vildziunaite .Kaip.tapti.turtingu.1998 Krantai

8/2/2019 vildziunaite .Kaip.tapti.turtingu.1998 Krantai

1/55


2/55


3/55

UDK 338.22

Me 71

V. Meidnas,

ISBN 9986-941-02-4 B. Purlien , V. Vildinait

TURINYS

Vidas Vidaitis turi dj 6

Norminiai aktai 8

Tavo verslo pradia 9

Pamstymai apie verslo pradi 9

Ar tinkamas laikas verslo pradiai 10

Neigiami faktoriai 10

Teigiami faktor iai 10

Kam vargintis? 11

Atidiau pair kime save 12

Js verslo idjos 14

Idjos pasirinkimas 15

K js sugebate? 15

Js idj apibr imas 15

Tolimesni ingsniai 16

moni steigimas ir likvidavimas 17

Veiklos nutraukima s 18

Licencij idavimas 22

Veiklos rys 22

mons registravimas moni rejestre 26

mons registravimas valstybinje mokesi inspekcijoje (VMI)

ir valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdybos

teritoriniame skyriuje 30

Pagrindiniai mokesiai, kuriuos moka individualiosios

(personalins) mons 33

Individualij (per sonalin i) moni pajam mokestis 35

moni samdom darbuotoj pajam mokestis 40
http://erdvese.org/


4/55

Pridtins verts mokestis 44

PVM tarifai 46

Apmokestinamoji vert 46

PVM atskaita 46

PVM deklaravimas ir jo mokjimas 47PVM apskaita 47

PVM grinimas 48

Akcizai 49

Muitai 53

Kiti mokesiai ir rinkliavos 57

moni ir organizacij nekilnojamoj o turto mokestis 58

ems mokestis 59

Valstybins ems ir valstybinio vandens fondo vandens telkininuomos mokestis 59

Mokesiai u valstybinius gamtos iteklius 59

Naftos ir duj itekli mokestis 60

Mokesiai u aplinkos terim 61

Prekyviei mokestis 62

yminis mokestis 63

Atskaitymai nuo realizavimo pajam Keli fond 64

Konsulinis mokestis 66

Apskaita individualiosiose (personalinse) monse 68

Buhalterins apskaitos tvarkymo bdai 68

Specialij apskaitos dokumen t rekvizitai 72

Buhalterins apskaitos tvarkymo individualiosiose (personalinse)monse tvarka 74

Fiktyvios mons 76

Mokesi moktojo teiss ir pareigos 79

Informacijos pateikimas mokesi adminis tratoria ms 83

Ekonomins sankcijos ir administr acins nuobaudos 86

Ekonomin s sankcijos pagal mokesi statymus 87

Administracins nuobaudos pagal Administracini teisspaeidim kodeks 92

Pagrindiniai norminiai aktai 104

Baigiamoji dalis 107

Valstybins mokesi inspekcijos administruojami mokesiai,

kuriuos moka individualio sios (person alins) mons 108
http://erdvese.org/


5/55

Lietuvoje yra per 90 tkst. individualij (personalini) moni. Taigi deimtys tkstani moni daugiau ar maiau skmingai organizuojasavo versl, sudaro galimybes savo eimoms turti nuolatin pajam altin, pasilo darbo vietas, taip pat ir pragyvenimo altin kitiems. Indi

vidualiosios (personalins) mons gamina prekes ir teikia paslaugas,

jos moka mokesius ir tuo papildo nacionalin biudet. Taip susiformuoja visuomens dalis, kuri vienija atsakomyb u savo veikl, savarankikumas, sumanumas, organizuotumas.

Gyvenimo praktika akivaizdiai rod, kad maa norti tapti verslininku. Tam reikia praktini gdi, sugebti pritaikyti teorines inias, imokti derinti rizik su kruopiais skaiiavimais.

Js norite sijungti i draugij? Mes Jums padsime. Kartu su mspersonau - pradedaniuoju verslininku Vidu Vidaiiu - bandysime

6

veikti daniausiai sutinkamas klitis, atversti bent svarbiausius versloorganizavimo pradiamokslio puslapius.

Taigi ko pirmiausia reiks Vidui, kai jis nusprs pradti savo versl? Vidui reiks skms, o skm - tai gera verslo idja, pakankami materialiniai, darbo ir finansiniai itekliai, reikiami sugebjimai ir naudinga informacija. Atrodo, Vidui reiks ne taip jau maai? inoma, jisturs daug patarj: biiulius, artimuosius, verslinink interesus atsto

vaujanias institucijas. Pavyzdiui, patarimais ir informacija su ver-slininkais gali pasidalinti Vilniaus verslo konsultacinis centras(M. K. iurlionio g. 1, Vilnius, tel. 22 20 92, faksas 222 637), kiti ver-slo konsultaciniai centrai, Verslinink darbdavi konfederacija

(tel. 61 79 92). Mes jam irgi padsime. Kartu "nueisime" registruotimon pas moni rejestro tvarkytojus, Valstybinio socialinio draudimofondo (VSDF) valdyb, Valstybin mokesi inspekcij (VMI). Pagal

vosime, kur ir kaip Vidas gaus reikaling informacij apie verslo organizavim, savo teises bei pareigas valstybei, kitiems kio subjektams.

Atkreipsime dmes specialius veiklos reikalavimus, pavyzdiui, licencij idavim, mons status ir pan. Pasiaikinsime, kaip reikia pildyti pajam, PVM deklaracijas, kokia yra informacijos pateikimo mokesi inspekcijai tvarka. Suprantama, daugiausia dmesio skirsime mo

kesi klausimams - juk ir is leidinys pirmiausia tam skirtas.Kiekvienas verslininkas, pradjs ar ketinantis pradti savo veikl,

paliudys, jog pradia labai sunki. Pasirengimas verslui gana sunkus dlfinansini ir psichologini prieasi, informacijos stokos.Vienasmogus pats mina staig slenksius, o kitas tai patiki profesionaliemsteisininkams ir finansininkams arba kreipiasi konsultacines firmas.Bet kuriuo atveju tai yra asmens apsisprendimas ir atsakomyb.

Kiekvienas, rysis pradti savo versl, turi tai daryti atsakingai. Jeigu asmuo priima sprendim usiimti komercine-kine veikla, lygiai kaipir nekomercine veikla, arba sigyja patent, kartu jis engia lemtingingsn bendravimo srit, kur persipina veikiani kio subjekt bei

valstybs interesai. Vadinasi, nuo pat veiklos pradios kiekvienas yratarsi nematomomis gijomis susijs su kitais alies kinio ir socialinio

gyvenimo dalyviais ir savo veiksmais veikia kitus bei nuolat jauia kitkio subjekt poveik. Turime paymti, kad ir elins ekonomikosdalyviai, nors ir nelink legalizuoti savo veiklos, prie savo vali taippat yra t sudting santyki nariai. Tik j veiklos rezultatas vienareikmikai nenaudingas visuomenei (nes nepaisoma valstybs interes) irkitoms monms (kadangi pastarosios viliojamos neteistus sandorius ir gal gale nukenia).

Pirmiausia reikt susipainti su teisiniais norminiais aktais, reg-


6/55

lamentuojaniais atitinkam verslo srit. Kiekvienam pradedaniajam,

ypa jeigu jis gali pasikliauti tik savo jgomis, naudinga bt gauti svar

biausi dokument sra. Kur gauti toki informacij? Reikt kreip

tis rejestro tvarkytojus, verslinink interesams atstovaujanias organi

zacijas. Lietuvos miest ir rajon valstybins mokesi inspekcijostaip pat teikia informacij.

NORMINIAI AKTAINorminiai aktai yra Lietuvos Respublikos civilinis, Lietuvos Res

publikos baudiamasis, Lietuvos Respublikos administracini teiss pa

eidim ir kiti kodeksai, statymai, Vyriausybs nutarimai ir kt. Pirmiau

sia svarbu inoti, kad norminis aktas (statymas, Vyriausybs nutarimas

ar pan.) tampa galiojaniu tik tuo atveju, jeigu jis yra paskelbtas "Valsty

bs iniose". statymai sigalioja nuo tos datos, kuri nurodoma teiss

akte arba, jeigu ji nenurodyta, nuo paskelbimo "Valstybs iniose" die

nos, norminiai aktai - kit dien po j paskelbimo. Prie pradedant veikl

geriausia bt ne tik susipainti su norminiais aktais, bet ir nuolat sekti

j pasikeitimus, naujoves.

Todl geriausia bt prenumeruoti "Valstybs inias", kuriosespausdinami visi norminiai aktai, j pataisos.

Si knygel parengta remiantis 1998 m. liepos 1 d. galiojusiaisnorminiais aktais. Vliau Vidui Vidaiiui nuolat reiks pasitikslinti,

ar jie nepasikeit.Draugams patarus Vidas Vidaitis usuko j Vilniaus verslo kon-

sultacin centr, kur susitiko su ios staigos direktoriumi KstuiuMASALSKIU ir jo pavaduotoju, ekonomikos moksl daktaru Ram-nu DARULIU. Pasinekjs su jais, gavo daug naudingos informaci-

jos, padjusios jam apsisprsti ir pradti savo versl.

PAMSTYMAI APIE VERSLO PRADI

I pirmo vilgsnio mintis usiimti savo verslu gali pasirodyti baugi

nanti. Teks daug ko imokti ir reiks atsakyti gausyb klausim.

Pirmiausia bt protinga apgalvoti svarbiausius dalykus. Galbt tai

keista, taiau patys pirmieji klausimai yra visai nesusij su Js paia

verslo idja.

Pirmiausia reikt uduoti sau klausim, ar dabar tinkamas metas

pradti versl bei atidiau pavelgti save - ar turiu tinkam charakter

9


7/55

ir sugebjimus, reikalingus skmingam savo verslo tvarkymui, bei kokios pasekms bus man ir mano eimai?

Tik po to js galite detaliau bandyti apibrti savo verslo idjas.

AR TINKAMASLAIKAS VERSLO PRADIAI?

inoma, tik Js pats galite nusprsti, ar jau atjo laikas usiimti sa vo verslu. Be abejons, tam tikrose veiklos srityse rasite privalum, kodl btent dabar reikia imtis savo verslo. Taip pat atsiras prieasi, dlkuri bendra ekonomin ir politin situacija neskatina naujos veiklosir ypa smulkaus verslo.

NEIGIAMI FAKTORIAI

Trksta informacijos.

mons, praddami savo veikl, danai susiduria su sunkumais, gaunant reikiam informacij apie vyriausybs nutarimus ir potvarkius. Danai ji yra pateikiama sunkiai suprantama forma.

Dabartiniu metu Lietuvoje jau yra kurta verslo pagalbos organizacij. Pavyzdiui, Lietuvos verslo konsultaciniai centrai (VKC).

Trksta pinig.

iuo metu yra pakankamai ribotos galimybs gauti bank kreditus. Auktos palkanos yra akstinas taupyti, o ne skolintis pinigus. Bedar biams darbo bira gali suteikti paskol verslo pradiai, taiau jos nepakanka. Smulks verslininkai turi galimyb gauti kreditus per lengvatines kreditines linijas, taiau visais atvejais btinas ustatas. Todl labaidanai susidaro keblum.

Menka teisin apsauga.iuo metu statym laikymsi utikrinanios tarnybos negali visi

kai garantuoti verslo saugumo. Plaiai paplits "globotojikas" reketasrealybje nedaug kuo skiriasi nuo iniasklaidoje sukurtojo vaizdio.

Verslo valdymo pagrind ir mokymo trkumas.

TEIGIAMI FAKTORIAI

Besikeiianti situacija.Besikeiianios ekonomins situacijos Lietuvoje supratimas. Su

majo garantuot darbo viet skaiius. Darbuotoj atlyginimai sunkiai patenkina netgi pagrindinius poreikius.

Nedidel konkurencija.Parama verslo vystymui.

Specialus ma moni statymas numato vairias mokesilengvatas bei leidia monje naudoti supaprastint apskait.

Steigiamos verslo paramos tarnybos, tarp j ir per PHARE smul

kaus ir vidutinio verslo skatinimo program - verslo konsultaciniaicentrai (VKC), apmokantys, teikiantys konsultacijas ir informacines paslaugas. Paskolos smulkiam verslui u palyginti neauktas palkanas i bank, skaitant ir Europos Bendrijos kreditus, tampa visrealesns.

