Kristus.ir.Gydymas.nuo.Ligu.2000 Krantai

8/2/2019 Kristus.ir.Gydymas.nuo.Ligu.2000 Krantai

1/81


2/81

IleistaJubiliejiniais Kristaus gimimo metais KRISTUS

IR

GYDYMAS

NUO LIG

S u d a r

Anatolijus Maloviko

ASVEJAV I L N I U S


3/81

K 615.85

Kr273

I rus kalbos vertIrena apirien

DailininkasAudris imakauskas

N 9986-504-92-9

Maloviko A. , 2000 apirien L, 2000 imakauskas A., 2000

JZAUS KRISTAUSSANDOROS EVANGELIJA

PER VEGETARIZM HARMONIJ

KAIP KRAUJAS GALIIGELBTI TAVO GYVYB


4/81

ODIS

SKAITYTOJUI

Leidykla "Asveja" pate ikia dvi

knygas: "Dievas nori igydyti visus"

bei "Kristus ir gydymas nuo lig".

Jas sudaro geriausi pasaulins

literatros apie tikjim pavyzdiai.

Tai tikjimo mokymo, poirio

mityb, krauj, okultizm perlai.

Kadangi knygose pateikiami vairi

religijos krypi bei srovi mokymai,

leidjai mano bsiant tikslinga

pasisakyti svarbiausiu klausimu.

Gink Dieve, tik nepagalvokite, kad

leidjai ragina Jus pakeisti katalik

tikjim kokiu nors kitu (ar atvirkiai),

tikrai ne. Leidjai yra ars

prieininkai beprasmio blakymosi nuo

vienos tikybos prie kitos, patogesns

iuo emikojo gyvenimo momentu,

7Kristus ir gydymas nuo lig


5/81

kaip kartais elgiasi rimti ligoniai.

Toks blakymasis j neapsaugo nuo

vidini bei iorini problem, o jas

tik pagilina.

Kai kuri moni polinkis religines

sektas yra tikjimo nuopuolis. Labai

aikiai tai pademonstravo

susiavjimas vadinamuoju "AUM

sinrikio" ventojo mokytojo Asacharos

mokymu. Leidjai nuoirdiai ragina

Jus netapti netradicini religij

aukomis.

Knygoje apie kraujo reikm mogaus

gyvenime leidjai pateikia mokslinius

duomenis i "Jehovos liudytoj"

sektos gyvenimo patirties. Taiau

nemanykite, kad leidjai simpatizuoja

itai sektai. Labai gerai pagalvokite,

k medicina daro su ms krauju.

emje jau sunku rasti varaus

vandens. T galima pasakyti ir apie

ms krauj. Kyla klausimas: ar

galime bti sveiki, jeigu krauj

sumetamos visos farmacijos pramons

atliekos? Dl aplaidaus, neapgalvoto,

nevaromo medicinos elgesio su ms

krauju mums, ir ypa ms palikuonims, gresia isigimimas,

nesibaigiantys rpesiai dl sveikatos.

Leidjai turi tik vien aistring nor

supaindinti Jus su mokslo

laimjimais sprendiant kraujo

problemas, padti suprasti, koki

8

didel reikm gyvenime turi kraujas.

Reikia imt kart pagalvoti rytantis

priimti svetim krauj, jei nra

ypatingo reikalo. Kalbame ne apie

ekstremalius atvejus, kada galvoti

privalo gydytojai.

Leidj nuomon ne visada sutampa

su kai kuriomis publikuojam autori

mintimis, taiau buvo nutarta nekeisti

teksto ir nepirti Jums savo

sitikinim.Leidjai ipasta krikionyb, yra jai

itikimi ir Jums linki to paties savo

tikjimo atvilgiu.

Leidjai

Kristus ir gydymas nuo lig


6/81
http://www.erdvese.org/


7/81

JZAUS

KRISTAUS

SANDOROS

EVANGELIJAPagal mokin Jona

(I senj tekst aramej ir senja slav kalba)
http://www.erdvese.org/


8/81

PRATARME

Greitai sukaks du tkstaniai met nuo to

laiko, kai atjo mogaus Snus, kad nukreipt

monij "tiesos ir gyvenimo keli".

Jis dovanojo sveikat ligoniams, imint neima

nliams, o nelaimin giesiems ir vargams laim.

Pusiau umirti Jo odiai buvo sutikrinti tik

po daugelio met nuo tos kartos, kai buvo itarti.

inoma, jie buvo atkurti su klaidomis, imtus

kart keiiami, imtus kart taisyti ir i naujo

versti. Taiau nepaisant viso to, tai jau beveik

du tkstanius met jie jaudina krikioni pro

tus bei irdis.

odiai, kuri dka mes iandien gyvename

pagal Naujj Testament, buvo urayti ir, neirint atskir netikslum bei prietaravim, u

kariavo pus pasaulio ir padjo sukurti iuolaiki

n Vakar civilizacij.

Kristaus mokymas ilaik paties Mokytojo gyve

nimo bei vis atskir Jo gyvenimo aspekt ir Jo

odi amin gyvybingum bei darb didingum.

Todl svarbu atkurti visk, k padar Kris

tus, atkurti visus autentikus Jzaus odius,

vliau vairi aikintoj iverstus i gimtosios



9/81


10/81

Mums atrodo, kad krikionis turt sukrsti

daugelis Evangelijos fragment, i kuri aiku,

kad Kristus atjo ne tik gydyti sielas, bet ir

teikti sveikat moni knams.

Mokytojas niekada neirjo i aukto itok

savo misijos aspekt: "tai a ivarinju demonus

ir gydau..." (Lukas).

Dar daugiau, gydydamas sielas ir knus Kris

tus niekada nepretendavo iskirtin padt, nes

Jis dav tok tiksl priesak savo mokiniams ir

tiems, kurie norjo Juo sekti: "Gydykite ligonius,

apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusiuosius,

ivarinkite demonus..." (Matas).

Knygoje "Kristus ir gydymas nuo lig" apra

me ir susisteminome daugyb igydymo atvej,

kuriuos Kristus atliko per trump emikj misi

j. Papasakojome ir apie daugyb igydymo at

vej, kuriuos atliko ventieji bei mistikai.

Todl sunku suprasti, kodl kno igydymo

uduotis buvo ignoruojama iuolaikini krikio

ni, regis, umirusi tiksl Mokytojo priesak.

Manuskriptai, kuriuos atrado ir ivert dr. E.

eklis, dar kart patvirtina ms nuomon, kad per

savo misij emje Jzus vienodai rpinosi savo

klausytoj fizine, moraline bei dvasine sveikata.

iuose dviejuose manuskriptuose duoti tiksls

ir labai aiks patarimai, kaip gyventi, kad btume sveiki: susilaikymas nuo msiko valgio,

alkoholio, narkotini mediag; gydomosios sau

ls, vandens, ems savybs; darovi ir vaisi

pranaumas; gydymas badavimu ir jo puikus

poveikis atstatant sveikat, kuri palau gamtos

dsni, paties Dievo nustatyt dsni, nesilaiky-

18

mas. Manuskriptai rodo, jog Kristus norjo imo

kyti mones gyventi imintingai, kad jie bt

sveiki, nes tokia yra Krjo valia. Beje, tok

gyvenimo ideal jau buvo iklusi esj sekta,

kuriai, kaip manoma, buvo artimas Kristus.

inoma, dr. E. eklis man bsiant teisinga

ispausdinti ito brangaus manuskripto svarb

natralaus gyvenimo mokym, ir mes turime bti

dkingi u tai, kad, kruopiai dirbdamas, patei

k monijai rodym, jog fizin sveikat, kaip ir

moralin bei dvasin, galima gyti tik vadovau

jantis Dievo sakymais.

O jeigu mes nesugebjome gyventi imintin

gai ir bti sveiki, remdamiesi itais sakymais,

jeigu darme daug klaid, neteisingai maitino

ms, tai geriausia ir efektyviausia priemon at

statyti sutrikusi sveika t gydytis ba dav imu (r.

Sveikas gyvenimo bdas ir badavimas sugrina

sveikat. Metodas labai paprastas, rezultatai nuo

stabs. Leidjas P. Genijaras). Tai labai paprastas

bdas isivalyti. Pats Kristus patvirtina tai patei

kiamame dokumente.

itas krinys bus naudingiausias tiems, kurie

tikisi gyventi imintingai, bti sveiki, kuriems

rpi j siel bkl.

Jie gali bti tikri, kad laikydamiesi proting

higienos ir gydymo natraliomis priemonmis patarim, pateikt iame dokumente, gyvens pagal

Kristaus statymus ir tai suteiks jiems dar dides

n laim iandien ir ateityje.

Dr. Ed. Bertole,

Lozanos universitetas.

19Kristus ir gydymas nuo ligKristus ir gydymas nuo Ilg


11/81

JZAUS KRISTAUSSANDOROS EVANGELIJA

(pagal mokin Jon)

... Ir tada daugyb ligoni ir paralyiuotj

atjo pas Jz, ir tar Jam: "Jeigu Tu visk

inai, Tu gali mums pasakyti, kodl turime

kentti nuo tiek daug lig. Kodl mes neturime

sveikatos kaip kiti mons? Mokytojau, igydyk

mus, kad vl atgautume jgas, ir kad ms

nelaims palikt mus. Mes inome, kad Tu turi

galios igydyti visas ligas. Ivaduok mus nuo

tono ir nuo vis baisi bd, kurias jis mums

suteik. Mokytojau, pasigailk ms!"

Jzus jiems atsak: "Palaiminti, iekantys tiesos,

nes A padsiu jums ir duosiu iminties duonos.

Palaiminti, panorj isiverti i tono galybs,

nes A atvesiu jus ms Motinos angel karalys

t, tenai, kur tono galyb negali prasiverti".Ir labai nusteb jie paklaus: "Kur ms

Motina, ir kas Jos angelai? Kur yra Jos karalyst?

"Ms Motina yra jumyse, o js esate Joje.

Tai Ji mus pagimd ir dav mums gyvyb.

Tai i Jos js gavote kn savo, ir ateis

diena , kai tu rsit e j grinti. Palaimi ni i husite,

20Kristus ir gydymus nuo li


12/81

I ties sakau jums: mogus tai Moti nos

ems snus. I Jos mogaus snus gauna kn

savo, ir naujagimio knas auga, indomas savo

Motinos. I ties sakau jums: js ir Motina

em yra viena . Ji yra jumyse, o js Joje. I

Jos js gimte, js gyvenate i Jos, ir J

sugrtate. Todl laikykits Jos dsni, nes gi

niekas ilgai negyvens, nesidiaugs kiekviena aki

mirka, jeigu negerbs Motinos savo ir nesilaikys

Jos dsni.

Ne s js kvpavim as tai Jos kvpavimas, js kraujas tai Jos kraujas, js ka ulai tai Jos

kaulai, js knas Jos knas, js sios Jos

sios, js ausys ir akys tai Jos ausys ir akys.

I ties sakau jums, jeigu nors kart nusi

engsite bent vienam Jos dsniui, jeigu nors

kart pakenksite savo knui, tai neivengiamai

bsite nubausti, ir bus verksmo ir dant griei

mo. Sakau jums: kol nepradsite laikytis ms

Motinos dsni, niekaip negalsite ivengti mir

ties. Taiau tas, kuris nusprs gerbti dsnius

Motinos savo, atpildo gaus Jos meil.

Ji igydys visas jo ligas, ir jis niekada nebe-

sirgs. Ji dovanos jam ilg gyvenim, apsaugos

nuo ugnies, vandens, nuoding gyvai ir nepa

tirs jis jokio sielvarto. Nes gi js Motina pagim

d jus ir palaiko jumyse gyvyb. Ji dav jums

kn, ir niekas, iskyrus J, neigydys js.

Palaiminti, kurie m yli savo M oti n ir ilsisi ramiai

ant Jos krtins!

Nes jeigu ir nutolstate nuo Jos, jfisi| Molina

myli jus. Ir dar stip riau Ji pamils, jeigu .sugrite

pas J. I ties sakau jums: didi . J O K meil,

22Kristus ir gydymas nuo HuM

didesn u auktus kalnus, gilesn u paias

giliausias jras. Ir niekada neapleis Ji to, kuris

myli savo Motin.

