Structum 2014 Sausis

�

K o n K u r s a s

Žurnalas sėkmingam verslui! ŽIEMA I 2013–2014 (1)

Neklysta tik tie,kas miega. /Ingvaras Kampradas, IKEA įkūrėjas/

�

K o n K u r s a s

KONKURSO ORGANIZATORIUS – UAB „Ryterna Modul“.

KONKURSO TEMA – sukurti ir pateikti originalaus dizaino studentų bendrabučio projektą, naudojant mobilias modulines konstrukcijas.

KONKURSO SąlyGOS, pavyzdžiai ir brėžiniai – www.Rmodul.lt.

KONKURSO TIKSlAS – išrinkti tris geriausius darbus pagal architektūrinio sprendimo originalumą, architektūrinį vaizdą, funkcionalumą ir galimy-bę pritaikyti gamybai.

Trijų GERIAUSIų pROjEKTų AUTORIAI bus apdovanoti vertingais piniginiais prizais.

DAlyvIų REGISTRAcIjA vyksta iki 2014 m. vasario 10 d.

Konkursinę MEDžIAGą pATEIKTI reikia 2014 m. balandžio 1 d. (imtinai).

Konkurso REZUlTATų pASKElbIMAS ir apdovanojimai vyks 2014 m. balandžio 17 d.

TURI

NYS

4 2054

38

12

44

INFRASTRUKTŪRA

Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės automobilių keliams ir geležinkeliams 74

STATYbAStabiliai gerėjantys bendri rinkos rodikliai leidžia tikėtis tvaraus augimo ir ateityje 20

Būsto rinkos apžvalga 21

Verslo centrų rinkos apžvalga 22

Prekybos centrų rinkos apžvalga 25

Logistikos centrų rinkos apžvalga 27

Apdailinis betonas pajūryje: istorinės reminescencijos ir dabartis 28

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose: 2014–2020 m. tikslai 34

„Tiks langai“: idealus langas – aukščiausias komfortas 37

Renovacija: vizijos ir realybė 38

ARCHITEKTŪRA

Misija (ne)įmanoma: namai 4,5 m2 plote 4

Butas industriniame pastate 12

Kvietimas į seminarą 19

INŽINERIJA

Pasyviojo dvibučio namo gyventojams šildymo kainos neberūpės 44

Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje pokyčiai 2005–2012 m. 54

Koncerno „TECE“ holistinis požiūris į vandens išleidimo sistemą 60

Modernus kompleksas ugniagesių treniruotėms 62

SUmmARY 80

74

Redakcijos žodisNaujieji metai – tai tarsi atskaitos taškas, kai įvertiname per metus atliktus darbus, skubame imtis naujų, didesnių. O viso to fone aidi įkvepianti šventinė muzika.

„Jei miestai būtų kuriami iš muzikos garsų, kai kurie pastatai atrodytų pastatyti iš niūrių iškilmingų akordų, kiti tarsi atsiradę šokyje skambant linksmoms pasa-kiškoms melodijoms“ – rašė amerikiečių rašytojas Natanielis Hotornas.

Ir „Structum“ šio mėnesio temas nori perteikti per skambią prizmę. Mūsų prista-tomus stambius objektus veikiausiai drąsiai galime vadinti operomis – suma-nymai ir idėjos čia perteikiami ne tik muzika, bet ir vaizdais. Čia nėra daugiau ar mažiau svarbių, nes tik darnaus, susigrojusio bendro darbo rezultatai gali duoti tokių vaisių.

Matematiškai tikslios mūsų specialistų ir konsultantų prognozės, tyrimai ir ana-lizės – lyg etiudai, kuriuos turi žinoti, mokėti groti specialistai.

Rekviem skamba senajai statybai. Namų modernizavimas įgyja vis didesnį pa-greitį. Renovacijai kitais metais skirsime dar daugiau dėmesio.

Žurnalo temose susipina ir seni muzikos stiliai su naujais, tradicijos su inovacijo-mis. Nostalgija dvelkia senos ir vėl atgimstančios statybos tradicijos. Architektai vis dažniau pratęsia savo pirmtakų sumanymus: senos erdvės vėl atgimsta nau-jam gyvenimui. Lyg retro dainos, perdainuotos šiuolaikinių atlikėjų.

O iš senųjų metų kviečiu pasiimti visus gražiausius akordus ir sąskambius – tegul jie įkvepia kurti šedevrus!

žiema2013–2014 (1)

žurnalas sTRUcTUMISSN 2335-2116

Leidėjas UAB „S MedIA GroUp“Smolensko g. 10d-38LT-03201 VilniusTelefonas/faksas +370 5 272 3811Mobilusis +370 620 55 199

diRekToRėIGNė dAUSeVIčIūTė

VyR. RedakToRėJUrGA GrIGIeNėel. paštas [email protected]

TeksTų aUToRiai:GIedrė BALčIūTėINGrIdA dArAškeVIčIūTėJUrGA GrIGIeNėArMINAS šTUopySVyGANdAS GAIGALISroMUALdAS škėMAIrINA MATIJošAITIeNėArNoLdAS ANTANAVIčIUS

nUoTRaUkų aUToRiai:peTerIS BeNNeTTSASAdrIeNAS WILLIAMSASIrINA MATIJošAITIeNėoNA SAMUchoVIeNė

kaLbos sTiLiUs iR koRekTūRaVšĮ kALBoS Ir koMUNIkAcIJoS ceNTrASwww.kkc.lt

RekLaMos skyRiUs Telefonas +370 5 272 3811

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2013© STrUcTUM, 2013

ŽUrNALAS pLATINAMAS NeMokAMAI

eLekTroNINę ŽUrNALo VerSIJą GALITe SkAITyTI

www.structum.lt

�

a r c h i t e K t ū r a

mISIJA (NE)įmANomA: NAmAI 4,5 m2 PLoTE

�

�


mISIJA (NE)įmANomA: NAmAI 4,5 m2 PLoTE

Jurga grigienė

Australų architektams teko sun-ki, tačiau labai smagi užduotis – sukurti namus vos 4,5 m2 plote.

Keturių asmenų šeima beveik aštuonerius metus gyveno kukliame jau senstančiame name. Arti-nantis vaikų paauglystei, kažką reikėjo daryti. Kadangi šeimyna buvo svarbi klestinčios ben-druomenės dalis, kraustymasis buvo ne išeitis. Fitcrojaus slėnyje tankiai pabirę darbininkų na-

VIETA

Moor gatvė, Fitcrojus, Australija

ARCHITEKTAI

„Andrew Maynard Architects“

TIPAS

Privatus namas

mETAI

2013 m.

�

�


�

�


mukai su mažomis terasomis yra tamsūs ir šalti. dau-guma namukų ir terasų mažai tepakeitę savo pirminę išvaizdą – paprastutis fasadas slepia priestatą, suręstą iš plytų ir medinių dailylenčių, o galinis kiemas žvelgia į mėlynuoju akmenėliu grįstus takus. šie priestatai suku-ria įvairiaspalvę skirtingų tūrių jūrą, ryškiai kontrastuo-jančią su paprasta priekine dalimi, žiūrinčia į gatvę.

Turėdamas omenyje tokį kontekstą, architektas, projek-tuojantis galinę į taką nukreiptą pastato dalį, turi labai atsižvelgti į egzistuojančių formų mažumą ir tekstūrą. Projektuotojui tenka sunkus uždavinys tinkamai įvertinti šį nedidelių tūrių ansamblį ir maksimaliai išpildyti lūkes-čius, kuriuos diktuoja savininkų pateikta informacija.

Fitcrojui virstant vidurinės klasės rajonu, namų renovacija kartais būdavo vykdoma labai nejautriai. Matėme ne vieną pavyzdį, kai tamsių plytų ir medinių dailylenčių derinį pa-keisdavo milžiniški šiuolaikiški objektai, užgožiantys aplin-ką. Moor gatvėje buvo siekiama maksimaliai išnaudoti vi-daus funkcijas ir esamas erdves. Tam vietoj šiuolaikiško mo-nolito pirmenybė teikiama pastatui iš trijų mažų objektų – taip nesuardomas kontekstas.

Pavargęs priestatas, priglobęs virtuvę, vonią, valgomąjį ir skalbyklą, buvo nugriautas. šios funkcijos buvo perkel-tos ir atnaujintos, įrengus šeimininkų miegamąjį. origi-

VAKARINėS PASTATo dALIES PLANAS

�

�


nali plytų terasa išsaugota, sutvarkyta ir prikelta naujam gyvenimui.

originalaus namo centre buvo įrengtas nedidelis šviesos šulinys, kuriame augo gražus, nors ir erdvės alkstantis ja-poniškas klevas. šeimos nariai dažnai bendraudavo nau-dodamiesi šiuo šviesos šuliniu.

PIRmoJo AUKšTo PLANAS

Pokalbiai vykdavo „per klevą“ tarp viršutinio miega-mojo ir priešingoje pusėje esančios virtuvės, darbo kambario ar net vonios. Klevą projektuotojai išsaugo-jo, o šviesos šulinį išplėtė ir apsupo stiklu, taip klevas virto gyvenamųjų erdvių dalimi. Bendrauti „per klevą“ iš skirtingų erdvių ir skirtingų lygių dabar dar smagiau ir lengviau.

�

�


�

�0


Viršutiniame lygyje atskirose „dėžutėse“ įrengtas šeimi-ninkų miegamasis. šią erdvę supa į pietų pusę nusidrie-kusi tentinė medžiaga su klevu, toks pat apdangalas, tik su eukaliptu, nutiestas į šiaurę – taip sukuriamas įspū-

dis, kad miegamasis įrengtas namelyje medyje. Per eu-kaliptinę dangą matyti Fitcrojaus panorama, atverianti įvairiaspalvį vietinių darbininkų namelių ir terasų pries-tatų iš plytų ir medinių dailylenčių ansamblį.

