PAAUGLIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Miglė Petrylaitė

PAAUGLIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ

VARTOJIMO PREVENCINIŲ VEIKLŲ

VERTINIMAS RADVILIŠKIO RAJONO

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas:

doc.dr. Aurelijus Veryga

2013-05-15

Kaunas, 2013

2

Santrauka

Visuomens sveikatos vadyba

PAAUGLIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCINIŲ VEIKLŲ

VERTINIMAS RADVILIŠKIO RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE

Miglė Petrylaitė

Mokslinis vadovas doc.dr. Aurelijus Veryga

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra,

Kaunas; 2013. 66 p.

Vis labiau plintantis priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas – aktuali visuomenės,

ypač jaunimo, sveikatos problema. Sprendžiant šią problemą svarbų vaidmenį atlieka ir

mokyklos.

Darbo tikslas: Įvertinti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines veiklas

Radviliškio rajono bendrojo lavinimo mokyklose.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokyklų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinio darbo grupių

veiklą.

2. Įvertinti mokyklų prevencines veiklas, formas bei turinį mokinių, tėvų bei mokytojų

požiūriu.

3. Nustatyti mokykloje vykdomų prevencinių projektų aktualumą bei poreikį.

Tyrimo metodika: anketinė anoniminė Radviliškio rajono mokylų IX klasių mokleivių

(n=212), jų tėvų (n=212) ir mokytojų (n=248) apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta

naudojant SPSS 8 ir MS Excel.

Rezultatai:

Vertinant didžiausias klaidas, susijusias su programų rašymu, kaip viena iš

populiariausių klaidų yra vertinimo nevykdymas. Tik 12,5 proc. mokyklų sistemingai vykdo

prevencinės veiklos vertinimą.

Mokinių tėvų vertinimuose išryškėja ir vykdomų tyrimų sistemingumo bei

bendruomenės įtraukimo į prevencinę veiklą problema. Beveik pusė tėvų teigia (42,4 proc.),

jog tėvų susirinkimų metu nėra kalbama apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas

(34,3 proc.).

Prevencinės veiklos formų įvairovė gana didelė. Visgi dažniausiai taikomos bene

lengviausiai realizuojamos prevencinės veiklos formos, kurios ne visada būna efektyvios. Tuo

3

tarpu diskusijos, pokalbiai nėra dažnos, nors ir labai veiksmingos priemonės, skatinančios

mokinių pasitikėjimą, atvirumą.

Beveik 70 proc. mokytojų ir beveik 60 proc. tėvų teigia, jog prevencinė veikla yra

naudinga moksleiviams. Moksleivių vertinimu, prevencinė veikla jų mokyklose vygdoma

gana gerai, tačiau ji yra tobulintina.

Išvados: prevencinių veiklos grupių programos abstrakčios, parengtos, nesiremiant mokyklos

situacijos analize. Tėvų pateikti atsakymai apie prevencines veiklas vaikų mokyklose,

prieštarauja programose nurodytoms veikloms (paskaitos tėvams).

Sustiprinti prevencinę veiklą Radviliškio rajono bendrojo lavinimo mokyklose dar daug

galimybių.

Raktažodžiai: psichoaktyviosios medžiagos, rūkymas, alkoholis, narkotikai, prevencijos

programa, mokykla.

4

Summary

Management of Public Health

ASSESSMENT OF TEEN PSYCHOACTIVE SUBSTANCE USE PREVENTION

ACTIVITIES IN SECONDARY SCHOOLS OF RADVILIŠKIS DISTRICT

Miglė Petrylaitė

Supervisor Aurelijus Veryga, doc.dr.

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of

Health Sciences. Kaunas; 2013. 66 p.

The increasing prevalence of addictive substances is an actual problem of public health,

partticularly among young people. Schools play an important role in dealing with this

problem.

Aim of the study: to assess teen psychoactive substance use prevention activities in

secondary schools of Radviliškis district.

Objectives:

1. To analyze activity of school work groups in psychoactive substance use prevention.

2. To assess prevention activities, forms and content in schools by students', parents' and

teachers' point of view.

3. To substantiate the relevance and diversity of school projects.

Methods: anonymous questionnaire survey of teachers working in schools of Radviliškis

district (n=248), survey of ninth grade pupils (n = 212), and survey of their parents (n = 212).

The statistical data analysis was performed using SPSS 8 software paskage and MS Excel.

Results:

Evaluation of the maximum errors in the writing program, as one of the most popular

error evaluation is failure assessment. Only 12.5 percent of schools systematically carry out

preventive activities assessment.

Parents' assessments revealed the problem of investigations systematicity and

community involvement in prevention activities. Almost half of parents claims that (42.4

percent) at parent meetings does not deal with alcohol and substance abuse problems (34.3

percent).

Variety of preventive activity forms is large enough. However, usually applied probably

the most easily realized forms of preventive activity, which are not always effective.

5

Meanwhile, forums, chat is not common, although very effective means of promoting student

confidence and openness.

Almost 70 percent of teachers and almost 60 percent of parents says that preventive

action is useful to students. Based on student assessment, prevention activities in their schools

was performed quite well, but there are areas for improvement.

Conclusions: preventive action groups program abstract, prepared without reference to the

school situation analysis. Parents' answers on the preventive activities of children in schools,

programs are in conflict (lectures to parents). There are still a lot of potentials for

development of prevention activities in secondary schools of Radviliškis district.

Key words: psychoactive substances, smoking, alcohol, drugs, prevention program, school.

6

Padėka

Norėčiau padėkoti savo baigiamojo magistro darbo vadovui Doc.dr. Aurelijui Verygai

už visapusę pagalbą atliekant tyrimą, bei rašant baigiamąjį magistro darbą.

Taip pat nuoširdžią padėką reiškiu Radviliškio rajono švietimo, kultūros ir sporto

skyriaus darbuotojams už geranorišką pagalbą organizuojant tyrimą.

7

Turinys

ĮVADAS...................................................................................................................................................9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ......................................................................................................... 11

1.1. Psichoaktyvių medžiagų samprata ir jų vartojimo priežastys ........................................................ 11

1.2. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos paauglių ...................................... 11

1.3. Psichologinės ir socialinės narkotikų vartojimo priežastys paauglystėje ....................................... 14

1.4. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija ............................................................................... 18

1.5. Efektyvios prevencijos metodai ..................................................................................................... 20

1.6. Prevencinės darbo grupės reikšmė mokykloje ............................................................................... 22

1.7. PDG veikla mokykloje ................................................................................................................... 25

1.8. Mokyklų prevencinio darbo grupių funkcijos ................................................................................ 26

1.9. PDG veiklos vertinimas ................................................................................................................. 28

2. TYRIMO METODAI ........................................................................................................................ 32

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausų organizavimas ............................................................ 32

2.2. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika ................................................................... 32

2.3. Statistinė duomenų analizė ............................................................................................................. 33

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................................ 34

3.1. Prevencinių veiklos programų analizė ............................................................................................ 34

3.2. Mokyklų prevencinės veiklos, formų bei turinio vertinimo analizė, remiantis mokinių, jų tėvų bei

mokytojų požiūriu. ................................................................................................................................ 37

3.2.1. Mokinių požiūris į prevencinę veiklą, formas bei turinį jų mokykloje. ...................................... 37

3.2.2. Mokinių tėvų požiūris į prevencinę veiklą, formas bei turinį jų mokykloje. .............................. 43

3.2.3. Mokytojų požiūris į prevencinę veiklą, formas bei turinį jų mokykloje. .................................... 49

3.3. Mokykloje vykdomų projektų aktualumo bei įvairovės pagrindimas…………………………….55

3.4. Rezultatų aptarimas..........................................................................................................................58

4. IŠVADOS .......................................................................................................................................... 60

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 62

6. LITERATŪRA .................................................................................................................................. 63

7. PRIEDAI.............................................................................................................................................67

8

Santrumpos

ESPAD

PDG

PVP

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose „The

Europine School Survey Project on Alcohol and Other Drugs“

Prevencinio darbo grupė

Prevencinės veiklos programos

9

ĮVADAS

Šiandieninėje visuomenėje, patiriančioje globalizacijos procesų pasekmes,vaikų ir

jaunimo problemos tampa vis sudėtingesnės, todėl joms spręsti nebeužtenka vieno

profesionalo kompetencijos ir pastangų. Vadinasi, mokiniams teikiama pagalba turi būti

kompleksinė, vienijanti visos mokyklos bendruomenės, įvairių specialistų bei socialinių

partnerių pastangas, sutelktas į bendros pagalbos strategijos įgyvendinimą.

Siekiant užtikrinti efektyvios ir kompleksinės pagalbos mokiniams teikimą, nuo 2004

m. mokyklose sudaromos prevencinės darbo grupės, o savivaldybėse– prevencinio darbo

koordinavimo grupės. Šių grupių paskirtis– vykdant teisės pažeidimų, alkoholio, tabako,

narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis,

nusikalstamumo, ŽIV/AIDS prevencijos klausimus bei organizuojant pagalbos mokiniui,

mokytojui ir tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimą, spręsti prevencinio darbo problemas

mokykloje (32).

Pastaruoju metu mūsų visuomenėje daug kalbama, rašoma apie psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimą. Priklausomybę sukeliančias medžiagas, jų vartojimo prevenciją, vienu ar

kitu aspektu nagrinėjo šie autoriai: L. Bulotaitė (1998,), A. G. Davidavičienė (2001, 2002).

Socialinių problemų analizės aspektu rašė I. Leliūgienė (1997), G. Kvieskienė (1999), G.

Čaplinskas, Dragūnevičius K., Griškevičius A. (2003), M. Černiauskienė (2000) ir kt.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas mokyklose- viena aktualiausių

problemų, su kuriomis pastaraisiais dešimtmečiais susiduria visuomenė. Ši problema vyrauja

paauglių tarpe.

Paauglystė yra vienas sudėtingiausių vaiko raidos etapų – jos laikotarpiu dažniausiai

pradedama eksperimentuoti psichoaktyviomis medžiagomis – tabaku, alkoholiu, lakiosiomis

medžiagomis ir narkotikais, – kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali

sukelti psichinę ar fizinę priklausomybę.

Nors jau devyneri metai, kaip mokyklų prevencinių darbo grupių veikla oficialiai yra

įteisinta, jų veiklos veiksmingumas yra mažai ištyrinėtas. Dažnai apie šių grupių egzistavimą

nežino nei mokytojai, nei mokiniai, nei jų tėvai. Atsiranda prielaida, jog prevencinės veiklos

grupės veikla yra tik formali. Prevencija yra vienas dažniausiai minimų psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo ir jo keliamų problemų sprendimo būdas. Vis dėlto dažnai

nesusimąstoma apie tai, kokios prevencijos priemonės yra iš tiesų veiksmingos.

Labai svarbu į prevencinę veiklą įtraukti mokinių tėvus. Jie turi žinoti kokiose

prevencinėse programose dalyvauja mokykla, kaip ugdomi jų vaikų sveikos gyvensenos

10

įgūdžiai. Taip pat tėvai, pastebėję, kad jų vaikai vartoja psichoaktyvias medžiagas, turi

kreiptis į bedrojo lavinimo mokyklą. Iškilusias problemas lengviau spręsti bendradarbiaujant

su mokyklos, kurioje vaikas praleidžia didžiają laiko dalį, atstovais.

Darbo tikslas: Įvertinti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines veiklas

Radviliškio rajono bendrojo lavinimo mokyklose.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokyklų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinio darbo

grupių veiklą.

2. Įvertinti mokyklų prevencines veiklas, formas bei turinį mokinių, tėvų bei

mokytojų požiūriu.

3. Nustatyti mokykloje vykdomų prevencinių projektų aktualumą bei poreikį.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Psichoaktyvių medžiagų samprata ir jų vartojimo priežastys

Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10) skiriamos

šios psichoaktyvios medžiagos: alkoholis, opioidai, kanabinoidai, raminamieji ir migdomieji,

kokainas ir kokos preparatai, stimuliantai ir kofeinas, haliucinogenai, tabakas, lakiosios

medžiagos (52).

Šios medžiagos dar gali būti vadinamos psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą (30), psichiką

veikiančiomis medžiagomis (alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos

svaigiosios medžiagos) vadinamos medžiagos, kurios veikia žmogaus psichoką, sutrigdo

žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę.

Vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją švietimo ir ugdymo įstaigose,

vaikų globos namuose, dienos centruose ar kitose įstaigose, svarbu, kad būtų aiškinama apie

visas priklausomybę sukeliančias medžiagas, sujungiant visų psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo prevenciją. Atskirų psichoaktyviųjų medžiagų prevencija nėra efektyvi ir neduos

laukiamų rezultatų. Tabako rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas vaikystėje ir

paauglystėje dažnai yra vienas su kitu susiję (39).

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos

narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (31). Pagal Jungtinių Tautų

rekomendacijas yra sudarytas šių medžiagų sąrašas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Į šį sąrašą įrašytos ne tik vartojamos medicinos

praktikoje narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir tos, kurių vartojimas medicinos

praktikoje draudžiamas (pvz., kanapės, amfetaminas ir kitos). Kasdieninėje kalboje apie

narkomanijos problemas narkotinės ir psichotropinės medžiagos vadinamos tiesiog

narkotikais. Tokia terminologija dėl paprastumo vartojama ir šiame baigiamajame darbe.

1.2. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos paauglių

Lietuvoje rengiamos įvairios programos, kuriami projektai, atliekami tam tikri tyrimai.

Vienas tokių projektų, bendradarbiaujant su kitomis ES šalimis, yra kas ketverius metus

atliekamas ir Lietuvoje. Tai Tarptautinis moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo

ESPAD projektas, kurio pagrindinis tikslas – surinkti duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų

narkotikų paplitimą tarp Europos moksleivių, naudojant standartizuotą metodiką. Šio tyrimo

12

metu gauti rezultatai leidžia vertinti nacionalinę prevencijos politiką ir strategiją bei atskirų

veiksmų efektyvumą.

Kiekvienais metais Švietimo ir mokslo ministerija renka informaciją, susijusią su

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimu švietimo įstaigose.

2010 m. savivaldybės švietimo įstaigos iš pateiktų 14 socialinės rizikos veiksnių, kaip

pačią aktualiausią problemą įvardijo tabako vartojimą, taip pat kaip aktualias išskyrė: patyčias

ir smurtą, alkoholio vartojimą, skurdą šeimoje, mokyklos nelankymą (39).

Iš septynių programų, skirtų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti

absoliuti dauguma mokyklų (964) pasirinko ir 2010 m. įgyvendino alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (33).

Tabako vartojimas

Tarp 15-16 metų amžiaus Lietuvos mokinių 2011 metais bent kartą gyvenime

surūkiusių cigaretę buvo 74 proc. (žr. 1 pav.). Per 30 dienų iki apklausos teigė bent kartą rūkę

cigaretes 37 proc. (39 proc. berniukų, 35 - mergaičių), rūkė pastoviai (nurodė, kad per

paskutines 30 dienų surūkė vieną ar daugiau cigarečių per dieną) - 24 proc. (2007 m. - 21

proc.).

Lyginant su 2007 metais, mokinių tabako vartojimas nuo 2007 iki 2011 metų pagal kai

kuriuos rodiklius liko toks pat, pagal kai kuriuos - padidėjo.

1 pav. Bent kartą gyvenime rūkė cigaretes (proc.)

Šiek tiek padaugėjo nuolat rūkančių cigaretes mokinių. Toliau mažėja tabako vartojimo

skirtumai tarp lyčių, 2011 m. jie yra mažiausi per visą ESPAD tyrimų laikotarpį. Rūkančių

berniukų daliai beveik nepakitus, padaugėjo dažnai ir pastoviai rūkančių 15-16 m. amžiaus

mergaičių.

13

Tabako gaminių prieinamumas mokiniams Lietuvoje, jų pačių vertinimu, nuo 2007

metų nepakito ir išlieka didesnis už ESPAD vidurkį. Kad jiems būtų lengva ir labai lengva

įsigyti cigarečių, 2011 m. nurodė 72 proc. mokinių (ESPAD vidurkis 65 proc., Latvijoje – 74

proc., Estijoje – 70 proc.). Lengviausiai galį įsigyti cigarečių nurodo Čekijos (85 proc.),

Danijos ir Švedijos mokiniai (83 ir 80 proc.), sunkiausia jų įsigyti Albanijoje, Moldovoje (26

ir 29 proc.), Islandijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje (apie 45 proc.). Rūkymo rizikos suvokimas

tarp paauglių nuo 2007 metų iš esmės nepakito, pagal pavienius rodiklius šiek tiek padidėjo ir

yra artimas ESPAD vidurkiui.

Alkoholio vartojimas

Bent 1-2 kartus per gyvenimą nurodė vartoję alkoholį 95 proc. Lietuvos paauglių (žr. 2

pav.). Vartoję alkoholį bent 1-2 kartus per 12 mėnesių iki apklausos Lietuvoje nurodė 85

proc. paauglių (tarp jų 83 proc. berniukų ir 87 proc. mergaičių). Šis procentas panašus

Latvijoje (87 proc.) ir Estijoje (85 proc.), Lenkijoje - žemesnis (78 proc.). Pagal šį rodiklį tarp

36 šalių Lietuva yra 15-oje vietoje.

Nuo 2007 iki 2011 metų Lietuvoje visiškai nevartojusių alkoholio abstinentų skaičius

išliko nepakitęs (2-3 proc.), bet šiek tiek sumažėjo vartojusių alkoholį per pastaruosius 12

mėn. ir per 30 dienų iki apklausos mokinių. Sumažėjo alkoholio vartojimo dažnumas, ypač

tarp mergaičių, taip pat paskutinio epizodo metu suvartoto alkoholio kiekis.

2 pav. Vartojo alkoholį bent 1 - 2 kartus per gyvenimą, 12 mėnesių ir 30 dienų (proc.)

