PROJEKTO „LYDERIŲ LAIKO 3“ MOKYKL LYDERYST RENGINYS

Projektas „Lyderių laikas 3“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-03-0001)

PROJEKTO „LYDERIŲ LAIKO 3“ MOKYKLŲ LYDERYSTĖS

RENGINYS

„Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu: bendradarbiaujančios

lyderystės erdvė“

Renginio data: 2021-05-12, 9.00-15.45 val.

Renginio vieta: renginys nuotolinis, nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams

Lektorius: doc. dr. Ramutė Bruzgelevičienė

Laikas Turinys

Gegužės 12 d.

8.50–9.00 Dalyvių prisijungimas, registracija

9.00–11.00 Savivaldybės mokyklų ugdymo turinio kūrimo patirtys.

Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu teoriniai aspektai: samprata,

modeliai, subjektai.

Mokyklos bendradarbiaujančios lyderystės vietos bendruomenėje galimybės

kuriant ugdymo turinį mokyklos lygmeniu.

Teorija ir praktinė veikla.

11.00–11.15 Pertrauka. Atsigaivinkime kava

11.15–13.15 UT kūrimo mokyklos lygmeniu procesai: uždaviniai, veiksniai, iššūkiai

įgyvendinant atnaujinamą ugdymo turinį.

UT kūrimo mokyklos lygmeniu etapai. Mokytojų bendradarbiaujančios

lyderystės poreikis. Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu ir profesinio

kapitalo sąsajos.


13.15–13.45 Pertrauka. Papietaukime

13.45–15.30 Ugdymo turinio elemento Kaip mokome veiksnių tikėtinas poveikis mokinių

pasiekimams.

Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu atveriamos galimybės

bendradarbiavimo kultūrai stiprėti.


15.30–15.45 Renginio apibendrinimas

Pastaba. Likus dviem dienoms iki renginio užsiregistravusiems dalyviams bus išsiųsta praktinių

veiklų medžiaga – reikalingi tekstai. Aptartų skaidrių pdf versija bus pasidalinta po renginio.

Raseinių rajono savivaldybės mokyklų lyderystės iniciatyvų renginys

UGDYMO TURINIO KŪRIMAS MOKYKLOS LYGMENIU:

BENDRADARBIAVIMO IR LYDERYSTĖS ERDVĖ

Ramutė Teresė Bruzgelevičienė

Pasidalijame savo lūkesčiais

2021-05-12

2

• Kodėl tokios seminaro temos mokyklos pageidavo?

© R.T.B.

Seminaro potemės

1. Savivaldybės mokyklų ugdymo turinio kūrimo patirtys.

2. Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu teoriniai aspektai: samprata, modeliai,subjektai.

3. Mokyklos bendradarbiaujančios lyderystės vietos bendruomenėje galimybės kuriantugdymo turinį mokyklos lygmeniu.

4. UT kūrimo mokyklos lygmeniu procesai: uždaviniai, veiksniai. Iššūkiai įgyvendinantatnaujinamą ugdymo turinį.

5. UT kūrimo mokyklos lygmeniu etapai. Mokytojų bendradarbiaujančios lyderystėsporeikis.

6. Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu ir profesinio kapitalo sąsajos.

7. Ugdymo turinio elemento Kaip mokyti veiksnių tikėtinas poveikis mokiniųpasiekimams.

8. Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu atveriamos galimybės bendradarbiavimokultūrai stiprėti.

2021-05-12

3

I dalis. 1-3 potemės

2021-05-12

4

© R.T.B.

2021-05-12

5

Ko mokoma(si)

Kaip mokoma(si)

Kaip vertinamaIš ko

mokoma(si)

Kokia patirtimi remiamasi

Kuris ugdymo turinio komponentas reikšmingiausias?

Kai dabartinių švietimo vadų žurnalistai klausia, kada pagerės mokinių pasiekimai, dažnai atsakoma: kai bus sukurtas naujas ugdymo turinys. Sąlyginai išskirsime komponentą KO mokomasi, aktualindami jį ir mokyklos lygmens vaidmenį, bet „manyti, kad tam tikras turinys leis pasiekti tam tikrų rezultatų, yra visiškai neprotinga, <...>, lemiamos reikšmės turi turinio ir proceso partnerystė.“ (Day, Hall, Gammage, Coles, 1998), kaip ir kiti UT elementai.

© R.T.B.

Mūsų patirtys: ugdymo turinio komponentai ir dėmesys jiems mokyklose

2021-05-12

6

Pasiskirstome grupėmis (15 min. dirbame, po 3 min. grupės išvadų pristatymui).Užduotis (1 dokumentas):Prisimindami savos mokyklos ugdymo turinio organizavimo patirtis nuspręskite, kuriam iš ugdymo turinio komponentų mokykloje skiriamas ryškiausias dėmesys.Pateikite pavyzdžių (rašyti 1 dokumento lentelėje).Argumentuokite, kodėl mokykla taip apsisprendusi (žodžiu, pristatant grupės darbo išvadas).

© R.T.B.

Žvilgsnis iš šalies į mokyklų patirtis iš analizuotų mokyklų dokumentų

2021-05-12

7

Seminaro pirminis tikslas - susitelkti į UT elementą – KO mokome („materialusis“ turinys – programa);

Ataskaitose teigiama:Betygalos Maironio gimnazija – pasirenkamieji dalykai, moduliai 100 proc. tenkina mokinius;Prezidento Jono Žemaičio gimnazija –III-IV kl. gimnazistams galimybės rinktis dalykų modulius;Pasirenkamieji dalykai – inžinerija, braižyba, ekonomika;Į modulių pasiūlą įtraukti visi mokytojų 2019-2020 m. pasiūlyti mokomieji dalykai ir moduliai;Ekonomika ir verslumas – per neformalaus švietimo būrelį, mokomąją bendrovę...

© R.T.B.

Žvilgsnis iš šalies į mokyklų patirtis iš analizuotų mokyklų dokumentų (tęsinys)

2021-05-12

8

Ataskaitose teigiama:Girkalnio pagrindinė mokykla – 3 pasirenkamieji dalykai, 4 dalykų moduliai;Šaltinio progimnazija –Gabūs vaikai renkasi 1-2 modulius;Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija – integruotų gamtos mokslų programos įgyvendinimas (projektas);

© R.T.B.


2021-05-12

9

Dinamiškai tobulėjančios mokyklos inkliuzinis modelis (Projekto Nr. 09.2.1-

ESFA-K-728-01-0043) : KO mokome ar KAIP mokome?•Raseinių r. Šiluvos gimnazija,•Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla,•Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazija,•Raseinių r. Girkalnio pagrindinė mokykla,•Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija

➢Sukurti ir išbandyti inovatyviomis idėjomis paremtą matematikos ugdymo proceso organizavimo modelį. ➢ Parengti rekomendacijas dėl matematikos ugdymo proceso tobulinimo atsižvelgiant į mokinių matematinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių formavimo(si) ir įsisavinimo kokybės siekimą. ➢ Patobulinti projekte dalyvaujančių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų profesines

kompetencijas, įgalinančias veiksmingai organizuoti matematikos ugdymo procesą.


