Pagalba Rengiantis Išpažinčiai (Pgl. Brančaninovą)

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Help preparing for Holy Confession (Orthodox)

Text of Pagalba Rengiantis Išpažinčiai (Pgl. Brančaninovą)

Dorybs

1. Susilaikymas, saikingumas

Vengimas valgyti ir gerti pernelyg daug, ypa gerti perdm daug vyno(t.y. alkoholini grim). Laikymasis pasnink, kuriuos vedBanyia. Savo kno valdymas valgant saikingai ir pasirenkant vienodopobdio maisto produktus; dl to susilpnja bet kokios aistros, ypaydinga meil sau arba pataikavimas savo knikajai daliai.

2. Skaistyb

Bet kokio svetimavimo ar paleistuvysts vengimas. Vengimas kalbtigaliomis temomis, skaityti itvirkusias knygas ar irti gdinguspaveikslus, tarti galius, nevankius bei dviprasmikus odius. Savojausm, ypa regjimo ir klausos, o dar labiau lytjimo saugojimas.Kuklumas. Paleistuvik mini bei fantazij atstmimas. Tyljimas.Vengimas daug kalbti. Tarnavimas sergantiems ir luoiems.Prisiminimas apie mirt ir pragar. Skaistybs pradia protas, kurionegali sudrumsti ar priversti dvejoti paleistuvikos mintys irfantazijos; tobula skaistyb tyrumas, kuris leidia regti Diev.

3. Nesavanaudikumas

Apsiribojimas tuo, kas yra btiniausia. Neapykanta prabangai irisilepinimui. Uuojauta skurdiems. Meil evalngelikajam skurdui.Pasitikjimas Dievo sumanymu, tuo, kad Jis suteiks visk, ko reikiagyvenimui. Ramyb, dvasios laisv, liguisto susirpinimo irsusijaudinimo nebuvimas.

4. Romumas

Pikt mini vengimas, siekimas neleisti tuiui sudrumsti savoirdies. Kantryb. Sekimas Kristaus pavyzdiu, juk Kristus raginosavo mokin pasiimti savo Kryi ir sekti paskui J. Taika irdyje.Krikionikasis tvirtumas ir drsa. Nejautrumas eidimams. Pykionebuvimas.

5. Palaimintasis raudojimas

Vis moni nuopolio bsenos ir savo dvasios skurdumo suvokimas, japraudojimas. Proto rauda. Skausminga grauatis irdyje. I jatsirandantys sins lengvumas, palaimos kupina paguoda irdiaugsmas. Pasitikjimas Dievo gailestingumu. Dkojimas Dievui usunkumus ir nelaimes, paklusnus j kentjimas, atsirandantis dl savonuodmi gausybs suvokimo. Pasirengimas kentti. Aistr atslgimas irjo sukeliamas palengvjimas. Bsena, kai esi lyg mirs iam pasauliui.Noras melstis, bti vienam, paklusti, ugdyti savyje nusieminim,ipainti savo nuodmes.

6. Proto blaivumas

Kruoptumas, atsidjimas bet kokiam geram darbui. Vis reikiam maldkalbjimas be jokio tingjimo, tiek banyioje, tiek namuose.Dmesingumas maldai. Kruoptus vis savo veiksm, odi, mini irjausm stebjimas. Nepasitikjimas savo protu (jo intelektine dalimi).Savo nuomoni pateikimas dvasinio tvo teismui. Pastovi malda irnuolatinis ventojo Rato apmstymas. Pagarbioji baim ir nuostaba.Saugojimasis nuo pernelyg ilgo miego ir ilepimo, tui kalb, smojir pokt. Meil budjimui nakt, nusilenkimams ir kitiems darbams,kurie padeda sielai ilikti budriai. Prisiminimas apie aminsiasgrybes, j trokimas.

