Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Dalė Krušinskaitė
Slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir
ketinimų keisti darbą vertinimas
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Mokslinio darbo vadovė
Doc. dr. Olga Riklikienė
KAUNAS, 2013
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Jūratė Macijauskienė
2013 m. geguţės mėn. ____ d.
Slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir
ketinimų keisti darbą vertinimas
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Mokslinio darbo vadovė
Doc. dr. Olga Riklikienė
2013 m. geguţės mėn. ____ d.
Recenzentas
Doc.dr. Daiva Petruševičienė
2013 m. geguţės mėn. ____ d.
Darbą atliko magistrantė
Dalė Krušinskaitė
2013 m. geguţės mėn. 20 d.
KAUNAS, 2013
3
TURINYS
PADĖKA................................................................................................................................................7
SANTRUMPOS.....................................................................................................................................8
SĄVOKOS ............................................................................................................................................. 9
LENTELĖS ......................................................................................................................................... 10
PAVEIKSLAI ..................................................................................................................................... 11
ĮVADAS ............................................................................................................................................... 12
TYRIMO HIPOTEZĖS.....................................................................................................................14
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI .............................................................................................. 15
1. LITERATŪROS APŢVALGA .................................................................................................... ..16
1.1. Slaugytojų su darbu susijusio streso samprata...................................................................... .... .. 16
1.2. Slaugytojų darbe patireimo streso prieţastys ir jų veiksniai ........................................................18
1.3. Pasitenkinimo darbu samprata ir slaugytojų pasitenkinimas darbu........................................... .. 21
1.4.Slaugytojų stresą darbe ir pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai uţsienio ir Lietuvos autorių
tyrimuose: analizuojamos problemos ir siūlomo sprendimai........................................... .................. 23
1.5. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas......................................................................................27
1.5.1. Asmenybės teorijos ir jų teiginiai.............................................................................................27
1.5.2. Penkių faktorių modelis............................................................................................................28
2. TYRIMO METODIKA............................................................................................................... ...34
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai......................................................................................... ... ....34
2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka .......................................................................................... ..37
2.3. Tyrimo etika................................................................................................................................ . 39
2.4. Duomenų analizės metodai...........................................................................................................39
3. TYRIMO REZULTATAI................................................................................................................41
3.1. Respondentų duomenų analizė......................................................................................................41
3.2. Duomenų analizė apie slaugytojų patiriamą stresą, pasitenkinimą darbu ir ketinimą keisti
darbą.....................................................................................................................................................44
3.2.1. Slaugytojų patiriamo streso vertinimas pagal streso skalės grupes ir teiginius.....................44
3.2.2. Slaugytojų pasitenkinimo darbu vertinimo rezultatai............................................................50
3.2.3. Slaugytojų ateities ketinimų ir tolimesnių planų vertinimo rezultatai...……………………50
3.2.4. Streso skalės grupių vertinimai, atsiţvelgiant į slaugytojų jausmus apie jų ateitį įstaigoje..52
3.3. Streso skalės grupių vertinimų palyginimas, atsiţvelgiant į respondentų demografines
charakteristikas.....................................................................................................................................53
3.3.1. Slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimas, atsiţvelgiant į jų amţių................................53
3.3.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo vertinimas, atsiţvelgiant į respondentų šeiminę
padėtį, išsimokslinimą, darbo staţą pagal specialybę, uţimamas pareigas........................................55
3.3.3. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo vertinimas, atsiţvelgiant į jų turimą darbo
krūvį…………………………………………………………………………………………….…55
3.4. Slaugytojų streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimo keisti darbą sąsajos......................................57
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS…………………………………………………………...60
IŠVADOS................................................................................................................................................64
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS....................................................................................................65
PUBLIKACIJOS.....................................................................................................................................66
4
LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................................................67
PRIEDAI…………....……………………………………...……………………………….…..............74
1 priedas. Anketa: Slaugytojų patiriamo streso skalė (išplėstinė).............................................................75
2 priedas. Tyrime dalyvavusių įstaigų atsakymų vidurkis, standartinis nuokrypis...................................79
3 priedas. Etikos leidimas…….……………………………………………………………………….…81
4 priedas. Tiriamojo asmens informavimo forma.....................................................................................82
5 priedas. Tiriamojo asmens sutikimo forma............................................................................................83
6 priedas. Slaugytojų sociodemografinių charakteristikų procentinė išraiška pagal streso grupių,
pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti darbą ţemiau ir virš vidurkio duomenys.....................................84
7 priedas. Slaugytojų atsakymų į streso teiginius procentinė išraiška......................................................85
8 priedas. Pasitenkinimo darbu teiginių procentinė išraiška.....................................................................88
9 priedas. Slaugytojų streso grupių veiksnių skirtumai, atsiţvelgiant į slaugytojų
amţių…………….....................................................................................................................................88
10 priedas. Slaugytojų streso grupių veiksnių skirtumai, atsiţvelgiant į darbo krūvį………………...…89
5
SANTRAUKA
Krušinskaitė D. Slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti
darbą vertinimas, magistranto baigiamasis darbas/mokslinė vadovė doc. dr. O. Riklikienė; Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2013, - 90 psl.
Stresas darbe apibrėţiamas, kaip emocinė būsena ar nuotaika, kurios prieţastis – prieštaravimas
tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos, arba asmens suvokimas, jog
nesugebės atlikti darbo pagal keliamus jam reikalavimus. Vyraujanti pakeliamo lygmens įtampa darbe
suteikia energijos ir motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau per dideli reikalavimai ir per didelė įtampa
sukelia stresą, kuris turi neigiamą poveikį darbuotojams ir jų organizacijoms. Nustatytos streso darbe, jį
sukeliančių veiksnių ir simptomų sąsajos nuo slaugytojų amţiumi, šeimine padėtimi, pamaina.
Tikslas – Ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti
darbą pasireiškimą bei sąsajas
Tyrimo metodas – 2012 m. geguţės mėn. 1-31 d. atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime
dalyvavo keturių Kauno miesto poliklinikų bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojai (n=280,
atsako daţnis - 87,5 proc.). Visos respondentės buvo moterys. Tyrimui naudota Išplėstinė slaugos streso
skalė (56 teiginiai). Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos
Bioetikos centras 2012-04-16 išdavė leidimą Nr. BC- KS (M)-260.
Rezultatai: Daţniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia situacijos, kai jie susiduria su
paciento mirtimi ar mirimo procesu bei situacijos, susijusios su pacientų slauga ir bendravimu su
pacientų artimaisiais; rečiausiai stresą keliantis veiksnys yra diskriminacija kolektyve. Nustatyta, kad
slaugytojos dirba entuziastingai, maţiausias balo vidurkis (1,70) skirtas neigiamam teiginiui, jog joms
nepatinka jų darbas. 83 proc. slaugytojų teigė, kad esamo darbo nekeis.
Išvados: Slaugytojoms, dirbančioms pirminiuose sveikatos prieţiūros centruose, stresą darbe
daţniausiai kelia situacijos, susijusios su paciento mirtimi, netinkamu profesiniu pasiruošimu, kai joms
trūksta ţinių slaugant pacientus bei iškyla abejonių tenkinant pacientų poreikius. Slaugytojos yra
patenkintos savo darbu, mano kad jų darbas yra malonus. Stresas darbe yra silpnai teigiamai susijęs su
pasitenkinimu darbu ir silpnai teigiamai bei neigiamai susijęs su ketinimais keisti darbą.
Raktiniai ţodţiai: slaugytojų stresas darbe, pasitenkinimas darbu, ketinimai keisti darbą.
6
SUMMARY
Krušinskaitė D. Nurses' work related stress, jog satisfaction and intent to leave, magister
thesis/supervisor Ph. D. O. Riklikienė, Lithuanian University of Health Sciences; Fculty of Nursing,
Departament or Nursing and Care. – Kaunas, 2013, - s. 90.
Work related stress is described as emotional state or mood, emerging from contradiction
between work requirements and personal ability to fullfil them; this is personal perception of inability to
perform the work tasks that are expected from him. Moderate strain at work acts as motivator and
supply with energy to accept the challenges, although very high expectations and strong pressure results
stress that negatively affects personell and organisation. There is the data about relationship of stress, its
factors and symptoms with nurses age, family status and shift.
The purpose – to investigate nurses‗ work related stress, satisfaction with work and intent to
leave, and the relationship between these variables.
Methods. Anonymous questionnairing was performed on 1-31 of May, 2012. Nurses of general
practice and community care from four primary care centers of Kaunas city participated in the survey
(N=280, response rate was 87,5%). All the respondents were females. The Extended Nursing Stress
Scale with 56 items was used. Commettee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences
provided permission to perform this survey.
Results: The most often stressful situation for nurses are related to patient‗s death and dying,
also to situations of patient care and communication with his relatives. Discrimination was the rearest
stresfull factor for nurses. Nurses are enthusiastic at work and the negative item that nurses dislike their
work was scored with the lowest value (1,70) on satisfaction scale. 83 % of nurses has had no intent to
leave.
Conclusions: Death and dying is the most stresfull factor for nurses at work in primary care
centers. The other source of stress is inrelevant professional preparation of nurses, shortage of necessary
knowledge and uncertainty in meeting patients‗ needs. Nurses expressed satisfaction with their work
and felt their work is pleasant for them. Stress has had weak positive relationship with work satisfaction
and weak piositive and negative relationship with intent to leave.
Keywords: nurses job stress, job satisfaction, intent to leave.
7
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovei doc.dr. Olgai Riklikienei, kuri man skyrė savo laiką,
dalinosi patirtimi bei ţiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.
Uţ bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju VšĮ Kauno poliklinikų direktorių
pavaduotojoms slaugai, taip pat visoms slaugytojoms dalyvavusioms tyrime, savo skyriaus kolektyvui
uţ supratimą.
Dėkoju šeimai bei draugams uţ palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.
Su pagarba,
studentė Dalė Krušinskaitė
8
SANTRUMPOS
T.y. – tai yra
Pvz. – pavyzdys (-iai)
Tūkst. – tūkstančius
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos
Proc. – procentai
T.t. – taip toliau
Kt. – kita
Pan. – panašiai
ISSS – Išplėstinė slaugos streso skalė
VšĮ – Viešoji įstaiga
n – tiriamųjų skaičius
Min – minimumas
Max – maximumas
p – statistinis reikšmingumas
SN – standartinis nuokrypis
Lent. – lentelė
Pav. – paveikslas
Et. – etatas
9
SĄVOKOS
Asmenybė - tai ţmogus su visomis jam būdingomis charakterio, temperamento, psichikos,
jausmų, veiklos motyvų ir sugebėjimų ypatybėmis.
Asmenybės bruoţų teorijos – tai rūpestingai patikrinti teiginiai ir hipotezės apie tai, kas
ţmonės iš tiesų yra, kaip jie elgiasi ir kodėl elgiasi būtent taip, kodėl ţmonės skiriasi vienas nuo kito.
Bendruomenės slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka
įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją.
Pasitenkinimas darbu – tai lyg tinkamas ir veiksmingas personalo motyvavimo strategijos ir
personalo motyvacijos lygio atspindys.
Penkių didţiųjų faktorių modelis - penkios asmenybės bruoţų dimensijos – neurotiškumas,
ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutariamumas ir sąţiningumas, kurios formuoja ţmogaus elgesį bei
gyvenimą.
Slauga – integruota sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos palaikymą, ligų profilaktiką,
įvairaus amţiaus nepajėgių bei fiziškai ar protiškai sergančių ţmonių prieţiūrą visose sveikatos
prieţiūros įstaigose ir bendruomenėje.
Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos baigimo diplomą, taip pat turintis bendrosios praktikos
ir(ar) atitinkamą specialiosios slaugos praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.
Stresas - yra įtampos būsena, kuriomis ţmogaus organizmas reaguoja į nepalankius veiksnius.
10
LENTELĖS
1 lentelė. Didţiojo Penketo asmenybės bruoţų modelis
2 lentelė. Išplėstinės slaugos streso skalės turinys
3 lentelė. Lietuviškos anketos vidinio nuoseklumo rodiklis poskaliuose palygintas su uţsienio autorių
duomenimis
4 lentelė. Respondentų atsako daţnis pagal tyrime dalyvavusias gydymo įstaigas
5 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondenčių pasiskirstymas, atsiţvelgiant į demografinius ir socialinius
duomenis
6 lentelė. Vidurkiai streso skalės grupėse
7 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Mirtis ir mirimas― vidurkiai
8 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Konfliktas su gydytojais― vidurkiai
9 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Netinkamas profesinis pasiruošimas― vidurkiai
10 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Problemos, susijusios su bendradarbiais― vidurkiai
11 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Problemos, susijusios su vadovaujančiu personalu― vidurkiai
12 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Darbo krūvis― vidurkiai
13 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Netikrumas priţiūrint pacientus― vidurkiai
14 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Pacientai ir jų šeimos― vidurkiai
15 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Diskriminacija kolektyve― vidurkiai
16 lentelė. Slaugytojų pasitenkinimo darbu vertinimo vidurkiai
17 lentelė. Slaugytojų streso grupių skirtumai, atsiţvelgiant į ketinimus apie ateitį įstaigoje
(palyginimas tarp dviejų ketinimų grupių
18 lentelė. Slaugytojų streso grupės „Diskriminacija kolektyve― skirtumai, atsiţvelgiant į ketinimus
apie ateitį įstaigoje (palyginimas tarp dviejų ketinimų grupių
19 lentelė. Slaugytojų streso grupių skirtumai, atsiţvelgiant į jų amţių (1-5 amţiaus grupės)
20 lentelė. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo vertinimų pasiskirstymas, atsiţvelgiant į streso
skalės grupes ir slaugytojų darbo krūvį
21 lentelė. Slaugytojų streso grupių skirtumai, atsiţvelgiant į turimą darbo krūvį (palyginimas tarp
dviejų grupių).
22 lentelė. Streso grupių veiksnių ir slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajos
lentelė.
23.lentelė. Streso skalės grupių ir slaugytojų ketinimų keisti darbą sąsajos
11
PAVEIKSLAI
1 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
2 pav. Tyrimo dalyvių–slaugytojų pasiskirstymas
3 pav. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo lygis
4 pav. Slaugytojų pasitenkinimo darbu lygis
5 pav. Slaugytojų ketinimų, susijusių su ateities įstaigoje palnais, vertinimas
6 pav. Slaugytojų pasiskirstymas, atsiţvelgiant į jų ketinimus keisti darbą
7 pav. Slaugytojų ketinimai, atsiţvelgiant į streso grupės „Darbo krūvis― vertinimą
12
ĮVADAS
Slaugytojai sudaro didţiausią sveikatos prieţiūros specialistų grupę. 2011 m. Lietuvoje buvo
23833 slaugytojai (įskaitant akušerius) arba 74,5/10 000 gyventojų. [48]
Slaugytojai slaugo ţmones, sergančiais įvairiomis ligomis, taip pat dirba su sveikais ar rizikos
grupei priklausančiais ţmonėmis. Slaugytojų indėlį į pacientų, jų grupių ir visuomenės sveikatą lemia
slaugytojų kompetencija ir jų darbo sąlygos, savarankiškumas priimant praktinius sprendimus,
galimybės inicijuoti pokyčius, galiausiai – bendras pasitenkinimas veikla ir savo profesija apskritai.
Nepaisant visapusiškų gydymo įstaigų vadovų, profesinių organizacijų ir jų darbuotojų atstovų
pastangų, slaugytojų fizines ir psichologines darbo sąlygas Lietuvoje dar reikia tobulinti. Slaugytojai
neretai nurodo, jog darbo aplinkoje jaučia psichologinį smurtą ir agresiją iš pacientų ar jų artimųjų [17].
Cheminė darbo aplinkos tarša ir stresinė bei triukšminga darbo aplinka labiausiai veikia slaugytojų
sveikatą [17].
Išvardyti veiksniai ne visada leidţia suteikti pacientui tokią pagalbą, kokios jis tikisi ir kokios
jam reikia, t.y. aukščiausius kokybės standartus atitinkančią slaugą ir prieţiūrą. Tokiais atvejais
slaugytojai patiria stresą, jaučia sąţinės grauţatį, bejėgiškumą, moralinį skausmą. Nustatyta, kad nuolat
patiriamas stresas slaugytojų darbe yra susijęs su blogesne fizine ir psichine sveikata, su padidėjusiu
sergamumu, daţnesne darbo vietos kaita ir didesne galimybe „perdegti―, palikti darbą [11; 45].
Sveikatos prieţiūros sektoriuje 21-ojo amţiaus pradţioje Lietuvoje vyksta dideli pokyčiai. Dėl
augančių sveikatos prieţiūros išlaidų ir bendrosios praktikos bei bendruomenės slaugytojų trūkumo,
slaugos administratoriai stengiasi suderinti slaugos kokybę su finansinėmis išlaidomis bei tokiu būdu
patenkinti konkurencingos rinkos poreikius. Slaugos darbuotojų kaita tiesiogiai veikia prieţiūros
kokybę ir prieţiūros kainą [59]. Buvo įrodyta, kad slaugytojų kaitą daug lemia stresas ir pasitenkinimas
darbu [55; 66].
Darbuotojų kaita yra matoma. Tarp slaugytojų vyrauja ketinimai atsisakyti pareigų įstaigoje ir
profesijos apskritai. Tokiam sprendimui ryţtasi daugiau nejaučiančių pasitenkinimo darbu slaugytojų.
Pasitenkinimas darbu savo ruoţtu nulemia slaugytojų patiriamo streso lygį. Sąsajų tarp streso,
pasitenkinimo darbu ir ketinimo išeiti iš darbo suvokimas gali padėti slaugytojų administratoriams
priimti sprendimus, kurie sumaţintų stresą darbe, didintų pasitenkinimą darbu ir tokiu būdu motyvuotų
slaugytojus likti darbe.
13
Darbuotojų kaitos maţėjimas potencialiai maţina ekonomines sveikatos prieţiūros sąnaudas.
Nors problema būdinga daugelio skirtingų tipų sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjams, šiame tyrime
dėmesys buvo skiriamas pirminiame sveikatos prieţiūros lygyje dirbantiems bendrosios praktikos ir
bendruomenės slaugytojams. Aktualiausios problemos ir pokyčių kryptys yra sveikatos prieţiūros
įstaigų apjungimas, slaugos darbuotojų kaitos didėjimas, slaugytojų trūkumo augimas [19].
Šio darbo tikslas – ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų
keisti darbą pasireiškimą bei sąsajas.
14
TYRIMO HIPOTEZĖS
1. Slaugytojų stresas darbe neigiamai susijęs su jų pasitenkinimu darbu.
2. Slaugytojų stresas darbe teigiamai susijęs su jų ketinimais palikti darbą.
15
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – Ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų
keisti darbą pasireiškimą bei sąsajas.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti slaugytojų su darbu susijusio streso pasireiškimą.
2. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu.
3. Ištirti sąsajas tarp slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti
darbą.
16
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Slaugytojų su darbu susijusio streso samprata
Stresas [angl. stress — įtampa] yra įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų,
kuriomis ţmogaus organizmas reaguoja į nepalankius veiksnius (stresorius) [44]. Lietuviška Medicinos
enciklopedija nurodo, kas stresas – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma apsauginių
organizmo reakcijų, kurias sukelia įvairūs ţalingi aplinkos ar vidaus veiksniai-stresoriai [26].
Pirmasis streso teoriją 1936 m. sukūrė ir šį terminą pradėjo vartoti H. Selje (Kanada). Tam
tikras organizmo reakcijas ir kiekvieną kūno reakciją į jam iškeltą uţduotį H. Selje pavadino stresu.
Pagal Selje, stresas suprantamas, kaip nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį reikalavimą, todėl šią
būseną sukeliančius veiksnius jis vadina stresoriais. Autorius išskiria teigiamai veikiantį stresą
(eustresą), kuris stimuliuoja ir skatina siekti geresnių rezultatų, ir kenksmingą stresą (distresą), kuris
gniuţdo ir sekina ţmogaus organizmą. Į bet kokį ilgiau trunkantį stresorių, kūnas atsako savigynos
reakcija. Pagal Selye teoriją – stresas yra reakcija [10; 30].
Cox (1991) stresą įvardino, kaip vidinio pobūdţio psichologinę būseną ir kaip problematišką
sąveiką tarp asmens ir aplinkos [60].
Antonovosky (1974) stresą apibūdina kaip „vidinės arba išorinės aplinkos poveikį organizmui
(pvz., kaip tu ar aš), kuris sutrikdo jo (organizmo) homeostazę (pusiausvyrą) ir kurios atkūrimas nėra
automatinis bei lengvas veiksmas―. Nesvarbu, ar tai asmeniui yra tam tikra paskata ar patirtis, esama
įvairių būdų, kuriuos jis/ji naudoja tam, kad susidorotų su šiais veiksniais [53].
Lazarus ir Folkman (1984) teigia, kad stresas yra dinamiškas abipusis ryšys tarp ţmogaus ir
aplinkos. Nors šie autoriai teigia, kad stresoriais ar aplinkos veiksniais gali būti didelės nelaimės,
gyvenimo įvykiai, pavyzdţiui, artimojo mirtis ar santuokoje kylančios problemos, tačiau daţnai jais
tampa maţos, bet erzinančios problemos, kurias ţmonės turi spręsti kasdien (ginčai ar atsakomybės
darbe klausimai). Taigi, stresas patiriamas tada, kai ţmogaus resursai yra riboti, o darbe jam skiriamos
papildomos pareigos. Šią situaciją vienas asmuo įvertintų kaip grėsmę, o kitas – kaip iššūkį [78].
Stresas darbe daţnai yra vadinamas „profesiniu stresu―. Pagrindinė šios koncepcijos idėja yra
ta, kad tam tikros situacijos darbe gali sukelti ligas ar psichologinį stresą. Stresas darbe yra tiek atskirų
darbuotojų sveikatos, tiek ir organizacijų pagrindinė problema, galinti įtakoti darbuotojų išėjimą iš
17
darbo ir jų kaitą, ligas, pravaikštas, įtakoti prastą jų nuotaiką ir sumaţinti jų darbo efektyvumą ir
našumą [95].
Nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje didţiausia darbuotojų su darbu susijusi sveikatos
problema yra stresas darbe, sekanti po raumenų ir kaulų sistemų sutrikimų. Dėl streso sukeltų ligų
nebuvimas darbe valstybei kainuoja maţdaug 4 milijardus eurų per metus [67].
Stresas yra sveikatos prieţiūros specialistų, tokių kaip slaugytojai, gydytojai, ligoninių
administratoriai, kasdieninio gyvenimo dalis, nes jie neša didţiulę atsakomybę, suteikdami pagalbą
pacientams, kurie susiduria su gyvenimo krizėmis.
Slaugytojų streso patyrimui svarbūs individualūs asmenybės bruoţai. Slaugytojas kasdieninėje
kalboje stresu vadina viską, kas nemalonu, kas gadina jo dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas darbe
apibrėţiamas, kaip emocinė būsena ar nuotaika, kurios prieţastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų
reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos arba asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbo pagal
keliamus reikalavimus [23].
