Širdies susitraukimų dažnio reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų valdyme Doc. G. Šakalytė KMUK Kardiologijos klinika Doc. G. Šakalytė KMUK Kardiologijos

Širdies susitraukimų dažnio reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų valdyme

Širdies susitraukimų dažnio reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų valdyme

Doc. G. Šakalytė

KMUK Kardiologijos klinika

Doc. G. Šakalytė

KMUK Kardiologijos klinika

Širdies susitraukimų dažnis kinta priklausomai nuo paros meto, emocijų, streso, fizinio krūvio ir yra kasdienės klinikinės praktikos dalis.

Širdies susitraukimų dažnį 20-26% lemia paveldimumas. Visa kita - aplinka ir gyvensena1.

Padidintas širdies susitraukimų dažnis dažnai susijęs su padidintais2:

- insulino ir gliukozės kiekiu,

- juosmens apimtimi ir kūno masės indeksu,

- trigliceridais,

- arteriniu kraujospūdžiu.

Gal ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis yra metabolinio sindromo išraiška - mūsų laikų gyvensenos liga?

1.Okamura T et al. Am Heart J 2004; 147:1024–1032.2.Martin LJ et al. Hypertension 2004;43:1146–1151.

Širdies susitraukimų dažnio apibūdinimas (1)Širdies susitraukimų dažnio apibūdinimas (1)

Normalus ramybės širdies susitraukimų dažnis yra 50-90 k/min.1

Tachikardija –širdies susitraukimų dažnis

daugiau 100 k/min.

Treniruotiems sportininkams širdies susitraukimų dažnis gali suretėti iki 30 k/min.

Širdies susitraukimų dažnio apibūdinimas (2)Širdies susitraukimų dažnio apibūdinimas (2)

1.Spodick D.H. et al. Am J Cardiol 1992;69:1245-6

Kokios ŠSD reikšmės svarbios klinikinėje praktikoje, gydant hipertenziją, išemiją, širdies nepakankamumą?

Czas na nową definicję tachykardii ?Czas na nową definicję tachykardii ?

6060

7070

8080

9090

100100

Medalie etMedalie etal, 1973al, 1973

Dyer et al,Dyer et al,19801980



Kannel etKannel etal, 1987al, 1987

Gillum etGillum etal, 1991al, 1991

Gilman etGilman etal, 1993al, 1993

Palatini etPalatini etal, 1999al, 1999

Akc

ja s

erca

Akc

ja s

erca

MężczyźniMężczyźniKobietyKobiety

Palatini P, Hypertension, 1999Palatini P, Hypertension, 1999

Ar nereikia naujo tachikardijos apibrėžimo?

VyraiMoterys

Gyvenimo trukmės prognozavimas pagal ramybės širdies susitraukimų dažnį

Gyvenimo trukmės prognozavimas pagal ramybės širdies susitraukimų dažnį

http://www.csgnetwork.com

ŠSD matavimo rekomendacijos. Europos kardiologų sutarimo dėl ŠSD dokumentas 2006 m.

ŠSD matavimo rekomendacijos. Europos kardiologų sutarimo dėl ŠSD dokumentas 2006 m.

Ramiai pasėdėti ramioje ir komfortiškoje aplinkoje 5 min.

ŠSD skaičiuojamas palpuojant pulsą 30 sek.

Atliekami mažiausiai 2 matavimai sėdint.

Jei AKS matuojamas sėdint ir stovint, ŠSD turi būti skaičiuojamas po kiekvieno matavimo.

ŠSD gali kisti, priklausomai nuo to, kas skaičiuoja pulsą: slaugytoja, gydytojas ar automatinis matuoklis.

Pacientas namuose stebėdamas AKS, turi stebėti ir ŠSD.

Ambulatorinis ar paties ligonio ŠSD matavimas neturi didesnės prognostinės reikšmės, nei ŠSD matavimas klinikoje

Identification and management of the hypertensive patient with elevated heart rate: statement of a European Society of Hypertension Consensus Meeting; Journal of Hypertension 2006, 24:603–610

ŠSD ramybėje – nepriklausomas rizikos veiksnysŠSD ramybėje – nepriklausomas rizikos veiksnys

Atlikti 39 klinikinių tyrimų vertinusių ryšį tarp ŠSD bei širdies ir kraujagyslių ligų, bendro mirštamumo1.