7. Nusieminimas

Dievo baim. Pojtis, kad Jis yra alia maldos metu. Kratutinisnusieminimas, manymas, jog esi nenaudlis, jog teisingumasreikalauja, kad btum pasmerktas u savo nuodmes. Praradimas betkokio pasikliovimo bet kuo, iskyrus Diev. Gilus savs painimas.Pasikeits poiris kitus mones, kuriuomet jie ima atrodyti dauggeresni u tave pat bet kuriuo atvilgiu; tai turi vykti savaime, bejoki vidini pastang. Imintingo paprastumo atsiradimas dl gyvojotikjimo. Neapykanta mogikosioms pagyroms. Pastovus savs kaltinimasir smerkimas. Teisingumas ir tiesmukikumas. Bealikumas. Bsena, kaiesi lyg mirs bet kam, kas atitolina nuo Dievo. Susigraudinimas.Iganingojo Kristaus Kryiaus Slpinio painimas. Noras bti lygnukryiuotam iam pasauliui ir aistroms, io nukryiavimo trokimas.Melaging odi ir paproi, gudrybi, veidmainikumo atsisakymas irumirimas. Evangelikojo nusieminimo primimas. emikosiosiminties atmetimas, kadangi ji yra netinkama ir begdika prieDiev. Panieka bet kam, kas yra bjauru prie Diev, nors mons taiauktai vertina (r. Lk 16, 15). Dings noras pasiteisinti odiu.Tyljimas, kai tave eidinja. Nuosav samprotavim atsisakymas irevangelikojo proto (t.y. proto bsenos) primimas. Bet koki Dievuiprieing mini nugaljimas. Nusieminimo imintis, arba teisingasdvasini reikini suvokimas (dvasinis protingumas, mokjimas tinkamaidlioti kategorijas ir suprasti reikini esm). Smoningas irvisikas paklusnumas ventajai Ortodoks Banyiai bet kuriaisklausimais.

8. Meil

Meldiantis su Dievo baime, pasiekiamas Dievo meils suvokimas.Itikimyb Dievui, kuri rodo pastovus bet koki nuodming mini irpoji atmetimas. Neapsakomas ir diugus potraukis prie ms DievoJzaus Kristaus ir garbinamosios v. Trejybs, slygojamas meils irapimantis vis mog. Dievo ir Kristaus atvaizdo regjimas kituosemonse; dl io dvasinio regjimo visi kiti mons laikomi geresniaisu save pat, jiems visuomet suteikiama pirmenyb, jie be galogerbiami. Tyra brolika meil visiems monms, diugi, bealika irvisiems vienoda, lygiai tiek pat liepsnojanti ir draugams, irprieams. Proto, irdies ir viso kno iklimas mald bei meil.Neapsakomas dvasinis diaugsmas. Dvasinis susiavjimas, malonumas,egzaltacija. gili irdies, sielos ir kno ramyb. Knik pojinebuvimas maldos metu. irdies nebylumo dingimas. Toks smarkusdvasinis diaugsmas ir malonumas, jog malda nutrksta. Prototyljimas. Proto ir irdies nuvitimas. Maldos jga, veikiantinuodm. Kristaus ramyb. Vis aistr atslgimas. Bsena, kur visussamprotavimus apima ir itirpdo Kristaus protas (t.y. imintis), kurisyra pranaesnis u juos visus. Dievo painimas. TobuliausiojoDievikojo sumanymo painimas. Diaugsmas ir gausi paguoda itikusnelaimms ar sunkumams. mogik sumanym ir krini supratimas,vidinis regjimas. Giliausias nusieminimas, savs laikymas maesniuir menkesniu u bet k kit...

Galo nra. Galas tai begalyb!Nuodms ir j rysNuodems prie Diev, ms Viepat

Tikjimas sapnais, burtais, skm ar neskm neaniais susitikimais ar kitokiais prietarais. Abejons dl tikjimo. Tingjimas melstis, isiblakymas, dmesingumo stoka maldos metu. Tingjimas eiti banyi, ipainties bei v. Komunijos. Veidmainyst garbinant Diev. Dievo keikimas, skundimasis, pasipiktinimas ar maitas prie Diev tiek sielos gelmse, tiek odiu. Ketinimas nusiudyti. Dievo vardo minjimas veltui. Netesjimas t paad, kurie buvo duoti Dievui. ventvagyst. Pyktis, kuriuomet vartojami keiksmai su nelabojo vardu. Pasnink ir atskir pasninko dien (treiadienio ir penktadienio) nesilaikymas. Darbas didij Banyios veni metu.