Vadinasi, stresas darbe patiriamas tuomet, kai darbinės aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo
galimybes juos įgyvendinti. Vyraujanti pakeliamo lygmens įtampa darbe suteikia energijos ir motyvuoja
kovoti su iššūkiais, tačiau per dideli reikalavimai ir per didelė įtampa sukelia stresą, kuris turi neigiamą
poveikį darbuotojams ir jų organizacijoms [38]. Stresą daugeliu atvejų galima įveikti, jei ţinomos
priemonės ir būdai įtampai maţinti, gebama atpaţinti streso apraiškas ir jas šalinti.
18
1.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso prieţastys ir jų veiksniai
Stresas darbe yra veiksnys sukeliantis disbalansą tarp reikalavimų darbe ir gebėjimo įveikti
sunkumus. Bet kokioje sveikatos prieţiūros įstaigoje stresas sukelia neigiamas pasekmes, o pirmiausia
finansines. Slaugytojų darbe neigiamos streso pasekmės yra liga, sumaţėjusi slaugos kokybė,
nepasitenkinimas darbu, pravaikštos ir personalo kaita. Prieţastys sukeliančios stresą darbe yra įvairios,
todėl reikia jas atpaţinti ir rasti tam tinkamus būdus joms įveikti.
Darbo aplinka. Šioje srityje, Gray-Toft ir Anderson orientavosi į konkrečias slaugytojų
stresines situacijas, kurios daro įtaką jų darbui, todėl jie sukūrė slaugos darbuotojų patiriamo streso
skalę, kurioje nurodė tris streso šaltinius: fizinę, psichologinę ir socialinę aplinką [68].
Darbo sąlygos, tokios kaip netinkamas vėdinimas, apšvietimas ir netinkamas temperatūros
lygis yra galimi stresoriai, keliantys įtampą darbe [64].
Cooper (1981) pritaria, kad sunkumai įveikiant stresą yra susiję su psichologiniu arba emociniu
nestabilumu, iššaukiančiu smurtą, o keletas tyrimų parodė, kad sveikatos prieţiūros darbuotojai - ypač
slaugytojai ir ligoninių personalas, daţnai susiduria su fizinio smurto apraiškomis (ypač daţnai skubios
pagalbos skyriuose) ir tai yra streso šaltinis [61].
Tarpasmeniniai santykiai. Blair ir Littlewood (1995) pabrėţė, kad darbo santykiai yra
potencialūs stresoriai. Du didţiausi streso šaltiniai šioje srityje yra konfliktai su kolegomis ir personalo
paramos stoka [58]. Kitas tyrimas parodė, kad menka socialinė parama iš kolegų ir vadovų bei
vyresniųjų slaugytojų, nepasitenkinimas dėl darbo trūkumų ţenkliai didina stresą [96]. Sveikatos ir
saugos vadovybės nustatyta, kad darbuotojams stresą kelia vadovų supratimo ir paramos stygius [72].
Slaugos pobūdis. Daugeliu atvejų, ţmogus tampa slaugytoju, nes jis nori padėti ţmonėms,
tačiau, kai jis susiduria su darbo realybe, jis greitai pamato, kad tai yra ne tai, ką jis manė esant, kad tai
yra susiję su skirtingomis slaugos uţduotimis, tokiomis kaip dalyvavimas ţmonėms merdint ir mirštant
[83].
Sveikatos prieţiūros įstaigos skiriasi savo dydţiu ir pobūdţiu, o slaugytojai susiduria su
įvairiomis darbo uţduotimis ir neįprastomis darbo valandomis (pvz., naktinėje pamainoje), sveikatą
ţalojančiomis darbo sąlygomis (pvz., trūksta darbuotojų) ir stresinėmis situacijomis (pvz., susijusiomis
su paciento kankinančia mirtimi) [58].
19
Kitas stresorius yra tai, kad sveikatos prieţiūros specialistai dėl savo darbo pobūdţio daţnai
susiduria su infekcinių ligų sukėlėjais, keliančiais biologinį pavojų. Be to, jie naudoja aštrius
instrumentus, tokius kaip adatos ir dėl kontakto su pacientų oda jiems taip pat gali iškilti krauju
plintančių infekcijų pavojus. Rizikinga ir tai, kad sveikatos prieţiūros specialistai nuolat kontaktuoja su
paciento krauju ar kitais kūno skysčiais [82].
Reikia paminėti ir tai, kad slaugytojai kontaktuoja su pavojingomis cheminėmis medţiagomis,
kurių esama medikamentuose, pavyzdţiui, chemoterapiniuose vaistuose [94].
Organizaciniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad slaugytojų darbui turi įtakos organizacijos ir
valdymo ypatumai [97].
Perţvelgus ankstesnius tyrimus, didelė dalis slaugytojų patiriamo streso susijusi su
organizacija, kurios darbo aplinkoje yra veiksnių, keliančių fizinį, psichologinį ar socialinį stresą [63;
97].
Atsiţvelgiant į pacientų fizinę ir psichologinę būklę, didėja darbo reikalavimai slaugytojams,
vyksta konkurencija tarp ligoninių, reiškiasi slaugos darbuotojų trūkumas, slaugytojai yra perkrauti
darbu, trūksta grįţtamojo ryšio ir tobulėjimo galimybių – tai yra pagrindiniai veiksniai, sukeliantys
emocinį išsekimą [56; 73;77].
Slaugytojų stresas darbe priklauso nuo įvairių asmeninių ir organizacinių veiksnių. Lee ir
Wang nustatė, kad aukšto lygio stresas darbe yra susiję su darbo krūviu ir atsakomybe, nors kitam darbo
krūvis gali reikšti sveikatą ir gerovę [79].
Vaidmenų charakteristika. Atskirų asmenų stresas arba stresas grupėse atsiranda tada, kai jų
padėtis yra pernelyg sudėtinga, dviprasmiška ir neaiški, o taip pat kai trūksta kompetencijos ar
struktūrinių priemonių reikalavimams įvykdyti [54].
Remiantis tyrimo, atlikto apklausiant 43 tūkst. slaugytojų iš JAV, Kanados, Anglijos, Škotijos
ir Vokietijos, rezultatais, galimybių atlikti profesinius vaidmenis stoka turi didelės įtakos streso
atsiradimui [96].
Kitas tyrimas, atliktas Kahn ir kolegų, parodė, kad maţdaug 50 proc. slaugytojų teigė, kad jie
visai negali arba tik tam tikrais atvejais gali atlikti savo profesinius vaidmenis, o tai parodo, kad
slaugytojai susiduria su konfliktu tarp jų lūkesčių, susijusių su jų profesiniais vaidmenimis ir jų darbo
realybės. Išvados rodo, kad šis konfliktas sukelia didţiausią stresą darbe [75]. Vadinasi reikia perţiūrėti
slaugytojų darbo turinį ir suteikti didesnį prioritetą jų profesiniam vaidmeniui. Šie duomenys sutampa
20
su tyrimo, atlikto Graikijos ligoninėse rezultatais, kurie parodė, kad stresas darbe yra susijęs su siekimu
keisti profesinį vaidmenį ir didinti sumaţėjusį socialinį pripaţinimą [84].
Marshal (1980) nustatė neatitikimą tarp namų bei darbo ir slaugytojų lūkesčių, susijusių su jų
profesiniu vaidmeniu bei įvardijo tai kaip galimus streso veiksnius [83].
Didesnė tikimybė, kad darbuotojai kenčia nuo psichikos sutrikimų, jei jie darbe patiria stresą
dėl reikalavimų suderinti prioritetus arba jei jiems trūksta pripaţinimo.
Individualios savybės. Mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad slaugytojams stresas darbe
kyla iš socialinių susitarimų, kuriuos iš dalies lemia organizacijos ir darbuotojo sąveika. Kitaip tariant,
stresas darbe didţiąja dalimi priklauso nuo to, kaip sėkmingai kiekvienas slaugytojas susidoroja su
veiksniais, susijusiais su stresu darbe [96].
Viena iš daţniausių slaugytojų streso darbe prieţasčių yra netinkamas pasirengimas darbui, kai
reikia pasirūpinti paciento emociniais poreikiais ir tai sukelia slaugos darbuotojams nerimą [96].
Pavyzdţiui, Lee ir Wang (2002) nurodė, kad didelio lygio stresas darbe yra susijęs su maţa darbo
patirtimi ir nepakankamu švietimu [79].
Streso pasekmės darbuotojo sveikatai ir organizacijai. Stresas gali turėti rimtų pasekmių
slaugytojams, todėl streso valdymas yra labai svarbus. Buvo nustatyta, kad stresas yra vienas iš
pagrindinių su darbu susijusių veiksnių, sukeliančių sveikatos problemų [67], dėl ko neplanuotai didėja
ligoninės išlaidos [51].
Darbuotojų elgesio problemos. Stresas turi įtakos slaugytojų gebėjimams atlikti uţduotis, o
tiksliau – neteisingų sprendimų priėmimui, koncentracijai, atsirandančiai apatijai, maţėjančiai
motyvacijai, nerimui, kas trikdo darbą [74].
Nuolatinį stresą patiriantys slaugytojai yra labiau linkę maţai valgyti, vartoti kvaišalus,
piktnaudţiauti alkoholiu ir narkotikais, o ir visa tai gali turėti neigiamos įtakos jų sveikatai ir asmeninei
gerovei [57].
Stiprūs nesutarimai tarp slaugytojų ir nepasitenkinimas darbu didina stresą, todėl vis daugiau ir
daugiau slaugytojų nusprendţia išeiti iš darbo [84; 98].
Visi paminėti veiksniai didina pravaikštų, darbo našumo sumaţėjimo tikimybę ir, galiausiai,
gali sukelti visišką išsekimą.
21
1.3. Pasitenkimo darbu samprata ir slaugytojų pasitenkinimas darbu
Pasitenkinimas darbu – tai poreikių patenkinimas per darbą. Jis išreiškia to, ko ţmogus tikisi, ir
atlygio, kurį jis gauna dirbdamas organizacijoje, atitikimą. Pasitenkinimas darbu yra suminis dydis,
sudarytas iš pasitenkinimo įvairiais darbo objektais, subjektais ir reiškiniais. Poreikių patenkinimas
skatina ţmones dirbti, o kai poreikiai nepatenkinami, ţlugdoma darbuotojų iniciatyva [3].
Pasitenkinimas darbu maţina darbuotojų kaitą, pravaikštų, vagysčių iš darbovietės skaičių, o
tai maţina organizacijos kaštus. Slaugytojas negali būti patenkintas, jei jis nėra motyvuotas vienu ar kitu
darbo aspektu, t.y. jei jis nelaukia vienokio ar kitokio darbo rezultato (finansinio, pagarbos,
pripaţinimo, konkrečių jo sugebėjimų panaudojimo ir įvertinimo), jam neteikia jokio reikšmingumo
arba jo netrokšta, nepriskiria jam jokio valentingumo. Bet galima būti motyvuotam, nesant patenkintam.
Jeigu tam tikrame darbe slaugytojas nepasiekė laukiamų rezultatų, o pasiekti rezultatai yra toli nuo
laukiamų, individas yra nepatenkintas, bet dar bando juos pasiekti, jiems priskirdamas valentingumą jis
yra motyvuotas pačiais laukimais, net jei nėra patenkintas [5].
Kai kurie individai visuomet yra labiau patenkinti savo darbu nei kiti. Pasitenkinimas darbu yra
asmeninė dispozicija. Pasitenkinimas darbu yra reliatyviai pastovi individo dispozicija – t.y. ţmogaus
bruoţai, charakteris tam tikroje situacijoje. Pagal šią koncepciją ţmonės, mėgstantys darbą, kurį jie
daro, tam tikru momentu, tikėtina pamėgs darbą kitu laiko momentu, nors tie darbai skirtingi [70].
Adomavičiūtės (2006) tyrimas parodė, kad svarbiausiais veiksniais keliančiais nepasitenkinimą
darbu, slaugytojams yra maţas darbo uţmokestis (97,1 proc.) bei slaugytojų pripaţinimo trūkumas (79,9
proc.) [1].
Blaţevičienė (2005) tyrė chirurginio ir terapinio profilio slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jam
įtakos turinčius veiksnius ir nustatė, kad abiejose klinikose 43,8 proc. slaugytojų yra patenkinti savo
darbu, 52,9 proc. dalinai patenkinti, 1,8 proc. nepatenkinti ir 1,5 proc. nebuvo apsisprendę. Nustatytas
statistiškai reikšmingas ryšys tarp slaugytojų pasitenkinimo darbu ir galimybių tobulėti, tinkamo jų
darbo įvertinimo, darbų monotonijos, profesinio savarankiškumo ir blogų darbo sąlygų [4].
„Perdegimo sindromo― daţnumo bei jo įtakos slaugytojų elgesiui bei darbinei veiklai,
dirbančių kardiochirurgijos centruose tyrimas parodė, kad didelis darbo krūvis, augantys reikalavimai
darbuotojų kvalifikacijai yra susiję su nuolat patiriamu stresu bei perdegimo sindromo pasireiškimu
22
darbe. Psichologinį nuovargį nurodė patiriantys 86,1 proc. slaugytojų. 84,2 proc. slaugytojų nurodė, kad
jų darbas nevertinamas ir negerbiamas visuomenės, dėl ko kyla bendravimo nesklandumų [45].
Atliktame bendruomenės slaugytojų tyrime nustatyta, kad didėjant amţiui, didėja
pasitenkinimas darbu, savarankiškumu, vadovais ir uţmokesčiu [13], vadinasi patyrusius, ilgiau
dirbančius darbuotojus yra lengviau motyvuoti.
Vasilavičius (2008) daktaro disertacijoje teigė, kad bendrosios praktikos slaugytojai
nepatenkinti savo darbu – 1,91 karto daţniau skundėsi raumenų skausmais pečių ir kaklo srityje, 1,44
karto daţniau – nugaros srityje, lyginant su patenkintais darbu. Nepatenkinti darbu slaugytojai daţniau
jautė įtampą, bendrą nuovargį, skundėsi psichologinės savijautos sutrikimais nei slaugytojai patenkinti
darbu [46]. Šie fizinės sveikatos poţymiai rodo streso darbe pasekmes.
Šarienė (2010) tyrusi viešosios ir privačios sveikatos prieţiūros įstaigų slaugytojų darbo apimtį
bei darbo motyvaciją, nustatė, kad 87 proc. slaugytojų pagrindinis nepasitenkinimas darbu yra nedidelis
darbo uţmokestis [41]. Blogi santykiai su kolegomis, vadovu, reiklūs ir nepatenkinti pacientai, slaugos
priemonių stygius, nepakankamos karjeros galimybės, dideli atstumai apylinkėje – nėra pagrindinės
problemos keliančios slaugytojų nepasitenkinimą darbu, tačiau tai sukelia stresines situacijas, dėl ko
darbuotojai daţniau galvoja apie ketinimą keisti darbą ar net atsisakyti savo profesijos.
Atliktame slaugos personalo pasitenkinimo darbu tyrime, slaugytojai bei slaugytojų padėjėjai
teigė, kad darbas jiems visų pirma yra pragyvenimo šaltinis ir galimybė padėti kitam ţmogui [20].
Svarbiausiais pasitenkinimo darbu veiksniais ir slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai, įvardino gerus darbo
santykius su kolegomis, gerą uţdarbį bei geras darbo sąlygas. Anot respondentų, pasitenkinimą darbu
didintų pacientų ir jų artimųjų padėka, didesnis atlyginimas, geresni santykiai kolektyve ir didesnė
bendradarbių pagarba. Šis tyrimas parodo eustresinius ir distresinius reikšmingumus slaugos personalui
[20].
Slaugytojų nusivylimas savo profesija, kolegomis, darbdaviais, abejingumas pacientams,
atliekamam darbui, priešiškumas supančiai aplinkai daro ţalą tiek pačiam slaugytojui, tiek slaugomiems
pacientams ir visai gydymo įstaigai [45]. Todėl vadovai turi pašalinti kliūtis, ţlugdančias darbuotojo
pasididţiavimą atliekamu darbu, profesija, organizacija [90].
Slaugytojo pasididţiavimas profesija priklauso nuo artimų ţmonių, slaugos administratorių,
gydytojų, valdţios, mokslo institucijų atstovų bei visos visuomenės poţiūrio. Patenkintas savo darbu
slaugytojas gali didţiuotis savo profesija bei įstaiga, kurioje dirba, ją rekomenduoti kitiems pacientams.
23
Nepatenkintas darbu slaugytojas nepalankia savo nuomone gali suteikti daugiau galimybių kitoms
sveikatos prieţiūros įstaigoms konkuruoti tarpusavyje paslaugų srityje.
Apibendrinant Lietuvos ir uţsienio tyrėjų patirtį, galima teigti, kad pagrindinis veiksnys,
lemiantis slaugytojų nepasitenkinimą darbu yra neadekvatus darbo uţmokestis, blogos darbo sąlygos,
didelis darbo krūvis, psichologiniai veiksniai darbe, kas rodo, kad šių veiksnių buvimas sukelia stresą
slaugytojo darbe. Pasitenkinimas darbe, lemia maţesnę slaugytojų kaitą, geresnę pacientų prieţiūrą bei
maţesnę slaugytojų riziką tiek fizinių, tiek psichologinių traumų darbe aspektu. Literatūros analizė
parodė, kad tai vieni iš esminių slaugos personalo stresinių veiksnių, kurie atskleidţia glaudų ryšį tarp
slaugos personalo streso ir pasitenkinimo darbu.
1.4. Slaugytojų stresą darbe ir pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai uţsienio ir
Lietuvos autorių tyrimuose: analizuojamos problemos ir siūlomi sprendimai
Sveikatos prieţiūros įstaigų vadovams derėtų vadovautis psichologijos tyrėjo mintimi, kad
„geras vadovas moka atskleisti kiekvieno ţmogaus talentus ir gabumus. Jis skatina darbuotojus daryti
tai, ką jie geriausiai sugeba― [3]. Pakeltas į aukštesnes pareigas darbuotojas dirba aukštesnio lygio darbą
ir gauna didesnį atlyginimą. Daugelio organizacijų praktika rodo, kad didesnių laimėjimų pasiekia
darbuotojai, pakelti į aukštesnes pareigas, bet likę savo organizacijoje, o ne perėję dirbti į kitą
organizaciją. Seniai dirbantis darbuotojas ţino įmonės tikslus ir siekius ir stengiasi juos įgyvendinti
[25].
Esant palankiai darbo aplinkai bei palankioms organizacijos klimato sąlygoms, stipriam
savitarpio atsakomybės jausmui ir nuoširdţiam bendradarbiavimui atsiranda derama darbo drausmė,
darbuotojai patiria maţiau streso, kyla pasitenkinimo darbu lygis, tuomet pasireiškia aukšta slaugytojų ir
viso slaugos personalo moralė bei savikontrolė.
Moksliniai tyrimai atskleidţia daug naudingos informacijos apie slaugytojų patiriamą stresą
darbe ir glaudų ryšį su pasitenkinimu darbu bei veiksniais, kurie lemia stresines situacijas.
Damašaitės (2005) atliktame tyrime 59 proc. slaugytojų teigė, kad jų darbas yra įtemptas
fiziškai, 71 proc.teigė, kad nerviškai, kad būna sunkių periodų darbe teigia 79 proc. 56 proc. slaugytojų
24
patiria stresą darbe, bet jų psichologinei savijautai didelės neigiamos įtakos patiriamas stresas nedaro.
71 proc. respondenčių stresą patiria gaudamos menką darbo uţmokestį. Slaugytojai dalyvavę tyrime
teigė, kad stresas praeina jiems būnant namų aplinkoje, esant gerai darbo atmosferai bei pašalinus streso
prieţastį [9].
Tamkutonienės (2006) atlikto tyrimo išvados teigia, kad net 73,7 proc. bendrosios praktikos
slaugytojų, dirbančių Kauno apskrities sveikatos prieţiūros įstaigose jaučia stresą, tam įtakos turėjo
patirtos kritinės situacijos šeimose, didelis darbo krūvis. Tyrimas parodė, kad pirminę ir skubią
medicinos pagalbą teikiančioje sveikatos prieţiūros įstaigoje dirbančių slaugytojų patiriamo streso lygis
statistiškai patikimai skyrėsi ir buvo didesnis nei stacionaruose dirbančių slaugytojų (p<0,005) [43].
Gedmintaitės (2009) atliktame tyrime nustatyta, kad pusė bendruomenės slaugytojų teigė, jog
darbo krūvis yra per didelis, trečdalis pripaţino daţnai darbe patiriantys įtampą ir stresą. Tai sietina su
išsiplėtusia bendruomenės slaugytojo veiklos sfera ir su nepasirengimu atlikti naujai priskirtus
vaidmenis, reikalaujančius teisinių, pedagoginių, komunikacijos, psichologinių ţinių bei bendravimo ir
administravimo įgūdţių. Tyrimo išvados rodo, jog nepaisant nustatytų problemų, didţioji dalis
bendruomenės slaugytojų (68,1 proc.) mėgsta savo darbą ir yra juo patenkinti, 84,2 proc. nurodo, kad
jiems šis darbas yra įdomus [12].
Černolovaitės (2009) atliktas darbo streso prieţaščių, raiškos ir prevencijos tyrimas švietimo
organizacijose parodė, kad didţiausią stresą mokytojams kelia ne su mokymo procesu susiję veiksniai:
ataskaitų rašymas (2,8 vidurkis), atlyginimų svyravimas (2,5 vidurkis), neadekvatus visuomenės
poţiūris į mokytoją, mokytojo vaidmenų gausa, švietimo sistemos reformos, dideli reikalavimai
mokytojui, įvykdymo terminai, skubėjmas [8].
Savo darbu patenkinti buvo 53,6 proc. skubios pagalbos skyriuose dirbantys visų sveikatos
prieţiūros įstaigų darbuotojai. Daţniau patenkinti darbu buvo jaunesni ir maţesnį darbo staţą skubios
pagalbos skyriuje turintys respondentai. Darbą keisti galvojo 35,7 proc. visų respondentų. Tyrimas
atskleidė, kad daţnai stresą darbe patiria beveik pusė skubios pagalbos skyrių darbuotojų. Daţniau
stresą darbe patiria ţemesnio išsilavinimo, turintys didesnį darbo krūvį bei gaunantys didesnes pajamas
respondentai [39]. Vertinant stresą galinčių sukelti veiksnių reikšmingumą, respondentai daţniausiai
paminėjo šiuos: didţiulę atsakomybę darbe, darbo skubumą, pacientų girtumą, darbą pamainomis ir
naktimis, pervargimą dėl fizinio ir psichologinio krūvio, pacientų ţodinę agresiją ir grasinimus [39].
Anot Skupeikienės (2010) atlikto tyrimo, darbe patiriamas stresas yra susijęs su skubios pagalbos skyrių
darbuotojų pasitenkinimu savo darbu.
25
Barauskaitė (2010) tyrė streso ir „perdegimo― sindromo paplitimą tarp skirtingo profilio
slaugytojų bei nustatė, kad intensyvios terapijos profilio slaugytojai daugiausiai patiria stresą susijusį su
psichologine aplinka, t.y. pacientų mirtimi ir mirštančių pacientų slaugymu bei nepakankamu
pasirengimu šiam darbui negu chirurgijos profilio ar terapinio profilio slaugytojai. Tyrimo metu
nustatyta, kad chirurginio profilio slaugytojams daugiau trūko paramos iš savo kolegų nei kito profilio
slaugytojams (p<0,05), bei daţniau patyrė stresą susijusį su gydytojo kritika. Terapinio profilio
slaugytojams didţiausią stresą sukėlė fizinė darbo aplinka (netinkamas darbo grafikas, laiko trūkumas
slaugos uţduotims atlikti) [2].