Kaip vita saugo savo viiukus, o lit

litukus, k iekvien a motina naujagim, taip ir

js Motina em apsaugo mogaus sn nuo

vis negand ir bd. Nes i ties sakau jums:

nesuskaiiuojamos bdos ir pavojai tyko mogaus

sn. Belzebubas, vis demon kunigaiktis, viso

kio blogio altinis, pasiruos laukia vis mo

gaus sn knuose. Jis yra mirties altinis, i jogimsta visos nelaims ir, prisidengs avinga

kauke, jis gundo ir vilioja mogaus snus. Jis

ada turtus ir valdi, puikius rmus, aukso ir

sidabro drabuius, daugyb tarn ir visk, ko tik

jie panors. Jis ada dar ir lov bei garb,

geiduling diaugsm ir prabang, puikius val

gius ir visokiausius vynus, triukmingas orgijas ir

dienas, veltui praleistas tinginystje..

Taip gundo jis kiekvien, silydamas tai,

k labiausia linkusi jo irdis. Ir dien, kai mo

gaus snus tampa tutybs ir bjaurum vergu,

jis, kaip atpild u malonumus, atima i mogaus

snaus visas malones, kurias Motina em suteik

jam taip dosniai. Jis atima kvpavim, krauj, kau

lus, kn, vidurius, akis ir ausis. mogaus snaus

kvpavimas tampa negilus, trkiojantis ir skausmin

gas, jis dvokia, kaip nevari gyvuli kvpavimas.

Jo kraujas tirtja, skleisdamas leiktu kva

p, kaip pelki vanduo; jis sukrea ir pajuoduo

ja, nelyginant juoda mirties naktis. Jo kaulai

ikrypsta, tampa traps, i iors ant j ioka

gumbai, jie genda i vidaus, o paskui skyla



13/81

pusiau kaip akmuo, krintantis nuo uolos. Jo oda

riebaluota ir paburkusi nuo joje esanio vandens

ir ji pasidengia luobu ir bjauriomis votimis.

Jo viduriai prisipildo koki imat, sudaran

i pvanius dvokianius srautus, kuriuose vei

siasi nesuskaiiuojama daugyb bjauri kirmin.

Akys blsta, kol pagaliau siviepatauja jose gili

naktis, ausis apima kurtumas ir siviepatauja

jose kap tyla.

Taigi pagaliau netenka mogaus snus gyvy

bs per savo klaidas ir dl to, kad nesugebjoimokti gerbti savo Motinos dsni, o tik dar

klaidas vien po kitos.

Todl visos jo Motinos ems dovanos buvo

atimtos i jo: kvpavimas, kraujas, kaulai, oda,

viduriai, akys ir ausys, o pagaliau gyvyb, kuria

Motina em apdovanojo jo kn.

Bet jeigu mogaus snus ipains savo klai

das, jeigu gailsis savo nuodmi ir atsiads j,

jei sugr prie savo Motinos ems, isivaduos i

tono nag ir atsilaikys prie jo gundymus,

tada Motina em priims savo sn, isivadavus

i paklydimo ir klaid. Ji dovanos jam savo

meil ir pasis pas j savo angelus, kurie tarnaus

jam. I ties sakau jums: kai tik mogaus snus

pasiprieins tonui, jame gyvenaniam, ir nebepa-

klus jo valiai, t pai akimirk jo Motinos angelai

sikurs jame, kad tarnaut jam visa savo galybe,

ilaisvindami mogaus sn i tono galybs.

Nes gi niekas netarnauja dviems ponams. I

ties tarnauja arba Belzebubui ir velniams, arba

ms Motinai emei ir Jos gyvybei. I lies

sakau jums: palaiminti, kurie laikosi


14/81

kurioje, paioje menkiausioje js kno dalyje.

Jie yra ore, vandenyje, emje, augaluose,

sauls spinduliuose, gelmse ir auktybse. Visi

jie skirti jums, kad galtumte suprasti gyvybs

dievo od ir vali. Nelaimei, js usimerkte,

kad nematytumte nieko, ir usikimote ausis,

kad nieko negirdtumte. I ties sakau jums:

Ratas mogaus rank darbas, o gyvyb ir visi

jos siknijimai Die vo darbas. Tai kod l js

neklausote Dievo odio, esanio Jo kriniuose?

Ir kodl gilinats Rat, kurio raids negyvos,nes yra mogaus rank darbas?".

"Kur mes galime perskaityti Dievo statymus,

jei ne Rate? Kur gi jie parayti? Perskaityk

mums juos ten, kur matai, nes mes neinome

kit rat, tik tuos, kuriuos paveldjome i ms

protvi. Iaikink mums statymus, apie kuriuos

Tu kalbi, kad igird galtume isigydyti ir

pasitaisyti".

Jzus tar jiems: "Js negalite suprasti gyvy

bs odio todl, kad esate mir. Tamsa gaubia

js akis, o ausys js kurios. Taiau sakau

jums: nereikia kreipti vilgsnio Rat, kurio

raids negyvos, jeigu savo veiksmais js neigiate

t, kuris dav jums Rat. I ties sakau jums:

js darbuose nra nei Dievo, nei Jo statym,

nra j nei apsirijime, nei girtuoklystje, nei js

gyvenimo pertekliuje ir prabangoje, o dar ma

iau j turtuose, kuri iekote, ir ypa neapy

kantoje savo prieams. Visa labai toli nuo likrojo

Di ev o ir Jo angel. Ir visa kelias j tamsos

karalyst pas blogio valdov. Nes Inos geismus

js neiojats savyje: todl ir D i e v o odis bei Jo

galyb negali pasiekti js, nes jumyse yra daug

blog mini, o ir bjaurumai knibda kne js

ir dvasioje js. Jeigu norite, kad gyvybs dievo

odis ir jo galyb pasiekt jus, neiniekinkite nei

kno savo, nei dvasios, nes knas yra dvasios

ventov, o dvasia Die vo ventov . Todl js

turite ivalyti it ventov, kad ventovs valdo

vas galt apsigyventi joje ir uimti jam pridera

m viet. Kad ivengtumte vis kno ir dvasios

pagund, kurias siunia tonas, pasitraukite

Viepaties dangaus prieglobst.Patys save atgaivinkite ir susilaikykite nuo

maisto. Nes i ties taip sakau jums: tik pasninku

ir malda galima ivyti ton ir vis jo klast.

Grkite savo namus ir pasninkaukite vienumoje,

ir tegul niekas nemato, kada js pasninkaujate.

Gyvybs dievas, jis pamatys jus ir didelis bus

jums atpildas. Pasninkaukite tol, kol Belzebubas

ir visi jo kerai nepasitrauks nuo js, ir kol visi

angelai Motinos js ems neateis tarnauti jums.

Nes i ties sakau jums: kol neatliksite pasninko,

neisivaduosite i tono galios ir nuo vis jo

siuniam lig.

Pasninkaukite ir melskits uoliai, i visos

irdies, stengdamiesi pasisemti jg i gyvybs

dievo, o per jas gauti ir igijim savo. Pasninko

metu venkite mogaus sn, o grkite Motinos

savo ems angel draugij, nes, kas uoliai

ieko, tas randa!

Iekokite gryno oro mike arba lauke, nes

ten js RASITE ORO ANGEL. Nusiaukite ir

nusimeskite savo drabuius, ir tegul Oro angelas

apglbia vis js kn. Tada kvpuokite ltai ir

27

Krislus Ir (lydymmt nuu llgi|



15/81

giliai, kad Oro angelas patekt jus. I ties

sakau jums: Oro angelas ivarys i js kno

visus nevarumus, kurie suter jus i iors ir i

vidaus. Ir tada visi blogi kvapai ir nevarumai

pasialins i js, kaip dmai nuo liepsnos, kurie

rangosi ore ir inyksta debes jroje. Nes i

ties sakau jums: Oro angelas yra ventas, jis

ivalo visk, kas uterta, ir paveria velniu

aromatu visk, kas skleidia blog kvap.

Niekas negali stoti prie Diev, jei Oro

angelas nepraleis jo. I tikro, viskas turi atsinau jinti per or ir ties, nes knas js kvepia

Motinos ems or, o js dvasia kvepia dan

gikojo Tvo ties.

Po Oro angelo IEKOKITE VA NDE NS A N

GELO. Nusiaukite apav ir leiskite Vandens

angelui apglbti js kn. Visikai atsiduokite

jus spuojanioms rankoms tiek kart, kiek js

kvpavimas priveria virpti or: tegul js k

nas, supdamasis sibuoja vanden.

I ties sakau jums: Vandens angelas ivarys

i js kno visus nevarumus, kurie teria j i

iors ir i vidaus. Ir visi nevarumai bei blogi

kvapai nuteks nuo js tolyn, kaip purvas nuo

drabui, skalbiam ups vandenyje, kur nunea

tkm, ir jis dingsta tolumoje.

I ties sakau jums: Vande ns a ngelas

ventas, jis apvalo visk, kas suterta, ir paveria

velniu aromatu visus blogus kvapus. Niekas

negali stoti prie Diev, jeigu Vandens angelas

nepraleis jo. Viskas turi atsinaujinti per vanden

ir ties, nes knas js maudosi emikojo gyve

nimo upje, o dvasia aminojo gyvenimo upje.

28

Nes krauj savo gaunate i Motinos ems, o

ties i dangikojo Tvo .

Bet negalvokite, kad ito pakanka, jei Van

dens angelas apglb jus tik i iors. I ties

sakau jums: vidaus purvas bjauresnis u iors

purv. Todl tas, kas apsivalo tik i iors,

likdamas nevarus viduje, panaus kap, pa

puot turtinga tapyba, o viduje piln purvo ir

bjaurum. I ties sakau jums: leiskite Vandens

angelui palaiminti jus ir i vidaus, kad isivaduo

tumte i vis ankstesni savo nuodmi, ir tada bsite vars, kaip ups puta, spindinti saulje.

Paimkite didel molig su emyn nukarusiu

stiebu, ilgumo sulig mogaus giu, iimkite i

moligo vidurius ir pripilkite j ups vandens,

paildyto saulje. Pakabinkite molig ant me

dio akos, atsiklaupkite prie Vandens angel ir

pakentkite, kol moligo stiebo galas pateks tarp

js sdmen, idant vanduo tekt js vidu

rius. Klpokite ant ems prie Vandens angel

ir melskite Diev, kad atleist visas js nuod

mes, ir praykite, kad Vandens angelas ivaduo

t js kn nuo nevarum ir lig, kuri jis

pilnas. Paskui ileiskite vanden i savo kno,

kad su juo pasialint i js viskas, k siunt

tonas: visi nevarumai ir smarv.Ir js suprasite, pamatysite savo akimis ir

pajusite savo nosimi bjaurumus ir nevarumus,

kurie teria js kno ventov. Ir suprasite,

kiek nuodmi jumyse buvo ir kamavo jus

daugybe lig. I ties sakau jums: palaiminimas

vandeniu ivaduos jus nuo vis lig.

29Kristus ir gydymas nuo ligKristus ir gydymas nuo lig


16/81

K A I P A S N I N K A U S I T E , K I E K V I E N D I E N

kartokite it isivalym vandeniu, kol pamatysi

te, kad vanduo, ibgantis i js, yra varus

kaip ups puta. Tada panardinkite savo kn

tekant vanden, padkokite gyvybs dievui, iva

davusiam jus nuo vis nuodmi.

ventas Vandens angelo ivalymas reikia: js

prisiklte naujam gyvenimui. Nes nuo to laiko

akys js prad s matyti, o ausys girdt i. Ta

iau po itokio isivalymo nenuodmaukite dau

giau, kad per ami amius Oro ir Vandensangelai galt gyventi jumyse ir jums tarnauti.

Bet vis dlto dar bus jumyse nevarum

ymi, likusi nuo ankstesni nuodmi. PASI

AUKITE SAULS VIESOS ANGEL. Nusiau

kite, nusimeskite savo drabuius ir leiskite vie

sos angelui apglbti js kn. Paskui kvpkite

oro ltai ir giliai, kad viesos angelas galt

patekti js vid. Tada jis ivarys i kno

visk, kas dvokia ir nevaru, kas teria jus i

iors ir vidaus. Ir visi nevarumai bei smarv

ieis i js, kaip nakties tamsa isisklaido, su

spindus tekaniai Saulei. Nes i ties sakau

jums: ventas viesos angelas, jis ivalo ir ivaro

visus nevarumus ir paveria velniausiu aromatu

visus blogus kvapus.

