр.Спиричев В. Б. Обеспеченность витаминами// Клиню 145.
мед. - 1987. - T.LXV. - № 8. - Стр. 140 - 145 Стрейн Дж. Микронутриенты: вопросы питания и хрони-146.
ческие болезни//Вопросы питания. 2000 № 69.Стр. 43 – 45Стручков А.И., Хмельницкий О.К., Петленко В.П. Морфоло-147.
гический эквивалент функции. М.: Медицина, 1983. 208 с.Стручков.А.И. Хмельницкий О.К., Петленко В.П. Морфоло-148.
гический эквивалент функции.,-М.Медицина.,1983.-208ст.Сээдер Я. Х. Спортивная травматология: Тарту: Изд - во 149.
Тартус. ун - та, 1980, 83 стр.Твердынин М. С. Гистохимия суставного хряща и ткани 150.
хряще - костной границы головки плюсневой кости в норме и при некоторых патологических состояниях . Арх. анат., 1969, № 4, стр. 85 – 92
Толстых П. И. и соавт - Лазерное излучение в лечении 151. больных с гнойносептическими заболеваниями и ожогами М 1994 с 12
Хеес Х. Х Энберг. Деиствие некоторых потенцированных 152. суис-органных прераратов и препарата Траумель С на активность фагоцитов и лимфоцитов, полученных из периферической крови здоровых Биологическая медицина , 1998, № 2, стр.12-20
Тхоревский В. И. Регуляция кровообращения при мы-153. шечной деятельности человека// Кровообращение и окружающая среда: Труды Крым. мед. ин- та. - Симферополь, 1983, - стр. 157 – 163
Турищев С. Н. Основы фитотерапии. “ Русский врач”. 154. Москва. 1999. 128 стр.
Тутельян В. А. Питание и здоровье: биологические ак-155. тивные добавки к пище//Сборник 2 - го междунар. симпозиума.
186
- М.: 1996. - Стр. 164 – 166 Тутельян В. А Биологически активные добавки - не-156.
избежный элемент пищи XXI. - В кн.: Биологически активные добавки - нутрицевтики и их использование с профилактической целью при наиболее распространенных заболеваниях: III Между-народный симпозиум. - Тюмень, 1997. Стр. 7 – 8
Тутельян В. А., Княжев В. А. Реализация концепции 157. государственной политики здорового питания населения России: научное обеспечение// Вопросы питания. 2000 № 69. Стр. 4 – 7
158. Уилмор Дж. Х., Костилл Д. Л. Физиология спорта и дви-гательной активности. Киев. Олимпийская литература. 1997. - 503 стр.
Фещенко С. П., Краснополльская К Д., Шишкин С. С. 159. Изучение компонентов протеогликанов агрегатов гиалиного хряща человекаю - Биохимия, 1984, № 10, стр. 1679 – 1685
Хаине Х. Основная регуляция в внеклетлчный матрикс 160. – имунологическая вспомогателъная реакция, Лекторские курсы, Баден-Баден, 2002. С. 19-26.
Холмен С., Лоусон Д. Тренинг, питание, рост. Iroman. 161. 2002. - 6 (23) . Стр. 90 – 95
Холодов И.А. Учасгие неоциновой системы в реакциях орга-162. низма на электромагнитные поля. Магнитология – 1991. 2.с 11-14.
Холодов И.А.. Участие неоциновой системы в реакциях 163. организма на электромагнитные поля. Магнитология - 1991, 2, с 11-14.
Холодов Ю.А.. Участие неоциновой системы в реакциях 164. организма на электромагнитные поля. Магнитология , 1991, 2, с 11-14
Хмельницкий О. К., Некачалов В. В., Зиновьев А. С. Об-165. щая патоморфология костно - суставного аппарата. - Новосибирск.
187
Наука, 1983. - 226 стр.Хрющев С. В., Круглый М. М. Тренеру о юном спортсме-166.
не. - М.: Физкультура и спорт, 1982. - 157 стр. Чернов Ю. Н., Пешехонова Л. К., Батищева Г. А. Остеопо-167.
