SOFIJA IR JOHANESAS BADERIAI

999 patarimai ir gudrybs sodui ir balkonui

Baader, Sophia Ba-01 999 patarimai ir gudrybs sodui ir balkonui / Sofija ir Johanesas

Baderiai. - Vilnius: Lektra, 2002. - 112 p.: iliustr. Abc. r-kl: p. 111-112. ISBN 9986-854-69-5

UDK 634/635+635.9

Sofija ir Johanesas Baderiai - biologai. Sofija Bader igarsjo projektuodama kratovaizdius bei aplink. Johanesas Baderis jau seniai rao knygas apie sodininkyst ir redaguoja dokumentines televizijos laidas apie gamt.

i knyga parengta ir mediaga jai surinkta labai kruopiai. Vis dlto nei autoriai, nei leidykla neprisiima atsakomybs ujoj pateikiamus duomenis.

Visos teiss rezervuotos. N viena knygos dalis be ratiko leidyklos sutikimo bet kokia forma (fotografuojant, mikrofilmuojant ar kokiu kitokiu bdu) negali bti perspausdinama arba, panaudojant elektronines sistemas, apdorojama, dauginama arba platinama.

Sophia und Johannes Baader 999 Tricks und Tipps fr Garten und Balkon 2000 Verlagsgruppe Weltbild, GmbH, Augsburg I vokiei kalbos vert Dalia Morkvnien Leidimas lietuvi kalba, UAB Lektra", 2002, A. Strazdelio g. 1, 2600 Vilnius ISBN 9986-854-69-5 Spausdino SP AB spaustuv Aura", Vytauto pr. 23, LT-3000 Kaunas Puslapis Internete www.ausra.lt, el. patas ausra@ausra.lt Usakymas 361

Turinys

Bendrieji sodo darbai 4

Sodo krimas 4 Ideali dirva sodui 8 Tinkamas trimas - svarbiausios maisto mediagos bei mikroele

mentai 15 Kompostin em gerina dirv 20 Muliavimas saugo dirv 26 Sideralins tros 28 Sjomaina ir augal vairov 30 Augal apsauga 32

Dekoratyvini augal sodas 40

Svogniniai bei akniagumbiniai augalai 40 Vienamets ir dvimets gls 41 Daugiameiai oliniai augalai 43 Vijokliniai augalai 47 Dekoratyvieji krmai ir gyvatvors 52 Pievel ar glynas? 59 Balkonas ir terasa 62

Daras ir sodas 72

Dengtos lysvs ankstyvosioms kultroms 72 Kaip patiems auginti daroves 75 Prieskonini oli daras 94 Sodas 99 Dalykin rodykl 111

BENDRIEJI SODO DARBAI

Sodo krimas

Net ir nedideliame sode galima panaudoti daug dekoratyvi element. Terasoje esanti vietel pasdti gali virsti tikra alia oaze - ir tam teprireiks keleto pakabinamose pintinlse ar kubilliuose pasodint augal. Uuovjoje, prie vijokliniais augalais apeldinto mro, jau vasaros pradioje galima mgautis saule. Takeliai dalija sod sklypelius, o vairs augalai j dar labiau pagyvina. Sutvirtinti ploteliai, vijokliniais augalais apeldintos pergols bei pertvaros didesniam sodui teikia savitumo, o maam - nauj galimybi.

Takeliai bei sutvirtinti plotai

Sutvirtint takeli reikia ne tik tam, kad lyjant ar iem karuiu be vargo pasiektume dar ar komposto kaup. Jie ir optikai dalija sod skirtingus sklypelius. Kai kur takeliai gali bti truput platesni. Taip atsiranda vietos darbui, aidimams ir poilsiui. Specializuotose parduotuvse galima sigyti jiems grsti natrali bei dirbtini akmen; j bna vairaus dydio bei pavidalo. Grsdami turtumte nepamirti, kad plokts turt bti pora centimetr aukiau nei greta esani lysvi pavirius. Tai svarbu - lietus neune takelio emmis. Jei tarpulysviuose passite mindiojimo nebijani vej, bus ne tik grau, bet ir neeis nepageidaujamos piktols.

Apsauga nuo vjo ir smalsuoli Tvoros bei gyvatvors saugo nuo smalsi kaimyn vilgsni, be to, dekoratyvij ar naudingj augal sod jomis galima aptverti ir nuo vjo. Tam geriausiai tiks krmai tankia lapija, ypa tie, kurie savo aliojo apdaro

nepraranda ir iem. Grotels, kuriomis gali auktai vytis vijokliniai augalai, ne tik dekoratyvios, bet ir saugo poilsio kampelius nuo kyri vilgsni. aliuojanios pergols (vijokliniais augalais apeldintos galerijos) ne tik aismingai veda i vieno sodo galo kit, bet ir neleidia skverbtis vjui bei smalsiems vilgsniams.

Erdv gyvnams bei retiems augalams

Pasodinkite sode vairiausi augal. Visai nesunku veisti kelet augal bendrij; jos ne tik dailios, bet ir naudingos. Drgnose pievose ar lapuoi miko bendrijoje gali sikurti retieji augalai. Be to, taip bus sukurta vairesni ni naudingiesiems gyviams. Zyls, eiai bei drugeliai - tai tik keletas ri, kurios sikurs Js sode, jei tik ras tinkam augal bei slptuvi.

Patarimas

Lysv - pelk retiesiems augalams

vyliai, vilkdalgiai, raudokls bei purienos mgsta drgn dirvoem. Natrali pelking viet lieka vis maiau, todl daugelis ia augani ri nyksta ir yra saugomos statymo. Savo sode labai paprastomis priemonmis galite kurti pelking dirv mgstani augal. Ikaskite madaug 30-50 centimetr duob ir jos dugn bei onus iklokite plvele tvenkini dugnui izoliuoti. Tada duob vl uberkite emmis ir gausiai paliekite. Savo lysv-pelk tursite lieti tik labai kart vasar, kai sausra laikysis ilgai; iaip jai pakaks prast krituli.

Kaip paiam sirengti tvenkin

Tvenkinys labai papuo ir pagyvins didesn sod. Jame apsigyvens vairs vabzdiai, o kaimo vietovse galbt netgi varls. Tvenkinio vandens paviriaus plotas turt bti maiausiai 15 kvadratini metr, o giliausia vieta -ne maiau kaip 80 centimetr. Skirtingas vairi Js tvenkinio dali gylis ir platus pelkingas kranto ruoas tiks vairiems augalams, be to, privilios vairi gyvi. Beje, galioja taisykl: kuo didesnis tvenkinys, tuo jame pastovesnis vandens lygis ir tuo lengviau j priirti.

Kaip tinkamai apeldinti tvenkin

Skirtingose tvenkinio zonose puikiai augs skirtingi augalai. Ten, kur gilu, specialiai parinktus augalus sodinkite plastmasinse pintinse, prie tai jas dj akmen - daugiau svers. Taip kontroliuojamas vandens lelij, vendri bei agar augimas. Kad pakakt deguonies, augalai neturt dengti daugiau nei tredal vandens paviriaus. Tvenkinio krantai - tinkama augimviet vairiausiems pelki augalams. Specializuotose parduotuvse j asortimentas tikrai gausus.

Tb ir jos giminaiiai sausosioms sodo dalims Ant saulkaitoje esanios mro sienos ar akmenuotos auktumls kurdinti saus dirvoem mgstantys augalai jausis kaip gimtojoje stepje. ia klesti uolt, sausring viet augalai, pavyzdiui, tbs, ryktens, eei-niai, iobreliai ar aitrieji ilokai. Galite per daug nesirpinti j laistymu bei trimu. ie augalai tikrai itvermingi.

Lapuoi miko bendrija pavasarinms glms Nedidukas lapuoi miko lopinlis, kur laisvai auga vasar aliuojantys krmai bei mediai, - ideali vieta daugeliui augal. Ne itin ksmingame medi bei krm elyje gerai auga ydintys puskrmiai ir ols, pavyzdiui, rusmens, mikiniai katilliai ir tauks, taip pat vis ri papariai. emagiai augalai - pakalnuts, pluks, pipirlaps, ibuokls bei slenktens sukuria udar paklot ir neleidia augti nepageidaujamoms piktolms. Nepamirkite ia pasodinti ir anksti praystani svognini bei aknia-gumbini augal, pavyzdiui, pavasarini erani ar laukini krok.

Ideali dirva sodui

Ideali dirva sodui - tai smlio, molio bei humuso miinys. Stambesni mineralini daleli bei organini mediag dka dirva bna puri, todl oras gali prasiskverbti iki pat akn. Svarbu ir tai, kad smulkesns mineralins dalels bei humusas dirvoje sulaiko vanden, todl j galima reiau laistyti. Be to, yra keletas paprast bd, kuriais galima pagerinti ir prastesn dirvoem.

Molem reikia nuolat purenti ir muliuoti Grynojo molemio, kuriame palyginti daug smulkij daleli, ertms (jose gerai laikosi vanduo) yra labai maos. Taiau tokios sunkios" dirvos link kaupti drgm - jos susigulj, todl prasiskverbia per maai oro. Jei jas giliai sukasime ruden, oro pateks daugiau. Kad pavirius nesuskeldt ir plyius nepatekt per daug lietaus ar laistymo vandens, reikt nuolatos supurenti keli centimetr paviriaus sluoksn ar padengti j apsauginiu muliumi.

Patarimas

Kaip pagerinti sunki dirv

sunki, linkusi kaupti drgm dirv galima maiyti smlio. is bdas tinka tik nedideliems ems lopinliams, nes pageidaujam efekt kai kada pasiekiame, tik sunaudoj kelis imtus kibir smlio. Paprasiau, bet ne maiau veiksminga yra dti komposto, padengti muliaus sluoksniu ar imtis sideralinio trimo.

Smlingam dirvoemiui reikia organini tr

Prieingai nei molemis, smlingas dirvoemis turi daug didesni ertmi, i kuri labai lengvai nuteka vanduo. Tokios lengvos" dirvos yra purios ir gerai aprpinamos oru, taiau greitai idista. Be to, ia greiiau suyra ar

8

iplaunamos maisto mediagos. Todl smling dirvoem trkite daugiausia organinmis bei ltai veikianiomis tromis. Greitai tirpstanios mineralins tros daniausiai iplaunamos gruntinius vandenis anksiau nei spja atlikti savo darb. Taip pat nepamirkite, kad daugelis smling dirv bna palyginti rgios. Tokiu atveju derlingum galite padidinti, dirv kalkindami.

Patarimas

Molio miltai gerina lengvas dirvas

Jei dirva smlta, lengva, jos gebjim kaupti vanden galite labai pagerinti smulkiai maltomis mineralinmis molio mediagomis (j galima sigyti specializuotose sodininkysts parduotuvse). ie molio miltai, galintys sugerti vandens daug kart daugiau nei sveria patys, grbliu maiomi lysvs paviri (iki vieno kilogramo kvadratiniam metrui). Be to, organins mediagos padeda kaupti vanden bei maisto mediagas. Todl ir lengvas dirvas verta trti kompostu, sideralinmis tromis ar muliuoti.

Tinkamai priirimas priemolis - ideali dirva

Priemolis turi ir lengv, ir sunki dirv privalum. Jame yra stambesni ir smulkesni mineralini komponent, taigi ir didesni bei maesni ertmi. Todl ir drgms kiekis jame beveik nesikeiia. Taiau kai molio jame palyginti daug, per daug laistomas jis gali paliugti ir ilgainiui susigulti. Todl ir j reikt nuolat mechanikai purenti ir dti j komposto.

Ar btinai reikia durpi

Durps - svarbiausia sudedamoji daugelio substrat dalis; jomis vis dar purinamos dar lysvs. Taiau reikia nepamirti, kad durps - aliava, kurios beveik nemanoma atkurti. Jos kasamos nedaugelyje iki iol ilikusi auktapelki. Taip naikinami ie vertingi kratovaizdiai, o sodui ms

9

dienomis sukurta nemaa pakaital. Durpse nedaug maisto mediag, kurias gali sisavinti augalai, taiau jose gausu rgi, kurias vliau tenka neutralizuoti kalkmis. Igirtasis gebjimas purinti dirv ilieka palyginti trumpai, o darbo snaudos paios didiausios: derlingoje lysvje spariausiai suyra btent durps. Bus geriau, jei dirv gerinsite kompostu ar mlu. ie priedai padeda dirv patekti orui ir ltai virsta humusu. Jie sureguliuoja vandens apykait ir didina natral dirvos purum.

Dirva - gyva

Dirvos derlingum didina sliekai, vabzdiai, vdarliai bei kiti gyviai. Jie rausdami purena dirv ir imaio joje organines mediagas. Taip susidaro vertingi vadinamieji molio ir humuso kompleksai, kuri dka dirvoemis gyja trupini struktr. Stambesnieji dirvos gyviai kartu su grybais bei bakterijomis negyvas augal dalis perdirba humus ir maisto mediagas. Veikli ir gausi dirvos gyvnija - viena btin jos derlingumo slyg; be to, ji neleidia daugintis kenkjams. /

Kaip patiems nustatyti dirvos tip

4- Kastuvu ikaskite madaug 50 centimetr gylio duob. Tuo metu dirva neturi bti nei labai drgna, nei itin sausa - tada bus lengva matyti jos sluoksnius. Jei duob kasti sunku, vadinasi, dirva slgteljusi ir tikrai linkusi paliugti. Paimkite i gilesnio, viesesnio dirvos sluoksnio mginl ir patrinkite j pirtais: 4- smling dirv atpainsite i didelio stambesni grdeli kiekio, be to, mas bus lengva susmulkinti; 4 i molingos dirvos bus lengva suformuoti pietuko storio ritinl, joje rasime tik pavieni grdeli; 4 priemolis riebus, taiau bandomas formuoti sutrupa, o perlauus matomos atrios briaunos. Smlio jame nedaug.

