paslaugu teikimas 2 byla

8/3/2019 paslaugu teikimas 2 byla

1/9

TEISINGUMO TEISMO (didioji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. spalio 3 d.(*)

Laisvaspaslaugteikimas Laisvas kapitalo judjimas Treiojoje valstybje steigtabendrov Vien tik arba daugiausia valstybs nars teritorij orientuota veikla

Komercinis kreditteikimas Reikalavimas gauti iankstin leidim valstybje narje,kurioje teikiama paslauga

Byloje C-452/04

dl Verwaltungsgericht Frankfurt am Main (Vokietija) 2004 m. spalio 11 d. sprendimu,kur Teisingumo Teismas gavo 2004 m. spalio 27 d., pagal EB 234 straipsn pateiktopraymo priimti prejudicin sprendim byloje

Fidium Finanz AG

prie

Bundesanstalt fr Finanzdienstleistungsaufsicht,

TEISINGUMO TEISMAS (didioji kolegija),

kur sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijos pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans,A. Rosas (pranejas) ir K. Schiemann, teisjai S. von Bahr, J. N. Cunha Rodrigues,R. Silva de Lapuerta, K. Lenaerts, E. Juhsz, G. Arestis, A. Borg Barthet ir M. Ilei,

generalin advokat C. Stix-Hackl,

posdio sekretorius B. Flp, administratorius,

atsivelgs raytin proceso dal ir vykus 2006 m. sausio 18 d. posdiui,

inagrinjs pastabas, pateiktas:

Fidium Finanz AG, atstovaujamos advokat C. Fassbender ir A. Eckhard beiAssessorN. Petersen,

Bundesanstalt fr Finanzdienstleistungsaufsicht, atstovaujamos S. Ihle,S. Deppmeyer ir A. Sahavi,

Vokietijos vyriausybs, atstovaujamos W.-D. Plessing ir C. Schulze-Bahr,

Graikijos vyriausybs, atstovaujamos S. Spyropoulos ir D. Kalogiros bei S. Vodinair Z. Chatzipavlou,

Airijos, atstovaujamos D. OHagan, padedamo SCM. Collins,

Italijos vyriausybs, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato delloStato P. Gentili,
http://curia.europa.eu/jurisp/cgi-bin/gettext.pl?where=laisvas+paslaug%C5%B3+teikimas&lang=lt&num=79938996C19040452&doc=T&ouvert=T&seance=ARRET#Footnote*%23Footnote*http://curia.europa.eu/jurisp/cgi-bin/gettext.pl?where=laisvas+paslaug%C5%B3+teikimas&lang=lt&num=79938996C19040452&doc=T&ouvert=T&seance=ARRET#Footnote*%23Footnote*


2/9

Portugalijos vyriausybs, atstovaujamos L. Fernandes, L. Mximo dos Santos ir. Seia Neves,

vedijos vyriausybs, atstovaujamos K. Wistrand,

Europos Bendrij Komisijos, atstovaujamos H. Stvlbk ir T. Scharf,

susipains su 2006 m. kovo 16 d. posdyje pateikta generalins advokats ivada,

priima

Sprendim

1 Praymas priimti prejudicin sprendim susijs su EB 49, 56 ir 58 straipsni aikinimu.

2 is praymas buvo pateiktas dl veicarijoje steigtos bendrovs Fidium Finanz AG(toliau Fidium Finanz) pareikto iekinio dl Bundesanstalt fr

Finanzdienstleistungsaufsicht (Federalin finansini paslaug prieiros institucija,toliau Bundesanstalt) sprendimo, kuriuo i institucija jai udraud komercin kreditteikim Vokietijoje sikrusiems klientams, motyvuojant tuo, kad ji neturi Vokietijosteiss akt reikalaujamo leidimo.

