K. Donelaitis (1714-1780)

K.Donelaitis pirmasis didelis lietuvi poetas, paras 6 pasakias ir poem Metai. Pasak S.uko, epin poema Metai pirmasis didesns apimties lietuvi literatros tekstas ir bene vertingiausias krinys ms literatros istorijoje. Met tema lietuvi br bendruomens gyvenimas XVIII a. Ryt Prsijoje. Poemoje ne tik daug etnografini duomen, bet tai ir valstieio savimons liudijimas.

* Poemos tematika. Poema yra apie keturis met laikus. Joje pasakojama, kaip gyvena Vylaukio valsiaus lietuviai brai, ponai, prievaizdai. Raoma apie br darbus ir paproius kiekvienu met laiku, kaip jie vargsta ir ilsisi, kenia ar linksminasi, trisia ar tinginiauja, vaiinasi, vaidijasi. Kalbama apie br santykius su ponais ir kitatauiais. I poemos suinome, apie k mons galvoja, kaip samprotauja, kuo jie vilki, kokiose trobose gyvena, kokius darbo rankius naudoja, k valgo ir geria. Taigi Donelaitis aprao 18 a. Maosios Lietuvos br buit ir j pasaulir.

* Donelaiio stiliui takos turjo keletas epoch. Baroko pdsak randame stiliuje, leksikoje (vartojami grubs posakiai, vulgars odiai). Taip pat barokinis yra gyvenimo trumpumo motyvas, gsdinantys pragaro, ienaujanios giltins vaizdai. Su klasicizmu galima sieti: keturi met laik form (kompozicija), b) hegzametr, c) veiksmo vietos bei persona pastovum d) poemos didaktikum- pasakotojo siekim pamokyti. Grieti moraliniai vertinimai poemoje perauga vietjams bding nor paaikinti gyvenimo reikini prieastis, patarti, kaip reikt kininkauti, kaupti maisto atsargas. Su vietimo idjomis reikia sieti ir lietuvikumo gynim.

* Poemoje vaizduojamus dalykus velgiama i alies, kaip ir bdinga epiniam pasakojimui. Pasakojama ltai, ramiai, vietomis net ikilmingai. (Homerikasis pasakojimas). Btent gamtos vaizdai poemai suteikia savotikos rimties. Poemoje daug pamokslaujama, taiau pasakojas, kaip pastorius, poemoje nepasirodo. Neretai pasakotojo vaidmen perima kai kurie teigiamai vertinami veikjai: Prikus, Selmas. Kartais galima pajusti, kad gamt velgiama bro akimis Trakim, apraydamas rudens darganas, Donelaitis tiesiogiai gamtos ir nevaizduoja, jos vaizdas perteikiamas pasakojant, kokia vargana bro buitis iuo metu.

Pritaiks kasdieninei moni kalbai antikin hegzametr, K.Donelaitis pradjo prozikj (sietin su sodriu, iurkiu odiu) lietuvi poezijos stilistin krypt. Kita kryptis liaudies dain pakylta, nulifuota deminutyvin poetika. Kasdien br gyvenim visur lydi gamtos vaizdai; gamta ia sudaro ne tik fon, kuriame nuolat veikia mons, bet yra susieta su moni gyvenimo vykiais ir j nuotaika. Danai gamtos vaizdas tampa alegorija, metafora, pretekstu didaktiniams pasakotojo ar personao samprotavimams. Galima suaktualinti krin ir galvojant apie udaro gyvenimo tvirtum ir atviro gyvenimo gundymus (Veikjai vertinami pagal gebjim dorai gyventi, pagal laikymsi krikionik norm. Brai ilaiko beveik visk, nes neieina i kaimo, lieka brais ir saugoja savo tradicijas).

Maironis (1862-1932)Lietuvi literatroje skiriame ikimaironin ir pomaironin lyrik, nes Maironis pradjo nauj lyrikos etap. Svarbiausias jos bruoas, jog lyrika tampa nebe dainuotine, o raytine. Ryiai su tautosaka stiprs, bet jau ne liaudies daina diktuoja turin ir form. Ji tik tarnauja poeto meniniam sumanymui. Tokio tautosakikumo paenklintas ir pirmasis (ir, galima sakyti, vienintelis) io XIX a. pabaigos ir XX a. pradios romantiko poezijos rinkinys Pavasario balsai. Pavasario balsuose" Maironis sukr poetin Lietuvos erdvlaik. Herojin praeit sujung su sunkia, bet rytingai keiiama dabartimi, nurod perspektyv - laisva tauta tarp kit Europos taut. Lietuvos erdv - kratovaizdis su savo kalnais, mikais, vandenimis, su ventomis vietomis. Lietuvos laikas - nuo kuriuo nors bdu atsimenamos praeities iki dabarties. Maironis savo kryboje kalba ir apie asmeninius mogaus igyvenimus, savit dvasin patirt.* Maironis siejamas su romantizmo literatra. Eilraiuose ikyla didingi vaizdai (pilys, jros, girios, ups). Nuotaika kratutin: entuziazmas arba pasipiktinimas, diaugsmas arba lidesys. Lyrinis a stipri, savarankika asmenyb. Jis maitingas, jo jausmai audringi. Pabriama skausmo, kanios taurinanti reikm.

* Maironis kultr supranta plaija prasme: ne tik men, bet ir moksl, darb, gamyb. Arklas, knyga ir lyra yra maironikieji kultros vaizdiai (Utrauksme nauj giesm"). Arklas enklina darb, tris, gamyb, knyga - vietim, lyra - men.

* Maironio talentas universalus. Jis ra eilraius, poemas, istorines dramas, apmstymus apie istorij ir literatr. Poetas siek pasisakyti svarbiausiais lietuvi istorijos, valstybs ir kultros klausimais.* Eilraiai vairi tip: manifestiniai (oratoriniai), meditaciniai.

* Eilraiai danai komponuojami kaip paralels arba kontrastai, turi aiki pabaig (mgstama iedin kompozicija).

* Kalbama auktuoju stiliumi: kalba pakylta, vengianti visko, kas iurktu. Kalbai skambumo, melodingumo suteikia puiki silabotonin eildara.

