TEKSTO RUOŠIMAS KOMPIUTERIU

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dangutë Ambrasienë, Egidijus Baranauskas, Danguolë Bublienë, Solveiga Cirtautienë,

Rolandas Galvënas, Kæstutis Laurinavièius, Algis Norkûnas, Leonas Virginijus Papirtis,

Antanas Rudzinskas, Þivilë Skibarkienë, Janina Stripeikienë, Daivis Ðvirinas, Vadimas Toloèko, Jûratë Usonienë

CIVILINË TEISË PRIEVOLIØ TEISË

Vadovëlis

Treèioji laida

Vilnius 2006

UDK 347(075.8) Ci287

2003 m. gruodžio 19 d. Nr. A-185 Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota

Vadovėlio autoriai:

1, 2, 6–25, 27, 40, 43, 48, 55 skirsniø – doc. dr. Dangutë Ambrasienë 26 skirsnio – doc. dr. Dangutë Ambrasienë (kartu su Algiu Norkûnu) 3, 4, 5, 34 (iðskyrus 34.5) skirsniø – dr. Egidijus Baranauskas 35, 37 skirsniø – Danguolë Bublienë 36, 42, 45, 47, 57 skirsniø – Solveiga Cirtautienë 34.5, 56 skirsniø – Rolandas Galvënas 50, 52, 53 skirsniø – Kæstutis Laurinavièius 28, 29, 30 skirsniø – Algis Norkûnas 31, 54 skirsniø – doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis 32, 33 skirsniø – doc. dr. Antanas Rudzinskas 51 skirsnio – Þivilë Skibarkienë 38, 39 skirsniø – Janina Stripeikienë 44, 46 skirsniø – dr. Daivis Ðvirinas 49 skirsnio – dr. Vadimas Toloèko 41 skirsnio – dr. Jûratë Usonienë

Moksliniai redaktoriai : doc. dr. Dangutë Ambrasienë dr. Egidijus Baranauskas

R e c e n z a v o :

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valanèius; Prof. habil. dr. Pranciðkus Vitkevièius

Vadovëlis svarstytas Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Civilinës ir komercinës teisës katedros 2003 m. birþelio 16 d. posëdyje (protokolo iðraðas Nr. 1CKK-14) ir rekomen-duotas spausdinti

Mykolo Romerio universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø, metodiniø bei

kitø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2004 m. gruodþio 2 d. posëdyje (protokolas Nr. 2L-3) vadovëlá patvirtino spausdinti

Visos leidinio leidybos teisės saugomos. Šis leidinys arba kuri nors jo dalis negali būti dauginami, taisomi ar kitu būdu platinami be leidėjo sutikimo.

ISBN 9955-563-72-9 ISBN 9955-563-55-9 (bendras) © Mykolo Romerio universitetas, 2006

Turinys

TURINYS Pratarmë…………………………………………………………………11 I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS……………………………... 12 1 skirsnis. Prievoliø teisës ir prievolës samprata……………………....13 2 skirsnis. Prievolës dalykas, subjektai, turinys……………………….. 16 3 skirsnis. Prievoliø atsiradimo pagrindai……………………………...19 4 skirsnis. Prievoliø rûðys………………………………………………. 23 5 skirsnis. Prievoliø vykdymas ir jø neávykdymo teisinës pasekmës…. 27

5.1. Prievoliø vykdymo samprata…………………………………... 27 5.2. Tinkamas prievolës vykdymas………………………………….30 5.3. Prievolës ávykdymo subjektai………………………………….. 31 5.4. Prievolës ávykdymo objektas…………………………...….……35 5.5. Prievolës ávykdymo bûdas………………………………....……39 5.6. Prievolës ávykdymo vieta………………………………….…….40 5.7. Prievolës ávykdymo terminai…………………………………... 42 5.8. Prievolës ðaliø bendradarbiavimas……………………………. 43 5.9. Prievolës ávykdymo ekonomiðkumas………………………….. 44 5.10. Kiti prievoliø vykdymo ypatumai…………………………….. 45 5.11. Prievolës neávykdymo teisinës pasekmës……………………. 46

6 skirsnis. Kreditoriaus interesø gynimo bûdai………………………..53 6.1. Kreditoriaus teisë ginèyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)…………………………………………………

53

6.2. Netiesioginis ieðkinys…………………………………………... 59 6.3. Sulaikymo teisë…………………………………………….……60

7 skirsnis. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimas……………………….…...64 7.1. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdai…………………….…...64 7.2. Netesybos……………………………………………………….. 66 7.3. Laidavimas……………………………………………………… 69 7.4. Garantija………………………………………………….…….. 73 7.5. Banko garantija………………………………………………… 74 7.6. Rankpinigiai……………………………………………………. 75

3

Turinys

8 skirsnis. Asmenø pasikeitimas prievolëje…………………………… 77 8.1. Samprata………………………………………………………... 77 8.2. Reikalavimo perleidimas…………………………………….… 78 8.3. Skolos perkëlimas…………………………………………….… 85 8.4. Reikalavimo perleidimas treèiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)……………………………………………………..

86

9 skirsnis. Prievoliø pabaiga………………………………………….… 88 9.1. Prievolës pabaigos samprata ir pagrindai…………………….. 88 9.2. Prievolës pabaiga jà ávykdþius…………………………………. 89 9.3. Prievolës pabaiga suëjus naikinamajam terminui……………. 90 9.4. Prievolës pabaiga ðalims susitarus…………………………….. 90 9.5. Prievolës pabaiga ðalims sutapus……………………………… 91 9.6. Prievolës pabaiga, kai neámanoma jos ávykdyti………………. 91 9.7. Prievolës pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridiná asmená…………………………………………………..

93

9.8. Prievolës pabaiga atleidus skolininkà nuo prievolës vykdymo. 94 9.9. Specialûs prievolës pabaigos ir prievolës pakeitimo atvejai…. 95

9.9.1. Prievolës pabaiga jà áskaièius………………………….…. 95 9.9.2. Prievolës pabaiga novacijos bûdu…………………….….. 97

10 skirsnis. Restitucija………………………………………………….. 101 II skyrius. SUTARÈIØ TEISË………………………………………… 105 11 skirsnis. Sutarèiø vieta civilinëje teisëje………………………….…106 12 skirsnis. Sutarèiø teisës principai……………………………….…...109

12.1. Sutarèiø laisvës principas………………………………….…..110 12.2. Sutarèiø privalomumo principas………………………….…..112 12.3. Konsensualizmo principas………………………………….…113 12.4. Silpnosios ðalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas 114

13 skirsnis. Sutarties samprata ir reikðmë…………………………….. 116 14 skirsnis. Bendra sutarèiø sudarymo tvarka…………………….…...118 15 skirsnis. Sutarèiø rûðys……………………………………………… 126 16 skirsnis. Vieðosios sutartys……………………………………….…. 132

16.1. Samprata………………………………………………………. 132 16.2. Vieðosios sutarties ðalys………………………………………. 133 16.3. Vieðosios sutarties sudarymas…………………………….…..134

17 skirsnis. Vartojimo sutartys……………………………………….…135 17.1. Samprata………………………………………………………. 135 17.2. Sutarties ðalys……………………………………………….….135

4

Turinys

18 skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys…..….…13819 skirsnis. Sutarèiø galia ir forma………………………………….…. 145

19.1. Sutarèiø galia……………………………………………….…. 14519.2. Sutarèiø forma…………………………………………….…... 146

20 skirsnis. Sutarties ðalys. Sutartis ir tretieji asmenys……………….. 15020.1. Sutarties ðalys…………………………………………………. 15020.2. Sutartis ir tretieji asmenys……………………………………. 151

21 skirsnis. Sutarèiø aiðkinimas………………………………………... 15522 skirsnis. Sutarèiø turinys……………………………………………. 15923 skirsnis. Sutarèiø vykdymas…………………………………….……16524 skirsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas……………………....16825 skirsnis. Sutarties negaliojimas……………………………………...174 III skyrius. CIVILINË ATSAKOMYBË……………………………….17726 skirsnis. Bendrosios nuostatos……………………………………....178

26.1. Civilinës atsakomybës samprata……………………………... 17826.2. Sutartinës ir deliktinës atsakomybës panaðumai ir skirtumai 18026.3. Civilinës atsakomybës sàlygos………………………………... 181

26.3.1. Neteisëti veiksmai………………………………….…….18226.3.2. Prieþastinis ryðys………………………………………… 18426.3.3. Kaltë……………………………………………….……...18726.3.4. Þala ir nuostoliai…………………………………….…...191

26.4. Neturtinës þalos atlyginimas……………………………….….19326.5. Þalos dydþio nustatymas……………………………………....19726.6. Civilinës atsakomybës netaikymo ir atleidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindai………………………………………..

198

26.6.1. Nenugalima jëga………………………………………… 19826.6.2. Valstybës veiksmai…………………………………….…19926.6.3. Treèiojo asmens veikla………………………………….. 20026.6.4. Nukentëjusio asmens veiksmai………………………….20026.6.5. Bûtinasis reikalingumas………………………………… 20126.6.6. Bûtinoji gintis……………………………………………. 20226.6.7. Savigyna………………………………………………….. 203

27 skirsnis. Sutartinë atsakomybë……………………………………... 20527.1. Sutartinës atsakomybës formos…………………………….…205

27.1.1. Nuostoliø atlyginimas…………………………………… 20527.1.2. Netesybø iðieðkojimas (sumokëjimas)…………………. 20827.1.3. Palûkanos uþ sutartiniø prievoliø neávykdymà……....…208

5

Turinys

27.1.4. Kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës……….…..210 28 skirsnis. Deliktinë atsakomybë……………………………………... 212

28.1. Prievolës dël þalos padarymo sàvoka………………………... 212 28.2. Atskiros deliktinës atsakomybës rûðys………………………. 213

28.2.1. Samdanèio darbuotojus asmens atsakomybë uþ þalà, atsiradusià dël jo darbuotojø kaltës…………………….

213

28.2.2. Atsakomybë uþ kitø asmenø padarytà þalà……………. 215 28.2.3. Atsakomybë uþ daiktais, esanèiais asmens þinioje, padarytà þalà……………………………………………..

216

28.2.4. Atsakomybë uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà………………………………………………………..

219

28.2.5. Valstybës ir savivaldybës atsakomybë uþ jø institucijø ir pareigûnø neteisëtais veiksmais padarytà þalà………

225

28.2.6. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø iki 14 metø veiksmais, ypatumai……………………………….

233

28.2.7. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø nuo 14 iki 18 metø veiksmais, ypatumai………………………...

235

28.2.8. Atsakomybës uþ þalà, padarytà neveiksniø asmenø veiksmais, ypatumai………………………………….…..

236

28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilinës atsakomybës ypatumai………………………………………………….

237

28.2.10. Atsakomybës uþ þalà, padarytà fizinio asmens, negalinèio suprasti savo veiksmø reikðmës, veiksmais, ypatumai………………………………………………...

238

28.2.11. Atsakomybë uþ þalà, padarytà dël sveikatos suþalojimo ar gyvybës atëmimo………………………..

239

29 skirsnis. Atsakomybë uþ þalà, padarytà dël netinkamos kokybës produkcijos (paslaugø)……………………………………

249

30 skirsnis. Atsakomybë uþ þalà, padarytà klaidinanèia reklama…… 255 IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANÈIOS PRIEVOLËS………………………………………….…….

261

31 skirsnis. Kito asmens reikalø tvarkymas…………………………… 262 32 skirsnis. Prievolës dël nepagrásto praturtëjimo ar turto gavimo…. 267 33 skirsnis. Loðimai ir laþybos…………………………………………. 271 V skyrius. ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS………………………….. 274 34 skirsnis. Pirkimo–pardavimo sutartis………………………………. 275

6

Turinys

34.1. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata……………………... 27534.2. Pirkimo–pardavimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos…….….28334.3. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis……………………....29834.4. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis………………….…30234.5. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis………… 304

34.5.1. Atskirø nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðiø ypatumai………………………………….

321

34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis iðsimokëtinai………………………………

321

34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise……………………………………...

322

34.5.1.3. Nekilnojamøjø daiktø pardavimas aukciono bûdu 32334.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanèio ðeimos turtu, pirkimo–pardavimo sutartis……………………….

323

34.5.1.5. Nekilnojamøjø kultûros vertybiø pirkimo– pardavimo sutartis………………………………….

324

34.5.1.6. Bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo– pardavimo sutartis………………………………….

325

34.5.1.7. Þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutartys……… 32634.5.1.7.1. Þemës, vidaus vandenø ir miðkø ásigijimo Lietuvos Respublikoje sàlygos Lietuvos subjektams……………………………………...

327

34.5.1.7.2. Þemës, vidaus vandenø ir miðkø ásigijimo Lietuvos Respublikoje sàlygos uþsienio subjektams……………………………………...

331

34.5.1.7.3. Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo sàlygos…………………………………………..

334

34.6. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis………………….………33934.7. Kitos pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðys…………….……….344

35 skirsnis. Mainai……………………………………………………… 35236 skirsnis. Renta……………………………………………….……….359

36.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 35936.2. Neterminuota (nuolatinë) renta……………………………... 36336.3. Renta iki gyvos galvos…………………………………………36436.4. Iðlaikymas iki gyvos galvos………………………….…………364

37 skirsnis. Dovanojimas…………………………………….………….36737.1. Aukos (parama ar labdara)…………………………………... 379

7

Turinys

38 skirsnis. Nuoma………………………………………………….…...383 38.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 383 38.2. Nuomos sutarties ðaliø teisës ir pareigos……………………. 389 38.3. Nuomos sutarties pabaiga……………………………………. 394 38.4 Atskirø rûðiø nuomos sutarèiø teisinio reguliavimo ypatumai…………………………………………………….….

396

38.4.1. Vartojimo nuoma………………………………………...396 38.4.2. Transporto priemoniø nuoma………………………….. 397 38.4.3. Pastatø, statiniø ir árenginiø nuoma…………………….399 38.4.4. Ámonës nuoma……………………………………….…...400 38.4.5. Þemës nuoma……………………………………….……401 38.4.6. Lizingas (finansinë nuoma)…………………………….. 403 38.4.7. Gyvenamøjø patalpø nuoma………………………….…407

38.4.7.1. Bendrosios nuostatos……………………………… 407 38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga 412 38.4.7.3. Tarnybinës gyvenamosios patalpos…………….….416 38.4.7.4. Gyvenamøjø patalpø nuoma bendrabuèiuose…… 417 38.4.7.5. Vieðbuèiai, nakvynës namai ir gydymo bei socialinës globos institucijø patalpos……………...

417

39 skirsnis. Panauda……………………………………………………. 419 40 skirsnis. Rangos sutartis……………………………………….……. 421

40.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 421 40.2. Atskiros rangos sutarèiø rûðys………………………….……..430

40.2.1. Vartojimo ranga………………………………………….431 40.2.2. Statybos ranga…………………………………………… 432 40.2.3. Projektavimo ir tyrinëjimo darbø ranga……………….. 437 40.2.4. Rangos darbai, finansuojami ið valstybës arba savivaldybës biudþeto……………………………………

438

41 skirsnis. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai………………………………….…...

441

42 skirsnis. Atlygintinos paslaugos……………………………………..446 42.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 446 42.2. Atskiros atlygintinø paslaugø, sutarèiø rûðys…………….…..449

42.2.1. Asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartis………... 450 42.2.2. Turizmo paslaugø sutartis……………………………….451

43 skirsnis. Pavedimas………………………………………………….. 454 44 skirsnis. Franðizë………………………………………………….….464 45 skirsnis. Komisas………………………………………………….….474

8

Turinys

46 skirsnis. Distribucija………………………………………………… 48147 skirsnis. Kroviniø ir keleiviø veþimas. Ekspedicija………………... 486

47.1. Kroviniø veþimas……………………………………………… 48647.2. Atskirø veþimo rûðiø ypatumai………………………….….... 493

47.2.1. Kroviniø veþimas sausumos keliø transportu…………. 49447.2.2. Kroviniø veþimas geleþinkeliu………………………….. 49647.2.3. Kroviniø veþimas jûra……………………………………49647.2.4. Buksyravimo jûra sutartis………………………………. 49947.2.5. Kroviniø veþimas oro transportu………………………..50047.2.6. Keleiviø ir bagaþo veþimas………………………………50147.2.7. Kroviniø ekspedicija…………………………………….. 504

48 skirsnis. Pasauga…………………………………………………….. 50748.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos……………………. 50748.2. Sandëliavimas…………………………………………………. 51348.3. Specialios pasaugos rûðys…………………………………….. 515

49 skirsnis. Paskola. Kreditavimas…………………………………….. 51749.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 51749.2. Kreditavimas……………………………………………….…..522

49.2.1. Atskiri kreditavimo sutarèiø tipai…………………….…52549.2.2. Komercinis kreditavimas…………………………….…..52649.2.3. Vartojimo kreditas…………………………………….…526

50 skirsnis. Banko indëlis………………………………………………. 53051 skirsnis. Faktoringas………………………………………………… 54152 skirsnis. Banko sàskaita………………………………………….…..54953 skirsnis. Atsiskaitymai………………………………………………. 561

53.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 56153.2. Atsiskaitymai mokëjimo pavedimais………………………… 56253.3. Atsiskaitymai akredityvais………………………………….… 56453.4. Atsiskaitymai inkaso………………………………………….. 567

54 skirsnis. Vieðas konkursas…………………………………………...56955 skirsnis. Vieðas atlyginimo paþadëjimas…………………………… 57456 skirsnis. Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis…………………. 577

56.1. Sutarties samprata………………………………………….….57756.2. Sutarties elementai………………………………………….…57856.3. Esminës jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties sàlygos….58056.4. Sutarties turinys……………………………………….……….58156.5. Partneriø bendrø reikalø tvarkymas………………….………58256.6. Bendros partneriø iðlaidos ir nuostoliai…………….……….. 583

9

Turinys

56.7. Partnerystës sutarties pabaiga………………………………...584 57 skirsnis. Draudimo sutartis…………………………………………. 587

57.1. Bendrosios nuostatos…………………………………………. 587 57.2. Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas……………………...588 57.3. Sutarties ðalys……………………………………………….….590 57.4. Sutarties turinys………………………………………………..591 57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai……. 593 57.6. Draudimo formos, ðakos, grupës, specialûs draudimo atvejai………………………………………………………….

594

57.7. Civilinës atsakomybës draudimas……………………………. 597

Literatûra………………………………………………………………...599

10

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

PRATARMË

Civilinës teisës raida Lietuvoje pastaràjá deðimtmetá buvo neátikëti-nai sparti. Modifikavosi ne tik teisës mokslininkø ir teisininkø praktikø poþiûris á civilinës teisës paskirtá, jos reikðmæ, bet ið esmës buvo atnau-jinta ir privaèiø santykiø reglamentavimo sistema. Per kelerius metus parengtame ir 2001 m. liepos 1 d. ásigaliojusiame Civiliniame kodekse atsispindëjo ne tik Lietuvos civilinës teisës mokslininkø darbo rezulta-tai, bet ir moderniø, unifikuotø tarptautinio masto aktø, tokiø kaip UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principai, Europos Sà-jungos direktyvos, reglamentuojanèios bendroviø statusà ir veiklà, var-totojø teisiø apsaugà, nuostatos bei idëjos.

Pagrindinis civilinës teisës aktas yra novatoriðkas ir aiðkinant já bû-tinas geras sisteminis atskirø civilinës teisës klausimø supratimas. Pra-dinë priemonë siekiant ðio tikslo ir yra vadovëlis. Ðioje knygoje skaity-tojas supaþindinamas su viena ið reikðmingiausiø civilinës teisës poðakiø – prievoliø teisës sistema, atskirais jos elementais. Mokymo medþiaga pateikiama nuosekliai ir paprastai – dël to ji turëtø bûti gana lengvai ásimenama.

Pirmajame vadovëlio skyriuje dëstomos bendrosios prievoliø nuo-statos. Aptariamos prievoliø teisës ir prievolës sampratos, prievoliø at-siradimo pagrindai, atskleidþiami prievolës elementai, prievoliø rûðys, jø ávykdymo ir neávykdymo teisinës pasekmës, kreditoriaus interesø gy-nimas, prievoliø uþtikrinimas, asmenø pasikeitimas bei prievoliø pabai-gos pagrindai ir restitucija. Antrajame skyriuje dëstoma bendroji sutar-èiø teisës dalis. Treèiasis vadovëlio skyrius skirtas civilinei atsakomybei – aptariami bendrieji civilinës atsakomybës klausimai ir atskirai – sutar-tinë ir deliktinë atsakomybë. Ketvirtajame skyriuje nagrinëjamos kitais pagrindais atsirandanèios prievolës. Penktajame skyriuje iðdëstytos at-skiros sutarèiø rûðys.

Tikimës, kad ðis vadovëlis bus naudingas ne tik teisës studentams, teisininkams praktikams, bet ir visiems, besidomintiems civiline teise.

11

CIVILINË TEISË. II dalis.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12


1 skirsnis. PRIEVOLIØ TEISËS IR PRIEVOLËS SAMPRATA

Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinëje apyvartoje atlik-dami ávairius juridinius veiksmus: sudaro ávairius sandorius, atlygina nuostolius arba þalà, perleidþia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t. t. Tarp teisës subjektø atsiranda turtinio ir neturtinio pobûdþio santy-kiai. Ðie santykiai, sureguliuoti teisës normomis, vadinami prievoliniais santykiais. Jie labai skirtingi, bet turi tam tikrus juridinius poþymius, leidþianèius skirstyti prievolinius santykius á tam tikras grupes.

Teisinëje literatûroje prievoliø teisë daþniausiai apibûdinama kaip civilinës teisës poðakis, kurá sudaro civilinës teisës normø sistema. Re-miantis civiliniø santykiø teisinio reguliavimo principais, ðios normos reguliuoja dinamiðkus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturti-nius santykius, susiklosèiusius tarp teisës subjektø dël turto perdavimo nuosavybën, patikëjimo teise arba laikinai naudoti, dël darbø atlikimo arba paslaugø teikimo, þalos padarymo asmeniui, turtui ir pan.1

Prievolës sàvoka2 buvo þinoma jau senovës romënø teisës doktri-noje ir teisëje. Joje buvo skiriama asmens daiktinë teisë – teisë daiktui ir asmens asmeninë teisë – teisë asmeniui. Tokie pagrindiniai civilinës teisës poðakiai – daiktinë ir prievolinë teisë – iðliko iki ðiø dienø.

Prievoliø teisës reglamentuojama santykiø gausa neatsiejama nuo rinkos ekonomikos. Ekonominës apyvartos santykiams bûdinga tai, kad jie yra susijæ su materialiniø vertybiø judëjimu: daiktø, pinigø, paslaugø ir pan. Pavyzdþiui, parduodamas daiktas pereina ið pardavëjo pirkëjui. Nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuominin-kui ir pan. Teisiðkai sureguliuoti ekonominës apyvartos santykiai ágyja teisinæ formà ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievoliø teisë yra ekonominiø santykiø teisinë iðraiðka.

1 Civilinë teisë. Vadovëlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta, 1997, p.

345. 2 Þodis „prievolë“ yra kilæs ið lotynø kalbos þodþio „obligatio“ – ásipareigojimas.

13


Prievolinës teisës taip pat yra pagrindas asmeninëms neturtinëms bei daiktinëms teisëms atsirasti.

Prievolës yra glaudþiai susijusios su nuosavybës teisiniais santy-kiais. Antai kai daikto savininkas, disponuodamas jam priklausanèiu turtu, sudaro pirkimo–pardavimo sutartá, ið kurios atsiranda prievoli-niai santykiai tarp savininko (pardavëjo) ir pirkëjo, pirkëjas, priimda-mas daiktà ið savininko, pats tampa jo savininku.

Tuo tarpu prievoliniai teisiniai santykiai ir nuosavybës teisiniai san-tykiai skiriasi ið esmës. Nuosavybës teisiniai santykiai apima materiali-niø vertybiø ágijimo nuosavybën procesà, parodo subjektø santykius dël daikto ir dël to yra absoliutaus pobûdþio. Prievolës teisiniai santykiai apima materialiniø vertybiø judëjimà ið vieno asmens kitam, todël jie susiklosto tarp grieþtai nustatytø asmenø, t. y. ágyja santykiná pobûdá. Prievolë nesukuria pareigø kitiems asmenims, kurie nëra prievolinio teisinio santykio subjektai. Pavyzdþiui, pirkimo–pardavimo sutartis su-kuria pirkëjo ir pardavëjo, o ne kitø asmenø teises ir pareigas. Tik ásta-tymuose arba sutartyje numatytais atvejais prievolë gali sukurti treèiøjø asmenø teises vienai ar abiem prievolinio teisinio santykio ðalims.

Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktiniø ðiais es-miniais bruoþais: 1) prievolë – tai asmeninio pobûdþio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjektø ratas nëra apibrëþtas; 2) daiktiniams santykiams bûdingas absoliutu-mas, prievoliniams – santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio – valiniai veiksmai; 4) prievoliø teisei bûdingi spe-cifiniai paþeistø teisiø gynybos bûdai: ápareigojimas ávykdyti prievolæ natûra, netesybø iðieðkojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakei-timas ir kt. (CK 1.138 str.)3.

Sàvoka „prievolë“ Lietuvos teisës doktrinoje ir teisës aktuose var-tojama skirtingomis prasmëmis. Pavyzdþiui, prievolë kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievolë kaip teisinis santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga, pavyzdþiui, vekselis.

CK 6.1 straipsnis pateikia prievolës sampratà. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena ðalis (skolininkas) privalo atlikti kitos ðalies (kredi-toriaus) naudai tam tikrà veiksmà arba susilaikyti nuo tam tikro veiks-

3 Iðsamiau apie daiktinës ir prievoliø teisës skirtumus þr.: V. Mikelënas. Prievoliø

teisë. Vilnius: Justitia, 2002, 1 dalis, p. 40–46.

14


mo, o kreditorius turi teisæ reikalauti ið skolininko, kad ðis ávykdytø sa-vo pareigà.

Prievolë yra viena ið civiliniø teisiniø santykiø rûðiø, todël jai bû-dingi visi civiliniø teisiniø santykiø bruoþai. Kartu prievolëms bûdingi ir specifiniai poþymiai. Prof. V. Mikelëno teigimu, ið romënø teisës atëjæs prievolës apibrëþimas reikðmingas tuo, kad atskleidþia tris pagrindinius prievolës poþymius: pirma, prievolë yra dviejø asmenø – kreditoriaus ir skolininko – civilinis teisinis santykis; antra, kreditoriø ir skolininkà sie-ja tarpusavio teisës ir pareigos; treèia, uþ pareigø neávykdymà skolinin-kui taikomos civilinës teisinës sankcijos4.

Remiantis prievolës sàvoka galima daryti iðvadà, kad prievolë, kaip teisinis santykis, turi poþymius, leidþianèius apibûdinti prievoliø teisæ kaip vientisà, glaudþiai tarpusavyje susijusià sistemà, kurià pagal jai bû-dingus bruoþus galima atriboti nuo kitø teisiniø santykiø.

Teisinëje literatûroje nurodoma, kad prievolinius teisinius santy-kius apibûdina ðie bruoþai: 1) prievolës subjektø apibrëþtumas (konkre-tûs subjektai turi konkreèias grieþtai apibrëþtas teises ir pareigas); 2) prievolës dinamiðkumas (prievolë yra dinamiðkos ekonominës apyvar-tos dalis); 3) prievolës turinio apibrëþtumas (konkretus kreditoriaus reikalavimas ir konkreèios skolininko pareigos); prievolës ðaliø subjek-tiniø teisiø gynimas; 4) prievolës tikslingumas (tam tikrø tikslø, norint patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas)5.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas sudaro prievoliø teisæ? 2. Ar prievoliø teisë yra savarankiðka teisës ðaka? 3. Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktiniø teisiniø

santykiø? 4. Kas yra prievolë? 5. Kokie bruoþai apibûdina prievolinius teisinius santykius?

4 Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 16–17. 5 Þr., pavyzdþiui: Civilinë teisë, p. 349–350.

15


2 skirsnis. PRIEVOLËS DALYKAS, SUBJEKTAI, TURINYS Kiekviena prievolë turi konkretø dalykà, t. y. tai, dël ko ðalys susi-

tarë (perduoti daiktà, teikti paslaugas, neatlikti tam tikrø veiksmø ir pan.). Jei nëra prievolës dalyko arba jis yra neaiðkus, tai nëra ir prievo-lës. Bet prievolës dalyku gali bûti ne visi valiniai asmenø veiksmai. Prie-volës dalykas turi bûti teisëtas. Tai konkreèiai ávardyta CK 6.3 straips-nio 1 dalyje nurodant, kad prievoliø dalyku gali bûti bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kuriø nedraudþia ástatymai ir kurie neprieðta-rauja vieðajai tvarkai arba gerai moralei. Antai neteisëti yra susitarimai riboti konkurencijà, susitarimai dël mokesèiø slëpimo. Negalioja susita-rimai, ribojantys civilinæ atsakomybæ uþ sveikatos suþalojimà (CK 6.252 str. 1 d.), ðaliø susitarimai, keièiantys imperatyvias normas, numatan-èias civilinæ atsakomybæ (CK 6.250 str. 2 d.), ir pan.

Teisinëje literatûroje daþnai galime rasti ir prievolës objekto api-bûdinimà ir nuorodas á tai, kad prievolës objektu gali bûti daiktai, veiksmai, veiksmø rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma pereina ið vienø asmenø kitiems.

Kaip pagrástai nurodo prof. V. Mikelënas, daiktas (turtas) plaèiuo-ju poþiûriu yra objektas, dël kurio susitaria ðalys, o prievolës dalykas yra veiksmas, kurá skolininkas privalo atlikti arba, atvirkðèiai, nuo kurio privalo susilaikyti. Prievolës dalyku pripaþinti ne daiktà, o prievolës ðaliø veiksmus yra svarbu. Kai prievolës dalyku pripaþástamas veiksmas, pabrëþiamas subjektyvusis, o ne objektyvusis prievolës ávykdymo aspek-tas6.

Daþniausiai prievolës dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bûti ir keli veiksmai. Prievolë, kuriai bûdingi keli dalykai, vadinama sudëtingàja7.

Prievolë galios ir bus teisiðkai ápareigojanti, jeigu jos dalykas yra aiðkiai apibrëþtas. Jei nëra galimybës nustatyti prievolës dalyko, nëra ir

6 Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 48. 7 Iðsamiau apie prievoles esant dalykø daugetui þr.: ten pat, p. 157–178.

16


prievolës. Skirtingø prievoliø dalyko apibrëþtumas yra skirtingas. Todël prievolës atsiþvelgiant á jø dalyko apibrëþtumà skirstomos á individua-lias, alternatyvias, fakultatyvias, dalomas ir nedalomas. Be to, prievolës gali bûti skirstomos á terminuotas ir neterminuotas, sàlygines, pinigines ir t. t.

CK 6.3 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolës dalyku gali bûti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibûdintas pagal rûðá ar kieká arba kurá galima apibûdinti pagal kitus kriterijus. Taigi daikto nebuvimas, pavyzdþiui, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, savaime nereiðkia prievolës neapibrëþtumo (pvz., galima sudaryti bûsimo namo pirkimo–pardavimo sutartá (CK 6.401 str.). Svarbu, kad bûtø galima apibûdinti bûsimà daiktà pagal nurodytus poþymius.

CK 6.196 straipsnio 1 dalis iðskiria dviejø rûðiø sàlygas – aiðkiai nu-rodytas ir numanomas. Prof. V. Mikelënas pagrástai paþymi ðios sutar-ties sàlygø klasifikacijos reikðmæ dalyko apibrëþtumui. Pasak jo, prievo-lës dalykas pripaþintinas apibrëþtu, net jei daikto poþymiai nëra aiðkiai apibrëþti sutartyje, taèiau ið sutarties esmës, tikslo, jos sudarymo aplin-kybiø, ketinimø galima nustatyti kriterijus, pagal kuriuos prievolës da-lykà galima apibrëþti8.

Prievolës dalyku negali bûti tai, kas neávykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Taigi prievolëms yra keliamas ámanomumo ávykdyti reikalavimas. Ne-galimumas gali bûti fizinis (pardavëjas parduoda namà, kuris pardavi-mo momentu yra sudegæs) arba teisinis (pvz., pagal CK 6.102 str. 2 d. draudþiama perleisti reikalavimà teisëjui, prokurorui, advokatui, kurie dël ðio reikalavimo iðkeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas).

Tam tikrais atvejais prievolæ galima ávykdyti tik ið dalies. Pavyz-dþiui, ðalys susitarë dël namo ir ûkinio pastato pirkimo–pardavimo, bet ûkinis pastatas sudegë. Ðiuo atveju ámanoma ávykdyti prievolës dalá dël iðlikusio objekto taikant tokius pirkëjo gynybos bûdus kaip kainos su-maþinimas ir kt.

Prof. V. Mikelëno teigimu, prievolës dalykas turi tenkinti kredito-riaus interesà – tai grindþiama protingumo principu, o jeigu kreditorius neturi jokio teisinio intereso prievolës dalyku, tai nëra ir prievolës9.

Prievolës, kaip ir bet kurio kito teisinio santykio, atveju dalyvauja maþiausiai du asmenys. Vienas jø, turintis reikalavimo teisæ, vadinamas

8 Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 50. 9 Ten pat, p. 53–54.

17


kreditoriumi, kitas, turintis pareigà ávykdyti reikalavimo teisæ, vadina-mas skolininku. Jei kiekviena ið ðaliø viena kitos atþvilgiu turi ir teises, ir pareigas, tai kiekviena jø viena kitos atþvilgiu yra ir kreditorius, ir sko-lininkas. Antai pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjas pirkëjo atþvil-giu yra kreditorius, nes turi gauti pinigus uþ parduotà daiktà, ir tuo pat metu skolininkas, nes privalo perduoti parduotà daiktà.

Bet tam tikrais atvejais prievolëje gali bûti ir keli kreditoriai arba keli skolininkai. Jei skolininkai yra du arba daugiau asmenø (bendra-skoliø), tai kiekvienas jø privalo ávykdyti prievolæ lygiomis dalimis (da-linë prievolë), iðskyrus ástatymø arba ðaliø susitarimu numatytus atvejus (CK 6.5 str.). Taigi ástatymas átvirtina dalinës prievolës bei dalinës prie-volës ðaliø daliø lygybës prezumpcijà. CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad gali atsirasti ir solidarioji skolininkø atsakomybë, taèiau tik tais atvejais, kai tai numatyta ástatymu arba ðaliø susitarimu, taip pat kai prievolës dalykas yra nedalus10.

Jeigu kreditorius yra du arba daugiau asmenø, tai kiekvienas ið jø turi teisæ reikalauti lygios dalies, iðskyrus ástatymø arba ðaliø susitarimu numatytus atvejus (CK 6.17 str.). Taigi kaip ir skolininkø daugeto, taip ir kreditoriø daugeto atveju egzistuoja dalinës prievolës prezumpcija, ið kurios iðimtis gali nustatyti tik ástatymas arba sutartis.

Prievolës turiná sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais jie ágyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanèias ið prie-volës. Pagal prievolës ðaliø teisiø ir pareigø ágyvendinimà prievolës gali bûti teigiamo turinio (kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pa-reigas atlikdamas pozityvius veiksmus – perduoti daiktà, atlikti darbus ir pan.), ir neigiamo turinio (kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tik-rø veiksmø, pavyzdþiui, nedaryti þalos naudojamam daiktui ir pan.).

Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra prievolës dalykas? 2. Kokia prievolë vadinama sudëtingàja? 3. Ar galima parduoti daiktà, kuris yra þuvæs? 4. Ar galioja prievolë, jeigu jos dalykas tik numanomas? 5. Kaip vadinami prievolës subjektai? 6. Kas sudaro prievolës turiná?

10 Iðsamiau apie solidariàsias prievoles þr.: V. Mikelënas. Prievoliø teisë, p. 129–155.

18


3 skirsnis. PRIEVOLIØ ATSIRADIMO

PAGRINDAI Prievolë yra teisinis asmenø santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis

santykis, ji atsiranda ið juridinio fakto – prievolës atsiradimo pagrindo. Dar Senovës Romoje Gajus savo institucijose dëstë: omnis enim obliga-tio vel ex contractu nascitur vel ex delicto11. Tiesa, jau tuomet buvo aiðku, kad pateikiama klasifikacija neiðsami12. Praëjus keturiems amþiams Jus-tiniano institucijose prievoliø pagrindai, be ex contractu ir ex delicto, buvo papildyti dar dviem – quasi ex contractu ir quasi ex delicto13. Ði kla-sifikacija, ðiek tiek modifikuota, ið esmës atsispindi ir CK. Kaip nurodo prof. V. Mikelënas, sisteminë CK analizë leidþia daryti iðvadà, jog yra penki prievoliø atsiradimo pagrindai: vienaðaliai sandoriai, daugiaðaliai sandoriai (sutartys), deliktai, kvazisutartys ir ástatymai14.

CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolës atsiranda ið sandoriø arba kitokiø juridiniø faktø, kurie pagal galiojanèius ástatymus sukuria prie-volinius santykius. Ði norma turi bûti sistemiðkai aiðkinama su CK 1.136 straipsniu – jame pateikiamas sàraðas juridiniø faktø, su kuriais ástaty-mas sieja civiliniø teisiø ir pareigø atsiradimà. Pateikiamas sàraðas nëra baigtinis.

Prievolës atsiradimo pagrindø iðskyrimas turi svarbià teisinæ reikð-mæ. Nuo to, kokia aplinkybë bus pripaþinta prievolinio santykio atsira-dimà lëmusiu juridiniu faktu, priklauso ir tinkamas teisës normø taiky-mas. Kartais nustatyti prievolës prigimtá ir taikyti reikiamas normas yra

11 Kiekviena prievolë kyla ið sutarties arba ið delikto. Gajus. Institucijos, 3 knyga, 88

paragrafas. 12 Gajus teigë, kad contractus indebiti nëra sutartinë prievolë: … sed haec species ob-

ligationis non videtur ex contractu consistere (taèiau ði prievolës rûðis ávyksta ne ið sutar-ties). Gajaus institucijos, 3 knyga, 91 paragrafas.

13 Sequens diuisio in quattuor species diducitur: aut enim ex contractu sunt aut quasi ex contractu aut ex maleficio aut quasi ex maleficio (kitas skirstymas yra į keturias rūšis: iš sutarčių, iš kvazisutarčių, iš deliktų, iš kvazideliktų). Justinianas. Institucijos, 3 knyga, XIII skyrius, 2 paragrafas.

14 Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 60.

19


visiðkai paprasta, kartais sunku, todël tinkamas prievoliø pagrindø su-pratimas teisininkui turi ir didelæ praktinæ reikðmæ.

Sandoriai. Prievoliø atsiradimo pagrindas gali bûti tiek vienaðaliai, tiek dviðaliai arba daugiaðaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas ið plaèiausiai paplitusiø prievoliø atsiradimo pagrindø. Jos yra neatski-riama kiekvieno asmens gyvenimo dalis. Þmonës, ámonës, ástaigos ir kiti asmenys reèiau arba daþniau tampa prievoliniø santykiø dalyviais pirkdami pirkinius parduotuvëse, parduodami prekes, nuomodami tur-tà, remontuodami automobilius ir pan. Kai prievolës atsiradimas sieja-mas su sutarties sudarymu, paprastai tai lengva nustatyti. Sutartimi ða-lys ágyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievolës turiná.

Sudëtingiau yra, kai kalbama apie prievoles, atsirandanèias viena-ðaliø sandoriø pagrindu. Teisinëje literatûroje tokiais atvejais paprastai pateikiami testamento, ágaliojimo, kitø vienaðaliø sandoriø pavyzdþiai. Taèiau reikia paþymëti, kad pats savaime vienaðalis sandoris ne visuo-met sukuria prievolæ, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi sieti maþiausiai du asmenis. Todël, pavyzdþiui, testamento pagrindu neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis ápëdinis nepriims pa-likimo. Taèiau priëmæs palikimà testamentinis ápëdinis, pavyzdþiui, gali bûti ápareigotas ávykdyti kokià nors prievolæ kito asmens naudai (CK 5.23 str.).

Deliktai. Plaèiàja prasme deliktu yra laikomas neteisëtas veiksmas. Taèiau toks apibrëþimas bûtø per platus apibûdinant deliktà kaip prie-volës atsiradimo pagrindà Lietuvos teisëje. Tradiciðkai deliktas supran-tamas siauriau – kaip neteisëtas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsi-randa prievolë tarp asmenø, iki tol nesusijusiø teisiniu santykiu. Prievo-lës, kuriø atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinëmis prievolëmis. Kartais deliktas gali bûti susijæs ir su sutartiniais santykiais. Todël CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktinë atsakomybë apibrëþiama kaip turtinë prievolë, atsirandanti dël þalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iðskyrus atvejus, kai ástatymai nustato, kad deliktinë atsako-mybë atsiranda ir dël þalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyz-dþiui, automobilio vairuotojui, eismo nelaimës metu suþalojusiam pës-èiàjá, kyla pareiga atlyginti padarytà þalà. Aiðku, kad iki eismo nelaimës nukentëjusiojo su vairuotoju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ðiek tiek kitaip yra, kai þala padaroma, pavyzdþiui, autobuso keleiviui, kuris yra veþamas pagal keleivio veþimo sutartá (CK 6.809 str.). Nors tokiu atveju nukentëjusájá keleivá su veþëju, dël kurio kaltës ávyko eismo nelaimë,

20


sieja sutartiniai santykiai, veþëjo atsakomybë dël keleivio asmeniui pa-darytos þalos yra deliktinë ir nustatoma pagal 6.263–6.291 straipsniø taisykles (CK 6.823 str.).

Kvazisutartys. Tradiciðkai dar nuo Senovës Romos laikø prie kvazi-sutartiniø (lot. quasi – tarytum) prievoliø priskiriami kito asmens reika-lø tvarkymas be pavedimo, nepagrástas praturtëjimas arba turto ágijimas be pagrindo. Joms bûdingi ðie poþymiai: 1) prievolinis santykis ðaliø valia nesuderintas; 2) prievolës atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teisëtas.

Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos ðaliø va-lios, tai ðioms prievolëms negali bûti taikomi formos reikalavimai. Pa-vyzdþiui, kito asmens reikalus tvarkanèiam asmeniui uþtenka atlikti to-kio tvarkymo turiná sudaranèius veiksmus ir ðie veiksmai, papildomai niekaip neáforminti, taps pagrindu prievolei atsirasti.

Nors kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo ir nepagrástas praturtëjimas arba turto ágijimas nëra sutartinës prievolës, joms taikyti-na vienaðaliø ir dviðaliø prievoliø klasifikacija. Pavyzdþiui, kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo yra dviðalë prievolë. Taip yra todël, kad abi ðios prievolës ðalys gali turëti ir teises, ir pareigas. Asmuo, tvarkan-tis kito asmens reikalus, turi pareigà juos tvarkyti taip, kad tai atitiktø asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.299 str. 1 d.). Tuo tar-pu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi sumokëti atlyginimà, jeigu reikalø tvarkymas davë jam teigiamø rezultatø (CK 6.233 str. 4 d.). Ne-pagrásto praturtëjimo arba turto ágijimo prievolë yra vienaðalë, nes pa-reigà gràþinti tai, kà ágijo be pagrindo, turi tik viena ið ðaliø.

Prie kvazisutarèiø taip pat priskiriami loðimas ir laþybos15. Įstatymai. Ðio prievoliø atsiradimo pagrindo iðskyrimas teisinëje li-

teratûroje lëmë teisës mokslininkø diskusijas. Ið tiesø, jeigu ástatymas pripaþásta prievolës privalomumà, tai galbût galima teigti, kad prievolë visuomet atsiranda ið ástatymo?

Ástatymas, kaip savarankiðkas prievolës atsiradimo pagrindas, iðski-riamas tais atvejais, kai prievolæ ástatymas nustato be kokio nors as-mens ásikiðimo. Tiesiog ástatymas nustato juridiniø faktø sudëtá, kuriai esant tam tikri asmenys ágyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas16. Pavyzdþiui, tëvai privalo iðlaikyti savo nepilnameèius vaikus (CK 3.192

15 Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 63. 16 Ten pat, p. 63.

21


str.), vaikai turi iðlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tëvus (CK 3.205 str.) ir pan.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokie prievoliø atsiradimo pagrindai yra plaèiausiai paplitæ? 2. Kokie prievoliø atsiradimo pagrindai nurodomi teisinëje litera-

tûroje? 3. Kokias prievoliø atsiradimo pagrindø grupes iðskiria CK? 4. Kas yra vadinama deliktu? 5. Prie kokiø pagrindø grupiø priskiriamas kito asmens reikalø

tvarkymas? 6. Kokie vienaðalio sandorio, kaip prievolës atsiradimo pagrindo,

ypatumai? 7. Kokie ástatymo, kaip prievolës atsiradimo pagrindo, ypatumai?

22


4 skirsnis. PRIEVOLIØ RÛÐYS Prievoliø suskirstymas á atskiras grupes padeda iðlaikyti darnià jø

sistemà, iðskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bûdingus poþymius. Prievolës gali bûti skirstomos pagal turiná, atsiradimo pagrindus, dalykà ir kt. Tokia prievoliø klasifikacija ágyja ne tik teorinæ, bet ir praktinæ reikðmæ. Pagrindinës prievoliø rûðys átvirtintos CK Ðeðtosios knygos II skyriuje.

Pagal dalyko dalumà prievolës skirstomos á dalomąsias ir nedalo-mąsias. Ðiai klasifikacijai turi reikðmës ne tik prievolës dalyko savybës – tai, kad jis pagal savo prigimtá yra nedalus, taèiau ir ástatymas arba ðaliø susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievolës, iðskyrus ásta-tymø numatytus atvejus, taip pat kai dël prievolës dalyko prigimties prievolë yra nedaloma nei fizine, nei abstrakèia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdþiui, daiktø pirkimo–pardavimo sutartis iðsimokëtinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievolës, kuriø dalykas dël savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievolës ðalys susitarë dël tokio jos ávykdymo bûdo, kuriuo ávykdyti prievolæ dalimis neámanoma (CK 6.25 str.).

Pagal dalyko apibrëþtumà prievolës skirstomos á: a) konkrečiąsias; b) alternatyviąsias; c) fakultatyviąsias. Konkreèioji yra tokia prievolë, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdþiui, gràþinti pasiskolintà pinigø sumà. Alternatyvioji yra tokia prievolë, kai skolininkas turi atlik-ti vienà ið dviejø arba ið daugiau skirtingø veiksmø savo, kreditoriaus ar treèiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdþiui, kreditavimo sutartimi ðalys susitaria, kad kreditas gali bûti gràþintas litais, eurais arba JAV dole-riais pagal nustatytà kursà. Fakultatyviàja laikoma prievolë, jeigu ji turi tik vienà pagrindiná dalykà. Taèiau jei prievolës negalima ávykdyti pa-grindiniu bûdu, jà galima ávykdyti ir kitu pagrindiniam ávykdymo bûdui neprieðtaraujanèiu bûdu. Pavyzdþiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra litø suma. Ðalys susitarë, kad pa-skola turi bûti gràþinta litais, taèiau jeigu to padaryti bus neámanoma dël to, kad Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà litas bus iðimtas ið apyvar-

23


tos, paskola bus gràþinta eurais. Alternatyviøjø ir fakultatyviniø prievo-liø ypatumai reglamentuojami CK 6.26–6.29 straipsniuose.

Prievolës taip pat gali bûti neterminuotos ir terminuotos. Netermi-nuotos prievolës yra tokios, kuriø pabaiga arba ávykdymas jø atsiradimo momentu nëra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuotø prievoliø vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuotø prievoliø pabaiga arba ávykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bûti nurodomas kalendorine data, metais, mënesiais, savaitëmis, die-nomis, valandomis arba ávykiu. Terminuotos prievolës taip pat skirsto-mos á: a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievo-les. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievolë, kuri nevykdytina tol, kol nesuëjo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybës. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievolë, kurios trukmæ apibrëþia ástatymai arba ðaliø susitarimai ir kuri baigiasi ðiam terminui suëjus. Terminuotø prievoliø ypatumai reglamentuojami CK 6.33–6.35 straipsniuose.

Teisiðkai reikðmingas yra piniginių prievolių iðskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdþiui, praleidæs piniginës prievolës ávykdymo terminà skolininkas privalo mokëti uþ termino praleidimà sutarèiø arba ástaty-mø nustatytas palûkanas (CK 6.261 str.). Piniginëmis yra laikomos prievolës, kuriø turiná sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba uþsi-enio valiutà).

Teisinæ reikðmæ turi ir kitos prievoliø klasifikacijos, kurios CK nëra iðskiriamos á rûðis, taèiau vienaip ar kitaip jame atsispindi – joms sutei-kiama atitinkama teisinë reikðmë.

Klasikinë klasifikacija yra prievoliø skirstymas pagal jø dalykà á: a) prievoles, kuriø dalykas yra kà nors duoti (dare); b) prievoles, kuriø dalykas yra kà nors daryti (facere); c) prievoles, kuriø dalykas yra ko nors nedaryti (non facere). Ði klasifikacija yra reikðminga, pavyzdþiui, prievolës neávykdymo pasekmëms (CK 6.60 ir 6.61 str.).

Teisiðkai svarbus ir prievoliø skirstymas á solidariąsias ir subsidiarią-sias. Solidariàja prievole yra vadinama tokia prievolë, kurios kreditoriø ir skolininkø reikalavimai bei skolininkø ir kreditoriø pareigos yra soli-darûs. Solidarusis kreditoriø reikalavimas reiðkia, kad kiekvienas kredi-torius turi teisæ pareikðti skolininkui reikalavimà tiek dël visos skolos, tiek ir dël jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolininkø pareiga reiðkia, jog kreditorius turi teisæ reikalauti, kad prievolæ ávykdytø tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris ið jø skyriumi, be to, tiek jà

24


visà, tiek jos dalá (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkø pareiga pre-ziumuojama, jeigu prievolë susijusi su paslaugø teikimu, jungtine veikla arba keliø asmenø veiksmais padarytos þalos atlyginimu. Solidariøjø prievoliø vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.6–6.23 straipsniuo-se.

Subsidiariàja vadinama prievolë, kai ávykdyti prievolæ papildomai su pagrindiniu skolininku yra ápareigotas papildomas skolininkas, bet tik tà dalá, kurios neávykdë pagrindinis skolininkas. Pavyzdþiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievolë yra subsidiari ir jà riboja garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko parei-gos pobûdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybës ypatumus. Kreditorius neturi teisës reikalauti atlyginti nuostolius ið subsidiariai atsakingo sko-lininko, jeigu savo reikalavimà jis gali patenkinti áskaitydamas prieð-prieðiná pagrindinio skolininko reikalavimà. Subsidiariai atsakingas sko-lininkas, prieð atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai áspë-ti pagrindiná skolininkà. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pa-reikðtas ieðkinys dël nuostoliø atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindiná skolininkà. Prieðingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teisæ pareikðti visus atsikirtimus, kuriuos jis bûtø turëjæs teisæ reikðti kreditoriui (CK 6.245 str. 6 d.).

Pagal tai, kaip teisës ir pareigos yra susijusios su prievolës subjek-tais, prievolës skirstomos á asmenines ir neasmenines. Asmenine prievo-le vadinama prievolë, kurios kreditorius arba skolininkas gali bûti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninëmis daþniausiai bûna prievo-lës, kylanèios dël intelektinës veiklos rezultatø, taip pat prievolës, kuriø dalykas yra paslaugos, kai reikðmingos kreditoriui yra paslaugø teikëjo profesinës kvalifikacijos savybës. Pavyzdþiui, asmuo susitaria su daili-ninku, kad ðis nutapys jo portretà. Neasmeninës prievolës yra tokios prievolës, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo. Pavyzdþiui, paskolà kreditoriui gali gràþinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas asmuo.

Prievolës gali bûti pagrindinės ir papildomos (teisinëje literatûroje dar vadinamos ðalutinëmis, akcesorinëmis). Pagrindinë prievolë galioja ir be papildomos prievolës, tuo tarpu papildoma prievolë priklauso nuo pagrindinës. Pavyzdþiui, laidavimas yra papildoma prievolë. Kai baigia-si pagrindinë prievolë arba ji pripaþástama negaliojanèia, baigiasi ir lai-

25


davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindinës prievolës likimas iðtinka ir perleidus reikalavimà (CK 6.101 str. 2 d.).

Pagal teisiø ir pareigø pasiskirstymà tarp ðaliø prievolës skirstomos á vienašales ir dvišales. Vienaðalës yra tokios prievolës, kuriø viena ið ðaliø turi tik teises, o kita – tik pareigas. Dviðaliø prievoliø atveju abi ðalys turi ir teises, ir pareigas. Ði prievoliø klasifikacija taip pat teisiðkai reikðminga. Dviðaliø prievoliø vykdymas turi savo ypatumø. Pavyzdþiui, 6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teisë sustabdyti dviðalës prievolës vykdymà baigiasi, kai kita prievolës ðalis pateikia adekvatø savo prievo-lës ávykdymo uþtikrinimà.

Teisinëje literatûroje pateikiama ir kitø klasifikacijø. Pavyzdþiui, pagal savo turiná prievolës gali bûti skirstomos á teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolëms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrà veiksmà arba veiksmus. Esant nei-giamo turinio prievolëms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikrà veiksmà arba veiksmus.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokià reikðmæ turi prievoliø klasifikacija? 2. Ar CK pateikiama prievoliø klasifikacija? 3. Kaip prievolës skirstomos pagal dalyko dalumà? 4. Kaip prievolës skirstomos pagal dalyko apibrëþtumà? 5. Kokios prievolës vadinamos asmeninėmis? 6. Kokia prievoliø skirstymo á pagrindines ir papildomas reikðmë? 7. Pagal kà prievolës skirstomos á vienašales ir dvišales? 8. Kokios prievolës vadinamos teigiamo turinio prievolėmis?

26


5 skirsnis. PRIEVOLIØ VYKDYMAS IR JØ NEÁVYKDYMO TEISINËS PASEKMËS 5.1. Prievoliø vykdymo samprata Prievolëje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrà

veiksmà arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisæ reikalauti, kad skolininkas savo pareigà ávykdytø. Kai prievolë yra sudëtinga, t. y. jos turiná sudaro abiejø ðaliø teisës ir pareigos, kurios neatskiriamai susiju-sios ir lemia viena kità, atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo jø privalo abi ðalys. Pavyzdþiui, pagal pirkimo–pardavimo sutartá parda-vëjas privalo perduoti sutarties dalykà, o pirkëjas turi já priimti ir sumo-këti nustatytà pinigø sumà (CK 6.305 str. 1 d.). Ágyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas ðalys atlieka prievolës dalykà sudaranèius veiksmus. Ðie veiksmai yra vadinami prievolës vykdymu.

Daþniausiai prievolës vykdymas yra aktyvûs asmens veiksmai. Pa-vyzdþiui, paskolos gavëjas privalo gràþinti pasiskolintà pinigø sumà ar rûðies poþymiais apibûdintus suvartojamuosius daiktus (CK 6.870 str. 1 d.), asmuo, vieðai paþadëjæs sumokëti atlyginimà, privalo já sumokëti asmeniui, atlikusiam veiksmà, uþ kurá buvo paþadëtas atlyginimas (CK 6.945 str. 1 d.), saugotojas turi saugoti kitos ðalies (davëjo) perduotà kilnojamàjá daiktà ir gràþinti já iðsaugotà (CK 6.830 str. 1 d.), rentos mokëtojas moka rentà ar kitaip iðlaiko rentos gavëjà (CK 6.439 str. 1 d.) ir pan. Taèiau prievolëje skolininkas gali bûti ápareigotas ir susilai-kyti nuo tam tikrø veiksmø. Pavyzdþiui, saugotojas neturi teisës be da-vëjo leidimo naudoti saugomà daiktà ar leisti juo naudotis kitiems as-menims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 str. 2 d.), ákaito tu-rëtojas neturi teisës naudotis kilnojamuoju daiktu, kai ðis jam perduo-damas saugoti pagal ákeitimo sutartá, jeigu ko kita nenustato ástatymas ar sutartis (CK 4.214 str.). Tokiais atvejais prievolës vykdymu laikytinas pasyvus ápareigoto asmens elgesys – neveikimas.

27


Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievolæ yra valiniai. Atlikdamas juos skolininkas siekia nusimesti tuos teisinius „panèius“, kurie ápareigoja atitinkamai elgtis ir taip pasunkina jo bûtá. Jei ðis elge-sys yra teisëtas, atitinka ástatymo arba sutarties reikalavimus, skolininko veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievolës pabaiga. To-dël galima teigti, kad skolininko veiksmai vykdant prievolæ yra sando-riai. Tokiems veiksmams taikomi bendrieji visiems sandoriams taikomi reikalavimai. Taèiau ðie reikalavimai nebûtinai sutampa su paèiai prie-volei keliamais reikalavimais. Pavyzdþiui, su raðytinës sutarties vykdymu susijæ sandoriai gali bûti sudaromi þodþiu, jeigu tai neprieðtarauja ásta-tymams arba sutarèiai (CK 1.72 str. 2 d.).

Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievolæ, gali bûti ávairûs: daiktø perdavimas, paslaugø atlikimas, darbø rezultato perda-vimas, pinigø sumokëjimas ir t. t. Visø jø neámanoma apraðyti, todël ástatymas átvirtina bendro pobûdþio reikalavimus, kurie yra taikomi vykdant prievoles. Ðie reikalavimai teisinëje literatûroje daþniausiai vadinami prievoliø vykdymo principais. Prievolës turi bûti vykdomos sàþiningai, protingai ir teisingai. Ðie principai taikomi kaip bendrieji teisës principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievolës taip pat turi bûti vykdomos: a) tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.); b) ekonomiðkai (CK 6.38 str. 3 d.); c) bendradarbiaujant (CK 6.38 str. 3 d.).

Teisinëje literatûroje savarankiðku principu kartais nurodomas realus prievolës ávykdymas17. Jo esmë ta, kad skolininkas subjektinæ pareigà turi ávykdyti natûra. Taèiau realaus prievolës ávykdymo iðskyri-mas á savarankiðkà principà vargu ar yra reikðmingas, nes tinkamas ávykdymas visada yra ir realus ávykdymas, taèiau ne kiekvienas realus ávykdymas bus tinkamas. Pavyzdþiui, kai skolininkas ávykdo prievolæ, taèiau paþeidþia jos ávykdymo terminà.

Kartais prievolës vykdymas asmeniui yra kartu ir jo profesinë veik-la. Pavyzdþiui, gydytojas teikia medicinos paslaugas pagal asmens svei-katos prieþiûros paslaugø sutartá, advokatas teikia teisines konsultacijas pagal teisinës pagalbos sutartá, turto arba verslo vertintojas nustato prekiø ar kito turto vertæ, antstolis vykdo iðieðkojimà pagal sutartá su iðieðkotoju ir pan. Klientai, kurie kreipiasi á tokius asmenis, tikisi, kad jie turi specialiø þiniø ir atliks savo darbà, kaip dera profesionalams. Todël profesinæ veiklà vykdantys asmenys turi elgtis ypaè atidþiai ir rû-

17 Civilinë teisë, p. 418.

28


pestingai. Jiems keliami grieþtesni atidumo ir rûpestingumo, kvalifika-cijos standartai. Ðalis, kuriai prievolës vykdymas kartu yra ir profesinë veikla, turi vykdyti prievolæ taip pat pagal tai profesinei veiklai taiko-mus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kai kuriø asmenø profesinæ veiklà reglamentuoja jø organizacijø savivaldos institucijø priimti aktai: profe-sinës etikos taisyklës, kodeksai ir pan.18 Nors ðie aktai daþniausiai ski-riami atitinkamos profesijos asmens etikos klausimams ir nustato jo santykius su klientais, profesinës organizacijos savivaldos institucijomis, kolegomis, taèiau jie taip pat gali nustatyti ir tam tikrus reikalavimus, kuriø privalo laikytis profesionalas, atlikdamas savo pareigà. Pavyz-dþiui, Advokatø profesinës etikos kodekso 17 straipsnio 12 punktas nu-stato, kad advokatas negali priimti pavedimo bylai, kai byla yra sudëtin-ga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedimà nesugebës, Tur-to vertintojo profesinës etikos kodekso 3.3 straipsnis nustato, kad turto vertintojas tik tada gali imtis vykdyti uþsakymà, kai turi reikiamø þiniø ir patirties.

Nuostatos, kad profesinæ veiklà vykdanèiam asmeniui taikomi grieþtesni reikalavimai, nuosekliai laikomasi ir teismø praktikoje19.

18 Pavyzdþiui, Advokatø profesinës etikos kodeksas, patvirtintas 1999 m. geguþës 21

d. Lietuvos Respublikos advokatø konferencijoje. Antstoliø profesinës etikos kodeksas, priimtas 2003 m. kovo 7 d. Antstoliø susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandþio 1 d. ásakymu Nr. 83 // Valstybës þinios. 2003. Nr. 34–1447. Turto vertintojo profesinës etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsëjo 14 d. nutarimu Nr. 27–7 // Valstybës þinios. Informaciniai praneðimai. 2001. Nr. 23.

19 Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas 2001 m. lapkrièio 14 d. nutartyje civilinëje byloje L. M. Sandienė v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–1140/2001, nurodë: „Darytina iðvada, kad pacientà ir gydytojà (sveikatos prieþiûros ástai-gà) sieja prievolë, kurios turiná sudaro gydytojo pareiga uþtikrinti, kad ði prievolë bûtø vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. uþtikrinant maksimalø atidumo, rûpestin-gumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsná. Taigi sprendþiant dël gydytojø kaltës bûtina atsakyti á klausimà, ar tikrai medicininës paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rûpestingumo, dëmesingumo, atsargumo pastangas. Ðiuo tikslu turi bûti re-miamasi ne tik teisës aktø, reglamentuojanèiø medicininiø paslaugø teikimà, bet ir gydy-tojø profesinës etikos nuostatomis. Kompleksiðka jø analizë patvirtina, kad atidumo, dëmesingumo, rûpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinës etikos taisyk-liø paþeidimas profesinës atsakomybës atveju yra tolygu profesionalo kaltei“.

29


5.2. Tinkamas prievolës vykdymas Tinkamo prievolës vykdymo principas átvirtintas CK 6.38 straipsnio

1 dalyje. Jis reiðkia, kad ðalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievolës sàlygas pagal subjektà, bûdà, vietà, terminus, jos objektui ke-liamus kokybës, kiekio, asortimento, komplektiðkumo reikalavimus bei kitus ástatymø ir sutarties nurodymus. Jeigu ðios sàlygos nëra aptartos, prievolë turi bûti vykdoma laikantis bendrøjø teisës principø.

Visi veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas, yra reikðmingi kredi-toriui, todël jie ágauna lygiavertá vaidmená vertinant, ar prievolë ávykdy-ta tinkamai. Tik tuomet, kai atlikti veiksmai (ar neveikimas) tiksliai ati-tinka teisiná prievolës turiná – ðaliø teises ir pareigas, laikoma, kad prie-volë ávykdyta tinkamai. Tinkamai ávykdyta prievolë bei ið ðios prievolës atsiradusios papildomos teisës ir pareigos pasibaigia (CK 6.123 str.).

Tam, kad prievolës ávykdymas bûtø uþfiksuotas ir ðalys iðvengtø ga-limø ginèø dël to, ar tinkamai buvo ávykdyta prievolë, priëmimo faktà svarbu fiksuoti dokumentiðkai. Fiksavimo tvarka reglamentuojama CK 6.65 straipsnyje.

Kreditorius, priimdamas prievolës ávykdymà, privalo duoti skoli-ninkui pakvitavimà apie visiðkà arba daliná prievolës ávykdymà, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nëra nustatyta, taèiau dël to, kad prievolës ávykdymas yra laikomas sandoriu, darytina iðvada, jog pakvitavimui turi bûti taikomos bendros raðytinæ sandoriø formà reglamentuojanèios taisyklës (CK 1.73 str.). Tai gali bûti, pavyz-dþiui, kreditoriaus ranka paraðytas raðtelis, kurio turinys leistø padaryti iðvadà dël prievolës ávykdymo tinkamumo. Pakvitavimui taip pat pri-lygsta áraðas apie prievolës ávykdymà gràþinamame skolos dokumente (CK 6.65 str. 2 d.). Pakvitavimo turinys turi svarbià reikðmæ, nes ið jo galima spræsti, ar skolininkas ávykdë visà prievolæ, ar jos dalá, ar prievo-lë ávykdyta tinkamai, ar ne. Pavyzdþiui, pagal paskolos sutartá kredito-rius metams buvo paskolinæs 10 000 litø su 6 proc. metinëmis palûka-nomis. Praëjus metams skolininkas gràþino kreditoriui 10 000 litø. Pa-kvitavime kreditorius nurodë, kad skolininkas gràþino 9400 litø skolos bei 600 litø palûkanø ir skolininkas priëmë tokio turinio pakvitavimà. Taigi pakvitavimo priëmimas reiðkia ir sutikimà su jo turiniu, vadinasi, ir likusios 600 litø skolos dalies negràþinimà su visomis ið to iðplaukian-èiomis pasekmëmis (pvz., nuo ðios sumos skaièiuojamos sutartos palû-kanos ir pan.). Taèiau jeigu kreditorius bûtø iðdavæs pakvitavimà, kad

30


skolininkas gràþino 10 000 litø skolos, pareiðkus reikalavimà dël palû-kanø, árodinëjimo pareiga, kad palûkanos nebuvo sumokëtos, tektø kreditoriui, nes pakvitavimo dël pagrindinës sumos sumokëjimo iðda-vimas preziumuoja ir palûkanø bei kitokiø iðlaidø sumokëjimo faktà (CK 6.65 str. 5 d.).

Jei skolininkas kreditoriui yra iðdavæs prievolei patvirtinti skolos dokumentà, tai kreditorius, priimdamas visà prievolës ávykdymà, priva-lo tà dokumentà skolininkui gràþinti, o jei tokios galimybës nëra, – nu-rodyti tai pakvitavime. Pavyzdþiui, priimdamas paskolos gràþinimà, kreditorius turi atiduoti ir paskolos sutarties sudarymà patvirtinantá dokumentà. Taèiau ði taisyklë nebus taikoma, jei paskolos sutartis su-daryta dviem egzemplioriais, kuriø po vienà turi abi sutarties ðalys. To-kiu atveju paskolos gràþinimo faktas gali bûti paþymëtas skolininko eg-zemplioriuje ir toks áraðas taps paskolos gràþinimà patvirtinanèiu áro-dymu.

Jeigu ávykdoma ne visa prievolë arba skolos dokumentas reikalin-gas kreditoriui kitoms teisëms ágyvendinti (pvz., palûkanø, netesybø ar pan.), jis turi teisæ pasilikti skolos dokumentà, taèiau privalo skolininkui duoti pakvitavimà.

Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavimà, gràþinti skolos doku-mentà arba paþymëti pakvitavime, kad negali ðio dokumento gràþinti, skolininkas turi teisæ sustabdyti prievolës vykdymà iki jam bus iðduotas dokumentas, patvirtinantis prievolës ávykdymà. Tokiu atveju laikoma, kad prievolæ paþeidë kreditorius (CK 6.64 str.).

Kartais prievolë yra tæstinë, neapsiriboja vienu veiksmu. Tuomet svarbu patvirtinti kiekvienà veiksmà. Taèiau ástatymas (CK 6.65 str. 4 d.) nustato prezumpcijà, jog pakvitavimas apie du paskutinius veiksmus patvirtina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, iðskyrus atvejus, kai sutarty-je arba pakvitavime numatyta kas kita.

5.3. Prievolës ávykdymo subjektai Prievolës ðalys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ðie asmenys

yra ir prievolës ávykdymo subjektai. Taip bûna, kai skolininkas asme-niðkai ávykdo prievolæ kreditoriui. Taèiau kartais prievolë turi bûti ávyk-dyta kitam asmeniui, nes taip ðaliø buvo susitarta arba tai nustato ásta-tymas, arba nusprendë teismas. Gali bûti, kad prievolæ ávykdo ne pats

31


skolininkas, o treèiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prie-volë bus laikoma ávykdyta tinkamai, ar ne. Tai priklauso nuo ávairiø ap-linkybiø, kurios ir aptariamos ðiame skyriuje.

Prievolės įvykdymas trečiajam asmeniui. Ið prievolës sampratos ið-plaukia bendroji taisyklë: prievolë turi bûti ávykdyta kreditoriui. Taèiau tik tokio ávykdymo pripaþinimas tinkamu pasunkintø civilinæ apyvartà, o kai kuriais atvejais ir ribotø jà, todël ástatymas iðpleèia asmenø, ku-riems ávykdymas pripaþástamas tinkamu, ratà. Bendrosios tokio ávyk-dymo taisyklës iðdëstytos CK 6.44–6.47 straipsniuose.

Teisiðkai reikðmingus veiksmus asmenys gali atlikti ir dalyvaudami asmeniðkai, ir per savo atstovus. Ði taisyklë taikoma ir vykdant prievolæ. Kreditorius gali veikti per savo atstovà, todël prievolë bus laikoma ávykdyta tinkamai, kai ávykdymà priims atstovas (CK 6.44 str. 1 d.).

Gali pasitaikyti atvejø, kai prievolës objektas turi bûti perduotas ki-tam asmeniui, ir toks tiesioginis perdavimas yra kreditoriui naudinges-nis arba dël kokiø nors kitø prieþasèiø priimtinesnis. Laikoma, kad prievolë ávykdyta tinkamai, jeigu ji ávykdyta kreditoriaus paskirtam as-meniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdþiui, pirkëjas ir pardavëjas pirkimo–pardavimo sutartimi susitarë, kad nupirktas prekes pardavëjas perduos pirkëjo nurodytam veþëjui, kuris pristatys jas pirkëjui. Tokiu atveju bus laikoma, jog pirkimo–pardavimo sutartis ávykdyta tinkamai, jeigu par-davëjas prekes perdavë, kaip tai ir nustatë sutartis, nepaisant to, kad veþëjas prekiø pirkëjui dël kokiø nors prieþasèiø (pvz., dël eismo nelai-mës, kurios metu prekës buvo sunaikintos) nepristatë.

Prievolë taip pat laikoma ávykdyta tinkamai, kai ávykdoma asme-niui, kuris ástatymø arba teismo yra ápareigotas priimti prievolës ávyk-dymà (CK 6.44 str. 1 d.). Taip teismo nutartimi paskirtas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto administratorius (CK 3.245 str. 1 d.) ápareigojamas, pavyzdþiui, priimti ir tokiam asmeniui priklausanèio ið-nuomoto nekilnojamojo turto nuomos mokestá.

Paprasèiausias atsargumas reikalauja, kad vykdydamas prievolæ treèiajam asmeniui skolininkas ásitikintø, ar ðis turi teisæ priimti ávyk-dymà. Todël skolininkas gali reikalauti, jog asmuo, kuriam vykdoma prievolë, pateiktø árodymus, patvirtinanèius teisæ priimti ávykdymà (ága-liojimà, teismo nutartá, asmens dokumentà ar pan.). Jeigu ðis asmuo tokiø árodymø nepateikia ir skolininkas turi pakankamà ir protingà pa-grindà abejoti, ar asmuo turi teisæ priimti ávykdymà, skolininkas turi teisæ sustabdyti prievolës vykdymà (CK 6.46 str. 1 d.).

32


Kartais kreditoriui gali bûti priimtina, kad prievolë ávykdoma ne jam, ne jo paskirtam ir ne ástatymo arba teismo nustatytam asmeniui. Pavyzdþiui, skolininkas perduoda skolà ne kreditoriui, o asmeniui, kuris kreditoriaus atþvilgiu yra kreditorius pagal kità paskolos sutartá. Toks ávykdymas, nors ir netinkamam asmeniui, maþina kreditoriaus ásiparei-gojimus (pasyvà), todël yra naudingas ir priimtinas. Bûtø neteisinga teigti, kad prievolë ávykdoma netinkamai ir tada, kai kreditorius gauna faktiná ávykdymà ne tiesiogiai ið skolininko, o ið kito asmens, kuris be jokio pagrindo priëmë ávykdymà ir visà perdavë kreditoriui. Pavyzdþiui, skolininkas, atvykæs pas kreditoriø á namus gràþinti skolos, jo nerado, todël perdavë pinigus kartu gyvenanèiai kreditoriaus motinai, o ði ati-davë juos sugráþusiam á namus sûnui (kreditoriui). Siekdamas suregu-liuoti tokius ir panaðius santykius ástatymø leidëjas CK 6.44 straipsnio 2 dalyje numatë ðio straipsnio 1 dalies iðimtis, tinkamu taip pat pripaþin-damas ávykdymà asmeniui, neturinèiam teisës priimti jos ávykdymà, jei-gu kreditorius patvirtina toká ávykdymà arba faktiðkai gauna visà ávyk-dymà ið to asmens.

Kad prievolë treèiajam asmeniui, kuris neturi teisës priimti ávyk-dymo, ávykdyta tinkamai, gali bûti pripaþinta ir dël subjektyviø kriterijø. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atlei-dþiamas nuo prievolës ávykdymo kreditoriui esant dviejø sàlygø visetui: 1) skolininkas pagrástai ir sàþiningai mano, kad prievolæ ávykdo tikrajam kreditoriui; 2) dël tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius.

Subjektyvus taikomø kriterijø pobûdis lemia ir procesinæ skolinin-ko árodinëjimo pareigà. Todël skolininkas atleidþiamas nuo prievolës tik tuomet, jeigu árodo, kad suklydo sàþiningai. Sprendþiant apie tokios padëties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali praturtëti ið kito asmens nuostolio. Todël iðreikalaujant prievolës ávyk-dymà ið tariamo kreditoriaus taikomos nepagrástà praturtëjimà arba turto gavimà reglamentuojanèios normos (CK Ðeðtosios knygos XX skyrius).

Trečiojo asmens prievolės vykdymas. Ástatymas nustato bendrà tai-syklæ, kad prievolæ visiðkai arba ið dalies gali ávykdyti treèiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.).

Taèiau kad treèiasis asmuo prievolæ ávykdë tinkamai, nebus laiko-ma, jeigu asmeninæ skolininko pareigà ávykdyti prievolæ nustato ðaliø susitarimas arba tai lemia paèios prievolës esmë (CK 6.50 str. 1 d.). Pa-vyzdþiui, pirkëjui nëra svarbu, kas perduos pagal pirkimo–pardavimo

33


sutartá ágytà daiktà – pats pardavëjas ar kitas asmuo. Tokiu atveju pir-këjas suinteresuotas gauti daiktà, dël kurio perdavimo susitarë, per-duodantis asmuo èia neturi reikðmës. Pardavëjas bus asmeniðkai áparei-gotas perduoti sutarties objektà tik tuomet, jeigu tokia jo pareiga bus nustatyta sutartimi. Taèiau kai kurios prievolës pagal savo esmæ negali bûti laikomos tinkamai ávykdytos, jeigu jas ávykdo kitas asmuo. Papras-tai tai prievolës, kuriø dalykà sudaro veiksmai, reikalaujantys atitinka-mos kvalifikacijos. Taip atlygintinø paslaugø teikëjas privalo paslaugas teikti pats, jeigu ko kita nenustato paslaugø sutartis (CK 6.717 str. 1 d.). Pavyzdþiui, klientas sudaro su advokatu teisinës pagalbos sutartá, pagal kurià pastarasis ásipareigoja pateikti teisinæ iðvadà dël kliento rengia-mos pasiraðyti su kitu asmeniu sutarties projekto. Tokiu atveju advoka-tas privalo iðvadà pateikti asmeniðkai, o ne pasitelkæs kitus asmenis, nebent sutartis nustatytø kitaip.

Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisyklës iðimtis gali nu-matyti ir specialios ástatymo normos. Pavyzdþiui, mokslinio tyrimo dar-bus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo sutartá ágaliotinis privalo ávykdyti pavedimà asmeniðkai, iðskyrus sutarty-je nustatytas iðimtis bei atvejus, kai ástatymas leidþia perágaliojimà (CK 6.760 str. 2 d.).

Nors esant prievoliniam santykiui skolininkà slegia pareiga ávykdyti prievolæ, jis ne visuomet yra suinteresuotas, kad ðià prievolæ uþ já ávyk-dytø treèiasis asmuo. Susiklosèius atitinkamai faktinei padëèiai, nesàþi-ningas treèiasis asmuo gali bûti suinteresuotas ávykdyti prievolæ uþ sko-lininkà ir taip ágijæs tiesioginæ reikalavimo teisæ á patá skolininkà panau-doti jà kaip spaudimo priemonæ siekdamas kokiø nors tikslø. Kartais toks reikalavimo perëmimas gali turëti ir papildomà teisinæ reikðmæ. Pavyzdþiui, nulemti bankroto bylos iðkëlimo iniciatyvos teisæ ar pan. Skolininkui tokia ir panaðios situacijos gali bûti nepriimtinos, todël ásta-tymas saugo jo interesus numatydamas, kad kreditorius negali priimti prievolës ávykdymo ið treèiojo asmens, jeigu skolininkas praneðë kredi-toriui prieðtaraujàs tokiam ávykdymui (CK 6.50 str. 2 d.).

Taèiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievolës ávykdymo net ir gavæs skolininko prieðtaravimà, jeigu jis nukreipë ieðkojimà á skoli-ninko turtà ir dël to treèiasis asmuo gali netekti tam tikrø teisiø á tà tur-tà. Tokiu atveju treèiasis asmuo turi teisæ patenkinti kreditoriaus reika-lavimà. Tokia pat teisë priklauso valdanèiam turtà asmeniui, jeigu ðis dël iðieðkojimo gali prarasti turto valdymo teisæ (CK 6.51 str.). Pavyz-

34


dþiui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali prarasti teises á daiktà, jeigu nuomos sutartis dël kokiø nors prieþasèiø nebuvo áregistruota (CK 6.494 str. 1 d.). Tokiu atveju jis gali bûti suin-teresuotas ávykdyti prievolæ, pavyzdþiui, sumokëti skolà uþ nuomotojà, o vëliau áskaityti savo regresiná reikalavimà á nuomotojo nuomos mo-kesèio reikalavimà ir taip iðsaugoti daikto nuomos teisæ.

Treèiasis asmuo, kaip ir skolininkas, gali ávykdyti prievolæ ne tik tiesiogiai kreditoriui, taèiau taip pat ámokëdamas pinigus á notaro, ban-ko ar kitos kredito ástaigos depozitinæ sàskaità (CK 6.56 str.) arba áskai-tydamas prieðprieðinius reikalavimus (CK 6.130–6.140 str.).

Treèiasis asmuo, ávykdæs uþ skolininkà prievolæ, ágyja regreso teisæ reikalauti ið skolininko.

5.4. Prievolës ávykdymo objektas Prievolës vykdymo objektu yra laikoma ta vertybë, kurià kredito-

rius gauna skolininkui ávykdþius prievolæ. Daþniausiai prievolës vykdy-mo objektas yra daiktai ir pinigai, taèiau gali bûti ir intelektinës veiklos rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civiliniø teisiø objektai (CK 1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ðaliø susitarimu, o kai tokio susitarimo nëra – remiantis ástatymais arba bendraisiais teisës principais. Ðie reikalavimai gali bûti susijæ su prievolës objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt.

Prievolės įvykdymo kokybė. Reikalavimas, kad prievolë bûtø ávykdy-ta tinkamai, taikomas visoms prievolëms – tai kreditoriaus reikalavimai dël atliekamø darbø arba paslaugø, perduodamø daiktø, intelektinës veiklos rezultatø kokybës ir pan.

Tinkamas prievolës ávykdymas reiðkia, kad prievolës dalykas atitik-tø kokybës reikalavimus, kurie yra nustatyti norminiø teisës aktø arba sutarties. Vertinant prievolës kokybæ, kuri nëra sureguliuota nei nor-miniais teisës aktais, nei sutartimi, remiamasi bendraisiais teisës princi-pais.

Kokybës reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis ávairiais techniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklëmis ir pan. Vieni ið jø, pavyzdþiui, techniniai reglamentai, higienos normos, taisyklës turi teisës normos galià ir yra privalomi net ir nesant nuorodos

35


á juos20. Kiti, pavyzdþiui, standartai, taikomi savanoriðkai, iðskyrus atve-jus, kai teisës aktuose pateikta iðskirtinë nuoroda á standartus (Standar-tizacijos ástatymo21 7 str. 1 d.). Taèiau civilinë apyvarta yra nuolat besi-plëtojanti, jos objektais tampa vis nauji ir nauji daiktai, paslaugos, dar-bai, intelektinës veiklos rezultatai ir kt., todël neámanoma reglamentuo-ti ir numatyti visø prievoliø kokybiniø charakteristikø. Dël ðios prieþas-ties ástatymø leidëjas pasirenka ir prieðingà teisinio reglamentavimo metodà nustatydamas, kada yra laikoma, jog prievolë bus ávykdyta ne-tinkamai. Taip CK 6.294 straipsnyje pateikiama produktø ir paslaugø netinkamos kokybës samprata. Pagal ðià normà produktas (paslaugos) yra prastos kokybës, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimø, kuriø pro-tingai gali tikëtis vartotojas. Ðiame straipsnyje taip pat nurodomos ap-linkybës, á kurias turi bûti atsiþvelgiama nustatant, ar produkto (paslau-gos) kokybë buvo gera, ar bloga (nurodomos produkto savybës, laikas, kada jis buvo pagamintas, ir kt.).

Kokybës reikalavimus nustato ne tik teisës aktai – jie gali bûti reg-lamentuojami ir ðaliø sutartimi. Pavyzdþiui, pirkëjas ir pardavëjas nu-matë, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektas bus audiniø atraiþos. Daþniausiai bûtent sutartiniuose santykiuose kokybës reikalavimai yra labai reikðmingi. Todël skolininko pareiga gerai atlikti prievolæ tinka-mai paþymima ávairiuose tarptautiniuose ir vidaus aktuose. Pavyzdþiui, UNIDROIT Tarptautiniø komerciniø sutarèiø principø 5.6 straipsnis nustato, kad jeigu sutarties dalyko kokybë nei sutartyje, nei ástatymuose nëra nustatyta, sutarties ðalis turi vykdyti sutartá atsiþvelgdama á konk-reèias aplinkybes: sutarties ávykdymo kokybë turi bûti protinga ir ne blogesnë uþ vidutinæ. Tokia pat taisyklë pateikiama ir CK 6.197 straips-nyje.

CK 6.41 straipsnyje nustatyti bendrieji prievolës, kai jos dalykas yra pareiga perduoti daiktà, kokybës reikalavimai. Kai prievolës dalykas yra

20 Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 m. kovo 28 d. ásakymu Nr.

110 patvirtinti trys dujø cilindrø reglamentai // Valstybës þinios. 2001. Nr. 47–1638; Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. ásakymu Nr. V–64 patvirtinta higienos norma HN 71:2003 „Soliariumai. Árengimas ir eksploatavimas“ // Valstybës þinios. 2003. Nr. 21–918; Lietuvos Respublikos valdymo reformø ir savivaldy-biø reikalø ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13 d. ásakymu Nr. 63/578 patvirtintos Specialaus apgyvendinimo paslaugø teikimo taisyk-lës // Valstybës þinios. 1998. Nr. 92–2565 ir kt.

21 Valstybës þinios. 2000. Nr. 35–972.

36


pareiga perduoti pagal rûðies poþymius apibûdintà daiktà, skolininkas turi perduoti tokios pat rûðies, bet ne prastesnës kokybës uþ vidutinæ tokiø daiktø kokybæ daiktà, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko kita. Kai prievolës dalykas yra pareiga perduoti individualiais poþymiais apibûdintà daiktà, skolininkas atsako uþ bet koká to daikto kokybës pa-blogëjimà dël skolininko kaltës.

Jei prievolës dalykà sudarantys veiksmai yra tæstiniai, asmuo priva-lo nebloginti kokybës per visà laikà, kol jie atliekami. Pavyzdþiui, gydy-tojo pareiga yra ne tik gerai atlikti operacijà, taèiau ir rûpintis pacientu pooperaciniu laikotarpiu, net ir iðvykus ið ligoninës22.

Tinkamas prievolës ávykdymas nebûtinai turi reikðti tinkamos ko-kybës prievolës objektà. Ðalys sutartimi gali nustatyti, kad prievolës ob-jektas bus bûtent neatitinkantis kokybës reikalavimø daiktas. Pavyz-dþiui, pirkëjas perka ið gamintojo nestandartinæ (blogos kokybës) pre-kæ, kurià po to sutaiso taip, kad ji atitiktø visus kokybës reikalavimus, ir parduoda jau kitam pirkëjui. Tokioje prievolëje tinkamu ávykdymu bus laikomas bûtent netinkamos kokybës prekës perdavimas, nes taip buvo susitarta sutartyje.

Prievolės įvykdymo kiekis. Reikalavimas dël prievolës ávykdymo kie-kio – tai reikalavimas, kad skolininkas ávykdytø visà prievolæ. Sutartinë-je prievolëje jos objekto kiekis gali bûti iðreikðtas svorio, kiekio, tûrio ar kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dël kiekio yra esminë sutarties sàlyga. Pavyzdþiui, jeigu ið pirkimo–pardavimo sutarties turi-nio ir jà aiðkinant neámanoma nustatyti perduotinø daiktø kiekio, lai-koma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.).

Jeigu skolininkas ávykdo ne visà prievolæ, laikyti, jog prievolë ávyk-dyta tinkamai, negalima. Taèiau galimi atvejai, kai nepaisant kredito-riaus valios prievolë baigiasi anksèiau dël to, kad buvo áskaityti prieð-prieðiniai vienarûðiai reikalavimai (CK 6.130 str.), kai neámanoma jos ávykdyti dël nenugalimos jëgos, uþ kurià skolininkas neatsako (CK

22 Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas civilinëje byloje L. M. Sandienė v.

Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–1140/2001 pareiðkë: „… prievolë, atsira-dusi tarp gydytojo (sveikatos prieþiûros ástaigos) ir paciento, baigiasi tik baigus gydymo kursà ir atitinkamai – nesibaigia atlikus operacijà, jeigu reikalinga pooperacinë prieþiûra arba kontrolë. Taigi pareiga rûpintis pacientu nesibaigia pacientui iðvykus ið ligoninës. Gydytojas privalo domëtis paciento bûkle ir pooperaciniu laikotarpiu. Kilus pooperaci-nëms komplikacijoms, gydytojas privalo operatyviai ir kvalifikuotai reaguoti á paciento skundus“.

37


6.127 str.), kai mirðta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo (CK 6.128 str.). Prievolë gali bûti neávykdyta iki galo ir dël kreditoriaus valios. Pavyzdþiui, jis gali atleisti skolininkà nuo prievolës vykdymo (CK 6.129 str.). Jeigu dël pasikeitusiø aplinkybiø vykdyti prievolæ vienai ða-liai tampa sunkiau negu kitai ðaliai, nutraukti jos vykdymà gali ir tei-smas (CK 6.204 str.).

Jei skolininkas yra ásipareigojæs perduoti individualiais poþymiais apibûdinamà daiktà, jis turi bûti perduotas visas. Ástatymas nustato sko-lininko pareigà saugoti tà daiktà iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenu-mato ko kita (CK 6.43 str.).

Kiti prievolės objektui keliami reikalavimai. Kokybë bei kiekis nëra vieninteliai prievolës objektui keliami reikalavimai. Komplektiškumas taip pat yra ta kategorija, á kurià ávairiose prievolëse turi bûti atsiþvel-giama vertinant, ar prievolë ávykdyta tinkamai. Komplektiðkumu yra laikoma visuma daiktø, kurie pagal sutartá arba ástatymà yra laikomi sudëtinëmis prievolës ávykdymo objekto dalimis arba kurie dël savo savybiø turi bûti naudojami kartu. Pavyzdþiui, elektrinis prietaisas ne-gali bûti naudojamas pagal paskirtá, jeigu nebus sukomplektuotas kartu su kiðtukiniu elektros laidu. Taip pirkimo–pardavimo sutartimi parda-vëjas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kurie atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sàlygø, nustatanèiø daiktø komplektiðkumà, reika-lavimus. Jeigu tokie reikalavimai neaptarti, pardavëjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitiktø prekybos paproèiø ir áprastai reiðkiamus reikalavimus (CK 6.339 str.). Vykdant pirkimo–pardavimo sutartis reikðmingas yra ir asortimentas. Asortimentu yra laikoma prekiø sudëtis pagal rûðá, modelá, dydá, spalvà arba kitus daik-tus, apibûdinanèius poþymius. Jeigu sutartis nustato, kad pardavëjas privalo perduoti tam tikro asortimento daiktus, tai pardavëjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ðaliø suderintà daiktø asortimen-tà. Jeigu nei asortimentas, nei jo nustatymo tvarka nëra aptarta, taèiau ið sutarties turinio ir esmës matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrà asortimentà, tai pardavëjas privalo perduoti pirkëjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktø pardavëjui þinomus sutarties sudarymo metu pir-këjo poreikius, arba turi teisæ sutarties atsisakyti (CK 6.331 str.).

38


5.5. Prievolës ávykdymo bûdas Skolininkas turi ávykdyti prievolæ taip, kaip aptarta sutartyje arba

ástatymuose. Ðios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievolës ávykdymo bûdo vertës (CK 6.39 str. 1 d.). Pavyzdþiui, pagal rangos sutartá ásipareigojæs sumokëti rangovui uþ atliktà darbà uþsako-vas negali uþuot uþmokëjæs rangovui atsiskaityti su juo daiktais. Tokiu atveju nesvarbu, ar pasiûlyti daiktai yra tos paèios vertës kaip ir sutartas uþmokestis, ar net didesnës. Taèiau gali bûti atvejø, kai kreditoriui toks arba panaðus atsiskaitymo bûdas yra priimtinas. Todël ástatymas, pripa-þindamas sutarties laisvës principà bei gindamas kreditoriaus interesus, nustato bendrà taisyklæ, kad prievolë laikoma ávykdyta, jeigu kredito-rius sutiko, jog prievolë bus ávykdyta kitokiu bûdu (CK 6.39 str. 2 d.).

Jeigu skolininkas atlieka ne tà veiksmà, kuris sudaro prievolës da-lykà, arba jo neatlieka, ir dël to kreditorius nesutinka, prievolë negali bûti laikoma tinkamai ávykdyta, o tarp ðaliø atsiranda kitas – civilinës teisinës atsakomybës santykis.

Prievolës ávykdymo bûdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievolës pakeitimu kita (novacija) – tai pirmàjà daro pasibaigusià (CK 6.141 str.). Pirmuoju atveju prievolës bûdo pakeitimas lemia prievolës pabaigà, taèiau nauja prievolë neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju tarp ðaliø atsiranda nauja prievolë. Pavyzdþiui, asmuo buvo skolingas kreditoriui tam tikrà pinigø sumà, taèiau abi ðalys susitarë, kad skoli-ninkas skolos negràþins – uþ jà jis atliks remonto darbus. Taip pakeitus prievolæ perduoti pinigus prievole atlikti tam tikrà darbà vietoje pasko-linio santykio tarp ðaliø atsirado rangos teisinis santykis.

Sudëtingo turinio prievolëse prieðprieðines pareigas skolininkas ir kreditorius turi ávykdyti tuo paèiu metu, jeigu ástatymai, sutartis ar prie-volës esmë nenumato ko kita. Pavyzdþiui, pirkëjas turi sumokëti pini-gus, o pardavëjas – perduoti daiktà. Taèiau pirkimo–pardavimo sutar-timi ðalys gali susitarti, kad daiktas bus perduotas anksèiau, o pinigai sumokëti po keliø dienø, arba ðalys gali sutartimi nustatyti kità prieð-prieðiniø pareigø vykdymo tvarkà.

Prievolë turi bûti ávykdyta ið karto. Kreditorius turi teisæ nepriimti prievolës, jei ði ávykdyta dalimis (CK 6.40 str. 1 d.). Ðia teise kreditorius gali pasinaudoti net ir tuomet, kai prievolës objektas yra dalus. Ði tai-syklë pagrásta tuo, kad priimti prievolæ dalimis kreditoriui gali bûti ne-naudinga, sunku ir nepriimtina. Pavyzdþiui, uþsakovui, priëmusiam pa-

39


gal rangos sutartá statomo statinio dalá, tenka ir tos dalies atsitiktinio þuvimo rizika, jeigu tai ávyko ne dël rangovo kaltës (CK 6.694 str. 3 d.), ir pan. Taèiau gali bûti, kad dalimis ávykdytà prievolæ kreditoriui apsi-moka priimti, piniginëse prievolëse kreditoriui taip sumaþëja rizika dël galimo visiðko prievolës neávykdymo – tai jam bûtø nenaudinga. Todël visiðkai suprantama, kai, pavyzdþiui, kreditorius gràþinamà paskolà pri-ima dalimis. Kreditoriaus teisë atsisakyti priimti dalimis ávykdytà prie-volæ gali bûti apribota jo ir skolininko sutartimi arba ástatymu. Pavyz-dþiui, vekselio turëtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies ámokos (Ásakomøjø ir paprastøjø vekseliø ástatymo 41 str. 2 d.)23.

Jeigu tarp ðaliø yra kilæs ginèas dël dalies prievolës, kreditorius pri-valo priimti tà prievolës dalá, kuri yra neginèijama (CK 6.40 str. 2 d.). Pavyzdþiui, tarp kredito sutarties ðaliø kyla ginèas dël to, kiek palûkanø skolininkas yra sumokëjæs. Tokiu atveju kreditorius negali atsisakyti priimti nustatytais terminais gràþinamà kredità arba jo dalá (ir atitin-kamai skaièiuoti nuo jo palûkanas) motyvuodamas tuo, kad nepriims gràþinamo kredito tol, kol skolininkas nesutiks su jo paskaièiuotomis palûkanomis.

5.6. Prievolës ávykdymo vieta Prievolës ávykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bûti at-

likti veiksmai pagal prievolæ. Nors sàlyga dël prievolës ávykdymo vietos nëra esminë, jà nustatyti svarbu dël ávairiø prieþasèiø. Prievolës ávyk-dymo vieta gali turëti átakos iðlaidø pasiskirstymui tarp ðaliø, lemti, ku-rios valstybës teisë turi bûti taikoma, ir pan.

Prievolës ávykdymo vieta gali bûti nurodyta sutartyje, ástatymuose arba jà gali lemti prievolës esmë. Yra prievoliø, kai sutartimi bûtina nustatyti ir tinkamo prievolës ávykdymo vietà. Pavyzdþiui, krovinio siun-tëjas nurodo veþëjui, kur turi bûti pristatytas krovinys, kad já galëtø pri-imti gavëjas. Uþsakovas pagal statybos rangos sutartá turi nurodyti ir vietà, kurioje bus statomas statinys, ir pan. Taèiau yra prievoliø, kai vie-tos nebûtina nurodyti, nes jos atsiþvelgiant á jø esmæ kitoje vietoje ir negali bûti ávykdytos. Pavyzdþiui, atlikti tam tikrus darbus pagal su-brangos sutartá subrangovas gali tik tame pastate, kurá stato rangovas, ir


40


pan., prievolës ávykdymo vietà gali nustatyti ir ástatymas. CK 6.318 straipsnis reglamentuoja pagal pirkimo–pardavimo sutartá parduotø daiktø perdavimà, kai pardavëjas neápareigotas perduoti daiktø konk-reèioje vietoje.

Jei prievolës ávykdymo vieta nenumatyta nei sutartyje, nei ástatyme, nei apie jà galima spræsti ið prievolës esmës, taikomos CK 6.52 straips-nio 2 dalies taisyklës. Jos nustatytos atsiþvelgiant á tai, kas sudaro vyk-dytinos prievolës dalykà.

Jeigu prievolës dalykas yra pagal individualius poþymius apibûdin-to daikto perdavimas, tai toks daiktas turi bûti perduotas daikto buvimo vietoje prievolës atsiradimo momentu. Pavyzdþiui, pirkëjas apþiûrëjo automobilá automobiliø salone, sudarë sutartá ir po keliø dienø sumo-këjo pinigus. Tokiu atveju pardavëjas privalo perduoti nupirktà auto-mobilá pardavimo vietoje.

Nekilnojamasis daiktas turi bûti perduodamas jo buvimo vietoje. Jei skolininkas yra ásipareigojæs perduoti pagal rûðies poþymius

apibûdintà daiktà, ðá daiktà jis privalo perduoti savo gyvenamojoje arba verslo vietoje.

Piniginæ prievolæ skolininkas turi ávykdyti kreditoriaus gyvenamo-joje arba verslo vietoje ið karto, kai tik baigiasi prievolës ávykdymo ter-minas. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta atsiradus prievo-lei pasikeitë ir dël to skolininkas, vykdydamas prievolæ, turëjo papildo-mø iðlaidø, kreditorius privalo skolininkui ðias iðlaidas atlyginti. Kredi-toriaus reikalavimu piniginë prievolë gali bûti ávykdyta ir kitoje valsty-bës, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta mokëjimo metu, ar valstybës, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievolës atsiradimo momentu, teritorijoje. Taèiau jeigu toks kreditoriaus reika-lavimas ið esmës pasunkintø skolininko padëtá, skolininkas gali atsisaky-ti tenkinti kreditoriaus reikalavimà ir ávykdyti prievolæ kreditoriaus gy-venamojoje arba verslo vietoje prievolës atsiradimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.).

Visos kitos prievolës turi bûti ávykdytos skolininko gyvenamojoje arba verslo vietoje prievolës ávykdymo termino suëjimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.).

Kai kuriø prievoliø ávykdymo vietà gali nulemti jø specifinës savy-bës. Pavyzdþiui, krovinio veþimo geleþinkelio transportu iðdavimo vieta gali bûti tik geleþinkelio stotis, krovinio gabenimo jûros transportu – uostas ir pan.

41


5.7. Prievolës ávykdymo terminai Prievolës turi bûti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir lai-

kantis nustatytø terminø. Prievolës ávykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievolë turi bûti ávykdyta. Ðis laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kurá prievolë turi bûti ávykdyta. Ið tiesø bûtø sunku ávykdyti prievolæ tam tikru sekundþiø, mi-nuèiø, valandø, o kartais ir dienø tikslumu. Pagal tai, ar ávykdymo ter-minas yra nustatytas, prievolës gali bûti skirstomos á terminuotas ir ne-terminuotas prievoles. Pastarosios savo ruoþtu gali bûti skirstomos á prievoles, kuriø ávykdymo terminas nenustatytas, ir prievoles, kuriø ávykdymo terminas apibrëþtas reikalavimo jà ávykdyti momentu.

Terminas gali bûti apibrëþiamas kalendorine data, tam tikru laiko-tarpiu, ávykiu, kai prievolë turi bûti ávykdyta, ar pan. Terminas gali bûti nustatytas apibrëþiant ne tik prievolës ávykdymo pabaigà, bet ir jos pra-dþià. Daþnai prievolës pradedamos vykdyti ásigaliojus prievolei, taèiau jis gali prasidëti ir praëjus tam tikram laikui po jos ásigaliojimo. Taigi prievolës ávykdymo terminà galima apibrëþti kaip momentà arba laiko-tarpá, per kurá skolininkas turi atlikti prievolës dalykà sudaranèius veiksmus.

Terminas gali bûti nustatytas ástatymu, sutartimi arba teismo sprendimu. Taip ástatymas (CK 6.357 str. 9 d.) numato, kad pirkëjui atsisakius vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ne preky-bai skirtose patalpose, pardavëjas, gavæs praneðimà apie nutraukimà, per penkiolika dienø privalo atsiimti pirkëjo gràþintà daiktà ir gràþinti pirkëjui uþ daiktà sumokëtà pinigø sumà.

Ástatymas gali numatyti, kad skolininkas turi teisæ ávykdyti prievolæ anksèiau nustatyto termino. Pavyzdþiui, vartojimo kredito gavëjas turi teisæ kredità gràþinti nesibaigus jo gràþinimo laikui sumokëdamas iki kredito gràþinimo dienos priskaièiuotas palûkanas ir kitus mokesèius (CK 6.888 str. 2 d.).

Jeigu prievolës ávykdymo terminas nenustatytas arba apibrëþtas reikalavimo jà ávykdyti momentu, tai kreditorius turi teisæ bet kada pa-reikalauti jà ávykdyti, o skolininkas turi teisæ bet kada jà ávykdyti. Prie-volæ skolininkas privalo ávykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurià kreditorius pareikalavo jà ávykdyti. Ðis terminas netaikomas, jeigu pagal ástatymus arba sutarties esmæ aiðkus kitas prievolës ávykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolës ávykdymo terminas turi bûti protin-

42


gas ir sudaryti sàlygas skolininkui tinkamai ávykdyti prievolæ. Jeigu prie-volës prigimtis, jos ávykdymo bûdas arba ávykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolës ávykdymo terminà gali nustatyti teismas vienos ið ðaliø reikalavimu.

CK 6.53 straipsnio 3 dalis nustato bendrà taisyklæ, kad skolininkas turi teisæ ávykdyti prievolæ prieð terminà, jeigu to nedraudþia ástatymai, sutartis arba jeigu prievolës ávykdymas prieð terminà neprieðtarauja jos esmei.

5.8. Prievolës ðaliø bendradarbiavimas Ðaliø bendradarbiavimas (kooperavimasis) – tai jø veiksmai pade-

dant viena kitai ágyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. Ðie veiksmai gali bûti neaptarti ðaliø susitarimu ir nenumatyti prievolës at-siradimo momentu, taèiau tampa bûtini dël to, kad prievolë bûtø vyk-doma iðlaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesø pusiausvyrà.

Ðaliø pareiga bendradarbiauti vykdant prievolæ átvirtinta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Tai bendro pobûdþio reikalavimas. Pripaþindamas ypatingà ðaliø bendradarbiavimo reikðmæ atskirose prievolëse ástatymø leidëjas daþnai papildomai jà pabrëþia bei nustato ir ðios pareigos ne-vykdymo pasekmes: kreditorius laikomas paþeidusiu prievolæ, jeigu skolininkas negali ávykdyti prievolës dël per maþo kreditoriaus bendra-darbiavimo su skolininku (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.); pirkëjas privalo sumo-këti daikto kainà pardavëjui, jeigu daiktas, kurá pardavëjas privalëjo perduoti pagal sutartá, taèiau neperdavë pirkëjui dël to, kad pastarasis per maþai bendradarbiavo su pardavëju, þuvo arba sugedo (CK 6.320 str. 4 d.); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti privalo statybos ran-gos sutarties ðalys (CK 6.691 str. 1 d.); pacientas kiek ástengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrástai reikalinga norint ávykdyti sutartá (CK 6.731 str.); ágaliotojas privalo bendradarbiauti su ágaliotiniu, kai ðis vykdo pa-vedimà (CK 6.761 str.), ir kt.

Prievolës ðaliø bendradarbiavimo pareiga paþymima ir tarptauti-niuose aktuose. Pavyzdþiui, UNIDROIT Tarptautiniø komerciniø su-tarèiø principø 5.3 straipsnyje nustatyta: „Kiekviena ðalis turi viena su kita bendradarbiauti vykdydamos sutartá, kai tokio bendradarbiavimo galima protingai tikëtis“.

43


Bendradarbiavimo principas daþnai pabrëþiamas ir teismø prakti-koje. Jis aiðkinamas kaip ðaliø pareiga praneðti kitai ðaliai apie gyvena-mosios vietos, ágalioto asmens, sàskaitø pakeitimà, atstovo ágaliojimo pabaigà ar panaikinimà, apie ketinimà atsisakyti sutarties, laiku reaguo-ti á kitos ðalies praneðimus, keistis informacija, bûtina tam, kad prievolë bûtø vykdoma tinkamai, informuoti viena kità apie papildomas, sutarty-je aiðkiai neiðreikðtas sàlygas, susijusias su sutarties vykdymu, ir pan.24

5.9. Prievolës ávykdymo ekonomiðkumas Bendra ðaliø pareiga ávykdyti prievolæ kuo ekonomiðkiau nustatyta

CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekono-miðkumo principas reiðkia, kad prievolës ðalys privalo pasirinkti toká ávykdymo bûdà, kuris ekonominiu poþiûriu bûtø racionaliausias ir pa-reikalautø maþiausiø iðlaidø. Reikalavimas prievolæ ávykdyti kuo eko-nomiðkiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdþiui, rangovas atsako uþ netinkamà medþiagos sunaudojimà, jeigu darbas atliekamas ið uþsakovo arba ið dalies ið uþsakovo medþiagos (CK 6.648 str. 3 d.).

Laikydamasi ekonomiðkumo principo ðalis neturi paþeisti kitos ða-lies interesø. Tokiu atveju prievolë turi bûti vykdoma ne tik ekonomið-kai, bet ir tinkamai, protingai, prieðingu atveju pernelyg ekonomiðkai veikusiai ðaliai tenka kompensuoti dël to patirtus kitos ðalies praradi-mus. Pavyzdþiui, kai rangovo faktinës iðlaidos yra maþesnës negu buvo numatyta nustatant atliekamø darbø kainà, rangovui iðlieka teisë gauti atlyginimà, numatytà rangos sutartyje, jeigu uþsakovas neárodo, kad ekonomija turëjo neigiamos átakos sutartyje numatytai darbo kokybei (CK 6.654 str.).

Ekonomiðkumo principas apima ne tik skolininko pareigà ávykdyti prievolæ kuo ekonomiðkiau, bet ir kreditoriaus pareigà elgtis taip, kad skolininko iðlaidos bûtø kuo maþesnës. Todël eismo nelaimës metu su-

24 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 18 d. nutartis civilinëje byloje G.

Šeršniovaitė v. E. Medonio individuali paruošų įmonė „Beilė“, Nr. 3K–3–704/2001, kat. 45.5.; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinëje byloje Žilvi-no Budros individuali įmonė „Sėkmės sistemos“ v AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Lietu-vos telekomo“ verslo sprendimai, Nr. 3K–3–927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7; Lietuvos Aukð-èiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinëje byloje SPAB „Naujamiesčio būs-tas“ v. V. Martišauskas, Nr. 3K–3–932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.

44


gadinto automobilio savininkas suremontuoti automobilá gali ne bet kokiomis sàlygomis, o tomis, kurios yra protingos ir bûtinos. Ekono-miðkumo principas reikalauja, kad kreditorius imtøsi visø priemoniø nuostoliams sumaþinti. Kartais tokia pareiga nustatoma ástatymu, pa-vyzdþiui, ávykus draudiminiam ávykiui, draudëjas turi imtis jam priei-namø protingø priemoniø galimai þalai sumaþinti (CK 6.1013 str.).

Ekonomiðkumo principo reikðmë pripaþástama ir teismø praktiko-je25.

5.10. Kiti prievoliø vykdymo ypatumai Skolininkas privalo atlikti prievolës dalykà sudaranèius veiksmus

kreditoriui arba kitam asmeniui, kuris turi teisæ priimti ávykdymà pagal susitarimà, kreditoriaus nurodymà arba ástatymà. Taèiau gali bûti taip, kad nëra asmens, kuris turi priimti ávykdymà, arba tas asmuo ávykdymo nepriima, arba negali priimti dël kitø prieþasèiø. Tokiu atveju kai kuriø prievoliø vykdymo ypatumus nustato ástatymas (CK 6.56 str.).

Skolininkas turi teisæ ávykdyti piniginæ prievolæ ne tiesiogiai kredi-toriui, o sumokëdamas skolà á notaro, banko ar kitos kredito ástaigos depozitinæ sàskaità ir toks ávykdymas laikomas tinkamu. Taèiau ðia tei-se skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai:

1) vietoje, kurioje turi bûti ávykdyta prievolë, nëra kreditoriaus ar kito priimti prievolës ávykdymà ágalioto asmens;

2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globëjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolës ávykdymà; 4) kreditorius neaiðkus dël to, jog vyksta keliø asmenø ginèas dël

teisës priimti prievolës ávykdymà. Ávykdæs prievolæ tokiu bûdu skolininkas atleidþiamas nuo palûkanø

arba kitokiø ámokø mokëjimo ateityje. Taèiau palûkanos arba kitos su-mos, apskaièiuotos nuo pinigø sumokëjimo á depozitinæ sàskaità dienos, priklauso kreditoriui, iðskyrus atvejá, kai skolininkas tokiu bûdu ávykdë prievolæ siekdamas, kad atitinkamà prieðprieðinæ pareigà jam ávykdytø ir kreditorius. Tuomet gautos palûkanos ir kitokios sumos priklauso skolininkui, kol kreditorius atsiims ámokà.

25 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. rugsëjo 6 d. nutartis civilinëje byloje AB

„Šaldytuvų ūkis“ v. V. Vygelio individuali paruošų įmonė „Vygis“, Nr. 3K–3–761/2000, kat. 43.

45


Sàskaitos turëtojo bankroto atveju depozitinëje sàskaitoje esanèios piniginës lëðos neátraukiamos á bankrutuojanèio banko arba kitos kredi-to ástaigos turtà, ið kurio tenkinami kreditoriø reikalavimai.

Notaras, bankas arba kita kredito ástaiga, á kurios depozitinæ sà-skaità sumokëti pinigai, per protingà terminà turi apie tai praneðti kre-ditoriui.

Á depozitinæ sàskaità sumokëtas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol kreditorius nepriëmë ávykdymo. Jeigu skolininkas atsiima ið depozitinës sàskaitos ámokà, laikoma, kad jis neávykdë prievolës. Jeigu pinigai á depozitinæ sàskaità ámokëti teismo proceso metu, skolininkas ámokà gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teisës atsiimti ámokø, jeigu tai paþeistø treèiøjø asmenø arba solidariàjà pa-reigà turinèiø skolininkø ar laiduotojø interesus.

Jeigu prievolës dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti ávykdymà, skolininkas turi pasiûlyti kreditoriui priimti ávykdytà prievolæ ir nustatyti terminà, kada ji bûtø priimta. Jeigu per nustatytà terminà kreditorius prievolës ávykdymo nepriima, laikoma, kad jis paþeidë prie-volæ. Ðiuo atveju skolininkas daiktà perduoda saugoti kreditoriaus sà-skaita. Daikto atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju perei-na kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali já realizuoti, o gautà sumà ámokëti á depozitinæ sàskaità.

5.11. Prievolës neávykdymo teisinës pasekmës Justiniano teiginys obligatio est iuris vinculum26 ir ðiais laikais yra

aksioma teisëje. Draudþiama vienaðaliðkai atsisakyti ávykdyti prievolæ arba vienaðaliðkai pakeisti jos ávykdymo sàlygas, iðskyrus ástatymø arba sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Ðá draudimà paþeidþiantys veiksmai arba neveikimas yra pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei. Nustatydamas bendrà draudimà ástatymø leidëjas pasilieka teisæ sau ir prievolës ðalims nustatyti ðios taisyklës iðimtis. Pavyzdþiui, CK 6.204 straipsnyje numatyta sutarties ðalies galimybë kreiptis á kità ðalá arba teismà pakeisti sutartá, jeigu ávykdyti sutartá jai tampa sudëtingiau negu kitai ðaliai; CK 6.217 straipsnyje numatyta ðalies galimybë vienaðaliðkai nutraukti sutartá, jeigu kita ðalis sutarties nevykdo arba jà ávykdo netin-

26 Prievolë yra teisiniai panèiai. Þr.: Justinianas. Institucijos, 3.13.

46


kamai, nes tai yra esminis sutarties paþeidimas; CK 6.721 straipsnis nu-stato kliento teisæ vienaðaliðkai nutraukti paslaugø sutartá, nors paslau-gø teikëjas jau pradëjo jà vykdyti; CK 6.793 straipsnyje numatyta komi-tento teisë bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikinant komisionie-riui duotà pavedimà ir t. t.

Prievolës ðalys bet kada gali susitarti dël prievolës nutraukimo arba jos sàlygø pakeitimo. Tiesa, ði taisyklë taip pat turi iðimèiø, kurios pa-grástos kita teisës aksioma – ðalys savo susitarimu negali pakeisti, apri-boti arba panaikinti imperatyviøjø teisës normø galiojimo arba taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Pavyzdþiui, CK 3.26 straipsnio 3 dalis numato, kad sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisiø arba panaikinti pareigø, kurios pagal ástatymus atsiranda kaip santuokos pasekmë.

Jeigu skolininkas nevykdo prievolës, atsiranda teisinës pasekmës, kurios ástatymo yra nustatytos atsiþvelgiant á prievolës dalykà. Neávyk-dytos prievolës, kurios dalykas yra individualiais poþymiais apibûdina-mo daikto perdavimas, pasekmës reglamentuojamos CK 6.60 straipsny-je. Jei skolininkas nevykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà, taikomas CK 6.61 straipsnis.

Prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą neįvykdymo pasekmės. Jeigu skolininkas neávykdo prievolës perduoti pagal individualius poþymius apibûdinamà daiktà kreditoriui nuosavy-bës ar patikëjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisæ reikalau-ti, kad skolininkas daiktà perduotø (CK 6.60 str. 1 d.). Ði norma turi bûti aiðkinama sistemiðkai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK 6.213 straipsnio 2 dalimi. Todël reikalavimas ávykdyti prievolæ natûra negalës bûti patenkintas, jeigu sutartinæ prievolæ ávykdyti natûra neá-manoma teisiðkai arba faktiðkai (pvz., daiktà yra ágijæs sàþiningas ágijë-jas). Jeigu natûra ávykdoma prievolë labai komplikuotø skolininko pa-dëtá arba brangiai kainuotø, turinti teisæ gauti ávykdymà sutarties ðalis gali protingai gauti ávykdymà ið kito ðaltinio ir kitais minëtame straips-nyje nurodytais atvejais.

Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daiktà, kreditorius taip pat turi alternatyvià teisæ reikalauti nuostolius atlyginti, o ne ávykdyti prievolæ natûra (CK 6.245 str.). Abi ðios kreditoriaus teisës, kaip alter-natyvos, átvirtinamos ir specialiose normose. Pavyzdþiui, CK 6.324 straipsnis numato pirkëjo teisæ atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartá ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavëjas nepagrástai atsisako perduoti daiktus pirkëjui, pirkëjas taip pat gali pasinaudoti ir

47


savo teise reikalauti ávykdyti prievolæ natûra, kai pardavëjas atsisako perduoti pagal individualius poþymius apibûdinamà daiktà.

Kreditorius negali pasinaudoti savo teise reikalauti perduoti pagal individualius poþymius apibûdinamà daiktà, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos paèios rûðies teisæ turinèiam kreditoriui. Tokiu atveju kredi-toriaus teisë reikalauti ávykdyti prievolæ natûra iðnyksta, taèiau iðlieka kreditoriaus teisë reikalauti atlyginti nuostolius.

Gali bûti, kad reikalavimà perduoti daiktà ágyja keli kreditoriai, nors në vienam ið jø daiktas dar nëra perduotas. Pavyzdþiui, pardavëjas pardavë daiktà vienam pirkëjui, taèiau jo dar neperdavë. Po kurio laiko kitam pirkëjui pasiûlius geresnæ kainà, pardavëjas pardavë daiktà pas-tarajam. Tokiu atveju pirmenybë priklauso tam kreditoriui, kurio nau-dai prievolë atsirado pirmiau, o jei to nustatyti negalima, – pirmiau ieð-kiná pareiðkusiam kreditoriui. Ðiuo atveju negalintis ágyvendinti savo teisës natûra kreditorius turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.60 str. 1 d.).

Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teisæ savo pasi-rinkimu reikalauti arba sumokëti netesybas, arba perduoti pagal indivi-dualius poþymius apibûdinamà daiktà (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.).

Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės. Pasekmës, kai skolininkas neávykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà, aptariamos CK 6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas neávykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà, kreditorius turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius arba atlikti darbà uþ skolininko pinigus. Ðiuo atveju kreditorius taip pat turi teisæ kreiptis á teismà ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokëtø darbui atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinau-doti, jeigu ástatymai arba sutartis numato kitas pasekmes.

Ástatymas (CK 6.61 str. 1 d.) draudþia piktnaudþiauti kreditoriui savo teise nustatydamas, kad kreditorius turi atlikti darbà per protingà terminà ir uþ protingà kainà. Taigi átvirtinamas prievolës vykdymo eko-nomiðkumo principas. Protingai nustatytas terminas padeda iðvengti neapibrëþtumo, kada prievolë bus ávykdyta, taip ginamas skolininko interesas. Protingos kainos taisyklë taip pat nustatyta siekiant iðlaikyti prievolës ðaliø interesø pusiausvyrà.

Jeigu prievolë yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skoli-ninkas neávykdo prievolës atlikti tam tikrà darbà arba veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teisæ kreiptis á teismà ir reika-lauti netesybø – baudos. Baudos dydá nustato teismas. Iðieðkoma bauda

48


gali bûti vienkartinë arba mokama uþ kiekvienà praleistà dienà, kol skolininkas ávykdys prievolæ (CK 6.61 str. 2 d.). Ðia teise kreditorius negali pasinaudoti, kai paþeistas jo teises galima ginti kitais bûdais, pa-vyzdþiui, iðieðkoti nuostolius, sutartines netesybas, taip pat kai ávykdyti prievolæ tampa neámanoma ne dël skolininko kaltës.

Atsakomybė už neįvykdytą prievolę pagal dvišalę sutartį. Dviðalëje su-tartyje ðalys turi ir teises ir pareigas, todël svarbu nustatyti tokiø prievo-liø neávykdymo pasekmes reglamentuojanèias taisykles. Bendrosios tai-syklës iðdëstytos CK 6.62 straipsnyje.

Jeigu viena ðalis nebegali ávykdyti prievolës pagal dviðalæ sutartá dël tokios aplinkybës, uþ kurià neatsako në viena ið ðaliø, o kitko nenumato ástatymai arba sutartis, tai në viena ið ðaliø neturi teisës reikalauti, kad kita ðalis sutartá ávykdytø. Ðiuo atveju taikoma restitucija, t. y. ðalys turi gràþinti viena kitai visa, kà jos ávykdë be atitinkamo prieðprieðinio ávyk-dymo.

Jeigu viena ðalis prievolës pagal dviðalæ sutartá nebegali ávykdyti dël tokios aplinkybës, uþ kurià ji atsako, pavyzdþiui, rangovas negali per-duoti objekto dël to, kad þuvo, antra ðalis turi teisæ atsisakyti sutarties ir reikalauti gràþinti visa, kà ji ávykdë, taip pat atlyginti dël neávykdytos sutarties patirtus nuostolius. Ðia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu kitaip numato ástatymai arba sutartis.

Gali bûti, kad viena ið prievolës ðaliø negali ávykdyti savo pareigos dël tokios aplinkybës, uþ kurià atsako antra ðalis. Pavyzdþiui, rangovas negali atlikti darbo, nes uþsakovas nepateikë medþiagø, kaip buvo su-tarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji ðalis turi teisæ reikalauti ið antrosios ávykdyti prievolæ ir atlyginti nuostolius, á kuriuos áskaitoma tai, kà ði sutaupë dël negalëjimo ávykdyti savo prievolæ (CK 6.62 str. 3 d.).

Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Ðaliai, kuri pa-teikia teismui reikalavimà dël prievolës paþeidimo, tenka procesinë pa-reiga árodinëti prievolës paþeidimo faktà. Todël kad bûtø apsaugotos kreditoriaus teisës, materialiosios civilinës teisës normos nustato pre-zumpcijas, kada skolininkas laikomas paþeidusiu prievolæ. Ðios pre-zumpcijos iðdëstytos CK 6.63 straipsnyje. Skolininkas laikomas paþei-dusiu prievolæ, jeigu:

1) neávykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sàlygos;

2) skolininkas praleidþia prievolës ávykdymo terminà;

49


3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bûdu pagrástai reikalauja, kad skolininkas ávykdytø prievolæ;

4) kreditorius reikalavo ávykdyti prievolæ ir nustatë protingà jos ávykdymo terminà, o skolininkas prievolës per ðá terminà neá-vykdë;

5) skolininkas dar nesibaigus prievolës ávykdymo terminui praneða kreditoriui, kad jis prievolës nevykdys;

6) prievolës nebegalima ávykdyti dël skolininko kaltës. Skolininko pareiga atlyginti nuostolius atsiranda nuo to momento,

kai skolininkas laikomas paþeidusiu prievolæ. Nuostoliai negali bûti ið-reikalauti, jeigu skolininkas nuo prievolës vykdymo atleidþiamas.

Jeigu prievolës ávykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas paþeidusiu prievolæ nuo to momento, kai kreditorius raðtu pareikalavo ávykdyti prievolæ ir nustatë ávykdymo terminà, o skolininkas per ðá terminà prievolës neávykdë.

Gali bûti, kad skolininkui paþeidus prievolæ, vëliau jos nebeáma-noma ávykdyti. Pavyzdþiui, gaisro metu sunaikinamas pagal individua-lius poþymius apibûdintas pirkimo–pardavimo objektas ir dël to pralei-dæs perdavimo terminà pardavëjas negali daikto perduoti pirkëjui. To-kiais atvejais skolininkas atsako uþ visas pasekmes, susijusias su tuo, kad po paþeidimo prievolës ávykdyti nebeámanoma, iðskyrus atvejus, kai prievolës neámanoma ávykdyti dël kreditoriaus kaltës. Skolininkas atsa-kingas net ir tuo atveju, jeigu vëliau prievolës negalima ávykdyti dël ap-linkybiø, uþ kurias skolininkas neatsako, pavyzdþiui, force majeure.

Jei paþeidæs prievolæ skolininkas siûlo kreditoriui ávykdyti prievolæ natûra, kreditorius turi teisæ atsisakyti priimti skolininko siûlymà ávyk-dyti prievolæ, jeigu skolininkas kartu nesiûlo atlyginti dël prievolës pa-þeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius.

Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolëje atlik-ti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jø ápareigotas yra skolinin-kas. Taèiau kartais skolininkas negali ávykdyti savo pareigos dël to, kad netinkamai elgiasi kreditorius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paþei-dusiu prievolæ, bei tokio paþeidimo pasekmës nustatyti CK 6.64 straipsnyje.

Kreditorius yra laikomas paþeidusiu prievolæ, jei: 1) skolininkas negali ávykdyti prievolës dël nelabai glaudaus kredi-

toriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dël kitokios kredi-toriaus kaltës. Pavyzdþiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skoli-

50


ninkas piniginæ prievolæ ávykdys sumokëdamas pinigus á kredi-toriaus sàskaità banke, taèiau kreditorius nei pats, nei skolinin-ko praðomas nenurodo sàskaitos, á kurià turi bûti sumokëti pi-nigai, rekvizitø;

2) kreditorius dël savo kaltës neávykdo pareigø skolininkui ir dël to skolininkas pagrástai sustabdo prievolës vykdymà. Pavyzdþiui, uþsakovas neperduoda rangovui medþiagø, kurios pagal rangos sutartá turi bûti panaudotos rangos objektui.

Kai kreditorius paþeidþia prievolæ, skolininkas laikomas jos nepa-þeidusiu. Ði prezumpcija tæsiasi tol, kol tæsiasi prievolæ paþeidþiantys kreditoriaus veiksmai (neveikimas).

Kreditoriui paþeidus prievolæ, skolininkas taip pat gali kreiptis á teismà ir praðyti visiðkai arba ið dalies, numatant sàlygà ar besàlygiðkai atleisti já nuo prievolës vykdymo. Jeigu skolininkas patyrë nuostoliø dël to, kad kreditorius paþeidë prievolæ, jis turi teisæ reikalauti juos atlygin-ti.

Kontroliniai klausimai:

1. Kas yra prievoliø vykdymas? 2. Ar prievolës vykdymu gali bûti laikomas pasyvus ápareigoto as-

mens elgesys? 3. Kokie prievoliø vykdymo principai? 4. Ar prievolës vykdymui turi reikðmës aplinkybë, kad prievolës

vykdymas kartu yra ir profesinë veikla? 5. Kokios yra tinkamo prievolës ávykdymo pasekmës? 6. Kokià ástatymo prezumpcijà reiðkia pakvitavimo apie pagrindi-

nës skolos sumokëjimà iðdavimas? 7. Kokia ástatymo prezumpcija nustatyta vykdant tæstinæ prievolæ? 8. Ar tretysis asmuo gali ávykdyti prievolæ uþ skolininkà? 9. Kokiais atvejais laikoma, kad prievolë ávykdyta tinkamai, nors

ávykdymà priëmë ne kreditorius? 10. Kada kreditorius negali priimti prievolës ávykdymo ið treèiojo

asmens? 11. Kokiu pagrindu atsiranda ávykdþiusio prievolæ treèiojo asmens

teisë reikalauti ið skolininko?

51


12. Kokiais atvejais leidþiama atsisakyti vykdyti prievolæ? 13. Kokios yra prievolës atlikti tam tikrà darbà neávykdymo pasek-

mës? 14. Kokie yra prievolës nevykdymo pagal dviðalæ sutartá ypatumai? 15. Kokias skolininko paþeidimo prezumpcijas nustato ástatymas? 16. Nuo kokio momento atsiranda skolininko pareiga atlyginti nuo-

stolius?

52


6 skirsnis. KREDITORIAUS INTERESØ GYNIMO

BÛDAI Paþeistos kreditoriaus teisës prievolëje gali bûti apgintos ne tik

universaliais, bet ir specialiais bûdais, kuriuos numato CK straipsniai, reglamentuojantys bendruosius prievoliø nuostatus. Skolininkas, ne-vykdantis arba netinkamai vykdantis savo prievoles kreditoriui, atsako sutartyje arba ástatymuose nustatyta tvarka. Tuo pat metu CK yra daug normø, kurios savo esme negalëtø bûti laikomos subjektiniø teisiø gy-nimo bûdais. Bet tam tikrais atvejais jos gali bûti panaudotos civilinëms teisëms ginti. Be prievoliø uþtikrinimo bûdø, kuriø paskirtis – garantuo-ti prievolës ávykdymà, CK numato specialius kreditoriaus interesø gy-nimo bûdus, átvirtintus CK Ðeðtosios knygos IV skyriuje, pavadintame „Kreditoriaus interesø gynimas“ ir numatanèiame tris specifinius gyni-mo bûdus – actio Pauliana (CK 6.66–6.67 str.), netiesioginá ieðkiná (CK 6.68 str.) ir sulaikymo teisæ (6.69 str.).

6.1. Kreditoriaus teisë ginèyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) Actio Pauliana (Pauliaus ieškinio)27 instituto átvirtinimà lëmë po-

reikis uþkirsti kelià nesàþiningiems skolininkams, vengiantiems vykdyti prievoles ir todël perleidusiems turtà kitiems asmenims (daþniausiai savo sutuoktiniams, giminëms, kitiems asmenims). Actio Pauliana – tai teisë ginèyti skolininko sudarytus sandorius, kuriø pastarasis sudaryti neprivalëjo, jeigu ðie sandoriai paþeidþia kreditoriaus teises, o skolinin-

27 Senovës Romoje paskutiniaisiais respublikos laikotarpio amþiais iðnyko XII lente-

liø ástatymø sistema, pagal kurià neiðgalintá skolininkà bausdavo mirties bausme arba parduodavo á vergovæ svetur. Jà pakeitë privatus (namø) kalinimas ir ypaè iðieðkojimas ið turto nustatant skundà, kuris Digestose buvo vadinamas Pauliaus skundu (actio Paulia-na). Ieðkinio pavadinimas yra kilæs ið senovës Bizantijos teisininko Pauliaus vardo. Þr.: P. F. Girard. Romënø teisë. 1932. T. 2, p. 50–53.

53


kas apie tai þinojo arba turëjo þinoti. Taigi actio Pauliana institutas skir-tas kreditoriaus teisëms apginti nuo tokio nesàþiningo skolininko, kuris, perleidæs savo turtà treèiajam asmeniui, tampa nemokus, todël negali vykdyti savo prievolës kreditoriui ir taip paþeidþia kreditoriaus teises. Actio Pauliana ir yra kreditoriaus reikalavimas, kad skolininko sudary-tas sandoris dël turto perleidimo treèiajam asmeniui bûtø pripaþintas negaliojanèiu. Tokio ieðkinio pasekmë – restitutio in integrum. Dël to skolininkas vël galëtø vykdyti savo prievolæ kreditoriui.

Recepuojant romënø teisæ, actio Pauliana, kaip vienas ið kredito-riaus teisiø gynimo institutø, paplito ávairiose ðalyse. Ðis institutas buvo þinomas ir Lietuvoje. 1931 m. buvo priimtas Kreditoriams kenksmingø skolininko aktø ginèijimo ástatymas28, kuris reglamentavo skolininko sudarytø sutarèiø ir kitokiø aktø pripaþinimà negaliojanèiais kredito-riaus reikalavimu, jeigu jie paþeidþia kreditoriaus interesus. Okupacijos laikotarpiu actio Pauliana instituto nebuvo. Tik 1998 m. 1964 m. CK 571 straipsnyje átvirtintas actio Pauliana institutas, kuris buvo nurodytas CK skirsnyje, reglamentuojanèiame sandoriø negaliojimo pagrindus. 2000 m. CK actio Pauliana reglamentuotas atskirame kreditoriø interesø gynimo skyriuje. Ðiuo institutu siekiama ginti kreditoriø nuo nesàþinin-gø skolininko veiksmø, kuriais maþinamas skolininko mokumas ir kartu maþinama galimybë, kad kreditoriaus reikalavimas bûtø patenkintas. Kreditorius, reikðdamas actio Paulino, pirmiausia siekia atkurti paþeistà skolininko mokumà sugràþinant tai, kà skolininkas nesàþiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkûrus paþeistà skolininko mo-kumà padidëja kreditoriaus galimybës, jog skolininkas visiðkai arba bent ið dalies ávykdys savo prievolæ.

28 Ástatymo 1 straipsnyje buvo nurodoma, kad ðiuo ástatymu gali bûti iðieðkomàja

tvarka ginèijamos sutartys ir kitokie teisës aktai, kurie pakenkë skolininko kreditoriams: 1) aktai, kuriuos skolininkas yra sudaræs per pastaruosius deðimt metø prieð atskiram kreditoriui pareiðkiant ieðkiná arba prieð paskelbiant skolininkà neiðgalinèiu, jeigu skoli-ninkas norëjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams ir jeigu asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas aktas, þinojo tà skolininko norà; 2) neatlygintini aktai, kuriuos skoli-ninkas yra sudaræs per pastaruosius penkerius metus prieð atskiram kreditoriui pareiðki-ant ieðkiná arba prieð paskelbiant skolininkà neiðgalinèiu, jeigu skolininkas norëjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams, nors asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas aktas, ir neþinojo to skolininko noro; 3) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra suda-ræs per pastaruosius dvejus metus prieð atskiram kreditoriui pareiðkiant ieðkiná arba prieð paskelbiant skolininkà neiðgalinèiu, net jeigu skolininkas ir nenorëjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams.

54


Norint tinkamai taikyti actio Pauliana institutà bûtina iðsiaiðkinti ðiuos jo ypatumus:

1) taikant actio Pauliana institutà bûtina, kad kreditorius turëtø neabejotinà ir galiojanèià reikalavimo teisæ skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nëra ávykdæs visos arba dalies prievo-lës kreditoriui arba ávykdæs jà netinkamai;

2) bûtina nustatyti, jog ginèijamas sandoris paþeidþia kreditoriaus teises. CK numato, jog sandoris paþeidþia kreditoriaus teises, jeigu dël jo skolininkas tampa nemokus arba bûdamas nemokus suteikia pirmenybæ kitam kreditoriui, arba kitaip paþeidþiamos kreditoriaus teisës;

3) ginèijamas sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu, jei skoli-ninkas jo sudaryti neprivalëjo. Privalëjimas sudaryti sandorá yra vienas ið imperatyvø, apribojanèiø sutarèiø sudarymo laisvæ. Tam tikrais atvejais bûtinybë sudaryti sandorá gali bûti nustatyta ástatymu arba atsirasti ið kitø susitarimø, pavyzdþiui, ikisutarti-niø susitarimø, vieðojo konkurso atvejais ir t. t. Skolininkui gali bûti privalu sudaryti sandorius vykdant teismo sprendimà arba nutartá29.

Tam, kad ginèijamas sandoris bûtø pripaþintas negaliojanèiu, bûti-na nustatyti skolininko nesàþiningumà, t. y. skolininkas þinojo arba tu-rëjo þinoti, kad sudarydamas sandorá paþeidþia kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnis átvirtina nesàþiningumo prezumpcijà ir ávardija atvejus, kai preziumuojamas skolininko nesàþiningumas. Nesàþiningumo pre-zumpcija – tai konkretûs CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kai skoli-ninkas laikomas nesàþiningu sudarius sandorá, kurio jis neprivalëjo su-daryti, nebent bûtø árodyta prieðingai. Taigi lengviau árodyti skolininko nesàþiningumà kaip bûtinà actio Pauliana instituto taikymo sàlygà, nes árodyti skolininko nesàþiningumà pagal bendras árodinëjimo taisykles turëtø kreditorius, o esant nuostatoms dël skolininko nesàþiningumo prezumpcijos kreditorius turi tik nurodyti, jog sandoris sudarytas su asmenimis, nurodytais CK 6.67 straipsnyje, o árodinëjimo naðta, jog sandoris sudarytas nesiekiant iðvengti atsiskaityti su kreditoriumi, tenka

29 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. geguþës 5 d. nutartis civilinëje byloje Vil-

niaus apskrities VMĮ v T. Rozovskis, Nr. 3K–3–1253, kat. 31.6.1; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. balandþio 5 d. nutartis civilinëje byloje V. Babarskis v V. Boguševičius, Nr. 3K–3–425, kat. 42.

55


skolininkui30. Ði nuostata ið esmës skiria Pauliaus ieðkiná nuo panaðaus sandorio negaliojimo pagrindo, kuris buvo numatytas 1964 m. CK 571 straipsnyje, nes ði norma nesiejo atlygintinio sandorio pripaþinimo ne-galiojanèiu su sandorio ðaliø nesàþiningumu, taip pat neátvirtino nesà-þiningumo prezumpcijø31.

Civilinëje teisëje egzistuoja sàþiningumo prezumpcija. Turto ágijë-jas laikomas sàþiningu ágijëju, kol neárodyta prieðingai (CK 4.26 str.). Tuo tarpu CK 6.67 straipsnyje átvirtinta ðio principo iðimtis – nesàþinin-gumo prezumpcija. Paþymëtina, jog CK 6.67 straipsnis numato aðtuonis atvejus, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus paþeidþianèio sandorio ðaliø nesàþiningumas. Ðiuos atvejus galima skirstyti á tris gru-pes: 1) kai treèiasis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas pa-laikyti sudarantá sandorá skolininkà (CK 6.67 str. 1–3, 6–8 p.); 2) kai sandorio, kurá pagal tà sandorá turëjo atlikti skolininkas, ávykdymo vertë labai virðija kitos sandorio ðalies pateiktà ávykdymà (aiðkiai nenaudingi sandoriai) (CK 6.67 str. 4 p.); 3) kai sandoris sudarytas dël skolos, ku-rios mokëjimo terminas dar nebuvo suëjæs, mokëjimo (privilegijø ir pirmumo teisës teikimas kitam kreditoriui) (CK 6.67 str. 5 p.). CK átvir-tintø atvejø, kai ðalies nesàþiningumas preziumuojamas, sàraðas yra baigtinis. Todël jei nëra 6.67 straipsnyje ávardytø atvejø, sandorá sudaræ asmenys laikytini sàþiningais ir jø sàþiningumo prezumpcijà turi paneig-ti sandorius ginèijantis kreditorius32.

30 Paþymëtina, kad minëto 1931 m. Lietuvos kreditoriaus kenksmingø skolinimo ak-

tø ginèijimo ástatymo 2 straipsnyje taip pat buvo átvirtinti nesàþiningumo prezumpcijos atvejai, jei skolininkas sudarë sutartis 1) su savo sutuoktiniu susituokiant ar susituokus; 2) su savo arba savo sutuoktinio tiesioginës aukðtutinës arba þemutinës linijos giminë-mis; 3) su savo arba savo sutuoktinio átëviais arba ásûniais; 4) su savo arba savo sutuokti-nio broliais arba seserimis – tikraisiais (to paties tëvo, tos paèios motinos), ásûnytais arba suvestiniais; 5) su nurodytø 2–4 punktuose asmenø sutuoktiniu. Iki bus árodyta prieðin-gai, tariama, kad asmuo, su kuriuo arba kurio naudai jis sudarë aktà, þinojo skolininkà norëjus pakenkti savo kreditoriams // Valstybës þinios. 1931. Nr. 367.

31 Dël ðios prieþasties Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. balan-dþio 9 d, priëmë nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 daliø atitik-ties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad teismas privalo spræsti, ar treèiasis asmuo, sudarydamas sandorá su skolininku, buvo sàþiningas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi ginti ne tik kreditoriaus, bet ir sàþinin-go treèiojo asmens teises.

32 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 3 d. nutartis civilinëje byloje Bankrutuojanti AB „Litimpex bankas“ v UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., Nr. 3K–3–710, kat. 15.2.1.1.

56


CK taip pat átvirtinta, jog ginèijamas atlygintinis dviðalis sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu tik tuo atveju, jeigu kita sandorio ðalis (treèiasis asmuo) buvo nesàþininga. Neatlygintinis sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu nepaisant treèiojo asmens sàþiningumo arba nesàþiningumo.

Taikant CK 6.66 straipsná svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesø pusiausvyros principo, todël kreditoriaus teisës neturëtø bûti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturëtø bûti suteikiamos privilegi-jos skolininko ir treèiojo asmens atþvilgiu. Dël ðios prieþasties CK ir yra átvirtinta imperatyvi nuostata dël treèiojo asmens nesàþiningumo.

Paþymëtina ir tai, jog nustatant ginèijamo sandorio ðaliø sàþinin-gumà ðio turinys konkreèioje situacijoje gali skirtis. Tai priklauso nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybëmis asmenys vei-kia33.

Kai kyla ginèas dël sudaryto sandorio negaliojimo dël galimo kredi-toriaus interesø paþeidimo, tai aplinkybë, ar sandorio ðalis, pavyzdþiui, turto ágijëjas, buvo sàþiningas, nustatoma pagal tai, ar ágijëjas þinojo arba turëjo þinoti, kad sandoris paþeidþia skolininko kreditoriaus teises. Teisiðkai reikðminga, ar sutarties ðalis turi duomenø (þino), ar privalo þinoti (jam nustatyta pareiga pasidomëti), kad kita sutarties ðalis yra skolininkas, t. y. asmuo, turintis kreditoriø. Tokie duomenys gali bûti gaunami ið pokalbio su turtà parduodanèiu asmeniu arba jo atstovu, ið registrø, ið kitø ðaltiniø (oficialiø arba privaèiø). Informacija gali bûti þiniose apie teismines bylas, sudarytas sutartis, turto areðtà, apie antsto-lio atliekamus vykdymo veiksmus, taip pat kiti duomenys ir ðaltiniai, kurie rodytø, kad asmuo gali bûti skolingas.

Svarbu taip pat ávertinti, ar sandorio sudarymas objektyviai nepa-þeis kreditoriaus teisiø. Sudarant kiekvienà sandorá turto ágijëjas yra suinteresuotas neturëti problemø dël ágyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebûtø iðreikalaujamas. Tai reiðkia, kad turto ágijëjas taip pat suinteresuotas civiliniø teisiniø santykiø stabilumu. Jis pats privalo tuo pasirûpinti, protingai elgdamasis jis neturëtø sudaryti sandorio, kai yra duomenø, jog ateityje gali prarasti pagal sutartá gaunamà turtà. Vadi-nasi, elgdamasis apdairiai, jis, prieð sudarydamas sutartá, turi pasidomë-

33 Gana iðsamiai sàþiningumo nustatymo kriterijai atskleisti, pavyzdþiui, Lietuvos

Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 19 d. nutartyje civilinëje byloje A. Safonovas v. T. Safonova ir kt., Nr. 3K–3–898/2002, kat. 31.6.1.

57


ti, ar patikima kita sandorio ðalis, ar ji elgiasi sàþiningai. Ið bûsimos sandorio ðalies pagrásta reikalauti paaiðkinimo ir kitø duomenø, ar ji neturinti skolininkø, kuriø interesams gali bûti padaryta þala dël sando-rio sudarymo. Jeigu asmuo gauna þiniø apie galimo kontrahento kredi-toriø, tai privalo svarstyti, ar ágydamas skolininko turtà nepaþeis kredi-toriaus interesø.

Protingu ir apdairiu gali bûti laikomas tas ágijëjas, kuris jam priei-namomis priemonëmis pasidomëjo, ar sandorá ketinantis sudaryti as-muo neturi kreditoriø ir ar sudarant sandorá nebus paþeisti jø interesai. Tai daroma ið dalies jo paties interesais, todël ið turto ágijëjo pagal san-dorá gali bûti reikalaujama domëtis kita sandorio ðalimi ir jos turtine padëtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandorá nepaþeidþiant ástatymø. Vadinasi, tai pripaþintina jo pareiga.

Turto pagal bûsimà sandorá ágijëjas, siekdamas nepaþeisti galimo kreditoriaus interesø, turi bûti apdairus: 1) protingomis priemonëmis iðsiaiðkinti, ar bûsimoji sandorio ðalis yra skolininkas; 2) konkreèioje situacijoje ávertinti, ar sandoris nepaþeis skolininko kreditoriaus intere-sø.

Ieðkinys dël sandorio pripaþinimo negaliojanèiu gali bûti pareiðki-amas per vieneriø metø ieðkinio senaties terminà. Ðis terminas prade-damas skaièiuoti nuo tos dienos, kurià kreditorius suþinojo arba turëjo suþinoti apie jo teises paþeidþiantá sandorá.

Remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, pripaþinus pagal kredito-riaus ieðkiná skolininko sudarytà sandorá negaliojanèiu, iðieðkojimas kreditoriaus reikalavimu yra nukreipiamas á perduotà pagal tà sandorá turtà arba jo vertæ tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams paten-kinti. Tokià nuostatà lemia actio Pauliana kompensacinis pobûdis. Ki-taip nei kitais sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais atvejais, sandorio pripaþinimas negaliojanèiu nëra pagrindinis ieðkinio tikslas. Sandorio pripaþinimas negaliojanèiu yra tik priemonë atkurti skolininko paþeistà mokumà ir sugràþinti skolininkà á ankstesnæ turtinæ padëtá.

Tam tikrø ypatumø actio Pauliana instituto taikymas turi atskirø kategorijø, pavyzdþiui, ámoniø bankroto bylose. Nors specialiai tokie ypatumai CK nëra aptarti, bet yra pripaþinti teismø praktikoje34.

34 Dël actio Pauliana instituto taikymo bankroto bylose nuomonæ yra pareiðkæs ir

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas 2001 m. vasario 21 d. nutartyje civilinëje byloje AB „Turto bankas“ v BAB „Rimeda“, Nr. 3K–3–201, kat. 15.2.1.1.

58


6.2. Netiesioginis ieðkinys Kreditorius, turintis neabejotinà ir vykdytinà reikalavimo teisæ sko-

lininkui, turi teisæ priverstinai ágyvendinti skolininko teises pareikðda-mas ieðkiná skolininko vardu, jeigu skolininkas pats tø teisiø neágyven-dina arba atsisako tai daryti ir dël to paþeidþia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieðkinys) (CK 6.68 str. 1 d.). Taigi tai ieðkinys, kurá uþ skolininkà gali pareikðti jo kreditorius.

Aiðkinant ir taikant netiesioginio ieðkinio institutà, kuris yra paly-ginti naujas, nes tokio kreditoriaus interesø gynimo bûdo ankstesnis CK nenumatë, bûtina atsiþvelgti á ðio instituto esmæ ir tikslà. Pagrindinë ðio instituto paskirtis – apsaugoti kreditoriø nuo nesàþiningo skolininko veiksmø tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas ágyvendinti savo teisæ, nes kreditorius á já nukreips iðieðkojimà, arba dël kitø prieþasèiø.

Netiesioginio ieðkinio instituto taikymas yra specifiðkas. Tam, kad kreditoriaus ieðkinys bûtø tenkintinas, reikia nustatyti ðias aplinkybes:

1) kreditoriaus neabejotinà ir vykdytinà reikalavimo teisæ, t. y. prievolë turi bûti galiojanti, iki ieðkinio pareiðkimo turi bûti suë-jæs prievoliø ávykdymo terminas, neturi bûti suëjæs prievolës naikinamasis terminas, prievolë neturi bûti pasibaigusi kitais prievoliø pabaigos pagrindais;

2) skolininkas neágyvendina savo teisiø arba atsisako tai daryti. Skolininko neveikimas gali pasireikðti ávairiai: gali bûti delsia-ma, stokojama iniciatyvos ágyvendinti savo teises, piktybiðkai vengiama jas ágyvendinti arba ágyvendinamos netinkamomis priemonëmis. Taèiau kreditorius neturi teisës reikalauti ágyven-dinti tas skolininko teises, kurios iðimtinai susijusios su skoli-ninko asmeniu;

3) skolininko neveikimas paþeidþia kreditoriaus interesus, t. y. kreditoriui bûtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo ne-mokus, jam iðkelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais).

Skolininko teisë, kurios jis neágyvendina, neturi bûti asmeninë (pvz., teisë á þalos, padarytos dël sveikatos suþalojimo, atlyginimà).

Kita vertus, skolininko bei jo kreditoriaus naudojimosi savo teisë-mis galimybës nëra beribës, nes yra priklausomos nuo galimø treèiøjø asmenø teisëtø interesø. Antai pagal CK 6.129 straipsnio 1 dalá kredito-rius negali atleisti skolininko nuo prievolës ávykdymo, jei tai paþeidþia treèiøjø asmenø interesus á kreditoriaus turtà. Todël jei yra pareikðtas

59


netiesioginis ieðkinys, skolininkas, kurio vardu reiðkiamas netiesioginis ieðkinys, negalëtø sudaryti taikos sutarties su savo skolininku arba pa-dovanoti jam skolà, jei tai paþeistø kreditoriaus, reiðkianèio ieðkiná sko-lininko vardu, teisëtus interesus.

Netiesioginio ieðkinio instituto pobûdis lemia tai, jog patenkinus netiesioginá ieðkiná iðreikalautas turtas, kitaip nei taikant actio Pauliana institutà, áskaitomas á skolininko turtà ir naudojamas visø skolininko kreditoriø reikalavimams tenkinti35.

6.3. Sulaikymo teisë CK 6.69 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius turi teisæ naudo-

tis daikto sulaikymo teise kaip vienu ið savo teisiø gynimo bûdø tol, kol skolininkas ávykdo prievolæ.

Teisinëje literatûroje sulaikymo teisë suprantama ir kaip viena ið prievoliø ávykdymà uþtikrinanèiø priemoniø, ir kaip daiktinë teisë36. Sulaikymo teisës ágyvendinimo tvarkà nustato daiktinës teisës normos (Ketvirtosios knygos XIII skyriaus nuostatos). Taèiau ði kreditoriaus teisë neatsiejama nuo skolininko prievolës kreditoriui, nes sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik jei skolininkas nevykdo prievolës kreditoriui ir tik jei suëjæs reikalavimo ávykdymo terminas.

Nagrinëjant sulaikymo teisës, kaip kreditoriaus interesø gynimo bûdo, ágyvendinimo ribas, paþymëtina, jog daikto sulaikymo teisë lai-koma savigynos teise, todël atsiþvelgiant á sieká uþkirsti kelià galimiems piktnaudþiavimo ðia teise atvejams taikyti minëtà institutà reikia atsi-þvelgiant á CK nuostatas, reglamentuojanèias savigynos taikymo gali-mybes ir apribojimus, t. y. sistemiðkai taikyti CK 1.139 straipsná, kuris skelbia, kad taikant sulaikymo teisæ bûtina gerbti þmogaus teises ir lais-ves, taikyti sulaikymo teisæ protingai, laikantis sàþiningumo principo ir pan.

35 Teisinëje literatûroje ir teismø praktikoje kyla klausimas, kas gi yra laikytinas ieð-

kovu byloje netiesioginio ieðkinio atveju – kreditorius ar skolininkas. Tai problema, kurios sprendimas per suformuotà teismø praktikà daug nulems taikant netiesioginio ieðkinio institutà.

36 Iðsamiau þr.: A. Dambrauskaitë. LTU teminiø straipsniø rinkinys „Prievoliø ávyk-dymo uþtikrinimo teisinës problemos“. 2001, p. 58–68.

60


CK nekonkretizuoja objektø, galinèiø bûti sulaikytais, sàraðo. Ta-èiau vadovaujantis CK sistemine analize sulaikymo teisës objektas gali bûti ne tik daiktai siauràja prasme, bet ir pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas, t. y. bet kurie daiktinës teisës objektai.

Paþymëtina, kad, be bendrø normø, numatytø savarankiðkame ins-titute, CK yra ir specialiø straipsniø, numatanèiø civiliniø teisiø santy-kiø dalyviø teisæ sulaikyti pas juos esanèius skolininko daiktus. CK 2.161 straipsnis numato, jog prekybos agentas turi teisæ sulaikyti turi-mus atstovaujamojo daiktus ir teises á tuos daiktus patvirtinanèius do-kumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. Pagal CK 4.238 straipsnio 2 dalá, jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisæ ið naudos gavëjui gràþintinø lëðø pasilikti sau sumà kaip uþ-mokestá uþ atliktas administravimo paslaugas arba, kol bus su juo atsi-skaityta, sulaikyti turtà. Pagal CK 6.758 straipsnio 4 dalá, jeigu ágalioti-nis veikia kaip komercinis ágaliotojo atstovas, jis turi teisæ sulaikyti pri-valomus perduoti ágaliotojui daiktus, kol ágaliotojas su juo visiðkai atsi-skaitys. Komisionierius turi teisæ sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komi-tentas nevykdo savo prievoliø komisionieriui (CK 6.786 str. 2 d.). Veþë-jas turi teisæ sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagaþà, kol nebus su-mokëtas jam priklausantis veþimo uþmokestis ir kitos sumos, jeigu ásta-tymas arba veþimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.813 str. 4 d.). Vieð-butis turi teisæ sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol as-muo neávykdys vieðbuèiui savo prievoliø, susijusiø su atlyginimu uþ vieðbuèio suteiktas paslaugas (CK 6.865 str. 1 d.). Pagal CK 6.656 straipsná, jeigu uþsakovas nevykdo savo ásipareigojimo sumokëti rangos sutartyje nustatytà atlyginimà arba kitokià sutarties ðaliø sutartà sumà, rangovas turi teisæ iðieðkoti jam pagal sutartá priklausanèias sumas uþ atliktà darbà ið uþsakovui priklausanèiø árenginiø, likusiø medþiagø ir kito uþsakovui priklausanèio turto, kol uþsakovas visiðkai su juo neatsi-skaitys, arba gali sulaikyti darbø rezultatà tol, kol uþsakovas tinkamai neávykdys savo prievolës.

Yra ir specialiø normø, ribojanèiø prievolës ðaliø sulaikymo teisæ, pavyzdþiui, panaudos gavëjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teisës, iðskyrus atvejus, kai prievolë pasireiðkia daiktui iðsaugoti bûtinø ir neatidëliotinø iðlaidø kompensavimu (CK 6.640 str.). Diskutuotina, ar pasaugos sutarèiai esant neatlygintinai pasaugos gavëjas turi teisæ sulaikyti daiktà net ir nekompensavus jam iðlaidø, susijusiø su daikto

61


saugojimu37. Paþymëtina, kad specialios nuostatos dël sulaikymo teisës, ávardytos atskiras sutarèiø rûðis reglamentuojanèiuose nuostatose, ne-reiðkia, jog daikto sulaikymo teise negalima pasinaudoti kitokiø prievo-liø ðalims. Bûtent CK 6.69 straipsnis suteikia kreditoriui teisæ pasinau-doti daikto sulaikymo teise ne tik specialiais ástatyme numatytais, bet ir kitais atvejais.

CK 6.69 straipsnis nenurodo, kokius reikalavimus turëdamas kredi-torius gali pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. CK nëra apribojimø arba nuorodø á reikalavimo teisës ryðá su sulaikytuoju daiktu. Todël galima bûtø daryti iðvadà, kad Lietuvoje daikto sulaikymo taikymo sritis yra labai plati, nors, pavyzdþiui, Rusijos CK 359 straipsnyje átvirtinta taisyk-lë, jog sulaikymo teisæ turi tik kreditoriai, kuriø reikalavimo teisë susi-jusi su apmokëjimu uþ daiktà arba su iðlaidø (nuostoliø), susijusiø su daiktu, atlyginimu.

Ágyvendinant daikto sulaikymo teisæ bûtina þinoti, jog ðios teisës ágyvendinimas nëra absoliutus. CK 4.229 straipsnio 1 dalis numato, jog daiktà sulaikyti gali tik teisëtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teisæ á daikto savininkà. Kai valdytojas praranda valdymo teisæ, iðskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas iðnuomoja-mas arba ákeièiamas kitiems asmenims, daikto sulaikymo teisë baigiasi.

Be to, atkreiptinas dëmesys, jog daikto sulaikymo teisë yra papras-tai tik priemonë kreditoriui „paskatinti“ („priversti“) skolininkà paten-kinti jo reikalavimà, nes kreditorius ið esmës negali sulaikyto daikto parduoti ir iðsiieðkoti ið jo skolà. Toks kreditoriaus teisiø apribojimas susijæs su kitø skolininkø kreditoriø reikalavimo teisiø ágyvendinimu. Daikto sulaikymo teisæ turintis asmuo gali pasilikti tik sulaikyto daikto duodamus vaisius ir taip patenkinti savo reikalavimus pirmiau uþ kitus kreditorius. Sulaikyto daikto sulaikymo teisæ turintis asmuo negali ið-nuomoti, ákeisti, kitaip daikto suvarþyti arba naudoti pagal tikslinæ pa-skirtá, iðskyrus toká naudojimà, kuris bûtinas daiktui iðsaugoti, jeigu ásta-tymas nenustato, ar daiktà sulaikæs asmuo ir daikto savininkas nesusita-rë kitaip (CK 4.232 str. 2 d.).

37 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. lapkrièio 12 d. nutartis civilinëje byloje S.

Krivicko firma „Fasma“ v. ŽŪB „Aukštelkai“, Nr. 3K–3–1242/2002, kat. 56.3.

62


Kontroliniai klausimai: 1. Kokie specialûs kreditoriaus interesø gynimo bûdai numatyti

CK? 2. Kokia actio Pauliana esmë? 3. Kokios sàlygos yra bûtinos norint taikyti actio Pauliana? 4. Ar sandorio pripaþinimas negaliojanèiu actio Pauliana turi áta-

kos sàþiningø treèiøjø asmenø teisëms? 5. Per koká terminà turi bûti pareikðtas actio Pauliana? 6. Kokia yra netiesioginio ieðkinio esmë? 7. Kokios yra netiesioginio ieðkinio tenkinimo sàlygos? 8. Kuo skiriasi actio Pauliana ir netiesioginio ieðkinio tenkinimo

pasekmës? 9. Ar kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise, jeigu në-

ra suëjæs prievolës ávykdymo terminas? 10. Kokius galite nurodyti atvejus, kai ástatymas specialiai nustato

kreditoriaus teisæ sulaikyti skolininko daiktus? 11. Kokius galite nurodyti atvejus, kai ástatymas draudþia pasinau-

doti sulaikymo teise? 12. Ar sulaikymo teise pasinaudojæs kreditorius turi pirmumo teisæ

prieð kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimà ið sulaikyto daikto vertës?

63


7 skirsnis. PRIEVOLIØ ÁVYKDYMO UÞTIKRINIMAS Prievoliø ávykdymo uþtikrinimas – tradicinis civilinës teisës institu-

tas. Rankpinigiai, netesybos, ákeitimas, laidavimas buvo þinomi dar ro-mënø teisëje. Jø bûtinumà lëmë tai, jog kreditorius yra ið esmës suinte-resuotas bûti tikras, kad prievolë bus ávykdyta ir kad bus uþtikrinta jo interesø apsauga, jei prievolë bûtø neávykdyta. Siekiant apsaugoti kre-ditoriaus interesus atskirø valstybiø teisës sistemose numatomos skir-tingos priemonës, uþtikrinanèios, kad skolininkas savo prievolæ ávykdys. Vieni prievoliø uþtikrinimo bûdai, pavyzdþiui, netesybos (bauda, dels-pinigiai), skatina skolininkà ávykdyti prievolæ, o kiti garantuoja kredito-riui, kad prievolæ skolininkui esant nemokiam, ávykdys kitas asmuo, pavyzdþiui, laiduotojas arba ákaito davëjas38.

Prievolių užtikrinimo būdais laikytinos specialiosios priemonës, ga-rantuojanèios pagrindinës prievolës ávykdymà ir skatinanèios skolininkà tinkamai vykdyti savo prievolæ.

Ðaliø pasirinktas prievoliø uþtikrinimo konkretus bûdas turi bûti raðtu uþfiksuotas arba paèioje prievolëje, kurios ávykdymui uþtikrinti jis yra skirtas, arba papildomame susitarime.

7.1. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdai Lietuvos CK 6.70 straipsnis numato, kad esamø ir bûsimø prievoliø

ávykdymas gali bûti uþtikrinamas pagal sutartá arba ástatymus netesy-bomis, ákeitimu (hipoteka)39, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar ki-tais sutartyje numatytais bûdais. CK nepateikia baigtinio prievoliø uþ-tikrinimo sàraðo. Todël asmenys gali pasirinkti ir kitokius jiems priimti-nus bei ástatymams, teisës principams, vieðajai tvarkai ir gerai moralei neprieðtaraujanèius prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdus. Paþymëtina,

38 Þr.: Civilinë teisë, p. 389. 39 Hipoteka (ákeitimas) yra daiktiniai prievoliø uþtikrinimo bûdai, todël ðiame vado-

vëlyje nëra atskirai nagrinëjama.

64


kad, be tradiciniø prievoliø uþtikrinimo bûdø, paèios CK nuostatos reg-lamentuoja du naujus uþtikrinimo bûdus: banko garantijà (CK 6.93 str.) bei daikto sulaikymo teisæ, kuri átvirtinta kaip kreditoriaus interesø gy-nimo bûdas (CK 6.69 str.)40. Kadangi prievoliø vykdymas uþtikrinamas kreditoriaus interesais, tai daikto sulaikymas gali bûti laikomas ir prie-voliø uþtikrinimo bûdu. Prievoliø uþtikrinimo bûdai taip pat galëtø bûti, pavyzdþiui, prieðprieðinis reikalavimø ávykdymas; pinigø pervedimas á depozità, kreditø draudimas41 ir pan.

Jei uþtikrinamas bûsimos prievolës ávykdymas, ðaliø teisës ir parei-gos atsiranda tik atsiradus pagrindinei prievolei, todël uþtikrinamoji prievolë ðiuo atveju yra sàlyginë.

Koká konkretø prievolës uþtikrinimo bûdà pasirinkti, daþnai pri-klauso nuo sutarties pobûdþio. Pavyzdþiui, paskolos arba kreditavimo sutarèiai uþtikrinti daþniausiai pasirenkamas ákeitimas (hipoteka), ban-ko garantija arba laidavimas; darbø arba paslaugø atlikimo sutartims – netesybos. Bet kuriuo bûdu uþtikrinant sutartinæ prievolæ toks uþtikri-nimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir treèiojo asmens santykius. Bet tai ypatingos rûðies prievoliniai santykiai, kuriø specifikà lemia tai, kad jie yra priklausomi nuo pagrindinës prievolës.

Prievolës uþtikrinimo bûdai, iðskyrus garantijà, palyginti su pagrin-dine prievole, yra papildomos, ðalutinës prievolës. Prievoliø uþtikrinimo susitarimams, kaip papildomiems susitarimams, bûdingi ðie bruoþai: 1) pripaþinimas negaliojanèia pagrindinës sutarties daro negaliojanèià ir papildomà. Pavyzdþiui, pripaþinus negaliojanèia paskolos sutartá, nega-lios ir laidavimas, kuriuo uþtikrintas paskolos sutarties ávykdymas. Bet papildomos prievolës pripaþinimas negaliojanèia nedaro negaliojanèios pagrindinës prievolës; 2) prievolës uþtikrinimo sutartá iðtinka pagrindi-

40 Daikto sulaikymas – daiktiniø teisiø institutas, reglamentuojamas CK Ketvirtosios

knygos nuostatø, taip pat minimas kaip kreditoriaus interesø gynimo bûdas (CK 6.69 str.) Bet pagal savo prigimtá, esmæ, formuluotæ tai gali bûti ir prievoliø uþtikrinimo bû-das. Plaèiau apie sulaikymo teisæ, kaip prievoliø ávykdymo uþtikrinimo priemonæ þr.: A. Dambrauskaitë. LTU teminiø straipsniø rinkinys „Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo teisi-nës problemos“. 2001, p. 58–68.

41 Kreditø draudimo atveju draudikai garantuoja, kad draudëjo pirkëjui tapus ne-mokiam prievolë bus ávykdyta, t. y. draudëjas gaus draudimo iðmokà ir nepatirs nuosto-liø. Ðiuo metu kreditø draudimo sritis labai plati: draudþiamos vienkartinës, ilgalaikës, vietinës, tarptautinës, investavimo, finansinës nuomos sutartys.

65


nës sutarties likimas. Pavyzdþiui, kreditorius turi teisæ perleisti reikala-vimà (CK 6.101. str.). Tokiu atveju reikalavimo ágijëjui pereina ir teisës, nustatytos prievolës ávykdymui uþtikrinti, bei kitos papildomos teisës (CK 6.101 str. 2 d.); 3) pagrindinës prievolës pabaiga paprastai reiðkia ir uþtikrinimo pabaigà.

7.2. Netesybos Netesybos – tai ástatymø, sutarties arba teismo nustatyta pinigø su-

ma, kurià skolininkas privalo sumokëti kreditoriui, jeigu prievolë neá-vykdyta arba ávykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.70 str. 1 d.). Netesybø prigimtis yra dvejopa, jos yra ir prievoliø uþtikrinimo bû-das, ir sutartinës civilinës atsakomybës forma (CK 6.258 str.)42. Netesy-bos yra bene daþniausiai praktikoje naudojamas prievoliø uþtikrinimo bûdas, kuriam bûdingi ðie bruoþai: 1) atsakomybës uþ prievolës paþei-dimà dydþio nustatymas, kuris ðalims þinomas jau sudarant sutartá; 2) galimybë iðieðkoti netesybas uþ patá paþeidimo faktà nereikalaujant árodinëti nuostolius; 3) galimybë ðalims savo nuoþiûra formuluoti susi-tarimo dël netesybø sàlygas, dydá, santyká su nuostoliais, skaièiavimo tvarkà ir pan. Netesybos gali bûti iðreikðtos procentais nuo sutarties sumos arba jos neávykdytos dalies, konkreèia suma ir pan.

Netesybų rūšys – tai bauda ir delspinigiai. Netesybos (bauda) – ið anksto ástatymu arba sutartimi nustatyta konkreti suma arba tam tikra procentinë iðraiðka nuo paþeistos prievolës sumos. Netesybos (delspini-giai) – ástatymais arba sutartimi nustatyta pinigø suma uþ paþeistà prie-volës ávykdymo terminà. Jos numatomos uþ konkreèius laiko terminus (uþ kiekvienà praleistà dienà, savaitæ, mënesá ir pan.).

Netesybos yra numatytos ástatymo ir sutartinës (numatytos ðaliø susitarimu). Ástatymo numatytos netesybos taikomos neatsiþvelgiant á tai, ar ðalys jas numatë. Bet svarbu, kokia teisës norma tokias netesybas numato. Jei netesybas numato imperatyvi teisës norma, jos yra taiko-mos besàlygiðkai, o jei dispozityvi – taikomos tiek, kiek ðalys nenumatë kitokio dydþio. Be to, netesybas gali nustatyti ir teismas. Pavyzdþiui, CK 6.215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nevykdo tei-

42 Apie netesybas, kaip sutartinës civilinës atsakomybës formà, þr. skyriuje „Sutarti-

në atsakomybë“.

66


smo sprendimo, ápareigojanèio vykdyti sutartinæ prievolæ natûra, tei-smas skiria skolininkui baudà.

Teisinëje literatûroje iðskiriamos įskaitinės, išimtinės, baudinės ir al-ternatyvios netesybos43. Įskaitinės netesybos (bauda, delspinigiai) yra to-kios, kai uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà prievolæ nustatytos netesybos ir susidaræ kreditoriui nuostoliai yra atlyginami tiek, kiek jø nepadengia netesybos. Pavyzdþiui, iðieðkota 5000 litø netesybø, o kredi-toriaus nuostoliai yra 9000 litø. Tokiu atveju kreditoriui skolininkas privalo sumokëti dar 4000 litø, t. y. tokià nuostoliø dalá, kurios nepa-dengia netesybos.

Išimtinės netesybos yra tokios, kai uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà prievolæ leidþiama ið skolininko iðieðkoti netesybas, bet nega-lima iðieðkoti nuostoliø.

Baudinės netesybos yra tokios, kai uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà prievolæ leidþiama iðieðkoti ið skolininko ne tik netesybas, bet ir nuostolius, kurie susidarë kreditoriui dël nevykdomos arba netinka-mai vykdomos prievolës.

Alternatyvios netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali bûti iðieðkomos arba netesybos, arba nuostoliai suteikiant kreditoriui teisæ pasirinkti44.

2000 m. CK 6.73 straipsnis nenumato galimybiø taikyti baudiniø netesybø, t. y. ðalys negali susitarti, kad bus iðieðkomos ir netesybos, ir visi nuostoliai neáskaitant iðieðkotø netesybø.

Netesybų forma. Susitarimams dël netesybø reikalinga raðytinë forma (CK 6.72 str.), t. y. susitarimas dël netesybø turi bûti raðytinis, nors pagrindinë sutartis sudaryta kita forma. Bet formos reikalavimo paþeidimas nedaro susitarimo dël netesybø negaliojanèio. Tokiais atve-jais ðalys, nesilaikanèios paprastos raðytinës formos, praranda teisæ ki-lus ginèui remtis liudytojø parodymais ðá faktà árodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Taèiau susitarimà dël netesybø galima árodinëti kitais raðytiniais árodymais, netiesiogiai patvirtinanèiais susitarimo dël netesybø faktà (pvz., laiðkais, susiraðinëjimo dokumentais ir pan.) arba kitokiomis fak-tinëmis aplinkybëmis. Jei yra kitokiø raðytiniø, nors ir netiesioginiø áro-dymø, patvirtinanèiø susitarimà dël netesybø, teismas tokio susitarimo

43 Þr.: Civilinë teisë, p. 396–397. 44 Iðimtinës, baudinës ir alternatyvios netesybos buvo numatytos 1964 m. CK 228 str.

2 d.

67


sudarymo faktà, jo turiná gali nustatinëti ir remdamasis liudytojø paro-dymais. Jø parodymus bûtina vertinti atsiþvelgiant á raðytiniø árodymø turiná, faktiná sandorio ðaliø elgesá, paproèius, teisingumo, sàþiningumo ir protingumo reikalavimus45.

CK 6.73 straipsnyje yra nustatytas netesybø ir prievolës ávykdymo natûra santykis. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei nustaty-tos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti ið skolininko kartu ir ne-tesybø, ir realiai ávykdyti prievolæ, iðskyrus atvejus, kai skolininkas pra-leidþia prievolës ávykdymo terminà. Ðaliø susitarimas, numatantis kito-kias taisykles, negalioja. Kai pareiðkiamas reikalavimas atlyginti nuosto-lius, netesybos áskaitomos á nuostoliø atlyginimà.

Jeigu netesybos yra aiðkiai per didelës arba prievolë ávykdyta ið da-lies, teismas gali netesybas sumaþinti (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas tai gali daryti arba savo iniciatyva, arba kreditoriaus praðymu, atsiþvelgda-mas á konkreèias bylos aplinkybes. Netesybos maþinamos, jei jos yra neprotingai didelës, nes negali bûti priemonë nepagrástai praturtëti ki-tos ðalies sàskaita46. Teismas, atsiþvelgdamas á konkreèias bylos aplin-kybes, turi teisæ maþinti tiek pagal sutartá, tiek pagal ástatymà atsiradu-sias netesybas. Ðios teismo teisës prievolës ðalys negali apriboti arba panaikinti, todël ðaliø susitarimai, kad teismas negali sumaþinti netesy-bø, negalioja47. Taèiau sumaþintos netesybos negali tapti maþesnës uþ nuostolius, patirtus dël nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievo-lës. Jei netesybos yra jau sumokëtos, jos negali bûti maþinamos.

Kartu CK 6.73 straipsnio 3 dalis numato, kad ðiame straipsnyje numatytos taisyklës netaikomos, jeigu dël atskirø rûðiø sutarèiø CK numato kà kita. Taigi tik CK, o ne kiti ástatymai gali numatyti 6.73 straipsnyje suformuluotø taisykliø iðimtis. Antai pagal bendrà taisyklæ, átvirtintà CK 6.73 straipsnyje, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti kartu ir netesybø, ir realiai ávykdyti prievolæ. Bet pagal CK 6.365 straipsná pirkëjas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje gali reikalauti ið pardavëjo ir sumokëti netesybas, ir ávykdyti prievolæ natû-ra.

45 CK komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 208. 46 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartá civili-

nëje byloje B. Roščin v V. Percovskij, Nr. 3K–3–218/2003. 47 CK komentaras. Ðeðtoji knyga. 2003, p. 117.

68


7.3. Laidavimas Laidavimas – tai sutartis, kuria laiduotojas uþ atlyginimà arba neat-

lygintinai ásipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, uþ kurá laiduojama, neávykdys visos ar dalies savo prievolës (CK 6.76 str. 1 d.)

Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartá arba ástatymø ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Daþniausiai laidavimas atsiranda laidavimo sutarties pagrindu, t. y. laiduotojas ásipareigoja kreditoriui laiduoti uþ skolininkà, jei ðis neávykdys savo prievolës. Lai-davimas gali atsirasti ir pagal ástatymà, pavyzdþiui, CK 6.9 straipsnio 5 dalis numato, kad jei prievolë atsirado iðimtinai vieno ið bendraskoliø interesais arba prievolë neávykdyta tik dël vieno ið skolininkø kaltës, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams uþ visà skolà. Ðiuo atve-ju kiti bendraskoliai yra laikomi to skolininko laiduotojais. Laidavimas gali atsirasti ir teismo sprendimo pagrindu, pavyzdþiui, kai teismas, spræsdamas klausimà dël buvusiø sutuoktiniø tarpusavio iðlaikymo, gali pareikalauti ið buvusio sutuoktinio, privalanèio teikti iðlaikymà kitam sutuoktiniui, pateikti tapatø ðios prievolës ávykdymo uþtikrinimà (CK 3.72 str. 7 d.). Laidavimu gali bûti uþtikrinama tiek esama, tiek bûsima prievolë, bet pastaroji turi bûti aiðkiai apibûdinta (CK 6.78 str. 1 d.). Bûsimos prievolës uþtikrinimas daþniausiai taikomas kreditavimo su-tarèiø atveju, nes bankas, prieð suteikdamas kredità, daþniausiai praðo pateikti laidavimo sutartá. Asmuo gali laiduoti tiek uþ pagrindiná skoli-ninkà, tiek ir uþ jo laiduotojà.

Laidavimas yra konsensualinë, vienaðalë sutartis. Ji gali bûti ir atly-gintinë, ir neatlygintinë, terminuota arba neterminuota. Laiduotojai gali bûti bet kurie veiksnûs asmenys, iðskyrus tuos, kuriems ástatymas tai draudþia. Pavyzdþiui, vieðieji juridiniai asmenys negali bûti laiduoto-jais, jei tai prieðtarauja jø specialiam teisnumui (CK 2.74 str. 2 d.). Lai-davimas yra papildoma prievolë, todël pasibaigus pagrindinei prievolei arba pripaþinus jà negaliojanèia baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Tuo laidavimas skiriasi nuo garantijos. Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai yra reglamentuoti CK 6.80 straipsniu, kuris ápareigoja kredi-toriø laiduotojo reikalavimu suteikti ðiam informacijà apie pagrindinës prievolës turiná ir sàlygas, taip pat apie prievolës vykdymà. Tokia in-formacija laiduotojui yra reikalinga todël, kad laiduotojas, ávykdæs prie-volæ uþ skolininkà, perima kreditoriaus teises (CK 6.83 str.). Kredito-

69


riaus atsisakymas teikti laiduotojui informacijà pastarojo reikalavimu gali bûti vertinamas kaip kooperavimosi pareigos paþeidimas (CK 6.38 str.) suteikiant laiduotojui teisæ reikalauti atlyginti dël tokio atsisakymo patirtus nuostolius.

CK 6.77 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo gali laiduoti tiek uþ pagrindiná skolininkà, tiek ir uþ laiduotojà. Toks atvejis vadinamas dvi-gubu laidavimu.

CK 6.78 straipsnio 2 dalyje iðskiriamas visas ir dalinis laidavimas. Laidavimu gali bûti uþtikrinta ir dalis pagrindinës prievolës. Bet laida-vimo dydis negali virðyti sumos, kurià yra skolingas skolininkas.

CK taip pat iðskiria terminuotą (CK 6.88 str.) ir neterminuotą laida-vimą (CK 6.89 str.).

Laidavimo sutarties forma. Laidavimo sutartis turi bûti sudaryta ra-ðytine forma. Raðytinës formos nesilaikymas daro laidavimo sutartá ne-galiojanèià (CK 6.79 str.). Laidavimo sutartis gali bûti sudaroma atski-rai, bet gali bûti ir pagrindinës sutarties dalis. Pirmuoju atveju sutartá pasiraðo kreditorius ir laiduotojas, antruoju – kreditorius, laiduotojas ir skolininkas.

Laidavimo pabaiga. Paprastai laidavimas baigiasi skolininkui ávyk-dþius laidavimu uþtikrintà prievolæ. Laidavimo pabaigos pagrindai nu-rodyti CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas baigiasi: 1) tuo paèiu metu kaip ir juo uþtikrinama prievolë; 2) laiduotojui mirus. Taigi laiduotojo ápë-diniai nepaveldi laiduotojo pareigos. Taèiau jeigu jau egzistuoja laiduo-tojo skola, pavyzdþiui, jau yra pareikðtas laiduotojui ieðkinys iki laiduo-tojo mirties, tai jo skolos bus paveldimos bendrais pagrindais48; 3) jei skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas iðliktø, laidavimas lieka galioti; 4) jei ið esmës pasikeièia prievolë ir dël to be laiduotojo sutikimo padidëja jo atsakomybë (pvz., pratæsiamas pagrindinës prievolës ávykdymo terminas ir dël to padidëja palûkanos arba netesybos) arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmës. Tuomet bûtina keisti laidavimo sutartá arba jei laidavimo sutartyje tokie atvejai yra numatyti, laidavimas dël pagrindinës prievo-lës sàlygø pasikeitimo nepasibaigs; 5) jei skola pagal laidavimu uþtikrin-tà prievolæ yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavë suti-kimo laiduoti uþ kità skolininkà; 6) jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiûlytà tinkamà prievolës ávykdymà.

48 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 128.

70


Ðiuo atveju laiduotojas turi árodyti, kad buvo siûloma kreditoriui priimti tinkamà ávykdymà, kad siûlomas ávykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad tokio tinkamo ávykdymo kreditorius atsisakë.

Tuo pat metu laidavimo pabaigos ypatumai priklauso ir nuo to, ar laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Terminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo sutartyje nurodomas tam tikras laikas, kuriam yra laiduojama, pavyzdþiui, 3 mënesiai. Pagal CK 6.88 straipsná terminuotas laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mënesius nuo laidavimo termino pabaigos dienos nepareiðkia laiduotojui ieðki-nio. Jeigu laidavimu uþtikrinta bûsima prievolë, tai jis baigiasi suëjus laidavimo terminui, jei prievolë iki ðio termino pabaigos neatsirado. Ðis trijø mënesiø terminas yra naikinamasis ir teismo negali bûti atnauji-namas, nes paprastai apdairus laiduotojas laiduoja uþ skolininkà tik ásitikinæs ðio mokumu ir finansiniu pajëgumu ávykdyti prievolæ, o per ilgesná nei 3 mënesiø terminà skolininko padëtis gali ið esmës pasikeisti, gali atsirasti aplinkybiø, uþ kurias laiduotojas neketino laiduoti49.

Neterminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo terminas nenustatytas arba kai laidavimu uþtikrinta prievolë, kurios ávykdymo terminas neapibrëþtas arba apibrëþtas pareikalavimo termi-nu. Toks laidavimas baigiasi suëjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per ðá terminà nepareiðkia ieðkinio laiduotojui, o jei neterminuotu laidavimu uþtikrinama bûsima prievolë, tai laidavimas gali bûti panaikintas praëjus trejiems metams po jo atsiradimo vienaðaliu laiduotojo pareiðkimu, jei per ðiuos trejus metus prievolë neatsirado (CK 6.89 str.).

Laiduotojo atsakomybė. Jeigu prievolë neávykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laida-vimo sutartis. Solidariosios atsakomybës prezumpcija numatyta CK 6.81 straipsnyje. Atsakomybës solidarumas atskiria laidavimà nuo ga-rantijos, nes garanto atsakomybë yra subsidiari. Bet ðalys gali laidavimo sutartyje numatyti, kad laiduotojo atsakomybë yra subsidiari, t. y. lai-duotojas turi teisæ reikalauti, kad kreditorius pirmiausia iðieðkotø ið pagrindinio skolininko turto, nebent tokios savo teisës laiduotojas bûtø atsisakæs (CK 6.80 str. 2 d.). Taèiau laiduotojo nurodytas turtas turi bûti toks, ið kurio kreditorius gali reikalauti iðieðkojimo, t. y. nurodytas tur-tas neturi bûti apsunkintas (ákeistas, areðtuojas ir pan.). Jei kreditorius


71


nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipia iðieðkojimo á laiduotojo nurodytà pagrindinio skolininko turtà, jam ten-ka pagrindinio skolininko nemokumo rizika tokio dydþio, kokia buvo laiduotojo nurodyto turto vertë, t. y. laiduotojo atsakomybë sumaþëja bûtent nurodyto turto verte.

Laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas, t. y. atsako ir uþ pa-lûkanø, netesybø sumokëjimà, ir uþ nuostoliø atlyginimà. Bet laidavimo sutartyje gali bûti numatyta, kad laiduojama, pavyzdþiui, tik uþ pagrin-dinæ prievolæ. Tuomet laiduotojo visiðkos atsakomybës prezumpcija paneigiama. Galimi atvejai, kai uþ skolininkà laiduoja keli laiduotojai. Tuomet, jei sutartyje nenumatyta ko kita, jø atsakomybë kreditoriui yra solidarioji (CK 6.6 str.). Taèiau laidavimo sutartis gali numatyti, kad kiekvienas laiduotojas laiduoja tik uþ atitinkamos prievolës dalies ávyk-dymà (CK 6.5 str.).

Ávykdþiusiam prievolæ laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisës pagal ðià prievolæ, t. y. laiduotojas ágyja teisæ reikðti ieðkiná skolininkui (CK 6.83 str. 1 d.). Jei uþ skolininkà laidavo keli asmenys, jø tarpusavio santykiai ir santykiai su skolininku pagrásti dalinës prievolës principais. Kiekvienas laiduotojas gali reikalauti ið skolininko tik savo dalies. Ta-èiau jei esant keliems laiduotojams vienas ið laiduotojø ávykdo prievolæ, tai ðis laiduotojas turi teisæ reikalauti ið skolininko visos sumos, o nega-lëdamas jos iðieðkoti ið skolininko, jis gali reikalauti skolos ið kitø ben-dralaiduotojø atskaièius jam paèiam tenkanèià dalá (CK 6.84 str.).

Laidavimas yra akcesorinë prievolë, todël jis galioja tol, kol galioja pagrindinë prievolë ir baigiasi drauge su ja. Taèiau sutartyje ðalys gali susitarti, kad laidavimas gali baigtis anksèiau uþ pagrindinæ prievolæ.

Laiduotojas gali bûti atleistas nuo atsakomybës, jei kreditorius atsi-sako savo pirmenybës teisës patenkinti reikalavimà arba kito jo naudai nustatyto prievolës uþtikrinimo, jeigu kreditorius bûtø galëjæs patenkin-ti savo reikalavimà pasinaudodamas teisëmis, kuriø atsisakë (CK 6.86 str.). Bet jei kreditorius savo teisiø neatsisakë, o negalëjo jomis pasi-naudoti dël nuo jo nepriklausanèiø prieþasèiø, minëta CK nuostata ne-taikoma. Pavyzdþiui, prievolës ávykdymas buvo uþtikrintas ne tik laida-vimu, bet ir ákeitimu, o kreditorius atsisakë savo pirmenybës teisës pa-tenkinti savo reikalavimà ið ákeisto turto. Tokiu atveju laiduotojas atlei-dþiamas nuo atsakomybës, jeigu árodo, kad kreditorius turëjo pirmumo teisæ visiðkai patenkinti savo reikalavimà ið ákeisto turto, kad tokia ga-limybë realiai egzistavo ir kad kreditorius ðios savo teisës atsisakë.

72


7.4. Garantija Garantija – vienaðalis ásipareigojimas garantijoje nurodyta suma vi-

siðkai arba ið dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolës neávykdys arba jà ávykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sàlygomis (skolininkui tapus nemo-kiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 str. 1 d.).

Garantija yra vienaðalis sandoris. Garantu gali bûti bet kuris veiks-nus asmuo, iðskyrus ástatymo nustatytus atvejus50. Garantija gali bûti atlygintinë ir neatlygintinë.

Vienas ið pagrindiniø garantijos bruoþø yra tas, kad garanto prievo-lë kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinës prievolës, t. y. ji yra savaran-kiðka, todël garantija uþtikrintos prievolës negaliojimas, kitaip nei lai-davimas, nedaro garantijos automatiðkai negaliojanèios. Jeigu garantas suþino, kad garantija uþtikrinta pagrindinë prievolë ávykdyta arba bai-gësi kitais pagrindais, arba pripaþinta negaliojanèia, tai jis turi nedels-damas praneðti kreditoriui ir skolininkui. Jeigu kreditorius, gavæs tokià informacijà, pateikia garantui árodymø, kad prievolë nëra ávykdyta arba pasibaigusi, garantui lieka prievolë pagal garantijos sutartá (CK 6.92 str. 5 d.). Esant ginèui, garantas turi teisæ kreiptis á teismà dël garantijos pripaþinimo negaliojanèia bendrais sandoriø negaliojimo pagrindais. Garanto atsakomybë yra subsidiari. Garantui, ávykdþiusiam uþ skoli-ninkà prievolæ, pereina kreditoriaus teisës regreso tvarka. Atsakomybës subsidiarumas yra poþymis, skiriantis jà nuo laidavimo. Garantijà riboja garantijos nustatyta suma. Bet CK 6.92 straipsnio 2 dalyje numatyti at-vejai, kai garanto atsakomybë gali virðyti garantijos sumà – jeigu garan-tas neávykdo arba netinkamai vykdo savo prievolæ pagal garantijos su-tartá, tai garanto atsakomybë uþ kreditoriui padarytus nuostolius gali virðyti garantijos sumà, nes garantas privalës atlyginti ir kreditoriui uþ jo patirtus nuostolius dël garantijos paþeidimo. Garantas turi teisæ atsi-sakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimà, jeigu kreditoriaus reikalavimas arba prie jo pridëti dokumentai 1) neatitinka garantijos sàlygø arba 2) pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymà tenkinti reika-lavimà garantas turi nedelsdamas praneðti kreditoriui (CK 6.92 str. 4 d.).

Forma. Garantija turi bûti raðytinë. Ðio reikalavimo nesilaikymas

50 Pavyzdþiui, pagal CK 2.74 str. 2 d. garantai negali bûti vieðieji juridiniai asmenys,

jeigu tai prieðtarauja jø civiliniam teisnumui.

73


daro garantijà negaliojanèià. Garantijos pabaiga. CK 6.96 straipsnyje nurodomi banko garantijos

pabaigos pagrindai. Ði norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai garantijai51.

7.5. Banko garantija Banko garantija – vienaðalis banko arba kitos kredito ástaigos ásipa-

reigojimas sumokëti skolininko kreditoriui nustatytà pinigø sumà pagal kreditoriaus reikalavimà. Banko garantija yra specifinë garantijos rûðis, kurià apibûdina ðie ypatumai: 1) subjektinë sudëtis (garantas gali bûti bankai ar kitos kredito ástaigos52; 2) kitaip nei paprasta garantija, kuri gali bûti atlygintinë ir neatlygintinë, banko garantija yra tik atlygintinë (CK 6.93 str. 2 d.); 3) bankas negali atðaukti savo garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.94 str.); 4) kreditorius neturi teisës perduoti kitam asmeniui banko garantija uþtikrintos reikalavimo teisës, nebent garantijoje bûtø nurodyta prieðingai (CK 6.95 str.); 5) banko garantija ásigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita (CK 6.93 str. 3 d.); 6) kreditoriaus reikalavimas ávykdyti sutartá bankui turi bûti pateiktas raðtu nurodant, kaip skolininkas paþeidë garantija uþtik-rintà pagrindinæ prievolæ, ir prie jo pridëti visi reikiami dokumentai (CK 6.93 str. 4 d.); 7) kitaip nei esant paprastai garantijai, bankui arba kredito ástaigai negalioja taisyklë dël atgræþtinio reikalavimo teisës sko-lininkui, átvirtinta CK 6.90 straipsnio 3 dalyje, nes bankas ir skolininkas turi sutartyje nustatyti banko, sumokëjusio garantijoje nustatytà pinigø sumà kreditoriui, regreso teisæ skolininkui (CK 6.97 str. 1 d.).

Be ðiø ypatumø, banko garantijai taip pat mutatis mutandis taiko-mos paprastos garantijos taisyklës.

Banko garantijos pabaiga. Banko garantija baigiasi, kai: 1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytà sumà; 2) sueina garantijoje nurodytas garantijos terminas, 3) kreditorius atsisako savo teisiø pagal garantijà ir gràþina jà bankui arba raðtu apie atsisakymà praneða bankui (CK 6.96 str.). Be to, banko garantija gali bûti pripaþinta negaliojanèia bendrais sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais pagrindais.

51 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 135. 52 Kredito ástaigos samprata pateikta 2002 m. rugsëjo 10 d. Finansø ástaigø ástatymo

2 ir 4 str. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.

74


7.6. Rankpinigiai Jau senovës Romoje rankpinigiais buvo laikoma pinigø suma arba

kita vertybë, perduodama vienos ðalies kitai sudarant sutartá. Rankpini-giai vaidino sutarties sudarymo árodymo vaidmená, taip pat atliko bau-dinæ funkcijà, kurios tikslas – paskatinti skolininkà ávykdyti savo prievo-læ. Jei prievolës nebuvo vykdomos, skolininkas prarasdavo uþstatà, o kreditorius, atsisakæs vykdyti sutartá, turëdavo gràþinti dvigubà uþstato sumà. Pagrindiniai rankpinigiø ypatumai iðliko tiek kontinentinës teisës sistemoje, tiek ir bendrosios teisës sistemoje.

Rankpinigiais laikoma pinigø suma, kurià viena sutarties ðalis pagal sudarytà sutartá jai priklausanèiø mokëti sumø sàskaita duoda antrajai ðaliai, kad árodytø, jog sutartis egzistuoja ir uþtikrintø jos ávykdymà (CK 6.98 str. 1 d.).

Rankpinigiø sutartis laikytina dvišale, realine. Jeigu uþ neávykdytà sutartá atsako davusi rankpinigius ðalis, sumokëti rankpinigiai lieka ant-rajai ðaliai. Jei uþ sutarties nevykdymà atsako gavusi rankpinigius ðalis, ji privalo sumokëti antrajai ðaliai dvigubà rankpinigiø sumà. Ðiuo atveju rankpinigiai yra laikomi minimaliais ðios ðalies nuostoliais. Bet jeigu uþ neávykdytà prievolæ neatsako në viena ðalis, t. y. prievolës negalima ávykdyti dël force majeure arba prievolë baigiasi ðaliø susitarimu dar prieð sueinant jos ávykdymo terminui, gautus rankpinigius ðalis privalo gràþinti juos davusiai ðaliai (CK 6.125, 6.127 str.).

Pagal CK 6.98 straipsná rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) skirti sutarties sudarymui árodyti; 2) skirti sutarties ávykdymui uþtikrinti; 3) mokamàjà – mokami bûsimø mokëjimø sàskaita. Rankpinigiai yra panaðûs á mokëjimà avansu, bet nëra jam tapatûs. Bûtent tik rankpini-giams bûdingas trijø funkcijø (árodomosios, uþtikrinamosios ir moka-mosios) visetas leidþia atskirti juos nuo mokëjimo avansu. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokëjimo funkcijà (áskaitomas á bûsimus mokëjimus), gali atlikti árodomàjà funkcijà (tiek galiojanèiam reikala-vimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartá ateityje). Bet, kitaip nei rank-pinigiai, avansas niekada neatlieka uþtikrinamosios funkcijos, t. y. ðalis, sumokëjusi avansà, turi teisæ reikalauti já gràþinti visais sutartiniø ásipa-reigojimø nevykdymo atvejais, o ðalis, gavusi avansà, jokiomis aplinky-bëmis neturi jo gràþinti dvigubai53.

53 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinëje byloje

75


Rankpinigiais negali bûti uþtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal ástatymus privaloma notarinë forma. Tad rankpinigiais gali bûti uþtikrinamos sutartys, kurioms privaloma notari-në forma nenumatyta: rangos, nuomos, subnuomos ir pan. Ðalys, suda-rydamos preliminariàjà sutartá, gali tokià sutartá uþtikrinti kitais bûdais (pvz., netesybomis), taip pat ir nenumatytais CK (CK 6.70 str.)54.

Susitarimas dël rankpinigiø, neatsiþvelgiant á jø dydá, turi bûti raðy-tinis. Raðytinës formos nesilaikymas daro susitarimà dël rankpinigiø negaliojantá (CK 6.99 str.).


1. Kokius prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdus galite nurodyti? 2. Ar gali bûti uþtikrinamas bûsimø prievoliø ávykdymas? 3. Ar visi prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdai yra papildomos

prievolës? 4. Ar netesybomis gali bûti pripaþinti daiktai? 5. Kokios yra netesybø rûðys? 6. Kokios netesybos laikomos nustatytomis įstatymo pagrindu? 7. Ar galioja þodinis susitarimas dël netesybø? 8. Kokiais atvejais teismas gali maþinti netesybas? 9. Kokiais pagrindais atsiranda laidavimas?

10. Ar laidavimu gali bûti uþtikrinama dalis prievolës? 11. Kokia forma turi bûti sudaryta laidavimo sutartis? 12. Kada baigiasi laidavimas? 13. Kokia laiduotojo atsakomybë laikoma subsiadiaria? 14. Kokia garantijos samprata? 15. Kokia forma turi bûti sudaryta garantija? 16. Kokie ypatumai apibûdina banko garantijà? 17. Kada baigiasi banko garantija? 18. Kokia rankpinigiø samprata? 19. Ar rankpinigiai gali bûti duodami daiktais? 20. Kokias funkcijas atlieka rankpinigiai? 21. Ar rankpinigiais gali bûti uþtikrinama preliminarioji sutartis?

Ž. Stankevičius v. H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000, kat. 43.

54 Ambrasienë D. Rankpinigiai kaip prievolës ávykdymo uþtikrinimo bûdas // Justitia. 2000. Nr. 4–5, p. 36–39.

76


8 skirsnis. ASMENØ PASIKEITIMAS PRIEVOLËJE 8.1. Samprata Asmenø pasikeitimas prievolëje paprastai teisës moksle apibûdi-

namas kaip naujo asmens ástojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba skolininko55. Iki 2000 m. CK ásigaliojimo buvo nurodomi du asmenø pasikeitimo prievolëje bûdai: 1) reikalavimo perleidimas; 2) skolos per-këlimas. Be to, 1964 m. CK 495 straipsnis reglamentavo asmens, atlygi-nusio þalà, padarytà kito asmens, regreso teisæ á þalà padariusá asmená. Ankstesnëje teisinëje praktikoje reikalavimo perleidimo ir skolos per-këlimo institutai buvo naudojami beveik iðimtinai tarp fiziniø asmenø. Atkûrus Lietuvoje nepriklausomybæ, plëtojantis ekonominiams santy-kiams, padidëjo cesijos reikðmë. Tai lëmë ir subjektinës ðiø institutø sudëties pasikeitimus, ir platesná taikymà.

2000 m. CK aptariami trys asmenø pasikeitimo prievolëje bûdai – kreditoriaus pasikeitimas prievolëje (reikalavimo perleidimas), skoli-ninko pasikeitimas (skolos perkëlimas) ir subrogacija (prievolës ávyk-dymas treèiojo asmens, kuris tuo pat metu ágyja kreditoriaus teises).

Reikalavimo perleidimas (cessio) ir skolos perkëlimo (cessio debi-tis) institutai buvo þinomi dar romënø teisëje. Kai vietoje natûrinio ûkio atsirado prekinë gamyba, prievolës tapo reikðminga daugelio romënø turto dalimi, todël reikëjo didesnio lankstumo ágyvendinant prievolinius santykius. Tuoj po novacijos atsirado cesija kaip kreditoriaus prievolëje pakeitimo bûdas. Kitaip nei novacija, jis tapo bûdu kreditoriui pasikeis-ti nesugriaunant paèios prievolës. Cedento (kreditoriaus, norinèio per-leisti reikalavimo teisæ) ir cesionarijaus (asmens, kuriam perleidþiama reikalavimo teisë) santykiai pradþioje buvo grindþiami pavedimo sutar-timi. Vëliau cesionarijaus teisiø apsauga buvo stiprinama. Bet teoriðkai romënø teisë niekuomet nepripaþino ið prievolës iðplaukianèiø teisiø perleidimo, cesionarijui buvo suteikta tik teisminë jo interesø apsauga. Cesijos bûdu perleidþiamø teisiø katalogas buvo iðsamus. Ulpianas ra-


77


ðë: „Nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet“ („Niekas negali perleisti kitam daugiau teisiø, negu jis pats turi“). Tai principas, iðlikæs iki ðiø dienø, prireikus pradiná skolininkà pakeisti nauju (expromissio) reikalauta kreditoriaus sutikimo – taip yra ir mûsø die-nomis56.

Nors 2000 m. CK atskirose Ðeðtosios knygos normose reglamen-tuojami reikalavimo perleidimo (VI skyrius) ir skolos perkëlimo (VIII skyrius) institutai, paþymëtina, kad atskira asmenø pasikeitimo prievo-lës rûðimi laikytinas taip pat susitarimas, kuriuo perleidþiamas reikala-vimas ir perkeliama skola tuo paèiu metu. Be to, CK XLV skyriuje reg-lamentuota faktoringo sutartis – specifinë subjektinës sudëties ir turinti specifines sàlygas komercinë sutartis, skirta piniginiam reikalavimui perleisti. Ði sutartis laikytina cesijos rûðimi.

8.2. Reikalavimo perleidimas CK 6.101 straipsnis leidþia perleisti visą reikalavimą arba jo dalį ki-

tam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Taigi kreditoriaus reikalavimo teisë yra savaran-kiðkas civiliniø teisiniø santykiø objektas, todël gali bûti perleista kitam asmeniui bendrais pagrindais (CK 1.112 str.).

Reikalavimo perleidimas teisinëje literatûroje yra vadinamas cesija. Pradinis kreditorius, perleidþiantis savo reikalavimo teisæ, yra vadina-mas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidþiamà teisæ, – cesionarijumi. Reikalavimo perleidimà reglamentuojanèios normos ne-numato reikalavimo perleidimo pagrindø. Todël daþnai cesijos sandorá teisiniø santykiø dalyviai laiko abstrakèiu sandoriu, neturinèiu pagrin-do, arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausanèiu, t. y. egzistuojanèiu savaime. Romënø teisëje cesija buvo pripaþástama abstrakèiu sandoriu, t. y. buvo laikoma, kad jos galiojimas nepriklauso nuo pagrindo, dël kurio reikalavimas buvo perleistas. Nuomoniø, kad cesija turëtø bûti laikoma abstrakèiu sandoriu, pareikðta ir ðio meto teisinëje literatûro-

56 Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Vilnius: Justitia, 1999, p. 226.

78


je57. Bet jei laikytumës nuomonës, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai cesijos atveju reikalavimo teisë pereis naujam kreditoriui, net jei nieka-da nebus pasiektas tikslas, kurio ðalys siekë tokio reikalavimo perleidi-mu. Toks supratimas nebûtø pagrástas. Tai, kad cesija nëra abstraktus savarankiðkas sandoris, o susijæs su pagrindiniu asmenø pasikeitimo sandoriu, rodo ðie faktai: 1) CK Ðeðtosios knygos VI skyriuje „Reikala-vimo perleidimas“ reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolinin-ko ir naujojo bei senojo kreditoriaus ir daug menkiau santykiai tarp senojo ir naujojo kreditoriaus; 2) reikalavimo perleidimo sutarties for-ma susijusi su pagrindinës prievolës forma, t. y. reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prie-volei; 3) cesijos sandoriai gali bûti atlygintiniai ir neatlygintiniai, viena-ðaliai ir dviðaliai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai, todël cesi-ja nëra nurodoma kodekso skyriuose, reglamentuojanèiuose atskiras sutarèiø rûðis, t. y. nëra iðskirta kaip savarankiðka sutartis (iðskyrus fak-toringà, kuris turi aiðkius ðià sutartá kvalifikuojanèius poþymius). Kaip nurodo M. Braginskis, tokia amorfinë cesijos bûsena panaikina galimy-bæ jà laikyti savarankiðka sutartine konstrukcija58.

Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrà teisæ su-tarties arba ástatymo pagrindu. Taigi pirmuoju atveju paties teisiø per-davimo pagrindas, siejantis cedentà ir cesionarijø, yra sutartis, o ant-ruoju – ástatymas. Jei teisës perduodamos pagal sutartá, tai ta sutartis yra ne cesija, kaip daþnai manoma, o sutartis, pagal kurià perleidþiami reikalavimai, t. y. sutartis, sudaranti cesijos esmæ (pagrindà).

Reikalavimas niekada neperleidþiamas savaime, tik tam, kad anks-tesnis kreditorius perduotø reikalavimà naujajam. Ðalys, sudarydamos reikalavimo perleidimo susitarimà, visada turi koká nors tikslà (ávykdyti prievolæ, atsiradusià ið pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimo per-leidimu padovanoti reikalavimo teisæ, gràþinti reikalavimo perleidimu skolà ir pan.). Paþymëtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi per-leidþiamas ne daiktas, o reikalavimo teisë.

Todël vertinant cesijos teisinius santykius bûtina atskirti 3 dalykus: 1) prievolæ, ið kurios atsirado teisës – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorá, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam

57 Pavyzdþiui, tokia nuomonë yra ið esmës iðsakyta Civilinëje teisëje, p. 187; 374–375. 58 Брагинский М. И. Витрянский В. В. Договорное право. Книга первая. Мо-

сква, 2000, c. 446.

79


kreditoriui reikalavimo teisæ reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindas); 3) patá cesijos sandorá, kuriuo perleidþiamas reikalavimas (atsisakoma reikalavimo teisës)59.

Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja vi-sada, nors ir ne visada matomas. Be to, nëra reikalaujama praneðant skolininkui apie reikalavimo perleidimà informuoti já apie perleidimo pagrindus. Bet perleidimo pagrindas (tikslas) yra svarbus bei vertintinas drauge su paèiu cesijos sandoriu ir gali nulemti tokio sandorio teisëtu-mo ir pagrástumo vertinimà60.

Cesija gali bûti vykdoma ávairiausiø sandoriø pagrindu. Daþniau-siai cesija vyksta pagal pirkimo–pardavimo sutartá, bet gali bûti taip pat ir pagal mainø, dovanojimo ir kitas sutartis. Nors cesijos pagrindo (tiks-lo) sutartyje nenurodymas nedaro cesijos negaliojanèios, neabejotinai cesijos tikslas yra reikðmingas, nes jei perleidimo tikslas nepasiektas, perleidëjas turi turëti teisæ reikalauti ið naujojo kreditoriaus jo be pa-grindo ágyto turto.

Nuo reikalavimo perleidimo bûtina skirti atvejus, kai kreditorius nenori perleisti savo reikalavimo teisës, o tik nurodo treèiàjá asmená kaip subjektà, kuriam turi bûti pateiktas ávykdymas. Pavyzdþiui, pagal sutartá viena ámonë parduoda prekes kitai, o pastaroji uþ prekes parda-vëjo nurodymu sumoka treèiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vyk-dymo peradresavimas treèiajam asmeniui, kuris kildintinas ið pirkimo–pardavimo sutarties ir negali bûti laikomas reikalavimo perleidimu.

Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus sutartis. Sisteminë normø analizë leidþia daryti iðvadà, jog vienaðaliðko kreditoriaus pareiðkimo, kad jis perleidþia reikalavimà, neuþtenka, rei-kia, kad su tuo sutiktø naujasis kreditorius. Skolininkas informuotinas, bet reikalavimo teisiø perëjimas naujajam kreditoriui paprastai nesie-jamas su momentu, kai apie tai suþino skolininkas. CK 6.109 straipsnis tik pateikia nuorodà á reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prieð treèiuosius asmenis momentà ir sieja tai arba su skolininko sutikimu,

59 Iðsamiau apie tai þr.: D. Ambrasienë. Asmenø pasikeitimas prievolëje (kai kurie

teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. Vilnius, 2002, t. 28(20), p. 96–103. 60 Paþymëtina, kad teismø praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavimø perleidi-

mo institutas negali bûti naudojamas paþeidþiant sàþiningumo, teisingumo bei protin-gumo principø, ypaè ámoniø bankroto atveju. Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartá civilinëje byloje LAB „Tauro bankas“ v AB „Vilniaus Vingis“, Nr. 3K–3–1123/2002, kat. 18.2.

80


arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo árody-mà.

CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius nauja-jam kreditoriui perduotø dokumentus, patvirtinanèius reikalavimo teisæ bei papildomas teises. Ðios pareigos neávykdymas nereiðkia cesijos ne-buvimo, nes cesija ávyko, ir naujasis kreditorius turi teisæ reikalauti do-kumentø perleistai teisei ágyvendinti.

CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutar-ties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Formos nesilaikymo teisiniai padariniai yra tie patys kaip ir sandoriø formos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 1.71–1.77 str.).

Pagal bendrà taisyklæ kreditorius turi teisæ perleisti reikalavimà be skolininko sutikimo, bet sutartis arba ástatymas gali numatyti tokio suti-kimo bûtinumà (CK 6.101 str. 1 d.). T. y. jei ko kita ástatymas nenusta-to, niekas nedraudþia ðalims átraukti á sutartá sàlygà, pagal kurià kredi-torius netenka teisës perleisti reikalavimà treèiajam asmeniui. Jei to-kios sàlygos sutartyje nëra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teisæ neatsiklausdamas skolininko. Bet be skolininko sutikimo kredito-riui draudþiama perleisti reikalavimà, jeigu skolininko asmuo turi kre-ditoriui esminës reikðmës (CK 6.101 str. 5 d.). Pavyzdþiui, bankas arba kita kredito ástaiga ásipareigoja teikti lëðas sutartyje numatytomis sàly-gomis ir dydþiais. Kredito ástaiga ðiame etape pagal kreditavimo sutartá yra skolininkë. Tokià prievolæ ji prisiima konkretaus asmens, kurio mo-kumas nekelia abejoniø, atþvilgiu. Tarp ðaliø ðiame etape egzistuoja fiduciariniai santykiai, todël perleisti reikalavimà be kredito ástaigos sutikimo negalima. Arba sutartyje gali bûti numatyta sàlyga, kad skoli-ninkas sudaro sutartá bûtent tik su tam tikru kreditoriumi, todël kredi-toriaus asmuo ðiuo atveju yra esminë sutarties sàlyga, pavyzdþiui, auto-rius ásipareigoja paraðyti knygà konkreèiai leidyklai. Reikalavimo per-leidimas bet kuriuo atveju neturi paþeisti skolininko teisiø. Naujasis kreditorius negali, pavyzdþiui, ágyti daugiau teisiø, nei jø turëjo pradinis kreditorius.

CK, pripaþindamas reikalavimo perleidimo teisæ kaip bendrà tai-syklæ, kartu tiesiogiai nurodo atvejus, kai reikalavimà perleisti drau-dþiama: 1) draudþiama perleisti reikalavimà, kurio atþvilgiu negalimas iðieðkojimas (CK 6.102 str. 1 p.). Pavyzdþiui, jei akivaizdu, kad kredito-rius praleido ieðkinio senaties terminà reikalauti ið skolininko gràþinti skolà, draudþiama jo reikalavimà, kylantá ið paskolos sutarties, perleisti

81


naujajam kreditoriui; 2) draudþiama perleisti reikalavimà teisëjui, pro-kurorui arba advokatui, kurie dël ðio reikalavimo iðkeltoje byloje atlie-ka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 str. 2 p.); 3) draudþiama perleisti reikalavimà, neatsiejamai susijusá su kreditoriaus asmeniu (reikalavimà iðlaikyti, reikalavimà atlyginti þalà, padarytà dël sveikatos suþalojimo arba gyvybës atëmimo, ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 p.). Pastarajai reikalavi-mø grupei turëtø bûti priskirtini ir reikalavimai dël pensijø, paðalpø, nes kreditoriø pasikeitimas tokiose prievolëse prieðtarauja jø prigim-èiai. Taèiau, kaip nurodo prof. V. Mikelënas, ði norma draudþia perleis-ti reikalavimo teisæ vienaðaliðkai, sutarèiø laisvës principas leidþia ða-lims, t. y. kreditoriui ir skolininkui, susitarti dël reikalavimo teisës per-leidimo ir minëtais atvejais61.

Nors CK 6.102 straipsnyje iðvardyti tik trys atvejai, kai draudþiama perleisti reikalavimà, bet ðio sàraðo negalëtume laikyti baigtiniu, nes specialûs ástatymai gali numatyti specialius reikalavimo perleidimo draudimo ar ribojimo atvejus arba tai turi iðplaukti ið ástatymø nuostatø arba sutarties esmës aiðkinimo. Pavyzdþiui, CK 6.449 straipsnis nurodo subjektus, galinèius bûti neterminuotos (nuolatinës) rentos gavëjais. Tai tiktai fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, ku-rie uþsiima globa. Neterminuotos (nuolatinës) rentos gavëjo teisës gali bûti perduotos reikalavimo perleidimo forma tiktai ðiems subjektams.

Be to, CK aptarti specialûs atvejai, kai reikalavimø perleisti nega-lima, reglamentuojant atskiras sutarèiø rûðis. Pavyzdþiui, CK 6.536 straipsnio 2 dalis draudþia ámonës nuomos atveju perleisti nuomininkui nuomotojo teises, ágytas licencijos pagrindu, taip pat CK 6.783 straips-nio 3 dalis nurodo galimybæ perleisti komitentui reikalavimo teisæ, nors komisionieriaus ir treèiojo asmens sandoris draudþia arba riboja toká perleidimà, jeigu treèiasis asmuo neávykdo sandorio, sudaryto su komi-sionieriumi, ir kt.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo ágijëjui pereina ir prievolës ávykdymui uþtikrinti nustatytos teisës bei kitos pa-pildomos teisës. Tai reiðkia, kad tokios teisës pereina reikalavimo ágijë-jui, net jeigu sutartyje tai ir nëra nurodyta. (Ypatinga procedûra numa-tyta tik ákeitimu uþtikrinto reikalavimo perleidimo, nes pagal CK 6.104 straipsnio 2 dalá tokio reikalavimo perleidimas turi bûti paþymimas hi-potekos registre.) Bet CK nedraudþia ðalims sutartyje numatyti, kad


82


perleidþiamas tik pagrindinis reikalavimas. Prof. V. Mikelëno teigimu, tokiu atveju reikalavimas perleidþiamas tik ið dalies. Bet jeigu papildo-ma prievolë neatsiejamai yra susijusi su pagrindine, reikalavimo teisës, kylanèios ið papildomos prievolës, negalima perleisti atskirai nuo reika-lavimo teisës, kylanèios ið pagrindinës prievolës62.

CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavimø perëji-mo įstatymų pagrindu atvejus: 1) kai kreditoriaus teisës perimamos uni-versaliu bûdu (tai aiðkintina kaip paveldëjimas – fizinio asmens atþvil-giu arba reorganizavimas – juridinio asmens atþvilgiu); 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisës perkeliamos kitam asmeniui, jeigu tokià galimybæ numato ástatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba ákaito davëjas, kurie nëra uþtikrintos prievolës ðalys, prievolæ ávykdo uþ skoli-ninkà; 4) kai regreso tvarka draudimo ámonei pereina kreditoriaus tei-sës, susijusios su skolininku, atsakingu uþ draudiminá ávyká; 5) kitais ástatymø nustatytais atvejais.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalá galima perleisti visą reikalavimą arba jo dalį. Tai natûralu ir pateisinama, jei kalbama apie pinigus arba rûðiniais poþymiais apibrëþtus daiktus. Ankstesnis kreditorius tokiu at-veju netenka reikalavimo teisës perleistoje dalyje, t. y. toje dalyje jis ið prievolës pasitraukia, já pakeièia naujasis kreditorius. Skolininko padë-tis nesikeièia, nes nesikeièia skolos suma.

Yra nuomoniø, kad perleidþiant reikalavimus pagal vadinamàsias tæstines sutartis (produkcijos tiekimas dalimis per metus, energijos tie-kimas ir kt.) kreditorius turi pasikeisti visiðkai ir besàlygiðkai, nes nega-lima perleisti teisës gauti ið pirkëjø (vartotojø) tik dalá skolos neperke-liant kartu visø ið sutarties kylanèiø pareigø. Bet tokiai nuomonei vargu ar bûtø galima pritarti, nes ástatyme nëra átvirtinta taisyklë, kad kredito-rius, perleisdamas savo teises pagal dviðalæ sutartá, bûtinai turi perleisti ir savo pareigas naujajam kreditoriui. Atvirkðèiai, atskirø kodekso nor-mø analizë leidþia daryti prieðingà iðvadà. Antai pagal CK 6.490 straipsnio 6 dalá subnuomos arba panaudos atveju nuomotojui pagal nuomos sutartá atsakingas yra nuomininkas. Todël reikia pritarti tiems autoriams, kurie nurodo, jog sutarties tæstinumas neturi átakos galimy-bëms perleisti reikalavimà arba jo dalá63.

62 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 141. 63 Скловский К. И. Собственнoсть в гражданском праве. Москва, 1999, c. 466.

83


CK 6.104 straipsnis ápareigoja ankstesná kreditoriø perduoti nauja-jam kreditoriui dokumentus, patvirtinanèius reikalavimo teisæ bei pa-pildomas teises, áskaitant ir teisæ á palûkanas. Skolininkas turi teisæ reikðti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turëjo teisæ reikðti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneði-mà apie reikalavimo perleidimà (CK 6.107 str. 1 d.).

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui uþ ðiam perduoto reikalavimo negaliojimà, bet neatsako uþ tai, kad skolininkas ðio reika-lavimo neávykdo, iðskyrus atvejus, kai ankstesnis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui uþ skolininkà (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi ankstesnis kreditorius atsako naujajam, jeigu, pavyzdþiui, reikalavimo negalima ágyvendinti pasibaigus ieðkinio senaties terminui arba skolininkas jau yra ávykdæs prievolæ ir pan. Tuomet naujasis kreditorius gali reikalauti ið pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius. Jeigu reikalavimo teisë yra perleista neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisæ perleidæs kredi-torius patvirtina, jog reikalavimo teisës egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal ástatymà), ið-skyrus atvejus, kai naujasis kreditorius ágyja reikalavimo teisæ savo rizi-ka arba reikalavimo teisës perleidimo metu þinojo arba turëjo þinoti apie neapibrëþtà reikalavimo teisës pobûdá (CK 6.105 str. 2 d.). Jeigu reikalavimo teisë perleidþiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius at-sako tik uþ perleidimo metu buvusá skolininko nemokumà ir tik tiek, kiek gavo uþ perleidimà (CK 6.105 str. 3 d.). Taigi kadangi naujasis kreditorius sumoka pradiniams kreditoriui uþ reikalavimo perleidimà, tai jei skolininkas yra nemokus jau perleidþiant reikalavimo teisæ, pra-dinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui uþ tai, kad skolininkas neávykdo prievolës. Taèiau ðiuo atveju ið pradinio kreditoriaus negalima iðieðkoti daugiau, nei jis gavo ið naujojo kreditoriaus uþ reikalavimo teisës perleidimà.

Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai sko-lininkas sutiko, jog reikalavimas bûtø perleistas, arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimà patvirtinanèio dokumento ko-pijà. Jei skolininko buvimo vieta neþinoma, apie reikalavimo perleidi-mà gali bûti praneðta vieðu skelbimu (CK 1.65 str.). Praneðus skolinin-kui apie reikalavimo perleidimà laikoma, kad skolininkas turi vykdyti prievolæ naujajam kreditoriui. CK nenumato praneðimo skolininkui formos reikalavimø. Todël laikytina, kad tai gali bûti padaryta ir raðtu, ir þodþiu, telekomunikacijos priemonëmis. Bet ðalys gali bûti sutartyje

84


aptarusios specialià tokio praneðimo formà. Praneðimas apie reikalavi-mo perleidimà yra neatðaukiamas, todël pradinis kreditorius netenka reikalavimo teisës skolininkui, nebent naujasis kreditorius patvirtintø, kad skolininkas turi vykdyti prievolæ ne jam, o kitam asmeniui. Naujasis kreditorius, norëdamas, kad skolininkas ávykdytø prievolæ jam, turi áro-dyti skolininkui turás reikalavimo teisæ.

Cesijos rûðis – faktoringo sutartis, turinti kvalifikuojanèius poþy-mius, kurie leidþia laikyti ðià cesijos rûðá savarankiðka sutartimi64. Fak-toringo teisiniais santykiais siekiama tø paèiø tikslø kaip ir paprastos cesijos atveju – perleisti reikalavimo teisæ. Todël nors CK 45 skyriuje, kuris reglamentuoja faktoringà, ir nëra nuorodø á cesijà reglamentuo-janèias normas, jos taikomos mutatis mutandis. Faktoringas nedubliuoja cesijos instituto, nes turi savà specifikà. Kvalifikuojantys faktoringo po-þymiai (palyginti su cesija) yra: 1) piniginis perleidþiamo reikalavimo pobûdis; 2) iðankstinë mokëjimo forma; 3) finansuotojas gali bûti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, ástatymø nustatyta tvarka turintis teisæ vykdyti faktoringo veiklà.

Jei nëra bent vieno ið ðiø poþymiø, nëra ir faktoringo.

8.3. Skolos perkëlimas Skolos perkëlimas yra prievolës pasyviosios pusës – skolininko pa-

keitimas kitu65. Atskiros skolos perkëlimo instituto normos ir reikala-vimo perleidimo nuostatos yra tapaèios. Antai kadangi abiem atvejais kinta subjektinë prievolës sudëtis, bet nekinta pati prievolë, naujasis skolininkas, kaip ir reikalavimø perleidimo atveju, gali reikðti kredito-riaus reikalavimams visus atsikirtimus, pagrástus kreditoriaus ir pirmi-nio skolininko prievoliø santykiu (CK 6.119 str. 1 d.). Principinis skolos perkëlimo ir reikalavimo perleidimo skirtumas – skolos perkëlimo atve-ju visada reikia gauti kreditoriaus sutikimà (CK 6.116 str. 1 p.). Toks reikalavimas átvirtintas dël to, kad nuo skolininko asmens priklauso, ar sutarties ásipareigojimas bus ávykdytas realiai ir tinkamai. Numatyti

64 Faktoringo sutartis nuodugniau aptariama nagrinëjant atskiras sutarèiø rûðis. 65 Paþymëtina, kad, be CK Ðeðtosios knygos VIII skyriaus nuostatø, reglamentuojan-

èiø skolos perkëlimo pagrindus, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo teisiø ir pareigø perëmimo atveju – skolininkui mirus arba já reorganizavus (CK 2.96, 5.1, 6.122 str.).

85


skirtingi reikalavimo perleidimo ir skolos perkëlimo formos reikalavi-mai. Skolos perkëlimo formà CK numato raðytinæ (6.118 str.), o reika-lavimo perleidimo atveju formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (6.103 str.).

Perkelti skolà, kaip ir perleisti reikalavimà, galima ne visais atve-jais. Pavyzdþiui, negalima perkelti skolos, jeigu tai draudþia ástatymas, negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu (pvz., mokëti iðlaikymà).

Perkëlus skolà baigiasi laidavimas arba treèiojo asmens duotas tur-to ákeitimas pagal sutartá, jeigu laiduotojas arba ákaito davëjas aiðkiai nepareiðkia sutikimo atsakyti uþ naujàjá skolininkà (CK 6.120 str. 2 d.). Kai skolininkas pasikeièia, papildomos teisës, kurios nëra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (CK 6.120 str. 1 d.). Bet iðimtis yra daroma skolos, kurios gràþinimas uþtikrintas hipoteka, perkëlimui. Tokiu atveju ákeitimo teisë á skolininko turtà lie-ka galioti (CK 6.117 str.). Bet jei prievolës ávykdymas uþtikrintas sveti-mo turto hipoteka (ákeitimu), treèiojo asmens duotas ákeitimas baigiasi, jeigu ákaito davëjas aiðkiai nepareiðkia sutinkàs atsakyti uþ naujàjá sko-lininkà. Tos paèios nuostatos taikomos ir treèiojo asmens laidavimui (CK 6.120 str. 2 d.).

8.4. Reikalavimo perleidimas treèiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija) 2000 m. CK Ðeðtosios knygos VII skyrius reglamentuoja reikalavi-

mo perëjimà treèiajam asmeniui regreso66 (subrogacijos) tvarka. Pavyz-dþiui, kreditorius pareikalauja, kad prievolæ ávykdytø ne skolininkas, o laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas, ávykdæs prievolæ, tampa kredito-riumi skolininko atþvilgiu, t. y. ágyja regreso teisæ. Regreso teisë – tai asmens teisë reikalauti ið skolininko to, kà jis uþ skolininkà sumokëjo skolininko kreditoriui. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir treèiasis asmuo, sumokëjæs kreditoriui uþ skolininkà. Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teisë reikalauti ið sko-lininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija67. Pavyzdþiui, draudimo kom-

66 Lot. regressus – atgalinis judëjimas, gráþimas. 67 Lot. subrogare – pakeisti kitu.

86


panija, iðmokëjusi draudimo atlyginimà, perima kreditoriaus teisæ rei-kalauti iðmokëtos sumos ið skolininko, atsakingo uþ draudiminá ávyká (CK 6.1015 str. 1 d.).

Pagal CK 6.111 straipsná reikalavimas regreso tvarka gali pereiti treèiajam asmeniui 1) raðytinës sutarties arba 2) ástatymø pagrindu, o CK 6.112 straipsnis reglamentuoja reikalavimo perëjimo regreso tvarka atvejus.

Subrogacija yra labai panaði á reikalavimø perleidimà (iðlieka tas pats skolininkas, tie patys sutartinës prievolës uþtikrinimo bûdai, tos paèios palûkanos). Bet ðios dvi formos anaiptol nëra tapaèios, principi-nis regreso ir cesijos skirtumas yra paèioje atitinkamos teisës esmëje: regreso atveju atsiranda teisë, o cesijos atveju perduodama jau atsira-dusi (esama) teisë. Cesijos atveju cesionarijus siekia ágyti teisæ, kuri pri-klauso cedentui, o subrogacijos – paðalinti kreditoriø ið prievolës. Rei-kalavimo perleidimà reglamentuojanèios normos subrogacijos atveju taikomos tiek, kiek ko kita nenumato subrogacijos skirsnio nuostatos.


1. Kokiais bûdais pasikeièia asmenys prievolëje? 2. Ar perleidþiant reikalavimà reikalingas naujojo kreditoriaus

pritarimas? 3. Kokiais atvejais reikalavimo perleidimui reikalingas skolininko

sutikimas? 4. Kokias atvejais draudþiama perleisti reikalavimà? 5. Kada reikalavimas pereina ástatymo pagrindu? 6. Kokie nepraneðimo skolininkui apie perleistà reikalavimà pa-

dariniai? 7. Kokiais bûdais gali bûti perkelta skola? 8. Ar perkeliant skolà bûtinas kreditoriaus sutikimas? 9. Kas yra regresas?

10. Kokias pagrindais reikalavimas pereina regreso tvarka? 11. Kokie yra reikalavimo perëjimo regreso tvarka atvejai? 12. Kuo skiriasi regresas ir cesija?

87


9 skirsnis. PRIEVOLIØ PABAIGA 9.1. Prievolës pabaigos samprata ir pagrindai Prievolės pabaigos samprata. Prievolë baigiasi, kai jos subjektus nu-

stoja sieti teisës ir pareigos, atsiradusios ið konkreèios prievolës. Tai reiðkia, kad kreditorius, remdamasis prievole, nebetenka teisës reikðti skolininkui reikalavimus. Baigiasi ðaliø atsakomybë pagal ðià prievolæ; ðalys negali perleisti ið prievolës atsiradusiø teisiø ir pareigø tretiesiems asmenims ir t. t.

Teisinëje literatûroje prievolës pabaiga suprantama kaip skolinin-ko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo jø, ávykiai, poelgiai, t. y. juridiniai faktai arba sudëtys, su kuriais ástatymai, sutartys sieja kredi-toriaus ir skolininko subjektiniø teisiø ir pareigø pabaigà prievolëje. Be to, pateikiama prievolës pabaigos pagrindø klasifikacija pagal valià, kurià iðreikðdamas skolininkas arba kreditorius nutraukia savo subjek-tines teises ir pareigas. Vadovaujantis valios kriterijumi visi prievoliø pabaigos pagrindai suskirstyti á dvi grupes: 1) prievolës, pasibaigianèios dël juridiniø faktø arba jø sudëèiø, priklausanèiø nuo ðaliø valios; 2) prievolës, pasibaigianèios dël juridiniø faktø arba jø sudëèiø, nepriklau-sanèiø nuo ðaliø valios68. Pavyzdþiui, prievolës pabaiga ðaliø susitarimu yra priklausoma nuo jø valios, bet prievolës pabaiga, kai jos neámanoma ávykdyti dël force majeure aplinkybiø, yra juridinis faktas, nepriklausan-tis nuo ðaliø valios.

Prievolių pabaigos pagrindai. Prievolë gali baigtis ne tik tada, kai pasiektas tikslas, nurodytas prievolëje, bet ir tada, kai tai dar neávyko, taip pat tada, kai prievolës tikslo pasiekti neámanoma.

Prievoliø pabaiga reglamentuota CK Ðeðtosios knygos IX skyriuje, kuriame aptarti bendrieji prievoliø pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti juridiniai faktai, kuriems esant prievolë baigiasi: prievolës pabaigà ávykdþius (6.123 str.), suëjus naikinamajam terminui (6.124 str.), ðalims susitarus (6.125 str.), ðalims sutapus (6.126 str.), kai neámanoma prievo-

68 Civilinë teisë, p. 450–452.

88


lës ávykdyti (6.127 str.), mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridiná asmená (6.128 str.), skolininkà atleidus nuo prievolës ávykdymo (6.129 str.). CK taip pat reglamentuoja specialius prievoliø pabaigos bûdus: prievolës pabaigà jà áskaièius (6.130–6.140 str.), taip pat prievolës pa-baigà novacijos pagrindu (CK 6.141–6.144 str.).

Apskritai prievoliø pabaigos pagrindø sàraðas CK Ðeðtosios knygos IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievoliø pabaiga galima ir kitais pagrindais, kurie numatyti paèiame CK (pvz., pripaþinus sandorá nega-liojanèiu, suëjus senaties terminui (teisinë prievolë baigiasi ir virsta pri-gimtine) ir kt.), kituose teisës aktuose arba ðaliø sutartyje. Kai kuriuose CK straipsniuose numatyti specifiniai prievoliø pabaigos pagrindai, pa-vyzdþiui, turto patikëjimo sutarties pabaigos atvejai, iðvardyti 6.967 straipsnyje.

9.2. Prievolës pabaiga jà ávykdþius Prievolë baigiasi, kai tinkamai ávykdoma (CK 6.123 str.). Tinkamas prievolës ávykdymas – skolininko veiksmai, prievolëje

tiksliai atitinkantys prievolës sàlygas pagal objektà, ávykdymo laikà, bû-dà, vietà bei kitus reikalavimus, kuriuos nustato ástatymas arba sutartis. Tinkamo ávykdymo kriterijus nustato imperatyvios teisës normos, sutar-tys, o jei tai nenumatyta nei ástatyme, nei sutartyje – dispozityvios teisës normos. Taigi prievolë paprastai baigiasi tinkamai jà ávykdþius, nes tik tada visiðkai patenkinami ðaliø interesai. Netinkamas prievolës ávykdy-mas taip pat gali bûti prievolës pabaigos pagrindas (pvz., vietoje pinigø pagal paskolos sutartá atsiskaitoma tokios pat vertës daiktais), bet tada gali atsirasti prievolë atlyginti nuostolius, sumokëti netesybas, taip pat reikalauti prievolæ tinkamai ávykdyti.

Prievolë taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo ávykdy-mo priima kitos rûðies ávykdymà (6.123 str. 1 d.). Kreditoriui, priëmu-siam ávykdymà, tenka árodinëjimo pareiga, kad prievolë neávykdyta arba ávykdyta netinkamai (6.123 str. 2 d.).

Kai prievolë baigiasi tinkamai jà ávykdþius, baigiasi ir visos ið ðios prievolës atsiradusios papildomos teisës ir pareigos (CK 6.123 str. 3 d.)69.

69 Iðsamiau apie tinkamà prievoliø ávykdymà þr. 5.2 skirsná.

89


9.3. Prievolës pabaiga suëjus naikinamajam terminui Prievolë baigiasi suëjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolës

pabaigos sàlyga (6.124 str.). Terminø samprata, pradþia ir pabaiga, skaièiavimas, teisinë reikðmë bei rûðys yra reglamentuota CK Pirmosios knygos IV dalyje. Naikinamuoju terminu ávardijamas terminas, kuriam pasibaigus iðnyksta tam tikra civilinë teisë arba pareiga. Naikinamieji terminai negali bûti teismo arba arbitraþo sprendimu atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Konkretûs naikinamieji terminai nustatomi ástatyme arba sutartyje. Pavyzdþiui, vieneriems metams sudaryta nuomos sutartis baigiasi ðiam terminui suëjus, jeigu ðalys jos neatnaujina (CK 6.496 str.) ir neatlieka kitø veiksmø, kurie yra pagrindas nuomos santykiams tæstis (CK 6.481 str.).

9.4. Prievolës pabaiga ðalims susitarus Prievolës gali visiðkai arba ið dalies pasibaigti ðalims susitarus (CK

6.125 str. 1 d.). Tai yra sutarties laisvës principo pasireiðkimas, leidþian-tis ðalims ne tik laisvai sudaryti sutartis, bet ir laisvai panaikinti savo prievoles susitarimu. Toks susitarimas dël prievolës pabaigos gali bûti bet kokios formos, iðskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurá atsiranda prievolë, privalo bûti raðytinës arba notarinës formos. Pavyzdþiui, jei yra sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai ástatymas numato notarinæ formà, tai ir susitarimas dël prievolës pabai-gos turi bûti sudarytas notarinës formos, prievolë gali baigtis vienaðaliu prievolës ðalies pareiðkimu tik ástatymø arba sutarties numatytais atve-jais. Pavyzdþiui, gali bûti, kad skolininkui skola dovanojama, t. y. skoli-ninkas yra atleidþiamas nuo pareigø vykdymo. Todël tokiu atveju si-stemiðkai taikytinos CK 6.465 straipsnis ir kitos nuostatos, reglamen-tuojanèios dovanojimo sutartá.

Paþymëtina, kad skolà dovanoti neleidþiama, jei tai paþeidþia kitø asmenø teises. Pavyzdþiui, bankrutuojantis juridinis asmuo, jei jis yra kreditorius, negali dovanoti skolos savo skolininkui, nes tai paþeistø jo kreditoriø interesus.

90


9.5. Prievolës pabaiga ðalims sutapus Kiekvienoje prievolëje yra dvi ðalys – kreditorius ir skolininkas. Be

to, ir kreditoriaus, ir skolininko pusëje yra galimas asmenø daugetas. Prievolë baigiasi, kai kreditorius ir skolininkas sutampa viename

asmenyje (CK 6.126 str.). Sutapimas gali atsirasti dël ávairiø prieþasèiø. Pavyzdþiui, mirus vienai ðaliai antroji paveldi savo prievolæ arba susi-jungia du juridiniai asmenys, susijæ tarpusavio prievolëmis. Tokiais at-vejais visada nelieka antrojo prievolës subjekto, todël baigiasi ir teisinis santykis. Paþymëtina, kad tiek paveldëjimo, tiek ir reorganizavimo atve-jais gali nustoti egzistuoti tik prievolës dalis, bet ne visa prievolë. Pa-vyzdþiui, palikimo dalis pereina ápëdiniams, kurie nebuvo susijæ su pali-këju prievoliniais teisiniais santykiais, arba jei ne visos susijungusiø ju-ridiniø asmenø teisës ir pareigos pereina naujai susikûrusiam juridi-niam asmeniui. Bet ðaliø sutapimu prievolë negali baigtis, jeigu reikala-vimas yra susijæs su skirtingu vienas nuo kito atskirtu turtu.

Kai sutapimas baigiasi, prievolë atsinaujina, jeigu nëra pasibaigusi kitais pagrindais. Pavyzdþiui, pripaþinus juridiniø asmenø reorganiza-vimà sujungimo bûdu negaliojanèiu, ðiuos juridinius asmenis siejanèios prievolës atsinaujins, jeigu nebus pasibaigusios dël kitø prieþasèiø (pvz., ieðkinio senaties ir pan.). Ðaliø sutapimas neturi turëti átakos treèiøjø asmenø teisëms. Laidavimo atveju kreditoriui ir skolininkui sutapus laidavimas baigiasi. Bet laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindinæ prievolæ sutapimas nëra pagrindas pagrin-dinei prievolei pasibaigti. Jei solidariojoje prievolëje sutampa kredito-rius ir vienas ið skolininkø, tai yra pagrindas baigtis tik atitinkamo sko-lininko ir kreditoriaus prievolës daliai. Ákeitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir ákeisto turto savininkas. Taèiau jeigu turtas ið kreditoriaus yra iðreikalaujamas dël prieþasèiø, uþ kurias skoli-ninkas neatsako, ákeitimas (hipoteka) atsinaujina.

9.6. Prievolës pabaiga, kai neámanoma jos ávykdyti Teisinëje literatûroje nurodomos ávairios neámanomumo ávykdyti

prievolæ rûðys: fizinis ir juridinis, subjektyvus ir objektyvus, iðankstinis ir paskesnis70. Bet CK 6.127 straipsnyje nurodyti tik paskesnio neámano-

70 Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право, c. 456.

91


mumo ávykdyti prievolæ atvejai, nes jei yra iðankstinis neámanomumas ávykdyti prievolæ, tai tokia prievolë tiesiog neatsiras, nes tai, ko neáma-noma ávykdyti, negali tapti prievolës dalyku.

Neámanomumas gali bûti tiek faktinis, tiek ir juridinis. Juridinis ne-ámanomumas gali atsirasti, pavyzdþiui, kai valdþios institucijos aktu uþ-draudþiamas tam tikrø prekiø importas arba eksportas, panaikinama juridinio asmens veiklos licencija ir kt. Faktinis neámanomumas atsi-randa tada, kai, pavyzdþiui, gaisro metu sudega ámonë, kuri vienintelë gamino tokios kategorijos prekes, ir pan.

CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolë baigiasi, kai jos ávykdyti negalima dël nenugalimos jëgos, uþ kurià skolininkas neatsako. Ðis CK straipsnis yra aiðkintinas atsiþvelgiant á nuostatas, átvirtintas CK 6.253 straipsnio 2 dalyje ir 6.212 straipsnyje. Esant nenugalimos jëgos aplinkybëms prievolë baigiasi, tik jei nenugalima jëga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaþeidë prievolës; nenugalimos jëgos faktà árodinëja skolininkas; skolininkas gràþina kitai ðaliai visa, kà buvo ið jos gavæs, ir netenka teisës reikalauti to, ko dar nëra gavæs pagal sutartá. Jei prievo-lës ávykdyti neámanoma dël neteisëtø valstybinës valdþios ar vietos savi-valdos aktø, ðalys gali reikalauti nuostolius atlyginti ið valstybës ar savi-valdybës biudþeto. Pavyzdþiui, priëmus neteisëtà aktà, panaikinantá veiklos licencijà, vykdyti sutartinæ prievolæ pasidaro neámanoma. Kai toks aktas teismo pripaþástamas negaliojanèiu, prievolë atsinaujina, jei-gu ko kita nenumato ðaliø sutartis arba nelemia prievolës esmë arba jeigu kreditorius dar nëra praradæs intereso (CK 6.127 str. 3 d.).

Negalëjimas ávykdyti prievolës gali bûti visiðkas arba dalinis. Jei prievolës neámanoma ávykdyti tik ið dalies, tai CK 6.127 straipsnio tai-syklës taikomos tik prievolës daliai, kurios ávykdyti neámanoma, o kita prievolës dalis turi bûti vykdoma bendrais pagrindais.

Jeigu prievolë, kurios neámanoma ávykdyti, yra dviðalë ir kita ðalis yra skolininkui kà nors perdavusi, tai ðis, nebegalëdamas ávykdyti prie-volës, turi gràþinti viskà, kà gavo, kreditoriui, nes gavo be pagrindo (CK 6.237 str.). Savo ruoþtu skolininkas negali reikalauti, kad kita ðalis jam ávykdytø savo prieðprieðines pareigas.

92


9.7. Prievolës pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridiná asmená Prievolë baigiasi mirus fiziniam asmeniui, jeigu ji negali bûti ávyk-

dyta nedalyvaujant paèiam skolininkui arba jei prievolës vykdymas yra neatsiejamas nuo asmens (CK 6.128 str. 1 ir 2 d.). Todël prievolë bai-giasi mirus: 1) skolininkui – jeigu prievolë negali bûti ávykdyta nedaly-vaujant paèiam skolininkui arba kitu bûdu neatsiejamai susijusi su sko-lininko asmeniu; 2) kreditoriui – jeigu prievolë turëjo bûti ávykdyta as-meniðkai jam arba kitokiu bûdu neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Taigi jeigu kreditorius norëtø, kad prievolæ jam ávykdytø sko-lininko ápëdiniai, jis turëtø árodyti, kad prievolë nëra grynai asmeninio pobûdþio. Kreditoriui mirus, jo ápëdiniai taip pat turëtø árodinëti, kad prievolë nebuvo neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu.

Atskiruose CK straipsniuose, reglamentuojanèiuose atskiras sutar-èiø rûðis, nurodoma sutarties pabaiga mirus vienai ið sutarties ðaliø, pa-vyzdþiui, CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pavedimo sutartis baigiasi mirus vienai ið ðaliø; 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktas – apie komiso sutarties pabaigà mirus komisionieriui, 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas – jungtinës veiklos sutarties pabaiga mirus vienam ið partneriø ir kt.

Kai kuriais atvejais mirusio fizinio asmens ápëdiniams gali atsirasti tam tikros prievolës. Pavyzdþiui, mirus ágaliotiniui, jo ápëdiniai privalo praneðti ágaliotojui apie sutarties pabaigà ir imtis priemoniø, bûtinø ágaliotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vëliau perduoti ðá turtà bei dokumentus ágaliotojui.

Likvidavus juridiná asmená (kreditoriø arba skolininkà), prievolë baigiasi, iðskyrus ástatyme nustatytus atvejus, kai prievolæ gali ávykdyti kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). Taigi pagal bendrà taisyklæ prievolë baigiasi, nesvarbu, kas likviduotas – kreditorius ar skolininkas. Bet tam tikrais ástatymo numatytais atvejais gali bûti nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimo atveju prievolæ gali ávykdyti kiti asmenys. Pavyz-dþiui, pagal CK 6. 289 straipsnio 2 dalá, jei ápareigotas atlyginti þalà, susijusià su fizinio asmens suþalojimu ar gyvybës atëmimu, juridinis as-muo yra likviduojamas, þalos atlyginimø sumos kaupiamos ástatymo nustatyta tvarka iðieðkant konkreèià sumà ið karto arba sudarant drau-dimo sutartá.

93


9.8. Prievolës pabaiga atleidus skolininkà nuo prievolës vykdymo Prievolë baigiasi, kai kreditorius atleidþia skolininkà nuo prievolës

ávykdymo arba pareiðkia, kad prievolë neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolës ávykdymo nepaþeidþia treèiøjø asmenø teisiø á kredito-riaus turtà (CK 6.129 str. 1 d.). Atleidimas nuo prievolës gali bûti atly-gintinis arba neatlygintinis. Atleidþiama nuo visos prievolës ávykdymo, iðskyrus atvejus, kai kreditorius aiðkiai nurodo, kad atleidþia tik nuo prievolës dalies. Preziumuojama, kad kreditorius atleidþia skolininkà nuo prievolës vykdymo, jeigu kreditorius savanoriðkai gràþina skolinin-kui skolos dokumentà ir nëra kitokiø aplinkybiø, leidþianèiø daryti ið-vadà, kad skolos dokumentas buvo gràþintas skolininkui, kai ðis prievo-læ ávykdë.

Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasiûlymas atleisti já nuo prie-volës vykdymo uþ atlyginimà pripaþástamas priimtu, jeigu já gavæs skoli-ninkas nedelsdamas neatmetë.

Jei prievolë solidarioji, vieno ið skolininkø atleidimas nuo prievolës vykdymo kitus bendraskolius atleidþia tik nuo jos dalies. Vieno ið soli-dariàjà reikalavimo teisæ turinèiø kreditoriø pareikðtas skolininko atlei-dimas nuo prievolës vykdymo atleidþia skolininkà tik nuo to kredito-riaus reikalavimo dalies.

Kreditoriaus pareikðtas ákeitimo (hipotekos) arba kitokio prievolës ávykdymo uþtikrinimo atsisakymas nëra pagrindas pripaþinti, kad kredi-torius atleido skolininkà nuo pagrindinës prievolës.

Jeigu prievolë yra dviðalë, skolininko atleidimas nuo prievolës ne-atleidþia kreditoriaus nuo savo pareigø skolininkui.

CK nenustato atleidimo nuo prievolës formos, todël kreditoriaus valia gali bûti iðreikðta tiek þodþiu, tiek raðtu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, iðskyrus atvejus, kai tokià formà nustato ástatymas arba su-tartis. Taèiau visais atvejais kreditoriaus valia turi bûti aiðkiai iðreikðta.

94


9.9. Specialûs prievolës pabaigos ir prievolës pakeitimo atvejai 9.9.1. Prievolës pabaiga jà áskaièius Prievolë baigiasi, kai áskaitomas prieðprieðinis vienarûðis reikala-

vimas, kurio terminas suëjæs arba kurio terminas nenurodytas ar apibû-dintas pagal pareikalavimo momentà (CK 6.130 str. 1 d.). Taigi CK numato sàlygas, kurioms prievolë gali baigtis jà áskaièius: 1) prievolæ galima áskaityti, kai abi ðalis sieja abipusës teisës ir pareigos, t. y. skoli-ninkas yra ir kreditorius, o kreditorius – ir skolininkas; 2) ðaliø reikala-vimai turi bûti vienarûðiai. Samprata „vienarûðiai reikalavimai“ yra tai-koma ne prievolës rûðiai, o prievolës objektui, pavyzdþiui, abu reikala-vimai turi bûti piniginiai. Bet negalima áskaityti, jei vienos ðalies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos – teikti paslaugas; 3) vienas reikalavimas turi visiðkai arba ið dalies padengti kità. Jeigu vienas reikalavimas yra didesnis uþ kità, galimas tik dalinis áskaitymas; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi bûti vykdytini; 6) ðaliø reikalavimai turi bûti prieðprieðiniai; 7) abu reikalavimai turi galioti ir bûti apibrëþti71.

Prievolës pabaiga jà áskaièius yra prievolës pabaigos bûdas, naudo-jamas privatinëje teisëje, ágyjantis vis didesnæ ekonominæ reikðmæ, nes tai leidþia iðvengti grynøjø pinigø panaudojimo bei paprasèiau likviduo-ti ûkio subjektø tarpusavio skolas. Bet áskaitymo institutas þinomas ir vieðojoje teisëje72.

Taigi pats paprasèiausias áskaitymo bûdas, kai esant dviem prievo-lëms abiejø dalykai yra vienarûðiai, pavyzdþiui, abiejø prievoliø dalykas yra perduoti tam tikrà pinigø sumà. Dviðalës sutarties atveju áskaitymas yra galimas, kai kiekviena ið ðaliø tuo pat metu yra ir kreditorius, ir sko-lininkas. Bet nëra kliûèiø áskaityti reikalavimus, atsirandanèius ið skir-tingø sutarèiø, arba ið sutarties ir prieðprieðinio vienarûðio nesutartinio reikalavimo. Pavyzdþiui, CK 6.921 straipsnis leidþia áskaityti banko ir kliento piniginius reikalavimus, susijusius su sàskaitos kreditavimu, banko paslaugø apmokëjimu, palûkanø mokëjimu, jei banko sàskaitos sutartis nenumato ko kita.

71 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 172–173. 72 Pavyzdþiui, Mokesèiø administravimo ástatymas numato galimybæ áskaityti reikala-

vimus, susijusius su mokesèiø mokëjimu // Valstybës þinios. 1995. Nr. 61–1525.

95


Be reikalavimo, susijusio su prievoliø vienarûðiðkumu, numatytas reikalavimas, kad prievolës terminas bûtø suëjæs, jei prievolë terminuo-ta. Taip pat galimas áskaitymas esant neterminuotai prievolei arba ter-minas yra apibûdintas pagal pareikalavimo momentà.

Yra numatytos specialios áskaitymo taisyklës reikalavimo perleidi-mo atveju. CK 6.136 straipsnis numato, kad kai reikalavimas yra per-leistas, skolininkas turi teisæ áskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimà patenkinti savo reikalavimà, turimà ankstesniam kreditoriui, jeigu sko-lininko reikalavimo terminas suëjo iki praneðimo apie reikalavimo per-leidimà gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas arba apibûdintas pagal pareikalavimo momentà, iðskyrus CK 6.108 straipsnyje nustatytas iðimtis. CK 6.108 straipsnis numato, kad skolininkas, turintis prieðprie-ðiná reikalavimà pradiniam kreditoriui, turi teisæ áskaityti naujojo kredi-toriaus reikalavimà, iðskyrus atvejus, kai prieðprieðinio reikalavimo ági-jimo metu jis þinojo apie reikalavimo perleidimà arba iðieðkojimo pagal reikalavimà senaties terminas suëjo po to, kai jis suþinojo apie reikala-vimo perleidimà, arba po to, kai baigësi iðieðkojimo pagal perleistà rei-kalavimà senaties terminas.

Áskaitymas arba atsisakymas áskaityti neturi átakos sàþiningo treèio-jo asmens ágytoms teisëms (CK 6.130 str. 2 d.).

Áskaitymui uþtenka vienos prievolës ðalies pareiðkimo (CK 6.131 str. 1 d.), bet apie tai reikia praneðti kitai prievolës ðaliai. Praneðimas laikomas negaliojanèiu, jeigu áskaitymas daromas su tam tikra sàlyga arba nurodant jo terminà (CK 6.131 str. 2 d.).

Aplinkybë, kad prievolë turi bûti ávykdyta kitoje vietoje, nepanai-kina áskaitymo teisës (CK 6.133 str. 2 d.).

CK numato atvejus, kai áskaitymas apskritai yra draudþiamas. Tai imperatyvios normos, kuriø ðalys negali netaikyti savo susitarimu. Áskai-tymo draudimø tikslas – uþtikrinti silpnosios ðalies interesus sutarti-niuose santykiuose, taip pat sàþiningø treèiøjø asmenø interesus. Drau-dþiama áskaityti: 1) reikalavimus, kurie ginèijami teisme; 2) reikalavi-mus, atsiradusius ið sutarties dël turto perdavimo numatant sàlygà iðlai-kyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kuriø ávykdymas susijæs su konk-retaus kreditoriaus asmeniu; 4) dël sveikatos suþalojimo arba gyvybës atëmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti þalà; 5) reikalavimus vals-tybei, taèiau valstybë turi teisæ taikyti áskaitymà; 6) kai prievolës dalykas yra turtas, á kurá negalima nukreipti iðieðkojimo; 7) ástatymø numatytus kitokius reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d.) Taigi áskaitymo draudimø

96


sàraðas yra pavyzdinis, bet nëra baigtinis, nes CK 6.134 straipsnio 7 punktas numato kitokius reikalavimus, kuriuos áskaityti draudþiama, bet tik ástatymo nustatytais atvejais.

Skolininkas neturi áskaitymo teisës, jeigu jis privalo atlyginti savo tyèiniais veiksmais padarytà þalà (CK 6.134 str. 2 d.). Treèiojo asmens naudai prisiëmæs prievolæ asmuo neturi teisës áskaityti á jà reikalavimà, kurá jis turi kitai prievolës ðaliai (CK 6.139 str.), nes paþeistø treèiøjø asmenø interesus.

Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali áskaityti savo rei-kalavimus, nors jø terminas ir nesuëjæs, jeigu ástatymai nenustato ko kita (CK 6.140 str.)73. Be to, nors Ámoniø bankroto ástatyme nëra tie-sioginës nuorodos apie negalimumà áskaityti reikalavimus ámoniø bank-roto atveju, bet tokios nuostatos yra ásitvirtinusios teismø praktikoje74.

Gali kilti klausimas dël áskaitymo, kai yra keli kreditoriai arba keli skolininkai. Tokiu atveju solidariàjà prievolæ turintis skolininkas negali reikalauti áskaityti tai, kà kreditorius yra skolingas kitam bendraskoliui, iðskyrus pastarojo solidariosios skolos dalá (CK 6.137 str. 1 d.). Skoli-ninkas tiek solidariojoje, tiek ir dalomojoje prievolëje negali reikalauti vienam ið solidariojo reikalavimo teisæ turinèiø kreditoriø áskaityti tai, kà skolininkui yra skolingas kitas kreditorius, iðskyrus pastarojo solida-riojo reikalavimo dalá (CK 6.137 str. 2 d.).

9.9.2. Prievolës pabaiga novacijos bûdu Novacija75 – tai sutartis, kuria esama prievolë panaikinama ir vieto-

je jos nustatoma nauja. Pavyzdþiui, bankas su klientu sudarë bendrà kreditavimo sutartá sujungdamas visus kliento kreditus á vienà; patalpø nuomininkas sudarë pirkimo–pardavimo sutartá ir ágijo patalpas nuosa-vybën. Novacijos sampratà pateikia CK 6.141 straipsnis. Jo analizë lei-dþia daryti iðvadà, kad novacijai bûdinga: 1) ðalys vietoje esamos prie-volës savo susitarimu sukuria pradinæ prievolæ pakeièianèià naujà prie-volæ, turinèià skirtingà negu ankstesnioji prievolë dalykà ir skirtingà

73 Pavyzdþiui, tokia iðimtis yra numatyta Ámoniø restruktûrizavimo ástatymo 9 str. 1 d. 3 punkte.

74 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinëje byloje Lietu-vos bankas v LAB „Tauro bankas“, Nr. 3K–7–95/2001 ir kt.

75 Lot. novatio – pakeitimas.

97


ávykdymo bûdà (tai skiriamasis novacijos ir reikalavimo teisës perleidi-mo bei skolos perkëlimo bruoþas); 2) novacijos atveju bûtina, kad ir pradinë, ir nauja prievolë bûtø galiojanèios. Jei pradinë prievolë bûtø pripaþinta negaliojanèia, reikëtø pripaþinti negaliojanèia ir naujà prie-volæ. Jei negaliojanèia bûtø pripaþinta nauja prievolë, novacija bûtø laikoma neávykusia, taigi ir ðalys liktø susijusios prievoliniais santykiais ið pradinës prievolës; 3) ankstesnës prievolës pabaiga; 4) pabaiga visø papildomø prievoliø, kuriomis buvo uþtikrinta ankstesnë prievolë, jei ðalys, sudarydamos naujà susitarimà, nesusitarë kitaip; 5) atsiradimas tarp tø paèiø ðaliø naujos prievolës, turinèios kità dalykà ir kità ávykdy-mo bûdà; 6) pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius at-leidþia pradiná skolininkà nuo prievolës vykdymo. Ðiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo; 7) pagal naujà sutartá naujas kreditorius pakeièia ankstesnájá, o skolininkas atleidþiamas nuo prievo-lës ankstesniam kreditoriui.

Novacija nëra preziumuojama, todël turi bûti aiðki ir neabejotinai iðreikðta (CK 6.141 str. 2 d.). Taip yra todël, kad novacija yra iðimtinis atvejis, nes pagal bendrà taisyklæ prievolë turi bûti ávykdoma ir negali bûti pakeista (CK 6.59 str.). Taigi ðalys, norëdamos pakeisti vienà prie-volæ kita, privalo aiðkiai, nedviprasmiðkai iðreikðti savo valià ir nurodyti, kad vienà prievolæ keièia kita.

Novacijà draudþiama taikyti prievolëms atlyginti þalà, padarytà dël sveikatos suþalojimo arba gyvybës atëmimo, taip pat iðimtinai su ðaliø asmeniu susijusioms prievolëms (CK 6.141 str. 4 d.). Tai imperatyvi norma, kuri nekeistina ðaliø susitarimu.

CK 6.142 straipsnis numato, kokie veiksmai nëra novacija, nors panaðûs á novacijà. Tai: 1) prievolës ávykdymo termino pratæsimas arba sutrumpinimas; 2) prievolës dokumento iðdavimas arba ðio dokumento pakeitimas; 3) papildomos prievolës modifikavimas.

Novacijos átaka papildomoms (ðalutinëms) prievolëms aptarta CK 6.143 straipsnyje. Ákeitimo teisë (hipoteka) ir kitos papildomos (ðaluti-nës) teisës, atsirandanèios ið pradinës prievolës, novacijos atveju baigia-si (CK 6.143 str. 1 d.). Bet tai netaikytina garantijai, nes ji yra savaran-kiðka, t. y. garanto prievolë kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinës prievolës (CK 6.90 str. 2 d.). Taèiau ðalys, pakeisdamos vienà prievolæ kita, gali susitarti, kad papildomos prievolës lieka galioti.

Jeigu yra kreditoriaus ir vieno ið solidariàjà pareigà turinèiø skoli-ninkø novacija, pagal kurià kiti bendraskoliai atleidþiami nuo prievolës,

98


tai ákeitimo teisë (hipoteka) ir kitos papildomos (ðalutinës) teisës, atsi-randanèios ið pradinës prievolës, gali bûti iðsaugotos tik to skolininko, kuris sukuria su kreditoriumi naujà prievolæ, turtui (CK 6.143 str. 2 d.).

Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir pirmasis atleidþiamas nuo prievolës, tai ákeitimas (hipoteka), kuriuo buvo uþtikrintas prievolës vykdymas, negali bûti perkeltas naujojo sko-lininko turtui. Nuo prievolës atleisto pradinio skolininko turto ákeitimas (hipoteka) tokiu atveju gali iðlikti tik tuomet, kai buvæs pradinis skoli-ninkas sutinka. Kai naujasis skolininkas ið pradinio skolininko ágyja daiktà, teisës á kurá suvarþytos dël ákeitimo (hipotekos), tai ákeitimas (hipoteka) iðlieka, jeigu su tuo sutinka naujasis skolininkas (6.143 str. 3 d.).

Jei novacija yra ankstesnio skolininko pakeitimas nauju, tai nauja-sis skolininkas negali pareikðti kreditoriui tø atsikirtimø, kuriuos jis bû-tø galëjæs reikðti pradiniams skolininkui, taip pat atsikirtimø, kuriuos pradinis skolininkas turëjo kreditoriui. Taèiau skolininkas gali reikalau-ti pripaþinti negaliojanèiu sandorá, ið kurio atsirado jo prievolë. Jei yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas nuo prievolës vykdymo atleidþiamas. Bet jeigu kreditorius reikalauja, kad atnaujinant paþadà dalyvautø laiduotojas, o ðis atsisako, tai prievo-lë ðiuo pagrindu nesibaigia (CK 6.144 str.).


1. Kokios ávykdytos prievolës pasekmës? 2. Kokie yra prievoliø pabaigos pagrindai? 3. Koks prievolës ávykdymas yra laikomas tinkamu? 4. Koks terminas vadinamas naikinamuoju? 5. Kokie reikalavimai keliami susitarimo dël ávykdytos prievolës

pabaigos formai? 6. Kokia prievolës pabaigos sutapus ðalims esmë? 7. Kokios neámanomumo ávykdyti prievolæ rûðys iðskiriamos teisi-

nëje literatûroje? 8. Kokiais atvejais prievolë mirus skolininkui nesibaigia? 9. Ar visuomet prievolë baigiasi likvidavus juridiná asmená – skoli-

ninkà?

99


10. Ar atleidimas nuo prievolës ávykdymo uþtikrinimo reiðkia ir at-leidimà nuo prievolës?

11. Kokios yra prievolës pabaigos jà áskaièius sàlygos? 12. Ar prievolës pabaigai jà áskaièius bûtinas abiejø ðaliø susitari-

mas? 13. Kokius reikalavimus draudþiama áskaityti? 14. Ar kreditorius gali áskaityti reikalavimà, jeigu skolininkas tapo

nemokus? 15. Kas yra novacija? 16. Kuo novacija skiriasi nuo prievolës pabaigos ðalims susitarus? 17. Kokie veiksmai nëra laikomi novacija, nors yra panaðûs? 18. Kokios yra novacijos pasekmës?

100


10 skirsnis. RESTITUCIJA Restitucijos76 taikymo pagrindai yra átvirtinti CK 6.145 straipsnio 1

dalyje, kur nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo gràþinti kitam asmeniui turtà, kurá jis gavo neteisëtai arba per klaidà, arba dël to, kad sandoris, pagal kurá jis gavo turtà, pripaþintas negalio-janèiu ab initio, arba dël to, kad prievolës negalima ávykdyti dël nenuga-limos jëgos. Restitucija yra civilinës teisës gynybos bûdas, kai ðaliai grà-þinama tai, kà ji perdavusi kitai ðaliai, o ið nepagrástai ágijusios ðalies iðieðkoma tai, kà ji perdavusi kitai ðaliai. Taigi restitucija yra ðaliø grà-þinimas á status quo.

Teisinëje literatûroje nëra vienos nuomonës dël restitucijos teisinës prigimties ir restitucinio reikalavimo savarankiðkumo. Vieni autoriai jà laiko prievoliniu teisiniu santykiu ir tuo pat metu – civilinës atsakomy-bës uþ padarytà paþeidimà priemone77. Kiti mano, kad restitucija nelai-kytina savarankiðka, ypatinga gynimo priemone, besiskirianèia nuo kitø civiliniø gynimo bûdø, ir laiko restitucijà rûðine, „sudëtine“ sàvoka, kiekvienu konkreèiu atveju reiðkianèia vienà arba kità apsauginá teisiná santyká (vindikaciná, þalos atlyginimo ir pan.)78. Dar kiti neigia galimybæ pateikti vindikacinius ieðkinius, kai sandoris pripaþintas negaliojanèiu, nes tokiu atveju turto likimas sprendþiamas pagal restitucijos taisyk-les79.

Lietuvos CK nuostatø sisteminë analizë leidþia daryti iðvadà, kad restitucija laikytina savarankiðku prievoliniu paþeistø teisiø gynimo bû-

76 Lot. restitutio – gràþinimas á ankstesnæ padëtá. Terminà ðiuolaikinës teisës sistemos

perëmë ið klasikinës romënø teisës. Restitucija reiðkë ypatingà pretorinës gynybos prie-monæ formuliariniame procese. Naudodamas restitucijà pretorius atkurdavo buvusià civiliniø santykiø padëtá. Pavyzdþiui, apgaulës bûdu sudarius sandorá nukentëjusioji ðalis galëjo kreiptis á pretoriø, kurio tikslas buvo gràþinti ðalá á pradinæ padëtá, t. y. á tà, kurioje ji buvo iki sudarant sandorá.

77 Þr., pavyzdþiui: С. В. Моргунов. Виндикационный иск. Москва, 2001, c. 136. 78 Тузов Д. О. Реституция в гражданском праве. Томск, 1999, c. 158. 79 Матвеев И. В. Правовая природа недействительных сделок. Москва, 2002,

c. 32.

101


du, kuriam galima taikyti subsidiariai nepagrásto praturtëjimo ar turto gavimo nuostatas.

Susiklosèiusi teisminë praktika ápareigoja teismà, pripaþinus san-dorá negaliojanèiu ab initio, restitucijà taikyti ex officio net ir nesant ða-lies reikalavimo80. Restitucija paprastai taikoma natûra. Bet iðimtiniais atvejais gali bûti, kad restitucijos natûra ávykdyti neámanoma. Pavyz-dþiui, pripaþinus pirkimo–pardavimo sutartá negaliojanèia negalima taikyti restitucijos, jeigu daiktà, kuris turi bûti gràþintas, tretieji asme-nys ágijo sàþiningai (CK 6.153 str. 2 d.). Teismas gali pakeisti restituci-jos bûdà arba jos apskritai netaikyti, jeigu dël jos taikymo vienos ið ðaliø padëtis nepagrástai ir nesàþiningai pablogëtø, o kitos atitinkamai page-rëtø. Teismas, atsiþvelgdamas á bylos aplinkybes, gali vietoje restitucijos natûra, kuri galëtø sudaryti dideliø nepatogumø, ðalims taikyti piniginæ kompensacijà arba perkelti reikalavimo teisæ kitam asmeniui.

Jei vietoje restitucijos natûra yra taikoma piniginë kompensacija, piniginis ekvivalentas yra skaièiuojamas pagal tas kainas, kurios galiojo tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kà privalo gràþinti. Bet jei gràþinti-nas turtas sunaikintas arba perleistas, tai galimi tokio piniginio ekviva-lento skaièiavimo bûdai: 1) pagal turto vertæ jo gavimo metu; 2) pagal turto vertæ jo sunaikinimo arba perleidimo metu; 3) pagal turto vertæ, kuri galiojo restitucijos taikymo metu. Nustatant tokio gràþintino turto vertæ atsiþvelgiama á tai, kuriuo metu ta turto vertë buvo maþiausia. Bet ðios nuostatos taikomos tik tuomet, jei skolininkas buvo sàþiningas, tai-gi tokiu atveju restitucija taikoma ne dël jo kaltës. Bet jei skolininkas buvo nesàþiningas arba restitucija taikoma ne dël jo kaltës, tai jis priva-lo atlyginti didþiausià turto vertæ.

Jei turtas sunaikintas dël nenugalimos jëgos, restitucija netaikoma, taèiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavimà dël kompen-sacijos uþ þuvusá turtà arba perduoti kreditoriui jau gautà kompensacijà uþ sunaikintà turtà. Pavyzdþiui, jeigu daiktas buvo apdraustas, skolinin-kas privalo kreditoriui perduoti teisæ gauti draudimo atlyginimà arba jau gautà draudimo atlyginimà81. Bet jei skolininkas yra nesàþiningas arba restitucija taikoma dël jo kaltës, jis privalo iðmokëti kreditoriui piniginæ kompensacijà, nebent árodytø, kad daiktas bûtø þuvæs net ir

80 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje BUAB

DK „Hermis draudimas“ v AB „Šlifavimo staklės“, Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.1. 81 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 188.

102


valdomas kreditoriaus. Tokiu atveju skolininkas nuo piniginës kompen-sacijos mokëjimo yra atleidþiamas (CK 6.148 str. 2 d.).

Galimi atvejai, kai turtas sunaikintas ið dalies arba yra sumaþëjusi jo vertë. Tuomet restitucija taikoma ið dalies natûra, o sumaþëjusi ver-tës dalis kompensuojama pinigais (CK 6.149 str.). Sàþiningas skolinin-kas, taikant restitucijà, gali reikalauti iðlaidø, susijusiø su gràþintino turto prieþiûra ir saugojimu (CK 6.150 str.), be to, jam lieka ið turto gauti vaisiai ir pajamos (pvz., gyvuliø prieaugis, palûkanos ir pan.), ta-èiau praranda teisæ reikalauti ið kreditoriaus atlyginti turëtas iðlaidas vaisiams ir pajamoms (CK 6.151 str. 1 d.). Bet jei konstatuojamas skoli-ninko nesàþiningumas arba restitucija taikoma dël jo kaltës, skolininkas neturi teisës á turto duotus vaisius ir pajamas. Jis gali reikalauti, kad kreditorius atlygintø jam turëtas bûtinas iðlaidas vaisiams ir pajamoms gauti (CK 6.151 str. 2 d.).

Taikant restitucijà ðalys gali turëti papildomø iðlaidø, susijusiø su restitucijos taikymu, pavyzdþiui, ekspertizës atlikimu, daiktø gabenimu, vertës nustatymu ir pan. Kas ir kaip apmoka restitucijos iðlaidas, taip pat priklauso nuo ðaliø sàþiningumo. Pagal bendrà taisyklæ ðalys, jei abi sàþiningos, apmoka restitucijos iðlaidas lygiomis dalimis, jeigu nëra su-sitarusios kitaip. Bet jei viena ðalis nesàþininga arba restitucija taikoma dël jos kaltës, visas restitucijos iðlaidas turi atlyginti ði ðalis (CK 6.152 str.).

CK 6.153 straipsnyje nustatyta, kad restitucija neturi átakos sàþi-ningø treèiøjø asmenø teisëms, kurios ágytos á daiktà – restitucijos ob-jektà. Tokio daikto, ágyto pagal atlygintiná sandorá, ið sàþiningo ágijëjo negalima iðreikalauti, iðskyrus CK 4.96 straipsnyje numatytas iðimtis. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalá ið sàþiningo ágijëjo bûtø galima iðreika-lauti nekilnojamàjá daiktà, jeigu toká daiktà savininkas prarado dël kitø asmenø padaryto nusikaltimo. Kilnojamàjá daiktà ið sàþiningo ágijëjo galima iðreikalauti tik jei daiktas yra savininko arba asmens, kuriam savininkas buvo perdavæs já valdyti, pamestas arba ið kurio nors ið jø pagrobtas, arba kitaip be jø valios nustojo bûti jø valdomas (CK 4.96 str. 1 d.). Bet jei kilnojamasis arba nekilnojamasis daiktas neatlygintinai ágytas ið asmens, kuris neturëjo teisës jo perleisti nuosavybën, tai savi-ninkas turi teisæ iðreikalauti daiktà visais atvejais (CK 4.96 str. 3 d.). Daiktas negali bûti iðreikalautas, jei jis perduotas arba kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (pvz., parduotas ið varþy-

103


tiniø), nebent bûtø árodytas turto ágijëjo varþytinëse nesàþiningumas82. Nuosavybës teisë á turtà, pereinantá teismo sprendimams vykdyti nusta-tyta tvarka, atsiranda ið tam tikrø juridiniø faktø, kurie savo visete su-kuria ágijëjui teisines pasekmes, kai turto ið jo negalima iðreikalauti. Vienas ið tokiø faktø – ágijëjo sàþiningumas, t. y. konstatavimas fakto, kad ágijëjas neþinojo, neturëjo ir negalëjo þinoti, jog perleidþiamo turto jis ágyti negali. Nepaneigus ágijëjo sàþiningumo prezumpcijos, turtas laikomas teisëtai ágytu ir ne tik sudaryto sandorio, bet ir ástatymo (CK 4.96 str. 4 d.) pagrindu.

Kontroliniai klausimai: 1. Kada taikoma restitucija? 2. Kokia yra restitucijos teisinë prigimtis? 3. Kokie yra restitucijos bûdai? 4. Kaip apskaièiuojamas piniginis ekvivalentas? 5. Kaip restitucijos atveju ginamos sàþiningø treèiøjø asmenø tei-

sës?

82 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 19 d. nutartis civilinëje byloje

AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ v. Teismo antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo, Nr. 3K–7–1188/2002, kat. 15.2.1.1.

104

II skyrius. SUTARÈIØ TEISË.

105

II SKYRIUS

SUTARÈIØ TEISË


11 skirsnis. SUTARÈIØ VIETA CIVILINËJE TEISËJE Sutartys yra viena seniausiø teisiniø formø, naudojamø keletà tûks-

tantmeèiø. Pagrindinë sutarèiø paskirtis – reguliuoti asmenø tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinka-mø ásipareigojimø nevykdymo teisines pasekmes. Reguliuojamoji sutar-èiø funkcija priartina sutartá prie ástatymo. Bet sutarties sàlygos skiriasi nuo teisës normos dviem esminëmis ypatybëmis: 1) sutartis iðreiðkia jos ðaliø valià, o norminis aktas – já iðleidusios valstybës institucijos; 2) su-tartis yra skirta tik jos dalyviø elgesiui reguliuoti, ji sukuria teises ir pa-reigas jos ðalims, o teisës aktas paprastai yra bendra visiems elgesio tai-syklë.

Ðalys, sudarydamos sutartá, turi suderinti sutarties sàlygas, nusta-tanèias ðaliø teises ir pareigas. Be to, ðalys, suderinusios sutarties sàly-gas, yra saistomos ir tø teisiø bei pareigø, kurios yra numatytos ástaty-me, nes sutarties sàlygos negali prieðtarauti imperatyvioms teisës nor-moms. Ðalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti imperatyviøjø teisës normø galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teisë – nacionalinë ar tarptautinë – ðias normas nustato (CK 6.157 str.). Pa-vyzdþiui, CK 6.252 straipsnis draudþia ðaliø susitarimus dël civilinës atsakomybës uþ nuostolius (þalà), padarytus dël skolininko tyèios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydþio apribojimo. Be to, CK ir specialiuose ástatymuose gali bûti nustatytos ðaliø teisës ir pareigos, ku-rias ðalys, jei nenumatë jø savo sutartyje, turi vykdyti ástatymo pagrindu. Pavyzdþiui, pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalá, jei pirkëjas laiku nesumo-ka uþ jam perduotus daiktus, pardavëjas turi teisæ reikalauti ið pirkëjo ne tik sumokëti kainà, bet ir mokëti ástatymø ar sutarties numatytas palûkanas. Taigi jei palûkanos sutartyje nëra numatytos, pardavëjas turi teisæ reikalauti CK 6.210 straipsnyje nurodytø ástatymo nustatytø palû-kanø.

CK sutarèiø teisei skirta Ðeðtosios knygos II dalis. Taèiau neabejo-tinai svarbu suvokti sutarèiø teisæ ir jos vietà bendroje CK sistemoje. Sutarèiø teisë ið dalies yra savarankiðkas civilinës teisës institutas, turin-tis savo bendràsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims at-

106


siþvelgiant á sutarèiø prigimtá (CK 6.155 str. 1 d.) ir atskiras sutarèiø rûðis (Ðeðtosios knygos IV dalis). Kartu ði dalis sistemiðkai susijusi su CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojanèiomis bendràsias civilinës teisës nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antràja knyga „Asmenys“, taip pat su Ðeðtosios knygos I dalimi, reglamentuojanèia bendruosius prievoliø nuostatus. Sutarèiø teisei reikðminga ir kodekso Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktinæ teisæ, Treèioji knyga – „Ðeimos teisë“ ir Penktoji knyga – „Paveldëjimo teisë“, taip pat ávairûs specialûs ástatymai, kuriuose yra sutarèiø teisës nuostatø (CK 6.155 str. 2 d.).

Sisteminë sutarèiø teisës analizë turi svarbià teorinæ ir praktinæ reikðmæ. Teorinė reikšmė pasireiðkia tuo, kad: 1) sutarèiø teisë yra prie-voliø teisës bei civilinës teisës dalis, ji turi bendrus civilinës teisës ir prievoliø teisës poþymius. Tai leidþia sutarèiø teisiniams santykiams taikyti bendràsias CK nuostatas; 2) sutarèiø teisës sistema turi poþymiø, kurie skiria jà nuo kitø civilinës teisës posistemiø; 3) sutarèiø teisës si-stema susideda ið daugybës elementø (sutarèiø tipø, rûðiø ir pan.), ku-riø kiekvienas, turëdamas bendràsias sutarèiø savybes, kartu turi savà specifikà, reikalingà ypatingo teisinio reguliavimo.

Praktinė reikšmė pasireiðkia tuo, kad: 1) bet kuriam teisiniam san-tykiui arba ginèui taikytinos tiek bendrosios, tiek ir specialiosios nor-mos. Paprastai jos yra taikomos drauge: bendràsias konkretizuoja spe-cialiosios. Jei bendrosios normos prieðtarauja specialiosioms, taikomos specialiosios, nes bûtent jos atspindi reguliuojamø santykiø specifikà; 2) tam, kad bûtø galima tiksliai nustatyti, kokias konkreèias normas taikyti teisiniam santykiui, reikia já teisiðkai kvalifikuoti. Neretai vienas teisinis santykis turi kelis sutarèiø poþymius. Todël atsiranda poreikis taikyti ávairiø sutarèiø nuostatas; 3) civiliniø teisiniø sutarèiø sistema nuolat plëtojasi; atsiranda naujø sutarèiø. Nes daugeliu atvejø jos ne-prieðtarauja ástatymams, reikia spræsti klausimà, kokiomis teisës nor-momis jas reglamentuoti. Ðalys gali laisvai modeliuoti sutartis. Vienin-telis reikalavimas neávardytai ástatymuose sutarèiai pripaþinti – jos turi-nys neturi prieðtarauti imperatyvioms teisës normoms, vieðajai tvarkai ir gerai moralei. Jei kurios nors sutarties negalima priskirti prie ástaty-muose nustatytø tipø, vadinasi, tai nauja sutartis, kuri tol, kol neágavo teisinio reglamentavimo, reglamentuojama bendrosiomis prievoliø tei-sës normomis, o jei jø neuþtenka – artimiausiø sutarèiø taisyklëmis (pa-gal ástatymo analogijà).

107


CK 6.156 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kai sutarties sàlygos nëra nustatytos nei ástatymu, nei ðaliø susitarimu, tai jas ginèo atveju nustato teismas, remdamasis paproèiais, teisingumo, protingumo ir sà-þiningumo kriterijais, ástatymu ir teisës analogija. Pavyzdþiui, iki 2000 m. CK ásigaliojimo praktikoje buvo sudaromos lizingo (finansinës nuo-mos), faktoringo, distribucijos ir kitos sutartys, kuriø nebuvo 1964 m. CK. Ðiø naujø sutarèiø turiniui atskleisti buvo taikomos atitinkamai nuomos, pirkimo–pardavimo, panaudos, pavedimo ir kitø galiojanèiø sutarèiø nuostatos.

Kontroliniai klausimai: 1. Kuo skiriasi sutartis ir norminis teisës aktas? 2. Kokios CK normos priskiriamos sutarèiø teisei? 3. Ar sutarties sàlygomis yra laikomos tik tos sàlygos, dël kuriø su-

sitaria ðalys? 4. Ar gali asmenys sudaryti sutartis, kuriø nenumato ástatymai?

108


12 skirsnis. SUTARÈIØ TEISËS PRINCIPAI

Civiliniø teisiniø santykiø subjektai, patys nusistatantys tarpusavio teises ir pareigas, tarpusavio santykius privalo reglamentuoti nepaþeis-dami civilinës teisës principø, principams pasitarnaujantys subjektø su-sitarimai negali bûti ginami ir priverstinai ágyvendinami teismine tvar-ka, nes negalioja (CK 1.80–1.81 str.). O jei ðalys sutartyje neaptarë tam tikrø klausimø, sutarties spragas bûtina uþpildyti taikant civilinës teisës principus.

CK 1.2 straipsnyje átvirtinti bendrieji civiliniø teisiniø santykiø re-guliavimo principai: subjektø lygiateisiðkumo, nuosavybës nelieèiamu-mo, sutarties laivës, teisinio apibrëþtumo, proporcingumo ir teisëtø lû-kesèiø, nesikiðimo á privaèius reikalus, neleistinumo piktnaudþiauti tei-se, visokeriopos civiliniø teisiniø santykiø teisminës gynybos.

CK 1.5 straipsnyje átvirtinti principai yra bendrieji teisës principai – teisingumo, sàþiningumo ir protingumo. Tai pamatinës teisinës verty-bës, kuriø taikymo bûtinumas specialiai pabrëþiamas ir konkreèiuose sutartinius santykius reglamentuojanèiuose straipsniuose, pavyzdþiui, CK 6.188, 6.200, 6.240, 6.253, 6.744, ir kituose straipsniuose.

Bendrieji civiliniø teisiniø santykiø reguliavimo principai ir ben-drieji civilinës teisës principai taikytini ir sutarèiø teisës institutui.

Tuo tarpu sutartiniams santykiams bûdingi ir specifiniai principai – sutarties laisvës principas, kuris tuo pat metu ávardytas ir kaip bendrasis teisiniø santykiø reguliavimo principas, sutarties privalomumo, konsen-sualizmo, silpnosios ðalies gynimo sutartiniuose santykiuose. Bet ðie principai gali bûti taikomi tik ágyvendinant civiliniø santykiø reguliavi-mo, teisingumo, protingumo bei sàþiningumo principus, nes prieðingu atveju sutarties laisvës ir kiti specifiniai sutarèiø teisës principai bûtø tik fikcija.

109


12.1. Sutarèiø laisvës principas Ðis principas yra taip pat ir vienas ið civiliniø santykiø teisinio regu-

liavimo principø. Sutarèiø laisvës principas – ðaliø valios pasireiðkimas. Jei ðalis priversta sudaryti sutartá – paþeidþiamas laisvës principas.

Sutarèiø laisvës principas civiliniuose santykiuose gali pasireikðti keturiais aspektais: 1) laisve sudaryti sutartá; 2) laisve atsisakyti sudaryti sutartá; 3) laisve nustatyti sutarties turiná (iðskyrus imperatyvias nor-mas), taip pat laisve sudaryti sutartis, kuriø ástatymas nenumato, jei to-kia sutartis neprieðtarauja teisei, vieðajai tvarkai ir gerai moralei.

Laisvë sudaryti sutartá pasireiðkia tuo, kad asmuo sutartá sudaro kada nori ir su kuo nori, iðskyrus ástatymo nustatytus atvejus. Antai ne-galioja sutartis, sudaryta dël apgaulës, smurto, ekonominio spaudimo arba realaus grasinimo (CK 1.91 str.).

Ðalys taip pat turi teisæ atsisakyti sudaryti sutartá. Bet tam tikrais atvejais valstybë siekia nustatyti tam tikras sutarties laisvës ribas, pa-vyzdþiui, drausdama atsisakyti sudaryti sutartis ámonëms monopolinin-këms, jei toks atsisakymas riboja sàþiningà konkurencijà. Tarkime, vals-tybë draudþia atsisakyti sudaryti sutartis juridiniams asmenims, teikian-tiems arba parduodantiems vieðas, gyvybiðkai svarbias paslaugas arba prekes (CK 6.161 str.).

Ðalys turi teisæ laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoþiûra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Ðis sutarties laisvës principo aspektas klasikinëje sutarèiø teisëje buvo ágyvendinamas be kliûèiø. Sutarties laisvës principas suformuluotas XIX a. atspindint tuo metu vyravusià nuomonæ, kad valstybë neturi teisës kiðtis á privaèius asmenø reikalus, o teisinës gynybos priemonës negali bûti suteikiamos ðaliai vien todël, kad sutarties sàlygos jai yra per grieþtos arba neteisin-gos. Bet ilgainiui buvo atskleidþiami socialiai þalingi padariniai, kurie gali atsirasti dël neribotos sutarèiø laisvës. Todël ðiuolaikinëje teisëje sutarties turiná kai kuriais atvejais kontroliuoja valstybë, drausdama sutarties sàlygas, prieðtaraujanèias ástatymui, gerai moralei, sàþiningu-mo ir protingumo principams. Todël CK yra nuostata, kad sutarties sàlygas ðalys nustato savo nuoþiûra, iðskyrus atvejus, kai tam tikras su-tarties sàlygas nustato imperatyvios teisës normos (CK 6.156 str. 4 d.). Sutarties ðaliø laisvæ nustatyti sutarties turiná riboja ir vieðosios tvarkos bei visuomenës moralës principø reikalavimai. Negalioja sutarties sàly-gos, prieðtaraujanèios vieðajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

110


Neabejotina, kad realiame gyvenime þmogus nëra visiðkai izoliuo-tas ir laisvas, jis yra visuomenës dalis. Todël nustatomi tam tikri apribo-jimai. Bet valstybë gali kiðtis á sutartinius santykius tik esant pakanka-mam pagrindui – apsaugoti silpnesnës ðalies, visuomenës, kreditoriaus interesà, vieðàjà tvarkà ir kt..

M. Braginskis visus galimus sutarèiø laisvës ribojimus skirsto á dvi grupes: negatyviuosius ir pozityviuosius ribojimus. Negatyvieji – ástaty-mo nustatyti atvejai, tarp kokiø subjektø ir kokios sutartys negali bûti sudaromos. Pozityvieji – privalomi sutarèiø sudarymo atvejai ir/arba privalomas tam tikrø sàlygø numatymas sutartyse. Tiek negatyvieji, tiek ir pozityvieji ribojimai yra galimi ir pagal subjektus, ir pagal objektus83. Ribojimai pagal subjektus reiðkia, pavyzdþiui, kad tam tikrø rûðiø sutar-tis (lizingo, franðizës, faktoringo ir kt.) gali sudaryti tik verslininkai. Ga-li bûti apribotos atskirø juridiniø asmenø galimybës sudaryti tam tikras sutartis, pavyzdþiui, normos, draudþianèios sudaryti tam tikras sutartis bankams, draudimo ámonëms ir pan. Tam tikri ribojimai galimi dël at-skirø subjektø veiklos licencijavimo. Kai kuriose sutartyse (gyvenamo-sios patalpos nuomos) ðalimi gali bûti tik fizinis asmuo. Subjektams tai-komø reikalavimø nesilaikymas gali bûti pagrindas pripaþinti sutartá negaliojanèia (niekine arba nuginèijama) arba taikyti tokiai sutarèiai kitokiø sutarèiø modelius ar bendràsias nuostatas (pvz., jeigu pirkëjas sutartyje yra juridinis asmuo, bet ágyja prekes ne verslo poreikiams, ne-bus galima taikyti nei vartojimo pirkimo–pardavimo, nei didmeninio pirkimo–pardavimo sutarèiø nuostatø, o reikës taikyti bendràsias pir-kimo–pardavimo sutarèiø nuostatas).

Tam tikrais atvejais ástatymo leidëjas numato privalomas sutarties sàlygas, pavyzdþiui, lizingo sutarties dalykas gali bûti bet kokie nesun-audojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet negali bûti þemë ir gamtos iðtekliai (CK 6.568 str. 1 d.).

Pozityvieji sutarèiø laisvës ribojimai, kaip minëta, pasireiðkia tuo, kad sudaryti sutartá arba átraukti á jà tam tikrà sàlygà bûtina vienai arba abiem sutarties ðalims. Pavyzdþiui, CK 6.161 straipsnio 2 dalis numato juridinio asmens (verslininko) pareigà sudaryti sutartá su bet kuriuo asmeniu, kuris kreipiasi; vieðosiose sutartyse numatomos prekiø ir pa-slaugø kainos bei kitos sàlygos turi bûti vienodos visiems tos kategorijos vartotojams (CK 6. 161 str. 4 d.). Be to, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje


111


numatyta ðaliø teisë laisvai sudaryti sutartis tuo pat metu sieja tai su neprieðtaravimu ástatymui. Tad jei ástatymas numato konkreèius sutar-ties turinio reikalavimus, tai jie ir turi atsispindëti sutartyje.

Sutarèiø laisvës principas kinta kintant istorinëms sàlygoms, bet lieka svarbiausiu sutarèiø teisës principu.

12.2. Sutarèiø privalomumo principas Sudarytos sutarties ðalys negali vienaðaliðkai atsisakyti. CK 6.189

straipsnyje átvirtinta nuostata, jog teisëtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos ðalims ástatymo galià.

Sutarties nesilaikymas arba kitoks paþeidimas lemia civilinæ atsa-komybæ. Bet, kaip ir kiekvienas principas, sutarties privalomumo prin-cipas (pacta sunt servanda) nëra absoliutus, nes derintinas su kitais bendraisiais civilinës teisës principais. Jau kanonø teisë suformulavo principà rebus sic stantibus (esminis aplinkybiø sudarius sutartá pasikei-timas pateisina jos nevykdymà). Taigi bûtø neteisinga ir nesàþininga versti sutarties ðalá vykdyti sutartá, jei antroji ðalis paþeidþia savo sutar-tinius ásipareigojimus, jø nevykdo arba, tarkime, paaiðkëja, kad viena ið ðaliø buvo nesàþininga sudarydama sutartá, pasinaudojo antrosios ðalies silpnumu, neiðmanymu, nepatyrimu ir pan. Todël sàþininga ðalis turi teisæ sutarties atsisakyti. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad ðalis gali nutraukti sutartá, jei kita ðalis sutarties neávykdo arba netinkamai ávykdo ir tai yra esminis sutarties paþeidimas. Ðiuo atveju ðalis gali nu-traukti sutartá nesikreipdama á teismà. Pavyzdþiui, jei iðlaikymo iki gy-vos galvos sutarties atveju rentos davëjas nevykdo savo pareigø pagal sutartá, rentos gavëjas turi teisæ laikyti tai esminiu sutarties paþeidimu ir nutraukti sutartá. Ðalis gali nutraukti sutartá, jeigu iki sutarties ávykdymo termino pabaigos ið konkreèiø aplinkybiø matyti, kad kita ðalis paþeis sutartá ið esmës (CK 6.219 str.). Pavyzdþiui, statybos rangos sutarties atveju akivaizdu, kad rangovas iki sutartyje numatyto termino pabaigos neuþbaigs numatytø statybos darbø. Ðalis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos sàlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos sàlyga nepagrástai suteikë kitai ðaliai perdëtà pranaðumà (6.228 str. 1 d.). Pavyzdþiui, pardavëjas, pasinaudodamas pirkëjo neinformuotumu apie gaminamà árangà ir tuo, kad pirkëjui árangos nedelsiant reikia tam, kad ávykdytø savo sutartinius ásipareigojimus pagal pirkëjo sudarytà

112


sutartá su treèiuoju asmeniu, parduoda jam pasenusiø technologijø árangà uþ tokià kainà, uþ kurià tas pats pardavëjas parduoda naujausiø technologijø árangà. Tokiu atveju pirkëjas turi teisæ atsisakyti sutarties arba praðyti teismà pakeisti sutarties sàlygà dël árangos kainos.

Ávairiø ðaliø teisës doktrinos ir praktika sukûrë ávairias teorijas, pa-teisinanèias sutarties nevykdymà. Bendrosios teisinës sistemos ðalyse sukurta frustracijos (frustration) doktrina. Kontinentinëje teisëje panaði doktrina ávardijama kaip nenugalimos jëgos (force majeure) institutas (Lietuvos CK 6.212 str.).

12.3. Konsensualizmo principas Sutarties esmë – ðaliø susitarimas, jø valios iðraiðka. Susitarimo

(valios iðraiðkos) faktui kiti veiksniai neturi turëti átakos. Tokios nuosta-tos komerciniams santykiams reguliuoti yra átvirtintos 1980 m. Jungti-niø Tautø konvencijos dël tarptautinio prekiø pirkimo–pardavimo su-tarèiø 11 straipsnyje ir UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principø 1.2 straipsnyje. Konsensualizmas84 prieðingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritetà ne ðaliø valiai, o tos valios iðorinei formai – dokumento suraðymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istoriðkai, sutarèiø teisei bûdingas formalizmas (sutartá antspauduoti, paliudyti liudytojø paraðais ir pan.). Bet ðiuolaikinei teisei bûdingas ne formaliz-mas, o konsensualizmas. Prof. V. Mikelënas nurodo, kad formalûs rei-kalavimai pateisinami vienu atveju, t. y. kai jie bûtini sàþiningos ðalies ir vieðajam interesui apsaugoti. Visais kitais atvejais formalizmas vertinti-nas kaip nepagrástas valstybës kiðimasis á privaèius ðaliø santykius ir jø valios reikðmës menkinimas85. Konsensualizmas reikalauja atskleisti tikruosius ðaliø ketinimus, o ne tik nagrinëti sutarties tekstà. Konsensu-alizmo prioritetas pabrëþiamas ávairiuose CK straipsniuose. Pavyzdþiui, CK 6.193 straipsnis numato, kad aiðkinant sutartá pirmiausia turi bûti nagrinëjami tikrieji sutarties ðaliø ketinimai, o ne vien remiamasi paþo-diniu sutarties teksto aiðkinimu. Jei ketinimø negalima nustatyti, vado-vaujamasi protingumo kriterijumi; CK 6.195 straipsnyje numatyta tei-smo teisë paðalinti sutarties spragas vienos ið ðaliø reikalavimu. Teismas

84 Lot. consensus ad idem – sutikimas dël to paties dalyko, bendra nuomonë. 85 Mikelënas V. Sutarèiø teisë // Justitia. 1996, p. 46.

113


atsiþvelgia á dispozityviàsias teisës normas, ðaliø ketinimus, sutarties tikslà ir esmæ, sàþiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus ir kt.

12.4. Silpnosios ðalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas Norint ágyvendinti ðá principà reikia formaliai atsisakyti civiliniø

teisiniø santykiø dalyviø lygybës principo bei sutarties laisvës, nes sutei-kiant silpnajai ðaliai papildomø teisiø atitinkamai jos kontrahentui su-teikiama papildomai pareigø. Kartais teisinëje literatûroje tai tapati-nama su kreditoriaus interesø gynimu. Bet tai nëra visiðkai tapatu kal-bant apie silpnosios ðalies gynimà plaèiàja prasme.

Teisiniø santykiø dalyviai dël jø skirtingo profesinio statuso, mate-rialinës padëties arba kitø prieþasèiø gali bûti absoliuèiai nelygûs. Pa-vyzdþiui, akivaizdþiai nelygias galimybes turi pagal banko indëlio sutartá komercinis bankas ir fizinis asmuo – indëlininkas. Jei nebûtø imamasi teisinio reguliavimo lygmeniu atitinkamø priemoniø, stiprioji prievolës ðalis turëtø visiðkai paklusti silpnajai ðaliai. Todël gana daug CK normø skirta silpnajai ðaliai ginti. Vienas ið tokio gynimo pavyzdþiø yra varto-tojø teisiø gynimas, pateiktas CK 6.188 straipsnyje, reglamentuojan-èiame vartojimo sutarèiø sudarymo ypatumus, CK 6.193 straipsnyje, reglamentuojanèiame sutarèiø aiðkinimo taisykles, CK 6.228 straipsnyje dël esminës ðaliø nelygybës ir kt.

Nuo 7-ojo deðimtmeèio beveik visø Europos valstybiø ástatymai grindþiami idëja, kad vartotojas, kaip silpnoji ðalis, turi bûti ginamas nuo sutarèiø sàlygø, kurias primeta stiprioji ðalis – verslininkas. Bet pa-þymëtina, kad vien tik, pavyzdþiui, ðaliø nelygiavertë turtinë padëtis arba vienos ið ðaliø neapdairumas negali bûti pagrindas pripaþinti sutar-tá negaliojanèia. Tam, kad sutartis arba atskiros jos sàlygos bûtø pripa-þintos negaliojanèiomis, reikia nustatyti, jog stipresnioji ðalis, sudary-dama sutartá, pasinaudojo silpnesniosios ðalies padëtimi, o pastaroji dël tokio elgesio nepajëgi daryti átakà sutarties turiniui.

114


Kontroliniai klausimai: 1. Kokie principai taikomi sutarèiø teisëje? 2. Kokia yra sutarèiø laisvës principo esmë? 3. Ar sutarèiø laisvës principas yra absoliutus? 4. Kokiais atvejais ðalis gali vienaðaliðkai nutraukti sutartá? 5. Kokiais atvejais ðalis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos sà-

lygos? 6. Kokia yra konsensualizmo principo esmë? 7. Kaip ginamos silpnosios ðalies sutartiniuose santykiuose teisës?

115


13 skirsnis. SUTARTIES SAMPRATA IR REIKÐMË Terminas „sutartis“ civilinëje teisëje turi ávairiø reikðmiø. Sutartimi

suprantamas ir juridinis faktas, esantis prievolës pagrindu, ir pati sutar-tinë prievolë, ir raðytinis dokumentas, kuriame átvirtinta sutartinë prie-volë.

Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviejø arba daugiau asmenø susi-tarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys ásipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo jø atlikimo), o pastarieji ágyja reikalavimo teisæ (CK 6.154 str. 1 d.).

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandoriø rûðis. Tik vienaðaliai san-doriai (pvz., testamentas) nelaikytini sutartimis. Sutartims taikomos kodekso normos, reguliuojanèios dviðalius ir daugiaðalius sandorius.

Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos ðaliø valios iðraiðka. Bet ðis valios aktas turi specifiniø bruoþø, atskirianèiø civilinæ sutartá nuo kitø juridiniø faktø, iðreiðkianèiø valià, pavyzdþiui, „susitarimo“ arba „sutikimo“. Sàvokos „sutartis“ ir „susitarimas“ savo apimtimi ne visada sutampa. Sutartis – tai susitarimas, taèiau ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Sutarties sàvokoje, be susitarimo, pabrëþiamas ir kitas momen-tas: sukûrimas, pakeitimas arba nutraukimas civiliniø teisiniø santykiø. Jei ðio poþymio nëra, nëra ir sutarties. Esminis sutarties, kaip susitari-mo, poþymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal ðá kriterijø sutartis atribojama nuo kitø susitarimø, nesukurianèiø teisiniø padariniø. CK taip pat yra sàvoka „sutikimas“. Ði sàvoka vartojama ða-lies valios iðraiðkai paþymëti, pavyzdþiui, disponavimas bendràja daline nuosavybe bendraturèiø sutikimu, t. y. sutartá sudaro vienas asmuo, o sutikimà duoda visi. Taigi treèiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas kaip bûtina sàlyga sandoriui sudaryti.

Sutarčių reikšmė. Sutartis yra viena reikðmingiausiø priemoniø jos ðaliø tam tikriems interesams suderinti. Sutartimis yra áforminami tur-tiniai ir kai kurie neturtiniai fiziniø asmenø, juridiniø asmenø bei fiziniø ir juridiniø asmenø santykiai. Daþniausiai sutartys sudaromos siekiant sukurti teisinius santykius, reèiau – juos pakeisti arba panaikinti. Sutar-

116


tis yra operatyviausia ir lanksèiausia priemonë gamintojo ir vartotojo tarpusavio santykiuose; sutarties pagrindu fiziniai asmenys disponuoja savo turtu, ágyja materialines vertybes, tenkina dvasinius poreikius. Su-tartys yra verslo pagrindas, visuomenës materialiniø vertybiø naudoji-mo pagrindas ir t. t. Tuo pat metu sutarties vertybës egzistuoja tiek, kiek sutartyje yra atspindëta jos ðaliø laisva valia, tikrieji ketinimai.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokiomis reikðmëmis civilinëje teisëje vartojamas terminas „su-

tartis“? 2. Kaip suprantama sutartis kaip juridinis faktas? 3. Kuo skiriasi sutartis nuo susitarimo? 4. Koks sutarties ir sandorio santykis? 5. Kokia yra sutarèiø reikðmë?

117


14 skirsnis. BENDRA SUTARÈIØ SUDARYMO

TVARKA Sutarties sudarymo modelis sukurtas seniai. Tradiciðkai yra susi-

klostæ du savarankiðki sutarèiø sudarymo bûdai: sutarèiø sudarymas su dalyvaujanèiais ir su nedalyvaujanèiais asmenimis. Sutarèiø sudarymui su nedalyvaujanèiais bûdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrûkis tarp ðaliø valios iðraiðkos sudaryti sutartá, nes ðalys yra skirtingose vietovëse. Tokio atotrûkio nëra, kai abi ðalys dalyvauja drauge.

CK iðsamiai reglamentuota sutarèiø sudarymo tvarka (CK Ðeðto-sios knygos XII skyrius). Pagal sudarymo bûdà sutartys gali bûti suda-romos: 1) abipusiø derybø bûdu, kai abi ðalys pateikia sàlygas ir jas su-derina; 2) prisijungimo bûdu – derybos nevyksta, standartines sàlygas parengia viena ið ðaliø. Atsiþvelgiant á tai numatytas skirtingas teisinis reglamentavimas. Jei sutartis sudaroma prisijungimo bûdu, taikytinos CK 6.185, 6.186 ir 6.187 straipsniø taisyklës, kurios netaikomos suda-rant sutartis abipusiø derybø bûdu.

Bet kuriuo atveju tam, kad ðalys galëtø pasiekti susitarimà ir suda-ryti sutartá, bûtina, kad viena ðalis pasiûlytø sudaryti sutartá, o kita ðalis – sutiktø su ðiuo pasiûlymu. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasiûlymà (ofertà) ir priimant pa-siûlymà (akceptà) arba kitais ðaliø susitarimà pakankamai árodanèiais veiksmais. Taigi sutarèiai sudaryti bûtinas vienos ðalies pasiûlymas ir kitos ðalies pritarimas jam. Todël sutarties sudarymas yra dviejø stadijø. Pirmoji – siûlymas sudaryti sutartá – oferta, antroji – sutikimas su pasiû-lymu – akceptas86. Atitinkamai asmuo, pasiûlæs sudaryti sutartá – ofe-rentas, sutikæs su tokiu pasiûlymu – akceptantas. Paþymëtina, kad kai kuriais atvejais neuþtenka tik pateikti pasiûlymà arba sutikti su juo, bet

86 Kai kurie autoriai, pavyzdþiui, S. Denisovas, nurodo, kad sutarties sudarymo pro-cese yra ir treèioji stadija, t. y. ne tik pasiûlymo (ofertos) pateikimas ir to pasiûlymo ak-ceptavimas, bet ir oferento akcepto gavimas. Autoriaus nuomone, dviejø sutarties suda-rymo stadijø iðskyrimas paneigia teisiðkai reikðmingà akcepto gavimo faktà. Þr.: С. А. Денисов. О порядке заключения договора. Актуальные вопросы гражданского права. Москва, 1999, c. 246.

118


reikia taip pat perduoti daiktà, atlikti teisinæ registracijà, jei su tuo ásta-tymas sieja sutarties sudarymo momentà. Bet tokie veiksmai ne visada bûtini, kad sutartis bûtø sudaryta. Todël daiktø perdavimas ir teisinë sutarties registracija yra laikytinos fakultatyvinëmis sutarties sudarymo stadijomis.

Be to, nurodytos sutarties sudarymo stadijos negali bûti visos apim-ties taikomos bet kurioms sutartims. Ðiek tiek kitokia sutarèiø sudary-mo tvarka taikytina, pavyzdþiui, daugiaðalëms sutartims, tokioms kaip steigimo, jungtinës veiklos (partnerystës) ir kt. Tokios sutartys dël jø specifikos ne visada sudaromos pateikiant pasiûlymà ir já akceptuojant.

Kai kurios sutartys turi bûti sudaromos specialia ástatymuose nu-statyta forma, kurios nesilaikymas daro sutartá negaliojanèià (pvz., ne-kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis yra ðaliø pasiraðytas ir notaro patvirtintas dokumentas). Ikisutartiniai ðaliø santykiai dël tokiø sutarèiø sudarymo (pasiûlymo pateikimas, jo priëmimas) neturi tos tei-sinës reikðmës, t. y. atskiros tokiø sutarèiø stadijos neágyja ofertos ir akcepto prasmës. Tokiais atvejais kiekviena ðalis tampa teisiðkai áparei-gota tik sudarius sutartá ástatymo reikalaujama forma.

Paþymëtina ir tai, kad ið pirmo þvilgsnio paprasta sutarties sudary-mo schema (ofertos pateikimas ir jos priëmimas) nëra tokia paprasta, nes ávairiose valstybëse oferta ir akceptas bei sutarties sudarymo mo-mentas suvokiami skirtingai87. Pagal CK sutartis laikoma sudaryta, kai oferentas gauna akceptà, jei sutartyje nenumatyta kas kita (CK 6.181 str. 1 d.). Ðalys turi susitarti dël visø esminiø sutarties sàlygø. Jei dël maþiau svarbiø sàlygø nesusitarta, ginèas gali bûti sprendþiamas teisme (CK 6.162 str.).

Oferta – tai pasiûlymas, turintis kai kuriø individualizuojanèiø po-þymiø ir sukeliantis ástatymo numatytus teisinius padarinius tiek asme-niui, pateikianèiam tà pasiûlymà (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam pasiûlymas yra skirtas (akceptantui). Kadangi teisiniai padariniai yra labai reikðmingi abiem ðalims, ástatymas kelia ofertai grieþtus reikala-vimus, kuriø nesilaikant neatsiranda jokiø teisiniø padariniø arba bent jau tokiø, kuriuos ástatymas sieja su ofertos pareiðkimu. Oferta yra va-lios iðraiðkos aktas, kuriame iðreikðta valia asmens, norinèio sudaryti sutartá su vienu arba keliais konkreèiais asmenimis, kuriems adresuo-

87 Apie sutarties sudarymo stadijø reglamentavimà ávairiø valstybiø teisës sistemose

þr.: V. Mikelënas. Sutarèiø teisë, p. 247–290.

119


jamas pasiûlymas sudaryti sutartá. Taigi oferta turi bûti pareikðta keti-nant sukurti teisiná santyká. Oferentas turi suvokti teisinius padarinius. Paprastas pasiûlymas, tarkime, pokalbio metu nebus savaime teisiðkai ápareigojantis, nors ir sudomintø tà asmená, kuriam pasiûlymas yra skir-tas. Pavyzdþiui, jei asmuo pokalbio metu pareiðkia, kad jis parduotø savo automobilá kam nors uþ 1000 litø, tai nereiðkia, kad jo paðnekovas, nors ir susidomëjæs tokiu siûlymu, turëtø teisæ reikalauti parduoti au-tomobilá uþ tokià kainà.

Ofertai taikytini reikalavimai. Teisinë ofertos prigimtis – tai vienaða-lis sandoris, kuriuo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas88. Ofer-tos padariniai – jei konkretus adresatas atsilieps ir ta ar kita forma pa-reikð sutinkàs sudaryti sutartá ofertoje nurodytomis sàlygomis, sutartis turi bûti pripaþinta sudaryta.

CK numato ofertai taikytinus reikalavimus: 1) pakankamas ofertos apibrëþtumas (pasiûlymas turi bûti aiðkiai apibûdintas (CK 6.167 str. 1 d.). Apibrëþtumas reiðkia, kad oferentas tvirtai apsisprendë ir laiko sa-ve saistomu savo pasiûlymu, jei jis bus akceptuotas. Nelaikytinas oferta atvejis, kai oferentas pasilieka sau teisæ galutinai spræsti adresatui atsa-kius. Ofertos neapibrëþtumo atveju tai aiðkinama akceptanto naudai; 2) oferta iðreiðkia oferento ketinimà bûti sutarties saistomam ir áparei-gotam akcepto atveju, t. y. adresatas, gavæs pasiûlymà, turi mokëti pa-daryti iðvadà, kad jam uþtenka iðreikðti sutampanèià su oferentu valià; 3) ofertoje turi bûti nurodytos esminës sutarties sàlygos: a) pasiûlymas turi apimti visas esmines konkreèios sutarties sàlygas. Kokios sàlygos yra laikytinos esminëmis, priklauso nuo konkreèios sutarties rûðies; b) pasiûlymo sàlygø skaièius yra maksimalus, t. y. adresatui priëmus pasiûlymà be iðlygø, oferentas negalës keisti ofertos sàlygø. Bet tai vis dëlto neturëtø reikðti, kad jei kuri nors sàlyga, bûdama esmine tos su-tarties rûðies sàlyga, ofertoje nenurodyta, tai oferta visais atvejais yra negaliojanti. Pavyzdþiui, jei ofertoje nëra aptarta parduodamo daikto kokybë, tai vadovaujamasi CK 6.327 straipsniu, kuriame paþymima, kad jei sutartyje nëra nurodymø dël kokybës, ji turi atitikti áprastus reikala-vimus. Be to, jei sutartis sudaroma su asmenimis, su kuriais jau buvo

88 Teisinëje literatûroje bûtø galima surasti dvejopà nuomonæ dël ofertos teisinës

prigimties. Vieni ofertà ir akceptà laiko vienaðaliais sandoriais (A. G. Aleksandrovas, V. Ansonas ir kt.), kiti (pvz., V. Gavze'as) kategoriðkai prieðtarauja tokiam ofertos vertini-mui ir laiko tai dviðalës sutarties sudëtinëmis dalimis.

120


seniau sudaromos sutartys, ankstesnës sutartys gali bûti reikðmingos ofertos turiniui (pvz., jei tarp ðaliø yra susiklostæ ilgalaikiai komerciniai ryðiai dël konkreèiø prekiø pirkimo–pardavimo, tai net ir nesant oferto-je nurodytos kainos gali bûti remiamasi tomis kainomis, kurios egzista-vo ankstesnëse sutartyse tarp tø paèiø ðaliø). Jei ofertoje nëra kuriø nors esminiø sàlygø, ji galios, jei joje bus nurodyta, kad oferentas lei-dþia akceptantui nustatyti tà sàlygà savo nuoþiûra ir ið anksto su tuo sutinka. Sudëtingesnëms sutartims (pvz., statybos rangos) neuþtenka tik pasiûlymo, reikia pridëti ir techninæ dokumentacijà; 4) paprastai oferta turi turëti aiðkø adresatà. Adresato aiðkumas suvokiamas skirtingai. Labai paplitusi buvo nuomonë, kad oferta visada turi bûti adresuota konkreèiam asmeniui. Tai kildinama ið romënø teisës principo ad incer-tam personum, t. y. „ofertos negalima numesti miniai“89. Ðiuo metu yra paplitæ ávairaus pobûdþio vieði kvietimai sudaryti sutartis, todël CK átvirtinta vieðosios ofertos galimybë iðsaugant visus kitus reikalavimus ofertai (CK 6.171 str.). Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiûly-mas sudaryti sutartá, taip pat prekiø paþymëtomis kainomis iðdëstymas parduotuvës vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paþadëjimas uþ tam tikrus atliktus veiksmus. Taigi vieðajai ofertai yra bûdingi ðie poþymiai: 1) pagal bendrà taisyklæ joje turi bûti nurodytos visos esminës sutarties sàlygos; 2) ji adresuojama neapibrëþtam asmenø ratui90. Vieðàja oferta nelaikomi kainoraðèiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinë medþiaga, iðskyrus ástatymo numatytas iðimtis (CK 6.171 str. 3 d.). To-kia iðimtis, pavyzdþiui, padaryta CK vartojimo pirkimo–pardavimo su-tarèiai, pagal kurià daiktø nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kata-loguose ir apraðymuose laikomas vieðàja oferta, jeigu yra nurodytos esminës pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos (CK 6.352 str.).

Oferta ásigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai jà gauna akceptantas (CK 6.168 str. 1 d.), t. y. iki to momento arba tuo

89 Ðios koncepcijos ðalininkø pozicijos nagrinëjamos: Брагинский М. И., Вит-

рянский В. В. Договорное право, c. 197. 90 Paþymëtina, kad vieðas atlyginimo paþadëjimas (CK 6.945 str.), vieðas konkursas

(CK 6.947 str.) nëra laikytini pasiûlymais neapibrëþtam asmenø ratui vieðosios ofertos prasme, nes èia teisinës pasekmës atsiranda ne ið sutarties, o ið vienaðalio sandorio (pa-þado). Ðie santykiai nëra sutartiniai jau vien todël, kad veiksmai, uþ kuriuos paþadëtas atlyginimas, premija ir pan., gali bûti atlikti net ir neþinant, kad paþadëtas atlyginimas, tuo tarpu sutarèiai reikia, kad pasiûlymas bûtø akceptuotas.

121


momentu, kai jà gavo akceptantas, oferentas turi teisæ ofertos atsisakyti (CK 6.168 str. 2 d.).

Svarbu ir tai, ar oferentas ofertoje nurodë akceptavimo terminà, ar ne. Jei terminas nurodytas, tai visà terminà ofertos atðaukti negalima, t. y. jei, pavyzdþiui, per tà laikà oferentas susitaria su kitu asmeniu, ak-ceptantas nepraranda teisës reikalauti oferento ávykdyti sutartá arba atlyginti nuostolius. Jei akceptavimo terminas nëra nurodytas, akcepta-vimo terminu laikytinas protingas terminas atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes, tarp jø – ir á ðaliø naudojamø ryðio priemoniø galimybes. Jei oferta þodinë, ji turi bûti akceptuojama nedelsiant, nebent konkreèios aplinkybës leistø daryti prieðingà iðvadà (CK 6.174 str.).

Oferta tampa saistanèia ne nuo jos pasiuntimo, o nuo to momento, kai adresatas jà gavo91. Taigi iki to momento oferentas gali atsisakyti ofertos. Be to, ofertà, net ir neatðaukiamà, oferentas gali panaikinti, jeigu praneðimà apie ofertos panaikinimà adresatas gauna anksèiau negu ofertà arba kartu su ja (CK 6.168 str. 2 d.). Kol sutartis nesudary-ta, ofertà galima atðaukti, jeigu praneðimà apie jos atðaukimà akceptan-tas gauna prieð iðsiøsdamas akceptà. Bet oferta negali bûti atðaukta, jeigu ofertoje nurodant jos akceptavimo terminà ar kitokiu bûdu yra nustatyta, kad ji neatðaukiama arba jei akceptantas turëjo protingà pa-grindà manyti, kad oferta yra neatðaukiama, ir remdamasis ja atitinka-mai veikë (CK 6.169 str. 2 d.).

Sutartyse, sudaromose prisijungimo bûdu, oferentas visada yra standartines sutarties sàlygas siûlanti ðalis.

Ofertos teisinë galia baigiasi, jei: 1) per nurodytà ofertoje terminà (per protingà terminà, jei terminas nenurodytas) oferentas negauna sutikimo su jo pasiûlymu; 2) oferentas gauna neigiamà atsakymà á jo pasiûlymà; 3) oferentas gauna ið adresato sutikimà sudaryti sutartá ki-tomis sàlygomis; 4) atsakymas apie sutikimà sudaryti sutartá bus iðsiøs-tas vëliau nei per terminà, kuris nurodytas ofertoje (iðskyrus atvejus, kai oferentas apie tai, kad akceptas gautas pavëluotai, praneða akceptantui arba nusiunèia jam atitinkamà patvirtinimà – CK 6.176 str. 1 d.).

91 Gavimo momentas reikðmingas ir nustatant, nuo kada skaièiuotinas akceptavimo terminas. Ðia prasme apskritai ið dviejø konstrukcijø, egzistuojanèiø ávairiø valstybiø teisinëje praktikoje, – „praneðimo gavimo“ ir „praneðimo iðsiuntimo“ – Lietuvos CK 6.175 str., kitaip nei, pavyzdþiui, Rusijos CK, pasirinktas „iðsiuntimo“, o ne „gavimo“ momentas. O tai reiðkia, kad oferentas neatsako uþ tai, kas ávyko nuo ofertos iðsiuntimo iki jos gavimo (pavëluoto pristatymo ir pan.).

122


Akceptui taikytini reikalavimai: 1) akceptas, kaip ir oferta, yra valios iðraiðka – taip iðreiðkiamas sutikimas su pateiktu pasiûlymu92. Juridinæ reikðmæ turi tik visas akceptas, t. y. pritarimas visai ofertai. Akceptu nelaikomas tik praneðimas, kad gauta oferta. Atsakymas keliant kitas sàlygas nëra akceptas, o tik nauja oferta, t. y. jei sutikimas sudaryti su-tartá pateiktas siûlant kitas, nei nurodyta ofertoje, sàlygas, tai toks atsa-kymas laikytinas atsisakymu akceptuoti, t. y. nauja oferta (iðskyrus CK 6.178 str. 2 d. numatytus atvejus). Ðiuo atveju ðalys pasikeièia vietomis: akceptantas tampa oferentu su visais ofertai taikomais reikalavimais; 2) jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi bûti iðsiøstas laikantis ðio termino; 3) akceptavimas gali bûti atliktas þodþiu, raðtu, konkliudentiniais veiksmais, tylëjimu. Akceptas turi bûti atliktas raštu, jei pagal ástatymà raðytinës sutarties formos nesilaikymas daro jà negaliojanèià arba jei akceptas galëtø bûti iðreikðtas þodþiu, bet oferen-tas praðo atsakyti raðtu. Žodinio akcepto uþtenka, jei ástatymas arba ðaliø susitarimas nereikalauja raðytinës formos. Ypatingas yra tylėjimo reglamentavimas: tylëjimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Tai prezumpcija. Todël pagal bendrà taisyklæ laikytina, kad jei akcep-tantas neatsako á pateiktà ofertà, tai jis atsisako sudaryti sutartá. Bet jeigu ofertoje nurodyta galimybë jà akceptuoti nepraneðant apie tai oferentui (tylëjimu arba konkliudentiniais veiksmais) arba tokia iðvada darytina atsiþvelgiant á egzistuojanèius ðaliø santykius arba paproèius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai baigiami atlikti atitinkami akceptanto valià iðreiðkiantys veiksmai (CK 6.173 str. 3 d.). Be to, CK yra nuostatø, kai tylëjimas pripaþástamas sukurianèiu teisines pasekmes, pavyzdþiui, nuomotojo ir nuomininko tylëjimas pa-sibaigus nuomos sutarties terminui reiðkia jos pratæsimà (CK 6.481 str.) ir kt. Tylëjimà reikia skirti nuo neveikimo, nes neveikimas visada yra adresato valios nebuvimas. Kitaip nei tylëjimas, neveikimas reiðkia atsi-sakymà, jei ástatymas numato atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdþiui, nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas turi bûti áformintas parda-vëjo ir pirkëjo pasiraðytu priëmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutar-tyje nurodytu dokumentu. Jei viena ðalis vengia pasiraðyti sutartyje nu-rodytà perdavimo dokumentà, laikoma, kad pirkëjas atsisako priimti, o pardavëjas atsisako perduoti daiktà (CK 6.398 str.); akceptas gali bûti iðreikðtas konkliudentiniais veiksmais, rodanèiais akceptanto valià; pa-

92 Savo teisine prigimtimi akceptas, kaip ir oferta, laikytinas vienaðaliu sandoriu.

123


vyzdþiui, daiktø palikimas vieðbuèio numeryje arba kitoje skirtoje vieto-je reiðkia perdavimà saugoti vieðbuèiui ir pan.; 4) oferta turi bûti akcep-tuojama per oferento nurodytà terminà, o jei terminas nenurodytas – per protingà terminà93 atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes, tarp jø – ir á ðaliø naudojamø ryðio priemoniø galimybes (CK 6.174 str. 1 d.). Þodi-në oferta akceptuotina nedelsiant, jei atsiþvelgiant á konkreèias aplin-kybes nedarytina kitokia iðvada (CK 6.174 str. 2 d.).

Akceptantas turi teisæ atðaukti savo akceptà. Akceptas netenka ga-lios, jeigu praneðimà apie jo atðaukimà oferentas gauna anksèiau arba tuo paèiu metu, kai akceptas ásigalioja (CK 6.177 str.).

Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Svarbià reikðmæ turi sutarties sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso, kokià teisæ taikyti sutarties aiðkinimui, tai lemia teismingumo klausimus, ieð-kinio senaties termino skaièiavimo pradþià ir pan. Sutarties sudarymo momentà ir vietà reglamentuoja CK 6.181 straipsnis.

Sutarties sudarymo momentas – kai oferentas gauna akceptà, jei ástatymuose arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 str. 1 d.). Ki-tokios taisyklës taikomos realinëms sutartims, kuriø sudarymà lemia daikto perdavimas. Kai pagal ástatymus arba ðaliø susitarimà turtà bûti-na perduoti, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perda-vimo (CK 6. 181 str. 5 d.). Be to, kai kurioms sutartims numatytos spe-cialios taisyklës, nurodanèios sutarties sudarymo momentà, pavyzdþiui, energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo árenginiø prijungimo prie energijos tiekimo tinklø) (CK 6.384 str. 1 d.). Teisinëje literatûroje diskutuojama, nuo kokio momento laikoma, jog sutartis sudaryta, jei oferta patvirtinta konkliudentiniais veiksmais – nuo momento, kai atliekami tie veiksmai, ar nuo momento, kai oferen-tas suþinojo, jog jie atlikti. Pagal mûsø CK nuostatas sutartis bus laiko-ma sudaryta nuo momento, kai atliekami konkliudentiniai veiksmai, bet, pavyzdþiui, M. Braginskio nuomone, reikëtø nustatyti, jog sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai apie atliktus konkliudentinius veiksmus suþino oferentas – kitaip oferentas gali atsidurti keblioje pa-dëtyje, nes gali ilgai neþinoti, kad sutartis yra galiojanti ir teisiðkai ápa-

93 Sàvoka „protingas terminas“ reiðkia terminà, reikalingà ofertai gauti ir á jà atsi-

liepti, taip pat laikà gautam pasiûlymui ávertinti, jei reikia, susipaþinti su reikiamais do-kumentais, atsakymui parengti ir já iðsiøsti. Todël „protingas laikas“ priklauso nuo konk-reèiø aplinkybiø, áskaitant ir susiklosèiusios tarp ðaliø sutartinës praktikos analizæ.

124


reigojanti94. Jei derybø metu viena ið ðaliø pareiðkia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dël tam tikrø sàlygø, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai áformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol ðalys dël tø sàlygø nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai neáformina (CK 6.181 str. 3 d.).

Sutarties sudarymo vieta yra oferento gyvenamoji arba verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 181 str. 2 d.), sutarties sudary-mo vieta visø pirma svarbi nustatant, kokia teisë taikytina sutarèiai, jei ðalys dël to nesusitarë (CK 1.37 str.). Be to, sutarties sudarymo vieta gali bûti reikðminga sprendþiant kitus ið sutarties kylanèius klausimus. Antai pagal CK 6. 313 straipsná kainai pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti, jei ðalys jos nenurodë, yra svarbi sutarties sudarymo vieta; pagal 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais konvencijos 23 straipsná nustatant veþëjo prarastà krovinio ar jo dalies vertæ remiamasi jo verte toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas veþti. Sutar-ties sudarymo vieta yra svarbi ir jà vykdant (CK 6.52 str.). Pagaliau su-tarties sudarymo vieta kilus ginèui yra svarbi sprendþiant teismingumo klausimà. Pavyzdþiui, ieðkinys dël sutarèiø, kuriose nurodyta ávykdymo vieta, gali bûti pareiðkiamas pagal sutarties ávykdymo vietà (CPK 30 str. 9 p.).


1. Kokiais bûdais sudaromos sutartys? 2. Kas yra oferta? 3. Kokius reikalavimus turi atitikti oferta? 4. Kas yra laikoma vieðàja oferta? 5. Nuo kokio momento oferta tampa saistanèia? 6. Kokios yra ofertos atðaukimo taisyklës? 7. Kas yra akceptas? 8. Kokius reikalavimus turi atitikti akceptas? 9. Kokiomis formomis akceptas gali bûti iðreikðtas?

10. Kaip nustatomas sutarties sudarymo momentas ir vieta?


125


15 skirsnis. SUTARÈIØ RÛÐYS Civilinës sutartys turi ne tik bendrø, bet ir skirtingø bruoþø, lei-

dþianèiø atskirti vienas sutartis nuo kitø. Sutartis, kad bûtø galima tin-kamai susiorientuoti didþiulëje jø ávairovëje, áprasta skirstyti á rûðis. To-kio skirstymo pagrindas gali bûti ávairiausi kriterijai – tai priklauso nuo to, kokiø tikslø siekiama. Sutarèiø skirstymas turi svarbià ne tik teorinæ, bet ir praktinæ reikðmæ, nes leidþia civiliniø santykiø dalyviams surasti ir panaudoti savo veikloje esmines vienos arba kitos sutarèiø rûðies savy-bes, panaudoti praktikoje toká sutarties modelá, kuris geriausiai atitinka siekius ir poreikius.

Bet kokiø sàvokø skirstymas yra jø padalijimas á tam tikras grupes pagal tam tikrus kriterijus. Civiliniø sutarèiø skirstymo tikslas yra pagal teisingai iðskirtus kriterijus suskirstyti sutartis á grupes, jungianèias su-tartines prievoles, turinèias panaðià teisinæ reglamentacijà ir atskirti skirtingai teisiðkai reglamentuojamas sutartines prievoles.

CK 6.160 straipsnyje pateikiama pavyzdinë sutarèiø klasifikacija, kuri daþniausiai buvo ir yra nurodoma ir teisës doktrinoje. CK 6.160 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sutartys gali bûti dviðalës ir vienaðalës, atlygintinës ir neatlygintinës, konsensualinës ir realinës, vienkartinio ir tæstinio ávykdymo, vartojimo sutartys ir kitos.

Sutarèiø skirstymas turi aiðkiai atsakyti á klausimà, kas yra bûdinga vienai ar kitai sutarèiø rûðiai ir kodël savo teisiniu reglamentavimu ta rûðis skiriasi nuo kitø. Sutartis skirstyti galima dviem bûdais. Pirmasis yra dichotomija, arba padalijimas á dvi dalis95. Sàvokos dalijamos á dvi dalis, viena ið jø turi atitinkamà dalykà, o kita – ne. Sutarèiø dichotomi-ja turi dvejopà reikðmæ: padeda suvokti pagrindinius sutarèiø ypatumus bei naujus bûdus sudaryti sutartis. Pavyzdþiui, atlygintinumo poþymis turi savarankiðkà reikðmæ dalijant sutartis á atlygintines ir neatlyginti-nes, kiti poþymiai neturi reikðmës.

95 Dichotomija (gr. dichotomia) – padalijimas kurios nors vienos á dvi dalis, o tam

tikru atveju kiekvienos ið jø – vël á dvi dalis. Þr.: V. Vaitkevièiûtë. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1999, p. 258.

126


Svarbiausia sutarèiø skirstymo dichotomija paremta vienu ið trijø pagrindø: 1) prieðprieðiniai reikalavimai; 2) sutarties sudarymo momen-tas; 3) ðaliø pasiskirstymas pareigomis. Ðiø pagrindø panaudojimas lei-dþia iðskirti atlygintines ir neatlygintines, realines ir konsensualines, viena-šales ir dvišales sutartis.

Vienašalės – tai tokios sutartys, kai viena ðalis turi tik teises, o kita ðalis – tik pareigas (pvz., paskola, pavedimas, dovanojimas). Dvišalių sutarčių ðalis sieja prieðprieðinës teisës ir pareigos. Vienaðales ir dviða-les sutartis reikia skirti nuo vienaðaliø ir dviðaliø sandoriø, nes pastarieji á vienaðalius ir dviðalius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisiø ir pa-reigø pobûdá, o pagal tai, keliø ðaliø valia yra iðreikðta sudarant sandorá (CK 1.63 str.).

Atlygintinės yra sutartys, kai tam tikru bûdu (pinigais, daiktais, pa-slaugomis ir pan.) viena ðalis patenkina kitos ðalies prieðprieðinius tur-tinio pobûdþio reikalavimus. Neatlygintinė – sutartis, kai viena ðalis ne-patenkina jokiø kitos ðalies prieðprieðiniø reikalavimø (panaudos, do-vanojimo ir kt.).

Tokia klasifikacija ne visada pastovi ir vienareikðmë. Atskiros su-tartys gali atsirasti ir kitose grupëse, pavyzdþiui, pasauga gali bûti atly-gintinë ir neatlygintinë (CK 6.830 str. 2 d.), pavedimas – dviðalis, atly-gintinis ir neatlygintinis (CK 6.758 str. 1 d.).

Toks dichotominis dalijimas leidþia iðskirti atskirø sutarèiø teisiná statusà. Pavyzdþiui, ðaliø pareigos dviðalëse sutartyse yra abipusës, pa-reigø likimas vienareikðmis. Pavyzdþiui, jei individualiais poþymiais apibrëþtas daiktas iki já perduodant pirkëjui þuvo dël nenugalimos jë-gos, tai pardavëjo pareigos iðnyksta. Kartu baigiasi pirkëjo pareiga pri-imti daiktà ir apmokëti jo vertæ.

Civilinëje teisëje egzistuoja atlygintinumo prezumpcija, ið kurios ið-imtis gali bûti tiek sutartis, tiek ir specialios normos. Praktikoje tai reið-kia, kad sutartis gali bûti kvalifikuota kaip neatlygintinë, tik tuo atveju, jei paðalintos visos abejonës dël jos atlygintinumo. Sutarèiø skirstymas á atlygintines ir neatlygintines sukelia ávairias teisines pasekmes, taip pat tokias, kurios yra uþ prievolinës teisës ribø. Antai vindikacinio ieðkinio, adresuoto sàþiningam ágijëjui, patenkinimas priklauso nuo to, ar val-dymo teisës atsiradimo pagrindas buvo atlygintinë, ar neatlygintinë su-tartis (CK 4.96 str. 2 ir 3 d.).

Konsensualinė – tai sutartis, kurios ðaliø teisës ir pareigos atsiranda nuo ðaliø susitarimo momento. Realinė – tai sutartis, kurios ðaliø teisës

127


ir pareigos atsiranda nuo tam tikrø veiksmø atlikimo (daiktø perdavi-mo, prisijungimo prie elektros tiekimo tinklø ir kt.). Yra sutarèiø, ku-rios gali bûti ir konsensualinës, ir realinës (pvz., vartojimo kredito su-tartis).

Skirstant sutartis á realines ir konsensualines preziumuojamas sutar-èiø konsensualizmas. Taip yra dël to, kad susitarimas (konsensusas) yra bûtinas sutartiniø santykiø minimumas, o realumas (daikto perdavi-mas) yra paprastai konsensuso papildymas. Bet ðalys negali savo valia transformuoti ástatyme imperatyviai nurodytos konsensualios sutarties á realinæ ir atvirkðèiai. Jei taip ávyktø, sutarèiai bûtø taikoma ástatymo arba teisës analogija. Kadangi realinë sutartis yra valios iðraiðka ir daik-to perdavimas, tai jei ðalis, iðreiðkusi sutikimà perduoti daiktà, jo vis dëlto neperduos, sutartis nebus sudaryta, ir sutikimas jà sudaryti nebus teisiðkai ápareigojantis. O tai reiðkia, kad ðalis negalës kreiptis reikalauti vykdyti tokià sutartá per teismà.

Civiliniø teisiniø santykiø specifika lemia, kad dauguma sutarèiø yra dviðalës, atlygintinës, konsensualinës.

Pagal sudarymo bûdà sutartys skirstomos á sudaromas abipusėmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). Abipu-sëmis derybomis sudaromos sutartys, kai ðalys aptaria ir suderina jø turiná. Prisijungimo sutarèiø esmë, kad jø sàlygas formuluoja viena ið ðaliø, o antroji gali tik visiðkai prisijungti prie pasiûlytos sutarties. Tai pagrindinis ðios sutarèiø rûðies poþymis – „arba sutik su viskuo, kas èia paraðyta, arba sutarties nebus“. Taigi sutarties esmë – viena ðalis dik-tuoja savo sàlygas kitai. Paprastai tokiø sutarèiø sàlygos yra standarti-nës, kurias bendram, nevienkartiniam naudojimui ið anksto parengia viena ðalis nederindama jø su kita ðalimi ir kurios be derybø su kita ða-limi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 str. 1 d.). Kadangi prisi-jungimo bûdu sudaromø sutarèiø sàlygø antroji ðalis nederina, tai prisi-jungusios ðalies interesus reikia ginti papildomais bûdais. CK egzistuoja specialios normos, taikomos bûtent ðiam tikslui. Prisijungimo bûdu su-daromos ávairios vieðosios sutartys (energijos pirkimo–pardavimo ir kt.), draudimo ir kt. Daþniausiai prisijungimo bûdu sudaromos vartoji-mo sutartys. Todël CK 6.188 straipsnis numato galimybæ vartotojø tei-siø gynimo institucijoms kontroliuoti sutarèiø standartines sàlygas var-tojimo sutartyse; CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atve-jais sutarties sàlygos aiðkinamos vartotojø naudai ir sutartá prisijungimo bûdu sudariusios ðalies naudai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia ga-

128


limybæ ðaliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos sàlygos, jei sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos sàlyga nepagrástai suteikë kitai ðaliai perdëtà pranaðumà ir kt.

Pagal ávykdymo trukmæ sutartys skirstomos á vienkartinio įvykdymo ir tęstinio vykdymo sutartis. Vienkartinio ávykdymo sutartis baigiasi tin-kamai atlikta vienu veiksmu (pvz., perduodamas parduotas daiktas, gràþinama visa paskolos suma vienu mokëjimu ir pan.). Tæstinio vyk-dymo sutartys yra tokios, kurios ávykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikrà sutartyje nustatytà laikotarpá (pvz., gràþinamas kreditas, atliekami periodiniai mënesiniai mokëjimai, mokama renta tam tikrais laikotarpiais ir pan.).

Pagal gaunamà naudà sutartys skirstomos á rizikos ir ekvivalentines. Ekvivalentinëse sutartyse (pvz., pirkimo–pardavimo, mainø, rangos ir kt.) ðalys pasikeièia tam tikrais ekvivalentais, kuriø vertë ir nauda þino-ma jau sudarant sutartá. Sudarant rizikos sutartá (pvz., draudimo) bûsi-ma nauda neþinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam tikras ávykis ávyks96.

Be nurodytø klasifikacijø, praktinæ reikðmæ gali turëti ir kitokios dichotomijos pagrindu iðskirtos sutarèiø grupës:

1) Pagrindinės ir papildomos sutartys. Tokio padalijimo esmë yra ta, kad antrosios grupës sutarèiø likimà lemia pirmoji grupë. Ir at-virkðèiai, pagrindinës sutartys nepriklauso nuo papildomø. La-biausiai paplitusia papildomø sutarèiø rûðimi laikytinos netesy-bos, laidavimas, rankpinigiai ir ákeitimas, banko garantija. Pa-pildomos sutartys yra ið dalies savarankiðkos, nes pripaþástamos galiojanèiomis nuo susitarimo momento. Ið santykinai savaran-kiðkos papildomos sutarties iðplaukia, kad nëra bûtinumo suda-ryti jà specialia forma. T. y. papildomos sutarties sàlygos gali bûti átrauktos á pagrindinæ sutartá. Bet ir tokiu atveju bus kal-bama apie dvi sutartis.

2) Sutartys sudaromos kontrahentų naudai ir trečiųjų asmenų nau-dai. Tokio skirstymo esmë – kas gali reikalauti ávykdyti sutartá.

96 Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 24 d. nutartyje civili-

nëje byloje UAB draudimo kompanija „Baltic Polis v UADB „Preventa ir kt., Nr. 3K–3–903/2002 konstatuota, kad jei bent viena draudimo sutarties ðalis þino apie draudiminio ávykio neiðvengiamumà, tokia draudimo sutartis prieðtarauja draudiminio ávykio sampra-tai (CK 6.897 str.). Atsitiktinumas draudime suponuoja sàþiningà sutarties ðaliø elgesá.

129


Paprastai sutartys sudaromos jø kontrahentø naudai, ir teisæ reikalauti vykdyti sutartá turi jos ðalys. Bet yra sutarèiø, kurias ávykdyti gali reikalauti tretieji asmenys (pvz., jei nuomininkas sudarë nuomojamo pastato draudimo sutartá savininko naudai, teisæ reikalauti draudimo iðmokos atsitikus draudiminiam ávy-kiui turi pastato savininkas, nors jis ir nëra sutarties ðalis. Ir tik jei treèiasis asmuo atsisako teisës, kurià jam suteikia sutartis, nuomininkas gali pasinaudoti ðia teise, jei tai neprieðtarauja ástatymams, kitiems teisës aktams arba sutarèiai)97. Sutartis tre-èiøjø asmenø naudai reikia skirti nuo sutarèiø, kurios yra vyk-domos tretiesiems asmenims. Ðios sutartys nesuteikia tretie-siems asmenims jokiø subjektyviø teisiø, todël treèiasis asmuo negali reikalauti, kad sutartis bûtø ávykdyta. Pavyzdþiui, pirkëjas sudarë pirkimo–pardavimo sutartá ir pavedë parduotuvei prista-tyti daiktà treèiajam asmeniui kaip dovanà sukakties proga.

3) Pagrindinės ir preliminarios sutartys. Toká skirtumà lemia jø tiks-lai. Pagrindinës sutartys tiesiogiai sukuria ðaliø teises ir parei-gas, susijusias, pavyzdþiui, su materialiø vertybiø perdavimu, pa-slaugø suteikimu ir pan. Preliminari sutartis – tai susitarimas dël sutarties sudarymo ateityje.

4) Daiktinės ir prievolinės sutartys. 5) Įvardytos ir neįvardytos sutartys. Kitais, ne dichotomijos, pagrindais sutartys taip pat gali bûti skirs-

tomos, pavyzdþiui: 1) darbø, 2) paslaugø, 3) pinigø perdavimo, 4) turto perdavimo sutartys. Atskirai iðskiriamos steigimo sutartys, kuriø tikslas – ásteigti juridiná asmená, jungtinës veiklos sutartys dël ûkinës bendrijos ásteigimo.

Teisës moksle egzistuoja ir kiti sutarèiø skirstymo pagrindai. Pa-vyzdþiui, J. Romancevas pagrindiniu sutarèiø skirstymo principu laiko jø galutiná ekonominá bei teisiná rezultatà, kurio siekia sutarties daly-viai. Pagal ðá poþymá jis visas civilines sutartis skirsto á 7 grupes: 1) su-tartys, kuriø tikslas – perduoti turtà nuosavybën (pirkimas–pardavimas, dovanojimas, rentos ir iðlaikymas iki gyvos galvos); 2) sutartys, kuriø

97 Tokia teismø praktikos taisyklë dël nekilnojamojo daikto draudimo sutarèiø, kaip

sutarèiø treèiojo asmens naudai, ávertinimo yra suformuluota Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 birþelio 2 d. nutartyje UAB DK „Baltic Polis v V.Ramanauskas“, Nr. 3K–3–643/2003, kat. 67.

130


tikslas – perduoti naudotis civiliniø teisiø objektais (nuoma, panauda); 3) darbø ir paslaugø sutartys – didþiausia grupë (ávairûs darbai, veþi-mas, kroviniø ekspedicija, pasauga, pavedimas, komisas ir kt.); 4) turti-niø rizikø draudimo sutartys; 5) sutartys, kuriø tikslas – atidëti tokio pat kiekio ir tokios pat rûðies turto gràþinimà arba mokëjimo atidëjimas (paskola, kreditavimas, banko indëlis); 6) sutartys, kuriø tikslas – pasi-ekti visiems dalyviams bendrà rezultatà (steigimo sutartys, jungtinës veiklos (partnerystës sutartys); 7) sutartys, kuriø tikslas – asmenø pakei-timas prievolëje (cesija, finansavimo sutartys ir kt.)98.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokiais pagrindais skirstomos sutartys? 2. Kokios sutartys vadinamos vienašalėmis ir dvišalėmis? 3. Kokios sutartys vadinamos atlygintinėmis ir neatlygintinėmis? 4. Kokios sutartys vadinamos realinėmis ir konsensualinėmis? 5. Kokie yra prisijungimo bûdu sudaromø sutarèiø ypatumai? 6. Kokios sutartys vadinamos rizikos ir ekvivalentinėmis? 7. Kokios sutartys vadinamos pagrindinėmis ir papildomomis? 8. Kokias galite nurodyti kitas sutarèiø klasifikacijas?

98 Романцев И. Система договоров в гражданском праве. Москва, 2002, c. 45.

131


16 skirsnis. VIEÐOSIOS SUTARTYS 16.1. Samprata Viešoji sutartis – tai sutartis, kurià sudaro juridinis asmuo (versli-

ninkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryðiø, elektros, ðilumos, dujø, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.). Vieðosios sutarties atsiradimà CK lëmë ta aplinkybë, kad Lietuvos ûkyje veikia ne viena natûrali monopolija, o valstybë specialiai reglamentuoja tam tikras ûkio ðakas, kuriose nëra pakankamos konkurencijos99. Vartotojai, sudarydami sutartis su mono-polistais, patys tiesiogiai sutarties sàlygø nenustato. Tai daro valstybë, iðleisdama teisës aktus ir numatydama monopolistui tam tikras elgesio taisykles. Todël vieðoji sutartis laikytina sutarèiø laisvës principo iðim-timi, joje atsispindi vieðas interesas, kuris skatina valstybæ ásikiðti á tokiø sutarèiø sudarymo procesà siekiant apginti sutartinio santykio silpnes-niàjà, palyginti su rinkos monopolininku, ðalá. Kita vertus, bûtø galima daryti iðvadà, kad valstybë per iðleidþiamus teisës aktus iðreiðkia varto-tojo, kaip visuomenës nario, pozicijà monopolininko atþvilgiu.

CK 6.161 straipsnyje nurodyti keli vieðajai sutarèiai bûdingi poþy-miai: 1) viena ðios sutarties ðalis yra juridinis asmuo arba verslininkas, uþsiimantis tam tikra ûkine veikla – teikiantis transporto, ryðiø arba kitokias paslaugas, parduodantis ðilumos, elektros energijà ir kt.; 2) ðis juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda pre-kes kiekvienam besikreipianèiam asmeniui; 3) juridinis asmuo arba verslininkas turi uþtikrinti vienodas sàlygas prekiø pardavimo arba pa-slaugø teikimo atitinkamos kategorijos klientams; 4) tokio asmens veik-la yra valstybës kontroliuojama reguliuojant prekiø ir paslaugø kainas ir kitas sutarties sàlygas. Taigi jei konkreèià sutartá ástatymo leidëjas ávar-dija kaip vieðàjà sutartá arba tokià iðvadà galima padaryti nagrinëjant konkreèios sutarties nuostatas, vadinasi, vartotojas turi teisæ reikalauti ið savo bûsimo kontrahento sudaryti su juo sutartá (CK 6.161 str. 2 d.),


132


kurios sàlygos, taip pat prekiø ir paslaugø kainos, turi bûti vienodos visiems tos paèios kategorijos vartotojams, iðskyrus ástatymo nustatyta tvarka patvirtintas iðimtis bei ástatymø nustatytus atvejus, kai atskirø kategorijø vartotojams gali bûti taikomos lengvatinës sàlygos (CK 6.161 str. 3 ir 4 d.). Tokios lengvatinës sàlygos suteikiamos atskirø kategorijø vartotojams (invalidams, daugiavaikëms ðeimoms ir pan.) specialiø ásta-tymø nustatyta tvarka. Taigi valstybë per vieðàsias sutartis „kiðasi“ á su-tartinius santykius siekdama apginti silpnesnæ ðalá sutartiniuose santy-kiuose. Paprastai vartotojui – ekonomiðkai silpnesnei ðaliai, reikalingos prekës arba paslaugos, kurias teikia ekonomiðkai daug stipresnis rinkos dalyvis. Ðià nelygybæ ástatymo leidëjas gali paðalinti sukurdamas sil-pnesniajai ðaliai papildomas garantijas.

CK 6.161 straipsnyje numatytas bendrosios vieðøjø sutarèiø nuosta-tos, kurias konkretizuoja atskiros sutarèiø rûðys. Tai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.350 str.), energijos pirkimo–pardavimo sutar-tis (CK 6.383 str.), banko indëlio sutartis (CK 6.892 str.)100 ir kitos su-tartys. Prie vieðøjø sutarèiø taip pat priskirtinos vieðbuèiø paslaugø tei-kimo sutartis (CK 6.626 str.), sandëliavimo sutartis, sudaryta su bendro naudojimo sandëliu (CK 6.852 str.), privalomojo draudimo sutartis (CK 6.988 str. 3 d.) ir kt.

16.2. Vieðosios sutarties ðalys Vienas ið esminiø vieðosios sutarties poþymiø yra tas, kad viena jos

ðalis yra juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduo-dantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Bet toks asmuo yra ne bet koks juridinis asmuo ir ne bet koks verslininkas, o tik toks, kuris savo veiklos pobûdþiu atlieka tam tikrà vieðà funkcijà. Toks asmuo veikia srityse, kurios valstybëje yra gyvybiðkai svarbios, turinèios vieðo intereso poþy-má (transportas, ryðiai, dujos, elektra ir pan.). Be to, ðis poþymis atsi-spindi paèiame sutarties pavadinime, o atitinkamø sutarèiø vieðumà paþymi atskiras sutartis reglamentuojanèios teisës normos. Pavyzdþiui, veþimo vieðuoju (bendro naudojimo) transportu sutartis yra vieðoji (CK 6.812 str. 2 d.), o asmeniu, teikianèiu vieðojo transporto paslaugas, yra

100 Teisinëje literatûroje yra pareikðta nuomoniø, kad banko indëlio sutartis nelaiky-tina vieða dël to, jog sutarties sàlygas suderina ðalys. Þr.: М. И. Брагинский, В. В. Витрянский. Договорное право, c. 253.

133


pripaþástamas juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veþimo paslau-gas, jeigu jis pagal ástatymà arba leidimà (licencijà) privalo veþti kelei-vius arba krovinius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marðru-tais ir nustatytu laiku (CK 6.812 str. 2 d.).

Kita vieðosios sutarties ðalimi gali bûti tiek fizinis, tiek juridinis as-muo. Vieðoji sutartis, kurios ðalis yra fizinis asmuo (vartotojas), tuo pat metu yra ir vartojimo sutartis. Antai vartojimo pirkimo–pardavimo su-tarties subjektas yra tik fizinis asmuo (CK 6.350 str. 1 d.). Energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nëra nuorodos, kas gali bûti abonentu (vartotoju), bet CK 6.383 straipsnio nuostatø analizë leidþia daryti iðva-dà, kad vartotojai pagal ðià sutartá gali bûti ne tik fiziniai asmenys.

16.3. Vieðosios sutarties sudarymas CK 6.184 straipsnis reglamentuoja vieðosios sutarties sudarymo

ypatumus. Jeigu pagal ástatymus ðalis, kuriai yra nusiøsta oferta, privalo sudaryti sutartá, tai per keturiolika dienø nuo ofertos gavimo ji turi at-siøsti kitai ðaliai praneðimà apie akceptavimà arba atsisakymà akcep-tuoti, arba apie akceptavimà kitomis sàlygomis (nesutarimø protokolà). Ðalis, iðsiuntusi ofertà ir gavusi akceptà su nesutarimø protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas sàlygas, arba per keturiolika dienø nuo nesutarimø protokolo gavimo kreiptis á teismà dël ginèo iðsprendimo. Jeigu privalanti sudaryti sutartá ðalis vengia tai padaryti, kita ðalis turi teisæ kreiptis á teismà dël ginèo iðsprendimo. Vieðoji sutartis yra vienin-telis atvejis, nurodomas CK Ðeðtojoje knygoje, kai teismas gali ápareigo-ti asmená sudaryti sutartá101.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas lëmë vieðøjø sutarèiø reglamentavimà? 2. Kas yra vieðoji sutartis? 3. Kokie poþymiai bûdingi vieðajai sutarèiai? 4. Kas yra vieðosios sutarties ðalys? 5. Kokie vieðosios sutarties sudarymo ypatumai?

101 Paþymëtina, kad priverstinis akcijø (daliø, pajø) pardavimas teismine tvarka yra

numatytas CK Antrosios knygos 9 skyriuje.

134


17 skirsnis. VARTOJIMO SUTARTYS 17.1. Samprata CK 6.160 straipsnio 1 dalyje iðskiriamos vartojimo ir kitos sutartys.

Tai reiðkia, kad vartojimo sutartys yra iðskirtos ið kitø sutarèiø rûðiø. Vartojimo sutartys yra specifiðkos tuo, kad jose numatytas specialus sutarties silpnesnës ðalies gynimas, mat valstybës neremiamas vartoto-jas nepajëgus rinkos ûkyje bûti lygiaverèiu pasiûlos atstovø – gamintojø ir pardavëjø partneriu, nes neturi tiek galimybiø. Kartais vartotojø tei-siø ir interesø gynimas yra prilyginamas þmogaus teisiø gynimui apskri-tai, kartais yra nurodomi vartotojø teisiø gynimo ir darbuotojø teisiø gynimo pagal darbo teisæ panaðumai, nes abiem atvejais ginama sil-pnesnë ðalis siekiant uþtikrinti jai palankiausias sàlygas102. Vartojimo sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnyje. Jame nurodyta, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis dël prekiø ir paslaugø ásigijimo, ku-rià fizinis asmuo (vartotojas) su prekiø arba paslaugø pardavëju (tiekë-ju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeni-niams vartotojo poreikiams tenkinti.

Vartojimo sutartys daþniausiai sudaromos prisijungimo bûdu, dau-gumà tokiø sutarèiø vartotojas sudaro dël bûtinybës (pirkti bûtiniausius produktus, nuomotis gyvenamàsias patalpas, naudotis gyvybiðkai svar-biomis paslaugomis). Vartotojas, kaip silpnesnë ðalis, yra priverstas pri-imti jam primetamas stipraus kontrahento siûlomos sutarties sàlygas. Todël valstybë turi pagrindà nustatyti specialø tokiø sutarèiø teisiná reg-lamentavimà.

17.2. Sutarties ðalys Sutarties ðalys yra vartotojas ir prekiø arba paslaugø pardavëjas

(tiekëjas). Teisës aktuose bei doktrinoje vartotoju daþniausiai laikomas

102 Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997, p. 9.

135


neprofesionalus fizinis asmuo, ágyjantis prekes ir paslaugas asmeni-niams poreikiams103. CK nuostatos, reglamentuojanèios atskiras varto-jimo sutarties rûðis, apibrëþia vartotojà kaip fiziná asmená, kuris perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams, ðeimos ar namø ûkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350, 6.504, 6.672 ir kt. str.). Taigi CK vartojimo sutarèiø subjektas – vartoto-jas atskiriamas pagal dviejø poþymiø visetà: 1) tai fizinis asmuo, kuris 2) perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams ar namø ûkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija104.

1993 m. buvo priimta Europos Sàjungos direktyva dël sutarèiø su vartotojais nesàþiningø sàlygø 93/13 EEB (toliau – Direktyva). Aiðki-nant vartojimo sutartis reikia remtis taip pat ir Europos Teisingumo Teismo bei kitø Europos Sàjungos valstybiø nariø teismø praktika. Di-rektyva reikalauja, kad valstybës narës savo nacionaliniuose ástatymuo-se numatytø, jog nesàþiningos sàlygos vartotojui nëra privalomos. Di-rektyvos 3 straipsnyje nurodoma, kad sàlyga laikoma nesàþininga, jei „prieðtaraudama geros valios reikalavimui ji sukuria didelá sutartiniø teisiø ir pareigø disbalansà vartotojo nenaudai“. Direktyvos priede nu-rodytas pavyzdinis sàraðas sàlygø, kurios gali bûti laikomos nesàþinin-gomis. CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje, atsiþvelgiant á Direktyvos nuo-statas, nurodyta 18 nesàþiningomis laikytinø vartojimo sutarèiø sàlygø, kuriø sàraðas nëra baigtinis, nes teismui suteikiama teisë pripaþinti ne-sàþiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sàlygas, jeigu jos atitinka CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus kriterijus (CK 6.188 str. 3 d.). Visas nesàþiningas vartojimo sàlygas, nurodytas CK 6.188 straipsny-je, galima suskirstyti á tris grupes: 1) sàlygos, kurios nustato pardavëjo arba paslaugø teikëjo galias vienaðaliðkai priimti sprendimus (pvz., pa-rdavëjo ar paslaugø tiekëjo teisë vienaðaliðkai nutraukti sutartá arba

103 Þr., pavyzdþiui, 1993 m. balandþio 5 d. Europos Tarybos direktyvà 93/13/EEB –

European Community Consumer Law. 7–17 July. Legislation and Documents. Vol. I, Vol. II, 1998; 2000 m. rugsëjo 19 d. Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástaty-mo pakeitimo ástatymas Nr. VIII–1946 // Valstybës þinios. 2000. Nr. 10–2581.

104 Teismø praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais teisiðkai kvalifikuojant su-tartis negalima sureikðminti, jog sutartá pasiraðë juridinis asmuo, pavyzdþiui, daugiabu-èio namo savininkø bendrija. Bûtina ávertinti, kas faktiðkai naudojasi perkama preke ir kas uþ jà sumoka. Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. geguþës 17 d. nutartá civilinëje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v UAB „Vilniaus vandenys“, Nr. 3K–3–579, kat. 37.1.

136


vienaðaliðkai pratæsti terminuotà sutartá, arba vienaðaliðkai keisti sutar-ties sàlygas); 2) sàlygos, nustatanèios neproporcingas pareigas (pvz., panaikina ar apriboja pardavëjo ar paslaugø teikëjo civilinæ atsakomybæ uþ þalà, padarytà atëmus vartotojui gyvybæ, suþalojus sveikatà, arba uþ þalà, padarytà vartotojo turtui; panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavëju, paslaugø teikëju arba kita ðalimi tuo atveju, kai pardavëjas ar paslaugø teikëjas visiðkai arba ið dalies nevykdo ar netin-kamai vykdo sutartinius ásipareigojimus; panaikina arba suvarþo varto-tojo teises pareikðti ieðkiná ar pasinaudoti kitais paþeistø teisiø gynimo bûdais; nustato neproporcingai didelæ vartotojo civilinæ atsakomybæ); 3) informacijos pateikimo vartotojui trûkumai (pvz., vartotojo ápareigo-jimas vykdyti sutarties sàlygas, su kuriomis jis neturëjo galimybës susi-paþinti iki sutarties sudarymo, be teisës jø atsisakyti).

Teismo pripaþinta nesàþininga sutarties sàlyga (sàlygos), negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Be to, vartotojas, kurio interesai paþeidþiami dël nesàþiningø sàlygø taikymo, turi teisæ kreiptis á vartotojø teises ginanèias institucijas105. Toks kreipimasis nepanaikina ið vartotojo teisës kreiptis á teismà dël sutarties sàlygos (sàlygø) arba visos sutarties pripaþinimo negaliojanèia.

Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalá visais atvejais, kai abejojama dël sutarties sàlygø, jos turi bûti aiðkinamos vartotojø naudai.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokia sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi? 2. Kas lëmë vartojimo sutarèiø teisiná reglamentavimà? 3. Kas yra vartojimo sutarties ðalys? 4. Ar visos fiziniø asmenø sudaromos sutartys yra vartojimo sutar-

tys? 5. Kokios vartojimo sutarèiø sàlygos laikomos nesàþiningomis?

105 Vartotojø teises ginanèios institucijos turi teisæ tikrinti sudarytø sutarèiø sàlygas ir

reikðti ieðkinius dël tam tikrø sàlygø pripaþinimo negaliojanèiomis. 2000 m. rugsëjo 19 d. Vartotojø teisiø gynimo ástatymo pakeitimo ástatymo Nr. VIII–1946 13 str. // Valstybës þinios. 2000. Nr. 85–2581.

137


18 skirsnis. IKISUTARTINIAI SANTYKIAI. PRELIMINARIOSIOS SUTARTYS Paprastai sutarties sudarymas prasideda derybomis, t. y. ðalys siekia

suderinti savo reikalavimus viena kitai bei galimas bûsimos sutarties sàlygas. Derybos yra vienas ið sutarties sudarymo bûdø ir laisvosios rin-kos iðraiðka.

1964 m. CK nebuvo normø, reglamentuojanèiø ikisutartinius san-tykius ir preliminariàsias sutartis106, o teisës doktrina siejo sutarèiø su-darymo pradþià su ofertos pareiðkimu.107 Iki 2000 m. CK priëmimo bû-davo ginèø dël ðaliø teisiø ir pareigø, kylanèiø ið ketinimø protokolø ir kitokiø ðaliø ikisutartiniø veiksmø, ávertinimo, nebuvo vienovës teismø praktikoje dël to, ar galima reikalauti per teismà priversti ðalá sudaryti sutartá, kurià ji ásipareigojo sudaryti ðaliø suraðytame ketinimø protoko-le, ar tokiu atveju galima reikalauti atlyginti tik nuostolius.

2000 m. CK uþpildë ikisutartiniø santykiø reguliavimo srityje spra-gas, atsiradusias aptariant ðaliø pareigas ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163–164 str.), taip pat reglamentuojant preliminariosios sutarties sudarymo tvarkà, formà, turiná, teisines nevykdymo pasekmes (CK 6.165 str.).

CK 6.163 straipsnyje reglamentuojamos ðaliø pareigos esant ikisu-tartiniams santykiams. Ðalys turi teisæ laisvai pradëti derybas bei derëtis ir neatsako uþ tai, jog ðaliø susitarimas nepasiekiamas (CK 6.163 str. 2 d.). Ðaliø sàþiningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuoja-mas. Ðalis, kuri pradeda arba veda derybas dël sutarties sudarymo nesà-þiningai, privalo atlyginti kitai ðaliai padarytus nuostolius. Nesàþiningu derybø pradëjimu arba vedimu pripaþástamas derybø pradëjimas arba

106 Paþymëtina, kad prieðkario Lietuvos dalyje galiojæs Rusijos civiliniø ástatymø X tomo 1 d. numatë „uþpardavimo sutartá“, kuri laikytina viena ið preliminariø sutarèiø rûðiø. „Uþpardavimo sutartis, kuria viena ðalis apsiima parduoti antrajai ðaliai sutartu laiku kilnojamàjá arba nekilnojamàjá turtà. Uþpardavimo sutartyje nurodoma ir pati kaina, kuria turi bûti parduotas turtas, ir per kurá laikà viena ðalis perduoda kitai turtà, ir netesëjimo baudos dydis, jeigu ðalys iðrastø aptikrinti jàja savo sutartá“ (1679 str.).


138


vedimas neturint tikslo sudaryti sutartá, taip pat kiti sàþiningumo krite-rijø neatitinkantys veiksmai (CK 6.163 str. 3 d.)108.

CK 6.163 straipsnio 4 dalyje átvirtinta bûtinybë atskleisti informaci-ją. Ar informacija svarbi, nustatoma atsiþvelgiant á sutarties prigimtá. Pavyzdþiui, vienos ið ðaliø, sudaranèiø akcijø pirkimo–pardavimo sutartá (kai sutartis sudaroma tarp juridiniø asmenø), þinojimas, kad akcijø kaina po 1 mënesio padidës, nelaikytinas svarbios informacijos nuslë-pimu, nes antroji ðalis turëjo galimybiø pasidomëti rinkos pokyèiais, bet to nepadarë (abi ðalys verslininkai, todël yra profesionalai, veikia rizi-kuodami), bet jei profesionalus kolekcionierius antikvariná paveikslà savininkui (fiziniams asmeniui) siûlo pirkti daug maþesne kaina pasi-naudodamas, jog pirkëjas neþino tikrosios paveikslo vertës, tai galëtø bûti laikoma esminæ reikðmæ turinèios informacijos nuslëpimu. Bet ku-riuo atveju, jei sutarties ðalis yra vartotojas, kitos ðalies pareiga atskleis-ti informacijà vartotojui yra didesnë.

Vienas ið derybø ðaliø sàþiningumo elementø – konfidencialumas. CK 6.164 straipsnyje nurodyta, kad jei viena ðalis derybø metu suteikia kitai ðaliai konfidencialià informacijà, tai kita ðalis, suþinojusi arba ga-vusi tokià informacijà, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tiks-lams neteisëtu bûdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta, ar ne. Kad atitinkama informacija yra konfidenciali, gali bûti nurodyta, o jei nenurodyta, galioja prezumpcija, kad ji nëra konfidenciali. Taèiau in-formacijos konfidencialumas gali bûti aiðkus net ir nenurodþius, kad ji konfidenciali. Tokià iðvadà gali lemti arba sutarties pobûdis, arba vie-nos ðalies (advokato, gydytojo, auditoriaus ir pan.) profesinës veiklos ypatumai, sakykime, pareiga saugoti profesinæ paslaptá109.

Konfidencialumo pareigà paþeidusi ðalis privalo atlyginti kitai ða-liai padarytus nuostolius. Minimalûs nuostoliai dël konfidencialumo pareigos paþeidimo yra tokio dydþio, kokia yra gauta nauda, iðreikðta pinigais (CK 6.164 str. 2 d.). Taigi net nepatyrusi realiø nuostoliø arba tais atvejais, kai ðalys ið anksto nesusitarë dël netesybø uþ toká paþeidi-mà (ðalys gali tai numatyti preliminarioje sutartyje), ðalis gali iðsiieðkoti

108 UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principuose taip pat paþymima de-rybø laisvë, reiðkianti, kad ðalis nëra atsakinga, jei sutarimas nebuvo pasiektas. Bet tai neeliminuoja ðaliø atsakomybës dël nesàþiningumo vedant derybas. Atsakomybë tokiu atveju gali pasireikðti nuostoliø atlyginimu. Iðsamiau apie sàþiningumà esant ikisutarti-niams santykiams þr.: V. Mikelënas. Sutarèiø teisë, p. 122–170.


139


ið konfidencialumo pareigà paþeidusios ðalies naudà, gautà neteisëtai naudojant konfidencialià informacijà.

CK nëra specialiø nuostatø, reglamentuojanèiø derybø procesà bei ðaliø atsakomybæ uþ ðioje stadijoje padarytus paþeidimus. Todël atsa-komybë uþ þalà (nuostolius) dël nesàþiningø derybø yra nustatytina pa-gal deliktinës atsakomybës, taikytinos ikisutartiniuose santykiuose, principus. Nuostatos dël deliktinës atsakomybës taikymo ikisutartiniø santykiø paþeidimo atveju yra suformuluotos tiek teisës doktrinoje110, tiek ir teismø praktikoje111.

Preliminariosios sutarties samprata, turinys, forma, sudarymo termi-nai. Remiantis CK 6.165 straipsniu, preliminarioji sutartis yra susitari-mas, pagal kurá jame aptartomis sàlygomis ðalys ásipareigoja ateityje sudaryti kità – pagrindinæ sutartá preliminariojoje sutartyje aptartomis sàlygomis.

Nustatant, kà reiðkia sàvoka „aptartos sàlygos“, reikëtø remtis si-steminiu poþiûriu á preliminariosios sutarties institutà ir jo vietà sutar-tiniø santykiø sistemoje. Ir nors preliminariosios sutarties sampratoje to ir nëra nurodyta, tarp aptariamø preliminariosios sutarties sàlygø nea-bejotinai turëtø atsispindëti sutarties dalykas, nes bûtent dël jo (daikto perdavimo, darbø atlikimo, paslaugø teikimo ir pan.) vyksta derybos ir sudaromos sutartys112.

Daugeliu atvejø ðalys preliminariosios sutarties turinyje paèios nu-rodo jø poþiûriu svarbiausias aplinkybes. Bet tam tikrais atvejais tas sàlygas nurodo ástatymo leidëjas. Pavyzdþiui, CK 6.401 straipsnio, reg-lamentuojanèio gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutar-tis, 2 dalyje nurodoma, kokios sàlygos privalo bûti nurodytos prelimina-riojoje sutartyje.

Preliminariosios sutarties forma – raðytinë, formos nesilaikymas daro sutartá negaliojanèià (CK 6.165 str. 2 d.).

110 Þr., pavyzdþiui: V. Mikelënas. Civilinës atsakomybës problemos, p. 50; М. И.

Брагинский, В. В. Витрянский. Договорное право, c. 236. 111 Þr., pavyzdþiui: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 12 d. nutartis

civilinëje byloje Ž. Semenejeva v 553 GNSB ir kt., 3K–7–1156/2002. 112 Pavyzdþiui, Rusijos Federacijos CK 429 str. taip pat yra átvirtintas preliminario-

sios sutarties institutas nurodant, kad ðalys ásipareigoja ateityje sudaryti pagrindinæ su-tartá dël turto perdavimo, darbø atlikimo arba paslaugø teikimo pagal sàlygas, numatytas preliminariojoje sutartyje.

140


Preliminariojoje sutartyje nurodomas pagrindinës sutarties suda-rymo terminas. Ðá terminà gali nustatyti paèios ðalys. Prireikus jos gali sutartà terminà pratæsti. Jei toks terminas nenurodytas, pagrindinë su-tartis turi bûti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties suda-rymo (CK 6.165 str. 3 d.). Ðis terminas laikytinas naikinamuoju. Jei ða-lis, sudariusi preliminarià sutartá, nepagrástai vengia arba atsisako suda-ryti sutartá, ji privalo kitai ðaliai atlyginti padarytus nuostolius.

Paþymëtina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalá atsisakiusios arba vengianèios sudaryti sutartá ðalies negalima priversti sudaryti pagrindi-nës sutarties, taigi ðiuo atveju nukentëjusiosios ðalies interesas ginamas taikant nuostoliø atlyginimo institutà. Tokias iðlaidas gali sudaryti ðalies iðlaidos iki preliminariosios sutarties sudarymo (kelionës iðlaidos, ad-vokato honoraras, dokumentacijos parengimas ir pan.), taip pat pasi-rengimo sudaryti pagrindinæ sutartá nuostoliai (pvz., partneriø bûsimai pagrindinei sutarèiai vykdyti paieðka ir pan.). Bet tokiais atvejais á nuo-stolius neáskaitomos negautos pajamos, t. y. tos, kurias nukentëjusioji ðalis bûtø gavusi, jei sutartis bûtø sudaryta113.

Sudarant preliminariàjà, kaip ir kitas, sutartá, turi bûti susitariama dël visø esminiø sutarties sàlygø. Jei bent viena sutartyje nenurodyta, kontrahentas praranda teisæ reikalauti ið antrosios ðalies, atsisakiusios sudaryti pagrindinæ sutartá, atlyginti nuostolius. Teisinëje literatûroje diskutuojama, ar gali bûti laikoma, kad ðalys, sudarydamos prelimina-riàjà sutartá, susitarë dël esminiø sàlygø, jeigu joje yra nurodyta, kad kontrahentui pavedama nustatyti tà sàlygà sudarant pagrindinæ sutartá. Reikëtø sutikti su M. Braginskio nuomone, jog tokiu atveju prelimina-riosios sutarties sàlyga laikytina tinkama, nes ji nustato tik aptartø sàly-gø ágyvendinimo bûdà114.

Paþymëtina, kad suderinti esmines sàlygas svarbu tik preliminario-sios sutarties atþvilgiu. Sudarant pagrindinæ sutartá, bet koks vienos ið ðaliø pasiûlymas, kuris pakeièia arba papildo sàlygas, átvirtintas preli-minariojoje sutartyje, nëra laikytinas nauja preliminariosios sutarties esmine sàlyga. Todël sàlygø papildymai gali bûti, jeigu antroji ðalis su tuo sutinka. Jeigu ne, pagrindinë sutartis turi bûti sudaroma prelimina-riojoje sutartyje aptartomis sàlygomis. Taigi pagrindinës sutarties sàly-

113 Iðsamiau þr.: V. Mikelënas. Sutarèiø teisë, p. 122–170. 114 Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право, c. 234.

141


gos, aptartos preliminariojoje sutartyje, yra ne tik privalomos, bet ir pakankamos transformuoti preliminariàjà sutartá á pagrindinæ.

Lyginant pagrindinës ir preliminariosios sutarties nevykdymo teisi-nes pasekmes konstatuotina, jog jos skiriasi tuo, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad bûtø atlyginti nuosto-liai dël neigiamo intereso (intereso sudaryti sutartá), o antruoju atveju (pagrindinës sutarties nevykdymo) – dël pozityvaus intereso, kad kont-rahentas vykdytø sutartinius ásipareigojimus. Todël neabejotinai nuo-stoliø dydis dël preliminariosios sutarties nevykdymo bus maþesnis nei dël pagrindinës sutarties nevykdymo. Taigi ir rizika nevykdyti prelimi-nariosios sutarties yra maþesnë nei nevykdyti pagrindinës sutarties.

Nustatant, kokià reikðmæ preliminarioji sutartis turi kuriant sutar-tinius santykius, bûtina ávertinti, kaip jau minëta, ðaliø derybas, jeigu tokios vyko, prieð sudarant preliminariàjà sutartá. Tai ypaè svarbu, jei kyla ginèas dël tikrosios sutarties ðaliø valios preliminariojoje sutartyje. Tokiu atveju svarbus tampa ir ðaliø susiraðinëjimas, vykæs iki prelimina-riosios sutarties sudarymo, ir ávairûs dokumentai, ir kitos aplinkybës, padedanèios iðsiaiðkinti tikruosius ðaliø ketinimus.

Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jei pagrindinë sutartis buvo sudaryta taip, kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindinës sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisinës galios. Bet tai nereiðkia, kad ji netenka savo faktinës reikðmës, nes ji naudotina kaip árodomoji priemonë aiðkinant sutartis (CK 6.193 str. 5 d.).

Preliminarioji sutartis gali bûti sudaroma susitariant sudaryti atei-tyje ir konsensualinæ, ir realinæ sutartá. Todël nepaisant to, kad realinë sutartis siejama ne tik su susitarimo momentu, bet ir su realiu turto pe-rdavimu (pvz., paskolos sutartis), sutartis dël pagrindinës sutarties atei-tyje sudarymo bus teisiðkai ápareigojanti ir jei ðalis atsisakys sudaryti pagrindinæ sutartá preliminarioje sutartyje nurodytomis sàlygomis, ji turës atlyginti tokiu atsisakymu padarytus antrajai ðaliai nuostolius115.

Preliminarioji sutartis pagal jos sampratà, kuri pateikta CK 6.165

115 Pavyzdþiui, paþadas padovanoti turtà ar turtinæ teisæ arba atleisti nuo turtinës pa-

reigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Bet tai gali bûti traktuojama kaip preliminarioji sutartis, ir asmuo, kuriam buvo paþadëta padovanoti kà nors ateityje, turi teisæ á nuostoliø, susijusiø su pasirengimu priimti dovanà, atlyginimà, jeigu dovanotojas atsisakë sudaryti sutartá dël nepateisinamø prieþasèiø.

142


straipsnio 1 dalyje, yra laikytina dviðale sutartimi, nors teisinëje litera-tûroje yra nuomoniø, kad gali bûti ir vienaðalës preliminariosios sutar-tys, nepaisant to, jog pagrindinë sutartis yra dviðalë, t. y. vienaðale su-tartimi pardavëjas gali „ásipareigoti parduoti“ arba pirkëjas – „ásiparei-goti nupirkti“116.

Svarbià reikðmæ turi preliminariosios sutarties átaka treèiøjø asme-nø teisëms ir pareigoms. CK tiesiogiai neatsako, kaip bûtø, jei sudarius preliminariàjà sutartá terminui sudaryti pagrindinæ sutartá nepasibaigus pardavëjas parduotø daiktà treèiajam asmeniui. Preliminarios sutarties prigimtis yra ta, kad ji ápareigoja ðalis tik sudaryti sutartá. Dël to pirkë-jas pagal preliminariàjà sutartá negalëtø reikðti ieðkinio dël pardavëjo sudarytos su treèiuoju asmeniu pirkimo–pardavimo sutarties pripaþini-mo negaliojanèia. Potencialus pirkëjas negali reikðti ir vindikacinio ieð-kinio treèiajam asmeniui. Vadinasi, galima reikalauti ið potencialaus pardavëjo atlyginti nuostolius.

Preliminarioji sutartis yra viena ið civiliniø sutarèiø rûðiø, todël ið esmës jai bûdingi visi sutarèiø rûðiniai poþymiai bei sudarymo tvarka. Bet tuo pat metu preliminariajai sutarèiai bûdingos kai kurios ypatybës. Visø pirma ji yra sudaroma raðytine forma, kurios nesilaikymas daro jà negaliojanèià, nors jei bûtø sudaroma pagrindinë sutartis dël tam tikrø objektø, ástatymas reikalautø kitokios ðios sutarties formos (pvz., nekil-nojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá reikëtø patvirtinti notarið-kai, be to, yra sutarèiø, kurioms raðytinë forma nëra privaloma)117. Ant-ra, kyla klausimas, ar galima preliminariajai sutarèiai taikyti CK nuro-dytus sutartiniø prievoliø uþtikrinimo bûdus, nes, pavyzdþiui, pagal CK 6.98 straipsnio 2 dalá preliminarioji sutartis negali bûti uþtikrinama rankpinigiais. Remiantis tuo, kad preliminariajai sutarèiai taikytinos tokios pat taisyklës kaip ir sudarant pagrindinæ sutartá, darytina iðvada, kad preliminariàjà sutartá galima uþtikrinti tais sutarèiø uþtikrinimo bûdais, kuriø nedraudþia ástatymas. Tokia linkme yra formuojama ir teismø praktika118.

116 Новицкий И. Б., Лунц Л. А. Общее учение об обязательствах. Москва,

1954, c. 144. 117 Kai kuriose valstybëse (pvz., Rusijos CK 429 str. 2 d.) nurodyta, kad preliminario-

ji sutartis sudaroma tokia forma, kokia yra numatyta pagrindinei sutarèiai, o jei pagrin-dinës sutarties forma nëra numatyta, tai turi bûti sudaroma raðtu.

118 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinëje byloje Ž. Stankevičius v H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000 // Teismø praktika. 2001. Nr. 14.

143


Kontroliniai klausimai: 1. Ar CK reglamentuoja ikisutartinius santykius? 2. Kokiais atvejais ðalis ikisutartiniuose santykiuose gali bûti priversta

atlyginti kitai ðaliai nuostolius? 3. Kà reiðkia konfidencialumo pareigos paþeidimas? 4. Kokia atsakomybës preliminariuose santykiuose prigimtis? 5. Kokia sutartis vadinama preliminariàja? 6. Kokia forma turi bûti sudaryta preliminarioji sutartis? 7. Koks preliminariosios sutarties galiojimo terminas? 8. Ar preliminarioji sutartis gali bûti priverstinai ávykdyta natûra? 9. Kokios preliminariosios sutarties paþeidimo pasekmës?

10. Ar preliminariosios sutarties ávykdymas gali bûti uþtikrintas netesy-bomis ar kitais prievoliø ávykdymo uþtikrinimo bûdais?

144


19 skirsnis. SUTARÈIØ GALIA IR FORMA 19.1. Sutarèiø galia Teisëtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi ástatymo galià sutarties

ðalims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reiðkia, kad kaip visi asmenys privalo laikytis ástatymø, nustatanèiø visiems privalomas elgesio taisykles, taip ir ðalys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatytø taisykliø. Ðalys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kitø asmenø, nesanèiø sutarties ðalimis, teisiø ir pareigø, iðskyrus ástatymo numatytas.

Taèiau tam tikrais atvejais sutartis gali turëti átakos treèiøjø asme-nø teisëms ir pareigoms. CK 6.190 straipsnio 1 dalis numato, kad kai viena sutarties ðalis mirðta arba yra likviduojama, ið sutarties atsiradu-sios teisës ir pareigos pereina jos ápëdiniams (teisiø perëmëjams), jeigu tai ámanoma pagal sutarties prigimtá, ástatymus arba sutartá. Ne visos mirusios ðalies teisës yra paveldimos. Nepereina ápëdiniams teisës ir pareigos, jei jos susijusios su mirusios ðalies asmeniu. Pavyzdþiui, pagal iðlaikymo iki gyvos galvos sutartá rentos mokëtojo prievolë mokëti iðlai-kymà baigiasi rentos gavëjo mirtimi (CK 6.464 str. 1 d.). Kilus ginèui dël sutartinës prievolës pobûdþio, jei kreditorius norëtø, kad ið sutarties kylanèios pareigos pereitø skolininko ápëdiniams, turëtø árodyti, kad sutartinë prievolë nëra grynai asmeninio pobûdþio. Galimi atvejai, kai nors prievolë yra asmeninio pobûdþio (pvz., rentos mokëjimas iki gyvos galvos), bet sutartyje gali bûti numatyta, kad mirus rentos gavëjui renta mokama rentos gavëjo ápëdiniui arba kitam asmeniui (CK 6.442 str. 3 d.). Tuomet pagal sutartá ápëdinis arba kitas asmuo tampa rentos gavëjo teisiø perëmëju. Jei sutartinë prievolë nëra asmeninë, tai ji yra pavel-dima, jei ðalys nesusitarë kitaip. Tokiu atveju, jei ápëdiniai manytø, kad sutartinë prievolë nëra grynai asmeninë, jiems tektø árodinëjimo naðta dël sutartinës prievolës pobûdþio.

Galimi atvejai, kai viena ið sutarties ðaliø nurodo, kad tam tikrus veiksmus pagal sutartá ávykdys treèiasis asmuo. Kadangi treèiasis asmuo

145


nëra sutarties ðalis, tai jo neatliktus sutartyje nurodytus veiksmus priva-lo atlikti ta sutarties ðalis, kuri tai paþadëjo (CK 6.190 str. 2 d.).

Paprastai ðaliø teisës ir pareigos pagal sudarytà sutartá atsiranda nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutar-tyje ir paprastai orientuotas á ateitá. Bet ðalys gali nustatyti, kad sutartis yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2 d.). Pavyzdþiui, sudariusios árenginiø nuomos sutartá ðalys gali nustatyti, kad jos nuostatos yra taikomos ir tø árenginiø, kurie buvo laikomi pirkë-jo sandëliuose, atþvilgiu. Bet jei ðalys numato sutarties nuostatas taikyti praeities santykiams, tai treèiøjø asmenø teisës, jei jie jas buvo ágijæ prieð sudarydami sutartá, neturi bûti paþeidþiamos.

Paprastai sutartis baigiasi tinkamai jà ávykdþius. Bet sutartyje arba ástatymuose gali bûti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiðkia ir ðaliø prievoliø pabaigà pagal sutartá (CK 6. 189 str. 3 d.), t. y. ðalys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos ávykdymu, o susieti su galio-jimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali bûti numatyta ástatyme. Pavyzdþiui, valstybinës þemës nuomos sutarties terminas ne-gali bûti ilgesnis kaip devyniasdeðimt devyneri metai (CK 6.549 str. 2 d.).

19.2. Sutarèiø forma Norint sudaryti sutartá reikia suderinti visas jos esmines sàlygas tam

tikra ðaliø sutarta arba ástatymo reikalaujama forma. Kadangi sutartys yra viena ið sandoriø rûðiø, tai jø formai taikomos bendros CK 1.71–1.77 straipsnyje numatytos taisyklës, reglamentuojanèios sandoriø for-mà. Todël sutartys gali bûti sudaromos þodþiu, raðtu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

Sutartys, kurioms ástatymas ar ðaliø susitarimas nenustato raðytinës formos, gali bûti sudaromos þodþiu (CK 1.72 str. 1 d.).

Jei pagal ástatymus arba ðaliø susitarimà sutartis turi bûti paprastos raðytinës formos, ji gali bûti sudaroma tiek suraðant vienà ðaliø pasira-ðytà dokumentà, tiek ir pasikeièiant raðtais, faksimilinio ryðio praneði-mais arba kitokiais telekomunikacijø galiniais árenginiais perduodama informacija, jeigu yra uþtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti já siuntusios ðalies paraðà. Raðytinei sutarèiø formai prilyginama ir jø su-darymas internetu. Sutartá gali pasiraðyti jà sudaræs asmuo arba tinka-

146


mai ágaliotas sutartá sudariusio asmens atstovas. Sutartá sudarius naudo-jant telekomunikacijø galinius árenginius turi uþtekti duomenø sutarties ðalims nustatyti119.

Notarine forma turi bûti sudaromos sutartys, nurodytos CK 1.74 straipsnyje. Reikalaujama, kad notarinës formos bûtø sutartys, kurios yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Tokiu atveju sutartis yra sudaroma raðtu ir patvirtinama notaro. Notarinë forma kaip privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-tartims (CK 6.393 str.), nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarèiai, taip pat dovanojimo sutarèiai, kurios suma didesnë kaip penkiasdeðimt tûks-tanèiø litø (6.469 str. 2 d.), nekilnojamojo daikto mainø (CK 6.432 str.), turto patikëjimo (CK 6.960 str.), partnerystës (kai steigiama ûkinë ben-drija) sutartims ir kt.

Sutartys, kurias ástatymas leidþia sudaryti þodþiu, taip pat gali bûti paprastos raðytinës ar notarinës formos. Sutartys, kurioms ástatymas numato paprastà raðytinæ formà, taip pat gali bûti sudaromos notarine forma.

Ðalys gali susitarti dël tam tikrø papildomø raðytinës sutarties for-mos reikalavimø (tam tikrø asmenø paraðai, sutarties antspaudavimas, sutarties suraðymas specialia forma ir pan.) bei numatyti tokiø reikala-vimø teisines pasekmes, kurios ðalims tampa privalomos.

Sutarties pakeitimai ir papildymai turi bûti tokios formos, kokios turi bûti sutartis, bet ástatymas arba sutartis gali numatyti, kad sutarties pakeitimas arba papildymas gali bûti sudarytas kita forma. Pavyzdþiui, ástatymas numato, kad skolos perkëlimo sutarties forma turi bûti raðy-tinë (CK 6.118 str.), nors, tarkime, pati sutartis (pvz., paskolos) buvo sudaryta notarine forma.

Tam tikroms sutartims ástatymas numato teisinæ registracijà (þe-mës, pastatø, statiniø perleidimo, ilgalaikës nuomos, gyvenamosios pa-talpos nuomos ir kt.). Tokiu atveju ðalys, neáregistravusios tokios sutar-ties, negali pagal tokià sutartá ágytø teisiø ir pareigø panaudoti prieð treèiuosius asmenis ir árodinëti savo teisiø prieð treèiuosius asmenis

119 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymas Nr. VI-

II–1822 skelbia, kad saugus elektroninis paraðas, sukurtas saugia paraðo formavimo áranga ir patvirtintas galiojanèiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniais duomenimis turi tokià pat teisinæ galià kaip ir paraðas raðytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip árodinëjimo priemonë teisme // Valstybës þinios. 2000. Nr. 61–1827.

147


remdamosi kitais árodymais. Bet ástatymo nustatytas reikalavimas tei-siðkai áregistruoti sutartá jos nedaro negaliojanèios, ji galioja sutarties ðalims, jø teisës ir pareigos atsiranda nuo to momento, kuris yra nusta-tytas ástatymu arba ðaliø susitarimu, jeigu ástatymas nesieja jø atsiradi-mo su sutarties áregistravimu, nes, pavyzdþiui, ið servituto kylanèios tei-sës ir pareigos atsiranda tik áregistravus servitutà, iðskyrus atvejus, kai servitutà nustato ástatymas (CK 4.124 str. 2 d.).

Paþymëtina, kad 2000 m. CK teikia visiðkai kitokià teisinës sando-rio registracijos prasmæ nei 1964 m. CK. Pastarasis sutarties, kuriai bu-vo numatyta privaloma teisinë registracija, ásigaliojimà (taip pat teisiø ir pareigø ðalims atsiradimà) siejo ne tik su sutarties sudarymu ástatymo nustatyta forma, bet ir su tokios sutarties teisine registracija, todël per ástatymo nustatytà terminà neáregistruota sutartis bûdavo pripaþástama negaliojanèia.

CK 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali bûti sudaroma priimant vykdyti uþsakymà. Toks sutarties sudarymo bûdas daþnai tai-komas prekybos ir paslaugø srityje. Pavyzdþiui, daþnai uþsakymo prië-mimo forma sudaromos kroviniø veþimo sutartys.

Jeigu ðalys susitarë dël sudaromos sutarties formos, sutartis laiko-ma sudaryta tik tuo atveju, kai yra tokios formos, kuri yra numatyta su-tartyje, nors pagal ástatymus tokia tos sutarties forma neprivaloma. An-tai ðalys gali sutarti, kad sutartá kurià pagal ástatymà galima sudaryti þodþiu, pakeisti, papildyti arba jà nutraukti galima tik raðtu. Tokiu atve-ju ði sutartis negali bûti papildyta, pakeista arba nutraukta kitokiu bûdu (CK 6.183 str. 1 d.). Bet 2 to paties straipsnio dalis numato iðlygà, pagal kurià galima nepaisyti ðio reikalavimo, jei abi ðalys savo konkliudenti-niais veiksmais parodo, kad tos sàlygos jos atsisako. Pavyzdþiui, sudary-ta pirkimo–pardavimo sutartis dël prekiø pristatymo iki sutartyje nuro-dyto termino, taip pat nurodyta, kad ðià sutarties sàlygà galima pakeisti tik ðalims susitarus raðtu. Bet jei pardavëjas, nepasiûlæs raðtu susitarti dël kitokio termino, pristato prekes prieð ar po sutartyje nurodyto ter-mino, o pirkëjas jas priima, tam neprieðtarauja arba pritaria þodþiu, tuomet yra pakankamas pagrindas teigti, kad ðalys atsisakë sutarties sàlygos dël pristatymo termino pakeitimo áforminimo raðtu. Bet notari-nës formos sutartis gali bûti pakeista nutraukta arba papildyta tik nota-rine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Tokiu atveju CK 6.183 straipsnio 2 dalis netaikoma.

148


Taèiau ðaliø susitarimai dël formos negali paþeisti imperatyviø ásta-tymo nuostatø. Antai ðalys negali susitarti dël paprastos raðytinës for-mos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, nes ástatymas reikalauja notarinës tokiø sutarèiø formos.

Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, ku-riø konkreèios formos ástatymas nenumato. Ástatymas tokios formos nenumato þodiniams susitarimams. Bet negalima konkliudentiniais veiksmais sudaryti sutarties, kurias ástatymas numato raðytinæ notarinæ formà. Konkliudentiniai veiksmai sudarant sutartis gana daþnai naudo-jami pareiðkiant ofertà (pvz., vieðosios ofertos atveju – CK 6.171 str.). Galimi ir kiti sutarèiø sudarymo konkliudentiniais veiksmais atvejai, pavyzdþiui, pasaugos sutarties sudarymas gali bûti patvirtinamas þetono (numerio) arba kitokio þenklo iðdavimu (CK 6.831 str. 3 d. 2 p.); kai kuriais atvejais konkliudentiniais veiksmais pripaþástamas sutarties pra-tæsimas (pvz., CK 6.481 str. numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deðimt dienø naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieðtarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo netermi-nuota).

Kontroliniai klausimai: 1. Nuo kokio momento ðalims atsiranda teisës ir pareigos pagal su-

tartá? 2. Kà reiðkia nuostata, kad sutartis turi ástatymo galià jos ðalims? 3. Ar sutartims taikomos bendrosios sandoriø formà reglamentuo-

janèios normos? 4. Kokias sutartis privaloma sudaryti notarine forma? 5. Kokia yra sutarties registracijos reikðmë jos galiojimui? 6. Kokia yra sutarties registracijos reikðmë tretiesiems asmenims?

149


20 skirsnis. SUTARTIES ÐALYS. SUTARTIS IR TRETIEJI ASMENYS 20.1. Sutarties ðalys Sutartis yra pagrindinis civiliniø teisiniø santykiø modelis. Todël

jos ðalimis gali bûti visi civiliniø teisiniø santykiø dalyviai: tiek fiziniai, tiek vieðieji bei privatieji juridiniai asmenys. Civiliniai santykiai regla-mentuojami vadovaujantis jø subjektø lygiateisiðkumo, sutarties laisvës ir kitais civiliniø teisiniø santykiø reglamentavimo principais, átvirtintais CK 1.2 straipsnyje, todël visi nurodyti subjektai ið esmës turi vienodas galimybes pasirinkti vienoká ar kitoká sutarties modelá.

Kadangi sutartis yra ðaliø suderintos valios iðraiðka, tai tikràjà savo valià gali iðreikðti tik teisnûs ir veiksnûs asmenys. Teisnumo ir veiksnu-mo turiná konkreèiuose sutartiniuose santykiuose lemia civiliniø teisiniø santykiø subjektø ávairovë. Taigi teisnumo ir veiksnumo turinys priklau-so nuo to, ar sutartiniuose santykiuose dalyvauja fizinis ar juridinis as-muo; savo ruoþtu kalbant apie juridiniø asmenø teisnumo turiná svarbu, ar tai vieðas ar privatus juridinis asmuo, ar tai pelno siekiantis ar nesie-kiantis juridinis asmuo ir pan. Tam tikrais atvejais tai lemia ir subjektø gebëjimà bûti vienokiø ar kitokiø sutartiniø santykiø dalyviais. Pavyz-dþiui, privatieji juridiniai asmenys gali sudaryti bet kokias sutartis, ið-skyrus tas, kurias gali sudaryti tik fizinis asmuo (CK 2.74 str. 1 d.), tuo tarpu vieðieji juridiniai asmenys, turintys specialøjá teisnumà, gali suda-ryti tik tokias sutartis, kurios neprieðtarauja jø steigimo dokumentams ir veiklos tikslams120.

Ástatymo leidëjas dël ávairiø prieþasèiø gali riboti vienø arba kitø subjektø galimybes bûti konkreèios sutarties dalyviu. Tai priklauso nuo sutarties rûðies, turinio, tikslø.

Kai kuriais atvejais sutarties ðalimi gali bûti tik fiziniai asmenys. Pavyzdþiui, tik fizinis asmuo gali bûti gyvenamosios patalpos nuominin-

120 Fiziniø asmenø teisnumas ir veiksnumas iðsamiau aptartas knygoje: J. Kirðienë, V. Pakalniðkis ir kt. Civilinë teisë. Bendroji dalis. Vilnius, 2004, t. 1, p. 133–154.

150


ku (CK 6.578 str. 3 d.), nuomininku pagal vartojimo nuomos sutartá (CK 6.504 str. 1 d.), vartojimo kredito (CK 6.886 str. 1 d.), rentos iki gyvos galvos (CK 6.456 str.), iðlaikymo iki gyvos galvos (CK 6.460 str.) gavëjais ir t. t.

Kitais atvejais tik juridiniai asmenys gali bûti sutarties ðalimis. Pa-vyzdþiui, tiktai bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo gali bûti lizingo (finansinës nuomos) davëju (CK 6.567 str. 3 d.); tiktai ámo-nës (verslininkai) gali bûti franðizës sutarties ðalimis (CK 6.766 str. 3 d.); tik ámonës (verslininkai) gali bûti distribucijos sutarties ðalimis (CK 6.796 str. 3 d.); tik bankas arba kitas pelno siekiantis asmuo gali bûti finansuotoju pagal faktoringo sutartá (CK 6.904 str.) ir t. t.

Be to, ástatymo leidëjas, atsiþvelgdamas á tai, kas yra konkreèios su-tarties ðalys, gali daryti ir kitokias iðimtis jos subjektams: suteikti papil-domø teisiø arba, atvirkðèiai, numatyti tam tikrø apribojimø. Antai energijos pirkimo–pardavimo sutartá vienaðaliðkai gali nutraukti tik abonentas – fizinis asmuo; papildomas teises ir garantijas turi vartotojai pagal visas vartojimo sutartis (CK 6.188 str.).

20.2. Sutartis ir tretieji asmenys Treèiasis asmuo – tai asmuo, kuris nebûdamas sutarties ðalimi savo

veiksmais vienaip ar kitaip daro átakà teisiniø santykiø raidai ir yra susi-jæs teisiniais ryðiais su viena ið ðaliø arba su abiem. Treèiøjø asmenø sàvoka plaèiai vartojama tiek civiliniame procese, tiek ir materialinëje teisëje.

Kadangi sutartis nuo jos sudarymo momento yra civilinës teisinës apyvartos dalis, tai kiekviena sutartis gali bûti prieðpastatyta visai kitai civilinei apyvartai. Taigi „tretieji asmenys“ – visi kiti, nesantys sutarties ðalimi. Atskiruose CK straipsniuose yra nuostatø, skirtø tretiesiems as-menims, pavyzdþiui, CK 6.50–6.51 straipsniuose numatyta treèiojo as-mens teisë ávykdyti prievolæ, CK 6.190 straipsnyje reglamentuota sutar-ties galia tretiesiems asmenims, CK 6.191 straipsnyje apibûdinta sutar-tis treèiojo asmens naudai, CK 6.112 straipsnyje reglamentuotas reika-lavimo perëjimas treèiajam asmeniui regreso tvarka, pagal CK 6.66–6.67 straipsnius taikomas actio Pauliana institutas negali bûti taikomas sàþiningiems tretiesiems asmenims; neáregistravusios ástatymo nustatyta tvarka sutarties, kuriai ástatymas numato privalomà teisinæ registracijà,

151


ðalys negali panaudoti sandorio fakto prieð treèiuosius asmenis Atskirø rûðiø sutartyse taip pat minimi tretieji asmenys: pagal CK 6.321 straips-ná ir pardavëjas ápareigotas áspëti pirkëjà apie treèiojo asmens teises á parduodamà daiktà; nuomininkas, tvarkingai vykdæs pagal nuomos su-tartá prisiimtas pareigas, turi pirmenybës teisæ, palyginti su kitais asme-nimis, pratæsti nuomos sutartá (CK 6.482 str.); CK 6.486 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad daikto iðnuomojimas nepanaikina ir nepakeièia treèiøjø asmenø teisiø á daiktà; rangovas pagal projektavimo ir tyrinë-jimo darbø rangos sutartá neturi teisës be uþsakovo sutikimo perduoti darbo rezultato tretiesiems asmenims (CK 6.702 str. 2 d.); asmens svei-katos prieþiûros paslaugø teikëjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientà (CK 6. 736 str. 1 d.) ir t. t.

Taigi sutarties ðaliø ryðiai su treèiaisiais asmenimis yra labai ávairûs. Teisinëje literatûroje bandyta skirstyti treèiøjø asmenø statusà pagal jø dalyvavimo teisiniame santykyje pobûdá121. M. Braginskis paþymi, kad sukurti vieno lygio skirstymà bûtø sunku, todël siûlo ávairiø lygmenø skirstymà. Pirmiausia tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja savo vardu arba sutarties šalies vardu. Tolesnis skirstymas asmenø, daly-vaujanèiø sutartyje savo vardu, priklauso nuo ðaliø numatyto tikslo kri-terijø. Tai leidþia visø pirma iðskirti sutartis trečiojo asmens naudai. Jei treèiasis asmuo dalyvauja sutartyje kitos ðalies vardu, sutartis galime skirstyti pagal tai, su kuria ið ðaliø tretieji asmenys yra susijæ: su pasyvią-ja, t. y. skolininku, ar aktyviąja, t. y. kreditoriumi. Dalyvauti pasyviosios ðalies pusëje galima dviem bûdais: treèiasis asmuo gali bûti sutartinës prievolës vykdytojas arba skolininko pagalbininkas. Aktyviosios ðalies pusëje – treèiasis asmuo gali priimti ávykdymà vietoje kreditoriaus arba apie treèiojo asmens adresuotà vienai ið sutarties ðaliø reikalavimà ávykdyti sutartá122. Paþymëtina ir tai, kad pagrindiniai sutarèiø nuostatus unifikuojantys dokumentai – 1980 m. Jungtiniø Tautø konvencija dël tarptautinës prekiø pirkimo–pardavimo sutarties bei UNIDROIT tarp-tautiniai komerciniø sutarèiø principai nereguliuoja sutarties átakos tretiesiems asmenims, o galimi treèiøjø asmenø teisiniai ryðiai su sutar-

121 Bandymus skirstyti treèiøjø asmenø santykius su ðaliø sudaroma sutartimi apraðo

M. Braginskis. Žr.: М. И. Брагинский, В. В. Витрянский. Договорное право, c. 361–362.

122 Ten pat, p. 362–363.

152


timi ir jos ðalimis ávairiose valstybëse reglamentuojami skirtingai123. Ypaè reikðminga yra sutartis trečiojo asmens naudai. Ji ið esmës ski-

riasi nuo visø kitø sutarèiø, kurios susijusios su treèiaisiais asmenimis. Ði sutartis reglamentuojama CK 6.191 straipsnyje. Pagrindinë ðios su-tarties rûðies prasmë – kad tokia sutartis suteikia treèiajam asmeniui savarankiðko reikalavimo teisæ, nors sudarant sutartá treèiasis asmuo nedalyvavo. Pavyzdþiui, pagal veþimo sutartá veþëjas ásipareigoja siuntë-jo jam perduotà kroviná nugabenti á paskirties punktà ir iðduoti turin-èiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui) (CK 6.808 str. 1 d.). Krovi-nio gavëjas (treèiasis asmuo) turi ávairiø teisiø, taip pat ir pareikðti pre-tenzijas bei reikalavimus veþëjui, su kuriuo tiesiogiai sutarties nesudarë. Sutartys treèiojo asmens naudai yra paplitusios taip pat draudimo ir kreditavimo santykiuose (gyvybës draudimo, sàlyginiø indëliø kredito ástaigose ir panaðios sutartys).

Sutartimi trečiojo asmens naudai yra laikytina sutartis, kurioje viena ið sutarties ðaliø iðlygsta ið kitos sutarties ðalies, kad atsiradusi prievolë bûtø ávykdyta treèiajam asmeniui. Tokiu atveju prievolæ ávykdyti turi teisæ reikalauti tiek sutartá sudaræs asmuo, tiek ir treèiasis asmuo, kurio naudai iðlygtas prievolës ávykdymas. Taigi nors sudarant sutartá treèiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja (nëra sutarties ðalis), taèiau jis ágyja savarankiðkà reikalavimo teisæ. CK 6.191 straipsnio 2 dalis sieja sutartá treèiojo asmens naudai su jo sutikimu priimti jam suteiktà sutartimi teisæ. Jei treèiasis asmuo jos atsisako, tai ðia teise gali pasinaudoti suda-ræs sutartá asmuo, iðskyrus atvejus, kai tai prieðtarauja ástatymams, su-tarèiai arba prievolës esmei. Paþymëtina, kad sutartis treèiojo asmens naudai treèiajam asmeniui sukuria ne tik reikalavimo teisæ, bet gali su-kurti ir tam tikras pareigas. Pavyzdþiui, CK 6.1007 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad treèiasis asmuo – naudos gavëjas, gali bûti ápareigotas ávykdyti prievolæ.

Taigi sutarèiai treèiojo asmens naudai bûdingi maþiausiai trys ele-mentai: 1) pirminë sutartis sukuria treèiajam asmeniui teises, o ne pa-reigas124; 2) treèiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties

123 Sutarties ir treèiøjø asmenø teisinio reglamentavimo problematikà iðsamiai apta-

ria V. Mikelënas. Þr.: Mikelënas V. Sutarèiø teisë, p. 509–541. 124 Kaip jau minëta, tam tikrais atvejais treèiasis asmuo gali bûti ápareigotas atlikti

tam tikras prievoles, bet tokios jo pareigos gali atsirasti tik kaip susijusios su naudos gavimu.

153


ðalies atþvilgiu; 3) treèiajam asmeniui atsisakius savo teisës jà paprastai gali ágyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi. Kad treèiasis asmuo prievolëje taptø kreditoriumi, bûtini maþiausiai du juri-diniai faktai: 1) atitinkamos sutarties sudarymas ir 2) treèiojo asmens sutikimas priimti aptartà jo naudai teisæ (pvz., draudimo sutartyse tre-èiasis asmuo turi iðreikðti savo valià ávykus draudiminiam ávykiui);

Sutarties treèiojo asmens naudai ypatybë yra ir ta, kad galimi atve-jai, kai konkretus tretysis asmuo sutartyje nëra ávardytas (pvz., atsako-mybës uþ padarytà þalà draudimas: didesnio pavojaus ðaltinio valdyto-jas draudþia savo atsakomybæ prieð potencialius nukentëjusiuosius; no-taras, advokatas draudþia savo veiksmus nuo potencialiø klaidø ir pan.).

Sutartis treèiojo asmens naudai reikia skirti nuo ávykdytos prievolës treèiajam asmeniui, nes prievolæ vykdant treèiojo asmens naudai gavë-jas pagal sutartá jokiø teisiø neágyja, o dalyvauja teisiniame santykyje kaip faktinis vykdymo gavëjas. Ðiuo atveju skolininkas kreditoriaus nu-rodymu turi ávykdyti prievolæ treèiajam asmeniui, ir toks ávykdymas yra laikomas tinkamu.

Treèiojo asmens naudai padariusi iðlygà sutarties ðalis gali atðaukti treèiojo asmens teisæ iki to momento, kol ðis asmuo pareiðkia ðià teisæ priimsiàs (CK 6.191 str. 3 d.).

Kontroliniai klausimai: 1. Kas gali bûti sutarties ðalimis? 2. Kas yra tretieji asmenys sutartiniuose santykiuose? 3. Kurios ið prievolës ðaliø pusëje gali veikti tretieji asmenys? 4. Kokie sutarties treèiojo asmens naudai ypatumai? 5. Ar treèiasis asmuo gali bûti ápareigotas ávykdyti prievolæ? 6. Ar treèiojo asmens naudai padariusi iðlygà ðalis turi teisæ atðauk-

ti treèiojo asmens teisæ?

154


21 skirsnis. SUTARÈIØ AIÐKINIMAS Poreikis aiðkinti sutartis atsiranda dël ne visiðkai aiðkiø atskirø su-

tarties sàlygø arba jei yra ginèijamas sutarties egzistavimas apskritai, arba sutarties sàvokø reikðmë. Teismas aiðkina sutartis tada, kai tarp ðaliø kyla ginèas dël sutarties esmës arba atskirø jos sàlygø. Atsitinka taip, kad sutarties tekstas skiriasi nuo tikrøjø ðaliø ketinimø arba netin-kamai juos atspindi. Pasitaiko, kad vienos sutarties teksto nuostatos prieðtarauja kitoms. Gali bûti taip, kad ðalys, sudarydamos sutartá, ne-aptarë kai kuriø sàlygø, dël kuriø kyla ginèas. Pagaliau gana daþnai su-tartys, ypaè tada, kai jas sudaro skirtingø valstybiø fiziniai arba juridi-niai asmenys, sudaromos dviem ar daugiau kalbø, o tekstai neatitinka vienas kito, todël klausimas, kokiam ið sutarties tekstø teiktinas priori-tetas. Visa tai susijæ su sutarèiø aiðkinimu, reglamentuojamu CK 6.193–6.195 straipsniuose.

Pasaulyje nëra visuotinai priimtø sutarties aiðkinimo principø. Ta-èiau galima iðskirti du vyraujanèius sutarties aiðkinimo metodus – sub-jektyvøjá ir objektyvøjá. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aiðkinant sutartis bûtø nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvûs ðaliø, ketinimai. Objek-tyvusis metodas nurodo, kad aiðkinant sutartis pabrëþiama gramatinë sutarties teksto iðraiðka, o ne ðaliø vidiniø ketinimø nustatymas125. Su-tartis, kaip sandoris, lemia teisinio santykio turiná, kuris yra ðaliø valios padarinys. Tai ypatumas, atskiriantis sutartá nuo kitø juridiniø faktø, tokiø kaip kitam asmeniui padaryta þala, neteisëtas praturtëjimas ir kt. Ðis poþymis bûdingas visiems sandoriams – vienaðaliams, dviðaliams ir daugiaðaliams. Visada, kai kalbama apie sandorá ir jø rûðá – sutartá, tu-rimi galvoje du sandorio elementai – valia ir valios iðraiðka. Kyla klau-simas, kas svarbiau – valia ar jos iðraiðka?

Valios poþiûriu teisinëje literatûroje yra ávairiø nuomoniø. Vieni mano, kad kai galima nustatyti tikràjà valià, kilus ginèui privalu remtis valia, o ne jos iðraiðka (valios teorija). Kiti mano, kad bûtina vadovautis valios iðraiðka, nes jei valia nebuvo tinkamai pareikðta, negalima spræsti

125 Mikelënas V. Sutarèiø teisë, p. 353.

155


apie jos turiná126. Treti mano, kad valia ir valios iðraiðka – tas pats ir neverta gilintis á atskirus elementus. Skirtingose valstybëse sutarèiø aið-kinimo metodai skiriasi. Pavyzdþiui, JAV, Anglijoje, Ðvedijoje, Rusijoje pirmenybë teikiama ðaliø valios iðraiðkai sutartyje (objektyviajam sutar-ties aiðkinimo metodui)127, Ðveicarijoje, Prancûzijoje – tikrajai ðaliø va-liai128.

Istoriðkai ankstesnis yra sutarties aiðkinimas teikiant prioritetà va-lios iðraðkai. Ðis metodas buvo þinomas dar Senovës Romoje. Cum in verbis nulla ambiquitas est non debet admitti volintatatis quaestio (Jei žo-džiuose nėra dviprasmybės, neleidžiama aiškintis valios turinio – Justinia-nas). Pavyzdþiui, pagal klasikinæ romënø teisæ testamentas buvo pripa-þástamas negaliojanèiu, jei ðeimininkas palieka visà turtà vergui, bet pamirðta dovanoti jam laisvæ. Paveldëjimas ir iðlaisvinimas ið vergijos buvo laikomi dviem skirtingais sandoriais, todël nebuvo leidþiama aið-kinti, kad paliekant testamentu turtà buvo turimas galvoje ir iðlaisvini-mas ið vergijos.

Skirtingi sutarties aiðkinimo principai lëmë bandymus unifikuoti sutarties aiðkinimo taisykles. Vienas ið tokiø dokumentø, kuriuose ban-dyta suvienodinti sutarèiø aiðkinimo taisykles, yra 1980 m. Jungtiniø Tautø konvencija dël tarptautinio pirkimo–pardavimo sutarèiø. Kon-vencijos 8 straipsnio pirma dalis nustato, kad pareiðkimai arba kitoks ðalies elgesys aiðkinami pagal jos ketinimà, jeigu kita ðalis þinojo arba negalëjo neþinoti, koks tas ketinimas buvo129.

Teorinis valios ir valios iðraiðkos atribojimas nereiðkia, kad abu me-todai taikomi atskirai, nes kiekvienu atveju reikðmingos yra konkreèios aplinkybës.

UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principø 4.1 straips-nyje teigiama: „Sutartį reikia aiškinti pagal bendrą šalių valią (ketinimus), bet tik tuomet, kai ta valia nustatyta. Jeigu to padaryti neįmanoma, sutartį reikia aiškinti pagal tą reikšmę, kurią protingi asmenys, veikdami kaip su-tarties šalys, suteiktų sutarčiai analogiškomis aplinkybėmis“.

126 Покровский И. А. Основные проблемы гражданского права. Петроград,

1917, c. 62. 127 Antai Rusijos CK 431 str. nurodoma, kad aiðkinant sutarties sàlygas teismas atsi-

þvelgia á faktinæ sutarties þodþiø ir posakiø reikðmæ. 128 Pavyzdþiui, Prancûzijos CK 1156 str. reikalauja, kad teismas, aiðkindamas sutartá,

atsiþvelgtø á bendrà ðaliø ketinimà, o ne á literatûrinæ (gramatinæ) reikðmæ. 129 Valstybës þinios. 1995. Nr. 102–2283.

156


Sutarèiø konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiðkin-damas sutartá, prioritetà teiktø tikrajai ðaliø valiai, jø tikriesiems keti-nimams sudarant sutartá. Ta paèia dvasia reglamentuotas ir CK 6.193 straipsnis – Sutarèiø aiðkinimo taisyklës. Ðiame straipsnyje nurodyti ðie pagrindiniai sutarèiø aiðkinimo principai: 1) sàþiningumas aiðkinant sutartá; 2) pirmenybës teikimas tikriesiems ðaliø ketinimams, o ne vien paþodiniam sutarties tekstui (taigi valia yra lemianti); 3) nesant galimy-bës nustatyti ðaliø tikrøjø ketinimø aiðkinama atsiþvelgiant á protingo þmogaus kriterijø; 5) visos sutarties sàlygos aiðkintinos atsiþvelgiant á jø tarpusavio ryðá, sutarties esmæ, tikslà bei jos sudarymo aplinkybes; 6) jei abejojama dël sàvokø, atsiþvelgiama á sutarties prigimtá, esmæ, dalykà; 7) abejojant dël sutarties sàlygø jos aiðkintinos tas sàlygas pasiûliusios ðalies nenaudai; 8) visais atvejais sutarties sàlygos aiðkintinos vartotojo naudai ir sutartá prisijungimo bûdu sudariusios ðalies naudai; 9) atsi-þvelgiama ir á ðaliø derybas iki sutarties sudarymo, ðaliø tarpusavio san-tykiø praktikà, ðaliø elgesá po sutarties sudarymo ir paproèius. Aiðki-nant sutartá ypaè svarbu nustatyti teisinæ jos prigimtá, nuo kurios daþ-niausiai priklauso ávairûs klausimai, susijæ su sutarties ðaliø tarpusavio santykiais. Yra atvejø, kai sutarties ðaliø teisiniø santykiø kvalifikacijà lemia ne ðaliø pavartota terminologija, o tø santykiø turinys, kad ir kaip tuos santykius ðalys ávardytø130.

Sutartiniams teisiniams santykiams valios iðraiðkos klausimas yra itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento valià dalyviai sprendþia pagal jos iðraiðkà ir á tai orientuoja savo veiksmus. Aiðkinant sutartis nustatyti tikruosius ðaliø ketinimus ypaè svarbu pripaþástant sandorius (sutartis) tariamais arba apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai nëra (sutartis sudaroma dël akiø, nesiekiant teisiniø padariniø), antruo-ju – valia paslëpta (sutartis sudaroma siekiant pridengti kità sutartá). Nustatyti tikrøjø ðaliø ketinimus taip pat labai svarbu ginèijant per klai-dà sudarytà sutartá (klaidø gali bûti labai ávairiø131) ar pripaþástant su-tartá, sudarytà apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu arba realiu gra-sinimu.

130 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartá civili-nëje byloje Ž. Stankevičius v. H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000, kat. 43 // Teismø praktika. Nr. 14, p. 15–20.

131 Pavyzdþiui, dël kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems ávykdyti svarbi turtinë atitinkamo asmens padëtis, þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. geguþës 24 d. nutartá civilinëje byloje J. Kručaitė v A. Jurkevičienė, Nr. 3K–3–157/1999, kat. 42.