Niekas negali stoti prie Diev, jei viesos

angelas nepraleis jo. I ties, Saul Motinos

ems visus mones turi dar kart pagimdyti, o

dvasia js usiliepsnos dangikojo Tvo saulta

tiesos viesa.

Oro, Vanden s ir Sauls angelai broliai: jie

buvo duoti mogaus snui, kad jam tarnaut,

30

arba, kad jis galt kreiptis vien i j. Ir j

apkabinimas ventas. Jie nematomi Motin os

ems vaikai, todl ir neiskirkite j, nes juos

sujung Dangus ir em. Ir tegul itie broliai

angelai saugos jus kasdien ir bus su jumis vis

laik, kol pasninkausite.

Nes i ties sakau jums: demon galyb,

visos nuodms ir visas purvas paliks paskubomis

kn, saugom trij angel. Ir kaip plikai

bga gelbdamiesi vienas per duris, kitas per

lang, o treias per stog, kiekvienas gelbstisikaip gali ir palieka namus, kuriuos grta

eimininkas, taip paliks js kn visi l igos

demonai, visos praeities nuodms, visas purvas,

visi negalavimai, kurie bjauroja js kno ventov.

Ir kada angelai Motinos ems valdys js kn,

ir ventovs valdovai vl gals eiti j, tada visi

bjaurs kvapai paskubomis paliks js kn per

kvpavim js ir od, pavinks vanduo ieis i

js burnos per od, per priek ir upakal.

Pamatysite savo akimis, uuosite savo nosimi,

pajusite savo rankomis. Ir tada visos nuodms ir

nevarumai bus paalinti i js kno, tada krau

jas bus toks varus, kaip kraujas Motinos ems,

tartum sraunios tkms puta, tviskanti Saulje.

Ir kvpavimas js bus varus lyg gli

kvepjimas, oda vari kaip ir t vaisi, kurie

raudonuoja pro medi lapij, js aki viesa

bus tokia pat ryki ir spinds, nelyginant Saul

mlyname danguje. Ir tada visi Motinos ems

angelai tarnaus jums. Ir js kvpavimas, js

knas ir js kraujas bus neatskiriami nuo kv

pavimo, kno ir kraujo Motinos ems. Ir dvasia



17/81

jus taip pat bus neatskiriama nuo dangikojo

Tvo Dvasios.

NES I TIES NIEKAS NEGALI PASIEKTI

DANGI KOJO T VO KI TAIP - TIK PER EM

M O T I N . Kaip naujagimis, kuris negali suprasti

savo tvo pamokym. Pirma motina turi priglaus

ti j prie savo krtins, imaudyti, pamyluoti ir

pamaitinusi paguldyti lop, kad umigt. Nes

kdikio vieta, kol dar maas, alia savo motinos,

jai jis turi paklusti. O kai pags, tvas paims j

su savimi, kad galt dirbti kartu lauke, ir vaikas gr pas motin tik piet arba vakariens.

Ir tada tvas itars jam savo pamokymus, kad be

vargo galt tvui padti visuose jo darbuose.

Ir kai tvas pamatys, kad snus suprato

visus jo pamokymus ir sumaniai atlieka darb,

atiduos jis snui vis savo turt, kad snus

galt tsti tvo darb. I ties sakau jums:

palaimintas snus, kuris klauso motinos patarim

ir elgiasi pagal juos. Bet imteriopai palaimintas

snus, kuris priima tvo patarimus ir vykdo juos,

nes gi buvo pasakyta: "Gerbk savo tv ir

motin, kad tavo dienos bt ilgos ioje em

je". A sakau jums, moni sns: gerbkite

Motin em, gyvenkite pagal visus jos dsnius,

kad js dienos bt ilgos ioje emje, ir

gerbkite dangikj Tv savo, kad paveldtum-

te aminj gyvenim danguje. Nes dangikasis

Tvas imt kart didingesnis u vis kart

kraujo tvus; kaip ir Motina em didesn u

visas knikas motinas. O savo dangikajam Tvui

ir Motinai emei mogaus snus yra brangesnis

negu savo kraujo tvui ir knikajai motinai.

32

Ir visai kitokios iminties kupini odiai ir

statymai dangikojo Tvo bei Motinos ems

negu odiai ir valia vis js kraujo tv ir

vis knikj motin. Ir didelis bus js dan

gikojo Tvo ir Motinos ems paveldas; labiau

troktamas nei tas, kur jums gali palikti js

kraujo tvai ir knikosios motinos.

Ir tikrieji broliai js tie, kur ie vykd o vali

dangikojo Tvo ir Motinos ems, o ne kraujo

broliai. I ties sakau jums: js tikrieji broliai

dangikojo Tvo ir Motinos ems valia pamils jus tkstant kart stipriau negu kraujo broliai.

Nes nuo Kaino ir Abelio laik, nuo to laiko, kai

kraujo broliai nusieng Dievo valiai nra dau

giau tikro brolikumo tarp kraujo broli. Ir

broliai elgiasi su savo broliais kaip su svetimais

monmis. Todl sakau jums: mylkite tikruosius

brolius savo Dievo valia tkstant kart stipriau

u savo kraujo brolius.

Nes js dangikasis Tvas yra Meil!

Nes js Motina em yra Meil!

Nes mogaus snus yra Meil!

Ir per Meil dangikasis Tvas, Motina em

ir mogaus snus yra viena. NES MOGAUS

SNAUS DVASIA ATSIRANDA I DVASIOS

DANGIKOJO TVO IR KNO MOTINOS E

MS. Todl bkite tobuli, kaip dvasia dangikojo

Tvo ir knas Motinos ems. Mylkite savo

dangikj Tv, kaip Jis myli js dvasi. Myl

kite ir savo Motin em, kaip ji myli js

kn. Mylkite savo tikruosius brolius, kaip js

dangikasis Tvas ir js Motina em juos myli.

Ir tada dangikasis Tvas duos jums savo ventj



18/81

Dvasi, o js Mo ti na em savo ventj kn.

Ir tada mogaus sns, kaip tikrieji broliai, myls

vienas kit tokia meile, koki dovanoja jiems j

dangikasis Tvas ir Motina em. Ir tada taps jie

vieni kitiems tikra paguoda. Ir tik tada inyks

emje visos bdos ir lidesys, ir siviepataus joje

meil ir diaugsmas. Ir tada em bus panai

Dang, ir ateis Dievo karalyst, ir mogaus Snus

ateis, ir visa jo lov, kad valdyt savo paveld

Dangaus karalyst. Nes mogaus sns gyvena

dangikajame Tve ir Motinoje emje, ir dangikasis Tvas ir Motina em gyvena juose.

Ir tada kartu su Dangaus karalyste ateis

laik pabaiga. Nes dangikojo Tvo meil sutei

kia visiems aminj gyvenim Dangaus karalys

tje. NES M E I L A M I N A Meil stipresn u mirt.

Ir nors a kalbu moni ir angel kalba,

jeigu nra manyje meils, a panaus gaudian

t varpo metal arba skambanius cimbolus. Ir

nors a nuspju ateit ir inau visas paslaptis ir

vis imint, ir mano tikjimas manyje tarsi aud

ra, ijudinanti kalnus, jeigu nra manyje meils,

a niekas.

Net jeigu a idalinsiu visus turtus savo varg

ams, kad juos pamaitiniau, ir atiduoiau ugn,

kuri gavau i Tvo savo, jeigu nra manyje

meils, nebus man nei palaimos, nei iminties.

M E I L K A N T R I , M E I L V E L N I , M E I L

N E P A V Y D I , J I N E D A R O P I K T A , N E S I D I A U G I A

NETEISYBE, o randa sau diaugsm teisume.

Meil visk supranta, meil viskuo tiki, meil

visada viliasi, meil visk ikenia. O kalbos j

nebeliks, ir inios ibls.

34

Dabar mes truput klystame ir truput esame

teiss, bet ateis visiko tobulumo metas, ir nieko

dalinio nebeliks.

Vaikas kalba vaikikai, o sulauks brandos

atsisveikina su savo vaikikomis pairomis.

Taigi iandien mes visk matome per tams

stikl, vadovaudamiesi abejotinomis tiesomis. M

s inios iandien padrikos, taiau kai stosime

prie Diev, mes jau inosime. Pain Jo moky

m, jau inosime visk. Ir dabar yra Tikjimas,

Viltis, M ei l, bet didin giausia i j Me il .

O dabar per ms dangikojo Tvo ventj

Dvasi a kalbu su jumis gyvybs dievo kalba. Ir

nra dar tarp js n vieno, kuris galt supras

ti visk, k a sakau. O tie, kurie aikina jums

Rat, kalba su jumis negyva kalba moni,

iekani j ligot ir mirting kn.

Todl visi mons sugebs juos suprasti, nes

visi mons serga. Ir visi yra mirtingi. Niekas

nemato gyvenimo viesos. Aklieji veda paskui

save akluosius juodais nuodmi, lig ir mirties

takais ir galiausiai, visi patenka mirties bedugn.

A esu Tvo pasistas udegti jums gyveni

mo viesos. viesa usidega pati ir isklaido

sutemas, o sutemos supranta tik save ir nepas

ta viesos. A turiu daug k jums pasakyti, bet

js nesugebsite suprasti. Nes js akys nusilponuo sutem ir visa dangikojo Tvo viesa apa

kint jus. Todl negalite suprasti visko, k a

jums kalbu apie dangikj Tv, kuris pasiunt

mane pas jus.

tai kodl vis pirma laikykits dsni js

Motinos ems, dsni, apie kuriuos kalbjau. Ir,

35

Kristus ir gydymas nuo lig Kristus ir gydymas nuo lig


19/81


20/81

su jumis". Nes kiekvienas jaut, kad odiai

To, kuris paliko juos, sujung visus nemato

mais saitais. Ir visi jaut, kad k tik i naujo

atgim, ir nors mnulis pasislp u debes,

jie mat prie save vytint pasaul. Ir it

moni irdyse praydo puikios neemiko gro

io gls, diaugsmo gls.

PRIEDAS

... Jie paklaus Jo: "Kur mums eiti, Mokyto jau, juk Tavyje aminojo gyvenimo odis. Sakyk

mums, koki nuodmi mes turime vengti, kad

daugiau niekada nematytume lig?"

Jis tar: "Maitinkits tuo, kas yra ant Dievo

stalo: medi vaisiais, grdais ir naudingomis

olmis, galvij pienu ir bii medumi. Bet koks

kitas maistas ton o darbas, utraukia nuod

m, ligas ir mirt. O gausus maistas, kur js

randate ant Dievo stalo, suteiks js knui jg

ir jaunysts ir liga nepalies js. I tikro, nuo

Dievo stalo senasis Matzalis m sau maist, ir

jeigu js darysite t pat, paadu jums, kad gyvy

bs dievas duos jums, ilg gyvenim ioje emje.

Nuo Hiaro (gegus) mnesio pradios valgy

kite rugius; vis Siva no (birelio ) mnes kvie

ius, pai tobuliausi i oli, duodani gr

dus. Pasistenkite, kad kasdienin duona js

bt kepama i kviei. Kad Viepats galt

pasirpinti js knu.

Vis Tamuzo (liepos) mnes maitinkits rg

iais vaisiais, kad js knas suliest, ir tonas

bt i jo ivytas.

38

Per Zijul (rugsj) rinkite vynuoges ir tegul

j sultys bus jums grimas; per vis Markevan

(spal) rinkite saldias vynuoges, idiovintas Sau

ls angelo, kad sustiprint js kn, nes jose

gyvena Viepaties angelai.

Js turite valgyti sultingas figas per vis Abo

(rugpjio) mnes, o Hebato (sausio) mnes

likut t vaisi, kuriuos surinkote, leiskite Sauls

angelui idiovinti. Maitinkits tais vaisiais su

migdol kauliukais, kol mediai neduoda vaisi.

O oles valgykite Tibeto (gruodio) mnes,kad ivalytumte savo krauj nuo vis nuod

mi. Ir t pat mnes pradkite gerti savo

galvij pien, nes tam Viepats ir duoda ol

pievose galvijams, duodantiems pieno, kad savo

pienu jie papildyt moni maist.

