Socialinio darbo kliento sąvoka

5. Tema. Socialinio darbo kliento sąvoka.5.1. Socialinių tarnybų tikslinės klientų

grupės ir požiūriai į darbą su jomis

(Lekt. J.Sadauskas)

Socialinio darbuotojo klientu gali būti kiekvienas visuomenės narys, patekęs į sudėtingą

gyvenimiškąją situaciją.

Socialinio darbo kliento sąvoka

• Dažniausiai kliento sąvoką apima tam tikras gyventojų kategorijas, kurioms reikia specifinės pagalbos ir paramos, pagalbos adaptuotis, reabilitacijos, kartais korekcijos. Tai:

• VAIKAI, atsidūrę sudėtingose situacijose: patyrę žiaurų elgesį, likę be priežiūros, beglobiai vaikai, vaikai patyrę ekonominį, seksualinį išnaudojimą, sergantys socialinėmis ligomis (ŽIV);

• NEĮGALIEJI;• MOTERYS, patyrusios smurtą, prievartą;• PRIKLAUSOMYBĖS LIGOMIS SERGANTYS ASMENYS;• KALINIAI;• PAGYVENĘ IR SENI ŽMONĖS;• MIGRANTAI;• PABĖGĖLIAI;• BEDARBIAI; • BENAMIAI;

Sisteminis požiūris į klientą yra kompleksinis:

• Suvokiama visuma aplinkybių, kurios turėjo įtakos asmeniui;

• Įvertinami socialiniai veiksniai;• Analizuojami tarpusavio santykiai kliento aplinkoje;• Įvertinami ryšiai su kliento šeima, draugais, mokykla,

darbdaviais ir kt.

ŠEIMA KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAS

• Šeima – socialinis institutas – mažoji grupė, turinti funkcionavimo bei vystimosi dėsningumus;

• Pagal socialinės psichologinės sveikatos lygį galima išskirti

darnias, problemines, konfliktines ir krizines šeimas;• Socialinės adaptacijos aspektu – skiriamos darnios, socialinės

rizikos grupių, nedarnios ir asocialios šeimos;• Pagal auklėjimo poveikį – palankios, palankios nestabilios,

nepalankios, neutralios, kriminogeninės, konfliktinės, desocializuotos šeimos;

• Pagal materialųjį aprūpinimą – šeimos, gaunančios dideles, vidutines ir mažas pajamas bei skurstančios;

• Pagal ypatingas gyvenimo sąlygas – šeimos, kur vienas arba abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai, studentai, distancinės ir neregistruotos santuokos šeimos ;

SOCIALINĖS RIZIKOS GRUPĖS ŠEIMOS. RIZIKOS VEIKSNIAI

• Socialiniai ekonominiai (žemas materialinis lygis, prasto būsto sąlygos, tėvų nedarbas);

• Socialiniai demografiniai (vienos arba abiejų tėvų nebuvimas, pakartotinė santuoka, svetimas vaikas šeimoje);

• Medicininiai higieniniai (nepalankios gyvenimo sąlygos, lėtinės tėvų ligos, neįgalieji šeimoje, apsunkintas paveldimumas);

• Psichologiniai pedagoginiai (tarpasmeninių santykių sutrikimas, vertybių deformacija, ištuoka, susvetimėjimas, auklėjimo trūkumai ir kt.);

• Kriminaliniai veiksniai (žiaurumas, parazituojantis tėvų gyvenimo būdas, tėvų girtavimas);

SOCIALINĖS RIZIKOS GRUPĖS ŠEIMOS

• Šiuolaikinėje visuomenėje pastebimas šeimos kaip socialinio instituto nuosmukio procesas;

• Poreikis turėti šeimoje vaikų užima ne tokią svarbią vietą asmens poreikių hierarchijoje;

• Pasikeitė sutuoktinių funkcijos šeimoje;• Patriarchalinio tėvo ir sutuoktinio vaidmens

silpnėjimas – atsiranda prieštaravimai – kas išmaitina šeima?