* Maironio tematik ir problematik nulemia istorin XIX a. Lietuvos situacija bei romantin poeto pasauljauta: tvyns laisv, grois, poetas ir tvyn, mogaus nerimas ir idealo ilgesys.Maironis yra vienas svarbiausi lietuvi literatros vard. Pavasario balsuose", svarbiausioje savo knygoje, Maironis ireik lietuvi tautos atgimimo idealus ir viltis, suteik jiems romantin, herojin matmen. Maironio eilraiuose ikilo mstantis, gro jauiantis, prasms besiilgintis mogus. Graios kalbos, pakilios intonacijos, tauraus turinio Maironio eilraiai tapo populiars, virto dainomis. Poezija gijo autoritet savo tautoje, dar tak moni apsisprendimams, meno raidai. Maironio pdsakas pereina per vis XX a. lietuvi lyrik - iki Salomjos Nries ir Justino Marcinkeviiaus..JONAS BILINAS (1879-1907)

J.Bilinas raytojas, aktyviausiai veiks pasibaigus spaudos draudimo laikui, pirmasis ireiks lietuvi literatros modernjim. Jo kryboje rykus vilgsnis gilyn mogaus dvasi, rykus polinkis subtilesn psichoanaliz yra bdingas XXa. pradios lietuvi literatros bruoas, skiris j nuo XIXa. realizmo. Produktyviausias J.Bilino krybos laikotarpis 1904-1907 metai. Raytojas padovanojo lietuvi kultrai puiki noveli (Brisiaus gal, Kliudiau, Ubag, Laims ibur, Vag) bei apysak Lidna pasaka.

* Bilino prozos pasaulis tikrovikas, danai paremtas autobiografine mediaga. Pasakojimas lyrikas (danai pasakojama pirmuoju asmeniu), subjektyvus. Pasakotojas pats dalyvauja veiksme arba ujauia, supranta veikj.

* odis krinyje taupus, vaizde virpa paslpta emocija. Stiliuje dominuoja ne vaizdingumas, o emocingumas. Gausu jausmini epitet, palyginim. Sakiniai turi parykint ritm, daug pauzi ir nutyljim, u kuri slypi krinio potekst.

* vilgsnis nukreiptas vidin mogaus gyvenim, o ne ior.

* Svarbiausios vertybs uuojauta skriaudiamam, sin, supratimas.

* Labai ikalbinga J.Bilino kriniuose detal (akys-vaigds Lidnoje pasakoje, sulauytos strls Kliudiau ir kt.).

Jonas Bilinas sutelk literatros vilgsn iskirtines mogaus situacijas (skriaudos, nuoskaudos, kalts, idavysts), siek kalbti santriai, lakonikai, veng tiesiogiai mokyti, moralizuoti. Jis pirmas nustebo, kad taip graiai rao emait, bet pats jo jau kitu keliu: vietoj paprastos psichikos moni, gyvenani daugiausiai kasdienins buities materialiniais rpesiais, kuria sudtingesn mog, praveria jo egzistencin (bties), moralini igyvenim patirt. Jonas Bilinas - pirmasis lietuvi raytojas, modernizavs pasakojim, suteiks jam europietik form. Visain epin pasakotoj jis pakeit pasakotoju, kuris dalyvauja krinyje susitikdamas, ujausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomyb. U regim Bilino vyki, vaizd vyksta kakas svarbiau, negu vyksta i tikrj: atsiveria potekst.VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS

(1893-1967)

Svarbiausia V.Mykolaiio-Putino savyb filosofin pasauljauta. Jis smoningai siek filosofikai prasminti vaizde gilias mintis. Jam svarbi refleksija (gilus susimstymas, samprotavimas). Visa V.Mykolaiio-Putino kryba kyla i t pai impuls: i pastang apmstyti, aprayti, ireikti vairias mogaus bties situacijas, bsenas. is raytojas yra ibands vis literatros ri pagrindinius anrus. Lyrika ir romanas Altori ely yra Putino virukalns.Altori ely, pasak A.Nykos-Nilino, tai buvo pirmas modernaus romano pavyzdys lietuvi literatroje. Pirm kart buvo sukurtas toks sudtingas mogaus paveikslas, pateikta gili ir detali vidini igyvenim analiz.Lyrik slygikai galima skirstyti 3 periodus: ankstyvj neoromantin, simbolistin ir brandija posimbolistin. Simbolistins krybos periodas, kurio virn eilrai rinkinys Tarp dviej aur (1927) reikmingiausias visoje lietuvi poezijoje.

Altori elyLyrika

* anras intelektualinis psichologinis romanas. ia vyrauja vidini proces, dvasios pasaulio erdv. Krinio problemos kyla i svarstym, iekojim. Jausmai ir mintys vienodai svarbs. Romane daug mini apie kryb, poezij, jos impulsus.

* Tema Liudo Vasario gyvenimas, prasidedantis nuo kunig seminarijos ir sustabdytas jau pasiryus kunigysts atsisakyti.

* Tai ne autobiografinis romanas, bet sudaro autobiografikumo iliuzij, todl didina skaitytoj susidomjim.

* Krinio idjin prasm sudaro veikjo siekimas dvasios pilnatvs, prigimtinis noras atsiriboti nuo prievartos, veidmainysts, dogmatiko venteivikumo ir melo.

* Pagrindinis veikjas jautrus krjas, regintis pasaulio gro, mogaus taurum, natral gamtos gyvybingum. Prieinama prie ivados, kad krjui kania, vidin kova neivengiami, bet dvasios laisv svarbiausias siekimas ir neblstantis idealas.

*Visus Liudo Vasario vidinius konfliktus rykina kiti personaai, ypa moterys: Liuc, baronien Rainakien, Auks.

* Simbolizm pranaauja vaizdai: kosmins erdvs, kalnyn peizaai, em ir dangus, virni ir gelmi opozicijos. Taip atsiranda tampa, disonansas.

* Simboliais ireikiamas prietaravimas tarp mogaus prigimties ir idealios bties. Maitingo mogaus dvasia sukyla prie j ribojanius vartus, mogus siekia isaugoti vidin laisv.

* Putino eili pagrindas - gamta. Ji stebima groio poiriu: siirima saullydius, dangaus skliauto erdves, tolimus horizontus, viesias vaigdtas naktis. Tokiose panoraminse erdvse nepaprastai stipriai pajuntama bties visuma, mogaus bties ir kosminio ritmo ssaja. Stebintysis sijauia kosmos, siklauso, siiri.* Poeto lyrikoje gamtos erdv panoramin: tarsi bt irima i paukio skrydio, nuo kaln ar stovint ant lygaus lauko", i kur matomi tolimi horizontai, kur dangus susilieia su eme. Kosmoso visuma Putino poezijoje sudta i aiki prieybi - virni" ir gelmi".

* Mgstamiausias Putino laikas naktis. Nakt tarsi sustiprja intuicija, galia velgti pasaulio paslaptis. Nakt lyrinis subjektas patiria ir savo vienium, atskirtum.* Putino lyrinis subjektas domisi ne kasdienybe, o vis reikini ir mogaus ssaja, bties paslaptimi. Jis trokta priartti ne tik prie reikini paviriaus, bet ir prie paios j esms.* Putino lyrika priskiriama filosofins lyrikos tipui.

V.Mykolaitis-Putinas puikus mogaus mini ir jausm tyrintojas, rykus tarpukario Lietuvos raytojas modernistas.