Esant ŠSD didesniam nei 60 k/min., bendrojo mirštamumo rizika nuolatos didėja2.

18 epidemiologinių studijų įrodė, kad bendras mirštamumas didėjant ŠSD ramybėje kas 20 k/min., padidėja 30-50%2.

1.Identification and management of the hypertensive patient with elevated heart rate: statement of a European Society ofHypertension Consensus Meeting; Journal of Hypertension 2006, 24:603–6102.Arnold JM, Fitchet DH, Howlett JG et al. Can J cardiol 2008; 24:3A-8A

ŠSD ir gyvenimo trukmėŠSD ir gyvenimo trukmė

Hipertenzija. Framingemo tyrimo rezultatai - vyraiHipertenzija sergančių vyrų ŠSD ir sergamumo/mirtingumo ryšys. 36 metų Framingamo tyrimo duomenys

Gillman MW et al. AM HEART J 1993;125:1148-1154.

ŠSD ir gyvenimo trukmėŠSD ir gyvenimo trukmė

Hipertenzija. Framingemo tyrimo rezultatai - moterys

Gillman MW et al. AM HEART J 1993;125:1148-1154.

Hipertenzija sergančių moterų ŠSD ir sergamumo/mirtingumo ryšys. 36 metų Framingamo tyrimo duomenys

Padidėjusio ŠSD patogenezėPadidėjusio ŠSD patogenezė

ŠSD - autonominės nervų sistemos poveikis širdžiai

Padidintas simpatinis aktyvumas = padidintas ŠSD

Aterosklerozė Hipertenzija

Kas didina simpatinės NS aktyvumą?

Genetiniai faktoriai

Simpatinė aktyvacija

Aplinkos veiksniai

Centriniai mechanizmai

Refleksiniaimechanizmai

Renino-angiotenzino-aldosterono ir simpatinės NS ryšys

Arterijos

RAAS Simpatinė nervų sistema

Inkstai

reninas

Širdis

ŠSD Aritmijos

Simpatinis aktyvumas

Adapted from Julius et al. 1996

Barorefl. akt.

Hipertenzija Metaboliniai sutrikimai

Arteriolės

kraujag. resistentišk.

Trombocitai Postkapiliar.venulės

Ht agregacija

www.thelancet.com Vol 372 September 6, 2008

Širdies dažnis

AterosklerozėOksidacinis stresas

Plokštelės stabilumasArterijų standumas

IšemijaO2 suvartojimasDiastolės trukmė

Koronarų perfuzija

RemodeliacijaHipertrofija

Gretutiniai susirgimaiMikroalbuminurija

Lėtinis širdies nepakankamumas

TachikardiomiopatijaO2 poreikis

Skilvelių efektyvumas

http://www.thelancet.com/

ŠSD ramybėje yra rizikos vertinimo kriterijus sirgusiems ūmiais koronariniais sindromais, numatant ūmaus MI riziką, apskaičiuojant trombolizių riziką MI atvejais1.

Koks optimalus ŠSD sergantiems:

hipertenzija koronarine širdies liga širdies nepakankamumu

1.Identification and management of the hypertensive patient with elevated heart rate: statement of a European Society ofHypertension Consensus Meeting; Journal of Hypertension 2006, 24:603–610

ŠSD ramybėje – rizikos veiksnys

INVEST tyrimasINVEST tyrimas 22 574 pts., amžius ≥ 50metų, AH (gydoma vaistais), stabili KŠL.

Trukmė: 2,7 m.

Gydymas: atenololis 50 mg arba verapamilis 240 mg bei Trandolaprilis ir/ar hidrochlorotiazidas, kad pasiekti tikslinį AKS <140.90 arba < 130/85 mmHg.

Tikslas: nustatyti ryšį tarp ŠSD ramybėje ir nepageidaujamų baigčių, sergantiems KŠL.

Rezultatai: stebėtas ryšys tarp ŠSD kitimo gydant ir bendro mirštamumo, nemirtino MI ar insulto. Didesnis pradinis ŠSD buvo susijęs su daugiau nepageidaujamų baigčių ir buvo didesnis 2 kartus, jei pradinis ŠSD buvo >100 k/min.