KAM VARGINTIS?

Labai svarbu suvokti prieastis, kodl Js mte galvoti apie versl. Jos turi bti pagrstos, nes kitu atveju i pat pradi teks susidurti su sunkumais.

Nors noras usidirbti pinig yra jums labai svarbus, taiau

yra ir kit tinkam prieasi:- atsirado palanki galimyb (ansas) ;- Js tikrai norite tapti nepriklausomu;- Js norite dirbti mgstam darb;- Js galimybs ir idjos iuo metu neinaudotos;- Js norite k nors sukurti, tarkim savo versl;- alternatyva nedarbui;- Js i prigimties mgstate varytis ir norite laimti.Klaidingi argumentai imtis savo verslo galt bti:

- manymas , kad u siimti savo verslu reik ia lengv gyvenim;- Js nesutariate su savo virininku;- neseniai gavote didel sum pinig;- noras kaip galima greiiau nusipirkti nuosav but ar isprsti

kitas gyvenimo problemas;- pavydas turtingam kaimynui, kuris jau pradjo savo versl.Tuo pat metu reikt apdairiai palyginti, k Js pasiruos

prarasti ir k tikits gyti. mogus, mets darb, nordamas pradti savo versl, danai pirmaisiais metais turi daugiau finansini problem. Ar Js pasirys aukoti, tarkim, apmokamas atostogas, nedarbingumo lapelius arba prast 40 valand darbo sa

vait?


8/55

ATIDIAU PAIRKIME SAVE

Danai sakoma, jog skm versle lydi tik ypatingus mones. Taiau

praktikai smulk versl kuria ir tvarko vairiausio isilavinimo bei cha

rakterio mons. Jeigu Js charakteris ir poiris yra teisingi bei turite

reikiam patyrim, Js ansai didesni, taiau juk niekas nra tobulas!

Pirmas ingsnis svarstant, ar galite pradti savo versl, tai palyginti

esam situacij su ta, kuri galt bti dirbant sau.Jeigu Jums nesiseka ir esate bedarbis, kai kurie i emiau ivardint

punkt Jums netaikomi, taiau bet kuriuo atveju bus naudinga apmstyti

verslo problemas ir palyginti su tuo, k sivaizduojate.

Pasitikrinimui p ateikiame sra slyg bei lengvat, esani Js da

bartiniame darbe. Parodysime, kaip jos gali inykti, arba smarkiai pasi

keisti, pradjus savo versl.

DABARTINIS DARBAS JS VERSLAS

Utikrinta s darbas Priklauso nuo Js usakym -

nra usakym, nra darbo.

Nustatytos darbovalandos

Streso faktorius

Atsakomyb

Lengvatos butui

Galite bti tikras, jogdirbsite gerokai ilgiau, galbt

vakarais bei savaitgaliais.

Daug didesnis, ypa i pra

di. Jeigu Js esate indi

vidualiosios mons savininkas,

atminkite, jog, atsiradus verslo

skoloms, galite prarasti

asmenin turt.

Visika, kadangi tik Js vieninte

lis atsakingas u savo versl.

Js neturite darbdavio, kuris su

teikt but lengvatinmis

slygomis, ir u visk tursite

mokti pats.

Lengvatos darbuoto

jams, perkant firmos

gaminius

Darbo draugai

Palankios darbo

slygos

Apmokamos atostogos

Darbo pobdis

Administravimas ir

organizavimas

Laisvalaikio leidimo

stilius

Perspektyvos

Js nieko negausite veltui

arba su lengvatomis. U

visk moksite rinkos kainomis.

N vieno, jeigu pradedate pats.

Dl ilaid ir ger patalp

trkumo Js naujos darboslygos gali bti blogesns -

pigios patalpos su

minimaliais patogumais.

Beveik garantuota - joki

atostog pirmaisiais metais.

Esamas darbas Jums gali

patikti ir teikti malonumo.

Apims buhalterij, galbt

pridtins verts mokesio

apskaiiavim.

Dl laiko stokos gali tekti

atsisakyti kai kuri

pomgi. Pragyvenimo

lygis i prad i gali kristi.

Neribotos, taiau priklauso

nuo js finansini resurs.

Palygin esam situacij su ta, kuri bt dirbant tik sau, pairkite

save kaip asmenyb: Js savybs, bruoai ir kiti motyvai, galintys pa- veikti planus.

Temperamentas Ar esate ramus, ar mgstate

ikius, ar pasiruos tuoj pat

priimti pokyius? Labiau mgsta

te gauti ar duoti instrukcijas?

Ar galite priimti tokius nelengvus

sprendimus,pavyzdiui, atleisti

k nors i darbo?


9/55

Valios jga

Pasitikjimas

Saugumas

Sveikata

eima

Ekspertiz

Jums jos reiks daug. Nedidelskrizs neivengiamos, todlsvarbu neprarasti krypties.

Esminis.Nerytingos pastangospradedant versl leis pasiektipustin rezultat ir tikrytingas sprendimas galgale nulems skm.

Ar Js pasiruos pasitiktinestabilius laikus ir priimtirytingus sprendimus?

Privati veikla reikalaujadideli fizini ir intelektualini pastang. Danistresai, nra laiko sirgti, nes

verslas liks nevaldomas.

Js verslas paveiks eim ir jos gyvenimo bd taip patkaip ir Jus. Pagalvokite apieatostogas, gyvenamosios vietospakeitim, pragyvenimo lyg.

Paraykite, kodl Jsruoiats pradti savo versl?Kaip Js vertinate darymto, ko norite? Jeigu neturitepraktins patirties srityje,kurioje mginate savo jgas,tikriausiai tuiai gaitate laik.

JUS VERSLO IDJOS

Js idjos neturi bti visikai naujos ir originalios. Tai, be abejo, galipadti, taiau lygiai taip pat ir trukdyti. Gali bti labai sunku pa rduoti gaminius ar paslaugas, kuri anksiau nebuvo. Silant tok produkt, btinasupaindinti rink ir steigti paskirstymo tinkl.

Neprotinga silyti k nors identiko kitiems. Tokiu atveju potencialus usakovas rinksis atsivelgdamas tik kain ir Js tursite kovoti dl

pelno.Idealus pasirinkimas - produktai ar paslaugos, galintys konkuruoti dltam tikr ypatybi ar naudos, kurios neturi jau esantys rinkoje gaminiai.

IDJOS PASIRINKIMAS

tai galima irti dvejopai: turimo meistrikumo, produkto ar ini panaudojimas gali bti di

diausias skms ansas; tinkamos plsti rinkos suradimas ir btinas technikos bei ini gi

jimas.Praktikoje ie du bdai glaudiai tarpusavyje susij.Js verslas bus neskmingas, jeigu tursite gamin ar meistrikum,

taiau netursite rinkos ir atvirkiai.

K JS SUGEBATE?

Daugeliui moni logika verslo idja yra pasirinkti veiklos srit, kurioje jie turi nema patyrim:

praktikai gyvendinant profesines inias; panaudojant gdius ir inias, gytus dirbant kompanijoje; remiantis gabumais, ivystytais kaip hobi (tai daniausiai meno

sferos verslas, pavyzdiui, juvelyrini dirbini gamyba ar keramika).Vienas i paskutinio pavyzdio spst yra tai, jog Jums gali trkti ver

slo ini hobi paversti pragyvenimo altiniu.

JS IDJ APIBRIMAS

ioje stadijoje naudinga usirainti savo idjas. Tai pads susikoncentruoti. Idjos gali bti panaudotos gyvendinant jas su kitais monmis.

Kai kurios i idj gali bti splionmis. Taiau norint toliau pltotisavo versl, jas reiks sukonkretinti bei pateikti labiau realistines prognozes.

15


10/55

Trumpas eskizas galt apimti: gaminio ar paslaugos apraym;

pastabas, kodl Js galvojate, kad gaminys bus perkamas;

bendr numatomos rinkos apraym;

prognoz, ar js idja skirta tik Lietuvos rinkai, ar gali bti taiko

ma tarptautiniu mastu;

apytiksl kainos vertinim;

realizacijos bdu s; pradin realizacijos apimties vertinim;

produkto gamyb ir galimas ilaidas.

TOLIMESNI INGSNIAI

Jeigu tvirtai apsisprendte pradti savo veikl ir turite aiki idj, k

norite gaminti ar parduoti, toliau pagrindinis dmesys turi bti skiria

mas Js gaminio ar paslaugos rinkos tyrimui. Tik tada, kai galutinai si

tikinsite, jog galite pelningai parduoti savo produkt ar laik, galsite

steigti savo mon.

Su Vidu Vidaiiu pasidomsime, kokia yra moni steigimo ir likvidavimo tvarka. Susipainus su ja, galima i anksto pasirpinti vi-sais reikalingais dok umentais ir leidimais. Norminiai aktai gana grie-tai nustato veiklos tvark ir jos turi laikytis visi kio subjektai. Vidas

Vidaitis nenori joki nemaloni "staigmen". Todl pirmiausia sui-nos, ko i jo reikalauja valstyb ir kokios yra jo kaip bsimo kio sub-

jekto pareigos. Vidas turi inoti, kas laukia jo ir jo artimj, kai re-gistruos savo mon, ir pasirinkti labiausiai priimtinas veiklos ris

bei slygas. Kadangi jis steigs individualij mon, tai jo mons tur-tas nebus atskirtas nuo jo asmeninio (eimos) turto, taigi bus nuolat"maloniai kutenanti" rizika bei atsakomyb u savo ir eimos ateit.

I pradi trumpai supaindinsime su moni steigimo ir likvida-vimo tvarka, moni rimis. Aptarsime bendrus reikalavimus visomsmonms, tad informacija naudinga steigiantiesiems ne tik individua

lisias (personalines) mones.

Pagrindiniai terminai:mon - savo firmos vard turintis kinis vienetas, steigtas staty

m nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-kinei veiklai.

monininkas - fizinis arba juridinis asmuo arba bendrov susi jung keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybs teise valdo,

naudoja ir disponuoja mons turtu.

17


11/55

Subjektus, turinius teis saro firmos vardu usiimti nuolatine ko-mercine-kine veikla Lietuvos Respublikoje, j steigimo ir veiklos teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos moni statymas.

mons steigju gali bti fizinis ar juridinis asmuo, valstyb (vietossavivaldyb), atstovaujama savo organ arba savo institucij. mon galisteigti vienas ar keli steigjai.

moni steigim, j teisin status, veikl, registravim ir likvidavim reglamentuoja Lietuvos Respublikos moni statymas, konkrei moni ri statymai, taip pat moni rejestro statymas. Atskiros monsries steigim, likvidavim ir veikl taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, atitinkamos mons veiklos sutartis ar statai. kins bendrijos (tiek tikrosios, tiek komanditins) steigim, likvidavim ir veikl reglamentuoja ne tik minti statymai ir kiti normatyviniai dokumentai, bet ir bendrosios jungtins veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji ar komanditin (pasitikjimo) kin bendrija.

Lietuvos Respublikos moni statymas reglamentuoja penki moni ri veikl: individualij (personalini); tikrj kini bendrij;komanditini (pasitikjimo) kini bendrij; akcini ir udarj akcini bendrovi; valstybini (vietos savivaldybi) moni. ems kio ben

drovi ir kooperatini bendrovi (kooperatyv) veikl reglamentuoja at skiri statymai. Viej staig veikl reglamentuoja Lietuvos Respublikos viej staig statymas.

Individualioji (personalin) mon nuosavybs teise priklauso fizi-

niam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtins nuo-

savybs teise. Toki mon gali turti taip pat ir negamybins organizaci-

jos, turinios juridinio asmens teises. Individualioji (personalin) mo-

n neturi juridinio asmens teisi. Jos turtas neatskirtas nuo monininko

turto. Pagal mons prievoles monininkas atsako visu savo turtu. Indivi-

dualiosios (personalins) mons steigim, likvidavim ir veikl reglamen-

tuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos mo-

ni bei kiti statymai. Individualioji (personalin) mon privalo turti

firmos vard, kuriame vardijamas jos savininkas.

mons steigimo dokumentai yra: mons statai (individualiosioms(personalinms) monms nereikia), leidimas usiimti tam tikra kine

veikla (licencija), kvalifikacijos atestatas, ems suteikimo aktas, bendrosios jungtins veiklos ar nuomos sutartis ar kiti. Dokument sra, turin ir form reglamentuoja Lietuvos Respublikos moni statymas ir kitinorminiai aktai, nusakantys atskir ri moni steigim. mons steigimo dokument sraas yra gana didelis. Jie vardyti Lietuvos Respublikos moni statymo 19 straipsnyje.