I Teisinis pagrindas

A Bendrijos teis

3 EB 4955 straipsniai reglamentuoja laisvpaslaugteikim. EB 49 straipsnio pirmjapastraipa Bendrijoje udraudiami ios laisvs apribojimai, taikomi valstybi narinacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu ta,kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

4 EB 5660 straipsniai susij su laisvu kapitalo judjimu. EB 56 straipsnio 1 dalyjenumatyta, kad pagal EB sutarties III antratins dalies 4 skyriaus Kapitalas irmokjimai nuostatas udraudiami visi kapitalo judjimo tarp valstybi nari ir tarpvalstybi nari bei treij ali apribojimai.

5 1988 m. birelio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dl Sutarties 67 straipsnio(panaikinto Amsterdamo sutartimi) gyvendinimo (OL L 178, p. 5) I priedo Kapitalojudjim, nurodyt direktyvos 1 straipsnyje, nomenklatra vade nurodyta:

Kapitalo judjimai, ivardyti nomenklatroje, aprpia:

visas btinas kapitalo judjim operacijas: sandori sudarym ir su jais susijusipervedim vykdym.

operacijas kreditams arba paskoloms grinti.


3/9

i nomenklatra isamiai neivardija vis kapitalo judjim, patenkani i svok,dl to joje yra skyrius XIII F. Kiti kapitalo judjimai vairs. Todl ji neturt btiaikinama kaip ribojanti direktyvos 1 straipsnyje nurodyt visiko kapitalo judjimoliberalizavimo princip.

6 Minta nomenklatra apima trylika skirting kapitalo judjimo kategorij. VIII skyriujeFinansins paskolos ir kreditai reglamentuojamos ne rezident rezidentams suteiktospaskolos ir kreditai.

B Nacionalin teis

7 Pagal 1998 m. rugsjo 9 d. redakcijos Kredit operacij statymo (Gesetz ber dasKreditwesen, BGBI. 1998 I, p. 2776, toliau KWG) 1 straipsnio 1 dal kreditostaigomis laikomos mons, kurios vykdo bankines operacijas komerciniu pagrinduarba tokiu mastu, kad btina komercin mon, o bankinmis operacijomis laikomi,inter alia, pinigini paskol ir akceptavimo kreditteikimas (kredito operacijos).

8 To paties statymo 1 straipsnio 1a dalis apibria finans staigas kaip mones, kuriostretiesiems asmenims teikia finansines paslaugas komerciniu pagrindu arba komercineimonei egzistuoti btinu mastu.

9 KWG 32 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta:

Asmuo, kuris nori valstybje vykdyti bankin veikl arba teikti finansines paslaugaskomerciniu pagrindu arba tokiu mastu, kad btina komercin mon, turi gauti iBundesanstaltleidim;

10 KWG 33 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos 6 punktas numato, kad atsisakomaiduoti leidim, jei mon valstybje neturi pagrindins buveins.

11 KWG 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei usienyje steigta mon Vokietijoje turifilial, kuris vykdo bankin veikl arba teikia finansines paslaugas, filialas laikomaskredito arba finans staiga.

12 KWG 53b straipsnio 1 dalis numato special reim kredito staigoms, steigtoms kitoseEuropos ekonomins erdvs valstybse narse.

13 2003 m. rugsjo 16 d. Bundesanstalt aplinkratyje nurodoma, kad bankin veiklavykdoma arba finansins paslaugos teikiamos valstybje KWG 32 straipsnio prasme,jei paslaugteikjas turi usienyje savo buvein arba ten nuolat gyvena ir orientuojasavo veikl valstybs rink, nuolat komerciniu pagrindu silydamas bankiniussandorius arba finansines paslaugas monms ir (arba) asmenims, turintiems savobuvein arba nuolat gyvenantiems valstybje.

II Pagrindin byla ir prejudiciniai klausimai

14 Fidium Finanz yra pagal veicarijos teis steigta bendrov, turinti savo buvein irpagrindin administracij Sankt Galene (veicarijoje). Ji usienio klientams teikia 2500ar 3500 EUR dydio kreditus, taikydama faktin 13,94 % metini palkan norm.