Nes i ties sakau jums: palaiminti, kurie

valgo maist tik nuo Viepaties stalo ir vengia

vis tono bjaurum."



21/81


22/81

P E R

VEGETARIZM

HARMONIJ


23/81

ANGA

Pirmas klausimas, uduodamas igirdus apie

vegetarik diet: "Argi a elgiuosi blogai, kad

valgau ms? Milijonai moni j valgo, kodl

a turiau atsisakyti?"

Yra daug svari mokslo argument, rodan

i vegetarizmo naud, ir, nuodugniai juos paty

rinjus, nebelieka joki abejoni, kad vegetarika

dieta labiausiai priimtina mogui.

Ar blogai elgiasi mons, jeigu valgo ms?

Jei esate vegetaras, rasite daugyb atsakym

klausim. Jeigu ne, nustebsite apie tai suinoj.

Yra daug fiziologini, ekologini, politini, eko

nomini, medicinini ir dorovini motyv atsisakyti

msik valgi. i knygel atskleidia tuos moty

vus vegetarizmo poiriu. Autoriui pavyko populia

riai idstyti mokslo duomenis, remiantis faktine

mediaga. ia knygele norima paadinti tuos gerus jausmus, kurie atved vegetarizm daugyb mo

ni anksiau ir dabar.

Knygel skirta labai plaiam skaitytoj ratui.

Tikims, kad ji patiks jums, ir norime pasidalinti

vegetariko gyvenimo bdo teikiamu diaugsmu

bei sveikata. Kvieiame kartu su mumis engti

tobulesn Visat.

Gyvn ir augal globos nuo iaurum skyrius Ananda Marga



24/81

MS PROTVIAI VISADA VALG MS

N e ! Ne taip seniai, atlik daug tyrim,

mokslininkai padar ivad, kad tolimi ms

protviai buvo vegetarai, nevalg msos, nebent

sunkmeiu. Tik per paskutin ledynmet, kai

prastas maistas (vaisiai, rieutai, darovs) pasi

dar neprieinamas, pirmykiai mons, kad igy

vent, buvo priversti maitintis gyvn msa.

Deja, protis valgyti ms iliko ir pasibaigusledynmeiui. Tai buvo arba btinyb (eskimai ir

gentys, gyvenanios toli iaurje), arba tradicija

bei tamsumas. Taiau monijos istorijoje visada

atsirasdavo asmenybi ir netgi grups moni, su

pratusi, koki svarb varus maistas turi sveikatai ir

proto aikumui, arba dvasiniam tobulumui. Tie mo

ns vegetarai.

AR MSA NRA NATRALUSMONI MAISTAS?

Ne! Mokslininkai ino, kad kiekvieno gyvo

padaro mityba atitinka jo sandar. mogaus ir

msdi gyvn virkinimo sistema, kno organ funkcijos absoliuiai skirtingos. Pagal mitybos

poymius stuburinius gyvnus galima skirstyti

tris grupes: mintantys msa, mintantys olmis ir

mintantys vaisiais. Panagrinkime kiekvien gru

p ir pabandykime nustatyti, prie kurios bt

galima priskirti mog.

46

Gyvnai, mintantys msa


Msdiai gyvnai (litas, uo, vilkas, kat ir

kt.) turi daug bendr poymi, pagal kuriuos

galima juos iskirti i kit gyvnijos pasaulio

atstov. J virkinimo sistema paprasta ir nedide

ls apimties (ilgis tik tris kartus virija kno ilg).

Taip yra todl, kad msa labai greitai pva, o

puvimo produktai apnuodija kn, jeigu ilgai

jame pasilieka. Todl evoliucijos procese ms

diams susiformavo trumpas virkinimo traktas,

leidiantis jiems sumainti al, kuri padaro

pvanioje msoje esanios bakterijos. Be to, it

gyvn skrandyje (audini ir kaul virkinimui)

yra 10 kart daugiau druskos rgties negu ne

msdi gyvn. Gyvnams, kurie medioja nakt

ir miega per dienos karius, nereikalingos pra

kaito liaukos knui vsinti. Jie neprakaituoja per

karius, nors knai prakait vis dlto iskiria

per lieuv. I kitos puss, gyvnai, mintantys

augaliniu maistu, pavyzdiui, karv, arklys, zeb

ras, elnias, briedis ir kt., daug laiko praleidia

saulje ir greitai prakaituoja per od, saugodami

savo organizm nuo perkaitimo. Taiau labiausiai

skiriasi grobuoni ir oldi dantys. Visi gro

buonys turi atrius nagus ir galingus andikaulius su ilgomis atriomis iltimis, kurios padeda

perksti stor aukos kail ir suplyti kn. Jie

neturi krmini dant (galini dant plokiu

paviriumi), kurie reikalingi gyvnams vegeta

rams. Msos, prieingai nei augalinio maisto,

nereikia kramtyti, kad organizmas j suvirkint



25/81

ir sisavint. Ji daugiausia virkinama skrandyje

ir arnyne. Pavyzdiui, kat apskritai beveik

nieko nekramto.

oldiai gyvnai

oldiai gyvnai (dramblys, karv, avis, la

ma ir kt.) minta ole ir kitais augalais, t. y.

grubiu bei turiniu didel tr maistu. itok

maist dar burnoje pradeda virkinti seilse esantis

fermentas amilaz. Maist reikia gerai sukramtyti

ir sumaiyti su iuo fermentu, kad suskaidyt

maist ir organizmas j geriau sisavint. Todl

oldiai turi 24 krminius dantis, o j andikau

liai juda ne tik auktyn emyn (kaip msdi),

bet ir alis. ie gyvnai neturi nei nag, nei

atri dant, jie geria vanden, traukdami j

nasrais, o msdiai, vanden laka. Kadangi ol

diai neda greitai gendanio maisto (msos), j

gali ilgiau virkinti, todl i gyvn arnynas

10 kart ilgesnis u kn. Msa jiems labai

kenkia. Daktaras Viljamas Kolinzas i Maimondo

medicinos centro Niujorke nustat, kad msa

mintantys gyvnai gali beveik neribotai reguliuo

ti prisotintj riebal ir cholesterino kiek orga

nizme. Ilg laik triuio maist maiant gyvu

lini riebal, jau po dviej mnesi jo kraujagys

li sienels usiteria riebal nuosdomis, sukel

damos sunk susirgim, pana ateroskleroz

mogaus, kurio virkinimo sistema taip pat nepri

taikyta virkinti ms. O vliau pamatysime: kuo

daugiau mons valgo msos, tuo labiau jie

serga.

48

Gyvnai, mintantys vaisiais


\


Daugiausia tai mogbedions, t. y. gyvnai,

savo sandara labiausiai panas mog. J

maistas vaisiai ir rieutai. Odoje yra milijonai

por, per kurias isiskiria prakaitas; jie taip pat

turi krminius dantis, kuriais kramto, seili reak

cija armin ir, kaip ir oldi, jose yra amila-

zs, kuri palengvina maisto virkinim. arnynas

ypa ilgas ir isiraits (12 kart ilgesnis u kno

ilg), skirtas virkinti vaisius ir daroves, o ne

greitai pvant maist.

mons

Pagal visus aukiau ivardytus poymius mo

ns labiau artimi gyvnams, kurie minta vaisiais,

turi daug bendro su oldiais, bet labai skiriasi

nuo plrn. Tai akivaizdiai parodyta lentelje,

kurioje pateikiami virkinimo sistemos, dant ir

andikauli sandaros ypatumai, o taip pat plr

n, oldi, vaisiais mintani gyvn bei mo

gaus organizmo funkcij ypatumai. Kaip ir mog

bedioni, mogaus virkinimo sistema 12 kart

ilgesn u jo kn; ms odoje yra milijonai

smulkiausi por, per kurias igaruoja drgm ir

atvsta knas (per iskiriam prakait); mes geriame vanden, traukdami j burna kaip ir visi

gyvnai vegetarai; ms dant ir andikauli

sandara tokia pati kaip ir j, seili reakcija

armin, jose yra amilazs, kuri padeda virkinti

krakmoling maist. I prigimties mons nra

msdiai. Anatomija ir virkinimo sistema rodo,

49


26/81

kad ms organizmas pritaikytas maitintis vai

siais, rieutais ir darovmis.

Be to, akivaizdu, kad ms instinktai priein

gi plrn instinktams. Dauguma moni patys

neudo gyvn ir bjaurisi udymu. mons ne

valgo alios msos kaip msdiai gyvnai, bet

verda ir kepa, bandydami prislopinti jos skon

vairiausiais padaais bei prieskoniais. Vienas

mokslininkas sak: "Nuo msos kvapo katinui

pradeda isiskirti seils, taiau tas pats katinas

nereaguoja vaisi kvap. Jeigu mogus jaustmalonum puldamas paukt ir dantimis dras

kydamas jo liaun kn, iulpdamas krauj,

tada bt galima teigti, kad i prigimties

mogus yra plrnas. O i tikrj jam seils

isiskiria nuo sulting vynuogi, ir, netgi neb

damas alkanas, jis suvalgys vaisi, susigunds

jo maloniu skoniu."

Mokslinink ir gamtinink, taip pat ir arlzo

Darvino, iklusio evoliucijos hipotez, nuomons

sutampa, kad senovs mons buvo vegetarai

(maitinosi vaisiais, darovmis ir rieutais). Bgant

amiams, ms anatomija nepakito. ved moks

lininkas Linjus pastebjo, kad mogaus kno

vidaus ir iors sandara, lyginant su kitais gyv

nais, rodo, jog vaisiai ir sultingos darovs yranatralus jo maistas.

Taigi mokslo tyrimai patvirtina fakt, kad

fiziologija, anatomija ir instinktyvus mogaus el

gesys pritaikytas vaisi, darovi, rieut ir gr

d maistui. Tai trumpai ir akivaizdiai idstyta

ioje lentelje.

50

Gyvnai, mintantys msa


1. Turi nagus.

2. Odoje nra por; kn atvsina prakaitu,

iskiriamu per lieuv.

3. J atrios i lgos i ltys skirtos d ras kyti ms.

4. Neisivysiusios seili liaukos (nereikalingos

msai virkinti).

5. Rgti seili reakcija; nra fermento amila-

zs, pamosianios virkinti grdus.

6. Neturi ploki krmini dant, kuriais

kramtyt maist.7. Did el druskos r gties koncentracija skran

dyje btina virkinti raumenis bei kaulus.

8. arnynas tik 3 kartus ilgesnis, todl

greitai pvani ms gali greitai paalinti i

organizmo.

oldiai gyvnai

1. Neturi nag.

2. Prakait iskiria per milijonus odos por.

3. Neturi ili.

4. Gerai isivysiusios seili liaukos paruoia

virkinti augalin maist.

5. armin seili reakcija, didelis amilazs

kiekis paruoia virkinti grdus.

6. Plokti galiniai krminiai dantys kramtomaist.

7. Druskos rgties koncentracija 20 kart

maesn negu gyvn, mintani msa.

8. arnynas 10 kart ilgesnis u kn; ol

ir lapai nepva taip greitai, kaip msa, jie gali

ilgiau likti kne.

51


27/81


28/81

"negyvus gyvnus, krauj ir ms." Vienas pir

mj kalif po Mahometo, jo snnas, patar

artimiausiems mokiniams: "Nepaverskite savo

skrandio gyvuli kapinmis."

Taigi mes matome, kad per ilg monijos

istorij daug iminting ir proting moni grie

tai laiksi vegetarikos mitybos ir kitiems patar

taip pat elgtis.

"Tada Danielis tar Malasarui, kur vyriausias

kamarponis buvo paskyrs virininku Danieliui,

Ananijui, Misaeliui ir Azarijui: "Mgink mus,tavo tarnus, per deimt dien: tebna mums

duodama darovi valgyti ir vandens atsigerti;

paskui irk ms veidus ir veidus vaikin,

kurie valgo karalikus valgius, ir, kaip matysi,

taip padarysi su savo tarnais." Igirds itokius

odius, mgino juos deimt dien, j veidai

pasirod geresni ir pilnesn u vis jaunikaii,

kurie valg karalik valg... Dievas dav itiems

jaunikaiiams visokio rato, iminties, inojimo ir

imanymo. Danieliui gi dovan suprasti visus

regjimus ir sapnus".

(Dantelio pranayst 1:1117).