ANTRoJo AUKšTo PLANAS

�0

��


��

�2


bUTASINdUSTRINIAmEPASTATE

�2

�3


Jurga grigienė

gavę užduoti trečiajame XX a. dešimtme-tyje statyto pramoninio pastato aukšte suprojektuoti apie 488 m2 dydžio erdvę, architektai glaudžiai bendradarbiavo su užsakovų šeima.

�3Adrieno Williamso nuotraukos.

PRoJEKTo AUToRIUS

Anne Sophie Goneau

VIETA

Monrealis (Kvebekas), Kanada

SVETAINė

www.asgoneaudesign.com

© AndrewMaynardhttps://twitter.com/AndrewMaynard

��


��

��


Pastatas įsikūręs St-dominque gatvėje Monrealyje, Kana-doje. Anksčiau jis priklausė bendrovei „dominion Preser-ving Company Limited“, gaminusiai garsiąsias „habitant“ konservuotas sriubas.

Projektuotojų pagrindinis uždavinys buvo perstatyti vir-tuvę ir įrengti kambarį antram poros vaikui. Pagrindinis svetainės akcentas – apie 3 m ilgio sofa su nauju dujiniu židiniu. Vienas kambarys buvo paverstas koridoriumi, ku-riuo galima pasiekti miegamąjį.

��

��


��

��


šalia esantis vonios kambarys pratęsia matinio stiklo fasadą. Taip abu kambariai aprūpinami natūralia šviesa, sklindančia per į pietvakarius nukreiptus svetainės lan-gus, tačiau kartu išsaugomas privatumas.

Buvo atsisakyta uždaro prieangio, todėl atsirado erdvės daugiafunkcėms spintelėms. Prieš pagrindines duris pakabintos baltos garso nepraleidžiančios užuolaidos. Atvira virtuvė – tarsi prieangio tąsa, o iš jos atsiveria sve-tainė.

Projektuotojų pagrindinis uždavinys buvo perstatyti virtuvę ir įrengti kambarį antram poros vaikui. Vienas kambarys buvo paverstas koridoriumi, kuriuo galima pasiekti miegamąjį.

Situacijos planas.

��


Masyvios klevo grindys buvo nušveistos ir išblizgintos. Erdvės centre esanti plieninė struktūra – atvira, tačiau ap-saugota nuo ugnies. Ir tik vonioje rasite baltą epoksidinės

dervos grindų apdailą, priderintą prie plautuvės ir čiaupo. Visi dušo paviršiai apsaugoti epoksidiniu sluoksniu, o erdvės gylį pabrėžia dušo gale įtaisyta skaidraus stiklo plokštė.

��

��

Kv i e t i m a s į s e m i n a r ą

Kompanija „Energy Green“ kartu su lanksčių LEd juostų gamintoju Lietuvoje „Retechas“ rengia seminarą / pristatymą, skirtą architektams, projektuotojams, dizaineriams supa-žindinti su galimybėmis kurti unikalų linijinį apšvietimą, naudojant įvairias LEd juostų, tvirtinimo sistemų ir LEd profilių kombinacijas.

Pristatymo metu bus aptartos šiuo metu rinkoje vyraujančios tendencijos, produktų tech-ninės charakteristikos, turinčios esminės įtakos apšvietimo kokybei ir ilgalaikiškumui. Pri-statysime 2014 m. „Klus design“ LEd profilių kolekciją.

Seminaras vyks 2014 m. kovo 6 d. (ketvirtadienį) Vilniuje. Tikslesnę informaciją apie ren-ginio laiką ir vietą paskelbsime kitame žurnalo „Structum“ numeryje bei interneto svetai-nėje www.structum.lt.

LeD PrOFiLiai ir JuOSTOS ViDauS Bei LauKO aPŠVieTiMui PrOJeKTuOTi

daugiau informacijos –

UAB „Energy Green“ Žirmūnų g. 68, Vilnius

Tel. +370 686 73 003 www.energygreen.lt www.clearshield.lt

20

s t a t y b a

STAbILIAI gERėJANTYS bENdRI RINKoS RodIKLIAI LEIdŽIA TIKėTIS TVARAUS AUgImo IR ATEITYJE

ArnoldAs AntAnAvičiusUAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas. NT srityje dirba daugiau nei šešerius metus. Atsakingas už galimybių stu-dijų, koncepcijų, rinkos tyrimų rengimą ir konsul-tavimą kitais NT klausimais. Aktyviai dalyvauja kuriant NT plėtros koncepcijas, rengiant objektų kainodaras, sudarant projektų finansinius mo-delius. Yra įgijęs finansų ekonomikos magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete 2010 metais.

20

2�

s t a t y b a

bŪSTo RINKoS APŽVALgA

Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Vį Registrų centras Lietuvoje fiksavo akivaizdžius nekilnojamojo turto (NT) rinkos san-dorių augimo tempus. Per ketvirtį ša-lyje buvo įregistruoti 7 496 butų pir-kimo ir pardavimo sandoriai – 33 % daugiau nei praėjusių metų atitinka-mą ketvirtį.

dar spartesnis augimas užfiksuotas naujos statybos butų segmente – per trečiąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvoje parduota apie 980 naujai pastatytų butų – 60 % daugiau nei per atitinkamą laikotarpį 2012 metais. didžioji dalis (70 %) šalyje parduotų naujos statybos butų – Vilniaus mieste. čia stebimas didžiausias sandorių augimas. o ki-tuose šalies didmiesčiuose šis segmentas didelių augimo tempų kol kas nedemonstruoja.

bUTų IR INdIVIdUALIų NAmų SANdoRIAI LIETUVoJE (vnt.)

ŽEmėS SKLYPų SANdoRIų TENdENCIJoS LIETUVoJE (vnt.)

1 mETų TRUKmėS „VILIboR“ IR „EURIboR“ PALŪKANoS (%)

Šaltinis – VĮ Registrų centras

Šaltinis – VĮ Registrų centras

Šaltiniai: Lietuvos centrinis bankas, Europos centrinis bankas

Šaltinis – Lietuvos bankų asociacija

Individualių namų segmente Lietuvoje užfiksuotas besitęsiantis sandorių skaičiaus augimas. Per trečią-jį 2013 m. ketvirtį šalyje įregistruoti 3 278 individua-lių namų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Lyginant su atitinkamu ketvirčiu praėjusiais metais, augimas siekė 21,5 %.

Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį VĮ Registrų centras Lietuvo-je įregistravo 9 255 žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sandorius. Tai 18,5 % daugiau nei trečiąjį 2012 m. ketvirtį. Populiariausi šalyje ir toliau buvo žemės ūkio paskirties sklypai. Jie sudarė beveik du trečdalius visų žemės sklypų sandorių – 65 %. Toliau rikiavosi miško ūkio, gyvenamo-sios bei kitos paskirties žemės sklypai.

Paklausos šuolį visuose NT rinkos segmentuose galima paaiškinti vis gerėjančiais lūkesčiais dėl ateities, didėjan-čia gyventojų perkamąja galia bei palankiomis bankų fi-nansavimo sąlygomis. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį buvo išduota 518 mln. Lt naujų būsto paskolų – net 36 % dau-giau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Progno-zuojama, kad istorinėse žemumose esančios tarpbanki-nės palūkanų normos tiek eurais, tiek litais artimiausiu metu turėtų išsilaikyti. Tad visos prielaidos tolesniam NT rinkos augimui yra palankios.

IšdUoToS NAUJoS bŪSTo PASKoLoS (mln. Lt)

22

s t a t y b a

VERSLo CENTRų RINKoS APŽVALgA

Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvos didmiesčių verslo centrų sektoriuje ir toliau išliko teigiamos tendenci-jos – vakansijos Vilniuje ir Klaipė-doje per ketvirtį mažėjo, o Kaune beveik nekito. Sostinėje ir toliau tę-siamos aktyvios investicijos į šį seg-mentą.

Per tris 2013 m. ketvirčius Vilniuje nebuvo atidarytas nė vienas modernus verslo centras, tačiau sostinėje tęsėsi nuomininkų plėtra – vakansijos per trečiąjį ketvirtį su-mažėjo nuo 4,8 iki 4,5 %. Labiausiai sumažėjo B1 kla-sės biuro patalpų – 480 m2, B2 klasės – 370 m2, o A kla-sės – 280 m2. Ketvirčio pabaigoje sostinėje iš viso buvo apie 16 100 m2 neišnuomotų modernių biuro patalpų.

2013 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje mažiausia vakan-sija buvo aukščiausios A klasės Vilniaus verslo centruo-se – 3,6 % (3 500 m2).

B1 klasės biurų vakansija siekė 4,2 % (7 600 m2), o di-džiausia vakansija, baigiantis trečiajam ketvirčiui, buvo B2 klasės sostinės verslo centruose – 6,1 % (5 000 m2).

2013 m. pradžioje visuose segmentuose iki 5 % padidė-jusios nuomos kainos jau pusmetį išlieka stabilios. Trečią-jį 2013 m. ketvirtį vidutinė nuomos kaina A klasės verslo centruose siekė 42–55 Lt/m2, B1 klasės – iki 32–42 Lt/m2, o B2 klasės – iki 23–30 Lt/m2.

Vilniuje tęsiamos aktyvios investicijos į šį segmentą. du verslo centrai – „Gama“ (Verkiuose) bei „Baltic hearts II“ (Naujajame miesto centre) – baigiami įrengti ir turėtų būti atidaryti 2013 m. pabaigoje.

Įsibėgėja „Grand office“ (Viršuliškėse), „Quadrum I“ bei „Baltic hearts III“ (NMC) verslo centrų statybos – iš viso 40 800 m2.