15 Remiantis Fidium Finanzpateiktais duomenimis, apie 90% jos teikiam kredit skirtanuolat Vokietijoje gyvenantiems asmenims. Nagrinjami kreditai pirmiausiai silomi tamtikras slygas atitinkantiems nuolat Vokietijoje gyvenantiems Vokietijos pilieiams. Kitgrup sudaro mintas slygas atitinkantys ioje valstybje narje nuolat gyvenantys


4/9

darbuotojai. ie kreditai suteikiami, negavus iankstins informacijos i Schufa(Vokietijos centrin informacijos apie kreditus staiga).

16 Nagrinjami kreditai silomi veicarijos internetiniame puslapyje. iame internetopuslapyje klientai gali parsisisti reikiamus dokumentus, kad galt juos upildyti irpatu isisti Fidium Finanz. ie kreditai taip pat silomi per Vokietijoje veikianiuskredito tarpininkus. Praym priimti prejudicin sprendim pateikusio teismo nuomone,pastarieji nra nei Fidium Finanz atstovai, nei jos galiotiniai. Jie pastarosios vardusudaro sutartis ir gauna komisinius.

17 Fidium Finanzneturi KWG 32 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyto leidimovykdyti bankin veikl ir teikti finansines paslaugas Vokietijoje. Jos veiklai veicarijojetaikomi ios valstybs teiss aktai, reglamentuojantys vartojimo kreditus, taiau,remiantis praym priimti prejudicin sprendim pateikusio teismo duomenimis, pagaliuos teiss aktus pagrindins bylos aplinkybi metu nebuvo reikalaujama, kadveicarijos mons, teikianios kreditus vien tik usienio asmenims, gaut tok leidim.

18 Manydama, kad Fidium Finanz vykd bankin veikl valstybje KWG 32 straipsnioprasme, kaip tai nurodoma 2003 m. rugsjo 16 d. aplinkratyje, Bundesanstaltpraneiai bendrovei, jog ji privalo gauti leidim, kad galt teikti kreditus. O Fidium Finanz

nurod, kad jos veiklai nereikia jokio Vokietijos institucij leidimo, nes ji nevykdo veiklosvalstybje KWG prasme, bet daugiau vykdo Vokietijai skirt veikl.

19 Bundesanstalt2003 m. rugpjio 22 d. sprendimu, be kita ko, udraud Fidium Finanzvykdyti kredito operacijas, skirtas Vokietijoje steigtiems klientams, komerciniu pagrinduarba tokiu mastu, kad btina komercin mon. Manydama, kad is sprendimas irvlesnis sprendim patvirtinantis Bundesanstalt sprendimas riboja laisv kapitalo judjim EB 56 ir paskesni straipsni prasme, Fidium Finanz pareik iekinVerwaltungsgericht Frankfurt am Main.

20 Manydamas, kad sprendimui byloje priimti btinas Sutarties nuostat iaikinimas,Verwaltungsgericht Frankfurt am Main nusprend sustabdyti bylos nagrinjim irpateikti Teisingumo Teismui iuos prejudicinius klausimus:

1. Ar mon, steigta ne Europos Sjungos teritorijoje, iuo atveju veicarijoje,komerciniu pagrindu teikdama kreditus Europos Sjungos valstybs nars, iuoatveju Vokietijos Federacins Respublikos, gyventojams, gali ios valstybsnars ir jos valdios institucij arba teism veiksm atvilgiu remtis kapitalo judjimo laisve pagal EB 56 straipsn, ar toki finansinipaslaug pradiai,teikimui ir organizavimui taikoma tik paslaug judjimo laisv pagal EB 49 irpaskesnius straipsnius?