10

Kaip patiems nustatyti humuso kiek

Humuso kiek rodo tamsiai ruda virutinio dirvos sluoksnio spalva. Jei is sluoksnis plonas (10-15 centimetr), dirva veikiausiai nederlinga. Derlinga dirva iki 25 centimetr gylio bna sodrios tamsiai rudos spalvos. Pam mgin i humuso sluoksnio, pajusite kvap, bding organinms sudedamosioms dalims. Dirva, kurioje labai daug humuso, bna nuo juodos iki tamsiai rudos spalvos, puri, turi trupini struktr, be to, ji kupina gyvybs. Ji gerai sulaiko vanden; ia labai gausu maisto mediag.

Kaip augalais indikatoriais nustatyti dirvoemio kokyb

Dirvos savybes rodo ir natraliai joje vsinti augmenija. Atkreipkite dmes, ar Js sode auga viena ar keletas ia ivardyt augal ri. Pavyzdiui, lengvoje smlingoje dirvoje pamatysime vairiausi ri akini (Lychnis spec), paprastj dalgui (Erodium cicutarium), plaialapi bei siauralapi.gysloi (Plantago major ir lanceolata). sins sidabraols (Potentilla anserana) daniausiai auga suslgusioje dirvoje. Kalking dirv iduoda ankstyvieji alpusniai (Tussilogo frfara) arba ma-osios kraujalaks (Sanguisorba minor). Ir atvirkiai, rgtyns (Rumex acetosella) bei ramuns (Matricaria cha-momilla) puikiai jauiasi rgioje dirvoje.

Dirvos kalkingumas

Kalki kiekis dirvoje lemia jos rgtingum (pH dyd). Maisto mediagos lengviausiai sisavinamos esant nedideliam rgtingumui (vidutinis pH 5,5-6,5). Jei pH maesnis, vadinasi, dirvos rgtingumas didesnis, o derlingumas maesnis. Jei jis per didelis, kai kurios mineralins mediagos blogiau tirpsta. Tada greitai ima trkti geleies bei mangano. Rgi pertekli gali neutralizuoti susmulkintos kalks, beriamos dirv madaug deimties centimetr gylyje. Taiau bkite atsargs! Kalkinant

11

per daug, augalai ima sirgti budingomis ligomis, be to, sureguliuoti rgtingum yra sunku.

Patarimas

Keletas bd rgtingumui nustatyti

Prie kalkindami dirv, specializuotoje sodininkysts reikmen parduotuvje sigykite tam skirt juosteli ar speciali rinkinuk, kuriuos naudodami galsite nustatyti, ar dirvai tikrai reikia kalki. Dirvos rgtingumas nustatomas taip: madaug i deimties centimetr gylio paimkite mgin ir irinkite i jo stambesnius akmenlius bei augal liekanas; deimt gram atvirame ore idiovint emi kruopiai imaiykite 30 mililitr distiliuoto vandens ir palaukite, kol jos vl nuss; speciali juostel panardinkite skyst ir palyginkite jos spalv su pakelyje esania spalv palete.

Koks pH palankus sodo augalams

Kiekvienai augal grupei reikia vis kitokio rgtingumo. Natralus miko ar pelks dirvoemis turi daug humuso, todl jis palyginti rgtus. Daugelis darovi, atvirkiai, geriau auga molingoje dirvoje, kurios kalkingu-mas ne maesnis u vidutin. Kad Js augalai gerai tarpt, kiekvienam j turtumte rasti tinkamiausi pH interval: 4 pH 4,0-5,0: miko bei pelki augalai, spygliuoiai; 4- pH 5,5-6,0: veja, bulvs; 4 pH 6,0-6,5: vaismediai ir vaiskrmiai; 4- pH 6,0-7,0: darovs.

Kalkingos dirvos kelia rpesi

Kalkingos dirvos nra itin derlingos. Virutinis j sluoksnis plonas, humuso jame nedaug; sodininkui neretai trukdo akmenys. Labai giliai aknis

12

leidiantys augalai daniausiai ia auga itin prastai. Jei pH 7,0 ar dar daugiau, augalai gele bei mangan sisavina labai menkai. Dirvos pH sumainti yra sunku. Naudinga gausiai trti organinmis tromis. Maesniems ploteliams tiks ir storas rgi mediag (pavyzdiui, medi ievi ar pjuven) muliaus sluoksnis. Mineralines rgtis veriau palikite ramybje: poveikis daniausiai bna neymus, o ilaidos bei pavojus pakenkti augalams - labai didelis. Tokiose vietose geriausia auginti kalking dirv mgstanius augalus, pavyzdiui, trenes, kopstus, irnius ir pupeles. Venkite ia sodinti rgi dirv mgstanius augalus - rododendrus, kalmjas, baluvas, spygliuoius bei virius. Kalkinga dirva netinka bulvms sodinti - ia jas daug daniau puola puvinys.

Rpestingai purenkite dirv

Ilg laik dirva buvo purenama kastuvu. Taiau dabar inoma, kad taip galima pakenkti smulkiems gyviams ir mikroorganizmams, lemiantiems dirvos derlingum. Kasant em jie tiesiog palaidojami gilesniuose sluoksniuose ir va. Mikroorganizmai, kuriems reikia maiau deguonies, atvirkiai, va ore. Vertingasis humusas ir dar nesuirusios organins mediagos patenka gilesnius sluoksnius; ia j (t. y. maisto altinio) negali pasiekti dirvos gyviai bei augalai. Vis dlto dirv purenti btina. Giliaakniai augalai gerai purena lysves ir nesuardo virutinio dirvos sluoksnio. Tinkamai ipurensite ir akmis: smeikite jas vertikaliai 2 0 -30 centimetr tarpais ir pasukiokite kot alis. Kauptuku ipurensite dirvos paviri tarp augal. Nuolat kaupiant maiau igaruoja vandens, be to, iraunamos dygstanios piktols.

Patarimas

Purenimas ir sideralinis trimas

Koks bebt gilus ir kruoptus, mechaninis purenimas turi tik laikin poveik. Ipurensite ilgam, nepaeisite dirvos ir maiau pa-

13

vargsite, jei daugiau leisite pasidarbuoti gamtai. Pasj liucern ar bitini facelij, naudos tursite daugiau nei plgu pasidarbavs valstietis. ie augalai aknimis siskverbia giliai em, uv palieka daug ertmi bei organini mediag. Jei sti ar sodinti ketinate pirm kart, giliaaknis prieslis pads paruoti dirv paiu lengviausiu bdu.

Apynin liucerna Geltonied liucerna

Kada sukasti dirv

Vlai ruden giliai sukasamos tik itin sunkios, suslgusios dirvos, kuriose humuso labai nedaug. Tada tarp grumst turi likti kuo didesni tarpai -iem grumstai suals, igaruos dalis drgms, ir pavasar em bus puresn. Kasant galima irinkti stambesnes aknis, piktoles bei akmenis.

Patarimas

Dirva visuomet turi bti udengta

Dirvos pavirius nepaliugs, jei lysvs bus udengtos. Nuo iplovimo dirv saugos muliaus danga, sideralins tros ar daugiamets

14

kultros. Tada ji nepraras nei drgms, nei purumo. Taip ivengsite daug jg reikalaujani darb. Nuo pavasario iki vasaros muliuojami neapsodinti ploteliai tarp augal. iem udengiama visas lysvi pavirius. Likusias organines mediagas vliau pavasar galima negiliai maiyti dirv. Jei ketinama auginti lepias kultras ar dangai buvo naudota rupi, ltai suyranti mediaga, i danga nuimama ir kompostuojama.

Tinkamas trimas - svarbiausios maisto mediagos bei mikroelementai

Maisto mediagas augalai gali pasisavinti aknimis, taiau kai kada i funkcij atlieka ir lapai. Maisto mediagos turi bti ne tik itirpusios vandenyje, bet ir turti tam tikr chemin struktr. Augalams reikia daug azoto (nitrat ar amonio drusk), fosforo (fosfat), taip pat kalio, magnio bei kalcio. Dl to ie elementai vadinami pagrindinmis maisto mediagomis. Mikroelement - geleies, vario, mangano - taip pat reikia augalams, taiau labai maais kiekiais.

Maisto mediag stoka

Kiekvienas augalas i dirvos pasisavina maisto mediag. Jei j kiekis sumaja, augalai liau auga, keiiasi j lap spalva: 4- kai trksta azoto bei fosforo, augalai skursta, silpnai krauna iedus ir leidia lapus. Be to, viesja lap spalva; kai trksta fosforo, atsiranda rausvai rusv dmi; 4- kai trksta kalio, magnio ar geleies, kinta lap spalva. Nesunku atpainti, kada augalai stokoja i element. Kai per maai kalio, lap kratai paruduoja. Jei trksta magnio, senesni lapai gelsta, o j gyslos lieka alios spalvos; kai trksta geleies, atvirkiai, taip nutinka jaunesniems lapams.

15

Trkime laiku

Augalo audiniams formuotis maisto mediag reikia tik tada, kai jis auga, leidia lapus ar krauna iedus. Pasibaigus vasarai, baigiasi ir augimas; vaisiai nuskinami. Maisto mediagos traukiamos i lap ir kaupiamos aknyse. Prasideda ramybs faz, ir i dirvos beveik neimama maisto mediag. Jei tuo metu trite mineralinmis tromis, jos bus iplautos ir pateks gruntinius vandenis. Todl trimas vlyv ruden bei iem nereikalingas - taip tik teriama aplinka.

Netrkime per gausiai

Per gausiai trdami, galite pakenkti ir augalui, ir aplinkai: $ azoto perteklius skatina augal leisti per daug gli: jie nestengia sutvirtti, pernelyg lengvai linksta ir tampa neatspars ligoms bei kenkjams; tr perteklius gali kauptis dirvoje ir j uterti; jis anksiau ar vliau iplaunamas gruntinius vandenis, kur nitratais teria geriam vanden. Azotins tros paeidia biologin upi bei eer pusiausvyr; 4 pasj ir priirdami augalus, dirv trkite saikingai. Jaunos aknels jautrios tr pertekliui ir stengia siurb'ti tik labai nedidel j kiek.

Kiek maisto mediag reikia augalams

Pagal tai, kiek kuriems augalams reikia tr, sodo augalai skirstomi tris grupes: 4- gausiai triami - jiems reikia daug maisto mediag. Tai pomidorai, rabarbarai, daugelis kopst veisli, agurkai, moligai bei ros; 4 vidutinikai triami - tr jiems reikia ne itin daug. Tai bulvs, morkos, salotos bei daugelis gli; 4 maai triami - maisto mediag jiems reikia labai maai. Tai irniai, pupels, papariai, daugelis daugiamei oli bei giliai siaknij senesni mediai. Jei dirvoje daug humuso, pakaks vien kart per metus patrti kompostu.

16

Organins tros

Gamt tausojantys sodininkai daugiausia turt naudoti organines tras. Jei patrite mlu, dirvos gyviai j dar turs perdirbti; tik po to trose esanias maisto mediagas gals naudoti augalai. Tai nevyks per vien ar dvi dienas. Todl organini tr reikia maiyti i anksto. Taiau jas naudojant sumaja pertrimo pavojus, be to, daugelyje darovi bna maiau nitrat, kuri perteklius nepageidautinas.

Organins tros ilgam pagerina dirv

Didiausias organini tr privalumas, kad jos apskritai pagerina dirvos kokyb. Kompostas, mlas didina jos purum, jos gyviams teikia kuo vairiausi maisto mediag; dirva geriau sulaiko vanden. ios tros virsta humusu. Prieingai nei mineralins, organins tros tampa neisenkaniu maisto mediag altiniu. Maisto mediagas dirvos gyviai sisavina tik tada, kai gamta vl bunda naujam gyvenimo ciklui: pavasar, kai kyla temperatra ir ima augti au-

galai. Taigi organini tr maisto mediagos naudojamos tik tada, kai j i tikrj reikia.

Koki organini tr galite sigyti Raguose bei kraujyje labai daug azoto, kauluose - fosforo. Tai tinkamai gali panaudoti sodininkai. Rag, kraujo ar kaul milt galima sigyti atskirai, galima sigyti ir j miinio. Kuo smulkiau jie sumalti, tuo greitesnis poveikis. iuos miltus galima vartoti ir kartu su sideralinmis tromis, taip pat vasar tiems augalams, kuriuos reikia trti gausiai. Jei ketiname trti tik iais miltais, btina pridti kalio. ia tiks, pavyzdiui, medi pelenai. Jie turi stipri armin reakcij, todl netinka rgi dirv mgstantiems augalams. Atkreipkite dmes - galima naudoti tik cheminmis mediagomis neapdorot medi pelenus. Angli pelenuose esti sunkij metal, todl sodui jie visikai netinka.

Arkli ir galvij mlas Kadaise mlas buvo plaiausiai paplitusi tra. Ir ne be reikalo - jame yra vis svarbiausi maisto mediag, ,be to, labai tinkamas j kiekis. Taiau prie triant j reikt madaug pusmet kompostuoti (pdyti). Geriausiai tinka galvij bei arkli mlas su iaud pakrat. Pdamas arkli mlas iskiria ypa daug ilumos, dl to ankstyv pavasar j galima naudoti dirvai ildyti. Mle itin daug maisto mediag, todl juo trti galima tik pavasar, nes iem maisto mediagos iplaunamos.