Iki 2013 m. pabaigos tikimasi sulaukti dar bent trijų nau-jų verslo centrų statybų pradžios – „K29“, „Green hall II“ (NMC) bei „Premium“ (Žirmūnai) – iš viso 32 600 m2.

šiuo metu baigiami įrengti verslo centrai yra beveik iš-nuomoti, o į naujai statomus objektus bus galima įsikelti ne anksčiau kaip 2014 m. viduryje, tad iki tol Vilniuje pro-gnozuojamas tolesnis vakansijų mažėjimas bei nuosai-kus nuomos kainų augimas.

22

23

s t a t y b a

Kauno modernių verslo centrų vakansijos jau metus be-veik nekinta ir svyruoja ties 5–6 % riba. Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį Kaune vakansija padidėjo nuo 5,0 iki 6,1 %. Buvo panaudota 130 m2 B1 klasės laisvų biuro patalpų ir atlais-vinta per 800 m2 B2 klasės patalpų. Ketvirčio pabaigoje Kaune iš viso buvo apie 3 350 m2 laisvo modernių biurų ploto.

2013 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje mažiausiai laisvų pa-talpų buvo B1 klasės verslo centruose – juose vakansija siekė 5,8 % (1 550 m2). B2 klasės verslo centrų vakansija buvo kiek didesnė – 6,5 % (1 800 m2).

Nežymiai kintančios Kauno modernių verslo centrų va-kansijos nedidina vidutinių segmento nuomos kainų. B1 klasės biurų nuomos kainos ir toliau siekė 25–35 Lt/m2, o B2 klasės verslo centruose patalpas išsinuomoti buvo galima už 20–25 Lt/m2.

VAKANSIJų PoKYTIS šALIES VERSLo CENTRų SEKToRIUJE (%)

LAISVo bIURų PLoTo įSISAVINImAS VILNIUJE, 2013 m. K3

VILNIAUS VERSLo CENTRų NUomoS KAINų IR VAKANSIJų dINAmIKA

Šaltinis – „Inreal“

LAISVo bIURų PLoTo įSISAVINImAS KAUNE, 2013 m. K3

KAUNo VERSLo CENTRų VAKANSIJų dINAmIKA PAgAL KLASES

KAUNo VERSLo CENTRų NUomoS KAINų IR VAKANSIJų dINAmIKA


Esamas kainų lygis Kaune išlieka per žemas, kad vystyto-jai ryžtųsi naujų objektų statybai, tad jau ketvirtus metus Kaune nėra statoma naujų nuomai skirtų modernių vers-lo centrų. Galima išskirti tik investiciją į 2013 m. pabaigo-je ketinamą atidaryti „Senukų“ administracijos pastatą, kurio bendras plotas su požemine automobilių stovėji-mo aikštele sieks 17 000 m2. Tačiau šis projektas Kauno modernių biurų rinkos nuomojamomis patalpomis ne-papildys, nes tai – vadinamoji „built-to-suit“ tipo investi-cija, kurią finansuoja „Baltic Shopping Centers“, valdanti „Senukų“ tinklą.





2�

s t a t y b a

Trečiasis 2013 m. ketvirtis Klaipėdos modernių verslo centrų rinkoje buvo gana aktyvus. Vienam moderniau-sių uostamiesčio verslo centrų „Neapolis“ (A klasė) buvo apribota teisė disponuoti turtu ir pasirašinėti naujas nuomos sutartis. dėl to, palyginti su antruoju 2013 m. ketvirčiu, Klaipėdos modernių verslo centrų pasiūla bei vakansija gerokai sumažėjo – nuo 18,2 iki 13,8 %.

Per trečiąjį 2013 m. ketvirtį paklausiausios buvo B1 klasės biurų patalpos, jų sumažėjo 850 m2. A ir B1 klasės biuruo-

LAISVo bIURų PLoTo įSISAVINImAS KLAIPėdoJE, 2013 m. K3


KLAIPėdoS VERSLo CENTRų VAKANSIJų dINAmIKA PAgAL KLASES


KLAIPėdoS VERSLo CENTRų NUomoS KAINų IR VAKANSIJų dINAmIKA


se panaudota atitinkamai 120 ir 90 m2 nuomojamo ploto. Ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje iš viso buvo 5 200 m2 lais-vo modernių biurų ploto.

Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje mažiausiai laisvų patalpų buvo B1 (2 070 m2) ir B2 (1 500 m2) klasės Klai-pėdos verslo centruose – vakansija juose siekė po 8,3 %. Gerokai didesnė buvo A klasės biurų vakansija – 30,6 % (1 650 m2). Tokį Klaipėdos išskirtinumą iš kitų šalies di-dmiesčių galima paaiškinti tuo, kad uostamiestyje biu-rų rinkoje dominuoja smulkūs nuomininkai, prioritetą teikiantys ne aukščiausios klasės, o paprastesnėms bei pigesnėms patalpoms.

Verslo centrų nuomos kainos uostamiestyje ir toliau išli-ko nepakitusios. Vidutinė nuomos kaina A klasės verslo centruose siekė 30–35 Lt/m2, B1 klasės – 22–30 Lt/m2, o B2 klasės – 16–20 Lt/m2.

Klaipėdoje šiame rinkos segmente artimiausiu metu di-delių pokyčių nesitikima. Tą lemia ir toliau vyraujantys nepatrauklūs vystytojams verslo centrų rinkos rodikliai – didelės vakansijos bei žemos nuomos kainos.

2�

s t a t y b a

PREKYboS CENTRųRINKoS APŽVALgA

Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvoje tęsė-si mažmeninės prekybos augimas. Tai darė tiesioginę įtaką mažėjančioms šalies didmiesčių prekybos centrų va-kansijoms bei augančioms investici-joms į naujų objektų statybas.

Per tris 2013 m. ketvirčius mažmeninės prekybos apim-tys Lietuvoje pasiekė 21,1 mlrd. Lt. Palyginti su tuo pa-čiu 2012 m. laikotarpio rodikliu (19,9 mlrd. Lt), stebimas 5,7 % augimas.

Augantiems rodikliams didžiausios įtakos turėjo gerė-jantys šalies gyventojų lūkesčiai dėl ateities bei mažė-jantis nedarbas. Nedarbo lygis Lietuvoje trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje siekė 12,3 % ir buvo 0,8 % mažesnis nei prieš metus.

Nuosekliai augantis vidaus vartojimas šalyje skatina į Lietuvos rinką žengti vis daugiau naujų stiprių prekių ženklų. Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Vilniuje ir Klaipėdoje atidarytos pirmosios dvi „hennes & Mauritz“ („h&M“) tinklo parduotuvės. Kitąmet „h&M“ planuoja vykdyti plėtrą ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. 2013 m. pa-baigoje naujas prekių ženklas papildys ir šalies maitini-mo sektorių – atsidarys pirmosios tarptautinio greitojo maisto tinklo „Subway“ užkandinės.

mAŽmENINėS PREKYboS APImTYS LIETUVoJE (mlrd. Lt)

Šaltinis – Statistikos departamentas

NEdARbo LYgIo APImTYS LIETUVoJE (%)

Šaltinis – Statistikos departamentas

dIdmIESčIų PREKYboS CENTRų VAKANSIJų dINAmIKA (%)


2�

s t a t y b a

Naujų stiprių prekių ženklų atėjimas gerokai išjudina prekybos centrų rinką. Beveik visą laiką pilni didieji ša-lies prekybos centrai dėl naujų stiprių nuomininkų atė-jimo priversti nutraukti sutartis su silpnesnius rezultatus demonstruojančiais nuomininkais. o šie kraustosi į ato-kesnius prekybos centrus, tad šiuose vakansijos taip pat sparčiai mažėja.

Analizuojant šalies didmiesčių prekybos centrų vakansijų rodiklius, pastebima, kad trečiąjį 2013 m. ketvirtį jie ma-žėjo visoje Lietuvoje. Vilniuje akivaizdų vakansijos kritimą 2013 m. viduryje lėmė rekonstrukcijai uždarytas prekybos centras „Gedimino 9“. Pradinį rekonstrukcijos etapą baig-ti ir prekybos centrą vėl atidaryt planuojama ketvirtojo 2013 m. ketvirčio pradžioje, o galutinai atsinaujinusio pre-kybos centro atidarymas numatytas 2014 m. pradžioje, pradėjus veikti naujajai pagrindinio nuomininko „h&M“ parduotuvei per tris prekybos centro aukštus.

2013 m. LIETUVoJE STATomI PREKYboS CENTRAI

miestas Pavadinimas Plotas, m2 Statybų pradžia

Statybų pabaiga

Vilnius PC „Prisma“ 10 000 2013 K2 2014 K1

Vilnius „domus PRo“ 12 000 2013 K3 2014 K2

Klaipėda PC „Luizė“ 6 200 2013 K3 2014 K1Kaunas „Mega“ (II)* 22 000 2014 2015

K3 VYKdYTA mAŽmENINėS PREKYboS TINKLų PLėTRA šALYJE

Prekybos tinklas Atidarė parduotuvių

Rekonstravo parduotuvių

„Maxima“ 5 4

„Norfa“ 5 6

„Iki“ 2 26„Rimi“ 2 0

„Prisma“ 0 0„Kubas“ 2 0


Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje Vilniaus prekybos centruose vakansija siekė 0,7 % (2 550 m2), Kaune – 1,9 % (3 950 m2), o Klaipėdoje – vos 0,3 % (500 m2). Menka laisvų patalpų pasiūla šalyje prekybos centrų valdytojams leidžia nežymiai didinti nuomos kainas naujai ateinantiems nuomininkams. Panaši tendencija šalies prekybos centruose turėtų išlikti ir artimiausiu metu.

