PROBLEMINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO ASPEKTAI ...€¦ · prieţastingumo nustatymo seką: 1. prieţastinio ryšio tarp asmens elgesio ir uţdrausto rezultato paieška; 2

ISSN 2029-4239 (online)

Teisės apžvalga Law review

No. 1 (11), 2014, p. 77-98

77

PROBLEMINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO

NUSTATYMO ASPEKTAI NAGRINĖJANT EISMO

SAUGUMO PAŽEIDIMŲ BYLAS

Eugenija Rozenbergienė 1

Vytauto Didţiojo universitetas

Pateikta 2013 m. spalio 14 d.

DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.11.4

SANTRAUKA

Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų

padarinių nėra apibrėžtas įstatymu, tai yra labai specifinis nusikalstamos veikos sudėties

objektyvusis požymis, kurį būtina nustatyti ir įrodyti tiriant nusikalstamas veikas, kai jų

sudėtys yra materialios. Išvada dėl priežastinio ryšio yra teisinė, nes priežastinis ryšys tarp

veikos ir padarinių yra nustatomas remiantis teorinėmis teisės žiniomis. Teisingai

nustatomas priežastinis ryšys ar ne, priklauso tik nuo bylą nagrinėjančio teismo ir bylos

šalis atstovaujančių teisininkų teorinių žinių, bei gebėjimo jas taikyti praktiškai. Vienos

problematiškiausių bylų, nustatinėjant priežastinį ryšį, yra kelių eismo saugumo pažeidimų

bylos.

Egzistuoja net keletas priežastinio ryšio teorijų, tačiau teisės mokslininkai vis dar

nesutaria, kuri jų yra tinkamiausia taikyti praktiškai. Mokslininkai bendrosios teisės

tradicijoje palyginti lanksčiai vertina keleto priežastinio ryšio teorijų taikymą, Lietuvoje,

apskritai nėra aišku, kuria teorija vadovaujasi teismai, nagrinėdami kelių eismo saugumo

pažeidimų, pavojingų veikų žmogaus sveikatai ir gyvybei bylas. Apie priežastinį ryšį ir jo,

kaip objektyvaus nusikaltimo sudėties požymio, nustatymo metodiką teisės teoretikai tik

epizodiškai užsimena baudžiamosios teisės vadovėliuose. Dėl priežastinio ryšio teorijų

pritaikomumo nagrinėjant baudžiamąsias bylas bendrosios teisės tradicijoje atvirai

diskutuojama moksliniuose darbuose, tuo tarpu Lietuvoje diskusijos šiuo klausimu, deja,

nevyksta. Todėl, siekiant identifikuoti problemas, kylančias nustatinėjant priežastinį ryšį

kelių eismo saugumo pažeidimų bylose, pateikiami praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvoje

formuojamos teismų praktikos.

1 Eugenija Rozenbergienė, teisės magistrė, Vytauto Didţiojo universiteto Teisės fakultetas. El. paštas: [email protected]

Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“


No. 1 (11), 2014, p. 77-98

78

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI

Priežastinis ryšys, priežastinio ryšio teorijos, priežastinio ryšio nustatymo metodika.

PRIEŽASTINIO RYŠIO TEORIJOS IR JŲ RAIDA

Prieţastinis ryšys, kaip reiškinys, buvo nagrinėjamas garsių filosofų. Filosofas,

laikytinas prieţastinio ryšio teorijos pradininku, yra David Hume.2 Šis mąstytojas teigė, kad

prieţastinis ryšys yra kuriamas ţmogaus sąmonėje, kaip nuolatinė vaizdinių sekimo vienas

paskui kitą pasekmė. Prieţastinis ryšys, anot jo, yra grįţtamasis, tai tik asociacija, kurią

ţmogus suvokia savo patyrimo dėka.3 David Hume teigė, kad įvykiai yra visiškai

nepriklausomi ir atskiri, vienas įvykis seka kitą, bet protas niekada negali objektyviai jų

susieti. Negalima suprasti ryšių tarp reiškinių, todėl vienintelis kriterijus, kuriuo gali

vadovautis protas yra patyrimas. Patyrimas - tai intelekto santykis su pasauliu. Patyrimui

reikalingos būtinosios sąlygos, be kurių daiktai būtų nepaţinūs. David Hume analizuoja tik

vieną prieţastingumo teorijos dalį, kurioje prieţasties ir padarinio ryšys galimas tik per

patyrimą, tačiau filosofas neįţvelgia, kad tam reikalingas intelektas, įgalinantis bet kokį

patyrimą. Vadinasi, neįmanoma sukurti universalios taisyklės, kuri padėtų nustatyti

prieţastį, protas negali ţinoti, kad tokia pati reiškinių sąsaja pasikartos ateityje ir sukels

tokias pat pasekmes. Pagrindinė reiškinio prieţastis gimsta prote, ir yra suvokiama tik

patyrimo dėka.4

John Stuart Mill teorija5 daţnai remiamasi kaip atskaitos tašku, nagrinėjant ir vertinant

šiandien, atrodytų, jau susiformavusias prieţastinio ryšio teorijas. John Stuart Mill teigė,

kad konkretaus reiškinio prieţastimi reikia pripaţinti visumą faktorių: tiek teigiamų, tiek

neigiamų, kurie sąlygojo atitinkamo reiškinio atsiradimą. Jo manymu, visos įvykio

prieţastys turi vienodą reikšmę, kitaip nebūtų ir paties įvykio. Jei mes nuosekliai

naudosime John Stuart Mill teoriją, turėsime teigti, kad reiškinio prieţastimi galima

pripaţinti visas dedamąsias, kurios nulėmė rezultatą. John Stuart Mill ir David Hume

įţvalgos bei teiginiai darė didţiausią įtaką prieţastinio ryšio teorijos raidai.

PRIEŽASTINIO RYŠIO TEORIJA

BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE

Lyginant vyraujančias prieţastinio ryšio teorijas, galima daryti išvadą, kad jos

panašios tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės tradicijose. Skiriasi ne prieţastinio ryšio

nustatymo etapų seka, bet pačių etapų turinys. Vieningos nuomonės dėl prieţastinio ryšio

teorijų ir jų taikymo nėra. Bendrosios teisės tradicijoje prieţastinis ryšys suprantamas

plačiau. Profesorius Eric Colvin teigia, kad pirmas ir svarbiausias ţingsnis, analizuojant

prieţastinį ryšį, yra atsakymas į klausimą, ar tarp asmens elgesio ir rezultato yra koks nors

2 J. L. MACKIE, “Causes and Conditions”, Oxford University Press (Oxford, 1997), p. 33. 3 D. HUME, Žmogaus proto tyrinėjimas (Vilnius: Pradai, 1995). 4 MÅRTEN SCHULTZ, ”Further Ruminations on Cause-In-Fact” // [ţiūrėta 2013 09 23] <http://www.juridi

cum.su.se/user/masc/analyzethis.pdf>. 5 J. S. MILL, A System of Logic, (London: 1872).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

79

ryšys? Jei atsakymas yra teigiamas, turėtume klausti, ar ryšys yra pakankamai stiprus, kad

pateisintų atsakomybės priskyrimą tam asmeniui. Į pirmąjį iškeltą klausimą atsakymas

randamas lengvai ir greitai: jei rezultatas nebūtų atsiradęs ir be asmens veiksmų,

prieţastinis ryšys yra. Ir priešingai: jei rezultatas būtų įvykęs, nepriklausomai nuo veikimo

ar neveikimo, tai prieţastinio ryšio nėra6. Profesorius Vytautas Piesliakas nurodo, kad

norint padaryti išvadą apie prieţastinį ryšį, būtina išspręsti du klausimus:

1. nustatyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę; 2. nustatyti prieţastinio ryšio

pobūdį. Remiantis šių mokslininkų aprašoma prieţastinio ryšio nustatymo seka, sudaryta

schema7.

