Isminties.druska.aforizmu.rinkinys.1996 Krantai

8/2/2019 Isminties.druska.aforizmu.rinkinys.1996 Krantai

1/154

Knyga skiriama neinomo autoriaus pirmajam eiliuot lietuviu

sentencij rinkiniui "Priodey, arba Trumpas, o Tykras Pamokslas

diel Apsyeima ant Swieta pagal Reykalu Dwasyszku yr Swietyszku,

surinkly Metuse Pona 1813" atminti.

Vietoj vado

Nemanykite es nekviesti sveiai imini puotoje. Sskits jumsskirt viet. Ir tuomet, susidr akis i aki su nuostabiais vis laikir taut poet, mokslinink, artist bei istorik kriniais, vertinsitesavo sugebjimus, ir jums atsivers nauji plats, neregti horizontai.

A. FRANSAS


2/154

Geriausias linkjimas mogui yra linkjimas bti mogumi.VOLTERAS

AISTROS

Nra didesns nel aims kai p neinoti savo aistros rib.

LAO DZ Valdymasis pati didiausia valdia, bti pavergtam savo aistr

pati didiausia vergov.

SENEKA Aistra kai p anglis aui ntina, kitai p irdis- udega ugn.

V EKSPYRAS

Aistra pasaul pagrobiantis uraganas, protas spingsinti ib.

I. KANBU

Aistros tai vienintels orators, kurios visada tikina. Neinomen imtosios dalies to, k daryti mus gali priversti aistros.

E DE LAROFUKO

Imini ramumas yra ne kas kita kaip mokjimas slpti savojaudulius.

E DE LAROFUKO

Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todl, kadesame stiprs, o todl, kad tos aistros silpnos.

E DE LAROFUKO

Aistra engia priekyje ir vedasi i paskos meil.

ICHARA SALKAKU

Didi aistra tai savotika siela, savaip nemirtinga ir nepriklausoma nuo kno.

B. DE FONTENELIS

Aistros ms nesuskaiiuojam paklydim altinis vis dltoskatina vietim.

K. A. HELVECIJUS

7


3/154

Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu jomspaklstame.

. . RUSO

Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos moninelaims ir pamirtama, kad jos yra ir vis ms diaugsm alti

nis.D. DIDRO

mogaus aistros nuolat bdrauja tykodamos sau grobio, o protas

miega, kol paadinamas.

J. G. HERDEKLS

Trokimas valdyti protus tai viena i pai stipriausi aistr.

NAPOLEONAS I

mogus turi bti prieinamas aistroms, bet ir pajgus jas valdyti.

ANAS POLIS

/Geriausias bdas nuraminti ird proto darbas.

G. DE LEVTSAS

Joks didis dalykas pasaulyje neapsijo be aistros.

G. HGELIS

Ugimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigt; diugi ir viesi, ji nejauia, kad galiprisiaukti nelaim.

J. V GT

Truputis aistros prot atrina, daug slopina.

STENDALIS

Aistra tai proto apsvaigimas.

R. SAUTJUS

ird sunkiau nuraminti negu sujaudinti.

E R. DE ATOBRIANAS

Didios aistros tokios pat retos kaip meno edevrai.

H. DE BALZAKAS

Aistra nepripasta sandri, ji pasirengusi visokioms aukoms.

H. DE BALZAKAS

Nesugebjimas avtis paveldjimo poymis.

H. DE BALZAKAS

Aistros suteikia genijui galimyb pasireikti ir padeda save painti.

V DOBERTIS

irdiai nra nieko menko.

. LABUTSAS-ROEORAS

Aistringos irdies istorija visada nepaprastai paprasta.

A. VTNJI

Aistra blogas reguliatorius, bet galinga spyruokl.

R. V. EMERSONAS

Mes verdame vairiose temperatrose.

R. V. EMERSONAS

Negalima laikyti imintingu tokio mogaus, kuris prireikus nemoka bti pakvailiu.

H. V BIERIS

Vienintels aistros, kurios neteikia malonumo, tai pavydas irbaim.

D. . KOUNZAS

Entuziazmas pats graiausias odis emje.

K. MORGENTERNAS

Pavyzdio jga gimdo aistros jg.

. ORESAS

Veriau bsiu rykiausias meteoras negu amina, bet susndusiplaneta...

D. LONDONAS

Kiekviena aistra yra ir diuginanti, ir kankinanti.

T DRAIZERIS

Jei aistros ir svajos nepajgt atverti nauj perspektyv, gyvenimas bt beprotika apgavyst.

A. R. LENORMANAS

irdis neturi raukli, joje bna tik rand.

S. G. KOLET

Yra painimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be ios aistrosnebt nei matematikos, nei tikslij moksl.

A. EINTEINAS

9


4/154

Prieraiumas gyvulika ir netgi egoistika aistra, bet mums taigeriausias bdas atsikratyti egoizmo.

. DIUHAMEUS

Aistra tai tam tikra liga, kuri, kaip kiekviena kita, suteikiadideli, kartais sopuling kani.

A. MORUA

Maniakiki potraukiai gsdina labiau negu dorybs ir talentas.

A. MORUA

Aistros apimtas mogus netrukus tampa neatsargus.

A. MORUA

Kiekviena meils aistra tai irdies kelion.

P MORANASirdis turi savo kaljim, kuri protas atverti nepajgia.

M. UANDO

A T S A R G U M A S

Atsargiai veikti dar svarbiau negu imintingai samprotauti.

CICERONAS

Greiiausiai uklumpa tas pavojus, kurio nepaisoma.

PUBULIJUS S1RAS

Tam, kuris namie nerimastingai stebi vien ply, gritis negresia.

PUBULIJUS SIRAS

Slapt pavoj reikia saugotis labiausiai.

PUBULIJUS SIRAS

Atsargumo niekada nebna per daug.

HORACIJUS

Iminius saugojasi pats savs, kaip saugomasi prieo ar valgo.

EPIKTETAS

Kuklus valgumas geriau u neproting rizik.

G. ROLENGAGENAS

Apdairumas liepia iandien rpintis rytdiena ir nestatyti visko antkortos vienu kartu.

M. DE SERVANTESAS

Tyljimas atsargumo altorius.

B. GRASJANAS

Ta, kuris per daug saugosi, dilgls dilgina daniausiai.

T FULERIS

Kupina taur netina atsargiai.T FULERIS

Kartas arklys kartu su raiteliu gali nusisukti sprand kaip tiktame takelyje, kuriuo atsargus asilas ingsniuoja neklupdamas.

G. E. LESINGAS

Atsargiems monms atrodo neatsargs tie, kurie paklsta garbs

jausmui.

F R. DE ATOBRIANAS

I vis dvasini savybi reikmingiausia imintis, o naudingiausia atsargumas.

O. M. BARTELEMIS

Nekaltyb, nepastebinti pavoj ir nemokyta atsargumo, labiaupaeidiama u yd ir daniau puolama.

N. P VILK

Atsargumas danai eikvojamas tuiai, vis dlto verta rytis tai

daryti.H. V O

Protingas atsargumas reikiasi ne tiek tuo, kad mogus niekadosnedaro klaid, kiek tuo, kad jis neleidia joms pasikartoti.

K. N. BOUVIS

C H A R A K T E R I S

moni kilnumas tai geras j charakterio bruoas.

DEMOKRITAS

Visikas silpnavalikumas labai bjaurus charakteris.

. DE LA BRIUJERAS

Tvirtas charakteris turi derintis su proto lankstumu.

L. DE VOVENARGAS

1110


5/154

Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bda, jei jis turi iektiek trkum.

. L. MONTESKJ

Kiekvieno mogaus charakteris daro tak kit moni laimei priklausomai nuo to, ar jis turi polink jiems kenkti, ar duoti naudos.

A. SMITAS

Kiekvieno mogaus charakteryje esti kakas tokio, ko negalimapalauti, tai charakterio skeletas.

G. K. LICHTENBERGAS

Charakteris tai visikai susiformavusi valia.

NOVAUS

Charakteris yra sugebjimas veikti pagal principus.I. KANTAS

Dora turi slypti charakteryje.

I. KANTAS

Geras charakteris viso gyvenimo turtas.

V GEZLITAS

/ Veiklai labiaus iai reik ia charakt erio; mogus su charak teri u tai/ apdairus mogus, kuris turi konkret tiksl ir atkak liai jo siek ia.

' / G. HGELI S

Kai idjos susiduria su charakteriu, atsiranda reikini, kurie stul bina pasaul tkstantmeius.

J. V GT

mogus be charakterio tai tas pat, kas gimdyv be pieno,kareivis be ginklo ar keliautojas be pinig.

O. L. PETJ

Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia neskms; didieji charakteriai j nepaiso.

V IRVINGAS

Charakteris tai slapta, nuolatin valios energija.

. B. LAKORDERAS

Charakteris gyvena moguje, reputacija alia jo.

D. D. HOLENDAS

Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginijantis,

jei gino negalima ivengti.H. TEILORAS

Charakteris didiausias mogaus sugebjim gausintojas.

K. FIERIS

moni charakterius lemia ir formuoja j tarpusavio santykiai.

A. MORUA

mogaus charakter galima painti tik tada, kai mogus tampa

tavo virininku.E. REMARKAS

DVASIA, SIELA

Tvirta dvasia igelbsti silpn kn. 1

HIPOKRATAS

mogaus siela tobulja iki pat mirties.HIPOKRATAS

Ramios dvasios mogus ir kitam nekyrus.EPIKRAS

Lankas lta nuo per didels tampos, o dvasia nuo nusil

pimo.PUBULIJUS SIRAS

Kartkariais sielai reikia pramogos.FEDRAS

I Gda, jei iame gyvenime tavo knas dar nepavargs, o siela jau

pailsusi.M. AURELIJUS

tr

mogaus siela tai lempa, kurios liepsna mokslas, o alyva

imintis.IBN SINA

To, kuris aikiai kalba, ir siela aiki.BERNARDINAS IEMETIS

Sielos sveikata ne maiau opi u kno sveikat; kas tariasi neturs

1312


6/154

aistr, taip pat lengvai gali pakliti j verpet, kaip kad visikaisveikas mogus staiga susirgti.

F DE LAROFUKO

Siela gali manyti esanti dosni, jeigu jai maloniau duoti negugauti.

A. G. MERE

Silpnos dvasios mons prargsta nuo neskmi kaip per audrnebaigtas virti alus.

D. RENDOLFAS

Tas, kuris nuodugniai tiria savo siel, taip danai pasijunta klyds, kad norom nenorom pasidaro kuklus. Jis jau nebesididiuojasavo isilavinimu, nebelaiko savs didesniu u kitus.

K. A. HELVEIJUS

Stiprios sielos vengia galumo, panaiai kaip jrininkai saugojasipovandenini uol.

NAPOLEONAS I

Siela, pasinrusi darb, atitrksta nuo gimto lidesio, kuris kituatveju neduot jai ramybs.

D. LEOPARDIS

Didel irdis, kaip ir vandenynas, niekados neula.

K. L. BIORN

Santra tai sielos sveikata.

A. P. LAROFUKO-DUDOVLllS

Didinga ne ta siela, kuri atleidia, o ta, kuriai atleidimo nereikia.

E R. DE ATOBRIANAS

Brangi dovana yra gebjimas suvokti mogaus siel.

N. GOGOLIS

mogaus sieloje yra tiek groio, kad gali nesivarydamas j skleisti.

N. GOGOLIS

altis tai pati baisiausia sielos liga.

A. K. TOKVTLIS

Nelaim atveria siel spinduliams, kuri nepastebi gerov.

. B. LAKORDERAS

sigyti tam, ko reikia sielai, pinig nereikia.

H. D. TORAS

Po pinig krva galima palaidoti mogaus siel.

N. HOTORNAS

Kiekviena siela matuojama trokimo didingumu.

G. FLOBERAS

Esti reginys, didingesnis u dang: tasai reginys tai sielos gelms.

V HUGO

Niekada nebijokime nei vagi, nei galvaudi. Iors pavojai nra dideli. Bijokime patys savs. Ms prietarai tai vagys; ms

ydos tai galvaudiai. Didiausi pavojai gldi paiuose mumyse.Negi- svarbu, kad pavojus gresia m s gyvybei ar pini ginei? Gal vokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia ms sielai.

V HUGO

Deimant randama tik ems viduriuose, tiesos aptinkamos tiksielos gelmse.

V HUGO

Pilvas tai neulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksn jistrikdo pusiausvyra tarp sielos ir kno.

V. HUGO

Siela be vaizduots tai tas pat, kas observatorija be teleskopo.

H. V BIERIS

mogui vienui vienam bna tvanku, ankta ir tamsu. mogaussiela neturi sparn primygti nuosavam "a". Sunku jai tada, bet kuoplaiau sparnus isks, kuo didesn rat apsuks, tuo bus lengviau, tuolaimingesnis bus mogus.