Trečiąjį 2013 m. ketvirtį vystytojai atnaujino investici-jas į šį NT segmentą. Vilniuje pradėtos prekybos centrų „Prisma“ (10 000 m2) bei „domus PRo“ (12 000 m2) sta-tybos. Uostamiestyje pradėtas statyti 6 200 m2 ploto prekybos centras „Luizė“. Visuose objektuose didžioji dalis nuomojamų patalpų jau yra rezervuotos, nors prekybos centrus planuojama atidaryti ne anksčiau kaip 2014 m. pradžioje. Kaune 2014 m. prekybos cen-tro plėtrą turėtų pradėti „Mega“. Įgyvendinus šiuos planus, objekto bendrasis plotas išaugs 22 000 m2 ir pasieks bendrą 94 000 m2 plotą.

Toliau tęsėsi aktyvi mažesnių komercinių objektų plėtra. Vystytojai aktyviai ieško nedidelių komercinės paskirties sklypų, kuriuose būtų galima pastatyti iki 3 000 m2 ploto prekybos objektų. šio segmento aktyvią plėtrą reikėtų sieti su šalyje veikiančiais mažmeninės prekybos tinklais.

šalies mažmeninės prekybos tinklų sektoriuje kelerius pastaruosius metus aktyvią plėtrą vykdę prekybos tin-klai „Maxima“ ir „Norfa“ per tris 2013 m. ketvirčius pri-stabdė savo plėtros tempus – atidarė po penkias naujas parduotuves. Prekybos tinklas „Iki“ šiemet investicijas sukoncentravęs į esamų parduotuvių rekonstrukciją. Per tris 2013 m. ketvirčius „Iki“ rekonstravo jau 26 par-duotuves. Palyginti – per visus 2012 m. „Iki“ atnaujino tik 15 parduotuvių.

Tokia situacija naudojasi mažesni ar nauji rinkos dalyviai. 2012 m. nevykdžiusi plėtros „Rimi“ per tris 2013 m. ketvir-čius atidarė jau du naujus prekybos taškus. dviem par-duotuvėmis tinklą papildė ir „Kubas“. Antroje 2013 m. pu-sėje į Lietuvos rinką žengė naujas mažmeninis prekybos tinklas iš Baltarusijos „Fresh Market“, iki metų pabaigos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje ketinantis atidaryti 15–20 parduotuvių.

Pirmosios parduotuvės statybas šalyje pradėjo ir „Lidl“, tačiau tai bus tik bandomoji tinklo parduotuvė ir iškart durų pirkėjams neatvers. Vokietijos mažmeninio tinklo „Lidl“ veiklos pradžia Lietuvoje numatyta tik pastačius ir kitas planuojamas parduotuves bei logistikos centrą.

Aktyvėjanti plėtra prekybos tinklų bei centrų rinkoje by-loja apie šio segmento rinkos atsigavimą, tad artimiausiu metu turėtume sulaukti naujų projektų, daugiau investi-cijų ir nuosaikiai augančių nuomos kainų.

NAUJAI ATIdARYTų mAŽmENINėS PREKYboS obJEKTų PLoTAI (m2)


2�

s t a t y b a

LogISTIKoS CENTRųRINKoS APŽVALgA

Lietuvos pramonės sektorius au-gimo tendencijas išlaikė ir trečiąjį 2013 m. ketvirtį. Augo tiek pramo-nės produkcijos, tiek eksporto ap-imtys. Tęsėsi sandėliavimo patalpų rinkos plėtra. Per tris 2013 m. ketvirčius pramonės produkcijos ap-imtys Lietuvoje pasiekė 46,4 mlrd. Lt ribą. Palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpio rodikliu (44,2 mlrd. Lt), stebimas 5,0 % augimas. Eksporto apimtys augo dar didesniu tempu. Per aštuonis 2013 m. mėnesius jos pa-siekė 55,2 mlrd. Lt ir, palyginti su analogišku laikotarpiu 2012 m. (49,5 mlrd. Lt), augo 11,7 %.

Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje dauguma pramo-nės sektoriaus atstovų esamą pagamintos produkcijos atsargų lygį įvardijo kaip pakankamą arba net per mažą. Vertinant eksporto apimtis ateityje, dominavo nuomo-nė, kad jos turėtų gerokai išaugti. Tai rodo, jog 2013 m. pramonės augimas neturėtų sustoti, nepaisant kylančių nesutarimų su eksporto rinkomis Rytuose.

Analizuojant modernių logistikos centrų vakansijas ša-lies didmiesčiuose trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje, pastebima, kad visuose trijuose šalies didmiesčiuose buvo itin sudėtinga išsinuomoti daugiau nei 1 000 m2 modernių sandėliavimo patalpų. Vilniaus moderniuo-se logistikos centruose vakansijos nukrito iki 0,2 % (600 m2). Kaune rodiklis taip pat išliko artimas 0 %, o Klai-pėdoje laisvų patalpų rodiklis pasiekė 1,2 % (900 m2).

Vilniaus ir Kauno logistikos centrų valdytojai dar nedidi-no nuomos kainų, o Klaipėdoje vidutinės nuomos kainos bent litu padidėjo tiek naujuose, tiek senuose logistikos centruose. Trečiojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje sosti-nėje modernių logistikos centrų nuomos kaina siekė 12–17 Lt/m2, o Kaune ir Klaipėdoje – po 11–15 Lt/m2. Senuose logistikos centruose Vilniuje tokių patalpų nuomos kaina siekė 6–10 Lt/m2, o Kaune ir Klaipėdoje – po 5–9 Lt/m2.

Gerėjančią logistikos centrų rinkos padėtį stebintys investuotojai atgaivina investicijas į šį NT segmentą. Vilniuje įsibėgėja logistikos centro „Transekspedicija II“ (17 000 m2) statybos. 2014 m. esamų centrų plėtrą Vil-niuje turėtų pradėti „Arvydo paslaugos“ (8 500 m2), o Klaipėdoje – „Ad Rem Lez“ (8 200 m2).

Įmonės šalies didmiesčiuose taip pat aktyviai investuo-ja į senos statybos gamybinių patalpų įsigijimą bei re-novavimą arba statosi naujus sandėlius savo reikmėms („built-to-suit“) taip siekdamos optimizuoti nuomos iš-laidas.

2013 m. „built-to-suit“ tipo sandėlius netoli Vilniaus pra-dėjo statytis gamybos bendrovės „hörmann Lietuva“ bei „Wurth Lietuva“, Kaune – prekybos įmonė „osama“, o Klaipėdoje – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCo). Panašių investicinių planų Lietuvoje turi ir dar kelios didelės įmonės.

modERNIų LogISTIKoS CENTRų VAKANSIJų dINAmIKA LIETUVoJE


LogISTIKoS CENTRų NUomoS KAINoS LIETUVoJE, 2013 m. K3


2�

s t a t y b a

APdAILINIS bEToNAS PAJŪRYJE: istorinės reminescencijosir dabartis

arMinaS ŠTuOPyS

Visuotinai pripažintos ar standartizuotos apdailinio betono technologijų kla-sifikacijos nėra, tačiau „estetizuotas“ konstrukcijas iš šios medžiagos pagal pa-viršiaus būklę, spalvą įprasta skirstyti į nuspalvintąsias, faktūrines ir mišrias. Tarp pirmųjų dominuoja tūrinis ar paviršinis betono spalvinimas pigmentais, specialiai parinktais ir atidengtais užpildais, grindų konstrukcijose dažniau-siai naudojami įvairūs spalvoti užtrynimo mišiniai, epoksidinės, lateksinės ir kitokios dangos, tačiau dėl atšiauroko klimato ir atsargaus požiūrio į naujo-ves mes beveik nenaudojame JAV, Kanadoje, pietinėse Vakarų Europos šalyse įprastų kietėjančio ar sukietėjusio betono dažiklių – organinės sudėties me-džiagų, kurios betono paviršių nuspalvina reaguodamos su cemento hidrata-cijos produktais.

Pilkai dažyta gelžbetoninė tvora skiria rekonstruoto tabako fabriko teritoriją nuo buvusios pramoninės zonos.

2�

2�

s t a t y b a

ŽVILgSNIS į ISToRIJąKlaipėdos kraštas – Mažosios Lietuvos dalis, ilgą laikotar-pį priklausiusi Prūsijai, Vokietijai, todėl patyrusi ir techno-loginę šios šalies įtaką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kraštas kartu su visa Rytų Prūsija išgyveno tragiškus pokyčius, po kurių pasikeitė gyventojų tautinė ir konfesi-nė sudėtis, beveik nebeliko kam puoselėti kraštui būdin-gų protestantiškųjų (daugiausia evangelikų liuteronų) maldos namų, kapinių. Nuo pokario laikotarpio daugu-ma šių krašto kapinių yra apleistos, nusiaubtos vandalų, iškasinėtos plėšikų arba beveik sunaikintos, užstatytos, prarasti ir paminklų gamybos įgūdžiai bei technologijos.

Vis dėlto krašto kapinaitėmis domisi Klaipėdos universi-teto ir kiti tyrėjai, neretai jas sutvarko vietinės bendruo-menės, jas bandoma tyrinėti, fiksuojami jose esantys pa-minklai. šių paminklų gamybos technologijų pažinimas būtinas ne tik siekiant praktinių – paminklų atstatymo, restauravimo – tikslų, bet įdomus ir stilių raidos, medžia-gų ilgalaikiškumo duomenų požiūriu. Kapinių artefaktuo-se atsispindi ne tik stilistinė, bet ir technikos raida, tech-nologinės naujovės. Viena tokių naujovių – XIX a. antroje pusėje pasirodžiusi nauja hidraulinė rišamoji medžiaga – portlandcementis, šlakinis cementas ir jų naudosena pa-minklinių akmenų, apdailinio betono gamybai.