Rizika buvo didesnė, kai gydant ŠSD liko >75 k/min. Kolloch R. et al.,European Heart Journal2008;29:1327-1334

ARTERINĖS HIPERTENZIJOS EKD/EHD 2007 M. DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO NUORODOS

ARTERINĖS HIPERTENZIJOS EKD/EHD 2007 M. DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO NUORODOS

Gausu įrodymų, kad padidintas ŠSD vertintinas kaip rizikos faktorius,

sąlygojantis didesnį širdies-kraujagyslių ligų sergamumą ir mirtingumą, taip pat ir bendrą mirštamumą [62–65]. Also, there is evidence that an elevated heart rate increases the risk of new onset hypertension [66,67] and is frequently associated with metabolic disturbances and the metabolic syndrome [67–69].

Dėl plataus priimtino ramybės ŠSD (60-90 k/min) nenustatytos tikslios ŠSD ribos, leidžiančios vertinti širdies-kraujagyslių ligų riziką.In addition to blood pressure heart rate should be carefully measured (pulse counting over at least 30 s or longer if arrhythmias are reported) because the repeated finding of values above normal may be an indication of greater risk, increased sympathetic or decreased parasympathetic activity [62–65], or of heart failure.

Mancia G et al. J Hypertens 2007; 25:1105-1187

Simpatinės ir parasimpatinės NS įtaka kraujospūdžiui

Simpatinės NS stimuliavimasSimpatinės NS stimuliavimas Parasimpatinės NS stimuliavimasParasimpatinės NS stimuliavimas

Minutinis tūrisPeriferinis pasipriešinimasKraujospūdis = x

1

ß1

StimuliacijaInhibicija

Vaistai, keičiantys simpatinės NS aktyvumą

Centrinio veikimo vaistai Imidazolino agonistai

ß-blokatoriai1-blokatoriai

PERIFERINIS PASIPRIEŠINIMAS ŠIRDIS

Simpatinės NS įtaka esant aukštam normaliam kraujospūdžiui ir arterinei hipertenzijai - 1

Arterinė hipertenzijaArterinė hipertenzija

periferinis pasipriešinimas

Aukštas normalus kraujospūdis Aukštas normalus kraujospūdis

Simpatinės NS aktyvumo ↑Simpatinės NS aktyvumo ↑

minutinis tūris


MERIT-HF, AHA nov 98 21

Simpatinės NS įtaka esant aukštam normaliam kraujospūdžiui ir arterinei hipertenzijai - 2

Hipertenzija ir lydinčios klinikinės būklės (ŠN, IŠL, CD)

Hipertenzija ir lydinčios klinikinės būklės (ŠN, IŠL, CD)

periferinis pasipriešinimas


Aukštas normalus kraujospūdis

Aukštas normalus kraujospūdis

minutinis tūris


MERIT-HF, AHA nov 98MERIT-HF, AHA nov 98 2222

SStipresnis BAB ar AKFI priešhipertenzinis poveikis nustatytas tipresnis BAB ar AKFI priešhipertenzinis poveikis nustatytas pacientams, kurių dienos ŠSD vidurkis prieš gydymą buvo pacientams, kurių dienos ŠSD vidurkis prieš gydymą buvo 75 75 k/min, negu pacientams, kurių dienos ŠSD vidurkis k/min, negu pacientams, kurių dienos ŠSD vidurkis 75 k/min. 75 k/min.

Gydant kalcio kanalų blokatoriais ar diuretikas nebuvo nustatyta Gydant kalcio kanalų blokatoriais ar diuretikas nebuvo nustatyta patikimo ryšio tarp AKS sumažėjimo ir prieš gydymą apskaičiuoto patikimo ryšio tarp AKS sumažėjimo ir prieš gydymą apskaičiuoto dienos ŠSD vidurkio.dienos ŠSD vidurkio.

