119

PRIEDAI

1 priedas. Terminų žodynas ..................................................................................................................................... 120

2 priedas. Pavyzdžių lentelė .................................................................................................................................... 121

3 priedas. Rizikos vertinimo registracijos lapas ................................................................................................... 124

4 priedas. Projektavimo registracijos lapas .......................................................................................................... 125

5 priedas. Saugos ir sveikatos priemonių planas: siūlomas turinys ................................................................. 126

1. Bendroji informacija apie projektą .......................................................................................................................................................1262. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai ...............................................................................................................1273. Informacija apie tai, kaip projektas turėtų būti valdomas ...........................................................................................................1274. Susitarimai dėl informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimo .........................................................................129

6 priedas. Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys ................................................................... 130

7 priedas. Europos Sąjungos teisės aktai .............................................................................................................. 132

Bendroji direktyva 89/391/EEB ...................................................................................................................................................................132Statybviečių direktyva 92/57/EEB ............................................................................................................................................................140Kitos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos .................................................................................................................................157Komunikatas COM(2008) 698 .....................................................................................................................................................................159

8 priedas. Daugiau informacijos ............................................................................................................................. 177

Europos Sąjungos bibliografija ..................................................................................................................................................................177Informacijos teikėjai .......................................................................................................................................................................................178Ekspertai, kurie dalyvavo rengiant šį vadovą ........................................................................................................................................184

120

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

1 priedas. Terminų žodynasSąvoka Apibrėžtis

Užsakovas Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris atlieka statybos užsakovo funkcijas.Saugos ir sveikatos koordinatorius statybos laikotarpiu

Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projekto vadovas paveda statybos metu vykdyti Direktyvos 92/57/EEB 6 straipsnyje nurodytas pareigas.

Saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamuoju laikotarpiu

Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projekto vadovas pave-da parengiamuoju projekto laikotarpiu vykdyti Direktyvos 92/57/EEB 5 straipsnyje nurodytas pareigas.

Statybviečių direktyva 92/57/EEB (žr. 7 priedą, p. 132)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių sau-gos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietė-se įgyvendinimo. Tai aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direkty-vos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo 16 straipsnio 1 dalyje.

Darbdavys Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, susijęs su darbuotoju darbo santykiais ir atsakingas už įmonę ir (arba) įstaigą.

Bendroji direktyva 89/391/EEB (žr. 7 priedą, p. 132)

Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo

Prevencija Visos priemonės, kurių imamasi arba ketinama imtis visuose įmonės darbo etapuose, kad būtų išvengta profesinės rizikos arba ji būtų sumažinta.

Išankstinis pranešimas Informacinis projekto planas, kuris tam tikrais atvejais turi būti išsiųstas kompetentingai institucijai prieš prasidedant darbams statybvietėje.

Projekto vykdymo etapas Projekto etapas, kuriame statybos darbai atliekami statybvietėje.Projekto parengiamasis etapas Projekto etapas, kuriame projektuojama ir atliekami parengiamieji darbai

prieš statybą. Projekto vadovas Fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsakovo pavedimu atsakingas už projektavi-

mą ir (arba) statybą ir (arba) statybos priežiūrą.Saugos ir sveikatos dokumentų byla Pagal projekto ypatybes parengtas dokumentas su reikiama saugos ir svei-

katos informacija, kuria būtų vadovaujamasi atliekant bet kuriuos tolesnius darbus.

Saugos ir sveikatos priemonių planas Pagal Direktyvą 92/57/EEB reikalaujamas dokumentas, kuriame nustatomos statybvietei taikomos taisyklės ir atsižvelgiama į konkrečius 5 straipsnyje minėtus klausimus. Tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės gali leisti netaikyti šio reikalavimo – žr. nacionalinės teisės aktus.

Savarankiškai dirbantis asmuo Asmuo, išskyrus paminėtą Direktyvos 89/391/EEB 3 straipsnio a ir b punktuose, kuris vykdydamas profesinę veiklą padeda įgyvendinti projektą.

Laikinosios arba kilnojamosios statybvietės Visos statybos vietos, kuriose vyksta pastatų, kelių, tiltų ir uostų statybos darbai; neišsamus šių darbų sąrašas pateiktas Direktyvos 92/57/EEB I priede.

Darbuotojas Darbdavio įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuotojai bei mokiniai, bet ši sąvo-ka neapima samdomų namų darbininkų.

Darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą

Bet kuris asmuo, išrinktas arba paskirtas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką atstovauti darbuotojams, kai kyla problemų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga darbe.

121

Prie

dai

2 priedas. Pavyzdžių lentelėMaži Geltona spalva pažymėti nedidelio dydžio projektų pavyzdžiai.

Vidutiniai Žalia spalva pažymėti vidutinio dydžio projektų pavyzdžiai.

Dideli Oranžine spalva pažymėti didelio dydžio projektų pavyzdžiai.

Pvz. Psl. Darbų rūšis Rizikos rūšis

Reko

nstr

ukci

ja, p

ertv

arky

mas

Stat

ybos

dar

bai

Ard

ymas

, grio

vim

as

Kasy

ba, ž

emės

dar

bai

Reno

vaci

ja, r

emon

tas

Plan

inis

rem

onta

s, sm

ulku

s rem

onta

s

Sure

nkam

osio

s sud

edam

osio

s dal

ys

Įreng

imas

Atn

aujin

imas

Prie

iga

Sugr

iuvi

mas

Užt

eršt

as g

runt

as

Užd

aros

erd

vės

Dul

kės

Elek

tra

Ergo

nom

ika

Spro

gim

as

Kriti

mas

iš a

ukšt

ai

Krin

tanč

ios

med

žiag

os

Gai

sras

Duj

os

Krov

imas

rank

omis

Triu

kšm

as

Visu

omen

ės s

auga

Pasl

ydim

as

Eism

as

Toks

iško

s m

edži

agos

Vibr

acija

Oro

sąl

ygos

1 pvz. 21 x x x x x x

2 pvz. 21 x x x x x

3 pvz. 22 x

4 pvz. 22 x x x x x

5 pvz. 23 x x x x

6 pvz. 23 x x x x

7 pvz. 23 x x

8 pvz. 24 x x

9 pvz. 24 x x

10 pvz. 25 x x

11 pvz. 25 x

12 pvz. 25 x x x x

13 pvz. 26 x x x x

14 pvz. 27

15 pvz. 27 x x x x x x

16 pvz. 28 x x x

17 pvz. 28 x x

18 pvz. 28 x x

19 pvz. 35 x x x x

20 pvz. 35 x x x x x

21 pvz. 35 x x

22 pvz. 35 x x x x x

23 pvz. 35 x x x x

24 pvz. 35 x x x

25 pvz. 36 x x

26 pvz. 36 x x x

27 pvz. 36 x

28 pvz. 36 x x

29 pvz. 36 x x x x x x

30 pvz. 36 x x x x

31 pvz. 36 x x x x

32 pvz. 36 x x

33 pvz. 36 x x x

34 pvz. 37 x x x

35 pvz. 37 x x x

122

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Pvz. Psl. Darbų rūšis Rizikos rūšis

Reko

nstr

ukci

ja, p

ertv

arky

mas

Stat

ybos

dar

bai

Ard

ymas

, grio

vim

as

Kasy

ba, ž

emės

dar

bai

Reno

vaci

ja, r

emon

tas

Plan

inis

rem

onta

s, sm

ulku

s rem

onta

s

Sure

nkam

osio

s sud

edam

osio

s dal

ys

Įreng

imas

Atn

aujin

imas

Prie

iga

Sugr

iuvi

mas

Užt

eršt

as g

runt

as

Užd

aros

erd

vės

Dul

kės

Elek

tra

Ergo

nom

ika

Spro

gim

as

Kriti

mas

iš a

ukšt

ai

Krin

tanč

ios

med

žiag

os

Gai

sras

Duj

os

Krov

imas

rank

omis

Triu

kšm

as

Visu

omen

ės s

auga

Pasl

ydim

as

Eism

as

Toks

iško

s m

edži

agos

Vibr

acija

Oro

sąl

ygos

36 pvz. 37 x x x

37 pvz. 37 x

38 pvz. 37 x

39 pvz. 37 x x x

40 pvz. 38 x x x

41 pvz. 38 x x

42 pvz. 38 x x

43 pvz. 38 x x

44 pvz. 38 x

45 pvz. 38 x x

46 pvz. 41 x

47 pvz. 41 x x

48 pvz. 42 x

49 pvz. 42 x

50 pvz. 43 x

51 pvz. 43 x x

52 pvz. 43 x x

53 pvz. 43 x

54 pvz. 44 x

55 pvz. 44 x

56 pvz. 44 x

57 pvz. 45 x

58 pvz. 45 x

59 pvz. 46 x

60 pvz. 48 x

61 pvz. 48 x

62 pvz. 48 x

63 pvz. 48 x x

64 pvz. 49 x

65 pvz. 50

66 pvz. 53 x x

67 pvz. 55 x

68 pvz. 58 x

69 pvz. 59

70 pvz. 59

71 pvz. 60

72 pvz. 72 x

73 pvz. 72 x x x x

74 pvz. 72 x

75 pvz. 72 x

76 pvz. 72 x x

77 pvz. 72 x

78 pvz. 72

123

Prie

dai

Pvz. Psl. Darbų rūšis Rizikos rūšis

Reko

nstr

ukci

ja, p

ertv

arky

mas

Stat

ybos

dar

bai

Ard

ymas

, grio

vim

as

Kasy

ba, ž

emės

dar

bai

Reno

vaci

ja, r

emon

tas

Plan

inis

rem

onta

s, sm

ulku

s rem

onta

s

Sure

nkam

osio

s sud

edam

osio

s dal

ys

Įreng

imas

Atn

aujin

imas

Prie

iga

Sugr

iuvi

mas

Užt

eršt

as g

runt

as

Užd

aros

erd

vės

Dul

kės

Elek

tra

Ergo

nom

ika

Spro

gim

as

Kriti

mas

iš a

ukšt

ai

Krin

tanč

ios

med

žiag

os

Gai

sras

Duj

os

Krov

imas

rank

omis

Triu

kšm

as

Visu

omen

ės s

auga

Pasl

ydim

as

Eism

as

Toks

iško

s m

edži

agos

Vibr

acija

Oro

sąl

ygos

79 pvz. 72 x x x

80 pvz. 72 x

81 pvz. 72 x

82 pvz. 72

83 pvz. 72

84 pvz. 72 x

85 pvz. 72 x

86 pvz. 72

87 pvz. 72

88 pvz. 72 x

89 pvz. 72 x

90 pvz. 72 x x x x x x

91 pvz. 72 x

92 pvz. 72 x x x x

93 pvz. 72 x x

94 pvz. 72 x x x

95 pvz. 72 x x x

96 pvz. 72 x x

97 pvz. 72 x x

98 pvz. 72 x x x x

99 pvz. 72 x x x

100 pvz. 72 x x x

101 pvz. 72 x

102 pvz. 72 x x x x

103 pvz. 72 x x x x

104 pvz. 72 x x x x x

105 pvz. 72 x x

106 pvz. 72 x x x

107 pvz. 72 x x x x x x

108 pvz. 72

109 pvz. 72 x x

110 pvz. 72 x x x

111 pvz. 72

112 pvz. 72 x x x x x x x

113 pvz. 72 x x x x x x

114 pvz. 72 x x x x x x x

115 pvz. 72 x x x

116 pvz. 72 x x x

117 pvz. 72 x x

118 pvz. 72 x x

119 pvz. 72 x x x

120 pvz. 72 x x x x

124

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

3 priedas. Rizikos vertinimo registracijos lapasPastaba. Naudoti šį registracijos lapą tik siūloma, tai nėra įpareigojimas pagal Statybviečių direktyvą (pagal Bendrąją direktyvą rizikos vertinimas turi būti atliktas visais atvejais).

PROJEKTAS ...........................................................................................................................................................................................................

VEIKLA ................................................. VERTINTOJAS .......................................................... DATA ..............................................................

1 skiltis 2 skiltis 3 skiltis 4 skiltis 5 skiltis 6 skiltis 7 skiltis 8 skiltis

1 ETAPASPavojų ir asmenų, kuriems kyla

rizika, nustatymas

2 ETAPASVertinimas ir

išdėstymas pagal svarbą

3 ETAPASSprendimų dėl

prevencinių veiksmų

priėmimas

4 ETAPASVeiksmų ėmimasis

5 ETAPASStebėsena

Nr. Dalykas /

veikla /

statybos elementas

Nustatyti gali-mi pavojai per visą gyvavimo laikotarpį ir naudotojams

Žmonės, kuriems kyla rizika

Kaip tikė- tina?

Kaip rimta?

Kaip dažnai?

Kiek daug?

Prevenciniai veiksmai:

pašalinti pavojus arba sumažinti riziką

Veiksmai – kas jų imasi ir kada

Stebėsenos priemonės

Pavyzdys Daugialy-piai krano darbai

Krano veikimo zonos ribų pažeidimas

Darbuo-tojai, šalia esantys žmonės

Vidu-tinė

rizika

Vidu-tinė

rizika

Vidu-tinė

rizika

Optimizuoti statybvietės planavimą, nu-statyti veikimo zonos ribas elektroninėmis priemonėmis

Vykdymo eta-po koordina-torius

Po įrengimo patikrinti nustatytas ribas

Pasvirimas Darbuo-tojai, šalia esantys žmonės

Maža rizika

Maža rizika

Maža rizika

Krano pagrindus turi patvirtinti inžinierius

Rangovas statybvietės parengimo etape

Darbų vykdytojui kas mėnesį vertinti vertikalią padėtį

Pavyzdys Stogo darbai

Kritimas iš aukštai

Darbuo-tojai ant stogo

Didelė rizika

Didelė rizika

Didelė rizika

Kraštų apsau-ga, įskaitant turėklus

Rangovas prieš darbų pradžią

Statybvietės darbų vyk-dytojui kas-dien taikyti nustatytas priemones

Krintantys daiktai

Kiti asme-nys ant žemės

Didelė rizika

Didelė rizika

Didelė rizika

Apsauginiai stogeliai po pastoliais ir ap-sauginiai tinklai

Rangovas prieš darbų pradžią

Statybvietės darbų vyk-dytojui kas-dien taikyti nustatytas priemones

Patvirtino .............................................................................................................................................................................................................

Kitos peržiūros data ........................................................................................................................................................................................

125

Prie

dai

4 priedas. Projektavimo registracijos lapasPastaba. Naudoti šį registracijos lapą tik siūloma, tai nėra įpareigojimas pagal Statybviečių direktyvą.Užpildant tokią orientacinę formą kiekviename projektavimo etape bus parengtas dokumentas, kuriame bus išvardyti projektavimo procese priimti sprendimai.

PROJEKTAS ........................................................................ KOORDINATORIUS .........................................................................................

PROJEKTUOTOJAS ........................................................... PROJEKTAVIMO ETAPAS ..............................................................................

1 skiltis 2 skiltis 3 skiltis 4 skiltis 5 skiltis 6 skiltis 7 skiltisNr. Dalykas /

Veikla /Statybos

elementas

Nustatyti galimi pavojai

per visą gyvavimo

laikotarpį ir naudotojams

Žmonės, kuriems kyla

rizika

Veiksmai, kurių imtasi

projektuojant: pavojams

pašalinti arba rizikai sumažinti

Ar likusi rizika greičiausiai

nebus aiškiai matoma kitiems?TAIP / NE

Jeigu atsakymas TAIP, kokių

veiksmų imtasi(pvz., pastaba ant

brėžinio)

Pavyzdys Avarinio maiti-nimo akumulia-torinė

Dujos, sklindan-čios iš sugedusio akumuliatoriaus

Naudotojo tech-ninės priežiūros brigada

Pasirūpinti patal-pos vėdinimu ir įrengti dujų detek-toriaus signalizaci-jos jutiklį

Cheminiai pavojai yra ma-žiau pažįstami

Pateikti saugos ir sveikatos doku-mentų bylai skirtą informaciją apie pavojus, kurie kyla atliekant sistemos techninę priežiūrą.

Pavyzdys Įtempti į žemę įkasami ankeriai

Nutrūkęs anke-ris „sprogsta“

Darbuotojai, atliekant pas-kesnius kasybos darbus

Nurodyti sumažinti į žemę įkasamų ankerių įtempimą užbaigus ilgalai-kiam naudojimui skirtą objektą

Laikinosios priemonės, nepateiktos iš-pildomuosiuo-se brėžiniuose

Pateikti pastabą ant brėžinių, nurodyti konkurso specifikacijose, patikrinti prieš užpylimą gruntu.

126

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

ĮvadasĮ išsamų itin sudėtingo projekto planą galėtų būti įtraukti šiame neišsamiame priedėlyje nurodyti klausi-mai, bet visada reikia atminti, kad planas turėtų apimti konkrečius su projektu susijusiems pavojams ir rizikai taikytinus klausimus. Nustatant plano turinį, formatą ir stilių turėtų būti atsižvelgta į projekto pavojus ir riziką.

Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad, įgyvendinant projektą, plano turinį reikės plėtoti, nes dalies iš siūlomos infor-macijos projekto parengiamajame etape nebus galima gauti – ji bus surinkta įgyvendinant projektą.

Mažesnių projektų atveju 5 priedas taip pat gali būti taikomas kaip kontrolinis sąrašas, jeigu nustatant pla-no turinį laikomasi pagrįsto požiūrio. Mažesnio projek-to saugos ir sveikatos priemonių planas turėtų apimti tik tam projektui taikytinus klausimus.

Planus galima parengti taikant šias pagrindines antraštes:

1. Bendroji informacija apie projektą

2. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai

3. Informacija apie tai, kaip projektas turėtų būti valdomas

4. Susitarimai dėl informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimo

1. Bendroji informacija apie projektąProjekto apibūdinimasApibūdinimas turėtų būti gana išsamus, kad būtų ga-lima susidaryti visavertį įspūdį apie tai, ką projektas apima, įskaitant visus parengiamuosius darbus, visą tolesnį statybvietės perdavimą, visą užbaigto statinio perdavimą ir visą bendrą naudojimąsi objektu, kurio gali prireikti.

Dėmesį reikėtų telkti į klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su darbuotojų profesine sauga ir sveikata ir visų kitų žmonių, kuriems gali būti daromas nepalankus po-veikis, sauga ir sveikata.

Projekto dalyvių pavardės (pavadinimai)Plane turėtų būti aiškiai nurodytos šių dalyvių pavar-dės (pavadinimai):• visųužsakovų,nurodantpagrindinioužsakovopavardę

(pavadinimą), jeiguužsakovųyradaugiauneivienas irnuspręsta,kadvienasišjųatliksvadovaujamąvaidmenį;

• projektovadovų;• koordinatorių;• visų projektuotojų (nesvarbu, kas juos paskyrė ar

paskirs);

• visųdarbdavių(nesvarbu,kasjuospaskyrėarpaskirs);• visųrangovų(nesvarbu,kasjuospaskyrėarpaskirs);• visųsocialiniųpartnerių,kuriuosreikiakonkrečiaipaminėti;• visųkitųvietosšalių,kuriosyraprojektodalyviai(pvz.,

vietosbendruomenių atstovai, išrinkti valdininkai, jųtarnautojaiirkitosbendruomenėsgrupės);

• visųkitųšalių,kuriasgalimalaikytidalyviais(pvz.,įren-giniųirįrangos,skirtosįrengtiarnaudotistatantstati-nius,tiekėjaiirt.t.);

• lygiagrečiai vykdomos gamybinės veiklos saugosvadovų.

Šią informaciją geriausiai galima pateikti lentelėje, kad būtų galima lengvai nustatyti šalis ir jų atitinkamus indėlius į projektą. Plėtojant projektą, šis sąrašas gali pailgėti.

Užsakovo lūkesčiai dėl projekto atlikimo būdo ir saugos ir sveikatos apsaugos sėkmės kriteri-jai, kurie bus taikomiTai suteikia užsakovams galimybę aiškiai nurodyti savo politikos tikslus ir įsipareigojimus siekiant atsižvelgti į visų asmenų, kuriems gali kilti rizika, saugą ir sveikatą.

Užsakovo sėkmės kriterijus gali išreikšti ne vienu būdu. Dažnai taikomi veiklos rezultatų kriterijai, pagrįsti suža-lojimų ir sveikatos sutrikimų skaičiumi, bet tai iš esmės yra ne sėkmės vertinimo rodikliai, o paprasčiausiai ar-chyviniai duomenys.

Reikėtų suteikti pirmenybę labiau teigiamiems rezulta-tų vertinimo rodikliams. Jais gali būti vertinamas vei-klos lygis (pavyzdžiui, prevencinių patikrinimų skaičius, įvadiniai kursai dėl saugos statybvietėje, profesinės sveikatos vertinimai, rengiami gamybiniai pasitarimai saugos klausimais ir t. t.) ir jais taip pat gali būti tikslin-gai vertinami teigiami laimėjimai siekiant saugiai atlikti darbus, kurie, pavyzdžiui, gali būti išreiškiami balais pa-gal saugos ir sveikatos tikrinimo rezultatus (tikrinant ir statybvietėje atliekamą veiklą, ir kitų projekto dalyvių, pvz., projektuotojų ir koordinatorių, veiklą taikant pre-vencijos strategiją).

5 priedas. Saugos ir sveikatos priemonių planas: siūlomas turinys

127

Prie

dai

2. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai

Pagrindiniais informacijos šaltiniais būtų galima laikyti projekto brėžinius ir specifikacijas. Tačiau tokiuose do-kumentuose paprastai aptariama daug klausimų, ne-susijusių su profesine sauga ir sveikata. Nors tam tikros šių dokumentų dalys galėtų būti naudingos kaip gairės, reikės imtis papildomų priemonių pagrindiniams infor-macijos apie saugą ir sveikatą šaltiniams pažymėti.

Projekto keliami pavojaiGali būti verta sudaryti pavojų sąrašą, kuriame būtų išvardyti pirminiai dokumentai, kuriuose galima rasti papildomos informacijos.

Statybvietėje kylantys pavojai gali būti susiję su tokiais veiksniais (bet jais neapsiribos) kaip:• esami objektai ir įrenginiai virš žemės ir po žeme,

visi konstrukciniai trūkumai, nestabilumas, trapūsstogaiirt.t.;

• įtampingosios ir galimai įtampingosios inžinerinėskomunikacijos, įrengtos statybvietėje arba kuriomisteikiamospaslaugosstatybvietei(nuolatinėsarbalai-kinosios);

• statybvietėje, objektuose ar įrenginiuose esančios,saugomosartranzituvežamosbetkokiospavojingosmedžiagos(ypačasbestas);

• nepalankiosgeologinėssąlygos;• užterštasgruntas;• vandentakiaiiružtvinimorizika;• požeminėsirantžeminėsinžinerinėskomunikacijos;• užsakovodarbinėveikla,kuriąjistęsiastatybosdarbų

laikotarpiu,irjoskeliamipavojaibeirizika;• kitų asmenų darbinė veikla, kurią jie tęsia statybos

darbųlaikotarpiu,irjoskeliamipavojaibeirizika;• darbų vykdymas eismo (kelių, geležinkelio, vandens

aroro)srautearšaliajo;• darbųvykdymasviešosioseerdvėse,ypačtose,kurio-

se yrapažeidžiamų žmonių, pvz., vaikų, neįgaliųjų irpagyvenusių,arbašaliatokiųerdvių;

• įsipareigojimai leisti kitiems naudotis privažiavimokeliais,inžinerinėmiskomunikacijomis,darboerdveirt.t.irjuosprižiūrėtidarbųvykdymolaikotarpiu;

• kitistatybosdarbai,kuriebusatliekamiprojektometu,• visa kita suprojektu susijusi rizika, kurią keliaesama

aplinkairkuriaireikiaskirtiypatingądėmesį.

Ne statybvietėje kylantys pavojai, į kuriuos reikės atsižvelgtiGali būti verta parengti panašų sąrašą. Ne statybvietė-je kylantys pavojai gali būti susiję su tokiais veiksniais (bet jais neapsiribos):• kaip minėti veiksniai, bet susiję su šalia esančiomis

naudojamomisteritorijomisiršiaisveiksniais:• šalia esančios žemėsnaudojimopaskirtimi, jeigu tai

daro poveikį saugai ir sveikatai (pvz., yra pažeidžia-mųžmonių:jaunuolių,sergančiųjųirsenyvoamžiausžmonių;atliekamiišorėspoveikiuijautrūsdarbaidide-lįpavojųkeliančiosepramoninėsestatybvietėse,grei-tojotransportosistemoseirt.t.),

• privažiavimo keliais ir visais jų naudojimo apriboji-mais,dėlkuriųgalikiltisunkumų,

• apribojimais,kuriestatybosveiklainustatytipagalvie-tosplanavimoarkitaspanašiaskontrolėspriemones(pvz., dėl užtvinimo, virš statybvietės praskrendan-čiųorlaivių, atliekantdarbusgretagreitojo traukiniomaršrutųirt.t.),

• visakitasuprojektususijusiarizika,kuriąkeliaesamaaplinkairkuriaireikiaskirtiypatingądėmesį.