PAVOJUS MONMS, VALGANTIEMS MS

Eskimai, kuri maistas tik msa ir riebalai,

vidutinikai gyvena madaug 27,5 met. Viduti

nis kirgiz, mintan i msa, amius 40 met.

I tyrim, atlikt su msos vengiania chunz

gentimi Pakistane, otom gentimi Meksikoje ir

54

Pietvakari Azijos senbuviais vegetarais, pasiy

miniais puikia sveikata, itvermingumu ir ilga

amikumu matyti nereti atvejai, kai, sulauk

110 ir daugiau met, jie yra geros sveikatos,

fizikai ir protikai aktyvs. Pasaulin sveikatos

apsaugos statistika rodo, kad alyse, kur labai

daug suvartojama msos, daugiausiai serganij

viu bei irdies ligomis. O vegetarin se alyse

it susirgim daug maiau.

VALGANTIEJI MSDANIAU SERGA IR ANKSIAU MIRTA

Apsinuodij imas

Prie skerdim, o taip pat agonijos metu

pasikeiia siaubo apimto gyvulio biochemin

reakcija. Po vis kn iplinta toksiniai biopro-

duktai. Ms kne didelio pykio ar baims

metu taip pat vyksta tam tikri pakitimai. Gy

vnai, kaip ir mons, reikia emocijas ir

biochemin j kno sudtis ekstremali situaci

j metu smarkiai pakinta. Padidja adrenalino

kiekis. Hormon kiekis kraujyje padidja jau

tuomet, kai gyvulys mato kit gyvn mirt ir

neskmingai bando isivaduoti, isaugoti savogyvyb. Padidjs hormon kiekis ilieka mso

je, kuri suvalgyta apnuodija mogaus kn.

Pagal amerikiei Mitybos instituto duomenis,

staigiai umut gyvuli msoje yra labai daug

nuodingo kraujo bei kitoki kenksming biop-

rodukt.

55



29/81

Vys GYVNUS IR MONES VEIKIA VAIRIOS CHEMINS MEDIAGOS

Danai mityba msa vadinama "baigiamja

grandimi mitybos grandinje". Gamtoje egzistuoja

ilga mitybos grandin: mediai "minta" sauls

viesa, oru ir vandeniu; oldiai gyvnai da

ol ir med i dalis; plrnai oldius. Ta

iau dabar mitybos grandin pakliuvo nuodingi

chemikalai (tros, pesticidai ir pan.). ie nuodai

patenka augalais mintani gyvn kn. Pa

vyzdiui, laukai barstomi insekticidu DDT (labai

stiprs nuodai), kuris, kaip kategorikai tvirtina

mokslininkai, sukelia v, nevaisingum ir rimtas

kepen ligas. DDT ir j panas pesticidai

patenka gyvn (ir uv) knus ir ten kaupia

si. Beveik visi nuodingi chemikalai, kuriuos su

d gyvnai, pasilieka j kne visam laikui.

Taigi karvs da ol, ien, o kartu ir juose

esanius pesticidus. O kai valgote j ms,

pripildote savo organizm DDT ir kitais chemika

lais, kurie kaupsi msoje per vis gyvulio gyve

nim. Kad angi mons paskutin grandis mity

bos grandinje, juose kaupiasi pati didiausia

nuoding mediag koncentracija, jie paskutiniai

ir suvartoja tuos nuodus. Jau rodyta, kad msoje

yra 13 kart daugiau DDT negu darovse. Valstybiniame Ajovos universitete buvo atlikti bandy

mai, kurie parod, kad daugiausia DDT patenka

mogaus kn kartu su msa.

Taiau gyvuli msoje yra daug kit chemi

ni mediag, kuri specialiai dedama gyvuli

maist, kad jie greiiau augt, tukt, kad bt


Neseniai buvo itirta 50 000 vegetar (Sep

tintosios dienos adventist). Rezultatai netiktini.

Tyrimai parod, kad itos grups moni vini

susirgim skaiius kelis kartus maesnis nei vidu

tinis alyje. Mormonai vartoja labai nedaug msos.

Kodl msa didina rizik susirgti onkologin

mis ligomis? Viena i prieasi gali bti ta, kad

umuto gyvulio msa po keli dien gauna

pilkai ali atspalv. Msos pramon stengiasi

kruopiai paslpti spalvos pasikeitim, apdorodama j nitratais, nitritais ir kitokiais konservantais,

ilaikaniais rykiai raudon spalv. Taiau pasta

raisiais metais dalis it mediag pripainta

kan cerogenin mis, t. y. sukeli aniom is arba skati

naniomis onkologini lig vystymsi.

Dr. Viljamas Lidinskis, onkologini lig spe

cialistas i Tenesio nacionalins laboratorijos, syk

pasak: "A niekada neeriu savo katino produk

tais, kuriuose yra nitrat."

Brit ir amerikiei mokslininkai, tyrinjantys

arnyno bakterijas, nustat, kad vegetar ir m

sdi arnyno bakterij flora labai skiriasi. M

sdi arnyne bakterijos gamina chemines me

diagas, skatinanias onkologines ligas. ia gali

ma irti prieast, kodl arnyno vys labiau

paplits iaurs Amerikos ir Vakar Europos

alyse palyginti su vegetarinmis alimis, pavyz

diui, Indija. JAV arnyno vys labai paplits ir

uima antr viet (po plaui vio), o kotijoje,

kur msos suvartojama madaug 20% daugiau

negu Anglijoje, arnyno vys iplits labiausiai

i vis pasaulio ali.

56


30/81


31/81

kirsti keli 90 -9 7% irdies (tromboflebitai ir

koronarini kraujagysli usikimimas) lig.

Kodl msa pavojinga mogaus kraujotakos

sistemai? Gyvuliniai riebalai, pavyzdiui, choleste

rinas, labai sunkiai paalinami i mogaus orga

nizmo. Jie nusda ant kraujagysli sieneli. Ilgai

niui kraujagysli spindis siaurja, ir vis maiau

kraujo gali jomis nutekti. Vystosi ateroskleroz.

Labai apkraunama irdis, nes tam paiam kraujo

kiekiui perpumpuoti reikia daug daugiau pastan

g. Dl to pakyla kraujo spaudimas, itinkainfarktas ir irdies priepuoliai. Neseniai Harvardo

universiteto mokslininkai nustat, kad, ityrus gru

p vegetar, kraujo spaudimo sutrikim pasteb

ta maiau negu tokioje paioje ne vegetar

grupje. Korjos karo metu buvo atlikti 200

uvusi amerikiei ir 200 uvusi korjiei

kareivi skrodimai. Jie buvo madaug 20 met.

Ant beveik 80% amerikiei kareivi arterij

sieneli aptiktos nuosdos, kurios atsirado dl

msos vartojimo. Korjiei kareivi arterijos bu

vo absoliuiai varios. Didesn dalis i j buvo

vegetarai.

Amerikoje irdies ligos gavo epidemijos po

bd. Vis daugiau gydytoj (tarp j ir Amerikos

irdies tyrim asociacija) rekomenduoja savo pa

cientams atsisakyti msos arba vartoti jos daug

maiau. Jau dabar mokslininkai pripaino, kad

vegetarika dieta gali sumainti cholesterino kie

k kraujyje. Dr. V. D. Redisteris, Kalifornijos

universiteto Mitybos skyriaus vedjas, aprao ban

dymus, kuri metu gausi pup ir irni dieta

60

leido sumainti cholesterino kiek, nors mons,

dalyvav eksperimente, ir toliau gana daug var

tojo sviesto.

Puvimas

Paskerdus gyvul, jo kne tuojau pradeda irti

baltymins mediagos. itas procesas labai skiria

si nuo analogiko proceso, pavyzdiui, lto me

dienos puvimo. Irimo substancija, esanti gyvuli

ir uv msoje bei kiauiniuose, turi bendr

savyb maksimaliai greitai pva. Skerdiena

patalpinama aldytuv, vliau perveama msos parduotuves, parduodama, po to msa paten

ka pirkjo rankas, vl laikoma aldytuve, kol

pagaliau i jos paruoiamas maistas. Taiau ar

gali pirkjas sivaizduoti, i kokios msos (kokioje

puvimo stadijoje tuo metu esanios msos) paga

minti jo piets?

Msa labai ltai slenka mogaus virkinimo

sistema, kuri, kaip jau matme, nra skirta jai

virkinti. Kad bt visikai suvirkinta, o nesu

virkinti likuiai paalinti i organizmo, reikia

madaug 5 dien. Toks pat vegetariko maisto

virki nim o procesas uima tik pusantros dv i die

nas. Taigi kelias paras msos puvimo produktai,

sukeliantys vairias ligas, yra virkinimo organuo

se. protis maitintis msa, ir dar irimo stadijoje,kai arnyn iskiriamos nuodingos mediagos,

apnuodija, anksiau laik o nualina skrand io

arnyno trakt ir vis organizm.

alia pvanti msa gali sutepti virjo rankas

ir visus daiktus, prie kuri ji lieiasi. Brit

visuomenins sveikatos inspektoriai po masini

61

Kristus ir gydymas nuo ligKristus ir gydymas nuo lig


32/81

apsinuodijim, kuri altinis buvo skerdyklos, per

spdavo nam eimininkes, kad "imti rankomis

ali ms higienos poiriu yra tas pats, kaip

imti rankomis karvs ml". Danai nuodingos

puvimo bakterijos nesuyra net gaminant, ypa,

jeigu msa nepakankamai ivirta ar ikepta.

Tai kelia rimt pavoj susirgti infekcinmis

ligomis.

Inkst ligos, podagra, artritas

Vieni i labiausiai kenksming nuod ir lak, kuriais msdiai uteria savo kn, yra

lapimo rgtis bei kiti azoto junginiai. Pavyz

diui, viename svare biftekso yra 14 gram

lapimo rgties. Amerikieiai gydytojai, tyrinj

msdi ir vegetar inkst veikl, nustat, jog

msdi inkstai, kad ivalyt azoto junginius,

turi dirbti 3 kartus smarkiau negu vegetar. Kol

mons jauni, jie paprastai nepastebi per didelio

krvio, bet vliau, kai organizmas pradeda senti,

pasireikia vairios inkst ligos.

Kai inkstai daugiau nebegali susidoroti su

organizmo valymu, nepaalinta lapimo rgtis

plinta po vis kn. Daniausiai j absorbuoja

raumenys ir ilgainiui ji ten kristalizuojasi. Kai

lapimo rgtis nusda snariuose, atsiranda podagros skausmai, artritas ir reumatas. Kai lapi

mo rgtis susikaupia nerv rezginiuose, suserga

ma neuritu ir iiju. Dabar daugelis gydytoj

rekomenduoja savo pacientams, kamuojamiems

i lig, visai atsisakyti msos arba bent jau

smarkiai apriboti jos vartojim.

62

Visikas isivalymas

Kadangi ms virkinimo sistema nepritaikyta

maitintis msa, jos vartojimo pasekms yra lid

nos, ir sunku visikai ivalyti virkinimo sistem.

Msa daug alos pridaro todl, kad ji pernelyg

ltai slenka virkinimo traktu (4 kartus liau u

pieno ir" vegetarinius produktus), tod l ltinis

viduri ukietjimas ms visuo mens susirgi

mas.

Daugelis paskutinij met tyrim rod, kad

be alos ivalyti arnyn galima tik laikantisteisingos vegetarins dietos.

Darovs, grdai ir vaisiai padeda ivalyti

organizm. Vegetariniame maiste yra daug lste

lienos, kuri skatina normal arnyno darb. Nau

jausiais tyrimais nustatyta, kad natralus augali

nis pluotas yra vienintel priemon ivengti

apendicito, divertikulito, tiesiosios arnos vio,

irdies lig ir antsvorio.

VEGETAR SVEIKATA DAUG GERESN NEGUMONI, VARTOJANI MS

Kaip sitikinome, msa nra natralus ar

sveikesnis maistas. inoma, mes galime gyventi,

valgydami ms, taiau tada mogaus organizmas anksiau laiko susidvi ir j apninka daugy

b lig. Duj variklis gali dirbti ir su ibalu, bet

jis danai usikim, greiiau susidvs ir sul

greiiau negu tada, kai dirbs su dujomis. Ms

knas ne maina, o sudtin gas ir nuostabus

krinys, kuris tarnauja mums vis gyvenim.