2021-05-12

10

• Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla –➢Mokytojai renkasi EMA ir EDUKA užduotis (pavienės ar sudaro modulį?)➢SPPC išteklių banko mokytojų ir mokinio modulių užduotis aukštesniems mąstymo gebėjimams ugdyti (pavienės?)•Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija – kuris elementas ryškesnis Ko mokome ar Kaip mokome?➢Integruoti projektai➢Integruotų pamokų projektai➢Edukacinės išvykos➢Pamokos su socialiniais partneriais ir t.t.

© R.T.B.

2021-05-12

11

Švietimo decentralizavimo požymis

Patrauklus šūkis,

raginimas

Švietimo filosofija

Bendradarbiavimo pastanga

Daugelio ugdymo problemų

sprendimas

Bendruomenės poreikių

atitikimas

Mokyklos unikalumo raiška

Alternatyvi mokyklos valdymo

strategija

UT kūrimas mokyklos lygmeniu: „kas tai yra“ požiūrių įvairovė

© R.T.B.

2021-05-12

12

Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu variantai

Kuriamos naujos ugdymo programos

Adaptuojamos esančios ugdymo

programos

Priimamos esančios ugdymo programos be

pakeitimų

UT kūrimas mokyklos lygmeniu: variantai (1) (pagal Bezzina, 1991)

© R.T.B.

2021-05-12

13 UT kūrimas mokyklos lygmeniu: variantai (2) (pagal Lewy, 1998)

Ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu variantai

Esamų programų atranka ir

adaptavimas

Galimų integruoti mokymosi temų sujungimas į vieną kursą arba

reiškinio, problemos nagrinėjimas tarpdalykiniu

požiūriu

Naujos mokymo medžiagos arba

naujų dalių kūrimas esamai papildyti

© R.T.B.

Koks UT kūrimo ir UT pasirinkimo santykis aptariamas teoretikų14

Ugdymo turinio kūrimu mokyklos lygmeniu teoretikai laiko ne tik mokykloje sukuriamą naują turinį (pvz., dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus), bet ir tokius UT pasirinkimus, dėl kurių tariasi, susitaria visa mokykla, mokyklos bendruomenė.

© R.T.B.

Antrasis reikalavimas, keliamas teoretikų minimiems UT kūrimo variantams15

Kokiam variantui bebūtų apsisprendžiama – rinktis programas (iš kažkieno sukurtųjų) be pakeitimų, adaptuoti, kurti naujas dalis (modulius), sudaryti kursą integruojančios temos, reiškinio ar problemos pagrindu – naujoji programa turėtų būti formalizuota.

Lietuvos atveju tai veikiausiai reikštų, kad turi būti aprašyta, atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 patvirtintus BENDRUOSIUS FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ REIKALAVIMUS.

Arba – galbūt atitikti atnaujinant ugdymo turinį sukurtus naujus reikalavimus ar, pvz., rengiant 30 proc. mokymo laiko panaudojimo rekomendacijas (balandžio pabaigoje jų dar neturėjome paskelbtų)

Programos formalizavimas kuriant UT mokyklos lygmeniu. Prisimename (tai Jums žinomi reikalavimai)16

Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, įgyvendinimo būdais ir metodais siekiama ugdymo tikslų.

Ugdymo srities/dalyko programa – dalyko ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius), ugdymo turinį ir didaktines nuostatas, kuriomis siekiama, kad mokinys įgytų jam būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas, nusakanti programa.

Integruojamoji programa – bendriesiems gebėjimams ugdyti skirta programa, integruojama į visų ugdymo sričių ar dalykų programas.

Integruota programa – sujungta į tam tikrą visumą dviejų ir daugiau ugdymo sričių ar dalykų ugdymo turinį apimanti programa (pvz., gamtos mokslų integruota programa, kurios kūrimo projekte dalyvauja Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija).

Modulio programa – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų apimties privalomojo mokomojo dalyko programos dalis.

Dalyko kurso (pagrindinio, išplėstinio) programa – atitinkamo lygmens dalyko programa, kuria siekiama specifinių ugdymo tikslų.


Rengiant bet kurią programą, joje būtinos tokios sudedamosios dalys:6.1. Įvadas.Įvade įvardijama, kurio koncentro, klasės mokiniams, kuriai ugdymosi sričiai,

dalykams, dalykui skiriama ši programa.6.2. Tikslai.Programoje išskiriami bendrieji tikslai, orientuoti į asmens bendrosios

kompetencijos, t. y. bendrųjų vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių visumos ugdymą, bei specialieji tos programos siekiai.

6.3. Uždaviniai.Uždaviniuose numatomi žingsniai, veiksmai, priemonės bendriesiems ir

specialiesiems programos tikslams pasiekti.6.4. Didaktinės nuostatos.Didaktinėse nuostatose aptariami Programos tikslams įgyvendinti numatomos

ugdymo strategijos, būdai, mokymo ir mokymosi metodai, mokymosi aplinkai sukurti atrinktų mokymo priemonių naudojimo būdai, informacinių komunikacinių technologijų taikymas.


Rengiant bet kurią programą, joje būtinos tokios sudedamosios dalys:6.5. Turinys.Programos turinyje pateikiama tematika, aprašomi ugdytini gebėjimai ir nuostatos.

Programos turinys gali būti įvairiai detalizuotas: suskirstytas į sritis, stambius skyrius, poskyrius, temas ir kt.

6.6. Siektini rezultatai.Šioje dalyje nusakoma, kokius esminius gebėjimus, žinias ir supratimą bei nuostatas bus

įgiję Programą baigę mokiniai.6.7. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įvertinimas.Mokymosi rezultatų vertinimo ir įvertinimo dalyje aptariami bendrieji mokymosi rezultatų

vertinimo principai, išskiriama, kaip bus vertinama mokymosi pažanga ugdymo proceso metu, taikant formuojamojo vertinimo būdus ir diagnostinį vertinimą (kontroliniai darbai ir kt.), koks bus apibendrinamasis mokymosi pasiekimų vertinimas baigus Programą (testas, projektas, kūrybinis darbas ir kt.) ar jos dalį.

6.8. Pagrindinės ir papildomosios mokymo(si) priemonės ir / ar kita didaktinė medžiaga.Šioje dalyje fiksuojamos mokymo ir mokymosi priemonės, kurios bus reikalingos ugdymo

procesui.

Galimybės sukurti formalizuotas programas jau vykdomų veiklų pagrindu (mokyklų veiklų pavyzdžiai)19

Tyriminės veiklos diena „Tyrinėdamas pasaulį, tyrinėju save“. (Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija)

Integruojami 3–4 mokomieji dalykai, veikla grindžiama sąveikomis ir partneryste, organizuojama netradicinėse aplinkose.

Tyriminis mokymasis glaudžiai siejamas su gamtos reiškinių ir dėsningumų pažinimu atliekant praktinę veiklą ne tik klasėje, bet ir lauko sąlygomis.

Mokiniai mokomi iš turimų medžiagų pasirengti mokymo priemones, atlikti skaičiavimus. Ugdomas kritinis mąstymas, gebėjimas argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją, skatinama kūrybinė veikla, savarankiškumas, formuojamas emocinis, vertybinis santykis su pasauliu.