Projektuojant nustatyta rizika, kuri greičiausiai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neįprastą)Projektuotojai, kurie laikosi šiame vadove siūlomo struktūrinio požiūrio į projektavimą, bus apsvarstę, ar dėl jų projektų atsiranda kokia nors rizika, kuri greičiau-siai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neįprastą riziką). Tokią riziką reikėtų paminėti šioje plano antraš-tinėje dalyje ir kartu pateikti nuorodą, kur galima rasti papildomos informacijos.

Darbai, susiję su konkrečia rizika pagal II priedąDirektyvos II priede išvardyta dešimties rūšių darbo veikla, kuri, kaip manoma, kelia konkrečią riziką. Są-rašas nėra išsamus ir asmenys, rengiantys saugos ir sveikatos priemonių planus bei teikiantys jiems skirtą informaciją, gali konkrečiais atvejais nustatyti daugiau tokių darbo veiklos rūšių. Šioje antraštinėje dalyje rei-kėtų paminėti darbo veiklą, susijusią su viena ar dau-giau šių konkrečių rizikos rūšių, kartu reikėtų pateikti ir nuorodą, kur galima rasti papildomos informacijos.

Kiti saugai ir sveikatai svarbūs informacijos šaltiniaiProjekto dalyviai gali būti nustatę papildomų informa-cijos šaltinių, kuriuos gali būti verta paminėti plane. Šie šaltiniai gali būti konkrečiai susiję su projektu (pvz., užsakovo taikomi standartai) arba bendresnio pobū-džio (pvz., nacionaliniai ir tarptautiniai standartai).

3. Informacija apie tai, kaip projektas turėtų būti valdomas

Jeigu valdymo struktūra ir profesinės saugos ir svei-katos apsaugos priemonės parengiamuoju ir statybos etapais nėra vienodos, reikėtų pateikti informaciją apie abi šias struktūras ir visas šias priemones.

Reikėtų pateikti informacijos apie tai, kaip ketinama valdyti visą projektą įtraukiant visus projekto dalyvius, ne vien tik dirbančiuosius statybvietėje, nors pastaroji dalyvių grupė aiškiai sudarys vieną esminę plano dalį.

Projekto dalyviai turėtų susitarti dėl struktūrinio po-žiūrio į profesinės saugos ir sveikatos valdymą ir išsami informacija apie tai turėtų būti įtraukta į saugos ir svei-katos priemonių planą.

Svarbu užtikrinti, kad valdymo struktūra ir priemonės atitiktų projekto pobūdį ir mastą, jo keliamus pavojus ir riziką, kad būtų pasiekti pagrįsti rezultatai. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti veiksmingam rizikos valdymui.

128

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Rengdami planą, projekto parengiamojo etapo koordi-natoriai turės glaudžiai bendradarbiauti su kitais, visų pirma su:• projektovykdymoetapokoordinatoriumi;• darbdaviais ir rangovais,kuriestatybvietėjeatliksva-

dovaujamąvaidmenį;ir• asmenimis,dalyvausiančiaissudidelerizikasusijusio-

jeveikloje.

Tipiški klausimai, į kuriuos gali reikėti konkrečiai at-kreipti dėmesį, be kita ko, yra tokie. (Pastaba. Klausimų sąrašas neišsamus.)

Valdymo priemonėsSu profesine sauga ir sveikata susijusios projekto val-dymo priemonės turėtų būti aiškiai išdėstytos, kad visi projekto dalyviai žinotų, ko iš jų tikimasi. Tam, be kita ko, gali reikėti:• sutartidėlprojektosaugosirsveikatosapsaugostikslų

irjuosnustatyti;• nustatytiprojektosaugosirsveikatosapsaugosvaldy-

mostruktūrą,priemonesirtvarką;• nustatytivisųprojektodalyvių,įskaitantprojektuoto-

jus(t.y.netikrangovų)veikloskoordinavimoirben-dradarbiavimopriemones;

• parengti rizikosvertinimus irdarbųvykdymoplanusirjaisdalytis;- nustatyti veiklos seką ir vykdymo laiką, paskirstytidarbozonastaip,kadbūtųužtikrintasaugairsveika-tosapsauga(projektostatybosplanuosereikėsvisiš-kaiatsižvelgtiįtokiussaugosirsveikatosklausimus),

- nustatytidarbuotojųkonsultacijųtvarką;• imtisspecialiųjųiniciatyvų,viešumopriemoniųirt.t.

siekiantskatintigeresnęprofesinęsaugąirsveikatą;ir• stebėtisaugosirsveikatospriemoniųplanoįgyvendi-

nimą,taippatveiklosrezultatusirtirtisveikataikenks-mingusįvykius, įskaitantįvykius,kuriųvospavykoiš-vengti.

Gerovės užtikrinimo priemonėsPriemonės turėtų apimti būtiną abiejų lyčių aprūpini-mą, kad būtų galima:• persirengti;• saugiaisaugotiasmeninesapsaugospriemones,ap-

sauginiusdrabužius,asmeniniusdaiktusirdrabužius;• džiovintidrabužius;• naudotisprausimosi įranga, įskaitant įrengtusdušus,

atsižvelgiantįrizikąirasmeninęhigieną;• apsisaugotinuoekstremaliųorosąlygų;• nuolatturėtigeriamojovandens;• paruoštiirvartotimaistąbeigėrimus;• pailsėtiperpertraukas;• apsaugotinerūkančiuosiusnuotabakodūmų;• patenkintinėščiųjų,maitinančiųmotinų irneįgaliųjų

poreikius;ir• naudotis patalpomis, pritaikytomis gyvenimui, mie-

guiirpoilsiui,jeigutoreikiadėldarbo.Reikėtų atsižvelgti į darbų pobūdį ir saugai bei sveika-tai kylančią riziką.

Statybvietės taisyklės (prireikus atsižvelgiant į kitą statybvietėje vykdomą gamybinę veiklą)Statybvietės taisyklės turėtų būti parengtos aiškia ir paprasta kalba, kad jas būtų galima lengvai suprasti. Reikėtų nurodyti tik būtiniausias taisykles, kurių reikia numatytiems tikslams pasiekti. Taisyklės turėtų būti iš-kabintos projekto statybvietėje, matomoje vietoje, su jomis reikėtų supažindinti visus darbdavius, rangovus ir darbuotojus, kai šie įtraukiami į projektą.

Nors dažnai naudojamos bendrosios statybvietės tai-syklės, dėl pavojų ir rizikos gali reikėti parengti atski-ram projektui skirtas taisykles.

Priemonės bendriesiems klausimams spręstiŠios priemonės priklausys nuo projekto pobūdžio ir atliktinų darbų. Šios priemonės, be kita, galėtų būti tokios (taip pat svarbu, kaip jos bus valdomos ir koor-dinuojamos):• bendraspožiūrisįkituršiamevadoveminėtussusau-

gosirsveikatospriemoniųplanususijusiusklausimus;• bendras požiūris į anksčiau plane nustatytus kon-

krečius statybvietėje ir už jos teritorijos kylančiuspavojus;įėjimai ir išėjimai, skirti žmonėms, įrengi-niams,tiekėjųprekėmspristatytiirišvežti;

• statybvietėjenustatytipėsčiųjųirtransportopriemo-niųjudėjimomaršrutaiireismovaldymas;

• medžiagųsaugojimasstatybvietėjeiružjosteritorijos;• bendronaudojimo:

- prieigosmaršrutųirprieigossistemų,- statybvietėsįrenginių,įrankiųirįrangos,- mechaniniųkrovimoįrenginių,- laikinųjųinžineriniųkomunikacijųirenergijosšaltinių,- įrengimas,naudojimasirtechninėpriežiūra;

• visųinžineriniųkomunikacijųirenergijosšaltinių,ku-riegalikeltipavojų,apsaugairženklinimas;

• apsauganuokritimoirkrintančiųmedžiagų;• gyventojųirypačpažeidžiamųjųgrupių,kuriomsgali

būtidaromasnepageidaujamaspoveikis,saugosuž-tikrinimas;

• atsargumopriemonėsnuogaisro(bendrojiirsudar-baissusijusirizika);

• teritorijosribųapsauga;• priemonės dėl rizikos, kurią statybvietės darbuo-

tojams kelia kitų asmenų veikla statybvietėje arbašaliajos;

• rūpinimasis statybvietės ir jos infrastruktūros švara,tvarkingumuirtinkamumunaudoti;

• atliekųtvarkymas;• socialiniųpartneriųkonsultacijosprofesinėssaugosir

sveikatosklausimais;• pasitarimaisaugosklausimais;• saugospatikrinimaiirauditas;• darbuotojų ir lankytojų supažindinimas su tai-

syklėmis;• pradinismokymasiržiniųatnaujinimokursai(instruk-

tažasdarbovietojeirpanašiai).

129

Prie

dai

Specialiai paminėtini ir profesinės sveikatos klausimai:• iniciatyvosinformuotumuididinti;• dėmesys bendriesiems profesinės sveikatos klausi-

mams,taippattiems,kuriekonkrečiaisusijęsuveikla,įskaitant:- pavojingasmedžiagas,- užterštągruntąirįrenginius,- krovimąrankomis,- triukšmą,- vibraciją,- dulkes,- jonizuojančiosiosirnejonizuojančiosiosspinduliuo-tėsšaltinius,

- saulėspoveikįir- biologiniuspavojus;

• ypatingasdėmesysplanuojantirorganizuojantdarboveiklą,kurigalidarytinepageidaujamąpoveikįprofe-sineisveikatai.

Priemonės su projekto rizika, kuri greičiausiai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neį-prastą), susijusiems klausimams spręstiŠiame vadove paaiškinama, kaip projektuotojai gali nustatyti tokią projekto keliamą riziką ir apie ją infor-muoti. Panašiu būdu taip pat gali prisidėti ir koordina-toriai, remdamiesi savo patirtimi. Planą gali būti verta parengti kaip lentelę, kurioje būtų galima rasti papil-domos informacijos.

Priemonės, kurių imamasi siekiant atsižvelgti į darbus, susijusius su konkrečia rizikaPagal direktyvą reikalaujama, kad saugos ir sveikatos priemonių planuose privalomai būtų atsižvelgta į direk-tyvos II priede nurodytų rūšių veiklą. Tokia rizika turėtų būti nustatyta plane ir turi būti nurodytos konkrečios priemonės su šia rizika susijusiems klausimams spręsti.

Priemonės, kurių imamasi siekiant atsižvelgti į kitą statybvietėje vykdomą veiklą, įskaitant gamybinęPagal direktyvą reikalaujama, kad į tokią veiklą pri-valomai būtų atsižvelgta. Tokia rizika turėtų būti nu-statyta plane ir nurodytos priemonės, kaip į ją bus atsižvelgiama.

Saugos ir sveikatos priemonės, kurių bus imta-si bendro objekto naudojimosi su užsakovu lai-kotarpiu ir galiausiai perduodant jam objektąStatybos etapais užsakovai statybos darbų vykdymo vietoje ar šalia jos gali tęsti ar pradėti negamybinio pobūdžio veiklą. Bendrai naudojantis objektu, gali būti daromas poveikis darbuotojų profesinei saugai ir svei-katai, taip pat kitų, kaip antai visuomenės narių, saugai ir sveikatai. Tokiu atveju reikėtų nustatyti priemones, kurių reikės imtis atsižvelgiant į šį poveikį. Taip pat būtų naudinga pateikti paaiškinimą apie pavojus ir riziką.

Dėl veiklos perduodant projektą jo galutiniam naudo-tojui gali kilti nereikalinga rizika, nebent visų šalių va-dovybė skirtų dėmesį koordinavimui ir kontrolei. Su tuo susijusias priemones taip pat reikėtų išdėstyti plane.

Priemonės, taikytinos sužalojimų ir avarinės padėties atvejuTaikant priemones turėtų būti visiškai atsižvelgta į pa-vojų ir riziką, kurią kelia statybos darbai ir darbo aplinka, įskaitant ir kitą gamybinę ir negamybinę veiklą ir pan.

Taikytinos priemonės, be kita ko, galėtų būti tokios:• pirmosiosmedicinospagalbosbrigadųmokymas,rei-

kiamosįrangosirpatalpųstatybvietėjeparūpinimas;• gelbėjimoirevakavimopriemonės;• gaisrų prevencija, priemonės, kurių imamasi gaisro

irevakavimoatveju, įskaitantnurodymų,mokymo irįrangosparūpinimą;

• kitiemsišankstonumatomiemsįvykiamsskirtaneati-dėliotinospagalbosirevakavimotvarka;

• ryšių sukitaisdarbdaviais ir skubiospagalbos tarny-bomispalaikymas;ir

• praktiniųpratybųrengimas,

Reikėtų atsižvelgti į ypatingą riziką, kaip antai: kaip spręsti su nepageidaujamais reiškiniais sudėtingose vietose, pvz., bokštinio krano kabinoje, kabančiuose praėjimuose, tuneliuose, kesonuose ir uždarose erdvė-se ir t. t., susijusius klausimus.

4. Susitarimai dėl informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimo

Projekto dalyviams naudinga žinoti, kaip ir kada iš jų tikimasi gauti saugos ir sveikatos dokumentų bylai reikalingos informacijos. Panašiai naudinga žinoti, ką tokia informacija turėtų apimti, ar reikia leistis į smul-kmenas, ar pateikti bendresnio pobūdžio informaciją. Gali būti verta įtraukti tokius klausimus į planą.

Taip pat naudinga paaiškinti, kaip projekto parengia-mojo etapo ir projekto vykdymo etapo koordinatoriai bendradarbiaus rengdami saugos ir sveikatos doku-mentų bylą.

130

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

ĮvadasByla gali būti sudaryta taikant šias pagrindines antraštes:

• Bendrojiinformacijaapieprojektą.• Specialiojiprojektoinformacijairinformacijosšaltiniai.• Informacija, kaip projektuotojai atsižvelgė į pavojus,

kuriegalikiltiatliekantstatybosdarbusateityje.• Kitidarbuotojųsaugai irsveikataisvarbūs informaci-

josšaltiniai.

Turinys, forma ir formatas neišvengiamai skirsis atsi-žvelgiant į projektą, užsakovą ir iš anksto numatomus pavojus bei riziką. Visais atvejais reikia atsižvelgti į bū-tinybę, kad byloje būtų pateikta informacija, kuri gali būti naudinga atliekant tolesnius projektavimo ir staty-bos darbus ir būtų aiškiai orientuota į darbuotojų ir bet kurių kitų žmonių, kuriems gali būti padarytas neigia-mas poveikis, profesinę saugą ir sveikatą. Ypatingą dė-mesį reikėtų skirti rizikai, kuri kyla profesinei sveikatai, nes ji dažnai pražiūrima.

Byla neskirta pateikti išsamų aprašymą, kas buvo pada-ryta atliekant ankstesnius statybos darbus, ji taip pat nėra vieta, kurioje turėtų būti pateiktas išsamus išpil-domųjų brėžinių rinkinys, nebent jis būtų būtinas, bet tai tikriausiai būtų tik išimtiniais atvejais.

1. Bendroji informacija apie projektąProjekto apibūdinimasApibūdinimas turėtų būti gana išsamus, kad būtų galima susidaryti aiškų bendrą įspūdį apie tai, ką ši byla apima, kad ją vėliau skaitysiantys žmonės galėtų suprasti, ar byla apima visą objektą, kuris egzistavo sudarant bylą, ar tik to objekto dalį. Turėtų būti nu-matyta galimybė įrašyti, kada byla tikslinama ir ko-kia gali būti tikslinimo apimtis bei apribojimai. Jeigu daromos kopijos, reikės pasirūpinti kontroliuojamų kopijų sistema.

Ankstesnių projekto dalyvių pavardės ar pavadinimaiReikėtų pateikti išsamią informaciją apie projekto da-lyvius, kurie gali turėti informacijos, kuri gali būti svar-bi profesinei saugai ir sveikatai ir kuri neįtraukta į bylą (pavyzdžiui, ypač sudėtingų objektų projektuotojai gali išsaugoti daug projektavimo informacijos, kuri pa-grįstai negali būti saugoma byloje).

2. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai

Galima apsvarstyti galimybę įtraukti į bylą projekto brė-žinius ir specifikacijas, jeigu jie gali būti naudingi aiški-nant byloje pateiktą informaciją ir jeigu jie yra vertingi kaip informacijos, kuri bus svarbi profesinei sveikatai at-liekant paskesnius statybos darbus, teikimo priemonė.

Pavojai

Vertėtų sudaryti pavojų, kurie greičiausiai nebus aiškiai matomi kitiems, sąrašą, nurodyti jų vietą, kaip į juos iki šiol buvo atsižvelgiama ir visus pradinius dokumentus, kuriuose galima rasti papildomos informacijos (pvz., apie užteršto grunto tyrimus, asbestą, požeminių ir kitų inžinerinių komunikacijų, kurios gali nebūti pas-tebimos ar tiesiogiai matomos, vietą, galimai defektų turinčius objektus ir t. t.).

Pavojai, nustatyti projektuojantProjektuotojai, kurie laikosi šiame vadove siūlomo struktūrinio požiūrio į projektavimą, bus įvertinę, ar dėl jų projektų atsiranda kokių nors pavojų, kurie greičiausiai nebus aiškiai matomi kitiems (įskaitant neįprastus). Tokius klausimus paprastai reikėtų įtrauk-ti į pavojų sąrašą, nebent būtų manoma, kad užbaigus pradinius statybos darbus jie tikriausiai nepasireikš.

Taip pat paprastai reikėtų nurodyti pavojus, kurie, kaip galima iš anksto numatyti, gali kilti atliekant tolesnius statybos darbus, kaip antai: pavojai, atsirandantys dėl neįprastų konstrukcinių sprendimų (pvz., išankstinis ir paskesnis įtempimas, galimas nestabilumas), pavojin-gų medžiagų panaudojimo, grindų apkrovos apribo-jimų ir t. t.

Didelę riziką keliantys pavojai (II priedas)Jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad atliekant tolesnius statybos darbus gali kilti konkreti rizika (žr. direktyvos II priedą), gali būti pagrįsta paminėti tai pavojų sąraše.

3. Informacija, kaip projektuotojai atsižvelgė į pavojus, kurie gali kilti atliekant statybos darbus ateityje

Įprasti techninės priežiūros darbaiProjektavimo metu projektuotojai turėtų atsižvelgti į tai, kaip būtų galima saugiai atlikti įprastus objekto techninės priežiūros darbus. Šią informaciją reikėtų įtraukti į bylą, kad būtų aišku, kaip galima atlikti to-kius darbus (pvz., langų valymą, pastato dalių ir įren-ginių, kurių gyvavimo trukmė yra trumpa, palyginti su objekto, kurio dalį jie sudaro, gyvavimo trukme, pakeitimą, pastato inžinerinių komunikacijų tech-ninę priežiūrą ir t. t.), ir būtų aiškiai pabrėžti galimi pavojai. Tipiški klausimai, kuriuos reikėtų aptarti, be kita ko, susiję su prieiga aukštyje, darbu uždarose erdvėse, sunkių įrenginių ir įrangos perkėlimo prie-monėmis, pavojingų įrenginių ir įrangos atskyrimo, techninės priežiūros, remonto, pakeitimo ir t. t. prie-monėmis ir su įtampingųjų įrenginių izoliavimu.

6 priedas. Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys

131

Prie

dai

Didesnio masto darbaiPanašiai, projektuotojai turėtų atsižvelgti į tai, kaip ga-lima atlikti kitus didesnio masto statybos darbus, ku-riuos galima pagrįstai numatyti per visą užbaigto stati-nio gyvavimo laikotarpį (įskaitant ardymą ar griovimą). Reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti šią informaciją, kad byla būtų vertingas informacijos šaltinis.

4. Kiti darbuotojų saugai ir sveikatai svarbūs informacijos šaltiniai

Gali būti papildomų informacijos šaltinių, kuriuos gali būti verta paminėti byloje.

132

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

31989L0391

1989 6 29EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYSL 183/1

TARYBOS DIREKTYVA1989 m. birželio 12 d.

dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo

(89/391/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,ypač į jos 118a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1), parengtą pasikonsulta-vus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuojukomitetu,

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu (2),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuo-monę (3),

kadangi Sutarties 118a straipsnyje numatyta, kad Taryba direkty-vomis nustato būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pir-miausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnėdarbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;

kadangi šia direktyva nepateisinamas joks kai kuriose valstybėsenarėse jau pasiektos apsaugos lygio mažėjimas, nes valstybėsnarės pagal Sutartį įsipareigojo skatinti sąlygų šioje srityje geri-nimą bei suderinimą, tuo pačiu metu išsaugodamos tai, kas jaupasiekta;

kadangi žinoma, kad darbuotojus visą darbo laiką darbe gali veiktipavojingi aplinkos veiksniai;

kadangi, atsižvelgiant į Sutarties 118a straipsnį, tokiose direkty-vose turi būti vengiama nustatyti administracinius, finansinius irteisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmo-nių steigimą ir plėtrą;

kadangi Komisijos pranešime apie jos programą dėl darbuotojųsaugos, higienos ir sveikatos (4) numatoma priimti direktyvas dar-buotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

kadangi Taryba 1987 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje dėl darbuo-tojų saugos, higienos ir sveikatos (5) atsižvelgė į Komisijos keti-nimą artimiausiu metu pateikti Tarybai direktyvą dėl darbuotojųsaugos ir sveikatos darbo vietoje organizavimo;

kadangi 1988 m. vasario mėn. Europos Parlamentas po svars-tymų apie vidaus rinką ir darbuotojų apsaugą priėmė keturiasrezoliucijas; kadangi šios rezoliucijos paragino Komisiją parengtibendrą direktyvą, kuria remiantis būtų galima rengti konkretes-nes direktyvas, apimančias visas rizikos rūšis, susijusias su saugair sveikata darbo vietoje;

kadangi valstybės narės privalo skatinti darbuotojų saugos ir svei-katos gerinimą savo teritorijose; kadangi priemonės darbuotojųsveikatai ir saugai darbe apsaugoti konkrečiais atvejais taip patpadeda išsaugoti su jais gyvenančių asmenų sveikatą, o galbūt irjų saugą;

(1) OL C 141, 1988 5 30, p. 1.(2) OL C 326, 1988 12 19, p. 102 ir OL C 158, 1989 6 26.(3) OL C 175, 1988 7 4, p. 22.

(4) OL C 28, 1988 2 3, p. 3.(5) OL C 28, 1988 2 3, p. 1.

05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 349

7 priedas. Europos Sąjungos teisės aktai

133

Prie

dai

kadangi valstybių narių teisinės sistemos dėl darbuotojų saugos irsveikatos apsaugos darbo vietoje labai skiriasi ir turi būti tobuli-namos; kadangi valstybių narių nacionalinės nuostatos šiuo klau-simu, dažnai apimančios technines specifikacijas ir (arba) savire-guliavimo standartus, gali nustatyti skirtingus saugos ir sveikatosapsaugos lygius ir leisti konkurenciją saugos ir sveikatos sąskaita;

kadangi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos vis darlabai dažni; kadangi reikia imtis prevencinių priemonių arba jasnedelsiant tobulinti, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir svei-kata bei aukštesnis apsaugos lygis;

kadangi tam, kad būtų galima užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį,darbuotojus ir (arba) jų atstovus reikia informuoti apie rizikosrūšis jų saugai ir sveikatai bei apie priemones, reikalingas šiomsrizikos rūšims sumažinti ar pašalinti; kadangi darbuotojams pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką taip pat turibūti sudaryta galimybė proporcingai dalyvauti prižiūrint, kadbūtų imtasi būtinų apsaugos priemonių;

kadangi darbdaviai, darbuotojai ir (arba) jų atstovai turi keistis tar-pusavyje informacija darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais,bendrauti ir proporcingai dalyvauti šioje srityje pagal atitinkamasprocedūras ir dokumentus, laikydamiesi nacionalinės teisės aktųir (arba) nacionalinės praktikos;

kadangi darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos geri-nimo tikslų neturėtų nusverti vien tik ekonominiai motyvai;

kadangi darbdaviai privalo nuolat domėtis naujausiais technolo-gijų pasiekimais ir sekti mokslo duomenis apie darbo vietos įren-gimą, atsižvelgdami į būdingus pavojus jų įmonėje, ir atitinkamaiinformuoti darbuotojų atstovus, pagal šią direktyvą turinčius teisędalyvauti, kad būtų galima užtikrinti aukštesnį darbuotojų sveika-tos ir saugos lygį;

kadangi šios direktyvos nuostatos, nepažeidžiant griežtesniųesamų arba būsimų Bendrijos nuostatų, taikomos visoms rizikosrūšims, pirmiausia toms, kurios atsiranda dėl darbe naudojamųcheminių, fizinių ir biologinių veiksnių, išvardytų Direktyvoje80/1107/EEB (1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva88/642/EEB (2);

kadangi pagal Sprendimą 74/325/EEB (3) Komisija konsultuojasisu Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komi-tetu, rengdama pasiūlymus šioje srityje;

kadangi reikia įkurti komitetą, sudarytą iš valstybių narių pasiū-lytų atstovų, kuris padėtų Komisijai šioje direktyvoje numatytasatskiras direktyvas suderinti su technikos pažanga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Paskirtis

1. Šios direktyvos paskirtis–nustatyti priemones, skatinančiasgerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.