• Nyksta sistemos “santuoka – partnerystė – tėvystė – giminystė” vienybė;

Socialinio darbo su šeima technologijos:• INFORMACIJOS RINKIMO APIE ŠEIMĄ

TECHNOLOGIJOS: Socialinės psichologinės šeimos sveikatos diagnostika, tėvų ir vaikų konfliktiškumo laipsnio nustatymas, šeimyninių nukrypimų diagnostika;

• SOCIALINĖS PAGALBOS ŠEIMAI TECHNOLOGIJOS: tarpininkavimas, ekonominės, psichologinės pedagoginės ir kt. pagalbos teikimas;

• TIESIOGINIO SPECIALISTO DARBO SU KLIENTU KONKREČIAIS KLAUSIMAIS TECHNOLOGIJOS: ištuokos, įvaikinimas, globa, patronažinis auklėjimas ir kt.

• SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PROGNOZAVIMO, SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO TECHNIKOS IR KT.

PAGYVENĘ IR SENI ŽMONĖS KAIP SOCIALINIO

DARBO KLIENTAI • Kas dešimtas žemėje gyvenantis asmuo yra 60 metų

ir vyresnis – sparčiausiai auganti gyventojų grupė;• Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais

žmonėmis vadinamas gerontosocialiniu darbu;• Gerontosialinio darbo ypatumai pasireiškia per

skirtingų kartų susitikimą – senų žmonių priežiūrą didžia dalimi vykdo jauni žmonės, todėl:

• svarbus senų žmonių raidos specifiškumo - senėjimo proceso senėjimo;

• Sąveikos su senais žmonėmis įgūdžių formavimas

PAGYVENĘ IR SENI ŽMONĖS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI

• Fizinių galimybių mažėjimas, sveikatos blogėjimas, silpnumas, socialinio statuso bei ryšių praradimas – laikomos neigiamomis senatvės pasekmėmis;

• Patiriamos netektys, išgyvenamos krizės;• Darbinių ryšių nutraukimas;• Pajamų sumažėjimas;• Senelių statusas;

Socialinis darbas grindžiamas psichosocialinių krizių senatvėje supratimu

• Socialiniai darbuotojai dirba su pagyvenusias žmonėmis poliklinikose, internatuose, geriatrijos ir psichogeriatrijos skyriuose, medicininiuose reabilitacijos centruose ir ligoninėse, specializuotuose, pritaikytuose seniems žmonėms, namuose;


Pagrindinės gerontosocialinio darbo sritys:• Priežiūra;• Socialinė reabilitacija;• Psichogeriatrija;• Demencijos profilaktika;

Sėkmingą senėjimą įtakoja įvairių sričių specialistų grupių (gerontologai, priežiūros (slaugos), socialinės paramos darbuotojai, kinezioterapeutai - fizioterapeutai) veikla – socialiniam darb. svarbus yra jų veiklos pažinimas;

• Socialiniai darbuotojai susiduria su negatyviu ir cinišku aplinkiniu elgesiu seno žmogaus atžvilgiu;

• Kyla etinės dilemos ir moraliniai svarstymai derinant senų žmonių, jų artimųjų ir visuomenės interesus


PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PROBLEMOS: • Galimybių tvarkytis buityje sumažėjimas;• Sveikatos sutrikimų išaiškinimas: Alzheimerio liga,

demencija, insultas, lūžiai, psichikos ligos ir kt.• Neįgalumas, protinio vystimosi atsilikimas, regėjimo

klausos susilpnėjimas;• Priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholizmo

problemos;• Psichologinių praeities traumų poveikio

pasireiškimas (karas, evakuacija, nelaimingi atsitikimai)

• Vienišų senų žmonių problemos (geografinis aspektas);


PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PROBLEMOS:• Stresiniai veiksniai: vienatvė, našlystė, depresija,

žiaurus elgesys;• Pagyvenę asmenys slaugantys suaugusį sergantį

vaiką (arba vienas kitą);• Probleminiai tarpusavio ir su giminaičiais santykiai

(ginčai, smurtas, pavydas);• Seksualinių mažumų atstovų senėjimas, ŽIV

infekuotų senėjimas;• Pagyvenusių migrantų, grįžusių į tėvynę problemos;• Kita;