Nuodems prie savo artimj (kitus mones)Kruoptumo ir uolumo stoka atliekant savo pareigas arba pavest uduot. Nepagarba virininkams, vyresnio amiaus monms, tiems, kas uima svarbesnes pareigas. Nepagarba savo tvams. Nesirpinimas tuo, kad vaikai bt aukljami kaip tikri krikionys. Netesjimas paad, kurie buvo duoti kitiems monms. Vengimas grinti skolas. Svetimo turto slaptas pasisavinimas arba jo atmimas jga. Nenoras dalintis savo pinigais, vengimas duoti imald jos praaniam. Kit moni skaudinimas, skriaudimas, eidinjimas. Nepagrsti tarimai. Paskal skleidimas. Kito mogaus apkalbjimas, meitas. Kito mogaus sugundymas, siekimas priversti j nusiengti. Kito mogaus prakeikimas. Vengimas apginti nekalt mog ar teisyb, dl kurio nukenia is mogus arba atitinkama geroji misija. Prieikumas savo sutuoktiniui, vaidai ir nesantaika eimyniniame gyvenime. Pyktis. mogudyst.

Nuodems prie save pat Ustrigimas blogose ar tuiose, nenaudingose mintyse arba mgavimasis jomis. Blogo linkjimas kitiems monms. Melagyst. Irzlumas, dirglumas. Maitingumas, usispyrimas, atsisakymas paklusti. Perdta meil paiam sau. Pavydas. Neapykanta. iaurumas, kietairdikumas. Nuoskaud siminimas ir nesugebjimas j atleisti. Kertingumas. Godumas, pinig ir turt trokimas. Malonum trokimas. Keikimasis, neprastauburnikumas. Girtuoklyst ir apsirijimas. Svetimavimas, paleistuvyst. Nuodems, prieingos mogaus prigimiai (t.y. homoseksualus potraukis ar santykiai). Nenoras pataisyti save bei savo gyvenimo bd. Kai kurie i i nuodemi prie Deimt Dievo sakym gali isivystyti moguje iki kratutins savo formos, sukeldamos ilgalaik yding bsen bei darydamos jo ird kietesn, kadangi jis neatgailauja ir nesiekia pasitaisyti. ios nuodems laikomos itin prieikomis Dievui, arba mirtinomis.

Mirtinos nuodems, arba nuodems, pasmerkianios mog aminajai miriai (praiai)1. Puikyb, kuriuomet asmuo jaui paniek visiems kitiems monms, reikalauja juos pataikauti ir vergikai tarnauti jam, tonikasis ipuikimas, galintis pasiekti lyg, kur asmuo ima laikyti save dievybe.

2. Besot siela, arba Judo godumas ir pinig trokimas, kuri paprastai lydi neteistas turto sigijimas ir kuris neleidia mogui net akimirkai pagalvoti apie tai, kas dvasika. Vagyst.

3. Paleistuvikas gyvenimas, toks, kaip snaus palaidno, kuris tokiam gyvenimui ivaist vis tvo nuosavyb.

4. Pavydas, kuris gali sukelti bet koki piktadaryst kit moni atvilgiu.

5. Pataikavimas savo skrandiui ar knui, kai nesilaikoma joki pasnink, kur lydi aistringas visokiausi pasilinksminim trokimas. Taip elgsi turtuolis i Evangelijos, kuris linksminosi bet kokiomis dienomis.

6. Beribis pyktis, kuriuomet bet koks susitaikymas tampa nemanomas. Toks pyktis gali sukelti baisiausius nusikaltimus, kaip atsitiko karaliui Herodui, kuris, pykio apimtas, iud visus Betliejaus kdikius. mogudyst.

7. Tinginyst, arba visikas abejingumas savo paties sielai, nenoras jos tobulinti, nesirpinimas atgailavimu netgi paskutinmis savo gyvenimo dienomis ar valandomis, kaip buvo, pavyzdiui, Nojaus laikais.

Nuodems prie v. DvasiPernelyg didelis pasikliovimas Dievo kantrybe arba toks elgesys, kur mogus ir toliau laikosi itin nuodmingo gyvenimo bdo ir siekia save pateisinti, netgi inodamas, kad taip daryti negalima. Veidmainikas ir nenuoirdus atsisakymas atgailauti ar pripainti atgailavimo btinyb. Beviltikumas arba jausmas, prieingas pasitikjimui Dievu bei Jo malone (gailestingumu), kur bna neigiamas tvikasis Dievo gerumas; is jausmas gali tapti saviudybs prieastimi. Atkaklus netikjimas Dievu, kuriuomet neigiama akivaizdi tiesa ir nepadeda jokie jos rodymai, net Dievo stebuklai.

Itin bjaurios nuodems, kurios tarsi aukiasi dangaus ir reikalauja kerto

Tyin mogudyst (jai priklauso ir abortai), o ypa tv arba broli/seser nuudymas.