2. Ar mon, steigta ne Europos Sjungos teritorijoje, gali remtis kapitalo judjimolaisve pagal EB 56 straipsn, jei ji komerciniu pagrindu arba daugiausia teikiakreditus Europos Sjungos gyventojams, o jos buvein yra valstybje, kurioje jainetaikomas reikalavimas gauti iankstin ios valstybs valdios institucijosleidim, kad galt pradti bei vykdyti toki veikl, ir jos veikla nra privalomai

kontroliuojama taip, kaip tai prasta kredito staig atveju Europos Sjungoje, oiuo atveju pirmiausia Vokietijos Federacinje Respublikoje, ar tokiu atvejurmimasis kapitalo judjimo laisve laikytinas piktnaudiavimu teise?

Ar Europos Sjungos teiss poiriu tokia mon reikalaujant gauti leidim galibti prilyginta atitinkamos valstybs nars teritorijoje gyvenantiems asmenims irsteigtoms monmis, nors ji nra steigta ioje valstybje narje ir neturi jojefilialo?


5/9

3. Ar nuostata, pagal kuri mon, steigta Europos Sjungai nepriklausaniojevalstybje, gali komerciniu pagrindu teikti kreditus Europos Sjungosgyventojams, tik gavusi iankstin atitinkamos valstybs nars, kurioje gyvenakredito gavjas, valdios institucijos leidim, paeidia kapitalo judjimo laisvpagal EB 56 straipsn?

Ar iuo atveju svarbu tai, ar komercinis kredit teikimas be leidimo yra

nusikalstama veika, ar tik administracins teiss paeidimas?

4. Ar treiajame klausime nurodytas reikalavimas gauti iankstin leidim yrapateisinamas EB 58 straipsnio 1 dalies b punktu, ypa atsivelgiant :

kredito gavjo apsaug nuo sutartini bei finansini sipareigojim asmenims,kuri patikimumas nebuvo patikrintas,

i asmen apsaug nuo moni ar asmen, kurie neteisingai tvarko buhalterinapskait ir netinkamai vykdo, remiantis bendromis taisyklmis, jiems nustatytasklient konsultavimo bei informavimo pareigas,

i asmen apsaug nuo netinkamos ir piktnaudiaujanios reklamos,

utikrinim, kad kreditus teikianios mons turi pakankamai finansini resurs,

kapitalo rinkos apsaug nuo nekontroliuojamo dideli kredit teikimo,

kapitalo rinkos ir visos visuomens apsaug nuo nusikalstamos veiklos, ypa tos,kurios yra nuostatos dl kovos su pinig plovimu ar terorizmu?

5. Ar pagal Bendrijos teis per se leistinas reikalavimas gauti leidim treiojoklausimo prasme atitinka EB 58 straipsnio 1 dalies b punkt, jeigu leidimassuteikiamas, tik jei mon turi savo pagrindin administracijos organ arba bentfilial atitinkamoje valstybje narje, ypa siekiant:

sudaryti galimyb atitinkamos valstybs nars valdios institucijoms realiai irveiksmingai patikrinti sandori sudarym ir vykdym, t. y. praneus prie trumplaik arba i anksto nepraneus,

kad sandori sudarym ir vykdym bt galima atsekti, remiantis valstybjenarje esaniais ir joje saugotinais dokumentais,

turti galimyb susisiekti su atsakingais mons asmenimis valstybs narsteritorijoje,

utikrinti arba bent palengvinti mons klient finansini reikalavim vykdymvalstybje narje?

21 Per posd Fidium Finanz taryba informavo Teisingumo Teism, kad Sankt Galenokantono kompetentingos institucijos 2005 m. kovo mn. iai bendrovei idav leidimvykdyti veikl, susijusi su vartojimo kredit teikimu.

