Passenger transportstatistics/lt Statistics Explained

Source : Statistics Explained (http://ec.europa.eu/eurostat/statisticsexplained/) - 26/10/2018 1

Keleivinio transporto statistikaDuomenys išgauti 2018 m. gegužes men.

Straipsni planuojama atnaujinti 2019 m. spalio men.

Šiame straipsnyje, remiantis naujausiais turimais duomenimis, apžvelgiama esama padetis ir pastarieji pokyčiaiEuropos Sąjungos (ES) keleivinio transporto sektoriuje. Jame kalbama apie ivairiu rušiu keleivini transportą,pvz., keliu, geležinkeliu , oro ir juru. Dažniausiai keliaujama lengvaisiais automobiliais , patogiais del norodaugiau ir lanksčiau keliauti. Tačiau del to ES taip pat daugeja spusčiu ir dideja užterštumas daugelyje miestuir didžiausiu transporto arteriju.

Pasidalijimas pagal rušis2015 m. ES 28 83,1 proc. viso sausumos keleivinio transporto teko lengviesiems automobiliams. Tolimojosusisiekimo ir kiti autobusai ir troleibusai (9,2 proc.) bei keleiviniai traukiniai (7,7 proc.) sudare mažiaunei dešimtadali viso eismo (apskaičiuojama pagal sausumos keleivio/kilometrus (kkm) , nukeliautus kiekvienosrušies transportu) (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Sausumos keleivinio transporto pasidalijimas pagal rušis 2015 m.(visu sausumoskeleivio/kilometru %)Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_psmod)

Visose valstybese narese svarbiausia keleivinio transporto rušis buvo keleiviniai automobiliai. Portugalijoje ir Li-etuvoje 2015 m. keleiviniai automobiliai sudare beveik 90 proc. viso keleivinio transporto. O Čekija ir Vengrijabuvo vieninteles valstybes nares, kuriose keleiviniu automobiliu dalis nesieke triju ketvirtadaliu. Vengrijoje šisrodiklis koreliavo su didesne (palyginti su kitomis valstybemis naremis) dalimi, tenkančia tolimojo susisiekimoir kitiems autobusams, be to, daugiau keleiviu keliavo traukiniais. Apskritai keleivinio geležinkeliu transportodalis didžiausia buvo Austrijoje (12,0 proc.) ir Nyderlanduose (10,8 proc.). Tačiau net šituos rodiklius smarkiaiviršijo Šveicarija (ELPA šalis nare): čia traukiniai sudare 19,1 proc. viso keleivinio transporto 2015 m.

Santykinis keleivinio transporto ir ekonomikos augimasApskritai ES 28 2005–2015 m. sausumos keleivinis transportas augo 4,0 proc. lečiau nei bendrasis vidaus pro-duktas (BVP) palyginamosiomis kainomis. Reiketu pabrežti, kad apskaičiuojant ši rodikli, kuriuo nurodomassausumos keleivinio transporto ir BVP palyginamosiomis kainomis santykis, atsižvelgiama tik i susisiekimąsausuma automobiliais, tolimojo susisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais, o i didelę dalitarptautiniu kelioniu keleiviai vyksta juru ir oro transportu. Kai kuriose šalyse taip pat gali buti verta atsižvel-gti i nacionalinio (vidaus) keleivinio juru ir oro transporto paslaugas. Tačiau i aptariamą rodikli juru ir orokeleivinis transportas neitraukiamas.

Passenger transport statistics/lt 2

2 grafikas. Sausumos keleivinio transporto indekso pokytis, palyginti su BVP, 2005-2015m.(%)Šaltinis – Eurostatas (tran_hv_pstra)

Nedideleje daugumoje ES valstybiu nariu 2005–2015 m. BVP palyginamosiomis kainomis kito greičiau neisausumos keleivinis transportas. Todel šiu dvieju dydžiu santykis sumažejo (žr. 2 grafiką), ryškiausiai – Lietu-voje (43,5 proc.) ir Slovakijoje (31,5 proc.). O 13-oje valstybiu nariu padetis buvo priešinga (ypač Graikijojeir Kipre, kiek mažiau ryškiai – Bulgarijoje ir Kroatijoje): šiose valstybese keleivinio transporto rodikliai labaiaugo, o (arba) ekonomikos augimas buvo nedidelis. Tarp ES nepriklausančiu šaliu, kuriu duomenys pateikti 2grafike, aptariamuoju laikotarpiu sausumos keleivinio transporto ir BVP santykio rodiklis išaugo buvusiojojeJugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, o Šveicarijoje – sumažejo.