роз: критические звенья патогенеза и пути фармакологической коррекции//В мире лекарств. 2000. № 2. Стр. 54 – 62
Ценнер Ш., Метельманн Х. опыт терапии препаратом 168. Траумель С (мазь). Результаты мультицентрического обследова-ния 3422 пациентов. Биологическая медицина, 1995. №1, стр. 19 – 27
Шашков В.С., Айзинов Г.С., Яснецов В.В. Болезни дви-169. жения. М., 1994, стр.278
Шатерников В. А., Волгарев М. Н., Коровников К. А. 170. Физическая активность и потребность человека в энергии и пищевых веществах// Теор. и прак. физ. культуры. - 1982. - № 5. - Стр. 22 –26
Швальб А.Г. , Захарченко А.Я. и др. Первый..опыт внутри-171. венного лазерного облучения крови при ишемических состояниях конечностей. .Тез.докл.конф. « Применение лазеров медицине « . Киев, 1985, с 148-149.
Шеханова А. В., Колесов Д. В.,Чемоданов В. И. Исследо-172. вание связи между показателями физической работоспособности, характером гормональной активности в плазме крови, хронологи-ческим и биологическим возрастом детей и подростков// Ученые записки Тартус. ун - та.
Шилов П. И., Яковлев Т. Н. Основы клинической вита-173. минологии. - Л.: Медицина, 1974. - 343 стр.
Шмидт В. И. Справочник по невропатологии, 1998, 160-174. 161.
Шмидт Ф. Практическое применение гомотоксикологии 175.
188
для терапии нарушений обмена веществ. Биологическая медицина, 1995, № 1, стр.53 - 54
Якобашвили В. А., Макарова Г. А. Рекомендации к ис-176. пользованию фармакологических средств, ускоряющих процессы восстановления после напряженной мышечной деятельности. - Краснодар, 1981. - 25 стр.
Фогельсбергер В. Колючая С.В. Опыт применения Анти-177. гомотоксического препарата траумел С при ревматоидном артрите. Биологическая медицина 2001. № 4, стр. 14-23
Франке К. Спортивная травматология. - М.: Медицина, 178. 1981, - 352 стр.
Фишман Л. Г. Клиника и лечение заболеваний пальцев 179. и кисти. М.: Медгиз, 1963. - 392 стр.
Aglietti P, Insall J, Cerulli G: Patellar pain and incongru-180. ence, Clin Orthop 176:217, 1983
Albert, M. (19830 Descritive three year data study of out-181. door and indoor professional soccer injuries. Athletic training 18, 218 – 220
Aleman O: Chondromalacia post - traumatic patellae, Acta 182. Chir Scand 63:194, 1928
Anderson, G., Zeman, S.C. & Rosenfeld, R. T. (1979) The 183. anderson knee stabler. Phys. Sportsmed. 7, 125 - 127
Anonymous aothor. The Easter Seal Guide to Children’s 184. Orthopaedcs. Toronto: The Easter Seal Society, 1982, 64 – 67
Arms, S., Donnermeyer, D.,. Renstrom P. et al. (19870 The 185. effecn of knee braces on anterior criciate ligament strain. Orthop. Trans. 11 (20, 341 – 342
Assendellft W, Hay E, Abschead R, Bouter l. Corticjsteroid 186. injections for lateral epicondylitis: a systematc overview . British Journal of General Practice 1996; 46: 209 - 16
Baker, B. E., VanHanswyk, E., Bogosian, S.P. et al. (19870 187. A biomechanical study of the static stabilizing effect of knee braces on medial stability. Am. J. Sports med. 15 (60, 566 - 570.