• Socialinio darbuotojo profesionalumo specifika – įstatymų, reglamentuojančių pagyvenusių asmenų teises, pensijų įstatymų, valstybinių ir privačių socialinių, kultūrinių ir medicininių paslaugų sistemų išmanymas;

• Pagyvenusio žmogaus socialinės atskirties įveikmo strategijų taikymas:

• DARBO TERAPIJA – sutrikusių asmens funkcijų atkūrimas ir kompensacija taikant įvairias darbo formas. Taikomos terapijos variantai:

1. Sveikatą stiprinantis (palaikantis);

2. Savitarnos (apsitarnavimo) mokymas (buities reabilitacija);

3. Atkuriamoji (funkcinė);

4. Pramogų (užimtumo terapija);

5. Profesinė; • MENO TERAPIJA – koncertai, vaidyba, muzikos užsiėmimai,

dailė ir kt.

NEĮGALŪS ASMENYS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI • NEĮGALUSIS – asmuo, turintis sveikatos disfunkciją,

pasižyminčia ilgalaikiu organizmo funkcijų sutrikimu, kurią nulėmė ligų, traumų pasekmės arba defektai ir kuri riboja veiklą bei sukelia asmens socialinės apsaugos poreikį;

Neįgalumas sąlygoja socialinį nepakankamumą:• Asmens gebėjimus apsitarnauti;• Gebėjimą savarankiškai judėti;• Gebėjimą mokytis; gebėjimą dirbti;• Gebėjimą orientuotis laike ir erdvėje;• Gebėjimą bendrauti 9komunikuoti su žmonėmis,

apdoroti ir perduoti informaciją);• Gebėjimą kontroliuoti savo elgesį;

NEĮGALŪS ASMENYS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI

• Neįgaliuoju asmenį gali pripažinti Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės tarnyba;

• Neįgaliųjų mikroaplinka:

1. Neįgalieji daug rečiau turi vaikų - didelė dalis sutuoktinių porų, kai vienas arba abu partneriai neįgalūs, vaikų neturi;

2. Su amžiumi vienišų neįgaliųjų skaičius didėja;

3. Neįgalieji gyvena kartu su savo giminaičiais (būdingas bruožas);

4. Neįgalieji turi žemiausią išsilavinimo lygį, mažiausias pajamas bei šeimyninį aktyvumą, palyginti su kitais gyventojais

NEĮGALŪS ASMENYS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI

• Socialinio darbo su neįgaliaisiais užduotis – valstybinių, visuomeninių ir privačių institucijų iniciatyvų, savipagalbos grupių pastangų suvienijimas, siekiant tenkinti neįgaliųjų poreikius;

• Siekiant integruoti neįgaliuosius į visuomenę steigiami reabilitacijos centrai, kuriuose teikiamos profesinio orientavimo, profesinio mokymo, konsultavimo dėl psichologinių, teisinių ir organizacinių problemų paslaugos;

• Socialinis darbas reabilitacijoje skirtas padėti neįgaliąjam įveikti funkcionavimą ribojančią būklę, prisitaikyti prie naujos aplinkos;

VAIKAI IR JAUNIMAS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI

• Visuomenės civilizuotumo lygis, valstybės, tautos autoritetas priklauso nuo vaikų, paauglių ir jaunimo padėties visuomenėje;

• Socialinis darbas su vaikais apima tokias grupes:• Neįgalūs vaikai;• Našlaičiai;• Vaikai, augantys nepilnoje šeimoje;• Vaikai, linkę į nusikaltimus;• Vaikai, likę be tėvų globos; • Vaikai, patyrę smurtą, išnaudojimą;• Mokyklos nelankantys vaikai;• Vaikai, turintys žalingus įpročius (alkoholizmas

narkomanija);(UŽDUOTIS STUDENTAMS: APIBŪDINTI PASIRINKTĄ GRUPĘ)

PRIKLAUSOMYBĖ TURINTYS ŽMONĖS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI

• Socialiniai darbuotojai dirba reabilitacijos programose (komandose), kurios apima:

1. Aplinkos terapiją (reabilitacinė aplinka);

2. Užimtumo terapiją;

3. Psichoterapiją;

4. Darbas su šeima;

5. Darbas su socialine kliento aplinka (apimant paramos paslaugas);

6. Mokymas/ugdymas

PRIKLAUSOMYBĘ TURINTYS ŽMONĖS KAIP SOCIALINIO DARBO KLIENTAI

Pagrindinės taisyklės socialiniams darbuotojams:• Kliento pripažinimas, nesmerkimas, individualizacija,

laisvas apsisprendimas, refleksija, partnerystė bei pasitikėjimas;

• Veiksminga komunikacija;• Socialinių ir psichologinių kliento problemų

supratimas;• Grupinės veiklos įgūdžių vystimas;• Kliento įtraukimas į sprendimo priėmimo procesą;• Būdamas kartu su klientais skatina jų veiklą;

Klausimai savarankiškam darbui ir egzaminui

1. Socialinio darbo kliento sąvoka. Šeimos kaip socialinio darbo kliento ir socialinio darbo su šeima technologijų charakteristikos.

2. Socialinio darbo kliento sąvoka. Pagyvenę ir seni žmonės kaip socialinio darbo klientai. Socialinio darbo su pagyvenusiais ir senais žmonėmis charakteristikos.

3. Socialinio darbo kliento sąvoka. Vaikai ir jaunimas kaip socialinio darbo klientai. Socialinio darbo su vaikais grupių charakteristika ir apibūdinimas

4. Socialinio darbo kliento sąvoka. Neįgalieji kaip socialinio darbo klientai.

5. Socialinio darbo kliento sąvoka. Priklausomybę turintys asmenys kaip socialinio darbo klientai.

LITERATŪRA

1. Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Vilniaus universitetas, 2007;

2. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999.

3. Leliūgienė, I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997;

6. Tema. Ypatingi socialinio darbo praktikos atvejai

1. NEPAKANKAMAS LANKSTUMAS (griežtumas, rigidiškumas):

• Pradedantysis specialistas veikia vadovaudamasis instrukcijomis, rekomenduojamomis schemomis, tačiau turi prisiminti, kad pagalbos procesas skirtas klientui, o rekomendacijos, instrukcijos – tik darbo palengvinimui;

• Specialistas gali bandyti “perleisti klientą per visą pagalbos programos procesą”, tačiau gali paaiškėti, kad klientui reikalingas tik koks vienas etapas;

• Pagalbos proceso pagrindas: klientas ir jo problema, ne instrukcija (kad ir kokia gera ji būtų), yra dėmesio centre.

Ypatingi socialinio darbo praktikos atvejai

2. PER DIDELIS RŪPINIMASIS:• Pagalbos teikimo procesas (schema) suteikia

kryptingumą specialisto veiksmams, tačiau klientas – turi būti lygiavertis dalyvis;

• Procesas skirtas kliento savidisciplinai stiprinti, siekiant spręsti savo problemas;

• Tačiau socialinis darbuotojas taikydamas įvairias metodikas gali suvaržyti kliento iniciatyvą


3. SIAURA SPECIALIZACIJA: vienos metodikos taikymo išmanymas;

4. SEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO PROBLEMOS SOCIALINIAME DARBE.

Seksualinės pretenzijos bet kuria paslėpta arba atvira forma;

• Prašymas suteikti seksualines paslaugas;• Kiti seksualinio pobūdžio verbaliniai arba fiziniai

veiksmai;

Ypatingi socialinio darbo praktikos atvejaiSEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO PAVYZDŽIAI:• ĮŽEIDINĖJIMAI: replikos, užrašai ant sienų,

nepadorūs anekdotai, pasisakymai seksualinių santykių tema, girdint priešingos arba tos pačios lyties atstovams be jų sutikimo;

• KVIETIMAS: pakartotiniai kvietimai užsiimti seksu, skambučiai telefonu, laiškai, nesusiję su darbiniais santykiais;

• PAŽADAI;• PRISILIETIMAI;• KITOS RŪŠYS (žiūrėdamas į jus švilpauja melodiją,

ilgai nužiūrinėja, spokso, apsinuogina, rodo nepadorius ženklus)