Dienos ŠSD vidurkis iki AH gydymo pradžios yra vienas iš Dienos ŠSD vidurkis iki AH gydymo pradžios yra vienas iš požymių, prognozuojant BAB ar AKFI priešhipertenzinį poveikįpožymių, prognozuojant BAB ar AKFI priešhipertenzinį poveikį ((P.OwensP.Owensas)as)

Ramybės ŠSD prognostinė reikšmė sergantiems stabiliąja krūtinės angina

Ramybės ŠSD prognostinė reikšmė sergantiems stabiliąja krūtinės angina

Diaz A, Bourassa MG, Guertin M-C, Tardif J-C. Eur Heart J. 2005;26:967-974. n=24 913 tirti 14,5 m.

Bendras mirštamumas

Širdies-kraujag.mirštamumas

p<0.0001

Stabili krūtinės anginaStabili krūtinės angina

Gydant stabilią KA siekti BAB dozės sumažinančios ramybės širdies susitraukimų dažnį nuo 55 iki 60 k/min.

Pacientams sergantiems sunkia KA, ŠSD gali būti sumažintas iki 50 k/min.

BAB kaip ritmą retinantys vaistai - vieni iš bazinių vaistų

(gerina prognozę ir simptomus)

Authors/Task Force Members, et al. Eur Heart J 2006 27:1341-1381;

Medikamentinio stabiliosios krūtinės anginos gydymo algoritmas

Prognozės gerinimas

Skubi pagalba

Simptomų šalinimas

Trumpo veikimo nitratas

Aspirinas 75-150 mg

StatinasSiekti MTL-Ch tikslo

AKFi, esant patvirtintai ŠKL

BAB po MIBAB ne po MI

Ilgo veikimo nitratas ar KKB

Vertinti revaskuliarizacijos galimybę

Klopidogrelis 75 mgKontraindikuotinas

Kontraindikuotinas arnetoleruoja

Keisti statinus, mažos statino dozės su

ezetemibu ar alternatyvus lipidus mažinantis

preparatas

Kontraindikuotini arnetoleruojami

Nitrato ir KKB ar ivabradino kombinacija

KKB ar nitratas ar ivabradinas

Simptomai išlieka

Simptomai išlieka

Simptomai išlieka

ŠSD persirgus miokardo infarktuŠSD persirgus miokardo infarktu

1970-1980 atliktų tyrimų metaanalizę (6 tyrimai, n=1427). ŠSD sumažėjimas 14 k/min. sergntiems ŪMI sumažino MI dydį 25-30%.

“Norwegian Timolol Multicenter Study” (n=1884): timololio gydymo grupėje bendras mirštamumas sumažėjo 41,6%, nemirtino reinfarkto - 23,2%.

Arnold JM, Fitchet DH, Howlett JG et al. Can J cardiol 2008; 24:3A-8A

ŠSD ir mirštamumo po MI ryšysŠSD ir mirštamumo po MI ryšys

Kjekshus J. Eur Heart J 1987;8(suppl L):115-122.

Mirštamumo sumažėjimas

%

ŠSD mažėjimas (k/min)

BAB tiek bendrą tiek ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažino geriau nei KKB

ŠSD sumažėjimas ramybėje susijęs su mažesniu mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų po MI

Cucherat Ml. Eur Heart J. 2007;28:3012-3019.

Širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas (k/min)

Šan

sų s

anty

kis

0.1

0.2

0.5

1.0

2.0

-5 -10 -15 -200

ββ-blokatoriai

Kacio kanalų blokatoriai

P<0.00042

N=30 904

Širdies susitraukimų dažnio kitimas ir sergamumas/mirštamumas po miokardo infarkto

Širdies susitraukimų dažnio kitimas ir sergamumas/mirštamumas po miokardo infarkto

Cucherat Ml. Eur Heart J. 2007;28:3012-3019.

Tikslas

Sumažėjimas procentais kiekvienam ŠSD sumažėjimui 10 k/min.

Šansų santykis Santykinė rizika

Bendras mirštamumas 21 20Mirštamumas dėl širdies ligų

33 30Mirštamumas dėl širdies-kraujagyslių ligų

- -Staigi mirtis 41 39Nemirtino MI pasikartojimas

22 21

Tik BAB apsaugojo nuo staigių mirčių ir geriau nei KKB nuo miokardo infarkto pasikartojimo

Norint pasiekti geresnio sergamumo/mirtingumo po MI sumažėjimo, svarbiausia – ramybės ŠSD sumažinimo dydis

MERIT-HF, AHA nov 98MERIT-HF, AHA nov 98 3030

Širdies susitraukimų dažnis ir VA plokštelės plyšimasŠirdies susitraukimų dažnis ir VA plokštelės plyšimas

Heidland UE, Strauer BE. Circulation. 2001;104:1477-1482.