18

Priklausomai nuo mons veiklos pobdio, reikalingi ir kiti leidimaiar dokumentai. Pavyzdiui, mons, usiimanios gamybine veikla, privaloturti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento iduot ekologin pas-leidim, usiimanios Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt ri komercine-kine ar kitokia veikla, privalo turti Valstybinshigienos inspekcijos iduot leidim - higienos pas.

Leidimui usiimti kine veikla prilygsta mons (mons steigimo sutarties ar jos stat) registravimas vietos savivaldos institucijoje. Tok lei

dim vietos savivaldos institucija iduoda, kai gauna visus mons steigimo dokumentus.

mons veikla savarankika. Valstybs organai neturi teiss tvarkytimoni reikal ar administraciniais metodais reguliuoti j kins veiklos.

Visos mons turi vienodas teisines-ekonomines kininkavimo slygas. Taiau valstyb reglamentuoja moni veiklos kontrol. Pavyzdiui, monprivaloma tvarka veda apskait. Ja remdamasi, mon valstybs instituci

joms teikia informacij moni apmokestinimo ir buhalterins-finansinsapskaitos reikmms.

Individualiosios (personalins) mons finansins apskaitos tvarkanustatyta Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrind statyme.

VEIKLOS NUTRAUKIMAS

mons likvidavimo pagrindu gali bti:1) mons savininko sprendimas nutraukti mons veikl;2) teismo arba kreditori susirinkimo sprendimas pripainti mon

bankrutavusia;3) valstybs organ priimtas sprendimas ataukti mons registravi

m u teiss paeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statym, o lais vj ekonomini zon monms - ir Lietuvos Respubikos laisvj ekonomini zon pagrind statyme numatytais atvejais.

Organas, prims sprendim nutraukti mons veikl, paskiria mons likvidatori arba pareigoja tai padaryti mons steigj. Paskyrus lik

vidatori, mon gyja likviduojamos mons status: mons organai netenka savo galiojim, mons organo funkcijas atlieka mons likvidatorius, mon gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie neprietarauja likviduojamos mons veikl reglamentuojantiems statymams. Likviduojamamon turi bti perregistruojama.

moni likvidavimo tvark ir teisines pasekmes reglamentuoja LietuvosRespublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos moni, moni bankroto statymai, kiti statyminiai aktai bei mons steigimo dokumentai.


12/55

mons gali bti reorganizuojamos: joms susijungus gamybinius susi-

vienijimus ir asociacijas, prisijungus prie kit moni, susivienijim, pasi-

dalijus kelias mones. moni reorganizavimo tvark ir pasekmes nustato

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos konkuren-

cijos ir moni bankroto statymai, kiti statyminiai aktai ir mons statai

bei kiti mons steigimo dokumentai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu (1997 07 23 Nr.795) yra

nustatyta reorganizuojam ir likviduojam moni iregistravimo tvarka.Nutarimas numato, kad likviduojamos mons sumokt visas joms

priskaiiuotas kreditinio siskolinimo sumas, baudas ir delspinigius, o

reorganizuojamos mons paskirstyt po reorganizavimo dirbanioms

monms visas ias sumas.

Iregistruojant likviduojam mon likvidatorius moni rejestro

tvarkytojui turi pateikti:

praym iregistruoti mon;

mons likvidavimo akt;

likviduojamos mons registravimo paymjimo ir stat originalus;

teritorins valstybins mokesi inspekcijos iduot atsiskaitymo su ja

paym, nurodius baud ir delspinigi sumas, priskaiiuotas iki

iregistravimo dienos;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (arba jos skyriaus)

iduot atsiskaitymo su ja paym, nurodius baud ir delspinigi sumas,

priskaiiuotas iki iregistravimo dienos;

teritorins muitins, kurios veiklos zonoje registruotas kio subjektas,

iduot atsiskaitymo su jomis paym, nurodius baud ir delspinigi

sumas, priskaiiuotas iki iregistravimo dienos;

Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento, kurio veiklos

zonoje registruotas kio subjektas, iduot atsiskaitymo su juo paym,

nurodius baud ir delspinigi sumas, priskaiiuotas iki iregistravimo

dienos;

bank iduotas paymas apie sskait udarym;

paym apie archyvini dokument perdavim toliau saugoti;

policijos komisariato iduot kvit, jog antspaudas sunaikintas.

Valstybinio socialinio draudimo biudeto sudarymo ir vykdymo taisyk-

lse (24 punktas) reglamentuojama likviduojam moni ir organizacij

atsiskaitymo su socialinio draudimo biudetu tvarka. Visi draudjai (mo-

ns) privalo visikai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudetu ir praneti apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdy-

bos teritoriniam skyriui. Likviduojant mon, rejestro tvarkytojui taip pat

reikia pateikti paym i teritorins valstybins mokesi inspekcof apie

atsiskaitym su biudetu.

mon likvidavus arba reorganizavus daromi atitinkami raai moni

registravimo rejestre. monei nutraukus veikl, j reikia nustatyta tvarka

iregistruoti i moni rejestro.

Beje, iki iol gana danai nutraukiantieji veikl kio subjektai nesugeba

laikytis ios veiklos likvidavimo sekos: sprendimo dl likvidavimo primi-

mas, atsiskaitymas su VSDF valdyba ir VMI, isiregistravimas i moni re-

jestro.

Tik veikus visus iuos etapus mon laikoma likviduota.
http://www.erdvese.org/


13/55

Ankstesniuose konsultacij puslapiuose ms Vidas Vidaitis suinojo, kokia yra mons steigimo ir likvidavimo tvarka. Jis aikiaipamat, kad verslo ryiai ir teisiniai apribojimai yra labai sudtingi

bei svarbs tiek paiam, tiek ir jo bsimiems verslo partneriams. Verslas yra tarsi savotikas didelis aidimas su savo dalyviais, taisykl-mis, iimtimis ir, inoma, arbitrais. iandien Vidas pasidoms, kaipklasifikuojamos veiklos rys ir koki tak pastarosios turi verslui.

VEIKLOS RYS

Registruojant mon, Vidui Vidaiiui teks nurodyti savo veiklos r

is. Prie apsisprendiant, kokia veikla ketinama usiimti, pravartu i

noti, jog tam tikroms veiklos rims reikalingos licencijos, patentai.

Norminiuose aktuose atskirais atvejais nurodoma, kokie reikalavimai

taikomi viena ar kita veiklos rimi usiimantiems kio subjektams (pa

vyzdiui, naudojant specialiuosius apskaitos dokumentus).Nuo 1996 m. sausio 1 d. visos valstybs valdymo institucijos ir kio

subjektai privalo naudotis Ekonomins veiklos ri klasifikatoriumi

(EVRK). Klasifikatori pareng Statistikos departamentas prie Lietu

vos Respublikos Vyriausybs, remdamasis Europos Ekonomins Ben

drijos ekonomins veiklos klasifikavimo sistema. Klasifikatoriuje veik

los rys suskirstytos skyrius, grupes, klases ir poklasius.

moni rejestro tvarkytojai turi tokius klasifikatorius. Vidui Vi-

daiiui teks arba nueiti vietos savivaldyb ir ten j pasiskaityti, arba j

nusipirkti.

Pageidaujantys gali sigyti Ekonomins veiklos ri klasifi-katori salone "Statistika jums" (Gedimino pr. 29, Vilnius,tel. 62 41 20. Kaina - 30 Lt, mokti galima grynais, pavedimu, kreditinmis kortelmis).

Individualiosios (personalins) mons kai kurioms veiklos r

ims privalo sigyti patentus.Patent idavimo tvarka ir mokesio dydiai nurodyti Lietuvos

Respublikos Vyriausybs nutarime Nr. 1398 "Dl patent idavimo

tvarkos".

Kadangi patento mokesio dydis pradedaniajam verslininkui

yra labai svarbus, pravartu prie registruojant savo mon j suino

ti ir apsisprsti, ar naudinga bus patent sigyti arba usiimti veikla,

kuriai patent reikia sigyti privaloma tvarka.

Be nustatyta tvarka iduotos licencijos negalima vykdyti apie 25

ri veiklos, be to, yra veiklos ri, kuriomis individualioji

(personalin) mon negali usiimti.

Licencij idavimo tvark (kokiems kio subjektams ir kokioms

veiklos rims iduoda mos, reik alavimus licencijavimo taisyklms) reg

lamentuoja Lietuvos Respublikos moni statymo 13 straipsnis.Be Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka iduotos li

cencijos (leidimo) draudiama:

1) gaminti ginklus bei j dalis, audmenis, sprogstamsias media

gas, sprogmenis, pirotechnikos priemones, taisyti ginklus, jeigu kiti sta

tymai nenustato ko kita;

2) usiimti farmacine veikla;

3) auginti ir realizuoti kultras, kuriose yra narkotini, psichotro

pini, stipriai veikiani ir nuodingj mediag, taip pat gaminti, im

portuoti, eksportuoti narkotines, psichotropines mediagas, prekurso-

rius ir usiimti j didmenine bei mamenine prekyba Lietuvos Respub

likoje;

4) gaminti alkoholio produktus, kuriuose t rin etilo alkoholio kon

centracija yra ne daugiau kaip 22 procentai;5) teikti sveikatos prieiros paslaugas, jeigu kiti statymai nenu

stato ko kita;

6) usiimti mokymo veikla, jeigu baigus mokym iduodami vals

tybs pripainti isilavinimo paymjimai;

7) atlikti valstybins emtvarkos, geodezinius topografinius dar

bus;

8) verstis keleivi veimu Lietuvos Respublikoje, taip pat keleivi


14/55

ir krovini veimu tarptautiniais marrutais, jeigu kiti statymai nenustato ko kita;

9) gaminti, importuo ti Lietuvos Respublik tabak ir jo gaminius,taip pat usiimti j didmenine prekyba;

10) supirkti Lietuvos Respublikoje spalvotj metal ir j lydinilau bei atliekas realizavimui;

11) importuoti alkoholio produktus, usiimti didmenine prekyba

alkoholio produktais, usiimti mamenine prekyba alkoholiniais grimais;12) rengti pinigines ir pinigines-daiktines loterijas;13) supirkti Lietuvos Respublikoje juodj metal lau ir j atlie

kas realizavimui;14) steigti ir eksploatuoti bendruosius telekomunikacij tinklus,

teikti telekomunikacij veiklos paslaugas;15) gaminti antspaudus, spaudus;16) steigti bei eksploatuoti audymo tirus, audyklas, mediokli

nius audymo stendus;17) usiimti Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintame srae

nurodyt pavojing chemini, branduolini ir radioaktyvij mediaggamyba, didmenine prekyba, perveimu, sandliavimu bei pavojing at

liek surinkimu, nukenksminimu, saugojimu ir laidojimu;18) usiimti nefasuot naftos produkt pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt sra importu, eksportu, didmenine irmamenine prekyba;

19) usiimti energetikos rengini (elektros, ilumos, degij gamtini ir skystj angliavandenilini duj) aptarnavimu;

20) importuoti, pardavinti pirotechnikos pri emones (pagal Vidausreikal ministerijos nustatyt sra), civilinius ginklus ir j audmenis(iskyrus pistoletus ir revolverius savigynai bei j audmenis);

21) teikti laiv agentavimo paslaugas;22) atlikti audit;23) usiimti draudimo veikla;24) teikti turizmo paslaugas;

25) spausdinti vertybinius popierius ir dokument blankus.Tik valstybs mons, savivaldybs mons ir specialios paskirties bendrovs (akcins bei udarosios akcins) ir tik turdamos LietuvosRespublikos Vyriausybs nustatyta tvarka iduotas licencijas turi teisusiimti ia veikla:

1) gaminti alkoholio produktus, kuriuose trin etilo alkoholio koncentracija virija 22 procentus. i teis turi tik valstybs mons, jeigu

Alkoholio kontrols statymas nenustato ko kita;

2) spausdinti piniginius enklus, pato enklus ir gaminti monetas.