Patarimas

Pauki mlas

Karveli ir vit mle itin daug azoto bei fosforo. Deja, jis chemikai stiprus, dl to lepius augalus reikt trti nedideliais kiekiais ir labai atsargiai.

18

Kada trti mineralinmis tromis

4 Trimas vien tik organinmis tromis tinka, kai augalai gerai auga, taiau jis netiks, jei skurstantiems augalams reikalinga greitoji pagalba". I organini tr azotas isiskiria tik po tam tikro laiko, todl jomis tenka trti daug anksiau nei mineralinmis. Jei dl koki nors prieasi to nemanoma padaryti, tuo metu galima naudoti mineralines tras. 4- Maisto mediag ima trkti ir alt pavasar. Kuo emesn temperatra, tuo pasyvesni dirvos gyviai ir tuo maiau jie padeda augalams apsirpinti maisto mediagomis. Dl to augalai, kuriuos trti reikia labai gausiai ar vidutinikai, pavasar auga liau. Jei saikingai patrime mineralinmis tromis, jose esantis azotas paskatins augim. Nuo vasaros pradios triama tik organinmis tromis.

Kompleksini tr reikia berti taupiai

Kompleksini ar daugiakomponeni tr naudojimas - paprasiausias ir patogiausias bdas aprpinti augalus visomis reikalingomis maisto mediagomis. Jose yra pagrindini maisto mediag - azoto, fosforo bei kalio. Be to, daugelyje toki tr ri yra ir mikroelement. Beriant negalima viryti nurodyto kiekio. Daugelis dirv yra pertrtos kaliu bei fosfatais, todl prie triant kompleksinmis tromis, verta atlikti dirvos tyrim.

Azotas - svarbiausia maisto mediaga

Azotas - labai svarbi maisto mediaga dirvai. Nors ore laisvo io elemento pakanka, taiau augalai stengia j sisavinti tik nitrat ar amonio drusk pavidalu. Azotas - svarbiausia augal maisto mediaga; be jo nemanoma sivaizduoti gero derliaus. Todl augimo fazje btinos organins mediagos, kuriose gausu io elemento, arba amonio salietra. Nitratai bei amonio druskos labai greitai iplaunami, todl kiekvien kart j reikia berti nedaug.

19

Patarimas

Patikrinkite kalio bei fosfat kiek dirvoje Daniausiai trksta azoto; kit maisto mediag dirvoje daniausiai pakanka. Jei pH tinkamas, augalai jas sisavina. Prie berdami mineralini tr, nustatykite kalio bei fosfat kiek dirvoje. Specializuotose parduotuvse galite nusipirkti tam skirt mgini rinkinli. Jei mint element daug, reikt berti gryn azotini arba kompleksini tr, kuriose labai nedaug kalio ir (ar) fosfat.

Azotins tros

Yra tr, kuriose yra tik vienos augalams reikalingos maisto mediagos. Grynos azotins tros tinka dirvai, kurioje gausu kalio bei fosfat. vairi j ri rgtingumas skirtingas: 4- kalcio amonio salietra yra neutrali; ji tinka visoms dirvoms ir visoms kultroms; 4 amonio salietra yra nelabai rgti; j galima berti kalkingas dirvas pH kiekiui sumainti. Ji taip pat tinka rgtesn dirv mgstantiems augalams; 4 kalcio salietra yra armin, todl naudojama tik rgioms dirvoms ar arming dirv mgstantiems augalams.

Kompostin em gerina dirv

Komposte yra ne tik svarbiausi maisto, bet ir mineralini mediag bei mikroelement. Lemiam tak dirvos kokybei turi ne tik sliekai, vabzdiai bei kiti atliek perdirbjai, bet ir komposte gyvenantys mauiai gyvi padarliai, jame esanias organines mediagas veriantys augalams tinkaniomis maisto mediagomis. Patek virutin dirvos sluoksn, kuriame gausu humuso, jie tsia savo nauding veikl. Be to, maiant komposto, dirva supurenama. Kartu didja jos gebjimas sulaikyti vanden.

20

Geriausia vieta komposto krvai

Komposto krv reikt krauti pavsyje, po ne itin tankiais krmais bei ne itin isikerojusiais mediais. Tokioje vietoje nebna dideli temperatros bei drgms pokyi. Pernelyg saultoje vietoje kompostas gali perditi. Tada irimo procesas sustoja. Tamsiame pavsyje, atvirkiai, jis ima drkti ir pti. rengdami toki viet, nepamirkite ir j vedanio ir, jei manoma, sutvirtinto takelio, kuriuo sodo atliekas karuiu galtumte ia atveti ir lieting rudens dien. Gerbdami kaimynus, komposto krv nuo vilgsni i gretimo sklypo galite paslpti gyvatvore ar tvorele. Tokia utvara sulaikys ir vj, todl krva pernelyg neisauss.

Komposto krva - klasikinis kaupas

Teorikai komposto kaup galima sukrauti bet kokio dydio. Tai patariama daryti dideliame sode, kuriame susikaupia daug organini atliek. Apeldinta veliomis ydiniomis nasturtomis ar tvarkingai pridengta nupjauta ole, tokia krva gali atrodyti gana estetikai. Kadangi aliava kompostui kaupiasi nuolat, vasar galima rengti du-tris tokius kaupus. Tada nesimai-ys tai, kas vieia, ir tai, kas jau suir.

Kaip krauti komposto kaup

Pirmiausia ipurenkite dirv - tada joje esantys gyviai be vargo gals kilti auktyn ir ikart pradti savo darb. aliava turi bti kraunama ne per storais sluoksniais, (sluoksnis turi bti ne storesnis kaip vienas metras), taip, kad neisisklaidyt atliekoms yrant isiskirianti iluma. Nepamirkite maiyti ir kompostavimo proces spartinani mediag (apie jas papasakosime vliau). Po to komposto krva uklojama apvytusi nupjauta ole, iaud ar nendri kilimliu. Taip j apsaugome nuo perdivimo. Kad aliava per eis-devynis mnesius virst trupini struktra turiniu kompostu, ji neturi nei perditi, nei per daug sudrkti.

21

Patarimas

Turi [takos ir maiymas Sluoksniuojant kompost, reikia maiyti tai, kas puru, su tuo, kas suslgsta, tai, kas drgna, su tuo, kas sausa, tai, kas turi daug azoto, su tuo, kas jo turi maai. Organines mediagas skaido milijardai mikroorganizm. Sliekai, vdarliai, vikrai matomi plika akimi, taiau didiausia i maui organizm dalis - tai bakterijos bei mikroskopiniai grybai. Kad galt darbuotis, jiems reikia vienodos drgms, gero vdinimo, maisto mediag ir ne itin rgios terps. Tik tokiomis slygomis per trumpiausi laik atliekas jie gali paversti naudinga kompostine eme.

Tam skirtoje vietoje surinkite didesn kiek vairi susmulkint organini mediag ir tik po to jas sluoksniais kraukite kaup ar klokite kompostavimo duob.

Komposto kaupo perklimas

aliav sudtis bei sluoksniavimas lemia, ar reiks komposto kaup perkelti, ar uteks tik papurenti. Jei jis sukrautas tinkamai, pakaks retkariais papurenti akmis. Taiau gerai pasielgsite perkl vis kaup. Tai reikt daryti visu irimo laikotarpiu kas tris mnesius. Taip pagers vdinimas ir kompostas brs tolygiau. Subrends kompostas yra tamsiai rudos spalvos, yra trupinins struktros, malonaus ems kvapo; jame beveik nra stambi nesuirusi augal dali. Be to, nusprsti pads ir biologinis testas, kur atlikti galima labai paprastai: kompostas jau tinkamas naudoti, jei jame gerai dygsta nasturt sklos, o j lapai negelsta.

Kada kompost reikia dengti

Ioriniai komposto kaupo sluoksniai spariai dista tada, kai jis sukraunamas atviroje, vjuotoje vietoje. Nuo to apsaugoti galima udengiant j

22

plvele, nendri kilimliais ar nupjautos ols sluoksniu. Smarkiai lyjant ir iem kompost taip pat reikia saugoti, kad nebt iplauta per daug maisto mediag.

Komposto duob maesniam sodui

Komposto duobs uima maiau vietos, taiau ribota ir j talpa. Jos labiausiai tinka maesniam sodui. Pasirinkite kuo tvirtesn d, pagamint i atsparios mediagos, geriausia i impregnuoto medio, kurios onines sieneles bt nesunku nuimti. Koki j bepasirinktumte, labai svarbu, kad bt geras slytis su dirva, nes tik taip gals atkeliauti reikalingi kirminliai, vabzdiai, vdarliai ir kiti gyviai. Be to, svarbu, kad gerai cirkuliuot oras - geriausia per daugyb visose pusse esani angeli.

Komposto termosai paspartins proces

Komposto termosai - tai udaros, izoliuotos plastmasins talpos, atvira apaia besiremianios em. Jos geriausiai tinka balkonams. ia galima skmingai kompostuoti tik kruopiai susmulkint aliav. Visi modeliai pasiymi tuo, kad dl mikroorganizm gyvybins veiklos atsiradusi iluma lieka talpoje. Auktesnje temperatroje irimo procesas vyksta spariau. Humus galima naudoti jau po atuoni ar deimties savaii. Komposto termosai palyginti brangs, o j tris nedidelis. Juose maai ang orui cirkuliuoti, todl esant drgms pertekliui prasideda nemalon kvap skleidiantis puvimas.

Pagalbins mediagos

4> Jei didesnje aliavos dalyje maai azoto, pavyzdiui, medio pjuvenose ar ruden nukritusiuose lapuose, irimo proces galima paspartinti pridjus organini tr, kuriose daug azoto, pavyzdiui, mlo. 4. Akmens ar molio miltai gerina komposto kokyb - formuojasi trupini struktr turintis molio-humuso kompleksas, ilgam laikui galintis sukaupti

23

daug maistingj drusk. Toki gamini galima sigyti specializuotose parduotuvse sodininkams. Beje, juos galima pakeisti molinga sodo eme. 4 Kompostavimo proces pradedaniose mediagose yra idivusi bakterij bei gryb, ir irimas prasideda greiiau. Atsieis pigiau, jeigu panaudosite bent kilogram subrendusio komposto - i kito kaupo ar pasiskolinsite i kaimyno. 4 Kalki ar kalcio bei azoto turini mediag kompost reikt dti tada, kai kompostuojamos itin didelio rgtingumo mediagos ar kai sodo dirva maai kalkinga. Tada irimas labai paspartja. 4 Kai kuri oli (pavyzdiui, valerijon) nuovirai kelia komposto temperatr; dilgli itraukoje daug azoto, todl jos spartina visus irimo procesus.

Kiek azoto yra komposte

Ne tik kiti veiksniai, bet ir azoto kiekis lemia, kaip mikroorganizmai gebs ardyti organines mediagas. Jei sunykusiose augal dalyse io elemento per maai, mauiai gyviai aliav sisavina sunkiai, ir j veikla gali nutrkti. Irimas komposto krvoje gali sultti ar netgi visai nutrkti. Todl aliav, kurioje maai azoto, pavyzdiui, medio pjuvenas bei ruden nukritusius lapus, reikia maiyti su tokiomis, kuriose jo daug, pavyzdiui, virtuvs atliekomis ar mlu. Kuo vieesn augalin aliava, tuo joje daugiau azoto.

Kaip tinkamai paruoti aliav

Visa, kas auga sode, daniausiai gali bti naudojama naujai kompostinei emei. Taiau piktolmis bei vairiomis ligomis ukrstiems augalams tinka ios taisykls: 4 piktoles, kuri aknys gerai isivysiusios, i pradi palikite iditi; piktoles, kurios spariai dauginasi sklomis, kompostuokite tik prie pra-siskleidiant iedams;

24

4- jokiu bdu negalima kompostuoti grybelinmis ligomis sergani ar kirmin pagraut augal, taip pat sudivusi vaisi; 4 nugentas medi bei krm akeles prie tai btina susmulkinti, nes storesns akos yra ne vienerius metus, o medienos gabalai jau subrendusiam kompostui tik kenks.

Patarimas

Kaip naudoti buitines atliekas

Nors kompostas iukli kibiro visikai pakeisti negali, taiau iukli kiek galite gerokai sumainti. Vaisi bei darovi atliekos, kiauini luktai, kavos ir arbatos tiriai bei cheminmis mediagomis neapdorotos medienos pelenai komposto krv pavairins naudingomis maisto mediagomis. Labai drgnam kompostui nepakenks ir truputis laikrai. Taiau nereikia pamirti ir ant j esani spaustuvs da, todl j kiekis neturt bti per didelis.

Ko negalima kompostuoti

Savaime aiku, jog i plastmass, metal bei stiklo negalima daryti komposto. Atsisakyti reikt ir urnal, kuri rykiuose dauose neretai bna sunkij metal. Komposto krvoje ne vieta ir tam, kas susikaupia dulki siurblio maielyje, taip pat akmens ar rusvj angli pelenams bei lakuotai ar impregnuotai medienai.