Dl didiulio dmesio mogaus vidiniam gyvenimui, savistabai ir savianalizei Altori ely" laikomas psichologiniu, o dl raikos (stiliaus) - intelektualiu romanu. Altori ely" ketvirtojo deimtmeio pradioje i ties buvo naujas ingsnis lietuvi literatroje. Modernia anuo metu pasakojimo technika, aktualia problematika Putino romanas praaugo to meto, t.y. XX a. pirmos puss, stambiosios prozos krinius.Putinas - disonans poetas. Jo eilrai lyrinis subjektas jauia nederm ir moguje, ir pasaulyje. Putino lyrikoje ypa svarbios dramatikos prieprieos tarp proto ir jausmo, tarp sielos ir kno. Prieybes, reikinio abi puses mato tik mstantis mogus, kuris stengiasi suvokti pasaulio srang ir savo viet joje. Putinas - intelektualus poetas. Lyriniai ciklai labiausiai tiko jo kontrastingai emocijai, prietaringai miniai iskleisti. Poetui bdingas labai rimtas ir pagarbus mogaus sielos prietar apmstymas, taurus susikaupimas.VINCAS KRV-MICKEVIIUS

(1882-1954)

Vincas Krv-Mickeviius, prozininkas ir dramaturgas neoromantikas, savo ratais sukr Lietuvos legend, kuri XX a. pradioje teik stipri impuls lietuvi nacionalins kultros ir valstybingumo krybai, atgaivino Lietuvos valstybingumo idj. Romantiki Krvs ratai nustelb tikrj, kur kas prozikesn Lietuvos istorij. Raytojas primin tautai jos kari ir valdov laikus, inykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje. Drama Skirgaila" vaizduoja XIV-XV a. kovas dl Lietuvos valstybingumo. Joje svarbios pareigos ir jausmo, valdovo ir mogaus psichologins prietaros. Krvs draminei krybai bdingas maksimalistikas ir konfliktikas, romantini demonikumo bei antmogio bruo turintis personaas.DRAMOS SITUACIJA. Krv iame veikale vaizduoja Lietuv istorijos krykelje (krikionikosios Europos ir pagonikosios" Lietuvos susidrimas) ir mog vertybi krizs situacijoje.

PAGRINDIN KRINIO TEMA - Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasin sanklod su naujomis idjomis, isaugoti tautos kultrin tapatyb ir garbingai sijungti Europos valstybi gyvenim. Senieji paproiai ir tradicijos yra netek galios, todl visa atsakomyb u Lietuvos ateit tenka herojui. PROBLEMOS. 1. Kaip Lietuvoje po krikto, visai naujoje situacijoje buvo sprendiami itikimybs, tikjimo, monikumo, valstybingumo klausimai, kaip t klausim susipynimas atsispindjo moni charakteriuose; b) Skirgailos- mogaus ir valdovo, atsidrusio pagonybs ir krikionybs krykelje, tragedija.

IDJA. 1.monikumas turi bti moni irdyse ( taip akcentuoja Skurdulis, Daugaila). 2. Sena yra nebetinkama; norint eiti priek, reikia siekti to, kas nauja.

ERDV. Vidurami pilis (Vilniaus auktesnioji).

LAIKAS. Krinyje atkuriami Vidurami Lietuvos laikai (remarkose stilizuotai vaizduojama senovin aplinka - nedaytos uolins skobnys, vri kailiai, rago taurs, ant sien kabo ginklai; veiksmas vyksta Vilniaus Auktojoje pilyje, iskyrus trump scen ventaragio slnyje), vyrauja rsti Vidurami atmosfera.

ANRAS. Krinys yra tragedija, nes: a) baigiasi Kelerio ir Stardo mirtimi, didiuliu Onos Duonuts sielvartu; b) vaizduojami tragiki prietaravimai tarp veikj ir jie baigiasi pagrindinio veikjo pralaimjimu: pralaimi kaip valdovas ir kaip mogus; pats Skirgaila sukuria tragik situacij ir pralaimi, bet jis buvo reikalingas btent toks: negailestingas ir iaurus, nes tik tokia asmenyb galjo ilaikyti stipri LDK; c) susiduria stiprios asmenybs- Skirgaila- Keleris-Duonut; skirtingos idjos- pagonyb ir krikionyb. J susidrimai tragiki.

KOMPOZICIJA. Dramos 4 dalys turi pavadinimus, kurie atspindi kylani tamp, herojaus bsenas ir veiksmo slinkt tragik atomazg: Tarp dviej pasauli", Aistr skury", Palusios sielos", Bedugn".

Krvs kryba ypatinga tuo, jog ji dialogika: veikj isakomi argumentai vienu metu yra ir tikinami, pagrsti, ir kartu prietarauja vieni kitiems. Tai veiksmui suteikia tampos, sustiprina intrig, skaitytoj priveria ne tik stebti veikj idjines kovas, bet ir pat iekoti sprendimo, vertinti, kieno pusje tiesa. Krvs pavaizduoto pasaulio jau seniai nebra, bet jo kryboje ikelti didieji mogaus egzistencijos klausimai ilieka, nes jie esminiai ir neivengiami: juos kiekvienas mogus turi rasti atsakym pats - atsakydamas apie savo buvimo prasm ne tiek mintimis ar odiais, bet visu savo gyvenimu. Istorin keturi dali drama Skirgaila" - labiausiai Vakar dramos kanonus atitinkantis V. Krvs veikalas, mogaus egzistencijos ir pasauliros problemomis, tragikojo herojaus paveikslu bei draminio veiksmo tampa artimas ekspyro krybai.JURGIS SAVICKIS

(1890-1952)

A.Nyka-Nilinas yra pasaks: Savickis lietuvi literatroje vis gyvenim pasiliks savotikas praalaitis, dailiai susiukavs ir isikvpins ponas tariai stebini kaimiei tarpe". I ties buvo panau, kad taip ir atsitiks: Adomas Jaktas pirmj J.Savickio noveli rinkin ventadienio sonetai" sukritikavo, pavadins autori modernistu ir dekadentu". J.Savickis smoningai rinkosi moderniosios literatros raikos keli. Netiktumas, kitonikumas, ypatingumas io raytojo pasakojimo principas. Krinio iraikingumo siekimu jis artimas ekspresionizmui.

* Pirmus apsakymus Savickis pradjo spausdinti dar XX a. pradioje, o ymiausias savo knygas ileido treiame deimtmetyje. Tai noveli rinkiniai ventadienio sonetai" (1922) ir Ties auktu sostu" (1928). Treij noveli rinkin Raudoni batukai" paskelb tik 1951 m., jau gyvendamas Pranczijoje. iuose rinkiniuose publikuota apie 30 noveli.* Nuo tradicins lietuvi prozos Savickio novels skiriasi jau tematika - jose neretai raoma apie tolim ali miestus, uostus, kurortus, o jeigu prabylama apie lietuvik sodi, tai kalbantysis daniausiai esti jam svetimas - miestietis, menininkas ar aristokratas.* Labiausiai nuo tradicijos Savickio proza skiriasi trimis bruoais: pasakojimo sandara, mogaus bties samprata ir stiliumi.* Savickio prozoje nra klasikinei realistinei prozai bdingo visainio pasakotojo, kuris aikiai vertint vaizduojamus vykius, sukurt vienaprasm tikrovs interpretacij. Savickio pasakotojas yra labai arti personao, jo ir veikjo poiris bei mintys neretai susipina; pasakojimo perspektyva ( nutols takas, i kurio kas nors stebima, vaizduojama) danai ir netiktai kaitaliojasi.* Savickio krini menin aves lemia ir jo stiliaus meistrikumas: humoras, ironija, aidimas su skaitytojo atmintyje susiklosiusiais koki nors situacij, persona vaizdiniais, nuorodos kitus literatros krinius, kultros vaizdiai, simboliniai elementai (ryku novelse Vagis, Ad astra uuominos J.Bilino kryb).* Savickio proza yra labai koncentruota: jo tekstai palyginti trumpi, taiau nepaprastai talps, ia nerasime n vieno blankaus, be papildomo prasminio krvio pasakyto odio.