Kiekviena veikla baigiama refleksija pasirinkta forma (žodžiu, raštu, piešiant ir kt.). Aptariamas atliktų užduočių įgyvendinimas, veiklų naudingumas, kokių naujų žinių ir įgūdžių mokiniai įgijo.

Vertinant taikomi neformaliojo vertinimo būdai ir metodai.


Tradiciniai žygiai pėsčiomis „Pažink savo kraštą“. Pažinimo, socialinėms, asmeninėms kompetencijoms ugdyti kiekvieną

rugsėjį 5–10 klasių mokiniai kartu su klasių vadovėmis bei dalykų mokytojais dalyvauja tradiciniame žygyje. Kaskart aplankomas vis kitas miestelis.

Mokiniai atlieka iš anksto parengtas užduotis. Lankytinas vietas parodo, į muziejus įleidžia muziejininkai ar tiesiog

aktyvūs savo krašto puoselėtojai. Užduotys labai įvairios, kai kurios integruotos. Užduotims atlikti skiriama

viena savaitė.Surinkus darbus, su mokiniais kalbamasi, kas buvo naudinga, kas

sunkiausia, kokių pasiūlymų turėtų kitų metų užduočių planavimui.


Matematika (individualios užduotys): • suskaičiuoti, kiek kilometrų buvo nužygiuota ir per kiek laiko • apskaičiuoti, kiek kilometrų nužygiuota per 1 valandą • fiksuoti, kiek žingsnių nužygiuota iš viso ir kiek per 1 valandą

Geografija (darbas porose / grupėse): • žemėlapyje pažymėti būsimo žygio maršrutą (arba nužygiuotą maršrutą) • žemėlapyje pažymėti ir aprašyti pakeliui matytus geografinius objektus (miškai, upės, piliakalniai ir pan.)

Istorija (darbas porose / grupėse): • paruošti aplanką apie lankytiną miestelįLietuvių kalba (individualios užduotys): • surasti informacijos apie lankytino miestelio vardo

kilmę ir reikšmę • parašyti 2–3 pastraipų tekstą (pvz., „Jei aš būčiau Siesikų pilies valdovas, ...“; „Ką naujo sužinojau apie Ukmergės senamiestį?“...) • sukurti eilėraštį, akrostichą apie aplankytą miestelį

Biologija / gamta ir žmogus (darbas porose / grupėse): • surašyti, kokių augalų daugiausiai auga ant Ukmergės piliakalnio • atpažinti ir dalykiškai aprašyti, kokius gyvūnus, paukščius matei žygio metu

Užsienio (anglų / rusų) kalba (darbas porose / grupėse): • 5–10 sakinių papasakoti, ką įdomaus ir naujo pamatė ar išgirdo žygio metu

Dailė (individualios užduotys): • nupiešti labiausiai patikusį aplankytą objektąRefleksija dažniausiai vyksta po žygio per bendrus pietus. Žygio dalyviai dalinasi įspūdžiais,

pastebėjimais ir planuoja kitų metų žygį (pasirenka žygio kryptį).

2021-05-12

22

Veiklos srities tyrimas

Pasirinkimas iš

esamų programų

Esamų programų adaptavimas

Ugdymo turinio kūrimas

Ilgalaikis planasVidutinės trukmės planasTrumpalaikis planas

Vienkartinė veikla

VEIKLOS TIPAS

ĮSIPAREIGOJIMAS LAIKU

DALYVAUJANTYS ASMENYS

A

B

UT kūrimas mokyklos lygmeniu: variantiškumo matrica (iš: Marsh ir kt. 1990)

© R.T.B.

Mūsų patirtys: ugdymo turinio kūrimo subjektai mokyklose

2021-05-12

23

Pasiskirstome grupėmis. (Dirbame 20 min., po 3 min. – išvadų pristatymui)Užduotis (2 dokumentas):Prisimindami savos mokyklos ugdymo turinio kūrimo patirtis nuspręskite, ➢Kurie iš trimatėje matricoje įvardytų subjektų dalyvauja kuriant ugdymo turinį mokykloje;➢Koks ugdymo turinio kūrimo modelis / veiklos tipas vyrauja;➢Kokiam laikotarpiui kuriamas ugdymo turinys;➢Pateikite argumentų, kaip arti / toli mokykla, kurianti ugdymo turinį, nuo B taško;

© R.T.B.

Mokyklos bendradarbiaujančios lyderystės vietos bendruomenėje galimybės kuriant ugdymo turinį

2021-05-12

24

Bendradarbiaujanti lyderystė- tai procesas, kai dalyvaujantys subjektai, turintys skirtingą požiūrį, eina kartu, atsisako savo interesų, diskutuoja problemas atvirai ir deda pastangas pasiekti tikslą (ugdymo turinio kūrimo mokyklos lygmeniu tikslus).

Klausimas visiems: kokios kliūtys, Jūsų požiūriu, trukdo sėkmingai įtraukti vietos bendruomenės narius į ugdymo turinio kūrimą mokyklos lygmeniu? (dalijamės savo požiūriais). Kaip būtų įmanoma jas įveikti?© R.T.B.

Pasirinkimas iš sukurtojo turinio / adaptavimas: ką išlošiame (kairė), ką prarandame (dešinė)?

Prireiks mažiau laiko ir intelektinių išteklių;

Tenkins ir mažesnis dalyvių suinteresuotumas;

Procesus lengviau valdyti;

Prisiimama mažiau atsakomybės;

Patogu, nes įprasta;

Mažės mokyklos savarankiškumo priimti UT sprendimus laipsnis;

Mažesnės mokytojų saviraiškos galimybės ir profesinių ambicijų tenkinimas;

Sunkiau atsižvelgti į vietos poreikius, į UT kūrimą įtraukti mokinius ir kitus asmenis;

Mažiau galimybių kurti bendradarbiavimo kultūrą ir kt.

25

© R.T.B.

II dalis. 4-6 potemės

2021-05-12

26

© R.T.B.

Pasirinkti UT iš kažkieno sukurtojo – tai ne mechaniškai jį perkelti į mokyklą...

Tektų atsižvelgti:

➢ kokie yra mokyklos ugdymo tikslai, kuriuos turi atitikti turinys;

➢ kaip ir kokį turinį atsižvelgiant į tikslus reikia atrinkti ir adaptuoti;

➢ kaip organizuoti atrinktąjį ir adaptuojamą turinį;

➢ kokios yra mokymo ir mokinių mokymosi patirtys;

➢ kokių materialiųjų išteklių reikės ir kokių turima;

➢ atsižvelgus į šiuos aspektus pasirinkimas ir adaptavimas kartais tampa beveik naujo turinio sukūrimu.

2021-05-12

27

© R.T.B.

Ugdymo turinio kūrimo mokykloje variantų pasirinkimą sąlygoja

➢mokyklos misija ir ugdymo tikslai;

➢dalyvių – mokytojų, mokinių ir jų tėvų – pasirengimas;

➢ pokyčių lyderystės agentai;

➢ grupės dinamika ir mokyklos klimatas;

➢ laiko ištekliai, pasitenkinimas;

➢ finansiniai ir organizaciniai ištekliai;

➢ profesinė raida;

➢ įprasti mokykloje vykstantys ugdymo procesai.