Kaip naudoti kompost

4 iemos pabaigoje ar pavasar po dekoratyviaisiais mediais ar vaismediais (bei krmais) galima padti pusiau perpuvusio ar perpuvusio komposto - madaug penkis kilogramus kvadratiniam metrui - ir kit tr nebereiks. 4- Dirvos kokyb geriname ir triame daroves pavasar lysvi paviriuje maiydami vieno dviej centimetr storio perpuvusio komposto sluoksn.

25

Taiau - atsargiai! akniavaisiai, svognai, irniai bei pupels gali bti labai jautrs neperpuvusiam kompostui. 4- Kompostas tiks ir vazoniniams bei balkono augalams: jo imama madaug 50 procent, t.y. gerai perpuvs kompostas lygiomis dalimis maiomas su eme. Rgtesn dirv mgstantiems augalams dar berkite medio pjuven.

Muliavimas saugo dirv

Nedirbama dirva labai greitai dista, o jos pavirius ima dumblti jau po pirmo stipraus lietaus. i bd sode pads veikti muliaus sluoksnis: jis ne tik saugos dirvos paviri, bet ir pads sulaikyti drgm, susidaryti humusui ir neleis veti daugumai piktoli. Lysvi paviriaus beveik nebereiks purenti kauptuku. Tai itin palanku daugiameiams akn giliai ne-leidiantiems augalams, pavyzdiui, brakms - nebus paeistos j aknys.

Muliuoti reikia ne visur

Nauj pasli muliuoti nereikt, nes muliuje gali bti kenkj bei dygim stabdani mediag; ir viena, ir kita gali slopinti augim. Sraigs mgsta muliaus sluoksn ir jo saugomos spariai veisiasi. Todl auginant i kyri kenkj itin mgstamas kultras, pavyzdiui, gins salotas, muliuoti nerekomenduojame - nebent galite vis lysv apsaugoti specialia tvorele nuo sraigi.

Pjauta ol

vieiai pjauta ol tinka muliuoti visoms kultroms; ja galima udengti paruotas lysves. I pradi ol truput padiovinkite; klokite tik keleto centimetr storio sluoksn - uklojus per storai, ji gali suslgti tanki

26

mas ir imti pti. Jei buvo pjauta auktesn ol, visuomet yra tikimyb lysv ukrsti nepageidaujam piktoli sklomis. ols mulias yra spariai, dl to per vasar kai kada j tenka atnaujinti net du kartus. Kaip plon muliaus sluoksnel galima palikti ant lysvs ir kai kurias piktoles, pavyzdiui, dilgles, taiau tik tada, kai jos dar nepradjusios brandinti skl.

Patarimas

Liucernas galima muliuoti

Sideralinms troms skirti augalai, pavyzdiui, liucernos, turi bti pjaunami anksiau nei susidaro sklos. Tokia alioji mas gali bti kompostuojama; be to, tai puikiausias mulias. Klojamas ne per storai, jis kuria ger dirvos mikroklimat, o irdamas aprpina augalus reikalingomis maisto mediagomis.

ievi mulias rgiai dirvai

Medi iev - palyginti rgti mediaga. Paklota storu sluoksniu, toje vietoje ji gali labai sumainti dirvos pH. Todl ji geriausiai tinka rgi dirv mgstantiems miko augalams ar lysvse kurdintiems saman giminaiiams, pavyzdiui, rododendrams. Ros taip pat mgsta ievi muli. Kaip ir smulkiose medienos pjuvenose ievje labai nedaug maisto mediag. Todl reikt papildomai patrti. Geriausiai tiks ilgalaiks organins tros, kuriose gausu azoto.

iaud mulias tinka ne tik brakms

Diovintus jav stiebus galima vadinti muliumi - utvara. Dl tojais daniausiai muliuojama dirva po auktagmis darovmis bei daugiameiais oliniais augalais. Itin mgstama iaudus kloti ant braki lysvi - ia jie saugo glenas uogas. iauduose labai nedaug maisto mediag, todl kartu su jais visuomet reikt patrti ir organinmis tromis.

27

Sideralins tros

Prie vasarini gli sodinim gegus mnes ar vasar bei ruden numus pirmj darovi derli dalis ems dirvonuoja. Kad duot daugiau naudos kitais metais, tokius plotus galime usti sideralinms troms skirtais augalais. Jie dar vadinami aliosiomis tromis. Parduotuvse tikrai yra i ko rinktis. Tokie augalai labai pagerina dirvos kokyb.

Sideralini tr nauda

Sideralinms troms skirtais augalais apsekite dirvonuojanias lysves: 4- tada dirva neidius, nedumbls, be to, ivengsite jos erozijos; 4- giliai em prasiskverbusios aknys bei pavs dirvos paviriuje kurianti antemin dalis suaktyvins dirvos mikroorganizmus; 4- dirvoje pagauss humuso bei maisto mediag. Maisto mediag perteklius kaupsis emje ir bus apsaugotas nuo iplovimo; 4- dirvoje neeis piktols.

Taip trti visai paprasta v

Sideralinms troms skirti augalai gali bti sjami nuo pavasario iki rugsjo. Dauguma ri aliu kilimu dirv padengia per kelet savaii. Todl sklas berkite plaiais mostais, o dirvos paviri negiliai purenkite grbliu. Sekite, kad ustas plotas iki daigeli pasirodymo bt pakankamai drgnas. Antemins dalys nupjaunamos prie pat ydjim - augalai neturi paskleisti skl. Juos galima kompostuoti ar kloti kaip muli. Didioji organins mass dalis gldi emje: aknys (kai kuri augal jos siekia net metr) suyra labai greitai, palikdamos gausyb smulkiausi kanalli orui. Daugelis sideralinms troms auginam augal va po pirmj rudens aln. Antemins augal dalys gali likti ant lysvi per iem; paprastai jos suyra iki pavasario.

28

Anktiniai augalai dirv tria azotu

Lubinai, dobilai ar vikiai akn gumbeliuose geba kaupti azot. ia jiems padeda bakterijos rizobijos. Jos gyvena simbiozje su augalais ir sugeba sisavinti azot i oro. Nupjovus sideralinius augalus, j aknys lieka emje. aknyse esanias maisto mediagas sisavins vliau ia augsiantys augalai. Azot akn gumbeliuose kaupia ir vis ri irniai bei pupels.

Greitai augantys krymaiediai

Krymaiedi eimos augalai, pavyzdiui, garstyios ar rapsai, auga itin spariai. I gilesni dirvos sluoksni jie ima maisto mediagas ir jas kaupia. Taip ie augalai tria virutin dirvos sluoksn ir neleidia iplauti maisto mediag. Jie ne tik giliai purena dirv, bet ir per trump laik (iki vlyvo rudens, taiau tai priklauso nuo ries) pagamina daug organini mediag. Taiau darui garstyios bei rapsai, kaip sideralins tros, tinka ne visuomet, nes gali platinti augal ligas. Dl to j negalima sti prie kitus kry-maiedius - kopstus, ridikus bei ridiklius.

29

Sjomaina ir augal vairov Kad augalai gerai tarpt, vien derlingos dirvos nepakaks. Reikia tinkamai suderinti augalus ir sjomain. Kad nenualintumte dirvos, augalus skite ir sodinkite tam tikra tvarka, parinkdami tinkamas ris.

Nualintoje dirvoje augalai skursta

Jei kelerius metus toje paioje lysvje sjami ar sodinami tos paios ries augalai, dirva nualinama: augalus daniau puola ligos, nes dirvoje dauginasi vairios ligos bei kenkjai.

Geri ir blogi kaimynai

Ger ir blog kaimyn pasitaiko ir tarp augal. Giminingi augalai konkuruoja dl maisto mediag, viesos bei vandens. Dl to akniavaisiai bei akniagumbiai gerai auga greta vaisini darovi, kuri geriausiai isivys-

30

iusi antemin dalis: vienos ir kitos ries augalai tarsi papildo vieni kitus ir vieni i kit neatima vietos.

Turi takos ir kvapas Kai kada ger ar prast augal kaimynyst pastebti nelengva. Kai kuri aknys iskiria mediagas, slopinanias kit ri augim. Teigiam ir neigiam poveik gali turti ir stipraus kvapo eteriniai aliejai; juos skleidia iedai arba lapai. Taigi svognai bei esnakai gerai auga greta braki, agurk bei petraoli, taiau nesutaria su pupelmis ir irniais.

Augal derinimas padeda veikti kenkjus Morkos ir svognai puikiai dera todl, kad stipriu savo kvapu vieni nuo kit baido kenkjus. Tarp mork pasti krapai baido morkines museles. Daugelis kenkj vengia esnak. Pasodinti tarp braki, jie, kaip ir svognai, maina grybelini lig pavoj.

Krymaiedi sjomaina Nereikt sti ar sodinti kelet met i eils tos paios eimos augal ri. Pavyzdiui, vienus po kit sjant krymaiedius - kopstus, ridikus ar ridiklius - juos labiau puola nematodai. Todl kopstiniai augalai toje paioje lysvje turt augti tik po trej met.

Patarimas

Vlyvosios darovs Numus ankstyvj darovi derli, dalis daro lysvi lieka tuios. Tada ia galima pasti ar pasodinti vlyvj darovi. Tam labiausiai tiks greitai auganios rys, nejautrios ir emesnei temperatrai, pavyzdiui, lapins salotos, iemins portulakos, kininiai kopstai, ieminiai ridikai ar ieminiai svognai.

31

Augal apsauga

Neutertoje dirvoje iauga sveiki augalai. Vis dlto juos kartais ima pulti kenkjai ar ligos. Augalui, kaip ir mogui, geriausias vaistas - profilaktika. Taigi stiprinkite savo augal apsaugines galias, kovokite su kenkjais.

Geriausiai saugo entomofagai

Natraliai auganiame sode daniausiai atsiranda pusiausvyra tarp nauding ir aling vabzdi. 4- Borus bei kai kurios musels - naudingi entomofagai, galintys sikurti kiekviename cheminmis mediagomis neutertame sode. 4 Daugelis pauki minta vikrais bei liuais. Juos sod galite prisivilioti girdyklomis bei inkilais. 4 Kai kurie tiesiasparniai suryja daugyb amar. Jei vaismedius labai puola ie kenkjai, mintiems pagalbininkams reikt ruoti tamsias slptuves, pavyzdiui, kelti gli vazonli su drolmis. 4 Akmen, malk krvels, uls sodo kampelis taps vairi vor bei nauding vabzdi slptuve.

Boru

Kai upuola kenkjai Upuolus kenkjams, augalus nebtina ikart purkti nuodais. 4 Jei gliai beveik itisai padengti amarais, juos galima nuplauti stipria vandens srove arba nupjauti ir sunaikinti. Jei tai nepadeda, galima purkti

32

oli nuovirais (irti p. 37) ar skystojo (kalio) muilo tirpalu; 20 gram tokio muilo itirpinama viename litre vandens. 4- Stambesnius kenkjus, pavyzdiui, kopstinio baltuko vikrus, lengviau nurinkti nei inaikinti nuodais. 4 Nuo grybini lig geriausiai apsisaugoti nuolat tikrinant paeistus augalus, t. y. labai paeistos j dalys turi bti kuo anksiau nupjaunamos. Jei grybins ligos puola vis daniau, reikt patikrinti, ar iems augalams pakanka sauls bei oro.

Augal apsauga

ems kyje stengiamasi naudoti kuo maiau chemini augal apsaugos priemoni. Siekiama, kad derlius bt didelis, o ilaidos augal apsaugos priemonms mat. Taip gali bti, jei atsivelgiama kai kuriuos aplinkos apsaugos aspektus. Pavyzdiui, kai augal apsaugos priemoni griebiamasi tik tada, kai kenkjai derliui kelia didel pavoj. Maame plote tai gyvendinti labai lengva; rezultatai kai kada bna geresni nei dideli ki laukuose. Pakaitomis naudojamos vairios priemons, pavyzdiui, stengiamasi privilioti naudingus gyvius ar rengti sraiges sulaikanias tvoreles. Taip pat svarbu visus augalus sodinti ar sti tik ten, kur slygos jiems augti (dirvos struktra, saultumas bei drgm) tinkamiausios. Nuosavame sode galite visikai atsisakyti augal chemini apsaugos bd: ia daug svarbiau isiauginti ekologikai vari ir sveik darovi nei gauti didel derli.

Kenkj gaudykls Lipns iedai (juostos) ant vaismedi kamien kenkjams gaudyti, vynini gleivtj pjkleli bei obuolini vaisdi gaudykls tikrai apsaugos medius nuo i nekviest svei. Daroves galima udengti tinkleliu; tokia priemon saugo ir nuo pauki. Labai svarbu nepraleisti reikiamo momento. Patariama kai kada toki priemoni imtis i anksto, kitaip tariant, profilaktikai. Gaudykl reikia nuolat tikrinti ir, jei reikia, atnaujinti.

3. 33

Kenkj naikinimas kainuoja

Ir ne chemins augal apsaugos priemons kai kada turi alutin poveik, todl jas reikia naudoti atsargiai. Lipns iedai ant medi kamien trukdo kilti ne tik maojo iemsprindio vikrams, bet ir naudingiems gyviams. Priemons purkti, pavyzdiui, Pyrethrum, kuriame yra aliej ar nuod, naikina visus ant augal esanius gyvius, nors preparatas veikia labai neilgai. Beje, nepainiokite mediagos, vadinamos Pyrethrum (tai trumpai veikiantys i vienos chrizantem ries gaminami nuodai), su cheminiu bdu gaminamais piretroidais. iems ms soduose nra k veikti.

oli nuovirais galima ir trti, ir naikinti kenkjus

Nuovirais bei itraukomis galima gerinti augim, trti ar baidyti kenkjus -tai priklauso nuo oli, i kuri jie gaminami. Dalis veiklij j mediag greitai igaruoja, todl augimo metu juos reikt vartoti daniau. 4 Dilgli itrauka turi dvejop poveik. Joje daug azoto bei geleies, todl is nuoviras tria augalus. Drauge jis nubaido daugel kenkj, pavyzdiui, amar.