Kiekvienai statymo nustatytai licencijuojamai komercins-kins veiklos sriiai Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvirtina licencijavimotaisykles, jeigu ko kita nenustato kiti statymai.

Licencijavimo taisyklse nurodoma:1) licencijuojama veikla;

2) licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai;3) dokumentai, reikalingi licencijai gauti, bei jiems keliami reikalavimai;

4) dokument nagrinjimo tvarka ir terminai;5) licencij rys ir j idavimo slygos, pakartotinis licencijos i

davimas;6) licencijos galiojimo trukm;7) licencijos formos rekvizitai;8) iduodam licencij registravimo tvarka;9) atsisakymo iduoti licencijas atvejai;10) licencijuojamos veiklos slygos su licencijos turtoj teismis

ir pareigomis;11) licencijos slyg laikymosi prieiros atlikimo tvarka;

12) licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai ir tvarka.Licencijavimo taisyklse gali bti nu rodyt i ir kiti reikalavimai

bei slygos. Licencij idavimo bei licencijuojamos veiklos slygos neturi priklausyti nuo licencij gyjanios mons ries.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs pavedimu licencijas iduoda, licencijuojamos veiklos slyg laikymosi prieir atlieka, taip pat licencij galiojim susta bdo ir panai kina ministerijos (prie ministerij esa ntys d epar tame nta i, inspekcijos, tarnyb os) ar Vyriausybs staigos.

Licencija usiimti komercine- kine veikla arba motyvuotas ratikas atsisakymas iduoti licencij turi bti pateikta s pareik jui per 30dien nuo dokument, reikaling licencijai iduoti, gavimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb turi teis pratsti licencijos idavimo ter

min io straipsnio pirmosios dalies 20 ir 21 punktuose nurodytai veiklai. Atsisakymas iduoti monei licencij negali bti grind iamas komercins-kins veiklos netikslingumu.

Apie licencijos idavim, j os galiojimo sustabdym ir panaikin im "Valstybs ini ose" skelbia licencij idavusi institucija.

25


15/55

Dabar Vidui Vidaiiui iki veiklos pradios liko tik keli ingsneliai. Atlikus kai kuriuos formalumus, galima bus mon registruotimoni rejestre (jame kaupiama informacija apie mones). Tik nuotada mon steigiantys asmenys gyja teis mons vardu usiimti

komercine-kine veikla.

moni registravimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos moni rejestro statymas.

moni rejestro vyriausiasis tvarkytojas yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. j rejestr taip pat tvarkoLietuvos Respublikos kio ministerija, Lietuvos bankas ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

26

kio ministerija registruoja tik i valstybs l steigiamas mones, bendras mones (kuri statinio kapitalo dalis priklauso usienio investitoriams) ir usienio kapitalo mones, draudimo veikl vykdanias mones, Prekybos, pramons ir amat rmus bei j asociacij, usienio moni atstovybes.

Lietuvos bankas registruoja komercinius bankus ir j padalinius (filialus, skyrius), kitas kredito staigas, j statutus (status), usienio vals

tybi dukterinius bankus bei Lietuvos ir usienio valstybi bank atstovybes. Vietos savivaldos vykdomosios institucijos registruoja mones, kau

pia ir tvarko moni, steigt j teritorijose, registravimo duomenis, iskyrus mones, registruojamas kio ministerijoje ir Lietuvos banke.

Dabar aptarsime individualij (personalini) moni registravimmoni rejestre.

Svarbu atminti, kad pas rejestro tvarkytoj reikia apsilankyti ne tikregistruojant mon, bet ir pasikeitus registravimo duomenims. Tuo atvejusavininkas apie pasikeitimus turi praneti rejestro tvarkytojui per 15 dien. forminant pakeitimus, raomas laisvos formos pareikimas Rejestro tarnybos virininkui, nurodant keiiamus duomenis. Pareikimas turi

bti pasiraytas mons savininko (savinink) ir patvirtintas antspaudu.Registravimo duomenims priklauso:a) pavadinimas (firmos vardas);

b) buvein (adresas);c) veiklos pobdis;d) atstov (galiotini) vardai, pavards, taip pat j galiojimai;e) numatomas komercins-kins veiklos laikotarpis.Norint mon registruoti ir traukti j rejestr, reikia pateikti staty

muose numatytus dokumentus.Savivaldybei turi bti pateikti ie dokumentai:a) pareikimas registruoti mon;

b) payma apie individualiosios mons registravimo yminio mokesio (200 Lt) sumokjim (kvitas). Beje, io ir kit ymini mokesi

tarifai, j mokjimo bei grinimo tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime "Dl yminio mokesio tarif bei yminio mokesio mokjimo ir grinimo tvarkos patvirtinimo";

c) negyvenamj patalp savininko payma apie patalp suteikim(nurodant, kuriam laikui, ir adres) mons komercinei-kinei veiklai;

d) registruojant mon gyvenamuosiuose namuose, priklausaniuose savivaldybei, monms, staigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir

bendrijoms, payma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registr-


16/55

vimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpasmons veiklai. Patalp savininkai juridiniai asmenys iduoda laisvos formos paym apie patalp suteikim komercinei-kinei veiklai su administracijos vadovo parau patvirtintu antspaudu. Patalp savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nra patalp (buto)savininkai, iduoda laisvos formos paym, patvirtint notaro. Patalpsavininkui, paiam steigianiam mon, payma apie patalp suteikim

komercinei-kinei veiklai nereikalinga. Taiau btina pateikti dokumentus, patvirtinanius jo nuosavybs teises ias patalpas;e) leidimas veiklai laisvojoje ekonominje zonoje, iduotas zonos val

dymo bendrovs, jei mon registruojama tokioje zonoje;f) firmos vardo registravimo paymjimo nuoraas.Dokument nuoraai turi bti patvirtinti notaro. Su savimi reikia tu

rti pas.Prie registruojant mon, Vidui Vidaiiui dar teks parinkti jai var-

d. Tada ji turs tarsi skiriamj enkl, padsiant nepasiklysti tarp kitdevyniasdeimties tkstani "sesi". Pagrindinis reikalavimas individualiosios mons vardui - jame turi bti vardintas jos savininkas (r.moni statymo 7 straipsn). Vido Vidaiio personalin mon - tinkamas vardas. Taiau Vidas gali parinkti ir simbolin vard, pavyzdiui, Vi-

do Vidaiio personalin mon "Laim", tuomet tok vard reiks registruoti. moni vardus registruoja Valstybinis patent biuras. Firm vard registravimo tvarka idstyta Lietuvos Respublikos Vyriausy-

bs 1991 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 449 "D l firm vard registravi-

mo". registravus mons vard, paymjimo nuora reikia pateikti re jestro tvarkytojui.

Steigimo ir raymo moni rejestr klausimus tvarko savivaldybse esantys padaliniai. Pavyzdiui, Vilniaus m. savivaldybje yra Rejestrotarnyba ir jos sudtyje Personalini moni registravimo poskyris, Vilniaus raj. savivaldybje tuos reikalus tvarko Ekonomikos skyriuje esanti

vyr. rejestro tvarkytoja.Rejestro tvarkytojas suteiks Vido Vidaiio individualiosios (perso

nalins) mons rejestro numer ir kod bei iduos paymjim. Pataria

me Vidui pasirpinti geru aplanku dokumentams, kadangi mons dokumentus danai teks neiotis su savimi ir pateikti atliekant tam tikraskines operacijas.

registravus mon, registravimo duomenys per 5 dienas bus pateikti vyriausiajam rejestro tvarkytojui, o is tuos duomenis turi pateikti atitinkamo rajono ar miesto mokesi inspekcijai.

Numatytos sankcijos, kurias registruotoms monms, paeidusiomsLR statymus, gali taikyti rejestro tvarkytojas. Jis turi teis ataukti mo

ni registravim VMI, Valstybs kontrols departamento, Muitins departamento ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikimu.

monms, nesilaikanioms statym, gali bti taikomos ir kitos po veikio priemons. Gali bti apribojama moni veikla. Antai, jeigu mon nustatytu laiku nesuformuoja statinio kapitalo (individualiosioms monms is reikalavimas netaikomas), nepateikia mokesi ataskait valstybinms mokesi inspekcijoms, socialinio draudimo skyriams, taip pat

nesumoka mokesi, prevencine tvarka taikomi komercins-kins veiklos apribojimai: sustabdomos muitins procedros, kini sandori sudarymas, sigyt transporto priemoni registracija, nauj moni bei filial steigimas.

iuos apribojimus, remdamiesi vyriausiojo rejestro tvarkytojo pateikta informacija, taiko Muitins departamentas prie Lietuvos Respublikosfinans ministerijos, Policijos departamento Keli policijos valdyba ir

valstybins institucijos, kurios atlieka teisin moni registracij.Muitins, valstybins mokesi inspekcijos, socialinio draudimo sky

riai, prajus ne daugiau kaip vienam mnesiui po ataskaitinio periodo, pranea vyriausiajam rejestro tvarkytojui apie mones, nuolat, daugiau kaip 2kartus, paeidinjanias statymus.

Dabar Vidui Vidaiiui iki veiklos pradios liko tik keli ingsneliai.

Atlikus kai kuriuos formalumus, galima bus mon registruoti monirejestre. Tik nuo tada mon steigiantys asmenys gyja teis mons varduusiimti komercine kine veikla.


17/55

Nors mons paymjimas jau Vido rankose, bet prie praddamas

veikti jis dar turi atlikti kelet darb: usiregistruoti teritorinje VMI ir VSDF valdybos teritoriniame skyriuje, atsidaryti sskait banke.

Mokesi moktoj registravim VMI reglamentuoja Lietuvos Res-

publikos mokesi administravimo statymas bei "Mokesio moktojregistravimo taisykls ir registro pildymo tvarka" (patvirtinta Lietuvos Respublikos finans ministro 1996 07 01 sakymu Nr. 63).

Asmuo, kuriam mokesio statymu nustatyta prievol mokti mokest,kaip mokesio moktojas privalo registruotis pas atitinkam vietos mokesio administratori per 5 dienas nuo prievols atsiradimo. Prievol moktimokest atsiranda kai: a) asmuo teisikai siregistruoja; b) asmuo pra-

deda savo veikl, kai teisinio registravimo statymas nenumato.

ia pravartu prisiminti, kad mokesio moktojas yra asmuo, kuriampagal atitinkam mokesio statym nustatyta prievol mokti mokest.

O mokest iskaiiuojantis asmuo yra asmuo (fizinis arba juridinis), ku-

riam atitinkamo mokesio statymo nustatyta prievol iskaiiuoti i mo-

kesio moktojo mokest ir j sumokti valstybs (savivaldybs) biude-

t. Taigi, pvz., individualiosios (personalins) mons savininkui sudariusdarbo sutartis su kitais asmenimis, privalu iskaiiuoti savo darbuotoj pa

jam mokest ir j sumokti atitinkam biudet.

Valstybinje mokesi inspekcijoje asmenims, pateikusiems registravimo duomenis ir juos patvirtinanius dokumentus, suteikiamas mokesio moktojo identifikacinis numeris, leidiantis identifikuoti mokesio moktojar mokest iskaiiuojant asmen. Asmuo laikomas registruotu mokesimoktoj registre tik tada, kai mokesio administratorius priskiria jam identifikacin numer.

Individualiosios (personalins) mons savininkai teritorinse mokesi inspekcijose turi upildyti praym registruoti (Forma-1).

Visi draudjai, t.y. mons, staigos ir organizacijos, pagal Valstybinio socialinio draudimo statym privalanios mokti socialinio draudimo mokas, turi registruotis VSDF valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 diennuo j steigimo dienos. Vis ri mons, tarp j ir individualiosios (personalins) mons, usiregistruodamos pateikia VSDF valdybos teritoriniamsskyriams upildyt draudjo kortel, o individualij (personalini) monisavininkai (bendrasavininkiai) - registracijos korteles. Mintas korteles galima gauti VSDF valdybos teritoriniame skyriuje, kuriame individualiosios(personalins) mons turi registruotis.

siregistravusiems individualij (personalini) moni savininkams yra iduodami VSDF valdybos nustatytos formos paymjimai.