157


CK 6.194 straipsnis numato, kad jeigu sutartis yra sudaryta dviem ar daugiau kalbø, tai kiekvienas sutarties tekstas turi tokià paèià teisinæ galià, bet jei skirtingomis kalbomis suraðyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybë teikiama pirmiausia suraðytam tekstui132. Pa-vyzdþiui, jei sutartis yra sudaryta lietuviø ir anglø kalbomis, tai abu jos tekstai turi vienodà juridinæ galià. Bet jei lietuviø kalba suraðyta sutar-tis, kuri vëliau iðversta á anglø kalbà, tai esant teksto neatitiktims turi bûti vadovaujamasi lietuviðkuoju sutarties tekstu.

Jei ðalys neaptarë tam tikrø sutarties sàlygø, reikalingø sutarèiai vykdyti, tai ðias sutarties spragas vienos ið ðaliø reikalavimu gali paðalin-ti teismas, nustatydamas atitinkamas sàlygas. Uþpildant teisës spragas teismas atsiþvelgia á: 1) ðaliø ketinimus; 2) sutarties tikslà ir esmæ; 3) sà-þiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus133.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas vadinama sutarties aiðkinimu? 2. Kokie sutarties aiðkinimo metodai vyrauja? 3. Kà reiðkia subjektyvusis sutarties aiðkinimo metodas? 4. Kà reiðkia objektyvusis sutarties aiðkinimo metodas? 5. Kokie yra pagrindiniai sutarties aiðkinimo principai Lietuvos tei-

sëje? 6. Kokios yra sutarties aiðkinimo taisyklës, kai sutartis sudaryta

dviem ar daugiau kalbø? 7. Kokios yra sutarties spragø uþpildymo taisyklës?

132 CK 194 str. norma pakartoja UNIDROIT principø 4.7 str. 133 Ðis straipsnis pakartoja UNIDROIT principø 4.8 str.

158


22 skirsnis. SUTARÈIØ TURINYS Sudarydamos sutartá ðalys susitaria dël ávairiø tarpusavio teisiø ir

pareigø. Sutartyje ðalys numato sutarties objektà, kainà, aptaria koky-bës klausimus, atsiskaitymo tvarkà, ginèø sprendimo bûdus ir t. t., t. y. paèios sau susikuria normas, kuriø privalo laikytis. Tai yra sutarties sà-lygos.

Sutarties sąlygos Teisës doktrinoje sutarties sàlygas áprasta skirstyti á esmines, įpras-

tines ir atsitiktines. Esminės sàlygos yra tokios sàlygos, kurios bûtinos ir pakankamos

tam, kad sutartis bûtø sudaryta ir sukurtø ðalims teises ir pareigas. Su-tartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esminës sutar-ties sàlygos. Todël labai svarbu nustatyti, kokios konkreèios sutarties sàlygos yra esminës.

Pirma, esmine kiekvienos sutarties sàlyga yra laikytinas jos dalykas. Jei dël jo ðalys nesusitarë, nëra ir sutarties. Pavyzdþiui, negalima suda-ryti pirkimo–pardavimo sutarties, jei jos ðalys nesusitarë, kokie daiktai bus parduoti. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pa-kankamas pagrindas pripaþinti sutartá galiojanèia.

Antra, esminëmis sutarties sàlygomis yra laikytinos sàlygos, kurios ástatyme arba kitame teisës akte nurodytos kaip esminës. Pavyzdþiui, ákeitimo sutarties (lakðto) analizë leidþia daryti iðvadà dël keleto esmi-niø sàlygø, kurios nurodytos CK 4.210 straipsnyje. Arba, pavyzdþiui, nuomos sutarties analizë leidþia daryti iðvadà, kad nuomos mokestis yra esminë ðios sutarties sàlyga. Kaina nurodyta ir kaip esminë nekilnoja-mojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga (CK 6.397 str. 1 d.); CK 6.959 straipsnis yra pavadintas „Esminës turto patikëjimo sutarties sàlygos“ paþymint, kad ðioje sutartyje turi bûti nurodyta: turtas, per-duodamas patikëjimo teise; patikëtojas, patikëtinis, o jei sutartis suda-ryta treèiojo asmens (naudos gavëjo naudai) – naudos gavëjas; patikëti-nio atlyginimas ir jo mokëjimo tvarka bei sutarties galiojimo terminas.

159


Treèia, esminëmis sàlygomis pripaþástamos sutarties sàlygos, kurios yra privalomos konkreèioms sutarèiø rûðims, be kuriø tokios sutartys negalëtø egzistuoti. Antai jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties ne-galima ásivaizduoti, jei nenurodyta veiklos rûðis. Esminë tam tikrø su-tarèiø sàlyga gali bûti kiekis. Pavyzdþiui, elektros energijos tiekimo su-tartyje energijos kieká lemia faktinis abonento sunaudojamas kiekis.

Ketvirta, esminiø sutarties sàlygø rûðimi galima laikyti „subjekty-viai egzistuojanèias esmines sàlygas“, t. y. tokias, be kuriø ðalis nenori sudaryti sutarties. Jos neturi prieðtarauti ástatymui. Pavyzdþiui, laiduo-tojas pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalá atsako tiek pat, kiek skolininkas, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis. Bet, pavyzdþiui, laiduotojas gali nepageidauti mokëti palûkanas ir pareikalauti tai áraðyti sutartyje. Arba prekiø pirkëjas gali reikalauti specialaus ápakavimo sàlygos, kuri bus pripaþinta esmine pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga.

CK specialiai aptarta sutarties dalyko kokybės sąlyga. CK 6.197 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sutarties dalyko kokybë neaptarta sutar-tyje ir nenustatyta ástatymuose, tai ji turi atitikti protingà ir ne blogesnæ uþ vidutinæ kokybæ, atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes134. CK 6.197 straipsná reikia aiðkinti ir taikyti sistemiðkai su CK 6.41 straipsniu, ku-riame numatytos analogiðkos taisyklës, taikomos sutarties ávykdymo kokybei135. Paþymëtina, kad kokybës sàlyga, ne taip, kaip dalykas ir kie-kis, pati savaime nëra esminë. Kokybës reikalavimai gali bûti nustatyti ðaliø sudarytoje sutartyje arba ástatymuose, bet jei ji nenustatyta, tuo-met kokybës reikalavimams taikytini CK 6.197 straipsnyje nurodyti principai. Atskiros CK normos pateikia tam tikras kokybës reikalavimo charakteristikas ir kriterijus. Tai tarptautiniai standartai, nacionaliniai kriterijai, norminiai standartizacijos aktai ir kt. Bet jei ðalys átvirtino sutartyje didesnius nei norminiuose aktuose kokybës standartus – tai ðaliø susitarimo reikalas. Kitais atvejais normos dël kokybës, átvirtintos teisës aktuose, yra imperatyvas.

Daugelyje sutarèiø labai svarbi sàlyga yra kaina. Ði sàlyga bûdinga atlygintinëms sutartims apskritai, nes egzistuoja sutarèiø atlygintinumo prezumpcija, t. y. bet kuri sutartis yra laikytina atlygintine, jei ko kita nenumatyta ástatyme, kitame teisës akte arba neiðplaukia ið sutarties turinio arba jos esmës. Kaina gali bûti nustatyta ðaliø, norminiais aktais,

134 Ðis straipsnis pakartoja UNIDROIT principø 5.6 str. 135 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 258.

160


pagal kitus galimus kriterijus (pvz., CK 6.313 str. – kaina pirkimo–pardavimo sutartyje).

Daþniausiai ðalys sutartyje aptaria sutarties kainà, bet jei dël kuriø nors prieþasèiø kaina nëra nustatyta ir nëra nuorodos á tai, kad kaina yra esminë konkreèios sutarties sàlyga, laikoma, kad ðalys turëjo ome-nyje kainà, kuri nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus krite-rijus136. Ðis CK straipsnis átvirtina pagrindinius kainos nustatymo prin-cipus: 1) jei kaina sutartyje neaptarta, laikoma, kad ðalys turëjo omeny áprastà kainà, o jei tokios nëra – protingà kainà. Áprasta yra kaina, kurià sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo áprasta mokëti uþ toká pat ávykdymà atitinkamomis aplinkybëmis. Pavyzdþiui, áprastinë krovi-niø, Lietuvos veþëjø gabenamø á Europos valstybes, 1 km veþimo kaina yra 2 litai, o kroviniø, gabenamø ið Olandijos á Lietuvà, áprastinë kaina gali bûti kitokia, jei veþimo paslaugas uþsako Olandijos uþsakovas. Ta-èiau atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes áprastinë veþimo kaina gali bûti sumaþinta arba padidinta. Pavyzdþiui, didesnë nei áprastinë gali bûti nustatoma pavojingø arba greitai gendanèiø kroviniø veþimo kaina, nes tai susijæ su didesne veþëjo rizika. Ta kaina gali bûti didesnë ir dël to, kad veþëjas turëjo atlikti papildomus darbus, pavyzdþiui, pakrauti ir iðkrauti kroviná. Protinga kaina nustatoma atsiþvelgiant á ávairias aplin-kybes, bet jos esmë ta, kad viena ðalis neturëtø nepagrástai praturtëti kitos ðalies sàskaita; 2) galimybë tikslinti sutarties kainà, jei jà nustatyti turi teisæ viena ðalis, ir jos nustatyta kaina aiðkiai neprotinga. Pavyz-dþiui, jei auditorius uþ jau suteiktas paslaugas nustatë kainà, kuri aiðkiai neatitinka suteiktos paslaugos kokybës arba labai pranoksta áprastines tokiø paèiø paslaugø kainas toje vietovëje, teismas gali tikslinti sutarties kainà; 3) jei kainà pavesta nustatyti treèiajam asmeniui, bet jis to neda-ro arba negali padaryti (pvz., mirë arba jo gyvenamoji vieta ðalims tapo neþinoma, arba jis tiesiog atsisako tai daryti) ir jei paèios ðalys dël kai-nos nesusitarë, tai suinteresuotas asmuo gali praðyti teismà nustatyti kainà, atitinkanèià protingumo kriterijus; 4) jei kaina turi bûti nustatyta remiantis tam tikrais kriterijais (pvz., rinkos kaina, birþos kaina ir pan.), kuriø nëra, tai jie pakeièiami artimiausiais kriterijais (pvz., áprasta tokio daikto kaina atitinkamoje vietovëje).

Sutarties terminas – taip pat viena ið pagrindiniø sutarties sàlygø. Tai paèios sutarties laiko ribos, taip pat neperþengiant tø ribø vykdytinø

136 CK 6.198 str. pakartoja UNIDROIT principø 5.7 str.

161


teisiø ir pareigø etapai. Atskiros sutarèiø rûðys reikalauja átraukti á su-tartá jos terminà kaip esminæ sàlygà, pavyzdþiui, draudimo sutartys. Ða-lys gali numatyti ávairias sutarties terminø sàlygas – ávykdymo, pabaigos, nutraukimo terminà ir kt.

Sutarties ávykdymo terminas yra ribojimas laiko atþvilgiu: tik pasi-baigus terminui kreditorius ágyja reikalavimo teisæ, o skolininkas – vyk-dymo pareigà. Taigi ávykdymo terminas lyg ir subrandina ðaliø teises ir pareigas pagal sutartá. Paþymëtina, kad sukakus vykdymo terminui ne tik skolininkas turi ávykdyti sutartá, bet ir kreditorius turi priimti ávyk-dymà. Ðià aplinkybæ verta aptarti dël prievolës, ávykdytos prieð terminà, fakto.

Pagal bendrà taisyklæ sutartiniø prievoliø ávykdymas per sutartyje nurodytus terminus turëtø atitikti abiejø ðaliø interesus. Turima galvo-je, kad kreditorius gali bûti nesuinteresuotas ávykdyti prievolæ prieð terminà, nes pats negalës ávykdyti savo prieðprieðiniø ásipareigojimø laiku. Pavyzdþiui, pateiktai produkcijai dar neiðnuomoti sandëliai. Be to, kreditorius gali neturëti intereso, kad sutartis bûtø ávykdyta prieð terminà, pavyzdþiui, bankas suteikë paskolas uþ palûkanas, o dël pasko-los gràþinimo prieð terminà netenka dalies pajamø. Bet visais atvejais sutartys, kai jas leidþiama ávykdyti prieð terminà, laikytinos ávykdytomis tinkamai. Atitinkamai ávykdymo gavimas prieð terminà negali bûti trak-tuojamas kaip nepagrástas kreditoriaus praturtëjimas, nors dël ávykdy-mo prieð terminà kreditorius ið tiesø praturtëtø.

Gali bûti sudaryta sutartis apibrëþtam arba neapibrëþtam terminui. CK 6.199 straipsnis137 aptaria neapibrëþtam terminui sudarytos sutar-ties nutraukimo taisyklæ – galima nutraukti neapibrëþtam terminui su-darytà sutartá áspëjus antràjà ðalá per protingà terminà. Tai bendra norma, kuri taikoma tada, kai specialios normos nenustato kitokiø tai-sykliø, nes kai kurios atskiros sutarèiø rûðys numato jø nutraukimo terminus (pvz., CK 6.614 str. – neterminuotos gyvenamøjø patalpø nuomos sutarties nutraukimas áspëjus nuomininkà raðtu prieð ðeðis më-nesius).

Kitaip nei esminës sutarties sàlygos, įprastinės ir atsitiktinės sąlygos neturi tiesioginës átakos sutarties sudarymui. Maþa to, áprastiniø sàlygø nëra net ir poreikio átraukti á sutartá, nes jos suformuluotos ástatyme arba kitame norminiame akte. Atsitiktinës sàlygos taip pat neturi

137 UNIDROIT principø 5.8 str.

162


reikðmës sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei áprastinës, kurios sutar-tyje nebûtinai turi bûti, sutartyje turi bûti, t. y. ðalys turi jas átraukti. Ga-li kilti klausimas: jei atsitiktines sàlygas taip pat bûtina átraukti á sutartá, kad jos taptø sutarties sàlygomis, kuo gi jos skiriasi nuo esminiø? Teisi-nëje literatûroje vienovës ðiuo klausimu nëra. Vieni autoriai nurodo, kad, kitaip nei esminiø sutarties sàlygø nebuvimas, atsitiktinës sàlygos nebuvimas sutartyje tik tada turës teisiniø padariniø, jei suinteresuota ðalis árodys, kad ji reikalavo tokià sàlygà suderinti. Prieðingai, sutartis bus laikoma sudaryta be atsitiktinës sàlygos. Kaip pavyzdá jie nurodo, jog „prekiø pristatymo bûtent oro transportu sàlyga gali atsirasti sutar-tyje, tik jei viena ðalis reikalaus jà átraukti, o kita su tuo sutiks“138. Kiti autoriai, kritikuodami tokià nuomonæ, nurodo, kad toks atsitiktinës sàlygos apibûdinimas kaip tik leidþia jà laikyti esmine139.

2000 m. CK pateiktas taip pat sutarèiø sàlygø skirstymas á aiškiai nurodytas ir numanomas (CK 6.196 str. 1 d.)140. Aiškiai nurodytos sutar-ties sàlygos yra tokios, kurios nurodytos raðytinëje sutartyje, arba to-kios, dël kuriø ðalys susitarë þodþiu. Numanomos yra tokios sutarties sàlygos, kurios nors sutarties ðaliø raðytinëje sutartyje nenurodytos arba þodþiu neaptartos, nustatomos atsiþvelgiant á sutarties esmæ, tikslà, ða-liø santykiø pobûdá, teisingumo, protingumo ir sàþiningumo kriterijus (CK 6. 196 str. 2 d.). Kokios sàlygos yra laikytinos numanomomis, visø pirma priklauso nuo konkreèios sutarties. Pavyzdþiui, nors pirkimo–pardavimo sutartyje ðalys neaptarë kokybës sàlygos, bet pardavëjas vi-sais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokybæ. Arba pagal medicinos prieþiûros sutartá atsiranda pareiga pacientà visapusiðkai informuoti, nors á sutartá ji gali bûti neáraðyta. Be to, kokios sàlygos konkreèioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bûti sprendþiama pagal nusistovëjusià tarp ðaliø sutarèiø sudarymo praktikà, prekybos paproèius ir pan.

CK 6.182 straipsnis mini sutartis, kuriose yra neaptartų sąlygų141, t. y. nurodo, kad jeigu ðalys, ketindamos sudaryti sutartá, specialiai paliko aptarti tam tikras sàlygas tolesniø derybø metu arba pavedë jas nustaty-

138 Гражданское право / Ред. Сергеев А. М., Толстой Ю. К. Москва: Про-

спект, часть 1, c. 499–500. 139 Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право, c. 302. 140 Ðiame CK straipsnyje pakartota UNIDROIT principø 5.1–5.2 sutarties sàlygø

klasifikacija. 141 UNIDROIT principø 2.14 str.

163


ti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galioji-mui neturi átakos ta aplinkybë, jog ðalys vëliau dël tø sàlygø nesusitarë arba jø nenustatë tretieji asmenys, jeigu yra kitø priemoniø arba bûdø, kuriais galima tas sàlygas nustatyti. Ðio straipsnio nuostatos skiriasi nuo CK 6.162 straipsnio 2 dalies, pagal kurià ðalys dël tam tikrø neesminiø sutarties sàlygø negali susitarti. CK 6.182 straipsnyje numatytu atveju ðalys dël sutarties sàlygø net nesitaria, specialiai atideda tai ateièiai, o CK 6.162 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ðalys dël antraeiliø sàlygø tariasi, bet joms nepavyksta susitarti. Tokiu atveju ginèà gali spræsti teismas, atsiþvelgdamas á sutarties pobûdá, dispozityvias teisës normas, paproèius, teisingumo, protingumo ir sàþiningumo kriterijus.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas sudaro sutarties turiná? 2. Kokios sàlygos vadinamos esminėmis, įprastinėmis ir atsitiktinė-

mis? 3. Kokia sàlyga yra bûtina kiekvienoje sutartyje? 4. Ar kaina yra bûtina sutarties sàlyga? 5. Kokios sàlygos yra vadinamos aiškiai nurodytomis ir numano-

momis? 6. Ar sàlyga dël sutarties galiojimo termino yra bûtina sutarties sà-

lyga? 7. Kokios sàlygos vadinamos neaptartomis?

164


23 skirsnis. SUTARÈIØ VYKDYMAS Aiðkinant sutarèiø vykdymà sistemiðkai yra taikytinos CK normos,

reglamentuojanèios prievoliø vykdymà (CK Ðeðtosios knygos 1 dalies III skyrius)142. CK II dalies XVI–XVII skyriuose yra nuostatos, kurios specialiai skirtos vienai ið prievoliø rûðiø – sutartinëms prievolëms vyk-dyti.

Sutarties įvykdymas yra sutarties sàlygø ágyvendinimas, kai sutarties ðalys pasiekia tà rezultatà, kurio tikëjosi sudarydamos sutartá. Kaip nu-rodo V. Mikelënas, nagrinëjant sutarties institutà svarbu nustatyti: 1) kokie yra sutarties vykdymo principai; 2) ar sutartá turi ávykdyti pati ðalis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo; 3) kaip nustatyti sutarties vyk-dymo vietà ir laikà, jeigu ðalys ðiø klausimø sutartyje neaptarë; 4) pagal kokius kriterijus nustatoma parduodamø daiktø bei suteikiamø paslau-gø ir atliekamø darbø kokybë, jeigu ðalys ðiø klausimø sutartyje neapta-rë; 5) kokia valiuta gali ðalys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus; 6) ar gali ðalis sustabdyti savo sutartiniø prievoliø vykdymà, jeigu kita sutarties ðalis savo prievoliø nevykdo; 7) ar galima atsisakyti vykdyti sutartá, jeigu jà sudarius ið esmës pasikeièia aplinkybës ir ávykdyti sutartá darosi sun-ku arba apskritai neámanoma143.

CK 6.200 straipsnyje átvirtinti sutarèiø vykdymo principai: 1) tin-kamo ir sàþiningo vykdymo; 2) bendradarbiavimo (kooperacijos); 3) ekonomiðkumo; 4) maksimaliø pastangø sutarèiai ávykdyti, kokiø bûtø ëmæsis tokiomis pat aplinkybëmis protingas asmuo.

Pagal bendrà taisyklæ ðalys turi ávykdyti sutartá ið karto, t. y. tuo pa-èiu metu. Bet ið ástatymo, ðaliø sudarytos sutarties, paèios sutarties pri-gimties arba konkreèiø aplinkybiø gali iðeiti, kad sutartis vykdytina da-limis. Pavyzdþiui, neterminuota renta mokama kiekvieno mënesio pa-baigoje (CK 6.451 str.); ðalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartá, gali susitarti, kad pirkëjas atsiskaitys dalimis per tam tikrà laiko tarpà; kaina pagal lizingo (finansinës nuomos) sutartá yra mokama etapais;

142 Þr. skyriø apie prievoliø vykdymà ir jø neávykdymo teisines pasekmes. 143 Mikelënas V. Sutarèiø teisë, p. 420.

165


atsiradus force majeure aplinkybëms, sutarties vykdymas gali bûti atidë-tas tam tikram laikotarpiui (CK 6.212 str. 2 d.).

Tam tikroms sutartims sudaryti gali bûti reikalingi atitinkamos valstybës institucijos leidimai, licencijos, be kuriø sutartis negali bûti vykdoma. Sàvoka „valstybës institucijø leidimas“ aiðkintina plaèiau ir apima atitinkamø tiek valstybës, tiek ir savivaldos institucijø iðduoda-mus privalomus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus tam tikriems veiksmams ar darbams atlikti144. Pavyzdþiui, statybos rangos sutarèiai ávykdyti reikalingas statybos leidimas. Ðaliø teises ir pareigas, susijusias su privalomais leidimais, bûtinais sutarèiai sudaryti, reglamentuoja CK 6.202 straipsnis, átvirtinantis ðiuos pagrindinius principus: 1) jei yra bû-tinas atitinkamos valstybinës institucijos leidimas – toká leidimà privalo gauti ðalis, esanti valstybëje, kurios ástatymai nustato toká reikalavimà; 2) jei abi sutarties ðalys yra Lietuvoje – leidimà privalo gauti ðalis, kuriai ði pareiga yra nustatyta ástatymuose; 3) leidimà arba leidimus sutarties ðalis privalo gauti laiku ir ðiai ðaliai tenka visos su privalomo leidimo gavimu susijusios iðlaidos. Ðios normos yra iðdëstytos dispozityviai, pa-liekant galimybæ ðalims paèioms susitarti, kuri privalo gauti leidimà, nebent ástatyme bûtø nurodyta, kuri ið sutarties ðaliø toká leidimà turi gauti.

CK 6.203 straipsnis reglamentuoja leidimo neiðdavimo teisines pa-sekmes, kuriø esmë yra ta, kad tokiu atveju abi sutarties ðalys turi teisæ nutraukti sutartá, nebent privalomas leidimas bûtø susijæs tik su kai ku-riomis sutarties sàlygomis ir dël to nutraukti visà sutartá bûtø neprotin-ga. Antai vykdant statybos darbus leidimai gali bûti reikalingi ávairiems atskiriems statybos darbø etapams, todël laiku negavus leidimo atlikti kuriuos nors darbus, tarkime, tiesti dujø trasà, bûtø neprotinga nu-traukti statybos rangos sutartá, kai kiti darbai yra atlikti arba atliekami.

Tam tikrais atvejais vykdant sutartá gali atsirasti sunkumø, dël ku-riø sutarties vykdymas joje numatytomis sàlygomis prieðtarautø protin-gumo, sàþiningumo, teisingumo arba ðaliø (vienos ið jø) teisëtø lûkesèiø principams. Pavyzdþiui, asmuo ásigijo þemës sklypà gyvenamojo namo statybai. Sudarius sutartá paaiðkëjo, kad dël sklype esanèiø poþeminiø vandenø nebus galima kasti namo pamatø ir pan. Jei pirkëjas apie to-kias aplinkybes bûtø þinojæs sudarydamas sutartá, jis tokios sutarties nebûtø sudaræs. Bet sutarties vykdymà varþanèios aplinkybës turi ne tik


166


ið esmës sunkinti sutarties vykdymà, bet ir atitikti keturis CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus: 1) aplinkybës, dël kuriø sutartá vykdyti tampa labai sudëtinga ar neámanoma, atsiranda arba nukentëjusiajai ðaliai tampa þinomos sudarius sutartá; 2) tø aplinkybiø nukentëjusioji ðalis sutarties sudarymo metu negalëjo protingai numatyti; 3) tø aplin-kybiø nukentëjusioji ðalis negali kontroliuoti; 4) nukentëjusioji ðalis nebuvo prisiëmusi tø aplinkybiø atsiradimo rizikos.

Kontroliniai klausimai: 1. Kaip yra suprantamas sutarties vykdymas? 2. Kokie yra sutarèiø vykdymo principai? 3. Kokia tvarka turi bûti vykdoma sutartis? 4. Kà reiðkia sàvoka „valstybës institucijø leidimas“? 5. Kokios aplinkybës laikomos „sutarties vykdymo suvarþymu“?

167


24 skirsnis. SUTARTIES PAKEITIMAS IR

NUTRAUKIMAS Pagal bendrà taisyklæ sudarytos sutartys turi bûti vykdomos taip,

kaip ðalys susitarë. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pa-keièiamos jos sàlygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra galimas tik ðaliø tarpusavio sutarimu. Pavyzdþiui, ðalys, sudariusios nuomos sutartá penkeriems metams, gali susitarti jà nutraukti bet ku-riuo metu. Be to, sudarytos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo galimybæ gali numatyti ir ástatymas. Antai pagal CK 6.599 straipsná pil-nametis nuomininko ðeimos narys turi teisæ sudaryti atskirà gyvenamo-sios patalpos nuomos sutartá (padalyti butà), jeigu su tuo sutinka nuo-motojas, nuomininkas, kiti pilnameèiai ðeimos nariai. Jei sutartis nu-traukiama arba pakeièiama ðaliø susitarimu ar ástatyme numatytais at-vejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas ðalims teisës viena-ðaliðkai nutraukti sutartá yra tiesioginis sutarèiø laisvës principo atspin-dys, rodantis ðaliø valià tiek laisvai sudaryti sutartá ir nustatyti jos sàly-gas, tiek ir susitarti dël jos nutraukimo arba sàlygø pakeitimo.

CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai ðalis gali nutraukti sutartá, jeigu kita sutarties ðalis sutarties neávykdo arba ávykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tuomet nukentëjusioji ðalis gali nu-traukti sutartá nesikreipdama á teismà (CK 6.218 str. 1 d.). Þinoma, tai neatima kitos ðalies teisës kreiptis á teismà siekiant árodyti, kad sutartis negalëjo bûti vienaðaliðkai nutraukta, nes paþeidimas nesàs esminis.

Esminiu sutarties paþeidimu reikëtø laikyti toká vienos ið ðaliø ávykdytà paþeidimà, kuris ið esmës atima antrajai sutarties ðaliai gali-mybæ tikëtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai ávykdyta145. Pavyzdþiui, esminiu pirkimo–pardavimo sutarties paþeidimu pripaþintinas prekiø su trûkumais, kuriø negalima paðalinti apskritai arba paðalinti per pro-tingà laikà, pateikimas.

145 Galimybë vienaðaliðkai nutraukti sutartá, kai antroji ðalis paþeidþia jà ið esmës,

numatyta taip pat ir Vienos konvencijoje dël tarptautinës prekiø pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat UNIDROIT principø 7.3.1 str.

168


Su esminiu sutarties paþeidimu siejama keletas teisiniø padariniø: ðalis gali vienaðaliðkai, nesikreipdama á teismà, nutraukti sutartá (CK 6.217 str. 1 d., CK 218 str.), kreiptis á teismà dël priverstinio sutarties pakeitimo (CK 6.223 str. 2 ir 3 d.), pareikalauti pakeisti techniðkai su-dëtingà ir brangià prekæ (CK 6.363 str. 6 d.) neleisdama iðtaisyti pada-rytø trûkumø (CK 6.208 str.) ir t. t.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis paþeista ið esmës, ar ne, turi bûti atsiþvelgiama á ðiuos kriterijus: 1) ar ið esmës nukentëjusioji ðalis negauna to, ko tikëjosi gauti ið sutarties, ið-skyrus atvejus, kai kita sutarties ðalis nenumatë arba protingai negalëjo numatyti tokio rezultato (pvz., nusipirktos prekës negali bûti naudoja-mos pagal tikslinæ paskirtá ir pan.); 2) ar pagal sutarties esmæ grieþtas prievolës laikymasis turi esminës reikðmës (pvz., pagal sutartá prekes kontrahentas pristatë anksèiau sutarto termino, nors buvo þinoma, kad prekëms saugoti sandëliai iðsinuomoti tik nuo tos dienos, kurià tos pre-kës turëjo bûti pristatytos); 3) ar prievolë neávykdyta tyèia ar dël didelio neatsargumo (tai yra fakto klausimas, leidþiantis, be kita ko, atsiþvelgti ir á tai, ar ið tiesø tai sukëlë kreditoriui ið esmës neigiamas pasekmes); 4) ar ávykdymas yra pagrindas nukentëjusiajai ðaliai nesitikëti, kad su-tartis bus ávykdyta ateityje (pvz., sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurià pardavëjas ásipareigojo pagaminti ir parduoti pirkëjui iki tam tikro termino vaikiðkø sportiniø bateliø partijà, tuo tarpu akivaiz-du, kad pardavëjas neturi nei medþiagø nei árangos tokioms prekëms gaminti; 5) ar sutarties neávykdþiusi ðalis, kuri rengësi ávykdyti arba vykdë sutartá, patirtø labai dideliø nuostoliø, jeigu sutartis bûtø nu-traukta (pvz., pardavëjas, ásipareigojæs gaminti ir parduoti vaikiðkø sportiniø bateliø siuntà, uþsakë árangà ir medþiagas bateliams gaminti, investavo á tai daug lëðø. Nors pardavëjas laiku nepradëjo gamybos, bet nutraukti sutartá jam bûtø labai nuostolinga, nes tø nuostoliø jam nie-kas neatlygintø, todël tokiu atveju sutarties nutraukimas prieðtarautø sàþiningumo, protingumo ir teisingumo principams).

CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentëjusiosios ðalies teisë nutraukti sutartá, kai sutarties paþeidimas pasireiðkia termino praleidi-mu, kurá kreditorius papildomai suteikia skolininkui, kaip tai numatyta CK 6.209 straipsnyje. Paþymëtina, kad kai termino praleidimas pats savaime yra esminis paþeidimas, tuomet kreditorius gali nutraukti su-tartá ir nesuteikdamas skolininkui papildomo termino (CK 6.209 str. 3 d.).

169


CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybiø, á kurias at-siþvelgiama nustatant, ar sutartis paþeista ið esmës, sàraðas yra baigtinis. Kitais, ðiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartá galima nu-traukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieðkiná.

Galimybë vienaðaliðkai nutraukti sutartá yra numatyta ir kai kuriose specialiose imperatyviose teisës normose, pavyzdþiui, draudimo sutar-ties nutraukimas prieð terminà (CK 6.1009 str. 1 d.); komiso sutarties nutraukimas (CK 6.793 str. 1 d.) ir kt., bet tai nëra susijæ su esminiu sutarties paþeidimu, numatytu CK 6.217 straipsnyje.

Be to, sutartyje ðalys paèios gali numatyti galimybæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá joje numatytais atvejais, nesikreipiant dël to su ieðki-niu á teismà (CK 6.217 str. 5 d.).

Jei nukentëjusioji ðalis nutraukia sutartá vienaðaliðkai, esant esmi-niam jos paþeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie toká sutar-ties nutraukimà privaloma praneðti ið anksto per sutartyje nustatytà terminà, o jei toks terminas sutartyje nenurodytas – prieð trisdeðimt dienø (CK 6.218 str. 1 d.). Nukentëjusioji ðalis negali pasinaudoti teise vienaðaliðkai nutraukti sutartá, jei sutartá ið esmës paþeidusi ðalis iki su-tarties nutraukimo buvo pasiûliusi jà ávykdyti, taèiau ðis pasiûlymas bu-vo pareikðtas pavëluotai arba dël kitø prieþasèiø neatitinka sutarties reikalavimø, jeigu nukentëjusioji ðalis per protingà terminà nepraneða kitai ðaliai apie sutarties nutraukimà po to, kai ji suþinojo ar turëjo su-þinoti apie pasiûlymà ávykdyti sutartá, arba jeigu toks pasiûlymas neati-tinka tinkamo sutarties ávykdymo (CK 6.218 str. 2 d.).

CK 6.219 straipsnis reglamentuoja ið anksto numatomà sutarties neávykdymà. Tai leidþia ðaliai, kuri pagal konkreèias aplinkybes turi pagrindo manyti, kad kita ðalis paþeis sutartá ið esmës, nutraukti tokià sutartá. Pavyzdþiui, pagal statybos rangos sutartá rangovas ásipareigojo iki lapkrièio 10 d. uþbaigti statybos darbus, ir tai yra esminë sutarties sàlyga, taèiau spalio 15 d. ðie darbai dar nebuvo pradëti, o pagal staty-bos darbø apimtá akivaizdu, kad jie negali bûti uþbaigti laiku. Bet jei uþsakovui nëra pakankamai akivaizdu, jog sutartis nebus ávykdyta laiku, jis gali ið rangovo pareikalauti patvirtinimo, kad statybos darbai tikrai bus atlikti iki nurodyto termino, o jei negauna per protingà terminà rangovo patvirtinimo, kad sutartis bus ávykdyta laiku, uþsakovas turi teisæ sutartá nutraukti (CK 6.220 str.).

Sutarties nutraukimas atleidþia abi ðalis nuo sutarties vykdymo, o sutartá nutraukusi ðalis turi teisæ reikalauti nuostoliø, atsiradusiø dël

170


neávykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesybø (CK 6.221 str. 1 ir 2 d.). Svarbu nustatyti, nuo kurio momento sutartis laikoma nutraukta. Sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsiþvelgiant á jos nutrau-kimo bûdà. Sutartis, nutraukiama teismo tvarka, laikoma nutraukta ásiteisëjus teismo sprendimui jà nutraukti, jei sprendime nenurodyta konkreti jos nutraukimo data. Sutartis, nutraukiama ðaliø susitarimu, laikoma nutraukta ðalims sudarius susitarimà, jeigu ko kita nenumatyta paèioje sutartyje. Vienaðaliðkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo praneðime apie jos nutraukimà nurodytos dienos146.

Paþymëtina, kad negalima nutraukti arba pakeisti jau ávykdytos su-tarties, nes sutartis ir sutartinës prievolës baigiasi jas tinkamai ávyk-dþius. Todël negalima pakeisti arba nutraukti to, kas jau nebeegzistuo-ja. Antai ðaliø sudarytos, notaro patvirtintos ir ávykdytos buto pirkimo–pardavimo sutarties pakeisti arba nutraukti negalima, nes ji yra ávykdy-ta. Ðalys, norëdamos sukurti kitokius teisinius santykius, turëtø sudaryti naujas sutartis, pavyzdþiui, naujasis buto savininkas taptø jam priklau-sanèio pagal ankstesnæ pirkimo–pardavimo sutartá buto pardavëju ir pan.

Nutraukus sutartá taikoma restitucija, kurios taikymo tvarkà ir sà-lygas reglamentuoja CK 6.145–6.153 ir 6.222 straipsniai.

Vykdant jau sudarytà sutartá neretai atsiranda poreikis jà arba at-skiras jos sàlygas pakeisti. Vadovaudamosi sutarèiø laisvës principu ða-lys gali pakeisti sutartá savo susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutartis, ðalims nepavykus susitarti dël jos pakeitimo, gali bûti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties ðalis ið esmës paþeidë sutartá; 2) kitais sutarties arba ástatymø nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Taigi ðalys gali aptarti sutarties pakeitimo galimybes paèioje sutartyje. Atski-rais CK ir kituose ástatymuose nustatytais atvejais gali bûti nurodyti sutarties pakeitimo atvejai (pvz., dël esminës ðaliø nelygybës – tai átvir-tinta CK 6.228 str.). Ieðkinys dël sutarties pakeitimo gali bûti pareikðtas tik po to, kai kita ðalis atsisako pakeisti sutartá arba per trisdeðimt dienø ið jos negautas atsakymas á pasiûlymà pakeisti sutartá, jeigu sutartis arba ástatymai nenumato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str. 3 d.). Taigi átvirtinta ikiteisminë procedûra, kuri yra privaloma tam, kad bûtø galima ginti savo paþeistà teisæ teisme, nebent ástatymai arba pati sutartis numatytø kà kita.


171


Kad bûtø uþtikrinta ðaliø interesø pusiausvyra, CK 6.228 straipsnis numato galimybæ ðaliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos sàlygos, jei-gu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos sàlyga nepagrástai suteikë kitai ðaliai perdëtà pranaðumà. V. Mikelënas nurodo, kad ðaliø tarpusavio prievoliø neatitiktis turi bûti esminë – jø padëtis turi bûti tokia nelygi, kad ðokiruotø, t. y. protingas þmogus sutarties tokiomis sàlygomis niekada nebûtø sudaræs147.

Sprendþiant, ar sutarties ðaliø nelygybë yra esminë, bûtina atsi-þvelgti á tai, jog viena ðalis nesàþiningai pasinaudojo tuo, kad kita ðalis nuo jos priklauso arba turi ekonominiø sunkumø, neatidëliotinø porei-kiø, yra ekonomiðkai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdai-riai, neturi derybø patirties, taip pat atsiþvelgiant á sutarties prigimtá ir tikslà (CK 6.228 str. 1 d.). Ðios ástatyme pateiktos aplinkybës leidþia daryti iðvadà, kad nuostatos dël esminës ðaliø nelygybës paprastai yra taikytinos vartojimo, o ne verslo sutartims, nes verslo santykiø subjektai veikia savo rizika ir turi bûti ganëtinai apdairûs, jiems taikomi grieþtes-ni atsakomybës kriterijai148.

Atsisakyti sutarties, esant esminei ðaliø nelygybei, galima vienaða-liðkai, nesikreipiant á teismà, bet ið anksto raðtu praneðant apie atsisa-kymà antrajai ðaliai pagal CK 6.218 straipsná nurodytas taisykles.

Jei turinti teisæ atsisakyti sutarties ðalis siekia pakeisti sutartá arba atskirà jos sàlygà, ji turi kreiptis á teismà, jei kita ðalis nesutinka keisti sutarties arba jos sàlygos. Tuomet yra taikytinos CK 6.223 straipsnio nuostatos, reglamentuojanèios sutarties pakeitimà.

Kreiptis á teismà dël sutarties pakeitimo gali ir kita sutarties ðalis, gavusi nukentëjusiosios ðalies praneðimà apie sutarties atsisakymà, jei nukentëjusioji ðalis nesutinka keisti sutarties (CK 6.228 str. 3 d.).

147 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 305. 148 Dël grieþtesniø elgesio standartø verslo santykiø subjektams taikymo þr.: Lietuvos

Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje AB „Šlifavimo stak-lės“ v UAB DK „Hermis–draudimas, Nr. 3K–3–1107/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinëje byloje LAB „Tauro bankas“ v AB „Vilniaus Vingis“, Nr. 3K–3–1123/2002 ir kt.

172


Kontroliniai klausimai: 1. Kokie yra sutarties nutraukimo pagrindai? 2. Koks paþeidimas laikytinas esminiu? 3. Á kokius kriterijus turi bûti atsiþvelgiama nustatant, ar sutarties

paþeidimas yra esminis? 4. Kaip nustatomas sutarties nutraukimo momentas? 5. Kokie yra sutarties pakeitimo pagrindai? 6. Kokia yra sutarties pakeitimo kilus ginèui tvarka?

173


25 skirsnis. SUTARTIES NEGALIOJIMAS Sutartis yra viena ið sandoriø rûðiø, todël ji gali bûti pripaþinta ne-

galiojanèia bendrais pagrindais, kurie aptarti CK Pirmosios knygos 4 skyriuje149. Be to, CK ir kiti ástatymai gali nustatyti specifinius tam tikrø sutarèiø negaliojimo pagrindus. Pavyzdþiui, tokie pagrindai yra nurody-ti CK 6.307 straipsnyje, 6.394 straipsnio 2 dalyje, 6.984 straipsnyje ir kituose straipsniuose.

Civilinës teisës moksle visada buvo iðskiriamos dvi negaliojanèiø sutarèiø rûðys: 1) absoliuèiai negaliojanèios (niekinës) sutartys, kurios nesukuria pagal ástatymà jokiø teisiniø pasekmiø, tarsi ðalys nebûtø at-likusios jokiø teisiðkai reikðmingø veiksmø; tokios sutartys negalioja savaime, nesvarbu, ar pareikðtas ieðkinys pripaþinti sutartá negaliojan-èia, ar ne; 2) santykinai negaliojanèios (nuginèijamos) sutartys, kurios, kitaip nei niekinës, sukuria teisines pasekmes, o negaliojanèiomis gali bûti pripaþintos tik pagal suinteresuoto asmens ieðkiná. Tokia sutartis yra laikoma galiojanèia tol, kol ji nebus nuginèyta150.

Negaliojanèiø sutarèiø skirstymas á absoliuèiai ir santykinai nega-liojanèias, ilgai egzistavæs tik teisës doktrinoje ir teismø praktikoje, ðiuo metu átvirtintas CK 6.225 straipsnyje, reglamentuojanèiame absoliutø ir santykiná sutarèiø negaliojimà. Sutartis yra absoliuèiai negaliojanti (niekinë), jeigu jà sudarant buvo paþeisti pagrindiniai sutarèiø teisës principai ir dël to paþeisti ne tik sutarties ðalies, bet ir vieðieji interesai. Todël teisæ pareikðti ieðkiná dël absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kuriø teises ir teisëtus interesus tokia sutartis paþeidë (CK 6.227 str. 1 d.). Be to, absoliutaus sutarties negaliojimo faktà ir jo teisi-nes pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (CK 6.227 str. 2 d.). Ði teismo teisë paaiðkinama tuo, kad teismas privalo ginti vieðàjá interesà,

149 Sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais pagrindai, nurodyti CK Pirmojoje knygoje, èia iðsamiai nenagrinëjami.

150 Apie negaliojanèiø sandoriø (sutarèiø) skirstymà á niekines ir nuginèijamas þr.: Г. Ф. Шершеневич. Учебник русского гражданского права. Москва, 1911, c. 178; Д. Д. Гримм. Основы учения о юридической сделке. Санкт Петербург, 1900; Civilinë teisë, p. 198.

174


o niekinë sutartis já ir paþeidþia. Todël jei teismas, nagrinëdamas bylà, nustato, kad joje esanti sutartis prieðtarauja imperatyvioms teisës nor-moms, jis gali pripaþinti tokià sutartá negaliojanèia ir taikyti restitucijà. Bet tam, kad teismas ex officio spræstø byloje dël sutarties ar atskiros jos sàlygos negaliojimo, turi bûti akivaizdus ir neabejotinas tokios sutarties ar jos sàlygos prieðtaravimas ástatymui. Teismø praktikoje suformuluota taisyklë, kad ex officio, nesant ginèo ðalies reikalavimo, teismas pripaþás-ta sandorá niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik ta-da, kai nagrinëjant bylà pagrindas pripaþinti sandorá niekiniu tampa akivaizdus. Todël jei sandoris nëra akivaizdþiai niekinis, teismas imtis nagrinëti ir spræsti proceso ðaliø ginèà dël aplinkybiø, suponuojanèiø kokio nors sandorio negaliojimà, bei tirti su tuo susijusius árodymus gali tik esant ðalies reikalavimui pripaþinti toká sandorá negaliojanèiu151.

Taigi sutarèiø pripaþinimo niekinëmis arba nuginèijamomis bûdai yra skirtingi. Kitaip nei niekiniø sutarèiø, nuginèijamø sutarèiø teismas negali pripaþinti negaliojanèiomis savo iniciatyva, o tai galima padaryti tik esant ieðkiniui dël sutarties pripaþinimo negaliojanèia. Teisæ pa-reikðti ieðkiná dël santykinio sutarties negaliojimo turi sàþininga sutar-ties ðalis, kuri nukentëjo dël sutarties sudarymo, arba treèiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, arba asmuo, kurio teises arba teisë-tus interesus ta sutartis paþeidë (CK 6.227 str. 3 d.).

Teisinëje literatûroje nurodoma, kad svarbià teorinæ ir praktinæ reikðmæ turi negaliojanèiø sutarèiø sàlygø (pagrindø) skirstymas á dvi grupes: 1) sàlygos (pagrindai), kuriems esant sutartys pripaþástamos niekinëmis; 2) sàlygos (pagrindai), kurioms esant sutartis gali bûti nu-ginèyta. Tai tolesnës negaliojanèiø sutarèiø pagrindø klasifikacijos pa-grindas152.

Negaliojanti (absoliuèiai ar santykinai) gali bûti tiek visa sutartis, tiek ir jos dalis arba atskira sutarties sàlyga. Vienos ið sutarties sàlygø negaliojimas nedaro negaliojanèios visos sutarties, iðskyrus atvejus, kai ðalys be tos sàlygos sutarties nebûtø sudariusios (CK 6.226 str. 1 d.). Ði norma atspindi ástatymø leidëjo siekius iðsaugoti sutartinius ðaliø santy-kius, kiek tai neprieðtarauja protingumo, teisingumo ir sàþiningumo

151 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. gruodþio 10 d. nutartis civilinëje byloje P. Vilkis v E. Vilkienė ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1; 2002 m. rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje AB „Šlifavimo staklės“ v UAB DK „Hermis–draudimas, Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.2.1.

152 Þr., pavyzdþiui: Ф. С. Хейфец. Недействительность сделок. Москва, 2000, c. 55–56.

175


principams. Vienos ar kitos sutarties sàlygos pripaþinimas negaliojanèia gali neturëti átakos paèios sutarties galiojimui apskritai, ir neprotinga bûtø pripaþinti negaliojanèia visà sutartá, kuri gali galioti ir be ðios sàly-gos.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokiais pagrindais sutartys gali bûti pripaþintos negaliojanèio-

mis? 2. Kokios sutartys vadinamos niekinëmis? 3. Kokios sutartys vadinamos nuginèijamomis? 4. Ar ðalys gali patvirtinti niekinæ sutartá? 5. Ar gali bûti pripaþinta negaliojanèia dalis sutarties?

176

III skyrius. CIVILINË ATSAKOMYBË.

177

III SKYRIUS

CIVILINË ATSAKOMYBË


26 skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS 26.1. Civilinës atsakomybës samprata Teisinë atsakomybë gali bûti apibûdinama kaip prievolë, atsiradusi

asmeniui, paþeidusiam vieðà arba privatø interesà. Viena tokios prievo-lës ðalis (paþeidëjas) uþ paþeidimà patiria ástatymuose numatytas sank-cijas, kita ðalis (nukentëjusysis) gali taikyti ðias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikytø atitinkama valstybinë arba visuomeninë institucija (tei-smas, arbitraþas ir kt.).

Civilinë atsakomybë yra viena ið teisinës atsakomybës rûðiø, ji tai-koma tada, kai prievolë neávykdoma arba vykdoma netinkamai, prievo-lës paþeidimas daro þalà ne tik kreditoriui, bet daþnai ir platesniam as-menø ratui, nes pareigø neávykdymas vienoje civilinës apyvartos gran-dyje gali sukelti nesklandumø didesnëje prekinës ir piniginës apyvartos grandyje.

Paprastai civilinë atsakomybë nagrinëjama parodant civilinës ir baudþiamosios atsakomybës skirtumus: 1) skirtingi tikslai: civilinës at-sakomybës tikslai yra kompensaciniai (kompensuoti nuostolius), o bau-dþiamosios atsakomybës tikslai – nubausti paþeidëjà, já perauklëti bei prevenciniai; 2) skirtingi atsiradimo pagrindai: civilinë atsakomybë pa-prastai atsiranda paþeidus privatø interesà (esant sutarties paþeidimui arba deliktui), o baudþiamoji – uþ ástatyme numatytas pavojingas vi-suomenei veikas; 3) skirtinga kaltës samprata ir skirtinga jos árodinëji-mo tvarka: civilinëje atsakomybëje skolininko kaltë preziumuojama, o baudþiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtinga taikymo tvarka: civilinë atsakomybë taikoma civilinio proceso normø pagrindu ir tvarka, baudþiamoji – baudþiamojo proceso tvarka; 5) skirtingi ieðki-nio senaties terminai taikant atsakomybæ.

CK 6.245 straipsnyje yra pateikta civilinës atsakomybës samprata, pagal kurià civilinë atsakomybë suprantama kaip turtinë prievolë, ku-rios viena ðalis turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius (þalà) arba su-mokëti netesybas (baudà, delspinigius), o kita ðalis privalo atlyginti pa-

178


darytus nuostolius (þalà) arba sumokëti netesybas (baudà, delspini-gius).

Civilinë atsakomybë yra vienas ið paþeistos teisës gynybos bûdø. Specifinis jos bruoþas – turtinis pobûdis. Paþymëtina, kad bûtina atskirti civilinës atsakomybës priemones nuo kitø ástatyme numatytø civiliniø teisiø gynimo bûdø, tokiø kaip teisiø pripaþinimas, ápareigojimas ávyk-dyti prievolæ natûra, ginèijamo sandorio pripaþinimas negaliojanèiu ir kt., kurie nëra laikomi civiline atsakomybë ir gali bûti taikomi drauge su civiline atsakomybe, iðskyrus ástatymo numatytas iðimtis153.

Atsiþvelgiant á atsakomybës atsiradimo pagrindus, CK iðskiriama sutartinė ir nesutartinė atsakomybë (CK 6.245 str. 2 d.).

Be to, civilinës atsakomybë gali bûti skirstoma pagal kitokius krite-rijus. Pavyzdþiui, jei kalbame apie keliø asmenø atsakomybæ (skolinin-kø daugetas), iðskiriame dalinę, solidariąją ir subsidiariąją atsakomybę.

Dalinė – kai kiekvienas ið skolininkø atsako kreditoriui ta dalimi, kurià jam numato ástatymas arba sutartis. Apskritai dalinë atsakomybë yra bendro pobûdþio taisyklë, taikoma tuo atveju, kai ástatymas arba sutartis nenustato solidariosios arba subsidiariosios atsakomybës. Atsa-komybës dalys pripaþástamos lygiomis, jei ástatymas arba sutartis nenu-mato kitokiø daliø (CK 6.5 str.), pavyzdþiui, namo bendraturèiai pro-porcingai savo daliai bendrojoje dalinëje nuosavybëje atsako uþ pa-rduoto namo trûkumus.

Solidarioji atsakomybė taikoma, jei numatyta sutartyje arba ástaty-me. Tuomet kreditorius gali pareikðti ieðkiná bet kuriam ið bendraskoliø visos apimties arba dël dalies (CK 6.6 str.).

Subsidiaroji atsakomybė atsiranda ástatymo numatytais atvejais (pvz., garanto atsakomybë yra subsidiarioji) arba sutarties pagrindu. Bûtinas ðios rûðies atsakomybës bruoþas, kad pirmiausia turi bûti reika-laujama ið pagrindinio skolininko, paþeidusio prievolæ, tik tada reikala-vimas nukreipiamas á subsidiariai atsakingà skolininkà (CK 6.245 str. 5 d.).

Be to, subsidiariosios ir solidariosios atsakomybës atvejai numatyti atskiroms sutarèiø rûðims, pavyzdþiui, CK 6.773 straipsnio 1 dalyje – teisës turëtojo subsidiarioji atsakomybë pagal naudotojui pareikðtus

153 Pavyzdþiui, CK 6.258 str. 2 d. draudþiama kartu reikalauti ávykdyti prievolæ natûra

ir sumokëti netesybas, iðskyrus atvejus, kai skolininkas praleidþia prievolës ávykdymo terminà.

179


reikalavimus dël prekiø, naudotojo parduotø pagal franðizës sutartá, kokybës, CK 6.773 straipsnio 2 dalyje – solidarioji teisiø turëtojo bei naudotojo atsakomybë pagal reikalavimus, pareikðtus naudotojui, kaip teisës turëtojo prekiø gamintojui ir kt.

Nuo subsidiariosios atsakomybës reikia skirti skolininko atsakomy-bę už trečiųjų asmenų veiksmus (CK 6.50 ir 6.51 str.). Jei ið ástatymo, sutarties arba prievolës neiðplaukia, kad skolininkas privalo ávykdyti prievolæ pats, kreditorius privalo priimti ávykdymà ið treèiojo asmens. Bet negali priimti ávykdymo, jei skolininkas tam prieðtarauja. Pavyz-dþiui, pristatyti pirkëjui produkcijà tiekëjas gali ápareigoti gamintojà. Savo ruoþtu sumokëti uþ pristatytas prekes pirkëjas gali ápareigoti pre-kiø gavëjà. Bet atsakomybë uþ pavëluotà pristatymà arba trûkumus tenka ne gamintojui, o tiekëjui; atsakomybë uþ sumokëjimà ne laiku tenka ne gavëjui, o pirkëjui. Rangos atveju uþ subrangovo veiksmus atsako rangovas.

Skolininkas, pasitelkæs prievolei ávykdyti treèiuosius asmenis, atsa-ko kreditoriui, kai prievolë neávykdyta arba netinkamai ávykdyta dël treèiøjø asmenø kaltës, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato, kad at-sako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 str.).

26.2. Sutartinës ir deliktinës atsakomybës panaðumai ir skirtumai Sutartinës ir deliktinës atsakomybës rûðys turi bendrø bruoþø ir

esminiø skirtumø. Bendri bruožai: 1) abi rûðys yra turtinës prievolës; 2) abi atsakomy-

bës rûðys atlieka tokià paèià kompensacinæ funkcijà; 3) bet kurios ið ðiø civilinës atsakomybës rûðiø taikymas nepaðalina galimybës taikyti ir ki-tus civiliniø teisiø gynimo bûdus bei kitas teisinës atsakomybës rûðis; 4) ir sutartinë, ir deliktinë atsakomybë atsiranda kaip naujos prievolës jau egzistuojanèios sutartinës prievolës arba delikto atþvilgiu; 5) taikant abi atsakomybës rûðis skolininkas patiria turtiniø nuostoliø.

Pagrindiniai skirtumai: 1) skirtingas atsiradimo pagrindas: sutarti-nës atsakomybës atveju – paþeista sutartis, deliktinës – padaryta þala; 2) skirtingi ieðkinio senaties terminai – CK 1.125 straipsnis numato tai-kyti bendrà 10 metø ieðkinio senaties terminà, o reikalavimams dël pa-

180


darytos þalos – sutrumpintà 3 metø terminà; 3) nevienodas atsakomy-bës dydis bei jos nustatymo principai: sutartinës atsakomybës atveju atsakomybës dydá gali nustatyti ðalys arba susitarti dël atsakomybës ne-taikymo, o deliktinës atsakomybës atveju tokie susitarimai negalimi.

26.3. Civilinës atsakomybës sàlygos Kaip ir bet kuri prievolë, civilinë atsakomybë atsiranda esant tam

tikriems juridiniams faktams, jø visetui. Tai vadinama civilinës atsako-mybës sàlygomis (bendrosios teisës sistemos valstybëse vartojama ðiek tiek kitokia sàvoka – ieðkinio pagrindas (cause of action). Beje, bendroji teisë pabrëþia objektyviàjà civilinës atsakomybës pusæ – þalà, prieþastiná ryðá ir pareigos nevykdymà. Nors kaltë ir pripaþástama, bet ji nurodoma tik kalbant apie deliktinæ atsakomybæ.

Teisinëje literatûroje daþnai civilinës atsakomybës pagrindu nuro-domas civilinës teisës paþeidimas. Bet, kaip pagrástai teigia V. Mikelë-nas, tokia samprata nëra visiðkai tiksli, nes civilinë atsakomybë gali atsi-rasti ne tik paþeidus civilinës teisës normas (pvz., civilinis ieðkinys bau-dþiamojoje byloje). Be to, teisës paþeidimo, jo sudëties sàvoka papras-tai vartojama baudþiamojoje teisëje.

CK reglamentuojamos civilinës atsakomybës atsiradimo sàlygos. Tai – neteisëti veiksmai (CK 6.246 str.), prieþastinis ryðys (CK 6.247 str.), kaltë kaip civilinës atsakomybës sàlyga (CK 6.248 str.), þala ir nuo-stoliai (CK 6.249 str.).

Þala yra bûtinasis civilinës atsakomybës pagrindas, nes nesant þa-los arba nuostoliø civilinës atsakomybës teisinis santykis neámanomas. Neteisëti veiksmai ne visada yra bûtinas civilinës atsakomybës pagrin-das. Ástatymai gali numatyti, kad þala yra atlyginama, jei ji padaryta tei-sëtais veiksmais. Atsakomybë dël kaltës yra bendroji civilinës atsako-mybës taisyklë, taèiau numatyta ir atsakomybë be kaltës. Prieþastinis ryðys tarp þalos (nuostoliø) ir neteisëtø veiksmø ne visada yra bûtinas. Netiesioginës civilinës atsakomybës atveju þalà atlygina asmuo, kuris yra atsakingas uþ þalà padariusio asmens veiksmus. Kiekvienas ið nuro-dytø civilinës atsakomybës pagrindø pasiþymi savitu turiniu ir poþy-miais.

181


26.3.1. Neteisëti veiksmai Neteisëtumas civilinëje teisëje ið esmës skiriasi nuo neteisëtumo

sampratos kitose teisës ðakose – baudþiamojoje, administracinëje. Civi-linës teisës dispozityvumas leidþia teisinio santykio subjektams patiems nustatyti savo privalomo arba galimo elgesio ribas. Ir pagrindinis teisi-niø santykiø subjektø tarpusavio teisiø ir pareigø nustatymo bûdas yra sutartis. Todël neteisëtais civilinëje teisëje laikomi ðaliø veiksmai, pa-þeidþiantys ne tik ástatymo nuostatas, bet ir sutarties sàlygas. Beje, jei ðaliø elgesio nenustato nei ástatymas, nei sutartis, jø elgesys turi atitikti þmogiðkuosius kriterijus – sàþiningumo, teisingumo, protingumo, gerø paproèiø, geros moralës. Taigi þmogiðkøjø principø nesilaikymas taip pat yra neteisëtas ir padarius þalà sukelia civilinæ atsakomybæ.

Baudþiamojoje teisëje neteisëtumo ribos daug siauresnës. Èia nu-matytas baigtinis veikø sàraðas, uþtraukiantis baudþiamàjà atsakomybæ. Ir veikos, kuriø neapima ðis sàraðas, nëra neteisëtos baudþiamosios tei-sës poþiûriu, taèiau bet kuris nusikaltimas yra neteisëtas ir civilinës tei-sës poþiûriu, t. y. jei asmuo nuteistas uþ nusikaltimà, tai jo veiksmø ne-teisëtumo faktas negali bûti kvestionuojamas civilinëje byloje dël þalos atlyginimo. Be to, baudþiamojoje teisëje neteisëtumas glaudþiai susijæs su kalte, kitaip tariant, jei nëra kaltës, nëra ir nusikaltimo. O civilinëje teisëje neteisëtumas gali bûti siejamas vien su þalos padarymo faktu, pavyzdþiui, CK 6.270 straipsnyje – atsakomybë uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà, atsirandanti ir nesant kaltës.

Civilinë atsakomybë atsiranda neávykdþius ástatymuose arba sutar-tyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos ástatymas arba sutar-tis draudþia, arba paþeidus bendro pobûdþio taisyklæ elgtis atidþiai ir rûpestingai. Þalos padarymo poþiûriu veiksmø neteisëtumas yra sveti-mos subjektinës teisës paþeidimas nesant tam svaraus teisinio pagrindo. Tai vadinamasis generalinio delikto principas. Pavyzdþiui, asmens lais-vës atëmimas objektyviai yra þalingas. Vykdomas savavaliðkai, jis yra neteisëtas, darantis þalà ir draudþiamas veiksmas. Tuo tarpu laisvës at-ëmimas ástatymo numatytais atvejais ir tvarka yra teisëtas, leidþiamas ir nesukelia civilinës atsakomybës uþ asmens laisvës atëmimà.

Veiksmø neteisëtumas reiðkia asmeniui nustatytos teisinës parei-gos paþeidimà. Ji gali bûti nustatyta kaip draudimas, nurodymas, leidi-mas, suvarþymo ribø nustatymas ar dar kitaip. Teisinë pareiga gali bûti

182


paþeidþiama suteikta teise naudojantis ne pagal paskirtá arba perþen-giant leistinas teisës ribas, t. y. piktnaudþiaujant teise.

Teisinë pareiga gali bûti konkreti arba bendro pobûdþio, pavyz-dþiui, kiekvienas asmuo turi elgtis sàþiningai. Tai bendro pobûdþio pa-reiga, ji reikalauja elgtis atidþiai ir rûpestingai, nedaryti þalos. Savinin-kas privalo turtà naudoti, valdyti ir juo disponuoti taip, kad nepaþeistø kitø asmenø teisiø bei teisëtø interesø. Tai bendroji kiekvieno savinin-ko pareiga. Civilinës atsakomybës nuostatø poþiûriu ji reiðkia, kad ágy-vendinant savininko teises neturi bûti daroma þalos kitam asmeniui. Kiekvienas asmuo turi vykdyti ástatymuose arba sutartyje nustatytas konkreèias pareigas. Pavyzdþiui, kiekvienam asmeniui privaloma tin-kamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, draudþiama atlikti veiksmus, kuriuos ástatymai arba sutartis draudþia. Ástatymas nurodo kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisykliø, kad savo veiksmais nepadarytø þalos kitam asmeniui.

Neteisëti veiksmai pasireiðkia neteisëtu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktinë atsako-mybë atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai ápareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro þalà kitam asmeniui. Deliktinæ civilinæ atsakomybæ sukeliantys neteisëti veiksmai arba neveikimas yra asmens elgesys tiek paþeidþiant bendruosius teisës principus, draudþianèius daryti þalà kitiems, tiek ir neatitinkantys spe-cialiø ástatymo reikalavimø ir todël lemiantys þalà.

Deliktai gali bûti skirstomi pagal ávairius kriterijus: pagal tai, kam þala padaryta – á deliktus asmeniui arba deliktus turtui (kilnojamam ir nekilnojamam); pagal kaltës formà: tyèiniai, neatsargûs arba nerûpes-tingi deliktai ir kt.

Sutartinei atsakomybei atsirasti veiksmø neteisëtumo sàlyga nëra taip svarbi. Uþtenka pasakyti, kad bet koks sutarties nevykdymas ar ne-tinkamas vykdymas yra a priori teisës normø paþeidimas. Be to, nusta-tant veiksmø prieðingumà teisei sutartiniuose santykiuose gali bûti situ-acijø, kai skolininkas paþeidþia sutarties sàlygà, niekaip nesureguliuotà nei dispozityvia norma bei komerciniu paproèiu, nei áprastai reiðkia-mais reikalavimais, nes ðalys gali reguliuoti savo tarpusavio santykius iðimtinai sutarties nuostatomis, sudaryti ástatymuose neapartas sutartis. Tokiu atveju sunku bûtø nustatyti, kà gi skolininkas konkreèiai paþeidë. Todël veiksmø neteisëtumà èia reikëtø vertinti kaip sutarties sàlygos paþeidimà apskritai. Juk nagrinëjant ginèà teisme kreditoriui visiðkai

183


nesvarbu, kokius teisei prieðingus veiksmus skolininkas atliko. Jam svarbu, kad sutartis paþeista. Daugeliu atvejø sutartinës atsakomybës veiksmø prieðingumas teisei preziumuojamas. Ir tik jei skolininkas áro-do, kad negalëjo ávykdyti sutartinio ásipareigojimo arba nëra kaltas dël paþeidimo, prieðingumas teisei ágyja juridinæ reikðmæ.

Neteisëtumas civilinëje teisëje daugeliu atvejø yra reliatyvi sàvoka, priklausanti nuo konkreèiø aplinkybiø. Tas pats veiksmais tam tikrais atvejais gali bûti pripaþintas teisëtu, kitais – neteisëtu, pavyzdþiui, gydy-tojo áprasti arba nerûpestingi veiksmai gali bûti ir teisëti, ir neteisëti, t. y. gali bûti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti arba ne.

Bûtina fakultatyvinë civilinës atsakomybës sàlyga – neigiamø pa-sekmiø atsiradimas asmens, kurio turtinës teisës paþeistos, atþvilgiu. Tai faktiðkai sutampa su nuostoliø sàvoka teisine prasme.

Sutartinës atsakomybës atsiradimo pagrindas – prievolës neávyk-dymas arba jos netinkamas vykdymas (CK 6.256 str. 2 p.) ir sutarties ávykdymo termino praleidimas (CK 6.260 str.). Esant konkreèioms su-tarèiø rûðims ðie paþeidimai pasireiðkia nevienodai: vienokie jie yra, tarkime, nuomos sutarties, kitokie pirkimo–pardavimo sutarèiø atvejais.

Visišku sutarties neįvykdymu reikëtø laikyti jos esminiø sàlygø nesil-aikymà, pavyzdþiui, nuompinigiø nemokëjimà pagal nuomos sutartá; pardavëjo atsisakymà perduoti daiktà pagal pirkimo–pardavimo sutartá ir pan., t. y. ðalis visiðkai negauna to, kà ji tikëjosi gauti pagal sutartá.

Netinkamas sutarties įvykdymas ið esmës apima ir termino praleidi-mà, taip pat kitokius sutarties paþeidimus, pavyzdþiui, perduodamo daikto kokybës trûkumus ir pan. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje nurodo-ma, kad jeigu sutarties vykdymas vienai ið ðaliø yra kartu ir profesinë veikla, ði ðalis privalo vykdyti sutartá ir pagal tai profesinei veiklai tai-komus reikalavimus. Taigi jei tokiø reikalavimø nesilaikoma, sutartis gali bûti pripaþinta vykdoma netinkamai.

26.3.2. Prieþastinis ryðys Priežastinis ryšys atspindi dviejø objektyvios tikrovës reiðkiniø –

prieþasties ir pasekmës – sàsajà. Reiðkinys arba jø grupë, sukelianti naujus reiðkinius, yra prieþastis. Reiðkinys, atsirandantis veikiant prie-þasèiai, yra pasekmë. Tas pats reiðkinys vienu atveju gali bûti prieþastis, kitu atveju – pasekmë. Civilinëje atsakomybëje tai ryðys tarp neteisëtø

184


veiksmø, kaip prieþasties, ir þalos arba nuostoliø, kurie turi bûti ðios prieþasties pasekmë.

Civilinës atsakomybës tvarka atlyginami nuostoliai, kurie yra susijæ su veiksmais, nulëmusiais skolininko civilinæ atsakomybæ. Taigi nuosto-liai pagal jø ir civilinës atsakomybës prigimtá gali bûti laikomi skolinin-ko veiksmø rezultatu (CK 6.247 str.).

Civilinës atsakomybës sàlyga yra bûtinas prieþasties ir pasekmiø ry-ðys. Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomybæ turi bûti árodytas. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus ryðys yra vadinamas teisiðkai reikðmingu. Prieþastinis ryðys yra teisiðkai reikðmingas, jeigu dël asmens veiksmø þalos atsiradimo galimybë virsta tikrove arba neigiamø pasekmiø abstrakti galimybë – konkreèia galimy-be. Teisiðkai nereikðmingas prieþastinis ryðys yra atsitiktinis.

Teisiðkai reikðmingu pripaþástamas ir tiesioginis, ir netiesioginis prieþastinis ryðys. Tiesioginë prieþastis yra tada, kai þala (nuostoliai) atsiranda ið neteisëtø veiksmø kaip tiesioginë neteisëtø veiksmø pa-sekmë. Kai dël neteisëtø veiksmø susidaro palankios sàlygos þalai (nuo-stoliams) atsirasti, tai laikoma netiesioginiu prieþastiniu ryðiu. Tiesiogi-nis prieþastinis ryðys visada reikðmingas taikant civilinæ atsakomybæ. Tai nereiðkia, kad civilinë atsakomybë taikoma tam asmeniui, kurio netei-sëti veiksmai ir þala susijæ tiesioginiu prieþastiniu ryðiu. Ástatymø numa-tytais atvejais atsakomybë nustatyta ne patiems þalà padariusiems as-menims, o kitiems, pavyzdþiui, privalantiems juos priþiûrëti subjektams. Dël to prieþastinio ryðio pobûdis ir jo reikðmë taikant netiesioginæ atsa-komybæ smarkiai pakinta. Ðiuo atveju tarp neteisëtø veiksmø ir þalos yra tam tikras ryðys. Paþeidëjà privalantys priþiûrëti, bet nepriþiûrintys arba netinkamai já auklëjantys asmenys sudaro konkretesnæ galimybæ þalà padaryti (pvz., kad vaikas arba paauglys padarys þalos). Pastarieji savo neteisëtu elgesiu tik iðnaudoja netinkamai besielgianèiø tëvø arba globëjø sudarytas galimybes.

Egzistuoja ávairios prieþastinio ryðio teorijos154. Kiekviena ið jø turi teigiamø ir neigiamø ypatumø. Në viena ið teorijø visapusiðkai nepaaið-kina visø teisei reikðmingø prieþastinio ryðio aspektø. Vienos teorijos susiaurina teisinës atsakomybës taikymà, kitos – atvirkðèiai, já iðpleèia.

154 Iðsamiau apie prieþastinio ryðio teorijas þr.: V. Mikelënas. Civilinës atsakomybës

problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 201–218.

185


Tiesioginės pasekmės teorija teigia, kad þalà padaræs asmuo atsako tik uþ þalà, kuri yra tiesioginë jo veiksmø pasekmë, prieþastinis ryðys egzistuoja tik tuomet, kai tarp veiksmø ir þalos yra tiesioginis ryðys. At-sakingas asmuo negali bûti atsakingas uþ þalà, jeigu ryðys yra netiesio-ginis. Pagal ðià teorijà civilinës atsakomybës taikymas yra apribojamas tik tiesioginiais þalà padariusio asmens veiksmais. Kitokio pobûdþio ryðiu su pasekmëmis susijæ asmens veiksmai teisiðkai yra nereikðmingi.

Tiesioginės pasekmės teorija skelbia, kad tarp veiksmø ir atsiradu-sios þalos turi bûti trumpas laiko tarpas arba þalingos pasekmës turi atsirasti ið karto. Ji nëra veiksminga, kai neteisëtos veiklos pasekmës atsiranda ne ið karto. Pavyzdþiui, jei asmuo dël suþalojimo taptø nedar-bingas, tai ðios teorijos poþiûriu prieþastinis ryðys negalëtø bûti pripa-þintas.

Pagal artimiausios priežasties teoriją teisinis ryðys egzistuoja tik tarp þalos ir artimiausios prieþasties (laiko, tarpiniø grandþiø prasme), sukë-lusios konkreèias pasekmes. Visi kiti nuo þalingø pasekmiø nutolæ veiksmai ir ávykiai negali bûti laikomi jø prieþastimi. Teorija vertinga atribojant vieno asmens veiksmø sukeltas pasekmes nuo kito asmens veiksmais sukeltø pasekmiø.

Paminëtos teorijos susiaurina civilinës atsakomybës taikymà. Jos nepaaiðkina netiesioginës civilinës atsakomybës taikymo. Prie tokiø galima priskirti ir būtinos pasekmės, ir ekvivalentinio priežastinio ryšio teorijas.

Kitos teorijos leidþia iðplësti civilinës atsakomybës taikymà. Jos taip pat gali bûti ið dalies taikomos, kai reikia iðskirti vienà ið keliø prie-þasèiø arba nustatyti prieþasèiø átakà pasekmiø atsiradimui.

Pavyzdþiui, adekvataus priežastinio ryšio teorija pripaþásta prieþasti-ná ryðá esant tada, kai asmens veiksmai padidina þalos atsiradimo gali-mybæ. Jeigu asmens neteisëti veiksmai kartu su kitomis prieþastimis þalos atsiradimo tikimybæ paverèia tikrove, laikoma, kad tarp neteisëtø veiksmø ir þalos egzistuoja adekvatus ryðys, nes jie þalos atsiradimo ri-zikà padidina. Þala turi bûti pripaþástama natûralia veiksmø pasekme. Ði teorija leidþia ið daugelio prieþasèiø iðskirti vienà pagrindinæ, nulë-musià þalos atsiradimà. Nebûtinai tai yra artimiausia arba tiesioginë prieþastis.

Pakankamos priežasties teorija skelbia, kad prieþastinis ryðys egzis-tuoja tarp pasekmës ir tos jos prieþasties, kuri stipriausiai veikë, turëjo sukaupusi daugiausia energijos, sukëlusios pasekmæ. Ðioje teorijoje

186


pernelyg daug vartojama vertinamøjø terminø, todël sunku visuotinai jà pritaikyti praktikoje. Ji leidþia ávertinti daug prieþasèiø, iðplësti civilinës atsakomybës ribas. Ðios teorijos postulatai vertingi, kai reikia individua-lizuoti keleto þalà padariusiø asmenø indëlá á þalos atsiradimà.

Teisës teorijoje þinomos pasekmių numatymo, teisės veikimo srities, lygybės teorijos. Jos yra teisës doktrinos rezultatas, taip pat teismø prak-tikos analizës iðdavos.

Taèiau teismø praktikoje tiesiogiai nesivadovaujama në viena prie-þastinio ryðio teorija. Pagal atsakomybës prigimtá ir bylos aplinkybes nustatomas konkretus prieþastinis ryðys, bûtinas civilinei atsakomybei, atsiþvelgiant á sàþiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Prieþastinis ryðys leidþia iðplësti arba susiaurinti civilinës atsakomybës ribas. Neteisinga bûtø jas pernelyg susiaurinti, nes tik tiesioginio prie-þastinio ryðio pripaþinimas ne visada uþtikrins tinkamà atsakomybës taikymà, pernelyg platus prieþastinio ryðio traktavimas nebûtø sàþinin-gas, nes uþ padarytà þalà gali bûti verèiamas atsakyti asmuo, kurio ne-teisëti veiksmai bûtø „pernelyg nutolæ“ nuo neigiamø pasekmiø155.

Prieþastiná ryðá bûtina nustatyti tiek sutartinës, tiek deliktinës atsa-komybës atvejais. Bet prieþastinio ryðio nustatymas ir vertinimas sutar-tinës ir deliktinës atsakomybës atvejais skiriasi.

Nustatyti prieþastiná ryðá bûtina paþeidus sutartinius santykius, tik kai sprendþiamas nuostoliø atlyginimo klausimas. Jei yra kitos atsako-mybës formos – bauda, delspinigiai, atsakomybë uþ piniginës prievolës nevykdymà – prieþastinis ryðys yra antraeilis dalykas ir teisinæ reikðmæ ágyja tik tada, kai teismas sprendþia klausimà dël ðiø rûðiø atsakomybës sumaþinimo. Todël iðieðkanèiam netesybas kreditoriui uþtenka árodyti tik patá sutartinio ásipareigojimo neávykdymo arba netinkamo vykdymo faktà. Jei skolininkas pateikia abejoniø dël pernelyg dideliø, palyginti su nuostoliais, netesybø, pateikia tokiø árodymø, teismas gali (bet ne-privalo) atsiþvelgti ir á prieþastinio ryðio aplinkybes.

26.3.3. Kaltë

Civilinë atsakomybë atsiranda tik esant skolininko kaltei, iðskyrus ástatymø arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinë atsakomybë atsiranda be kaltës.

155 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. balandþio 17 d. nutartis civilinëje byloje

B. Leskauskas ir kt. v S. Bylinskienė ir kt., Nr. 3K–3–614/2002, kat. 39.2.2.

187


Civilinëje teisëje kaltë suprantama kaip asmens veiksmø iðorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsiþvelgiant á prievolës esmæ bei kitas aplinkybes jis nebu-vo tiek rûpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sàlygomis buvo bû-tina (CK 6.249 str. 3 d.). Kalte pripaþástama tai, kad asmuo nesugebëjo elgtis taip, kaip bûtø galima protingai ið jo tikëtis. Ið asmens tikimasi elgesio, kaip atitinkamomis aplinkybëmis elgtøsi rûpestinga ðeimos gal-va (bonus pater familias).

Asmens elgesys konkreèioje situacijoje turi atitikti ástatymuose, ki-tuose teisës aktuose arba teisës ðaltiniuose esanèius nurodymus ir pro-tingumo reikalavimus. Asmuo gali bûti pripaþintas kaltu dël padarytos þalos, jeigu nesugebëjo elgtis taip, kaip jo vietoje turëjo elgtis arba bûtø pasielgæs protingas þmogus. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokëjimas uþtikrinti reikiamo atidumo, rûpestingumo ir apdairumo, kuris buvo bûtinas konkreèiomis sàlygomis. Turi bûti atsiþvelgiama á asmeniui tenkanèios prievolës pobûdá, reikalaujamo ið jo rûpestingumo laipsná ir kitas aplinkybes.

Prievolës pagal skolininko pareigos pobûdá skirstomos á prievoles pasiekti tam tikrà rezultatà, prievoles uþtikrinti tam tikrà apdairumo, uolumo, atidumo ir rûpestingumo laipsná ir prievoles kà nors garantuo-ti, pavyzdþiui, bet kuriam asmeniui nurodyta elgtis taip, kad kitam as-meniui nepadarytø þalos (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.263 str. 1 d.). Pavyz-dþiui, veþëjo prievolë pagal veþimo sutartá yra nugabenti krovinius arba keleivius á paskirties vietà. Tai prievolë pasiekti tam tikrà rezultatà.

Prievolë uþtikrinti tam tikrà atidumo, rûpestingumo laipsná reika-lauja, kad skolininkas vykdytø prievolæ jam priimtiniausiomis priemo-nëmis, uþtikrindamas maksimalø rûpestingumo ir atidumo laipsná, ta-èiau jis neprivalo garantuoti rezultato. Pavyzdþiui, gydytojas, teikdamas medicinos paslaugas, turi elgtis rûpestingai, kvalifikuotai, stengtis pada-ryti visa, ko ið jo reikalauja teisës aktai ir profesinë etika. Taèiau ið gy-dytojo nereikalaujama, kad jis uþtikrintø arba garantuotø tam tikrà re-zultatà156.

156 Gydytojo atsakomybës nuostatos ir reikalavimai nustatant jo, kaip skolininko, kal-

tæ suformuluoti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. lapkrièio 14 d. nutartyje civili-nëje byloje L. M. Sandienė v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–1140/2001, kat. 39.6.2.12.

188


Prievolë kà nors garantuoti vykdoma intensyviai. Skolininkas pagal sutartá arba ástatymà turi garantuoti arba uþtikrinti prievolës ávykdymà. Pavyzdþiui, daikto pardavëjas pagal ástatymà garantuoja daikto kokybæ ir nuosavybës teisæ, draudëjo pareiga – iðmokëti draudimo iðmokà esant draudiminiam ávykiui ir kt.

Kaltës formos yra tyčia arba neatsargumas. Pastarasis skirstomas á paprastą ir didelį neatsargumą. Tyèia pasireiðkia kaip siekimas padaryti þalà. Neatsargumas pasireiðkia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rû-pestingumo stoka. Dideliu neatsargumu laikytinas paprastø, visiems su-prantamø elgesio taisykliø nesilaikymas arba asmeniui neabejotinai þi-nomø saugaus elgesio reikalavimø ignoravimas numatant þalos atsira-dimà.

Civilinei atsakomybei atsirasti kaltës forma paprastai neturi reikð-mës. Bet kaltës forma reikðminga sprendþiant atleidimo nuo civilinës atsakomybës, jos ribojimo ir kitus klausimus. Teisiðkai reikðmingos kal-tës formos civilinëje atsakomybëje yra tyèia ir didelis neatsargumas (CK 6.252 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. ir kt.). Kai kuriø asmenø, kuriems yra tai-komi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, atsakomybæ lemia ma-þiausias neatidumas, neapsiþiûrëjimas arba net klaida157.

Civilinëje atsakomybëje skolininko kaltë yra preziumuojama. Tai prieðinga nei baudþiamojoje teisëje prezumpcija. Apskritai civilinëje teisëje galioja bet kurio asmens sàþiningumo prezumpcija (CK 4.26 str.). Civilinëje atsakomybëje yra átvirtinta ðios prezumpcijos iðimtis (CK 6.248 str. 1 d. nurodoma, kad skolininko kaltë preziumuojama, iðskyrus ástatymø numatytus atvejus). Taigi ði iðimtis yra taikoma ne bet kuriam asmeniui, o skolininkui. Tai asmuo, kuris kreditoriaus nurody-tas atsakingu uþ þalà. Be to, kreditoriaus árodyta, kad ðis asmuo yra atlikæs neteisëtus veiksmus, susijusius su þala arba nuostoliais teisiðkai reikðmingu prieþastiniu ryðiu. Skolininkas privalo árodyti, kad jis nekal-tas dël padarytos þalos arba neávykdytos prievolës.

Þala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmø rezultatas, taèiau ir dël kreditoriaus ar nukentëjusiojo kaltës arba dël

157 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis civilinëje byloje L. Kazlauskienė v. Vil-

niaus m. 12-jo notarų biuro notarė D. Jungevičienė ir kt., Nr. 3K–3–398/1999. Bankø kaltës ypatumai nurodyti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. gruodþio 13 d. nutartyje civilinëje byloje Bendroji įmonė „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–1345/2000, kat. 43 // Teismø praktika. Nr. 15.

189


ðiø asmenø bendros su skolininku kaltës. Kreditoriaus arba nukentëju-siojo asmens kaltë yra pagrindas sumaþinti civilinæ atsakomybæ arba nuo jos visiðkai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.). Jeigu prievolë neávykdoma arba þala atsiranda vien dël kreditoriaus ar nukentëjusiojo asmens kaltës, tai þalos atlyginimas gali bûti sumaþina-mas arba reikalavimas atlyginti þalà arba nuostolius gali bûti atmeta-mas. Jeigu þala arba nuostoliai atsirado dël kreditoriaus kaltës, o skoli-ninko kaltës nëra, tai pastarojo atsakomybë negalima, jei jis neatsako be kaltës. Pavyzdþiui, jeigu sutartis neávykdyta dël kreditoriaus kaltës, o skolininko kaltës nëra, tai skolininkas neatsako. Jei þala yra padaryta didesnio pavojaus ðaltiniu, kurio valdytojas atsako be kaltës, tai jam gali bûti taikoma civilinë atsakomybë atsiþvelgiant á nukentëjusiojo kaltës formà. Jeigu nukentëjusiojo kaltë pasireiðkë tyèia arba dël didelio neat-sargumo, tai yra pagrindas didesnio pavojaus ðaltinio valdytojà atleisti nuo civilinës atsakomybës. Jeigu nukentëjusiojo kaltë pasireiðkia kaip paprastas neatsargumas, tai didesnio pavojaus ðaltinio valdytojui turi bûti taikoma civilinë atsakomybë.

Didelis nukentëjusiojo neatsargumas gali padëti þalai atsirasti arba jai padidëti. Tai pagrindas þalos atlyginimo dydá sumaþinti arba reikala-vimà atlyginti þalà atmesti.

Á nukentëjusio asmens kaltæ neatsiþvelgiama, jei iðieðkoma dël mai-tintojo gyvybës atëmimo atsiradusi þala arba atlyginamos laidojimo ið-laidos.

Esant miðriai kaltei palyginamos ir ávertinamos kiekvienos ðalies kaltës formos, konkretûs kalti veiksmai ir kiti faktai. Atsiþvelgiant á ða-liø kaltës santyká nustatomas atsakomybës dydis.

Teismø praktikoje suformuluotos kelios svarbios taisyklës, susiju-sios su kreditoriaus ir nukentëjusio asmens kalte. Nukentëjusiojo kaltë nëra preziumuojama. Jà turi árodyti asmuo, kuris ðià aplinkybæ nurodo kaip savo reikalavimø arba atsikirtimø pagrindà158. Kreditoriaus kaltæ sudaranèios aplinkybës turi bûti nustatytos ir iðtirtos, nes tai gali turëti reikðmës skolininko atsakomybës dydþiui159.

158 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo turti-nës þalos, padarytos eismo ávykio metu“ 20 punktas.

159 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinëje byloje lik-viduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, Nr. 3K–3–101/2001, kat. 36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teismø praktika. Nr. 15.

190


Ástatymas arba sutartis gali numatyti atvejus, kai skolininkas atsako nesant jo veiksmuose kaltës (CK 6.248 str. 1 d.). Tai grieþta atsakomy-bë. Jà taikant nesvarbu, ar atsakingas uþ þalà be kaltës asmuo elgësi rûpestingai, apdairiai ir atidþiai. Netgi nustaèius, kad jis laikësi visø ámanomø rûpestingumo ir atidumo reikalavimø, nebûtø pagrindo at-leisti já nuo civilinës atsakomybës, nes su skolininko kalte susijusios ap-linkybës nëra teisiðkai reikðmingos. Civilinë atsakomybë skolininkui, atsakanèiam be kaltës, gali bûti netaikoma tais pagrindais, kuriuos nu-mato ástatymas arba sutartis. Pavyzdþiui, didesnio pavojaus ðaltinio val-dytojas be kaltës atsako uþ dël didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà, statinio savininkas (valdytojas) atsako uþ þalà, kurià padarë griûvantis statinys. Jø atsakomybæ panaikina tik nenugalima jëga, nukentëjusiojo tyèia arba didelis neatsargumas.

Civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti atitinkamos prievo-lës arba delikto atveju bûtinus atsakomybës pagrindus. Be bendrøjø apþvelgtø pagrindø yra specialûs pagrindai, numatyti konkreèiose prie-volëse arba deliktuose. Civilinë atsakomybë gali bûti taikoma, jei nëra aplinkybiø, kurios visiðkai panaikina civilinæ atsakomybæ arba nuo jos atleidþia. Ðie juridiniai faktai gali turëti reikðmës civilinës atsakomybës dydþiui.

26.3.4. Þala ir nuostoliai Þala civilinës teisës moksle apibûdinama kaip teisës saugomø as-

meniniø ir turtiniø vertybiø sunaikinimas arba pakenkimas neteisëtais veiksmais, sukëlæs neigiamø pasekmiø, kurias pagal ástatymus galima ávertinti turtine iðraiðka. Þala nesiejama su ekonomine objekto verte, ji padaroma teisës ginamoms vertybëms. Þalos darymas reiðkia konkre-èios subjektinës teisës paþeidimà, o taikant civilinæ atsakomybæ þalos atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens subjektiniø teisiø paþeidi-mas paþeidþia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia nustatyti, ar yra þala kaip civilinës atsakomybës pagrindas. Þalos (nuo-stoliø) poþymiai civilinës atsakomybës prasme yra ðie:

1) tai poveikis asmeninëms ar/ir turtinëms vertybëms; 2) ðis poveikis padaromas neteisëtais veiksmais; 3) poveikio rezultatas nukentëjusiajam yra neigiamas; 4) já galima ávertinti turtine iðraiðka; 5) su ðiais juridiniais faktais ástatymas sieja prievolæ atlyginti þalà.

191


Þala arba nuostoliai pasireiðkia kaip asmens turto netekimas arba suþalojimas, jo turëtos iðlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo bûtø gavæs, jeigu nebûtø buvæ neteisëtø veiksmø. Teismas gali pripaþinti nuostoliais atsakingo asmens ið neteisëtø veiksmø gautà naudà. Pinigi-në þalos iðraiðka yra nuostoliai. Ðiuos þalos padarymo atvejus numato ástatymas (CK 6.249 ir 6.250 str.)160.

Þala ir nuostoliai yra skirstomi ávairiais pagrindais. Žalos (nuostolių) rūšys. Pagal vertybių pobūdį þala skirstoma á þalà

turtui, asmeniui ir neturtinæ þalà. Þala turtui padaroma já sunaikinant, sugadinant, kitaip sumaþinant jo vertæ. Þala asmeniui padaroma ati-mant jam gyvybæ, suþalojant jo psichinæ arba fizinæ sveikatà, þeminant jo garbæ arba orumà, paþeidþiant þmogaus darbo, ekonomines, sociali-nes ir kitas teises. Neturtinë þala padaroma asmeninëms arba neturti-nëms vertybëms ir pasireiðkia kaip dvasinio pobûdþio netektys arba nuostoliai, kurie gali bûti ávertinami pinigais ir kompensuojami. Juridi-nio asmens gali bûti paþeidþiama dalykinë reputacija.

Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginë ir netie-sioginë þala (nuostoliai). Tiesioginė žala dar vadinama realiàja. Realioji þala atsiranda dël tiesioginio poveikio ir pasireiðkia turto sugadinimu arba sunaikinimu. Tiesioginiai nuotoliai yra þalingø pasekmiø tiesiogiai nulemtos ir dël to bûtinos iðlaidos nuostoliui paðalinti (pvz., turtiniai praradimai, gydymo, prieþiûros, reabilitacijos iðlaidos ir kt.).

Netiesioginė žala (nuotoliai) yra dël neteisëtø veiksmø patiriamos iðlaidos arba turto sumaþëjimas. Ji atsiranda kaip padarytos þalos pa-pildomas rezultatas arba yra bûtina siekiant þalos atlyginimo. Tai ne-gautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.), þalos prevencijos arba sumaþinimo, nuostoliø ávertinimo ir civilinës atsakomybës taikymo, nuostoliø iðieðko-jimo ne teismo tvarka protingos iðlaidos (CK 6.249 str. 4 d.).

Negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikëtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdë neteisëti skolininko veiksmai. Jie atsiranda dël þalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba dël pareigos nedelsiant atlyginti padarytà þalà nevykdymo. Ar patirti nuostoliai gali bûti vertinami kaip negautos pa-

160 Teismai, remdamiesi nurodytais kriterijais, nuostoliais pripaþásta ir kitus teisiø

paþeidimo atvejus. Pavyzdþiui, daiktinës ákeitimo teisës praradimas teismo yra pripaþin-tas asmens nuostoliais. Þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 13 d. nutar-tis civilinëje byloje A. Skučas v. G. Pakerytė, Nr. 3K–7–645, kat. 39.2.3.

192


jamos, turi bûti sprendþiama pagal ðiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti ið anksto; 2) ar pagrástai tikëtasi jas gauti esant norma-liai veiklai; 3) ar jos negautos dël neteisëtø skolininko veiksmø. Pavyz-dþiui, dël fizinio asmens suþalojimo gali bûti netenkama pajamø pagal darbo sutartá arba verslo sandorius, o dël jo þûties gali bûti netenkama iðlaikymo. Bet negautos pajamos negali bûti tapatinamos su ámonës pelnu161.

Nuostoliai pagal galimybæ tiksliai juos apskaièiuoti skirstomi á ben-druosius ir specialiuosius.

Bendrieji nuostoliai yra tie, kurie priteisiami uþ þalà, kai jos dydþio neámanoma tiksliai apskaièiuoti pinigais (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu nei-giamas poveikis padaromas asmeninëms neturtinëms vertybëms, uþ kurias ástatymas numato civilinæ atsakomybæ, tai nuostoliø dydis objek-tyviai negali bûti patvirtintas árodinëjimo priemonëmis. Bendrøjø nuo-stoliø dydis neárodinëjamas. Ieðkovas turi árodyti þalos poþymius ir ben-driesiems nuostoliams nustatyti reikalingus kriterijus, jø kieká, pobûdá ir svarbà. Jei árodomi þalos poþymiai, preziumuojama, jog padaryti ben-drieji nuostoliai. Jø dydá nustato teismas pagal ástatyme esanèius kriteri-jus vadovaudamasis tuo, kiek jie konkreèioje byloje árodyti (CK 6.250 str. 2 d.).

Specialiaisiais nuostoliais laikomi tokie nuostoliai, kai þalos dydá ga-lima tiksliai apskaièiuoti pinigais ir árodyti. Ieðkovas turi árodyti specia-liøjø nuotoliø dydá, pavyzdþiui, sunaikinto turëto vertæ, turtui pataisyti reikiamà sumà, gydymo, slaugymo iðlaidas ir kt. Atlyginus nuostolius atkuriama iki paþeidimo buvusi nukentëjusiojo turtinë padëtis, o ne atlyginami prarasto turto ásigijimo kaðtai162.

26.4. Neturtinës þalos atlyginimas Neturtinë þala – savarankiðka civilinës atsakomybës rûðis. Atski-

ruose ástatymuose (pvz., Konstitucijos 30 str., 2000 m. rugpjûèio 29 d. Visuomenës informavimo ástatyme ir kt.) vartojama sàvoka „moralinë

161 Þr., pavyzdþiui: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. lapkrièio 4 d. nutartis ci-

vilinëje byloje Nr. 3K–3–1274/2002 L. Guškonienė ir kt. v UAB „Promosportas“ ir kt., kat. 39.6.2.12.

162 Þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. birþelio 23 d. nutartis R. Bartusevi-čius v. A. Binka byloje, Nr. 3K–3–344/1999, kat. 43.

193


þala“. CK 6.250 straipsnis numato neturtinës þalos atlyginimà. Taigi ðiuo metu galiojanèiuose ástatymuose yra vartojamos dvi sàvokos „mo-ralinë þala“ bei „neturtinë þala“. Be turtinës ir neturtinës þalos sampra-tos, dar pasitaiko ir „asmeninës þalos“ sàvoka, kuri vartojama paþymint, kad þala yra padaryta asmeniui – jo gyvybei, sveikatai, dvasinei bûsenai. Pastarojo meto teisinëje literatûroje nurodoma, kad sàvoka „neturtinë þala“ yra tikslesnë ir priimtinesnë nei sàvoka „moralinë þala“, nes visø pirma „moralë“ yra filosofinë kategorija, reiðkianti visumà paþiûrø á tai, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, dora ir nedora. Todël þala nega-li bûti padaroma moralei, kaip ir negali bûti padaroma teisei. Antra, civilinë atsakomybë uþ þalà atsiranda tik kai þala yra individuali. Teisë saugo ir gina konkreèius objektus, o ne apskritai moralines vertybes. Treèia, teisë taip pat gina ir saugo objektus, kuriø atþvilgiu moralë gali bûti indiferentiðka arba kuriems moralës kategorija apskritai nevartoti-na. Pavyzdþiui, teisë gina firmos vardà, kurá paþeidus gali pablogëti ge-ras ámonës ávaizdis (reputacija). Taigi sàvoka „neturtinë þala“ yra tiks-lesnë jau vien dël to, kad neturtinë þala gali bûti padaroma ne tik fizi-niam, bet ir juridiniam asmeniui, kurio atþvilgiu moralinës þalos sàvoka nevartotina. Ketvirta, neturtinë þala atsiranda ne tik paþeidus asmeni-nes neturtines vertybes, bet ir padarius turtinæ þalà, pavyzdþiui, sunai-kinus þmogaus turtà padaroma ne tik turtinë þala, bet nukentëjusysis patiria didesnæ arba maþesnæ dvasinæ traumà163.

Neturtinë þala laikytina savarankiðku teisiø gynimo bûdu ir yra at-lyginama nepaisant to, ar turtinë þala atsirado, ar ne, jos sàlygas (prieð-iðkumà teisei, kalbà, prieþastiná ryðá ir þalà) taip pat reikia árodyti.

Paprastai neturtinës þalos aiðkinimas yra teisës doktrinos bei tei-smø praktikos iðvadø rezultatas, t. y. per teismø praktikà ði sàvoka at-skleidþiama, detalizuojama. 2000 m, priëmus CK, Lietuva tapo viena ið nedaugelio valstybiø, kurios ástatymuose pateikiama neturtinës þalos samprata. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iðgyvenimai, nepato-gumai, dvasinis sukrëtimas, emocinë depresija, paþeminimas, reputaci-jos pablogëjimas, bendravimo galimybiø sumaþëjimas ir kt. (CK 250 str. 1 d.). Taigi ástatymo leidëjas nepateikia baigtinio sàraðo neturtinës þa-los pasireiðkimo atveju palikdamas teisæ teismui ávertinti konkreèias aplinkybes.

163 Mikelënienë D., Mikelënas V. Neturtinës þalos kompensavimas // Justitia. 1998.

Nr. 2, p. 3–4.

194


Kadangi Lietuva priklauso prie tø valstybiø, kuriose neturtinë þala at-lyginama tik ástatymø nustatytais atvejais, todël ji negali kilti ið sutarties164.

Nëra visiðkai vienodos nuomonës dël neturtinës þalos atlyginimo prigimties, t. y. dël objektø, uþ kuriø paþeidimà gali bûti reikalaujama neturtinës þalos, specifikos, jø turtinës vertës neturëjimo, nëra bendros nuomonës, kokiø tikslø siekiama neturtinës þalos atlyginimu. Ar civili-nës teisës kompensacinë funkcija iðlieka ir atlyginant neturtinæ þalà, ar neturtinës þalos atlyginimu siekiama ir kitø tikslø?

Neturtinës þalos atlyginimo galimybæ numatë jau pirmieji þinomi teisës ðaltiniai165. Ið romënø teisës atëjæs principas, pasireiðkæs actio injuriarium aestimatoria, Vakarø Europoje iðliko iki XIX a. pradþios. Ðiuo ieðkiniu nukentëjusysis galëjo reikalauti atlyginti þalà pinigais, ku-riø konkreèià sumà nustatyti privalëjo teisëjas, ávertinæs visas bylos ap-linkybes. Ilgainiui baudþiamoji ir civilinë teisë buvo atribotos. Pripaþi-nus bausmës, kaip baudþiamosios sankcijos, ir nuostoliø atlyginimo, kaip civilinës atsakomybës formos, skirtumà atsirado kita problema – bûtinybë atriboti turtinæ ir neturtinæ þalà166. Kol atsakomybë uþ padary-tà neturtinæ þalà pasireiðkë baudos taikymu, tol neturtinës þalos dydþio klausimas nebuvo aktualus. Uþ tam tikrus atvejus buvo numatytos fik-suoto dydþio baudos, dar vëliau buvo numatyta galimybë nukentëjusia-jam praðyti atlyginti þalà, kurios konkretø dydá pinigais nustato teisëjai. Tokios nuostatos XIX a. buvo átvirtintos Austrijos, Olandijos ir kitø valstybiø CK. Bet buvo ir neturtinës þalos atlyginimo pinigais prieðinin-kø. Pavyzdþiui, vienas ið þymiø Rusijos civilistø G. Ðerðenevièius, kriti-kuodamas Rusijos ástatymø sàvado I dalies 670 straipsná, numatantá nuostoliø atlyginimà, nurodë esant ðià normà amoralià167. Vëliau nei-

164 Tokios pat nuostatos yra ir Vokietijos CK 253 str.; Ðveicarijos prievoliø kodekso

47, 49 str. reglamentuota, kad neturtinë þala atlyginama sveikatos suþalojimo ir gyvybës atëmimo atveju, taip pat asmeniniø neturtiniø teisiø paþeidimo atvejais. Pagal Austrijos CK 1325 str. suþalotas fizinis asmuo, atsiþvelgdamas á tam tikras aplinkybes, gali reika-lauti piniginës kompensacijos uþ patirtà skausmà ir kanèias.

165 Pavyzdþiui, Dvylikos lenteliø ástatymai numatë mirties bausmæ uþ ðmeiþikiðkø ir áþeidþianèiø dainø kûrimà ir atlikimà, o uþ kûno suþalojimà, be taliono principo, turëjo bûti taikomos ir piniginës baudos. Ðiuo atveju piniginë bauda atliko dvejopà funkcijà – ir nubausti þalà padariusá asmená, ir kompensuoti padarytà þalà.

166 Mikelënienë D., Mikelënas V. Neturtinës þalos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2, p. 5.

167 Шершеневич Г. Ф. Учебник русского гражданского права. Москва, 1995, c. 392.

195


giamas poþiûris á neturtinës þalos atlyginimà ásitvirtino tarybinëje teisë-je. Todël nieko keisto, kad iki ðiol atskirø valstybiø teisëje, teisës dokt-rinoje ir teismø praktikoje, taikant neturtinës þalos atlyginimà, paþy-mimi ir kompensacinis, ir baudinis tikslai.

Ir vis dëlto daugeliu atvejø, nors teisës doktrinoje ir pasitaiko nuomoniø, kad neturtinës þalos atlyginimu siekiama ir nubausti paþei-dëjà, taèiau teismø praktikoje tokia nuomonë atmetama susitelkiant ties pagrindiniu – kompensavimo ir atlyginimo tikslu168. Neturtinë þala ástatymø numatytais atvejais turi bûti atlyginama tokio dydþio, kad kiek ámanoma teisingiau bûtø atlyginta nukentëjusiajam. Taip pat daug dë-mesio kreipiama á paþeidëjo neteisëtø veiksmø motyvacijà.

Apskritai pokario Lietuvoje pirmà kartà neturtinës (vadinamos moraline) þalos atlyginimas buvo numatytas 1990 m. Spaudos ir kitø masiniø informavimo priemoniø ástatyme, kurá priëmus 1964 m. CK buvo papildytas 71 straipsniu, o 1992 m., priëmus Konstitucijà, teisë á neturtinës þalos atlyginimà tapo konstitucinë (30 str. 2 d. numato ir mo-ralinës þalos atlyginimà). Vëliau moralinës þalos atlyginimas buvo átvir-tintas ir 1964 m. CK 486 straipsnyje, numatanèiame þalos, padarytos neteisëtais kvotos, parengtinio tardymo, prokuratûros ir teismo veiks-mais, uþ autoriaus teisiø paþeidimà (539 str.), 1994 m. Vartotojø teisiø gynimo ástatyme, 1994 m. Sveikatos apsaugos ástatyme. 1964 m. CK 485 straipsnyje buvo átvirtintas nuo 300 iki 5000 litø moralinës þalos atlygi-nimas, numatytas dël þalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisëtais valstybës ar savivaldos institucijø veiksmais.

Pagal neturtinës þalos apibûdinimà 2000 m. CK 6.250 straipsnyje neturtinës þalos dydá pinigais ávertina teismas, ji negali bûti nustatyta ðaliø susitarimu.

Nustatydamas neturtinës þalos dydá teismas atsiþvelgia á: 1) þalos pasekmes; 2) þalà padariusio asmens kaltæ; 3) þalà padariusio asmens turtinæ padëtá; 4) ar padaryta turtinë þala, padarytos turtinës þalos dydá; 5) kitas turinèias reikðmës bylai aplinkybes; 6) sàþiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nurodytas kriterijø, á kuriuos reikia atsiþvelgti nustatant netur-tinës þalos dydá, sàraðas nëra baigtinis. Kitos reikðmës bylai turinèios

168 V. Mizaras nurodo, kad neturtinës þalos atlyginimu siekiama dviejø tikslø: kom-

pensuoti patirtà neturtinæ þalà ir atlyginti skriaudà. Þr.: V. Mizaras. Autoriø teisës: civi-liniai gyvenimo bûdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 128.

196


aplinkybës yra nustatomos kitø ástatymø (pvz., 2002 m. Þalos, atsiradu-sios dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymas) ar pripaþintos teismo169.

26.5. Þalos dydþio nustatymas Þala apskaièiuojama pagal kainas, galiojanèias teismo sprendimo

priëmimo dienà, jeigu ástatymai arba prievolës esmë nereikalauja taiky-ti kainø, buvusiø þalos padarymo ar ieðkinio pareiðkimo dienà. Pavyz-dþiui, þalos atlyginimo dydis dël transporto priemonës sunaikinimo nu-statomas pagal sunaikintos transporto priemonës rinkos vertæ þalos pa-darymo metu170.

Padaryta þala arba nuostoliai turi bûti visiðkai atlyginti. Tai visiðko nuostoliø atlyginimo principas. Jis reiðkia, kad turi bûti atlyginta þala, tiesioginës ir netiesioginës iðlaidos, negautos pajamos (CK 6.251 str. 1 d.).

Visiðko nuostoliø atlyginimo principas turi iðimèiø. Jis turi bûti de-rinamas su nuostoliø sumaþinimo doktrina. Ji sako, kad nukentëjusysis privalo kiek ámanydamas stengtis, kad iðvengtø nuotoliø arba neleistø jiems padidëti. Pavyzdþiui, teismas gali sumaþinti nuostoliø (negautø pajamø) sumà, jeigu nustato, kad kreditorius nesiëmë visø priemoniø transporto priemonæ suremontuoti nedelsiant ir taip prisidëjo prie nuo-stoliø (negautø pajamø) padidëjimo171.

Þalos atlyginimo dydis nustatomas atsiþvelgiant á: 1) ðaliø susitari-mus dël civilinës atsakomybës apribojimo (CK 6.252 str.); 2) civilinës atsakomybës netaikymà ið dalies arba visiðkà atleidimà nuo civilinës atsakomybës (CK 6.253 str.); 3) kreditoriaus kaltæ (CK 6.259 str.); 4) nukentëjusiojo kaltæ (CK 6.282 str. 1 d.); 5) þalà padariusiojo asmens turtinæ padëtá (CK 6.282 str. 3 d.)

169 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartá Nr.

3K–3–371 N. Žungailienė v SP UAB „Vilniaus troleibusai“ ir ADB „Preventa“, kat. 39.2.4; 39.6.2.2.


171 Ten pat, 19 punktas.

197


26.6. Civilinës atsakomybës netaikymo ir atleidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindai Þalos padarymas ne visada reiðkia, kad gali bûti taikoma civilinë

atsakomybë. Ar civilinë atsakomybë bus taikoma konkreèiu þalos pada-rymo atveju, priklauso ne tik nuo to, ar bus nustatytos civilinës atsako-mybës sàlygos (pagrindai). Net ir nustaèius reikiamus civilinës atsako-mybës pagrindus bûtina patikrinti, ar nëra faktø, dël kuriø skolininko civilinë atsakomybë negalima. Faktinio pobûdþio aplinkybës, su kurio-mis ástatymas sieja civilinës atsakomybës netaikymà ar atleidimà nuo jos visiðkai arba ið dalies, yra civilinës atsakomybës netaikymo arba at-leidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindai.

Civilinë atsakomybë pagal CK 6.253 straipsná netaikoma, taip pat asmuo visiðkai arba ið dalies gali bûti atleidþiamas nuo civilinës atsako-mybës dël nenugalimos jëgos, valstybës veiksmø, treèiojo asmens veiksmø, nukentëjusiojo asmens veiksmø, bûtinojo reikalingumo, bûti-nosios ginties, savigynos.

Be to, civilinës atsakomybës netaikymo arba atleidimo nuo civilinës atsakomybës papildomus pagrindus gali numatyti specialios normos, atskiri ástatymai arba ðaliø susitarimai (pvz., CK 6.298 str. yra numatyti specialûs gamintojo atleidimo nuo civilinës atsakomybës uþ þalà, pada-rytà netinkamos kokybës produkcija, atvejai).

Sutartyse numatyti atleidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindai turi bûti teisëti, nepaþeisti imperatyviø ástatymo nuostatø, atitikti sàþi-ningumo reikalavimus. Negalioja susitarimas, kad civilinë atsakomybë netaikoma arba jos dydis ribojamas, kai þala padaryta tyèia arba dël didelio neatsargumo. Ðalims neleidþiama numatyti atleidimo jokiu pa-grindu nuo civilinës atsakomybës dël visos arba dalies þalos, padarytos sveikatai, dël gyvybës atëmimo arba neturtinës þalos.

26.6.1. Nenugalima jëga Nenugalima jėga (force majeure) apibûdinama kaip neiðvengiamos

ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaðalinamos aplinkybës, kurios nebuvo ir negalëjo bûti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Jei skolininkas árodo, kad sutartis neávykdyta dël aplinkybiø, kuriø jis negalëjo kontro-liuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalëjo

198


uþkirsti kelio ðioms aplinkybëms ir jø pasekmëms atsirasti, tai jis nuo atsakomybës atleidþiamas. Nenugalimos jëgos poþymiai yra ðie: 1) ne-numatomumas. Jis reiðkia, kad aplinkybë nebuvo numatyta ir protingai negalëjo bûti skolininko numatyta ið anksto; 2) neiðvengiamumas. Jis reiðkia, kad ávykio atsiradimas buvo objektyvus, jo ir jo pasekmiø paða-linimas nepriklausë nuo skolininko valios.

Nenugalima jëga siauràja prasme suprantama kaip ávykis, nepri-klausantis nuo þmogaus valios (atsitikimas). Ið pradþiø já suprantant siauràja prasme nenugalimos jëgos aplinkybëmis buvo laikomos stichi-nës jëgos (potvyniai, gaisrai, þemës drebëjimai ir pan.). Ðiuo metu teisës teorijoje nenugalima jëga yra suprantama ir plaèiàja prasme – kaip ap-linkybë, susijusi ne tik su gamtos, bet ir su socialiniais reiðkiniais (karai, masiniai neramumai, riauðës, netgi smurtiniai nusikaltimai, kuriems neprotinga prieðintis ir kt.).

Nenugalimos jëgos aplinkybiø iðplëtimas yra esminis instituto po-kytis. Jis padarytas traktuojant tuos paèius anksèiau nurodytus nenuga-limos jëgos poþymius. Aplinkybës privalo bûti ypatingo pobûdþio, nepa-ðalinamos skolininko jëgomis ir pasireikðti kaip iðorinis poveikis. Nenu-galima jëga nepripaþástama tai, kad rinkoje nëra reikiamø prekiø, kad sutarties ðalis neturi reikiamø finansiniø iðtekliø arba skolininko kont-rahentai paþeidþia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.).

Nenugalima jëga yra pagrindas netaikyti ir sutartinës, ir deliktinës atsakomybës. Negalëjimas ávykdyti prievolæ reiðkia jos pabaigà. Jei kre-ditorius toliau reiðkia ieðkiná dël þalos atlyginimo, skolininkas gali gintis motyvuodamas nenugalima jëga.

26.6.2. Valstybës veiksmai Valstybės veiksmai – tai privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybës

institucijø veiksmai arba aktai, dël kuriø ávykdyti prievolæ neámanoma ir kuriø ðalys neturi teisës ginèyti (CK 6.253 str. 3 d.). Valstybës institucijø arba jø pareigûnø veiksmai gali bûti vertinami kaip civilinæ atsakomybæ ðalinanti aplinkybë, jeigu jie negalëjo bûti skolininko numatyti sudarant sutartá ir galioja visà prievolës vykdymo laikà. Kitu atveju valstybës ins-titucijø aktai neturëtø bûti pripaþinti atsakomybës netaikymo pagrindu. Dël valstybës veiksmø ávykdyti prievolæ bûtø neámanoma, pavyzdþiui, jei bûtø uþdraustas tam tikrø prekiø eksportas arba importas. Bet jeigu valstybës veiksmus sudarytø institucijos aktas, kuris gali bûti skundþia-

199


mas, skolininkas nuo atsakomybës neturëtø bûti atleidþiamas. Pavyz-dþiui, jei asmuo neginèijo valstybës institucijos priimto akto, nors galëjo tai daryti teismo arba administracine tvarka, jis negali bûti atleidþiamas nuo civilinës atsakomybës.

26.6.3. Treèiojo asmens veikla Trečiojo asmens veikla – tai asmens, uþ kurá nei skolininkas, nei

kreditorius neatsako, veiksmai, dël kuriø atsirado nuostoliø (CK 6.253 str. 4 d.). Treèiasis asmuo turi bûti su kreditoriumi ir skolininku teisið-kai ir faktiðkai nesusijæs. Paðaliniu asmeniu negali bûti skolininko arba kreditoriaus atstovai, prievolei vykdyti pasitelkti asmenys arba asmenys, veikæ pagal kreditoriaus arba skolininko nurodymà. Pagal ástatymà uþ tokius treèiuosius asmenis atsako skolininkas arba kreditorius (CK 6.258, 6.264 ir kt. str.).

Teisiðkai reikðmingi yra treèiojo asmens veiksmai, pasireiðkiantys veiksmais ar neveikimu. Dël to turi atsirasti nuostoliø. Nustaèius tokio pobûdþio treèiojo asmens veiksmus, susijusius teisiðkai reikðmingais prieþastiniais ryðiais su nuostoliais, paneigiamas civilinës atsakomybës taikymas skolininkui, prievolës ávykdymas tampa negalimas dël aplin-kybiø, kurios nuo ðaliø nepriklauso.

26.6.4. Nukentëjusio asmens veiksmai Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dël kuriø kaltas pats

nukentëjusysis ir dël kuriø jam atsirado arba padidëjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Nukentëjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas netaikyti arba visiðkai ar ið dalies atleisti nuo civilinës atsakomybës, yra dvejopo pobûdþio: 1) nukentëjusio sutikimas; 2) nukentëjusio rizikos prisiëmi-mas.

Nukentëjusio sutikimas yra nukentëjusio asmens veiksmai, kuriais jis aiðkiai iðreiðkia savo siekimà patirti þalos. Nukentëjusio sutikimas patirti þalos nëra pagrindas protingam asmeniui daryti kitam þalà. Dël padarytos tokiomis aplinkybëmis þalos civilinë atsakomybë gali bûti ið dalies arba visiðkai netaikoma. Sutikimas turi bûti aiðkus ir galiojantis, duotas veiksnaus asmens. Asmens sutikimas ir þalos padarymas neturi prieðtarauti imperatyvioms teisës normoms, vieðajai tvarkai, gerai mo-ralei, sàþiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

200


Rizikos prisiëmimas suprantamas kaip realaus þalos atsiradimo pa-vojaus ávertinimas ir apsisprendimas laisva valia elgtis savo pasirinktu bûdu, numatant þalos atsiradimo galimybæ, bet neatsisakant savo keti-nimø. Asmuo neparodo, jog siekia þalos, taèiau suvokia elgesio arba padëties pavojingumà. Turi bûti ávertinta, ar pavojus buvo ið anksto numatomas, ar jis galëjo bûti realiai suvoktas ir ávertintas, ar asmuo laisvai pasirinko tolesná elgesá, kuris jam buvo þalingas. Pavyzdþiui, ne-gali bûti vertinamas kaip rizikos prisiëmimas darbuotojo sutikimas dirb-ti kenksmingomis darbo sàlygomis arba pavojingoje aplinkoje. Darbo sutarties ðaliø padëtis nëra lygiavertë. Pirma, darbuotojas yra priverstas rinktis darbà kenksmingomis sveikatai sàlygomis, norëdamas gauti lëðø pragyventi. Antra vertus, sudaryti saugias darbo sàlygas yra darbdavio pareiga.

26.6.5. Bûtinasis reikalingumas Būtinasis reikalingumas yra civilinës atsakomybës netaikymo arba

atleidimo nuo civilinës atsakomybës aplinkybë, kai asmuo priverstinai atlieka þalos veiksmus siekdamas iðvengti didesnës þalos atsiradimo þalà patyrusiam arba kitam asmeniui. Þalos darymas atitinka bûtinojo reikalingumo situacijà, jeigu yra ðios sàlygos: 1) pavojaus realumas; 2) pavojaus neiðvengiamumas; 3) daromos þalos ekvivalentiðkumas gre-sianèiai þalai.

Pavojus pasireiðkia kaip grësmë asmeniui, jo turtui arba teisëms, kitam asmeniui arba jo teisëms, valstybës arba visuomenës interesams. Pavojaus realumas yra daroma asmeniui ar jo turtui þala, jo teisiø pa-þeidimas arba neiðvengiamai gresianti atsirasti þala. Realumà patvirtina esantis pavojaus ðaltinis. Ðaltinio prigimtis arba pobûdis reikðmës netu-ri. Tai gali bûti gamtos jëgos, gyvûnai, þmogaus veiksmai, kiti veiksniai. Pavojus yra neiðvengiamas, jei asmuo neturi kitos alternatyvos, o tik daryti þalà ir taip iðvengti dar didesnës þalos. Jeigu þala nebûtø daroma, tai dël neveikimo atsirastø dar didesnë þala. Sakykime, gelbstint turtà reikia sugadinti jo dalá arba gadinti kità turtà, iðlaisvinant asmená reikia supjaustyti árenginius ir pan. Kad tokiomis aplinkybëmis daroma þala atitiktø bûtinàjá reikalingumà, ji turi bûti ne didesnë uþ tà, kurios sie-kiama iðvengti.

Bûtinojo reikalingumo situacijoje padaryta þala yra vertinama kaip padaryta teisëtais veiksmais. Teismas, atsiþvelgdamas á bylos aplinkybes

201


bei sàþiningumo ir teisingumo kriterijus, gali ápareigoti atlyginti þalà asmens, kurio interesais veikë þalà padaræs asmuo.

Nuo bûtinosios ginties skiriasi tuo, kad siekiama iðvengti þalos pa-darant þalà treèiajam asmeniui, bet ne uþpuolikui.

26.6.6. Bûtinoji gintis Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama ginti save arba kità

asmená, nuosavybæ, bûsto nelieèiamybæ, kitas teises, valstybës arba vi-suomenës interesus nuo pradëto arba tiesiogiai gresianèio neteisëto pavojingo kësinimosi, jeigu jais nebuvo perþengtos bûtinosios ginties ribos. Ar yra bûtinosios ginties situacija, ar nevirðytos jos ribos, spren-dþiama pagal ðiuos poþymius: 1) ar uþpuolimu arba kësinimusi siekiama paþeisti svarbius interesus; 2) ar uþpuolimas arba kësinimasis yra realus ar neiðvengiamas; 3) ar uþpuolimas arba kësinimasis yra neteisëtas; 4) ar gynyba ekvivalentiðka kësinimuisi pagal bûdà, tikslà, priemones, intensyvumà, vykdymo aplinkybes.

Þalos padarymas dël bûtinosios ginties pateisinamas, jei siekiama ginti svarbius interesus – besiginantájá arba kità fiziná asmená, nuosavy-bæ, bûsto nelieèiamybæ, kitas teises (pvz., laisvæ, sveikatà, garbæ, orumà, privatumà), valstybës arba visuomenës interesus. Uþpuolimas arba kë-sinimasis turi bûti realus, jau gali bûti pradëtas vykdyti arba matytøsi jo neiðvengiamumas. Ðie veiksmai turi bûti neteisëti, prieðinimasis teisë-tiems veiksmams negali bûti pripaþintas bûtinàja gintimi. Ar bûtinosios ginties ribos nebuvo virðytos, sprendþiama pagal uþpuolimo laikà, vietà ir aplinkybes, uþpuolikø skaièiø ir pajëgumà, naudojamas priemones, jø veikimo aplinkybes, veiksmø intensyvumà ir kt., taip pat á besiginanèio asmens galimybes atremti uþpuolimà.

Bûtinoji gintis panaði á bûtinàjá reikalingumà. Ðios teisinës situaci-jos skiriasi keliais aspektais. Bûtinojo reikalingumo atveju vienintelis elgesio bûdas iðvengti didelës þalos yra ekvivalentiðkos þalos padary-mas. Bûtinosios ginties atveju besiginantysis gali ir kitaip elgtis, ne tik daryti þalà uþpuolikui, pavyzdþiui, jis gali bëgti. Taèiau jam leidþiama daryti uþpuolikui þalà nevirðijant bûtinosios ginties ribø. Bûtinasis rei-kalingumas gali atsirasti kaip asmens teisëtø arba neteisëtø veiksmø pasekmë. Tuo tarpu bûtinoji gintis susidaro tik dël neteisëtø veiksmø. Bûtinojo reikalingumo atveju daryti þalà reikia dël jau susiklosèiusiø aplinkybiø. Jeigu tai susijæ su neteisëtais veiksmais, tai jie jau gali bûti

202


ávykdyti, pavyzdþiui, dël padegimo kilæs gaisras ir já gesinant daroma þala kitam turtui, t. y. gelbstint turtà dalis jo sunaikinama. Tuo tarpu bûtinosios ginties atveju siekiama atremti neteisëtà kësinimàsi, pavyz-dþiui, suþalojamas turtà vagiantis asmuo.

Ástatymai nepateikia aiðkiø, visais atvejais taikytinø kriterijø, ku-riais bûtø galima nustatyti bûtinosios ginties buvimà ar nebuvimà. Kiekvienu konkreèiu atveju tai sprendþia teismas.

26.6.7. Savigyna Savigyna yra savarankiðkas atleidimo nuo civilinës atsakomybës

pagrindas. Nuo bûtinosios ginties ji skiriasi tuo, kad ginties atveju yra apsiginama nuo kësinimosi arba pavojaus, taèiau asmuo nesiekia ágy-vendinti savo teisës. Savigynos atveju asmuo tam tikromis sàlygomis pats priverstinai ágyvendina savo teisæ. Ji apibûdinama kaip asmens veiksmai, kuriais jis teisëtai priverstinai ágyvendina savo teisæ, kai neá-manoma laiku gauti kompetentingø valstybës institucijø pagalbos, o nesiëmus savigynos priemoniø teisës ágyvendinimas taptø negalimas arba ið esmës pasunkëtø. Tai teisëti prievartinio pobûdþio asmens veiksmai, kuriais siekiama ágyvendinti teisæ. Jø atlikimo sàlygos yra: 1) neámanoma laiku gauti valstybës institucijø pagalbos; 2) nesiëmus priemoniø teisës ágyvendinimas taptø negalimas arba ið esmës pasunkë-tø.

Panaudoti savigynà leidþiama tik CK numatytais atvejais. Savigy-nos bûdai ir priemonës turi atitikti teisës paþeidimo pobûdá ir neper-þengti savigynos ribø. Naudojant savigynà bûtina gerbti þmogaus teises ir laisves bei laikytis ástatymø reikalavimø. CK numato daikto sulaiky-mà kaip savigynos priemonæ.


1. Kas yra civilinë atsakomybë? 2. Kuo skiriasi civilinë atsakomybë nuo baudþiamosios? 3. Kokios yra atsakomybës rûðys? 4. Kokie yra sutartinës ir deliktinës atsakomybës panaðumai? 5. Kokie yra sutartinës ir deliktinës atsakomybës skirtumai? 6. Kokios yra civilinës atsakomybës sàlygos?

203


7. Kas yra laikoma visišku sutarties neįvykdymu? 8. Kas yra laikoma netinkamu sutarties įvykdymu? 9. Kas yra vadinama tiesioginiu priežastiniu ryšiu?

10. Kas yra vadinama netiesioginiu priežastiniu ryšiu? 11. Kaip civilinëje teisëje suprantama kaltë? 12. Ar galima atsakomybë be kaltës? 13. Kaip civilinëje atsakomybëje pasireiðkia bonus pater familias

etalono taikymas? 14. Kokia kaltës formø reikðmë civilinëje atsakomybëje? 15. Ar preziumuojama nukentëjusiojo kaltë? 16. Kokie yra þalos poþymiai? 17. Kas sudaro nuostolius? 18. Kaip yra skirstoma þala (nuostoliai)? 19. Kas yra neturtinė žala? 20. Kada atlyginama neturtinë þala? 21. Á kokias aplinkybes teismas turi atsiþvelgti nustatydamas netur-

tinës þalos dydá? 22. Kokie yra civilinës atsakomybës netaikymo ir atleidimo nuo ci-

vilinës atsakomybës pagrindai?

204


27 skirsnis. SUTARTINË ATSAKOMYBË 27.1. Sutartinës atsakomybës formos Civilinës teisës moksle yra nurodomos ávairios sutartinës atsako-

mybës formos. Be tradiciniø nuostoliø atlyginimo ir netesybø, kai kurie autoriai iðskiria rankpinigiø praradimà, specialias atsakomybës rûðis atskirose prievolëse. Pavyzdþiui, jei prekës iðsiunèiamos iki sumokëjimo uþ jas, pardavëjas gali pareikalauti akredityvinës atsiskaitymo formos. Akredityvo atidarymas gana brangus ir negarantuoja tinkamos prekiø kokybës, todël kai kurie autoriai priskiria toká atsiskaitymo bûdà net prie sankcijø pirkëjui, nes pirkëjas netenka teisës reikalauti iðkrauti prekes be neatðaukiamo akredityvo atidarymo.

CK 6.258 straipsnis iðskiria dvi sutartinës atsakomybës rûðis – nuo-stoliø atlyginimà ir netesybas172.

27.1.1. Nuostoliø atlyginimas Nuostoliø atlyginimas yra ypatinga sutartinës atsakomybës rûðis,

nes jà galima taikyti bet kuriuo atveju, iðskyrus retus atvejus, kurie gali bûti numatyti ástatyme arba sutartyje. Todël nuostoliø atlyginimas – universali (bendra) civilinës atsakomybës rûðis, taikoma esant bet ku-riems prievoliø paþeidimams.

Sàvoka „nuostoliai“, vartojama civilinëje teisëje, skiriasi nuo tapa-èiø sàvokø, vartojamø ekonomikos moksle ir realioje ûkinëje praktiko-je, nes nuostoliai, suvokiami kaip ekonominë kategorija, nebûtinai yra

172 Ankstesnio laikmeèio teisinëje literatûroje sutartinë atsakomybë gali bûti skirs-

toma á: 1) nuostoliø atlyginimà; 2) netesybas (bauda, delspinigiai); 3) konfiskacinio po-bûdþio priemones (neatlygintinis neûkiðkai laikomo turto paëmimas ir kt.); 4) kitas neti-piðkos atsakomybës rûðis (ápareigojimas ðalies, be pagrindo naudojusios svetimus pini-gus, sumokëti kitai ðaliai palûkanas uþ naudojimosi laikà ir kt.). Bet konfiskavimas nega-li bûti laikomas nei civiliniø teisiø gynimo bûdu, nei civilinës atsakomybës forma, nes tokios priemonës nebûdingos civilinei atsakomybei, o turto paëmimas numatytas tik atlygintinai, pavyzdþiui, CK 4.47 ir 4.66 str.

205


neteisëtø veiksmø padarinys, tuo tarpu juridine prasme nuostoliai yra neteisëtais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmës nukentëjusiojo tur-tinei srièiai.

Sàvokà „nuostoliai“ skiriasi nuo sàvokos „þala“, nes pastaroji var-tojama esant deliktinei atsakomybei. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nuro-doma, kad sutartinë atsakomybës atveju ðalis turi teisæ reikalauti nuo-stolių atlyginimo arba netesybø. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinës civilinës atsakomybës atveju atsiranda turtinë prievolë dël žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iðskyrus atvejus, kai ástatymai nustato, kad deliktinë atsakomybë atsiranda ir dël þalos, susi-jusios su sutartiniais santykiais. Kadangi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piniginë þalos iðraiðka yra nuostoliai, tai sàvoka „nuosto-liai“ gali bûti vartojama tiek paþymint sutartinës atsakomybës formos skirtumà nuo deliktinës, tiek ir kaip sàvoka, kuria ávardijamas þalos at-lyginimas pinigine iðraiðka. Nuostoliø atlyginimui bûdinga tai, kad prie-volæ paþeidæs asmuo sumoka pinigus arba perduoda kreditoriui koká nors turtà. Todël nuostoliø atlyginimas visada yra turtinio pobûdþio.

Tradiciðkai civilinei teisei bûdingas visiðko nuostoliø atlyginimo principas. Ðis principas átvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, kurio-je nurodyta, kad nuostoliai turi bûti atlyginti visiðkai, iðskyrus atvejus, kai ástatymai arba sutartis nustato ribotà atsakomybæ. Bet CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad atsiþvelgdamas á civilinës atsakomybës prigimtá, ðaliø turtinæ padëtá, jø tarpusavio santykius teismas gali suma-þinti nuostoliø atlyginimo dydá, jeigu dël visiðko nuostoliø atlyginimo atsirastø nepriimtinø ir sunkiø pasekmiø. Taèiau sumaþintas nuostoliø atlyginimas negali bûti maþesnis uþ draudimo sumà, kuriai skolininko civilinë atsakomybë buvo arba turëjo bûti privalomai apdrausta.

Atsakomybë nuostoliø atlyginimo forma atsiranda tada, kai asmuo, patyrë nuostoliø dël civilinio teisinio santykio paþeidimo, t. y. patyrë neigiamø pasekmiø savo turtinëje srityje. Ðie nuostoliai gali susidëti ið dviejø daliø. Pirmàjà dalá sudaro realūs nuostoliai, kurie yra realaus tur-to sumaþëjimas arba praradimas. Tokiems nuostoliams priklauso iðlai-dos, kurias turëjo þalà patyræs asmuo atkurdamas savo paþeistà teisæ, prarastà arba sugadintà turtà. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ði nuostoliø dalis ávardijama kaip tiesioginiai nuostoliai. Kità nuostoliø dalá sudaro negauta nauda (negautos pajamos), apimanti negautas pajamas, kurias asmuo bûtø gavæs, jei nebûtø neteisëtø veiksmø. Tiesioginiø nuostoliø ir negautø pajamø dydá turi árodyti nuostolius patyræs asmuo. Bet jeigu

206


ðalis nuostoliø dydþio negali árodyti tiksliai, jø dydá nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Be to, be tiesioginio nuostolio ir negautø pajamø, á nuostolius taip pat áskaièiuojamos: 1) protingos iðlaidos, panaudotos þalos prevencijai arba jos sumaþinimui; 2) protingos iðlaidos, susijusios su civilinës atsa-komybës ir þalos ávertinimu; 3) protingos iðlaidos, susijusios su nuosto-liø neteisminiu iðieðkojimu (CK 6.249 str. 4 p.).

Be to, jeigu ðalis nutraukë sutartá dël to, kad kita ðalis jà paþeidë, ir per protingà terminà sudarë nutrauktà sutartá pakeièianèià sutartá, ji turi teisæ reikalauti ið sutartá paþeidusios ðalies kainø skirtumo bei kitø vëliau atsiradusiø nuostoliø atlyginimo (CK 6.258 str. 5 d.)173.

Nuostoliø atlyginimo dydis yra susijæs su tuo, kokios kainos ima-mos kaip pagrindas. Antai infliacijos procesuose daþnai nuostoliø dydis labai skiriasi dël skirtingø kainø, esamø sutarties sudarymo dienà bei prievolës ávykdymo termino dienà. Dël to skolininkas gali atsidurti daug palankesnëje padëtyje nei kreditorius arba, atvirkðèiai, kreditorius galë-tø nepagrástai praturtëti skolininko sàskaita, o tai prieðtarauja kompen-saciniam civilinës atsakomybës pobûdþiui. Todël CK 6.249 straipsnio 5 dalis nurodo nuostoliø apskaièiavimo taisykles: þala apskaièiuojama pagal kainas, esamas teismo sprendimo priëmimo dienà, jei ástatymas arba prievolës nereikalauja taikyti kainø, buvusiø þalos padarymo ar ieðkinio pareiðkimo dienà.

Ypatingas dëmesys atkreiptinas á ikisutartinius nuostolius, kai pri-teisiami nuostoliai ne uþ sutartinës prievolës paþeidimà, o uþ netinkamà arba nesàþiningà ðalies elgesá sudarant sutartá, t. y. pagal deliktinës at-sakomybës principus174.

CK yra átvirtintas ir minimalių nuostolių institutas, kuris naudoja-mas tada, kai kreditorius yra ið esmës teisus, bet negali árodyti savo rea-liø nuostoliø. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidæs piniginës prievolës ávykdymo terminà skolininkas privalo mokëti uþ termino pra-leidimà sutarèiø arba ástatymo numatytas palûkanas, kurios yra laiko-mos minimaliais nuostoliais. Ástatymo numatytas palûkanas nustato CK

173 Dël CK 6.258 str. 5 d. taikymo sàlygø þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m.

gruodþio 8 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–1177/2003, VĮ „Valstybės turto fondas“ v UAB „Bandužiai“, kat. 39.2.3.

174 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 12 d. nutartá Nr. 3K–7–1156/2002, Ž. Semenejeva v 553 GNSB, kat. 31.4.

207


6.210 straipsnis, numatantis penkiø proc. dydþio metines palûkanas, o jei sutarties ðalys yra verslininkai arba privatûs juridiniai asmenys – ðe-ðiø proc. metinës palûkanos nuo sumos, kurià sumokëti praleistas ter-minas, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko kita.

27.1.2. Netesybø iðieðkojimas (sumokëjimas) Netesybos yra dvejopo pobûdþio: tai vienas ið prievoliø uþtikrinimo

bûdø, kurio esmë – ástatymu arba sutartimi numatyti pinigø sumà, kurià skolininkas turi sumokëti kreditoriui uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà prievolæ, taip pat ir atsakomybës rûðis. Ðalys, áraðydamos nete-sybas á sutartá, pirmiausia siekia skatinti jà tinkamai ávykdyti. Kiek tai susijæ su ástatyme numatytomis netesybomis, jos negali bûti traktuoja-mos kaip prievolës uþtikrinimo bûdas, nes nëra susijusios su konkreèia prievole arba konkreèiais asmenimis. Todël ástatymo nustatytos netesy-bos traktuotinos tik kaip civilinës atsakomybës priemonë, bet nelaikyti-nos prievoliø uþtikrinimo bûdu.

Netesybø taikymas drauge su nuostoliø atlyginimu, kaip turtinë at-sakomybë, iðkelia nuostoliø ir netesybø tarpusavio santykio problemà, nes jø taikymas, nepriklausomai vienas nuo kito, lemtø civilinës atsa-komybës principø paþeidimà. Civilinës atsakomybës tikslas – atkurti paþeistas kreditoriaus teises, bet ji negali bûti kreditoriaus praturtëjimo ðaltinis. Nuostoliø ir netesybø santyká apibrëþia CK 258 straipsnio 2 dalis – jei nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti ið skoli-ninko kartu ir netesybø, ir realiai ávykdyti prievolæ, iðskyrus atvejus, kai skolininkas praleidþia prievolës ávykdymo terminà. Ðaliø susitarimas, numatantis kitokias taisykles, negalioja. Pareiðkus reikalavimà dël nuo-stoliø atlyginimo, netesybos áskaitomos á nuostolius.

27.1.3. Palûkanos uþ sutartiniø prievoliø neávykdymà CK 6.258 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad palûkanos uþ nuostolius

skaièiuojamos nuo prievolës neávykdymo momento, jeigu sutartyje ne-numatyta ko kita, o CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas, praleidæs terminà ávykdyti piniginæ prievolæ, privalo mokëti uþ termino praleidimà sutarèiø arba ástatymø nustatytas palûkanas, kurios yra lai-komos minimaliais nuostoliais.

208


CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palûkanas pagal prievoles gali numatyti ástatymai arba ðaliø susitarimai, o ðio straipsnio 2 dalis átvirtina skolininko pareigà mokëti ástatymo nustatyto dydþio palûkanas uþ priteistà sumà nuo bylos iðkëlimo teisme iki teismo sprendimo visið-ko ávykdymo. Pastarosios palûkanos teismø praktikoje vadinamos „pro-cesinëmis“ palûkanomis. Jø paskirtis – skatinti skolininkà kuo greièiau ávykdyti prievolæ, ieðkoti bûdø atsiskaityti su kreditoriumi dar iki ðiam kreipiantis á teismà ir taip iðvengti prievolës mokëti ðias palûkanas175.

Kyla klausimas, kokia yra palûkanø, nurodytø CK 6.37 ir 6.261 straipsniuose, prigimtis? Ar tai netesybø rûðis, ar skolos dalis? Nes jei ðias palûkanas laikysime ne netesybomis, o skolos dalimi, tai joms netu-ri bûti taikomos nei netesybø maþinimo taisyklës, nei sutrumpinti ieðki-nio senaties terminai (CK 1.125 str. numato netesyboms sutrumpintà 6 mënesiø ieðkinio senaties terminà, o pagrindinei skolai bûtø taikomas 10 metø ieðkinio senaties terminas).

UNIDROIT tarptautiniø komerciniø sutarèiø principuose, regla-mentuojanèiuose palûkanas uþ piniginës prievolës nevykdymà, nuro-doma, kad kai ðalis nevykdo savo piniginës prievolës, nukentëjusioji ðalis turi teisæ reikalauti palûkanø nuo laiku nesumokëtos sumos, skai-èiuojamø nuo prievolës neávykdymo momento iki jos ávykdymo, nepai-sant to, ar ji ávykdoma, ar ne. Palûkanas sudaro vidutinë bankø iðduo-damø trumpalaikiø paskolø palûkanø norma, taikoma pirminiams pa-skolø gavëjams ir galiojanti mokëjimo valiutai prievolës ávykdymo vie-toje, arba jei tokios palûkanø normos toje vietoje nëra, – tokia pati pa-lûkanø norma, galiojanti mokëjimo valiutos valstybëje. Nesant tokios palûkanø normos minëtose vietose, palûkanos skaièiuojamos pagal ati-tinkamà mokëjimo valiutos valstybës ástatymais nustatytà palûkanø normà. Jeigu palûkanos nepadengia visø kreditoriaus patirtø nuostoliø dël skolos negràþinimo, tai kreditorius turi teisæ á papildomà nuostoliø atlyginimà (7.4.9 str.). UNIDROIT principø komentare nurodoma, kad nuostoliams, kurie atsirado uþdelsus sumokëti tam tikrà pinigø sumà, taikomas specialus teisinis reþimas. Ástatymo nustatytos palûkanos at-lieka kompensavimo funkcijà. Ðios palûkanos turi bûti sumokëtos bet kuriuo atveju, kai vëluojama sumokëti. Kitaip tariant, kreditoriui ne-reikia árodinëti, kad jis galëjo investuoti tà sumà ir gauti didesnes palû-

175 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 18 d. nutartá civi-

linëje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v. A. Survila, Nr. 3K–7–751/2003, kat. 27.5.4.

209


kanas, o skolininkui nereikia árodinëti, kad tos palûkanos bûtø kredito-riui daug maþesnës. Taigi darytina iðvada, kad ástatymo nustatytos pa-lûkanos yra mokestis uþ naudojimàsi kapitalu176. Pinigai, kaip ypatingas civiliniø teisiø objektas, naudojami nepraranda savo savybiø, atvirkðèiai, pinigams bûdingas augimas. Todël piniginiø prievoliø negalima neávyk-dyti, o tai kad skolininkas neturi lëðø, jokiais atvejais, net ir esant aplin-kybëms, kurios gali bûti laikomos nenugalima jëga, nebus atleidimo nuo civilinës atsakomybës pagrindas uþ neávykdytà piniginæ prievolæ. Todël palûkanos ir turëtø bûti laikomos ypatinga civilinës atsakomybës rûðimi, bet ne netesybomis.

Specialios nuostatos dël ástatymo nustatytø palûkanø mokëjimo átvirtintos CK straipsniuose, reglamentuojanèiuose atskiras sutarèiø rûðis. Antai CK 6.858 straipsnyje átvirtinta, kad palûkanø uþ naudojimà-si paskola sumà, dydá ir mokëjimo tvarkà nustato ðalys savo susitarimu. Jei ðalys nëra susitarusios dël palûkanø dydþio, palûkanos nustatomos pagal paskolos davëjo gyvenamosios vietos arba verslo vietos komerci-niø bankø nustatytà vidutinæ palûkanø normà, galiojusià paskolos su-tarties sudarymo momentu. CK 6.876 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei palûkanø dydis sutartyje (banko indëlio) neaptartas, bankas moka vidutinæ palûkanø normà, galiojusià sutarties sudarymo dienà indëli-ninko gyvenamojoje vietoje.

27.1.4. Kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës Anksèiau aptartos atsakomybës formos (nuostoliai ir netesybos)

nëra vienintelës poveikio priemonës. Jei kalbëtume apie kitas (ne turti-nio pobûdþio) poveikio priemones, kurios gali bûti taikomos sutarties paþeidimo atveju (nepretenduodami aptarti jø visø), sutarties neávyk-dymo arba netinkamo ávykdymo pasekmes galëtume suskirstyti á ðias grupes: 1) suteikimas kreditoriui teisës imtis priemoniø (taip pat pa-teikti atitinkamus reikalavimus teisme), kad prievolë bûtø ávykdyta na-tûra, pavyzdþiui, CK 6.319 straipsnis suponuoja pirkëjo teisæ reikalauti

176 Tai, kad CK 6.210 str. nurodytos palûkanos yra atlygis kreditoriui uþ naudojimàsi

jo pinigais, nurodyta Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civi-linëje byloje B. Roščin v V. Percovskij, Nr. 3K–3–218, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 22 d. nutartyje civilinëje byloje A. Šmočiukas v AB bankas NORD/LB, Nr. 3K–3–830, kat. 27.5.4.

210


perduoti jam parduotà daiktà; CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas – netinkamos kokybës daiktas turi bûti pakeistas tinkamu ir t. t.; 2) sutei-kimas kreditoriui papildomø teisiø, nenumatytø sutartimi, jei skolinin-kas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius ásipareigojimus. Tai bû-na tada, kai siekiama ne priversti tinkamai ávykdyti sutartá, o sumaþinti kreditoriaus nuostolius ir atkurti interesø pusiausvyrà (pvz., CK 6.66–6.68 str.); 3) suteikimas kreditoriui teisës reikalauti, kad sutartis bûtø ávykdyta prieð terminà: pavyzdþiui, CK 6.883 straipsnio 3 dalyje ir ban-kø bei kredito ástaigø praktikoje naudojama banko teisë nutraukti su-tartá prieð terminà, jei paskola naudojama ne pagal paskirtá; 4) operaty-vaus poveikio priemonës, taikomos, kai sutartis nevykdoma arba vyk-doma netinkamai: a) kreditoriaus teisë atsisakyti sutarties. CK 6.217 straipsnis numato ðalims galimybæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá esant esminiams paþeidimams, kurie nustatomi atsiþvelgiant á ðiame straips-nyje iðvardytus pagrindus; b) kreditoriaus teisës sustabdyti ásipareigoji-mø vykdymà. Pavyzdþiui, pagal CK 6.661 straipsná rangovas turi teisæ sustabdyti vykdomus darbus, jei uþsakovas laiku nepristato medþiagos, technikos ir pan. Kai kuriose sutartyse numatyta kreditoriaus teisë atsi-sakyti pateiktø prekiø, paslaugø, darbø.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokios yra civilinës atsakomybës formos? 2. Koks yra sàvokø „þala“ ir „nuostoliai“ santykis? 3. Kas sudaro nuostolius? 4. Kas yra minimalūs nuostoliai? 5. Koks yra netesybø ir nuostoliø tarpusavio santykis? 6. Kokia yra palûkanø prigimtis? 7. Kokios yra kitos sutarties paþeidimo teisinës pasekmës?

211


28 skirsnis. DELIKTINË ATSAKOMYBË 28.1. Prievolës dël þalos padarymo sàvoka Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinë prievolë, atsirandanti dël

þalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iðskyrus atvejus, kai ásta-tymai numato, kad deliktinë atsakomybë atsiranda dël þalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdþiui, atsakomybë uþ þalà, atsiradusià dël netinkamos kokybës produktø ir paslaugø, laikytina deliktine atsa-komybe, nors ji atsiranda ið sutartiniø (pirkimo–pardavimo) santykiø.

Kiekvienas asmuo turi pareigà laikytis tokiø elgesio taisykliø, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytø kitam asmeniui þalos (CK 6.263 str. 1 d.)

Dël padarytos þalos atsiranda turtinio pobûdþio teisinis santykis – civilinë atsakomybë. Þalà, padarytà asmeniui, turtui, o ástatymø numa-tytais atvejais – ir neturtinæ þalà privalo visiðkai atlyginti jà padaræs as-muo. Visiðkas nuostoliø atlyginimas reiðkia nukentëjusiojo gràþinimà á tokià padëtá, kokia bûtø nepadarius þalos. Visiðkai atlyginti reikia tik turtinæ þalà, nes neturtinë þala yra atlyginama tik ástatymo numatytais atvejais.

Prievolës dël þalos padarymo ðalys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra þalos atlyginimo prievolës dalyvis, kuriam priklauso tei-së reikalauti atlyginti þalà (CK 6.1 str.). Skolininkas yra þalà padaræs asmuo. Delikto atveju tai gali bûti asmuo, kuris padarë þalà, arba as-muo, kuriam ástatymas numato atsakyti uþ kito asmens veiksmus arba uþ jo valdomø daiktø padarytà þalà. Pavyzdþiui, didesnio pavojaus ðalti-nio valdytojas atsako uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà (CK 6.270 str.).

Prievolës dël þalos atlyginimo dalykas – tai prievolës dalyviø veiksmai ágyvendinant teises ir vykdant pareigas, susijusias su þalos arba nuostoliø atlyginimu.

Kreditorius turi teisæ reikalauti atkurti sunaikintà ar suþalotà turtà natûra arba sumokëti nuostolius (CK 6.281 str.). Skolininkas turi parei-

212


gà veikti, kad bûtø atlyginta þala tokiu bûdu, kurá numato ástatymas (pateikti tos paèios rûðies ir kokybës daiktà, pataisyti suþalotà daiktà, visiðkai atlyginti padarytus nuostolius ar kt.) ir kuris pasirinktas þalos atlyginimo prievolei tinkamai ávykdyti.

Prievolës dël þalos atlyginimo dalykas turi bûti ganëtinai tiksliai apibrëþtas, teisëtas, ámanomas ávykdyti ir atitikti kreditoriaus interesà.

Prievolës dël þalos atlyginimo objektas yra daiktas arba pinigai. Daiktas perduodamas, atkuriamas, pataisomas arba pagaminamas þalai atlyginti natûra. Pinigai sumokami nuostoliams atlyginti.

28.2. Atskiros deliktinës atsakomybës rûðys 28.2.1. Samdanèio darbuotojus asmens atsakomybë uþ þalà, atsiradusià dël jo darbuotojø kaltës Þala, padaryta samdomø darbuotojø, turi bûti atlyginama specia-

laus delikto sàlygomis pagal CK 6.264 straipsná. Civilinë atsakomybë uþ þalà atsiranda esant bendrosioms civilinës atsakomybës sàlygoms (þalai, neteisëtiems veiksmais, kaltei, prieþastiniam ryðiui) bei specialiosioms sàlygoms.

Prievolės šalių ypatumai. Prievolës pagal ðá specialø deliktà kredito-rius yra asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisë. Skolininkas yra as-muo, kuris ástatymu paskirtas atsakingu uþ þalà, – samdantis darbuoto-jus asmuo. Tai nëra tiesiogiai þalà padaræs, taèiau pagal ástatymà uþ jà tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesiogiai þalà padaræs darbuotojas arba vykdytojas pagal civilinæ sutartá ðio delikto sàlygomis tiesiogiai neatsa-ko. Jø atsakomybë yra regresinë. Jis regreso tvarka yra atsakingas sa-mdanèiajam, þalà atlyginusiam asmeniui.

Samdantysis asmuo yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris darbo ar-ba civiline sutartimi samdo darbuotojà. Tai gali bûti visø rûðiø juridiniai asmenys (biudþetinës organizacijos, vieðosios ástaigos, akcinës arba uþ-darosios akcinës bendrovës, kooperatyvai, individualios ámonës, ûkinës bendrijos ir kt.), taip pat fiziniai asmenys, pasamdæ darbuotojus.

Atsakomybės sąlygų ypatumai. Ypatumø turi prieþastinis ryðys, nes tai yra netiesioginë atsakomybë. Prieþastinis ryðys yra dvejopas. Jis turi bûti nustatytas tarp darbuotojo veiksmø ir þalos vykdant darbo arba civilinæ sutartá, ir tarp samdanèio asmens ir þalà padariusio asmens.

213


Be bendrøjø civilinës atsakomybës sàlygø, yra dvi specialios: 1) darbo pagal sutartá faktas; 2) þalos padarymas vykdant darbo funkcijà pagal sutartá. Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurá

darbdavys ásipareigoja uþtikrinti darbo sàlygas, mokëti darbuotojui dar-bo uþmokestá, o darbuotojas ásipareigoja atlikti tam tikros profesijos, specialybës, kvalifikacijos darbà arba eiti tam tikras pareigas paklusda-mas vidaus darbo tvarkai. Kai darbuotojas su darbdaviu susitaria dël bûtinøjø darbo sutarties sàlygø, darbo sutartis laikoma sudaryta (Darbo kodekso177 99 str. 1 d.) ir turi bûti áforminta. Neturi reikðmës, ar darbo sutartis laikina, ar terminuota, ar numatytas bandomasis laikotarpis, ar sutartis áforminta, ar ne. Esant visoms atsakomybës sàlygoms, deliktinë atsakomybë samdanèiam asmeniui turi bûti taikoma ir nelegalaus dar-bo atveju.

Civilinë sutartis turi bûti tokia, kad susitariama dël asmens darbo jëgos panaudojimo. Tai gali bûti rangos, paslaugø teikimo arba kitokia sutartis. Jos poþymis yra darbo jëgos panaudojimas. Atsakomybë tai-koma asmeniui, samdanèiam dirbti asmenis pagal civilinæ sutartá, jeigu:

1) veikiama samdanèiojo asmens nurodymu; 2) veikiama samdanèiajam asmeniui kontroliuojant. Turi bûti atsiþvelgiama á ðaliø sudarytà sutartá, jos pobûdá ir vyk-

dymà. Jeigu pasamdytas vykdytojas (rangovas, paslaugø teikëjas ar kt.) veikë savarankiðkai, tai samdanèiam asmeniui atsakomybë negalëtø bûti taikoma.

Antra, specialioji sàlyga yra þala, padaryta einant tarnybines parei-gas. Pirmiausia tai atvejai, kai darbuotojas veikia pagal tiesiogines pa-reigas. Jei darbdavys neteisëtai paveda dirbti darbo sutartimi nesulygtà darbà, kai darbuotojas veikia be konkretaus darbdavio nurodymo, ta-èiau samdanèiojo interesais, civilinë atsakomybë samdanèiam asmeniui gali bûti taikoma. Tai gali bûti þala, padaryta nebûtinai darbuotojo dar-bo vietoje, samdanèiojo asmens ámonëje. Vieta, kur padaryta þala, ne-turi reikðmës. Svarbu, ar tuo metu ir toje vietoje samdanèiojo asmens darbuotojas ávykdë veiksmus su samdanèiojo þinia (ne savavaliðkai) ar-ba bent jo interesais.

Regresinio reikalavimo ypatumai. Juos lemia samdantájá asmená su darbuotoju (vykdytoju) siejanti sutartis. Jeigu regresiniai reikalavimai


214


kilo ið darbo sutarties, tai darbuotojas atsako tokiu dydþiu ir sàlygomis, kiek tai nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo ástatymai. Jei samda buvo pagal civilinæ sutartá, tai darbuotojo regresinës atsakomybës sàlygas ir tvarkà nustato sutartis, atitinkamai sutarèiai taikytinos prievolinës tei-sës nuostatos arba bendrosios sutarèiø teisës nuostatos.

28.2.2. Atsakomybë uþ kitø asmenø padarytà þalà CK 6.265 straipsnis numato dvi þalos atlyginimo prievoles. Viena

yra dël atlyginimo þalos, padarytos duodant nurodymà ir já vykdant. Antra prievolë yra dël þalos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo veiksmais.

Prievolės šalių ypatumai. Prievolës skolininkais gali bûti nurodymus davæs asmuo, nurodymus vykdæs asmuo, atstovas, atstovaujamasis. Nu-rodymus davæs asmuo yra faktiðkai kitam asmeniui nurodæs veikti as-muo. Þalà ðiuo atveju tiesiogiai padaro nurodymus vykdæs asmuo. At-stovà ir atstovaujamàjá sieja teisiniai atstovavimo santykiai, susiklostan-tys sandorio, ástatymo, teismo sprendimo administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.).

Atsakomybės sąlygų ypatumai. Civilinë atsakomybë atsiranda esant visoms bendrosioms civilinës atsakomybës sàlygoms (þalai, neteisëtiems veiksmams, kaltei ir prieþastiniam ryðiui). Veiksmø neteisëtumà lemia nurodymø pobûdis. Teisei prieðingo nurodymo davimas ir vykdymas yra neteisëti veiksmai, kaip civilinës atsakomybës sàlyga, jeigu atsirado þa-los (nuostoliø). Turi bûti nustatyta, kad nurodymas atitinkamai veikti prieðtarauja ástatymui. Nurodymø davëjo (atstovaujamojo) kaltë yra per maþas atsargumas ir rûpestingumas, pasireiðkæs netinkamai duotu nu-rodymu. Tai gali bûti netikslumai, prieðtaringumas ástatymø reikalavi-mams arba susitarimams ir kt. Tiesioginio vykdytojo (atstovo) veiksmai gali bûti neteisëti tuo, kad jis veikë pagal neteisëtà nurodymà arba nu-krypdamas nuo tiksliø ir aiðkiø nurodymø. Uþ neteisëtà nurodymà ir jo vykdymà atsako nurodymà davæs asmuo ir neteisëtà nurodymà vykdæ asmenys solidariai. Jei nurodymas buvo aiðkus ir teisëtas, bet vykdytojas (atstovas) neveikë pagal duotus nurodymus, tai atstovaujamasis gali árodinëti, kad þala ið tikrøjø atsirado ne dël jo duoto nurodymo, o vien tik dël netinkamo nurodymo ávykdymo (CK 6.279 str. 4 d.). Bendra tai-syklë – kad asmenys atsako solidariai, bet tai gali bûti nuneigta.

215


Atsakomybë uþ atstovo veiksmus yra atsakomybë uþ svetimà kaltæ. Atsakingas asmuo – davæs nurodymus, atstovaujamasis – gali bûti kal-tas, bet gali bûti ir nekaltas. Nukentëjusiajam jis atsako su þalà padariu-siuoju solidariai pagal ástatymà. Kaltës pasiskirstymas turi átakos regre-siniam reikalavimui. Tada turi bûti atsiþvelgiama á kiekvieno ið jø kaltæ. Jei nurodymai buvo teisëti, o þala padaryta vien dël vykdytojo kaltës, tai nurodymus davæs asmuo (atstovaujamasis) gali prisiteisti visà iðmokëtà þalà. Prieðingu atveju gali bûti nustatyta miðri atsakomybë.

28.2.3. Atsakomybë uþ daiktais, esanèiais asmens þinioje, padarytà þalà CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statiniø savininko (valdytojo)

atsakomybæ, o CK 6.267 straipsnis – atsakomybæ uþ gyvûnø padarytà þalà.

Þala, padaryta asmens þinioje esanèiø tam tikrø daiktø arba gyvû-nø, atlyginama be kaltës, nes vykdoma rizikinga veikla. Ðios atsakomy-bës iðtakos yra dar romënø teisëje, kai buvo numatyta namo ðeimininko atsakomybë. Ji buvo laikoma kvazideliktine (tarsi ið deliktø) prievole. Tai prievolë, kilusi ið teisei prieðingø veiksmø, nepatenkanèiø á deliktø sàraðà. Bet kuris asmuo turëjo teisæ pareikðti actio popularis namo, prie kurio kas nors blogai padaryta arba pakabinta ir dël to grësë realus pa-vojus, jog gali bûti padaryta þala ðeimininkui178.

Iðskyrus tai, kad civilinë atsakomybë atsiranda be kaltës, kiti civili-nës atsakomybës pagrindai (neteisëta veika, þala, prieþastinis ryðys) turi bûti nustatyti ir jie esminiø ypatumø neturi.

Neteisëta veika ðiuo atveju yra laikomas pats þalos padarymo fak-tas. Ieðkovas privalo árodyti já, taip pat jam padarytos þalos arba nuosto-liø dydá.

Prievolės šalių ypatumai. Prievolës subjektas – skolininkas – yra sa-vininkas (valdytojas). Pirmiausia tai asmuo, kuriam priklauso daiktinë teisë valdyti turtà. Ji gali priklausyti kaip nuosavybës teisës sudëtinë dalis arba kaip savarankiðka daiktinë teisë. Savininku (valdytoju) pre-ziumuojamas asmuo, kurio vardu atitinkamas turtas yra registruotas. Savininko (valdytojo) prezumpcija gali bûti nuneigiama bendra tvarka,

178 Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Vilnius: Justitia, 1999, p.

263.

216


t. y. árodþius, kad statinys, pastatas, árenginys, konstrukcija yra perleista kitam asmeniui teisës aktø nustatyta tvarka nuosavybën arba valdymui. Atsakovas, kaip savininkas, pagal CK 6.266 straipsná gali atsirasti tada, kai pastatas, statinys, árenginys ar kitokios konstrukcijos yra sukurtas ir áformintas kaip daiktiniø teisiø objektas. Jis sukuriamas laikantis teisës aktø nustatytos tvarkos.

Atsakomybės sąlygų ypatumai. Neteisëti veiksmai pasireiðkia pada-ryta þala. Þala turi bûti padaryta pastato, statinio, konstrukcijos ar ki-tokio panaðaus objekto sugriuvimu ar kitokiais jø trûkumais. Statiniai yra pastatai, priestatai, teisiniai (inþineriniai tinklai, keliai ir panaðûs objektai) – visa tai, kas pastatyta, sumontuota arba nutiesta naudojant statybines medþiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir tvirtai su-jungta su þeme. Tai gali bûti ávairios paskirties pastatai (gyvenamieji, gamybiniai, administraciniai, komerciniai, kultûros, sporto ir kt.), stati-niai (tiltai, viadukai, pësèiøjø perëjos, tuneliai, bokðtai, rezervuarai ir pan.), árenginiai (karuselës, baseinai, hidrotechnikos árenginiai, uþtvan-kos ar kt.), kitokios konstrukcijos (keliai, vamzdynai, estakados, skulp-tûros, paminklai, paminkliniai akmenys ir pan.). Didesnë atsakomybë savininkui (valdytojui) atsiranda tuomet, kai þalà padaro nurodytø ob-jektø sugriuvimas arba kitokie jø trûkumai – dalies statinio sugriuvimas arba deformacija, kitokie veiksmai.

Gyvûnø savininkas (valdytojas) atsako uþ savo naminiø gyvûnø ir jo þinioje esanèiø laukiniø gyvûnø padarytà þalà be kaltës net ir tuo atveju, kai tie gyvûnai pabëga. Gyvûnai asmeniui gali priklausyti nuosavybës arba valdymo teise, jis juos gali priþiûrëti nuolat arba laikinai. Naminiø gyvûnø padaryta þala atlyginama tiek gyvûnams esant savininko (valdy-tojo) þinioje, tiek joje nesant. Laukiniai gyvûnai yra asmens þinioje, jei-gu jie þmogaus prijaukinti, laikomi jo tikslais arba interesais (verslo, pramogø, dël pomëgiø ir kt.).

Ástatymai numato, kad gali bûti atlyginama laukiniø gyvûnø pada-ryta þala. Ji numatyta atlyginti pagal Lietuvos Respublikos laukinës gy-vûnijos179, Medþioklës180 ir kitus ástatymus bei teisës aktus. Atlyginama medþiojamøjø þvëriø padaryta þala þemës ûkio pasëliams, miðkui, hid-rotechnikos árenginiams bei laukiniø gyvûnø padaryta þala þemës, mið-ko ir vandens telkiniams.

179 Valstybës þinios. 1997. Nr. 108–2726. 180 Valstybës þinios. 2002. Nr. 65–2634.

217


Prievolės šalių ypatumai. Kreditorius gali bûti þemës ûkio pasëliø, miðko savininkas (ðeimininkas), hidrotechniniø árenginiø, vandens tel-kinio savininkas.

Skolininkas gali bûti medþioklës plotø naudotojas, jeigu medþioti gyvûnus yra neuþdrausta, arba valstybë, jeigu medþioti yra uþdrausta arba þala padaryta retø ir nykstanèiø rûðiø laukiniø gyvûnø.

Medþioklës plotø naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie nuomoja medþioklës plotus ir kuriems suteikta teisë jais naudotis arba kuriems priklauso medþioklës plotai nuosavybës teise.

Jeigu medþioti uþdrausta, tai ði aplinkybë vertinama kaip valstybës veiksmai, kurie ðalina þalos atlyginimo prievolës skolininko atsakomybæ uþ þalà (CK 6.253 str. 3 d.). Uþ tai þalos atlyginimà yra prisiëmusi vals-tybë. Þala atlyginama ið savivaldybës gamtos apsaugos fondo lëðø. Jo-mis disponuoja savivaldybës valdyba.

Atsakomybės pagrindų ypatumai. Neteisëti veiksmai, kaip atsako-mybës pagrindas, pasireiðkia tuo, kad medþioklës plotø naudotojai ne-uþtikrina normalaus medþiojamøjø gyvûnø skaièiaus arba valstybë draudþia medþioti gyvûnus ir neleidþia maþinti þalà daranèiø laukiniø gyvûnø skaièiaus, arba siekia iðsaugoti retas bei nykstanèias gyvûnø rû-ðis ir neleidþia jø naikinti. Tam tikras medþiojamø gyvûnø arba kitø laukiniø gyvûnø skaièius yra leistinas ir jie nepadaro tiek þalos, kad ji negráþtamai paveiktø aplinkà arba jà reikëtø atlyginti savininkams. Kol nëra gyvûnø pertekliaus, nuo gyvûnø keliamos grësmës apsisaugoti ga-lima normaliomis priemonëmis. Gyvûnai, kai susidaro didelis jø pertek-lius, gyvajai gamtai, pasëliams arba árenginiams gali padaryti didelës þalos. Þalà padariusiø gyvûnø skaièius yra preziumuojamas kaip ne-normalus. Remiamasi tuo, kad padaroma þala gamtai, augalijai, árengi-niams yra didesnë negu paprastai, t. y. negu esant normaliam gyvûnø skaièiui.

Medþiojamøjø gyvûnø padarytà þalà þemës, miðko ir vandens telki-niø sklypø, kuriuose nëra uþdrausta medþioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dël þemës ûkio pasëliø, miðko ir hidrotechnikos árengi-niø paþeidimo atlygina asmenys, turintys teisæ tose teritorijose naudoti medþiojamøjø gyvûnø iðteklius. Þala atlyginama, kai: 1) þalos þemës ûkio pasëliams arba hidrotechnikos árenginiams padaro kanopiniai þvë-rys arba bebrai, jeigu juos medþioti nëra uþdrausta iðtisus metus; 2) ka-nopiniai þvërys arba bebrai padaro þalos miðkui, jeigu juos medþioti nëra uþdrausta iðtisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Þemës ûkio mi-

218


nisterijø patvirtintà Medþiojamøjø gyvûnø padarytos þalos þemës ûkio pasëliams ir miðkui apskaièiavimo metodikà181 apskaièiuota smarkiai paþeistø bei þuvusiø tikslinës rûðies medeliø jaunuolynuose dalis virðija 20 proc. arba vyresnio amþiaus medynuose smarkiai paþeistø perspek-tyviø tikslinës rûðies medþiø dalis virðija 10 procentø.

Aplinkos apsaugos rëmimo programos ástatymo182 ir Savivaldybës gamtos apsaugos fondo nuostatø183 nustatyta tvarka valstybës vardu savivaldos institucijos atlygina laukiniø gyvûnø padarytà þalà: 1) þemës, miðko ir vandens telkiniø sklypø, kuriuose neuþdrausta medþioti, savi-ninkams, valdytojams ir naudotojams, jei þalà, pakenkdami þemës ûkio pasëliams, miðkui ir hidrotechnikos árenginiams, padarë kanopiniai þvë-rys ir bebrai ir ðios þalos neprivalo atlyginti laikinës gyvûnijos iðtekliø naudotojai pagal Laukinës gyvûnijos ástatymo 24 straipsnio 5 dalá; 2) þe-mës, miðko ir vandens telkiniø savininkams, valdytojams ir naudoto-jams, jei þalos pakenkdami þemës ûkio pasëliams, miðkui ir hidrotech-nikos árenginiams padarë retø ir nykstanèiø rûðiø laukiniai gyvûnai.

28.2.4. Atsakomybë uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà

Didesnio pavojaus ðaltinio padaryta þala yra iðskiriama á specialøjá

deliktà dël specifiniø civilinës atsakomybës sàlygø. Tai atsakomybë be kaltës. Pagal CK 6.270 straipsná asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus ðaltinio pa-darytà þalà, jeigu neárodo, kad þala atsirado dël nenugalimos jëgos, nu-kentëjusio asmens tyèios arba didelio neatsargumo. Ði atsakomybë atsi-randa nepriklausomai nuo kaltës, todël yra grieþtesnë, palyginti su pa-prasta civiline teisine atsakomybe. Vienose ðalyse ji vadinama grieþta atsakomybe, kitose – absoliuèia arba didesne184. Tiksliausia jà bûtø ver-tinti kaip grieþtà, nes yra paprastesnës jos taikymo sàlygos. Padidëjusi arba grieþta didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë nereiðkia didesnio þalos atlyginimo dydþio.

181 Valstybës þinios. 2002. Nr. 97–4303. 182 Valstybës þinios. 2000. Nr. 92–2872. 183 Valstybës þinios. 1991. Nr. 31–829. 184 Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius:

Justitia, 1995, p. 228.

219


Þalà privalo atlyginti asmuo, kurio veikla kelia didesnæ grësmæ pa-daryti þalà. Ar asmens vykdoma veikla atitinka ðiuos reikalavimus, turi bûti vertinama pagal ðiuos kriterijus: 1) itin didelë rizika; 2) negalimu-mas jà paðalinti atsargumo priemonëmis.

Itin didelë rizika suprantama kaip objektyvus negalimumas visiðkai kontroliuoti þalà darantá veiksná. Dël to gali bûti padaroma didelë þala.

Negalimumas paðalinti rizikà atsargumo priemonëmis reiðkia, kad numatant ir laikantis ámanomø atsargumo priemoniø þalos negali bûti iðvengta. Sakykime, judanèios transporto priemonës energija negali bûti visiðkai suvaldyta dël greièio, masës arba dël gendanèiø techniniø árenginiø. Transporto priemonës manevringumas yra ribotas, todël ne visada kliûties gali bûti iðvengta.

Didesnio pavojaus ðaltiniai yra naudojamos transporto priemonës, mechanizmai, elektros ir atominë energijas, sprogstamosios ir nuodin-gosios medþiagas ir kt. Ástatymas nepateikia baigtinio sàraðo. Pagal nu-rodytus kriterijus teismas sprendþia, ar þala gali bûti laikoma kaip pa-daryta didesnio pavojaus ðaltinio. Reikia vadovautis tuo, ar þala atsira-do kaip itin pavojingo, negalimo visiðkai kontroliuoti ir atsargumo priemonëmis nepaðalinamo veiksnio pasekmë.

Atsakomybës be kaltës pagrindas yra rizikos teorija. Jos esmæ su-daro tai, kad asmuo naudoja pavojingà objektà arba vykdo kità pavo-jingà veiklà, kurios nepajëgia visiðkai kontroliuoti. Nebûtø pagrásta rei-kalauti laikytis atsargumo taisykliø, nes ir jø laikantis iðliks realus þalos pavojus. Be to, veikla negali bûti uþdrausta, nes yra labai naudinga vi-suomenei. Ðiuolaikinë rizikos teorijos kryptis JAV – „kiðenës“ doktri-na185.

Rusijos teisëje plëtojamos objekto ir veiklos teorijos. Pagal veiklos teorijà didesnio pavojaus ðaltinis yra tam tikros rûðies veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Objekto teorija sako, kad didesnio pavojaus ðaltinis yra materialaus pasaulio daiktai, turintys aplinkiniams pavojingø savybiø, kurios negali bûti þmogaus visiðkai kontroliuoja-mos186.

Ðio specifinio delikto poþiûriu didesnio pavojaus ðaltiniu negali bû-ti veikla, nesusijusi su ypatingu materialiniu objektu, lygiai kaip negali

185 Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius:

Justitia, 1995, p. 229. 186 Гражданское право. Часть 2, c. 38–39.

220


bûti didesnio pavojaus ðaltiniu objektas, su kuriuo asmens veikla nesu-sijusi. Vienais atvejais didesná pavojingumà lemia objekto pobûdis (ta-da bet kokia veikla su juo yra labiau pavojinga – nuodingosios, radioak-tyviosios, sprogstamosios medþiagos ir kt.), kitais atvejais – veiklos po-bûdis su objektu, kuris yra ypatingesnis, bet ne visada kelia didesnæ grësmæ (didesná pavojø kelia tik tam tikros rûðies veikla su tuo objektu – transporto priemoniø naudojimas ir kt.).

Didesnio pavojaus ðaltiniai gali bûti skirstomi ávairiai. Ástatymas nurodo bendruosius bruoþus, kurie priskiriami didesná pavojø aplinki-niams kelianèioms veiklos rûðims arba objektams, iðvardija pavyzdiná sàraðà. Rusijos prof. O. A. Krasavièkovas didesnio pavojaus ðaltinius skirstë pagal energijos formà, kurià turi materialûs objektai187. Jis iðsky-rë pagrindines keturias didesnio pavojaus ðaltiniø grupes:

1) fiziniai didesnio pavojaus ðaltiniai: 4.1. mechaniniai (transporto priemonës ir kt.); 4.2. elektriniai (aukðtos átampos árenginiai, perdavimo linijos,

generatoriai ir kt.); 4.3. ðiluminiai (katilinës, garà tiekiantys árenginiai ir kt.).

2) fizikiniai–cheminiai (radioaktyviosios medþiagos, jas naudojan-tys árenginiai ir kt.).

3) cheminiai didesnio pavojaus ðaltiniai: 4.1. nuodijantys (nuodingos, stipriai veikianèios medþiagos ir kt.); 4.2. sprogstamosios (dujos, sprogstamosios medþiagos ir kt.); 4.3. ypaè degios medþiagos (benzinas, kitos ypatingos kuro rûðys

ir kt.). 4) biologiniai didesnio pavojaus ðaltiniai:

4.1. zoologiniai (laukiniai gyvûnai, atskiros naminiø gyvûnø rû-ðys ir kt.);

4.2. mikrobiologiniai (mikroorganizmø ðtamai ir kt.). Gali bûti, kad tam tikras objektas nepaklius në á vienà ið ðiø klasifi-

kacijø. Ji yra sàlyginë. Objektas arba veikla, turinti kelis poþymius, gali bûti priskiriama kelioms klasifikacijoms.

Atsakomybë uþ veiklà, kelianèià didesná pavojingumà aplinkiniams, yra grieþta. Ypatingos þalos atlyginimo taisyklës gali bûti taikomos tik tada, kai þalà aplinkiniams padarë tos pavojingos objekto savybës, dël

187 Красавчиков О. А. Возмещение вреда, причиненного источником повы-

шенной опасности. Москва, 1966.

221


kuriø jis priskiriamas prie didesnio pavojaus ðaltinio. Transporto prie-monë laikoma didesnio pavojaus ðaltiniu todël, kad automobilio judë-jimo energija negali bûti þmogaus visiðkai valdoma. Atsakomybë uþ þa-là, kaip padarytà didesnio pavojaus ðaltinio, atsiras tada, kai þala bus kaip nesuvaldomos transporto priemonës judëjimo energijos rezultatas. Paþymëtina, jog atsakomybë uþ judëjimo energijà gali atsirasti dël vei-kimo (eksploatuojant transporto priemonæ – ja vaþiuojant, jà stumiant ir pan.) arba neveikimo (neuþtikrinant jos tinkamo stovëjimo, kad ji nepadarytø þalos pajudëjusi savaime ir pan.). Taèiau uþ þalà, padarytà transporto priemonës, nebus taikoma atsakomybë kaip uþ didesnio pa-vojaus ðaltinio padarytà þalà, jei þala atsiras ne dël transporto priemo-nës judëjimo energijos poveikio, o dël kitø veiksniø. Pavyzdþiui, kai pa-likta be ðviesø kelyje transporto priemonë sudarys kliûtá kitoms trans-porto priemonëms, jei ji uþsidegs ir pan. Jei þala padaroma vykdant veiklà, susijusià su didesnio pavojaus ðaltiniu, taèiau ne dël jo pavojingø savybiø poveikio, tai civilinë atsakomybë uþ padarytà þalà atsiranda bendrais pagrindais.

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvoka. Atsakingu asmeniu uþ þalà, padarytà didesnio pavojaus ðaltinio, ástatymas numato esant di-desnio pavojaus ðaltinio valdytojà. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrëþia, kad tai asmuo, valdantis didesná pavojaus ðaltiná nuosavybës, patikëjimo teise arba kitokiu teisëtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios su-tarties pagrindu, pagal ágaliojimà ir kt.). Teismø praktika ið esmës su-tinka su tokiu valdytojo traktavimu atkreipdama dëmesá, kad valdytojas ðio specialaus delikto prasme nereiðkia tik daiktinës valdymo teisës ágy-vendinimo, kaip nuosavybës teisës sudëtinës dalies, ar valdymo, kaip savarankiðkos daiktinës teisës, ar valdymo patikëjimo teise. Valdymas reiðkia ir valdymo, kaip prievolinës teisës pagrindu atsirandanèios tei-sës, ágyvendinimà – faktiná daikto savo valdþioje turëjimà ir galëjimà daryti jam ûkiná, ekonominá arba teisiná poveiká.

Teisinis valdymo pagrindas – tai daiktinë arba prievolinë teisë, ku-rios pagrindu asmuo veikia teisëtai – turi teisæ naudotis, eksploatuoti daiktà, naudoti jo naudingas savybes. Ði teisë suponuoja pareigà atsaky-ti pagal ástatymà uþ þalà, kuri atsiranda dël tokios veiklos. Tai teismø praktikos pripaþinta nuostata188.

188 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinëje byloje M.

Kaminskis v. N. Arlauskienė, Nr. 3K–7–233/2000, kat. 7 // Teismø praktika. Nr. 13.

222


Valdytojas ne visada reiðkia asmená, techniðkai arba fiziðkai valdan-tá (vairuojantá ar kt.) didesnio pavojaus ðaltiná. Fiziná valdymà ágyvendi-nantis asmuo ne visada yra didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas ðio specialaus delikto prasme.

Asmuo, kuris darbo teisiniø santykiø pagrindu (pagal darbo, tarny-bos, samdos, narystës ir kt. sutartá) naudoja transporto priemonæ (vai-ruotojas, pilotas, operatorius, maðinistas ar kt.), nëra didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas ir uþ padarytà þalà tiesiogiai nukentëjusiajam neatsa-ko. Didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas atsako ir tada, kai þala padary-ta ne darbo vietoje, ne darbo laiku, neatliekant darbo pareigø ar uþ-duoèiø189. Valdymà, kaip veiklà, asmuo pradeda ágyvendinti nuo tada, kai ágyja atitinkamà daiktinæ arba prievolinæ teisæ. Su ja ágyjama atitin-kama pareiga – atsakomybë uþ þalà, padarytà didesnio pavojaus ðalti-nio. Ði veikla ir valdytojo civilinë atsakomybë baigiasi daiktinës arba prievolinës teisës pabaigos atveju.

Didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë nesibaigia netei-sëto perleidimo atveju, t. y. kai jis valdymà perleidþia ne teisës aktø numatytais pagrindais arba tvarka. Tada yra buvusio didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybës (nes ji nesibaigë) ir didesnio pavojaus ðaltinio naujojo valdytojo atsakomybës (ji atsirado dël faktinio pavojin-gesnës aplinkiniams asmenims veiklos vykdymo) pagrindas. Tokià tai-syklæ suformulavo teismø praktika190. Taip pripaþástama, kad didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà gali atlyginti asmuo, valdantis didesnio pavojaus ðaltiná ir teisëtu pagrindu, ir neteisëtu pagrindu, bet faktiðkai. Paþymëtina, kad tokia nuostata buvo suformuluota iki naujojo CK pri-ëmimo, o ankstesniame ástatyme nebuvo didesnio pavojaus ðaltinio val-dytojo apibrëþimo ir nebuvo pabrëþiama, jog galima atsakomybë tik valdymui esant teisëtam. Pagal CK 6.270 straipsná pripaþástama ir netei-sëto didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë.

Didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo atsakomybë baigiasi dël netei-sëto ðaltinio uþvaldymo, t. y. kai valdytojas árodo, jog galimybæ valdyti

189 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nutarimo Nr. 27

„Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo turti-nës þalos, padarytos eismo ávykio metu“ 4 punktas.


223


didesnio pavojaus ðaltiná jis prarado dël kitø asmenø neteisëtø veiksmø. Valdymo pabaigos sàlygos ðiuo atveju yra tokios:

1) valdytojas neteko galimybës naudotis (eksploatuoti, tvarkyti) di-desnio pavojaus ðaltiniu;

2) tai ávyko dël kitø asmenø neteisëtø veiksmø (prieðingø teisei ir valdytojo valiai);

3) tai ávyko nesant didesnio pavojaus ðaltinio valdytojo kaltës. Esant tokioms sàlygoms uþ didesnio pavojaus ðaltinio padarytà þalà

atsako asmuo, neteisëtai uþvaldæs didesnio pavojaus ðaltiná. Tuo ástaty-mas daro iðimtá ið CK 6.270 straipsnyje pateiktos bendros taisyklës, kad valdytojas yra tik asmuo, valdymà, kaip veiklà, ágyvendinantis tik teisëtu pagrindu.

Teismø praktikoje nustatyti kriterijai neteisëtam didesnio pavojaus ðaltinio uþvaldymui apibûdinti. Tai automobilio valdytojo neperdavimas transporto priemonës naudotis kitam asmeniui, neleidimas ja naudotis, taip pat jokiu kitu bûdu neiðreiðkimas pritarimo, kad transporto prie-mone naudotøsi kitas asmuo. Treèiojo asmens veiksmai naudojantis kito asmens transporto priemone turi bûti prieðingi teisei ir valdytojo valiai, kuri aiðkiai iðreiðkia jo nenorà perduoti automobilá naudotis ki-tam asmeniui191.

Transporto priemoniø nuomos atveju yra skirtumas, ar nuoma vykdoma teikiant vairavimo ir techninës prieþiûros paslaugas, ar jø ne-teikiant. Pirmuoju atveju uþ þalà, padarytà nuomojama transporto priemone, atsako nuomotojas, o kitu – nuomininkas (CK 6.520 ir 6.528 str.).

Žalos, padarytos dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, atlyginimas. Jei þala padaroma tretiesiems asmenims dël keliø didesnio pavojaus ðal-tiniø sàveikos, valdytojai atsako solidariai. Asmenys, atsakingi uþ þalà, privalo jà atlyginti tokios pat apimties, kaip ir esant vieno valdytojo at-sakomybei. Ðiuo atveju nesvarbu, dël kurio ið valdytojø kaltës ávyko sà-veika. Kaltës klausimas yra svarbus skolininkø tarpusavio reikalavimø sprendimui. Tuomet didesnio pavojaus ðaltinio valdytojai nustatinëja kaltæ dël sàveikos. Iki to þala treèiajam asmeniui turi bûti atlyginta.

191 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinëje byloje E.

Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K–3–221/2001, kat. 39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teismø prak-tika. Nr. 15.

224


Þala, padaryta dël keleto didesnio pavojaus ðaltiniø sàveikos jø valdytojams, atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiðkia, kad jà atlygina kaltasis didesnio pavojaus ðaltinio valdytojas. Didesnio pavojaus ðalti-nio valdytojø atsakomybës taikymo principà patvirtina teismø praktika. Atsakomybë yra nustatoma taip:

1) þalà, padarytà valdytojui dël kito valdytojo kaltës, atlygina kal-tasis valdytojas;

2) þala, padaryta kaltajam valdytojui, neatlyginama; 3) esant abiejø valdytojø kaltei, þalos atlyginimas nustatomas pagal

didesnio pavojaus ðaltiniø valdytojø kaltës laipsná192. Kadangi þala yra atlyginama esant kaltei, tai nesant në vieno ið val-

dytojø kaltës civilinë atsakomybë neatsiranda. 28.2.5. Valstybës ir savivaldybës atsakomybë uþ jø institucijø ir pareigûnø neteisëtais veiksmais padarytà þalà Santykius tarp privaèiø asmenø, taip pat ir santykius dël civilinës

atsakomybës taikymo, reguliuoja privatinë teisë. Þalà gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teisës subjektai. Tarp tokiø yra vieðieji asmenys – valstybë, savivaldybë, jø institucijos bei tarnautojai. Vieðøjø asmenø santykius, grindþiamus valdþia ir pavaldumu, reguliuoja vieðoji teisë, o santykius, kurie perþengia ðias ribas, – privatinë teisë. Valstybei ir savivaldybei, jø institucijoms ir pareigûnams ágyvendinant numatytas funkcijas gali bûti padaroma þala kitiems asmenims. Ji gali bûti pada-roma dël asmeniui neteisëtai taikytø sankcijø, dël pareigûnø netinka-mai vykdomø pareigø, dël vieðojo asmens priimtø sutartiniø ásipareigo-jimø nevykdymo ir dël kitø prieþasèiø. Kai þala padaroma dël vieðojo asmens veiklos (veikimo arba neveikimo), kyla klausimas, ar atsiranda vieðojo asmens civilinë atsakomybë uþ þalà, o jeigu ji atsiranda, tai ko-kiomis teisës normomis – vieðosios ar privatinës teisës – reikia vadovau-tis sprendþiant þalos atlyginimo klausimà.

XX a. pradþioje imta atsisakyti valstybës absoliutaus imuniteto na-cionalinëje teisëje, t. y. santykiuose tarp valstybës ir pilieèiø. Pripaþinta, kad valstybë bei jos institucijos turi atsakyti uþ padarytà þalà. Valstybës

192 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nutarimo Nr. 27

„Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo turti-nës þalos, padarytos eismo ávykio metu“ 10 punktas.

225


imuniteto ribos buvo siaurinamos ávairiais aspektais ir pripaþinta, kad valstybë turi atsakyti uþ þalà, padarytà dël sutartiniø prievoliø paþeidi-mo, delikto atveju, pradëta taikyti tiesioginë atsakomybë uþ þalà, pada-rytà neteisëtais veiksmais, kai nenustatoma konkreèiø institucijø arba pareigûnø kaltë193.

Þalà, atsiradusià dël valstybës valdþios institucijø, savivaldybës val-dþios institucijø neteisëtø aktø, privalo atlyginti atitinkamai valstybë arba savivaldybë ið savo biudþeto, nepaisydama konkretaus valstybës tarnautojo, kito valstybës valdþios institucijos arba savivaldybës darbuo-tojo kaltës.

Prievolės šalių ypatumai. Prievolës dël þalos atlyginimo skolininkas yra valstybë ir savivaldybë. Valstybë ar savivaldybë yra tiesiogiai atsa-kinga uþ savo institucijø arba pareigûnø padarytà þalà. Valdþios institu-cija yra bet koks vieðosios teisës subjektas (valstybës ar savivaldybës institucijos, pareigûnai, valstybës tarnautojai, kitokie ðiø institucijø dar-buotojai). Jai prilyginami privatûs asmenys, vykdantys valdþios funkci-jas, pavyzdþiui, policijos rëmëjai. Vieðosios teisës subjektai yra valdþios ir valdymo srityje veikianèios institucijos.

Atsakomybės pagrindų ypatumai. Valstybës ir savivaldybës atsako-mybë atsiranda esant þalai (nuostoliams), neteisëtiems veiksmams, prieþastiniam ryðiui, kaip bendrosioms civilinës atsakomybës sàlygoms, ir specialiosioms sàlygoms. Jas apibûdina tai, kad þala padaryta ágyven-dinant valdþios galias.

Þala, atsiradusi dël neteisëtø valdþios institucijø veiksmø, atlygi-nama valstybës ar savivaldybës. Turi bûti atlyginama tiesiogiai padaryta þala, iðlaidos, negautos pajamos. Neturtinës þalos, padarytos valdþios institucijø ir pareigûnø neteisëtais veiksmais, atlyginimà nustato Vieðo-jo administravimo ástatymo 39 straipsnis194. Taigi yra atlyginama ir tur-tinë, ir neturtinë þala. Atlyginant neturtinæ þalà remiamasi CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinës þalos poþymiais ir dydþio nustatymo kriterijais.

Taikant atsakomybæ uþ þalà, padarytà neteisëtais valdþios aktais, galioja prezumpcija, kad valdþios aktas laikomas teisëtu, taip pat ir tas, kuriuo kam nors yra padaryta þala. Pats þalos padarymo faktas nereið-

193 Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius:

Justitia, 1995, p. 370, 371. 194 Valstybës þinios. 1999. Nr. 60–1945; 2002. Nr. 123–5557.

226


kia neteisëtumo. Vadovaujamasi tuo, kad þala padaroma veiksmais, kuriø teisëtumas patikrinamas ne vien pagal civilinës teisës, bet ir pagal kitø teisës ðakø normas – administracinës, baudþiamosios, baudþiamojo proceso teisës, tarptautiniø teisës aktø reikalavimus ir visuotinai pripa-þintas teisës nuostatas. Valstybës valdþios, savivaldybës valdþios organai arba pareigûnai, vykdydami savo pareigas ir ágyvendindami valstybës ar savivaldybës kompetencijà, privalo veikti pagal specialius aktus, numa-tanèius jø veikimo turiná (kà jie turi veikti) ir veikimo formà (kokia tvarka jie turi tai atlikti).

Valdþios aktai, kuriais yra padaryta þala pilieèiui arba kitam asme-niui, laikomi neteisëtais tada, kai paþeisti specialûs teisës aktai, numa-tantys valdþios institucijø veikimo turiná ir formà. Neteisëti veiksmai yra padaryti, jei valdþios institucijos arba jø darbuotojai neveikë taip, kaip pagal ástatymà privalëjo veikti.

Generalinio delikto sistema, átvirtinta civilinëje teisëje, ir valdþios akto teisëtumo klausimas tarpusavyje konkuruoja kaip bendrojo ir spe-cialaus principo taikymas teisëje. Jei neteisëtumà atitinkamu atveju numato specialios normos (pagal kurias turi bûti ágyvendinama valdþia, pvz., baudþiamojo proceso taisyklës), tai jos ir taikomos, o bendroji tai-syklë (kad vien þalos padarymas yra neleidþiamas) netaikoma.

Prieþastinio ryðio ypatybës yra tai, kad þala valdþios ágyvendinimo srityje daþniausiai atsiranda kaip keliø institucijø arba jø pareigûnø veiksmø (neveikimo) neatskiriamas rezultatas. Tai paaiðkinama valsty-binës valdþios ir valdymo organø sudarymo ir veiklos sistema. Þalà ne-retai lemia neteisëti konkreèiø pareigûnø veiksmai ir netinkama kont-rolë. Dël to sunku nustatyti, kurio konkretaus asmens veiksmai lëmë þalà. Prieþastinis ryðys pasireiðkia tarp netinkamai veikianèios valstybës institucijø sistemos ir þalingo rezultato.

Civilinë atsakomybë uþ þalà, padarytà valdþios aktais, taikoma be kaltës.

Be nurodytøjø bendrøjø civilinës atsakomybës sàlygø, yra ðios spe-cialiosios atsakomybës sàlygos: 1) þala turi bûti padaryta valdþios aktu; 2) valdþios aktas turi bûti atliktas valstybës valdþios institucijos; 3) val-dþios aktai turi bûti priimti (atlikti) vykdant tarnybines pareigas.

Valdþios aktais iðreiðkiami valdingi ágaliojimai. Jais iðreikðti nuro-dymai yra privalomi visiems asmenims, kuriems jie skirti. Tai norminiai ir individualûs aktai, teisinio ir fizinio pobûdþio, vienasmeniai ir kole-gialûs pagal sprendimo formà. Aktø sàvokà apibrëþia CK 6.271 straips-

227


nio 3 dalis. Tai bet koks valdþios institucijos arba jos darbuotojø veiks-mas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro átakos asmenø tei-sëms, laisvëms arba interesams (teisës ir individualûs aktai, administra-ciniai aktai, fiziniai aktai ir kt. Aktais nelaikomi teismo institucijø sprendimai, priimti ágyvendinant teisingumà (teismo nuosprendþiai, sprendimai, nutartys). Jais padaryta þala atlyginama specialiomis sàly-gomis.

Norminiai aktai nustato visiems privalomas elgesio taisykles. Ne norminiai, o individualaus pobûdþio aktai yra skirti arba taikomi konk-retiems asmenims.

Teisinio pobûdþio aktai yra vienasmeniðkai arba kolegialiai prii-mami teisës aktai (nutarimai, sprendimai, ásakymai, nurodymai ir kt.). Fiziniai aktai atliekami valdþios ágaliojimus turinèiø pareigûnø, tarnau-tojø arba darbuotojø (pasiklausymo organizavimas ne ástatymø nustaty-ta tvarka, neskelbtinø duomenø paskelbimas, fizinës jëgos, specialiøjø priemoniø ar bûdø panaudojimas ir kt.). Jie gali pasireikðti neveikimu, jei neágyvendinami suteikti valdingi ágaliojimai ir dël to atsiranda þala. Pavyzdþiui, neuþtikrinama pavaldþiø asmenø kontrolë, nesprendþiamas pareiðkëjo klausimas nustatytais terminais ir tvarka ir taip padaroma þala. Ar aktai priskirtini valdþios aktams, spræstina pagal ðiuos poþy-mius: 1) aktai turi bûti privalomi vykdyti; 2) jie turi bûti priimti institu-cijø arba pareigûnø, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus ágalio-jimus arba nepanaudojo tø ágaliojimø, kai buvo bûtina juos panaudoti.

„Valdþios institucija“ reiðkia bet koká vieðojo administravimo sub-jektà (valstybës arba savivaldybës institucijà, pareigûnà, valstybës tar-nautojà arba kitoká ðiø institucijø darbuotojà), taip pat privatø asmená, atliekantá valdþios funkcijas. Valstybës institucijos yra Lietuvos Respub-likos Seimas, Vyriausybë, Lietuvos bankas, ministerijos, departamentai, policijos, mokesèiø, valstybës kontrolës, valstybës saugumo, prokuratû-ros, muitinës ástaigos, kitos tarnybos ir inspekcijos.

Valdþios institucijø valdþios aktai turi bûti priimti ágyvendinant valdþios galias. Jos ágyvendinamos veikimu arba neveikimu. Veikimu valdþios galios ágyvendinamos netinkamai panaudojant ágaliojimus (at-liekant veiksmus be pagrindo, virðijant suteiktus ágaliojimus, priimant neteisëtus sprendimus ir kt.). Neveikimu padaroma þala, jei valdþia ne-panaudojama tuomet, kai turi bûti panaudojama. Jei þala yra padaryta dël veikos, nesusijusios su valdþios galiø ágyvendinimu, ji bus atlygina-ma kitais þalos atlyginimo pagrindais (pvz., kaip samdanèio darbuotojus

228


asmens). Tam reikia patikrinti institucijos, pareigûno arba darbuotojo pareiginius ágaliojimus. Juos numato ástatymai, ástatai, nuostatai, statu-tai, kodeksai. Valdþios aktai gali bûti atlikti vykdant valdingus ágalioji-mus ne darbo metu, ne darbo vietoje ir pan.

Þala yra atlyginama ið valstybës arba savivaldybës biudþeto. Þalà, padarytà dël valstybës valdþios institucijø neteisëtø aktø, tiesiogiai pri-valo atlyginti valstybë ið valstybës biudþeto. Valstybei atstovauja Vy-riausybë arba jos ágaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Res-publikos Vyriausybë 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 ágaliojo vals-tybës institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dël kuriø arba dël kuriø pareigûnø, valstybës tarnautojø arba kitø darbuotojø neteisë-tø aktø atsirado þala, atstovauti valstybei bylose dël þalos atlyginimo, o Teisingumo ministerijà – kai þala atsirado dël teisëjo ar teismo neteisë-tø veiksmø195. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra ágalio-ta atstovauti valstybei bylose dël þalos atlyginimo valstybiniø socialinio draudimo senatvës pensijø gavëjams, turëjusiems iki 2002 m. lapkrièio 26 d. draudþiamøjø pajamø196.

Neteisminæ þalos kompensavimo tvarkà numato Þalos, atsiradusios dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymas197.

Þalà, atsiradusià dël savivaldybës valdþios institucijø neteisëtø ak-tø, privalo atlyginti savivaldybë ið savivaldybës biudþeto, o teisme savi-valdybei atstovauja institucija, dël kurios neteisëtø veiksmø atsirado þala (CK 6.271 str. 1 d., 6.273 str. 2 d.). Valstybë arba savivaldybë, atly-ginusios þalà, turi á padariusá þalà asmená – tarnautojà ar darbuotojà – regresinio reikalavimo teisæ.

Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo institucijų, prokurorų, teisėjų ir teismo veiksmais, atlyginimo ypatumai. Þala, padaryta asmeniui procesine institucijø veikla arba pareigûnø veiksmais baudþiamosiose, administracinëse ir civilinëse bylose, valstybës atlyginama specialiomis ástatymo numatytomis sàlygomis. Þala atlyginama visiðkai. Jà gali suda-ryti prarastas darbo uþmokestis arba kitos su darbu susijusios iðmokos, kuriø asmuo neteko dël neteisëtø veiksmø (atlyginimas, premija ar ki-tokia iðmoka uþ metinio darbo rezultatus); paðalpos, pensijos ar kitos darbo pajamos, kuriø asmuo neteko; baudos, iðieðkotos teismo nuo-

195 Valstybës þinios. 2001. Nr. 66–2415. 196 Valstybës þinios. 2003. Nr. 10–362. 197 Valstybës þinios. 2002. Nr. 56–2228.

229


sprendþiu; teismo iðlaidos; sumos, priteistos nuosprendþiu, nukentëju-siøjø teisinei pagalbai apmokëti; turto konfiskavimu padaryta þala. Be tiesioginiø nuostoliø, atlyginami ir netiesioginiai, t. y. kitos iðlaidos ir negautos pajamos: nuostoliai dël suþlugdytø sandoriø, palikimo prara-dimas dël negalëjimo jo priimti arba imtis jo apsaugos priemoniø, pa-jamos uþ indëlá, vertybinius popierius ir pan. Asmeniui turi bûti atku-riamos darbo ir profesinës teisës. Priteisiant neturtinæ þalà turi bûti at-siþvelgiama á kaltinimo sunkumà, paskirtos bausmës arba nuobaudos dydá, neteisëto laisvës atëmimo, neteisëto kardomojo kalinimo (suëmi-mo), neteisëto sulaikymo arba neteisëtos administracinës nuobaudos – areðto laikà, informacijos apie neteisëtà nuteisimà, neteisëtà kardomàjá kalinimà (suëmimà), neteisëtà sulaikymà, neteisëtà procesiniø prievar-tos priemoniø pritaikymà arba neteisëtos administracinës nuobaudos – areðto paskyrimo vieðà paskelbimà ir kitas neturtinës þalos pasekmes, kitas bylos aplinkybes.

Neteisëti veiksmai, kaip pagrindas atlyginti þalà valstybei, yra spe-cialiøjø aktø nuostatø paþeidimas administraciniame arba baudþiama-jame procese. Turi bûti nustatyta, kad institucijos arba pareigûnai veikë neturëdami pakankamo pagrindo arba paþeisdami nustatytà tvarkà ir dël to atsirado þala. Teismø praktika pripaþásta, kad neteisëti veiksmai yra nustatomi pagal tai, ar yra baudþiamojo proceso normø paþeidimø, kuriuos padarë kvotëjas, prokuroras, tardytojas arba teismas, priimda-mi sprendimà asmená sulaikyti arba suimti198.

Ið administraciniame procese padarytø veiksmø tik neteisëtas ad-ministracinio areðto paskyrimas uþtraukia valstybei visiðkà civilinæ atsa-komybæ – pareigà atlyginti turtinæ ir neturtinæ þalà. Kitokie neteisëti veiksmai administraciniame procese gali uþtraukti valstybës arba savi-valdybës institucijos atsakomybæ pagal CK 6.271 straipsná.

Neteisëti veiksmai baudþiamajame procese, t. y. tiriant nusikalti-mus ir vykdant baudþiamàjá persekiojimà arba taikant baudþiamàjà at-sakomybæ, kuriais padarytà þalà atlygina valstybë, yra ðie:

– neteisëtas nuteisimas (nesant nusikaltimo ávykio, nesant nusikal-timo sudëties, neárodþius asmens dalyvavimo darant nusikalti-mà);

198 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinëje byloje P.

Narkevičius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K–3–34/2001, kat. 39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 15.

230


– neteisëtas suëmimas kardomosios priemonës taikymo tvarka; – neteisëtas sulaikymas; – neteisëtas procesinës prievartos priemoniø pritaikymas (krata,

asmens krata, daiktø paëmimas, atvesdinimas ir kt.); – administracinio teisës paþeidimo bylos nutraukimas nesant ad-

ministracinio teisës paþeidimo ávykio, administracinio teisës pa-þeidimo sudëties, taip pat esant kitoms aplinkybëms, dël kuriø procesas administracinio teisës paþeidimo byloje negalimas (ATPK 250 str.).

Bylos nutraukimas nereabilituojanèiais pagrindais (amnestijos ak-tas, atsakomybës taikymo senatis, kaltinamojo mirtis ir kt.) nesudaro pagrindo atlyginti þalà.

Gali bûti atsisakyta atlyginti þalà arba þalos atlyginimo dydis suma-þinamas, jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbëjo arba kitaip kliudë nustatyti tiesà, slapstësi ir taip prisidëjo prie þalos atsiradimo arba jos padidëjimo. Jeigu asmuo save apkalbëjo dël smurto ar neteisëtø tardymo veiksmø, tai neturi bûti taikomas atleidimas nuo civilinës atsakomybës. Teismø praktikoje suformuluota taisyklë, kad savæs apkalbëjimo faktas pats savaime neatima teisës á þalos atlyginimà, jei tai ávyko dël teisësaugos institucijos neteisëtø veiksmø. Tuomet sa-væs apkalbëjimas vertinamas ne kaip atsakomybæ ðalinanti aplinkybë, o kaip aplinkybë, prisidedanti prie þalos atsiradimo arba jà padidinanti199.

Pagal 2001 m. liepos 26 d. nutarimà Nr. 932 valstybei bylose dël þa-los atlyginimo atstovauja Teisingumo ministerija200.

Žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo ypatybės. Vals-tybë visiðkai atlygina teismo arba teisëjo neteisëtais veiksmais padarytà þalà civilinëje byloje bendraisiais pagrindais. Turi bûti nustatyta þala, neteisëti veiksmai, prieþastinis ryðys ir kaltë.

Atsakomybės sąlygų ypatumai. Þala atlyginama visiðkai, todël jà su-daro reali þala, tiesioginës ir netiesioginës iðlaidos, negautos pajamos, neturtinë þala.

Neteisëti veiksmai turi bûti atlikti nagrinëjant civilinæ bylà. Civili-nës bylos nagrinëjimas apima ieðkinio priëmimà, laikinøjø apsaugos

199 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinëje byloje J. Ra-

gelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K–3–155/2001, kat. 39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 16.


231


priemoniø taikymà, teismo sprendimo priëmimà, vykdymà, civilinës bylos uþbaigimà nenagrinëjus ieðkinio ið esmës (ieðkinio palikimà ne-nagrinëto, bylos nutraukimà). Teismo priimto procesinio dokumento civilinëje byloje teisëtumas gali bûti patikrinamas ið naujo nagrinëjant teismo sprendimus, nutartis arba nutarimus pagal apeliacinius, atski-ruosius ir kasacinius skundus. Pavyzdþiui, turto areðto kaip neteisëto panaikinimas turi bûti siejamas su ástatymo paþeidimu, o ne su ieðkovo atsisakymu nuo ieðkinio, ieðkininio reikalavimo pakeitimu arba su ki-tomis aplinkybëmis.

Kaltæ, kaip atsakomybës pagrindà, sudaro teisëjo arba kito teismo pareigûno padarytas ástatymo paþeidimas arba reikalavimø neávykdy-mas, reikiamo atidumo arba rûpestingumo laipsnio neuþtikrinimas. Þa-la, padaryta dël teismo tarnautojo kaltø veiksmø, atlyginama ne ðio de-likto sàlygomis. Tai gali bûti teismo, kaip samdanèio darbuotojus as-mens, atsakomybë ar kt. Kaltë gali bûti konstatuota baudþiamajame ar civiliniame procese, drausminës atsakomybës taikymo tvarka arba tie-siogiai iðkelta civilinëje byloje dël þalos atlyginimo ir èia nustatinëjama. Kaltës forma valstybës civilinei atsakomybei taikyti neturi reikðmës. Tai gali bûti tyèia, didelis arba paprastas neatsargumas. Ji gali pasireikðti nusikaltimu, drausminio pobûdþio nusiþengimu. Ar kaltajam teisëjui arba teismo pareigûnui buvo taikyta individuali atsakomybë, valstybës civilinës atsakomybës taikymui neturi átakos.

Prieþastinis ryðys valstybës civilinei atsakomybei taikyti yra sàsaja tarp teismo darbuotojø neteisëtø veiksmø – teisëjo ir kito teismo parei-gûno – bei atsiradusios þalos. Turi bûti nustatyta, kad teisëjo arba kito teismo pareigûno neteisëti veiksmai yra þalos atsiradimo prieþastis.

Regresinės prievolės ypatumai. Valstybë, atlyginusi dël ikiteisminio tyrimo pareigûno (kvotëjo, tardytojo), prokuratûros ar teismo pareigû-no, teisëjo tyčinių veiksmø (aktø) atsiradusià þalà, ágyja regreso (atgræþ-tinio reikalavimo) teisæ teismo tvarka iðieðkoti ið ðiø asmenø ástatymø nustatyto dydþio sumas. Valstybës regreso teisë iðsamiai numatyta Þa-los, atsiradusios dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymo 5 straipsnyje201.

Valstybë, atlyginusi kitø valdþios institucijø pareigûnø, valstybës tarnautojø arba kitø darbuotojø kaltais veiksmais (aktais) padarytà þa-


232


là, ágyja regreso (atgræþtinio reikalavimo) teisæ teismo tvarka iðieðkoti ið ðiø asmenø ástatymø nustatyto dydþio sumas.