2021-05-12

28

© R.T.B.

2021-05-12R.T.B.

29

*• Plėtoti mokymo galimybes ir patirtis, kurios atitinka mokinių ir

mokyklos bendruomenės poreikius, problemas, tikslus ir interesus.

*• Išryškinti ir įtraukti vietinius išteklius į mokinių mokymosi patirtis,

įvedant mokyklinį ugdymą į vietos kontekstą.

*• Kurti ugdymo planą, prisitaikantį prie naujų idėjų apie mokymą ir

mokymąsi, padidinant mokytojų lankstumą ir kūrybiškumą.

*• Atliepti naujas ugdymo idėjas ir technologijas.

* • Išnaudoti galimybes, sukurtas naujų mokymo programų ir vertinimo

struktūrų.

* • Diegti sprendimų priėmimo demokratines praktikas ir procesus

mokyklos bendruomenėje.

Kokius uždavinius spręsti įgalintų mokyklos lygmeniu kuriamas ugdymo turinys (pagal Bolstad, UNESCO)

2021-05-12R.T.B.

30

Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos lygmeniu (pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)

Veiksnių grupės

Veiksnių apibūdinimas

1. Nacionaliniai švietimo tikslai ir filosofija

Mokyklos kuriamas turinys turi atitikti ir išreikšti švietimą grindžiančią ugdymo filosofiją, šalyje vyraujančias politines ideologijas, priimtas visuomenės, taip pat nacionalinio švietimo tikslus ir struktūrą.

2021-05-12R.T.B.

31


2. Ugdymo turinio nustatymo (de)centralizavimo laipsnis

Autonomijos laipsnis: kiek mokyklos turi galių atsisakyti dalykų, įtrauktų į bendrąsias ugdymo programas, arba dalykus reorganizuoti, jų pridėti; ką nors papildydamos mokyklos turi atsižvelgti į reikalingus papildomus išteklius, todėl šis sprendimas, manoma, būtų sunkiai įgyvendinamas valstybinėms mokykloms.

2021-05-12R.T.B.

32


3. Nacionalinio ugdymo turinio struktūra ir pobūdis

Nacionalinio ugdymo turinio orientacinės esminės kryptys – į žinių apimtį kaip savitikslį dalyką ar į ugdomas kompetencijas, mokėjimą veikti; ar pirmenybė teikiama atskiriems dalykams, ar įtvirtinama jų integracija; ar numatoma tam tikrą ugdymo turinio dalį (ir kokią) kurti mokyklos lygmeniu; ar tai numačius skiriama reikiamo laiko nacionalinio lygmens bendruosiuose ugdymo planuose.

2021-05-12R.T.B.

33


4. Mokykloms pasiekiami ištekliai

Mokyklos ugdymo turinio kūrimo būdus riboja (ne)turimi ištekliai:

- mokymosi erdvės (laboratorijos, bibliotekos, išteklių centrai, vietos bendruomenės ištekliai),

- materialieji ištekliai (vadovėliai, priemonės, kompiuteriai ir pan.),

- žmogiškieji ištekliai (mokytojai su jų konkrečiomis kompetencijomis, atitinkančiomis UT tikslus, galimybės gauti ugdomąjį konsultavimą potencialui plėtoti; mokinių intelekto, poreikių, patirčių įvairovė).

2021-05-12R.T.B.

34


5. Laukiamas mokytojų vaidmuo kuriant mokyklos lygmens ugdymo turinį

Kaip nacionaliniu lygmeniu nustatytas mokytojo vaidmuo – ar mokytojas turi galimybę pats apsispręsti dėl savo vaidmens ir įsitraukimo kuriant ugdymo turinį; ar šis vaidmuo imperatyviai nustatytas; ar mokytojas yra vienas iš UTKML subjektų, pagrindinis subjektas, ar vienintelis subjektas. Ar, kur ir kaip numatyta ugdyti mokytojų kompetenciją kurti ugdymo turinį.

2021-05-12R.T.B.

35


6. Laukiamas arba galimas kitų asmenų ir subjektų vaidmuo, kuriant ugdymo turinį mokyklos lygmeniu

Ar, kur ir kaip nacionaliniu lygmeniu nustatytas kitų, be mokytojo, subjektų vaidmuo kuriant ugdymo turinį mokyklos lygmeniu; kur ir kaip numatyta ir nustatyta ugdyti įraukiamų asmenų ar subjektų kompetencijas kurti ugdymo turinį.

7. Mokyklų vertinimas ir atskaitomybė

Ar vertinant mokyklas į kriterijus įtraukiamas UTKML.

Koks mokytojo ir mokyklos vaidmuo kuriant ugdymo turinį numatytas Lietuvos švietimo dokumentuose?

2021-05-12R.T.B.

36

1.Dauguma analizuotų dokumentų UT kūrimo mokyklos lygmeniu subjektu laiko mokyklą kaip organizaciją;

2.Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse (2019) UT kūrimo mokyklos lygmeniu subjektu laikomas mokytojas, veiklos tipas -UT pasirinkimas, vėlesnis dokumentas nurodo, iš ko gali būti pasirenkama;

Koks mokytojo ir mokyklos vaidmuo kuriant ugdymo turinį numatytas Lietuvos švietimo dokumentuose?

2021-05-12R.T.B.

37

3. Bendrųjų programų atnaujinimo vadove (2020-05-12 ir 2020-11-10) numatomi galimi šie pasirenkamojo turinio (30 proc.) pateikimo BP variantai: (1)pasirenkamųjų modulių programos, (2)pasirenkamojo turinio rekomendacijos, (3)pats mokytojas pasirenka aktualų turinį ir kt.

4. BP atnaujinimo vadove (2020-05-12 ir 2020-11-10) V skyriuje tarp numatomų parengti rekomendacijų - ir „Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų“, detalizuojami taip: „Rekomendacijos ir (ar) modulių turinio siūlymai 30 procentų dalykui skirto mokymosi laiko.“

Mokyklos lygmens vaidmuo atnaujinamame ugdymo turinyje38

70 proc. 30 proc. 100 proc.

Nustato NL

Kas privaloma mokytis mokiniui?

+ ? ?

Pasirenka mokytojas

Mokytojo lygmeniu kuriamas ugdymo turinys

(teacher-based curriculum

development)?

Koks tikėtinas mokyklos vaidmuo kuriant ugdymo turinį, kai mokytojas numatytas pagrindiniu 30-ties proc. ugdymo turinio pasirinkimo / kūrimo subjektu?

2021-05-12R.T.B.

39

Grupių darbas. 3 dokumentas. (15 min. dirbame, po 3 min. pristatymui)Diskutuodami grupėse nutarkite, kokį mokyklos vaidmenį prognozuotumėte įgyvendinant atnaujinto ugdymo turinio komponentą KO mokyti:-Mokykla neatliks jokio svaraus vaidmens, nes KO mokyti rinksis / kurs mokytojas;-Mokyklos vaidmuo liks koks ir buvo;-Mokykla turės prisiimti dar daugiau atsakomybės už...

Argumentuokite grupės pasirinktą atsakymo variantą Jums pateiktoje lentelėje. Grupės atstovas, pristatydamas įžvalgas, pasidalija argumentais su visais dalyviais.