Didţiojoje Britanijoje atliktame tyrime slaugytojai nurodė, kad jų darbe yra per aukšti
reikalavimai, blogos darbo sąlygos, paramos stoka bendradarbiaujant, darbo laiko stoka. Įrodyta, kad
patiriamas stresas slaugant vyresnio amţiaus pacientus, sumaţina slaugytojų darbingumą [86]. Šie
negatyvūs poţymiai rodo blogą klimatą organizacijoje ir neigiamus pasitenkinimo darbu veiksnius.
Afrikoje atlikto tyrimo, svarbiausia išvada buvo ta, kad stresas slaugytojų darbe pasitaiko
daţnai. Paaiškėjo, kad daţniausias streso šaltinis buvo „darbo krūvis― ir „emocinės problemos,
susijusios su mirtimi ir mirimu―. Rečiausiai stresą slaugytojams kėlė konfliktai su kitais slaugytojais.
Tyrimas rodo, kad intensyviosios terapijos skyriuose ir chirurgijos skyriuose streso šaltinių pasitaiko
ţymiai daugiau nei kito profilio stacionaruose. Slaugytojai teigė, kad jie, dirbdami šiuose skyriuose
patiria didelį stresą dėl tinkamo palaikymo stokos ir todėl, kad neturi galimybės dalyvauti priimant
sprendimus, kurie susiję su pacientų slaugymu [80].
Japonijos tyrėjų atliktame tyrime nustatyta, kad sąsajos tarp streso darbe, jį sukeliančių
veiksnių ir simptomų priklauso nuo slaugytojų amţiaus, šeiminės padėties, licenzijavimo ir pamainos
(naudojant daugialypę tiesinę regresinę analizę). Darbas operacinėje buvo reikšmingai susijęs su
didesniu nuovargiu [76].
Floridoje (JAV) atlikta studija parodė, kad trečdalis slaugytojų buvo nepatenkinti karjeros
galimybėmis ir pusė apklaustųjų buvo nepatenkinti neadekvačiu darbo uţmokesčiu, slaugytojo darbo
nuvertinimu ir sunkiais budėjimais [69]. Tokie veiksniai fiziškai ir psichologiškai slopina slaugos
personalo motyvaciją dirbti, kelia išsekimo riziką, nusivylimo profesija pavojų ir galimai skatina
personalo kaitą.
Graikijoje (2008) atliktas tyrimas atskleidė, kad blogi slaugytojų profesiniai įgūdţiai yra daţna
streso prieţastis. Paaiškėjo, kad yra glaudus ryšys tarp streso ir profesinių slaugytojų ir gydytojų
santykių, o taip pat tarp streso ir pačių slaugytojų santykių [88]. Taigi, galima teigti, kad patiriantys
26
maţiau streso slaugytojai išlaikys geresnius bendradarbiavimo santykius su gydytojais ir kitais
slaugytojais. Netinkamas vadovavimas taip pat turi didelės įtakos slaugytojų patiriamam stresui. Be to,
išsiaiškinta, kad organizaciniai klausimai, slaugos personalo trūkumas ir pacientų prieţiūra sukelia
stresą darbe [88].
Tyrimuose akcentuojamas slaugos administratoriaus vaidmuo, siekiant sumaţinti slaugytojų
patiriamą stresą ir norint padidinti slaugytojų pasitenkinimą darbu. Todėl pirmiausia ligoninių vadovai
turėtų imtis priemonių ir apmokyti vadovaujantį personalą, nes tai reikalinga norint, kad slaugytojai
dirbtų komandoje išvien. Vyresniojo slaugytojo komandos kūrimo įgūdţiai turėjo didelės įtakos slaugos
personalo streso maţėjimui ir pasitenkinimui darbu. Taip pat, organizacinė struktūra ir procesai, tokie
kaip paramos trūkumas iš vadovų pusės, buvo įvardinti kaip svarbūs veiksniai, keliantys stresą ir
lemiantys konfliktus su kitais specialistais [89].
Stresas savo ruoštu sukelia emocinį diskomfortą, slaugytojai pradeda vengti pacientų, daugėja
pravaikštų ir didėja darbuotojų kaita, t.y. maţėja motyvacija dirbti.
Buračiauskaitės (2010) atliktas tyrimas nustatė, kad bendras slaugytojų pasitenkinimas darbu
yra gana aukštas - 84,6 proc. slaugytojų patenkintos savo darbu, tik 15,4 proc. slaugytojų nepatenkintos
savo darbu. Darbo sąlygomis patenkintos daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių slaugytojų, 24,5 proc. -
nei patenkintos, nei nepatenkintos, o 17,2 proc. – nepatenkintos. Nustatytas statistiškai reikšmingas
skirtumas, kas daugiau nepatenkintų darbo sąlygomis slaugytojų buvo nepatenkintų ir darbu (41,2 proc.)
negu nepatenkintų darbo sąlygomis ir patenkintų darbu (12,9 proc.) (p≤0,05). Slaugytojoms darbe
svarbiausia geri santykiai kolektyve ir geras darbo uţmokestis. Didţiausią nepasitenkinimą
slaugytojoms sukelia pripaţinimo trūkumas ir maţas darbo uţmokestis [7].
Apibendrinant Lietuvos ir uţsienio tyrėjų patirtį, galima teigti, kad pagrindinis veiksnys,
lemiantis slaugytojų stresą darbe ir nepasitenkinimą darbu yra blogos darbo sąlygos, didelis darbo
krūvis, psichologiniai veiksniai darbe, tokie, kaip pacientų mirtys ar nemokėjimas suteikti emocinę
paramą pacientui ir jų šeimoms. Pasitenkinimas darbu ir streso nebuvimas darbe lemia maţesnę
slaugytojų kaitą, geresnę pacientų prieţiūrą. Uţsienio literatūros analizė atskleidţia glaudų ryšį tarp
slaugytojų streso darbe ir pasitenkinimo darbu.
27
1.5. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas
Šiame tyrime nagrinėjama praktinė slaugos problema – slaugytojų darbe patiriamas stresas ir jo
sąsajos su pasitenkinimu darbu bei ateities ketinimais, susijusiais su esama darbo vieta ir su profesija
apskritai. Tyrimo problemai pagrįsti pasitelkti Asmenybės bruoţų teorijos ir Penkių faktorių modelio
teiginiai.
1.5.1. Asmenybės teorijos ir jų teiginiai
Asmenybės apibrėţimų yra daug. Psichologijos mokslas teigia, kad kiekvienas ţmogus yra
asmenybė. Tai vidinis darinys, realybė, lemianti ţmogaus individualumą. Asmenybė siejama su ryškiais
(paprastai teigiamais), individui būdingais charakterio bruoţais [24]. ,,Medicinos enciklopedijoje― [27]
asmenybės apibrėţimas platesnis: ,,ţmogus su visomis jam būdingomis charakterio, temperamento,
psichikos, jausmų, veiklos motyvų ir sugebėjimų ypatybėmis. Mayers teigia, kad asmenybė, kaip ir
intelektas, yra abstrakti sąvoka. Jos neįmanoma pamatyti, apčiuopti arba tiesiogiai pamatuoti ir t. t. [31].
Slaugos ţinyne asmenybė apibrėţiama kaip būdingas savybes turinti asmens tapatumo rūšis.
Tai asmens elgesio ypatumų ir savybių visuma, individą apibūdinanti kaip iš kitų išsiskiriantį, bet tapatų
realiu atvaizdu, būdu ir savitumais [42]. Toks asmenybės suvokimas rodo ţmogaus elgesio ir jo
charakterio savybių ryšį, pabrėţia asmenybių išskirtinumą ir individualumą.
Išties asmenybė – tai sudėtinga ir abstrakti sąvoka, kuri jungia ţmogaus emocijas, motyvaciją,
mintis, išgyvenimus, suvokimą, veiksmus ir kt. Kiekvienas teoretikas skirtingai tai suvokia ir apibrėţia,
nes asmenybei būdingos tokios savybės arba bruoţai, kurie tam tikrą ţmogų išskiria iš kitų ţmonių [34].
Asmenybės bruoţai – santykinai pastovūs, įvairiose situacijose pasikartojantys individo elgesio
ypatumai [35].
Bene plačiausiai naudojama yra paties G. Allporto (1961) pasiūlyta asmenybės sąvoka:
asmenybė yra dinaminė ţmogaus psichofizinių sistemų organizacija, sukurianti tam tikras konkrečiam
ţmogui būdingas elgesio, mąstymo ir jausmų tendencijas. Asmenybė formuojasi nuo pat gimimo, tačiau
28
šis procesas niekada nesustoja – asmenybė bręsta nuolat. Asmenybė, jos bruoţai ir elgesys tapo
asmenybės teorijų objektu [33].
Asmenybės bruoţų teorijos – tai rūpestingai patikrinti teiginiai ir hipotezės apie tai, kas
ţmonės iš tiesų yra, kaip jie elgiasi ir kodėl elgiasi būtent taip, kodėl ţmonės skiriasi vienas nuo kito.
Nurodomos dvi asmenybės teorijų funkcijos:
1) Paaiškina ţmogaus elgesį, t.y. duoda schemą, pagal kurią galima interpretuoti įvykius.
2) Numato, kaip keisis ţmogaus elgesys tam tikromis aplinkybėmis (pvz. kaip keisis vaiko
elgesys, dėl vienokio ar kitokio auklėjimo) [33].
Ţymiausi Asmenybės bruožų teorijos atstovai psichologai H.Eysenck, R. Cattell, G.Allport –
tyrė asmenybės bruoţus, kad suprastų asmenybės struktūrą ir egzistavimo ypatumus. Jie vadovavosi
teiginiu, jog ţmogaus asmenybė yra tam tikrų bruoţų arba asmeniui būdingų elgimosi būdų visuma.
Individo pasirengimas vertinti situaciją ir veikti, polinkis tam tikru būdu reaguoti į aplinką yra
grindţiamas jo patirtimi, jam būdingais asmenybės ypatumais [6].
Teorinė analizė remiasi Asmenybės bruožų teorijos prielaida, kad asmenybės bruoţai yra
pastovūs, išreiškia jos nuostatas ir pasireiškia beveik visose situacijose per elgesį [33].
Svarbu suvokti, kaip skirtingus bruoţus ir įvairiapuses savybes įkūnijantys slaugytojai
sąveikauja tarpusavyje darbo aplinkoje, kaip jų asmenybės individualumas reiškiasi elgesyje, kokios
įtakos visa tai turi atsparumui neigiamiems darbo aplinkos veiksniams bei streso įveikai.
1.5.2. Penkių faktorių modelis
Penkių faktorių modelis, dar vadinamas Penkių didţiųjų faktorių modeliu, pirmą kartą
buvo pristatytas McCrae ir Costa (1984). Modelis grindţiamas prielaida, kad asmenybė yra gana stabili
ţmogui tapus suaugusiu. Formuluojamas esminis teiginys, kad asmenybės vertinimas pagal pagrindinius
bruoţus, kurie nesikeičia per visą suaugusio ţmogaus gyvenimą, yra patikimas [87].
Penkių asmenybės bruoţų struktūra, autorių apibūdinama kaip universali ir būdinga
kiekvienam ţmogui. Bruoţas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija [22].
Atsiţvelgiant į Penkių didţiųjų faktorių modelį, pagrindinės nuostatos, formuojančios ţmogaus
elgesį bei gyvenimą yra penkios asmenybės bruoţų dimensijos – neurotiškumas, ekstraversija,
29
atvirumas patyrimui, sutariamumas ir sąţiningumas [31].
1 lentelė. Didţiojo Penketo asmenybės bruoţų modelis [31].
Bruoţų dimensija Dimensijos kraštutinumai
1. Neurotiškumas
(emocinis
stabilumas-
nestabilumas)
Ramus
Saugus
Patenkintas savimi
Nerimastingas
Nesaugus
Gailintis savęs
2. Ekstraversija
Linkęs bendrauti
Mėgstąs juokauti
Jausmingas
Atsiskyrėlis
Rimtuolis
Santūrus
3. Atvirumas
patyrimui
Lakios vaizduotės
Mėgstąs įvairovę
Savarankiškas
Praktiškas
Mėgstąs rutiną
Konformistiškas
4. Sutarimas su kitais Geraširdis
Pasitikintis
Paslaugus
Negailestingas
Įtarus
Nelinkęs bendradarbiauti
5. Sąţiningumas Organizuotas
Rūpestingas
Drausmingas
Neorganizuotas
Nerūpestingas
Impulsyvus
McCrae ir Costa (1984) pateikia šių asmenybės bruoţų apibūdinimus, kuriuos mes susiejome
su slaugytojų profesinėmis savybėmis, veiklos funkcijomis, darbo aplinka ir kitais veiksniais.
• Neurotiškumas – rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus – baimę, liūdesį,
nepasitenkinimą, pyktį, kaltę, pasišlykštėjimą ir pan. Nerimaujantys ţmonės yra baimingi, susirūpinę,
linkę nerimauti, yra jautrūs ir įsitempę. Kitas polius atspindi asmens emocinį stabilumą, ramumą,
atsipalaidavimą, gebėjimus įveikti stresines situacijas. Negatyvūs vaikystės išgyvenimai siejami su
neurotinių asmenybės savybių išsivystymu. Pastebėta, jog neurotiškumas priešingai susijęs su
laimingumu [87].
Slaugytojai, kuriems išreikštas neurotiškumas maţiau atsparūs stresui, daţniau nerimauja,
panikuoja ir pasimeta sunkiose kritinėse situacijose, kurių gausu jų darbe, pernelyg jaudinasi, jaučia
įtampą, todėl greičiau pavargsta.
Kuo daugiau slaugytojai fiziškai ir morališkai pavargsta, tuo maţiau jie atsparūs stresui, todėl
atsiradęs nepasitenkinimas darbu, nesklandumai ir konfliktai darbe paliečia aplinkinius kolegas bei
pacientus. Uţsienio autoriai tvirtina, kad slaugytojų nepasitenkinimas darbu yra gana aukštas (JAV – 41
proc., Kanadoje – 33 proc., Anglijoje – 36 proc., Škotojoje – 38 proc., Vokietijoje – 17 proc.),
slaugytojai patiria nusivylimą ir pervargimą, kai nepalankios darbo sąlygos neigiamai veikia darbą, uţ
30
kurį jie jaučia didelę atsakomybę [50]. Verta nepamiršti, kad didţioji dauguma slaugytojų yra moterys,
įsipareigojusios ne tik darbui, bet ir savo šeimai, vaikams, tėvams, todėl jos daugiau linkusios į
neurotiškas nuotaikas, yra labiau paţeidţiamos streso, nei slaugytojai vyrai.
Slaugytojai, kurie pasiţymi emociniu stabilumu, moka atsipalaiduoti, turi daugiau dvasinių jėgų ir
patyrimo kovoti su streso grėsme, yra ištvermingesni, morališkai tvirtesni, gali padėti ne tik sau, bet ir
kitiems kolegoms valdyti sudėtingas situacijas.
• Ekstraversija - ekstravertai yra socialūs ţmonės, tačiau socialumas nėra pagrindinis bruoţas
ekstraversijai nustatyti. Tai ir aktyvumas, šnekumas, optimizmas, kas siejama su laimingumu.
Intraversija (kitas šios dimensijos polius) suprantama, kaip ekstraversijos nebuvimas, o ne priešingos
ekstraversijai savybės. Intraversija siejama su polinkiu būti vienam, bet tai nebūtinai reiškia, kad
intravertiški ţmonės kenčia nuo socialinių baimių [87].
Ekstraversiški slaugytojai labiau siekia būti dėmesio centre, jie yra aktyvesni tiek asmeniniame
gyvenime, tiek darbe. Tikėtina, kad tokie darbuotojai lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis,
nes turi pozityvesnį poţiūrį į aplinką, gali greičiau įţvelgti teisingus problemos sprendimo būdus nei į
save labiau orientuoti intravertai. Ir priešingai, kai psichologinė atmosfera slaugytojų darbo aplinkoje
yra teigiama, darbuotojų nevargina streso apraiškos, jie gali būti labiau socialūs ir aktyvūs, teigiamai
ţvelgti į save ir kitus, būti geros nuotaikos, draugiški ir atviri.
Darbo veiklos efektyvumą lemia ţmogaus empatija, tai svarbiausias socialinės kompetencijos bei
emocinio intelekto komponentas. Empatija yra svarbus bruoţas slaugytojams, nes taip jie geriau
supranta klientus, pacientus, bendradarbius, lengviau įsijaučia į jų būseną, efektyviau bendrauja.
Empatiški slaugytojai yra labiau patenkinti savo darbu, sutaria su kitais, yra gerbiami pacientų.
• Atvirumas patyrimui - atvirumo naujam patyrimui elementai: laki vaizduotė, dėmesys
vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualinių ţinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir
išoriniu pasauliais. Toks ţmogus tolerantiškas neapibrėţtumui, geba priimti priešingą informaciją,
įsisąmoninti jutimų ir vaizdų įvairovę. Praktikoje vykdant slaugytojams savo tiesiogines funkcijas tenka
daug bendrauti su pacientais, jų artimaisiais, kolegomis, todėl jų atviras, dėmesingas ir jautrus poţiūris į
kitus ţmones būtinas sėkmingiems tarpusavio santykiams. Atviri patirčiai ţmonės daugiau domisi
aplinkiniu pasauliu, tobulėja savo profesinėje srityje, dalyvauja įvairiuose seminaruose ir
konferencijose, labiau atsidavę darbui ir yra juo patenkinti. Negandas darbe jie kompensuoja kitais
malonumais [87].
31
Slaugytojai teigia, kad įdomus darbas ir galimybės tobulėti juos skatina dirbti motyvuotai ir tai
maţina įtampą bei stresą darbe [32]. Graikijoje (2008) atliktas tyrimas parodė, kad blogi slaugytojų
profesiniai įgūdţiai yra daţna streso prieţastis [88].
Sveikatos prieţiūroje diegiant informacines technologijas ir naujausią medicininę įrangą,
slaugytojams daţnai kyla nerimas ir stresas dėl nepasirengimo įvaldyti šias naujausias ţinias ir įgūdţius.
Nuoseklus pasirengimas naujovėms, savalaikiai apmokymai ir savitarpio parama leis slaugytojams
greičiau prisitaikyti prie iššūkių darbe, įveikti psichologines baimes ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
Taipogi svarbu, kad slaugytojų tęstinis mokymasis būtų veiksmingas, kvalifikacijos kėlimas atitiktų jų
veiklos ir kompetentingumo poreikius [40].
• Sutariamumas - sutariamumas siejamas su altruizmu, kito uţjautimu ir supratimu,
pastangomis padėti kitiems, pasirengimu išklausyti kitą, jį suprasti ir jam padėti. Sutariantys su kitais
asmenys linkę bendradarbiauti, labiau mėgstami, todėl patiria daugiau teigiamų paskatinimų.
Altruistiškos emocijos ir elgesys susiję su gerbūviu, sveikata (fizine ir psichine) ir ilgaamţiškumu [87].
Nors altruizmas yra vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos fizinei ir psichinei gerovei, tačiau
jis nėra lemiantis veiksnys. Nesutariantys asmenys apibūdinami kaip antagonistiški, egocentriški,
skeptiški kitų ketinimams, linkę labiau konkuruoti nei bendradarbiauti [92].
Slaugytojai savo darbe susiduria su įvairiomis asmenybėmis, asmenybės bruoţų sąveika tampa
labai glaudi, todėl būtina ieškoti kompromisų bei sutariamumo. Bendras darbas komandoje, sutarimas
su kolegomis ir savitarpio pagalba, įsiklausymas į kito nuomonę yra tie veiklos elementai, be kurių
sklandus slaugytojo darbas neįsivaizduojamas. Nustatytas ryšys tarp streso ir profesinių slaugytojų
tarpusavio santykių: maţiau streso patiriantys slaugytojai išlaiko geresnius bendradarbiavimo santykius,
o didelį stresą patiriantys – išlaiko prastus santykius su kolegomis [88].
Tyrėjų įrodyta, kad didelis darbo krūvis, augantys reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai,
psichologinis nuovargis yra susijęs su nuolat patiriamu stresu bei pervargimo sindromo pasireiškimu
darbe [92].
Stebime uţdarą ciklą: geri tarpusavio santykiai leidţia išvengti streso, o kai slaugytojų darbo
aplinka nėra stresinė, joje vyrauja geri tarpusavio santykiai. Deja, daţnai didelis darbo krūvis neleidţia
slaugytojams atlikti savo pareigų taip, kad jie liktų patenkinti savo darbu. Sveikatos prieţiūros
profesionalai paţymi, kad jaučia sąţinės grauţatį, kai yra konfliktas tarp įsivaizduojamos idealios
sveikatos prieţiūros ir realybės, kada jie negali padaryti nieko daugiau, nei padarė [25]. Kada
slaugytojai negali pasiekti slaugos moralinių tikslų – suteikti gerą slaugą – jie jaučia moralinį sielvartą.
32
Stresas darbe toliau sukelia emocinį diskomfortą, slaugytojai pradeda vengti pacientų. Taigi,
slaugytojų nusivylimas savo profesija, kolegomis, darbdaviais, abejingumas pacientams, atliekamam
darbui, priešiškumas supančiai aplinkai daro ţalą tiek pačiam slaugytojui, tiek slaugomiems pacientams
[25].
Dėl nepalankaus organizacinio klimato didėja darbuotojų kaita, t.y. slaugytojai palieka savo
darbą [48], išeina į kitas veiklos sferas, emigruoja į uţsienį. Kaip antai, lietuvių autorių tyrimas rodo,
kad didţioji dauguma Vilniaus ligoninių slaugytojų (81,1 proc.) darbo galimybes uţsienyje vertina
teigiamai: pusė visų tirtųjų slaugytojų norėtų išvykti dirbti į uţsienį dėl pagrindinės prieţasties –
geresnių darbo sąlygų. Vos trečdalis slaugytojų nurodė, jog yra patenkinti savo darbu ir nenori nieko
keisti [28].
• Sąžiningumas – siejamas su atsakingumu, atkaklumu, pasiekimų poreikiu. Tačiau gali turėti
ir negatyviąją pusę – perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį. Nesąţiningi maţiau
vadovaujasi moraliniais principais, linkę veikti ieškodami tik naudos sau. Sąţiningumas gali būti susijęs
su profesine sėkme, kas leidţia patirti aukštesnį laimingumo lygį [87].
Atliktame slaugos personalo pasitenkinimo darbu tyrime, slaugytojai teigė, kad vienas iš jų
darbo tikslų – galimybė padėti kitam ţmogui [20]. Jiems rūpi geri darbo santykiai su kolegomis,
pacientų artimųjų padėka, geresni santykiai kolektyve ir didesnė bendradarbių pagarba.
Lyginant skirtingų asmenybės bruoţų darbuotojus kitose srityse pastebėta, kad tie, kuriems
labiau išreikštas neurotiškumas, labiau pavargsta darbe, nei tie, kurie yra maţiau neurotiški.
Darbuotojai, kurie pasiţymi maţiau išreikštu sutarimu su kitais, sąţiningumu, ekstraversija ir empatija,
pasiţymi didesniu profesiniu pervargimu, nei tie, kuriems labiau išreikštas sutarimas su kitais, yra
sąţiningi, ekstraversiški ir empatiški [29]. Manome, kad minėti bruoţai vienodai reiškiasi ir slaugytojų
tarpe.