33/81

Todl reikia duoti jam tinkam natral maist

vaisius, grdus, rieutus, anktinius, daroves ir

pieno produktus.

Tyrinjimai patvirtina, kad vegetar sveikata

daug geresn negu t, kurie valgo ms.

vairi krizi metu, kada mons bdavo

priversti laikytis vegetarins dietos, j sveikata

smarkiai pagerdavo. Danijoje per Pirmj pasau

lin kar ikilo pavojus, kad dl brit blokados

gali smarkiai pritrkti produkt. Dan vyriausyb

kreipsi Nacionalins vegetar draugijos direktori, praydama sudaryti mitybos raciono pro

gram. Blokados metu danai buvo priversti mai

tintis darovmis, vaisiais bei grd ir pieno

produktais. Per vienerius tokios dietos metus

mirti ngumas sumajo 17%. Ka i Nor ve gijos gy

ventojai dl maisto stokos per Pirmj pasaulin

kar tapo vegetarais, i karto sumajo mirtingu

mas nuo kraujotakos lig. Kai po karo Danijos ir

Norvegijos gyventojai sugro prie msiko val

gio, j mirtingumas ir irdies ligos iplito iki

priekarinio lygio.

Chunz gentis, gyvenanti iaurs Indijoje ir

Pakistane, igarsjo beveik niekada neserganiais

ilgaamiais. Nusteb mokslininkai i vairiausi ali

atvaiuodavo j gyvenvietes, tikdamiesi atskleistipaslapt tautos, kurios mons sulaukia 115 met ir

daugiau. J maist daugiausia sudaro nevalyti gr

dai, viei vaisiai ir okos pienas. Seras Robas

Makharisonas, brit generolas ir gydytojas, kuris

ilg laik dirbo chunz gentyje ra: "A niekada

nesu mats apendicito, kolito ar vio atvej."

64

Neseniai grup Harvardo gydytoj ir moksli

nink apsilank nuoalioje gyvenvietje Ekvadoro

kalnuose, kur gyvena 400 moni. Jie buvo

nustebinti, kad daugelis vietini gyventoj sulau

k nepap rastai il go. amiaus. Vie na m sujo 121

metai, o keliems daugiau nei imtas. Moksl i

ninkai ityr gyventojus, turinius po 75 metus.

Tik dviems buvo aptikti irdies lig poymiai!

Gyventojai buvo visiki vegetarai. Gydytojai pa

vadino savo atradim "ekstraordinariniu" ir pasa

k, kad panas tokios pat amiaus grupsmoni tyrimai, atlikti Jungtinse Valstijose, iai

kint 95% irdies lig atvej. Statistikos duome

nimis Jungtinse Valstijose vegetarai yra apylie-

siai ir sveikesni. Daugiau nei 50% amerikiei

turi antsvor, o vegetar svoris 20 svar maesnis

negu ms valgani) . Nacionalinis Amerikos

sveikatos institutas neseniai atliko tyrimus su 50

000 vegetar. Paaikjo, kad vegetarai gyvena

ilgiau ir daug reiau serga irdies bei onkologi

nmis ligomis, palyginti su amerikieiais, varto

janiais ms.

Anglijoje vegetarai u gyvybs draudim mo

ka maiau todl, kad reiau serga irdies ligomis

ir atitinkamai sumaina kompanijos draudimo ri

zik. Vegetar restoranai draudimo policijai taippat moka maiau u apsinuodijim maistu, ka

dangi j lankytojai reiau apsinuodija negu res

toranuose, vaiinaniuose msa.

Harvardo universiteto gydytojai nustat, kad

vegetarin dieta maina peralimo lig ir alergij

atvejus. Moksliniai tyrimai rod, kad ms varto-

65Kristus ir gydymas nuo lig Kristus ir gydymas nuo fig


34/81


35/81

su klitimis ir t. t. Vegetarai i tikrj itvermin

gesni ir energingesni, nes j kno nevargina

didiulis energijos eikvojimas, alinant msos tok

sinus.

AR MANO KNAS GAUS PAKANKAMAIMAISTO MEDIAG, JEI A NEVALGYSIU

MSOS?

monms, kurie ruoiasi rinktis vegetarin

diet, didiausi nerim kelia klausimas: ar gaus j knas pakankamai maisto mediag? Ar gaus

pakankamai baltym? Taiau jiems nra ko ne

rimauti. Vegetarin dieta gali duoti knui visk,

ko jam reikia. Daugelis mokslinink rod, kad

vegetariniuose produktuose biologins energijos

yra daug daugiau negu msoje.

Mus tiesiog privert patikti, kad msa bti

na ms sveikatai. etajame deimtmetyje moks

lininkai gyvulinius baltymus priskyr pirmos kla

ss baltymams, o au galinius antros klass. Ta

iau tokia nuomon buvo paneigta, kadangi

tyrimai rod, jog augaliniai baltymai taip pat

maistingi ir efektyvs, kaip ir gyvuliniai.

Vegetariniuose produktuose baltym kiekis

svyruoja nuo 8-1 2% jav grduose iki 40%sojos pupose, o tai dvigubai daugiau, negu

msoje. Net neriebiame biftekse yra tik 20%

sisavinam baltym. Daugelyje rieut ri, sau

lgr sklos e ir anktiniuose yra 30% baltym.

Baltymus, kurie btini mums, sudaro 8 pagrindi

ns amino rgtys. Maistin msos vert danai

68

giriama todl, kad joje yra visos atuonios amino

rgtys. Bet tai ko netaria dauguma moni,

vartojani ms: ji ne vienint elis produktas,

kuriame yra visas btin amino rgi rinkinys.

Sojos pupose ir piene taip pat yra atuonios

btinos mums amino rgtys.

Galbt dar labiau nuramins tas faktas, jog

mums btinus baltymus galima gauti paprasiau

siai suderinus du vegetarinius produktus, pavyz

diui, ryius ir anktinius. Be to, taip derinant,

visikai patenkinamas aukiausios ries baltymporeikis. Neturtingi mons visame pasaulyje nuo

lat taip elgiasi: maio ryius ir tofu arba ankti

nius (Kinijoje ir Indijoje), kukurzus ir anktinius

(Centrinje ir Piet Amerikoje) ir pan.

1972 metais Frederikas Storas i Harvardo

universiteto ityr daug vegetar suaugusi

vyr ir moter, ni moter, taip pat mergin

ir vaikin. Jis nustat, kad visos moni grups

gaudavo daugiau nei dvigub norm kasdien

reikaling baltym. 1954 metais mokslininkai Har

varde atliko detalius tyrimus ir nustat, kad

darovs, grdai bei pieno produktai, vairiai

derinami, patenkina vis reikaling baltym po

reik; baltym trkumo neaptikta n viename

vartojamame derinyje. Mokslininkai prijo ivad:labai sunku pagaminti vegetarikus pietus, kad

juose nebt vis mogui btin baltym.

Laikraiuose danai skaitome apie neturtin

g ali isekusius mones, kurie badauja ir

mirta nuo baltym trkumo. Taiau mokslinin

kai nustat, kad itie mons isenka ne todl,

69Kristus ir gydymas nuo lig Kristus ir gydymas nuo lig


36/81

kad nevalgo msos, o dl to, kad negauna

reikalingo maisto. Maistas, kur sudaro tik ryiai

(j danai taip pat neutenka) arba tik saldio

sios bulvs, i tikrj gali isekinti. Taip maitin

damasis mogus gali ir mirti. O tose vietose, kur

vegetarai gauna pakankam kiek vairi maisto

produkt (vairi darovi, grd ir anktini),

matome stiprius ir sveikus mones.

Mes elgiams teisingai, kai bandome isiai

kinti, kodl patikjome, kad nebsime sveiki,

jeigu nevalgysime tiek daug msos. Kas yradidiosios amerikiei "bifteks" religijos auto

rius ir kam visa tai daroma?

AR PROTISMAITINTIS MSA

SIEJASI SU BADU?

Taip! galtume liautis r grdais gyvulius

ir atiduoti juos vargams bei badaujantiems. Taip

padtume nuolat visame pasaulyje pusbadiu gy

venantiems monms.

Jeigu suvalgytume nors pus msos, kurios

suvaldome dabar, galtume sutaupyti tiek maisto,

kad jo utekt pamaitinti visas besivystanias

alis. (Kalbama tik apie JAV).Mitybos specialistas Dinas Majeris paskaiia

vo, kad suvartojant tik 10% maiau msos, i

sutaupyt grd bt galima pamaitinti 60 mili

jon moni.

Dabar 80 90% vis grd, iauginam A me

rikoje, sueriama gyvuliams.

70

Prie dvylika met vidutiniam amerikieiui

teko 50 svar msos per metus. Dabar vidutinis

amerikietis tik jautienos suvalgo 129 svarus. Ame

rika pakvaio dl msos. Dauguma amerikiei

kasdien suvalgo 2 kartus daugiau leistinos balty

m normos. Kad suprastume, kaip galime teisin

gai inaudoti pasaulio resursus, turime isiaikinti

kodl trksta produkt.

Vis daugiau mokslinink bei ekonomist stoja

pusn vegetarizmo, kuris gali isprsti siaubing

bado ms planetoje problem. Jie teigia, kadmsos vartojimas yra pagrindin maisto produkt

stokos prieastis.

KOKS RYYS TARP VEGETARIZMOIR.MAISTO TRUKUMO?

Atsakymas labai paprastas: msa neeko no-

mikiausias ir neefektyviausias maistas, kur mes

valgome. Vieno gyvulini baltym svaro kaina

dvylika kart didesn u tokio pat kiekio auga

lini baltym kain. Organizmas gali sisavinti

tik 10% baltym ir kalorij, esani msoje, kiti

90% nenaudingi lakai.

Didiuliuose ems plotuose auginami paarai

galvijams. itose emse galt augti grdai irvairios anktins darovs. Pavyzdiui, kad gau

tume vien svar baltym, reikia vieno akro

ems paarams, skirtiems iauginti jauius. O

it em usj sojos pupomis, gautume 17

svar baltym! Kitaip tariant, maitinantis msa

reikia 17 kart daugiau ems, negu maitinantis

71



37/81

sojos pupomis. Be to, sojos pupose yra maiau

riebal, jose vi sai nra msos toksin.

Augindami gyvulius msai, sunaudojame labai

daug gamtos resurs. Ne tik ems, bet ir

vandens . Nustatyta, ka d msos gamybai re iki a. 8

kartus daugiau vandens, negu darovi bei gr

d auginimui.

Vadinasi, kai milijonai viso pasaulio moni

badauja, keletas turtuoli didiulius derlingos e

ms ir vandens plotus bei ten iaugintus grdus

naudoja tam, kad galt maitintis msa, kuripamau ardo j sveikat. Amerikieiai per metus

vienam mogui sunaudoja daugiau nei ton gr

d (todl, kad augina galvijus msai), o viduti

nikai pasaulyje vienam mogui per metus tenka

400 svar grd. Generalinis JT sekretorius Kur

tas Valdhaimas yra pasaks, kad pagrindin

bado prieastis visame pasaulyje turting ali

maisto pramon, ir JT primygtinai rekomendavo

itoms alims mainti msos vartojimo kiek.

Daugelio mokslinink nuomone, kad bt

teisingai isprsta globalin maisto krizs proble

ma, reikia msik maist palaipsniui keisti vege

tariniu. "Jeigu mes btume vegetarai, galtume

pamirti, kas yra badas emje. Vaikai gimt,

augt gerai maitindamiesi, galt laimingai gy

venti ir bt sveiki. Gyvuliai galt gyventi

laisvje, natraliomis slygomis, o ne dirbtinai

veisiami didiuliais kiekiais, kad vliau paklit

skerdyklas".

"ems visikai pakanka, kad bt patenkinti

kiekvieno poreikiai, bet nepakanka, kad bt

patenkintas kiekvieno godumas".

72

Turdamos omenyje daugelio mokslinink

prognozes, jog ateities mitybos pagrind sudarys

augaliniai baltymai, kai kurios Vakar alys pra

djo investuoti pinigus tokios puikios augalini

baltym bazs vystym, kaip sojos auginimas.

Taiau paaikjo, kad kinieiai pirmauja ioje

srityje, kadangi jau tkstanius met buvo pri

versti naudoti tofu baltymus bei sojos produktus.

Taigi msos gamyba pagrindin globalins

maisto krizs prieastis.