Jurgis Savickis - rytingiausias XX a. pradios lietuvi prozos atnaujintojas. Jis labiausiai nutolsta nuo prastinio kaimiko to meto lietuvi literatros pasaulvaizdio ir nuo realistins bei romantins literatros tradicij. Savickio prozoje nauja tai, kad atsisakoma patikimo, visainio pasakotojo, tekstas tampa daugiareikmis, gausu kultrini asociacij, uuomin bei poteksi. Su Savickiu lietuvi literatr engia moderniosios civilizacijos mogus - ironikas, skeptikas, paveiktas verlaus, kintanio gyvenimo, taiau kartu gyvai jauiantis groio, kultros, tvirt etini mogaus gyvenimo pamat vert, besiilgintis pastovij mogik vertybi.ANTANAS VAIIULAITIS(1906-1992)

Kaip raytojas Vaiiulaitis yra pirmiausia novelistas, ileids eis io anro krini rinkinius. I j svarbiausi priekaryje ileisti Vidudienis kaimo smuklj" (1933), Pelki takas" (1939), ieivijoje pasirod Kur bak samanota" (1947), Vidurnaktis prie eimenos" (1986). Vaiiulaitis savo prozoje teik pirmum ne logikai, protui, o emocijai, kviet labiau pasitikti intuicija, tikrov regti dvasios akimis".Galima iskirti tokius A. Vaiiulaiio novelistikos bruous:* Jam artimos moderniojo meno tendencijos, taiau svetimas tuias eksperimentavimas, kai iekoma tik formos naujovikumo. Jis siek atsiriboti nuo grynojo realizmo, natralizmo, taiau taip pat veng vaizduoti ir prietaringos jausenos ir mstymo mones. * Vaiiulaitis nerod mogaus i vidaus", nesisteng narplioti paini vidini mogaus igyvenim. Veikjai neskirstomi gerus ar blogus. Jie danai patiria didelius sukrtimus, taiau raytojas tai vaizduoja santriai. Kno poza, veido iraika, vilgsnis, rankos judesys ios detals daugiau pasako nei itarti odiai (realizmo poymis).* Novels forma klasikin: susikoncentruojama vien vyk, kurio atomazga danai netikta, per tamp atsiskleidia veikjo charakteris, kiekviena konflikto detal lemtinga.* Toki novels struktr modeliuoja pasakotojas, kuris neleidia nei laisvai tekti ir akotis vykiams, nei daugiaodiauti. Gyvi ir natrals dialogai, taups apraymai derinami su besikeiiania veikj nuotaika. Vaiiulaiiui utenka iorini priemoni - taiklaus odio ir gesto, kad susidaryt veikjo igyvenim vaizdas.* Pasakotojas visainis: jis stovi anapus vaizduojamo pasaulio, nesmerkia ir neteisina savo veikj, taiau ino ir mato u juos kur kas daugiau. Pasakotojas tarsi sako, kad mogaus imintis, gudrumas, norai ne nuo paties mogaus priklauso, kad yra galia, kuri veda, ir mogus neperpras tos iminties, jeigu nesiklausys gamt ir save, neimoks skaityti jam siuniam enkl. siklausys - eis savo keliu ir patirs santarv su pasauliu; bus aklas ir kurias - pralaims, likimas jam ikrs pikt pokt (atsis nelaim ar mirt). Ypa pabriamas veikj gerumas.* Novelse su tragikais finalais (ir romane Valentina") ypa meistrikai kuriama tampa. mogaus jim mirt pranaauja daug enkl, kuriuos pastebi akylas skaitytojas, bet ne veikjai. Pasakotojas praskleidia veikj likimus ir leidia skaitytojui pajusti tai, ko veikjai dar nenujauia. O jei ir nujauia, tai isiduoda tik gestu ar vilgsniu. Gal todl Vaiiulait galima vadinti vienu i subtiliausi lietuvi prozinink, ugdani skaitytojo atidaus siskaitymo krin gdius.*Vaiiulaitis isiskyr i gausios ano meto literatros, kuri nuolat skelb socialini, politini ar moralini idj programas, nes siek atsiriboti nuo aktualij ir tikrovs apraymo. Aprainti fakt, auklti ar vertinti jam buvo atgrasu. Prasmingas toks menas, kuris pratsia tikrov u regimos bties rib, - sak raytojas apie literatr. Jis stengsi perengti rib tarp fakto ir vaizduots, todl ne viena jo novel grindiama poetini sivaizdavim logika: prasidj skaitytojo atpastamoje tikrovje, novels vykiai pereina fantazijos srit. Taip supinami skirtingi pasakojimo planai: realistinis, pasakos, filosofinis.