2. Šiam tikslui šioje direktyvoje yra pateikti bendrieji principai dėlprofesinės rizikos prevencijos, saugos ir sveikatos apsaugos, rizi-kos rūšių ir nelaimingus atsitikimus lemiančių veiksnių pašalini-mo, informavimo, konsultavimo, proporcingo dalyvavimo pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką ir darbuo-tojų bei jų atstovų profesinio mokymo, taip pat bendrosios gairėsdėl minėtų principų įgyvendinimo.

3. Ši direktyva nepažeidžia esamų ar būsimų nacionalinių irBendrijos nuostatų, palankesnių darbuotojų saugai ir sveikataidarbe apsaugoti.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybi-niam, tiek privačiam (pramonės, žemės ūkio, prekybos, adminis-travimo, paslaugų, švietimo, kultūros, poilsio ir kt.).

2. Ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingitam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip gin-kluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklaicivilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.

Tuo atveju darbuotojų sauga ir sveikata turi būti užtikrinama kiekgalima labiau atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus tikslus.

(1) OL L 327, 1980 12 3, p. 8.(2) OL L 356, 1988 12 24, p. 74.(3) OL L 185, 1974 7 9, p. 15.

350 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.

134

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos reiškia:

a) darbuotojas — darbdavio įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuo-tojai bei mokiniai, bet ši sąvoka neapima samdomų namų dar-bininkų;

b) darbdavys — bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, susijęs sudarbuotoju darbo santykiais ir atsakingas už įmonę ir (arba)įstaigą;

c) darbuotojų atstovas, atsakingas už darbuotojų saugą ir svei-katą — bet kuris asmuo, išrinktas arba paskirtas pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką atsto-vauti darbuotojams, kai kyla problemų, susijusių su darbuo-tojų sauga ir sveikatos apsauga darbe;

d) prevencija — visos priemonės, kurių imamasi arba ketinamaimtis visuose įmonės darbo etapuose, kad būtų išvengtaprofesinės rizikos arba ji būtų sumažinta.

4 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jogdarbdaviai, darbuotojai ir darbuotojų atstovai laikytųsi teisiniųnuostatų, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti.

2. Valstybės narės pirmiausia užtikrina tinkamas kontrolės prie-mones ir priežiūrą.

II SKIRSNIS

DARBDAVIŲ PAREIGOS

5 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Darbdavio pareiga — užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatąvisais su darbu susijusiais aspektais.

2. Jei pagal 7 straipsnio 3 dalį darbdavys samdo kompetentingasišorės tarnybas arba asmenis, tai nepanaikina jo atsakomybės šiojesrityje.

3. Darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos darbe srityje nedaroįtakos principui dėl darbdavio atsakomybės.

4. Ši direktyva neriboja valstybių narių galimybės numatyti darb-davių atsakomybės panaikinimą arba apribojimą, kai nelaimingiatsitikimai įvyksta dėl neįprastų ar nenumatytų aplinkybių, kurios

nepriklauso nuo darbdavių valios, arba dėl ypatingų įvykių, kuriųpasekmių nebuvo galima išvengti, nepaisant to, kad buvo imtasivisų atsargos priemonių.

Valstybės narės nebūtinai turi pasinaudoti pirmoje pastraipojenurodyta galimybe.

6 straipsnis

Bendros darbdavių pareigos

1. Atsižvelgdamas į atsakomybės sritis, darbdavys imasi priemo-nių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, įskaitantprofesinės rizikos rūšių prevenciją, informavimą bei profesinįmokymą, taip pat būtiną organizavimą ir priemones.

Darbdavys atidžiai stebi, ar nereikia pakoreguoti šių priemoniųatsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir siekį gerinti esamąpadėtį.

2. Darbdavys įgyvendina 1 dalies pirmoje pastraipoje paminėtaspriemones, remdamasis toliau pateiktais bendraisiais prevencijosprincipais:

a) rizikos rūšių vengimas;

b) rizikos rūšių, kurių neįmanoma išvengti, įvertinimas;

c) rizikos rūšių šalinimas jų atsiradimo vietoje;

d) darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų įrengimas,darbo priemonių, darbo bei gamybos metodų pasirinkimas,siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ar darbą išanksto nustatytu tempu bei sumažinti tokio darbo poveikįsveikatai;

e) derinimas su technikos pažanga;

f) pavojingo darbo pakeitimas nepavojingu ar mažiau pavojin-gu;

g) nuoseklios bendros prevencijos politikos, apimančios techno-logiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santy-kius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį, sukūrimas;

h) pirmenybės suteikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms,palyginti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

i) atitinkami nurodymai darbuotojams.

3. Nepažeisdamas kitų šios direktyvos nuostatų ir atsižvelgdamasį įmonės arba (ir) įstaigos veiklos pobūdį, darbdavys:

a) įvertina rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai rūšis, inter alia,atsižvelgdamas į pasirinktas darbo priemones, cheminesmedžiagas ar naudojamus preparatus bei į darbo vietų įren-gimą.

05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 351

135

Prie

dai

Įvertinus šią riziką, jeigu reikia, darbdavio naudojamosprevencinės priemonės ir darbo bei gamybos metodai privalo:

— užtikrinti geresnį darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugoslygį,

— būti neatsiejama visų įmonės ir (arba) įstaigos veiklos sri-čių dalis visais pavaldumo lygiais;

b) patikėdamas darbuotojui užduotis, atsižvelgia į darbuotojosveikatos bei saugos galimybes;

c) užtikrina, kad planuojant ir įdiegiant naujas technologijas sudarbuotojais ir (arba) jų atstovais būtų aptartas pasirinktų prie-monių, darbo sąlygų ir darbo aplinkos poveikis darbuotojųsaugai bei sveikatai;

d) imasi reikiamų priemonių, kad tik atitinkamai instruktuotidarbuotojai galėtų patekti į tas teritorijas, kuriose kyla didelisir konkretus pavojus.

4. Nepažeisdami kitų šios direktyvos nuostatų, kai vienoje darbovietoje dirba kelios įmonės, darbdaviai bendradarbiauja įgyven-dindami saugos, sveikatos ir profesinės higienos nuostatas ir atsi-žvelgdami į veiklos pobūdį koordinuoja savo veiksmus apsaugosnuo profesinės rizikos rūšių ir jų prevencijos klausimais, ir infor-muoja vienas kitą bei atitinkamus savo darbuotojus ir (arba) dar-buotojų atstovus apie tokias rizikos rūšis.

5. Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias sudarbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.

7 straipsnis

Apsaugos ir prevencinės priemonės

1. Nepažeisdamas 5 ir 6 straipsniuose minėtų pareigų, darbda-vys paskiria vieną arba daugiau darbuotojų veiklai, susijusiai suapsauga nuo profesinės rizikos rūšių ir jų prevencija įmonėje ir(arba) įstaigoje.

2. Paskirti darbuotojai neturi atsidurti nepalankioje padėtyje dėlveiklos, susijusios su apsauga nuo profesinės rizikos rūšių ir jųprevencija.

Paskirtiems darbuotojams skiriama pakankamai laiko šioje direk-tyvoje numatytoms jų pareigoms atlikti.

3. Jeigu tokios apsaugos ir prevencinės priemonės negali būtiorganizuojamos dėl to, kad įmonėje ir (arba) įstaigoje nėra kom-petentingo personalo, darbdavys samdo kompetentingas išorėstarnybas ar asmenis.

4. Kai darbdavys samdo tokias tarnybas ar asmenis, jis infor-muoja juos apie veiksnius, kurie, kaip žinoma, turi poveikį ar,manoma, gali turėti poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai, ir jiemsturi būti suteikta galimybė gauti 10 straipsnio 2 dalyje nurodytąinformaciją.

5. Visais atvejais:

— paskirti darbuotojai privalo turėti reikiamų sugebėjimų ir įgū-džių bei būtinas priemones,

— išorės tarnybos arba asmenys, su kuriais yra konsultuojamasi,privalo turėti būtiną kvalifikaciją bei asmenines ir profesinespriemones, ir

— turi būti paskirtas pakankamas darbuotojų ir išorės tarnybų arasmenų skaičius,

kad būtų galima organizuoti apsaugos ir prevencines priemones,atsižvelgiant į įmonės ir (arba) įstaigos dydį ir (arba) pavojus, kuriegali kilti darbuotojams, taip pat jų pasiskirstymą įmonėje ir (arba)įstaigoje.

6. Atsakomybė už šio straipsnio objektą sudarančią apsaugą nuoįvairių rizikos rūšių saugai ir sveikatai ir jų prevenciją tenka vie-nam ar keliems darbuotojams, vienai ar kelioms tarnyboms,nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso įmonei ir (arba) įstaigai aryra išorės.

Darbuotojas (-ai) ir (arba) tarnyba (-os), kai reikia, privalo dirbtikartu.

7. Valstybės narės pagal veiklos pobūdį ir įmonių dydį galinustatyti įmonių kategorijas, pagal kurias darbdavys, jeigu jis yrakompetentingas, gali pats prisiimti atsakomybę už 1 dalyje nuro-dytas priemones.

8. Valstybės narės nustato būtinus įgūdžius ir gebėjimus, mini-mus 5 dalyje.

Jos gali nustatyti pakankamą 5 dalyje nurodytą skaičių.

8 straipsnis

Pirmoji medicinos pagalba, gaisrų gesinimas ir darbuotojųevakuacija, didelis ir neišvengiamas pavojus

1. Darbdavys:

— atsižvelgdamas į įmonės ir (arba) įstaigos veiklos pobūdį irdydį bei į kitus esančius asmenis, imasi būtinų pirmosios

352 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.

136

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo ir darbuotojų evakuaci-jos priemonių,

— pasirūpina, kad būtų užmegzti būtini ryšiai su išorės tarnybo-mis, ypač tomis, kurios teikia pirmąją ar skubią medicinospagalbą, atlieka gelbėjimo darbus ir gesina gaisrus.

2. Atsižvelgdamas į 1 dalį, darbdavys, inter alia, paskiria darbuo-tojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos ir gaisrų gesi-nimo bei evakuacijos priemonių įgyvendinimą.

Tokių darbuotojų skaičius, jų profesinis mokymas ir turimospriemonės turi būti tinkami, atsižvelgiant į įmonės ir (arba) įstai-gos dydį ir (arba) konkrečius pavojus.

3. Darbdavys:

a) kuo greičiau informuoja visus darbuotojus, kuriems gresiaarba gali grėsti didelis ir neišvengiamas pavojus, apie riziką irapie tai, kokių apsaugos priemonių reikia imtis arba jau imta-si;

b) imasi priemonių ir duoda nurodymus darbuotojams, ištikusdideliam ir neišvengiamam pavojui, nutraukti darbą ir (arba)nedelsiant palikti darbo vietą ir pereiti į saugią vietą;

c) išskyrus ypatingus atvejus dėl deramai pagrįstų priežasčių,nereikalauja darbuotojų vėl imtis darbo aplinkoje, kurioje visdar gresia didelis ir neišvengiamas pavojus.

4. Darbuotojai, kurie gresiant dideliam ir neišvengiamam pavo-jui palieka savo darbo vietą ir (arba) pavojingą teritoriją, dėl tokiųveiksmų negali atsidurti nepalankioje padėtyje ir privalo būtiapsaugoti nuo visų neigiamų ir nepagrįstų pasekmių pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką.

5. Darbdavys užtikrina, kad visi darbuotojai, gresiant dideliam irneišvengiamam pavojui jų ir (arba) kitų asmenų saugai,negalėdami pranešti tiesioginiam viršininkui, galėtų, atsižvelg-dami į savo žinias ir turimas technines priemones, imtis veiksmų,kad išvengtų tokio pavojaus pasekmių.

Dėl tokių veiksmų darbuotojai negali atsidurti nepalankiojepadėtyje, nebent jie būtų elgęsi nerūpestingai arba aplaidžiai.

9 straipsnis

Įvairūs darbdavių įsipareigojimai

1. Darbdavys:

a) pasirūpina rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai rūšių, įskai-tant tas, su kuriomis susiduria darbuotojų grupės, kuriomsdaro poveikį konkrečios rizikos rūšys, įvertinimu;

b) priima sprendimus, kokių apsaugos priemonių reikia imtis ir,jeigu būtina, kokią apsaugos įrangą naudoti;

c) sudaro nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių darbuotojastampa nedarbingu daugiau kaip tris darbo dienas, sąrašą;

d) pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktikąpateikia atsakingoms institucijoms pranešimus apie nelaimin-gus atsitikimus darbe, kuriuos patyrė jo darbuotojai.

2. Valstybės narės pagal įmonių veiklos pobūdį ir dydį nustatoreikalavimus įvairioms įmonių kategorijoms, kaip rengti doku-mentus, išvardytus 1 dalies a ir b punktuose, taip pat rengiantdokumentus, išvardytus 1 dalies c ir d punktuose.

10 straipsnis

Darbuotojo informavimas

1. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, kad darbuotojai ir (ar-ba) jų atstovai įmonėje ir (arba) įstaigoje pagal nacionalinės teisėsaktus ir (arba) nacionalinę praktiką, kurioje, inter alia, gali būti atsi-žvelgta į įmonės ir (arba) įstaigos dydį, gautų visą būtiną informa-ciją apie:

a) rizikos rūšis saugai ir sveikatai bei apsaugos ir prevencinespriemones ir veiklą visoje įmonėje ir (arba) įstaigoje apskritaibei kiekvienoje darbo vietoje ir (arba) darbe atskirai;

b) priemones, kurių buvo imtasi 8 straipsnio 2 dalyje nustatytatvarka.

2. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, kad bet kurios kitosįmonės ir (arba) įstaigos darbuotojų, dirbančių jo įmonėje ir (ar-ba) įstaigoje, darbdaviai pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba)nacionalinę praktiką gautų tinkamą informaciją, kuri yra nuro-dyta 1 dalies a ir b punktuose ir kuri turi būti suteikta atitinka-miems darbuotojams.

3. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, kad darbuotojai, atlie-kantys specifines darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos parei-gas, arba darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą irsveikatą, savo pareigoms atlikti pagal nacionalinės teisės aktus ir(arba) nacionalinę praktiką galėtų gauti:

a) informaciją apie rizikos įvertinimą ir apsaugos priemones,nurodytas 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 353

137

Prie

dai

b) sąrašą ir pranešimus, nurodytus 9 straipsnio 1 dalies c ird punktuose;

c) informaciją, sukauptą taikant apsaugos ir prevencines priemo-nes bei gautą iš tikrinimo tarnybų ir įstaigų, atsakingų už saugąir sveikatą.

11 straipsnis

Konsultavimasis su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimas

1. Darbdaviai konsultuojasi su darbuotojais ir (arba) jų atstovaisbei leidžia jiems dalyvauti diskusijose visais darbuotojų saugos irsveikatos darbe klausimais.

Į tokią veiklą įeina:

— darbuotojų konsultavimas,

— darbuotojų ir (arba) jų atstovų teisė teikti pasiūlymus,

— proporcingas dalyvavimas pagal nacionalinės teisės aktus ir(arba) nacionalinę praktiką.

2. Darbuotojai arba darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojųsaugą ir sveikatą, pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinępraktiką proporcingai dalyvauja ir (arba) su jais iš anksto darbda-vys tariasi dėl:

a) visų priemonių, galinčių turėti didelį poveikį saugai ir sveika-tai;

b) darbuotojų, nurodytų 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio2 dalyje, paskyrimo ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos;

c) informacijos, nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsny-je;

d) įmonei ir (arba) įstaigai nepriklausančių kompetentingų tar-nybų ar asmenų samdymo, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 daly-je;

e) profesinio mokymo planavimo ir organizavimo, kaip numa-tyta 12 straipsnyje.

3. Darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą,turi teisę prašyti darbdavį imtis atitinkamų priemonių ir teikti jampasiūlymus darbuotojams kylančiam pavojui sumažinti ir (arba)pašalinti pavojaus šaltinius.

4. Darbuotojai, nurodyti 2 dalyje, ir darbuotojų atstovai, nuro-dyti 2 ir 3 dalyse, neturi atsidurti nepalankioje padėtyje dėl savoveiklos, nurodytos 2 ir 3 dalyse.

5. Darbdaviai privalo skirti darbuotojų atstovams, atsakingiemsuž darbuotojų saugą ir sveikatą, pakankamai laisvo laiko, mokėtijiems atlyginimą ir aprūpinti juos būtinomis priemonėmis šiojedirektyvoje nustatytoms jų teisėms ir pareigoms vykdyti.

6. Darbuotojai ir (arba) jų atstovai pagal nacionalinės teisės aktusir (arba) nacionalinę praktiką turi teisę skųstis institucijai, atsakin-gai už darbuotojų saugą ir sveikatą, jeigu darbdavių taikomos irnaudojamos priemonės, jų manymu, yra nepakankamos darbuo-tojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti.

Darbuotojų atstovams turi būti suteikta galimybė pareikšti pasta-bas kompetentingos institucijos atliekamo patikrinimo metu.

12 straipsnis

Darbuotojų mokymas

1. Darbdavys užtikrina, kad kiekvienas darbuotojas gautų pakan-kamai žinių apie saugą ir sveikatą, pirmiausia gaudamas informa-ciją bei nurodymus apie savo darbo vietą ar atliekamą darbą:

— priimant į darbą,

— perkeliant į kitą darbą arba keičiant darbo vietą,

— įdiegus naujas darbo priemones arba jas pakeitus,

— įdiegus naujas technologijas.

Mokymas turi būti:

— pritaikytas prie naujų ar pasikeitusių rizikos rūšių ir

— prireikus periodiškai kartojamas.

2. Darbdavys užtikrina, kad įmonei ir (arba) įstaigai nepri-klausantys darbuotojai, dirbantys jo įmonėje ir (arba) įstaigoje,gautų atitinkamus nurodymus apie rizikos sveikatai ir saugai tojeįmonėje ir (arba) įstaigoje rūšis jų darbo metu.

3. Darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą,turi teisę į atitinkamą mokymą.

4. Mokymas, nurodytas 1 ir 3 dalyse, turi vykti ne darbuotojų arjų atstovų sąskaita.

354 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.

138

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Mokymas, nurodytas 1 dalyje, turi vykti darbo valandomis.

Mokymas, nurodytas 3 dalyje, turi vykti darbo valandomis arbapagal nacionalinę praktiką pačioje įmonėje ir (arba) įstaigoje arbauž jos ribų.

III SKIRSNIS

DARBUOTOJŲ PAREIGOS

13 straipsnis

1. Kiekvieno darbuotojo pareiga kuo geriau rūpintis savo ir kitųasmenų, kuriems turėjo įtakos jo veiksmai darbe, sauga bei svei-kata, remiantis savo žiniomis, įgytomis profesinio mokymo metu,ir darbdavio duotais nurodymais.

2. Siekdami šio tikslo, darbuotojai, remdamiesi savo žiniomis,įgytomis profesinio mokymo metu, ir darbdavio duotais nurody-mais, privalo:

a) teisingai naudotis mašinomis, aparatais, įrankiais, pavojingo-mis medžiagomis, transportavimo įrenginiais ir kitomis gamy-bos priemonėmis;

b) teisingai naudotis jiems duotomis asmeninėmis apsaugospriemonėmis, o pasinaudoję–grąžinti jas į vietą;

c) savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti saugos įtaisų, įmon-tuotų, pvz., mašinose, aparatuose, įrankiuose, gamykloje ir sta-tiniuose, bei teisingai naudotis tokiais saugos įtaisais;

d) nedelsiant informuoti darbdavį ir (arba) darbuotojus, konkre-čiai atsakingus už darbuotojų saugą ir sveikatą, apie bet kokiąsituaciją darbe, kuri pagrįstai gali kelti didelį ir neišvengiamąpavojų saugai ir sveikatai, bei apie visus apsaugos priemoniųtrūkumus;

e) pagal nacionalinę praktiką bendradarbiauti su darbdaviu ir (ar-ba) darbuotojais, konkrečiai atsakingais už darbuotojų saugą irsveikatą, tol, kol reikia, kad būtų galima įgyvendinti visuskompetentingos institucijos keliamus uždavinius ar reikalavi-mus darbuotojų saugai bei sveikatai apsaugoti;

f) pagal nacionalinę praktiką bendradarbiauti su darbdaviu ir (ar-ba) darbuotojais, konkrečiai atsakingais už darbuotojų saugą irsveikatą, tol, ko1 reikia, kad darbdavys galėtų užtikrinti, jogdarbo aplinka ir darbo sąlygos yra saugios ir nekelia rizikossaugai ir sveikatai toje veiklos srityje.

IV SKIRSNIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Sveikatos priežiūra

1. Darbuotojų sveikatos priežiūrai, būtinai dėl darbe pasitaikan-čios rizikos saugai ir sveikatai, užtikrinti turi būti nustatytospriemonės pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinępraktiką.

2. 1 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros priemonės turi būtitokios, kad jomis periodiškai galėtų naudotis kiekvienas to norin-tis darbuotojas.

3. Sveikatos priežiūra gali būti vykdoma kaip nacionalinės svei-katos apsaugos sistemos dalis.

15 straipsnis

Rizikos grupės

Ypatingai jautrios rizikos grupės turi būti apsaugotos nuokonkrečių jas veikiančių pavojų.

16 straipsnis

Atskiros direktyvos. Pakeitimai. Bendra šios direktyvostaikymo sritis

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu pagal Sutarties 118astraipsnį, priima atskiras direktyvas, inter alia, priede nurodytosesrityse.

2. Ši ir, nepažeidžiant 17 straipsnyje nurodytos tvarkos dėl tech-ninio pobūdžio pakeitimų, atskiros direktyvos gali būti iš daliespakeistos Sutarties 118a straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Šios direktyvos nuostatos visapusiškai taikomos visoms sri-tims, nurodytoms atskirose direktyvose, nepažeidžiant griežtes-nių ir (arba) specialių nuostatų, pateiktų tose atskirose direktyvo-se.

17 straipsnis

Komitetas

1. Priimant 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų direktyvų techniniopobūdžio pakeitimus, kad būtų atsižvelgiama į:

05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 355

139

Prie

dai

— direktyvų priėmimą techninio suderinimo ir standartizacijossrityje, ir (arba)

— technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ir specifikacijų pakei-timus bei naujus duomenis,

Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas,kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turibūti imtasi, projektą.

Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką,kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą.

Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatytabalsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą rem-damasi Komisijos pasiūlymu.

Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaipnustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinkakomiteto nuomonę.

Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arbajeigu nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikiaTarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Tarybasprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvojai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemonespatvirtina Komisija.

18 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuo-statas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliaukaip nuo 1992 m. gruodžio 31 d.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo sri-tyje priimtų ar priimamų nacionalinės teisės aktų nuostatų teks-tus.

3. Valstybės narės kas penkeri metai teikia Komisijai ataskaitąapie šios direktyvos nuostatų praktinį įgyvendinimą, nurodyda-mos darbdavių ir darbuotojų požiūrius.

Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Ekono-mikos ir socialinių reikalų komitetui ir Darbuotojų saugos, higie-nos ir sveikatos patariamajam komitetui.

4. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Eko-nomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šios direk-tyvos įgyvendinimą, atsižvelgdama į 1–3 dalis.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1989 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. CHAVES GONZALES

356 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.