Ypatingi socialinio darbo praktikos atvejaiPsichologinės traumos ir psichosomatiniai reiškiniai,

kurie gali būti seksualinio priekabiavimo pasekmės:• Depresija, šokas, nepasitikėjimas savimi;• Pyktis, baimė, irzlumas;• Nesaugumo jausmas, nejaukumas;• Sumišimas ir bejėgiškumo jausmas;• Gėda, savęs vertinimo smukimas;• Kaltės jausmas, savęs kaltinimas;• Galvos skausmai;• Mieguistumas;• Miego sutrikimas;• Virškinimo sutrikimai;• Svorio kitimai;• Fobijos ir panikos reakcijos;


Patarimai išgyvenusiems seksualinį priekabiavimą:

1. Pasakykite agresoriui ryžtingą “NE”;

2. Parašykite priekabiautojui laišką. Patvirtinkite savo norą sustabdyti priekabiavimą. Žinutę išsiųsti registruotu paštu, išsaugoti kopiją ir kvitą;

3. Papasakokite draugams ir draugėms apie įvykius.

4. Registruokite priekabiavimo išpuolius, veskite užrašus

5. Darbdavys turi jus apsaugoti nuo priekabiaujančių klientų;

6. Atsiradus somatiniams ir psichologiniams sutrikimams – kreiptis į gydytoją;

7 tema. PROFESINIO PERDEGIMO SOCIALINIAME DARBE SINDROMAI

• Socialinis darbas – sudėtinga, emociškai įtempta veikla, kelianti specialistui ypatingus reikalavimus – gebėti reflektuoti ir optimaliai reguliuoti savo veiklą, susidūrus su sunkumais;

• Socialiniai darbuotojai kontaktuoja su “sunkiais” klientais, su kuriais sudėtinga bendrauti;

• Neaiškios profesinės kompetencijos ribos, pareigybinių funkcijų neapibrėžtumas lemia nevienodą darbų pasiskirstymą – vieni darbuotojai per daug apkraunami, kiti nepakankamai;

• Viršvalandžiai, didelis klientų skaičius, sprendžiamų problemų svarba, savarankiškumo stoka sprendžiant problemas, mažas atlyginimas – priežastys, lemiančios socialinių darbuotojų stresą;

PROFESINIO PERDEGIMO SOCIALINIAME DARBE SINDROMAI

• Susidūrimas su neigiamais gyvenimo reiškiniais, nedidelis socialinio darbo prestižas visuomenėje įtakoja socialinių darbuotojų motyvaciją, nusiviliama profesija, išsivysto “perdegimo” sindromas;

• Organizacijoje; sumažėja darbuotojų veiklos produktyvumas, pablogėja klientų aptarnavimo kokybė, prasideda pravaikštos, padidėja darbuotojų kaita, išauga šeimyninių konfliktų tikimybė darbuotojų šeimose;

• Perdegę darbuotojai tampa cinikais ir pesimistais;• Veiksniai, lemiantys specialistų profesinį stresą ir

kitus neigiamus jų veiklos aspektus, skirstomi į ASMENYBĖS (neurotiška asmenybė, žema savivertė) IR ORGANIZACINIUS (asmenybės ištvermingumą lemia darbo aplinka)

“Perdegimo” sindromo teoriniai modeliai

1. “Perdegimas” individualios psichologijos kontekste: - tai psichologinis nuovargis ir frustracija, kurią sukelia atsidavimas idėjai, gyvenimo būdui ar santykiams, neduodantiems laukiamo rezultato;

• Perdegimas lyginamas su stresu, kurio priežastis – sėkmės troškimas;

• Susvetimėjimo jausmas, depresija, dvasinis išsekimas – tai gynybinės reakcijos į stresą;

• Perdegimas apibrėžiamas kaip emocinio, fizinio ir protinio išsekimo būsena, kurią lydi neigiamas požiūris į žmones (nuobodulys), darbą ir visą gyvenimą;


2.Trimatis “perdegimo” modelis – socialinis psichologinis perdegimo išsivystymo kontekstas: -

• Sumažėjęs emocinis tonusas – jaučiamas energijos stoka pasitikti kitą dieną ir klientą;

• Prarandami teigiami jausmai klientams – užuojauta ir pagarba;• Šiurkštumas, apatiškumas, artimesnio kontakto su klientu

vengimas, formalių taisyklių vykdymo dominavimas;• Socialiniai darbuotojai pradeda klientus suvokti kaip daiktus

(etikečių klijavimas);• Tai nuostatų kitų atžvilgiu deformavimosi rezultatas

(dehumanizacija); • Silpnėja profesinė motyvacija;• Šis modelis neakcentuoja darbuotojų fizinės būklės neigiamos

dinamikos (galvos skausmai, lėtinis nuovargis, fizinis išsekimas)• Depersonalizacija – pradinė stadija – emocinis išsekimas –

galutinė stadija.