Fizinius asmenis, dirbanius individualiosiose (personalinse) monsepagal darbo sutart, pas vietos mokesio administratori registruoja darbada-

vys. Tokius duomenis darbdavys pateikia VSDF valdybos teritoriniam skyriui. Sitai daroma, vadovaujantis "Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu skaitos taisyklmis" (patvirtintos LR Vyriausybs 1995 06 05 nutarimuNr.782). Tuos duomenis po atitinkamo apdorojimo VSDF valdybos skyriaiperduoda Valstybinei mokesi inspekcijai prie Finans ministerijos.

Dabar Vidas Vidaitis jau gali eiti usisakyti mons antspaud. Prie tai


18/55

VSD F valdyboje reikia gauti registracijos paymjimo nuora, patvirtinti j

pas notar, gauti policijos leidim antspaudui pagaminti. Kai kurios antspau

dus gaminanios firmos pastarj formalum sutvarkys u jus. Vliau gali tekti

pasigaminti ir kitus antspaudus, kuriuose bus nurodyti mons adresas, ko

das ir pan. - tai priklausys nuo veiklos pobdio.

Pusiau juokais galima patarti Vidui turti nuolatin notar, nes doku

ment kopij nuolat reiks.

mon registruota, veikla uregistruota, kodai yra, antspaudas ma

loniai sveria kien, dokumentai tvarkingai guli naujame aplanke - dabar

galima ir bank!

Atidarant banko sskait, reikia turti mons registracijos paymjim

(original ir notaro pavirtint kopij), VSDF valdybos iduot atitinkam

paymjim bankui, antspaud ir pas. Pinig Vidas dar negavo, nors jau ne

maai ileido. Taiau jis turi vilties daug udirbti...

32

Anksiau mes net neabejojome, kad Vidas Vidaitis udirbs daug

pinig. Ar pajuokavome? Ir taip, ir ne. Jeigu jam gerai seksis, jeigu rin

ka Vido prekes bei paslaugas priims noriai ir jas atitinkamai vertins -

jis gals skmingai realizuoti savo verslo plan, gauti pajam ir plsti

veikl. O kada nors senatvje Vidas gals parayti memuar knyg "Kaiptapti turtingu" . Taiau jau minjome , kad Vidas, imdamasis verslo, ne

matomomis gijomis susieja save su kitais verslo partneriais, valstybe.

Skm tam tikra dalimi priklausys nuo to, kaip seksis jo partneriams,

pirkjams, klientams, kokia bus alies ekonomin ir socialin politika.

Kaip kio subjektas, Vidas Vidaitis turi nemaai teisi ir pareig, apie

kurias reikia inoti, antraip jo atvilgiu gali bti pritaikytos sankcijos,

jis gali atsidurti tokiose situacijose, po kuri Vido ansai tapti turtingu

gerokai sumas.


19/55

Priartjome prie pai svarbiausi tem: verslininko santykiai suvalstybe ir kitais kio subjektais, rinkos dalyviais, - tai tie kertiniai klausimai, kuriuos inarplioti nra lengva, taiau btina. Aktualiausi klausimai yra susij su mokestine prievole valstybei.

vesti mokest ir nustatyti jo mokjimo tvark gali tik aukiausiojialies valdia. Todl vis mokesi mokjim nacionalin ir savivaldybi biudetus reglamentuoja atitinkami mokesio statymai. Tokia

me statyme apibdinami pagrindiniai mokesio elementai, kas privalo j mokti, kas yra apmokestinimo objektas, koks yra mokesio altinis, tarifas ir lengvatos. Konkrei mokesio mokjimo tvark dar reglamentuoja postatyminiai aktai, Vyriausybs nutarimai, Finans ministerijos, kit inyb norminiai aktai.

Lietuvoje 16 (eiolika) mokesi administruoja Valstybin mokesi inspekcija, muit mokest - Muitins departamentas prie Finansministerijos, socialinio draudimo mokas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

VMI administruoja iuos eiolika mokesi:1) pridtins verts mokest (kartu su Muitine);2) akcizus (kartu su Muitine);3) fizini asmen pajam mokest;

4) juridini asmen pelno mokest;5) moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokest;6) ems mokest;7) valstybins ems ir valstybinio vandens fondo vandens telkini

nuomos mokest;8) mokest u valstybinius gamtos iteklius (kartu su Aplinkos

apsaugos ministerija);9) naftos ir duj itekli mokest (kartu su Aplinkos apsaugos mi

nisterija);10) mokest u aplinkos terim (kartu su Aplinkos apsaugos mi

nisterija);11) konsulin mokest;12) ymin mokest;

13) prekyviei mokest;14) atskaitymus nuo realizavimo pajam pagal Lietuvos Respublikos keli fondo statym;

15) paveldimo ar dovanojamo turto mokest;16) privalomojo sveikatos draudimo mokas (atskaitymus i fizini

asmen pajam mokesio).Manome, jog monininkui pirmiausia turime pateikti bendro po

bdio informacij apie mokesius ir svarbiausius j bruous. Tai reikia inoti jau prie steigiant mon ar pradjus bet kok versl. Kaip

34

pamenate, buvome minj mokesio moktojo praymo registruoti VMI form, kurioje Vidas Vidaitis turjo paymti, kokius mokesius jis numato mokti.

Paprastai visos individualiosios (personalins) mons moka iuospagrindinius mokesius:

a) pajam mokest, kuris apskaiiuojamas, pasibaigus kiekvienamketviriui. io mokesio mon gali nemokti, jeigu jos ilaidos yra di

desns u pajamas; b) atskaitymus Keli fond nuo realizavimo pajam;c) valstybinio socialinio draudimo mokas;d) i samdom darbuotoj udarbio iskaitom fizini asmen pa

jam mokest (jeigu yra samdom darbuotoj).Kokius kitus i aukiau nurodyt mokesi moks viena ar kita

konkreti mon, priklausys nuo jos veiklos ries, pobdio ir apimi.

, i ' ,A , 1

: . . . , ;

INDIVIDUALIJ (PERSONALINI)

MONI PAJAM MOKESTIS

Nurodysime svarbiausius pajam mokesio elementus: kas j moka, kas apmokestinama, jo tarif, deklaracijos ar apyskaitos pateikimomokesio administratoriui tvark.

moni pajam mokesio mokjimo tvark reglamentuoja Lie

tuvos Respublikos fizini asmen pajam mokesio laikinojo staty-


20/55

mo (1990 10 05 statymas Nr. 1-641) IV skyrius. Atskiruose io statymo straipsniuose paymima, kad kai kuriais atvejais taikoma LietuvosRespublikos juridini asmen pelno mokesio statyme numatyta tvarka.

Pajam mokest moka mons, kurios gauna apmokestinamj pa jam. Kitaip tariant, moka tos mons, kuri faktikai gautos bendrosios plaukos yra didesns u juridin gali turiniais dokumentais patvirtintas ilaidas toms plaukoms gauti. Bendrsias plaukas sudaro visos plaukos, gautos i komercins-kins veiklos, skaitant visas veiklos ris (pvz., i prekybos, tiekimo ir tarpininkavimo veiklos ir kt.).

Apmokestinamosios pajamos nustatomos i bendrj plauk atskaiius juridin gali turiniais dokumentais (apie tokius dokumentus r.Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrind statymo 10 straipsn) patvirtintas ilaidas, tenkanias realizuotai produkcijai, darbams irpaslaugoms. Visos tokios ilaidos yra raomos pajam deklaracij, kurioje apskaiiuojamas pajam mokestis. Pajam deklaracij reikia pateikti teritorinei valstybinei mokesi inspekcijai pasibaigus kiekvie-

nam met ketviriui ne vliau kaip per 15 d. Tai yra, deklaracija u pi-maj met ketvirt turi bti pateikta iki balandio 15 d., u pirm pusmet- iki liepos 15 d. ir 1.1. deklaracij duomenys raomi didjania tvarka: u pirm ketvirt, pusmet, tris ketvirius ir u met laikotarp.

Pajam deklaracijoje pateikiami ne tik bendri duomenys apie bendrasilaidas, tenkanias realizuotai produkcijai, bet nurodomos ir ilaidos pagalatskirus j straipsnius (r. pajam deklaracij). Jeigu mon pajamnegauna, ji vis tiek pildo deklaracij.

Nustatant apmokestinamsias pajamas, atimamos faktikai padarytosir juridin gali turiniais dokumentais patvirtintos ilaidos. Jos raomos deklaracij.

i ilaid atmimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos juridini asmen pelno mokesio statymo (Nr.I-442) 5 ir 6 straipsniuose.

Individualij (personalini) moni apmokestinamosios pajamos, panaudotos investicijoms komercin-kin veikl, apmokestinamos taikantnulin (O proc.) tarif, o kitos apmokestinamosios pajamos - 24 proc. dy

dio pajam mokesiu. Investicija apskaiiuojama pagal Juridini asmenpelno mokesio statymo 7 straipsn: i naudojamo materialaus ilgalaikioturto (nebaigtos statybos), buvusio mokestinio laikotarpio pabaigoje, sigi

jimo savikainos atmus naudojamo materialaus ilgalaikio turto (nebaigtosstatybos), buvusio to laikotarpio pradioje, sigijimo savikain bei atmusper mokestin laikotarp panaudotas ilgalaikiam turtui sigyti skolintas las ir priskaiiuot per t laikotarp nusidvjimo sum. Parduodant materialj ilgalaik turt, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamosneatimant to turto likutins verts.

Apmokestinamos usienio valstybi monms imoktos sumos urinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir suteiktas teises naudotis preki enklais, licencijomis, firm vardais (pajamos apmokestinamos prie pajam altinio), taip pat usienio valstybi kio subjekt, sikrusi lengvatinio mokesi tarifo valstybse arba zonose, apmokestinamosios pajamos, gautos i Lietuvos Respublikos juridinio asmens arba

juridinio asmens teisi neturini moni.

Teikiamos lengvatos ems kio produkcij gaminanioms ir paslaugas ems kiui teikianioms individualioms (personalinms) monms.Kai plaukos u realizuot ems kio produkcij ir ems kio paslaugas

bendrosiose realizavimo plaukose sudaro daugiau kaip 95 proc, j pajamos pajam mokesiu neapmokestinamos. Jeigu toki plauk lyginamasis svoris sudaro nuo 75 proc. iki 95 proc, imamas 5 proc. dydio pajammokestis. Jeigu tokios plaukos sudaro nuo 65 proc. iki 75 proc, pajamosapmokestinamos 10 proc. dydio pajam mokesiu. kins bendrijos ir

juridinio asmens teisi neturinios individualiosios (personalins)mons, kuri gautos pajamos apmokestinamos pagal Fizini asmenpajam mokesio laikinojo statymo 24 str. taikant lengvatinius 5 ir 10proc. pajam mokesio tarifus, buvo atleistos nuo mokesio,apmokestinant 1997 metais gautas pajamas (iki bus priimti Gyventoj pa

jam mokesio ir moni pajam mokesio statymai).

Lietuvos Respublikos maj moni statymas numato nemaai leng vat maosios mons status turinioms monms.

Pajam mokesio lengvatos taikomos ir monms, kuriose yra investuotas usienio kapitalas.

Antai, jeigu individualioji (personalin) mon buvo steigta (registruota) arba usienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodio 31d., tai

jos pajam dalis (proporcinga usienio investicijos daliai mons nuosavame kapitale), tenkanti iai usienio investicijai ir nepanaudota darbo umokesiui, taip pat reinvestuota monje, 5 metus nuo plauk gavimo dienosapmokestinama 70 proc. maesniu pajam mokesiu. iam terminui pasi

baigus, usienio investicijai tenkanti pajam dalis 3 metus apmokestinama50 proc. maesniu pajam mokesiu.

Jei tokia mon buvo steigta (registruota) arba usienio kapitalas buvoinvestuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjio 1 d., tai pajamdalis, tenkanti usienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 proc. maesniu pajam mokesiu.

mon, kurioje usienio investuotojo (investuotoj) usienio kapitaloinvesticija yra pasiekusi 2 mln. JAV doleri, 3 metus nemoka pajam mokesio nuo apyskaitinio ketvirio, kur pradtos gauti pajamos, pradios.Kitus 3 metus i mon moka 50 proc. maesn pajam mokest. ioje daly-

37


21/55

je numatytos mokesi lengvatos netaikomos monms, kurios veriasi did-

menine, mamenine naftos produkt prekyba, jeigu j pajamos i prekybos

iais produktais sudaro daugiau kaip 30 proc. j realizacini pajam.