BADO POLITIKA

Kaip teigia plaiai paplits mitas apie bado

pasaulyje prieastis, ms planeta jau per ankta

savo gyventojams. ia tiesiog nra kur engti.

Alkani varguoliai greitai dauginasi, ir, jeigu nori

me ivengti katastrofos, turime sutelkti visas j

gas ir kontroliuoti gyventoj prieaug.

Taiau didja mokslinink, ekonomist ir e

ms kio ekspert skaiius, kurie prieinasi to

kiai nuomonei . "Tai akivaizdus melas", sako

jie. "I tikrj dar yra, kur engti ir e iti

toliau. B ado kai kuriose alyse prieastis netau

pus resurs naudojimas ir neracionalus j pa

skirstymas."Kaip teigia Bahminsteris Fuleris, yra pakan

kamai resurs, kad kiekvienas planetos gyvento

jas bt aprpintas maistu, drabuiais, bstu ir

isilavinimu kaip vidutinis amerkietis. Paskutiniai

Mitybos ir pltros instituto tyrimai parod, jog

pasaulyje nra alies, kuri nesugebt aprpinti



38/81

savo gyventoj maisto produktais i savo nuosa

v resurs. ie tyrimai rodo, kad nra ryio

tarp gyventoj tankumo ir bado. Indija ir Kinija

paprastai imamos masinio gyventoj pertekliaus

pavyzdiu. Taiau Indijoje ir Kinijoje mons

nebadauja. Bangladee vienam akrui dirbamos

ems tenka du kartus maiau moni, negu

Taivane, bet Taivane bado nra, o Bangladee

yra didiausias viso pasaulio badaujanij pro

centas. rodyta, kad tankiausiai apgyventos alys

pasaulyje iandien ne Indija ar Bangladeas, oOlandija ir Japonija. inoma, pasaulyje gali bti

gyventoj riba, bet toji riba yra 40 milijard

mon i (iuo met u ms yra 4 mi lijar dai )* .

iandien daugiau nei pus ems gyventoj nuo

lat badauja. Pus pasaulio badauja. Jeigu ten

"nra kur engti", tai k daryti?

Pairkime, kas kontroliuoja maisto iteklius

ir kaip tai vyksta. Ma isto pr amon stambiau

sias pramons kompleksas pasaulyje. Pelnas apie

150 milijard doleri per metus (daugiau negu

automobili, plieno ar naftos pramons). Tik

kelioms gigantikoms tarptautinms korporacijoms

priklauso visa i pramon. Jos sum valdi

savo rankas, gavo visuotin pripainim ir daro

tak politikai, o tai reikia, kad tik kelioskorporacijos reguliuoja ir kontroliuoja maisto produk

t tiekim milijardams moni. Ar tai manoma?

Vienas i bd, suteikiani galimyb gigan

tikoms korporacijoms kontroliuoti rink pa-

Tikriausiai 1979 m. iuo metu jau daugiau nei 5 milijardai.

74

laipsniui pradti valdyti visas maisto gamybos

fazes. Pavyzdiui, viena gigantika korporacija

gamina ems kio mainas, maisto produktus,

tras, kur, konteinerius produktams perveti.

it grandin trauktos visos grandys nuo auga

l auginimo iki prekybos biznio ir supermarke

t. Korporacijos gali smarkiai sumainti pro

dukt kainas ir tuo pakenkti smulkiems ferme

riams, o tada pakelti kainas visoje savo takos

teritorijoje ir nusmukdyti fermeri emse. Pa

vyzdiui, nuo Antrojo pasaulinio karo fermeriskai ius JAV sum ajo perp us; kiek vie n savai

t per tkstant fermeri palieka savo fermas.

Taiau JAV ems kio departamentas pasku

tiniais tyrimais rod, kad smulkios nepriklauso

mos fermos gali gaminti maisto produktus grei

iau ir efektyviau negu gigantikos agrobiznio

fermos.

Aiki ekonomin jga: JAV, pavyzdiui, ma

iau negu 1/10% vis korporacij val do daugiau

nei 50% j bendr pajam. 90% visos grd

realizavimo rinkos kontroliuoja viso labo eios

kompanijos.

Agrobiznio korporacijos nusprendia, k jos

augins, kiek, kokios kokybs ir kokia kaina

prekiaus. Jos turi teis sulaikyti produkcij didiuliuose sandliuose, sutrikdyti maisto produkt

tiekim ir dirbtinai sukelti bad (kad bt pa

keltos kainos).

Valstybs veikjai, kurie bando prieintis kor

poracijoms, represuojami agrobiznio policijos. Vals

tybines pareigas (pavyzdiui, ems kio depar-

75Kristus ir gydymas nuo lig J.

Kristus ir gydymas nuo tig


39/81

tamento sekretoriaus ir pan.) uima agrobiznio

administracijos nariai.

Siekdami savo tikslo, tarptautiniai gigantai

gauna maksimal peln. Maksimaliai keliamos

kainos, sulaikoma gatava produkcija, atsiranda

deficitas, o po to fantastikai greitai padidina

mos kainos.

Tarptautins korporacijos superka vis daugiau

emi. Tyrimai, atlikti 83 pasaulio alyse, parod,

kad tik 3% ems savinink priklauso 80% e

ms kiui tinkam emi. Tokia padtis labai

naudinga maai grupei moni ir atnea dide

les nelaimes visiems kitiems. I tikrj nra

jokio ems arba produkt trkumo. Jeigu kas

nors nort pasaulio iteklius panaudoti moni

jos reikmms patenkinti, tok tiksl lengvai

pasiekt.

Taiau jeigu tikslas gauti maksimali nau

d nedaugeliui, mes tampame liudininkais tra

gikos situacijos planetoje, kurioje pus gyven

toj badauja. Ties sakant, trokimas praturt

ti, eksploatuojant kitus, yra pamiimo ris,

liga, kuri pasireikia visokiausiais ikrypimais.

Centrinje Ameri koje, kur per 70% vaik

badauja, 50% ems naudojama komercinmskultroms auginti (pavyzdiui, glms). Jos

duoda stabilias ir dideles pajamas, bet yra

prabangos dalykas alyse, kur badauja vaikai.

Tarptautins korporacijos naudoja geriausias

emes komercinms kultroms auginti (kava,

arbata, tabakas, egzotiki vaisiai), o dauguma

emdirbi priversti apdirbti pelktas, griov

ivagotas emes, kuriose labai sunku k nors

iauginti.

Augantis kapitalas suteik galimyb sudrkin

ti dykum Senegale. Tarptautins korporacijos

sugebjo auginti ia baklaanus bei mandarinus

ir, pasitelkusios aviacij, sisti savo produkcij

ant Europos turtuoli stal.

Didesn dalis Haiio valstiei kovoja u

savo bv, stengdamiesi auginti duon 45 arba

dar statesniuose kaln laituose. Jie sako esiguiti i derling savo protvi emi, kurios

dabar perjo elito rankas. Jose ganosi stambs

raguoiai, kuriuos Jungtini Valstij firmos eks

portuoja privilegijuotj restoranus.

Meksikos emje, kurioje anksiau augo

kukurzai pagrindinis meks ikie i mais to

produktas, dabar auginam i egzotiki vaisiai,

kurie siuniami Jungtini Valstij miest gy

ventojams. Tai duoda 20 kart didesn peln.

O imtai tkstani fermeri netek o ems.

Neturdami galimybs konkuruoti su stambiais

ems savininkais, jie i pradi pusveliui

atidav savo em, kad gaut nors kiek

pinig. Kitas ingsnis buvo darbas didelse

fermose. Ir pagaliau jie buvo priversti ivaiuoti iekoti darbo kitur, kad galt imaitin

ti eimas. Dabar dl to be paliovos vyksta

protesto akcijos.

Kolumbijoje geriausiose emse auginamos g

ls. Raudonieji gvazdikai duoda 80 kart dides

nes pajamas negu duonos pramon.



40/81

Ar galima isiverti i ito ydingo rato?

Sunku. Geros ems ir geriausi itekliai naudo

jami didiausias pajamas duodantiems produk

tams gaminti. Tai vyksta beveik visame pasau

lyje. ems kis, kadaise buvs milijon sava

rankik fermeri pragyvenimo altinis, usiima

dideles pajamas duodani, bet nebtin pro

dukt, skirt nedidelio turting moni sluoks

nio ugaidoms tenkinti, gamybav Maisto pro

dukt stygiaus prieastis ne derl ing emi

trkumas ar moni perteklius, o gamyboskontrols koncentracija ir internacionalizacija

bei produkt paskirstymas.

"Varguoli duona pavirsta turtuoli jautie

na", kalbjo JAV aprpinimo baltyminiu mais

tu tyrim grups direktorius. Didjant msos

gamybai, turtingos alys superka vis daugiau

duonos kiaulms bei galvijams erti. Duona, ku

ri anksiau galjo valgyti kiekvienas mogus,

pradta parduoti didesne kaina, pasmerkiant pra

iai daugyb moni. Turtuoliai gali rungtis su

vargais, k valgyti, vargai neturi net k pasi

rinkti.

Savo "Suvestinse pastabose vartotojams"

Donas Pauelas i organizacijos "vietimas mi

tybos srityje" ra: "Maisto produkt kainostikriausiai pakils i vasar, nors grd kaina

kri to 50%, pal ygin ti su 1973 met ais. S tengda

miesi rasti ito kain pakilimo prieast, nepa

mirkite atkreipti dmes arab alis ir

naftos kainas bei gyventoj gausum treiojo

pasaulio alyse. Atkreipkite dmes tarptauti-

78

nes korporacijas, kurios kontroliuoja maisto pra

mon ne be savo draug vyriausybje pagal

bos. Ir nepamirkite: jie usiima bizniu ne tam,

kad pamaitint mones, o kad praturtt. Kai

mes pabandysime sugriauti itas legendas, sui

nosime, kad esame bejgiai."

X X X

I tikrj mes nesame bejgiai. Net tada, kai

atrodo, jog monijai ikyla neveikiami sunkumai,daugelis ino, kad stovime ant naujos eros slenks

io, kada mons supranta paprast ties, jog

moni bendrija yra viena ir nedaloma; kad

vieno mogaus kanios yra vis moni kani

prieastis.

Diskusijoje, kaip sukurti moni sandraug,

besiremiani visuotinumu, P. R. Sarkaras pa

aikino: "Harmonij visuomenje galima pa

siekti mobilizuojant gyv dvasi t moni,

kurie trokta sukurti viening bendruomen...

moni, savo veiklos pagrindu laikani mora

lines vertybes, pasitelkus lyderius, kurie nesie

kia asmeniko turto, nekovoja u moter meil

ar valdi, bet siekia dirbti visos moni ben

drijos labui."

X X X

Purpurin auta neivengiamai ulies juod

dang ir nugals mnulio neapviestos nakties

tamsiausi tams; a inau, kad begalin negar

b bei apleistos monijos paeminim taip pat



41/81

pakeis jau iandien ateinanti laiminga vytinti

epocha. Tie, kurie myli mones, tie, kurie

trokta vis gyv btybi suklestjimo, privalo

bti kiek galima aktyvesni iuo svarbiu mo

mentu, nubud i visuotins tinginysts ir le

targo, kad ita laiminga valanda imut kuo

greiiau. [...] itas darbas kuriant palankias

slygas vis monijos rasi egzistavimui yra

svarbus kiekvie nam jums, man, mu ms vi

siems. Mes galime leisti sau umirti savo

teises, bet mes neturime umirti ms atsakomybs. Umirdami savo pareigas, pratsiame

moni rass paeminim.

ri ri Anandamurtis

"ACHIMSA" - N E PRIEVARTA GYVOMSBTYBMS

Visi aukiau ivardyti dalykai (sveikata,

ekonomika ir t. t.) nra vienintel prieastis

atsisakyti msos. Viena i svarbiausi prieas

i ta, kad mes neturime teiss tvarkyti sve

tim gyvenim, net gyvn gyvenim be ypa

tingo reikalo. Daugelis mokslinink bei dvasi

nink stoja vegetarizmo pusn todl, kad

mano, jog vis btybi gyvyb yra venta irnelieiama, ir jauia poreik gyventi, nesuteik

dami skausmo kitoms btybms. Jie sitikin,

kad dori mons privalo vertinti gyvnus ne

kaip vergus ar maisto produktus, o kaip

jaunesniuosius brolius ir seseris, ir jausti, kad

neturime teiss bti j kani ir mirties prie-

80

astimi. Neturime teiss atimti jiems gyvyb,

kai ms egzistavimas visai nuo to nepriklau

so. Jeigu galime gyventi ir bti sveikesni

nevartodami msos, protinga bt paklausti,

ar msos vartojimas yra doras ir humanikas

protis? Gyvnai neturi aukoti savo gyvybs,

kad bt patenkintas ms geidis valgyti

ms.

