2011

indeksas SOCIALINĖSžiniasklaidos

2

Pagrindinė mūsų veiklos misija – tapti ilgalai-kiais savo klientų konsultantais ir padėti jiems bendrauti su savo interesų grupėmis.

Mūsų patirtis – daugiau nei 15 metų. Mes pui-kiai išmanome savo sritį: įgyvendinome daug sėkmingų projektų, turime partnerių visame pasaulyje, mus vertina klientai, o kompetencija ir profesionalumas pripažinti tarptautiniu mastu.

Pagrindiniai mūsų veiklos principai – etika, kom-petencija ir patikimumas – nekinta. Tik tvirtai jų laikydamiesi galime kurti savo reputaciją.

Adresas: Pamėnkalnio g. 5-9, LT-01116 VilniusTelefonas: +370 5 2313003Faksas: +370 5 2784183Elektroninis paštas: info@koko.lt

„Karštasis“ telefonas (visą parą): +370 698 17740

UAB „Komunikacija ir konsultantai“ – nepriklau-soma agentūra, teikianti ryšių su visuomene pas - laugas nuo 1997 m.

32

Įvadas ir tyrimo tikslas

Metodika

Rezultatų santrauka

Rezultatų apžvalga (diagramos):

Prekybos centrai

Mobiliojo ryšio operatoriai

Bankai

Universitetai

Politikai

4 6 7

8 8 9 9

10

TURINYS

4

Gerbiami Revoliucionieriai,

Gal ką ir nustebino šis kreipimasis, tačiau man atro­do, kad kiekvienas mūsų, nors kartą pastaruoju metu ištaręs bent vieną iš žodžių „socialinis tinklas“, „feisbu­kas“, „vikipedija“, „jutūbas“ ar ką nors panašaus, kaip tik yra šiandieninės revoliucijos dalyvis. Revoliucija vyks­ta ir ji griauna dalį iki šiol sukurtų komuni­kacijos teorijų ir įgytos praktikos.

Jau keleri metai susitikimuose su partneriais iš įvairių šalių, komunika­cijos specialistų konferencijose, se­minaruose, neformaliuose pokalbiuose visų akys, protai, žodžiai krypsta į socialinę žinias­klaidą. Atrodo, kad visi pagaliau atrado vieną temą,

apie kurią verta kalbėti, ir lyg susitarę apie tai kalba.Apie revoliuciją kalba ir Erick Qualman savo kny­

goje „Socialnomics“, teigdamas, kad tai ne šiaip sau eilinė revoliucija, o didžiausias pokytis nuo industri­nės revoliucijos laikų. Gal tai tiesa, gal ne, bet poky­čiai, vykstantys aplink mus, – akivaizdūs.

Keičiasi tai, kas ilgą laiką atrodė nekintama. Keičia­si esminiai žiniasklaidos ir komunikacijos pagrindai. Jei gerai pagalvotume, tai įsitikintume, kad dabar pirmą kartą per visą žmonijos istoriją kiekvienas mūsų galime tapti žiniasklaidos priemone. Tuoj pat. Per 5 minutes. Turint gerą žinią nebereikia bėgti pas laikraščio redaktorių, radijo laidos vedėją ar dar kokį kitą tradicinės žiniasklaidos atstovą. Užtenka prisės­ti prie kompiuterio ir paskelbti savo žinią „feisbuke“ savo keliems šimtams pažįstamų ir, jei žinia verta dėmesio, jos tolesnis sklidimas yra garantuotas.

Žmonės, kuo toliau, tuo mažiau yra pasiryžę mo­kėti už turinį. Galėdami bendrauti jie pagaliau turi realias sąlygas rinktis. Jie gali rinktis, iš kur gauti in­formaciją. Ir ši galimybė nėra tariamas pasirinkimas tarp „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, o tikras pasi­rinkimas iš nuomonių aibės. Tai galimybė klausytis tų, kurių norima klausytis, o ne tų, kuriuos iki šiol mums parinkdavo „laisvos“ ir „nepriklausomos“ ži­niasklaidos priemonės.

Iki socialinės žiniasklaidos atsiradimo buvo tei­giama, kad „komunikacija iš lūpų į lūpas“ (word of mouth communication) yra geriausiai žinoma

marketingo paslaptis: visi tai daro, tik niekas neži­no, kaip tai daryti gerai. Kita vertus, ši komunika­

Kas sekundę prie „Linkedin“ prisijungia naujas narys.

Įvadas

54

Įvadas

cija daugelio specialistų buvo laikoma pačia efek­tyviausia komunikacijos forma. Socialinė žinias­klaida šią problemą visiškai išsprendė: čia vieną kalbantįjį gali iškart išgirsti tūkstančiai vartotojų. Ir tuoj pat perpasakoti kitiems tūkstančiams.