Būsimas atnaujintas turinys – dar kaip iššūkis?

2021-05-12R.T.B.

40

Nepaisant to, kad pagrindiniu ugdymo turinio pasirinkimo (30 proc.) subjektu įvardijamas mokytojas, mokyklos lygmuo negalėtų tapti menkesnis, nes prireiks:➢garantuoti mokytojų pasirenkamo / kuriamo ugdymo turinio tarpusavio dermę;➢garantuoti mokytojų pasirenkamo / kuriamo ugdymo turinio dermę su mokyklos misija, ugdymo tikslais;➢reguliuoti mokinių mokymosi krūvius;➢derintis, kad būtų atsižvelgiama į skirtingus mokinių ugdymo(si) poreikius, į specialiuosius poreikius;➢reguliuoti, kad mokytojų pasirenkamas turinys atitiktų ugdymo plano finansavimo galimybes ir pan..

Mokyklos lygmens vaidmuo atnaujinamame ugdymo turinyje41

70 proc. 30 proc. 100 proc.

Nustato NL

Kas privaloma mokytis mokiniui?

+ ? ?

Pasirenka mokytojas

Mokyklos lygmeniu ieškoma dermės ir ji užtikrinama

Mokytojo lygmeniu kuriamas ugdymo turinys

(teacher-based curriculum

development)?

2021-05-12R.T.B.

42Mokyklos lygmens veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos lygmeniu (pagal Marsh ir kt., 1990)

Veiklos tipasir mastas

Mokyklos klimatas Lyderystė

Išorinės iniciatyvos ir palaikymas

IštekliaiLaikas

Kontrolė, atsakomybė,

pokyčių savumas

Susidomėjimas mokymo, ugdymo

inovacijomis

Suinteresuotųjų šalių motyvai

2021-05-12R.T.B.

43

UT kūrimo mokyklos lygmeniu rekomenduojami etapai.Pasidalinkime požiūriais: ar esame tikri, kad pavienis mokytojas sėkmingai vienas pats įveiktų šiuos UT kūrimo etapus?

Mokyklos lygmeniu kuriamo turinio

poreikio įvertinimas

Tikslo/ų iškėlimas laiko ir rezultato

atžvilgiu

UT parinkimas / kūrimas

Turinio organizavimas

Mokymo(si) patirties pažinimas

ir auginimasVertinimas

UT kūrimo mokyklos lygmeniu siūlomi etapai (pagal UNESCO, 2013)44

Poreikių įvertinimasAtsakinga komanda nustato besimokančiųjų ir mokyklos bendruomenės poreikius, taip pat turimus fizinius, materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius mokykloje, vietos bendruomenėje, savivaldybės mastu. Ši veikla leistų komandai susidaryti labai aiškų stiprybių ir silpnybių vaizdą, kuris būtų bendro supratimo pagrindas ir įgalintų komandą kurti konkrečią politiką, tikslus ir strateginius planus, telkti mokyklos bendruomenę ugdymo turiniui kurti.

TikslaiAprašomi konkrečiais terminais, kad galėtų būti stebimi, išmatuojami ir pasiekiami per numatytą laiką. Šio etapo uždavinys – numatyti laukiamus rezultatus.

UT kūrimo mokyklos lygmeniu siūlomi etapai (pagal UNESCO,

2013) [aktualūs ir tuo atveju, jei vien mokytoją paliktume atsakingą už mokymo turinio parinkimą]

45

Turinio parinkimas ir (arba) kūrimas. Svarbūs aspektai: 1) pasirinktas ir (arba) kuriamas turinys turėtų būti susijęs su

centralizuotai kuriamu ugdymo turiniu; 2) jis turėtų atliepti bendruosius ugdymo turinio kūrimo mokyklos

lygmeniu uždavinius; 3) turėtų atspindėti nacionaliniu lygmeniu keliamus bendruosius ir

mokyklos lygmeniu suformuluotus ugdymo tikslus; 4) turėtų būti orientuotas į esminę ugdymo kryptį – asmens bendrųjų

kompetencijų ugdymą.

UT kūrimo mokyklos lygmeniu siūlomi etapai (pagal UNESCO, 2013) [aktualūs ir tuo atveju, jei vien mokytoją paliktume atsakingą už mokymo turinio parinkimą]

46

Turinio organizavimas Turinys išdėstomas atsižvelgiant į esamą besimokančiųjų mokymosi situaciją: sąvokos turi būti išdėstytos taip, kad būtų paremtos žiniomis apie anksčiau išmoktas susijusias sąvokas, išmoktas susijusias privalomųjų dalykų sąvokas. Mokymo(si) patirties pažinimas ir auginimas Nustačius atitinkamą besimokančiųjų patirtį, ji turėtų būti pamažu auginama – nuo paprastos iki sudėtingos ir nuo konkrečios iki abstrakčios. Vertinimasmokykla nustatytų, kiek buvo pasiekti numatyti tikslai ar norimi rezultatai. Todėl kuriant ugdymo turinį mokyklos lygmeniu būtina parengti vertinimo priemones pagal tikslus, suformuluotus kiekvienam etapui, jas pateikti mokiniams ir taikyti vertinant.

Mokytojų bendradarbiaujančios lyderystės poreikis

2021-05-12R.T.B.

47

Bendradarbiaujanti lyderystė - tai procesas, kai mokytojai, turintys skirtingą požiūrį, eina kartu, atsisako savo interesų, diskutuoja problemas atvirai ir deda pastangas pasiekti tikslą (veikiausiai -pagerinti mokinių mokymąsi).

Kas bus UT kūrimo mokyklos lygmeniu kompetentingas lyderis?Pasidalinkime požiūriais: ar visų toliau išvardijamų kompetencijų gali prireikti už UT atsakingam mokyklos asmeniui, kai už 30 proc. ugdymo turinio parinkimo / sukūrimo bus atsakingi dalykų mokytojai?

I.Ugdymo turinio kompetencijosa)Dalykų

išmanymasdalykų žinių atnaujinimasdalykų konceptualios struktūros nustatymas

įgūdžių, reikalingų dalykams, nustatymasb)Profesionalumoįgūdžiai

taikomos praktikos apžvalgakūrimo schema ir (ar) programaįgyvendinimo schema ir (ar) programavertinimo schema ir (ar) programa

c)Profesionalūssprendimai

pasirinkimas iš turimų ištekliųmetodų pasirinkimasdalykų tarpusavio ryšių nustatymasišteklių gavimas ir išlaikymasdalyko susiejimas su jo formomis kitose mokyklose

2021-05-12R.T.B.

48

Kas bus UT kūrimo mokyklos lygmeniu kompetentingas lyderis?

II. Tarpasmeninės kompetencijosa) Darbas su

kolegomisdiskusijų, darbo grupių vedimasmedžiagos pateikimas suprantamais terminaisryšių su vadovais ar aukštesnio lygmens darbuotojais palaikymasneformalus kolegų konsultavimasmokymasis drauge su kolegomiskolegų klasių lankymas stebint jų darbo pažangą

kolegų moralinis palaikymas, nerimo mažinimasprofesinių ginčų sprendimas

b)Išorinisreprezentavimas

veiklos reprezentavimas patarėjams, konsultantams, universitetų atstovams ir pan.kitų mokyklų mokytojų konsultavimas 2021-05-12R.T.B.