III Dl prejudicini klausim

Pirmins pastabos


6/9

22 Savo klausimais praym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas klausia, arkreditteikimas komerciniu pagrindu yra paslaugteikimas ir patenka EB 49 straipsnioreguliavimo srit ir (ar) ji patenka EB 56 ir paskesni straipsni, reglamentuojanilaisv kapitalo judjim, taikymo srit. Jei ios nuostatos taikytinos pagrindins bylosaplinkybms, jis klausia, ar ios nuostatos draudia tokias nacionalines taisykles, kaippagrindinje byloje, kuriomis reikalaujama, kad treiojoje valstybje narje steigtabendrov iai veiklai nacionalinje teritorijoje gaut iankstin leidim, ir kurios numato,

kad tok leidim atsisakoma iduoti, jei tokia bendrov ioje teritorijoje neturi centrinsbuveins arba filialo (toliau ginijamos taisykls).

23 I karto reikia patikslinti, kad ginijamos taisykls taikomos ne Europos ekonominjeerdvje steigtoms bendrovms. Taigi Europos ekonomins erdvs valstybse narsesteigtoms kredito staigoms, remiantis KWG 53b straipsnio 1 dalimi, yra taikomosspecialios taisykls, kurios nra praymo priimti prejudicin sprendim objektas.

24 Be to, kaip iplaukia i io sprendimo 14 ir 15 punkt, veicarijoje steigta FidiumFinanzkomerciniu pagrindu teikia kreditus Vokietijoje nuolat gyvenantiems asmenims.

25 Prieingai nei Sutarties skyriuje, reglamentuojaniame laisv kapitalo judjim, laisvpaslaugteikim reglamentuojaniame skyriuje nra jokios nuostatos, pagal kuri io

skyriaus nuostatomis galt remtis paslaugteikjai i treij valstybi nari, sisteigu Europos Sjungos rib. Kaip Teisingumo Teismas konstatavo savo 1994 m. lapkriio15 d. Nuomonje 1/94 (Rink. p. I-5267, 81 punktas), pastarojo skyriaus tikslas yrautikrinti laisvpaslaugteikim valstybi nari piliei naudai. Todl EB 49 ir paskesnistraipsniai neturt bti taikomi treiojoje valstybje narje steigtai bendrovei.

26 Be to, pagrindins bylos aplinkybi metu 1999 m. birelio 21 d. Liuksemburgepasiraytas susitarimas tarp Europos Bendrij ir jos valstybi nari ir veicarijosKonfederacija dl laisvo asmen judjimo (OL L 114, 2002, p. 6), kuriuo siekiamapalengvinti susitarianij ali teritorijoje laisv paslaug teikim, dar nebuvosigaliojs.

27 Todl klausimas ikyla dl Sutarties nuostat, susijusi su laisvu paslaugteikimu, ir

nuostat, reglamentuojani laisv kapitalo judjim, atribojimo ir j tarpusavio ryio.

28 iuo poiriu i EB 49 ir 56 straipsni formuluoi ir i vietos, kuri jie uima dviejuoseskirtinguose Sutarties III antratins dalies skyriuose, iplaukia, kad nors glaudiaisusijusios, ios nuostatos yra skirtos reglamentuoti skirtingas situacijas ir kad kiekvienai j turi savo taikymo srit.

29 i aplinkyb patvirtina EB 51 straipsnio 2 dalis, kuri atskiria su kapitalo judjimususijusias bank ir draudimo paslaugas nuo laisvo kapitalo judjimo ir numato, kad ipaslaugliberalizavimas turi bti derinamas su kapitalo judjimo liberalizavimu.

30 Taigi tam tikrais atvejais, kai nacionalin nuostata susijusi ir su laisvu paslauguteikimu, ir su laisvu kapitalo judjimu, negalima atmesti galimybs, kad ji kartu galiapriboti abiej i laisvi gyvendinim.

31 Teisingumo Teisme buvo tvirtinama, kad esant tokioms slygoms ir atsivelgiant EB 50 straipsnio pirmosios pastraipos formuluot, nuostatos, susijusios su laisvupaslaugteikimu, papildo laisv kapitalo judjim reglamentuojanias nuostatas.