Schema Nr. 1 „Prieţastinio ryšio nustatymo seka“8

6 E. COLVIN, “Causation in Criminal Law”, Oxford University Press, 4th ed. (New York, 2003). 7 Ţr. schemą Nr. 1 „Prieţastinio ryšio nustatymo seka“. 8 Shemoje – pateikiama prieţastinio ryšio nustatymo seka, bei metodologija. Adekvataus Priežastingumo bei sine qua non prieţastinio ryšio nustatymo seka nesiskiria.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

80

Lietuvos teismų praktikoje būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas siejamas su

įstatyme aprašytos ir asmens padarytos veikos buvimu būtinąja Lietuvos Respublikos

Baudţiamajame kodekse numatytų padarinių kilimo sąlyga: ar kiltų padariniai, jei nebūtų

padaryta pavojinga veika. Būtinosios sąlygos taisyklę taikome paeiliui atmesdami

kiekvieną iš galimų padarinių atsiradimo sąlygų, t. y. atmesdami kiekvieną iš nustatytų

pavojingų veikų, ir palikdami visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas. Būtinosios

padarinių kilimo sąlygos taisyklės pritaikymas dar neišsprendţia prieţastinio ryšio

klausimo konkrečioje byloje. Išsiaiškinus, kad veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga,

reikia nustatyti prieţastinio ryšio pobūdį. Būtinasis prieţastinis ryšys būna tuomet, kai

veika visada ar bent daţniausiai sukelia pavojingus padarinius. Baudţiamojoje teisėje

reikšmę turi tik būtinasis prieţastinis ryšys.

Eric Colvin teigimu, daugialypis prieţastinis ryšys būna tuomet, kai keleto veikėjų

atliekami veiksmai sukelia rezultatą, nors nei vieno jų veiksmai pavieniui nėra pakankami

rezultatui atsirasti. Tokiu atveju, kiekvieno subjekto veiksmai negali būti atskirti. Problema

yra ta, kad arba visų veikėjų veiksmai bendrai sukėlė pasekmes, arba nei vieno subjekto

pavieniai veiksmai nebuvo pakankami pasekmėms atsirasti. Paprastai, tokiose situacijose,

du subjektai veiks kaip grupė, nors jie gali būti ir nepriklausomi vienas nuo kito.9

Eric Colvin nustatė, kad teismai bendrosios teisės tradicijoje naudoja tokią

prieţastingumo nustatymo seką: 1. prieţastinio ryšio tarp asmens elgesio ir uţdrausto

rezultato paieška; 2. prieţastinio ryšio tvirtumo vertinimas (nustatymas, ar įnašas

pakankamas taikyti baudţiamąją atsakomybę); 3. kitų, galbūt pašalinių veiksnių ar veikėjų

įnašų palyginimas.

Profesorius Stefan Fafinski10

nurodo, kad svarbu nustatyti ar veiksmai buvo daugiau

negu minimalūs, sukeliant pasekmes. Šis mokslininkas nagrinėja probleminius prieţastinio

ryšio nustatymo aspektus, kai aukos mirtis nėra tiesiogiai priskirtina kaltinamojo

veiksmams dėl šalutinių veiksnių. Tokiu atveju reikia nustatyti: 1. ar kaltinamojo veiksmai

sukėlė aukos mirtį ir 2. ar kaltinamasis galėjo numatyti aukos mirtį, ar bent didelę ţalą

aukai. Jei šie du faktoriai nustatyti – kaltinamojo veika bus kvalifikuojama pagal

grieţčiausią įstatymą. Kai įrodoma, kad ketinimo ar numatymo nebuvo, ir kaltinamasis

buvo paprasčiausiai nerūpestingas ar aplaidus, tai nepaneigia prieţastinio ryšio, bet

taikomas švelnesnis įstatymas. Stefan Fafinski įsitikinimu, baudţiamoji atsakomybė yra

galima beveik visais atvejais.11

9 E. COLVIN, “Causation in Criminal Law”, Oxford University Press (4th ed., 2003). 10 E. FINCH, S. FAFINSKI, “Criminal Law”, Law Express (Longman, 3-rd ed., 2011). 11 Ţr. pateiktą schemą Nr. 2 „Prieţastinio ryšio nustatymo stadijos“.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

81

Schema Nr. 2 „Prieţastinio ryšio nustatymo stadijos“

12.

Stefan Fafinski teigia, kad priklausomai nuo šalutinių veiksnių turėtų skirtis

nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau sprendţiant dėl baudţiamosios atsakomybės

neturėtų būti svarbu, kiek kaltinamojo veiksmai prisidėjo prie pasekmių, pakanka, kad

kaltinamojo įnašas būtų bent didesnis uţ minimalų. Taigi bet kokia veika, teismo pripaţinta

didesne uţ minimalią, yra baudţiama jei kilo baudţiamajame įstatyme numatyti padariniai,

o prieţastinio ryšio stiprumas daro įtaką tik veikos kvalifikavimui.

Prieţastinio ryšio grandinę gali nutraukti naujo veiksmo įsikišimas (lot. – novus actus

interveniens), šis terminas naudojamas, kai atsiranda pašaliniai, nenumatyti įvykiai, kurie

nutraukia prieţastingumo grandinę: aukos atsisakymas gydytis, ţmogaus, kuris buvo

sumuštas ir paliktas ant kelio be sąmonės, suţalojimas pervaţiuojant automobiliu ir pan.

12 Sudaryta remiantis Stefan Fafinski pateikiama prieţastinio ryšio nustatymo samprata.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

82

Švedų teisės profesorius Mårten Shultz, nagrinėjantis prieţastinio ryšio teoriją,

pateikia tris pagrindines sudėtingų situacijų, pasitaikančių teisinėje praktikoje, grupes,

kiekvienai jų siūlo taikyti kelias prieţastinio ryšio nustatymo metodikas, tokiu būdu

parodydamas, kad skirtingiems atvejams yra tikslinga taikyti skirtingas prieţastinio ryšio

nustatymo metodikas. Straipsnyje „Further Ruminations on Cause-In-Fact”,13

jis palygina

keletą prieţastinio ryšio nustatymo metodikų, kurias jis taiko toms pačioms situacijoms, ir

galiausiai pateikia netikėtą išvadą: egzistuojančios prieţastinio ryšio teorijos ir jų

nustatymo metodikos nėra geresnės viena uţ kitą, viskas priklauso nuo to, kada ir kaip, ar

tinkamai jas panaudoja praktikuojantys teisininkai. Mårten Shultz lygino dvi prieţastinio

ryšio teorijas: sine qua non ir INUS.14

Išnagrinėjęs prieţastinio ryšio teorijų istorinius

vystymosi aspektus, jų taikymą ir problematiką pasitaikančią praktikoje M. Shultz

konstatuoja, jog pagal sine qua non prieţastinio ryšio nustatymo metodiką, pagrindinis

klausimas skambėtų taip: ar įvykis būtų įvykęs jei tam tikros sąlygos nebūtų buvę?

Naudojant kitą, INUS priskiriamą metodiką, klausimas yra toks: ar esant visoms kitoms

sąlygoms (sąlygų visumai) įvykis vis vien būtų įvykęs? M. Shultz nurodo, kad abi

metodikos turi trūkumų, ir jomis teisingai vadovautis gali būti sudėtinga. Tačiau reikia

nepamiršti, kad nėra uţdrausta nei viena prieţastinio ryšio nustatymo metodika.

PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO METODIKA,

KURIA VADOVAUJASI LIETUVOS TEISMAI,

NAGRINĖDAMI EISMO SAUGUMO PAŽEIDIMŲ

BYLAS

Lietuvoje prieţastinio ryšio teorijos, jų taikymas bei problematika nėra išnagrinėti,

teisinėje literatūroje galima rasti tik epizodines uţuominas apie prieţastinį ryšį. Tačiau,

teorinis prieţastinio ryšio suvokimas yra būtinas, nes įstatyme nėra numatytas nei jo

nustatymo (atpaţinimo) mechanizmas, nei kriterijai kuriais remiantis prieţastinis ryšys turi

būti nustatytas. Negalima išskirti vienos teisės srities, kurioje prieţastinis ryšys tarp

veiksmo ir pasekmių būtų neesminis, ar maţareikšmis. Itin didelį dėmesį derėtų skirti

kriterijams, kuriais remiantis sprendţiama, kuris iš veiksmų sukėlė pasekmes. Prieţastinis

ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių yra specifinis nusikaltimo sudėties

poţymis, įrodinėtinas materialiose nusikaltimų sudėtyse. Kai kurie mokslininkai teigia, kad

prieţastinis ryšys yra ne tik elementas, bet atskira, specifinė struktūra, kurią reikia

nagrinėti, tirti ir vystyti.15

13 M. SCHULTZ, ”Further Ruminations on Cause-In-Fact” // [ţiūrėta 2013 09 23] <http://www.juridicum.

su.se/user/masc/analyzethis.pdf>. 14 J. L. MACKIE, “Causes and Conditions”, Oxford University Press (Oxford, 1997), p. 34. INUS (insufficient but non-redundant parts of a condition which is itself unnecessary but sufficient for the

occurrence of the effect) – tai nepakankamos, bet turėjusios įtaką pasekmėms sąlygos, kurios ne būtinai yra

būtinosios, bet pakankamos pasekmių atsiradimui. 15 H. KALMO, “How Comparable are Legal Concepts? The Case of Causation”, Juridica International (XI 2006).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

83

Eismo saugumo paţeidimų bylose, kurias nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

daţnai pastebimos šabloniškos ir maţai argumentuotos frazės, turinčios įtikinti, kad

prieţastinis ryšys tarp veikos ir padarinių yra nustatytas ir pagrįstas. Teismas savo nutartyse

standartiškai naudoja vieną ir tą pačia formulę, kurią savo moksliniame straipsnyje pateikė

profesorius V. Piesliakas.16

Šio autoriaus teigimu, norint padaryti išvadą dėl prieţastinio ryšio,

būtina išspręsti du klausimus: 1. nustatyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę; 2) nustatyti

prieţastinio ryšio pobūdį.17

Ar tikrai tik ši viena metodika yra teisinga ir visuomet

universali? Ar ją iš tiesų galima taikyti visose srityse? Teisėjai, prokurorai ir advokatai

netaiko, nei siūlo taikyti kitokią prieţastinio ryšio nustatymo metodiką. Įstatymai,

galiojantys Lietuvos Respublikoje, nedraudţia prieţastinio ryšio nustatymui panaudoti,

kitas teorijas. Pamėginkime tai padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-

151/201118

R. G. nuteistas uţ tai, kad vairuodamas automobilį su priekaba paţeidė Kelių

eismo taisyklių (toliau tekste – KET) reikalavimus, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ţuvo

ţmogus. R. G. vilkiką, pakrautą devyniais lengvaisiais automobiliais, vairavo neatsargiai,

nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų

eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus vaţiavimo greičio, neatsiţvelgė į vaţiavimo,

meteorologines sąlygas, kelio bei transporto priemonės būklę, krovinį, kelio matomumą

vaţiavimo kryptimi tam, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto

numatomos kliūties, viršijo leistiną greitį ir atsiradus kliūčiai, priekyje jo vaţiavimo

kryptimi iš dalies dešiniame kelkraštyje stovinčiam autobusui, nesulėtino greičio bei

neapvaţiavo jos, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to R. G. vairuojamo

vilkiko su priekaba priekinė dalis atsitrenkė į autobuso galinę kairę dalį. Eismo įvykio metu

ţuvo autobuso keleivė M. K., autobuso keleiviams J. Š., Z. V. buvo nesunkiai, o V. S., D.

Z., V. N. – neţymiai sutrikdyta sveikata. Prieţastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir padarinių

Teismas nustatė, kaip visuomet, pasinaudodamas standartine formule bei ją, Teismo

manymu, turinčiais pagrįsti argumentais:

...kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti

priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės

eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus

mirties. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo

ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina

padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y.

sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę

išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių

eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių

eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai KET

pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio

pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų

16 V. PIESLIAKAS, „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme numatytų padarinių ir

jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)), p. 7-15. 17 Ten pat. 18D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-151/2011).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

84

praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar

transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai,

kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais

padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems)

laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo

įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų <...>.

R. G. turėjo galimybę saugiai apvažiuoti kliūtį, jei būtų buvęs

pakankamai atidus, atsižvelgęs į kelio, meteorologines sąlygas, būtų

pasirinkęs saugų greitį ir važiavęs įjungtomis tolimomis žibintų šviesomis, ir

motyvuotai konstatavo, kad R. G. dėl nusikalstamo nerūpestingumo

nesiimdamas visų reikiamų ir nuo jo valios priklausiusių atsargumo

priemonių, važiuoti, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas, pasirinko

netinkamą šiomis eismo sąlygomis žibintų artimą šviesą, per didelį greitį,

atsiradus priekyje iš anksto numanomai kliūčiai – kitai transporto priemonei

stovinčiam autobusui, važiuodamas 90 km/h greičiu, jau nebegalėdamas

saugiai sustoti, jo vairuojama transporto priemonė buvo pakrauta devyniais

lengvaisiais automobiliais, susidūrė su priešais stovėjusiu autobusu – būtent

dėl to vienas žmogus žuvo, kiti buvo sužaloti.19

Autobuso vairuotojo padaryti KET paţeidimai nebuvo pripaţinti būtinąja padarinių

kilimo sąlyga, nepaisant sustojimo neleistinoje vietoje neįjungus avarinių šviesų tamsiu

paros metu. Teismas, atrodytų, nustatė ir pagrindė prieţastinį ryšį tarp vieno iš kaltininkų

veikos ir kilusių padarinių. Tačiau bylos baigtis galėjo būti kitokia, jei Teismas būtų

tinkamai pritaikęs įprastai naudojamą prieţastinio ryšio nustatymo metodiką arba taikęs

sine qua non prieţastinio ryšio nustatymo metodiką.20

Iš bylos faktų galima daryti išvadą,

kad abu eismo dalyviai paţeidė KET, ir abiejų eismo dalyvių padaryti paţeidimai yra

reikšmingi kilusiems padariniams. Belieka iškelti du klausimus: 1. Ar būtų įvykęs eismo

įvykis, jei autobuso vairuotojas nebūtų sustojęs neleistinoje vietoje tamsiu paros metu be

įjungtų avarinių ţibintų? Labai tikėtina, kad ne. 2. Ar būtų įvykęs eismo įvykis, jei

automobilio vairuotojas būtų pasirinkęs saugų vaţiavimo greitį, atsiţvelgęs į vaţiavimo,

meteorologines sąlygas, kelio bei transporto priemonės būklę, krovinį, kelio matomumą

vaţiavimo kryptimi tam, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto

numatomos kliūties? Tikėtina, kad ne. Remiantis Mårten Shultz aprašyta metodika, kai

padariniai kyla dėl keleto vienas nuo kito nepriklausančių veiksnių abiejų Kelių eismo

taisykles paţeidusių eismo dalyvių veika turi būti vertinama kaip jungtinė veika (angl. –

cluster), todėl baudţiamojon atsakomybėn reikia traukti abu KET paţeidusius asmenis.

Negalima teigti, kad Teismo panaudota standartinė prieţastinio ryšio nustatymo metodika

buvo netinkama, bet Teismas nepakankamai įvertino abiejų Kelių eismo taisykles

paţeidusių asmenų veikas.

19 D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-151/2011). 20 Remiantis M. Sultz aprašytu metodu, kai keletas nesusijusių veikų sukelia padarinius, ir kiekviena veika yra reikšminga.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

85

Teisingai nustatytas prieţastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių,

nėra vienintelė problema. Sudėtingi atvejai yra, kuomet padaryti Kelių eismo saugumo

taisyklių paţeidimai, susiję tiesioginiu prieţastiniu ryšiu su vieno iš kaltininkų mirtimi ar

suţalojimu. Tuomet baudţiamojon atsakomybėn traukiamas tik vienas eismo dalyvis. Tai

logiška, tačiau neturėtų daryti įtakos baudţiamajam įstatyme numatytos bausmės taikymui.