Krašto kaimų ir aplinkinių miestų (Mėmelio (Klaipėdos), Tilžės, Karaliaučiaus) meistrai, dirbę palyginti trumpą laikotarpį nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio iki Antro-jo pasaulinio karo pabaigos, pasiekė apdailinio betono meistrystės aukštumas. čia reikėtų įvertinti, kad Klaipėdą romancementis, vėliau ir portlandcementis, kitos cemen-to atmainos pasiekė palyginti vėlai. Žinomo Klaipėdos architektūros ir technikos istorijos tyrinėtojo J. Tatorio tvirtinimu, cementas Klaipėdos krašte pirmiausia buvo

Retas radinys viename senųjų Klaipėdos krašto kapinaičių vaiko kape: nulaužto kamieno betoninė imitacija su spalvota porcelianine epitafine lentele.

Klaipėdos krašto kapinaičių antkapių betonas su atvira užpildų faktūra: naudoti specialūs lengviau šlifuojami užpildai.

2�

naudotas uosto statyboms, fortifikacijai (nuo XIX a. de-vintojo dešimtmečio). To ir kiek vėlesnio laikotarpio be-toniniai paminklai krašto kapinaitėse dar aptinkami, kai kurie jų – gerai išsilaikę: stebina juos formavusių meistrų kruopštumas, racionalumas ir taupumas, panaudotų be-tono apdailos būdų gausa ir universalumas.

Žinoma, XIX a. betoninių paminklų meistrai savo dirbi-niais kurį laiką bandė imituoti gamtinį akmenį – naudotos šlifuotojo mozaikinio betono, taip pat specialiai parinktų užpildų (lengviau šlifuojamų, spėjama, itališko baltojo Kararos ir kitokio marmuro, Vokietijos karjeruose iškastų magnio silikatinių uolienų, rečiau – skaldytų ar išsijotų vietinių riedulių ir tamsaus stiklo trupinių) atidengimo technologijos, betoniniai paminklai glaistyti, tinkuoti pi-gmentais nuspalvintu skiediniu.

Apdailiniam betonui naudoti smulkiagrūdžių, beveik mo-nofrakcinių užpildų mišiniai, o kuklesnių paminklų iš pa-prasto betono paviršius užtrintas („užgeležintas“) spalvotu skiediniu (naudoti juodi, pilki, rečiau mėlyni pigmentai). Tačiau puošybos elementams, religinei simbolikai, šriftui iš-gauti naudota net grafito technika, o imitacinė (grubios uo-

Dabartinis betono technologas šyptelėtų pamatęs, ką kaimo meistrai naudodavo betoniniams kryžiams, steloms, sarkofagams, kapų kauburėlių apvadams ir kitiems paminklams armuoti.

30

s t a t y b a

Jachtų uostelio akvatoriją rėmina juodu pigmentu nuspalvinto betono konstrukcijos.

3�

s t a t y b a

3�

los, tašyto akmens, rudai, gelsvai, žaliai nuspalvintos medžio žievės) betono faktūra formuota specialiose formose, kli-juoti ir, spėjama, gipsinėse ar molinėse formose suformuoti lipdiniai. Įdomu, kad XX a. pradžioje, vėliausiai po Pirmojo pasaulinio karo, imti naudoti betoninių paminklų, kryžių postamentų ruošiniai, kurie vėliau būdavo padengiami ap-dailiniu betonu. Spalvotas apdailinis betonas buvo „taupo-mas“ – apžiūrėję suirusius paminklus, netrunkame įsitikinti, kad dauguma jų buvo sluoksniuoti, tačiau, akivaizdu, kad ši medžiaga buvo vertinama kaip tvirta ir solidi – gruboka jo faktūra imituota ir cementiniu tinku (mūriniuose paminklų postamentuose, kapinių vartų, tvorų konstrukcijose).

Tiesa, neretai iki XX a. vidurio betoniniai paminklai, ypač kapų kauburėlių apvadai, formuoti klasicistinės stilistikos – gali būti, kad stilistinę stagnaciją lėmė ne tiek „mada“, konservatyvios užsakovų nuostatos, kiek meistrų turėtos formos, šablonai. Be to, šiuo metu kapinaitėse aptinkame tik nedidelę dalį paminklų, nes kiti suiro, buvo sudaužyti, išgrobstyti, todėl visumos vaizdo nebematome. Stebina vietinių ir Karaliaučiaus, Tilžės meistrų gebėjimas sude-rinti skirtingas medžiagas (porcelianą, stiklą, juodąjį ir spalvotąjį metalus, gamtinį akmenį, betoną), įdomu, kad

Juoda uostelio krantinės kordono plokščių, parapeto blokų ir švartuotės stulpelių spalva kontrastuoja su konstrukcinio betono atspalviu.

sudėtingos apdailinio betono technologijos, brangios medžiagos buvo paplitusios ir atokiausiose Klaipėdos krašto kapinaitėse.

Tiesa, dabartinis betono technologas šyptelėtų pamatęs, ką kaimo meistrai naudodavo betoniniams kryžiams, ste-loms, sarkofagams, kapų kauburėlių apvadams ir kitiems paminklams armuoti: naudoti visi ūkyje nereikalingi ar sulūžę metalo (kalviškos geležies, plieno) dirbiniai – sta-tinių lankai, vežimų lingių juostinis metalas, įvairios nedi-delio skerspjūvio profiliuočių nuopjovos, tvorų viela, ma-tyt, ir tinkamesnės žemės ūkio mašinų dalys. dažniausiai betoniniai dirbiniai armuoti labai taupiai, juos stiprinan-tys strypai dėlioti intuityviai, erdviniais ar plokščiaisiais strypynais šios armatūros vadinti negalime, verstasi pa-vieniais, retai kada sujungtais metalo intarpais. Akivaiz-du, kad kaimo meistrams metalas buvo vertybė, jis labai taupytas. Kita vertus, metalo korozijos padarinius beto-nui XIX a. pabaigos – XX a. pradžios betonuotojai suvokė labai gerai: armatūra apsaugota storu betono sluoksniu, todėl dėl jos korozijos, besiplečiančių rūdžių suirusių pa-minklų beveik neaptinkame, dauguma suardymų ar jų pradžia – vėlesnio laikotarpio vandalų darbas.

32

s t a t y b a

32

šIUoLAIKINėS APdAILINIo bEToNo TECHNoLogIJoSAptariant šiuolaikinio apdailinio betono sprendimus visuomeniniuose Klaipėdos, rekreaciniuose pajūrio objektuose, kultūrinių ir technologinių sąsajų su prieš-kario meistrų darbais ieškoti neverta. Vis dėlto džiugu, kad Klaipėda gali pasigirti įdomiais apdailinio betono panaudos pavyzdžiais, nors jie yra kol kas tik anonsai.

Pavyzdžiui, nesulaukiame Kuršių nerijoje esančio jach-tklubo rekonstrukcijos pabaigos, nors mažųjų laivų uostelyje konstrukcijos iš spalvotojo betono jau su-montuotos. Technologiniu požiūriu čia panaudotos

Gelžbetoninė Smiltynės jachtų uostelio apsauginio molo sienelė iš išorės padengta polimerine danga.

gelžbetoninės konstrukcijos – apdarinės krantinių, ap-sauginio molo plokštės, krantinės kordono ribą žymin-tys pusapvaliai spalvotojo betono blokai nėra itin su-dėtingi, tačiau spalvotąjį betoną pasirinkę architektai ir užsakovai pasielgė nestandartiškai. Uostelio gelžbe-toninėms konstrukcijoms spalvinti panaudotas juodo-jo geležies oksido pigmentas, o jo dozė, bijant galimo išplovimo, buvo specialiai padidinta iki 10 % cemento masės, kai įprasta didžiausia šių pigmentų dozė beto-ne retai kada būna didesnė už 5–6 %. Be to, pabijota iš Klaipėdos miesto ir uosto akvatorijos pusės matomose apsauginio molo plokštėse naudoti vien tik spalvotąjį betoną: jų paviršius buvo papildomai padengtas juoda intensyvesnio atspalvio polimerine danga. Tikėsimės, kad šis objektas bus įdomus ir kaip visuma: kol kas yra užstrigusi jachtų uostelio pastatų – viešbučio, dirb-tuvėlių, laivų saugyklų, administracinių patalpų, kitų infrastruktūros objektų – statyba ar rekonstrukcija. Vis dėlto nuspalvintos prieplaukų konstrukcijos ir plates-niame pasauliniame uosto statinių statybos konteks-te yra palyginti retas sprendinys, mūsų šaliai jis bus ir savotiškas spalvotojo betono tvarumo bandymų poli-gonas, juolab kad pirmosios nedidelės projektuotojų ir statybininkų klaidos pastebimos dar nepradėtame eksploatuoti objekte.

Kitas įdomus, taip pat tik anonsuojamas objektas, kuria-me panaudoti įdomūs apdailinio betono sprendimai, – buvęs Klaipėdos tabako fabrikas (rekonstruotame pas-tate įsikurs menininkai, oficialus Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros administruojamo projekto pavadi-nimas „Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai“). čia architektų komandai (projektavimo įmonė „Pilis“) teko ieškoti dermės tarp XX a. pradžios pramoniniams pastatams būdingų spren-dimų ir šiuolaikinio kultūrinio centro, menų industrijai numatyto pastato specifikos. Ne visur tai pavyko, bet pasakojimą apie komplekso interjerą paliksime ateičiai, o dabar apie tai, kas matyti net nebaigtame objekte, – akivaizdžiai pavykusius apdailinio betono sprendimus.