Širdies nepakankamumasBūklės neigiamai veikiančios prognozę

Širdies nepakankamumasBūklės neigiamai veikiančios prognozę

ESC Guidelines for the Diagnosis and Treatment of CHF - 2008

Demografiniai Klinikiniai Elektrofiziologiniai

Funkciniai Laboratoriniai Vaizdo

Vyresnis amžius Hipertenzija Tachikardija

Q bangos

Sumažėjes krūvis, žemas Vo2

Ženklaiai padidintas BNP/NT pro-BNP

Maža KSIF

Išeminė etiologija NYHA II-IV Platūs QRS Hiponatremija

Atgaivintas po staigios mirties

Buvus hospitalizacija dėl ŠN

KS hipertrofija

Sunkios skilvelinės aritmijos

Padidintas troponinas

Padidinti neurohumoralinės

aktyvacijos biomžymenys

Blogas nurodymų vykdymas

Tachikardija Žemas širdies dažnio variabilumas

Prieširdžių virpėjimas

Blogas 6 min. ėjimo testas

Padidintas kreatininas

Inkstų disfunkcija Plaučių karkalai T-bangos kitimas Didelis VE/VCO2

polinkisPadidintas bilirubinas

AnemijaŽemas širdies

indeksas

Diabetas Aortos stenozė Periodinis kvėpavimas Padidinta šlapimo rūgštis Aukštas KS užsipildymo spaudimas

Anemija Mažas kūno masės indeksas

Plautinė hipertenzija

LOPL Miego-kvėpavimo sutrikimai

Sutrikus dešinio skilvelio f-ja

Depresija

Širdies dažnio kontrolė sergantiems ŠNŠirdies dažnio kontrolė sergantiems ŠN

< 80 k/min. ramybėje, krūvio metu

ŠSD 110-120 k/min. Prieširdžių virpėjimo dažnio kontrolė – digoksinas

arba jo derinys su betaadrenoreceptorių blokatoriais. Indikacija skirti digoksiną su betaadrenoreceptorių

blokatoriais: PV ir ŠSD > 80 k/min ramybėje,

krūvio > 110-120 k/min.

ESC Guidelines for the Diagnosis and Treatment of CHF - 2008

ŠSD ir mirštamumas sergantiems ŠNŠSD ir mirštamumas sergantiems ŠN

Kuo didesnis ŠSD sumažėjimas ir žemesnis pasiektas ŠSD, tuo mažesnis mirštamumas sergantiems ŠN

Flannery G et al. Am J Cardiol 2008;101:865– 869

35 tyrimain=22,926

9,6 mėn.

Metoprololio Placebas psukcinatas

SAKS (mm Hg) -0.2 -3.6 3.4 0.003

DAKS (mm Hg) -2.0 -2.4 0.4 ns

ŠSD (k/min.) -14.7 -3.1 -11.6 <0.0001

AKS ir ŠSD kitimai MERIT-HF (paskutinis vizitas)

AKS ir ŠSD kitimai MERIT-HF (paskutinis vizitas)

Goldstein S et al, J Am Coll Cardiol 2001;38:932-8

Ar visi BAB vienodi? Metoprololio tartratas ir karvedilolis

Ar visi BAB vienodi? Metoprololio tartratas ir karvedilolis

Metoprololio tartrato 50 mg 2xd. ir karvedilolio 25 mg 2xd. poveikis ŠSD ir tuo pačiu beta blokados lygis skyrėsi, dėl ko skyrėsi ir rezultatai: bendras mirštamumas ir poveikis KS funkcijai.