Pavyzdţiui, baudţiamojoje byloje21

F. S. nuteistas uţ tai, kad jis, vaţiuodamas 30-40 km/h

greičiu, paţeisdamas KET reikalavimus, atsiradus kelio vaţiuojamojoje dalyje kliūčiai –

pėsčiajam M. Š (kuris kirto kelio vaţiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje) ir iškilus grėsmei

eismo saugumui, laiku nesumaţino automobilio vaţiavimo greičio, nors galėjo ir privalėjo

tai padaryti, dėl ko partrenkė pėsčiąjį M. Š., kuris, dėl padaryto sunkaus sveikatos

sutrikdymo, mirė. Teismas šioje byloje nustatė, kad eismo įvykio kilimą techniniu poţiūriu

sąlygojo tai, kad pėsčiasis M. Š., netikėtai kirsdamas gatvės vaţiuojamąją dalį ne pėsčiųjų

perėjoje, sudarė kliūtį automobilio vairuotojui F. S. Nukentėjusiojo M. Š. veiksmai turėjo

prieţastinį ryšį su kilusiais padariniais. Automobilio vairuotojas negalėjo būti traukiamas

baudţiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 str., nes Teismas nenustatė prieţastinio ryšio

tarp vairuotojo F.S. veikos ir kilusių padarinių, o tai reiškia, kad nėra nusikaltimo sudėties.

Jei tiesioginis prieţastinis ryšys tarp veikos ir padarinių nenustatytas, baudţiamoji

atsakomybė nekyla.22

Teismas, nenustatė prieţastinio ryšio tarp nuteistojo F. S. veikos ir

padarinių, tačiau savo sprendimą taikyti baudţiamąjį įstatymą pagrindė taip:

BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojui, kuris

pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo BK 281 straipsnio 1-6

dalyse numatyti padariniai. Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė.

KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti

Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002

m. gruodžio 11 d. nutarimu (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768). Baudžiamoji

atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių

pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar

sunkūs sveikatos sutrikdymai.23

Teismo sprendimą šioje byloje vertinti yra sudėtinga, tačiau traukti asmenį

baudţiamojon atsakomybėn, tinkamai nenustačius visų nusikalstamos veikos sudėčiai

būtinų elementų buvimo, yra neteisėta.

21 F. S. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. Nr. 2K-233/2009). 22 V. PIESLIAKAS „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme numatytų padarinių ir

jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)), p. 7-15. 23 F. S. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-233/2009).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

86

Kitoje baudţiamojoje byloje Teismas priėmė visiškai priešingą sprendimą: A. G. buvo

kaltinama tuo, kad šviesoforo reguliuojamoje sankryţoje, vairuodama automobilį, paţeidė

KET reikalavimą, vaţiuodama per sankryţą degant leidţiančiam eismą šviesoforo signalui,

iškilus eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė automobilio ir partrenkė dviračiu per

sankryţą vaţiavusį A. R., veţusį ant dviračio rėmo keleivį M. M. Dėl eismo įvykio metu

patirtų suţalojimų M. M. mirė. Teismas padarė išvadą, kad automobilio vairuotoja A. G.

savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepaţeidė, o padarinių išvengti negalėjo. Būtent

dviratininko A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių paţeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir

padarinių (dviračio keleivio M. M. mirties) kilimo sąlyga, nes jis, uţuot saugiai sustojęs

pėsčiųjų salelėje ir laukęs, kol uţsidegs jam judėti leidţiantis šviesoforo signalas, neįvertino

atstumo tarp artėjančios transporto priemonės ir staiga, degant jam eismą draudţiančiam

šviesoforo signalui, išvaţiavo į vaţiuojamosios kelio dalies juostą, kur judėjo automobilis,

vairuotojas A. G., . Taigi, šioje byloje Teismas išteisino A. G. pagal BK 281 straipsnio 5

dalį, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo poţymių.

Iš pateiktų pavyzdţių galima daryti išvadą, kad naudojant tą pačią prieţastinio ryšio

nustatymo metodiką, sąlyginai panašiomis aplinkybėmis, priimami skirtingi sprendimai.

Gaila, kad Lietuvos teismuose taikoma tik viena prieţastinio ryšio nustatymo metodika.

Nustatydami prieţastinį ryšį, Teismai nėra linkę pateikti pakankamai argumentų

pagrindţiančių išvadas dėl prieţastinio ryšio buvimo.

PRAKTINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO

ASPEKTAI EISMO SAUGUMO PAŽEIDIMŲ BYLOSE

Viena iš priemonių, uţtikrinančių saugų transporto eismo funkcionavimą – teisingas

baudţiamųjų įstatymų, nustatančių baudţiamąją atsakomybę uţ veikas, kuriomis

kėsinamasi į šią vertybę, taikymas. Iš visų Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso

XXXIX skyriuje „Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai transporto eismo saugumui“

nurodytų nusikalstamų veikų teismų praktikoje daţniausiai taikomas BK 281 straipsnis,

kuriame nustatyta atsakomybė uţ kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklių) paţeidimą, sukėlusį šiame

straipsnyje nurodytus padarinius.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

87

Eismo saugumo paţeidimų bylose, prieţastinio ryšio nustatymas daţnai yra itin

komplikuotas, ir pasitaiko atvejų, kai yra klaidingai konstatuojamas, arba jį nustatant

prasilenkiama su prieţastinio ryšio nustatymo mokslinėmis teorijomis, dėl to teismo

išvados, ir jų pagrindu priimti sprendimai kelia abejonių. Lietuvos teismų praktikoje dėl

prieţastinio ryšio nustatymo kylančias problemas lemia ir tai, kad baudţiamajame įstatyme

prieţastinio ryšio klausimai nereglamentuojami, teismai vadovaujasi teismų praktikoje ir

baudţiamosios teisės teorijoje pateikiamomis prieţastinio ryšio nustatymo taisyklėmis.

Teismų praktikoje kol kas nėra visiškai vieningos prieţastinio ryšio sampratos, ir tik

epizodiškai vartojamos sąvokos „tiesioginis prieţastinis ryšys“, „būtina padarinių

atsiradimo sąlyga“, „pagrindinė eismo įvykio prieţastis“ ir pan.24

Taip pat, prieţastinio

ryšio nustatymui teismai nėra linkę skirti pakankamai dėmesio, daţnai apie prieţastinį ryšį

ir jo buvimo įrodymus byloje galima rasti vos keletą sakinių. Prieţastinis ryšys, kaip

objektyvusis nusikaltimo sudėties poţymis, eismo saugumo paţeidimų bylose daţniausiai

nustatomas remiantis ekspertizių išvadomis, eksperimentų rezultatais ir liudytojų

parodymais, teismai vengia pagrįsti prieţastinį ryšį kitokiais argumentais.

Prieţastinį ryšį tarp veikos ir padarinių eismo saugumo paţeidimų bylose teismai

daţniausiai nustato tinkamai, kai Kelių eismo saugumo taisyklėms nusiţengia tik kaţkuris

vienas eismo dalyvis. Tokiose bylose daţniausiai tiksliai įvardinama būtinoji padarinių

kilimo sąlyga, ir prieţastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau ir, atrodytų, paprastose

bylose pasitaiko rimtų nukrypimų, puikus pavyzdys – kasacinė byla, kur V. Z. buvo

nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį uţ tai, kad paţeidė Kelių eismo saugumo taisyklių

173 ir 175.1 punktų reikalavimus, t. y. vaţiavo didesniu nei leistina greičiu, ir artėdamas

prie priekyje maţesniu greičiu vaţiuojančio dviratininko B. G., nesilaikė saugaus atstumo,

laiku nemaţino vaţiavimo greičio, saugiai neapvaţiavo dviratininko ir jį partrenkė. Dėl

patirtų daugybinių kūno suţalojimų B. G. mirė.25

Nagrinėdamas nuteistojo kasacinį skundą,

Teismas konstatavo, kad byloje nesant reikalingų duomenų, negalima patikimai konstatuoti

nepalankių kaltinamajam aplinkybių buvimą, dėl to negalima bloginti jo padėties,

nepašalintas abejones vertinant traukiamo baudţiamojon atsakomybėn asmens nenaudai.

Dėl šių prieţasčių byloje negali būti daroma išvada apie BK 281 straipsnio 5 dalyje

numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo poţymio – prieţastinio ryšio tarp V. Z. veikos t. y.

leistino greičio viršijimo, ir kilusių padarinių nustatymo. Kasatoriaus V. Z. viršytas greitis

šioje situacijoje negalėjo būti pripaţįstamas eismo įvykio kilimo prieţastimi. Kaltinamasis

buvo išteisintas. Teismo nuomone, prieţastinio ryšio tarp nustatytų Kelių eismo saugumo

taisyklių nesilaikiusio vairuotojo paţeidimų ir dviratininko ţūties nėra, nes trūksta įrodymų.