Slaugytojo profesija pasirenkama vadovaujantis tam tikromis asmenybės savybėmis,
vertybėmis ir elgesiu. Pasišventimas, kurio reikalauja slaugytojo profesija, ilgos darbo valandos ir
didţiuliai darbo krūviai yra sekinantys. Tokie pat sekinantys yra ir galimi konfliktai su pacientais,
kolegomis ir vadovais. Reikalavimai slaugytojui yra kasdieniai ir ne tik iš pacientų, bet ir iš
administracijos, kolegų medikų, visuomenės. Tačiau slaugytojo tolerancija turi ribas, kai šios ribos
perţengiamos – kyla stresinės situacijos, vėliau – stresas paţeidţia slaugytoją [48].
Slaugytojo profesinė elgsena siejama su slaugytojo kritinio klinikinio mąstymo stiprėjimu,
valdymo ir organizacinių gebėjimų, įgūdţių atsiradimu, inovatyvumu, įţvalgumu, kompetencija [16],
33
pasitenkinimu darbu. Palankios darbo sąlygos ir gera slaugytojų fizinė ir psichologinė savijauta darbe
leis išlaikyti kvalifikuotą ir motyvuotą darbo jėgą, jos įsipareigojimą organizacijai bei profesijai, darbo
našumą ir atlikimą, kokybišką prieţiūrą, darbuotojų moralę ir elgesį darbe [14], sumaţins personalo
kaitą ir sutaupys lėšų įstaigai bei sveikatos prieţiūros sistemai.
Svarbiausia – slaugytojai bus sveikesni, labiau patenkinti darbu ir tai sudarys prielaidas
sėkmingai jų profesiniai karjerai bei geresnei gyvenimo kokybei. Naudą patirs ir slaugos paslaugų
vartotojai, nes juos slaugys fiziškai stiprūs, psichologiškai stabilūs ir dvasiškai ištvermingi specialistai.
34
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – Slaugytojų su darbu susijusio streso ir pasitenkinimo darbu bei ketinimų
keisti darbą sąsajos
Tyrimo subjektas – Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros centrų slaugytojai
Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Siekiant įvertinti slaugytojų patiriamą stresą
darbe ir pasitenkinimą darbu bei ketimą keisti darbą ir sąsajas tarp šių reiškinių, 2012 metų geguţės
mėnesio 1-31 dienomis atliktas tyrimas. Gavus įstaigų vadovų sutikimus, tyrėja susitiko su tyrimo
įstaigų pavaduotojomis slaugai ir su jų pagalba išdalino anketas slaugytojams jų darbo vietose. Anketų
pildymui buvo skirta viena-dvi savaitės. Uţpildytas anketas tyrėja surinkdavo pati, nuvykusi į gydymo
įstaigą.
Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmame etape išnagrinėta sveikatos prieţiūros, psichologijos,
vadybos, sociologijos mokslų literatūra, kuri leido giliau išanalizuoti ir suvokti veiksnius, susijusius su
slaugytojų streso darbe ir pasitenkinimo darbu problema. Skaitant literatūrą, buvo stengiamasi suprasti
ir įvertinti tam tikro leidinio ar straipsnio turinį ir padaryti atitinkamus ţymėjimus citavimo ir suvestinio
konspektavimo forma [21].
Antrame etape tyrimui atlikti buvo naudota Išplėstinė slaugos streso skalė [65] ir septyni
klausimai, susiję su pasitenkinimu darbu bei vienas klausimas apie jausmus įstaigoje, t.y. ketinimą
palikti darbą iš Price ir Müller (1981) profesionalų kaitos klausimyno [93].
Norint išsiaiškinti slaugytojų ketinimus, palikti darbą, buvo uţduotas klausimas apie slaugytojų
tolimesnius planus, ką jie ketina daryti, jei keistų darbą.
Slaugytojų streso skalė buvo sukurta ir pirmą kartą išleista 1978 metais. Skalės tikslas –
įvertinti patiriamą stresą slaugytojų darbe, o ne bendrą stresą darbe. Streso skalė nematuoja
intensyvumo, streso sunkumo ar streso laipsnio. Streso psichometrinės ypatybės buvo nustatytos, atlikus
tyrimą JAV 1978 m., kuriame dalyvavo 122 skirtingo profilio slaugytojos [68]. Tyrimo metu buvo
nustatyta, kad vidinio patikimumo koeficientas Cronbacho alfa tarp poskalių pakankamas (0,77).
Anketoje 34-iais šios skalės teiginiais vertinami slaugytojų streso šaltiniai bei jų poveikio daţnumas.
35
Išplėstinė slaugos streso skalė, yra išplėsta ir atnaujinta Gray-Toft ir Anderson (1981) slaugos
streso skalė [68]. Išplėstine slaugos streso skale buvo matuojami streso darbe kintamieji.
French ir kt. (2000) slaugos streso skalę išplėtė iki 59 punktų [65], tačiau atlikus tyrimą su
2280 slaugytojų, buvo išbraukti du punktai. Taigi, išplėstinę slaugos streso skalę (ISSS) sudaro 57
teiginiai. Šiame tyrime iš skalės išbrauktas vienas teiginys apie pacientų klasifikavimo sistemą. Šis
teiginys išbrauktas todėl, kad Lietuvoje nėra tokios vertinimo sistemos, taigi galutinę skalę arba tyrimo
anketą sudarė 56 teiginiai, suskirstyti į devynis poskalius:
1. Mirtis ir mirimas
2. Konfliktas su gydytojais
3. Netinkamas profesinis pasiruošimas
4. Problemos, susijusios su bendradarbiais
5. Problemos, susijusios su vadovaujančiu personalu
6. Darbo krūvis
7. Netikrumas priţiūrint pacientus
8. Pacientai ir jų šeimos
9. Diskriminacija kolektyve
2 lentelė. Išplėstinės slaugos streso skalės turinys
Poskaliai Teiginiai
Mirtis ir mirimas 1, 17, 24, 27, 37, 47, 52
Konfliktas su gydytojais 2, 10, 14, 28
Netinkamas profesinis pasiruošimas 9, 19, 29, 36, 39, 43,56
Problemos, susijusios su bendradarbiais 4, 12, 20, 21, 22, 25, 50
Problemos, susijusios su vadovaujančiu personalu 5, 13, 30, 31, 40, 49, 53
Darbo krūvis 32, 41, 42, 45, 48, 54
Netikrumas priţiūrint pacientus 3, 6, 18, 33, 34, 38, 46, 55
Pacientai ir jų šeimos 7, 11, 15, 23, 35, 44, 51
Diskriminacija kolektyve 8, 16, 26
Anketos pabaigoje pateikti klausimai apie respondentų demografinius duomenis (amţių, lytį,
šeiminę padėtį, išsimokslinimą, darbo staţą pagal specialybę, darbo krūvį).
Anketos teiginiams vertinti naudota Likert skalė, kur teiginiams vertinti skirta nuo vieno balo
iki penkių balų, kur vienas balas – atitinka nuomonę „tai man nebūdinga―, penki balai – „labai daţnai
[patiriu stresą]―. Vertinant pasitenkinimą darbu, buvo prašoma paţymėti labiausiai tinkamą atsakymą iš
keturių galimų variantų: – „visiškai sutinku―, „sutinku―, „nesutinku―,„visiškai sutinku―.
36
Į klausimus apie jausmus įstaigoje ir tolimesnius planus, taip pat reikėjo pasirinkti tinkantį
atsakymą.
Anketos vertimas į lietuvių kalbą ir pritaikymas Lietuvoje. Anketos vertimo tikslas –
pasiekti ţodţių ar teiginių reikšmės ir prasmės lygiavertiškumą tarp anketos variantų lietuvių ir anglų
kalbomis [37]. Pirmiausia anketos tekstas dviejų nepriklausomų vertėjų buvo išverstas į lietuvių kalbą,
abu lietuviški tekstai buvo sulyginti, siekiant nustatyti skirtumus ir neatitikimus. Suderintas lietuviškas
vertimas atgal į anglų kalbą, originalus ir išverstas tekstai anglų kalba sulyginti ekspertės, gyvenančios
JAV ir dirbančios slaugos srityje. Vertimų skirtumai koreguoti atitinkamai. Lietuvių kalbą ir stilių
redagavo lietuvių kalbos specialistė.
Anketos patikimumui (ang. reliability) nustatyti vertintas visos anketos (56 teiginiai) vidinis
nuoseklumas (ang. internal consistency): kai Cronbacho alfa koeficiento reikšmė yra 0,70 ir maţesnė,
vidinis nuoseklumas laikomas nepakankamu; reikšmė tarp 0,80 ir 0,89 rodo pakankamai aukštą vidinį
nuoseklumą, o lygi 0,90 arba didesnė reikšmė rodo aukštą vidinį klasės nuoseklumą. Nustatyta, kad šis
rodiklis buvo aukštas (Cronbach α koeficiento reikšmė – 0,955). Tai rodė, kad anketa yra tinkama
išskirti patikimą respondentų nuomonę apie jų patiriamą stresą darbe. Lietuviškos anketos vidinis
nuoseklumas poskaliuose, t.y. anketos skalėse, palygintas su uţsienio autorių duomenimis, kai jie savo
tyrimuose naudojo anglišką Išplėstinę slaugos streso skalę (3 lentelė).
3 lentelė. Lietuviškos anketos vidinio nuoseklumo rodiklis poskaliuose palygintas su
uţsienio autorių duomenimis
Streso grupės
Teiginių
skaičius
Cronbach'
Alpha
(lietuviškas
variantas)
Cronbach'
Alpha (A.
Williams, 2003)
[99]
Cronbach'
Alpha
(French et
al., 2000)
Mirtis ir mirimas 7 0,92 0,65 0,84
Konfliktas su gydytojais 4 0,92 0,49 0,78
Netinkamas profesinis pasiruošimas 7 0,91 0,75 0,74
Problemos, susijusios su bendradarbiais 7 0,91 0,81 0,70
Problemos, susijusios su vadovaujančiu
personalu 7 0,91 0,78 0,70
Darbo krūvis 6 0,91 0,53 0,86
Netikrumas priţiūrint pacientus 8 0,91 0,63 0,83
Pacientai ir jų šeimos 7 0,91 0,58 0,87
Diskriminacija kolektyve 3 0,93 0,57 0,65
Palyginus uţsienio autorių ir lietuviško skalės varianto vidinį nuoseklumą nustatyta, kad
lietuviškos skalės vidinis nuoseklumas yra didesnis ne tik skalėje, bet ir poskaliuose.
37
2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka
Tyrime dalyvavo keturių Kauno miesto – (Dainavos, Kalniečių, Centro ir Šančių) poliklinikų
bendrosios ir bendruomenės slaugytojai. Nors formuojant tyrimo imtį buvo numatyta įtraukti ir Šilainių
poliklinikos slaugytojus, tačiau tyrime jie nedalyvavo, nes tam nepritarė įstaigos vadovas ir nebuvo
gautas jo sutikimas.
Respondentai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu ir su anketos pildymo nuoroda. Anketos buvo
pildomos tyrėjui tiesiogiai nedalyvaujant apklausoje.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojai dirbantys poliklinikose;
sutikę dalyvauti tyrime.
Į tyrimą neįtraukti slaugytojai:
atostogaujantys slaugytojai;
slaugytojai, kurie buvo gimdymo ar vaiko auginimo atostogose;
nesutikę dalyvauti tyrime.
Kad apklausos rezultatai būtų reprezentatyvūs, buvo pasirinktas tikslinis apklausos segmentas.
Respondentų skaičius nustatytas, remiantis V. Jadovo imties nustatymo lentele su leistinąja 5 proc.
paklaida ir 95 proc. tikimybe [21].
Iš viso tyrimui pasirinktose įstaigose dirba 510 bendrosios praktikos ir bendruomenės
slaugytojų. Pagal V. Jadov, esant populiacijos dydţiui 500 su 5 proc. imties paklaida ir norint kad
rezultatai būtų reprezentatyvūs, respondentų turėjo būti 217, mūsų atliktame tyrime dalyvavo 320
slaugytojų iš pasirinktų poliklinikų. Atsako daţnis 87,5 proc. (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų atsako daţnis pagal tyrime dalyvavusias gydymo įstaigas
Institucijos pavadinimas Slaugytojų skaičius
įstaigoje
Išdalinta anketų Grąţinta anketų Atsako daţnis
(proc.)
VšĮ Dainavos poliklinika 180 120 112 93,3
VšĮ Kalniečių poliklinika 150 100 88 88,0
VšĮ Centro poliklinika 100 50 37 74,0
VšĮ Šančių poliklinika 80 50 43 86,0
Iš viso 510 320 280 87,5
38
Duomenys apie respondentų demografines charakteristikas pateikiami skyrelyje „Rezultatai―
(puslapio nr. 41).
Tyrime sutiko dalyvauti 320 slaugytojų, iš kurių 280 grąţino anketas. Tyrimo imties sudarymo
schema pavaidzuota 1 pav.
1 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
Analizuotos
anketos
N=230
Bendras dirbančių
slaugytojų skaičius Kauno
miesto PSPC N=510
Išdalintos anketos
N=320
Grąţinta anketų N= 280
Atsako daţnis N=87,5 proc.
Nepilnai
uţpildytos
anketos N=50
Bendras pakviestų
dalyvauti tyrime
slaugytojų skaičius N=320
39
2.3. Tyrimo etika
Tyrimo metu buvo laikomasi tyrimo etikos principų. Taip pat buvo laikomasi sąţiningumo
principo, kuris reikalauja iš tyrėjo pateikti tik tokius duomenis, kurie buvo gauti iš tikrųjų (Kardelis,
2005), t.y. nebuvo tyrimo duomenų „pritempimo― ar nepageidaujamų duomenų nuslėpimo.
Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos
centras 2012-04-16 išdavė leidimą Nr. BC- KS (M)-260 (3 priedas). Gauti leidimai iš Kauno miesto
poliklinikų vadovų tyrimui atlikti jų vadovaujamose įstaigose ir uţpildyta tiriamojo asmens
informavimo forma. Respondentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, akcentuojama atsakymų svarba,
uţtikrinta, jog bus laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo. Tyrimo pradţioje respondentams buvo
paaiškinta, kad duomenys bus pateikti tik apibendrinti, todėl nebuvo paţeistas privatumo principas.
Pateikiant anketą respondentų buvo paprašyta atsakyti į anketos klausimus, pabrėţiant jų teisę
atsisakyti dalyvauti tyrime.
2.4. Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės „SPSS 17.0―
(Statistical Package for Social Sciences) ir „Excel― programų paketus. Statistinei kiekybinių duomenų
analizei pasitelkta aprašomoji statistika, poţymių daţnių analizė, neparametriniai duomenų testai dviem
ir daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims esant atmestinai nulinei hipotezei apie normalųjį
skirtstinį (dviem imtims – Mann-Whitney testas; trims ir daugiau imčių – Kruscal-Wallis testas) [47].
Tarp skirtingų sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų statistiškai reikšmingiems
skirtumams nustatyti naudota Chi kvadrato (χ²) reikšmė, laisvės laipsnių skaičius (lls) ir statistinis
reikšmingumas p: kai p>0,05 – statistiškai nereikšmingas skirtumas (SN), kai p<0,05 – statistiškai
reikšmingas skirtumas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas [36]. Aprašomoji statistika atlikta
apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Pateikiant
rezultatus, nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas, reikšmių sklaidai apibūdinti pateikiamas
standartinis nuokrypis.
40
Ryšio stiprumo įvertinimui tarp kintamųjų išmatuotų santykių, intervalų ir tvarkos skalėse
naudotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas
apibūdina ryšio stiprumą tarp X ir Y monotoniškumo prasme, t.y. X didėjant, Y monotoniškai didėja
(nebūtinai tiesiškai) arba maţėja. Spirmeno koreliacijos koeficientas pasirinkats todėl, kad jis, kaip
Pirsono koreliacijos koeficientas, apskaičiuotas ne pačioms kintamųjų reikšmėms, o jų rangams. [18;
36]. Sąsajų stiprumas vertintas, atsiţvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmės dydį: koreliacijos
koeficiento reikšmė 0,4 ir maţesnė rodė silpną ryšį, koreliacijos koeficiento reikšmė 0,4 ir didesnė rodė
pakankamai stiprų ryšį.
Tyrimo duomenys pateikiami stulpelinėse diagramose ir lentelėse. Duomenų pateikimui
vizualizuoti bei statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti, panašūs atsakymų variantai buvo
sujungti į stambesnes grupes: atsakymai „tikrai nekeisiu šio darbo― ir „tikriausiai nekeisiu šio darbo―
sujungti į atsakymą "nekeisiu darbo", atsakymai „tikriausiai keisiu šį darbą― ir „tikrai keisiu šį darbą―
sujungti į atsakymą „keisiu darbą ―.
Rezultatų aptarime gauta informacija lyginama su mokslinės literatūros duomenimis.
41
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų duomenų analizė
Tyrime dalyvavo 230 slaugytojų iš keturių Kauno miesto poliklinikų:
2 pav. Tyrimo dalyvių–slaugytojų pasiskirstymas
Vertinant tyrime dalyvavusių įstaigų slaugytojų streso pasireiškimą pagal streso veiksnių
grupes, nustatyta, kad streso grupėje „Problemos, susijusios su bendradarbiais“ galima įţvelgti
tendenciją, kad visų įstaigų slaugytojos daţniausiai stresą patiria bendraudamos ir dirbdamos su
kolegomis (Priedas Nr. 2).
Visos tyrime dalyvavusios respondentės-moterys buvo suskirstytos į penkias amţiaus grupes,
iš kurių beveik po du trečdalius priklausė amţiaus grupėms nuo 40-49 metų ir nuo 50-59 metų
(atitinkamai – 32,3 proc. ir 32,2 proc.). Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų (69,6 proc.) buvo
ištekėjusios. Dauguma, t.y. 76,5 proc. respondenčių buvo įgijusios aukštesnįjį išsimokslinimą.
Vertinant pagal darbo staţą, dauguma (85,2 proc.) respondenčių turėjo 11 metų ir ilgesnį darbo
staţą slaugos srityje. Daugiau nei pusė respondenčių (63,5 proc.) dirbo bendrosios praktikos
slaugytojomis, trečdalis jų dirbo bendruomenės slaugytojų pareigose.
42
Du trečdaliai (78,3 proc.) slaugytojų dirbo vieno etato darbo krūviu (5 lentelė).
5 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondenčių pasiskirstymas, atsiţvelgiant į demografinius ir
socialinius duomenis
Demografiniai ir socialiniai duomenys Respondentės N (proc.)
Amţius
Iki 29 m. 14 (6,1)
30-39 m. 37 (16,1)
40-49 m. 72 (31,3)
50-59 m. 74 (32,2)
60 m. ir daugiau 33 (14,3)
Šeiminė padėtis
Ištekėjusi 160 (69,6)
Išsituokusi 28 (12,2)
Našlė 21 (9,1)
Vieniša 21 (9,1)
Išsmokslinimas
Aukštesnysis 176 (76,5)
Aukštasis neuniversitetinis 29 (12,6)
Aukštasis universitetinis 25 (10,9)
Staţas slaugos srityje
Iki 5 metų 12 (5,2)
6 – 10 metai 22 (9,6)
11 metų ir daugiau 196 (85,2)
Pareigos
Bendruomenės slaugytoja 84 (36,5)
Bendrosios praktikos slaugytoja 146 (63,5)
Darbo krūvis
0,25 etato 3 (1,3)
0,5 etato 7 (3,0)
0,75 etato 18 (7,8)
1,0 etato 180 (78,3)
Daugiau nei 1,0 etato 22 (9,6)
43
Nukrypimai nuo standartų buvo naudojami siekiant nustatyti streso darbe ir pasitenkinimo
darbu lygį. Slaugytojos nurodė vidutinį streso darbe lygį (vidurkis – 140,6, SD – 32,55; svyravimo ribos
– 76-230). 40-49 metų amţiaus grupės slaugytojos nurodė, kad jų patiriamo streso daţnumo lygis viršija
vidurkį. Tarp tų, kurių patiriamo streso daţnumo lygis viršijo vidurkį, 56 proc. turėjo aukštąjį
universitetinį arba buvo įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą (48 proc.), 48 proc. slaugytojų
darbo staţas buvo 11 metų ir daugiau, 51 proc. dirbo 1.0 etato krūviu ir 56,5 proc. dirbo VšĮ Centro
poliklinikoje (6 priedas). Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo lygis vaizduojamas 3 pav.
3 pav. Slaugytojų darbe patiriamo streso dažnumo lygis
Pasitenkinimo darbu lygis buvo didesnis nei vidutinis (vidurkis – 17, 08, SD – 1,97; svyravimo
ribos – 11-22). Tarp slaugytojų, kurių pasitenkinimo darbu lygis buvo didesnis nei vidutinis, 53 proc.
buvo iki 39 metų amţiaus, turėjo aukštąjį universitetinį išsimokslinimą (55 proc.), darbo staţas buvo iki
5 metų (50 proc.), 50 proc. dirbo daugiau nei 1, 0 etato darbo krūviu ir 52 proc. dirbo VšĮ Šančių
poliklinikoje (ţiūrėti 6 priedą).
Bal
ai
44
Slaugytojų pasitenkinimo darbu lygis vaizduojamas 4 pav.
4 pav. Slaugytojų pasitenkinimo darbu lygis
Atlikta analizė parodė, kad tyrime dalyvavę slaugytojai savo darbe patiria vidutinį streso lygį ir
yra patenkinti savo turimu darbu.
3.2. Duomenų analizė apie slaugytojų patiriamą stresą, pasitenkinimą darbu ir
ketinimą keisti darbą
3.2.1. Slaugytojų patiriamo streso vertinimas pagal streso skalės grupes ir teiginius
Slaugytojų stresas buvo vertinamas pagal teiginius, kurie skirtingu daţnumu sukelia arba
nesukelia slaugytojams streso darbe. Teiginiai suskirstyti į 9 grupes ir vertinti Likert 5-ių balų skalėje
nuo 1 iki 5.
Slaugytojų patiriamo streso vertinimas pagal streso skalės grupes. Streso veiksnių skalėje
daţniausiai stresą slaugytojai patiria dėl paciento mirties ir mirimo (21,4 balo). Diskriminacija
Bal
ai
45
kolektyve stresą slaugytojams kėlia rečiausiai (4,5 balo) (6 lentelė).
6 lentelė. Vidurkiai streso skalės grupėse
Streso skalės grupės Teiginių
skaičius
Min
įvertis
Max
įvertis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis (SN)
Mirtis ir mirimas 7 8,0 34,0 21,4 5,53
Konfliktas su gydytojais 4 4,0 20,0 10,0 3,47
Netinkamas profesinis pasiruošimas 7 7,0 33,0 18,9 4,93
Problemos, susijusios su
bendradarbiais
7 7,0 27,0 14,8 4,51
Problemos, susijusios su
vadovaujančiu personalu
7 6,0 28,0 15,1 4,91
Darbo krūvis 6 6,0 28,0 15,3 4,57
Netikrumas priţiūrint pacientus 8 10,0 36,0 20,9 5,20
Pacientai ir jų šeimos 7 8,0 32,0 19,5 5,09
Diskriminacija kolektyve 3 3,0 14,0 4,5 2,34
Slaugytojų patiriamo streso vertinimas pagal streso skalės grupių teiginius. Stresą
sukeliančių veiksnių grupėje „Mirtis ir mirimas“ didţiausią įvertį (3,27 balo iš 5) respondentai skyrė
teiginiui apie paciento mirtį, kai su tuo pacientu jie buvo uţmezgę glaudţius santykius.Rečiausiai (2,86
balo) stresą slaugytojams sukeliantis veiksnys šioje teiginių grupėje buvo susijęs su pacientams
skausmingų procedūrų atlikimu (7 lentelė).