Buvo papildytas Fizini asmen pajam mokesio laikinojo statymo

29 straipsnis. Nuo 1997 m. balandio 1 d. io statymo 24 straipsnio 4,5 ir

6 dalyse nustatytos lengvatos taikomos tais atvejais, kai kin bendrija ir ju-

ridinio asmens statuso neturinti individualioji (personalin) mon buvo

steigta (registruota) arba usienio kapitalas buvo investuotas, arba monje

usienio investuotojo (investuotoj) usienio kapitalo investicija yra pasie-

kusi 2 mln. JAV doleri iki 1997 m. balandio 1 d.

Meno krj (architekt, dailinink, dizaineri, fotomeninink, kom-

pozitori, kinematografinink, mokslinink, raytoj, tautodailinink, te-

atro, urnalist) individualiosioms (personalinms) monms, neturinioms

juridinio asmens teisi, taikoma mokesio lengvata.

Savivaldybi tarybos turi teis mainti mokest arba visai atleisti nuo

pajam mokesio mokjimo atskiras individualisias (personalines) mo-

nes, neturinias juridinio asmens teisi, ir kines bendrijas savo biudeto

sskaita.

Jeigu moktojas pagal Lietuvos Respublikos statymus turi teis ke-

lias mokesio lengvatas, taikoma tik didiausia lengvata.

Apskaiiuot pajam mokest reikia sumokti biudet ne vliau

kaip per 20 dien ketviriui pasibaigus. Pavluotai sumokjus mokest,

skaiiuojami delspinigiai Mokesio administrav imo statymo nustatyta tvar-

ka. mons atsako u tai, kad pajam mokestis bt tiksliai apskaiiuo-

tas ir laiku sumoktas. Jeigu VMI nepateikta pajam deklaracija arba joje

nurodytos ne visos gautos pajamos, i mons iiekoma nuo nedeklaruot

pajam, neatsivelgiant ilaidas, apskaiiuota pajam mokesio suma ir

dvigubo jos dydio bauda.

Jeigu pajam deklaracijoje nurodytos didesns ilaidos ir dl to suma-

intos apmokestinamosios pajamos, ne gino tvarka iiekoma nuo suma-

int apmokestinamj pajam apskaiiuota pajam mokesio suma ir dvi-

gubo jos dydio bauda.

/ verslininko Vido Vidaiio ura knygel:a) pajam mokestis - pagrindinis mokestis, kur moka individualioji(personalin) mon;

b) pajam mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvark reglamen

tuoja Fizini asmen pajam mokesio laikinasis statymas;

c) pajam mokest moka mons, gaunanios apmokestinam paja

m;

38

d) pasibaigus kiekvienam met ketviriui ne vliau kaip per 15 die

n, teritorinei valstybinei mokesi inspekcijai pateikiamos upildytos

pajam deklaracijos atitinkamai u pirm ketvirt, pusmet, devynis m

nesius ir metus (nepriklausomai nuo gaut pajam dydio);

e) pajam mokest sumokti biudet reikia ne vliau kaip per 20

dien ketviriui pasibaigus;

f) paskutine mokjimo biudet ir apyskait pateikimo diena laiko

ma statyme nurodyto ("per", "iki", "ne vliau") termino diena skaityti-

nai.


22/55

Jau anksiau minjome termin "mokest iskaiiuojantis asmuo". Tai asmuo, kuriam mokesio statymo nustatyta prievol iskaiiuoti i mokesio moktojo mokest ir j sumokti biudet.Individualiosios (personalins) mons, turinios samdom darbuotoj, i j darbo umokesio privalo iskaiiuoti pajam mokest ir

j sumokti biudet. io mokesio iskaiiavim reglamentuojaLietuvos Respublikos fizini asmen pajam mokesio laikinasisstatymas.

Bna atvej, kai darbuotojas dirba keliose darbovietse. Tokiuatveju jam reikia pasirinkti, kuri darboviet jis laiko pagrindine, okuri - ne pagrindine. Tai nurodoma darbo sutartyje arba papildo

mame pareikime, kuris raomas pagrindinei darbovietei. i aplinkyb svarbi apmokestinant pajamas. Apmokestinimo tvarka ir mokesi tarifai skirtingi dirbantiems pagrindinje ir ne pagrindinjedarbovietse.

Pagrindinje darbovietje per mnes gautos pajamos, susijusiossu darbo santykiais, atskaiiavus i j neapmokestinamj minimum, apmokestinamos 33 proc. tarifu. Neapmokestinamj pajam

minimum dydius Lietuvos Respublikos Vyriausyb indeksuojapagal vartojimo kain indeks. Jie priklauso nuo darbuotojo invalidumo, eimynins padties. Specialiai reglamentuojama, koks yraneapmokestinamasis minimumas ems kio produkcij gaminani moni darbuotojams, kai j mnesinis udarbis i versl, nesusijusi su ems kio produkt gamyba ir perdirbimu, nevirija 20proc. statymo 5 straipsnio 1-6 punktuose nepamint kategorij darbuotojams i apmokestinamj pajam atima mas pagrindinis neap-mokestinamasis minimumas (PNM).

Darbo sutarties statymas (1996 11 28 Nr. 1-2048) numato, jogdarbo sutartimi nelaikomas darbas, atliekamas pagal rangos ar kitokias kins-komercines sutartis, nesteigus mons ar neturint patento, iskyrus darb pagal autorines sutartis. Toks darbas laikomasnelegaliu (17-1 str.).

apmokestinamsias pajamas skaitomos visos pagrindinjedarbovietje per mnes gautos pajamos pinigais ir natra:

1) darbo umokestis, skaitant vairias priemokas, i socialiniodraudimo l mokamos ligos, motinysts (tvysts) paalpos - apskaiiuotos u t mnes sumos.

moni, staig ir organizacij imoktos udarbio sumos u dar bus, kuri trukm ilgesn kaip vienas mnuo ir yra ufiksuotas dar bo laikas, nemokant per laikotarp kas mnes darbo umokesioarba mokant umokesio dal, paskirstomos proporcingai dirbt mnesi skaiiui (bet ne daugiau kaip 12 mn);

2) vienkartins premijos, priklausanios apmokestinti paalposir kitos imokos - imoktos per mnes sumos;

3) premijos ir kitos skatinamosios imokos u ilgesnio kaip vieno mnesio laikotarpio darbo rezultatus paskirstomos proporcingai

ufiksuoto laikotarpio mnesi skaiiui (bet ne daugiau kaip 12 mn).ios premijos ir imokos apmokestinamos kaip pajamos, gautos nepagrindinje darbovietje (neatskaiius neapmokestinamo minimumo) atskirai nuo darbo umokesio.

4) atleidiamam i darbo darbuotojui imokamos Darbo sutarties statyme nustatyto dydio kompensacij sumos, ieitini paai-
http://www.erdvese.org/


23/55

p sumos, taip pat prit eisto s alos atlyginimo u priver stin pra

vaikt dl neteisto atleidimo i darbo sumos dalijamos j tiek da

li, kiek jo vidutini mnesi ni darb o umokesi sudaro atitin

kam imok suma, ir kiekviena dalis atskirai apmokestinama pa

gal io statymo 2 priedlyje nurodyt dydi pajam mokesio tari

fus. Apskaiiuojant pajam mokest nuo imokamos nepanaudot

atostog kompensacijos, kiekvien darbo met nepanaudot atos

tog kompensacijos suma apmokestinama atskirai (jeigu u viene

rius darb o met us darb uotoj ui prikla uso keli mnesi ai atostog, taikompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mnesiui, apmokestina

ma atski rai) paga l 2 priedlyje nurodyt dydi pajam mokesio

tarifus.

Nuo 1997 m. balandi o 1 d. sigaliojo papildyt i ir pakeist i kai

kurie Fizini asmen pajam mokesio laikinojo statymo straips

niai, tarp j ir 7 straipsnis, kuriame nurodoma, kas neskaitoma j

apmokestinamsias pajamas. Atkreipiame dmes, kad prie toki

priskiriamos ir mokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudi-

mo statymo 58 straipsnyje.

Ne pagrindinje darbovietje per mnes gautos pajamos apmo

kestinamos pagal Fizini asmen pajam mokesio laikinojo staty

mo 2 priedlyje nustatyt tvark. Taikomi ie mokesi tarifai:

1) pajam daliai iki 0,5 PNM - 10 proc.tarifas;

2) pajam daliai, virijaniai 0,5 proc. PNM, bet ne didesnei kaip

1 PNM, taikomas 20 proc.tarifas;

3) pajam daliai, virijaniai 1 PNM, taikomas 35 proc. tarifas.

Neiskaitytas ar iskaitytas per maas pajam mokesio sumas

i darbuotojo mon gali iiekoti ne daugiau kaip u tris prajusius

mnesius, skaiiuojant nuo to mnesio, kur buvo nustatyta klaida.

Jeigu Vidas Vidaitis nenori varginti savs darbuotoj pajam mo

kesio apskaiiavimais, jam mielai pads Lietuvos informacijos ins

titutas (Kalvarij g. 3, Vilnius, 2659, tel. 75 22 84, faks. 723017).

Pasikeitus pagrindiniam neapmokestinamajam minimumui, Lie-

tuvos informacijos institutas operatyviai leidia pajam mokes-

io lenteles, kurios sudarytos taip, kad kiekvienai konkreiai udar

bio sumai jau yra paskaiiuota mokesio suma.

mons, gaudamos i banko staigos pinigus darbo apmokjimui

u atitinkam mnes (arba mnesio antr pus), kartu pateikia ban

ko staigai mokamj pavedim iskaitytoms i to mnesio udarbi

pajam mokesio sumoms sumokti.

mons, neturinios banko staigose atsiskaitomj sskait ar

ba mokanios u darb i savo einamj plauk, iskaitytoms su

moms mokti banko staigoms mokamj pavedim pateikia ne v

liau kaip kit dien po atlyginimo imokjimo.

mons, staigos ir organizacijos, turinios nesavarankik struk

trini padalini kit savivaldybi teritorijoje, iskaitytas pajam

mokesio sumas i i struktrini padalini dirbanij pajam per

veda biudet toje teritorijoje, kurioje yra minti struktriniai pa

daliniai, tais atvejais, kai juose dirba daugiau kaip 20 asmen.

Neiskaityto arba iskaityto per mao pajam mokesio suma,

taip pat bauda iiekoma ne gino tvarka i mons, staigos ar orga

nizacijos (Mokesio administravimo statymo nustatyta tvarka). I

skaitytas per didelis darbuotoj pajam mokestis grinamas Mo

kesi administravimo statymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu iskaityt mokesi sumos biudet pervestos ne laiku,

imami delspinigiai Mokesio administravimo statymo nustatyta

tvarka.

verslininko Vido Vidaiio ura knygel:

a) darbo sutari su samdomais darbuotojais sudarym, pa-

keitim ir nutraukim reglamentuoja Lietuvos Respublikos dar-

bo sutarties statymas;

b) pajam, susijusi su darbo santykiais, apmokestinimo tvar-k reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizini asmen pajam

mokesio laikinojo statymo II dalis;

c) autorinio atlyginimo, sutari apmokestinim reglamentuo-

ja III ir IV Lietuvos Respublikos fizini asmen pajam mokes-

io laikinojo statymo dalys;

d) darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, pajam apmo-

kestinimo tarifai ir tvarka skirtinga dirbantiems pagrindinje ir

ne pagrindinje darbovietse;

e) pajam, susijusi su darbo santykiais, mokesio apskaiia-

vim palengvina specialios Lietuvos informacijos instituto leidia-

mos lentels;

f) individualij moni savininkai ir asmenys, dirbantys pa-

gal darbo sutartis, privalomai draudiami valstybiniu socialiniudraudimu. Draudjai turi laiku ir teisingai priskaiiuoti tokias

mokas ir mokti VSDF valdybos biudet.