Teismas nagrinėdamas šią bylą sprendė, kad nustatinėti prieţastinį ryšį nėra pagrindo.

Prieţastinis ryšys yra vienas iš objektyviųjų nusikaltimo sudėties poţymių, kurio buvimą ar

nebuvimą nustatyti būtina. Tais atvejais, kai prieţastinio ryšio nustatyti ir pagrįsti jo

buvimą neįmanoma, Teismas turėtų išsamiai paaiškinti dėl kokių prieţasčių prieţastinis

ryšys tarp veikos ir padarinių nebus nustatinėjamas. Ţmogaus ţūtis eismo įvykio metu yra

padarinys, numatytas baudţiamajame įstatyme, o nustatyti vieno iš eismo įvykio dalyvių

24 V. PIESLIAKAS, Lietuvos baudžiamoji teisė t. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės

pagrindai (Vilnius: Justicija, 2006). 25 V. Z. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-177/2009).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

88

Kelių eismo saugumo paţeidimai yra faktinė aplinkybė, kuri šiuo atveju nebuvo paneigta,

todėl, remiantis turimais faktais ir kilusiais padariniais, Teismas privalėjo spręsti

prieţastinio ryšio klausimą.

Palyginimui, kitoje, faktinėmis aplinkybėmis panašioje baudţiamojoje byloje, R. S.

nuteistas uţ tai, kad, vairuodamas automobilį, tamsiu paros metu, esant ribotam

matomumui, artėdamas prie ta pačia kryptimi vaţiavusio dviratininko P. V., ant priekinės

atramos veţusio M. A. L., neatsiţvelgė į vaţiavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko

saugaus greičio ir, nepastebėjęs kelyje atsiradusios kliūties, automobilio priekine dalimi

kliudė dviratį. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu dėl daugybinių suţalojimų vietoje mirė

dviratį vairavęs P. V., o kartu su juo kaip keleivė vykusi M. A. L. mirė veţama į ligoninę.

Dviratis buvo be ţibintų ir atšvaitų, o jį vairavęs asmuo nedėvėjo spec. Liemenės.26

Šioje

byloje Teismas konstatavo, kad abu eismo įvykio dalyviai paţeidė kelių eismo saugumo

reikalavimus, ir abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti paţeidimai buvo būtinoji kilusių

padarinių sąlyga, susijusi prieţastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – P. V. ir M. A.

L. mirtimi. Teismas paţymėjo: jeigu ţuvusieji būtų likę gyvi, o nuteistojo R. S. turtui,

sveikatai ar gyvybei būtų padaryta ţala, būtų sprendţiamas ir jų atsakomybės klausimas.

Tačiau P. V. ir M. A. L. ţuvus, baudţiamojon atsakomybėn traukiamas tik nuteistasis. Šioje

byloje, Teismas remdamasis įrodymais nustatė būtinąją padarinių kilimo sąlygą ir

prieţastinį ryšį.

Lietuvos teismų nuosprendţiuose pastebimi bandymai formuoti vieningą Teismų

praktiką, nustatinėjant prieţastinį ryšį eismo saugumo paţeidimų bylose. Tačiau dabar

Teismų praktika eismo saugumo paţeidimų bylose nustatant prieţastinį ryšį yra

prieštaringa, labai maţai argumentuota. Verta palyginti kaip Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas sprendţia prieţastinio ryšio ir atsakomybės klausimus, panašiose bylose.27

Baudţiamoji byla Nr.:

2K-528/2008


2K-297/2009


2K-410/2008

Bylų faktai

A. L., vairuodamas

autobusą, miesto gatvių

sankryţoje išvaţiavo iš

šalutinės į pagrindinę

gatvę, nepraleidęs jam iš

kairės pusės pagrindine

gatve tiesiai vaţiavusio

motociklo, dėl to įvyko

eismo įvykis, kurio metu

dėl patirtų suţalojimų

S. R. (motociklo

vairuotojas) mirė.

Nustatyta, kad S. R.

J. A., vairuodamas

automobilį, įvaţiavo į

sankryţą iš šalutinio kelio,

nepraleidęs pagrindiniu

keliu vaţiuojančio A. G.

vairuojamo motociklo ir su

juo susidūrė. Dėl to

motociklo vairuotojui

sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motociklo vairuotojas A.G.,

vaţiuodamas pagrindiniu

keliu, viršijo leistiną

greitį.29

M. N. vairuodamas

automobilį iš teritorijos

įvaţiavo į pagrindinį kelią

taip uţtverdamas kelią

motociklui, kurį vairavo T.

V., ir su juo susidūrė, dėl to

motociklo vairuotojui T. V.

buvo sunkiai sutrikdyta

sveikata.

Motociklą vairavęs T.V.

viršijo leistiną greitį.30

26 R. S. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-418/2011). 27 Ţr. lentelę Nr. 1.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

89

viršijo leistiną greitį, be

to buvo neblaivus.28

Pažeidimų pobūdis

Kelių eismo saugumo taisykles paţeidė abu eismo įvykio dalyviai.

Teismo nustatyta būtinoji padarinių kilimo sąlyga

Nutartyje, Teismas

nenurodė, būtinosios

padarinių kilimo sąlygos,

tačiau iš Teismo

argumentuotės galima

daryti išvadą, kad motociklą

vairavusio R. V. veika

(viršytas greitis, ir

girtumas), galėjo būti

įvertinta, kaip būtinoji

padarinių kilimo sąlyga.

Pagrindinė sąlyga eismo

įvykiui kilti buvo vairuotojo

J. A. veiksmai, išvaţiuojant

iš šalutinio kelio į

pagrindinį, neduodant kelio

motociklui. Nagrinėjant

bylą iškilo klausimas: ar

pats nukentėjusysis A. G.

nėra padaręs KET

paţeidimo, turėjusio įtakos

eismo įvykiui?

Teismas nesiaiškino

klausimo dėl būtinosios

padarinių kilimo sąlygos.

Nustatytas priežastinio ryšio pobūdis

Teismas dėl prieţastinio

ryšio nepasisakė, tačiau

analizuojant išsakytus

argumentus, darytina

prielaida, kad prieţastinis

ryšys buvo tik tarp

ţuvusiojo motociklo

vairuotojo paţeidimų

visumos ir padarinių

Teismas tiesiogiai

nepasisakė dėl prieţastinio

ryšio pobūdţio, tačiau iš

Teismo argumentų galima

daryti išvadą, kad

automobilio vairuotojo

padaryti Kelių eismo

saugumo reikalavimų

paţeidimai ir pasekmės

buvo susietos būtinuoju

prieţastiniu ryšiu, nors

suţalotas motociklo

vairuotojas viršijo leistiną

greitį, o nutartyje yra

uţsiminta apie galimą

prieţastinį ryšį tarp jo Kelių

eismo saugumo taisyklių

paţeidimo ir padarinių,

motociklo vairuotojo

atsakomybės klausimo

Teismas nenagrinėjo.

Teismas nustatė, kad

padarinių kilimui įtakos

turėjo ne tik nuteistojo M.

N., bet ir nukentėjusiojo T.

V. padarytas KET

paţeidimas, tačiau tiek

pirmosios, tiek apeliacinės

instancijos Teismas padarė

išvadą, kad pagrindine

eismo įvykio prieţastimi

laikytinas M. N. KET

paţeidimas, neduodant

kelio T. V. vairuojamam

motociklui.