189
Baker, B. E., VanHanswyk, E., Bogosian, S.P. et al. (1989) 188. The effecn of knee braces on lateral impact loading of the knee. Am. J. Sports Med. 17(2), 182 - 186
Barbagallo M., Dominquez L. J., Licata G., Resnik L. M. 189. Effects of Agang on Serum Ionized and Cytolic Free Calcium. Re-lation to Hipertension and Diabetes//
Bauly M. The Use of Biological Medicaments in Sports 190. Medical Area. Biological Therapy 1989; (7) 1
Baur G. Homoeopathy and Paediatrics, London: second Bio-191. medical Therapy congress: may 1997 Brattstrom H: Patella alta in non - dislocating knee joints, Acta Orthop Scand 41:578 - 588, 1970
Beck, C., Drez, D., Young, J. et. al. (1986) Instrumented 192. testing of functional knee braces. Am. J. Sports Med. 14(4), 253 – 256
Beisch K. System Denken in der Medicin. - Un: Neue 193. Forschungse5rgebnisse der Elektroakupunktur nach Voll: 30 Jahre Elektroakupunktur nach Voll (EAV) . u. Medikamententestung; Jubilaumskongressbericht 1986d. Intenat. Med. Ges. für Elektroakupunk-tur nach Voll/ mit Vortragen von K. Beisch… - Uelzen: ML - Verlag; 1987. s. 132
Benthley G: Articular cartilage changes in chondromalacia 194. patellae, Bone Joint Surg [Br] 67:769, 1985
Benthley G, Dowd G: Current concepts of etiology and 195. treatment of chondromalacia patellae, Clin Orthop 189:209, 1984
Beresford W/ A/ Chondroid bone, secondary cartilage and 196. metaplasia. - Baltimore - Munich: Urban & Schwarzenberg, 1981
Bertelsen S. Neurovascular compression syndromes of the 197. neck and shoulder. Acta Chir. Scand., 1969, 135:137 - 148
Binkley N. C., Suttie J. W. Vitamin K Nutrition and osteo-198. porosis// J Nutr. 1995; 125:1812 - 21
Bnarron R. L., Vanscoy G. J. Natural producns and the ath-199. lete: facts and folklore// The annals of Pharmakotherapy. - 1993. -Vol. 27, N 5 - p. 607 -615
190
Borle A. B. Calcium and phosphate metebolism. - Ann. Rev. 200. Physiol., 1974, vol. 36, p. 361 – 390
Boskey A. L. Current concepts of the physiologi and biochem-201. istry of calcifi cation. - Clin. Orthop., 1981, vol. 157, p. 225 - 257
Bouter, L. M., Knipschild, P.G. & Volovics, A. (1989) Bind-202. ung function in relation to injury risk in downhill skiing. Am. J. Sports Med. 17(2), 226 - 233 Abernathy P, et al. Is chondromalacia patellae a separate clinical entity?, Bone Joint Surg [Br] 60:205, 1978
Bragantini A, Cassini M, De Bastiani G, Perbellini A. Con-203. trolled single - blind trial of intraartikularly injected hyaluronic acid in osteoarthritis of the knee. Clin Trial J 1987; 24: 333 - 40
Brinbaum A. J. Tennis elbow: Don’t worry, it can be avoided 204. and it can be cured. Tennis, April 1978, 96 - 103
Bronner F. Dynamisc and function of calcium. - In: Mineral 205. metabolism/ Ed. C. L. Comar et. al. New York, 1964, vol. 2, pt. A, p. 342 - 445
Bruns J. Injuries and disabilities caused by chronic and ex-206. cessive sports - related strain. Biological Therapy 1993; 1; 18 – 20
Bruns W. B. Zinser, I Doehring, M. Tetzel, Gesunde Kuche 207. fur Sportler, Berlin - Chemie - AG, 1992Med. Sport. - 1981. - Bd 21, N 3. - S. 83 –85
Bündiger K: Über traumatische K: traumatische Knorpelrisse 208. im Kniegelenk, Dtsch Z Chir 92:510, 1980
Buhl H. V. Adaptacionsmechanismen im aerob - anaerob 209. Über gangsbereich bei Kindern und Jugendlichen im Vergleich zu hochtrainierten Sportlern// med. Sport. - 1982 - Bd 22, N 2/3. - S. 14 - 43 Bennet WF: Anatomy of the junction of the vastus lateralis tendon and the patlla, J Bone Joint Surg [Am] 69A:545 - 549, 1987
Cahill, B.R. & Griffi th, E. H. (1979) Exposure to injury 210. in major college football. A Preliminery report of data collection to determine injury exposure rates and activity risk factors. Am. J. Sports Med. 7, 183 – 185
191
Cailliet R. Foot and ankle pain. Philadelphia: F. A. Davis, 211. 1983, 105 - 115