Senojo tabako fabriko masyvaus kubo formos pries-tate, kuriame įsikurs amfiteatrinė renginių ir ekspo-zicijų salės, apdailai panaudotos surenkamojo deko-ratyviojo gelžbetonio plokštės, suformuotos formose su preliminariai išdėliotomis, betone įsispaudžian-čiomis faktūrinėmis matricomis. Plokščių paviršiui buvo parinkta grubi, tik iš arčiau įžiūrimais kvadratais sudalinta „brūkšniuota“ faktūra, tokios pačios faktū-ros elementais apdailinti ir būsimo menų industri-jos centro kiemo akcentai: iš Bangų gatvės ateinan-čius lankytojus pasitinkantys vartai – skelbimų lentą imituojantis „portalas“, kieme dar nespėti išdėlioti gelžbetoniniai „krėslai“ – atitvaros. šiai faktūrai tarsi oponuoja, kaip įvardijo viena iš projekto autorių ar-

33

s t a t y b a

Naujojo pastato tūrio plokščių apdaila.

chitektė Ramunė Staševičiūtė, priverstinis akcentas – gelžbetoninė rytinės kiemo dalies tvora, suformuota iš glotnaus, galima sakyti, horizontaliai ažūrinio gelž-betonio plokščių. Ji buvo pastatyta siekiant menų centro teritoriją atskirti nuo gretimos nesutvarkytos, apleistos pramoninės zonos ir netikėtai tapo įdomiu kiemo akcentu. Tvoros formos, apdailos elementai vykusiai maskuoja šio statinio masyvumą, tuštymės ir reljefas jos betone tarsi atkartoja smulkesnes kera-minės kiemo dangos kiaurymes. Vis dėlto apdailinio betono natūralių spalvų pastato plokštėse ir kiemo akcentuose pabijota – jis nudažytas pilka spalva. Ar-chitektė pasakojo, kad taip padaryta būgštaujant dėl nepageidaujamų grubaus betono paviršiaus pokyčių – netrūksta pavyzdžių, kai šis pajūrio klimato zonoje patamsėja, apauga mikroflora, netolygiai padengia-mas dėmių, užklojamas miesto dulkėmis ir pradeda kurti slegiantį vaizdą.

šie anonsuotų statinių betono apdailos metodai (pi-gmentavimas, faktūriniai paviršiaus įspaudai) yra gerai žinomi. Tačiau daugelyje Europos šalių, deja, ne Lie-tuvoje, jau apie 7–8 metus populiarėja modernesnė ir subtilesnė betono apdailos technologija – vadinamasis „grafinis“ betonas. Tai monolitinės ar surenkamos gelž-betoninės konstrukcijos, kurių paviršiuje specialia plė-vele atspaudžiamas tikslus, iš tolo niuansuotą nespal-votą fotografiją primenantis vaizdas: žmogaus veidas ar figūra, gyvūnų, augalijos siluetai, abstraktūs ornamen-tai ar įmonių logotipai ir pan. šių vaizdų linijos, ploteliai betone gali būti ir faktūriniai, iškilę virš betoninės kons-trukcijos (fono) paviršiaus ar jame įgilinti.

„didieji“ gelžbetoninių konstrukcijų gamintojai jau turi plokščių ir kitokių gaminių su tokia apdaila pavyzdžių, bet užsakymų jiems nesulaukia. Gal šis apdailos būdas yra pernelyg brangus, gal architektams dar nekelia pasi-tikėjimo, nors gretimose šalyse (Estijoje, Suomijoje, Len-kijoje, Vokietijoje) jis yra realizuotas jau įvairiuose objek-tuose. Ką gi, dar palauksime…

3�

s t a t y b a

didžiausią energijos taupymo potencialą Lietuvoje turi daugiabučiai namai ir viešosios paskirties pastatai. Skiriant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą daugiabučiams namams ir viešosios paskirties pastatams atnaujinti, moder-nizuojant jų energijos ir inžinerines sistemas, iki 2020 m. pabaigos siekiama sumažinti jų šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ne mažiau kaip 20 %.

Tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas sumažinti gyvenamuosiuose pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose iki 5,2 TWh, o visuomeninės paskirties pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose – 2,5 TWh. Renovuojant ir modernizuojant pastatus, pirmenybė bus teikiama didžiausią var-tojimo efektyvumo didinimo potencialą turintiems pastatams. Renovuoti pastatai privalės pasiekti ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę.

Lietuvoje yra apie 35 tūkst. daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, juose gyvena 66 % Lietuvos gyventojų. 2005–2012 m. buvo atnaujinti (mo-dernizuoti) 504 daugiabučiai namai, kuriuose sutaupyta vi-dutiniškai 40 % šiluminės energijos. Apie 80 % viešosios paskirties pastatų Lietuvoje taip pat neatitinka naujų statybos normų. Atnaujinant daugiabučius na-mus ir viešosios paskirties pastatus, moderni-zuojant jų energijos sistemas, galima sutau-pyti iki 30 % dabar naudojamos energijos, todėl daugumą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tiks-linga nukreipti į būstų ir viešosios paskirties pastatų sektorius.

Būtinybę didinti energijos vartojimo efektyvumą pasta-tuose iliustruoja kasmet au-gančios valstybės išlaidos kompensacijoms už būsto šildymą, karštą ir geriamą-jį vandenį. Jos 2012 m. siekė 169,5 mln. litų. Sumažinti šilumos per-davimo nuostolius tin-kluose, pirminės ener-gijos poreikį ir šilumos

ENERgIJoS VARToJImoEFEKTYVUmo dIdINImASPASTATUoSE:2014–2020 m. TIKSLAI

3�

s t a t y b a

kainą padėtų centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų modernizavimas. Nustatyta, kad šilumos nuostolius trasose Lietuvoje techniškai įmanoma sumažinti nuo da-bar esamų 16,6 iki 12 %. Kita opi Lietuvos problema – ne-efektyvus biomasės naudojimas šilumos gamybai prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos neprijungtuose namų ūkiuose. Senų katilų pakeitimas naujais individua-liais katilais leistų 40 % sumažinti šiuo metu sunaudojamo biokuro kiekį.

dAUgIAbUčIų NAmų RENoVACIJA (modERNIzAVI-mAS) ENERgINį EFEKTYVUmą dIdINANčIomIS PRIE-moNėmIS. Finansuojamos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės (šildymo ir karšto vandens sistemų, vėdinimo ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įren-gimas, pastato fasado sienų šiltinimas, balkonų ar lodžijų įstiklinimas, taip pat laiptinių lauko durų ir patalpų langų keitimas mažiau šilumą praleidžiančiais, rūsio perdangos šiltinimas, liftų atnaujinimas, kitų pastato bendrojo nau-dojimo inžinerinių sistemų sutvarkymas, įskaitant atsinau-jinančių energijos šaltinių juose diegimą ir įrengimą).

VIEšoSIoS INFRASTRUKTŪRoS (PAVYzdŽIUI, mIES-Tų APšVIETImo) modERNIzAVImAS IR

VIEšoSIoS PASKIRTIES PASTA-Tų (įvairių socialinių gru-

pių gyvenamosios paskirties pas-

tatai, vals-tybės

ir vietos savivaldos administracinės paskirties pastatai, transporto paskirties, kultūros paskirties, mokslo paskir-ties, gydymo paskirties, sporto paskirties, specialiosios pa-skirties pastatai) ATNAUJINImAS (modERNIzAVImAS). Planuojama remti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų atnaujinimą, siekiant pagerinti pastatų energines savybes (įskaitant ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą energijos gamybai juose).

ENERgIJoS gAmYboS EFEKTYVUmo IR ATSINAUJI-NANčIų ENERgIJoS IšTEKLIų NAUdoJImo NAmų ŪKIUoSE dIdINImAS. Remiamas neefektyviai biomasę naudojančių katilų namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, keitimas efektyvesnėmis technologijomis, šilumos gamybai nau-dojančiomis atsinaujinančius energijos išteklius.

CENTRALIzUoTAI TIEKIAmoS šILUmoS TINKLų mo-dERNIzACIJA IR PLėTRA. Remiamas šilumos tinklų

keitimas šilumos perdavimo nuostoliams mažinti ir tinklų darbo patikimumui didinti.

Siekiant daugiabučių namų ir viešosios pa-skirties pastatų energijos vartojimo efek-

tyvumo tikslų, būtina užtikrinti pakan-kamą šių priemonių finansavimą. At-

sižvelgiant į didelį investicijų poreikį (pastatų atnaujinimo (moderniza-

vimo) darbams reikia skirti apie 5–8 mlrd. Lt), energijos varto-

jimo efektyvumo priemones daugiabučiuose namuose

numatoma įgyvendinti naudojant finansų inžine-rijos priemones.

Energijos vartojimo efektyvumo priemones viešosios paskirties pastatuose, taip pat

Apie 80 % viešosios paskirties pastatų Lietuvoje neatitinka naujų statybos normų. Atnaujinant daugiabučius namus ir viešosios paskirties pastatus, modernizuojant jų energijos sistemas, galima sutaupyti iki 30 % dabar naudojamos energijos, todėl daugumą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tikslinga nukreipti į būstų ir viešosios paskirties pastatų sektorius.

3�

s t a t y b a

PRogRAmoS įgYVENdINImo REzULTATAI (REMIANTIS 2013 12 02 dUoMENIMIS)

Eil. Nr.

Rodikliai Skaičius, vnt.

1. Suderinti investicijų projektai, iš jų: 1 2522. Gyventojai susirinkimuose pritarė

projektų įgyvendinimui, iš jų:811

3. Bankas pritarė dėl finansavimo (namų skaičius), iš jų:

378

4. Pradėti statybos rangos darbų konkursai (namų skaičius), iš jų:

246

5. Pradėti statybos rangos darbai (namų skaičius)

146

viešosios pa-skirties pastatų

ir būsto atnaujinimo skatinimo ir priežiūros

veiklas numatoma įgyven-dinti teikiant subsidijas. 2014–

2020 m. finansiniu periodu numatyta daugiabučiams ir viešiesiems pastatams skirti 1,5 mlrd. litų, tačiau šiuo metu dar derinamas mechanizmas, kaip bus finansuoja-mi projektai ir kokiomis proporcijomis bus paskirstytos lėšos daugiabučiams ir viešiesiems pastatams.