49

Ar mokyklos tikrai ilgisi, nori ugdymo turinio sprendimų autonomijos? Kokios?

2021-05-12R.T.B.

50

Visiškai savarankiški sprendimai

Sprendimai, priimami po konsultacijų su gretimu hierarchiniu lygmeniu

Sprendimai, priimti laikantis kitos institucijos

nustatytų gairių

Kada autonomija gali būti veiksminga?

Kai ja kokybiškai naudojamasi:

➢ „Jeigu konkrečioje vietoje nėra reikiamų valdymo gebėjimų, sprendimus priimti vyksmo vietoje yra beprasmiška.“

➢ „Subsidiarumo principas reiškia ne tik tai, kad sprendimai turi būti perkelti į vyksmo vietą, bet ir tai, kad būtų ugdoma vietoje sprendimus priimančių asmenų kompetencija.“

➢ „Kompetencija, kurios reikia tam, kad decentralizacija būtų maksimaliai veiksminga, negali būti prilyginta gebėjimui įgyvendinti kitur priimtus sprendimus “. (Welsh ir McGinn, 2008).

51

Ar įmanoma absoliuti ugdymo turinio sprendimų mokyklos lygmeniu autonomija?

➢ kaip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje teikti adaptyvų ugdymą mokiniams;

➢ kaip pasiekti itin aukštą kuriamo mokyklų lygmeniu ugdymo turinio lankstumą, kad atlieptų:

• kiekvieno besimokančiojo poreikius, • naujas asmenų mokymo(si) skirtingais būdais sampratas,

• socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčius, • nacionalinius poreikius,

• vietos bendruomenės poreikius ir lūkesčius (pagal: Bolstad, 2004).

52

Centralizacija

Mokyklos kuriamu UT sprendžia iššūkius

Decentralizacija

Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?

2021-05-12R.T.B.

53

Profesinis kapitalas

Žmogiškasis Socialinis Sprendimų

Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?Žmogiškasis profesinis kapitalas (pagal: Hargreaves, Fullan, 2019)

2021-05-12R.T.B.

54

Kaip gerai išmanome savo dėstomą dalyką ir žinome, kaip jo

mokyti

Kaip pažįstame ir suprantame mokinius,

suvokiame jų socialines,

ekonomines, kultūrines šeimos sąlygas

Kiek esame susipažinę su itin įvairia mokymo praktika ir gebame nustatyti sėkmingą naujovišką praktiką

Kaip užmezgame emocinį ryšį su

skirtingomis vaikų ir suaugusiųjų grupėmis

mokykloje

Kiek esame moraliai įsipareigoję kuo sėkmingiau ugdyti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų socialinio sluoksnio, prigimtinių galių, mokymosi poreikių ir kitų

skirtybių

Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?Socialinis profesinis kapitalas (pagal: Hargreaves, Fullan, 2019)

2021-05-12R.T.B.

55

- Socialinis kapitalas auginamas kuriant ir plėtojant santykius tarp žmonių – ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu yra ir bendradarbiavimo santykių, ir bendradarbiaujančios lyderystės, bendruomeniškumo kultūros kūrimas.

-„Svarbiausias kintamasis, lemiantis bet kokios naujovės sėkmę, yra socialinio kapitalo atsarga mokyklos kultūroje“.

Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?Sprendimų profesinis kapitalas (pagal: Hargreaves, Fullan, 2019)

2021-05-12R.T.B.

56

- Sprendimų profesinis kapitalas: gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus yra profesionalumo esmė;

- Mokyklos kaip organizacijos profesinį kapitalą sukuria ne paskirų mokytojų profesinių kapitalų suma, o organizacijos kultūros jungiama visuma.

III dalis. 7-8 potemės

2021-05-12

57

© R.T.B.

Ugdymo turinio elemento Kaip mokyti veiksnių tikėtinas poveikis mokinių pasiekimams. Šios potemės įtraukimo į programą priežastys

2021-05-12R.T.B.

58

Mokyklų ugdymo proceso organizavimo medžiagos nuodugni peržiūra prieš seminarą išprovokavo suklusti:

- Ar visi veiksniai, į kuriuos daugiausia vilčių deda mokyklos, yra tokie paveikūs mokinių pasiekimams, kad turėtume iškelti juos kaip prioritetinius;

- Ar visi patarimai mokykloms paremti edukologiniųtyrimų duomenimis...

Apie pasiekimus lemiančius veiksnius

Darbas grupėmis (4 dokumentas) (20 min.)

Skaitome J. Hattie pateiktus veiksnius, tikėtinai turinčius poveikį mokymosi pasiekimams, ir

pasitardami prie kiekvieno veiksnio pažymime, kokį poveikį pasiekimams, Jūsų požiūriu, šis veiksnys turi – didelį, vidutinį ar mažą;

(pastaba: Hattie vartojama sąvoka programos mūsų supratimu atitiktų mokymo(si) strategijas)

5/12/2021

59

Pasitikrinkime tęsdami grupių darbą...

5 dokumentas, 15 min.

Palyginame savo grupės požiūrį su J. Hattie tyrimuose apibendrintais rezultatais;

Grupės atstovai pristato, kokių neatitikimų yra,

kurie neatitikimai grupės dalyviams labiausiai netikėti.

5/12/2021

60

Kurie veiksniai, mūsų švietimo dabartyje laikomi itin svarbiais, atsiduria tarp mažą poveikį pasiekimams turinčių?

Kodėl taip yra?

5/12/2021

61

Kad savivaldis mokymasis būtų rezultatyvus, reikia bent 3-jų sąlygų:

1.Mokinys turi norėti ar bent jau būti pasirengęs priimti jam suteiktą savivaldą;

2. Turėti ar greitai išsiugdyti įgūdžius ir nuostatas, reikalingas tvarkytis su šia autonomija;

3. Gebėti pakankamai rezultatyviai mokytis, atsižvelgdamas į suteiktos autonomijos lygį. (Petty,2006, Šiuolaikinis mokymas, p.425-431)

Reikalinga nuosekli ilgai trunkanti mokytojo pagalba (prisiminti socialinio konstruktyvizmo modelio aptariamą mokytojo vaidmenį).

5/12/2021

62

Dėl savivaldžio mokymosi

5/12/2021

63

Reikalingi įgūdžiai savivaldžiam mokymuisi (Petty, 2006). Ar stiprūs šie mūsų mokinių įgūdžiai?

Savęs vertinimas: ką esu pasiekęs? Atsigręžia atgal ir įvertina savo įgūdžius,

žinias, vertybes, nuostatas ir t.t.

Tikslų nustatymas: ką noriu pasiekti? Mokinys apsvarsto savo

siekius ir nustato asmeninius tikslus.

Veiksmų planas: Kaip to pasiekti? Kaip užpildyti spragą tarp to, ką

esu pasiekęs, ir to, ką noriu pasiekti.

Veiksmas: įgyvendinti veiksmų planą, stebint jo rezultatus

Kas diskusijoje laimės?