3. Edewicho ir Brodskio perdegimo modelis:

I. ĮKVĖPIMO FAZĖ: socialinis darbuotojas vertina savo darbą, aktyviai užmezga asmenines sąveikas su klientais, deda daug vilčių, kad sugebės padėti kitiems. Pasiaukojimas begalinis;

• Perdegimo išvengimo tikslas – formuoti realų požiūrį į darbą, mokytis išlaikyti pakankamą atstumą tarp kliento ir savęs, semtis patirties iš sėkmingų sprendimų ir nesureikšminti nesėkmių;

II. SUSIDOMĖJIMO DARBU PRARADIMAS: darbas praranda patrauklumą. Atsiranda poreikis turėti daugiau laisvo laiko, švenčių, bendrauti su šeima ir draugais – simptomai.

• Profilaktiškai siūloma – atnaujinti savo darbo turinį, kelti kvalifikaciją, imtis naujų darbo funkcijų, sutelkti dėmesį į užduoties užbaigimą, dalyvauti naujuose projektuose, vadovauti naujiems bendradarbiams;


III. FRUSTRACIJA - DESTRUKTYVI ENERGIJA: sąmoningas atsisakymas atlikti užduotį, kapituliacija realybės akivaizdoje, vangus sąmoningas atsisakymas (”aš nieko negaliu padaryti”) ir abejonės;

• Šito galima išvengti pasitelkus paramą ir pagalbą (kolegų);

IV. APATIJA: moralinis ir etinis abejingumas, formlus pareigų vykdymas;

• Būtinas išorinis palaikymas: draugų, šeimos, bendradarbių. Būtina rasti žmonių, kurie padėtų veiksmais ir emociškai;

PERDEGIMO SINDROMĄ SUKELIANČIOS PRIEŽASTYS:

1. Darbinių reikalavimų ir darbuotojo resursų neatitikimas (pvz. kompetencijos stoka);

2. Prieštaravimas tarp darbuotojų noro savarankiškai pasirinkti atsakingumo veiklas, sprendimo būdus ir vadovų, ribojančių būtinos informacijos pasiekiamumą; To pasekmė – darbuotojams atsirandantis menkavertiškumo ir nenaudingumo jausmas;

3. Disbalansas tarp darbuotojo poreikio gauti atlygį ir realios galimybės jį gauti;

4. Nesutapimas tarp teisingumo poreikio ir teisingumo nebuvimo;

5. Žmonių poreikiui kurti pozityvius ryšius su kitais trukdo konfliktai organizacijos viduje arba profesinė izoliacija;

6. Vertybių konfliktas (prieštaravimas tarp sąžiningumo ir būtinybės slėpti informaciją)

PERDEGIMO SINDROMO PREVENCIJA – SISTEMINIS POŽIŪRIS

IŠSKIRIAMOS TRYS GALIMOS PRISITAIKYMO ARBA ADAPTACIJOS FORMOS:

• PIRMA – ieškoma individo funkcionavimui palankos aplinkos;

• ANTRA- aplinka keičiama pagal žmogaus poreikius;• TREČIA – keičiasi pats individas; Teigiama, kad

“perdegimo” sindromas yra žmogaus adaptacijos prie sudėtingų profesinės veiklos sąlygų procesas ir rezultatas; kadangi jis atlieka adaptacinę funkciją, be neigiamos reikšmės į šio reiškinio analizės lauką prasiskverbia idėjos apie pozityvų šios funkcijos tikslą - persitvarkymą.

