© Swedbank

Lietuvos gyventojų ir verslo pasiruošimas eurui

2014 m. balandžio 16 d.

Pasiruošimo eurui indeksas: kaip jis sudaromasEdita Palskė, TNS LT vyr. projektų vadovė

Pasiruošimo eurui indeksas

3

1. POŽIŪRIS

Pasiruošimo eurui indeksas

4

2. INFORMACIJA

Pasiruošimo eurui indeksas

5

3. ELGESYS

Pasiruošimo eurui indeksas

6

1. POŽIŪRIS

2. INFORMACIJA

3. ELGESYS

Indekso reikšmės

7

100 balų

Visiškas pasiruošimas

euro įvedimui

0 balų Visiškas nepasiruošimas

euro įvedimui

Indekso reikšmės

8

100 balų

Visiškas pasiruošimas

euro įvedimui

0 balų Visiškas nepasiruošimas

euro įvedimui

80 balų

20 balų Žemas pasiruošimas euro

įvedimui

50 balų Vidutiniškas pasiruošimas

euro įvedimui

Aukštas pasiruošimas

euro įvedimui

Apklausta

9

ĮMONĖS• Telefoninė apklausa

• Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti

Lietuvos įmones

• Respondentas: įmonių vadovai ar kiti

darbuotojai, žinantys apie įmonės

pasiruošimą eurui.

• Terminas: 2014 m. vasario 24-26 d.

• Imtis: 500 respondentų.

GYVENTOJAI• Tiesioginė apklausa

• Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti 15-

74 m. Lietuvos gyventojus

• Terminas: 2014 m. vasario 21-28 d.

• Imtis: 510 respondentų

Lietuvos gyventojų pasiruošimas euruiOrinta Žvirzdinė

„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos

vadovė

© Swedbank

Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui

100 balų

Visiškas

pasiruošimas euro

įvedimui

0 balų

Visiškas

nepasiruošimas

euro įvedimui

80 balų

20 balųŽemas pasiruošimas

euro įvedimui

50 balųVidutiniškas pasiruošimas

euro įvedimui

Aukštas

pasiruošimas

euro įvedimui

7

30

37

49

Elgesys

Požiūris

Informuotumas

Pasiruošimo eurui

indeksas

© Swedbank

Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą

Vidurkis –

Lietuvos gyventojų požiūris koreliuoja

su informuotumu: tikėtina, kad

daugiau žinių apie euro įvedimą

įgijusių gyventojų nuomonė gerės.

© Swedbank

Lietuvos gyventojų informuotumas apie euro įvedimą

Vidurkis –

Kol kas tik kas dešimtas

gyventojas domisi, aktyviai ieško

informacijos apie euro įvedimą.

Beveik visų jų pagrindinis žinių

šaltinis yra žiniasklaida.

© Swedbank

Pasirengimo veiksmai artėjant euro įvedimui

40 proc. atlieka bent vieną iš šių veiksmų:

29%

31%

40%

29 proc. pasiruošimo eurui

veiksmų neatlieka

24 proc. žino litų keitimo į eurus kursą

10 proc. ieško/domisi informacija apie euro įvedimą

10 proc. žino, kas bus su jų indėliu litais, pinigais sąskaitose ir

kortelėse

9 proc. kartais perskaičiuoja kainas į eurus

9 proc. žino, kur ir kaip vyks litų keitimas į eurus be papildomo

mokesčio

8 proc. žino svarbiausias litų keitimo į eurus datas

8 proc. nebekaupia didesnių grynųjų pinigų sumų ir stengiasi

pinigus laikyti banko sąskaitoje

7 proc. apytiksliai pasiskaičiavo savo pajamas

(algą, pensiją, pašalpą) eurais

5 proc. turi šiek tiek eurų grynaisiais, jų nekeičia ir neleidžia

4 proc. stengiasi dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais

4 proc. pradėjo arba planuoja išleisti sutaupytus grynuosius

litus (pvz., iš taupyklės)