M. K. IURLIONIS

Laim palanki knui, bet tik skausmas ugdo sielos gabumus.M. PRUSTAS

Dvasios nerimas nra didybs rodiklis. Esamoji nedarna tarpmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir jo dsni net ir didiesiemsmonms kyla ne i j didybs, o i silpnybs.

R. ROLANAS

Gyventi tai pamau gimti. Bt per daug patogu isinuomotisau gatav siel.

A. DE SENT EGZIUPERI

1514


7/154

Sielos erdv, kurioje ji gali iskleisti sparnus, yra tyla.


Maitinausi, kad gyveniau, gyvenau, kad pasiekiau, pasiekiau,kad griau ir atsiduoiau apmstymams ir ilgdamasis tyloje pajusiau , jog mano irdis t apo . didesn. -

A. DESENT EGZIUPERI

Akyla vien irdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi.

A. DE SENT EGZIUPEPJ

mogus kit moni akyse ir yra mogaus siela.

B. PASTERNAKAS

Gebjimas juoktis i visos irdies nuostabus sielos bruoas.

Z. KOKTO

, Didiausias skausmas bn a ne tada, kai vinys perve ria kn, otada, kai sta graioji svajon. Knas gali kentti arba mirti, o sueista, nuvainikuota siela kenia pragar kasdien.

A. MORUA

, Dvasios sferoje vais inga bte nt nekal tyb.

. MARITENAS

Kad mogus imt augti dvasikai, reikia dviej dalyk: Dievomalons ir individuali pastang Sadhanos. Jie kaip du skirtingimagneto poliai + ir -, kuri sveika btina. Dievo malon esti

visados, bet individo pastang danai trksta, o be Sadhanos irdiesneigryninsi.

SATJA SAI BABA

E L G E S Y S

Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir isitiesi, kai isitiesti galima,panaus esi el. Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinji, kai esi klausiamas, panaus esi aid. Taiau kokia nauda i elio ir aido?

MO TI

Kare taktik svarbesn narsa. U gedulo apeigas svarbesnislidesys. mogus turi bti isilavins, bet svarbiau, kad pirma taitinkamu elgesiu rodyt.

MO TI

odiai tavo yra gras arba bjaurs, tokie pat ir j atgarsiai. Esi

auktas arba emas, toks pat ir tavo elis. Igarsjimas yra atgarsis,o elgesys elis.

LIE DZ

Net uimdamas aukt padt gyvenime, elkis su visais kaip sulygiais.

MENANDRAS

Tinkamo elgesio kelias arti, bet mons prat toli jo iekoti.

MENCI7US

Jei inai, kad elgiesi netinkamai, keisk savo elges i karto. Nelauk kit met.

MENCIJUS

Varl ir i auksinio sosto oks pelk.

PUBULIJUS SIRAS

Elgesiu kiekvienas gali rodyti savo vert, bet niekas negali btisitikins skme, nes kiekvieno vert priklauso nuo gimt gabum,o skm tik nuo aplinkybi.

VANG UNGAS

Nemandagus mogus nesiskiria nuo kankintojo.

VANG UNGAS

moni poelgiai nra nei pastovs, nei nekintami. Itikimasistampa idaviku, o teisuolis apgaviku. O tuos pokyius lemiaaplinkybs.

VANG UNGAS

Didiausias delikatumas paprastumas.

Z. LEBONAS

Geriau perdtas mandagumas negu nepakankamas.

M. DE SERVANTESAS

odiais beveik visi mons vienodi, tik elgesys parodo j skirtum.

MOLJERAS

Mandagumas, apdairumas, nuolankumas stiprina ir draug, ireimos vienyb.

VOLTERAS

16


8/154

Bk mandagus su visais, draugikas su dauguma, familiarus su vienu kitu.

B. FRANKLINAS

Kai kuriuos mones mes vadiname laukiniais todl, kad j elgesysskiriasi nuo ms.

B. FRANKLINAS

Elgesys tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veid.

J. V GT

Negalima sakyti mogui: "Negerai elgiesi", kartu nenurodant jamtinkamo kelio.

N. GOGOLIS

Sauls sistema nesirpina savo reputacija.

R. V. EMERSONAS

Geros manieros atsiranda i smulki pasiaukojim.

R. V EMERSONAS

Kultra ir iorinis blizgesys visikai skirtingi dalykai.

R. V EMERSONAS

mogaus elgesys yra vardiklis, o nuomon apie save skaitiklis.Kuo didesnis skaitiklis, tuo mogus nemalonesnis kitiems.

L. TOLSTOJUS

Triukmingumas nieko nerodo. Gana danai vita, sudjusi visolabo tik kiauin, kudakuoja tarsi pagimdiusi asteroid.

M. TVENAS

Daugumai moni prigimta svarstyti protingai, o elgtis absurdikai.

A. FRANSAS

Jeigu laikysies ivaint vi, nebsi nubloktas al.

K. CHABARDAS

Kultros siela tai sielos kultra.

J. HOFMILERIS

f

Bkite malons su monmis kildami jums teks susitikti su jais leidiantis.

V MIZNERIS

Reikia kart ir visam laikui suprasti, kad nekultringa moniakivaizdoje vartyti savo nevarius baltinius, kad tai rodo itvermsstok, nepagarb aplinkai, egoizm, palaidum, blog prot. Reikiakart ir visam laikui atsisakyti verklenimo ir apsispjaudymo.

K. STANISLAVSKIS

Punktualumas tai mandagus bdas prikiti kitiems netikslum.

P VBERIS

Elgesio taisykls kartais primena ritualo apeigas: jos atrodo beprasmikos, bet auklja mones.


Jei kultros nra moni irdyse, tai niekur daugiau jos bti negali.

. DIUHAMELIS

Blogas poelgis nemirta, prieingai, jo vaisiai dauginasi.

P MAKORLANAS

Nuostabiausios savybs: testi paad, nevluoti sutart susitikim ir laiku atsisveikinti.

A. KL1NTS

Natralumas bna tik gimtas, o paprastumo reikia sigyti.

P MORANAS

G D A

Tas, kuris prarado gd, laikytinas uvusiu.

PLAUTAS

Tas, kuris nesigdija savo prasiengimo, kaltas dvigubai.

PUBULIJUS SIRAS

Neturint gdos jausmo paveiks tik baim.PUBULIJUS SIRAS

Imokyti gdos nemanoma, su ja reikia gimti.

PUBULIJUS SIRAS

Kartais gda draudia tai, ko nedraudia statymai.

SENEKA .

Prarastos gdos nesusigrinsi.

SENEKA

1918


9/154

Bti smojaus objektu nebna gda vadui (Cezariui).

MARCIALIS

Gda ir garb kaip drabuiai: kuo labiau sudvti, tuo nerpestingiau su jais elgiesi.

APULJUS

Geriau raudonis veide negu dm irdyje.

M. DE SERVANTESAS

O dl gdos, tai domu, kad kartais kukls mons, bdami nepadoraus poelgio liudininkais, pajunta kak panaaus gd.

G. V LEIBNICAS

Tai, kas prasidjo pykiu, baigiasi gda.

B. ERANKLINAS

Tik apgavyst daro gd, paklydimas niekada.

G. K. UCHTENBERGAS

Geram mogui bna gda net prie un.

A. ECHOVAS

Niekas geriau u tai, ko mogus gdijasi ar nesigdija, neparodo jo dorovinio tobulumo lygio.

L. TOLSTOJUS

Gda prie mones geras jausmas, bet geriausias gda prie

save.

L. TOLSTOJUS

Sugebjimas rausti pati bdingiausia ir pati mogikiausia i vis mogaus savybi.

. DARVINAS

G E N I J U S , T A L E N T A S

Didiam lemta patirti didi ibandym.

EURIPIDAS

Cezariui daug kas neleistina kaip tik todl, kad jam leistina vis

kas.

SENEKA

20

Prisiminimas apie didiuosius mones mums turi ne maesn reikm negu j buvimas alia.

SENEKA

odius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.

VANG UNGAS

Jei maiau toliau negu kiti, tai todl, kad stovjau ant milinpei.

I. NIUTONAS

Kartais didieji mons dids net mamoiuose.

L. DE VOVENARGAS

Dauguma moni sugeba atlikti veiki au didius negu gerus darbus.

. MONTESKJ

Norint atlikti didius darbus, nereikia bti didiausiu genijumi,nereikia bti aukiau moni, reikia bti kartu su jais.

. MONTESKJ

Tas, kuris nemyli laisvs ir tiesos, gali bti galingu mogumi, betdidiu netaps niekados.

VOLTERAS

Varybos genijaus penas.

VOLTERAS

Imanymas, kokie daiktai turi bti, rodo, kad mogus protingas;imanynas, kokie daiktai i tikro yra, rodo, kad mogus patyrs; imanymas, kaip juos pagerinti, rodo, kad mogus genialus.

D. DIDRO

Proto platumas, vaizduots jga ir sielos aktyvumas tai kas yra genijus.

D. DIDRO

Genijus yra ne kas kita kaip didiuls kantrybs dovana.

. BIUFONAS

Aistr kartis neretai bna genijaus kartis.

H. G. MIRABO

Tas, kuris pirma laiko manosi ess genijus, yra uvs mogus.

G. K. LICHTENBERGAS

21


10/154

Tikras didingumas pagrstas savo jg, o netikras kit moni

silpnybi suvokimu.J. G. HERDERIS

Kiekvienas tikras genijus privalo bti naivus.

E ILERIS

Tas, kuris emina aplinkinius, pats niekada nebus didis.'

J. G. ZOIM

Didieji mons nieko nedaro i dalies.

K. M. VYLANDAS

Tam, kuris stovi auktai ir yra vis matomas, nepritinka ms

judesiai.NAPOLEONAS I

Nuo didio iki juokingo vienas ingsnis.NAPOLEONAS I

Genijus tai sugebjimas matyti nematoma, judinti neapiuopiama, tapyti tai, kas neturi formos.

. L/BERAS

irdis tai tikrasis svertas viso, kas didinga.

L. VAN BETHOVENAS

Genijus prieinasi visokiam pavergimui.

U. FOSKOLAS

Didingumas panaus kaln. \ j veda status ir sunkus kelias.

V GEZLITAS

Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama i genijaus, tai meil

tiesai.

J. V GT

Vidutinybei nra didesns paguodos negu tai, kad ir genijus nei

vengs mirties.J. V GT

Genijus tai gimtas stropumas.J. V GT

Ir didis mogus viso labo tik mogus.J. V GT

Piktadarys negali pasiekti didybs.

J. V GT

Pasitenkinimas savimi talento nepaalina, bet j kompromituoja.

L. BONALDIS

\ Privalau pradti edevru arba nusisukti sprand.

H. DE BALZAKAS

Tebnie jie [t. y. ankstyvieji jo bandymai rayti] pasmerkti neiniai,kol i mans kils kas nors svarbaus, didiq, meniko.

N. GOGOLIS

Meil ir draugyst apvaisina genij.

E FAIJOLIS

Briliantui atleidiama u atrias jo briaunas per daug nuostolinga bt jas suapvalinti.

R. UMANAS

Talentas dirba, genijus kuria.

R. UMANAS

Talentas mgdioja gamt ir analitikai kuria tai, k genijus kuriasintetikai, bet dar yra charakteri tarp vien ir kit.

H. HEIN

Didieji mons tai monijos knygos turinys.

F HEBELIS

Maas klitis stenkis apeiti, jei didyb keliauji.

F HEBELIS

Ikilti nesunku, sunku ikilus bti paiu savimi.

. MSL

Genijus praskina keli, o talentas eina juo, bet eina savaip.

K. GUCKOVAS

Lengvai daryti tai, kas kitiems sunku, tai talentas, o daryti tai,ko nestengia talentas, tai genijus.

A. F AMJELIS

Tikr genij galite painti i to, kad visi bukagalviai, jam pasirodius, surengia prie j smoksl.

R. V EMERSONAS

2322


11/154

Kiekviename genijaus krinyje atpastame savas atmestas mint i s .

R. V EMERSONAS

Tkstaniai talent tik pasakoja apie tai, k turi epocha, bet tikgenijus nujauia ir kuria tai, ko jai trksta.

E. HEIBELIS

Kiekvienas genijus priklauso tik liaudiai.

V. HUGO

Didieji mones patys pasistato postamentus.

V HUGO

Neturtas genijaus pamot.

H. V O

Didis tas miestas, kuriame gyvena didis mogus. Tegu jame bna vos kelios sutriuusios lnos, vis tiek jis didiausias pasaulio miestas.

V. VLTMENAS

Genialumas daugiausia priklauso nuo energijos.

M. ARNOLDAS

Genijai turi vien privilegij jiems gyvenimas niekada netampa kasdienybe kaip visiems mums.

