PSICHOLOGINIS VAIKŲ SAUGUMAS ANKSTYVAJAME

AMŽIUJE(nuo 1 iki 3 metų amžiaus)

Parengė: Naujosios Akmenės mokyklos-darželio „Buratinas“ vyresnioji auklėtoja Vilma Lupeikienė

UGDYMO TIKSLAS

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje teigiama, kad žmogaus

asmenybės ir sveikatos ištakos yra jo vaikystėje. Todėl vienas iš ugdymo tikslų

saugoti ir stiprinti vaiko psichikos ir fizinę sveikatą, tenkinti jo socialinius ir

intelektinius poreikius, siekti, kad vaikas jaustųsi saugus ir laisvas.

ŠIUOLAIKINIS VAIKAS – NERIMASTINGAS, SMALSUS, IEŠKANTIS MEILĖS IR GĖRIO

• Vaikas gali augti sveikas, kai rūpinamasi ir ugdoma ne tik fizinė, bet protinė bei emocinė jo sveikata, kai jis yra mylimas, saugus, vertinamas ir reikalingas.

• Šio amžiaus psichologai S. Freudas ir A. Adleris teigė, kad pagrindiniai asmenybės bruožai susiformuoja labai anksti – kūdikystėje ir vaikystėje iki trijų ar vėliausiai iki penkerių metų.

• Dvasiniai poreikiai nėra įgimti. Jie atsiranda žmogui augant, bręstant. Daug kas žmogaus gyvenime priklauso nuo to, kaip kūdikystėje, paauglystėje su juo elgėsi tėvai, artimieji, pedagogai.

EMOCIJA – SVARBUS ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKO POREIKIS

• Ankstyvoji vaikystė – savarankiškumo ir gėdos, svyravimų ir abejonių formavimosi laikotarpis.

• Vaikas mokosi reikšti valią kitiems, ugdosi kontrolę, stiprina savigarbos jausmą. Jis išbando, ką geba daryti savarankiškai, kas jam leidžiama, kas ne.

• Savimi pasitikintis mažylis drąsiau eksperementuoja.

• Aplinka nepasitikintis vaikas veikia atsargiau, pradeda abejoti savo gebėjimais, praranda savigarbą, norą veikti.

UGDANT MAŽYLĮ SVARBU:

• Siekti dažno akių ir fizinio kontakto.

• Palaikyti, skatinti, drąsinti, pastebėti naujus gebėjimus.

• Nekritikuoti, riboti draudimus, neakcentuoti nesėkmių.

• Kurti saugią, džiaugsmingą aplinką.

PSICHINĖS IR EMOCINĖS SVEIKATOS STIPRINIMAS PRIKLAUSO IR NUO SVEIKOS

GYVENSENOS

• Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą.

• Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra tokie: higienos, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis.

• Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą šeimai ateina ikimokyklinė įstaiga.

• Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau socialine norma.

KAS PADEDA SIEKTI UGDYMO SĖKMĖS

• Šeima ir darželis- du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą.

• Vaikui pradėjus lankyti darželį, jo sveikatos ugdymo sėkmė priklauso ne tik nuo auklėtojos profesinio pasirengimo ir aktyvumo.

• Vaikui geresnių rodiklių padeda siekti ir kiti įstaigoje dirbatys specialistai: judesio

ir korekcijos, meninio ugdymo pedagogai, bendruomenės slaugytoja.

• Vaikui džiugių emocijų suteikia estetiškai sutvarkyta įstaigos aplinka bei įrengimai aktyviam judėjimui.

ADAPTACIJA

Saugodami ir stiprindami vaiko psichikos ir fizinę sveikatą, užtikrindami socialinį jo saugumą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaiko adaptacijai grupėje.

Adaptacija – tai laikas, per kurį vaikas pripranta prie pasikeitusios aplinkos. Adaptacijos eiga ir trukmė priklauso nuo vaiko, šeimos ir pedagogo.

Kiekvienas vaikas yra individualus, skiriasi jo charakteris, temperamentas, fizinė ir psichikos branda, patirtis, sveikata bei gebėjimai.

Vaikas greičiau adaptuojasi, kai pedagogas yra geranoriškas, gerbia vaiko norus, draugiškai su juo bendrauja, kai vaikas žino, jog darželyje yra laukiamas ir mylimas.