Campos - Toimil., Lungn ier C., Droy - Lefaix M. T., Takeda 212. K. Inhibinion of type 4 Phosphodiesterase by rolipram and Ginkgo biloba extract (Egb 761) decreases agonist - induced - rises in internal calcium in human endothelial cells// Arterioscler Thromb Vasc Biol. 2000 Sep;20 ( 9): E34 - 40
Capasso O., Quarto N., Descalzi - Candedda F., Candedda 213. R. The low molecular weight collagen synthesized by chick tibial chondrocytes is deposited in the estracellular matrix both in culture and in vivo. - EMBO J., 1984, vol. 3, № 4, p. 823 – 827
Casscells S: Gross pathological changes in the knee joint 214. of the aged individual. A study of 300 cases, Bone Joint Surg [Am] 57:1033, 1975
Caviness VS. O’ Brein P. Headache. New England Journal 215. of Medicine 1980; 302: 446 - 50
Christensen F, Soballe K, Snerum L: Treatment of chon-216. dromalacia patellae by lateral retinacular release of the patella, Clin Orthop 234:145, 1988
Clement, D. B., Taunton, J. E. & Smart, G. W. (19840 Achiles 217. tendinitis and peritendinitis: etiology and treatment. Am. J. Sports Med. 12(3), pp. 179 – 184
Clinck, J. M., Gordon, R. B. & Nishimoto, D. (1996) The 218. prevention and treatment of ankle injuries. Am. J. Sports Med. 4, 136 - 141
Coonrad RW, Hooper R. Tennis eibow : its course, natural 219. history, conservative and surgical management. Bone Joint Surg 1973;
Corrigan B., Maitland G.D. Practical orthopaedic medicine. 220. Sydney: Butterworths, 1986, 126 – 161
Cross M. J., Cricton K. J. Clinical examination of the injured 221. knee. London: Harper and Row, 1987, 21 – 46
Cross M. J. The painful knee. Aust. Fam. Physician, 1984, 222.
192
13:166 – 168CyriaxJ. Textbook of orthopaedic medicine Vol. I(6223. th edition).
London: Bailliere Tindall, 1976, 594. Dan N. G. Entrapment sundromes. Med. J. Aust., 1976, 1:528 224.
- 531Dye SF: An evolutionary perspective of the knee, J Bone Joint Surg 69:976 - 983, 1987
Darracott J, Vernon - Roberts B: The bony changes in chon-225. dromalacia patellae, Rheumatol Phys Med 11: 175, 1971
Dawson - Hugdes B. Calcium and Vitamin D Nutricional 226. needs of elderly women//J Nutr. 1996; 126: 1165S - 1167S
Degrazia J. F. The Intestinal absorbtion of calcium. - In: 227. Intestinal absorbtion of metal ions/ Ed. S. C. Skoryna et. al. Oxford, 1971, p. 151 - 171
Dixon J, Jacoby RK, Berry H, Hamilton of sodium hy-228. aluronate in patients with osteoarthritis of the knee. Current Medical Res 1988; 11: 205 – 13
Dorfman A. Proteoglikan biosynthesis. - In: Cell biology of 229. exstracellular matrix/ Ed. E. D. Hay. New York, 1983, p. 115 – 138
Doyle D. V. Tissue calcifi cation and infl ammation in osteoar-230. thritis. - J. Path., 1982, vol. 136, N 3, p. 199 – 216
Eisenstein R., Kuettner K. E., Neopolitan C. et al. The re-231. sistanse of certain tissues to invasion. - Amer. J. Path., 1975, vol. 81, N 3, p. 337 – 348
Elmer W. A. Growth factors and cartilage. - I: Cartilage/ Ed. 232. B. K. Hall. New York, 1983, vol. 2, p. 369 - 399
Evans EJ, Benjamin M, Pemberton DJ: Fibrocartilage in the 233. attachment zones of the quadriceps tendon and patellar ligament of man, J Anat 171:155 - 162, 1990
Ewing JW, editor: articular cartilage and knee joint function, 234. New York, 1990, Raven Press
Eykens IB. Standrtization of phisical therapy treatment plans 235. for musculo - skeletal pain syndromes. Antwrpen, Stiehting Ergono-mieen Preventie, 1992
193
Fiamengo, S. A., Warren, R. F., Marshall, J. L., Vigorita, V. 236. T. & Hersh, A. (1982) Posterior heel pain associated with a calca-neal step and Achiles tendon calcifi cations. Clin. Orthop. Rel. Res. 167, 203 – 211
Fowler, A. & Philip, J. F. (1945) Abnormality of the calcaneus 237. as a cause of painful heel: its diagnosis and operative treatment. Br. J. Surg. 46, 484 - 498
Fricker P. Anterior knee pain. Aust. Fam. Physician, 1988, 238. 17:1055 - 1056Jonson F. L. The painful foot: an overview of podalgia. Aust. Fam. Physician, 1987, 16:1086.