A.Vaiiulaiio kryba iandien gali pasirodyti kiek netikta pabrtina darna, programikai atsiribojusi nuo avangardistini eksperiment. Ji kalba apie santaikos su savimi ir btimi kupin mogaus pasaul, pasaul, kuris XX a. katastrofas igyvenusiam mogui gali atrodyti negrtamai prarastas. Taiau ar tokia kryba nra geriausias liudijimas, kad darnus moni, daikt, gamtos sugyvenimas tebra manomas? Jo prozai apibdinti tinka svoka, kuri jis pats vartojo, kalbdamas apie savo mgstam tuometin prancz literatr - magikasis realizmas. Paprastumo ir subtilumo derm, viesi idealistin pasaulvoka leidia Vaiiulaiio kryb apibdinti ir kaip estetin realizm, neorealizm.SALOMJA NRIS(1905-1945)S.Nries poezija - ne idj, ne filosofin poezija. Jos lyrika kyla i jausmini patyrim, i konkretaus gyvenimo uraymo. Poets krini esm tiesioginis, atviras, nuoirdus kalbaniojo a atsivrimas. Eilratis konstruojamas taip, jog susidaro spdis, kad jis yra paios autors lyrin ipaintis. Nuo savo debiuto (rinkinio Anksti ryt) iki paskutinio rinkinio karo metais (Prie didelio kelio) S.Nris - ryki neoromantik. Emocingumas, pasauljautos maksimalizmas, tautosakikumas, svarstomi esminiai gyvenimo ir meils, gyvenimo ir aminybs klausimai svarbiausi jos krybos bruoai.* S.Nries kryba - itin vienalyt, taiau joje galima iskirti bent tris rykesns kaitos etapus: pirmasis - ankstyvoji, jaunysts, pakiliai jausminga, daininga romantini vaizdi lyrika (rinkiniai: Anksti ryt", Pdos smly", Per ltant led"), antrasis - vlesnioji, brandesni jausm, realistikesni vaizdi meditacin lyrika (rinkinys Diemediu ydsiu") ir treiasis - karo meto lyrika (rinkiniai: Dainuok, irdie, gyvenim", Prie didelio kelio").* Pirmojo etapo lyrika pasiymi rykesne emocij palete, aikia romantine stilistika, pasauljautos maksimalizmu ir nuotaik kratutinumu. Rinkinys Anksti ryt" liudija diug ir optimistin poir pasaul, o Per ltant led" -jau dramatik, vietomis net tragik.* Antrojo etapo lyrika emocikai santresn, nors eilraiuose poet svarsto esminius gyvenimo ir meils, gyvenimo ir aminybs klausimus (garss eilraiai- Diemediu ydsiu", Tu nubusi", Alyvos"). iai lyrikai bdingas objektyvesnis, be romantinio patoso, realistikesnis eilraio vaizdas ir j persmelkianti bties vienovs, sutaikanios savo gelmj visus kratutinumus, pajauta.* Karo meto lyrika paymta gili prietaravim - alia menkaverio propagandinio pobdio eiliavimo (Poema apie Stalin", Boleviko kelias") esama tikros, sukreianios ligi sielos gelmi lyrikos (eilraiai - Sakalai broleliai", Dainuok, irdie, gyvenim", Griu"). Joje vyrauja itin skaudios ir sudtingos gyvenimo ir mirties temos, realistikesnis vaizdas, subtiliai naudojami tautosakiniai motyvai (rinkinys Dainuok, irdie, gyvenim", karo met rinktin - Prie didelio kelio").* S.Nries lyrikai bdingas dainikumas, t.y. jos eilratis artimas liaudies dainai, nes grindiamas pakartojimais, gamtos ir mogaus paralelmis, jis melodingas, naudojamasi tautosakos vaizdiniais.* Lyrinis a atviras, nuoirdus, emocingas.

Ypatingai moterika pasauljauta, atsiskleidusi S.Nries lyrikoje, suteik neoromantinei lyrikai daug nauj potpi. I gamtos vaizd, upildyt subtiliais psichiniais niuansais, S.Nris susikr savo velnj stili tyli atsidsjim ir suukim, trapios intonacijos ir plevenani odi stili. Lietuvi poezijoje ji, kaip ir J.Aistis, ariausiai prijo iki grynojo lyrizmo pavidal. Lyriks pasaulis - ne vien svajons, ilgesys, dramatika meil, bet ir skaudaus, sudtingo tautos likimo istorijos kataklizmuose lyrinis liudijimas. S.Nries eilratis ilgam tapo lyrinio eilraio modeliu. Jos kryba viena i lietuvi poezijos virni, jos tradicijos vaisingai skatino P.irvio, J.Degutyts kryb.

Henrikas Radauskas

(1910-1970)

H.Radauskas, kaip vienas reikmingiausi lietuvi poet, atsiskleid ieivijoje. Jis nuosekliausias estetizmo idj reikjas lietuvi poezijoje. Mene svarbiausias dalykas yra pats menas, jo vidini dsni realizacija. Ginama savaimin, autonomin meno prasm ir vert. Svarbiausi H.Radausko poezijos rinkiniai Strl danguje(1950), iemos daina(1955) rykiausi estetizmo pavyzdiai lietuvi lyrikoje.

*Eilratis tai fikcija (prasimanymas), paskos sekimas, graus vaidinimas ir nieko daugiau. Pabriamas atsiribojimas nuo realybs: politikos, istorijos ir kt.

* Lyrinis subjektas nesiekia intymiai isakyti savuosius jausmus (kaip neoromantikai), greiiau pasakoja istorijas pats jose nedalyvaudamas arba stebi savo sureisuot vaizd ir odi spektakl. Matome pagrindinius ir alutinius veikjus, aplinkybes, santykius, veiksmo uuomazgas ir atomazgas.

*H.Radausko eilratyje detals tikros, bet jos gyvena pagal sapno logik. Tame paiame eilratyje vienas vaizd klodas gali bti poetikai transformuojamas (kaip neoromantik), o kitas ironikas ir prozikas (kaip ekspresionist).

*Dalis jo eilrai yra skaidrs, kupini gyvenimo diaugsmo ir groio pajautos, dalis prisodrinti kultros vaizdi.

*Vlyvojoje kryboje gausu nirok, katastrofini vaizd bei nuotaik.

*Dl darnios klasikins formos taisyklingos eildaros, tikslaus rimavimo H.Radausko eilraiai lengvai simenami, virsta savotikais poezijos myltoj slaptaodiais.

H.Radauskas tikras, grynas modernistas, visa savo kryba stengsis literatrinius (meninius) dalykus atskirti nuo visuomenini vertinim (politikavimo, moralizavimo). I pasigrojimo ir nustebimo kyls diaugsmas, anot H.Radausko,- tikroji meno paskirtis. Niekam kitam eilratis neturi tarnauti: nei politikai, nei etikos sargams. Akivaizdu, kad H.Radauskas puikiai vykd savo program: jo eilratis graus fantazijos aidimas, pilnas daug k sakani kultros vaizdi, teikiantis skaitytojui intelektualin diaugsm.

ANTANAS KMA

(1911-1961)