7 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Mirtis ir mirimas“ vidurkiai
Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Mir
tis
ir m
irim
as
Procedūrų atlikimas, kurių metu pacientai patiria
skausmą
2,83 0,9 1 5
Paciento išklausymas ir pokalbis su juo apie
artėjančią mirtį
2,86 1,1 1 5
Nėra šalia gydytojo, kai pacientui reikia suteikti
skubią medicininę pagalbą
3,10 1,1 1 5
Paciento mirtis 3,24 1,2 1 5
Mirtis paciento, su kuriuo jūs turėjote glaudţius
santykius
3,27 1,3 1 5
Kai pacientas miršta, o gydytojo nėra šalia 2,93 1,4 1 5
Paciento kančios stebėjimas 3,21 1,1 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Konfliktai su gydytojais“, didţiausiu įverčiu buvo
įvertintas stresą slaugytojams sukeliantis teiginys apie gydytojų išsakomą kritiką (3,11 balo iš 5). Tuo
46
tarpu nesutarimai dėl paciento gydymo slaugytojams sukelia stresą rečiausiai (2,14 balo) (8
lentelė).
8 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Konfliktas su gydytojais“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Ko
nfl
ikta
s su
gy
dy
toja
is Gydytojo išsakoma kritika 3,11 1,1 1 5
Konfliktas su gydytoju 2,57 1,4 1 5
Gydytojo sprendimas, kuris būtų nesuderinamas
su paciento gydymu
2,24 1,1 1 5
Nesutarimai dėl paciento gydymo 2,14 1,1 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Netinkamas profesinis pasiruošimas“, didţiausią įvertį
respondentai skyrė veiksniui apie iškilusį pavojų jų sveikatai ir saugumui (3,23 balo iš 5). Rečiausiai
sukelia jausmas, jog jie esą netinkamai apmokyti, ką turi daryti (2,43 balo) (9 lentelė).
9 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Netinkamas profesinis pasiruošimas“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Net
ink
am
as
pro
fesi
nis
pasi
ruoši
mas
Bejėgiškumo jausmas, jei paciento sveikatos
būklė negerėja
2,93 1,0 1 5
Jausmas, jog jums nepakanka pasirengimo
patenkinti paciento emocinius poreikius
2,44 1,0 1 5
Jausmas, kad esate netinkamai apmokytas to,
ką turite daryti
2,43 1,1 1 5
Iškilęs pavojus jūsų sveikatai ir saugumui 3,23 1,3 1 5
Vadovavimas darbui, kai jūsų patirtis
nepakankama
2,53 1,2 1 5
Neapibrėţtumas naudojantis ir dirbant su
specialia įranga
2,67 1,1 1 5
Spaudimas priimti sprendimus 2,70 1,2 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Problemos, susijusios su bendradarbiais“, daţniausiai
stresą kėlė didţiausiu įverčiu ţymėtas teiginys - kitų metami kaltinimai dėl situacijų, kai kas nors
nepavyksta (3,08 balo iš 5). Rečiausias stresinis veiksnys buvo nesutarimai, kurie kyla dirbant su
47
priešingos lyties slaugytojais (1,42 balo) (10 lenetelė).
10 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Problemos, susijusios su bendradarbiais“
vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su
ben
dra
darb
iais
Neturite galimybės atvirai pasikalbėti apie
darbo problemas su kitais darbuotojais
2,10 1,0 1 5
Darbo aplinkoje trūksta galimybės dalytis
patirtimi ir jausmais su kitais darbuotojais
2,18 1,0 1 5
Neturite galimybės išsakyti kitiems skyriaus
darbuotojams neigiamų jausmų apie pacientą
1,96 1,0 1 5
Nesutarimai, kylantys dirbant su kitais
slaugytojais tiesioginio darbo aplinkoje
2,19 1,1 1 5
Nesutarimai, kylantys dirbant su kitais
slaugytojais netiesioginio darbo aplinkoje
1,87 1,0 1 5
Kitų metami kaltinimai dėl situacijų, kai kas
nors nepavyksta
3,08 1,1 1 5
Nesutarimai dirbant su priešingos lyties
slaugytojais
1,42 1,0 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Problemos, susijusios su vadovaujančiu personalu“
didţiausiu įverčiu įvertintas stresą daţniausiai keliantis veiksnys - slaugos administratorių išsakoma
kritika (2,98 balo iš 5). Rečiausiai (2,08 balo) slaugytojams stresą keliantis veiksnys šioje teiginių
grupėje buvo susijęs su paramos trūkumu iš kitų sveikatos prieţiūros administratorių (11 lentelė).
11 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Problemos, susijusios su vadovaujančiu
personalu“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su v
ad
ov
au
jan
čiu
per
son
alu
Konfliktas su vadovu 2,57 1,4 1 5
Nenuspėjamas personalo darbo planavimas 2,79 1,1 1 5
Trūksta tiesioginio vadovo paramos 2,28 1,1 1 5
Vadovo išsakoma kritika 2,96 1,1 1 5
Trūksta slaugos administravimo ir vadovų
paramos
2,33 1,1 1 5
Trūksta paramos iš kitų sveikatos prieţiūros
administratorių
2,08 1,1 1 5
Slaugos administratorių išsakoma kritika 2,98 1,1 1 5
Streso veiksnių grupėje „Darbo krūvis“ didţiausią įvertį (2,86 balo iš 5 balų) respondentai
skyrė teiginiui, jog yra daug uţduočių, nesusijusių su slaugytojo darbu, pvz. raštvedyba. Tuo tarpu
48
privalumas organizuoti gydytojų darbą rečiausiai kėlė stresą slaugytojams (2,25 balo) (12
lentelė).
12 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Darbo krūvis“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Da
rbo
krū
vis
Nepakanka laiko uţbaigti visas slaugos
uţduotis
2,64 1,2 1 5
Per daug uţduočių, nesusijusių su slaugytojo
darbu, pavyzdţiui,raštvedyba
2,86 1,1 1 5
Skyriuje nepakanka darbuotojų tinkamam
darbui uţtikrinti
2,57 1,1 1 5
Neuţtenka laiko reaguoti į pacientų šeimų
poreikius
2,50 1,1 1 5
Privalėjimas organizuoti gydytojų darbą 2,25 1,3 1 5
Darbas per pertraukas 2,51 1,1 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Netikrumas priţiūrint pacientus“ didţiausiu (3,02 balo
iš 5) įverčiu įvertintas veiksnys apie sprendimų priėmimą dėl pagalbos pacientui, kai gydytojas yra
nepasiekiamas. Nepakanka informacija apie paciento sveikatos būklę buvo paţymėta kaip rečiausia
stresinė situacija (2,35 balo) (13 lentelė).
13 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Netikrumas priţiūrint pacientus“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Net
ikru
mas
pri
ţiū
rin
t p
aci
entu
s
Jausmas, jog nesate pasirengęs (-usi) patenkinti
paciento šeimos emocinių poreikių
2,40 1,1 1 5
Nepakankama informacija iš gydytojo apie
paciento sveikatos būklę
2,35 1,0 1 5
Baimė suklysti slaugant pacientą 2,97 1,0 1 5
Neţinojimas, kas pacientui arba paciento šeimai
reikia pasakyti apie jo būklę arba gydymą
2,57 1,1 1 5
Esate vienas (-a), kai reikia išspręsti klausimus
su pacientų šeimomis
2,42 1,1 1 5
Reikia priimti sprendimą dėl pagalbos pacientui,
kai gydytojas yra nepasiekiamas
3,02 1,1 1 5
Atsakomybė uţ dalykus, kurių jūs
nekontroliuojate
2,64 1,1 1 5
Netikrumas, ar pacientų šeimos skųsis dėl
netinkamos prieţiūros
2,59 1,1 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Pacientai ir jų šeimos“ daţniausia (3,03 balo iš 5) stresą
keliantis veiksnys buvo nepagrįsti paciento reikalavimai. Laiko stoka paciento emocinei paramai
49
suteikti yra retai stresą slaugytojams kelianti situacija (2,58 balo) (14 lentelė).
14 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Pacientai ir jų šeimos“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Pa
cien
tai
ir j
ų š
eim
os
Nepagrįsti paciento reikalavimai 3,03 1,1 1 5
Paciento klausimas, į kurį neturite
patenkinamo atsakymo
2,78 1,0 1 5
Pacientų šeimų nepagrįsti reikalavimai 2,96 1,1 1 5
Nėra pakankamai laiko suteikti pacientui
emocinę paramą
2,58 1,0 1 5
Darbas su smurtaujančiais pacientais 2,69 1,4 1 5
Darbas su piktnaudţiaujančiais savo padėtimi
pacientais
2,81 1,0 1 5
Pacientų šeimos narių uţgauliojimai 2,62 1,2 1 5
Stresą sukeliančių veiksnių grupėje „Diskriminacija kolektyve“, didţiausiu įverčiu buvo
įvertintas stresą slaugytojams sukeliantis teiginys apie seksualinį priekabiavimą (1,62 balo iš 5). Tuo
tarpu patiriama diskriminacija dėl rasės arba priklausymo etninei grupei slaugytojams kelia stresą labai
retai (1,39) (15 lentelė).
15 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Diskriminacija kolektyve“ vidurkiai Streso
skalės
grupė
Streso skalės gupės teiginiai Vidurkis Standartinis
nuokrypis
(SN)
Min
įvertis
Max
įvertis
Dis
kri
-
min
aci
-
ja
kole
kty
-
ve
Seksualinis priekabiavimas 1,62 1,1 1 5
Patiriama diskriminacija dėl rasės arba
priklausymo etninei grupei
1,39 0,7 1 5
Patiriama lytinė diskriminacija 1,47 1,0 1 5
Apibendrinant tyrimo duomenis, kurie atspindi slaugytojų patiriamą stresą darbe, galima teigti,
kad daţniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia situacijos, kai jie susiduria su paciento mirtimi ar
pačiu mirimo procesu bei situacijos, susijusios su pacientų slauga ir bendravimu su pacientų
artimaisiais. Rečiausiai stresą sukeliantis veiksnys buvo diskriminacija kolektyve. Procentinė atsakymų
į streso skalės teiginius išraiška pateikiama 7 priede.
50
3.2.2. Slaugytojų pasitenkinimo darbu vertinimo rezultatai
Slaugytojų pasitenkinimas darbu įvertintas, respondentams vertinant kiekvieną teiginį pagal
atsakymus nuo „visiškai nesutinku― iki „visiškai sutinku―. Analizuojant tyrimo duomenis, didţiausias
įvertis tarp pozityvių teiginių skirtas teiginiui „Daţniausiai aš entuziastingai dirbu savo darbą― (3,19
balo iš 4). Maţiausias įvertis (1,70 balo) tarp neigiamų teiginių skirtas teiginiui apie tai, jog
slaugytojams nepatinka jų darbas, o didţiausias tarp neigiamų teiginių (1,89 balo) – pojūčiui, jog darbe
būna nuobodu. (16 lentelė).
16 lentelė. Slaugytojų pasitenkinimo darbu vertinimo vidurkiai
Pasitenkinimo darbu teiginiai Vidurkis Standartinis nuokrypis
(SN)
Savo darbe jaučiu malonumą 3,17 0,6
Manau, kad mano darbas gana malonus 3,10 0,6
Darbe daţnai man būna nuobodu 1,89 0,7
Esu visai patenkintas savo darbu 3,03 0,7
Man visiškai nepatinka mano darbas 1,70 0,7
Man atrodo, jog kiekviena darbo diena niekada nesibaigs 1,85 0,6
Daţniausiai aš entuziastingai dirbu savo darbą 3,19 0,6
Darbe jaučiantys malonumą teigė 87,8 proc. (visiškai sutiko su šiuo teiginiu – 28,7 proc.,
sutiko -59,1 proc.). Kad darbas gana malonus teigė 86,1 proc. slaugytojų (visiškai su šiuo teiginiu sutiko
– 24,8 proc.).
Nuobodumas darbe nėra būdingas slaugytojams, nes tik 10,4 proc. nurodė tai patiriantys. Tuo
tarpu didţioji dauguma, t.y. 89,6 proc. teigė, jog jiems darbe tai iš viso nėra būdinga (8 priedas).
3.2.3. Slaugytojų ateities ketinimų ir tolimesnių planų vertinimo rezultatai
Atliktas tyrimas parodė, kad po 41 proc. slaugytojų esamo darbo tiktai nekeistų ar greičiausiai
51
nekeistų ir tik 3 proc. buvo visiškai tikri, kad darbą keis (5 pav.).
5 pav. Slaugytojų ketinimų, susijusių su ateities planais įstaigoje, vertinimas
Analizuojant slaugytojų atsakymus į klausimą apie tolimesnius jų planus, paaiškėjo, kad
daugiau nei pusė (57,4 proc.) respondenčių ketina likti dirbti toje pačioje įstaigoje pagal savo profesiją,
10 proc. slaugytojų teigė, kad vyks dirbti į uţsienį pagal savo profesiją (6 pav.).
6 pav. Slaugytojų pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų ketinimus keisti darbą
52
3.2.4. Streso skalės grupių vertinimai, atsiţvelgiant į slaugytojų ketinimus apie jų ateitį įstaigoje
Slaugytojų vertinimų pagal streso skalės grupes pasiskirstymas, atlikus t testą dviem
nepriklausomoms imtims, atsiţvelgiant į jų ketinimus dėl ateities įstaigoje parodė, kad statistiškai
reikšmingai skiriasi slaugytojų vertinimai streso veiksnių grupėje „Darbo krūvis―: jei slaugytojai stresą,
susijusį su darbo krūviu, darbe patiria retai, didesnė jų dalis neketina keisti darbo ir mano liksianti dirbti
pagal profesiją (p=0,012) (17 lentelė).
17 lentelė. Slaugytojų streso grupių skirtumai, atsiţvelgiant į ketinimus apie ateitį įstaigoje
(palyginimas tarp dviejų ketinimų grupių)
*- remiantis t testo kriterijumi lyginant dvi nepriklausomas imtis.
Atlikus Kolmogorovo-Smirnovo testą rezultatai parodė, kad streso grupė „Diskriminacija
kolektyve― nėra pasiskirsčiusi tolygiai, todėl atliktas Mann-Whitney U testas, kuris parodė, kad tarp šios
streso grupės ir slaugytojų dviejų ketinimų grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p=0,241)(18
lentelė).
18 lentelė. Slaugytojų streso grupės „Diskriminacija kolektyve“ skirtumai, atsiţvelgiant į
ketinimus apie ateitį įstaigoje (palyginimas tarp dviejų ketinimų grupių)
Streso grupė Slaugytojų
ketinimai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis p reikšmė
Mirtis ir mirimas Nekeisiu darbo 21,3 5,5
p=0,608 Keisiu darbą 21,8 6,0
Konfliktas su gydytojais Nekeisiu darbo 10,0 3,5
p=0,325 Keisiu darbą 10,6 3,5
Netinkamas profesinis pasiruošimas Nekeisiu darbo 18,8 4,8
p=0,265 Keisiu darbą 19,7 5,4
Problemos, susijusios su bendradarbiais Nekeisiu darbo 14,8 4,4
p=0,743 Keisiu darbą 15,0 4,9
Problemos, susijusios su vadovaujančiu
personalu
Nekeisiu darbo 15,0 4,8 p=0,326
Keisiu darbą 15,9 5,7
Darbo krūvis Nekeisiu darbo 15,0 4,6
p=0,012 Keisiu darbą 17,0 4,3
Netikrumas priţiūrint pacientus Nekeisiu darbo 20,7 5,0
p=0,234 Keisiu darbą 22,0 6,2
Pacientai ir jų šeimos Nekeisiu darbo 19,4 4,9
p=0,451 Keisiu darbą 20,0 6,1
Streso grupė Slaugytojų
ketinimai Vidurkis
Standartinis
nuokrypis p reikšmė
Diskriminacija kolektyve Nekeisiu darbo p=0,241
Keisiu darbą
53
Slaugytojų jausmų įstaigoje skirtumai, atsiţvelgiant į patiriamo streso daţnumą, grafiškai
pavaizduoti 7 pav. Aiškesniam grafiniam vaizdavimui pasitelkti kiekvieno ketinimo vidurkiai.
*p<0,05 lyginat dvi ketinimų grupes
7 pav. Slaugytojų ketinimai, atsižvelgiant į streso grupės Darbo krūvis, vertinimą
Rezultatai parodė, kad kuo didesnis streso, susijusios su darbo krūviu, daţnumo lygis, tuo
tvirtesni slaugytojų ketinimai palikti darbą, t.y. didesnė dalis slaugytojų yra labiau tikri dėl darbo
keitimo.
3.3. Streso skalės grupių vertinimų palyginimas, atsiţvelgiant į respondentų
demografines charakteristikas
3.3.1. Slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimas, atsiţvelgiant į jų amţių
Respondenčių streso grupių vertinimas, atsiţvelgiant į amţiaus grupes parodė, kad skirtingo
amţiaus slaugytojai statistiškai reikšmingai didesniais įverčiais vertino streso grupių – „Konfliktas su
Darbą keisiu
Darbo nekeisiu
54
gydytojais―, „Problemas, susijusias su vadovaujančiu personalu― ir „Diskriminacija kolektyve‗ (Kruskal
Wallis testas, atitinkamai p=0,001, p=0,049 ir p=0,011) teiginius. Reikšmingų skirtumų tarp kitų streso
skalės grupių, atsiţvelgiant į slaugytojų amţių, nenustatyta (p>0,05), (9 priedas).
Jauniausiojo amţiaus (iki 29 metų) slaugytojams stresas dėl diskriminacijos kolektyve
pasireikšdavo statistiškai reikšmingai daţniau nei 60 metų ir vyresniems jų kolegėms (Mann Whitney U
testas, p=0,001). 30-39 metų amţiaus grupėje respondentai daţniau stresą patiria dėl konfliktų su
gydytojais, problemų, susijusių su vadovaujančiu personalu ir diskriminacijos kolektyve nei vyresnės jų
kolegės, t.y. 60 metų ir vyresnės slaugytojos. Analogiški reikšmingi skirtumai nustatyti tarp 40-49 metų
ir 60 metų bei vyresnių, taip pat tarp 50-59 metų amţiaus ir 60 metų bei vyresnių (Mann Whitney U
testas) (19 lentelė).
19 lentelė. Slaugytojų streso grupių skirtumai, atsiţvelgiant į jų amţių (1-5 amţiaus grupės)
Streso gupės
Amţiaus
grupės Konfliktas su gydytojais
Problemos, susijusios su
vadovaujančiu
personalu
Diskriminacija
kolektyve
Rangų vidurkiai pagal grupes *
Iki 29 metų
60 metų ir daugiau
- - 33,04
20,17
p=0,001
30-39 metai
60 metų ir daugiau
43,50
26,53
41,23
29,08
39,39
31,14
p=0,000 p=0,012 p=0,042
40-49 metai
60 metų ir daugiau
60,57
36,48
58,56
40.88
57,03
44,20
p=0,000 p=0,006 p=0,020
50-59 metai
60 metų ir daugiau
61,00
38,30
57,70
43,47
59.26
42,20
p=0,000 p=0,019 p=0,003
*- remiantis Mann Whitney kriterijumi lyginant dvi nepriklausomas imtis.
Rezultatai rodo, kad kuo vyresnės respondentės, tuo jos rečiau patiria stresą dėl veiksnių, kurie
nurodyti pateikiamose streso skalės teiginių grupėse
55
3.3.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo vertinimas, atsiţvelgiant į respondentų šeiminę
padėtį, išsimokslinimą, darbo staţą pagal specialybę, uţimamas pareigas
Vertinant respondentų darbe patiriamo streso daţnį, atsiţvelgiant į jų šeiminę padėtį,
išsimokslinimą, darbo staţą ir uţimamas pareigas statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
3.3.3. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo vertinimas, atsiţvelgiant į jų darbo krūvį
Streso skalės grupių suminių įverčių pasiskirstymas, atsiţvelgiant į jų turimą darbo krūvį
parodė, kad statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas keturiose streso skalės grupėse: „Konfliktas su
gydytojais―, „Problemos, susijusios su bendradarbiais―, „Problemos, susijusios su vadovaujančiu
personalu― ir „Darbo krūvis―(Kruskall Wallis testas) (10 priedas).
Atlikus Mann Whitney U testą dviem nepriklausoms imtims, nustatyta, kad didţiausią stresą
patiria tos slaugytojos, kurios dirba vieno etato krūviu ar daugiau nei tos, kurios dirba maţesniu krūviu.
Maţiausiu darbo krūviu (0,25 et.) dirbusioms slaugytojoms problemos, susijusios su
bendradarbiais, stresą kėlė rečiau nei toms, kurios dirbo didesniu, t.y. 0,5 et. arba ≥1.0 etato krūviu (20
56
lentelė).
20 lentelė. Slaugytojų darbe patiriamo streso daţnumo vertinimų pasiskirstymas,
atsiţvelgiant į streso skalės grupes ir slaugytojų darbo krūvį
Streso grupės
Darbo
krūvis
etatais
Konfliktas su
gydytojais
Problemos, susijusios su
bendradarbiai
Problemos, susijusios
su vadovaujančiu
personalu
Darbo krūvis
Rangų vidurkiai pagal grupes *
0,25 etato
0,5 etato
4,50
5,93
2,33
6,86
6,00
5,29
7,50
4,64
p=0,482 p=0,028 p=0,728 p=0,170
0,25 etato
1,0 etato
38,17
92,20
28,67
93,06
62,00
92,50
93,00
91,98
p=0,075 p=0,036 p=0,321 p=0,974
0,25 etato
>1,0 etato
5.33
14,05
4,67
14,14
9,00
13,55
12,50
13,07
p=0,052 p=0,036 p=0,313 p=0,899
*-remiantis Mann-Whitney kriterijumi lyginant dvi nepriklausomas imtis.
Tarp darbo krūvio etatais ir kitų streso skalės grupių reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Tyrimo rezultatai parodė, kad maţesniu darbo krūviu (0,5 et.) dirbusioms slaugytojoms
problemos, susijusios su vadojaujančiu personalu, rečiau kėlė stresą nei toms, kurios dirbo didesniu, t.y.
1,0 et. darbo krūviu. (21 lentelė).
21 lentelė. Slaugytojų streso grupių skirtumai, atsiţvelgiant į turimą darbo krūvį
(palyginimas tarp dviejų grupių).
Streso grupės
Darbo
krūvis
etatais
Konfliktas su
gydytojais
Problemos, susijusios su
bendradarbiai
Problemos, susijusios
su vadovaujančiu
personalu
Darbo krūvis
Rangų vidurkiai pagal grupes *
0,5 etato
>1,0 etato
10,64
16,39
14,93
15,02
9,29
16,82
10,00
16,59
p=0,116 p=0,980 p=0,040 p=0,73
*-remiantis Mann-Whitney kriterijumi lyginant dvi nepriklausomas imtis.