Fulkerson JP, Hungerford DS: Disorders of the patellofemoral 239. joint, ed 2, Baltimore, 1990, Williams & Wilkins
Fulkerson J: The etiology of patellofemoral pain in young, 240. active patients: A prospective study, Clin Orthop 179:129, 1983
Fulkerson J, Hungerford D: Disorders of the patello - femoral 241. joint, Baltimore, 1990, Williams & WilkinsGoodfellow J, Hungerford D, Woods C: Patello - femoral joint mechanics and pathology: 2. Chondromalacia patellae, J Bone Joint Surg [Br] 58:291, 1976
Fumich, R. M., Elilison, A. E., Guerin, R. K. & Grace, P. D. 242. (1981) The measured effect of taping on combined foot and ankle motion before and after exercise. Am J. Sports Med. 9, 165 – 170
Garland C. R., Garland F. C., Gofman E. D. Calcium and 243. Vitamin D. // Ann N Y Acad Sci. 1999; 889: 107 - 19
Garrick, J. G. & Requa, R. K. (19880 The epidemiology of 244. foot and ankle injuries in sports. Clin. Sports med. 7(1), 29 – 36
Gellman H. Complementary Therapy for the Treatment of 245. lateral epikondilitis and stenosing tenosynovitis. Unpublished Report (Biological Therapy)
Goodfellow J, Hungerford DS, Zindel M; Patellofemoral 246. joint mechanics and pathology. 1. Functional anatomy of the patel-lofemoral joint, J Bone Joint Surg [Br] 58B:287 - 290, 1976
Goodman N/. W. The aiternative to magic medicine.// Br. J. 247. Hosp. Med. - 1993. - v. 50. N 1. p. 71- 90
194
Gottlieb NL. Riskin WG. Complikations of lokal cortikos-248. teroid injections. JAMA 1980; 243: 1547 - 8
Grace, T. G., Sweester, E. R. & Nelson, M. A. (1984) Isoki-249. netic muscle imbalanse and knee joint injuries. J. Bone Joint Surg. 66A, 734 – 740
Gruber M: The conservative treatment of chondromalacia 250. patellae, Orthop Clin North Am 10:105, 1979
Hagglung G., Hansson L. I., Orderberg G. Vitality of the 251. slipped femoral epiphis// Acta Orthop. Scand. - 1985. - Vol. 56 - P. 215 – 217
Haglund, P. (1928) beitrag zur Klinik der Achiles Sehne 252. (Clinical conditions of the Achiles tendon). Zeitschr. Orthop. Chir. 49, 457
Hahn TJ, Halstead LR, Teitelbaum SL, Hahn BH. Altered 253. mineral metabolism in glucocorticoid - induced osteopenia: effect of 25 - hydroxyvitamin D administration. J Clin Invest 1979; 64:655 – 665
Hall S. L., Greendale G. A. The relation of dieteri vitamin C 254. intake to bone mineral density: results from the PEPI study// Calcif Tissue Int. 1998 Sep; 63(3): 183- 9
Han L. k., Sumiyoschi M., Takeda T. Et al Inhibitory effects 255. of chondroitin sulfate prepared from salmon nasal cartilage on fat storage in mice fed a high - fat diet// Int J Obes Relat Metab Disord. 2000 Sep; 24(9): 1131 - 8
Harbison S. Plantar fasciitis. Aust. Fam. Physician, 1987, 256. 16:113
Harmand M - F., Vilamitjana J., Maloche E. et al. Effects of 257. S - adenosylmethionine on human articular chondrocyte differenciation // Am J Med. 1987; 83;48 - 54
Harper, M.C. (1991) The lateral ligamenous support of the 258. subtalar joint. Foot Ankle 11, 354 – 358
Harris C. M., Dysken m. w., Fovall P. et al. Effect of lecithin 259. on memori in normal adults//Asm J Psychiatry. 1983; 140;1010 –
195
1012Hart J. P., Shearer M. J., Klenerman L. et al. Electrohemikal 260.