Vieni į svetimų žmonių būrį ateina lengvai, kiti patiria didelę traumą.

Pagrindiniai vaiko sveikatos sutrikimai, atsirandantys adaptacijos metu:

• Sumažėjęs apetitas.

• Pablogėjęs miegas.

• Padidėjęs nervų sistemos jautrumas (vaikas gali tapti įsitempęs, irzlus).

Svarbu nepamiršti, kad šie negalavimai yra laikini, kaip ir pati adaptacija.

O vaikui meilę galima reikšti įvairiais būdais: prisiliečiant, padrąsinant, maloniu žodžiu ir švelnia globa.

VAIKAS RUOŠIASI LANKYTI MOKYKLĄ-DARŽELĮ „BURATINAS“

IKIMOKYKLINIS UGDYMAS ORGANIZUOJAMAS PAGAL MOKYKLOS-DARŽELIO „BURATINAS“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ „BESIŠYPSANTI VAIKYSTĖ“

Programos tikslas:Bendradarbiaujant su šeima, ugdyti vaikofizines ir dvasines galias, tenkinant  joprigimtinius, socialinius ir pažintiniusporeikius.

Programos uždaviniai:• Suteikti mažyliams visapusišką globą,

priežiūrą ir kokybišką ugdymą. • Ugdyti elementarius savitarnos

įgūdžius. • Tenkinti emocinius, pažinimo,

judėjimo poreikius. • Ugdyti pasitikėjimą savimi, suvokiant

save ir supantį pasaulį. • Saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir

psichinę sveikatą, skatinant sveiką ir saugią gyvenseną.

PIRMIEJI ŠEIMOS IR PEDAGOGŲ RYŠIAI

Tėvams labai svarbu:Pažinti (o gal ir rinktis) būsimą auklėtoją, padėti vaikui priprasti prieauklėtojos, kad vėliau ją priimtų kaip savą.

Išsiaiškinti vaikų grupės gyvenimo ypatumus, kad būtų galima ruošti vaikąlopšelio lankymui: koreguoti vaiko dienos ritmą, kad jis labiau atitiktų vaikų grupėsdieną lopšelyje.

Padėti vaikui būsimoje grupėje susirasti nors vieną-du „gerus“ draugus:stebėti, su kuriais grupės vaikais linkęs bendrauti ir žaisti.

Įstaigai, auklėtojai pateikti ne tik sveikatos duomenis, bet ir informaciją apievaiko individualius ypatumus, pomėgius, jo nuraminimo būdus, koks suaugusiojo arvaikų elgesys gali išprovokuoti negatyvizmą, pykčio priepuolius, agresiją.

Auklėtojai labai svarbu:Susipažinti su šeima, jos socialine, kultūrine aplinka, tėvų lūkesčiais.

Pažinti vaiką: stebėti vaiką pirmojo tėvų susitikimo su auklėtoja metu, kalbinti vaiką lankantis jo šeimoje, pokalbių pagalba rinkti informaciją iš namiškių.

Pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie įstaigos gyvenimą viešai: stendai koridoriuose ir grupėse su nuotraukomis iš vaikų gyvenimo ir veiklos.

Nauda vaikui: Tėvai atsikrato nežinomybės ir nerimo dėl vaiko savijautos ir ugdymo ankstyvajame amžiuje.

Išsamiai informuoti apie grupės vaikų gyvenimą, tėvai geriau parengia vaiką būsimiems pokyčiams.

Susidraugavęs su auklėtoja ir vaikais, mažylis jaučiasi ramesnis ir saugesnis.

AUKLĖTOJA PATARIA TĖVAMS, KAIP PALEGVINTI ADAPTACIJĄ

1-3 metų amžiaus laikotarpis yra sunkus pradėti lankyti ugdymo įstaigą: vaikas labai prisirišęs prie artimųjų. Išgyvena stiprų išsiskyrimo nerimą, svetimos aplinkos ir kitų vaikų baimę.

Mažylis išsiskirdamas verkia, nors jam auklėtoja, vaikai ir žaidimai grupėje patinka.