Keleivinis keliu transportas2015 m. didžiausia tarp visu ES valstybiu nariu lengvuju automobiliu santykine svarba buvo Portugalijoje:šioje šalyje automobiliams teko 89,4 proc. viso keleivinio transporto, ir Lietuvoje (89,2 proc.). Daugumojevalstybiu nariu lengvuju automobiliu dalis buvo nuo 80,0 proc. iki 90,0 proc., o septyniose – mažesne, pvz.,Vengrijos rodiklis buvo 68,2 proc., o Turkijoje tik 67,6 proc. (žr. 1 grafiką).Vengrijoje tolimojo susisiekimo irkitu autobusu bei troleibusu santykine dalis viršijo vieną penktadali viso sausumos keleivinio transporto (22,3proc.). Šis rodiklis 2015 m. buvo didžiausias tarp ES valstybiu nariu. Dar didesne dalis nustatyta Turkijoje(30,7 proc.). 18-oje valstybiu nariu šis rodiklis svyravo tarp 10,0 proc. iki 20,0 proc. Mažiausia tolimojo su-sisiekimo ir kitu autobusu bei troleibusu dalis nustatyta Nyderlanduose (3,0 proc.) (žr. 1 grafiką).

Keleivinis geležinkeliu transportas

2015 m. Austrijoje ir Nyderlanduose (taip pat Šveicarijoje) traukiniams teko daugiau nei dešimtadalis visosausumos keleivinio transporto, o Estijoje, Graikijoje ir Lietuvoje (taip pat Turkijoje) šis rodiklis nesieke 2,0proc. Reiketu pažymeti, kad Kipre, Maltoje ir Islandijoje nera geležinkeliu liniju (žr. 1 grafiką).

Remiantis naujausiais turimais duomenimis (paprastai 2016 m.), nacionaliniais ES geležinkeliu tinklais nuke-liauta 401 mlrd. keleivio/kilometru (iskaitant 2015 m. Danijos ir 2014 m. Vokietijos duomenis; neiskaitantBelgijos ir Nyderlandu). Tai kur kas daugiau nei 22 mlrd. keleivio/kilometru, tekę tarptautinems kelionems(palyginimas pagristas minetais duomenimis) (žr. 1 lentelę).

Passenger transport statistics/lt 3

1 lentele. Keleivinis geležinkeliu transportas 2014–2016 m.Šaltiniai – Eurostatas(rail_pa_typepkm) ir (demo_gind)

Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) visu ES (nacionaliniu ir tarptautiniu) kelioniu geležinkeliais (išskyrus Bel-giją ir Nyderlandus) vyko vienoje iš keturiu didžiausiu ES valstybiu nariu: Vokietijoje, Prancuzijoje, JungtinejeKaralysteje ir Italijoje. O bendri Prancuzijos ir Vokietijos rodikliai kartu sudare 43 proc. visu kelioniu ESnacionaliniais geležinkeliais ir 71 proc. kelioniu tarptautiniais tinklais. Tarptautiniu kelioniu keleivio/kilometruskaičius Prancuzijoje 2016 m. daugiau nei du kartus viršijo Vokietijos rodikli. Tačiau Vokietijos rodiklis savoruožtu buvo daugiau nei du kartus didesnis nei Jungtines Karalystes.

Norint palyginti geležinkeliu transporto santykinę svarbą ivairiose šalyse, duomenis galima normalizuoti keleiviniotransporto eismo lygi išreiškiant pagal santyki su gyventoju skaičiumi (kaip matyti 1 lenteles dešineje puseje ir3 grafike). Austrijos, Švedijos, Prancuzijos, Vokietijos, Danijos (2015 m. duomenys) ir Jungtines Karalystesnacionaliniais geležinkeliu tinklais 2016 m. vidutiniškai nukeliauta daugiau nei 1 000 keleivio/kilometru vienamgyventojui. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis nei Šveicarijos vidurkis (2 231 kkm/vienam gyventojui). Tuotarpu vidutiniškai mažiausi nacionaliniais geležinkeliu tinklais nukeliauti atstumai 2016 m. ES buvo Graikijoje(110 kkm/vienam gyventojui) ir Lietuvoje (93 keleivio/kilometru vienam gyventojui). Turkijos ir buvusiosiosJugoslavijos Respublikos Makedonijos vidutiniai rodikliai buvo dar mažesni (atitinkamai 54 ir 40 kkm/vienamgyventojui).