4- Tauki itraukoje itin daug azoto, todl j galima naudoti kaip tras. 4- esnak ir svogn itrauka stiprina augal, ypa bulvi bei braki, apsaugines galias, taiau dl nemalonaus kvapo jos neturt patekti ant nokstani uog.

4- Asikli nuovire daug silicio, todl juo galima gydyti augal ligas, taip pat naikinti erkes. Be to, juo nupurkti augalai spariau auga. 4 Paprastj bitkrsli nuovire daug kalio; jo nemgsta daugelis augal kenkj. Taiau is nuoviras gali turti neigiam poveik ir dirvos gyviams, todl turi bti purkiamas tik nedideliais kiekiais.

4- Kelmini papari nuoviras gelbsti nuo erki bei rudojo puvinio, be to, jame daug kalio.

34

Kaip naudoti nuovirus bei itraukas

i Nuovirai bei itraukos gaminami skirtingai. Deimiai litr lietaus vandens imamas apytikriai vienas kilogramas vieios (ar 150 gram diovintos) augal mass. 4- Nuovirui susmulkinti augalai upilami vandeniu ir laikomi vien dien, po to viskas uvirinama; atvss skystis perkoiamas. Skiediamas santykiu 1:10; juo purkiamas visas augalas, geriausia anksti ryt. 4- Itraukai, atvirkiai, vaistingieji augalai mirkomi tik altame vandenyje; danai maiant laikoma vien dvi savaites. Jei kvapas tampa pernelyg stiprus, galima berti sauj molio milt. Pagaminta itrauka skiediama santykiu 1:20; ja daniausiai laistomos ar purkiamos augalo aknys.

Sraigs - tikra nelaim

Jaun augal lapus sraigs gali nugrauti visikai. Jei jos kelia didel pavoj, reikia imtis priemoni. Nors sraigmis minta kai kurie naudingi gyviai,

35

taiau lieting pavasar neretai j prisiveisia tiek daug, kad augalij gali nugrauti labai greitai.

Kaip geriausia naikinti sraiges

4- Veiksmingiausia ir maiausiai aplinkai kenkianti priemon nuo sraigi - tai speciali tvorel. Taiau ji veiksminga tik tada, jei stengiate igaudyti visus iapus jos likusius padarlius ir nuolat stebite, kad neat-liaut nauj. 4- Sraigms pavojinga perditi; jei sode idliosite lent ar kartono lakt, jos skubs slptis po ia priedanga, o Js galsite jas surinkti. 4- liauti trukdanios klitys: plaios molio milt, smlio, medio pelen ar pjuven juostos sausina i gyvn knelius ir gali bti labai veiksmingos. Taiau jas tenka atnaujinti po kiekvieno lietaus. 4. Greitai veikiantys nuodai sraigms gali igelbti dekoratyvij augal sod, taiau tai kratutin priemon. Gali bti, kad toki unuodyt sraigi sus ir naudingi gyviai.

Patarimas

Baidymas atriais kvapais

Jei norite apsisaugoti nuo sraigi, tarp lysvi galite pasti atraus kvapo augal, pavyzdiui, garstyi ar nasturt. Jos nemgsta ir

36

prieskonini augal - raudonli, mairn bei gelsvi kvapo. Dar galite paruoti egli kankori nuoviro ir juo palieti dirv aplink grauiamus augalus (tik jokiu bdu nepilkite ant j!). Sak kvapas baido mintus kenkjus. Gali pagelbti ir surinkt bei verdaniu vandeniu upilt liu itrauka.

Paprastieji pelnai - sodo kenkjai

Pavasar dingsta gli svognliai. Jaun vaismedi bei dekoratyvij krm aknys pagrauiamos, ir ie augalai ima nykti dl vandens stokos. iem niokojami darovi kaupai, o lysvse lik akniagumbiai dingsta be pdsak. Visa tai gali bti paprastj peln darbas. Kai kada jie tampa tikra Dievo rykte! Vliausiai pastebimos ikilios emi krvels. Labiausiai jos darko vej. Tai rodo, kad sod tikrai upldo minti nenaudliai. Taiau j nereikt painioti su kurmiais, kurie minta daugiausia kirminais, sraigmis bei karkvabali lervomis, kitaip tariant, yra sodo biiuliai.

Veiksmingos profilaktikos priemons

Keletas paprast priemoni pads i sodo ivaikyti paprastuosius pelnus. 4- irnikins karpaols (Euphorbia lathyris) jiems ne tik negardios, bet, regis, netgi dvokia. i augal galima sigyti bet kokioje platesnio asortimento parduotuvje sodininkams. 4 Daugiaieds marguts (Fritillaria imperialis) bei esnakai iuos nenaudlius atbaido ilgam. 4 esnak ar eivamedi lap itraukos nuo i raj grauik geriausiai saugo iltnamius. 4 Gli svognlius, jaunus vaismedius ar dekoratyviuosius krmus galite udengti tankaus tinklo gaubtais. Vielos tinklu galima apdengti ir darovi kaupus.

37

Spstai paprastiesiems pelnams

Usitrenkiantys spstai - patikimiausia ir nekenksminga aplinkai priemon kovoti su paprastaisiais pelnais. ie grauikai vengia mogaus kvapo, todl statydami spstus btinai mvkite pirtines. Tinkamiausias metas tokiai kovai yra lapkriio-vasario mnesiai. Tada trksta maisto, ir pelnus prisivilioti lengviausia, pavyzdiui, saliero ar morkos gaballiu. Spstus reikia giliai leisti atvir duobut, kad j visikai nesimatyt. Po to ang lenta ar velnos gaballiu udengti taip, kad visikai nepraleist viesos. Kasdien tikrinkite pastatytus spstus. Jei pelnai juos ukas, pastatykite kitoje vietoje. Paprasta gudryb pads suinoti, ar po eme dar liko peln. Keliose vietose kauptuku atkaskite iraust urvel; jei peln dar liko, madaug po atuoni valand jie ias vietas ukas.

Patarimas

Nepainiokime kurmi ir paprastj peln inodami, k reikia kreipti dmes, be vargo atskirsite kurmi ir paprastj peln iraustas landas. Paprastieji pelnai palieka plokias emi krveles su ikiliomis ovalo formos, maiausiai keturi pirt ploio angomis, kuriose nematyti augal akn. Kurmiai, atvirkiai, supila auktus emi kauburlius. J land angos maesns, apvalios ar ovalo formos, pilnos smulki akn.

Piktoli ivengti nemanoma

Piktoli visikai inaikinti nemanoma, taiau jos ne tokios jau baisios. Neretai j plitim galima veiksmingai slopinti vien tik muliaus sluoksniu. 4 Neseniai siaknijusias piktoles sausu oru galima irauti kauptuku. Jas palikite diti tarplysviuose.

38

4. Auktages piktoles turtumte ikapoti anksiau nei jos paskleis sklas; jei dirva drgna, jas reikt irauti su aknimis. 4. komposto krv nemeskite sklas brandinani piktoli.

Atsparios piktols

Kai kurios piktols, pavyzdiui, kiaulpiens, leidia gilias liemenines aknis; jas btina irauti, kad augalas neplist toliau. Gerai siaknijanios piktols, pavyzdiui, dirviniai katilliai, dar sunkiau inaikinamos, nes leidia plonas poemines ataugas. Belieka apsiarvuoti kantrybe: nuolatinio ravjimo ar kapojimo kauptuku neitvers joks augalas.

DEKORATYVIJ AUGAL SODAS

Gls bei ydintys krmai - kiekvieno sodo puomena. Itin puoniai jie atrodo pasodinti grupelmis. Ir primityvokas valstietikas sodas, ir ipuoseltas elegantikas glynas labiau vilios vilgsn augal vairove.

Svogniniai ir akniagumbiniai augalai

Svogniniai augalai - pirmieji pavasario pranaai. Daugelis j ri dauginasi savaime, todl kasmet j gausja. Pirkdami atidiai apirkite svognlius bei gumbus - jie turi bti sveiki. Juose negali bti patamsjusi ar grybelio paeist lopinli; iupindami juos, turite pajusti, jog jie yra tvirti ir stangrs. Nei svognli, nei gumb nepirkite atsargai. Visuomet j sigykite tik tiek, kiek ketinate sodinti.

Diaukits vairove

Narcizai, pluks bei pavasariniai eraniai diugina ak jau balandio-gegus mnesiais. Paprastosios marguts, daugiaieds marguts bei paprastosios smalkos praysta gegus viduryje. Vasar groiu puikuojasi indins kanos, kardeliai bei jurginai.

Kada geriausia sodinti

! Vasaros pabaigoje bei ruden sodinamos pavasar ydinios gls, pavyzdiui, snieguols, krokai, meksikiniai ydrniai ir vienaieds leukojos. 4- Vasar ydinios gls (lelijos, kardeliai ir jurginai) sodinamos pavasar. 4 Ruden ydintys augalai bei nuodingieji rudeniniai vlyviai sodinami pusjus vasarai.

40

4- Svognliai ir gumbai sodinami supurentoje, orui pralaidioje dirvoje, tris kartus giliau negu j skersmuo, o tarpas tarp j turt likti ne didesnis u skersmen.

Krokai ydi ir ruden Rudeniniai krokai vairiausiomis spalvomis ydi rugsjo bei spalio mnesiais. Rugpjt ar rugsjo pradioje jie sodinami saultoje vietoje penki-deimties centimetr gylyje. Gleni j iedai nebijo nedideli aln.

Trti reikia laiku

Pavasar ydintiems augalams ruden reikia maisto mediag, kad jas galt sukaupti svognliuose. Todl jiems labiausiai tinka mineralins tros. Vasar bei ruden ydinioms rims tiks ltai veikianios organins tros.

aliams neatspars akniagumbiniai augalai

Kardeliai, jurginai ir begonijos bijo iemos ali. Todl ruden juos btina ikasti dar prie pirmsias nakties alnas. I pradi gerai idiovinkite, po to palikite iemoti vsioje patalpoje. Vl sodinti galsite tik vlyv kit met pavasar.

Vienmets ir dvimets gls

Greitai auganios ir pavasar bei vasar ydinios gls sunyksta perydjusios pirmaisiais ar antraisiais metais. Todl jos sjamos ar sodinamos kasmet. Daugelis gli ri dauginasi paios. Tokios gls ne tik puoia, bet ir maloniai kvepia. Tai leukonijos, kvapusis tabakas, flioksai bei kvapieji pelirniai.

41

Vienmets vasarins gls sjamos tiesiai lysv Daugel vienmei vasarini gli galite be vargo usiauginti ir patys. Tai atsparios rys, pavyzdiui, pajrins lobuliarijos, eolcijos, paprastosios kosmjos, rugiagls, nasturtos, linaols, medetkos, rudgrdls ir skais-taieds; jas geriausia sti tiesiai dirv. Taiau atkreipkite dmes dirvos ypatumus bei ant pakelio nurodyt sjos laik.

Vasarins gls daiginamos iltai

Lepesnius augalus, pavyzdiui, gumbines begonijas, visadydes begonijas ir gvazdikus, i pradi reikia daiginti ant palangs ar pridengtus stiklainiu; po to atsargiai ugrdinus tik po gegus mnesio aln sodinti dirv. iltnamyje ar pridengtos stiklainiu daiginamos ir leukonijos, zundos, petunijos, melsvosios daugiamets sauluts, ioveiniai, sereniai bei cinijos.

Kaip patiems prisirinkti skl

Daugelio vasarini gli skl galite prisirinkti patys ir vsioje bei sausoje vietoje laikyti iki pavasario. Itin puons hibrid iedai, deja, daniausiai jie bna vienkartinio kryminimo rezultatas. gro palikuonys paveldi retai. Itin paprasta prisirinkti sereni, viki, medetk, aguon, ioveini ar dekoratyviojo tabako skl.

Ar verta pirkti dvimei gli

Kad ydt kit met pavasar, dvimets gls, pavyzdiui, nalaits ar geltonieds smalkos, daniausiai sjamos gegus mnes. Vazonliuose auganius sjinukus reikia pikuoti ir auginti kartu su tvirtesniais augalais, tik po to vasaros pabaigoje persodinti nuolatin augimviet. Tai ilgai utrunka, todl dvimets gls daniausiai jau praydusios perkamos i sodinink. Kai kurios dvimets gls, pavyzdiui, sinavadai ar tiesiarags nalaits, reguliariai subrandina ir paskleidia sklas.

42

Patarimas

Ispanikosios sauluts ydi nuolat

Ispanikosios sauluts (Erigeron karvinskianus) sjamos ant palangs kovo-balandio mnesiais. Jei perkame jau paaugusias, gegus mnes jas galima sodinti tiesiai lysv. Saultoje vietoje, nuolat triamos ir gaudamos pakankamai drgms, jos be pertraukos ydi vis vasar iki vlyvo rudens.

Daugiameiai oliniai augalai

Daugiamei olini augal turi bti ne tik valstieio sodyboje. Kiekvienam sodo kampeliui galima rasti tinkam ri. Jie kasmet ydi, jiems nereikia ypatingos prieiros. Tai daugiameiai augalai, todl juos rinktis reikia labai kruopiai. Veli daugiamei gli lysv - tikra puomena bei kiekvieno sodininko pasididiavimas.