32 argument neturt bti atsivelgiama. Nors EB 50 straipsnio pirmojoje pastraipojepateiktame paslaug svokos apibrime patikslinama, kad kalbama apie paslaugas,kuri nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs, visdlto is patikslinimas skirtas tik mintai svokai apibrti ir nenustato laisvo paslaug


7/9

teikimo ir kit pagrindini laisvi prioritetins tvarkos. I esms svoka paslaugosreikia paslaugas, kuri neapima kitos laisvs, taip utikrinant, kad bet kokia ekonominveikla patenka pagrindini laisvi reguliavimo srit.

33 Toks prioritetas taip pat neiplaukia ir i EB 51 straipsnio 2 dalies. i nuostata btentskirta Bendrijos teiss akt leidjui ir paaikinama tuo, kad paslaugteikimo ir kapitalojudjimo liberalizavimas gali vykti skirtingu tempu.

34 Jei nacionalin priemon kartu yra susijusi su laisvu paslaugu teikimu ir laisvu kapitalojudjimu, reikia nustatyti, koki tak i priemon daro ioms pagrindinms laisvms irar tokiomis aplinkybmis, kokios yra pagrindinje byloje, viena i j turi prioritet kitosatvilgiu (analogikai r. 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Karner, C-71/02, Rink.p. I-3025, 47 punkt; 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Omega, C-36/02, Rink.p. I-9609, 27 punkt ir 2000 m. liepos 14 d. ELPA Teismo sprendimoState ManagementDebt Agency prie Islandsbanki-FBA, E-1/00, EFTA Court Report 20002001, p. 8,32 punkt). Teisingumo Teismas i esms vertina nagrinjam priemon tik vienos ii dviej laisvi atvilgiu, jei paaiks, kad bylos aplinkybmis viena i j yrapapildoma kitos atvilgiu ir gali bti su ja susieta (analogikai r. 1994 m. kovo 24 d.Sprendimo Schindler, C-275/92, Rink. p. I-1039, 22 punkt; 2002 m. sausio 22 d.Sprendimo Canal Satlite Digital, C-390/99, Rink. p. I-607, 31 punkt; minto

sprendimo Karner46 punkt; minto sprendimo Omega 26 punkt ir 2005 m. gegus26 d. Sprendimo Burmanjer ir kt., C-20/03, Rink. p. I-4133, 35 punkt).

35 Atsakant prejudicinius klausimus reikia atsivelgti ias aplinkybes.

Dl pirmojo klausimo

36 Pirmuoju klausimu praym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas klausia, artreiojoje valstybje narje steigta bendrov, komerciniu pagrindu teikdama kreditusvalstybs nars pilieiams, gali remtis EB 56 straipsnyje tvirtintu laisvu kapitalojudjimu arba ar toki finansinipaslaugpradiai, teikimui ir organizavimui taikoma tikpaslaugjudjimo laisv pagal EB 49 ir paskesnius straipsnius.

37 Bundesanstalt, Vokietijos ir veicarijos vyriausybs, Airija, o taip pat Italijos irPortugalijos vyriausybs mano, kad kreditteikimas komerciniu pagrindu yra paslaugteikimas EB 50 straipsnio pirmosios pastraipos prasme ir kad EB 56 ir paskesnistraipsniai netaikytini pagrindins bylos aplinkybms. Europos Bendrij Komisija irFidium Finanzteigia, kad nagrinjama veikla priskirtina laisvam kapitalo judjimui ir kadi bendrov gali remtis EB 56 straipsniu.

38 Pirmiausia reikia nustatyti, kuriai pagrindinei laisvei priskirtina Fidium Finanzvykdomaskreditteikimas komerciniu pagrindu.