24/55

Dar taip neseniai kartu su Vidu Vidaiiu rymojome prie praymoregistruoti teritorinje valstybinje mokesi inspekcijoje formos ir sukome galv, kokius mokesius jam teks mokti. Toje formoje pirmuojupamintas pridtins verts mokestis (PVM). Ir neatsitiktinai - pastaraisiais metais PVM sudaro apie 40 proc. nacionalinio biudeto plauk. PVM yra netiesioginis mokestis. Pridtins verts mokesio statymenustatytais tarifais apmokestinamos realizuojamos preks bei paslaugos. Tikriausiai sunkiai, surastume mog, kasos aparato ekyje nepastebjusio rao apie PVM sum.

PVM apskaiiavim bei mokjim reglamentuoja keli svarbs norminiai aktai: Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio sta-tymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. gegus 9 d. nu-

tarimas Nr.546 bei 1996 m. spalio 15 d. nutarimas Nr.1202. Beje,norime atkreipti ne tik Vido Vidaiio, bet ir kit skaitytoj dmes,kad ms leidinyje nurodomi dokumentai danai bna juos paskelbusi institucij po kelet kart keisti ir papildyti. Su naujais norminiaisaktais skaitytojai gali susipainti "Valstybs iniose". Naudinga turtinorminius aktus ir visus papildymus bei pakeitimus - tai praveria

skaiiuojant mokesius. Tok leidin "Mokesi svadas" profesio-

naliai rengia "Paiolis". Taip pat leidiami svadai "Darbo teis",

"Apskaita ir auditas" bei kiti leidiniai. Dl j sigijimo ir prenume

ratos reikia kreiptis "Paiol" (Kalvarij g. 125, Vilnius, tel. 70 05

44, A.Mickeviiaus g. 19, Kaunas, tel. 20 90 00. Yra skyriai Klaip

doje, Panevyje, Maeikiuose, Alytuje).

PVM mokesio objektas yra preki gamybos, atliekam darb irteikiam paslaug procese sukurta ir realizuota pridtin vert beiimportuojamos preks.

Prek, kaip mokesio objektas, yra: daiktai, numizmatins paskirties pinigai, vis ri energija, nekilnojamasis turtas (iskyrus em).O paslaugos, kaip mokesio objektas, yra vis ri darbai, patarnavimai ir kita apmokama veikla, iskyrus atliekam darbdaviui pagal dar

bo sutart. Prie paslaug priskiriama: buitins paslaugos, reklamos paslaugos, juridins paslaugos ir konsultacijos, trans porto paslaugos (kro

vini ir keleivi veimas), turistini firm paslaugos, statybos, projektavimo ir remonto darbai, tarpininkavimo paslaugos, preki, patalp,aikteli nuoma. Taigi PVM apmokestinamos visos pagamintos preks, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, iskyrus neapmokestinamas.Pridtins verts mokesio statymo 4 straipsnyje pateikiami preki,u kuri import ir pardavim vidaus rinkoje neskaiiuojamas pridtins verts mokestis, bei paslaug, u kurias neskaiiuojamas pridti

ns verts mokestis, sraai. PVM neskaiiuoja ir biudet nemokalaisvj ekonomini zon mons.

PVM apskaiiuoja ir sumoka biudet: juridiniai asmenys, j teisineturinios mons, usienio valstybi kio subjekt padaliniai, veikiantys LR, ir fiziniai asmenys (toliau - asmenys).

PVM moktojais asmenys tampa, atsivelgiant realizacini pajam dyd. ia svarbu paymti, kad realizacines pajamas neskaitomosdaugiau kaip metus naudoto ilgalaikio turto pardavimo pajamos.

Naujai besikurianios individualiosios (personalins) mons pridtins verts mokesio (toliau - PVM) moktojomis gali bti registruotos, jeigu j numatomos realizavimo pajamos per metus, skaiiuo

jant nuo pirmos realizavimo datos, pasieks 100 tkst. Lt. Tai turi btinurodyta PVM registravimo pareikime, prie kurio reikia pateikti verslo plan ar sutartis bei kitus dokumentus, rodanius, jog tokios pajamos bus pasiektos. Kai nenumatoma turti io dydio pajam, moni anksto neregistruojama PVM moktoja.

Jeigu realizacini pajam per metus (paskutinius 12 mnesi) jaugauta, bet jos sudaro iki 10 tkst. Lt, tai asmenys PVM moktojais neregistruojami ir PVM kompensavimas u pirktas prekes bei gautaspaslaugas jiems nenumatytas.


25/55

Asmenys, kuri realizavimo pajamos per metus (paskutinius 12 m

nesi) sudaro nuo 10 iki 100 tkst.Lt, gali savanorikai registruotisPVM moktojais. Jeigu per metus asmens pajamos u realizuotas prekesir suteiktas paslaugas virija 100 tkst. Lt, tai pradedant tuo mnesiu,

kur virijo, jis turi skaiiuoti PVM bei mokti biudet, taip pat privalo

registruotis kaip PVM moktojas.

registruotiems PVM moktojams yra suteikiamas PVM mokto

jo kodas.

Skaiiuojant PVM reikia inoti jo tarifus ir kaip nustatoma preki

ir paslaug apmokestinamoji vert.

PVM TARIFAI

Apmokestinamoms prekms ir paslaugoms taikomas 18 proc. ta

rifas. PVM apskaiiuojamas, taikant tarif nuo realizuot preki ir

paslaug apmokestinamosios verts.

Kitas tarifas - 0 (nulis) proc. - taikomas eksportuotoms prekms ir

paslaugoms, suteiktoms u Lietuvos Respublikos rib. Kitaip tariant,

PVM ia nemokamas.

APMOKESTINAMOJI VERTPVM skaiiuojamas nuo visos parduodam preki kainos ir atlik

t darb bei suteikt paslaug verts. preki ir paslaug kain skai

tomos visos j gamybai bei realizavimui padarytos ilaidos, skaitant

vairius su produkcijos realizavimu susijusius mokesius (muitai, ak

cizai), iskyrus PVM.

PVM u prekes ir paslaugas apskaiiuojamas:

pardavjui (paslaugos teikjui) iraius pirkjui (paslaugos gavjui)

sskait faktr arba kit dokument u parduodamas prekes (teikiamas

paslaugas);

sumokjus kas pinigus, kai neiraoma sskaita faktra;

importo mokesiams apskaiiuoti nustatyta tvarka, kai preks im

portuojamos.

PVM ATSKAITA

PVM moktojai sumoka biudet ne vis j gaut io mokesio

sum, o skirtum tarp apskaiiuotos PVM sumos u parduotas prekes

bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos. Kitaip tariant, at-skaitom PVM sum sudaro paties moktojo sumokta kitiems preki pardavjams ar paslaug teikjams pridtins verts mokesio su

ma nurodyta pirkimo dokumentuose. PVM apskaiiavimo tvarka i

dstyta Pridtins verts mokesio statymo V skyriuje.

PVM DEKLARAVIMAS IR JO MOKJIMAS

Pasibaigus ataskaitiniam pridtins verts mokesio laikotarpiui,t.y. mnesiui, PVM moktojas mokesi administratoriui (atitinkamomiesto ar rajono valstybinei mokesi inspekcijai) turi pateikti PVM

deklaracij (forma PVM-4). Joje moktojas apskaiiuoja biudet su

mokti priklausani PVM sum. Deklaracijos formoje yra trys dalys,

kuriose apskaiiuojamas pardavimo PVM (u parduotas prekes, suteik

tas paslaugas), pirkimo PVM (trauktas apskait PVM u sigytas pre

kes, gautas paslaugas) ir atsiskaitymas su biudetu.

PVM deklaracij reikia pateikti pasibaigus mnesiui iki kito m-

nesio 15 d. Apskaiiuota moktina PVM suma turi bti sumokta

biudet iki kito mnesio 25 d. - per 10 dien nuo deklaracijai pateiktinustatyto termino.

Pridtins verts mokesio moktojai, kuri prajusi 3 mnesividutins mnesins moktinos biudet io mokesio sumos buvo ne

maesns kaip 100 tkst. lit, einamojo mnesio 20 d., paskutin darbo

dien ir kito mnesi o 10 d. mok a biud et PVM avans - po 1/3

prajusi 3 mnesi vidutins mnesins moktinos biudet mokes

io sumos.

PVM moktojui btina laiku pateikti PVM deklaracij ir sumokti

jo sum. To nepadarius, moktojui taikomos sankcijos ir skaiiuojami

delspinigiai.

Skaiiuojant PVM, teikiant jo deklaracij ir sumokant j biudet

reikia vadovautis io mokesio statymu, postatyminiais aktais ir Vy

riausybs nutarimais.Taip pat silome pasinaudoti metodine media-ga mokesi moktojams, kuri pareng VMI prie Lietuvos Respubli-

kos finansministerijos specialistai (r. knygel "Pridtins verts mo-kestis. Metodin mediaga mokesi moktojams". V. 1996, 170 p.).

PVM APSKAITA

Nuo 1997 m. yra PVM apskaitos pasikeitim. Pirkjams turi

bti iraomi isistos produkcijos ar suteikt paslaug PVM s-


26/55

skaitos faktros arba sskaitos faktros, arba kiti apskaitos dokumentai. iuose dokumentuose turi bti Lietuvos Respublikos bu-halterins apskaitos pagrind statymo 10 straipsnyje nustatytiprivalomi rekvizitai ir PVM moktojo kodas.

Specialius apskaitos dokumentus galima sigyti atitinkamomiesto ar rajono mokesi inspekcijoje. Smulkesn informacijapie specialij apskaitos dokumet naudojim suteiks teritori-n valstybin mokesi inspekcija.

PVM GRINIMAS

Mintame Vyriausybs nutarime Nr.546 patvirtinta ir PVM grinimo tvarka u prekes (paslaugas), apmokamas usienio valstybi, tarptautini organizacij ir fond bei valstybei suteikt paskol lomispagal technins bei humanitarins pagalbos programas.

/ verslininko Vido Vidaiio ura knygel:

a) PVM mokjimo tvark reglamentuoja Pridtins verts mo-

kesio statymas ir Vyriausybs nutarimai Nr. 546 bei Nr.1202;

b) PVM moktojais tampama, atsivelgiant realizacini paja-

m dyd, realizuojam preki ir paslaug pobd;c) PVM moktojai registruojami ir iregistruojami teritorinse

mokesi inspekcijose. Jiems suteikiamas PVM moktojo kodas;

d) jeigu kio subjektas turjo, bet nesiregistravo PVM moktoju,

tai pats nesiregistravimo faktas neatleidia jo nuo PVM mokjimo;

e) pridtins verts mokesi tarifai yra 18 proc, O (nulis) proc.

PVM statymo 14 str. nurodyti atvejai, kai taikomas 15,25 proc.

tarifas;

f) PVM apskaitai naudojami specials apskaitos ir kiti apskai-

tos dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterins ap-

skaitos pagrind statymo 10 straipsnio reikalavimus;

g) PVM mokjimo ataskaitinis laikotarpis yra mnuo. Jam pasi-

baigus, iki kito mnesio 15 d. teritorinei valstybinei mokesi inspek-

cijai pateikiama PVM deklaracija;h) PVM sumokamas biudet per 10 dien nuo PVM deklaraci-

jai pateikti nustatyto termino;

i) paeidus PVM apskaiiavimo, mokjimo ir PVM deklaracij

pateikimo tvark, taikomos Mokesi administravimo statyme nu-

matytos sankcijos ir baudos.

i

Kartu su Vidu Vidaiiu paanalizuosime dar vien netiesioginmokest - akcizus. Pastaraisiais metais akcizai sudaro apie 11-12procent alies nacionalinio biudeto pajam, t.y. madaug tiekpat, kiek ir moni pelno mokestis. io mokesio nata gula antgalutini akcizais apmokestinam preki vartotoj pei - patyspreki gamintojai arba importuotojai akciz sum prideda priepreks kainos. Akcizai, skirtingai negu pridtin vert, nenurodomi specialiuose apskaitos bei mokjimo dokumentuose.

Akciz mokest reglamentuoja Lietuvos Respublikos akciz

statymas.Juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisi netu

rinios mons akcizus privalo mokti, jeigu gamina ar importuo ja jais apmokestinamas prekes. O iuo mokesiu apmokestinami:alkoholiniai grimai, skaitant al, rkomasis tabakas ir jo gaminiai, kava, okoladas, elektros energija, varikli benzinas, reakty

vini varikli kuras, skystasis krosni kuras, tepalai, biuterija,prabangs automobiliai, erotinio ir smurtinio pobdio spaudiniaiir kt. preks.