Pirkite tik sveikus augalus

Krmeliai turi bti kompaktiki ir vels, lapai - sveiki ir ali. Pakitusi lap spalva ir belapiai stiebai gali bti lig, kenkj ar maisto mediag stygiaus poymis. Sveikos aknys bna tvirtos; perlautos, jos neturi bti rusvos spalvos.

Kaip veisti daugiamei olini augal lysv

Toks glynas turt diuginti ne vienerius metus. Todl j planuoti reikt itin kruopiai. Atkreipkite dmes - auktesnieji augalai neturt stelbti emesnij. Kiekvienam augalui palikite pakankamai vietos, kad kitais metais jis galt isiplsti. Tuius glyno plotelius galima apsti vienametmis glmis.

43

Kaip dauginti daugiameius olinius augalus

Daugel toki augal dauginti labai lengva. 4- Antemin perydjusi augal dal nupjaukite arba pavasar prie leidiant glius, arba vasaros pabaigoje (ar prasidjus rudeniui). 4 Smeigdami kastuvu atskirkite dal kero arba, atsargiai ikas vis augal, ker padalykite dvi ar keturias dalis. 4 Sudtingiau augalus dauginti sklomis. Nepamirkite, kad daugelis paplitusi ri, pavyzdiui, gencijonai ar auskarliai - tai alio nebijantys augalai; jie sjami iem vazonus.

Patarimas

Nuvyt iedai nuskinami

Nuydjusius iedus reikia nuskinti ne tik todl, kad augalai geriau atrodyt. Taip augalai skatinami krauti naujus iedus, o ne eikvoti jgas skloms brandinti.

Daugiameiai oliniai augalai mgsta saultas vietas

Saultoje vietoje vairi daugiamei gli miinys gali virsti tikra spalv jra. Anksti ydinios gls derinamos su vliau ydiniomis - tada puonusis kilimas ilgai diugina ak. Pavyzdiui, veronikas, katillius, lubinus bei bijnus galima sodinti kartu su vasaros pabaigoje ir rudens pradioje ydiniais flioksais, iurkialapiais astrais, pentiniais, vasariniais alavijais, sauleniais ar rudbekijomis.

Daugiamets gls pavsingoms vietoms

Po mediais bei krmais ankstyv pavasar praysta juodols. iaurinje sodo pusje puikiai vei rasakilos, rausvosios rusmens, auskarliai bei miko katilliai, nors saul juos apvieia vos kelet valand per dien. Rudenins kurpels bei astilbs pusiau pavsingas bei pavsingas vietas pramatniais iedais papuoia vliau.

44

emagi augal kilimas

emagi daugiamei augal kilimas labai tinka alpinariume, nuostabiai rmina glynus bei takelius. Aubrets, emagiai gvazdikai, aitrieji ilo-kai bei uolaskls puikiai atrodo ir dideliuose teras vazonuose. Daugelis i emagi augal - saus nederling viet gyventojai, taiau jie gerai jauiasi ir sode.

Tinkama prieira

Jei tokie emagiai augalai sodinami sunki dirv, j trti nereikia. Jie negali paksti paliugusios dirvos, todl jokiu bdu nesodinkite j drgnose vietose. Sunkiose dirvose pirmiausia renkite vyro drena.

Nuodingi augalai

Kai kurios vis mgstamos gls nuodingos. Atsargiai elkits su rusmenmis, daugiaiedmis baltaaknmis, pakalnutmis ir ypa melsvosiomis kurpelmis. Jei turite ma vaik, i augal geriau nesodinkite.

Pavsingose vietose sodinkime paparius

Drgna dirva, kurioje gausu humuso, bet ne itin daug sauls - ideali vieta daugeliui papari ri. J smulkiai plunksnik ar lieuvlio formos lap vduokls sukuria dekoratyvias rykiai alias saleles. Jonpapariai, bluniapapariai, ertvs bei kelminiai papariai daniausiai dauginami gliais. ios rys sode dauginamos atlankomis.

Patarimas

Kuo apsodinti tvenkinio krat

Itin drgnose vietose, pavyzdiui, prie tvenkinio, papariai itveria ir intensyvesnius sauls spindulius. Nedidel drgna lomel prie

45

kranto puikiai tinka velioms karalikosioms osmundoms (Osmun-do regalis) ar onokljoms (Onoclea sensibilis). Stambialapi augal kaimynystje ie ali grauoliai jauiasi puikiai.

Dekoratyvins ols

Yra nesivaizduojama daugyb oli ri. J iedai mauiai ir neivaizds, taiau form vairov begalin. Derinamos su rykiaiediais augalais arba vienos jos teikia sodui ypatingo avesio. Daugel oli ri trti ir laistyti reikia labai retai, todl jos geriausiai tinka sodui, jeigu jo prieirai nenorime skirti daug laiko.

Miko ols mgsta pavs Pavs mgstanios ols, pavyzdiui, viksvos (Carex) bei kikiagrikiai (Luzula), gerai augs puveningoje drgnoje dirvoje, po mediais bei krmais. ia auga visals plaialaps viksvos (Carex plantaginea), plaukuotieji kikiagrikiai (Luzula pilosa), baltais iedais besipuikuojantys snieginiai kikiagrikiai (Luzula nivea) bei daugyb mikini kikiagriki (Luzula sylvatica) atmain.

Pakrantin viksva Psltoji viksva Plaukuotasis kikiagrikis

46

Saus viet augalija Kai kurios augal rys puikiai auga alpinariume. Dekoratyvij oli kuoktai kartu su Viduremio jros pakrani augalija akmenuot lait pavers jaukia vietele. ia puikiai tiks baltais ilkiniais plaukais pasipuousios blakstienuotosios striepsns (Mlica ciliata), tankiai sul eraiinai (Festuca gautieri) bei dailiosios aarls (Briza media).

Patarimas

Dekoratyviosios ols - sodo puomena Saultose ir pusiau pavsingose vietose, vidutinikai drgnose dirvose gerai auga argentinins kortaderijos (Cortaderia selloana) bei miskantai (Miscanthus sinensis). Ir viena, ir kita ris iauga iki dviej metr aukio, todl joms reikia daug maisto mediag. emesni ir maiau reikls rykiaspalviai melsvieji eraiinai (Festuca cinrea), vlai praystanios plaukuotosios soruols (Pennisetum alopecuroides) bei ryktins viksvos (Panicum virgatum).

Vijokliniai augalai Jie saugo nuo smalsi vilgsni; auktyn kopia grotelmis bei itemptomis virvelmis ir per vienerius metus virsta tankia lap uuolaida". Puons j iedai pergoles paveria tikru sodo papuoalu. Vijokliniai augalai dailiai rmina sodo vartelius ar namo prieang. Jais galima puoti ir plikas sienas. Vienmeiai bei daugiameiai vijokliniai augalai savo atram greitai paveria tikra ied jra.

Spariai augantys vienmeiai alpinistai"

Jei norime, kad aluma greitai paslpt palerius ar tvoras, tam geriausiai tiks vienmeiai vijokliniai augalai. Kai kuriuos j galima sti ten, kur jie augs; tai stebtinai greitai augantys japonikieji dekoratyvieji apyniai

47

(Humulus scandensis), besivejantys virvmis ar vielomis ir ukopiantys daugelio metr aukt. Greitai dang stiebiasi ir geltonai ydinios karpy-talaps nasturtos (Tropaeolum peregrinum). Jos kaip ir kitos nasturtos gali ukloti dirv ar medi kelmus.

Patarimas

Raudoniedi pupeli pergol

Raudonieds pupels - visur paplitusios darovs; jos greitai auga, yra atsparios ir ied puonumu visikai nenusileidia dekoratyviesiems augalams. Gegus pradioje jas galima sti dirv ten, kur jas adate auginti. Pergol jos udengia labai greitai. Pasirinkite raudonai ydini be seli r ir nuolat skabykite vos usimezgusias anktis - tai skatins augal krauti daugiau ied.

Kvapieji vijokliniai augalai Kvapiuosius pelirnius (Lathyrus odoratus), kuri yra labai daug vairi ri, taip pat galima ikart sti ten, kur augs. Jiems reikia parinkti sault, negairinam vjo viet. Madaug trij metr ilgio j stiebai kvapiais iedais pasipuoia vasaros viduryje. Yra ir emagi vijokli ri, tinkam auginti balkonuose (dutse); sode jos tinka dirvos paviriui apkloti. Maloniai kvepia ir kai kurie daugiameiai vijokliniai augalai, pavyzdiui, ieminiai jazminai, reiau auginamos vanile kvepianios akebijos bei kai kurios sausmedi rys, pavyzdiui, Lonicera heckrottii.

Vienmeiai iltai daiginami augalai

ilum mgstani ri daigeli galite sigyti pas sodininkus arba sklas pasj vazone ar dutje ir prideng stiklu galite isiauginti patys. 4- Stambiais puodelio formos iedais besipuikuojanios kobjos lipiks (Cobea scandens) auga ir pusiau pavsingose vietose; jos paios kopia iurkiomis namo sienomis.

48

t- Spariai besivejanioms ipomjoms (Ipomea tricolor) bei itin ilum mgstanioms, auksaspalviais bei baltais iedais besipuikuojanioms sparnuotosioms tunbergijoms (Thunbergia alata), atvirkiai, reikia atramos. alnoms jautri augal nereikt sodinti dirv anksiau kaip birelio pradioje. 4- Truput daugiau prieiros reikia maurandijoms (Aarina spec.), kuri iedai panas ioveini iedus. 4 Atspars rausvai gelsvais iedais besipuikuojantys vijokliai (Quamoclit spec.) auginami dar nedaug kur.

Vijokliai dekoratyviais lapais

Yra ir pavsingesnse vietose augani vijoklini augal. Kai kuri augal, pavyzdiui, gebeni (Hedra helix), penkialapi vynvyi (Pharheno-cissus) bei vijoklini hortenzij (Hydrangea petiolaris) puoniausia dalis -lapai. Itin gras jie ruden, kai savaitmis puikuojasi rykiai raudona ar geltona lapija. Gebens bei sausmediai (pavyzdiui, Lonicera henryi) ali lap nenumeta ir iem.

Patarimas

Apyniai sode

domiausias daugiametis vijoklinis augalas - apynys (Humulus lupulus). temptomis vielomis is vijoklis kasmet ukopia spding septyneto atuoneto metr aukt. Kad j veikt, iam augalui, aiku, reikia saultos vietos, derlingos dirvos ir ger tr. Pirkite tik moterikj augal! Jo kiauiniki kankorius panas iedai turi ne tik karij mediag, Paprastasis apynys

4. 49

btin alui daryti, bet yra daug puonesni nei kuklus vyrikojo augalo iedeliai.

aliuojanios namo sienos

Ir namo sienos gali bti apsiraizgiusios vijokliais. Tarp besivejani stieb lizdelius gali sukti paukiai, slptis naudingieji vabzdiai. Taiau bkite atsargs: lapijos sluoksnis vsina fasad, todl jei pastatas senas, blogai izoliuotas, mrins jo sienos ima drkti. $ Jei norime apeldinti namo sienas, geriausiai tiks vijokliniai augalai, kuriems nereikia atram. Vienas j - atspari visal geben; ji geba augti ir prie pavsing sien, taiau spalvingais lapais besipuikuojanioms rims reikia daugiau sauls.

4- Ruden rykiai geltona ir raudona spalvomis diugina ak penkialapiai vynvyiai. i augal bna dviej ri: tripiriai Parthenocissus tricus-pidata gerai prikimba prie pastat sien ir Parthenocissus quinquefolio, dar vadinamas mergeli vynuogmis", yra maiau kibus, todl jam kopti reikia iurktaus paviriaus, pavyzdiui, rupiu tinku tinkuot sien ar vielos groteli.

Paprastoji geben Penkialapis vynvytis

50

Glicinijos - ne tik ydra svajon

Be jokios abejons, glicinijos (arba visterijos) - vienos puoniausi daugiamei vijoklini augal. Ilgos viesiai violetini ar balt kvapi ied keks skleidiasi pavasar, sprogstant pirmiesiems lapeliams. ie stambs (deja, beveik visos j dalys palyginti nuodingos) augalai gali siekti daugiau nei 30 metr; jie mgsta iltas, saultas vietas bei derling dirv. Senstant j kamienai storja, medja; auktakamiens rys tada primena keistus mantrius medius. Prekiaujama dviem glicinij rimis: 4 Wisteria sinensis vejasi kairn ir iaugina apytikriai 20 centimetr ilgio iedynus. 4- Wisteria floribunda, atvirkiai, vejasi deinn; j lapai smulkiau plunksniki, o ied keks daug ilgesns - iki 50 centimetr. Itin veli bna Macrobotrys atmaina.

Patarimas

Vijokliniams augalams reikia daug vandens Saultose vietose pasodintus augalus vidurvasar tenka daniau laistyti - tik tada nuolat yds ir gerai augs rgiai (Polygonom aubertii), sausmediai (Lonicera), glicinijos (Wisteria spec.) ir daugyb ragani ri.

Kiekvienai riai - tinkam atram

Vijokliams renkite tinkam atram. iurkiomis sienomis savaime kopia tik gebens, vijoklins hortenzijos bei i Japonijos kil vynvyiai (Parthenocissus tricuspidata). Kiekvienai kit daugiamei vijokli riai reikia tinkam skersini arba groteli. Vijoklins ros auktyn kopia savo ilgais lanksiais gliais; jas reikia riti prie tinkam paleri. Visus vijoklinius krmus galima be baims karpyti; beje, tai daniausiai ir btina, ypa greitai augani rgt.