detection of depressed circulation levels of vitamin K 1 in osteopo-rosis// J Clin Endocrinol Metab. 1985; 60: 1268 - 9
Heseker und H. Henseker, Die Aktuelle Lebensmitteltabelle 261. fur Sportler, Umschau Buchverlag, Frankfurt am Main, 1995
Hieber F. The homeopatathic preperation Traumeel-s compare-262. ded with NSAIDS for sympotomatic treatment of epicondylitis. Journal of muskuloskeletal research, vol. 8, nos. 2 (2004) 119-128
Hong CZ. Torigos Y. Elektrophysiological Charakteristics of 263. lokalized twitch responenses in responsive hand of rabbit skeletal muscle libers. J Musculoskel Pain 1994; 2: 17 – 43
Hoppehfeld S. Physical examination of the spine and ex-264. tremities. Englewood Cliffs: Pretice - Hall, 1976, 172 – 173
Huberti HH, Hayes WC, Stone JL: Forse ratios in the 265. quadriceps tendon and ligamentum patellae, J Orthop Res 2:49 - 54, 1984
Hughston JC, Walsh WM, Puddu G: Patellar subluxation 266. and dislocation. In Saunders monographs in clinical orthopedics, vol 5, Philadelphia, 1984, WB Saunders
Hungerford DS, Barry M: Biomechanics of the patellofemoral 267. joint, Clin Orthop 144:9 - 15, 1979
Hypertension. 1999; 34 [part 2] :902 - 906 268. Ireland D. The hand (part two). Aust. Fam. Physician, 1986, 269.
15:1502 – 1513Ireland D. The hand (part one). Aust. Fam. Physician, 1986, 270.
15:1162 - 1171 James, S. L., Bates, B. T. & Osternig, L. R. (1998) Injuries 271.
to runners. Am. J. sports Med. 6(1), 40 – 50John Murtagh General Pracnice McGraw - Hill Book Com-272.
pani Sydney 1998Juttmann I., Buurman C. et al. Seasonal fl uctuations in serum 273.
concentrations of vitamin D metabolites in normal subjects// Brit.
196
med. J. - 1981. - Vol. 282, N 6273 Kalorien mundgerecht, Umschau Buchverlag, 10. Aufl age, 274.
Frankfurt am main, 1996/1997Kasanmascheff L. Intraartikulare Injectionstherapie mit 275.
Traumeel bei Arthrosen. forschrifte der Medicin 1969; (87) 28:1177
Kasanmascheff L. Erfarungen mit Zeel in der orthopädischen 276. Fachpraxis. Therapiewoche 1971; (21) 30: 2171Mihos H. Behandlung Entzündlicher Erkrankungen mit Traumeel. Biologische Medizin 1986: (15) 1: 3 - 11
Kenna C., Murtagh J. Back pain and spinal manipulation. 277. Sudney: Butterworths, 1989, 165 - 174
Knox J. D. E. Knee problems. In:Practice. London: Kluwer 278. - Harrop Handbooks, 1980, 3(66): 1 – 5
Kon - Siong G. J., Hamulyak K., Gijsbers B.l., Vermeer 279. C. Effect of vitamin K and oral anticoagulants on urineri calcium excretion// Br J Haematol. 1993; 83:100 – 4
Larkins P. A. The little athlete. Aust. Fam. Physician, 1991, 280. 20:973 – 978
Lawrence Riggs, L. Joseph Melton III Osteoporosis. Etiol-281. ogy, diagnosis and management. Second edition
Leach, R. E., James, S. L. & Wasilewski, S. (19810 Achilles 282. tendinitis. Am. J. Sports Med. 9(20), 93 – 98
Leichte und gesunde Kuche fur Sportler, Optima Verlag 283. GmbH, Grobenzell, 1990. B.