Aplinkos ministerijos pasiūlytas naujas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyven-dinimo modelis paremtas tuo, kad savivaldybės atrenka atnaujintinus namus ir parengia jų renovacijos investici-nius projektus. Projekto įgyvendinimo finansavimu rūpi-

nasi ne patys gyventojai, o savivaldy-bių paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administrato-

riai. Jie taip pat yra atsakingi ir pri-žiūri, kad renovacijos darbai būtų

atliekami pagal nustatytus terminus ir kokybiškai. Įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo programą, gy-

ventojai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažės ir perkamų gamtinių

dujų poreikis.

Pirmajam daugiabučių namų atnaujini-mo (modernizavimo) etapui savivaldy-bių teritorijose atrinktas 851 daugiabutis

namas (vidutiniškai po 16 kiekvienoje sa-vivaldybėje), sudarytos bendradarbiavimo

sutartys su 56 savivaldybėmis dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų

Įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo programą, gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažės ir perkamų gamtinių dujų poreikis.

planų parengimo ir savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų parengimo bei jų įgyvendinimo, pasirašytos investicinių planų rengimo sutartys. 56 sa-vivaldybės patvirtino programas ir paskyrė šių progra-mų administratorius. 2013 m. (iki spalio 31 d.) suderin-ti 1 043 investicijų planai, iš jų 759 pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas. Paskelbtas antrasis renovacijos pagal savivaldybių energinio efekty-vumo didinimo programas etapas. Jame norą dalyvau-ti pareiškė 58 savivaldybės (1 682 daugiabučiai namai). 2013 m. spalio 30 d. su savivaldybėmis pasirašytos investi-cijų planų antrajam atnaujinimo (modernizavimo) etapui rengimo sutartys. Į modernizavimo procesą įsitraukusios visos savivaldybės. Visagino ir Ignalinos rajono savivaldy-bės modernizavimo programas pasitvirtino ankstesniais metais. Pagal šias programas Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybės yra numačiusios atnaujinti (modernizuoti) visus jų teritorijoje esančius daugiausia šilumos energi-jos naudojančius daugiabučius namus.

Per 2013 m. I–III ketvirčius užbaigti atnaujinti (moder-nizuoti) 22 daugiabučiai namai. Jų skaičiuojamosios ši-luminės energijos sąnaudos sumažintos 4,87 GWh per metus.

Parengta pagal Aplinkos apsaugos ministerijos informaciją

3�

s t a t y b a

3�

s t a t y b a

3�

3�

s t a t y b a

RENoVACIJA:VIzIJoS IR REALYbėJurga grigienė

2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kole-gija (VTdK) kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministe-rija organizavo konferenciją „Renovacija: vizijos ir realybė“. Konferencijoje buvo siekiama skirtingais požiūriais aptarti valstybės skatinamo ir (ar) dėl privačių interesų vykstančio senos statybos būstų atnaujini-mo proceso aspektus, pateikti renovacijos srities įžvalgas.

Renginyje buvo analizuojami esminiai Lietuvos būsto atnaujinimo (modernizavimo) procesai ir modeliai, aptariamos daugiabučių namų re-novacijos strategijos vystymo kryptys. Identi-fikuojamos priemonės, leidžiančios optimaliai pasiekti strateginius tikslus, išryškinti strategi-nes modernizavimo neatitiktis, esmines būsto renovacijos problemas ir jų sprendimo būdus. Konferencijoje pranešimus skaitė LR aplinkos ministerijos viceministrė daiva Matonienė, Lie-tuvos statybininkų asociacijos prezidentas da-lius Gedvilas, apie specialistų rengimą kalbėjo kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė ir doc. dr. Andrius Gulbinas.

Antroje konferencijos dalyje vyko diskusija „Strateginės neatitiktys ir sprendimo būdai“. diskusijoje apie tai, kaip pavyksta suderinti teoriją su praktika, pasisakė Kęstutis Vaicekiūtis (UAB Vilniaus vys-tymo kompanija), Tomas Baranauskas (LR aplinkos ministerija), Vi-das Jaškauskas (UAB „Eternit Baltic“), dr. česlovas Ignatavičius (Po-listireninio putplasčio asociacija), dr. Gintautas Ambrasas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Lina Sakalauskienė (VTdK).

Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausius pasisakymus.

Renovuotas daugiabutis namas Ignalinoje.

DALIUS GEDVILAS,Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

DAIVA MAToNIENė, aplinkos viceministrė

�0

s t a t y b a

gintautas Ambrasas. Truputį pasigendu re-novacijos strategijos ilgalaikiškumo ir apsis-prendimo, kokių siekiame rezultatų. Ar nori-me modernizuotų namų, kokybiškų gyveni-mo sąlygų, ar norime abiejų dalykų, ir kad jie būtų kokybiški ilgą laiką. dabar kalbame apie perėjimą prie C energinio naudingumo klasės, prie B – kaip apie artimiausią perspektyvą, o apie A – dar net nekalbame. Vis dėlto artėja 2018 m., kai visi visuomeniniai pastatai priva-lės turėti A++ energinio naudingumo klasę. Iki 2020 m. yra tikslas pereiti prie A++ projek-tavimo. Būtent čia matau neatitiktį, nes mes neskatiname, kad sprendimai dėl aukštesnės kokybės būtų priimami jau dabar. šis dalykas nesusijęs vien tik su politine valia. Nepamirš-kime, jog šiems tikslams įgyvendinti reikės ir specialistų. Todėl būtų logiška aukštesnius standartus deklaruoti anksčiau, kad mokymo įstaigos spėtų juos paruošti.

Renovuotas daugiabutis namas Alytuje.

Galime pasirinkti geras medžiagas, bet jei nekokybiškai atliksime darbus, nieko nebus...

Tomas baranauskas. Iš esmės mūsų ir ES ambicijos gana didelės dėl to, kas susiję su energinio naudingumo klasėmis. Bet šios am-bicijos yra logiškai pagrįstos. Siekiama, kad 2018 m. pabaigoje – 2019 m. sausį visi naujai statomi valstybiniai pastatai būtų A++ klasės, o jau nuo 2021 m. sausio šį reikalavimą turės vykdyti visi pastatai.

Pastatų modernizavimas, žinoma, sveikinti-nas dalykas, tačiau reikia suskaičiuoti, ar visa-da juos verta modernizuoti iki tokio lygio. Juk neretai būna taip, kad pigiau nugriauti patį pastatą ir pastatyti naują, nei jį modernizuoti. Todėl ir Lietuvoje buvo atlikti sąnaudų tyrimai, skaičiavimai. Nustatyta, kad minimalus opti-malus sąnaudų lygis yra C klasė, kai pastatai modernizuojami (nuo kitų metų sausio ir įsi-galioja šis reikalavimas), ir A klasė, kai statomi nauji pastatai (nuo 2016 m. sausio). šiuo metu jau daugėja A klasės pastatų ir, manau, pa-

�0

��

s t a t y b a

siekti šiuos reikalavimus nebus didelių problemų. Labai svarbu ir užsakovų auklėjimas, auginimas bei mokymas. Jie minimalų reikalavimą supranta kaip maksimalų, kurį turi reikiamu momentu pasiekti. o juk minimalus dabar – tai gerokai pasenęs po metų ar dvejų. Taigi, kodėl jau dabar nestačius pastatų, kurie atitiktų reikalavimus po dvejų ar trejų metų?

česlovas Ignatavičius. Problemų statybose, renovaci-joje tikrai yra. Man tenka važinėti po daug šalių ir kaip ekspertas galiu pasakyti, kad dar neradau nė vieno pas-tato, kuriame nebūtų defektų. Jų buvo, yra ir bus. Tik reikia siekti, kad jų būtų kuo mažiau.

Jei kalbėtume apie renovaciją ir modernizaciją, saky-čiau, reikėtų išmesti iš mūsų kalbos žodį „renovacija“ ir vartoti tik modernizaciją ar modernizavimą. Juk, atlik-dami šį veiksmą, mes darome pastatą gražesnį, sveikes-nį, naujesnį, modernesnį, o ne, sakykim, užkonservuoja-me kaip kokį muziejų. Beje, šios dienos pasisakymuose pasiilgstu žmogaus. Juk būtent jam visa tai ir daroma. o dabar renovaciją pateikiame tik kaip būdą energijai sutaupyti. Juk pastatas reikalingas žmogui. Tai ir dirbki-me taip, kad tam žmogui būtų šilta ir sveika gyventi. o kartu jam bus ir ekonomiškai geriau. Tyrimai rodo, kad

modernizuotuose namuose yra geresnis mikroklimatas, kad juose gyvenantys vaikai geriau mokosi. Medicina įrodinėja, kad tokiuose kokybiškuose namuose gyve-nantys žmonės rečiau lankosi pas gydytojus, mažiau serga.

Jei kalbėtume apie šiltinimą ir klases, tai dažnai tenka susidurti su neatitikimais. Kartą statybininkai pastatė parduoti skirtus gyvenamuosius namus ir jų, atėjus krizei, nepardavė. Teko kurį laiką patiems juos šildyti ir eksploatuoti. Tada ir pastebėjo, kiek daug jie varto-ja šilumos energijos. Tuomet su laboratorine įranga atlikome tyrimus ir paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, sienų varža, pagal projektą turėjusi būti 5 m2K/W, nesiekė ir 2 m2K/W. Viename modernizuotame name Žirmū-nuose mano magistrantai atliko tyrimus. Ten stogo šilumos varža turėjo būti apie 6 m2K/W, o jie nerado ir 3 m2K/W… Ir tokių neatitikimų yra sočiai.