51

Kiviai sode

Kiviai - tai i Ryt Azijos kilusio sumedjusio vijoklinio augalo, vadinamo kinine aktinidija, vaisiai. Visos rys dvinams, kitaip tariant, vyrikieji ir moterikieji iedai skleidiasi ant skirting augal, todl dera tik tada, kai kartu auginami ir vyrikieji, ir moterikieji augalai. Jie ne tik veda gardius vaisius, bet ir puoia sod graiais stambiais iedais, mantriais lapais, kurie ruden nusidao savitomis spalvomis. Parduotuvse j bna dviej labai viena nuo kitos besiskiriani ri, kuri ir viena, ir kita vadinama kiviais. 4- Kinins aktinidijos (Actinidia delicios) iaugina apie 10 metr ilgio lianas iurkiais ir labai dideliais lapais. Kai nuydi stambs balti iedai, usimezga rudi plaukuoti vaisiai, kuri ilgis - iki atuoni centimetr. iems augalams reikia itin gerai apsaugotos vietos; jie auginami ten pat, kur ir vynuogs, taiau iem juos btina pridengti. 4 Smulkialap aktinidija (Actinidia arguta) kilusi i iaurins Ryt Azijos dalies, kur klimatas atiauresnis; ji daug maesn, lapai glotns, karpyti atriais danteliais. Jos vaisiai nedaug didesni u agrastus, minkta valgoma odele. is augalas itin atsparus aliui.

Dekoratyvieji krmai ir gyvatvors

Mrines sienas arba tvoras gali atstoti tanki gyvatvor - ji gerai saugo nuo kaimyn smalsi vilgsni. Ja apsodinus daro pakrat ar teras, utveriamas kelias ir vjui. Dekoratyvieji krmai ne tik puoia - ir paukiai bei drugeliai diaugiasi tankia lapija, kvapiais iedais bei gardiais vaisiais -ia jie ir gyvena, ir maitinasi.

Svarbi sodo plano detal

Karpant galima pasirinkti augal dyd bei form ir atrasti vietos dekoratyviesiems krmams net ir maame sode. Sumedj augalai toje paioje

52

vietoje paprastai auga daugel met, todl parinkti juos reikt itin rpestingai. tai k reikt labiausiai kreipti dmes: 4- kiek vietos reikia augalui? 4 kiek jam reikia sauls, drgms bei maisto mediag? 4 kokie jo lapai ir vaisiai, ar tanki lapija? 4- kada jis ydi?

Kada geriausia sodinti

Lapus metanius krmus geriausia sodinti spalio bei lapkriio mnesiais. Spygliuoiai ir visaliai lapuoiai sodinami vienu dviem mnesiais anksiau, kad iki iemos spt gerai siaknyti. Geriausias laikas gyvatvori krmams bei mediams, pavyzdiui, paprastiesiems skroblams ar laura-vynms - kovas ir balandis. Vazonuose ar dse iaugintus medelius bei krmus, net ir ileidusius metgius, galima sodinti iki pirmj aln.

Sodiname medelius ir krmus

Kad pirmasis vjo gsis neivartyt vos pasodint lapuoi medeli, darb reikia atlikti labai kruopiai. Krmai gerai auga tik tinkamai siaknij.

53

4 Prie sodinant krm aknys keletui valand merkiamos vanden. 4- Ikasus pakankamo gylio duob, akmis kruopiai supurenamas jos dugnas; medelis ar krmas sodinamas ne giliau nei augo medelyne. 4- Duob geriausia upilti perpuvusio komposto ir sodo ems miiniu. Kruopiai apspaudykite em aplink aknis. Stambesnius augalus bent jau pirmaisiais mnesiais rikite prie kuolelio.

Patarimas

Lapuoiams tinka muliaus sluoksnis

15-20 centimetr muliaus (komposto, lap, ols ar medi pjuven miinio) sluoksnis aplink krmus neleidia elti piktolms, be to, palaiko vienod dirvos drgm. Trti geriausia anksti pavasar ltai veikianiomis organinmis kompleksinmis tromis ar dideliu kiekiu komposto.

Kaip tinkamai karpyti dekoratyviuosius medius bei krmus

Nuolat karpydami dekoratyviesiems krmams galite suteikti pageidaujam pavidal ir stabdyti augim. Be to, reikia nugenti visas akas, kurios per daug prigludusios prie kit, auga vid, nebeydi ar per metus visikai nepaauga. Toks genjimas naudingas kiekvienam dekoratyviajam krmui - kitais metais jis atsidkos gausiau yddamas. Genint prie pat ems nukerpamos ar tik sutrumpinamos seniausios akels. Kirpti visuomet geriausia prie pat pumpuro.

4- Jei krmai iaugo per aukti ar j kamienai beveik be ak, galima nupjauti vis krm iki pat keleto vir ems esani jaunesni gli. 4- Geriausias laikas genti - iem iki vasario pabaigos. Kitais metais jauni gliai bus tvirtesni. 4 Genint galioja taisykl: kuo daugiau nugenima, tuo daugiau augalas ileidia nauj gli.

54

Geriausias laikas

Dekoratyviuosius medius bei krmus geriausia genti jiems nuydjus. Pavasar ydintys augalai, pavyzdiui, forsitijos, japoniniai dekoratyvieji svarainiai, sedulos bei lazdynai genimi po ydjimo - vasar ar pavasar. Vasar ydinias ris, pavyzdiui, vasarines alyvas, baltsias akacijas, proirnius bei krmines sidabraoles geriausia genti anksti pavasar.

Patarimas

Rudeninis sodo papuoalas

Ruden sod puoia vairi spalv bei form vaisiai ir ryks lapai. iuo met laiku itin puoniai atrodo putinai, kalnins kriaus, dekoratyviosios obelys, dyglains bei dekoratyvieji svarainiai.

Atsargiai - nuodingieji mediai bei krmai

Daugelis populiari krm nra visikai nepavojingi, ypa vaikams. valgomus vaisius labai panaios uogos neretai bna nuodingos. Kai kuri augal nuodingos ar sunkiai virkinamos netgi visos dalys. Pavyzdiui, paprastieji alialunkiai, dareliniai pupmediai bei nuodingieji agre-niai - ypa nuodingi augalai. Beje, sunkiai apsinuodyti galima ir rykiaspalviais oekni vaisiais. Tikslesns informacijos apie kai kuri sodo augal keliam pavoj gausite medelynuose.

Natralioms gyvatvorms reikia maai prieiros

Natralios gyvatvors turi bti sodinamos paliekant tokius tarpus, kad krmai galt keroti kuo laisviau. Jas reikia maiau genti. Daugelis ri gausiai ydi saultose vietose. Derinkite skirtingu laiku ydinias ris, kurios ir giu papildo viena kit. Pavyzdiui, auktagius augalus - alyvas, dekoratyvisias vynias ar eglnus - derinkite su emagiais jazminais ar rusmenmis.

55

Karpomosios gyvatvors

Prieingai nei natralios, karpomosios gyvatvors kruopiai genimos ir sodinamos tankiai: atsivelgiant r paliekami dviej-keturi metr tarpai. Kadangi gyvatvors saugo nuo vjo ir nuo smalsi vilgsni, joms labiausiai tinka visaliai augalai. Tai ne tik spygliuoiai, bet ir visaliai lapuoiai, pavyzdiui, ligustrai ar raugerkiai. Nuo vj ir smalsuoli sod visus metus saugo ir tik vasar aliuojantys lapuoiai, pavyzdiui, paprastieji skroblai, kuri nudiv lapai nenukrinta iki pavasario. Vis dlto iem jie atrodo ne itin patraukliai. Nuo vjo geriausiai saugo atspars spygliuoiai - kukmediai, tujos, kiparisai ar kadagiai.

Gyvatvors forma

Baigiantis antriesiems (spygliuoiams - ne anksiau kaip tretiesiems) augimo metams, turtumte gyvatvorei suteikti form. Kasmet krmai kerpami du tris kartus, kad jie kuo daugiau akotsi, o gyvatvor - tankt. Tinkamiausias laikas iam darbui - balandio pradia, birelio pabaiga ir rugpjio pabaiga. Jei gyvatvorje peri paukiai giesmininkai, o Js nenorite j ivaikyti, pavasar j nekarpykite. 4* Kirpti pradkite nuo virns ir pamau leiskits emyn. 4- Geriausiai atrodo trapecijos formos gyvatvor. 4 Nordami tiesiai nukirpti, itieskite virveles.

Rgti dirva rododendrams

Rododendrai - viri giminaiiai (Ericaceae). J tvyn - drgnos kalnuotos Azijos, Europos bei Amerikos vietovs. Smulkialaps azalijos, ilgai laikytos atskira rimi, iandien taip pat priskiriamos visaliams stambia-lapiams rododendrams. Rododendrai kadaise buvo miko augalai. Todl labai rgioje durpingoje dirvoje (vadinamojoje rododendr emje) jie vei ypa gerai. Ir atvirk-

56

iai, didelis kalkingumas, o kartu ir didelis pH kenkia; tada jie auga prastai. Taigi rododendrus reikia laistyti minktu vandeniu, trti specialiomis rgiomis tromis, o dirv nuolat muliuoti didelio rgtingumo mediagomis, pavyzdiui, ievmis ar medienos pjuvenomis.

Roms reikia daug dmesio

iai dekoratyvij krm karalienei reikia ypatingos prieiros ir tinkamos dirvos. Ros jautrios kalkingai dirvai, jas reikia saugoti nuo vj, taiau reikia geros oro cirkuliacijos, saultos vietos - prieingu atveju jos gali susirgti miltlige. Kad ros spariai augt ir gausiai ydt, pavasar triamos organinmis tromis, o dirva muliuojama.

Kaip tinkamai sodinti roes

Roi krmelius geriausia sodinti vlai ruden ar anksti pavasar. Labai svarbu sigyti tik visikai sveik sodinuk. iev turi bti skaisiai alia ar vyno raudonumo, pumpurai stambs, o aknys - tvirtos.

I medelyno pargabentus augalus reikia keletui valand pamerkti vanden, po to kuo greiiau pasodinti arba uberti drgnos ems. i augal atviromis aknimis ilgai negalima laikyti sausame ore. 4 Sodindami roes aknis uberkite penki centimetr storio emi sluoksniu, gerai paliekite.

4 Dse iaugintas roes sodinti galima vis pavasar; jas tereikia laistyti.

Roes genkite nesigaildami

Roes reikia kasmet genti - tada jos kraus daug ied ir bus sveikos bei tvirtos. Daug kart ydinias ris geriausia genti balandio mnes; vien kart ydinias - joms nuydjus. Nukarpykite i akn elianius glius ir visas nudivusias, senas ar kitoms trukdanias akas. glius visuomet pjaukite vienu centimetru aukiau pumpuro.

57

Jei raitosi roi lapai

Jei lap kratai rieiasi vidurio gyslos link, vadinasi, juos paeid roinio gleivtojo pjklelio lervos. Gegus-liepos mnesiais kruopiai tikrinkite roes, kad laiku pastebtumte kenkjus. Kuo anksiau nuskabykite ir sudeginkite susisukusius lapus.

Kaip atpainti ir veikti grybines ligas 4 Baltos apnaos ant lap ir pumpur rodo, jog augal upuol miltlig. 4 Roi juodosios dmtligs poymis - juodos dms gelsvu krateliu. 4* Smeigtuko galvuts dydio oranins pslels apatinje lapo pusje -roi rdi poymis.

4 Laiku nukarpykite visus ukrstus iedus bei glius. Nuskinkite visus roi lapus, ant kuri pastebsite bent menkiausi grybelio poym. Ant lap gali iemoti daugyb lig suklj. Pavasar purkiant vandeniu galima pakartotinai ukrsti augalus; tai gali padaryti ir vabzdiai bei vjas. 4- Grybelio paeist augal dali nemeskite komposto krvon; j vieta -iukli konteineryje. 4 Roes sodinkite saultoje vietoje, kur gerai cirkuliuoja oras - jos bus atsparesns ligoms.

Kaip roes priirti iem

Udengtos ros gerai itveria alius. Prie pirmsias didesnes alnas apdenkite augalus ildania danga. Gerai udengtos ros nenula, be to, per anksti neleidia gli.

4 Lysvse auganios ros nukarpomos, stieb likuiai apiberiami puriu emi bei komposto sluoksniu ir udengiama egliakmis. 4 Vijoklines ir auktages roes galima apvynioti iaud kilimliais, egliakmis ar kokiu nors pluotu (neaustine danga), o tarpus prikimti ruden nukritusi lap.

58

Veja ar glynas Vargu ar rasime sod, kuriame nebt pievels - poilsio ar vaik aidim vietos. K rinksits - trump tanki dekoratyvij vej ar ydini piev -priklauso nuo to, kiek darbo bei laiko ketinate jai skirti. Mindiojimo nebijantis alias plotas, kuriame gali aisti vaikai, turi bti ienaujamas maiausiai penkis eis kartus per metus. Tikros ydini oli pievels, atvirkiai, itin jautrios mindiojimui, taiau jas reikia ienauti tik du kartus per metus.