Looser E. Uber pathologishce Formen von Infractionen und 284. Callusbidung bei Rachits und Osteomalakie und Knochenerkrankungen// Zbl.Chir. - 1920. - Vol. 47 - P. 1470 – 1474
Lüchtenberg D. Ausdauerbelastung im Kinderalt. Sportme-285. dicinesche Grundlagen und Folgerungen für die Trainingspraxis// Leichtathletik. - 1984. - Bd 22. - S. 771 – 774
Lemann J. Jr., Pleuss J. A., Grai R. W. Potassium causes 286. calcium retention in healthy adults//J. Nutr. 1993; 123:1623 - 6
197
Macdonald A. Abnomally tender muscle regions and associ-287. ated painful movements. Pain 1980; 8: 197 – 205
Mashford M.L. Antibiotic guidelines( 7288. th edition). Melbourne: Victorian Medical Postgraduate Foundation, 1992/ 93, 122 – 124
McBryde Jr, A. M. (1991) Disorders of the ankle and foot. 289. In W.A. Grana & A. Kabnah (eds) Clinical Sports Medicine, pp. 466 - 489. WB. Saunders, Philadelphia.
McLean I. Assement of the acute knee injury. Aust. Fam. 290. Physician, 1984, 13:575 – 580
Meachim G: Cartilage lesions of the patella. In Pickett JC, 291. Radin EL, editors Chondromalacia of the patella, Baltimore, 1983, Williams & Wilkins
Mellion, M. B., Walsh, W. M. & Shelton, G. L. (1990) The 292. Team Physician Handbook. Hanley & Belfus, Philadelphia and Mosby Yearbook, Chikago
Michael Doherty , John Doerty Clinikal exsamination in 293. Rheumatology 1993.
Miller JH, White J, Norton TH. The value of intraarticular 294. injections in osteoarthritis of the knee. Journal of Bone and Joint Surgery 1958; 408: 636 – 43
Mital M. A., Matza R. A., Cohen J. The socalled unresovled 295. Osgood - Schlater’s lesion. J. Bone and Joint Surgery, 1980, 62A: 732 - 739
Müler P. Zur korperlichten Belastbarkeit bei Schilddrüsener-296. krankungen// Med. Sport. - 1982. - Bd 22, N 12. - S. 380 - 382
Nelen, G., Martens, M. & Burssens, A. (1989) Surgical 297. treatment of chronic Achilles tendinitis. Am. J. Sport Med. 17(6), 754 – 759
Oekes B., Fuller P., Kenihan M., Sandor S. Sports injuries. 298. Melbourne: Pitman, 1985, 51 - 55
Outerbridge R: The etiology of chondromalacia patellae, J 299. Bone Joint Surg [Br] 43:752, 1961
Outerbridge R, dunlop J: The problem of chondromalacia, 300.
198
Clin Orthop 110 - 177, 1975 Papthanassiou NP. Intraarticular use of tenoxsikam in de-301.
generative osteorthritis of the knee joint. Journal of internitional Medical Research 1994; 22: 332 -7 Bruns J. Injuries and disabilities caused by chronic and exersive - related strain. Biological Therapy 1993; 1: 18 – 20
Paul K. Canavan, Rehabilitation in sports medicine. Appleton 302. & Lange, Stamford, Connecticut.
Pessenhofen H. V. Zur Bestimmung des individuellen aerob 303. - anaerob Übergangs// Dtsch. Z. Sportmed. - 1981. - Bd 32, N 1. - S. 15 – 17
Perugia, L., Ippolito, E. & Postacchini, F. (19810 I Tendini 304. Biologia, Patologia, Clinica (Biology, pathology and clinical disorders of tendons). Masson, Milano, Italia.Puddu, G., Ippolito, E. & Postac-chini, F. (1996) A Classifi cation of achilles tendon disease. Am. J. Sports Med. 4, 145 – 150
Potrafki B. Sports injuries and the possibility of their anti-305. homotoxic therapy. Biological Therapy 1993; 1: 9 – 14
Potrafki B. Degenerative Erkrankungen des Knies und ihre 306. Behandlung mit Zeel. Biologische Medizin 1993; 4: 230 –1
Quirk R. Stress fractures of the foot. Aust. Fam. Physician 307. 1987, 16:1101 – 1102 Rich B. Keag D. When sciatiac is not disk-disease, The physician and Sportsmedicine 1992; 20 (10): 105 –15
Radin E: A rational approach to the treatment of patel-308. lofemoral pain, Clin Orthop 144:107, 1979