A.kma jo lietuvi literatroje dar nepramintais takais, lauydamas tradicines normas. Jo estetines pairas formavo Vakar kultra. Tai modernus vakarietikas raytojas. Stambiausias jo krinys, romanas Balta drobul, paraytas smons srauto forma su gausiomis aliuzijomis pasaulin ir lietuvi kultr, filosofij, literatr, istorij, mitologij, folklor. Storas kultros sluoksnis padeda atskleisti didels erudicijos intelektualo charakter.* Balta drobul" - tai ir XX a. vidurio lietuvi, europiei istorins patirties dokumentas, ir to laikotarpio dvasins katastrofos apibendrinimas, ir modernaus mogaus savijautos - vidinio suskilimo, vienatvs, pastovi vertybi ilgesio - negailestingai atvira, skausminga iraika. Tai ir romanas apie krj ir kryb, ir romanas apie meil; ir bene ymiausias XX a. lietuvi miestikosios prozos krinys.* anras. is krinys romanas, nes ipltota viena siuetin linija, apimamas ilgas laikas, kelios erdvs, nemaa apimtis. Romano tipas: a) psichologinis, nes gilinamasi mogaus vidin pasaul; b) filosofinis, nes keliami bties klausimai.* Pavadinimas. Pavadinimas orientuoja dvi kultrines sistemas 1. krikionikj (ryys su Turino drobule- j buvo suvyniotas mirusio Kristaus knas; Veronikos drobul, kuria buvo luostomos einanio Golgot ir kenianio Kristaus aaros) ir 2. lietuvikj mitologin. Pastarj liudija vls, apsigobusios balta drobule.* Temos ir problemos. Bties prasms, meils, krybos, beprotybs, istorijos temos sudaro romano problematik. Garva sprendia aminus, prakeiktus klausimus: kokia gyvenimo prasm? Jei jos nra, kam gyventi? Jei gyvenimo prasm- pats gyvenimas, kaip j nugyventi? Kokios yra tikrosios gyvenimo vertybs?* Pasakotojas. Pasakojimo bdas. Romane vyrauja smons srautas, t. y. pasaulis vaizduojamas taip, kaip j suvokia pagrindinis veikjas Garva. Iorin tikrov egzistuoja kaip Garvos smons produktas; viskas, k jis mato, girdi, uuodia, yra traukiama vidin prisiminim, jausm, asociacij, vizij erdv. Taiau, be Garvos vidini monologu, sakom pirmuoju asmeniu, girdti ir treiojo asmens balsas, kuris paaikina, k personaas veikia ir kur jis yra. Be io pasakotojo sikiimo kai kuri dalyk tiesiog negaltume suprasti, nebt manoma ir papasakoti, kaip atrodo iprotjs Garva. Pirmojo ir treiojo asmens kaitaliojimas daro keist poveik skaitytojams: atrodo, kad tai pats Garva apie save msto ir kaip a", ir kaip jis". Skyriuose I Antano Garvos ura" kalbama pirmuoju balsu.* Antanas Garva tikras XXa. mogus, pakls didiul katastrofik epochos krv. Emigranto padtis neatitinka Garvos dvasinio turinio ir interes. I to kyla ironikas santykis su pasauliu ir savimi. Tradicins vertybs (humanistin moral, tvyns meil, religija) pralaimi, ikyla kitos dvasins atramos: mogikoji savigarba, solidarumas su kenianiu, krybinis siningumas, meil. kmos mogus ilgisi tiesos ir Dievo, bet neinomos jgos, nesuvokiamos kalts yr nuo j atskirtas.

* Stilius. Stilistika paklsta neurotins smons pulsavimams: ji itin ekspresyvi, dinamika. Energinga trumpa fraz, lietuvikas- amerikietikas slengas. Po vaizd srautu ir fragmentikomis pasakotojo pastabomis reikia velgti gilesn prasm turinias metaforas, simbolius.

Taigi A.kma ymiausias katastrofinio modernizmo atstovas XXa. vidurio lietuvi literatroje. Tematika, mogaus samprata ir savo krini forma raytojas yra vienas reikmingiausi to meto lietuvi literatros novatori. Filosofiniu, pasauliros poiriu jo kryba artima egzistencializmui ir iek tiek ankstesnei pesimistinei modernizmo klasikai (F.Kafkai). A.kmos kryba pilna tragizmo ir ironijos. Jo poetika vadinama siurrealistine iracionals (protu nepaaikinami) vaizdai, pasmons srautas, vizijos, sapnai. vairios pasaulio detals tikrovikos, bet visuma alogika.Juozas Aputis

(1936)

J.Aputis vienas produktyviausi ir reikmingiausi prozinink, noveli ir apysak autorius. Keleivio novels(1980), Gegu ant nulusio bero(1986) reikmingiausi raytojo noveli rinkiniai. mogikumas ir dvasingumas svarbiausios, labiausiai prozininko akcentuojamos vertybs. Jas btina perduoti ateities kartoms ir apginti nuo vairiais pavidalais besireikianio smurto (ir fizinio, ir psichologinio). Atmintis, jautrumas, uuojauta kitam, sin (kaip ir J.Bilino kryboje) geriausiai padeda saugoti mogaus esm jo dvasingum. * Temos: vaikysts ir jaunysts igyvenimai, kuriuose iekoma atsakymo, kaip gyventi pakitusiame pasaulyje; trapaus gerumo, svajons susidrimas su iurkia jga, prievarta, smurtu, tuiu optimizmu, garsiais kiais; dvasinis moni ryys svetimame pasaulyje ir kt.

* Pasakojimas bdas. Ilaikydamas tradicins epins sandaros elementus (vyk, persona, dialog), J.Apuio novels stovi ariausiai lyrikos savo pasaulvaizdiu ir tonacija. Pasakojim rikiuoja ne tiek persona veiksmai, kiek paties pasakotojo komentuojanti, prisimenanti, apmstanti intonacija. Pasakotojas atviras, iekantis kontakt su skaitytoju. Epin vaizd pasakotojas pakelia vir kasdienybs, sureikmina, supoetina.

*Kontekstas. J.Apuio balse lyg girdime graud J.Bilino susirpinim dl nelaimingo mogaus, atlaid P.Cvirkos ypsn dl lietuvio kaimieio naivaus graudumo, J.Gruo susimstym dl totalitarizmo, smurto prie glen mogaus dvasi. J.Apuio novelistika turi daug bendro su B.Radzeviiaus kryba: abiem bdingas pabrtas dvasingumas.

* Laikas, nuotaika, santykis su pasauliu, idja. J.Apuio vaizduojamas laikas lietuviams yra tragikas: ukariautojai, grsminga jga sugriov imtmeiais kurt gyvenim. Krini pasaulis lidnas, bet ne tragikas. Praradimai jo mog dvasikai turtina, stiprina. alia J.Apuio lyriko pasakotojo yra skaidrus epinis pasaulis, guodianti objektyvaus laiko tkm, kart kaita.

* Stilius atskiruose kriniuose skirtingas: gali bti lakonikas, santrus, o kartais daug asociacij, vaizdus, artjantis prie modernaus smons srauto.

J.Apuio kuriamas pasaulis ir paprastas, ir slpiningas. Jis atsiveria greiiau irdiai negu protui. Lyg tvirtinama, jog ne viskas taip paprasta ir aiku, kaip i paviriaus atrodo. Tokia ir J.Apuio novel: atrodo, paprasto siueto, kasdien situacija, bet u io paprastumo slypi sudtingas mogaus dvasios pasaulis. Raytojas savo kryb tarsi sudjo vis XX a. lietuvi novelist patirt, patvirtino ir prats j skelbiamas humanizmo idjas.ROMUALDAS GRANAUSKAS

(1939)

R.Granauskas ymus prozininkas, apysak ir noveli autorius. Duonos valgytojai(1975), Baltas vainikas juodam garveiui(1987), Gyvenimas po klevu(1988), Raudonas ant balto(2000) jo reikmingiausios knygos. R.Granausko prozoje vaizduojamas laikas agrarinio pasaulvaizdio viepatavimo laikas ir kartu jo griuvimas, irimas totalitarizmo slygomis, kai spariai daugjo nuemintj atplt nuo ems, laisvs ir istorijos, nuo krybos, paproi ir paveldim dorovs norm.