D. R. LOVELIS

Talentas dovana, kuri valdo mogus; genijus dovana, valdanti pat mog.

D. R. LOVELIS

Eisiu savo paties keliu, nepaisydamas iuolaikins mokyklos.

V VANGOGAS

Genijus ne koks nors vienas gabumas, o daugelio didigabum derinys.

E. P. VIPLAS

Paprasti mons mato savo darbo vaisius, o genijaus pasta skladygsta ltai.

T. MOMZENAS

Talento tredal sudaro instinktas, tredal atmintis ir tredal valia.

K. DOSI

Retai tampa didiu tas, kuris neranda savyje ryto nepaisyti daugy bs nereikming dalyk.

K. DOSI

Didieji mons retai kada bna izoliuotomis kaln virnmis,paprastai jie esti kalvyn virns.

T V HIGINSONAS

Yra kakas retesnio, tobulesnio, nepaprastesnio u talent taigebjimas pripainti kit talent.

E. CHABARDAS

Menininko charakteris jo talent arba maitina, arba isekina.

M. EBNER-EENBACH

Genijus nurodo keli, talentas juo eina.

M. EBNER-EENBACH

Genijus procentas kvpimo ir 99 procentai prakaito.

T EDISONAS

Genijus tai nesugebjimas nieko neveikti.

. DIDBO

Sveikas protas genijus naminio milo drabuiais.

A. N. VAITHEDAS

Miniatira tai vienas i didybs prieglobsi.

G. BALARAS

Nemanoma sivaizduoti ekspyro arba Gts pasruvusi krauju irklykiani dl krybini kani sunkiomis aplinkybmis.

. S. PIRSAS

Nepakanka kovoti su savo trkumais. Reikia kovoti ir su savotalentais, kad jie augt.

M. APLANAS

Kiekvienas talentas tai maa irdis, kuri laik i krtins iria.

I. ZIEDUONIS

G R I S , G E R U M A S

Geriems bti geram ir geram bti negeriems tai didiausiasgerumas.

LAO DZ

2524


12/154

Jei geru atsilyginsi u bloga, kuo u gera atsidkosi?

KONFUCIJUS

I tikro dosnus tas, kuris duoda i to, kas jam paiam priklauso.

SENEKA

Gerumu ir pikiausi vr prisijaukinsi.

VYTAUTAS DIDYSIS

Gerbti reikia t, kuris yra dosnus, o ne t, kuris gali bti dosnus.

N. MAKIAVELIS

Darydami gera geram mogui, darome j dar geresn, bet piktasnuo jam darom geradarybi tampa dar piktesnis.

B. MIKELANDELAS

Gera irdis tikras auksas.

V EKSPYRAS

Geriausias bdas prisiminti gerus darbus juos kartoti.

E BEKONAS

Be tikjimo mogus negali painti nei tikrojo grio, nei teisingumo.

B. PASKALIS

Kad btume pakankamai geri, turime bti truputl geresni negureikia.

K. MAPIVO

Dosnumui nereikia umokesio, jis visada pats save apdovanoja.

I. DE LIVRIS

Tiek protui nra nieko per didelio, tiek griui nra smulkmen.

ANAS POLIS

Neinau joki pranaumo poymi, iskyrus gerum.

L. VAN BETHOVENAS

Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu i tikrj,priveriame juos tapti geresnius.

J. V GT

dovanojant malonu irti taip pat, kaip ir pai dovan.

J. V GT

Dosnumas, ypa lydimas nuolankumo, visada ukariauja irdis.J. V. GT

Stipresniojo grasinimas mane visados veria pereiti silpnojo pus.

E R. DE ATOBRIANAS

Gr ir blog reikia prisiminti aminai. Gr, nes prisiminimas, kad jis mums kadaise buvo padarytas, padaro mus kilnesnius. Blog, nesnuo tos akimirkos, kai jis mums buvo padarytas, mes privalome jaustipareig atsilyginti u j griu.

N. GOGOUS

Gerasis susiranda emje roj, o piktasis ia i anksto mgaujasi

savo pragaru.H. HEIN

Uuojauta gyvnams yra taip mogui bdinga, jog galima tvirtinti: tas, kuris iaurus gyvnams, negali bti geras mogus.

A. OPENHAUERIS

Pirmiausia bkite geri; gerumas nuginkluoja daugum moni.. B. LAKORDERAS

Bkite ne paprasiausiai geri, o geri dl ko nors.H. D. TORAS

Nepakanka nekenkti reikia padti savo broliams.D. MADZINIS

Koks graus bna gyvenimas, jei padarai k nors gera ir teisinga.

E DOSTOJEVSKIS

Nepakanka bti geram, dar reikia bti taktikam. A. E AMJELIS

Paremti geru odiu mog, patekus bd, danai svarbu taip

pat kaip laiku perjungti geleinkelio iem: vos vienas colis skiriakatastrof nuo sklandaus ir saugaus judjimo per gyvenim.

H. V BIERIS

Visi nuostabs jausmai pasaulyje sveria maiau u vien ger darb.D. R. LOVELIS

moni neauktina priklausomyb rasei ar odos spalva. Auktesnis tas, kurio irdis dosnesn ir protas blaivesnis.

R. G. INGERSOLAS

2726


13/154

Bk geras ir stenkis, kad niekas neinot, jog tu geras.

L. TOLSTOJUS

Manyk gerai, ir i mini iaugs geri poelgiai.

L. TOLSTOJUS

Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milinais vadinami, daro gera kitiems.

M. K. IURLIONIS

Pati tyliausia meil meil griui.

M. EBNER-EENBACH

Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu.

M. EBNER'EENBACH

Tam, kuris ilgai msto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko bti geram.

R. TAGOR

A vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimdavo mintimi arba jga. A vadinu didvyriu tik t, kuris buvo didis irdimi.

R. ROLANAS

Ar ne geriau bt, uuot smerkus blog, skleisti gr.


Gerumas tai menas.

G. HAUPTMANAS

Geras mogus yra tas, alia kurio lengviau kvpuoti.

P PAVLENKA

Isivaduokite i blogio jums liks gris. Isivaduokite i grio kas jums liks!

A. MIO

G R O I S

Myliniam danai ir tai, kas negrau, atrodo grau.

TEOKRITAS

Graus veidas yra rekomendacija be odi.

PUBLILUUS SIRAS

Kuklumas su groiu niekada nesutaria.

OVIDIJUS

Grois turi jgos ir talent raminti irdis.

M. DE SERVANTESAS

Ne kiekvienas grois kvepia meil: kartais jis diugina ak, bet

nepavergia "irdies.

M. DE SERVANTESAS

.Pati avingiausia ro rudenin.

T. A. OBINJ

Jga nugali jg, o grois nugali visus.

E LOPE DE VEGA

Ir madingas daiktas gali bti neskoningas.

MOLJERAS

Griui reikia rodym, groiui j nereikia.

B. DE FONTENELIS

Gracija yra judantis grois.

G. E. LESINGAS

Didiausias stebuklas yra tai, kad su ities nuostabiais reikiniaisgalime ir privalome susidurti kasdien.

G. E. LESINGAS

Poelgio gro pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokios tampos.

I. KANTAS

Kuo rimtesnis veidas, tuo nuostabesn ypsena.

E R. DE ATOBRIANAS

Grois gimdo pasitikjim savimi, o tas, kuris kenia dl pasitikjimo savimi, yra nedkingas ir neitikimas.

T FONTANE

Grois man stebukl stebuklas.

O. VAILDAS

Groio ir aromato nepraranda tik ta gl, kurios nenuskiname.

V R. OLDERIS

2928


14/154

Paprastumas yra svarbiausia moralinio groio slyga.

L. TOLSTOJUS

Groiui, tikrai laimei ir tikram heroizmui nereikia garsi odi.

V RAB

avtis tai prielankiai pripainti kit moni panaum mus.

A. BIRSAS

YDOS, SILP NYBS, KLAIDOS

Klaidos, kurios netaisomos, tai tikrosios klaidos.

KONFUCIJUSNepasikeis tas, kuris keturiasdeimties sulauk, o yd neatsikrat.

KONFUCIJUS

Tas, kuris nemoka velgti tol, netrukus turs rpesi.

KONFUCIJUS

Tam, kuris eina prie Dang, nepads maldos dvasioms globjoms.

KONFUCIJUS

Kas per greitai engia priek, veikiai turs grti.

MENCIJUS

Ten, kur vei ydos, nuodmingu laikomas teisuolis.

PUBULIJUS SIRAS

Nra moni be yd. I ms tas tra geriausias, kuris turi j

maiausiai.HORACIJUS

Netaikykite pavieni moni yd visam pasauliui.

OVIDIJUS

Nuo ma klaid lengva pereiti prie dideli yd.

SENEKA

Ydos gyjamos ir be mokytoj.

SENEKA

Kai kurios ydos prasiskverbia mus dorybi pavidalu.

SENEKA

Tas, kuris padaro paslaug niekui, klysta dvigubai: pirma, padedatam, kuris pagalbos nevertas, antra, rizikuoja.

FEDRAS

Jei suklystama netyia, reikia atleisti.

FEDRAS

Tamsi nakt ir geras jreivis gali paklysti.

T FULERIS

Ir pats geriausias aulys gali nepataikyti.

T FULERIS

Jei ydos madingos, jos lovinamos kaip dorybs.

MOLJERAS

Nedovanotinos klaidos bna tik t, kuri mes jau nebemylime.

M. SKIUDERI

Viena i pai pratingiausi ms klaid blogai atlikti gerusdarbus.

V PENAS

Prie rodydamas mano dmes, nusiplauk pirt.

B. FRANKLINAS

Blogis, kaip ir nuodai, turi savo paskirt; yra lig, nuo kuriniekuo kitu nepagydysi.

T PEINAS

Skonio trkumas viena i t yd, kurios neatsiejamos nuoveidmainybs.

H. DE BALZAKAS

Ydos visad susitars tarp savs.H. DE BALZAKAS

Tarp put ir padugni yra sena giminyst.

O. UUDVIGAS

Nei filosofijoje, nei juo labiau moralje nealing suklydim nebna.

A. MANDZONIS

3130


15/154

Kiek mes prisibaiminame dl to, kas neatsitiko, bet tik galjo

atsitikti.

T. DEFERSONAS

Bailys grasina bdamas saugus.

J. V GT

Vilkas, kad ir vienas, visai avi bandai baisus.

J. V GT

Baim ukreiama taip pat kaip sloga ir kiekviensyk daro i vie

naskaitos daugiskait.

J. V GT

Bailys pavojingesnis u visus kitus mones, jo bijoti reikia labiau

siai.K. L. BIORN

Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drs ir mua baili.

V BELINSKIS

Po iorine drsa slypi didi baim.

A. LINKOLNAS

Bailiai bga nuo pavojaus, pavojus bga nuo drsuoli.

S. F. UDETO

mons, troktantys bauginti, kartu parodo, kad yra bailiai.

R. V. EMERSONAS

Tas, kuriam netenka kasdien veikti baims, dar negavo gyvenimo pamok.

R. V. EMERSONAS

Bijodami pabandyti, daug k praiopsome.

D. H. MEFITAS

Pus ms baims neturi jokio pagrindo, o pus paprasiausiai

gdinga.

K. N. BOUVIS

Baim tai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti.

T. RUZVELTAS

Bti baims vergu pati baisiausia vergovs ris.

B. O

Ms pasaulyje pavojus visada gresia tiems, kurie jo bijo.

B. O

Geriau inoti pat blogiausi dalyk negu savaii savaites gyventi bijant paties blogiausio.

E. HEMINGVJUS

Dailiai mirta beprasmikai.

E. HEMINGVJUS

Niekas i mogaus neatima tiek ryto kaip baiktumas ir baim.

E. HEMINGVJUS

Baim ir siaubas blogi padjjai.

A. CVEIGAS

B L O G I S

Gera, kai genda, tampa ypa bloga.

Blog gimdo trokim gausumas.

ARISTOTELIS

SI-MA CJENAS

U nuopelnus, galinius vis pasaul utemdyti, niekada nebusatlyginta.

SI-MA CJENAS

Kovos su blogiu priemons kartais blogesns u pat blog.

PUBULIJUS SIRAS

Blogj skm pagunda kitiems.

FEDRAS

Daryti blog negerai, bet tuo didiuotis dar blogiau.D. HEIVUDAS

Dl didiausio grio triumfo negalima daryti n maiausio blogio.

B. PASKALIS

Danai tas, kuris nori padaryti gera, daro bloga; patys neinome,k sjame.

N. GOGOLIS

Kuo daugiau mogus turi blogio, tuo labiau turime j mylti.

N. GOGOLIS

r 35

34


16/154

Pasaulyje bt daroma labai maai blogio, jei negalima bt daryti blogio grio pavidalu.