Metra M et al. European Heart Journal (2005) 26, 2259–2268

Širdies susitraukimų dažnis COMET tyrimasn=2599,

sergantys LŠN

Vertinta: ŠSD, SAKS, BAB dozės poveikis baigtims

Metoprololio tartrato ir metoprololio sukcinato poveikis širdies susitraukimų dažniui

ŠSD sumažėjimas

Metoprololio tartrato ir metoprololio sukcinato poveikis širdies susitraukimų dažniui

ŠSD sumažėjimas

Pradinis lygis

Po 4 sav. gydymo

metoprololio sukcinatu 100 mg 1xd

Po 4 sav. gydymo

metoprololio tartratu prailginto veikimo 200 mg

1xd

80 k/min 69 k/min

P 0.048

72 k/min

Bongers V, Sabin VG. Clin Drug Invest 1999 Feb; 17 (2): 103-110

n=52Stabili KA

Naujas širdies susitraukimų dažnį retinantis vaistas - Ivabradinas

Naujas širdies susitraukimų dažnį retinantis vaistas - Ivabradinas

Ivabradinas retina širdies susitraukimų dažnį, sukeldamas If srovės slopinimą sinusiniame mazge.

Tai preparatas, kuris selektyviai mažina širdies susitraukimų dažnį pacientams, kurių širdies ritmas nesutrikęs.

Ivabradinas neveikia kraujo spaudimo, miokardo susitraukimų, intrakardinio laidumo ir skilvelių repoliarizacijos.

BEAUTIFUL tyrimasIšvada

BEAUTIFUL tyrimasIšvada

ŠSD mažinantis gydymas ivabradinu nepagerino kardiologinių baigčių visiems sergantiems stabilia KŠL ir KS sistoline disfunkcija, tačiau sumažėjo gydymosi ligoninėje dėl mirtino ar nemirtino MI, vainikinių arterijų revaskuliarizacijos dažnis pacientams, kurių ŠSD ≥70k/min.

Todėl, kai ŠSD ≥70k/min. išlieka gydant BAB, siekiant geresnių gydymo rezultatų, kartu galima saugiai skirti ivabradiną 5-7.5 mg 2xd.

Fox K et al. Lancet 2008; 372: 807–16

Atliktos dvi studijos, tyrusios Betaloc ZOKpoveikį insulino jautrumui ir gliukozės

metabolizmui

Atliktos dvi studijos, tyrusios Betaloc ZOKpoveikį insulino jautrumui ir gliukozės

metabolizmui

1.Folkner B et al. J Clin Hypertens.2006;8:336–343

2. 1.Folkner B et al. J Clin Hypertens 2008;10:51-57

Metoprololio sukcinato ZOK poveikis gliukozės metabolizmui

Metoprololio sukcinato ZOK poveikis gliukozės metabolizmui

o Blokuojant ß2 periferinėse kraujagyslėse blogėja medžiagų apykaita raumenyse ir mažėja jautrumas insulinui

o Teoriškai, kuo selektyvesnis BAB, tuo mažesnė poveikio insulino jautrumui tikimybė

o Atenololis, mažiau selektyvus nei metoprololio tartratas.

o Metoprololio sukcinatas ZOK – selektyvesnis nei metoprololio tartratas

o Klinikiniai įrodymai:Betaloc ZOK 50 - 200 mg, skirtingai nei metoprololio tartratas, neturėjo

neigiamo metabolinio poveikio (jautrumas insulinui ir lipidai) hipertenzija sergantiems ligoniams1

Folkner B et al. J Clin Hypertens.2006;8:336–343

Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems AH ir nesergantiems CD (1)


o 30 ligonių, sergančių AH, be CD.

o 14 dienų gydyti 12.5 mg hidrochlorotiazido (HCTZ). Matuotas jautrumas insulinui (insulin clamp procedure).

o Daugiau kaip 70 proc. ligonių nustatytas metabolinis sindromas.

o Po to ligoniai pradėti gydyti 50 mg metoprololio ZOK, dozę didinant iki 200 mg, siekiant tikslinio AKS<140/90 mmHg.

o Po 12 sav. gydymo HCTZ/metoprololio ZOK grupėje jautrumas insulinui nepakito.

Išvada: Ligoniams sergantiems MS gydymas metoprololio sukcinatu nesukėlė nepageidaujamo metabolinio poveikio ir nesutrikdė angliavandenių bei lipidų apykaitos ir nemažino jautrumo insulinui.