*R.Granausko prozoje galima atpainti tikro emaiio charakter: senj pastovumo siek, prisiriim prie ugyventos vietos (kaimo, sodybos, trobos, medio), prie daikt ir ventenybi (koplytstulpi, kap, veni). Veikjai iek tiek usisklend, daug kalbasi su savimi. Ir veriasi mogus atskleisdamas susikaupusias paslaptis apie tai, kaip jis jauia laik, erdv, gyvenim, mirt, ventum. Taigi nereikt teigti, jog R.Granausko kriniai yra tik apie kaim, juk ia prisikasama iki paslaptingiausi iuolaikinio mogaus kompleks, smons li, jutim.

* R.Granausko prozoje beveik inyksta mogaus buvimas kaip pasakojimo centras. Svarbiausias raytojo rpestis istorin tautos lemtis.

* Seniesiems kaimo gyventojams prieinama jaunoji karta, kuri gyvena inertikai, jiems daiktai jau nebeturi simbolins reikms, j pasaulis chaotikas, susijs ne su kultra ir jos vertybmis, o su fiziologiniais dalykais.

* Destruktyvi ir absurdika istorija suard gamtos ritm. Ir kalba R.Granausko kryboje jau nra tokia reikminga. Tikrieji dalykai pasakomi mintyse, o juos igirsta tas, kas gyvena bties tyloje. Lemtingose vietose R.Granausko personaai nutyla, siiri juos supant pasaul, likim bylojanius daikt enklus.

* Pasakotojo distancija nuo personao minimali. Toks pasakojimas vadinamas tiesiogine menamja kalba. R.Granausko novel lyrins prozos pavyzdys.

* R.Granausko stilius keiiasi nuo poetiko, pakilaus, oratorinio (ikilmingo, ritmiko kalbjimo, gausi metafor) iki buitinio sodrumo, rykaus emaitiko kolorito ir nekamosios kalbos intonacij.

R.Granausko savitum bei menin novatorikum sunku atpainti dl itin rykaus tradicinio vaizdavimo objekto kaimo, dl prastos lietuvi literatroje tematikos ir problematikos. Pavelgus pavirutinikai jis yra realistins krypties raytojas, autentikai vaizduojantis lietuvik kaim ir jo mog. Tikrovikos, konkreios situacijos, kasdienika aplinka, kaimo mogui lengvai atpastamos buities detals. Taiau daiktikas pasaulis mitologizuojamas, viskas ia turi savo viet ir simbolin prasm. Kaip bdinga modernizmui, daiktai yra enklai, reikiantys laik, kak simbolizuojantys, lemtingi. Jie atveria potekst, kuri kalba apie sunk emikj bt, mitologin laiko rat. Nra ia jokios iganymo vilties, o yra tik aminojo sugrimo galimyb. Sukurtas pasaulis mus sukreia, o guodia tik mitin pasaulira, mitin smon, kuri jauiama potekstje ir kuri nepripasta baigiamumo: kiekviena mirtis slepia prisiklimo daig.

Justinas Marcinkeviius

(1930)

Just.Marcinkeviius sunkaus Lietuvos laiko poetas. Jo krybos suydjimas tarp 1968 ir 1978 met. esmin poeto laik paymi lyrikos rinkinys Liepsnojantis krmas, poetin drama Mavydas, eilrai rinkinys Gyvenimo velnus prisiglaudimas, baladi poema Devyni broliai. Trisdeimtj met kartos poeto krybos centre Lietuva, tauta, kalba ir visos su iomis svokomis susijusios vertybs.* Tvyn, em, motina, kalba, meil tos vertybs tvirtinamos visai kitaip nei neoromantik. Jos keistai nutylimos, perkeliamos potekst. Elips ir nutyljimas Just.Marcinkeviiaus kryboje yra savits poetins kalbos priemons: pauzmis, nutyljimais, uuominomis ir prasminiais akcentais pasakyti tai, ko atvirai pasakyti negalima (ezopin kalba).

* Just.Marcinkeviius klasikini lietuvi poezijos tradicij sekjas. Jis kr idiles, balades, elegijas, raudas, eilraius lyg dkojimus, praymus, ukeikimus... Daniausiai poeto eilraius galima bt laikyti meditacine lyrika.

* Just.Marcinkeviius lyrikoje skmingai naudoja tautosakos (dain, raud, pasak) motyvus, jiems suteikia naujos, aktualios prasms.* Poetas siek, kad jo odis ne tik graiai skambt, bet ir auklt, turtint mogaus dvasi. I odi ir daikt sukr vaizd mogaus, kuris avi taurumu.

* Just.Marcinkeviiaus poezijos dvasia priepriea tam, k skelb oficiali ideologija sovietinei taut niveliacijai, jgos, prievartos kultui. Ji atitiko daugumos lietuvi giliausius lkesius, j dorumo, tiesos samprat ir pasiilgim.* Just.Marcinkeviiaus dramin trilogija Mindaugas, Mavydas, Katedra atgaivino lietuvi dramaturgijoje poetins dramos tradicij. ia atskleidiamas pagrindinio veikjo mstymas, pasaulio suvokimas, todl tokie svarbs tampa personao monologai.

* Mavyde pareiga odiui, pareiga savo monms tampa sunkiu, kaln ritinamu akmeniu. Mavydas, kaip mitologinis Sizifas, per skausm ir kani ritina akmen kaln, nepaisydamas, kad jis gali nugarmti praraj. Be tos natos jis nesivaizduoja gyvenimo.

* Mavyde yra ne viena simbolin scena (uoliuko sodinimas, finalinis odio Lietuva skaitymas).

Pagal V.Kubili, Just.Marcinkeviius natraliausiai sujung savo kryboje lietuvi literatros artum emei su romantiniu dvasingumo pradu. Atsigrs Lietuvos istorij, kultr, krikioniksias vertybes, Just.Marcinkeviius sovietins ideologijos metais sugebjo prabilti aktualiai ir nuoirdiai, dl to buvo toks populiarus. Klasikin forma ir gilus filosofikas turinys rykiausi poeto krybos bruoai.

Judita Vaiinait

(1937-2001)

J.Vaiinait lietuvi literatroje laikoma miesto poete. Anot poeto M.Martinaiio, poet miesto neprieina su gamta ir valstieio pasauljauta, mieste galima gyventi, mylti, diaugtis, patirti nekasdienik spdi, kuri nra nei gamtoje, nei kaime. Mieste susitinka istorija, pasaulis ir dabartis. Nors poets tem diapazonas platus: kelioni spdiai, meil, dail, muzika, mitologija, vaikysts patyrimai, taiau jos kryboje vis dlto dominuoja Vilnius, jo kultra, istorija. Poetei rpimos temos atsispindi ir rykiausi poezijos rinkini pavadinimuose: Po iaurs herbais, Smuikas, Seno paveikslo viesa, Kai skleidiasi papirusas. * J.Vaiinait pastebi gro kasdienybje, buities smulkmenose, eilraiuose vardija daug aplinkos daikt. Poezijos vaizdas detalus, konkretus.