Valstybë, atlyginusi þalà, ágyja regreso (atgræþtinio reikalavimo) teisæ á asmená, melagingai praneðusá apie nusikaltimà, melagingai as-mená áskundusá, kad ðis padarë nusikaltimà arba administraciná teisës paþeidimà, arba asmená, davusá melagingus parodymus, melagingà eks-perto arba revizoriaus iðvadà, melagingà specialisto paaiðkinimà ar ið-vadà arba atlikusá þinomai neteisingà vertimà, jeigu ðiais veiksmais toks asmuo padarë nusikaltimà, kuris nustatytas ásiteisëjusiu teismo nuo-sprendþiu.

Regresinëje prievolëje valstybei atstovauja institucija, dël kurios pareigûno, valstybës tarnautojo arba kito darbuotojo neteisëtø veiksmø (aktø) atsirado þala.

Jei þala atsirado dël teismo pareigûno, teisëjo ar teismo veiksmø (aktø), valstybei atstovauja Teisingumo ministerija, kuri privalo pa-reikðti ieðkiná dël þalos iðieðkojimo regreso (atgræþtinio reikalavimo) tvarka, jei þala atsirado dël ðiø pareigûnø tyèiniø veiksmø (CK 6.272 str. 4 d.).

28.2.6. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø iki 14 metø veiksmais, ypatumai Atsakyti pagal deliktinæ prievolæ gali tik asmenys, kurie sugeba

valdyti savo veiksmus ir teisingai ávertinti jø galimas pasekmes. Tokià galimybæ fizinis asmuo ágyja sulaukæs 14 metø amþiaus. Iki 14 metø as-muo negali savarankiðkai atsakyti pagal deliktines prievoles, taèiau jo padaryta þala turi bûti atlyginama.

Prievolės subjekto ypatybės. CK 6.275 straipsnis numato, kad uþ þa-là, padarytà nepilnameèio iki 14 metø amþiaus, atsako jo tëvai arba globëjai, jeigu neárodo, kad þala atsirado në dël jø kaltës. Jeigu toks nepilnametis padaro þalà tuo metu, kai jis yra mokymo, auklëjimo, sveikatos prieþiûros globos (rûpybos) institucijos priþiûrimas, uþ tokià þalà atsako ði institucija, jeigu neárodo, kad ji atsirado ne dël jos kaltës.

Tëvai yra biologiniai vaiko tëvai ir kiti asmenys, kuriø tëvystæ pat-virtina civilinës bûklës akto áraðas apie vaiko kilmæ (CK 3.138 str.; 3.280 str. 1 d.) vaiko dokumentuose. Civilinës atsakomybës prievolëje skoli-ninkas gali bûti nepilnameèio tëvu áraðytas asmuo, kol ástatymo nustaty-ta tvarka nenuginèytas áraðas dël tëvystës. Be tëvø globos likusiems arba

233


esant bûtinumui ginti vaiko teises nepilnameèiui iki 14 metø nustatoma globa. Ji gali bûti laikina arba nuolatinë, teikiama ðeimos, ðeimynos ar-ba globos institucijos. Nepriklausomai nuo globos rûðiø ir formø globë-jas atsako uþ nepilnameèio iki 14 metø asmens padarytà þalà.

Mokymo, auklëjimo, sveikatos prieþiûros, globos (rûpybos) arba kitos institucijos (mokyklos, vaikø darþeliai, ligoninës, sanatorijos, vai-kø globos namai ir kt.) gali bûti skolininkai tik esant sàlygai, jeigu ne-pilnametis iki 14 metø asmuo þalos padarymo metu buvo jø priþiûri-mas.

Atsakomybės pagrindų ypatumai. Civilinës atsakomybës pagrindas yra kaltë. Tëvø ir globëjø kaltë suprantama kaip netinkama maþameèiø prieþiûra, neatsakingas poþiûris á jø auklëjimà, nepanaudojimas arba neveiksmingas tëvø valdþios panaudojimas, sudaræs sàlygas neteisëtam, þalingo pobûdþio vaikø elgesiui. Tëvai ir globëjai, árodinëdami, jog nëra jø kaltës, turi pateikti labai svarius árodymus ir argumentus, jog nëra jø kaltës uþ vaiko padarytà þalà dël to, kad tëvai arba globëjai objektyviai ilgà laikà negalëjo auklëti vaikø (dël ligos, iðvykimo, kito tëvo neteisëto elgesio ir pan.). Padarytà þalà turi atlyginti abu tëvai, taip pat ir tas, ku-ris negyvena kartu su vaiku. Abiejø tëvø teisës auklëti vaikus yra lygios, jie privalo rûpintis savo vaikais, todël kartu negyvenantis tëvas gali bûti atleistas nuo civilinës atsakomybës tik tuo atveju, jeigu dël kito tëvo arba kitø asmenø kaltës, su kuriais vaikas gyvena, jis neturëjo galimybës prisidëti prie vaiko auklëjimo.

Tëvai, kuriø valdþia apribota dël jø kaltës, atsako uþ nepilnameèiø vaikø padarytà þalà bendrais pagrindais, jeigu nepilnameèiø vaikø veiksmai yra netinkamo tëvø valdþios ágyvendinimo pasekmë. Jeigu ne-pilnameèiui yra paskirtas globëjas arba rûpintojas, tëvai, kuriø valdþia apribota, neatsako.

Tëvø valdþia gali bûti apribojama, jei vengiama pareigos auklëti vaikus, piktnaudþiaujama tëvø valdþia, þiauriai elgiamasi su vaikais, daroma jiems þalinga átaka amoraliu elgesiu, nesirûpinama jais (CK 3.180 str.).

Kitø institucijø, kurios priþiûri nepilnametá, kaltë pasireiðkia kaip nepakankama nepilnameèio prieþiûra þalos padarymo metu. Ðie asme-nys neatsako uþ netinkamà mokymà ir auklëjimà. Gali bûti, kad kaltë pasireikð priþiûrinèios institucijos vykdoma nepakankama nepilnameèio prieþiûra, bet delikto aplinkybës bus tokios, jog rodys, kad þala padary-ta ne tik dël prieþiûros stokos, bet ir dël netinkamo auklëjimo, kurá tu-

234


rëjo uþtikrinti tëvai arba globëjai. Tokiu atveju dalinës atsakomybës tvarka atsakomybë turi atsirasti tëvams arba globëjams ir atitinkamai prieþiûros institucijai.

Kai uþ þalà, padarytà keliø maþameèiø, atsako jø tëvai, globëjai ar priþiûrinèios institucijos, atsiranda dalinë ðiø asmenø atsakomybë, nes jie patys þalos nepadaro, tik netinkamai auklëdami ir nepakankamai priþiûrëdami vaikus sukuria prielaidas þalai atsirasti. Þala ðiems asme-nims paskirstoma atsiþvelgiant á jø kaltës dalá. Maþameèiø kaltë ðiuo atveju dël delikto neturëtø bûti vertinama, nes tokio asmens kaltë tei-siðkai neámanoma ir nereikðminga.

Tëvø, globëjø, kitø institucijø atsakomybë uþ nepilnameèiø padary-tà þalà atsiranda dël ðiø asmenø kaltës, todël prievolë atlyginti þalà ne-sibaigia tuomet, kai nepilnametis sulaukia pilnametystës ar kai jie ágyja turto, kurio uþtenka þalai atlyginti.

Ypatybiø turi prieþastinis ryðys. Jis yra dvejopo pobûdþio. Pirma, turi bûti konstatuota, kad yra prieþastinis ryðys tarp nepilnameèio vei-kimo ar neveikimo ir þalingø pasekmiø. Tokio ryðio nenustaèius, neatsi-randa civilinë atsakomybë uþ nepilnametá atsakantiems asmenims. Ant-ra, turi bûti nustatytas prieþastinis ryðys tarp tëvø, globëjø arba institu-cijos veikimo (neveikimo) ir þalos. Teisiðkai reikðmingas prieþastinis ryðys tarp neteisëtø atsakovø veiksmø ir þalos nëra tiesioginis. Á já ásiter-pia nepilnameèio netinkami veiksmai, taèiau jie nenutraukia prieþasti-nio ryðio, o yra tik sudëtinë prieþastinio ryðio grandinës dalis.

28.2.7. Atsakomybës uþ þalà, padarytà nepilnameèiø nuo 14 iki 18 metø veiksmais, ypatumai Prievolės subjektų ypatumai. Nepilnameèiai nuo 14 iki 18 metø yra

ið dalies veiksnûs. Deliktinëje atsakomybëje tai reiðkia, jog jie gali sava-rankiðkai atsakyti uþ þalà. Dël nepilnameèio nuo 14 iki 18 metø asmens padarytos þalos civilinës atsakomybës prievolëje tiesioginis skolininkas yra pats nepilnametis asmuo.

Netinkamas nepilnameèiø elgesys yra nulemtas tëvø, rûpintojø auklëjimo, ðiø asmenø ir kitø institucijø prieþiûros. Kita vertus, tokio amþiaus nepilnameèiai daþniausiai negali atlyginti þalos, nes neturi tur-to. Tai sudaro pagrindà nustatyti papildomà (subsidiarià) atsakomybæ tëvams, rûpintojams arba kitoms institucijoms. Papildomi skolininkai dël nepilnameèio asmens nuo 14 iki 18 metø padarytos þalos gali bûti

235


nepilnameèio tëvai, rûpintojai, já priþiûrinèios mokymo, auklëjimo, sveikatos prieþiûros, globos (rûpybos) institucijos, jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 metø neturi turto arba uþdarbio, kurio uþtektø þalai atly-ginti. Papildomi skolininkai atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti ne-pilnametis. Jø pareiga atlyginti þalà baigiasi dël þalà padariusio asmens pilnametystës, taip pat kai jis iki pilnametystës ágyja turto arba lëðø, kuriø uþtenka þalai atlyginti. Tuomet iðnyksta papildomos civilinës at-sakomybës taikymo prielaidos.

Jeigu þala yra padaryta bendrais keleto nepilnameèiø veiksmais, tai jie atsako solidariai. Jø tëvai, globëjai ir kitos institucijos tiesiogiai arba papildomai atsako dalinës atsakomybës tvarka pagal savo kaltës laipsná.

28.2.8. Atsakomybës uþ þalà, padarytà neveiksniø asmenø veiksmais, ypatumai Asmenys negali bûti civiliniø teisiniø santykiø subjektai, jei jie ásta-

tymo nustatyta tvarka yra pripaþinti neveiksniais. Tai reiðkia, kad jie negali bûti civilinës teisinës atsakomybës subjektai. Ðie asmenys turi bûti priþiûrimi ir taip uþtikrinama, kad jie niekam nepadarytø þalos. Jeigu ji padaryta, tai yra pagrindas taikyti civilinæ atsakomybæ prieþiû-ros pareigas netinkamai vykdantiems asmenims. Atsakomybës uþ ne-veiksniu pripaþinto asmens padarytà þalà pagrindus ir tvarkà nustato CK 6.278 straipsnis. Jis taikomas tada, kai þalos padarymo metu yra teismo sprendimas dël asmens pripaþinimo neveiksniu. Jei tokio spren-dimo nëra, tai atsakomybë taikoma kitais pagrindais (kaip uþ savo veiksmø reikðmës negalinèio suprasti asmens padarytà þalà ar kt.).

Prievolės subjekto ypatumai. Pripaþinto neveiksniu fizinio asmens padarytà þalà atlygina globëjas arba institucija, privalanti já priþiûrëti. Neveiksniu fiziná asmená pripaþásta teismas ir nedelsdamas paskiria globëjà. Globëju gali bûti fizinis asmuo arba gydymo, auklëjimo ar glo-bos institucija, kurioje yra neveiksnus asmuo. Pripaþintà neveiksniu fiziná asmená iki nuolatinës globos jam paskyrimo privalo priþiûrëti gy-dymo, auklëjimo arba globos institucija.

Atsakomybės pagrindų ypatumai. Atsakomybë taikoma esant kaltei. Globëjo arba neveiksniu pripaþintà fiziná asmená privalanèios priþiûrëti institucijos kaltë suprantama kaip nevykdymas prieþiûros arba kaip ne-pakankamas, arba aplaidus jos vykdymas, sudaræs sàlygas þalingiems asmens veiksmams pasireikðti. Jeigu globëjas arba priþiûrinti institucija

236


árodys, kad jie ëmësi visø protingai ámanomø atsargumo priemoniø ar-ba tokiø priemoniø negalëjo ágyvendinti dël svarbiø prieþasèiø, tai jie gali bûti atleisti nuo civilinës atsakomybës.

Neveiksniu pripaþinto asmens globëjo arba já priþiûrinèios instituci-jos atsakomybës uþ neveiksnaus asmens padarytà þalà pagrindas yra jø paèiø kaltë, todël þalos atlyginimo prievolë nesibaigia dël to, kad ne-veiksnus asmuo vëliau yra pripaþástamas veiksniu.

CK 6.278 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybë uþ pripaþinto neveiksniu asmens padarytà þalà tam tikrais atvejais gali bûti perkelta paèiam neveiksniam þalà padariusiam asmeniui. Jeigu neatlyginta svei-katai arba turtui padaryta þala dël globëjo mirties arba jam neturint lëðø, o þalà padaræs asmuo turi uþtektinai lëðø, teismas gali iðieðkoti þalà ið neveiksnaus asmens turto atsiþvelgdamas á: 1) neveiksnaus as-mens turtinæ padëtá; 2) nukentëjusio asmens turtinæ padëtá; 3) kitas bylai svarbias aplinkybes.

Prieþastinis ryðys turi ypatybiø. Jis yra dvejopo pobûdþio. Þalà arba nuostolius tiesiogiai sukelia neveiksniu pripaþinto asmens veikimas ar-ba neveikimas. Nenustaèius ðio asmens veikos ir prieþastinio ryðio tarp nurodyto asmens veikos ir þalos (nuostoliø), neatsiranda civilinë atsa-komybë uþ já atsakantiems asmenims. Taip pat turi bûti nustatytas prie-þastinis ryðys tarp prieþiûrà privalanèiø vykdyti asmenø veikimo (nevei-kimo) ir atsiradusiø neigiamø pasekmiø.

28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilinës atsakomybës ypatumai

Asmens veiksnumas ástatymo nustatyta tvarka gali bûti apribotas. Tai yra asmens veiksnumo susiaurinimas tam tikrose srityse siekiant ginti turtinius jo arba ðeimos interesus. Veiksnumo ribojimas sukelia konkreèias pasekmes – apriboja veiksnumà dël sandoriø sudarymo arba atliekant tam tikrus teisiðkai reikðmingus veiksmus (CK 2.11 str. 2 d.). Dalies veiksnumo netekimas nedaro átakos ðio asmens veiksnumui de-liktiniø prievoliø vykdymo srityje. Riboto veiksnumo asmuo yra visatei-sis civilinës atsakomybës subjektas, todël turi vykdyti prievolæ dël þalos atlyginimo. CK 6.268 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, pripaþinti ribotai veiksniais dël piktnaudþiavimo alkoholiu arba narkotinëmis, arba psichotropinëmis medþiagomis, padarytà þalà atlygina bendrais pagrindais. Ðio asmens rûpintojas neprivalo ribotai veiksnaus asmens priþiûrëti, todël rûpintojui neatsiranda prievolë atlyginti þalà.

237


28.2.10. Atsakomybës uþ þalà, padarytà fizinio asmens, negalinèio suprasti savo veiksmø reikðmës, veiksmais, ypatumai Þalà gali padaryti fiziniai asmenys, esantys jos padarymo metu to-

kios bûklës, kai jie nesupranta savo veiksmø reikðmës arba negali jø valdyti. Baudþiamojoje teisëje tokia padëtis apibrëþiama kaip nepakal-tinamumo bûklë ir yra pagrindas netaikyti baudþiamosios atsakomybës. Civilinëje teisëje yra átvirtinta tokia pat bendra taisyklë, kad veiksnus fizinis asmuo, padaræs þalà tokios bûsenos, kai jis negalëjo suprasti savo veiksmø reikðmës arba jø valdyti, uþ padarytà þalà neatsako (CK 6.268 str. 1 d.). Numatytos ðios bendrosios taisyklës iðimtys.

Pirma. Asmuo neatleidþiamas nuo atsakomybës, jeigu tokios bûse-nos jis tapo pavartojæs alkoholiniø gërimø, narkotiniø, psichotropiniø medþiagø arba kitokiu bûdu (CK 6.268 str. 1 d.). Atsakomybës pagrin-das ðiuo atveju yra asmens kaltë. Teisës teorijoje ji vadinama iðanksti-ne202. Asmens kaltë grindþiama tuo, kad asmuo, vartodamas atitinkamo poveikio medþiagas arba veikdamas kitokiu bûdu, privalo numatyti ga-limas bûsimas pasekmes. Tai turi apimti galimybæ padaryti þalà. As-muo, vartodamas alkoholinius gërimus, narkotines, psichotropines me-dþiagas, prisiima þalos padarymo rizikà ir nëra pagrindo jam atsakomy-bës netaikyti.

Antra. Jei þala padaryta ypaè svarbiam objektui, teismui leidþiama priteisti visiðkà arba daliná þalos atlyginimà ið asmens, kuris þalos pada-rymo metu negalëjo suprasti savo veiksmø reikðmës arba jø valdyti. CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nurodytos ðios sàlygos:

1) þala turi bûti padaryta asmens sveikatai arba gyvybei; 2) nukentëjusio asmens turtinë padëtis turi bûti sunki; 3) þalà padariusio asmens turtinë padëtis leistø ápareigoti já atly-

ginti þalà; 4) tai bûtø ámanoma pagal teisingumo, protingumo ir sàþiningumo

kriterijus ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Trečia. Þalos atlyginimo prievolë gali bûti perkeliama nuo þalà pa-

dariusio asmens kitiems asmenims (CK 6.268 str. 4 d.). Ði iðimtis taiko-ma tais atvejais, kai þala padaryta asmens, nesugebanèio suprasti savo veiksmø reikðmës ir jø valdyti dël psichikos ligos arba kitokio psichikos

202 Гражданское право. Часть 3, c. 17.

238


sutrikimo. Tai reiðkia, kad þala nëra susijusi su paties þalà padariusio asmens veiksmais, o jo bûklë yra nulemta objektyviø aplinkybiø.

Gali bûti perkeliama atsakomybë kitiems subjektams, atitinkan-tiems ðiuos reikalavimus:

1) jie kartu gyvena su þalà padariusiu asmeniu; 2) jie yra susijæ ástatymo numatytais giminystës ryðiais arba santy-

kiais – tëvai, pilnameèiai vaikai, sutuoktinis; 3) jie þinojo apie þalà padariusio asmens psichikos bûklæ, taèiau

nesiëmë priemoniø pripaþinti já neveiksniu. Ðiø asmenø atsakomybës pagrindas yra jø paèiø kaltë. Kaltei nusta-

tyti bûtini duomenys, jog jie þinojo ir suvokë asmens psichinæ bûklæ, o nesiimdami priemoniø pripaþinti asmená neveiksniu faktiðkai sudarë sàlygas niekam neatsakyti uþ jo padarytà þalà. Jei sutrikusios psichikos asmeniu arba ligoniu bûtø pasirûpinta, tai pareiga atlyginti þalà tektø jo globëjui arba priþiûrinèiai institucijai pagal CK 6.278 straipsná. Nepasi-rûpinimas kartu gyvenanèiu psichiðkai nesveiku asmeniu, sudarant sàly-gas iðvengti galimo þalos atlyginimo, yra pagrindas uþdëti jiems prievolæ atsakyti uþ ðiø asmenø padarytà þalà.

Regreso ypatybės. Tëvai, globëjai, rûpintojai, 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos prieþiûros institucijos (mokymo, auklëjimo, sveikatos prieþiûros, globos (rûpybos) ir kt.), atlyginæ þalà, padarytà nepilnameèio arba pripaþinto neveiksniu fizinio asmens, neturi regreso teisës á ðiuos asmenis. Pirmiausia todël, kad jiems taikyta atsakomybë dël jø paèiø kaltës, antra, þalà padaræ asmenys nëra teisës, taip pat ir deliktiniø teisiniø santykiø, subjektai ar visateisiai subjektai.

28.2.11. Atsakomybë uþ þalà, padarytà dël sveikatos suþalojimo arba gyvybës atëmimo Asmens sveikatos suþalojimas arba gyvybës atëmimas sukuria prie-

volæ atlyginti þalà. Dël savo specifiniø bruoþø ji iðsiskiriama á specialøjá deliktà. Tai reiðkia, kad þala, padaryta asmeniui dël jo sveikatos suþalo-jimo arba gyvybës atëmimo, atlyginama pagal specialias taisykles. Ben-dràsias þalos, padarytos suþalojus asmens sveikatà arba atëmus jam gy-vybæ, atlyginimo taisykles numato CK. Jos taikomos tuo atveju, jei nëra specialiøjø normø, nustatanèiø CK bendrøjø taisykliø iðimtis. CK 6.283, 6.284 straipsniai numato þalos atlyginimà uþ fizinio asmens suluoðini-mà, kitoká jo sveikatos suþalojimà arba gyvybës atëmimà tada, kai nu-

239


kentëjæs asmuo nëra apdraustas nuo nelaimingø atsitikimø darbe socia-liniu draudimu. Jei asmuo yra apdraustas nuo nelaimingø atsitikimø darbe socialiniu draudimu, tai þala pirmiau atlyginama pagal specialiuo-sius įstatymus juose numatytais pagrindais, dydþiu ir tvarka.

Þmogaus gyvybë ir sveikata yra absoliuèios vertybës, todël bet koks jø paþeidimas yra neteisëtas. Tik iðimtiniais atvejais, kai padaryti þalà leidþia ástatymas arba nustato tokios þalos padarymo bûdà ir tvarkà ir jos yra laikomasi arba kai ástatymas pateisina padarytà þalà, neatsiranda prievolë jà atlyginti. Prievolë atlyginti þalà dël suþalotos sveikatos arba atimtos gyvybës atsiranda esant þalai, neteisëtai veikai, prieþastiniam ryðiui tarp neteisëtos veikos ir þalos, su kalte arba be kaltës.

Þala pasiþymi didþiausia specifika. Fiziniam asmeniui gali bûti pa-kenkiama fiziðkai arba dvasiðkai. Kenkiant asmeniui fiziðkai daroma þala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinë þala pasireiðkia kaip kûno vientisumo paþeidimas (funkcijø arba organø netekimas), kûno nelie-èiamumo paþeidimas (sumuðimas, suþalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dël suþalojimo, susargdinimo, ligos iðsivystymo ir kt.), gyvybës atëmimas.

Kenkiant asmeniui dvasiðkai daroma þala jo psichinei sveikatai. Ji pasireiðkia dvasiniu sukrëtimu, ðoku, átampa, nemiga, irzlumu, sàmonës netekimu, padaþnëjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

Þala, padaryta dël sveikatos arba dël gyvybës atëmimo, ávertinta pinigais, sudaro nuostolius. Suþalota sveikata arba atimta gyvybë gali bûti neigiamø ir teigiamø nuostoliø prieþastis. Neigiami nuostoliai dël sveikatos suþalojimo yra negautos pajamos, kurias nukentëjæs asmuo bûtø gavæs, jei jo sveikata nebûtø suþalota. Dël atimtos gyvybës negau-tos pajamos yra prarastas iðlaikymas arba teisë gauti iðlaikymà. Teigia-mus nuostolius sudaro iðlaidos dël nukentëjusiojo suþalojimo arba jo gyvybës atëmimo.

Dël fizinio asmens suþalojimo negautos pajamos yra nuostoliai dël prarasto darbingumo. Darbingumo netekimas yra bûklë, kai þmogus yra nedarbingas dël pakenktos fizinës arba psichinës sveikatos. Darbin-gumas yra paprastas ir profesinis. Paprastas darbingumas yra þmogaus gebëjimas ir galimybë dirbti darbus, nereikalaujanèius specialiø þiniø, kvalifikacijos ir ágûdþiø. Profesinis darbingumas – tai þmogaus gebëji-mas ir galimybë atlikti savo profesijos darbà, reikalaujantá specialiø þi-niø, kvalifikacijos, darbo praktikos (ágûdþiø). Vertinant profesiná dar-bingumà atsiþvelgiama á þmogaus gebëjimà bei galimybes dirbti pritai-

240


kant ágytas þinias, kvalifikacijà ir ágûdþius, panaðiø profesijø darbus, iðmokti naujos profesijos.

Darbingumo netekimas pagal trukmæ yra laikinas nedarbingumas ir invalidumas. Laikinas nedarbingumas trunka, kol asmuo pasveiksta arba kol jam nustatomas invalidumas. Ðiuo laikotarpiu asmuo yra visið-kai nedarbingas.

Invalidumas yra ilgalaikis arba nuolatinis. Tai þmogaus bûklë, kai jis dël aiðkiø organizmo funkcijos sutrikimø ilgà laikà arba nuolat negali dirbti áprastinëmis arba specialiomis darbo sàlygomis, kai darbingumo negalima gràþinti protezavimu, kompensacine technika ir kitomis reabi-litacijos priemonëmis. Invalidumas pagal trukmæ yra terminuotas arba neterminuotas (nuolatinis). Terminuotas invalidumas yra ilgalaikis ne-darbingumas. Nustatant invalidumà nurodoma, kuriam laikui netekta darbingumo. Nuolatinis invalidumas nustatomas nenurodant termino. Invalidumo grupë suteikiama terminuotai arba neterminuotai, atsiþvel-giant á suþalojimo pobûdá, anatominius trûkumus ir kt. Invalidumas, kitaip nei laikinasis nedarbingumas, pagal darbingumo netekimo apimtá gali bûti visiðkas ir dalinis. Darbingumo netekimo apimtis nurodoma procentais. Nuo darbingumo prarastos dalies priklauso nuostoliø dydis. Jeigu asmuo neteko viso darbingumo, tai jo nuostolius dël suþalotos sveikatos sudaro visos turëtos ir dël suþalojimo negaunamos pajamos. Jei jis neteko dalies darbingumo, tai þalà sudaro atitinkama prarastø pa-jamø dalis. Pavyzdþiui, jeigu asmuo neteko 60 proc. darbingumo, tai reið-kia, kad jo netektos pajamos dël suþalojimo yra 60 proc. negautø pajamø.

Nedarbingumas nustatomas taikant specialias þinias, t. y. eksperti-zës bûdu. Invalidumà nustato Valstybës socialinës ekspertizës komisija. Jos nuostatai patvirtinti 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-tarimu Nr. 123. Komisija nustato asmens invalidumo faktà. Pobûdá, prieþastá, atsiradimo laikà, invalidumo grupæ ir terminà, taip pat ben-drojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsná203. Civilinëje byloje darbingumo netekimo klausimus gali nustatyti teisës medicinos eksper-tizë. Invalidumo nustatymo klausimai reguliuojami sveikatos apsaugos ministro ir socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 m. balandþio 28 d. ásakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka204.


241


Nuostoliai dël prarasto darbingumo pasireiðkia kaip asmens negau-tos pajamos. Tai netekimas galimybës paèiam dalyvaujant darbo arba verslo rinkoje uþsidirbti. Negautos pajamos dël prarasto darbingumo – tai mokëjimai, kurie jam priklausë pagal darbo, civilines arba kitokias sutartis arba ið kitos ástatymais nedraudþiamos veiklos (pagal verslo liudijimà, patentà, ið autorystës, iðradimø ir pan.) ir kurie nebuvo gauti dël suþalotos sveikatos.

Jeigu asmuo dël suþalojimo (sumuðimo, kûno suþalojimo arba ki-tokio pakenkimo) neprarado darbingumo ir neigiamø nuostoliø neturë-jo, tai jam gali bûti atlyginami turëti teigiami nuotoliai (gydymo ir kt.), taip pat neturtinë þala.

Dël fizinio asmens gyvybës atëmimo kitiems asmenims gali bûti padaroma nuostoliø arba neturtinës þalos. Jø nuostoliai pasireiðkia iš-laikymo netekimu, nes jie netenka maitintojo – asmens, kuris teikë arba privalëjo teikti iðlaikymà. Teisæ á þalos atlyginimà turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iðlaikomi arba jo mirties dienà turëjo teisæ gauti ið jo iðlaikymà. Tai gaunantys iðlaikymà arba turintys teisæ já gauti asmenys. Jais gali bûti nepilnameèiai mirusiojo vaikai, áskaitant gimusájá po jo mirties, sutuoktinis, nedarbingi tëvai ir kiti nedarbingi asmenys, kurie faktiðkai buvo mirusiojo iðlaikomi.

Teisæ á iðlaikymà turi mirusiojo nedarbingi tëvai. Nedarbingumas nustatomas pagal jø invalidumà, pensiná amþiø. Teisæ á þalos atlyginimà dël maitintojo netekimo turi kiti faktiniai nedarbingi iðlaikytiniai. Gi-minystës arba tarpusavio santykiø pobûdis su ðiais asmenimis nesvar-bus. Turi bûti nustatyta, kad mirusysis teikë paramà, kuri buvo esminis ir pagrindinis pragyvenimo ðaltinis. Tai gali pasireikðti pinigø davimu, produktø tiekimu, rûpinimusi, prieþiûra ir kitaip. Neturi reikðmës, kiek laiko iki mirusiojo mirties toks iðlaikymas truko, svarbu, ar jis buvo mir-ties dienà. Asmens nedarbingumo ir iðlaikymo, gauto ið mirusiojo, faktø visuma sukuria teisæ á þalos atlyginimà netekus maitintojo.

Dël fizinio asmens sveikatos suþalojimo arba jo mirties yra pati-riama iðlaidø, kurios apibûdinamos kaip teigiami nuostoliai. Sveikatos suþalojimo atveju tai gydymo, papildomo maitinimo, vaistø ásigijimo, suþaloto asmens prieþiûros arba slaugymo, kitos sveikatai gràþinti skir-tos iðlaidos, protezavimo, kompensacinës technikos, specialiøjø trans-porto priemoniø ásigijimo iðlaidos. Gali bûti reikalingos papildomos iðlaidos dël suþaloto asmens, kuris lieka ne visiðkai susigràþinæs sveika-tà, ásiliejimo á visuomenæ (á darbo, socialinæ veiklà). Jam gali reikti per-

242


sikvalifikuoti, pertvarkyti gyvenamàjà vietà arba transporto priemonæ (pritaikyti jà invalido poreikiams) ir kt.

Fizinio asmens mirties atveju teigiamus nuostolius sudaro laidoji-mo iðlaidos. Tai bûtinumo ir protingumo kriterijus atitinkanèios iðlai-dos, reikalingos mirusiajam palaidoti. Jas sudaro gedulingø pietø, transporto, religiniø apeigø, fotografo ir kitos iðlaidos. Prie laidojimo iðlaidø priskiriamos kapo sutvarkymo iðlaidos.

Žalos dydžio nustatymas. Dël darbingumo netekimo patirti nuosto-liai nustatomi pagal ðiuos duomenis: 1) asmens vidutiná darbo uþmokes-tá arba kitas nuolatines pajamas iki suþalojimo arba darbingumo nete-kimo; 2) asmens netekto darbingumo dalá.

Dirbanèio asmens darbo uþmokestis yra nustatomas remiantis Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. geguþës 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybës tarnautojo vidutinio darbo uþmo-kesèio apskaièiavimo tvarka205. Jis nustatomas ið trijø paskutiniø kalen-doriniø mënesiø uþmokesèiø vidurkio, áskaitant visas darbo apmokëji-mo rûðis, mënesines pensijas ir kt. Jeigu darbuotojas yra dirbæs maþiau kaip 3 mënesius, tai pagal faktiðkai dirbtà laikà turi bûti apskaièiuoja-mas jo dienos uþdarbis, o pagal já – vidutinis mënesio darbo uþmokestis. Kitos nuolatinës pajamos gali bûti ið individualios veiklos, sutarèiø arba ið verslo gautos pajamos.

Nuostolius sudaro darbo uþmokesèio arba kitø nuolatiniø pajamø dalis, atitinkanti asmens netektojo darbingumo dalá. Pagal asmens gau-tas pajamas ir darbingumo netekimo procentà nustatoma, kokios paja-mø sumos nukentëjusysis neteko.

Kai suþalojamas nedirbantis asmuo, tai jo netektos pajamos gali bûti nustatytos naudojant atitinkamos darbininkø ar valdininkø katego-rijos uþdarbio dydá. Bet kokiu atveju ði suma neturi bûti maþesnë uþ Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintà darbo uþmokesèio mini-malø dydá.

Jei suþalojamas asmuo iki 14 metø, tai atlyginamø nuostoliø rûðys priklauso nuo to, ar asmuo turëjo savarankiðkø pajamø. Jeigu jis turëjo savarankiðkø pajamø, tai jam turi bûti atlyginta tokio dydþio þala, kiek savarankiðkø pajamø jis neteko dël suþalojimo. Jei savarankiðkø paja-mø fizinis asmuo, neturintis 14 metø, neturëjo, tai jam atlyginami tik


243


nuostoliai dël suþalotos sveikatos (gydymo, protezavimo, prieþiûros ir kt.).

Kai nukentëjusiajam asmeniui sueina 14 metø, jam turi bûti atlygi-nama ir neigiami nuostoliai (susijæ su darbingumo netekimu arba su-maþëjimu). Jie nustatomi pagal: 1) nepilnameèio turëtus sugebëjimus; 2) jo tëvø turtinæ padëtá; 3) þalà padariusio (atsakingo uþ þalà) asmens turtinæ padëtá; 4) kitas reikðmës turinèias aplinkybes.

Teismø praktikoje yra suformuluotos taisyklës, kokia tvarka ap-skaièiuojamas nuostoliø dydis dël asmens sveikatos suþalojimo: 1) nu-statoma pajamø suma, kurios netekta dël suþalojimo. Ji atitinka netek-to darbingumo procentus; 2) ið gautos sumos atimama suma, atitinkanti nukentëjusiojo kaltës laipsná, jeigu yra nustatyta nukentëjusiojo kaltë; 3) ið gautos sumos atimamas dël suþalojimo mokamos socialinio drau-dimo iðmokos (nedarbingumo, invalidumo paðalpos ir kt., jeigu teisës aktai numato, kad á tai atsiþvelgiama)206.

Fizinio asmens mirties atveju nuostolius sudaro iðlaikymo neteki-mas ir laidojimo iðlaidos.

Iðlaikymas yra mirusiojo asmens pajamø dalis, kurià iðlaikytiniai arba turintys teisæ gauti iðlaikymà asmenys gavo arba turëjo teisæ gauti mirusiajam esant gyvam. Prie pajamø, gautø ið darbo, verslo arba veik-los, netektam iðlaikymui apskaièiuoti turi bûti priskirtos nuolatinës ið-mokos, ið kuriø buvo arba galëjo bûti teikiamas iðlaikymas. Tai pensija (invalidumo, senatvës ar kt.), þalos atlyginimo periodiniai mokëjimai, gautos nuolatinio iðlaikymo sumos ið kitø asmenø ir pan.

Jeigu asmuo jau gavo ið mirusiojo iðlaikymà, tai jam priklauso tokio paties dydþio þalos atlyginimas.

Asmuo, kuris turëjo teisæ gauti mirusiojo iðlaikymà, gauna atitin-kamà mirusiojo pajamø dalá, kuri tektø jam. Ta dalis nustatoma visas mirusiojo pajamas dalijant ið iðlaikytiniø skaièiaus ir pridedant vienà (dalá, tekusià paèiam mirusiajam).

Iðlaikymo netekimo dydis yra nustatomas tokia tvarka: nustatoma, kokio dydþio mirusiojo pajamø dalis tenka kiekvienam iðlaikytiniui (ar-ba turëjusiam teisæ já gauti); ið gautos sumos atimama socialinio drau-

206 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dël

ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo þalos, pa-darytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atëmus gyvybæ“ 21 punktas // Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.

244


dimo iðmoka, mokama gyvybës atëmimo atveju (maitintojo netekimo paðalpa ar kt.).

Atlygintinø laidojimo iðlaidø dydá kontroliuoja teismas, atsisaky-damas priteisti dalá jø arba visas, jei jos neatitinka protingumo kriterijø. Laidojimo iðlaidos gali bûti maþinamos ðiais bûdais: 1) áskaitant laido-jimo paðalpà ástatymo numatytais atvejais; 2) nustaèius, kad jos ne visa apimtimi buvo bûtinos; 3) nustaèius, kad jos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijø207.

Þalos atlyginimo dydþiui gali turëti reikðmës nukentëjusiojo kaltë, pagal ástatymà á þalos atlyginimà áskaitytinos sumos, þalà padariusio asmens turtinë padëtis, kai þala padaryta netyèia, ir civilinæ atsakomybæ ið dalies panaikinanèios aplinkybës.

Jeigu yra nustatyta, jog nukentëjusysis buvo labai neatsargus, tai kaltë yra miðri. Atlygintinos þalos dydis nustatomas atsiþvelgiant á nu-kentëjusiojo kaltës laipsná, iðreikðtà procentais208. Teisiðkai reikðmingas didelis nukentëjusiojo neatsargumas, o paprastas neatsargumas reikð-mës neturi (CK 6.282 str.). Á nukentëjusiojo asmens kaltæ neatsiþvel-giama, kai iðieðkoma þala, atsiradusi netekus maitintojo, ar atlyginamos laidojimo iðlaidos.

Á atlygintinos þalos dydá turi bûti áskaitomos socialinio draudimo iðmokos, mokamos sveikatos suþalojimo ar gyvybës atëmimo atveju (CK 6.290 str. 1 d., 6.291 str. 2 d.). Turi bûti nustatyta: 1) iðmokø pobû-dis; 2) jø ryðys su sveikatos suþalojimu arba gyvybës atëmimu.

Paprastai tai yra laikinojo nedarbingumo paðalpa, invalidumo pen-sija, laidojimo paðalpa, kurios mokamos arba paskirtos suþalojus as-mens sveikatà arba jam mirus. Neáskaitomos sumos, kurios nesusijusios su socialiniu draudimu (savanoriðkojo draudimo iðmokos, asmens po suþalojimo gaunamas darbo uþmokestis arba kitokios pajamos).

207 Pavyzdþiui, teismø praktika pripaþásta, kad turi bûti atlyginama vidutinio bran-

gumo paminklo pastatymo kaina. Neatlygintinos iðlaidos alkoholiniams gërimams, su-vartotiems per gedulingus pietus, ir kitais atvejais. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo sena-to 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagri-nëjant civilines bylas dël atlyginimo þalos, padarytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atëmimus gyvybæ“ 26, 27 punktai // Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.

208 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo þalos, pa-darytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atëmimus gyvybæ“ 21 punk-tas // Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.

245


Atlygintinos þalos dydis gali bûti maþinamas atsiþvelgiant á þalà pa-dariusio asmens sunkià turtinæ padëtá. Maþinti atlygintinos þalos dydá negalima, jeigu þala padaryta tyèia.

Žalos atlyginimo dydžio pakeitimo pagrindai. Þalos atlyginimo dy-dþio pakeitimas galimas dël vaiko gimimo po maitintojo mirties (CK 6.284 str. 3 d.), dël fizinio asmens darbingumo pasikeitimo (CK 6.286, 6.287 str.).

Asmens nedarbingumas gali didëti arba maþëti – tai priklauso nuo sveikatos bûklës, pakenkimo pobûdþio ir kitø aplinkybiø. Jeigu asmens darbingumas sumaþëjo, palyginti su tuo, kuris buvo þalos priteisimo metu, ir darbingumo maþëjimas yra buvusio suþalojimo pasekmë, tai nukentëjusysis turi teisæ reikalauti, kad periodinëmis iðmokomis mo-kamas þalos atlyginimas bûtø atitinkamai padidintas. Jeigu nukentëju-siojo asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo likæs tuo metu, kai priteisë atlyginti þalà, padidëjo, tai asmuo, mokantis þalos atlyginimà periodinëmis iðmokomis, turi teisæ reikalauti atitinkamai sumaþinti priteistà þalos atlyginimà. Atlyginimo dydþio pakeitimai ðiuo pagrindu negalimi, jeigu þala buvo atlyginta priteisiant vienkartinæ su-mà.

Þalos atlyginimas mokamas nuo jos padarymo dienos, o jei þala at-sirado vëliau, tai nuo þalos atsiradimo dienos. Pavyzdþiui, invalidumas gali iðsivystyti vëliau, nei asmeniui buvo fiziðkai pakenkta.

Jeigu dël þalos atlyginimo kreipiamasi praëjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi die-nos. Þalos atlyginimà dël suþalojimo ar gyvybës atëmimo sudaranèios sumos – negautos pajamos ir netektas iðlaikymas – mokamos periodið-kai arba tai gali bûti vienkartinë iðmoka. Vienkartinë iðmoka – tai viso þalos atlyginimo dydþio suma. Ji iðmokama tuomet, kai ástatymas nusta-to vienkartinio mokëjimo dydá arba kai yra ámanoma nustatyti periodi-niø mokëjimø pabaigà (pvz., iki nepilnameèiui sukaks pilnametystë). Jei þalos atlyginimas buvo nustatytas konkreèia vienkartine suma, tai pa-keisti þalos atlyginimo dydá negalima. Laikoma, jog þalos atlyginimo prievolë baigësi tinkamai jà ávykdþius. Periodiniais mokëjimais moka-mas þalos atlyginimas turi bûti indeksuojamas.

Veikos neteisëtumas, kaip bendra þalos atlyginimo prievolës sàly-ga, suprantamas kaip þalos padarymas. Pats þalos padarymo faktas yra neteisëtas. Jeigu atsakovas árodytø, kad ástatymas leido padaryti þalà tam tikromis sàlygomis ir jø buvo laikytasi, tai paneigtø veikos neteisë-

246


tumà. Pavyzdþiui, nelaikomi neteisëtu asmens suþalojimas arba gyvybës jam atëmimas atremiant neteisëtà kësinimàsi (bûtinoji gintis pagal CK 6.269 str. 1 d.), neatsiranda prievolë atlyginti þalà ástatymo nustatyta tvarka atlikus intervencijà á þmogaus kûnà, paðalinus jo kûno dalis arba organus (teisë á kûno nelieèiamumà ir vientisumà pagal CK 2.25 str.). Ástatymas gali numatyti, kad atlyginama asmens sveikatai teisëtai pada-ryta þala. Tai numatë, pavyzdþiui, Pacientø teisiø ir þalos sveikatai atly-ginimo ástatymas209.

Kaltë gali bûti taikoma kaip bendroji civilinës atsakomybës sàlyga. Jei sveikata suþalota arba gyvybë atimta veikiant didesnio pavojaus ðal-tiniui arba kito specialaus delikto sàlygomis, kai kaltës nereikalaujama (dël statinio sugriuvimo, gyvûnø padaryta þala, dël netinkamos kokybës produktø arba paslaugø ir kt.), tai kaltë nebus bûtina civilinës atsako-mybës sàlyga. Kaltë, kai ji reikalinga kaip atsakomybës sàlyga uþ þalà, padarytà asmens gyvybei ar sveikatai, yra preziumuojama. Skolininkas turi árodyti, kad asmuo buvo suþalotas, suluoðintas arba jam buvo atim-ta gyvybë ne dël jo kaltës (pvz., kad organo asmuo neteko ne dël atsa-kovo veikos, kad mirtá lëmë kitos prieþastys ir pan.). Kaltæ patvirtina duomenys apie paþeidimus (saugiø darbo sàlygø nesudarymas, atitin-kamø taisykliø, nurodymø, reikalavimø arba instrukcijø paþeidimas, uþfiksuotas tyrimo dokumentuose nustatyta tvarka).

Prieþastinis ryðys, kaip civilinës atsakomybës taikymo sàlyga, yra specifiðkas dël dvejopo ryðio. Pirma, turi bûti nustatytas prieþastinis ryðys tarp neteisëto veikimo ir fizinio asmens sveikatos suþalojimo arba gyvybës atëmimo. Antra, turi bûti prieþastinis ryðys tarp nukentëjusiojo sveikatos suþalojimo arba jo mirties ir þalos (negauto uþdarbio dalies, gydymo, laidojimo iðlaidø ir pan.).

Draudimo iðmokas iðmokëjusios socialinio draudimo ástaigos turi regreso teisæ á þalà padariusá asmená, iðskyrus atvejus, kai draudimo ámokas uþ nukentëjusájá mokëjo þalà padaræs asmuo.


247


Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra prievolës dël padarytos þalos ðalys? 2. Kokie yra samdanèio darbuotojus asmens civilinës atsakomybës

ypatumai? 3. Kas yra atsakomybës uþ kitø asmenø padarytà þalà subjektai? 4. Kokie yra statiniø savininko (valdytojo) atsakomybës ypatu-

mai? 5. Kas yra atsakomybës uþ gyvûnø padarytà þalà subjektai? 6. Kokios aplinkybës atleidþia statinio, gyvûnø savininkà (valdyto-

jà) nuo civilinës atsakomybës? 7. Kokias þinote didesnio pavojaus ðaltinio prigimties teorijas, kas

jas sieja? 8. Kà reiðkia valdyti didesnio pavojaus ðaltiná? 9. Kaip atlyginama dël keleto didesnio pavojaus ðaltiniø sàveikos

padaryta þala jø valdytojams? 10. Kokios yra bendrosios ir specialiosios valstybës ir savivaldybës

civilinës atsakomybës sàlygos? 11. Kaip pasireiðkia tëvø, globëjø, vaikus priþiûrinèiø institucijø

kaltë uþ nepilnameèiø padarytà þalà? 12. Ar atlyginama þala, padaryta teisëtai ginantis? 13. Ar atlyginama þala, padaryta bûtinojo reikalingumo atveju? 14. Kas sudaro nuostolius suþalojus asmens sveikatà arba jam mi-

rus?

248


29 skirsnis. ATSAKOMYBË UÞ ÞALÀ, PADARYTÀ DËL NETINKAMOS KOKYBËS PRODUKCIJOS (PASLAUGØ) Þala, padaryta asmens gyvybei, sveikatai arba turtui, atsirandanti

dël netinkamos kokybës produktø ar paslaugø, á specialøjá deliktà ið-skirta naujajame CK. Anksèiau civilinë atsakomybë buvo taikoma ben-draisiais pagrindais ir specialiuose ástatymuose dël vartotojø teisiø gy-nimo.

Þala, padaryta dël netinkamos prekiø ir paslaugø kokybës, yra ne-sutartinë prievolë tarp atsakingo uþ þalà asmens ir nukentëjusiojo. Ne-sutartiniam prievolës pobûdþiui neturi reikðmës tai, kad gamintojas arba paslaugos teikëjas gali bûti susijæs sutartiniais santykiais. Turi bûti aiðkiai atskirta, kokios yra jø teisës ir pareigos vykdant sutartá ir kokios teisës ir pareigos juos sieja tarpusavyje dël nesutartiniø santykiø. Sutar-tiniø santykiø dalyje gamintojas (paslaugø teikëjas) ir vartotojas turi teises ir pareigas, susijusias su sutarties vykdymu. Uþ parduotà netin-kamos kokybës daiktà arba suteiktà netinkamà paslaugà vartotojui atsi-randa teisë reikalauti, kad padaryti nuostoliai bûtø atlyginti, jeigu var-totojui prekæ pardavë gamintojas arba produktà realizavæs asmuo, kuris laikomas gamintoju. Ðias teises numato CK bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos (CK 6.333–6.338) ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutarèiø ypatumai dël daiktø kokybës (CK 6.363 str.). Tai sutartinës teisës ir jos ágyvendinamos pagal pirkimo–pardavimo sutar-èiø taisykles.

Jeigu dël pirktos prekës netinkamos kokybës vartotojo sveikatai, gyvybei arba turtui padaroma þala, tai ðaliø santykiai ðioje dalyje nëra sutartiniai. Jie kvalifikuojami kaip deliktiniai þalos atlyginimo santykiai.

CK Ðeðtosios knygos XXII skyriaus 4 skirsnio taisyklës taikomos tik vartojimo sutartims, kai þala yra padaryta produktus (paslaugas) ásigyjant vartojimo, o ne verslo tikslais.

Prievolės šalių ypatumai. Ðios prievolës ðalys yra: 1) netinkamos ko-kybës produktà arba paslaugà teikæs asmuo – gamintojas; 2) nukentëju-

249


sysis (produkto arba paslaugos vartotojas, kitas turintis teisæ reikalauti atlyginti þalà asmuo).

Gamintojas yra: 1) galutinio produkto gamintojas, pagaminæs kil-nojamàjá daiktà (turtà), áskaitant pirminius þemës ûkio produktus ir þvërienà (paukðtienà), elektros energijà, paþymëjæs já savo vardu, pre-kës þenklu arba kitu skiriamuoju þenklu; 2) gaminio dalies arba þaliavø gamintojas, paþymëjæs juos savo vardu, prekës þenklu arba kitu skiria-muoju þenklu; 3) asmuo, vykdantis veiklà, tenkinanèià konkreèius ma-terialius ir nematerialius vartotojo poreikius, paþymëdamas paslaugà savo vardu, prekës þenklu arba kitu skiriamuoju þymeniu; 4) kitas as-muo, kuris, paþymëdamas produktà savo vardu, prekës þenklu arba kitu skiriamuoju þymeniu, nurodo save kaip gamintojà (kvazigamintojas).

Gamintojui gali bûti prilyginamas: 1) asmuo, dël savo verslo impor-tuojantis á Europos ekonominës erdvës valstybiø teritorijà netinkamos kokybës produktà, kad galëtø já parduoti, iðnuomoti ar kitaip paskirstyti (importuotojas); 2) asmuo, pardavæs produktà, jei produkto gamintojo neámanoma nustatyti (pardavëjas).

Pardavëjas laikomas gamintoju, jei gamintojo neámanoma nustaty-ti. Jei pardavëjas praneða apie gamintojà arba produktà pateikusá as-mená, jis nelaikomas gamintoju.

Gamintojas gali bûti fizinis ir juridinis asmuo. Vartotojas – tai asmuo, kuris faktiðkai sunaudoja produktà arba

gauna paslaugas asmeniniais, ðeimos, namø ûkio tikslais, nesusijusiais su verslu arba profesija. Tai nebûtinai pirkëjas – gali bûti bet koks kitas asmuo, kuris suvartojo produktà arba pasinaudojo paslaugomis (darbø uþsakovas arba asmuo, kuriam vëliau buvo perleistas produktas, ar ki-taip nukentëjæs nuo netinkamos kokybës produkto ar suteiktos paslau-gos asmuo. Pavyzdþiui, asmuo, vartojæs netinkamus maisto produktus ir apsinuodijæs, nors jø nepirko, sudegusio televizoriaus savininkas). Nu-kentëjæ asmenys gali bûti vartotojai ir kiti asmenys, kurie faktiðkai nu-kentëjo.

Atsakomybės sąlygų ypatumai. Tai grieþtos atsakomybës atvejis, kai þala atlyginama be kaltës. Civilinei atsakomybei atsirasti bûtinos sàlygos yra: 1) þala; 2) neteisëti veiksmai; 3) prieþastinis ryðys tarp neteisëtø veiksmø ir þalos.

Atlygintinà þalà ðio delikto atveju sudaro dël gyvybës atëmimo arba sveikatos suþalojimo atsiradusi þala, áskaitant neturtinæ, ir þala nukentë-jusio asmens turtui.

250


Asmeniui dël sveikatos suþalojimo padarytà þalà sudaro negautos pajamos, kurias nukentëjæs asmuo bûtø gavæs, jei jo sveikata nebûtø buvusi suþalota; su sveikatos gràþinimu susijusios iðlaidos (gydymo, pa-pildomo maitinimo, vaistø ásigijimo, protezavimo, prieþiûros ir kt.); ne-turtinë þala.

Dël fizinio asmens gyvybës atëmimo padarytà þalà sudaro: 1) ne-tekta mirusiojo pajamø dalis, kurià gavo arba turëjo teisæ gauti mirusio-jo iðlaikytiniai arba turëjusieji teisæ gauti iðlaikymà; 2) laidojimo iðlai-dos; 3) neturtinë þala.

Pagal ðio delikto taisykles atlyginama þala, padaryta nukentëjusio asmens turtui, skirtam asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai turtas, kuris paprastai skirtas ir daugiausia vartojamas arba naudojamas priva-èiai. Jeigu daiktas arba paslaugos yra ásigyti verslo tikslais, tai dël netin-kamos kokybës padaryta þala turi bûti atlyginama bendraisiais pagrin-dais, t. y. nustaèius kaltæ.

Atlygintina þala neapima paèiam netinkamos kokybës daiktui pa-darytos þalos, branduolinës þalos ir maþesnës negu 500 eurø atitinkan-èios sumos, apskaièiuotos pagal ástatymø nustatyta tvarka skelbiamà oficialø euro ir lito santyká. Ði iðlyga netaikoma þalai, kuri atsirado dël netinkamos kokybës paslaugø.

Paèiam netinkamos kokybës daiktui padaryta þala ir maþesnë negu 500 eurø atitinkanèià sumà sudaranti þala turtui atlyginama bendrai-siais arba kitø ástatymø numatytais pagrindais210.

Neteisëti veiksmai pasireiðkia kaip tinkamos produktø arba pa-slaugø kokybës neuþtikrinimas.

Gamintojo neteisëti veiksmai pasireiðkia netinkamos kokybës ga-minio pagaminimu ir realizavimu. Paslaugos teikëjo neteisëti veiksmai pasireiðkia netinkamos kokybës paslauga.

Jeigu atsako ne gamintojas, o produktà realizavæs asmuo, tai jis, realizuodamas produktà, kurio importuotojo ir gamintojo neþino, prisi-ima atsakomybæ uþ jø neteisëtus veiksmus ir tai tampa jo didesnës atsa-komybës pagrindu.

210 Plaèiau þr.: Europos Bendrijø Tarybos 1985 m. liepos 25 d. direktyva Nr.

85/374/EEB dël valstybiø nariø ástatymø, kitø teisës aktø ir administraciniø nuostatø dël atsakomybës uþ netinkamos kokybës gaminius. Branduolinës energijos ástatymas // Vals-tybës þinios. 1996. Nr. 119–2771.

251


Produktas (paslauga) yra netinkamos kokybës, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimø, kuriø protingai gali tikëtis vartotojas. Jis turi pa-grindo tikëtis kokybës, kuri atitinka jà reglamentuojanèius dokumentus bei protingai tam produktui arba paslaugai keliamus reikalavimus, kad produktas arba paslauga bûtø saugûs ir patikimi. Ar kokybë yra tinka-ma, nustatoma atsiþvelgiant á: nurodomas produkto savybes; ar produk-tà galima naudoti pagal paskirtá; produkto (paslaugø) iðleidimo á apy-vartà laikà; produkto (paslaugø) konstrukcinius, receptinius ir kitus trûkumus; kitas aplinkybes.

Negalima laikyti produkto netinkamos kokybës tik dël to, kad vë-liau á apyvartà iðleistas geresnis produktas. Kokybës lygio kriterijus – produkto saugumas, kurio protingai pagrástai tikimasi. Jis turi bûti toks, kad áprastinëmis arba nustatytomis vartojimo sàlygomis esant nedarytø þalos gyvybei, sveikatai, turtui. Neatitinkanèiø ðiø reikalavimø produktø gaminimas ir paslaugø teikimas yra neteisëtas veikimas, sudarantis pa-grindà gamintojo (paslaugø tiekëjo) civilinei atsakomybei be kaltës. Neteisëtus veiksmus sudaro pareigos informuoti vartotojà apie produk-to savybes arba saugø vartojimà nevykdymas. Informacija apie produk-to savybes vartotojui turi bûti pateikta valstybine kalba. Nurodymai ap-ie saugø vartojimà apima reikalavimà áspëti arba informuoti vartotojà apie saugius vartojimo bûdus ir pasekmes. Jos gali bûti lemiamos pro-dukto ar paslaugø specifikos ir atsirasti dël naudojimo ypatumø. Nuro-dymai dël vartojimo turi bûti aiðkûs ir konkretûs, kad vartotojas supras-tø, kaip juos ágyvendinti. Informacija apie galimus kenksmingus varto-jimo padarinius turi bûti konkreti, kad vartotojas áspëjimà vertintø rim-tai.

Priežastinis ryšys. Civilinë atsakomybë atsiranda tada, kai egzistuoja netinkamos kokybës ir nuostoliø ryðys. Tai reiðkia, kad nukentëjusysis turi árodyti, jog produktas (paslauga) yra netinkamos kokybës ir tai lë-më arba sudarë sàlygas nuostoliams atsirasti.

Atsakomybės taikymo ypatumai. Nustaèius civilinës atsakomybës at-siradimo sàlygas reikia atkreipti dëmesá á ieðkinio senaties terminø skai-èiavimà ir taikymà. Ieðkiniai dël nuostoliø, atsiradusiø vartojant netin-kamos kokybës produktus, gali bûti pareiðkiami per 3 metus nuo tos dienos, kai nukentëjusiajam tapo þinoma, ar jis turëjo suþinoti apie þa-là, trûkumà ir kas yra gamintojas.

Suþinojimas arba turëjimas suþinoti apie þalà ar trûkumà gali nesu-tapti su þalos iðkilimo aikðtën momentu, nes reikalingi tyrimai þalos

252


atsiradimo prieþastims nustatyti, trûkumams ávertinti ir tai gali uþtrukti (pvz., tik ekspertizëmis ir tyrimais galima nustatyti, kad gaisras kilo dël netvarkingo televizoriaus). Þinodamas þalos prieþastis, trûkumø esmæ nukentëjusysis gali vëluoti pareikðti ieðkiná neþinodamas, kas yra ga-mintojas.

Produkto arba paslaugos garantinis terminas neturi átakos ieðkinio senaties termino eigai ieðkiniams dël þalos, atsiradusios dël vartotojui netinkamos kokybës produktais arba paslaugomis padarytos þalos atly-ginimo211.

Teisë pareikðti ieðkiná iðnyksta ir civilinë atsakomybë negali bûti taikoma, jei praëjo 10 metø nuo tos dienos, kai produkto gamintojas iðleido þalos padariusá produktà á apyvartà (CK 6.300 str.).

Atleidimo nuo civilinės atsakomybės specialūs pagrindai. Gamintojas tam tikromis sàlygomis atleidþiamas nuo civilinës atsakomybës, jeigu árodo aplinkybes, kurios ástatymo nustatytos kaip atleidimo nuo civili-nës atsakomybës sàlygos:

1) ne jis iðleido produkcijà á apyvartà. Taip bûtø paneigta gaminto-jo prezumpcija. Ji numatyta asmeniui, kurio vardu, prekës þenk-lu arba kitu þymeniu paþymëtas produktas arba paslauga. Ga-mintojo vardas, prekës þenklas gali bûti suklastoti arba neteisë-tai pavartoti;

2) iðleidimo á apyvartà metu daiktas buvo tinkamos kokybës, t.y. atsiþvelgiant á aplinkybes yra pagrindas manyti, kad produktas iðleidimo á apyvartà metu nebuvo netinkamos kokybës arba kad kokybë pablogëjo po iðleidimo. Gamintojui uþtenka árodyti tikë-tinà, bet ne kategoriðkà nuostatà, kad produkto iðleidimo metu kokybë buvo tinkama;

3) produktas nebuvo gamintas versliðkai paskirstyti (pvz., tai buvæs bandomasis gaminys), pagamintas ir realizuotas ne kaip gamin-tojo ûkinës veiklos rezultatas;

4) kokybë pablogëjo dël valstybës institucijø privalomø nurodymø laikymosi. Turi bûti árodyta, kad þala atsiradusi dël valstybës veiksmø – privalomø nurodymø, kuriuos subjektas turëjo vykdy-ti ir negalëjo ginèyti;

211 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodþio 20 d. nutarimu Nr. 39

patvirtinta Lietuvos Respublikos teismø praktikos, taikant ieðkinio senatá reglamentuo-janèias ástatymø normas, apibendrinimo apþvalga // Teismø praktika. Nr. 18, p. 198–199.

253


5) mokslo ir techniniø þiniø lygis produkto iðleidimo á apyvartà metu nebuvo toks, kad leistø nustatyti netinkamà kokybæ. Ga-mintojas turi árodyti, kad iðleidimo metu þinomø moksliniø ir techniniø kriterijø pagrindu produktas buvo vertinamas kaip saugus vartoti;

6) produktas buvo galutinio produkto sudëtinë dalis, bet þala atsi-rado dël kito ákomponuoto produkto konstrukcijos arba dël viso produkto gamintojo pateiktø vartojimo taisykliø.

Taip gamintojas paneigia prieþastiná ryðá tarp jo pagamintos pro-dukto dalies ir nuostoliø. Ðio gamintojo pagamintos produkto dalies kokybë turi bûti tinkama. Þalà turi lemti konstrukcijos ypatumas arba tinkamos produkto dalies ypatingos vartojimo sàlygos.

Paslaugø teikëjui ástatymai gali nustatyti ir kitas atleidimo nuo civi-linës atsakomybës sàlygas.

Gamintojas gali bûti atleistas nuo atsakomybës, jei yra nukentëju-sio asmens kaltë. Nukentëjusio arba kito asmens, uþ kurá nukentëjusysis atsako, kaltë (tyèia ir neatsargumas) yra pagrindas sumaþinti þalà arba ieðkiná atmesti.

Dël paties nukentëjusiojo veiksmø, kurie prisidëjo prie þalos padi-dëjimo, þala gali bûti maþinama arba ieðkinys atmetamas.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra atsakomybës uþ þalà, padarytà netinkamos kokybës pro-

dukcija (paslaugomis), subjektai? 2. Kas yra laikomas gamintoju ir kokie asmenys jam prilyginami? 3. Ar kaltë yra bûtina atsakomybës uþ þalà, padarytà netinkamos

kokybës produkcija (paslaugomis) sàlyga? 4. Kokie yra specialûs atleidimo nuo atsakomybës uþ þalà, padarytà

netinkamos kokybës produkcija (paslaugomis), pagrindai? 5. Kà reiðkia „þala” atsakomybës uþ þalà, padarytà netinkamos ko-

kybës produkcija (paslaugomis), atvejais? 6. Koks yra ieðkinio senaties terminas taikant atsakomybæ uþ þalà,

padarytà netinkamos kokybës produkcija (paslaugomis)?

254


30 skirsnis. ATSAKOMYBË UÞ ÞALÀ, PADARYTÀ KLAIDINANÈIA REKLAMA Ðio specialaus delikto paskirtis – apginti paþeistas teises specifinëje

srityje – informacijos apie parduodamas prekes ir paslaugas teikimo srityje. Viena vertus, taip ginama vartotojø teisë gauti tinkamà infor-macijà apie parduodamus daiktus, produktus, gaminius arba suteikia-mas paslaugas. Antra vertus, siekiama uþtikrinti rinkos dalyviø sàþinin-gumà konkuruojant. Turtinë atsakomybë taikoma tuomet, kai nesàþi-ningai skleidþiama ir naudojama tam tikra informacijos dalis – reklama padaro þalos. Skirtumas nuo atsakomybës dël netinkamos kokybës pa-slaugomis arba produkcija padarytos þalos atlyginimo yra tas, kad klai-dinanèia reklama gali bûti padaroma þalos nepriklausomai nuo prekiø kokybës reikalavimø paþeidimø. Atsakomybë atsiranda ne dël prekiø arba paslaugø kokybës, o dël to, kad iðkraipoma informacija apie prekæ arba paslaugà, teikiamà vartotojui, ir iðkraipymas nesàþiningai palenkia vartoti tà produktà arba paslaugas. Dël to vartotojas ir rinkos dalyviai gali patirti þalos arba kilti nuostoliø.

Prievolės subjektų ypatumai. Kreditorius yra asmuo, kuriam padary-ta þala dël klaidinanèios reklamos poveikio. Tai gali bûti prekës varto-tojas arba komercinës veiklos dalyvis. Kreditorius yra prekës vartotojas, kuriam dël klaidinanèios reklamos apie gaminá (paslaugà) atsirado þala – vartotojas buvo nesàþiningai informuotas ir palenktas vartoti arba ásigyti prekes, paslaugas. Kreditorius yra komercinës veiklos dalyvis, kuriam dël klaidinanèios reklamos padaromi nuostoliai, kaip nesàþinin-gos konkurencijos pasekmë. Þala dël klaidinanèio reklamos poveikio daroma, pavyzdþiui, tuomet, kai vieno gamintojo prekës ir paslaugos netinkamai gretinamos (lyginamos) su kito konkurencinës veiklos daly-vio prekëmis arba paslaugomis (CK 6.301 str. 3 d. 4 p.).

Prievolës skolininkas yra reklamos, kaip informacijos skleidimo, dalyvis, veikiantis ne pagal ástatymus. Tai gali bûti reklamos davëjas, gamintojas, skleidëjas arba reklamos tarpininkas.

Reklamos davëjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudo-jama (uþsakoma, gaminama, skleidþiama) reklama. Paprastai tai yra

255


prekes arba paslaugas realizuojantis (parduodantis) asmuo. Prekiø arba paslaugø pardavimas yra bûtinas reklamos davëjo poþymis. Reklamos davëjas kelia pateikiamos informacijos apie prekes reikalavimus: nusta-to prekiø, apie kurias reikia informacijos, ratà, asortimentà, informaci-jos apie prekes reikalavimus; pateikia reikiamus faktinius duomenis reklaminei informacijai parengti; suderina informacijà apie prekes (pa-slaugas), tikrina, ar jo reikalavimus atitinka uþsakymo dël reklamos vykdymas ir ávykdo sutartinius ásipareigojimus tolesniems reklamos proceso dalyviams.

Reklamos gamintojas yra reklaminës informacijos gamybos paslau-gas teikiantis asmuo. Paprastai tai reklamos gamybos agentûros, bet gali bûti ir bet kurie kiti asmenys, faktiðkai pagaminæ reklamos priemo-næ (informacijos apie prekæ (paslaugà) perteikimo vaizdinæ, grafinæ, garsinæ arba kitokià priemonæ).

Reklamos skleidėjas – tai bet kokiomis informacijos perteikimo priemonëmis reklamà skleidþiantis asmuo. Reklamos skleidëjas platina informacijà apie prekes (paslaugas) konkreèiam arba neapibrëþtam ratui þmoniø ne savo, o reklamos davëjo interesais. Skleisdamas infor-macijà ðis asmuo vykdo savarankiðkà ûkinæ veiklà, nes informacijos skleidimas sudaro jo ûkinës veiklos esmæ (pvz., laikraðèiø, þurnalø lei-dyba), o skleisdamas reklamà, t. y. informacijà apie prekes (paslaugas) skatinant pirkti, jis veikia ir kaip reklamos skleidëjas.

Reklamos tarpininkas – tai asmuo, tarpininkaujantis uþsakant rek-lamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas.

Ðie asmenys reklamos procese gali dalyvauti visi arba ne, sutapti arba ne.

Prievolės pagrindų ypatumai. Þala, padaryta klaidinanèia reklama, atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. esant þalai, neteisëtiems veiks-mams, kaltei, prieþastiniam ryðiui tarp neteisëtø veiksmø ir þalos.

Žala gali bûti padaroma juridinio arba fizinio asmens turtui arba asmenybei, taip pat gali bûti paþeisti turtiniai asmens interesai, kurie vertintini kaip nuostoliai. Ji gali pasireikðti materialaus arba nemateria-laus pobûdþio paþeidimais dël klaidinanèios reklamos skatinimo ásigyti ir vartoti tam tikras prekes. Klaidinanèia reklama gali bûti padaryta turtinë ir neturtinë þala. Ji gali bûti atlyginama, jei dël klaidinanèios reklamos ði þala atsirado asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).

Neteisėti veiksmai pasireiðkia tuo, kad reklamos proceso dalyviai paþeidþia informacijos vartotojo teises á teisingà, iðsamià ir visapusiðkà

256


informacijà apie gaminá (paslaugas, produkcijà). Reklama yra klaidi-nanti, jeigu ji dël neteisingumo, neiðsamaus pobûdþio arba bet kaip ki-taip, áskaitant informacijos pateikimo formà ir bûdà, klaidina arba gali klaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir dël savo klaidinamo pobûdþio gali paveikti reklamos vartotojø ekonominá elgesá arba dël ðiø prieþasèiø pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimy-bëms konkuruoti. Reklamos vartotojo apsisprendimà pirkti tam tikras prekes (turtà, daiktus, gaminius), naudotis paslaugomis lemia ne tikro-sios daiktø arba paslaugø savybës, o iðkreipta informacija apie jas. Veiksmø neteisëtumo kriterijus yra klaidinantis reklamos pobûdis.

Klaidinanti reklama yra bet kokios formos ir bet kokiomis perdavi-mo priemonëmis skleidþiama su ûkine komercine, finansine ir profesi-ne veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekiø arba pa-slaugø, áskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimà (teikimà), kai ji bet kokiu bûdu, áskaitant ir jos pateikimo bûdà, klaidi-na arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasie-kia, ir kai dël jos klaidinamo pobûdþio atsiranda þala.

Klaidinanèios reklamos poþymiai: tai yra ástatymo apibrëþtø rûðiø informacija; ji skleidþiama konkreèiu tikslu; daro arba gali daryti nei-giamà poveiká; dël klaidinamo pobûdþio atsiranda þala.

Informacija yra faktinio pobûdþio duomenys – þinios, faktai, teigi-niai apie prekes, daiktus arba paslaugas. Ar reklamoje priskiriamos prekës ar paslaugos savybës ið tikrøjø egzistuoja, gali bûti patikrinta ir árodyta. Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2001 m. lapkrièio 29 d. nutarimu Nr. 13/b klaidinanèia reklama pripaþino skelb-tà informacijà apie medienos droþliø plokðtes. Buvo reklamuojama, jog jos tinka fasadams, atsparios oro sàlygø átakai (drëgmei, ðalèiui). Patik-rinimo metu ðios savybës nebuvo nustatytos212. Reklaminë informacija turi bûti susijusi su ûkine komercine, finansine arba profesine veikla. Klaidinanèios informacijos skleidimas, kai þinios ir duomenys susijæ su kitø rûðiø veikla, nesudaro ðio delikto sudëties.

Informacija pripaþástama reklamine, jeigu ji skleidþiama turint tiks-là skatinti parduoti prekes (daiktus) arba teikti paslaugas. Kai tam tikri duomenys pristatomi kaip informacinë medþiaga (ámonës iðkaboje, in-formaciniame leidinyje ar kt.), reikia iðsiaiðkinti, ar informavimo tikslas yra vienintelis. Skatinti pirkti – tai siekti paveikti informacijos vartotojo


257


ekonominá elgesá, kad jis ne tik suþinotø apie prekes, daiktus, gaminius, paslaugas, bet ir apsispræstø ásigyti daiktus arba paslaugas dël jø dekla-ruojamø savybiø (kainos, kokybës ar kt.).

Ar informacija apie prekes (paslaugas) klaidinanti, sprendþiama pagal ðiuos kriterijus: ar informacija teisinga; ar informacija visapusið-ka; ar jos pateikimo aplinkybës neiðkraipo duomenø teisingumo ir visa-pusiðkumo.

Reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davë-jas negali jø teisingumo pagrásti reklamos skelbimo metu, turint galvoje konkreèias duomenø skleidimo aplinkybes (CK 6.301 str. 2 d. 1 p.). Reklamos skleidþiami teiginiai turi atitikti tikràsias prekiø ir paslaugø savybes. Ði informacija turi bûti susijusi ne tik su daiktø vartojamosio-mis savybëmis, bet ir su jø pagaminimo sàlygomis bei aplinkybëmis, kokybës reikalavimais ir jø laikymusi, ágijimo ir vartojimo sàlygomis, teisinga lyginamàja informacija su analogiðkomis prekëmis arba paslau-gomis. Informacijos neteisingumas gali bûti susijæs su reklamos davëju arba kitais asmenimis, su kuriais siejama informacija gali labiau paveik-ti eiliná reklamos vartotojà ir nulemti jo pasirinkimà pirkti ir vartoti gaminá (CK 6.301 str. 2 ir 3 d.). Faktinio pobûdþio duomenys yra verti-nami kaip neatitinkantys tikrovës, jeigu informacijos teikëjas nepateikë árodymø apie jø tikrumà arba teismas pateiktus duomenis pripaþino neiðsamiais. Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. geguþës 18 d. nutarimu Nr. 7/b klaidinanèia reklama dël duo-menø neteisingumo pripaþinta informacija apie preparatà „Super Line double Action“, kuris „yra unikalus lieknëjimo metodas“, „padës netekti vidutiniðkai 4–10 kilogramø per mënesá“, „liemuo susiaurës keliais cen-timetrais“, „iðnyks riebalø „klostës“ ant klubø ir ðlaunø“, „bus patobu-linta figûra be valios pastangø, be sporto ir specialios dietos“, „prarasti kilogramai jau nebegráð“213.

Reklamos bûdu skleidþiama informacija yra nevisapusiðka, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurià paskelbti, atsiþvelgiant á kità toje reklamoje esanèià informacijà, bûtina, kad nebûtø suklaidintas reklamos vartotojas (CK 6.301 str. 2 d. 2 p.). Visapusiðkumas susijæs su ta informacijos dalimi, kuri vartotojui, skatinamam pirkti konkreèias prekes (paslaugas), yra bûtina, kad jis galëtø apsispræsti. Reklaminës informacijos visapusiðkumas nereiðkia, kad apie gaminá turi bûti pateik-


258


ta apskritai iðsami informacija. Ji turi bûti iðsami tø aspektø poþiûriu, kurie pasirinkti kaip pardavimà skatinantys veiksniai. Informacija turi bûti visa apie tas savybes arba sàlygas, kurios pristatomos konkreèioje reklaminëje informacijoje kaip patrauklus pardavimà skatinantis veiks-nys.

Reklama turi bûti pateikiama tokiu bûdu ir forma, kad jos vartoto-jai galëtø suvokti reklamoje esantá numanomà klaidinantá teiginá (CK 6.301 str. 2 d. 3 p.). Ðie informacijos elementai reikalauja faktinius duomenis pateikti taip, kad informacijos tikrumas ir iðsamumas dël pa-sirinktø pateikimo metodø nenukentëtø ir neklaidintø reklamos varto-tojo, netrukdytø jam susidaryti objektyvaus vaizdo apie perkamà prekæ (paslaugà), jos savybes, ásigijimo sàlygas ir kitas esmines aplinkybes, susijusias su ásigijimu ir vartojimu.

Neteisėti veiksmai pasireiðkia aktyviais veiksmais (tiesiogiai patei-kiant neteisingà teiginá, pasirenkant konkreèius informacijos pateikimo bûdus arba metodus, kurie iðkraipo faktinius duomenis, netinkamai lyginant keliø gamintojø gaminius ar paslaugas) arba neveikimu (netei-kiant visapusiðkos informacijos, neávykdant ástatymo arba gamintojo reikalavimø dël informacijos visapusiðkumo).

Kaltė yra civilinës atsakomybës sàlyga. Ji gali pasireikðti tyèia arba neatsargumu. Reklamos (informacijos) davëjas visos informacijos apie prekæ (produktà) poþiûriu turi árodyti, kad jis elgësi taip, jog klaidinimo bûtø iðvengta. Reklamos gamintojas, tarpininkas ir platintojas turi áro-dyti, kad jie teisingai perteikë tà informacijà apie prekes, turtà, gaminá, produkcijà arba paslaugas, kuri jiems buvo suteikta ir kurios protingai galima ið jø tikëtis reklamuojant konkreèias prekes (paslaugas), ir kad jie turëtà informacijà paskleidë jos turinio neiðkraipanèiais bûdais ir formomis. Jie atsako uþ þalà, jei þinojo arba turëjo þinoti, kad reklama yra klaidinanti, arba jei reklamos vartotojai klaidinami ne dël reklamos davëjo, o dël gamintojo, tarpininko ar skleidëjo veiksmø gaminant ar skelbiant reklamà arba kai reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidë-jas neárodo, kas yra reklamos davëjas.

Priežastinis ryšys tarp þalos ir neteisëtø veiksmø gali bûti tiesioginis arba netiesioginis, prieþastinis ryðys gali bûti pripaþintas egzistuojant, kai þalingas pasekmës sietinos su vartojama informacija, o ne tik su pa-slaugos arba prekiø vartojimu. Jei dël klaidinanèios informacijos apie prekæ reklamos vartotojui padaryta þala, tai turi bûti nustatyta, ar yra

259


prieþastinis ryðys tarp apsisprendimo pirkti bûtent ðias prekes (paslau-gas) ir reklamos, ar ðis ryðys yra ne atsitiktinis, o teisiðkai reikðmingas.

Ástatymas numato specialius asmenø teisiø gynimo bûdus. Teismas, nagrinëjantis þalos atlyginimo bylà, gali: uþdrausti atsakovams toliau skleisti klaidinanèià reklamà; uþdrausti skleisti parengtà, bet dar nepa-skleistà klaidinanèià reklamà; ápareigoti klaidinanèià reklamà vieðai ir adekvaèiai paneigti.

Reikalavimai uþdrausti toliau skleisti arba skleisti dar nepaskleistà klaidinanèià reklamà gali bûti pareikðti prevenciniu ieðkiniu.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra atsakomybës uþ þalà, padarytà klaidinanèia reklama,

subjektai? 2. Kaip pasireiðkia neteisëti veiksmai? 3. Ar kaltë yra bûtina atsakomybës uþ þalà, padarytà klaidinanèia

reklama, sàlyga? 4. Ar, siekiant uþdrausti toliau skleisti arba skleisti dar neatskleistà

klaidinanèià reklamà, gali bûti pareiðkiamas prevencinis ieðki-nys?

260

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANÈIOS PRIEVOLËS.

261

IV SKYRIUS

KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANÈIOS PRIEVOLËS


31 skirsnis. KITO ASMENS REIKALØ TVARKYMAS Kito asmens reikalø tvarkymas reglamentuojamas CK 6.229–6.236

straipsniuose. Ðio instituto esmë yra ta, kad vienas asmuo, neturintis tokios pareigos, kito reikalus tvarko savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo juos tvarkyti. Reikalai turi bûti tvar-komi taip, kad atitiktø asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. 1964 m. CK ðio prievoliø teisës instituto nebuvo. Taèiau jis jau buvo þinomas ir naudojamas romënø teisëje ir lotyniðkai buvo vadinamas negotiorum gestio. Ástatyme ðis terminas pas mus dabar nevartojamas, taèiau romë-nø teisës pavyzdþiu asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus be pavedi-mo, vadinamas gestoriumi (negotorium gestos), o asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi – reikalų šeimininku (dominus negotii). Ðiø veiksmø turi-ná sudaro teisëtas elgesys, taèiau èia nëra iðreikðtos abiejø ðaliø valios, nëra susitarimo. Tuo jie skiriasi nuo sutartiniø santykiø.

Prievoliniai santykiai dël kito asmens reikalø tvarkymo atsiranda tiek dël faktiniø, tiek dël juridiniø veiksmø (pvz., dël nelaimës remon-tuojamas arba saugomas kito asmens turtas, gelbëjama þmogaus gyvybë arba kaimynas uþ kaimynà ávykdo prievolæ tretiesiems asmenims ir pan.). Abiem atvejais veikiama kito asmens interesais be pavedimo ir asmeniui, kurio interesais veikta, atsiranda civilinë prievolë. Todël prievolës, atsirandanèios dël kito asmens reikalø tvarkymo be pavedi-mo, apibrëþiamos kaip nesutartinës prievolës, atsirandanèios dël vieno asmens savanoriðkai, faktiðkai arba juridiðkai atliktø veiksmø kito as-mens naudai ir interesais. Senovës romënai teigë, kad nors tai yra prie-volës, atsirandanèios nesant tarp ðaliø sutarties, bet jos savo turiniu ir pobûdþiu primena prievoles, kylanèias ið sutarèiø, jos ir buvo vadina-mos prievolėmis tarytum iš sutarčių (obligationes quasi ex contractus). Todël jos ir vadinamos kvazisutartimis. Kvazisutarèiø pagrindu atsiran-da tiek vienaðalës, tiek dviðalës prievolës, o jø atsiradimo pagrindas yra arba vienaðalis sandoris, arba kiti veiksmai, kuriø negalima laikyti sutar-timi. Kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo yra dviðalës prievolës pavyzdys, kylantis ið vienaðalio sandorio arba kitokio veiksmo.

262


Taèiau kito asmens reikalø tvarkymas be pavedimo, ið kurio gali kilti tam tikros teisës ir pareigos, galimas tik tuo atveju, jeigu atliekami veiksmai atitinka tam tikras sàlygas.

Pirma. Kito asmens reikalø tvarkymas privalo bûti savanoriðkas ir be jokio pavedimo, nurodymo arba iðankstinio kito asmens sutikimo. Savanoriðkumà lemia tik moralinës pareigos ir jà þmogus vykdo skati-namas vidiniø ásitikinimø ir supratimo. Kito asmens reikalai tvarkomi tvarkanèiojo asmens iniciatyva, taèiau jis nëra saistomas ástatymais, ku-rie nustatytø sankcijà uþ moralinës pareigos nevykdymà. Asmuo negali turëti jokiø þodiniø arba raðytiniø nurodymø arba iðankstinio sutikimo asmens, kurio interesais tvarkomi reikalai. Be to, asmuo neturi bûti ápa-reigotas kito asmens reikalø tvarkyti ástatymu arba kitu norminiu aktu. Paprastai asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, apie tai neþino. Tai daþniausiai susijæ su laikino asmens nebuvimu, liga ir panaðiai. Dël to negalima buvo gauti sutikimo tvarkyti reikalus. Pagaliau asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, gali ir þinoti apie jo interesais atliekamus veiksmus, taèiau dël objektyviø prieþasèiø negali iðreikðti arba pareikðti savo valios ir suteikti atitinkamø ágaliojimø veikti.

Antra. Tvarkant kito asmens reikalus turi bûti aiðkiai matoma at-liekamø veiksmø nauda. Jie turi atitikti asmens, kurio interesais atlie-kami veiksmai, akivaizdþius arba tikëtinus lûkesèius. Vadinasi, atlieka-mi veiksmai turi bûti objektyviai naudingi. Nauda turi bûti aiðki kiek-vienam protingam civiliniø santykiø dalyviui. Ji gali bûti labai ávairi. Þalos atsiradimo asmens sveikatai arba turtui uþkirtimas, prievolës ávykdymas arba kitas neprieðtaraujanèio teisei veiksmas. Tai bûtinosios medicinos pagalbos suteikimas arba vëjo iðverstos tvoros atstatymas, rinkliavos sumokëjimas uþ kaimynà arba gyvûnëlio, kol sugráð ðeiminin-kas, prieþiûra. Taigi kito asmens reikalai privalo bûti tvarkomi taip, kaip tokius veiksmus atliktø pats asmuo, kurio naudai tvarkomi reika-lai. Taèiau jei aplinkybës leidþia spræsti, jog asmuo nenori imtis prie-moniø, kad jo turtas bûtø apsaugotas, arba neketina ávykdyti prievolës treèiajam asmeniui, tai kito asmens reikalø tvarkymas ðiuo atveju turëtø bûti vertinamas kaip pateisinamas veikimas prieð to asmens valià.

Treèia. Asmuo, kuris ketina tvarkyti kito asmens reikalus, neturi tuo metu turėti galimybės gauti asmens sutikimą atlikti tam tikrus veiks-mus. Daþniausiai taip bûna, kai asmens, kurio interesais atliekami veiksmai, arba nebûna ávykio vietoje, arba asmuo bûna bejëgis, o aplin-kybës verèia veikti skubiai ir neatidëliotinai. Taèiau, jeigu asmuo, be

263


pavedimo tvarkantis kito asmens reikalus, turëjo galimybæ susiþinoti arba informuoti asmená apie savo veiksmus, atliekamus kito asmens interesais, prievoliniai santykiai ðios kvazisutarties pagrindu neatsiran-da.

Ketvirta. Asmuo, atliekantis veiksmus kito asmens naudai, turi su-vokti atliekamø veiksmø kryptingumà ir nesiekti, kad atsirastø kitokio pobûdþio prievolës. Jeigu asmuo klaidingai manë, kad veikia savo inte-resais (gelbsti svetimà turtà, nors mano, kad savo) ir dël to kitas asmuo nepagrástai praturtëjo, tai tokio santykio dalyviams taikomos nuostatos, reguliuojanèios prievoliø atsiradimà dël nepagrásto praturtëjimo. CK 6.236 straipsnis tai ávardija kaip tariamà kito asmens reikalø tvarkymà.

Nagrinëjamø santykiø pagrindu atsiranda prievolë. O tai yra teisi-nis santykis su jam bûdingais elementais – subjektu, dalyku, turiniu. Ap-tariamos prievolës subjektams ástatymas nenustato jokiø ypatingø rei-kalavimø. Ið CK 6.1 straipsnio pateiktos prievolës sampratos akivaizdu, kad ðalis, turinti reikalavimo teisæ, yra aktyvioji ðalis ir vadinama kredi-toriumi. Prievolës ðalis, turinti pareigà, yra pasyvioji ðalis ir yra vadina-ma skolininku. Taigi asmuo, tvarkæs kito asmens reikalus be pavedimo, yra kreditorius, turintis reikalavimo teisæ, o asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, atsiranda pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, jis yra skolininkas. Tiek kreditorius, tiek skolininkas gali bûti ir fizinis, ir juri-dinis asmuo. Anksèiau minëta, kad tvarkant kito asmens reikalus gali bûti atliekami faktiniai arba juridiniai veiksmai. Faktinio pobûdþio veiksmus gali atlikti tiek veiksnûs, tiek ir neveiksnûs asmenys. Daugeliu atveju faktinius veiksmus reikëtø vertinti kaip juridinius poelgius, o ne kaip sandorius. Juridiniai poelgiai yra veiksnaus arba net ir neveiksnaus asmens veiksmai, kuriais jis nesiekia specialiai sukurti civiliniø subjek-tiniø teisiø ir pareigø, taèiau dël jø atliktø veiksmø atsiranda teisiniai padariniai (pvz., turtà arba asmená iðgelbsti nepilnametis).

Sandoriø sudarymas mûsø nagrinëjamu atveju yra juridinis veiks-mas, tad ðio santykio dalyviams taikomos bendros veiksnumo taisyklës.

Prievoliø, atsirandanèiø dël kito asmens reikalø tvarkymo be pave-dimo, dalykas yra faktiniai arba juridiniai veiksmai. Ðie veiksmai neapsi-riboja vien turtiniø santykiø sritimi, jie sukuria prievolæ ir tada, kai yra nukreipti á asmeninius neturtinius interesus – sveikatos apsaugà, gyvy-bës iðgelbëjimà ir panaðiai.

Prievolës turinį sudaro jos ðaliø kreditoriaus ir skolininko teisës bei pareigos. Taèiau, kitaip nei kituose teisiniuose santykiuose, èia teisë yra

264


reikalavimo, o pareiga – skolos formos. Bet tai nereiðkia, kad asmuo, savanoriðkai pradëjæs tvarkyti kito asmens reikalus be pavedimo, neturi jokio ásipareigojimo. Prieðingai, ástatymas nustato ðiuos ápareigojimus:

Pirma. Asmuo, pradëjæs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats galës rûpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globëjas, rûpintojas ar turto administrato-rius, o jeigu tas asmuo mirðta, kol jo ápëdiniai perims reikalø tvarkymà (CK 6.229 str. 1 d.).

Antra. Formuluojamas reikalavimas, kad apie viskà, kà yra atlikæs asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip áma-noma greièiau praneðti ir pateikti raðtu iðsamià gautø pajamø, iðlaidø bei nuostoliø ataskaità (CK 6.229 str. 3 d.).

Treèia. Atsiþvelgdamas á konkreèias aplinkybes, jis turi veikti rû-pestingai ir apdairiai. Ástatymas nustato, kad pagal ðios prievolës turiná asmuo, tvarkæs kito asmens reikalus be pavedimo, turi teisæ reikalauti, kad jam bûtø atlyginti nuostoliai ir turëtos iðlaidos, iðskyrus atvejus, kai asmuo kito asmens reikalus tvarko prieð pastarojo valià tai þinodamas; tokiu atveju jis pats privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuosto-lius asmeniui, prieð kurio valià veikë (CK 6.233 str. 2 d.). Ir pagaliau asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, pareiga yra tuos nuostolius atly-ginti, apmokëti iðlaidas ir ástatymo nustatytais atvejais sumokëti atlygi-nimà. Taèiau tvarkytojas privalo gràþinti dël ðiø veiksmø ágytà turtà, áskaitant vaisius ir pajamas.

Kito asmens reikalø tvarkymà be pavedimo reikia skirti nuo atsto-vavimo nepamirðtant, kad atstovavimo atveju atstovas veikia ágaliotas atstovaujamojo ir jam þinant. To ðiame mûsø nagrinëjamame institute nëra.


1. Prie kokiø prievoliø atsiradimo pagrindø priskiriamas kito asmens reikalø tvarkymas?

2. Kokie yra kito asmens reikalø tvarkymo poþymiai? 3. Kokie veiksmai laikomi faktiniais tvarkant kito asmens reikalus? 4. Kokie veiksmai laikomi teisiniais tvarkant kito asmens reikalus? 5. Ar gali bûti tvarkomi kito asmens reikalai prieð jo valià? 6. Kokios yra asmens, tvarkanèio kito asmens reikalus, pareigos?

265


7. Kokios yra kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisi-nës pasekmës?

8. Kokios taisyklës taikomos, jeigu asmuo, kurio reikalai buvo tvar-komi, vëliau tokius veiksmus patvirtina?

9. Kaip atlyginamos tvarkiusio reikalus asmens iðlaidos? 10. Kam priklauso vaisiai ir pajamos gauti tvarkant kito asmens reika-

lus? 11. Kà reiðkia „tariamas kito asmens reikalø tvarkymas“?

266


32 skirsnis. PRIEVOLËS DËL NEPAGRÁSTO PRATURTËJIMO AR TURTO GAVIMO Prievolës, atsiradusios dël nepagrásto praturtëjimo ar turto gavimo,

yra nesutartinës prievolës, t. y. atsiranda kitais pagrindais be sutarties, delikto, ástatymo, administracinio akto ir pan. CK Ðeðtosios knygos XX skyrius yra skirtas reglamentuoti santykius, atsirandanèius dël nepagrás-to praturtëjimo ar turto gavimo.

Nepagrástas praturtëjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vie-nos ðalies (skolininko) veiksmais ar kitokiu bûdu ágytas turtas arba ki-toks praturtëjimas kitos ðalies (kreditoriaus) sàskaita nesant teisinio pagrindo.

CK normos, nustatanèios santykius, kurie atsiranda tarp subjektø dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo, kitaip nei prieð tai galio-jusiame 1964 m. redakcijos CK, reglamentuojamos iðsamiai. CK 6.237 straipsnio 5 dalyje nurodoma kad XX skyriaus normos dar taikomos, jeigu prievolë susijusi ne su daikto perdavimu, o tik su tam tikrø pa-slaugø teikimu, reikalavimas susijæs su daikto iðreikalavimu ið svetimo neteisëto valdymo, su ávykdymo pagal negaliojantá sandorá gràþinimu, þalos atlyginimu, prievolës ðaliø tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugø teikimu.

Prievolei dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo atsirasti bûtinos ðios sàlygos:

1) asmuo ágyja turtà arba praturtëja kito asmens sàskaita; 2) asmuo ágyja turtà arba praturtëja nesant teisinio pagrindo arba

pagrindas, kuriuo ágytas turtas, iðnyksta vëliau. Prievolei dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo atsirasti

nëra reikðminga, ar be teisinio pagrindo ágytas turtas atsiranda dël pa-ties turtà ágijusio asmens veiksmø, ar dël asmens, kurio turtas sumaþëjo, veiksmø (kreditoriaus), ar dël treèiøjø asmenø veiksmø. Pastaruoju at-veju asmuo gali ágyti turtà be teisinio pagrindo neatlikdamas jokiø veiksmø, net ir neþinodamas apie toká praturtëjimà. Pavyzdþiui, banko darbuotojas, pervesdamas pinigus ið sàskaitos á sàskaità, suklydo mokë-

267


jimo pavedime prie 100 litø priraðydamas du nulius ir pervedë asmeniui 10 000 litø.

Prievolës dël nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo subjektai yra:

– asmuo, kuris be teisinio pagrindo ágijo turtà arba nesàþiningai praturtëjo (skolininkas);

– asmuo, kuris turi reikalavimo teisæ gauti ið skolininko be teisinio pagrindo ásigytà turtà (kreditorius).

Terminà „nepagrástas praturtëjimas“ galima apibûdinti kaip veiks-mà, kuriuo ágyjamas turtas, taip pat ir kaip galutiná veiksmo rezultatà (iðdavà), kad turtas gautas arba ágytas be pagrindo.

Prievolės įvykdymo būdai. Prievolës dël nepagrásto praturtëjimo ar-ba turto gavimo turinys yra skolininko veiksmai gràþinant be teisinio pagrindo ágytà turtà kreditoriui. Taigi pagrindinë skolininko pareiga ðioje prievolëje yra perdavimas kreditoriui turto, kuris buvo be teisinio pagrindo ágytas arba gautas. Gràþinimas kreditoriui vyksta arba natûra, arba pinigais ir atlyginami su turto netekimu susijæ nuostoliai. Toks prievoliø vykdymas numatytas CK 6.237 straipsnio 3 dalyje.

Skolininkas, vykdydamas prievolæ natûra, privalo perduoti kredito-riui toká kieká tos rûðies daiktø, koks buvo be teisinio pagrindo ágytas arba gautas. Taip pat prievolë bus laikoma ávykdyta natûra, jei vietoje individualiai apibrëþto daikto gràþinamas ne tas pats daiktas, o jam ly-giavertis atitikmuo.

Jeigu galimybiø gràþinti turtà kreditoriui natûra (turtas þuvæs, su-þalotas arba tai neámanoma dël prievolës prigimties, kai prievolë atsi-randa dël teikiamø paslaugø) nëra, skolininkas-ágijëjas privalo atlyginti buvusià daiktø vertæ ágijimo metu, taip pat ir nuostolius, kurie atsirado dël vëliau pasikeitusios turto vertës.

Skolininkas taip pat turi atlyginti turto trûkumà, sumaþëjimà dël netinkamos jo prieþiûros, jeigu tai ávyko po to, kai asmuo, ágijæs turtà, suþinojo arba turëjo suþinoti, kad turtà privalo gràþinti neatsiþvelgda-mas á kaltës laipsná. Jeigu asmuo neþinojo, kad turtà ágyja be teisinio pagrindo, tokiu atveju jis atsako tik uþ tyèià arba didelá neatsargumà.

Turto ágijëjas turi gràþinti arba kompensuoti visas pajamas, kurios buvo arba turëjo bûti gautos ið be teisinio pagrindo ágyto turto nuo ta-da, kai asmuo suþinojo arba turëjo suþinoti apie ágytà turtà. Jeigu as-muo be teisinio pagrindo ágyja pinigø sumà, tai jis uþ naudojimàsi ágyta pinigø suma turi mokëti 5 proc. metines palûkanas, skaièiuojamas nuo

268


to momento, kai asmuo suþino ar turëjo suþinoti apie nepagrástai gau-tus arba sutaupytus pinigus (CK 6.240 str. 1 d.).

CK normos, nustatanèios nepagrásto turto ásigijimo ir gràþinimo taisykles, numato ir tam tikras garantijas skolininkui. Jeigu asmuo, ágy-damas turtà be teisinio pagrindo, sàþiningai klydo, tai jis ið turto savi-ninko ágyja teisæ á iðlaidø, kurias patyrë iðlaikydamas kreditoriaus turtà, atlyginimà.

Turtas, kurio negalima išreikalauti. CK 6.241 straipsnyje yra numa-tyti keturi atvejai, kai negali bûti iðreikalautas kaip be pagrindo ágytas:

1) turtas, perduotas prievolei ávykdyti iki ávykdymo termino pabai-gos, jeigu ðios prievolës pagrindas nenumato ko kita. Ðiuo atveju turtas, perduotas iki prievolës ávykdymo pabaigos, pagrástas paèia prievole, t. y. teisiniu pagrindu. Galima situacija, kai skolininkas, nesulaukæs termino, kai jis turi ávykdyti prievolæ, pabaigos, tai padaro anksèiau, o vëliau per-sigalvoja ir nusprendþia susigràþinti ið kreditoriaus perduotà turtà. Ta-èiau ðiuo atveju turto, kaip ágyto be teisinio pagrindo, ið kreditoriaus iðsireikalauti negalima;

2) turtas, perduotas prievolei ávykdyti pasibaigus ieðkinio senaties terminui. Kai baigiasi ieðkinio senaties terminas, skolininkas praranda galimybæ á priverstinæ paþeistø teisiø gynybà. Taèiau jeigu skolininkas net neþinodamas ávykdo kreditoriui prievolæ pasibaigus ieðkinio sena-ties terminui ir vëliau suþino, kad galëjo prievolës nevykdyti, jis negali susigràþinti to, kà jau buvo perdavæs pagal prievolæ;

3) turtas, kurá perdavë asmuo, þinojæs, kad jis neprivalo vykdyti prievolës, arba asmuo, kuris nors ir neprivalëjo prievolës vykdyti, taèiau jà ávykdë, ir jeigu tai atitiko geros moralës nuostatas. Ðtai, pavyzdþiui, asmuo, besigindamas nuo uþpuoliko, padaro pastarajam turtinæ þalà (suplëðo drabuþius) ir sulauþo rankà, taèiau yra atleidþiamas nuo civili-nës atsakomybës, nes turtinë þala padaryta nevirðijant bûtinosios ginties ribø. Asmuo, nors ir þinodamas, kad neprivalo atlyginti uþpuolikui þa-los, vis dëlto jà atlygina. Vëliau, kitø asmenø pagëdintas, kam jis sumo-këjo pinigus uþpuolikui, nusprendþia pinigus susigràþinti, bet remdama-sis ðiuo punktu uþpuolikas gali ir nevykdyti uþpultojo asmens praðymo;

4) sumos, be pagrindo iðmokëtos kaip dël sveikatos suþalojimo ar dël gyvybës atëmimo atsiradusios þalos atlyginimas, darbo uþmokestis ir jam prilygintos iðmokos, pensija ir iðlaikymas, jeigu gavëjas veikë sàþi-ningai arba nebuvo padaryta sàskaitybos klaidos. Perteklinës anksèiau nurodytos sumos turi bûti gràþintos, jeigu jø gavëjas veikë nesàþiningai

269


(pateikë fiktyvià paþymà apie vaikø skaièiø ir taip gavo didesnæ pajamø mokesèio lengvatà) arba buvo padaryta sàskaitybos klaida.

Paminëtas sàraðas yra baigtinis ir plaèiai neaiðkinamas, taèiau ko-dekse yra ir kitø straipsniø, kuriuose numatyti atvejai, kai perduoto tur-to negalima iðreikalauti. Ðtai negalima iðreikalauti turto ið tokio as-mens, kuris be teisinio pagrindo priima ne jam skirtà turtà ir perduoda juos neatlygintinai treèiajam asmeniui (CK 6.239 str.) arba klaidingai perduoda pinigus kitam asmeniui manydamas, kad jis turi teisæ juos gauti (CK 6.241 str. 2 d.), nes ðiuo atveju turtà galima iðsireikalauti tik ið sàþiningo ágijëjo (CK 4.96 str. 3 d.).

CK 6.238 straipsnis yra specialioji norma, kuri numato, kada nega-lima iðreikalauti turto ið kreditoriaus. Jeigu kreditorius gavo pinigus be teisinio pagrindo, t. y. skola buvo ávykdyta ið ne tikro, o ið tariamojo skolininko ir vëliau sunaikina skolos dokumentà, tai tariamasis skoli-ninkas gali reikalauti sumokëtos sumos tik ið tikrojo skolininko, o ne ið kreditoriaus.


1. Kokia yra nepagrásto praturtëjimo arba turto gavimo samprata? 2. Ar galima reikalauti gràþinti turtà, jeigu jis yra perduotas treèiajam

asmeniui? 3. Koks turtas negali bûti iðreikalaujamas kaip be pagrindo ágytas? 4. Kokio dydþio palûkanos skaièiuojamos uþ be pagrindo ágytà pinigø

sumà? 5. Ar galima iðreikalauti turtà, kuris buvo perduotas prievolei ávykdyti

pasibaigus ieðkinio senaties terminui?

270


33 skirsnis. LOÐIMAI IR LAÞYBOS Visuomeniniø santykiø, atsirandanèiø dël loðimo ir laþybø, 1964 m.

redakcijos CK nereglamentavo. Dabartiniame CK 6.243 straipsnyje átvirtinta imperatyvi nuostata, jog loðimo ir laþybø pagrindu prievolës atsiranda tik ástatymø nustatytais atvejais. Ðiuo metu Lietuvoje galioja Azartiniø loðimø ástatymas214, priimtas 2001 m., kurio paskirtis – nusta-tyti tik azartiniø loðimø organizavimo sàlygas ir tvarkà. Ástatymo 2 straipsnyje pateiktas azartinio loðimo apibrëþimas. Tai „toks þaidimas arba abipusës laþybos pagal nustatytà reglamentà, kuriø dalyviai, norë-dami iðloðti pinigø, savo noru rizikuoja netekti ámokëtos sumos, o lai-mëjimà arba pralaimëjimà lemia atsitiktinumas, kokio nors ávykio arba sporto varþybø rezultatas“.

Iðskiriamos ðios azartiniø loðimø rûðys: loðimas automatu, bingas, stalo loðimai (ruletë, loðimas kortomis arba kauliukais), totalizatorius, laþybos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 1 d. priëmë dar vienà svarbø teisës aktà – Loterijø ástatymà, kuris reguliuoja loterijø organi-zavimo tvarkà, uþtikrina loterijø organizatoriø teisiø ir interesø apsaugà ir ðis ástatymas ásigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 d.215

Loterija suprantama kaip þaidimas, kuris vyksta pagal nustatytas taisykles, o þaidëjai ið anksto ásigyja bilietus ir loðia piniginius arba daik-tinius laimëjimus. Iðskiriamos ðios loðimø rûðys: didþioji ir maþoji loteri-ja, skaitmeninë, momentinë, klasikinë, sportinë, tiesioginio ryðio kom-piuterinë loterija, netiesioginio, telefoninio ir internetinio ryðiø loteri-jos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2003 m. gruodþio 9 d. priëmë nu-tarimà Nr. 1550 „Dël didþiøjø ir maþøjø loterijø licencijavimo taisykliø patvirtino“, kuriuo nustatë didþiøjø ir maþøjø loterijø licencijavimo tai-sykles, suteikianèias teisæ organizuoti didþiàsias ir maþàsias loterijas,


271


licencijø iðdavimo, panaikinimo, galiojimo sustabdymo sàlygas ir tvar-kà216.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë ásteigë specialià valstybës institu-cijà – Valstybinæ loðimø prieþiûros komisijà, kuri priþiûri ir kontroliuoja azartiniø loðimø, didþiøjø loterijø veiklos organizavimà, uþtikrina loði-mo bei loterijø organizatoriø, loðëjø ir þaidëjø interesø bei teisiø apsau-gà ir atlieka kitas funkcijas217.

Prievoliø, atsirandanèiø dël loðimo ir laþybø, kurios pagal ástatymus draudþiamos, ypatybë yra ta, jog asmenø reikalavimai, paþeidus jø tei-ses dalyvaujant ir rengiant loterijas ir laþybos, neginami. Reikalavimø, susijusiø su loðimu ir laþybomis, negynimas teisme paèiø prievoliø ne-daro negalimø ávykdyti, nes jeigu pagal ástatymà loðimas arba laþybos draudþiamos, pralaimëjusi ðalis negali sumokëtos sumos iðsireikalauti (CK 6.243 str. 2 d.). Taip pat reikia paþymëti, jog ástatymo leidëjas yra nustatæs ir kitus atvejus, kai reikalavimai, atsirandantys dël prievoliø vykdymo, teismo neginami, taèiau prievolë gali bûti ávykdyta savanorið-kai. Antai negali bûti iðreikalautas turtas, perduotas prievolei ávykdyti pasibaigus ieðkinio senaties terminui.

Imperatyvi nuostata, jog reikalavimai, susijæ su loðimu ir laþybomis, teisme neginami, turi ir iðimèiø. Reikalavimai teisme ginami, jeigu:

a) prieð pralaimëjusájá buvo panaudota prievarta, grasinimas, ap-gaulë, nesàþiningi veiksmai arba ðalis buvo nepilnametis;

b) prievolës dël loterijos arba kitø þaidimø atsirado ástatymø nu-statyta tvarka.

Loterijø, laþybø ir kitø þaidimø, grindþiamø rizika arba atsitikti-numu, organizatoriai privalo laikytis taisykliø, kurias paskelbë prieð rengdami loðimà. Loðimai vykdomi esant dalyviø ir organizatoriø sutar-èiai, kuriai prilyginami bilietai, kvitai, kuponai arba kiti dokumentai.

Loterijø ir kitø þaidimø organizatoriai privalo: a) vieðai paskelbti taisykles; b) taisyklëse nurodyti þaidimo laikà, laimëjimo nustatymo tvarkà,

dydá, iðmokëjimà; c) surengti þaidimà nustatytu laiku ir pagal taisykles; d) paskelbti nugalëtojà vadovaujantis nustatytomis taisyklëmis;

216 Valstybës þinios. 2003. Nr. 116–5264. 217 Valstybës þinios. 2001. Nr. 53–1875; 2003. Nr. 116–5266.

272


e) iðmokëti nustatyto dydþio ir formos (piniginis ar natûros) laimë-jimà;

f) iðmokëti laimëjimà laiku, o jeigu terminas nenurodytas – per 1 mënesá nuo rezultatø nustatymo;

g) atlyginti loðimo dalyviø reikalavimu patirtus realius nuostolius, jeigu loðimas nesurengiamas laiku arba atidedamas;

h) atlyginti laimëtojo patirtus nuostolius dël neiðmokëto laimëji-mo.


1. Kokia yra azartinio loðimo samprata? 2. Kokia yra laþybø samprata? 3. Kokia yra loterijos samprata? 4. Ar atsiranda prievolës loðimo ir laþybø pagrindu? 5. Kokie asmenys turi teisæ iðreikalauti sumokëtà sumà?

273


V SKYRIUS

274

ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS

V skyrius. ATSKIROS SUTARÈIØ RÛÐYS.

34 skirsnis. PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTIS

34.1. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata

Pirkimo–pardavimo sutartis yra viena ið labiausiai paplitusiø civili-niø sutarèiø. Jos priskiriamos prie prievoliø, kuriø dalykas yra kà nors duoti (dare). Pagal ðià sutartá perduodamas ne tik daiktas, bet ir kitam asmeniui perleidþiama daiktinë teisë á já. Pagrindinis pirkimo–pardavimo santykiø teisinio reguliavimo ðaltinis yra CK. Ðeðtosios jo knygos XXIII skyriuje iðdëstytos specialiosios normos, reglamentuojan-èios pirkimà–pardavimà. Be ðio civilinio ástatymo, pirkimo–pardavimo santykiams taikomi ir kiti ástatymai, tarptautinës sutartys bei kiti teisës ðaltiniai218.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena ðalis (pardavëjas) ásipareigoja perduoti daiktà (prekæ) kitai ðaliai (pirkëjui) nuosavybës arba patikëji-mo teise, o pirkëjas ásipareigoja priimti daiktà (prekæ) ir sumokëti uþ já nustatytà pinigø sumà (kainà) (CK 6.305 str.). Sudarius pirkimo–pardavimo sutartá atsiranda teisinis prievolinis pirkimo–pardavimo san-tykis. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra pagrindas pirkëjui ágyti daiktinæ teisæ (nuosavybës arba patikëjimo) á nupirktà daiktà (prekæ).

218 Pirkimo–pardavimo sutartims taikomi: 1980 m. Vienos konvencija dël tarptauti-

nio prekiø pirkimo–pardavimo sutarèiø; 1996 m. birþelio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto þemës sklypø ásigijimo nuosavybën subjektø, tvarkos, sàlygø ir apribojimø konstitucinis ástatymas Nr. I–1392; 2001 m. gruo-dþio 17 d. ástatymu Nr. IX–655 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos vertybiniø popie-riø rinkos ástatymo redakcija; 1998 m. geguþës 12 d. Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ástatymas Nr. VIII–729; 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos þemës sklypø ásigijimo ir nuomos uþsienio valstybiø diplomatinëms atstovybëms ir konsulinëms ástaigoms tvarkos bei sàlygø ástatymo pakei-timo ástatymas Nr. IX–418 ir kt.

275


Pirkimo–pardavimo sutartis visuomet yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta, kai ðalys susitaria dël esminiø sutarties sàlygø (CK 6.162 str. 2 d.), o ástatymuose arba sutartyje numatytais atvejais ðá susitarimà iðreið-kia atitinkama forma (CK 6.159 str.). Pavyzdþiui, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bûti nurodyta parduodamo nekil-nojamojo daikto kaina (CK 6.397 str. 1 d.), o pati sutartis turi bûti nota-rinës formos (CK 6.393 str.). Sutarties dalyko perdavimas neturi átakos jos ásigaliojimui. Todël net ir tais atvejais, kai faktiðkai dalyko perdavi-mas sutampa su sutarties sudarymo momentu (pvz., maþmeninës pre-kybos ámonëse), laikoma, kad sutartis tuo paèiu metu vykdoma, o ne ásigalioja.

Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė. Abiðales teises ir pareigas ágyja tiek pardavëjas, tiek ir pirkëjas, pirkëjas uþ gaunamà sutarties da-lykà turi pareigà perduoti materialiná ekvivalentà – pinigø sumà. Taigi pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinë. Piniginio ekvivalento su-mokëjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartá skiria jà nuo mainø sutar-ties, pagal kurià mainais uþ daiktà perduodamas daiktas.

Pirkimo–pardavimo sutartimi pirkëjui perleidþiama nuosavybës arba patikëjimo teisë. Todël daikto pirkimà–pardavimà galima vadinti daiktiniu prievoliniu santykiu. Tokia miðri pirkimo–pardavimo prigim-tis lemia bendrosios taisyklës iðimtá, kad esant konkurencijai tarp daik-tinës ir prievolinës teisës pranaðumà turi daiktinë subjektinë teisë. Pa-vyzdþiui, pirkëjui nesumokëjus sutartos kainos pardavëjas gali atsisakyti sutarties ir iðreikalauti ið pirkëjo ðiam perduotà daiktà net ir tuomet, kai nuosavybës teisë jam buvo perleista (CK 6.345 str.). Taip pat ir pir-këjas gali reikalauti ávykdyti ásipareigojimà perduodi daiktà net ir tuo-met, kai nuosavybës teisës á daiktà pardavëjas dar nëra perleidæs (CK 6.213 str.). Prievoliniame pirkimo–pardavimo santykyje esantis daikto savininkas prieð treèiuosius asmenis gali gintis daiktinëmis paþeistø tei-siø gynimo priemonëmis (CK 4.95 – 4.98 str.).

Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Sutarties dalykas yra esminë pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga, todël nesusitarus dël dalyko lai-koma, kad sutartis nëra sudaryta. Taèiau dalykui apibûdinti uþtenka minimalaus susitarimo. Todël ástatymas nustato, kad pirkimo–parda-vimo sutarties sàlyga dël sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutar-ties turinys leidþia nustatyti daikto (prekës) pavadinimà ir kieká (CK 306 str. 4 d.). Bûtina paþymëti, kad CK 6.305 straipsnyje pateiktoje pir-kimo–pardavimo sutarties sampratoje þodþiai „daiktai (prekës)“ turi

276


bûti aiðkinami plaèiau. Tokia iðvada darytina ið kitø kodekso normø. Pavyzdþiui, CK 6.425–6.427 straipsniai taikomi teisiø pirkimo–pardavi-mo sutarèiai, CK 6.428 straipsnis – vertybiniø popieriø ir valiutos pir-kimo–pardavimo sutarèiai ir t. t.

Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali bûti ið apyvartos neiðimti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Pavyzdþiui, pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali bûti cheminis ginklas (Cheminio ginklo uþdrau-dimo ástatymo219 3 str.) arba turtas, iðimtine nuosavybës teise priklau-santis valstybei: valstybinës reikðmës vidaus vandenys, miðkai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultûros objektai (Konstitucijos 47 str.).

Ástatymai gali riboti ne tik tam tikrø objektø pardavimà, bet ir tam tikro jø kiekio apyvartà, pavyzdþiui, draudþiama parduoti cigaretes, ci-gariles ir papirosus vienetais (Tabako kontrolës ástatymo220 14 str. 5 d. 1 p.).

Sutarties dalykas gali bûti apibûdintas tiek pagal individualius po-þymius, tiek pagal rûðá (CK 306 str. 3 d.). Sutarties dalyku gali bûti ir prieauglis, derlius arba kiti atsirandantys daiktai (CK 306 str. 2 d.). Pir-kimo–pardavimo sutarties dalykas yra turtinës teisës. Vienas turtines teises galima parduoti, kitas, pavyzdþiui, susijusias su asmeniu (pvz., teisë á iðlaikymà), ne. Todël turtiniø teisiø pirkimui–pardavimui CK taikomas tiek, kiek neprieðtarauja ðiø teisiø prigimèiai ir esmei. Bûtina atkreipti dëmesá á tai, kad turtiniø teisiø pirkimas–pardavimas yra ne kas kita kaip atlygintinë cesija. Todël ðio objekto pirkimui–pardavimui visø pirma taikomos reikalavimo perleidimà reglamentuojanèios nor-mos (CK 6.101–6.110 str.).

Sutarties dalyku gali bûti daiktai, kuriuos pardavëjas jau turi ir ku-rie gali bûti sukurti arba pardavëjo ágyti ateityje (CK 6.306 str. 1 d.).

Šalys. Pirkimo–pardavimo sutarties ðalys yra pirkëjas ir pardavëjas. Jais gali bûti fiziniai ir juridiniai asmenys. Ástatymas gali nustatyti apri-bojimus – tai priklauso nuo konkretaus asmens teisnumo ir veiksnumo, taip pat nuo perduodamo turto teisinio reþimo. Taip CK 6.308 straips-nis numato bendrus draudþianèius imperatyvus. Pirma, daikto pirkëju (tiesiogiai ar per tarpininkus) negali bûti asmuo, kuriam pavesta par-duoti kito asmens daiktà (pvz., ágaliotinis), arba administratorius, iðsky-rus ástatymo numatytas iðimtis. Pavyzdþiui, administratorius gali ásigyti


277


administruojamà turtà nuosavybën, kai tai leidþia naudos gavëjas arba teismas (CK 4.243 str. 4 d.). Antra, administratorius negali parduoti jam priklausanèio turto, jeigu uþ já mokama ið administruojamo turto.

Su pirkimo–pardavimo subjektø teisnumu susijæ draudimai gali bû-ti nustatyti ir kituose ástatymuose. Pavyzdþiui, Tabako kontrolës ástaty-mo 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminiø gamyba, didmenine ir maþmenine prekyba leidþiama tik turint nustatyta tvarka iðduotas licencijas. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinis ástatymas iki stojimo á ES ribojo uþsienio subjektø teises ásigyti tam tikros rûðies þemæ (Ástatymo 9 str.)221. Todël þemës sklypo pirkëju negali bûti, pavyzdþiui, fizinis as-muo – ne Lietuvos Respublikos pilietis.

Kai kuriø subjektø sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys regla-mentuojamos specialiais ástatymais. Pavyzdþiui, Vieðøjø pirkimø ásta-tymo222 nustatyta tvarka vykdomi prekiø pirkimai, atliekami valstybës ar savivaldos valdymo institucijø bei kitø ðio ástatymo 3 straipsnyje nu-rodytø asmenø.

Pirkimo–pardavimo sutarties ðalims taikoma bendra taisyklë, jog pardavëju turi bûti daikto savininkas arba asmuo, valdantis daiktà turto patikëjimo teise. Taèiau ástatymo arba sutarties numatytais atvejais pa-rdavëju gali bûti ir asmuo, kuris nëra parduodamo daikto savininkas. Taip yra, kai turtà parduoda prekybos agentas (CK 2.152 str.), komi-sionierius (CK 6.780 str.), administratorius (paprastas administravimas – CK 4.240 str., visiðkas administravimas – CK 4.241 str.), ákaito turëto-jas, kai iðieðkojimas nukreipiamas á ákeistà kilnojamàjá daiktà (CK 4.219 str. 5 d.) ir kitais atvejais.

Galima situacija, kai daiktà parduoda asmuo, kuris neturi nuosa-vybës arba patikëjimo teisës á daiktà, nëra savininko ágaliotas arba netu-ri tam teisës pagal ástatymus. Tokios sutarties sudarymo pasekmës nu-statytos CK 6.307 straipsnyje. Ðiuos atvejus reikia skirti nuo tokiø, kai sudaroma sutartis dël daikto, kuris bus sukurtas arba ágytas ateityje (CK 6.306 str. 1 d.). Pastaruoju atveju teisæ perleisti daiktà pardavëjas ágis ateityje. Tuo tarpu CK 6.307 straipsnio 1 dalis turëtø bûti taikoma, kai pardavëjas ir neketino ágyti teisës á daiktà ateityje. Pavyzdþiui, pardavë-jas parduoda savininko prarastà daiktà. Tokiu atveju pirkimo–pardavi-


278


mo sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkëjo ieðkiná. Taèiau ir tokiu atveju ástatymas palieka galimybæ tokiai sutarèiai galioti. Ji galioja, jeigu pardavëjas pirkimo–pardavimo sutarties ávykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku (CK 6.307 str. 2 d.). Kai sutartis pripaþástama negaliojanèia nurodytu pagrindu, daiktas gràþinamas savininkui, iðskyrus atvejus, kai daiktà ágijo sàþiningas ágijëjas (CK 4.96 str.).

Ástatymas, atsiþvelgdamas á sutarties rûðá, taip pat gali nustatyti ir subjektams keliamus reikalavimus. Pavyzdþiui, pardavëju didmeninio pirkimo–pardavimo sutartyje gali bûti tik asmuo, kuris verèiasi prekyba (CK 6.371 str.), energijos pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëju gali bûti tik ámonë (CK 6.383 str.), vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ðalimi – pirkëju gali bûti tik fizinis asmuo (CK 6.350 str.) ir t. t.

Forma. Pirkimo–pardavimo sutarties formà nustato bendros san-doriø sudarymo taisyklës. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutarèiø rû-ðims ástatymai gali nustatyti specialiàsias jø sudarymo taisykles (CK 6.311 str.). Pavyzdþiui, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutar-tis turi bûti notarinës formos. Ðios formos nesilaikymas daro sutartá ne-galiojanèià (CK 6.393 str. 1 ir 2 d.). Prekiø pirkimo–pardavimo iðsimo-këtinai sutartis, nepaisant to, kas yra jos subjektai, turi bûti sudaryta raðtu (CK 6.413 str. 1 d.). Taèiau ðiuo atveju formos nesilaikymas neda-ro sutarties negaliojanèios, o apriboja ðaliø galimybes árodinëjant sutar-ties sudarymo arba ávykdymo faktà (CK 1.93 str. 2 d.).

Jei ástatymas numato privalomà pirkimo–pardavimo sutarties re-gistracijà, ðalims sutartis galioja, nors ir nëra áregistruota, taèiau tokiu atveju ðalys neáregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieð tre-èiuosius asmenis ir árodinëti savo teisiø prieð treèiuosius asmenis rem-damosi kitais árodymais (CK 1.75 str. 2 d.).

Kai pardavëjas ásipareigoja parduoti daiktà kartu perduodamas daiktà bûsimajam pirkëjui valdyti, tai laikoma to daikto pirkimu–par-davimu. Pinigø sumos sumokëjimas parduoti daiktà ásipareigojusiam asmeniui pripaþástamas dalies kainos sumokëjimu (avansu), jeigu ðalys nëra susitarusios kitaip. Jeigu ásipareigojæs pirkti ar parduoti daiktà asmuo atsisako áforminti sutartá ástatymø nustatyta forma, kita ðalis turi teisæ teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymà (CK 6.309 str.).

Turinys. Pirkimo–pardavimo sutarties turiná sudaro sàlygos, dël ku-riø pirkëjas ir pardavëjas susitaria. Esminë sutarties sàlyga yra ðaliø su-

279


sitarimas dël dalyko, taip pat kitos sàlygos, kurias numato ástatymas arba kurios laikytinos esminëmis atsiþvelgiant á pirkimo–pardavimo su-tarties pobûdá. Taip nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bûti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1 d.). Daiktø pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai (kreditan) sutartyje privalo bûti nurodyta daikto kaina ir periodiniø ámokø dydis, periodiniø ámokø mokëjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str. 2 d.).

Kiekviena sutartimi ðalys siekia tam tikrø teisiniø pasekmiø. Ðis jø siekis taip pat turi bûti aiðkiai iðreikðtas sutartyje. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavëjas siekia perduoti nuosavybës teisæ (ar patikëjimo teisæ) pirkëjui ir gauti kainà, o pirkëjas siekia ágyti nuosavybës teisæ á daiktà. Jeigu sutartyje nëra sàlygø, kuriose iðreikðti ðie ðaliø tikslai, tai taip pat negalima laikyti, kad sutartis yra sudaryta, nes susitarimas dël dalyko ir piniginio ekvivalento (kainos) gali bûti ir kitokiø (pvz., nuo-mos) sutarèiø sàlygomis. Vadinasi, sàlygos dël sutarties dalyko perda-vimo ir priëmimo nuosavybën (patikëjimo teise) uþ tam tikrà kainà taip pat yra esminë pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga.

Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjas gali nustatyti sàlygà, kad tas daiktas turi bûti naudojamas tam tikram tikslui nepaþeidþiant kitø asmenø teisiø ir teisëtø interesø. Jeigu pirkëjas nevykdo tokios sàlygos, tai pardavëjas teismo tvarka turi teisæ reikalauti, kad sàlyga bûtø ávyk-dyta arba kad bûtø nutraukta sutartis, daiktas gràþintas jam ir atlyginti nuostoliai (CK 6.312 str.).

Kaina. Pirkimo–pardavimo sutarties kaina nustatoma ðaliø susita-rimu. Kaina turi bûti nurodyta pinigais – litais arba uþsienio valiuta, kiek tai nedraudþia ástatymai.

Ðalys gali nustatyti tiek konkreèià pirkimo–pardavimo sutarties kainà, tiek ir jos nustatymo tvarkà. Pavyzdþiui, grûdø pirkimo–parda-vimo sutartimi ðalys susitarë, kad pirkëjas perka tiek grûdø, kiek telpa á jo transporto priemonæ, ir sumokës po 430 litø uþ tonà. Kaina gali bûti nustatoma ir sudëtingesne tvarka, susijusia su ávairiais parduodamo daikto rodikliais, pavyzdþiui, kokybës ar pan.

Ástatymo numatytais atvejais ðaliø teisæ susitarti dël kainos gali ri-boti ástatymas. Toks apribojimas, pavyzdþiui, taikomas energijos pirki-mo–pardavimo sutartyse (CK 6.385 str. 4 d.)223.

223 Energetikos ástatymo 15 str. nustato, kad energetikos sektoriuje yra sutartinës ir

280


Kaina nëra esminë pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga, iðskyrus ástatymo numatytus atvejus. Pavyzdþiui, kaina yra esminë nekilnojamo-jo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga (CK 6.397 str.). Todël pirkimo–pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dël kainos. At-siþvelgiant á tai, ar ðalys visiðkai neaptarë kainos, jos nustatytos tvarkos ar pavedë kainà nustatyti vienai ið ðaliø arba treèiajam asmeniui, tai-komos atitinkamos taisyklës.

Pirma, jei pirkimo–pardavimo sutartyje kaina nei tiesiogiai, nei ne-tiesiogiai nenustatyta arba nenurodyta jos nustatymo tvarka ir ðalys në-ra susitarusios kitaip, laikoma, kad ðalys turëjo omenyje kainà, kuri su-tarties sudarymo metu buvo toje prekybos srityje áprastai mokama uþ tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybëmis, o jeigu ði kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Antra, jeigu kainà turi nustatyti viena ðalis ir taip nustatyta kaina aiðkiai neati-tinka protingumo kriterijø, tai nepaisant ðaliø susitarimø sutarties kaina turi bûti pakeista atitinkanèia protingumo kriterijus kaina. Treèia, kai kainà turi nustatyti treèiasis asmuo, bet jis to nedaro arba negali pada-ryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina. Ketvirta, kai kaina turi bûti nustatyta remiantis kriterijais, kuriø nëra arba kurie iðnyko arba negali bûti nustatyti, kaina nustatoma re-miantis artimiausios reikðmës kriterijais. Penkta, jeigu sutartyje numa-tyta, kad kaina turi bûti keièiama atsiþvelgiant á tam tikrus kainai átakos turinèius rodiklius (savikainà, iðlaidas ir t. t.), taèiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai kaina nustatoma atsiþvelgiant á ðiø rodikliø santyká sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu. Kai pardavëjas praleidþia daikto perdavimo terminà, kaina nustatoma atsiþvelgiant á ðiø rodikliø santyká sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutarty-je. Ðeðta, kai kaina turi bûti nustatyta pagal daiktø svorá, ji nustatoma pagal neto224 svorá, jeigu ðalys nëra susitarusios kitaip.

Daiktų atsitiktinio žuvimo arba sugedimo rizika. Pagal pirkimo–pardavimo sutartá pardavëjas ásipareigoja perduoti jos dalykà pirkëjui, o ðis – sumokëti sutartà kainà. Kyla klausimas, ar pardavëjas turi atlyginti

valstybës reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos arba energi-jos kainas, nustatant jø virðutines ribas arba reguliavimo tvarkà. Valstybës reguliuojamø kainø nomenklatûra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektoriø ástatymuose // Valstybës þinios. 2002. Nr. 56–2224.

224 Prekës svoris be pakuotës.

281


pirkëjui nuostolius, jeigu daiktas þuvo ar buvo sugadintas, ar pirkëjas turi sumokëti kainà net ir tuomet, jeigu negavo daikto dël to, kad ðis þuvo? Tokie atvejai sprendþiami vadovaujantis CK 6.320 straipsnyje nustatytomis daiktø atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizikos paskirs-tymo taisyklëmis. Ðios taisyklës grindþiamos ne nuosavybës teisës per-leidimo momentu, o galimybe uþtikrinti daiktø saugumà dël to, kad jie yra valdomi arba juos turi kiti, su viena ar kita ðalimi susijæ asmenys.

Visø pirma daiktø atsitiktinio þuvimo arba jø sugedimo rizikà ðalys gali nustatyti sutartimi. Tokiu atveju ði rizika gali bûti siejama tiek su daikto perdavimo pirkëjui arba jo nurodytam asmeniui momentu, tiek su nuosavybës teisës perëjimo momentu, tiek su kitomis daikto saugu-mui svarbiomis aplinkybëmis. Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje daik-tø atsitiktinio þuvimo arba jø sugedimo rizika nëra numatyta, taikoma bendra taisyklë – ji pereina pirkëjui nuo to momento, nuo kurio pagal ástatymus arba sutartá pardavëjas laikomas tinkamai ávykdþiusiu savo pareigà perduoti daiktus neatsiþvelgiant á nuosavybës teisës perëjimo momentà.

Kai daiktai perduoti juos gabenti, atsitiktinio þuvimo arba sugedi-mo rizika pereina pirkëjui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos paproèiai nenumato ko kita. Ði taisyklë netai-koma, o sutarties sàlyga, kad daiktø atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkëjui nuo daiktø perdavimo pirmam veþëjui, pirkëjo reikalavimu gali bûti pripaþinta negaliojanèia, jeigu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pardavëjas þinojo arba turëjo þinoti, kad daik-tai prarasti arba sugedæ, taèiau apie tai pirkëjui nepraneðë.

Kai daiktas ne dël pardavëjo kaltës þûva arba sugadinamas jau perduotas pirkëjui, pirkëjas privalo sumokëti pardavëjui. Pirkëjas priva-lo sumokëti ir tuomet, jei pardavëjas negalëjo perduoti daikto pirkëjui dël to, kad pastarasis per maþai bendradarbiavo su pardavëju ir taip paþeidë sutartá.

Kai sutarties dalykas yra pagal rûðies poþymius apibûdinti daiktai ir pirkëjas nepriima daiktø arba kitaip paþeidþia sutartá, jø atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizika pereina pirkëjui nuo to momento, kai par-davëjas konkreèiai ávardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai praneða pirkëjui.

Jeigu pirkëjas pareiðkia pagrástà ieðkiná dël sutarties pripaþinimo negaliojanèia arba daikto pakeitimo, tai daiktø atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizika tenka pardavëjui.

282


Jeigu daiktø atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavë-jui ir juos perdavus pirkëjui, tai pardavëjas atsako uþ daiktø þuvimà ar-ba sugedimà, nors tai bûtø atsitikæ dël pirkëjo veiksmø. Taèiau pirkëjas nuo to momento, kai jis protingai galëjo numatyti, kad privalo gràþinti daiktus pardavëjui, atsako uþ jø saugojimà kaip atidus saugotojas.

34.2. Pirkimo–pardavimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos

Pirkimo–pardavimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos nustatomos su-tarties turinyje, t. y. jos sàlygose. Vienas ið jø ðalys gali nustatyti savo pasirinkimu, kitos privalomai nustatomos ástatymo, dar kitos ðaliø gali bûti neaptartos, taèiau nustatytos dispozityviø ástatymo normø.

Pirkimo–pardavimo sutartis yra dviðalis sandoris, todël jo ðaliø tei-ses ir pareigas galima suskirstyti á dvi grupes: pirmajai priklauso parda-vëjo teisës ir pareigos, antrajai – pirkëjo. Aptarsime tik bendràsias pir-kimo–pardavimo sutarties ðaliø teises ir pareigas.

Pardavėjo teisės ir pareigos. Pagrindinë pardavëjo pareiga yra per-duoti daiktus pirkėjui nuosavybės (patikėjimo) teise (CK 6.317 str. 1 d.). Jeigu pardavëjas nepagrástai atsisako perduoti daiktus pirkëjui, ðis turi teisæ atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartá ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324 str. 1 d.). Jei pardavëjas atsisako perduoti pagal individualius poþymius apibûdinamà daiktà, pirkëjas gali reikalauti prievolæ ávykdyti natûra CK 6.60 ir 6.213 straipsniø nustatytomis sàly-gomis.

Jei sutartis nenumato ko kita, pardavëjas privalo perduoti daiktus kartu su priklausiniais ir priedais tokios bûklës, kokia buvo sudarant pirkimo–pardavimo sutartá. Jei pardavëjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkëjui priedus ir priklausinius, pirkëjas gali nustatyti protin-gà terminà ðiai prievolei ávykdyti, o neávykdþius atsisakyti priimti daiktà, jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.).

Pardavëjas neprivalo perduoti daiktus, jeigu pirkimo−pardavimo sutartis numato, kad pirkëjas sumoka tik daiktus perdavus, o sudarius sutartá jis tapo nemokus (CK 6.317 str. 6 d.). Pavyzdþiui, pardavëjas pagal sutartá privalëjo pristatyti prekes bendrovei per vienà mënesá po

283


sutarties sudarymo, taèiau per tà mënesá bendrovei buvo iðkelta bank-roto byla. Tokiu atveju pardavëjas neprivalo vykdyti savo pareigos taip apsisaugodamas nuo galimø su pirkëjo nemokumu susijusiø nuostoliø.

Su pardavëjo pareiga perduoti daiktus susijusios ir koresponduo-janèios pardavëjo pareigos – pareiga atlyginti daiktø pristatymo, jø svë-rimo ir perskaièiavimo (kiekio patikrinimo) iðlaidas (CK 6.310 str. 2 d.) bei daiktø perdavimo iðlaidas (CK 6.317 str. 5 d.), jeigu ðalys nëra susi-tarusios kitaip. Ástatymo arba sutarties numatytais atvejais pardavëjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuo-savybës teisæ á daiktus patvirtinanèius dokumentus. Jeigu ðie dokumen-tai reikalingi paèiam pardavëjui kitoms su parduodamais daiktais nesu-sijusioms teisëms ágyvendinti, tai pardavëjas privalo perduoti pirkëjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentø kopijas (CK 6.318 str. 1 d.). Jei pardavëjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkëjui minëtus doku-mentus, pirkëjas gali nustatyti protingà terminà ðiai prievolei ávykdyti, o neávykdþius atsisakyti priimti daiktà, jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.).

Laikoma, kad pardavëjo pareiga perduoti daiktus ávykdyta, kai pa-rdavëjas perduoda daiktus pirkëjui valdyti arba sutinka, kad pirkëjas pradëtø daiktus valdyti, ir kai paðalintos bet kokios pirkëjo valdymo teisës kliûtys (CK 6.317 str. 4 d.). Vertinant, ar pardavëjas ávykdë parei-gà perduoti daiktus, reikðminga yra nustatyti jø perdavimo momentą. Pavyzdþiui, su perdavimu siejama daiktø atsitiktinio sugedimo arba þu-vimo rizika. Daiktø perdavimo momentas gali bûti apibrëþtas sutartyje nustatant perdavimo vietà ir asmená, kuriam turi bûti perduoti daiktai. Jei sutartis neápareigoja pardavëjo perduoti daiktus konkreèioje vietoje ir nenustato asmens, kuriam turi bûti perduoti daiktai, taikomos CK 6.318 straipsnyje nustatytos taisyklës. Pirma, jei pirkimo–pardavimo sutartis numato daiktø gabenimà, daiktø perdavimu laikomas daiktø áteikimas pirmam veþëjui, kad ðis juos perduotø pirkëjui. Antra, jei ga-benti daiktus nenumatyta, o daiktus reikia paimti ið tam tikrø atsargø arba pagaminti ir ðalys, sudarydamos sutartá, apie tai þinojo, daiktø perdavimu laikomas jø pateikimas pirkëjui arba jo nurodytam asmeniui disponuoti jais daiktø atsargø buvimo arba gaminimo vietoje. Treèia, jei netaikomi pirmieji du atvejai, daiktø perdavimu laikomas jø pateikimas pirkëjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavëjo verslo arba gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkëjo nurodytam asmeniui.

284


Nuo daikto perdavimo momento pirkëjas ágyja teisæ á daikto duo-damus vaisius ir pajamas (CK 6.318 str. 3 d.).

Pardavëjas privalo perduoti daiktus pirkëjui pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu laiku (CK 6.319 str. 1 d.). Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi bûti perduoti per protingà terminà po sutarties sudarymo. Ðiuo atveju taikomos CK 6.53 straipsnyje numa-tytos bendrosios prievoliø ávykdymo terminà nustatanèios taisyklës.

Sàlyga dël daiktø perdavimo termino gali bûti numanoma. Laiko-ma, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra sàlyga jà ávykdyti tiksliai nu-statytu laiku, jeigu ið sutarties turinio aiðkiai matyti, kad paþeidus ðá terminà pirkëjo sutartis nebedomina. Jeigu tokia sàlyga yra, pardavëjas turi teisæ ávykdyti sutartá iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkëjas sutinka (CK 6.319 str. 2 d.).

Pardavëjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus (CK 6.317 str. 1 d.). Daiktai turi bûti laisvi nuo treèiøjø asmenø teisiø arba preten-zijø, neapsunkinti hipoteka arba ákeitimu, pardavëjo teisë disponuoti daiktais neturi bûti apribota bei neturi bûti kitø aplinkybiø, kurios gali turëti átakos sutarties vykdymui. Ðios reikðmingos aplinkybës paprastai þinomos tik pardavëjui, todël ástatymas nustato jam atitinkamas parei-gas. Pirma, pardavëjas privalo patvirtinti, kad á perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, iðskyrus atvejus, kai pirkë-jas ið anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokiø teisiø arba pretenzijø objektai, o pardavëjas apie jas tinkamai praneðë pirkëjui. Antra, parda-vëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad nėra teisminio ginčo dėl jų, taip pat, kad pardavëjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Pavyzdþiui, teismo nutartimi dël laiki-nøjø apsaugos priemoniø taikymo pardavëjui buvo uþdrausta parduoti, iðnuomoti, ákeisti daiktà paliekant galimybæ já naudoti arba kitaip juo disponuoti. Treèia, nekilnojamojo daikto pardavëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad nëra jokiø viešosios teisės pažeidimų arba apribojimų, kurie galėtų turtėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą.

Pirkëjas negali remtis aplinkybe, kad pardavëjas paþeidë nurodytas pareigas, jeigu pardavëjas tinkamai praneðë pirkëjui apie treèiøjø as-menø teises á perduodamus daiktus arba ðiø teisiø suvarþymà sutarties sudarymo metu, taip pat jei treèiøjø asmenø teisës ar jø suvarþymas buvo áregistruoti vieðame registre. Pavyzdþiui, turto areðtas yra regist-ruojamas turto areðto aktø registre ir pan. Jeigu parduodamas daiktas suvarþytas hipotekos arba ákeitimo, pardavëjas privalo panaikinti ðiuos

285


suvarþymus neatsiþvelgdamas, ar jie registruoti hipotekos registre, ar ne. Ðis reikalavimas netaikomas, jei pirkëjas, ið pardavëjo gavæs tinka-mà informacijà, sutinka pirkti ákeistus daiktus.

Jeigu pardavëjas paþeidþia savo pareigas áspëti apie treèiøjø asme-nø teises ir pretenzijas á daiktus, jø ákeitimus, teisminius ginèus, areðtus arba kitus disponavimo teisiø apribojimus, o nekilnojamojo daikto pir-kimo–pardavimo atveju – apie vieðosios teisës paþeidimus ir apriboji-mus, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà arba nutraukti sutartá, jeigu pardavëjas neárodo, kad pirkëjas þinojo arba turëjo þinoti apie treèiøjø asmenø teises á daiktus arba ðiø teisiø suvarþymà.

Pardavëjas privalo įstoti į bylą pirkėjo pusėje, jeigu tretysis asmuo pa-reiškia ieškinį dėl daikto paėmimo. Jeigu ðios pareigos pardavëjas nevyk-do, jis netenka teisës árodinëti, kad pirkëjas netinkamai atliko procesi-nius veiksmus (CK 6.322 str. 3 d.).

Jeigu daiktas, kuris buvo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, tei-smo atiteisiamas ið pirkëjo dël pagrindø, atsiradusiø iki sutarties ávyk-dymo, pardavëjas privalo pirkëjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti nuostolius. Ði taisyklë netaikoma, jeigu pardavëjas árodo, kad pirkëjas apie tokius pagrindus þinojo arba turëjo þinoti (CK 6.323 str. 1 d.). Ða-liø susitarimas panaikinti arba apriboti pardavëjo atsakomybæ teismui iðreikalavus daiktà negalioja, jeigu pardavëjas, þinodamas, kad treèiasis asmuo turi teisiø á parduodamà daiktà, neáspëja apie tai pirkëjo.

Pardavëjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablo-gëti, kai nuosavybës (patikëjimo) teisë pereina pirkëjui iki daiktø per-davimo (CK 6.326 str. 1 d.). Jeigu pardavëjas ðios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti pirkëjui dël ðio paþeidimo patirtus nuostolius.

Pardavëjas privalo perduoti sutarties sąlygas atitinkančius daiktus pagal kokybę, kiekį ar kitus kriterijus (CK 6.327 str.). Jei sutartyje ðie kri-terijai nëra aptarti, jie turi atitikti áprastus reikalavimus. Ðios pirkëjo pareigos tinkamas vykdymas siejamas su nuosavybës teisës perëjimo momentu. Pardavëjas atsako uþ bet kokià minëtø reikalavimø neatitik-tá, kuri buvo nuosavybës teisës perëjimo momentu, net jeigu ta neatitik-tis paaiðkëjo vëliau. Taèiau pardavëjas neatsako, jeigu sudarydamas sutartá pirkëjas þinojo arba negalëjo neþinoti apie daiktø neatitiktá. Pardavëjas taip pat atsako, jeigu daiktø neatitiktis atsirado po nuosavy-bës teisës perëjimo momento kaip bet kokios pardavëjo prievolës pa-þeidimo pasekmë, áskaitant garantijas, kad tam tikrà laikà prekës bus tinkamos naudoti pagal jø áprastà arba specialiai nurodytà paskirtá arba

286


iðlaikys aptartas savybes arba charakteristikas, paþeidimà. Pavyzdþiui, pagal pirkimo–pardavimo sutartá pirkëjui nuosavybës teisë perëjo jam sumokëjus kainà, o pardavëjas privalëjo saugoti daiktus iki perdavimo pirkëjui momento, taèiau dël netinkamo saugojimo daiktø kokybë pa-blogëjo. Tokiu atveju pardavëjas privalo atlyginti pirkëjui dël tokio pa-blogëjimo atsiradusius nuostolius arba pasinaudoti kitomis CK 6.334 straipsnyje numatytomis teisëmis.

Pirkëjas taip pat netenka teisës remtis daiktø ir sutarties arba áprastø reikalavimø neatitiktimi, jeigu jis per protingà laikà po to, kai neatitiktá pastebëjo ar turëjo pastebëti, apie tai nepraneða pardavëjui ir nenurodo, kokiø reikalavimø daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.).

Pirkëjas privalo perduoti pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kie-kio, tûrio arba kitais matais arba pinigais nustatytà daiktø kiekį. Sutar-ties sàlyga dël daiktø kiekio gali bûti ðaliø suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarkà. Jeigu sutartis pradëta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dël tokio daiktø kiekio, kiek jø pirkëjas faktiðkai priëmë. Sutarties sàlyga dël kiekio yra esminë, todël jeigu ið pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir jà aiðkinant neámanoma nustatyti perduotinø daiktø kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.).

Sutarties sàlygos dël daiktø kiekio paþeidimo teisinës pasekmës numatytos CK 6.330 straipsnyje. Kai perduodamas maþesnis daiktø kiekis, pirkëjas turi teisæ, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba rei-kalauti perduoti jam trûkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokëti kainà, o jei kaina jau sumokëta, – reikalauti jà gràþinti ir atlyginti nuostolius. Jei pardavëjas perduoda pirkëjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daiktø, pirkëjas privalo apie tai praneðti pardavëjui per ástatymuose ar sutartyje numatytà terminà, o jei terminas nenusta-tytas, – per protingà terminà. Jeigu toká pirkëjo praneðimà gavæs parda-vëjas per protingà terminà nenurodo, kà daryti, tai pirkëjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teisæ priimti visus daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie virðija sutartyje nustatytà kieká. Jei pirkëjas priima daiktus, kuriø kiekis virðija sutartyje nurodytà kieká, tai uþ papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu ðalys nëra susitarusios kitaip.

Pirkimo–pardavimo sutartimi gali bûti nustatyta, kad pardavëjas privalo perduoti atitinkamo asortimento (tam tikros rûðies, modelio, dydþio, spalvos arba pagal kitokius poþymius apibûdinamus daiktus) daiktus. Tokiu atveju pardavëjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie

287


atitinka ðaliø suderintà daiktø asortimentà. Gali bûti taip, kad sutartyje nëra aptartas nei daiktø asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taèiau ið sutarties turinio ir esmës matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrà asor-timentà. Ðiuo atveju pardavëjas privalo perduoti pirkëjui tokio asorti-mento daiktus, kurie atitiktø pardavëjui þinomus sutarties sudarymo metu pirkëjo poreikius, arba turi teisæ sutarties atsisakyti.

Daiktø asortimento sàlygos paþeidimo teisinës pasekmës, kiek jø nenustato pirkimo–pardavimo sutartis, numatytos CK 6.332 straipsnyje. Pagal paþeidimo pobûdá galimos dvi situacijos, kai paþeidþiama daiktø asortimento sàlyga: kai perduoti daiktai neatitinka asortimento ir kai perduodama daugiau daiktø, taip pat ir tie, kurie atitinka asortimentà.

Jei pardavëjas perduoda pirkëjui daiktus, neatitinkanèius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkëjas turi teisæ atsisakyti juos priimti ir uþ juos mokëti, o jeigu jau sumokëta, – pareikalauti grà-þinti sumokëtà kainà.

Jei pardavëjas kartu perduoda pirkëjui ir daiktus, kurie atitinka asortimentà, ir daiktus, kurie neatitinka asortimento, pirkëjas turi teisæ: priimti asortimentà atitinkanèius daiktus ir atsisakyti priimti asortimen-to neatitinkanèius daiktus; atsisakyti priimti visus daiktus; pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanèius daiktus daiktais, numatytais sutar-tyje; priimti visus perduotus daiktus.

Jei pirkëjas atsisako priimti asortimento neatitinkanèius daiktus arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teisæ atsisakyti uþ ðiuos daiktus mokëti, o jeigu jau sumokëta, – reikalauti, kad jam bûtø gràþinta sumo-këta kaina.

Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pir-këjas per protingà terminà po jø gavimo nepraneða pardavëjui, kad at-sisako priimti daiktus.

Jeigu pirkëjas neatsisako priimti asortimento neatitinkanèiø daik-tø, tai jis privalo uþ juos sumokëti su pardavëju suderintà kainà. Jeigu pardavëjas dël savo kaltës per protingà terminà nesuderino kainos su pirkëju, tai pirkëjas turi sumokëti uþ daiktus tà kainà, kuri sutarties su-darymo metu áprastai buvo mokama atitinkamomis aplinkybëmis uþ analogiðkus daiktus.

Sudarydamas sutartá pardavëjas privalo patvirtinti daiktø kokybę (CK 6.317 str. 1 d.). Jis taip pat privalo perduoti pirkëjui daiktus, kuriø kokybë atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sàlygas bei daiktø kokybæ nustatanèiø dokumentø reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Pardavëjas

288


atsako uþ daiktø trûkumus, jeigu pirkëjas árodo, kad jie atsirado iki daiktø perdavimo arba dël prieþasèiø, atsiradusiø iki daiktø perdavimo.

Ástatymai arba sutartis gali numatyti pardavëjo pareigà garantuoti pirkëjui, kad daiktai atitinka sutarties sàlygas ir kad sutarties sudarymo metu nëra paslëptø daiktø trûkumø, dël kuriø daikto nebûtø galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkëjas já ketino naudoti, arba dël kuriø daikto naudingumas sumaþëtø taip, kad pirkëjas, tuos trûkumus þino-damas, arba apskritai nebûtø to daikto pirkæs, arba nebûtø uþ já tiek mokëjæs. Taèiau pardavëjas neprivalo garantuoti, kad nëra paslëptø trûkumø, jeigu apie juos pirkëjas þino arba jie yra tokie akivaizdûs, kad bet koks atidus pirkëjas bûtø juos pastebëjæs be jokio specialaus tyrimo. Pardavëjas, garantuodamas daiktø kokybæ, atsako uþ daiktø trûkumus, jeigu neárodo, kad jie atsirado po daiktø perdavimo pirkëjui dël to, kad pirkëjas paþeidë daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dël tre-èiøjø asmenø kaltës ar nenugalimos jëgos. Daikto kokybës garantijà taip pat privalo duoti daiktø gamintojas, platintojas, tiekëjas, importuo-tojas arba bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.

Daiktø kokybë sutartyje gali bûti neaptarta. Tokiais atvejais parda-vëjas privalo perduoti pirkëjui tokios kokybës daiktus, kad juos bûtø galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taèiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkëjas praneðë pardavëjui apie konkretø tikslà, ku-riam jis perka daiktus, tai pardavëjas privalo perduoti pirkëjui tokios kokybës daiktus, kad jie tiktø tam konkreèiam tikslui.

Jei sutartis sudaryta pagal pavyzdá, modelá arba apraðymà, pardavë-jas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kurie atitinka pavyzdá, modelá arba apraðymà, iðskyrus sutartyje aptartas iðimtis.

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybës reikalavimø, jeigu jie ne-turi tø savybiø, kuriø pirkëjas galëjo protingai tikëtis, t. y. kurios bûti-nos daiktui, kad já bûtø galima naudoti pagal áprastinæ arba specialià paskirtá. Daiktai taip pat neatitinka sutarties reikalavimø, jeigu perduo-tø daiktø kiekis, dydis arba svoris neatitinka sutarties sàlygø arba per-duotas kitos rûðies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

Specialiai reglamentuojama situacija, kai daiktai parduodami tei-smo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tokiu atveju pardavëjas neprivalo garantuoti jø kokybës, o pirkëjas negali remtis tuo, kad pa-rdavëjas pardavë netinkamos kokybës daiktà, iðskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trûkumus pardavëjas þinojo (CK 6.333 str. 8 d.).

289


Parduodamas paveldëjimo teise ir nenurodydamas konkretaus turto pardavëjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra ápëdinis.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybës reikalavimø, pirkëjas turi teisæ pasirinkti vienà ið keliø galimybiø savo paþeistai teisei apginti (CK 6.334 str.). Jis turi teisæ reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibûdin-tas pagal rûðá, bûtø pakeistas tinkamos kokybës daiktu, iðskyrus atvejus, kai trûkumai yra nedideli arba jie atsirado dël pirkëjo kaltës; kad bûtø atitinkamai sumaþinta pirkimo kaina; kad pardavëjas neatlygintinai per protingà terminà paðalintø daikto trûkumus arba atlygintø pirkëjo iðlai-das jiems iðtaisyti, jei trûkumus ámanoma paðalinti; gràþinti sumokëtà kainà ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybës daikto pardavimas yra esminis sutarties paþeidimas.

Pardavëjas privalo gràþinti pirkëjui sumokëtà kainà, jeigu dël daik-to kokybës paslëpto trûkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas þûva. Jei apie toká trûkumà pirkëjas þinojo arba turëjo þinoti, tai jis privalo ne tik gràþinti pirkëjui sumokëtà kainà, bet ir atlyginti nuostolius. Jei netinkamos kokybës daikto þuvimo prieþastis nëra jo kokybë, o daiktas þuvo dël nenugalimos jëgos arba pirkëjo kaltës, pardavëjas privalo atlyginti pirkëjui daikto vertës þuvimo momentu ir daikto kainos skirtumà.

Sutarties sàlygos, panaikinanèios arba apribojanèios pardavëjo at-sakomybæ uþ daiktø trûkumus, negalioja, iðskyrus atvejus, kai jis pirkë-jui atskleidë daikto trûkumus, kurie pardavëjui buvo arba turëjo bûti þinomi, taip pat atvejus, kai pirkëjas savo rizika pirko daiktus ið asmens, kuris nëra profesionalus pardavëjas.

Svarbià reikðmæ pirkimo–pardavimo santykiuose turi daiktø koky-bës garantijos terminai. Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurá daiktas turi bûti tinkamas naudoti pagal paskirtá. Garantiniai terminai gali bûti nustatyti ástatymo arba sutarties (CK 6.335 str. 1 d.). Garanti-jos terminas pradedamas skaièiuoti nuo daiktø perdavimo, jeigu sutar-tis nenumato ko kita (CK 335 str. 2 d.).

Jei daiktas yra sudëtingas, garantija galioja visoms daiktø sudëti-nëms dalims, jeigu ko kita nenustatyta ástatymuose arba sutartyje. Komplektuojamøjø detaliø kokybës garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaièiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybës garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei pardavëjas pakeièia daiktà arba jo komplektuojamàjà detalæ per nustatytà kokybës garantijos terminà, tai naujam daiktui arba naujai

290


komplektuojamai detalei taikomas toks pat kokybës garantijos termi-nas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui arba komplektuojamai detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 str. 1, 5 ir 6 d.).

Jeigu pirkëjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas ko-kybës garantijos terminas, dël nuo pardavëjo priklausanèiø kliûèiø, tai garantijos terminas neskaièiuojamas tol, kol pardavëjas tas kliûtis paða-lina. Garantijos terminas taip pat pratæsiamas tokiam laikui, kurá pirkë-jas negalëjo daikto naudoti dël trûkumø, jeigu jis tinkamai praneðë pa-rdavëjui apie pastebëtus trûkumus, jeigu ko kita sutartyje nenustatyta (CK 6.335 str. 3 ir 4 d.).

Nuo daiktø kokybës garantijos terminø reikia skirti daiktø tinka-mumo naudoti terminus. Daiktø tinkamumo naudoti terminai – tai ásta-tymø arba kitø teisës aktø nustatyti terminai, kuriems praëjus atitinka-mi daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal jø paskirtá (CK 6.336 str. 1 d.). Pavyzdþiui, pienas tinka naudoti pagal paskirtá tik tam tikrà laiko-tarpá, kuris nustatomas pagal jo kokybës standartus. Tinkamumo nau-doti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dienà ir nuo ðios dienos skaièiuojamà laiko tarpà, kurá daiktas tinkamas naudoti, arba nurodant konkreèià kalendorinæ datà, iki kurios daiktas tinkamas naudoti. Kokybës garantijos ir tinkamumo naudoti terminø paskirtis lemia, kad kokybës garantijos terminas negali bûti ilgesnis nei tinka-mumo naudoti terminas.

Jei daiktams yra nustatytas tinkamumo naudoti terminas, gaminto-jas, importuotojas, pardavëjas arba kitas asmuo, savo vardu paskirstan-tis daiktus, privalo já aiðkiai nurodyti (CK 6.336 str. 1 d.). Daiktà, ku-riam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavëjas privalo per-duoti pirkëjui tokiu laiku, kad pirkëjas turëtø realià galimybæ panaudoti daiktà iki jo tinkamumo naudoti termino pabaigos.

Ástatymai arba pirkimo–pardavimo sutartis gali nustatyti privalomà daiktø kokybës patikrinimà ir jo tvarkà bei terminus (CK 6.337 str. 1 d.). Jeigu terminai ir tvarka nenustatyti, tai daiktø kokybë turi bûti pa-tikrinta per protingà terminà ir pagal áprastai taikomas daiktø kokybës patikrinimo sàlygas bei prekybos paproèius. Jei ástatymø arba sutarties yra nustatyta, kad patikrinti daiktø kokybæ privalo pardavëjas, tai jis privalo kartu su daiktais perduoti pirkëjui dokumentus, patvirtinanèius, kad daiktø kokybë patikrinta.

Pirkëjas gali pasinaudoti savo teisëmis, kai nupirkti daiktai turi trûkumø, tik tuomet, jeigu ðie trûkumai buvo nustatyti per sutarties ar-

291


ba ástatymo nustatytà laiko tarpà. Ðis laiko tarpas yra vadinamas termi-nu reikalavimams dël parduotø daiktø trûkumø pareikðti. Jo taikymo taisyklës nustatytos CK 6.338 straipsnyje.

Jei daikto kokybës garantijos arba tinkamumo naudoti terminas nenustatytas, pirkëjas reikalavimus dël daikto trûkumø gali pareikðti per protingà terminà, bet ne vëliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ilgesnio ter-mino. Terminas reikalavimams dël gabenamø arba paðtu siunèiamø daiktø trûkumø pareikðti skaièiuojamas nuo daiktø atgabenimo á pa-skirties vietà dienos.

Jei yra nustatytas daikto kokybës garantijos terminas, reikalavimai dël daikto trûkumø gali bûti reiðkiami, jeigu trûkumai nustatyti per ga-rantijos terminà. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybës garantijos terminas, reikalavimas dël komplektuojamosios detalës trûkumø gali bûti pareikðtas per pagrindi-nio gaminio kokybës garantijos terminà. Jeigu komplektuojamajai deta-lei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybës garantijos ter-minas, reikalavimas dël komplektuojamosios detalës trûkumø, kurie pastebëti per garantijos terminà, gali bûti pareikðtas neatsiþvelgiant á tai, kad pagrindinio gaminio kokybës garantijos terminas pasibaigæs.

Reikalavimus dël daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trûkumø pirkëjas gali pareikðti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti terminà.

Jei sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybës garantijos terminas ir daikto trûkumai nustatyti pasibaigus ðiam termi-nui, taèiau nepraëjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perda-vimo dienos, pardavëjas atsako uþ daikto trûkumus, jeigu pirkëjas áro-do, kad trûkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dël iki daikto per-davimo atsiradusiø prieþasèiø, uþ kurias atsako pardavëjas.

Pardavëjas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kurie atitinka pirki-mo–pardavimo sutarties sàlygø, nustatanèiø daiktø komplektiškumą, reikalavimus (CK 6.339 str. 1 d.). Komplektiðkumo reikalavimas pa-prastai taikomas, kai parduodamas sudëtingas daiktas, pavyzdþiui, áren-giniai, transporto priemonës ir pan. Jeigu sutartyje daiktø komplektið-kumas neaptartas, pardavëjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuo-tus taip, kad jie atitiktø prekybos paproèiø ir áprastai keliamus reikala-vimus.

292


CK iðskiriamos dvi savarankiðkos sàvokos: „daiktø komplektiðku-mas“ ir „daiktø komplektas“. Daiktø komplektu laikomas tam tikras daiktø, susijusiø bendra paskirtimi, rinkinys. Kitaip nei sudëtingo daik-to komplektiðkumas, daiktø komplekto reikðmë yra ta, kad pardavëjas privalo perduoti sukomplektuotà sudëtingà daiktà net jei tai nëra atski-rai aptarta sutartyje. Tuo tarpu daiktø komplektas, kaip objektas, priva-lo bûti aptartas sutartyje.

Jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato pardavëjo pareigà per-duoti pirkëjui daiktø komplektà, laikoma, kad pardavëjas ávykdë savo prievolæ tik tais atvejais, kai jis perduoda visus komplekto daiktus. Vi-sus komplekto daiktus pardavëjas privalo perduoti pirkëjui vienu metu, jeigu pagal sutartá arba prievolës pobûdá sutartis negali bûti vykdoma kitaip (CK 6.340 str.).

Pasekmës, kai pardavëjas paþeidþia sutarties sàlygà dël daiktø komplektiðkumo ir parduoda nekomplektiðkus daiktus, numatytos CK 6.341 straipsnyje. Pirkëjas turi teisæ savo pasirinkimu reikalauti suma-þinti daikto kainà arba kad pardavëjas per protingà terminà sukomplek-tuotø daiktus. Jeigu pardavëjas per protingà terminà nesukomplektuoja daiktø, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti pakeisti nekomplektiðkus daik-tus komplektiðkais arba atsisakyti vykdyti sutartá ir reikalauti gràþinti sumokëtà kainà, jei ðis paþeidimas yra esminis. Tokios paèios taisyklës taikomos ir tada, kai pardavëjas paþeidþia pareigà perduoti pirkëjui daiktø komplektà, iðskyrus atvejus, kai pagal sutartá arba prievolës po-bûdá jø negalima taikyti.

Pardavëjas privalo perduoti pirkëjui daiktus su tara ir supakuotus, iðskyrus atvejus, kai daiktø dël jø pobûdþio nereikia perduoti su tara ar supakuotø (CK 6.342 str. 1 d.). Kà kita gali numatyti sutartis arba nu-lemti prievolës prigimtis. Tara ir pakuotës reikalingos tam, kad daiktai bûtø saugûs nuo galimo kenksmingo iðorinio poveikio ar dël savo savy-biø. Pavyzdþiui, akivaizdu, kad gabenami stiklo gaminiai yra lengvai paþeidþiami, todël áprasta, kad jie bûtø atitinkamai pakuojami. Pakuotë ne tik apsaugo daiktà nuo galimo kenksmingo poveikio, bet ir yra pre-kinio ávaizdþio dalis. Nesupakuotø arba blogai supakuotø prekiø reali-zuojamoji vertë gali bûti maþesnë, nei tinkamai supakuotø. Ypaè tai svarbu maþmeninëje prekyboje. Perduodamas daiktas dël savo fiziniø savybiø turi turëti atitinkamà tarà. Pavyzdþiui, sieros rûgðtis turi bûti perduodama supilta á uþdarà tarà, kurios negali paveikti pati rûgðtis, ir pan.

293


Todël jei sutartis nenumato reikalavimø dël daiktø taros ir pakuo-tës, perduodami daiktai turi bûti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams áprasta, o jei tara arba pakuotë gali bûti ávairi, – taip supakuotus arba su tokia tara, kad bûtø uþtikrintas tokios rûðies daiktø tinkamumas juos laikant ar gabenant áprastinëmis sàlygomis (CK 6.342 str. 2 d.).

Jeigu privalomus reikalavimus dël daiktø taros arba pakuotës nu-stato ástatymai arba kiti teisës aktai, tai pardavëjas–verslininkas privalo perduoti pirkëjui daiktus, kuriø tara ir pakuotë atitinka ástatymø arba kitø teisës aktø nustatytus reikalavimus (CK 6.342 str. 3 d.).

Pirkëjo pareigos perduoti tinkamai supakuotus ir su tinkama tara daiktus paþeidimo pasekmës nustatytos CK 6.343 straipsnyje. Jei pa-rdavëjas paþeidþia ðià pareigà ir perduoda pirkëjui nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar su netinkama tara daiktus, pirkë-jas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavëjas daiktus supa-kuotø arba pateiktø juos su tara arba pateiktø pakuotæ ar tarà, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievolës ir prekiø pobûdis. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkëjas taip pat turi teisæ pareikðti tokius reikalavimus kaip ir ágijus netinkamos kokybës daiktà (CK 6.334 str.).

Pirkimo−pardavimo sutartis gali nustatyti pardavëjo pareigà ap-drausti daiktus. Jeigu tokios pareigos pardavëjas nevykdo, pirkëjas turi teisæ apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti jø draudimo iðlaidas ar-ba atsisakyti vykdyti sutartá (CK 6.316 str.).

Pirkėjo teisės ir pareigos. Pagrindinë pirkëjo pareiga yra sumokėti

kainą per sutartyje arba įstatyme nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkëjas privalo ið karto sumokëti visà kainà (CK 6.314 str. 4 d.). Uþ pavëlavimà sumokëti kainà pirkëjas privalo mokëti palûkanas, kurios pradedamos skaièiuoti nuo daikto perdavimo arba ðaliø sutarto termino, jeigu sutartis arba ástatymai ne-numato ko kita (CK 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 2 d.). Ðios palûkanos gali bûti nustatytos ðaliø susitarimu arba ástatymo (CK 6.37 str. 1 d.). Pavyz-dþiui, jeigu pirkëjas ir pardavëjas yra verslininkai arba privatûs juridi-niai asmenys ir dël palûkanø dydþio nëra susitarta, pirkëjas privalo mo-këti ðeðiø metiniø procentø dydþio palûkanas (CK 6.210 str.).

Pareiga sumokëti kainà pagal sutarties arba ástatymo nustatytus reikalavimus lemia ir kitokias teisines pasekmes, kurios yra numatytos CK 6.314 ir 6.345 straipsniuose. Jei kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkëjui, o jis kainos nesumokëjo, pardavëjas turi teisæ atsisakyti sutar-

294


ties, raðtu apie tai praneðdamas pirkëjui, ir iðreikalauti daiktus ið pirkë-jo. Jeigu nesumokëta tik dalis kainos, o daiktas yra dalusis, pardavëjas gali iðreikalauti tik nesumokëtà daikto kainos dalá. Teise iðreikalauti daiktus pardavëjas negalës pasinaudoti jeigu: a) daiktai iðgabenti ið jø perdavimo vietos valstybës teritorijos arba b) jie atlygintinai perleisti treèiajam asmeniui, arba c) jie yra ákeisti, arba d) jiems nustatyta uzu-frukto teisë. Pardavëjas taip pat negalës iðreikalauti daiktø ið nemokaus pirkëjo, jeigu per protingà terminà pirkëjo administratorius pasiûlo su-mokëti kainà arba pateikia ðios prievolës ávykdymo uþtikrinimà.

Nustatant, ar pirkëjas tinkamai vykdo savo pareigà sumokëti daik-tø kainà, svarbu nustatyti ir jos sumokëjimo vietà bei laikà. Ðios pro-blemos nëra, jei sutartis nustato, kada ir kur turi bûti sumokëta kaina. Tuo tarpu jei pirkëjas neápareigotas sumokëti kainà konkreèioje vieto-je, jis privalo sumokëti jà pardavëjui daiktø perdavimo vietoje (CK 6.314 str. 1 d.). Jeigu pirkëjas neápareigotas sumokëti uþ daiktà konkre-èiu laiku, jis privalo uþ juos sumokëti, kai pardavëjas pagal sutartá arba ðá kodeksà perduoda pirkëjui daiktus arba disponavimo jais dokumen-tus (CK 6.314 str. 2 d.).

Jei pirkëjas atsisako sumokëti uþ daiktus, pardavëjas gali savo nuo-þiûra reikalauti sumokëti uþ juos arba atsisakyti vykdyti sutartá (CK 6.314 str. 6 d.).

Jei pardavëjas pagal sutartá turi perduoti pirkëjui ne tik daiktus, uþ kuriuos pirkëjas dar nesumokëjo, bet ir kitus daiktus, ðiø daiktø perda-vimà pardavëjas gali sustabdyti, kol pirkëjas visiðkai sumokës uþ anks-èiau perduotus daiktus, jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko kita.

Pirkëjas privalo sumokëti ne tik uþ daiktus, bet ir kitas sutartyje ar-ba ástatymuose numatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iðlai-das (CK 6.310 ir 6.344 str. 3 d.). Pirkëjui taip pat tenka daiktø priëmi-mo, daiktø perdavimo–priëmimo dokumento sudarymo iðlaidos (CK 6.310 str.).

Ástatymas nustato kainos mokëjimo pagal privalomai notariðkai tvirtinamas ir vëliau registruojamas vieðame registre sutartis tvarkà. Jeigu ðaliø susitarimas nenustato kitaip, pirkëjas, pasiraðydamas tokià sutartá, privalo pinigus sumokëti á notaro depozitinæ sàskaità, o parda-vëjui pinigus notaras perduoda po sutarties áregistravimo vieðame re-gistre (CK 6.344 str. 4 d.).

Pirkëjas neprivalo sumokëti uþ darbà, kol jis neturëjo galimybës patikrinti jø, iðskyrus atvejus, kai ðaliø susitarimas numato kà kita (CK

295


3.14 str. 3 d.). Pirkëjas taip pat turi teisæ sustabdyti pinigø mokëjimà, jeigu turi pagrindà manyti, kad dël pardavëjo kaltës jam bus pareikðtas ieðkinys dël parduodamø daiktø iðreikalavimo arba teisiø á juos suvar-þymo, iðskyrus atvejus, kai pardavëjas uþtikrina, jog galimi pirkëjo nuo-stoliai bus atlyginti (CK 6.344 str. 5 d.).

Pirkimo–pardavimo sutartimi gali bûti nustatyta pirkëjo pareiga vi-sà arba dalá kainos sumokëti iki daiktø perdavimo (iðankstinis mokëji-mas). Tokiu atveju pirkëjas privalo kainà sumokëti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 str. 1 d.). Jeigu pirkëjas ið anksto kainos nesumoka, pardavëjas turi teisæ sustabdyti sutarties vykdymà.

Jei iðankstinæ ámokà gavæs pardavëjas nustatytu laiku neperduoda pirkëjui daiktø, ðis turi teisæ reikalauti, kad pardavëjas perduotø jam daiktus arba gràþintø sumokëtà sumà. Pardavëjas tokiu atveju uþ gautà sumà taip pat privalo mokëti ástatymø arba sutarties nustatytas palûka-nas, jeigu ko kita nenumato sutartis. Palûkanos pradedamos skaièiuoti nuo tos dienos, kai daiktai faktiðkai perduodami pirkëjui arba jam grà-þinama sumokëta kaina (CK 6.314 str. 3 ir 4 d.).

Antroji svarbi pirkëjo pareiga yra pareiga priimti jam perduotus daiktus, iðskyrus atvejus, kai pirkëjas turi teisæ reikalauti juos pakeisti arba nutraukti sutartá (CK 6.346 str. 1 d.). Pavyzdþiui, jei parduotas daiktas neatitinka kokybës reikalavimø, pirkëjas turi teisæ reikalauti, kad daiktas bûtø pakeistas tinkamos kokybës daiktu arba sutarties atsi-sakyti (CK 6.334 str. 1 d. 1 ir 4 p.). Pirkëjas taip pat privalo imtis tokiø priemoniø ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal áprastus reikalavimus bûtini, kad daiktai bûtø tinkamai perduoti ir priimti (CK 6.346 str. 2 d.).

Jei pirkëjas nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavëjas gali sa-vo nuoþiûra reikalauti, kad pirkëjas priimtø daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartá (CK 6.314 str. 6 d. ir 6.346 str. 3 d.).

Pirkëjas privalo tinkamai saugoti daiktus, jei pagal ástatymus arba sutartá jis turi teisæ jam perduotus daiktus gràþinti pardavëjui. Ðiuo at-veju pirkëjo pareiga saugoti daiktus iðlieka iki daiktø gràþinimo (CK 6.347 str. 1 d.). Pirkëjas taip pat turi daiktø sulaikymo teisæ, iðskyrus atvejus, kai pardavëjas atlygina pirkëjo iðlaidas. Jei gràþintinus daiktus pirkëjas gavo atgabenus á paskirties vietà, pirkëjas daiktus privalo grà-þinti savo lëðomis, iðskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra pardavëjas ar jo atstovas arba jei dël to pirkëjui bûtø dideliø nepatogumø ar iðlaidø (CK 6.347 str. 2 d.). Jei gràþintini yra greitai gendantys daiktai, pirkëjas

296


turi teisæ parduoti juos (CK 6.347 str. 3 d.) ir ið gautø pinigø iðskaityti bûtinas saugojimo iðlaidas.

Pirkëjas privalo įtraukti pardavėją į bylą, jeigu treèiasis asmuo pa-reiðkia ieðkiná dël daikto paëmimo (CK 6.322 str. 1 d.). Jei pirkëjas ðios pareigos nevykdo, pardavëjas atleidþiamas nuo atsakomybës pirkëjui, jeigu árodo, kad bûtø galëjæs uþkirsti kelià parduoto daikto paëmimui ið pirkëjo, pirkëjas privalo atlyginti pardavëjui būtinas daikto saugojimo išlaidas, jei pagal pirkimo–pardavimo sutartá nuosavybës teisë pirkëjui pereina iki daiktø perdavimo (CK 6.326 str.).

Pirkëjas taip pat privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nu-statančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pa-kuotę, pažeidimą per ástatymø arba sutarties nustatytà terminà, o jei tokio nëra – per protingà terminà (CK 6.348 str. 1 d.). Ði pareiga pirkë-jui kyla tada, kai buvo arba atsiþvelgiant á daiktø pobûdá ir paskirtá turë-jo bûti nustatytas atitinkamos sàlygos paþeidimas. Jeigu pirkëjas nevyk-do ðios pareigos, pardavëjas turi teisæ atsisakyti visiðkai arba ið dalies patenkinti pirkëjo reikalavimus pakeisti, perduoti trûkstamus daiktus, paðalinti daiktø trûkumus, sukomplektuoti, supakuoti arba pateikti daiktus su tara, arba pakeisti tarà ar pakuotæ, jeigu árodo, kad pirkëjui paþeidus savo pareigà neámanoma ávykdyti reikalavimø arba kad tø rei-kalavimø ávykdymas pareikalautø labai dideliø pardavëjo iðlaidø, paly-ginti su tomis, kuriø pardavëjas bûtø turëjæs, jei pirkëjas bûtø tinkamai praneðæs pardavëjui, kad sutartis paþeista.

Pirkëjas privalo neparduoti daikto arba kitaip juo nedisponuoti, jei nuosavybës teisë á daiktà iðlieka pardavëjui, kol pirkëjas visiðkai atsi-skaito arba ávykdo kitas sàlygas, iðskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktø prigimtis ir savybës lemia kà kita (CK 6.349 str. 1 d.). Jei neávykdomos pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosa-vybës teisës á daiktus perëjimà pirkëjui, pardavëjas turi teisæ iðreikalauti daiktus ið pirkëjo, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jei pirkimo−pardavimo sutartis nustato pirkëjo pareigà apdrausti daiktus, o tokios pareigos pirkëjas nevykdo, pardavëjas turi teisæ ap-drausti daiktus ir pareikalauti atlyginti jø draudimo iðlaidas arba atsisa-kyti vykdyti sutartá (CK 6.316 str.).

297


34.3. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Vartojimo sutartis yra viena ið sutarèiø rûðiø, kuriai reglamentuoti

bûdingi silpnosios ðalies – vartotojø teisiø gynimo prioritetai. Europos Sàjungoje vartotojø teisëms horizontaliuose santykiuose ginti skirtos kelios direktyvos225. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartá parda-vëjas – asmuo, kuris verèiasi prekyba, pardavëjo atstovas ásipareigoja parduoti prekæ – kilnojamàjá daiktà pirkëjui – fiziniam asmeniui jo as-meniniams, ðeimos arba namø ûkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkëjas ásipareigoja sumokëti kainà (CK 6.350 str. 1 d.). Sutartinius vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reguliuoja ir Vyriausybës 2001 m. birþelio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dël maþmeni-nës prekybos taisykliø patvirtinimo“ patvirtintos maþmeninës prekybos taisyklës226.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjas visuomet yra juridinis asmuo arba verslininkas, taip pat ðiø asmenø atstovas, o pirkë-jas visuomet yra fizinis asmuo227.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse negali bûti sàlygø, pasun-kinanèiø pirkëjo padëtá arba panaikinanèiø ar suvarþanèiø vartotojo teisæ pareikðti ieðkiná pardavëjui dël sutarties sàlygø paþeidimo (CK 6.350 str. 2 d.). Vartojimo sutarèiø sàlygø ypatumai nustatyti CK 6.188 straipsnyje.

Vartotojas yra silpnoji sutarties ðalis. Todël CK 350 straipsnio 3 da-lyje nustatyti pardavëjo veiksmø, galinèiø paþeisti vartotojø interesus, draudimai. Pardavėjui draudžiama: nustatyti, kad pirkimo–pardavimo

225 Pavyzdþiui, 1993 m. balandþio 5 d. Tarybos direktyva dël nesàþiningø vartojimo

sutarèiø sàlygø 93/13/EEB, 1985 m. gruodþio 20 d. Tarybos direktyva, skirta apsaugoti vartotojui, kai sutartys sudaromos netarnybinëse patalpose 85/577/EEB. 1997 m. gegu-þës 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dël vartotojø teisiø apsau-gos nuotolinës prekybos sutarèiø atþvilgiu 97/7/EC.

226 Valstybës þinios. 2001. Nr. 51–1778. 227 Paþymëtina, kad galimi atvejai, kai sutartá pasiraðo juridinis asmuo, pavyzdþiui,

daugiabuèio gyvenamojo namo savininkø bendrija, atstovaujanti gyventojams. Ðiuo atve-ju kvalifikuojant sutartá kaip vartojimo sutartá svarbu, kas yra galutinis prekiø ir paslaugø vartotojas ir kokiems tikslams prekës ir paslaugos ágytos. Ir vien ta aplinkybë, kad sutartá pasiraðë ne fizinis asmuo, o jam atstovaujantis juridinis asmuo, nëra pagrindas nelaikyti sutarties vartojimo sutartimi. Apie vartojimo sutarèiø teisiná kvalifikavimà þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. geguþës 12 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–579/2003 257-oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“, kat. 37.1; 40.2.

298


sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu arba kitomis sàlygo-mis nuperkamas tam tikras daiktø kiekis; suteikti teisæ pirkëjui ið karto ar per tam tikrà terminà po sutarties sudarymo gauti dovanø arba prie-dà prie daikto, iðskyrus reklaminius priedus arba nusipirkto daikto pri-klausinius; veikti pirkëjus ákyriai siûlant daiktus arba paslaugas, nuro-dant kainoraðèiuose, kainø etiketëse, parduotuviø vidaus ir lango vitri-nose tariamà kainø sumaþinimà bei kitais gerai moralei ir vieðajai tvar-kai prieðtaraujanèiais bûdais arba priemonëmis.

Gindamas savo paþeistas teises, vartotojas gali kreiptis ir á teismà, ir á vartotojø teises ginanèias institucijas, kurios gali taikyti pardavëjams administracines sankcijas228.

Paprastai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma pirkëjui iðreiðkus savo valià konkliudentiniais veiksmais. Jeigu ástatymai arba sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkëjas iðsirenka perkamà daik-tà arba kitokiu bûdu pareiðkia savo valià (CK 6.351 str.).

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikomos viešosios ofertos sąlygos. Taèiau ðios sàlygos yra grieþtesnës pardavëjo atþvilgiu nei CK 6.171 straipsnyje numatytos bendrosios vieðosios ofertos sàlygos. Varto-jimo pirkimo–pardavimo sutartyse vieðàja oferta yra laikomas daiktø nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose arba apraðymuose, jeigu yra nurodytos esminës pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos. Daiktø iðdëstymas vitrinose, ant prekystalio arba kitose jø pardavimo vietose, taip pat daiktø pavyzdþiø demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (apraðymai, katalogai, nuotrau-kos ir kt.) jø pardavimo vietoje laikomi vieðàja oferta nepaisant to, ar nurodyta daiktø kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos, iðskyrus atvejus, kai pardavëjas aiðkiai ir nedviprasmiðkai nurodo, kad tam tikri daiktai nëra skirti parduoti (CK 6.352 str.).

Pardavėjo pareigos. Pardavëjas parduodamø daiktø etiketëse arba kitokiu bûdu privalo suteikti pirkëjui bûtinà, teisingà ir visapusiðkà in-formacijà apie parduodamus daiktus: jø kainà (áskaitant visus mokes-èius), kokybæ, vartojimo bûdà ir saugumà, kokybës garantijos terminà, tinkamumo naudoti terminà bei kitas daiktø ir jø naudojimo savybes,

228 Administraciniø sankcijø taikymà reglamentuoja Vartotojø teisiø gynimo ástaty-

mas // Valstybës þinios. 2000. Nr. 85–2581 bei Administraciniø teisës paþeidimø kodek-sas.

299


atsiþvelgdamas á daiktø pobûdá, jø paskirtá, vartotojo asmená bei maþ-meninës prekybos reikalavimus (CK 6.353 str. 1 d.). Pardavëjas, paþei-dæs ðià pareigà, turi atlyginti dël to pirkëjo patirtus nuostolius. Þenkli-nimo ir kainø nurodymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 m. geguþës 15 d. ásakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamø daiktø (prekiø) þenklinimo ir kainø nuro-dymo taisyklës229.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse reikia iðskirti du aspektus, kai pirkëjas gali kreiptis á pardavëjà dël nusipirktø daiktø ir ágyvendinti ástatymø jiems suteiktas teises.

Pirma, pirkëjas turi teisæ reikalauti pakeisti daiktus arba juos grà-þinti, jei nëra jø trûkumø, pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartá. Jeigu pirkëjui nepatinka nusipirktos prekës forma, dydis, spalva, mode-lis arba komplektiðkumas, pirkëjas turi teisæ jà pakeisti (CK 6.362 str.). Pirkëjas turi teisæ per keturiolika dienø nuo ne maisto daiktø perdavi-mo jam, jeigu pardavëjas nëra nustatæs ilgesnio termino, pakeisti nusi-pirktus daiktus pirkimo arba kitoje pardavëjo nurodytoje vietoje tapa-èiais kitokiø matmenø, formos, spalvos, modelio ar komplektiðkumo daiktais. Jeigu keièiant daiktus susidaro kainø skirtumas, pirkëjas su pardavëju privalo atsiskaityti pagal perskaièiuotas kainas. Jeigu parda-vëjas neturi pakeisti tinkamø daiktø, pirkëjas turi teisæ per keturiolika dienø gràþinti daiktus pardavëjui ir atgauti uþ juos sumokëtà kainà. Pirkëjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, iðsaugotos jø vartojamosios savybës bei nepra-radæ prekinës iðvaizdos ir pirkëjas turi árodymø, patvirtinanèiø, kad jis daiktus pirko ið to pardavëjo.

Antra, pirkëjo teisës ginamos, jei parduodama netinkamos kokybës prekë. Prekiø gràþinimà ir keitimà reglamentuoja Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 m. birþelio 29 d. ásakymu Nr. 217 patvirtintos Daiktø gràþinimo ir keitimo taisyklës230. Pagal ðias taisykles, jeigu pirkëjui buvo parduota netinkamos kokybës ne maisto prekë ir pardavëjas su pirkëju neaptarë jos trûkumø, pirkëjas turi teisæ savo pasirinkimu ið pardavëjo reikalauti: pakeisti netinkamos kokybës prekæ tinkamos kokybës preke; atitinkamai sumaþinti prekës kainà; per protingà terminà neatlygintinai paðalinti prekës trûkumus; atlyginti prekës trûkumø paðalinimo iðlai-


300


das, jeigu pardavëjui per protingà terminà jø nepaðalinus trûkumus pa-ðalino vartotojas pats arba treèiøjø asmenø padedamas; vienaðaliðkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartá ir pareikalauti gràþinti uþ prekæ sumokëtus pinigus.

Jeigu pirkëjui buvo parduota netinkamos kokybës maisto prekë, kol nesibaigë prekës tinkamumo naudoti terminas arba ðis terminas jau buvo pasibaigæs, pirkëjas savo pasirinkimu turi teisæ: reikalauti, kad prekë bûtø pakeista á tokià pat tinkamos kokybës prekæ; atitinkamai sumaþinti kainà; gràþinti prekæ pardavëjui ir reikalauti gràþinti uþ prekæ sumokëtus pinigus.

Prekës keièiamos arba gràþinamos prekës pirkimo vietoje arba ki-toje pardavëjo nurodytoje, pirkëjui patogioje vietoje. Pirkëjas pardavë-jui pateikia raðtiðkà praðymà, kuriame nurodo prekës trûkumus ir pir-këjo pasirinktà vienà ið reikalavimø. Prie praðymo pridedami kasos apa-rato kvitas arba pirkimo–pardavimo kvitas, arba kitas prekës pirkimà–pardavimà ið ðio pardavëjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis do-kumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybës garantijos termi-nas). Jeigu pirkëjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka iðduodamo prekës pirkimà–pardavimà ið ðio pardavëjo patvirti-nanèio dokumento, prekë keièiama arba vykdomi kiti pirkëjo reikala-vimai tik pardavëjui sutikus. Kilus nesutarimams tarp pirkëjo ir parda-vëjo dël prekës kokybës, pardavëjas, gavæs raðtiðkà pirkëjo praðymà, privalo ne vëliau kaip per 3 darbo dienas raðtu kreiptis á Valstybinæ ne maisto produktø inspekcijà prie Ûkio ministerijos dël prekës kokybës ávertinimo ir gavæs ið jos raðtu pateiktas iðvadas nedelsdamas apie tai praneðti pirkëjui.

CK, atsiþvelgdamas á pirkëjo, kaip silpnosios sutarties ðalies, padëtá vartojimo pirkimo–pardavimo sutarèiø atveju, atskirai reglamentuoja specifinius vartojimo sutarèiø atvejus: daiktø pardavimà pagal pavyz-dþius (CK 6.356 str.), prekiø pardavimà ne prekybai skirtose patalpose (CK 6.357 str.), pardavimà naudojant automatus (CK 6.358 str.), daiktø pardavimà su sàlyga pristatyti juos pirkëjui (CK 6.360 str.), nuomos–pardavimo sutartá (CK 6.362 str.), daiktø pardavimo pagal sutartis, su-daromas naudojant ryðio priemones (CK 6.366–6.367 str.), teisës tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimà (CK 6.369–6.370 str.).

301


34.4. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis 1964 m. redakcijos CK didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis bu-

vo vadinama tiekimo sutartimi. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutar-tis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pagal didme-ninio pirkimo–pardavimo sutartá pardavëjas – asmuo, kuris verèiasi prekyba, pardavëjo atstovas ásipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus arba ásigytus daiktus pirkëjui nuosavybës teise (patikëjimo teise) pastarojo verslo poreikiams arba kitokiems su asmeniniais, ðei-mos ar namø ûkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pir-këjas ásipareigoja sumokëti kainà (CK 6.371 str.). Taigi didmeninio pir-kimo–pardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju, pirkëjas gali bûti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Taèiau ðie asmenys yra komercinës veiklos subjektai, t. y. ámonës arba verslininkai. Tai komercinë sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti, todël pirkëjui taikomi grieþtesni reikalavimai. Taèiau þodis „verslas“ didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties sampratoje neturi bûti aiðkinamas plaèiai, pagrindinis atribojimo kriterijus nuo kitø pelno siekianèio juridinio asmens sudaromø sutarèiø yra tas, kad didmeninio pirkimo–pardavimo sutartimi pirkëjas ásigyja prekes naudoti ne pagal paskirtá, o verslo tikslais. Sutartis, pagal kurià juridinis asmuo perka daiktà naudoti pagal paskirtá, pavyzdþiui, paveikslà, kurá pakabins fir-mos derybø su klientais patalpoje, nebus didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis, o jai bus taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojanèios normos.

Sutartis gali bûti ilgalaikë, jei prekës perduodamos atskiromis pa-rtijomis (CK 6.372 str.). Jeigu tokioje sutartyje nenumatyti prekiø per-davimo terminai, daiktø partijos turi bûti perduodamos kas mënesá ly-giomis dalimis, jeigu kitokia iðvada nedarytina atsiþvelgiant á prekybos paproèius arba prievolës esmæ. Jeigu per tam tikrà terminà pardavëjas neperdavë visø daiktø, tai per likusá terminà (terminus) pardavëjas pri-valo perduoti laiku neperduotus daiktus, iðskyrus atvejus, kai sutartis numato kà kita (CK 6.372 str. 2 d.).

Daiktų pristatymas. Prekes turi pristatyti pardavëjas, jeigu kitaip nenustatyta didmeninio pirkimo–pardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis sàlygomis pardavëjas turi atga-benti daiktus pirkëjui, tai transporto rûðá ir prekiø gabenimo sàlygas pasirenka pardavëjas, jeigu kitokia iðvada nedarytina atsiþvelgiant á

302


prekybos paproèius ir prievolës esmæ (CK 6.373 str. 1 d.). Sutartyje gali bûti numatyta pirkëjo pareiga atsiimti daiktus pardavëjo verslo arba kitoje vietoje (sandëlyje, geleþinkelio stotyje ir t. t.).

Daiktų priėmimas. Pirkëjas privalo imtis bûtinø priemoniø, kad perduoti daiktai bûtø tinkamai priimti per sutartyje nustatytà terminà, o jeigu jis nenustatytas, – per protingà terminà ir sutartyje numatyta tvarka bei bûdais patikrinti daiktø kieká, kokybæ ir nedelsdamas praneð-ti pardavëjui apie nustatytus jø defektus ir kiekio trûkumà (CK 6.374 str. 1 d.). Jei daiktus pirkëjas turi atsiimti ið transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodytà informacijà, ir daiktus priimti pagal tos transporto rûðies taisykles.

Nepriimtų daiktų saugojimas. Pirkëjas, nepaþeisdamas sutarties, gali atsisakyti priimti daiktus dël ávairiø prieþasèiø. Taèiau jis privalo saugo-ti daiktus, jeigu atsisakë juos priimti, bei nedelsdamas praneðti pardavë-jui apie tai. Pardavëjas, gavæs praneðimà, per protingà terminà turi atsi-imti daiktus arba praneðti pirkëjui, kà daryti su daiktais. Jeigu tokio praneðimo nëra, pirkëjas gali daiktus parduoti arba gràþinti pardavëjui. Ið gautos uþ parduotus daiktus pinigø sumos pirkëjas atlygina pardavi-mo bei saugojimo iðlaidas, o likusià sumà gràþina pardavëjui. Greitai gendanèius daiktus pirkëjas gali parduoti nelaukdamas atsakymo ið pa-rdavëjo (CK 6.375 str. 5 d.).

Jei pirkëjas atsisako priimti daiktus be ástatymuose ir sutartyje nu-matyto pagrindo, taikomos taisyklës, analogiðkos bendrajai pirkimo–pardavimo sutarèiø taisyklei, t. y. pardavëjas turi teisæ reikalauti sumo-këti kainà (CK 6.375 str. 4 d.). Jeigu pagal sutartá pirkëjas daiktus turi atsiimti pardavëjo verslo ar kitoje vietoje, atsiimdamas daiktus jø per-davimo vietoje pirkëjas privalo patikrinti jø kieká ir kokybæ, jeigu sutar-tis nenumato ko kita (CK 6.376 str. 1 d.). Jeigu pirkëjas per sutartyje nustatytà terminà, o jei jis nenustatytas, – per protingà terminà po to, kai pardavëjas praneðë, kad daiktus galima atsiimti, jø neatsiëmë, pa-rdavëjas turi teisæ atsisakyti vykdyti sutartá arba reikalauti uþ daiktus sumokëti ir atlyginti jø saugojimo iðlaidas. Jeigu pirkëjas privalo nuro-dyti, kokius daiktus jis perka, t. y. apibûdinti jø dydá, formà ir pan., ta-èiau to per protingà terminà to nepadaro, ðitai gali padaryti pardavëjas, atsiþvelgdamas á jam þinomas pirkëjo reikmes.

Pirkëjas privalo savo lëðomis gràþinti pardavëjui daugkartinio nau-dojimo tarà ir pakuotæ, jei ko kito nebuvo numatyta sutartyje (CK 6.377 str. 1 d.). Kita tara gràþinama tik sutartyje numatytais atvejais.

303


Jei pardavëjas perduoda netinkamos kokybës ar nekomplektiðkus daiktus, pirkëjas turi teisæ jam pareikðti ðio kodekso 6.334 ir 6.341 straipsniuose numatytus reikalavimus (CK 6.378 str.). Taèiau tokiais atvejais pardavëjas, gavæs pirkëjo praneðimà, turi prioritetinæ teisæ ne-delsdamas pakeisti netinkamos kokybës daiktus tinkamais arba juos sukomplektuoti. Jei pardavëjas ðitaip iðtaiso sutarties paþeidimus, pir-këjas negali pasinaudoti kitomis savo teisëmis.

Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis gali bûti nutraukta viena-ðaliðkai, kai viena ið ðaliø jà ið esmës paþeidþia, pardavëjo padarytas sutarties paþeidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netin-kamos kokybës ir jø trûkumø neámanoma per pirkëjui priimtinà termi-nà paðalinti arba pardavëjas daugiau kaip du kartus paþeidë daiktø perdavimo terminà, kai daiktai pagal ilgalaikæ sutartá turëjo bûti per-duodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 2 d.), pirkëjo padarytas sutarties paþeidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus laiku nesumokëjo uþ daiktus, kai jie per nustatytus terminus buvo per-duodami, arba daugiau kaip du kartus neatsiëmë daiktø, kai jie per nu-statytus terminus buvo perduodami (CK 6.379 str. 3 d.).

34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis

Sutarties samprata. Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklauso-

mybæ butai, gyvenamieji namai ir kiti nekilnojamieji daiktai privaèion nuosavybën daugiausia buvo ágyjami privatizavimo bûdu arba atkuriant nuosavybës teisæ á iðlikusá nekilnojamàjá turtà. Kasmet vis daugëjo ne-kilnojamøjø daiktø pirkimo–pardavimo sutarèiø tarp privaèiø asmenø, atsirado naujø pirkimo–pardavimo rûðiø, iðryðkëjo nekilnojamøjø daik-tø pirkimo–pardavimo sutarèiø specifika, todël rengiant naujojo CK projektà objektyviai atsirado poreikis iðskirti nekilnojamojo daikto pir-kimo–pardavimo sutartá reguliuojanèias teisës normas.

Atskirø nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarèiø taisyk-liø nustatymà lëmë kelios aplinkybës, pirmiausia – daugumos nekilno-jamøjø daiktø – pastatø ir statiniø – neatsiejamumas nuo þemës sklypø, kuriuose jie yra, antra, didesnës nekilnojamøjø daiktø, palyginti su ki-tais daiktais, vertë – tai reikalauja ginti specialius ir pirkëjo, ir pardavë-

304


jo interesus, treèia, dël tikslinës paskirties ir ypatingos daugelio nekil-nojamøjø daiktø socialinës vertës ástatymais yra nustatomi tam tikri apribojimai dalyvauti civilinëje apyvartoje ir, ketvirta, nekilnojamieji daiktai yra individualiais poþymiais apibrëþti ir nepakeièiami daiktai, – tai irgi lemia tam tikrà teisiniø santykiø, susijusiø su jais, specifiná regu-liavimà. Bûtent dël anksèiau iðvardytø aplinkybiø naujajame CK atsira-do naujas skirsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK Ðeðtosios knygos IV dalies XXIII skyriaus að-tuntasis skirsnis).

CK yra nurodytos ðio skirsnio taikymo ribos – ðio skirsnio normos taikomos þemei, pastatams, gyvenamiesiems namams, butams ir kito-kiems nekilnojamiesiems daiktams pirkti–parduoti (CK 6.392 str. 1 d.). Ðio skirsnio normos taip pat taikomos ámonëms, kaip nekilnojamajam daiktui, pirkti–parduoti tiek, kiek ðio skyriaus devintojo skirsnio nor-mos (CK 6.402–6.410 str.) nenustato ko kita.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties apibrëþimas CK nëra pateiktas. Taèiau remdamiesi bendruoju pirkimo–pardavimo sutarties apibrëþimu, pateikiamu CK 6.305 straipsnyje, ir atsiþvelgdami á specialiàsias teisës normas, iðdëstytas CK Ðeðtosios knygos IV dalies XXIII skyriaus aðtuntajame skirsnyje („Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys“), nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá apibrëþtume taip: nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi viena ðalis (pardavëjas) ásipareigoja perduoti nekilnojamàjá daiktà kitai ðaliai (pirkëjui) nuosavybës teise, o pirkëjas ásipareigoja priimti nekil-nojamàjá daiktà pagal perdavimo–priëmimo aktà ir sumokëti uþ já nu-statytà pinigø sumà (kainà).

Sutartis yra konsensualinė – yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai ðalys susitaria dël visø esminiø sàlygø ir ðá susitarimà iðreiðkia nota-rine forma (CK 6.393 str.). Sutartis yra abipusiškai įpareigojanti (sina-lagmatinė), atlygintinė, dvišalė. Sutartis gali bûti sąlyginė (su atidedamàja arba naikinamàja sàlyga).

Pirkimo–pardavimo sutarties tikslas – perduoti daiktà kito asmens nuosavybën ir uþ tai gauti nustatytà pinigø sumà. Susitarimas dël pa-rduodamo daikto – sutarties objekto – perdavimo–priëmimo nuosavy-bën uþ sutartà kainà yra svarbiausias kriterijus, leidþiantis atriboti pir-kimo–pardavimo sutartá nuo kitø sutarèiø.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis yra viena ið pir-kimo–pardavimo sutarèiø rûðiø, todël jai taikomos nekilnojamojo daik-

305


to pirkimo–pardavimo sutarèiø normos (CK 6.392–6.401 str.), o klau-simams, kuriø nereglamentuoja anksèiau nurodytø straipsniø normos, taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo sutarèiø nuostatos – CK 6.305–6.349 straipsniai. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-tartims taip pat taikomos nuosavybës ir patikëjimo teises reglamentuo-janèios teisës normos (CK Ketvirtoji knyga), ðeimos teisës normos, reg-lamentuojanèios naudojimàsi ir disponavimà ðeimos turtu (CK Treèioji knyga), kitos teisës normos. Þemës sklypø pirkimui ir pardavimui tai-komas Þemës ástatymas, kiti specialieji ástatymai ir su jais susijæ teisës aktai. Valstybës ir savivaldybiø turto pirkimo–pardavimo sutartis (pri-vatizavimà) reglamentuoja Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymas, kiti specialûs ástatymai ir su jais susijæ teisës aktai.

Sutarties ðalys. CK normos, reguliuojanèios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties teisinius santykius, neapibrëþia subjekti-nës dalyviø sudëties. Ðios sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali bûti bet kurie civilinës teisës subjektai – Lietuvos Respublikos ir uþsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys nekilnojamàjá daiktà nuosavy-bës arba patikëjimo teise, iðskyrus tam tikras ástatymø nustatytas iðimtis dël þemës sklypø ásigijimo uþsienio fiziniams arba juridiniams asme-nims.

Visiðkai veiksnus fizinis asmuo Lietuvos Respublikos pilietis yra laisvas sudaryti bet kokias nekilnojamøjø daiktø pirkimo–pardavimo sutartis. Visiðkai veiksnus asmuo – tai asmuo, sulaukæs pilnametystës, taip pat jaunesnis nei aðtuoniolikos metø, susituokæs (kai ástatymai tai leidþia) bei emancipuotas asmuo, t. y. visà civiliná veiksnumà turintis asmuo. Asmenys iki keturiolikos metø sandoriø su nekilnojamaisiais daiktais sudarinëti neturi teisës. Iðimtinai dël tokiø asmenø interesø ir jø vardu minëtus sandorius sudaro tëvai arba globëjai. Nepilnameèiai nuo keturiolikos iki aðtuoniolikos metø amþiaus sandorius su nekilno-jamaisiais daiktais sudaro turëdami tëvø arba globëjø notarinës formos sutikimà. Pripaþinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo glo-bëjas. Jis turi veikti iðimtinai neveiksnaus asmens interesais ir nekilno-jamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá gali sudaryti tik teismui lei-dus. Ribotai veiksnaus asmens vardu nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá sudaro rûpintojas, taèiau tokiai sutarèiai sudaryti taip pat reikalingas iðankstinis teismo leidimas (CK 3.244 str.). Iðankstinis teismo leidimas ir rûpintojo sutikimas reikalingas ir tuomet, kai ribotai veiksnus asmuo pats sudaro nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo

306


sutartá. Veiksnus asmuo, kuriam jo praðymu dël sveikatos bûklës nusta-toma rûpyba, ir rûpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo val-dyti patikëjimo teise sutartá, kuri nustato rûpintojo teises ir pareigas, susijusias su asmens turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, todël CK 3.244 straipsnis yra taikomas tiek, kiek neprieðtarauja rûpin-tojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarèiai (CK 3.279 str. 5 d.).

Atstovavimas sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis taip pat gali bûti savanoriðkas (sutartinis). Savanoriðko (sutarti-nio) atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teisës, apibrëþiamos ága-liojime. Notaro turi bûti patvirtinami ágaliojimai sudaryti sandorius, kuriems bûtina notarinë forma (tarp jø nekilnojamøjø daiktø pirkimo–pardavimo sutartims), taip pat ágaliojimas nekilnojamuosius daiktus valdyti, jais naudotis arba disponuoti, jei ðá ágaliojimà iðduoda fizinis asmuo (CK 2.138 str.).

Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø juridiniai asmenys turi teisæ sudaryti bet kokias nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-tartis, iðskyrus tam tikras ástatymø nustatytas iðimtis dël þemës sklypø ásigijimo uþsienio juridiniams asmenims.

Juridiniø asmenø vardu nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (kaip ir visus kitus sandorius) sudaro jø steigimo dokumentuose numatyti asmenys arba atitinkamus ágaliojimus turintys atstovai, nors sutarties ðalis yra pats juridinis asmuo. Juridinio asmens duodamà ága-liojimà sudaryti sandorius, kuriø forma turi bûti notarinë, privalu pat-virtinti notariðkai.

Jeigu nekilnojamojo daikto pardavëjas yra patikëjimo teise valdan-èios, naudojanèios ir disponuojanèios valstybës arba savivaldybiø turtu valstybës arba savivaldybës institucijos, ástaigos ir organizacijos, valsty-bës arba savivaldybës ámonës, be savininko sutikimo jos neturi teisës priimti sprendimø, susijusiø su nekilnojamojo daikto perleidimu kitø asmenø nuosavybën, jei ástatymai nenumato kitaip (Valstybës ir savi-valdybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo 9–11 str.).

Jeigu nekilnojamojo daikto pardavëjas yra akcinë (arba uþdaroji akcinë) bendrovë, tai pagal 2003 m. gruodþio 11 d. Akciniø bendroviø ástatymo pakeitimo ástatymo Nr. IX–1889 13 straipsná dvejus metus nuo akcinës bendrovës ásteigimo nekilnojamàjá turtà ásigyjant ið akcinës bendrovës steigëjo kiekvienas toks sandoris, kai sandorio arba bendra tokiø sandoriø suma per finansinius metus yra ne maþesnë kaip deðim-

307


tadalis akcinës bendrovës ástatinio kapitalo dydþio, turi bûti visuotinio akcininkø susirinkimo patvirtintas kvalifikuota balsø dauguma, kuri negali bûti maþesnë kaip du treèdaliai susirinkime dalyvaujanèiø akci-ninkø akcijø suteikiamø balsø. Be to, ðis turtas iki visuotinio akcininkø susirinkimo turi bûti ávertintas nepriklausomo turto vertintojo teisës aktø, reglamentuojanèiø turto vertinimà, nustatyta tvarka. Turto verti-nimo ataskaitoje, be kita ko, turi bûti iðvada, ar akcinës bendrovës ásigy-jamo turto vertë atitinka mokamà uþ já sumà.

Be to, akcinës bendrovës valdyba priima sprendimus dël ilgalaikio turto, kurio balansinë vertë didesnë kaip dvideðimtadalá bendrovës ásta-tinio kapitalo, investavimo, perleidimo (áskaitant ir pardavimà), nuo-mos (skaièiuojama atskirai kiekvienai sandorio rûðiai) bei sprendimus ásigyti (áskaitant ir pirkimà) ilgalaikio turto uþ kainà, didesnæ kaip dvi-deðimtadalá bendrovës ástatinio kapitalo. Akcinës bendrovës ástatuose gali bûti numatyta, kad valdyba, prieð priimdama anksèiau nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkø susirinkimo pritarimà. Vi-suotinio akcininkø susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsa-komybës uþ priimtus sprendimus (2003 m. gruodþio 11 d. Akciniø ben-droviø ástatymo pakeitimo ástatymo Nr. IX–1889 34 str. 4 p.).