Socialinės žiniasklaidos platybėse man teko perskaityti ir tokią mintį: tradicinį terminą PR (pu­blic relations) šiandien keičia naujas PR (people relations). Tradicinio žinios siuntėjo ir gavėjo ne­belieka. Atsiranda lygiaverčiai pašnekovai, vieną

kartą – siunčiantys, kitą kartą – gaunantys. Jei esi įdomus rūpimai auditorijai, gali tapti jos dalimi, svarbiausia – sugebėti reaguoti greitai ir nefor­maliai. Dabar pats metas šiais įgūdžiais remtis ir veikti. Šiandien kiekvienas mūsų turime visas rei­kalingas priemones.

Atėjo socialinės žiniasklaidos metas, ir tai ne mada ar trumpalaikis blykstelėjimas. Tai esminis pokytis daugeliui: tradicinei žiniasklaidai, marke­tingo, ryšių su visuomene, reklamos ir kitų komuni­kacijos sričių atstovams. Kiekvienas turi apsispręsti, kaip prie šio pokyčio prisitaikyti: ar toliau į kliento duris belstis iki šiol naudotomis priemonėmis, ar pasirinkti pažangesnes. Kiekvienas turi teisę užsi­merkti ir manyti, kad nieko neįvyko, arba stabtelėti ir pamąstyti, kaip šiandien reikėtų komunikuoti.

Pasak „Future Exploration Network”, JAV popieriniai laikraščiai turėtų išnykti 2017 m., Lietuvoje – 2032 m.

(žr. www.http://futureexploration.net/Newspaper_Extinction_Timeline.pdf ). Pagyvensime – pamaty­sime. Tačiau tendencijos aiškios. Be to, pats laikas, jeigu kas dar abejoja, bent jau susipažinti su tuo, ką siūlo naũjos komunikacijos galimybės.

Daug kas abejoja dėl šiuolaikinio pasaulio grei­čio ir pokyčių. Daug kas pasvarsto, kaip neatsilikti nuo traukinio ar ką nors panašaus. Neslėpsiu, ir pats panašiai pamąstydavau, kol vieną dieną iš šiauriau gyvenančio kolegos išgirdau vieną min­

tį. Kaip ir visos genialios mintys, ji buvo labai paprasta. Taigi jis pa­

sakė, kad yra dalykų, kurie kei­čiasi, tačiau yra ir tokių, kurie nesikeičia. Dalykai, kurie kei­čiasi, yra susiję su forma – tai

komunikacijos pagrindas (lai­kraštis, internetas ir pan.), greitis,

galimybės pasiekti adresatą ir pan. Tačiau gera antraštė, geras tekstas ar geras au­torius ir dabar, ir prieš šimtą metų, buvo visiškai vienodai geri. Šie dalykai nepasikeitė. Socialinė ži­niasklaida nieko naujo šioje srityje irgi neatskleidė.

Šis tyrimas – mūsų pirmas bandymas žvilgtelėti, kaip Lietuvos „didieji banginiai“ atrodo socialinėje žiniasklaidoje. Matydami, kad jie vieni nuo kitų ge­rokai skiriasi, mes pabandėme įvertinti kiekvieno pastangas ir rezultatus socialinėje žiniasklaidoje. Pirmas bandymas dažniausiai turi trūkumų. Mes ne­sitikime, kad jų nerasite ir čia. Kiekvieno Jūsų nuo­monė, kritika – mums bus labai vertinga ir, žinoma, kad į ją atsižvelgsime darydami tyrimus ateityje.

Bendrą viso mūsų agentūros kolektyvo darbą ati­duodame Jūsų teismui.

Andrius Kasparavičius,UAB „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius

„Facebook“ yra užsiregistravę daugiau kaip 500 mln. aktyvių vartotojų, Lietuvoje – daugiau kaip 960 tūkst., t. y. beveik trečdalis visų Lietuvos gyventojų.

6

Metodika

atlikti pasirinkome pen­kias visiems žinomas sritis – mažmeninę prekybą, mo­bilųjį ryšį, bankininkystę, aukštąjį mokslą ir politiką. Sritis pasirinkome subjektyviai, tačiau tas, kurios turi didžiau­sią įtaką daugelio žmonių kasdieniam gyvenimui. Tikėtina, kad ateityje sričių ir jų atstovų skaičių plėsime.