29 J. A. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-297/2009). 30 M. N. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-410/2008). 28 T. R. ir St. R. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-528/2008).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

90

Bendra Teismo išvada

Išteisinamąjį nuosprendį

autobuso vairuotojo

atţvilgiu apeliacinės

instancijos Teismas priėmė

nustatęs svarbius bylos

faktus: 1. transporto

priemonių susidūrimo vietą;

2. motociklo vairuotojo

neblaivumą; 3. motociklo

vairuotojo ţymiai viršytą

leistiną maksimalų greitį,

autobusą vairavęs A. L.

nenumatė, jog,

išvaţiuodamas iš šalutinės

gatvės į pagrindinę, sukels

avarinę situaciją, dėl kurios

ţus motociklo vairuotojas

S. R., nes dėl paties S. R.

šiurkščių Kelių eismo

taisyklių paţeidimų jis to

neturėjo ir negalėjo

numatyti

Net ir pripaţinus faktą, kad

ne tik automobilį

vairavusiojo J. A., bet ir

nukentėjusiojo A. G. KET

paţeidimas buvo eismo

įvykio ir kilusių padarinių

būtina sąlyga ir dėsninga

prieţastis, tai nesuteiktų

pagrindo traukti motociklo

vairuotojo baudţiamojon

atsakomybėn arba kitaip

vertinti J. A. padarytos

veikos.

Pagrindine eismo įvykio

prieţastimi laikytinas M. N.

KET paţeidimas, tapo

pagrindas pripaţinti jį kaltu

pagal BK 281 straipsnio 3

dalį. Ši Teismo išvada iš

esmės reiškia ir tai, kad

automobilį vairavęs M. N.

pripaţintinas asmeniu,

atsakingu uţ eismo įvykio

metu padarytą ţalą, o

motociklą vairavęs T. V.

turi teisę į jam padarytos

ţalos atlyginimą.

Pastabos

Visais iš pateiktų atvejų motociklas vaţiavo pagrindiniu keliu, viršydamas saugų greitį, o

lengvasis automobilis ar kita transporto priemonė iš šalutinio kelio suko į pagrindinį taip

sudarydamas motociklui kliūtį. Teismas visais atvejais nepilnai sprendė prieţastinio ryšio

klausimus. O byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis apskritai net

neminėtas prieţastinio ryšio nustatymo klausimas. Visais atvejais, esant panašioms

aplinkybėms, kasacinio Teismo sprendimai buvo skirtingi, paremti skirtingais

argumentais. Visais atvejais iš nutarties teksto akivaizdu, kad kai kurios aplinkybės buvo

nepilnai ištirtos, arba Teismui trūko duomenų.

Lentelė Nr. 1



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

91

Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje V. M. buvo nuteistas uţ tai, kad,

vairuodamas automobilį, paţeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: keisdamas vaţiavimo

kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu: automobiliu vaţiuodamas iš dešiniojo kelio krašto į

kairįjį ir sustojęs ten, galine automobilio dalimi įstriţai priešpriešinės eismo juostos, sudarė

kliūtį motociklo, vairuojamo G. M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio

galinę dalį ir G. M. mirė.31

Teismas, remdamasis surinktais įrodymais, nurodė, kad tiek

ţuvusysis G. M., tiek ir V. M. paţeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau

nepasisakė dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Teismas taip pat nustatė, kad ţemesnių

instancijų teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, kurie eismo įvykio dalyvių veiksmai

nulėmė padarinių atsiradimą, t. y. nustatė skirtingą prieţastingumo grandinę, bei pastebėjo,

kad kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį reikalinga nustatyti ne objektyvaus

prieţastingumo grandinę, o teisiškai reikšmingą prieţastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių

BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

teisėjai padarė išvadą, kad automobilio vairuotojas neţinojo ir, atsiţvelgiant į aplinkybes,

negalėjo ţinoti, kad G. M. vairuos motociklą tokiu būdu, kuris ribos jam kelio matomumą,

vaţiuos ţymiai didesniu greičiu, nei leistinas, todėl nenumatė ir negalėjo numatyti

padarinių, dėl to automobilį vairavęs V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo

poţymių. Liko neaišku, kokia buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir kurio iš eismo įvykio

dalyvių veika buvo prieţastiniame ryšyje su padariniais. Konstatavęs prieţastinio ryšio

nustatymo trūkumus ţemesnių instancijų nuosprendţiuose, teismas privalėjo nustatyti

būtinąją padarinių kilimo sąlygą bei prieţastinį ryšį, tam kad pašalintų prieštaravimus ir

abejones.

Lentelėje ir pavieniui pateiktas bylas verta palyginti su bendrosios teisės tradicijos

teismų sprendimais. Pavyzdinė byla32

, kur H. Viršydamas leistiną greitį ir vaţiuodamas

pagrindiniu kelių atsitrenkė i D. automobilį, netikėtai išsukusį iš šalutinio kelio. Dėl eismo

įvykio du D vairuojamame automobilyje buvę keleiviai ţuvo. H savo ruoţtu teigė, kad jis

nėra kaltas, nes vairuotojo D paţeidimas buvo didesnis. Teismas, spręsdamas šią bylą,

padarė išvadą, kad, net jei tik 20 procentų kaltės galėtų būti priskirta H veiksmams, to

pakaktų, kad pastarajam būtų taikoma baudţiamoji atsakomybė. Teismas nurodė, kad

pavojingas vairavimas yra daugiau negu nieko, ir tai yra pakankama prieţastis.

Nagrinėdamas šią bylą teismas rėmėsi sine qua non prieţastingumo teorija ,ir naudojo „de

minimis“ taisyklę, kuri nereikalauja būtinosios padarinių sąlygos, čia uţtenka fakto, kad

pasekmes sukėlė jungtiniai dalyvių veiksmai (angl. – cluster) ar paţeidimai, nesvarbu ar

kuris dalyvis labiau kaltas, visų prisidėjusių asmenų veika susiejama prieţastiniu ryšiu.

Reikėtų paţymėti, kad teismo išsakytais argumentais remiamasi ir kitose bylose susijusiose

su eismo saugumo paţeidimais, kurias nagrinėja bendrosios teisės tradicijos teismai33

.

Labai panašiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė kasacinę bylą, kurioje G. K.

nuteistas uţ tai, kad, vairuodamas automobilį, vaţiuodamas kelio viduriu, be prieţasties

31 A. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-46/2011). 32 Jungtinės Karalystės byla: Hennigan, R v (1971) CA; 3 All ER 133, byla pateikiama leidinyje E. FINCH, S.

FAFINSKI, “Criminal Law”, Law Express (3-rd ed., 2011). 33 Jungtinės Karalystės byla: Bylose R v Hughes Supreme Court of the United Kingdom (2011, EWCA Crim

1508); Notman [1994] Crim LR 518, R v. Kimsey [1996] Crim LR 35 buvo pasiremta Hennigan, R v (1971) teismo išsakytais argumentais.

http://en.wikipedia.org/wiki/Supreme_Court_of_the_United_Kingdom



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

92

stabdė, ir priekiniu dešiniuoju kampu kliudė jį tuo metu pralenkusio automobilio ,,BMW

323”, vairuojamo D.L., kairės pusės galinę dalį, dėl ko automobilis ,,BMW 323” nuvaţiavo

nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, tada mirtinai suţalota automobilio ,,BMW 323”

keleivė R. G. Taip pat šioje byloje, D.L. nuteistas uţ tai, kad jis neblaivus, vairuodamas

automobilį ,,BMW 323”, apvaţiuodamas G.K. vairuojamą automobilį iš dešinės pusės,

kliudė G. K. vairuojamo automobilio ,,BMW 323” kairės pusės galinę dalį, todėl šis

nuvaţiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, o įvykio metu buvo mirtinai suţalota

automobilio ,,BMW 323” keleivė R.G.34

.Teismas šioje byloje tiesiog trumpai konstatavo,

kad abiejų vairuotojų Kelių eismo saugumo reikalavimų paţeidimai buvo vieningame

prieţastiniame ryšyje su avarijos kilimu, o įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių,

įvardijo konkrečius G.K. ir D.L. veiksmus, kurie buvo įvykio prieţastimi. Šioje byloje,

dviem eismo dalyviams paţeidus Kelių eismo saugumo reikalavimus nukentėjo pašalinis

ţmogus, todėl teismo sprendimas atrodo teisingas, abu asmenys paţeidę Kelių eismo

saugumo reikalavimus buvo patraukti baudţiamojon atsakomybėn.