Pagal alkoholio vartojimo pradžios amžių Lietuvos paaugliai taip pat yra kiek aukščiau

už vidurkį: kad išgėrė bent vieną taurę kokio nors alkoholinio gėrimo būdami jaunesni negu

13 metų, nurodo 67 proc. Lietuvos mokinių (ESPAD vidurkis - 57 proc.), kad bent vieną kartą

buvo girti jaunesni negu 13 metų – nurodė 18 proc. Lietuvos penkiolikamečių (ESPAD

vidurkis – 12 proc.). Lyginant su 2007 metais, alkoholio vartojimo pradžios amžius Lietuvoje

šiek tiek padidėjo, sumažėjo mokinių, pradėjusių vartoti alkoholį kai jie buvo 11 m. ir

jaunesni.

14

Nelegalių ir legalių narkotikų vartojimas

2011 metais bent 1-2 kartus gyvenime vartojusių kokį nors nelegalų narkotiką paauglių

buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse – 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc.

mergaičių), ESPAD vidurkis - 18 proc. Nuo 2007 m. tokių mokinių padaugėjo maždaug 1 proc.

Didžiausia dalis mokinių vartojo marihuaną/hašišą (kanapes) - 20 proc. (25 proc. berniukų

ir 14 mergaičių, ESPAD vidurkis 17 proc.). Kanapių vartojimo paplitimas nuo 2007 m. Lietuvoje

padidėjo 2 proc., didėjant vartojusių jas 1-2 kartus per gyvenimą paauglių skaičiui. Kitų nelegalių

narkotikų vartojimas pakito mažai, kai kurių - sumažėjo. Vartojusių bent 1-2 kartus gyvenime

kokį nors nelegalų narkotiką, išskyrus kanapes Lietuvos paauglių skaičius atitinka ESPAD vidurkį

– 6 proc. (berniukų 7, mergaičių 5 proc.).

Kitų nelegalių narkotikų vartojimas pakito nedaug: sumažėjo ekstazi, anabolinių steroidų,

amfetaminų, LSD ir kitų haliucinogenų, kreko vartojimas, šiek tiek padidėjo kokaino, heroino,

haliucinogeninių grybų vartojimas.

Visi nelegalūs narkotikai labiau paplitę tarp berniukų negu tarp mergaičių, lyčių skirtumai

nuo 2007 metų padidėjo, sumažėjus mergaičių vartojimui. Berniukų taip pat daugiau tarp

vartojančių juos dažniau. Didžiuosiuose miestuose nelegalūs narkotikai paplitę beveik dvigubai

labiau negu kaimo vietovėse.

Nelegalių narkotikų prieinamumas, mokinių vertinimu, šiek tiek sumažėjo, bet jie kiek

dažniau susiduria su progomis pabandyti kanapių (nors jų ir nevartojo).

1.3. Psichologinės ir socialinės narkotikų vartojimo priežastys paauglystėje

Paauglystė – bręstančio individo perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo žmogaus amžių.

Paauglystės žemutinė riba paprastai siejama su fizinio lytinio brendimo pradžia (12–14 m.).

Daug sudėtingiau nurodyti tikslią viršutinę šio tarpsnio ribą. Chronologiniu požiūriu

paauglystės laikotarpis baigiasi sulaukus pilnametystės, kai jaunuoliui sukanka 18 metų

Tačiau psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tik tuomet, kai asmuo suranda savo

tapatumą, sukuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės

bei meilės santykius, pasirenka tinkamą profesiją, numato ateities perspektyvą. Šis amžiaus

periodas išsiskiria specifiniais raidos ypatumais, kuriuos mėgina atskleisti įvairios asmenybės

raidos teorijos.

Tyrimų duomenimis, susirgti viena iš priklausomybės ligų rizikuoja tie paaugliai, kurie

kilę iš socialių šeimų, auga be tėvo, neturi tinkamo emocinio ryšio su tėvais, stokoja darbinio

auklėjimo kontrolės, kai tėvai nesidomi, su kuo vaikas bendrauja, arba kai vaikai per daug

lepinami, auginami „šiltnamio sąlygomis“ (36).

15

Paaugliai, kurie auga su patėviu ar pamote arba jų tėvų santykiai yra ant skyrybų ribos,

kai tėvai nuolat konfliktuoja ir kiekvienas savaip bando auklėti vaiką, labiau nei kiti

bendraamžiai rizikuoja pradėti vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Nepilna šeima arba nuolatinis tėvų užimtumas ilgose komandiruotėse ar darbe yra

svarbus rizikos faktorius delinkventinio elgesio atsiradimui. Tokiose šeimose užaugusiems

vaikams trūksta dėmesio arba, atvirkščiai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada

daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas gali išsilieti destruktyviu elgesiu arba vaikas gali augti

uždaras, pasinėręs į fantazijų pasaulį (58).

ESPAD 2003 m. tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad Lietuvoje dažniau rūko, vartoja

alkoholį ir nelegalius narkotikus tie moksleiviai, kurie auga nepilnoje šeimoje, nors jų tėvai ir

turi aukštąjį išsilavinimą (tiek vienišų motinų, tiek suirusioje šeimoje) (13).

Nepilnoje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba jo buvo per daug.

Neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais protrūkiais, noru sau pakenkti ir kitaip atkreipti į

save dėmesį (11).

Kitas neigiamas veiksnys šeimoje yra hipogloba, arba priežiūros nebuvimas. Hipogloba

dažniausiai pasireiškia tuo, kad tėvai nesirūpina savo vaikais, nesidomi jų veikla, interesais,

ateitimi, leidžia vaikui elgtis nepriimtinu būdu (pvz., vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti ir

pan.) (47).

Netinkamas auklėjimas šeimoje gali reikštis per didele tėvų kontrole, per griežta

drausme, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimu arba per didele laisve, vaiko įgeidžių

tenkinimu. Tokiose šeimose vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų ir jų valdyti (61).

Hipergloba šeimoje irgi gali paskatinti paauglį pradėti vartoti psichoaktyvias medžiagas,

nes nuolatinis kontroliavimas, bandymas apsaugoti nuo įvairių pavojų ir lepinimas slopina

savarankiškumą, iniciatyvą ir atsakomybės jausmą, formuoja infantilią asmenybę, kuri

lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai (58).

Kai kurių tyrimų duomenimis, į rizikos grupę patenka ir dažnai sergantis (ar lepinamas)

bei vienintelis vaikas šeimoje. Paprastai tokiose šeimose vaikas gauna per daug dėmesio.

Tėvai tenkina visus jo įgeidžius, kaprizus. Toks vaikas neišmoksta savarankiškai įveikti

kylančių sunkumų (12).

Skirtingų autorių tyrimų duomenimis, pačioje nepalankiausioje situacijoje atsiduria tie

paaugliai, kurie auga asocialiose, žemo socialinio statuso šeimose, kuriose tarp tėvų ir vaikų

nėra tinkamo ryšio. Tokiose šeimose paplitęs girtuokliavimas, nusikalstamumas, grubus

elgesys, nėra tinkamo vaikų auklėjimo. Socialinės rizikos šeimose augantys paaugliai dažnai

bėga iš namų, pradeda draugauti su panašiais į save bendraamžiais ir gali pradėti vartoti

16

narkotines medžiagas. Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, gali

paveldėti polinkį šiems įpročiams. Prancūzų mokslininkai įrodė, kad polinkis tapti alkoholiku

yra paveldimas dėl pakitusios medžiagų apykaitos, sutrikus centrinės nervų sistemos

reguliavimo mechanizmams. Čia veikia ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Berniukai, gimę

alkoholikų šeimoje, yra 2–4 kartus labiau linkę tapti alkoholikais, negu vaikai, gimę ne

alkoholikų šeimose (11).

Daugumos mokykloje naudojamų prevencinių programų formų ir metodų efektyvumas

yra žemas. Kita svarbi problema yra tai, kad mokyklose vykdomo prevencijos programos

dažnai nepasiekia paauglių, kurie yra rizikos grupėje: retai besilankančių mokykloje arba iš

viso nelankančių mokyklos (50).

Apibendrindama tyrimų Lietuvos mokyklose duomenis M. Černiauskienė teigia, kad

paauglių užimtumo stoka užklasinėje, užmokyklinėje veikloje irgi yra svarbus narkotikų

vartojimo veiksnys (11).

Apžvelgus pagrindines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis svarbu paminėti,

kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia negatyvias pasekmes, arba, kitaip tariant,

išryškėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo padariniai – socialiniai, psichologiniai,

medicininiai, kurie yra tiesiogiai proporcingi vartojimo dažnumui. Asocialus elgesys ir

alkoholio arba narkotikų vartojimas laikomas to paties probleminio elgesio sindromo dalimi,

kita vertus, asocialus elgesys skatina dažną psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Kartais

asocialaus elgesio ir narkomanijos rizikos veiksniai sutampa, tačiau longitudiniai tyrimai

suteikia papildomos informacijos apie abipusę asocialaus elgesio ir narkomanijos įtaką (62).

Asocialus elgesys ankstyvame amžiuje padidina alkoholio ir narkotikų vartojimo riziką

vyresniame amžiuje ir priešingai. Anot D. Reingardienės ir J. Vilčinskaitės (45),

piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra neatsiejamai susijęs su asmenybės

sutrikimais, todėl neretai tie asmenys, kuriems yra diagnozuojami asmenybės sutrikimai,

priklauso didesnės priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų išsivystymo rizikos grupei,

o L. Bulotaitės teigimu, psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda pirmą kartą pabandžius

narkotinės medžiagos. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą),

tampa gyvenimo būdu (3).

Narkotikus vartojantys asmenys patiria daug socialinių nuostolių. Jei narkotikai

vartojami nuolat, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: dėl netinkamo gyvenimo būdo

prarandama visuomenės, draugų bei artimųjų parama, pašlyja arba net visiškai nutrūksta

santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Narkotikų vartojimą galima susieti su nusikalstama

veikla, asocialiu, kriminaliniu elgesiu.

17

Alkoholio, kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnio, vaidmuo nuo narkotikų skiriasi

tuo, jog alkoholio vartojimas dažnai susijęs su smurtiniais nusikaltimais. Kaip mini R.

Žukauskienė (62), vartojant alkoholį, kai kurios elgesio apraiškos tiek pat priklauso nuo

alkoholikų netvarkingo, agresyvaus gyvenimo būdo, kiek ir nuo alkoholio daromo poveikio.

Visuomenės mastu alkoholis yra svarbesnis asocialaus elgesio rizikos veiksnys nei kitos

narkotinės medžiagos dėl to, kad jis dažniau, plačiau ir nesaikingai vartojamas.

Narkotikų kontrolės departamentas savo metodinėje medžiagoje, skirtoje pedagogams,

psichologams, socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams,

dirbantiems su vaikais ir paaugliais, išskyrė šias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

priežastis:

1. Socialinės priežastys:

Alkoholio ir tabako reklama.

Narkotikų prieinamumas.

Žinasklaidos vaidmuo.

Smurto ir nusikalstamumo augimas tarp vaikų ir jaunimo.

Labai greiti permainų tempai šalyse.

Sunkumai ar galimybių stoka siekiant įgyvendinti savo gyvenimo svajonę.

Didelė gyventojų migracija.

2. Asmeninės priežastys:

Pamėgdžiojimas.

Priklausymas grupei.

Noras būti suaugusiam.

Smalsumas.

Jaunų žmonių nuostatų bei vertybių, turinčių įtakos narkotinių medžiagų vartojimui,

formavimuisi didžiulę įtaką turi visuomenėje, šeimoje, artimiausioje aplinkoje vyraujančios

nuostatos bei vertybės. O apie jas liudija tiek šalies įstatymų bazė, reglamentuojanti

narkotinių medžiagų vartojimą, gamybą, įsigijimą, platinimą, tiek suaugusiųjų elgesys bei

požiūris į alkoholio bei narkotikų vartojimą, žiniasklaidos propaguojama nuomonė, koks

elgesys yra tinkamas bei priimtinas (40).

Todėl šiuolaikinėse prevencinėse programose naudojamasi formule – žinios +

socialiniai įgūdžiai + nuostatos, vertybės. Juk svarbu ne tik pateikti informaciją apie

narkotikus, jų poveikį, vartojimo pasekmes, bet ir pakeisti žmonių nuostatas, didinti jų

psichologinį atsparumą, puoselėti psichologinę brandą, tikintis, kad ateityje tai užkirs kelią

18

įvairiems asmenybės sutrikimams, socialinėms disfunkcijoms, taip pat ir svaiginimuisi

alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis (52).

Apibendrinant galima apsakyti, kad skirtingą psichoaktyvių medžiagų vartojimą

sąlygoja nevienodas paauglių atsparumas skatinančioms vartoti gyvenimo aplinkybėms,

skirtingas imlumas profilaktikos priemonių poveikiui, skirtingas požiūris į motyvuojančius

veiksnius ir sveikatos būklę. Be to, gali veikti šeimos ir lyties vaidmens ypatumai, taip pat

etiniai ir estetiniai sumetimai.

1.4. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija

Siekiant apsaugoti vaikus nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, būtina jiems

suteikti adekvačios informacijos apie minėtų medžiagų žalą, neigiamas pasekmes, ugdyti jų

savarankiškumą, gyvenimo įgūdžius, padėti formuoti neigiamas nuostatas dėl psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo bei ugdyti sveiką gyvenimo būdą.

Egzistuoja daug psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijų, metodų,

priemonių, ieškant atsakymo į klausimą, kada, kaip ir kokią informaciją pateikti, kokias

poveikio priemones naudoti, kokius įgūdžius ugdyti, kad jaunimas nepradėtų vartoti svaigiųjų

medžiagų.

Socialinių mokslų daktarė L. Bulotaitė išskiria 5 pagrindines pirminės prevencijos

kryptis:

Informacijos skleidimas;

Atsakingos elgsenos ugdymas;

Alternatyvų kūrimas;

Pasipriešinimo įgūdžiai

Asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymas

Kiekvienoje šių krypčių naudojami įvairūs metodai (pavyzdžiui, didaktinės instrukcijos,

diskusijos, garso ir vaizdo medžiagos peržiūros, grupinės pratybos, įgūdžių ugdymas).

Vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją bei ugdant gyvenimo įgūdžius

specialistui svarbu suvokti, dėl kokių priežasčių vaikas gali pradėti vartoti minėtas medžiagas.

Literatūros šaltiniuose galima rasti įvairių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežasčių.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas – viena didžiausių paauglių sveikatos

problemų. Pasaulinė praktika parodė, kad tabakas ir alkoholis yra vartus atveriantys

narkotikai ir kad tie moksleiviai, kurie pradeda rūkyti tabaką ir vartoti alkoholinius gėrimus,

vėliau dažniau pradeda vartoti ir nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas (8, 34). Tą patvirtino

19

ir Lietuvoje atlikti tyrinėjimai (59). Todėl dabar narkotinių medžiagų prevencijos programose

tabakas ir alkoholis jau neišskiriami.

Remiantis kitų šalių prevencijos programų patirtimi ir jų efektyvumo vertinimu, galima

išvardyti šiuos pagrindinius prevencijos principus:

• Prevencijos veiklos organizavimas priklauso nuo vartojimo situacijos ir ją lemiančių

veiksnių šalyje, mieste, rajone, mokykloje. Svarbu išsiaiškinti, kokios psichoaktyvios

medžiagos vartojamos, kiek paplitęs jų vartojimas, kokios taikomos prevencijos programos ir

priemonės, koks jų efektyvumas, kaip jas vertina jaunimas.

• Prevencijos priemonės turi apimti įvairias svaiginimosi formas – nuo rūkymo ir

alkoholio vartojimo iki narkotikų vartojimo.

• Būtina atsižvelgti į įvairius psichosocialinius veiksnius, turinčius įtakos psichoaktyvių

medžiagų vartojimui.

• Reikia mažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizikos veiksnius ir stiprinti

apsauginius veiksnius.

• Neapsiriboti vien informacija apie įvairias psichoaktyvias medžiagas. Formuoti

asmens gebėjimą ir pasirengimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines

medžiagas, mokyti pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, kurios gali paskatinti

vartoti alkoholį ar narkotikus.

• Formuoti nuostatas ir vertybes, stiprinančias jauno žmogaus pasiryžimą sveikai

gyventi.

• Parodyti sveikos gyvensenos (be cigarečių, alkoholio, narkotikų) privalumus – gerą

savijautą, nuotaiką.

• Neapsiriboti vien didaktinėmis mokymo priemonėmis, bet taikyti įvairius prevencijos

metodus – diskusijas, įvairius žaidimus, psichologinę techniką, vaizdajuosčių demonstravimą

ir pan.

• Prevencijos priemonės ir programos turi būti ilgalaikės. Vienkartiniai užsiėmimai ar

paskaitos neefektyvūs.

• Būtina šviesti tėvus – jis sudaro prielaidas šeimoje diskutuoti apie narkotikus.

• Būtina plėtoti įvairių institucijų bendradarbiavimą, kad būtų laikomasi vieningos

kovos su narkotikų vartojimu politikos principų (6, 42).

Specialistai pabrėžia, kad tinkamai taikant prevencijos metodus, jaunimas:

• Atidės eksperimentavimą su svaigiosiomis medžiagomis vyresniam amžiui.

• Įvertins vartojimo keliamą riziką.

• Patys išmoks nuspręsti ir atsakyti už savo pasirinkimą.

20

• Žinos, kur kreiptis pagalbos iškilus problemoms.

• Mokės padėti kitiems.

• Nestigmatizuos vartotojų (56).

Tyrimais įrodyta, kad aktyvi prevencinė veikla turi didelės įtakos jaunimo požiūriui į

alkoholio vartojimą: tokių mokyklų moksleiviai rečiau sėdosi už vairo išgėrę ir rečiau

važiuodavo su neblaiviu vairuotoju. Net dažnesnis diržo nesisegimas esant mašinoje sietinas

su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu (46).

Taigi prevencija – tai ne vien žinios ir žinojimas. Prevencijos tikslas- suformuoti

gyvenimo, bendravimo įgūdžius. Moksleiviai turi mokėti kovoti su stresu, jį valdyti, mokėti

spręsti konfliktus, mokėti draugams pasakyti „ne“, suvokti atsakomybę.

1.5. Efektyvios prevencijos metodai

Prevencijos metodų įvairumas, o ne vieno metodo taikymas, taip pat tikslinės grupės

įtraukimas į projekto rengimą tik didina jos efektyvumą. Nereikia užmiršti ir užklasinės

veiklos organizavimo, užimtumo didinimo. Tyrimais įrodyta didelė laisvalaikio praleidimo

būdų, užimtumo įtaka rūkymui (53).