Kiekvienas, pabuvojs skerdykloje, gali pa

tvirtinti, kad gyvuliai siaubingai kenia prie

mirt ir jos metu. Jungtinse Valstijose kasdienpaskerdiama apie 9 milijonus gyvuli, kad bt

patenkinti gastronominiai poreikiai. Tie mons,

kurie verkt, jei bt umutas j uo ar kat,

pasipiktins ir kasdien beprasmikai udomais mi

lijonais gyvuli.

Didysis iuolaikinis dvasinis lyderis ri ri

Anandamurtis, aikindamas odio "achimsa"

reikm, kalbjo: "Maisto produktai, kiek tai

manoma, bus pasirenkami i labiausiai nejud

ri daikt, kuri smon palyginti neivystyta.

Pasmerktas ti gyvnas turi daugiau ar ma

iau ivystyt smon ir, kad ir kiek mes

kalbtume, vis tiek prieisime prie ivados, jog

galima gyventi ir bti sveikais neudant gy

vn."Daugelis kit didij mokslinink pritaria

itokiam poiriui. Pirmj krikioni laikais dau

gelis i j, o ir kai kurios judj sektos, atsisa

kydavo msos, kaip brangios ir iaurios praban

gos. Per vis monijos istorij iminiai ir dvasi

niai mokytojai kalbjo, kad mes tol negalsime



42/81

pasiekti auktos smons bsenos ir sukurti vi

suomens, paremtos meile, kol laikysims siau

bingo proio valgyti ms.

"Mano manymu, vegetarinis gyvenimo bdas,

grynai fizikai veikdamas mogaus temperament,

turt geriausi poveik didiajai daliai moni-

jos".

Albertas Eiteinas

"Gyvnai mano draugai, o a nevalgau savodraug. Tai siaubinga! Ne tik todl, kad gyvnai

kenia ir mirta, bet ir dl to, kad mogus be

jokio reikalo ugniauia savyje aukiausi dva-

sios lob uuojaut ir gailest gyvam padarui,

panaiam save, sutrypdamas savo paties jaus-

mus, tapdamas iauriu".

Dordas Bernardas ou

"Tiesa, kad mogus gyvn karalius, savo

iaurumu jis juos pranoksta. Mes gyvename kit

mirties sskaita. Mes esame tiesiog vaikiojan-

ios kapins! A labai anksti atsisakiau valgyti

ms, ir ateis laikas, kai mogus gyvn udym

vertins taip pat, kaip dabar jis vertina mogaus

nuudym".Leonardas da Vinis

"Kadangi esame gyvosios umut gyvn

kapins, argi galime tiktis, kad gyvenimo sly-

gos emje pagers?".

Levas Tolstojus

82

"Taika emje, arba bet kokia kita taika,

labai priklauso nuo proto bsenos. Vegetarizmas

duoda teising mentalin bsen taikai... Jame

geriausia gyvenimo kelio galia, kelio, kuris taps

visuotiniu, gali atvesti geresn, teisingesn ir

taikingesn taut sandraug".

U NU Birmos Ministras pirmininkas

GYVASIS PIRMAPRADISGYVENIMO PAGRINDAS

Gyvasis pirmapradis gyvenimo pagrindas

arba gyvybin jga, ar prana vairiu dydiu

(laipsniu) yra vairiose maisto ryse. Maiste

esanios gyvybins jgos svarb paymjo dar

prie 2500 met Pitagoras, jis yra pasaks:

"Tik gyvas vieias maistas gali suteikti mo

gui gebjim suprasti ties." Rus raytojas

Levas Tolstojus sak: "Mintantis umut gy

vn lavonais gauna i j visa, kas yra

blogiausia."

Mes inome, kad gyvyb egzistuoja sauls

energijos dka, ir ita energija kaupiasi aliuose

augaluose, vaisiuose, rieutuose, grduose beidarovse. Kai valgome iuos produktus, mes

tiesiogiai siurbiame sauls energij. Kitaip ta

riant, mintame "gyvu" maistu, kuriame gyvy

bs energija ilieka nepakitusi. Daugelis auga

l ilaiko savo gyvybin jg ir energij dar

daug dien po to, kai buvo nuskinti. rodyta,



43/81

kad sklos ilaiko daigum ilgus metus. O

msa pradeda irti prajus tik porai valand

po gyvno mirties. Itisus tkstantmeius jogai

ir iminiai mok, kad protas ir% knas pri

klauso nuo to, k valgome. Posakis "Mes

esame tas, k valgome" tinka knui ir protui.

Vienas i jog teigia: "mogaus kn sudaro

nesuskaiiuojama daugyb gyv lsteli... Kaip

susiformuoja js gyvosios lstels, priklauso

nuo maisto, kur valgote. Lstels veikia js

prot. Jeigu mogaus lstels maist gauna isupuvusio ir dvokianio maisto, kuriame vy

rauja negatyvios tendencijos, nieko nuosta

baus, jei mogaus protas nuslys blogio pra

raj."

I tikrj odis "ve geta ra s"* ki lo ne i

odio "darovs", bet i lotyniko odio "ve

getare". Romnai odi junginiu "homo ve-

getus" ireik stipri, judri ir sveik asme

nyb, taiau iandien vegetarai suprantami tik

kaip mons, vartojantys augalin maist.

KAI KURIE YMS VEGETARAI

Albertas Einteinas, Platonas, Levas Tolsto jus, Bobas Dilanas, Luiza Mei, Alkotas, Siuza-

na Sent Deims, Henri s Deivi das Toro , Ral

fas, Vaildas Emersonas, Bendaminas Frankli

nas, Richardas Vagneris, Sokratas, Aleksan

dras Poupas, Ovidijus, Izaokas Njutonas, Her-

vegetare augti, gyventi.

84

bertas Velsas, Pitagoras, Kandis Bernas, Ma

hatma Gandis, Rabindranatas Tagor, Chorei-

sas Griljus, Leonardas da Vinis, Klementas

Aleksandrietis, Buda, Dikas Gregoris, Donas

Veslis, Volteras, anas akas Ruso, Donas

Miltonas, arlzas Darvinas, generolas Viljamas

Buas, Plutarchas, Polas Njumenas, Seneka,

Albertas veiceris, Persis Biis elis, D. H.

Kelogas, v. Prancikus, Klintas Vokeris, Ep-

tonas Sinkleris, Deimsas Kobernas, Dordas

Berna rdas ou, Da lai L ama, Sen erm ena s irdaugelis kit...

MAN VIS DAR PATINKAMSOS SKONIS. K DARYTI?

Senovin joga, kalbdama apie siakniju

si neigiam proi pakeitim silo ne "rauti

juos i akn" (praktikai nevykdoma uduo

tis), o auginti, puoselti, naujus, rpestingai,

su meile ir dmesiu (kaip kad auginamas

skiepytas roi krmas), pasitelkus taig. La

bai greitai is naujas protis ikeros ir bus

stiprus bei puikus. Jis istums sen piktol

(prot valgyti ms), kuri nuvys ir inyks.

tai keli patarimai, kaip puoselti js naujj"roi krm".

Nusipirk ite 2 3 vegetar inio maisto kny

gas ir pasidkite jas matomoje vietoje. Tai

geras pinig taupymo bdas, nes puiki, mais

tinga vegetarin dieta sumains js ilaidas

maistui.



44/81

Imoki te gaminti 2 3 lengvai paruoiamus

vegetarinius patiekalus ir retkariais pakeiskite

jais msikus pietus.

Perjimas nuo msikos mitybos prie gyvo,

vieio ir maistingo augalinio valgio daug papras

tesnis, negu i pradi gali atrodyti. Yra tkstan

iai skani ir maisting patiekal, kuri vertinti

nevegetarai tiesiog neturjo galimybs dl savo

proi, slyg ir informacijos trkumo. Daugelis

moni stebisi "atrad" daugyb maisting patie

kal i anksiau jiem s neinom produk t sor, griki kruop, avi, pup, rudj ryi,

tofu bei kit. eimininkauti vegetaro virtuvje

kur kas lengviau, negu js galite sivaizduoti.

Daugelis pradedanij gamins tuos patiekalus

pirm kart. Nenuginijamas vegetaro virtuvs

privalumas tas, kad, istudijav kelis pagrindinius

principus, kuriuos galima rasti kulinarijos knygo

je, js galsite lengvai pagaminti vairiausius

patiekalus i gausybs grd, pup, darovi bei

rieut ri.

Jeigu dar nepakankamai tvirtai apsisprendte

tapti vegetarais, pasirinkite tinkam popieio me

t ir aplankykite skerdykl. Tai pads jums

nugalti paskutines abejones.

I pradi galite turti kai kuri sunkumdl pasikeitusio maisto, taiau jie neprilygs sun

kumams, kai mette rkyti. Dauguma moni,

tik perj prie vegetarins dietos, pajunta ener

gijos antpld, smons praviesjim, kno leng

vum. Tai sukelia gana malonius pojius. Js

pasijusite sveiki ne tik fizikai, bet ir dvasikai. Js

86

pajusite diaugsm, kad savo gyvenimu tvirtinate

humanizmo ir laims idealus. Pajusite, kad jus myli

visos ios planetos btybs. Tie, kurie laikosi vege

tarins mitybos, suteikia maiausiai alos gyviems

padarams ioje emje, ir jie padeda mums labiau

suvokti gyvenimo vienov bei realizuoti viening

smon, visos gyvasties pagrind.



45/81


46/81

KAIP KRAUJAS

GALI IGELBTI

TAVO GYVYB


47/81

IKasdien mons susiduria su btinybe sprs-

ti iuos etinius klausimus: organ persodinimas,

abortai, teis numirti. Tikims, kad tau su jais

neteks susidurti.

Taiau yra vienas klausimas, kur turtum

atkreipti dmes: kaip galima panaudoti krauj,

kad igelbtum gyvyb?

Daugelis klausia: "Ar nepavojingas kraujo per-

pylimas?" Tai ne tik medicinos srities klausimas.

Dl jo Jehovos liudytojai atsidr visuomensdmesio centre. Ar tu kada nors susimstei,

kodl ie padors mons, pasitikintys gera me-

dicina, atsisako svetimo kraujo?

Toliau pamatysi, kad medicininius ir etinius

kraujo panaudojimo atvejus sieja galimyb igel-

bti pat brangiausi gyvyb.


48/81

GYVYBEI BTINAS KRAUJAS

Kaip kraujas gali igelbti tavo gyvyb? Tauturt bti domu, nes kraujas tavo gyvyb. Jis

ineioja po tavo organizm deguon, paalina an

gliargt, padeda prisitaikyti prie pakitusios tem

peratros ir palaiko tave, kai galynjiesi su ligomis.

Kad gyvyb priklauso nuo kraujo, buvo nu

statyta dar gerokai prie 1628 metus, kada

Viljamas Harvjus apra kraujotakos sistem.

Pagrindins pasaulio religij dorovins normos

sutelkia dmes Gyvybs krj, kuris ireik

savo poir gyvyb ir krauj. Vienas i jud

jkrikioni statym mokovas pasak: "Jis

visiems duoda gyvyb ir alsavim, ir visa kita.

Juk mes jame gyvename, judame ir esame"

(Apd 17; 25.28).

Ipaystantys tok Gyvybs krj sitikin,kad jo nurodymai tarnauja aminai moni gero

vei. Vienas yd pranaas sako, kad jis moko

tave nauding dalyk, veda keliu, kuriuo priva

lai eiti."

it patvirtinim (Iz. 48, 17) galima perskai

tyti Biblijoje, knygoje, kuri gerbiame u etines

94

vertybes, galinias bti naudingas mums visiems.

Kas pasakyta itoje knygoje apie kraujo vartoji

m? A

Documents

Kristus.ir.Gydymas.nuo.Ligu.2000 Krantai