Passenger transport statistics/lt 4

3 grafikas. Keleivinis geležinkeliu transportas 2016 m.(kkm/vienam gyventojui)Šaltiniai – Eu-rostatas (rail_pa_typepkm) ir (demo_gind)

Kalbant apie tarptautines keliones geležinkeliu, 2016 m. iš visu ES valstybiu nariu tik Liuksemburgo, Prancuzijosir Čekijos vidutiniai rodikliai viršijo daugiau nei 100 keleivio/kilometru vienam gyventojui: jie buvo atitinkamai215, 162 116 kkm/vienam gyventojui. Šveicarija taip pat viršijo šią ribą (110 kkm/vienam gyventojui). Šieskaičiai, be kitu dalyku, atspindi tarptautiniu sienu artumą, tarpvalstybinio važinejimo i darbą mastą, galimybęnaudotis greituoju geležinkeliu ir tai, ar šali kerta tarptautiniai transporto koridoriai.

Keleivinis oro transportas2016 m. labiausiai apkrautas ES 28 oro uostas pagal keleiviu skaičiu buvo Londono Hitrou, per kuri atvyko arišvyko 76 mln. keleiviu. Šis oro uostas pirmauja ES nuo pat šios laiko eilutes duomenu rinkimo pradžios 1993m. Nuo Hitrou smarkiai atsiliko toliau sąraše esantys Paryžiaus Šarlio del Golio (66 mln.), Amsterdamo Šipholo(64 mln.) ir Frankfurto (61 mln.) oro uostai (žr. 4 grafiką). Šie keturi oro uostai yra didžiausi ES nuo 2011 m.,kai Amsterdamo Šipholas pakilo iš penktosios i ketvirtąją vietą.

Didžioji dauguma keliaujančiuju per šiuos keturis oro uostus rinkosi tarptautinius skrydžius. Mažiausia dalisšiu keleiviu buvo Frankfurto oro uoste (88,6 proc.), o Amsterdamo Šipholo oro uoste ji sieke net 100,0 proc.Nacionalinius (vidaus) skrydžius rinkosi 28,7 proc. iš 49 mln. keleiviu, 2016 m. aptarnautu ES penktojo pagalapkrovą oro uosto – Madrido Barachaso Adolfo Suareso. Gana daug tokiu keleiviu taip pat buvo Paryžiaus Orli(45,3 proc.), Romos Fjumičino (30,0 proc.) ir Barselonos (26,9 proc.) oro uostuose.

Passenger transport statistics/lt 5

4 grafikas. ES 28 15 pagrindiniu oro uostu 2016 m.(mln. pervežtu, ilaipintu ir išlaipintukeleiviu)Šaltinis – Eurostatas (avia_paoa)

2016 m. visos ES 28 bendrasis rodiklis – 1,9 oro transporto keleiviu vienam gyventojui. Pagal ši rodikli pirmavoJungtine Karalyste: 3,8 oro transporto keleiviu vienam gyventojui. Palyginti su visu gyventoju skaičiumi, orotransportas 2016 m. buvo ypač svarbus dažnai atostogoms pasirenkamoms saloms Maltai ir Kiprui (11,2 ir10,5 keleiviu vienam gyventojui), taip pat Islandijai (20,3) ir Norvegijai (7,2). Mažiausi santykiniai rodikliainustatyti dešimtyje rytiniu arba Baltijos juros regiono valstybiu nariu: jose 2016 m. oro transportu keleiviubuvo mažiau nei 2,0 vienam gyventojui.

Passenger transport statistics/lt 6

5 grafikas. Keleivinis oro transportas 2006 ir 2016 m.(keleiviu vienam gyventojui)Šaltiniai –Eurostatas (avia_paoc) ir (demo_gind)

Keleivinis juru transportasPalyginti su 2006 m., 2016 m. bendras ES 28 uostu juru transporto keleiviu, vertinant vienam gyventojui,skaičius iš esmes liko nepakitęs. 2016 m. visos ES 28 bendrasis rodiklis buvo 0,8 juru transporto keleiviuvienam gyventojui (2006 m. šis santykis buvo 0,9).