PRIEDAS

16 straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių sąrašas

— Darbo vietos

— Darbo priemonės

— Asmeninės apsaugos priemonės

— Darbas su demonstracinėmis priemonėmis

— Darbas su sunkiais kroviniais, keliančiais nugaros pažeidimo riziką

— Laikinosios ar kilnojamosios darbo vietos

— Žvejyba ir žemės ūkis

05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 357

140

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

31992L0057

1992 8 26 EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS L 245/6

TARYBOS DIREKTYVA 92/57/EEB1992 m. birželio 24 d.

dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėseįgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,ypač į jos 118a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1), pateiktą pasikonsultavussu Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komi-tetu,

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu (2),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuo-monę (3),

kadangi Sutarties 118a straipsnyje numatyta, kad Taryba direkty-vomis nustato būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pir-miausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnėdarbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;

kadangi pagal minėtąjį straipsnį tokiomis direktyvomis turi būtivengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apri-bojimus, kurie trukdytų mažųjų ir vidutinių įmonių steigimui irplėtrai;

kadangi Komisijos pranešime apie jos programą dėl darbuotojųsaugos, higienos ir sveikatos (4) numatyta priimti direktyvą, skirtądarbuotojų saugai ir sveikatai laikinosiose ar kilnojamosiosestatybvietėse garantuoti;

kadangi 1987 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje dėl darbuotojų sau-gos, higienos ir sveikatos (5) Taryba atsižvelgė į Komisijos keti-nimą artimiausiu metu pateikti Tarybai būtiniausius reikalavimusdėl laikinųjų ar kilnojamųjų statybviečių;

kadangi laikinosios ar kilnojamosios statybvietės yra tokia veik-los vieta, kur darbuotojai susiduria su ypač didele rizika;

kadangi nepatenkinamas architektūrinis ir (arba) organizacinissprendimas arba blogas darbų planavimas rengiant projektą turėjoreikšmės įvykstant daugiau nei pusei nelaimingų atsitikimų Bend-rijos statybvietėse;

kadangi kiekvienos valstybės narės valdžios institucijos, atsakin-gos už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą prieš darbų pradžiąturi būti informuojamos apie darbus, kurių apimtis viršija tamtikrą ribą;

kadangi vykdant projektą daug nelaimingų atsitikimų darbe galiįvykti dėl netinkamo koordinavimo, ypač tuomet, kai skirtingosįmonės tuo pačiu metu ar viena po kitos dirba toje pačioje laiki-nojoje ar kilnojamojoje statybvietėje;

kadangi dėl to reikia pagerinti koordinavimą tarp įvairių suinte-resuotų šalių rengiant projektą ir vykdant darbus;

kadangi būtiniausių reikalavimų, skirtų užtikrinti geresnę saugą irsveikatos apsaugą laikinosiose ar kilnojamosiose statybvietėse, lai-kymasis yra esminis dalykas darbuotojų saugai ir sveikatos apsau-gai;

kadangi, be to, savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai,jeigu jie asmeniškai užsiima darbine veikla, dirbdami laikinosiosear kilnojamosiose statybvietėse, gali kelti pavojų darbuotojų sau-gai ir sveikatai;

kadangi dėl to reikėtų savarankiškai dirbantiems asmenims irdarbdaviams, jeigu jie asmeniškai užsiima darbine veiklastatybvietėje, taikyti tam tikras 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybosdirektyvos 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudoji-mui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antrojiatskira direktyva) (6) nuostatas ir 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybosdirektyvos 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsau-gos reikalavimų darbuotojams darbo vietoje naudojant asmeni-nes apsaugos priemones (trečioji atskira direktyva) (7) nuostatas;

kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip numatyta 1989 m.birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių(1) OL C 213, 1990 8 28, p. 2 ir OL C 112, 1991 4 27, p. 4.

(2) OL C 78, 1990 3 18, p. 172 ir OL C 150, 1992 6 15.(3) OL C 120, 1991 5 6, p. 24.(4) OL C 28, 1988 2 3, p. 3.(5) OL C 28, 1988 2 3, p. 1.

(6) OL L 393, 1989 12 30, p. 13.(7) OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 71

141

Prie

dai

darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustaty-mo (1) 16 straipsnio 1 dalyje; kadangi dėl to minėtos direktyvosnuostatos visapusiškai taikomos laikinosioms ir kilnojamosiomsstatybvietėms, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šiosdirektyvos nuostatų;

kadangi šia direktyva praktiškai siekiama vidaus rinkos socialinėsdimensijos, visų pirma atsižvelgiant į tai, kas reglamentuota1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/106/EEB dėl vals-tybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos pro-duktais, suderinimo (2) ir 1989 m. liepos 18 d. Tarybos direkty-voje 89/440/EEB, iš dalies pakeičiančioje direktyvą 71/305/EEBdėl viešųjų darbų rangos sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (3);

kadangi, remiantis Tarybos sprendimu 74/325/EEB (4), Komisijakonsultuojasi su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos pataria-muoju komitetu rengdama šios srities pasiūlymus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Objektas

1. Ši direktyva, kuri yra aštuntoji atskira direktyva, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustato būti-niausius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus laikinosioms irkilnojamosioms statybvietėms, apibrėžtoms 2 straipsnio a punk-te.

2. Ši direktyva netaikoma gavybos pramonės šakų gręžimo irgavybos darbams, kaip apibrėžta 1974 m. birželio 27 d. Tarybossprendimo 74/326/EEB dėl Saugos ir sveikatos apsaugos kasy-klose komisijos atsakomybės išplėtimo jai priskiriant visasnaudingųjų iškasenų gavybos įmones (5) 1 straipsnio 2 dalyje.

3. Direktyvos 89/391/EEB nuostatos visapusiškai taikomos visaišio straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesniųir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

a) „laikinosios arba kilnojamosios statybvietės“ (toliau –statybvietės) – tai visos statybos vietos, kuriose vyksta pastatųir kelių, tiltų, uostų statybos darbai; neišsamus šių darbų sąra-šas pateiktas I priede;

b) „užsakovas“ – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurisatlieka statybos užsakovo funkcijas;

c) „projekto vadovas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsa-kovo pavedimu atsakingas už projektavimą ir (arba) statybą ir(arba) statybos priežiūrą;

d) „savarankiškai dirbantis asmuo“ – tai asmuo, išskyruspaminėtą Direktyvos 89/391/EEB 3 straipsnio a ir b punktuo-se, kuris vykdydamas profesinę veiklą padeda įvykdyti pro-jektą;

e) „saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamuojulaikotarpiu“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovasir (arba) projekto vadovas paveda projektuojant vykdyti5 straipsnyje nurodytas pareigas;

f) „saugos ir sveikatos koordinatorius statybos laikotarpiu“ – taifizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projektovadovas paveda statybos metu vykdyti 6 straipsnyje nurody-tas pareigas.

3 straipsnis

Koordinatorių paskyrimas. Saugos ir sveikatos priemoniųplanas. Išankstinis pranešimas

1. Kiekvienai statybvietei, kurioje dirba daugiau negu vienas ran-govas, užsakovas arba projekto vadovas paskiria vieną arba dau-giau saugos ir sveikatos koordinatorių, kaip apibrėžta 2 straips-nio e ir f punktuose.

2. Užsakovas arba projekto vadovas užtikrina, kad prieš prade-dant statybvietės įrengimo darbus, būtų parengtas saugos ir svei-katos priemonių planas pagal 5 straipsnio b punkto nuostatas.

Valstybės narės po konsultacijų su darbdaviais ir darbuotojais galileisti nesilaikyti pirmosios pastraipos nuostatų, išskyrus tuos atve-jus, jeigu darbas siejasi su II priede nurodytais konkrečiais pavo-jais arba darbo, apie kurį turi būti iš anksto pranešta pagal šiostraipsnio 3 dalį, atveju.

3. Kai statybvietėje:

— numatytų darbų trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienumetu dirba daugiau nei 20 darbuotojų arba

— numatytų darbų apimtis didesnė kaip 500 žmogaus dienų,

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.(2) OL L 40, 1989 2 11, p. 12.(3) OL L 210, 1989 7 21, p. 1. Su pakeitimais, padarytais Komisijos

sprendimu 90/380/EEB (OL L 187, 1990 7 19, p. 55).(4) OL L 185, 1974 7 9, p. 15. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais

1985 m. Stojimo aktu.(5) OL L 185, 1974 7 9, p. 18.

72 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

142

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

užsakovas ar projekto vadovas iki darbų pradžios pateikia kom-petentingoms valdžios institucijoms pagal III priedą parengtą pra-nešimą.

Išankstinis pranešimas statybvietėje iškabinamas matomoje vie-toje ir prireikus nuolat tikslinamas.

4 straipsnis

Projekto rengimo etapas: bendrieji principai

Projekto vadovas arba, kai galima, užsakovas įvairiuose projekta-vimo ir projekto rengimo etapuose atsižvelgia į bendruosius pre-vencijos principus dėl saugos ir sveikatos, minėtus Direktyvoje89/391/EEB, visų pirma:

— sprendžiant architektūrinius, techninius ir (arba) organizaci-nius klausimus, kad planuoti įvairius darbus ar darbo etapus,kurie atliekami vienu metu arba vienas po kito,

— įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui arba darbų etapamsužbaigti. Jeigu reikalinga, atsižvelgiama į visus darbuotojų sau-gos ir sveikatos apsaugos planus ir dokumentus, parengtuspagal 5 straipsnio b arba c punktą arba koreguojamus, remian-tis 6 straipsnio c punktu.

5 straipsnis

Projekto rengimo etapas: koordinatorių pareigos

Saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai), paskirtas (-i) pagal3 straipsnio 1 dalies nuostatas:

a) koordinuoja 4 straipsnio nuostatų vykdymą;

b) parengia arba paveda parengti darbuotojų saugos ir sveikatosapsaugos planą, nustatantį taisykles, taikomas atitinkamai sta-tybvietei, atsižvelgiant, kur reikia, į statybvietėje vykdomągamybinę veiklą. Šiame plane turėtų būti nurodytos specialiospriemonės darbui, paminėtam pagal vieną ar daugiau II priedenurodytų kategorijų;

c) pagal statybos projekto ypatybes parengia bylą su reikiamasaugos ir sveikatos informacija, kuria būtų vadovaujamasiatliekant bet kuriuos tolesnius darbus.

6 straipsnis

Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos

Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai), paskir-tas pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:

a) koordinuoja bendrųjų prevencijos ir saugos principų įgyven-dinimą:

— sprendžiant architektūrinius, techninius ir (arba) organiza-cinius klausimus, kad planuotų įvairius darbus ar darboetapus, atliekamus vienu metu arba vieną po kito,

— įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui ar darbo eta-pams užbaigti;

b) koordinuoja atitinkamų nuostatų vykdymą, kad užtikrintų, jogdarbdaviai, o jeigu būtina darbuotojų apsaugai, ir savarankiš-kai dirbantys asmenys:

— nuosekliai taikytų 8 straipsnyje nurodytus principus,

— kai reikia, laikytųsi 5 straipsnio b punkte nurodyto dar-buotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių plano;

c) parengia arba paveda parengti būtinas 5 straipsnio b punktenurodyto darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemoniųplano ir 5 straipsnio c punkte nurodytos bylos pataisas, atsiž-velgiant į darbų eigą ir įvykusius pasikeitimus;

d) organizuoja darbdavių, įskaitant ir vienas kitą keičiančius tojepačioje statybvietėje, bendradarbiavimą ir jų veiklos koordina-vimą, vykdant darbuotojų apsaugą, nelaimingų atsitikimų irprofesinių ligų prevenciją bei keičiasi informacija, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalyje, užtikrinant,kad prireikus į šį procesą būtų įtraukti ir savarankiškai dirban-tys asmenys;

e) koordinuoja tikrinimus, kad būtų tiksliai laikomasi darbo tvar-kos taisyklių;

f) imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad statybvietėje būtų tiktie asmenys, kurie turi tam teisę.

7 straipsnis

Užsakovų, projekto vadovų ir darbdavių atsakomybė

1. Jeigu užsakovas ar projekto vadovas paskyrė koordinatorių arkoordinatorius 5 ir 6 straipsniuose nurodytoms pareigoms vyk-dyti, tai neatleidžia užsakovo ar projekto vadovo nuoatsakomybės šiuo atžvilgiu.

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 73

143

Prie

dai

2. 5 ir 6 straipsnių bei šio straipsnio 1 dalies vykdymas nepažei-džia darbdavių atsakomybės principo, numatyto Direktyvoje89/391/EEB.

8 straipsnis

Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio įgyvendinimas

Kai darbas jau atliekamas, taikomi Direktyvos 89/391/EEB6 straipsnyje nustatyti principai, ypač dėl:

a) tvarkingos ir pakankamai švarios statybvietės išlaikymo;

b) darbo vietų išdėstymo pasirinkimo, atsižvelgiant į tai, kaipgalima privažiuoti prie šių darbo vietų bei nustatant judėjimokelius ar zonas ir įrenginius;

c) įvairių medžiagų tvarkymo sąlygų;

d) įrenginių ir įrangos techninės priežiūros, patikrinimų priešnaudojimą ir reguliarios kontrolės, šalinant trūkumus, galin-čius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai;

e) įvairių medžiagų, ypač pavojingų medžiagų, laikymui skirtųteritorijų ženklinimo ir atskyrimo;

f) panaudotų medžiagų pašalinimo sąlygų;

g) atliekų ir statybinių šiukšlių laikymo ir šalinimo ar išvežimo;

h) įvairių darbų arba darbų etapų numatomo laikotarpio nusta-tymo, atsižvelgiant į statybvietėje padarytą pažangą, patiksli-nimo;

i) bendradarbiavimo tarp darbdavių ir savarankiškai dirbančiųasmenų;

j) sąveikos su gamybine veikla, vykdoma statybvietės teritorijojearba greta jos.

9 straipsnis

Darbdavių pareigos

Siekdami statybvietėje laikytis saugos reikalavimų ir saugoti svei-katą, pagal 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus darbda-viai privalo:

a) visų pirma vykdydami 8 straipsnį, imtis priemonių, atitinkan-čių būtiniausius IV priede nustatytus reikalavimus;

b) atsižvelgti į statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus (ko-ordinatorių) nurodymus.

10 straipsnis

Kitų asmenų grupių pareigos

1. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje, savaran-kiškai dirbantys asmenys:

a) mutatis mutandis visų pirma laikosi:

i) Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir 13 straips-nio bei šios direktyvos 8 straipsnio ir IV priedo reikala-vimų;

ii) Direktyvos 89/655/EEB 4 straipsnio ir tos direkty-vos priedo atitinkamų nuostatų;

iii) Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnio, 4 straipsnio 1–4dalių ir 9 dalies bei 5 straipsnio nuostatų;

b) atsižvelgia į statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus(koordinatorių) nurodymus.

2. Darbdaviai, kurie patys atlieka darbus, darbuotojų saugai irsveikatos apsaugai užtikrinti statybvietėje:

a) mutatis mutandis visų pirma laikosi:

i) Direktyvos 89/391/EEB 13 straipsnio sąlygų;

ii) Direktyvos 89/655/EEB 4 straipsnio ir tos direkty-vos priedo atitinkamų nuostatų;

iii) Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnio, 4 straipsnio 1, 2, 3,4, 9 dalių bei 5 straipsnio nuostatų;

b) atsižvelgia į statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus (ko-ordinatorių) pastabas.

11 straipsnis

Informacija darbuotojams

1. Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio, darbuo-tojai ir (arba) jų atstovai informuojami apie visas darbuotojų sau-gos ir sveikatos apsaugos priemones, kurios taikomosstatybvietėse.

2. Ši informacija turi būti suprantama darbuotojams, kuriems jiskirta.

12 straipsnis

Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas

Konsultacijos su darbuotojais ir (arba) jų atstovais bei jųdalyvavimas sprendžiant šios direktyvos 6, 8 ir 9 straipsniuose

74 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

144

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

numatytus klausimus vyksta pagal Direktyvos 89/391/EEB11 straipsnį, prireikus užtikrinant deramą koordinavimą tarpdarbuotojų ir (arba) darbuotojų atstovų įmonėse, dirbančiosestatybvietėje, bei atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir statybvietės dydį.

13 straipsnis

Priedų pakeitimai

1. I, II ir III priedų pakeitimus priima Taryba Sutarties118a straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka pri-imamos tiktai techninės IV priedo pataisos tais atvejais, kai:

— priimamos direktyvos dėl laikinųjų ir kilnojamųjų statybvie-čių techninio suderinimo ir standartizavimo ir (arba)

— pasiekiama techninės pažangos, pasikeičia tarptautinėstaisyklės ar specifikacijos arba žinios apie laikinąsias ir kilno-jamąsias statybvietes.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus,kad būtų laikomasi šios direktyvos, iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuo-rodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skel-biant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinių teisės aktų,kuriuos jos yra priėmusios arba priima šios direktyvos taikymosrityje, tekstus.

4. Valstybės narės kas ketverius metus informuoja Komisiją apiešios direktyvos nuostatų praktinį įgyvendinimą, nurodydamosdarbdavių ir darbuotojų požiūrius.

Komisija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetą bei Darbuotojų saugos, higienos irsveikatos patariamąjį komitetą.

5. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Eko-nomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šios direk-tyvos įgyvendinimą, atsižvelgdama į šio straipsnio 1, 2, 3 ir4 dalis.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1992 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

José DA SILVA PENEDA

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 75

145

Prie

dai

I PRIEDAS

NEIŠSAMUS DIREKTYVOS 2 STRAIPSNIO a PUNKTE NURODYTŲ STATYBOS IR CIVILINĖSINŽINERIJOS DARBŲ SĄRAŠAS

1. Kasyba

2. Žemės darbai

3. Statybos darbai

4. Surenkamųjų elementų montavimas ir išardymas

5. Pertvarkymas arba įrengimas

6. Rekonstrukcija

7. Renovacija

8. Remontas

9. Ardymas

10. Griovimas

11. Planinis remontas

12. Smulkus remontas, dažymas ir valymas

13. Drenažas

76 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

II PRIEDAS

NEIŠSAMUS DARBŲ, SUSIJUSIŲ SU KONKREČIAIS PAVOJAIS DARBUOTOJŲ SAUGAI IRSVEIKATAI, KAIP NUMATYTA DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTROJOJE PASTRAIPOJE,

SĄRAŠAS

1. Darbas, kurį dirbdami darbuotojai rizikuoja būti užgriūti, nuskęsti arba nukristi, kai tokia rizika žymiai padidėjadėl darbo pobūdžio, darbo tvarkos arba aplinkos sąlygų darbo vietoje ar statybvietėje (*).

2. Darbas, kuris dėl naudojamų cheminių ir biologinių medžiagų kelia darbuotojų saugai ir sveikatai ypatingąpavojų arba kurį dirbant teisės aktais nustatyti privalomi sveikatos patikrinimai.

3. Darbas su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kai būtina nustatyti kontroliuojamą ar prižiūrimą teritoriją,apibrėžtą Direktyvos 80/836/Euratomas 20 straipsnyje (1).

4. Darbas prie aukštos įtampos elektros linijų.

5. Darbas, kurį atliekant gresia pavojus nuskęsti.

6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.

7. Darbas po vandeniu, kurį atlieka narai, naudojantys oro tiekimo sistemą.

8. Darbas kesonuose ir darbai baro kamerose.

9. Darbas naudojant sprogstamąsias medžiagas.

10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.

(*) Valstybės narės, vykdydamos 1 punktą, turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms.(1) OL L 246, 1980 9 17, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/467/Euratomas (OL L 265, 1984 10 5, p. 4).

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 77

II PRIEDAS

NEIŠSAMUS DARBŲ, SUSIJUSIŲ SU KONKREČIAIS PAVOJAIS DARBUOTOJŲ SAUGAI IRSVEIKATAI, KAIP NUMATYTA DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTROJOJE PASTRAIPOJE,

SĄRAŠAS

1. Darbas, kurį dirbdami darbuotojai rizikuoja būti užgriūti, nuskęsti arba nukristi, kai tokia rizika žymiai padidėjadėl darbo pobūdžio, darbo tvarkos arba aplinkos sąlygų darbo vietoje ar statybvietėje (*).

2. Darbas, kuris dėl naudojamų cheminių ir biologinių medžiagų kelia darbuotojų saugai ir sveikatai ypatingąpavojų arba kurį dirbant teisės aktais nustatyti privalomi sveikatos patikrinimai.

3. Darbas su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kai būtina nustatyti kontroliuojamą ar prižiūrimą teritoriją,apibrėžtą Direktyvos 80/836/Euratomas 20 straipsnyje (1).

4. Darbas prie aukštos įtampos elektros linijų.

5. Darbas, kurį atliekant gresia pavojus nuskęsti.

6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.

7. Darbas po vandeniu, kurį atlieka narai, naudojantys oro tiekimo sistemą.

8. Darbas kesonuose ir darbai baro kamerose.

9. Darbas naudojant sprogstamąsias medžiagas.

10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.

(*) Valstybės narės, vykdydamos 1 punktą, turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms.(1) OL L 246, 1980 9 17, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/467/Euratomas (OL L 265, 1984 10 5, p. 4).

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 77

146

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

III PRIEDAS

I DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 3 DALIES PIRMOJOJE PASTRAIPOJE NURODYTO IŠANKSTINIOPRANEŠIMO TURINYS

1. Išsiuntimo data: ………………………………………………………………………………………………………

2. Tikslus statybvietės adresas: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

3. Užsakovo pavadinimas (pavadinimai) ir adresas (adresai): ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

4. Projekto tipas: …………………………………………………………………………………………………………

5. Projekto vadovo (vadovų) pavardė (-ės) ir adresas (-ai): ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

6. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus (koordinatorių) projekto rengimo laikotarpiu pavardė (-ės) ir adresas (-ai):……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

7. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus (koordinatorių) projekto vykdymo laikotarpiu pavardė (-ės) ir adresas (-ai):………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

8. Planuojama darbų pradžia statybvietėje:

9. Planuojama darbų trukmė statybvietėje: ……………………………………………………………………………

10. Planuojamas statybvietėje didžiausias darbuotojų skaičius:

11. Planuojamas statybvietėje rangovų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

12. Duomenys apie jau parinktus rangovus: ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

78 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

147

Prie

dai

IV PRIEDAS

BŪTINIAUSI STATYBVIEČIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS APSAUGOS REIKALAVIMAI

Kaip numatyta direktyvos 9 straipsnio a punkte ir 10 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje

Įvadinės pastabos

Šiame priede išdėstyti reikalavimai taikomi tada, jeigu tai reikalinga dėl statybviečių ypatybių, veiklos, aplinkybių arpavojaus.

Šiame priede „patalpos“, inter alia, reiškia ir patalpas po stogu.

A DALIS

BENDRIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI STATYBVIETĖSE

1. Stabilumas ir tvirtumas

1.1. Medžiagos, įrenginiai ir visos kitos darbo priemonės, kurios judėdamos gali pakenkti darbuotojų saugai irsveikatai, privalo būti tinkamai ir patikimai pritvirtintos.

1.2. Lipti ant paviršių, pagamintų iš nepakankamai tvirtų medžiagų, galima tik tokiu atveju, jei yra įranga arbapriemonės saugiai dirbti.

2. Elektros paskirstymo įrenginiai ir instaliacija

2.1. Elektros paskirstymo įrenginiai ir jų instaliacija privalo būti suprojektuoti, įrengti ir naudojami taip, kadnekeltų gaisro ir sprogimo pavojaus; darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo elektros smūgio rizikos dėl tie-sioginio ar netiesioginio prisilietimo.

2.2. Projektuojant ir įrengiant darbovietes bei parenkant įrangą ir apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiamaį tiekiamos elektros rūšį ir įtampą, išorines sąlygas ir dirbančiųjų su elektros įrenginiais kvalifikaciją.

3. Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai

3.1. Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir turi tiesiai vesti į saugią zoną.

3.2. Kilus pavojui darbuotojams privalo būti sudaryta galimybė kuo greičiau ir saugiau palikti visas darbo vie-tas.

3.3 Evakuacijos kelių ir išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo statybvietės ir patalpų paskir-ties, įrengimo ir matmenų bei didžiausio galimo darbuotojų skaičiaus.

3.4. Specialūs evakuacijos keliai ir išėjimai ženklinami laikantis nacionalinių taisyklių, įgyvendinančių Direk-tyvą 77/576/EEB (1).

Šie ženklai turi būti pakankamai patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

3.5. Evakuacijos keliai ir išėjimai bei judėjimo keliai ir durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, turi būtibe kliuvinių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.

3.6. Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas,jeigu sugestų bendras apšvietimas.

4. Gaisro aptikimas ir priešgaisrinė apsauga

4.1. Atsižvelgiant į statybvietės ypatybes, patalpų matmenis ir paskirtį, naudojamus įrenginius, fizines ir che-mines naudojamų medžiagų savybes bei galimą didžiausią darbuotojų skaičių, privalo būti numatytaspakankamas kiekis reikiamų gaisro gesinimo priemonių ir, jeigu būtina, privalo būti įrengti gaisro detek-toriai ir signalizacijos įrenginiai.

(1) OL L 229, 1977 9 7, p. 12. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 79/640/EEB (OL L 183, 1979 7 19, p. 1).

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 79

148

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

4.2. Gesinimo įranga, gaisro detektoriai ir gaisro signalizacijos įrenginiai privalo būti reguliariai tikrinami ir pri-žiūrimi.

Periodiškai atliekami atitinkami bandymai ir rengiamos pratybos.

4.3. Neautomatinės gaisro gesinimo priemonės išdėstomos prieinamose vietose ir turi būti paprastos naudoti.Jos ženklinamos laikantis nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB.

Šie ženklai turi būti pakankamai patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

5. Vėdinimas

Atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinio darbo sunkumą, taikomos priemonės, užtikri-nančios pakankamą gryno oro kiekį patalpoje.