M. EBNER-EENBACH

C I N I Z M A S , S K E P T I C I Z M A S

Skepticizmas tai tingini sistema.

K. BIM

Pusmoksliai gydytojai paprastai skeptikai.

E. FEICHTERSLEBENAS

Cinikas tai mogus pelda, bdraujanti prietemoje ir akla viesoje, mgstanti dvsen ir niekinanti prakilni laukinien.

H. V BIERIS

Skepticizmas nederlingas kratas be uost ir vyturi.

H. V. BIERIS

Cinikas vis moni poelgius skirsto dvi kategorijas: atviras niekybes ir slaptsias.

H. V BIERIS

Kas yra cinikas? Tai mogus, inantis visko kain, bet neimanan

tis verts.O. VAILDAS

Cinikas tai mogus, kuris, kvpdamas gli aromato, dairosiaplinkui karsto su numirliu.

H. L. MENKENAS

Skepticizmas pati lengviausia filosofija.

R. KEMPAS

Kad taptum ciniku, turi bti protingas, o kad pakakt proto

netapti juo, turi bti imintingas.E CHIORST

F A N A T I Z M A S

Didiausi nesutarimai sukelia maiau nusikaltim negu fanatiz

m a s .

VOLTERAS

Nuo fanatizmo iki barbarybs vienas ingsnis.

D. DIDRO

Fanatizm reikia umigdyti, kad galima bt irauti su aknimi s .

NAPOLEONAS I

Fanatiko protas panaus akies vyzd kuo stipresn viesa, tuolabiau jis susitraukia.

O. V HOLMSAS

I vis bjauri monijos ryki fanatizmas pati pratingiausia, jos labiausiai reikia bijoti.

E. HEMINGVJUS

Paaipa naikina fanatizm taip, kaip alyva gesina ugn.

R. SARAS

G A N D A I , A P K A L B O S

Stiprja gandas eidamas, jg semiasi juddamas.

VERGILIJUSKiekvienas gandas gali pridaryti bdos.

PUBULIJUS SIRAS

Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi i tikro.

PUBULIJUS SIRAS

Jis buvo skais i skaisiau sias, ta iau visi miesto unys an t jolojo. Snys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas.

VANG UNGAS

Grynos sins tikrai nepalies melagingi gandai.

OVIDIJUS

Nukirsk paskalai galv, lieuvis gyvas.

R. B. ERIDANAS

Apkalb platintojai niekuo ne geresni u j krjus.

R. B. ERIDANAS

Nuo segtuko dri sunkiau apsiginti negu nuo kalavijo smgi.

K. L. BIORN

Niekas taip nesidomi kit veiksmais kaip tie, kuriems tai turt visai nerpti.

V HUGO

3736


17/154

Kai kurie mons padaro daug pikta vien dl to savo poreikiopaplepti.

V. HUGO

Purvas gali brangakmen pridengti ir jo nesutepti.

D. ZANDERSAS

Lieuvavimas daro blogesn t, kuris jo griebiasi, t, kuris jo klauso, ir t, kuris yra jo auka.

. KANTU

Kai apie jus kalba, tai blogiau gali bti tik viena kai apie jus

nekalba.O. VAILDAS

Kiekviena paskala yra asmenikas pykio arba silpnaprotikumoprisipainimas.

D. D. CHOLENDAS

Gyvenkite taip, kad jums nebt gda parduoti savo papgdidiausiai miesto lieuvautojai.

V RODERSAS

Prie vaigdi purvas nelimpa.

A. SKALB-

G A R B T R O K A

Nepasotinamas garbs trokimas temdo mogui prot, ir jis ne

pastebi pavoj.EZOPAS

tuiagarbi mog niekas, iskyrus j pat, nekreipia dmesio.

EZOPAS

Tas, kuris love per daug pamgo, brangiai umoks. Tas, kurisper daug sukaup, daug praras.

LAO DZ

Seniau mons moksi patys sau, dabar daro tai parodai.

KONFUCIJUS

To, kuris elgiasi tartum kokia ymyb, mons tikrai neapks.

KUNG SUN JANGAS

38

Garbtroka yra bdinga visiems monms.

MENCIJUS

Pabti blogo valdovo rmuose arba umegzti paint su blogumogumi yra tas pat, kas itaigingais drabuiais ir su itaiginga kepureatsissti purve ar ant angli krvos.

MENCIJUS

Garbtroka atnea tik gd, o ne garb.

FEDRAS

Garbs trokimas veria mus elgtis prie savo polinkius daugdaniau, negu reikalauja protas.

E DE LAROFUKO

Garbtroka atima i mogaus natralum.L. DE VOVENARGAS

mogui, kuris ilgai kalba apie save, sunku ivengti pasiptimo.

D. JUMAS

Garbs trokimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mginimasigarsti nepelnytai.

A. SMITAS

Aistring garbtrok ir nepatiklum a visada pastebdavaudrauge.

G. K. LICHTENBERGAS

Didel garbtroka nuo seno daugel iminting moni paversda vo beproiais.

I. KANTAS

Ten, kur sipainiojusi garbtroka, nra vietos nuoirdumui.

H. DE BALZAKAS

Kuo garsi au jis rodinjo savo garb, tuo sp ari au mes skaiia - ' vome savo stalo sidabr.

R. V. EMERSONAS

Garbtroka panai alkan skrand jis nepaklsta jokiemsstatymams, iskyrus savo apetit.

H. V. O

Garbs trokimas nenugalimas siekimas sulaukti prie puldinjimo gyvam esant ir draug patyi po mirties.

A. BIRSAS

39


18/154

Viskas priklauso nuo aplinkos. Skaisiame danguje Saul gerokaimaiau save vertina nei riebalin vak rsyje.

M. EBNER-EENBACH

Ambicija yd altinis, veidmainysts motina, pavydo giminait,apgauls gimdytoja. Daugelio moni privalumai maja didjant jpasisekimui.

E. HEMINGVJUS

G Y R I M A S I S

Pagyrn, kaip ir paauksuot ginkl, vidus neatitinka iors.

PITAGORAS

Tas, kuris gabus, bet darbais savais giriasi, nieko nepasieks, kadir kaip vargt.

MO TI

Gyrimasis tai savinimasis grybi, kuri i tikro nra.

TEOFRASTAS

Pagyrnas pajuokos objektas protingiems, garbinimo kvailiams, skanus ksnelis pataiknams ir savo paties garbtrokos vergas.

F. BEKONAS

Visi kalba apie kvail ir pagyrn, kad jis kvailys ir pagyrnas, betniekas nesako ito jam, o jis taip ir mirta nesuinojs apie save to,k ino visi.

. DE LA BRIUJERAS

GIR TAVIMAS

Paprastai namie pirm bokal geria sveikat, antr malonumui, trei lumui, paskutin beprotybei.

ANACHARSIS SKITAS

negerti ir nelbauti, idant nepasirodytum toks, koks esi, one toks, koks atrodai.

PITAKAS

Girtavimas yra pamiimo pratybos.

PITAGORAS

Girtumas savanorika beprotyb.

ARISTOTELIS

Daug vyno maa proto.

MENANDRAS

Vynas suteikia kiekvienam, kuris j geria, keturias savybes. Ipradi mogus pasidaro panaus pov; jis pasipts, jo judesiailengvi ir didingi. Vliau elgiasi panaiai kaip bedion: ima su visaispoktauti ir maivytis. Paskui tampa panaus lit be galo savimipasitiki, pakyla puikyb, visikai pasikliauja savo jgomis. Gal galepavirsta kiaule ir voliojasi purve.

ABUL FARADAS BARAS BRJUS

Vynas kerija girtuokliui.

LEONARDAS DA VINIS

mogus, kuris gerdamas praranda saik, nesaugo paslapi irnevykdo paad.

M. DE SERVANTESAS

Girtas mogus ne mogus, nes jis prarado tai, kas skiria mognuo gyvulio, prot.

T PEINAS

Geriame draugo sveikat ir gadiname savj.

D. K. DEROMAS

Degtin skaidri, bet dao nos ir juodina reputacij.

A. ECHOVAS

Vynas udo moni sielas ir j palikuonis.

L. TOLSTOJUS

G O B U M A S , Y K T U M A S

mogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiek vienas nori ilgiausio gabalo, o kai kas nors sveriama, sunkiausio.

KUNG SUN JANGAS

Perteklius udo.

LUKRECIJUS

Gobumas ir pyktis blogiausi patarjai.

PUBULIJUS SIRAS

41

40


19/154

Tas, kuris siekia svetimo, pelnytai neteks ir savo.

FEDRAS

yktuolis visada skursta.

HORACUS

Kas yra yktumas? Pastovus neturtas dl skurdo baims.

BERNARAS KLERVIETIS

Gobumas vis blogybi aknis.

D. OSERIS

Nepasotinamas turtuolis yra varg vargas.

ERAZMAS ROTERDAMIETIS

mogus neturi blogesnio prieo u save pat, nes beveik visos jonelaims, pavojai ir nereikalingos nuoskaudos kyla vien tik i pernelyg didelio jo gobumo.

F. GVIARDINIS

Turto perteklius yktumo prieastis.

K. MARLOULengviau apsirijliui pasotinti pilv negu akis.

V. KEMDENAS

yktuolis elgiasi su visais blogai, bet blogiausiai su paiusavimi.

T. FULERIS

yktuolis ne tiek sukaupia, kiek usitraukia nelovs.

E FENELONAS

yktuolis pamirta, kaip greitai bga laikas ir koks trumpas gyvenimas.

D. DIDRO

yktumas prasideda ten, kur baigiasi neturtas,

H. DE BALZAKAS

Retai mstome apie tai, k turime, bet visada apie tai, kostokojame.

A. OPENHAUERIS

yktumas aistra, kuri ateina su amiumi.

A. TROLOPAS

Nesaikingas apetitas niekados nebna imintingu patarju.

R. L. STIVENSONAS

Turti ir nieko neduoti kartais blogiau negu vogti.

M. EBNER-EENBACH

G U D R U M A S

Duoti maai, u tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis ska

tinti vien baime.

MO TI

Apgaudinjimas ir apsukrumas yra neteistumo pagalbininkai.

KUNG SUN JANGAS

Prastuolis savo klaidas spalvingai padabina.

KONFUCIJUS

Melas ir beprotyb velkasi tiesos drabuius, o apgaul ugoiateisum ir nuoirdum.

VANG UNGAS

Gudrum laikome nelemta ir sukta imintimi.

E BEKONAS

Gudrumas niri bedalysts ventov.

E ESTERFILDAS

Bti pernelyg gudriam viena i pai gdingiausi kvailybsatmain.

G. LICHTENBERGAS

Gudrumas labai ribot moni mstymo bdas. Jis labai skiriasi nuo proto, kur i iors panaus.

I. KANTAS

Vagis be auktojo isimokslinimo gali nudiauti k nors i prekiniotraukinio, o jeigu baig universitet, sugeba pavogti vis geleinkel.

T RUZVELTAS

I P U I K I M A S

Tas, kuris, gijs turt ir garbs, pasipuia, nelaim usitraukia.

LAO DZ

4243


20/154

Tas, kuris dl gyto mokslo i aukto kitus velgia, niekadamoni irdi neukariaus.

LIE DZ

Jei priekyje engia ididumas, paskui engia nuostolis.

LIUDVIKAS XI

Ms aistr fone puikavimasis yra tas pat, kas juokdarys draugijoje.

A. OKSENERNA

Puikyb ir 'tingumas vis yd altiniai.

B. PASKAUS

Ididumo nereikia nei slopinti, nei netgi mainti: j reikia tikpanaudoti vertingiems tikslams.

K. A. HELVECL/US

Niekingi mons puikuojasi nuolat kalbdami apie save, ymsmons niekados apie save nekalbdami.

VOLTERAS

Puikyb, per pietus mintanti tuiagarbikumu, vakarienei gaunapaniek.

B. FRANKLINAS

Ipuikimas savimeils ir nemokikumo kdikis.

. R MARATAS

Per didelis familiarumas ipuikimo padarinys.

KABAUERO

Pasakyk man, k tu manai apie save, ir a pasakysiu, kas tu.

A. F. AMJELIS

Ididumas vis heroj Achilo kulnas.

V HUGO

Vienas i geriausi vaist nuo pasiptimo ir apsimetinjimo jros liga: mogus, kur pykina, nesugeba pstis.

H. V O

Ididumas ir silpnyb Siamo dvyniai.

D. R. LOVELIS

Didiavimasis protviais kyla proporcingai atokumui.

D. V KIORTIS

44

Pati iauriausia puikyb gimsta pirmiausia i bejgikumo jausmo.P VALERI

Ididumas turi bti skydas, o ne kalavijas. A. DE MONTERLANAS

Jei norite savimi didiuotis, tai didiuokits nors tomis savybmisir gabumais, kuri neturite. Js tuiagarbikumas tada bt pavirutinikas.