Passenger transport statistics/lt 7

6 grafikas. Keleivinis juru transportas 2006 ir 2016 m.(keleiviu vienam gyventojui)Šaltiniai –Eurostatas (mar_pa_aa) ir (demo_gind)

Palyginti su visu šalies gyventoju skaičiumi, 2016 m. keleivinio juru transporto santykine svarba buvo ypačdidele Maltoje (23,5 keleiviu vienam gyventojui). Toliau pagal ši rodikli rikiavosi smarkiai nuo Maltos at-siliekanti Estija (10,9), Danija (7,3), Kroatija (7,1) ir Graikija (6,1). Išskyrus Suomiją, Švediją ir Italiją, visosekitose ES valstybese narese juru transporto keleiviu skaičius vienam gyventojui 2016 m. buvo mažesnis nei 0,6.Reiketu pažymeti, kad Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija yra žemynines šalys, todel josejuru transporto nera.

Pagrindiniai duomenys: lenteles ir grafikai• Keleivinio transporto statistika. Lenteles ir grafikai

Duomenu šaltiniaiDauguma sausumos keleivinio transporto statistikos pagrista transporto priemoniu pervežimo operacijomiskiekvienoje iš duomenis teikiančiu šaliu, nepriklausomai nuo to, kur ta transporto priemone registruota (vad-inamasis teritoriškumo principas). Todel keleivio/kilometrais (kkm, arba vienas keleivis, keliaujantis vienokilometro atstumu) išreiškiamas rodiklis paprastai laikomas patikimesniu, nes skaičiuojant tik keleivius kyladidesnis dvigubos apskaitos pavojus, ypač kalbant apie tarptautini transportą. ES valstybes nares keleiviniokeliu transporto statistiką rengia remdamosi ivairiomis metodikos.

Sausumos keleivinis transportas skirstomas pagal rušis i pervežimą lengvaisiais automobiliais, tolimojo su-sisiekimo ir kitais autobusais, troleibusais ir traukiniais. Paprastai kalbama apie pervežimą šalies teritorijoje,nepriklausomai nuo transporto priemones registracijos šalies. Keleivinio transporto pasiskirstymas pagal rušysapibrežiamas kaip kiekvienos rušies dalis ir pagristas keleivio/kilometrais išreiškiamais duomenimis. Šiamestraipsnyje pateikiamuose suvestiniuose sausumos keleivinio transporto duomenyse neatsižvelgiama i vidaus oroir vandens (vidaus aviacijos ir juru) transporto paslaugas.

Passenger transport statistics/lt 8

Sausumos keleivinio transporto mastas (keleivio/kilometrais) taip pat gali buti išreiškiamas pagal santyki suBVP. Šiame straipsnyje pateikiami rodikliai pagristi 2005 ataskaitiniu metu BVP palyginamosiomis kainomis.Pagal ši rodikli galima ivertinti keleivinio transporto paklausos ir ekonomikos dydžio ryši ir stebeti, kaip kintakeleivinio transporto paklausa, palyginti su ekonomikos augimu.

Keleivinis geležinkeliu transportas Geležinkeliu transporto keleivis yra bet koks geležinkeliu keliaujantisasmuo, išskyrus traukinio ekipažo narius. Maltos ir Kipro (taip pat Islandijos) geležinkeliu pervežamu keleiviuduomenu nera, nes šiose šalyse nera geležinkeliu. I metinę nacionalinio ir tarptautinio keleivinio geležinkeliutransporto statistiką paprastai itraukiami tik dideliu geležinkeliu transporto imoniu duomenys, tačiau kai kuriosšalys taip pat itraukia išsamią visu šiu imoniu informaciją.

Keleivinis oro transportas Oro transporto statistika parepia ir nacionalini, ir tarptautini transportą, irišreiškiama pervežtu keleiviu skaičiumi. Atskirai renkama atvykimo ir išvykimo informacija. Pervežti oro trans-porto keleiviai – tai visi konkretaus skrydžio keleiviai, skaičiuojami vieną kartą visai kelionei (ne atskirais toskrydžio etapais). I ši skaičiu itraukiami visi už paslaugas mokantys ir nemokantys keleiviai, kuriu kelioneprasideda arba baigiasi duomenis teikiančiame oro uoste, ir persedantys i kitą orlaivi keleiviai, prisidedan-tys prie skrydžio arba nutraukiantys skrydi duomenis teikiančiame oro uoste. Tiesioginiu tranzitu vykstantyskeleiviai neitraukiami. Oro transporto statistiniai duomenys renkami kas menesi, kas ketvirti ir kasmet, tačiaušiame straipsnyje pateikiama tik metine statistika. I keleivinio oro transporto statistiką taip pat itraukiamaskomerciniu keleiviniu skrydžiu skaičius ir informacija, susijusi su atskirais maršrutais ir vietu orlaivyje skaičiumi.Galima susipažinti su daugumos ES valstybiu nariu metiniais duomenimis nuo 2003 m.