* Poet domina senovs laik mons, taiau ne j heroizmas, o mogikasis dramatizmas, aistros, likimai.

* Nemaai sukurta eilrai-kauki, kada leidiama monologu prabilti istorinms asmenybms, mitologiniams personaams.

* Eilraio pagrindas danai viena ar kelios impresionistins jausmo, spdio akimirkos. Vaizdai fragmentiki, susieti asociacijomis, detals rykios, spalvingos.

* Poetinio veiksmo vietos neretai gerai atpastamos: Vilniaus skveras, skersgatvis, kavinuk, sal.

* Didiausios poets vertybs grois ir meil, atmintis. Grois ar praeities taurumas atsiveria staiga, kaip praregjimas, sielos nuskaidrjimas. Tokios akimirkos romantizuojamos.

Menkiausi kasdieniniai nutikimai J.Vaiinaits regimi kaip maos teatro intermedijos, muzikos krini motyvai, paveiksl fragmentai. Jos eilraiuose praeities Vilnius gyvas, romantikas, jauiamas dabartyje. Kaip teigia M.Martinaitis, lietuvi kultr ir literatr J.Vaiinaits kryboje raomas miestas, panaiai kaip mikas (girios) A.Baranausko ar S.Daukanto veikaluose. Taigi poet galtume pavadinti miesto romantike ir kartu estete, iek tiek primenania H.Radausko lyrikos gerbj.VANDA JUKNAIT

(1949)

Gyvenimas yra tai, kas yra vir ms jg,- yra pasakiusi ms dien prozinink V.Juknait. iandien j pastame kaip socialiai aktyvi asmenyb, raytoj, kuri savo kriniuose ypa atriai kelia tiek socialinius, tiek moralinius, tiek egzistencinius klausimus. Jos krini centre moteris sunki ibandym akivaizdoje, gyvenanti net ir tada, kai gyvenimas vir jos jg. Apie tai kalbama svarbiausiuose raytojos kriniuose romane ermenys ir apysakoje Stiklo alis.

* Stiklo alis psichologin apysaka.

* Centrin figra moteris, motina. Jos igyvenimai, krizs, gyvenimo atramos paieka, ryys su vyru ir vaikais svarbiausios apysakos temos.

* Tekste pasakojama i moters perspektyvos, t.y. pasaulis regimas jos akimis.

* Veikjai bevardiai tai aliuzija bet kuri eim.

* Kai kurie realybs vaizdiniai, situacijos gyja simbolin prasm: pasaulis u stiklo, uniuk skandinimo scena ir kt.

Daugelio V.Juknaits krini idjin prasm galima bt nusakyti taip: buvimas prie ribos, nuolat primenantis, kad gyvenimas baigsis, leidia j matyti nepaprast, visa ko piln(G.mitien). Ribini situacij vaizdavimas leidia V.Juknait gretinti su didiaisiais XXa. egzistencialistais, taiau raytoja nra tokia pesimistika. Atvirkiai, ibandymai tik sustiprina mog, leidia pajusti didi gyvenimo vert ir diaugsm (hemingvjika nuostata). VYTAUTAS MAERNIS

(1921- 1944)

Apie V.Maern sakoma: poetas-filosofas, eminink kartos poetas, Vizij autorius. I tikrj visi apibdinimai gana tiksls. Savo kriniuose V.Maernis visada iekantis tiesos, visada klausiantis, namai ir gimtoji em svarbiausios poeto vertybs, tviriausia atrama absurdo ir nevilties pilname, karo dmuose paskendusiame XXa. vidurio pasaulyje. Apie tai jis kalba tiek vieninteliame baigtame eilrai cikle Vizijos, tiek Met sonetuose.

V.Maernio poezija labai susijusi su filosofiniu kontekstu. Europoje formuojasi egzistencins filosofijos idjos apie mogaus bt, atsiranda naujos svokos (ras, gimin, ems ir nam samprata). Poetas irgi klausia ir ieko. Ir randa. Ne pagal ami brandiai suvokia kurianio jaunuolio ( aikiai atsispindinio poezijos lyriniame a) paaukim sipareigoti namams, emdirbi geniai. I ia (i nam, protvi) semiamasi ir jg. Maernio program perm poetai emininkai K.Bradnas, H.Nagys, A.Nyka-Nilinas. BALYS SRUOGA(1896-1947)

B.Sruoga vairiapusio talento raytojas. Turbt nra kultros srities, kur jis nebt paliks savo pdsako. Poetas simbolistas, tiek satyrinio, tiek poetinio teatro krjas, kritikas, savito stiliaus menini memuar autorius, literatros profesorius. Teatras B.Sruogai buvo viena i didiausi aistr. Net kalinamas tuthofo koncentracijos stovykloje para kelet komedij. Milino paunksm viena i originaliausi lietuvi dramaturgijoje poetini dram. Ne tik savita Jogailos traktuote, bet ir tuo, kad pagrindinis veikjas Vytautas taip ir neivedamas scen. Tad kas gi tampa svarbiausiu dalyku ioje dramoje?

Kuo nauja B.Sruogos drama lietuvi dramaturgijos istorijos? Tai naujas romantins poetins dramos etapas. Nors istorija ir toliau poetizuojama, bet kartu kupina kartlio, ironijos, irdglos ir tragizmo. Drama tampa teatralikesn, dinamikesn, odis natralesnis, ivaduotas i patetikos deklamacijos. Pjesje dera rimtumas ir komikumas. Siekiama ne atpasakoti praeities vykius, o atskleisti mogikja persona pus. Vertybs darosi aktualios ne praeiiai, o iandienai. MARCELIJUS MARTINAITIS

(1936)

M.Martinaitis debiutavo lietuvi literatros padangje septintajame deimtmetyje, vadinamuoju atilimo laikotarpiu. Tai vienas i produktyviausi lietuvi poezijos laikotarpi. M.Martinaitis buvo vienas i t poet, kuris praturtino lietuvi poezij savo originaliosiomis Kukuio baladmis, paradoksalia lyrikos kalba, savitu eilrai tautosakikumu.

M.Martinaiio poezija savo turiniu, teigiamomis vertybmis ts neoromantik, J.Marcinkeviiaus, J.Degutyts, A.Maldonio tradicij. Tvyn, em, meil, uuojauta vertybs, kuriomis matuojamas mogus. Taiau i folkloro atj baladi personaai, naivi, liaudika, paradoksali lyrinio a mstysena, XIX a. kultros kontekstas, ironija leido apie brangias vertybes prabilti be dirbtinos patetikos ir sentimentalumo. Naujas kalbjimas privert skaitytoj suklusti ir igirsti.