Mokslininkų diskusijos tebevyksta, kuri kryptis veiksmingesnė -mokymas informacijos perteikimo būdais ar savarankiško jos atradimo, kūrimo (savivaldis mokymasis).

Dėl konstruktyvizmo, socialinio konstruktyvizmo, kuriuo remiasi savivaldis mokymasis, būgštaujama (asmeniškai aš dėl SK nebūgštauju): ar šios mokymosi sistemos padeda sukurti reikalingą nefragmentišką, išbaigtą, sistemišką vadinamąją žinių bazę;

Dėl pamokos-paskaitos krypties vyravimo būgštaujama: ar ši kryptis iš tikro parengs visą gyvenimą besimokančius, veikti gebančius asmenis;

Priminsiu mokytojo / ugdytojo ir mokinio / ugdytinio vaidmenų transformaciją

Bihevioristinis vaidmenų mokymo ir mokymosi procese modelis (Pollard, 2002) 5/12/2021

65

Konstruktyvistinis vaidmenų mokymo ir mokymosi procese modelis (Pollard, 2002)

Transformuojama į konstruktyvistinę vaidmenų sampratą. Atitinka savivaldį mokymąsi

5/12/2021

66

Mokymas ir mokymasis, kaip jį aiškina socialinis konstruktyvizmas

Socialinis konstruktyvistinis vaidmenų mokymo ir mokymosi procese modelis (Pollard, 2002; remiasi Vygotsky, 1978) 5/12/2021

67

Darbo su dalyko (arba kito veiklos objekto) sunkumais plotmė

Probleminis epicentras

Aktualios raidos (vystymosi) zona (sritis)

Artimiausios raidos (vystymosi) zona (sritis)

„Aktualaus nepasiekiamo” zona (sritis)

5/12/2021

68Orientacija į ARS (artimiausios raidos sritį / zoną)

Sąvokų reikšmės (Выготский, 2007; Цукерман, 2007; Зарецкий, 2011)

➢ Aktualios raidos (vystymosi) zona – lygis, kurį vaikas pasiekė savo raidos eigoje ir kuriame vaikas geba užduotis atlikti savarankiškai, neklysdamas;

➢ Artimiausios raidos (vystymosi) zona / sritis – tai atstumas tarp jo aktualios raidos lygio ir galimo raidos lygio, nustatomo pasitelkus užduotis, išsprendžiamas vadovaujant suaugusiajam ar/ir bendradarbiaujant su geriau suprantančiais bendramoksliais;

➢ „Aktualaus nepasiekiamo” zona – lygis, kuriame vaikas (kol kas, šiuo metu) negali (nepajėgus) atlikti užduočių net kartu su suaugusiuoju ar geriau suprantančiuoju.

5/12/2021

69

Skirstymo į grupes poveikio pasiekimams problematika

➢ Jei norime, kad vaikų pasiekimai gerėtų, reikia sudaryti jiems galimybes padirbėti, pasimokyti su stipresniais mokiniais – kad vyktų dalijimasis informacija, mokymasis vieniems iš kitų;

➢ Prisiminkime Artimiausios raidos (vystymosi) sritį – ji pasiekiama tiek vadovaujant suaugusiajam tiek bendradarbiaujant su geriau suprantančiais bendramoksliais;

➢ Darbas tik homogeniškose grupėse uždaro besimokančiuosius tik tarp tokio pat lygio, todėl augimas mažiau tikėtinas;

➢ Padėdami mokytis silpnesniems stipresnieji geriau išmoksta patys (savitarpio mokymo poveikis, matėme, didelis).

5/12/2021

70

Skirstymo į grupes poveikio pasiekimams problematika

➢ Keliant specifinius diferencijavimo tikslus galimas trumpalaikis suskirstymas į homogeniškas grupeles tiems tikslams pasiekti.

➢ Tačiau remdamasi duomenimis nedrįsčiau siūlyti mokykloms skirstyti mokinių į grupes pagal gabumus dėl to, kad esą būtų aukštesni mokinių pasiekimai.

5/12/2021

71

Skirstymo į grupes taikant skirtingus diferencijavimo variantus siūlymai

Individualus savarankiškas darbas. Dirbame 15 min., pristato keletas, kiti papildome. Dokumentas Diferencijavimo variantai-Skaitome Diferencijavimo būdų taikymo lapą;

-Dešiniajame stulpelyje pažymime +, kur diferencijavimas

sietinas su grupių darbo variantais;

- Pasidalijame savo požiūriu su kolegomis.

5/12/2021

72

Dvejonės dėl individualizavimo poveikio pasiekimams. Švedijos pavyzdys (Skolverket, 2009 m.

atlikta mokinių blogėjančių pasiekimų priežasčių analizė. Iš: EURYDICE, 2011)

• nepalankų poveikį turėjo mokymo praktikos individualizavimas;

• atsakomybės perkėlimas nuo mokytojų mokiniams.

• buvo labiau pabrėžiama šeimos teikiamos pagalbos svarba,todėl tėvų išsilavinimas turėjo daugiau reikšmės jų vaikų pasiekimams.

5/12/2021

73

74

Švedijos pavyzdys (Skolverket, 2009 m. atlikta

mokinių blogėjančių pasiekimų priežasčių analizė. Iš: EURYDICE, 2011)

• neigiama decentralizacijos įtaka;

• mokinių skirstymo pagal gabumus įtaka;

• Mažai tevaldomas ugdymo procesas

• sustiprėjo socialinės ir ekonominės mokinių padėties poveikis, nes mokyklose susitelkdavo daugiau mokinių, kilusių iš vienodą socialinę padėtį užimančių šeimų;

5/12/2021

74

Mokymosi stiliai: kodėl atsižvelgimas į juos gali neturėti didelės įtakos pasiekimams? Kaip mokyklose klasifikuojate mokymosi stilius?

5/12/2021

75

Mokymosi stiliai kodėl atsižvelgimas į juos gali neturėti didelės įtakos pasiekimams? (Silver. H. F., Strong. R. W., Perini. M. J. (2012)).

5/12/2021

76

Mokymosi stiliai ir metodų bendrumas (Silver. H. F., Strong. R. W., Perini. M. J. (2012)).

5/12/2021

77

Pasidalinkime požiūriais

➢Klausimas visiemsKokio tipo mokytojų, Jūsų požiūriu, mokyklose yra

daugiau:- solistų ar - bendradarbiaujančių lyderių?

5/12/2021

78

Kokiai kultūrai mokyklas įgalintų UT kūrimas?

2021-05-12R.T.B.

79

Individualizmo kultūros požymiai

Bendruomeniškumo kultūros požymiai

Uždarumo bendruomenei kultūros požymiai

Atvirumo bendruomenei kultūros požymiai

Individualus UT sprendimų priėmimas

UT sprendimų priėmimas bendradarbiaujant

Mokytojų individualistinis veikimas

Bendradarbiaujanti mokytojų lyderystė

Vadovo vienvaldystėBendradarbiaujanti

lyderystė

Kokiai mokytojų nuostatų kaitai galėtų įgalinti UT kūrimas?

2021-05-12R.T.B.

