2
Rensis Likertas suklasifikavo gamybinio pobūdžio įmonės vadovo darbo stilių pagal darbo našumo lygį: 1. Orientuotas į gamybą vadovo darbo stilius. Vadovas pirmiausia rūpinasi uždavinių projektavimu ir atlyginimų sistemos, kuri dar labiau didintų darbo našumą, rengimu. 2. Orientuotas į žmogų vadovo darbo stilius. Darbo našumą stengiamasi didinti, tobulinti žmonių tarpusavio santykius. Pagrindiniai vadovavimo stiliaus modeliai grindžiami prielaida, kad kiekvienam vadovui rūpi du svarbiausi dalykai: Pasiekti rezultatų (orientacija į užduotį) Tarpusavio santykiai (orientacija į žmones) P. Sadleris ir G. Hofstedas pasiūlė valdymo stilius klasifikuoti pagal sprendimų priėmimo būdus: 1. Įsakymo stilius – kai vadovas pats priima sprendimus ir pavaldinius tik informuoja, laukdamas jų besąlygiško vykdymo. 2. Įkalbinėjimo stilius – kai vadovas prieš perduodamas paties priimtus nutarimus, stengiasi įtikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir būtina jį priimti. 3. Konsultacinis stilius – kai vadovas priima sprendimus tik pasitaręs su pavaldiniais. 4. Kolektyvinis stilius – kai vadovas formuluoja tik problemos esmę, o sprendimas priimamas kolektyviai. Stilių suderinamumas Vadovui sunku pasirinkti darbo stilių, tenkinantį kiekvieną kolektyvo narį ir atitinkantį darbo specifiką. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vieno ar kito darbo stiliaus pasirinkimą, yra vadovo požiūris į pavaldinius ir jų gebėjimus, pasirengimą dirbti, kolektyvo tradicijas. Didelę įtaką tokiam sprendimui turi ir asmeninis vadovo požiūris į savo galimybes, išsilavinimą, patyrimą. Vadovo darbo stilius dažnai priklauso nuo darbo sąlygų. Kai kolektyvas silpnai organizuotas, jame maža iniciatyvių žmonių, demokratiškam vadovui sunku sutelkti pavaldinius konkrečiam darbui atlikti; Autokratas tokiame kolektyve griežtais valdymo metodais gali pasiekti gerų rezultatų. Autokratinis stilius nėra vengtinas ekstremaliomis situacijomis, kai trūksta laiko pasitarti su kolektyvu. Vadovo autokrato pavaldinių veiklos rezulatatyvumas krenta vadovui nesant, o jam grįžus- darbo našumas vėl stabilizuojasi. Likę be vadovo liberalo, pavaldiniai dirba geriau, negu jam esant. Tuo tarpu išvykus vadovui demokratui, darbo drausmė kolektyve nepašlyja. Valdymo stiliaus ryšys su vadovo išsilavinimu bei darbo stažu Kuo aukštesnis vadovo išsilavinimas, tuo labiau jis linkęs valdyti demokratiškai. Kuo didesnis vadovo darbo stažas, tuo mažesnė tikimybė, kad šis vadovas bus autokratas. Tarp didelį darbo stažą turinčių vadovų mažiausiai populiarus liberalusis darbo stilius: tokį darbo stilių dažnai renkasi nepatyrę vadovai. Didėjant vadovų patyrimui, jie vis dažniau renkasi demokratinį valdymo stilių. Pagal Organizacinės elgsenos studijų dalyko programoje nurodytą rekomenduojamą bei papildomą literatūrą konspektą parengė lektorė A.G.Raišienė 1

Some file

  • Upload
    test

  • View
    223

  • Download
    3

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Bla file

Citation preview

Rensis Likertas suklasifikavo gamybinio pobdio mons vadovo darbo stili pagal darbo naumo lyg:1. Orientuotas gamyb vadovo darbo stilius. Vadovas pirmiausia rpinasi udavini projektavimu ir atlyginim sistemos, kuri dar labiau didint darbo naum, rengimu.2. Orientuotas mog vadovo darbo stilius. Darbo naum stengiamasi didinti, tobulinti moni tarpusavio santykius. Pagrindiniai vadovavimo stiliaus modeliai grindiami prielaida, kad kiekvienam vadovui rpi du svarbiausi dalykai: Pasiekti rezultat (orientacija uduot) Tarpusavio santykiai (orientacija mones)

P. Sadleris ir G. Hofstedas pasil valdymo stilius klasifikuoti pagal sprendim primimo bdus:1. sakymo stilius kai vadovas pats priima sprendimus ir pavaldinius tik informuoja, laukdamas j beslygiko vykdymo.2. kalbinjimo stilius kai vadovas prie perduodamas paties priimtus nutarimus, stengiasi tikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir btina j priimti.3. Konsultacinis stilius kai vadovas priima sprendimus tik pasitars su pavaldiniais.4. Kolektyvinis stilius kai vadovas formuluoja tik problemos esm, o sprendimas priimamas kolektyviai.

Stili suderinamumasVadovui sunku pasirinkti darbo stili, tenkinant kiekvien kolektyvo nar ir atitinkant darbo specifik. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vieno ar kito darbo stiliaus pasirinkim, yra vadovo poiris pavaldinius ir j gebjimus, pasirengim dirbti, kolektyvo tradicijas. Didel tak tokiam sprendimui turi ir asmeninis vadovo poiris savo galimybes, isilavinim, patyrim.

Vadovo darbo stilius danai priklauso nuo darbo slyg. Kai kolektyvas silpnai organizuotas, jame maa iniciatyvi moni, demokratikam vadovui sunku sutelkti pavaldinius konkreiam darbui atlikti; Autokratas tokiame kolektyve grietais valdymo metodais gali pasiekti ger rezultat. Autokratinis stilius nra vengtinas ekstremaliomis situacijomis, kai trksta laiko pasitarti su kolektyvu. Vadovo autokrato pavaldini veiklos rezulatatyvumas krenta vadovui nesant, o jam grus- darbo naumas vl stabilizuojasi. Lik be vadovo liberalo, pavaldiniai dirba geriau, negu jam esant. Tuo tarpu ivykus vadovui demokratui, darbo drausm kolektyve nepalyja.

Valdymo stiliaus ryys su vadovo isilavinimu bei darbo stau Kuo auktesnis vadovo isilavinimas, tuo labiau jis links valdyti demokratikai. Kuo didesnis vadovo darbo staas, tuo maesn tikimyb, kad is vadovas bus autokratas. Tarp didel darbo sta turini vadov maiausiai populiarus liberalusis darbo stilius: tok darbo stili danai renkasi nepatyr vadovai. Didjant vadov patyrimui, jie vis daniau renkasi demokratin valdymo stili.

Apibendrinant galima sakyti, kad idealiu vadovu galima laikyti vadov demokrat, gebant suderinti teigiamas liberalo savybes profesin autoritet, tolerancij, ir vadovo autokrato ryt ir gebjim efektyviai veikti ekstremaliomis situacijomis.

2Pagal Organizacins elgsenos studij dalyko programoje nurodytrekomenduojam bei papildom literatrkonspekt pareng lektor A.G.Raiien