Jeigu naudojama dirbtinio vėdinimo sistema, ji privalo būti tvarkinga ir dėl jos darbuotojų neturi veikti svei-katai kenkiantys skersvėjai.

Jei tai būtina darbuotojų sveikatai apsaugoti, vėdinimo sistemos kontrolės įrenginiai privalo signalizuotiapie vėdinimo sistemos gedimus.

6. Konkrečios rizikos poveikis

6.1. Darbo vietos privalo būti įrengtos taip, kad darbuotojų neveiktų kenksmingi triukšmo lygiai ar kenksmingiišoriniai veiksniai (dujos, garai, dulkės).

6.2. Jeigu darbuotojai turi patekti į zoną, kur ore gali būti nuodingų arba pavojingų medžiagų arba nepakankadeguonies, arba yra gaisro pavojus, tokios uždaros erdvės oras turi būti reguliuojamas taip, kad būtų paša-lintas bet koks pavojus.

6.3. Darbuotojo jokiu būdu neturi veikti didelę riziką keliantis uždaros erdvės oras.

Darbuotojas turi būti nuolat stebimas iš išorės ir turi būti imtasi visų atsargos priemonių, kad būtų galimagreitai ir efektyviai suteikti reikiamą pagalbą.

7. Temperatūra

Temperatūra darbo valandomis turi būti tinkama žmogaus kūnui, atsižvelgus į taikomus darbo metodus irdarbuotojams nustatyto fizinio darbo sunkumą.

8. Statybvietės darbo vietų, patalpų ir judėjimo kelių natūralus ir dirbtinis apšvietimas

8.1. Darbo vietos, patalpos ir judėjimo keliai išdėstomi taip, kad kiek galima daugiau būtų apšviesti natūraliašviesa. Tamsiu paros metu ir tuomet, kai natūralaus apšvietimo nepakanka, turi būti įrengtas dirbtinisapšvietimas; jeigu reikia, naudojami kilnojamieji šviesos šaltiniai, atsparūs aplinkos poveikiams.

Dirbtinis apšvietimas neturi trukdyti pastebėti ir suprasti įspėjamuosius saugos ženklus arba užrašus.

8.2. Darbo patalpų, darbo vietų ir judėjimo kelių apšvietimas įrengiamas taip, kad darbuotojams nekiltų nelai-mingų atsitikimų rizika dėl įrengto apšvietimo rūšies.

8.3. Jei darbo patalpose, darbo vietose ir judėjimo keliuose, dingus dirbtiniam apšvietimui darbuotojams gresiaitin didelis pavojus, privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas.

9. Durys ir vartai

9.1. Stumdomosios durys privalo turėti saugos įrenginius, kad neišslystų iš rėmų ir nenukristų.

9.2. Pakeliamosios durys ir vartai privalo turėti apsaugos mechanizmą, kad nenukristų žemyn.

9.3. Evakuacinių išėjimų durys ir vartai privalo būti atitinkamai paženklinti.

9.4. Šalia kiekvienų vartų, skirtų transporto priemonių eismui, privalo būti įrengtos durys pėstiesiems, išskyrusatvejus, kai pėstiesiems eiti pro šiuos vartus nepavojinga; durys pėstiesiems privalo būti ryškiai paženklin-tos ir numatytos priemonės, kad jomis galima būtų nekliudomai naudotis bet kuriuo metu.

80 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

149

Prie

dai

9.5. Mechaninės durys ir vartai privalo varstytis taip, kad darbuotojams nekiltų nelaimingų atsitikimų rizika.

Mechaninių durų avarinio stabdymo įtaisai privalo būti lengvai pastebimi ir pasiekiami. Kai nutrūkus ener-gijos tiekimui mechaninės durys ir vartai automatiškai neatsidaro, privalo būti galimybė juos atidaryti ran-komis.

10. Judėjimo keliai – pavojingos zonos

10.1. Judėjimo keliai, tarp jų laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės ir rampos, turi būti taip apskai-čiuoti, išdėstyti ir pritaikyti pakeitimams, kad galima būtų prie jų saugiai prieiti ir jie nekeltų pavojaus dar-buotojams, dirbantiems šalia tokių judėjimo kelių.

10.2. Pėsčiųjų judėjimo ir (arba) krovinių gabenimo kelių, tarp jų privažiavimo kelių krovimo darbams, matme-nys privalo būti nustatomi atsižvelgiant į potencialių naudotojų skaičių ir veiklos pobūdį.

Jeigu judėjimo keliuose naudojamos transporto priemonės, privalo būti numatytas pakankamai saugus ats-tumas arba saugi įranga kitiems statybvietėje esantiems asmenims.

Keliai privalo būti aiškiai pažymėti, reguliariai tikrinami ir deramai prižiūrimi.

10.3. Transporto priemonių judėjimo keliai privalo būti nutiesti pakankamu atstumu nuo durų, vartų, pėsčiųjųperėjų, koridorių bei laiptinių.

10.4. Jeigu statybvietėje yra zonų, į kurias įėjimas ribotas, jose privalomi įrenginiai, kliudantys neturintiems teisėsdarbuotojams patekti į šias zonas.

Privalu imtis reikiamų priemonių pasaugoti tuos darbuotojus, kurie turi teisę įeiti į pavojingas zonas.

Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

11. Krovimo platformos ir rampos

11.1. Krovimo platformų ir rampų matmenys privalo atitikti jomis gabenamų krovinių dydį.

11.2. Krovimo platformose turi būti bent vienas išėjimas.

11.3. Krovimo rampos turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai negalėtų nuo jų nukristi.

12. Judėjimo laisvė darbo vietoje

Darbo vietos grindų plotas turi būti toks, kad atsižvelgiant į visus ten esančius įrenginius ar prietaisus dar-buotojai dirbdami galėtų pakankamai laisvai judėti.

13. Pirmoji pagalba

13.1. Darbdavys turi užtikrinti galimybę suteikti pirmąją pagalbą ir kad to apmokytus darbuotojus galima būtųbet kuriuo metu iškviesti.

Turi būti imtasi priemonių, kad darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arbastaiga susirgo, būtų nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą.

13.2. Atsižvelgiant į statybos darbų apimtį arba veiklos rūšį, turi būti numatyta viena ar kelios patalpos pirmajaipagalbai suteikti.

13.3. Pirmosios pagalbos patalpose privalo būti pagrindinė pirmosios pagalbos įranga ir priemonės; į tokiaspatalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais.

Patalpos ženklinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB.

13.4. Be to, pirmosios pagalbos priemonės turi būti įrengtos visose vietose, kuriose jos reikalingos pagal darbosąlygas.

Šios priemonės turi būti tinkamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.

Matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti vietinių gelbėjimo tarnybų adresai ir telefono numeriai.

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 81

150

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

14. Sanitariniai įrenginiai

14.1. Pers i rengimo pata lpa ir drabužių spinte lės

14.1.1. Tinkamos persirengimo patalpos turi būti įrengtos darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, taippat įrengtos ten, kur sveikatos ir etikos požiūriu jie negali persirengti kitoje patalpoje.

Į persirengimo patalpas turi būti lengvai patenkama, jos turi būti pakankamai erdvios ir su įrengtomissėdimomis vietomis.

14.1.2. Persirengimo patalpos turi būti pakankamai didelės, kai reikia, jose privalo būti įrengtos drabužių džiovi-nimo vietos. Taip pat privalo būti įrengtos ir darbuotojų drabužių bei asmeninių daiktų saugojimui skirtosrakinamos vietos.

Tam tikromis aplinkybėmis (kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis, drėgmėje, su nešvarumais)darbo drabužiai privalo būti laikomi atskirai nuo asmeninių drabužių ir daiktų.

14.1.3. Moterims ir vyrams privalo būti įrengtos atskiros persirengimo patalpos arba privalo būti sudaryta gali-mybė ta pačia persirengimo patalpa naudotis atskirai.

14.1.4. Jeigu persirengimo patalpos pagal 14.1.1. punkto pirmą pastraipą nėra būtinos, kiekvienam darbuotojuiprivalo būti įrengta rakinama drabužių ir asmeninių daiktų laikymo vieta.

14.2. D ušai i r praustuvai

14.2.1. Atsižvelgiant darbo pobūdį ir sveikatos reikalavimus, darbuotojams privalo būti įrengtas reikiamas dušųskaičius.

Dušų patalpos privalo būti įrengtos atskirai vyrams ir moterims arba numatyta galimybė jiems dušų patal-pomis naudotis atskirai.

14.2.2. Dušų patalpos turi būti pakankamai didelės, kad laikantis atitinkamų higienos normų kiekvienas darbuo-tojas galėtų netrukdomai praustis.

Dušams turi būti tiekiamas karštas ir šaltas tekantis vanduo.

14.2.3. Jeigu nebūtina įrengti dušus, kaip nurodyta 14.2.1 punkto pirmoje pastraipoje, netoli darbo vietų ir per-sirengimo patalpų turi būti įrengta pakankamai praustuvų su tekančiu vandeniu (jeigu būtina – karštu van-deniu).

Praustuvai privalo būti įrengti vyrams ir moterims atskirai arba numatyta galimybė jais atskirai naudotis.

14.2.4. Jeigu patalpos, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, yra atskirtos nuo persirengimo patalpų, turi būti įrengtipatogūs perėjimai.

14.3. Tualeta i i r praustuvai

Darbuotojams netoli darbo vietų, poilsio bei persirengimo patalpų ir dušų arba prausyklų privalo būtiįrengtas reikiamas tualetų ir praustuvų skaičius.

Vyrams ir moterims privalo būti įrengti atskiri tualetai arba numatyta galimybė jais naudotis atskirai.

15. Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpos

15.1. Jeigu būtina dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos, ypač dėl darbo pobūdžio arba darbuotojų skai-čiaus bei dėl didelio atstumo iki statybvietės, privalu darbuotojams įrengti poilsio ir (arba) apgyvendinimopatalpas, į kurias lengva patekti.

15.2. Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpos turi būti pakankamai erdvios, su atitinkamam darbuotojų skaičiuipakankamu stalų ir kėdžių su atramomis skaičiumi.

15.3. Jeigu tokios patalpos neįrengtos, privalo būti numatyta galimybė darbuotojams pailsėti darbo pertraukųmetu.

82 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

151

Prie

dai

15.4. Stacionariose apgyvendinimo patalpose, išskyrus tas, kurios naudojamos išimties atveju, privalo būti pakan-kamai sanitarinių įrenginių, valgomasis ir poilsio patalpos.

Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, juose turi būti lovos, spintos, stalai ir kėdės; paskirstant patalpas, reikiaatsižvelgti į moterų ir vyrų apgyvendinimo ypatumus.

15.5. Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpose privalo būti numatytos priemonės nerūkančiuosius apsaugotinuo tabako dūmų.

16. Nėščios moterys ir maitinančios motinos

Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms turi būti sudarytos sąlygos pailsėti atsigulus.

17. Neįgalieji darbuotojai

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad prireikus būtų atsižvelgta ir į neįgaliųjų darbuotojų reikmes.

Ši nuostata taikoma durims, judėjimo keliams, laiptams, dušams, praustuvams, tualetams, kuriais naudo-jasi neįgalieji darbuotojai, taip pat darbo vietoms.

18. Įvairios nuostatos

18.1. Statybvietes supančios aplinkos ribos ir perimetras privalo būti aiškiai matomi ir suprantamai pažymėti.

18.2. Darbuotojų apgyvendinimo patalpose, taip pat netoli darbo vietų darbuotojai privalo būti aprūpinti pakan-kamu geriamo vandens kiekiu ir pagal galimybes kitais gaiviaisiais gėrimais.

18.3. Darbuotojai:

— privalo būti aprūpinti patalpomis, kuriuose jie galėtų tinkamomis sąlygomis pavalgyti,

— kur tikslinga, privalo būti aprūpinti įrenginiais, leidžiančiais jiems tinkamomis sąlygomis pasigamintivalgį.

B DALIS

SPECIALIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DARBO VIETOMS STATYBVIETĖSE

Įvadinė pastaba

Ypatingomis situacijomis šių būtiniausių reikalavimų skirstymas į du skirsnius, kaip nurodyta toliau, nėra privalo-mas.

1 s kir s n is

Statybviečių darbo vietos, įrengtos patalpose

1. Stabilumas ir tvirtumas

Patalpų konstrukcija ir patikimumas privalo atitikti jų paskirtį.

2. Atsarginių išėjimų durys

Atsarginių išėjimų durys privalo atsidaryti į išorę.

Atsarginiųišėjimų durys turi būti užrakinamos ar užsklendžiamos taip, kad kilus pavojui jas lengvai irnedelsdamas galėtų atidaryti bet kuris asmuo, jeigu to prireiktų.

Atsarginiuose išėjimuose draudžiama įrengti slankiojamas ar sukamąsias duris.

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 83

152

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

3. Vėdinimas

Jeigu naudojami oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai, jie turi veikti taip, kad darbuotojųneveiktų nemalonūs skersvėjai.

Visos orą teršiančios nuosėdos ar purvas, galintys kelti tiesioginį pavojų darbuotojų sveikatai, turi būtinedelsiant šalinami.

4. Temperatūra

4.1. Poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra privalo atitikti tų patalpųpaskirtį.

4.2. Atsižvelgiant į darbo pobūdį ir patalpų paskirtį, turėtų būti vengiama pernelyg intensyvių saulės spindulių,patenkančių per langus, stoglangius ir stiklo pertvaras.

5. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas

Darbo vietos, kiek įmanoma, privalo būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa, taip pat privalu įrengti irdirbtinį apšvietimą, atitinkantį darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

6. Patalpų grindys, sienos, lubos ir stogai

6.1. Darbo vietose grindys turi būti lygios, be angų ar pavojingų nuožulnumų; jos privalo būti tvirtos, stabiliosir neslidžios.

6.2. Patalpų grindų, sienų ir lubų paviršiai turi būti lengvai valomi ir atnaujinami pagal higienos normų reika-lavimus.

6.3. Permatomos ir šviesą praleidžiančios sienos, ypač stiklo pertvaros, esančios patalpose ar netoli darbo vietųbei judėjimo kelių, turi būti pažymėtos, pagamintos iš saugios medžiagos arba turi būti įrengtos šių vietųar judėjimo kelių apsaugos, kad darbuotojai išvengtų sąlyčio su sienomis arba sužeidimų sudužus.

7. Langai ir stoglangiai

7.1. Darbuotojai privalo turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius irvėdinimo įrenginius.

Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams.

7.2. Langai ir stoglangiai privalo turėti tvirtinimo ar kitokius įtaisus, kad nekiltų pavojus juos valantiems ir patal-poje esantiems darbuotojams.

8. Durys ir vartai

8.1. Durų ir vartų išdėstymas, skaičius ir matmenys bei jų gamybai panaudotos medžiagos turi atitikti darbopatalpų ar vietų paskirtį bei jose atliekamų darbų pobūdį.

8.2. Permatomos durys turi būti pažymėtos aiškiai matomame lygyje.

8.3. Sukamosios durys ir vartai turi būti permatomi arba su permatomomis įsprūdomis.

8.4. Jeigu permatomos ar šviesą praleidžiančios durys ir vartai nėra pagaminti iš saugios medžiagos ir keliapavojų darbuotojams susižeisti durims ar vartams sudužus, tokie paviršiai turi būti apsaugoti nuo suduži-mo.

9. Judėjimo keliai

Atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, jei tai reikalinga darbuotojų saugai, judėjimo keliai turi būtiaiškiai pažymėti.

84 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

153

Prie

dai

10. Ypatingos priemonės eskalatoriams ir judamiesiems takams

Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai.

Juose reikia įtaisyti visus būtinus saugos įtaisus.

Juose turi būti įrengti gerai matomi ir lengvai prieinami avariniai išjungimo įtaisai.

11. Patalpų matmenys ir erdvė

Darbo vietos privalo būti pakankamo ploto ir aukščio, kad dirbant nekiltų pavojaus darbuotojų saugai irsveikatai ar gerovei.

I I sk i rsnis

Statybviečių darbo vietos, įrengtos lauke

1. Stabilumas ir tvirtumas

1.1. Kilnojamosios ar stacionarios darbo vietos, nepaisant to, kokiame aukštyje ar gylyje įrengtos, turi būti tvir-tos ir stabilios, atkreipiant dėmesį į:

— jose dirbančių darbuotojų skaičių,

— didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą,

— jas veikiančius išorinius poveikius.

Jeigu šių darbo vietų atraminės ir kitos sudedamosios dalys nėra pakankamai stabilios, jų stabilumas užtik-rinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės ar savaiminės visos darbovietos ar kai kurių jos dalių slinkties.

1.2. Tik r in imas

Stabilumas ir tvirtumas turi būti tikrinamas, ypač pakeitus darbo vietos aukštį ar gylį.

2. Elektros įrenginiai ir jų instaliacija

2.1. Statybvietės elektros įrenginiai ir jų instaliacija, ypač jei jie veikiami aplinkos veiksnių, turi būti reguliariaitikrinami ir prižiūrimi.

2.2. Privalu patikslinti, patikrinti ir aiškiai pažymėti įrenginius, buvusius statybvietėje prieš ją įrengiant.

2.3. Jei yra elektros oro linijos, jeigu galima, jos privalo būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro lini-jos negalima iškelti, tai elektros srovę būtina išjungti.

Jeigu to padaryti neįmanoma, oro liniją reikia atitverti ar pažymėti ženklu, kad į šią teritoriją nepatektųtransporto priemonės ir įrenginiai.

Jeigu statybvietėje transporto priemonėms reikia važiuoti po oro linija, būtina įrengti įspėjamuosius ženk-lus ir kabančiuosius aptvarus.

3. Atmosferos poveikis

Darbuotojai turi būti apsaugoti nuo atmosferos veiksnių, kenkiančių jų saugai ir sveikatai.

4. Krintantys daiktai

Jeigu techniškai įmanoma, nuo krintančių daiktų darbuotojai privalo būti apsaugoti kolektyvinėmis apsau-gos priemonėmis.

Medžiagos ir įrenginiai turi būti taip išdėstyti arba sudėti į krūvas, kad negalėtų nuslysti arba nuvirsti.

Jeigu būtina, statybvietėje reikia uždengti perėjas arba pasirūpinti, kad į pavojingas zonas nebūtų įmanomapatekti.

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 85

154

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

5. Kritimas iš aukštai

5.1. Nuo kritimo iš aukštai darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio, ir tvirtais aptvarais supagrindiniais ir tarpiniais turėklais arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones.

5.2. Iš esmės darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius ar kolektyvines apsaugos prie-mones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus.

Jeigu dėl darbo pobūdžio šių įrenginių negalima naudoti, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo į darbo vietąpriemonės ir saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

6. Pastoliai ir kopėčios (*)

6.1. Visi pastoliai turi būti deramai suprojektuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad nenuvirstų arba staiga nepa-sislinktų.

6.2. Darbo platformos, paklotas ir pastolių kopėčios projektuojamos, montuojamos tokio dydžio, laikomos irnaudojamos taip, kad apsaugotų žmones nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų.

6.3. Pastolius turi patikrinti kompetentingas asmuo:

a) prieš pradedant naudoti;

b) reguliariai naudojimo laikotarpiu;

c) po perstatymo, naudojimo pertraukos, po blogo oro poveikio ar nestiprių požeminių smūgių, ar kitųaplinkybių, galėjusių padaryti įtaką pastolių tvirtumui ar stabilumui.

6.4. Kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos.

Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį.

6.5. Turi būti užtikrinta, kad kilnojamieji pastoliai savaime nesujudėtų.

7. Kėlimo mechanizmai (*)

7.1. Visi kėlimo mechanizmai ir kėlimo priemonės, tarp jų pagrindinės sudedamosios dalys, tvirtinimai, įtvir-tinimai ir atramos, turi būti:

a) reikiamai suprojektuoti ir pastatyti bei pakankamai stiprūs naudoti pagal numatytą paskirtį;

b) teisingai sumontuoti ir naudojami;

c) tvarkingai prižiūrimi;

d) tikrinami ir reguliariai bandomi bei kontroliuojami laikantis galiojančių nacionalinių norminių aktų;

e) aptarnaujami kvalifikuotų, atitinkamai parengtų darbuotojų.

7.2. Ant visų kėlimo mechanizmų ir priemonių privalu aiškiai nurodyti didžiausios leistinos apkrovos dydį.

7.3. Kėlimo mechanizmai ir priemonės turi būti naudojami tik pagal paskirtį.

8. Žemės darbų mašinos ir transportavimo priemonės ir įrenginiai (*)

8.1. Žemės darbų mašinos ir transportavimo priemonės bei įrenginiai privalo būti:

a) tinkamai suprojektuoti ir pagaminti, kiek įmanoma atsižvelgiant į ergonomikos principus;

b) techniškai tvarkingi;

c) teisingai naudojami.

(*) Šis klausimas bus apibrėžtas būsimoje direktyvoje, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 89/655/EEB, visų pirma siekiant papildytišios direktyvos priedo 3 punktą.

86 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

155

Prie

dai

8.2. Žemės darbų mašinų ir transportavimo priemonių bei įrenginių vairuotojai ir aptarnaujantys juos darbuo-tojai turi būti specialiai parengti.

8.3. Būtina užtikrinti, kad žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginiai bei mechanizmai neįgriūtų į iška-sas ar į vandenį.

8.4. Jei reikia, žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginių kabinos, mašinai apvirtus privalo apsaugoti vai-ruotoją nuo suspaudimo ir krintančių daiktų.

9. Įrenginiai, mašinos, įranga (*)

9.1. Įrenginiai, mašinos ir įranga, tarp jų rankiniai įrankiai, su varikliu ar be jo, privalo būti:

a) tinkamai suprojektuoti ir pagaminti, kiek įmanoma atsižvelgiant į ergonomikos principus;

b) techniškai tvarkingi;

c) naudojami tik pagal paskirtį;

d) aptarnaujami atitinkamai parengtų darbuotojų.

9.2. Slėgio įrenginiai ir prietaisai privalo būti galiojančių norminių aktų nustatyta tvarka reguliariai tikrinami irbandomi.

10. Darbai iškasose, šuliniuose, tuneliuose, požeminiai ir žemės darbai

10.1. Dirbant tranšėjose, šuliniuose ar tuneliuose privaloma imtis reikiamų saugos priemonių:

a) užtikrinti ramsčių ir šlaitų patikimumą;

b) pašalinti darbuotojų, medžiagų ir daiktų kritimo, vandens prasiskverbimo pavojų;

c) užtikrinti pakankamą visų darbo vietų vėdinimą, kad oras būtų nekenksmingas ir nepavojingas;

d) kilus gaisrui arba prasiskverbus vandeniui ar kitoms medžiagoms, sudaryti darbuotojams galimybęišsigelbėti.

10.2. Prieš pradedant žemės darbus, turi būti imtasi priemonių nustatyti ir minimaliai sumažinti požeminių kabe-lių ir kitų inžinerinių tinklų keliamą pavojų.

10.3. Tranšėjos privalo būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai įeiti ir išeiti.

10.4. Iškastas gruntas, medžiagos ir judančios transporto priemonės privalo būti laikomos saugiu atstumu nuotranšėjų; kai reikia, turi būti pastatyti tinkami aptvarai.

11. Griovimo darbai

Jeigu pastato ar statinio griovimas gali kelti pavojų:

a) būtina imtis tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos;

b) darbus būtina planuoti ir atlikti tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.

12. Plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai

12.1. Plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijosir ramsčiai privalo būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.

12.2. Būtina imtis apsaugos priemonių, kad darbuotojams nekiltų rizika dėl laikino konstrukcijų netvirtumo arbanestabilumo.

(*) Šis klausimas bus apibrėžtas būsimoje direktyvoje, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 89/655/EEB, visų pirma siekiant papildytišios direktyvos priedo 3 punktą.

05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 87

156

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

12.3. Klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai privalo būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi,kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas.

13. Užtūros ir kesonai

13.1. Visos užtūros ir kesonai turi būti:

a) gerai pastatyti, iš pakankamai tvirtų medžiagų;

b) tinkamai įrengti, kad prasiskverbus vandeniui ar kitai medžiagai darbuotojai galėtų išsigelbėti.

13.2. Montuoti, statyti, perstatyti arba išardyti užtūrus ir kesonus galima tik prižiūrint kompetentingam asme-niui.

13.3. Visas užtūras ir kesonus privalo reguliariai tikrinti kompetentingas asmuo.

14. Stogo darbai

14.1. Jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija valstybių narių nustaty-tus dydžius, privalo būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo prie-monių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo.

14.2. Jeigu darbuotojas turi dirbti ant stogo arba arti jo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kuriosgali įlūžti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkai netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arbanenukristų ant žemės.

88 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.