Suprantama, kad yra sudėtinga tinkamai nustatyti prieţastinį ryšį, kuomet keletas

eismo dalyvių paţeidţia Kelių eismo saugumo taisykles, tokiu atveju Teismas turi įvertinti

abiejų eismo dalyvių padarytų paţeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar

transporto priemonių eksploatavimo taisykles paţeidţia keli eismo dalyviai, kaltininko

(kaltininkų) veika yra prieţastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma,

kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar

transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas

paţeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.35

Taikant BK 281 straipsnį, prieţastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios

padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir prieţastinio ryšio pobūdţio nustatymą. Būtinosios

padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių

transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių paţeidimas

buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o prieţastinio ryšio pobūdis parodo, ar prieţastinis

ryšis yra būtinasis, ar atsitiktinis.

Nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovausis, jis turi įvertinti ne tik

transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar

transporto priemonių eksploatavimo taisyklių paţeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat

galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti paţeidimai buvo

eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, prieţastis. Siekiant

vaizdţiau atskleisti galimą problematiką verta išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiame Teisme

išnagrinėtą bylą, kurioje eismo įvykio metu nukenčia vienas iš asmenų, paţeidusių kelių

eismo saugumą, ir kurio veika Teismo pripaţinta būtinąja padarinių kilimo sąlyga.

Apţvelgus Lietuvos teismų praktiką, galima rasti sudėtingų, su Kelių eismo saugumo

paţeidimais susijusių bylų, kur nukentėjęs asmuo, atsiţvelgus į bylos faktus ir kitus

34 G. K. Ir D. L. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2002, Nr. 2K-88/2002). 35 LAT apţvalga „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo

taisyklių paţeidimo (Baudţiamojo kodekso 281 straipsnis) Baudţiamosiose bylose apţvalga“ (2009 m. kovo mėn. 24 d., Nr. A-2).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

93

įrodymus teisme, būna pripaţintas vienu iš kaltininkų. Byloje, kuri net du kartus buvo

pasiekusi Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą D. M. nuteistas uţ tai, kad pagrindinės ir šalutinės

gatvių sankryţoje, vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h

greitį, vaţiavo 65 km/h greičiu, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir pagrindinės ir šalutinės

gatvių sankryţos bei, matydamas dviratininkę J. P. , įvaţiuojančią iš šalutinės į pagrindinę

gatvę, , toliau vaţiuodamas ne maţesniu kaip 65 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai

(dviratininkei) nesulėtino greičio, laiku nestabdė transporto priemonės ir, esant galimybei,

dviratininkės J. P. nelenkė ir neapvaţiavo, dėl to atsitrenkė į dviračio uţpakalinę dalį.

Eismo įvykio metu dviratininkė J. P. dėl patirtų suţalojimų mirė.36

Pirmąjį kartą šiai bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, teisėjų kolegija

konstatavo, kad apeliacinės instancijos Teismas nepateikė aiškaus atsakymo dėl prieţastinio

ryšio tarp apelianto veikos ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos Teismas taip pat

pripaţino, kad nukentėjusiosios (dviratininkės) padaryti paţeidimai buvo eismo įvykio ir

atsiradusių padarinių kilimo sąlyga, tačiau neatsakyta, kodėl uţ šiuos padarinius pripaţintas

atsakingu D. M. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė grąţinti bylą iš naujo nagrinėti

apeliacine tvarka. Praėjus beveik metams po bylos grąţinimo apeliacinės instancijos

Teismui, ji ir vėl nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Teisėjų kolegija

konstatavo, kad pati nukentėjusioji dviratininkė šiurkščiai paţeidė Kelių eismo taisykles,

išvaţiuodama į pagrindinę gatvę, nepraleidusi ja vaţiuojančios transporto priemonės. Taip

pat teismas paţymėjo, kad būtent nukentėjusios dviratininkės veiksmai buvo būtinoji

padarinių kilimo sąlyga, tačiau jei automobilio vairuotojas būtų neviršijęs leistino

gyvenvietėje greičio, jis, stabdydamas automobilį, būtų išvengęs dviratininkės J. P.

partrenkimo. Vadinasi, D. M. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių, kito asmens

ţūties, būtinoji sąlyga ir prieţastis.37

Šioje byloje Teismas nustatė prieţastinį ryšį tarp

abiejų eismo dalyvių veikos ir atsiradusių padarinių, konstatuota, kad abiejų eismo dalyvių

Kelių eismo saugumo taisyklių paţeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Remiantis Lietuvos teismuose taikoma prieţastinio ryšio nustatymo metodika, nuteistojo D.

M. veiką ir padarinius sieja atsitiktinis prieţastinis ryšys.

36 D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2010, Nr. 2K-127/2010, prieš tai buvusi Nr. 2K-

144/2009). 37 V. PIESLIAKAS, „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)), p. 7–15.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

94

Kitoje byloje, J. Č. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį uţ tai, kad,

automagistralėje, vairuodamas sunkveţimį, artėdamas prie ta pačia kryptimi, dešiniuoju

kelio kelkraščiu vaţiuojančios specialios paskirties transporto priemonės, vairuojamos J.

V., ant kurios stogelio buvo įjungti mirksintys, oranţinės spalvos švyturėliai bei prie galo

prikabinta ţoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę uţ traktoriaus gabaritų, nesilaikė tinkamo

atstumo iš šono, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto

priemonės ir suţalotas traktoriaus vairuotojas J. V. 38

Šioje byloje Kelių eismo saugumo

taisykles paţeidė abu eismo įvykio dalyviai. Todėl labai svarbu nustatyti, kurio eismo

dalyvio veikos buvo prieţastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Lietuvoje teismai

daţniausiai naudoja adekvataus prieţastingumo teoriją, pagal kurią prieţastinio ryšio

nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos (arba taisyklės)

nustatymą ir prieţastinio ryšio pobūdţio nustatymą. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių

paţeidimas) pripaţįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje

situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo saugumo reikalavimų, o kitam jas

paţeidus, Kelių eismo įvykis neįvyktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo manymu, būtent

nuteistojo J. Č. padarytas kelių eismo saugumo reikalavimų paţeidimas buvo būtinoji

padarinių, sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam J. V., kilimo sąlyga, nes jei J. Č.

būtų laiku pastebėjęs prie traktoriaus prikabintą nepaţenklintą ţoliapjovę tamsoje, laikytųsi

saugaus atstumo ir nebūtų taip arti priartėjęs prie traktoriaus, eismo įvykio nebūtų,

transporto priemonės būtų prasilenkusios. Teismas paţymėjo, kad nors traktoriaus su

prikabinama ţoliapjove vairuotojas J. V. Taip pat padarė Kelių eismo saugumo reikalavimų

paţeidimus, šie paţeidimai nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Dėl Teismo

sprendimo teisingumo kyla abejonių, nes Kelių eismo saugumo taisykles paţeidus keliems

eismo dalyviams, sunkiausia uţduotis – nustatyti kuris paţeidimas buvo būtinoji padarinių

kilimo sąlyga. Teismas nustatė, kad abu eismo dalyviai paţeidė Kelių eismo saugumo

reikalavimus, tačiau, galiausiai buvo nustatyta, kad tik vilkiko vairuotojo paţeidimas buvo

esminis. Tikėtina, kad į analogišką teismo panaudotą formulę vietoje vilkiko vairuotojo

veiksmų įstatę nukentėjusio traktoriaus vairuotojo veiksmus mes gautume visiškai priešingą

rezultatą, traktoriaus vairuotojo paţeidimas taip pat galėtų būti pripaţintas būtinąja

padarinių atsiradimo sąlyga. Įdomu, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą nustatė, jog tik

vieno eismo dalyvio Kelių eismo saugumo paţeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo

sąlyga, įsigilinus į bylos faktus, tai nėra visiškai pagrįsta. Palyginkime prieţastinio ryšio

nustatymo principus su matematine funkcija f(x)=a, šioje byloje vietoje kintamojo „x“

įstačius bet kurio Kelių eismo saugumo reikalavimus paţeidusių eismo įvykio dalyvių

veikas atskirai, gauname reikšmę, jog padariniai abiem atvejais – tikėtini.