Preki apmokestinamoji vert yra:1) Lietuvos Respublikoje pagamint preki - preki pardavi-

49


27/55

mo kaina be akcizo ir be pridtins verts mokesio;2) importuojam preki - muitin preki vert, skaitant mui

t. Akcizai u apmokestinamas prekes yra apskaiiuojami:

1) i gatavos produkcijos sandlio prekes perdavus kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, ar juridinio asmens teisi neturiniai monei, kuriems, remiantis iraytais preki pardavimo dokumentais, perleidiama teis jomis disponuoti;

2) importuojant, kai preks pateiktos importo muitins procedrai. Akciz mokesio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis

mnuo, kuriam pasibaigus, moktojai iki kito mnesio 15 die-

nos privalo vietos valstybinei mokesi inspekcijai pateikti ak-

ciz apyskait.

U savos gamybos prekes akcizai turi bti sumokti biu-

det iki kito mnesio 30 dienos.

Moktojai, kuri prajusio pusmeio vidutin mnesin ak-

ciz suma buvo didesn kaip 50 tkst.lit, akcizus moka: iki m-

nesio 30 dienos - u mnesio pirmj deimtadien; iki kito mnesio 10 dienos - u mnesio antrj deimtadien; iki kito mnesio20 dienos - u likusi mnesio dal.

U importuojamas prekes akcizas sumokamas b iudet

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta mokesi mokjimomuitinje tvarka. i tvarka idstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. balandio 24 d. nutarime Nr.748 "Dl mokesimokjimo muitinje tvarkos".

Akciz dydiai nustatomi procentais nuo preki apmokestinamosios verts. Akciz tarifai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 04 25 nutarimu Nr.302 su vlesniais pakeitimais. Beje, iame nutarime preki kodai jau nurodyti pagal Lie-tuvoje nuo 1997 m. balandio 1 d. taikom Kombinuotj pre-

ki nomenklatr (KPN). KPN naudojama rengiant normatyvinius aktus, susijusius su import bei eksport reglamentuojaniostvarkos, muit tarif, pridtins verts ir akciz mokesi nustatymu. Dl naujosios KPN versijos raymo magnetines laikme

nas reikia kreipti Muitins departamento prie Finans minis-terijos Informavimo grup (tel. 61 30 27, Vilnius, A.Jakto g.1/25) arba kio ministerijos Kompiuterini paslaug centr (tel.22 20 34, Vilnius, Gedimino pr. 38/2). iame centre galima si-gyti ir leidin "Lietuvos Respublikos muit tarifai".

Akcizais neapmokestinamos:1) importuojamos preks, kurios Lietuvos Respublikos mui

t tarif statymo V skyriuje nustatyta tvarka atleidiamos nuo

muito;2) neipilstyti alkoholiniai grimai ir j aliava, jeigu juos im

portuoja alkoholiniams grimams gaminti valstybins mons, kurios turi teis gaminti tuos grimus;

3) eksportuotos preks;4) per Lietuvos Respublikos muit teritorij gabenamos tran

zitu preks;

5) jei etilo alkoholis parduod amas Lietuvos Respu blikos monms degtinei, likeriui, trauktinms, vynui, midui, actui gaminti,taip pat farmacijos monms ir medicinos pagalbos staigoms medicinos ir farmacijos reikmms; veterinarini vaist gamybos monms - veterinarini vaist gamybai ir veterinarijos tiekimo monms - veterinarijos reikmms.

Nesumokti akcizai iiekomi Mokesi administravimo sta

tymo nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos Vyriausyb iki 1999 01 01 nustato kon

kreias akcizais apmokestinamas prekes ir j mokesio tarifus. Numatoma, kad po io termino konkreias akcizais apmokestinamasprekes ir tarifus tvirtins Lietuvos Respublikos Seimas.


28/55

verslininko Vido Vidaiio ura knygel:

a) preki apmokestinim akcizais reglamentuoja Akciz

statymas ir 1994 04 25 LR Vyriausybs nutarimas Nr.302 su v-

lesniais pakeitimais;

b) mokesi (tame skaiiuje ir akciz) mokjimo muitinje

tvark reglamentuoja LR Vyriausybs 1996 06 24 nutarimas

Nr. 748;

c) akciz mokesio objektas yra 9 (devynios) preki grups;

d) akciz (iskyrus importuojam preki akcizus) mokesti-nis laikotarpis yra kalendorinis mnuo. Jam pasibaigus iki kito

mnesio 15 dienos vietos VMI reikia pateikti akciz apyskait;

e) akciz mokjimo biudet terminai ir tvarka skirtingi

u savos gamybos prekes, importuotas prekes ir priklauso nuo

prajusio pusmeio vidutins mnesins akciz sumos;

f) nustatant akciz tarifus, preki, kurioms taikomi akcizai,

kodai pateikiami pagal Kombinuotj preki nomenklatr.

Muitais apmokestinamos Lietuvos Respublikos muit terito-

rij importuojamos ir i jos eksportuojamos preks, iskyrus atve-

jus, numatytus Lietuvos Respublikos muit tarif statyme. Muitaiyra vertybiniai (advalioriniai), specifiniai ir mirieji. Tai nulemia

apskaiiavimo bdas.

Vertybiniai (advalioriniai) muitai skaiiuojami procentais nuo

preks muitins verts. Specifiniai muitai skaiiuojami taikant mui-

t tarif normas (Lt) deklaruojamos preks mato vienetui. O mi-

rieji muitai skaiiuojami derinant vertybini ir specifini muit ap-

skaiiavimo metodus.


29/55

Muitai priklauso netiesioginiams mokesiams. Lietuvos Res-publikos muit mokjimo tvark reglamentuoja Muit tarif sta-

tymas. Jame numatyta muit tarif veamoms, iveamoms ir ga benamoms tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij prekms beikitoms vertybms nustatymo, muit taisykli sistemos sudarymo irtaikymo tvarka. statymas taikomas visiems kio subjektams - fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos muitteritorijoje.

Lietuvos Respublikos muit tarifas - tai susistemintas mokes

i, kuriais apmokestinamos iveamos, veamos ir gabenamos perLietuvos Respublikos teritorij preks bei kitos vertybs, norm rinkinys. Muit tarifus pagal preki ir krovini pobd, apskaiiavimo metodus bei tarif struktr tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

Yra nustatyta muit mokjimo muitinje tvarka, kuri patvir-

tinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 06 24 nutarimu

Nr. 748 (su vlesniais pakeitimais). i tvarka privaloma visiemsmoktojams.

Mokesi mokjimo muitinje tvarka reglamentuoja ne tik muito, bet ir pridtins verts mokesio bei akcizo apskaiiavim, sumokjim, apskait, grinim bei iiekojim. Todl ia trumpai paminsime, kokiais atvejais tais mokesiais apmokestinama muitinse.

Muitais apmokestinamos Lietuvos Respublikos muit teritorij importuojamos ar i jos eksportuojamos preks (iskyrus at

vejus, numatytus LR muit tarif statyme).Pridtins verts mokesiu yra apmokestinamos importuoja

mos preks (iskyrus PVM statyme numatytus atvejus).Muitinje akcizais apmokestinamos importuojamos Lietuvos

Respublikos muit teritorij preks, kurios apmokestinamos tuomokesiu. ia priminsime, kad akcizais apmokestinam preki sraas pateiktas Akciz statyme. O konkreius akciz objektus irtarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

Mokesiai mokami remiantis muitinje forminta eksporto

arba importo muitins deklaracija. Jeigu nesilaikoma nustatytosmuitins procedr atlikimo tvarkos ir muitins deklaracija nepa

teikta arba pateikta pavluotai, tai mokesius bei netesybas (baudas ir delspinigius) apskaiiuoja pati muitin.

Mokesiai mokami litais, bet muitins staigose, kuriose nra valiutos keitykl, mokesius grynaisiais pinigais leidiama sumokti laisvai konvertuojama valiuta. Atsivelgiama tuo metu galio

jant oficial lito ir usienio valiut kurs.

Fiziniai asmenys, neturintys kio subjekto statuso, mokesiusprivalo mokti tik grynaisiais pinigais, forminant eksporto ir importo muitins procedr muitinio tikrinimo metu.

Muitas ir akcizas u numatomus importuoti alkoholinius grimus, kuriuos pageidaujama enklinti banderolmis usienyje, taippat u numatomus importuoti tabako gaminius mokami i anksto(sigyjant banderoles) mokamuoju pavedimu Muitins departamento specialij sskait.

forminant nurodyt preki import vidaus vartojimui ir per

skaiiuojant mokesius pagal tarif normas, taikomas importo muitins deklaracijos primimo muitiniam tikrinimui dien, apskaiiuot muit ir akciz mokesi nepriemok ir pridtins vertsmokest reikia sumokti muitins, forminusios muitins procedr, sskait per 20 darbo dien nuo importo muitins deklaraci

jos primimo muitiniam tikrinimui.Muitas, akcizas ir pridtins verts mokestis u muitins san

dlyje laikomus ir numatomus importuoti alkoholinius grimus mokami i anksto (sigyjant banderoles) mokamuoju pavedimu Muitins departamento specialij sskait.

Mokesiai u importuojamus naftos produktus, kuriems nustatytas akcizas, taip pat u importuojamas i muitins sandli, importo ir eksporto terminal, neapmuitinam parduotuvi prekes

mokami i anksto mokamuoju pavedimu muitins, kurioje forminama importo muitins procedra, sskait. Muitins pareignui, atliekaniam muitin tikrinim ir forminaniam procedr,reikia pateikti mokamojo pavedimo nuora, kuriame turi bti banko staigos ymos, kad pavedimas atliktas, ir muitins padalinio,kuris kontroliuoja mokesi plaukas, ymos, kad los gautos muitins sskait.

Muitins deklaracijose nurodomas pridtins verts mokestisu importuojam ilgalaik gamybins paskirties turt, kurio mok

jimo kontrol LR Vyriausybs nustatyta tvarka perima miesto (ra jono) valstybin mokesi inspekcija, iduodama muitinei nustatytos formos paym, mokamas atitinkamai mokesi inspekcijaiPVM statyme nustatyta tvarka.

Gamybins mons, kuri sra nustato Finans ministerija,importuojanios ne maiau kaip 50 proc. materialini itekli (technologini rengini, aliav ir mediag), naudojam pridtins

verts mokesiu apmokestinamoms prekms gaminti, muitins deklaracijose apskaiiuotus mokesius atskirai pagal kiekvien muitins deklaracij moka:

54 55


30/55

- grynaisiais pinigais muitinio tikrinimo metu, kai forminama

importo vidaus vartojimui arba negrinamo eksporto muitins pro

cedra;

- pateikusios garantij, mokamuoju pavedimu muitins, for

minusios mintas muitins procedras, sskait per 40 darbo die

n nuo importo arba eksporto muitins deklaracijos primimo mui

tiniam tikrinimui dienos. Jeigu moktojai nustatytu terminu apskai

iuotosios mokesi sumos nesumoka, skaiiuojamos statym nu

statytos baudos ir delspinigiai.

Nepagrstai sumokti ar iiekoti mokesiai yra grinami

moktojo reikalavimu. Perm okt us muitus grina juos pamusios

muitins staigos (muitins virininko sprendimu). Muitai grinami

u prajus nuo i muit forminimo dienos 5 met laikotarp. O

permoktus (nepagrstai iiekotus) akcizus ir pridtins verts mo

kesius muitins teikimu grina miest (rajon) valstybins mo

kesi inspekcijos (Valstybins mokesi inspekcijos prie FM nu

statyta tvarka). Tiksl inti ir grinti iuos mokesius leidiama

Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo nustatyta

tvarka.

/ verslininko Vido Vidaiio ura knygel:

a) muit mokjimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respubli-

kos muit tarif statymas;

b) muit mokjimo muitinje tvark reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybs 1996 06 24 nutarimas Nr. 748 (su v-

lesniais pakeitimais);

c) muit mokjimo muitinje tvarka reglamentuoja muito, pri-

dtins verts mokesio bei akcizo apskaiiavim, sumokjim,

apskait, grinim bei iiekojim;

d) mokesiai mokami remiantis muitinje forminta

Documents

vildziunaite .Kaip.tapti.turtingu.1998 Krantai