157

Prie

dai

Kitos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos direktyvosRekomenduotina apsilankyti interneto svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu) ir įsitikinti, kad re-miatės galiojančiais Europos teisės aktais.Direktyva 89/654/EEB1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reika-lavimų (pirmoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 393, 1989 12 30.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31989L0654:LT:HTMLDirektyva 89/656/EEB1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl bū-tiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuo-tojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos prie-mones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 393, 1989 12 30.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31989L0656:LT:HTML

Direktyva 90/269/EEB1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taiko-mų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 156, 1990 06 21.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31990L0269:LT:HTMLDirektyva 90/270/EEB1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavi-mų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais (penktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 87/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 156, 1990 06 21.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31990L0270:LT:HTML

Direktyva 92/58/EEB1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būti-niausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveika-tos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direk-tyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 245, 1992 08 26. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992L0058:LT:HTML

Direktyva 92/85/EEB1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūti-mi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimto-ji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 348, 1992 11 28. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992L0085:LT:HTML

Direktyva 98/24/EB1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 131, 1998 05 05, p. 11.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31998L0024:LT:HTML

Direktyva 1999/92/EB1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direkty-va 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direkty-vos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 23, 2000 01 28, p. 57.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31999L0092:LT:HTML

Direktyva 2000/54/EB2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 262, 2000 10 17, p. 21.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32000L0054:LT:HTML

Direktyva 2000/44/EB2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuo-tojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 177, 2002 07 06, p. 13.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32002L0044:LT:HTML

Direktyva 2003/10/EB2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuoto-jams (septynioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 42, 2003 02 15, p. 38–44.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32003L0010:LT:HTML

Direktyva 2004/37/EB2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos di-rektyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 158, 2004 04 30, p. 50.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32004L0037R(01):LT:HTML

Direktyva 2004/40/EB2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagne-tinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 159, 2004 04 30, p. 1.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2004:184:0001:0009:LT:PDF

Direktyva 2006/25/EB2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės op-tinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 114, 2006 04 27, p. 38.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:114:0038:01:LT:HTML

158

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Direktyva 2009/104/EB2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrengi-nių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveika-tos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 260, 2009 10 03, p. 5.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32009L0104:LT:HTML

Direktyva 2009/148/EB2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuoto-jų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbes-to veikimu darbe, OL L 330, 2009 12 16, p. 28. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:330:0028:0036:LT:PDF

159

Prie

dai

LT 2 LT

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOSEKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ

KOMITETUI

dėl praktinio Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvų 92/57/EEB (laikinosios irkilnojamosios statybvietės) ir 92/58/EEB (darbo saugos ženklai) įgyvendinimo

1. ĮŽANGAParengus komunikatą įvykdytas Komisijos įsipareigojimas1 įvertinti reglamentavimo sistemosįgyvendinimą, siekiant jį tobulinti.Komunikate daugiausia remiamasi valstybių narių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis2 irnepriklausomų ekspertų ataskaita, kurioje nagrinėjamas šių dviejų direktyvų įgyvendinimasvisuose susijusiuose privačiuosiuose ir (arba) viešuosiuose ūkio sektoriuose. Taip patkomunikate atsižvelgta į 2003 ir 2004 m. 15 valstybių narių atliktas Europos tikrinimokampanijas, skirtas statybos sektoriaus saugai, naujausią Europos statistiką apie nelaimingusatsitikimus darbe ir Komisijos patirtį, įgytą stebint direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę irjų taikymą.

Dviejų direktyvų: 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/57/EEB dėl būtiniausiųsaugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo3ir 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiantdarbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus4, perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimasįvertintas tik EU-15 šalyse. Komisija įsitikinusi, kad šis vertinimas taip pat pateiks daugnaudingos informacijos apie šių dviejų direktyvų taikymą 12 naujųjų valstybių narių.

2. TEISINIS POVEIKIS

2.1. Direktyva 92/57/EEB

Iš nacionalinių valstybių narių ataskaitų5 matyti, kad dėl Direktyvos 92/57/EEB formos(supaprastinta, racionali, konsoliduota ir kodifikuota) valstybės narės suvienodino,konsolidavo ir atnaujino galiojančius nacionalinius teisės aktus. Vis dėlto kai kurios valstybėsnarės teigia, kad direktyva nepadarė poveikio teisiniams ir (arba) administraciniamsprincipams.

Dėl direktyvos turinio nacionaliniams teisės aktams padarytas poveikis buvo didelis visosevalstybėse narėse. Netgi tos valstybės narės, kurios teigė jau turinčios išsamius nacionalinius

1 Komunikate 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę irnašumą, COM(2007) 62 galutinis, 2007 2 21.

2 Išsiųstos Komisijai pagal šių direktyvų atitinkamai 14 ir 11 straipsnius. Šie straipsniai vėliau buvopanaikinti Direktyva 2007/30/EB.

3 OL L 245, 1992 8 26, p. 6.4 OL L 245, 1992 8 26, p. 23.5 Dvi valstybės narės, kurios norėjo užtikrinti, kad direktyva būtų įvertinta objektyviai, naudojosi

nepriklausomų išorės konsultantų parengtais tyrimais; beveik visose valstybėse narėse rengiantataskaitą labai svarbų vaidmenį atliko socialiniai partneriai.

COM(2008) 698

160

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

LT 3 LT

teisės aktus, atliko pakeitimus, įtraukdamos pagrindines direktyvos sąvokas. Dėl direktyvosbuvo iš esmės papildyti nacionaliniai darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktai, ypač susijęsu projektavimu ir statybvietės koordinavimu, saugos ir sveikatos priemonių planu bei saugosir sveikatos dokumentais.

Didžiausią poveikį turėjo naujasis prevencijos metodas, tiksliau, įvairių statybvietėje esančiųšalių prievolių ir atsakomybės nustatymas.

Direktyva 92/58/EEB

Dauguma valstybių narių paprasčiausiai panaikino ankstesnes saugos ženklų nuostatas,kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 77/576/EEB, ir vietoje jų priėmė naujusteisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 92/58/EEB. Kai kurios valstybėsnarės teigia, kad naujosios nuostatos papildė, praplėtė ir atnaujino jų teisinę sistemą ir sudarėsąlygas konsoliduoti nacionalines nuostatas.

Svarbiausiais esminiais pakeitimais įtrauktos naujos ženklų, įskaitant bendravimą žodžiu irrankų ženklus, taisyklės, ankstesnėje direktyvoje nenumatyti sveikatos ženklai ir naujosdarbdavio prievolės informuoti, mokyti ir konsultuoti darbuotojus; taip pat pakeitimaisišplėsta direktyvos taikymo sritis, ją taikant visiems veiklos sektoriams.

3. DIREKTYVŲ 92/57/EEB IR 92/58/EEB INFORMAVIMO IR SUSIJUSIOS PRIEMONĖSPriėmus šias direktyvas Komisija ir valstybės narės jas paviešino ir teikė konsultacijas apie jųįgyvendinimą statybvietėse ir apie darbo ženklus. 1992 m. Europos darbuotojų saugos,higienos ir sveikatos metai, Europos sveikatos ir saugos savaitės bei nacionalinėsinformacinės kampanijos buvo puikios priemonės informacijai skleisti ir atsakingiemsasmenims apie jų prievoles informuoti. 1994 m. įsteigta Europos darbuotojų saugos irsveikatos agentūra6 pradėjo Europos mastu skleisti informaciją ir ugdyti supratimą, ji taip patįsteigė Europos statybos saugos forumą, kuriuo skatinami šio sektoriaus dalyvių, visų pirma,mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), patirties mainai. Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas(VDIK)7 taip pat ėmėsi teisės aktų vykdymo ir informuotumo iniciatyvų (Europos tikrinimokampanijos).

Valstybės narės nustatė išsamius planus, kurių laikantis buvo remiama aktyvi prevencija,informuojama apie integruotą prevenciją ir rengiamos praktinės gairės, kurios padėtųdarbdaviams ir darbuotojams laikytis naujų teisės aktų. Kai kuriose valstybėse narėse šieveiksmai buvo skirti pagrindiniams dalyviams, tokiems kaip užsakovams. Profesinėsfederacijos, darbuotojų profesinės sąjungos ir architektų bei inžinierių asociacijos taip patinformavo savo narius apie naujuosius teisės aktus surengę seminarus ir posėdžius, išleidęlankstinukus ir pasinaudoję kitomis rašytinės žiniasklaidos priemonėmis. Galiausiai kai kuriosdidelės statybos bendrovės pačios parengė darbuotojams ir rangovams skirtą informaciją.

6 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatosagentūros įsteigimo (OL L 216, 1994 8 20, p. 1). Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu(EB) Nr. 1112/2005 (OL L 184, 2005 7 15, p. 5).

7 1995 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, įsteigiantis vyresniųjų darbo inspektorių komitetą (OJ L188, 1995 8 9, p. 11).

161

Prie

dai

LT 4 LT

4. PERKĖLIMAS Į NACIONALINĘ TEISĘNepaisant išankstinių nuodugnių konsultacijų su socialiniais partneriais ir vieningo priėmimoTaryboje, daugumai valstybių narių nepavyko šių dviejų direktyvų į nacionalinę perkeltilaiku, tai turėjo rimtų padarinių praktiniam jų įgyvendinimui darbo vietoje8.

Po perkėlimo į nacionalinę teisę Komisija atliko atitikties stebėseną ir pradėjo diskusijas sunacionalinės valdžios institucijomis, siekdama paaiškinti ir išspręsti problemas bei atliktireikiamas pataisas. Prireikus ji pradėjo pažeidimo procedūras pagal EB sutarties 226 straipsnį.Pateikti skundai taip pat suteikė vertingos informacijos Komisijai – padėjo nustatyti silpnąsiasnacionalinių teisės aktų vietas.

4.1. Direktyva 92/57/EEB

Direktyvos 92/57/EEB įgyvendinimas – sudėtingas techninis ir administracinis darbas;valstybės narės savo teisės aktus reguliariai persvarsto ir atnaujina. Todėl kai kuriosevalstybėse narėse direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę dalimis, priimant keliolika teisėsaktų (kai kuriais atvejais daugiau kaip 40), tai apsunkina jos perkėlimo vertinimą. Atlikusvertinimą paaiškėjo nacionalinių teisės aktų skirtumai, atsiradę dėl ankstesnėsreglamentavimo sistemos ir todėl, kad direktyva nustatomi būtiniausi reikalavimai, paliekantvalstybėms narėms teisę toliau taikyti arba nustatyti griežtesnius apsaugos reikalavimus9.

Pagrindinės nustatytos atitikties problemos yra susijusios su teisės aktų aprėptimi,apibrėžtimis, koordinatorių skyrimu, projektų rengimu, statyba ir užsakovų, projektų vadovų,koordinatorių bei darbdavių atsakomybe.

Tačiau kai kuriose valstybėse narėse teisės aktais buvo nustatyti griežtesni nei būtiniausiDirektyvos 92/57/EEB reikalavimai – paaiškinti tam tikri koordinavimo klausimai irnustatytos veiksmingos atitikties procedūros.

Nustatytos atitikties problemos ir nepaprastai daug nelaimingų atsitikimų darbe statybossektoriuje rodo, kad Direktyva 92/57/EEB nėra lengvai suprantama, be to, šią problemądar labiau pasunkina sudėtingos nacionalinės įgyvendinimo priemonės.

Siekiant pagerinti direktyvos taikymą valstybėse narėse gali būti naudingos papildomosneprivalomos Europos lygmens priemonės, kurios padėtų dalyviams geriau suprasti savoprievoles ir teises. Todėl Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Patariamuojukomitetu10 ir įvairiais sektoriaus specialistais, pradėjo rengti neprivalomą direktyvostaikymo vadovą.

4.2. Direktyva 92/58/EEB

Dėl savo pobūdžio direktyva į nacionalinę teisę buvo perkelta beveik paraidžiui daugelyjevalstybių narių. Pavieniai atvejai, kai direktyva buvo netinkamai perkelta į nacionalinę teisę,

8 Daugumoje valstybių narių su visais statybos sektoriaus atstovais (socialiniais partneriais, architektais,užsakovais, projektų vadovais ir kt.) buvo iš anksto konsultuojamasi ir jiems buvo suteikta galimybėdalyvauti perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę.

9 Žr. 1996 m. Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Tarybą, C-84/94, Rink. p. I-5755,17 punktą.

10 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas, įsteigiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjįkomitetą (OL C 218, 2003 9 13, p. 1).

162

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

LT 5 LT

buvo išspręsti susisiekus su kompetentingomis institucijomis, tolesnių teisinių veiksmųneprireikė.

5. VEIKSMAI ŠIOJE SRITYJE. PRAKTINIS DIREKTYVOS 92/57/EEB ĮGYVENDINIMAS

Įvertinus padėtį statybvietėse susidaro nevienodas vaizdas: kai kuriose valstybėse narėsedirektyvos įgyvendinimas iš tiesų padėjo pagerinti sveikatos ir saugos sąlygas ir užkirsti keliąnelaimingiems atsitikimams, tačiau kitose valstybėse narėse dar reikia daug nuveikti, kad būtųlaikomasi reikalavimų ir būtų gauta visa veiksmingos prevencijos nauda.

Nepaisant visų pastangų, nelaimingų atsitikimų darbe statistika yra neginčijama: statybossektorius ir toliau išlieka labai pavojingu sektoriumi, kuriame įvyksta du kartus daugiaunelaimingų atsitikimų, palyginti su visų veiklos sektorių vidurkiu, ir 2,5 karto daugiaunelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi11.

Direktyvoje pagrindinis vaidmuo užtikrinant prevenciją suteikiamas visiems statybvietėsedirbantiems asmenims. Todėl jos įgyvendinimas buvo vertinamas atsižvelgiant į kiekvienosgrupės poveikį prevencijai ir apsaugai nuo profesinės rizikos. Toliau pristatomos pagrindinėsvertinimo išvados.

Užsakovai

Direktyva nustatomos įvairios užsakovų prievolės įgyvendinti sveikatos ir saugos prevencijospriemones. Šios prievolės jiems kelia tam tikrų nepatogumų.

Užsakovai skirstomi į skirtingas kategorijas, atsižvelgiant į:

– susijusį sektorių: viešasis arba privatusis;

– statybvietės dydį: didelė, vidutinė arba maža;

– statybos arba civilinės inžinerijos darbų atlikimo dažnį: reguliarūs arba atsitiktiniai;

– juridinį statusą: pavieniai asmenys, statybos bendrovės, projektuotojai ar socialinio būstoagentūros.

Skirtingų kategorijų užsakovai prevencijai skiria labai nevienodai dėmesio, nes skiriasi jųteisės aktų išmanymas, jų prevencijai skiriami ištekliai ir motyvacija. Užsakovais atsitiktinėse,mažose statybvietėse esantys pavieniai asmenys paprastai nežino savo prevencijos prievolių,tačiau stambūs užsakovai, reguliariai dirbantys didelėse statybvietėse, dažniausiai žino savoprievoles ir aktyviai vykdo profesinės rizikos prevenciją. Pastarieji užsakovai yra įsitikinę,kad prevencija yra būtina ir galiausiai padės sutaupyti lėšų, net jei jie stengiasi kuo labiausumažinti išlaidas. Pagrindinė problema, su kuria, šių užsakovų teigimu, jie susiduria, yra dėlnaujų teisės aktų, visų pirma, koordinavimo, padidėjusios išlaidos. Priešingai, asmenys,vykdantys atsitiktinius darbus, labai nenoriai užsiima prevencija, kurią jie vertina kaipfinansinį ir biurokratinį suvaržymą, ir mano, kad jų atsakomybė pasibaigia jiems pasirašiusstatybos sutartį. Tačiau ši problema tik netiesiogiai susijusi su direktyva, pagal kuriąvalstybėms narėms leidžiama nustatyti atsakomybę už prevenciją atsižvelgiant į statybosprojekto rūšį ir dydį.

11 Šaltinis: Eurostato ESAW (Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistika) 2005 m. duomenys.

163

Prie

dai

LT 6 LT

Kaip veiksniai, kurie labai trukdo užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir sveikatossutrikimams, keletą kartų buvo paminėti prastas planavimas ir laiko stoka. Šių problemųpriežastimi dažnai buvo nurodomi užsakovai, kurie primygtinai reikalauja nepaprastai trumpųstatybos terminų.

Nors pagal direktyvą fiziniam arba juridiniam asmeniui nedraudžiama tuo pačiu metu eitikelių pareigų, vienam asmeniui einant ir užsakovo, ir koordinatoriaus pareigas kyla praktiniųproblemų. Užsakovas dažnai negali būti koordinatoriumi nes, pavyzdžiui, neturi reikiamųįgūdžių arba žinių.

Kai kurių valstybių narių padėtis rodo, kad reikia informuoti ir mokyti tam tikrų kategorijųužsakovus, atsižvelgiant į statybvietės dydį (maža), juridinį statusą (pavieniai asmenys) irdarbo pobūdį (atsitiktinis arba reguliarus), bei ugdyti jų supratimą. Šioje srityje vadovaujamovaidmens turi imtis nacionalinės valdžios institucijos ir profesinės asociacijos.

Kai kurios valstybės narės jau ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad atitinkami darbuotojų saugos irsveikatos standartai būtų tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų sutartis. Šios praktikos turėtųlaikytis ir kitos valstybės narės.

Pagal direktyvą užsakovai, kaip asmenys, turintys ekonominių ir finansinių išteklių darbamsatlikti, turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį prevencijos sistemoje. Tačiau dažnai jiems trūkstabūtinų žinių ir įgūdžių, todėl direktyvoje numatyta, kad neprarasdami jiems tenkančiosatsakomybės jie turi į šį darbą įtraukti kitus dalyvius.

Projektų vadovai

Labai dažnai užsakovas yra ir projekto vadovas. Siekiant gerinti prevencijos vadybą, kaistatybvietėje subrangovais dirba kelios įmonės, pagrindinis už darbą atsakingas rangovas galibūti projekto vadovu, kaip apibrėžta Direktyvoje 92/57/EEB.

Paprastai projektų vadovai žino, kaip koordinuoti saugos ir sveikatos klausimus statyboslaikotarpiu, tačiau apgailestauja, kad į saugą nepakankamai atsižvelgiama projektuojant irrengiant projektą, jie mano, kad vadovo ir užsakovo atsakomybė turėtų būti nustatyta aiškiau.Kai kurios įmonės supranta koordinavimo svarbą, bet ne su juo susijusių administraciniųformalumų reikšmę ir atkreipia dėmesį į koordinatorių ir prevencijos tarnybų pareigųpainiavą.

Didelės įmonės, kuriose buvo atlikti tikrinimai, gerai žino reikalavimus. Jos dažnai naudojasiprevencijos tarnybų paslaugomis, o jų profesinės asociacijos jiems reguliariai teikiainformaciją. Mažos ir labai mažos įmonės paprastai ne taip gerai išmano teisės aktus, o juosišmanančios vis dar nenoriai imasi prevencijos, ypač koordinavimo. Informacijos trūkstaMVĮ, kurios nėra profesinių asociacijų narės, dėl to jos turi mažiau žinių apie darbuotojųsaugą ir sveikatą. Be to, kuo ilgesnė subrangovų grandinė, juo didesnė tikimybė prarasti dalįinformacijos. Užsakovų ir projektų vadovų nuomone, ilga subrangovų grandinė sumažinakiekvienos grandies atsakomybę. Tik subrangos grandinės pradžioje esančios mažos įmonėsgali pasinaudoti pagrindinio rangovo patirtimi ir geru įdirbiu.

Dažnai prevencija labai išvystyta subrangos bendrovėse, kurios specializuojasi atlikdamostam tikrų sričių darbus (pavyzdžiui, veda dujas arba prižiūri liftus).

Glaudus visos tiekimo grandinės bendradarbiavimas rodo, kad veiksmingai suplanuoti,

164

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

165

Prie

dai

LT 8 LT

kartais net nustatydamos konkretaus išsilavinimo arba išsilavinimo ir patirties reikalavimą.Kitos paprasčiausiai reikalauja, kad koordinatoriai būtų paskirti, oficialiai nenustatydamoskonkrečių gebėjimų.

Valstybių narių reikalavimai asmenims, norintiems eiti koordinatoriaus pareigas, labaiskiriasi, todėl labai skiriasi valstybių narių koordinavimo standartai.

Įvertinus šią sritį matyti, kad įgyvendinimui būtų naudinga, jei valstybės narėsnustatytų būtiniausius gebėjimų kriterijus, priklausančius nuo rizikos statybvietėjedydžio ir (arba) rūšies, ir (arba) pobūdžio. Būtini pagrindiniai kriterijai, kuriais būtųgalima vertinti ir įrodyti koordinatoriaus gebėjimus. Bendradarbiaudama suvalstybėmis narėmis Komisija ragins parengti tokius kriterijus.

Visi statybos sektoriaus dalyviai nurodo, kad koordinatorius paskiriamas per vėlai.Darbuotojų atstovai nurodė rimtą koordinavimo trūkumą projektavimo laikotarpiu.Vertinimas taip pat rodo, kad projekto rengimo laikotarpiu dažnai trūksta koordinavimo (irkontrolės); koordinavimas veiksmingas tik statybos laikotarpiu.

Kadangi rengiant projektą į profesinės rizikos prevenciją neatsižvelgiama tol, kol nebaigiamaprojektuoti, prevencijos planavimo stoką reikia ištaisyti statybos laikotarpiu. Tai gali būtiviena iš priežasčių, kodėl šiame sektoriuje, palyginti su kitais, yra nepaprastai daugnelaimingų atsitikimų. Susidariusi padėtis taip pat trukdo vykdyti profesinės rizikosprevenciją per visą statybos egzistavimo ciklą, ypač veiklos, priežiūros, eksploatacijos ir netišardymo etapais.

Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose būtų nustatytas reikalavimas, kad perkančiosiosorganizacijos su sutarties dalyku susijusias prevencijos priemones turėtų sistemingai įtraukti įkvietimų teikti paraiškas technines specifikacijas, sutarties vykdymo sąlygas ir kokybiškąsutarties vadybą, tai galėtų padėti pakeisti požiūrį į prevenciją.

Statybos laikotarpiu galimi keli variantai. Kai kuriose valstybės narėse nustatyta, kadkoordinatorius turi būti pastatą suprojektavęs architektas ar inžinierius arba pagrindinisstatybvietės rangovas (projekto vadovas). Kitose valstybėse narėse koordinatoriai gali būtinepriklausomi fiziniai arba juridiniai asmenys arba užsakovų organizacijų arba bendroviųdarbuotojai.

Net kai statybvietėje užtikrinamas koordinavimas, labai dažnai jis būna tik minimalus.Koordinavimo trūkumas projektuojant daro poveikį koordinatoriaus darbo kokybei statyboslaikotarpiu. Paskirti statybvietės koordinatoriai dažnai susiduria su darbuotojų sveikatos irsaugos problemomis, kurias sunku išspręsti, nes į jas nebuvo atsižvelgta rengiant projektą. Šiąproblemą dar labiau apsunkina įgaliojimų nepripažinimas: kartais kiti dalyviai nesuprantakoordinatoriaus darbo, o savarankiškai dirbantys darbuotojai ir subrangovai yra dar mažiaulinkę pripažinti koordinatoriaus įgaliojimus.

Priešingai, koordinatoriaus ir darbuotojų santykiai yra labai geri, kai koordinatorius yranepriklausomas (t. y. nėra susijęs nei su projekto vadovu, nei su architektu ar inžinieriais irkt.), dėl to darbuotojams būna daug lengviau jam pranešti apie prevencijos problemas, apiekurias jie galbūt nenorėtų pranešti už statybvietę atsakingam asmeniui. Koordinatoriui šįpasitikėjimą lengviau įgyti, jeigu jis nuolat lankosi statybvietėje.

Didelėse statybvietėse padėtis apskritai yra priimtina ir užtikrinamas veiksmingas ir našuskoordinavimas. Tačiau mažose arba vidutinio dydžio statybvietėse padėtis visai kita,direktyva jose retai kada įgyvendinama. Mažose privačiose statybvietėse koordinavimo

166

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

167

Prie

dai

168

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

169

Prie

dai

LT 12 LT

Šie dokumentai labai dažnai painiojami su saugos ir sveikatos priemonių planu ir yra rengiamiįprasta tvarka. Jeigu statybvietės mažos, saugos ir sveikatos dokumentai turėtų būti parengtiatsižvelgiant į projekto rūšį, būti paprasti ir juose turėtų būti pateikiama tik tolesniamnaudojimui reikalinga saugos ir sveikatos informacija. Direktyvoje aiškiai numatyta, kaddokumentų turinys gali būti pritaikytas prie projekto.

Kai kurie dalyviai saugos ir sveikatos priemonių planą bei saugos ir sveikatosdokumentus laiko administraciniais formalumais, kurie nesuteikia papildomos naudosdarbuotojų saugai ir sveikatai statybvietėje.

Akivaizdu, kad darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų svarba vykdant profesinėsrizikos prevenciją atliekant tolesnius darbus dar nėra tinkamai suprantama.