80

Mokytojų nesuinteresuotumas UT

kūrimu

Mokytojų motyvacija kurti ugdymo turinį

Požiūris į savo vaidmenį kaip į instrumentinį

Požiūris į savo vaidmenį kaip į refleksyvaus kūrėjo

UT kūrimas - „iš viršaus“ primesta veikla

UT kūrimas – profesinės atsakomybės dalis

Mano dalykas, mano klasė – nejudinama mano tvirtovė

Bendradarbiaujanti lyderystė

Netikėjimas UT kūrimu kaip ir kiekviena naujove

UT kūrimo perspektyvos supratimas, prasmė

Apibendrinkime. 1.

Apžvelgėme UT kūrimo mokyklos lygmeniu teoretikų teikiamą sampratą - modelius, subjektus, uždavinius, veiksnius – lygindami su savos savivaldybės mokyklų kontekstu.

5/12/2021

81

Apibendrinkime. 2.

➢Nepaisant to, kad rengiant nacionalinio lygmens ugdymo turinį pagrindiniu 30-ties proc. ugdymo turinio kūrimo subjektu skelbiamas mokytojas, mokyklos vaidmuo tebeišlieka svarbus.

➢Į UT kūrimą įtraukiant daugiau mokyklos bendruomenės subjektų mokykla taptų bendruomeniškesnė, demokratiškesnė.

➢Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu sudarytų svarų pagrindą bendradarbiaujančiai lyderystei, bendradarbiavimo kultūrai mokykloje kurtis. 5/12/2021

82

Apibendrinkime. 3.

➢Padarykime savo mokyklose, dalykuose UT „inventorizaciją“: įdomias prasmingas, bet pabiras veiklas, sukuriančias naujo UT fragmentus, pabandykime sisteminti kurios nors idėjos pagrindu, formalizuodami ugdymo turinio programomis.

➢Sisteminis, o ne fragmentiškas, nors ir įdomus, mokymas(is) gali ženkliau artinti prie aukštesnių mokymosi pasiekimų.

➢Esate pasirinkę sisteminiam mokymui(si) parankią kryptį „Patyriminis ugdymas. Augdamas Atsakingai Auginu“

5/12/2021

83

2021-05-12R.T.B.

84

Literatūra

Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas. (2020).Vadovui pritarta Ugdymo turinio atnaujinimo veiklų koordinavimo grupės, patvirtintosLietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1373 „Dėl ugdymo turinio atnaujinimoveiklų organizavimo“, 2020 m. gegužės 12 d. posėdyje. Vadovo papildymui V ir VI skyriais pritarta Koordinavimo grupės 2020 m. lapkričio10 d. posėdyje. Prieiga per internetą https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2020/08/BP-vadovas_gegu%C5%BE%C4%97s_12_galutinis_red.pdf

Bezzina, M. (1991). Teachers' perceptions of their participation in school based curriculum development: a case study. Curriculumperspectives, 11 (2), 39–47.

Bolstad, R. (2004) School-based Curriculum Development: redefining the Term for New Zealand Schools today and tomorow. Prieiga perinternetą http://www.nzcer.org.nz/pdfs/13514.pdf

Bruzgelevičienė, R. (2020). [Parengė] Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu: galimybės ir iššūkiai. Analizė diskusijoms kuriant ir (arba)atnaujinant ugdymo turinį. Elektroninis leidinys. Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra. Prieiga per internetąhttps://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2793_e26054cf48af62cf2cc185a84ac84685.pdf

Day, Ch., Hall, C., Gammage, Ph., Coles, M. 1998. Pradinės mokyklos ugdymo turinio vadyba. Vilnius: Margi raštai.EURYDICE. (2011). Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika.Good, T.L., Brophy J. (2014). Kas vyksta klasėse. Vertė UAB „Magistrai” Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros užsakymu. Boston: Allyn

and Bacon / Vilnius: UAB „Miranda design solutions”.Hargreaves, A., Fullan, M. (2019). Profesinis kapitalas. Ugdymo pertvarka kiekvienoje mokykloje. Vilnius: EugrimasHattie, J. (2012). (Liet. 2014). Matomas mokymasis. Mokytojo vadovas. Kaip užtikrinti kuo didesnį poveikį mokymosi pasiekimams. Londonas

ir Niujorkas: „Routledge”, Taylor & Francis Group.

KAIP MOKYTI ĮDOMIAU? Mokyklų pavyzdžiai . Prieiga per internetą https://www.smm.lt/pagrindinis%2Fkaip_mokyti_idomiau.pdf

Keiny, Sh. (1993). School-based Curriculum Development as a Process of Teachers' Professional Development. Educational Action Research, Volume 1, No. 1.

Lewy, A., (1991, 1998). Valstybinės ir mokyklos lygmens ugdymo programos. UNESCO; Vilnius: Margi raštai.

https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2020/08/BP-vadovas_gegu%C5%BE%C4%97s_12_galutinis_red.pdf

http://www.nzcer.org.nz/pdfs/13514.pdf

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2793_e26054cf48af62cf2cc185a84ac84685.pdf

http://www.smm.lt/

2021-05-12R.T.B.

85

Literatūra

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-1317 „Dėl bendrųjų programų atnaujinimogairių patvirtinimo“.

Marsh, C., Day, C., Hannay, L., & McCutcheon, G. (1990). Reconceptualising school-based curriculum development. London: The Falmer Press.Petty. G. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba.Pollard, A. ir kt. (2002). Refleksyvusis mokymas. Veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika. Vilnius: Garnelis.

Sabar, N., Rudduck, J., & Reid, W. (Eds.). (1987). Partnership and autonomy in school-based curriculum development. University ofSheffield: Division of Education.

Silver. H. F., Strong. R. W., Perini. M. J. (2012). Mokytojas strategas: Kaip kiekvienai pamokai pasirinkti tinkamą, tyrimais pagrįstą mokymo metodą. Vilnius: Vilniaus tarptautinė mokykla. Išleido UAB Rgrupė.

Skilbeck, M. (1984). Reading school based curriculum development. London: Harper and Row.Tien-Chin Wang & Hsiu-Chin Hsieh. (2017). An Analysis of School-based Curriculum Development: the Taiwanese School of Melbourne.

International Journal of Business and General Management (IJBGM). Vol. 6, Issue 1, Dec – Jan 2017; 17-24.UNESCO (2013). Training Tools for Curriculum Development. A Resource Pack. Published in Geneva, by UNESCO-IBE.

Vygotsky L.S., 1978. Interaction between learning and development. From: Mind and Society, p. 79-91. Cambridge, MA: Harward University Press.

Zareckij, V. (2011). Kaip mokytojui dirbti su nepažangiu mokiniu. Vertimas į lietuvių kalbą – UAB Magistrai”, ŠAC užsakymu. Maskva: Čistyje prudy. Prieiga per internetą http://www.alternatyvusisugdymas.lt/images/articles/KAIP_%20DIRBTI_SU_NEPAZANGIU_MOKINIU_vertimas.pdf

http://www.alternatyvusisugdymas.lt/images/articles/KAIP_%20DIRBTI_SU_NEPAZANGIU_MOKINIU_vertimas.pdf

Documents

PROJEKTO „LYDERIŲ LAIKO 3“ MOKYKL LYDERYST RENGINYS