G. K. ESTERTONAS

Jei kas nors sako: "A geriausias", tai jis jau sirms galva lu

bas. V KALNROZE

-

E I D I M A S

Narsus mogus neitvers eidimo, o kilnus neeis.PUBULIJUS SIRAS

eidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dl j, vadinasi, i dalies pripainti j reikmingum.

TACITAS

Paaipa turi ksti kaip avis, o ne kaip uo.D. BOKAAS

Net mandagumas ugaulus, jei jis pernelyg pabriamas.

B. GRASJANAS

Kartais po paaipa slypi dvasios skurdas.. DE LA BRIUJERAS

Paaipa yra savimylos ibandymas.

L. DE VOVENARGAS

Paaipoms prieintinas abejingumas, o kartais ir geradaryst.

. P DIUKLO

eidinjimai neteisij argumentai.. . RUSO

Pajuokos bijo net tas, kuris jau nieko pasauly nebijo.

N. GOGOLIS

45


21/154

Taiki paaipa tai spyglys, kuriame truput lik gls aromato.

S. F. UDETO

Niekas taip neprideda prieininkui jg kaip eidimas.

I. J. PADEKEVSKLS

Tas, kuris turi tiksl, nejauia eidim.

A. DE MONTERLANAS

K E R T I N G U M A S

Danai geriau eidimo nepastebti negu u j keryti.

PUBULIJUS SIRAS

Kertas eidimo nepaalina.

P KALDERONAS

Tas, kuris nugaljs kerija, nevertas bti nugaltoju.

VOLTERAS

Ir silpnas turi savo geluon.

E ILERIS,

Kertas silpnj siel palikimas.

K. T. KERNERIS

Neapykanta be kerto yra skla, nukritus ant granito.

H. DE BALZAKAS

Tas, kuris kerija, kartu su kitais praudo ir save.

B. AUERBACHAS

Keryti danai yra tas pat, kas kandioti un todl, kad jis jums kando.

O. O'MELIS

Neapykanta bailio kertas u patirt baim.

B. O

Saugokits mogaus, negrinanio jums smgio.

B. O

K V A I L U M A S

Neprotingas mogus gali susiavti kiekvienu mokymu.

HERAKLITAS EFESIETIS

Tik labai idids ir neabejotini kvailiai visai nekeiia savo elgesio.

KONFUCIJUS

Tas, kuris trokta pasiekti nemirtingum, o kamuojasi dl to, kad jo mokytojas mir, neino, ko mokytis trokta.

LAO DZ

Kvailio lieuvis aplenkia mint.

ISOKRATAS

Tai, kas neprotinga, negali trukti ilgai.

KURCIJUS

Kad ir kaip imperatoriai kvailiot, visada kliva liaudiai.HORACIJUS

Tas, kuris turi dideli gabum ir gyvena garbingai, bet nemokasavo gabumais pasinaudoti, i tikro yra tartum kvailys, kuris niekonedaro.

VANG UNGAS

Vienas melia o, o kitas pakia rt.

LUKIANAS

Kvailiai pastebi vien moni klaidas ir nekreipia dmesio gersias j savybes. Jie panas muses, kurios nori tpti vien ant kariuojanios kno dalies.

AB UL FARADAS

Ant kvailumo pamat nepastatysi proto pastato.

M. DE SERVANTESAS

Visi kvailiai usispyr ir visi usispyrliai kvaili.

B. GRASJANAS

Paadai tai spstai, kuriuos patenka kvailiai.

B. GRASJANAS

Kvailiai nelaistomi, jie auga patys.

T FULERIS

Atviros durys ir ventuol gali sugundyti.

T FULERIS

47

46


22/154

Kiekvienas kvailys susiras dar didesn kvail, kuris juo avsis.

N. BUALO

Kai gaudomas smojis, kartais pagaunama tik kvailyst.

. L. MONTESKJ

Linksmi mons daro daugiau kvailysi u lidnuosius, bet pastarieji daro didesnes kvailystes.

E. CH. KLEISTAS

Maa kvailyst geriausia i kvailysi.

M. G. UCHTVERIS

Kai kas laiko save protingu, kai jo beprotyb snaudia.

D. DIDRO

Samsonas turjo galing kn, bet silpn galv, kitaip jis nebtnuleids jos paleistuvei ant keli.

B. FRANKLINAS

Uiaupti burn kvailiui nemandagu, bet leisti jam tsti tiesiog iauru.

B. FRANKLINAS

Tingumas tai kno kvailumas, o kvailumas tai proto tingumas.

J. G. ZOIM

Kvailys turi vien pranaum prie imini: jis visada savimipatenkintas.

NAPOLEONAS I

Kvailiai ir iminiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau iminiai.

J. V GT

I vis vagi kvailiai patys blogiausi: jie grobia i ms ir laik,ir nuotaik.

J. V GT

Paprasiausias bdas tapti kvailiu remtis sistema.

J. V GT

Kur kvailyst pavyzdys, ten protas beprotyb.

J. V, GT

Kiekvienas mogus turi teis kvailyst to negalima neigti, bet ia teise reikia naudotis nuosaikiai.

K L. BIORN

Kruvinos kvailysts nepataisomos.

STENDAUS

Manyti, kad visi mons siningi, arba manyti, kad sining visai nra, daugiau negu kvaila.

D. ADAMSAS

Kiekvienas kratutinumas yra ribotumo sesuo.

V BELINSKIS

iuolaikinis mogus visk iks. Iks, jei vadinsime j sukiumiar palaidnu. Tik nepaks, jei pavadinsime j kvailu. I visko leistyiotis, tik ne i savo proto.

N. GOGOLIS

Jei Dievas retkariais nesikit, mons t nuo savo kvailumo.

N. GOGOLIS

Kvailiai mano, kad, norint Kapitolij ugrobti, pirma reikia upultisis.

H. HEIN

Neprotinga keisti arklius keliantis per up.

A. LINKOLNAS

Nepatiklumas kvailio imintis.

H. V O

Tarp noro ir apgailestavimo beveik visuomet atsiranda vietos kvailystei.

D. DARK

Tik kvailiai ir numirliai niekada nekeiia savo nuomons.

D. R. LOVEUS

Galbt daugiausia kvailysi girdi paveikslas muziejuje.

E. ir . GONKRAI

Pasaulyje kvaili daugiau negu apgavik, kitaip apgavikai neturti ko gyventi.

S. BATLERIS

48


23/154

Protingesnis nusileidia. Tai nemirtingi odiai. Jais pagrstas kvailysts viepatavimas visame pasaulyje.

M. EBNER-EENBACH

Lengviausiai atleidiame tas kvailystes, kurios padarytos ms labui.

M. EBNER-EENBACH

mogus, atkakliai kartojantis, kad jis ne kvailys, paprastai dl toturi kakoki abejoni.

V MIZNERIS

Prabanga kvailiams atstoja men.

A. DIUVERNUA

Tik kvailiai mano, kad nelaims itinka kitus, o ne juos. A. PEPJUO

Nieko nesmerk pagautas pirmo kario. Kitaip tu visada pateksi kvail padt.

K. PAUSTOVSKIS

Kvailumas nebtinai daro mog pikt, bet pyktis visada j darokvail.

E SAGAN

M E L A S

Nevaisingi darbai to, kuris paad netesi.

MO TI

Lengviausia apgauti save.

DEMOSTENAS

Melagis meluoja ir tada, kai neturi tam preteksto, vien i proio.

SENEKA JAUNESNYSIS

Melagis privalo turti ger atmint.

M. E KVINTIUANAS

Laikui bgant melas pats savaime isisklaidys.

TACITAS

Melas panaus sniego gniuul: kuo ilgiau j ritini, tuo labiaudidja.

M. LIUTERIS

Melo jaukas tiesos karp pagavo.

V EKSPYRAS

Prekiauti vju didelis menas.

B. GRASJANAS

Melagis mogus, kuris nemoka apgauti.

L. DE VOVENARGAS

Melas ir klasta kvaili ir baili ramstis.

E ESTERFTLDAS

Apvals skaiiai visada meluoja.

S. DONSONAS

Pusiau tiesa pavojingesn u mel; mel lengviau atpainti negupusiau ties, kuri paprastai maskuojasi, kad apgaut dvigubai.

T GIPELIS

Pats pavojingiausias melas tai truput ikreipta tiesa.

G. K. UCHTENBERGAS

Perdjimas yra gerai iauklt moni melas.

. DE MESTRAS

mogui, nebijaniam tiesos, nra ko bijoti melo.

T DEFERSONAS

Susilaikykite nuo pirmo melo, ir jums nereiks bijoti, kad bsitenutvertas kitus kartus.

D. PRENTIS

Vienam sukiui, kuris meluoja, tenka tkstantis lengvatiki, kurie jo mel kartoja.

A. MANDZONIS

Labiausiai pasaulyje mog emina melas didel yda, ema yda, niekinga yda, verg, nip, niek yda.

L. SETEMBRINIS

Melo tvas, be abejo, velnias, bet dl neatidumo jis neupatentavo savo idjos, ir dabar jo atradimas labai kenia nuo konkurenci

jos.

H. V O

5150


24/154

Nuodm turi daug ranki, bet melas tai kotas, kuris tinkakiekvienam i j.

O. V HOLMSAS

Pats iurkiausias melas danai isakomas tyljimu.

R. L. STIVENSONAS

Kokie melagiai patikls! Jie tiki, kad jais tikima.

. DE KNOR

Melas tartum sviestas slysta tiesos paviriumi.

H. SENKEVIIUS

Apgaudinti mones pavojinga todl, kad gal gale pradedi apsigauti pats.

E. DUZ

Tik moterys ir gydytojai ino, koks reikalingas ir naudingasmonms melas.

A. FRANSAS

Pusiau ties atskleisti dvigubai sunkiau negu gryn mel.

O. O'MELIS

Faizmas tai melas, skelbiamas bandit, ir raytojas, susitaikssu faizmu, pasmerktas nevaisingumui.

E. HEMINGVJUS

N E A P Y K A N T A

Blog poelgi reikia vengti dl neapykantos jiems, o ne i baimse

PUBULIJUS SIRAS

liuas niekingiausiu nuodu galing lit nuudo.OVIDIJUS

Skriaudikui bdinga neapksti to, kur jis nuskriaud.

TACITAS

Mes usitraukiame neapykant darydami tiek gera, tiek bloga.

N. MAKIAVEUS

Pati stipriausia neapykanta paios stipriausios meils vaisius.

T. FULERIS

Meil ir neapykanta danai trukdo tinkamai sprsti.

B. PASKAUS

Neapykanta, susieta su panieka, gali nublokti kiekvien jung.

VOLTERAS

Paprastai neapkeniame t, kuri negalime niekinti.

M. TIRU D'ARGLML

A neapkeniu vos pastebim ypsni, a mgstu juok.

V BLEIKAS

Neapykanta pati sunkiausia ir pati lykiausi grandin, kuria vienas mogus gali susirakinti su kitu, nes jos grandys prisodrintospykio ir. baims.

U. FOSKOLAS

Neapykanta aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas pasyvus. Nra ko stebtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta.

J. V GT

Neapykanta alika, bet meil dar alikesn.

J. V GT

Kiekviena valanda, skirta neapykantai, tai aminyb, atimta imeils.

K. L. BIOKN

Panieka eidia ir slegia labiau u neapykant.

D. LEOPARDIS

Neapykanta silpnj pyktis.

A. DOD

Mizantropas maiau neapkenia kit negu savs.

. A. ENOLISPaniekintas gailestis gali virsti iaurumu, kaip paniekinta meil

neapykanta.

M. EBNER-EENBACH

kvpkite neapykantos prie neapykant.

A. FRANSAS

Neksti silpnj gali tik nirus, liguistas ir tuiagarbis mogus,toks kaip Ny ar Riardas (Kuprius).

G. K. ESTERTONAS

5352


25/154

Lengva neapksti t, kuriuos maai pasti.

ALENAS

I neapykantos galima akmenis tvirtovei suritinti, taiau namgalima tik i ypsenos pastatyti.

V LDENIS

N E M O K I K U M A S

Patys takelio nesuranda, o kitiems keli rodo.

K. ENIJVS

Princas nemoka tai karnuotas asilas.

VILHELMAS 1 UKARIAUTOJAS

Nemokikumas pykio, pavydo, godumo ir kit em beiakiplik yd, taip pat nuodmi motina.

G. GALILJUS

Visikas nemokikumas priveda prie visiko bukaprotikumo.

K. A. HELVECIJUS

Nemokikumas visada pasirengs avtis.

D. DIDRO

Nemokikumas vis nusikaltim motina. Nusikaltimas pirmiausia neprotingumas.