Rector T. S., Bank A. J., Mullen K. A. et al. Randomized, 309. double - blind, placebo - controlled study of supplemental oral L - arginine in patients with heart failure// Circulation. 1996 Jun 15; 93 (12):2135 - 41
Reilli D, Martens M: Experimental analisis of the quadri-310. ceps muscle forse and patellofemoral joint reaction forse for various activities, Acta Orthop Scand 43:126, 1998 Blauth M, Tillmann B: Stressing on the human femoropatellar joint. I Components of a
199
vertical and horizontal tensile bracing system, Anat Embryol 168:117 - 123, 1983
Reilly P., Littlejohn G. Current thinking on fi bromyalgia 311. syndrome. Aust. Fam. Physician, 1990, 19:1505 – 1576
Rosen J., Chesney R. Circulating calcitriol concentracions 312. in health and disease// J. Pediatrics. - 1983. - Vol 103. - № 1. - P. 1 - 17
Rostrom P. K. M, Calver R. F. Subcutaneous atrophy follow-313. ing methil prednisolone injection in Osgood - Schlater epiphysitis. J. Bone And Joint Surgery, 1979, 61A:627 - 628
Selecki Y., Helman T. How to treat knee pain, Ausn. Dr. 314. Weekly
Sheon R., Moskowitz R., Goldberg V. Soft tissue rheumatic 315. pain. Philadelphia: Lea and Febiger, 1987, 105 – 140
Schmid F. Das mesenchym. Biological Medicine 1996; 6: 316. 244 – 246
Souci. Fachmann, Kraut, Die Zusamennsetzung der Leb-317. ensmittel, Nahwert - Tabellen, Medpharm Scientifi c Publ., Stuttgart, 1994
Souschek K. Traumeel - Injectionstherapie in der Orthope-318. dischen Fachpraxsis. Homotoxin - Journal 1986; (15) 4 :163
Stamp T. The clinical endokrinology of vitamin D. En-319. dokrinology of Calcium Metabolism/ Ed. J. A. Parsons. - New York, 1982. - P. 363 – 422
Stepniska I. Beziehungen zwischen den Somatotypen und der 320. korperlichen Grundleistungsfahigkeit//
Subotnik S. Sports and exersice injuries. Berkeley: North 321. Atlantic Books 1991
Subotnick I. Overuse ijuries of the Knee and Leg. Biological 322. Therapy 1993; 2: 57 –60
Subotnick S, Sisney P. Treatment of Achilles tendenopathy 323. in the athlete. J.A.P.A. 1986; 67:552 - 7
Swift T. R., Nichols F. T. The Droopy shoulder syndrome. 324.
200
Neurology, 1984, 34:212 - 215 Thiel W. Die Behandlung Von Sportverletzüngen und Sports-325.
chäden mit Traumeel Injectionslosung. Biologische Medicin 1986; (15) 4 163
Travell J., Rinzier S. H. The myofascial genesis of pain. 326. Postgrad. Med., 1952, 11:425 - 434
Vaughan - Lane T, Dandy D: The synovial shelf syndrome, 327. J Bone Joint Surg [Br] 64:475, 1982
Weiser M, Metelman F. Treamtent with an injectable Biologi-328. cal Preparation for Osteo - Arthrosis of the knee: A Study featuring 1845 Patients. Biological Therapy 1995; (13) 1 ; 12 – 20
Weiser M, Zenner S. Orale Therapie Traumatischer. En-329. tzündlicher und degenerativer Affectionen mit einen Homöopathikum, Biologische Medizin 1996; 5: 211 – 6
Wilkins E. et. al. Osteoarthritis and articular chondrocalcinosis 330. in the elderly. Ann. Rheum. Dis., 1983, 42(3): 280 - 284
White A. D. N. Pracnice tip. A simple cure for chronuic tin-331. nis elbow. Aust. Fam. Physician, 1987, 16:953
Whitelaw G, et al: A conservative approach to anterior knee 332. pain, Clin Orthop 246:23, 1989
Whitelaw G, et al: A conservative approach to anterior knee 333. pain, Clin Orthop 246:234, 1989
Yates C, Grana W: Patellofemoral pain - a prospective study, 334. Orthopedics 9:663, 1986
Young D., Murtagh J. Pitfalls in orthopaedics. Aust. Fam. 335. Physician, 1989, 18:645 – 653
Yulisc B, et al: Chondromalacia patellae: Assessment with 336. MR imaging, Radiology 164:763, 1987