Rezultatai rodo, kad reikšmingai daţniau stresą dėl problemų su bendradarbiais ar vadovaujančiu
personalo patiria didesniu darbo krūviu dirbantys slaugytojai, lyginant su maţesnį uţimtumą turinčiais
slaugytojais.
57
3.4. Slaugytojų streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimo keisti darbą sąsajos
Apskaičiavus Spirmano ranginės koreliacijos koeficientą, įvertintas tiesinio ryšio stiprumas
tarp slaugytojų su darbu susijusio streso (pagal streso skalės grupes) ir pasitenkinimo darbu (pagal
teiginius). Nustatytos 27 teigiamos ir viena neigiama reikšminga koreliacija tarp streso ir pasitenkinimo
darbu.
Daugiausia reikšmingų sąsajų buvo streso skalės grupėje „Problemos, susijusios su bendradarbiais―
(penkios), maţiausiai reikšmingų sąsajų buvo streso skalės grupėse „Mirtis ir mirimas― ir
58
„Diskriminacija kolektyve― (po vieną sąsają). Visos nustatytos koreliacijos buvo silpnos. (22 lentelė).
22 lentelė. Streso grupių veiksnių ir slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajos
Pasitenkinimas
darbu
Streso grupės S
avo
dar
be
jau
čiu
mal
on
um
ą
Man
au,
kad
man
o d
arb
as
gan
a m
alo
nu
s
Dar
be
daţ
nai
man
bū
na
nu
ob
od
u
Esu
vis
ai
pat
enk
inta
sav
o d
arb
u
Man
vis
ikai
nep
atin
ka
man
o d
arb
as
Man
atr
od
o,
jog
kie
kvie
na
dar
bo
die
na
nie
kad
a
nes
ibai
gs
Daţ
nia
usi
ai a
š
entu
zias
tin
gai
dir
bu s
avo
dar
bą
Mirtis ir mirimas 0,096 0,124 0,058 0,137* 0,037 -0,021 0,095
Konfliktas su
gydytojais 0,196
** 0,114 0,042 0,188
** 0,036 -0,046 0,091
Netinkamas profesinis
pasiruosimas 0,259
** 0,219
** 0,008 0,227
** 0,057 -0,076 0,211
**
Problemos, susijusios
su bendradarbiais 0,217
** 0,135
* 0,092 0,174
** 0,004 -0,196
** 0,204
**
Problemos, susijusios
su vadovaujantis 0,247
** 0,140
* 0,011 0,214
** 0,052 -0,115 0,225
**
Darbo krūvis 0,272**
0,218**
-0,043 0,259**
-0,065 -0,117 0,107
Netikrumas priţiūrint
pacientus 0,223
** 0,144
* 0,046 0,142
* -0,015 -0,108 0,161
*
Pacientai ir jų šeimos 0,185**
0,147* 0,083 0,192
** 0,066 -0,051 0,135
*
Diskriminacija
kolektyve 0,070 -0,017 0,155
* 0,097 0,056 -0,066 0,038
r = Spirmano ranginės koreliacijos koeficientas; p – reikšmė, statistinio reikšmingumo lygmuo.
*p<0,05; **p<0,01
Apskaičiavus Spirmano ranginės koreliacijos koeficientą, įvertintas tiesinio ryšio stiprumas tarp
slaugytojų streso ir slaugytojų ketinimų dėl profesinės ateities. Nustatytos trys teigiamos ir keturios
neigiamos reikšmingos koreliacijos (23 lentelė). Didţiausia teigiama koreliacija nustatyta tarp streso
grupės „Darbo krūvis― ir ketinimų teiginio „Tikriausiai keisu šį darbą―(r=0,160): daţniau dėl darbo
krūvio veiksnių patiriant stresą darbe, atsiranda daugiau ketinimų keisti darbą. Didţiausia reikšminga
neigiama koreliacija nustatyta tarp streso grupės „Darbo krūvis― ir ketinimų teiginio „Šio darbo tikrai
nekeisiu― (r= -0,232): rečiau patiriant stresą dėl darbo krūvio veiksnių, stiprėja ketinimai tikrai nekeisti
59
darbo (23 lentelė).
23 lentelė. Streso skalės grupių ir slaugytojų ketinimų keisti darbą sąsajos
Slaugytojų ketinimai
Streso grupės
Šio
dar
bo
tikra
i
nek
eisi
u
Tik
riau
siai
nek
eisi
u
dar
bo
Tik
riau
siai
kei
su š
į
dar
bą
Tik
rai
kei
siu
šį d
arb
ą
Mirtis ir mirimas 0,015 -0,045 0,006 0,076
Konfliktas su gydytojais -0,068 0,021 0,007 0,121
Netinkamas profesinis pasiruosimas -0,172**
0,113 0,064 0,038
Problemos, susijusios su bendradarbiais -0,176**
0,148* 0,029 0,022
Problemos, susijusios su vadovaujančiu
personalu -0,121 0,047 0,086 0,036
Darbo krūvis -0,232**
0,084 0,160* 0,098
Netikrumas priţiūrint pacientus -0,108 0,048 0,044 0,084
Pacientai ir jų šeimos -0,166* 0,136
* 0,014 0,057
Diskriminacija kolektyve -0,032 0,079 -0,060 -0,012
r = Spirmano ranginės koreliacijos koeficientas; p – reikšmė, statistinio reikšmingumo lygmuo.
*p<0,05; **p<0,01
Atliktas tyrimas parodė, kad tarp slaugytojų patiriamo streso daţnumas reikšmingai silpnai
teigiamai susijęs su pasitenkinimu darbu. Slaugytojų darbe patiriamas stresas reikšmingai silpnai
neigiamai susijęs su tvirtu ketinimu nekeisti darbo ir silpnai teigiamai susijęs su ketinimu keisti darbą.
60
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Stresas darbe daţnai yra vadinamas „profesiniu stresu―. Pagrindinė šios koncepcijos idėja yra
ta, kad tam tikros situacijos darbe gali sukelti ligas ar psichologinį stresą. Stresas darbe yra tiek atskirų
darbuotojų sveikatos, tiek ir organizacijų pagrindinė problema, galinti įtakoti darbuotojų išėjimą iš
darbo ir jų kaitą, ligas, pravaikštas, įtakoti prastą jų nuotaiką ir sumaţinti jų darbo efektyvumą ir
našumą [95].
Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti Kauno miesto pirminių sveikatos prieţiūros centrų
slaugytojų darbe patiriamo streso, pasitenkinimo darbu pasireiškimą bei sąsajas tarp streso ir
pasitenkinimo darbu bei streso ir ketinimų keisti darbą.Rezultatai atskleidė, kad slaugytojams
daţniausiai stresą darbe sukelia „Mirtis ir mirimas“ (procedūrų atlikimas, kurių metu pacientai patiria
skausmą; paciento išklausymas ir pokalbis su juo apie artėjančią mirtį; paciento mirtis ir kai pacientas
miršta, o gydytojo nėra šalia; paciento kančios stebėjimas ir kt.), „Netikrumas priţiūrint pacientus“
(jausmas, jog slaugytoja nėra pasirengusi patenkinti paciento šeimos emocinių poreikių; jai
nepakankama informacija iš gydytojo apie paciento sveikatos būklę; baimė suklysti slaugant pacientą;
neţinojimas, kas pacientui arba paciento šeimai reikia pasakyti apie jo būklę ir gydymą ir kt. ir
„Netinkamas profesinis pasiruošimas“ (jausmas, jog nepakanka pasirengimo patenkinti paciento
emocinius poreikius; neapibrėţtumas naudojantis ir dirbant su specialia įranga; nesugebėjimas priimti
sprendimas priimti ir kt.).
Atlikto tyrimo duomenys sutampa su kitų tyrėjų duomenimis [71], nurodančiais, kad
daţniausias slaugytojų darbo stresorius susijęs su klausimais apie mirtį ir mirimą, kai slaugytojams
tenka susidurti su pacientų kančiomis, mirtimi ar merdėjimu. Tie patys tyrėjai nurodo, kad darbo krūvis
yra antras pagal daţnumą ir didţiausias stresorius slaugytojų darbo aplinkoje, kai slaugytojams
nepakanka laiko uţbaigti visas slaugos uţduotis ar jie neturi laiko pasikonsultuoti su savo kolegomis
[71]. Barauskaitė (2010) taip pat pateikė išvadas, kad intensyvios terapijos slaugytojai patiria
daugiausiai streso, susijusio su psichologine aplinka, t.y. pacientų mirtimi ir mirštančiųjų slaugymu bei
nepakankamu pasirengimu šiam darbui, o chirurgijos profilio slaugytojams trūksta paramos iš savo
kolegų bei jie daţniau patiria stresą dėl gydytojo kritikos [2]. Šio tyrimo duomenys patvirtina, kad
saugytojams didţiausią stresą sukelia fizinė darbo aplinka, t.y. laiko trūkumas slaugos uţduotims atlikti,
netinkamas darbo grafikas.
61
Mallory (2003) teigia, kad paliatyvioji prieţiūra, kaip vienas iš slaugytojų švietimo komponentų,
turėtų padidinti teigiamą poţiūrį į mirštančiųjų prieţiūrą. Paliatyvi slauga gyvenimo pabaigoje yra
klausimas, per kurią besimokantysis gali įgyti mokymosi patirtį [81].
Pinikahana ir Happell (2004) skelbia, kad dėl slaugytojų trūkumo didėja jų darbo krūvis, ir tai
sukelia daţnesnį stresą. Slaugytojai, turėdami daug slaugos ir kitų uţduočių (pvz., papildoma
dokumentacija), ne visada suderina tai su tiesioginiu darbu, nespėja laiku atlikti jiems pavestų uţduočių
ir suteikti pacientui emocinę ar fizinę paramą, kas sukelia stresą įvairaus profilio slaugytojams [91].
Dewe (1989) apibendrina, kad daugelyje tyrimų didelis darbo krūvis yra įvardijamas kaip
stresorius, su kuriuo susiduria dauguma slaugytojų savo darbe, tačiau dedama maţai pastangų siekiant
išspręsti šią problemą [62]. Be to, slaugytojams sunku pripaţinti tokią situaciją, nors ji kelia įtampą ir
yra alinanti. Taigi, darbo uţduočių racionalus paskirstymas, personalo skaičiaus planavimas ir
optimalaus lygio išlaikymas leistų slaugos vadovams subalansuoti slaugytojo fizinį ir emocinį darbo
krūvį bei maţinti stresinių veiksnių poveikį slaugytojams.
Uţsienio autorių tyrimai rodo, kad daţniausiai stresą slaugytojams sukelia neaiškumas dėl
gydymo (kai nepakanka informacijos iš gydytojo apie paciento sveikatos būklę; kai gydytojas paskiria
gydymą, kuris vėlau pasirodo netinkamu; kai slaugytojas neţino, ką pacientui ar jo šeimai pasakyti apie
paciento būklę ir jo gydymą ir kt.). Slaugytojai patiria stresą ir dėl jausmo, jog jiems trūksta
pasirengimo (patenkinti paciento šeimos emocinius poreikius; rasti atsakymą į paciento pateiktą
klausimą; patenkinti paciento emocinius poreikius) [52]. Vadinasi, slaugytojo kompetencija ir nuolatinis
pasirengimo didinimas, tobulinimasis galėtų pasitarnauti kaip stresą darbe maţinanti ir pasitikėjimą
savo jėgomis stiprinanti strategija slaugytojams ir jų vadovams.
Glumbakaitės ir Šeškevičiaus (2010) atliktas tyrimas patvirtino, kad intensyviausi stresoriai,
kuriuos slaugytojai patiria darbe, yra didėjantis darbo krūvis, konfliktai su gydytojais ir abejojimas bei
susirūpinimas dėl tolesnių veiksmų. Be to, autorė nustatė šių stresorių pasireiškimo skirtumus,
atsiţvelgiant į slaugytojų amţių ir darbo patirties trukmę. Labai didelį darbo staţą turintiems
slaugytojams stipriausias stresorius darbe buvo paramos trūkumas. Jaunesnio amţiaus slaugytojai
nurodė, kad jiems intensyviausias stresorius darbe buvo konfliktas su gydytojais, o vyresniems jų
kolegoms - nepakankamas pasiruošimas ir paramos trūkumas [15]. Šio tyrimo išvados dalinai sutampa
su mūsų atlikto tyrimo duomenis, kur jaunesnio amţiaus slaugytojai nurodė, kad daţniausi stresiniai
veiksniai yra konfliktas su gydytojais, problemos susijusios su vadovaujančiu personalu ir
diskriminacija kolektyve. Tyrimo metu taip pat nustatėme patiriamo streso daţnumo skirtumus,
62
atsiţvelgiant į slaugytojų darbo krūvį: didesnį darbo krūvį turintys slaugytojai daţniau patiria stresą dėl
problemų, susijusių su bendradarbiais nei maţesnį darbo krūvį turintys jų kolegos.
Nustatėme, kad diskriminacija kolektyve retai sukelia stresą slaugytojams, dirbantiems pirminės
sveikatos prieţiūros centruose. Gerus slaugytojų tarpusavio santykius ir jų menką poveikį streso
išsivystymui patvirtina Pietų Afrikos tyrėjų darbas, skelbiantis, kad rečiausiai įvardijamas slaugytojų
streso šaltinis yra konfliktai su kitais slaugytojais [80].
Daugelis analizuotų mokslinių tyrimų parodė, kad slaugytojų pasitenkinimas darbu yra susijęs su
stresu darbe, vaidmenų konfliktais, organizaciniais įsipareigojimais ir profesine veikla. Mūsų tyrimo
metu nepavyko nustatyti nuoseklių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp streso daţnumo ir pasitenkinimo
darbu lygio: stresas darbe nebuvo nuosekliai susijęs su pasitenkinimu darbu, tačiau, slaugytojai, kurie
nurodė didesnį pasitenkinimą darbu, maţiau ketino keisti darbą. Rezultatai rodo, kad priminės sveikatos
rpeiţiūros slaugytojų darbe padidinti personalo pasitenkinimą darbu gali būti svarbiau nei sumaţinti
stresą.
Esant palankiam organizacijos klimatui, slaugytojai jaus, kad jie atlieka naudingą darbą ir tai leis
jiems pajusti savo vertę. Dauguma darbuotojų nori turėti geras darbo sąlygas, jausti atsakomybę uţ
atliekamą darbą. Taip pat jie nori būti išklausyti bei pageidauja, kad su jais būtų elgiamasi kaip su
individualybėmis, turinčiomis savo vertę ir jausti, kad įstaiga rūpinasi jų poreikiais ir problemomis.
Siekiant sumaţinti stresorių poveikį, reikalingi organizaciniai pokyčiai, pvz., sumaţinant
slaugytojų darbo krūvį padidinamas slaugytojų skaičius. Ne visada įmanoma padaryti, todėl visų pirma
sprendţiant problemas slaugytojams reikia suteikti paramą po stresinių įvykių, gerinti jų darbo sąlygas,
kas sumaţintų patiriamo streso lygį ir daţnumą. Vadovams siūlomos strategijos, tokios kaip abipusio
ryšio stiprinimas tarp vadovų ir personalo, lūkesčių ir vaidmenų apibrėţtumas, greitų ir konstruktyvių
konfliktų sprendimų skatinimas, psichologinis konsultavimas, kuri būtų lengvai prieinama stresą
patyrusiems slaugytojams, streso apraiškų stebėjimas ir monitoravimas [80].
Patys slaugytojai taipogi turi ţinoti veiksnius, kurie gali sukelti stresą ir nepasitenkinimą darbo
aplinkoje. Asmeninės priemonės (pvz.,aktyvus poilsis, atsipalaidavimo pratimai po darbo), siekiant
maţinti įtampą, kels jų kompetencijos lygį ir skatins darną kolektyve, komandinį darbą, o kartu –
paslaugų kokybę. Slaugytojų iniciatyvus dalyvavimas ligoninių komitetų veikloje padidintų problemų
sprendimo galimybes ir personalo pasitenkinimą darbu [85].
Apibendrinant tyrimą galima teigti, kad stresas yra pirminės sveikatos prieţiūros centruose
dirbančių slaugytojų darbo poţymis: streso veiksniai ir jų poveikis skirtingas. Maţėjantis slaugytojų ir
63
kitų pagalbinių darbuotojų skaičius bei augantys reikalavimai sunkina slaugytojų fizines ir
psichologines darbo sąlygas, stresas tampa vis aktualesne problema, dėl kurios slaugytojams atsiranda
ketinimų keisti savo darbą. Slaugytojų pasitenkinimo darbu lygis pagal tirtus veiksnius yra aukštas,
tačiau tai nereiškia, jog nebėra ką tobulinti ir gerinti.
Šiame tyrime keltos hipotezės nepasitvirtino. Slaugytojų stresas darbe nėra neigiamai susijęs su
jų pasitenkinimu darbu – nustatytos teigiamos ir viena neigiama silpna sąsaja tarp kintamųjų. Antroji
hipotezė, jog ketinimai palikti darbą yra teigiamai susiję su stresu darbe, taip pat nebuvo įrodyta:
nustatytos teigiamos ir neigiamos reikšmingos silpnos sąsajos.
Slaugytojų streso darbe maţinimo priemonės ir būdai apima ne tik profesinės veiklos sritį, bet ir
studentų mokymą. Slaugos studijų (ypač klinikinės praktikos) metu būsimieji slaugytojai vysto gerus
darbo santykius, bendravimo įgūdţius, konfliktų valdymą, darbo grupės sąveiką bei emocinį
pasirengimą bendraujant su pacientais ir jų šeimomis. Šie studijų rezultatai turi būti vienodai
akcentuojami, kaip ir techniniai įgūdţiai. Vėliau, jau dirbant, klinikinių įgūdţių didinimas ir
atnaujinimas yra svarbūs slaugytojams, nes tada jie jausis pasirengę dirbti ir spręsti kasdienines darbo
problemas.
Plėtojant slaugytojų darbe patiriamo streso nagrinėjimą moksliniuose tyrimuose, matytume
poreikį atlikti tolesnius tyrimus, naudojant Išplėstos streso skalės versiją kitose sveikatos prieţiūros
srityse: bendrojo pobūdţio ligoninėse mieste ir rajone, slaugos ligoninėse.
64
IŠVADOS
1. Pirminės sveikatos prieţiūros centruose dirbusių slaugytojų streso darbe lygis buvo vidutinis.
Daţniausiai stresą darbe jiems kėlė paciento mirtis ir mirimas, dėl netinkamo profesinio
pasirengimo kylantis pavojus slaugytojų sveikatai ir saugumui bei sprendimų priėmimas, kai
gydytojas yra nepasiekiamas; rečiausiai stresą slaugytojai patiria dėl diskriminacijos kolektyve.
Darbe patiriamo streso daţnumas buvo reikšmingai susijęs su slaugytojų amţiumi ir darbo
krūviu: stresinės situacijos daţniau pasireiškia jaunesnio amţiaus ir didesniu darbo krūviu
dirbanties slaugytojams.
2. Slaugytojų pasitenkinimo darbu lygis buvo didesnis nei vidutinis: jie daţniausiai entuziastingai
dirba, mėgsta savo darbą ir jaučia malonumą dirbdami.
3. Didesnė dalis slaugytojų neketina keisti darbo ir mano liksianti dirbti pagal profesiją. Stresas
darbe yra silpnai teigiamai susijęs su pasitenkinimu darbu ir silpnai teigiamai bei neigiamai
susijęs su ketinimais keisti darbą. Daţniau patiriant stresą dėl darbo krūvio veiksnių, tvirtėja
slaugytojų ketinimai keisti darbą.
65
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Švietimo įstaigų darbuotojams sukurti ir įgyventinti mokymo programas, kuriose būtų daugiau
mokoma mirštančiųjų pacientų slaugos;
2. Skatinti įstaigose komandinį darbą, vienas kito paramą esant stresiniai situacijai (kas keltų
slaugytojų kompetenciją, padėtų susidoroti su psichologinėmis ir emocinėmis problemomis);
3. Skirti dėmesį mokymo įgūdţiams, kurie skatintų gerus darbo santykius, įskaitant bendravimą,
konfliktų valdymą, darbo grupės sąveiką ir vadovavimą, o taip pat emocinį pasirengimą
bendraujant su pacientais ir jų šeimomis;
4. Siekiant sveikatos prieţiūros darbuotojų sveikos darbinės veiklos prailginimo, reikia sukurti
slaugos personalo paramos (palaikymo) grupę, kuri padėtų darbuotojams kenčiantiems nuo
problemų, susijusių su piknaudţiavimu įvairiomis medţiagomis;
5. Skatinti geros fizinė būklės programas (aktyvų poilsį, reabilitacines procedūras, sveikatos rizikos
veiksnių nustatymą), kad išlaikyti fizinį aktyvumą, mokyti darbuotojus atsipalaidavimo pratimų.
66
PUBLIKACIJOS
1. Straipsnis
Dalė Krušinskaitė, Olga Riklikienė „Slaugytojų su darbu susijusio streso raiška ir valdymas―. Slauga:
mokslas ir praktika, 2012 m. Nr. 7-8 (187-188)
2. Tezės ir pranešimas
Dalė Krušinskaitė, Olga Riklikienė „Slaugytojų su darbu susijusio streso ir pasitenkinimo darbu
sąsajos―. Konferencija „Saugos kultūra sveikatos prieţiūros įstaigose: lūkesčiai ir problemos― . 2012 m.
lapkričio mėn. 21 d. ISBN 978-9955-15-253-8
3. Tezės
Dalė Krušinskaitė, Olga Riklikienė „Pirminės sveikatos prieţiūros centruose dirbančių slaugytojų darbe
patiriamas stresas: skirtumai, atsiţvelgiant į amţių ―. Konferencija ―Slaugos studijų, mokslo ir praktikos
integracija: paţanga praktikai ―. 2013 m. geguţės 9 d. ISBN 978-9955-15-274-3
67
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adomavičiūtė D. Bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu: magistro tezės. Kaunas: KMU;
2006.
2. Barauskaitė V. Streso ir „perdegimo― sindromo paplitimas tarp skirtingo profilio slaugytojų:
magistro tezės. Kaunas: KMU; 2010.
3. Baršauskienė V, Janulevičiūtė B. Ţmogiškieji santykiai. Kaunas: Technologija; 1999.
4. Blaţevičienė A. Slaugytojų pasitenkinimas darbu ir jam įtakos turintys veiksniai: magistro tezės.
Kaunas: KMU; 2005.
5. Bučiūnienė I. Personalo motyvavimas. Kaunas; 1996.
6. Bukšnytė L. Vyresnių klasių moksleivių asmenybės ypatumų svarba prisitaikymo mokykloje
sunkumų įvertinimui ir numatymui. Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: VDU; 2001.
7. Buračiauskaitė A. Slaugytojų, dirbančių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose,
pasitenkinimo darbu įvertinimas: magistro tezės. Kaunas: KMU; 2010.
8. Černolovaitė I. Darbo streso prieţastys, raiška ir prevencija švietimo organizacijose: magistro
tezės. Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2009.
9. Damašaitė A. Stresas ir jo įtaka bendrosios praktikos slaugytojų darbo kokybei psichologinei
savijautai: magistro tezės. Kaunas: KMU, 2005.