H. DE BALZAKAS

Nemokikumas visada veda pavergim.

M. DEBORD-VALMOR

Apsivietusieji turi vien teis nemok atvilgiu teis juos

viesti.R. V EMERSONAS

Nesuvokti savo nemokikumo tokia nemok dalia.

E. B. OLKOTAS

Nemokikumas negali atneti jokios laims.

E. ZOLA

Nemokikumas tarumo motina.

V R. OLDERIS

Tas, kuris nieko neino, priverstas viskuo tikti.

M. EBNER-EENBACH

Kiekviename gine slypi kieno nors nemokikumas.

L. D. BRENDIS

N U O B O D U L Y S , A B E J I N G U M A S

mogui niekas nra taip nepakeliama kaip visika ramyb: beaistr, be reikal, be pramog, be veiklos.

B. PASKALIS

Nuobodulys atjo pasaul per tingul.

. DE LA BRIUJERAS

Nuobodulys kart gim i vienodumo.

A. DE LA MOT UDARAS

Aiku, i vis kanios ri nuobodulys yra maiausia kania, visdlto kania.

K. A. HELVECIJUS

Nuobodulys pats didiausias ms prieas.

VOLTERAS

Tai, kas gera ir net geriausia, greitai kyri, jei virsta kasdienybe.

G. E. LESINGAS

Nuobodulys tai liga, gydoma darbu, malonumas tai tik tamtikras paliatyvas.

G. DE LEVISAS

Lengva nuslpti neapykant, sunku nuslpti meil, o vis sunkiausia abejingum.

K. L. BIORN

Net skausmas, lidesio sukeltas, pakeniamesnis u patlides.

D. LEOPARDIS

Lidesys pats beprasmikiausias i vis mogaus igyvenim.

D. LEOPARDIS

Nusimi nimas tai dvasin mirtis. ^

A. RLAROFUKO'DUDOVIUS

5455


26/154

Eidamas sveius, nesinek nuobodulio.

N. GOGOLIS

Nuobodyb laimingj liga; nelaimingieji niekada nenuo bodiauja, nes per daug turi reikal.

A. . DIUFRENAS

Moralinis abejingumas per daug isilavinusi moni liga.

A. E AMJELIS

Garbtroka mielai puikuojasi savo maloningumu, o nuobodulysplrus kaip mogdra.

D. BENKFORTAS

Veiklieji retai bna nusimin; veiklumas ir lidesys sunkiai suderinami.

K. N BOUVIS

Gyvenimas trumpas, taiau nuobodulys j itempia.

. RENARAS

Nuobodulys neturi savo veido.

E VALERI

Nusiminimas galiausiai tampa proiu, beje, netikusiu.

A. DE MONTERLANAS

N U S I K A L T I M A S

Nusikaltimui reikia vien preteksto.

ARISTOTELIS

Negarb didesn bausm u mirties nuosprend.

M. E. KVINTILIANAS

Didiausias nusikaltimo skatinimas nebaudiamumas.

CICERONAS

Tas, kuris gina kaltj, pats usitraukia kaltinim.

PUBULIJUS SIRAS

Vieni nusikaltimai tiesia keli kitiems.

SENEKA

Netyin kalt nekalta.

SENEKA

Tas, kuris, turdamas galimyb sutrukdyti nusikaltim, to nepadaro, prie jo prisideda.

SENEKA

Sumanytas, kad ir nevykdytas nusikaltimas vis dlto nusikaltimas.

SENEKA

Per daug atleisdamas kaltajam, esi neteisingas kaltojo atvilgiu.

B. KASTTLJON

Kaltj atvilgiu reikia bti rstiems be iaurumo ir atlaidiems benuolaidiavimo.

. P D1UKLO

Nusikaltimas atsiranda i sumanymo, o ne i atsitiktinumo.

A. . DE RIELJ

Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereikalingi.

VOLTERAS

Pats velniausias dalykas tampa ventvagyste ir niekybe, jei jamiauktinti griebiamasi nusikaltimo.

E R. DE LAMEN

Blogas skonis veda nusikaltim.

. O. SENT BEVAS

Padaryti klaid tai patirti neskm, vert gailesio, taiau inotities ir ja nesivadovauti tai nusikaltimas.

D. MADZINIS

Nusikaltimas ir bausm auga ant vieno stiebo.

R. V EMERSONAS

P A N I E K A

Panieka pati subtiliausia kerto forma.

B. GRASJANAS

Panieka panai gangren: paeidusi dal sielos, gal gale paeidia

j vis.S. DONSONAS

Panieka turi bti pats tyliausias ms jausmas.

A. DE RIVAROLIS

5657


27/154

Panieka taupytina, nes jos reikia daugeliui.

F D. DE ATOBRIANAS

Panieka tai antausis per atstum.

H. DE BALZAKAS

Komplimentas danai slepia sitikinim savo pranaumu. I esms tai subtili paniekos forma.

H. D. TORAS

Besaik panieka paniekintajam sukelia savo didybs pojt.

V. HUGO

Neretai panieka palengvina ird, bet niekada negali nuraminti.

A. TUKNJ

Panieka pinigams dana ypa tarp t, kurie j neturi.

. KURTEUNAS

Kas emina, pats yra emas.


Jei panieka abipus, tai viena kitos nepanaikina, o tik padvigubina.

. SESBRONAS

P A T A I K A V I M A S

Meilikavimas panaus ginklus, nutapytus paveiksle: jis teikiamalonum, o naudos jokios.

PITAGORAS

O karios tiesos, kad ir kaip pataikausi, meilikavimas nenuslps.

ESCHILAS

Lipnumas ir pataikavimas tai nusikaltimo aukls.

KUNG SUN JANGAS

Tas, kuris mgsta meilikavim ir gudrius pataiknus, vliau pasigails.

FEDRAS

Tas, kuris laimje niekingai meilikauja, tikk, nelaimje iduos.

V EKSPYRAS

Pataiknai panas draugus kaip vilkai unis.

D. APMENAS

Venkite meilikautoj tai persireng vagys. V PENAS

Meilikavimas maitinamoji terp nusikaltimams.D. HJUS

Kiekviena panegirika skiesta aguon antpilu.D. SVIFTAS

Meilikavimas mums visada patinka, jei susijs su jausmais, kurimums stinga. Pasakykite kvailiui, kad jis labai protingas, ir sukiui,kad jis siningiausias pasaulyje, ir jie ims jus glbesiuoti.

H. FILDINGAS

Pataiknas turi medaus ant lieuvio ir nuod irdyje.M. LOMONOSOVAS

Nesantys giriami nepataikaujant.B. GRAS

Tas, kuris moka meilikauti, moka ir meiti.NAPOLEONAS I

Grai lp meilikavimas tai meker, ant kurios ukimba net

paties imintingiausiojo irdis.E KLINGERIS

Meilikavimas tai netikra moneta, kuri tik nuskurdina t, kuriam

tenka.L. DABRANTES

Pati didiausia klaida stengtis bti malonesniam, negu esate i

tikrj. V BEDOTAS

' Tas, kuris pasiduoda meilikavimams, beginklis. A. GRAFAS

P A V Y D A S

Kaip rdys suda gele, taip pavydas siel.PERIANDRAS

Geriau bti pavydo negu gailesio objektu.

HERODOTAS

59

58


28/154

Pavyduolis lidi arba todl, kad j pat uklupo nelaim, arba dlto, kad pasisek kam nors kitam.

BIONAS BERISTENIETIS

Pavydus mogus suteikia sau nemalonum tarsi prieui.

DEMOKRITAS

Ar tyr ir dor darb gali nedengti pavydaus meito dulks?

VANG UNGAS

Je kas nors atlikt kad ir imtus ar tkstanius darb, vertpripainimo, vis tiek j supt minia pavyduoli.

VANG UNGAS

Pavydas laimingj prieas.EPIKTETAS

Pavydas protui yra kaip skausmas akims. I pavydo protas galiapakti.

A. N. DAMIS

Pavydas niekada neturi vents.

E BEKONAS

Pavyduoliai mirs, bet pavydas niekados.

MOLJERAS

Smalsumas atsiranda i pavydo.

MOLJERAS

Pavydas nesutaikomesnis u neapykant.

E DE LAROFUKO

Pavyde gldi daugiau garbtrokos nei meils.

E DE LAROFUKOPavydas minta abejonmis ir tuojau pat virsta niriu arba praei

na, vos tik sitikinimas pakeiia abejones.

E DE LAROFUKO

Neretai giriamasi aistromis, net paiomis nusikalstamiausiomis, betpavyd as aistra drovi ir gdinga, kuri visi slepia .

E DE LAROFUKO

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieko.

M. DE SKIUDERI

I pavydo mogus niekada netaps turtingesnis.D. RJUS

Pavydas yra sielos nerimas dl to, kad ms geidiam gr turikitas mogus, kurio nelaikome vertesniu u save j turti.

G. V LEIBNICAS

Su pavydo vliava ingsniuoja neapykanta, meitas, idavyst ir

intrigos.K. A. HELVECIJUS

Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltim u gobum ir

garbtrok.VOLTERAS

Pavydas viso labo kvailas ididumo kdikis arba beproio liga.

P BOMAR

Skurdo vaizdas pavyduoli nejaudina.J. V GT

Pavydas bna iurktus, jei nepasitiki tuo, kur myli; pavydas bna

subtilus, jei nepasitiki paiu savimi.P PANANTIS

Viskas aiku pavydui, o rodym nra.M. LERMONTOVAS

mogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargas.

STENDALIS

Pavydas vidinis purvas, neivengiamai isiveriantis laukan.

A. BAKICHANOVAS

Pavydas danai yra ne kas kita kaip nerimastingas tironijos sieki

mas meils sferoje.M. PRUSTAS

Pavydo kania atsiranda save atidavus mylimajam. Perduodamasgaut siel kitam, blogesniam, mylimasis emina tave, ir dl to kankinamai skaudu: tave tartum udo niekingo liudininko akivaizdoje.

M. PRIVINAS

6160


29/154

P Y K T I S

Skruzd ir kirml irgi turi savo tul.

ARISTOFANAS

Tas, kuris piktas, geras tik sau.

PUBULIJUS SIRAS

Pyktis, kad skaudiau eist, apsimeta gerumu.

PUBULIJUS SIRAS

Pyktis yra trumpa beprotyb.

HORACIJUS

Piktieji persekioja doryb labiau, negu gerieji j myli.

M. DE SERVANTESAS

Pyktis tai atvira ir trumpa neapykanta; neapykanta tai prislopintas ir nuolatinis pyktis.

. P. DIUKLO

Kiekvienas pyktis yra silpnumo idava.

. . RUSO

Pikti mons neturi dain.

J. G. ZOIM

Gebjimas piktintis svarbiausioji kiekvieno doro mogaus ginkluots dalis.

D. R. LOVEUS

Piktas mogus man atrodo nenormalus ir ne kart pasirodo kaiplabai domus fenomenas, lyg bt klaidingos idjos supainiotas.

M. K. IURLIONIS

Geriau ypsena negu pasipiktinimas.E. FAG

Pyktis neapakina: jis gimsta i aklumo.


S A V I M E I L

vrys, gyvenantys kartu su mumis, prijaukinami, o mons, bendraudami vienas su kitu, tampa laukiniai.


Save simyljs varov neturi.CICERONAS

Padegti nam, kad isikeptum kiauiniens, egoisto savyb.

E BEKONAS

Tas, kuris sodina medius, myli ne tik save, bet ir kitus.

T FULERIS

Tas, kuris ne per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano.

J. V GT

Egoizmas visada buvo visuomens rykt, ir kuo daugiau jo buvo,luo blogiau visuomenei.

D. LEOPARDIS

Savimeil draugysts nuodas.H. DE BALZAKAS

Vargas t a m , kuris savimi patenkinta s; toks mogus niekad negis

| i | ( l l o .

N. GOGOLIS

|rl ; 11 > nf-. hl i| imint ingesni , visa i neb t egoist .

N. GOGOLIS

Mykti Ilk s i v e , vadinasi, neapksti kit.

F R. DE LAMEN

I y,stuoju maloni kla idinga paira, kylant i i ms planeto s form*, kad kiekvienas mogus yra pasaulio virn.

R. V EMERSONAS

Kai gamta palieka kam nors proto sprag, paprastai utepa js 111 [ u pasitenkinimo savimi sluoksniu.

H. V LONGFELAS

Daugelis moni panas kiauin; jie per daug kupini savs,|.;id tilpt dar kas nors.

H. V O

Savs simyljimas paguoda, Dievo duota menkiems charakte-

I l . l l l i s .

B. BARTONAS

Savimeil bedugnis indas; galite supilti j visus Didiuosiuscicrus, vis tiek nebus pilnas.

O. V. HOLMSAS

6362


30/154

Meil paiam sau romanas, trunkantis vis gyvenim.