Sutarties forma. Ástatymas átvirtina nuostatà, jog notarine forma turi bûti sudaromi daiktiniø teisiø á nekilnojamàjá daiktà perleidimo ir daiktiniø teisiø bei nekilnojamojo daikto suvarþymo sandoriai (CK 1.74 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi bûti nota-rinës formos. Tai imperatyvi ástatymo nuostata ir formos reikalavimø nesilaikymas sutartá daro negaliojanèià (CK 6.393 str.).

Tam tikrø ypatumø dël formos turi nuosavybës teisës á nekilnoja-muosius daiktus ágijimas turto pardavimo ið varþytiniø ir turto perdavi-mo iðieðkotojui aktø pagrindais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta vykdymo proceso tvarka. Paþymëtina, kad minëti dokumentai neprivalo bûti notarinës formos, juos suraðo teismo antstoliø kontoros antstolis, o tvirtina apylinkës teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisëjas (CPK 702, 724–725 str.).

Turto pardavimo ið varþytiniø bei turto perdavimo iðieðkotojui ak-tas yra prilyginamas notariðkai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutar-èiai, o jo nuoraðas yra nuosavybës teisæ patvirtinantis dokumentas nu-statyta tvarka registruojant pirkimo–pardavimo sutartá. Naujajame CPK ðiø aktø (turto pardavimo be varþytiniø akto nebelieka) tvirtinimo tvarka pakito, – teisëjo rezoliucija arba nutartimi patvirtintas turto pa-

308


rdavimo ið varþytiniø arba perdavimo iðieðkotojui aktas yra nuosavybës teisæ patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.).

Specifinë yra ir nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis ámoniø bankroto teisiniuose santykiuose. 2001 m. kovo 20 d. Ámoniø bankroto ástatymo 33 straipsnyje nustatyta, jog bankrutuojanèios ir bankrutavusios ámonës nekilnojamieji daiktai parduodami ið varþytiniø Vyriausybës nustatyta tvarka, o neparduotas turtas gali bûti perduotas kreditoriams. Ðiame straipsnyje átvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilygi-nami notaro patvirtintai sutarèiai ir yra nuosavybës teisæ patvirtinantys dokumentai registruojant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. „Kolizijos problema šiuo atveju nekyla, nes LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, prilyginanti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratoriaus pasirašytą šios įmonės nekil-nojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį arba perdavimo aktą notaro patvirtintai sutarčiai, imperatyvioms CK normoms neprieštarauja, nes ne-paneigia kodekse įtvirtinto reikalavimo sandorius dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sudaryti notarine forma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilno-jamojo turto perleidimo sandoriai atitinka CK nustatytą notarinės formos reikalavimą, todėl papildomai tvirtinti šių sandorių notarine tvarka nebe-reikia. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į (...) CK normas, tam tikrų pareigūnų patvirtintus sandorius prilyginant notaro patvirtintiems (pvz., CK 2.138 str. 2 d., 5.28 str. 1, 6 d.)231.

Teisinæ sandoriø registracijà reglamentuoja CK 1.75 straipsnis, kuriame átvirtinta galimybë ástatymu nustatyti privalomà atitinkamø sandoriø teisinæ registracijà. Jei tokia registracija nustatyta, taèiau san-doris neáregistruotas, ðalims jis vis tiek galioja. Asmenø teisës ir parei-gos atsiranda ne nuo teisinës registracijos, o nuo momento, kuris yra nustatytas ástatymu arba ðaliø susitarimu. Sandorio neáregistravimas uþkerta kelià ðalims panaudoti sandorio faktà prieð treèiuosius asmenis bei árodinëjant savo teises remtis kitais árodymais, praktikoje asmenys, sudarydami atitinkamus sandorius, daþnai juose nustato teisiø ágijëjo pareigà per protingà terminà áregistruoti sandorá vieðame registre, o

231 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus 2001 m. spalio 29 d. kon-

sultacija // Teismø praktika. 2001. Nr. 16, p. 375–376.

309

http://www.litlex.lt/lat/teismupr/konsultacijos/2001/a3-57 2001.htm


nepagrástai vengiant atlikti teisinæ registracijà numato pareigà atlyginti kitos ðalies dël to patirtus nuostolius.

Sandorio registracija yra reikðminga ir tuo atveju, jei tà patá daiktà ásigijo keli asmenys, taèiau vienas jø sandorá áregistravo, o kitas ne, tuomet laikoma, kad daiktà ásigijo sandorá áregistravæs asmuo. Bûtent teisinë registracija ir yra kriterijus nustatant daikto ir nuosavybës teisës á já ágijëjà anksèiau nurodytoje situacijoje. Jei sandorio neáregistravo në vienas asmuo, laikoma, kad nuosavybës teisæ á já ágijo pirmasis sandorá sudaræs asmuo. O jei nuosavybës teisæ áregistravo keli asmenys, teisës ágijëju laikomas pirmasis sandorá áregistravæs asmuo. Pavyzdþiui, galima situacija, kai pirkëjui neáregistravus nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nesàþiningas pardavëjas tà patá nekilnojamàjá daik-tà parduoda antrajam pirkëjui, jei ðis pirmiau áregistruotø sutartá Ne-kilnojamojo turto registre. Tokiu atveju pirmasis pirkëjas, nors ir jam buvo perëjusi nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà, ið sàþiningo ant-rojo pirkëjo neturëtø teisës iðsireikalauti daikto, o galëtø pareikðti ieð-kininius reikalavimus tik pardavëjui.

Nuosavybës teisës registracija yra nekilnojamajam daiktui bûdingo teisinio reþimo poþymis, iðskiriantis nekilnojamøjø daiktø sandorius ið kitø sandoriø, nors naujasis CK nenustato reikalavimo ir kartu konkre-taus termino, per kurá áregistruojama nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, taèiau praktikoje, neáregistravus ðios sutarties, ne-kilnojamojo daikto savininkas neturës teisës to daikto perleisti, ákeisti arba atlikti bet kokiø kitø teisiniø veiksmø, kurie susijæ su jø, kaip juri-diniø faktø, registravimu Nekilnojamojo turto registre.

Specifika pasiþymi þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutarèiø teisi-nës registracijos reglamentavimas. Þemës ástatymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad visi þemës sandoriai per tris mënesius turi bûti áregist-ruojami Nekilnojamojo turto registre ástatymø nustatyta tvarka.

Ásigaliojus CK buvo pertvarkytas Nekilnojamojo turto registras. Bûtent sandoriai dël nuosavybës teisës á nekilnojamuosius daiktus per-leidimo yra vienas ið Nekilnojamojo turto registre registruojamø juridi-niø faktø.

Nekilnojamojo turto registro ástatymo 17 straipsnis reglamentuoja informacijos apie sudarytà ir patvirtintà nuosavybës teisiø á nekilnoja-màjá daiktà perleidimo sandorá perdavimà Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Uþ minëtø duomenø pateikimà yra atsakingas notaras, ku-ris, patvirtinæs nuosavybës teisës perleidimo sandorá, ne vëliau kaip per

310


24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti pagrindinius sandorio duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o ðis, ga-væs toká praneðimà, per vienà darbo dienà padaro atitinkamà þymà, jog yra sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybës teisiø á konkretø daiktà perleidimo sandoris. Taèiau notaras Nekilnojamojo turto registrui tik praneða apie jo patvirtintà pirkimo–pardavimo sutartá, o asmuo, nusi-pirkæs nekilnojamàjá daiktà, ðiame registre turi pats áregistruoti nuosa-vybës teisës perëjimo faktà, t. y. nupirktà daiktà áregistruoti savo vardu.

Sandorio sudarymas dar nereiðkia, kad asmuo ágijo nuosavybës tei-sæ á nekilnojamàjá daiktà, ji atsiranda tik nuo daikto perdavimo–prië-mimo akto pasiraðymo. Todël sandorio sudarymas yra juridinis faktas, kuris gali bûti áregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Ðio fakto áregistravimas turi visuotinës reikðmës, nes kilus ginèui asmuo negalës teisintis neþinojæs vieðame registre esanèiø duomenø apie sudarytà nuosavybës teisiø perleidimo sandorá.

Sutarties turinys. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo (kaip ir bet kuriø kitø prievoliø) sutarties turinys negali prieðtarauti impe-ratyvioms ástatymø normos, vieðajai tvarkai arba gerai moralei (CK 6.3 str.).

Esminëmis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sà-lygomis laikomos sàlygos dël pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, kainos ir pirkëjo teisiø á þemës sklypà aptarimas, taip pat sàlygos, nustatytos ástatymais, bei sàlygos, kurias kaip esmines nustato ðalys.

Esminë gyvenamojo namo, buto arba jø dalies pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga, kai parduodamame name arba bute gyvena asmenys, kurie pagal ástatymus arba sutartis iðsaugo teisæ naudotis gyvenamàjà patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra ðiø asmenø iðvardijimas (sàra-ðas) ir jø teisës naudotis gyvenamàjà patalpa turinys (CK 6.400 str.).

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – ne-kilnojamasis daiktas. Sutarties dalyku gali bûti tik neiðimti ið apyvartos, realiai (fiziðkai) egzistuojantys nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso pardavëjui nuosavybës (ar patikëjimo) teise, turintys ekonominæ vertæ. Nekilnojamieji daiktai gali dalyvauti apyvartoje tik tada, kai jie yra nu-statyta tvarka áregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali bûti Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje nurodyti ið apyvartos iðimti daiktai, iðimtinës nuosavybës teise priklausantys tik Lietuvos Respubli-kai (CK 4.7 str. 2 d.) ir negalintys bûti privaèios nuosavybës teisës ob-

311


jektais, pavyzdþiui, valstybinës reikðmës vidaus vandenys, valstybinës reikðmës miðkai ir parkai, valstybinës reikðmës keliai, valstybinës reikðmës istorijos, archeologijos, kultûros objektai ir kiti Þemës ástaty-me iðvardyti objektai. Tai ypatingos reikðmës objektai, kuriø tinkamas naudojimas bei apsauga turi svarbià reikðmæ valstybës politiniam, eko-nominiam bei kultûriniam gyvenimui.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bûti nurodyti duomenys apie nekilnojamàjá daiktà, kurá pardavëjas privalo pagal sutartá perduoti pirkëjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitin-kamame þemës sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Ði sàlyga yra imperatyvi ir jeigu anks-èiau nurodytø duomenø nëra, tai sutartis negali bûti notaro tvirtinama, o patvirtina – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).

Praktikoje duomenys apie daikto vietà atitinkamame þemës sklype daþniausiai nurodomi prie sutarties pridedamame þemës sklypo plane. Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dël naudojamø vals-tybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ ir þemës ûkio ministro 2002 m. gruodþio 21 d. ásakyme Nr. 512 „Dël nekilnojamojo turto objektø ribø paþymëjimo kadastro þemë-lapyje taisykliø“ nustatyta, kad pridedamame þemës sklypo plane turi bûti paþymëtos sklypo ribø taðkø koordinatës ir jame esanèiø pastatø kontûrø arba pastatø centrø koordinatës valstybinëje geodeziniø koor-dinaèiø sistemoje, iðskyrus namø valdø þemës sklypus, kuriø naudojamo þemës sklypo plotas gali bûti paþymëtas plane ið techninës apskaitos bylos, ir kaimo vietovëje esanèius þemës sklypus, kuriø þemës sklypo planas gali bûti parengtas pagal þemës reformos þemëtvarkos projektà. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje pastatø ir statiniø vieta þemës sklype paþymima áraðant pastatui arba statiniui suteiktà indeksà, nurodytà þemës sklypo plane, esanèiame techninës apskaitos byloje. Toks iðsamus ir tikslus susistemintos informacijos áraðymas á ne-kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá leidþia tiksliai identifi-kuoti parduodamà objektà ir jo vietà þemës sklype.

Duomenimis apie parduodamo nekilnojamojo daikto vietà kitame nekilnojamajame daikte paprastai laikomi sukonkretinantys duomenys (indeksai). Sutartyse turi bûti nurodyti duomenys apie parduodamà nekilnojamàjá daiktà, áraðyti á valstybinës ámonës „Registrø centras“ iðduotà paþymëjimà (rekomenduotina duomenis nurodyti pagal valsty-binës ámonës „Registrø centro“ paþymà, iðduodamà sandoriui sudaryti,

312


ir galiojanèià 30 dienø) apie Nekilnojamojo turto registre áregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises á juos (pvz., butui – unikalus nume-ris, kambariø skaièius, bendras plotas, tikslus adresas (gatvë, namo nu-meris, buto numeris, miestas), Nekilnojamojo turto registre áregistruo-jant butà suteiktas áraðo numeris, kadastro duomenø bylos numeris, statinio, kuriame yra butas, unikalus numeris ir paþymëjimas plane. Tokia pati informacija yra nurodoma ir parduodant gyvenamàjá namà – ðalia anksèiau iðvardytø duomenø áraðomi þemës sklypo kadastriniai duomenys.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, atsi-þvelgiant á Nekilnojamojo turto registro ástatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dël nekilnojamøjø daiktø registracijos Nekilno-jamojo turto registre, gali bûti ðie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris:

1) þemës sklypai; 2) statiniai; 3) daugiabuèiø namø butai; 4) patalpos. Atskirais nekilnojamojo turto objektais, kartu ir nekilnojamojo

daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku pagal Nekilnojamojo turto kadastro ástatymo 9 straipsnio 2 dalá negali bûti:

1) þemës sklypo priklausiniai; 2) patalpos individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose,

kuriø negalima pertvarkyti á atskirus nekilnojamojo turto objek-tus;

3) bendro naudojimo patalpos, árenginiai ir rûsiai; 4) ûkio pastatai, priestatai, kurie pagal panaudojimà arba ûkinës

veiklos bûdà yra tiesiogiai susijæ su pastatu, butu arba patalpa, suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;

5) kito nekilnojamojo turto objektø (statiniø) priklausiniai: inþine-riniai árenginiai, kurie pagal savo funkcijas yra tiesiogiai susijæ su þemës sklypu ar statiniu, jau suformuotu kaip atskiras nekil-nojamojo turto objektas (keliai, geleþinkeliai, uosto árenginiai ir pan.); kiemo árenginiai, jei negalima nustatyti aiðkios jø tikslinës priklausomybës, paskirties arba neapibrëþtas ðiø objektø naudo-jimo ar ûkinës veiklos bûdas; tvoros, sienos, þemës dangos, san-kasos, geleþinkelio pabëgiai ir bëgiai, riboþenkliai ir kiti árengi-

313


niai, kuriø funkcijos yra tiesiogiai susijusios su þemës sklypu ar-ba pastatu, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objek-tas.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku taip pat gali bûti nekilnojamojo daikto idealiosios dalys (pvz., 75/100 dalys) per-kant nekilnojamàjá daiktà ið vieno bendraturèio, turinèio nekilnojamàjá daiktà bendrosios dalinës nuosavybës teise, arba perkant dalá nekilno-jamojo daikto. Jeigu nekilnojamais daiktas pardavëjui priklauso ben-drosios dalinës nuosavybës teise, jis privalo raðtu per notarà praneðti kitiems bendraturèiams apie ketinimà parduoti savo dalá ne bendratur-èiui ir kartu nurodyti kainà bei kitas sàlygas, kuriomis parduoda savo dalá, tam, kad kiti bendraturèiai galëtø pasinaudoti pirmenybës teise pirkti parduodamà daikto dalá (CK 4.79 str.).

CK 1.109 straipsnyje átvirtinta nuostata, kad civiliniø teisiø objektu gali bûti identifikuotas bei ástatymø nustatyta tvarka áregistruotas þemës sklypas, t. y. suformuota teritorijos dalis, nustatytos jos ribos atlikus kadastrinius matavimus, pagrindinë tikslinë þemës naudojimo paskirtis, þemës naudojimo ir ûkinës veiklos pobûdis, plotas ir kiti duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro ástatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, þemës sklypas, kaip civiliniø teisiø objektas, turi bûti identifi-kuotas ir áregistruotas. Þemës sklypas turi bûti suformuotas kaip atski-ras nekilnojamojo turto objektas áraðant jo bûtinus duomenis, nustaty-tus Nekilnojamojo turto kadastro ástatyme, á Nekilnojamojo turto ka-dastrà ir áregistravus sklypà Nekilnojamojo turto registre. Tik atlikus ðiuos veiksmus, þemës sklypas gali tapti civiliniø teisiø objektu ir daly-vauti civilinëje apyvartoje kaip sandorio objektas. Civiliniø teisiø objek-tas yra ne tik konkretus, apibûdintas pagal individualius poþymius þe-mës sklypas, bet ir kitas su juo susijæs neatskiriamas turtas: sklype esan-tys vandens telkiniai ir miðkas, medþiø ir krûmø þeldiniai, daugiameèiai sodiniai.

Sutartyje privalo bûti nurodyti ðie duomenys apie nekilnojamàjá daiktà: objekto pavadinimas, nekilnojamojo daikto tipas (pastatas, áren-ginys ir kt.), adresas, trumpas apraðymas (pvz., gyvenamasis namas), daikto paskirtis (pvz., administracinës patalpos ir pan.).

Sutarties kaina. Pirkimo–pardavimo sutartyse privalomai nurodo-ma ðaliø susitarimu nustatyta daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenu-rodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims netaikomos bendrosios pirkimo–

314


pardavimo sutartims nustatytos taisyklës (CK 6.313 str. 2–6 d.), lei-dþianèios pirkimo–pardavimo sutartyse kainà nustatyti remiantis pro-tingumo kriterijais arba pripaþinti, kad ðalys turëjo omenyje kainà, kuri sutarties sudarymo metu buvo áprasta toje prekybos srityje.

Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá, kaip ir bet kokià kità pirkimo–pardavimo sutartá, vertës dësnis reikalauja, kad nustatant kainà bûtø atsiþvelgta á daikto vertæ rinkoje, nes pirkimo–pardavimo sutartimi paprastai siekiama gauti daikto vertæ atitinkantá piniginá ekvivalentà. Akivaizdu, kad tokiu atveju daikto kaina turi ati-tikti þmogaus ûkinius ir buitinius poreikius ir turi neprieðtarauti atlygin-tinio sandorio prigimèiai ir protingumo principui.

Kaina nustatoma pinigais ðaliø susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). Remiantis Uþsienio valiutos Lietuvos Respublikoje ástatymu, teisëta mokëjimo priemonë yra ne tik litai, bet ir kitos uþsienio valiutos atlie-kant mokëjimus negrynaisiais pinigais, o eurai – ir grynaisiais, jei ðalys tarpusavio susitarimu dël to susitarë. Vadinasi, ðalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje kainà gali nurodyti ne tik litais, bet ir kita uþsienio valiuta. Atitinkamai ðalims susitarus mokëjimas taip pat gali bûti vykdomas bet kokia valiuta, jei atsiskaitoma pavedimu, o litais arba eurais galima atsiskaityti ir grynaisiais.

Á parduodamo þemës sklypo kainà áeina ir jame esanèiø pastatø, statiniø ir kitø objektø kaina, jeigu ko kita nenustato ástatymai arba su-tartis (CK 6.397 str. 2 d.). Ðalys savo susitarimu (arba ástatymas) gali ðià nuostatà pakeisti, pavyzdþiui, numatyti, kad savininkas parduoda tik þemës sklypà, o jame stovinèius pastatus pasilieka sau.

Ástatymø leidëjas teisingu kainos nurodymu laiko tiek tikslø visos kainos paraðymà, tiek daikto ploto arba kitokio jo dydþio vieneto kai-nos nurodymà sutartyje, po to viso daikto kaina nustatoma pagal faktið-kà pirkëjui perduodamo nekilnojamojo daikto dydá (CK 6.397 str. 3 d.).

Kainos sumokëjimo tvarka nëra iðsamiau aptarta skirsnyje, regla-mentuojanèiame nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá, ta-èiau ðiuo atþvilgiu remiamasi CK 6.313 straipsnio 4 dalimi, t. y. jei su-tartyje nenumatyta ko kita, pirkëjas privalo ið karto sumokëti visà kai-nà. Be to, CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu ástatymai nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartá bûtina sudaryti notarinës for-mos ir po to áregistruoti vieðame registre, tai pirkëjas kainà sutarties pasiraðymo metu privalo sumokëti á notaro depozitinæ sàskaità, o pa-rdavëjui pinigus notaras perduoda sutartá áregistravus vieðame registre,

315


iðskyrus atvejus, kai ðaliø susitarimas numato kitokià atsiskaitymo tvar-kà. Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties notari-në forma yra privaloma, ðio straipsnio nuostata turëtø bûti taikoma ir perkant nekilnojamàjá daiktà. Tai bendroji taisyklë, taèiau ðalys gali susitarti dël kitokios apmokëjimo tvarkos. Beje, praktikoje beveik ne-pasitaiko atvejø, kai ði bendroji taisyklë realiai taikoma, nes ðalys arba atsiskaito grynais, arba perveda pinigus tiesiai á pardavëjo sàskaità. Uþ-sienio valstybëse atsiskaityti uþ nusipirktà nekilnojamàjá daiktà daþ-niausiai atidaroma sàlyginio deponavimo sàskaita, ið kurios pinigai su-mokami pardavëjui, kai yra ávykdomos tam tikros pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos sàlygos. Tokia praktika vis daþniau pradedama tai-kyti ir Lietuvoje, ypaè santykiuose tarp verslo subjektø.

Pirkëjo teisës á þemës sklypà (arba á pastatus, statinius, árengi-nius ir kitus objektus). Viena ið esminiø nekilnojamojo daikto pirki-mo–pardavimo sutarties sàlygø yra pirkėjo teisių į žemės sklypą, kurá uþ-ima parduodamas daiktas ir kuri bûtina jam naudoti pagal paskirtá, ap-tarimas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkëjo teisës á þemës sklypà, nega-li bûti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.).

CK normos reglamentuoja ðias situacijas: Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savi-

ninkas yra ir þemës sklypo savininkas, tai þemë, esanti po tuo pastatu arba kitokiu nekilnojamuoju daiktu, gali bûti perduodama pirkëjui:

– nuosavybës teise; – nuomos teise; – uþstatymo teise. Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savi-

ninkas nëra þemës sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai pasta-tà arba kitoká nekilnojamàjá daiktà jis gali parduoti be þemës sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jei tai neprieðtarauja ástatymø ir (ar) sutarties nustatytoms to þemës sklypo naudojimo sàlygoms. Jei toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkëjas ágyja teisæ naudotis ati-tinkama þemës sklypo dalimi tokiomis pat sàlygomis kaip ir nekilnoja-mojo daikto pardavëjas (CK 6.394 str. 2 d.).

Jeigu parduodami pastatai stovi ant valstybei nuosavybës teise pri-klausanèios þemës, notarai paprastai reikalauja apskrities virðininko sutikimo. Manytume, kad kai parduodami pastatai, pastatyti ant valsty-bei nuosavybës teise priklausanèios þemës, ir tø pastatø savininkas buvo

316


pasiraðæs valstybinës þemës nuomos sutartá su valstybei atstovaujanèia institucija, apskrities virðininko sutikimas nëra reikalingas. Akivaizdu, kad tokiu atveju naudojimasis valstybinës þemës sklypu neprieðtarautø ástatymø (arba sutarties) nustatytoms þemës sklypo naudojimo sàly-goms, todël naujasis pastato savininkas turëtø ágyti teisæ naudotis minë-tu þemës sklypu tokiomis pat sàlygomis kaip ir ankstesnis savininkas. Tokià teisæ jam suteikia CK 6.551 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybinë þemë iðnuomojama ne aukciono bûdu, jeigu ji uþstatyta fizi-niams ir juridiniams asmenims nuosavybës teise priklausanèiais pasta-tais, statiniais arba árenginiais. Bûtent taip ðià CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatà aiðkina ir Nacionalinë þemës tarnyba prie Þemës ûkio ministerijos, pasiremdama Teisingumo ministerijos nuomone, jog „CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad teisė naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis suponuoja tai, kad nekilnoja-mojo daikto pirkėjas įgyja visas teises ir/ar pareigas, kurios kyla iš atitin-kamos sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu, kurią pardavėjas buvo su-daręs su žemės sklypo savininku, proporcingai žemės sklypo dalies dydžiui, jeigu šalys (žemės sklypo savininkas, nekilnojamojo daikto pardavėjas ir pirkėjas) nesusitaria kitaip. Nekilnojamojo daikto pardavimas savaime nenutraukia žemės sklypo, kuriame yra tas nekilnojamasis daiktas, nuo-mos sutarties“232.

Atsiþvelgiant á tai, kad þemës sklypo savininkui nuosavybës teise priklauso virðutinis þemës sklypo sluoksnis, ant þemës sklypo esantys statiniai bei jø priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu ástatymo arba sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.), t. y. statiniai pripa-þástami þemës sklypo, kuriame tie statiniai yra, priklausiniais, todël pa-rduodant þemës sklypà bûtina aptarti pirkėjo teises į pastatus, statinius, įrenginius ir kitus objektus.

Jeigu þemës sklypas, kuriame yra pardavëjui nuosavybës teise pri-klausanèiø pastatø arba kitokiø nekilnojamøjø daiktø, parduodamas neperduodant pirkëjui nuosavybës teisës á tuos nekilnojamuosiuos daik-tus, tai pardavëjui paliekama teisë naudotis ta þemës sklypo dalimi, ku-rià uþima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra bûtina jø naudojimui uþsta-tymo arba kitokia pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta teise ir sàly-gomis. Jeigu sutartyje pardavëjo teisë naudotis þemës sklypu neaptarta,

232 Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos 2003 m. vasario 28 d.

raðtas Nr. 3B-(3.1)–355.

317


tai pardavëjui nustatomas servitutas á tà þemës sklypo dalá, kurià uþima nekilnojamasis daiktas ir kuri bûtina jo naudojimui pagal jo paskirtá (CK 6.395 str.). Ðiame straipsnyje taip pat yra nustatyta bendra taisyklë – jeigu parduodant þemës sklypà, kuriame yra pastatø, statiniø, árengi-niø, sodiniø arba kitokiø objektø, sutartyje nuosavybës teisës á ðiuos daiktus klausimas nëra aptartas, laikoma, kad nuosavybës teisë á juos perëjo þemës sklypo pirkëjui. Ði nuostata turëtø bûti ypaè svarbi parda-vëjui tais atvejais, kai parduodamame þemës sklype yra pastatø, kuriø pardavëjas nëra áregistravæs Nekilnojamojo turto registre ir neketina jø parduoti (pvz., nebaigti statyti pastatai, savavaliðka statyba ir pan.).

Ðaliø teisës ir pareigos. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje pardavëjo ir pirkëjo teisës ir pareigos yra sutarties turinio vi-dinë forma. Jos detalizuoja pardavëjo ir pirkëjo tarpusavio santykius, numato jø konkreèias galimo ir privalomo elgesio ribas. Atsiþvelgdami á tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pardavëjo ir pirkëjo teises ir pareigas nustato bendrosios pirkimo–pardavimo sutar-èiø nuostatos, apþvelgsime tik svarbiausias ið jø, pasiþyminèias tam tikra specifika.

Pagrindinë pardavëjo pareiga – perduoti nekilnojamąjį daiktą pirkė-jo nuosavybėn.

Bendroji nuostata tiek dël kilnojamøjø, tiek dël nekilnojamøjø daiktø yra ta, jog nuosavybës teisë ágyjama nuo daiktø perdavimo mo-mento, jei ástatymas arba sutartis nenustato kitaip (pvz., sutartyje gali bûti nustatoma, jog nuosavybës teisë pereina pirkëjui tik tada, kai jis ávykdo tam tikrà sutartyje nustatytà sàlygà).

Pagal sandorius nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà ágyjama nuo ástatymo nustatyto momento (CK 4.49 str. 2 d.). Kitaip nei ásigyjant kilnojamuosius daiktus, asmenys pirkimo–pardavimo sutartimi negali nustatyti nuosavybës teisës á nekilnojamàjá daiktà kitokio ágijimo mo-mento, nei nustato ástatymas – èia daikto perdavimo–priëmimo mo-mentas yra nuosavybës teisës perëjimo momentas. Taigi asmenys, tik pasiraðæ ir notariðkai patvirtinæ pirkimo–pardavimo sutartá dël nuosa-vybës teisës á nekilnojamàjá daiktà perleidimo, jos neágyja. Nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà pirkëjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto, esanèio pirkimo–pardavimo su-tarties dalyku, perdavimas ir priëmimas yra áforminamas pardavëjo ir pirkëjo pasiraðytu priëmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nu-rodytu dokumentu.

318


CK 6.398 straipsnis numato nekilnojamojo daikto perdavimo tai-sykles, kurios ið esmës skiriasi nuo bendrøjø taisykliø:

– pastato perdavimas–priëmimas turi bûti áforminamas raðytiniu dokumentu, kuriame pasiraðo abi ðalys;

– ástatymas nereikalauja, kad ðis dokumentas bûtø notariðkai pat-virtintas (nors ðalys tarpusavio susitarimu gali susitarti ir dël per-davimo–priëmimo akto notarinio patvirtinimo);

– jeigu viena sutarties ðalis vengia pasiraðyti sutartyje nurodytà perdavimo–priëmimo dokumentà, laikoma, kad pirkëjas atsisako priimti, o pardavëjas – perduoti daiktà.

Sutarties sudarymo ir daikto perdavimo momentai gali sutapti tik tuomet, kai asmenys paèioje nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodo, jog sutartis kartu yra ir nekilnojamojo daikto priëmi-mo–perdavimo aktas. Tokiu atveju nebereikia jokio atskiro dokumento. Asmenys ne tik sudaro sutartá, bet kartu ir perduoda daiktà, o su juo ir nuosavybës teisæ á já, t. y. pirkëjas pirkimo–pardavimo sutarties sudary-mo metu tampa nekilnojamojo daikto savininku.

Priëmimo–perdavimo aktas gali bûti nuosavybës teisës perdavimo dokumentu, nesvarbu, kaip ðis dokumentas pavadintas, jeigu jame yra paþymima apie nuosavybës teisës perdavimà ið vieno asmens kitam. Jeigu dokumente nekalbama apie nuosavybës teisës perdavimà, tai yra techninio pobûdþio dokumentas, kuris atspindi, kad tam tikras nekilno-jamasis daiktas faktiðkai pereina ið vieno asmens kitam. Nuosavybës teisës perëjimui to neuþtenka. Jeigu techninio pobûdþio dokumente nekalbama apie nuosavybës teisës perdavimà, tai nuosavybës teisei perduoti turi egzistuoti atskiras dokumentas, kuris nurodytø apie nuo-savybës teisës perdavimà233.

Jeigu pardavëjas neávykdo prievolës perduoti nekilnojamàjá daiktà pirkëjui nuosavybës teise, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti, kad pardavë-jas daiktà perduotø. Ði teisë iðnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos paèios rûðies teisæ turinèiam pirkëjui. Jeigu daiktas dar neperduo-tas, pirmenybë priklauso tam pirkëjui, kurio naudai prievolë atsirado pirmiau, jei to negalima nustatyti, – pirmiau ieðkiná pareiðkusiam pirkë-jui. Negalintis ágyvendinti savo teisës reikalauti prievolæ ávykdyti natûra

233 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. rugsëjo 12 d. nutartis, priimta Vilniaus

miesto valdyba v. UAB „Seta“, Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybës ámonës Vilniaus filialas byloje, Nr. 3K–3–804/2001, kat. 28.

319


pirkëjas turi teisæ reikalauti tik atlyginti nuostolius. Jeigu nekilnojamo-jo daikto pirkimo–pardavimo sutartis numato netesybas dël daikto ne-perdavimo, tai pirkëjas turi teisæ savo pasirinkimu reikalauti arba su-mokëti netesybas, arba perduoti nekilnojamàjá daiktà (CK 6.60 str.).

Svarbi pardavëjo pareiga – perduoti tinkamos kokybės nekilno-jamąjį daiktą.

Aplinkybë, kad pirkëjas priëmë nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sàlygø neatitinkantá nekilnojamàjá daiktà, nëra pa-grindas atleisti pardavëjà nuo atsakomybës uþ netinkamà sutarties ávykdymà net ir tais atvejais, kai tokia neatitiktis buvo aptarta nekilno-jamojo daikto perdavimo dokumente (CK 6.398 str. 4 d.).

Priëmæs netinkamos kokybës daiktà pirkëjas turi teisæ savo pasi-rinkimu pagal CK 6.334 straipsná pareikalauti:

– kad bûtø atitinkamai sumaþinta pirkimo kaina; – kad pardavëjas neatlygintinai per protingà terminà paðalintø

daikto trûkumus arba atlygintø pirkëjo iðlaidas jiems iðtaisyti, jei trûkumus ámanoma paðalinti;

– gràþinti sumokëtà kainà ir atsisakyti sutarties, jei netinkamos ko-kybës daikto pardavimas yra esminis sutarties paþeidimas.

CK 6.399 straipsnis numato iðimtá ið CK 6.334 straipsnio, pirkëjas neturi teisës reikalauti netinkamos kokybës daiktà pakeisti tinkamu. Ði iðimtis pagrásta tuo, kad nekilnojamasis daiktas individualiais, o ne rû-ðiniais poþymiais apibûdinamas daiktas, todël já pakeisti kitu neámano-ma.

Pardavëjo pareiga – sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartá įspėti pirkėją dėl visų trečiųjų asmenų teisių į nekilno-jamąjį daiktą, t. y. pardavëjas privalo patvirtinti, kad á perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokiø teisiø arba pretenzijø, iðskyrus at-vejus, kai pirkëjas ið anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokiø teisiø arba pretenzijø objektai, o pardavëjas apie ðias teises arba pretenzijas tinkamai praneðë pirkëjui. Pardavëjas taip pat privalo panaikinti per-duodamø daiktø ákeitimà (hipotekà) nepaisydamas, ar ákeitimas (hipo-teka) buvo áregistruotas, ar ne, iðskyrus atvejus, kai pirkëjas, ið pardavë-jo gavæs tinkamà informacijà, sutinka pirkti daiktus, teisës á kuriuos yra suvarþytos tokiu bûdu. Pardavëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad per-duodami daiktai neareðtuoti ir kad jie nëra teisminio ginèo objektas, taip pat kad pardavëjo teisë disponuoti daiktais neatimta arba neapri-bota. Nekilnojamojo daikto pardavëjas privalo patvirtinti pirkëjui, kad

320


nëra jokiø vieðosios teisës paþeidimø arba apribojimø, kurie galëtø tu-rëti átakos pirkëjo nuosavybës teisei á tà daiktà (CK 6.321 str.).

Jei pardavëjas yra tinkamai praneðæs pirkëjui apie treèiøjø asmenø teises á perduodamus daiktus arba ðiø teisiø suvarþymà sutarties suda-rymo metu, taip pat jei treèiøjø asmenø teisës arba jø suvarþymas buvo áregistruoti vieðame registre, pirkëjas negali remtis aplinkybe, kad pa-rdavëjas paþeidë savo pareigas. Jei pardavëjas paþeidþia anksèiau nuro-dytas savo pareigas, pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà arba nutraukti sutartá, jeigu pardavëjas neárodo, kad pirkëjas þinojo arba turëjo þinoti apie treèiøjø asmenø teises á daiktus arba ðiø teisiø suvar-þymà.

Pagrindinës pirkëjo pareigos yra tokios pat, kaip ir bet kuriø kitø pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðiø – priimti jam perduotą nekilnojamąjį daiktą pagal perdavimo–priėmimo aktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatyto-je vietoje (CK 6.344 ir 6.346 str.).

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlai-dos tenka pirkëjui, jeigu ðalys nesusitaria kitaip (CK 6.310 str. 1 d.). Ða-lys gali susitarti, kad sutarties sudarymo iðlaidas (paprastai tai bûna at-lyginimas uþ sutarties notariná patvirtinimà, sutarties teisinæ registraci-jà) jos apmokës lygiomis (ar kitomis) dalimis arba kad apmokës parda-vëjas.

34.5.1. Atskirø nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðiø ypatumai 34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis iðsimokëtinai Esminis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties išsimokė-

tinai (CK 6.411–6.416 str.) ypatumas yra tas, kad pirkëjui nuosavybës teisë pereina nuo to daikto perdavimo uþ tam tikrà pinigø sumà mo-mento, kitaip tariant pardavëjui nuosavybë lieka iki to momento, kol pirkëjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 str.), jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Ástatymas sutartyje leidþia ðalims su-sitarti ir kitaip – nuosavybës teisæ susieti tik su daikto perdavimu. Ðiuo atveju, remiantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuo nekilnojamojo daik-to perdavimo iki visiðko atsiskaitymo yra laikoma, kad ðie daiktai ákeisti

321


pardavëjui uþtikrinant pirkëjo prievoles pagal sudarytà sutartá (privers-tinë hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kito. Svarbu paþymëti, kad priverstinë hipoteka galioja tik tuomet, jei ji ástatymo nustatyta tvarka yra uþregistruota hipotekos registre.

34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise Pirkimo–pardavimo sutartimi su atpirkimo teise pardavëjas ásipa-

reigoja parduoti daiktà pirkëjui kartu ágydamas teisæ parduotà daiktà atpirkti, o pirkëjas ásipareigoja daiktà valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavëjas galëtø ágyvendinti atpirkimo teisæ (CK 6.417 str. 1 d.). Atpirkimo teisë negali tæstis ilgiau nei penkerius metus. Jeigu sutar-tis numato ilgesná ðios teisës terminà, jis sutrumpinamas iki penkeriø metø.

Pardavëjas, norëdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai in-formuoti pirkëjà arba bet kurá kità asmená, kurio atþvilgiu jis þada pasi-naudoti atpirkimo teise. Jei daiktas yra nekilnojamasis, toks praneðimas turi bûti paskelbtas vieðai ne vëliau kaip prieð ðeðiasdeðimt dienø iki atpirkimo teise pasinaudojimo dienos. Jeigu sutartis buvo áregistruota, apie pageidavimà pasinaudoti atpirkimo teise turi bûti praneðta ir vieðo registro ástaigai.

Pardavëjas, ágyvendindamas atpirkimo teisæ, daiktà atsiima atgal be jokiø apribojimø (iðskyrus atvejus, jeigu buvo perduota pirkëjui su jais) arba papildomø mokëjimø ir atlygiø pirkëjui, jei praneðimas apie ketinimà pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas anksèiau nustaty-ta tvarka.

Jeigu pirkëjas, ásigijæs neatskiriamo turto dalá, kuriai gali bûti tai-koma atpirkimo teisë, ásigyja kità neatskiriamà turto dalá, jis gali parei-kalauti, kad pardavëjas, ágyvendindamas atpirkimo teisæ, nupirktø ir pirkëjo ásigytà kità turtà. Jeigu daiktà pardavë keli pardavëjai bendrai pagal vienà sutartá ir jie nori atpirkti daiktà arba atpirkimo teisæ nori ágyvendinti keli pardavëjo ápëdiniai, tai pirkëjas turi teisæ reikalauti, kad vienas pardavëjas arba ápëdinis nupirktø ne tik savo dalá, bet ir visà daiktà.

322


34.5.1.3. Nekilnojamøjø daiktø pardavimas aukciono bûdu

Nekilnojamųjų daiktų pardavimas aukciono būdu pasiþymi tam tik-rais ypatumais (CK 6.419–6.424 str.). Aukcionas gali bûti savanoriðkas arba priverstinis. Varþytiniø, kaip priverstinio aukciono (taip pat ir ne-kilnojamojo daikto), ypatumus nustato CPK.

Per 10 dienø nuo nekilnojamojo daikto pardavimo aukcione pa-rdavëjas ir pirkëjas turi sudaryti ástatymø reikalaujamos formos sutartá (CK 6.421 str. 3 d.).

Aukcione parduodami nauji valstybës þemës sklypai. Valstybës ir savivaldybiø turtas taip pat gali bûti privatizuojamas aukciono bûdu.

34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanèio ðeimos turtu, pirkimo–pardavimo sutartis

CK átvirtinta imperatyvi nuostata, kad ðeimos turtas turi bûti nau-dojamas tik bendriems ðeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 str. 1 d.), ápareigoja atsiþvelgti á bendrus ðeimos poreikius sudarant atitinkamus sandorius. Ðeimos turtas yra turtas, nuosavybës teise priklausantis vie-nam arba abiem sutuoktiniams (CK 3.84 str.). Ðeimos turtu esanti ðei-mos gyvenamoji patalpa turi bûti suprantama kaip bet kuris gyvenamo-sios paskirties statinys – gyvenamasis namas, butas, kambarys bendra-butyje. Paþymëtina, kad jei ðeima turi keletà gyvenamosios paskirties statiniø (namø, butø), ðeimos turtu gali bûti pripaþástama tik viena ðei-mos gyvenamoji patalpa.

Nekilnojamojo daikto, priskirto ðeimos turtui, teisinis reþimas ypa-tingas tuo, kad leidþia apsaugoti ðeimos interesus, uþtikrinti bûtiniausiø ðeimos poreikiø tenkinimà. Negalima iðieðkoti ið ðeimos turto pagal kreditoriø reikalavimus, jei ðie þinojo arba turëjo þinoti, kad sandorio sudarymas prieðtarauja ðeimos interesams ir nëra susijæs su ðeimos bendrø poreikiø tenkinimu (CK 3.85 str. 3 d.). Atsiþvelgdamas á tai CK nustato specialø teisiná reþimà sudarant sandorius su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra ðeimos turtas, tam, kad bûtø apgintos nepilnameèiø vaikø bei kito sutuoktinio teisës ir teisëti interesai. Nekilnojamojo daik-to, esanèio ðeimos turtu, savininkas gali parduoti nekilnojamàjá daiktà tik gavæs kito sutuoktinio raðytiná ágaliojimà. Taèiau jei sutuoktiniai turi nepilnameèiø vaikø, nekilnojamojo daikto, kuris yra ðeimos turtas, pir-kimo–pardavimo sutartims sudaryti bûtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.).

323


CK taip pat numato galimybæ teisæ á gyvenamàjà patalpà iðlaikyti ne tik esamiems, bet ir buvusiems ðeimos nariams – jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybë, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktà ir palikti joje gyventi kità sutuoktiná, jeigu su juo nutraukus santuokà lieka gyventi nepilnameèiai vaikai (CK 3.71 str. 1 d.). Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystës. CK normose, reglamentuojanèiose uzufruktà, yra nustatyta, kad pasi-keitus daikto, kuriam nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ið-lieka (CK 4.142 str. 4 d.). Vadinasi, net ir pardavus gyvenamàjà patalpà, kuriai nustatytas uzufruktas, joje gyvenantys asmenys, turintiems uzuf-rukto teisæ, iðlaiko teisæ gyventi ðiose patalpose, o nustatytasis uzufruk-tas tampa privalomas naujajam pirkëjui. Taèiau svarbu pabrëþti, kad ið uzufrukto kylanèios teisës á daiktà, kuriam privaloma teisinë registraci-ja, ir pareigos subjektams atsiranda tik áregistravus uzufruktà (CK 4.147 str. 2 d.). Uzufrukto teisinës registracijos bûtinybæ ðiuo atveju lemia ir reikalavimas gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartyje ið-vardyti asmenis, iðsaugojusius teisæ á parduodamà gyvenamàjà patalpà net ir pasikeitus savininkui. Akivaizdu, kad tik uzufrukto áregistravimas Nekilnojamojo turto registre tiek pirkëjui, tiek notarui, tvirtinanèiam sandorá, suteikia reikiamà informacijà apie iðsiskyrusios ðeimos nariø teisæ á tà gyvenamàjà patalpà.

34.5.1.5. Nekilnojamøjø kultûros vertybiø pirkimo–pardavimo sutartis Nekilnojamųjų kultūros vertybių – kultūrinės vertės ir visuomeninės

reikšmės statinių, jų priklausinių bei kompleksų, ansamblių ir vietovių – savininkai, norëdami parduoti ðias vertybes, privalo áspëti bûsimus savi-ninkus apie ðiø vertybiø statusà ir apsaugos reglamento reikalavimus (Nekilnojamøjø kultûros vertybiø ástatymo 29 str.). Naujiems nekilno-jamøjø kultûros vertybiø savininkams pereina visos ðios kultûros verty-biø savininkui nustatytos pareigos ir teisës. Jeigu nekilnojamosios kul-tûros vertybës bûklë sandorio metu neatitinka uþfiksuotosios apsaugos reglamente, turi bûti patikslintas apsaugos reglamentas. Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsaugos ástatyme nustatyta, kad sandoriai dël áregist-ruotø nekilnojamøjø kultûros vertybiø turi bûti notariðkai patvirtinti ir per tris mënesius áregistruoti Kultûros vertybiø apsaugos departamen-to.

324


34.5.1.6. Bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutartis Preliminariàja sutartimi laikomas ðaliø susitarimas, pagal kurá jame

aptartomis sàlygomis ðalys ásipareigoja ateityje sudaryti kità – pagrindi-næ – sutartá (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariosios sutarties esmë – ásipa-reigojimas ateityje sudaryti pagrindinæ sutartá. CK preliminariajai su-tarèiai skirti 2 straipsniai: jau minëtas CK 6.165 straipsnis bei 6.401 straipsnis, reguliuojantis bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimus.

Bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutartis CK reglamentuojama grieþèiau, palyginti su bendra preliminariøjø su-tarèiø reglamentacija, nustatant jai daugiau privalomø reikalavimø. CK 6.401 straipsnis – tai specialioji teisës norma, reglamentuojanti tik ne-pastatytø statiniø – gyvenamøjø namø ir butø – preliminariøjø pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymà ir teisines jø pasekmes. Bûsimo gyvena-mojo namo arba buto preliminariajai sutarèiai taip pat yra taikomi bendrieji reikalavimai, nurodyti CK 6.165 straipsnyje – dël sutarties formos, pagrindinës sutarties sudarymo termino, teisiniø pasekmiø vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinæ sutartá, taip pat jos nesuda-rius.

Pirkëjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariàjà nepastatyto gy-venamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutartá, pagal kurià pa-rdavëjas – juridinis asmuo ásipareigoja pats arba pasitelkæs kitus asme-nis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytà gyvenamàjá namà arba butà ir sudaryti su pirkëju gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo sutartá, o pirkëjas ásipareigoja pastatytà gyvenamàjá namà arba butà nupirkti uþ preliminariojoje sutartyje nurodytà kainà (CK 6.401 str. 1 d.).

Preliminariojoje sutartyje dël bûsimo namo arba buto pirkimo–pardavimo privalo bûti nurodyta pirkëjo teisë per deðimt dienø nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties (CK 6.401 str. 2 d. 1 p.). Nutraukus preliminariàjà sutartá per deðimt dienø, pardavëjo teisë reikalauti ið pirkëjo atlyginti nuostolius apribojama – nuostoliø dydis negali virðyti 1/5 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (CK 6.401 str. 3 d.).

Bûsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartyje taip pat privalo bûti nurodyta statomo gyvenamojo namo arba buto

325


kaina ir jos patikslinimo arba pakeitimo sàlygos; sutarties dalyko apra-ðymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavëjas; gyvenamojo namo arba buto statybos terminai; teisës á gyvenamàjá namà arba butà suvar-þymai (tiek esami, tiek bûsimi); rangovas, architektas, inþinierius ir kiti statybà bei jos prieþiûrà atliksiantys asmenys; þemës sklypo, kuriame bus statomas namas arba butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyve-namàjá namà arba butà pirkëjo teisës á þemës sklypà (CK 6.401 str. 2 d.). Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo arba buto projektas, jo sàmata arba kiti dokumentai.

Kai pirkëjas finansuoja objekto statybà, o pardavëjas atlieka uþsa-kovo funkcijas, visiðka nuosavybës teisë á nekilnojamàjá daiktà ágyjama sumokëjus sutartyje numatytà kainà (CK 6.401 str. 5 d.).

Viena ið sutarties ðaliø gali ákeisti nepastatytà gyvenamàjá namà ar-ba butà tik tuomet, kai kita ðalis raðtu sutinka, jeigu preliminarioji su-tartis nenumato ko kita (CK 6.401 str. 6 d.).

Nors bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo su-tartis neturi bûti privalomai registruojama Nekilnojamojo turto regist-re, taèiau bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkëjui, siekianèiam geriau apsaugoti savo interesus, patartina to reikalauti, kai tik pastatas (ar nebaigta statyba) bus teisiðkai áregistruotas, kad iðvengtø situacijø, kai nesàþiningas statytojas sudaro preliminariàjà sutartá dël to paties gyvenamojo namo arba buto su dar vienu asmeniu.

Pagal bûsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo–pardavimo su-tartá pardavëjas (statytojas) pastato bei áregistruoja pastatytà gyvena-màjá namà arba butà savo vardu Nekilnojamojo turto registre ir tik tada parduoda pagal notariðkai tvirtinamà pirkimo–pardavimo sutartá tà ne-kilnojamàjá daiktà pirkëjui.

34.5.1.7. Þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutartys Þemës sklypø pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymo bendràsias

taisykles, be CK, nustato Þemës ástatymas, Þemës reformos ástatymas, Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinis ástaty-mas, savivaldybiø funkcijoms vykdyti reikalingø þemës sklypø ásigijimo ir perleidimo ástatymas, kiti specialieji ástatymai (Miðkø, Vandens, Þe-mës gelmiø ir kt.) bei jø ágyvendinimà reglamentuojantys Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nutarimai, kiti teisës aktai.

326


34.5.1.7.1. Þemës, vidaus vandenø ir miðkø ásigijimo Lietuvos Respublikoje sàlygos Lietuvos subjektams Lietuvos Respublikos pilieèiams kaip privaèios nuosavybës teisës

objektai gali priklausyti þemë, vidaus vandenys ir miðkai. Visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali ásigyti bet kokios paskirties þemës, vidaus vandenø ir miðkø tokiomis paèiomis sàlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieèiai.

Þemës sklypai þemës ûkio paskirèiai (veiklai) parduodami fizi-niams asmenims – Lietuvos Respublikos pilieèiams Vyriausybës nusta-tyta tvarka (Þemës reformos ástatymo 8 str. 2 d.) – pagal Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2003 m. vasario 18 d. nutarimà Nr. 236 „Dël vals-tybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos þemës ûkio paskirèiai (veik-lai)“.

Lietuvos Respublikos teisës aktai – atitinkamai Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dël naudojamø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. birþelio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ – nustato skirtingà tvarkà parduodant naujus valstybinës þemës sklypus bei naudojamus valstybi-nës þemës sklypus ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai).

Naujais valstybinës þemës sklypais ne þemës ûkio paskirèiai (veik-lai) laikomi pagal teritorijø detaliojo planavimo dokumentus atitinka-mos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre áregist-ruoti valstybinës þemës sklypai, kuriuose:

1) nëra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms uþsienio organi-zacijoms nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ar ki-tø statiniø. Þemës sklypai, kuriuose nutiesti tik inþineriniai tink-lai arba (ir) pastatyti tik neturintys aiðkios funkcinës priklauso-mybës ar apibrëþto naudojimo, ar ûkinës veiklos pobûdþio sta-tiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui, árenginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, priskiriami naujiems þemës skly-pams;

2) yra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms uþsienio organi-zacijoms priklausanèiø laikinøjø statiniø, kuriø naudojimo lai-kas pasibaigæs;

327


3) yra valstybei arba akcinëms bendrovëms, kuriø 100 proc. akcijø nuosavybës teise priklauso valstybei, nuosavybës teise priklau-sanèiø pastatø, árenginiø ir kitø statiniø, numatomø iðkelti pagal patvirtintus detaliuosius planus.

Anksèiau nurodyti nauji þemës sklypai parduodami arba iðnuomo-jami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. birþelio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ nustatyta tvarka, iðskyrus atvejus, numatytus CK, Þemës reformos ástatyme ir kituose ástatymuo-se.

Kovo 11-osios akto signatarams ne aukciono bûdu parduodamas vienas naujas þemës sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jø pageidaujamame mieste (iðskyrus Neringos miestà) Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dël naudojamø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ nustatyta tvarka.

Jei pagal patvirtintàjá teritorijos detaløjá planà joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujø þemës sklypø, laisvos valstybinës þemës sklypai, nevirðijantys 0,04 ha, ásiterpæ tarp privaèiø þemës sklypø ir teri-torijose, kuriose pagal teritorijø planavimo dokumentus numatyta gy-venamøjø namø statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybiø taryboms pritarus apskrities virðininko spren-dimu gali bûti parduodami ne aukciono bûdu greta jø esanèiø Nekilno-jamojo turto registre áregistruotø privaèios þemës sklypø savininkams, jeigu jie sutinka su þemës sklypø pardavimo kaina. Ðiø þemës sklypø pardavimo kaina turi bûti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nustatytà tvarkà. Valstybinës þemës pirkimo–pardavimo su-tartyje turi bûti nurodyta, kad parduodamas ásiterpæs þemës sklypas per 6 mënesius nuo sutarties sudarymo turi bûti sujungtas su pagrindiniu þemës sklypu á vienà þemës sklypà. Nustatytuoju laiku nesujungus þe-mës sklypø, valstybës institucija, teisës aktø nustatyta tvarka ágaliota parduoti þemës sklypus, privalo reikalauti ávykdyti sutarties sàlygà arba inicijuoti valstybinës þemës pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimà ástatymø nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutari-mu Nr. 260 „Dël naudojamø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ patvirtintà Naudojamø vals-tybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai

328


(veiklai) tvarkà, t. y. ne aukciono bûdu, parduodami toliau nurodyti valstybinës þemës sklypai, naudojami ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai), þemës sklypai individualiø gyvenamøjø namø, skirtø Kovo 11-osios Ak-to signatarams, statybai, sodininkø bendrijø nariø sodo sklypai ir kita sodo bendrijø þemë.

Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, uþsienieèiai, uþ-sienio juridiniai asmenys ir kitos uþsienio organizacijos, nurodyti Lietu-vos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo kons-tituciniame ástatyme, pagal ðià tvarkà ne aukciono bûdu ásigyti nuosa-vybën turi teisæ:

1) naudojamus namø valdø þemës sklypus, nepriklausomai nuo juos naudojanèiø asmenø nuolatinës gyvenamosios vietos. Na-mø valdø þemës sklypams priskiriami ir þemës sklypai prie dau-giabuèiø namø. Ðie þemës sklypai parduodami bendrosios dali-nës nuosavybës teise. Jeigu ne visi daugiabuèio namo butai pri-vatizuoti, vienas þemës sklypo, suformuoto prie tokio namo, bendraturtis yra valstybë;

2) naudojamus sodininkø bendrijø nariø sodo sklypus. Parduoda-mo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodininkø bendrijos so-do planà, bet sodo sklypo plotas negali bûti didesnis kaip 0,12 ha. Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kuriø vardu jie áforminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodininkø ben-drijos sodo teritorijoje, bet uþ sodo sklypo ribø, vienam asme-niui gali bûti parduodami du sodo sklypai, kuriø bendras plotas negali sudaryti daugiau kaip 0,12 ha;

3) þemës sklypus prie individualiø automobiliø garaþø ar garaþø statybos ir eksploatavimo bendrijø garaþø (iðskyrus þemës skly-pus prie metaliniø garaþø). Þemës sklypai prie garaþø statybos ir eksploatavimo bendrijø garaþø parduodami bendrosios dali-nës nuosavybës teise. Prie nustatytàja tvarka leistø statyti indi-vidualiø automobiliø garaþø parduodami ne didesni kaip 0,01 ha þemës sklypai vieno individualaus automobilio garaþui;

4) suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovëse þemës sklypus individualiems gyvena-miesiems namams statyti, taip pat apylinkiø tarybø sprendimu iki 1993 m. liepos 28 d. suteiktus þemës sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovë-se;

329


5) þemës sklypus, kuriø reikia ásigytiems arba ásigyjamiems pasta-tams, árenginiams arba kitiems statiniams eksploatuoti pagal jø pardavimo metu buvusià tiesioginæ paskirtá (iðskyrus nuosavy-bës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir kitø statiniø, taip pat privaèiø pastatø ir kitø statiniø uþimtus þemës sklypus kai-mo vietovëje, kai jie pagal Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosa-vybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà yra gràþinami savininkams); ástatymø nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus þemës sklypus, paþymëtus teritorijø planavimo do-kumentuose, taip pat techninës apskaitos bylø planuose paþy-mëtus namø valdø þemës sklypus, jei techninës apskaitos byloje nurodytos þemës sklypo ribos atitinka namø valdos eksploata-vimo reikalavimus;

6) kaimo vietovëse ir po 1995 m. birþelio 1 d. miestams priskirtose teritorijose nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir kitø statiniø, taip pat privaèiø pastatø ir kitø statiniø uþimtus þemës sklypus, jeigu jie pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà nëra gràþinami þemës sa-vininkams.

Prie nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir kitø stati-niø parduodami tik tie þemës sklypai, kuriø ribos ir plotai paþymëti de-taliuosiuose planuose, þemës reformos þemëtvarkos projektuose (kai-mo vietovëje), þemës sklypø ribø specialiuosiuose planuose arba þemës sklypø planuose, ir tik tokio dydþio, kuris bûtinas esamiems pastatams, árenginiams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jø tiesioginæ paskir-tá. Saugomose teritorijose prie nuosavybës teise priklausanèiø pastatø, árenginiø ir kitø statiniø þemës sklypai parduodami laikantis ástatymø nustatytø þemës, miðkø ir vandens telkiniø naudojimo apribojimø, sàly-gø ir reikalavimø, saugomø teritorijø nuostatø ir ðiø teritorijø tvarkymo planø (planavimo schemø) nustatytø reikalavimø.

Þemës sklypai, kuriuose nutiesti tik inþineriniai tinklai arba (ir) pastatyti tik neturintys aiðkios funkcinës priklausomybës ar apibrëþto naudojimo, ar ûkinës veiklos pobûdþio statiniai, kurie tarnauja pagrin-diniam pastatui, árenginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, taip pat þemës sklypai, kuriuose yra valstybei arba akcinëms bendrovëms, kuriø 100 proc. akcijø nuosavybës teise priklauso valstybei, nuosavybës teise priklausantys pastatai, árenginiai ir kiti statiniai, numatomi iðkelti pagal patvirtintus detaliuosius planus, parduodami aukcione Lietuvos

330


Respublikos Vyriausybës 1999 m. birþelio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ nustatyta tvarka.

Parduodamos þemës sklypo kainà nustato atitinkamas þemëtvarkos skyrius, kuriam suinteresuotas asmuo pateikia praðymà ásigyti naudo-jamà valstybinës þemës sklypà. Þemës vertë apskaièiuojama remiantis teisës aktø nustatyta þemës ávertinimo metodika, atsiþvelgiant á keletà kriterijø ir koeficientø, apibûdinanèiø þemës sklypà.

Parduodant valstybinæ þemæ valstybei atstovauja ir valstybinës þe-mës pirkimo–pardavimo sutartá pasiraðo atitinkamos apskrities virði-ninkas arba jo ágaliotas apskrities virðininko administracijos atstovas. Þemës sklypø pardavimo dokumentus rengia apskrities virðininko ad-ministracijos þemës tvarkymo departamento þemëtvarkos skyrius.

Savivaldybiø funkcijoms vykdyti reikalingø þemës sklypø ásigijimo ir perleidimo ástatymas nustato savivaldybiø funkcijoms ágyvendinti rei-kalingø þemës sklypø pirkimo–pardavimo sàlygas ir tvarkà. Ið Lietuvos Respublikos pilieèiø arba ið nacionaliniø ar uþsienio subjektø þemës sklypus, jeigu sklypai pagal teritorijø planavimo dokumentus bus nau-dojami savivaldybiø funkcijoms vykdyti reikalingø pastatø ir árenginiø statybai ir eksploatavimui, savivaldybës gali ásigyti pagal pirkimo–pardavimo sutartis, pritaikius Vieðøjø pirkimø ástatymo nustatytas pir-kimo procedûras, parengus sklypo detaløjá planà ir gavus apskrities vir-ðininko leidimà.

34.5.1.7.2. Þemës, vidaus vandenø ir miðkø ásigijimo Lietuvos Respublikoje sàlygos uþsienio subjektams 2003 m. vasario 24 d. ásigaliojus Konstitucijos 47 straipsnio pakei-

timams, 2003 m. kovo 20 d. Seimas priëmë Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto þemës sklypø ásigijimo nuosavybën subjektø, tvarkos, sàlygø ir apribojimø konstitucinio ástatymo (dabar pavadinto Konstitucijos 47 str. 3 d. ágyvendinimo konstitucinio ástatymu) naujà redakcijà, kuri ásigaliojo 2003 m. balandþio 9 d.

Ðis konstitucinis ástatymas skirtas reglamentuoti tvarkà, sàlygas ir apribojimus, kuriais remiantis ne þemës ûkio paskirties þemæ Lietuvoje gali ásigyti uþsienio subjektai – uþsienieèiai (fiziniai asmenys) ir uþsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos uþsienio organizacijos. Kitaip nei iki 2003 m. balandþio 9 d. galiojusi tvarka, ðis konstitucinis ástatymas netai-

331


komas nacionaliniams subjektams – Lietuvoje ásteigtiems juridiniams asmenims, nepaisant á juos investuoto kapitalo kilmës. Tai reiðkia, kad nuo jo ásigaliojimo visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali ási-gyti þemës, vidaus vandenø ir miðkø tokiomis paèiomis sàlygomis kaip ir Lietuvos pilieèiai. Nuo 2003 m. balandþio 9 d. jiems nebetaikoma iki tol galiojusi leidimø, kuriuos iðduodavo apskrièiø virðininkø administraci-jos, ásigyti þemës nuosavybën tvarka, taip pat draudimas ásigyti specia-lios paskirties arba tam tikroms teritorijoms priskirtos þemës, kaip antai miðkø ûkio paskirties þemës, kurortø, rekreacijos ar poilsio teritorijø þemës, taip pat þemës laisvosiose ekonominëse zonose ir pan. Iki 2003 m. balandþio 9 d. galiojusi tvarka draudë uþsienio subjektams (tiek fizi-niams, tiek juridiniams asmenims) tiesiogiai ásigyti þemës Lietuvoje, o konstitucinis ástatymas uþsienio subjektams suteikë teisæ tiesiogiai ásigy-ti þemës, vidaus vandenø ir miðkø Lietuvoje, t. y. nesteigiant Lietuvoje ámonës, atstovybës ar filialo arba neregistruojant Lietuvoje kitokios ûkinës veiklos.

Ðiame ástatyme yra nustatyti uþsienio subjektams taikytini europi-nës ir transatlantinës integracijos kriterijai, t. y. tiesiogiai ásigyti þemës, vidaus vandenø ir miðkø Lietuvoje gali tik tie uþsienio juridiniai asme-nys, taip pat kitos organizacijos, kurios yra ásteigtos vienoje ið ðiø uþsie-nio valstybiø:

– valstybëse – Europos Sàjungos (toliau – ES) narëse arba valsty-bëse, sudariusiose Europos sutartá (Asociacijos sutartá) su Euro-pos bendrijomis bei jø ðalimis narëmis;

– valstybëse – Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizaci-jos, Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos narëse bei valstybëse Europos ekonominës erdvës susitarimo dalyvëse, kuriomis yra vi-sos ES narës bei dalis Europos laisvos prekybos asociacijos (EL-PA) valstybiø nariø – Islandija, Lichtenðteino Kunigaikðtystë bei Norvegija.

Uþsienieèiai – fiziniai asmenys laikomi atitinkanèiais europinës ir transatlantinës integracijos kriterijus ir turi teisæ ásigyti þemës, vidaus vandenø ir miðkø Lietuvoje, jei jie yra anksèiau nurodytø valstybiø pi-lieèiai ir ðiø valstybiø nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respub-likos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybës.

Europinës ir transatlantinës integracijos kriterijø neatitinkantys uþ-sienio subjektai negali ásigyti nuosavybës teise þemës, vidaus vandenø ir

332


miðkø Lietuvoje, taèiau gali juos valdyti ir naudoti (pvz., nuomotis) ásta-tymø nustatyta tvarka.

Atsiþvelgdamas á bûsimà Lietuvos narystæ ES konstitucinis ástaty-mas uþsienio subjektams numatë skirtingà þemës ásigijimo tvarkà iki Lietuvos ástojimo á ES bei nuo tos dienos, kai Lietuva taps visateise ES nare. Taèiau tiek iki, tiek ir po ástojimo á ES uþsienio subjektai, norintys nuosavybës teise ásigyti Lietuvoje þemës, vidaus vandenø ir miðkø, pri-valo atitikti anksèiau nurodytus kilmës reikalavimus.

Iki Lietuvos ástojimo á ES dienos uþsienio subjektai turëjo teisæ nuosavybës teise ásigyti tik tokià ne þemës ûkio paskirties þemæ, kuri yra reikalinga jø steigimo dokumentuose nurodytai veiklai skirtiems arba esamiems pastatams ar árenginiams eksploatuoti arba tokiems pasta-tams ar árenginiams statyti ir eksploatuoti. Be to, iki narystës ES uþsie-nio subjektai, norëdami ásigyti ne þemës ûkio paskirties þemës sklypus, skirtus minëtai veiklai, privalëjo gauti atitinkamos apskrities virðininko administracijos (pagal þemës sklypo buvimo vietà) leidimà ásigyti þemæ.

Iki ástojimo á ES uþsienio subjektams buvo draudþiama tiesiogiai ásigyti Lietuvoje tam tikros specialios paskirties ar tam tikroms teritori-joms priskirtos þemës – valstybiniø parkø, rezervatø, draustiniø teritori-jos þemës, kurortø, rekreacijos arba poilsio teritorijø þemës, taip pat þemës laisvosiose ekonominëse zonose ir kitos þemës, nurodytos kons-titucinio ástatymo 9 straipsnyje.

Lietuvai tapus ES nare, uþsienio subjektai, atitinkantys europinës ir transatlantinës integracijos kriterijus, turi teisæ ásigyti nuosavybës tei-se bet kokios paskirties þemës, miðkø ir vidaus vandenø ta paèia tvarka ir tomis paèiomis sàlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieèiai ir ju-ridiniai asmenys, t. y. be jokiø papildomø apribojimø, iðskyrus iðimtis, susijusias su þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës ásigijimu.

Konstitucinis ástatymas numato papildomà apribojimà uþsienio subjektams ásigyti þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës Lietuvoje. Jis taikomas ir Lietuvai ástojus á ES – uþsienio subjektai neturës teisës ási-gyti þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës Lietuvoje iki 7 metø perei-namojo laikotarpio, kuris pradedamas skaièiuoti nuo Lietuvos ástojimo á ES, pabaigos.

Anksèiau nurodytas apribojimas netaikomas ðiems uþsienio subjek-tams:

– uþsienieèiams (fiziniams asmenims), kurie ne maþiau kaip 3 me-tus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertësi þemës ûkio veikla;

333


– uþsienio juridiniams asmenims bei kitoms organizacijoms, ástei-gusioms Lietuvoje atstovybes arba filialus.

Ðie uþsienio subjektai nuo Lietuvos ástojimo á ES dienos turës teisæ ásigyti þemës ir miðkø ûkio paskirties þemës remdamiesi ta paèia tvarka ir sàlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos pilieèiams ir juridi-niams asmenims.

Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo tvarkà Lietuvoje reglamen-tuoja specialus ástatymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respubli-kos þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinasis ástatymas Nr. IX–1314, numatantis papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti fiziniai ir juridiniai asmenys tam, kad galëtø ásigyti nuosavybës teise þemës ûkio paskirties þemës.

Uþsienio valstybiø diplomatinëms ir konsulinëms ástaigoms þemës parduodama pagal Þemës sklypø ásigijimo ir nuomos uþsienio valstybiø diplomatinëms ir konsulinëms ástaigoms tvarkos ir sàlygø ástatymo nu-statytà tvarkà.

34.5.1.7.3. Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo sàlygos Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo tvarkà Lietuvoje reglamen-

tuoja specialus ástatymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respubli-kos þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinasis ástatymas Nr. IX–1314. Ðiuo ástatymu nustatyti reikalavimai, taikomi ásigyjant þemës ûkio paskirties þemæ pirkimo ir kitais ástatymui neprieðtaraujanèiais bûdais, iðskyrus paveldëjimà, dovanojimà artimiesiems giminaièiams (tëvams ir vaikams, seneliams ir vaikaièiams, broliams ir seserims), mainus ir nuo-savybës teisiø atkûrimà. Paþymëtina, kad ðis ástatymas yra vertinamas labai prieðtaringai ir kelia pagrástø abejoniø, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijà. Ðis ástatymas, dar kitaip perkeltine prasme vadinamas „saugikliø ástatymu“, turëjo nustatyti papildomus þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo apribojimus, nes prieð tai padaryta Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pataisa iðplëtë asmenø, turinèiø teisæ ásigyti þemæ Lietuvoje, ratà. Ðis ástatymas buvo priimtas tiek siekiant iðvengti spekuliacijos þeme, tiek norint apriboti uþsienio subjektø galimybes ásigyti þemës Lietuvoje. Taèiau jau po Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinojo ástatymo ásigaliojimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinis ástatymas, kuris nustatë su Lietuvos Respublikos stojimo á

334


Europos Sàjungà sutartimi suderintas nuostatas dël pereinamojo septy-neriø metø laikotarpio. Taigi stengiantis apsaugoti lietuviðkas þemes nuo uþsienio investuotojø, Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laiki-nuoju ástatymu buvo suvarþytos ir Lietuvos Respublikos pilieèiø teisës, nes iki pereinamojo 7 metø laikotarpio po Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà pabaigos jis, atsiþvelgiant á tam tikras iðimtis, bus taikomas tik nacionaliniams subjektams.

Ðiuo metu þemës ûkio paskirties þemæ Lietuvoje gali ásigyti: – fiziniai asmenys – Lietuvos Respublikos pilieèiai; – juridiniai asmenys, ásteigti Lietuvos Respublikoje, neatsiþvelgiant

á juos investuoto kapitalo kilmæ. Be to, anksèiau nurodyti asmenys taip pat turi atitikti sàlygas, nu-

rodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágy-vendinimo konstituciniame ástatyme.

Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinuoju ástatymu buvo nu-statyti ðie papildomi reikalavimai dël þemës ûkio paskirties þemës ásigi-jimo subjektams, pageidaujantiems ásigyti þemës Lietuvos Respubliko-je:

– fizinis asmuo turi bûti (i) teisës aktø nustatyta tvarka áregistravæs ûkininko ûká arba (ii) turi turëti teisës aktø nustatyta tvarka ið-duotà kvalifikaciná pasirengimo ûkininkauti paþymëjimà. Kvalifi-kacinis pasirengimo ûkininkauti paþymëjimas iðduodamas asme-nims, turintiems daugiau kaip dvejø metø þemës ûkio veiklos pa-tirtá ir þemës ûkio iðsimokslinimo Lietuvoje arba ES ðalyse dip-lomà, paþymëjimà, arba asmenims, turintiems daugiau kaip 5 metø þemës ûkio veiklos patirtá ir Vyriausybës nustatyta tvarka iðlaikiusiems kvalifikacijos egzaminà. Visi ðioje dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi, jei fizinis asmuo ásigyja ne daugiau kaip 3 hektarus þemës. Be kita ko, fizinis asmuo, pagal ástatymà ásigijæs nuosavybës teise ne maþesná kaip 10 hektarø þemës ûkio paskir-ties þemës plotà, privalo: (i) per 1 metus nuo þemës ásigijimo per-sikelti gyventi á apskritá, kurioje yra ûkininkavimui naudojama þemë, (ii) ásigyti arba gauti leidimà statyti ûkio veiklai reikalingus ûkinius pastatus bei (iii) per 2 metus nuo þemës ásigijimo – áre-gistruoti ûkininko ûká;

– juridinis asmuo per pastaruosius 2 metus turi gauti ne maþiau kaip 50 proc. pajamø ið þemës ûkio veiklos, kuri apima augali-ninkystës, gyvulininkystës, paukðtininkystës, þvërininkystës, biti-

335


ninkystës ir vidaus vandenø þuvininkystës produktø gamybà ir apdorojimà, savo ûkyje pagamintø ir apdorotø þemës ûkio pro-duktø perdirbimà ir realizavimà, taip pat paslaugø þemës ûkiui teikimà. Taèiau þemës ûkio veikla nelaikoma maisto produktø gamyba ne ið savo ûkyje arba ámonëje pagamintø ir apdorotø þemës ûkio produktø. Paþymëtina, kad ðie nurodyti reikalavimai juridiniams asmenims yra netaikomi valstybei, savivaldybëms, sodininkø bendrijoms, ásigyjanèioms ðiø bendrijø nuomojamà valstybinæ þemæ, taip pat bankams ir kitoms kredito ástaigoms, kurie perima nuosavybën ástatymø nustatyta tvarka nerealizuotà jiems ákeistà þemæ.

Ðiomis nuostatomis yra ið esmës apribojama asmens konstitucinë teisë á nuosavybæ, nes yra ribojamas ratas asmenø, kurie gali ásigyti þe-mës ûkio paskirties þemæ, taip pat neproporcingai varþomos pardavëjo teisës parduoti savo nuosavybæ, nes rinka negali pasiûlyti konkurencin-gø paklausos sàlygø. Be to, reikalavimas, kad asmuo, turintis daugiau kaip 10 ha þemës ûkio paskirties þemës, persikeltø gyventi á atitinkamà apskritá, riboja ne tik teisæ ásigyti þemës skirtingose apskrityse, bet ir asmens teisæ pasirinkti gyvenamàjà vietà. Be kita ko, pasibaigus 7 metø pereinamajam laikotarpiui, ði sàlyga ribos ir uþsienio subjektø galimy-bes ásigyti þemës ûkio paskirties þemës Lietuvoje.

Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinasis ástatymas nustato ðiuos maksimalius galimus ásigyti þemës ûkio paskirties þemës kiekius:

– fiziniam asmeniui – iki 300 hektarø, taèiau ði riba gali bûti virðyta registruojant santuokà dël abiejø sutuoktiniø turimos þemës kie-kio arba jei þemë buvo ásigyta iki 2003 m. vasario 24 d.;

– þemës ûkio bendrovei – iki 2000 hektarø; – kooperatyvui ar kitam juridiniam asmeniui – iki 1000 hektarø. Þemës ûkio paskirties þemë gali bûti parduodama ðiais bûdais: – aukciono bûdu (i) asmenims, neturintiems pirmumo teisës pirkti

valstybinës þemës sklypo, arba (ii) keliems asmenims, turintiems vienodà pirmumo teisæ pirkti tà patá valstybinës þemës sklypà ir në vienam ið jø nesant pageidaujamo ásigyti sklypo nuomininku;

– ne aukciono bûdu, sudarant pirkimo–pardavimo sutartá, (i) pir-mumo teisæ pirkti valstybiná þemës sklypà turintiems asmenims numatant sàlygà, kad keli asmenys neturi vienodos pirmumo tei-sës pirkti tà patá þemës sklypà, o jeigu ir turi pirmumo teisæ, tai

336


vienas ið asmenø yra pageidaujamo ásigyti sklypo nuomininkas; (ii) parduodant privaèius þemës sklypus.

Asmenø, kurie turi pirmumo teisæ ásigyti þemës ûkio paskirties þe-mës, pirmumo teisës ágyvendinimo tvarka yra nustatyta ástatymu ir, pri-klausomai nuo to, ar þemës sklypas priklauso privaèiam asmeniui, ar valstybei, tam tikrais Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimais –2003 m. balandþio 29 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 528 „Dël pirmumo teisës pirkti parduodamà privaèios þemës ûkio paskirties þemës sklypà ágyvendinimo taisykliø patvirtinimo“ ir 2003 m. vasario 18 d. Vyriausy-bës nutarimu Nr. 236 „Dël Valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos þemës ûkio paskirèiai (veiklai)“. Pirmumo teisæ ásigyti valstybi-næ þemæ turi (i) asmeninio ûkio þemës naudotojai, jeigu jie ásigyja þe-mës reformos þemëtvarkos projektuose suformuotus þemës sklypus, (ii) ûkininkai, t.y. fiziniai asmenys, kurie verèiasi þemës ûkio veikla ir kuriø ûkis yra áregistruotas Ûkininkø ûkiø registre, (iii) daugiau kaip 5 metus ið eilës þemæ naudojanèios þemës ûkio bendrovës. Tuo tarpu asmenis, kurie turi pirmumo teisæ ásigyti privaèià þemæ, galima sàlyginai suskirs-tyti á dvi grupes: (i) valstybë ir apskrities virðininko administracija (ásigy-jant þemæ valstybiniais ir visuomeniniais tikslais) ir (ii) kaimynai, jei jie verèiasi þemës ûkio veikla; bendraturèiai; þemës sklypo naudotojai, naudojæ þemæ ne maþiau kaip dvejus metus ir ûkininkai, jei parduoda-mas þemës sklypas áeina á ûkininko ûkio racionalios þemëvaldos ribas (ðiuo atveju yra akivaizdus siekis stambinti þemëvaldas). Paþymëtina, kad tik valstybinë þemë gali bûti parduodama abiem anksèiau nurody-tais bûdais, tuo tarpu privati þemë yra parduodama tik ne aukciono bû-du. Privaèios ir valstybinës þemës pardavimo ne aukciono bûdu tvarka skiriasi.

Norint ásigyti valstybinës þemës ûkio paskirties þemës sklypà reikia kreiptis su praðymu ir kitais dokumentais á atitinkamos apskrities, ku-rioje yra parduodamas þemës sklypas, virðininko administracijà. Apskri-ties virðininko administracijos þemëtvarkos skyrius parengia þemës pir-kimo–pardavimo sutarties projektà ir já derina su pirkëju. Suderintas projektas su atitinkamais dokumentais yra pateikiamas apskrities virði-ninkui, kuris priima sprendimà tenkinti ar ne praðymà parduoti þemës sklypà. Praðymà patenkinus, pirkëjas turi sumokëti avansu visà arba dalá sutarties kainos ir tuomet yra pasiraðoma þemës sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Paþymëtina, kad asmenims, turintiems pirmumo

337


teisæ pirkti valstybinës þemës sklypà, sklypas turi bûti parduodamas ne didesne kaina kaip vidutinë toje vietovëje parduotø þemës sklypø kaina.

Nors ir valstybinës, ir privaèios þemës pardavimo atveju yra nusta-tytos pirmumo eilës, parduodant privatø þemës ûkio paskirties þemës sklypà taikoma daug nepatogesnë tvarka nei parduodant valstybinæ þe-mæ. Visø pirma yra nustatytas reikalavimas, kad pardavëjas apie numa-tomà þemës ûkio paskirties þemës sklypo pardavimà paskelbtø vietos laikraðtyje pagal þemës sklypo vietà nurodydamas tam tikras sutarties bei informacines sàlygas (pvz., þemës sklypo kainà, plotà, kontaktinius duomenis ir kt.). Jeigu þemës sklypas priklauso bendrosios nuosavybës teise, kitas bendraturtis pagal CK privalo bûti informuotas per notarà, taip pat apie numatomà þemës sklypo pardavimà turi bûti vieðai pa-skelbta vietinëje spaudoje anksèiau nurodyta tvarka. Jeigu per vienà mënesá niekas nepareiðkia pageidavimo ásigyti þemës sklypo pirmumo teisëmis ir nepateikia pirmumo teisæ árodanèiø dokumentø, pardavëjas gali parduoti þemës sklypà bet kuriam asmeniui, taèiau tokiomis sàly-gomis, kokios buvo paskelbtos praneðime. Jei paskelbus skelbimà laik-raðtyje yra keièiamos þemës sklypo pardavimo sàlygos, ta pati informa-vimo procedûra turi bûti pakartota ið naujo.

Be kita ko, pirmenybës teisës ávedimas galëtø bûti traktuojamas kaip dar vienas saugiklis, taèiau ne prieð spekuliacijà þemës ûkio paskir-ties þeme, o prieð uþsienio subjektus. Þemës ûkio paskirties þemës ásigi-jimo laikinuoju ástatymu yra sukurtas toks mechanizmas, kad iki septy-neriø metø po ástojimo á Europos Sàjungà pabaigos nemaþai þemës ûkio paskirties þemës bûtø supirkta nacionaliniø subjektø, o vëliau, pa-rduodant privatø þemës ûkio paskirties þemës sklypà, teisæ já ásigyti pirmiausia turëtø valstybë arba jau esami kaimyniniø sklypø þemës sa-vininkai, kuriø dauguma, þinoma, bus nacionaliniai subjektai. Tokiomis prevencinëmis priemonëmis yra sudaromos netiesioginës prielaidos varþyti laisvà kapitalo judëjimà ir abejotina, ar ðios nuostatos galios pa-sibaigus 7 metø po Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà pereinamajam laikotarpiui.

Atkreiptinas dëmesys, kad teisës aktø reikalavimus atitinkantys asmenys, ásigydami ir valstybinës, ir privaèios þemës sklypus, turi teisæ gauti valstybës paramà.

338


34.6. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis Įmonės pirkimo–pardavimo sutarties samprata. Teisiniuose aktuose

sàvoka „ámonë“ vartojama dviem reikðmëmis: ji gali reikðti civiliniø teisiniø santykiø subjektà arba objektà. Pagal CK ámonë yra verslu uþsi-imanèiam asmeniui priklausantis turto ir turtiniø bei neturtiniø teisiø, skolø ir kitokiø pareigø visuma (CK 1.110 str.). Taigi kodekse ámonë iðskiriama kaip atskiras subjektiðkumo neturintis teisiø objektas. Bûtent ðia prasme ámonë ir turi bûti suprantama aptariant jos pirkimà–pardavimà.

Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis CK yra naujiena. 1964 m. CK nei tokio civiliniø teisiø objekto, nei atskiros sutarèiø rûðies neregla-mentavo. Ámonë yra sudëtingas materialaus ir nematerialaus turto bei neturtiniø teisiø junginys, todël visiðkai suprantama, kad jos pripaþini-mas civilinës apyvartos objektu lëmë bûtinumà nustatyti tokio objekto perleidimo teisiná reþimà.

Ámonës pirkimà–pardavimà reglamentuoja CK Ðeðtosios knygos XXIII skyriaus devintasis skirsnis. Pagal ámonës pirkimo–pardavimo sutartá pardavëjas ásipareigoja perduoti pirkëjui nuosavybës teise visà ámonæ kaip turtiná kompleksà arba jos esminæ dalá, iðskyrus teises ir pa-reigas, kuriø pardavëjas neturi teisës perduoti kitiems asmenims, o pir-këjas ásipareigoja tai priimti ir sumokëti kainà (CK 6.402 str. 1 d.).

Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, nes ðalims teisës ir pareigos atsiranda nuo to momento, kai ðalys sudaro sutartá. Sutartis atlygintinė. Atlygintinumas pasireiðkia tuo, kad ámonës pirkëjas privalo sumokëti kainà pardavëjui. Ðis sutarties pobûdis nesikeièia ir tuomet, kai ámonë yra neigiamo balanso, t. y. perkamas ið esmës ne ak-tyvas, o pasyvas. Sutartis yra dvišalė, nes tiek pardavëjas, tiek pirkëjas turi ir teises, ir pareigas.

Sutarties dalykas. Ámonë yra vientisas turtinis kompleksas, apiman-tis visas turto rûðis, naudojamas pelnui gauti, – pastatus, kità nekilno-jamàjá turtà, árenginius, þaliavas, pusgaminius, þemës nuomos arba pa-naudos teisæ ir kitas turtines teises, taip pat teises á firmos vardà, prekës þenklà, gamybines ir komercines paslaptis (know–how) ir kt. Taigi san-doriø su ámone objektu tampa turtinio ir neturtinio pobûdþio dalykai, kuriø prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo reþimo.

Pavyzdþiui, viena alaus darykla, gaminanti alø, parduodamà su „Ðvyturio“ prekës þenklu, ir kita alaus darykla, gaminanti alø, parduo-

339


damà su „Utenos alaus“ prekës þenklu, yra dvi vienai akcinei bendrovei priklausanèios alaus daryklos. Kiekviena ið jø sudaro atskirà funkciona-vimo prasme kompleksà, kuris neturi subjektiðkumo, taèiau turi kità svarbià savybæ – duoda pajamas veikdamas kaip vientisas kompleksas, kurá sudaro pastatai, statiniai, þaliavos, atsargos, árenginiai, produkcija ir kita. Su ðiuo kompleksu susijæ ir jo savininko – akcinës bendrovës turima teisë naudotis þemës sklypu, ant kurio stovi alaus darykla, reika-lavimai ir skolos, atsiradusios dël ðio komplekso veiklos, teisë á prekës þenklà bei kitos turtinës ir neturtinës teisës. Toks santykinai savaran-kiðkas gamybà vykdantis ir pajamas duodantis turtinis kompleksas tam-pa patraukliu verslo objektu.

Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis taip pat suteikia teisinæ gali-mybæ individualiø (personaliniø) ámoniø savininkams perleisti savo ámonæ kitam asmeniui. Iki naujojo CK ásigaliojimo individuali ámonë galëjo bûti paveldima, taèiau negalëjo bûti parduodama, nes nebuvo tam reikiamo teisinio reglamentavimo. Ðiuo metu savininkas tokios problemos neturi. Jis gali perleisti ámonæ kitam asmeniui sudarydamas sandorá. Parduodamas individualià ámonæ savininkas parduoda ne ámo-næ kaip subjektà, o ámonës turtà bei skolas ir gauna pinigø sumà. Pir-kimo–pardavimo sutartis personalinës ámonës subjektiðkumui átakos neturi, pardavëjas lieka individualios ámonës savininkas.

Ámonæ reikia skirti nuo kito panaðaus objekto – turtinio komplekso (CK 1.110 str. 2 d.). Turtiná kompleksà sudaro tik daiktai, kuriuos vieni-ja bendra ûkinë paskirtis. Á turtinio komplekso sudëtá neáeina skolos, iðimtinës ir kitos turtinës bei neturtinës teisës, todël turtinio komplekso pardavimui ámonës pirkimà–pardavimà reglamentuojanèios normos netaikomos.

Pagal ámonës pirkimo–pardavimo sutartá, jeigu joje nëra numatyta kitaip, pirkëjui taip pat pereina teisë á firmos vardà, prekiø ar paslaugø þenklà arba á kitus pardavëjà ar jo prekes, ar teikiamas paslaugas iden-tifikuojanèius þymenis, taip pat á teises, kurios pardavëjui priklauso pa-gal licencinæ sutartá (CK 6.402 str. 2 d.).

Pagal ámonës pirkimo–pardavimo sutartá negali bûti perleidþiamos teisës, kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu. Tokiomis yra lai-komos pagal licencijas ágytos teisës, nes jos yra juridinio asmens tei-snumo dalis. Todël ámonës pirkimo–pardavimo sutarèiai taikoma ben-dra taisyklë, kad negali bûti perduotos pardavëjo teisës, kurias jis ágijo pagal leidimus (licencijas).

340


Pagal leidimus (licencijas) ágytos teisës gali bûti perleistos tik tais atvejais, kai tokio perdavimo galimybë numatyta ástatymuose arba lei-dime (licencijoje).

Tuo tarpu pardavëjo pareigos, kurias jis ágyja vykdydamas licenci-juojamà veiklà, gali bûti perduotos ámonës pirkimo–pardavimo sutarti-mi. Taèiau dël to, kad pirkëjas, neturëdamas atitinkamos licencijos, gali neturëti galimybës vykdyti ágytø prievoliø, ástatymas neatleidþia parda-vëjo nuo atsakomybës kreditoriams uþ tokiø prievoliø neávykdymà. Ðiais atvejais uþ neávykdytas prievoles ámonës kreditoriams pardavëjas ir pirkëjas atsako solidariai (CK 6.402 str. 3 d.).

Forma. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma raðtu ant vieno dokumento ir turi bûti patvirtinta notaro. Reikalavimà, kad sutar-tis bûtø viename dokumente, lemia tai, jog ámonë yra nedalus civiliniø teisiø objektas. Ðis dokumentas papildomai turi turëti priedus, kuriuose iðdëstoma informacija apie ámonæ sudarantá turtà, skolas, kreditorius bei kita reikðminga informacija. Ðie priedai nustatyti CK 6.404 straips-nio 2 dalyje. Tai yra: ámonës turto inventorizavimo aktas; ámonës balan-sas; nepriklausomo auditoriaus iðvada apie ámonës turto sudëtá ir jo kainà; ámonës skolø sàraðas, kuriame nurodytas skolos dydis, ávykdymo terminas, prievoliø uþtikrinimo rûðis, kreditoriai ir jø adresai.

Jeigu sutartis neatitinka formos reikalavimø, ji yra negaliojanti (CK 6.403 str. 2 d.). Ámonës pirkimo–pardavimo sutartis ir jos pakeiti-mai turi bûti registruojami juridiniø asmenø registre. Sutarties neáre-gistravimas nedaro jos negaliojanèios, t. y. ji privaloma sutarties ðalims, taèiau neáregistruota sutartis negali bûti panaudota prieð treèiuosius asmenis.

Turinys. Ámonës pirkimo–pardavimo sutartyje turi bûti nurodyta parduodamos ámonës turto sudëtis ir ámonës kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokëta ir kuris atsiskaitys su ámonës kreditoriais. Ðios sàlygos yra esminës ámonës pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos.

Šalys. Ámonës pardavëju ir pirkëju gali bûti fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo sutarties ðalimi, pavyzdþiui, yra tuomet, kai par-duodama individuali (personalinë) ámonë. Ámonës pirkimo–pardavimo sutarèiai bûdinga tai, kad sutarèiai ávykdyti ðalys privalo pasitelkti tre-èiàjá asmená. Ðiam asmeniui pavedama atsiskaityti su kreditoriais ir juo gali bûti tik bankas, kita kredito ástaiga arba draudimo ámonë.

Šalių teisės ir pareigos. Sudarant ámonës pirkimo–pardavimo sutartá teisiðkai reikðminga tampa ikisutartinë stadija. Ðioje stadijoje ápareigo-

341


tas asmuo yra pirkëjas, kuris privalo ne maþiau kaip prieð dvideðimt dienø iki sutarties sudarymo raðtu pranešti visiems ámonës skolø sàraðe nurodytiems ámonës kreditoriams, kad įmonę numatyta parduoti. Jeigu pirkëjas ðios pareigos neávykdo, pardavëjo kreditoriai turi teisæ savo reikalavimus pareikðti tiesiogiai pirkëjui apie numatomà ámonës pirki-mà–pardavimà (CK 6.405 str. 1 d.). Pirkëjui nereikia apie ámonës pa-rdavimà praneðti kreditoriams, jeigu uþ ámonæ mokama pinigais ir ðios pinigø sumos uþtenka visiðkai atsiskaityti su visais ámonës kreditoriais.

Pirkëjas privalo sumokëti kainą. Dalá sutartyje numatytos kainos pirkëjas sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsi-skaityti su ámonës kreditoriais (bankui arba kitai kredito ástaigai, drau-dimo ámonei), o likusià sumà – pardavëjui.

Jeigu pirkëjas tinkamai vykdo savo pareigas praneðti kreditoriams, jog ámonë parduodama, bei sumoka kainà, kreditoriai netenka teisës reikðti jam arba parduotos ámonës turtui jokiø reikalavimø. Tinkamas pirkëjo pareigø vykdymas neturi átakos kreditoriø reikalavimams pa-rdavëjui.

Jeigu pirkëjas netinkamai atlieka savo pareigas praneðti kredito-riams, jog ámonë parduodama bei sumokëti kainà, ámonës pardavimo faktas negali bûti panaudotas prieð ámonës kreditorius, kuriø reikala-vimo teisë atsirado iki ámonës pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ði taisyklë netaikoma, jeigu pirkëjas patenkina kreditoriø reikalavimus sumokëdamas nusipirktos ámonës turto vertæ.

Ámonës pirkëjas ir pardavëjas solidariai atsako uþ asmens, kuriam buvo sumokëta kaina ir kuris turëjo atsiskaityti su kreditoriais, veiks-mus, taèiau pirkëjo atsakomybë yra ne didesnë uþ jo nusipirktos ámonës turto vertæ.

Kreditorius savo reikalavimà gali pareikðti per vienerius metus nuo tos dienos, kurià jis suþinojo arba turëjo suþinoti apie ámonës pardavi-mà, bet ne vëliau kaip po trejø metø po ámonës pardavimo (CK 6.406 str. 2 d.).

Pirkëjas gali iðvengti gana ilgos paruoðiamosios stadijos, visiems ámonës kreditoriams pateikdamas priimtinà reikalavimø ávykdymo uþ-tikrinimo bûdà. Toks uþtikrinimas, pavyzdþiui, gali bûti banko garanti-ja.

Pardavëjas privalo perduoti ámonæ pirkëjui. Ámonæ paruoðti perda-vimui, parengti perdavimo–priëmimo aktà privalo pardavëjas savo lë-ðomis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Ámonë perduodama pagal per-

342


davimo–priëmimo aktà. Akte turi bûti nurodomi duomenys apie ámonæ ir jos turtà, turto bûklæ, ðaliø ásipareigojimai ámonës kreditoriams ir jø ávykdymas (CK 6.407 str. 1 d.).

Ámonës perdavimo momentu pripaþástamas perdavimo–priëmimo akto pasiraðymo momentas. Nuo ðio momento pirkëjui pereina ámonës turto atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizika.

Nuosavybës teisë á ámonæ pirkëjui pereina nuo perdavimo–priëmimo akto pasiraðymo momento, jeigu kitaip nenustato sutartis. Jei sutartis numato, kad nuosavybës teisë á ámonæ iðlieka pardavëjui tol, kol pirkëjas nesumoka visos kainos arba kol neávykdomos kitokios aplinky-bës, tai pirkëjas, kol jam pereis nuosavybës teisë á ámonæ, turi teisæ nau-dotis ámonës turtu ir su susijusiomis teisëmis tiek ir tokiu bûdu, kiek tai reikalinga tam, kam ámonë ásigyta (CK 6.407 str. 5 d.).

Jei pirkëjui perduota ámonë, kuri neatitinka sutartyje aptartø ko-kybës ir kitokiø reikalavimø, pirkëjas gali ágyvendinti CK 6.321–6.323, 6.330, 6.334, 6.341 straipsniuose numatytas teises. Taèiau ði taisyklë netaikoma, jeigu kà kità numato sutartis, taip pat jei: 1) ámonë perduo-ta ir priimta pagal perdavimo–priëmimo aktà, kuriame nurodyti ámonës arba jos turto trûkumai, pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà, jeigu pagal sutartá kitokiø reikalavimø tokiu atveju jis neturi teisës pa-reikðti; 2) pirkëjas turi teisæ reikalauti sumaþinti kainà, jeigu jam buvo perduotos sutartyje arba jos perdavimo–priëmimo akte nenurodytos pardavëjo skolos (prievolës), iðskyrus atvejus, kai pardavëjas árodo, kad pirkëjas apie tas skolas (prievoles) þinojo arba turëjo þinoti sutarties sudarymo ir ámonës perdavimo metu; 3) jeigu pardavëjas gauna pirkëjo praneðimà, kad yra nustatyta perduoto turto trûkumø arba tam tikro sutartyje numatyto turto apskritai nëra, pardavëjas turi teisæ nedelsda-mas pakeisti netinkamos kokybës turtà tinkamu arba pasiûlyti pirkëjui trûkstamà turtà.

Jeigu dël ámonës trûkumø, uþ kuriuos atsako pardavëjas, ámonës neámanoma panaudoti sutartyje nurodytam tikslui ir jø neámanoma pa-ðalinti arba pardavëjas jø nepaðalino per nustatytus terminus, pirkëjas turi teisæ teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutartá ir atly-ginti nuostolius.

Trečiųjų asmenų veiksmai. Treèiaisiais asmenimis ámonës pirkimo–pardavimo sutartyje laikomi kreditoriai ir asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su ámonës kreditoriais. Kreditoriais yra laikomi tie asmenys, kurie turi su ámone susijusius reikalavimus pardavëjui. Nei kreditoriai,

343


nei asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su kreditoriais, nëra sutarties ðalys, taèiau jø veiksmai turi átakos sutarties vykdymui ir pasekmëms, todël ástatymas nustato tam tikras taisykles, kuriø ðie asmenys privalo laikytis.

Ámonës kreditorius, gavæs pirkëjo praneðimà apie ámonës pardavi-mà, per dvideðimt dienø nuo jo gavimo privalo raðtu praneðti pirkëjui apie savo reikalavimo dalá ir pobûdá (CK 6.405 str. 2 d.).

Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su ámonës kreditoriais, per dvideðimt dienø nuo kainos sumokëjimo parengia ir iðsiunèia ámonës kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos ámonës skoloms pa-dengti aktà (CK 6.405 str. 4 d.). Jeigu per dvideðimt dienø nuo akto gavimo ámonës kreditorius (kreditoriai) pareiðkia prieðtaravimus dël kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokëta kaina, turi kreiptis á teismà, kad ðis nustatytø kreditoriø reikalavimø tenkinimo eilæ ir tvarkà. Jei aktas neginèijamas, kreditoriams iðmokama kainos dalis, proporcinga jø reikalavimø dydþiui (CK 6.405 str. 5 d.).

34.7. Kitos pirkimo–pardavimo sutarèiø rûðys Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal vieðojo pirkimo–pardavi-

mo sutartá valstybës ar savivaldybës institucija arba valstybës ar savival-dybës ámonë, ástaiga ar organizacija uþ valstybës, savivaldybës, Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudþeto ir kitø valstybës ar savivaldy-bës fondø lëðas perka daiktus arba moka uþ darbus ar paslaugas (áskai-tant nuomà) valstybës arba savivaldybës ar jø institucijø, ámoniø, ástaigø bei organizacijø poreikiams tenkinti.

Pardavëjas pagal vieðojo pirkimo–pardavimo sutartá yra fizinis arba juridinis asmuo, o pirkëjas – valstybës ar savivaldybës valdymo instituci-ja arba valstybës ar savivaldybës ámonë, ástaiga ar organizacija, kuri uþ valstybës, savivaldybës, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto ir kitø valstybës ar savivaldybës fondø lëðas perka daiktus, moka uþ darbus arba paslaugas.

Sutarties dalykas yra daiktai, paslaugos ir darbai. Vieðojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka,

jeigu ástatymai nenustato kitaip. CK nuostatos vieðojo pirkimo–pardavimo sutarèiai taikomos tiek,

kiek kiti ástatymai nenumato ko kita. Vieðojo pirkimo–pardavimo su-

344


tarèiø ypatumus ðiuo metu reglamentuoja 1996 m. rugpjûèio 13 d. Vie-ðøjø pirkimø ástatymas 234.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal energijos (ar energijos iðtekliø) pirkimo–pardavimo sutartá energijos tiekimo ámonë ásipareigo-ja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtà energijos tiekimo tinklà sutartyje numatytos rûðies energijos kieká, o abonentas (vartotojas) ási-pareigoja uþ patiektà energijà sumokëti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reþimo, uþtikrinti jam priklausanèiø energijos tiekimo tinklø eksploatavimo saugumà bei naudojamø prietaisø ir árenginiø tvarkingumà (CK 6.383 str. 1 d.).

CK Ðeðtosios knygos 23 skyriaus normos taikomos, kai elektros, ði-lumos energija, dujos ir naftos produktai, vanduo ir kitø rûðiø energija tiekiama per jø tinklus, jei ástatymai nenustato ko kita arba kitokia ið-vada nedarytina atsiþvelgiant á prievolës esmæ (CK 3.391 str.).

Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK, Energetikos ástatymas235, Ðilumos ûkio ástatymas236 ir kiti norminiai teisës aktai.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartis priskiriama vieðosioms, o jei pirkëjas yra fizinis asmuo, perkantis energijà savo, ðeimos arba ûkio poreikiams tenkinti, – ir vartojimo sutartims. Jei abonentas – fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energijà savo buitinëms reikmëms, tai-koma supaprastinta sutarties sudarymo tvarka, o sutartis laikoma suda-ryta nuo vartotojo árenginiø prijungimo prie energijos tiekimo tinklø. Silpnosios ðalies – vartotojo teisiø gynybos prioritetai pripaþástami ir teismø praktikoje237.

234 Nauja ástatymo redakcija: Valstybës þinios. 2002. Nr. 118–5296. Ðis ástatymas su-

derintas su ðiais Europos Sàjungos teisës aktais: Tarybos 1992 m. birþelio 18 d. direktyva 92/50/EEB „Dël vieðøjø paslaugø sutarèiø sudarymo tvarkos koordinavimo“; Tarybos 1993 m. birþelio 14 d. direktyva 93/36/EEB „Dël vieðojo tiekimo sutarèiø sudarymo tvar-kos koordinavimo“; Tarybos 1993 m. birþelio 14 d. direktyva 93/38/EEB „Dël ámoniø, vykdanèiø veiklà vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijø srityje, vieðojo pirkimo procedûrø koordinavimo“; Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d. direktyva 98/4/EB, ið dalies pakeièianti direktyvà 93/38/EEB, koordinuojanèià ámoniø, vykdanèiø veiklà vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijø srityje, vieðojo pirkimo procedûras, ir kt.

235 Valstybës þinios. 2002. Nr. 56–2224. 236 Valstybës þinios. 2003. Nr. 51–2254. 237 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinëje byloje SP

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė Nr. 3K–3–1137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5;

345


Energijos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas priskiriamas prie daiktø. Tai gana specifinis objektas, reikalaujantis ir atitinkamo regu-liavimo.

Sutarties kaina paprastai nustatoma ástatymø nustatyta tvarka, o ne ðaliø susitarimu.

Pirkëjas turi: 1) priþiûrëti techninæ árenginiø bûklæ; 2) uþtikrinti jam priklausanèiø tiekimo tinklø, kitokiø árenginiø ir prietaisø bûklæ ir jø eksploatavimo saugumà; 3) laikytis nustatyto energijos vartojimo reþimo; 4) nedelsdamas praneðti energijos tiekimo ámonei apie avarijà, gaisrà, apskaitos prietaisø gedimus ir kitokius paþeidimus.

Daiktų pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pagal daiktø pirkimo–par-davimo iðsimokëtinai sutartá pardavëjas ásipareigoja parduoti daiktà pirkëjui, o pardavëjas – daiktà priimti ir sumokëti uþ já kainà laikantis sutartyje nustatytø terminø. Ði sutartis dar vadinama pirkimo–parda-vimo kreditan sutartimi.

Pagal daiktø pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartá pardavëjui iðlieka nuosavybës teisë á parduodamus daiktus tol, kol pirkëjas nesu-moka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta ki-taip (CK 6.411 str.).

Pirkëju pagal sutartá gali bûti tiek fizinis asmuo, tiek ir juridinis asmuo. Jei pirkëjas yra fizinis asmuo, ásigyjantis daiktà asmeniniams, ðeimos, namø ûkio poreikiams tenkinti (vartotojas), sutarèiai taikomos vartotojø teises ginanèios teisës normos (CK 6.188 str. ir kt.). Vartoji-mo pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartyje atsitiktinio daikto þuvi-mo arba sugedimo rizika tenka pardavëjui. Kitais atvejais ði rizika tenka pirkëjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Sutartis turi bûti sudaryta raðytine forma. Esminës ðios sutarties sà-lygos yra sutarties dalykas, daikto kaina ir periodiniø ámokø dydis, peri-odiniø ámokø mokëjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka.

Pirkimo–pardavimo sutarties iðsimokëtinai dalyku gali bûti kilno-jamieji ir nekilnojamieji daiktai. Jei sutarties dalykas yra nekilnojamieji daiktai, sutarèiai taikomos ir nekilnojamøjø daiktø pirkimà–pardavimà reglamentuojanèios normos.

Daikto kainos mokëjimas iðdëstomas sutartyje periodinëmis ámo-komis nustatant mokëjimo terminus ir atsiskaitymo tvarkà. Sutartyje

2003 m. geguþës 12 d. nutartis civilinëje byloje 257-oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“, kat. 37.1; 40.2.

346


taip pat gali bûti numatyta pirkëjo pareiga mokëti palûkanas, jeigu pir-këjas praleidþia ámokø mokëjimo terminà. Tokiu atveju palûkanos skaièiuojamos nuo termino pabaigos iki ámokø sumokëjimo (CK 6.415 str.).

Jei nuosavybës teisë á daiktà iðlieka pardavëjui, o pirkëjas nesilaiko sutartyje nustatytø ámokø mokëjimo terminø, pardavëjas turi teisæ pa-reikalauti sumokëti visà kainà ið karto arba atsiimti parduotà daiktà. Pirkëjas turi teisæ reikalauti gràþinti savo ámokas, jeigu sutartyje nenu-matyta ko kito. Ðia teise pardavëjas negali pasinaudoti, jeigu pirkëjas yra sumokëjæs daugiau kaip pusæ daiktø kainos, iðskyrus atvejus, kai sutartis numato kitaip. Ið gràþintinø ámokø atskaitomos sutartyje numa-tyto daikto nusidëvëjimo ir naudojimosi daiktu iðlaidos.

Jeigu nuosavybës teisë pereina pirkëjui nuo daikto perdavimo, lai-koma, kad ðis daiktas yra ákeistas priverstine hipoteka (arba ákeitimu) pardavëjui uþtikrinant pirkëjo prievoles pagal sudarytà sutartá, iðskyrus atvejus, kai sutartis nustato kitaip (CK 6.414 str. 2 d.).

Pardavëjas turi teisæ reikalauti, kad pirkëjas nedelsdamas sumokë-tø likusià kainos dalá, jeigu pirkëjas be pardavëjo sutikimo perleidþia daiktus kitam asmeniui arba daiktai dël neteisëtø pirkëjo veiksmø areð-tuojami.

Jei pardavëjas atsiima daiktà dël to, kad sutartis buvo nutraukta, jis privalo registruotos sutarties registracijà panaikinti per dvideðimt die-nø, o jei sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, – per ðeðiasdeðimt dienø.

Jei daiktai pagal pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartá ásigyti teikti paslaugoms arba ámonës verslui, aplinkybë, kad nusipirktø nere-gistruojamø daiktø nuosavybës teisë iðlieka pardavëjui, gali bûti panau-dota prieð treèiuosius asmenis tik tuomet, kai sutartis áregistruota Su-tarèiø registre238.

Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartis. Pagal pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartá pardavëjas ásipareigoja parduoti daiktà pirkëjui kartu ágydamas teisæ parduotà daiktà atpirkti, o pirkëjas ásipareigoja daiktà valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavë-jas galëtø ágyvendinti atpirkimo teisæ (CK 6.417 str.). Civiliniø santykiø

238 Sutarèiø registro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m.

liepos 17 d. nutarimu Nr. 1158 „Dël sutarèiø registro steigimo ir sutarèiø registro nuo-statø patvirtinimo“ // Valstybës þinios. 2002. Nr. 74–3157.

347


stabilumui uþtikrinti ástatymas apribojo pardavëjo atpirkimo teisæ, pa-rdavëjas atpirkimo teisæ turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu su-tartyje ðalys numatë ilgesná terminà, taikomas penkeriø metø terminas (CK 6.417 str. 3 d.).

Kaip ir pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartis, pirkimo–parda-vimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba ámonës verslui, gali bûti panaudota prieð tre-èiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji áregistruota Sutarèiø registre.

Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartys paplitusios bankø veikloje – prekiaujant vertybiniais popieriais. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 31 buvo patvirtintos Atpirkimo sando-riø tarp Lietuvos banko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës239.

Daiktų pardavimas aukciono būdu. Daiktø pirkimas–pardavimas aukciono bûdu reiðkia, kad daiktai siûlomi pirkti keliems asmenims per tarpininkà – aukciono vedëjà, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkëju – aukciono dalyviu, kuris pasiûlo didþiausià kainà uþ parduodamà daik-tà (CK 6.419 str.).

Aukcionas gali bûti savanoriðkas ir priverstinis. Priverstinis aukcio-nas, pavyzdþiui, yra varþytynës. Jø vykdymo ypatumus nustato CPK. Valstybei ir savivaldybei nuosavybës teise priklausantiems daiktams parduoti aukciono bûdu CK nuostatos taikomos tiek, kiek kiti ástatymai nenumato ko kita.

Sutartis laikoma sudaryta nuo plaktuko dûþio arba kitokio aukcio-no vedëjo áprasto veiksmo. Aukciono dalyvis neturi teisës atðaukti savo pasiûlymo.

Teisių pirkimas–pardavimas. Teisiø pirkimui–pardavimui taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo sutartá reglamentuojanèios normos. Teisës gali bûti pirkimo–pardavimo dalyku, jeigu tai neprieðtarauja tei-siø prigimèiai ir esmei. Nes teisës yra specifinis apyvartos objektas, jø pardavimui taip pat taikomos teisiø perleidimà reglamentuojanèios normos. Atskirai CK nustato paveldëjimo teisiø bei ginèijamø teisiø pardavimo taisykles.

Paveldëjimo teisiø pardavimo atveju pardavëjas: a) privalo garan-tuoti pirkëjui savo, kaip ápëdinio, statusà; b) privalo perduoti pirkëjui visus ið palikimo gautus vaisius ir pajamas, visas reikalavimo teises ir uþ parduotus daiktus, sudarius palikimo dalá, gautà kainà.


348


Ginèijamø teisiø pardavimo atveju: a) teisë yra ginèo objektas, jei-gu jà ginèija asmuo pareikðdamas ieðkiná arba jeigu yra reali tikimybë, kad toks ieðkinys gali bûti pareikðtas; b) advokatø, teisëjø, notarø, tei-smo antstoliø, jø ðeimos nariø ir artimøjø giminaièiø sudarytos ginèija-mø teisiø pirkimo–pardavimo sutartys negalioja.

Vertybinių popierių ir valiutos pirkimo–pardavimo sutartis. Vertybi-niø popieriø ir valiutos sutarèiø ypatumus reglamentuoja specialûs ásta-tymai. Pavyzdþiui, 1999 m. kovo 16 d. Èekiø ástatymas240 ir Vekseliø ástatymas241, 1996 m. sausio 16 d. Vieðosios apyvartos ástatymas242, 2000 m. liepos 13 d. Akciniø bendroviø ástatymas243, 1993 m. liepos 7 d. Uþ-sienio valiutos Lietuvos Respublikoje ástatymas244, 1994 m. kovo 17 d. Lito patikimumo ástatymas245 ir kt.

Paprastai vertybinio popieriaus patvirtinta teisë gali bûti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, jei perleidþiamas pats vertybinis popie-rius. Vertybiniai popieriai perleidþiami perdavimu, juos indosuojant (CK 1.101 str. 3 d.).

Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas konkurso būdu. Pirkimo–pardavimo sutartá sudaro konkurso bûdu pardavëjas su pirkëju, kurá konkurso komisija nustato pagal konkurso sàlygas, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymà konkurso bûdu reglamentuoja CK ir konkurso tai-syklës. Jas tvirtina konkurso organizatorius arba kitas jo ágaliotas as-muo.

Pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas biržoje. Pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymà prekiø arba vertybiniø popieriø birþoje reglamentuo-ja birþø veiklà nustatantys ástatymai ir prekybos birþose taisyklës. Ben-drosios pirkimo–pardavimo sutarèiø sudarymo taisyklës birþoje suda-romoms pirkimo–pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprieð-tarauja birþø veiklà reglamentuojantiems ástatymams arba sutarties es-mei.

Pirkimo–pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės. Pagal pirkimo–pardavimo sutartá su iðlyga dël nuosavybës teisës nuosavybës teisë á parduodamà daiktà iðlieka pardavëjui tol, kol pirkëjas neávykdo

240 Valstybës þinios. 1999. Nr. 30–852. 241 Ten pat. 242 Nauja ástatymo redakcija // Valstybës þinios. 2001. Nr. 112–4074. 243 Valstybës þinios. 2000. Nr. 64–1914. 244 Valstybës þinios. 1993. Nr. 28–640. 245 Valstybës þinios. 1994. Nr. 24–378.

349


sutartyje nurodytø sàlygø. Pagal pirkimo–pardavimo sutartá su iðlyga dël nuosavybës teisës pirkëjas neturi disponavimo parduodamu daiktu teisës tol, kol neávykdo sutartyje nurodytø sàlygø.

Kontroliniai klausimai

1. Kaip apibrëþiama pirkimo–pardavimo sutartis? 2. Ar pirkimo–pardavimo sutartis gali bûti realinë? 3. Kas gali bûti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku? 4. Kas bûdinga turtiniø teisiø pirkimo–pardavimo sutartims? 5. Ar pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali bûti vienarûðiais poþy-

miais apibrëþiami daiktai? 6. Kokias teises turi pardavëjas, jeigu pirkëjas nesumoka sutartos kai-

nos? 7. Kokias teises turi pardavëjas, jeigu pirkëjas nepriima pardavimo

dalyko? 8. Kokias teises turi pirkëjas, jeigu pardavëjas neperduoda sutarties

dalyko? 9. Kokios pirkimo–pardavimo sutarties sàlygos yra laikomos esminë-

mis? 10. Ar galioja pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu ðalys nesusitarë dël

kainos? 11. Ar galioja svetimo daikto pirkimo–pardavimo sutartis? 12. Kokia forma sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys? 13. Kaip paskirstoma daikto atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika? 14. Kokias teises turi pirkëjas, jeigu sutarties dalykas yra netinkamos

kokybës? 15. Kokios yra parduodamø daiktø asortimento paþeidimo teisinës pa-

sekmës? 16. Kokius terminus pareikðti reikalavimus dël parduotø daiktø trûku-

mø nustato ástatymas? 17. Kuo skiriasi garantiniai ir tinkamumo naudoti terminai? 18. Ar pirkëjas gali disponuoti pagal sutartá gautais daiktais, jeigu nuo-

savybës teisë jam dar nëra perëjusi? 19. Kokius galite nurodyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ypa-

tumus?

350


20. Kokie draudimai yra nustatomi pardavëjui vartojimo pirkimo–par-davimo sutartyse?

21. Kaip apibrëþiama didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis ir kokie jos ypatumai?

22. Ar fizinis asmuo gali bûti pardavëju pagal didmeninio pirkimo–par-davimo sutartá?

23. Kas yra vieðojo pirkimo–pardavimo sutarties subjektai? 24. Ar visos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra vieðosios sutar-

tys? 25. Kokia forma sudaromos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo

sutartys? 26. Kokie nekilnojamøjø daiktø duomenys turi bûti nurodyti sutartyje? 27. Kokios yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo ypatybës

ámonei bankrutavus? 28. Nuo kurio momento pirkëjui pereina nuosavybës teisë á nekilnoja-

màjá daiktà? 29. Kokie yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai

ypatumai? 30. Kokia yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su atpirkimo

teise esmë? 31. Kokie yra nekilnojamojo daikto pardavimo aukciono bûdu ypatu-

mai? 32. Kokiais ypatumais pasiþymi nekilnojamojo daikto, priskirto ðeimos

turtui, teisinis reþimas ir sutarties sudarymo tvarka? 33. Kokie yra bûsimojo gyvenamojo namo arba buto sutarties ypatu-

mai? 34. Kas yra ámonës pirkimo–pardavimo sutarties objektas? 35. Kokia yra kreditoriø teisiø apsauga pagal ámonës pirkimo–parda-

vimo sutartá? 36. Koks yra atpirkimo teisës terminas pagal pirkimo–pardavimo su at-

pirkimo teise sutartá? 37. Ar galioja pardavimo ið varþytyniø aktas, jeigu varþytyniø laimëtoju

paskelbtas asmuo, kuris sumoka maþesnæ kainà, taèiau trumpesniu terminu?

38. Ar pirkimo–pardavimo objektu gali bûti dalis paveldëjimo teisiø?

351


35 skirsnis. MAINAI Bendrosios nuostatos. Mainø sutarties samprata. Pagal mainø su-

tartá viena ðalis ásipareigoja perduoti kitai ðaliai nuosavybës teise vienà daiktà mainais uþ kità daiktà (CK 6.432 str.).

Mainø sutartis þmonijos istorijoje þinoma anksèiau nei pirkimo–pardavimo sutartis. Taèiau atsiradus pinigams, kaip ekvivalentui, mainø sutarties reikðmë visuomenës gyvenime labai sumaþëjo.

Mainø sutartis nëra nauja sutartis, ji buvo reglamentuota ir 1964 m. CK. Ðiame CK mainø sutarèiai buvo skirtas tik vienas straipsnis. Naujajame CK mainø sutarties reglamentavimas ið esmës atitinka 1964 m. CK, tik iðsamiau reglamentuojami kai kurie su mainø sutartimi susi-jæ aspektai: nustatoma mainomø daiktø lygiavertiðkumo prezumpcija, prezumpcija dël iðlaidø, susijusiø su daikto perdavimu ir priëmimu, pa-dengimo, nustatoma prievolës perduoti daiktus vykdymo vienu metu pareiga, mainais ásigytø daiktø paëmimo teisinës pasekmës. Be to, pa-þymëtina, kad mainø sutarties iðsamus reglamentavimas pasireiðkia ir per pirkimo–pardavimo sutarties iðsamesná reglamentavimà.

Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas. Kiekvienos mainø sutar-ties tikslas yra perduoti antrajai ðaliai turtà nuosavybën. Taigi savo tei-sine prigimtimi mainø sutartis yra labai panaði á pirkimo–pardavimo sutartá. CK yra nustatyta, kad mainø sutarèiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojanèios normos (CK Ðeðtosios knygos XXIII sk.), jeigu tai neprieðtarauja ðio skyriaus (mainø sutartá regla-mentuojanèioms) normoms ir mainø esmei.

Paþymëtina, kad kitaip nei 1964 m. CK, kuriame reglamentuojant mainø sutartá buvo pateikiamos konkreèios nuorodos á pirkimo–pardavimo sutartá reguliuojanèius straipsnius, naujajame CK atsiþvel-giant ir á naujojo kodekso dvasià, parengimo technikà, pirkimo–pardavimo sutarties reglamentavimo platumà, yra nustatyta bendra formuluotë, t. y. pirkimo–pardavimo sutartá reglamentuojanèios nuo-statos taikomos mutatis mutandis (taikomos tiek, kiek neprieðtarauja mainø sutarties esmei).

352


Mainø sutartis nuo pirkimo–pardavimo sutarties skiriasi ðiais po-þymiais:

1) mainø sutartyje viena ðalis gauna ne piniginá ekvivalentà (kaip tai yra pagal pirkimo–pardavimo sutartá), o kità daiktà. Þinoma, kyla klausimas, kokia sutartis bûtø, jei mainomø daiktø vertës nesutaptø ir turëtø bûti mokamas kainos skirtumas pinigais. Ar tokia sutartis laiky-tina mainø sutartimi, ar pirkimo–pardavimo sutartimi, ar miðraus po-bûdþio sutartimi. Teisinëje literatûroje þinomos ávairios nuomonës ðiuo klausimu – vieni laiko tokià sutartá mainø sutartimi, kiti – miðria sutar-timi. Ið CK 6.433 straipsnio analizës galima teigti, kad kodeksas leidþia pagal mainø sutartá mokëti kainos skirtumà pinigais, dël to ði norma laikytina bûdinga mainø sutarèiai, todël net ir mokant kainø skirtumà pinigais sutartis bûtø laikytina mainø sutartimi. Taèiau tokiu atveju ga-lima teigti, kad toje mainø sutarties dalyje, kiek sumokama pinigais uþ mainomo daikto dalá (t. y. padengiamas kainø skirtumas), iðnyksta es-minis skirtumas tarp mainø sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties, bet tuomet reikëtø atkreipti dëmesá á sutarties ðaliø tikslà, t. y. perduoti ir gauti daiktà, o ne pinigus.

Þinoma, atitinkamai kyla klausimas ir kai mainomø daiktø vertë nesutampa ir nëra nustatomas kainos ekvivalentas, t. y. mainomas ma-þesnës vertës turtas á didesnës vertës turtà. Ðiuo atveju tokios sutartys turi mainø ir dovanojimo sutarèiø elementø;

2) pagal pirkimo–pardavimo sutartá viena ðalis yra pirkëjas, o kita ðalis – pardavëjas, tuo tarpu pagal mainø sutartá abi ðalys tuo pat metu yra ir pirkëjas, ir pardavëjas.

Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad ne bet kokie turto mainai yra lai-komi mainø sutartimi ir reikia atskirti iðoriðkai panaðius santykius á mainø sutartinius teisinius santykius nuo mainø sutartiniø santykiø. Mainø sutartimi nebus laikomi santykiai, susiklostæ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, jei ðalis (pirkëjas) pagal ðià sutartá turi teisæ reika-lauti, kad daiktas bûtø pakeistas tinkamos kokybës daiktu (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.) arba nekomplektiðkus daiktus pakeisti komplektiðkais daiktais (CK 6.341 str. 2 d. 1 p.). Ðiuo atveju pirkëjo teisë iðplaukia ið pirkimo–pardavimo sutarties ir atsiranda galimybë pasinaudoti tokia teise kitai ðaliai paþeidus ðià sutartá, todël nëra sukuriami nauji teisiniai santykiai, bet yra galimybë taikyti atitinkamas gynimo priemones. Taip pat CK numatytas keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos pri-klauso valstybei arba savivaldybei, nelaikytinas sutartiniais mainø san-

353


tykiais (CK 6.608 str.), nes ðiuo atveju turto savininkas (juo lieka valsty-bë arba savivaldybë) nepasikeièia, o keièiasi tik nuomos sutarties objek-tas.

Mainø sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Sutarties forma. Atsiþvelgiant á tai, kad sutarèiai taikomos pirki-

mo–pardavimo sutarties taisyklës, reikalavimai taikomi ir pirkimo–pardavimo sutarties formai. CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo–pardavimo sutarties formà nustato sandoriø sudarymo formos taisyklës. Taèiau ðiuo atveju atkreiptinas dëmesys ir á atskiras pirkimo–pardavimo sutarties rûðis, pavyzdþiui, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo su-tartá reglamentuojanèias nuostatas, nustatanèios, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi bûti notarinës formos. Taigi ðios taisyklës taikomos ir mainø sutarties formai.

Mainø sutarties terminas nëra specialiai reglamentuotas, taigi tai-komos pirkimo–pardavimo sutarties taisyklës ir ðalys gali nustatyti joms priimtinà terminà.

Kaina pagal mainø sutartá yra kiekvieno keièiamo daikto vertë. CK yra nustatyta daiktø lygiavertiðkumo prezumpcija, t. y. nurodyta, kad jeigu ko kita nenumato mainø sutartis, preziumuojama, jog daiktø kai-na yra vienoda ir jais keièiamasi be jokiø priemokø (CK 6.433 str. 1 d.). Pagal mainø sutartá nebûtina nurodyti keièiamø daiktø piniginës vertës, nes prekës kaina pagal ðià sutartá yra kita prekë, kuri yra mainoma. To-dël ðalys, sutartyje aptarusios sutarties dalykà, kartu nustato ir jo kainà (tik natûrine iðraiðka). Be abejonës, ðalys turi teisæ nustatyti mainomø daiktø kainà. Siekiant iðvengti bûsimø ginèø dël tokios padëties, kai ðalys nustato kainà arba fiksuoja, jog ta kaina yra skirtinga, CK nustaty-ta, kad kai sutartis numato, jog mainomø daiktø kaina skiriasi, tai ðalis, kuri privalo perduoti maþesnës kainos daiktà nei kitos ðalies perduo-damo daikto kaina, neprivalo kitai ðaliai mokëti kainø skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. Ði CK norma yra dispozityvi ir jei ðalys sutar-tyje nenumatys ðalies, kuri perduoda maþesnës vertës daiktà, pareigos sumokëti kainø skirtumà, bus taikoma CK nuostata. Kainos ðalys nepri-valo nustatyti net ir tais atvejais, kai pagal pirkimo–pardavimo sutartá reglamentuojanèias nuostatas kaina yra esminë pirkimo–pardavimo sutarties sàlyga (CK 6.397 str. 1 d.). Net ir ðiuo atveju ðalys neprivalo nustatyti piniginio daiktø ávertinimo, nes, kaip ir minëta, tai prieðtarau-tø mainø sutarties, pagal kurià yra gaunami ne pinigai, o kitas daiktas, esmei.

354


Sutarties ðalys. Gali bûti bet kuris civilinës teisës subjektas – juri-diniai arba fiziniai asmenys. Þinoma, reikia atsiþvelgti á bendràsias as-menø teisnumà ir veiksnumà reglamentuojanèias nuostatas, pavyzdþiui, asmenys iki 14 metø galës mainyti tik tokius daiktus, kurie atitiks smul-kiø sandoriø sampratà. Taip pat bûtina atsiþvelgti á vieðøjø juridiniø asmenø specialaus teisnumo taisyklæ. Aptariant mainø sutarties ðalis bûtina atskirai aptarti vieðøjø juridiniø asmenø – valstybës ir savivaldy-biø institucijø (ámoniø, ástaigø, organizacijø) galimybæ (subjektiðkumà) sudaryti mainø sutartá. Ðiø juridiniø asmenø subjektiðkumà, kiek tai susijæ su valstybës bei savivaldybiø turto valdymu, naudojimu, dispona-vimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymas246. Ðio ástatymo 18 straipsnis nustato, kad pagal mainø sutartá valstybës ar savivaldybës institucijos, valstybës ir savivaldybës ámonës, ástaigos ir organizacijos turi teisæ perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikëjimo teise valdomà lygiavertá (iki 5 proc. besiskiriantá) ilgalaiká ir trumpalaiká materialøjá turtà, jeigu ásigyjamas pagal mainø sutartá turtas reikalingas valstybës ar savivaldybiø funkcijoms ágyvendinti. Paþymëtina, kad iki 2002 m. geguþës 23 d. ástatymo Nr. IX–900 (kuris buvo nauja Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo redakcija)247 priëmimo ið viso mainai tarp valstybës ir savivaldybiø ámo-niø, ástaigø, organizacijø ir kitø fiziniø arba juridiniø asmenø buvo ne-galimi.

Sutarties ðalimi gali bûti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi á mainomus daiktus nuosavybës arba patikëjimo teisæ. Iðimtis bûtø atvejis, jei mainus vykdytø komisionierius. Taèiau atkreiptinas dëmesys, kad pagal 2000 m. CK komiso sutartis yra laikytina netiesioginiu (pa-slëptu) atstovavimu248 ir kad nors komisionierius prieð treèiuosius as-menis veikia savo vardu, nuosavybës teisæ jis ágyja komitentui (CK 6.786 str. 1 d.).

Atsiþvelgiant á tai, kad mainø sutarèiai yra taikomos pirkimo–pardavimo sutarties taisyklës, mainø sutarties atveju abi mainø sutarties ðalys laikomos ir perduodamos prekës pardavëju, ir gaunamos prekës pirkëju.

246 Valstybës þinios. 1998. Nr. 54–492. 247 Valstybës þinios. 2002. Nr. 60–2412. 248 CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 263.

355


Sutarties dalykas. Sàlyga dël mainø sutarties dalyko yra vienintelë esminë mainø sutarties sàlyga. Mainø sutarties sàlyga dël sutarties da-lyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidþia nustatyti daikto pavadinimà ir kieká (CK 6.306 str.).

Ið CK 6.432 straipsnio formuluotës iðeina, kad mainø sutarties da-lyku gali bûti daiktas. Bet pagal CK 6.306 straipsná pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali bûti neiðimti ið apyvartos daiktai, kuriuos pardavë-jas jau turi arba kurie gali bûti sukurti arba pardavëjo ágyti ateityje, taip pat vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinës teisës. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali bûti ir prieauglis, derlius, kiti atsiran-dantys daiktai. Atsiþvelgiant á tai, kad mainø sutarèiai taikomos pirki-mo–pardavimo sutarties taisyklës ir kad tai neprieðtarauja mainø sutar-ties esmei, mainø sutarties dalyku galëtø bûti ne tik daiktai, bet ir kitas turtas, áskaitant ir turtines teises.

Mainø sutarties dalykas turi dvigubà paskirtá: jis yra ir perduoda-mas daiktas pagal mainø sutartá, ir ekvivalentas uþ kità daiktà.

Sutarties turinys. Mainø sutarties ðaliø teisës ir pareigos yra tokios paèios kaip ir pirkëjo bei pardavëjo teisës ir pareigos, taèiau pagal mai-nø sutartá abi ðalys yra ir pirkëjas, ir pardavëjas tuo paèiu metu, todël mainø teisinio santykio subjektas tuo paèiu metu turi abiejø pirkimo–pardavimo subjektø teises ir pareigas.

Kaip minëta, mainø sutarties ðaliø pareigos yra vienodos abiems sutarties ðalims. Pagrindinë mainø sutarties ðaliø pareiga yra perduoti daiktà nuosavybën kitai ðaliai. Paþymëtina, kad CK 6.432 straipsnyje apibrëþiant mainø sutartá nurodoma, kad ðalys ásipareigoja perduoti kitai ðaliai „nuosavybës teise“. Tuo tarpu CK 6.305 straipsnis, regla-mentuodamas pirkimo–pardavimo sutarties sampratà, numato, kad daiktas (prekë) yra perduodamas „nuosavybës ar patikëjimo teise“. Ðiuo atveju kyla klausimas, ar minëtà mainø sutartá reglamentuojanèià nuostatà reikëtø vertinti kaip mainø sutarties ypatumà (nuostata bû-dinga mainø sutarties esmei), ar galima bûtø taikyti ir pirkimo–pardavimo sutartá reglamentuojanèias nuostatas. Taèiau atsiþvelgiant á tai, kad ði nuostata nëra susijusi su esminiu mainø sutarties skirtumu nuo pirkimo–pardavimo sutarties, bei á tai, kad mainø sutarties ðalys gali bûti ir valstybës ar savivaldybës institucijos, taip pat asmenys, val-dantys, naudojantys arba disponuojantys turtu pagal patikëjimo sutartá, manytina, kad daiktas gali bûti perduodamas tiek nuosavybës, tiek pa-tikëjimo teise.

356


CK nustato prievolës perduoti daiktus vykdymo momentà – abi ða-lys savo prievolæ perduoti daiktus turi ávykdyti kartu, taèiau ði norma yra dispozityvi, todël ðalys sutartyje gali nustatyti ir kitokias taisykles. Paþymëtina, kad ið mainø sutarties kylanèios prievolës perduoti daiktus vykdymo momento reglamentavimas atitinka ir bendrus prievoliø ir sutarèiø teisës vykdymo reglamentavimà (CK 6.39 ir 6.201 str.).

Mainø sutarèiai taip pat bûtø taikomos pirkimo–pardavimo sutar-ties ðaliø teisës ir pareigos, susijusios su perduodamo dalyko kokybe, kiekiu, asortimentu, komplektiðkumu, tara ir pakuote. Þinoma, bûtø taikomi ir ðiø sàlygø paþeidimo teisiniai padariniai, iðskyrus tas normas, kurios prieðtarauja mainø sutarties esmei ir yra susijusios su ðaliø teise reikalauti sumaþinti kainà (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.), nes tokiu atveju te-ktø keisti sutarties dalykà.

Paþymëtina, kad CK normos, reglamentuojanèios mainø sutartá, atskirai neaptaria nuosavybës teisës perëjimo momento ir atsitiktinio daikto þuvimo arba sugedimo rizikos klausimø. Tokiu atveju bûtø tai-komos CK normos, reglamentuojanèios pirkimo–pardavimo sutartá, taip pat ir atitinkamai ketvirtosios bei pirmosios knygø nuostatos.

Su daiktø perdavimu, be abejonës, yra susijæs iðlaidø atlyginimo klausimas. Ðiuo atveju CK straipsnis numato prezumpcijà, kad daiktø perdavimo ir priëmimo iðlaidas turi apmokëti ta ðalis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus (CK 6.433 str. 1 d.). Taigi ið esmës galima daryti iðvadà, kad kiekviena ið ðaliø pati turi padengti sutarties dalyko perdavimo iðlaidas, jei ðalys nesusitarë kitaip.

Ið CK 6.435 straipsnio galima daryti iðvadà, kad mainø ðalys turi pareigà perduoti daiktus, á kuriuos tretieji asmenys neturi jokiø teisiø arba daiktinës teisës á juos nëra kitaip apsunkintos ar suvarþytos. Be abejonës, ði pareiga vykdoma atsiþvelgiant ir á CK 6.321–6.323 straips-nius. Taèiau CK nustato mainais ásigytø daiktø paëmimo teisines pa-sekmes, jeigu ið ðalies, ásigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal treèiojo asmens reikalavimà. Tokiu atveju ta mainø sutarties ðalis, ið kurios buvo paimtas mainytas daiktas pagal treèiojo asmens reikalavi-mà, turi vienà ið ðiø teisiø: 1) teisæ reikalauti ið kitos ðalies atlyginti nuo-stolius; 2) teisæ reikalauti ið kitos ðalies gràþinti jai perduotus daiktus. Be to, CK 6.435 straipsnio 2 dalis aptaria padëtá, kai pagal mainø sutar-tá viena mainø sutarties ðalis (daiktà priëmusi mainø sutarties ðalis) dar nëra ávykdþiusi sutarties ir suþino, kad daiktus perdavusi ðalis nebuvo jø savininkas. Tokiu atveju daiktus priëmusi mainø ðalis turi teisæ tuos

357


daiktus gràþinti juos perdavusiai ðaliai. Atsiþvelgiant á tai, kad daiktus priëmusi ðalis dar nëra ávykdþiusi savo pareigos, kylanèios ið mainø su-tarties, perduoti daiktà, kita mainø sutarties (nesàþininga) ðalis galëtø reikalauti, kad kita ðalis (daiktà priëmusi mainø sutarties ðalis) ávykdytø pareigà perduoti daiktà pagal mainø sutartá. Taèiau ðiuo atveju CK gina sàþiningà sutarties ðalá ir nustato, kad ið daiktus gràþinusios ðalies kita (nesàþininga) ðalis negali reikalauti perduoti jai priklausiusius daiktus (kurie jai bûtø priklausæ pagal mainø sutartá).


1. Kas yra mainø sutarties objektas? 2. Ar mainø sutartimi perduodama nuosavybës teisë á daiktà? 3. Kokia forma sudaroma mainø sutartis? 4. Kokia yra mainø sutartis – konsensualinë ar realinë? 5. Kokios yra esminës mainø sutarties sàlygos? 6. Kokie yra mainø ir pirkimo–pardavimo sutarèiø skirtumai? 7. Ar keitimasis gyvenamosiomis patalpomis yra laikytina mainø sutar-

timi? 8. Ar gali bûti mainø sutarties dalyku turtinës teisës?

358


36 skirsnis. RENTA

36.1. Bendrosios nuostatos Pagal rentos sutartá viena ðalis – rentos mokëtojas (skolininkas)

ásipareigoja neatlygintinai arba mainais jam nuosavybës teise uþ per-duotà kapitalà periodiðkai mokëti kitai ðaliai – rentos gavëjui sutartyje numatytà pinigø sumà (rentà) arba kitaip iðlaikyti rentos gavëjà. Tokia rentos samprata pirmà kartà átvirtinta tik 2000 m. CK (CK 6.439 str.).

1964 m. CK 283 straipsnis numatë sutarties dël turto perleidimo su sàlyga iðlaikyti iki gyvos galvos sudarymo galimybæ, t. y. reglamentavo tik vienà ið rentos rûðiø. Ði sutartis galëjo bûti sudaryta tik tarp fiziniø asmenø, ið kuriø viena ðalis – rentos gavëjas galëjo bûti tik dël amþiaus arba sveikatos nedarbingas asmuo. Taigi ðio instituto taikomumas iki 2000 m. CK ásigaliojimo buvo labai apribotas.

Rentos sutartis yra vienaðaliðkai ápareigojanti, nes jà sudarius pa-reigos atsiranda tik rentos mokëtojui, o rentos gavëjas savo pareigà mainais uþ rentà perduoti kapitalà rentos mokëtojui nuosavybës teise ávykdo sudarydamas sutartá. Taigi rentos sutartis laikytina realine, gali bûti tiek atlygintinė, tiek neatlygintinė. Kai kuriø autoriø nuomone, ði sutartis yra konsensualinë arba gali bûti tiek realinë, tiek konsensualinë – tai priklauso nuo to, kokio pobûdþio kapitalas perduodamas rentos mokëtojui. Savo nuomonæ autoriai grindþia tuo, kad rentos sutartis turi bûti notarinës formos, o jei rentos mokëtojui perduodamas nekilnoja-masis turtas, ji turi bûti registruojama vieðajame registre. Taèiau, kaip matyti ið pateikto rentos sutarties apibrëþimo, ði sutartis formuluojama kaip realinë, t. y. sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikrà kapi-talà. Prieðingu atveju ið rentos gavëjo, kuris daþniausiai yra silpnesnë ðalis, reikalinga materialinio ar kitokio aprûpinimo, ir kurio interesu sudaroma tokia sutartis, rentos mokëtojas sudarius sutartá turëtø teisæ reikalauti perduoti jam mainais uþ rentà sutartà turtà, o tai prieðtarautø paèios rentos sutarties esmei bei protingumo, sàþiningumo ir teisingu-mo principams. Taigi rentos gavëjas iki turto perdavimo momento vi-sais atvejais iðsaugo teisæ atsisakyti sudaryti sutartá.

359


Rentos sutartis yra savarankiðka civilinë teisinë sutartis, nuo kitø sutarèiø, tokiø kaip pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainø ir pan., besiskirianti subjektais, galiojimo terminais, pabaigos pagrindais, tiks-lais bei dalyku. Renta savo prigimtimi yra nekomercinë sutartis, vienas ið jos tikslø, kaip ir pirkimo–pardavimo sutarties, nukreiptas á turto ir kito kapitalo perleidimà nuosavybën, taèiau pirkimo–pardavimo sutar-ties atveju, perleidus turtà kitos ðalies nuosavybën, sutartis laikoma ávykdyta. Tuo tarpu rentos atveju tik perleidus rentos mokëtojui turtà arba kità kapitalà jo nuosavybën, rentos sutartis laikoma sudaryta ir rentos mokëtojui atsiranda pareiga mokëti rentà.

Rentos sutarties tikslas yra tiek nuosavybës teisës perleidimas, tiek paèios rentos mokëjimas rentos gavëjui, kuris paprastai siejamas su ren-tos gavëjo iðlaikymu, kaip vieninteliu jo pragyvenimo ðaltiniu. Taigi ren-tos dalykà sudaro tiek rentos mokëtojui nuosavybës teise perduodamas kapitalas, kuriuo gali bûti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai arba tam tikra pinigø suma, tiek pati renta, t. y. tam tikra periodiðkai mokama pinigø suma arba kitoks rentos gavëjui teikiamas iðlaikymas.

Rentos sutartis yra ilgalaikio, tæstinio, stabilaus pobûdþio. Moka-mos rentos ðios sutarties atveju negalima bûtø ávardyti kaip atlyginimo uþ nuosavybën perduotà kapitalà, nes jos dydþio ið anksto numatyti ne-galima – nei rentos mokëtojas, nei rentos gavëjas ið anksto neþino, ar mokamos rentos dydis galiausiai virðys nuosavybën rentos mokëtojui perduoto turto arba kito kapitalo vertæ. Tai reiðkia, kad rentai, kitaip nei mainø ar pirkimo–pardavimo sutartims, nebûdingas ekvivalentið-kumas, dël to rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi.

Rentos sutarties ðalys. Ðios sutarties ðalys – rentos mokëtojas ir rentos gavëjas. Rentos mokëtoju paprastai gali bûti bet koks veiksnus fizinis arba juridinis asmuo. Iðlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos gavëjui paprastai svarbi paties rentos gavëjo asmenybë, todël tokia sutartis dar vadinama tarpusavio pasitikëjimo sutartimi, todël ren-tos mokëtojo teisë perleisti, ákeisti arba kitokiu bûdu suvarþyti teisæ á perduotà jam mainais uþ iðlaikymà iki gyvos galvos nekilnojamàjá daiktà suvarþyta, t. y. tokià teisæ jis gali ágyvendinti tik turëdamas iðankstiná raðytiná ir notaro patvirtintà rentos gavëjo sutikimà. Kitais atvejais ren-tos mokëtojui perleidus nekilnojamàjá turtà, kurá jis gauna mainais uþ rentà, pareiga mokëti rentà pereina naujajam turto savininkui (ágijëjui). Todël jeigu nekilnojamasis daiktas perduotas su sàlyga mokëti rentà, laikoma, kad teisës á ðá daiktà suvarþytos renta, t. y. tokiai rentai bûdin-

360


gas „sekimo paskui daiktà“ poþymis. Be to, CK 6.448 straipsnis suteikia rentos mokëtojui teisæ perduoti savo pareigà mokëti rentà draudimo ámonei, turinèiai teisæ verstis tokia veikla, sumokëdamas jai rentos ver-tæ. Ðiuo atveju draudimo ámonei pereina visos rentos mokëtojo teisës ir pareigos.

Rentos gavëju paprastai gali bûti bet koks tiek veiksnus, tiek nesu-laikæs pilnametystës arba neveiksnus fizinis asmuo. Toks fizinis asmuo turi bûti rentos mokëtojui perduodamo kapitalo savininkas, iðskyrus tuos atvejus, kai rentos gavëjas yra treèiasis asmuo, o ne asmuo, kapita-là rentos mokëtojui perduodantis nuosavybës teise. Tuomet laikoma, jog sudaryta rentos sutartis treèiojo asmens naudai (rentos gavëjui), o pareiga mokëti rentà tenka skolininkui, kuris, rentos gavëjui priëmus rentos gavimo teisæ, atsisakyti nuo sutarties nebegalës (CK 6.191 str.). Esant neterminuotai (nuolatinei) rentai rentos gavëju gali bûti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verèiasi globa (rûpyba), jeigu tai neprieðtarauja ástatymams ir jø veiklos dokumentams. Tokie ribojimai paaiðkinami paèios rentos, kaip nekomercinës sutarties, prigimtimi bei tikslais.

Rentos sutarties sudarymas bei forma. Renta gali bûti nustatoma sutartimi, testamentu (vienaðalis sandoris), teismo sprendimu arba ásta-tymu. Teismas nustato iðlaikymo prievolæ.

Esminës rentos sàlygos, sudaranèios sutarties turiná: ðaliø susitari-mas dël dalyko, t. y. dël perdavimo konkretaus kapitalo rentos mokëto-jo nuosavybën bei rentos mokëjimo ir jos apimties. Jeigu pagal rentos sutartá rentos mokëtojui perduodamas kilnojamasis daiktas arba pinigø suma, tai esminë sutarties sàlyga yra ir rentos mokëtojo pareiga pateikti savo prievolës ávykdymo uþtikrinimà arba apdrausti savo civilinæ atsa-komybæ uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà rentos sutartá. Jei ne-kilnojamasis daiktas perduodamas su sàlyga mokëti rentà, rentos gavë-jui ákeitimo teisë á tà nekilnojamàjá daiktà atsiranda kaip rentos mokë-tojo prievolës ávykdymo uþtikrinimas (priverstinë hipoteka) (CK 6.445 str. 1 d.).

Sutarties forma – notarinë, jei perduodamas nekilnojamasis daik-tas. Sutartis gali bûti panaudota prieð treèiuosius asmenis tik sutartá áregistravus vieðajame registre.

Renta gali bûti nustatyta ir mokama iki rentos gavëjo gyvos galvos, neterminuotai arba tam tikrà laikà. Visais atvejais rentos terminas ne ilgesnis kaip 100 metø. Sutartyje gal bûti numatyta, jog mirus rentos

361


gavëjui renta mokama rentos gavëjo ápëdiniui arba kitam asmeniui, taèiau turi bûti laikomasi CK 6.442 straipsnyje nustatytø taisykliø.

Rentos sutarties ðaliø teisës ir pareigos. CK reglamentuojamos dispozityviomis normomis, taèiau yra ir nemaþai imperatyviø normø siekiant uþtikrinant rentos gavëjø interesø apsaugà, mokëjimo uþtikri-nimà bei rentos stabilumà (CK 6.445–6.447 str.).

Pagrindinë rentos mokëtojo teisë – gauti ið rentos gavëjo arba tre-èiojo asmens sutartà kapitalà, jei sutartis atlygintinë, o pareiga – laiku ir tinkamai mokëti sutartà rentà arba teikti kitoká sutartà iðlaikymà rentos gavëjui. Uþ rentos mokëjimo terminø paþeidimà rentos mokëtojas jos gavëjui moka ástatymø arba sutarties nustatytas palûkanas. Paþymëtina, jog CK 6.447 straipsnis numato rentos gavëjo interesus uþtikrinanèià nuostatà, draudþianèià areðtuoti rentos mokëtojo lëðas, kaupiamas ren-tai mokëti, pagal rentos mokëtojo kreditoriø reikalavimus ir á jas nu-kreipti iðieðkojimà. Rentai bûdinga ir tai, kad perduoto mainais uþ ren-tà kapitalo atsitiktinio þuvimo rizika tenka paèiam rentos mokëtojui, o tai reiðkia, jog rentos mokëtojo nuosavybën perduoto turto þuvimas arba jo suþalojimas neatleidþia rentos mokëtojo nuo pareigos mokëti rentà ir nesuteikia teisës atsisakyti nuo sutarties arba jà nutraukti, ið-skyrus nuolatinës rentos atvejus, kai atsitiktinai þûva arba sugadinamas turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip renta. Tokiu atveju rentos mokëtojas turi teisæ reikalauti arba nutraukti jo prievolæ mokëti rentà, arba pakeisti rentos mokëjimo sàlygas.

Pagrindinë rentos gavëjo teisë – gauti rentà, o pareiga – perduoti sutartà kapitalà rentos mokëtojui nuosavybës teise. Ði jo pareiga ágy-vendinama sudarant sutartá.

Rentos sutartis gali bûti nutraukiama ðaliø susitarimu. Vienaðalio ðios sutarties nutraukimo ypatumai priklauso nuo atskiros rentos rûðies.

Atskirø rentos rûðiø reglamentavimo ypatumai. CK numato kelias rentos rûðis: neterminuotà (nuolatinæ) rentà (CK 6.449–6.455 str.), ren-tà iki gyvos galvos (6.456–6.459 str.) bei iðlaikymà iki gyvos galvos (CK 6.460–6.464 str.). Be to, iðskiriama atlygintinë ir neatlygintinë renta. Atlygintinës ir neatlygintinës rentos skyrimas svarbus nustatant ðaliø teises ir pareigas, rentos iðpirkimo kainà ir pan.

362


36.2. Neterminuota (nuolatinë) renta Neterminuota renta paprastai sudaroma perduodant rentos mokë-

tojui nuosavybës teise nekilnojamàjá turtà (þemæ arba pastatus), nors ið esmës jokiø apribojimø rentos dalykui ástatymai nenumato. Tai vienin-telë rentos rûðis, kai rentos gavëju gali bûti ne tik fiziniai asmenys, bet ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verèiasi globa (rûpyba), jeigu tai neprieðtarauja ástatymams ir jø veiklos dokumentams. Neter-minuotos (nuolatinës) rentos gavëjo teisës gali bûti perduotos reikala-vimo perleidimo arba paveldëjimo bûdu arba reorganizuojant juridiná asmená, jeigu sutartis arba ástatymai nenustato ko kita. Rentos mokëto-ju gali bûti bet kokie tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Viena ið esminiø neterminuotos (nuolatinës) rentos sutarties sàly-gø – mokamos rentos forma bei dydis. Renta paprastai mokama pini-gais, taèiau rentos sutartyje gali bûti nustatyta, kad rentà galima mokëti perduodant daiktus, atliekant darbus arba teikiant paslaugas, kuriø kaina atitinka rentos dydá pinigais. Neterminuota (nuolatinë) renta mokama periodiniais mokëjimais, nustatytais sutartyje, o jeigu sutartis to nenumato, tai kiekvieno mënesio pabaigoje. Be to, paprastai rentos dydis indeksuojamas atsiþvelgiant á teisës aktø nustatytà minimalià më-nesio algà.

Rentos sutarties galiojimas baigiasi mirus arba likvidavus rentos mokëtojà. Be to, ji gali bûti nutraukta ðaliø susitarimu. Vienaðaliu ðalies pareiðkimu rentos sutartis paprastai gali bûti nutraukta tik esant esmi-niams sutarties paþeidimams. Be to, toks sutarties nutraukimas susijæs su rentos gavëjo ir rentos mokëtojo teisëmis iðpirkti nuolatinæ rentà sutartyje numatyta rentos iðpirkimo kaina. Jei kaina sutartyje nenuma-tyta, ji iðperkama CK 6.454 straipsnyje nustatyta kaina.

CK rentos mokëtojui suteikia teisæ nutraukti rentos sutartá jà ið-perkant. Taèiau prieð tai rentos mokëtojas turi praneðti rentos gavëjui, jog atsisako sutarties, ne vëliau kaip prieð tris mënesius iki rentos mo-këjimo nutraukimo arba per ilgesná sutartyje numatytà terminà. Taèiau ir ðiuo atveju prievolë mokëti rentà nesibaigia tol, kol rentos gavëjas negauna visos rentos iðpirkos sumos, jeigu ko kita nenustatyta sutartyje. Paþymëtina, jog rentos sutarties sàlyga, panaikinanti rentos mokëtojo teisæ iðpirkti rentà, yra niekinë ir negalioja.

Rentos gavëjas turi teisæ atsisakyti iðpirktos sutarties tik esant tam tikroms sàlygoms, t. y. kai: 1) rentos mokëtojas praleidþia mokëjimo

363


terminà daugiau kaip vienerius metus, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita; 2) rentos mokëtojas paþeidþia savo prievolæ uþtikrinti rentà; 3) rentos mokëtojas pripaþintas nemokiu arba atsirado kitø aplinkybiø, akivaizdþiai patvirtinanèiø, kad rentos mokëtojas nesugebës nustatytais terminais mokëti sutartyje numatyto dydþio rentos; 4) kaip renta per-duotas nekilnojamasis daiktas perëjo keliems asmenims bendrosios nuosavybës teise; 5) kitais sutartyje numatytais atvejais.

36.3. Renta iki gyvos galvos Ðios sutarties atveju rentos gavëju gali bûti tik fizinis asmuo, per-

davæs turtà su sàlyga mokëti rentà jam arba jo nurodytam asmeniui ar-ba keliems asmenims (pvz., sutuoktiniams). Rentos mokëtojui jokiø apribojimø CK nenumato. Rentos dalykas – tiek kilnojamieji, tiek ir nekilnojamieji daiktai. Uþ rentà iki gyvos galvos perduoto turto atsitik-tinis þuvimas ar sugadinimas neatleidþia rentos mokëtojo nuo prievolës mokëti rentà sutartyje numatytomis sàlygomis. Renta paprastai nusta-toma pinigø suma, periodiðkai mokama visà rentos gavëjo gyvenimà.

Rentos iki gyvos galvos sutartis gali bûti nutraukta ðaliø susitarimu. Jeigu rentos iki gyvos galvos mokëtojas ið esmës paþeidþia rentos sutar-tá, tai rentos gavëjas turi teisæ reikalauti, kad rentos mokëtojas iðpirktø rentà CK nustatytomis sàlygomis arba reikalauti nutraukti sutartá ir at-lyginti nuostolius. Jeigu uþ rentà iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas arba kitas turtas perleistas neatlygintinai ir rentos mokëtojas ið esmës paþeidë rentos sutartá, tai rentos gavëjas turi teisæ reikalauti grà-þinti tà turtà. Ðiuo atveju to turto vertë áskaitoma á rentos iðpirkimo kainà.

36.4. Iðlaikymas iki gyvos galvos Savo esme iðlaikymo iki gyvos galvos sutartis – tai rentos iki gyvos

galvos porûðis, todël jai taikomos CK numatytos rentos iki gyvos galvos taisyklës. Ðios sutarties specifikà atspindi jos dalykas – t. y. rentos mo-këtojui nuosavybës teise perduodamas gyvenamasis namas, butas, þe-mës sklypas arba kitas nekilnojamasis turtas uþ jo arba nurodyto as-

364


mens iðlaikymà iki gyvos galvos bei rentos gavëjo ar treèiojo asmens iðlaikymas, pasireiðkiantis natûra, t. y. rentos gavëjo aprûpinimu gyve-namàja patalpa, drabuþiais, maitinimu ir pan. Nors CK numato, kad iðlaikymas natûra gali bûti pakeistas periodiniais mokëjimais.

Kadangi rentos gavëjui ðioje sutartyje paprastai svarbios asmens, teikianèio jam iðlaikymà, savybës, t. y. atsiþvelgiant á tai, kad ði sutartis yra fiduciarinë, grindþiama pasitikëjimu, rentos mokëtojas disponuoti jam nuosavybën perduotu turtu gali tik rentos gavëjo raðytiniu ir notaro patvirtintu sutikimu.

Paprastai prievolë iðlaikyti asmená iki gyvos galvos baigiasi rentos gavëjui mirus. Rentos mokëtojui ið esmës paþeidus sutartá, rentos gavë-jas turi teisæ nutraukti sutartá ir reikalauti, kad perduotas turtas bûtø gràþintas arba iðpirktas. Tokiu atveju rentos mokëtojas neturi teisës á jo turëtø iðlaidø atlyginimà.

Kontroliniai klausimai

1. Ar turto perleidimo uþ rentà sutarties objektu gali bûti kilnojamasis daiktas?

2. Kokia forma sudaroma turto perleidimo uþ rentà sutartis? 3. Kokia yra rentos sutarties samprata? 4. Ar rentos sutartis yra realinë ar konsensualinë? 5. Kodël rentos sutartis yra laikytina rizikos sutartimi? 6. Kas yra rentos sutarties ðalys? 7. Kokia forma sudaroma rentos sutartis? 8. Ar rentos sutartis gali bûti sudaryta treèiojo asmens naudai? 9. Ar rentos mokëtojo pareiga mokëti rentà gali bûti perduota kitam

asmeniui? 10. Ar renta gali bûti mokama ne pinigais? 11. Koks turtas gali bûti perduotas rentos mokëtojui pagal rentos su-

tartá? 12. Kada pagal rentos sutartá mokamos palûkanos? 13. Ar rentos mokëtojas gali perleisti pagal rentos sutartá gautà turtà

kitiems asmenims? 14. Kaip suvarþomas pagal rentos sutartá perduotas turtas? 15. Kam tenka perduoto mainais uþ rentà kapitalo atsitiktinio þuvimo

rizika?

365


16. Kà reiðkia „renta seka paskui daiktà“? 17. Kaip gali baigtis neterminuota renta? 18. Kada rentos gavëjas gali atsisakyti neterminuotos rentos? 19. Kokia yra iðlaikymo iki gyvos galvos sutarties samprata? 20. Kuo skiriasi rentos iki gyvos galvos sutartis nuo iðlaikymo iki gyvos

galvos sutarties?

366


37 skirsnis. DOVANOJIMAS Bendrosios nuostatos. Dovanojimo sutarties sàvoka pateikta CK

6.465 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad pagal dovanojimo sutartá viena ðalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtà arba turtinæ tei-sæ (reikalavimà) kitai ðaliai (apdovanotajam) nuosavybës teise arba at-leidþia apdovanotàjá nuo turtinës pareigos dovanotojui ar treèiajam as-meniui.

Dovanojimo sutartis nëra nauja, ji buvo ir 1964 m. CK, bet jame buvo reglamentuota siauriau (jai buvo skirti 3 straipsniai). 2000 m. CK pakeitë dovanojimo sutarties sampratà, iðplëtë dovanojimo sutarties dalykà, atsirado nemaþai kitø naujø dovanojimo sutarties reglamenta-vimo nuostatø, kurios ir bus aptartos nagrinëjant dovanojimo sutarties poþymius, sutarties sudarymà, ðalis, dalykà ir turiná.

Dovanojimas pagal dovanojimo tikslà gali bûti skirstomas á dova-nojimà, vykdomà vieno asmens interesais, ir dovanojimà, vykdomà ne-apibrëþto asmenø rato interesais, tam tikram naudingam tikslui, – auka (parama arba labdara).

Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas. Dovanojimas yra dviðalis sandoris249, nes dovanojimo sutartyje ir kita ðalis – apdovanotasis – taip pat iðreiðkia savo valià dovanà priimti.

Dovanojimo sutartis yra realinė, vienašalė, neatlygintinė. Dovanoji-mo sutartis yra realinë, nes laikoma sudaryta nuo turto arba turtinës teisës (reikalavimo) perdavimo bei apdovanotojo atleidimo nuo turti-nës pareigos dovanotojui arba treèiajam asmeniui, t. y. ðios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Jeigu CK bûtø nustatyta, kad paþadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtà yra laikomas dova-nojimo sutartimi (tai apimtø dovanojimo sutarties samprata), bûtø pa-

249 Teisinëje literatûroje dël dovanojimo sutarties, kaip dviðalio sandorio (sutarties),

buvo diskutuojama ir dovanojimas buvo laikomas ne sutartimi, o vienaðaliu sandoriu (dovanotojo aktu), nes buvo laikoma, kad dovanojimas, pasireiðkiantis dovanos perda-vimu apdovanotajam, nesukuria jam jokios prievolës. Plaèiau þr.: Гражданское право, часть 2, c. 117–118.

367


grindas dovanojimo sutartá laikyti ir konsensualine sutartimi. Tuo tarpu CK yra tiesiogiai nurodyta, kad paþadas padovanoti turtà ar turtinæ tei-sæ arba atleisti nuo turtinës pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tai atitinka ir realinës sutarties poþymius. Paþadas padova-noti arba susitarimas perduoti turtà ateityje galëtø bûti vertinami kaip ikisutartiniai ðaliø santykiai (derybos). Naujasis CK reglamentuoja iki-sutartinius santykius – nustato atitinkamas ðaliø pareigas (CK 6.163 str.). Atsakomybë ikisutartiniuose santykiuose gali kilti dël nesàþiningo ðalies elgesio. Ðie principai atsispindi ir reglamentuojamoje dovanojimo sutartyje. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo paþadëta kà nors padovanoti ateityje, turi teisæ á nuostoliø, susiju-siø su pasirengimu priimti dovanà, atlyginimà, jeigu dovanotojas atsisa-kë sudaryti dovanojimo sutartá dël nepateisinamø prieþasèiø. Pateisi-namø prieþasèiø nebuvimas ir gali rodyti dovanotojo nesàþiningumà.

Ði sutartis yra vienaðalë, nes dovanojimo sutarties ðaliø nesieja prieðprieðinës teisës ir pareigos, t. y. apdovanotasis jokiø pareigø neágy-ja (iðskyrus iðimtá, numatytà CK 6.467 str.), taip pat jis neatsako uþ do-vanotojo skolas (iðimtis numatyta tik CK 6.474 str.). Dovanotojas taip pat neágyja jokiø teisiø. Ðios taisyklës iðimtis yra CK 6.467 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dovanodamas turtà, gali nustatyti sàlygà, kad ðis turtas turi bûti naudojamas tam tikram tikslui nepaþei-dþiant kitø asmenø teisiø ir teisëtø interesø (dovanojimo numatant sà-lygà sutartis). Paþymëtina, kad tokia sutarties sàlyga (turto panaudoji-mo tikslas) turi bûti teisëta. Jeigu tokia sàlyga yra neteisëta, tai ir pati dovanojimo sutartis yra negaliojanti (CK 1.80 ir 1.81 str.). Tokiu atveju apdovanotasis privalo dovanotà turtà panaudoti sutartyje nustatytam tikslui, o dovanotojas teismo tvarka turi teisæ reikalauti, jeigu apdova-notasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sàlygos, kad sàlyga bûtø ávykdyta arba kad bûtø panaikinta sutartis ir turtas gràþintas. Kitø teisiø dovanotojas pagal dovanojimo sutartá neágyja. Dovanojimo sutar-tis, numatanti apdovanotojo pareigà sumokëti skolas arba ávykdyti ki-tokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, iðskyrus atvejus, kai bûsima skola arba prievolë sutartyje tiks-liai apibrëþta.

Dauguma civiliniø sutarèiø yra atlygintinës, kai kurios gali bûti ir atlygintinës, ir neatlygintinës, bet tik nedaugelis sutarèiø visais atvejais yra neatlygintinës. Viena ið jø – dovanojimo sutartis, kuri yra neatlygin-tinë visais atvejais. Ði sutartis yra neatlygintinë, nes dovanotojas uþ savo

368


pareigø ávykdymà (turto ar turtinës teisës (reikalavimo) perdavimà arba atleidimà nuo turtinës pareigos dovanotojui ar treèiajam asmeniui) ið apdovanotojo negauna jokio prieðprieðinio patenkinimo. Neatlyginti-numas, kaip dovanojimo sutartá kvalifikuojantis poþymis, nereiðkia, kad apdovanotasis yra laisvas nuo bet kokiø turtiniø ápareigojimø. Taigi atlygintinumu nebûtø laikoma dovanojimo numatant sàlygà sutartis, kai apdovanotajam nustatomi tam tikri ápareigojimai turi bûti vykdomi ne dovanotojui, o tretiesiems asmenims. Taèiau atkreiptinas dëmesys, kad dovanotojas turi teisæ dovanojimo sutartyje nustatyti sàlygas ir sau. Pa-vyzdþiui, asmuo, dovanodamas namà, gali pasilikti teisæ nemokamai nuolat naudotis vienu ið dovanoto namo kambariø. Taèiau tokia sutar-tis netampa atlygintine, nes dovanotojas jokiø teisiø, t. y. to, ko jis netu-rëtø iki ar po dovanojimo sutarties, neágyja. Iki dovanojimo sutarties ðios teisës priklausë dovanotojui, todël apdovanotasis jokio savo turto dovanotojui neperduoda. Dovanotojas taip pat jokiø teisiø neágyja, o tik laikinai pasilieka tas, kurias turëjo. Galima teigti, kad ðios teisës ap-skritai nebuvo átrauktos á dovanojimo sutarties dalykà ir todël negali bûti perduotos atgal kaip ekvivalentas250.

Atlygintinumu taip pat nelaikytini tie atvejai, kai apdovanotasis simboliðkai perduoda dovanotojui monetà laikydamasis tam tikros tra-dicijos arba tam tikrø prietarø. Toks prieðprieðinis ekvivalentas yra ne kas kita kaip tik simbolinis veiksmas, neturintis jokios teisinës reikðmës dovanojimo sutarties prasme.

Dovanojimo sutarties neatlygintinumo nereikëtø painioti su dova-nojimo sutarties sudarymo prieþastimi (motyvu). Dovanojimo motyvai gali bûti labai ávairûs: padëka, pagalba apdovanojamajam arba kiti. To-kios prieþastys neturi teisinës reikðmës251. Taèiau motyvas, tapæs sutar-ties sàlyga, gali sukelti ávairiø pasekmiø, pavyzdþiui, jei sutartyje bûtø nustatyta sàlyga, kad apdovanotasis turi perduoti kità atitinkamà turtà, toks sandoris bûtø laikomas apsimestiniu (CK 6.466 str. 3 d.).

Dovanojimo sutartis turi ir kitø poþymiø, pavyzdþiui, dovanojimo sutarties neterminuotumas, apdovanotojo turto padidëjimas, dovanoto-jo turto sumaþëjimas. Ðie poþymiai yra bûdingi dovanojimo sutarèiai,

250 Гражданское право. Часть 2, c. 120. 251 Комментарий к Гражданскому кодексу Российской Федерации части вто-

рой (постатейный) / Под ред. О. Н. Садиковa. Москва: Юридическая фирма „Контракт“, 1998, c. 160–161.

369


taèiau jie susijæ su pagrindiniu sutarties poþymiu – neatlygintinumu, todël jie neturi savarankiðkos reikðmës252.

Dovanojimo sutartá reikia skirti nuo kitø panaðiø á jà sandoriø (su-tarèiø). Jau pats CK nustato sandorius, kurie nelaikomi dovanojimu (CK 6.466 str.).

CK neleidþia sudaryti tokiø dovanojimo sutarèiø, kad turtas perei-tø apdovanotajam dovanotojui mirus. CK nustato, kad sutartis, pagal kurià dovana pereina apdovanotajam nuosavybës teise po dovanotojo mirties, negalioja. Ðiems santykiams taikomos paveldëjimo teisinius santykius reglamentuojanèios normos. Taigi pats CK atriboja dovano-jimo sutartá nuo paveldëjimo teisiniø santykiø. Patvarkymas dël turto mirties atveju áforminamas testamentu (CK 5.19 str.). Testamentas nuo dovanojimo sutarties skiriasi ðiais poþymiais: 1) testamentas yra viena-ðalis, o dovanojimo sutartis – dviðalis sandoris (sutartis); 2) dovanojimo sutarties atveju dovanotojas perduoda turtà bûdamas gyvas, todël su-maþëja jo turtas, tuo tarpu testamentas jo turtinëms teisëms átakos ne-turi; 3) testamentas gali bûti pakeistas arba panaikintas (CK 5.35 str.) bet kuriuo metu, o dovana pagal bendrà taisyklæ negali bûti susigràþinta atgal (CK 6.465 str. 3 d.). Dovanojimo sutartis savo neatlygintinumo poþymiu yra panaði á panaudà, kuri taip pat visais atvejais yra neatlygin-tinë, taèiau panaudos atveju turtas yra perduodamas laikinam naudoji-mui (CK 6.629 str.), o dovanojimo sutarties atveju turtas yra perduo-damas nuosavybën. Skiriasi ir ðiø sutarèiø dalykas: panaudos sutarties dalykas yra nesunaudojamieji daiktai (CK 6.629 str. 2 d. ir 6.477 str.), o dovanojimo sutarties dalykas yra platesnis ir gali bûti ne tik daiktai, bet ir turtinës teisës, atleidimas nuo pareigos.

CK taip pat nustato, kad besàlyginis asmens atsisakymas palikimo arba dar neágyto nuosavybës teise turto, arba turtinës teisës nelaikomas dovanojimu. Tai pagrásta tuo, kad galima dovanoti tik tai, kas priklauso nuosavybës teise. To, ko dar neturima, dovanoti negalima. Ði nuostata atitinka ir CK 6.470 straipsnio 3 dalá.

Jei ðalys dovanojimo sutartyje numato prieðprieðines apdovanotojo pareigas dovanotojui, sutartis negali bûti laikoma dovanojimo sutarti-mi. Tokia sutartis yra mainø, pirkimo–pardavimo, rangos ar pan. – tai priklauso nuo to, kokios sàlygos bus nustatytos sutartyje. CK nustato, kad jeigu abi dovanojimo sutarties ðalys viena kitai perduoda tam tikrà

252 Гражданское право, c. 120–121.

370


turtà arba turtines teises, arba prieðprieðines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Ðiuo atveju atsiranda apsimestiniø sandoriø teisinës pasekmës.

Kitaip nei 1964 m. CK, 2000 m. CK taip pat reguliuoja padëtá, kai, pavyzdþiui, vienai ðaliai yra parduodamas daiktas, uþ kurá yra mokama maþiau, negu jo tikroji vertë. Taèiau tokie atvejai ne visada bus laikomi dovanojimo sutartimi. CK nustatyta, kad kai vienas asmuo perduoda turtà arba turtinæ teisæ kitam asmeniui uþ atlyginimà, dovanojimo su-tartis gali bûti pripaþinta sudaryta tik dël tos turto ar turtinës teisës da-lies, kuri virðija atlyginimo vertæ, jeigu prievolës esmë neleidþia daryti kitokios iðvados (CK 6.466 str. 3 d.). Taigi vertinant tokius sutartinius santykius turi bûti atsiþvelgiama á sutarties esmæ, pavyzdþiui, matyt, ne-bûtø laikoma dovanojimo sutartimi tas atvejis, kai mainø sutarties ðalys maino skirtingos vertës daiktus vertindamos juos kaip lygiaverèius.

Sutarties ðalys. Pagal dovanojimo sutartá ðalys yra vadinamos do-vanotoju ir apdovanotuoju. Dovanotojas nustoja nuosavybës teisës á savo turtà, o apdovanotasis ágyja nuosavybës teises.

Paþymëtina, kad 2000 m. CK, palyginti su 1964 m. CK, nustato daugiau reikalavimø, susijusiø su dovanojimo sutarties ðalimis.

Dovanotoju gali bûti tik tas asmuo, kuris valdo, naudoja turtà arba disponuoja juo nuosavybës ar patikëjimo teise. CK nustato, kad dova-nojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai ágaliotas sudaryti tokià sutartá (CK 6.470 str. 3 d.).

Dovanotoju gali bûti fizinis arba juridinis asmuo. Didelæ átakà fizi-nio bei juridinio asmens galimybei sudaryti dovanojimo sutartá turi jø veiksnumas. Ðiuo atveju reikia atsiþvelgti á CK nustatytus reikalavimus dovanotojui kaip fiziniam asmeniui ir á vieðøjø juridiniø asmenø specia-løjá teisnumà.

CK nustato, kad dovanotojas negali bûti neveiksnus asmuo. Ne-veiksnaus asmens globëjui draudþiama dovanoti neveiksnaus asmens turtà pastarojo vardu, iðskyrus simbolines dovanas, kuriø vertë nevirðija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydþio sumos.

Ribotai veiksnaus asmens galimybë sudaryti dovanojimo sutartá reglamentuojama CK 2.8 straipsnio 2 dalimi bei 2.11 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

Aptariant dovanojimo sutarties ðalá – dovanotojà bûtina atskirai aptarti vieðøjø juridiniø asmenø – valstybës ir savivaldybiø institucijø

371


(ámoniø, ástaigø, organizacijø) galimybæ – (subjektiðkumà) sudaryti do-vanojimo sutartá. Ðiø juridiniø asmenø subjektiðkumà, kiek tai susijæ su valstybës bei savivaldybiø turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto val-dymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymas253, kurio 17 straipsnis numato tokio turto perdavimo bûdus kitø asmenø nuosavybën, taip pat galimybæ atitinkamus bûdus reglamentuoti ir kitais ástatymais. Taèiau nei ðis ástatymas, nei kiti ástatymai nenustato galimybës dovanoti valsty-bës ar savivaldybës turtà kitiems asmenims. Ðie subjektai negali teikti net ir aukos (labdaros ar paramos)254.

Apdovanotuoju gali bûti fizinis arba juridinis asmuo, taèiau ástaty-me nustatyti ir tam tikri apribojimai bei draudimai.

CK nustato, kad neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisæ priimti tik jo globëjas, iðskyrus simbolines dovanas, kuriø vertë ne di-desnë uþ vieno minimalaus gyvenimo lygio dydþio sumà CK 6.470 str. 1 d.).

Kai kurie CK nustatyti draudimai ir dovanojimo ribos apdovano-tiesiems yra susijæ su jø profesine veikla arba specialiu statusu visuo-menëje. Tokie draudimai yra nustatyti atsiþvelgiant á vieðàjá interesà, etikos principus, sieká uþkirsti kelià piktnaudþiavimams. CK yra nusta-tyti draudimai priimti dovanas sveikatos prieþiûros, gydymo arba globos (rûpybos) institucijø vadovams, kitiems darbuotojams ir politikams, valstybës, savivaldybiø pareigûnams ir kitokiems valstybës tarnautojams bei jø artimiesiems giminaièiams, taèiau ðie draudimai nëra besàlygiðki. CK 6.470 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad draudþiama priimti do-vanas sveikatos prieþiûros, gydymo arba globos (rûpybos) institucijø vadovams ir kitiems darbuotojams ið asmenø, kurie ðiose institucijose gydosi ar yra iðlaikomi, bei jø artimøjø giminaièiø, iðskyrus simbolines dovanas, kuriø vertë ne didesnë nei vieno minimalaus gyvenimo lygio dydþio suma. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad draudþiama priimti dovanas politikams, valstybës ir savivaldybiø pareigûnams bei kitokiems valstybës tarnautojams ir jø artimiesiems giminaièiams, jei tai susijæ su politiko, pareigûno, valstybës tarnautojo tarnybine padëtimi arba tarnybinëmis pareigomis.


372


Kalbant apie juridiniø asmenø galimybæ bûti dovanotuoju arba ap-dovanotuoju reikia atskirai aptarti vieðuosius juridinius asmenis. Kaip minëta, vieðieji juridiniai asmenys turi specialø teisnumà. Jø veiklos tikslas – tenkinti vieðuosius interesus, o jø dalyviai tokio juridinio as-mens ásteigimu negali siekti ir negali gauti naudos sau255. Taigi bet ko-kia sudaryta dovanojimo sutartis neturi prieðtarauti tokiems tikslams. Manytina, kad dovanojimo sutartis tokio vieðojo juridinio asmens daly-vio interesais prieðtarautø tokio juridinio asmens esmei. Dovanoti to-kiam dalyviui bûtø ámanoma nebent kita – aukos (labdaros ar paramos) forma ir tai neturi prieðtarauti tokio juridinio asmens steigimo doku-mentuose nustatytam tikslui (vieðojo intereso tenkinimui).

Aptariant dovanojimo sutarties ðalis atkreiptinas dëmesys, kad CK nustato atitinkamus ypatumus pagal tai, kas yra dovanojimo sutarties ðalis, bei ypatumus, susijusius su tinkamu ðalies valios iðreiðkimu.

Paþymëtina, kad CK nedraudþia dovanojimo sutarèiø tarp sutuok-tiniø, tik numato, kad kai dovanojimo sutarties ðalys yra sutuoktiniai, taikomos ne tik dovanojimo sutartá reglamentuojanèios normos, bet ir ðio kodekso Treèiosios knygos normos (CK 6.465 str. 4 d.). Ypatumai yra susijæ su turto statusu, t. y. priklauso nuo to, koks turtas bus dova-nojamas: ar turtas, priklausantis asmeninës nuosavybës teise, ar ben-drosios jungtinës nuosavybës teise. Turtà, kuris yra bendroji jungtinë nuosavybë, galima dovanoti tik visø bendraturèiø raðytiniu sutikimu (CK 6.471 str. 1 d.). Tai atitinka CK 4.88 straipsná, pagal kurio 1 dalá turtas, esantis bendrosios jungtinës nuosavybës teisës objektu, valdo-mas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturèiø sutiki-mui. Paþymëtina, kad CK 6.471 straipsnio 1 dalis netaikoma turtui, esanèiam bendrosios dalinës nuosavybës teisës objektu. Dovanojimo sutarties atveju net nebûtø taikoma pirmenybës teisës taisyklë (CK 4.79 str.).

Patikëjimo teise tvarkomà turtà galima dovanoti tik turto savininko raðytiniu sutikimu, taèiau ástatymai arba sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. Ðiuo atveju ástatymø leidëjas, matyt, turëjo omenyje valstybës bei savivaldybës institucijas atsiþvelgdamas á tai, kad valstybës arba sa-vivaldybës turto savininkë atitinkamai yra valstybë ar savivaldybë, ir á su tuo susijusius galimus ypatumus.

255 CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 96–99.

373


Dovanojimo sutarties atveju labai svarbu, kad dovanotojas aiðkiai iðreikðtø savo valià dël sutarties dalyko ir apdovanotojo. Tai svarbu ir tada, kai sudarant sutartá ðalis (dovanotojas) yra atstovaujama kito as-mens. CK nustato imperatyvias ágaliojimo turinio nuostatas, kai ágalio-tinis yra ágaliojamas sudaryti dovanojimo sutartá. Ágaliojime dovanojimo sutarèiai sudaryti bûtinai turi bûti nurodytas sutarties dalykas ir apdo-vanotasis. Jei tai nenurodyta, toks ágaliojimas negalioja.

Dovanojimo sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia pagal dova-notojo arba jo ápëdiniø ieðkiná, jeigu sutarties sudarymo metu dovano-tojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dël kurios jis negalëjo pareikðti sa-vo tikrosios valios. Tokiu atveju dovanojimo sutartis bûtø pripaþinta negaliojanèia pagal CK 1.89 straipsnio nustatytas taisykles.

Kalbant apie valstybës arba savivaldybës galimybæ bûti apdovano-tuoju kyla klausimas, ar tai galëtø bûti dovanojimo sutartis, ar tai turëtø bûti auka (parama). Turint omenyje, kad valstybë bei savivaldybës yra specifiniai juridiniai asmenys, t. y. valstybë ir savivaldybës veikia tik at-siþvelgdamos á vieðuosius (visuomenës) interesus, traktuoti, jog priima dovanà tik paisydamas vieno asmens interesø, bûtø nelogiðka.

Dovanojimo sutarties forma. Sutarties formà lemia sutarties kaina ir dalykas. Sutartis, kai dovanojama didesnë kaip penkiø tûkstanèiø litø suma, turi bûti raðytinës formos. Nekilnojamojo daikto dovanojimo su-tartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma yra didesnë kaip pen-kiasdeðimt tûkstanèiø litø, turi bûti notarinës formos. Nekilnojamojo daikto arba daiktinës teisës á já dovanojimo sutartis teisiniø pasekmiø tretiesiems asmenims turi tik tuo atveju, jei sutartis áregistruota vieða-jame registre (CK 6.469 str.). Toks registras pagal Lietuvos Respubli-kos nekilnojamojo turto registro ástatymo pakeitimo ástatymà256 yra ne-kilnojamojo turto registras. Neáregistravus tokios dovanojimo sutarties vieðajame registre apdovanotasis yra padovanoto turto savininkas tik pats sau, prieð treèiuosius asmenis nekilnojamojo daikto arba daiktinës teisës á já dovanojimo sutartis gali bûti panaudota ir sukels jiems teisiniø pasekmiø tik áregistruota257.

Atkreiptinas taip pat dëmesys, kad kai dovanojamos reikalavimo teisës, taikomos CK 6.103 straipsnio taisyklës, pagal kurias reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pa-

256 Valstybës þinios. 2001. Nr. 55–1948. 257 CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 172–174.

374


grindinei prievolei. Taip pat kai dovanojimas yra prievolës treèiajam asmeniui ávykdymo uþ apdovanotàjá arba apdovanotojo skolos treèia-jam asmeniui priëmimo iðraiðka, taikomi CK 6.118 straipsnio reikala-vimai, numatantys, kad skolos perkëlimo sutartis turi bûti raðytinë.

Sutarties dalykas. Naujasis CK labai iðplëtë sutarties dalykà. Su-tarties dalyku gali bûti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas tur-tas. Pagal naujàjá CK dovanojimo sutarties dalyku gali bûti net ir turtinë teisë (reikalavimas) bei apdovanotojo atleidimas nuo turtinës pareigos dovanotojui arba treèiajam asmeniui. Taèiau gali kilti klausimas, ar do-vanojimo sutarties dalyku negalëtø bûti ir kiti civiliniø teisiø objektai, pavyzdþiui, darbas, paslaugos. Manytina, kad negalëtø ir, matyt, ne tik dël to, kad jø, kaip dovanojimo sutarties dalyko, CK nenumato. Teisi-nëje literatûroje pateikta nuomonë, kad toks dovanojimo sutarties da-lykas negalëtø bûti, nes sunku bûtø ásivaizduoti paties darbo proceso dovanojimà. Dovanojimo sutarties dalyku galëtø bûti daiktas kaip ati-tinkamo darbo rezultatas. Tas pat pasakytina ir apie atlygintinas pa-slaugas, kuriø naudingumas pasireiðkia paèioje paslaugø teikëjo veiklo-je258. Atsiþvelgiant á tai, kad atlygintinø paslaugø sutartis yra konsen-sualinë sutartis, galëtø bûti dovanojama turtinë teisë (reikalavimas), kylantis ið tokios sutarties.

Dovanojimo sutarties dalykas turi bûti aiðkiai identifikuotas. Atsi-þvelgiant á tai, kad dovanojimo sutartis yra realinë, dovanojimo sutar-ties dalykas yra identifikuojamas perduodant turtà apdovanotajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutartá. Kaip minëta, jei dovanojimo sutartis yra sudaroma per atstovà, ágaliojime bûtinai turi bûti nurodytas sutar-ties dalykas.

Dovanojimo sutarties dalyku gali bûti ne bet koks turtas, bet tik tas, á kurá dovanotojas jau turi nuosavybës teises dovanojimo sutarties sudarymo metu. Taigi sutarties dalyku negali bûti turtas, kuris dovano-tojo bus sukurtas arba ágytas ateityje. CK imperatyviai nustato, kad tur-to, kurio nëra sutarties sudarymo metu arba kuris bus sukurtas tik atei-tyje, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 str. 6 d.).

Dovanojimo sutarties dalyku gali bûti bet koks turtas, neiðimtas ið civilinës apyvartos. Jei dovanojimo sutarties dalykas yra turtas, ribotai esantis apyvartoje, reikia laikytis ir atitinkamø teisës aktø reikalavimø, nustatanèiø ðiø daiktø naudojimo specialø reþimà, pavyzdþiui, dovano-

258 Гражданское право, c. 125–126.

375


jant ginklà (Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo259 11 str. 2 d. nusta-tyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Res-publikoje áregistruoti juridiniai asmenys turi teisæ ásigyti ðaudmenø ginklams, kuriuos jie turi teisæ turëti).

Turtinës teisës gali bûti tiek daiktinës, tiek prievolinës teisës, tiek teisës, atsirandanèios ið intelektinës veiklos rezultatø (CK 1.112 str.). Taèiau reikia turëti omenyje ir kai kuriø turtiniø teisiø specifikà, pavyz-dþiui, negalës bûti perduodamas reikalavimas dël iðlaikymo; turtinës teisës, kylanèios ið vertybiniø popieriø, negalës bûti perduodamos ne-perduodant paties vertybinio popieriaus ir pan.

Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima dovanoti tik reikalavimo perleidimo (cesijos) bûdu. Tokiu atveju bûtø taikomi ir CK Ðeðtosios knygos VI skyriaus reikalavimai (CK 6.471 str. 3 d. nustatyta, kad dovanojant reikalavimo teisæ privaloma laikytis ðio kodekso 6.101–6.104 ir 6.107 str. nustatytø reikalavimø). Jei turtinë pareiga yra nu-kreipta prieð patá dovanotojà, tai cesijos taisyklës netaikomos. Kai do-vanojimas pasireiðkia prievolës uþ apdovanotàjá ávykdymu treèiajam asmeniui arba apdovanotojo skolos treèiajam asmeniui priëmimu, turi bûti laikomasi ðio kodekso 6.50, 6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuo-se nustatytø reikalavimø. Taigi ðiuo atveju turi bûti laikomasi CK nor-mø, reglamentuojanèiø skolos perkëlimo taisykles.

Sutarties turinys. Dovanojimo sutarties turiná sudaro ðios esminës sàlygos: sàlygos dël sutarties dalyko, dël sutarties neatlygintinumo, dël jos dalyko perdavimo–priëmimo nuosavybës ar patikëjimo teise. Kaip minëta, atsiþvelgiant á tai, kad dovanojimo sutartis yra realinë, dovano-jimo sutarties dalykas yra identifikuojamas perduodant turtà apdovano-tajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutartá. Dël ðiø prieþasèiø ir esminë sàlyga dël turto perdavimo–priëmimo ávykdoma sudarant sutartá, nes sutarties dalyko perdavimas yra vienas ið bûtinø sutarties sudarymo veiksmø, reiðkianèiø ir sutarties vykdymà. Neatlygintinumo ir turto perdavimo nuosavybës arba patikëjimo teise sàlygos yra bûtinos, nes nesant ðiø sàlygø sudaromos ne dovanojimo, o kitos sutartys, pavyz-dþiui, panaudos, pirkimo–pardavimo ar mainø sutartys.

Dovanojimo sutartis, atsiþvelgiant á tai, kad ji yra realinë, paprastai nesukuria jokiø prievoliniø teisiniø santykiø. Dovanojimo sutartis lai-koma sudaryta daikto perdavimo momentu, todël, kaip minëta, jos su-


376


darymas su ávykdymu sutampa, taigi prievolinis teisinis santykis (sutar-tinis dovanojimo teisinis santykis) bûna tik sutarties sudarymo metu, o jà sudarius baigiasi. Todël dovanojimo sutartis yra didesnis pagrindas kilti apdovanotojo nuosavybës teisëms.

CK nustato ðias dovanotojo pareigas: 1) dovanotojas pagal sutartá privalo perduoti dovanojamà turtà be

sutartyje nenumatytø teisës á já suvarþymø, kurie trukdytø apdo-vanotajam naudotis turtu, juo disponuoti arba já valdyti. Dova-notojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias tei-ses, kurias jis turi;

2) dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir ávykdymo iðlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Kaip minëta, dovanotojas turi teisæ dovanojimo sutartyje nustatyti sàlygà (CK 6.467 str.). Ðiuo atveju dovanotojas taip pat turi teisæ, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sàlygos, kreip-tis á teismà su reikalavimu, kad sàlyga bûtø ávykdyta arba kad bûtø pa-naikinta sutartis ir turtas gràþintas.

CK nustato ir kitus atvejus, kai dovanotojas turi teisæ kreiptis á tei-smà dël dovanojimo panaikinimo. Paþymëtina, kad dovanojimo sutar-èiai yra bûdingas negràþintinumas. CK yra nustatyta, kad dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisæ vienaðaliu sprendimu atsiimti do-vanotà turtà arba turtinæ teisæ, negalioja. Todël ir dovanotojo teisë kreiptis á teismà dël dovanojimo sutarties panaikinimo yra numatyta tik iðimtiniais atvejais. Ði dovanotojo teisë ir jos ágyvendinimo sàlygos yra susijusios su esminiu dovanojimo sutarties poþymiu – neatlygintinumu ir bûdingos iðimtinai dovanojimo sutarèiai. Taigi dovanotojas turi teisæ kreiptis á teismà dël dovanojimo sutarties panaikinimo ðiais atvejais (be anksèiau nurodyto atvejo sàlyginës dovanojimo sutarties atveju):

1) kai apdovanotasis pasikësina á dovanotojo arba jo artimøjø gi-minaièiø gyvybæ ar tyèia juos sunkiai suþaloja, taip pat kai, atsi-þvelgiant á dovanos pobûdá, dovanojimo sutarties ðaliø asmeni-nes savybes ir jø tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka do-vanotojo atþvilgiu tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grieþ-tai smerktini geros moralës poþiûriu. Kai apdovanotasis tyèia nuþudo dovanotojà, teisæ pareikðti ieðkiná dël dovanojimo pa-naikinimo turi dovanotojo ápëdiniai (CK 6.472 str. 1 d.);

2) jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinèiu dovanotojui didelæ neturtinæ reikðmæ, elgiasi taip, kad kyla reali to turto þu-

377


vimo grësmë (CK 6.472 str. 2 d.). Ðiuo atveju dovanotojas turi árodyti, kad apdovanotajam yra þinoma, jog padovanotas turtas dovanotojui turi svarbià neturtinæ reikðmæ ir dël to apdovanota-sis turi atsargiai elgtis su daiktu bei uþtikrinti jo saugumà.

Siekiant uþtikrinti civiliniø teisiniø santykiø stabilumà bei civilinës atsakomybës priemoniø taikymo adekvatumà CK nustatyta, kad tokia nurodyta dovanotojo teisë kreiptis á teismà dël dovanojimo sutarties panaikinimo negalima, jei dovana buvo buitinio pobûdþio ir nedidelës vertës (CK 6.472 str. 5 d.).

CK nustato specialø ieðkinio senaties terminà kreipimuisi á teismà dël dovanojimo sutarties panaikinimo minëtais pagrindais. Dovanotojas arba jo ápëdiniai reikalauti panaikinti dovanojimà gali per vieneriø me-tø ieðkinio senaties terminà, skaièiuojamà nuo tos dienos, kurià jie su-þinojo arba turëjo suþinoti apie tokio pagrindo atsiradimà. CK nustato ir dovanojimo sutarties panaikinimo teisines pasekmes – kai dovanoji-mas panaikinamas, apdovanotasis privalo gràþinti dovanotà turtà, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iðlikæs, dovanotojui pagal CK normas, reglamentuojanèias restitucijà.

Apdovanotasis turi teisæ atsisakyti priimti dovanà. Tai jis gali pada-ryti bet kuriuo momentu iki dovanos perdavimo jam. Tokio jo veiksmo nelemia jokios prieþastys. Apdovanotasis nëra ástatymu ápareigotas nu-rodyti kokias nors atsisakymo prieþastis (motyvus), taigi jis yra laisvas apsispræsti. Nors, kita vertus, uþ nepagrástà atsisakymà priimti dovanà apdovanotojui kyla atsakomybë. Paþymëtina, kad apdovanotojo teisë atsisakyti priimti dovanà galima ikisutartiniø santykiø etape, galima sakyti, kad apdovanotasis neduoda akcepto sudaryti sutartá, nes perda-vus daiktà sutartis bûtø jau sudaryta.

Dovanojimo sutarties ðaliø atsakomybë dovanojimo sutarties pa-grindu paprastai neatsiranda. Taèiau galimi jos atsiradimo atvejai yra nulemti ðio sutarties neatlygintinumo poþymio.

Paþymëtina, kad CK numato apdovanotojo atsakomybæ dël atsisa-kymo priimti dovanà. Jeigu dovanojimo sutartis buvo raðytinë, dovano-tojas turi teisæ reikalauti ið apdovanotojo, nepagrástai atsisakiusio pri-imti dovanà, atlyginti dël atsisakymo atsiradusius nuostolius. Atsiþvel-giant á tai, kad apdovanotojas turi teisæ atsisakyti dovanos iki turto per-davimo, o dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo, galima teigti, kad ði apdovanotojo atsakomybë kyla ið ikisutartiniø do-vanojimo teisiniø santykiø, o ne ið paèios dovanojimo sutarties teisiniø

378


santykiø. Todël ði nuostata turëtø bûti taikoma ávertinant ir CK 6.163 straipsnio nuostatas.

Apdovanotojo atsakomybë uþ dovanotojo skolas atsiranda tik uþ tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Ði nor-ma yra dispozityvi, todël sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. Kitas taisykles gali nustatyti ir ástatymai.

Dovanotojo atsakomybë gali kilti dël CK dovanotojui numatytos pareigos pagal sutartá perduoti dovanojamà turtà be sutartyje nenuma-tytø teisës á já suvarþymø, kurie trukdytø apdovanotajam naudotis, dis-ponuoti turtu arba já valdyti, paþeidimo. Tokiu atveju apdovanotasis gali ið dovanotojo reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu apdovanotasis turëjo iðlaidø, susijusiø su teisës á turtà suvarþymø panaikinimu arba jo trûkumø paðalinimu, o dovanotojas apdovanotojam nepraneðë apie jam þinomus arba privalomus þinoti suvarþymus arba trûkumus.

Atsiþvelgiant á tai, kad sutartis yra neatlygintinë, negalima dovano-tojui pateikti reikalavimo dël dovanoto turto kokybës. Toks turtas gali bûti netinkamos kokybës, bet neturi padaryti þalos. Todël CK yra nu-statyta, kad þalà, padarytà apdovanotojo gyvybei, sveikatai arba turtui dël dovanoto turto trûkumø, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu árodoma, kad turto trûkumai atsirado iki turto perdavimo apdo-vanotajam ir nebuvo akivaizdûs, o dovanotojas, þinodamas apie juos, apdovanotojo neáspëjo. Dovanotojas neatsako uþ paslëptus dovanoja-mo turto trûkumus, jeigu apie juos jis neþinojo ar neturëjo þinoti.

37.1. Aukos (parama arba labdara) Auka laikomas turto arba turtinës teisës dovanojimas tam tikram

naudingam tikslui. Auka yra naujas civilinës teisës institutas CK ir yra atskira dovanojimo sutarties rûðis. Paþymëtina, kad labdaros ir paramos santykius reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos ástatymo pakeitimo ástatymas260, taèiau jo reguliavimo tikslas yra kitoks. Labdaros ir paramos santykius ðiuos ástatymas reguliuoja vieðosios, o ne civilinës teisës aspektu. Ðio ástatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad ástaty-mas nustato labdaros ir paramos teikimà ir gavimà, jos teikimo ir gavi-mo tikslus, teikëjus ir gavëjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo


379


kontrolæ bei apskaità, kai labdaros ir (arba) paramos teikëjai ir (arba) gavëjai naudojasi ástatymø nustatytomis mokesèiø ir muitø lengvatomis.

Ið aukos reglamentavimo CK galima daryti iðvadà, kad aukai tai-komos bendrosios dovanojimo sutarties taisyklës, iðskyrus tas, kurios prieðtarauja aukà reglamentuojanèioms nuostatoms. Aukos ypatumai yra lemiami aukos dalyko ir aukos tikslo. Taigi specialiu aukos poþymiu ástatymø leidëjas laiko dovanojimo tikslà, kuris yra tam tikras naudin-gas tikslas (bendra nauda).

Aukos dalykas yra siauresnis negu apskritai dovanojimo sutarties. Aukos dalyku negali bûti atleidimas nuo turtinës pareigos dovanotojui arba treèiajam asmeniui. Tai paaiðkinama tuo, kad atleidimas nuo pa-reigos dovanotojui arba treèiajam asmeniui visada yra vykdomas tenki-nant konkretaus asmens interesus ir tai neatitinka esminio aukos po-þymio – dovanojimà vykdyti atsiþvelgiant á neapibrëþto asmenø rato interesus, t. y. tam tikram naudingam tikslui.

Aukai priimti nereikalingas joks leidimas arba sutikimas. Vienas ið pagrindiniø argumentø (motyvø) dovanojimo sutartá priskirti prie dvi-ðaliø sandoriø yra tas, kad dovanai priimti reikalingas apdovanotojo sutikimas, taigi reikia, kad ir kita ðalis iðreikðtø savo valià. Aukos atveju, nors ir ði sutartis yra dovanojimo sutarties rûðis, tokio sutikimo nerei-kia. Tuomet kyla klausimas, ar galima apskritai aukà laikyti sutartimi ir ar tai nëra vienaðalis sandoris. Teisinëje literatûroje pareikðta nuomo-në, kad nors sutikimo nereikia, taèiau tai nëra pagrindas laikyti vienaða-liu sandoriu, nes daikto perdavimas yra kaip siûlymo aukoti akceptas, ir sutartis laikoma sudaryta perdavus turtà261.

Paþymëtina, kad CK nepateikia aukos tikslo – naudingo tikslo – apibrëþimo. Taèiau atkreiptinas dëmesys á tai, jog minëto Labdaros ir paramos ástatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visuomenei naudingais tikslais ðiame ástatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, þmogaus teisiø apsaugos, maþumø integracijos, kultûros, religiniø ir etiniø vertybiø puoselëjimo, ðvietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinës apsaugos ir darbo, sveikatos prieþiûros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisëtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir bûs-to plëtros, autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø apsaugos, aplinkos apsaugos

261 Комментарий к Гражданскому кодексу Российской Федерации части вто-

рой (постатейный), c. 171–172.

380


ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiðkomis pripaþástamose srityse. Taip pat nustatyta, kad labdaros dalykai ðiame ástatyme nurody-tiems labdaros gavëjams teikiami jø minimaliems, socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos prieþiûrai uþtikrinti, padëti likviduoti karo ir gaivaliniø nelaimiø, gaisrø, ekologiniø katastrofø, uþkreèiamøjø ligø protrûkiø bei epidemijø pasekmes. Taigi vertinant naudingà tikslà galima bûtø atsiþvelgti ir á minëto ástatymo nuostatas (sprendþiant mo-kestinius ginèus, be abejo, tai ir bûtina).

Taèiau CK nustato, kad aukos tikslas gali bûti iðreiðkiamas aukoto-jo nurodymu arba aukos gavëjo praðymu ar veiksmais. Auka turi bûti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu dël pasikeitusiø aplinkybiø naudoti paaukoto turto pagal nurodytà tikslà nebeámanoma, tai kitiems tikslams jis gali bûti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukoto-jas mirë (baigësi), – tik teismui leidus.

Aukoje visada egzistuoja apdovanotojo pareiga – naudoti turtà naudingiems tikslams. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas arba jo teisiø perëmëjai turi teisæ reikalauti teismo tvarka atðaukti aukà. Ði taisyklë netaikoma buitinio pobûdþio ir nedidelës vertës aukoms.

CK taip pat nustatyta apdovanotojo – aukos gavëjo – juridinio as-mens pareiga tvarkyti visø operacijø, susijusiø su paaukoto turto naudo-jimu, apskaità. Kaip minëta, ðios apskaitos tvarkà reglamentuoja Lab-daros ir paramos ástatymas. Ði pareiga uþtikrina paaukoto turto naudo-jimo kontrolæ.

Aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis. Ðis straipsnis reglamen-tuoja dovanojimo numatant sàlygà sutartá. Kaip minëta, ði sàlyga skirta vieno asmens, tuo tarpu auka – neriboto asmenø skaièiaus interesams tenkinti.


1. Ar dovanojimo sutartis gali bûti konsensualinë? 2. Kokias teisines pasekmes sukuria paþadas padovanoti? 3. Ar dovanojimo sutartimi gali bûti perduotas piniginis reikalavimas? 4. Ar dovanojimo sutartimi gali bûti perduotos paveldëjimo teisës? 5. Ar testamentas yra dovanojimo sutartis? 6. Kas yra dovanojimas numatant sàlygà?

381


7. Kokia forma sudaroma dovanojimo sutartis? 8. Kokie yra turto, esanèio bendràja nuosavybe, dovanojimo ypatu-

mai? 9. Ar valstybë gali bûti dovanojimo sutarties ðalimi?

10. Ar dovanojimo sutartis gali bûti atlygintinë? 11. Ar gali dovanotojas panaikinti dovanojimà? 12. Ar apdovanotasis atsako uþ dovanotojo skolas? 13. Kokie yra aukos poþymiai?

382


38 SKIRSNIS. NUOMA 38.1. Bendrosios nuostatos Nuomos sutartimi viena ðalis (nuomotojas) ásipareigoja duoti kitai

ðaliai (nuomininkui) daiktà laikinai valdyti ir naudotis juo uþ uþmokes-tá, o nuomininkas – mokëti nuomos mokestá, gràþinti daiktà pasibaigus sutarèiai (CK 6.477 str. 1 d.). Tai dviðalis, atlygintinis, konsensualinis sandoris. Tai vienas ið klasikiniø sandoriø, þinomas civilistikoje nuo romënø laikø. Skirtumas tarp nuomos (localio–conductio) ir pirkimo–pardavimo (emptio et venditio), kurá nurodydavo romënø juristai, yra tas, kad pirkdamas daiktà asmuo ágydavo nuolatinæ daikto valdymo tei-sæ, o nuomos pagrindu daiktu naudodavosi laikinai. Asmenims vieno-kiems arba kitokiems poreikiams tenkinti reikia ávairiø daiktø. Ásigyti nuosavybës teisæ á daiktà ne visuomet bûtina ir tikslinga ekonominiu poþiûriu. Tokie poreikiai gali bûti tenkinami laikinai pasinaudojant tur-tu uþ tam tikrà atlyginimà. Dël ðiø prieþasèiø nuomos santykius regu-liuojanèios ávairiø ðaliø teisës normos iðsaugo romënø teisëje átvirtintà nuomos santykiø paskirtá – daiktø perdavimà laikinai naudotis uþ uþ-mokestá. Atskirø ðaliø, pavyzdþiui, Vokietijos, Ðveicarijos, teisë nuomà pripaþásta kaip turto nuomà. Anglø ir amerikieèiø teisë nuomos sutartis skiria pagal tai, koks daiktas – kilnojamasis (hire) ar nekilnojamasis (lease) iðnuomojamas. Ðis skirtumas lemia, kad nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktinë teisë, o kilnojamojo daikto nuoma sukuria prievolinius teisinius santykius262. Nuomos santykiai (lease) JAV reguliuojami Vieningu komerciniu kodeksu (Uniform Сommercial Сode). XX a. viduryje iðplito finansinës nuomos sutartys. Ðio tipo sutartys sujungë nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarèiø ele-mentus, nes finansinës nuomos kompanija suteikia lizingo gavëjui gali-mybæ uþ atlyginimà naudotis fabrikais, árenginiais, transporto priemo-nëmis ir t. t., o pasibaigus sutarèiai lizingo gavëjas gali lengvatinëmis

262 Гражданское и торговое право капиталистических государств. Учебник /

Под. ред. Е. А. Васильева. Москва, 1992, c. 336.

383


sàlygomis, áskaitant visus mokëjimus, atlyginæs finansinës nuomos ob-jekto likutinæ vertæ ágyti já nuosavybën.

Lietuvos civilinëje teisëje nuomos santykiø reguliavimo kaita pri-klausë nuo visuomeniniø santykiø bei nuo to, kokià paskirtá nuomos teisei numatydavo ástatymø leidëjas263. 1964 m. CK reguliavo nuomos sutarties bendràsias nuostatas bei gyvenamøjø patalpø nuomà264. Atski-ras nuomos sutarties rûðis reguliavo specialûs ástatymai, pavyzdþiui, Þemës nuomos ástatymas265.

2000 m. CK átvirtina platø ir iðsamø teisiniø nuomos santykiø regu-liavimà. Nuoma – klasikinis prievolinës teisës institutas. Nuomos sutar-ties esminiai poþymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, nuosavybës teisë á nuomojamà daiktà neperduodama. Nuomininkas pripaþástamas teisëtu daikto val-dytoju, kol nesibaigia nuomos sutartis. Teisëtà valdytojà nuo treèiøjø asmenø paþeidimø gina daiktinë teisë, todël nuomininkas turi teisæ reikðti vindikaciná ieðkiná (iðreikalauti nuomos objektà ið treèiøjø asme-nø neteisëto valdymo) ir negatoriná ieðkiná, jei paþeidimas nesusijæs su daikto netekimu. Teisëto valdytojo statusas nuomininko teisiø apsaugai suteikia kitø daiktinei teisei bûdingø poþymiø: nuomos teisë seka pas-kui daiktà, nuomos teisë paveldima, nuomininkas gali nuomos teisæ ákeisti, pats nuomojamà daiktà iðnuomoti treèiajam asmeniui (subnuo-mos teisë). Ilgalaikë nuoma (emphyteusis) pripaþástama daiktine teise ir gali bûti bûdas uþtikrinti prievoliø ávykdymà. Jeigu ilgalaikæ nuomà nu-statantis aktas nenustato kitaip, nuomininkas naudojasi iðnuomotu ne-kilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik ið esmës nedidina jo vertës.