Kiekvienos verslo srities atsto­vus pasirinkome pagal dydį. Mažmeninei prekybai šiame tyrime atstovauja keturi didžiausi prekybos tinklai: UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Maxima grupė“, UAB „Nor­fos mažmena“ (http://vz.lt/straipsnis/2011/06/27/Dali_didziuju_prekybos_tinklu_rinkos_pasieme_mazieji2). Iš mobiliojo ryšio srities pasirinkome tris didžiausius mobiliojo ryšio operatorius „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ (http://www.bazinestotis.lt/lt/rysio_veikimas). Iš bankininkystės srities – penkis didžiausius Lietuvoje veikiančius bankus: AB Ūkio bankas, AB bankas SNO­RAS, AB „Swedbank“, AB DnB NORD bankas, AB SEB bankas (http://www.lba.lt/go.php/lit/2011_m/2414).

Aukštojo mokslo atstovai – keturi didžiausi Lietu­vos universitetai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas (http://www.topten.lt/geriausi­lietuvos­universitetai).

Politikų pasirinkimą lėmė tik jų užimamos parei­gos. Nusprendėme per pirmąjį tyrimą įvertinti tris

aukščiausius mūsų šalies asmenis ir sostinės vadovą. Akivaizdu, kad politikų vertinimas ateityje galėtų išsi­vystyti į atskirą tyrimą ir būtų labai įdomi medžiaga daugeliui komunikacijos specialistų. Šiame tyrime

bandoma palyginti keturis politikus: Prezidentę, Sei­mo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką ir Vilniaus merą.

Tirdami kiekvienam vertinamajam suteikėme balus, kuriuos apskaičiavome remdamiesi jų interneto svetai­nėmis ir socialinių tinklų „Facebook“, „Wikipedia“ ir „Fours­quare“ duomenimis. Interneto svetainės buvo vertina­mos pagal tai, ar jose yra nuorodos į socialinius tinklus. „Facebook“ duomenys įvertinti pagal mėgstančiųjų tam tikrą puslapį bei komentarų skaičių ir būsenos atnaujini­mų kiekį ant sienų. „Wikipedia“ duomenys įvertinti pagal informacijos apie tiriamuosius kiekį ir pobūdį laisvojoje enciklopedijoje. Taip pat buvo vertinama, ar tiriamasis objektas yra socialiniame tinkle „Foursquare“.

Visi balai buvo susumuoti ir gautas galutinis kiekvie­no tiriamojo objekto įvertinimas. Maksimalus galimas surinkti balų skaičius ­ 42. Tyrimą atlikome 2011 metų rugsėjo mėnesį.

Jei „Wikipedia“ išleistume kaip knygą, ją sudarytų 2,25 mln. lapų ir ją

perskaityti užtruktų 123 metus.

Pirmajam tyrimui

Metodika

76

Prekybos centrai Indekso balai Indekso balai (%)

Vidurkis 14,3

MAXIMA 18,3 32

IKI 4,0 7

RIMI 19,4 34

NORFA 15,3 27

Mobiliojo ryšio operatoriai

Vidurkis 16,6

TELE 2 5,0 10

OMNITEL 32,9 66

BITĖ 12,1 24

Bankai

Vidurkis 12,0

SEB 6,0 10

SWEDBANK 33,0 55

DNB NORD 6,0 10

SNORAS 8,0 13

ŪKIO 7,0 12

Universitetai

Vidurkis 19,4

KTU 22,4 29

VU 13,3 17

VGTU 20,5 27

VDU 21,2 27

Politikai

Vidurkis 14,5

Dalia Grybauskaitė 31,5 54

Irena Degutienė 5,2 9

Andrius Kubilius 9,9 17

Artūras Zuokas 11,3 20

Rezultatai

8

TELE2: 5,0

Rezultatai

PREKYBOS CENTRAI

MOBILIOJO RYŠIO OPERATORIAI

Vidurkis: 14,3

MAXIMA: 18,3

RIMI: 19,4

0

0

0

0

5

5

5

5

10

10

15

15

20

20

10

10

15

15

20

20

25

25

30

30

35

35

Vidurkis: 16,6

OMNITEL: 32,9

BITĖ: 12,1

IKI: 4,0

NORFA: 15,3

98

Rezultatai

0

0

0

0

5

5

5

5

10

10

15

15

20

20

25

25

10

10

15

15

20

20

25

25

30

30

35

35

Vidurkis: 12,0

SEB: 6,0

SWEDBANK: 33,0

DNB NORD: 6,0

SNORAS: 8,0

ŪKIO: 7,0

BANKAI

VU: 13,3

Vidurkis: 19,4

UNIVERSITETAI

KTU: 22,4

VGTU: 20,5

VDU: 21,2

10

Rezultatai

POLITIKAI

Vidurkis: 14,5

Dalia Grybauskaitė: 31,5

Irena Degutienė: 5,2

Andrius Kubilius: 9,9

Artūras Zuokas: 11,3

0

0

5

5

10

10

15

15

20

20

25

25

30

30

35

35