Mokykloje populiarūs šie prevencijos metodai (4):

1. Gąsdinimas – vienas iš naudojamų metodų, kai pateikiama visa negatyvi informacija

apie vartojimo pasekmes, rodomos narkomanų, pažeistų organų nuotraukos. Šis metodas

pasirodė visiškai neefektyvus, nes moksleiviai nesusiejo šių pasekmių su savo elgesiu, elgesys

– šiandien, o pasekmės – už ilgo laiko moksleiviams pasirodė labai jau tolimos. Šis metodas

neskatina keisti elgesio. Psichologai sako, kad žmogus rizikingai elgdamasis (vartodamas

priklausomybę sukeliančias medžiagas) atmeta, “nepriima“ bauginančios informacijos.

2. Informacijos teikimas – tai kuo didesnės apimties informacijos pateikimas, tačiau ir

šis metodas, jeigu yra vykdomas vienui vienas neduoda rezultato. Vien informacija nekeičia

žmogaus elgesio. Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotines medžiagas žino net daugiau

nei suaugusieji. Moksleiviai domisi šiuo klausimu, aptarinėja su bendraamžiais, turi

pažįstamų, kurie vartoja ar bandė vartoti, būna kompanijose kur šios medžiagos vartojamos.

Gaila, tačiau jaunuolių turima informacija dažniausiai būna netiksli, draugų „pagražinta“,

neparemta tikrais faktais (26).

3. Atsisakymo įgūdžio formavimas – šio metodo svarbiausias uždavinys moksleivius

išmokyti pasakyti „ne“. Dauguma jaunuolių, turinčių bendravimo problemų, sudėtingose

situacijose yra linkę reaguoti pasyviu arba agresyviu būdu. Jeigu paauglys yra linkęs reaguoti

pasyviu būdu, draugui pasiūlius pavartoti psichoaktyvių medžiagų, jis pasakys maždaug taip:

21

„Na, aš nežinau. Gal geriau nereikia. Na, bet jeigu visi taip darys, tai galbūt ir aš“. Taigi yra

didelė tikimybė, kad jis pasiduos įtaigai (48). Ypač tai aktualu jaunesnio amžiaus

moksleiviams (18). Tačiau priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas tik iš dalies

priklauso nuo nemokėjimo atsispirti spaudimui, todėl šį metodą patartina naudoti su kitais.

4. Socialinių įgūdžių ugdymas – dažnai tyrimų duomenimis (55, 2, 7, 15, 23, 1, 24 ,37)

priklausomybų sukeliančios medžiagos pradedamos vartoti tuomet, kai jaunuolis labai prastai

vertina save, jis nepasitiki savo jėgomis, nemoka bendrauti su bendraamžiais, tampa

„atstumtasis“. Šie moksleiviai nemoka spręsti konfliktų, nugalėti streso - tai sukelia įtampą ir

stresą. Tai paskatino šio metodo taikymą prevencinėje veikloje. Nemažai moksleivių slegia

mokyklos aplinka, jie nerimauja dėl pažymių, daug jėgų išnaudoja įveikdami mokymo

programą, jaučia didelę įtampą prieš kontrolinius ir atsiskaitymus. Nuvertinantys save

jaunuoliai jaučiasi nesaugūs, nepasitikintys savo jėgomis, pasyvūs.

Socialiniai įgūdžiai sudaro būtinas prielaidas išvengti paauglių įsitraukimo į narkotinių

medžiagų vartojimą. D. Jurgaitienės tyrimas įrodė, kad moksleiviams labai trūksta socialinių

įgūdžių, kaip teisingai pasielgti susidūrus su narkotikų pasiūla (21). Dauguma vaikų, linkusių

į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, dažniausiai yra iš tų šeimų, kurios patiria

stiprų stresą (27).

5. Diskusijos, debatai – suteikia naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą.

6. Išgijusių narkomanų pokalbis su moksleiviais – netinkamas metodas, kuris buvo

populiarus. Vaikai po pokalbio dažnai mano – „šis žmogus išsigydė, vadinasi, aš tikrai galėsiu

mesti ir gyventi toliau normalų, visavertį gyvenimą“ (20, 38).

Taigi vykdant šiuos metodus atskirai, nepasieksime didelio efekto. Žinoma, prevencijos

sėkmė priklauso ne tik nuo metodų suderinamumo, jų parinkimo, didelė sėkmės dalis

priklauso pačiam specialistui, jo pasiruošimui, gebėjimo bendrauti, valdyti šiuos metodus.

Taip pat nustatyta, kad paskaitos – diskusijos per masines informacines priemones, dideliuose

susibūrimuose neduoda laukiamo efekto, nes nevertinamos psichologinės ir amžiaus

charakteristikos.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų paplitimo mąstai tik didėja, vartojančiųjų amžius

jaunėja. Žmogus – visuomenės ląstelė, jaunuoliai – visuomenės ateitis, tačiau kokia ateitis

laukia visuomenės, jeigu dauguma jaunųjų ląstelių jau yra pažeistos?

Šių medžiagų vartojimo problemos sprendimas turi būti sprendžiamas ne paprastesniais

būdais, kaip tik pagalba jau priklausomybę turintiems asmenims, bet turi būti pasirenkamas

sudėtingesnis kelias– prevencija – kelio užkirtimas priklausomybę sukeliančioms

medžiagoms. Pirmiausia privaloma keisti visuomenės požiūrį, kartu ir elgesį, o tai užtikrins

22

tik sisteminga, organizuota prevencinė veikla, tiksliai apibrėžti tikslai ir uždaviniai. Kovoti su

šia problema yra visų piliečių pareiga ir vienas svarbiausių valstybės, o kartu ir savivaldybių

uždaviniai. Žinoma, reikia įvertinti ir ne ką mažiau svarbų mokyklos bei tėvų indėlį šiai

problemai spręsti. Ne atsakomybės „užkėlimas“ ant kito pečių, o problemos suvokimas ir

bendradarbiavimas padės kovoti su priklausomybė sukeliančių medžiagų vartojimu, jų

sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis – nusikaltimais, darbingų žmonių praradimą, ligų,

nelaimingų atsitikimų apsvaigus ir kt.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencija vykdoma jau ne pirmi metai, tačiau ar

ji efektyvi? Apie šių medžiagų vartojimo priežastis, paplitimą mes žinome daug, tačiau

prevencinės veiklos sąsajos su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo mažėjimu nėra

pakankamai išanalizuotas. Todėl tikiuosi, kad ši darbas padės dar giliau pažvelgti į šią

problemą, taip pat padės įvertinti prevencinės veiklos organizavimą ir patvirtins ar paneigs

prevencinės veiklos naudą mums ir mūsų visuomenei.

1.6. Prevencinės darbo grupės reikšmė mokykloje

Siekiant užtikrinti prevencijos vykdymo efektyvumą, būtina šioje veikloje taikyti įvairių

sričių specialistų žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Tokiu atveju prevencinė veikla atitiks

sėkmingų prevencinių programų principus– tęstinumą, kryptingumą, prieinamumą,

veiksmingumą ir duos laukiamų rezultatų (57).

Remiantis prevencijos apibūdinimais ir grupės sampratos analize, mokyklų prevencinę

darbo grupę galima apibrėžti kaip tam tikrų asmenų specialiai suburtą formalią grupę, kurios

veiklos tikslas – spręsti prevencinio darbo klausimus, susijusius su asmens sveikatos,

socialine, pedagogine ar psichologine pagalba mokykloje (1 lentelėje apibrėžiamos

psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos,

sveikatos priežiūros ir pagalbos mokyklai bei mokytojui paskirtys).

23

1 lentelė. Specialistų pagalbos mokyklai bei mokytojui paskirtys.

Pagalbos rūšis Paskirtis

Psichologinė pagalba Padėti mokiniui atgauti dvasinę darną,

gebėjimą gyventi ir mokytis.

Socialinė pedagoginė pagalba Padedant vaikui, įgyvendinti jo teisę į

mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje:

šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali

lankyti mokyklos ar vengia tai daryti,

sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus,

kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti

vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir

fizines galias ir joje adaptuotis.

Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba Didinti specialiųjų poreikių asmens ugdymosi

veiksmingumą.

Sveikatos priežiūra mokykloje Padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.

Pagalba mokyklai ir mokytojui Sudaryti sąlygas mokytojams toliau mokytis,

sukurti aplinką, skatinančią mokyklos plėtrą

bei mokytojo profesinį tobulėjimą, ir teikti

reikalingą informacinę, ekspertinę ir

konsultacinę pagalbą.

Šaltinis: (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Žin., 1991, Nr. 23–593, Žin., 2003

Nr. 63–2853 (29).

Bet kurių aktualių problemų prevencija visai pagrįstai orientuojama į vaikus ir jaunimą–

švietimo sistemos darbo objektą. Ugdymo įstaigų išskirtinumą prevencinėje veikloje lemia tai,

kad vaikai ir moksleiviai daugiausia laiko praleidžia tose įstaigose. Pedagogai turi

informacijos apie vaikus, kurios neturi tėvai ir kitos institucijos, pedagogai dažniausiai gali

pirmieji pastebėti ir pastebi pavojaus ženklus. Pačios švietimo sistemos galimybės laiku

suteikti reikiamą pagalbą yra ribotos, nes padėti rizikos grupės vaikams gali tik įvairių

specialistų, dirbančių skirtingose žinybose, komanda. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

prevencija yra visuotinis prioritetas. Kaip ir narkotikų poreikio mažinimas plačiąja prasme,

prevencija suprantama kaip visos bendruomenės daugiadisciplinis uždavinys, glaudžiai

susijęs su sveikos gyvensenos ugdymu.

24

Siauresnė prevencijos samprata apima informacijos teikimą ir siekį paveikti nuostatas

bei elgseną, pripažįstant, kad vien informavimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

prevencijai nepakanka. Antrinė prevencija skirta rizikos grupėms ir kuo ankstyvesniam

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti bei su juo susijusiai pagalbai. Tretinė

prevencija – tai pagalba narkomanams bei jų artimiesiems, recidyvų tikimybės mažinimas.

Pirminės ir antrinės prevencijos tikslai bei veiklos sritys yra labai glaudžiai susiję, todėl

būtina kalbėti ne tik apie pirminę prevenciją mokyklose, bet ir apie ankstyvąją intervenciją.

Prevencijos priemonių efektyvumą didina konkrečiai, apibrėžtai grupei svarbių temų

nagrinėjimas, kurio pagrindu sužadinama nuostatų ir elgsenos refleksija. Kadangi

psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai pradedamos vartoti mokykliniame amžiuje, tabako,

alkoholio, narkotikų vartojimo prevencijai mokykloje turi būti skiriama daugiausia dėmesio

(35).

Beveik dešimtmetį trukusi nekontroliuojama tabako gaminių reklama, kuriai buvo

išleistos milžiniškos lėšos, negalėjo praeiti be pasekmių. Visuomenėje visuotinai priimtinu

reiškiniu tampa rūkymas. Jau nustojome kreipti dėmesį į rūkantį paauglį, merginą ar nėščią

moterį, manydami, kad tai yra jų laisvės ir pasirinkimo reikalas. Šios nuostatos lėmė, kad ir

jaunimas pradeda rūkymą ar alkoholio vartojimą laikyti beveik fiziologiniu reiškiniu.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse ypač plinta ir kitų –

nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio,

narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir

gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada

efektyvus.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausa bei pasiūla Lietuvoje ypač padidėjo per

paskutinius 5 metus. Per šį laikotarpį neteisėtoje apyvartoje paplito heroinas, sintetiniai

narkotikai, pajaunėjo vartotojų ir platintojų amžius. Todėl, mokykloms iškyla ypač sudėtingas

uždavinys - apsaugoti mokinius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis

efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko

gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad

geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti. O tam reikalingos žinios,

socialiniai gebėjimai ir supratimas, jog gyvenimas gali būti įdomus ir be pašalinių nuotaiką

keliančių ar varančių į užmarštį priemonių.

25

1.7. PDG veikla mokykloje

Remiantis prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo grupių

savivaldybėse sudarymo bei jų krypčių aprašu (32) bei prevencinio darbo samprata, galima

išskirti prevencijos subjektus ir objektus. Subjektai – mokyklos vadovas ar vadovo

pavaduotojas ugdymui, mokytojai, klasių auklėtojai, specialistai (socialinis pedagogas,

visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, psichologas, specialusis pedagogas ir kt.).

Taip pat į šią darbo grupę gali būti įtraukti ir mokiniai, mokinių tėvai (globėjai,

rūpintojai), atstovai iš mokyklos savivaldos institucijų ir kiti asmenys ar socialinėse

institucijose dirbantys specialistai (žr. 3 pav.).

3 pav. Prevencijos subjektai.Šaltinis: Merfeldaitė O., Railienė A. Prevencinio darbo grupės

veikla bendrojo lavinimo mokykloje. Mokomoji knyga. 2007 (35).

Prevencijos objektams priskiriami – mokiniai, mokytojai, tėvai (žr. 4 pav.).

4 pav. Prevencijos objektai. Šaltinis: Merfeldaitė O., Railienė A. Prevencinio darbo grupės

veikla bendrojo lavinimo mokykloje. Mokomoji knyga. 2007 (35).

Mokyklos vadovas ar vadovo

pavaduotojas ugdymui Mokytojai

Specialistai (soc. pedagogas,

visuomenės sveikatos priežiūros

specialistas, psichologas, specialusis

pedagogas ir t.t.)

Klasių auklėtojai

Prevencijos subjektai

Prevencijos objektai

Mokiniai

Mokytojai

Tėvai

26

Mokyklų prevencinio darbo grupių veikla priskiriama ankstyvajai prevencijai, t.y.

įvairiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis prevencijos priemonėmis siekiama šalinti arba

neutralizuoti rizikos veiksnių priežastis ir sąlygas, reiškinius, neigiamai veikiančius

asmenybės formavimąsi, nutraukti neigiamą asmenybės formavimąsi ir ją koreguoti.

1.8. Mokyklų prevencinio darbo grupių funkcijos

Remiantis švietimo dokumentų, reglamentuojančių socialinę pedagoginę pagalbą,

analize, galima išskirti šias PDG funkcijas: socialinės pedagoginės diagnostikos funkciją,

informacinę funkciją, socialinį pedagoginį prognozavimą, socialinį pedagoginį projektavimą,

organizavimo funkciją (žr. 5 pav.).

5 pav. Prevencinės darbo grupės funkcijos. Šaltinis: Merfeldaitė O., Railienė A.

Prevencinio darbo grupės veikla bendrojo lavinimo mokykloje. Mokomoji knyga. 2007 (35).

Socialinė pedagoginė diagnostika suprantama kaip sisteminė asmenybės vertybinių

orientyrų, tarpusavio santykių ir santykių su aplinka problemų analizė; mikrosociumo

galimybių analizė ir pan.

Informacinė funkcija apima subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją,

švietimą, konsultavimą siekiant užtikrinti visavertę socializaciją ugdymo institucijoje.

Socialinis pedagoginis prognozavimas – asmenybės vystymosi galimybių

(psichosocialinių, intelektualinių, dvasinių, komunikacinių, veiklos ir pan.) konkrečioje

mikrosistemoje nustatymas.

Socialinis pedagoginis projektavimas – individualių socialinių pedagoginių programų

asmeniui, grupei, bendruomenei sudarymas siekiant išspręsti problemas.

PREVENCINĖS DARBO GRUPĖS FUNKCIJOS

Socialinė

pedagoginė

diagnostika

Informacinė

Socialinis

pedagoginis

projektavimas

Organizavimo

Socialinis

pedagoginis

prognozavimas

27

Organizavimo funkcija apima socialinės pedagoginės pagalbos planų įgyvendinimą,

sutelkus bendruomenės jėgas.

Siekiant veiksmingos prevencijos, mokyklų prevencinio darbo grupių funkcijos turėtų

būti realizuojamos institucijos, grupės bei individualiu lygmenimis.

Institucijos lygmeniu mokyklos prevencinio darbo grupė:

1) Vertina ir stebi situaciją. Prevencinė darbo grupė atlieka tyrimus, susijusius su tesės

pažeidimais, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis,

nusikalstamumo ir kitais klausimais tyrimus, numato prevencines priemones rizikos

veiksniams šalinti, jas įgyvendina bei atlieka vertinimą.

2) Inicijuoja ir įgyvendina įvairius prevencinius projektus, susijusius su teisės

pažeidimais, alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimu, smurtu,

prekyba žmonėmis, nusikalstamumu, ŽIV ir AIDS.

3) Vykdo mokyklos bendruomenės švietimą ir vaiko teisių apsaugą: rengia visų tipų

švietimo įstaigose paskaitas, seminarus, diskusijas, konferencijas; rengia ir leidžia šviečiamąją

medžiagą mokiniams, mokytojams ir tėvams; rengia ugdymo priemones, metodinę literatūrą,

atskleidžiančią šių neigiamų reiškinių priežastis; formuoja sveikos gyvensenos nuostatas;

parengia ir numato socialinių įgūdžių ugdymą, integravimą į mokomuosius dalykus.

4) Organizuoja laisvalaikio užimtumo veiklas: renginius, sporto šventes ir pan.

Grupės lygmeniu organizuojama savitarpio pagalbos, atvejų analizės, socialinių įgūdžių

ugdymo ar konsultacinės grupės. Grupinės prevencijos formos gali būti labai įvairios, jų

įvairovė priklauso nuo konkrečių prevencijos specialistų, jų žinių apie problemą, galiausiai –

ir nuo jų kūrybiškumo, išradingumo. Svarbu, kad į tam tikrą grupę nukreiptos prevencinės

pastangos kuo labiau atitiktų tos grupės specifiką. L. C. Johnson (19) teigimu, grupėse

atliekamos dvi pagrindinės funkcijos: suteikiama pagalba grupės nariams ir padedama jiems

suprasti savo priklausomybę grupei. Mokslinėje literatūroje išskiriami šie grupinio socialinio

darbo tikslai: 1) laužyti izoliaciją; 2) mokyti socialinio patyrimo; 3) parengti individus jų

gyvenimo permainoms; 4) padėti asmenims spręsti jų asmenines problemas, pasidalijant

jomis su kitais, turinčiais panašių problemų.