Keleivinis juru transportas Juru transporto duomenys daugumoje atveju prieinami nuo 2001 m., išskyruskelias ES valstybes nares, kurios teike šiuos duomenis dar nuo 1997 m. Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Aus-trija ir Slovakija (taip pat Lichtenšteinas ir Šveicarija) juru transporto statistikos neteikia, nes šios šalys yražemynines ir jose juru eismas nevyksta.

Juru transporto keleiviu laikomas bet koks asmuo, vykstantis i kelionę jura komerciniu laivu. I keleiviu skaičiuneitraukiamas aptarnaujantysis personalas ar už kelionę nemokantys igulos nariai, kurie keliauja laivu, tačiaunera priskiriami prie jo igulos. Kudikiai taip pat neiskaičiuojami. Kai ir ilipimo, ir išlipimo uostai teikia duome-nis, keleiviai gali buti apskaityti du kartus. Pervežant keleivius jura, paprastai palyginti nedideliais atstumais,tai pasitaiko gana dažnai.

AplinkybesES transporto politika siekiama užtikrinti, kad bet kur ES keliaujantys keleiviai galetu tiketis tokiu pačiupagrindiniu standartu. Keleiviams jau užtikrinama ivairias sritis aprepiančiu teisiu, susijusiu su, pvz., infor-macija apie kelionę; užsakymais ir bilietu kainomis; bagažui padaryta žala; velavimais ir atšaukimais arba perorganizuotas keliones kylančiomis problemomis. Atsižvelgdama i tai ES yra priemusi teises aktu del ivairiu rušiutransporto keleiviu teisiu apsaugos:

• Reglamentą 261/2004 , nustatanti bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymovežti ir skrydžiu atšaukimo arba atidejimo ilgam laikui atveju; 2013 m. kovo men. Europos Komisijapasiule persvarstyti ši reglamentą (dokumentu COM(2013) 130 galutinis), kad paaiškintu tam tikrasneaiškias sritis, nustatytu naujas teises (pvz., del tvarkaraščio pakeitimo), sustiprintu oro vežeju priežiurąir subalansuotu finansinę naštą;

• Reglamentą 1371/2007 del geležinkeliu keleiviu teisiu ir pareigu;

• Reglamentą 181/2011 del miesto ir tolimojo susisiekimo autobusu transporto keleiviu teisiu;

• Reglamentą 1177/2010 del juru ir vidaus vandenu keliais vykstančiu keleiviu teisiu.

Passenger transport statistics/lt 9

Taip pat parengta specialiu nuostatu, kad butu užtikrintos riboto judumo keleiviu teises i butiną infrastrukturąir sąžiningas pervežimo paslaugas.

2011 m. gruodžio men. Europos Komisija prieme komunikatą „ Europos keleiviu teisiu vizija. Komunikatasdel visu rušiu transporto keleiviu teisiu “ (COM(2011) 898 galutinis). Jame pripažistama, kad jau nemažainuveikta užtikrinant keleiviu apsaugą visu rušiu transporto sektoriuose, tačiau pažymima, kad ne visos teisesvisapusiškai igyvendinamos. Komunikatu siekiama konsoliduoti jau igyvendintus veiksmus ir toliau siekti, kadkeleiviu teises butu taikomos nuosekliau, veiksmingiau ir darniau, o patys keleiviai jas geriau išmanytu.

2011 m. kovo men. Europos Komisija prieme baltąją knygą „ Bendros Europos transporto erdves kurimoplanas. Konkurencingos efektyviu ištekliu naudojimu grindžiamos transporto sistemos kurimas “ (COM(2011)144 galutinis). Šioje išsamioje strategijoje išdestomas 40 konkrečiu iniciatyvu planas, kaip per 10 metu sukurtikonkurencingą transporto sistemą, kurioje butu užtikrinamas didesnis judumas ir pašalintos svarbiausios kliutyspagrindinese srityse, be to, kuri skatintu ekonomikos augumą ir užimtumą.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pasiulymus, susijusius su transporto politikos iniciatyvomis,pateikiama ižanginiame straipsnyje apie ES transporto sektoriu .