4 proc. žino, kas bus su jų paskola litais

3 proc. įnešė/planuoja įnešti sukauptus grynuosius į sąskaitą

31 proc. pradės ruoštis tik tuomet, kai bus

visiškai aišku, kad Lietuva įsives eurą

© Swedbank

Geriausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai

23-35 m. amžiaus: jų

pasiruošimo indeksas siekia 32

balus, požiūris į euro įvedimą

Lietuvoje taip pat palankiausias

euro atžvilgiu,

didžiuosiuose miestuose

(daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų)

gyvenantys žmonės (34 balai),

atsiskaitantieji ne grynaisiais

pinigais (35 balai)

© Swedbank

Mažiausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai

Iki 22 m. ir vyresni nei 60 m.

amžiaus: tarp jaunuolių

daugiausia (21 proc.) visiškai

neinformuotų apie euro

įvedimą, tarp senjorų –

daugiausia (48 proc.)

nepritariančiųjų euro įvedimui,

mažesniuose miestuose (2 – 30

tūkst. gyventojų) gyvenantys

žmonės (pasiruošimo indeksas -

25 balai),

atsiskaitantieji grynaisiais pinigais

(28 balai)

© Swedbank

Pasilyginkime su kaimynais: Latvijos patirtis

Informuotumas – 52

Požiūris – 38

Elgesys – 7

Informuotumas – 49

Požiūris – 37

Elgesys – 7

2013 m. kovas 2014 m. vasaris

TOP 3 pasirengimo

veiksmai:

23% domėjosi informacija

apie planuojamą euro

įvedimo procesą

23% ieškojo informacijos

žiniasklaidoje

17% klausė

draugų, pažįstamų apie

euro įvedimą

TOP 3 pasirengimo

veiksmai:

24% žino litų keitimo į

eurus kursą

10% ieškojo/domėjosi

informacija apie euro

įvedimo procesą

10% žino, kas bus su jų

indėliu ir sąskaitomis litais

Indeksas –

31 Indeksas –

30

Latvijoje per pirmąjį metų pusmetį gyventojų pasiruošimo eurui indeksas neaugo, rugsėjį pasiekė 34, o

lapkritį – euro įvedimo išvakarėse – 41 balą iš 100 galimų.

© Swedbank

Gyventojų pasiruošimo eurui kalendorius

© Swedbank 19

Lietuvos rinkoje cirkuliuoja

apie 11,3 mlrd. litų grynųjų

pinigų.

Tik trečdalis jų yra verslo

įmonėse – didžiąją dalį turi

gyventojai.

Didžiausias iššūkis – grynieji

11,3 mlrd. litų

grynaisiais

Lietuvos banko balanso apžvalgos (2014 m. kovo mėn. ) ir „Swedbank“

duomenys

© Swedbank 20

Paprasčiausias būdas sutikti eurą – be grynųjų pinigų

Naudokitės mokėjimo kortelėmis ir interneto

banku kasdieniams mokėjimams ir

atsiskaitymams – taip nesusikaups grynieji,

kuriuos vėliau reikėtų keisti.

Naudodamiesi bankomatais, iš anksto

įneškite turimas santaupas grynaisiais į

savo sąskaitas, o turimas smulkias

monetas iki metų pabaigos išleiskite –

išvengsite eilių metų pabaigoje.

Lietuvos įmonių pasiruošimas euruiDainius Vilčinskas

„Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas

© Swedbank

Lietuvos įmonių pasiruošimas eurui

100 balų

Visiškas

pasiruošimas euro

įvedimui

0 balų

Visiškas

nepasiruošimas

euro įvedimui

80 balų

20 balųŽemas pasiruošimas

euro įvedimui

50 balųVidutiniškas pasiruošimas

euro įvedimui

Aukštas

pasiruošimas

euro įvedimui

19

46

6563

Elgesys

PožiūrisInformuotumas

Pasiruošimo eurui

indeksas

© Swedbank

Lietuvos įmonių požiūris į euro įvedimą

Vidurkis –Didesnė Lietuvos įmonių dalis

pasisako už euro įvedimą.