L. C. Johnson (19) nurodo keturias reikalingos dirbti grupėse fazes: susipažinimo,

problemos identifikavimo; supratimo, ką grupės nariai turi bendro; darbo grupės eigos

nustatymo; įvertinimo, ko grupės nariai pasiekė, išmoko, ką jie gavo iš grupės ir ką jie davė

jai.

Individualiu lygmeniu mokyklos prevencinio darbo grupė teikia individualias

konsultacijas bei organizuoja pagalbą mokiniui, šeimai, mokytojui. Individualios prevencijos

28

formos yra orientuotos į individualių atvejų analizę, problemų sprendimą. Tai gali būti

asmeninės konsultacijos, tarpininkavimas kreipiantis į atsakingas institucijas ar specialistus ir

kt.

1.9. PDG veiklos vertinimas

Šiuolaikiniai pirminės prevencijos programų efektyvumo tyrimai rodo, kad programos

mokyklose taps efektyvios tada, kai jos bus vykdomos kartu su bendruomenės programomis

(mokykla + bendruomenė). Psichoaktyvių medžiagų paklausos mažinimas nebus sėkmingas,

jei kartu nebus mažinama jų pasiūla. Be pastangų sumažinti šių medžiagų vartojimo pasiūlą

siekis sumažinti jų vartojimo paklausą duos tik laikiną efektą. Specialistai pabrėžia, kad šalies

mastu pasiūlos ir paklausos mažinimas turi būti vykdomi kartu (paklausos mažinimas +

pasiūlos mažinimas) (6, 42).

Taigi, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bus efektyvi tik tada, jei prevencija

bus vykdoma visuose lygmenyse – individualiame, tarpusavio santykių, bendruomenės ir

visuomenės. Geriausiai šį požiūrį atspindi ekologinis prevencijos modelis (žr. 6 pav.) (43).

6 pav. Ekologinis prevencijos modelis. Šaltinis: Sveikos gyvensenos rekomendacijos.

Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga. Vilnius, 2011 (52).

Specialistai pabrėžia, kad ekologinio modelio taikymas prevencijoje leidžia plačiau

įvertinti ir pritaikyti visus turimus resursus. Vietoje gana siauro susikoncentravimo ties

individu ar jo šeima, siūloma plačiai įvertinti visą kontekstą, kuriame individas funkcionuoja.

29

Tai skatina partnerystę ir bendradarbiavimą sprendžiant psichoaktyvių medžiagų vartojimo

prevencijos problemą.

Viena svarbiausių prevencinės grupės charakteristikų – tikslas. Tikslo nebuvimas

sukelia ne tik vadybinių (pvz., neproduktyvi ir neefektyvi veikla), bet ir psichologinių

problemų (pvz., nerimas, baimė, cinizmas) (22). Tyrimų rezultatai patvirtina, kad veiksmingai

grupės veiklai būtini aiškūs tikslai, nes tarp grupės tikslų ir veiklos rezultatų egzistuoja

tiesioginis ryšys. Grupinis darbas vyksta tada, kai dera darbo turinys, apimantis tikslą ir

uždavinius, ir darbo procesas, parodantis, kaip grupė siekia savo tikslo arba kaip vykdo

konkrečią užduotį. Pasak A. F. Stoner, R. E. Freeman, D.R. Gilbert (49), tikslų numatymas

svarbus mažiausiai dėl keturių priežasčių:

1. Tikslai suteikia krypties pojūtį.

2. Tikslai sutelkia grupės pastangas.

3. Tikslai orientuoja planus ir sprendimus.

4. Tikslai padeda įvertinti pažangą (49).

Vadinasi, grupės darbo kontekste labai svarbu grupės siekiai ir priemonės, padedančios

grupei atlikti užduotis, planuoti veiklą, paskirstyti darbus ir priimti sprendimus.

Literatūroje skiriami trys veiklos efektyvumo vertinimo tipai:

1) formuojamasis vertinimas numato efektyvaus socialinių partnerių bendradarbiavimo

kryptis bei veiksmus. Šio vertinimo tikslas – konstruktyviomis pastabomis skatinti socialinio

bendradarbiavimo pažangą;

2) diagnostinis vertinimas taikomas atskleidžiant socialinio bendradarbiavimo tikslų ir

uždavinių adekvatumą darbo rinkos poreikių pokyčiams, reikalingų pokyčių (ir kokių)

planavimui ir įgyvendinimui, siekiant pašalinti egzistuojančius bendradarbiavimo trikdžius,

planuoti tolimesnio efektyvaus bendradarbiavimo galimybes;

3) efektyvumas nustatomas atsižvelgiant į bendros veiklos vykdymą ir kt.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinama grupės veikla, jos efektyvumas, yra

rezultatyvumas, tikslas, dinamika, struktūra ir atmosfera.

Taigi grupės veiklos efektyvumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į pasiektus

rezultatus, bet ir į jų atitikimą išsikeltiems tikslams. Vertinant grupės veiklą būtina atsižvelgti

į grupės dinamiką, t.y. padarytą ar nepadarytą pažangą ir pan., struktūrą ir atmosferą.

Remiantis A. Pollard, veiklos vertinimas yra tiesiogiai susijęs su pažangumo vadyba

šiais aspektais:

- padeda formuoti veiklos pažangos uždavinius;

- padeda veikti, kad šie uždaviniai būtų įvykdyti;

30

- padeda stebėti ir kontroliuoti pažangą;

- suteikia galimybę įvertinti, kokiu mastu uždaviniai yra įvykdyti (44).

Su grupės veiklos vertinimu tiesiogiai siejama veiklos kontrolė. Kontrolė – darbų eigos

arba jų rezultatų palyginimas su numatytaisiais (51).

R. Želvys išskiria tris pagrindines kokybės matavimo kategorijas:

• atitikti ekspertų nustatytus standartus;

• atitikti bendru susitarimu nustatytus kriterijus;

• individualus klientų poreikio patenkinimas (60).

B. Neverauskas, V. Stankevičius, V. Viliūnas, I. Černiūtė (41) išskiria keturis kokybės

valdymo sistemos elementus: vadovybės atsakomybę, išteklių valdymą; proceso valdymą;

matavimus, analizę ir gerinimą. Jie pateikia veiklos kontrolės uždavinius:

• bendra pasikeitimų kontrolė – pasikeitimų koordinavimas, apimant visas projekto

veiklos sritis bei įtraukiant visus projekto dalyvius;

• sąnaudų kontrolė – biudžeto pasikeitimų kontrolė;

• kokybės kontrolė – atitinkamų projekto rezultatų ir veiksmų atitikties kokybės

standartams kontrolė;

• koregavimo priemonių parengimas, siekiant išvengti atsirandančių nukrypimų, jų

priežasčių bei pasekmių;

• reagavimo į rizikos veiksnius kontrolė – reagavimo į rizikos veiksnių pokyčius

kontrolė viso projekto įgyvendinimo metu.

S. Stoškus, D. Beržinskienė išskiria penkis efektyvios kontrolės požymius:

1. Strateginį kontrolės pobūdį. Absoliuti kontrolė neturi jokios prasmės, nes tai

atitraukia pajėgas nuo svarbesnių tikslų.

2. Atitiktį veiklai. Kontrolė turi atitikti organizacijos vykdomą veiklą ir objektyviai

matuoti ir įvertinti tai, kas svarbiausia.

3. Kontrolės atitikimą laikui. Tai laiko intervalas tarp matavimų ir vertinimų, kurie

adekvačiai atitinka kontroliuojamą reiškinį.

4. Kontrolės lankstumą. Kontrolė, kaip ir planas, turi būti lanksti ir prisitaikyti prie

vykstančių pasikeitimų.

5. Kontrolės ekonomiškumą. Kontrolė reikalauja didelių išteklių. Kontrolė turi būti

ekonomiškai pateisinama (51).

Pasak B.Neverausko, V.Stankevičiaus, V. Viliūno, I.Černiūtės (41), veiklos kontrolė

būtina siekiant: 1) faktiškai nustatyti grupės veiklos būklę; 2) išryškinti nuokrypį nuo

planuotos veiklos; 3) išsiaiškinti veiksnius, turinčius neigiamą įtaką veiklos įgyvendinimui; 4)

31

koreguoti veiklų įgyvendinimo veiksmus pagal priimtus pasikeitimus; 5) patvirtinti atnaujintą

veiklos planą ir supažindinti su juo grupės dalyvius.

Siekiant efektyvaus grupės veiklos vertinimo, būtina iš anksto numatyti kriterijus,

kuriais vadovaujantis bus vertinama grupės veikla. Šiame etape prevencinė darbo grupė

vertina bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, jų įtraukimo į problemų sprendimą

efektyvumą (formuojamasis vertinimas). Labai svarbus prevencinio darbo grupės veiklos

vertinimo kriterijus – grupės veiklos tikslų ir uždavinių adekvatumas organizacijos

poreikiams ir jų pokyčiams (diagnostinis vertinimas), t.y. vertinama, ar ir kaip grupės veikla

atitinka visos mokyklos bendruomenės poreikius. Toliau atliekamas grupės veiklų vykdymo

vertinimas – kaip ir ar kokybiškai buvo atliktos ir įgyvendintos numatytos veiklos. Atliekant

prevencinio darbo grupės veiklos vertinimą galima taikyti įvairius metodus: apklausą,

ekspertinis vertinimas, stebėjimas ir pan.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija vykdoma jau ne pirmi metai, tačiau ar ji

efektyvi? Apie šių medžiagų vartojimo priežastis, paplitimą mes jau žinome daug, tačiau

prevencinės veiklos sąsajos su psichoaktyvių medžiagų vartojimo mažėjimu nėra pakankamai

išanalizuotos. Todėl tikiuosi, kad šis darbas padės dar giliau pažvelgti į šią problemą, taip pat

padės įvertinti prevencinės veiklos organizavimą ir patvirtins ar paneigs prevencinės veiklos

naudą mums ir mūsų visuomenei.

32

2. TYRIMO METODAI

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausų organizavimas

Tyrimui buvo atrinkta 8 iš 14 Radviliškio rajono bendrojo lavinimo mokyklos. Tyrimo

imtį sudarė 212 devintos klasės mokinių, 212 mokinių tėvų ir 248 mokytojai. Iš viso apklausti

672 respondentai. Atsako dažnis- 70,8 proc.

Nustatant reikiamą reprezentaciniam tyrimui respondentų skaičių, buvo naudotasi

statistikos formule, pritaikyta tyrimo imties dydžio skaičiavimui:

n=1/(Δ2+1/N),

kai:

n- imties dydis;

Δ- leistina paklaida;

N- populiacijos dydis.

Šiame tyrime leistinoji paklaida neviršija 5%.

Norint išanalizuoti ir įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją

mokyklose, buvo paruoštos 3 skirtingos anketos (mokiniams, jų tėvams ir mokytojams) (žr. 1;

2; 3 priedas).

Siekiant nustatyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės veiklos mokykloje

ypatumus bei kokybę, išryškinti tyrimo kriterijai ir indikatoriai. Tyrimo kriterijai tiesiogiai

atspindi tyrimo klausimus, indikatoriai – požymius, pagal kuriuos bus sprendžiama apie

prevencinės veiklos mokykloje kokybę bei ieškoma atsakymų į tyrimo klausimus (žr. 4

priedas).

2.2. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika

2 lentelė. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika

Požymis Grupė Respondentų pasiskirstymas

Skaičius Dalis (proc.)

bendrame skaičiuje

Mokinių lytis Vaikinas 96 56,8

Mergina 73 43,2

Tėvų lytis Vyras 23 16

Moteris 121 84

Mokytojai 169 -

Gyvenamoji vieta Kaimas 88 61,1

Miestas 56 38,9

33

2.3. Statistinė duomenų analizė

Dokumentų analizė taikoma analizuojant prevencines veiklos programas bei tyrimo

ataskaitas. Dokumentų analizė panaudojama pagrindžiant prevencinio darbo mokykloje

ypatumų tyrimo indikatorius.

Apklausa raštu atlikta siekiant atskleisti prevencinio darbo mokykloje problemų

ypatumus. Tyrimo instrumentą sudaro atviri, uždari ir pusiau uždari klausimai.

Apklausos raštu statistinė duomenų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos

metodus ir skaičiuojant respondentų nuomonių aritmetinį vidurkį, procentinę išraišką.

Duomenys apdoroti naudojant SPSS 8 ir MS Excel programą. Ryšiai tarp požymių buvo

vertinami Chi-kvadrato (χ)² kriterijumi. Skirtumai tarp atitinkamų duomenų (dominančių

grupių, pavyzdžiui, mokytojų ir tėvų ir t.t.) laikomi reikšmingi/požymiai yra priklausomi, kai

klaidos tikimybė p<0,05. Lyginant du santykinius dydžius ir norint nustatyti ar jų skirtumas

esminis buvo apskaičiuojamas z-koeficientas. Statistinės duomenų analizės rezultatai

pateikiami lentelėse ir grafikuose.

34

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Prevencinių veiklos programų analizė

Veiklos veiksmingumo tyrime remiamasi kokybinio ir kiekybinio tyrimų rezultatais,

kurie buvo gauti atlikus veiklos programų turinio analizę. Tam, kad būtų galima nustatyti

esminius veiklos bruožus, atliekama lyginamoji analizė.

Tyrimui buvo pateikta 8-ių mokyklų prevencinės veiklos programos. Atliekant

prevencinės veiklos programų (toliau PVP) kokybinį tyrimą, buvo nagrinėjamas programose

pateiktų struktūrinių dalių turinys: situacijos analizė, tikslai, uždaviniai, veiklos turinys,

veiklos kryptys, programų vertinimas ir kontrolė, metodai ir formos bei priemonės programai

įgyvendinti. Pateiktų PVP programų struktūrinės dalys skyrėsi. Programų sudedamųjų dalių

statistiniai duomenys pateikiami 7 paveiksle.

7 pav. Prevencinės veiklos programų sudedamosios dalys.

Iš gautų duomenų matyti, jog daugumoje PVP išskiriamos pagrindinės dalys: tikslas

(87,5 proc.), uždaviniai (78,8 proc.), rezultatai (37,5 proc.). Programose buvo pasigęsta

prioritetų numatymo (15 proc.), priemonių parinkimo (6,3 proc.) bei problemų pristatymo

mokyklos bendruomenei (2,5 proc.).

Atlikus kokybinį tyrimą, nustatyta, kad skiriasi ne tik mokyklų prevencinių programų

struktūrinės dalys, bet ir programų pavadinimai. Daugelis tyrime dalyvavusių mokyklų

programas įvardina kaip: Teisės pažeidimų, alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų

vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, ŽIV/AIDS prevencijos veiklos

programa“,„Prevencinės darbo grupės veiklos planas“, ar įvardinama, kaip „Prevencinės

veiklos programa“.

35

Akivaizdu, kad vienos mokyklos pasirenka apibendrintą prevencijos programos

pavadinimą, kitos – akcentuoja visas ar daugelį ŠMM parengtų programų, o dar kitos

mokyklos apsiriboja prevencinės veiklos planu vieneriems mokslo metams, neatskleisdamos

nei veiklos planavimo tikslingumo, nei tęstinumo ar bendruomenės dalyvavimo užtikrinimo

bei rezultato.

Dalis mokyklų (2 iš 8), rengdami prevencinę programą, pateikia situacijos analizę.

Analizuodamos veiklą, mokyklos daugiau dėmesio skiria nusikalstamumo bei prevencijos

situacijai Lietuvoje. Pačioje mokykloje pasitaikančių teisės pažeidimų, alkoholio, narkotikų ir

psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, ŽIV/AIDS

situacija pateikiama abstrakčiai, nurodomi tik pagrindiniai veiklos būdai. Nei viena mokykla,

analizuodama situaciją, nesirėmė mokykloje atliktų tyrimų duomenimis.

Veiklos tikslai, kurie daugelyje mokyklų yra abstraktūs, orientuoti į socialinę bei

prevencinę veiklą, saugių mokymosi sąlygų bei aplinkos kūrimą, socialinių įgūdžių ugdymą,

bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kurie yra nurodyti 7 iš 8 tyrimui pristatytų

programų. Lyginant veiklos tikslus buvo sudėtinga įžvelgti skirtumus tarp veiklos tikslų bei

uždavinių. Kelios mokyklos programoje nurodė tik vieną ar du tikslus bei įvardino uždavinius

tikslui pasiekti. Todėl abejotinu siekiniu tampa šios veiklos rezultatas, kuris ir turėtų

atsispindėti programos tiksle ar uždaviniuose.

Visose PVP pateikiamas veiklos turinys. Pusėje programų (4 iš 8) veiklos turinys yra

struktūruotas. Dažniausios struktūrinės dalys: darbas su mokiniais, darbas su tėvais, darbas

su mokytojais, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis. Kitose PVP veiklos turinys

nestruktūruotas, tačiau veiklos temos lyginant su kitomis mokyklomis sutampa. Visose PVP

pateikiamos veiklos kryptys orientuotos į mokyklos nelankymo problemų šalinimą,

mokymosi motyvacijos skatinimą, socialinių įgūdžių ugdymą, bendradarbiavimą su

mokiniais, tėvais, įvairiomis švietimo institucijomis. Veiklos programose numatomos veiklos

formos bei būdai mokinių užimtumo problemai spręsti, nusikalstamumo, alkoholio, narkotikų,

tabako kontrolės prevencijai. Tai rodo, kad prevencijos programos rengiamos siekiant apimti

kaip galima didesnį kiekį socialinių problemų ir atrasti šių problemų sprendimo būdus.

Analizuojant pateiktas PVP nustatyta, kad veiklos turinyje nurodomas veiklos

pavadinimas, data, atsakingi asmenys (dažniausiai socialinis pedagogas ar darbo grupės

nariai), tačiau pasigendama veiklos kriterijų bei jos įvertinimo formų. Tyrimu nustatyta, kad

įgyvendinant programą, taikomos įvairios veiklos formos. Dažniausiai taikomos akcijos,

kultūriniai renginiai, paskaitos tėvams, mokiniams ir mokytojams. Didelis dėmesys skiriamas

bendradarbiavimui su kitomis institucijomis (Vaikų teisių apsaugos darbuotojais, policija,

36

psichologinėmis tarnybomis), projektams mokykloje bei bendradarbiavimo projektams su

kitomis mokyklomis, mokinių tėvais.