Metaboliniai pokyčiai


Prieš gydymą HCTZ+Betaloc ZOK p vertėGlikuotas hemoglobinas

5.840.55 5.900.53 0.375

Bendras cholesterolis

5.10.85 4.80.83 <0.001

DTL-Ch 1.10.28 1.10.25 0.724MTL-Ch 3.50.85 3.10.87 0.009Trigliceridai 1.20.73 1.00.57 0.117

Po 12 sav. gydymo

Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems AH ir CDMetoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems AH ir CD

o 28-iems AH ir CD sergantiems pacientams, gydomiems RAAS* ir diuretiku (AKS >130/85 mmHg), atliktas jautrumo insulinui mėginys.

o Šalia skiriamo gydymo pridėta 50 mg metoprololio ZOK, dozę didinant iki 200 mg, siekiant tikslinio AKS<130/85 mmHg.

o Po 12 sav. gydymo RAAS/diuretiko/metoprololio ZOK kombinacija pakartotas jautrumo insulinui mėginys.

Išvada: Ligoniams sergantiems AH ir CD gydymas metoprololio sukcinatu nesukėlė nepageidaujamo metabolinio poveikio ir nesutrikdė angliavandenių bei lipidų apykaitos ir nemažino jautrumo insulinui.

*Renino angiotenzino aldosterono sistemos inhibitoriai

Folkner B et al. J Clin Hypertens 2008;10:51-57

Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems hipertenzija ir cukriniu diabetu

Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems hipertenzija ir cukriniu diabetu

Metaboliniai pokyčiai

Folkner B et al. J Clin Hypertens 2008;10:51-57

Prieš gydymą

RAAS/diuretikasBetaloc ZOK p vertė

Glikuotas hemoglobinas

7.5 2.2 7.1 1.4 0.246

Bendras cholesterolis

4.51.2 4.61.03 0.646

DTL-Ch 1.130.3 1.120.3 0.241MTL-Ch 2.70.85 2.80.61 0.414Trigliceridai 1.71.4 1.41.1 0.322

Po 12 sav. gydymo

Prie RAAS/diuretiko derinio pridėjus metoprololio sukcinatą statistiškai patikimai sumažėjo sistolinis (p=0.003) ir diastolinis (p<0.001) kraujospūdis

MERIT-HF tyrimas: metoprololio sukcinato vidutinė dozė 169 mg, stebėti 18 mėnesių

MERIT-HF tyrimas: metoprololio sukcinato vidutinė dozė 169 mg, stebėti 18 mėnesių

Deedwania PC et al. Am Heart J 2005;149:159–67.)

Tikslas: palyginti metoprololio sukcinato 100 mg ir perindoprilio 4 mg poveikį aortos elastingumui pacientams, kuriems nustatyta prehipertenzija (JNC 7), po 6 mėnesių gydymo.

50 pts (vidutinis amžius 34 m.). Matuotas aortos įtempimas, elastingumas, standumo indeksas prieš ir po gydymo.

Rezultatai: aortos elastingumo parametrai pagerėjo po gydymo abiejose grupėse.

Išvada: anksti pradėtas hipertenzijos gydymas teigiamai veikia aortos elastingumą, nepriklausomai nuo to, kuriuo vaistu buvo gydoma.

Yaman H, et al .Blood Pressure Monitoring 2008;13(3):169-176.

Metoprololio sukcinato poveikis aortos elastingumo parametrams

APIBENDRINIMASAPIBENDRINIMAS

ŠSD kontrolė – svarbus klinikinis tikslas sergantiems AH, IŠL ir ŠN.

Vaistais mažinant ŠSD galima klinikinė nauda gydant AH – pradėti mažinti ŠSD > 80 k/min, siekti <75 k/min. IŠL – tikslinis ŠSD < 60 k/min, sunki KA - iki 50 k/min. ŠN – pasiekti ŠSD apie 70 k/min, svarbu ŠSD sumažėjimo

pokytis nuo pradinio lygio.

Metoprololio sukcinatas efektyviai mažina ŠSD sergantiems AH, IŠL ir ŠN.

Documents

Širdies susitraukimų dažnio reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų valdyme Doc. G. Šakalytė KMUK Kardiologijos klinika Doc. G. Šakalytė KMUK Kardiologijos