39 Pagal nusistovjusi Teisingumo Teismo praktik kredit teikimas, kuriuo veriasikredito staigos, yra paslauga EB 49 straipsnio prasme (iuo klausimu r. 1995 m.lapkriio 14 d. Sprendimo Svensson ir Gustavsson, C-484/93, Rink. p. I-3955,11 punkt ir 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo Parodi, C-222/95, Rink. p. I-3899,17 punkt). Be to, 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva2000/12/EB dl kredito staig veiklos pradjimo ir vykdymo (OL L 126, p. 1) siekiamapaalinti skirtumus tarp sisteigimo laisvs ir laisvo paslaug teikimo, btent kreditteikimo.

40 Nors Fidium Finanzpagal Bendrijos teis nra kredito staiga, kuri veriasi indli arkit grintin l primimu i visuomens, vis dlto jos kreditteikimas komerciniupagrindu yra paslaugteikimas.


8/9

41 Kapitalo judjimo svokos Sutartis neapibria. Todl i nusistovjusios TeisingumoTeismo praktikos iplaukia, kad tiek, kiek EB 56 straipsnis i esms permDirektyvos 88/361 1 straipsnio turin, ir net jei i buvo priimta EEB sutarties69 straipsnio ir 70 straipsnio 1 dalies (EEB sutarties 6773 straipsniai buvo pakeistiEB 73b73g straipsniais, dabar EB 5660 straipsniai) pagrindu, prie jos pridta kapitalo judjimo nomenklatra toliau naudotina kaip gairs, aikinant kapitalo judjimo svok (iuo klausimu r., be kita ko, 1999 m. kovo 16 d. SprendimoTrummer ir Mayer, C-222/97, Rink. p. I-1661, 21 punkt; 2002 m. kovo 5 d. SprendimoReisch ir kt., C-515/99, C-519/99C-524/99 ir C-526/99C-540/99, Rink. p. I-2157,30 punkt ir 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Van Hilten-van der Heijden, C-513/03,39 punkt, Rink. p. I-1957).

42 Ne rezident rezidentams suteiktos paskolos ir kreditai reglamentuojamiDirektyvos 88/361 I priedo VIII skyriuje Finansins paskolos ir kreditai. Pagal mintopriedo aikinamsias nuostatas, i kategorija apima vartojimo kreditus.

43 Taigi kredit teikimas komerciniu pagrindu i esms susijs ir su laisvu paslaugteikimu EB 49 ir paskesni straipsni prasme, ir su laisvu kapitalo judjimu EB 56 irpaskesni straipsni prasme.

44 Todl reikia nustatyti, kada ir prireikus kokia apimtimi ginijamos taisykls daro taki dviej laisvi gyvendinimui pagrindins bylos aplinkybmis ir gali jas apriboti.

45 I bylos mediagos matyti, kad ginijamos taisykls yra Vokietijos teiss akt,reglamentuojani moni, vykdani bankines operacijas ir teikiani finansinespaslaugas, prieir, dalis. iomis taisyklmis siekiama priirti tokipaslaugteikimir jas leisti teikti tik monms, kurios utikrina nuolatin toki operacij vykdym. Jeirinkos dalyviui leista patekti nacionalin rink, pasiruoiama suteikti paskol irpasiraoma paskolos sutartis, ji vykdoma, ir kredito suma yra realiai pervedamaskolininkui.

46 Ginijamos taisykls neleidia rinkos dalyviams, kurie neatitinka KWG reikalavim,patekti Vokietijos finans rink. Remiantis nusistovjusia Teisingumo Teismo praktika,

laisvo paslaug teikimo apribojimais turi bti laikomos visos priemons, kurios ilaisvi gyvendinim draudia, riboja arba daro j maiau patraukl (r., pavyzdiui,2002 m. sausio 15 d. Sprendimo Komisija prie Italij, C-439/99, Rink. p. I-305,22 punkt). Jei reikalavimas gauti leidim yra laisvo paslaug teikimo apribojimas,stabilios mons reikalavimas yra pats ios laisvs neigimas. Toks reikalavimas yrapriimtinas, tik jei rodoma, kad jis yra btina slyga pasiekti siekiam tiksl (r., be kitako, minto sprendimo Parodi 31 punkt ir minto sprendimo Komisija prie Italij30 punkt).