Mokyklose vykdant prevencinę veiklą bei sprendžiant mokinių užimtumo problemas

planuojami piešinių, rašinių konkursai, žaidimai. Organizuojami projektai, kurių metu

mokiniams sudaromos galimybės patiems rinkti informaciją. Veiklos turinyje taip pat

numatomi tyrimai, individualios konsultacijos bei grupinė veikla. PVP nurodomi siektini

veiklos rezultatai, kurie orientuoti į tikslus bei teigiamą pokytį prevencinėje srityje bei

problemų sprendimą.

Apibendrinant atlikto prevencinių programų turinio analizės rezultatus, galima teigti,

kad mokyklose prevencinės veiklos programos rengiamos, tačiau skiriasi jų struktūrinės dalys

ir parengimo kokybė. Daugelio mokyklų prevencinės programos abstrakčios, nepagrįstos nei

atliktais tyrimais, nei konkrečiais faktais, kurie galėtų padėti atskleisti mokyklai būdingą

kontekstą.

Veiklos programa parengta tik formaliai, apsiribojant ŠMM parengtų programų

perrašymu, renginių kopijavimu, nevisiškai atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius

ir juolab neįtraukiant jos narių į bendrą veiklą.

Veiklos programose, nors ir numatomas rezultatas, tačiau nenumatyti įsivertinimo

kriterijai, formos. Kur kas dažniau apsiribojama tik atsakingų asmenų fiksavimu, nei

mokyklos bendruomenės poreikių tyrimo rezultatų derme su planuojama veikla.

37

3.2. Mokyklų prevencinės veiklos, formų bei turinio vertinimo analizė, remiantis

mokinių, jų tėvų bei mokytojų požiūriu.

3.2.1. Mokinių požiūris į prevencinę veiklą, formas bei turinį jų mokykloje.

Siekiant atskleisti prevencinės veiklos veiksmingumą, analizuota prevencinė veikla,

prevencinės veiklos formos, esminės problemos mokykloje bei vykdomos veiklos poveikio

mastas edukacinės praktikos lygmenyje.

Mokinių buvo teiraujamasi, ar jų mokyklose yra atliekami prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimai. Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

teigiamai atsakiusių į šį klausimą merginų (30,1 proc.) ir vaikinų (13,5 proc.) (žr. 8 pav.).

Žymiai daugiau vaikinų (60,4 proc.) nei merginų (41,1 proc.) teigė, jog nežino apie

mokykloje atliekamus veiksmingumo tyrimus. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas.

*

*

*-p<0,05, lyginant su vaikinais

8 pav. Mokinių skirstinys atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklos tyrimus

mokykloje (proc.).

Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų atsakymai į klausimą apie prevencinės

veiklos informacijos sklaidą. Rezultatai parodė, kad daugiau merginų teigia (35,6 proc.), jog

joms neužtenka informacijos apie prevencinę veiklą mokykloje nei vaikinams (28,1 proc.)

p<0,05.

Nors daugiau vaikinų (71,9 proc.) nei merginų (64,4 proc.) teigė, jog informacijos apie

prevencines veiklas mokykloje pakanka, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

38

*


9 pav. Mokinių skirstinys atsižvelgiant į jų žinias apie mokykloje vykdomą prevencinę

veiklą.

Tai rodo, kad mokiniams teikiama informacija apie prevencinę veiklą nėra pakankama

ir sisteminga ar veiksminga, nes, matyt, nemaža dalis mokinių visgi neturi žinių nei apie

konkrečiai atliekamą veiklą, nei apie teikiamą informaciją prevencijos srityje. Šią išvadą

patvirtina ir respondentų atsakymai į klausimą, kokiais specialistais mokiniai labiausiai

pasitiki iškilus problemoms. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai (žr. 10 pav.), labai dažnai

mokiniai pagalbos kreipiasi į klasės vadovą (21,5 proc.). Kartais mokiniai pagalbos kreipiasi į

įvairių dalykų mokytojus (39,9 proc.) ar socialinį pedagogą (20,2 proc.).

Paradoksalu tai, kad net apie 70 proc. respondentų niekada nesikreipia pagalbos į

mokyklos socialinį pedagogą (61,3 proc.) bei psichologą (75,5 proc.), kurie ir turėtų tapti tais

profesionaliais patarėjais vaikui pakliuvus į bėdą ar susidomėjus galima pagalba sprendžiant

vienokią ar kitokią problemą. Daugiau nei pusė mokinių teigia, jog niekada pagalbos

nesikreipia į mokyklos direktorę/-ių (54 proc.) ir direktoriaus pavaduotojus (52,8 proc).

39

10 pav. Moksleivių nurodyti šaltiniai, į kuriuos kreipiasi pagalbos.

Akivaizdu, kad mokiniai nepakankamai pasitiki tiek atskirais mokykloje dirbančiais

specialistais, tiek ir mokyklos administracija.

Visgi, siekiant išsiaiškinti, kurie mokyklos specialistai labiausiai padeda spręsti

iškilusias įvairias problemas, mokiniams buvo suteikta galimybė įvertinti teikiamos pagalbos

efektyvumą (žr. 11 pav.) bei poveikio mastą. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniams vis

dėlto dažniausiai padeda klasės auklėtoja (48,5 proc.), į kurią mokiniai ir dažniausiai kreipiasi

pagalbos. Nemaža dalis pagalbos dažnai sulaukia ir iš kitų mokytojų (20,2 proc.), direktoriaus

pavaduotojų (12,3 proc.). Apie pusę mokinių teigia, jog niekada nesulaukia pagalbos iš

mokyklos psichologės/-o (62,6 proc.) ir socialinės/-io pedagogės/-o (49,1 proc.).

40

11 pav. Moksleivių nurodytas specialistų pagalbos pasiskirstymas

Toks respondentų nuomonių tolygus pasiskirstymas atskleidžia mokinių pasitikėjimo

laipsnį vienu ar kitu mokyklos darbuotoju. Kadangi labiausiai pasitikima klasės vadovu,

tikėtina, kad ir jų tarpusavio santykiai atviriausi bei nuoširdžiausi, mokiniai ir pagalbos

kreipiasi būtent į klasės vadovą ar tą mokytoją, kuriuo tikima ir pasitikima. Tuo tarpu su kitais

specialistais bendraujama kur kas mažiau ir mažiau jais pasitikima, norint išsakyti problemas,

kurios nemažai daliai mokytojų gali būti gal ir nepakankamai suprantamos.

Analizuojant respondentų atsakymus į atviro tipo klausimą „Dėl kokių problemų Jūs

dažniausiai kreipiatės į mokyklos darbuotojus?“, galima pastebėti, kad pagrindinė problema

yra mokymosi sunkumai.

Mokiniai įvardijo dažniausiai pasitaikančias problemas, dėl kurių kreipiasi į mokyklos

darbuotojus: „mokinių konfliktai su mokytojais“, „mokymosi motyvacijos stoka“ bei

„mokyklos nelankymas“. Keletas mokinių minėjo tokias problemas kaip „patiriamas fizinis

smurtas“ bei „emocinis smurtas“.

Toks respondentų nuomonių pasiskirstymas patvirtina nuostatą, kad mokiniai ne

visiškai pasitiki mokyklos darbuotojais, todėl pagalbos kreipiasi dažniausiai tik iškilus su

ugdymo procesu susijusioms problemoms spręsti, o skaudžios socialinės problemos

(dažniausiai esančios greta mokomųjų) taip ir lieka neišsakytos.

Atsakydami į klausimą „Kaip Jūsų mokykloje vykdoma įvairių problemų prevencinė

veikla?“, mokiniai turėjo įvertinti pateiktų formų taikymo praktikoje dažnumą.

Populiariausios prevencinės veiklos formos (žr. 12 pav.), mokinių nuomone, yra įvairių

informacinių stendų įrengimas (46 proc.), pokalbiai klasėje prevencinės veiklos klausimais

41

(43 proc.), įvairių akcijų rengimas (39,8 proc.) bei įvairių konkursų organizavimas (37,5

proc.).

Rečiausiai naudojamos formos (žr. 12 pav.) yra susitikimai su žymiais žmonėmis (8

proc.), lektorių skaitomos paskaitos (8,6 proc.), organizuojami susitikimai su žmonėmis, kurie

praeityje turėjo vienokių ar kitokių problemų (13,5 proc.), informacijos sklaida per mokyklos

radiją (14,7 proc.). Suprantama, kad susitikimai su žmonėmis, kurie praeityje turėjo problemų

nėra itin veiksminga edukacinė prevencinė priemonė, o mokyklos radiją bei televiziją turi ne

visos mokyklos, todėl visiškai natūralu, kad šias formas mokiniai mažiau ir akcentuoja.

12 pav. Prevencinės veiklos vykdymo formų dažnio pasiskirstymas.

Siekiant išsiaiškinti mokinių nuomonę apie prevencinės veiklos vykdymą, jiems buvo

pateikti atviri klausimai apie tai, kaip turi būti vykdoma prevencinė veikla mokyklose bei kas,

jų nuomone, yra tobulintina mokyklos prevencinėje veikloje.

Respondentų vertinimu, prevencinė veikla tobulintina tik todėl, kad daugiausiai ji

turėtų būti vykdoma per „įvairius susitikimus“, „renginius“, „konkursus“ bei „vaizdinę

medžiagą“. Taip pat mokiniai į šį klausimą atsakė: „reikia mokykloje organizuoti daugiau

išvykų“, „reikia daugiau rašinių bei piešinių konkursų“. Keletas respondentų teigė: „jokia

prevencinė veikla mokykloje iš viso nėra reikalinga“. Toks respondentų nuomonių

42

pasiskirstymo netolygumas atspindi mokyklose vykdomos prevencinės veiklos

fragmentiškumą ir ypač didelę informacijos sklaidos stoką.

Daugiau nei pusė merginų (52,1 proc.) ir vaikinų (56,3 proc.) nežinojo, ar 2012/2013

mokslo metais vyko renginiai skirti prevencinei veiklai. Statistiškai reikšmingai daugiau

merginų (38,4 proc.) nei vaikinų (25 proc.) teigė, jog tokie renginiai vyko. (žr. 13 pav.).

*

*


13 pav. Mokinių skirstinys, atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklas

2012/2013 m.m. mokykloje.

Apibendrinant mokinių nuomonę, vertinant prevencinės veiklas, formas bei turinį,

galima teigti, kad iš esmės mokiniai teigiamai vertina prevencinę veiklą mokykloje, nors

pagalbos dažniausiai kreipiasi į klasės vadovą ir kur kas rečiau į socialinį pedagogą ar

juolab mokyklos psichologą. Mokiniai ne visiškai pasitiki mokyklos darbuotojais, nes

dažniausiai į juos kreipiasi ne dėl iškilusių socialinių, o dėl ugdymo problemų.

Mokiniai pasigenda didesnės informacijos sklaidos. Visgi mokinių prevencinio darbo

veiksmingumo mokykloje vertinimas nėra labai vieningas ir išryškina prevencinės veiklos

formalumą arba bent jau informacijos sklaidos stoką.

Apibendrinus mokinių prevencinės veiklos formų vertinimą, galima teigti, jog

mokyklose prevencinės veiklos formos gana įvairios. Mokinių vertinimu, populiariausios

formos: informacinių stendų įrengimas, pokalbiai klasėje prevencinės veiklos klausimais,

įvairių akcijų rengimas bei įvairių konkursų organizavimas. Rečiau naudojamos prevencinės

veiklos formos: susitikimai su žymiais žmonėmis, lektorių skaitomos paskaitos, organizuojami

43

susitikimai su žmonėmis, kurie praeityje turėjo vienokių ar kitokių problemų, informacijos

sklaida per mokyklos radiją.

Vertinant prevencijos renginių organizavimą 2012/2013 mokslo metais, matomas itin

mažas respondentų procentas, atsakiusių, jog vyko prevencijai skirti renginiai minėtais

metais. Taip pat mokiniai pažymi, jog prevencinė veikla yra tobulintina, rengiant įvairius

susitikimus, renginius, konkursus bei pateikiant vaizdinę medžiagą.

3.2.2. Mokinių tėvų požiūris į prevencinę veiklą, formas bei turinį jų mokykloje.

Siekiant sužinoti mokinių tėvų nuomonę apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo

problemų aktualumą jų vaikų mokyklose, buvo klausiama „Ar Jūs manote, kad alkoholio,

nikotino bei narkotikų vartojimo problemos aktualios Jūsų dukros/sūnaus mokykloje?.

*

*

*-p<0,05, lyginant su vyrais

14 pav. Tėvų skirstinys, atsižvelgiant į jų nuomonę apie psichoaktyvių medžiagų

vartojimo problemų aktualumą jų vaikų mokykloje.

Iš gautų duomenų matyti (žr. 14 pav.), jog statistiškai reikšmingai daugiau moterų (42,1

proc.) nei vyrų (34,8 proc.) teigia, kad jų vaikų mokykloje yra aktualios šios problemos.

Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp nežinančių apie šių problemų aktualumą vaikų

mokyklose vyrų (30,4 proc.) bei moterų (24,8 proc.). Tai galėjo lemti mažiau aktyvus vyrų

dalyvavimas vaikų mokykliniame gyvenime.

Siekiant sužinoti, ar mokinių tėvai žino apie įvykusius prevencinius renginius

mokykloje, buvo pateiktas klausimas „Prisiminkite, ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje

44

praėjusiais 2012/2013 mokslo metais vyko renginiai skirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo

prevencijai?

*

*


15 pav. Tėvų skirstinys atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklas 2012/2013

m.m. mokykloje.

Iš gautų duomenų matyti (žr. 15 pav.), kad statistiškai reikšmingai daugiau moterų (46,3

proc.) nei vyrų (34,8 proc.) nežino apie jų vaikų mokykloje vykdomą prevencinę veiklą.

Statistiškiai reikšmingas skirtumas tarp vyrų (39,1 proc.) bei moterų (29,8 proc.), teigiančių,

jog jų vaikų mokykloje nevyko renginių, skirtų prevencinei veiklai. Daugiau vyrų (39,1 proc.)

nei moterų (29,8 proc.) teigia, kad jų vaikų mokykloje vyko renginiai, skirti prevencinei

veiklai, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

Tai rodo, kad tėvams teikiama informacija apie prevencinę veiklą nėra pakankama ir

sisteminga ar veiksminga, nes, matyt, nemaža dalis tėvų visgi neturi žinių nei apie konkrečiai

atliekamą veiklą, nei apie teikiamą informaciją prevencijos srityje.

Atlikus respondentų atsakymų į klausimą „Ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje tėvų

susirinkimuose dažnai kalbama apie įvairias prevencinės veiklos problemas?“ analizę,

matyti, kad statistiškai daugiau moterų (9,1 proc.) nei vyrų (4,3 proc.) teigia, jog tėvų

susirinkimų metu dažnai kalbama apie įvairias prevencinės veikos problemas. Žymiai daugiau

vyrų (60,9 proc.) nei moterų (47,1 proc.) teigia, jog tėvų susirinkimų metu tik kartais yra

aptariamos įvairios prevencinės veiklos problemos. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas.

Kur kas daugiau moterų (43,8 proc.) nei vyrų (34,8 proc.) teigia, jog tėvų susirinkimų metu

išvis nėra kalbama šia tema. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (žr. 16 pav.).

45

*

*

*


16 pav. Tėvų skirstinys, atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklos vykdymą tėvų

susirinkimų metu.

Siekiant sužinoti, ar mokinių tėvai žino apie mokykloje atliekamos prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimus, buvo pateiktas tyrimo klausimas „Ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje

atliekami prevencinės veiklos veiksmingumo tyrimai?“ (dauguma mokinių bei mokytojų teigė,

kad nežino, ar tyrimai atliekami). Iš gautų rezultatų matyti, kad labai maža dalis respondentų

teigia, jog jų vaikų mokykloje atliekami veiksmingumo tyrimai. Taip teigia daugiau moterų

(12,4 proc.) nei vyrų (8,7 proc.), p>0,05. Statistiškai reikšmingai daugiau vyrų (39,1 proc.) nei

moterų (25,6 proc.) teigia, jog jų vaikų mokykloje yra atliekami prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimai (žr. 17 pav.). Dauguma vyrų (52,2 proc.) ir moterų (62 proc.) teigia,

jog nežino apie tokių tyrimų vykdymą jų vaikų mokykloje.

46

*


17 pav. Tėvų skirstinys atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklos tyrimus mokykloje.

Toks mokinių tėvų nuomonių pasiskirstymas patvirtina prielaidą, kad kartais mokykloje

vykdoma prevencinė veikla yra kur kas labiau formali nei veiksminga. Be to, prevencinės

veiklos veiksmingumo tyrimų rezultatų sklaida taip pat, matyt, nėra pakankama ir naudojama

planuojant ar tobulinant veiklą. Taigi edukacinės praktikos lygmenyje išryškėja nemaža

prevencinių darbo grupių veiklos neefektyvumo problemų, trukdančių kokybiškam pagalbos

teikimui mokiniams ir jų tėvams.

Siekiant sužinoti tėvų nuomonę apie prevencinės veiklos vykdymo mokykloje

veiksmingumą, tėvų vertinimui buvo pateikta 10 teiginių, su kuriais jie turėjo galimybę sutikti

arba nesutikti (žr. 18 pav.)

47

18 pav. Tėvų skirstinys, atsižvelgiant į jų nuomonę apie prevencines veiklas.

Tėvų vertinimuose atsispindi pozityvus požiūris į prevencinę veiklą. Ketvirtadalis tėvų

patvirtino, kad jų vaikų mokykloje prevencinė veikla vykdoma labai gerai (25,7 proc.) ir

prevencinės veiklos projektai vykdomi nuolat (40,3 proc.). Daugiau tėvų teigia, kad

prevencinės veiklos renginiuose jų vaikai dalyvauja tik raginami mokyklos darbuotojų (23,7

proc.), o ne savo noru, niekieno neraginami (13,2 proc.). Tėvų nuomone, dažniausiai

mokyklos renginiuose aktyviai dalyvauja visi, tiek pažangūs, tiek nepažangūs mokiniai (33,3

proc.). Net trečdalis tėvų nesutinka su teiginiu, kad jų vaikų mokykloje įvairias prevencinės

veiklos problemas padeda spręsti kitos (33,3 proc.) su šia veikla susijusios institucijos

(policija, vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt.).