Akivaizdu, kad nuoma, kaip prievolinës teisës institutas, turi daik-tinëms teisëms bûdingø poþymiø, nes nuomos santykiø turinys apima ne tik naudojimàsi, bet ir daikto valdymà. Nuomos teisiniai santykiai CK sureguliuoti iðsamiai, pirmiausia nurodant visiems nuomos santy-kiams bendras nuostatas ir toliau atskirai reglamentuojant atskirø nuomos rûðiø ypatumus. Toks detalus nuomos sutarèiø reguliavimas nepaneigia sutarèiø laisvës principo. Dauguma ðiø teisës normø yra dispozityvaus pobûdþio ir veikia, jeigu sutarties ðalys nesusitaria kitaip. Tai svarbu sudarant nuomos sutartis, nes ðalims nereikia á sutarties te-

263 Tarybinë civilinë teisë. Vilnius: Mintis, 1988, 2 dalis, p. 63–96. 264 CK. Vilnius: Teisinës informacijos centras, 1998. 265 Lietuvos Respublikos þemës nuomos ástatymas // Valstybës þinios. 1994. Nr. 3–41.

384


kstà perkelti ástatymo nuostatø, numatanèiø santykiø reguliavimà, o sutartyje nurodomos sàlygos, dël kuriø ðalys konkreèiu atveju susitarë kitaip, nei numatyta ástatymuose. CK numatytos nuomos sutarèiø rûðys yra iðskirtos atsiþvelgiant á nuomos objektà. Toks rûðiø sàraðas nëra baigtinis ir viskà apimantis atskirø nuomos rûðiø reguliavimo metodas, todël neretai tenka taikyti tik bendràsias nuostatas, pavyzdþiui, negyve-namøjø patalpø, nebaigtos statybos nuomos ir kitais atvejais.

Nuomos sutarties dalykas gali bûti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. CK nëra iðvardyta, kokie daiktai gali bûti nuomojami, taèiau ið visø nuomos instituto normø aiðku, kad tai gali bûti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese ið esmës nepraranda savo natûraliø savybiø ir savo vertës (CK 4.5 str. 2 d.). Tai þemës sklypai, gamtos objektai, ámonës, statiniai, árenginiai, transporto priemonës ir kita. CK 6.477 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ástatymai gali nustatyti daiktø, kuriø nuoma draudþiama arba ribojama, rûðis. Prie tokiø draudþianèiø ásta-tymo normø galima priskirti, pavyzdþiui, CK 4.7 straipsná. Nuomos su-tartyje turi bûti nurodomi daiktà individualizuojantys poþymiai. Indivi-dualizavimo laipsnis priklauso nuo nuomojamo daikto prigimties. Grieþtesni reikalavimai keliami tokiems nuomojamiems daiktams kaip transporto priemonës, nekilnojamasis turtas, ámonës. Ástatyme iðsamiai nurodomi tokiø objektø apibûdinimo kriterijai ir nustatoma ðiø objektø individualizavimo procedûra. Nekilnojamasis turtas turi unikalø numerá kadastro ir registro ámonëje kaip kadastrinës ir techninës apskaitos re-zultatà. Nuomojamas þemës sklypas turi bûti suprojektuotas. Nuomo-jamas daiktas savo juridine prigimtimi negali bûti pakeièiamas, nes nuomos santykiams pasibaigus reikia gràþinti tà patá daiktà. Bûtina su-tarties sàlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamàjá daiktà arba tokius jo poþymius, pagal kuriuos galima já identifikuoti. Jeigu tokie poþymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nu-statyti remiantis kitais poþymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 str. 3 d.). Lietuvos civilinë teisë numato tik daiktø, o ne tur-tiniø teisiø, paslaugø arba darbø nuomà. Ði nuostata svarbi teisiniam santykiø kvalifikavimui atskiriant nuomos, atlygintiniø paslaugø teiki-mo, rangos santykius.

Sutarties ðalys. Nuomos sutarties ðalys yra nuomotojas ir nuomi-ninkas. Nuomotoju gali bûti daikto savininkas arba asmuo, kurio teisæ nuomoti svetimà daiktà numato ástatymas arba kuris atitinkamus ágalio-jimus yra gavæs ið savininko. Ðios nuostatos reiðkia, kad nuomotojas yra

385


tas asmuo, kuris gali daiktà valdyti. Ðià teisæ, be abejo, pirmiausia turi daikto savininkas. Ástatymu tokias teises ágyja visi daikto valdytojai. Jei-gu ástatymas teisës nuomotis nenumato, tai turtà valdantys asmenys tokià teisæ gali ágyti savininkui specialiai taip nutarus.

Bendra taisyklë, kad nuomotoju ar nuomininku gali bûti bet kuris civilinës teisës subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – komer-cinës ir nekomercinës organizacijos, taip pat valstybës, valstybinës val-dþios institucijos. Specialius reikalavimus atskiriems ðiø santykiø sub-jektams numato atskiras nuomos rûðis nustatanèios normos. Daug pa-pildomø reikalavimø keliama subjektams, nuomojantiems valstybiná ir municipaliná (savivaldybiø) turtà, pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 2001 m. gruodþio 14 d. nutarime Nr. 1524 „Dël valstybës ilga-laikio materialiojo turto nuomos“.

Nuomos sutarties forma ir sutarties registravimas. Sandorio for-ma – tai sandorá sudaranèiø asmenø valios iðorinës iðraiðkos bûdas. CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad ilgesnës kaip vieneriø metø nuo-mos sutartis turi bûti raðytinë. Ðios bendros nuomos teisës normos rei-kalavimas sandorio formai taikomas ne visais nuomos atvejais, nes yra susijæs su nuomos santykiø trukme266. Nuomos sutarties formos ypatu-mus, atsiþvelgiant á nuomos dalykà, subjektus, nustato atskiras nuomos rûðis numatanèios teisës normos. Pavyzdþiui, statiniø, pastatø nuomos sutartis turi bûti raðytinë nepriklausomai nuo termino (CK 6.531 str. 1 d.), vartojimo nuomos sutartys gali bûti sudaromos ir kitokios specialiai nustatyta forma (kvitas, þetonas ir kt.) (CK 6.506 str.). Jei nuomos su-tartis sudaroma trumpesniam nei vieneriø metø laikotarpiui, taikomi CK 1.72–1.77 straipsniai, nustatantys sandoriø formos reikalavimus. CK 1.77 straipsnis numato, kad sandoriai, kuriuos ástatymas leidþia sudaryti þodþiu, taip pat gali bûti sudaromi paprasta raðytine arba notarine for-ma. Sandoriai, kuriems ástatymas nustato paprastà raðytinæ formà, gali bûti ir notarinës formos. Notarinë sandorio forma privaloma sudarant ilgalaikæ nekilnojamojo daikto nuomos sutartá (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas daiktiniø teisiø á ne-kilnojamàjá daiktà perleidimo ir suvarþymo sandorius sudaryti notarine forma plaèiau neaiðkinamas ir nekilnojamøjø daiktø nuomos sutartys, nesanèios ilgalaikës nuomos (emphyteusis) sutartimis, sudaromos pa-

266 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis 2003 m. lapkrièio 19 d. civilinëje byloje

Nr. 3K–3–111/2003, A. Paužienė v UAB „Gold Ceramic Group“, kat. 45.5.

386


prasta raðytine forma, nors ir yra susijusios su valdymo teisiø perleidi-mu267. Todël galima teigti, kad CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos numato nuomos sutarties paprastà raðytinæ formà. Ástatymo reikalau-jamos paprastos raðytinës formos nesilaikymo pasekmes numato CK 1.93 straipsnio 2 dalis. Raðytinës formos nesilaikymas, jeigu ástatymas nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojanèio, taèiau kilus ginèui dël sandorio sudarymo ir jo ávykdymo fakto negalima remtis liudytojø parodymais. Ðie faktai árodinëjami raðytiniais árodymais, iðskyrus atve-jus, kai teismas nutaria minëtø sandorio formos nesilaikymo pasekmiø netaikyti (CK 1.93 str. 6 d.). Teisinë sandoriø registracija reikðminga civilinës apyvartos stabilumui. Asmuo turi galimybæ suþinoti apie kitø asmenø teises á daiktà, jeigu tos teisës yra áregistruotos vieðame regist-re. Nuomos teisë nenumato privalomo sandoriø registravimo (ðioje va-dovëlio dalyje nenagrinëjama ilgalaikë nuoma (emphyteusis), kuri yra daiktinës teisës institutas). CK 1.75 straipsnyje numatytos bendros tei-sinës registracijos nuostatos nuomos santykiams taikomos tik esant ga-limybei nuomos sutarties faktà panaudoti prieð treèiuosius asmenis. Taisyklë, kad nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vieneriø metø terminui, gali bûti panaudotos prieð treèiuosius asmenis, jeigu ástatymo nustatyta tvarka áregistruotos vieðajame registre, taikoma nekilnojamø-jø daiktø nuomai (CK 6.478 str. 2 d.). Jei sutartis ástatyme numatyta kaip registruotina, tik registruota sutartis lieka galioti daikto perëjimo kitam savininkui atveju (CK 6.494 str. 1 d.)268.

Nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis registruota, ar ne, nuomotojas, parduodamas arba kitaip perduodamas nuomojamà daik-tà, arba já ákeisdamas, arba kitaip suvarþydamas nuosavybës teisæ, priva-lo praneðti daikto pirkëjui ar kitokios sutarties ðaliai apie nuomos sutar-tá, o nuomininkui – apie daikto pardavimà arba kitoká perleidimà, arba teisës á já suvarþymà (CK 6.495 str.). Ði teisës norma yra imperatyvi. To-kià imperatyvinæ pareigà – praneðti apie treèiøjø asmenø teisæ á iðnuo-mojamà daiktà – nuomotojas bûsimajam nuomininkui turi ávykdyti iki sutarties sudarymo (CK 6.496 str.).

Nuomos sutarties terminas. Pagal nuomos sutartá daiktas perduo-damas nuomininkui laikinai naudotis, todël tokios sutarties galiojimas

267 CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 171. 268 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. balandþio 8 d. nutartis civilinëje byloje

Šiaulių bankas v UAB „Kailena“ ir kt.

387


laiko poþiûriu yra esminë jos sàlyga. Be to, nuo sutarties termino pri-klauso ir jos forma bei registracija. Nuomos sutarties terminas nusta-tomas ðaliø susitarimu. Ástatymas nedraudþia sudaryti nuomos sutartá nenurodant nuomos termino. Tokiais atvejais nuomos sutartis pripaþás-tama neterminuota sutartimi. Teisinës neterminuotos sutarties sudary-mo pasekmës – kiekviena ðalis turi teisæ nutraukti nuomos sutartá bet kada, áspëjusi apie tai kità ðalá prieð vienà mënesá iki nutraukimo, o jei nuomojami nekilnojamieji daiktai – prieð tris mënesius iki nutraukimo. Sutartimi ðalys gali numatyti ir ilgesnius áspëjimo terminus. Áspëjimo forma ástatyme nenurodyta, jà sandorio ðalis gali pasirinkti savo nuoþiû-ra atsiþvelgdama á numatomà bûtinybæ árodinëti áspëjimo faktà. Taigi nuomos sutartys gali bûti terminuotos arba neterminuotos, taèiau visais atvejais sutarties terminas negali bûti ilgesnis kaip vienas ðimtas metø (CK 6.479 str. 1 d.). Atskiroms nuomos sutarèiø rûðims ástatymas nusta-to kitokius terminus. Pavyzdþiui, vartojimo nuomos sutarties terminas negali bûti ilgesnis kaip vieneri metai (CK 6.505 str. 1 d.). Suëjus nuo-mos sutarties terminui sutartis baigiasi. Prievoliniams nuomos santy-kiams reikðmingos ðiø santykiø atnaujinimo galimybës. CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienø toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam ne-prieðtarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat sàlygomis tapo neter-minuota. Nuomotojui paprieðtaravus nuomos sutartis baigiasi, jeigu nuomininkas nepasinaudoja ástatyme átvirtinta pirmenybës teise atnau-jinti nuomos sutartá. Nuomos sutarties, sudarant jà naujam terminui, sàlygos ðaliø susitarimu gali bûti pakeistos. Nuomotojas, prieðtaraujan-tis, kad nuomininkas toliau naudotøsi daiktu tomis paèiomis sàlygomis neterminuotai, bet numatantis toliau já nuomoti, raðtu praneða nuomi-ninkui apie jo pirmenybës teisæ sudaryti sutartá naujam terminui, kartu gali bûti siûlomos naujos nuomos sàlygos. Ðá praneðimà nuomotojas siunèia nuomos sutartyje numatytu terminu. Jeigu nuomos sutartyje nenumatyta – per protingà terminà iki nuomos sutarties pabaigos. Pro-tingas terminas ðiuo atveju turëtø bûti toks, kad nuomininkas galëtø apsispræsti, ar galës sutikti su naujomis sàlygomis, dalyvauti derybose dël naujø sàlygø ir kita. Toks raðtiðkas pasiûlymas turi lemiamà árodo-màjà reikðmæ nustatant, ar nuomotojas nepaþeidë nuomininko pirme-nybës teisës atnaujinti nuomos sutartá. Jeigu nuomotojas atsisako suda-ryti su nuomininku sutartá naujam terminui, tai ið esmës jis metus laiko nuo nuomos sutarties pabaigos negali sudaryti naujos nuomos sutarties

388


dël to paties daikto su kitu asmeniu, iðskyrus atvejus, kai buvæs nuomi-ninkas atsisako atnaujinti sutartá arba neatsiliepia á pasiûlymà atnaujinti nuomos sutartá. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti nuomos sutartá su nuomininku naujam terminui ir, nepraëjus vieneriems metams nuo nuomos pabaigos, nepraneðæs buvusiam nuomininkui sudaro naujà nuomos sutartá su kitu asmeniu, buvæs nuomininkas gali reikalauti per-leisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal naujà sutartá arba reika-lauti atlyginti nuostolius dël atsisakymo atnaujinti nuomos sutartá nau-jam terminui.

38.2. Nuomos sutarties ðaliø teisës ir pareigos Nuomos teisiniø santykiø turiná sudaro veiksmai, kuriuos ðalys at-

lieka ágyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias ið su-tarties. Vienos nuomos sutartiniø santykiø ðalies teisës atitinka kitos pareigas ir atvirkðèiai. CK nustato ðias pagrindines nuomotojo pareigas:

1) perduoti nuomininkui tinkamos bûklës daiktà, atitinkantá sutar-ties sàlygas bei daikto paskirtá (CK 6.483 str. 1 d.). Tai reiðkia, kad daik-tas turi bûti perduotas nuomininkui valdyti, juo naudotis pagal paskirtá, taèiau juo disponuoja nuomotojas. Daiktas turi bûti perduotas laikantis sutartyje nustatyto termino nurodytoje vietoje. Nuomotojas perduoda daikto dokumentus ir priedus, bûtinus daiktui naudoti. Sutartyje turi bûti nurodyti daikto trûkumai, jeigu jø buvo. Jeigu nuomotojas neper-duoda daikto, dokumentø arba priedø, nuomininkas turi teisæ iðreika-lauti tà daiktà ir iðieðkoti dël pavëluotai ávykdytos sutarties atsirandan-èius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir dël neávykdytos sutarties gauti atlygá uþ nuostolius;

2) nuomotojas atsako uþ daikto trûkumus, kurie visiðkai arba ið da-lies trukdo naudoti daiktà pagal paskirtá. Ði daikto savininko pareiga, susijusi su daikto kokybe, turi bûti vykdoma neatsiþvelgiant á tai, ar nuomotojas, sudarydamas sutartá, tuos trûkumus þinojo (CK 6.485 str. 1 d.). Nuomotojui pareiga atsakyti uþ daikto trûkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trûkumus nuomininkas turëjo þinoti, t. y. be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo arba daikto perdavimo me-tu trûkumai turëjo bûti pastebëti. Nuomotojas neatsako uþ daikto trû-kumus, kuriuos aptarë sutarties sudarymo metu. Jeigu nuomos sutarti-mi daikto trûkumai nebuvo aptarti, apþiûrëdamas ir priimdamas daiktà

389


jø nuomininkas nepastebëjo ir be papildomo tyrimo pastebëti negalëjo, nuomotojas privalo neatlygintinai ðiuos trûkumus paðalinti arba ne-delsdamas pakeisti iðnuomotà daiktà tinkamu. Jeigu nuomotojas ðios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teisæ reikalauti atlyginti trûkumø paðalinimo iðlaidas (jeigu pats trûkumus paðalino) arba naudotis daiktu su trûkumais, jeigu tai galima, bet reikalauti maþinti nuomos mokestá. Trûkumø paðalinimo iðlaidos gali bûti iðskaièiuotos ið nuomos mokes-èio. Nuomininkas turi teisæ nutraukti sutartá prieð terminà. Visais atve-jais nuomininkui atsiranda teisë á nuostoliø atlyginimà. Nuostoliai ma-þinami atlygintomis trûkumø paðalinimo iðlaidomis ir nuomos mokesèio sumaþinimo dydþiu;

3) nuomotojas privalo atlikti iðnuomoto daikto kapitaliná remontà (CK 6.492 str.), jeigu ástatymai arba sutarties ðalys nenumato kitaip. Nuomotojas remontà daro savo sàskaita. Kapitalinio remonto metu nuomininkui apribojama nuomos teisë, nes jis negali naudotis iðnuomo-tu daiktu. Todël CK 6.492 straipsnio 4 dalis numato, kad nuomotojas turi árodyti, jog iðnuomoto daikto kapitalinis remontas yra bûtinas ir neatidëliotinas. Kad bûtø galima apriboti nuomininko teisæ naudotis daiktu, ðie reikðmingi faktai privalo bûti nustatyti abu. Jeigu remontas nëra neatidëliotinas, o tik bûtinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisës naudotis daiktu, nuomotojas, norëdamas atlikti kapita-liná remontà, privalo gauti teismo leidimà apriboti ðià nuomininko teisæ. Visais atvejais, kai nuomininko teisës naudotis daiktu apribojamos, turi bûti maþinamas nuomos mokestis arba kitaip kompensuojama. Kapita-linis remontas suteikia teisæ nuomininkui nutraukti nuomos sutartá prieð terminà. Jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daiktà kapitaliðkai suremontuoti, nuomininkas teismo leidimu ágyja teisæ suremontuoti já pats. Ðiuo atveju svarbi teisminë kontrolë, nes turi bûti objektyviai nu-statoma, ar remontas yra bûtinas ir neatidëliotinas, t. y. ar nuomos da-lykas ne tik atitinkamai nusidëvëjæs, bet ir kelia pavojø jo naudotojui, aplinkiniams, tolesná jo naudojimà draudþia atitinkamos eksploatavimo taisyklës ir pan., todël kapitaliná remontà bûtina atlikti nedelsiant. Nuomininkas, atlikæs kapitaliná remontà, pateikia nuomotojui remonto darbø sàmatà ir sàskaità, praðo atlyginti remonto iðlaidas arba áskaityti patirtas iðlaidas á nuomos mokestá;

4) nuomotojas privalo priimti iðnuomotà daiktà ið nuomininko, kai ðis sutarèiai pasibaigus já gràþina. Jeigu nuomotojas ðios pareigos ne-

390


vykdo, nuomininkas turi teisæ iðreikalauti ið jo visas daikto iðlaikymo, saugojimo ir kitokias iðlaidas;

5) nuomotojo pareiga praneðti apie nuomos sutartá reiðkia jo prie-volæ informuoti treèiuosius asmenis – pirkëjus, ákaito turëtojus, rentos gavëjus ir kitus, bei nuomininkà apie numatomà disponavimo, valdymo ar kitokius teisiø á iðnuomotà daiktà suvarþymus bei pasikeitimus. Prieð sudarydamas nuomos sutartá nuomotojas privalo praneðti nuomininkui apie visas treèiøjø asmenø teises á tà daiktà, nes daikto iðnuomojimas nepanaikina ir nepakeièia ðiø asmenø teisiø á iðnuomojamà daiktà (CK 6.486 str.). Jeigu nuomotojas ðios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teisæ reikalauti sumaþinti nuomos mokestá arba nutraukti nuomos su-tartá bei atlyginti nuostolius.

Pagrindinës nuomininko teisës ir pareigos. Nuomininkas turi ðias pagrindines pareigas:

1) naudotis ir valdyti iðsinuomotà daiktà atsiþvelgiant á nustatytas sàlygas ir turto paskirtá. Iðsinuomotu daiktu nuomininkas naudojasi ir já valdo pats. Jeigu nuomininkas leidþia daiktu naudotis tretiesiems as-menims be nuomotojo sutikimo, jis paþeidþia CK 6.490 straipsnio reika-lavimus. Nuomojamo daikto naudojimo ir valdymo sàlygos turi bûti nustatytos sutartyje, prieðingu atveju daiktas naudojamas pagal tiesio-ginæ paskirtá, áprastu tokios paskirties daiktui naudojimosi bûdu, laikan-tis ekonomiðkumo principo, kartu netrukdant juo naudotis kitiems tei-sëtiems to daikto naudotojams. Nors CK 6.489 straipsnis neapibrëþia nuomininko atsakomybës ribø uþ ðios pareigos nevykdymà, taèiau átvir-tintas nuomininko atsakingumo nuomotojui principas suteikia nuomo-tojui teisæ reikalauti naudotis iðnuomotu daiktu tinkamai, uþ ðios parei-gos nevykdymà reikalauti atlyginti nuostolius arba nutraukti sutartá prieð terminà (CK 6.497 str. 1 d. 1 p.)269;

269 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje Kauno miesto savivaldybė v UAB „Trimitas“, UAB „Liandrija“ byloje Nr. 3K–3–456/2002, konsta-tavo, kad nuomininko pareiga naudoti daiktà pagal paskirtá, kaip ir pareiga gràþinti daiktà nuomotojui, perkeliama subnuomininkui, nes subnuomos teisë yra iðvestinë ið nuomos teisës. Ðioje byloje nustatyta, kad UAB „Trimitas“ buvo ne iðnuomotø patalpø savininkas, o nuomininkas ir subnuomojo dalá iðnuomotø patalpø be nuomotojo sutiki-mo bei pakeitë patalpø naudojimo paskirtá – vietoje drabuþiø siuvyklos leido subnuomi-ninkui árengti barà–kavinæ. UAB „Trimitas“ paþeidë terminuotà nuomos sutartá ir suda-rë pagrindà nuomotojo nuostoliams atsirasti, todël ieðkovas – nuomotojas turëjo teisiná pagrindà reikalauti nutraukti nuomos sutartá, prieð tai áspëjæs nuomininkà ir subnuomi-ninkà.

391


2) nuomininkas privalo laiku mokëti nuomos mokestá. Nuomos mokestis, jo forma, dydis, mokëjimo tvarka ir sàlygos nustatomos ðaliø susitarimu. CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodyti bûdai nëra vieninteliai ir privalomi, todël sutarties ðalis gali nustatyti ir kitoká nuomos mokes-èio apskaièiavimo bûdà. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokes-èio dydis arba jo apskaièiavimo metodika, abi ðalys turi teisæ kreiptis á teismà su praðymu nustatyti nuomos mokesèio dydá. Nuomos mokestis gali bûti áskaitytas á daikto kainà, kurios sumokëjimas sudarytø pagrin-dà nuomai pasibaigti, o iðnuomotà daiktà ágyti nuosavybën (iðperkamoji nuoma, lizingas (finansinë nuoma)). Jei ko kita nenumatyta nuomos sutartimi, nuomos mokestis gali bûti ðaliø susitarimu keièiamas jø sude-rintais terminais, bet ne daþniau kaip du kartus per metus (CK 6.487 str. 5 d.). Atsisakymas keisti nuomos mokestá ir jo mokëjimo sàlygas nesudaro ðalims pagrindo nutraukti nuomos sutartá arba pareikðti ati-tinkamà ieðkiná teisme, nes tokiø teisiniø pasekmiø CK nenumatyta, nebent ðalys susitartø kitaip. Nuomos mokesèiø nemokëjimas suteikia teisæ nuomotojui nutraukti sutartá prieð terminà, taèiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, ðià teisæ jis turëtø ágyvendinti prieð tai pareikala-væs, kad nuomininkas per nustatytà terminà ið anksto sumokëtø nuo-mos mokestá (CK 6.487 str. 6 d.);

3) nuomininkas privalo laikyti iðsinuomotà daiktà tvarkingà, atly-ginti daikto iðlaikymo iðlaidas, savo sàskaita daryti einamàjá remontà, jeigu ástatymai arba sutartis nenustato kitaip. Einamasis remontas at-liekamas daikto trûkumams paðalinti, bet nekeièiant pagrindiniø konst-rukcijø, vamzdynø ir pan. Einamasis remontas paprastai nedidina ið-nuomoto daikto vertës ir nepaðalina natûralaus jo nusidëvëjimo. Ásta-tymø leidëjas skiria pareigà atlikti einamàjá remontà nuo pareigos pa-laikyti daiktà tvarkingos bûklës. Nuomininkas, naudodamasis daiktu, gali pagerinti jo bûklæ. Tokio pagerinimo teisinës pasekmës priklauso nuo to, ar jis padarytas nuomotojo leidimu, ar be jo, pirmuoju atveju nuomininkas turi teisæ reikalauti atlyginti iðlaidas, patirtas dël turto pagerinimo, o antruoju – jei turto pagerinimo negalima atskirti be þalos turtui ir nuomotojas nesutinka atlyginti nuomininkui iðlaidø, daikto pagerinimo vertë neatlyginama (CK 6.501 str.)270. Nuomininkas atsako

270 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis civilinëje byloje Kauno miesto savivaldybė

v UAB „Trimitas“.

392


uþ daikto pabloginimà, jei neárodo, kad daikto vertë sumaþëjo ne dël jo kaltës (CK 6.500 str.);

4) nuomos sutarèiai pasibaigus, nuomininkas privalo gràþinti nuo-motojui daiktà tokios bûklës, kokios gavo (atsiþvelgiama á natûralø nu-sidëvëjimà arba sulygtà sutartyje bûklæ). Jeigu nuomininkas ðios parei-gos nevykdo, nuomotojas turi teisæ reikalauti atlyginti to daikto vertæ, sumokëti nuomos mokestá ir atlyginti kitus patirtus nuostolius arba ið-reikalauti daiktà ir atlyginti dël daikto negràþinimo laiku patirtus nuo-stolius;

5) gavæs raðytiná nuomotojo sutikimà nuomininkas turi teisæ iðsi-nuomotà daiktà subnuomoti. Nuomotojo sutikimas gali bûti iðreikðtas nuomos sutartyje papildomai arba vienaðaliðku raðytiniu pareiðkimu. Nuomotojas, duodamas sutikimà, gali nustatyti subnuomos sàlygas. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikimà subnuomoti turtà turi bûti pro-tingai motyvuotas, nes nemotyvuotas atsisakymas suteikia teisæ nuomi-ninkui nutraukti sutartá prieð terminà.

Nuomininkas daþniausiai siekia subnuomoti daiktà paaiðkëjus, kad naudoti dalá arba visà daiktà per numatytà sutartyje terminà jam nebe-reikia. Subnuomos atveju nuomotojui atsakingas nuomininkas, o jeigu prievoliø pagal nuomos sutartá nevykdo nuomotojas, reikalavimus jam nuomininko vardu gali pareikðti ir subnuomininkas. Subnuomà iðtinka nuomos likimas, t. y. jeigu negalioja nuomos sutartis, negalioja ir sub-nuomos. Nutraukus nuomos sutartá nutrûksta ir subnuomos santykiai;

6) nuomininko teisë valdyti iðnuomotà daiktà reiðkia jo teisæ per-leisti nuomos teises ir pareigas, ákeisti nuomos teisæ arba perduoti ðià teisæ kaip turtiná ánaðà arba kitaip jà suvarþyti. Ði nuomininko teisë ne-gali bûti sutapatinta su savininko valdymo teise, nes nuomininkas valdo nuomos dalykà, perleidþia arba suvarþo nuomos teisæ tik gavæs iðanks-tiná raðytiná nuomotojo (savininko) sutikimà.

Nuomininko pareigos naudotis daiktu pagal paskirtá, gràþinti já sa-vininkui pasibaigus nuomos santykiams ir mokëti nuomos mokestá yra imperatyvios, o kitos pareigos – dispozityvios.

Nuomos sutarties galiojimas keièiantis ðalims. Pasikeitus iðnuo-moto daikto savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jeigu ið nuomos sutarties atsiradusi teisë buvo áregistruota vieðajame registre. Nuomos sutartis galioja, jeigu keièiasi vieðosios nuosavybës teises ágy-vendinantys subjektai. Kai nuomininkas – fizinis asmuo mirðta, jo nuo-mos teisæ paveldi ápëdiniai, jeigu ástatymai arba konkreti nuomos sutar-

393


tis nenustato ko kito. Jeigu nuomos sutarties sudarymà lëmë nuominin-ko asmeninës savybës, tokiø teisiø nuomininko ápëdinis nepaveldi, nes tokia nuomos teisë traktuotina kaip grynai asmeninë turtinë teisë ir kitiems asmenims neperduotina271.

38.3. Nuomos sutarties pabaiga Nuomos sutartis baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu bûdu ir

ástatymo arba sutarties numatytomis sàlygomis bei tvarka. Sutarties pa-baigos pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo bûdo. Nutraukimo bûdai: ðaliø susitarimu, vienos ið sutarties ðaliø reikalavi-mu, atsisakymu nuo sutarties. Priklausomai nuo sutarties nutraukimo bûdo, kinta sutarties nutraukimo tvarka. Ðaliø susitarimas nutraukti sutartá sudaromas tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis. Sutarties nutraukimas prieð terminà vienos ðalies reikalavimu ágyvendi-namas pareiðkus ieðkiná, laikantis ikiteisminiø ginèo sureguliavimo pro-cedûrø. Jeigu ðalims pavyktø susitarti dël sutarties nutraukimo, á teismà nuomotojui dël sutarties nereikëtø kreiptis. Jeigu nuomininkas neávyk-do ar netinkamai ávykdo nuomos sutartá ir tai yra esminis paþeidimas (CK 6.217 str. 2 d.), nuomotojo reikalavimu sutartis gali bûti nutraukta vienaðaliðkai, nesikreipiant á teismà. Nutraukiant sutartá vienaðaliðkai, nesikreipiant á teismà, turi bûti laikomasi CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.218 straipsnyje numatytos tvarkos. Atsisakant sutarties, bûtinas raðytinis kontrahento áspëjimas.

Pagrindinis sutarties pabaigos bûdas yra ðaliø susitarimas, jeigu toks susitarimas nepaþeidþia treèiøjø asmenø teisiø ir teisëtø interesø. Sutarties pabaigà ðaliø susitarimo pagrindu nustatanèios normos regu-liuoja ne susitarimo teisëtumo teisiná ávertinamà, o tokios sutarties pa-baigos pasekmes272.

Kitas nuomos sutarties pabaigos bûdas – nutraukti sutartá prieð terminà teisme vienos ið ðaliø reikalavimu. Nutraukti sutartá tokiu bûdu galima, jei vienos ðalies veiksmai kvalifikuotini kaip ið esmës paþei-dþiantys sutartá. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai numato pa-

271 Mikelënas V. Prievoliø teisë, p. 80–81. 272 Pavyzdþiui, þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. balandþio 7 d. nutartis ci-

vilinëje byloje UAB „Ortopedijos paslaugos“ v Kredyt Bank SA, Nr. 3K–7–379/2003.

394


grindus, kada nuomotojas turi teisæ reikalauti, kad teismas nutrauktø nuomos sutartá, jei nuomininkas jà paþeidþia. CK 6.497 straipsnio 3 da-lyje nustatyta tam tikra ikiteisminë stadija prieð nuomotojui pateikiant ieðkiná teismui. Nutraukti sutartá prieð terminà nuomotojas gali reika-lauti tik nusiuntæs nuomininkui raðytiná áspëjimà apie bûtinumà ávykdyti prievolæ, pavyzdþiui, mokëti mokestá arba paðalinti paþeidimus per pro-tingà terminà, tarkime, gyvenamojoje patalpoje gyventi, o ne naudoti jà biuro reikmëms. Jeigu nuomininkas, gavæs áspëjimà, paþeidimø nepaða-lina ir sutartinës prievolës nevykdo, nuomotojas turi teisæ reikalauti nutraukti sutartá. Sutarties nutraukimas prieð terminà nuomininko rei-kalavimu galimas esant CK 6.498 straipsnio 1–5 punktuose numaty-tiems pagrindams. Ðie pagrindai susijæ su iðnuomoto daikto bûkle arba daikto neperdavimu, todël nuomininko teisës nutraukti sutartá ðiais pa-grindais ástatymø leidëjas nesuvarþë ápareigojimais papildomai áspëti nuomotojà. Teismine tvarka nuomos sutartis gali bûti nutraukta vienos ið ðaliø reikalavimu esant pagrindams, numatytiems nuomos sutartyje. Ðie pagrindai ðaliø nustatomi sudarant sutartá. Teisminiu bûdu sutartis gali bûti nutraukta vienos ið ðaliø reikalavimu esant pagrindams, numa-tytiems nuomos sutartyje. Nesant ðiø pagrindø, vienaðaliðkai nutrauk-dama sutartá ðalis paþeistø sutarties privalomumo principà273.

Treèiasis sutarties pabaigos bûdas – kai bet kuri ið ðaliø ágyvendina savo teisæ atsisakyti sutarties. Vienaðalis sutarties atsisakymas galimas, jeigu tai numatyta ástatyme arba sutartyje. Pavyzdþiui, sutartis pasibai-gus terminui atnaujinama neribotam laikui, jeigu nuomininkas toliau naudojasi iðnuomotu daiktu. Tokià atnaujintà sutartá gali atsisakyti vykdyti bet kuri ið ðaliø, prieð tai áspëjusi kità ðalá.

Nuomos sutarèiø pabaigai taikomos bendros sutarèiø pabaigà nu-statanèios CK Ðeðtosios knygos II dalies XVIII skyriaus nuostatos, jeigu ko kita nenustato tos paèios knygos IV dalies XXVIII skyriaus treèiojo skirsnio nuostatos arba atskiras nuomos rûðis reguliuojanèios normos (pvz., CK 6.562–6.565 str.)274.

273 Lietuvos Aukðèiausio Teismo 2002 m. geguþës 13 d. nutartis civilinëje byloje Nr.

3K–3–720/2002 R. Gaidžiūnas v Lietuvos Respublikos kariuomenė. 274 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. birþelio 29 d. nutartá civilinëje byloje

Nr. 3K–P–346/2004 J. Zolotoriovas v UAB „Baldas“, kat. 37.8.

395


38.4. Atskirø rûðiø nuomos sutarèiø teisinio reguliavimo ypatumai Atskirø nuomos sutarèiø rûðiø sureguliavimas CK nëra paremtas

kokiais nors bendrais klasifikavimo kriterijais. Ástatymo leidëjas numatë atskiras nuomos rûðis pirmiausia siekdamas nustatyti konkreèios nuo-mos sutarties ypatumus, palyginti su bendromis nuomos sutartá nusta-tanèiomis teisës normomis. Pavyzdþiui, vartojimo nuoma svarbi kaip verslo rûðis; þemës, statiniø, pastatø nuoma – dël nuomojamø objektø reikðmingumo civiliniuose santykiuose; lizingas – dël sutartiniø santykiø sudëtingumo. Visø kodekse iðskirtø nuomos rûðiø santykiai panaðûs, nes jiems bûdingi esminiai nuomos poþymiai, t. y. daiktai duodami lai-kinai valdyti ir jais naudotis (arba tik naudotis) uþ uþmokestá, o pasibai-gus nuomos sutarèiai daiktas gràþinamas savininkui arba teisëtam val-dytojui.

Bendrosios nuomà reguliuojanèios CK nuostatos mutatis mutandis taikomos ir teisiðkai reguliuojant atskiras nuomos rûðis, jeigu tà nuo-mos rûðá reglamentuojanèios teisës normos nesureguliavo kitaip. Atski-rà nuomos rûðá reglamentuojanèios teisës normos yra specialios teisës normos.

38.4.1. Vartojimo nuoma CK 6.504 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartojimo nuoma – tokie

sutartiniai santykiai, kai nuomotojas, daiktø nuoma besiverèiantis kaip verslu, ásipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamàjá daiktà laikinai valdyti ir juo naudotis uþ uþmokestá nuomininko arba jo ðeimos asmeniniams, namø ûkio poreikiams, nesusijusiems su verslu arba pro-fesija, tenkinti, o nuomininkas ásipareigoja mokëti nuomos mokestá. Ástatyme nustatyta vartojimo nuomos samprata atspindi specifinius ðios nuomos sutarties poþymius. Specialus subjektas – nuomotojas yra as-muo, kurio verslas – daiktø nuoma. Þodis „verslas“ reiðkia, kad ði veikla turi bûti nuolatinë – nevienkartinë. Fizinis asmuo turi turëti atitinkamà leidimà verstis tokiu verslu, o juridiniam asmeniui bûtinas tokios veik-los rûðies átvirtinimas jo ástatuose. Sutarties objektas – tik kilnojamieji daiktai (iðskyrus transporto priemones). Vartojimo nuomos tikslas – vartojimas, nesusijæs su nuomininko arba jo ðeimos verslu ar profesine

396


veikla. Be minëtø ypatumø, numatytø vartojimo nuomos sàvokoje, ðiai sutarties rûðiai bûdingi ðie specifiniai poþymiai:

1) vartojimo nuomai taikomos vartojimo sutarèiø taisyklës, numa-tytos CK 6.188 straipsnyje. Ðios nuomos rûðies sàlygos yra stan-dartinës, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui ið anksto parengia nuomotojas nederindamas su nuomininku ir kurios be derybø su nuomininku taikomos sudaromoje sutartyje. Standar-tinës sàlygos suteikia galimybæ vartojimo sutartis sudaryti ne tik raðytine, bet ir kitokia forma (pvz., kvitas, þetonas ir kt.);

2) vartojimo nuomos sutartys negali bûti sudaromos ilgesniam nei vieneriø metø laikotarpiui;

3) nuomininkas negali nuomos teisës ákeisti, perduoti kaip turtiná ánaðà, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos su-tarèiø arba kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartoji-mo nuomos sutartá kitam asmeniui (CK 6.511 str.);

4) nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinigø suma. CK 6.510 straipsnis nenumato galimybës ðios sutarties atveju nuomos mokestá nustatyti kitais CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodytais bûdais;

5) daikto perdavimas susijæs su bûtinumu iðaiðkinti naudojimosi daiktu taisykles. Nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui daikto dokumentacijà, kuri suteikia jam galimybæ þinoti daikto naudojimo technines sàlygas;

6) nuomotojas daro iðnuomojamo daikto kapitaliná ir einamàjá remontà, atsako uþ daikto trûkumus. Nuomininkas atsako tik uþ tuos daikto trûkumus, kurie atsirado dël naudojimosi daiktu tai-sykliø paþeidimo.

38.4.2. Transporto priemoniø nuoma Transporto priemoniø nuoma teikiant vairavimo ir techninës prie-

þiûros paslaugas yra specifinë nuomos sutarèiø rûðis, nes, be kilnojamo-jo daikto nuomos, kartu siûlomos paslaugos tuo daiktu naudotis – tai nebûdinga kitø daiktø nuomos santykiams275. Transporto priemoniø nuomai teikiant vairavimo ir techninës prieþiûros paslaugas ir transpor-

275 Витрянский В. В. Договор аренды и его виды. Москва: Статут, 1999, c.

159.

397


to priemoniø nuomai be ðiø paslaugø bûdingi specifiniai poþymiai, ku-riais remiantis ðios rûðies nuoma iðskiriama ið kitø nuomos santykiø:

1) nuomos dalykas – transporto priemonë paprastai yra sudëtingas techninis átaisas ir jo naudojimas sukelia didelá pavojø aplinki-niams asmenims bei jø turtui. Sàvoka „transporto priemonë“ – labai plati ir apima ávairius objektus, kuriø paskirtis – veþti ke-leivius, krovinius, bagaþà, t. y. pradedant dviraèiu ir baigiant vi-sø rûðiø jûros laivais276;

2) specifinis ðios rûðies nuomos santykiø tikslas – veþimas; 3) ðios nuomos sutarties forma, neatsiþvelgiant á terminà, turi bûti

raðytinë; 4) nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudo-

ti transporto priemonës ir neágyja pirmenybës teisës atnaujinti sutartá.

Transporto priemoniø nuoma teikiant vairavimo ir techninës prie-þiûros paslaugas skiriasi nuo transporto nuomos be ðiø paslaugø. Nuo-mininkas, kuriam teikiamos minëtos paslaugos, transporto priemone gali tik naudotis, o esant transporto priemonës nuomai be ðiø paslaugø transporto priemonæ galima ir valdyti. Teikdamas vairavimo ir techni-nës prieþiûros paslaugas nuomotojas daro ðios priemonës einamàjá ir kapitaliná remontà, apdraudþia transporto priemonæ ir kaip valdytojas atsako uþ þalà, padarytà nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims; asmenys, vairuojantys iðnuomotà transporto priemonæ, turi bûti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo uþmokestá moka nuomoto-jas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.515 str. 2–4 d.). Jei trans-porto priemonë iðnuomojama be vairavimo ir techninës prieþiûros pa-slaugø, nuomininkas privalo techniðkai priþiûrëti transporto priemonæ, uþtikrinti reikiamà jos bûklæ, atlikti einamàjá ir kapitaliná remontà, mo-këti draudimo ámokas, atsakyti uþ þalà, padarytà nuomojamu transpor-tu tretiesiems asmenims ir uþ nuomojamos transporto priemonës pra-radimà277.

276 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nutarimas Nr. 27 //

Teismø praktika. Nr. 13, p. 233. 277 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 8 d. nutartá civilinëje byloje

Nr. 3K–3–787/2003 V. Malančia v J. Kudrevičiaus firma „Jaundonė“.

398


38.4.3. Pastatø, statiniø ir árenginiø nuoma Pastatø, statiniø ir árenginiø nuomos sutarties ypatumus lemia

nuomos dalykas. Ðiuolaikinës teisës literatûroje pateikiama pastatø, statiniø ir árenginiø samprata278, nors „pastatas“, „árenginys“ nëra juri-dinë definicija. Teisëje svarbu pastatus, statinius ir árenginius atskirti nuo statiniø arba kito nekilnojamojo turto, kuriam negali bûti taikomos pastatø, statiniø ir árenginiø nuomà nustatanèios teisës normos, pavyz-dþiui, nebaigtos statybos statiniai, pastato dalis ir kt. Atskiriant ðiuos objektus, teisiðkai reikðmingas poþymis yra tas, kad pastatai, statiniai yra sukurti þmoniø. Pagal ðá poþymá jie atskiriami nuo objektø, kurie yra susiformavæ natûraliai (kalnai, kalvos ir kt.). Pastatai, statiniai turi bûti susijæ su þeme (ant jos ir jos gelmëse). Ðiø objektø ryðys su þeme – pa-matinis, nes jø atskirti nepadarant þalos pastatams arba statiniams ne-galima. Ðiuo poþymiu jie skiriasi nuo kitø statiniø ir konstrukcijø (kios-kø, paviljonø ir pan.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalpø, kurios yra pastato dalis.

Pastatø, statiniø ir árenginiø nuomos ypatumai susijæ su teise á þe-mës sklypà. Pagal ðià nuomos sutartá kartu su nuomos dalyku perduo-damos ir teisës naudotis tø pastatø, statiniø ir árenginiø uþimamu þemës sklypu, bûtinu jiems naudoti pagal paskirtá. Jeigu þemës sklypo savinin-kas yra nuomotojas, tai iðnuomojamas ne tik pastatas, bet ir þemës sklypas. Jeigu þemës sklypo savininkas yra ne pastatø nuomotojas, tai pastatus nuomoti be þemës sklypo savininko sutikimo neleidþiama, jei-gu ko kita nenumato ástatymai arba pastatø savininko sutartis su þemës sklypo savininku. Jeigu teisës á þemës sklypà pastatø nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastatø nuomininkas visam nuomos laikui turi teisæ neatlygintinai naudotis þemës sklypu, ant kurio yra iðnuomo-tas pastatas.

Pasikeitus þemës sklypo savininkui, pastato nuomininkui teisë nau-dotis ðiuo sklypu iðlieka, jeigu nuomos sutartis buvo áregistruota vieðajame registre (CK 6.533 str.). Á pastatø nuomos mokestá átraukia-mas mokestis uþ naudojimàsi þemës sklypu, jeigu ko kita nenumato su-tartis. Sutartis turi bûti raðytinë. Pastatas, statinys arba árenginys per-duodami ir priimami pagal perdavimo–priëmimo aktà. Jeigu viena ið

278 Гражданское право России. Обязательственное право. Курс лекций / Отв.

ред. О. Н. Садиков. 1997, часть 2, c. 219.

399


ðaliø vengia pasiraðyti ðá aktà, tai laikoma, kad nuomotojas atsisako vykdyti savo prievolæ perduoti nuomos dalykà, o nuomininkas atsisako já priimti.

38.4.4. Ámonës nuoma Ámonës nuomos sutartimi nuomotojas ásipareigoja uþ mokestá per-

duoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis ámonæ kaip turtiná komp-leksà, naudojamà verslui, o nuomininkas ásipareigoja mokëti nuomos mokestá, pasibaigus nuomai – gràþinti ámonæ nuomotojui. Turtinio komplekso sudëtá numato CK 6.536 straipsnio 1 dalis. Á turtiná komp-leksà, naudojamà verslui, patenka nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinës teisës ir pareigos, intelektinë nuosavybë, perleidþiamos reikala-vimo teisës ir perkeliamos skolos. Iðimtis yra nuomotojo teisës, ágytos jam iðduoto leidimo (licencijos) pagrindu, nors ir susijusius su ámonës veikla. Jeigu ðios teisës bus perduotos, nuomotojas, o ne nuomininkas privalës ávykdyti prievoles, kuriø nuomininkas negali ávykdyti be tø lei-dimø arba licencijø.

Ámonës nuomos sutarties specifikà lemia objekto ypatumai. Nuo-mininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teisës bei reikalavimai tre-tiesiems asmenims, taip pat skolos. Ámonës nuomos sutarèiai taikomos statiniø, pastatø, árenginiø nuomà reglamentuojanèios teisës normos. Kad ámonës nuomos sutartis nebûtø pripaþástama tik statiniø, pastatø arba árenginiø nuoma, ámonës nuomos sutartis turi bûti vienas raðytinis dokumentas, kuriame turi bûti nurodyta visa turtinio komplekso sudë-tis. Ámonës nuomos sutarties formos nesilaikymas ðià sutartá daro nega-liojanèià (CK 6.538 str. 2 d.). Tokios pasekmës dël formos nesilaikymo nenumatytos bendrosiose nuomos sutartá reguliuojanèiose teisës nor-mose. Ámonës naudojimo teisë yra specifinë, nes vyksta jos, kaip turti-nio komplekso, keitimasis, todël ámonës nuomininkas turi teisæ be nuomotojo sutikimo parduoti, ákeisti, perduoti laikinai naudotis iðnuo-motos ámonës turtui priklausanèias þaliavas, atsargas, pagamintà pro-dukcijà, taip pat jas subnuomoti ir perduoti savo teises bei pareigas á ðias vertybes. Nuomininkas turi gauti nuomotojo sutikimà rekonstruoti, modernizuoti, techniðkai pertvarkyti ámonæ ir atlikti kitus pakeitimus. Jis uþtikrina tinkamà ámonës techninæ bûklæ, daro ámonës einamàjá ir kapitaliná remontà. Ðios ámonës nuomininko teisës ir pareigos gali bûti keièiamos nuomos sutartimi. CK 6.536 straipsnio 1 dalis numato ámo-

400


nës nuomininko teisæ valdyti turtà, kuris yra kito asmens nuosavybë, taip pat þemës sklypà bei gautus iðteklius ir jais naudotis, bet laikantis tokio turto valdymo ir naudojimo tvarkà nustatanèiø teisës normø.

CK 6.537 straipsnis numato ámonës kreditoriø teises ámonës nuo-mos atveju. Ðios sutarties pagrindu skola perkeliama pagal skolininko (nuomotojo) ir skolos perëmëjo (nuomininko) susitarimà. Ávyksta as-menø pasikeitimas prievolëje279. Toks susitarimas galimas, kai kredito-rius sutinka (CK 6.116 str.). Kreditorius apie savo sutikimà praneða rað-tu (6.537 str. 1 ir 2 d.) ir gali já duoti ið anksto. Iðankstinio sutikimo at-ðaukti kreditorius negali (CK 6.116 str. 2 d.). Jeigu kreditorius, iki ámo-nës iðnuomojimo gavæs praneðimà raðtu apie skolininko sprendimà ið-nuomoti ámonæ, raðtu nepraneða, jog sutinka perkelti skolà, tai per 3 mënesius nuo praneðimo gavimo dienos kreditorius gali nutraukti savo sutartá su nuomotoju, praðyti jà ávykdyti prieð terminà ir atlyginti nuo-stolius. Jeigu kreditoriui nebuvo praneðta apie ámonës iðnuomojimà, tokiomis pat teisëmis jis gali pasinaudoti per vienerius metus nuo tos dienos, kai suþinojo arba turëjo suþinoti apie ðá faktà. Jeigu nuominin-kui skolos buvo perkeltos be kreditoriaus sutikimo, tai nuomotojas ir nuomininkas solidariai atsako uþ ámonës skolas, perkelti skolà nelei-dþiama, jeigu skolininko (nuomotojo) subjektinë prievolë yra susijusi su skolininko asmeniu. Ámonë nuomininkui perduodama pagal priëmimo–perdavimo aktà. Paruoðti ámonæ perduoti privalo nuomotojas. Nuomi-ninkas tokià pareigà ágyja, kai pasibaigus nuomos santykiams gràþina ámonæ.

38.4.5. Þemës nuoma Þemës nuomos sutartimi nuomotojas ásipareigoja perduoti þemës

sklypà nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytà paskirtá ir naudojimo sàlygas, o nuomininkas ásipareigoja mokëti þemës nuomos mokestá, laikytis naudojimo sàlygø, þemës sklypà naudoti pagal paskirtá ir pasibaigus nuomos sutarèiai gràþinti nuomotojui.

Þemës nuomos dalykas yra privaèios arba valstybinës þemës skly-pas (arba jo dalis), suformuotas pagal patvirtintà þemëtvarkos projektà


401


arba kità iðsamø teritorijos planavimo dokumentà ir áregistruotas vieða-jame registre (CK 6.546 str.).

Þemës nuomos sutarties subjektai: 1) nuomotojas – privaèios þemës savininkas, valstybinës þemës sa-

vininkas arba valdytojas; 2) nuomininkas – Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø fizi-

niai ir juridiniai asmenys. Þemës nuomos sutartis – raðytinë, prie sutarties turi bûti pridëta

þemës sklypo schema – jeigu sudaryta ne ilgesnë kaip trejø metø sutar-tis, arba planas – jeigu sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privaèios þemës nuomos sutarties terminas nustatomas ðaliø susitarimu, valstybi-nës þemës nuoma gali trukti ne ilgiau kaip devyniasdeðimt devynerius metus.

Þemës nuomos sutarties turiná sudaro ðaliø aptartos sàlygos, teisës ir pareigos. CK 6.550 straipsnis numato þemës nuomos sutarties reika-lavimus, ið kuriø svarbiausi yra: tikslinë þemës naudojimo paskirtis, naudojimo sàlygos – naudojimo apribojimai, specialiosios sàlygos, ant þemës esanèiø statiniø, pastatø, árenginiø, keliø, vandens telkiniø, mið-kø naudojimo sàlygos, servitutai ir kitos daiktinës teisës. Dauguma rei-kalavimø, CK 6.550 straipsnyje nustatytø þemës nuomos sutarties turi-niui, yra dispozityvûs, taèiau nustatytos imperatyvios normos saugo þe-mæ kaip ypatingà nuomos santykiø objektà. Þemës nuomos sàlygos ne-turi prieðtarauti ðiems imperatyvams – aplinkos apsaugos reikalavi-mams, nepaþeisti gretimø þemës sklypø savininkø ir naudotojø teisiø bei teisëtø interesø ir visuomenës interesø. Privaèios þemës nuominin-kas neturi teisës keisti pagrindinës tikslinës þemës naudojimo paskir-ties, atstovauti þemës savininkui disponuojant þeme arba kitu joje esan-èiu nekilnojamuoju turtu. Ðalys susitarimu neturi teisës keisti, riboti arba panaikinti imperatyviose teisës normose nustatytø þemës nuomos sutarties sàlygø, teisiø, pareigø ir prievoliø280. Valstybinë þemë iðnuo-mojama aukciono bûdu, kitais bûdais ði þemë iðnuomojama specialiø teisës aktø numatyta tvarka ir sàlygomis. Þemës sklypo nuomininkas turi teisæ þemës sklypà arba jo dalá subnuomoti. Jis turi pirmumo teisæ atnaujinti þemës nuomos sutartá, gauti kompensacijà uþ Þemës nuomos sutartyje numatytus ir pastatytus pastatus, statinius ir árenginius, jam mirus nuomos teisë pereina jo ápëdiniams. Ðios nuomininko teisës nëra

280 Monkevièius E. Þemës teisë. Vilnius: Justitia, 2000, p. 131.

402


absoliuèios. Jø ágyvendinimo sàlygos numatomos ástatyme, taip pat gali bûti numatytos sutartyje arba papildomais raðytiniais susitarimais (CK 6.556–6.558 str.).

Pasikeitus þemës nuomotojui, teisë á nuomojamà þemës sklypà nuomininkui iðlieka, jeigu sutartis buvo áregistruota vieðajame registre. Nuomotojas turi teisæ reikalauti nugriauti pastatus, statinius, árenginius, jeigu þemës sklype jie pastatyti be leidimo ar susitarimo, ir gauti atlygá uþ nuostolius, jeigu nuomininko ápëdiniai atsisako paveldëti nuomos teisæ.

Nuomotojas negali iðnuomoti ákeisto ir areðtuoto þemës sklypo, privalo apie nuomos sutartá praneðti prieð ðá sklypà parduodamas, ákeisdamas ar kitaip perleisdamas, ar suvarþydamas teises á já (CK 6.560 str.).

Þemës nuomos sutartis baigiasi: 1) pasibaigus nuomos terminui; 2) mirus þemës nuomininkui, jeigu ápëdiniai neperëmë su nuomos

sutartimi susijusiø teisiø ir pareigø arba nëra ápëdiniø nei pagal testamentà, nei pagal ástatymà;

3) likvidavus ámonæ, ástaigà, organizacijà – sutarties ðalá; 4) nuomojamà þemæ pardavus, dovanojus arba kitaip perleidus

nuomininkui; 5) nutraukus þemës nuomos sutartá CK 6.563–6.565 straipsniuose

numatytais pagrindais; 6) ðaliø susitarimu. Þemës nuomos sutarties nutraukimas vienos ið ðaliø reikalavimu

galimas, jeigu raðtu áspëjama kita ðalis. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje ir 6.565 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalûs áspëjimo terminai, kurie gali bûti ilgesni, bet ne trumpesni.

38.4.6. Lizingas (finansinë nuoma) Pagal lizingo (finansinës nuomos) sutartá lizingo davëjas ásipareigo-

ja ásigyti nuosavybën lizingo gavëjo nurodytà daiktà ið pardavëjo ir per-duoti tà nupirktà daiktà lizingo gavëjui laikinai valdyti ir naudoti verslo tikslais uþ uþmokestá. Ði lizingo sàvoka artima ðios sutarties sampratai, suformuluotai 1988 m. Otavoje (Kanada) priimtoje Konvencijoje dël tarptautinio finansinio lizingo. Lizingo davëjas siekia pelno iðnuomo-damas lëðas, o lizingo gavëjas, norëdamas ásigyti daiktà, bet neturëda-

403


mas tam lëðø, gauna jas ir daiktà nuomos pagrindu. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad sumokëjus visà lizingo sutartyje numatytà kainà daiktas pereina lizingo gavëjui nuosavybës teise, jeigu sutartis nenuma-to ko kita. Lizingo davëju gali bûti ir turto savininkas. Tokiu atveju li-zingo sutartis turi iðperkamosios nuomos poþymiø. Be nuomos sutarties elementø, lizingo sutartis turi pirkimo–pardavimo sutarties poþymiø ar kitø nuosavybës teisës ásigijimo bûdø. Taèiau lizingo sutartis arba pir-kimo–pardavimo sutartis nëra triðaliai sandoriai. Pirkimas–pardavimas yra su lizingo sutartimi susijæs ir privalomas sandoris, jeigu lizingo davë-jas neturi nuosavybës teise valdomo daikto, kurá siekia iðsinuomoti li-zingo gavëjas281. Lizingo davëju gali bûti bankas arba kitas pelno sie-kiantis juridinis subjektas, arba turto savininkas. Lizingo gavëju gali bûti kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo.

Lizingo dalyku gali bûti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iðskyrus þemæ ir gamtos iðteklius (CK 6.568 str.). Rusijoje lizingo dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai282. JAV, Kanadoje lizingo dalykas yra kilnojamieji daiktai283.

Lizingo sutarties turinys skiriasi nuo áprastinës nuomos sutarèiø, pirmiausia skiriasi lizingo davëjo pareigos:

1) pirkimo–pardavimo bûdu ágyti nuosavybën ið pardavëjo lizingo gavëjo nurodytà daiktà;

2) uþtikrinti nupirkto lizingo dalyko perdavimà lizingo gavëjui; 3) lizingo davëjas neturi teisës be lizingo gavëjo raðtiðko sutikimo

ákeisti lizingo dalyko. Be pagrindiniø pareigø, gali bûti ir papildomos pareigos, vadina-

mosios „papildomos paslaugos“. Lizingas su ðiomis papildomomis pa-slaugomis teisinëje literatûroje vadinamas visa apimanèiu lizingu (wet leasing), o be „papildomø paslaugø“ – ðvariu lizingu (net leasing). Dali-nis lizingas – kai sutarties ðalys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant iðnuomotà daiktà. Lizingo davëjas sudaro ne tik lizingo sutartá, bet ir kitus sandorius: pirkimo–pardavimo, kuris yra privalomas lizingo sutar-èiai ágyvendinti. Papildomai taip pat gali bûti sudaromi kreditorinio

281 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartá civilinëje byloje

Nr. 3K–3–123/2004 UAB „VB Lizingas“ v Stomatologinė įmonė „Dentesta“, kat. 45.8. 282 Rusijos Federacijos civilinio kodekso komentaras. Москва, 1999, c. 238. 283 Kvebeko civilinis kodeksas. 1994, p. 280–281; JAV vieningas prekybos kodeksas.

1996, p. 107.

404


draudimo, paskolos, laidavimo ir kiti susitarimai. Tokie papildomi susi-tarimai galimi kaip lizingo operacijos elementai, bet neátraukiami á li-zingo sutartá ir sudaromi atskira sutartimi.

Lizingo gavëjas privalo laiku ir tinkamai mokëti lizingo ámokas, priimti lizingo dalykà, rûpestingai já iðlaikyti, naudotis, priþiûrëti, kad jo bûklë atitiktø normalø susidëvëjimà, padengti daikto iðlaikymo ir re-monto iðlaidas, o perleisti lizingo dalykà naudotis tretiesiems asmenims – tik gavæs iðankstiná lizingo davëjo sutikimà.

Lizingo dalykà tiesiogiai lizingo gavëjui perduoda pardavëjas, nes lizingo davëjas, pirkdamas daiktà, praneða, kad já gaus lizingo gavëjas (CK 6.569 str.). Pardavëjas atsako pagal visus pirkëjo (ðiuo atveju – li-zingo gavëjo) pareikalavimus, kurie gali atsirasti ið pirkimo–pardavimo (daikto kokybë, perdavimo terminas, komplektiðkumas ir kt.). Lizingo davëjas ir lizingo gavëjas turi solidariosios prievolës kreditoriaus teises ir pareigas pardavëjui. Jeigu lizingo davëjas pasirinko pardavëjà arba turëjo átakos lizingo dalyko parinkimui lizingo gavëjui, solidariai atsako lizingo davëjas ir pardavëjas. Jeigu pardavëjas daikto per nustatytà terminà (o jeigu nenustatytas – per protingà terminà) neperduoda li-zingo gavëjui, pastarasis turi teisæ nutraukti lizingo sutartá ir reikalauti lizingo davëjà atlyginti nuostolius arba sustabdyti periodiná ámokø mo-këjimà. Pirkimo–pardavimo sutarties dël daikto neperdavimo lizingo gavëjas nutraukti negali, jeigu tokios teisës jam neperdavë pirkëjas (li-zingo davëjas).

Lizingo sutartis gali bûti nutraukta lizingo davëjo reikalavimu, jei lizingo gavëjas paþeidþia sutartá, pavyzdþiui, nemoka periodiniø ámokø, subnuomoja lizingo dalykà be lizingo davëjo sutikimo, nerûpestingai iðlaiko lizingo dalykà ir kt. Ðia teise lizingo davëjas gali pasinaudoti, prieð tai pareikalavæs lizingo gavëjà nutraukti paþeidimà per protingà terminà. Nutraukus lizingo sutartá, lizingo davëjas turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius – tai reikðtø tokià padëtá, kokia bûtø ávykdþius su-tartá284.

Daikto sugedimo ir atsitiktinio þuvimo rizikos pasekmës tenka tam, pas kà yra daiktas tokio ávykio metu.

284 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 21 d. nutartá civilinëje byloje

Nr. 3K–7–440/2001 UAB „Lizingas“ v R. Bagvilo įmonė, kat. 45.8.

405


Kontroliniai klausimai: 1. Nuo kokio momento atsiranda nuomos sutarties ðaliø teisës ir pa-

reigos? 2. Kokios yra nuomotojo teisës ir pareigos? 3. Kokios yra nuomininko teisës ir pareigos? 4. Ar nuomos sutarties objektu gali bûti suvartojamieji daiktai? 5. Ar nuomos sutarties objektu gali bûti turtinës teisës? 6. Ar valstybës ir valdþios institucijos gali bûti nuomos sutarties ðali-

mi? 7. Kada nuomos sutartis turi bûti sudaroma raðtu? 8. Kokiam terminui gali bûti sudaryta nuomos sutartis? 9. Kokie reikalavimai keliami subnuomai?

10. Ar nuomos teisë yra daiktinë teisë? 11. Ar nuomos sutartis baigiasi pasikeitus nuomojamo daikto savinin-

kui? 12. Kada baigiasi nuomos sutartis? 13. Kokia vartojimo nuomos sutarties samprata? 14. Kokiam terminui gali bûti sudaryta vartojimo nuomos sutartis? 15. Kuo skiriasi ðaliø teisës ir pareigos, kai transporto priemonës nuo-

mojamos teikiant vairavimo ir techninës prieþiûros paslaugas, nuo ðaliø teisiø ir pareigø, kai transporto priemonës nuomojamos netei-kiant ðiø paslaugø?

16. Ar leidþiama pastato nuoma nesant þemës, ant kurios pastatas sto-vi, savininko sutikimo?

17. Koks yra þemës nuomos sutarties terminas? 18. Kokia yra valstybinës þemës nuomos tvarka? 19. Kuo skiriasi lizingo ir pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai sutartys? 20. Kas yra lizingo sutarties objektas? 21. Ar lizingo (finansinës nuomos) sutartis gali bûti sudaryta su varto-

toju?

406


38.4.7. Gyvenamøjø patalpø nuoma 38.4.7.1. Bendrosios nuostatos Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas ásipareigoja

suteikti uþ mokestá gyvenamàjà patalpà nuomininkui laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas ásipareigoja naudotis ðia patalpa pagal pa-skirtá ir mokëti nuomos mokestá bei pasibaigus sutarèiai gyvenamàsias patalpas gràþinti nuomotojui. Ði nuoma yra turto nuomos rûðis. Svar-biausi, specifiniai jos poþymiai, skiriantys jà nuo kitø nuomos rûðiø, yra sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Sutarties dalyku gali bûti tik tin-kamas gyventi gyvenamasis namas arba jo dalis, atskiras butas arba izo-liuota gyvenamoji patalpa ið vieno arba keliø kambariø. Jei iðnuomoja-ma gyventi kitokia patalpa – ûkinis pastatas, vasarnamis, gamybinë pa-talpa, laikoma, kad ðalys sudarë ne gyvenamøjø patalpø, o turto nuo-mos sutartá. Gyvenamosios patalpos nuomos dalyku negali bûti kamba-rio dalis, pereinamieji kambariai, pagalbinës patalpos (virtuvës, korido-riai, sandëliai ir pan.).

Sutarties ðalys – nuomotojas ir nuomininkas. Nuomininkai yra tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenimis gyvenamoji patalpa gali bûti suteikta valdyti ir (arba) naudotis nuomos ar kitokios sutarties pagrin-du, bet tokia gyvenamàja patalpa juridinis asmuo gali naudotis tik pagal paskirtá – fiziniams asmenims apgyvendinti. Nuomotojais gali bûti gy-venamøjø patalpø savininkai: fiziniai, juridiniai asmenys, valstybë ir savivaldybë. Priklausomai nuo nuomotojo, skiriasi sutarties sudarymo pagrindai.

1. Valstybë arba savivaldybë sutartá sudaro esant teisës taikymo ak-tui – atitinkamam jø institucijø sprendimui.

2. Juridiniai asmenys sudaro tokias sutartis su savo darbuotojais, jeigu tai numatyta kolektyvinëse sutartyse, o jeigu tokios sutartys nesudarytos, – administracijos ir darbuotojø susitarimu. Komer-ciniais tikslais gyvenamøjø patalpø nuomos sutartis sudaroma juridiniø ir fiziniø asmenø susitarimu285.

285 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. 3K–3–

174/2000 UAB „Lietuviškas midus“ v N. Ročienė nurodë, kad buto nuomos sutartis ko-mercinëmis sàlygomis ámonëje, organizacijoje gali bûti sudaroma su nedirbanèiais toje ámonëje asmenimis.

407


3. Fiziniø asmenø nuosavybe esantys gyvenamieji namai, butai, kambariai iðnuomojami ðaliø susitarimu.

Nuomotojai neturi teisës atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos sutartá, jà pratæsti, papildomai suvarþyti nuomininko teises dël tam tik-rø aplinkybiø: dël to, kad nuomininkë yra nëðèia moteris, asmuo turi nepilnametá vaikà (CK 6.578 str. 4 d.). Nuomininkas sudaro nuomos sutartá savo vardu, bet savo ðeimos bei buvusiø ðeimos nariø interesais. Jeigu nuomotojas – valstybë arba savivaldybë, juridinis asmuo, sutartys sudaromos raðtu. Fiziniø asmenø nuomos sutartis gali bûti ir þodinë, iðskyrus terminuotas, kurios visada turi bûti sudaromos raðtu (CK 6.579 str. 3 d.). Raðytinë nuomos sutartis gali bûti áregistruota vieðajame re-gistre, tokios sutartys gali bûti panaudotos prieð treèiuosius asmenis. Terminas sutartyse gali bûti apibrëþtas laiku, ávykiu. Jeigu ávykis neá-vyksta, sutartis tampa neterminuota.

Pareigà mokëti nuomos mokestá nuomininkas turi vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nuomos mokestá ðalys nustato susitarimu. Valstybës ir savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos mokestá nustato Vyriausybë, kuri, be to, nustato ámoniø, ástaigø, organizacijø ir fiziniø asmenø komercinëmis sàlygomis iðnuomojamø gyvenamøjø patalpø maksimalø nuomos mokestá. Nuomos mokestá galima keisti, bet ne daugiau kaip kartà per metus. Mokestis uþ vandená, energijà ir komu-nalines paslaugas nëra nuomos mokestis, todël tokie mokesèiai mokami atskirai arba tokia tvarka, kokia susitaria nuomos sutarties ðalys. Ðios sutarties ðaliø teisës ir pareigos atsiranda sudarius sutartá ir funkcionuo-ja kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisinio santykio elementai. To-kio teisinio santykio ypatumus lemia nuomotojo ir nuomininko subjek-tiniø teisiø ir pareigø ágyvendinimo specifika.

Pirma, jei su nuomininku gyvena ir jo ðeimos nariai, teisinis santy-kis yra prievolë su asmenø daugetu. CK 6.588 straipsnio 6 dalis leidþia teigti, kad ði prievolë yra ne dalinë, o solidarioji. Nuomotojas turi teisæ reikalauti, kad pareigas, atsirandanèias ið sutarties, vykdytø ne tik nuo-mininkas, bet ir visi, ar kuris nors vienas pilnameèio ðeimos narys. Nuomininko ðeimos nariø samprata (CK 6.588 str. 1, 2, 4 d.) skiriasi nuo ðeimos sampratos, nustatytos CK Treèiojoje knygoje. Nuomininko ðeimos nariai pagal ástatymà yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyven-tinis), jø nepilnameèiai vaikai, nuomotojo ir jo sutuoktinio tëvai. Pil-nameèiai vaikai ir vaikaièiai priskiriami prie ðeimos nariø, jeigu jie turi bendrà ûká su nuomininku. Artimieji giminaièiai (CK 3.135 str.), kiti

408


iðlaikytiniai, iðgyvenæ kartu su nuomininku, jo ðeimos nariais arba vienu ið jø ne maþiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkæ namø ûká, gali bûti teismine tvarka pripaþinti nuomininko ðeimos nariais286. Pilname-èiai vaikai ir jø sutuoktiniai nuomojamoje patalpoje gali apsigyventi tik nuomininko ir jo ðeimos nariø sutikimu ir jeigu jie buvo ávardyti nuo-mos sutartyje. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apsigyvenimo pa-grindu ir ðiø santykiø subjektø ratas pleèiasi – tai priklauso nuo nuomo-tojo leidimo, sutikimo ir nuo gyvenanèiø patalpoje nuomininko bei jo ðeimos nariø valios.

Antra, gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai nëra gry-nai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei bûdingus poþymius. Gyvenamo-sios patalpos savininkas nuomos sutartimi perduoda nuomininkui tam tikram laikui savo valdymo, naudojimosi patalpa teisæ. Nuomininkas tampa teisëtu gyvenamosios patalpos valdytoju ir gali, kaip ir savinin-kas, apginti savo paþeistas teises daiktinës teisës gynimo bûdais – vindi-kaciniu ir negatoriniu ieðkiniais.

Nuomotojas privalo perduoti tuðèià, tinkamà gyventi patalpà. Pa-talpa netinkama, jeigu jos bûklë kelia grësmæ nuomininko arba jo ðei-mos nariø sveikatai ir saugumui. Nuomotojas negali atsisakyti sudaryti sutartá ir jà pratæsti, jeigu nuomininkas – nëðèia moteris ar turintis ne-pilnameèiø vaikø asmuo, negali uþdrausti apsigyventi kartu su nuomi-ninku jo ðeimos nariams, nurodytiems CK 6.588 straipsnio 1 dalyje. Nuomotojas negali uþdrausti nuomininkui didinti ðeimos nariø skai-èiaus, riboti turtines teises, susijusias su nuomos dalyku.

Nuomininkas turi teisæ naudotis nuomojama gyvenamàja patalpa. Ði teisë yra tikslinio pobûdþio. Jeigu nuomininkas naudoja patalpà ne pagal paskirtá, nuomos sutartis su juo gali bûti nutraukta. Nuomininkas turi teisæ subnuomoti gyvenamàjà patalpà, jeigu su tuo raðtiðkai sutinka kartu su juo gyvenantys ðeimos nariai ir nuomotojas. Nuomininkas ir jo ðeimos nariai, tarpusavyje susitaræ, ið anksto praneðæ nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje apsigyventi laikiniems gyventojams nesu-

286 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje 2002 m. rugsëjo 4 d. civilinëje

byloje Č. Mickevičius v Vilniaus m. valdyba, bylos Nr. 3K–3–950/2002, paþymëjo, kad nuomininko ðeimos nario teisinis statusas gali bûti pripaþintas ir po to, kai gyvenamosios patalpos nuomininkas miræs. Toks ávykis kaip nuomininko mirtis reiðkia, kad buvæ ben-dro ûkio tvarkymo ir gyvenimo kartu faktai liovësi egzistavæ (jei jie tæsësi iki mirties), bet mirties ávykis nepaneigia iki to buvusio gyvenimo kartu trukmës ir tarpusavio santykiø pobûdþio kaip juridiniø faktø, reikalingø teisei kilti.

409


darydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesèio uþ naudo-jimàsi patalpa. Laikinø gyventojø naudojimosi patalpomis trukmë ásta-tymu nenustatyta, taèiau pats jø apsigyvenimo patalpoje pagrindas su-teikia teisæ nuomininkui, jo ðeimos nariams bet kada pareikalauti iðsi-kelti ir ðiuos reikalavimus laikinasis gyventojas turi vykdyti nedelsda-mas. Uþ laikinøjø gyventojø veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas.

Nuomininkas turi pirmenybës teisæ pratæsti nuomos sutartá (CPK 6.607 str.). Nuomotojas prieð 3 mënesius privalo raðtu nuomininkà áspë-ti, jog atsisako pratæsti nuomos sutartá, jeigu numato nenuomoti patal-pø ne trumpiau kaip vienerius metus, arba tokia pat tvarka pateikti pa-siûlymà raðtu dël sutarties pratæsimo arba naujø sutarties sudarymo sàlygø. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo siûlymu, jis privalo per vienà mënesá nuo praneðimo gavimo dienos raðtu praneðti, jog ne-sutinka nutraukti sutartá. Nuomininkui ástatymo nustatyta tvarka parei-ðkus, kad nesutinka su pasiûlytomis sutarties pakeitimo sàlygomis, nuomotojas, norëdamas pratæsti sutartá naujomis sàlygomis, per vienà mënesá nuo nuomininko praneðimo gavimo dienos gali kreiptis á teismà dël nuomos sutarties sàlygø nustatymo. Jeigu jis to nepadaro, laikoma, kad sutartis pratæsiama ankstesnëmis sàlygomis.

Pilnametis nuomininko ðeimos narys ir buvæs ðeimos narys turi tei-sæ sudaryti atskirà nuomos sutartá (padalyti butà), jeigu su tuo sutinka visi pirminës nuomos sutarties santykio dalyviai: nuomotojas, nuomi-ninkas, kiti ðeimos nariai. CK 6.601 straipsnis numato nuomininko teisæ tomis pat sàlygomis sujungti atskiras nuomos sutartis (sujungti butus) sudarius vienà ðeimà. Nuomininkas ir jo ðeimos nariai gali susitarimu pirminá nuomininkà pakeisti kitu. Praktikoje ðis atvejis galimas nuomi-ninkui mirus, jeigu nuomininko ðeimos nariai ir toliau gyvena gyvena-mojoje patalpoje ir per du mënesius apie nuomininko mirtá informuoja nuomotojà.

Jeigu nuomininkas, apsigyvenæs valstybës ir savivaldybës gyvena-mojoje patalpoje, laikinai iðvyksta, jam paliekama teisë naudotis ðia patalpa. Ði teisë iðlieka, jeigu nuomininkas iðvyksta ne ilgiau kaip 6 më-nesiams ir per iðvykimo laikà vykdo prievolæ mokëti mokesèius. CK 6.591 straipsnio 2 dalis numato ðios taisyklës iðimtis, kuriø esmë ta, jog asmeniui dël svarbiø prieþasèiø laikinai negalint naudotis gyvenamàja patalpa ilgiau nei 6 mënesius teisë á ðià valstybës arba savivaldybës nuomojamà patalpà paliekama visam iðvykimo laikui, o ðioms prieþas-tims iðnykus teisë naudotis gyvenamàja patalpa iðlieka dar 6 mënesius.

410


Be CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytø aplinkybiø, teismas ir kitas aplinkybes gali pripaþinti svarbia prieþastimi, dël kurios nuomininkas negali laikinai naudotis gyvenamàja patalpa, todël nurodytoje normoje pateiktas negalëjimo naudotis patalpa atvejø sàraðas nëra baigtinis.

Jeigu nuomininkas, jo ðeimos narys arba visi nuomininko ðeimos nariai iðvyksta á kità vietovæ arba uþsiená ilgiau kaip ðeðiems mënesiams, jo nuomojama valstybës arba savivaldybës gyvenamoji patalpa gali bûti rezervuojama. Nuomos sutarties ðalies atsisakymas rezervuoti patalpas gali bûti nuginèijamas teisme. CK 6.593 straipsnio paskirtis – ekono-miðkai naudoti vieðàja nuosavybës teise valdomà gyvenamàjá fondà. Sprendimà, kad konkreti patalpa bus rezervuojama, priima valstybës ir savivaldybës atitinkama institucija, kuri sprendþia patalpø panaudojimo rezervavimo laiku klausimà, nuomos mokesèio mokëjimo ir kitas rezer-vavimo sàlygas bei tvarkà.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos su-tarties sàlygas galima pakeisti ðaliø susitarimu arba vienos ið ðaliø reika-lavimu. Sutartis gali bûti pakeista teismo sprendimu (CK 6.598 str.). Jeigu sutartis raðytinë ir joje yra iðlyga, kad sutartá pakeisti, papildyti arba jà nutraukti galima tik raðtu, tai tokiu bûdu sutartis ir tegali bûti keièiama, pildoma arba nutraukiama (CK 6.183 str.). Nuomos sutarties sàlygø keitimo pagrindai ir tvarka priklauso nuo nuomotojo teisës á gy-venamàjà patalpà. Valstybës arba savivaldybës gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bûti pakeista CK 6.599–6.603 straipsniuose numa-tytais atvejais. Juridiniø asmenø gyvenamosios patalpos nuomos sutar-tis su darbuotojais keièiama kolektyvinëje sutartyje arba administracijos ir darbuotojø susitarimo numatytais atvejais. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys nuomoja gyvenamàsias patalpas komerciniais tikslais, sutartis keièiama tik nuomininko ir nuomotojo susitarimu, jei atskirø pakeitimø nereguliuoja ástatymas. Pavyzdþiui, negalima keisti nuomos mokesèio daugiau nei vienà kartà per vienerius metus (CK 6.583 str. 6 d.).

Pakeisti nuomos sutartá, kai nuomotojas – valstybë arba savivaldy-bë, galima, jei pilnametis nuomininko ðeimos narys reikalauja sudaryti su juo atskirà gyvenamosios patalpos nuomos sutartá, nuomininkams susijungus á vienà ðeimà, pakeitus pirminá nuomininkà kitu ðeimos na-riu, atsisakius virðploèio, pakeitus vienà gyvenamàjà patalpà keliomis, prijungus tuðèià kambará, pertvarkius ar perplanavus gyvenamàsias pa-talpas. Pakeitimai galimi, jeigu nepaþeidþiamos nuomininko ir jo ðei-mos nariø arba buvusiø ðeimos nariø teisës ir teisëti interesai. Kita pa-

411


keitimø sàlyga – nuomininko ir kitø nuomininko ðeimos nariø sutiki-mas.

Jeigu juridinis asmuo sudarë gyvenamosios patalpos nuomos sutar-tá su darbuotoju, o pastarasis nutraukë darbo santykius, tai juridinis asmuo turi teisæ pakeisti nuomos sutartá. CK 6.604 straipsnio 1 dalis draudþia darbdaviui pasibaigus darbo santykiams nutraukti nuomos su-tartá. Ði norma numato sutarties pakeitimo pagrindà, bet nereguliuoja sutarties pakeitimo sàlygø, kurios gali bûti numatytos kolektyvinëse sutartyse arba darbuotojo ir juridinio asmens administracijos susitari-muose.

Nuomotojas turi teisæ perkeldinti nuomininkà gyvenamosios patal-pos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laikui á pasiûlytà patalpà, kuri turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Nuomojamos patalpos kapitalinis remontas arba rekonstrukcija nenutraukia nuomos sutarties, bet tuo laiku, kai patalpa nesinaudojama, mokestis mokamas tik uþ naudojamas patalpas. Jeigu patalpa po rekonstrukcijos iðlieka, nuomininkas turi teisæ tæsti nuomos santykius. Tokia teise jis gali nau-dotis, jeigu rekonstruota patalpa padidëjo arba sumaþëjo. Jeigu pasikei-tus gyvenamajai patalpai tæsti nuomos santykius nuomininkas nesutin-ka, nuomotojas suteikia kità tinkamai árengtà gyvenamàjà patalpà. To-kia pareiga nuomotojui tenka ir jeigu gyvenamoji patalpa po rekonst-rukcijos neiðlieka. CK 6.606 straipsnio 1–4 dalyse numatytas nuominin-ko teises kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laiku garantuoja valstybës arba savivaldybës atitinkamos institucijos jø iðnuomotø patal-pø nuomininkams, o juridiniai asmenys – savo darbuotojams. Jeigu gy-venamosios patalpos iðnuomotos juridiniø ir fiziniø asmenø fiziniam asmeniui komercinëmis sàlygomis, sutarties ðaliø teisës ir pareigos pa-talpos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju numatomos jø susitarimu.

38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojimas. Kiekvieno

sandorio bûtini elementai yra subjektai, valia, valios iðreiðkimas, turi-nys, kurá sudaro sàlygos, suformuluotos iðreiðkiant valià, ir forma287.


412


Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka ástatymo reikalavimø, sandoris laikomas negaliojanèiu. Nuomos sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia visiðkai, gali bûti pripaþástamos negaliojanèiomis tik kai kurios nuomos sutarties sàlygos.

Nuomos sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia CK Pirmosios knygos IV skyriuje numatytais pagrindais. CK 6.586 straipsnis numato gyvenamøjø patalpø nuomos sutarties pripaþinimo negaliojanèia ypa-tumus ir papildomai nustato ðiuos sutarties pripaþinimo negaliojanèia pagrindus:

a) jeigu nuomininkui pateikti tikrovës neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teisæ á gyvenamàsias patalpas. Pavyzdþiui, nuo-motojas iðnuomojamø patalpø neturi, jas prarado arba jo nuo-savybës teisë á ðias patalpas suvarþyta arba kitaip apsunkinta; registro ástaigos duomenys neiðsamûs arba visiðkai neatitinka tikrovës ir pan.;

b) jeigu nuomos sutartimi paþeistos kitø asmenø pagrástos teisës á ðià gyvenamàjà patalpà. Pavyzdþiui, laikinai nesinaudojanèiø gyvenamàja patalpa asmenø teisës buvo paþeistos, nes jø patal-pa buvo iðnuomota kaip patuðtinta;

c) jeigu pareigûnø veiksmai, susijæ su gyvenamosios patalpos su-tarties sudarymu, buvo neteisëti;

d) valstybës arba savivaldybës, juridiniø asmenø administracijos aktai dël nuomos sutarties sudarymo pripaþinti neteisëtais.

CK 6.586 straipsnio 2 dalis numato nuomos sutarties pripaþinimo negaliojanèia ypatumus, jeigu sutartis sudaryta su neveiksniu nuomi-ninku arba su asmeniu, kuris dël savo bûklës nesuprato savo veiksmø reikðmës. CK 1.84 straipsnio 2 dalis ir 1.89 straipsnio 2 dalis taikoma nuomos santykiams tik tuo atveju, jeigu nuomotojas apie nuomininko bûklæ neþinojo. CK Pirmojoje knygoje numatytø bendrø sandoriø nega-liojimo pagrindø taikymas susiaurintas siekiant apginti tokiø asmenø teisæ á nuomà.

Jeigu valstybës arba savivaldybës gyvenamosios patalpos buvo ið-nuomotos paþeidþiant kitø asmenø interesus, bet apie tokiø asmenø teises á nuomos dalykà nuomininkas neþinojo ir negalëjo þinoti, pripa-þinus nuomos sutartá negaliojanèia minëtu pagrindu tokiam nuominin-kui CK 6.586 straipsnio 4 dalyje nurodyta ástatymu numatyta garantija, kad jam turi bûti suteikta kita gyvenamoji patalpa.

413


Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripaþinimui negaliojan-èia taikomi ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyti, o sutrumpinti ieð-kinio senaties terminai. Sutartis gali bûti pripaþinta negaliojanèia per trejø metø terminà, kuris skaièiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.586 str. 5 d.).

CK 6.580 straipsnio 4 dalis nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sàlygas, kurios negalioja. Ðios teisës normos paþeidimas sutar-ties sàlygas padaro niekines ir jø nevykdymas nesukelia ðalims jokiø teisiniø pasekmiø. Jeigu tokios sàlygos buvo vykdomos, tai nuostolius patyrusi ðalis gali ið kitos ðalies iðsireikalauti juos atlyginti. Nuomos su-tarties sàlygos, paþeidþianèios sutarties laisvës, sàþiningumo ir sàþinin-gos dalykinës praktikos principus, prieðtarauja teisës normoms ir yra niekinës. Pavyzdþiui, sutarties sàlygos, kurios nustato nuomininko atsa-komybæ be kaltës arba prievolæ atlyginti didesnæ, nei faktiðkai padaryta, þalà, suteikia teisæ nuomotojui vienaðaliðkai keisti nuomos sàlygas, rei-kalauti ið karto sumokëti nuomos mokestá uþ visà nuomos terminà. Tei-smas gali pripaþinti negaliojanèiomis ir kitas, nei nurodyta CK 6.580 straipsnio 4 dalyje, sàlygas.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir nuomi-ninko iðkeldinimas. Nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko ið-keldinimas nëra tapatûs nuomos teisës institutai. Nuomos sutarties nu-traukimas – tai sutarties ðaliø veiksmai, dël kuriø baigiasi teisiniai nuo-mos santykiai ir nuomininkas praranda teisæ valdyti bei naudotis gyve-namàja patalpa. Iðkeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasek-më, kai buvæs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarèiai ar ðios sutar-ties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteisëtai ásikëlë á gy-venamàjà patalpà), atsisako jà patuðtinti. Iðkeldinimas gali bûti ir nega-liojanèios nuomos sutarties pasekmë. Iðkeldinama gali bûti tik teismine tvarka, iðskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankcijà. Svarbu atkreipti dëmesá á tai, kad reikalavimas iðkeldinti ið neteisëtai uþimtø negyvenamøjø patalpø yra daiktinis teisinis reikalavimas (pa-þeistas subjektinës teisës gynimo bûdas), o reikalavimas priteisti nuo-mos mokestá ir patalpø eksploatavimo iðlaidas turi prievolinio teisinio reikalavimo bruoþø. Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievoliniø (sutartiniø) teisiniø reikalavimø bûtina skirti, nes jiems taikomos skir-tingos teisës normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktinës teisës subjektas pareiðkia remdamasis jam priklausanèia daik-tine teise. Juos galima pareikðti, kol egzistuoja daiktinë teisë. Tokie

414


materialiniai teisiniai reikalavimai pareiðkiami tiems paþeidëjams, kurie nëra su daiktiniø teisiø savininku sutartiniuose arba kituose prievoli-niuose teisiniuose santykiuose. Prievoliniu teisiniu reikalavimu laikyti-nas subjekto materialinis teisinis reikalavimas, grindþiamas atitinkama prievoline teise. Já pareiðkia subjektas teisës paþeidëjui, esanèiam su juo sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas gràþinti pagal sutartá perduotà daiktà, atlyginti nuostolius ir pan.288.

Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. Ðia teise nuomininkas gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo prieþas-èiø, bet visais atvejais prieð mënesá apie sutarties nutraukimà raðtu áspë-jæs nuomotojà. Nuomininkas gali atðaukti áspëjimà, jeigu nuomotojas per tà laikà nesudarë naujos nuomos sutarties su kitu nuomininku. CK 6.609 straipsnio 3 dalis numato vienà ið nuomos sutarties nutraukimo atvejø – kai nuomininkas ir jo ðeimos nariai iðvyksta gyventi kitur. Tuomet nuomininkui taip pat taikytinas reikalavimas áspëti nuomotojà, kad ðis galëtø priimti nuomos dalykà, iðnuomoti gyvenamàsias patalpas kitiems asmenims.

Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu. CK 6.611 straipsnis numato tokio sutarties nutraukimo pagrindus:

a) jeigu nuomininkas ne maþiau kaip 3 mënesius nemoka nuomos mokesèio. Ðis terminas sutartyje gali bûti ilgesnis, bet ne trum-pesnis;

b) jeigu nuomininkas arba jo ðeimos nariai ardo arba gadina pa-talpas;

c) jeigu patalpos naudojamos ne pagal paskirtá; d) jeigu nuomininkas arba jo ðeimos nariai netinkamu elgesiu su-

daro neámanomas sàlygas kartu arba ðalia gyventi kitiems. Ðie nuomos sutarties nutraukimo pagrindai atsiranda kaip kaltø

veiksmø pasekmë, todël jais nutraukus nuomos sutartá kalti asmenys iðkeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu iðkeldinti tenka esant kitiems pagrindams, kurie nesietini su nuomininko kalte, – ið græsianèiø sugriûti namø, kai namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bûti nugriautas, kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, perpla-navimo atvejais, nuomininkui turi bûti suteikiama kita tinkama gyventi patalpa.

288 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. balandþio 18 d. nutartá Nr. 3K–3–

451/2001 UAB „Alksnynė“ v UAB „Holvita“.

415


Jei gyvenamoji patalpa iðnuomota komercinëmis sàlygomis, nuo-motojo reikalavimu nutraukiant neterminuotà nuomos sutartá nuomo-tojas turi nuomininkà raðtu áspëti prieð 6 mënesius (CK 6.614 str. 1 d.).

38.4.7.3. Tarnybinës gyvenamosios patalpos Gyvenamosios patalpos, kurias darbdavys skiria apgyvendinti dar-

buotojui (tarnautojui) dël darbo (tarnybos) pobûdþio toká laikotarpá, kol tas darbo (tarnybos) pobûdis nepasikeis arba kol nenutrûks darbo (tarnybos) santykiai, arba kol neiðnyks ástatymø numatytos sàlygos, yra priskiriamos prie tarnybiniø patalpø. Patalpø priskyrimas (iðbraukimas) prie tarnybiniø patalpø, darbuotojø (tarnautojø), kuriems tokios patal-pos gali bûti suteiktos, sàraðai nustatomi valstybës valdþios arba valdy-mo institucijø, savivaldybës tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Ðio sprendimo pagrindu sudaroma nuomos sutartis. CK 6.618 straipsnio 2 dalyje iðvardyti subjektai prie tarnybiniø patalpø gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybës (patikëjimo) teise.

Tarnybiniø patalpø apskaitos ir naudojimo tvarka nustatyta Lietu-vos Respublikos Vyriausybës 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878. Ðiø patalpø nuomos sutarties nutraukimo ir iðkelti ið jø ypatumai susijæ su patalpø paskyrimo tikslu. Pasibaigus darbo sutarèiai darbuotojai (tar-nautojai), jø ðeimos nariai privalo iðsikelti ið tarnybiniø patalpø. Iðkel-dinti ið tarnybiniø patalpø nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos negalima asmens, kurio darbo santykiai pasibaigë dël to, kad jis tapo pirmos arba antros grupës invalidu dël su darbu susijusiø prieþasèiø, taip pat asmens, kuris þuvo arba dingo be þinios dël darbo (tarnybos), ðeimos nariø. Iðkeldinamiems asmenims suteikiamos kitos gyvenamo-sios patalpos neturi bûti priskirtos prie tarnybiniø, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, bûti toje paèioje gyvenamojoje vietovëje289.

289 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. geguþës 29 d. nutartá civilinëje byloje

Nr. 3K–3–782/2002 Lietuvos kariuomenė v P. Urba, kat. 45.5.

416


38.4.7.4. Gyvenamøjø patalpø nuoma bendrabuèiuose Bendrabuèiai yra darbuotojams, tarnautojams, studentams, moks-

leiviams apgyvendinti jø darbo arba mokymosi laiku specialiai pastatyti arba ðiam tikslui árengti gyvenamieji namai. Bendrabuèiai gali bûti lovø tipo arba kambariø tipo – tai priklauso nuo to, kas iðnuomojama – kambarys ar tik lova kambaryje. Bendrabuèiø suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais arba kolek-tyvinëse sutartyse, mokslo ástaigose – ðiø ástaigø valdymo organø spren-dimais. Nustaèius, kad asmuo naudojasi bendrabuèiu paþeisdamas ben-drabuèio taisykles, trukdydamas juo naudotis kitiems gyventojams, tei-smo sprendimu jis gali bûti iðkeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamo-sios patalpos290.

38.4.7.5. Vieðbuèiai, nakvynës namai ir gydymo bei socialinës globos institucijø patalpos Vieðbuèiai – juridiniø arba fiziniø asmenø nuosavybës teise valdo-

mos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai árengtos laikinai atvyku-siems asmenims apgyvendinti. Jie steigiami ir veikia komercinës veiklos sàlygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys vieðbuèiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokëjæ uþ gyvenimà vieðbutyje, arba paþeidæ nau-dojimosi vieðbuèiais tvarkà, administracijos teikimu iðkeldinami pagal prokuroro sankcijà nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Nakvynës namai – tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims sutei-kiama nemokamai. Tokie namai skirti paramos reikalingiems asme-nims. Jø steigëjø veiklà numato atitinkami teisës aktai, reguliuojantys labdarà, bei specialios nakvynës namø taisyklës.

Gydymo arba globos (rûpybos) institucijø patalpose gyvenantys asmenys nëra nuomininkai. Jø teisinius santykius reguliuoja atitinkami gydymo ir globos ástatymai, sudaromos paslaugø sutartys.

290 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. geguþës 15 d. nutartá civilinëje byloje

Nr. 3K–3–731/2002, Vilniaus m. savivaldybės valdyba v A. Jaselienė ir kt., kat. 45.5.

417


Kontroliniai klausimai: 1. Ar juridinis asmuo gali bûti nuomininku pagal gyvenamosios patal-

pos nuomos sutartá? 2. Kas gali bûti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektu? 3. Ar pasikeitus patalpø savininkui lieka galioti nuomos sutartis? 4. Kokie yra gyvenamosios nuomos sutarties pripaþinimo negaliojan-

èia ypatumai? 5. Kas yra nuomininko ðeimos nariai? 6. Ar artimi giminaièiai, kiti iðlaikytiniai gali bûti pripaþinti nuomi-

ninko ðeimos nariais? 7. Kokios yra gyvenamosios patalpos subnuomos sàlygos? 8. Ar nuomininkas turi teisæ pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamàjà

patalpà? 9. Kokios yra keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sàlygos?

10. Koks aktas gali bûti iðkeldinimo ið gyvenamosios patalpos pagrin-das?

11. Kas yra „tarnybinë gyvenamoji patalpa“? 12. Kokie yra iðkeldinimo ið tarnybiniø gyvenamøjø patalpø ypatumai? 13. Kas yra bendrabutis? 14. Ar galima subnuomoti gyvenamàsias patalpas bendrabuèiuose? 15. Kokio akto pagrindu gali bûti iðkeldinti fiziniai asmenys, gyvenan-

tys vieðbuèiuose ilgiau, negu buvo sutarta? 16. Kas yra nakvynës namai?

418


39 skirsnis. PANAUDA Ðia sutartimi viena ðalis (panaudos davëjas) perduoda kitai ðaliai

(panaudos gavëjui) nesunaudojamàjá daiktà laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavëjas ásipareigoja gràþinti tà daik-tà tokios bûklës, kokios jam buvo perduotos, atsiþvelgiant á normalø susidëvëjimà. Panaudos sutartis skiriasi nuo nuomos sutarties tuo, kad jos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai. Dël neatlygintinumo panaudos sutartis panaði á dovanojimo sutartá, taèiau dovanojimo sutar-timi daiktas perduodamas neatlygintinai nuosavybën. Dël panaðumo á nuomà panaudos sutartims taikomos nuomos santykius reguliuojanèios teisës normos (CK 6.477 str. 2 ir 3 d., 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str., 6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str.). Panaudos santykiai draudþiami tarp pelno siekianèiø juridiniø asmenø ir jø dalyviø, steigëjø arba valdymo organo nariø (CK 6.630 str.). Panaudos davëjai gali bûti fiziniai ir juri-diniai asmenys, daikto savininkai arba kitokia teise daiktà teisëtai val-dantys asmenys ar daikto savininko ágalioti asmenys291. Panaudos gavë-jais gali bûti juridiniai ir fiziniai asmenys. Panaudos dalykas – nesunau-dojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Panaudos davëjas atsako uþ daikto trûkumus, nebent ðie trûkumai bûtø aptarti panaudos sutarty-je arba panaudos gavëjui jie buvo þinomi iki sutarties sudarymo, arba turëjo bûti jo pastebëti daikto perdavimo, apþiûros ar iðbandymo metu. Daikto panauda gali bûti terminuota arba neterminuota, bet ne ilgesnë kaip 100 metø (CK 6.479 str. 1 d. ir 6.629 str. 2 d). Sutarties forma pri-klauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis terminø ir ðaliø susitarimo. Ji gali bûti registruota vieðajame registre. Panaudos sutartis nekeièia treèiøjø asmenø teisiø á daiktà. Panaudos gavëjui nesuteikta teisë daiktà sulaikyti. Ði sutartis yra realinė, vienaðalë. Sutartis baigiasi bendrais prievoliø pabaigos pagrindais. Sutartis gali bûti nutraukta prieð terminà panaudos davëjo reikalavimu, jeigu panaudos gavëjas naudoja daiktà ne pagal paskirtá, nevykdo pareigos iðlaikyti ir saugoti

291 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartá civilinëje byloje Nr.

3K–3–138/2004, Generalinė prokuratūra v Vilniaus m. savivaldybė ir kt., kat. 37.6.

419


daiktà, ið esmës blogina jo bûklæ, jeigu daiktas tampa reikalingas pa-èiam savininkui. Panaudos gavëjas sutartá gali nutraukti prieð terminà:

a) jeigu nustatomi daikto trûkumai, kurie naudojimàsi daiktu daro neámanomà arba labai sunkø;

b) dël aplinkybiø, nepriklausanèiø nuo panaudos gavëjo, negalima daiktu naudotis pagal paskirtá;

c) panaudos davëjas neáspëjo apie treèiøjø asmenø teises á daiktà; d) panaudos davëjas netinkamai perdavë arba visai neperdavë

daikto. Neterminuota sutartis gali bûti nutraukta bet kurios ðalies reikala-

vimu áspëjus kità ðalá apie tokius ketinimus prieð 3 mënesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus. Panaudos davëjo teisës ir pareigos, jam mirus arba já reorganizavus, pereina teisiø perëmëjams.

Kontroliniai klausimai: 1. Ar panaudos sutarties objektu gali bûti rûðiniais poþymiais api-

brëþti daiktai? 2. Panaudos sutartis yra vienaðalë ar dviðalë? 3. Kuo skiriasi panaudos sutartis nuo dovanojimo, nuomos sutar-

èiø? 4. Koks panaudos sutarties terminas? 5. Kokia forma sudaroma panaudos sutartis? 6. Kada nekilnojamøjø daiktø panaudos sutartis gali bûti panaudo-

ta prieð treèiuosius asmenis? 7. Kokios yra panaudos sutarties nutraukimo taisyklës?

420


40 skirsnis. RANGOS SUTARTIS 40.1. Bendrosios nuostatos Rangos sutartimi viena ðalis (rangovas) ásipareigoja atlikti tam tik-

rà darbà savo rizika pagal kitos ðalies (uþsakovo) uþduotá ir perduoti ðio darbo rezultatà uþsakovui, o uþsakovas ásipareigoja atliktà darbà priimti ir uþ já sumokëti (CK 6.644 str. 1 d.).

CK numato bendràsias rangos sutartá reglamentuojanèias teisës normas, apibrëþianèias rangos sutarties esminius bruoþus, ðaliø teises ir pareigas, jø atsakomybæ. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami rangos sutarèiø rûðiø, atsiþvelgiant á rangos ðaliø bei dalyko pobûdá, ypatumai (pvz., statybos, vartojimo ranga ir pan.). Bûtina paþymëti, jog CK bendrosios rangos sutartá reglamentuojanèios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskiroms rangos sutarèiø rûðims reglamentuoti, jeigu tà sutarties rûðá nustatanèios teisës normos nesureguliavo kitaip. Atskiras rangos sutarties rûðis nustatanèios teisës normos yra specialios teisës normos, kurios bus aptartos vëliau.

Sutarties poþymiai, dalykas, sutarties sudarymas. Ði sutartis kon-sensualinė, dvišalė, atlygintinė. CK nenumato specialiø sudaromo sando-rio formos reikalavimø, todël sudarant rangos sutartá reikia vadovautis bendromis sandoriø sudarymo taisyklëmis (CK 1.63–1.77 str.), iðskyrus atvejus, kai specialios normos, reglamentuojanèios atskirø rangos rûðiø ypatumus, numato kitaip. Sutarties sàlygos nustatomos ðaliø susitarimu, taèiau tam, kad sutartis bûtø laikoma sudaryta, ðalys turi susitarti dël esminiø jos sàlygø, t. y. dël sutarties dalyko. Esmine rangos sutarties sàlyga laikomas ir ðaliø susitarimas dël rangos ávykdymo terminø, t. y. sutartyje turi bûti nustatoma darbø atlikimo pradþia ir pabaiga, taip pat gali bûti susitarta ir dël tarpiniø terminø. Sutarties kaina nelaikoma rangos sutarties esmine sàlyga, iðskyrus kai kurias rangos sutarèiø rûðis, pavyzdþiui, statybos rangà arba rangos darbus, finansuojamus ið valsty-bës ar savivaldybës biudþeto. Sutarties kaina nustatoma arba apskai-èiuojama pagal CK 6.653 straipsnio reikalavimus. Á rangos sutartyje

421


nurodytà kainà áeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turëtø ið-laidø kompensavimas. Jei ðalys dël kainos nesusitaria, taikomos ben-dros sutarèiø kainà nustatanèios taisyklës (CK 6.198 str.).

Rangos sutartimi nustatomai atlyginimo uþ atliekamus rangos dar-bus mokëjimo tvarkai bûdinga tai, kad jeigu pagal rangos sutartá nenu-matyta atliekamø darbø arba atskirø jø etapø apmokëti ið anksto, uþsa-kovas privalo sumokëti rangovui sutartyje nustatytà kainà po to, kai yra priimtas darbø rezultatas, numatant sàlygà, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba uþsakovo sutikimu anksèiau nustatyto termino. Rangovas turi teisæ reikalauti iðmokëti jam avansà arba rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais.

Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrà darbo rezultatà arba atlikti kitokius darbus, kuriø metu sukurtas rezultatas perduodamas uþsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialià iðraiðkà. Tai gali bûti naujo daikto sukûrimas arba naujø savybiø jau esanèiam daiktui suteikimas (remon-tas, patobulinimas ir pan.). Visais atvejais sutartimi bûtina nustatyti, koká darbà atliks ir koká rezultatà perduos rangovas uþsakovui. Paþymë-tina ir tai, jog nuosavybës teisë á rangovo sukurtà rezultatà pereina uþ-sakovui tik nuo ðio rezultato perdavimo uþsakovui momento. Iki tol jis laikomas rangovo nuosavybe. Rangos dalykui bei paèiai rangos sutar-èiai bûdinga ir tai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiðkai nustato uþsakovo uþduoties ávykdymo bûdus. Tai lemia, jog rangos rezultato atsitiktinio þuvimo arba sugedimo rizika tenka rangovui, t. y. rangovas tokiais atvejais neturi teisës reikalauti ið uþsa-kovo nei uþmokëti uþ atliktus darbus, nei atlyginti nuostolius. Taèiau praleidus darbø rezultato perdavimo arba priëmimo terminà minëta rizika tenka terminà praleidusiai ðaliai.

Nuo rangovo darbø atlikimo savo rizika reikia skirti atsitiktinio medþiagø þuvimo rizikà (CK 6.649 str.). Rangos sutarèiai bûdinga ir tai, kad sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka ið savo me-dþiagos, savo priemonëmis ir jëgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis. Jei rangovas darbà atlieka ið savo medþiagos, jis atsako uþ jos kokybæ. Atsitiktinio medþiagø arba árenginiø, perduotø darbams atlikti, þuvimo arba sugedimo rizika tenka jà davusiai ðaliai. Jei rangovo medþiaga at-liekant darbà þûva, rangovas neturi teisës reikalauti atlyginti uþ sunau-dotà medþiagà. Savo ruoþtu uþsakovas neturi teisës reikalauti atlyginti jo perduotos rangovui ir atsitiktinai þuvusios medþiagos vertæ. Jeigu

422


darbas atliekamas visiðkai arba ið dalies ið uþsakovo medþiagos, tai ran-govas atsako uþ netinkamà tos medþiagos sunaudojimà. Rangovas pri-valo pateikti uþsakovui medþiagos sunaudojimo ataskaità ir medþiagos likutá gràþinti arba, jeigu uþsakovas sutinka, sumaþinti darbø kainà atsi-þvelgdamas á likusiø nesunaudotø medþiagø vertæ. Be to, tokiais atve-jais rangovas privalo imtis visø ámanomø priemoniø uþsakovo jam pati-këto turto saugumui uþtikrinti ir atsako uþ ðio turto praradimà arba suþalojimà (CK 6.657 str.).

Rangos sutartis turi nemaþai bendrø bruoþø su darbo, pirkimo–pardavimo, tiekimo, paslaugø teikimo sutartimis. Taèiau kiekvienà ið jø skiria tam tikri specifiniai poþymiai. Su darbo sutartimi rangos sutartá sieja tai, kad pagal abi sutartis yra atliekamas tam tikras darbas. Taèiau nuo darbo sutarties rangos sutartá pirmiausia skiria tai, kad sutarties ðaliø – rangovo ir uþsakovo, prieðingai nei darbo santykiuose, nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutar-ties atveju pats organizuoja darbà – èia svarbu, kad darbas bûtø atliktas laiku ir atitiktø sutarties sàlygas. Rangovas darbà atlieka savo rizika. Todël atsitiktinai þuvus rangos objektui jis negali gauti sutartimi sulygto atlyginimo. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o dar-bo rezultatas, kuris perduodamas uþsakovui. Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartá, atlieka darbà, atitinkantá jo pareigybæ, kvalifikacijà, jis pavaldus ámonës arba ástaigos administracijai, jam privalomos vidaus darbo tvarkos taisyklës. Daþnai darbo atlyginimas mokamas neatsiþvel-giant á darbo rezultatà, o jeigu darbo atlyginimas priklauso nuo darbo rezultato, jis darbuotojui mokamas net jei darbo rezultatas þûva ne dël darbuotojo kaltës. Be to, darbà pagal darbo sutartá atlieka fiziniai as-menys.

Nuo pirkimo–pardavimo sutarèiø rangos sutartá daþniausiai skiria tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ðalims aiðku, koks daiktas parduodamas ir jis daþniausiai ið karto perduodamas kitos ðalies nuosavybën. Tuo tarpu rangos atveju tam tikras materialus rezultatas dar nëra sukurtas, pagamintas ir ðalys susitaria visø pirma dël jo paga-minimo, pataisymo ar pan. ir tik galiausiai dël perdavimo uþsakovo nuosavybën, t. y. rangos atveju daikto perdavimas kitos ðalies nuosavy-bën niekada nesutampa su sutarties sudarymo momentu. Taigi rangos sutarèiai vertingas yra ne vien rezultatas, bet ir tam rezultatui pasiekti atliekami darbai, jø pobûdis. Taèiau jeigu atliekamø darbø pobûdis ir vertë, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra

423


nedideli, tai sutartis pripaþástama ne rangos, o pirkimo–pardavimo su-tartimi (CK 6.645 str. 4 d.). Be to, rangos sutartimi sukurtas rezultatas visuomet yra individualaus pobûdþio, tuo tarpu pirkimo–pardavimo sutartimi kito asmens nuosavybën gali bûti perduodami ne tik individu-aliais, bet ir rûðiniais poþymiais apibrëþti daiktai. Nuo tiekimo sutarèiø rangos sutartis pirmiausia skiria tai, kad tiekimo sutarties dalykui bû-dingi rûðiniai poþymiai, o rangos sutarties dalykui – individualûs. Atlie-kant rangos darbus uþsakovas turi teisæ kontroliuoti darbø eigà, koky-bæ, duoti nurodymus dël darbø atlikimo. Tuo tarpu tiekimo sutarèiø atveju tokiø teisiø pirkëjas neturi.

Nuo paslaugø sutarèiø rûðiø rangos sutartis skiriasi tuo, kad ðios sutarties dalykà sudaro tam tikro darbo rezultatas, tuo tarpu paslaugø dalykas – nematerialaus pobûdþio paslaugos, nesusijusios su materia-laus objekto sukûrimu. Rangos sutarties atveju visuomet sukuriamas vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris ðios sutarties atveju atlie-ka svarbiausià vaidmená. Paslaugø sutarties atveju svarbiausi yra atlie-kami veiksmai – teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas ne-sukuriamas.

Sutarties ðalys. Ðalys – rangovas bei uþsakovas, kuriø nesieja dar-bo, pavaldumo (subordinacijos) ar kitokie priklausomybës santykiai. Bendra taisyklë, jog rangovu ir uþsakovu gali bûti bet kuris civilinës tei-sës subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Taèiau atkreiptinas dëmesys á tai, jog rangovams, atsiþvelgiant á atskiros rangos sutarties rûðá, taikomi specialûs reikalavimai, daþniausiai susijæ su rangovo kvali-fikacija, ágûdþiais, patirtimi. Tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys tam valstybës iðduotà licencijà ir pan.

Rangos sutarèiai bûdinga tai, kad rangovas turi teisæ pasitelkti savo prievolëms ávykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu ástatymai arba rangos sutartis nenustato, kad uþduotá privalo ávykdyti pats rangovas. Jeigu uþduoèiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai jø atþvilgiu ran-govas tampa generaliniu rangovu. Jei rangovas sutarèiai ávykdyti pasi-telkë subrangovus paþeisdamas ástatymø arba sutarties nustatytas tai-sykles, jis atsako uþsakovui uþ nuostolius, kuriuos padarë vykdydami sutartá subrangovai. Generalinis rangovas atsako uþsakovui uþ subran-govø neávykdytas arba netinkamai ávykdytas prievoles, o subrangovams – uþ uþsakovo neávykdytas arba netinkamai ávykdytas prievoles. Jeigu ko kita nenustato ástatymai arba sutartis, uþsakovas ir subrangovas ne-turi teisës reikðti vienas kitam piniginiø reikalavimø, susijusiø su sutar-

424


èiø, kiekvieno ið jø sudarytø su generaliniu rangovu, paþeidimu. Jeigu generalinis rangovas sutinka, uþsakovas turi teisæ sudaryti sutartis su kitais asmenimis dël atskirø darbø. Tokiu atveju ðie asmenys uþ neávyk-dytà arba netinkamai ávykdytà sutartá atsako tiesiai uþsakovui. Rangos sutarties ypatumus, kai darbus atlieka keli asmenys, nustato CK 6.651 straipsnis: jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmenø, tai, jei prievolës dalykas yra nedalus, visi jie uþsakovui turi solidariosios prievolës skoli-ninkø ir kreditoriø teises bei pareigas; jei prievolës dalykas yra dalus, tai ðio straipsnio numatytø asmenø teisës ir pareigos uþsakovui atsiran-da tik dël atitinkamos dalies (dalinë prievolë), jeigu sutartis nenustato ko kita.

Ðaliø teisës ir pareigos. Rangos sutarties specifika ta, kad papras-tai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiðkai nustato uþsako-vo uþduoties ávykdymo bûdus, be to, atlieka sutartyje sulygtà darbà ið savo medþiagos, savo priemonëmis ir jëgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. CK 6.654 straipsnis nustato rangovo ekonomijos paskirstymo principà, pagal kurá rangovui iðlieka teisë gauti atlyginimà, numatytà rangos sutartyje, jeigu rangovo faktinës iðlaidos yra maþesnës, negu bu-vo numatyta nustatant atliekamø darbø kainà, ir jeigu uþsakovas neáro-do, kad ekonomija turëjo neigiamà átakà sutartyje numatytai darbo ko-kybei. Bet ðalys gali susitarti ir dël kitokios ekonomijos paskirstymo tvarkos.

Rangovo pareigos: a) iki sutarties sudarymo suteikti uþsakovui visà reikiamà infor-

macijà, susijusià su atliekamais darbais, taip pat informacijà apie darbui atlikti bûtinas medþiagas bei darbui atlikti reika-lingà laikà. Ði informacija reikalinga tam, kad uþsakovas, prieð sudarydamas sutartá, galëtø adekvaèiai ávertinti rangovo gali-mybes atlikti konkreèius darbus, patirtinas iðlaidas ir kitas sà-naudas, taigi ði informacija leidþia uþsakovui apsispræsti, ar tikslinga sudaryti sutartá;

b) imtis visø ámanomø priemoniø uþsakovo jam patikëto turto saugumui uþtikrinti, nes rangovas atsakingas uþ ðio turto pra-radimà arba suþalojimà. Rangovas turi naudotis sutartyje nu-matytais jam uþsakovo perduoto turto saugojimo bûdais, jei to nenumato sutartis. Bûdamas rûpestingas, rangovas privalo pats protingai pasirinkti perduoto turto saugojimo bûdus ir priemones;

425


c) laiku vykdyti sutartá ir baigti darbus. Tai reiðkia, kad rangovas, vykdydamas sutartá, turi atlikti darbus iki numatyto galutinio termino pabaigos, o jei sutartyje numatyta darbø vykdymo da-limis sàlyga, kiekviena dalis turi bûti baigta laikantis tarpiniø terminø;

d) CK 6.659 straipsnyje numatytais atvejais apie aplinkybes, su-daranèias grësmæ darbo tinkamumui, arba tvirtumui, saugu-mui, privalo nedelsdamas áspëti uþsakovà ir, kol gaus nuro-dymus, sustabdyti darbà: jei uþsakovo pateikta netinkama medþiaga, turtas, dokumentai, uþsakovo nurodymai kelia grë-smæ darbo rezultatui ar yra kitokiø nuo rangovo nepriklau-sanèiø aplinkybiø, pagrindþianèiø darbo sustabdymà;

e) atlikti darbus, kad jø kokybë atitiktø rangos sutarties sàlygas, o jeigu sutartyje kokybës sàlygos nenustatytos, – áprastai to-kios rûðies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str.);

f) jeigu ástatymas arba rangos sutartis nustato darbø rezultato kokybës garantiná terminà, pateikti darbø rezultatà, atitinkan-tá nustatytus kokybës reikalavimus visà garantiná terminà;

g) jeigu ástatymas arba rangos sutartis nustato atliekamø darbø privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslinin-kas, privalo tø reikalavimø laikytis. Rangovas turi rûpintis darbø dokumentacija, neatlikti ástatymo draudþiamø veiksmø;

h) rangovas privalo kartu su darbø rezultatu perduoti uþsakovui informacijà apie rangos sutarties dalyko naudojimà, jeigu to-kia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba informaci-jos pobûdis yra toks, kad be jos neámanoma naudoti darbø re-zultato pagal sutartyje nustatytà paskirtá.

i) jeigu uþsakovas nutraukia rangos sutartá remdamasis kodekso 6.658 straipsnio 2 dalyje ir 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, rangovas privalo gràþinti uþsakovui jo perduotas medþiagas ir kitoká turtà, o jeigu to padaryti neámanoma – at-lyginti jø vertæ pinigais.

Rangovo teisës: a) pasitelkti savo prievolëms ávykdyti kitus asmenis (subrango-

vus) pagal CK 6.650 straipsná, jei ástatymai arba sutartis ne-numato ko kita. Pasitelkæs subrangovus rangovas tampa gene-raliniu rangovu;

426


b) jeigu rangovas nepasiekë sutartyje numatyto rezultato arba dël jo trûkumø daiktas negali bûti naudojamas pagal paskirtá dël uþsakovo perduotø medþiagø trûkumø, tai rangovas turi teisæ reikalauti, kad jam bûtø sumokëta uþ atliktà darbà, ta-èiau jis turi árodyti, kad medþiagø trûkumø nebuvo galima pastebëti jas priimant ið uþsakovo;

c) teisë nepradëti darbø arba sustabdyti pradëtus darbus, jeigu uþsakovas neávykdo rangos sutartyje numatytø savo prieðprie-ðiniø pareigø arba kliudo rangovui vykdyti sutartá, arba yra ki-tø aplinkybiø, akivaizdþiai patvirtinanèiø, kad uþsakovas savo pareigø laiku neávykdys.

Uþsakovo teisës ir pareigos: a) laiku sumokëti rangovui sutartyje nustatytà kainà, jei mokëji-

mo terminas nenustatytas priëmus darbø rezultatà. Bûtina sà-lyga – darbai turi bûti atlikti tinkamai ir laiku arba uþsakovo sutikimu nepasibaigus nustatytam darbø terminui;

b) rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalbà atliekant darbus. Jei sutartis numato, sumokëti ran-govui avansà, pateikti projektinæ dokumentacijà ir kt., t. y. rangovui sudaryti normalias darbo sàlygas. Ði uþsakovo parei-ga sietina su ðaliø bendradarbiavimo ir abipusio veikimo prin-cipo ágyvendinimu;

c) aprûpinti uþsakovà reikiamu kiekiu ir tinkamos kokybës me-dþiaga darbams atlikti, jei buvo susitarta, kad darbai bus atlik-ti ið uþsakovo medþiagø;

d) rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apþiûrëti ir priimti atliktà darbà (jo rezultatà), o pas-tebëjus nukrypimø nuo sutarties sàlygø, bloginanèiø darbø re-zultato kokybæ, arba kitø trûkumø nedelsiant apie tai praneðti rangovui pagal CK 6.662 straipsná. Jei sutartis nenumato ko kita, uþsakovas, priëmæs darbà jo nepatikrinæs, netenka teisës remtis darbo trûkumø, kurie realiai galëjo bûti nustatyti nor-maliomis sàlygomis priimant darbà, faktu;

e) bet kuriuo metu tikrinti darbø atlikimo eigà ir kokybæ nesiki-ðant á rangovo ûkinæ komercinæ veiklà.

Tiek viena, tiek kita ðalis viena kitos atþvilgiu turi elgtis diskretið-kai, privalo saugoti konfidencialia informacija laikomas komercines paslaptis, kità sutartyje numatytà neskelbtinà informacijà. Atkreiptinas

427


dëmesys, kad nurodytø ðaliø teisiø ir pareigø sàraðas anaiptol nëra baig-tinis. Ðalys, atsiþvelgdamos á rangos specifikà, viena kitai keliamus rei-kalavimus, tarpusavio pasitikëjimo laipsná, sutartyje gali numatyti ir daugiau abipusiø teisiø ir pareigø tam, kad kiekviena ið ðaliø bûtø sais-toma kontrahento interesø. Kiekviena vienos ðalies turima subjektinë teisë atitinka kitos ðalies pareigà. Ðaliai neávykdþius arba netinkamai ávykdþius pareigas kyla sutartinës atsakomybës klausimas kontrahento atþvilgiu.

Ðaliø atsakomybë. Rangovas atsako uþ netinkamos kokybës, pavë-luotai atliktus (per nustatytà terminà neatliktus) arba neatliktus darbus, netinkamos kokybës medþiagas, virðytà darbø sàmatà. Rangovo atsa-komybës dydis priklauso nuo sutarties paþeidimo sunkumo ir suteikia teisæ uþsakovui reikalauti iðieðkoti nuostolius, netesybas, paðalinti trû-kumus arba ápareigoti rangovà pagaminti kità daiktà, teisæ pavesti tre-èiajam asmeniui darbà pataisyti rangovo sàskaita, taip pat teisæ atsisa-kyti priimti darbus ir teisæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá. Rangovo at-sakomybæ reglamentuoja CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665, 6.670, 6.671 straipsniai. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalá esant neesmi-niams darbo trûkumams dël netinkamos kokybës darbo uþsakovas turi teisæ reikalauti ið rangovo: neatlygintinai paðalinti trûkumus per protin-gà terminà arba atitinkamai sumaþinti darbø kainà, arba atlyginti trû-kumø ðalinimo iðlaidas. Jei nurodytø veiksmø rangovas neatlieka arba trûkumai yra esminiai ir nepaðalinami, uþsakovas turi teisæ nutraukti sutartá ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Ðiuo pa-grindu uþsakovui nutraukus vienaðaliðkai sutartá rangovas privalo grà-þinti uþsakovui jo perduotas medþiagas ir kitoká turtà, jei to padaryti neámanoma – atlyginti jø vertæ pinigais (vienaðalë restitucija). Esminiu darbo trûkumu laikytini ir tie trûkumai, kuriuos paðalinti ámanoma, taèiau tam padaryti reikalingos neprotingai didelës iðlaidos. Atsakomy-bë dël netinkamos kokybës darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezul-tatas savo savybëmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi tokiø trûkumø, kurie kliudo panaudoti tà darbo re-zultatà tai paskirèiai, kuri numatyta sutartyje, arba áprastinei paskirèiai. Darbo trûkumai gali bûti nustatyti per garantiná terminà, o jeigu jis ne-nustatytas – per protingà terminà, ne ilgesná kaip dveji metai nuo rezul-tato perdavimo (CK 6.666 str.).

Reikalavimams, kylantiems dël atliktø darbø trûkumø, nustatomas vieneriø metø ieðkinio senaties terminas, iðskyrus CK nustatytas iðimtis.

428


Senaties terminai skaièiuojami pagal CK 6.667 straipsnio taisykles. Rangovas, pasiraðydamas sutartá, tampa atsakingas uþ tai, kad visi

darbai bûtø atlikti laiku, t. y. per sutartyje numatytà terminà, arba kad atskiri darbai bûtø atlikti dalimis per numatytus tarpinius terminus. Ga-lutinio termino praleidimo pasekmës yra nustatytos CK 6.652 straipsnio 4 dalyje: tokiu atveju uþsakovas turi teisæ atsisakyti priimti atliktus dar-bus ir reikalauti atlyginti nuostolius ið uþsakovo tik tuomet, kai dël ter-mino praleidimo prievolës ávykdymas uþsakovui praranda prasmæ. Tai reiðkia, kad termino praleidimo formalus pobûdis automatiðkai nesuke-lia rangovo atsakomybës, jei dël tokio termino praleidimo faktiðkai ne-nukenèia uþsakovo turtiniai interesai. Paprastai ði taisyklë taikytina dël neþymiai praleisto termino, kai uþsakovo padëtis nepablogëja dël tokio rangovo delsimo ávykdyti prievolæ. Neabejotina, kad atliekant darbus gali atsirasti naujø aplinkybiø, galinèiø sutrukdyti arba pasunkinti ran-govo uþduotá atlikti darbus per numatytus terminus (tai priklauso nuo darbø sudëtingumo ir jø trukmës). Taèiau jei rangovas darbus atlieka neapdairiai lëtai arba nerûpestingai, tokie kalti rangovo veiksmai nëra pateisinami. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalá, jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbà taip lëtai, kad já baigti iki ter-mino pabaigos tampa aiðkiai neámanoma, uþsakovas turi teisæ atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju taikomos CK 6.670 ir 6.671 straipsniø restitucijos sàlygos: rangovas privalo gràþinti uþsakovui jo perduotà turtà, jei tai neámanoma, – atlyginti turto vertæ pinigais, uþsakovas privalo sumokëti uþ faktiðkai atliktus darbus.

Sutarties ðaliø bendradarbiavimo, rangovo veikimo uþsakovo inte-resais ir ekonomiðkumo principai lemia rangovo atsakomybæ uþ netin-kamà uþsakovo perduotos medþiagos darbams atlikti panaudojimà (CK 6.648 str.). Netinkamas medþiagos naudojimas gali bûti suprantamas kaip medþiagos (þaliavos) sunaudojimas ne pagal paskirtá, jos sugadi-nimas naudojant kitoms reikmëms, neprotingai didelio medþiagos kie-kio sunaudojimas, medþiagos daliø arba likuèio neiðsaugojimas (pasisa-vinimas) ir pan. Rangovas turi pateikti medþiagos panaudojimà pateisi-nanèià ataskaità, gràþinti likutá. Prieðingu atveju uþsakovas turi teisæ likuèio vertës dydþiu sumaþinti rangovui mokamà darbø kainà. CK 6.648 straipsnio 5 dalis numato dispozityvià normà, kad rangos sutartyje gali bûti numatytos medþiagø sunaudojimo normos, likuèiø ir pagrindi-niø atliekø gràþinimo terminai, rangovo atsakomybë uþ ðiø pareigø ne-vykdymà. Jei rangovo faktinës iðlaidos maþesnës nei nustatytoji darbø

429


kaina, rangovui iðlieka teisë gauti nustatytà atlyginimo dydá, jeigu toks sutaupymas neturëjo átakos darbø kokybei. Ðia norma ástatymø leidëjas daro rangovà suinteresuotà racionaliai atlikti darbus, rasti optimalø darbø kainos ir kokybës santyká.

Uþsakovas atsako uþ tai, kad nevykdo savo prieðprieðiniø pareigø (nepateikia medþiagø, árenginiø, dokumentø), ásipareigojimo sumokëti rangos sutartyje nustatytà atlyginimà, atsisako teikti pagalbà rangovui, jei tokia pareiga nustatyta sutartyje, vengia priimti atliktà darbà. Uþsa-kovo atsakomybës sàlygas numato CK 6.656, 6.660–6.662 straipsniai. Rangovas ðiuo atveju turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius, ávykdyti prievoles arba atsisakyti sutarties atsiþvelgdamas á tai, kaip uþsakovas paþeidþia sutartá.

CK 6.660 ir 6.661 straipsniai numato uþsakovo atsakomybæ uþ su-tartyje nurodytø ðaliø bendradarbiavimo pareigø nevykdymà. Rangovas turi teisæ imtis ðiuose straipsniuose nurodytø teisiniø priemoniø, kai uþsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo uþsakovui tenkanèiø prieðprieðiniø pareigø, daro kliûtis rangovui atlikti sutartyje numatytà uþduotá arba laiku nevykdo kitø sutartyje numatytø pareigø. Dël tokiø uþsakovo veiksmø rangovas turi teisæ reikalauti proporcingos kompen-sacijos arba nukelti darbo pabaigos terminà, arba vienaðaliðkai nutrauk-ti sutartá.

Jeigu uþsakovas nevykdo savo ásipareigojimo sumokëti rangos su-tartyje nustatytà atlyginimà arba kitokià sutarties ðaliø sutartà sumà, rangovas turi teisæ iðieðkoti jam pagal sutartá priklausanèias sumas uþ atliktà darbà ið uþsakovo perduoto rangovui turto arba pasinaudoti darbø rezultato sulaikymo teise pagal CK 6.656 straipsná. Jei uþsakovas nevykdo prievolës priimti darbus pasibaigus sutarties terminui, tai ran-govas, du kartus per mënesá áspëjæs uþsakovà, turi teisæ parduoti darbø rezultatà tretiesiems asmenims ir uþskaityti sau priklausanèius mokëji-mus. Be to, vengiant priimti darbus, darbo rezultato atsitiktinio þuvimo ar sugadinimo rizika tenka uþsakovui.

40.2. Atskiros rangos sutarèiø rûðys Atskiros rangos sutarèiø rûðys: CK reglamentuoja vartojimo rangos

(CK 6.672–6.680 str.), statybos rangos (CK 6.681–6.699 str.), projekta-vimo ir tyrinëjimo darbø rangos (CK 6.700–6.704 str.), rangos darbø,

430


finansuojamø ið valstybës ir savivaldybiø biudþeto (CK 6.705–6.706 str.), ypatumus.

40.2.1. Vartojimo ranga Pagal vartojimo rangos sutartá rangovas, besiverèiantis tam tikru

verslu, ásipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) uþsakymà atlikti tam tikrà buitinius arba asmeninius uþsakovo ar jo ðeimos poreikius tenkinantá darbà, o uþsakovas ásipareigoja priimti darbo rezultatà ir uþ já sumokëti. Vartojimo rangai taikomos rangos bendrosios nuostatos tiek, kiek jos neprieðtarauja specialiosioms vartojimo rangos nuosta-toms, taip pat mutatis mutandis CK normos, reglamentuojanèios varto-jimo pirkimà–pardavimà ir nesàþiningas vartojimø sutarèiø sàlygas. Vartojimo rangai neatsiejamai taikytini ir kiti su vartotojø teisiø gynimu susijæ ástatymai.

Vartojimo rangos sutarèiai bûdingos ðalys: rangovas, uþsiimantis verslu, ir uþsakovas – vartotojas (fizinis asmuo), uþsakæs buitinius arba asmeninius poreikius tenkinantá darbà. Tokia subjektinë sudëtis lemia, kad ðalys yra nelygiavertës, dël to ástatymø leidëjas skiria daugiau dë-mesio vartotojo, esanèio silpnesniàja sutarties ðalimi, teisëtø interesø apsaugai. Vartojimo rangos sutartis priskirtina vieðosioms sutartims, dël to paprastai uþsakovai sudaro sutartis prisijungimo bûdu. Tai reið-kia, kad tokias sutartis pagal standartines sàlygas rangovas privalo su-daryti su bet kuriais vartotojais, atskiroms jø grupëms arba konkretiems asmenims neteikti tam tikrø privilegijø arba, atvirkðèiai, diskriminuoti vartotojø. Vartojimo rangos skirsnyje grieþèiau reglamentuoti rangovo ir uþsakovo santykiai, taikomos papildomos uþsakovo garantijos (CK 6.673 str.). Rangovas neturi teisës reikalauti, kad á vartojimo rangos sutartá bûtø átraukti papildomas darbas arba paslaugos, uþsakovas turi teisæ atsisakyti sumokëti uþ tokius atliktus darbus. Ði norma nepanaiki-na galimybës rangovui siûlyti uþsakovui atlikti naujus darbus arba pa-slaugas. Uþsakovas (vartotojas) turi teisæ bet kada iki darbø priëmimo vienaðaliðkai nutraukti sutartá sumokëjæs dalá kainos, proporcingos at-liktø darbø vertei.

CK numato rangovo pareigà suteikti uþsakovui bûtinà ir teisingà informacijà apie siûlomus darbus. Uþsakovas turi teisæ nutraukti sutartá nesumokëdamas uþ atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dël rangovo pateiktos informacijos trûkumo arba netikslumo buvo

431


sudaryta sutartis atlikti darbà, pagal savo savybes neatitinkantá to, kà uþsakovas turëjo omenyje (CK 6.674 str.). Bûtina informacija laikytini duomenys apie esmines darbø savybes, ypatumus, kainà, atsiskaitymø tvarkà ir kt. Teisinga informacija yra tokie realià tikrovæ atitinkantys duomenys, kurie nurodomi paèioje sutartyje arba kituose atliekamø darbø dokumentuose, rangovas gali pateikti tokià informacijà ir þodine forma, jei tai numato sutartis. CK 6.667 straipsnis numato, kad rango-vas, perduodamas darbø rezultatà uþsakovui, privalo áspëti uþsakovà apie darbø rezultato naudojimo sàlygas ir nurodyti uþsakovui reikala-vimus, kuriø bûtina laikytis naudojant darbø rezultatà, bei galimas to-kiø reikalavimø nesilaikymo pasekmes uþsakovui ir kitiems asmenims.

CK 6.678 straipsnis numato specifines atsakomybës sàlygas siekiant apsaugoti vartotojo saugumà, jei tai kelia grësmæ uþsakovo arba kitø asmenø gyvybei ar sveikatai. Reikalavimai dël neatlygintinio darbo trû-kumø paðalinimo gali bûti pareikðti per du, o jeigu sutarties dalykas buvo pastatas, árenginys ar kitoks statinys – per deðimt metø nuo darbø rezultato priëmimo momento. Ðie reikalavimai pareiðkiami nepaisant trûkumø iðaiðkëjimo momento, taip pat ir tuomet, kai trûkumai iðaiðkë-jo pasibaigus garantiniam darbø terminui. Atsiþvelgtina á tai, ar egzis-tuoja prieþastinis ryðys tarp atsiradusiø trûkumø ir rangovo atliktø dar-bø, bûtent ðis kriterijus lemia tokio reikalavimo pagrástumà.

CK taip pat numato papildomas rangovo teises, jei uþsakovas ven-gia priimti darbo rezultatà (CK 6.679 str.). Praëjus dviem mënesiams po raðtiðko áspëjimo apie uþsakovo pareigà priimti darbø rezultatus, rangovas turi teisæ parduoti sutarties dalykà uþ protingà kainà, áskaityti sau priklausanèius mokëjimus ir likusià sumà ámokëti á depozità. Rað-tiðkà áspëjimà rangovas turi siøsti tinkamu uþsakovo gyvenamosios vie-tos adresu. Per nurodytà terminà uþsakovui neatsiliepus, rangovas gali parduoti darbø rezultatà (daiktà), esantá sutarties dalyku, uþ realià rin-kos kainà ir taip kompensuoti savo pagal sutartá neatlygintas iðlaidas bei negautà atlyginimà uþ darbà.

40.2.2. Statybos ranga Bendrieji sutarties bruoþai, poþymiai. Statybos rangos sutartimi

rangovas ásipareigoja per sutartyje nustatytà terminà pastatyti pagal uþsakovo uþduotá statiná arba atlikti kitus statybos darbus, o uþsakovas ásipareigoja sudaryti rangovui bûtinas statybos darbams atlikti sàlygas,

432


priimti darbø rezultatà ir sumokëti sutartyje nustatytà kainà (CK 6.681 str.). Statybos rangos sutartis turi savø ypatumø, iðskirianèiø ðià sutartá ið kitø rangos rûðiø ir lemianèiø jos atskirà reglamentavimà292: darbai ðios sutarties pagrindu atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; spe-cifinis ðios sutarties dalykas, subjektinë sudëtis (sutarties ðalys – investi-cinës veiklos dalyviai, statybinës organizacijos ir kt.); sutartiniø santykiø tarp uþsakovo ir rangovo tæstinumas; aktyvus ðaliø bendradarbiavimas vykdant sutartá; daþnai pasitaikantis generaliniø rangovø ir subrangovø dalyvavimas; specialiø norminiø aktø, reguliuojanèiø statybos rangos teisinius santykius, sistema (Lietuvoje statybos rangà reglamentuoja galiojantis CK, 2001 m. lapkrièio 8 d. Statybos ástatymas293, 2002 m. va-sario 26 d. Vyriausybës nutarimas Nr. 280 „Dël Lietuvos Respublikos statybos ástatymo ágyvendinimo“294, kiti poástatyminiai aktai). Statybos rangos sutarties pagrindu atliekami statybos darbai yra vienas pagrindi-niø nekilnojamojo turto sukûrimo ir gerinimo priemoniø. Be to, statybø metu sukurti objektai yra individualaus pobûdþio, paprastai skirti ilga-laikiam naudojimui (eksploatacijai). Objektø statyba yra techniðkai su-dëtingas, ilgai trunkantis, nemaþai lëðø kainuojantis ir su ðaliø rizika susijæs procesas. Todël ðalis turi atidþiai pasirinkti kontrahentà ir aið-kiai, iðsamiai sureguliuoti tarpusavio teises bei pareigas sudaromoje statybos rangos sutartyje.

Sutarties dalykas – ámoniø, pastatø, gyvenamøjø namø ir kitokiø statiniø statyba arba rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas arba kitokie darbai.

Sutarties ðalys. Ðalys yra uþsakovas ir rangovas. Ágyvendinant konkreèius statybos projektus, be uþsakovo ir statybos organizacijø (rangovo), paprastai dalyvauja ir kiti asmenys (projektuotojai, architek-tai, inþinieriai ir kt.). Uþsakovu statybos rangos sutartyje gali bûti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, galintis ágyvendinti savo statytojo tei-sæ: pagal Statybos ástatymo 3 straipsnio reikalavimus nuosavybës teise ar kitais teisëtais pagrindais valdo þemës sklypà, yra parengtas ir sude-rintas statybos projektas bei nustatyta tvarka gautas leidimas statybai. Jei pagal statybos rangos sutartá uþsakovas yra fizinis asmuo – vartoto-

292 Суханов Е. А. и др. Гражданское право. Москва, 2000. Том 2, полутом 1, c.

540. 293 Valstybës þinios. 2001. Nr. 101–3597. 294 Valstybës þinios. 2002. Nr. 22–819.

433


jas ir statybos darbai atliekami siekiant patenkinti asmeninius, ðeimos ar namø ûkio poreikius, nesusijusius su jo verslu ar profesija, sutarèiai taikomos vartojimo rangos sutarties nuostatos.

Rangovu gali bûti Lietuvoje áregistruota ámonë, kurios ástatuose numatyta statyba kaip veiklos rûðis, taip pat fizinis asmuo, turintis sta-tybos darbø patentà, bei uþsienio valstybës statybos ámonë, turinti savo ðalies institucijø iðduotus atestavimo dokumentus (Statybos ástatymo 15 str.). Kai visi arba ne visi statybos darbai atliekami ne rangovo asmenið-kai, o pasitelkiant kitus asmenis (subrangovus), uþsakovas sudaro staty-bos rangos sutartá su generaliniu rangovu, kuris atskirus statybos darbus paveda atlikti subrangovams, jei to nedraudþia statybos rangos sutartis. Uþ subrangovams pavestus atlikti darbus uþsakovui atsakingas genera-linis rangovas.

Sutarties sudarymas, esminës sàlygos: susitarimas dël dalyko (ob-jekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminø ir kainos. Sutar-tyje privalo bûti nurodyta su ja susijusiø dokumentø sudëtis (normaty-viniai statybos dokumentai), taip pat kuri ðalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sàmata, statinio projektas bei kiti parengti ir ðaliø suderinti techniniai doku-mentai.

Specifinës rangovo teisës ir pareigos: a) preziumuojama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus,

numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, nebent sutartis numato kà kita;

b) rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyviniø statybos dokumentø nustatytus reikalavimus ir sutartá (sutar-ties dokumentus), kurioje nustatyta darbø kaina bei statinio (darbø) kokybës reikalavimai. Rangovui statybos metu pada-rius iðvadà, kad bûtina atlikti papildomus statybos darbus, ne-numatytus techniniuose dokumentuose, ir dël to padidinti su-tarties kainà, privalo nedelsdamas apie tai praneðti uþsakovui ir laukti jo nurodymø. Uþsakovui nepateikus atsakymo, ran-govas turi teisæ sustabdyti darbus ir reikalauti atlyginti nuosto-lius;

c) rangovas privalo pristatyti statybai reikalingas medþiagas, árenginius, detales ir kitokias konstrukcijas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tai daryti yra uþsakovo pareiga;

434


d) rangovas turi teisæ reikalauti perskaièiuoti sutarties kainà, jei-gu dël ne nuo jo priklausanèiø aplinkybiø faktiðka statybos darbø kaina padidëjo daugiau kaip 15 proc.;

e) rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, pri-valo laikytis ástatymø ir normatyviniø statybos dokumentø nu-statytø aplinkos apsaugos ir darbø saugumo reikalavimø.

Specifinës uþsakovo teisës ir pareigos: a) uþsakovas privalo laiku suteikti þemës sklypà statybai (statyb-

vietæ); b) sutartyje numatytais atvejais ir tvarka uþsakovas taip pat pri-

valo perduoti rangovui naudotis pastatus arba árenginius, tei-kti kroviniø veþimo paslaugas, árengti laikinus energijos arba vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikian-èius teisæ atlikti rangovui tam tikrus darbus, bei teikti kitas su-tartyje numatytas paslaugas;

c) uþsakovas turi teisæ kontroliuoti ir priþiûrëti atliekamø staty-bos darbø eigà ir kokybæ, statybos darbø grafiko laikymàsi, rangovo tiekiamø medþiagø kokybæ, uþsakovo perduodamø medþiagø naudojimà pagal CK 6.689 straipsná. Ágyvendinda-mas ðià teisæ uþsakovas neturi teisës kiðtis á rangovo ûkinæ komercinæ veiklà (rangovo nepavaldumo uþsakovui princi-pas). Statybos ástatymo 30 straipsnis numato, kad statinio sta-tybos techninë prieþiûra yra privaloma, iðskyrus atvejus, kai atliekamas statinio paprastesnis remontas, nes kitaip rango-vas, netinkamai vykdæs sutartá, gali remtis aplinkybe, kad uþ-sakovas nevykdë statybos darbø kontrolës ir prieþiûros (CK 6.689 str.);

d) uþsakovas, vykdydamas savo pareigas bei ágyvendindamas tei-ses, susijusias su statybos prieþiûra ir kontrole, pasitelkia pro-jektuotojà ir kitus asmenis (inþinieriø, konstruktoriø, konsul-tantà). Taigi uþsakovas, padedamas kvalifikuotø asmenø, gali kontroliuoti, kaip vykdomas statinio projektas, ágyvendinama statinio architektûra;

e) uþsakovas privalo sumokëti uþ visus iki konservavimo atliktus darbus, taip pat atlyginti iðlaidas, susijusias su darbø nutrau-kimu ir objekto konservavimu, áskaitant á jas naudà, kurià rangovas gavo arba galëjo gauti dël nutrauktø darbø. Taigi statinio konservavimo darbai faktiðkai atliekami uþsakovo lë-

435


ðomis. Toks bûtinumas stabdyti darbus kyla dël ávairiø prie-þasèiø, ne visuomet dël vienos ið ðaliø valios, pavyzdþiui, dël valstybës institucijos, teismo sprendimo ir kt. Iðnykus tokioms aplinkybëms, statyba gali bûti atnaujinta sutartyje numatyto-mis sàlygomis.

Abi sutarties ðalys privalo bendradarbiauti (kooperavimosi parei-ga). Sàþiningas ðaliø bendradarbiavimas reiðkia padëjimà viena kitai ágyvendinti teises ir pareigas, taigi kontrahentui uþtikrinama galimybë vykdyti ásipareigojimus.

Pagal CK 6.694 straipsná gavæs rangovo praneðimà apie pasirengi-mà perduoti atliktø darbø rezultatà uþsakovas privalo nedelsdamas pa-prastai savo lëðomis pradëti priimti darbus. Atsiþvelgiant á statybos ran-gos darbø pobûdá prieð priimant rezultatà turi bûti atliekami bandymai ir kontroliniai matavimai (CK 6.694 str. 5 d.). Darbø perdavimas ir pri-ëmimas áforminamas aktu, kurá pasiraðo dvi ðalys. Jeigu viena ið ðaliø atsisako pasiraðyti aktà, jame raðoma atsisakymo þyma ir aktà pasiraðo kita ðalis. Vienaðalis perdavimo aktas gali bûti teismo pripaþintas nega-liojanèiu, jeigu teismas pripaþásta, kad kita ðalis atsisakë pasiraðyti aktà pagrástai.

Atsakomybës specifika. Rangovas atsako uþsakovui uþ nukrypimus nuo normatyviniø statybos dokumentø reikalavimø, taip pat uþ tai, kad nepasiekë ðiuose dokumentuose arba sutartyje numatytø statybos darbø rodikliø (ámonës gamybiniø pajëgumø, atsparumo ir kt.). Jei statiniai ir árenginiai rekonstruojami, rangovas atsako uþ statinio arba árenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumaþëjimà ar netekimà. Uþ netinkamos kokybës atliktus darbus rangovui kyla atsakomybë taikant mutatis mutandis CK 6.665 straipsnio taisykles. Rangovas neatsako uþ smulkius nukrypimus nuo normatyviniø statybos dokumentø reikalavi-mø. Dël tø nukrypimø kilus ginèui, árodinëjimo naðta, kad nukrypimai neturëjo átakos darbø kokybei, tenka rangovui (6.695 str. 3 d.). Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio þuvimo ar sugedimo rizika, kol já pri-ims uþsakovas, pagal CK 6.682 straipsná tenka rangovui. Nuo atskirø darbø etapø priëmimo momento uþsakovui pereina tos darbø dalies þuvimo arba sugedimo rizika, iðskyrus atvejus, kai tai atsitinka dël ran-govo kaltës. Rangovas neatsako uþ statybos objekto arba jo dalies þu-vimà (sugedimà) vieninteliu atveju – esant uþsakovo kaltei, kai tai atsi-tinka dël uþsakovo medþiagø netinkamos kokybës ar dël uþsakovo ne-tinkamø nurodymø – tuomet rangovas turi teisæ reikalauti sumokëti

436


sutartyje numatytà darbø kainà avansu. Statybos rangos sutartis gali numatyti ðalies, kuriai tenka objekto atsitiktinio þuvimo (sugedimo) rizika, pareigà apdrausti statybos objektà arba paèià sutarties ðalá civili-nës atsakomybës draudimu uþ kitiems asmenims padarytà þalà (CK 6.683 str. 1 d.). Statinio projektuotojo ir rangovo civilinë atsakomybë draudþiama privalomuoju draudimu visais atvejais (Statybos ástatymo 37 str. 1 d.).

Uþ statinio sugriuvimà ir dël to padarytà þalà atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priþiûrëtojas, jeigu objek-tas sugriuvo dël projektavimo, konstrukcijø ar statybos broko arba dël netinkamo þemës grunto. Rangovas, projektuotojas arba statybos te-chninis priþiûrëtojas atsako uþ objekto sugriuvimà ar defektus, jeigu objektas sugriuvo arba defektai buvo nustatyti per ðiuos ástatyme (CK 6.698 str.) numatytus ir èia ávardytus garantinius terminus nuo darbø perdavimo momento:

1) per penkerius metus; 2) per deðimt metø – esant paslëptø statinio elementø (konstrukci-

jø, vamzdynø ir kt.); 3) per dvideðimt metø – esant tyèia paslëptø trûkumø. Nustatyti terminai pradedami skaièiuoti nuo darbø rezultato atida-

vimo naudoti dienos. 40.2.3. Projektavimo ir tyrinëjimo darbø ranga Projektavimo ir tyrinëjimo darbø sutartimi rangovas (projektuoto-

jas, tyrinëtojas) ásipareigoja atlikti pagal uþsakovo uþduotá tyrinëjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus arba sukurti ki-toká darbø rezultatà ir perduoti já uþsakovui, o uþsakovas ásipareigoja priimti darbø rezultatà ir sumokëti uþ atliktà darbà (CK 6.700 str.).

Sutarties dalykas – kûrybinës veiklos rezultatas, áforminamas pro-jektiniais sàmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba árengti. Sutarties ðalys – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sutarties formos ástatymas nedetalizuoja, dël to taikytini bendrieji san-doriø formos reikalavimai. CK 6.702 ir 6.704 straipsniai numato speci-fines rangovo bei uþsakovo pareigas, pagal ðià sutartá uþsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinëjimo darbø uþduotá bei kitus techniniams dokumentams pa-rengti bûtinus duomenis; bendradarbiauti su rangovu jam vykdant uþ-

437


duotá; sumokëti rangovui sutartyje numatytomis sàlygomis darbø kainà; darbø rezultatà naudoti sutartyje aptartiems tikslams. Rangovas privalo atlikti darbus pagal uþduoties ir kitø pradiniø duomenø nustatytus rei-kalavimus ir gali nuo jø nukrypti tik jeigu uþsakovas sutinka; atlikdamas uþduotá turi bendradarbiauti su uþsakovu, saugoti perduotà konfiden-cialià informacijà; parengtus techninius dokumentus ir atliktus darbus suderinti su uþsakovu ir, jeigu tai bûtina, su atitinkamomis valstybës institucijomis, tuomet juos perduoti uþsakovui. Techniniø dokumentø parengimas apima projektavimo dokumentø, konstrukcijø brëþiniø, schemø, vietovës planø ir pan. parengimà. Tyrinëjimo darbai atliekami nagrinëjant tam tikrus aplinkos veiksnius, pavyzdþiui, siekiant nustatyti naudingøjø iðkasenø vietà, kieká, gylá, kitus parametrus, taip pat ásitikin-ti tam tikros tolesnës veiklos tikslingumu, objekto statybos galimybëmis ir t. t.

Atsakomybës specifika. Pagal sutartá projektuotojas (tyrinëtojas) atsako uþ netinkamai parengtus techninius dokumentus arba netinka-mai atliktus tyrinëjimo darbus, taip pat uþ perdarytus statybos darbus dël netinkamai atliktø projektavimo (tyrinëjimo) darbø arba netinka-mai parengtø techniniø dokumentø bei uþ darbø (dokumentø) trûku-mus, kurie buvo nustatyti darbø pagal parengtus techninius dokumen-tus vykdymo metu arba priimant tyrinëjimo darbø rezultatà, arba nau-dojant ðiø darbø pagrindu sukurtà objektà. Techniniø dokumentø trû-kumai gali bûti ávardijami juose padarytomis skaièiavimo, grafinëmis klaidomis, tyrinëjimo darbø trûkumai yra tuomet, kai tie darbai atlikti netinkamai, nëra iðsamûs, jais remiantis negalima padaryti iðvadø, dël kuriø tie darbai buvo atliekami, ir pan. Jeigu nustatomi techniniø do-kumentø arba tyrinëjimo darbø trûkumai, rangovas privalo uþsakovo reikalavimu neatlygintinai iðtaisyti techniniø dokumentø trûkumus arba ið naujo atlikti tyrinëjimo darbus bei atlyginti uþsakovui nuostolius, jei-gu rangos sutartis nenustato ko kita.

40.2.4. Rangos darbai, finansuojami ið valstybës arba savivaldybës biudþeto Ðie rangos darbai vykdomi valstybës arba savivaldybës (vieðosioms)

reikmëms valstybës arba savivaldybës institucijø uþsakymø pagrindu. Darbai vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka, ið-skyrus ástatymø nustatytas iðimtis. CK nuostatos joms sudaryti taiko-

438


mos, jei kiti specialûs ástatymai nenumato ko kita. Ði taisyklë nulemta to, kad valstybës bei savivaldybiø institucijos turi specialøjá teisnumà, dël to rangos santykiuose ðie vieðieji asmenys dalyvauja ástatymuose, nuostatuose, kituose jø steigimo dokumentuose numatytomis sàlygo-mis. Galimi atvejai, kai rangos darbai atliekami ið valstybës arba savi-valdybiø biudþeto ne konkreèios institucijos naudai, taèiau visuomet rangos darbus kontroliuoja ir valstybei arba savivaldybei atstovauja tam ágaliota institucija (pvz., finansuojamas ið valstybës biudþeto keliø tie-simas, tiltø statyba). Galima situacija, kai darbai finansuojami ið keliø ðaltiniø, pavyzdþiui, dalimis ið valstybës biudþeto, ið savivaldybës biu-dþeto ir kitø uþsakovø – komerciniø subjektø arba fondø lëðomis. Jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nusta-tomas pagal paskelbtas konkurso sàlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimëjusio konkursà, pasiûlymus. Savo ruoþtu konkurso ren-gëjas (valstybës ar savivaldybës institucija) tampa ápareigotas pats ar per ágaliotas kitas institucijas sudaryti sutartá su konkurso laimëtoju.


1. Kodël rangos sutartis yra konsensualinë? 2. Kodël rangos sutartis yra dviðalë? 3. Kokios yra esminës rangos sutarties sàlygos? 4. Ar sutartis dël darbø atlikimo gali bûti pripaþástama pirkimo–

pardavimo sutartimi? 5. Kuo skiriasi rangos ir darbo sutartys? 6. Kuo skiriasi rangos sutartis nuo paslaugø sutarèiø? 7. Kokiais atvejais rangovø atsakomybë yra solidari? 8. Kas gali bûti rangos sutarties ðalimis? 9. Kokios yra uþsakovo pareigos?

10. Kokios yra rangovo pareigos? 11. Kaip paskirstoma medþiagø, árenginiø, darbø rezultato arba

tarpinio darbø etapo rezultato atsitiktinio þuvimo arba sugedi-mo rizika?

12. Koks ieðkinio senaties terminas taikomas reikalavimams dël at-liktø darbø trûkumø?

13. Kas yra „rangovo ekonomija“?

439


14. Kokia yra vartojimo rangos sutarties samprata? 15. Kokia yra statybos rangos sutarties samprata? 16. Kokia yra projektavimo ir tyrinëjimo rangos sutarties sampra-

ta? 17. Kokie yra garantiniai statybos rangos sutarties terminai? 18. Kaip sudaromos rangos sutartys valstybës arba savivaldybës ins-

titucijø uþsakymø pagrindu?

440


41 skirsnis. MOKSLINIO TYRIMO, BANDOMIEJI, KONSTRAVIMO IR TECHNOLOGINIAI DARBAI Pagal mokslinio tyrimo darbø sutartá viena ðalis (vykdytojas) ásipa-

reigoja pagal kitos ðalies (uþsakovo) techninæ uþduotá atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomøjø, konstravimo ar technologiniø darbø sutar-tá – parengti naujo gaminio pavyzdá arba jo gamybos konstrukcijos do-kumentus ar naujà technologijà, o uþsakovas ásipareigoja priimti darbà ir uþ já sumokëti (CK 6.707 str.).

Ðiame CK straipsnyje ávardytos dvi sutarèiø rûðys: sutartis dël mokslinio tyrimo darbø ir sutartis dël bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø. Sutartys daug kuo panaðios, todël jos reguliuoja-mos viename kodekso skyriuje. Ðios sutartys yra 2000 m. CK naujovë, 1964 m. CK tokios sutarèiø rûðies neiðskyrë.

Ðios sutartys turi bendrø bruoþø su rangos sutartimi. Vis dëlto spe-cifinis sutarèiø turinys leidþia iðskirti atskirà sutarèiø rûðá. Nagrinëjamø sutarèiø, kaip ir rangos sutarèiø, dalykas yra darbø rezultatas. Rangos sutartyje darbo rezultatas yra konkretus ir realiai pasiekiamas. Moksli-nio tyrimo darbø ir bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø sutartyse darbø rezultatas susijæs su kûrybinës uþduoties vykdymu, dël to sutarties sudarymo metu darbø rezultatas ne visuomet gali bûti tiks-liai apibrëþtas, ne visuomet yra þinoma, ar rezultatas apskritai yra pasi-ekiamas. Jei tinkamai vykdant sutartá rezultatas nepasiekiamas, tai nëra laikoma sutarties paþeidimu (pvz., vykdant sutartá, kurios tikslas – pa-tobulinti gamybos technologijà, paaiðkëja, kad to padaryti neámanoma). Sutarties dalyku esantys darbø rezultatai yra susijæ su intelektine ir kû-rybine asmens, vykdanèio uþduotá, veikla, todël nustatant ðiø sutarèiø sàlygas turi bûti laikomasi ástatymø dël intelektinës nuosavybës (Paten-tø, Dizaino, Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø bei kitø ástatymø). Pavyz-dþiui, sutartyje negalima numatyti sàlygos, kuria vykdytojas perduoda neturtines teises á kûriná, esantá darbo rezultatu, uþsakovui. Tokia sutar-ties sàlyga prieðtarautø Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 38

441


straipsnio 4 daliai, numatanèiai, kad neturtinës autoriø teisës negali bûti perduodamos.

Mokslinio tyrimo darbø ir bandomøjø, konstravimo arba technolo-giniø darbø sutartys turi panaðumø ir su autorine kûrinio uþsakymo sutartimi. Vis dëlto tai yra skirtingos sutartys: autorine kûrinio uþsaky-mo sutartimi siekiama, kad bûtø sukurtas kûrinys ir uþsakovas sutartyje nustatytu bûdu galëtø juo naudotis, tuo tarpu mokslinio tyrimo darbø ir bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø sutarèiø tikslas yra ávykdyti konkreèià mokslinæ techninæ uþduotá, o darbo rezultatas nebû-tinai yra autoriø teisës saugomas objektas.

Nagrinëjamos sutartys yra dviðalës, konsensualinës, atlygintinës. Sutarèiø formai specialûs reikalavimai nëra keliami, todël sudarant ðias sutartis turi bûti laikomasi bendrøjø sandoriø formai keliamø reikala-vimø.

Ðalimis pagal sutartá gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Praktikoje vykdytoju tokiose sutartyse neretai bûna mokslo ástaigos (institutai, universitetai).

Ðaliø teisës ir pareigos pagal mokslinio tyrimo, bandomøjø, konst-ravimo ir technologiniø darbø sutartis nustatytos CK 6.711–6.712 straipsniuose. Pagal sutartá dël mokslinio tyrimo darbø vykdytojas pagal kitos ðalies techninæ uþduotá ásipareigoja atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomøjø, konstravimo ar technologiniø darbø sutartá – pareng-ti naujo gaminio pavyzdá arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus, arba naujà technologijà. Vykdytojas privalo atlikti darbus pagal sude-rintà su uþsakovu techninæ uþduotá bei sutartyje nustatytu laiku perduo-ti darbø rezultatà uþsakovui.

Darbø pobûdis pagal mokslinio tyrimo darbø sutartá yra kûrybið-kesnis, susijæs su konkretaus asmens sugebëjimais, todël vykdytojas pri-valo atlikti darbus pats. Bandomiesiems, konstravimo arba technologi-niams darbams atlikti vykdytojas, kitaip nei pirmosios sutarties atveju, gali pasitelkti treèiuosius asmenis. Ðios nuostatos nëra imperatyvios, todël sutarties ðalys gali kitaip sureguliuoti vykdytojo teisæ sutarèiai ávykdyti pasitelkti treèiuosius asmenis. Jei sutarèiai vykdyti pasitelkiami tretieji asmenys, sutarties ðaliø ir treèiøjø asmenø santykiams taikomas CK 6.650 straipsnis, skirtas rangovo ir subrangovo santykiams suregu-liuoti.

Dël sutarties dalyko pobûdþio galima situacija, kad norimas darbø rezultatas nëra pasiekiamas. Jei vykdant sutartá dël mokslinio tyrimo

442


darbø norimø rezultatø pasiekti neámanoma, uþsakovas privalo sumo-këti vykdytojui uþ darbus, kurie buvo atlikti iki kol paaiðkëjo, kad darbø atlikti neámanoma. Jei vykdant bandomøjø, konstravimo arba techno-loginiø darbø sutartá paaiðkëja, kad darbø ávykdyti neámanoma arba juos tæsti nëra tikslinga, uþsakovas privalo sumokëti sutartyje nustatytos kainos dalá, proporcingà atliktø darbø daliai, taip pat apmokëti kitas protingas iðlaidas, kurias vykdytojas padarë vykdydamas darbà. Taigi abiejø sutarèiø atveju negalëjimo gauti norimà darbø rezultatà rizika tenka uþsakovui, o ne rangovui, kaip tai yra rangos sutartyje. Vykdyto-jui ástatymas nustato pareigà nedelsiant informuoti uþsakovà, kad dar-bo rezultatø nebus galima pasiekti arba kad darbus atlikti netikslinga.

Vykdytojas privalo savo lëðomis ir jëgomis paðalinti dël jo kaltës padarytus darbø trûkumus, paþeidþianèius sutarties arba techninës uþ-duoties sàlygas.

Vykdytojas, kaip asmuo, turintis specialiø þiniø, privalo praneðti uþsakovui, kad darbui atlikti bûtina panaudoti tretiesiems asmenims priklausanèius intelektinës veiklos rezultatus bei suderinti su uþsakovu teisiø á intelektinës veiklos rezultatus ásigijimà. Teisiø á intelektinës veiklos rezultatus ásigijimas paprastai lemia papildomas uþsakovo iðlai-das, todël jo informavimas ir sutikimas yra bûtinas. Su nagrinëjama vykdytojo pareiga susijusi ir kita pareiga – garantuoti, kad uþsakovui perduodamø darbø rezultatai nepaþeidþia treèiøjø iðimtiniø asmenø teisiø. Jei uþsakovas, naudodamas darbø rezultatà, paþeistø treèiøjø asmenø teises dël to, kad vykdytojas netinkamai ávykdë anksèiau minë-tas pareigas, jis, atlyginæs þalà treèiajam asmeniui, ágytø regresinio rei-kalavimo teisæ á vykdytojà.

Pagrindinës uþsakovo pareigos pagal abi sutartis yra perduoti vyk-dytojui sutartyje numatytà bûtinà darbams atlikti informacijà, priimti darbà ir uþ já sumokëti. Uþsakovas sutartimi gali ásipareigoti perduoti vykdytojui techninæ uþduotá ir suderinti su vykdytoju darbø programà arba tematikà. Darbø priëmimo procesas turëtø bûti sukonkretintas sutartyje. Darbai gali bûti perduodami etapais arba perduodamas visas darbas vienu metu. Jei darbai atlikti netinkamai, uþsakovas gali darbø nepriimti. Tuomet ðaliø santykiams taikomas CK 6.715 straipsnis, pri-ëmus darbus atsiranda uþsakovo pareiga uþ juos sumokëti. Kaip jau minëta, uþsakovas uþ darbus privalo sumokëti ir tuomet, kai norimas darbø rezultatas nebuvo pasiektas dël nepriklausanèiø nuo vykdytojo aplinkybiø.

443


Sutarties kaina nustatoma ðaliø susitarimu. Paprastai kainà sudaro iðlaidos, kurias patyrë vykdytojas, ir atlyginimas vykdytojui uþ darbà. Sutarties kaina, kaip ir rangos sutartyse, neretai fiksuojama sàmatoje.

Sutarties terminas nustatomas ðaliø susitarimu. Gali bûti sudaryta viso darbo arba atskirø jo daliø sutartis.

Kadangi sutarties dalykas yra susijæs su intelektine veikla, informa-cija, susijusi su sutartimi, yra konfidenciali. Ðalys gali nustatyti, kokià konkreèiai informacijà jos laiko konfidencialia. Konfidenciali informa-cija gali bûti skelbiama tik su kitos ðalies sutikimu.

Jeigu sutartis yra ávykdoma, atliktø darbø rezultatus sutarties ðalys turi teisæ naudoti pagal sutartá. Jei sutartyje atliktø darbø naudojimo klausimas nëra aptartas, uþsakovas turi teisæ naudoti jam perduotus darbø rezultatus, o vykdytojas gali naudoti rezultatus tik savo reik-mëms, t. y. uþsakovo teisë naudoti darbø rezultatus yra platesnë. Gali-ma situacija, kai vykdant nagrinëjamas sutartis sukuriamas ástatymø saugomas intelektinës veiklos rezultatas. Intelektiniø teisiø á toká objek-tà klausimas turi bûti iðsamiai sureguliuotas sutartyse, nes nei CK, nei specialûs ástatymai nepreziumuoja intelektiniø teisiø perëjimo uþsako-vui pagal mokslinio tyrimo, bandomøjø, konstravimo ir technologiniø darbø sutartis.

CK atskirai reguliuojamas vykdytojo atsakomybës uþ nagrinëjamø sutarèiø paþeidimà klausimas (CK 6.715 str.). Vykdytojas atsako uþ su-tarties paþeidimà tik tuo atveju, jei neárodo, kad sutartis buvo paþeista ne dël vykdytojo kaltës. T. y. jei vykdytojas árodo, kad atsiþvelgdamas á prievolës esmæ bei kitas aplinkybes jis buvo rûpestingas ir apdairus tiek, kiek atitinkamomis aplinkybëmis buvo bûtina, jis neatsako uþ sutarties paþeidimà. Taigi vykdytojo atsakomybë pagal sutartá dël mokslinio ty-rimo darbø bei bandomøjø, konstravimo arba technologiniø darbø su-tartá yra apribota (pagal bendrà sutarèiø teisës principà sutarties ðalis atleidþiama nuo atsakomybës pagal sutartá tik esant nenugalimai jëgai). Ribojamas ir vykdytojo atsakomybës dydis: vykdytojas privalo atlyginti uþsakovui dël darbø trûkumø padarytus nuostolius pagal atliktø darbø vertæ. Tik tuomet, jei tai buvo numatyta sutartyje, uþsakovui atlygina-mos ir negautos pajamos.

444


Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra moksliniø tyrimo darbø atlikimo sutarties objektas? 2. Mokslinio tyrimo darbø atlikimo sutartis yra konsensualinë ar

realinë? 3. Kuo mokslinio tyrimo darbø atlikimo sutartis skiriasi nuo rangos

sutarties? 4. Kas yra bendra tarp mokslinio tyrimo darbø atlikimo sutarties ir

autorinës kûrinio uþsakymo sutarties ir kuo jos skiriasi? 5. Kokios yra pagrindinës vykdytojo pareigos? 6. Kokios yra pagrindinës uþsakovo pareigos? 7. Ar sutartimi gali bûti pakeista atsitiktinio negalëjimo ávykdyti su-

tartá rizika? 8. Kokie yra vykdytojo atsakomybës uþ sutarties paþeidimà ypatu-

mai?

445


42 skirsnis. ATLYGINTINOS PASLAUGOS 42.1. Bendrosios nuostatos Atlygintinø paslaugø sutartimi viena ðalis (paslaugø teikëjas) ásipa-

reigoja pagal kitos ðalies (kliento) uþsakymà suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobûdþio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusiju-sias su materialaus objekto sukûrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrà veiklà), o klientas ásipareigoja uþ suteiktas paslaugas sumokëti (CK 6.716 str.).

Atlygintinø paslaugø sutartis 2000 m. CK (CK 6.716–6.755 str.) átvirtinta pirmà kartà, nors atskiros jos rûðys buvo reglamentuojamos ir senajame CK (pvz., pavedimo sutartis) bei atskirais ástatymais (turizmo paslaugø sutartis ir kt.). Naujasis CK numato bendràsias atlygintinø paslaugø sutarties nuostatas, apibrëþianèias paslaugø sutarties esminius bruoþus bei taikymo ribas. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami paslaugø teikimo sutarèiø, atsiþvelgiant á teikiamø paslaugø pobûdá, rûðiø ypatumai (asmens sveikatos prieþiûros paslaugos bei turizmo pa-slaugos). Kadangi paslaugø teikimas savo prigimtimi susijæs su daugeliu sutarèiø, ástatymø leidëjas atlygintinø paslaugø sutarèiø dalyku ávardija pirmiausia tik atlygintinas nematerialaus pobûdþio arba kitokias pa-slaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukûrimu, pavyzdþiui, audi-to, konsultaciniø, asmens sveikatos prieþiûros, veterinarijos, informaci-jos, mokymo, turizmo arba kitokias atlygintinas paslaugas.

Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas. Paslaugø sutartis yra konsensualinë, dviðalë, atlygintinë. CK atlygintinø paslaugø sutarties bendrosios nuostatos nenumato specialiø sudaromo sandorio formos reikalavimø, todël sudarant paslaugø sutartá reikia vadovautis bendro-mis sandoriø sudarymo taisyklëmis (CK 1.63–1.77 str.). Sutarties sàly-gos nustatomos ðaliø susitarimu, nors CK numato klientui ir papildomø gynimo priemoniø. CK 6.719 straipsnyje átvirtintas reikalavimas paslau-gø teikëjui suteikti klientui iðsamià informacijà, susijusià su teikiamø paslaugø prigimtimi, jø teikimo sàlygomis, paslaugø kaina, paslaugø

446


teikimo terminais, galimomis pasekmëmis, bei kitokià informacijà, tu-rinèià átakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartá. Jeigu teikiamos paslaugos yra vieðos arba jø teikimas yra paslaugø teikëjo verslas, t. y. jei paslaugø sutartys sudaromos prisijungimo bûdu pagal vienos ið ðaliø (paslaugø teikëjo) parengtas sutarties standartines sàlygas, turi bûti sudarytos sàlygos vieðai susipaþinti su teikiamomis paslaugomis paslau-gø teikëjo buveinëje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prie-inamoje vietoje. Kainos sumokëjimo tvarkà bei jos keitimo galimybes nustato CK 6.720 straipsnis, átvirtinantis bendrà taisyklæ, jog po sutar-ties sudarymo ðaliø sutartyje nustatyta kaina gali bûti keièiama tik iðim-tiniais atvejais ir tik sutartyje nustatyta tvarka bei atvejais.

Sutarties ðalys. Ðalys – paslaugø teikëjas ir klientas, kuriø nesieja darbo arba kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Bendra tai-syklë, jog paslaugø teikëjas ir klientas gali bûti bet kuris civilinës teisës subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paþymëtina, jog paslau-gø teikimo sutartims bûdinga tai, kad paslaugø teikëjams atsiþvelgiant á teikiamø paslaugø pobûdá taikomi specialûs reikalavimai, daþniausiai susijæ su paslaugø teikëjo kvalifikacija, ágûdþiais, patirtimi. Tam tikras paslaugas teikti gali tik asmenys, turintys tam valstybës iðduotà licencijà ir pan. Paslaugø teikimo sutarties specifika yra ta, kad ðià sutartá pa-prastai privalo vykdyti pats teikëjas (CK 6.717 str.). Jis turi teisæ pasi-telkti treèiuosius asmenis, taèiau ir ðiuo atveju uþ tinkamà ávykdymà lieka atsakingas klientui.

Sutarties dalykas. Sutarties dalykas – nematerialaus pobûdþio arba kitokios paslaugos, nesusijusias su materialaus objekto sukûrimu, t. y. audito, konsultaciniø, asmens sveikatos prieþiûros, veterinarijos, infor-macijos, mokymo, turizmo, ryðiø ir kitos paslaugos. Teisës doktrinoje skiriami du pagrindiniai paslaugø sutarties dalyko poþymiai, leidþiantys ðià sutartá atskirti nuo kitø panaðaus pobûdþio sutarèiø. Tai nemateria-lus paslaugø pobûdis, nesusijæs su materialaus objekto sukûrimu, bei negalëjimas garantuoti, jog paslaugø sutartis bus ávykdyta. Pavyzdþiui, repetitoriaus ruoðiamas mokinys, iðklausæs kursà, siekia ir tikisi ástoti á universitetà, taèiau tokio rezultato repetitorius garantuoti negali, nes teikiamos paslaugos – þiniø pateikimas bei jø ásisavinimas priklauso jau ne tik nuo repetitoriaus kvalifikacijos, bet ir nuo paties mokinio suge-bëjimø, dëmesio bei pastangø. Paþymëtina, jog rezultatas, jeigu jis su-kuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz., dantø gydytojui gydant bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekamø veiksmø arba jau

447


yra uþ teikiamø paslaugø sutarties veikimo ribø. Tam tikrais atvejais ðalys gali susitarti dël teikëjo pareigos pasiekti tam tikrà rezultatà (CK 6.718 str. 5 d.), taèiau uþ tam tikrà rezultatà paslaugø teikëjui paprastai mokamas papildomas atlyginimas.

Paslaugø sutarties dalyko bei ðaliø tarpusavio santykiø ypatumai leidþia ðià sutartá atskirti nuo kitø panaðaus pobûdþio sutarèiø, pavyz-dþiui, rangos bei darbo sutarèiø. Nuo darbo sutarèiø paslaugø sutartys skiriasi tuo, kad tarp sutarties ðaliø nëra pavaldumo santykiø, daþniau-siai paslaugø sutartys yra sudaromos dël konkreèiø paslaugø. Darbo sutartys sudaromos ilgesniam terminui, darbo funkcijos nustatomos sutartimi, nuo kuriø darbuotojas negali nukrypti. Tuo tarpu paslaugø teikëjas, vykdydamas sutartá, turi teisæ laisvai pasirinkti sutarties ávyk-dymo bûdus bei priemones. Esminis poþymis, skiriantis paslaugø teiki-mo sutartis nuo rangos sutarèiø, yra tas, kad rangos sutarties atveju vi-suomet sukuriamas vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris ðios sutarties atveju atlieka svarbiausià vaidmená. Paslaugø sutarties atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai – teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukûrimu.

Sutarties turinys. Sutarties turiná sudaro sutarties ðaliø tarpusavio teisës ir pareigos. Kalbant apie ðaliø teises ir pareigas bûtina atkreipti dëmesá á tai, jog sutarties vykdymas pagrástas CK 6.718 straipsnyje átvir-tintu kliento interesø prioriteto principu, kuris teikëjà ápareigoja veikti sàþiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktø kliento interesus, iðsky-rus atvejus, kai kliento nurodymai prieðtarauja ástatymams, nusistovëju-sioms profesinës veiklos taisyklëms, standartams, profesinës veiklos etikai arba sutarties sàlygoms. Tokiu atveju paslaugø teikëjas turi teisæ atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartá nutraukti.

Pagrindinë paslaugø teikëjo pareiga – suteikti paslaugà, o kliento – sumokëti atlyginimà. Paslaugø teikëjas taip pat privalo klieno reikala-vimu pateikti klientui ataskaità apie suteiktas paslaugas arba jø teikimo eigà bei ávykdæs sutartá perduoti klientui viskà, kà teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.

Sutartis paprastai baigiasi tinkamai jà ávykdþius. Kitaip nei kitø su-tarèiø atvejais, ðioje sutartyje nekalbama apie atsitiktinæ daikto þuvimo rizikà bei rizikos paskirstymà tarp ðaliø, taèiau nagrinëjami atvejai, kai sutarties ávykdyti neámanoma. Jei sutarties ávykdyti neámanoma dël kliento kaltës, klientas privalo sumokëti visà sutartyje nustatytà kainà, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.720 straipsnio 5 dalis numato, kad

448


jeigu sutarties neámanoma ávykdyti dël aplinkybiø, uþ kurias në viena ið sutarties ðaliø neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugø teikëjui tik faktiðkai ðio teikëjo turëtas iðlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ðiuo atveju klientas taip pat privalo atlyginti paslaugø teikëjui ðio turë-tas iðlaidas dël paslaugos suteikimo tiek, kiek tø iðlaidø nepadengia pa-slaugø kaina. Klientas taip pat privalo atlyginti paslaugø teikëjo patirtus nuostolius, atsiradusius teikiant paslaugas susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybëms, uþ kurias paslaugø teikëjas neatsako. Taèiau, jeigu tam tikrø paslaugø teikimas yra jø teikëjo profesinë veikla (vers-las), tai ðio teikëjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, jei jie atsirado dël ypatingø aplinkybiø, kurioms negalima pri-skirti normalios rizikos, bûdingos atitinkamai profesijos arba verslo rû-ðiai.

Prieð terminà ði sutartis gali bûti nutraukta ðaliø susitarimu. Klien-tas turi teisæ vienaðaliðkai nutraukti sutartá pagal CK 6.721 straipsná nepaisydamas to, kad paslaugø teikëjas jau pradëjo jà vykdyti. Atsisaky-ti sutarties paslaugø teikëjas gali tik dël svarbiø prieþasèiø. Klientui mi-rus paslaugø sutartis nenutrûksta, iðskyrus atvejus, kai paslaugø teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba kai paslaugas teikti po kliento mirties tampa neámanoma arba beprasmiðka. Paslaugø teikë-jo mirtis arba neveiksnumas nutraukia paslaugø sutartá, iðskyrus atve-jus, kai analogiðkas paslaugas turi teisæ ir gali taip pat kvalifikuotai tei-kti paslaugø teikëjo teisiø perëmëjai (CK 6.723 str.).

42.2. Atskiros atlygintinø paslaugø sutarèiø rûðys CK reglamentuojami keliø atlygintinø paslaugø sutarèiø ypatumai:

tai asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartis bei turizmo paslaugø sutartis. Kitø atlygintinø paslaugø sutarèiø ypatumus reglamentuoja atskiri ástatymai, pavyzdþiui, ryðiø paslaugos reglamentuojamos Paðto, Telekomunikacijø ir kitais ástatymais.

Bûtina paþymëti, jog CK bendrosios paslaugø sutartis reglamen-tuojanèios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskirø paslaugø su-tarèiø rûðims reglamentuoti, jeigu tà sutarties rûðá nustatanèios teisës normas nesureguliavo kitaip. Atskirà paslaugø sutarties rûðá nustatan-èios teisës normos yra specialios teisës normos.

449


42.2.1. Asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartis Asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutartimi savo profesinës ar-

ba verslo veiklos dëka turintis teisæ teikti sveikatos prieþiûros paslaugas asmuo (sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjas) ásipareigoja teikti kitai ðaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos prieþiûros paslaugas, o pacientas ásipareigoja sumokëti sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjui sutartà kainà (CK 6.725 str.).

Ði sutartis dviðalë, atlygintinë, konsensualinë. Sutarties dalykas – asmens sveikatos prieþiûros paslaugos, t. y.

veikla, áskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmená iðgydyti, apsaugoti nuo ligos arba ávertinti jo sveikatos bûklæ. Ði sàvoka taip pat apima paciento slaugà ir su ja susiju-sià prieþiûrà bei tiesioginá paciento materialiná aprûpinimà, kuris yra reikalingas asmens sveikatos prieþiûrai vykdyti, iðskyrus farmacinæ veik-là.

Ðios sutarties ðalys – paslaugø teikëjas, profesinës arba verslo veik-los dëka turintis teisæ teikti sveikatos prieþiûros paslaugas asmuo, ir klientas – fizinis asmuo, sulaukæs 16 metø amþiaus, nors ástatymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieþiûros paslaugø sutarties ðalimi gali bûti tik pilnametis asmuo.

Sutartis sudaroma ðaliø susitarimu. Sutarties kaina taip pat nusta-toma ðaliø susitarimu, iðskyrus atvejus, kai sveikatos prieþiûros paslau-gø teikëjas uþ savo darbà gauna atlyginimà pagal ástatymà arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta sutartyje.

Pagrindinë paslaugø teikëjo pareiga – suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai ávykdyti sutartá. Vykdydamas savo veiklà asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjas turi uþtikrinti toká rûpestingumo laipsná, kokio tikimasi ið sàþiningo asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikë-jo. Jo veikla turi bûti grindþiama atsakomybe, kurià nustato ne tik ásta-tymai, kiti teisës aktai, bet ir sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjø pro-fesijos standartai. CK numato imperatyvø reikalavimà asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjui pagal CK 6.727 straipsná informuoti paci-entà jam suprantama forma, paaiðkinant specialius terminus, apie jo sveikatos bûklæ, ligos diagnozæ, galimus gydymo bûdus, gydymo prog-nozæ bei kitas aplinkybes, kurios gali turëti átakos paciento apsispren-dimui sutikti arba atsisakyti siûlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siûlomo gydymo atsisakytø. Paþymëtina, jog minëta informacija

450


paprastai neturi bûti pacientui pateikta prieð jo valià. Paciento valia turi bûti aiðkiai pareikðta ir patvirtinta paraðu, pacientas negali bûti gydo-mas arba jam teikiama kita asmens sveikatos prieþiûra ar (ir) slauga prieð jo valià, jeigu ástatymø nenustatyta kitaip. Asmens sveikatos prie-þiûros paslaugø teikëjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientà arba sudaryti sàlygø gauti oficialiø dokumentø, nurodytø CK, kopijas, iðskyrus specialiai CK 6.736 straipsnyje numatytus atvejus.

Paciento pareiga – sumokëti sutartimi sulygtà atlyginimà. Be to, pacientas kiek ástengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrástai yra reikalinga norinti ávykdyti sutartá. Jeigu pacientas nëra sukakæs ðeðiolikos metø, taip pat pacientas, nors ir yra sukakæs ðeðiolika metø, taèiau negali bûti laikomas sugebanèiu protingai ávertinti savo interesus, pagal CK 6.744 straipsná sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjo pareigos atsiranda paci-ento tëvams arba paciento globëjui (rûpintojui).

Pacientas turi teisæ bet kada nutraukti sutartá. Paslaugø teikëjas be svarbiø prieþasèiø nutraukti sutarties negali. Asmens sveikatos prieþiû-ros paslaugø teikëjo atsakomybë negali bûti apribota arba panaikinta.

42.2.2. Turizmo paslaugø teikimo sutartis Turizmo paslaugø teikimo sutartimi viena ðalis – turistinës kelionës

organizatorius – ásipareigoja uþ atlyginimà kitai ðaliai – turistui uþtikrin-ti ið anksto organizuotà turistinæ kelionæ, o turistas ásipareigoja kelioniø organizatoriui sumokëti uþ suteiktas paslaugas (CK 6.747 str.). Ði sutar-tis dviðalë, atlygintinë, konsensualinë.

Turizmo paslaugø teikimo sutarties ðalys – kelionës organizatorius ir turistas. Kelionës organizatorius yra asmuo, kuris ástatymø nustatyta tvarka ir sàlygomis verèiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpi-ninkus (kelioniø pardavimo agentus) vieðai siûlo teikti turizmo paslau-gas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenø grupei; turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelionës organizatoriumi sudaro turizmo paslau-gø teikimo sutartá (sutartá pasiraðæs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartá pasiraðæs asmuo perka turistinæ kelionæ ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartá (kiti naudos gavëjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartá pasiraðæs asmuo ar bet kuris naudos gavëjas perleidþia savo teisæ á kelionæ. Turizmo paslaugø pobûdis bei

451


ðalys lemia tai, jog ði sutartis vieða ir daþniausiai sudaroma prisijungimo bûdu prie vienos ið sutarties ðaliø – kelionës organizatoriaus – parengtø standartiniø sutarties sàlygø.

Turistiniø paslaugø teikimo sutartis turi bûti raðytinës formos, ta-èiau joje turi bûti CK 6.749 straipsnyje numatyti rekvizitai: 1) kelionës organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.); 2) tu-risto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta; 3) iðvykimo, gráþimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos arba ðalys nurodant datas, kada á jas atvykstama ir iðvykstama; 4) kelionëje teikiamos turizmo paslaugos ir jø apibûdinimas, specialûs turisto pageidavimai; 5) turizmo paslaugø uþ-mokestis (jo keitimo ir gràþinimo sàlygos), mokëjimo bûdai ir terminai nurodant, kad á kelionës paslaugø kainà áskaièiuojamos visos paslaugos; 6) sutarties sàlygø keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansinës garantijos; 7) sutarties numeris ir sudary-mo data, pretenzijø pareiðkimo terminas.

Pagrindinë kelioniø organizatoriaus pareiga – suteikti sutartimi su-lygtas paslaugas. CK 6.748 straipsnis numato specialius reikalavimus kelioniø organizatoriui dël informacijos apie teikiamas paslaugas tei-kimo, t. y. kelionës organizatorius, vieðai reklamuodamas savo teikia-mas paslaugas, privalo teikti teisingà ástatymø nustatytos formos ir turi-nio informacijà. Kelionës organizatorius privalo vykdyti sutartá atsi-þvelgdamas á protingus turisto lûkesèius, kuriø pagal sutarties ir teikia-mø paslaugø pobûdá turistas galëjo turëti, prieðingu atveju jis turi atly-ginti turistui nuostolius bei neturtinæ þalà, iðskyrus atvejus, numatytus CK 6.754 straipsnyje. Jeigu kelionës organizatorius dël savo nemokumo arba kitø prieþasèiø negali tinkamai ávykdyti sutarties, jis privalo imtis priemoniø, kad jo pareigas perimtø kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvy-ko á paskyrimo vietà, kelionës organizatorius bet kuriuo atveju privalo uþtikrinti turisto sugráþimà atgal. CK 6.752 straipsnis suteikia kelioniø organizatoriui galimybæ dël svarbiø prieþasèiø keisti sutarties sàlygas.

Turizmo paslaugø teikimo sutarties prigimtis, jø pobûdis bei ðaliø ypatumai lemia tai, jog riboti arba panaikinti kelioniø organizatoriaus atsakomybæ uþ þalà, atsiradusià dël turisto mirties ar jo sveikatos suþa-lojimo, taip pat uþ þalà, padarytà turistui, jeigu þala padaroma dël ke-lionës organizatoriaus tyèios arba didelio neatsargumo, draudþiama (CK 6.755 str.). Jeigu þala, iðskyrus þalà, atsiradusià dël turisto mirties ar jo sveikatos suþalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numaty-tà paslaugà, taèiau tà paslaugà teikia ne pats kelionës organizatorius,

452


tai kelionës organizatoriaus atsakomybë uþ tokià þalà gali bûti ribojama triguba kelionës kaina.

Pagrindinë turisto, kaip sutarties ðalies, pareiga – sumokëti kelio-niø organizatoriui uþ suteiktas paslaugas.

Kelioniø organizatorius turi teisæ atsisakyti sutarties tik dël svarbiø prieþasèiø, taèiau net ir tokiu atveju privalo imtis visø galimø priemoniø turistui pasiûlyti naujà tokios pat arba geresnës kokybës kelionæ. Prieð-ingu atveju jis privalo atlyginti turistui nuostolius pagal CK 6.751 straipsná.

Turistas turi teisæ bet kada atsisakyti sutarties, taèiau dël aplinky-biø, uþ kurias jis atsako, privalo atlyginti kelioniø organizatoriui jo pa-tirtus nuostolius, negalinèius virðyti maksimalios vienos kelionës kainos. Be to, turistas turi teisæ pagal CK 6.753 straipsnyje nurodytà tvarkà per-leisti savo teisæ á kelionæ treèiajam asmeniui, kuris vykdys visas sutarties sàlygas.


1. Kokia yra paslaugø sutarties samprata? 2. Kas yra paslaugø sutarties dalykas? 3. Kokie paslaugø sutarties dalyko poþymiai leidþia atskirti jà nuo

kitø panaðiø sutarèiø (rangos, darbo, nuomos ir pan.)? 4. Kokia forma turi bûti sudaryta atlygintinø paslaugø sutartis? 5. Ar nutrûksta paslaugø sutartis klientui mirus? 6. Kas gali bûti sveikatos prieþiûros paslaugø sutarties ðalimis? 7. Ar paslaugø teikëjas turi teisæ pasitelkti treèiuosius asmenis

joms teikti? 8. Ar pacientas gali nutraukti sveikatos prieþiûros paslaugø sutartá

be kontrahento sutikimo? 9. Kokia yra turizmo paslaugø teikimo sutarties samprata?

10. Kas yra turizmo paslaugø teikimo sutarties ðalys? 11. Kokios formos turi bûti sudaryta turizmo paslaugø sutartis? 12. Ar gali turistas savo teises perleisti tretiesiems asmenims?

453


43 skirsnis. PAVEDIMAS Sutarties samprata. Pavedimo sutarties teisinis reguliavimas at-

skleistas CK Ðeðtosios knygos XXXVI skyriuje. Ástatymiðkai pavedimo sutartis apibrëþiama CK 6.756 straipsnio 1 dalyje. Pavedimo sutartimi viena ðalis (ágaliotinis) ásipareigoja kitos ðalies (ágaliotojo) vardu ir lë-ðomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. Tai reiðkia, kad atlikdamas pagal sutartá galimus juridinæ reikðmæ turinèius veiksmus ágaliotinis tais veiksmais sukelia teisines pasekmes ágaliotojui. Pavedimo sutartimi ðalys nustato tarpusavio santykiø sàlygas (vidinis atstovavimo aspektas), o veikdamas ágaliotojo vardu ágaliotinis santy-kiuose su treèiaisiais asmenimis naudojasi ágaliojimu, patvirtinanèiu konkreèias ágaliotinio turimas teises (iðorinis atstovavimo aspektas). Dël to pavedimo sutartá reglamentuojanèios normos aiðkinamos ir tai-komos mutatis mutandis neatsiejamai kartu su CK Antrosios knygos III dalimi „Atstovavimas“ (þr. vadovëlio skyriø apie atstovavimà ir jo atski-ras formas). Bûtent viena ið atstovavimo formø yra atstovo (ágaliotinio) veikimas pavedimo sutarties pagrindu. Sutarties ðalims bûdingi fiducia-riniai (asmeninio pasitikëjimo) abipusiai santykiai, grindþiami ðaliø sà-þiningumu ir gebëjimu vykdyti prievoles. Realiame gyvenime teisiniai pavedimo santykiai daþnai susiklosto sudarant sandorius tarp juridiniø asmenø, taip pat tarp fiziniø asmenø, kai atstovaujamojo galimybës pa-èiam atlikti teisinius veiksmus yra ribotos dël objektyviø ir subjektyviø prieþasèiø (pvz., ganëtinai dideli atstumai iki vietos, kur turi bûti atlikti konkretûs juridiniai veiksmai; atstovaujamojo liga; atstovaujamojo tei-sinis nekvalifikuotumas ir pan.). Pavedimo arba teisinës pagalbos sutar-ties pagrindu atliekami procesiniai veiksmai, susijæ su ágaliotojo subjek-tiniø teisiø gynimu teismuose, kitose institucijose.

Sutarties poþymiai, santykis su kitomis sutartimis. Pavedimo san-doris yra dviðalis, nes sandorio ðalys yra dvi, taèiau pavedimo sutartis yra vienaðalë, nes sutarties ðaliø nesieja abipusiai ásipareigojimai. Pagal sutartá vienaðalius ásipareigojimus atlikti teisinius veiksmus prisiima ágaliotinis. CK 6.761 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies normos, nustatanèios ágaliotojo pareigas aprûpinti ágaliotiná reikiamomis priemonëmis, su-

454


mokëti avansà ir padengti jo turëtas iðlaidas vykdant pavedimà, sumo-këti atlyginimà ágaliotiniui tinkamai ávykdþius pavedimà, yra dispozity-vaus pobûdþio, dël to galima pavedimo sutartis, kurioje nenumatytos iðvardytos ágaliotojo pareigos. Sutartis konsensualinë, nes ásigalioja nuo ágaliotinio ásipareigojimo momento neperþengiant suteiktø ágaliojimø atlikti teisinius veiksmus. Tai reiðkia, jog tam, kad sutartis pradëtø ga-lioti, reikðmingas yra ðaliø susitarimas, esantis bûtina ir pakankama sà-lyga sutarèiai ásigalioti.

Pavedimo sutartis gali bûti terminuota, kai nurodomas konkretus laikotarpis, data arba ávykis, iki kuriø suëjimo ágaliotinis turi teisæ veikti ágaliotojo vardu, arba neterminuota. Abiem atvejais pagal pavedimo sutartá iðduoto ágaliojimo terminas negali bûti neribotas. Kitaip nei 1964 m. CK, nustaèiusio maksimalø trejø metø ágaliojimo terminà, 2000 m. priimtas CK maksimalaus termino nenustato, taèiau CK 2.142 straipsnio 1 dalis átvirtina taisyklæ, pagal kurià nenurodyto termino ága-liojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. CK 2.142 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad ágaliojimas, kuriame nenu-rodyta jo sudarymo data, negalioja. Notaro patvirtintas veiksmams uþ-sienyje atlikti ágaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galio-ja, kol já panaikina ágaliojimà iðdavæs asmuo (CK 2.142 str. 2 d.).

Pagal CK 6.758 straipsnio 1 dalá pavedimo sutartis gali bûti atlygin-tinë arba neatlygintinë. Pastarajai sàlygai sutartyje esant neapibrëþtai, CK 6.758 straipsnio 2 dalis numato prezumpcijas: jei sutarties ðalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad sutartis neatlygintinë. Jei ágalio-tinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra ágaliotinio pro-fesinë ar verslo veikla arba jei bent viena sutarties ðaliø yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis atlygintinë. Jei pavedimo sutartis yra atly-gintinë, tai ágaliotiniui tinkamai ávykdþius pavedimà ágaliotojas privalo sumokëti sutartà atlyginimà tiek esant tarp ðaliø paprastiems pavedimo santykiams, tiek komercinio atlygintino atstovavimo santykiams. Jeigu iðmokëtino atlyginimo dydis nei sutartyje, nei ástatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsiþvelgiant á paproèius, rinkos kainas, suteiktø paslaugø pobûdá ir trukmæ, atitinkamas paslaugas teikianèiø asmenø profesiniø susivienijimø rekomendacijas ir kitas aplinkybes (CK 6.761 str. 4 d., 6.758 str. 3 d.). Jei pavedimo sutartis neatlygintinë, ágaliotojui pareiga sumokëti atlyginimà neatsiranda. Taèiau bet kuriuo atveju ága-liotiniui veikiant ágaliotojo lëðomis ágaliotojas privalo atlyginti ágalioti-niui turëtas iðlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu (pvz., kelionës,

455


nakvynës, dokumentø áforminimo iðlaidas). Komercinio atstovavimo atveju sutartis yra atlygintinë, atlyginimo dydis ir mokëjimo tvarka nu-matyta CK 2.159 ir 2.160 straipsniuose.

Egzistuoja tam tikri pavedimo sutarties poþymiai, leidþiantys iðskir-ti ðià savarankiðkà sutartá ið kitø sutarèiø. Pavedimo sutartis turi tam tikrø bendrø panaðumø su rangos sutartimi, nes rangovas vadovaujasi uþsakovo duotais nurodymais, taèiau ðiø sutarèiø skirtumas yra tas, kad pagal pavedimo sutartá atliekami teisiniai veiksmai, o pagal rangos su-tartá – darbai, t. y. faktinio pobûdþio veiksmai. Kitaip nei komiso sutar-ties atveju, ágaliotinis pagal pavedimo sutartá atlieka teisinius veiksmus ágaliotojo vardu sukurdamas, keisdamas arba panaikindamas ágaliotojo civilines teises ir pareigas, o komiso sutartimi komisionierius komitento pavedimu sudaro sandorius savo vardu. Tam tikrø panaðumø galime pastebëti pavedimo sutartá lygindami su darbo sutartimi, pavyzdþiui, juridinio asmens teisininkas atlieka teisinius veiksmus to juridinio as-mens vardu. Atsisakyti atlikti ðiuos veiksmus, kurie yra sulygti darbo sutartyje, darbuotojas negali, o pavedimo sutarties atveju ágaliotinis gali bet kuriuo metu atsisakyti ágaliojimo – ði aplinkybë yra vienas ið pave-dimo sutarties pabaigos pagrindø (CK 6.763 str. 1 d. 2 p. ir 2.146 str.). Skiriasi taip pat darbo sutarties sudarymo tvarka, subjektai, jø statusas, darbo sutartis yra atlygintinë, o pavedimo sutartis gali bûti ir neatlygin-tinë. Teismø praktikoje yra suformuluotas precedentas, kuriuo pavedi-mo ir darbo sutartys buvo atribotos juridinio asmens administracijos vadovo ir to juridinio asmens santykius priskyrus pavedimo teisiniams santykiams295.

Sutarties formos reikalavimai, sutarties sudarymas. Kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojanèiame pavedimo sutartá, nenumatyti specialûs sutarties formos reikalavimai, sutarèiai taikomos bendrosios CK sandoriø formos nustatymo taisyklës. CK 6.757 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duotà pavedimà gali bûti iðreikðtas aiðkiai arba, atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes, – tylëjimu. Ði nuostata reiðkia, jog galimas tiek þodinis, tiek raðytinis susitarimas sudaryti sutartá, taip pat sutartis gali bûti sudaryta ðaliø konkliudentiniø veiksmø pagrindu arba ðalies, priimanèios pavedimà, tylëjimu (nevei-

295 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis V. Paliūnas v. Radvi-

liškio rajono savivaldybė, UAB „Radviliškio autobusų parkas“ civilinëje byloje Nr. 3K–7–760/2001 // Teismø praktika. Nr. 16, p. 206.

456


kimu), pavedimo sutartinius santykius patvirtina ágaliotojo iðduotas ága-liojimas, kurá priimdamas vykdyti tokiu bûdu sutartá akceptuoja ágalio-tinis. Esant ginèui dël pavedimo santykiø egzistavimo fakto, árodymu, patvirtinanèiu esamus pavedimo teisinius santykius, laikytinas ágalioji-mas. Atkreiptinas dëmesys, kad nepaisant pavedimo sutarties formos ástatymas imperatyviai numato, kad ágaliojimas turi bûti raðytinës for-mos (CK 2.137 str.), o CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ágaliojimas turi bûti patvirtintas notarine tvarka.

Sutarties ðalys. Pavedimo sutarties subjektais gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena sutarties ðalis gali bûti fizinis asmuo, kita ðalimi – juridinis asmuo. Skirtingai nuo ástatyminio atstovavimo, kai atstovaujamaisiais gali bûti civilinio teisinio veiksnumo neturintys as-menys (teismo pripaþinti neveiksniais, nepilnameèiai asmenys), o jø atstovai yra globëjai, tëvai, átëviai arba ávaikintojai, pavedimo sutartá sudaryti gali tik veiksnûs asmenys, t. y. galintys ágyti civilines teises ir pareigas. Ðia prasme galima situacija, kai neveiksnaus asmens interesais atlikti tam tikrus teisinius veiksmus pagal pavedimo sutartá treèiajam asmeniui (ágaliotiniui) paveda to neveiksnaus asmens ástatymo numaty-tas atstovas (globëjas). Tokiu atveju pavedimo sutarties ðalys yra ágalio-tojas – neveiksnus asmuo, kurio valià iðreiðkia globëjas, bûdamas ásta-tyminiu atstovu ir veikdamas kartu su ágaliotuoju sudarant pavedimo sutartá, bei ágaliotinis – asmuo, kuriam suteikiami ágaliojimai atlikti ága-liotojo vardu teisinius veiksmus. Sutartá sudarantys asmenys yra globë-jas ir ágaliotinis. Ði padëtis teisinëje literatûroje vadinama „dvigubu at-stovavimu“296. Kiekvienu atveju atstovas negali perduoti kitam asme-niui daugiau ágaliojimø, kiek tø ágaliojimø jis pats yra gavæs.

Atkreiptinas dëmesys, kad ne visi turintys civiliná veiksnumà asme-nys gali bûti atstovais atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Pavyz-dþiui, CPK 56 straipsnis apibrëþia asmenø, galinèiø bûti teisme atsto-vais pagal pavedimà, ratà, todël nepatenkantys á ðiame straipsnyje nu-rodytà sàraðà asmenys eliminuojami bûti atstovais teisme pagal pave-dimo sutartá. Kartu CPK 60 straipsnis pateikia baigtiná sàraðà asmenø, kurie negali bûti atstovais teisme civilinëje byloje.

Sutarties dalykas. Pavedimo sutartimi ágaliotinis ásipareigoja atlikti teisinius veiksmus, sukelianèius ágaliotojui teisines pasekmes, t. y. atsto-

296 Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право. Москва, 2002,

книга 3, c. 297.

457


vaujamam ágaliotojui tiesiogiai sukuriamos, pakeièiamos arba panaiki-namos civilinës teisës ir pareigos (CK 6.757 str. 1 d.). Taigi pavedimo sutarties dalykas yra ásipareigojimas atlikti ávairius sandorius ir kitus juridinæ reikðmæ turinèius veiksmus (pvz., atstovauti ágaliotojui teisme). Pavedimo sutarties dalyko apimtis lemia, kad vienais atvejais yra iðduo-damas vienkartinis ágaliojimas, kuriame nurodomi konkretûs atliktini teisiniai veiksmai ir kuriuos atlikus toks ágaliojimas, kartu ir pavedimo sutartis, baigiasi; kitais atvejais iðduodamas generalinis ágaliojimas, nu-statantis tæstinio pobûdþio plaèius ágaliojimus veikti ágaliotojo vardu. Kitaip nei teisinæ reikðmæ turintys veiksmai, faktiniai veiksmai nëra pa-vedimo sutarties dalykas, taèiau tie faktiniai veiksmai gali bûti kitokiø sutarèiø dalyku (pvz., remonto darbø atlikimas – rangos sutarties daly-kas, daikto saugomas pagal pasaugos sutartá ir pan.). Taèiau siekiant konkreèiø teisiniø veiksmø, pavyzdþiui, sudaryti sandorá, neabejotinai atliekami ir faktinio pobûdþio veiksmai (ágaliotinio nuvykimas á sando-rio sudarymo vietà, daikto, esanèio sandorio dalyku, apþiûra ir kt.), ku-rie teisinius veiksmus daro ágyvendinamus. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad ne visi teisiniai veiksmai gali bûti pavedimo sutarties dalyku. Ágalio-tinis ágaliotojo vardu neturi teisës atlikti tø juridinæ reikðmæ turinèiø veiksmø, kurie neatsiejamai susijæ su ágaliotojo asmeniu (pvz., sudaryti santuokà, testamentà). Taip pat taikytini kiti CK 2.134–2.136 straips-niuose numatyti atstovo teisiø sudaryti sandorius ribojimø atvejai.

Sutarties ðaliø teisës ir pareigos. Ágaliotinis privalo pats asmenið-kai ávykdyti prisiimtus ásipareigojimus atlikti konkreèius teisinius veiksmus pagal ágaliotojo nurodymus (atstovauti ágaliotojui teisme, su-daryti sandorius, paimti ið banko sàskaitos iðgrynintà pinigø sumà ir kt.). CK 6.759 straipsnio 1 dalis numato, kad ágaliotojo nurodymai turi bûti teisëti, ávykdomi (esamomis faktinëmis aplinkybëmis ámanomi ávykdyti) ir konkretûs (ganëtinai aiðkiai ir vienareikðmiðkai apibrëþti), prieðingu atveju ágaliotinis neprivalo vykdyti pavedimo.

Ágaliotinis privalo ávykdyti jam duotà pavedimà sàþiningai ir rûpes-tingai, kad ávykdymas geriausiai atitiktø ágaliotojo interesus, bei vengti asmeniniø ir ágaliotojo interesø konfliktø (CK 6.760 str. 1 d.). Ði ástaty-mo norma reiðkia, kad bûdamas protingas ir atidus ágaliotinis turi vyk-dyti pavedimà taip, kaip áprastomis sàlygomis elgtøsi ágaliotojas, t. y. ágaliotinis ágyvendinti pagal sutartá gautus ágaliojimus turi tarsi veikda-mas pats uþ save (savo interesais). Dël to ágaliotinis gautais ágaliojimais negali piktnaudþiauti siekdamas sau naudos ágaliotojo sàskaita. Ðia pra-

458


sme CK 2.134 straipsnio 1 dalis numato draudimà atstovui sudaryti sandorius su paèiu savimi, su savo artimaisiais giminaièiais, taip pat su asmeniu, kurio atstovu tuo metu jis yra.