O. VAILDAS

emje nra n vienos lygiagrets, kuri nebt sitikinusi tikraigalinti tapti pusiauju, kad tik gaut teis.

M. TVENAS

Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu prieu pats sau tampi.

M. EBNER-EENBACH

Savimeil galma sueisti; umuti jos negalima.

A. DEMONTEKLANAS

Jokie pagyrimai negali patenkinti savimeils. Tai nelaiminga meil.

ALENAS

Savimeil keistas vris: jis gali miegoti nepaisydamas stipriausi smgi ir staiga nubunda mirtinai sueistas dl drskimo.

A. MORAVIJA

M E I T A S

mog, nabdanti meit apie kitus, varyk i savo nam.

FALESAS

Nekre ipti dmesio paskalas, sklindanias panibdomis kaip besi-sunkis vanduo, nekreipti dmesio kaltinimus, kuri tikrum meiikai pasireng patvirtinti nusipjaudami gabal kno, tai kur iekotina didiausio supratingumo.

KONFUCIJUS

meitas siaubingas todl, kad neteisingumo auka bna viena, oneteisingi bna du: tas, kuris meit skleidia, ir tas, kuris juo tiki.

HERODOTAS

meite esti du nusikaltliai ir vienas nuskriaustasis: meiikaskaltas dl to, kad neteisingai kaltina u aki; kaltas ir tas, kurispatiki meiiku, dar tiksliai neinodamas. Apmeitasis nukenia dvigubai: nuo vieno dl to, kad jo apmeitas, nuo kito dl to, kadlaikomas blogu mogumi.

HERODOTAS

meitas yra siaubingas dalykas meiikai vagia didiausims turt artimj palankum. eidimas, nors blogas poelgis,

vis dlto geriau u meit, nes veikiama atvirai.

HIPEJAS ELIDIETIS

Klastnas, jei nori k nors apmeiti, giria, o jei rengia prie kn o i s smoksl, stengiasi umigdyti budrum.

VANG UNGAS

meito ir pikt kalb reikia saugotis kaip nuodingo kirmino antfos jie slypi u subtili ir pagraint posaki.

PLUTARCHAS

Tas, kuris meiik nesmerkia, juos skatina.

SVETONUS

meitu jau daug geni inaikinta, miestai su eme sulyginti,tvas, beprotybs apimtas, sukyla prie sn, brolis prie brol,

vaikai prie tvus, o meiluiai vienas prie kit. Daug draugystslysii) nutraukta, daug nam paversta griuvsiais patikjus meitu.

LUKIANAS

Miglotos uuominos meiiko kalba.

V EKSPYRAS

Atmintis ir sin niekada nesutiko ir nesutiks atleisti u meit.

D. S. HALIEAKSAS

Smellliii kiiilujami nurodant autori tam, kad malonumas bt

bi ptvojtui.

VOLTERAS

meiimas nemirtinga savimeils it dykinjimo dukra kirivu ypsena i perkarusi furija pila nuodus ant vis luom, betpagrindinis jos strli taikinys yra tie, kurie turi proto, groio iraukt padt.

VOLTERAS

Pats geriausias atsakymas meit tyli panieka.

J. J. ENGELIS

Kiekvienas meitas susiranda alinink; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip meitas.

A. HAMILTONAS

meitas yda, turinti nepaprast savybi: stengdamiesi j sunaikinti, palaikote jo gyvyb; palikite j ramybje jis pats mirs.

T PEINAS

meitas net be rodym palieka gilius pdsakus.

A. PUKINAS

.'I. !I2H 6 S64


31/154

Yra ginklas, siaubingesnis u meit, tai tiesa.

. M. TALEIRANAS

Anoniminis piktodiavimas galbt gdingesnis net u atvirmeit.

V HUGO

meitas panaus ir: jei jos negalima umuti pirmu smgiu,geriau visikai neliesti.

H. V. O

Reputacijos numarinimas nusikaltimas, i tikrj lygus knonumarinimui; meiiko lieuvis udiko durklo tikrasis brolis.

T. EDVARDSAS

Lieuvavimas ir meitas neturt tokios galios, jei kvailumas netiest jiems kelio.

A. DIUMASNUS

Niekas negali susilaikyti nepasmerks, netgi aukos kartais estibudeliais.

A. KAMIU

TIN GIN Y ST

Kiekvienas turi teis pasmerkti veltd.

SOLONAS

Dykinjimas ir neveiklumas ieko ydingumo ir patraukia j paskuisave.

HIPOKRATAS

Dykaduoniavimas paskubina senatv, o darbas pratsia mumsjaunyst.

A. K. CELSAS

Jei utvankoje atsiranda plyi ir niekas j neutaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jausugautas uvis.

VANG UNGAS

Snauduliu, miegu ir tinginyste ivejamos i pasaulio visos dorybs.

E PETRARKA

Dykintojai negyvliai vis ilg savo gyvenim.

T FULERIS

I dykinjimas labiau u visas kitas ydas silpnina nars.. MONTESKJ

I dykaduoniai visada dideli plepiai: kuo maiau galvoji, t uo dau

ginu kalbi.. MONTESKJ

Dykaduoniavim laikau savotika saviudybe.F D. ESTERFILDAS

linginiai visuomet esti vidutinybs visose srityse.VOLTERAS

linginiai visada rengiasi k nors nuveikti.L. DE VOVENARGAS

Ni-nl dliokite rytdienai to, k galima p adaryti iandien.B. FRANKLINAS

llngjimas kaip rdys suda greiiau, negu darbas nualina.B. FRANKLINAS

I Ingjimas kiekvien darb daro sunk, o meil darbui lengv.B. FRANKLINAS

Vilions, kurie niekada neturi laiko, paprastai nieko neveikia.

G. K. LICHTENBERGAS

I dykinjimas nuobodulio motina.

Btiliai sunkus darbas nieko neveikti.

|dyk;is gyvenimas negali bti tyras.

I i nori turti maai laiko, nieko nedaryk.

STENDALIS

O. VAILDAS

A. ECHOVAS

A. ECHOVAS

Vl, ims i nuostabiausi paklydim manyti, kad mogaus laim

i , nloko nedaryti.L. TOLSTOJUS

6766


32/154

U S I S PYRI M A S

Pasiptliai ir usispyrliai visk daro savaip, neklauso niekienopatarim ir veikiai tampa savo paklydim aukomis,

EZOPAS

Kilnus vyras tiesus ir tvirtas, bet neusispyrs.KONFUCIJUS

Tvirtumas yra proto narsumas; jis reikia vies ryt. Usispyrimas,

prieingai, yra apakimas.VOLTERAS

Nebkite nei per daug usispyr, bandydami sulaikyti tai, kasgriva, nei per daug skubkite tvirtinti tai, kas lyg ir atsiranda.

R. B. DE KONSTANAS

Usispyrimas atsiranda ne tiek per vali, kiek dl gabum stokos.

A. PLAROFUKO-DUDOVIUS

Atkaklumas nuo usispyrimo skiriasi tuo, kad pirmojo altinis didelis noras, o antrojo, prieingai, didelis nenoras.

H. V BIERIS

VEIDMAINYST

Daugelis gdingai besielgiani sako puikiausias kalbas.

DEMOKRITAS

Viena ranka duon rodo, o kitoje akmuo.PLAUTAS

Kauk nukrinta, o esm pasilieka.LUKRECIJUS

Stovdamas jis kalba viena, o sddamas kita.SALUSTTJUS

Paveldtojo aaros danai slepia linksm juok.PUBULIJUS SIRAS

Piktas mogus ypa piktas, kai dedasi geru.

PUBUUJUS SIRAS

Tai, kas panaiausia auks, neretai tra iliuzija. A. DE BAROSAS

Veidmainyst yra duokl, kuri yda duoda dorybei.

E DE LAROFUKO

Pagarbumas labiausiai umaskuotas, slapiausias ir eleganti-h,Misis komplimentas.

V ENSTONAS

mons ne visuomet bna tokie, kokie atrodo.

G. E. LESINGAS

\Ku klumas kartais bna veidmain ingas, o naivuma s niekad a.

. DALAMBERAS

Veidmainiaujama ne dl malonumo.

S. DONSONAS

/tuliais tikkite tik tada, kai juos atitinka darbai.

NAPOLEONAS I

I didiausi veidmainia i daniau u kitus apmulkin ami.

V GEZLITAS

[lli veidmainyst sukelia pagarb monms, pratusiems patarnauti.

H. DE BALZAKAS

kuris tarp dviej stovykl, visada bus muamas.

R. ROLANAS

Veidmainyst nesuderinama su laime.

V U L G A R U M A S

Vulgarumo esm siekti sensacijos.

A. MORUA

DZ. RASKINAS

Nm didesnio vulgarumo u pernelyg didel rafinuotum.

M. TVENAS

Panaiai kaip netikras rafinuotumas, egzistuoja ir netikras vulgarumas.

E MORIAKAS

6968


33/154

PROTIS

Nugalti blogus proius galima tik iandien, o ne rytoj.

KONFUCIJUS

Geras protis privalo paalinti tai, k dieg blogas.

SENEKA

Pasirink geriausius dalykus, o protis padarys juos ir malonius.

PLUTARCHAS

protis nuslopina prigimt.

B. PASKAUS

Polinkis lengvai veikiamas, o virts proiu - nenugalimas.J. V. GT

protis panaus lyn. Mes kasdien vejame j po vien pluot,ir gal gale mums neutenka jgos j nutraukti.

H. MANAS

irdis pranta tikti tuo, k pranta sakyti lpos,

. BODLERAS

Nra tirono, baisesnio u prot, ir mogus, kol nesiprieina jo paliepimams, negali bti laisvas.

K. N. BOLMS

protis yra protis, pro lang jo neimesi; prot reikia ingsnis po

ingsnio ivilioti i nam.M. TVENAS

proio pastovumas paprastai susijs su absurdikumu.

M. PRUSTAS

Papratimas antras prigimimas. Daugumai moni jis pasirodo bess vienintel j prigimtis.

R. ROLANAS

J A U S M A I

Pasitikti neprotingais pojiais prast siel savyb.

HERAKUTAS EFESIETIS

Kai diaugsmas savo virn pasiekia, pakrypsta pykio link. Kai

pyktis savo virn pasiekia, linksta diaugsm. O taip yra todl,kad abiem atvejais bt ilaikyta pusiausvyra.

LIE DZ

Jei meil monms nra pataikavimas, o neapykanta jiems nra j skriaudimas, ir meil, ir neapykanta yra tyros.

KUNG S UN /ANGAS

Niekada nra taip naudinga delsti kaip pykstant.

PUBULIJUS SIRAS

Linksmumas veda palankum, pyktis atsiskyrim nuomoni. O atsiskyrus kyla nepalankumas monms.

VANG UNGAS

Visa ms imintis randasi i jausm.

LEONARDAS DA VIN1S

Kiekvienas samprotavimas baigiasi nuolaida jausmui.

B. PASKALIS

Jausmai nepatikimi.

1CHARA SAIKAKU

Protas ir jausmas padeda vienas kitam ir vienas kit papildo. Tas,kuris klauso vieno i j patarimo, o kito nepripasta, be reikaloisiada tos pagalbos, kuri mums duota.

L. DE VOVENARGAS

I to paties jausmo kyla menas ir doryb.

J. G. FORSTERIS

Jausm galima priversti nutilti, bet nemanoma nurodyti jam rib.

E E HEKERIS

Meil egoistikiausias i vis jausm.

R. B. DE KONSTANAS

Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomon.

J. V GT

Jausmas ugnis, o mintis alyva.

V BELINSKIS

Tikras jausmas nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nra.

H. DE BALZAKAS

70 71


34/154

Niekas nekyla taip greitai kaip prieikumo jausmas.

A. DE MIUS

Tik tie jausmai venti, kurie perjo met, ibandym aizdr irnesibaigia priklausomai nuo geografijos bei met laik.

A. GERCENAS

Tiems, kuriems nesvetimas pykio jausmas, nesvetimas ir meilsjausmas.

V. HUGO

Ne idja, o jausmu patraukiami mons.

H. TENAS

Danai mons upildo pykiu savo proto spragas. V R. OLDERIS

Visi kilns jausmai susij su kakokiu nenusakomu lidesiu.

L. TOLSTOJUS

Visi jausmai, kuri altinis meil visam pasauliui, geri, okuri savimyla, blogi.

L. TOLSTOJUS

I vis gailesi didiausias yra gailjimasis paties savs.

M. K. IURLIONIS

Be tam tikros mstymo kultros negali bti subtili jausm.

A. FRANSAS

Aistr pranoksta tikras jausmas.

A. MORUA

Visus didiausius atradim us padar tie mons, kuri jausmai pranoko mintis.

