Lygiai vidurnakt j Kukis atsimerke ir vel uzsi-merke, nes lang^ nusviete zaibas. Jau kit^ se-

kund^ sugriaudejo perkunas, ir namas sudrebejo. Kukis uzsitrauke antklod^ ant galvos, nes nekente audros. Erne jsivaizduoti, kad namas jau skyla | si-pulius. Arba dega. Arba kad visus grobia vampyris-kos vaikedros, atskrendancios per viesul^. Jis turejo laki^ vaizduot?.

- Filipai, ar miegi?.. - sukuzdejo Kukis. - Filipai! Niekas neatsiliepe. Berniukas palengva issliuoge

is po antklodes ir nuzvelge brolio lov^. Tuscia. Filipo nesimate. Kukis issoko is patalo ir

nubego prie sviestuvo. Paspaude jungiklj , bet elek-tra neuzsidege.

Nei brolio, nei sviesos! Atsargiai pravere duris ir isejo j tamsij koridoriij.

Tylu. Girdeti tik lasai. Papt... Kapt . . . Nuo lubxj sru-veno vanduo.

- Kas cia dedasi? Tose! Pravere duris su uzrasu Kas feis nepasibeld^s, kris

negyvas ir riktelejo: - Tose! Pabusk!

9

Bet ir sesers nebuvo. Lova tuscia, o antklode ant grindij.

Kukis puole | tevij kambarj. - Teti! Taciau tamsiame miegamajame nieko nebuvo.

T i k duri} uzkliudyta violoncele isleido ilg^ aima-nuojantj gars^. Kur visi pasidejo? Jis visiskai vienas siauciant audrai, be sviesos, o laikrodis muse vidur­naktj. Tai is tiesi4 menki juokai desimtmeciui zmo-geliui.

- Jauciu, bus bedos, - susnibzdejo Kukis. O vanduo vis lasejo nuo lubij. Papt.. . kapt. . .

papt... kapt.. . Nykus ritmas, labiausiai j j siurpinan-tis.

- Tur iu likti ramus. Nereikia nervintis. Privalau rasti kazkoki^ iseitj. . . Tetis sako, kad visada galima rasti iseitj i r . . .

Zaibas vel issklaide buto tams^, balta sviesa su-spindo baluteje ant grindij. Berniukui atrode, kad tai ne vanduo, tik siaubingi nuodai. Pakaks vieno laso basiems padams nusvilinti.

- Reikia k^ nors prisisaukti, - susnibzdejo K u ­kis. - Turiu ieskotis pagalbos...

10

Puole prie durij; buvo tikras, kad negalima iseiti is namij be ginklo. Norejo begti pasiimti svieciantj kalavij^, padovanot^ tecio, bet persigalvojo. 2inojo, kad tai vaikij zaislas, nuo nieko neapginsiantis.

Stvere metaling fleit^, kuria grojo sesuo. Fleita buvo pavojingas ginklas, nes jos klavisai atsikis^, o pati sunki. Kukis patrauke duri} l ink. Jau buvo bespaudziantis ranken^, tik staiga isgirdo tylq tras-kesj. Kitoje durij puseje kazkas jkiso rakt^ j spyn^ ir labai letai j j suko.

Kukis suakmenejo. „Pagrobe visus, o dabar grjzo man^s! - pagal-

vojo, apimtas nevilties. - Nori pagrobti paskutinjjj is Ros4 seimos.. ."

Spynos velke sugirgzdejo ir pasislinko. Rankena palengva nulinko, durys, tyliai cyptelejusios, erne vertis. Kukis is paskutinii} jegij atsoko ir pasislepe uz kabyklos su apsiaustais. Tamsoje mate, kaip kaz-kokia butybe su salmu artinasi prie jo. Negalejo laukti. Turejo pulti pirmas. Issoko is po drabuziij ir is visi} jegij trenke priesui metaline fleita. Isgirdo laukinj klyksm§:

- O i !

12

0 tada: - K u k i , kretine! darai? Dvylikametis jo brolis Filipas nusieme dvirati-

ninko salm^ ir eme trintis galv^. J but^ jbego mama slapiu lietpalciu, rankoje laikydama zibintuvelj.

- Kas atsitiko? - Kukis norejo mane nudobti. Mama pripuole prie Kukio. - Triusiuk, jau pabudai? Sakiau, kad su juo turi

kas nors l ikti ! - Mama apkabino berniuk^. - Nebi-jok. Jau grjzome...

1 koridoriq jzenge tetis ir Tose. Buvo visiskai nu-varg§. Tetis nese lentas ir folijos lakstus. Filipas suk-telejo sesei:

- Tose! Kukis sulauze tavo fleit^! - K 4 ? Mergaite stvere sulankstyt^ fleit^ triikusiu antga-

liu. - Kodel J4 sugadinot? - Ne mes! Jis! - Nurimkit , - tare tetis. - Nusivilkit slapius dra-

buzius ir eikit isgerti karstos arbatos. Vis i . Mama apkabino Kukj ir kartu jzenge j virtuv^.

14