Prevencinės veiklos vykdymos formos yra labai įvairios, todėl, norint sužinoti, ar

mokinių tėvai žino, kaip mokykloje vykdoma prevencinė veikla, buvo pateiktas tyrimo

48

klausimas „Kaip Jūsų dukros/sūnaus mokykloje vykdoma įvairių problemų prevencinė

veikla?“.

Išanalizavus respondentų atsakymų rezultatus (žr. 19 pav.), matyti, kad labiausiai

žinomos prevencinės veiklos vykdymo formos yra įvairių informacinių stendų įrengimas

(29,9 proc.), pokalbių bei įvairių konkursų (atitinkamai 22,9 proc. ir 18,7 proc.)

organizavimas, mokyklos bendruomenės diskusijų organizavimas (9,1 proc.).

19 pav. Dažniausiai vykdomos prevencinės veiklos formos.

Tyrimo rezultatai patvirtina adekvatų mokinių ir jų tėvų prevencinio darbo formų

vertinimą bei atliekamo darbo realumą.

Kaip rečiau taikomas prevencinės veiklos formas mokinių tėvai išskiria informacijos

sklaidą per mokyklos televiziją (2,8 proc.) ar radiją (2,8 proc.), susitikimų su žymiais

asmenimis organizavimą (2,8 proc.). Akivaizdu, kad visų respondentų grupių (prevencinės

darbo grupės mokykloje, mokinių ir jų tėvų) nuomonės, vertinant dažniausiai taikomas

prevencinės veiklos formas, sutampa. Todėl galima teigti, jog mokyklose yra didelė

prevencinės veiklos realizavimo formų įvairovė, tik ne visada vykdoma informacijos sklaida.

Apibendrinant mokinių tėvų nuomonę, vertinant prevencinės veiklas, formas bei turinį,

galima teigti, kad mokinių tėvai vykdomą prevencinę veiklą mokykloje vertina prieštaringai.

49

Tėvai mažai informuoti apie organizuojamus renginius, tačiau žino kokios dažniausiai

vykdomos prevencinės veiklos formos ir suvokia šios veiklos prasmingumą.

Mokinių tėvų vertinimuose išryškėja ir vykdomų tyrimų sistemingumo bei bendruomenės

įtraukimo į prevencinę veiklą problemą, kadangi didesnė pusė mokinių tėvų nežino apie

mokykloje atliekamus prevencinės veiklos tyrimus.

Apibendrinus mokinių tėvų prevencinės veiklos formų vertinimą, galima teigti, jog

prevencinės veiklos formų įvairovė gana didelė. Visgi dažniausiai taikomos bene lengviausiai

realizuojamos prevencinės veiklos formos, kurios ne visada būna efektyvios. Tuo tarpu

diskusijos, pokalbiai nėra dažnos, nors ir labai veiksmingos priemonės, skatinančios mokinių

pasitikėjimą, atvirumą.

3.2.3. Mokytojų požiūris į prevencinę veiklą, formas bei turinį jų mokykloje.

Siekiant sužinoti, ar mokytojai žino apie mokykloje atliekamos prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimus, buvo pateiktas tyrimo klausimas “Jūsų mokykloje atliekami

prevencinės veiklos veiksmingumo tyrimai?“. Iš gautų rezultatų matyti, kad net 48,5 proc.

mokytojų nežino, ar mokykloje yra atliekami prevencinės veiklos veiksmingumo tyrimai ir tik

34,3 proc. respondentų atsakė, kad tokie tyrimai yra atliekami (žr. 20 pav.).

20 pav. Mokytojų skirstinys atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklos tyrimus

mokykloje.

Išanalizavus respondentų atsakymus į klausimą apie prevencinės veiklos informacijos

sklaidą, matyti, kad tik 43,1 proc. mokytojų užtenka informacijos apie mokykloje vykdomą

prevencinę veiklą. Net 32 proc. respondentų teigė, jog informacijos apie prevencinę veiklą

mokykloje nepakanka (žr. 21 pav.).

50

21 pav. Mokytojų skirstinys atsižvelgiant į jų žinias apie mokykloje vykdomą prevencinę

veiklą.

Siekiant sužinoti mokytojų nuomonę apie prevencinės veiklos vykdymo mokykloje

veiksmingumą, mokytojų vertinimui buvo pateikta 10 teiginių, su kuriais jie turėjo galimybę

sutikti arba nesutikti (žr. 22 pav.).

Mokytojų vertinimuose atsispindi pozityvus požiūris į prevencinę veiklą. Nedidelė dalis

mokytojų patvirtino, kad jų mokykloje prevencinė veikla vykdoma labai gerai (23,7 proc.),

tačiau daugiau kaip trečdalis teigė, jog prevencinės veiklos projektai vykdomi nuolatos (39,6

proc.). Beveik pusė mokytojų teigia, kad prevencinės veiklos renginiuose mokiniai dalyvauja

tiek pažangūs tiek nepažangūs mokiniai (49,1 proc.). Priešingai nei tėvai, nemaža dalis

mokytojų sutinka su teiginiu, kad jų mokykloje įvairias prevencinės veiklos problemas padeda

spręsti kitos (36,1 proc.) su šia veikla susijusios institucijos (policija, vaikų teisių apsaugos

inspekcija ir kt.).

51

22 pav. Mokytojų skirstinys, atsižvelgiant į jų nuomonę apie

prevencines veiklas.

Siekiant sužinoti kiek ir kokių psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai skirtų

renginių vyko per mokslo metus buvo pateiktas klausimas „Ar Jūsų mokykloje 2012/2013

mokslo metais vyko renginiai skirti mokinių alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo

prevencijai?“.

52

\

23 pav. Mokytojų skirstinys, atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklas

2012/2013 m.m. mokykloje (proc.).

Tyrimo rezultatai parodė (žr. 23 pav.), kad daugiausiai renginių 2012/2013 mokslo

metais buvo skirta mokinių alkoholio vartojimo prevencijai (60,7 proc.). Daugiau nei trečdalis

respondentų teigė, jog 2012/2013 mokslo metais nevyko tabako naudojimui skirti

prevenciniai renginiai.

Siekiant sužinoti mokinių aktyvumą dalyvaujant prevencijos renginiuose, buvo

pateiktas klausimas “Kaip dažniausiai Jūsų mokyklos mokiniai dalyvauja prevencinei veiklai

skirtuose renginiuose?“.

24 pav. Mokytojų skirstinys, atsižvelgiant į jų žinias apie mokinių dalyvavimą

prevencinės veiklos renginiuose (proc.)

53

Respondentų nuomone (40 proc.), mokiniai dažnai prevenciniuose renginiuose

dalyvauja kaip klausytojai (žr. 24 pav.). Net 58 proc. respondentų teigia, kad mokiniai retai

organizuoja prevencinei veiklai skirtus renginius. Trečdalis respondentų teigia, jog mokiniai

dažnai prevencinei veiklai skirtuose renginiuose dalyvauja kaip dalyviai (33 proc.).

Apibendrinant mokytojų nuomonę, vertinant prevencinės veiklas, formas bei turinį,

galima teigti, kad mokytojai vykdomą prevencinę veiklą mokykloje vertina teigiamai. Kita

vertus, mokytojai mažai informuoti apie mokykloje vykdomus prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimus.

Priešingai nei tėvai, dauguma mokytojų sutinka su, kad jų mokykloje įvairias

prevencinės veiklos problemas padeda spręsti kitos su šia veikla susijusios institucijos

(policija, vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt.).

Apibendrinus mokytojų prevencinės veiklos formų vertinimą, galima teigti, jog

2012/2013 mokslo metais daugiausiai renginių buvo skirta alkoholio vartojimo prevencijai.

Mokytojų nuomone, mokiniai prevenciniuose renginiuose dažniausiai dalyvauja kaip

klausytojai, o rečiausiai- kaip organizatoriai.

54

3.3. Mokykloje vykdomų projektų aktualumo bei įvairovės pagrindimas

Analizuojant mokinių tėvų bei mokytojų atsakymus į klausimą „Kaip Jums atrodo, ar

mokykloje organizuojami prevencinės veiklos projektai naudingi mokiniams?“ išryškėjo, kad

į šį klausimą teigiamai atsakė daugiau mokytojų nei tėvų (atitinkamai 69,2 proc. ir 58,3 proc.,

p<0,05) (žr. 25 pav.).

*

*

*

*-p<0,05, lyginant su tėvais

25 pav.Tėvų ir mokytojų skirstinys, atsižvelgiant į jų nuomonę apie prevencinių

projektų naudą mokiniams (proc.)

Į klausimą kuo šie projektai naudingi mokyklos mokiniams, mokytojai atsakė:

“prevencinių projektų metu įgyja naujas žinias bei informaciją”, “įvairių seminarų bei

diskusijų metu vyksta informacijos sklaida tarp bendraamžių”, “prevencinių renginių metu,

mokiniai turi galimybę išsakyti savo nuomonę”.

Atlikus mokinių atsakymų į atvirą klausimą „Kokiuose prevencinei veiklai skirtuos

renginiuose Jūs dalyvavote kaip klausytojas?“ analizę, nustatyta, kad vyrauja tokie

atasakymai kaip: “tabako vartojimui skirti prevenciniai renginiai”, “renginiai prieš

ŽIV/AIDS”, “renginiai skirti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai”,

“renginiai skirti alkoholio vartojimo prevencijai”, “klausiau psicholohės vedamos paskaitos

apie žalingus įpročius ir jų žalą organizmui”.

Atlikus mokinių atsakymų į atvirą klausimą „Kokiuose prevencinei veiklai skirtuose

renginiuose Jūs dalyvavote kaip dalyvis?“ analizę, matyti, kad mokiniai dažniausiai išskyrė

tuos pačius renginius, kuriuos minėjo vykusius mokykloje. Respondentai teigia, kad dažnai

kaip dalyviai dalyvavo: “viktorinose, skirtuose prevencinei veiklai prieš tabako vartojimą”,

55

“akcijose bei projektuose, skirtuose prieš ŽIV/AIDS”, “piešinių bei plakatų konkursuose,

skirtuose prieš alkoholio vartojimą”.

Atlikus mokinių atsakymų į atvirą klausimą „Kokiuose prevencinei veiklai skirtuose

renginiuose Jūs dalyvavote kaip organizatorius?“ analizę, nustatyta, kad mokinių

organizuojamų renginių populiarumas daug mažesnis nei dalyvavimas juose. Vos keletas

respondentų minėjo: “su klase organizavome tabako prevencijai skirtą renginį- rūkai,save

žudai”, “buvau vienas iš organizatorių, rengiant piešinių parodą, skirtą ŽIV/AIDS

prevencijai”, “su klase organizavome prevencinį renginį mokykloje- mainyk cigaretę į

saldainį”.

Atlikus mokinių atsakymų į atvirą klausimą „Kokių mokyklos problemų prevencijai

skirtų renginių Jūs labiausiai pageidautumėte?“ analizę ir remiantis gautais duomenimis,

galima daryti išvadą, kad nors daugiausiai renginių organizuojama tabako ir alkoholio

vartojimo prevencijai, visgi, mokinių vertinimu, šių renginių jiems labiausiai ir reikia.

Mokiniai išskyrė keletą temų, kurios jiems yra aktualios ir reikalingos, t.y. įvairios paauglių

problemos bei lytinis švietimas (žr. 26 pav.).

26 pav. Mokinių skirstinys, atsižvelgiant į mokinių pageidaujamus prevencinės

veiklos renginius (proc.)

Į klausimą „Ar apie prevencinės veiklos projektus kalbama mokomųjų dalykų

pamokose?“ 66,3 proc. mokinių atsakė, kad prevencinė veikla yra integruota į mokomuosius

dalykus, o 33,7 proc. teigia, kad tai nėra daroma. Tikėtina, kad mokiniai ne visiškai suvokia

integraciją ir neatkreipia dėmesio į vienos ar kitos temos analizę, pavyzdžiui, biologijos,

kalbų, etikos ar kito dalyko pamokose. Šią prielaidą patvirtina respondentų vertinimai,

25

21,5

17,5

15

13

8

0 20 40 60 80 100

Tabako vartojimo prevencijos

Alkoholio vartojimo prevencijos

Daug įvairių prevencinės veiklos

ŽIV/AIDS prevencijos

Paauglių problemos

Lytinio švietimo

56

atsakant į klausimą „Kokiose pamokose dažniausiai kalbama apie įvairius prevencinės

veiklos projektus?“.

Atlikus mokinių atsakymų į atvirą klausimą „Kokiose pamokose dažniausiai kalbama

apie įvairius prevencinės veiklos projektus?“ analizę (žr. 27 pav.), nustatyta, kad dažniausiai

prevencinė veikla yra integruojama į biologijos pamokas (46 proc.), dorinį ugdymą (23 proc.)

bei lietuvių kalbos (11,5 proc.) pamokas. Prevencinės veiklos integracija pasireiškia ir

tiksliųjų dalykų, tokių kaip chemijos (6 proc.) bei matematikos (2,5 proc.) dalykų

programose. Mažiausiai prevencinė veikla integruojama į fizikos (2 proc.) ir ekonomikos (1

proc.) dalykų turinį.

27 pav. Mokinių skirstinys, atsižvelgiant į jų žinias apie prevencinės veiklos projektų

integraciją į ugdymo procesą (proc.)

Iš gautų rezultatų matyti, jog dauguma tėvų ir mokytojų mano, kad prevencinė veikla

yra naudinga moksleiviams. Moksleiviai prevenciniuose renginiuose dažniausiai dalyvauja

kaip klausytojai, rečiau kaip dalyviai, o kaip organizatoriai- labai retai. Išanalizavus

moskleivių pateiktus renginių pavadinimus, susidaro įspūdis, jog veiklos formos neorginalios,

pasenusios bei neįdomios. Be aktualiausių psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemų,

mokiniai pageidautų daugiau lytinio švietimo, įvairių paauglių problemų tema vykdomos

veiklos.

Prevencinė veikla dažniausiai yra integruojama į biologijos, dorinio ugdymo ir

lietuvių kalbos dalykų turinį, o mažiausiai į matematikos, fizikos ir ekonomikos dalykų

turinį.

57

3.4. Rezultatų aptarimas

Vertinant didžiausias klaidas, susijusias su programų rašymu, kaip viena iš

populiariausių klaidų yra vertinimo nevykdymas. Juk be vertinimo negalima pasakyti ar

programa davė teigiamą rezultatą, kokios buvo daromos klaidos ir žinoma, netenkama

galimybės tas klaidas ištaisyti rašant naujas programas. Tik 12,5 proc. mokyklų sistemingai

vykdo prevencinės veiklos vertinimą. Galima daryti prielaidą, kad net 87,5 proc. tirtų

mokyklų, neišnaudoja visų galimybių, siekiant geresnio programų efektyvumo.

Pasak O. Merfeldaitės ir A.Railienės (35), prevencinė darbo grupė turi atlikti šias

svarbias funkcijas: socialinė pedagoginė diagnostika, informacinė funkcija, socialinis

pedagoginis prognozavimas, socialinis pedagoginis projektavimas, organizavimo funkcija.

Tirtose mokyklose pastebėta informacinės funkcijos spraga- tėvai mažai informuoti apie

mokyklose vykdomas prevencines veiklas, atliekamus veiksmingumo tyrimus (62 proc. vyrų

ir 52,2 proc. moterų). Šie rezultatai išryškina vykdomų tyrimų sistemingumo bei

bendruomenės įtraukimo į prevencinę veiklą problemą.

Labai ryški spraga pastebėta vertinant organizavimo funkcijos atlikimą. Pasak O.

Merfeldaitės ir A.Railienės (35), organizavimo funkcija apima socialinės pedagoginės

pagalbos planų įgyvendinimą, sutelkus bendruomenės jėgas. Tyrimo rezultatai parodė (36,1

proc.), kad mokyklose nepakankamai dėmesio skiriama bendradarbiavimui prevencijos

klausimais su policija, vaikų teisių apsaugos darbuotojais ir kt.

Pasak L. Bulotaitės, prevencijos priemonės ir programos turi būti ilgalaikės. Jos

nuomone, vienkartiniai užsiėmimai ar paskaitos neefektyvūs. Įvertinus prevencinių darbo

grupių programų turinį, galima daryti prielaidą, jog mokyklose vyrauja tik trumpalaikiai

veiklos tikslai.

Apibendrinant mokinių nuomonę, vertinant prevencinės veiklos vykdymą mokykloje,

galima teigti, kad iš esmės mokiniai teigiamai vertina šią veiklą mokykloje. Rezultatai parodė,

jog mokiniai ne visiškai pasitiki mokyklos darbuotojais, nes dažniausiai į juos kreipiasi ne dėl

iškilusių socialinių, o dėl ugdymo problemų. Pagalbos dažniausiai kreipiasi į klasės vadovą

(21,5 proc.) ir kur kas rečiau į socialinį pedagogą (3,1 proc.) ar juolab mokyklos psichologą

(1,2 proc.). Mokiniai pasigenda didesnės informacijos sklaidos. Visgi mokinių prevencinio

darbo veiksmingumo mokykloje vertinimas nėra labai vieningas ir išryškina prevencinės

veiklos formalumą arba bent jau informacijos sklaidos stoką.

58

Mokinių tėvai vykdomą prevencinę veiklą mokykloje vertina prieštaringai. Tėvai mažai

informuoti (46,3 proc. moterų ir 34,8 proc.) apie organizuojamus renginius, tačiau žino kokios

dažniausiai vykdomos prevencinės veiklos formos ir suvokia šios veiklos naudą (58,3 proc.).

Tėvų bendradarbiavimas labai svarbus prevencinis veiksnys. Nors nemažai tėvų teigia

(41 proc.), jog jų vaikų mokykloje psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema yra aktuali

gaila, tačiau beveik pusė tėvų teigia (42,4 proc.), jog tėvų susirinkimų metu nėra kalbama apie

psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas (34,3 proc.).