© Swedbank

Lietuvos įmonių informuotumas apie euro įvedimą

Vidurkis –

Palankumas eurui didesnis tarp tų

įmonių, kurios jaučiasi geriau

informuotos apie jo įvedimą.

Įmonių informuotumo rodiklis yra

neblogas, ypač turint minty, kad

aktyvesnė informacijos kampanija dar

neprasidėjo.

© Swedbank

20%

80%

Įmonių pasiruošimo veiksmai80 proc. atlieka bent vieną iš pasiruošimo veiksmų:

20 proc. pasiruošimo eurui

veiksmų neatlieka

48 proc. planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos

programoje

42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus

35 proc. planuoja pritaikyti savo IT sistemą

23 proc. planuoja informuoti, apmokyti darbuotojus

22 proc. planuoja perprogramuoti kasos aparatus

21 proc. planuoja skatinti klientus pereiti prie mokėjimų

negrynaisiais pinigais (ypač po Naujų metų)

21 proc. mažina atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir aktyviau

siūlo klientams atsiskaityti kortele

18 proc. ruošiasi/jau susitiko pasikonsultuoti su banko

specialistu

16 proc. atlieka pakeitimus buhalterinėje programoje

15 proc. planuoja pasirašyti geros verslo praktikos

memorandumą

... ir kita

Kol kas įmonės labiau planuoja veiksmus. Apie 10 proc. jų pradėjo ir realų įgyvendinimą: IT, buhalterinių sistemų keitimą

ir kt.

© Swedbank

Įmonių pasiruošimo eurui darbai

© Swedbank

Palyginimas: Latvijos įmonių patirtis

Informuotumas – 57

Požiūris – 52

Elgesys – 32

Informuotumas – 63

Požiūris – 65

Elgesys – 19

2013 m. kovas 2014 m. vasaris

TOP 3 pasirengimo

veiksmai:

55% padidino

atsiskaitymus ne

grynaisiais pinigais arba

perėjo prie jų

52% ruošiasi kainų

skelbimui dviem valiutomis

47% planuoja pakeitimus

buhalterinės apskaitos

programoje

TOP 3 pasirengimo

veiksmai:

48% planuoja pakeitimus

buhalterinės apskaitos

programoje

42 proc. įmonių ruošiasi

kainų perskaičiavimui iš

litų į eurus

35 proc. planuoja pritaikyti

savo IT sistemą

Indeksas –

46 Indeksas –

46

Latvijoje įmonių pasiruošimo eurui indeksas nuosekliai augo ir rugsėjį pasiekė 54, o lapkritį– euro įvedimo išvakarėse – 61 iš 100 galimų.

Vis dėlto daugelis įmonių ėmė ruoštis per vėlai: nors turėjo daugiau nei pusmetį, tikrasis pasiruošimas prasidėjo tik 4 metų ketvirtį.

© Swedbank

Patarimai įmonėms

Įvertinkite, kokie įmonės procesai keisis kartu su valiuta, ir sudarykite pasirengimo

įsivesti eurą planą: biudžetą, IT, darbuotojų ir jų mokymų poreikį, paskirkite už šio

plano įgyvendinimą atsakingą asmenį ar komandą. Jei naudojatės sudėtingesniais

bankiniais sprendimais, aptarkite savo planą su banko specialistu.

Įvertinkite apskaitos ir mokėjimo sistemų, kasos aparatų pritaikymą eurui.

Jei naudojate elektroninių kortelių skaitytuvą (EKS), jo parengimu pasirūpins bankas.

Antrąjį pusmetį ir 2015 m. pradžioje išaugs grynųjų pinigų apyvartos, todėl iš anksto

apskaičiuokite, kiek grynųjų eurų reikės, pasirūpinkite jų pristatymu, inkasavimu ir

saugojimu.

Mažinkite grynųjų pinigų kiekį – tuomet turėsite mažiau rūpesčių pereinamuoju

dviejų valiutų naudojimo laikotarpiu.

© Swedbank 29

Iki planuojamo euro

įvedimo liko:

260 dienų

© Swedbank

Ačiū!