PERDEGIMO SINDROMO PREVENCIJA (profilaktika)

Tai priemonės (organizacinės ir individualios), kurios keičia profesinės veiklos sąlygas (aplinką) ir didina individo toleranciją jų atžvilgiu:

• Organizacinės: Įvertinti užduočių įvykdymo terminų realumą ir pagal galimybes sumažinti per didelį darbo intensyvumą;

• Išskirti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir nustatyti prioritetus;

• Aiškiai apibrėžti savo, kaip specialisto, atsakomybės sritį ir neprisiimti atsakomybės už kitų žmonių darbą;

• Išmokti sakyti “ne” tuo atveju, kai paveda ar prašo atlikti naują užduotį, kuriai nėra laiko;

• Išmokti naudoti savo laiką;• Susikurti individualų darbo ritmą, kuris leistų optimaliai

panaudoti savo resursus;


• Organizacinės: Ieškoti būdų, kaip paįvairinti savo darbą ir sumažinti monotoniškumą;

• Susitarti su vadovybe dėl pertraukų, kai darbas intensyvus;

• Pertraukų metu skirti laiką maloniam bendravimui su kolegomis – tai padeda atgauti jėgas;

• Sukurti darbo dienos baigimo ritualą – nesinešti nemalonių darbinių situacijų namo;


INDIVIDUALIOS tolerancijos stresui, t.y. atsparumo stresui, didinimas:

• Įvairūs relaksacijos metodai (laisvalaikis, sportas, kvėpavimo pratimai ir t.t.)

• Geros sportinės formos palaikymas• Aktyvus bendravimas su giminaičiais,

draugais;• Emocinė iškrova – pasidalinimas jausmais su

artimais žmonėmis;• Grožinės literatūros skaitymas, kino filmai;• Pomėgiai;

PERDEGIMO SINDROMO PREVENCIJA (profilaktika)• “Perdegimo” sindromo tyrimai parodė, kad žmonės,

aktyviai kovojantys su stresu, pasižymi žemu perdegimo lygiu, ir, priešingai, asmenims, pasyviai besipriešinantiems stresui, nustatomas aukštas perdegimo laipsnis;

• Emocinis išsekimas rečiau pasireiškia specialistams, kurie jaučia, kad kontroliuoja susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes;

• Pageidautina iš savo žodyno pašalinti neigiamą atspalvį “negaliu šito daugiau ištverti”; ”beviltiška situacija”; “nekenčiu”;

• Atvejais, kai pajuntama, kad dirbant su klientu prieita aklavietė – tikslinga padaryti trumpas pertraukėles (sugalvojus pretekstą, išeiti iš kabineto, suskaičiuoti iki 10 ir t.t)


• Socialiniams darbuotojams labai svarbu išsivaduoti iš “didybės manijos” ir realistiškai vertinti savo galimybes, suvokti resursų ribas: ką galima ir ko negalima daryti esamomis sąlygomis: SAVARANKIŠKAS DARBAS STUDENTAMS-

• Savo vaidmens suvokimas turi prasidėti nuo šių klausimų atsakymo:

• Kodėl aš pasirinkau socialinio darbuotojos profesiją?• Kokius asmeninius poreikius aš norėjau patenkinti

pasirinkęs šią specialybę?• Kokios naudos aš siekiu iš savo profesijos?• Kokiu būdu aš sugebėsiu vienu metu patenkinti savo

poreikius ir kliento reikmes?• Ko aš apskritai tikiuosi iš savęs?

Klausimai savarankiškam darbui ir egzaminui1. Ypatingi socialinio darbo praktikos atvejai ir jų charakteristikos;

2. Darbuotojų “perdegimo” sindromo charakteristikos individualios psichologijos ir socialinės psichologijos kontekste.

3. Edewicho ir Brodskio perdegimo modelis. “Perdegimo” sindromą sukeliančios priežastys.

4. Perdegimo sindromo prevencija (profilaktika): sisteminis požiūris ir priemonės.

5. Atsakymai į klausimus savo, kaip socialinio darbo studento, vaidmens suvokimui – klausimai priešpaskutinėje skaidrėje.

LITERATŪRA

1. Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Vilniaus universitetas, 2007;

2. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999.

3. Kita, savarankiškai randama, literatūra

Documents

Socialinio darbo kliento sąvoka