Veikdamas tiksliai pagal atstovaujamojo nurodymus atstovas sava-rankiðkai ágyvendina ágaliojimus pasirinkdamas jø ágyvendinimo bûdus, priemones. Ðiam tikslui atstovaujamojo interesais atstovas gali pasitelk-ti treèiuosius asmenis, padedanèius ávykdyti turimus ágaliojimus. Tre-èiuosius asmenis atstovas gali pasirinkti savo nuoþiûra neatsiklausæs atstovaujamojo, taèiau uþ ðiø asmenø veiksmus neperþengiant atstovo ágaliojimø atsakingas pats atstovas, jis privalo atlyginti tø asmenø veiksmais padarytus ágaliotojui nuostolius (CK 6.760 str. 6 d.). Atstovas pagal pavedimo sutartá privalo atlikti teisinius veiksmus neperþengda-mas sutartyje ir ágaliojime numatytø ágaliojimø. Jei sutarties vykdymo metu atsiranda sutartyje nenumatytø aplinkybiø, trukdanèiø ávykdyti gautus ágaliojimus, tai atstovas privalo kreiptis á atstovaujamàjá praneð-damas apie atsiradusias kliûtis ir laukti atstovaujamojo papildomø nu-rodymø arba ágaliojimø. Ágaliotinis turi teisæ nukrypti nuo ágaliotojo nurodymø, jeigu atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes tai bûtina ágalio-tojo interesais, o ágaliotinis negalëjo ið anksto atsiklausti ágaliotojo arba per protingà terminà negavo atsakymo á savo paklausimà. Ðiuo atveju ágaliotinis privalo praneðti ágaliotojui apie nukrypimus, kai tik ámanoma tai praneðti (CK 6.759 str. 2 d.). Jei ágaliotinis nepraneðë ágaliotojui apie nukrypimus nuo ágaliojimø ir negavo jokiø nurodymø ið ágaliotojo veikti savo nuoþiûra, tai atlikæs perþengdamas ágaliojimus veiksmus ágaliotinis nebus atsakingas ágaliotojui tik tuo atveju, jei su tais veiksmais sutiks ágaliotojas. Pagal CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalis sandoris, kurá kito as-mens vardu sudaro neturintis teisës sudaryti sandorá asmuo arba atsto-vas, virðijantis suteiktas teises, sukuria, pakeièia ir panaikina atstovau-jamojo teises ir pareigas tik tuo atveju, kai atstovaujamasis vëliau prita-ria visam ðiam sandoriui arba virðijanèiai teises jo daliai, paskesnis at-stovaujamojo pritarimas yra neatðaukiamas ir sandorá padaro galiojantá nuo jo sudarymo. Toks sutikimas gali bûti iðreikðtas atstovaujamajam tiesiogiai pareiðkiant apie jo duodamà sutikimà arba iðaiðkëti kitais bû-dais, pavyzdþiui, dël sandorio, sudaryto virðijant ágaliojimus, atstovau-jamojo pritarimas sandoriui gali paaiðkëti ið jo veiksmø vykdant ið san-dorio kylanèius ásipareigojimus. Prieðingu atveju dël veiksmø, padarytø nesant ágaliotojo sutikimo, ir ið ðiø veiksmø kilusios þalos (nuostoliø) ágaliotojui ir tretiesiems asmenims atsakingas ágaliotinis (CK 2.136 str.

459


3 d.). Sandoris, sudarytas veikiant be ágaliojimø arba perþengiant juos, negalioja, iðskyrus privataus juridinio asmens valdymo organø sudary-tus sandorius, kurie prieðtarauja to juridinio asmens ástatams, jei kita sandorio ðalis neþinojo, jog valdymo organas perþengia kompetencijos ribas297.

Veikdamas atstovaujamojo vardu atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu, o jei susiklosto konkreèios aplinkybës, – ir be reikalavimo suteikti ágaliotojui visà informacijà apie pavedimo vykdymo eigà (CK 6.760 str. 3 d.). Ði atstovo pareiga skirta tam, kad keièiantis aplinky-bëms pavedimo vykdymo metu atstovaujamasis galëtø kontroliuoti at-stovo veiksmus, duoti jam nurodymus bei kitais bûdais ágyvendinti savo interesus. Kita vertus, atstovo pareiga atstovaujamajam teikti informa-cijà suponuoja atstovaujamojo pareigà pasidomëti, kaip pavedimas vykdomas, bendradarbiauti su atstovu. Komercinio atstovavimo santy-kiuose prekybos agentas turi pareigà saugoti atstovaujamojo komerci-nes paslaptis (CK 2.156 str. 1 d. 3 p.). Ðia prasme prekybos agentas turi bûti diskretiðkas atstovaujamojo atþvilgiu, uþtikrinti atstovaujamojo interesais neskelbtinos tretiesiems asmenims informacijos konfidencia-lumà.

Visa, kà gavo vykdydamas pavedimà, atstovas privalo perduoti at-stovaujamajam (CK 6.760 str. 5 d.). Tai reiðkia, kad atstovas nedelsda-mas turi perduoti atstovaujamajam gautus daiktus, pinigus, kitoká turtà arba turtines teises, dokumentus. Pagal CK 6.760 straipsnio 4 dalá ávyk-dæs pavedimà atstovas privalo apie tai praneðti atstovaujamajam, pa-teikti pavedimo vykdymo, turëtø iðlaidø ataskaità, kartu su pateisina-maisiais dokumentais ir gràþinti ágaliojimà, jei sutartis nenumato ko kita. Ágaliotojas savo ruoþtu privalo pasirûpinti priemonëmis tikslui pa-siekti ir kompensuoti ágaliotinio turëtas protingas iðlaidas, susijusias su pavedimo atlikimu. CK 6.758 straipsnio 4 dalis numato veikianèiam kaip komerciniam atstovui ágaliotiniui teisæ pasinaudoti prievolës uþtik-rinimo bûdu: kol ágaliotojas visiðkai atsiskaitys, ágaliotinis turi teisæ su-laikyti privalomus perduoti ágaliotojui daiktus. Ágaliotojas privalo priim-ti tuojau pat ið ágaliotinio visa, kà ðis ávykdë pagal pavedimo sutartá, ir jei pavedimas tinkamai ávykdytas, sumokëti atlyginimà, jei tai numato sutartis (CK 6.761 str. 2 ir 4 d.). Principas „tas, kuris veikia per ágalioji-mà, veikia pats“ lemia CK 6.761 straipsnio 5 dalyje numatytà ágaliotojo

297 CK komentaras. Antroji knyga, p. 188, 272.

460


pareigà atlyginti ágaliotiniui ðio patirtà vykdant pavedimà þalà, jeigu paties ágaliotinio veiksmuose nëra kaltës ir þalos neprivalo atlyginti kiti uþ jà atsakingi asmenys.

Perágaliojimas, t. y. atvejai, kai ágaliotinis perduoda ágaliojimus ki-tam asmeniui, numatyti CK 2.145 straipsnyje: perágaliojimas galimas, kai tokià teisæ suteikia gautasis ágaliojimas arba kai ágaliotinis dël susi-dariusiø aplinkybiø priverstas tai padaryti, kad apsaugotø ágaliotojo interesus (pvz., ágaliotinio ligos atveju). Asmuo, kuris perduoda ágalio-jimus kitam asmeniui, turi apie tai praneðti ágaliotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmená, kuriam perduodami ágaliojimai. At-stovaujamasis, ávertinæs padëtá, gali nesutikti su perágaliojimu ir já at-ðaukti. Jei ágaliotinis ðios pareigos perduoti informacijà apie perágalio-jimà neávykdo, jis atsako uþ to asmens, kuriam ágaliojimus perdavë, veiksmus kaip uþ savo veiksmus (CK 2.145 str. 4 d.). Perágaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas, t. y. pagal perágaliojimà asmuo negali ágyti daugiau ágaliojimø, nei jø turëjo pradinis atstovas (perágaliotojas) pagal pavedimo sutartá santykiuose su atstovaujamuoju ir treèiaisiais asmenimis. Savo ruoþtu pradinis atstovas, perágaliotojui suteikdamas teises ir pareigas, iðsaugo turëtus ágaliojimus jø nepraras-damas, perágaliojimo forma ir terminas turi atitikti pradinio ágaliojimo formà ir galioti ne ilgiau uþ ágaliojimo, kuriuo remiantis duodamas per-ágaliojimas, terminà (CK 2.145 str. 2 ir 3 d.). Perágaliojimo iðdavimas nenutraukia ágaliojimo, kuriuo remiantis sudarytas perágaliojimas, ga-lios, taèiau pasibaigus ágaliojimui netenka galios ir perágaliojimas (CK 2.147 str. 2 d.).

Pavedimo sutarties pabaiga. Pavedimo sutartis baigiasi bendrai-siais prievoliø pabaigos pagrindais ir specialiaisiais pagrindais, ávardy-tais CK 6.763 straipsnio 1 dalyje, kai:

1) ágaliotojas panaikina ágaliojimà; 2) ágaliotinis atsisako ágaliojimo (CK 2.146 str.); 3) baigiasi ágaliojimo terminas; 4) mirðta viena ið sutarties ðaliø; 5) likviduojama viena ið pavedimo sutarties ðaliø; 6) vienai ið ðaliø iðkeliama bankroto byla; 7) viena ið ðaliø pripaþástama neveiksnia, ribotai veiksnia arba ne-

þinia kur esanèia. Ágaliotojas gali bet kada panaikinti ágaliojimà, ágaliotinis – atsisaky-

ti ágaliojimo. Taèiau pavedimo sutartis, jos pagrindu iðduotas ágalioji-

461


mas arba ástatymai gali numatyti neatðaukiamo ágaliojimo atvejus (CK 2.146 str.). Vienaðaliðko pavedimo sutarties nutraukimo pasekmes nu-mato CK 6.764 straipsnio 1 ir 2 dalys: jeigu ágaliotojas dël nesvarbiø prieþasèiø nutraukia pavedimo sutartá iki pavedimo visiðko ávykdymo, jis privalo atlyginti ágaliotiniui ðio turëtas vykdant pavedimà iðlaidas bei iðmokëti jam atlyginimà atsiþvelgdamas á pavedimo dalies ávykdymà. Savo ruoþtu ágaliotinis atsako uþ þalà, kurià patiria ágaliotojas dël to, kad ágaliotinis atsisakë ágaliojimo be svarbiø prieþasèiø arba netinkamu laiku. Komercinio atstovavimo atveju taikomos specialiosios atstovavi-mo sutarties vienaðaliðko nutraukimo taisyklës: pagal CK 2.166 ir 2.165 straipsnius apibrëþto arba neapibrëþto termino sutartá kiekviena ið ðaliø gali nutraukti esant svarbioms prieþastims. Neterminuotà sutartá viena ið ðaliø turi teisæ nutraukti be svarbiø prieþasèiø áspëjusi kontrahentà likus iki nutraukimo tiek laiko, kiek proporcingai ilgai truko netermi-nuota sutartis.

Kadangi pavedimo sutartimi patikëti ágaliotiniui ágaliojimai veikti ágaliotojo vardu gali bûti ágyvendinti santykiuose su treèiaisiais asme-nimis ágaliotiniui pateikus iðduotà atitinkamà ágaliojimà, tai ágaliojimo termino pabaiga taip pat yra savarankiðkas pavedimo sutarties pabaigos pagrindas. Kaip minëta, ágaliojimo terminas nëra neribotas, dël to suë-jus terminui baigiasi teisiniai pavedimo santykiai tarp ðaliø. Ágaliotojo iðduotas neterminuotas ágaliojimas suëjus metams nuo sudarymo die-nos netenka galios – nuo to momento laikytina, kad pavedimo teisiniai santykiai yra nutrûkæ.

Fiduciarinis pavedimo teisiniø santykiø pobûdis lemia, kad iðnykus vienai ið sutarties ðaliø (mirus ar paskelbus fiziná asmená mirusiu, likvi-davus juridiná asmená), taip pat pripaþinus fiziná asmená neþinia kur esanèiu, neveiksniu arba ribotai veiksniu, juridiniam asmeniui iðkëlus bankroto bylà pavedimo sutartis baigiasi. Ðiais atvejais ágaliotinio ápë-diniai arba globëjas, taip pat buvusio ágaliotiniu juridinio asmens bank-roto administratorius arba likvidatorius privalo imtis priemoniø, bûtinø ágaliotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vëliau perduoti ðá turtà bei dokumentus ágaliotojui (CK 6.765 str. 1 d.).

462


Kontroliniai klausimai: 1. Kam sukuria teises ir pareigas ágaliotinis atlikdamas teisinius

veiksmus su treèiaisiais asmenimis pavedimo sutarties pagrin-du?

2. Kokios formos sudaroma pavedimo sutartis? 3. Pavedimo sutartis yra atlygintinë ar neatlygintinë? 4. Kas yra generalinis ágaliojimas? 5. Kokie poþymiai pavedimo sutartá skiria nuo kitø (pvz., komiso)

sutarèiø? 6. Kokie teisiniai veiksmai negali bûti pavedimo sutarties dalyku? 7. Ar ágaliotiniu gali bûti juridinis asmuo? 8. Ar ágaliotinis turi teisæ nukrypti nuo ágaliotojo nurodymø? 9. Kokios yra pagrindinës ágaliotojo pareigos?

10. Ar ágaliotinio teisës ir pareigos pagal pavedimo sutartá pereina ápëdiniams?

11. Ar ágaliotinis turi teisæ perleisti savo teises ir pareigas pagal pa-vedimo sutartá tretiesiems asmenims?

12. Kas yra ágaliojimas? 13. Kokios yra perágaliojimo sàlygos? 14. Kada baigiasi pavedimo sutartis?

463


44 skirsnis. FRANÐIZË Sutarties samprata. Franðizës sutartis reglamentuoja ðaliø santy-

kius, kurie atsiranda franðizës davëjui (teisiø turëtojui) perduodant, o franðizës gavëjui (naudotojui) perimant ir naudojant tam tikrà iðimtiniø teisiø kompleksà, reikalingà verslui plëtoti (prekëms gaminti ir platinti, paslaugoms teikti ir kt.) bei mokant teisiø turëtojui atlyginimà uþ nau-dojimàsi ðiomis teisëmis.

Franðizës sutartimi viena ðalis (teisiø turëtojas) ásipareigoja per-duoti uþ atlyginimà kitai ðaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisæ naudotis verslo tikslais iðimtiniø teisiø, priklausan-èiø teisiø turëtojui, visuma (teise á firmos vardà, teise á prekiø ar pa-slaugø þenklà, teise á saugomà komercinæ (gamybinæ) informacijà ir kt.), o kita ðalis ásipareigoja uþ tai mokëti sutartyje nustatytà atlyginimà (CK 6.766 str. 1 d.).

Franðizës sutarties, kaip ji suprantama ir aiðkinama ðiuo metu, po-puliarumas pradëjo didëti po Antrojo pasaulinio karo. Ypaè sparèiai franðizës sutartimi grindþiamas verslas buvo plëtojamas JAV. Franðizës sutartis suteikia galimybæ naudotojui, neturinèiam atitinkamo verslo plëtojimo patirties, pradëti ir sëkmingai plëtoti verslà naudojant pagal franðizës sutartá gautà teisiø turëtojo sukauptà komercinæ patirtá (pa-slaugø ar prekiø platinimo standartus, kokybës kontrolës pricipus ir kt.), sukurtus intelektinës nuosavybës produktus (plaèiai þinomus pre-kës þenklus, patentus ir kt.), kità verslui svarbià informacijà, taip pat dalykinæ reputacijà ir kartu liekant pagal franðizës sutartá vykdomo verslo bei ðiame versle naudojamo turto savininku. Tuo tarpu teisiø turëtojas, sudarydamas franðizës sutartá, ágyja galimybæ dar labiau ið-plësti savo verslà, parduoti daugiau prekiø arba suteikti daugiau pa-slaugø, sustiprinti prekës þenklo ávaizdá, taip pat pasinaudoti masto ekonomijos pranaðumais neatlikdamas ypaè dideliø investicijø, nes jis suteikia naudotojui tik jo turimas iðimtines teises, o teisiø naudotojas áprastai atlieka visas kitas investicijas (patalpø ir kito turto ásigijimas, darbuotojø ádarbinimas ir kt.), reikalingas franðizës sutarties pagrindu vykdomam verslui plëtoti.

464


Apibendrinant galima pasakyti, kad franðizës sutartis – tai abipu-siðkai naudingo bendradarbiavimo tarp iðimtiniø teisiø turëtojo ir nau-dotojo, kuris turi galimybæ ir norà veiksmingai pasinaudoti ðiomis iðim-tinëmis teisëmis, formos átvirtinimas.

Franðizës sutartis yra konsensualinë sutartis, nes jos sudarymo momentas nëra siejamas su tam tikrø iðimtiniø teisiø perdavimo mo-mentu – uþtenka ir paþado, kad tam tikros iðimtinës teisës ateityje bus perduotos sutartyje aptartomis sàlygomis ir vykdomi kiti ásipareigoji-mai. Franðizës sutartis daþniausiai yra dviðalë sutartis, kurios ðalys turi abipuses teises ir pareigas, taèiau jei tam tikra dalis iðimtiniø teisiø, su-daranèiø franðizës sutarties dalykà, priklauso kitiems asmenims arba sudarius sutartá ðios teisës perleidþiamos kitiems asmenims, franðizës sutarties ðalimi toje teisiø ir pareigø dalyje gali bûti ir kiti asmenys.

Franðizës sutartis yra atlygintinë, t. y. uþ suteiktas teises naudotojas moka tam tikrà mokestá.

Franðizës sutarèiø rûðys. Sàlyginai galima iðskirti tris franðizës su-tarèiø rûðis. Tai sutartys dël paslaugø franðizavimo, kai naudotojas, naudodamasis jam suteiktomis iðimtinëmis teisëmis ir remdamasis pa-teiktais teisiø turëtojo nurodymais, teikia paslaugas, sutartys dël gamy-bos franðizavimo, kai naudotojas pats pagal teisiø turëtojo pateiktus nurodymus gamina prekes ir vëliau ðias prekes, áprastai paþenklintas teisiø turëtojo prekës þenklu, parduoda, ir sutartys dël platinimo franði-zavimo, kai naudotojas parduoda prekes (daþniausiai ðios prekës pa-gamintos teisiø turëtojo arba ásigytos ið teisiø turëtojo nurodytø asme-nø) konkreèioje prekiø parduotuvëje, paþymëtoje teisiø turëtojo prekës þenklais.

Franðizës sutarties elementai. Nagrinëjant franðizës sutarties ele-mentus, konkreèiai – ðios sutarties rûðies subjektø charakteristikà, svar-bi CK 6.766 straipsnio 1 dalyje átvirtinta nuostata, kad pagal franðizës sutartá iðimtinës teisës suteikiamos verslo tikslais. Ði nuostata akivaiz-dþiai pabrëþia, jog franðizës sutartis yra komercinë sutartis. Be to, nu-rodoma, kad franðizës sutarties ðalimis gali bûti tik ámonës (verslinin-kai) (CK 6.766 str. 3 d.). Ði nuostata apriboja fiziniø asmenø, kurie ásta-tymø nustatyta tvarka neuþsiima verslu, galimybæ bûti franðizës sutar-ties ðalimi. Apibendrinant galima teigti, kad franðizës sutarties ðalimis gali bûti tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo verslà, tiek ir juridiniai as-menys, kuriems nëra apribota teisë uþsiimti komercine veikla. Labai svarbu atkreipti dëmesá á tai, kad nors formaliai sutarties ðalys yra ati-

465


tinkamai teisiø turëtojas arba turëtojai ir naudotojas, taèiau netiesiogiai franðizës sutarties santykiuose dalyvauja ir kiti franðizës tinklo dalyviai, kurie naudojasi teisiø turëtojo suteiktomis teisëmis. Nuo ðiø franðizës tinklo dalyviø elgesio, t. y. nuo ásipareigojimø pagal franðizës sutartá laikymosi, labai priklauso konkreèios franðizës sutarties naudotojo sëk-më. Jeigu vienas ar keletas franðizës sutarèiø naudotojø nesilaikys pri-valomø standartø ir taip darys þalà franðizës tinklo reputacijai, nuken-tës kiti franðizës tinklo dalyviai, gali kilti problemø vykdant konkreèià franðizës sutartá.

Bûtinas franðizës sutarties elementas yra rašytinė franšizės sutarties forma. Raðytinës formos nesilaikymas franðizës sutartá daro negaliojan-èià (CK 6.767 str. 1 d.). Kitas reikðmingas reikalavimas, susijæs su sutar-ties forma, yra nustatytas CK 6.767 straipsnio 2 dalyje. Ðiame straipsny-je nurodyta, kad tretiesiems asmenims sutartis gali bûti panaudota tik áregistravus franðizës sutarties sudarymo faktà ástatymø nustatyta tvarka juridiniø asmenø registre, kuriame yra áregistruotas teisiø turëtojas. Ðios taisyklës iðimtis taikoma tuomet, kai teisiø turëtojas yra áregistruo-tas uþsienio valstybëje – ðiuo atveju franðizës sutarties sudarymo faktas turi bûti registruojamas juridiniø asmenø registre, kuriame áregistruotas naudotojas.

Speciali taisyklë yra nustatyta tiems atvejams, kai franðizës sutar-ties dalykas (aut. pastaba: turëtø bûti suprantama kaip sudëtinë dalyko dalis) yra pramoninës nuosavybës teise saugomas objektas. Ðiuo atveju franðizës sutartis tretiesiems asmenims gali bûti panaudota tik franðizës sutarties sudarymo faktà áregistravus ástatymø nustatyta tvarka atitin-kamoje institucijoje, registruojanèioje pramoninës nuosavybës objektus ir teises á juos (CK 6.767 str. 3 d.). CK nuostatos, reguliuojanèios fran-ðizës sutarties sudarymà, nenustato ðalims pareigos áregistruoti franèi-zës sutartá prekiø þenklø registre, kai franèizës sutarties sudëtinë dalis yra prekës arba paslaugos þenklas.

Franðizës sutarties dalykas turëtø bûti suprantamas kaip iðimtiniø teisiø visuma, kuri suformuoja tam tikrà verslo „formatà“. Iðimtinëmis teisëmis, sudaranèiomis franðizës sutarties dalykà, gali bûti prekës þenklai, pramoninis dizainas, patentai, know – how, autorinës teisës, procesø valdymo apraðymai ir kitos iðimtinës teisës, kuriø visumos pa-naudojimas sudaro galimybes jø naudotojui vykdyti tam tikrà ûkinæ veiklà.

466


Franðizës sutarties atskyrimas nuo kitø sutarèiø rûðiø. Aptariant franðizës sutartá tikslinga atriboti ðià sutartá nuo kitø sutarèiø rûðiø. Franðizës sutarties atribojimas nuo kitø sutarèiø rûðiø sudaro galimybæ tinkamai aiðkinti ir taikyti franðizës sutartá reglamentuojant ðaliø tarpu-savio santykius bei tinkamai atskleisti franðizës sutarties esmæ.

Franðizës sutartis savo esme yra panaði á licencinæ sutartá, o tam tikrais atvejais gali turëti distribucijos (platinimo) sutarties poþymiø.

Licencine sutartimi tam tikrø iðimtiniø teisiø turëtojas suteikia tei-sæ kitam subjektui – naudotojui naudotis tomis teisëmis verslo tikslais ir ðiuo aspektu tiek franðizës sutartis, tiek ir licencinë sutartis yra labai panaðios. Nors abiejø sutarèiø dalykai yra labai panaðûs, taèiau franði-zës sutarties atskyrimo nuo licencinës sutarties pagrindinis kriterijus vis dëlto turëtø bûti ðiø sutarèiø dalykø palyginimas ir tolesnio ðaliø ben-dradarbiavimo apimties, ágyvendinant tiek licencinæ sutartá, tiek ir fran-ðizës sutartá, skirtingumas.

Franðizës sutarties dalykas yra sàlyginai platesnis uþ licencinës su-tarties dalykà. Jis galëtø bûti apibûdinamas kaip tam tikrø iðskirtiniø teisiø, kuriomis remiantis sukuriamas tam tikras verslo „formatas“, tu-rintis individualius ir unikalius poþymius, visuma. Tai reiðkia, kad pagal franðizës sutartá ne tik suteikiamos iðskirtinës teisës, bet ir pateikiamos taisyklës, rekomendacijos ir kita informacija, kuri nurodo, kaip tos iðim-tinës teisës gali bûti panaudojamos geriausiai (verslo „formatas“). Pa-þymëtina taip pat, kad tolesnis ðaliø bendradarbiavimas ágyvendinant franðizës sutartá pagrástas tuo, jog naudotojas yra ápareigotas laikytis atitinkamø naudojimosi iðimtinëmis teisëmis ir suteikta informacija taisykliø ir rekomendacijø. Licencinë sutartis áprastai nepateikia reko-mendacijø, juo labiau privalomø, kaip turi bûti vykdoma ûkinë veikla, kurioje naudojamasi pagal licencinæ sutartá suteiktomis teisëmis, pa-vyzdþiui, jeigu pagal licencinæ sutartá naudotojui yra suteikta teisë teikti tam tikrà teisiø turëtojo iðrastà vaistø gamybos technologijà, tai naudo-tojas ðià technologijà paprastai taiko savo nuoþiûra ir neprivalo laikytis tam tikrø standartø arba taisykliø parduodamas pagal licencijos sutartá sukurtus medikamentus.

Tokia franðizës sutartis, kai teisiø turëtojas naudotojui taip pat pa-rduoda prekes, kurias naudotojas platina ágyvendindamas franðizës su-tartá, yra panaði á distribucijos (platinimo) sutartá, nes, kaip ir distribuci-jos sutartis, sudaro galimybes platinti (parduoti) tam tikras prekes. Pa-grindinis distribucijos sutarties ir franðizës sutarties skirtumas yra tas,

467


kad pagal distribucijos sutartá distributoriui nëra perduodamos tam tik-ros intelektinës nuosavybës arba kitos iðskirtinës teisës, kartu sudaran-èios tam tikrà verslo formatà, kuris uþtikrintø sëkmingà prekiø platini-mà. Prieðingai, sudarydamas distribucijos sutartá prekiø gamintojas ar-ba tiekëjas yra daþniausiai suinteresuotas, kad distributorius veiktø kaip visiðkai savarankiðka ámonë, kuri turi þiniø ir patirties, reikalingos pla-tinant prekes pagal distribucijos sutartá. Distributorius daþniausiai turi sukûræs savo prekiø platinimo metodus ir standartus ir neprivalo laiky-tis prekiø gamintojo ar tiekëjo nurodymø dël prekiø pardavimo bûdo ir kitø taisykliø. Tiesa, atskiriant franðizës ir distribucijos sutartis reikia atkreipti dëmesá, kad tam tikrais atvejais prekiø gamintojas arba tiekë-jas suteikia distributoriui teisæ naudoti prekës arba paslaugos þenklà, kurio panaudojimas palengvina prekiø platinimà. Vis dëlto tokiø teisiø suteikimas distributoriui nepaneigia anksèiau iðsakytø franðizës ir dist-ribucijos sutarties atskyrimo kriterijø tinkamumo.

Franðizës sutarties turinys. CK 6.770 straipsnio 1 dalis, apibrëþ-dama teisiø turëtojo pareigas, numato, kad teisiø turëtojas privalo per-duoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kità informacijà, kuri yra bûtina naudotojui, kad ðis galëtø ágyvendinti jam suteiktas pagal franðizës sutartá teises, taip pat instruktuoti naudotojà ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduotø teisiø ágyvendi-nimu; iðduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir uþtikrinti jø áforminimà nustatyta tvarka. Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad ði nuo-stata neturëtø bûti suprantama kaip reikalavimas arba bûtinybë ðalims papildomai pasiraðyti licencines sutartis, jeigu franðizës sutarties dalyko sudëtinë dalis yra patentai, prekiø þenklai, autorinës teisës arba kitos iðimtinës teisës, kuriø perleidimas arba suteikimas naudotis yra átvirti-namas pasiraðant licencines sutartis. Franðizës sutartis bûtent ir átvirtina tokiø iðimtiniø teisiø perdavimà naudotojui naudotis. Tokià iðvadà sàly-ginai patvirtina ir CK 6.767 straipsnio 3 dalis, kuri ápareigoja áregistruo-ti franðizës sutartá atitinkamoje institucijoje, registruojanèioje pramoni-nës nuosavybës teises, jeigu franðizës sutarties dalykà sudaro pramoni-nës nuosavybës teise saugomas objektas. Pagal CK 6.770 straipsnio 2 dalá teisiø turëtojas, jeigu franðizës sutartis nenustato kitaip, taip pat ápareigotas uþtikrinti franðizës sutarties áregistravimà; teikti naudotojui nuolatinæ konsultacinæ pagalbà, padëti mokyti naudotojo darbuotojus; kontroliuoti naudotojo pagal franðizës sutartá gaminamø prekiø, atlie-kamø darbø arba teikiamø paslaugø kokybæ. Papildant ir patikslinant

468


CK nuostatas, apibrëþianèias teisiø turëtojo pareigas, galima paþymëti, kad neretai teisiø turëtojas taip pat ásipareigoja teikti pagalbà pasiren-kant prekiø pardavimo arba paslaugø teikimo vietà, vedant derybas dël patalpø nuomos arba ásigijimo, ávertinant patalpø tinkamumà veiklai, teikia pagalbà parengiant patalpas veiklai vykdyti. Vëliau, kai naudoto-jas pradeda vykdyti veiklà, teisiø turëtojas turëtø uþtikrinti, kad jo ko-manda galëtø tinkamai vykdyti naudotojo veiklos stebësenà, nurodyti naudotojo veiklos trûkumus, vykdyti papildomus mokymus, nuolat to-bulinti verslo metodus, kurti naujus produktus ir paslaugas – tai uþtik-rintø verslo konkurencingumà, vykdyti reklamos ir kitas rinkodaros priemones, kurios uþtikrintø franðizës tinklo, naudojamø prekiø þenklø identiteto palaikymà ir stiprinimà, reputacijos stiprinimà ir kt. Be jokios abejonës, teisiø turëtojas privalo uþtikrinti, kad jo suteiktos naudotojui teisës bûtø galiojanèios, jø galiojimas reikalui esant atnaujinamas.

CK 6.771 straipsnis nustato, kad naudotojas, atsiþvelgdamas á veik-los pobûdá ir ypatumus bei franðizës sutarties sàlygas, privalo: franðizës sutartyje nustatytu bûdu savo veikloje naudoti teisiø turëtojo firmos vardà, prekiø ir paslaugø þenklà; uþtikrinti pagal franðizës sutartá gami-namø prekiø, atliekamø darbø arba teikiamø paslaugø tinkamà kokybæ; laikytis teisiø turëtojo nurodymø ir instrukcijø dël teisiø naudojimo, naudotojo komerciniø patalpø vidaus ir iðorës apipavidalinimo ir kito-kios franðizës sutartyje nustatytos veiklos sàlygø; teikti pirkëjams (uþsa-kovams) papildomø paslaugø, kuriø jie galëjo protingai tikëtis ásigyda-mi (uþsakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai ið teisiø turëtojo. Ðiø naudotojo pareigø tinkamas ágyvendinimas yra ypaè svarbus, nes nesil-aikant tam tikrø bendrø prekiø arba paslaugø kokybës standartø, visuo-tinø instrukcijø ir nurodymø griaunamas franðizës tinklo vientisumas, silpninamas jo identitetas, þala daroma ne tik teisiø turëtojui, jo repu-tacijai, bet ir kitiems franðizës tinklo nariams. Naudotojas taip pat ápa-reigojamas neatskleisti ið teisiø turëtojo gautø komerciniø (gamybiniø) paslapèiø arba kitos konfidencialios informacijos; sudaryti subranðizës sutartá, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franðizës sutartyje; informuoti pirkëjus (uþsakovus) akivaizdþiausiu jiems bûdu, kad naudotojas veikia pagal franðizës sutartá ir naudoja teisiø turëtojo firmos vardà, prekiø ir paslaugos þenklà arba kitoká teisiø turëtojà individualizuojantá simbolá. Dar viena esminë naudotojo pareiga, átvirtinta CK 6.769 straipsnio 1 dalyje bei áprastai detalizuojama franðizës sutartyje, – mokëti teisiø tu-rëtojui sutartyje nustatytà atlyginimà. Franðizës sutarties ðalims yra su-

469


teikta teisë savarankiðkai nustatyti atlyginimo dydá ir jo nustatymo tvar-kà.

Ðaliø teisiø apribojimai. Kadangi pagal franðizës sutartá yra per-duodamos tam tikros iðimtinës teisës, teisiø turëtojas siekia nustatyti franðizës sutartyje tam tikrus apribojimus naudotojui, kurie skirti ap-saugoti ðioms iðimtinëms teisëms bei teisiø turëtojo franðizës verslui. Franðizës sutartyje nustatomi ribojimai naudotojui gali turëti átakos ir konkurencijos teisës reglamentuojamiems santykiams, tam tikrais atve-jais riboti konkurencijà. CK 6.772 straipsnio 1 dalis ásakmiai nurodo, kad ðalys sutartyje gali nustatyti tik tokias konkurencijà ribojanèias sà-lygas, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Ði norma yra blanketinio pobûdþio ir nukreipia á konkurencijos teisæ, reglamentuojanèiø teisinius konkurencijos santykius. Vertinant, ar franðizës sutarties nuostatos, ribojanèios naudotojo teises, nepaþeidþia konkurencijos teisës normø, reikia laikytis pagrindinio pricipo, kuris pasireiðkia tuo, kad jeigu ðie ribojimai yra bûtini iðimtinëms teisëms (know – how, patentams ir kt.) ir teisiø turëtojo identitetui bei reputacijai apsaugoti, jie yra galimi ir nepaþeidþia konkurencijos teisës normø. Tokie ribojimai gali pasireikðti naudotojo pareiga ásigyti prekes, platinamas pagal franðizës sutartá tik ið teisiø turëtojo, kuris jas gamina, nevykdyti jokios veiklos, konkuruojan-èios su teisiø turëtojo vykdoma, áskaitant ribojimà ásigyti teisiø turëtojo konkurento kontrolæ, prekes pardavinëti tik pagal teisiø turëtojo nuro-dymus árengtose parduotuvëse ir kt. Vis dëlto nors pateikti naudotojo teisiø ribojimo pavyzdþiai paprastai nepaþeidþia konkurencijos teisës normø, taèiau tikslus ðiø ir kitø ribojimø vertinimas gali bûti atliktas tik kiekvienu atveju vertinant konkreèios franðizës sutarties nuostatas re-miantis konkurencijos teisës normomis.

Naudotojas, prieð pradëdamas franðizës sutartimi grindþiamà vers-là, taip pat neretai suinteresuotas, kad tam tikra apimtimi bûtø apribo-tos teisiø turëtojo teisës, o tokie ribojimai atitinkamai gali lemti ir kon-kurencijos ribojimà. Ðalims tariantis dël tam tikrø ribojimø nustatymo teisiø turëtojui taip pat reikia laikytis CK 6.772 straipsnio 1 dalies nuo-statø, kurios ásakmiai nurodo, kad ðalys sutartyje gali nustatyti tik tokias konkurencijà ribojanèias sàlygas, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Daþniausi teisiø turëtojo teisiø apribojimai yra átvirtinti CK 6.772 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jie gali pasireikðti teisiø turëtojo prievole nesuteikti kitiems asmenims analogiðkø iðimtiniø teisiø visumos naudo-ti toje paèioje teritorijoje kaip ir naudotojas arba teisiø turëtojo prievo-

470


le paèiam nevykdyti analogiðkos veiklos toje paèioje teritorijoje. Reika-lavimà taikyti tokius teisiø turëtojo teisiø apribojimus naudotojas visø pirma gali grásti tuo, kad jis atlieka tam tikras investicijas, reikalingas franðizës sutartimi grindþiamam verslui pradëti, moka franðizës sutarty-je nustatytà mokestá ir franðizës sutartimi pagrásto verslo sëkmë dau-giausia priklausys nuo to, su kokia konkurencija susidurs naudotojas. Nesant tokiø garantijø naudotojas gali apskritai nesudaryti franðizës sutarties. Aptarti teisiø turëtojo teisiø ribojimai paprastai neriboja kon-kurencijos, nepaþeidþia konkurencijos teisës normø ir yra leidþiami, taèiau tiksliai ávertinti ðias ir kitus teisiø turëtojui nustatomus ribojimus galima tik kiekvienu atveju vertinant konkreèios franðizës sutarties nuostatas remiantis konkurencijos teisës normomis.

CK 6.772 straipsnio 4 dalis nurodo atvejus, kai ðiame straipsnyje nurodyti teisiø ribojimai visada draudþiami konkurencijos teisës. Tai ribojimai, susijæ su kainø fiksavimu arba minimalios kainos nustatymu ir dalijantys teritorijas pagal pirkëjø (uþsakovø) kategorijas arba drau-dþiantys parduoti prekes pirkëjams ar uþsakovams, gyvenantiems ne franðizës sutartyje nustatytoje teritorijoje. CK 6.772 straipsnio 4 dalies nuostatos yra perkeltos ið konkurencijos teisës. Taikant CK 6.772 straipsnio 4 dalies nuostatas teoriðkai gali kilti sunkumø pritaikyti ávar-dytas CK normas tuo atveju, kai pagal konkurencijos teisæ tokie riboji-mai franðizës sutartyje yra galimi. Tokiu atveju tarpusavyje konkuruotø atitinkamos konkurencijos teisës normos bei ávardytos CK normos ir turëtø bûti taikomos konkurencijos teisës normos, átvirtintos kituose konkurencijos teisës normas átvirtinanèiuose teisës aktuose, o ne CK.

Ðaliø pasikeitimas. Svarbi naudotojo teisiø apsaugos garantija, uþ-tikrinanti franðizës santykiø stabilumà ir tæstinumà, teisiø turëtojui per-leidus savo iðimtines teises átvirtinta CK 6.777 straipsnio 1 dalyje, kurio-je numatyta, kad jeigu viena arba daugiau iðimtiniø teisiø, esanèiø fran-ðizës sutarties dalyku, pereina kitam asmeniui, franðizës sutartis lieka galioti ir naujas teisiø turëtojas tampa franðizës sutarties ðalimi toje tei-siø ir pareigø dalyje, kuri susijusi su jam perëjusiomis iðimtinëmis tei-sëmis. Tinkamam tolesniam franðizës sutarties vykdymui yra svarbu, kad nauja sutarties ðalis tinkamai vykdytø jai tenkanèius ásipareigoji-mus, susijusius su jos perimtomis iðimtinëmis teisëmis, nes naudotojui yra svarbi galimybë tinkamai naudotis iðimtiniø teisiø kompleksu kaip visuma ir gauti reikiamà pagalbà ágyvendinant tà iðimtiniø teisiø komp-leksà.

471


CK 6.777 straipsnio 2 dalis numato, kad mirus teisiø turëtojui arba naudotojui jø teisës ir pareigos pagal franðizës sutartá pereina ápëdiniui, jeigu jis yra verslininkas ir tæsia verslà arba pradeda verslà per ðeðis mënesius po palikimo atsiradimo. Sutarties ðaliø pasikeitimas neabejo-tinai turi átakos tolesniam franðizës sutarties vykdymui, nes ne visada nauja sutarties ðalis turës reikiamà patirtá ir iðteklius, uþtikrinanèius tolesná tinkamà franðizës sutarties vykdymà. Todël tikëtina, kad franði-zës sutarties ðalys sieks nustatyti sutartyje tam tikras nuostatas, lei-dþianèias joms apsaugoti savo interesus ðalies pasikeitimo atveju, pa-vyzdþiui, átvirtins nuostatas, leidþianèias nutraukti franðizës sutartá pa-sikeitus kitai franðizës sutarties ðaliai ir pan.

CK nereglamentuoja tø atvejø, kai, pavyzdþiui, pasikeièia ámonës, pasiraðanèios franðizës sutartá, dalyviai ar vadovas. Ðalys turëtø paèios franðizës sutartyje aptarti tokius atvejus ir jø átakà franðizës sutarties tolesniam galiojimui.

Franðizës sutarties pabaiga. CK 6.776 straipsnio 3 ir 4 dalys nusta-to specialius sutarties pabaigos atvejus. CK normos, reglamentuojan-èios franðizës sutartá, neávardija pagrindø, kai terminuota franðizës su-tartis vienos ið ðaliø iniciatyva gali bûti nutraukta prieð terminà. Kadan-gi CK nenustato specialiø franðizës sutarties nutraukimo prieð terminà pagrindø, franðizës sutartis gali bûti nutraukiama prieð terminà ben-drais sutarèiø nutraukimo pagrindais.

CK 6.778 straipsnis reglamentuoja franðizës sutarties galiojimà tais atvejais, kai pasikeièia teisiø turëtojo firmos vardas arba prekiø (pa-slaugø) þenklas, kurie yra franðizës sutarties dalykas. Taip pat numaty-ta, kad jeigu baigiasi iðimtinës teisës, kuri yra franðizës sutarties daly-kas, galiojimo terminas arba jeigu ði teisë baigiasi kitais pagrindais, franðizës sutartis galioja, iðskyrus tas jos sàlygas, kurios susijusios su pasibaigusia teise (CK 6.779 str.)

Teisiø turëtojo atsakomybë pagal naudotojui pareikðtus reikala-vimus. Teisiø turëtojo atsakomybës pagal naudotojui pareikðtus reika-lavimus pobûdá átvirtina CK 6.773 straipsnis. Ðis straipsnis iðskiria du skirtingus teisiø turëtojo atsakomybës pagal naudotojui pareikðtus rei-kalavimus atvejus. Numatyta, kad teisiø turëtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareikðtus reikalavimus dël prekiø (darbø, paslaugø), naudotojo parduotø pagal franðizës sutartá, kokybës (CK 6.773 str. 1 d.). Taèiau pagal reikalavimus, pareikðtus naudotojui, kaip teisiø turë-tojo prekiø (produkcijos) gamintojui, teisiø turëtojas atsako solidariai

472


su naudotoju (CK 6.773 str. 2 d.). Aptartø teisës normø konstrukcija leidþia manyti, kad franðizës sutarties ðalys savo susitarimu negali pa-keisti ávardytø teisës normø, átvirtinanèiø teisiø turëtojo atsakomybæ. Vertinant CK 6.773 straipsnio 1 dalá svarbu ávertinti tai, kad tam tikrais atvejais pagal franðizës sutartá parduodamos prekës gali bûti gamina-mos ir tiekiamos ne teisiø turëtojo, o kitø subjektø, ir teisiø turëtojas gali neturëti átakos ðiø prekiø kokybei. Taèiau pagal CK 6.773 straips-nio 1 dalá tai nebûtø sàlyga netaikyti teisiø turëtojo atsakomybës. Ver-tinant CK 6.773 straipsnio 2 dalá svarbu atsiþvelgti á tai, kad teisiø turë-tojo atsakomybei neturi átakos, ar naudotojui pareikðti reikalavimai yra susijæ iðimtinai su naudotojo netinkamu veikimu, ar tø reikalavimø atsi-radimas taip pat buvo nulemtas teisiø turëtojo tam tikrø veiksmø. Nag-rinëjant atsakomybës klausimus svarbu ávertinti, kad teisiø turëtojo at-sakomybë pagal naudotojui pareikðtus reikalavimus atsiranda nepaisant to, kad naudotojas, kaip franðizës sutarties ðalis, veikia kaip savarankið-ka ámonë arba verslininkas kitø asmenø atþvilgiu.


1. Ar fizinis asmuo gali bûti franðizës sutarties ðalimi? 2. Ar sutartis yra realinë ar konsensualinë? 3. Kokios gali bûti franðizës sutarties rûðys? 4. Ar franðizës sutartis gali bûti neatlygintinë? 5. Ar piniginio reikalavimo teisë gali bûti franðizës sutarties daly-

ku? 6. Kuo skiriasi franðizës sutartis nuo kitø panaðiø sutarèiø (licen-

cinës, distribucijos)? 7. Ar franðizës sutartis gali bûti patvirtina notaro? 8. Kas yra subfranðizë? 9. Ar ðaliø teisei nustatyti konkurencijà ribojanèias sàlygas taiko-

ma konkurencijos teisë? 10. Kada baigiasi neterminuota franðizës sutartis? 11. Ar mirus teisiø naudotojui teisës ir pareigos pagal franðizës su-

tartá gali pereiti ápëdiniui? 12. Kada baigiasi terminuota franðizës sutartis?

473


45 skirsnis. KOMISAS Sutarties samprata. Komiso sutartimi viena ðalis (komisionierius)

ásipareigoja kitos ðalies (komitento) pavedimu uþ atlyginimà sudaryti vienà arba kelis sandorius savo vardu, bet komitento lëðomis (CK 6.780 str. 1 d.). Atsiþvelgiant á tai, kad sudarydamas sutartá komisionierius veikia savo vardu, pagal komisionieriaus su treèiuoju asmeniu sudarytà sandorá teises ir pareigas ágyja komisionierius, nors komitentas buvo nurodytas treèiajam asmeniui arba vykdant sandorá turëjo tiesioginiø santykiø su treèiuoju asmeniu (CK 6.780 str. 2 d.). Tiesa, tam tikrø ypa-tumø atsiranda nustatant pagal komiso sutartá ágyjamø arba perlei-dþiamø prekiø nuosavybës teisës klausimus. Komiso sutarties sudary-mas áprastai lemia tai, kad nors teisës ir pareigos, kaip buvo ávardyta, pagal sutartá atsiranda komisionieriui, taèiau sutarties neávykdymo rizi-ka tenka komitentui, nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet ko-mitento lëðomis. Ðios taisyklës iðimtis yra galima tuomet, kai komisio-nierius laiduoja, kad treèioji ðalis ávykdys sandorá, arba veikia neapdai-riai, pasirinkdamas treèiàjá asmená, kaip sandorio ðalá. Komiso sutartá ðalys sudaro ketindamos pirkti–parduoti ávairius daiktus, áskaitant ver-tybinius popierius, taip pat turëdamos tikslà pradëti daiktus platinti naujose rinkose ir kt. Atsiþvelgiant á tai, kad sudarydamas sandorá ko-misionierius veikia savo vardu, sudarius komiso sutartá ir jà vykdant susiklosto trejopo pobûdþio santykiai: tai visø pirma santykiai tarp ko-misionieriaus ir komitento; santykiai tarp komisionieriaus ir treèiøjø asmenø, su kuriais komisionierius sudaro atitinkamus sandorius; santy-kiai tarp komitento ir treèiøjø asmenø, pavyzdþiui, tais atvejais, kai tre-èiasis asmuo neávykdo sandorio su komisionieriumi ir komisionierius perleidþia komitentui reikalavimo teisæ, atsiradusià pagal komisionie-riaus sudarytà sandorá su treèiuoju asmeniu.

Komiso sutarties ðalys ir forma. Komiso sutarties ðalimis gali bûti ir ámonës (verslininkai), ir fiziniai asmenys. Tuo atveju, kai komiso su-tarties ðalys yra ámonës (verslininkai), ðalys turi ávertinti papildomus reikalavimus, nustatytus komiso sutarties sàlygoms (CK 6.780 str. 7 d.).

474


Komiso sutarties formai turëtø bûti taikomos bendros civilinës tei-sës nuostatos, reglamentuojanèios sutarèiø formà.

Komiso sutarties santykis su kitomis sutarèiø rûðimis. Komiso su-tartis savo prigimtimi yra panaði á pavedimo sutartá, pagrindinis pave-dimo ir komiso sutarties skirtumas pasireiðkia tuo, kad pagal pavedimo sutartá ágaliotinis veikia ágaliotojo vardu ir lëðomis, prieðingai nei komi-so sutartyje, pagal kurià komisionierius veikia savo vardu ir komitento lëðomis.

Komiso sutarties turinys. Komisionierius, sudaræs komiso sutartá, visø pirma ásipareigoja veikti iðimtinai komitento interesais, t. y. komi-tento pavedimà ávykdyti naudingiausiomis komitentui sàlygomis ir pa-gal komitento nurodymus. Be to, jeigu ðalys nesusitaria kitaip, tais atve-jais, kai komisionierius sudaro sandorá naudingesnëmis komitentui sà-lygomis, nei buvo sutarta, visa ið sandorio gauta papildoma nauda tenka komitentui (CK 6.782 str. 1 ir 2 d.).

Komisionierius turi teisæ nukrypti nuo komitento reikalavimø tik jeigu tai buvo bûtina komitento interesais, o komisionierius negalëjo ið anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo per protingà laikà po savo paklausimo iðsiuntimo (CK 6.785 str. 1 d.). Ypaè svarbu, kad ko-misionierius pagal komiso sutartá laikytøsi komitento nurodymø dël kainos. Reikalavimai, susijæ su kaina, gali bûti dvejopo pobûdþio – tai priklauso nuo to, ar komisionierius pagal komitento pavedimà parduo-da daiktus, ar perka. Jeigu komisionierius parduoda daiktus, jis negali parduoti daikto maþesne kaina, nei buvo sutaræs su komitentu. Paþei-dæs ðá ásipareigojimà privalo atlyginti komitentui kainø skirtumà (CK 6.785 str. 3 d.). Ðios taisyklës iðimtis yra galima, jeigu daikto pardavimas maþesne kaina leidþia komitentui iðvengti dar didesniø nuostoliø. Situ-acija, kai komisionierius yra priverstas parduoti daiktà maþesne kaina, nei komitento nurodyta, gali susidaryti tuomet, kai rinkoje dël tam tik-rø prieþasèiø (politiniø ávykiø, finansinës krizës ir kt.) kainos staigiai maþëja ir nepardavimas daiktø maþesne kaina lemia dar didesnius ko-mitento nuostolius. Be to, komiso sutartyje esant neátvirtintai komisio-nieriaus teisei parduoti daiktus maþesne kaina, negavus komitento lei-dimo, komisionierius turi árodyti, kad neturëjo galimybës ið anksto gauti tokio leidimo.

Panaðaus pobûdþio ásipareigojimai ir atsakomybës ribos komisio-nieriui yra nustatytos tais atvejais, kai komisionierius perka daiktus di-desne kaina, nei buvo sutarta su komitentu. Komitentas, per protingà

475


terminà praneðæs, kad atsisako priimti daiktà, kuris nupirktas didesne kaina, turi teisæ nupirkto daikto nepriimti. Tuomet visos teisës ir parei-gos pagal daikto pirkimo ið treèiojo asmens sutartá turëtø tekti komi-sionieriui. Uþtikrinant komiso sutarties ðaliø interesø pusiausvyrà CK 6.785 straipsnio 4 dalyje vis dëlto nustatyta, kad jeigu komisionierius savo lëðomis sutinka padengti kainø skirtumà, komitentas neturi teisës atsisakyti sudarytos sutarties.

CK 6.785 straipsnio 2 dalis nustato bendros taisyklës iðimtá, susiju-sià su komisionieriaus teise nukrypti nuo komitento nurodymø be ið-ankstinio leidimo. Tokià teisæ komiso sutartyje galima numatyti ir api-brëþti tuomet, kai komisionierius komiso sutarties tikslais veikia kaip ámonë (verslininkas).

CK tiesiogiai nereglamentuoja komisionieriaus atsakomybës, jei komisionierius pagal komitento pavedimà parduoti daiktus parduoda ðiuos daiktus treèiajai ðaliai iðsimokëtinai ir vëliau treèioji ðalis nesu-moka uþ daiktus – dël to komitentas patiria nuostoliø, nes galioja ben-dras principas, kad komisionierius veikia komitento lëðomis. Neabejo-tina, kad ðalys komisionieriaus teisæ parduoti tretiesiems asmenims daiktus iðsimokëtinai gali atskirai aptarti komiso sutartyje. Komisionie-riaus atsakomybës klausimas, kai jis parduoda daiktus tretiesiems as-menims iðsimokëtinai, nors ði galimybë sutartyje neaptarta, ir dël to komitentas patiria nuostoliø, turëtø bûti sprendþiamas remiantis pa-grindiniu komisionieriaus veiklos pagal komiso sutartá principu – pave-dimà vykdyti naudingiausiomis komitentui sàlygomis bei atsiþvelgti á tai, kad pagal CK 6.783 straipsnio 1 dalá komisionierius yra ápareigotas veikti apdairiai, pasirenkant treèiàjá asmená kaip sandorio ðalá.

Svarbi komitento teisiø apsaugos garantija yra nustatyta átvirtinant komisionieriaus pareigà atsakyti uþ pas já esanèiø komitento daiktø pra-radimà, trûkumà arba suþalojimà. CK 6.788 straipsnio 1 dalyje numaty-ta, kad komisionierius atsako komitentui uþ pas já esanèio komitento daikto praradimà, trûkumà arba suþalojimà, jeigu neárodo, kad tai ávy-ko ne dël jo kaltës. Rizikà, susijusià su galimu daiktø praradimu, trû-kumu arba suþalojimu, pavyzdþiui, kai daiktai suþalojami dël stichiniø nelaimiø, tyèiniø treèiøjø asmenø veiksmø arba kitø prieþasèiø, ðalys gali perleisti draudimo ámonëms sudarydamos atitinkamas draudimo sutartis. Dël ðios prieþasties sutarties ðalys turi galimybæ komiso sutar-tyje iðplësti komisionieriaus atsakomybës ribas ir numatyti jo atsako-mybæ ir nesant jo kaltës.

476


Komisionierius taip pat turi pareigà imtis priemoniø, kad komiten-to interesai bûtø apsaugoti komisionieriui priimant komitentui gautà daiktà ið treèiøjø asmenø (CK 6.788 str. 2 d.).

Kita svarbi komisionieriaus pareiga – teikti pavedimø vykdymo ataskaità. Ávykdæs pavedimà komisionierius privalo pateikti komitentui ataskaità ir perduoti jam visa, kà gavo pagal ávykdytà pavedimà, taip pat komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias komitentas ágijo treèiajam asmeniui ir kurios kyla ið komisionieriaus sudaryto sandorio (CK 6.789 str. 1 d.).

Komisionieriui tinkamai ávykdþius pavedimà, komitentas turi pa-reigà priimti tinkamà pavedimo ávykdymà (priimti ið komisionieriaus visa, kas ávykdyta pagal pavedimà; apþiûrëti daiktà, kurá jam ágijo komi-sionierius, ir tuojau praneðti apie pastebëtus to daikto trûkumus, atleis-ti komisionieriø nuo ásipareigojimø, kuriuos ðis, vykdydamas pavedimà, prisiëmë treèiajam asmeniui) (CK 6.790 str.). Kita svarbi komitento pareiga – mokëti komisionieriui komisiná atlyginimà, o jei komisionie-rius laiduoja, kad treèiasis asmuo ávykdys sandorá, komitentas taip pat privalo sumokëti komisionieriui sutartyje nustatytà ir papildomà atlygi-nimà (CK 6.781 str.). Daþniausiai komisinis atlyginimas apskaièiuoja-mas procentine iðraiðka nuo bendros vertës daiktø, kurie perkami arba parduodami vykdant komitento pavedimà. Atskira papildoma komiten-to pareiga, susijusi su mokëjimais komisionieriui, yra nustatyta CK 6.791 straipsnyje. Pagal ðá straipsná komitentas privalo atlyginti komi-sionieriui ðio turëtas bûtinas pavedimo vykdymo iðlaidas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Tokias komisionieriaus iðlaidas gali sudaryti prekiø transportavimo, draudimo ir kitos iðlaidos. CK 6.791 straipsnio 2 dalyje ástatymø leidëjas daro ðios taisyklës iðlygà ir nurodo, kad komisionierius neturi teisës reikalauti atlyginti esanèio pas já komitento daikto pasau-gos iðlaidø, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Komiso sutarties pabaiga. Komiso sutarties pabaigos pagrindus ávardija CK 6.792 straipsnis. Ástatymø leidëjas nustato ðiek tiek skirtingà tvarkà reglamentuodamas ðaliø teisæ atsisakyti komiso sutarties. Galio-ja bendra taisyklë, kad komitentas turi teisæ bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikindamas komisionieriaus duotà pavedimà (CK 6.793 str. 1 d.). Kitokia taisyklë galioja komisionieriaus galimybei atsisakyti komiso sutarties. CK 6.794 sutarties 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, komisionierius neturi teisës atsisakyti ávykdyti prisiimtà pavedimà, iðskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dël to, kad

477


pavedimo negalima ávykdyti arba kad komitentas paþeidë sutartá. Pasi-baigus sutarèiai komitentas visais atvejais privalo duoti nurodymus dël esanèio pas komisionierius savo turto.

Ðaliø teisiø apsauga. Komiso sutarties esmë lemia tai, kad komi-tentui tenka gana didelë verslo rizika, nes komisionierius, panaudoda-mas komitento lëðas, sudaro su treèiaisiais asmenimis sutartis, pagal kurias teises ir pareigas ágyja komisionierius, o ne komitentas. Svarbi komitento teisiø apsaugos garantija átvirtinta CK 6.786 straipsnio 1 da-lyje, kurioje nurodyta, kad daiktai, kuriuos komisionierius gauna ið ko-mitento arba ágyja komitento lëðomis, yra komitento nuosavybë nuo perdavimo momento. Ðios CK nuostatos formuluotë nëra visiðkai aiðki. Svarbu atkreipti dëmesá, kad ávardyta nuostata átvirtina dvi skirtingas situacijas – daiktø nuosavybës teisës priklausomybæ, kai komitentas perduoda komisionieriui daiktus, ir daiktø nuosavybës teisës priklau-somybæ, kai komisionierius ágyja daiktus pagal sutartis su treèiaisiais asmenimis. Jei komisionierius daiktus ágyja pagal komitento pavedimà, ávardyta CK nuostata neatsako á klausimà, ar komitentas daiktø nuosa-vybës teisæ ágyja nuo ðiø daiktø perdavimo jam momento ar nuo to momento, kai tretieji asmenys daiktus perduoda komisionieriui. Atsi-þvelgiant á svarbà tinkamai apsaugoti komitento teises pagal komiso sutartá, CK 6.786 straipsnio 1 dalá reikëtø aiðkinti taip: komitentui per-davus komisionieriui daiktus, kad ðis juos parduotø tretiesiems asme-nims, daiktø nuosavybës teisë lieka komitentui, o komisionierius ágyja pareigà juos tinkami saugoti; jei komisionierius ágyja daiktus komitento lëðomis, daiktø nuosavybës teisë komitentui pereina nuo to momento, kai daiktus tretieji asmenys perduoda komisionieriui arba tiesiai komi-tentui. Ði komitento teisiø apsaugos garantija ypaè svarbi tais atvejais, kai tretieji asmenys nukreipia iðieðkojimà á komisionieriaus turtà arba komisionieriui yra iðkeliama bankroto byla. CK 6.792 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu komisionieriui iðkeliama bankroto byla, visos teisës ir pareigos pagal komitento nurodymu sudarytà sandorá pereina komitentui.

Svarbi komitento teisiø apsaugos garantija átvirtinta CK 6.783 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Numatyta, kad jeigu treèiasis asmuo neávykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, komitento reikalavimu komi-sionierius privalo perleisti jam reikalavimo teisæ pagal sandorá, net jeigu toká perleidimà ir draudþia arba riboja komisionieriaus sutartis su tre-èiaisiais asmenimis.

478


Komisionierius, siekdamas ávykdyti komiso sutartá, turi teisæ suda-ryti subkomiso sutartá su kitu asmeniu, taèiau uþ subkomisionieriaus veiksmus prieð komitentà atsako komisionierius (CK 6.784 str.).

CK taip pat nustatytos dvi svarbios komisionieriaus teisiø apsaugos garantijos. Viena ið jø átvirtinta CK 6.786 straipsnio 2 dalyje. Joje nusta-tyta, kad komisionierius turi teisæ sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komi-tentas nevykdo savo prievoliø komisionieriui (komisinio atlyginimo ne-sumokëjimas, pavedimo vykdymo iðlaidø nepadengimas ir kt.). Ðios komitento teisës ágyvendinimo ypatumus komitento nemokumo atveju nustato CK 6.786 straipsnio 3 dalis.

Kita komisionieriaus teisiø apsaugos garantija nustatyta CK 6.787 straipsnyje, pagal kurá komisionieriui yra suteikta teisë iðskaityti pagal komiso sutartá jam priklausanèias sumas ið visø sumø, kurias jis gauna komitento lëðomis.

Ðaliø teisës laisvai nustatyti sutarties sàlygas ribojimas. CK 6.780 straipsnyje nustatyta, kad kai komiso sutarties ðalys yra ámonës (versli-ninkai), komiso sutartyje gali bûti numatytos tik tokios konkurencijà ribojanèios sàlygos, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Komiso su-tarties ypatumas, pasireiðkiantis tuo, kad komisionierius pagal komiso sutartá privalo veikti pagal komitento nurodymus ir nuo jø nenukrypti, lemia, kad ir komiso sutarties nuostatos, pavyzdþiui, ápareigojanèios komisionieriø parduoti daiktus uþ nustatytà kainà, pagal konkurencijos teisæ turi bûti vertinamos atsiþvelgiant á ðá ypatumà. Kitas svarbus as-pektas, turintis átakos komiso sutarties sàlygø vertinimui pagal konku-rencijos teisæ, yra tas, kad paprastai pagrindinis komisionieriaus intere-sas yra sudaryti sutartá pagal komitento nurodymus, nes komisionie-riaus atlyginimui daþniausiai neturi átakos tai, ar komisionierius pa-rduos daiktus uþ didesnæ kainà, ar nupirks juos uþ maþesnæ kainà. Vi-sais atvejais, kai komiso sutarties ðalys yra ámonës (verslininkai), komi-so sutarties nuostatos turi bûti vertinamos pagal konkurencijos teisæ ir turi bûti vertinamos kiekvienu konkreèiu atveju.

479


Kontroliniai klausimai: 1. Ar komitentas turi teisæ atsisakyti komiso sutarties? 2. Kas ágyja teises ir pareigas pagal komisionieriaus sudarytà san-

dorá su treèiaisiais asmenimis? 3. Ar komisionierius atsako komitentui, jei tretieji asmenys ne-

vykdo savo ásipareigojimø? 4. Kokius galite nurodyti pagrindinius komiso ir pavedimo sutar-

èiø skirtumus? 5. Ar komiso sutartis gali bûti neatlygintinë? 6. Nuo kokio momento ðalims atsiranda teisës ir pareigos pagal

komiso sutartá? 7. Kokios rûðies sandorius komisionierius gali sudaryti su treèiai-

siais asmenimis? 8. Kas yra komiso sutarties dalykas? 9. Ar komiso sutartis gali bûti sudaryta þodþiu?

480


46 skirsnis. DISTRIBUCIJA Sutarties samprata. Distribucijos santykiai tarp ðaliø atsiranda

tuomet, kai prekiø gamintojas arba asmuo, kuris perparduoda prekes, neturi sukûræs ir iðplëtojæs jam priklausanèio platinimo tinklo, leidþian-èio jo gaminamas arba parduodamas prekes pateikti galutiniams prekiø vartotojams, arba siekia sukurti papildomà platinimo tinklà. Tokia pa-dëtis labai daþna ir jà gali lemti ávairûs veiksniai: ámonës strateginis sprendimas savo iðteklius, energijà ir patirtá naudoti prekëms gaminti, o platinimà perleisti kitiems subjektams; nenoras vykdyti dideles finansi-nes investicijas kuriant nuosavà platinimo tinklà ir kt. Dël ðiø prieþasèiø ûkio subjektams, ypaè tiems, kurie neturi savo platinimo tinklo, reikia pasirinkti tam tikrà platinimo bûdà. Vienas ið tokiø platinimo bûdø yra distribucijos sutarties sudarymas su nepriklausoma ámone (verslininku), kuri savo vardu ir lëðomis perka prekes ið gamintojo arba kito prekiø pardavëjo ir perparduoda jas galutiniam vartotojui arba kitiems distri-butoriams. Toks platinimo bûdas yra ganëtinai veiksmingas, nes distri-butorius, bûdamas nepriklausoma ámonë, yra suinteresuotas kuo efek-tyviau platinti prekes ir gauti pelnà ið tokios veiklos.

Pagal distribucijos sutartá viena ðalis – distributorius ásipareigoja tam tikrà laikà arba neterminuotai savo vardu ir lëðomis pirkti ið kitos ðalies – gamintojo (tiekëjo) prekes (paslaugas) ir parduoti jas galuti-niam vartotojui arba kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekiø (paslaugø) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekëjas) ási-pareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekiø (paslaugø) paskirstymu susijusius darbus (CK 6.796 str. 1 d.). Vertinant pateiktà distribucijos sutarties apibrëþimà galima iðskirti dve-jopo pobûdþio santykius, kurie susiklosto sudarius distribucijos sutartá. Visø pirma tai pirkimo–pardavimo santykiai, nes distributorius prekes perka savo vardu ir lëðomis, bei santykiai dël tam tikrø darbø, kurie tiesiogiai susijæ su prekiø pirkimu–pardavimu, atlikimo.

Distribucijos sutartis yra konsensualinë sutartis, nes jos sudarymo momentas nëra siejamas su tam tikrø prekiø nupirkimu arba darbø at-likimu, uþtenka ir ásipareigoti, kad tai bus padaryta ateityje. Distribuci-

481


jos sutartis daþniausiai yra dviðalë sutartis, kurios ðalys turi abipuses teises ir pareigas.

Distribucijos sutarèiø rûðys. Ir teisës teorijoje, ir CK 6.800 straips-nio 1 dalyje iðskiriamos dvi distribucijos sutarèiø rûðys – iðimtinës ir pa-sirinktinës distribucijos. Iðimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tie-këjas) ásipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkreèioje distributoriui iðimtinai pri-skirtoje teritorijoje arba konkreèiai distributoriui iðimtinai paskirtai pirkëjø grupei (CK 6.800 str. 2 d.). Iðimtinës distribucijos sutartys nere-tai sudaromos, kai platinamos techniðkai sudëtingos ir brangios prekës, kuriø parduodama nedaug ir kurias platinti, esant atitinkamoje rinkoje daugiau nei vienam distributoriui, bûtø nenaudinga arba net nuostolin-ga. Iðimtinës distribucijos sutartys daþnai pasiraðomos ir tada, kai plati-nama nauja atitinkamoje rinkoje neþinoma prekë ir kai á jos populiari-nimà bûtina daug investuoti. Þinoma, galimi ir kiti atvejai, kai nuspren-dþiama sudaryti iðimtinës distribucijos sutartá.

Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekëjas) ásipareigo-ja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekëjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus (CK 6.800 str. 3 d.). Distributoriø atrankos pasi-rinktinës distribucijos sutarèiai sudaryti kriterijus dar galima sàlyginai skirstyti á kokybinius ir kiekybinius kriterijus. Daþniausiai prekiø gamin-tojas arba pardavëjas siekia pasiraðyti pasirinktinës distribucijos sutartis tada, kai platinamos techniðkai sudëtingos prekës (automobiliai, elekt-roniniai prietaisai, laikrodþiai, kompiuteriai ir kt.), taip pat prekës, ku-riø prekës þenklo ávaizdis ir jo palaikymas yra labai svarbus (parfumeri-jos gaminiai, stalo indai, aukso ir sidabro juvelyriniai dirbiniai ir kt.).

Distribucijos sutarties elementai. Pagal CK 6.796 straipsnio 2 dalá distribucijos ðalimi gali bûti tik ámonës (verslininkai). Distributorius áprastai yra savarankiðka ámonë, turinti tam tikrà patirtá ir iðteklius, lei-dþianèius savarankiðkai vykdyti veiklà. Distributorius savarankiðkai pa-sirenka veiksmingiausius bûdus ir priemones, reikalingas prekëms (pa-slaugoms) platinti. Gamintojas (tiekëjas) áprastai yra savarankiðka ámo-në, suinteresuota parduoti prekes distributoriui, kad ðis jas perparduo-tø.

Bûtinas distribucijos sutarties elementas yra rašytinė distribucijos sutarties forma. Raðytinës formos nesilaikymas distribucijos sutartá daro negaliojanèià (CK 6.798 str.).

482


Distribucijos sutarties dalyku gali bûti ir prekës, ir paslaugos. Distribucijos sutarties atskyrimas nuo kitø sutarèiø rûðiø. Verti-

nant distribucijos sutartá galima teigti, kad ðios sutarties poþymiai ir reglamentuojami santykiai yra labai panaðûs á didmeninës prekybos sutartá ir jos reglamentuojamus santykius. Abiejø sutarèiø sudarymo atveju tarp sutarties ðaliø susiklosto pirkimo–pardavimo santykiai. Vis dëlto ðiø sutarèiø sutapatinti negalima ir jos neatsitiktinai iðskirtos á dvi atskiras sutarèiø rûðis. Distribucijos sutartis yra sudaroma distributoriui turinti tikslà – perparduoti ið gamintojo (tiekëjo) nupirktas prekes, o gamintojui (tiekëjui) turint tikslà parduoti perpardavimui skirtas pre-kes. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis áprastai yra sudaroma ne siekiant perparduoti prekes arba paslaugas, o jas panaudoti, pavyzdþiui, kitoms prekëms gaminti arba paslaugoms teikti ar kitais verslo tikslais. Dël ðios prieþasties pagal distribucijos sutartá susiklostanèiø tarp ðaliø santykiai yra platesni nei didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties atve-ju ir taip pat apima distributoriaus pareigà atlikti tam tikrus su prekiø platinimu susijusius darbus. Gamintojas (tiekëjas) daþniausiai pats ne-uþsiima platinimu, todël jam svarbu, kad distributorius atliktø ir tam tikrus tolesnio parduodamø prekiø ir paslaugø populiarinimo, ávaizdþio kûrimo, pardavimø didinimo ir kt. darbus.

Tiesa, bûtina atkreipti dëmesá, kad didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojanèios CK normos nedraudþia pagal pirkimo–pardavimo sutartá nupirktø daiktø perparduoti, dël to tam tikrais atve-jais gali kilti sunkumø atskiriant ðias dvi sutarèiø rûðis.

Distribucijos sutarties atskyrimo nuo franðizës sutarties kriterijai yra pateikiami analizuojant franðizës sutarties atskyrimà nuo kitø sutar-èiø rûðiø.

Sutarties turinys. Pavyzdinis distributoriaus pareigø sàraðas yra nustatytas CK 6.802 straipsnio 3 dalyje ir ið esmës skirtas veiksmingam prekiø paskirstymui bei klientø aptarnavimui po prekiø pardavimo bei prekiø populiarinimui uþtikrinti, prekës þenklo ávaizdþiui palaikyti ir stiprinti. Ðalys distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas distributo-riaus pareigas arba atleisti distributoriø nuo tam tikrø pareigø, ávardytø CK 6.802 straipsnio 3 dalyje.

Pavyzdinis gamintojo (tiekëjo) pareigø sàraðas ávardytas CK 6.803 straipsnio 2 dalyje. Ðalys distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas gamintojo (tiekëjo) pareigas arba atleisti gamintojà nuo tam tikrø pa-reigø, ávardytø CK 6.803 straipsnio 2 dalyje.

483


Apibrëþiant distribucijos ðaliø teises ir pareigas arba nustatant ku-riai nors ðaliai tam tikrus apribojimus bûtina uþtikrinti, kad tam tikrø teisiø suteikimas arba apribojimø nustatymas neprieðtarautø konkuren-cijos teisei. CK 6.801 straipsnio 1 dalyje átvirtinta nuostata, kad distri-bucijos sutartyse ðalys gali numatyti tik tokias konkurencijà ribojanèias sàlygas, kuriø nedraudþia konkurencijos teisë. Ði nuostata ið esmës ápa-reigoja ðalis visø pirma ávertinti, ar atitinkama sutarties sàlyga neriboja konkurencijos, ir jei riboja, tai ápareigoja ávertinti, ar toks ribojimas në-ra draudþiamas konkurencijos teisës, nes ne kiekvienas konkurencijos ribojimas yra draudþiamas. Ádomu atkreipti dëmesá, kad jau pats iðimti-nës arba pasirinktinës distribucijos sutarties, kuria ribojamas distributo-riø skaièius, sudarymas pagal konkurencijos teisæ formaliai gali bûti vertinamas kaip konkurencijà ribojantis susitarimas. Konkurencijos teisë áprastai draudþia riboti distributoriaus teisæ laisvai nustatyti pre-kës perpardavimo kainà, iðskyrus atvejus, kai nustatoma maksimali arba rekomenduojama kaina pasirinktinës distribucijos sutartyje draudþia riboti distributoriaus teisæ vykdyti pasyvius arba aktyvius pardavimus galutiniams vartotojams, pasirinktinës distribucijos tinklo distributoriø tarpusavio tiekimus ir kt.

Kadangi CK 6.801 straipsnio 1 dalyje átvirtinta norma yra blanketi-nio pobûdþio ir nukreipia á konkurencijos teisæ, tai konkreti distribuci-jos sutartis arba jos nuostatos konkreèiai gali bûti vertinamos tik re-miantis konkurencijos teisës nuostatomis. Tuo paèiu principu turëtø bûti vertinama ir CK 6.801 straipsnio 3 dalyje nustatyta nuostata dël prekiø perpardavimo kainos arba kitokiø iðimtiniø sàlygø nustatymo.

Tretiesiems asmenims distributorius ir gamintojas (tiekëjas) uþ pa-darytà þalà atsako bendrais pagrindais, o uþ þalà, padarytà vartotojui, atsakomybë atsiranda pagal CK 6.292–6.300 straipsniø taisykles.

Distribucijos sutarties nutraukimas. Distribucijos sutarèiai nu-traukti turi bûti taikomi bendri sutarèiø nutraukimo pagrindai. CK 6.804 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukus prieð terminà termi-nuotà sutartá distributorius turi teisæ reikalauti atlyginti negautas kito sutarties galiojimo termino pajamas, jeigu sutartis buvo nutraukta dël gamintojo (tiekëjo) kaltës. Ðios CK normos formuluotë leidþia daryti iðvadà, kad ðalys savo susitarimu negali pakeisti ðios nuostatos. Be to, jei sutartis nutraukta dël gamintojo (tiekëjo) kaltës, distributorius taip pat turá teisæ á atlyginimà uþ suteiktas papildomas paslaugas, jeigu su-tartis nenumato ko kita. Kita vertus, CK 6.804 straipsnio 2 dalyje nusta-

484


tyta, kad kai sutartis nutraukiama dël distributoriaus kaltës, gamintojas (tiekëjas) turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenu-mato ko kita.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokio pobûdþio teisiniai santykiai susiklosto tarp subjektø suda-

rius distribucijos sutartá? 2. Distribucijos sutartis yra realinë ar konsensualinë? 3. Kuo skiriasi iðimtinë ir pasirinktinë distribucija? 4. Kokios formos yra sudaroma distribucijos sutartis? 5. Kas gali bûti distribucijos sutarties dalykas? 6. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo didmeninës prekybos su-

tarties? 7. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo franðizës sutarties? 8. Kaip distribucijos sutartis yra susijusi su konkurencijos teise? 9. Kokios yra sutarties nutraukimo sàlygos?

485


47 skirsnis. KROVINIØ IR KELEIVIØ VEÞIMAS. EKSPEDICIJA Veþimo sutartys teisinëje doktrinoje skirstomos pagal: 1) keliø ir

transporto priemones: á sausumos (geleþinkelio, keliø transporto), jû-ros, vidaus vandenø, oro, vamzdynø. Iðskirtinas ir veþimas miðriu trans-portu, kurá CK ávardija kaip miðrø susisiekimà (CK 6.811 str.). Kiekvie-na transporto rûðis pasiþymi savo techniniais, ekonominiais ir organiza-ciniais ypatumais bei veþimo santykiø teisiniu reguliavimu; 2) veþimo objektà: á keleiviø, bagaþo, kroviniø, paðto veþimus; 3) teritorijà: á vieti-nius (nacionalinius) ir tarptautinius. Veþimai pagal tai, kiek transporto rûðiø átraukta á veþimà, skirstomi á: tiesioginio susisiekimo, vietinio susi-siekimo bei tiesioginio miðraus susisiekimo (pastarasis reglamentuoja-mas atskiru CK 6.811 str.) veþimus. Be to, kiekviena veþimø rûðis ski-riama á nesutartinius ir sutartinius veþimus, o pastarieji – á atlygintinus bei neatlygintinus. CK 6.822 straipsnis taip pat numato veþimø organi-zavimo sutarèiø sudarymo galimybæ, jeigu kroviniai veþami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoniø bei kroviniø pateikimo terminus ir tvarkà.

47.1. Kroviniø veþimas Bendrosios nuostatos. Pagal krovinio veþimo sutartá veþëjas ásipa-

reigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti á paskirties punktà ir iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siuntëjas (ga-vëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá (CK 6.807 str.).

Kroviniai gali bûti veþami sausumos (geleþinkeliu arba keliais), vandens, oro, vamzdynø transportu. CK reglamentuoja bendràsias nuo-statas. Atskirø veþimo sutarèiø ypatumus pagal tai, kokiu transportu krovinys veþamas, reglamentuoja atskiri ástatymai, kodeksai arba tarp-tautinës sutartys (konvencijos).

486


Kroviniø veþimo sutartis paprastai esti dviðalë, atlygintinë. Krovi-nio veþimo sutartis daþniausiai patvirtinama vaþtaraðèiu (sudarant jûros transporto sutartá – konosamentu) arba kitokiu dokumentu. Vaþtaraðtis atsiþvelgiant á Lietuvos nacionalinëje teisëje ilgà laikà vyravusià nuosta-tà, jog veþimo sutartis yra tik realinë, t. y. ðaliø teisës ir pareigos atsi-randa tik nuo krovinio perdavimo veþëjui momento, ir á tai, jog jis lai-komas vienintele ðios sutarties forma, neretai prilyginimas paèiai veþi-mo sutarèiai. Vaþtaraðtis paprastai laikomas árodymu prima facie, pat-virtinanèiu veþimo sutarties sudarymà, jos sàlygas bei krovinio perëjimà veþëjo dispozicijon. Taèiau paþymëtina, jog, pavyzdþiui, kroviniø sau-sumos keliø transportu veþimo tarptautinës CMR konvencijos298 4 straipsnis numato, jog vaþtaraðèio nebuvimas, pametimas arba neteisin-gas uþpildymas neturi átakos nei sutarèiai, nei jos veikimui. Be to, veþi-mo sutarties ðalys krovinio veþimo sàlygas daþniausiai suderina prieð suraðydamos vaþtaraðtá. Derybos dël krovinio veþimo daþniausiai prasi-deda siuntëjo uþsakymu, gaunamu faksu arba telefonu, ir baigiasi pasi-raðant sutartá, kuria veþëjas ásipareigoja pateikti siuntëjui transporto priemonæ, nugabenti siuntëjo jam patikëtà kroviná á paskirties punktà ir iðduoti já turinèiam teisæ gauti asmeniui (gavëjui), o siuntëjas ásipareigo-ja pateikti kroviná bei uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá. Taigi sutartiniai ðaliø ásipareigojimai daþnai atsiranda anksèiau, nei ve-þëjui perduodamas krovinys ir suraðomas vaþtaraðtis. Todël veþimo su-tartis daþnai yra konsensualinë, kurios forma gali bûti ir raðytinë, ir þo-dinë.

Veþimo terminas ir uþmokestis uþ veþimà paprastai nustatomas ða-liø susitarimu, taèiau kai kuriø kroviniø veþimo tam tikromis transporto priemonëmis bei tam tikrais bûdais atvejais veþimo terminas, ypaè uþ-mokestis, gali bûti nustatomas kroviniø veþimà atskiromis transporto rûðimis reglamentuojanèiomis taisyklëmis (pvz., kroviniø veþimas gele-þinkelio transportu, kai sudaroma vieðoji veþimo sutartis ir pan.).

Veþimo sutarties dalykas. Veþimo sutarties dalykas – paslaugos, kurias suteikia veþëjas, gabendamas kroviná. Tai ne tik paties krovinio veþimas, bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iðkro-

298 Þenevos 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais sutarties konvencija

(CMR) yra vienas svarbiausiø kroviniø veþimo tarptautiniais marðrutais dokumentø, prie kurio Lietuva prisijungë 1993 m. kovo 5 d. Vyriausybës potvarkiu Nr. 169 p. // Vals-tybës þinios. 1998. Nr. 107–2932.

487


vimas, priëmimas iðdavimas ir pan. Kiekviena ið ðiø paslaugø gali bûti ir kitø sutarèiø dalyku, pavyzdþiui, rangos, pasaugos, taèiau perveþimo esmæ ir prigimtá lemia jo tikslas – saugiai ir laiku nuveþti kroviná á pa-skirties punktà, todël bûtent toks veþimo rezultatas ir sudaro veþimo sutarties dalykà.

Veþimo sutarties ðalys. Viena ið veþimo sutarties ðaliø laikomas krovinio siuntëjas – fizinis arba juridinis asmuo, perduodantys veþti kroviná jo nurodytam gavëjui. Veþimo sutartá galima ávardyti kaip sutar-tá treèiojo asmens (gavëjo) naudai, nes krovinio siuntëjas su gavëju su-tartyje nesutampa.

Kita sutarties ðalis – veþëjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamà licencijà (leidimà) veþti krovinius tam tikru transportu. Taigi veþëjui bûdinga tai, jog tai yra ûkinës komercinës veiklos subjektas, kurio tiks-las – veþti krovinius ir siekti pelno. Paþymëtina, jog paprastai veþëju laikoma sutarties ðalis, kuri organizuoja veþimà neatsiþvelgdama á tai, ar ji veþa kroviná pati (jai priklausanèiomis transporto priemonëmis), ar per kitus asmenis – subveþëjus (agentus), nes, pavyzdþiui, CMR kon-vencijos 3 straipsnis numato, jog „veþëjas atsako ne tik uþ savo veiks-mus ir klaidas, bet ir uþ veiksmus bei klaidas savo agentø ir visø kitø asmenø, kuriø paslaugomis veþimo procese jis naudojasi, kai ðie agentai ir kiti asmenys vykdo jo ásipareigojimus“.

Veþëju gali bûti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vieðojo transporto paslaugas, t. y. kai jis pagal ástatymà arba leidimà (licencijà) privalo veþti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marðrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju veþimo vieðuoju transportu sutartis yra vieðoji sutartis.

Identifikuojant veþëjà daþnai kyla problemø, kai tarp siuntëjo ir veþëjo ásiterpia ekspeditorius. CK 6.824–6.829 straipsniai reglamentuo-ja ekspedijavimo santykius, leidþianèius atskirti veþëjà bei ekspeditoriø kroviniø veþimo metu. Bendras principas, padedantis atskirti veþëjà nuo ekspeditoriaus, yra tas, kad ekspeditorius pats neveþa kroviniø, o tik veikia kaip profesionalus tarpininkas tarp krovinio siuntëjo arba gavëjo ir veþëjo (nors ekspeditorius sutartyse daþnai ávardijamas kaip veþëjas). Taèiau kai kuriais atvejais ekspeditorius veikia kaip veþëjas (visame krovinio veþimo procese arba jo dalyje) ir tada ekspedijavimo ir veþimo sutartis atskirti sunku. Tokias atvejais reikëtø atsiþvelgti á ðiuos kriterijus: 1) sutartyje numatytus ðaliø ásipareigojimus. Jeigu su-tartyje veþëjas vadinamas veþëju ir atitinkamai apibûdinamos jo teisës

488


ir pareigos, sutartis siuntëjo sutikimu turëtø bûti pripaþástama veþimo sutartimi; 2) sutarties kainà. Jeigu mokëjimà, kuris mokamas pagal su-tartá, sudaro veþimo kaina, mokama veþëjui, bei atitinkamas komisinis mokestis, mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis daþniausiai bus laiko-ma ekspedijavimo sutartimi.

Ðaliø teisës ir pareigos. Veþimo sutarties ðaliø teisës ir pareigos sudaro ðios sutarties turiná, pagrindinës ðaliø teisës ir pareigos atsispin-di krovinio veþimo sutarties apibrëþime, kitos nustatomos atitinkamais CK, kitø kodeksø bei ástatø straipsniais, taip pat ðaliø susitarimu. Pa-grindinës veþëjo pareigos: a) pateikti transporto priemonæ; b) laiku pa-imti kroviná ir nugabenti já trumpiausiu keliu á paskirties punktà per nustatytà arba protingà terminà; c) iðduoti já turinèiam teisæ gauti as-meniui; d) apsaugoti veþamà kroviná; e) laikytis siuntëjo nurodymø ir kt. Ðiø pareigø pobûdá lemia jø paskirtis uþtikrinti, kad veþimo sutartis bûtø ávykdyta laiku bei tinkamai.

Pagrindinës siuntëjo pareigos: a) sumokëti uþ veþimà; b) laiku per-duoti veþëjui sutartà kroviná; c) tinkamai ir laiku pakrauti kroviná ir kt. Vienos veþimo sutarties ðalies pareigos atitinka kitos sutarties ðalies teises, todël kiekviena ið veþimo sutarties ðaliø pirmiausia turi teisæ pa-tikrinti, kaip kita ðalis vykdo reikalavimus, pavyzdþiui, veþëjas turi teisæ patikrinti krovinio bûklæ bei su kroviniu susijusius dokumentus ir pan.

Ðaliø atsakomybës pagal veþimo sutartis ypatumai. Uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà sutartá ðalys atsako veþimo sutarties, CK, taip pat atskirø transporto ðakø kodeksø ir kitø ástatymø nustatytais pagrin-dais ir tvarka.

Ðaliø atsakomybës reglamentavimas yra gana specifiðkas, pirmiau-sia ðaliø atsakomybë susijusi su veþimo sutarties nevykdymu arba netin-kamu vykdymu, pavyzdþiui, dalies arba viso krovinio praradimu arba jo suþalojimu bei pavëlavimu pristatyti kroviná sutartu laiku, taigi ðaliø atsakomybë uþ sutarties paþeidimà yra sutartinë.

Civilinës sutartinës atsakomybës, kaip turtinës prievolës, kylanèios dël netinkamo sutarties vykdymo arba nevykdymo, pagrindinë funkcija ir paskirtis – kompensuoti nukentëjusiajai ðaliai patirtà þalà, kuri sutar-tinëje atsakomybëje gali pasireikðti dviem formomis: nuostoliø atlygi-nimu ir netesybomis. Bendras civilinës atsakomybës principas reiðkia, kad nuostoliai sutartinës atsakomybës atveju turi bûti atlyginti visiðkai. Taèiau veþimo santykiuose ðaliø atsakomybë specifiðka tuo, kad ji yra ribota, t. y. netaikomas visiðkos atsakomybës principas. Atsakomybë

489


paprastai ribojama keliais bûdais: a) kai krovinys suþalojamas arba pra-randamas, gali bûti atlyginami tik teigiami (pozityvûs) nuostoliai, o ne-gautos pajamos nekompensuojamos; b) gali bûti atlyginami tik nevirði-jantys tam tikro dydþio teigiami nuostoliai krovinio suþalojimo ir prara-dimo atvejais bei nevirðijantys tam tikro dydþio nuostoliai, jei krovinys vëluojamas pristatyti, pirmasis nuostoliø atlyginimo apribojimas susijæs su galimybe iðsiieðkoti ið veþëjo nuostolius, nevirðijanèius krovinio ver-tës, uþmokesèio uþ veþimà, muitø rinkliavø ir mokesèiø bei kitø su kro-vinio veþimu susijusiø iðlaidø, kai krovinys suþalojamas arba praranda-mas. Antrasis veþëjo atsakomybës ribojimas susijæs su galimybe iðieðko-ti tik nustatyto maksimalaus dydþio pozityvius nuostolius krovinio suþa-lojimo arba praradimo atvejais. Pavyzdþiui, toks apribojimas numatytas CMR konvencijos, reglamentuojanèios tarptautinio pobûdþio kroviniø veþimà sausumos keliais, 23 straipsnio 3 dalyje, t. y. nuostoliai uþ visiðkà arba dalies krovinio praradimà bei suþalojimà, kad ir kokiu dydþiu jie bûtø ávertinti, negali bûti didesni kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto uþ kiekvienà trûkstamà kilogramà bruto svorio.

Tam tikrais atvejais atsakomybë gali bûti ribojama nustatant ir ið-imtines netesybas, t. y. kai atsakomybë nustatoma baudomis, delspini-giais, leidþiama iðieðkoti tik netesybas, o ne nuostolius.

Treèiasis veþimo sutarties ðaliø atsakomybës ypatumas yra tas, kad veþëjo, kaip sutarties ðalies, atsakomybei pagal sutartá atsirasti papras-tai netaikomas kaltës principas. Be to, paties veþëjo atsakomybë pa-prastai nustatoma uþ atskirus veþimo prievolës paþeidimus imperaty-viomis normomis, todël bet kokios veþimo sutarties sàlygos, panaiki-nanèios arba ribojanèios veþëjo civilinæ atsakomybæ, negalioja, iðskyrus ástatymo nustatytas iðimtis, pavyzdþiui, veþant krovinius jûra tam tikrais atvejais ðalys turi teisæ susitarti dël atsakomybës ypatumø.

Paþymëtinas ir ketvirtasis atsakomybës reglamentavimo ypatumas, t. y. pretenzinë nuostoliø atlyginimo tvarka – paprastai prieð pareiðkiant ieðkiná veþëjui, kylantá ið veþimo sutartiniø santykiø paþeidimo, reika-laujama pareikðti jam pretenzijà. Pretenzijø pareiðkimo ir atsakymø á juos tvarka nustatoma atskirø transporto rûðiø kodeksais bei ástatymais.

Esminiai veþimo sutarties paþeidimai pasireiðkia transporto prie-moniø nepateikimu ir jø nepanaudojimu, krovinio neiðsaugojimu (pra-radimà, trûkumà, suþalojimà) bei pavëlavimu já pristatyti.

Veþëjas uþ transporto priemoniø nepateikimà, o siuntëjas uþ kro-viniø nepateikimà arba uþ pateiktø transporto priemoniø nepanaudo-

490


jimà atsako veþimo sutarties arba ástatymø nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.818 straipsnis numato, jog veþëjas ir siuntëjas atleidþiami nuo atsakomybës uþ transporto priemoniø nepateikimà arba jø nepa-naudojimà, jeigu tai ávyko dël: 1) nenugalimos jëgos; 2) kroviniø veþimo nutraukimo arba apribojimo tam tikrais marðrutais transporto ástatymø nustatyta tvarka; 3) kitais atskirø transporto ðakø kodeksø arba kitø ástatymø numatytais atvejais.

CK 6.820 straipsnis numato, jog veþëjas atsako uþ krovinio neið-saugojimà (praradimà, trûkumà, suþalojimà) po krovinio priëmimo iki jø iðdavimo gavëjui arba kitam ágaliotam asmeniui, t. y. veþëjas atsako uþ kroviná tuo laikotarpiu, kai jis yra jo þinioje.

Krovinio arba bagaþo praradimu laikomas jø nepristatymas nusta-tytu laiku á paskirties vietà, trûkumu – jo kiekio sumaþëjimas, o suþalo-jimu – jo kokybiniø savybiø pablogëjimas.

Krovinio neiðsaugojusio veþëjo kaltë preziumuojama, taèiau tam tikrais atvejais, susijusiais su krovinio arba jo pakuotës pobûdþiu, taip pat tais atvejais, kai krovinys buvo pakrautas paties siuntëjo ir pan. (pvz., KTK 51 str.). Tokiais atvejais veþëjo atsakomybë gali bûti maþi-nama arba jis ið viso atleidþiamas nuo atsakomybës.

CK ir atskirø transporto rûðiø kodeksai bei ástatymai paprastai taip pat numato atvejus, kai veþëjas neatsako uþ krovinio visiðkà ar daliná praradimà arba suþalojimà dël aplinkybiø, kuriø veþëjas negalëjo ið-vengti ir kuriø paðalinimas nuo jo nepriklauso (pvz., nenugalimos jëgos atveju ir pan.). Antai pagal CMR konvencijos, reglamentuojanèios tarptautinius kroviniø veþimus sausumos keliø transportu, 17 straipsnio 2 punktà veþëjas atleidþiamas nuo atsakomybës uþ krovinio praradimà, suþalojimà ar pavëluotà pristatymà, jei jis árodo bent vienà ið minëtame straipsnyje nurodytø pagrindø, t. y. jei tai ávyko: dël ieðkovo netinkamø veiksmø ar aplaidumo; dël ieðkovo duotø nurodymø, o ne dël veþëjo netinkamø veiksmø ar aplaidumo (netinkamos perveþti transporto priemonës uþsakymas laikytinas nurodymu). Veþëjas atleidþiamas nuo atsakomybës ir tada, jei árodo, kad reikalingi (bûtini) nurodymai apskri-tai nebuvo pateikti. Bet jei nurodymai buvo netikslûs arba neaiðkûs, o veþëjas nepapraðë jø paaiðkinti, veþëjas gali bûti pripaþintas atsakingu dël krovinio paslëptø trûkumø. Tokiu atveju nustatinëjama, kad buvo trûkumø, áprastinëmis sàlygomis nebûdingø tokio pobûdþio kroviniams. Veþëjas turi árodyti, kad jis tinkamai, kaip áprasta, rûpinosi kroviniu; dël aplinkybiø, kuriø veþëjas negalëjo numatyti, o pasekmëms dël ðiø ap-

491


linkybiø negalëjo uþkirsti kelio. Ðiuo atveju veþëjas turi árodyti bûtent tokias aplinkybes ir pasekmes, taip pat prieþastiná ryðá tarp aplinkybiø ir krovinio praradimo, sugadinimo arba pavëlavimo pristatyti299..

Paþymëtina, jog tam tikrais atvejais veþëjui negali bûti taikomos nuostatos, atleidþianèios já nuo atsakomybës arba jà ribojanèios, arba atsakomybæ perkelianèios antrajai ðaliai, jei nustatoma, kad veþëjas þalà padarë sàmoningai, tyèia (pvz., atliekant veþimus pagal CMR konvenci-jà). Tarptautinëje praktikoje tyèiniams veiksmams prilyginamas didelis aplaidumas (neatsargumas). Pavyzdþiui, kitaip nei esant sutartiniams ásipareigojimams, perdavë kroviná neágaliotam asmeniui; þala, padaryta kroviniui kontrabandos atveju; veþimas þinomai perkrauto krovinio; palikimas krovinio naktá be prieþiûros; vairavimas transporto priemonæ pervargus, nepailsëjus, kai dël to buvo paþeistos saugaus eismo taisyk-lës, ir pan.300.

Kaip jau minëta, veþëjo atsakomybë uþ krovinio neiðsaugojimà yra ribota, todël veþëjas uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà pareigà paprastai atsako krovinio verte ir veþimo mokesèio dydþiu, jei jis nëra áskaitomas á krovinio vertæ. Nenurodyti teigiami nuostoliai ir negautos pajamos neatlyginamos.

Veþëjas taip pats atsako uþ pavëluotà krovinio pristatymà. Uþ pa-vëlavimà pristatyti kroviná nustatomos netesybos (bauda, delspinigiai), paprastai nustatomos tam tikru procentu nuo veþimo mokesèio. Daþ-niausiai tai bûna iðimtinës netesybos. Ði atsakomybë taip pat atsiranda tik esant veþëjo kaltei.

Avarija veþant jûra. Nuo turtinës atsakomybës uþ krovinio prara-dimà, trûkumà, suþalojimà reikia skirti galimø iðlaidø rizikos paskirsty-mà tarp veþimo ðaliø krovinio veþimo metu. Vienu ið tokiø atvejø lai-koma avarija, t. y. nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniui gelbstint laivà, frachtà ar krovinius dël kokio nors ávykio. Lietuvos Respublikos prekybinës laivybos ástatymas skiria bendràjà avarijà, t. y. nuostolius, kai sàmoningai ir pagrástai padaromos iðlaidos arba aukojimai, kad bû-tø iðgelbëtas nuo pavojaus laivas, frachtas ir laivu veþami kroviniai. Bendrajai avarijai priskiriama: 1) nuostoliai dël kroviniø arba laivo pri-

299 Þr. 2001 m. birþelio 15 d. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato nutarimà Nr. 31

„Dël Lietuvos teismø praktikos, taikant Þenevos 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais sutarties konvencijà (CMR)“ // Teismø praktika. 2001. Nr. 15.

300 Þr. ten pat.

492


klausiniø iðmetimo uþ laivo borto, taip pat nuostoliai dël laivo arba kroviniø suþalojimo, dël vandens prasiskverbimo á triumus per liukus, atidarytus, kad bûtø galima iðmesti laivo priklausiusius arba krovinius, arba per kitas ðiam tikslui laive padarytas angas; nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams gesinant gaisrà laive, tarp jø nuostoliai, padaryti uþtvindþius degantá laivà; nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams sàmoningai uþplukdant laivà ant seklumos, taip pat nutempiant laivà nuo seklumos; iðlaidos, kurios susidarë laivui priverstinai áplaukus á prieglobsèio vietà arba gráþus á iðvykimo uostà dël nelaimingo atsitiki-mo, arba kokiø nors kitø nepaprastø aplinkybiø, dël kuriø prireikë pri-verstinai áplaukti arba gráþti á laivo iðvykimo uostà saugios laivybos tiks-lais; iðlaidos, susijusios su laivo, veþanèio pradinius krovinius arba jø dalá, iðplaukimu ið laivo prieglobsèio vietos arba ið laivo iðvykimo uosto, á kurá laivas buvo priverstas gráþti; kiti nuostoliai bei iðlaidos, iðvardyti Prekybinës laivybos ástatymo 47 ir 48 straipsniuose.

Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir kroviniø proporcingai jø vertei.

Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija (nuostoliai dël dûmø arba ðilumos poveikio gaisro metu; nuostoliai, susidaræ nukertant laivo daliø nuolauþas arba laivo dalis, kurios anks-èiau buvo nugriautos arba pamestos dël nelaimingo atsitikimo; kiti nuo-stoliai, iðvardyti PLVÁ 49 str.). Tokie nuostoliai nedalijami proporcingai laivo, kroviniø ir frachto vertei. Jie tenka tam, kas juos patyrë, arba tam, kas yra uþ juos atsakingas.

47.2. Atskirø veþimo rûðiø ypatumai Atskiras veþimo sutarèiø sàlygas nustato CK, atskirø transporto ða-

kø kodeksai ir kiti ástatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys bei kiti transporto teisës aktai: Lietuvos geleþinkeliø transporto kodek-sas (1996 m. birþelio 4 d., Nr. I–1361); Keliø transporto kodeksas (1996 m. lapkrièio 19 d., Nr. I–1628); Vidaus vandenø transporto kodeksas (1996 m. rugsëjo 24 d., Nr. I–1534); Prekybinës laivybos ástatymas (1996 m. rugsëjo 12 d., Nr. I–1513); Aviacijos ástatymas (2000 m. spalio 17 d., Nr. VIII–2066) ir susisiekimo ministro 2002 m. geguþës 9 d. ásakymu Nr. 3–204 patvirtintos taisyklës „Dël keleiviø, bagaþo, paðto ir kroviniø veþimo oro transportu“.

493


Kadangi veþimø srityje itin svarbus yra taisykliø suvienodinimas tarptautiniu mastu, tarptautinës konvencijos egzistuoja visoms trans-porto rûðims, iðskyrus vidaus vandenø transportà, pavyzdþiui, 1929 m. spalio 12 d. Varðuvos konvencija dël tam tikrø taisykliø, susijusiø su tarptautiniais veþimais oru, unifikavimo; Þenevos 1956 m. tarptautinio kroviniø veþimo keliais sutarties konvencija (CMR); 1995 m. Lietuva prisijungë prie Tarptautinio veþimo geleþinkeliais sutarties (COTIF), o 1997 m. ðios sutarties taikymo reþimà geleþinkeliuose iðplëtë iki 634 km. Lietuva yra pasiraðiusi sutartá dël prisijungimo prie transeuropinio geleþinkelio (TER) projekto. Lietuvos Respublikoje jûrø transporto veiklà reglamentuoja Tarptautinës jûrø organizacijos SOLAS 74/78, MARPOL 73/78, LL 66, COLREG 72, STCW 78/95, CSC 72, TON-NAGE 69, SALVAGE 89, CLC 92, FUND 92, SAR 79, FAL 65 kon-vencijos.

47.2.1. Kroviniø veþimas sausumos keliø transportu Krovinio veþimo sutartyje veþëjas pagal priimtà uþsakymà ásiparei-

goja priimti kroviná, pateikti transporto priemonæ, pagal vaþtaraðtá nu-veþti jam patikëtà kroviná á paskirties punktà ir iðduoti já gavëjui, o siun-tëjas ásipareigoja pateikti kroviná ir uþ jo veþimà sumokëti sutartyje nu-statytà uþmokestá. Sutartis atlygintinë, dviðalë, konsensualinë. Veþimo kaina ir krovinio pakrovimo, veþimo ir iðkrovimo terminai nustatomi ðaliø susitarime. Veþëjas privalo sutartu laiku pateikti transporto prie-mones kroviniui pakrauti, o uþsakovas – kroviná. Krovinio perdavimas patvirtinamas vaþtaraðèiu, kurá uþpildo siuntëjas. Siuntëjas atsako uþ áraðomø á vaþtaraðtá kroviná duomenø teisingumà. Jei dël to, kad ðie duomenys buvo klaidingi, netikslûs arba ne visi, veþëjas arba tretieji asmenys patyrë nuostoliø, siuntëjas turi juos atlyginti.

Jei sutartyje nenurodyta kitaip, kroviná pakrauna siuntëjas, o ið-krauna gavëjas. Veþëjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio iðdësty-mas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas kroviniø veþimo sàlygas. Veþëjas privalo pristatyti kroviná á paskirties punktà sutartyje nustatytu laiku. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovi-nys turi bûti nuveþtas gavëjui per tam reikalingà ir áprastà tokio pobû-dþio veþimuose terminà. Atveþæs kroviná á paskirties vietà veþëjas priva-lo já perduoti gavëjui kartu su antruoju vaþtaraðèio egzemplioriumi.

494


Krovinys laikomas atiduotu nuo gavëjo pasiraðymo vaþtaraðtyje mo-mento.

Veþëjas, priëmæs nustatyta tvarka ið siuntëjo kroviná arba bagaþà, atsako nuo jo priëmimo iki iðdavimo uþ þalà, padarytà dël krovinio arba bagaþo praradimo, trûkumo arba suþalojimo, jeigu nëra árodymø, kad þala atsirado ne dël jo kaltës. Veþëjas uþ padarytà þalà kroviniui atlygi-na ávertinto turto suma, jeigu nëra árodymø, kad ði suma virðija siuntëjui padarytos þalos tikràjá dydá. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertë nustatoma pagal krovinio priëmimo vietoje ir krovinio arba baga-þo priëmimo metu galiojusias kainas prekiø birþoje arba pagal atitin-kamas rinkos kainas, o jeigu tokiø kainø nëra, – pagal to paties asorti-mento ir kokybës prekiø vertæ. Kompensacija uþ prarastà kroviná arba jo trûkumà negali virðyti 1956 m. Þenevos tarptautinio kroviniø veþimo sutarties konvencijos nustatytø maksimaliø nuostoliø atlyginimo ribø.

Veþëjas, paþeidæs krovinio veþimo terminus, privalo atlyginti kro-vinio siuntëjui arba gavëjui turëtus nuostolius, atsiradusius dël trans-porto priemonës vëlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomy-bë netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Veþëjas neatsako uþ þalà dël krovinio praradimo, trûkumo arba su-þalojimo, jeigu nëra árodymø, kad imtasi visø reikiamø priemoniø þalai iðvengti arba kad jis negalëjo tokiø priemoniø panaudoti. Jei veþëjas árodys, kad krovinio siuntëjo arba gavëjo veiksmai buvo ðios þalos atsi-radimo prieþastis ar turëjo átakos þalai atsirasti arba jai padidëti, tai atsiþvelgiant á to asmens kaltës laipsná þalos atlyginimo dydis gali bûti sumaþintas arba veþëjas gali bûti atleistas nuo atsakomybës.

Veþëjas taip pat neatsako uþ krovinio praradimà, trûkumà arba su-þalojimà, jeigu siuntëjas (gavëjas) neárodo jo kaltës, kai: 1) krovinys atveþtas techniðkai tvarkinga keliø transporto priemone su nepaþeisto-mis siuntëjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovi-nio siuntëjo arba gamintojo apsauginëmis þymomis, banderolinëmis plombomis; 2) krovinio trûksta arba jis suþalotas dël natûraliø prieþas-èiø, susijusiø su krovinio veþimu transporto priemonëmis (nudþiûvimo, korozijos, nubyrëjimo ir pan.); 3) krovinys buvo lydimas siuntëjo arba gavëjo atstovo; 4) krovinio trûkumas nevirðijo natûralaus sumaþëjimo normø arba leistinø paklaidos matavimo priemonëmis ribø, taikomø veþant keliø transporto priemonëmis.

495


47.2.2. Kroviniø veþimas geleþinkeliu Kroviniams veþti sudaromos kroviniø veþimo ir veþimo organiza-

vimo sutartys. Pagal krovinio veþimo sutartá geleþinkelio ámonë ásipa-reigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti á paskirties punktà ir iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siuntëjas (ga-vëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá. Krovinio veþimo sutarties sudarymas patvirtinamas vaþtaraðèiu. Jeigu kroviniai gabenami nuolat ir reikia nustatyti veþimo priemoniø ir krovi-niø pateikimo terminus bei tvarkà, geleþinkelio ámonë ir kroviniø siun-tëjas sudaro ilgalaikæ veþimo organizavimo sutartá. Veþimo organizavi-mo sutartyse nustatomas veþimo priemoniø ir kroviniø kiekis, jø patei-kimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sàlygos.

Krovinio pristatymo terminus nustato Kroviniø veþimo taisyklës, jeigu siuntëjas ir geleþinkelio ámonë nesusitaria kitaip. Krovinio veþimo laikas pradedamas skaièiuoti nuo 24 valandos tos dienos, kurià krovinys priimtas veþti. Uþ kroviniø veþimà ir geleþinkelio ámonës suteiktas kitas paslaugas imamas kroviniø veþimo arba veþimo organizavimo sutartyje numatytas uþmokestis. Kroviniø veþimo tarifus nustato geleþinkelio ámonë.

Krovinio perdavimas veþëjui patvirtinamas vaþtaraðèiu bei krovinio kvitu. Vaþtaraðtis tampa kroviniø veþimo sutarties sudarymo ir jos turi-nio árodymu uþdëjus pradinës stoties antspaudà arba apskaitos maðinos spaudà. Galinëje stotyje (paskirties punkte) geleþinkelio ámonë privalo gavëjui iðduoti vaþtaraðtá ir kroviná. Siuntëjas (gavëjas) sumoka nustaty-tà krovinio veþimo uþmokestá bei uþmokestá uþ geleþinkelio ámonës su-teiktas kitas paslaugas krovinio veþimo sutartyje nustatyta tvarka bei sàlygomis. Kadangi geleþinkelio ámonei pagal kroviniø veþimo sutartá priklausantis atlyginimas uþtikrinamas veþamu kroviniu, geleþinkelio ámonë turi teisæ ðá kroviná realizuoti, jeigu siuntëjas (gavëjas) neatsi-skaito su geleþinkelio ámone.

Veþëjo atsakomybës ypatumai panaðûs á veþëjo, gabenanèio krovi-nius keliø transportu, atsakomybës reglamentavimà.

47.2.3. Kroviniø veþimas jûra Ðiø ðaliø santykius daugiau reglamentuoja dispozityvios normos,

todël kroviniø veþimo jûra sutarties sudarymo, jos turinio, ðaliø atsa-

496


komybës ypatumai ðiek tiek skiriasi nuo kroviniø veþimo kitomis trans-porto priemonëmis reglamentavimo.

Kroviniø veþimo jûra sutartis yra susitarimas, pagal kurá veþëjas ásipareigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti jûra á paskirties uostà ir iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siun-tëjas (gavëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà frachtà.

Krovinio veþimo jûra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvir-tinamas laivo frachtavimo sutartimi (èarteriu) bei konosamentu arba kitu dokumentu.

Laivo frachtavimo sutartis – susitarimas, pagal kurá laivo valdytojas (frachtininkas) ásipareigoja kitai ðaliai (frachtuotojui) uþ mokestá (frachtà) leisti naudotis laivu arba jo dalimi kroviniams veþti. Èarteris yra konsensualinë, dviðalë ir atlygintinë sutartis.

Gali bûti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba lai-vo frachtavimo sutartis laivo reisui.

Laivo frachtavimo sutartis sudaroma raðtu. Laivo frachtavimo su-tartyje turi bûti nurodytos sutarties ðalys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas veþti krovinys. Ðaliø susitarimu á laivo frachtavimo sutartá (èarterá) gali bûti áraðomos ir kitos sàlygos. Laivo frachtavimo sutartá (èarterá) pasiraðo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jø atsto-vai, pagal laivo frachtavimo sutartá laivo valdytojas frachtuotojui laivà suteikia kartu su águla. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisæ duoti nurodymus dël laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (èarteryje) numatytiems tikslams, taèiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisës duoti nurodymø dël tvarkos laive, laivo águlos sudarymo, taip pat dël laivo valdymo.

Kroviniø veþimo jûra sutartis, sudaryta be sàlygos duoti visà laivà, jo dalá arba laivo patalpas, paprastai áforminama konosamentu, kuris gali bûti vardinis, orderinis, pareikðtinis. Jis iðduodamas ir veþant kro-vinius èarteriu. Konosamento teisinë reikðmë trejopa: 1) juo patvirti-namas krovinio veþimo jûra sutarties sudarymo faktas ir sutarties sàly-gos; 2) tai yra árodymas, kad perveþëjas priëmë kroviná; 3) jis yra dispo-navimo kroviniu dokumentas.

Uþmokesèio uþ veþimà (frachto) dydis nustatomas kroviniø veþimo jûra sutarties ðaliø susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nebuvo, frachto dydis nustatomas pagal normas, taikomas kroviniø pakrovimo á laivà uoste jø pakrovimo á laivà dienà. Tuo veþimas jûra skiriasi nuo veþimo

497


kitø rûðiø transportu. Jei nesumokami vaþtapinigiai, veþimo jûra uþ-delsti negalima. Taèiau veþëjas turi teisæ kroviniø neiðduoti kroviniø gavëjui tol, kol nesumokëtas frachtas ar kiti veþëjui priklausantys mokë-jimai arba kol nepateiktos mokëjimo garantijos.

Veþimo jûra sutarèiai bûdinga ir tai, kad Prekybinës laivybos ásta-tyme numatyti specifiniai sutarties nutraukimo atvejai. Ðiame ástatyme numatytais atvejais sutartis gali bûti nutraukta vienos ið ðaliø pageida-vimu sumokant ar nesumokant atitinkamo atlyginimo (25 ir 26 str.).

Prieð pateikdamas laivà kroviniams pakrauti, taip pat veþdamas krovinius veþëjas privalo pasirûpinti, kad: 1) laivas bûtø tinkamas plau-kioti; 2) laivas bûtø tinkamai árengtas ir sukomplektuota laivo águla; 3) laivo triumai, refriþeratoriø, ðaldytuvø bei kitos laivo patalpos, kurio-se veþami kroviniai, bûtø pritaikyti kroviniams priimti, veþti ir saugoti. Kroviniai laive sukraunami laivo kapitono nuoþiûra. Kroviniai iðduo-dami paskirties uoste: 1) pagal vardiná konosamentà – kroviniø gavëjui, nurodytam konosamente, arba asmeniui, kuriam konosamentas buvo perduotas pagal vardiná perdavimo áraðà arba kitokia forma, laikantis taisykliø, nustatytø skoliniam reikalavimui perduoti; 2) pagal orderiná konosamentà – kroviniø siuntëjui arba gavëjui atsiþvelgiant á tai, ar ko-nosamentas suraðytas „siuntëjo ásakymu“ ar „gavëjo ásakymu“, o esant konosamente perdavimo áraðams – asmeniui, nurodytam paskutiniame perdavimo áraðe; 3) pagal pareikðtiná konosamentà – konosamento pa-teikëjui, prieð iðduodant krovinius, kroviniø gavëjas arba veþëjas turi teisæ reikalauti patikrinti krovinius. Su tokiu kroviniø patikrinimu susi-jusias iðlaidas apmoka ðio tikrinimo reikalavæs asmuo.

Veþëjas atsako uþ kroviniø neiðsaugojimà (praradimà, trûkumà, suþalojimà), taip pat pavëluotà pristatymà, jeigu aplinkybës, dël kuriø kroviniai buvo neiðsaugoti ir (ar) pavëluotai pristatyti, atsirado tada, kai kroviniai buvo veþëjo þinioje, t. y. nuo jø pakrovimo á laivà momento iki iðkrovimo ið laivo momento. Uþ prarastus krovinius arba jø trûkstant veþëjas atsako prarastø arba trûkstamø kroviniø vertës dydþiu, o krovi-nius suþalojus – sumos, kuria sumaþëjo jø vertë, dydþiu. Veþëjas taip pat turi gràþinti gautà frachtà, jeigu jis neáeina á prarasto arba trûksta-mo krovinio kainà. Jeigu kroviniai, veþti pagal konosamentà, nebuvo ávertinti ir jø vertë nebuvo áraðyta á konosamentà, atlyginimas uþ praras-tà arba suþalotà krovinio vienetà negali virðyti 700 litø. Jeigu konosa-mente nenurodytas kroviniø, sukrautø á konteinerá arba kità árenginá,

498


naudojamà kroviniams veþti jûra, kroviniø vienetø skaièius, laikoma, kad juose yra vienas krovinys arba vienas krovinio vienetas.

Veþëjas neatsako uþ þalà, jei ji atsirado dël: 1) nenugalimos jëgos; 2) þmoniø, laivø ir kroviniø gelbëjimo; 3) gaisro, kilusio ne dël veþëjo kaltës; 4) valstybës institucijø veiksmø arba sprendimø, sukliudþiusiø veþëjui laiku pristatyti krovinius; 5) karo veiksmø ir riauðiø; 6) kroviniø siuntëjo arba kroviniø gavëjo veiksmø ar aplaidumo; 7) kroviniø nema-tomø trûkumø, kroviniø kilmës arba jø savybiø; 8) netinkamos kroviniø taros ir pakuotës; 9) kroviniø þenklinimo trûkumø; 10) streikø arba kitø nuo veþëjo nepriklausanèiø aplinkybiø, dël kuriø visiðkai arba ið dalies sustojo ar buvo apriboti darbai uoste arba laive.

Veþëjas taip pat neatsako uþ kroviniø trûkumà, jeigu: 1) kroviniai buvo veþami atskirose laivo patalpose, sudëti á konteinerius arba kitus árenginius, naudojamus kroviniams veþti, ir nebuvo paþeistos kroviniø siuntëjo plombos; 2) kroviniai atveþti nepaþeidus pakuotës arba krovi-niams skirtuose árenginiuose be atidarymo veþimo metu þymiø; 3) ve-þamus krovinius lydëjo kroviniø siuntëjo arba gavëjo palydovas.

Sudarius frachtavimo sutartá frachtuotojo atsakomybë numatoma laivo frachtavimo sutartyje. Frachtuotojas atsako uþ nuostolius, susiju-sius su suteikto laivo gelbëjimu, suþalojimu arba þûtimi, jeigu tie nuo-stoliai atsirado dël frachtuotojo kaltës, taip pat atsako pagal prievoles, atsirandanèias dël naudojimosi suteiktu laivu. Jeigu suteiktas laivas þû-va, frachtas sumokamas uþ laikà iki laivo þuvimo dienos, o jeigu tos dienos nustatyti negalima, – iki tos dienos, kai buvo gauta paskutinë þinia apie laivo þuvimà.

47.2.4. Buksyravimo jûra sutartis Buksyravimas naudojamas kroviniams transportuoti (kai velkamas

(stumiamas) laivas, barþa su kroviniais ir pan.) arba kai velkami plau-kiojantys kranai, dokai ir kiti plaukiojantys objektai laivams manevruo-ti.

Buksyravimo jûra sutartis – susitarimas, kuriuo laivo valdytojas ási-pareigoja uþ atlyginimà buksyruoti kità laivà arba kitoká plaukiantá ob-jektà.

Sutarties dalykas – plaukiojanèio objekto vilkimo arba stûmimo paslaugos. Sutarties ðalys – laivà buksyruojanèio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objekto valdytojas. Ði

499


syruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objekto valdytojas. Ði sutartis dviðalë, atlygintinë, konsensualinë.

Buksyravimo jûra sutartis gali bûti sudaroma raðtu arba þodþiu, ta-èiau visais atvejais susitarimas dël pavedimo buksyruojanèio laivo kapi-tonui vadovauti buksyravimui gali bûti árodomas tik raðytiniais doku-mentais.

Kiekviena buksyravimo jûra sutarties ðalis privalo ið anksto tinka-mai parengti savo laivà arba kità objektà buksyruoti. Buksyruojanèio laivo valdytojas taip pat privalo laiku pristatyti laivà buksyruoti, per nu-statytà terminà nugabenti plaukiojantá objektà á paskirties punktà arba atlikti kità sutartà manevrà. Buksyruojamo objekto valdytojas privalo sumokëti sutartà mokestá uþ suteiktas paslaugas.

Buksyravimo sutarties ðaliø atsakomybë dël þalos, padarytos buksy-ruojamam objektui ir buksyruojanèiam laivui, priklauso nuo to, kurio – buksyruojamo ar buksyruojanèio objekto kapitonas vadovauja buksyra-vimui.

Atsakomybë uþ þalà, padarytà buksyruojamam laivui, kitam plau-kiojanèiam objektui arba juose esanèiam turtui, kai buksyruojanèio lai-vo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui arba kitam plaukiojan-èiam objektui, jei nëra kitokio ðaliø susitarimo, tenka buksyruojanèio laivo valdytojui, jeigu jis neárodo, kad jo kaltës nebuvo.

Atsakomybë uþ þalà, padarytà buksyruojanèiam laivui arba jame esanèiam turtui, kai buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objek-to kapitonas vadovauja buksyruojanèiam laivui, jei nëra kitokio ðaliø susitarimo, tenka buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanèio objekto valdytojui, jeigu jis neárodo, kad jo kaltës nebuvo.

47.2.5. Kroviniø veþimas oro transportu Krovinio veþimo oru sutartis – susitarimas, kuriuo veþëjas (ámonë,

turinti galiojantá veþëjo paþymëjimà, t. y. dokumentà, patvirtinantá, kad veþëjas turi profesiniø ir organizaciniø pajëgumø saugiai verstis veþëjo paþymëjime nurodyta veikla) ásipareigoja siuntëjo jam perduotà kroviná nugabenti orlaiviu á paskirties punktà ir iðduoti turinèiam teisæ gauti kroviná asmeniui (gavëjui), o siuntëjas (gavëjas) ásipareigoja uþ krovinio veþimà sumokëti nustatytà uþmokestá. Krovinio veþimo oru sutarties sudarymà patvirtina vaþtaraðtis, kuriame turi bûti nurodyta: iðvykimo ir paskirties punktai; bent vienas sustojimo punktas, jei vienas arba keli ið

500


jø numatyti kitos valstybës teritorijoje, o iðvykimo ir paskirties punktai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; krovinio svoris.

Krovinio vaþtaraðtis, kol nebus árodyta prieðingai, yra sutarties su-darymo, krovinio priëmimo ir jame nurodytø veþimo sàlygø patvirtini-mas. Vaþtaraðtá pildo siuntëjas. Jis atsako uþ þalà, kurià dël jo paties arba jo vardu pateiktø neteisingø, netiksliø arba ne visø duomenø ir informacijos patyrë veþëjas arba kuris nors kitas asmuo. Prireikus atlikti muitinës bei valstybës sienos apsaugos ir kitas panaðias procedûras, ið siuntëjo gali bûti papildomai reikalaujama pateikti dokumentus, ku-riuose apraðytas krovinio pobûdis.

Susisiekimo ministras nustato kroviniø veþimo sàlygas ir tvarkà. Kroviniø veþimo tarifus bei jø taikymo tvarkà paprastai nustato veþëjas. Kroviniø veþimo pagal uþsakomøjø skrydþiø (èarterio) sutartá tarifai nustatomi ðios sutarties ðaliø susitarimu.

Kroviniai daþniausiai veþami tiesioginiais reisais ir trumpiausiu marðrutu. Atsiþvelgiant á transporto ypatumus veþimo taisyklëse numa-tomos sutrukdymo aplinkybës, dël kuriø veþimo terminas laikomas ne-paþeistu (pvz., dël meteorologiniø sàlygø ir pan.). Tokiais atvejais veþi-mo termino eiga sustabdoma.

Siuntëjas, jei jis laikosi visø veþimo sutartyje numatytø ásipareigo-jimø, turi teisæ disponuoti kroviniu pasiimdamas já ið iðvykimo arba at-vykimo oro uosto arba sustabdydamas já pakeliui, arba duodamas nuro-dymus apie jo iðdavimà paskirties punktui ar pakeliui kitam asmeniui, ne krovinio vaþtaraðtyje nurodytam gavëjui, arba reikalaudamas sugrà-þinti kroviná á iðvykimo oro uostà. Naudojantis ðia teise neturi bûti pa-daroma þala veþëjui arba kitiems siuntëjams ir privalu atlyginti visas su tuo susijusias iðlaidas.

47.2.6. Keleiviø ir bagaþo veþimas Pagal keleivio veþimo sutartá veþëjas ásipareigoja nuveþti keleivá á

paskirties punktà, o jeigu keleivis perdavë bagaþà, – nugabenti bagaþà á paskirties punktà ir iðduoti turinèiam teisæ já gauti asmeniui; keleivis ásipareigoja sumokëti uþ veþimà nustatytà uþmokestá, o jeigu perduotas bagaþas, – ir uþ bagaþo veþimà.

Keleivio veþimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o baga-þo perdavimas – bagaþo kvitu arba kitokiu dokumentu, numatytu transporto teisës aktuose. Atskirø transporto rûðiø kodeksai bei ástaty-

501


mai iðsamiai apibûdina keleiviø ir bagaþo veþimo skirtingu transportu ypatumus. Paprastai visø transporto rûðiø, iðskyrus oreivystës, bilietuo-se jø gavëjø vardai nenurodomi.

Keleiviø ir bagaþo veþimo sutartys – konsensualinës, dviðalës, atly-gintinës.

Sutarties dalykas – keleiviø ir/ar bagaþo veþimo paslaugos. Ðalys: keleivis (fizinis asmuo) bei veþëjas – keleiviø ir bagaþo veþimo verslu uþsiimantis juridinis asmuo (verslininkas).

Veþimo kaina nustatoma ðaliø susitarimu, iðskyrus keleiviø veþimà vieðuoju transportu, kai veþimo tarifai nustatomi teisës aktais. Veþimo mokestis paprastai mokamas ið anksto, t. y. perkant bilietà. Veþëjas turi teisæ sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagaþà, kol nebus sumokëtas jam priklausantis veþimo uþmokestis ir kitos sumos, jeigu ástatymas ar-ba veþimo sutartis nenustato ko kita. Veþimo sutartis laikoma atlyginti-na net jeigu tam tikrø kategorijø keleiviai arba bagaþas veþami nemo-kamai arba uþ maþesnæ nei áprasta kainà, t. y. kai nustatytos keleiviø veþimo mokesèio lengvatos. Tuomet su veþimu susijusios veþëjø iðlaidos kompensuojamos ástatymø nustatyta tvarka.

Keleiviø veþimo sutartyse paprastai numatomos tik pagrindinës ða-liø teisës ir pareigos: veþëjo – veþti keleivá ir nugabenti bagaþà á paskir-ties punktà sutartyje arba teisës aktuose nustatytais terminais, keleivio – sumokëti uþ jo ir bagaþo veþimà. Kitos teisës ir pareigos nustatomos CK bei atskirais ástatymais.

Lietuvos Respublikos keliø transporto kodekse reglamentuojamos papildomos keleivio pareigos: saugoti bilietà ir bagaþo kvità iki kelionës pabaigos; pateikti juos kontrolieriui; laikytis nustatytos tvarkos ir kt. Pagrindinës reglamentuojamos keleivio teisës: 1) uþimti nurodytà bilie-te vietà; 2) keleiviø ir bagaþo veþimo taisykliø nustatyta tvarka nemo-kamai veþtis nustatyto svorio ir dydþio bagaþà; 3) nemokamai veþtis du iki 7 metø vaikus, jei jie neuþima atskiros sëdimos vietos, reguliariø rei-sø vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo marðrutø autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo marðrutø autobusais; 4) vaþiuoti to paties veþëjo arba jø susitarimu kitomis transporto priemonëmis su tuo paèiu bilietu á tà patá paskirties punktà, jei biliete nurodyta transporto priemonë dël kokiø nors prieþasèiø negali vaþiuoti, ir nemokëti prie-mokos uþ pakeistà patogesnæ transporto priemonæ, taèiau gauti bilieto kainos skirtumà, jeigu transporto priemonë pakeista á maþiau patogià, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o veþëjui nepateikus kitos transporto

502


priemonës gauti atitinkamà kompensacijà Keleiviø ir bagaþo veþimo taisykliø nustatyta tvarka; 5) iki iðvykimo nutraukti keleivio ir bagaþo veþimo sutartá, gràþinti bilietà ir gauti uþ já sumokëtus pinigus arba jø dalá Keleiviø ir bagaþo veþimo taisykliø nustatyta tvarka.

Veþëjas/ekipaþas turi teisæ: 1) iðlaipinti keleivius, atsisakiusius su-mokëti uþ vaþiavimà; 2) nepriimti arba iðlaipinti neblaivius, su neðva-riais drabuþiais, su draudþiamu veþti bagaþu arba kitaip paþeidþianèius Keleiviø ir bagaþo veþimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelëje; 3) laikinai nutraukti marðrutiniø autobusø eismà nepa-lankiomis kelio bei meteorologinëmis sàlygomis arba per stichines ne-laimes, apie tai praneðæs eismo tvarkaraðtyje nustatytoms stotims ir lei-dimà aptarnauti keleivius iðdavusiai tarnybai. Veþëjas privalo: 1) uþtik-rinti saugø keleiviø ir bagaþo veþimà; 2) kelionës metu turëti ekipaþo dokumentus; 3) laikytis veikianèiø marðrutø ir eismo tvarkaraðèiø; 4) nepaþeisdamas talpos normø paimti kito veþëjo veþtus keleivius, jei-gu jo transporto priemonë sugedo kelyje arba dël kitø prieþasèiø nebe-gali pristatyti keleiviø á paskirties stotá arba stotelæ.

Paþeidæs savo ásipareigojimus veþëjas turi atlyginti keleiviø patirtus nuostolius. Veþëjo atsakomybë paprastai nustatoma uþ vëlavimà pa-teikti transporto priemonæ veþimui, taip pat vëlavimà atveþti keleivá á paskirties punktà per sutartus arba ástatymø nustatytus terminus. Nuo-stoliø atlyginimas veþant keleivius ir bagaþà ribojami ástatymø nustaty-tomis netesybomis (delspinigiais arba bauda). Pavyzdþiui, jeigu veþanti keleivius transporto priemonë nustatytu laiku neiðvyksta arba pavëluoja atvykti á paskyrimo vietà (iðskyrus miesto ir priemiestinio susisiekimo transporto priemones), veþëjas moka keleiviui transporto ástatymø nu-statytas netesybas. Veþëjas taip pat atsako uþ priimto veþti bagaþo pra-radimà, trûkumà ir suþalojimà, taip pat uþ pavëlavimà já atveþti, jeigu neárodo, kad dël to nëra veþëjo kaltës.

Veþëjas atleidþiamas nuo atsakomybës, jeigu árodo, kad prievolës buvo paþeistos dël nenugalimos jëgos, transporto priemonës gedimo, gresianèio keleiviø sveikatai arba gyvybei, ðalinimo arba kitokiø nuo veþëjo nepriklausanèiø aplinkybiø. Bet kuriuo atveju, jei dël transporto priemonës vëlavimo keleivis atsisako veþimo sutarties, veþëjas privalo gràþinti keleiviui jo sumokëtà veþimo mokestá.

Veþëjas taip pat atsako uþ þalà, padarytà keleivio sveikatai arba gy-vybei veþimo metu. Veþëjas atsako uþ þalà, padarytà keleiviui keliø transporto priemonëje arba ásëdimo ar iðlipimo ið jos metu nepaisyda-

503


mas, ar keliø transporto priemonë veþë keleivá, ar ne. Veþëjas, kaip di-desnio pavojaus ðaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui þalà, pa-darytà didesnio pavojaus ðaltinio, jeigu nëra árodymø, kad þala atsirado dël nenugalimos jëgos arba nukentëjusio asmens tyèios, arba didelio neatsargumo. Þala, padaryta atëmus keleivio gyvybæ arba suþalojus sveikatà atlyginama pagal deliktinæ atsakomybæ reglamentuojanèias teisës normas (CK XXII skyriaus treèiojo skirsnio 6.263–6.291 str.), jeigu ástatymas arba veþimo sutartis nenustato didesnës veþëjo civilinës atsakomybës. Veþimo sutarties sàlygos, panaikinanèios arba ribojanèios veþëjo civilinæ atsakomybæ, negalioja, iðskyrus ástatymo nustatytas iðim-tis.

47.2.7. Kroviniø ekspedicija Kroviniø gabenimo procese gana daþnai dalyvauja ne tik asmuo,

tiesiogiai gabenantis kroviná, bet ir ekspeditoriai pagal kroviniø ekspe-dijavimo sutartis. Ekspedijavimo paslaugø teikimas ástatymø lygiu pir-mà kartà reglamentuotas 2000 m. CK 6.824–6.829 straipsniuose.

Kroviniø ekspedicijos sutartimi viena ðalis (ekspeditorius) ásiparei-goja uþ atlyginimà kitos ðalies – uþsakovo (uþsakovo kliento) – lëðomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su kro-viniø veþimu.

Sutartis konsensualinë, dviðalë ir atlygintinë (iðskyrus sutartis dël kai kuriø paðto paslaugø). Kroviniø ekspedicijos sutartis laikoma suda-ryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautà uþsakymà.

Sutarties ðalys – ekspeditorius ir uþsakovas. Ekspeditorius – juri-dinis asmuo (verslininkas), sudaræs kroviniø ekspedijavimo sutartá su uþsakovu ir ásipareigojæs uþsakovo (uþsakovo kliento) lëðomis jo arba savo vardu gabenti jam priklausantá kroviná ir atlikti kitus su tuo susiju-sius veiksmus; bei uþsakovas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo.

Ekspedicijos sutarties dalykas – kroviniø ekspedijavimo paslaugos, t. y. kroviniø veþimo organizavimas ir su tuo susijæ veiksmai, numatyti kroviniø ekspedijavimo sutartyje.

Sutartis sudaroma ðaliø susitarimu. Kroviniø ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautà uþsakymà. Kroviniø ekspedicijos sutartyje gali bûti numatytos ekspedi-toriaus pareigos organizuoti kroviniø veþimà ekspeditoriaus arba klien-to pasirinktu transportu ir marðrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba

504


kliento vardu sudaryti veþimo ir kitas sutartis, uþtikrinti kroviniø iðsiun-timà, pakrovimà arba iðkrovimà, taip pat kitos su kroviniø veþimu susi-jusios pareigos. Kroviniø ekspedicijos sutartyje gali bûti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna ið atitinkamø ástaigø krovinio eksporto arba importo dokumentus, atlieka muitinës ir kitus formalumus, tikrina krovinio kieká ir bûklæ, iðkrauna ir pakrauna krovi-nius, sumoka rinkliavas, mokesèius bei kitas sumas, kurias privalo mo-këti uþsakovas (uþsakovo klientas), saugo, sandëliuoja kroviná, bei tei-kia kitas paslaugas.

Sutarties forma – raðytinë arba sudaroma pateikiant uþsakymà tam tikromis ryðio priemonëmis. Be to, kroviniø ekspedijavimo sutartimi gali bûti laikomas ir ekspeditoriaus uþpildytas krovinio veþimo vaþtarað-tis, pasiraðytas uþsakovo (uþsakovo kliento). Kroviniø ekspedicijos su-tartis gali bûti terminuota arba neterminuota. Kiekviena ðalis turi teisæ nutraukti sutartá áspëjusi kità ðalá prieð vienà mënesá, taèiau kartu priva-lo atlyginti jai nuostolius.

Sutarties kaina, terminai bei tarpusavio ásipareigojimai nustatomi ðaliø susitarimu.

Ekspeditorius paprastai turi vykdyti prievolæ pats arba turi teisæ pasitelkti ir treèiuosius asmenis, jeigu sutartis nenustato, kad sutartá ekspeditorius privalo ávykdyti asmeniðkai. Taèiau sutarties vykdymo visiðkas arba dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidþia eks-peditoriaus nuo atsakomybës uþsakovui (uþsakovo klientui) uþ sutarties ávykdymà.

Ekspeditorius uþ neávykdytà arba netinkamai ávykdytà kroviniø ekspedicijos sutartá atsako sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu ekspedito-rius árodo, kad ekspedicijos sutartis paþeista dël to, kad veþimo sutartis buvo neávykdyta arba ávykdyta netinkamai, tai ekspeditoriaus atsako-mybë uþsakovui (uþsakovo klientui) nustatoma pagal tas paèias taisyk-les, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas veþëjas.

Pagrindinë uþsakovo pareiga – pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitokià informacijà apie krovinio savybes, jo veþimo sàlygas, taip pat kità bûtinà informacijà, kad ekspeditorius galëtø tinkamai ávykdyti savo prievoles. Jeigu uþsakovas nepateikia bûtinos informacijos, ekspedito-rius turi teisæ sustabdyti sutarties vykdymà, kol tokia informacija bus pateikta, be to, uþsakovas privalo atlyginti ekspeditoriui dël savo parei-gø nevykdymo ekspeditoriaus patirtus nuostolius.

505


Kontroliniai klausimai: 1. Pagal kokius kriterijus ir á kokias rûðis gali bûti skirstomos ve-

þimo sutartys? 2. Kas yra vaþtaraðtis? 3. Kaip vadinamas kroviniø veþimo jûra vaþtaraðtis? 4. Kas gali bûti veþama pagal veþimo sutartá? 5. Kas gali bûti veþëju? 6. Kokios yra pagrindinës veþëjo pareigos? 7. Kokios yra pagrindinës siuntëjo pareigos? 8. Koks veþimas laikomas tarptautiniu? 9. Koks pagrindinis veþimo ir frachtavimo sutarties skirtumas?

10. Kokia yra kroviniø veþimo jûra sutarties samprata? 11. Kà reiðkia terminas „bendroji avarija“? 12. Kokia yra veþëjo atsakomybë uþ sutarties paþeidimà? 13. Kas yra buksyravimo jûra sutarties dalykas? 14. Kokios yra keleivio ir bagaþo veþimo sutarèiø ypatybës? 15. Kokia yra kroviniø ekspedicijos sutarties samprata? 16. Kas yra ekspeditorius? 17. Kaip atriboti kroviniø ekspedicijos sutartá nuo kroviniø veþimo

sutarties? 18. Ar galioja þodþiu sudaryta kroviniø ekspedicijos sutartis? 19. Kokios yra ekspeditoriaus pareigos? 20. Kokios yra uþsakovo pareigos pagal ekspedicijos sutartá?

506


48 skirsnis. PASAUGA 48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos Pasaugos sutartimi viena ðalis (saugotojas) ásipareigoja saugoti ki-

tos ðalies (davëjo) perduotà kilnojamàjá daiktà ir gràþinti já iðsaugotà, o davëjas ásipareigoja sumokëti atlyginimà, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 str.).

Pasaugos sutartis paprastai yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento (CK 6.830 str. 4 d.). Saugotojo pareigos saugoti daiktà ir gràþinti já iðsaugotà atsiranda tik nuo to momento, kai daiktas perduodamas.

Pasaugos sutartis gali bûti ir konsensualinë. Konsensualine sutar-timi profesionalus saugotojas ásipareigoja priimti ið davëjo daiktà per sutartyje nustatytà terminà. Tokia pareiga gali bûti numatyta ir juridi-nio asmens steigimo dokumentuose (6.830 str. 3 d.), profesionaliu sau-gotoju laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena ið veiklos srièiø yra saugojimas. Pasaugos sutarties pripaþinimas realine ir kon-sensualine nëra naujiena301. Atlygintinë konsensualinë pasaugos sutar-tis yra dvišalė, nes abi ðalys turi prieðprieðines teises ir pareigas. Saugo-tojas ásipareigoja priimti daiktà ið davëjo, iðsaugoti já ir gràþinti, o davë-jas ásipareigoja sumokëti atlyginimà.

Pasaugos sutartis gali bûti atlygintinë arba neatlygintinë (CK 6.830 str. 2 d.). Neatlygintinës pasaugos sutartys yra ir vienaðalës, nes davëjas neásipareigoja atsilyginti (sumokëti) uþ saugojimà, pasaugos sutarties priskyrimas vienai ið ðiø rûðiø turi teisinæ reikðmæ, pavyzdþiui, neatly-gintinës pasaugos saugotojo atsakomybë yra ðvelnesnë. Saugotojas pri-

301 Teisinëje literatûroje ir teismø praktikoje paprastai laikomasi nuomonës, kad pa-

saugos sutartis gali bûti ir realinë, ir konsensualinë. Þr.: Tarybinës civilinë teisë. Antra dalis / Ats. red. P. Vitkevièius. Vilnius, 1988, p. 195. Taip pat Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinëje byloje A. Janonis v. UAB „Garliavos autot-ransportas“ Nr. 3K–3–25/1999, kat. 43. Tokia samprata visiðkai atitiko 1964 m. redakcijos CK 434 str. pateiktà pasaugos sutarties sampratà.

507


valo rûpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.). Tuo tarpu sutartyje atlygintinës pasaugos atveju saugotojas priva-lo laikytis visø sutartyje nustatytø saugojimo sàlygø, o jei jos nenustaty-tos arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktà tokiomis sàlygomis, kurios maksimaliai uþtikrintø daikto iðsaugojimà (CK 836 str. 2 d.).

Pasaugos sutartis turi bûti raðytinës formos, jei jà sudaro fiziniai asmenys ir daikto arba daiktø vertë yra didesnë nei penki tûkstanèiai litø. Raðtu privalo bûti sudaryta ir konsensualinë pasaugos sutartis, numatanti saugotojo pareigà priimti daiktà saugoti ateityje (CK 6.831 str. 2 d.). Raðytinës pasaugos sutarties sudarymà, kai daiktas perduo-damas saugotojui, patvirtina saugotojo iðduotas davëjui kvitas arba ki-tas dokumentas, taip pat þetonas arba kitoks þenklas (CK 6.831 str. 3 d.). Taèiau formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojan-èios ir neatima ið ðaliø teisës remtis liudytojø parodymais kilus ginèui dël perduoto saugoti ir gràþinto daikto tapatybës.

Pasaugos sutarties šalys yra pasaugos davëjas ir saugotojas. Davëjas turi bûti perduodamo turto savininkas arba asmuo, valdantis daiktà ki-tais pagrindais.

Pasaugos sutartis yra prievolë, kurios dalykas yra veiksmai (facere). Saugotojas ásipareigoja saugoti jam perduotus daiktus ir imtis visø prie-inamø priemoniø jiems iðsaugoti, pasaugos sutarties dalykas yra pasau-gos davëjui teikiamos saugojimo paslaugos. Pasaugos objektas papras-tai yra kilnojamieji daiktai (CK 6.830 str. 1 d.). Taèiau specialios pasau-gos rûðies – sekvestracijos objektu gali bûti ir nekilnojamieji daiktai (CK 6.863 str. 2 d.). Jei pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti saugoti daiktai sumaiðomi su kitais tos paèios rûðies ir kokybës daiktais, kuriuos saugoti yra perdavæ kiti asmenys, davëjui gràþinamas sutartyje numatytas tokios pat rûðies ir kokybës daiktø kiekis (CK 6.835 str.).

Pasaugos sutartis gali bûti terminuota ir neterminuota. Jei sutartis neterminuota, laikoma, jog ji sudaryta iki pareikalavimo, paimti daiktà turi teisæ pasaugos davëjas arba kitas tokià teisæ turintis asmuo, pavyz-dþiui, pasaugos davëjo atstovas.

Šalių teisės ir pareigos. Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą.

Saugotojas neturi teisës be pasaugos davëjo naudoti saugomà daik-tà arba leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.832 str. 2 d.).

508


Saugotojas privalo saugoti daiktą laikydamasis sutartyje nustatytų saugojimo sąlygų. Jeigu saugojimo sàlygos sutartyje nenustatytos arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktà tokiomis sàlygo-mis, kurios maksimaliai uþtikrintø daikto iðsaugojimà (CK 6.836 str.).

Saugodamas daiktà saugotojas privalo užtikrinti įstatymų arba kitų teisės aktų nustatytų saugojimo priemonių laikymosi reikalavimus (prieð-gaisrinës saugos, sanitarinius ir kt.).

Neatlygintinës pasaugos atveju saugotojas privalo rûpintis saugo-mu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.).

Saugotojas privalo nedelsdamas pranešti davėjui apie tai, kad būtina pakeisti saugojimo sąlygas ir gauti šio nurodymus. Saugotojas turi teisæ keisti saugojimo bûdà, vietà ir kitas sàlygas be davëjo nurodymø, jei saugojimo sàlygas bûtina nedelsiant pakeisti, kad daiktas neþûtø arba nesugestø (CK 6.837 str. 1 d.). Saugotojas taip pat turi teisæ parduoti daiktà arba jo dalá saugojimo vietovës rinkos kaina, jeigu iðkyla grësmë, kad daiktas þus, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas, taip pat jei atsiranda kitø aplinkybiø, neleidþianèiø uþtikrinti daikto saugu-mo, o ir negalima tikëtis, kad davëjas imsis neatidëliotinø priemoniø. Tokiu atveju saugotojas turi teisæ reikalauti atlyginti iðlaidas, susijusias su daikto pardavimu, jeigu nurodytos aplinkybës ávyko dël prieþasèiø, uþ kurias saugotojas neatsako.

Saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu. Ði saugotojo pareiga nepriklauso nuo to, ar sutartyje nustatytas saugojimo terminas yra pasibaigæs, ar ne.

Saugotojas turi teisæ reikalauti, kad atsiimantis daiktà asmuo pa-teiktø kvità arba kità dokumentà, patvirtinantá pasaugos sutartá ir as-mens teisæ atsiimti daiktà, taèiau neturi teisës reikalauti, kad davëjas arba asmuo, kuriam daiktas turi bûti gràþintas, árodytø, kad yra saugo-mo daikto savininkas arba turi kitokià teisæ á tà daiktà (CK 6.832 str. 3 ir 5 d.).

Jei pasaugos sutartis konsensualinë, ásipareigojæs priimti daiktà saugoti saugotojas neturi teisës reikalauti, kad daiktas bûtø perduotas jam saugoti. Taèiau saugotojas turi teisæ reikalauti, kad davëjas, neper-davæs daikto saugoti per sutartyje nustatytà terminà, atlygintø saugoto-jui nuostolius, kuriuos ðis patyrë dël to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pasaugos davëjas neatlygina nuostoliø, jeigu apie savo atsisakymà perduoti daiktà saugoti praneða saugotojui per protingà terminà (CK 6.833 str.). Saugotojas pagal kon-

509


sensualinæ sutartá turi teisæ atsisakyti priimti saugoti daiktà, jeigu jis nebuvo perduotas per sutartyje nustatytà terminà.

Pavojingø (degiø, sprogstamøjø, chemiðkai agresyviø ir pan.) daik-tø saugojimas reikalauja ypatingø saugojimo priemoniø bei sàlygø. To-dël saugotojas turi bûti informuojamas apie tai, kad saugoti perduoti daiktai yra pavojingi. Jei tokios informacijos pasaugos davëjas nesutei-kia, jam tenka neigiamø pasekmiø rizika. Saugotojas turi teisæ bet ku-riuo metu padaryti nekenksmingas arba sunaikinti degius, sprogsta-muosius ar kitus pavojingus daiktus (CK 6.838 str.). Dël to atsiradæ nuostoliai davëjui neatlyginami, jeigu davëjas, perduodamas pavojingus daiktus saugoti, neáspëjo saugotojo apie pavojingas tø daiktø savybes.

Jei pavojingi daiktai buvo perduoti saugoti profesionaliam saugo-tojui, tai ðis dël neutralizavimo arba sunaikinimo patirtus pasaugos da-vëjo nuostolius privalo atlyginti tik tais atvejais, jei tokie daiktai buvo perduoti saugoti neteisingai nurodþius jø pavadinimà ir saugotojas, juos priimdamas ir iðoriðkai apþiûrëdamas, negalëjo nustatyti pavojingø daiktø savybiø (CK 6.838 str. 2 d.).

Jei pavojingus daiktus saugotojas priima saugoti þinodamas apie pavojingas daikto savybes, tai kilus grësmei saugotojo ar aplinkiniø gy-vybei arba turtui saugotojas turi teisæ tuos daiktus padaryti nekenks-mingus arba sunaikinti ir davëjui nuostoliø neatlyginti, jeigu saugotojo reikalavimo nedelsiant juos atsiimti davëjas neávykdë. Tokiais atvejais pasaugos davëjas neatsako saugotojui ir tretiesiems asmenims uþ jø nuostolius, patirtus dël tokiø daiktø saugojimo (CK 6.838 str. 4 d.).

Saugotojas privalo saugoti daiktus pats, jeigu ko kita nenustato pa-saugos sutartis arba nëra pasaugos davëjo sutikimo, iðskyrus atvejus, kai dël susiklosèiusiø aplinkybiø bûtina apsaugoti davëjo interesus, o gauti davëjo sutikimà saugotojas neturi galimybiø (CK 6.839 str.). Tokiu at-veju perdavæs saugoti daiktus treèiajam asmeniui saugotojas privalo apie tai nedelsdamas praneðti pasaugos davëjui. Daiktø perdavimas saugoti treèiajam asmeniui neturi átakos pasaugos sutarties galiojimui. Uþ treèiojo asmens veiksmus pasaugos davëjui atsako saugotojas.

Saugotojas neturi teisës á atlyginimà ir privalo grąžinti sumokėtą at-lyginimą, jei pasaugos sutartis baigiasi dël aplinkybiø, uþ kurias jis atsa-ko (CK 6.840 str. 3 d.).

Saugotojas privalo grąžinti tą patį daiktą, kuris buvo priimtas saugoti, iðskyrus atvejus, kai pasaugos sutartis leido sumaiðyti rûðiniais poþy-miais apibûdintus daiktus (CK 6.844 str. 1 d.). Daiktas turi bûti gràþin-

510


tas tokios pat bûklës, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsiþvelgiant á jo normalø susidëvëjimà, amortizacijà arba pokyèius dël natûraliø jo savy-biø. Kartu su daiktu saugotojas privalo gràþinti ir jo vaisius bei pajamas, jeigu ko kita nenustato sutartis. Saugotojas taip pat privalo sumokëti daikto gràþinimo iðlaidas, jeigu sutartis yra atlygintinë ir nenustato ki-taip.

Saugotojo atsakomybė. Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davėjui nuostolius, kuriuos ðis patyrë dël to, kad perduoti daiktai buvo prarasti, jø trûko arba jie sugedo. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinë arba jei saugotojas yra profesionalus saugotojas, tai ðie nuostoliai turi bûti atly-ginti visais atvejais, iðskyrus nenugalimos jëgos atvejus. Jei pasaugos sutartis neatlygintinë, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 str. 2 d.).

Uþ daikto praradimà, trûkumà arba sugedimà po to, kai atsirado davëjo pareiga atsiimti daiktà, saugotojas atsako tik esant jo tyèiai arba dideliam neatsargumui. Jeigu saugotojo ápëdinis arba atstovas pagal ástatymà saugomà daiktà parduoda neþinodamas ir neturëdamas þinoti, kad jis nepriklauso saugotojui, tai ápëdinis arba atstovas pagal ástatymà privalo gràþinti tik tai, kà jis gavo pardavæs daiktà, arba perleisti reika-lavimo teisæ davëjui, jeigu sàþiningas pirkëjas uþ daiktà dar nëra sumo-këjæs (CK 6.846 str. 5 d.).

Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davëjui visus nuostolius, susi-jusius su daikto praradimu, trûkumu arba sugedimu. Jei pasaugos su-tartis buvo neatlygintinë, saugotojas privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Tokiu atveju jis atsako:

1) uþ daikto praradimà arba trûkumà – daikto arba jo trûkstamos dalies verte;

2) uþ daikto sugedimà – daikto vertës sumaþëjimo suma. Jeigu dël daikto sugadinimo, uþ kurá saugotojas atsako, daikto ver-

të sumaþëjo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesnæ paskirtá, tai davëjas turi teisæ atsisakyti atsiimti daiktà ir reikalauti, kad saugoto-jas atlygintø daikto vertæ ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pasaugos davėjo teisės ir pareigos. Jei pasaugos sutartis atlygintinë, t. y. sutartyje nustatyta pasaugos davëjo pareiga sumokëti atlyginimà, jis privalo saugotojui sumokėti atlyginimą pasibaigus saugojimui. Atlygini-mas gali bûti mokamas ir dalimis (periodiðkai). Jei pasaugos davëjas nesumoka atlyginimo daugiau kaip uþ vienà laikotarpá, saugotojas turi

511


teisæ atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pasaugos davëjas paimtø daik-tà (CK 6.840 str. 2 d.). Ði taisyklë nëra imperatyvi, jà ðalys gali pakeisti sutartimi.

Jei pasaugos sutartis baigiasi prieð joje nustatytà terminà dël aplin-kybiø, uþ kurias saugotojas neatsako, jis turi teisæ á atlyginimo dalá, kuri atitinka saugojimo trukmæ. Jeigu sutartis baigësi dël to, kad perduoti saugoti pavojingi daiktai, apie kuriuos saugotojas nebuvo áspëtas, buvo sunaikinti arba neutralizuoti, saugotojas turi teisæ á visà atlyginimà.

Pasaugos davëjas privalo mokëti atitinkamà atlyginimà uþ tolesná daikto saugojimà, jeigu pasibaigus pasaugos sutartyje numatytam daik-to atsiëmimo terminui arba pasaugos sutarties terminui jis daikto neat-siima.

Pasaugos davëjas privalo atlyginti saugotojui būtinąsias išlaidas, jei-gu kitaip nenustato ástatymas arba sutartis. Jei sutartis atlygintinë, ðios iðlaidos yra áskaitomos á atlyginimà (CK 6.841 str.).

Pasaugos davëjas privalo atlyginti ypatingas pasaugos išlaidas, jeigu davëjas leido daryti tokias iðlaidas arba jas patvirtino vëliau, taip pat kitais pasaugos sutartyje numatytais atvejais. Ypatingomis pasaugos iðlaidomis laikomos iðlaidos, kurios virðija normalias tokios rûðies sau-gojimo iðlaidas ir kuriø pasaugos sutarties sudarymo momentu ðalys negalëjo numatyti (CK 6.842 str. 1 d.).

Pasaugos davëjas privalo laiku atsiimti daiktą. Daikto atsiëmimo terminas gali bûti nustatytas sutartimi arba siejamas su sutarties termi-no pabaiga. Jeigu pasaugos davëjas laiku neatsiima daikto, saugotojas turi teisæ, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raðtu áspëjæs davëjà savarankiðkai parduoti saugomà daiktà uþ saugojimo vietovës rinkos kainà. Jeigu saugomo daikto vertë didesnë nei du tûkstanèiai litø, sau-gotojas turi teisæ já parduoti tik aukciono bûdu. Suma, gauta uþ parduo-tà daiktà, atskaièius saugotojui priklausanèias sumas perduodama davë-jui. Saugotojo teisë parduoti daiktà gali bûti apribota pasaugos sutarti-mi.

Pasaugos davëjas privalo atlyginti daikto grąžinimo išlaidas, jei pa-saugos sutartis yra neatlygintinë (CK 6.844 str. 4 d.).

Saugotojas turi teisæ sulaikyti perduotą saugoti daiktą, kol davëjas nesumokës priklausanèio atlyginimo uþ saugojimà arba neatlygins sau-gojimo iðlaidø, jeigu kitaip nenustato pasaugos sutartis.

Jei pasaugos sutartis konsensualinë, pasaugos davëjas, neperdavęs daikto saugoti per sutartyje nustatytą terminą, turi atlyginti saugotojui nuo-

512


stolius, kuriuos ðis patyrë dël to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.833 str. 1 d.).

Pasaugos davëjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dël pavojingø daiktø saugojimo jie buvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims, o apie pavojingas daiktø savybes pasaugos davëjas saugotojo neáspëjo (6.838 str. 1 d.).

Pasaugos davëjas taip pat privalo atlyginti dël saugomo daikto sa-vybiø padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daiktà saugoti, apie tas savybes neþinojo ir negalëjo þinoti, o davëjas apie jas þinojo arba turëjo þinoti (CK 6.847 str.).

Pasaugos davëjas turi teisæ reikalauti bet kada gràþinti perduotà saugoti daiktà (CK 6.848 str.).

48.2. Sandëliavimas Sandëliavimo sutartis yra speciali pasaugos sutarties rûðis. Pagal

prekiø sandëliavimo sutartá prekiø sandëlis (saugotojas) ásipareigoja uþ atlyginimà saugoti prekiø savininko (davëjo) jam perduotas prekes ir iðsaugotas gràþinti nurodytam asmeniui (CK 6.851–6.862 str.)

Saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindinë veiklos rûðis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekiø saugojimu susi-jusias paslaugas.

Sandëliai gali bûti skiriami á dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialios paskirties. Sandëlis pripaþástamas bendrojo naudojimo san-dëliu, jeigu jis pagal ástatymà arba savo veiklos dokumentus privalo pri-imti prekes saugoti ið bet kurio prekiø savininko. Prekiø sandëliavimo bendrojo naudojimo sandëlyje sutartis pripaþástama vieðàja sutartimi (CK 6.852 str.). Specialios paskirties, pavyzdþiui, muitinës, licencijavi-mo ir kt., sandëliai aptarnauja tam tikrà veiklà vykdanèius subjektus. Be CK, sandëliavimo sutartims taikomi ir kiti teisës aktai. Pavyzdþiui, Li-cencijuojamø sandëliø ir sandëliavimo dokumentø ástatymas302, Muiti-nës sandëliø steigimo ir veiklos taisyklës303 ir kt.

Prekių priėmimas ir grąžinimas. Priimdamas prekes prekiø sandëlis privalo savo sàskaita patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nusta-


513


tyti prekiø kieká (skaièiø, tûrá, svorá ir kt.) bei jø iðorinæ bûklæ. Ði saugo-tojo pareiga gali bûti pakeista arba panaikinta sandëliavimo sutartimi.

Saugojimo metu prekiø sandëlis privalo sudaryti galimybæ prekiø savininkui apþiûrëti saugomas prekes, imti prekiø mëginius bei imtis kitø priemoniø, bûtinø prekiø saugumui uþtikrinti. Saugotojas taip pat turi teisæ savarankiðkai imtis reikiamø priemoniø, jeigu prekiø saugu-mui uþtikrinti bûtina pakeisti jø saugojimo sàlygas. Jei dël to tenka ið esmës pakeisti nustatytas sandëliavimo sutartyje saugojimo sàlygas, prekiø sandëlis privalo apie tai praneðti prekiø savininkui (CK 6.854 str. 1 d.). Nustaèius, kad prekës pasikeitë ir tokie pokyèiai nëra numatyti sandëliavimo sutartyje, saugotojas privalo suraðyti aktà ir praneðti apie tai tà paèià dienà prekiø savininkui.

Prekës gràþinamos asmeniui, sudariusiam sandëliavimo sutartá su sandëliu, arba kitam teisæ paimti prekes turinèiam asmeniui (pvz., at-stovui, sandëliavimo liudijimo turëtojui ir pan.). Prekiø gavëjas ir pre-kiø sandëlis turi teisæ reikalauti apþiûrëti gràþinamas prekes ir patikrin-ti jø kieká. Tikrinimo iðlaidas apmoka ðalis, reikalaujanti apþiûrëti arba patikrinti prekes. Prekiø patikrinimas turi reikðmës pareiðkiant reikala-vimus sandëliui dël prekiø sugadinimo arba stokos. Jeigu prekës, jas atsiimant, nebuvo patikrintos, raðytinis pareiðkimas apie prekiø stokà arba sugadinimà turi bûti pateiktas atsiimant prekes arba per tris die-nas nuo jø atsiëmimo, jeigu trûkumas ar sugadinimas negalëjo bûti pas-tebëti normaliai apþiûrint prekes. Tokiu atveju prekiø stokos arba su-gadinimo árodinëjimo pareiga tenka prekiø gavëjui. Jeigu pareiðkimas nëra pateikiamas, galioja prezumpcija, kad prekës buvo perduotos pa-gal sandëliavimo sutarties sàlygas.

Sandëliavimo sutartis sudaroma raðtu. Sutartis patvirtinama saugo-tojo iðduodamu dvigubu sandëliavimo liudijimu, paprastu sandëliavimo liudijimu arba sandëlio kvitu.

Dvigubas sandëliavimo liudijimas yra nuosavybës teisæ patvirtinan-tis dokumentas, suteikiantis teisæ disponuoti prekëmis. Ðis liudijimas susideda ið dviejø daliø – sandëliavimo liudijimo ir ákeitimo liudijimo. Tiek sandëliavimo liudijimas, tiek jo dalys pripaþástami vertybiniais po-pieriais (CK 6.856 str. 3 d.). Sandëliavimo ir ákeitimo liudijimas gali bûti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai juos indosuojant.

Kiekviena ið dvigubo sandëliavimo liudijimo daliø patvirtina atitin-kamas jo turëtojo teises á saugomas prekes. Sandëliavimo liudijimo, atskirto nuo ákeitimo liudijimo, turëtojas turi teisæ disponuoti prekëmis,

514


taèiau neturi teisës atsiimti jø ið prekiø sandëlio tol, kol nebus gràþintas kreditas, kurio gràþinimas uþtikrintas ákeitimo liudijimu. Ákeitimo liudi-jimo turëtojas turi ákeitimo teisæ á prekes tokios vertës, kokia atitinka pagal ákeitimo liudijimà iðduoto kredito ir palûkanø uþ já dydá. Apie prekiø ákeitimà paþymima sandëliavimo liudijime.

Pagal dvigubà sandëliavimo liudijimà perduotos saugotojui prekës gali bûti iðduotos tik pateikus abi liudijimo dalis. Ákeitimo liudijimo ne-turinèiam asmeniui prekës gali bûti iðduotos, jei jis sumokëjo visà skolà ir prekiø sandëliui pateikë sandëliavimo liudijimà bei dokumentà, pat-virtinantá, jog skola sumokëta.

Paprastas sandëliavimo liudijimas yra pareikðtinis dokumentas, su-teikiantis teisæ atsiimti prekes já pateikusiam asmeniui. Ðis liudijimas, kaip ir dvigubas sandëliavimo liudijimas, yra vertybinis popierius. Ta-èiau, kitaip nei dvigubo sandëliavimo liudijimas, kuris yra vardinis ver-tybinis popierius, paprastas sandëliavimo liudijimas yra pareikðtinis ver-tybinis popierius.

48.3. Specialios pasaugos rûðys CK Ðeðtosios knygos XLII skyriaus antrame skirsnyje reglamentuo-

jamos specialios pasaugos sutarties rûðys: daiktø, esanèiø ginèo objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija) (CK 6.863 str.), daiktø saugojimas lombarde (CK 6.864 str.), daiktø saugojimas vieðbuèiuose (CK 6.865 str.), daiktø saugojimas banke (CK 6.866 str.), vertybiø saugojimas in-dividualiame banko seife (CK 6.867 str.), daiktø saugojimas transporto ámoniø saugojimo kamerose (CK 6.868 str.), daiktø saugojimas drabu-þinëse (CK 6.868 str.).

CK 1.101 straipsnio 10 dalis taip pat numato, kad tuo atveju, kai ið-leidþiami nematerialûs vertybiniai popieriai ir ástatymai nenustato ki-taip, pagal CK laikoma, kad vertybiniø popieriø savininkas yra patikëjæs juos saugoti sàskaitas tvarkanèiam asmeniui pagal pasaugos sutartá.

515


Kontroliniai klausimai: 1. Ar pasaugos dalyku gali bûti nekilnojamieji daiktai? 2. Jeigu ðalys nesusitarë dël atlyginimo, pasaugos sutartis yra atly-

gintinë ar neatlygintinë? 3. Ar pasaugos sutartis gali bûti sudaryta þodþiu? 4. Ar ðalims pagal pasaugos sutartá atsiranda teisës ir pareigos,

jeigu pasaugos dalykas nëra perduotas saugoti? 5. Ar pasaugos davëjas turi teisæ reikalauti gràþinti daiktà, jeigu

pasaugos terminas nëra pasibaigæs? 6. Ar pasaugos davëju gali bûti juridinis asmuo? 7. Ar pasaugos sutartis gali bûti neterminuota? 8. Ar pasaugos davëju gali bûti asmuo, valdantis daiktà patikëji-

mo teise? 9. Ar ástatymai riboja pasaugos terminà?

10. Kokios yra daikto neatsiëmimo pasekmës, jeigu baigiasi pasau-gos sutarties terminas arba saugotojo nustatytas terminas, per kurá turi bûti atsiimtas daiktas?

11. Ar pasaugos sutartis gali bûti pripaþinta vieðàja sutartimi? 12. Koks yra saugotojo atsakomybës dydis, jeigu sutartis buvo neat-

lygintinë? 13. Koks yra saugotojo atsakomybës dydis, jeigu sutartis buvo atly-

gintinë? 14. Ar ástatymas gali bûti pasaugos prievolës atsiradimo pagrindu? 15. Kas yra sandëliavimas? 16. Kaip áforminama sandëliavimo sutartis? 17. Ar sandëliavimo sutartá patvirtinantis dokumentas gali bûti civi-

liniø teisiø objektu? 18. Kuo paprastas sandëliavimo liudijimas skiriasi nuo dvigubo

sandëliavimo liudijimo? 19. Kas yra sekvestracija? 20. Kas yra lombardas? 21. Kokie yra daiktø saugojimo vieðbuèiuose ypatumai? 22. Kokie yra vertybiø saugojimo individualiame banko seife ypa-

tumai? 23. Kokie yra daiktø saugojimo transporto ámoniø saugojimo ka-

merose? 24. Kokie yra daiktø saugojimo drabuþinëse ypatumai?

516


49 skirsnis. PASKOLA. KREDITAVIMAS 49.1. Bendrosios nuostatos Paskolos sutartis áformina ekonominius santykius, kurie savo pri-

gimtimi artimi kredito sutarèiai bei faktoringui. Visais ðiais atvejais kal-bama apie atlygintinà tam tikro turto perdavimà numatant sàlygà grà-þinti perduoto turto ekvivalentà (paprastai drauge su tam tikru atlygiu), kitaip tariant – apie kredito suteikimà ekonomine prasme. Todël pa-skolos sutartá galima laikyti viena ið civiliniø teisiniø kreditavimo formø.

Pagal paskolos sutartá viena ðalis (paskolos davëjas) perduoda kitos ðalies (paskolos gavëjo) nuosavybën pinigus arba rûðies poþymiais api-bûdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavëjas ásipareigoja grà-þinti paskolos davëjui tokià pat pinigø (paskolos) sumà arba toká pat kieká tokios pat rûðies ir kokybës kitø daiktø bei mokëti palûkanas, jei-gu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigø arba daiktø perda-vimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reiðkia, kad paskolos davëjo neámanoma priversti duoti paskolà, nes paþadas suteikti paskolà neturi juridinës galios (bûtent ðis paskolos sutarties bruoþas ir lëmë kredita-vimo sutarties atsiradimo bûtinybæ). Taigi savo juridine prigimtimi pa-skolos sutartis yra klasikinis realinės ir vienašalės sutarties pavyzdys.

Paskolos sutarties elementai. CK normos, reguliuojanèios pasko-los sutarties teisinius santykius, neapibrëþia subjektinës dalyviø sudë-ties. Paskolos sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali bûti bet kurie civilinës teisës subjektai – fiziniai arba juridiniai asmenys. Veiksnûs fi-ziniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis savarankiðkai arba per sutartinius atstovus, o riboto veiksnumo arba neveiksnûs fiziniai asme-nys – per ástatymo nustatytus savo atstovus (tëvus, globëjus, rûpintojus). Juridiniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis, jei: a) paskolø gavimo arba iðdavimo tos kategorijos juridiniams asmenims nedraudþia ástaty-mai; b) juridinio asmens ástatai nedraudþia iðduoti ir gauti paskolas; c) gauta paskola panaudojama ástatiniais tikslais.

517


Svarbu paþymëti, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys (kurie nëra kredito ástaiga) negali sistemingai iðduoti atlygintinas paskolas (kredi-tavimo veikla privaloma tvarka licencijuojama).

Paskolos sutarties dalyku gali bûti pinigai ir rûðies poþymiais api-bûdinami kilnojamieji daiktai (maisto produktai, akmens anglis, staty-binës medþiagos). Paskolos sutarties dalyku negali bûti individualiais poþymiais apibûdinami daiktai, t. y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus poþymius galima iðskirti ið kitø tokiø pat daiktø visumos. Pavyzdþiui, paskolos sutarties dalyku negali bûti transporto priemonës, nes jos turi individualius poþymius – variklio, vaþiuoklës, këbulo numerius ir pan.

Pabrëþtina, kad rûðiniais poþymiais apibûdinami daiktai, esantys paskolos sutarties dalyku, privalo bûti suvartojami. Sandoriai dël nesu-vartojamø daiktø perdavimo numatant sàlygà gràþinti áforminami pa-naudos arba nuomos, bet ne paskolos sutartimi. Daikto suvartojamumu laikoma tø daikto savybiø, kurios ir sukuria jo vertæ, negráþtamo pa-naudojimo galimybë. Paprastai tai fizinës daiktø savybës (pvz., pieno, benzino, audeklo, akmens anglies), taèiau kartais tai gali bûti ir juridi-niai poþymiai (pvz., masiniø emisijø vertybiniø popieriø paskolos atve-ju). Kitaip tariant, paskolos gavëjas turi gràþinti ne patá pasiskolintà daiktà (kaip panaudos arba nuomos sutarties atveju), o jo ekvivalentà (kokybine ir kiekybine prasme).

Paskolos dalykà sudarantis turtas nuo jo perdavimo paskolos gavë-jui momento tampa paskolos gavëjo nuosavybe. Ðis turtas gali bûti pa-skolos gavëjo kreditoriø iðieðkojimo objektu. Paskolos davëjas praranda bet kokias teises á paskolintà turtà ir gali reikalauti, kad bûtø gràþintas tik ekvivalentiðkas, o ne konkretus paskolintasis turtas.

Paskolos sutartis turi bûti sudaryta paprasta rašytine forma tais at-vejais, kai paskolos davëjas yra juridinis asmuo, arba kai paskolos sutar-ties, sudarytos fiziniø asmenø, suma yra didesnë nei du tûkstanèiai litø. Ðiuos formos reikalavimus atitinka paskolos gavëjo pasiraðytas paskolos raðtelis arba bet kuris kitas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimà paskolos gavëjui. Fiziniø asmenø paskolos sutartys, nevirðijanèios dviejø tûkstanèiø litø sumos, gali bûti sudaromos ir þodþiu.

Paskolos sutarties turinys. Paskolos sutartis priskiriama prie vie-naðaliø sutarèiø, nes pareigos, iðplaukianèios ið ðios sutarties, tenka tik paskolos gavëjui, o paskolos davëjas paskolos sutarties pagrindu ágyja

518


reikalavimo teisæ (susigràþinti paskolinto turto ekvivalentà su arba be atlygio uþ paskolà).

Pirmoji paskolos gavëjo pareiga – grąžinti gautą paskolą paskolos davëjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Jeigu pa-skolos gràþinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bûti gràþinta pagal pareikalavimà, paskolos gràþinimo paskolos gavëjui ter-minas – trisdeðimt kalendoriniø dienø nuo tos dienos, kai paskolos da-vëjas pareikalavo ávykdyti sutartá, jeigu sutartis nenustato kitaip. Pasko-los gavëjas gali ávykdyti paskolos sutartá ir prieð terminà, taèiau tik neat-lygintinës paskolos atveju. Atlygintinës paskolos atveju paskolà gràþinti prieð terminà ámanoma tik paskolos davëjui sutikus.

Jeigu sutartis nenumato kitaip, paskolos suma pripaþástama gràþin-ta nuo jos perdavimo paskolos davëjui arba jos áskaitymo á paskolos davëjo sàskaità banke momento (taigi tokiu momentu negalima laikyti paskolos sumos nuraðymo nuo paskolos gavëjo sàskaitos arba sumos pervedimo á korespondentinæ banko, aptarnaujanèio paskolos davëjà, sàskaità momento). Iki ðio momento paskolos gavëjo pareigos paskolos davëjui iðlieka visos, skaièiuojami delspinigiai ir kt.

Paskolos santykiai gali bûti atlygintiniai arba neatlygintiniai. Jeigu konkreti paskolos sutartis ðio klausimo nereglamentuoja, preziumuo-jama, kad paskolos sutartis, kurios dalykas – pinigai, yra atlygintinë, o paskolos sutartis, kurios dalykas – rûðies poþymiais apibûdinami daik-tai, yra neatlygintinë.

Taigi antroji paskolos gavëjo pareiga – sumokėti palūkanas už nau-dojimąsi atlygintinės paskolos dalyku. Palûkanø uþ naudojimàsi paskolos suma dydis ir mokëjimo tvarka paprastai nustatoma paskolos sutartyje. Palûkanø dydis nustatomas kaip paskolos sumos dalis (procentas). Jei-gu sutartyje nëra nustatytas palûkanø dydis ir mokëjimo tvarka, palû-kanos nustatomos pagal paskolos davëjo gyvenamosios arba verslo vie-tos komerciniø bankø vidutinæ palûkanø normà, galiojusià paskolos sutarties sudarymo momentu; palûkanos mokamos kas mënesá, kol grà-þinama paskolos suma. Pabrëþtina, kad jeigu sutartyje nenumatyta ki-taip, palûkanos mokamos ne iki sutartyje numatyto paskolos gràþinimo termino, o iki faktinio piniginës prievolës ávykdymo dienos (kaip tik todël atlygintinës paskolos gavëjas gali gràþinti paskolà prieð terminà tik paskolos davëjui sutikus).

Sankcijos uþ neávykdytà paskolos sutartá. Praleidæs paskolos grà-þinimo terminus paskolos gavëjas paskolos davëjui moka palûkanas

519


pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytas bendras taisykles, numatanèias palûkanas uþ termino ávykdyti bet kurià piniginæ prievolæ praleidimà (t. y. penkiø procentø metines palûkanas uþ sumà, kurià sumokëti praleis-tas terminas, o jei abi sutarties ðalys yra verslininkai arba privatûs juri-diniai asmenys, – ðeðiø procentø metines palûkanas), jeigu sutartis ne-nustato kitokio palûkanø dydþio.

Palûkanos, kaip sankcija uþ praleistà terminà, skaièiuojamos tik nuo pagrindinës paskolos sumos ir tik tais atvejais, kai tai numatyta pa-skolos sutartyje – taip pat ir nuo palûkanø uþ naudojimàsi paskola. Tai-gi pagal bendrà taisyklæ bendrà sumà, kurià paskolos gavëjas, praleidæs paskolos gràþinimo terminà, privalo sumokëti paskolos davëjui, sudaro:

− paskolos suma; − palûkanos, kaip sankcija uþ praleistà paskolos gràþinimo terminà,

skaièiuojamos nuo dienos, kai paskola turëjo bûti gràþinta, iki jos faktinio gràþinimo dienos;

− palûkanos uþ naudojimàsi paskola apskaièiuojant viso faktinio naudojimosi paskola laikotarpio palûkanas.

Palûkanos, kaip sankcija uþ praleistà terminà, mokamos nepaisant to, ar paskolos gavëjas, praleidæs pagrindinës paskolos sumos gràþinimo terminà, mokëjo palûkanas uþ naudojimàsi paskola, laikydamasis tvar-kos ir terminø, nustatytø paskolos sutartyje arba ástatyme.

Jeigu paskolos ðalys sutartyje susitaria dël skolos gràþinimo dali-mis, paskolos gavëjui laiku nesumokëjus eilinës paskolos sumos dalies, paskolos davëjas ágyja teisæ reikalauti gràþinti visà likusià sumos dalá prieð terminà drauge su priklausanèiomis palûkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Ið ðios nuostatos neaiðku, ar paskolos gavëjas privalo sumokëti viso paskolos sutartyje numatyto naudojimosi paskola laikotarpio, ar fakti-nio naudojimosi paskola laikotarpio palûkanas. Bendra taisyklë teigia, jog mokamos laikotarpio, kuriuo naudojamasi paskola, palûkanos, ta-èiau teismø praktika rodo, jog tokiais atvejais pirmiausia ginami pasko-los davëjo interesai.

Savaime suprantama, anksèiau iðdëstyti principai taikomi visø pir-ma piniginës paskolos atveju, nes piniginë paskola sukuria piniginæ prievolæ ir, jeigu paskolos ðalys nesusitaria kitaip, ji laikoma atlygintina. Pagal bendrà taisyklæ daiktinë paskola laikoma neatlygintina ir pinigi-nës prievolës nesukuria. Todël jei daiktinës paskolos sutarties ðalys su-sitaria dël jos atlygintinumo, jos privalo sutartyje nustatyti ir atlygio uþ

520


naudojimàsi paskola dydá, ir paskolos gràþinimo termino praleidimo padarinius. Iðimtá sudaro tik situacija, kai pagal atlygintinà paskolos sutartá daiktinës paskolos davëjui numatytas piniginis atlygis – tai suku-ria piniginæ prievolæ paskolos gavëjui. Ðiuo atveju galioja visi anksèiau iðdëstyti principai.

Paskolos sutarties vykdymas gali bûti uþtikrinamas specialiomis priemonëmis, pavyzdþiui, ákeitimu, bankine garantija arba laidavimu. Jeigu paskolos gavëjas neávykdo paskolos sutartyje numatytos prievolës pateikti savo prievoliø ávykdymo uþtikrinimà arba pateiktas uþtikrini-mas prarandamas (pvz., bankrutuoja laiduotojas), arba jo sàlygos pa-blogëja dël aplinkybiø, uþ kurias paskolos davëjas neatsako (pvz., nu-vertëja ákeistas turtas), jis turi teisæ reikalauti gràþinti paskolos sumà prieð terminà drauge su priklausanèiomis palûkanomis (CK 6.876 str.).

Paskolos sutarties uþginèijimas. Paskolos gavëjas gali uþginèyti pa-skolos sutartá árodydamas, kad jis faktiðkai negavo pinigø ar daiktø arba gavo maþiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. Ðiuo atveju ypaè svarbu, ar sudarant paskolos sutartá laikytasi formos reikalavimø. Jeigu pasko-los sutartis turëjo bûti raðytinë, pagal bendrà taisyklæ – ginèyti paskolos sutartá remiantis liudytojø parodymais neleidþiama (iðskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 str., taip pat jei sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dël paskolos gavëjo atstovo piktava-liðko susitarimo su paskolos davëju, arba dël susiklosèiusiø sunkiø ap-linkybiø).

Jeigu árodoma, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavëjui, paskolos sutartis laikoma nesudaryta. Jei árodoma, kad paskolos gavëjas gavo maþiau pinigø arba daiktø, paskolos sutartis laikoma sudaryta tik dël faktiðkai gautos pinigø sumos arba daiktø.

Atskiri paskolos sutarèiø tipai. CK numato galimybæ sudaryti tiks-linës paskolos sutartá, kuri nustato paskolos panaudojimo grieþtai nu-statytais tikslais sàlygà (kitaip tariant, tikslinës paskolos sutarties atveju, be prievoliø gràþinti paskolà ir sumokëti palûkanas, paskolos gavëjas ágyja ir treèià pareigà – panaudoti paskolà sutartyje nustatytais tikslais). Ðiam tipui priklauso paskolos sutartys, sudaromos konkreèiam turtui (bûstui, þemës sklypui, automobiliui ar kt.) ásigyti. Ðiuo atveju sutartyje numatomos priemonës, kuriomis naudodamasis paskolos davëjas gali kontroliuoti, ar paskolos gavëjas tikslingai naudoja paskolà (o paskolos gavëjas ágyja ketvirtà prievolæ – suteikti paskolos davëjui tikslingo pa-skolos panaudojimo kontrolës galimybæ). Jeigu paskolos gavëjas trukdo

521


paskolos davëjui naudotis ðiomis priemonëmis, taip pat jeigu paskola naudojama ne pagal tikslinæ paskirtá, paskolos gavëjas ágyja teisæ reika-lauti, kad paskolos gavëjas gràþintø paskolos sumà prieð terminà drau-ge su priklausanèiomis palûkanomis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.877 str.).

Paskolos sutartis gali bûti sudaroma paskolos davëjui iðduodant vekselá, pagal kurá paskolos gavëjas ásipareigoja suëjus nurodytam ter-minui sumokëti gautà paskolos sumà. Ástatymø numatytais atvejais pa-skolos sutartis gali bûti sudaryta iðleidþiant ir parduodant obligacijas, kuriø turëtojas ágyja teisæ per nurodytà terminà gauti ið obligacijà iðlei-dusio asmens (emitento) nominaliosios obligacijos vertës dydþio sumà (arba kità turtiná ekvivalentà) ir nurodytas palûkanas. Ðiais atvejais pa-skolà reglamentuojanèios teisës normos reguliuoja ðaliø santykius tiek, kiek jos neprieðtarauja specialiems teisës aktams.

Ðaliø susitarimu skola, kylanti ið pirkimo–pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali bûti pakeista paskolos prievole pagal novacijos taisykles ir laikantis paskolos sutarties sudarymo formos reikalavimø. Tokiu atveju tarp ðaliø egzistavæ santykiai nutraukiami, o jø vietoje atsi-randa nauja – paskolos prievolë, skolininkas pagal ankstesná sandorá tampa paskolos gavëju, o kreditorius – paskolos davëju.

49.2. Kreditavimas Kreditavimo sutarties samprata. Kreditavimo sutartimi bankas ar-

ba kita kredito ástaiga (kreditorius) ásipareigoja suteikti kredito gavëjui sutartyje nustatyto dydþio ir nustatytomis sàlygomis pinigines lëðas (kredità), o kredito gavëjas ásipareigoja gautà sumà gràþinti kreditoriui ir mokëti palûkanas (CK 6.881 str. 1 d.).

Taigi kreditavimo sutartis neabejotinai giminiðka paskolos sutarèiai (neretai laikoma savarankiðku paskolos sutarties porûðiu). Ði aplinkybë leidþia kreditavimo santykiams taikyti paskolos sutartá reglamentuojan-èias teisës normas, taèiau tik tiek, kiek tai neprieðtarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialiosioms normoms.

Paskolos ir kreditavimo sutarèiø skirtumai nulemti sutarties daly-viø, dalyko ir paèiø sutarèiø juridinës prigimties. Paskolos davëju gali bûti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Tuo tarpu pagal kreditavimo sutartá kreditoriais yra bankai ir kitos kredito sutartys (iðimtá sudaro

522


komercinis kreditas). Paskolos sutarties dalyku gali bûti pinigai ir rûðies poþymiais apibûdinami daiktai, o kreditavimo sutarties dalykas papras-tai bûna pinigai (iðimtá sudaro prekinis kreditas). Paskolos sutartis ási-galioja nuo pinigø arba daiktø perdavimo momento; ji yra realinë ir vienaðalë (neámanoma priversti paskolos davëjo perduoti paskolos ga-vëjui þadëtus daiktus arba pinigus); gali bûti atlygintinë arba neatlygin-tinë. Tuo tarpu kreditavimo sutartis ásigalioja nuo jos pasiraðymo mo-mento (t. y. ðalims susitarus dël visø sàlygø), dar prieð pinigø perdavimà kredito gavëjui; pagal juridinæ prigimtá ji yra dvišalė ir konsensualinė (jos sudarymas ápareigoja kreditoriø suteikti kredito gavëjui kredità laikantis sutartyje nustatytø terminø ir sàlygø); kreditavimo sutartis yra atlygintinė. Vienaðalis/realus paskolos sutarties pobûdis kaip tik ir lëmë dviðalës konsensualinës kreditavimo sutarties atsiradimo bûtinybæ, nes paskolos santykiuose paskolos gavëjas nëra uþtikrintas dël to, kad rei-kiamu momentu paskolos davëjas suteiks reikiamo (net jei ir þadëto) dydþio paskolà.

Kreditavimo sutarties elementai. Kaip jau minëta, kreditavimo su-tartis skiriasi nuo paskolos sutarties subjektine sudėtimi: kreditoriaus vaidmená gali atlikti tik bankai arba kitos kreditinës ástaigos, kuriø ásta-tuose ir specialioje Lietuvos banko iðduotoje licencijoje numatytas kre-ditavimo operacijø vykdymas. Kiti civilinës teisës subjektai gali veikti tik kaip paskolos davëjai. Kredito gavëju gali bûti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ástatymai arba ástatai tiesiogiai nedraudþia gau-ti kreditus (ástatuose numatytai veiklai vykdyti). Jei kreditorius sutinka, kreditavimo santykiuose ámanomas skolininko pakeitimas.

Kreditavimo sutarties dalyku gali bûti tik piniginës lëðos, o ne daiktai. Be to, absoliuti dauguma kreditø iðduodama negrynaisiais pini-gais, todël kreditiniø santykiø dalyku tampa reikalavimo teisës, o ne grynieji pinigai piniginëmis kupiûromis (arba pinigai kaip daiktai).

Taigi kreditavimo sutarties taikymo sritis ir subjektinës sudëties, ir dalyko poþiûriu yra siauresnë nei paskolos sutarties. Be to, jos áformi-nimo reikalavimai yra grieþtesni. Kreditavimo sutartis, nepriklausomai nuo kredito sumos, privalo bûti rašytinė. Ðio reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutartá daro negaliojanèià.

Kreditavimo sutarties turinys. Kitaip nei paskolos sutartis, kredi-tavimo sutartis yra dviðalë, numatanti abiejø ðaliø teises ir pareigas. Kreditoriaus pareiga – suteikti kredità laikantis kreditavimo sutartyje nustatytø sàlygø ir terminø.

523


Kredito gavëjas turi teisæ reikalauti, kad ðis kreditorius ðá ásiparei-gojimà ávykdytø. Visos kreditavimo sutartys nustato dvi kredito gavëjo pareigas:

− gràþinti kredità; − sumokëti palûkanas. Kaip ir paskolos sutartys, kreditavimo sutartys gali nustatyti ir pa-

pildomas kredito gavëjo pareigas: − panaudoti kredità sutartyje nustatytu tikslu ir sudaryti galimybes

kreditoriui kontroliuoti tiksliná kredito panaudojimà; − uþtikrinti sutarties vykdymà specialiomis priemonëmis (pvz., ákei-

timu, bankine garantija arba laidavimu) ir garantuoti jø kokybës iðsaugojimà.

Visø ðiø ásipareigojimø vykdymo tvarka, terminai ir kitos sàlygos tipinës visiems paskolos santykiams (nes nuo piniginiø lëðø perdavimo momento tarp kreditoriaus ir skolininko atsiranda paskolos santykiai), todël reguliuojamos bendrø normø dël paskolos gavëjo prievoliø pagal paskolos sutartá vykdymo (áskaitant CK nuostatas dël paskolos palûka-nø, paskolos/kredito sumos gràþinimo, sutarties vykdymo uþtikrinimo priemoniø, sankcijø praleidus terminà ir t. t.). Nors kreditavimo sutartis ásigalioja nuo jos pasiraðymo momento, palûkanos uþ naudojimàsi kre-ditu skaièiuojamos nuo kreditiniø lëðø patekimo á kredito gavëjo sàskai-tà momento, o ne nuo sutarties sudarymo datos arba momento, kai kreditorius pagal sutartá privalëjo suteikti kredità. Kitaip tariant, kaip ir paskolos atveju, palûkanos mokamos uþ realaus naudojimosi krediti-nëmis lëðomis laikà.

Kreditiniø santykiø ypatumas, palyginti su paskolos santykiais, – vienpusio atsisakymo vykdyti sudarytą kreditavimo sutartį (t. y. suteikti arba priimti kredità) teisė, priklausanti tiek kreditoriui, tiek ir kredito gavëjui. Ði aplinkybë „susilpnina“ konsensualiná kreditavimo sutarties pobûdá priartindama jà prie realinës paskolos sutarties.

Kreditorius turi teisæ atsisakyti visiðkai arba ið dalies suteikti kredi-to gavëjui sutartyje numatytà kredità, jeigu paaiðkëja aplinkybës, aki-vaizdþiai patvirtinanèios, kad suteiktas kreditas nebus laiku gràþintas. Tokiomis aplinkybëmis gali bûti kredito gavëjo nemokumas arba dide-lis mokëjimø balanso pablogëjimas (pvz., kredito gavëjui sumaþinus ástatiná kapitalà). Jeigu kreditorius atsisako suteikti kredità ir neástengia árodyti aplinkybiø, kurios patvirtintø, kad kreditas nebus gràþintas lai-

524


ku, kreditorius privalo kompensuoti kredito gavëjo nuostolius ir sumo-këti netesybas, jeigu tai numatyta kreditavimo sutartyje. Vienaðalio at-sisakymo vykdyti kreditavimo sutartá teisë kreditoriui priklauso ir tuo-met, jei kredito gavëjas nesilaiko sutartyje nustatytos tikslinio kredito panaudojimo pareigos (arba negarantuoja galimybës kontroliuoti tiks-liná kredito panaudojimà). Kreditorius, kaip ir paskolos gavëjas, pasko-los santykiuose turi teisæ atsisakyti toliau kredituoti sutartyje nustatytà kredito tikslinio panaudojimo pareigà paþeidusá kredito gavëjà ir parei-kalauti gràþinti suteiktà kredità prieð terminà.

Kredito gavëjas turi teisæ atsisakyti visiðkai arba ið dalies priimti kredità (pvz., jeigu turëtas piniginiø lëðø poreikis sumaþëjo arba iðnyko) praneðdamas apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteiki-mo termino, jeigu kreditavimo sutartis nenustato ko kito. Informuoda-mas kreditoriø apie atsisakymà priimti kredità, kredito gavëjas nepriva-lo savo atsisakymo motyvuoti. Kitaip nei kreditoriaus teisë atsisakyti vykdyti kreditavimo sutartá, kredito gavëjo teisë kreditavimo sutartyje gali bûti uþdrausta arba apribota (kreditavimo sutartyje gali bûti numa-tyta atsisakiusio priimti kredità kredito gavëjo pareiga kompensuoti kreditoriui dël kreditavimo sutarties nutraukimo arba pakeitimo patir-tus nuostolius).

49.2.1. Atskiri kreditavimo sutarèiø tipai Ûkinëje veikloje gali iðkilti bûtinybë laikinai „pasiskolinti“ ne pini-

gines lëðas, o statybines medþiagas, þaliavà arba kitus daiktus. Gavëjas suinteresuotas tokiø paskolos santykiø stabilumu – to negali uþtikrinti realinë ir vienaðalë paskolos sutartis. Tokiais atvejais naudojamasi kre-ditavimo prekëmis sutartimi, kuri nustato kreditoriaus pareigà suteikti kitai sutarties ðaliai kredità, taèiau ne pinigais, o daiktais, apibûdina-mais rûðies poþymiais. Antras svarbus kreditavimo prekëmis sutarties skirtumas nuo áprastø kreditavimo sutarèiø – neapribota subjektinë su-tarties sudëtis: kaip kreditoriai ðiuo atveju gali veikti bet kokie paskolos santykiø subjektai, tuo tarpu bankø, kaip kreditoriaus, veikla pagal to-kià sutartá – labiau teorinë, reta iðimtis (ið esmës apsiribojanti kredita-vimu vertybiniais popieriais). Kitaip nei paskolos sutartis, kreditavimo prekëmis sutartis yra dviðalë, konsensualinë ir atlygintinë. Perduodamø daiktø kiekis, asortimentas, kokybë, komplektiðkumas, tara ir pakuotë nustatomi pagal taisykles, reguliuojanèias pirkimo–pardavimo sutartis,

525


jeigu ko kita nenustato kreditavimo sutartis ir tai neprieðtarauja jos es-mei. Visais kitais aspektais kreditavimo prekëmis sutarèiai taikomos kreditavimo sutarties normos, nebent pati sutartis nustato kà kita.

49.2.2. Komercinis kreditavimas Komercinis kreditavimas laikytinas ne savarankiðku paskolos tipo

sandoriu, o atlygintinës sutarties sàlyga. Bet kurioje tokioje sutartyje (pvz., pirkimo–pardavimo, nuomos, rangos, veþimo ar kt.) tiekëjo (pa-slaugø teikëjo) interesais gali bûti nustatyta sàlyga dël tiekiamo turto arba teikiamø paslaugø visiðko iðankstinio apmokëjimo arba avanso (dalinio apmokëjimo), arba, prieðingai, gavëjo interesais nustatyta ati-dëto apmokëjimo arba apmokëjimo dalimis sàlyga.

Ið esmës abiem atvejais kalbama apie kredito suteikimà, taèiau kreditorius èia – ne bankas, o bet kuris ûkinës veiklos dalyvis. Be to, komercinis kreditavimas vyksta ne pagal specialià kredito/paskolos su-tartá, o vykdant prekiø realizavimo, darbø atlikimo arba paslaugø sutei-kimo ásipareigojimus, numatytus kitoje sutartyje. Jeigu sutartyje nëra nuostatos dël kredito gavëjo pareigos sumokëti palûkanas uþ naudoji-màsi komerciniu kreditu, sutartis laikoma neatlygintine (nors paprastai komercinis kreditavimas bûna atlygintinas).

Tipiðku tokio kreditavimo pavyzdþiu galima laikyti prekiø pirkimo–pardavimo sutartá numatant avanso mokëjimo sàlygà. Komercinio kre-ditavimo santykiams taikomos kredità reguliuojanèios teisës normos, jeigu ko kita nenustato ðaliø susitarimas ir jeigu tai neprieðtarauja su-tarties esmei.

49.2.3. Vartojimo kreditas Vartojimo kredito samprata. Vartojimo kredito sutartimi kredito

gavëjas suteikia arba ásipareigoja suteikti kredito gavëjui fiziniam as-meniui (vartotojui): 1) kredità atidëto apmokëjimo, taip pat mokëjimo iðdëstymo (apmokëjimo dalimis) bûdu; 2) kreditus, áskaitant einamo-sios sàskaitos kredità, bendrosios vienkartinës sumos kredità ir daiktui arba paslaugai pirkti teikiamà kredità (CK 6.886 str. 1 d.).

Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo iðsimokëtinai (iðperkamosios nuomos) arba kita panaðaus pobûdþio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybën per-

526


eina per ðioje sutartyje nustatytà terminà sumokëjus daikto kainà, kre-dito palûkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesèius.

Vartojimo kredito sutartimi nelaikoma kredito sutartis, jei: − kreditas suteikiamas ákeièiant nekilnojamàjá daiktà; − vartotojas nemoka jokiø palûkanø ar kitø mokesèiø; − vartotojas ásipareigoja gràþinti kredità per ne ilgesná kaip trijø

mënesiø laikotarpá arba kai kredito suma ne didesnë kaip 1000 li-tø;

− uþ tam tikrà nuolat teikiamà paslaugà vartotojas apmoka dalimis paslaugos teikimo metu.

Vartojimo kredito sutartis labai panaði á kredito sutartá, bet turi ir tam tikrø esminiø skirtumø, kuriuos lemia sutarties dalyviø dalykas ir paèiø sutarèiø juridinë prigimtis.

Vartojimo kredito sutartis yra viena ið vartojimo sutarèiø, kuriø sà-lygø ypatumus reglamentuoja CK 6.188 straipsnis, rûðiø. Kaip ir visø vartojimo sutarèiø, vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas – ten-kinti asmeninius vartotojo (fizinio asmens) poreikius bei suteikti varto-tojui papildomà apsaugà nuo nesàþiningo paslaugos teikëjo.

Vartojimo kredito sutarties elementai. Vartojimo kredito sutartis skiriasi nuo kredito sutarties subjektine sudėtimi: vartojimo kredito ga-vëju pagal vartojimo kredito sutartá gali bûti tik fizinis asmuo, o kredi-toriaus vaidmená gali atlikti ne tik bankai ir kitos kreditinës ástaigos, kuriø ástatuose ir specialioje Lietuvos banko iðduotoje licencijoje numa-tytos kredito operacijos, bet ir kiti asmenys arba grupë asmenø, kurie ástatymø nustatyta tvarka ir atvejais dël savo komercinës, profesinës veiklos turi teisæ teikti vartojimo kredità (pvz., lizingo (iðperkamosios nuomos) kompanijos).

Kaip jau minëta, vartojimo kredito sutarties dalyku gali bûti ne tik pinigai, bet ir daiktai arba paslaugos.

Taigi vartojimo kredito sutartis ir savo subjektine sudëtimi, ir daly-ku turi platesnæ taikymo sritá nei kredito sutartis. Nuo paskolos sutar-ties vartojimo kredito sutartis skiriasi tuo, kad já yra dviðalë, atlygintinë ir konsensualinë, sudaroma tik su fiziniais asmenimis ir nepaisant kre-dito sumos privalo bûti raðytinë.

Vartojimo kredito sutarties turinys. Vartojimo kredito sutartis yra dviðalë, numatanti abiejø ðaliø teises ir pareigas.

527


Tam, kad bûtø papildomai apsaugotas vartotojas nuo nesàþinin-gumo, kitaip nei kreditavimo atveju, siûlant vartotojui sudaryti kredito sutartá (taip pat ir reklamoje) privaloma nurodyti metinæ kredito gràþi-nimo normà, o raðytiniame pasiûlyme nurodomas bendros kredito su-mos apskaièiavimo pavyzdys. Sudarant vartojimo kredito sutartá kredi-torius papildomai ápareigojamas sutarties sudarymo metu raðtu infor-muoti kredito gavëjà apie: teikiamo kredito apribojimus, jei tokiø yra; metinæ palûkanø normà ir mokesèius, taikomus nuo sutarties sudary-mo, sàlygas, kurioms esant jie gali bûti keièiami, bei sutarties pakeitimo procedûrà. CK atskirai ápareigoja kreditoriø áteikti vienà vartojimo su-tarties egzemplioriø kredito gavëjui (vartotojui) ir kilus ginèui árodyti ðá faktà. Be to, sutarties galiojimo metu kredito gavëjas privalo bûti in-formuojamas apie kiekvienà metinës palûkanø normos arba panaðiø iðlaidø pasikeitimà tuo metu, kai tokie pokyèiai ávyksta.

Kitaip nei paskolos ir kredito sutarèiø sudarymo reglamentavimas, CK aiðkiai nustato privalomà vartojimo kredito sutarties turiná. Varto-jimo kredito sutartyje turi bûti nurodyta: kredito suma arba kredito li-mitas, metinë kredito gràþinimo norma, palûkanø norma, mokesèiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios kredito gavëjo iðlai-dos, kredito gràþinimo terminas arba kiekvienos ámokos suma ir mokë-jimo laikas, daikto (paslaugos) kaina ir bendra kredito suma (kai kredi-tas skirtas daiktui arba paslaugai pirkti), kredito draudimo vertë ir sàly-gos, kuriomis draudimo suma bus pervesta kredito davëjui (kai kredito gavëjas privalo pateikti kredito draudimà), kredito gavëjo teisë gràþinti kredità nesibaigus jo gràþinimo laikui pagal CK 6.888 straipsnio nuosta-tas; metinës kredito gràþinimo normos keitimo sàlygos ir tvarka numa-tant sàlygà, kad kredito davëja vienaðaliðkai pakeitimø daryti negali.

Vartojimo kredito sutarties atsisakymo ir nutraukimo ypatumai. Kredito gavëjas (vartotojas) turi teisæ gràþinti kredità nesuëjus jo gràþi-nimo terminui be papildomø mokesèiø, taèiau turi sumokëti iki faktiðko kredito gràþinimo dienos priskaièiuotas palûkanas bei kitus mokesèius.

Kredito gavëjas, pastebëjæs kad vartojimo kredito sutartyje ástaty-mo numatytos privalomos sàlygos nenurodytos arba nurodyta informa-cija yra klaidinga, turi teisæ sutarties atsisakyti. Ðiuo atveju kredito ga-vëjas (vartotojas) turi kredità gràþinti, bet neprivalo mokëti sutartyje nustatytø palûkanø ir kitø mokesèiø.

Jeigu vartotojas ir kreditorius sudaro sutartá dël tam tikrø daiktø (paslaugos) pirkimo finansavimo, o tarp kreditoriaus ir daikto pardavë-

528


jo (paslaugø tiekëjo) yra sudaryta sutartis dël ðiø daiktø pardavimo arba paslaugø tiekëjas ir pardavëjas ar paslaugø tiekëjas nevykdo arba ne-tinkamai vykdo savo sutartinius ásipareigojimus, vartotojas turi teisæ kreiptis á pardavëjà arba paslaugø teikëjà su praðymu tinkamai ávykdyti sutartá, taèiau jeigu per protingà terminà po tokio kreipimosi sutarties sàlygos neávykdomos, turi teisæ sustabdyti savo prievolës pagal vartoji-mo kredito sutartá vykdymà ir reikalauti, kad kreditorius gràþintø jam sumokëtas ámokas.

Kredito davëjui, norinèiam nutraukti vartojimo kredito sutartá prieð terminà, numatyti papildomi reikalavimai. Vartojimo kredito su-tartis gali bûti nutraukta prieð terminà ne tik ávykdþius bendruosius rei-kalavimus dël kredito sutarties nutraukimo prieð terminà, bet ir jeigu mokëjimas pagal vartojimo kredito sutartá yra uþdelstas daugiau kaip vienà mënesá, jo suma yra ne maþesnë kaip deðimt procentø bendros kredito sumos ir nebuvo sumokëta per dvi savaites nuo papildomo pra-neðimo áteikimo kredito gavëjui (vartotojui).


1. Kas yra paskolos sutarties ðalys? 2. Ar paskolos sutarties dalyku gali bûti individualiais poþymiais

apibrëþtas daiktas? 3. Kokios formos turi bûti paskolos sutartis? 4. Ar gali bûti mokamos palûkanos pagal paskolos sutartá? 5. Paskolos sutartis yra konsensualinë ar realinë? 6. Paskolos sutartis yra atlygintinë ar neatlygintinë? 7. Ar skolai pagal pirkimo–pardavimo sutartá gali bûti taikomos

paskolos sutartá reglamentuojanèios normos? 8. Ar paskolos gavëjas privalo gràþinti gautus pagal sutartá pini-

gus, jeigu tokia sutartis pripaþástama negaliojanèia? 9. Kokios yra paskolos sutarties ginèijimo taisyklës?

10. Ar paskolos sutartá galima laikyti turto perleidimo sutartimi? 11. Kreditavimo sutartis yra vienaðalë ar dviðalë? 12. Ar kreditavimo sutarties dalyku gali bûti ne pinigai? 13. Ar kredito davëju gali bûti fizinis asmuo? 14. Kokios formos turi bûti kreditavimo sutartis? 15. Ar kreditorius gali atsisakyti vykdyti kreditavimo sutartá? 16. Kokia yra komercinio kreditavimo samprata?

529


50 skirsnis. BANKO INDËLIS Sutarties reikðmë. Pagal banko indëlio sutartá (CK 6.892–6.902

str.) viena ið ðaliø – indëlininkas siekia perduoti pinigø sumà (indëlá) kredito ástaigai. Kredito ástaiga jai perduotà pinigø sumà gali panaudoti savo nuoþiûra, uþ tai mokëdama indëlininkui atlyginimà – palûkanas. Suëjus sutarties terminui arba indëlininkui pareikalavus gràþinti indëlá, kredito ástaiga privalo gràþinti tokià pat pinigø sumà ir sumokëti palû-kanas sutartyje nustatytomis sàlygomis ir tvarka.

Banko indëliø reglamentavimas ástatymuose priklauso nuo visuo-menës ekonominio iðsivystymo lygio, poreikio ginti banko indëlio sutar-ties ðaliø interesus. Iki ásigaliojant 2000 m. CK normoms, reglamentuo-janèioms banko indëlius304, ðiuos santykius reguliavo 1964 m. CK 4681, 4682, 4691, 4692 ir 471 straipsniai305. Pasikeitæs teisinis reguliavimas ne-lëmë ið esmës naujos banko indëlio sutarties teisinës prigimties arba ekonominës jos paskirties. 2000 m. CK iðsamiau reglamentuoja kai ku-rias sutarties ðaliø, ypaè indëlininko, teises.