10. Furst M. Psichologija, Vilnius, 2000;174-177.
11. Galdikienė N. Slaugytojų profesinio streso raiška veiklos kontekste: edukologijos ir slaugos
dimensijos. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007; 13:66-81.
12. Gedmintaitė A. Bendruomenės slaugytojų profesinės problemos ir jų sprendimo gairės: magistro
tezės. Kaunas: KMU; 2009.
13. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu pirminės sveikatos
prieţiūros reformos sąlygomis: daktaro disertacija. Kaunas, 2007.
14. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu profesinę veiklą veikiančių
veiksnių kontekste. Medicinos teorija ir praktika. 2011; 17(2):175 – 180.
15. Glumbakaitė E, Šeškevičius A. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros centruose dirbančių
bendruomenės slaugytojų patirti stresoriai ir profesiniai darbo aspektai.―Sveikatos mokslai‖, 2010,
Nr.3, p. 3303-3307.
68
16. Jankauskienė Ţ. ir kt. Veiksnių, formuojančių slaugytojų profesinę elgseną, analizė. Medicinos
teorija ir praktika. 2009; 15(4): 372–81.
17. Januškevičius V. Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas. Daktaro disertacija.
Kauno medicinos universitetas, Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10B), 2006.
18. Janilionis V, Morkevičius V, Rauleckas R. Statistinė kiekybinių duomenų analizė su SPSS ir
STATA. Kaunas, 2008.
19. Johnson, 1995; Sveikatos prieţiūros organizacijų jungtinė akreditavimo komisija [JCAHO], 2002
20. Keliauskaitė D. Slaugos personalo pasitenkinimas darbu slaugos ir palaikomojo gydymo
ligoninėse: magistro tezės. Kaunas: KMU, 2010.
21. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.
22. Kairys A. Didysis penketas: uţ ir prieš. Psichologija, 2008, p.71-84.
23. Lekauskaitė A. ir kt. Intensyvios terapijos slaugytojų patiriamas stresas slaugant terminalinės
būklės pacientus. Sveikatos mokslai,2006; 4:282 – 287.
24. Lietuvių kalbos ţodynas, 2002. Ţiūrėta 2013-02-10]. [Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>.
25. Marcinkevičiūtė L. Lietuvos įmonių darbuotojų motyvavimo modelių ypatumai besikeičiančios
rinkos sąlygomis. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai. Vadyba, administravimas. Kaunas;
LŢŪU; 2003.
26. Medicinos enciklopedija, 1993, 2t., 299.
27. Medicinos enciklopedija. I tomas, 1991. [ţiūrėta 2013-03-15]. Prieiga per Internetą:
<http://lt.wikipedia.org/wiki/Medicinos_enciklopedija 1991>.
28. Mikaliūkštienė A, Nalivaikienė R. Employment opportunities for Graduate Nurses From 4 Vilnius
Hospitals. NERP, 2012; 2:74-78.
29. Milkintaitė L. Pareigūnų, dirbančių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, asmanybės savybių,
įsipareigojimo organizacijai ir profesinio pervargimo sąsajos. VDU, magistro tezės, 2009.
30. Myers D. G. Psichologija.Poligrafija ir informatika. Vilnius, 2000; 585-627, 651-670.
31. Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2008.
32. Mykolaitienė A. Palyginamasis gydytojų ir slaugytojų darbo motyvacijos tyrimas: magistro tezės;
KMU; 2002.
33. Palujanskienė A, Tamulynaitė D. Psichologijos pagrindai. Metodinė medţiaga. LŢŪU,
Akademija, 2009.
69
34. Perminas A, Goštautas A, Endriulaitienė A. (2004). Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas.
Kaunas: Vytauto Didţiojo universiteto leidykla.
35. Psichologijos ţodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
36. Pūkėnas K. Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa: mokomoji knyga. Kaunas, 2005,
p. 142-148.
37. Riklikienė O, Pūkėnas K. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir
psichometrinis įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2007; 43(11) p. 895-902.
38. Sutrukčinskienė B, Griškonis S. Mokytojų darbe patiriamas stresas ir jo sąsajos su sveikata.
Sveikatos mokslai, 2010; 4:3342 – 3346.
39. Skupeikienė S. Universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių medicinos personalo
pasitenkinimp darbu bei patiriamo streso ir smurto darbe tyrimas: magistro tezės. Kaunas: KMU,
2010.
40. Sajienė L, Vetrenkienė V. Modeling of Lifelong Learning for Health Care Professionals – Nurses.
NERP, 2012; 2:67-73.
41. Šarienė I. Slaugytojų, dirbančių viešojoje įstaigoje ir privačiuose šeimos sveikatos prieţiūros
centruose, darbo apimtis ir darbo motyvacijos analizė: magistro tezės. Kaunas: KMU, 2010.
42. Šeškevičius A. Slaugos ţinynas. Kaunas, 2003.
43. Tamkutonienės Kauno apskrities sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių slaugytojų patiriamo
streso ir psichologinio smurto tyrimas: magistro tezės. Kaunas: KMU, 2006.
44. Tarptautinių ţodţių ţodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
45. Vimantaitė R. Slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, „Perdegimo
sindromo― raiškos ir paplitimo įvertinimas: daktaro disertacija. Kaunas: KMU; 2007.
46. Vasilavičius P. Kauno apskrities gydymo įstaigų slaugytojų patiriamas negatyvus elgesys darbe ir
jo sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu: daktaro disertacija. Kaunas: KMU, 2008.
47. Vaitkevičius R, Saudargienė A. Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: mokomoji knyga.
Kaunas, 2006, p. 133-137.
48. Ţydţiūnaitė V. Ar slaugytojams tikrai reikalingas papildomas stresas? 2007. [ţiūrėta 2012-03-10].
Prieiga per Internetą: <http://www.lsso.lt/?ac=articles&id=2>.
49. http://sic.hi.lt/html/spr.htm; [ţiūrėta 2013-01-15].
70
50. Aiken LH, Patrician PA. Measuring organizational traits of hospitals: the Revised Nursing work
index. Nurse Res 2000; 49(3):146-53.
51. Aiken, L.H., C1arke, S.P., Sloane, D.M., Sochalski, J.A., Busse, R., C1arke, Η., et al. Nurses'
reports οn hospital care in five countries. Health Affairs. 2001;20(3):43-53.
52. Alnems A, Aboads F, AL-Yousef M, AL-Yateem N, Abotabar N. Nurses' Perceived Job Related
Stress and Job Satisfaction in Amman Private Hospitals. 2005.
53. Antonovosky A. Health, stress and coping. San Francisco: Jossay-Bass, 1974.
54. Bass ΒΜ. Bass and Stogdill's _Handbook of Leadership: Theory, Research and Μαnαgement.
New York, 1990:634-657.
55. Blegen MA. Nurses‘ job satisfaction: A meta-analysis of related variables. Nursing Research,
1993, 42 (1), 36-41.
56. Bierman SM. A possible psychoneuroimmunological basis for recurrent genital herpes simplex.
Western Journal of Medicine. 1983 Oct;139:547-552.
57. Burke R. Workaholism in organizations: Psychological and physical well-being consequences.
Stress and Health. 2000 January;16(1):11-16.
58. Blair Α, Littlewood Μ. Sources of stress. Journal οf Community Nursing.1995; 40:38-39.
59. Contino DS. How to slash costly turnover. Nursing Management, 2002, 33 (2), 10-12.
60. Cox T. An introduction to individual differences; stress and coping. In C.L.Cooper & R. Payne
(Eds), Personality and Stress: Individual Differences in Stress and Coping. New York: J Wiley
and Sons, 1991.
61. Cooper CL. Introduction In: C.L. Cooper, Editor, Theories of Organizational Stress, Oxford
University Press, Oxford. 1998:1-5.
62. Dewe P. Examination the nature of work stress: Individual evaluation of stressful experiences and
coping. Human Relation, 1989, 42:993-1013.
63. Duquette Α, Kerouac S, Sandhu ΒK, Beaude L. Factors related to nursing burnout. Issues in
Mental Health Nursing. 1994 July;15:337-358.
64. European Organization for Safety and Health at Work, 2002.
65. French SE., Lenton R, Walters V. & Eyles J. An empirical evaluation of an expanded nursing
stress scale. Journal of Nursing Measurement, 2000, 8 (2), 161–178.
66. Gray-Toft P, & Anderson JG. Stress among hospital nursing staff: Its causes and effects. Social
Science and Medicine, 1981, 639-647.
71
67. Gray P. Mental Health in the Workplace: Tackling the Effects of Stress, Mental Health
Foundation, London, 2000.
68. Gray-Toft Ρ, Anderson JG. The nursing stress scale: development of an instrument. J. Behavioral
Assessment, 1981;3:11-23.
69. Gillies DA. Nursing Management. USA; 1994.p.357-359.
70. Greenberg J, Baron RA. Behavior in Organizations. 7 th ed. N.J.: Prentice Hall; 2000. p. 170-180.
71. Hamaideh SH, Mrayyan MT, Mudallal R, Faouri IG & Khasawneh NA. Jordanian nurses‘ job
stressors and social support. Journal compilation © 2008 International Council of Nurses p. 40-47.
72. Health and safety executive. Work related stress information park. Sudbury: HSE Books, 2000.
73. Janssen ΡΜ, DeJonge J, Bakker Α.Β. Specific determinants of intrinsic work motivation: a study
among nurses. Journal of Advanced Nursing,1999 June; 29: 1360-1369.
74. Jones D, Tanigawa T, Weisse S. Stress management and workplace disability in the U.S., Europe,
and Japan. Journal of Occupational Health. 2003;45:1-7.
75. Kahn RL, Wolfe DM, Quinn RP, Shoek JD, Rosenthal RA. Organizational Stress. Wi1ey, New
York, 1964.
76. Kawno Y. Association of Job-related Stress Factos with Psychological and Somatis Symptoms
among Japanese Hospital Nurses: Effect of Departmental Environment in Acute Care Hospitals.
Journal of Occupational Health, 2008; 50:79-85.
77. Kiecolt-Glaser JK, Glaser R. Psychological influences on immunity: Implications for AIDS.
American Psychologist. 1988, Nov;43:892-898.
78. Lazarus RS. and Folkman S. Stress, Appraisal and Coping. Springer: New York, 1984.
79. Lee I, Wang ΗΗ. Perceived occupationa1 stress and re1ated factors ίn community nurses. Journal
of Nursing Research. 2002;10(4):253-260.
80. Makie VV. Stress and coping strategies amongst registered nurses working in a south
AfricanTertiary hospital; Magister curationis; 2006, November.
81. Mallory JL. (2003). The impact of a palliative care, educational component on attitudes toward
care of the dying in undergraduate nursing students. Journal of Professional Nursing 19 (5):305-
31)2.
82. Marie JL. Protecting healthcare workers‘ health: the duty of the Community. International
Symposium by Elinyae & ISSA Health Services Section, Athens, 2007.
72
83. Marshall J. Stress among nurses. ln: C.L. Copper and J. Marshall, Editors, White Collar and
Professional Stress, New York: John Wiley & Sons. 1980:19-57.
84. Moustaka H, Antoniadou F, Maliarou M, Zantzos I, Kyriaki K, Konstandinidis T. Research in
occupational strew among nursing staff- a comparative study in capital and regional hospitals.
Public Health Issues in Thrace, Environmental Hygiene, Epidemiology, Health and Safety in
Workplaces. 2009; 2:19-24.
85. Mee CL, Robinson E. What's different about this nursing shortage? Nursing. 2003, 33(1): 51-55.
86. Mynatt SL. Depression in the older adults, recognition and nursing interventions. J. Tenn. Nurse,
2004;67 (4):8-10.
87. McCrae ir Costa. The Five Factor Theory of Personality. 1984. [ţiūrėta 2012-03-10]. Priega per
Internetą: <http://mindforums.com/the-five-factor-theory-of-personality>.
88. Nakakis K, Ouzouni Ch. Factors influencing stress and job satisfaction of nurses working in
psychiatric units: a research review. Health science journal 2008; 2 (4):183-195.
89. Nakakis K, Ouzouni Ch. An exploratory study of the relationships beteween interprofessional
working, clinical leadership, stress and job satisfaction in Greek registered mental health and
assistant nurses. Health Science Journal 2009; 3 (3):175-186.
90. Outhwaite S. The importance of leadership in the development of an integrated team. J Nurs
Manag 2003; 11(6):371-6.
91. Pinikahana J. & Happell B. (2004) Stress, burnout and job satisfaction in rural psychiatric nurses:
a Victorian study. Australian Journal of Rural Health, 12, 120–125.
92. Post S. Altruism, Happiness, and Health: It‘s Good to Be Good. International Journal of
Behavioral Medicine, 2005, Vol. 12, No. 2: 66–77.
93. Price J, & Mueller C. Professional turnover: The case of nurses. New York: SP Medical and
Scientific. 1981.
94. Ruegger M, Abrens R, Eickmann U, Falcy M. Safe handling of antineoplastic drugs – ISSa
Guidelines and their implementation in Switzerland International Symposium by Elinyae & ISSA
Health Services Section, Athens, 2007.
95. Sutherland VJ. & Cooper GL. Understanding Stress: A Psychological Perspective for Health
Professionals. London: Chapman and Hall. 1990.
73
96. Sveinsdottir H, Biering P, Ramel A. Occupational stress, job satisfaction, and working
environment among Icelandic nurses: A cross-sectional questionnaire survey International Journal
of Nursing Studies. 2006 Sept;43(7):875-89.
97. Santos SR, Carroll CA, Cox KS, Teas1ey SL, Simon SD, Βainbridge L, et al. Baby boomer nurses
bearing the burden of care: a four-site study of stress, strain, and coping for inpatient registered
nurses. Journal of Nursing Administration. 2003 April;33(4):243-250.
98. Shader Κ, Broome ΜΕ, Broome CD, West ΜΕ, Nash Μ. Factors influencing satisfaction and
anticipated turnover for nurses ίn an academic medical center. Journal of Nursing Administration.
2001;31(4):210-216.
99. Williams A. Job Stress, Job Satisfaction, and Intent to Leave Employment among Maternal-Child
Health Nurses. Master's thesis. West Virginia, 2003.
74
PRIEDAI
75
Priedas Nr. 1
Anketa
Gerbiamas Respondente,
Kviečiame dalyvauti anoniminėje apklausoje, kurios tikslas - įvertinti slaugytojų patiriamo streso ir
pasitenkimo darbu bei ketinimo keisti darbą sąsajas. Jūsų nuoširdūs atsakymai padėtų atlikti šį tyrimą.
Remdamiesi jūsų atsakymais, parengsime rekomendacijas slaugytojų stresui darbe maţinti. Duomenys bus
konfidencialūs ir naudojami tik mokslo tikslais. Uţpildytas anketas prašome grąţinti slaugos administratorei.
LSMU MA Slaugos fakulteto Klinikinės slaugos magistrantė
Dalė Krušinskaitė
Slaugytojų patiriamo streso skalė (išplėstinė)
(angl. The Nursing Stress Scale, pagal Gray-Toft P, & Anderson JG, 1981)
(An expanded nursing stress scale, pagal French SE, Lenton R, Walters V, & Eyles J, 2000)
Pateikiamas situacijų, daţnai pasitaikančių darbo aplinkoje, sąrašas. Vertindami savo darbo aplinką
nurodykite, ar šios situacijos jums sukelia stresą. Dešinėje pusėje nurodykite labiausiai jums tinkamą
atsakymo variantą (paţymėkite V).
Situacijos
Ta
i m
an
neb
ūd
ing
a
Nie
ka
da
nes
uk
eli
a
stre
so
Ka
rta
is
suk
elia
stre
są
Da
ţna
i
suk
elia
stre
są
La
ba
i
da
ţna
i
suk
elia
stre
są
1. Procedūrų atlikimas, kurių metu pacientai patiria skausmą
2. Gydytojo išsakoma kritika
3. Jausmas, jog nesate pasirengęs (-usi) patenkinti paciento
šeimos emocinių poreikių
4. Neturite galimybės atvirai pasikalbėti apie darbo problemas
su kitais darbuotojais
5. Konfliktas su vadovu
6. Nepakankama informacija iš gydytojo apie paciento
sveikatos būklę
7. Nepagrįsti paciento reikalavimai
8. Seksualinis priekabiavimas
9. Bejėgiškumo jausmas, jei paciento sveikatos būklė negerėja
10. Konfliktas su gydytoju
11. Paciento klausimas, į kurį neturite patenkinamo atsakymo
12. Darbo aplinkoje trūksta galimybės dalytis patirtimi ir
jausmais su kitais darbuotojais
13. Nenuspėjamas personalo darbo planavimas
14. Gydytojo sprendimas, kuris būtų nesuderinamas su paciento
gydymu
15. Pacientų šeimų nepagrįsti reikalavimai
76
Situacijos
Ta
i m
an
neb
ūd
in-g
a
Nie
ka
da
nes
uk
lia
str
eso
Ka
rta
is s
uk
e-
lia
str
esą
Da
ţna
i su
ke-
lia
stre
są
La
ba
i d
aţ-n
ai
suk
elia
str
esą
16. Patiriama diskriminacija dėl rasės arba priklausymo
etninei grupei
17. Paciento išklausymas ir pokalbis su juo apie artėjančią
mirtį
18. Baimė suklysti slaugant pacientą
19. Jausmas, jog jums nepakanka pasirengimo patenkinti
paciento emocinius poreikius
20. Neturite galimybės išsakyti kitiems skyriaus darbuotojams
neigiamų jausmų apie pacientą
21. Nesutarimai, kylantys dirbant su kitais slaugytojais
tiesioginio darbo aplinkoje
22. Nesutarimai, kylantys dirbant su kitais slaugytojais
netiesioginio darbo aplinkoje
23. Nėra pakankamai laiko suteikti pacientui emocinę paramą
24. Nėra šalia gydytojo, kai pacientui reikia suteikti skubią
medicininę pagalbą
25. Kitų metami kaltinimai dėl situacijų, kai kas nors
nepavyksta
26. Patiriama lytinė diskriminacija
27. Paciento mirtis
28. Nesutarimai dėl paciento gydymo
29. Jausmas, kad esate netinkamai apmokytas to, ką turite
daryti
30. Trūksta tiesioginio vadovo paramos
31. Vadovo išsakoma kritika
32. Nepakanka laiko uţbaigti visas slaugos uţduotis
33. Neţinojimas, kas pacientui arba paciento šeimai reikia
pasakyti apie jo būklę arba gydymą
34. Esate vienas (-a), kai reikia išspręsti klausimus su
pacientų šeimomis
35. Darbas su smurtaujančiais pacientais
36. Iškilęs pavojus jūsų sveikatai ir saugumui
37. Mirtis paciento, su kuriuo jūs turėjote glaudţius santykius
38. Reikia priimti sprendimą dėl pagalbos pacientui, kai
gydytojas yra nepasiekiamas
39. Vadovavimas darbui, kai jūsų patirtis nepakankama
40. Trūksta slaugos administravimo ir vadovų paramos
77
Situacijos
Ta
i m
an
neb
ūd
ing
a
Nie
ka
da
nes
uk
eli
a s
treso
Ka
rta
is s
uk
elia
stre
są
Da
ţna
i su
kel
ia
stre
są
La
ba
i d
aţn
ai
suk
elia
str
esą
41. Per daug uţduočių, nesusijusių su slaugytojo darbu,
pavyzdţiui,raštvedyba
42. Skyriuje nepakanka darbuotojų tinkamam darbui uţtikrinti
43. Neapibrėţtumas naudojantis ir dirbant su specialia įranga
44. Darbas su piktnaudţiaujančiais savo padėtimi pacientais
45. Neuţtenka laiko reaguoti į pacientų šeimų poreikius
46. Atsakomybė uţ dalykus, kurių jūs nekontroliuojate
47. Kai pacientas miršta, o gydytojo nėra šalia
48. Privalėjimas organizuoti gydytojų darbą
49. Trūksta paramos iš kitų sveikatos prieţiūros
administratorių
50. Nesutarimai dirbant su priešingos lyties slaugytojais
51. Pacientų šeimos narių uţgauliojimai
52. Paciento kančios stebėjimas
53. Slaugos administratorių išsakoma kritika
54. Darbas per pertraukas
55. Netikrumas, ar pacientų šeimos skųsis dėl netinkamos
prieţiūros
56. Spaudimas priimti sprendimus
Pasitenkinimas darbu ir ketinimai keisti darbą
1. Ar sutinkate su kiekvienu iš šių teiginių apie savo darbą? (Labiausiai sau tinkamą atsakymą paţymėkite V)
Teiginys
Visiškai
nesutinku Nesutinku Sutinku
Visiškai
sutinku
1. Savo darbe jaučiu malonumą
2. Manau, kad mano darbas gana malonus
3. Darbe daţnai man būna nuobodu
4. Esu visai patenkinta (-as) savo darbu
5. Man visiškai nepatinka mano darbas
6. Man atrodo, jog kiekviena darbo diena niekada
nesibaigs
7. Daţniausiai aš entuziastingai dirbu savo darbą
78
2. Kuris iš šių teiginių aiškiausiai rodo Jūsų jausmus apie ateitį įstaigoje? (Labiausiai sau tinkamą atsakymą
paţymėkite V)
Teiginys
1. Šio darbo tikrai nekeisiu □
2. Tikriausiai nekeisiu darbo □
3. Tikriausiai keisiu šį darbą □
4. Tikrai keisiu šį darbą □
3. Jeigu ketinate keisti šį darbą, tai kokie Jūsų planai? (Labiausiai sau tinkamą atsakymą paţymėkite V)
Teiginys 1. Liksiu dirbti Lietuvoje, tik ne pagal savo profesiją □ 2. Liksiu dirbti Lietuvoje pagal savo profesiją, tik kitoje įstaigoje □ 3. Vyksiu dirbti į uţsienį, tik ne pagal savo profesiją □ 4. Vyksiu dirbti į uţsienį pagal savo profesiją □ 5. Liksiu dirbti Lietuvoje pagal savo profesiją toje pačioje įstaigoje □
Demografiniai duomenys:
1. Jūsų amţius:
1) □ iki 29 metų
2) □ 30-39 metų
3) □ 40-49 metų
4) □ 50-59 metų
5) □ 60 metų ir daugiau
2. Jūsų lytis:
1) □ Vyras 2) □ Moteris
3. Šeiminė padėtis:
1) □ Ištekėjusi/vedęs 2) □ Išsituokusi (-ęs) 3) □ Našlė (-ys) 4) □ Vieniša (-as)
4. Išsimokslinimas:
1) □ Aukštesnysis 2) □ Aukštasis neuniversitetinis 3) □ Aukštasis universitetinis
5. Darbo staţas pagal specialybę:
1) □ iki 5 metų 2) □ 6-10 metų 3) □ 11 metų ir daugiau
6. Pareigos:
1) □ Bendruomenės slaugytojas 2) □ Bendrosios praktikos slaugytojas 3) □ Kita (Įrašykite) _________
7. Koks darbo krūvis?
1) □ 0,25 etato 2) □ 0,5 etato 3) □ 0,75 etato 4) □ 1,0 etatas 5) □ Daugiau nei 1,0 etatas
Nuoširdţiai dėkoju uţ Jūsų atsakymus
79
Priedas Nr. 2
Tyrime dalyvavusių įstaigų atsakymų vidurkis, standartinis nuokrypis
Streso grupė Įstaiga N Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Chi kvadratas ir
p reikšmė
Mir
tis
ir
mir
ima
s
Centro poliklinika 33 22,27 5,6
χ²=75,793
p=0,453
Šančių poliklinika 35 21,51 6,4
Kalniečių poliklinika 69 21,12 5,8
Dainavos poliklinika 93 21,33 5,04
Viso 230 21,43 5,54
Kon
flik
tai
su
gyd
yto
jais
Centro poliklinika 33 10,21 3,46
χ²=37,011
p=0,875
Šančių poliklinika 35 9,89 3,68
Kalniečių poliklinika 69 10,59 3,64
Dainavos poliklinika 93 9,69 3,25
Viso 230 10,07 3,47
Net
ink
am
as
pro
fesi
nis
pasi
ruoši
mas
Centro poliklinika 33 18,76 4,49
χ²=69,220
p=0,666
Šančių poliklinika 35 18,89 5,65
Kalniečių poliklinika 69 19,38 4,64
Dainavos poliklinika 93 18,70 5,06
Viso 230 18.94 4,93
Pro
ble
mos,
susi
jusi
os
su
ben
dra
darb
iais
Centro poliklinika 33 14,64 3,98
χ²=74,948
p=0,056
Šančių poliklinika 35 15,91 4,99
Kalniečių poliklinika 69 15,28 4,20
Dainavos poliklinika 93 14,11 4,67
Viso 230 14,81 4,51
Pro
ble
mo
s,
susi
jusi
os
su
va
do
va
uja
nči
u
per
son
alu
Centro poliklinika 33 14,88 5,07
χ²=77,082
p=0,165
Šančių poliklinika 35 15,11 5,26
Kalniečių poliklinika 69 15,81 4,75
Dainavos poliklinika 93 14,87 4,88
Viso 230 15,91 4,91
Darb
o k
rūvis
Centro poliklinika 33 16,15 4,39
χ²=63,016
p=0,476
Šančių poliklinika 35 15,17 5,38
Kalniečių poliklinika 69 15,57 4,31
Dainavos poliklinika 93 14,91 4,50
Viso 230 15,33 4,57
80
Streso grupė Įstaiga N Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Chi kvadratas ir
p rešmė N
etik
rum
as
pri
ţiū
rin
t
pa
cien
tus
Centro poliklinika 33 20,36 4,89
χ²=76,493
p=0,251
Šančių poliklinika 35 20,46 5,46
Kalniečių poliklinika 69 21,00 5,15
Dainavos poliklinika 93 21,28 5,30
Viso 230 20,94 5,20
Paci
enta
i ir
jų
šei
mo
s Centro poliklinika 33 19,27 4,69
χ²=87,513
p=0,103
Šančių poliklinika 35 19,60 5,84
Kalniečių poliklinika 69 19,74 4,98
Dainavos poliklinika 93 19,28 5,07
Viso 230 19,47 5,09
Dis
kri
min
aci
ja
kole
kty
ve
Centro poliklinika 33 4,51 2,43
χ²=38,501
p=0,235
Šančių poliklinika 35 4,26 1,99
Kalniečių poliklinika 69 5,03 2,49
Dainavos poliklinika 93 4,15 2,27
Viso 230 4,48 2,34
81
Priedas Nr. 3
82
Priedas Nr. 4
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto studentė
magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso ir
pasitenkinimo darbu sąsajas.