Kruopiai rinkims oli sklas

Vlyv ruden dirva giliai sukasama, irenkami stambesni akmenys bei piktoli aknys. Prie sjant pavasar grbliu ilyginamas dirvos pavirius; jei reikia, tuo metu maioma dirvos kokyb gerinani mediag, pavyzdiui, komposto ar smlio. Kuo geriau ilyginsite em, tuo tolygiau augs veja ir paprasiau bus j ienauti.

Dygim skatinkime vienodu drgms kiekiu

Vej geriausia sti gegus ar rugsjo mnesiais. Vienam kvadratiniam metrui reikia apytikriai 20 gram oli skl. Sumaiius su smliu, jos beriamos dirv plaiais mostais, po to grbliu maiomos apytikriai vieno centimetro gyl. Po to bsimos vejos paviri reikt truput suslgti -ukloti lent ir truput pamindioti. Pirmsias savaites reikt stebti, kad dirva bt nuolat drgna. Jauna pievel pirm kart ienaujama, kai ol iauga iki deimties centimetr aukio. Nesistebkite, jei paslis bus retas. oli sklos dygsta nevienodu laiku. Taigi truput palkkite, po to, jei reiks, skite dar kart.

Vejoje neturi bti saman Vejai palankiausias rgtingumas, kai pH 5,5-7,0. Jei pH maesnis nei 5,5, kalkinimas skatins ols augim ir neleis augti samanoms. Taiau b-

59

kite atsargs! Jei kalki per daug, olms daniausiai ima trkti geleies, ir jos praranda spalv - tampa blykiai alsvos ar netgi gelsvos. Samanos labiausiai mgsta suslgusi paliugusi nelygi dirv. Tokiu atveju pads tik viena priemon: reikia nuolat ikasti samanas ir pasti pavs mgstani oli miinio.

Kaip danai reikia ienauti

Kad galtume diaugtis tankia ir atsparia veja, oli stiebeliai turt bti ne auktesni kaip ei centimetr ir ienaujami apytikriai kas dvi savaites. Jei vej ienaujate kas savait, nupjaut ol galite palikti joje.

Patarimas

Vejos prieira specialiu kauptuku Jei veja nuolat mindiojama (pavyzdiui, aidia vaikai ar yra sportuojama), dirva suslgsta. J purenti geriausia specialiu kauptuku. Toks rankis turi kelet peilio pavidalo dant, kurie siskverbia vej, perpjauna veln ir paalina nudivusias oles bei samanas. Tuo metu perpjaunamos oli aknys ir paskatinamos leisti naujas atalas. Toki kauptuk esti vairiausi ri - tai ir paprastas grblys su mintais danteliais, ir velenlis su dantraiais, ir netgi taisas su varikliu. Kauptuku veja purenama tik kart per metus, todl rank galima pasiskolinti ar isinuomoti.

Grybai vejoje

Jei tai ne valgomieji pievagrybiai, jie gali pakenkti augalams. Daniausiai pasitaiko i gryb: 4- fuzarioz atsiranda pavasar kaip gelsvai rusvos dms vejoje; esant drgnam orui, jie gali vej padengti baltu storu sluoksniu;

60

Pumpotauklis Lauminis maunis Gauruotasis mlagrybis

Vejai reikia vandens

Vidurvasar veikiausiai teks vej laistyti, bent jau laikantis ilgesn laik sausrai - kitaip sodri aluma virs blykiu geltoniu. Bus geriau, jei liesite reiau, bet intensyviai, taip, kad vanduo gerai siskverbt em. Laistyti geriausia anksti ryt. Kad perdivusi dirva permirkt iki deimties centimetr gylio, kitaip tariant, tiek, kiek siekia stambiausios oli aknys, vienam kvadratiniam metrui reikia deimties litr vandens. Trumpai laistant sudrksta tik pavirius - didioji dalis vandens igaruoja jam dar neprasiskverbus iki akn.

61

ydini oli pieva

Danai ienauti patinka ne kiekvienam. Alternatyva vejai - ydini oli pieva. Jai reikia maiau prieiros, be to, tokia pieva leidia pasijusti lyg btum laukuose. Usti j galite vairiausi jau paruot oli miini - j bna parduotuvse. ia esanios vienamets ydinios ols daniausiai pasisja paios. Be to, paukiai ar vjas atnea ir kit ri skl. Taigi kart pasj oli, galite tiktis, kad ilgainiui pievel taps spalvingesn ir puois vis vairesniais augalais.

Tinkama ydini oli pievos prieira

Klasikin ydini oli pieva ienaujama daugiausia du kartus per metus, geriausia liep bei spal. Auktai olei reiks dalgio. Jei pieva didel, verta sigyti motorin dalg. oli pievos trti nereikia. Dl maisto mediag pertekliaus gali imti elti ol ir stelbti laukin augalij.

Reikia ir patausoti

Savo ied margumu oli pieva diugina ak. Deja, ji bijo mindiojimo, todl vaikioti reikt tik siaurais takeliais. Atsitiesti stengia tik nedidel dalis numint aukt augal stieb.

Balkonas ir terasa

Vazonuose ar dutse pasodintiems augalams balkone sukuriamos visai kitokios slygos nei sode. J aknims vietos ia labai nedaug, jos negali kerotis, nes i gilesni dirvos sluoksni negauna maisto mediag bei drgms. Taigi em greitai idista, ima trkti maisto mediag. Todl btina rpestinga prieira. Tik tinkamai priirimi augalai klesti ir bna sveiki.

62

Kiek vandens reikia augalui

Balkono augalus reikia laistyti taip, lyg juos bt uklups ilto lietaus uoras, aplinkos temperatros minktu (t.y. maai kalkingu) vandeniu. Kaip ir sode, taip ir ia tinka taisykl: veriau lieti retai, bet gausiai, nei danai, bet ykiai. Vazonliai bei balkone esanios duts vasar gali perditi labai greitai. Vis dlto nereikt automatikai lieti kasdien ar vos pradivus virutiniam dirvos sluoksniui. Galite sitikinti em bed pirt. Jei em madaug dviej centimetr gylyje sausa, vadinasi, augalui reikia vandens.

Venkime paliugimo

Paliugimo reikia vengti taip pat kaip ir perdivimo - tai daniausia vazonini augal ties prieastis. Todl vazonai ar duts be drenao yra itin pavojingi: juos laistyti reikia ypa atsargiai. Jie tinka tik dengtoms terasoms ir tokiems pat balkonams. inokite, jei augalas nuleido lapus, tai dar nereikia, kad jam trksta vandens. Gali bti, kad gavo jo per daug ir tai paeid aknis.

Kaip tinkamai trti balkono augalus

Balkone bei vazonuose esanius augalus btina trti. Tam labai tinka kompleksins tros. Jose yra tinkamas kiekis vis btin maisto mediag. Paios praktikiausios - skystosios tros, kuri galima pilti vanden ir laistyti augalus. Tr miiniai gali bti skirti aliesiems arba ydintiems augalams. 4. Kaktus trose labai nedaug azoto; jos tinka ir kitiems sukulentams. 4 Roi bei rododendr tros sukurtos btent kalki pertekliui mainti ir tinka jautriems augalams. 4 Vazoninius augalus augimo metu trkite nuolat ir tiek, kiek nurodyta ant tr pakelio. Pertrti taip pat kenksminga.

63

Patarimas

Kada netrti?

Augal, kurie iemoja lauke, nuo rugpjio pradios trti jau negalima. Juos patr paskatinsime leisti vlyvus glius, kurie iem nuals. Tai pasakytina ir apie didij dal vazonini augal, iemojani iltame kambaryje. iuo metu jie nors ir auga, bet ltai, todl jiems reikia maiau maisto mediag. Visi tik persodinti augalai pirmuosius du mnesius maisto mediag pakankamai gauna i vieios ems. Vliau papildomai trti reikt tik tada, kai persodinti naudojote sodo em.

Organins tros tinka ir vazoniniams augalams

Kompostas tinka ir vazoniniams bei balkono augalams. Taiau maisto mediagas perdirbantys mikroorganizmai mauose induose patenka daug prastesnes nei sode slygas. Dl to jie ima nykti. Specializuotose parduotuvse galima sigyti ir ypa greito poveikio gamini, turini dirvos bakterij. Tokias tras persodinant galima maiyti su dirvoemiu arba jomis trti vliau, pabarstant vazono ems paviriuje ir truput maiant. Galima sigyti ir skyst organini tr.

Kada geriausia persodinti

Jei aknys ima skverbtis pro drenao ang, vadinasi, vazonas augalui jau per anktas. Augal reikia persodinti didesn ind. Spariai auganios rys kai kada persodinamos du kartus per metus. Geriausias laikas persodinti - pavasar, pasibaigus iemos ramybei. vieia ir gerai patrta em sudarys palankias slygas augalui augti. Nereikt persodinti prie pat iemos ramyb ar jos metu, taip pat ydint. Atkreipkite dmes sodinimo gyl - augalai turi bti persodinami tokiame gylyje, kokiame augo anksiau; kruopiai apspaudykite em. Nepamirkite gausiai palieti; leiskite itekti vandens pertekliui.

64

Patarimas

Pakeiskite virutin emi sluoksn Senesnius stambesnius vazoninius augalus persodinti reikia retai. Vis dlto kasmet atsargiai nuberkite virutin emi sluoksn, kuriame susikaupia daugiausia kalki bei kenksming trose esani drusk, ir uberkite viei emi.

noringiems augalams - specialus dirvoemis Daugelis dabar populiari vazonini augal kil i tolimiausi ems kampeli. Jiems reikia ypatingos augimo vietos, ir tam ms platumose geriausia tinka specials emi miiniai. J galima sigyti specializuotose parduotuvse sodininkams. ! Sukulentai bei kaktusai geriausia tarpsta maai maisto mediag turinioje, smltoje, itin pralaidioje vandeniui vadinamojoje kaktus emje. Taiau ji netinka i atogr kilusiems lapiniams kaktusams. Rododendr em - tai ypa didelio rgtingumo, menkai patrta dirva, kurios pH maesnis nei 5,0. Jis tinka visiems augalams, kurie jautrs kalktai dirvai. 4 Itin purs vairi mediag (durpi, pelkini saman ar papari akn) miiniai gaminami specialiai orchidjoms bei epifitams.

Rinkdamiesi em vazonuose ar balkone dutse auginamoms glms, nepamirkite, kad joje turi bti ir tam tikras kiekis molio priemai. Tokie gaminiai neretai daug brangesni nei vien tik durpi, taiau jie geriau sulaiko vanden, ir augalams sudaromos geresns slygos.

Vazonini augal iemos ramyb

Ms vasaros kariai tampa problema tik nedaugeliui augal, aiku, jei kylant temperatrai, pakankamai laistomi. Taiau iem jautrias aliui ris tenka saugoti. Nepamirkite, kad vazoniniai augalai, kil i Viduremio jros baseino bei kit velnaus klimato srii, sunkiai iemoja netgi

5. 65

kambaryje. Tai fuksijos, oleandrai bei citrinos. Jie iliks sveiki ir yds tik tada, kai atrasite viesi, vsi, taiau ne per alt viet, kur gals praleisti gilios ramybs tarpsn.

Patarimas

Venkime dideli temperatros svyravim

inoma, balkone galite sodinti aliui atsparias ris, kurios gali iemoti ir lauke. Taiau kuo maesnis augalo vazonas ar dut, tuo labiau j veikia staigs temperatros pokyiai iem. Saultomis dienomis iemos pabaigoje, ypa pietinje pusje, dienos bei nakties temperatr skirtumai itin dideli. Todl gali ne tik suskel-dti moliniai vazonai, bet ir ti augalai. Daniausiai nukenia visaliai augalai bei gli svognliai. Vazonus apvyniokite storu dangalu, pavyzdiui, pagamintu i kartono ar diuto ir sukurkite el saultomis dienomis.

Po iemos ramybs - nudegimo pavojus Augalai taip pat gali nudegti saulje, ypa tada, kai nra priprat prie lauko slyg. Todl pavasar vazoninius augalus pirmiausia porai dien pastatykite pavsingame kampe, bet niekada - sauls atokaitoje: ia lapai gali nusvilti labai greitai. Nudegimo poymis - netaisyklingos formos, viesios, nuo sveik audini aikiai besiskirianios lap dms. Paeistus augalus kuo skubiau nekite pavsin. Pavojus nudegti saulje itin didelis augalus vidurdien aplaksius vandeniu. Vandens laeliai tarsi stiklas koncentruoja sauls spindulius.

Vazonini bei balkono augal kenkjai Balkone bei terasoje kenkjai sigali greiiau nei sode. Taip nutinka ne tik dl to, kad ia niekuomet nemanoma sukurti palanki aplinkos slyg, bet ir todl, kad labai trksta naudingj gyvi.

66 67

4 Patikrinkite ir kitus greta esanius augalus - galbt kenkj yra ir ant j; sveikus augalus atskirkite nuo sergani.

Kai mechanins priemons jau nepadeda Tik tada, kai jau nebepadeda mechaniniai kovos su kenkjais bdai, verta imtis kit priemoni. Jos nenuodingos ar maai nuodingos, todl ala aplinkai bus labai nedidel. Kenkj upultus augalus nupurkkite i vis pusi taip, kad nuo j varvt skysio laeliai. 4 aliojo muilo tirpalas nekenkia beveik visiems augalams. Jis nuplauna kenkjus bei j kiauinlius arba juos sunaikina. Vienas auktas aliojo muilo itirpinamas viename litre vandens. 4- Aliejingi preparatai tinka kietalapiams augalams. Jie padengia kenkjus plona aliejaus plvele ir juos sunaikina. 4 Piretr