. H. PARKCHERSTAS

Jausmas upildo nemokikumo spragas.

E. GODENAS

72

JUOKAS, DIAUGSMAS

Diaugsmas dl nieko ir neinojimas apie niek tai tikrasdiaugsmas ir tikras inojimas.

LIE DZ

Juokas slopina tamp, nes jis yra poilsis.

Tikras diaugsmas dalykas rimtas.

ARISTOTELIS

SENEKA

Gera netekti tokio diaugsmo, su kuriuo kartu inyksta ir lidesys.

PUBULIJUS SIRAS

Juokits, jei esate imintingi.,MARCIAUS

Paprastai paskutinis juokiasi tas, kuriam prieakyje stinga vienodanties.

B. SPINOTA

Laukti diaugsmo taip pat diaugsmas.

G. E. LESINGAS

Juokas yra mogikesnis dalykas u pykt.

G. E. LESINGAS

Diugesys tai dangus, po kuriuo klesti viskas, iskyrus pykt.

ANAS POLIS

Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas.

J. V GETE

Vienos aaros duotos diaugsmui, kitos skausmui. Pirmosiosgaivina, antrosios degina.

K. BIN1

mogus gali pretenduoti diaugsm ir laim tik tiek, kiek jteikia kitiems.

E. FON FEICHTERSLEBENAS

Tas, kuris juokiasi, visada nugali verkianius.

Juokas taiso paproius.

J. SLOVACKIS

H. DE BALZAKAS

73


35/154

mons, kurie patiria per daug diaugsmo, neivengiamai bunka.

H. DE BALZAKAS

Nusijuokti geru, skaidriu juoku gali tik labai geras mogus.

N. GOGOLIS

Tiesa juoke.

D. DE IRARDEN

Nuo kiekvieno tavo diaugsmo Zem pralinksmja su tavim.

A. MANDZONIS

Pasidalytas diaugsmas auga.

D. D. HOLENDAS

Diaugsmas suartina, o skausmas sutelkia.

A. BUARAS

Tas, kuris bijo juoko, nemgsta tiesos.

I. TURGENEVAS

Visa, kas yr diaugsminga, didina gyvenimo jgas.

H. SPENSERIS

Didiausias gyvenimo diaugsmas jausti, kad esi reikalingas irartimas monms.

A. ECHOVAS

Humoras tai gelbjimo ratas gyvenimo bangose.

V KAB

Paprastai apie mog galima sprsti i to, i ko jis juokiasi.

V MIZNERIS

Tie, kurie bijo juok, netiki savo jgomis. Tai herakliai, kurie

bijo kutulio.

P VALERI-

Neprarask humoro. mogui jis yra tas pat, kas aromatas roms.

D. GOLSVORTIS

N pats velnias nieko negali padaryti mogui, kol is dar sugebajuoktis.

A. MIUNT

74

K A L B A

Sunaikink j [kalb] sunaikinsi santaik, vienyb ir gerov.Sunaikink j utemdysi saul danguje,-sumaiysi pasaulio tvark,atimsi gyvyb ir garb.

M. DAUKA

Ne ems derlumu, ne drabui skirtingumu, ne alies graumu,ne miest ir pili tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia ilaikydamos ir vartodamos savo kalb.

M. DAUKA

odynas tai visata, idstyta abcls tvarka.

T FULERIS

Gramatika valdo net karalius.MOLJERAS

Aistra odio siela.

B. FONTENELIS

Tas, kuris nemoka svetim kalb, nesupranta ir savosios.

J. V GT

Nieko dvasingesnio nei irdingesnio u kalb tauta neturi. Tad jeitauta nenori prarasti to, per k egzistuoja, turi nieko kito taip neirtikaip kad nebt darkoma ir griaunama jos kalba.

E. M. ARNTAS

Jei kalba bt logins, o ne poetins minties vaisius, egzistuottik viena kalba.

E HEBELIS

Gerbkite savo kalb, ir jums bus gera gyventi* Nes kaspats savs negerbia, to ir kiti negerbs.

J. ALUNANAS

Tebeturi dar lietuviai ir emaiiai vis brangiausi palikim savo boi praboi, t. y. savo kalb, kuri idant iplt i nasr visalyjanio laiko ir pastatyt alia kalb mokyt, turi an iandien dailinti.

S. DAUKANTAS

Kalba tai miestas, kurio statybas kiekvienas mogus, gyvendamas emje, atnea savo akmeni.

R. V EMERSONAS

75


36/154

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yraidta visa jos prigimtis istorija, bdo ypatybs, siela, dvasia.

J. JABLONSKIS

Kalba yra vis didysis, jos paios pasistatytasis paminklas.

J. JABLONSKIS

I vis odi tiksliausi tie, kurie paiu trumpiausiu keliu atvedamus prie fakt.

. H. PARKCHERSTAS

Kalbdamas kiekvienas mogus padaro ryki savo asmenyb irtodl jis yra nors maas menininkas.

VYDNAS

Kalba tai brasta per laiko up; ji mus veda protvi bst, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugs gils vandenys.

V ILI-SVITYIUS

K O V A

Viskas randasi per kov.


Tiktai kovodamas mogus gali pasiekti didiausi gerov ir laim.

SOKRATAS

l Jati didiausia pergal nugalti save.

PLATONAS

Ten, kur vienyb, visada ir pergal.

PUBULIJUS SIRAS

Vargas nugaltiesiems.

LIVIJUS

Atjau, pamaiau, nugaljau.

CEZARIO praneimas senatui

Daniausiai nugali tas, kuri neirta rimtai.

ERAZMAS ROTERDAMIETIS

Tas, kuris gerai pasireng miui, jau pusiau laimjo.

M. DE SERVANTESAS

76

Mums patinka tik kova, o jokiu bdu ne pergal.

B. PASKALIS

Be rizikos laimjs, be lovs triumfuoji.

Tas, kuris nugaltas vieno , vis nugaltas. /

P KORNELIS

E ILERIS

Idjas galima nuginkluoti tik kitomis idjomis.

H. DE BALZAKAS

Neviltis ir delsimas tai baim, sukelianti pralaimjim.

H. D. TORAS

Pavojus pralaimti kovoje neturi ms sulaikyti nuo tokio reikalo, kur laikome teisingu.

A. LINKOLNAS

Jeigu laikote drambl u upakalins kojos, o jis bando itrkti,geriausia j paleisti.

A. LINKOLNAS

Nugaltojo nedidiadvasikumas perpus sumaina pergals reikmir naud.

D. MADZINIS

Kas yra pralaimjimas? Viso labo mokykla, pirmas ingsnis kaktobulesnio.

. V FILIPSAS

Pergal galima veikiai pasiekti, bet sunku tvirtinti.

L. RANK-

Pralaimjimas paveria kaulus titnagu, o kremzl raumenimis,pralaimjimas daro mones nenugalimus.

H. V BIERIS

Kai jums pasidaro labai sunku ir viskas atsigria prie jus, iratrodo nra jg ksti n minut s, jokiu bdu nepasi duokit e kaip ,tik tokiais momentais kovoje vyksta persilauimas.

H. BIER-STOU

Net didiausioje neviltyje kova yra vilti s. |

R. ROLANAS

Pralaimjimas stipriems teikia tvirtybs.

. DE SENT EGZIUP1A. DE SENT EGZIUPERI

11


37/154

Pralaimjimas, kad ir koks bjaurus, gali bti vienintelis kelias prisiklim.


Pralaimjimo nra, kol pats mogus neprisipaino nugaltas.

D. DANIELSAS

Nugaltojas visada perima tam tikr bruo i nugaltojo.

B. O

Kovotojas ir su trkumais yra kovotojas, o mus be trkum tik nepriekaitinga mus.

A. DOVENKA

Galabydamas savo artim, nesakyk, kad kovoji dl idealo.

E. KROTKIS

Tikrasis pralaimjimas yra princip idavimas, atsisakymas savoteisi ir niekingas nuolaidumas blogiui.

D. NERU

Kovojaniam mogui pralaimti ne gda.

. 'ROMNAS

Pralaimjimas tik tada vertas paniekos, kai po jo pasiduodama.

A. D. KROMNAS

Didiuokis vien tokiomis pergalmis, kuri pasieksi kovodamaspats su savimi.

. VOLFROMAS

LA IM

Nepadeda laim apsileidliams.

SOFOKUS

Akla ne tik laims deiv Fortna; kartais ji apakina ir tuos, kuriesuteikia laims.

CICERONAS

Laimingas ne tas, kuris toks kam nors atrodo, o tas, kuris patstoks jauiasi.

PUBULIJUS SIRAS

Laim tenka tam, kuris daug dirba.

LEONARDAS DA VINIS

Tik bendroje laimje galima rasti savo asmenine laim.

T HOBSAS

Svetima laim visad mums atrodo perdta.

. MONTESKJ

Doryb neatnea laims, bet moko mgautis ja, jei ji yra.

. . RUSO

Laimingiausias yra tas, kuris suteikia laim kuo daugiau moni.

D. DIDRO

Kas laims ieko prabangoje ir lbavime, panaus t, kuris atiduoda pirmenyb vaks mirgjimui, o ne sauls vytjimui.

NAPOLEONAS ILaimingieji turi vien trkum, i kurio niekad neisivaduoja: jie

laiko nelaiminguosius paius savo nelaimi kaltininkais.

E. R BOENAS

Nieko nra kilniau ir nuostabiau kaip suteikti laim daugumaimoni.

L. VAN BETHOVENAS

Laim beldiasi maiausiai kart kiekvienas duris.

V GEZLITAS

Tik du dalykai padeda laimei tikjimas ir meil. ,

. NODJ

mogaus gyvenimas kupinas laims daugiausia dl to1, kad mogusaminai laukia, jog netrukus bus laimingas.

E. A. PO

Didel laim nepainti nelaims.L. EEERIS

I vis keli, kurie veda laim, patys tikriausi darbas iratkaklumas.

L. REIBO

Jei kada nors, vydamiesi laim, rasite j, tai, panaiai kaip sen, fiekanti savo akini, pastebsite, kad ji vis laik buvo jums antnosies.

H. V O

7978


38/154

Laimingieji neturi stengtis bti dar laimingesn.

T FONTANE

Visais amiais visos tautos, visos klass laim suprato skirtingai.Jei palygintume valstieio ir filosofo oro pilis, pastarj architektra bt kitokia.

H. SPENSERIS

Kart gyvenime Fortna beldiasi i kiekvieno mogaus duris, betmogus daniausiai tuo metu sdi kaimyninje smuklje ir negirdi jos

beldimo.

M. TVENAS

Neabejotina laims slyga yra darbas: pirma, mgstamas ir laisvasdarbas, antra, fizinis darbas, adinantis apetit ir suteikiantis stipr,

ram mieg.

L. TOLSTOJUS

Reikia bti santriam, kai kalbi apie savo laim.

. RENARAS

Sunku pasakyti, kas atnea laim. Turtas ir neturtas, be abejo,negali to padaryti.

K. CHABARDAS

Laim yra inoti savo galimybi ribas ir bti jomis patenkintam.

R. ROLANAS

Norint bti laimingam su monmis, reikia prayti j tik to, k jie pajgia.

T BERNARAS

Laim yra santykin kaip virimo temperatra.

VU DING SIUNGAS

Nori bti laimingas vairiomis aplinkybmis nuolatos prisiminktamsiausias savo dienas. Kitaip ta striuka laim bus nepasiekiamakaip horizontas.

VU DING SIUNGAS

Kito laime mes galime usikrsti kaip liga, bet, deja, laim niekadnesukelia epidemijos.

. NEVJO

80

M A L O N U M A I

Gris ir tiesa tie patys visiems, bet malonum gali sukeltivairi.

DEMOKRITAS

Tai, k sukr poreikis, sumanyta seniau negu tai, k sumanmalonumas.

CICERONAS

Ten, kur nra vairovs, nra ir malonumo.

PUBULIJUS SIRAS

Alkiui numalinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint

patenkinti persisotinusio skrandio ugaidas.SENEKA.

Nra tokio malonumo, kuris gal gale nesibaigt persisotinimu.

PUNIJUS VYRESNYSIS

Malonumas, apie kur negalima pasakoti, nra malonumas.

RECAS

\ M a l o n u m o esm ta, kad jo geidiama. fB. PASKAUS

Pats tobuliausias malonumas teikti malonum kitiems.

. DE LA BRIUJERASMalonumas visada gris, o kania visada blogis, bet ne vi

sada verta patirti malonum, kartais verta patirti ir kani.

N. MALBRANAS

Nuovargis geriausia pagalv.

B. FRANKUNAS

Malonum gali pagrsti iliuzija, bet laim grindiama tikrove.

N. S. AMFORAS

Didiausias toks knikas m

Documents

Isminties.druska.aforizmu.rinkinys.1996 Krantai