Šiuolaikiniai pirminės prevencijos programų efektyvumo tyrimai rodo, kad programos

mokyklose taps efektyvios tada, kai jos bus vykdomos kartu su bendruomenės programomis

(mokykla + bendruomenė) (6, 42). Šio tyrimo metu nustatytas menkas mokyklų

bendradarbiavimo su mokinių tėvais, policija, vaikų teisių apsaugos specialistais ir kt. lygis.

Tai leidžia daryti prielaidą, jog tirtų mokyklų prevencinė veikla nėra pakankamai efektyvi.

Mokytojų vertinimuose atsispindi pozityvus požiūris į prevencinę veiklą. Kita vertus,

mokytojai mažai informuoti apie mokykloje vykdomus prevencinės veiklos veiksmingumo

tyrimus.

Mokinių vertinimu, populiariausios prevencinės veiklos formos: informacinių stendų

įrengimas, pokalbiai klasėje prevencinės veiklos klausimais, įvairių akcijų rengimas bei

įvairių konkursų organizavimas. Rečiau naudojamos prevencinės veiklos formos: susitikimai

su žymiais žmonėmis, lektorių skaitomos paskaitos, organizuojami susitikimai su žmonėmis,

kurie praeityje turėjo vienokių ar kitokių problemų, informacijos sklaida per mokyklos radiją.

Mokinių tėvai teigė, jog prevencinės veiklos formų įvairovė gana didelė. Visgi

dažniausiai taikomos bene lengviausiai realizuojamos prevencinės veiklos formos, kurios ne

visada būna efektyvios. Tuo tarpu diskusijos, pokalbiai nėra dažnos, nors ir labai veiksmingos

priemonės, skatinančios mokinių pasitikėjimą, atvirumą.

Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, jog mokyklose yra nusižengiama vienam iš

pagrindinių prevencijos principų- neapsiriboti vien informacija apie įvairias psichoaktyvias

medžiagas (6,42).

Apibendrinus mokytojų prevencinės veiklos formų vertinimą, galima teigti, jog

2012/2013 mokslo metais daugiausiai renginių buvo skirta alkoholio vartojimo prevencijai.

Mokytojų nuomone, mokiniai prevenciniuose renginiuose dažniausiai dalyvauja kaip

klausytojai, o rečiausiai- kaip organizatoriai. Tą patį patvirtina ir patys moksleiviai.

Beveik 70 proc. mokytojų ir beveik 60 proc. tėvų teigia, jog prevencinė veikla yra

naudinga moksleiviams. Moksleivių vertinimu, prevencinė veikla jų mokyklose vygdoma

gana gerai, tačiau ji yra tobulintina. Moksleiviai teigia, jog vykdoma prevencinė veikla galėtų

59

būti įvairesnė ir pageidauja daugiau išvykų, įvairių susitikimų, konkursų bei vaizdinės

medžiagos. Tai tik įrodo, kad moksleiviai noriai dalyvautų prevencijos veikloje, tiesiog ji turi

būti patraukli ir įdomi.

Prevencinė veikla dažniausiai yra integruojama į biologijos, dorinio ugdymo ir lietuvių

kalbos dalykų turinį, o mažiausiai į matematikos, fizikos ir ekonomikos dalykų turinį.

60

4. IŠVADOS

1. Atlikus prevencinio darbo programų turinio analizę išryškėjo, kad:

Rengiant prevencines programas yra pateikiama labai abstrakti situacijos

analizė, akcentuojant pasitaikančias teisės pažeidimų, alkoholio, narkotikų ir

psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis,

nusikalstamumo bei ŽIV/AIDS grėsmes.

Veiklos tikslai orientuoti į socialinę bei prevencinę veiklą, saugių mokymosi

sąlygų bei aplinkos kūrimą, socialinių įgūdžių ugdymą, bendradarbiavimą su

kitomis institucijomis.

Veiklos programose numatomos veiklos formos bei būdai mokinių užimtumo

problemai spręsti, alkoholio, narkotikų, tabako kontrolės prevencijai.

Įgyvendinant programą taikomos įvairios veiklos formos: akcijos, kultūriniai

renginiai, paskaitos tėvams, mokiniams ir mokytojams.

Programose nėra fiksuoti veiklos įsivertinimo kriterijai ir formos, atliekami

tyrimai nevisada derinami su veiklos planavimu ir jos koregavimu.

Prevencinės veiklos programos neturi vieningos, struktūrizuotos formos.

2. Įvertinus mokinių, jų tėvų bei mokytojų požiūrį į mokyklos prevencinės

veiklas, jų formas bei turinį teigtina, kad:

Ne visose tirtose mokyklose yra atliekami prevencinės veiklos tyrimai, kurie

padėtų nustatyti veiklos silpnąsias bei stipriąsias puses, išsiaiškinti esamas

problemas ir toliau planuoti veiklą.

Populiariausios informacijos sklaidos ir veiklos formos yra įvairūs

informaciniai stendai, piešinių konkursai, pokalbiai klasėje.

Rečiausiai naudojamos formos yra susitikimai žmonėmis, kurie praeityje turėjo

vienokių ar kitokių problemų, informacijos sklaida per mokyklos TV ar radiją.

Susitikimai su žmonėmis, kurie praeityje turėjo problemų, yra

nerekomenduojami, o mokyklos radiją bei televiziją turi ne visos mokyklos.

Informacijos sklaida apie prevencinę veiklą nėra visiškai pakankama,

dažniausiai mokiniai į klasės auklėtoją kreipiasi dėl mokymosi sunkumų, o dėl

fizinio bei emocinio smurto apie pusę respondentų niekada nesikreipė pagalbos

ir tik keletas respondentų dažnai kreipiasi pagalbos dėl patiriamo tiek

emocinio, tiek fizinio smurto.

61

Mokinių tėvų vertinimu, prevencinė veikla mokykloje yra vykdoma gerai, nors

pasigendama vykdomų tyrimų sistemingumo bei didesnio bendruomenės

įtraukimo, sprendžiant įvairesnes socialines problemas.

3. Pagrindžiant mokykloje vykdomos prevencinės veiklos aktualumą bei formų

įvairovę išryškėjo, kad:

Mokinių tėvų bei mokytojų nuomone, psichoaktyvių medžiagų vartojimo

prevencijai skirti renginiai yra naudingi mokiniams.

Nors ir organizuojami renginiai tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

alkoholio vartojimo bei ŽIV/AIDS prevencijos tematika, tačiau mokiniai

akcentuoja šių renginių stoką. Be to, išskiria keletą pageidaujamų renginių

temų, tokių kaip: lytiniai santykiai, bendravimo problemos.

Mokyklose organizuojami susitikimai su įvairiais specialistais, paskaitos bei

diskusijos, kuriose mokiniams pateikiama informacija apie nusikalstamumo

problemą, mokiniai diskusijų metu dalijasi savo žiniomis bei įgyja naujos

informacijos.

Tiek tėvų, tiek mokytojų vertinimu, prevencinės veiklos vykdymas yra

naudingas moksleiviams. Be aktualiausių psichoaktyvių medžiagų vartojimo

problemų, mokiniai pageidautų daugiau lytinio švietimo, įvairių paauglių

problemų tema vykdomos veiklos. Prevencinė veikla integruojama į

mokomuosius dalykus: daugiausiai į biologijos, etikos, pilietinės visuomenės

pagrindų, lietuvių kalbos turinį, o mažiausiai į – fizikos ir ekonomikos dalykų

turinį.

62

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Rekomenduoti ugdymo institucijoms vieningą prevencinio darbo programų struktūrą,

(situacijos analizė pagrįsta tyrimų rezultatais, tikslas, uždaviniai, numatoma konkreti

veikla, laukiami rezultatai, veiklos įsivertinimo kriterijai ir formos). Planuojama veikla

turėtų būti grindžiama atliktų tyrimų rezultatais.

Planuoti konkrečią ir įgyvendinamą prevencinę veiklą, kurioje aktyviai dalyvautų

mokyklos bendruomenė.

Aktyvinti mokinių dalyvavimą, suteikiant galimybę būti ne tik klausytojais, bet ir

aktyviais dalyviais ar organizatoriais.

Pasirinkti įvairesnes veiklos formas ir plėtoti prevencijos problemų integraciją į

atskirų mokomųjų dalykų turinį.

Vykdyti bendrus su mokyklomis prevencinės veiklos tyrimus, galinčius padėti

tikslingai planuoti veiklą.

63

6. LITERATŪRA

1. Arvers P, Choquet M. Sporting activities and psychoactive substance use. Data abstracted

from the French part of the European School Survey on Alcohol and other Drugs (ESPAD

99). Paris 2003;154(1):25-34.

2. Ausems M, Masters I, Breukelen G, De Vries H. Effects of in-school and tailored outof-

school smoking prevention among Dutch vocational school students. Oxford University

Press; 2004;19(1): 51-63.

3. Bulotaitė L. Priklausomybių psichologiniai aspektai. V., 1998.

4. Bulotaitė L. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. Metodinėmedžiaga

mokytojams. Vilnius, 1999.

5. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. V., 2004.

6. Bulotaitė L. Priklausomybių anatomija. V., 2009.

7. Chen X, Fang X, Li X. Stay away from tobacco: a pilot trial of a school – based adolescent

smoking prevention program in Beijing, China. Nicotine and tobacco research 2006;

8(2):227-237.

8. Chen CY, Tang GM, Huang SL, Lee CM, Lew–Ting CY, Hsiao CK, et al. Transition from

alcohol to other drugs among adolescents in Taiwan: the irst drinking context matters. J Stud

Alcohol Drugs 2008;69(3):378–87.

9. Čaplinskas S., Dragūnevičius K., Griškevičius A. Ir kt. Apie narkomaniją ir jos prevenciją.

Vilnius, 2003.

10. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medţiagas ir jų vartojimo prevenciją

ugdymo institucijose. Vilnius, 2000.

11. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją

ugdymo institucijose. Vilnius: UAB „Efrata“, 2001.

12. Davidavičienė A.G. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ir standartas.

Vilnius: Efrata, 2001.

13. Davidavičienė A.G. Vilniaus profesinio mokymo įstaigų moksleivių narkotinių medžiagų

vartojimo tyrimas. Vilnius, 2001.

14. Davidavičienė. A. G. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo įstaigose. Vilnius,

2002.

15. Engels RC, Hale WW, Noom M. Self-efficacy and emotional adjustment as precursors of

smoking in early adolescence. Substance use and misuse 2005,:40(12):,1883-1893.

64

16. Farrel M., Howes S., Bebbington P., Brugha T., Jenkins R., Lewis G., et al. Nikotine, alcohol

and drug dependence and psychiatric comorbidity. British Journal of Psychiatry, 2001.

17. Gossop M. Gyvenimas su narkotikais. V., 2001.

18. Hoffman BR, Susiman S, Unger JB, Valente TW. Peer influences on adolescent cigarette

smoking: a theoretical review of the literature. Substance use and misuse 2006; 41(1):103-155

19. Johnson L. C. Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija,

2001.

20. Jurgaitienė D. Narkomanijos prevencijos ypatumai mokyklose. Visuomenės sveikatos

ugdymo centras, 2001.

21. Jurgaitienė D. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp paauglių ir jį sąlygojantys veiksniai.

Klaipėda, 2008.

22. Katzenbach, J.R., Smith, D.K. The Wisdom of Teams: Creating the High-performance

Organization. Boston: Harvard Business School, 1993.

23. Kim Y-H. Korean adolescents smoking behavior and its correlation with psychological

variables. Addictive Behaviors 2005;30(2):343-350.

24. Kim NH. Multiple pathways to smoking behaviors in adolescence: a longitudinal anglysis:

doctoral dissertation, LA:University of California, 2003.

25. Kvieskienė, G. Pedagoginės prevencijos metmenys. Socialinis ugdymas: straipsnių rinkinys,

Vilnius, 1999.

26. Kvietkienė G . Socialinė integracija priklausomybių požiūriu, 2001.

27. Kvietkienė G, Varanavičiūtė J. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. Palankių

elgsenos prielaidų žalingoms priklausomybėms analizė, 2001.

28. Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas, 1997.

29. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Žin., 1991, Nr. 23–593, Žin., 2003 Nr. 63–2853.

30. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711; 2003, Nr.

38-1712; 2004, Nr. 68-2366; 2005, Nr. 85-3142).

31. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 8-161).

32. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK

1970 „Dėl Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių

savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-

6824).

65

33. 2006 m. Kovo 17 d. LR švietimo ir mokslo įsakymas Nr. ISAK-494 „Dėl alkoholio, tabako ir

kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ (Žin.,

2006, Nr. 33-1197);

34. Lund K.E., Tefre E.M., Amundsen A., Nordlund S. Cigarette smoking, use of snuf and other

risk behaviour among students. Tidsskr Nor Laegeforen 2008;128(16):1808–11.

35. Merfeldaitė O., Railienė A. Prevencinio darbo grupės veikla bendrojo lavinimo mokykloje.

Mokomoji knyga. 2007. Prieiga per internetą:

http://portalas.emokykla.lt/Documents/Metodiniai%20leidiniai/SPPC/PREV%20DARBO%20

GR%20VEIKLA%201.pdf (žiūrėta 2013 m. balandžio 10 d.).

36. Mikalkevičius A, Kurtinaitis A. Toksikomanijos ir narkomanijos klinikiniai aspektai. Vilnius:

Pradai ; 1997.

37. Miller P, Plant M.. Heavy cannabis use among UK teenagers: an exploration. Drug Alcohol

Depend 2002;65(3):235-42.

38. Narkotikų kontrolės departamentas. Pirminės narkomanijos prevencijos bendruomenėje

vykdymas, metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2005.

39. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento metinis pranešimas, 2011.

40. Narkotikų kontrolės departamentas. Vaikų gyvenimo įgudžių ugdymas. Metodinė medžiaga

pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams ir kitiems

specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais. Vilnius, 2010.

41. Neverauskas B., Stankevičius V., Viliūnas V., Černiūtė I. Projektų valdymas. Kaunas:

Technologija, 2006.

42. Pirminės narkomanijos prevencijos bendruomenėje vykdymas. Metodinės rekomendacijos,

Vilnius, 2005.

43. Prevention and promotion in mental health. World Health Organisation. 2002.

44. Pollard A. Refleksyvusis mokymas. Vilnius: Garnelis, 2006.

45. Reingardienė, J. Vilčinskaitė ir kt. Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis

medžiagomis. K., 2007.

46. Sabel JC, Bensley LS, Van Eenwyk J. Associations between adolescent drinking and driving

involvement and self-reported risk and protective factors in students in public schools in

Washington State. J Stud Alcohol 2004;65(2):213-6.

47. Sakalauskas G, Gečėnienė I, Ruževskis B. Vaikų ir jaunimo neužimtumo ir nusikaltimų

prevencija. Vilnius: Mokslo aidai, 2000.

48. Selmistraitienė D. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. Socialiniai įgūdžiai–

paaugliams. Priklausomybių nuo narkotinių medžiagų prevencijos gairės. Vilnius, 2001.

http://portalas.emokykla.lt/Documents/Metodiniai%20leidiniai/SPPC/PREV%20DARBO%20GR%20VEIKLA%201.pdf

http://portalas.emokykla.lt/Documents/Metodiniai%20leidiniai/SPPC/PREV%20DARBO%20GR%20VEIKLA%201.pdf

66

49. Stoner, A. J. F., Freeman, R. E., Gilbert, D. R. J. Vadyba. Vilnius: Poligrafija ir informatika,

1999.

50. Stankevičienė L, Zaborskis A. Sveikatą stiprinančių Lietuvos mokyklų moksleivių gyvensena

ir sveikata. Medicina (Kaunas) 1999; 35(7):780–7.

51. Stoškus S., Beržinskienė D. Vadyba. Kaunas: Technologija, 2005.

52. Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga. Vilnius,

2011.

53. Tamošiūnas T, Šutinienė I, Šimaitis A. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos

mokyklose ESPAD –2007.Vilnius, 2008.

54. Tarptautinė ligų klasifikacija. TLK – 10. Statistinis variantas. V skyrius. Psichikos ir elgesio

sutrikimai. V., 1995.

55. Tobler NS, Roona MR. School – based adolescent prevention programs: 1998 metaanalysis.

Journal of Primary Prevention 2000;20(4): 275-336.

56. Uhl A., Ives R. Evaluation of drug prevention activities. Th eory and practice. P-PG/Prev. 6.

2010.

57. Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurso tvarkos aprašas, 2007.

58. Valickas G. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Vilnius: Lietuvos teisės akademija,

1997.

59. Veryga A, Dūdonis M, Sutkutė G. Alkoholio, rūkymo ir narkotikų vartojimo paplitimas tarp

Kauno miesto 10–11 klasių moksleivių. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas

2000;4(2):120–3.

60. Želvys R. Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003.

61. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras; 1996.

62. Žukauskienė R. Kriminalinio elgesio psichologija. V., 2006.

67

7. PRIEDAI

7.1 priedas

Radviliškio rajono bendrojo lavinimo IX klasių mokinių anketa

Sveiki! Aš esu Miglė Petrylaitė. Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto magistrantūros II

kurso studentė. Aš atlieku apklausą, kurios dėka bus galima įvertinti paauglių

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinę veiklą Radviliškio bendrojo lavinimo

mokyklose. Anketa yra anoniminė, apklausos rezultatai bus panaudoti tik magistro baigiamojo

darbo rašymui. Iš anksto dėkoju už bendradarbiavimą.

Prašau ženklu „X“ atitinkamame langelyje pažymėti savo atsakymą į kiekvieną

klausimą. Į atvirus klausimus prašau atsakyti raštu.

1. Kokia tavo lytis? 2. Kada gimei?

Metai:

3. Tavo gyvenamoji vieta

4. Ar Jūsų mokykloje atliekami psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės veiklos veiksmingumo

tyrimai?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

5. Ar užtenka informacijos apie mokykloje vykdomą psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinę

veiklą?

1 Vaikinas

2 Mergina

1 Miestas

2 Kaimas

1 Taip

2 Ne

68

6. Į ką dažniausiai kreipiatės dėl mokykloje iškilusių problemų?

Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo

labiausiai priimtinas. Įvertinkite kiekvieną teiginį,

pažymėdami tik vieną J ū s ų n u o m o n ę atitinkantį

atsakymą.

Niekada Retai Kartais Dažnai Labai

dažnai

1. Į klasės auklėtoją

2. Į įvairių dalykų mokytojus

3. Į mokyklos direktorę/ių

4. Į direktoriaus pavaduotojus

5. Į socialinę/į pedagogę/ą

6. Į mokyklos psichologę/ą

7. Į mokyklos budinčią/tį

8.

Kita

(įrašykite)......................................................................

7. Kurie mokyklos darbuotojai Jums labiausiai padeda sprendžiant įvairias problemas?




atsakymą.


dažnai

1. Klasės auklėtoja/as

2. Įvairių dalykų mokytojai

3. Mokyklos direktorė/ius

4. Direktoriaus pavaduotojas

5. Socialinė/is pedagogė/as

6. Mokyklos psichologė/as

7. Mokyklos budinčioji/tysis

8.

Kita

(įrašykite)......................................................................

8. Dėl kokių problemų Jūs dažniausiai kreipiatės į mokyklos darbuotojus? (atsakykite raštu)

9. Ar kreipiatės į mokyklos darbuotojus dėl rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo problemų?

1 Taip

2 Ne

69

10. Kaip Jūsų mokykloje vykdoma šių problemų prevencinė veikla?

Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo labiausiai

priimtinas. Įvertinkite kiekvieną teiginį, pažymėdami tik

vieną J ū s ų n u o m o n ę atitinkantį atsakymą.


dažnai

1. Organizuojami pokalbiai klasėje

2. Organizuojami individualūs pokalbiai

3. Organizuojami pokalbiai su mokyklos bendruomenės

narių grupe

4. Apie prevencinę veiklą kalbama įvairių mokomųjų dalykų

pamokose

5. Organizuojamos įvairios akcijos

6. Organizuojamos mokyklos bendruomenės diskusijos

7. Kviečiami lektoriai ir skaitomos paskaitos

8. Organizuojami susitikimai su žymiais žmonėmis

9. Organizuojami susitikimai su asmenimis, praeityje

turėjusiais žalingų įpročių

10. Organizuojami įvairūs konkursai

11. Informuojama per mokyklos TV

12. Informuojama per mokyklos radijo laidas

13. Įrengiami įvairūs informaciniai stendai

14.

Kita (įrašykite).........................................................................

11. Kaip, Jūsų nuomone, mokykloje turėtų būti vykdoma psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinė

veikla? (atsakykite raštu)

12. Kas Jūsų mokyklos prevencinėje veikloje tobulintina? (atsakykite raštu)

13. Ar vyko praėjusiais mokslo metais renginiai skirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

70

14. Gal apytikriai prisimenate tų renginių pavadinimus? (atsakykite raštu)

15. Kokiuose psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinei veiklai skirtuose renginiuose Jūs dalyvavote

kaip klausytojas? (atsakykite raštu)


kaip dalyvis? (atsakykite raštu)


kaip organizatorius? (atsakykite raštu)

18. Kokių mokyklos problemų prevencijai skirtų renginių Jūs labiausiai pageidautumėte? (atsakykite

raštu)

19. Kurios problemos Jūsų mokykloje mokinių tarpe šiuo metu pačios aktualiausios? (atsakykite raštu)

20. Ar apie prevencinės veiklos projektus kalbama mokomųjų dalykų pamokose?

21.Kokiose pamokose dažniausiai kalbama apie įvairius prevencinės veiklos projektus? (atsakykite

raštu)

1 Taip

2 Ne

71

22. Ar mokykloje organizuojamos įvairių žmonių paskaitos?

23. Kokie žmonės Jums skaitė paskaitas psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės veiklos temomis?

(atsakykite raštu)

Tai klausimyno pabaiga. Būčiau dėkinga, jei galėtum patikrinti, ar atsakei į

visus klausimus. Ačiū Tau už bendradarbiavimą!

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

72

7.2 priedas

Mokinių tėvų anketa








1. Kokia Jūsų lytis?

1 Vyras

2 Moteris

2. Ar Jūs manote, kad alkoholio, nikotino bei narkotikų vartojimo problemos aktualios Jūsų

dukros/sūnaus mokykloje?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

3. Prisiminkite, ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje 2012/2013 mokslo metais vyko renginiai skirti

psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

4. Ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje tėvų susirinkimuose dažnai kalbama apie psichoaktyvių medžiagų

vartojimo problemas?

1 Dažnai

2 Kartais

3 Nedažnai

73

5. Ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje atliekami psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimai?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

6. Gal žinote, ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje įgyvendinami projektai alkoholio, nikotino bei narkotikų

vartojimo problemoms spręsti?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

7. Kaip Jums atrodo, ar Jūsų dukrai/sūnui naudingi jų mokykloje organizuojami psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencinės veiklos projektai?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

8. Į ką dažniausiai kreipiatės dėl Jūsų dukros/sūnaus mokykloje iškilusių problemų?




atsakymą.


dažnai








8.

Kita (įrašykite)......................................................................

9. Kaip Jūsų dukros/sūnaus mokykloje vykdoma psichoaktyvių medžiagų vatojimo prevencinė veikla?

74


priimtinas. Įvertinkite kiekvieną teiginį, pažymėdami tik vieną

J ū s ų n u o m o n ę atitinkantį atsakymą.


dažnai




narių grupe

4. Apie prevencinę veiklą kalbama įvairių mokomųjų

dalykų pamokose











14. Kita (įrašykite)...................................................................

10. Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo labiausiai priimtinas

Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko

rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų n u o m o n ę

atitinkantį atsakymą.

Visiškai

nesutinku

Nesutinku Vienodai

sutinku ir

nesutinku

Sutinku Visiškai

sutinku

1. Jūsų dukros/sūnaus mokykloje prevencinė

veikla vyksta labai gerai.

2. Jūsų dukros/sūnaus mokykloje prevencinė

veikla vykdoma labai blogai.

3. Dažniausiai Jūsų dukros/sūnaus mokyklos

įvairios prevencinės veiklos problemos

paliekamos spręsti mokyklos darbuotojams, kitos

su šia veikla susijusios institucijos

(policija, vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt)

visiškai nesistengia padėti.

4. Dažniausiai Jūsų dukros/sūnaus mokykloje

įvairias prevencinės veiklos problemas spręsti

padeda kitos su šia veikla susijusios institucijos

(policija, vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt).

5. Jūsų dukros/sūnaus mokykloje nuolatos

vykdomi prevencinės veiklos projektai.

6. Prevencinės veiklos projektai Jūsų

dukros/sūnaus mokykloje vykdomi retai


prevencinėje veikloje mokiniai dalyvauja tik

raginami mokyklos darbuotojų, savo noru jie

prevencinėje veikloje nedalyvauja.

75


prevencinėje veikloje mokiniai dalyvauja savo

noru, niekieno neraginami.


prevencinės veiklos renginiuose dalyvauja ir taip

pažangūs mokiniai, o nepažangūs mokiniai

tiesiog nedalyvauja.


prevencinės veiklos renginiuose aktyviai

dalyvauja visi, tiek pažangūs, tiek nepažangūs

mokiniai.



76

7.3 priedas

Radviliškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų anketa








1. Ar Jūsų mokykloje praėjusiais mokslo metais vyko renginiai skirti:

1.1. Mokinių alkoholio vartojimo prevencijai; � Taip; � Ne; Nežinau (pažymėkite tik

vieną atsakymą)

Jei taip, kiek tokių renginių vyko (įrašykite skaičių, jei neprisimenate tiksliai, tai nurodykite

apytiksliai)

Jei taip, gal prisimenate nors kelis šių renginių pavadinimus (įrašykite, jei neprisimenate pavadinimo,

tai maždaug parašykite apie ką ten buvo kalbama):

1.2. Mokinių tabako naudojimo prevencijai; � Taip; � Ne; Nežinau (pažymėkite tik

vieną atsakymą)


apytiksliai)


tai maždaug parašykite apie ką ten buvo kalbama):

1.3. Mokinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai;

� Taip; � Ne; Nežinau (pažymėkite tik vieną atsakymą)


apytiksliai)

77


tai

maždaug parašykite apie ką ten buvo kalbama):

2. Jei esate klasės vadovas, kokiuose prevencinei veiklai skirtuose renginiuose praėjusiais mokslo

metais dalyvavo Jūsų auklėtiniai?

3. Kaip dažniausiai Jūsų mokyklos mokiniai dalyvauja prevencinei veiklai skirtuose

renginiuose?


labiausiai

priimtinas. Įvertinkite kiekvieną teiginį, pažymėdami

tik vieną J ū s ų n u o m o n ę atitinkantį atsakymą.


dažnai

1. Kaip klausytojai

2. Kaip dalyviai

3. Kaip organizatoriai

4. Kita

(įrašykite)...........................................................

...............................................................................

4. Kokius prevencinės veiklos renginius Jūs asmeniškai organizavote? (atsakykite raštu)

5. Ar Jūsų mokykloje atliekami prevencinės veiklos veiksmingumo tyrimai? (pažymėkite tik vieną

atsakymą)

� Taip; � Ne; � Nežinau

6. Ar užtenka informacijos apie mokykloje vykdomą prevencinę veiklą?

� Taip; � Ne; Nežinau

7. Jei atsakėte ne, tuomet kokios informacijos dažniausiai trūksta? (atsakykite raštu)

v

78

8. Kaip Jums atrodo, į ką dažniausiai kreipiasi mokiniai dėl mokykloje iškilusių problemų?

9. Atsakykite, jei žinote, kaip Jūsų mokykloje vykdoma įvairių problemų prevencinė veikla?


priimtinas. Įvertinkite kiekvieną teiginį, pažymėdami tik

vieną J ū s ų n u o m o n ę atitinkantį atsakymą.


dažnai




narių grupe

4. Apie prevencinę veiklą kalbama įvairių mokomųjų dalykų

pamokose











14.

Kita (įrašykite).........................................................................

10. Ar apie prevencinės veiklos projektus kalbate savo dalyko pamokose? (pažymėkite tik vieną)

� Taip; � Ne

11. Kaip Jums atrodo, ar naudingi mokyklos mokiniams Jūsų mokykloje organizuojami

prevencinės veiklos projektai?




atsakymą.


dažnai








8.

Kita

(įrašykite)......................................................................

79

� Taip; � Ne; Nežinau

12. Jei taip, kuo, Jūsų nuomone, šie projektai naudingi mokyklos mokiniams? (atsakykite raštu)

13. Jei ne, kodėl, Jūsų nuomone, šie projektai nenaudingi mokyklos mokiniams? (atsakykite

raštu)

14. Gal žinote, ar Jūsų mokykloje organizuojamos prevencinei veiklai skirtos paskaitos?

� Taip; � Ne ; Nežinau

15. Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo labiausiai priimtinas.

Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko

rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų n u o m o n ę

atitinkantį atsakymą.

Visiškai

nesutinku

Nesutinku Vienodai

sutinku ir

nesutinku

Sutinku Visiškai

sutinku

1. Jūsų mokykloje prevencinė veikla vyksta labai

gerai.

2. Jūsų mokykloje prevencinė veikla vykdoma labai

blogai.

3. Dažniausiai Jūsų mokyklos įvairios

prevencinės veiklos problemos paliekamos

spręsti mokyklos darbuotojams, kitos su šia

veikla susijusios institucijos

(policija, vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt)

visiškai nesistengia padėti.

4. Dažniausiai Jūsų mokykloje įvairias

prevencinės veiklos problemas spręsti padeda

kitos su šia veikla susijusios institucijos (policija,

vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt).

5. Jūsų mokykloje nuolatos vykdomi prevencinės

veiklos projektai.

6. Prevencinės veiklos projektai Jūsų mokykloje

vykdomi retai

7. Dažniausiai Jūsų mokyklos prevencinėje

veikloje mokiniai dalyvauja tik raginami

mokyklos darbuotojų, savo noru jie prevencinėje

veikloje nedalyvauja.

8. Dažniausiai Jūsų mokyklos prevencinėje

veikloje mokiniai dalyvauja savo noru, niekieno

neraginami.

9. Dažniausiai Jūsų mokyklos prevencinės veiklos

renginiuose dalyvauja ir taip pažangūs mokiniai,

o nepažangūs mokiniai tiesiog nedalyvauja.

10. Dažniausiai Jūsų mokyklos prevencinės veiklos

renginiuose aktyviai dalyvauja visi, tiek

pažangūs, tiek nepažangūs mokiniai.



80

7.4 priedas

Tyrimo kriterijai ir indikatoriai

Eil.

Nr.

Tyrimo

kriterijai

Tikslinės

grupės

Tyrimo

metodai

Tyrimo indikatoriai

1. Kokie yra veiklos

programų esminiai

bruožai?

Mokyklų

prevencinio

darbo grupės

veiklos

programos

Dokumentų

analizė

Veiklos programų turinio struktūra.

(Tikslai, uždaviniai)

2. Pasirinktų mokyklų

bendruomenių apklausa

apie mokykloje

atliekamos

psichoaktyvių medžiagų

vartojimo veiklas, formą

ir turinį: kokios veiklos

formos yra veiksmingos,

kokiais kriterijais

remiantis nustatomas tos

veiklos veiksmingumas.

Mokiniai Apklausa

raštu

1. Ar Jūsų mokykloje atliekami

psichoaktyvių medžiagų vartojimo

prevencinės veiklos veiksmingumo

tyrimai?

2. Ar užtenka informacijos apie mokykloje

vykdomą psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencinę veiklą?

3. Į ką dažniausiai kreipiatės dėl mokykloje

iškilusių problemų?

4. Kurie mokyklos darbuotojai Jums

labiausiai padeda sprendžiant įvairias

problemas?

5. Dėl kokių problemų Jūs dažniausiai

kreipiatės į mokyklos darbuotojus?

6. Ar kreipiatės į mokyklos darbuotojus dėl

rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo

problemų?

7. Kaip Jūsų mokykloje vykdoma šių

problemų prevencinė veikla?

8. Kaip, Jūsų nuomone, mokykloje turėtų

būti vykdoma psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencinė veikla?

9. Kas Jūsų mokyklos prevencinėje

veikloje tobulintina?



apie mokykloje

Tėvai Apklausa

raštu

1. Ar Jūsų manote, kad alkoholio, nikotino

bei narkotikų vartojimo problemos

aktualios Jūsų dukros/sūnaus mokykloje?

81

atliekamos


vartojimo veiklas,

formas ir turinį: kokios

veiklos formos yra

veiksmingos, kokiais

kriterijais remiantis

nustatomas tos veiklos

veiksmingumas.

2. Prisiminkite, ar Jūsų dukros/sūnaus

mokykloje praėjusiais 2009/2010 mokslo

metais vyko renginiai skirti psichoaktyvių

medžiagų vartojimo prevencijai?

3. Ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje tėvų

susirinkimuose dažnai kalbama apie


problemas?

4. Ar Jūsų dukros/sūnaus mokykloje

atliekami psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencinės veiklos

veiksmingumo tyrimai?

5. Gal žinote, ar Jūsų dukros/sūnaus

mokykloje įgyvendinami projektai

alkoholio, nikotino bei narkotikų vartojimo

problemoms spręsti?

6. Kaip Jums atrodo, ar Jūsų dukrai/sūnui

naudingi jų mokykloje organizuojami





apie mokykloje

atliekamos


vartojimo veiklas,

formas ir turinį: kokios

veiklos formos yra

veiksmingos, kokiais

kriterijais remiantis

nustatomas tos veiklos

veiksmingumas.

Mokytojai Apklausa

raštu

1. Ar Jūsų mokykloje atliekami


prevencinės veiklos veiksmingumo

tyrimai?

2. Kaip Jums atrodo, ar moksleiviams

naudingi jų mokykloje organizuojami



3. Ar užtenka informacijos apie mokykloje

vykdomą prevencinę veiklą?

4. Kaip Jums atrodo, į ką dažniausiai

kreipiasi mokiniai dėl mokykloje iškilusių

problemų?

5. Kaip Jūsų mokykloje vykdoma


problemų prevencinė veikla?

82

3. Kiek projektų, skirtų


vartojimo prevencijai,

yra vykdoma

mokykloje? Kaip jie

integruojami?

Mokiniai Apklausa

raštu

1. Ar vyko praėjusiais mokslo metais

renginiai skirti psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencijai?

2. Gal apytikriai prisimenate tų renginių

pavadinimus?

3. Kokiuose psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencinei veiklai skirtuose

renginiuose Jūs dalyvavote kaip

klausytojas?



renginiuose Jūs dalyvavote kaip dalyvis?



renginiuose Jūs dalyvavote kaip

organizatorius?

6. Kokių mokyklos problemų prevencijai

skirtų renginių Jūs labiausiai

pageidautumėte?

7. Kurios problemos Jūsų mokykloje

mokinių tarpe šiuo metu pačios

aktualiausios?

8. Ar apie prevencinės veiklos projektus

kalbama mokomųjų dalykų pamokose?

11.Kokiose pamokose dažniausiai kalbama

apie įvairius prevencinės veiklos

projektus?

12. Ar mokykloje organizuojamos įvairių

žmonių paskaitos?

13. Kokie žmonės Jums skaitė paskaitas


prevencinės veiklos temomis?

3. Kiek projektų, skirtų


vartojimo prevencijai,

yra vykdoma

Mokytojai Apklausa

raštu

1. Ar vyko praėjusiais mokslo metais

renginiai skirti psichoaktyvių medžiagų

vartojimo prevencijai?

2. Gal apytikriai prisimenate tų renginių

83

mokykloje? Kaip jie

integruojami?

pavadinimus?

3. Kaip dažnai psichoaktyvių medžiagų


renginiuose mokiniai dalyvavo kaip

klausytojas?

4. Kaip dažnai psichoaktyvių medžiagų


renginiuose mokiniai dalyvauja kaip

dalyvis?

5. Kaip dažnai medžiagų vartojimo

prevencinei veiklai skirtuose renginiuose

mokiniai dalyvauja kaip organizatorius?

6. Kokius prevencinės veiklos renginius

Jūs asmeniškai organizavote?

7. Ar apie prevencinės veiklos projektus

kalbate savo pamokose?