Sutarties samprata. Banko indëlio sutarties samprata pateikiama CK 6.892 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis kodeksu, banko indëlio sutartimi (depozitu) viena ðalis (bankas arba kita kredito ástaiga) ásipa-reigoja priimti ið kitos ðalies (indëlininko) arba gavusi kitai ðaliai per-vestà pinigø sumà (indëlá) ásipareigoja gràþinti indëlá ir sumokëti uþ já palûkanas sutartyje nustatytomis sàlygomis ir tvarka.

Kaip matyti ið apibrëþimo, kredito ástaiga ásipareigoja priimti indëlá jau pasiraðiusi banko indëlio sutartá, todël sutartis nelaikytina realine. Kita vertus, apibrëþime neminimos indëlininko pareigos. Ar tai reiðkia, kad indëlininkas neturi jokiø pareigø bankui, kartu banko indëlio sutar-tis yra vienaðalë sutartis? Reikëtø atkreipti dëmesá á dvi aplinkybes.

304 Þr. CK patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymà // Valstybës þinios. 2000. Nr. 74–2262. Tam tikrais atvejais 2000 m. kodekso normos gali bûti taikomos ir sutartims, sudarytoms ásigaliojus kodeksui. Þr., pavyzdþiui, CK patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymo 41 str. 2 d., 47 str. 1 d.

305 Dauguma ðiø straipsniø buvo priimti CK papildymo 4681, 4682, 4683, 4691, 4692 str. ir 469 str. pakeitimo ástatymu // Valstybës þinios. 1998. Nr. 59–1651.

530


Pirma, ástatyme nëra imperatyviø normø, draudþianèiø banko indëlio sutarties ðalims susitarti, kad indëlininkas per sutartyje numatytà laiko-tarpá privalo perduoti kredito ástaigai pinigø sumà (indëlá), o jeigu jo neperduoda, privalo, pavyzdþiui, sumokëti netesybas (baudà). Antra, aiðkinant ðià sutartá reglamentuojanèias kodekso normas privalu atsi-þvelgti á tai, jog sutarties ðaliø padëtis yra nelygi, todël indëlininko, kaip silpnesnës ðalies, interesai turi bûti labiau ginami306.

Sutartis yra atlygintinë, nes kredito ástaiga uþ naudojimàsi jai per-duota pinigø suma indëlininkui privalo sumokëti sutartyje nustatyto dydþio palûkanas. O jeigu sutartyje palûkanø dydis yra neaptartas (tai maþai tikëtina), kredito ástaiga moka vidutinæ palûkanø normà, galioju-sià sutarties sudarymo dienà sutarties sudarymo vietoje (CK 6.896 str. 3 d.).

Jeigu indëlininkas yra fizinis asmuo, banko indëlio sutartis laikoma vieðàja sutartimi (CK 892 str. 2 d.). Ðiais atvejais turi bûti taikomas CK 6.161 straipsnis, pagal kurá kredito ástaiga privalo sudaryti banko indë-lio sutartá su bet kuriuo asmeniu, jei ðis iðreiðkia toká pageidavimà307. Labai svarbu tai, kad sudarydama banko indëlio sutartis su fiziniais as-menimis kredito ástaiga neturi teisës kuriems nors fiziniams asmenims suteikti privilegijø, sutarèiø sàlygos turi bûti vienodos. Ðiø reikalavimø iðimtis gali nustatyti tik ástatymai (CK 6.161 str. 2–4 d.)308. Taèiau ap-linkybes, kad galima taikyti ástatymo numatytà iðimtá, árodyti turi kredi-to ástaiga. Taip pat neleidþiama iðimtis numatyti kredito ástaigos vidaus dokumentuose. Tam tikras gaires dël galimybës taikyti skirtingas palû-kanø normas pateikia CK 6.896 straipsnio 2 dalis – leidþiama numatyti skirtingas palûkanas skirtingoms indëliø rûðims, taip pat leidþiama skirstyti palûkanas pagal indëlio sumà, terminà. Lygiai taip pat neleisti-nomis turëtø bûti laikomos banko indëlio sutarèiø sàlygos, numatanèios skirtingà indëliø atsiëmimo ir pan. tvarkà pagal asmenines, tarnybines

306 Apie tai daugiau þr. poskyrá „Sutarties ðalys“. 307 Þinoma, ðis reikalavimas negali bûti laikomas absoliuèiu. Kredito ástaiga turi teisæ

nustatyti protingus, nediskriminuojanèius apribojimus, reikalingus normaliai kredito ástaigos veiklai uþtikrinti. Pavyzdþiui, ástatymas nenurodo, kokia valiuta kredito ástaiga privalo priimti indëlius ið fiziniø asmenø ir sudaryti banko indëlio sutartá. Normalios konkurencijos sàlygomis kredito ástaigos siekia kuo daugiau patenkinti savo klientø inte-resus, taèiau, þinoma, jos negali bûti ápareigotos priimti indëlius bet kokia, net ir Lietu-voje itin maþai naudojama valiuta.

308 Vieðøjø sutarèiø sudarymo tvarka iðsamiau reglamentuojama CK 6.184 str.

531


arba kitas indëlininkø savybes. Banko indëlio sutarties sàlygos, paþei-dþianèios anksèiau nurodytus reikalavimus, laikytinos niekinëmis (CK 1.80 str.).

Teisinë sutarties prigimtis309. Pakeièiamø daiktø (pvz., pinigø) saugojimo sutartis buvo þinoma nuo senovës laikø. Nors, pavyzdþiui, pasaugos sutartimi (depositum) Romos teisëje saugoti paprastai buvo perduodami individualûs daiktai (arba individualizuoti, pvz., monetos krepðelyje), buvo þinomi atvejai, kai pinigai buvo perduodami jø nei-ndividualizavus. Tada turëjo bûti gràþinama tik tokia pati pinigø suma, o ne tos paèios monetos, nes pinigai buvo sumaiðomi su saugotojo pini-gais, nuosavybës teisë á pinigus buvo perduodama saugotojui, taigi tos paèios monetos negalëjo bûti sugràþinamos310. Romos teisininkai pri-paþino, kad toks atvejis perþengia þinomas pasaugos ribas311. Vëlesni Romos teisës tyrinëtojai pavadino tai depositum irregulare. Nesutarta ir dël teisinës tokios sutarties prigimties. Vieni pabrëþë panaðumà á pa-skolà (nuosavybës teisë perduodama saugotojui), kiti atkreipë dëmesá á skirtingus sutarties ðaliø interesus – paskola tenkina skolininko intere-sus, tuo tarpu depositum irregulare – kreditoriaus.

CK, reglamentuodamas pasaugà, numato pakeièiamøjø daiktø pa-saugà 6.835 straipsnyje, taèiau ðis straipsnis apima tik atvejus, kai ke-liems pasaugos davëjams priklausantys daiktai yra sumaiðomi. Saugoto-jas neturi teisës sumaiðyti daiktø su savaisiais312, todël banko indëliams tokios taisyklës negali bûti taikomos.

Koks banko indëlio sutarties santykis su paskolos sutartimi? Viena vertus, abiem atvejais nuosavybës teisë á pinigus perduodama skolinin-kui313. Ir paskolos gavëjas, ir kredito ástaiga ágyja teisæ panaudoti gautà

309 Banko indëlio sutarties santykis su banko sàskaitos sutartimi aptariamas skyriuje

„Banko sàskaita“. 310 Þr., pavyzdþiui, Alfenus D. 19, 2, 31. 311 Papinian D. 16, 3, 24. 312 Þr. kodekso 6.844 str., pagal kurá saugotojas privalo gràþinti tà patá daiktà, iðsky-

rus 6.835 str. nurodytà atvejá. Teisë disponuoti saugomomis prekëmis gali bûti suteikia-ma prekiø sandëliui, tada taikomos paskolos sutarties taisyklës (6.862 str.).

313 Þinoma, paskolos sutartimi galima perduoti ir kitus rûðies poþymiais apibûdintus suvartojamuosius daiktus (6.870 str. 1 d.). Tai gali nebent liudyti tai, jog banko indëlis yra speciali paskolos sutarties rûðis. Tas pat pasakytina apie tai, kad banko indëlis yra konsensualinë, o paskola – realinë sutartis (kreditavimas, kuris daþniausiai yra konsen-sualinë sutartis, taip pat yra speciali paskolos sutarties rûðis), bei tai, kad pagal banko indëlio sutartá skolininku tampa kredito ástaiga, o pagal paskolos sutartá – nebûtinai.

532


pinigø sumà, t. y. perduoti gautus pinigus savo prievolëms vykdyti ir t. t. Kreditorius (indëlininkas arba paskolos davëjas) neiðsaugo jokiø daik-tiniø teisiø á konkreèius banknotus ar monetas, perduotas skolinin-kui314. Skolininkas turi tik prievolæ gràþinti kreditoriui tokià pat pinigø sumà (banko indëlio atveju – su palûkanomis, paskolos – atsiþvelgiant á ðaliø susitarimà). Tai, jog indëlininkas turi teisæ disponuoti savo indëliu (pvz., pareikalauti gràþinti), nereiðkia, jog jis disponuoja tais paèiais banknotais arba monetomis, perduotomis kredito ástaigai. Indëlis kre-dito ástaigoje – tai naujas (ypatingas) civiliniø teisiø objektas (teisine prigimtimi – prievolinë teisë), kuriuo disponuoja indëlininkas. Kita ver-tus, tai, jog indëlininkas yra silpnesnë sutarties ðalis, lemia ypatingà banko indëlio sutarties reglamentavimà. Pavyzdþiui, CK suteikia indë-lininkui teisæ pareikalauti gràþinti indëlá, net jeigu ir buvo susitarta dël indëlio termino (6.895 str. 3 d.). Jau minëta, kad banko indëlio sutartis, kai indëlininkas yra fizinis asmuo, yra vieðoji sutartis. Taigi banko indë-lio sutartis gali bûti laikoma itin specifine paskolos sutarties rûðimi. Ið esmës negalima atmesti subsidiaraus paskolos taisykliø taikymo banko indëliams, taèiau kai banko indëliai gana iðsamiai reguliuojami ástaty-mu, toks banko indëlio sutarties kvalifikavimas turi daugiau teorinæ reikðmæ.

Sutarties ðalys. Banko indëlio sutarties ðalys yra kredito ástaiga ir indëlininkas. Indëlininkas, kaip jau minëta, yra laikomas ekonomiðkai silpnesne sutarties ðalimi, negalinèia ið esmës turëti átakos sutarties sà-lygoms (jei indëlininkas yra fizinis asmuo, neleidþiama nustatyti atski-riems indëlininkams skirtingø sutarties sàlygø). CK siekia iðtaisyti padë-tá iðsamiai reglamentuodamas kai kuriuos banko indëlio sutarties as-pektus. Ðtai kodekso 6.895 straipsnio 3 dalis ásakmiai nurodo, kad ne-paisant indëlio rûðies kredito ástaiga privalo iðmokëti visà arba dalá in-dëlio pagal pirmà indëlininko pareikalavimà. Kitaip nustatanti sutarties sàlyga yra niekinë (CK 1.80 str.). Itin iðsamiai reglamentuojamas palû-kanø skaièiavimas ir mokëjimas. Paþymëtina, kad palûkanø skaièiavi-mas nuo kitos dienos po indëlio priëmimo dienos iki dienos, einanèios prieð dienà, kurià indëlis buvo iðmokëtas (nuraðytas), ne visiðkai palan-kus indëlininkui. Taèiau ástatymas nedraudþia ðalims susitarti, kad bus mokamos ilgesnio laikotarpio palûkanos. Kodekso 6.898 straipsnio 1 dalis yra nukreipiamoji norma, nes mini privalomà indëliø draudimà

314 Apie negrynøjø pinigø perdavimà kredito ástaigai þr. skyriø „Banko sàskaita“.

533


ástatymø numatyta tvarka. Ðiuo metu indëliø draudimà reguliuoja Indë-liø ir ásipareigojimø investuotojams draudimo ástatymas315.

Kadangi indëlininkas banko indëlio sutartá gali sudaryti tik sutik-damas su kredito ástaigos pasiûlytomis sàlygomis, laikytina, jog sutartis yra sudaroma prisijungimo bûdu, taigi taikomi CK 6.185 ir 6.186 straipsniai. Indëlininkui turi bûti suteikta galimybiø susipaþinti su stan-dartinëmis banko indëlio sutarties sàlygomis. Jei indëlininkas yra juri-dinis asmuo, uþtenka, pavyzdþiui, pateikti standartines sàlygas pasira-ðant sutartá (CK 6.185 str. 3 d.). Taèiau jeigu sutartis sudaroma su fizi-niu asmeniu (ne verslininku), indëlininkø interesai gali bûti maksima-liai apsaugomi suteikiant galimybæ ið anksto susipaþinti su standartine banko indëlio sutartimi (paskelbiant internete, klientø aptarnavimo vietose ar pan.). Sutarties sàlygos, iðkilus dël jø abejoniø, turi bûti aið-kinamos indëlininko naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kuo maþesnæ galimybæ susipaþinti su standartinëmis sutarties sàlygomis turëjo indëlininkas, tuo daugiau jo naudai turi bûti aiðkinamos sutarties sàlygos316.

CK nëra nuorodos, kad banko indëlio sutartis, kai indëlininkas yra fizinis asmuo, laikytina ne tik vieðàja, bet ir vartojimo sutartimi. Todël tokioms sutartims bus taikomi daugelis kodekso straipsniø, suteikianèiø vartotojams tam tikras teises, pavyzdþiui, teisæ kreiptis á teismà dël ne-sàþiningø sutarties sàlygø pripaþinimo negaliojanèiomis. Vartojimo su-tartis apibrëþiama kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje. Tai bet kokia sutar-tis dël paslaugø ásigijimo, jà fizinis asmuo sudaro siekdamas tenkinti savo, ðeimos arba namø ûkio poreikius. Banko indëlio sutartis tiesiogiai nesudaroma dël paslaugø teikimo, ðia sutartimi, kaip minëta, indëlinin-kas perduoda kredito ástaigai nuosavybës teisæ á pinigø sumà, o kredito ástaiga ásipareigoja gràþinti ðià sumà kartu su palûkanomis. Taèiau, mû-sø nuomone, tokia vartojimo sutarties sàvoka bûtø pernelyg siaura. Reikëtø manyti, jog esminis vartojimo sutarties poþymis yra tas, kad sutartis sudaroma tarp fizinio asmens, veikianèio su verslu arba profesi-ja nesusijusiais tikslais, ir kito asmens, veikianèio verslo arba profesijos tikslais317. Daþniausiai fizinio asmens interesai ginami banko indëlio sutartá pripaþástant vieðàja – draudþiama diskriminacija dël indëlininko

315 Valstybës þinios. 2002. Nr. 65–2635. 316 Taip pat þr.: CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 234. 317 Þr. pardavëjo ir paslaugos teikëjo apibrëþimà 1993 m. balandþio 5 d. Tarybos di-

rektyvose dël nesàþiningø vartojimo sutarèiø sàlygø 93/13/EEB 2(c) str. [1993] OJ L 095.

534


asmeniniø, tarnybiniø ir kitø savybiø, draudþiama atsisakyti sudaryti sutartá. Indëlininkui suteikiama teisë atsiimti indëlá pagal pirmà parei-kalavimà ir kt. Taèiau reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad fizinis asmuo vien tik dël banko indëlio sutarties (kuria, pvz., siekia investuoti asme-nines santaupas) sudarymo fakto netampa verslininku, iðmananèiu ásta-tymus ir galinèiu deramai ávertinti rizikas. Toks fizinis asmuo turi turëti teisæ reikalauti teismine tvarka pripaþinti negaliojanèiomis nesàþiningas banko indëlio sutarties sàlygas (pavyzdinis tokiø sàlygø sàraðas patei-kiamas CK 6.188 str.). Kai kuriais atvejais kodeksas daro iðimtá ir, pa-vyzdþiui, numato, jog kredito ástaiga turi teisæ vienaðaliðkai pakeisti pa-lûkanø, mokamø uþ indëlius iki pareikalavimo, dydá. Apie palûkanø sumaþinimà privalu praneðti prieð vienà mënesá, jeigu ko kita nenustato sutartis (6.896 str. 4 d.)318.

Indëlininkais gali bûti tiek Lietuvos, tiek uþsienio valstybës fiziniai ir juridiniai asmenys. CK pripaþásta, jog uþsienio pilieèiai ir asmenys, neturintys pilietybës, Lietuvos Respublikoje turi toká pat civiliná tei-snumà kaip ir Lietuvos Respublikos pilieèiai (CK 1.15 str.). Uþsienio juridiniø asmenø ir kitø organizacijø civilinis teisnumas nustatomas pa-gal valstybës, kurioje ðie juridiniai asmenys ar organizacijos yra ásteigti, teisæ (CK 1.19 str.). Taèiau kredito ástaigos ágyja licencijà verstis kredito ástaigos veikla tik Lietuvos Respublikoje ir, jeigu jos nëra gavusios lei-dimo verstis tokia veikla ir kitose valstybëse, verstis kredito ástaigos veikla kitoje valstybëje (taip pat priimti indëlius ið fiziniø arba juridiniø asmenø kitoje valstybëje) gali bûti draudþiama pagal tos valstybës ásta-tymus319.

Ar galima diferencijuoti banko indëlio sutarties sàlygas atsiþvel-giant á tai, ar indëlininkas yra Lietuvos ar uþsienio valstybës fizinis ar juridinis asmuo? Jeigu indëlininkas yra fizinis asmuo (Lietuvos arba uþsienio), sutartis yra vieðoji, todël diferenciacija neleistina. Taèiau uþ-sienio juridiniai asmenys taip pat neturëtø bûti diskriminuojami. Tik siekiant ásitikinti, jog uþsienio fizinis ar juridinis asmuo (juridinio as-

318 Plg. CK 6.188 str. 2 d. 10 p. 319 Atsiþvelgiant á ðiuolaikinëje bankinëje praktikoje naudojamas technologijas (in-

ternetinë bankininkystë ir t. t.) kartais gali bûti sunku nustatyti, ar paslauga teikiama kitoje valstybëje, ar ne. Pavyzdþiui, gali bûti naudojamasi su prievole labiausiai susijusios teisës kriterijumi ir pan. Daugiau þr.: Dalhuisen J. H. Dalhuisen on International Com-mercial, Financial and Trade Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2000, p. 789 et seq.

535


mens valdymo organas, fizinio arba juridinio asmens atstovas) turi teisæ sudaryti banko indëlio sutartá, gali bûti reikalaujama tam tikrø, specifi-niø, dokumentø.

Banko indëlio sutartá turi teisæ sudaryti ir nepilnameèiai. Tokià tei-sæ jie, þinoma, ágyja, jeigu iki 18 metø sudaro santuokà (CK 2.5 str. 2 d.) arba ástatymø nustatyta tvarka pripaþástami veiksniais (emancipuotais) (CK 2.9 str.). Ástatymas nenurodo, ar banko indëlio sutartá turi teisæ sudaryti nepilnameèiai iki 14 metø. Prieðingai, kodeksas nepilname-èiams nuo 14 iki 18 metø suteikia teisæ padëti á kredito ástaigas indëlius ir jais disponuoti (CK 2.8 str. 4 d.).

Indëlis kredito ástaigai gali bûti perduodamas ir treèiojo asmens naudai (CK 6.900 str.). Tokios sutartys gali bûti, pavyzdþiui, sudaromos siekiant ðeimos nario naudai padëti indëlá, kad ðis vëliau tokia teise ga-lëtø pasinaudoti. Jeigu banko indëlio sutartimi nenustatyta kitaip, su-tartyje ávardytas treèiasis asmuo indëlininko teises ágyja nuo pirmojo pareikalavimo momento arba nuo ketinimo naudotis indëlininko tei-sëmis iðreiðkimo kitu bûdu (CK 6.900 str. 1 d.).

Kita banko indëlio sutarties ðalimi gali bûti tik kredito ástaiga, tu-rinti licencijà uþsiimti tokia veikla (CK 6.893 str. 1 d.). Ástatymai grieþ-tai reglamentuoja kredito ástaigø ásisteigimà, bûtina gauti specialø lei-dimà (licencijà) uþsiimti kredito ástaigos veikla320. Neturint kredito ástaigos licencijos, kiekviena veikla, kuria siekiama pridengti indëliø priëmimà ið neprofesionaliø rinkos dalyviø, yra neteisëta. Jeigu indëlá priima tokios teisës neturintis asmuo, indëlininkas turi teisæ reikalauti nedelsiant jam gràþinti visas ámokëtas sumas, ástatymo nustatytas palû-kanas ir atlyginti nuostolius, kiek jø nepadengia palûkanos (CK 6.893 str. 2 d.).

Sutarties forma. Banko indëlio sutarties formai keliami grieþti rei-kalavimai – sutartis privalo bûti raðytinës formos, o jeigu ðio reikalavi-mo nesilaikoma, sutartis negalioja, yra niekinë (CK 6.894 str. 1 ir 3 d.).

320 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymo 2 str. 23 d., pagal

kurià kredito ástaiga yra Lietuvos Respublikos ámonë arba ástaiga, arba uþsienio valsty-bës ámonës padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje, kurie turi licencijà verstis ir verèiasi indëliø ir kitø gràþintinø lëðø priëmimu ið neprofesionaliø rinkos dalyviø bei piniginiø paskolø teikimu, taip pat kai kuria kita veikla. Taip pat þr.: ástatymo 2 str. 17 d., 3 str. 4 d. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891; 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà dël kredito ástaigø steigimosi ir veiklos 2000/12/EB [2000] OJ L 126/1.

536


Sutartá leidþiama sudaryti iðduodant indëlininko knygelæ (CK 6.901 str.), depozito sertifikatà (CK 6.902 str.) arba kità kredito ástaigø veik-los taisyklëse nustatytà dokumentà (CK 6.894 str. 2 d.).

Ðiuolaikinëje praktikoje kredito ástaigos gali pasitelkti ávairias te-chnines priemones, leidþianèias banko indëlio sutartá sudaryti per at-stumà, pavyzdþiui, naudojantis internetu. Ar taip sudaryta banko indë-lio sutartis atitiks CK reikalavimus? Kodekso normos, reglamentuojan-èios raðytinæ sandoriø formà, nurodo, jog raðytinës formos dokumentui prilyginami ðaliø pasiraðyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimi-linio ryðio arba kitokiais telekomunikacijø galiniais árenginiais, jeigu uþtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraðà (CK 1.73 str. 2 d.). Reikalavimà dël galimybës identifikuoti paraðà reikëtø aiðkinti taip, jog turi bûti identifikuotos banko indëlio sutarties ðalys, t. y. pagal nau-dojamas technines priemones turi bûti aiðku, kuris asmuo yra indëli-ninkas321. Ðiam tikslui galima naudotis elektroniniu paraðu322. Taèiau elektroninis paraðas neturëtø bûti laikomas vienintele galima priemone banko indëlio sutarèiai sudaryti naudojantis telekomunikacijomis. Ðalys banko sàskaitos sutartyje gali susitarti naudoti elektronines mokëjimo priemones remdamosi duomenimis, patvirtinanèiais, kad nurodymà davë tokià teisæ turintis asmuo (CK 6.915 str. 3 d.). Tarp tokiø operaci-jø gali bûti numatoma sudaryti ir banko indëliø sutartis. Jeigu kredito ástaigos klientas turi teisæ naudodamasis telekomunikacijomis atlikti mokëjimus tretiesiems asmenims, neturi bûti ribojamas ir banko indëlio sutarèiø sudarymas ðiomis priemonëmis, pasinaudojant lëðomis, esan-èiomis banko sàskaitoje323. Taigi gali bûti atliekami ir kiti veiksmai su-darius banko indëlio sutartá – reikalaujama gràþinti indëlá arba jo dalá prieð terminà ir kt.

Sutarties ðaliø teisës ir pareigos. Kaip minëta, banko indëlio sutar-timi kredito ástaiga ásipareigoja priimti indëlá, gràþinti já ir sumokëti palûkanas. Indëlininko reikalavimui gràþinti indëlá netaikoma ieðkinio senatis (CK 1.134 str. 2 p.). Jeigu numatyta sutartyje, indëlininkas pri-

321 Taip pat þr. CK 1.76 str. 2 d.: jeigu sandoris buvo sudarytas naudojantis teleko-

munikacijø galiniais árenginiais, tai visais atvejais turi uþtekti duomenø sandorio ðalims nustatyti.

322 Þr. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymà // Valstybës þinios. 2000. Nr. 61–1827.

323 Dël galimo subsidiaraus banko sàskaitos sutartá reglamentuojanèiø taisykliø tai-kymo banko indëliams þr. 52 skirsná.

537


valo perduoti indëlá per nustatytà laikà kredito ástaigai. Tam tikros kre-dito ástaigos pareigos atsiranda taikant CK 6.892 straipsnio 3 dalá, pagal kurià ðiems santykiams subsidiariai gali bûti taikomos ir banko sàskai-tos sutartá reglamentuojanèios taisyklës (pvz., CK 6.925 str.324).

Indëlis indëlininkui gràþinamas suëjus sutartyje nustatytam termi-nui, ávykus sutartyje nurodytai sàlygai arba indëlininko reikalavimu. Pinigø suma gràþinama sutartyje nustatyta tvarka – pavyzdþiui, iðmo-kama grynaisiais arba áskaitoma á indëlininko sàskaità, atidarytà pagal banko sàskaitos sutartá toje kredito ástaigoje. Banko indëlio sutartimi kredito ástaiga taip pat ásipareigoja mokëti sutartyje nustatyto dydþio palûkanas. Minëta, jog palûkanø dydá leidþiama diferencijuoti tik atsi-þvelgiant á indëlio rûðá, sumà, terminà. Jeigu kitaip nenustato banko indëlio sutartis, neleidþiama maþinti palûkanø sutarties galiojimo metu, iðskyrus palûkanas uþ indëlius iki pareikalavimo. Apie palûkanø suma-þinimà privaloma praneðti ið anksto (CK 6.896 str. 4 ir 5 d.). Sutartyje turëtø bûti nurodyta, kaip indëlininkams bus praneðama apie palûkanø dydþio pakeitimus. Kodekso 6.897 straipsnis nustato ganëtinai aiðkià palûkanø apskaièiavimo ir mokëjimo tvarkà.

Jeigu pinigø sumas á indëlininko sàskaità ámoka ne pats indëlinin-kas, o tretieji asmenys, kredito ástaiga privalo ðias sumas priimti ir ati-tinkamai pakeisti áraðà indëlininko sàskaitoje (CK 6.899 str.). CK nenu-rodo, ar indëlininkas turi teisæ duoti kredito ástaigai nurodymà pervesti jo indëlá arba indëlio dalá treèiajam asmeniui. Ar gali ðalys banko indë-lio sutartimi numatyti tokià indëlininko teisæ? Manytina, jog ðalys taip gali susitarti. Taèiau tai jau nebus tik banko indëlio sutartis, o turës banko sàskaitos sutarèiai bûdingø elementø – kredito ástaigos prievolæ vykdyti kliento nurodymus dël sàskaitoje esanèiø lëðø325.

Kredito ástaigos atsakomybë pagal banko indëlio sutartá atsiranda, jeigu laiku negràþinamas indëlis (arba jo dalis, taip pat palûkanos). To-kiu atveju, jeigu sutartis nenumato kitaip, turi bûti mokamos ástatymø palûkanos, nustatytos 6.210 straipsnyje. Taip pat turëtø bûti atlyginami nuostoliai, kiek jø nepadengia palûkanos. Tokia pati kredito ástaigos atsakomybë iðkyla, jeigu indëlio priëmimu paþeidþiamos bankø veiklos taisyklës (CK 6.893 str. 3 d.). Specialus atvejis paminëtas kodekso 6.898

324 Banko pareiga saugoti banko paslaptá aptariama skyriuje „Banko sàskaita“. 325 Daugiau apie banko indëlio ir banko sàskaitos sutarèiø santyká þr. skyriø „Banko

sàskaita“.

538


straipsnio 3 dalyje – jei indëlio gràþinimas neuþtikrinamas, indëlininkas turi teisæ pareikalauti gràþinti indëlá ir sumokëti palûkanas bei atlyginti nuostolius. Neatleidþiama kredito ástaiga nuo atsakomybës ir tada, kai indëlis gràþinamas ne indëlininkui, o juo apsimetusiam asmeniui arba tariamam indëlininko – juridinio asmens valdymo organui, atstovui. Kredito ástaiga, iðmokëdama indëlá, privalo patikrinti gavëjo tapatybæ, dokumentus, árodanèius gavëjo teisæ á indëlá. Jei pareiga vykdoma nela-bai atidþiai, indëlá teisëtam jo savininkui gali tekti iðmokëti antrà kartà.

Banko indëliø rûðys. Pirmiausia reikia pabrëþti, kad ástatymai ne-nurodo iðsamaus ir baigtinio banko indëlio rûðiø sàraðo. Tais atvejais, kai minimos tam tikros rûðys, yra tik pavyzdinis skirstymas. Sàþiningos konkurencijos sàlygomis kredito ástaigos savo iniciatyva siûlo ávairiø rûðiø indëlius siekdamos kuo geriau patenkinti indëlininkø interesus. Indëliai gali bûti iki pareikalavimo, kai kredito ástaiga privalo iðmokëti indëlá pagal pirmà pareikalavimà, terminuotieji, kai indëlis iðmokamas praëjus tam tikram terminui (CK 6.895 str.). Atsiþvelgiant á indëlininkà indëliai gali bûti skirstomi á fiziniø asmenø ir juridiniø asmenø indëlius. Ðiuo atveju fizinio asmens sudaryta banko indëlio sutartis laikoma vie-ðàja sutartimi (CK 6.892 str. 2 d.). Taip pat minëta, jog galimi indëliai treèiojo asmens naudai. Banko indëlio sutartys gali bûti sudaromos numatant sàlygà, jog indëlis bus iðmokamas ávykus tam tikram ávykiui (tam tikram asmeniui sudarius santuokà ir pan.).

CK átvirtina itin svarbià nuostatà – nepaisydama indëlio rûðies kre-dito ástaiga privalo iðmokëti visà arba dalá indëlio pagal pirmà indëli-ninko pareikalavimà. Prieðingai numatanti sutarties sàlyga negalioja, yra niekinë (CK 6.895 str. 3 d.). Ástatymas leidþia tik tikslinti palûkanø normà, jeigu anksèiau nustatyti atsiimami indëliai (iðskyrus indëlius iki pareikalavimo) (CK 6.895 str. 4 d.).

Kontroliniai klausimai: 1. Kokia yra banko indëlio sutarties samprata? 2. Ar banko indëlio sutartis gali bûti sudaryta þodþiu? 3. Ar palûkanos gali bûti nustatomos atsiþvelgiant á indëlininko

asmená? 4. Kokios gali bûti bankø indëliø rûðys? 5. Ar gali banko indëlio sutartá sudaryti nepilnameèiai asmenys?

539


6. Kaip banko indëlio sutartis susijusi su paskolos sutartimi? 7. Ar banko indëlio sutartis gali bûti sudaryta treèiojo asmens nau-

dai? 8. Ar indëlio sertifikatas gali bûti pirkimo–pardavimo sutarties ob-

jektu? 9. Kokia yra kredito ástaigos atsakomybë paþeidus sutartá?

540


51 skirsnis. FAKTORINGAS Faktoringo samprata ir teisinë charakteristika. Ekonominë padë-

tis, kai rinkos dalyviams trûksta apyvartiniø lëðø, didëja ámoniø skolos kredito ástaigoms, stringa ámoniø tarpusavio atsiskaitymai, reikalauja netradiciniø finansavimo priemoniø. Viena ið tokiø – faktoringas, kuris uþtikrina ámonëms stabilius pinigø srautus bei palengvina jø planavimà, sumaþina valdymo ir administracines sànaudas, eliminuoja su blogomis debitorinëmis skolomis susijusià rizikà. Visa tai leidþia ámonëms skirti daugiau lëðø savo pagrindinei veiklai.

Nors faktoringo paslaugos egzistavo jau XVI–XVII a., taèiau mûsø ðalyje tai ganëtinai naujas institutas. Faktoringo sutartys Lietuvoje su-darinëjamos jau nuo 1998 m., taèiau teisiðkai reglamentuoti ðiuos san-tykius pradëta tik 2001 m. liepos 1 d., ásigaliojus CK.

Angliðkas terminas „factoring“ yra tarptautinis terminas (kilæs ið lo-tyniðkojo facere – veikti, vykdyti), universaliai vartojamas daugelyje kal-bø, todël ir lietuviø kalboje nëra savito jo atitikmens. CK 6.903 straips-nis pateikia tokià faktoringo sampratà: „Faktoringo sutartimi viena ða-lis (finansuotojas) perduoda arba ásipareigoja perduoti kitai ðaliai (klientui) pinigus mainais uþ kliento (kreditoriaus) piniginá reikalavimà, susijusá su prekiø pardavimu, darbø atlikimu ar paslaugø teikimu, tre-èiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidþia arba ásipareigoja perleisti finansuotojui piniginá reikalavimà skolininkui (finansavimas numatant sàlygà perleisti piniginá reikalavimà) ir mokëti sutartyje nu-statytà atlyginimà“.

Remiantis ðiuo apibrëþimu pavyzdiná faktoringo realø veikimà ga-lima apraðyti taip:

Klientas (pardavëjas, paslaugø teikëjas, rangovas) pagal su kontra-hentu sudarytà sutartá parduoda prekes, suteikia paslaugas arba atlieka darbus treèiajam asmeniui ir ágyja reikalavimo teisæ á já (treèiasis asmuo tampa skolininku).

Vienas kliento uþ parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba atlik-tus darbus skolininkui iðraðomos sàskaitos-faktûros egzempliorius pa-teikiamas faktoringo ámonei (finansuotojui).

541


Finansuotojas per 2 arba 3 dienas sumoka klientui faktoringo avan-sà (70–90 proc. pirkimo kainos) pagal akceptuotas sàskaitas-faktûras.

Per 30–90 dienø finansuotojas ið skolininko pagal sàskaitas-faktû-ras gauna 100 proc. sàskaitos-faktûros sumos.

Finansuotojas sumoka klientui rezervà (30–10 proc. pirkimo kai-nos).

Tai pati paprasèiausia faktoringo veikimo schema vykdant vietiná faktoringà. Akivaizdu, kad faktoringo sutartyje yra keliø CK reglamen-tuojamø sutarèiø rûðiø elementai. Pirmiausia pakinta prievolinis santy-kis – prievolës ðalys pasikeièia (reikalavimo perleidimo (cesijos) sutar-ties elementai, taip pat finansuotojas, dalyvauja faktoringo santykiuose pirkdami reikalavimà (atsiranda pirkimo–pardavimo sutarties elemen-tai). CK 6.906 straipsnio 3 dalis numato, kad „jeigu finansuotojas pa-reikalauja ávykdyti jam perleistà piniginá reikalavimà, o skolininkas jo neávykdo ar ávykdo netinkamai, tai klientas neatsako uþ tokius skolinin-ko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita“. Kodeksas átvirtina ben-dràjà normà, kad faktoringas paprastai vykdomas be regreso, t. y. klien-tas su reikalavimu perduoda ir skolininko nemokumo rizikà. Taèiau paliekama galimybë faktoringo sutarties ðalims susitarti, kad tokià rizi-kà prisiims klientas – tokiu atveju faktoringo sutartyje atsiranda ir lai-davimo sutarties elementø.

Kaip matyti ið anksèiau pateiktos faktoringo sutarties sampratos, faktoringo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ðalys susita-ria dël svarbiausiø jos sàlygø, taigi sutartis yra konsensualinë.

Faktoringo sutartis yra dviðalë, abipusiðkai ápareigojanti, nes ir fi-nansuotojas (faktorius), ir klientas (kreditorius) turi vienas kitam ir pareigø, ir teisiø. Sutartis yra atlygintinë, nes uþ teikiamà finansavimà klientas (kreditorius) moka faktoriui faktoringo palûkanas, praktikoje faktoringo palûkanos yra nustatomos atsiþvelgiant á klientui pagal su-tartá pervedamo avanso dydá. Daþniausiai klientas faktoriui moka dar ir komisiná mokestá uþ sàskaitø-faktûrø ir su jomis susijusiø dokumentø tvarkymà, kontroliavimà, administravimà.

Faktoringo sutarties ðalys. Faktoringo sutarties ðalys yra finansuo-tojas (tarptautinëje praktikoje paplitæs faktoriaus pavadinimas) ir klien-tas (kreditorius). Nors ðiuose santykiuose dalyvauja ir dar vienas sub-jektas – skolininkas, taèiau jis susijæs tik su klientu, o ne su faktoringo sutartimi.

542


Klientas su skolininku paprastai bûna sudaræs pirkimo–pardavimo, paslaugø teikimo arba darbø atlikimo sutartá, pagal kurià klientas – pa-rdavëjas (paslaugø teikëjas) turi reikalavimo teises á skolininkà – pirkë-jà. Ðios teisës faktoringo sutartimi ir yra perleidþiamos faktoriui. Nors skolininkas ir nëra faktoringo sutarties ðalis, vis dëlto jis turi tam tikrus ásipareigojimus – sumokëti pinigø sumas finansuotojui, jei yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimà. Paprastai skolininkai apie reikalavimo perleidimà informuojami klientui jo uþ prekes (paslaugas) iðraðomoje sàskaitoje-faktûroje darant specialø áraðà (klijuojant nusta-tytos formos lipdukà), kuriame nurodoma, kad reikalavimas yra perleis-tas ir turi bûti mokama á finansuotojo sàskaità.

Klientas, kaip rodo praktika, – daþniausiai vidutinio dydþio ámonës, kurios turi sàlyginai didelæ metinæ apyvartà, taèiau kurioms laiku part-neriø nesumokëtos skolos sukelia nemaþai sunkumø ir jø galimybës maþomis sànaudomis naudotis kreditiniais iðtekliais yra ribotos. Tokios ámonës taip pat gali nenorëti arba nepajëgti rûpintis savø klientø mo-kumo tikrinimu, nori sutaupyti apskaitos bei sutarèiø vykdymo kontro-lës iðlaidas, perduoti abejotinø skolø rizikà kitiems asmenims ir pan.326

Finansuotoju gali bûti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridi-nis asmuo, ástatymø nustatyta tvarka turintis teisæ vykdyti faktoringo veiklà (CK 6.904 str.). Ástatymø leidëjas, taip formuluodamas finansuo-tojo sàvokà, nurodo, kad tokia veikla gali uþsiimti ne bet kuris juridinis asmuo, taèiau ðiuo metu nëra në vieno galiojanèio teisës akto, nusta-tanèio reikalavimus faktoringo veikla uþsiimantiems juridiniams asme-nims (jei jie nëra bankai). Ði veikla kol kas nëra licencijuojama, nors rengiant CK projektà tai buvo numatyta. Ðiuo metu yra priimtas Finan-sø ástaigø ástatymas327, kuriame faktoringas apibûdinamas kaip skolini-mas ir priskiriamas prie finansiniø paslaugø (minëto ástatymo 3 str.). Ðiame ástatyme asmeniui, kuris verèiasi finansiniø paslaugø teikimu, keliami tam tikri reikalavimai: jis turi gauti licencijà teikti finansines paslaugas, turëti tinkamà apskaitos, vidaus kontrolës sistemas, tinkamà personalà, technines, informacines, technologines apsaugos uþtikrinimo priemones ir patalpas, valdymo ir organizacinæ struktûrà, turto draudi-mà. Siekiama, kad finansuotoju galëtø bûti tik finansiðkai patikimos, tam tikro dydþio kapitalà turinèios bendrovës ir bankai.

326 Sûdþius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 1991, p. 98. 327 Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.

543


Faktoringo sutarties forma. Faktoringo sutarties forma CK nëra specialiai aptarta, nes faktoringo sutartimi pirmiausia yra perleidþiamas reikalavimas, o reikalavimo perleidimo sutarties formai turëtø bûti tai-komi reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei prievolei. CK 6.905 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „Faktoringo sutarties dalyku esantis pini-ginis reikalavimas privalo bûti apibrëþtas finansuotojo ir kliento sudary-toje sutartyje taip, kad faktoringo sutarties sudarymo momentu bûtø galima identifikuoti esamà reikalavimà, o bûsimà reikalavimà – ne vë-liau kaip jo atsiradimo momentu“. Tokia kodekso nuostata leidþia da-ryti iðvadà, kad faktoringo sutartis turi bûti raðytinës formos.

Faktoringo sutarties dalykas yra tik piniginis reikalavimas. Perlei-dþiamo piniginio reikalavimo:

− mokëjimo terminas gali bûti jau suëjæs (esamas reikalavimas); arba

− teisë gauti pinigines sumas gali atsirasti ateityje (bûsimas reikala-vimas).

CK 6.905 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Perleidþiant bûsimà piniginá reikalavimà pripaþástama, kad jis perëjo finansuotojui po to, kai atsirado teisë reikalauti sutartyje numatytø pinigø sumø ið skolininko. Jeigu piniginio reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru ávykiu, perleidimas pripaþástamas ávykusiu, kai tas ávykis ávyksta. Tokiais atve-jais papildomai áforminti piniginio reikalavimo perleidimà nereikia“. Taèiau kodekse nieko nekalbama apie esamo reikalavimo perleidimo momentà – tai ðalys gali numatyti sutartyje.

Faktoringà galima suprasti kaip reikalavimo teisës pirkimà, taèiau faktoringo sutartis skiriasi nuo reikalavimo perleidimo sutarties: fakto-ringo sutarties ðalimi – finansuotoju gali bûti tik apibrëþtas asmenø ra-tas (CK 6.904 str.); 2) kitaip nei faktoringo sutartis, reikalavimo perlei-dimo sandoris gali bûti neatlygintinis; 3) faktoringo sutarties dalykas yra tik piniginis reikalavimas; 4) reikalavimo teisë kitam asmeniui gali pereiti ástatymø pagrindu (CK 6.101 str. 4 d.), faktoringo atveju – reika-lavimo teisë perduodama tik sutartimi ir kt.

Faktoringo sutarties turinys susideda ið finansuotojo ir klientø tei-siø ir pareigø komplekso, gali bûti labai ávairus – ðalys paèios tariasi dël visø sutarties sàlygø. Sutarties turinys gali kisti – tai priklauso nuo fak-toringo sutarties rûðies. Pavyzdþiui, CK 6.903 straipsnio 3 dalis nurodo, kad ðalys gali susitarti, jog finansuotojas privalës tvarkyti kliento veiklos buhalterinæ apskaità, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su

544


piniginiais reikalavimais, esanèiais perleidimo dalyku. Paprastai faktoringo sutarties ðalys prisiima ðias pareigas: − klientas sutartimi ásipareigoja perleisti galiojantá (esantá arba bû-

simà) reikalavimà, o finansuotojas já perimti; − finansuotojas ásipareigoja sumokëti klientui atlyginimà uþ perlei-

dimà – daþniausiai 70–90 proc. reikalavimo sumos (pirkimo kai-nos dalá);

− klientas uþ iðmokëtà sumà privalo mokëti palûkanas, o skolinin-kui patenkinus reikalavimà klientas gauna kità pirkimo kainos dalá (rezervà), ið kurios iðskaièiuojami komisiniai finansuotojui;

− jei faktoringo sutarties ðalys nesusitaria kitaip, finansuotojas pri-siima skolininko prievolës neávykdymo (nemokumo) rizikà, t. y. skolininkui neávykdþius piniginio reikalavimo finansuotojas netu-ri teisës reikalauti, kad tai ávykdytø klientas (vadinamasis fakto-ringas be regreso arba tikrasis faktoringas);

− finansuotojas arba klientas raðtiðkai privalo informuoti skolinin-kà apie piniginio reikalavimo perleidimà.

Klientas ásipareigoja pateikti faktorizuoti visà kliento apyvartà arba jo dalá, o ne tik sàskaitas, iðraðytas nepatikimiems pirkëjams (paslaugø gavëjams).

Prekybos praktikoje sutartis sudaranèios ðalys daþnai susitaria dël reikalavimo, kylanèio ið sutarties perleidimo, negalimumo – pactum de non cedento sàlygos. Toks susitarimas uþtikrina iðimtinai skolininko (pirkëjo, paslaugø gavëjo) interesus, o kreditorius ðiuo atveju susiduria su apribojimais disponuoti savo turtu. Todël ðiuo metu galiojantis CK, kitaip nei anksèiau galiojæs CK, leidþia kreditoriui perleisti reikalavimà, net jei tai uþdrausta jo sutartimi su skolininku – toks perleidimas neda-ro jo negaliojanèio (CK 6.907 str.). Taèiau ði sàlyga nereiðkia, kad kre-ditorius atleidþiamas nuo atsakomybës skolininkui uþ sutarties, kurioje buvo numatytas reikalavimo perleidimo draudimas, paþeidimà. Jei jø tarpusavio sutartyje uþ toká kreditoriaus ásipareigojimø nevykdymà yra numatytos sankcijos, kreditorius turës atsakyti skolininkui uþ sutarties paþeidimà.

Faktoringo sutarties rûðys. Teorijoje ir praktikoje vyrauja fakto-ringo sutarèiø ávairovë. Atsiþvelgiant á rinkos dalyviø poreikius, sparèiai besivystanèius verslo santykius átvirtinama vis daugiau naujø faktoringo sutarties rûðiø.

545


Pagrindiniai ðios sutarties sudarymo principai, formos reikalavimai, turinys yra vienodi visoms rûðims, taèiau kiekviena faktoringo sutarties rûðis turi savø ypatumø. Visame pasaulyje labiausiai paplitusios ir iðto-bulintos vidaus (vietinio) faktoringo sutartys.

Galima tokia faktoringo sutarèiø klasifikacija: I. Pagal tai, kur yra faktoringo santykiø dalyviai: 1. Vidaus (vietinio) faktoringo sutartis – visi trys faktoringo santy-

kiø dalyviai yra vienoje ðalyje. Atsiþvelgiant á faktoriaus gebëji-mà laisvai vykdyti savo veiklà tam tikrame regione „vienos ða-lies“ sàvoka gali bûti prapleèiama (pvz., Baltijos ðalys arba kitas regionas).

2. Tarptautinio faktoringo sutartis – kai vienas ið faktoringo santy-kiø dalyviø reziduoja kitoje ðalyje: 2.1. eksporto faktoringo sutartis – klientas yra eksportà vykdanti

ámonë, o skolininkai reziduoja kitose ðalyse; 2.2. importo faktoringo sutartis – klientø – ne rezidentø reikala-

vimø rinkimas ið skolininkø faktoriaus ðalyje. II. Pagal pardavëjo informavimo faktà: 1. Atviro faktoringo sutartis – skolininkas yra informuojamas apie

teisës á jo skolà perdavimà faktoringo paslaugas teikianèiai ámo-nei: 1.1. sàskaitø administravimas (surinkimas) (angl. – collection ser-

vice) – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai faktorius ágyja reikalavimo teisæ pats nefinansuodamas pardavëjo (avansas nemokamas). Ðiuo atveju tik administruojami sko-lininko mokëjimai. Faktoringo paslaugø teikëjas pagal sà-skaitas-faktûras veda skolininko laiku ir tinkamai perveda-mø visø sumø buhalterinæ apskaità;

1.2. bendro faktoringo sutartis – sutartis, sudaroma ne tarp dvie-jø ðaliø, kaip yra áprasta faktoringo sutartims, o tarp fakto-riaus, kliento ir skolininko. Tai triðalë sutartis;

1.3. vartojimo faktoringo sutartis – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai klientas sudaro su pirkëjais (skolininkais) stan-dartines prekiø arba suteikiamø paslaugø iðsimokëtinai su-tartis, kuriose nurodyta, kad reikalavimo teisë yra perleista ir pirkëjas turi mokëti faktoriui.

2. Uþdaro (tyliojo) faktoringo sutartis – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai në vienas ið kliento kontrahentø nëra informuoja-

546


mas apie faktoringo operacijà. Labiausiai paplitusios ðios sutar-tys: 2.1. sàskaitø diskontavimo sutartis (avanso faktoringas) (angl. –

non–notification invoice discounting) – faktoriaus ir kliento susitarimas, kuriuo pardavëjas perleidþia reikalavimo teisæ faktoringo ámonei be skolininko þinios. Skolininkas moka á kliento jam iðraðomose sàskaitose nurodytà specialià (dis-kontuojamø sàskaitø) banko sàskaità, atidarytà faktoriaus;

2.2. mokesèiø faktoringo sutartis – faktoriaus ir kliento susita-rimas, kuriuo finansuojamos klientui gràþintinos pridëtinës vertës mokesèio (toliau – PVM) sumos.

Paprastai á ðiuos santykius yra átraukiamas dar vienas dalyvis – mo-kesèiø konsultantas (tarpininkas), su kuriuo faktorius turi sudaræs ben-dradarbiavimo sutartá ir kuris suteikia garantijà dël su klientu susijusios finansinës rizikos. Vykstant tokiam finansavimui, mokesèiø administra-torius gràþina pridëtinës vertës mokestá á kliento mokesèiø faktoringo banko sàskaità, ið kurios pinigai pavedimu pervedami á finansuotojo banko sàskaità. Tik finansuotojas turi uzufruktoriaus teisæ gauti áplau-kas ið kliento mokesèiø faktoringo sàskaitos. Paþymëtina, kad CK 6.909 straipsnio 1 dalies nuostata, jog skolininkas privalo sumokëti finansuo-tojui tik jei yra gavæs raðytiná praneðimà apie reikalavimo perleidimà, nepagrástai eliminuoja uþdaro faktoringo galimybæ.

Ir uþdaras, ir atviras faktoringas gali bûti vykdomas tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu.

III. Pagal ðaliø prisiimamà rizikos laipsná: 1. Faktoringo sutartis be regreso teisës – faktoriaus ir kliento susi-

tarimas, kai klientas, parduodamas faktoriui reikalavimo teisæ á skolininkà, neásipareigoja padengti galimø faktoriaus nuostoliø dël skolininko nemokumo. Faktorius turi teisæ atmesti nepati-kimus, þemo kreditingumo kliento pirkëjus (paslaugø gavëjus), be to, komisinis mokestis vykdant faktoringà be regreso yra di-desnis, kartu operacija yra brangesnë.

2. Faktoringas su regreso teise – klientas atsako uþ skolininko ne-apmokëtas sàskaitas, t. y. jis ásipareigoja jas apmokëti arba per-pirkti ið faktoriaus (faktorius reikalavimo teisæ pagal neapmokë-tas sàskaitas–faktûras perleidþia atgal klientui). Taip faktorius panaikina savo finansinæ rizikà.

547


Pateikta faktoringo sutarèiø rûðiø klasifikacija yra sàlyginë, nes kiekviena nurodytø sutarèiø nebûtinai turi turëti visus minëtus elemen-tus, arba vykdoma grieþtai laikantis nurodytos tvarkos. Daþniausiai su-tarèiø modeliai yra pritaikomi prie ðalyje egzistuojanèios teisinës, mo-kestinës bazës. Lietuvoje yra teikiamos tiek vidinio, tiek tarptautinio faktoringo paslaugos, taip pat sàskaitø administravimas, diskontavimas, vartojimo faktoringas su tam tikromis modifikacijomis.


1. Kokia yra faktoringo sutarties samprata? 2. Kas gali bûti faktoringo sutarties ðalys? 3. Ar faktoringo sutartimi gali bûti perleidþiamas bûsimas reika-

lavimas? 4. Kokiø civiliniø sutarèiø elementai yra faktoringo sutartyje? 5. Ar sutartis yra realinë ar konsensualinë? 6. Kokia ðios sutarties forma? 7. Kas yra faktoringo sutarties dalykas? 8. Kuo faktoringas skiriasi nuo reikalavimo perleidimo (cesijos)? 9. Kas yra vidaus faktoringo sutartis?

10. Kas yra tarptautinio faktoringo sutartis ir kokios jos rûðys? 11. Kas yra atviro faktoringo sutartis? 12. Kas yra uþdarojo (tyliojo) faktoringo sutartis? 13. Kuo skiriasi faktoringo sutartis be regreso teisës nuo faktoringo

sutarties su regreso teise?

548


52 skirsnis. BANKO SÀSKAITA

Sutarties samprata. Tarp fizinio arba juridinio asmens ir banko ga-li susiklostyti gana ávairûs santykiai – asmuo gali padëti indëlá á bankà, gali imti paskolà ið banko, atsiskaityti su treèiaisiais asmenimis naudo-damasi banko paslaugomis ir t. t. Didelë dalis ðiø operacijø vienaip arba kitaip susijusios su sàskaita ar keliomis sàskaitomis, kurias klientui ati-daro ir imasi tvarkyti bankas. CK atskirai reguliuoja banko sàskaitos sutartá, kurios pagrindinis tikslas ir yra sàskaitos banke atidarymas ir tvarkymas (CK Ðeðtosios knygos XLVI skyrius).

Banko sàskaitos sutarties sampratà pateikia CK 6.913 straipsnio 1 dalis – banko sàskaitos sutartimi bankas ásipareigoja priimti ir áskaityti pinigus á kliento (sàskaitos savininko) atidarytà sàskaità, vykdyti kliento nurodymus dël tam tikrø sumø pervedimo ir iðmokëjimo ið sàskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas ásipareigoja ap-mokëti bankui uþ suteiktas paslaugas ir operacijas.

Sutartis laikytina konsensualine, nes tam, kad sutartis bûtø laikoma sudaryta ir atsirastø ðaliø teisës ir pareigos, nebûtina pinigus perduoti. Sutartá sudariusiam bankui iðkyla pareiga priimti lëðas á kliento sàskai-tà, laikyti banko paslaptá, klientas privalo mokëti bankui atlyginimà uþ operacijas ir pan. Sutartis dviðalë – ir bankas, ir klientas yra ásipareigo-jæs vienas kitam – bankas privalo atlikti operacijas, klientas privalo jas apmokëti. Kita vertus, klientas perduoda bankui pinigus, o bankas, jei-gu tai numatyta sutartyje, moka klientui palûkanas.

Pagal kodekso 6.914 straipsnio 2 ir 3 dalis bankas privalo sudaryti banko sàskaitos sutartá ir atidaryti sàskaità to pageidaujanèiam klientu, jeigu ástatymai, banko veiklos dokumentai arba banko licencija nenu-stato kitaip328. Kai kurie autoriai banko sàskaitos sutartá laiko vieðàja

328 Bankø pareiga sudaryti sutartá su klientu pripaþástama tik kai kuriose uþsienio valstybëse ir gana ribotai. Þr., pavyzdþiui: B. Geva. Bank Collections and Payment Tran-sactions: Comparative Study of Legal Aspects. Oxford University Press, 2001, p. 26 et seq. Vokietijoje vyraujanti doktrina atmeta asmens teisæ á banko sàskaità. H. Herrmann. Bank–Customer Relationship in German Law and Practice // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in International Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999, p. 97–98.

549


sutartimi329. Ið tikrøjø, vienas ið vieðøjø sutarèiø poþymiø yra prekiø pardavimas arba paslaugø teikimas visiems, kas tik kreipiasi (CK 6.161 str. 1 d.). Taèiau, kitaip nei banko indëlio sutarties atveju (CK 6.892 str. 2 d.), CK tiesiogiai nenurodo, jog banko sàskaitos sutartis bûtø laikoma vieðàja sutartimi. Bet kokiu atveju tikslinga kodekso normas aiðkinti taip, jog jos suteikia teisæ bankui savarankiðkai nustatyti sàskaitø atida-rymo ir tvarkymo sàlygas (CK 6.914 str. 2 d.), taip pat prireikus jas vie-naðaliðkai pakeisti. Jeigu klientas pageidauja sudaryti banko sàskaitos sutartá pagal ðias sàlygas, bankas privalo jà sudaryti. Kaip alternatyva galëtø bûti vienodos visø bankø bendrosios sàskaitø atidarymo ir tvar-kymo sàlygos.

Banko sàskaitos sutartims gali bûti taikomos ir CK taisyklës dël standartiniø sutarèiø sàlygø bei prisijungimo sutarèiø. Jeigu klientas yra fizinis asmuo, jis gali bûti laikomas ir vartotoju, taigi jis ágyja teisæ kreiptis á teismà su reikalavimu pripaþinti negaliojanèiomis nesàþinin-gas sutarties sàlygas. Kebli padëtis gali susiklostyti, kai klientai yra juri-diniai asmenys. Kai kurie jø, vertindami pasiûlytas standartines sutar-ties sàlygas, gali pasitelkti á pagalbà kvalifikuotø specialistø, taèiau ka-dangi sàlygos standartinës, galimybiø dël jø derëtis maþai. Bûtø netiks-linga visiðkai drausti individualiai tikslinti banko sàskaitos sutarties sà-lygas, kai jos netampa diskriminacinës kitø banko klientø atþvilgiu. Ta-èiau esant nesàþiningoms sutarties sàlygoms gali ásikiðti vartotojø teisiø gynimo organizacijos arba net teismas.

Jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, sutartis sudaroma neribotam lai-kui. Taèiau ji gali bûti nutraukiama kliento pageidavimu330.

Teisinë sutarties prigimtis. Kaip ir banko indëlio sutarties atveju, kai bankui perduodami grynieji pinigai (banknotai arba monetos), klientas neiðsaugo jokiø teisiø á konkreèius banknotus ir monetas, nuo-savybës teisë á ðiuos objektus pereina bankui. Savo ruoþtu bankas pa-keièia áraðà kliento sàskaitoje, kurioje nurodoma, kad klientas turi ati-tinkamai daugiau „negrynøjø pinigø“. Toks áraðas þymi kliento reikala-vimo teisës banko atþvilgiu dydá. Ðá reikalavimà bankas patenkina grà-þindamas klientui tokià pat sumà grynøjø pinigø arba pervesdamas neg-rynuosius pinigus tretiesiems asmenims arba á kliento sàskaitas kituose bankuose.

329 CK komentaras. Ðeðtoji knyga, p. 202. 330 Þr. poskyrá „Sutarties nutraukimas“.

550


Ið esmës panaði padëtis susiklosto negrynøjø pinigø pervedimo á bankà atveju. Pinigai, kuriuos klientas á savo sàskaità banke perveda ið savo sàskaitos kitame banke arba kuriuos klientui perveda tretieji as-menys, tiesiogiai nepatenka á kliento sàskaità. Konkreti pinigø suma papildo klientà aptarnaujanèio banko korespondentinæ sàskaità valsty-bës centriniame banke arba kitame banke. Dël ðios prieþasties padidëja bendras banko turtas. Taèiau kartu padidëja banko ásipareigojimas klientui, ðis padidëjimas paþymimas kliento sàskaitoje.

Kadangi kliento sàskaitoje þymimas banko ásipareigojimo klientui dydis331 (kaip minëta, tai kliento prievolinë teisë banko atþvilgiu), ban-kas nedisponuoja ðioje sàskaitoje esanèiais pinigais, lëðomis. Ðiuo turtu disponuoja klientas, duodamas nurodymus bankui pervesti pinigø sumà tretiesiems asmenims. Bankas disponuoja tais pinigais, kurie áplaukë á jo paties korespondentinæ sàskaità kitame banke. Todël CK 6.913 straipsnio 2 dalis, pagal kurià bankas gali disponuoti kliento sàskaitoje esanèiomis lëðomis, jeigu uþtikrina kliento teisæ netrukdomai disponuo-ti tomis lëðomis (vadinamasis dvigubas disponavimas), nëra tiksli. Ðià normà reikëtø aiðkinti taip: bankas privalo uþtikrinti, jog joms uþteks savo turto tam, kad kliento nurodymai bûtø ávykdyti. Bûtent savo turtu bankas uþtikrina, kad bus vykdomi ásipareigojimai klientui332. Panaudo-jæs savo turtà bankas sumaþina savo ásipareigojimø dydá klientui pa-keisdamas áraðà kliento sàskaitoje.

Klientas, pervesdamas grynuosius pinigus á bankà, gaudamas lëðas ið treèiøjø asmenø arba pervesdamas jas ið kito banko, ið esmës skolina pinigus bankui. Bankas ðiuos pinigus gali panaudoti savo reikmëms, jis privalo tik uþtikrinti, kad klientui pareikalavus jo nurodymai bus ávyk-dyti. Taèiau kliento sàskaitoje lëðø gali nebûti, be to, sutartyje numatyta tvarka bankas gali iðmokëti pinigus ið kliento sàskaitos, nors sàskaitoje

331 Sàskaitos mechanizmas taip pat aiðkinamas kaip banko ir kliento tarpusavio ási-

pareigojimø skaièiavimo priemonë. Kiekvienà kartà, kai pakeièiamas áraðas sàskaitoje, atliekamas naujas balansas, atspindintis skolinio ásipareigojimo dydá tarp ðaliø. Þr. : B. Geva. Collections and Payment Transactions: Comparative Study of Legal Aspects, p. 106 et seq.

332 Papildomai banko ásipareigojimø vykdymas uþtikrinamas indëliø (taip pat ir lëðø banke pagal banko sàskaitos sutartá) draudimu. Þr. Lietuvos Respublikos indëliø ir ási-pareigojimø investuotojams draudimo ástatymo 2 str. 8 d., 3 str. 1 d. ir kt. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 65–2635. Þinoma, pirmiausia stabili bankø veikla uþtikrinama grieþtai reguliuojant jø steigimàsi ir veiklà, nustatant veiklos rizikà ribojanèius normatyvus.

551


pinigø nëra tada jau bankas gali tapti kreditoriumi (CK 6.918 str.). To-dël banko ir kliento santykiai nëra vien tik paskoliniai santykiai, taip perþengiamos, pavyzdþiui, banko indëlio sutartimi sukuriamø teisiniø santykiø ribos. Banko sàskaitos sutartimi bankas taip pat ið anksto ási-pareigoja vykdyti kliento nurodymus dël sàskaitoje esanèiø lëðø, áskaity-ti pinigø sumas á kliento sàskaità, atlikti kitas operacijas. Ðios operacijos vykdomos ið anksto sutartomis (daþniausiai banko nustatytomis) sàly-gomis. Ðtai bankas numato, kokio dydþio mokesèius ims uþ klientui at-liekamas operacijas, per kiek laiko ðios operacijos bus ávykdytos.

Sutarties sudarymas. CK nekelia specialiø banko sàskaitos sutar-ties formos reikalavimø, taèiau siekiant ágyvendinti ávairius ástatymo reikalavimus (pvz., supaþindinti klientà su standartinëmis sàlygomis) sutartis turëtø bûti sudaroma raðtu333. Nebûtina pasiraðyti bendrà do-kumentà, prieðingai, daþnai á sutartá átraukiamos nuorodos á kitus do-kumentus, pavyzdþiui, banko nustatytas ir paskelbtas standartines sà-skaitø tvarkymo sàlygas, áskaitant operacijø ákainius. Sudarius sutartá klientui arba jo nurodytam asmeniui atidaroma sàskaita (CK 6.914 str. 1 d.).

Árodinëjimo, kad klientas susipaþino arba kad jam buvo suteikta galimybë susipaþinti su standartinëmis sàlygomis, naðta tenka bankui. Reikia manyti, jog tos sàskaitos aptarnavimo sàlygos, kurios yra iðdësty-tos CK (pvz., CK 6.921 str. 1 d.) arba kituose ástatymuose, neprivalo bûti átrauktos á sutartá. Kitos sàlygos turi bûti pateiktos klientui arba sudaryta galimybë su jomis susipaþinti, arba bent jau nurodyta, jog su-tartis sudaroma pagal tam tikras vieðai paskelbtas standartines sàlygas. Taèiau jeigu klientas yra fizinis asmuo, reikalavimai turëtø bûti grieþ-tesni, reikëtø suteikti kuo daugiau galimybiø susipaþinti su siûlomomis sàlygomis, visos abejonës tenka kliento naudai (CK 6.185 ir 6.186 str., 6.193 str. 4 d.)334.

Banko sàskaitos sutarties sudarymo metu arba ir vëliau ðalys gali susitarti dël specifiniø banko paslaugø teikimo sudarydamos specialias sutartis, pavyzdþiui, dël informacijos perdavimo elektroniniu bûdu.

333 Taip pat þr. Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymo 2 str. 35 d. ir 31 str. 2 d. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.

334 Apie reikalavimus informuoti vartotojà teikiant finansines paslaugas naudojantis ryðio priemonëmis þr. 2002 m. rugsëjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà 2002/65/EB dël nuotolinio finansiniø paslaugø teikimo vartotojams ir pakeièianèios Ta-rybos direktyvà 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB [2002] OJ L 271/16.

552


Kaip minëta, bankas neturi teisës atsisakyti sudaryti banko sàskai-tos sutartá, jeigu to nenumato ástatymai, banko veiklos dokumentai arba bankui iðduota licencija (CK 6.914 str. 3 d.).

Sutarties ðalys. Viena ið sutarties ðaliø yra banko klientas. Juo ið esmës gali bûti bet koks fizinis arba juridinis asmuo, áskaitant uþsienio fizinius ir juridinius asmenis bei kitas organizacijas. Fiziniai asmenys patys gali sudaryti banko sàskaitos sutartá, jeigu jiems jau suëjo 18 metø arba iki to laiko jie yra sudaræ santuokà, arba ástatymø nustatyta tvarka pripaþinti veiksniais (emancipuotais) (CK 2.5, 2.9 str.). Uþ nepilname-èius iki 14 metø sandorius, taip pat ir banko sàskaitos sutartá, gali suda-ryti jø vardu tëvai arba globëjai (CK 2.7 str. 1 d.). Kadangi naudojantis banko sàskaita gali bûti atliekama daug operacijø, bet kokie veiksmai vykdant sutartá turi bûti atliekami taip pat veiksnaus asmens, todël ne-pilnameèiams iki 14 metø banko sàskaitos sutartis nëra itin patogi priemonë.

Nepilnameèiai nuo 14 iki 18 metø jau turi teisæ patys padëti indë-lius335 á kredito ástaigas ir jais disponuoti. Taèiau CK numato tik apskri-tai tokià teisæ, jos ágyvendinimo detales turëtø nustatyti kiti teisës aktai (CK 2.8 str. 4 d.). Atsiþvelgiant á tai, jog ástatymas fizinio asmens visiðko veiksnumo nesieja su 14 metø sukaktimi, teisës aktai gali numatyti tam tikrus apribojimus disponuoti indëliais kredito ástaigose nepilname-èiams nuo 14 iki 18 metø, pavyzdþiui, riboti sumas, kurias per tam tikrà laikotarpá nepilnametis turi teisæ savarankiðkai (be tëvø ar rûpintojø sutikimo) panaudoti.

Juridiniai asmenys banko sàskaitos sutartá sudaro per savo orga-nus, ágaliotus darbuotojus. Priklausomai nuo to, ar juridinis asmuo yra privatus, ar vieðasis, skiriasi teisinës pasekmës, jeigu banko sutartá val-dymo organai sudarë paþeisdami savo kompetencijà (CK 2.83 ir 2.84 str.). Apribojimus gali nustatyti ir ástatymai336. Banko sàskaitos sutartis, pagal kurià atidaroma speciali sàskaita steigiamo juridinio asmens da-

335 Nors CK indëliu tiesiogiai vadina tik pinigø sumà, perduotà kredito ástaigai pagal

banko indëlio sutartá (CK 6.892 str. 1 d.), nëra kliûèiø ðià sàvokà 2.8 str. iðplësti taip, jog ji apimtø ir bet kokias kitas sumas kredito ástaigose, taigi ir lëðas sàskaitoje, atidarytoje pagal banko sàskaitos sutartá. Paþymëtina, kad kituose ástatymuose indëlis taip ir supran-tamas, pavyzdþiui, Finansø ástaigø ástatymo 2 str. 16 d. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.

336 Þr., pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondø ástatymo 9 str. 1 d. 1 p. // Valstybës þinios. 1996. Nr. 32–787.

553


lyviø ámokoms kaupti, gali bûti sudaroma iki juridinio asmens áregistra-vimo. Tokiu atveju steigiamam juridiniam asmeniui atstovauja steigimo dokumentuose nurodyti asmenys337.

Kaip nurodo CK 6.913 straipsnio 1 dalis, kita sutarties ðalis yra bankas. Finansø ástaigø ástatymas teisæ priimti indëlius (taip pat pinigus pagal banko sàskaitos sutartá) ir kitas gràþintinas lëðas ið neprofesiona-liø rinkos dalyviø suteikia kredito ástaigoms338. Bankø veiklà ðiuo metu reguliuoja Bankø ástatymas339.

Sutarties ðaliø teisës ir pareigos. Sudaræs banko sàskaitos sutartá bankas privalo klientui atidaryti sàskaità. Á ðià sàskaità bankas privalo áskaityti pinigø sumas, kurias klientui perveda kiti asmenys arba pats klientas ið kitos savo sàskaitos. Kaip minëta, klientui pervedamos lëðos patenka á paties banko korespondentinæ sàskaità kitame banke, tada bankas atitinkamai padidina áraðà kliento sàskaitoje. Tam, kad bankas galëtø atlikti ðá veiksmà, lëðø pervedimo dokumentuose (parengiamuo-se kliento arba jo skolininko, gavusio nurodymus ið kliento) turi bûti sukaupta pakankamai informacijos apie galutiná lëðø gavëjà, pavyzdþiui, kliento vardas ir pavardë arba pavadinimas, banko sàskaitos numeris.

Bankas taip pat ásipareigoja ávykdyti kliento nurodymus dël sàskai-toje esanèiø lëðø – iðmokëti grynais, pervesti á kità kliento sàskaità arba tretiesiems asmenims, atlikti kitas operacijas, kurias numato ástatymai, kiti teisës aktai, bankininkystës paproèiai (CK 6.916 str.). Paprastai bankas mokëjimus vykdo tik tuo atveju, jeigu sàskaitoje netrûksta lëðø, taèiau ðalys gali susitarti ir prieðingai, tada jau bankas tampa kredito-riumi, o klientas – skolininku (CK 6.918 str.). Uþ ðias operacijas klien-tas privalo sumokëti bankui banko nustatytus mokesèius (CK 6.919 str.). Apie ðiuos mokesèius klientas turi bûti informuojamas ið anksto, aiðkia forma340. Banko ir kliento reikalavimai, kylantys dël palûkanø

337 Pavyzdþiui, Akciniø bendroviø ástatymo 9 str. 6 d., 10 str. 5 d., 11 str. 1 d. // Vals-tybës þinios. 2000. Nr. 64–1914. Taèiau, pavyzdþiui, steigiant finansø ástaigà sàskaita atidaroma steigëjø vardu. Þr. Finansø ástaigø ástatymo 27 str. 2 d. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.

338 Finansø ástaigø ástatymo 2 str. 16, 17 d., 3 str. 4 d. 1 p. // Valstybës þinios. 2002. Nr. 91–3891.

339 Valstybës þinios. 2004. Nr. 54–1832. 340 Savaime suprantama, ðiuos mokesèius, kaip ir kitas standartines sàskaitø tvarky-

mo sàlygas, bankas turi teisæ keisti. Taèiau sutarties sàlygos, kurios nesuteikia klientui teisës nutraukti sutarties pakeitus tam tikras standartines sàlygas, gali bûti laikomos nesàþiningomis ir pripaþástamos negaliojanèiomis.

554


mokëjimo, atlyginimo uþ operacijas, gali pasibaigti áskaitymo bûdu (CK 6.921 str.). Taip pat klientas turi bûti informuojamas apie kitas sàskai-tos tvarkymo sàlygas – periodiná sàskaitos tvarkymo mokestá (jeigu toks nustatomas), operacijø ávykdymo terminus ir kt. Nustatydamas (taip pat vëliau keisdamas) standartines sàskaitø tvarkymo sàlygas bankas priva-lo vengti nesàþiningø, nepagrástai kliento teises ribojanèiø, nebûdingø bankinei praktikai, akivaizdþiai paþeidþianèiø sutarties ðaliø lygybæ sà-lygø.

Sudarydamas sutartá ir vykdydamas jà bankas privalo tinkamai nu-statyti kitos sutarties ðalies ir lëðomis sàskaitoje disponuojanèio asmens tapatybæ. Jeigu klientui atstovauja kitas asmuo arba jeigu klientui teises ir pareigas sukuria jo valdymo organas, jo narys, steigimo dokumentuo-se nurodytas asmuo, privalu nustatyti, ar toks asmuo turi teisæ sudaryti sutartá, disponuoti lëðomis – pareikalauti ágaliojimo ar kitø dokumentø. Daþniausiai tokie dokumentai pateikiami sudarant banko sàskaitos su-tartá. Klientas privalo informuoti bankà, jeigu atðaukiami iðduoti ágalio-jimai, pasikeièia juridinio asmens valdymo organø nariai, taip pat jeigu pasikeièia asmeniniai duomenys (adresas ir kt.), prieðingu atveju jam gali tekti nuostoliø atsiradimo rizika. Disponuodamas lëðomis klientas pateikia bankui nustatytos formos uþpildytus dokumentus (pvz., mokë-jimo pavedimus)341. Bankas patikrina, ar dokumentus pasiraðë ágaliotas asmuo. Elgdamasis nelabai rûpestingai bankas rizikuoja atsakyti klien-tui uþ jo patirtus nuostolius. Reikalavimà nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybæ numato ir ástatymai pinigø plovimo prevencijos tikslais342. Klientas taip pat turi teisæ nurodyti, jog lëðos ið sàskaitos gali bûti nura-ðomos pagal treèiojo asmens reikalavimà (CK 6.915 str. 2 d.). Pavyz-dþiui, taip galima atsiskaityti uþ nuolat teikiamas komunalines, teleko-

341 Ðaliø susitarimu nurodymai bankui gali bûti perduodami ir elektroniniu bûdu. Þr.

CK 6.915 str. 3 d. Tokie nurodymai, pavyzdþiui, gali bûti patvirtinti elektroniniu paraðu. Þr. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymas // Valstybës þinios. 2000. Nr. 61–1827. Taip pat þr. skyriø „Banko indëlis“.

342 Pinigø plovimo prevencijos ástatymas // Valstybës þinios. 1997. Nr. 64–1502; 2002. Nr. 33–1255. Taip pat þr. Lietuvos banko valdybos 2002 m. spalio 24 d. nutarimà Nr. 134 „Dël Pinigø plovimo prevencijos metodiniø rekomendacijø kredito ástaigoms“ // Valsty-bës þinios. 2002. Nr. 108–4803. Apie rekomendacijos dël dokumentø, kuriuos reikëtø gauti ið klientø jiems atidarant sàskaitas, þr. General Guide to Account Opening and Customer Identification. Attachment to Basel Committee publication No. 85 „Customer due diligence for banks“ (http://www.bis.org/publ/bcbs85annex.htm, aplankyta 2003–04–14).

555


munikacijø ir kitas paslaugas. Jeigu kitaip nenurodyta banko sàskaitos sutartyje arba kituose dokumentuose, bankas privalo besàlygiðkai vyk-dyti tokius kliento nurodymus, todël jeigu kliento nurodytas asmuo ne-pagrástai pateikë reikalavimà nuraðyti lëðas ir bankas já ávykdë, pretenzi-jas reikëtø pareikðti ne bankui, o asmeniui, kurá nurodë klientas. Klien-tas gali apriboti tokio treèiojo asmens teises – numatyti maksimalias sumas, kurias leidþiama nuraðyti. Su tokiu apribojimu sutikæs bankas privalës uþtikrinti, kad jo bûtø laikomasi.

Kadangi lëðos sàskaitoje priklauso klientui, bankas privalo uþtik-rinti neribotà disponavimà jomis (CK 6.913 str. 3 d., 6.926 str.). Iðimtis gali nustatyti ástatymai (pvz., lëðos banko sàskaitoje areðtuojamos) arba banko sàskaitos sutartis. Klientas bet kuriuo metu turi teisæ pateikti bankui nurodymà pervesti sàskaitoje esanèias lëðas, atlikti kitas opera-cijas. Bankas, laikydamasis ið anksto paskelbtø operacijø vykdymo ter-minø343, privalo ávykdyti kliento nurodymà. Kliento nurodymà privalu vykdyti taip, kad tai geriausiai atitiktø kliento interesus (pvz., kai klien-tas perveda lëðas gavëjui, esanèiam uþsienio valstybëje, operacijos iðlai-dos turëtø bûti kuo maþesnës, ji turëtø bûti atliekama kuo sparèiau, atsiþvelgiant á kliento papildomus nurodymus, jeigu tokiø buvo).

Uþ lëðø likutá sàskaitoje bankas privalo klientui mokëti palûkanas, jeigu ko kita nenumato banko sàskaitos sutartis (CK 6.920 str.). Papras-tai ðios palûkanos yra maþesnës nei palûkanos uþ terminuotàjá indëlá.

Apie likuèius sàskaitoje, lëðø nuraðymus, áskaitymus, mokesèius, priskaièiuotas palûkanas, kitas atliktas operacijas bankas informuoja klientà sutartyje nustatyta tvarka – nustatytu periodiðkumu siunèiamos ataskaitos arba suteikiama galimybë klientui su jomis susipaþinti. Sutar-timi taip pat gali bûti nustatomas laikotarpis, per kurá klientas gali pa-reikðti bankui pretenzijas dël nepagrástai nuraðytø lëðø, kitø neatitiki-mø.

343 Ástatymai daþniausiai nurodo tik minimalius reikalavimus, keliamus tam tikrø

operacijø (pvz., lëðø pervedimo) terminams. Iðsamius terminus nustato bankas, laikyda-masis ástatymø reikalavimø. Þr., pavyzdþiui, CK 6.917, 6.931, 6.933 str., Lietuvos Res-publikos mokëjimø ástatymà // Valstybës þinios. 1999. Nr. 97–2775. Reikia paminëti, jog CK (6.917 str.) nustato dispozityvias taisykles, kurias ðalys savo susitarimu gali pakeisti. Taèiau atsiþvelgiant á bûtinumà nustatyti sàþiningas sàskaitø tvarkymo sàlygas ðaliø susi-tarimas turëtø atspindëti praktines galimybes (paprastai reikalingà tokiai operacijai atlikti laikà).

Taip pat þr. skyriø „Atsiskaitymai“.

556


Kliento sàskaità tvarkantis, jo nurodymus dël sàskaitoje esanèiø lë-ðø vykdantis bankas turi itin iðsamià informacijà apie kliento veiklà. Siekdamas apsaugoti kliento interesus CK ápareigoja bankà saugoti duomenis apie klientà, jo sàskaità, indëlá, atliekamas operacijas344. Pa-slaptimi gali bûti laikomi ávairûs duomenys apie klientà, kuriuos jis pa-teikë bankui siekdamas sudaryti ir sudaræs sutartá, duomenys apie sà-skaitos bûklæ, atliktas operacijas, net ir apie patá sàskaitos buvimo fak-tà. Kitiems asmenims tokia informacija gali bûti atskleidþiama tik ásta-tymø nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.925 str.). Tokie ástatymai turi numatyti informacijos teikimo pagrindus bei tvarkà345. Banko sàskaitos sutarties nutraukimas negali bûti laikomas banko paslapties pabaigos pagrindu. Banko paslaptimi nelaikytini duomenys apie klientà, sàskaità, jeigu ðie duomenys yra vieðai skelbiami (pvz., kliento sàskaitos rekvizi-tai raðtuose, kituose dokumentuose). Tam tikrais atvejais banko paslap-tis gali bûti atskleidþiama paties banko interesams apsaugoti, pavyz-dþiui, kai bankas siekia iðieðkoti ið kliento lëðas uþ sàskaitoje suteiktà kredità, reikia atskleisti duomenis apie atliktas operacijas kliento sà-skaitoje.

Lëðø nuraðymas ið banko sàskaitos. CK átvirtina grieþtà taisyklæ – lëðos ið sàskaitos gali bûti nuraðomos tik esant tvirtam pagrindui – kliento nurodymu, teismo sprendimu, kitais ástatymø arba banko sà-skaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str.). Pavyzdþiui, sutar-timi klientas duoda sutikimà nuraðyti lëðas, jeigu negràþinamas kreditas bankui, ir pan. Sutartyje taip pat gali bûti aptariamas klausimas dël klaidingai á sàskaità áskaitytø sumø nuraðymo tvarkos. Kadangi gali bûti pateikiamas ne vienas nurodymas (tiek kliento, tiek kitø asmenø, pvz., teismo), ástatymas nustato lëðø nuraðymo eiliðkumà – lëðos nuraðomos pagal dokumentø gavimo kalendoriná eiliðkumà, jeigu sàskaitoje yra pakankamai lëðø ir jeigu ástatymai nenustato kitos tvarkos (CK 6.923 str. 1 d.).

Jeigu lëðø neuþtenka, skolininkas ápareigojamas nurodyti lëðas nu-raðyti tokia tvarka: pirmiausia pagal vykdomuosius dokumentus dël þa-

344 Dël duomenø apie fizinius asmenis apsaugos taip pat þr. CK 2.23 str., Asmens

duomenø teisinës apsaugos ástatymà // Valstybës þinios. 1996. Nr. 63–1479; 2003. Nr. 15–597.

345 Þr., pavyzdþiui, Pinigø plovimo prevencijos ástatymo 12 str. // Valstybës þinios. 1997. Nr. 64–1502; 2002. Nr. 33–1255.

557


los, padarytos suþalojus sveikatà arba atëmus gyvybæ, atlyginimo ir ið-laikymo iðieðkojimo; antra – pagal vykdomuosius dokumentus dël ið-mokø, kylanèiø ið darbo ir autoriniø sutarèiø; treèia – mokëjimai á vals-tybës, savivaldybiø ir socialinio draudimo biudþetus; ketvirta – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams paten-kinti; galiausiai – pagal kitus mokëjimo dokumentus kalendorinio eilið-kumo tvarka (CK 6.923 str. 2 d.). Kaip matyti, ðiø reikalavimø laikymàsi privalo uþtikrinti skolininkas (klientas) pateikdamas nurodymus ban-kui. Taèiau lëðø nuraðymà vykdymo proceso, bankroto ir kitais atvejais reglamentuoja kiti ástatymai346 (CK 6.923 str. 4 d.).

Banko atsakomybë. Banko ir kliento tarpusavio santykiams bûdin-ga tai, jog klientas, pasitikëdamas banku, perveda lëðas á sàskaità, pave-da bankui atlikti tam tikras operacijas. Bankui tenka pareiga rûpestin-gai ir sàþiningai vykdyti kliento nurodymus, atlikti kitus veiksmus pagal banko sàskaitos sutartá laikantis aukðèiausiø profesinës veiklos standar-tø (CK 256 str. 3 d.347). Uþsiimdamas profesine veikla bankas atsako uþ maþiausià klaidà arba neapsiþiûrëjimà, civilinæ atsakomybæ lemia bet kokia banko kaltës forma (per maþas atidumas, klaida ir t. t.)348. Banko atsakomybës ypatumus taip pat lemia ypatinga kliento padëtis. Daþ-niausiai klientas banko sàskaitos sutartá sudaro prisijungimo bûdu, ma-þai átakos jis turi nustatant sutartines sàlygas, todël reikia ávertinti, ar banko vienaðaliðkai nustatytos, pavyzdþiui, atsakomybës sàlygos yra sà-þiningos kliento atþvilgiu. Galiausiai bankai naudojasi ypatingu visuo-menës pasitikëjimu, veiksminga ir stabili bankø veikla yra svarbus vals-tybës finansø sistemos ramstis.

Jau minëta, kad bankas privalo tinkamai supaþindinti klientà su vi-somis jam taikomomis sutarties sàlygomis, áskaitant papildomus doku-mentus, neátrauktus á patá banko sàskaitos sutarties tekstà (standartines sàskaitø tvarkymo sàlygas ir pan.). Jeigu su tam tikromis sàlygomis klientas nebuvo supaþindintas arba nebuvo sudaryta galimybë su to-kiomis sàlygomis susipaþinti, bankas netenka teisës pareikðti atsikirtimø

346 Pavyzdþiui, CPK 689 str. 5 d. 347 Taip pat þr.: A. Norkûnas. Kaltë kaip civilinës atsakomybës pagrindas // Jurispru-

dencija. 2002. Nr. 28(20), p. 116. 348 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. gruodþio 13 d. nutartá civilinëje bylo-

je UAB „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–1345/2000, kat. 43 // Teismø praktika. 2001. Nr. 15; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 13 d. nutartá civilinëje byloje A. Tokhadze v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–645/2001, kat. 58.

558


pagal ðias sàlygas. Be to, árodinëjimo, jog klientas susipaþino arba turë-jo galimybæ susipaþinti su tam tikromis sàlygomis, naðta tenka bankui.

CK atskirai aptaria tam tikrø banko pareigø neávykdymo teisines pasekmes – jeigu bankas nepriima lëðø á kliento sàskaità, nuraðo jas be pagrindo arba nevykdo kliento nurodymø dël disponavimo sàskaitoje esanèiomis lëðomis, jis privalo mokëti banko sàskaitos sutartyje nustaty-tas palûkanas, o jeigu jos nenustatytos – kodekso 6.210 straipsnyje nu-rodytas palûkanas. Kliento patirti nuostoliai atlyginami tiek, kiek jø nepadengia palûkanos349.

Banko ir kliento tarpusavio santykiai vykdant pareigas turi bûti pa-grásti ðaliø bendradarbiavimu. Todël jeigu, pavyzdþiui, klientas nevykdo savo pareigø arba ne itin rûpestingai informuoja bankà, kitaip nesudaro tinkamø sàlygø bankui vykdyti savo pareigas, banko atsakomybë gali bûti maþinama arba jis ið viso gali bûti atleidþiamas nuo atsakomybës, pavyzdþiui, jeigu pats klientas sudarë galimybæ kitiems asmenims susi-paþinti su banko paslaptá sudaranèia informacija (atskleidþia slaptaþo-dþius, kodus, kuriais naudojantis galima suþinoti ávairius duomenis apie sàskaità, atliktas operacijas), taip pat kai klientas neinformuoja banko asmenø, ágaliotø veikti kliento vardu, ágaliojimø atðaukimà, klientas neteisingai nurodo savo sàskaitos duomenis mokëtojui ir t. t. (CK 6.259 str.).

Sutarties nutraukimas. Banko sàskaitos sutarties nutraukimo tvar-ka specialiai reglamentuojama ástatymu. Pagal CK 6.927 straipsná klien-tas turi teisæ nutraukti sutartá bet kuriuo metu, o bankui tokia teisë su-teikiama dviem atvejais – kai lëðø sàskaitoje sumaþëja iki nustatytos sumos ir per vienà mënesá nuo banko praneðimo klientas jos nepapildo, taip pat kai daugiau kaip metus nebuvo atliekamos jokios su sàskaita susijusios operacijos (ir jeigu sutartis nenustato ko kita). Visais ðiais atvejais kreiptis á teismà ir reikalauti nutraukti sutartá nëra bûtina.

Nutraukus banko sàskaitos sutartá sàskaita uþdaroma, taèiau klien-to prievolës, kylanèios ið suteikto kredito sàskaitoje, iðlieka.

Banko sàskaitø rûðys. Banko sàskaitø rûðys gali bûti skirstomos pagal ávairius kriterijus, pagal klientà fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui gali bûti atidarytos sàskaitos, tada gali skirtis ágaliotø dispo-nuoti lëðomis asmenø paskyrimas, skirtingi reikalavimai gali bûti tai-komi ir paèiai banko sàskaitos sutarèiai, jeigu klientas laikomas vartoto-


559


ju. Fiziniø asmenø vardu atidarytos sàskaitos gali bûti skirtingai tvar-komos atsiþvelgiant á tai, ar jiems jau suëjo 18 metø. Sàskaitos gali bûti atidaromos vieno, dviejø arba daugiau asmenø (pvz., partneriø) vardu. Pastaruoju atveju banko sàskaitos sutartyje arba kituose dokumentuose turëtø bûti aptarta, kurie asmenys turi teisæ disponuoti sàskaitoje esan-èiomis lëðomis arba ðià teisæ ágyvendinti gali tik visi sàskaitos savininkai kartu. Pagal sàskaitos tikslà gali bûti skiriamos tam tikros specifinës sàskaitø rûðys – kaupiamoji sàskaita steigiamo juridinio asmens kapita-lui kaupti, korespondentinë sàskaita, kurià bankas atidaro kitam ban-kui. Ástatymai numato kità specifinæ sàskaità – depozitinæ, paprastai skirtà kitø asmenø ámokoms kaupti350. Ástatymai nedraudþia bankams nustatyti ir kitokiø rûðiø sàskaitas bei skirtingas tokiø sàskaitø tvarkymo sàlygas.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra banko sàskaitos sutartis? 2. Ar ði sutartis yra konsensualinë, ar realinë? 3. Ar tai yra vieðoji sutartis? 4. Kas yra pervestø á bankà lëðø savininkas? 5. Ar ðaliø santykiai pagal sutartá yra paskolø pobûdþio? 6. Kokia forma sudaroma sutartis? 7. Kokia yra banko atsakomybës klientui specifika? 8. Kokia yra sutarties nutraukimo tvarka? 9. Kokios yra banko sàskaitø rûðys?

350 CPK 101 str., 563 str., CK 6.56 str. ir kt. Paþymëtina, jog CK 6.56 str. 8 d. siekia-

ma uþtikrinti lëðø depozitinëje sàskaitoje saugumà, taèiau, kaip jau minëta, sàskaitose paþymimas banko ásipareigojimo klientui dydis, tuo tarpu banko kreditoriai reikalavimus nukreipia á paties banko turtà (pvz., lëðas korespondentinëse sàskaitoje), kurio lëðos, esanèios depozitinëje sàskaitoje, neiðskirtos. Taèiau jeigu bankas turi depozitinæ sàskaità kitame banke, toks atskyrimas ámanomas.

560


53 skirsnis. ATSISKAITYMAI 53.1. Bendrosios nuostatos Vykdydamas pinigines prievoles skolininkas kreditoriui privalo

perduoti tam tikrà pinigø sumà. Tai jis gali padaryti ir perduodamas grynuosius pinigus (banknotus, monetas), ir atsiskaitydamas negrynai-siais pinigais. Grynieji pinigai naudojami ðaliø susitarimu nustatyta tvarka (taip pat atsiþvelgiant á teisës aktus, reglamentuojanèius kasos operacijas), negrynaisiais pinigais atsiskaitoma pagal CK bei kitus ásta-tymus351. Atsiskaitoma valiuta, kurià pasirenka ðalys ir kuria yra lei-dþiami atsiskaitymai atitinkamoje valstybëje. Atsiskaitydamos negrynai-siais ðalys gali vykdyti piniginæ prievolæ pasinaudodamos mokëjimo pa-vedimu, akredityvu, èekiu ar kitais ástatymø nustatytais mokëjimo bû-dais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais leidþia sumaþinti perduodamø pinigø vagystës ir pametimo rizikas. Atsiskaitymas akredityvais uþtikri-na, jog pinigai bus perduoti tik tada, kai ágaliotam bankui bus pateikti nustatyti dokumentai (pvz., krovinio vaþtaraðtis).

Atsiskaitant grynaisiais pinigais savarankiðkø atsiskaitymø santykiø neatsiranda, perduodamas grynuosius pinigus skolininkas vykdo pinigi-næ prievolæ, kylanèià ið pirkimo–pardavimo, paslaugø teikimo ar kitos sutarties arba atsiradusià kitu ástatymo numatytu pagrindu (pvz., dël padarytos þalos), kreditoriui.

Negrynaisiais pinigais paprastai atsiskaitoma per bankà arba kità kredito ástaigà. Fizinis arba juridinis asmuo, turëdamas sàskaità, atida-rytà pagal banko sàskaitos sutartá, turi teisæ duoti bankui nurodymà pervesti lëðas ið sàskaitos á kità to paties asmens sàskaità arba treèiajam asmeniui, taip pat duoti nurodymà atlikti kità operacijà, kurià numato ástatymai, kiti bankø veiklos teisës aktai, bankininkystës paproèiai, jeigu banko sàskaitos sutartis nenumato ko kita (CK 6.916 str.)352. Jei skoli-ninkas nurodo savo bankui pervesti tam tikrà pinigø sumà kreditoriui,

351 CK 6.929 ir 6.930 str., Mokëjimø ástatymas // Valstybës þinios. 1999. Nr. 97–2775. 352 Iðsamiau þr. skyriø „Banko sàskaita“.

561


pervedus lëðas kreditoriaus bankas tampa ásipareigojæs kreditoriui. Tai-gi skolininkas ávykdo savo piniginæ prievolæ kreditoriui, kuris, pavyz-dþiui, gali reikalauti, kad jo bankas pinigø sumà iðmokëtø grynaisiais arba pervestø kitam asmeniui. Èia lëðos sàskaitose atlieka pinigø, kaip mokëjimo priemonës, funkcijà.

Taigi atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savarankiðki atsi-skaitymo santykiai ir jø dalyviu tampa bent vienas bankas, kuris nėra prievolës, vykdomos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dalyvis. Pagrin-du atsiskaityti gali bûti ávairios prievolës, kylanèios ir ið sutartiniø (pvz., pirkimo–pardavimo), ir ið nesutartiniø (pvz., dël þalos padarymo) san-tykiø.

53.2. Atsiskaitymai mokëjimo pavedimais Kliento mokëjimo pavedimø dël sàskaitoje esanèiø lëðø vykdymas

yra svarbi banko pareiga pagal banko sàskaitos sutartá. Pagal mokëtojo pavedimà bankas ásipareigoja pervesti tam tikrà sumà ið mokëtojo sà-skaitos á kità sàskaità tame paèiame arba kitame banke (CK 6.931 str. 1 d.). Lëðø gavëjas gali bûti tiek pats mokëtojas (pervedantis savo lëðas ið vienos sàskaitos á kità), tiek bet kuris kitas asmuo, kuriam mokëtojas vykdo prievolæ353. Lëðø pervedimo terminai nustatomi ástatymu arba ástatymø nustatyta tvarka, trumpesni terminai gali bûti numatomi ðaliø susitarimu banko sàskaitos sutartyje arba banko veiklos taisyklëse.

Norëdamas disponuoti sàskaitoje esanèiomis lëðomis (pervesti ki-tam asmeniui ir pan.) mokëtojas pateikia bankui nustatytos formos do-kumentà – mokëjimo pavedimà. Ðio dokumento turinio ir formos reika-lavimus nustato ástatymai ir banko veiklos taisyklës (CK 6.932 str. 1 d.). Reikia pateikti tiek duomenø, jog bankas galëtø ávykdyti mokëjimà. Mokëjimo pavedimas gali bûti pateikiamas raðtu, taèiau gali bûti per-duodamas bankui elektroninëmis, taip pat kitomis abiem ðalims priim-tinomis priemonëmis. Tokiomis pat priemonëmis gavëjo bankas gali informuoti gavëjà apie jam pervestà pinigø sumà arba sutartu periodið-kumu pateikti duomenis apie sàskaitos bûklæ.

353 Lëðø gavëjo bankas, sàskaitos numeris, kitos reikalingos mokëjimui ávykdyti deta-

lës paprastai mokëtojui pateikiamos ið anksto – sutartyje, kituose dokumentuose. Nesant aiðkaus ar numanomo kreditoriaus sutikimo priimti mokëjimà á banko sàskaità, mokëji-mas gali bûti laikomas ir tinkamai neávykdytu.

562


Atsiskaitymas gali vykti viename banke, kai mokëtojo ir gavëjo sà-skaitos yra tame paèiame banke. Tokiu atveju bankas, gavæs mokëtojo nurodymà, nuraðo lëðas ið mokëtojo sàskaitos ir áskaito atitinkamà pini-gø sumà á gavëjo sàskaità. Jei mokëtojo ir gavëjo sàskaitos yra skirtin-guose bankuose, mokëtojo bankas turi pervesti mokëtojo nurodytà pi-nigø sumà gavëjo bankui. Mokëtojo bankas gali pasinaudoti esamais korespondentiniais ryðiais su gavëjo banku, pavyzdþiui, mokëtojo ban-kas turi savo sàskaità gavëjo banke. Nuo ðios sàskaitos gavëjo bankas nuraðo pinigø sumà ir áskaito jà á gavëjo sàskaità. Jeigu abu bankai yra vienos atsiskaitymø sistemos (valdomos treèio komercinio banko, cent-rinio banko ir pan., kurioje centralizuotai vykdomi mokëjimo pavedi-mai tarp sistemos dalyviø) dalyviai, gali bûti mokama per ðià sistemà. Nesant specialiø mokëtojo nurodymø, mokëtojo bankas, atsiþvelgda-mas á kliento interesus, parenka, per kokius bankus, atsiskaitymø siste-mas bus mokama. Tam, kad mokëtojo bankas galëtø pervesti lëðas ga-vëjo bankui, mokëtojo bankas taip pat pateikia mokëjimo pavedimà tarpiniam bankui (ðis savo ruoþtu perveda lëðas toliau, kol galutinis mokëjimo pavedimas pasiekia gavëjo bankà) arba tiesiogiai gavëjo bankui. Gavëjo bankas, kuriam mokëtojo bankas pervedë pinigø sumà, nurodydamas, jog ði suma turi bûti áskaityta á konkretaus gavëjo sàskai-tà, tampa ásipareigojæs gavëjui. Jeigu atsiskaitoma valiuta, kuri nëra mokëtojo banko ar gavëjo banko buvimo vietos valstybës valiuta, tikëti-na, jog mokëjimui ávykdyti bus panaudoti korespondentiniai bankai mokëjimo valiutos valstybëje.

Siekiant nustatyti, ar mokëtojas tinkamai ávykdë prievolæ gavëjui, reikia ávertinti, ar mokëjimas yra ávykdytas. Tam, kad galëtø ávykdyti savo prievolæ gavëjui pervesdamas pinigus per bankà, mokëtojas turi turëti reikiamà pinigø sumà savo sàskaitoje ir pateikti mokëjimo pave-dimà savo bankui. Gavëjas siekia, jog ði pinigø suma bûtø áskaityta á jo sàskaità banke. CK 6.933 straipsnis nurodo, jog bankas, priëmæs mokë-jimo pavedimà, privalo pervesti nurodytà pinigø sumà gavëjo bankui. Gavëjo bankas tokià sumà perveda á gavëjo sàskaità. Apie tai, kad pa-vedimas ávykdytas, bankas privalo nedelsdamas praneðti mokëtojui, kai ðis pareikalauja.

Kadangi mokëtojas, vykdydamas piniginæ prievolæ gavëjui, pasitel-kia kitus asmenis (bankus), kuriuos paprastai pasirenka jis pats, mokë-tojas turëtø prisiimti ir atsakomybæ bei rizikà uþ ðiø asmenø veiksmus. Todël jeigu mokëtojo bankas uþdelsia ávykdyti mokëtojo pavedimà,

563


mokëtojas gali bûti laikomas tinkamai neávykdþiusiu savo prievolës ga-vëjui. Tuo tarpu gavëjo bankà paprastai pasirenka gavëjas, todël jam gali tekti gavëjo banko nemokumo rizika, taip pat jam tenka prisiimti nuostolius, kurie atsiranda, jeigu gavëjo bankas netinkamai vykdo savo ásipareigojimus, pavyzdþiui, delsia áskaityti á gavëjo sàskaità lëðas. Lie-tuvos Respublikos mokëjimø ástatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai mokëtojas ir gavëjas turi sàskaitas tame paèiame banke, mokë-jimo pavedimas laikomas ávykdytu, kai lëðos áraðomos á gavëjo sàskaità. Jei mokëtojo ir gavëjo sàskaitos skirtinguose bankuose, mokëjimo pa-vedimas laikomas ávykdytu, kai mokëtojo bankas perveda lëðas gavëjo bankui. Ávykdþius mokëjimo pavedimà baigiasi mokëtojo piniginë prie-volë. Mokëtojo bankas taip pat atsako mokëtojui uþ kito banko, pasi-telkto mokëjimo pavedimui ávykdyti, veiksmus, taèiau kitokios taisyklës gali bûti nustatytos ástatymu arba sutartimi (CK 6.934 str. 2 d.).

Jeigu bankas neávykdo arba netinkamai ávykdo mokëjimo pavedi-mà, taikomos bendrosios sutartinës civilinës atsakomybës taisyklës (CK 6.934 str. 1 d.). Tai reiðkia, kad bankas privalo atlyginti mokëtojui jo patirtus nuostolius, sumokëti netesybas, jeigu jos buvo nustatytos. Jeigu uþdelsiama ávykdyti mokëjimo pavedimà arba áskaityti á gavëjo sàskaità lëðas, atitinkamai mokëtojui arba gavëjui mokamos palûkanos (CK 6.934 str. 3 d., 6.210 str.). Be to, atsiþvelgdami á bankø veiklos ypatumus ir reikðmæ valstybës finansø sistemai bankai privalo laikytis aukðtø pro-fesinës veiklos standartø, t. y. banko atsakomybë iðkyla esant ir nedide-lei banko klaidai354.

53.3. Atsiskaitymai akredityvais Jei sutarties ðalys gerai nepaþásta viena kitos, o sutartis yra labai

vertinga, gali bûti rizikinga pasikliauti vien kitos ðalies mokumu. Pavyz-dþiui, pardavëjas siekia gauti pinigus uþ prekes ne vëliau kaip iki prekiø iðsiuntimo, o pirkëjas pageidauja mokëti ne anksèiau. Ðie klausimai gali bûti iðsprendþiami atidarius akredityvà. Daugiausia naudojamasi do-kumentiniais akredityvais – pardavëjui uþtenka bankui pateikti prekiø iðsiuntimo arba kitus nustatytus dokumentus ir apmokëjimas uþ prekes yra uþtikrinamas. Atsiskaitymai akredityvais paplitæ vykdant tarptauti-nio prekiø pirkimo–pardavimo sutartis.

354 Iðsamiau þr. skyriø „Banko sàskaita“.

564


Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaræs akredityvà ir veikiantis mokëtojo praðymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), ásipareigoja sumokëti lëðø gavëjui arba akceptuoti ir apmokëti ásakomà-já vekselá, iðraðytà lëðø gavëjo, arba ágalioja kità (vykdantájá) bankà su-mokëti pinigus lëðø gavëjui arba akceptuoti ir suëjus mokëjimo termi-nui apmokëti ásakomàjá vekselá, arba ágalioja kità bankà pirkti doku-mentus, jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo sàlygas (CK 6.935 str. 1 d.)355. Apmokëjimas pagal akredityvà vyksta tiesiogiai pini-gais arba bankui akceptuojant ir apmokant ásakomàjá vekselá, iðraðytà lëðø gavëjo.

Norëdamos atsiskaityti akredityvais ðalys tai nurodo sudaromoje (pvz., pirkimo–pardavimo) sutartyje. Joje turëtø bûti nurodoma, per kurá laikà atidaromas akredityvas – nedelsiant, per tam tikrà laikotarpá ir kt., koks akredityvas turi bûti atidarytas (atðaukiamas arba neatðau-kiamas). Pardavëjas (lëðø gavëjas) gali reikalauti, kad akredityvà patvir-tintø gavëjo bankas.

Vadovaudamasis ðiomis sutarties sàlygomis pirkëjas arba kitas as-muo, privalantis ávykdyti mokëjimà, pateikia praðymà savo bankui (bankui emitentui) iðleisti (atidaryti) dokumentiná akredityvà. Apie tai bankas emitentas gali informuoti tiesiogiai gavëjà, taèiau daþniausiai informuojamas gavëjo bankas, jis savo ruoþtu apie tai praneða gavëjui. Ðiuo atveju gavëjo bankas veikia tik kaip praneðantis bankas, jis neturi savarankiðkø piniginiø prievoliø, kylanèiø ið akredityvo, gavëjui. Gavë-jas iðsiunèia pirkëjui prekes arba atlieka kitus nustatytus veiksmus ir akredityve nurodytus dokumentus pateikia apie akredityvà praneðusiam bankui ar bankui emitentui, bankas emitentas patikrina, ar dokumentai atitinka akredityvo sàlygas, ir privalo gavëjui sumokëti akredityve nuro-dytà pinigø sumà (arba akceptuoti ir apmokëti gavëjo iðraðytà ásakomàjá vekselá). Dokumentai ið gavëjo nepriimami, jeigu gavëjas juos pateikia vëliau negu nustatyta akredityvo sàlygose, t. y. kai akredityvas jau uþda-rytas.

355 Akredityve gali bûti nurodoma, jog yra taikomos Tarptautiniø prekybos rûmø pa-

rengtos unifikuotos dokumentiniø akredityvø taisyklës – Uniform Customs and Practice for Documentary Credits UCP 500 (ðiuo metu galioja 1993 m. Parengta redakcija). Neat-mestina galimybë ðias taisykles taikyti ir kaip nusistovëjusius tarptautinës prekybos pa-proèius, nors ne visi autoriai su tuo sutinka. Þr., pavyzdþiui: Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in Interna-tional Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999, p. 168.

565


Akredityvai skirstomi á atšaukiamus ir neatšaukiamus. Atšaukiamą akredityvą bankas emitentas gali bet kuriuo metu pa-

keisti arba panaikinti ið anksto lëðø gavëjo neáspëjæs (CK 6.936 str. 1 d.). Taigi toks akredityvas nëra palankus lëðø gavëjui (pardavëjui), ku-ris jau gali bûti patyræs tam tikrø iðlaidø, susijusiø su prekiø gamyba, saugojimu ir pan.

Neatšaukiamas akredityvas negali bûti nei pakeistas, nei panaikintas be banko emitento, tvirtinanèiojo banko (jeigu toks yra) ir lëðø gavëjo sutikimo (CK 6.937 str. 1 d.). Toks akredityvas yra palankesnis lëðø ga-vëjui. Jam tereikia pateikti nustatytus dokumentus ir mokëjimas bus ávykdytas neatsiþvelgiant á mokëtojà. Èia atsiranda banko emitento (sà-lyginë) piniginë prievolë gavëjui356.

Neatðaukiamas akredityvas gali bûti patvirtintas ir nepatvirtintas. Jeigu neatðaukiamas akredityvas nepatvirtintas, lëðø gavëjas doku-

mentus pateikia ir apmokëjimà gauna ið banko emitento. Tada lëðø ga-vëjui tenka dokumentø siuntimo rizika (bankas emitentas daþnai yra mokëtojo valstybëje). Taèiau bankas emitentas gali paskirti kità bankà (pvz., bankà korespondentà lëðø gavëjo buvimo vietos valstybëje), kuris priima dokumentus ir sumoka pinigus. Toks paskirtasis bankas sava-rankiðkos piniginës prievolës gavëjui neturi, net jeigu ir priima doku-mentus ið gavëjo. Mokëjimas atliekamas tik banko emitento vardu.

Neatðaukiamas akredityvas gali tapti patvirtintas, jeigu banko emi-tento praðymu kitas bankas (pvz., gavëjo bankas) já patvirtina. Tokiu atveju tvirtinantysis bankas ásipareigoja atlikti mokëjimà arba kitas ope-racijas pagal akredityvo sàlygas. Jeigu tvirtinantysis bankas mokëjimà atliko grieþtai pagal akredityvo sàlygas, bankas emitentas privalo jam atlyginti iðlaidas ir sumokëti mokestá.

Jeigu kitaip nenurodyta akredityve, akredityvas laikomas neatðau-kiamu (CK 6.937 str. 4 d.)357.

Kaip minëta, atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savaran-kiðki atsiskaitymo santykiai. Atsiskaitant akredityvais ðis santykiø sava-rankiðkumas itin pabrëþiamas atribojant banko pareigà sumokëti gavë-jui (jeigu ðis pateikia akredityvo sàlygose nurodytus dokumentus) nuo

356 UCP 500 9(a) str. Taip pat þr. CK 6.940 str. 2 d.: jeigu bankas emitentas nepagrás-

tai atsisako iðmokëti lëðas gavëjui pateikus akredityvo sàlygas atitinkanèius dokumentus, tai jis atsako lëðø gavëjui.

357 Taip pat UCP 500 6(c) str.

566


pagrindinës sutarties, kurià vykdant iðleidþiamas akredityvas. Banko, ásipareigojusio mokëti gavëjui, nesaisto jokie reikalavimai arba atsikir-timai, kuriuos pareiðkëjas (mokëtojas) gali turëti banko emitento ar lëðø gavëjo atþvilgiu358.

53.4. Atsiskaitymai inkaso Pagal CK 6.942 straipsnio 1 dalá inkaso reiðkia operacijas, kurias

atlieka bankas (instruktuojantis) su dokumentais pagal kliento pavedi-mà turëdamas tikslà gauti apmokëjimà ir (arba) apmokëjimo akceptà arba iðduoti dokumentus (gavæs apmokëjimà ir (arba) apmokëjimo ak-ceptà arba kitomis sàlygomis). Ðiais veiksmais bankas siekia gauti mo-këjimà savo klientui. Inkaso operacijos daþnai vykdomos su èekiais ir vekseliais. Pastaruoju metu populiarëja debeto pervedimai, kai mokë-jimà inicijuoja ne mokëtojas, o gavëjas. CK nurodo, jog atsiskaitymus inkaso reglamentuoja ástatymai ir banko veiklos taisyklës. Inkaso ope-racijas taip pat reglamentuoja Tarptautiniø prekybos rûmø parengtos unifikuotos taisyklës – Uniform Rules for Collections URC 522 (ðiuo me-tu galioja 1995 m. parengta redakcija).

Inkaso bûdinga tai, kad klientas (lëðø gavëjas) pateikia bankui (instruktuojanèiam bankui) pavedimà gauti (inkasuoti) pinigø sumà ið mokëtojo arba gauti sutikimà sumokëti pinigø sumà (mokëjimo akcep-tas). Pavedimà vykdo pats instruktuojantis bankas (pvz., kai tas pats bankas aptarnauja tiek mokëtojà, tiek gavëjà) arba pastarasis pasitelkia kità bankà (inkasuojantá bankà), pavyzdþiui, bankà pirkëjo (mokëtojo) buvimo vietos valstybëje, kai pirkëjas ir pardavëjas yra skirtingose vals-tybëse. Jeigu kitaip nenumato kliento ir banko sutartis, uþ kliento neá-vykdytà arba netinkamai ávykdytà pavedimà atsako instruktuojantis bankas (CK 6.942 str. 3 d.).

Lëðø gavëjas, pateikdamas pavedimà, perduoda ir dokumentus, pavyzdþiui, prekiø vaþtaraðtá, ir nurodo juos perduoti mokëtojui (mokë-tojo bankui). Gautus ið kliento dokumentus instruktuojantis bankas

358 Þr. UCP 500 3 str. Tam tikrais iðimtiniais atvejais bankas turi sustabdyti mokëji-

mà gavëjui, pavyzdþiui, kai suþino apie gavëjo apgaulæ (mokëtojas pateikia tai árodanèius dokumentus). Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.) German Banking Law and Practice in International Perspective, p. 178.

567


(arba inkasuojantis bankas) pateikia mokëtojui. Jeigu dokumentai turi bûti apmokami juos pateikus, inkasuojantis bankas turi pateikti juos apmokëti kai tik gauna inkaso pavedimà. Jeigu dokumentai apmokami per tam tikrà laikà, inkasuojantis bankas dokumentus turi pateikti mo-këtojo akceptui, kai tik gauna inkaso pavedimà, o reikalavimà apmokëti turi pareikðti ne vëliau kaip per dokumente nurodytà mokëjimo termi-nà (CK 6.943 str. 3 ir 4 d.). Inkasuotas pinigø sumas inkasuojantis ban-kas perduoda instruktuojanèiam bankui ir ðis jas áskaito á kliento sàskai-tà.

Jeigu mokëtojas atsisako mokëti arba akceptuoti, inkasuojantis bankas apie tai nedelsdamas praneða instruktuojanèiam bankui. Inst-ruktuojantis bankas apie tai praneða klientui, o ðis turi pateikti nuro-dymus dël tolesniø veiksmø (CK 6.944 str.). Gavëjas (klientas) gali pa-teikti papildomus dokumentus (pvz., mokëtojas nurodë, jog tam tikrø dokumentø trûksta) arba atðaukti pavedimà.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokie yra atsiskaitymø negrynaisiais pinigais ypatumai? 2. Kaip yra vykdomi atsiskaitymai mokëjimo pavedimais? 3. Kokios teisinës pasekmës atsiranda bankui netinkamai ávykdþius

mokëjimo pavedimà? 4. Kas yra dokumentinis akredityvas? 5. Kuo skiriasi atðaukiamas ir neatðaukiamas akredityvas? 6. Kokiu atveju neatðaukiamas nepatvirtintas akredityvas gali tapti

patvirtintu? 7. Kas yra bûdinga atsiskaitymams inkaso?

568


54 skirsnis. VIEÐAS KONKURSAS CK vieðà konkursà reglamentuoja Ðeðtosios knygos 49 skyriaus

6.947–6.951 straipsniai. Þodis „konkursas“ kildinamas ið lotyniðko þodþio concurrere, reið-

kianèio „rungtis“, „varþytis“, „konkuruoti“. Civilinëje teisëje vieðas konkursas suprantamas kaip konkurso ren-

gėjo viešas pasižadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už ge-riausiai atliktą tam tikrą darbą arba kitokį rezultatą asmeniui, kurio dar-bas arba kitoks rezultatas pagal konkurso sàlygas bus pripaþintas nugalë-toju, bei sumokëti paþadëtà premijà.

Konkursu taip pat pripaþástamas asmens vieðas pasiþadëjimas su-teikti specialià teisæ uþ geriausià tam tikros teisës ágyvendinimo projek-tà. Vieðas pasiþadëjimas ápareigoja konkurso rengëjà suteikti specialià teisæ asmeniui, kurio projektas buvo pripaþintas geriausiu.

Pokyèiai ávairiose gyvenimo srityse natûraliai padidino ir vieðø konkursø reikðmæ. Laisvos rinkos sàlygomis akivaizdþiai didëja techno-logijø, medþiagø, produktø, paslaugø ir kitokiø dalykø pasiûla. Kartu didëja ir paklausa, bûtinybë tinkamai panaudot investicijas, finansiná turtà ir pan. Taigi vieðo konkurso rengëjas turi savo tikslus, finansines galimybes ir pagal nustatomas tam tikras konkurso sàlygas kvieèia var-þytis, kas geriausiai atliks tam tikrà darbà arba pasieks kitoká rezultatà. Kitaip sakant, tokiu bûdu vieðo konkurso rengëjas naudojasi galimybe rinktis.

Civilinës teisës reglamentuojamus vieðus konkursus reikia skirti nuo kitø teisës ðakø reglamentuojamø konkursø. Todël patartina ne-pamirðti CK 1.1 straipsnio ir kitø pirmojo skyriaus straipsniø nuostatø, átvirtinanèiø civilinës teisës ðaltiniø ir jø reglamentuojamus santykius. Pavyzdþiui, konkursas þinomas ir kaip darbo teisës institutas. Darbo kodekso 101 straipsnis nustato, kaip konkurso bûdu asmenys skiriami á vadovaujanèiø darbuotojø arba specialistø pareigas, kas nustato kon-kursø tvarkà, ir pan. Taèiau akivaizdu, kad toks konkursas nëra civilinës teisës reguliavimo dalykas.

569


Konkurso teisinio santykio dalyviai. Ástatymais neribojamas asme-nø ratas, galintis skelbti vieðà konkursà. Ástatymø leidëjas vartoja sàvo-kà „asmuo“ („asmens vieðas pasiþadëjimas…“). Tad vieðo konkurso skelbëjais gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Asmuo, paskel-bæs vieðà konkursà, praneða apie savo tikslus ir ásipareigojimus. Kon-kurso vieðumas skatina ir tam tikra prasme garantuoja rungtyniðkumà bei konkurencijà tarp konkurso dalyviø. Tokia pati yra ir vieðo konkur-so dalyviø, atsiliepusiø á paskelbtà konkursà ir dalyvaujanèiø ðiose var-þybose, padëtis. Jais pagal savo galimybes taip pat gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Konkurso skelbimas. Konkurso rengëjo skelbiamas renginys yra vieðas. Jis ir vadinamas vieðu konkursu. Taèiau jis gali bûti atviras arba uždaras.

Atviru konkursu laikomas konkurso rengëjo pasiûlymas dalyvauti jame visiems norintiems. Já skelbia spauda arba kitos visuomenës in-formavimo priemonës.

Uždaro konkurso ypatybë yra ta, kad pasiûlymas dalyvauti konkurse siunèiamas tik tam tikriems asmenims konkurso rengëjo pasirinkimu.

Tiek atviras, tiek uþdaras vieðas konkursas skelbiamas norint pasi-ekti tam tikrà vieðà arba privatø tikslà, neprieðtaraujantá gerai moralei ir vieðajai tvarkai (CK 6.947 str. 2, 3 d.). Taigi vieðo konkurso paskelbi-mas yra pirminis ir svarbiausias juridinis faktas, kurio pagrindu toliau rutuliojasi teisiniai santykiai. Bûtent konkurso, jo sàlygø paskelbimas atveria galimybæ norintiems ir galintiems jame dalyvauti. Ði galimybë ágyvendinama dalyvaujant paskelbtame konkurse, vykdant sàlygas, nu-rodytas konkurso skelbime: konkurso rengëjams pateikiant projektus, darbus ir pan.

Taèiau konkurso paskelbimo negalima vertinti kaip vieðosios ofer-tos, t. y. pasiûlymo sudaryti sutartá su nenustatytu asmenø skaièiumi. Konkurso paskelbimas yra vienaðalis sandoris.

Konkurso sàlygos. CK 6.4947 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skelbiant konkursà turi bûti numatyta:

− uþduotis; − jos ávykdymo terminas; − atlyginimo (premijos) dydis arba suteikiama speciali teisë; − darbø arba projektø pateikimo vieta, jø ávertimo tvarka ir laikas; − gali bûti nurodytos ir kitos sàlygos.

570


Tai leidþia daryti iðvadà, kad yra privalomos ir neprivalomos (fa-kultatyvios) vieðo konkurso sàlygos. Todël jeigu vieðo konkurso skelbi-me privalomos sàlygos nenurodytos arba nenurodoma bent viena ið pri-valomø sàlygø, konkursas laikomas nepaskelbtu.

Kaip suprantamos pagrindinës vieðo konkurso sąlygos? Jas trumpai galima apibûdinti taip:

Užduotis yra nurodymas, koks darbas ir kaip jis turi bûti atliktas. Uþduoties detalizacija priklauso nuo skelbiamo konkurso tikslo ir po-bûdþio. Taip vienokie reikalavimai bus keliami, pavyzdþiui, architektû-ros, statybos darbams, o kitokie muzikos arba literatûros kûriniams su-kurti.

Užduoties įvykdymo terminas yra kartu ir atlikto darbo pateikimo terminas konkurso rengëjui. Pats terminas taip pat gali bûti nustatomas ávairiai, atsiþvelgiant á vieðo konkurso pobûdá. Gali bûti nurodytas laiko tarpas arba konkreti data, iki kurios pateikiamas konkursinis darbas. Konkurso rengëjas gali nustatyti ir ávairiø tarpiniø darbø pateikimo terminus. Svarbu viena – terminai turi bûti realūs ir nustatyti atsiþvel-giant á reikalavimø pobûdá ir sudëtingumà. Nustatytu terminu neatlikæs uþduoties konkurso dalyvis praranda teisæ dalyvauti konkurse.

Teisė į atlyginimą (premiją) konkurso dalyviui atsiranda tada, kai jo darbas pagal konkurso sàlygas pripaþástamas vertas apdovanojimo. At-lyginimo (premijos) dydis paprastai nustatomas konkreèia pinigø suma arba kita materialia vertybe (namu, sklypu ir pan.). Premijø skaièius, jø dydis priklauso nuo konkurso svarbos, konkurso rengëjo galimybiø ir pan.

Atkreiptinas dëmesys á vienà aplinkybæ. Ástatymø leidëjas pabrëþia asmens vieðà pasiþadëjimà sumokëti specialø atlyginimà (premijà). Tai reiðkia, kad paskelbto vieðo konkurso nugalëtojas uþ atliktà darbà arba kitoká rezultatà, nepriklausomai nuo jo teisës gauti kità atlygá uþ savo darbà, gauna vieðo konkurso rengëjo nustatytà specialų atlyginimà (premijà). Ávairûs kitokie paskatinimai (diplomai, taurës, medaliai ir pan.) vertinami kaip papildomi priedai prie specialaus konkursinio at-lyginimo. Konkurso nugalëtojui gali bûti suteikta speciali teisë. Tai gali bûti ir teisë dalyvauti naujame konkurse, kurio dalyviams keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, teisë sudaryti sutartis, dalyvauti ágy-vendinant tam tikrus projektus.

Konkurso skelbime nurodoma, kur ir kam pateikiami darbai arba projektai. Jeigu tai siejama su kitokiu rezultatu, pavyzdþiui, vokalistø,

571


pianistø konkursas, nurodoma vieta, kur vyks konkursas. Visos ðios ap-linkybës yra svarbios ir visuomenei, nes konkurso tikslas daþnai yra vie-ðas. Akivaizdu, kad tokie atlikëjai visø pirma siekia visuomenës – klau-sytojø pripaþinimo. Darbo arba kito rezultato pateikimas rengëjui yra juridinis faktas. Todël kai darbas arba kitoks rezultatas pateikiamas konkurso rengëjui, atsiranda reliatyvûs teisiniai dalyvio ir rengëjo san-tykiai, iki tol buvæ absoliutaus pobûdþio.

Daþniausiai konkursui pateikiami darbai arba kitokie rezultatai vertinami specialiai tam sudarytø komisijø (þiuri). Jø vertinimo kriteri-jai taip pat priklauso nuo konkurso pobûdþio. Svarbu, kad vertinimo kriterijai bûtø nustatyti kiek ámanoma aiðkiau. Apie konkurso rezulta-tus konkurso rengëjas paprastai paskelbia tokiu pat bûdu kaip skelb-damas konkursà arba raðtu informuoja visus konkurso dalyvius arba laimëtojus. Nuo to momento, kai paskelbiami rezultatai, konkurso nu-galëtojas ágyja teisæ á konkurso rengëjo nustatytà specialø atlyginimà (premijà) arba specialià teisæ.

Kaip matome ið CK 6.947 straipsnio 2 dalies, ástatymo leidëjas lei-dþia nustatyti ir kitas sàlygas, kurios ávardytos kaip nepagrindinës. Daþ-niausiai tai bûna pateikiamiems darbams keliami formos, apipavidali-nimo reikalavimai, atlyginimo (premijos) iðmokëjimo laikas ir terminai, pateikiamø darbø arba projektø, uþ kuriuos neskirtas atlyginimas (pre-mija) arba nesuteikta speciali teisë, darbø gràþinimo konkurso daly-viams sàlygos ir pan.

Reikia paminëti, kad daþnai konkurso rengëjai reikalauja nurodyti konkurso dalyviø pseudonimus (autoriaus pavardë nurodoma voke).

Konkurso sàlygø pakeitimas arba konkurso atðaukimas. Nustaty-ta, kad pakeisti konkurso sàlygas arba já visai atðaukti leidþiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmoje pusëje ir ta paèia kaip buvo paskelbtas vieðas konkursas tvarka. Taèiau tai nereiðkia, kad konkurso rengëjas negali keisti konkurso sàlygø. Be abejo, sàlygø keitimas, kon-kurso atðaukimas gali sukelti nepatogumø ir bûti nuostolingas konkurso dalyviams, todël konkurso rengëjas privalës juos atlyginti.

Jeigu konkurso rengëjas pakeièia konkurso sàlygas, o kaþkas ið konkurso dalyviø jau pirmoje nustatyto darbams pateikto termino pusë-je yra pateikæs konkurso rengëjui darbà, konkurso dalyvis pagal pirmi-nes konkurso sàlygas vis tiek negali reikalauti ið rengëjo leisti jam daly-vauti konkurse.

572


Teisiniai konkurso rengëjo ir konkurso dalyvio santykiai atsiranda tik konkurso dalyviui pateikus darbà ar kità rezultatà konkurso rengë-jui. Konkurso rengëjas, paskelbdamas konkursà, sukuria tik tam tikras savo dalyvavimo bûsimuose teisiniuose santykiuose prielaidas. Taèiau akivaizdu ir tai, kad paskelbdamas konkursà rengëjas prisiima tam tik-rus ásipareigojimus („asmens vieðas pasiþadëjimas sumokëti (…) áparei-gojà ðá asmená (…)“ CK 6.947 str. 1 d.). Pagaliau per uþduoties ávykdy-mo terminà, jei sàlygos nepakeistos arba jei konkursas atðaukiamas, konkurso rengëjas negali atsisakyti priimti konkursui teikiamus darbus.

Priëmus darbà arba kità rezultatà atsiranda teisiniai konkurso ren-gëjo ir konkurso dalyvio santykiai. Konkurso dalyviui atsiranda teisë reikalauti, kad konkurso rengëjas ávertintø pateiktà darbà (rezultatà). CK 6.950 straipsnis nustato, kaip naudojamasi pagal konkursà premi-juotais mokslo, literatûros, meno ir architektûros kûriniais. Ðio straips-nio pagrindu konkurso rengëjas ágyja pirmenybës teisæ sudaryti su kon-kurso nugalëtoju sutartá dël sukurto kûrinio panaudojimo ir atlyginimo uþ tà kûriná autoriui mokëjimo, jeigu konkurso sàlygos nenustato ko kita.

Konkurso rengëjas privalo gràþinti konkurso dalyviams darbus ar-ba projektus, uþ kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) arba nesuteikta speciali teisë, jei ko kita nenumatyta skelbiant konkursà.

Jeigu paskelbæs konkursà asmuo nesilaiko konkurso taisykliø arba paskelbtos darbø arba projektø ávertinimo tvarkos, arba terminø, pa-teikto ir atitinkanèio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius ágyja teisæ gauti jam padarytø nuostoliø atlyginimà. O jei kon-kurso nugalëtojui pagal konkurso sàlygas nesuteikiama speciali teisë, jam turi bûti atlyginti nuostoliai (CK 6.952 str.). Nuostoliø dydis nusta-tomas atsiþvelgiant á darbo kieká ir kokybæ, medþiagas ir pan. Kilæ gin-èai sprendþiami teismine tvarka.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra vieðas konkursas? 2. Kas gali bûti konkurso teisinio santykio dalyviais? 3. Kokie yra skirtumai tarp atviro ir uþdaro konkurso? 4. Kas yra nurodoma konkurso sàlygose? 5. Ar galima konkurso sàlygas keisti? 6. Kokios teisinës pasekmës atsiranda, jei konkursà paskelbæs as-

muo nesilaiko jo taisykliø?

573


55 skirsnis. VIEÐAS ATLYGINIMO PAÞADËJIMAS Samprata ir poþymiai. Teisiniai santykiai, atsirandantys dël vieðo

atlyginimo paþadëjimo, sureguliuoti 2000 m. CK pirmà kartà. Seniau teisinëje literatûroje vieðas atlyginimo paþadëjimas buvo traktuojamas kaip vienaðalis sandoris, kuriam buvo taikomos sandorius reglamentuo-janèios teisës normos. Bet praktikoje ðis institutas buvo ganëtinai popu-liarus.

Paprastai konkretiems darbams atlikti arba paslaugoms suteikti sudaromos atitinkamos sutartys, pagal kurias jø vykdytojams sumoka-ma ið anksto arba vëliau. Bet kai kuriais atvejais, siekiant paspartinti tam tikrus darbus, reikia pasitelkti daug daugiau asmenø ir vieðai paþa-dëti sumokëti atlyginimà uþ atliktà skelbime nurodytà veiksmà359. Bet ne kiekvienas vieðas paþadas sumokëti atlyginimà turi teisinæ reikðmæ ir sukuria teisinius santykius.

Vieðas atlyginimo paþadëjimas, kad taptø teisiðkai ápareigojantis, turi atitikti ðiuos poþymius: 1) atlyginti turi bûti paþadama vieðai, t. y. paþadas turi bûti skirtas neapibrëþtam asmenø ratui. Jeigu atlyginti þa-dama vienam asmeniui arba asmenø grupei, tai tokie santykiai ágyja sutartiná pobûdá; 2) vieðai þadamas atlyginimas turi bûti turtinis (pinigi-nis arba kità vertinæ iðraiðkà turintis, pvz., daiktai). Jei vieðame skelbi-me atlyginimo dydis nenurodytas (pvz., nurodyta, kad bus atsilyginta neávardijant konkreèios sumos), atlyginimo dydis bus nustatomas ðaliø susitarimu, o joms nesusitarus – teismo sprendimu (CK 6.945 str. 3 d.). Atlyginimo, neturinèio turtinës iðraiðkos, paþadëjimas (pvz., apdovanoti padëkos raðtu), vieðas atlyginimo paþadëjimas CK XLVIII skyriaus pra-sme; 3) vieðo atlyginimo paþadëjimo skelbime turi bûti nurodomas sie-kiamas rezultatas (surasti daiktus, nurodyti nusikaltëlio poþymius ir t. t.); 4) skelbime nurodytas veiksmas turi bûti teisëtas, t. y. negali bûti þadamas vieðas atlyginimas uþ atlikimà veiksmø, prieðtaraujanèiø teisei,

359 Pavyzdþiui, gana daþnai þiniasklaidoje arba skelbimø lentose skaitome apie din-

gusius automobilius, gyvûnus ir pan. Suradusiems arba kà nors þinantiems þadama atsi-lyginti.

574


vieðajai tvarkai arba gerai moralei; 5) vieðo atlyginimo paþadëjimas turi leisti nustatyti asmená (asmenis), kurie tà atlyginimà paþadëjo. Asmuo, atsiliepæs á vieðà atlyginimo paþadëjimà, gali reikalauti paþadà patvirtin-ti raðtu.

Viešas atlyginimo pažadėjimas – tai neapibrëþtam asmenø ratui skir-tas paþadas sumokëti piniginá arba kitokio turtinio pobûdþio atlyginimà uþ teisëtai atliktà veiksmà tam, kas pasieks skelbime nurodytà rezultatà.

Vieðas atlyginimo paþadëjimas gali bûti iðreikðtas bet kokia forma (raðtu, þodþiu, per þiniasklaidos priemones ir pan.). Svarbu, kad toks paþadëjimas bûtø prieinamas neapibrëþtam asmenø ratui, kurie prirei-kus gali pareikalauti, kad paþadas bûtø patvirtintas raðtu (CK 6.945 str. 2 d.).

Savo teisine prigimtimi vieðas atlyginimo paþadëjimas yra vienaða-lis sandoris. Teisiniame santykyje dël vieðo atlyginimo paþadëjimo kiek-vienas, paþadëjæs atlyginimà, jei jo nurodytas skelbime rezultatas yra pasiektas, tampa skolininku, o kiekvienas, atsiliepæs á pasiûlymà, – kre-ditoriumi, kai pasiekia paþadëjime nurodytà rezultatà. Bûtent skelbime nurodyto tikslo pasiekimas yra momentas, nuo kurio teisinio santykio dalyviams atsiranda teisës ir pareigos. Kadangi vieðas atlyginimo paþa-dëjimas yra vienaðalis sandoris, jis nesukuria jokiø teisiø nei pareigø tiems, kam yra adresuotas. Tokios teisës jiems atsiranda tik pasiekus skelbime nurodytà tikslà, pats asmuo, kuris vieðai paþada atlyginimà, ágyja pareigas taip pat tik tuo atveju, jei kas nors atliks veiksmà, uþ kurá paþadëtas atlyginimas. Todël vieðas atlyginimo paþadëjimas laikytinas vienašaliu sąlyginiu sandoriu.

Vieðà atlyginimo paþadëjimà reikia skirti nuo ofertos, nes jis skirtas ne konkreèiam asmeniui ir yra sàlyginis. Skelbime nurodyto tikslo pasi-ekimas nelaikytinas akceptu, nes norimà rezultatà gali pasiekti ne vie-nas asmuo, o vienu metu keletas asmenø. Be to, kai neámanoma nusta-tyti, kuris ið asmenø veiksmà atliko pirmas, arba kai vienu metu tai atli-ko keli asmenys, atlyginimas ðiems asmenims mokamas lygiomis dali-mis, jeigu ko kita nenumatyta jø susitarimu (CK 6.945 str. 5 d.).

Prievolës turinys. Asmuo, vieðai paþadëjæs atlyginimà uþ atliktà tam tikrà veiksmà, privalo toká atlyginimà sumokëti. Darytina taip pat iðvada, kad esant vieðam atlyginimui siekiama vienintelio aiðkaus tikslo. Pavyzdþiui, konkretus pasiklydæs ðuo gali bûti surastas arba nesurastas, bet vietoje jo negali bûti surastas kitas. Ar atliktas veiksmas tikrai ati-tinka skelbime nurodytas sàlygas, nustato atlyginimà vieðai paþadëjæs

575


asmuo, jeigu skelbime nenumatyta kitaip. Tarp asmenø kilusá ginèà sprendþia teismas (CK 6.945 str. 6 d.).

Terminas, per kurá turi bûti pasiektas norimas rezultatas, nëra es-minë vieðo atlyginimo paþadëjimo sàlyga. Jei toks terminas yra nurody-tas, tai jis turi bûti atliktas per tà terminà, ir asmuo, paþadëjæs vieðà at-lyginimà, yra saistomas savo paþado iki nurodyto termino.

Asmuo, vieðai paþadëjæs atlyginimà uþ tam tikrà rezultatà, turi tei-sæ já tokiu pat bûdu, kokiu jis buvo paskelbtas, atðaukti. Bet tam tikrais ástatyme nustatytais atvejais toks atðaukimas nëra galimas: 1) jei paèia-me skelbime buvo nurodyta, kad paþadas yra neatðaukiamas; 2) jei savo esme paþadas yra neatðaukiamas; 3) iki atðaukimo vienas arba keletas asmenø atliko skelbime nurodytà veiksmà.

Vieðo paþadëjimo sumokëti atlyginimà atðaukimas nepanaikina já paskelbusio asmens pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyrë rengdamiesi atlikti skelbime nurodytà veiksmà. Tokios iðlaidos turi bûti protingos ir reikiamai árodytos. Taèiau atlygintinø nuostoliø dydis negali virðyti paþadëto atlyginimo sumos. Pareiga atlyginti nuosto-lius taikytina taip pat ir tais atvejais, kai asmuo, vieðai paþadëjæs atlygi-nimà, keièia paþado sàlygas, pavyzdþiui, sutrumpina terminà arba su-maþina paþadëto atlyginimo dydá.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokius poþymius turi atitikti vieðas atlyginimo paþadëjimas, kad

jis taptø teisiðkai ápareigojanèiu? 2. Kokia forma daromas vieðas atlyginimo paþadëjimas? 3. Kodël tai vienaðalis sàlyginis sandoris? 4. Kas sudaro vieðo atlyginimo paþadëjimo prievolës turiná? 5. Kokiu bûdu asmuo gali atðaukti vieðà atlyginimo paþadëjimà? 6. Kokiais atvejais atðaukimas nëra galimas?

576


56 skirsnis. JUNGTINËS VEIKLOS (PARTNERYSTËS) SUTARTIS 56.1. Sutarties samprata Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartimi du arba daugiau asmenø

(partneriø), kooperuodami savo turtà, darbà arba þinias, ásipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieðtaraujanèiam ástatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).

Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) tikslas nëra susijæs su pelno siekimu (t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdþiui, pastatyti tam tikrà pastatà, árengti kelià ir pan.), tokia jungtinës veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asocia-cijos sutartimi.

Uþsiëmimas komercine ûkine veikla (siekimas pelno), remiantis jungtinës veiklos sutartimi, vadinamas kvalifikuota partneryste. Paprastai komercine ûkine veikla pagal jungtinës veiklos sutartá uþsiimama áre-gistravus ámonæ. Anksèiau galiojusiame CK (1994 m. geguþës 17 d. re-dakcija) buvo átvirtinta nuostata, kad uþsiimti komercine ûkine veikla, remiantis jungtinës veiklos sutartimi, leidþiama tik áregistravus ámonæ. Priëmus naujàjá CK ðio reikalavimo neliko, todël fiziniai asmenys, kurie verèiasi individualia veikla, kaip ji apibrëþta Gyventojø pajamø mokes-èio ástatyme, turi teisæ uþsiimti komercine ûkine veikla pagal jungtinës veiklos sutartá neregistruodami ámonës, iðskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis ástatymai nustato reikalavimà ásteigti ámones.

Pagal jungtinës veiklos sutartá yra kuriamos tikrosios arba koman-ditinës ûkinës bendrijos. Ûkinës bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinës veiklos sutartis, kurià gali sudaryti fiziniai asmenys ir juri-diniai asmenys (Ûkiniø bendrijø ástatymas).

Advokatai, partnerystës pagrindais neásteigæ juridinio asmens, vei-kia sudaræ jungtinës veiklos (partnerystës) sutartá ir ákûræ advokatø darbo vietà (Advokatûros ástatymo 27 str. 1 d.). Ðiose jungtinës veiklos

577


(partnerystës) sutartyse paprastai nurodoma: advokatø, veikianèiø partnerystës pagrindais, vardai ir pavardës, kuris ið advokatø (partne-riø) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatûra, partneriø teisës ir pareigos, sprendimø priëmimo tvarka, partneriø da-lys bendrojoje nuosavybëje, darbo pasidalijimas arba jo pasidalijimo principai, pajamø ir iðlaidø pasidalijimas arba jø pasidalijimo principai, naujø advokatø priëmimo á kontorà sàlygos ir tvarka, prisijungimo prie partnerystës sutarties sàlygos ir tvarka, partnerystës sutarties nutrauki-mo sàlygos ir tvarka, ginèø sprendimo tvarka ir kt. (Advokatûros ásta-tymo 27 str., Advokatûros statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. ásakymu Nr. 288, 20 p.).

Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis yra konsensualinė. Ji lai-koma sudaryta nuo to momento, kai ðalys susitaria dël visø esminiø sà-lygø ir tà susitarimà iðreiðkia raðytine arba notarine sutarties forma. Sutartis yra atlygintinė, taèiau jos atlygintinumas yra ne toks kaip kitø sutarèiø. Ðià sutartá vykdanèios ðalys neperduoda viena kitai prieðingø ekvivalentø, o siekdamos bendro tikslo áneða turtà ir, priklausomai nuo savo ánaðø dydþio, naudojasi bendru turtu – jungtinës veiklos rezultatu. Sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo), nes pagrásta jø dalyviø tarpusavio pasitikëjimu. Sutartis yra sinalagmatinė, nes visoms sutarèiø ðalims su-kuria prieðprieðines teises ir pareigas. Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis daþniausiai sudaro du, trys ir daugiau asmenø, todël jos papras-tai yra daugiašaliai sandoriai.

56.2. Sutarties elementai CK normos, reguliuojanèios jungtinës veiklos (partnerystës) sutar-

ties teisinius santykius, neapibrëþia subjektinës dalyviø sudëties. Ðios sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali bûti bet kurie civilinës teisës subjektai – Lietuvos Respublikos ir uþsienio fiziniai arba juridiniai as-menys.

Jungtinës veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali bûti atskleistas tretiesiems asmenims (nevieša partnerystė). Tokiai sutarèiai taikomos tos paèios taisyklës kaip ir kitoms jungtinës veiklos sutartims, iðskyrus paèioje sutartyje nustatytas iðimtis ir tai, kad esant santykiams su treèiaisiais asmenimis kiekvienas ið nevieðø partneriø atsako visu savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu su-

578


darë visø partneriø interesais, o visos prievolës, atsiradusios tarp part-neriø, jiems bendrai veikiant, yra dalinës (CK 6.982 str.).

Atskiri ástatymai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus arba apribo-jimus jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties subjektams.

Pagal Advokatûros ástatymà tik advokatai turi teisæ sudaryti jungti-nës veiklos (partnerystës) sutartá dël advokatø veiklos pagal ðià sutartá neásteigus juridinio asmens. Vëliau á veikianèià advokatø kontorà kiti advokatai priimami remiantis jungtinës veiklos (partnerystës) sutartyse nurodyta tvarka, t. y. esantys advokatø kontoros partneriai sprendþia, ar naujà advokatà priimti á partnerius, ar su individualiai veikianèiais advokatais susitarti dël bendro paslaugø teikimo (Advokatûros ástaty-mo 27 str. 3 d., Advokatûros statuto, patvirtinto teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. ásakymu Nr. 288, 24 p.).

Savivaldybiø ástatymas nustato, kad bendriems tikslams savivaldybë gali sudaryti jungtinës veiklos sutartis su valstybës institucijomis ir (ar-ba) kitomis savivaldybëmis.

Tikrosios ir komanditinës ûkinës bendrijos jungtinës veiklos sutar-tis turi bûti sudaroma notarine forma (Ûkiniø bendrijø ástatymo 3 str. 1 d.).

Advokatûros ástatymas jungtinës veiklos (partnerystës) sutarèiai nenustato privalomos notarinës formos reikalavimø, todël jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis tarp advokatø turi bûti sudaroma papras-ta raðytine forma.

Jeigu vienas ið partnerio ánaðø á jungtinæ veiklà yra nekilnojamasis daiktas, jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis privalo bûti patvirtinta notaro. Be to, tokiu atveju taip pat taikomi teisinës sandoriø registraci-jos reikalavimai (CK 1.75 str.).

Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties formos reikalavimø nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.).

Jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties terminas priklauso nuo jos tikslo. Pasiekus baigtinio pobûdþio tikslà sutarties galiojimas baigiasi (taip pat, kaip ir sàlyginiai sandoriai, turintys naikinamàjà sàlygà). Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartyje gali bûti nustatomas ir konk-retus jos galiojimo terminas. Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) su-tartyje jos galiojimo terminas nenurodytas arba nesiejamas su tikslu, turinèiu baigtiná pobûdá, sutartis yra neterminuota.

579


56.3. Esminës jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties sàlygos Esminëmis jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties sàlygomis

laikomos sàlygos dël bendro tikslo, dël ánaðø á jungtinæ veiklà ir dël partneriø bendros veiklos, kuria sukuriamas tam tikras rezultatas (t. y. sutarties dalykas).

Jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties ðalys turi vienà bendrà tikslą, kuriam pasiekti ðia sutartimi ðalys ásipareigoja suvienyti savo pas-tangas ir atitinkamai organizuoti savo tarpusavio santykius. Jungtinë veikla gali bûti vykdoma bet kokiam teisëtam tikslui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam) pasiekti. Jeigu jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties ðalys yra juridiniai asmenys, turintys specialøjá teisnumà, tai jungtinës veiklos tikslas turi atitikti tø asmenø veiklos tikslus.

Jungtinës veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas as-muo nesugeba arba negali pasiekti uþsibrëþto tikslo. Tokiu atveju abie-jø sutarties ðaliø interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o su-tarties dalykas ir yra ta jø jungtinë veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas. Partneriai negali bûti skirstomi á aktyvià ir pasyvià ðalis. Tikslas, kurio siekia partneriai ánaðais á jungtinæ veiklà, tokiu atve-ju yra ne tæstinio, o baigtinio pobûdþio (pvz., pastatyti daugiabutá gyve-namàjá namà, nutiesti kelià ir t. t.). Bendras tikslas lemia ir tai, kad kiekvienas partneris turi teises ir pareigas, nukreiptas kitø partneriø atþvilgiu, todël kiekvienas ið jø kitø partneriø atþvilgiu yra ir kredito-rius, ir skolininkas. Partneriø teisës ir pareigos nëra prieðprieðinës, nes jomis ágyvendinamas bendras tikslas. Bûtent dël ðios prieþasties jungti-nës veiklos sutarties dalyviai ir yra vadinami partneriais. Jungtinës veik-los sutartimi partneriai yra tarpusavyje ápareigojami ir kiekvienas ið jø yra savarankiðka sutarties ðalis.

Jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties dalyką sudaro turtinis re-zultatas, kurio buvo siekiama sudarant sutartá. Daþniausiai tai bûna koks nors nekilnojamasis daiktas (daugiabutis gyvenamasis namas, ad-ministracinis pastatas ir pan.). Taèiau siekiamu rezultatu gali bûti ir tam tikrø paslaugø teikimas norint uþdirbti pelnà.

Viena ið jungtinës veiklos (partnerystës) sutarties esminiø sàlygø yra ta, kad partneriø įnašai paprastai tampa visų partnerių daline bendrą-ja nuosavybe.

580


Ánaðai yra skirti jungtinës veiklos materialinei bazei sukurti. Part-nerio ánaðu pripaþástama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos – pinigais, kitokiu turtu, profesinëmis ir kitomis þiniomis, ágûdþiais, daly-kine reputacija ir dalykiniais ryðiais (CK 6.970 str. 1 d.). Sutartyje gali bûti nustatyta, kad viena ið ðaliø prie bendros veiklos neprisideda jokiu materialiu turtu, taèiau joje dalyvauja savo darbu ir kitokiais ásipareigo-jimais, pavyzdþiui, darbu, reikalingu parengti tam tikro kartu statomo objekto projektinæ-statybinæ dokumentacijà bei statybos leidimo gavi-mu. Tokiu atveju kitos ðalies ánaðas gali bûti pinigai ir jo pagrindu galë-tø bûti finansuojama sutarto objekto statyba. Pastaèius objektà, ðalys taptø jo bendraturèiais, proporcingai sutarties ðaliø susitarimu pinigais ávertintam ánaðø dydþiui.

Preziumuojama, kad partneriø ánaðai yra lygûs, jeigu jungtinës veiklos sutartis nenustato ko kita, t. y. sutartyje gali bûti nurodyta tiksli kiekvieno partnerio ánaðo vertë. Ánaðas ávertinamas pinigais visø partne-riø susitarimu.

Partneriø ánaðas, buvæs jø nuosavybe, taip pat jungtinës veiklos me-tu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visø partneriø bendroji dali-në nuosavybë, jeigu ko kita nenustato ástatymas arba jungtinës veiklos sutartis. Teisë naudotis jungtinës veikos rezultatais grindþiama bendro-sios dalinës nuosavybës teisës normomis. Jeigu ánaðas nebuvo partnerio nuosavybë, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, ðis turtas yra naudojamas visø partneriø interesais ir taip pat yra pripaþástamas ben-drai visø partneriø naudojamu turtu, jeigu ástatymas nenustato ko kita.

Uþ bendro turto apskaità atsakingas vienas ið partneriø, paskirtas visø partneriø bendru sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visø partneriø bendru susitarimu. Kilus ginèui, bet kurio ið partneriø reikalavimu ðià tvarkà nustato teismas. Partneriø pa-reigas, susijusias su bendro turto iðlaikymu, taip pat kitokiø iðlaidø pa-dengimu, nustato jungtinës veiklos sutartis (CK 6.971 str.).

56.4. Sutarties turinys Partneris turi teisę:

1) á pelno, gauto ið jungtinës veiklos, dalá; 2) á bendrosios dalinës nuosavybës dalá; 3) prisidëti prie bendrø reikalø tvarkymo;

581


4) susipaþinti su bendrø reikalø tvarkymo dokumentais ir gauti kità informacijà apie bendrø reikalø tvarkymà;

5) atsisakyti toliau bûti neterminuotos jungtinës veiklos sutarties dalyviu arba nutraukti terminuotà jungtinës veiklos sutartá.

Atsiþvelgdamas á fiduciariná jungtinës veiklos sutarties pobûdá partneris neturi teisës perduoti (perleisti) savo teisës dalyvauti jungti-nës veiklos sutartyje be visø kitø partneriø sutikimo.

Partneris privalo: 1) prisidëti ánaðais prie jungtinës veiklos; 2) padengti bendras iðlaidas dël bendro turto iðlaikymo; 3) atsakyti uþ bendrus nuostolius; 4) atsakyti uþ bendras skolas ir prievoles tretiesiems asmenims

visu savo turtu; 5) atsakyti kitiems partneriams uþ bendrai veiklai arba bendram

turtui padarytus nuostolius; 6) tvarkyti bendrus reikalus sàþiningai, protingai ir teisingai; 7) suteikti kitiems partneriams iðsamià informacijà apie bendrø

reikalø tvarkymà ir bendrà turtà; 8) neatskleisti konfidencialios informacijos apie bendrà veiklà

tretiesiems asmenims. Jungtinës veiklos (partnerystës) sutartimi gali bûti nustatytos ir ki-

tos partneriø teisës ir pareigos. 56.5. Partneriø bendrø reikalø tvarkymas Tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas ið partneriø turi teisæ veik-

ti visø partneriø vardu, jeigu jungtinës veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas ið partneriø arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sando-riui sudaryti reikia visø partneriø sutikimo. Esant santykiams su treèiai-siais asmenimis, partnerio teisë sudaryti sandorius visø partneriø vardu patvirtinama kitø partneriø iðduotu ágaliojimu arba jungtinës veiklos sutartimi. Esant santykiams su treèiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandorá sudariusio partnerio teisiø veikti visø partneriø vardu apribojimu, iðskyrus atvejus, kai jie árodo, kad sandorio sudarymo metu treèiasis asmuo þinojo arba turëjo þinoti apie tokius apribojimus. Part-neris, sudaræs sandorá virðydamas jam suteiktus ágaliojimus visø partne-

582


riø vardu arba visø partneriø interesais sudaræs sandorá savo vardu, turi teisæ reikalauti ið kitø partneriø atlyginti savo padarytas iðlaidas, jeigu árodo, kad tie sandoriai buvo bûtini norint apsaugoti kitø partneriø in-teresus. Partneriai, dël tokiø sandoriø patyræ nuostoliø, turi teisæ reika-lauti, kad partneris, sudaræs sandorá, ðiuos nuostolius atlygintø. Spren-dimai, susijæ su bendrais partneriø reikalais, priimami bendru partneriø sutarimu, jeigu jungtinës veiklos sutartis nenustato ko kita. Pavyzdþiui, siekiant uþtikrinti atskiros sutarties ðalies interesus sutartyje galima numatyti ir iðimtis, susijusias su atitinkamø klausimø sprendimu (CK 6.972 str.).

Kiekvienas partneris turi teisæ susipaþinti su bendrø reikalø tvar-kymo dokumentais, nesvarbu, ágaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reika-lus. Susitarimai, kurie ðià teisæ apriboja arba panaikina, negalioja (CK 6.973 str.).

56.6. Bendros partneriø iðlaidos ir nuostoliai Bendrø iðlaidø ir bendrø nuostoliø, susijusiø su jungtine veikla, pa-

skirstymà nustato jungtinës veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nëra, kiekvienas partneris atsako uþ bendras iðlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydþiui. Susitarimas, kuris visiðkai atleidþia vienà ið partneriø nuo bendrø iðlaidø arba nuostoliø padengimo, nega-lioja (CK 6.974 str.).

Jeigu jungtinës veiklos sutartis nëra susijusi su komercine ûkine partneriø veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydþiui. Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai (CK 6.975 str.).

Jeigu jungtinës veiklos sutartis susijusi su komercine ûkine partne-riø veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, kad ir koks bûtø ðiø prievoliø atsiradimo pagrindas.

Partnerio kreditoriai turi teisæ reikalauti atidalyti partnerio dalá ið bendro turto pagal CK Ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.977 str.).

Pelno paskirstymas. Pelnas, gautas ið jungtinës veiklos, paskirsto-mas partneriams proporcingai kiekvieno jø indëlio á bendrà veiklà ver-tei, jeigu ko kita nenustato jungtinës veiklos sutartis. Susitarimas nuða-linti kurá nors ið partneriø skirstant pelnà negalioja (CK 6.976 str.).

583


56.7. Partnerystës sutarties pabaiga Jungtinës veiklos sutartis baigiasi (CK 6.978 str.): 1) pripaþinus vienà ið partneriø neveiksniu, ribotai veiksniu arba

neþinia kur esanèiu, jeigu jungtinës veiklos sutartis ar vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp likusiø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;

2) iðkëlus vienam ið partneriø bankroto bylà, jeigu jungtinës veik-los sutartis ar vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenumato ið-saugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø partneriø, iðskyrus at-vejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;

3) vienam ið partneriø mirus ar já likvidavus, ar reorganizavus, jei-gu jungtinës veiklos sutartis ar vëlesnis kitø partneriø susitari-mas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø part-neriø arba pakeisti mirusá (likviduotà ar reorganizuotà) partnerá jo teisiø perëmëjais;

4) vienam ið partneriø atsisakius toliau bûti neterminuotos jungti-nës veiklos sutarties dalyviu, jeigu jungtinës veiklos sutartis arba vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;

5) vieno ið partneriø reikalavimu nutraukus terminuotà jungtinës veiklos sutartá, jeigu jungtinës veiklos sutartis ar vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos su-tartá tarp kitø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio;

6) pasibaigus jungtinës veiklos sutarties terminui; 7) atidalijus vieno ið partneriø dalá ið bendro turto pagal jo kredi-

toriø reikalavimà, jeigu jungtinës veiklos sutartis arba vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø partneriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio.

Atsiþvelgiant á tai, kad sutartis, sukûrusi civiliná teisiná santyká, ne-perþengdama teisës normø nustatytø ribø reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvio elgesá tol, kol bus pasiektas sutartimi numatytas baigti-nio pobûdþio tikslas, vienu ið jungtinës veiklos sutarties pabaigos pa-grindø yra ir pasiektas tikslas.

584


Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinës veiklos sutar-ties, apie tai turi praneðti kitiems partneriams ne vëliau kaip prieð tris mënesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu ástatymai arba sutartis ne-nustato ko kita. Susitarimai, nustatantys partneriø teisës atsisakyti ne-terminuotos jungtinës veiklos sutarties apribojimus arba ðià teisæ pa-naikinantys, negalioja (CK 6.979 str.).

Vienas ið partneriø turi teisæ nutraukti savo su kitais partneriais sudarytà terminuotà arba sudarytà tam tikram tikslui jungtinës veiklos sutartá, jeigu (CK 6.980 str.):

1) kiti partneriai jà ið esmës paþeidþia; 2) norintis sutartá nutraukti dël svarbiø prieþasèiø nebegali jos vyk-

dyti. Partneris, nutraukæs sutartá, turi atlyginti kitiems partneriams dël

sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius. Vienam ið partneriø sutartá nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems

partneriams, jeigu jungtinës veiklos sutartis arba vëlesnis kitø partneriø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veiklos sutartá tarp kitø part-neriø, iðskyrus atvejus, kai jungtinës veiklos sutartis galioja ir be ðio partnerio.

Jeigu jungtinës veiklos sutartis buvo nutraukta vienam ið partneriø atsisakius toliau bûti sutarties dalyviu arba vieno ið jø reikalavimu, as-muo, kuris nebëra jungtinës veiklos sutarties dalyvis, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtinës veiklos su-tarties dalyviu, taip, kaip jis atsakytø bûdamas partneriu (CK 6.981 str.). Pasibaigus jungtinës veiklos sutarèiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai gràþinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato ðaliø susitarimas. Nuo jungtinës veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretie-siems asmenims pagal neávykdytas bendras prievoles.

Turtas, esantis bendràja partneriø nuosavybe, pasibaigus jungtinës veiklos sutarèiai, padalijamas pagal CK Ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, taikomas bendrosios dalinës nuosavybës teise turtà valdan-tiems bendraturèiams. Partneris, áneðæs individualiais poþymiais apibû-dintà daiktà, pasibaigus jungtinës veiklos sutarèiai, turi teisæ reikalauti gràþinti jam tà daiktà, jeigu dël to nebus paþeisti kitø partneriø ir kredi-toriø interesai.

585


Kontroliniai klausimai: 1. Kokia yra jungtinës veiklos sutarties samprata? 2. Kokia forma turi bûti sudaroma jungtinës veiklos sutartis? 3. Kokie yra paprastosios ir kvalifikuotos partnerystës skirtumai? 4. Ar partnerystës sutartis yra atlygintinë? 5. Ar fiziniai asmenys gali bûti jungtinës veiklos sutarties ðalimis? 6. Kas yra jungtinës veiklos sutarties dalykas? 7. Kokios ámonës steigiamos remiantis jungtinës veiklos sutarties

pagrindu? 8. Ar turtas, kurá partneris valdo ne nuosavybës teisës pagrindu,

gali bûti ánaðu á bendrà veiklà? 9. Kam priklauso jungtinës veiklos metu gauta produkcija, paja-

mos ir vaisiai? 10. Kaip paskirstomi bendros veiklos metu turëti nuostoliai? 11. Kaip paskirstomas pelnas, gautas ið bendros veiklos? 12. Kokiais atvejais ir pagal kokias prievoles partneriai atsako soli-

dariai? 13. Kada baigiasi jungtinës veiklos sutartis? 14. Kokie reikalavimai nustatyti partneriui, kuris nori atsisakyti ne-

terminuotos jungtinës veiklos sutarties? 15. Ar buvæs partneris atsako pagal prievoles, kurios atsirado jam

esant jungtinës veiklos sutarties dalyviu? 16. Kà reiðkia „nevieða partnerystë“?

586


57 skirsnis. DRAUDIMO SUTARTIS 57.1. Bendrosios nuostatos Draudimo sutartimi viena ðalis (draudikas) ásipareigoja uþ sutartyje

nustatytà draudimo ámokà (premijà) sumokëti kitai ðaliai (draudëjui) arba treèiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ástatyme ar draudimo sutartyje nustatytà draudimo iðmokà, apskaièiuotà ástatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu ávyksta ástatyme ar drau-dimo sutartyje nustatytas draudiminis ávykis.

Draudimo sutarties atsiradimà lëmë bûtinumas iki minimumo su-maþinti nuostolius dël galimos þalos þmoniø turtui bei sveikatai. Teisi-nëje literatûroje priimta laikyti, jog draudiminës veikos pagrindai susi-formavo XVII a. pirkliams buriantis á susivienijimus, siekiant savo ko-legoms kompensuoti nuostolius, patirtus dël jûrose paskendusiø arba jûros piratø apiplëðtø laivø.

Ðiuolaikine prasme draudimine veikla laikoma ûkinë komercinë veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu uþ draudimo ámokà prisii-mama kitø asmenø nuostoliø rizika arba kitaip siekiama apsaugoti ðiø asmenø turtinius interesus ávykus draudiminiams ávykiams, asmenø tur-tiniø interesø apsaugai naudojant draudimo skaièiuojamus draudimo techninius atidëjimus. Taigi draudimo funkcija – iki minimumo suma-þinti nuostolius, atsiradusius dël þalos tiek materialaus, tiek nemateria-laus pobûdþio vertybëms.

Pagrindinë draudimo veiklà reglamentuojanti teisinë bazë – 2000 m. CK, Draudimo ástatymas360 ir kiti teisës aktai, reglamentuojantys atskirø draudimo rûðiø bei draudimo ámoniø veiklos ypatumus.

Draudimo objektai gali bûti ávairûs turtiniai interesai, susijæ su: 1) asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvëmis, gimimu, kapitalo kaupi-mu; 2) kûno suþalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligo-mis; 3) turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) draudëjo padaryta

360 Valstybës þinios. 2003. Nr. 94.

587


þala fizinio asmens turtui arba tam fiziniam asmeniui, taip pat þala, pa-daryta juridiniam asmeniui. Visais atvejais draudþiami gali bûti tik ásta-tymo ginami interesai.

Draudimo sutarties pagrindas – draudiminis ávykis, t. y. draudimo sutartyje arba Draudimo ástatymo nustatytas atsitikimas, kuriam ávykus, draudëjas, apdraustasis, naudos gavëjas ar treèiasis asmuo ágyja teisæ á draudimo iðmokà. Ði sutartis – tai atsitikimo rizikos draudimas. Drau-dimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties ðalys neþino ir neturi þinoti, kad draudiminis ávykis bûtinai ávyks361. Taigi draudimo veikla pagrásta draudiminio ávykio atsitiktinumu bei draudimo rizika, t. y. tikimybe ávykti draudiminiam ávykiui, kuri nepriklauso nuo ðaliø va-lios.

Ðia sutartimi draudëjas siekia iki minimumo sumaþinti nuostoliø dydá – tai priemonë jam kompensuoti galimus nuostolius ávykus drau-diminiam ávykiui. Jei tai yra kaupiamasis draudimas – gauti dalá pelno investavus lëðas á specialius kaupiamuosius draudimo fondus. Pagrindi-nis draudiko interesas – gauti draudimo ámokas bei jas investuoti á spe-cialius fondus. Draudimo veikla grindþiama tuo, kad draudimo iðmoka sumokama ne visais atvejais, t. y. ne visais draudimo atvejais ávyksta draudiminis ávykis, dël kurio atsirastø pagrindas iðmokëti draudimo iðmokà. Nuo draudimo intereso svarbos ir vertës bei draudiminio ávykio atsiradimo tikimybës priklauso pati galimybë apdrausti konkretø objek-tà, draudimo ámokos dydis, draudimo iðmokos iðmokëjimo sàlygos bei tvarka.

57.2. Sutarties poþymiai, sutarties sudarymas Draudimo sutartis yra dviðalë, atlygintinë ir daþniausiai realinë, nes

ásigalioja nuo to momento, kai draudëjas sumoka visà arba pirmà drau-dimo ámokà (premijà), iðskyrus atvejus, kai ðalys susitaria kitaip. Drau-dimo sutarèiai nebûdingas ekvivalentiðkumas, t. y. jos sudarymo metu ðaliø gaunamos naudos dydis neþinomas, jis priklauso nuo to, ávyks ar ne draudiminis ávykis, todël draudimo sutartis laikoma rizikos sutartimi.

361 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. vasario 7 d. nutartis civilinëje byloje Nr.

3K–7–351/2002, S. Mačius v DB „Ūkio draudimas“, kat. 39.4

588


Draudimo sutarties esminës sàlygos, dël kuriø susitarus draudimo sutartis laikoma sudaryta: 1) draudiminiai, nedraudiminiai ávykiai; 2) draudþiamas interesas (turtinë arba neturtinë vertybë); 3) draudimo suma, t. y. turtiniø interesø draudimo suma ir suma, kurios dydþio draudimo iðmokà (draudimo sumà) draudikas ásipareigoja iðmokëti. Ne gyvybës draudimo atveju ji negali virðyti draudþiamo turto vertës arba turtinës rizikos vertës (draudimo vertës), kitais atvejais ji nustatoma ðaliø susitarimu. Paþymëtina, jog sudaryta draudimo sutartis negali bûti ginèijama, iðskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojæs savo teise ávertinti draudimo rizikà, buvo apgautas dël to, kad buvo nurodyta þi-nomai melaginga draudimo vertë arba buvo padaryta aritmetinë ar ra-ðybos klaida; 4) draudimo sutarties terminas, t. y. terminas, kuriam draudþiamas tam tikras draudimo objektas. Nuo draudimo sutarties termino priklauso draudimo ámokø dydis, draudiminio ávykio rizika, draudimo suma bei paties draudimo iðmokos dydis; 5) draudimo premi-jos (ámokos) sumokëjimas.

Draudimo sutarties forma – raðytinë. Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudëjo pasiûlymà (praðymà), pateiktà drau-dikui, arba draudëjui akceptuojant draudiko pasiûlymà sudaryti sutartá. Sudarius draudimo sutartá, raðytinis draudëjo praðymas tampa sudëtine draudimo sutarties dalimi.

Draudimo sutarties sudarymà patvirtina draudimo liudijimas (poli-sas). Jame turi bûti nurodyti CK numatyti ðie duomenys: draudimo liu-dijimo (poliso) numeris; draudiko pavadinimas ir buveinës adresas; draudëjo, apdrausto asmens ar naudos gavëjo vardas, pavardë ar pava-dinimas; draudimo grupë bei draudimo rûðies taisykliø pavadinimas ir numeris; 5) draudimo objektas; 6) draudimo suma, iðskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas; 7) draudimo ámoka ir jos mokëjimo terminai; 8) draudimo rûðis; 9) draudimo sutarties galiojimo terminas; 10) áraðas, kad draudëjas yra supaþindintas su draudimo rû-ðies taisyklëmis ir jam yra áteikta jø kopija; 11) draudiko, ágalioto suda-ryti draudimo sutartá, asmens paraðas ir draudiko antspaudas arba jø faksimilës; 12) draudimo liudijimo (poliso) iðdavimo data.

Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudëjo raðytinio praðymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudëjo pasiû-lymà sudaryti sutartá, pirmenybë suteikiama raðytiniam draudëjo pra-ðymui.

589


Draudimo sutartis daþniausiai sudaroma laikantis standartiniø su-tarties sàlygø – draudimo rûðies taisykliø prisijungimo bûdu. Tokiais atvejais draudimo taisyklës tampa draudimo sutarties dalimi ir draudi-kas, prieð sudarydamas sutartá arba jà sudarydamas, privalo sudaryti sàlygas vieðai susipaþinti su draudimo rûðies taisyklëmis ir áteikti jø ko-pijas draudëjui. Taigi draudëjo sutikimà su standartinëmis draudimo sutarties sàlygomis galima konstatuoti tik tada, kai jos visos yra átrauk-tos á raðytinës sutarties tekstà arba pateiktos kaip sutarties priedas at-skiru dokumentu, arba pateiktos susipaþinti pasiraðytinai iki sutarties sudarymo ar sutarties pasiraðymo metu362. Pagal 2004 m. sausio 1 d. ásigaliojusios Draudimo ástatymo redakcijos 77 straipsná draudimo tai-syklës privalo bûti paskelbtos draudimo ámonës interneto tinklalapyje.

57.3. Sutarties ðalys Draudimo sutarties ðalys – draudikas ir draudëjas. Draudikas – juridinis asmuo (draudimo ámonë), turintis leidimà

verstis ðia veikla. Su draudimo paslaugø teikimu susijusias paslaugas turi teisæ teikti ir draudimo tarpininkai.

Draudikui ástatymais suteikiama teisë perleisti savo teises ir parei-gas pagal draudimo sutartá kitam ar kitiems draudikams draudimo su-tartyje nustatyta tvarka gavus atitinkamos valstybës institucijos, vykdan-èios draudimo prieþiûrà, leidimà.

Draudëjas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Draudimo sutar-tis gali bûti sudaroma net tik paties draudëjo, bet ir kito asmens intere-sais. Apdraustasis draudimo sutarties atveju taip pat gali bûti draudëjo nurodytas ir draudimo sutartyje ávardytas asmuo, kurio turtiniai intere-sai yra draudþiami. Be to, draudimo sutartis gali bûti sudaroma kito asmens naudai, t. y. draudimo sutartyje draudëjas arba apdraustasis gali paskirti asmená, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sàlygomis ágyja teisæ á draudimo iðmokà. Teisæ á draudimo iðmokà ávykus draudiminiam ávykiui gali turëti ir kitas treèiasis asmuo, kurio draudëjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rûðies taisyklëse nurodytomis sàlygomis ágyja teisæ á draudimo iðmokà (pvz., civilinës atsakomybës

362 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. geguþës 22 d. nutartis civilinëje byloje

Nr. 3K–3–581/2000, S. Lisovskis v „Lietuvos draudimas“, kat. 43.

590


draudimo sutarties atveju teisæ á draudimo iðmokà turi treèiasis asmuo – eismo nelaimës metu nukentëjæs asmuo, kuriam buvo padaryta þalos).

Draudëjas turi teisæ pakeisti draudimo sutartyje nurodytà naudos gavëjà kitu asmeniu, iðskyrus ástatymuose ar sutartyje nustatytas iðimtis, apie tai raðtu praneðdamas draudikui. Draudëjas taip pat turi teisæ pa-keisti apdraustà asmená kitu asmeniu gavæs raðytiná draudiko sutikimà. Jeigu apdrausto turto nuosavybës teisë ið asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisës ir parei-gos pagal draudimo sutartá pereina naujajam apdrausto turto savinin-kui, iðskyrus atvejus, kai turtas ið pirminio savininko paimamas privers-tine tvarka arba draudimo sutartis yra nustaèiusi kà kita.

CK 6.1017 straipsnis pirmà kartà átvirtina galimybæ fiziniams ir ju-ridiniams asmenims drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu su-jungiant ðiam draudimui reikalingas lëðas savidraudos draugijose. Sa-vidraudos draugijø veiklos reglamentavimo ypatumai turës bûti numa-tyti specialiuose ástatymuose.

57.4. Sutarties turinys Sutarties turiná sudaro sutarties ðaliø tarpusavio teisës ir pareigos.

Draudimo sutarties ðaliø tarpusavio teisiø ir pareigø specifika yra ta, kad ði sutartis yra fiduaciarinë, grindþiama tarpusavio ðaliø pasitikëji-mu, todël ji suponuoja sàþiningo sutarties ðaliø elgesio bûtinumà.

Prieð sudarydamas sutartá draudëjas turi pareigà atskleisti draudi-kui informacijà apie draudiminio ávykio atsitikimo tikimybæ ir galimø nuostoliø dydá (CK 6.993 str.), o draudikas – suteikti draudëjui infor-macijà apie draudiko pavadinimà, draudiko ámonës rûðá, adresà, drau-diko padalinio arba draudiko atstovo adresà (jei draudimo sutartis su-daroma ne draudiko buveinëje), ið draudimo sutarties kylanèiø arba su ja susijusiø ginèø sprendimo tvarkà, draudiko elgesá, kai draudëjas pa-þeidþia draudimo sutarties sàlygas, galimus draudimo rizikos padidëji-mo atvejus bei kità draudimo veiklà reglamentuojanèiose teisës normo-se numatytà informacijà.

Prieð sudarydamas draudimo sutartá draudikas turi teisæ apþiûrëti draudþiamà turtà, o jeigu reikia, savo lëðomis paskirti ekspertizæ jo ver-tei nustatyti. Jeigu draudimo interesas yra susijæs su fizinio asmens gy-vybe ir sveikata, draudikas turi teisæ reikalauti ið draudëjo dokumentø,

591


patvirtinanèiø draudëjo (apdraudþiamo asmens) amþiø, sveikatos bûk-læ, profesijà bei kitas draudimo rizikai turinèias reikðmës aplinkybes.

Visais atvejais draudikas neturi teisës atskleisti informacijos, gau-tos jam vykdant draudimo veiklà, apie draudëjà, apdraustà asmená arba naudos gavëjà, jø sveikatos bûklæ ir turtinæ padëtá bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, iðskyrus ástatymø nu-statytas iðimtis. Paþeidæs ðià pareigà draudëjas privalo atlyginti draudë-jui, apdraustam asmeniui arba naudos gavëjui padarytà turtinæ ir netur-tinæ þalà.

Kad draudimo sutartis bûtø laikoma sudaryta, iðskyrus atvejus, kai draudimo sutartis yra konsensualinë, draudëjas uþ draudþiamàjà ap-saugà sutarties sudarymo metu privalo mokëti draudikui draudimo su-tartyje arba ástatyme nustatytais terminais nustatyto dydþio pinigø sumà arba sumas (draudimo ámokà (premijà). Draudimo sutartyje gali bûti nustatyta, kad draudimo ámoka (premija) sumokama ið karto arba mo-kama periodiðkai sutartyje nustatytais terminais.

Draudëjas arba naudos gavëjas, jeigu jis þino apie jo naudai suda-rytà draudimo sutartá ir ketina pasinaudoti savo teise á draudimo iðmo-kà, suþinojæs apie draudiminá ávyká, privalo apie tai praneðti draudikui per sutartyje nustatytà terminà ir sutartyje nustatytu bûdu. Be to, ávykus draudiminiam ávykiui, draudëjas turi imtis jam prieinamø protingø priemoniø galimai þalai sumaþinti, laikydamasis draudiko nurodymø, jeigu tokie nurodymai draudëjui buvo duoti.

Pagrindinë draudëjo pareiga, be to, kad turi suteikti draudikui ásta-tymu nustatytà informacijà, draudimo iðmokà iðmokëti ne vëliau kaip per 30 dienø nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikðminga nustatant draudiminio ávykio faktà, aplinkybes ir pasekmes bei draudi-mo iðmokos dydá. Jei ávykis draudiminis, o draudëjas ir draudikas nesu-taria dël draudimo iðmokos dydþio, draudëjo pageidavimu draudikas privalo iðmokëti sumà, lygià ðaliø neginèijamai draudimo iðmokai, jei tikslus þalos dydþio nustatymas uþtrunka ilgiau kaip 3 mënesius.

Draudëjas turi teisæ nemokëti draudimo iðmokos arba jà sumaþinti, draudëjui ið esmës paþeidus savo ásipareigojimus pagal sutartá. Pavyz-dþiui, draudikui nevykdant pareigos tinkamai ir laiku praneðti draudi-kui apie draudiminá ávyká, draudikas turi teisæ atsisakyti iðmokëti drau-dimo iðmokà arba jà sumaþinti atsiþvelgdamas á tai, ar draudëjas savo pareigos neávykdë tyèia, ar dël neatsargumo, iðskyrus atvejus, kai áro-doma, kad apie draudiminá ávyká draudikas suþinojo laiku arba kai ne-

592


praneðimas apie draudiminá ávyká neturi átakos draudiko pareigai iðmo-këti draudimo iðmokà. Draudikas paprastai atleidþiamas nuo þalos at-lyginimo, jeigu þala atsirado dël to, kad draudëjas sàmoningai nesiëmë jam prieinamø protingø priemoniø ðiai þalai sumaþinti arba iðvengti.

Draudikas, atsisakydamas mokëti arba sumaþindamas draudimo iðmokà dël to, jog draudëjas paþeidë draudimo sutarties sàlygas, visais atvejais privalo ávertinti draudëjo kaltæ, draudimo sutarties sàlygø pa-þeidimo sunkumà, prieþastiná jo ryðá su draudiminiu ávykiu, þalos, atsi-radusios dël paþeidimo, dydá.

CK taip pat numato specialius atvejus, kai draudikas atleidþiamas nuo draudimo iðmokos iðmokëjimo (taèiau tuomet draudikas privalo árodyti aplinkybes, atleidþianèias já nuo draudimo iðmokos iðmokëjimo arba suteikianèias teisæ sumaþinti draudimo iðmokà): 1) jeigu draudi-minis ávykis ávyko dël karo veiksmø arba radioaktyviojo spinduliavimo poveikio; 2) jeigu þala atsirado dël turto konfiskavimo, areðto arba jo sunaikinimo valstybës valdþios institucijø nurodymu; 3) kitais ástatymø numatytais atvejais.

Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iðmokëjusiam draudimo iðmokà, pereina teisë reikalauti iðmokëtø sumø ið atsakingo uþ padarytà þalà asmens (subrogacija). Jeigu þala buvo padaryta tyèia, reikalavimo teisë draudikui pereina, nors draudimo sutartis subrogacijà draudþia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingø atsitikimø, draudimo ligos atveju, civilinës atsakomybës draudimo atveju, kitais ástatymø numatytais atvejais. Pati reikalavimo teisë, perëjusi draudikui, ágyvendinama laikantis taisykliø, kurios nustato draudëjo (naudos gavë-jo) ir uþ þalà atsakingo asmens santykius.

57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai

Draudimo sutartis, laikantis CK 6.1010 straipsnio reikalavimø, gali

bûti keièiama ðaliø susitarimu, taip pat vienos ið sutarties ðaliø reikala-vimu, padidëjus ar sumaþëjus draudimo rizikai.

Draudimo sutartis paprastai baigiasi suëjus draudimo sutarties terminui arba atsitikus draudiminiam ávykiui ir iðmokëjus draudimo iðmokà (pvz., gyvybës draudimo atveju).

593


Prieð terminà draudimo sutartis gali bûti nutraukta tik ðaliø susita-rimu arba draudëjo reikalavimu. Jeigu draudëjas nutraukia draudimo sutartá prieð terminà, sumokëta draudikui draudimo ámoka (premija) negràþinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudimo sutar-tis taip pat gali bûti nutraukta prieð joje nustatytà jos galiojimo terminà, jeigu ásigaliojus sutarèiai iðnyko galimybës ávykti draudiminiam ávykiui arba draudiminë rizika iðnyko dël aplinkybiø, nesusijusiø su draudimi-niu ávykiu (draudimo objektas þuvo dël prieþasèiø, nesusijusiø su drau-diminiu ávykiu, ir kt.). Tokiu atveju draudikas turi teisæ á dalá draudimo ámokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

57.6. Draudimo formos, ðakos, grupës, specialûs draudimo atvejai Draudimo ðakos skiriamos pagal tai, kokios vertybës draudþiamos.

Tai gyvybës draudimas ir ne gyvybës draudimas. Ne gyvybës draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinës at-

sakomybës, draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. Atsiþvelgiant á draudimo iðmokos pobûdá draudimo sutartys skirs-

tomos á nuostoliø draudimo bei sumø draudimo sutartis. Sumø draudimo sutartys yra gyvybës draudimo sutartys, taip pat ir

sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas ásipareigoja ávykus draudiminiam ávykiui iðmokëti draudimo iðmokà, lygià draudimo sumai arba jos daliai.

Nuostoliø draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinës atsako-mybës draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas ásipareigoja ávykus draudiminiam ávykiui iðmokëti draudimo iðmokà, lygià patirtiems nuostoliams.

Be to, draudimas skiriamas á grupes: privalomàjá bei savanoriðkàjá draudimà. Privalomojo draudimo rûðis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos ástatymai (pvz., Socialinio draudimo ástatymas, notarø, advokatø profesinæ veiklà reglamentuojantys teisës aktai ir kt.). Tai gali bûti civilinës atsakomybës draudimas arba ástatymuose numaty-tø asmenø gyvybës, sveikatos ar jiems priklausanèio turto draudimas.

594


Savanoriðkasis draudimas vykdomas draudëjo ir draudimo ámonës susi-tarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.

Teisinëje literatûroje skiriamas asmens bei turto draudimas. Turto draudimo rûðiai priskiriami: turto draudimas, verslo rizikos draudimas bei civilinës atsakomybës draudimas. Pagrindinis turto draudimo tikslas – kompensuoti nuostolius, atsiradusios dël þalos turtui, sveikatai, gyvy-bei arba jeigu tai verslo rizikos draudimas – kompensuoti negautas pla-nuotas pajamas ar nuostolius, atsiradusius dël nepasisekusio verslo (pvz., galimo derliaus draudimas ir pan.).

Turto draudimo kompensacinis pobûdis lemia tai, kad ávykus draudiminiam ávykiui draudimo iðmoka negali virðyti realiø faktiniø nuostoliø sumos, be to, pats turtas draudþiamas ne didesne nei turto vertë draudimo suma. Todël turto draudimo atveju, kai draudikas ið-moka draudimo iðmokà, lygià draudimo sumos daliai, draudiko prievo-lë lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos likusiai draudi-mo sumos daliai, iðskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolë lieka galioti visai draudimo sumai, neiðskaièiuojant ið jos iðmokëtø draudimo iðmokø.

Ðalys gali susitarti ir dël maþesnës nei draudþiamo turto vertë draudimo sumos (nevisiðkas draudimas – CK 6.999 str.). Tokiu atveju, iðskyrus ástatymø numatytas iðimtis, ávykus draudiminiam ávykiui, drau-dikas privalo atlyginti draudëjui (naudos gavëjui) jo patirtø nuostoliø dalá, proporcingà draudimo sumos ir draudimo vertës santykiui. Drau-dimo sutartyje gali bûti nustatyta ir didesnë draudimo iðmoka, bet ne didesnë uþ draudimo vertæ.

Jeigu yra apdrausta tik dalis turto arba rizikos (draudimo) vertës, draudëjas (naudos gavëjas) turi teisæ papildomai juos apdrausti sudary-damas papildomà draudimo sutartá su tuo paèiu arba kitu draudiku (papildomas draudimas – CK 6.1000 str.). Taèiau tuomet bendra drau-dimo suma pagal visas draudimo sutartis negali virðyti draudimo vertës, t. y. dvigubas draudimas ástatymais nëra leidþiamas.

Turto draudimo atveju draudimo objektas gali bûti draudþiamas nuo skirtingø rizikø sudarant vienà arba kelias draudimo sutartis su tuo paèiu arba su skirtingais draudikais (CK 6.1002 str.). Ðiuo atveju lei-dþiama, kad bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis virðy-tø draudimo vertæ.

Asmens draudimui bûdinga tai, kad jis gali bûti ne tik kompensaci-nio, bet ir kaupiamojo pobûdþio (pvz., gyvybës draudimas). Be to, pati

595


draudimo iðmoka ir suma nëra nulemta draudimo objekto vertës. Tam tikrais atvejais draudimo iðmoka gali bûti mokama ir periodiðkai. As-mens draudimas teisinëje literatûroje skiriamas á rizikos (draudimas nuo nelaimingø atsitikimø) bei kaupiamàjá asmens draudimà (gyvybës draudimas).

CK numato specialius draudimo atvejus, kuriuos sàlyginai galima bûtø vadinti draudimo rûðimis: bendràjá draudikà (CK 6.1003 str.) bei perdraudimà (CK 6.1016 str.).

Bendrojo draudimo atveju draudimo objektas gali bûti apdraustas pagal vienà draudimo sutartá bendrai keliø draudikø (bendrasis drau-dimas), t. y. bendrasis draudimas atlieka pirminio rizikos iðskaidymo funkcijà, kai keletas draudimo ámoniø (pirminiø draudikø) kartu sutei-kia draudiminæ apsaugà draudëjui pagal vienà draudimo sutartá. Ðio draudimo paskirtis lemia tai, kad jeigu draudimo sutartis nenumato kiekvieno ið draudikø teisiø ir pareigø, uþ draudimo iðmokos iðmokëji-mà draudëjui (naudos gavëjui) visi draudikai atsako solidariai.

Perdraudimo sutartimi draudikas gali visiðkai arba ið dalies ap-drausti draudimo iðmokos iðmokëjimo rizikà. Perdraudimas atlieka ant-rinës rizikos iðskaidymo funkcijà, t. y. teisiniai santykiai tarp draudëjo ir draudiko neatsiranda, todël pats perdraudimo faktas draudëjui nëra þinomas. Perdraudimo esmë yra ta, kad vienas draudikas, vadinamas pirminiu, kitam draudikui, vadinamam perdraudiku, perduoda visà ið draudëjo perimtà individualiø arba kolektyviniø nuostoliø tikimybiná paskirstymà ir tam tikrà ðio tikimybinio nuostoliø paskirstymo dalá. Pe-rdraudimo atveju draudimo rizika yra iðsklaidoma tarp pirminio drau-diko ir perdraudëjø. Perdraudimo sutartis sudaroma ne draudëjo, o draudikø interesais, t. y. jos paskirtis – apsaugoti pirminá draudikà nuo turtiniø nuostoliø, kuriuos ðis patirtø vykdydamas ásipareigojimus drau-dëjams pagal draudimo sutartis. Ði sutartis nesuteikia draudëjams jokiø papildomø teisiø ir ásipareigojimø. Tiesioginiai teisiniai draudëjo ir perdraudikø santykiai neatsiranda, ir tai skiria perdraudimà nuo ben-drojo draudimo363.

363 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 24 d. nutartis civilinëje byloje Nr.

3K–3–903/2002, ADB „Preventa“ v UAB DK „Baltic polis“, kat. 54.

596


57.7. Civilinës atsakomybës draudimas Civilinës atsakomybës draudimas – asmens turtiniø interesø, susi-

jusiø su civiline atsakomybe uþ nukentëjusiems tretiesiems asmenims arba jø turtu padarytà þalà, draudimas, kai draudiko mokamos draudi-mo iðmokos dydis priklauso nuo nuostoliø, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentëjusiam treèiajam asmeniui uþ padarytà þalà, dydþio, taèiau neturi virðyti draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo su-tartyje. Civilinës atsakomybës draudimo sutartimi siekiama sumaþinti atlygintinos þalos neigiamus padarinius atsakingo uþ þalà asmens turti-nei padëèiai. Draudimo pasekmë – asmuo, padaræs savo veiksmais þalà nukentëjusiajam, turi teisæ reikalauti, kad ðià þalà atlygintø draudimo ámonë (draudikas), taèiau draudimo sutartis negali atleisti atsakingo uþ þalà asmens nuo prievolës paèiam tam tikrais atvejais atlyginti padarytà turtinæ þalà. Draudimo sutartimi siekiama ne tik sumaþinti atlygintinos þalos neigiamus padarinius asmeniui, atsakingam uþ þalà, bet kartu sie-kiama apsaugoti ir nukentëjusiojo turtinius interesus. Ðiuo atveju nu-kentëjusiojo interesai yra ginami remiantis tuo, kad draudimo sutartis, pareiðkus atitinkamà reikalavimà draudiko atþvilgiu, suteikia nukentë-jusio asmens turtiniø interesø papildomà garantijà, t. y. esant civilinës atsakomybës draudimui nukentëjusysis ágyja du skolininkus: uþ atsira-dusià þalà atsakingà asmená, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla ið delikto, taip pat draudikà (draudimo ámonæ), kurio pareiga atlyginti þalà (sumokëti draudimo iðmokà) kyla ið sutarties364.

Vienas labiausiai paplitusiø privalomojo draudimo pavyzdþiø – transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civilinës atsakomybës draudimas. Ðiuo atveju draudimo objektas yra transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civilinë atsakomybë uþ autoavarijos metu padary-tà þalà. Draudimo sutartimi apdraudþiama draudëjo ir kiekvieno as-mens, teisëtai valdanèio transporto priemonæ, civilinë atsakomybë, kuri gali atsirasti valdant transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytà transporto priemonæ.

364 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 vasario 7 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–

7–351/2002, S. Mačius v „Ūkio draudimas“, kat. 39.4.

597


Kontroliniai klausimai: 1. Kokia yra draudimo reikðmë? 2. Kokia yra draudimo sutarties samprata? 3. Ar ði sutartis yra realinë, ar konsensualinë? 4. Kokios yra draudimo formos? 5. Kokios yra draudimo ðakos? 6. Kokia forma turi bûti sudaroma draudimo sutartis? 7. Kas yra draudimo polisas? 8. Kokiomis sàlygomis gali bûti pakeistas draudëjas? 9. Kas yra draudimo iðmoka?

10. Kas yra draudimo suma? 11. Kokiomis sàlygomis gali bûti pakeistas draudikas? 12. Kas yra draudiminis ávykis? 13. Kokiais atvejais draudikas atleidþiamas nuo draudimo iðmokos

mokëjimo? 14. Kas yra subrogacija? 15. Ar draudimo sutartis gali bûti sudaryta treèiojo asmens naudai? 16. Kokia yra perdraudimo samprata ir esmë?

598

Literatûra

LITERATŪRA

1. Ambrasienë D. Rankpinigiai kaip prievolës ávykdymo uþtikrinimo bûdas // Justitia. 2000. Nr. 4–5.

2. Ambrasienë D. Asmenø pasikeitimas prievolëje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. 2002. T. 28(20).

3. Civilinë teisë. Vadovëlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas, 1997.

4. Dalhuisen J. H. Dalhuisen on International Commercial, Financial and Trade Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2000.

5. Dambrauskaitë A. Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo teisinës proble-mos / LTU teminiø straipsniø rinkinys. 2001.

6. E–Payments in Europe: The Eurosystem’s Perspective. European Central Bank, 2002 (http://www.ecb.int/events/conf/other/ epay-ments/epayments.pdf).

7. General Guide to Account Opening and Customer Identification. Attachment to Basel Committee publication No. 85 „Customer due diligence for banks“ (http://www.bis.org/publ/bcbs85annex.htm, ap-lankyta 2003 04 14).

8. Geva B. Bank Collections and Payment Transactions: Comparative Study of Legal Aspects. Oxford University Press, 2001.

9. Girard P. F. Romënø teisë. 1932. T. 2.

10. Kirðienë J., Pakalniðkis V., Ruðkytë R.,Vitkevièius P. Civilinë teisë. Bendroji dalis. Vilnius, 2004. T. 1.

11. Herrmann H. Bank–Customer Relationship in German Law and Practice // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in In-

599

Literatûra

ternational Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2002.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ðeðtoji knyga. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1.

15. Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspek-tai. Vilnius: Justitia, 1995.

16. Mikelënienë D., Mikelënas V. Neturtinës þalos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2.

17. Mikelënas V. Prievoliø teisë. Vilnius, 2002, 1 dalis.

18. Mikelënas V. Sutarèiø teisë. Vilnius: Justitia, 1996.

19. Mizaras V. Autoriø teisës: civiliniai gynimo bûdai. Vilnius: Justitia, 2003.

20. Monkevièius E. Þemës teisë. Vilnius, 2000.

21. Norkûnas A. Kaltë kaip civilinës atsakomybës pagrindas // Jurisp-rudencija. 2002. T. 28(20).

22. Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Vilnius, 1999.

23. Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in International Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999.

24. Sûdþius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 1991.

25. Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1999.

26. Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997.

27. Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право. Книга 1. Москва, 2000.

600

Literatûra

28. Брагинский М. И., Витрянский В. В. Договорное право. Книга 3. Москва, 2000.

29. Гражданское право / Ред. Сергеев А. М., Толстой Ю. К. Мо-сква: Проспект, 1998, часть 1.



32. Гражданское право России. Обязательственное право. Курс лекций / Отв. ред. О. Н. Садиков. 1997, часть 2.

33. Гражданское и торговое право капиталистических госу-дарств. Учебник / Под. ред. Е. А. Васильева. Москва, 1992.

34. Гримм Д. Д. Основы учения о юридической сделке. Санкт–Петербург, 1900.

35. Денисов С. А. О порядке заключения договора. Актуальные вопросы гражданского права. Москва, 1999.

36. Хейфец Ф. С. Недействительность сделок. Москва, 2000.

37. Комментарий к Гражданскому кодексу Российской Федера-ции части второй / Под ред. проф. О. Н. Садиковa. Москва, 1998.

38. Красавчиков О. А. Возмещение бреда, причиненного источ-ником повышенной опасности. Москва, 1996.

39. Матвеев И. В. Правовая природа недействительных сделок. Москва, 2002.

40. Моргунов С. В. Виндикационный иск. Москва, 2001.

41. Новицкий И. Б., Лунц Л. А. Общее учение об обязательстве. Москва, 1954.

42. Покровский И. А. Основные проблемы гражданского права. Петроград, 1917.

43. Романцев И. Система договоров в гражданском праве. Моск-ва, 2001.

601

Literatûra

44. Суханов Е. А. и др. Гражданское право. Москва, 2000. Т. 2.

45. Скловский К. И. Собственность в гражданском праве. Моск-ва, 1999.

46. Шершеневич Г. Ф. Учебник русского гражданского права. Москва, 1995.

47. Тузов Д. О. Реституция в гражданском праве. Томск, 1999.

48. Витрянский В. В. Договор аренды и его виды. Москва, 1999.

Praktinė literatūra

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. balandþio 9 d. nutarimas „Dël Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 daliø atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

50. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutari-mas Nr. 2 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje, nagrinëjant ci-vilines bylas dël atlyginimo þalos, padarytos asmená suþalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atëmus gyvybæ“ // Teismø praktika. 1996. Nr. 5–6.

51. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2000 m. birþelio 16 d. nuta-rimas Nr. 27 „Dël ástatymø taikymo teismø praktikoje nagrinëjant civilines bylas dël atlyginimo turtinës þalos, padarytos eismo ávykio metu“ // Teismø praktika. 2000. Nr. 13.

52. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2001 m. birþelio 15 d. nuta-rimas Nr. 31 „Dël Lietuvos teismø praktikos, taikant Þenevos 1956 m. Tarptautinio kroviniø veþimo keliais sutarties konvencijà (CMR)“ // Teismø praktika. 2001. Nr. 15.

53. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodþio 20 d. nuta-rimas Nr. 39 „Dël ieðkinio senatá reglamentuojanèiø ástatymø nor-mø taikymo teismø praktikoje“ // Teismø praktika. 2002. Nr. 18.

602

Literatûra

54. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinë-je byloje A. Janonis v. UAB „Garliavos autotransportas“, Nr. 3K–3–25/1999.

55. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. geguþës 24 d. nutartis civi-linëje byloje J. Kručaitė v A. Jurkevičienė, Nr. 3K–3–157/1999, kat. 42.

56. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. birþelio 23 d. nutartis R. Bartusevičius v. A. Binka byloje, Nr. 3K–3–344/99, kat. 43.

57. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. rugsëjo 27 d. nutartis civili-nëje byloje L. Kazlauskienė v. Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarė D. Jungevičienė ir kt., Nr. 3K–3–398/1999.

58. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civili-nëje byloje Ž. Stankevičius v H. Chadakevičius, Nr. 3K–7–23/2000 // Teismø praktika. 2001. Nr. 14.

59. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinëje byloje M. Kaminskis v. N. Arlauskienė, Nr. 3K–7–233/2000, kat. 7 // Teismø praktika. Nr.13.

60. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. balandþio 5 d. nutartis civi-linëje byloje V. Babarskis v V. Boguševičius, Nr. 3K–3–425, kat. 42.

61. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. geguþës 15 d. nutartis civi-linëje byloje pagal pareiðkëjo AB Lietuvos žemės ūkio bankas prašy-mą įregistruoti Kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pakeitimą, Nr. 3K–3–545/2000, kat. 14.

62. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. geguþës 22 d. nutartis civi-linëje byloje S. Lisovskis v „Lietuvos draudimas“, Nr. 3K–3–581/2000, kat. 43.

63. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. rugsëjo 6 d. nutartis civili-nëje byloje AB „Šaldytuvų ūkis“ v. V. Vygelio individuali paruošų įmonė „Vygis“, Nr. 3K–3–761/2000, kat. 43.

64. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. gruodþio 13 d. nutartis civi-linëje byloje Bendroji įmonė „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–1345/2000, kat. 43 // Teismø praktika. Nr.15.

603

Literatûra

65. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civili-nëje byloje Likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, Nr. 3K–3–101/2001, kat. 36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teismø praktika. Nr. 15.

66. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civili-nëje byloje P. Narkevičius v. Lietuvos Respublikos teisingumo minis-terija, Nr. 3K–3–34/2001, kat. 39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 15.

67. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civili-nëje byloje AB „Turto bankas“ v BAB „Rimeda“, Nr. 3K–3–201, kat. 15.2.1.1.

68. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis civili-nëje byloje E. Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K–3–221/2001, kat. 39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teismø praktika. Nr. 15.

69. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinë-je byloje Lietuvos bankas v LAB „Tauro bankas“, Nr. 3K–7–95/2001 ir kt.

70. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinë-je byloje J. Ragelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K–3–155/2001, kat. 39.6.2.3 // Teismø praktika. Nr. 16.

71. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. geguþës 5 d. nutartis civili-nëje byloje Vilniaus apskrities VMĮ v T. Rozovskis, Nr. 3K–3–1253, kat. 31.6.1.

72. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 13 d. nutartis civi-linëje byloje A. Tokhadze v. AB bankas „Snoras“, Nr. 3K–3–645/2001, kat. 58.

73. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. birþelio 18 d. nutartis civi-linëje byloje G. Šeršniovaitė v. E. Medonio individuali paruošų įmonė „Beilė“, Nr. 3K–3–704/2001, kat. 45.5.

74. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. rugsëjo 12 d. nutartis civili-nëje byloje Vilniaus miesto Valdyba v UAB „Seta“ ir kt. Nr. 3K–3–804/2001, kat. 28.

604

Literatûra

75. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civili-nëje byloje Žilvino Budros individuali įmonė „Sėkmės sistemos“ v AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“, Nr. 3K–3–927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7.

76. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civili-nëje byloje V. Paliūnas v. Radviliškio rajono savivaldybė, UAB „Rad-viliškio autobusų parkas“, Nr. 3K–7–760/2001 // Teismø praktika. Nr. 16.

77. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civili-nëje byloje SPAB „Naujamiesčio būstas“ v. V. Martišauskas, Nr. 3K–3–932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.

78. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. lapkrièio 14 d. nutartis civi-linëje byloje L. M. Sandienė v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Nr. 3K–3–1140/2001.

79. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. gruodþio 10 d. nutartis civi-linëje byloje P. Vilkis v E. Vilkienė ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1.

80. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis 2002 vasario 7 d. civilinëje byloje S. Mačius v „Ūkio draudimas“, Nr. 3K–7–351/2002, kat. 39.4.

81. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 3 d. nutartis civili-nëje byloje Bankrutuojanti AB „Litimpex bankas“ v UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., Nr. 3K–3–710, kat. 15.2.1.1.

82. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 13 d. nutartis civi-linëje byloje A. Skučas v. G. Pakerytė, Nr. 3K–7–645, kat. 39.2.3.

83. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 19 d. nutartis civi-linëje byloje A. Safonovas v. T. Safonova ir kt., Nr. 3K–3–898/2002, kat. 31.6.1.

84. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 24 d. nutartis civi-linëje byloje UAB draudimo kompanija „Baltic Polis“ v UADB „Pre-venta“ ir kt., Nr. 3K–3–903/2002.

85. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje BUAB DK „Hermis draudimas“ v AB „Šlifavimo staklės“, Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.1.

605

Literatûra

86. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. rugsëjo 30 d. nutartis civili-nëje byloje AB „Šlifavimo staklės“ v UAB DK „Hermis draudimas“, Nr. 3K–3–1107/2002, kat. 15.2.2.1.

87. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinë-je byloje LAB „Tauro bankas“ v AB „Vilniaus Vingis“, Nr. 3K–3–1123/2002, kat. 18.2.

88. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinë-je byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė, Nr. 3K–3–1137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5.

89. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. lapkrièio 12 d. nutartis civi-linëje byloje S. Krivicko firma „Fasma“ v. ŽŪB „Aukšteliai“, Nr. 3K–3–1242/2002, kat. 56.3.

90. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 12 d. nutartis civi-linëje byloje Ž. Semenejeva v 553 GNSB ir kt., Nr. 3K–7–1156/2002.

91. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. gruodþio 19 d. nutartis civi-linëje byloje AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ v. Teismo antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo, Nr. 3K–7–1188/2002, kat. 15.2.1.1.

92. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civili-nëje byloje B. Roščin v V. Percovskij, Nr. 3K–3–218/2003.

93. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. geguþës 12 d. nutartis civi-linëje byloje 257–oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vil-niaus energija“, kat. 37.1; 40.2.

94. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. geguþës 17 d. nutartis civi-linëje byloje 257–oji daugiabučio namo savininkų bendrija v UAB „Vilniaus vandenys“, Nr. 3K–3–579, kat. 37.1.

95. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 birþelio 2 d. nutartis civilinëje byloje UAB DK „Baltic Polis v V. Ramanauskas“, Nr. 3K–3–643/2003, kat. 67.

96. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 18 d. nutartis civili-nëje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v. A. Survila, Nr. 3K–7–751/2003, kat. 27.5.4.

606

Literatûra

97. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. rugsëjo 22 d. nutartis civili-nëje byloje A. Šmočiukas v AB bankas NORD/LB, Nr. 3K–3–830, kat. 27.5.4.

98. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civili-nëje byloje UAB „Vilniaus lizingas“ v Stomatologinė įmonė „Dentes-ta“, Nr. 3K–3–123 kat. 45.8.

99. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinëje byloje Generalinė prokuratūra v Vilniaus m. savivaldybė ir kt., Nr. 3K–3–138, kat. 37.6.

100. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2004 m. birþelio 29 d. nutartis civi-linëje byloje J. Zolotariovas v UAB „Baldras“, Nr. 3K–P–346/2004, kat. 37.8.

607

Doc. dr. Ambrasienë Dangutë, dr. Baranauskas Egidijus, Bublienë Danguolë, Cirtautienë Solveiga, Galvënas Rolandas, Laurinavièius Kæstutis, Norkûnas Algis, doc. dr. Papirtis Leonas Virginijus, doc. dr. Rudzinskas Antanas, Skibarkienë Þivilë, Stripeikienë Janina, dr. Ðvirinas Daivis, dr. Toloèko Vadimas, dr. Usonienë Jûratë

Ci287 Civilinë teisë. Prievoliø teisë.: vadovëlis: treèioji laida. – Vilnius:

Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. - 608 p.

Bibliogr.: p. 599-607.

ISBN 9955-563-72-9

Vadovėlyje išdėstytos civilinės teisės pošakio „Prievolių teisė“ bendrosios nuostatos,

sutarčių teisės bendrosios nuostatos, aptartos atskiros sutarčių rūšys, sutartinė bei de-liktinė atsakomybė, taip pat kitais (ne sutarčių ir ne delikto) pagrindais atsirandančios prievolės. Lyginamuoju teisėtyros metodu nagrinėjami užsienio valstybių civilinės teisės institutai ir teisės teorijos. Teoriniai teiginiai iliustruojami pavyzdžiais bei Lietuvos teismų praktika.

Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems teisę, bet jis gali būti naudingas ir kitas universitetinių studijų programas, pavyzdžiui, verslą, vadybą, finansus, pasirinkusiems studentams, teisininkams praktikams bei visiems kitiems, besidomintiems teise.

UDK 347(075.8)

Dangutë Ambrasienë, Egidijus Baranauskas, Danguolë Bublienë, Solveiga Cirtautienë, Rolandas Galvënas, Kæstutis Laurinavièius, Algis Norkûnas, Leonas Virginijus Papirtis,

Antanas Rudzinskas, Þivilë Skibarkienë, Janina Stripeikienë, Daivis Ðvirinas, Vadimas Toloèko, Jûratë Usonienë

CIVILINË TEISË PRIEVOLIØ TEISË

Vadovëlis Treèioji laida

Redagavo ir korektûrà skaitë Jūratė Balčiūnienė

Rinko Rima Marytė Tumėnienė Maketavo Regina Bernadišienė

Virðelio autorë Stanislava Narkevičiūtė

SL 585. 2006 03 08. 31,92 leidyb. apsk. l. Tiraþas 1500 egz. Uþsakymas .

Iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. Tinklalapis internete www.mruni.lt

El. paðtas [email protected] Spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13b, LT-09109 Vilnius.

Tinklalapis internete www.kopija.lt El. paðtas [email protected]