Tyrimo dalyviai yra Kauno miesto poliklinikų bendruomenės ir bendrosios praktikos slaugytojai.
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų
duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams, tiriamasis gali kreiptis:
Tel.: 8-683-99 759 – Dalė Krušinskaitė, LSMU Medicinos akademija, Slaugos ir rūpybos katedra.
Bioetikos centras – 32-72-33; Filosofijos ir socialinių mokslų katedra, administratorė R. Jurkonienė
Darbo mokslinė vadovė Doc. dr. Olga Riklikienė
Tyrėja Dalė Krušinskaitė
83
Priedas Nr. 5
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš,_________________________________(tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku
dalyvauti Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto studentės
Dalės Krušinskaitės atliekamoje apklausoje, skirtoje ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso ir
pasitenkinimo darbu sąsajas.
Vykdant tyrimą man buvo paaiškinta tyrimo tikslas ir esmė. Man buvo suteikta galimybė
uţduoti mane dominančius klausimus apie tyrimą. Išsamiai apsvarstęs (-iusi) aš sutinku bendradarbiauti
tyrime.
Tiriamojo asmens _____________________
(Parašas)
Data ____________
84
Priedas Nr. 6
Slaugytojų sociodemografinių charakteristikų procentinė išraiška pagal streso grupių,
pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti darbą ţemiau ir virš vidurkio duomenys
Charakteristikos N (proc.) Sresas darbe Pasitenkinimas
darbu
Ketinimai keisti
darbą
Ţemiau
50%
ribos
Virš 50%
ribos
Ţemiau
50%
ribos
Virš 50%
ribos
Nekeis
darbo
<50%
Keis
darbą
>50%
Iš viso 230 (100) ---- ---- ---- ---- 83% 17%
Amţius (metais)
Iki 39 metų 51 (22,2) 53% 47% 47% 53% 59% 41%
40-49 metai 72 (31,3) 49% 51% 49% 51% 79% 21%
50-59 metai 74 (32,2) 53% 47% 62% 38% 97% 3%
Daugiau 60 metų 33 (14,3) 61% 39% 82% 18% 97% 3%
Šeiminė padėtis
Ištekėjusi 160 (69,6) 53% 47% 58 % 42% 85% 15%
Išsituokusi 28 (12,2) 61% 39% 61% 39% 79% 21%
Našlė 21 (9,1) 52% 48% 57% 43% 95% 5%
Vieniša 21 (9,1) 43% 57% 52% 48% 62% 36%
Išsimokslinimas
Aukštesnysis 176 (76,5) 54% 46% 59% 41% 86% 14%
Aukštasis
neuniversitetinis
29 (12,6) 52% 48% 45% 55% 69% 31%
Aukštasis
universitetinis
25 (10,9) 44% 56% 60% 40% 76% 24%
Darbo staţas
Iki 5 metų 12 (5,2) 50% 50% 50% 50% 58% 42%
6 – 10 metai 22 (9,6) 64% 36% 55% 45% 59% 41%
11 metų ir daugiau 196 (85,2) 52% 48% 58% 42% 87% 13%
Pareigos
Bendruomenės
slaugytoja
84 (36,5) 52% 48% 60% 40% 92% 8%
Bendrosios praktikos
slaugytoja
146 (63,5) 53% 47% 56% 44% 78% 22%
Darbo krūvis
0,5 etato 10 (4,3) 70% 30% 70% 30% 80% 20%
0,75 etato 18 (7,8) 78% 22% 72% 23% 89% 11%
1,0 etato 180 (78,3) 49% 51% 56% 44% 82% 18%
Daugiau nei 1,0
etato
22 9,6
)
50% 50% 50% 50% 86% 14%
Poliklinika
Centro 33(14,3) 45% 55% 70% 30% 91% 9%
Dainavos 93 (40,4 57% 43% 58% 42% 71% 29%
Kalniečių 69 (30) 49% 51% 55% 45% 91% 9%
Šančių 35 (15,2) 54% 46% 49% 51% 91% 9%
85
Priedas Nr. 7
Slaugytojų atsakymų į streso teiginius procentinė išraiška
Streso
grupė
Streso veiksnys
Tai man
nebūdinga
N (proc.)
Niekada
nesukelia
streso
N (proc.)
Kartais
sukelia
stresą
N (proc.)
Daţnai
sukelia
stresą
N (proc.)
Labai
daţnai
sukelia
stresą
N (proc.)
Iš viso N
(proc.)
Mir
tis
ir m
irim
as
Procedūrų atlikimas, kurių
metu pacientai patiria skausmą 31 (13,5) 31 (13,5) 126 (54,8) 31 (13,5) 11 (4,8) 230 (100)
Paciento išklausymas ir
pokalbis su juo apie artėjančią
mirtį
39 (17,0) 17 (7,4) 126 (54,8) 34 (14,8) 14 (6,1) 230 (100)
Nėra šalia gydytojo, kai
pacientui reikia suteikti skubią
medicininę pagalbą
28 (12,2) 21 (9,1) 109 (47,4) 45 (19,6) 27 (11,7) 230 (100)
Paciento mirtis 32 (13,9) 15 (6,5) 84 (36,5) 63 (27,4) 36 (15,7) 230 (100)
Mirtis paciento, su kuriuo jūs
turėjote glaudţius santykiu 38 (16,5) 11 (4,8) 76 (33,0) 62 (27,0) 43 (18,7) 230 (100)
Kai pacientas miršta, o
gydytojo nėra šalia 64 (27,8) 10 (4,3) 66 (28,7) 58 (25,2) 32 (13,9) 230 (100)
Paciento kančios stebėjimas 25 (10,9) 10 (4,3) 111 (48,3) 59 (25,7) 25 (10,9) 230 (100)
Ko
nfl
ikta
s su
gy
dy
toja
is
Gydytojo išsakoma kritika 18 (7,8) 30 (13,0) 110 (47,8) 53 (23,0) 19 (8,3) 230 (100)
Konfliktas su gydytoju 84 (36,5) 9 (3,9) 83 (36,1) 33 (13,0) 24 (10,4) 230 (100)
Gydytojo sprendimas, kuris
būtų nesuderinamas su
paciento gydymu
80 (34,8) 49 (21,3) 72 (31,3) 23 (10,0) 6 (2,6) 230 (100)
Nesutarimai dėl paciento
gydymo 96 (41,7) 36 (15,7) 74 (32,2) 17 (7,4) 7 (3,0) 230 (100)
Net
ink
am
as
pro
fesi
nis
pa
siru
oši
ma
s
Bejėgiškumo jausmas, jei
paciento sveikatos būklė
negerėja
24 (10,4) 36 (15,7) 117 (50,9) 37 (16,1) 16 (7,0) 230 (100)
Jausmas, jog jums nepakanka
pasirengimo patenkinti
paciento emocinius poreikius
49 (21,3) 49 (21,3) 117 (50,9) 12 (5,2) 3 (1,3) 230 (100)
Jausmas, kad esate netinkamai
apmokytas to, ką turite daryti 70 (30,4) 25 (10,9) 106 (46,1) 23 (10,0) 6 (2,6) 230 (100)
Iškilęs pavojus jūsų sveikatai
ir saugumui 39 (17,0) 5 (2,2) 91 (39,6) 54 (23,5) 41 (17,8) 230 (100)
Vadovavimas darbui, kai jūsų
patirtis nepakankama 68 (29,6) 24 (10,4) 95 (41,3) 34 (14,8) 9 (3,9) 230 (100)
Vadovavimas darbui, kai jūsų
patirtis nepakankama 68 (29,6) 24 (10,4) 95 (41,3) 34 (14,8) 9 (3,9) 230 (100)
Neapibrėţtumas naudojantis ir
dirbant su specialia įranga 50 (21,7) 22 (9,6) 119 (51,7) 32 (13,9) 7 (3,0) 230 (100)
Spaudimas priimti sprendimus 57 (24,8) 18 (7,8) 107 (46,5) 33 (14,3) 15 (6,5) 230 (100)
86
Streso
grupė
Streso veiksnys
Tai man
nebūdinga
N (proc.)
Niekada
nesukelia
streso
N (proc.)
Kartais
sukelia
stresą
N (proc.)
Daţnai
sukelia
stresą
N (proc.)
Labai
daţnai
sukelia
stresą
N (proc.)
Iš viso N
(proc.)
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su b
en
dra
da
rbia
is
Neturite galimybės atvirai
pasikalbėti apie darbo
problemas su kitais
darbuotojais
81 (35,2) 60 (26,1) 76 (33,0) 11 (4,8) 2 (0,9) 230 (100)
Darbo aplinkoje trūksta
galimybės dalytis patirtimi ir
jausmais su kitais darbuotojais
72 (31,3) 68 (29,6) 74 (32,2) 9 (3,9) 7 (3,0) 230 (100)
Neturite galimybės išsakyti
kitiems skyriaus darbuotojams
neigiamų jausmų apie pacientą
93 (40,4) 65 (28,3) 61 (26,5) 10 (4,3) 1 (0,4) 230 (100)
Nesutarimai, kylantys dirbant
su kitais slaugytojais
tiesioginio darbo aplinkoje
89 (38,7) 37 (16,1) 81 (35,2) 17 (7,4) 6 (2,6) 230 (100)
Nesutarimai, kylantys dirbant
su kitais slaugytojais
netiesioginio darbo aplinkoje
115 (50,0) 47 (20,4) 54 (23,5) 12 (5,2) 2 (0,9) 230 (100)
Kitų metami kaltinimai dėl
situacijų, kai kas nors
nepavyksta
29 (12,6) 18 (7,8) 114 (49,6) 43 (18,7) 26 (11,3) 230 (100)
Nesutarimai dirbant su
priešingos lyties slaugytojais 157 (68,3) 51 (22,2) 18 (7,8) 4 (1,7) 0 230 (100)
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su
va
do
va
uja
nči
u p
erso
na
lu
Konfliktas su vadovu 86 (37,4) 7 (3,0) 83 (36,1) 28 (12,2) 26 (11,3) 230 (100)
Nenuspėjamas personalo
darbo planavimas 43 (18,7) 33 (14,3) 96 (41,7) 46 (20,0) 12 (5,2) 230 (100)
Trūksta tiesioginio vadovo
paramos 71 (30,9) 53 (23,0) 83 (36,1) 17 (7,4) 6 (2,6) 230 (100)
Vadovo išsakoma kritika 30 (13,0) 26 (11,3) 116 (50,4) 40 (17,4) 18 (7,8) 230 (100)
Trūksta slaugos
administravimo ir vadovų
paramos
74 (32,2) 43 (18,7) 84 (36,5) 21 (9,1) 8 (3,5) 230 (100)
Trūksta paramos iš kitų
sveikatos prieţiūros
administratorių
99 (43,0) 42 (18,3) 67 (29,1) 16 (7,0) 6 (2,6) 230 (100)
Slaugos administratorių
išsakoma kritika 32 (13,9) 21 (9,1) 117 (50,9) 40 (17,4) 20 (8,7) 230 (100)
Da
rbo
krū
vis
Nepakanka laiko uţbaigti
visas slaugos uţduotis 59 (25,7) 31 (13,5) 87 (37,8) 40 (17,4) 13 (5,7) 230 (100)
Per daug uţduočių,
nesusijusių su slaugytojo
darbu, pavyzdţiui,raštvedyba
33 (14,3) 50 (21,7) 83 (36,1) 44 (19,1) 20 (8,7) 230 (100)
Skyriuje nepakanka
darbuotojų tinkamam darbui
uţtikrinti
53 (23,0) 49 (21,3) 86 (37,4) 28 (12,2) 14 (6,1) 230 (100)
Neuţtenka laiko reaguoti į
pacientų šeimų poreikius 50 (21,7) 46 (20,0) 107 (46,50 24 (10,4) 3 (1,3) 230 (100)
Privalėjimas organizuoti
gydytojų darbą 96 (41,7) 31 (13,5) 65 (28,3) 26 (11,3) 12 (5,2) 230 (100)
Darbas per pertraukas 59 (25,7) 42 (18,3) 90 (39,1) 30 (13,0) 9 (3,9) 230 (100)
87
Streso
grupė
Streso veiksnys
Tai man
nebūdinga
N (proc.)
Niekada
nesukelia
streso N
(proc.)
Kartais
sukelia
stresą N
(proc.)
Daţnai
sukelia
stresą
N (proc.)
Labai
daţnai
sukelia
stresą
N (proc.)
Iš viso N
(proc.)
Net
ikru
ma
s p
riţ
iūri
nt
pa
cien
tus
Jausmas, jog nesate pasirengęs
(-usi) patenkinti paciento
šeimos emocinių poreikių
57 (24,8) 51 (22,2) 98 (42,6) 22 (9,6) 2 (0,9) 230 (100)
Nepakankama informacija iš
gydytojo apie paciento
sveikatos būklę
58 (25,2) 60 (26,1) 93 (40,4) 11 (4,8) 8 (3,5) 230 (100)
Baimė suklysti slaugant
pacientą 30 (13,0) 14 (6,1) 136 (59,1) 34 (14,8) 16 (7,0) 230 (100)
Neţinojimas, kas pacientui
arba paciento šeimai reikia
pasakyti apie jo būklę arba
gydymą
53 (23,0) 37 (16,1) 104(45,2) 29 (12,6) 7 (3,0) 230 (100)
Esate vienas (-a), kai reikia
išspręsti klausimus su pacientų
šeimomis
63 (27,4) 44 (19,1) 93 (40,4) 24 (10,4) 6 (2,6) 230 (100)
Reikia priimti sprendimą dėl
pagalbos pacientui, kai
gydytojas yra nepasiekiamas
31 (13,5) 25 (10,9) 105 (45,7) 47 (20,4) 22 (9,6) 230 (100)
Atsakomybė uţ dalykus, kurių
jūs nekontroliuojate 59 (25,7) 26 (11,3) 94 (40,9) 41 (17,8) 10 (4,3) 230 (100)
Netikrumas, ar pacientų
šeimos skųsis dėl netinkamos
prieţiūros
54 (23,5) 26 (11,3) 120 (52,2) 21 (9,1) 9 (3,9) 230 (100)
Pa
cien
tai
ir j
ų š
eim
os
Nepagrįsti paciento
reikalavimai 25 (10,9) 34 (14,8) 99 (43,0) 53 (23,0) 19 (8,3) 230 (100)
Paciento klausimas, į kurį
neturite patenkinamo
atsakymo
27 (11,7) 55 (23,9) 100 (43,5) 38 (16,5) 10 (4,3) 230 (100)
Pacientų šeimų nepagrįsti
reikalavimai 26 (11,3) 39 (17,0) 101 (43,9) 46 (20,0) 18 (7,8) 230 (100)
Nėra pakankamai laiko
suteikti pacientui emocinę
paramą
38 (16,5) 56 (24,3) 103 (44,8) 31 (13,5) 2 (0,9) 230 (100)
Darbas su smurtaujančiais
pacientais 75 (32,6) 17 (7,4) 70 (30,4) 41 (17,8) 27 (11,7) 230 (100)
Darbas su
piktnaudţiaujančiais
savo padėtimi pacientais
37 (16,1) 28 (12,2) 116 (50,4) 39 (17,0) 10 (4,3) 230
(100)
Pacientų šeimos narių
uţgauliojimai 65 (28,3) 21 (9,1) 97 (42,2) 31 (13,5) 16 (7,0) 230 (100)
Dis
kri
min
aci
ja
ko
lek
tyv
e Seksualinis priekabiavimas 197 (72,6) 15 (6,5) 26 (11,3) 12 (5,2) 10 (4,3) 230 (100)
Patiriama diskriminacija dėl
rasės arba priklausymo etninei
grupei
169 (73,5) 40 (17,4) 15 (6,5) 5 (2,2) 1 (0,4) 230 (100)
Patiriama lytinė diskriminacija 171 (74,3) 26 (11,3) 22 (9,6) 5 (2,2) 6 (2,6) 230 (100)
88
Priedas Nr. 8
Pasitenkinimo darbu teiginių procentinė išraiška
Teiginys
Visiškai
sutinku
N (proc.)
Sutinku
N (proc.)
Nesutinku
N (proc.)
Visiškai
nesutinku
N (proc.)
Iš viso N
(proc.)
Savo darbe jaučiu malonumą 66 (28,7) 136 (59,1) 26 (11,3) 2 (0,9) 230 (100)
Manau, kad mano darbas gana
malonus 57 (24,8) 141 (61,3) 30 (13,0) 2 (0,9) 230 (100)
Darbe daţnai man būna nuobodu 10 (4,3) 14 (6,1) 146 (63,5) 60 (26,1) 230 (100)
Esu visai patenkinta (-as) savo darbu 50 (21,7) 142 (61,7) 33 (14,3) 5 (2,2) 230 (100)
Man visiškai nepatinka mano darbas 10 (4,3) 4 (1,7) 123 (53,5) 93 (40,4) 230 (100)
Man atrodo, jog kiekviena darbo diena
niekada nesibaigs 11 (4,8) 17 (7,4) 129 (56,1) 73 (31,7) 230 (100)
Daţniausiai aš entuziastingai dirbu
savo darbą 66 (28,7) 146 (63,5) 14 (6,1) 4 (1,7) 230 (100)
89
Priedas Nr. 9
Slaugytojų streso grupių veiksnių skirtumai, atsiţvelgiant į slaugytojų amţių
Streso grupės
Amţiaus
grupė
Mir
tis
ir m
irim
as
Kon
flik
tas
su g
yd
yto
jais
Net
ink
am
as
pro
fesi
nis
p
asi
ruo
šim
as
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su
ben
dra
da
rbia
i
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su
va
do
va
uja
nči
u
per
son
alu
Da
rbo
krū
vis
Net
ikru
mas
pri
ţiū
rin
t
pa
cien
tus
Paci
enta
i ir
jų
šei
mo
s
Dis
kri
min
aci
ja
ko
lek
tyv
e
Rangų vidurkiai pagal grupes *
Iki 29 m.
30-39 m.
40-49 m.
50-59 m.
60 m. ir
daugiau
102,00
132,45
114,63
112,70
110,41
103,93
127,62
127,09
119,74
72,02
111,50
116,92
125,63
114,11
96,62
111,75
125,59
122,79
113,34
94.70
100,39
124,84
124,24
118,51
85,62
110,50
127,84
124,65
110,64
94,74
96,61
125,03
121,84
107,77
116,33
105,04
128,80
120,31
110,49
105,77
149,61
113.59
115,95
122,41
86,70
p=0,505 p=0,001 p=0,349 p=0,278 p=0,049 p=0,175 p=0,469 p=0,503 p=0,011
*-remiantis Kruscall-Wallis kriterijumi lyginant daugiau nei dvi nepriklausomas imtis.
90
Priedas Nr. 10
Slaugytojų streso grupių veiksnių skirtumai, atsiţvelgiant į darbo krūvį
Streso grupės
Darbo
krūvis
etatais
Mir
tis
ir m
irim
as
Kon
flik
tas
su g
yd
yto
jais
Net
ink
am
as
pro
fesi
nis
pa
siru
oši
ma
s
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su
ben
dra
da
rbia
i
Pro
ble
mo
s, s
usi
jusi
os
su
va
do
va
uja
nči
u
per
son
alu
Da
rbo
krū
vis
Net
ikru
mas
pri
ţiū
rin
t
pa
cien
tus
Paci
enta
i ir
jų
šei
mo
s
Dis
kri
min
aci
ja
ko
lek
tyv
e
Rangų vidurkiai pagal grupes *
0,25 et.
0,5 et.
0,75 et.
1,0 et.
>nei 1,0 et.
85,33
86,43
104,17
116,94
126,32
52,33
77,36
71,58
122,78
112,61
54,67
97,00
79,81
120,31
119,57
38,67
125,71
71,28
119,78
123,91
82,83
70,21
75,75
121,58
117,16
123,17
71,36
72,03
120,26
125,09
58,83
103,93
95,08
118,08
122,48
100,83
98,43
90,89
118,35
119,77
112,50
122,21
94,64
117,06
118,05
p=0,533 p=0,004 p=0,054 p=0,010 p=0,018 p=0,016 p=0,329 p=0,477 p=0,663
*-remiantis Kruscall-Wallis kriterijumi lyginant daugiau nei dvi nepriklausomas imtis.