Tėvų ir pedagogų uždavinys – palengvinti vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos, išsiskirimo nerimą:

• Rekomenduojame išplėsti vaiku besirūpinančių suaugusiųjų ratą.

• Namuose žaisti slėpynių ir trumpų išsiskyrimų žaidimus.

• Sukurti išsiskirimų ir susitikimų su vaiku ritualą.

• Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins...)

• Turėkite teigiamą požiūrį, nes nuo jo priklausys jūsų vaiko nusiteikimas lankyti grupę.

• Laikykitės duoto pažado, kad neprarastumėte jo pasitikėjimo.

• Būkite draugiški, linksmi atsisveikindami, nerodykite savo nerimo, kaltės, ašarų.

• Būkite kantrūs, nes priprasti prie bet kokių pokyčių reikia laiko.

• Grupėje likti su vaiku, padėti jam susidraugauti su auklėtoja, vaikais, ištyrinėti aplinką.

• Kalbėtis su vaiku, ką ir su kuo grupėje žais, kas malonaus jo laukia.

Mažylį reikia mylėti ne už ką nors – kad gražus, meilus, ramus, bet besąlygiškai, tiesiog už tai, kad jis yra. Jis turi jausti, jog jį myli ir tuomet, kai jis verkia, nerimsta ar protestuodamas klykia.

Ryto ratelyje žaidžiame pirštukų žaidimus, darome mankštelę, šokame muzikinius ratelius. Lauke mėgstame žaisti su kamuoliukais, stebėti, tyrinėti.

Ankstyvojo amžiaus ugdytiniai saugiai jaučiasi ne tik savo grupėje, bet ir sportuodami salėje, dainuodami ir šokdami aikštėje, būdami šalia savo vyresniųjų draugų.

Smagu turėti buvimo kartu valandėlę. Tai džiaugsmingi ritualai, kurie sukuria artimumo atmosferą, suteikia džiugių emocijų.

Mažyliui didesnę reikšmę turi besąlygišką meilę reiškiantis suaugusiojo elgesys, nei jo žodžiai.

Koks gražus mūsų miegamasis kambarys, kokios gražios oranžinės lovytės.Kaip gera jose pailsėti po dienos darbelių!

Nusiraminimui kiekvienas vaikas turi savo žaisliuką.

Geranoriška šeimos ir grupės pedagogų saveika – viena pagrindinių sąlygų nulemiančių visuminio ugdymo sėkmę. Tėveliai geranoriškai lankosi grupėje, rodo iniciatyvą dalyvaujant susirinkimuose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose.

Auklėtoja vykdo ankstyvojo amžiaus ugdytinių pasiekimų vertinimą 2 kartus metuose - gruodžio ir gegužės mėnesiais. Daro diagramas,

supažindina tėvelius, aptaria kas gerai sekasi, kur reikia padėti.

SAVITVARKA IR SAVITARNA

Savitvarka ir savitarna (2010.12)

Aukštas47% Vidutinis44% Žemas9%

Savitvarka ir savitarna (2011.05)

Aukštas85% Vidutinis15% Žemas0%

JUDĖJIMAS

Judėjimas (2010.12)

Aukštas53% Vidutinis42% Žemas5%

Judėjimas (2011.05)

Aukštas83% Vidutinis17% Žemas0%

KALBA IR BENDRAVIMAS

Kalba ir bendravimas (2010.12)

Aukštas22% Vidutinis49% Žemas29%

Kalba ir bendravimas (2011.05)

Aukštas63% Vidutinis29% Žemas8%

DAILĖ IR MUZIKA

Dailė ir muzika (2010.12)

Aukštas39% Vidutinis47% Žemas14%

Dailė ir muzika (2011.05)

Aukštas 74% Vidutinis24% Žemas 2%

Naudota literatūra:S. Saviščevienė, J. V. Vaitkevičius, „Vaiko sveikata ir saugumas darželyje“, Šiauliai, 2000.D. Jakučiūnienė, doc. N. Dailidienė, „Sveikos gyvensenos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose“, Vilnius, 2002.O. Monkevičienė „Ankstyvojo ugdymo vadovas“, „Minklė“, Vilnius, 2001.M. Armonienė „Į sveikatos šalį“, Vilnius, 2009.

AČIŪ.