47 Atsivelgiant io sprendimo 25 punkte pateiktas ivadas treiojoje valstybje steigtatokia bendrov kaip Fidium Finanzneturt remtis EB 49 ir paskesniais straipsniais.

48 Laisvo kapitalo judjimo EB 56 ir paskesni straipsni prasme atvilgiu tiktina, kad,apribodamos Vokietijoje sisteigusi klient galimyb gauti ne Europos ekonominje

erdvje steigtos bendrovs teikiamas finansines paslaugas, taisykls lems, kad ieklientai maiau domsis mintomis paslaugomis, ir, be to, sumains tarptautinius sutokiomis paslaugomis susijusius finans srautus. Taiau tai yra tik neivengiama laisvsteikti paslaugas apribojimo pasekm (iuo klausimu r. minto sprendimo Omega27 punkt ir 2006 m. rugsjo 12 d. Sprendimo Cadbury Schweppes ir CadburySchweppes Overseas, C-196/04, dar nepaskelbto Rinkinyje, 33 punkt. Taip patanalogikai r. 1992 m. sausio 28 d. Sprendimo Bachmann, C-204/90, Rink. p. I-249,34 punkt).


9/9

49 Taigi, remiantis pagrindins bylos aplinkybmis, laisvo paslaug teikimo aspektasdominuoja laisvo kapitalo judjimo atvilgiu. Ginijamos taisykls, apribojaniostreiosiose valstybse steigt bendrovi patekim Vokietijos finans rink, pirmiausiadaro tak laisvam paslaugteikimui. Kadangi mint taisykli laisvo kapitalo judjimoribojimas yra tik neivengiama laisvo paslaug teikimo ribojimo pasekm, nereikiavertinti i taisykli suderinamumo su EB 56 ir paskesniais straipsniais.

50 Remiantis tuo, kas idstyta, pirmj klausim reikia atsakyti taip: nacionalinstaisykls, pagal kurias treiojoje valstybje narje steigta bendrov gali jos teritorijojeverstis kredito teikimu komerciniu pagrindu tik gavusi iankstin leidim ir pagal kuriastoks leidimas nesuteikiamas, jei tokia bendrov ioje teritorijoje neturi savo pagrindinsbuveins arba filialo, pirmiausia daro poveik laisvam paslaug teikimui EB 49 irpaskesni straipsni prasme. Treiojoje valstybje narje steigta bendrov negaliremtis iomis nuostatomis.

51 Atsivelgiant pirmojo klausimo atsakym, nereikia atsakyti kitus praym priimtiprejudicin sprendim pateikusio teismo klausimus.

Dl bylinjimosi ilaid

52 Kadangi is procesas pagrindins bylos alims yra vienas i etap praym dlprejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinjamoje byloje, bylinjimosi ilaidklausim turi sprsti is teismas. Ilaidos, susijusios su pastab pateikimu TeisingumoTeismui, iskyrus tas, kurias patyr mintos alys, nra atlygintinos.

Remdamasis iais motyvais, Teisingumo Teismas nusprendia:

Nacionalins taisykls, pagal kurias treiojoje valstybje narje steigtabendrov gali jos teritorijoje verstis kredito teikimu komerciniu pagrindu tikgavusi iankstin leidim ir pagal kurias toks leidimas nesuteikiamas, jei tokiabendrov ioje teritorijoje neturi savo pagrindins buveins arba filialo,

pirmiausia daro poveik laisvam paslaug teikimui EB 49 ir paskesnistraipsni prasme. Treiojoje valstybje narje steigta bendrov negali remtisiomis nuostatomis.

Paraai.

Documents

paslaugu teikimas 2 byla