Mažose statybvietėse dokumentai dažnai yra standartinių pavyzdžių kopijos,neatspindinčios faktinių statybvietės sąlygų ir nesuteikiančios papildomos naudosgerinant darbo sąlygas.

Neprivalomame vadove ši problema bus sprendžiama siekiant palengvinti įmonėmstenkančią administracinę naštą nesumažinant apsaugos ir siekiant geriau įsipareigoti irįsisavinti saugos ir sveikatos dokumentų naudą.

5.2. Įvairių statybvietės dalyvių atsakomybė

Direktyvos 92/57/EEB 7 straipsnyje nustatoma užsakovų, projektų vadovų ir darbdaviųatsakomybė.

Kai kuriais atvejais direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančiais įstatymais užsakovų, projektųvadovų ir darbdavių pareigos ir atsakomybė aiškiai nenustatomos. Faktiškai tai reiškia, kadkiekvienas dalyvis savo atsakomybę aiškina subjektyviai, todėl pareigos ir atsakomybė galibūti vieno dalyvio perduodami kitam: projektuotojai savo atsakomybę perduoda įmonėms,kurios ją toliau perduoda subrangovams; projekto rengimo laikotarpio koordinatoriuspasitraukia, kai tik baigiami planai ir specifikacijos, net jei išsamus projektas dar neparengtas.

Statybvietėse atliktas vertinimas rodo, kad užsakovai dažnai mano, kad jie gali perduotiatsakomybę už darbuotojų saugą ir sveikatą architektui arba projekto vadovui. Taineleidžiama valstybėse narėse, kurių direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančiuose teisėsaktuose numatyta, kad už prevenciją atsako užsakovas, o ne projekto vadovas. Užsakovai visdar mano, kad už sveikatą ir saugą statybvietėje atsako tik projektų vadovai. Šis reiškinysypač paplitęs mažose privačiose statybvietėse.

5.3. Teisės aktų vykdymas

Už nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 92/57/EEB,vykdymą paprastai atsako valstybių narių darbo inspekcijos.

2001 m. Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas (VDIK) nuspendė visoje ES surengti teisės aktųvykdymo statybos sektoriuje kampaniją. Pirmoji kampanija įvyko 2003 m. 15 to meto valstybiųnarių. Tai buvo Direktyvos 92/57/EEB įgyvendinimo tikrinimo ir informavimo kampanija,kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas kritimo iš aukščio prevencijai. 2003 m. tikrinimokampanija buvo pakartota 2004 m. ir praplėsta, įtraukiant transportą darbo vietoje, krintančiusdaiktus ir kėlimą.

170

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

LT 13 LT

2003 m. kampanijos rezultatai parodė, kad atsižvelgiant į koordinavimą, saugos ir sveikatospriemonių planą, išankstinį pranešimą ir projekto dokumentus, yra teigiamas ryšys tarpstatybvietės dydžio ir direktyvos atitikties lygmens – didelės statybvietės (kuriose dirba daugiaukaip 50 darbuotojų) pasiekia daug geresnių rezultatų nei mažos. Nors faktiškai didelėsstatybvietės yra saugesnės nei mažos, jų atitiktis vis dar nepatenkinama (20–30 % dideliųstatybviečių neatitinka direktyvos reikalavimų, palyginti su 40–50 % mažų statybviečių).

2004 m. kampanijos rezultatai nebuvo geresni. Priešingai, yra įrodymų, kad padėtis mažosestatybvietėse galėjo net kiek pablogėti. Tai patvirtina 2003 m. išvadą, kad statybos sektoriujebūtina skirti didesnį dėmesį saugos ir sveikatos klausimams bei gerinti darbo sąlygas.

6. ŠIOS SRITIES VEIKSMAI. PRAKTINIS DIREKTYVOS 92/58/EEB ĮGYVENDINIMAS

Daugumoje valstybių narių dalyviai žino saugos ir sveikatos ženklus, nes jie buvo naudojamijau prieš priimant Direktyvą 92/58/EEB. Ankstesnių ženklų forma, logotipai, spalvos ir kt.keitėsi tik labai nedaug, vienintelė išimtis – ženklai, nurodantys avarinių išėjimų vietą gaisroatveju.

Daugumoje valstybių narių prieš įsigydami tam tikrų rūšių ženklus darbdaviai prašo jiemspatarti. Paprastai jie teiraujasi apie tai, kokios rūšies ženklus naudoti ir kur geriausia juosįrengti.

Nors daugumoje valstybių narių įmonės išmanė teisės aktus, jos ne visuomet jų laikėsi, nesbuvo plačiai manoma, kad teisės aktai turi nedidelę vertę ir yra papildomo pobūdžio.

Paprastai įmonės geriau žinojo gaisro ir evakuacijos ženklus, nes šią rizikądažniausiai pabrėžia kompetentingos institucijos ir draudimo bendrovės.

Dauguma įmonių žinojo, kad jos turi pažymėti pavojus, tačiau mažos įmonės buvomažiau informuotos nei didelės ir kai kuriuose sektoriuose (pavyzdžiui, žemės ūkiovaldose, restoranuose ir viešbučiuose, statybvietėse) buvo rečiau laikomasi teisėsaktų.

Tiesiogiai su pagrindine įmonės veikla susijusi rizika (pavyzdžiui, cheminė rizikachemijos bendrovėse) yra pažymėta geriau nei kita rizika (pavyzdžiui, kelių eismasarba sunkių krovinių vežimas).

Teisės aktai nuosekliau taikomi naujose nei senesnėse įmonėse. Tačiau netgi tais atvejais, kainaujų ženklų teisės aktų laikomasi, faktiškai pastebima daug trūkumų. Dažnai ženklaineatnaujinami.

Teisės aktų nesilaikymo padariniai gali būti labai dideli. Dažnai transporto priemonesdarbo vietoje, pakabintą krovinį, atvirą kanalizaciją, elektros pavojų ir kt. pavojusžyminčių ženklų stoka gali būti rimtų nelaimingų atsitikimų priežastimi.

Daugumoje valstybių narių nėra plačiai prieinamo konkretaus mokymo darbuotojams apieženklų ir kitos vaizdinės informacijos reikšmę. Daugeliu atvejų darbuotojai dalyvaujabendrame mokyme ir gauna bendrą informaciją saugos ir sveikatos klausimais ir tik nedidelėjų dalis skiriama ženklams. Reikėtų konkrečiai tirti atvejį, kai darbuotojai yra migrantai,siekiant nustatyti, ar jie supranta ženklus.

171

Prie

dai

LT 14 LT

Tam tikrų problemų taip pat kyla aiškinant „Avarinio išėjimo“ ir „Gelbėjimosi ir pirmosiospagalbos telefono“ ženklus, palyginti su „Priešgaisrinių priemonių“ ir „Telefono gaisroatveju“ ženklais. Šių dviejų grupių ženklai skiriasi tik fono spalva.

7. BENDRAS VERTINIMAS

7.1. Svarbiausias teigiamas dviejų direktyvų poveikis

Direktyva 92/57/EEB

Nacionalinėse ataskaitose valstybės narės nurodo, kad Direktyvos 92/57/EEB įgyvendinimaslabai pagerino bendrą saugos ir sveikatos klausimų supratimą ir paskatino jas atnaujintinacionalinius teisės aktus. Valstybės narės mano, kad šis teisės aktas buvo būtinas, naudingas,tikslingas, pagrįstas, suteikė teigiamų pokyčių ir davė teigiamų rezultatų.

Direktyva 92/57/EEB davė daug naudos gerinant darbo sąlygas statybvietėse. Visų pirma jipaskatino šio sektoriaus, kuriame gausu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,prevencijos kultūrą. Daugelis valstybių narių teigia, kad labai pagerėjo statybvietėsinfrastruktūra (higiena, mokymo patalpos, valgyklos, sanitarinės patalpos ir biurai) irdirektyva pagerino įvairių statybvietės dalyvių dialogą ir bendravimą įvairiais laikotarpiais.

Didžiausia direktyvos naujovė, kurią visos pusės vertina kaip žingsnį į priekį, yra ta, kad jisuteikia atsakomybę visiems dalyviams, visų pirma užsakovui. Taip pat manoma, kad labainaudingas koordinavimas projekto rengimo ir statybos laikotarpiais bei prievolė parengtisaugos ir sveikatos priemonių planą bei saugos ir sveikatos dokumentus.

Kai kurios valstybės narės teigia, kad įmonės vis labiau pripažįsta darbuotojų saugos irsveikatos apsaugos svarbą. Saugos ir sveikatos priemonės nebelaikomos vien sukeliančiomisišlaidas, o vertinamos kaip teikiančios ekonominę naudą, nes gali sumažinti pravaikštas irgaliausiai padidinti našumą.

Direktyva 92/58/EEB

Naujuoju teisės aktu ženklai buvo nustatyti praktiškai ir išsamiai; tai leido suvienodinti visosevalstybėse narėse darbo vietose naudojamus ženklus. Taip pat buvo pritarta tam, kad įdirektyvą buvo įtraukti ir reglamentuoti ne tik vaizdiniai, bet ir šviečiantys, garsiniai iržodiniai ženklai bei rankų signalai.

Nacionalinės ataskaitos rodo, kad direktyva suteikė galimybę atnaujinti ir papildytigaliojančius nacionalinius teisės aktus. Ji padėjo pasiekti nuoseklių nacionalinių teisės aktų irnustatyti aiškias ES saugos ir sveikatos nuostatas.

7.2. Pagrindinės įgyvendinimo problemos

Direktyva 92/57/EEB

Pagrindinės problemos, apie kurias pranešė valstybės narės, yra susijusios su reikalavimuparengti saugos ir sveikatos priemonių planą bei paskirti koordinatorius jau projekto rengimolaikotarpiu.

172

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

LT 15 LT

Pagal daugelį nacionalinių teisės aktų už prevencijos politiką atsako užsakovas. Užsakovamssunku atlikti savo atsakingesnes pareigas. Vis dar netinkamai skiriami koordinatoriai arbavėluojama juos skirti projekto rengimo laikotarpiu, nes tai taip pat laikoma administracinenašta.

Jei iki statybos laikotarpio neparengiamas saugos ir sveikatos priemonių planas irnepaskiriamas koordinatorius, nesilaikoma prievolės projekto rengimo laikotarpiu įtrauktiprevencijos principus. Be to, įvairios nacionalinės saugos ir sveikatos priemonių planonuostatos yra pernelyg neaiškios ir bendros, kad už jas atsakingi asmenys galėtų žinoti, kąįtraukti į planą. Darbo inspekcijos nustatė kitą svarbią problemą: kai kurios įmonės naudojasistandartinio pavyzdžio saugos priemonių planu, dėl ko neįmanoma patikrinti konkrečių darbosąlygų konkrečioje statybvietėje. Valstybės narės praneša, kad įmonės nesuvokia, kokiesvarbūs prevencijos sistemoje yra saugos ir sveikatos dokumentai.

Dar viena paminėta problema yra neaktyvus statybininkų atstovų raginimas vykdytiprofesinės rizikos prevenciją.

Nustatyta, kad nepakankamai mokomi darbuotojai, subrangovai, savarankiškai dirbantysdarbuotojai ir MVĮ. Be to, MVĮ nukenčia nuo per didelės biurokratijos ir nepakankamonacionalinių teisės aktų lankstumo.

Galiausiai daugelyje valstybių narių teisės aktuose nenustatomi koordinatorių gebėjimai. Dėlto kartais koordinavimas negali būti veiksmingas, nes koordinatorių pareigas einantysasmenys neturi reikiamų žinių.

Direktyva 92/58/EEB

Valstybių narių ataskaitose ir ekspertų vertinime nurodoma, kad pagrindinė problema yradarbuotojų mokymo stoka. Daugeliu atvejų darbuotojai mokomi tik bendrų sveikatos irsaugos dalykų ir tik nedidelė mokymo dalis skiriama ženklams. Taip pat kaip bendresniopobūdžio problema buvo nurodyta įmonių ir vadovų susidomėjimo įgyvendinti direktyvąstoka.

8. TOBULINIMO PASIŪLYMAI

Direktyva 92/57/EEB

Kai kurios valstybės narės teigia, kad sunku taikyti direktyvą, nes jos sąlygos yra pernelygbendros. Kai kurios prašė Komisijos parengti neprivalomą informaciją, kurioje siekiant padėtiįgyvendinti direktyvą būtų pateikti atsakymai į galimus klausimus ir išsklaidytos galimosabejonės.

Apskritai nacionalinės ataskaitos rodo, kad valstybėms narėms daugiausia susirūpinimo kelianepakankamas saugos koordinavimas projekto rengimo laikotarpiu. Todėl kai kuriosvalstybės narės norėtų, kad Komisija parengtų koordinavimui projekto rengimo laikotarpiuskirtas neprivalomas priemones.

Kitos valstybės narės pageidautų, kad jų nacionaliniuose teisės aktuose būtų paaiškinta, vienavertus, projekto koordinatoriaus, projektuotojų ir užsakovo bei, kita vertus, projektokoordinatoriaus, projektų vadovų, savarankiškai dirbančių darbuotojų ir užsakovo sąveika.

173

Prie

dai

LT 16 LT

Direktyva 92/58/EEB

Buvo pateikti pasiūlymai, kaip patobulinti teisės aktą arba jo taikymą.

Vienu iš pasiūlymų patobulinti teisės aktą buvo siūloma įtraukti privalomą pagrindinįdarbuotojų ženklų mokymą, nors teikiamas mokymas turėtų būti proporcingas susijusiairizikai. Kitu pasiūlymu siekiant pagerinti įgyvendinimą buvo siūloma persvarstyti rankųsignalų taisykles. Reikėtų stengtis direktyvą suvienodinti su tarptautiniais standartais.

9. TEISĖS AKTŲ VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Direktyva 92/57/EEB

Labai sunku objektyviai įrodyti direktyvos įgyvendinimo ir padėties statybos sektoriujepagerėjimo dėl sumažėjusio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus sąsają.

Direktyvos veiksmingumo vertinimą sunkina statybos sektoriaus augimas po direktyvosįsigaliojimo, naujų technologijų atsiradimas, prevencijos sistemos įvedimo statybvietėjesudėtingumas, dalyvių įvairovė, sezoniniai svyravimai ir tai, kad į direktyvą įtraukiamos tamtikros naujos nuostatos, o kitos yra perkeliamos į galiojančius nacionalinius teisės aktus.

Statybos sektoriuje ir toliau įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, palyginti su kitaisūkio veiklos sektoriais. Nors įgyvendinant direktyvą metams bėgant nelaimingų atsitikimųstatybos sektoriuje paplitimo laipsnis mažėjo, vis dėlto jis mažėjo ne tiek, kiek tikėtasi.

a) Poveikis nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms

Naujausia turima Europos statistika apie nelaimingus atsitikimus darbe EU-15 valstybių nariųstatybvietėse yra 2005 m. statistika. Nuo 1996 m. nelaimingų atsitikimų paplitimo laipsnis13nuolat mažėjo: mažėjo tiek nelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi (1996 m.: 13,3;2005 m.: 8,8), tiek nelaimingų atsitikimų, dėl kurių buvo praleistos daugiau kaip trys darbodienos (1996 m.: 8 023; 2005 m.: 6 069). Tačiau reikėtų paminėti, kad statybos sektoriuje,palyginti su visų veiklos sektorių, įskaitant statybą, vidurkiu, įvyksta beveik 2,5 karto daugiaunelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi, ir du kartus daugiau nelaimingų atsitikimų, dėlkurių buvo praleistos daugiau kaip trys darbo dienos.

b) Poveikis našumui, užimtumui ir konkurencingumui

Dauguma valstybių narių nepateikia informacijos apie naujo teisės akto poveikį našumui,užimtumui ir konkurencingumui. Paprastai naujosios priemonės kai kuriose valstybėse narėsenašumo ir konkurencingumo prasme vertinamos palankiai, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Šiųvalstybių narių teigimu, įgyvendinant direktyvą skatinama atnaujinti ir supaprastinti gamybosprocesus, todėl pagerėja našumas, nes užtikrinama, kad darbo organizavimas būtųplanuojamas ir peržiūrimas.

13 Pagal ESAW (Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistika) metodiką paplitimo laipsnis apibrėžiamaskaip nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 dirbančiųjų.

174

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

LT 17 LT

Direktyva 92/58/EEB

a) Poveikis nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms

Nėra konkrečių šios srities duomenų, nes statistika paprastai neatsižvelgiama į nelaimingusatsitikimus, įvykusius dėl ženklų nebuvimo. Visų pirma, ženklų nebuvimas įvykusnelaimingam atsitikimui paprastai nelaikomas svarbiu veiksniu. Todėl ženklų nebuvimas nėraįtrauktas į svarbių veiksnių sąrašą, pagal kurį renkama nelaimingų atsitikimų statistika. Dėlšios priežasties saugos ir sveikatos ženklų trūkumas arba nebuvimas neatsispindi tyrimuose,kurie atliekami siekiant nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe priežastis.

b) Poveikis našumui, užimtumui ir konkurencingumui

Valstybėms narėms buvo sunku išmatuoti direktyvos poveikį našumui, užimtumui irkonkurencingumui. Vienos valstybės narės nuomone, direktyva prisidėjo prie našumo kaipvadybos priemonė; kitos valstybės narės nuomone, ji padėjo sumažinti nebuvimo darbe dėlligos atvejų skaičių ir pagerino darbo sąlygas.

10. IŠVADOS

Direktyva 92/57/EEBNors sumažėjo tiek nelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi, tiek nelaimingų atsitikimų,dėl kurių buvo praleistos daugiau kaip trys darbo dienos, paplitimo laipsnis ir nelaimingųatsitikimų darbe skaičius (kas savaime rodo teigiamą direktyvos poveikį ES darbuotojų saugaiir sveikatai), šie skaičiai vis dar nepatenkinami: statybos sektoriaus darbuotojai vis darsusiduria su didžiausia rizika.

Vertinimas, kaip ir pirmiau pateikti skaičiai, aiškiai rodo, kad darbuotojų sveikata ir saugastatybvietėse pagerės tik tuomet, jei Direktyva 92/57/EEB bus geriau įgyvendinta. Dabar nėratinkamas laikas pradėti iš dalies keisti direktyvą, pirmiausia nesiėmus alternatyvių veiksmųnacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu, kad direktyva visiškai įsigaliotų ir būtų užtikrintasjos laikymasis. Rengdamos nacionalinę sveikatos ir saugos strategiją valstybės narės galėtųimtis veiksmų, kad Direktyva 92/57/EEB būtų taikoma veiksmingiau, daugiausia pagalnuoseklių ir veiksmingų teisės aktų principus patikslindamos supaprastindamos galiojančiasnacionalines teisės sistemas. Šiuo atžvilgiu labai svarbus Komisijos šiuo metu atliekamasdarbas, siekiant sumažinti administracinę naštą Europos Sąjungoje14. Jis apima Direktyvos92/57/EEB vertinimą ir leis nustatyti nereikalingą administracinę naštą, kurią sukurianacionaliniai ir ES teisės aktai.

Visos valstybės narės sutinka, ir tai patvirtina šios srities vertinimas, kad Europos ir (arba)nacionaliniu lygmeniu būtinos neprivalomos priemonės, kurios padėtų lengviau taikytiDirektyvą 92/57/EEB. Ypač dauguma valstybių narių pabrėžia problemas, susijusias susaugos ir sveikatos priemonių plano supratimu ir parengimu bei su už šį darbą atsakingųasmenų nustatymu. Taip pat reikėtų paaiškinti saugos ir sveikatos dokumentų paskirtį.

14 COM(2007) 23, 2007 m. sausio 24 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europosekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Administracinės naštos mažinimoEuropos Sąjungoje veiksmų programa“ (SEC(2007) 84) (SEC(2007) 85).

175

Prie

dai

LT 18 LT

Paprastai valstybės narės praneša apie problemas, kylančias dėl nepakankamos aiškiosinformacijos apie koordinatorių apibrėžtį, pareigas, užduotis ir kvalifikaciją įvairių rūšiųprojektuose.

Turėtų būti labiau stengiamasi, rengiant mokymą ir teikiant informaciją, ugdyti užsakovųsupratimą apie jų atsakomybę ir siekiama juos įtikinti, kad koordinavimas – ne papildomosišlaidos, bet veiksminga priemonė, kaip vykdant projektą sumažinti išlaidas. Taip pat būtinaprojektuojantiems architektams ir inžinieriams surengti mokymą apie profesinės rizikosprevenciją, pageidautina jį įtraukiant į universitetines studijas. Reikėtų parengti pagrindiniomokymo reikalavimus koordinatoriams. Galiausiai reikia informuoti apie teisės aktus ir jiemstenkančią atsakomybę ir tinkamai mokyti mažas įmones ir darbuotojus, visų pirmadarbuotojus migrantus ir savarankiškai dirbančius darbuotojus.

Labai svarbu užtikrinti tolygų direktyvos vykdymą visoje ES. Be pagrindinio dėmesio,skiriamo statybos laikotarpiui, vykdant teisės aktus turi būti skiriama daugiau dėmesiosiekiant užtikrinti, kad užsakovai ir projektuotojai laikytųsi jiems nustatytų prievoliųprojektavimo laikotarpiu. Reikėtų dažniau tikrinti statybvietes, o saugos ir sveikatospriemonių planus bei saugos ir sveikatos dokumentus reikėtų tikrinti tiek dėl jų formos, tiekturinio. Tiek užsakovams, tiek projektų vadovams reikėtų nustatyti veiksmingas, proporcingasir atgrasančias baudas už nustatytų prievolių nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai labai svarbiąfunkciją atlieka Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas (VDIK), kuris ateityje padėtį statybossektoriuje turėtų laikyti savo darbo prioritetu.

Taigi, nacionaliniu arba ES lygmeniu reikia imtis šių veiksmų:

– parengti neprivalomas priemones (gaires);

– nacionaliniu lygmeniu konkrečius saugos ir sveikatos klausimus įtraukti į profesinio iraukštojo mokslo studijų programas specialistams, kurie labai svarbūs įgyvendinantdirektyvą;

– nustatyti nacionalinius gebėjimų reikalavimus koordinatoriams;

– perkančiosios organizacijos turi sistemingai įtraukti su sutarties dalyku susijusias nuostatasdėl prevencijos priemonių į kvietimų teikti paraiškas technines specifikacijas, sutartiesvykdymo sąlygas ir kokybišką sutarties vadybą;

– pagerinti darbuotojų mokymą ir bendrauti su jais rengiant mokymo programas (tokias kaipprograma „Safe Pass“);

– surengti konkrečias nacionalines informacines kampanijas, skirtas savarankiškaidirbantiems darbuotojams;

– išankstinio pranešimo rengimą sujungti su kitomis susijusiomis administracinėmisprocedūromis (pavyzdžiui, paraiškos statybos leidimui gauti teikimu);

– dažniau tikrinti statybvietes;

– nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudas.

Statybos sektorius tebėra ypač pavojingas ir visi dalyviai turi stengtis daug geriau įgyvendintiDirektyvą 92/57/EEB. Komisija prie šio tikslo prisidės inter alia parengdama praktinį

176

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

LT 19 LT

neprivalomą vadovą, kuriame paaiškins tam tikras pagrindines sąvokas ir padės visiemsdalyviams laikytis nustatytų prievolių.

Direktyva 92/58/EEBVisos valstybės narės mano, kad Direktyva 92/58/EEB turėjo labai teigiamą poveikįužtikrinant darbuotojų ir trečiųjų šalių saugą ir sveikatą. Ji sudarė sąlygas aiškiai nurodytipavojingas situacijas, nepriklausomai nuo mokamos kalbos, ir įtikinamai prisidėjo prie vienopagrindinių Bendrijos teisės principų – laisvo darbuotojų judėjimo – įgyvendinimo.

Direktyvai poveikio turės priimta Pasaulinė suderintoji cheminių medžiagų klasifikavimo irženklinimo sistema (toliau – PSS), kuria iš dalies pakeičiami toksiškumo, degumo ir kitocheminio pavojaus kriterijai, piktogramos ir simboliai, todėl reikės ją atnaujinti.

177

Prie

dai

Europos Sąjungos bibliografijaKomisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl praktinio Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvų 92/57/EEB (laikinosios ir kilnojamo-sios statybvietės) ir 92/58/EEB (darbo saugos ženklai) įgyvendinimo, 2008 m. lapkričio 6 d. COM(2008) 698 galutinis.

Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti (Darbas aukštyje), Europos Komisija, 2007, 82 p. ISBN 978-92-79-06511-8 http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=140&type=2&furtherPubs=yes

The prevention of work-related neck and upper limb disorders (WRULDs) in construction — E-Facts 17/ Eu-ropean Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2007. http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact17

Prevention of vibration risks in the construction sector: E-fact 19, European Agency for Safety and Health at Work  — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2007. http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact19

Prevention of risks in construction in practice: Report/ European Agency for Safety and Health at Work — Bil-bao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 64  p.ISBN: 92-9191-020-1http://osha.europa.eu/en/publications/reports/108

Achieving better safety and health in construction: In-formation report/ European Agency for Safety and He-alth at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 151 p.ISBN 92-9191-073-2http://osha.europa.eu/en/publications/reports/314

Achieving better safety and health in construction: FACTS 55/European Agency for Safety and Health at Work  — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/55

Preventing vehicle accidents in construction: E-fact 2/European Agency for Safety and Health at Work — Bil-bao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 9 p.http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact02

Musculoskeletal disorders in construction: E-fact 1/European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 10 p.http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact01

Actions to improve safety and health in construction: Magazine 7/European Agency for Safety and Health at Work  — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2004, 35 p.ISSN 1608-4144http://osha.europa.eu/en/publications/magazine/7

Asbestos in construction: FACTS 51/European Agen-cy for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/51

Management of noise in construction: FACTS 50/ Europe-an Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: Eu-ropean Agency for Safety and Health at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/50

Health and safety on small construction sites: FACTS 48/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/48

Safe roof work: FACTS 49/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Sa-fety and Health at Work, 2004, 2 p. ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/49

Accident prevention in the construction sector: FACTS 36/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2003, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/36

Accident Prevention in the Construction Sector: FACTS 15/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2001, 2 p.http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/15

Preventing Work-Related Slips Trips and Falls: FACTS 14/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2001, 2 p.http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/14

8 priedas. Daugiau informacijos

178

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Informacijos teikėjaiEuropos SąjungaEuropean CommissionEmployment, Social Affairs and Equal Opportunities DG1049 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://ec.europa.eu/social/home.jsp?langId=en

European Agency for Safety and Health at WorkGran Vía, 3348009 Bilbao ESPAÑATel. +34 944794360Faks. +34 944794383El. paštas: information@osha.europa.euLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://osha.europa.eu

Belgique / België (Belgija)Federal Public Service Employment, Labour and Social DialogueFederale Overheidsdienst Werkgelegenheid, Arbeid en Sociaal OverlegErnest Blerotstraat 11070 Brussel BELGIËLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.meta.fgov.be

PreventInstitut pour la prévention, la protection et le bien-être au travailInstitute for Occupational Safety and HealthRue Gachard 88/4 1050 BruxellesBELGIQUETel. +32 26434444Faks. +32 26434440El. paštas: prevent@prevent.beLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.prevent.be

Bulgaria (Bulgarija)Министерство на труда и социалната политикаMinistry of Labour and Social PolicyTriaditza Street 21051 SofiaBULGARIATel. +359 28119443Faks. +359 29884405Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.mlsp.government.bg

Национален център по опазване на общественото здравеNational centre of public health protection (NCHP)Akademik Ivan Evstatiev Geshov Blvd 151431 SofiaBULGARIATel. +359 28056200Faks. +359 29541211El. paštas: ncphp@ncphp.government.bg Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://ncphp.government.bg/

Česká republika (Čekijos Respublika)Ministerstvo práce a sociálních věcí ČRMinistry of Labour and Social AffairsNa Poříčním právu 1/376128 01 Praha 2ČESKÁ REPUBLIKATel. +420 221921111Leidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.mpsv.cz

Výzkumný ústav bezpecnosti práce (VUBP) Occupational Safety Research InstituteJeruzalémská 9116 52 Praha 1ČESKÁ REPUBLIKATel. +420 221015811Faks. +420 224238550Leidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.vubp.cz/

Centrum odborných činností v ochraně a podpoře veřejného zdraví SZÚ Odbor hygieny práce a pracovního lékařství Centre of Industrial Hygiene and Occupational DiseasesŠrobárova 48100 42 Praha 10ČESKÁ REPUBLIKATel. +420 267082658Faks. +420 267311236El. paštas: hpnp@szu.czLeidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.szu.cz/odbor-hygieny-prace-a-pracovniho-lekarstvi

Κύπρος (Kipras)Ministry of Labour and Social InsuranceDepartment of Labour Inspection12, Apellis Str.1493 NicosiaCYPRUSTel. +357 22405623Faks. +357 22663788El. paštas: director@dli.mlsi.gov.cyLeidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.mlsi.gov.cy/dli

Danmark (Danija) BeskæftigelsesministerietMinistry of EmploymentVed Stranden 81061 KøbenhavnDANMARKTel. +45 72205000Faks. +45 33121378El. paštas: bm@bm.dkLeidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.bm.dk

Arbejstilsynet (WEA)Danish Working Environment AuthorityPostboks 12280900 København CDANMARKTel. +45 39152000Faks. +45 39152560Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.arbejdstilsynet.dk/

179

Prie

dai

Det Nationale Forskningscenter for ArbejdsmiljøNational Research Centre for the Working EnvironmentLerso Parkallé 1052100 København KDANMARKTel. +45 39165200Faks. +45 39165201El. paštas: nfa@arbejdsmiljoforskning.dkLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.arbejdsmiljoforskning.dk

Branchearbejdsmiljørådet for Bygge & AnlægThe Sector Council for Occupational Health & Safety in ConstructionBygmestervej 52400 København NVDANMARKTel. +45 36141400El. paštas: sekr@bar-ba.dkLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.bar-ba.dk

Deutschland (Vokietija) Bundesministerium für Arbeit und Soziales (BMAS)Ministry of Labour and Social Affairs (BMAS)Referat IIIb2 - Grundsatzfragen des ArbeitsschutzesWilhelmstraße 4910117 BerlinDEUTSCHLANDLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.bmas.bund.de

Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA)Federal Institute for Occupational Safety and HealthFriedrich-Henkel-Weg 1-2544149 DortmundDEUTSCHLANDTel. +49 2319071-0Faks. +49 2319071-2454El. paštas: poststelle@baua.bund.deLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.baua.dePašto adresas: Postfach 17 02 02, 44061 Dortmund, DEUTSCHLAND

Eesti (Estija)Ministry of Social Affairs Labour DepartmentGonsiori 2915027 TallinnEESTI/ESTONIALeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.sm.ee/

TerviseametHealth BoardPaldiski mnt 8110617 TallinnEESTI/ESTONIAEl. paštas: kesk@terviseamet.eeLeidinių galima rasti šiuo adresu:kesk@terviseamet.ee

Eire (Airija) Department of Enterprise, Trade and Employment23 Kildare StreetDublin 2ÉIRE/Ireland Tel. +353 16312121Faks. +353 16312827El. paštas: info@entemp.ieLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.entemp.ie/

Health and Safety Authority(HAS)James Joyce StreetDublin 1IRELANDTel. +353 16147000Faks. +353 6147020El. paštas: infotel@hsa.ieLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.hsa.ie

España (Ispanija) Ministro de Trabajo e InmigraciónC/Agustín de Bethencourt, 428071 MadridESPAÑATel. +34 913630000El. paštas: informacionmtin@mtin.esLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.mtin.es

Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en el Trabajo (INSHT) Torrelaguna, 7328027 MadridESPAÑATel. +34 913634100Faks. +34 913634327Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.insht.es/portal/site/Insht/arba http://www.mtin.es

France (Prancūzija) Ministère de l‘Emploi et de la SolidaritéDirection des relations du travail (DRT/CT)39-43 quai André Citröen75739 Paris Cedex 15FRANCELeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.travail.gouv.fr

Institut national de recherche et de sécurité Paris (INRS)30 rue Olivier Noyer75680 Paris Cedex 14FRANCETel. +33 14044300Faks. +33 140443099Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.inrs.fr

180

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Ελλάδα (Graikija)Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικής ΑσφάλισηςMinistry of Labour and Social AffairsΓενική Διεύθυνση Συνθηκών και Υγιεινής της ΕργασίαςGeneral Directorate of Working Conditions and HealthPireos str. 40101 82 AthensGREECE

Ελληνικό Ινστιτούτο Υγιεινής και Ασφάλειας της Εργασίας (ELINYAE) Hellenic Institute for Occupational Health and Safety Liosion 143 and Thirsiou 6 104 45 Athens GREECETel. +30 2108200100Faks. +30 2108200222El. paštas: info.the@elinyae.grLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.elinyae.gr

Italia (Italija)Ministero del Lavoro, della Salute e delle Politiche SocialiVia Veneto 5600187 Roma RMTel. +39 648161638Faks. +39 0648161441El. paštas: segrgabinetto@lavoro.gov.itLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.lavoro.gov.it/lavoro/

Istituto Superiore per la Prevenzione e la Sicurezza del Lavoro (ISPESL)Via Urbana 16700198 Roma RMTel. +39 064742281Faks. +39 064741831Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.ispesl.it

LatvijaLatvijas Republikas Labklājības ministrijaMinistry of Welfare of the Republic of LatviaSkolas iela 28Rīga, LV-1331LATVIJATel. +371 67021600Faks. +371 67276445El. paštas: lm@lm.gov.lvLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.lm.gov.lv

Valsts darba inspekcija State Labour InspectorateKr. Valdemāra iela 38Rīga, LV-1010LATVIJALeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.vdi.gov.lv

RSU Darba drošības un vides veselības institūtsInstitute of occupational safetyand environmental health, RSUDzirciema iela 16Rīga, LV-1007LATVIJATel. +371 2409139Faks. +371 78281Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://home.parks.lv/ioeh/

Lietuva Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaMinistry of Social Security and LabourA. Vivulskio g. 11LT-03610 VilniusLietuva/LithuaniaTel. +370 52664201Faks. +370 52664209El. paštas: post@socmin.ltLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.socmin.lt/index.php?879686114

Valstybinė darbo inspekcijaState Labour Inspectorate of the Republic of LithuaniaAlgirdo g. 19LT-03607 VilniusLietuva/LithuaniaLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.vdi.lt

SODRA State Social Insurance Fund Board of the Republic of LithuaniaKonstitucijos pr. 12LT-09308 VilniusLietuva/LithuaniaTel. +370 52724864Faks. +370 52723641El. paštas: sodrainfo@sodra.ltLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.sodra.lt

Luxembourg (Liuksemburgas) Ministère du travail et de l’emploi26, rue Zithe2939 LuxembourgLUXEMBOURGTel. +352 2478-6100Faks. +352 2478-6108El. paštas: info@mte.public.luLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.mte.public.lu/

Inspection du travail et des mines3, rue des Primeurs2361 LuxembourgLUXEMBOURGLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.itm.lu

181

Prie

dai

Association d‘assurance contre les accidents (AAA)125, route d‘EschBP 13422976 LuxembourgLUXEMBOURGTel. +352 2619-151Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.aaa.lu

MaltaMinistry of Education, Employment and the family - Social PolicyPalazzo Ferreria, 310 Republic StreetVallettaVLT 2000MALTATel. +356 25903100Faks. +356 25903121El. paštas: info.mfss@gov.mtLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.msp.gov.mt/default.asp

Occupational Health and Safety Authority (OHSA)17, Triq Edgar FerroPieta’PTA 1533MALTATel. +356 21247677Faks. +356 21232909El. paštas: ohsa@gov.mtLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.ohsa.org.mt

Magyarország (Vengrija)Szociális és Munkaügyi MinisztériumMinistry of Social Affairs and LabourBudapestAlkotmány u. 3.1054 MAGYARORSZÁG/HUNGARY Tel. +36 14738100Leidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.szmm.gov.hu/main.php?folderID=13318andlangchanged=eng

OMMF – Hungarian Labour InspectorateBudapest Margit krt. 85.1024MAGYARORSZÁG/HUNGARYLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.ommf.gov.hu

Nederland (Nyderlandai) Ministerie van sociale zakenMinistry of social affairs and employmentPostbus 908012509 LV Den HaagNEDERLANDLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://home.szw.nl/

TNO ArbeidPostbus 7182130 AS HoofddorpNEDERLANDTel. +31 235549394Faks. +31 235549394El. paštas: info@arbeid.tno.nlLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.nia.tno.nl

Nederlands Centrum voor Beroepsziekten (NCVB) Netherlands Center for Occupational DiseasesPostbus 226601100 DD AmsterdamNEDERLANDTel. +31 20566387Faks. +31 20569288El. paštas: ncv@amc.uva.nlLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.beroepsziekten.nl/

Österreich (Austrija) Bundesministerium für Arbeit, Soziales und KonsumentenschutzFederal Ministry of Labour, Social Affairs and Consumer ProtectionStubenring 11010 WienÖSTERREICHTel. +43 171100-0El. paštas: briefkasten@bmask.gv.atLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.bmask.gv.at/cms/siteEN/index.html

Allgemeine unfallversicherungsanstalt (AUVA)Austrian Social Insurance for Occupational RisksAdalbert-Stifter-Straβe 651200 WienÖSTERREICHTel. +43 133111-0Faks. +43 133111-347Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.auva.sozvers.at

Polska (Lenkija)Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej(Ministry of Labour and Social Policy)ul. Nowogrodzka 1/3/5 00-513 WarszawaPOLSKATel. +48 226611000El. paštas: info@mps.gov.plLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.mpips.gov.pl/index.php

Państwowa Inspekcja Pracy(National Labour Inspectorate)ul. Krucza 38/4200-926 WarszawaPOLSKATel. +48 224203731, 224203730Faks. +48 224203725, 226254770Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.pip.gov.pl/html/en/html/index.htm

182

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Centralny Instytut Ochrony Pracy(Central Institute for Labour Protection)ul. Czerniakowska 1600-701 WarszawaPOLSKATel. +48 226233698Faks. +48 226233693El. paštas: oinip@ciop.plLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.ciop.pl

Portugal (Portugalija)Inspecção-Geral do TrabalhoAvenida Casal Ribeiro, 18-A 1000-092 LisboaPORTUGAL Tel. +351 213308700Faks. +351 213308710El. paštas: dsaai.mail@act.gov.pt

Autoridade para as Condições do Trabalho (ACT)Avenida Casal Ribeiro, 18-A1000-092 LisboaPORTUGALTel. +351 213308700Faks. +351 213308710El. paštas: imprensa@act.gov.ptLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.act.gov.pt

Centro Nacional de Protecção contra os Riscos Profissionais (CNPRP)Avenida da República 25, 1° esq.1094 LisboaPORTUGALTel. +351 213547153Faks. +351 213522748El. paštas: cnprp@seg-social.ptLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.seg-social.pt

Romania (Rumunija)Ministerul Muncii, Familiei şi Protecţiei SocialeMinistry of Labour, Family and Social ProtectionStr. Dem. I. Dobrescu nr. 2-4Sectorul 1, BucureştiROMANIATel. +40 213136267El. paštas: presa@mmuncii.roLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.mmuncii.ro/ro/website/ro/

Inspecţia MunciiStr. Matei Voievod nr. 14Sectorul 2, BucureştiROMANIATel. +40 213027030Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.inspectmun.ro/

Institutul Naţional de Cercetare-Dezvoltare pentru Protecţia Muncii (INCDPM)Bdul Ghencea nr. 35ASectorul 6, BucureştiROMANIATel. +40 213133158Faks. +40 213157822El. paštas: cis_inpm@rnc.roLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.inpm.ro/

Slovenija (Slovėnija )Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeveMinistry of Labour, Family and Social Affairs Kotnikova 5SL-1000 LjubljanaSLOVENIJATel. +386 13697700Faks. +386 13697832Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.gov.si

ZVD Zavod za varstvo pri delu d. d.Institute of Occupational SafetyChengdujska cesta 25SL-1260 Ljubljana-PoljeSLOVENIJATel. +386 15855100Faks. +386 15855101Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.zvd.si

Slovensko (Slovakija)Ministerstvo práce, sociálnych vecí a rodiny SRMinistry of Labour, Social Affairs and Family of the Slovak RepublicŠpitálska 4-6816 43 BratislavaSLOVENSKOTel. +421 220460000Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.employment.gov.sk/index.php?SMC=1

Národný inšpektorát práceMasarykova 10040 01 KošiceSLOVENSKOTel. +421 55-7979902Faks. +421 55-7979904El. paštas: nip@ip.gov.skLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.safework.gov.sk/

Výskumný a vzdelávací ústav bezpečnosti práceTrnavská cesta 57 814 35 BratislavaSLOVENSKOTel. +421 257291109Faks. +421 257291171

183

Prie

dai

Suisse / Schweiz / Svizzera (Šveicarija)Federal Dept. of Economic Affairs (FDEA)Communication ServicesFederal Palace East Wing3003 BerneSCHWEIZTel. +41 313222007Faks. +41 313222194El. paštas: info@gs-evd.admin.chLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.evd.admin.ch

Schweizerische Unfallversicherungsanstalt (SUVA)Fluhmattstrasse 1CH-6002 LuzernSCHWEIZTel. +41 41419-5111/5049Faks. +41 41419-5828El. paštas: bereich.bau@suva.chLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.suva.ch

Suomi (Suomija) Ministry of Social Affairs and HealthDepartment for Occupational Safety and HealthP.O. Box 536FI-33101 TampereSUOMI/FINLANDLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.stm.fi/

Työterveyslaitos – Finnish Institute of Occupational Health (FIOH)Topeliuksenkatu 41FI-00250 HelsinkiSUOMI/FINLANDTel. +358 947471Faks. +358 92414634Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.occuphealth.fi

Sverige (Švedija) ArbetsmarknadsdepartementetMinistry of EmploymentMäster Samuelsgatan 70SE-103 33 Stockholm SVERIGELeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.sweden.gov.se/sb/d/8281

ArbetsmiljöverketSwedish Work Environment AuthorityLindhagensgatan 133 SE-112 79 Stockholm SVERIGETel. +46 87309000Faks. +46 87301967El. paštas: arbetsmiljoverket@av.seLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.av.se/inenglish/

United Kingdom (Jungtinė Karalystė)Department for work and pensions Caxton HouseTothill StreetLondonSW1H 9DAUNITED KINGDOMLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.dwp.gov.uk/

Health and Safety Executive (HSE)Rose Court2 Southwark BridgeLondonSE1 9HSUNITED KINGDOM

Redgrave CourtMerton RoadBootleMerseysideL20 7HSUNITED KINGDOMTel. +44 1519514000Faks. +44 1619528222El. paštas: hse.infoline@natbrit.comLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.hse.gov.uk

184

Nep

rivalom

asg

eros

iospa

tirtie

sva

dova

s,pa

deda

ntissup

rastiirįgy

vend

intiDire

ktyv

ą92

/57/

EEB(Sta

tybv

iečiųdire

ktyv

a)

Ekspertai, kurie dalyvavo rengiant šį vadovąAd-hoc darbo grupė

Vyriausybės

Andrew EASTHealth and Safety ExecutiveRose Court SSW2 Southwark BridgeLondon SE1 9HSUNITED KINGDOM

Evangelista TSOULOFTA - KAKOUTADepartment of Labour Inspection1493 NicosiaCYPRUS

Martin MOKRAONárodný Inspektorát práce Kosice (National Labour Inspectorate Kosice)Masarykova 10040 01 KosiceSLOVAK REPUBLIC

Matthias VAHLBRUCHc/o Bundesministerium für Arbeit und Soziales (BMAS)Referat IIIb2 - Grundsatzfragen des ArbeitsschutzesWilhelmstr. 4910117 BerlinGERMANY

Boudewijn NOUWENS (Deputy Member)Ministerie van SociaIe Zaken en WergelengenheidPostbus 908012509 LV Den HaagTHE NETHERLANDS

Darbuotojai

Horst BUHRSchlehdornweg 8a82256 Fürstenfeldbruck/BuchenauGERMANY

Rolf GEHRINGFETBB-EFBWWRue Royale 45, bte 31000 BrusselsBELGIUM

Lars VEDSMANDBAT-KartelletKampmannsgade 4Postboks 3921790 København KDENMARK

Cornel CONSTANTIOAIAC.N.S.L.R.269, rue Gh.Gr, CantacuzinoBlok 16 AP. 39100208 Ploiesti, Jud PrahovaROMANIA

Darbdaviai

Veronique FOUILLEROUXFédération française du bâtiment33 Avenue Kléber75784 Paris Cedex 16FRANCE

Jose GASCON Y MARINFCC Construccion S.A.Pedro Teixeira 8-6a28020 MadridSPAIN

André PELEGRINFABA-FEGCRue du Lombard 421000 BrusselsBELGIUM

Michele TRITTOANCEVia Guattani 1600161 Roma RMITALY

Bart VANMARCKE (Deputy member)HSE Group Team PartnerMainiine and Metros DivisionVaartdjikstraat 58200 BruggeBELGIUM

Darbo grupės išorės ekspertai

Philip BAKERISHCCOc/o Foyer Technique4-6, bd Grande-Duchesse Charlotte1330 LuxembourgLUXEMBOURG

Jörg-Martin HOHBERGEFCA c/o IUBThunstrasse 23005 BernSCHWlTZERLAND

Adrian JOYCEACERue Paul-Émile Janson 291050 BrusselsBELGIUM

185

Prie

dai

Luc PROESMANSBouwunieSpastraat 81000 BrusselsBELGIUM

Jacob Ravn THOMSENAEEBC – KonstruktørforeningenVester Voldgade 1111552 København KDENMARK

Alexander RYCHTERBFWKurfürstendamm 5710707 BerlinGERMANY

Europos Komisija

Teresa MOlTINHOEuropean Commission DG EMPL F/4EUFO 02/218010, rue R. Stumper2920 LuxembourgLUXEMBOURGEl. paštas: Maria-Teresa.Moitinho@ec.europa.eu

Christina FOGELQUISTEuropean Commission DG EMPL F/4EUFO 02/218110, rue R. Stumper2920 LuxembourgLUXEMBOURGEl. paštas: Christina.FOGELQUIST@ec.europa.eu

Konsultantai

Marie-Amelie BUFFETEUROGIP – France55 rue de la Fédération75015 ParisFRANCETel. +33 140563040Faks. + 33 140563666El.s paštas: eurogip@eurogip.frhttp://www.eurogip.fr

Bruno BISSONCaisse régionale d‘assurance maladie d‘Île-de-France (CRAMIF) FRANCE

Luis ALVES DIASInstituto Superior Tecnico (IST)PORTUGAL

Ulrich BERGBerufsgenossenschaft der Bauwirtschaft (BG BAU) GERMANY

Martin THURGOODConsultant UNITED KINGDOM

Europos Komisija

Neprivalomas gerosios patirties vadovas, padedantis suprasti ir įgyvendinti Direktyvą 92/57/EEB. Statybvietės

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2011 — 185 p. — 21 x 29,7

ISBN 978-92-79-19390-3doi:10.2767/22509

Šiame neįpareigojančiame vadove pateikiama praktinė informacija, norint suprasti ir realizuoti Direktyvos 92/57/EEB minimalius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus laikinosiose arba mobiliosiose statybvietėse. Paaiškinant Direktyvą ir suteikiant gerų praktiškų patarimų bei pavyzdžių, vadovu siekiama padėti visoms statybose dalyvaujančioms šalims, įskaitant klientus, projekto prižiūrėtojus, projektuotojus, koordinatorius, rangovus ir kitus darbuotojus, darbininkus, tiekėjus bei kitus asmenis, šiose srityse:• paaiškinantirrealizuojantbendruosiusprevenciniųpriemoniųprincipus(1skyrius);• paaiškinantDirektyvossaugosirsveikatospriežiūrosreikalavimus,įskaitantkadairkokiam

objektuijitaikoma,kokiosyrasuinteresuotųjųšaliųpareigosbeifunkcijosirkokiereikalingidokumentai(2skyrius);

• identifikuojant kai kuriuos įprastus pavojus ir riziką, kylančius atliekant statybų darbus(3skyrius);

• valdantrizikąperstatybųprojektųvykdymolaikotarpįnuoprojektoparuošimo,perstaty-basirpostatybųetapą(4skyrius);

• kiekvienameetapeapibendrinantsuinteresuotųjųšaliųpareigas(5skyrius).Šis leidinys yra išspausdintas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis bei pateikiamas elektronine forma visomis kitomis oficialiosiomis ES kalbomis.Kompaktinį diską, kuriame yra 22 kalbų versijos (katalogo numeris: KE-31-11-011-1X-Z,ISBN 978-92-79-19096-4), taip pat galima įsigyti.

KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);• EuroposSąjungosatstovybėsearbadelegacijose.Jųadresusrasitesvetainėje:http://ec.europa.eu arba

sužinosite kreipęsi faksu +352 2929-42758.

Parduodamų leidinių galite įsigyti:• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos oficialiojo leidinio serijas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:• tiesiogiaiišEuroposSąjungosleidiniųbiuroplatintojų(http://publications.europa.eu/others/agents/

index_lt.htm).

Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybiųgeneralinio direktorato leidiniai?

Jų galite atsisiųsti arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/social/publications

Be to, esate kviečiami užsiregistruoti http://ec.europa.eu/social/e-newsletter ir gauti nemokamą Europos Komisijos elektroninį naujienlaiškį Socialinė Europa.

http://ec.europa.eu/social

www.facebook.com/socialeurope

Leidinių Biuras

KE-30-10-351-LT-C

Leidinių biuras