Dar vienas Teismo sprendimas baudţiamojoje byloje, kur Z. V. nuteistas uţ tai, kad jis

tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, vairuodamas autobusą, neleistinoje vietoje

sustojo ir stovėjo vaţiuojamojoje dalyje, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir taip

sudarė netikėtą kliūtį ta pačia kryptimi iš paskos vaţiavusiam automobiliui, vairuojamam

A. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. G.

sveikata.39

Šioje byloje Teismas konstatavo, kad abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo

38 J. Č. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-38/2008). 39 Z. V. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2007, Nr. 2K-19/2007).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

95

būtinoji padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sąlyga, tačiau Teismas paţymėjo,

kad baudţiamasis įstatymas nenumato baudţiamosios atsakomybės asmeniui uţ Kelių

eismo taisyklių paţeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą sau pačiam, BK 281 straipsnis

numato baudţiamąją atsakomybę tik uţ KET paţeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio

sutrikdyta kito ţmogaus sveikata. Esant tokiom aplinkybėm nukentėjusysis negali būti

pripaţintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Įdomus sprendimas: nors abiejų eismo įvykio

dalyvių veika pripaţinta būtinąja padarinių kilimo sąlyga, tačiau baudţiamas tik vienas jų, t.

y. tas, kuris nenukentėjo. Atvejai, kai teismas konstatuoja, jog abiejų eismo įvykio dalyvių

veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, ir vienas jų yra kartu ir nukentėjusysis, teismai

traukia baudţiamojon atsakomybėn vieną iš įvykio kaltininkų, net ir tada, kai jo veika

nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o nukentėjęs asmuo nors ir padaręs Kelių eismo

saugumo paţeidimą, kuris buvo padarinių atsiradimo prieţastis – nebaudţiamas, nes

baudţiamasis įstatymas nenumato atsakomybės uţ sau pačiam padarytus suţalojimus.

IŠVADOS

1. Iš analizuotų ir palygintų bylų, kurias nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

galima daryti išvadą, kad teismuose prieţastinio ryšio teorija taikoma netinkamai t. y.

nesilaikant metodikos.

2. Teismai nepakankamai vertina prieţastinį ryšį. Ypač eismo saugumo paţeidimų

bylose, kai Kelių eismo saugumo reikalavimus paţeidţia keletas eismo dalyvių.

Daţnai, nustatę būtinąją padarinių kilimo sąlygą, teismai nesprendţia prieţastinio

ryšio klausimo ir atvirkščiai, nustato prieţastinio ryšio pobūdį, nenustatę būtinosios

padarinių kilimo sąlygos. Taip gali būti dėl to, kad: 1. Lietuvoje prieţastinio ryšio

teorija nėra tinkamai aprašyta, be to patys teismai nėra nusprendę kurį prieţastinio

ryšio teorijos variantą reikėtų vieningai taikyti; 2. Teisėjai nesureikšmina prieţastinio

ryšio doktrinos, nes ji nėra aprašyta baudţiamajame įstatyme ir vertina prieţastinį ryšį

tik pagal jiems suprantamus ir ţinomus kriterijus.

3. Nagrinėjant eismo saugumo reikalavimų paţeidimo bylas, pastebėta, kad prieţastinis

ryšys neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Taip pat pastebėta atvejų, kai teismai

pritaiko baudţiamąjį įstatymą ir pripaţįsta asmenį kaltu dėl padarytos nusikalstamos

veikos, kai nenustatytas prieţastinis ryšys tarp asmens veikos ir padarinių.

4. Teismų daromų klaidų pasekmė – netinkamai pritaikytas baudţiamasis įstatymas, dėl

ko pagrindiniai baudţiamosios teisės tikslai tampa sunkiai pasiekiami.

5. Teismai, nagrinėjantys įvairias baudţiamąsias bylas, bylos šalis atstovaujantys

teisininkai, neieško alternatyvių prieţastinio ryšio nustatymo būdų, nemėgina taikyti

kitokių prieţastinio ryšio nustatymo metodikų, nors įstatymai to nedraudţia.



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

96

Naudota Literatūra

Knygos

V. PIESLIAKAS, Lietuvos baudžiamoji teisė t. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios

atsakomybės pagrindai, (Vilnius: Justicija, 2006).

D. HUME, Žmogaus proto tyrinėjimas (Vilnius: Pradai, 1995).

J. S.MILL, A System of Logic (London: 1872).

Teisės aktai

LR Baudţiamasis kodeksas, Žin.(2000, Nr. 89-2741).

Periodiniai leidiniai

V. PIESLIAKAS, „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme

numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)).

D. ORMEROD, Criminal Law. „Cases and Materials“. Oxford University Press (9th ed.,

New York, 2006).

COLVIN E., „Causation in Criminal Law“, Oxford University Press (4th ed., New York,

2003).

J. L. MACKIE, “Causes and Conditions”, Oxford University Press (Oxford, 1997).

E. FINCH, S. FAFINSKI, “Criminal Law”, Law Express, (Longman, 3-rd ed., 2011).

H. KALMO, “How Comparable are Legal Concepts? The Case of Causation”, Juridica

International (XI 2006).

Teismų praktika

LAT apţvalga „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių paţeidimo (Baudţiamojo kodekso 281 straipsnis)

Baudţiamosiose bylose apţvalga“ (2009 m. kovo mėn. 24 d., Nr. A-2).

D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-151/2011).



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

97

F. S. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-233/2009).

V. Z. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-177/2009).

R. S. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-418/2011).

T. R. ir St. R. p. Valstybę,. LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-528/2008).

J. A. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-297/2009).

M. N. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-410/2008).

A. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-46/2011).

D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2010, Nr. 2K-127/2010, prieš tai

buvusi Nr. 2K-144/2009).

J. Č. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-38/2008).

Z. V. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2007, Nr. 2K-19/2007).

G. K. Ir D. L. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2002, Nr. 2K-88/2002).

Jungtinės Karalystės byla: Hennigan, R v. (1971) CA; 3 All ER 133.

Jungtinės Karalystės byla: R v Hughes Supreme Court of the United Kingdom (2011,

EWCA Crim 1508); Notman [1994] Crim LR 518.

Jungtinės Karalystės byla: R v. Kimsey [1996] Crim LR 35.

INTERNETINIAI ŠALTINIAI

M. SCHULTZ: ”Further Ruminations on Cause-In-Fact” // [ţiūrėta 2013 09 23]

<http://www.juridicum.su.se/user/masc/analyzethis1.pdf>.

http://en.wikipedia.org/wiki/Supreme_Court_of_the_United_Kingdom



No. 1 (11), 2014, p. 77-98

98

SUMMARY

The causal relationship between conduct and result is an element of offence, the

establishment of which is necessary for a conviction of a misdemeanor. The establishment

of causal relation is a question of law, rather than fact, because it is determined on the

basis of theoretical reflection. Whether the causal connection is established correctly or not

depends only on the lawyers that examine criminal cases, as well as their ability to apply

the knowledge in practice. Commonly the issue of determining the causal connection arises

in cases relating to the violations of Road Traffic Safety Regulations. There are quite a few

theories of causation, but scholars still disagree which one is the most appropriate for

application in practice. While common lawyers apply different theories of causation, in

Lithuania there is no legal clarity which theory and which methods should be used by a

court while addressing criminal cases. Causal relationship between conduct and result is

seldom mentioned in textbooks of criminal law, nor is it defined in the Criminal Code of

Lithuania. Common law scholars discuss the applicability of different theories of causation,

while in Lithuania such debates do not occur at all. In order to reveal the existing problems

for the determination causal relation in criminal cases, Lithuanian case law is used as an

example. The dispute between courts and commentators on the issue of legal causation

indicates that causation is a very complex phenomenon and one method is insufficient for

the successful application of it. Legal causation is the most important issue to determine

when addressing cases, and it is important to identify the main problems that occur.

The aim of this article is to discover and identify the major problems that arise on

the issue of legal causation while addressing cases of violations of Road Traffic Safety

Regulations. And also to analyze some theories of legal causation, compare basic

principles and approaches of different theories of legal causation.

KEYWORDS

Causation, causal connection, theories of causation.

Documents

PROBLEMINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO ASPEKTAI ...€¦ · prieţastingumo nustatymo seką: 1. prieţastinio ryšio tarp asmens elgesio ir uţdrausto rezultato paieška; 2