Kiti straipsniai• Air transport statistics (anglu kalba)

• Freight transport statistics (anglu kalba)

• Freight transport statistics - modal split (anglu kalba)

Leidiniai• Energetikos, transporto ir aplinkos rodikliai — 2017 m. redakcija (anglu kalba)

Pagrindines lenteles• Transportas , žr. (anglu kalba):

Transportas, apimtis ir ivairiu rušiu pasiskirstymas (t_tran_hv)

Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tsdtr240)

Ivairiu rušiu keleivinio transporto pasiskirstymas (tsdtr210)

Geležinkeliu transportas (t_rail)

Keleivinis geležinkeliu transportas (ttr00015)

Oro transportas (t_avia)

Keleivinis oro transportas (ttr00012)

Duomenu baze• Transportas , žr. (anglu kalba):

Daugiarušio vežimo duomenys (tran)

Transportas, apimtis ir ivairiu rušiu pasiskirstymas (tran_hv)

Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (tran_hv_pstra)

Passenger transport statistics/lt 10

Ivairiu rušiu keleivinio transporto pasiskirstymas (tran_hv_psmod)

Geležinkeliu transportas (rail)

Geležinkeliu transporto rodikliai. Keleiviai (rail_pa)

Keliu transportas (road)

Keliu transporto rodikliai. Keleiviai (road_pa)

Juru transportas (mar)

Juru transportas. Keleiviai. Išsamus metiniai ir ketvirtiniai rezultatai (mar_pa)

Oro transportas (avia)

Oro transporto rodikliai. Keleiviai (avia_pa)

Specialus skyrius• Transportas

MetodikaPagrindiniai vadovai

• Geležinkeliu transporto statistikos rengimo vadovas , 10 redakcija, 2017 m. lapkričio men. (anglu kalba)

• Oro transporto statistikos rengimo vadovas , 14 redakcija, 2017 m. rugsejo men. (anglu kalba)

• Juru transporto statistikos rengimo vadovas , 4.0 redakcija, 2017 m. lapkričio men. (anglu kalba)

• Iliustruotasis transporto statistikos glosarijus, 4 redakcija, 2010 m.

Metodines pastabos

• Metodines pastabos apie juru transporto statistiką

ESMS metaduomenu rinkmenos (anglu kalba)

• Juru transportas (ESMS metaduomenu rinkmena— mar_esms)

• Keleivinio transporto pasidalijimas pagal rušis (ESMS metaduomenu rinkmena— tran_hv_psmod_esms)

• Keleiviniu ir kroviniu pervežimas oro transportu. Eismo duomenys. Regioninis oro transportas (ESMSmetaduomenu rinkmena — avia_pa_esms)

• Geležinkeliu transporto rodikliai (ESMS metaduomenu rinkmena — rail_pa_esms)

• Regioninio transporto statistika (ESMS metaduomenu rinkmena — reg_tran_esms)

• Keleivinio transporto apimties ir BVP santykis (ESMS metaduomenu rinkmena — tran_hv_pstra_esms)

Teises aktai• Reglamentas 261/2004 , nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo

vežti ir skrydžiu atšaukimo arba atidejimo ilgam laikui atveju. 2013 m. kovo men. Europos Komisijapasiule persvarstyti ši reglamentą (dokumentu COM(2013) 130 galutinis), kad paaiškintu tam tikrasneaiškias sritis, nustatytu naujas teises (pvz., del tvarkaraščio pakeitimo), sustiprintu oro vežeju priežiurąir subalansuotu finansinę naštą.

• Reglamentas 1371/2007 del geležinkeliu keleiviu teisiu ir pareigu.

• Reglamentas 181/2011 del miesto ir tolimojo susisiekimo autobusu transporto keleiviu teisiu.

• Reglamentas 1177/2010 del juru ir vidaus vandenu keliais vykstančiu keleiviu teisiu.

Passenger transport statistics/lt 11

Kitos nuorodos• Eurokontrole. Bendras Europos dangus (anglu kalba)

• Europos Komisija. Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE GD)

• Tarptautinis transporto forumas (ITF) (anksčiau – Europos transporto ministru konferencija (ETMK))(anglu kalba)

• Jungtiniu Tautu Europos ekonomine komisija (JT EEK ). Transporto statistika (anglu kalba)

Šis straipsnis internete http: // ec. europa. eu/ eurostat/ statistics-explained/ index. php/ Passenger_transport_ statistics/ lt

Passenger transport statistics/lt 12