Iš kairės: KęSTUTIS VAIcEKIūTIS (UAB Vilniaus vystymo kompa-nija), ToMAS BARANAUSKAS (LR aplinkos ministerija), VIDAS JAŠ-KAUSKAS (UAB „Eternit Baltic“), dr. ČESLoVAS IGNATAVIČIUS (Polis-tireninio putplasčio asociacija), dr. GINTAUTAS AMBRASAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

�2

s t a t y b a

Kęstutis Vaicekiūtis. Galime pasirinkti geras medžiagas, bet jei neko-kybiškai atliksime dar-bus, nieko nebus...

Vidas Jaškauskas. šian-dien, mano nuomone, didžiausia problema yra daugiabučių namų sa-vininkų švietimas. Kas imsis šio vaidmens? Kas pasakys, kad ne vien pinigų sutaupymas yra

renovacijos nauda? Kas pasakys apie jos naudą sveikatai? Atlikta daugybė tyrimų, kad gyvenantieji renovuotuose namuose netgi turi mažiau psichologinių problemų. Kiek šiandien žmonės yra pajėgūs apginti savo interesus? Juk projektuotojas, dirbdamas kartu su rangovu, tikrai savo sąskaita nedidins kokybės. Renovacijos traukinys pajudė-jo, ir, manau, pirmaisiais metais jis tikrai nuvažiuos pigiau-sios kokybės kaina.

Lina Sakalauskienė. Kolegija reaguoja į pokyčius, pertvarkome savo programas, diegiame naujas. Juk

norime koja kojon žengti su įmonėmis ir būti naudingi. Mums svarbu kuo daugiau bendradarbiauti su visomis institucijomis ir įmonėmis. Nenorime ruošti specialistų sau – siekiame juos paruošti visiems. Manau, dar nėra ryšio verslas–mokslas, turime vieni kitus papildyti, tu-rėti vieną liniją ir ji jau po truputį ryškėja. Kviečiu visus dirbti kartu.

gintautas Ambrasas. Pritariu dekanei, kad mes, mokslo žmonės, kalbame truputį kitokiomis kategorijomis ir į vis-ką žiūrime plačiau. Tarkime, modernizavimo alternatyvas nagrinėjame ne tik per kainų prizmę, rodiklių šiluminę varžą, laidumą ir pan. Mums labai įdomi ilgalaikiškumo problema, žmonių gyvenimo kokybė.

česlovas Ignatavičius. Namas – tai technika, kurią vieni pagamina, o kiti turi mokėti eksploatuoti. dažnai tenka išgirsti, kad namai po modernizavimo tampa labai san-darūs, juose pradeda veistis pelėsiniai grybai, sukeliantys daug ligų. Turiu įrangą, kuri diagnozuoja pastatų vidaus kokybę. Pastebėjome, kad dažniausiai yra kalti patys var-totojai, neteisingai eksploatuojantys namus. Juk žmonės dažnai aklinai užsandarina langus, taupydami užsuka ra-diatorius ir taip gerokai pakelia santykinę oro drėgmę, o tai sudaro labai palankias sąlygas veistis pelėsiams.

LINA SAKALAUSKIENė,VTDK Statybos fakulteto dekanė

�3

s t a t y b a

Su artėjančiomis šventėmis!

Kiekvieni nauji metai atneša naujus planus, idėjas ir viltis.Tebūnie ateinantys metai dosnūs Jums prasmingų darbų, turtingi sėkmės ir laimės. Sveikiname visus su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais.

AB „yIT Kausta“Generalinis direktoriusKęstutis Vanagas

��

i n ž i n e r i j a

PASYVIoJo dVIbUčIo NAmo gYVENToJAmSšILdYmo KAINoS NEbERŪPėS

��

��


gieDrė BaLčiūTė

Kiekvieną žiemą dėl būtinybės šildyti būstą daugumai Lietuvos gyventojų tenka gerokai paploninti pinigines.dviem kauniečių šeimoms brangi šiluma nebebus galvos skausmas. Abi jos už savo 135 m2 ploto būsto šildymą mokės tik maždaug po 600 litų per metus – tiek, kiek per mėnesį moka dažnas Lietuvos gyventojas už šilumą gerokai mažesniuose butuose. Laimingieji yra pirmo Lietuvoje pasyviojo dvibučio gyvenamojo namo gyventojai. Nors Kauno rajone, Akademijos miestelyje, medeinos g. 31, pasta-tytas namas vadinamas dvibučiu, bendrovės „descon“ sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas mindaugas dagys sakė, kad tai yra ne du atskiri butai, bet iš dviejų namų, kurių kiekvieno plotas yra 135 m2, sublokuotas statinys.

��

��


PASYVUSIS NAmAS – NE bET KoKSPraėjusią vasarą Medeinos g. 31 pradėtas statyti namas jau yra užbaigtas ir apgyvendintas. Pasidomėjus, kokia vieno tokio buto statybos kaina, M. dagys konkrečių sumų nebuvo linkęs įvardyti. Vis dėlto praktika rodo, kad tokio namo statyba yra tik 10–12 % brangesnė, nepaisant pritaikytų aukštesnio lygio inžinerinių sistemų ir visų ne-tradicinių sprendimų.

„Kaina – individualus reikalas. Jos nėra kaip palyginti, nes visi namai skirtingi. Kai bus pastatyti du identiški namai: vienas pasyvusis, o kitas – ne, tik tada ir bus galima pa-lyginti jų kainas“, – mano projektuotojas. Sudėjus ne tik statybos, bet ir namo išlaikymo išlaidas, galutinė pasy-viojo namo kaina bus 4–5 kartus mažesnė.

Lietuvoje ne vienas naujos statybos individualus namas yra vadinamas pasyviuoju. Tačiau, anot M. dagio, termi-nas „pasyvusis namas“ dažnai vartojamas klaidingai.

„Viešojoje erdvėje – daug panašių į šį teiginių – „statome ar projektuojame energiškai efektyvius arba A+ klasės namus“. Teiginiui, kad statinys yra pasyviojo namo klasės, reikia Vokietijos instituto „Passivhaus Institut“ patvirtinimo ir sertifikato. Lietuvoje pasyviųjų namų yra tik du. Namas Medeinos g. 31 yra pirmasis dvibutis.

Visi kiti Lietuvoje pastatyti namai nėra pasyvie-ji“, – paaiškino pašnekovas. Vokietijos instituto sertifikatas garan-tuoja, kad tiek

namo statybai panaudotos medžiagos, tiek darbai atitin-ka aukščiausius kokybės reikalavimus. Todėl namas bus sandarus, ilgalaikis, o energijos sąnaudos – nedidelės.

KombINUoTAS šILdYmAS Nors Lietuvoje gajus mitas, kad mūsų šalyje pasyviojo namo negali būti, jau esantys sertifikuoti tokio tipo na-mai tokį mitą paneigia.

Tiesa, kadangi Lietuvoje yra šalčiau, negu, tarkime, Vo-kietijoje, kur pasyviųjų namų net nereikia šildyti, čia pa-pildomos šildymo sistemos reikės, tačiau šiuos namus reikės šildyti ne tiek daug, kiek kitus statinius.

Vienam pasyviojo namo kvadratiniam metrui šildyti vi-dutiniškai bus suvartota tik 15 kWh per metus. Toks šil-dymui suvartojamos energijos kiekis – vienas pagrindi-nių pasyviajam namui keliamų reikalavimų. Palyginti su įprastais individualiaisiais namais, tai yra 7–10 kartų ma-žesnės energijos sąnaudos, o kartu ir piniginės išlaidos. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į gy-ventojų poreikį ir gyvenimo būdą, šildymas vienai šeimai kainuos tik apie 600 litų per metus.

Anot M. dagio, energiją pirmiausia padės sutaupyti kons-trukciniai ir architektūriniai sprendimai.

„šiam namui reikia labai mažai energijos. šildymas kom-binuotas – antrame aukšte tik infraraudonųjų spindulių elektrinis šildymas.

Pirmame – grindinis vandenis šildymas dujomis“, – pa-sakojo projektuotojas.

dar vienas pranašumas – name bus su-naudojama beveik perpus mažiau

dujų nei įprastai.

��

��


��

��


šILdYS NETgI dAIKTAIInfrašildymą pasyviajame name įrengė bendrovė „Rubi-solis“. Ji sumontavo infraraudonųjų spindulių (IR) arba natūralaus šildymo plokštes „Infrapower“.

„Tai patogi sistema, nes jos nereikia prižiūrėti. Jai įrengti reikalingos mažos pradinės investicijos – nereikia katili-nės, katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių ir jų montavimo. Taip buvo sutaupyta daug pinigų ir laiko. Tikėtina, kad pasyviojo namo, saulės ar vėjo elektrinių bei natūralaus šildymo plokščių derinys bus gana dažnas reiškinys atei-ties statybose“, – pasakojo bendrovės „Rubisolis“ Vilniaus padalinio vadovas deividas Juška.

��

šildant infraraudonaisiais spinduliais sutaupoma, nes prietaisų skleidžiamos šiluminės bangos tiesiogiai šildo patalpoje esančius paviršius ir daiktus.

„Galima sakyti, kad taip kambaryje esantys daiktai patys paverčiami šildytuvais. Įprasti šildytuvai šildo orą, šis kyla aukštyn ir leidžiasi, o IR plokštė šilumą skleidžia visomis kryptimis ir šildo netgi tuos objektus, kurie yra toli, kita-me kambario gale. dėl to šiluma patalpoje pasiskirsto to-lygiai“, – aiškino pašnekovas.

Tik 2,5 cm storio natūralaus šildymo plokštė sutaupo daug vietos namuose. Jos dizainas – estetiškai žavingas, palyginti su nuobodžiais ir vietą užimančiais įprastais ra-diatoriais. Montavimas paprastas ir greitas. dėl šių prie-taisų gamyboje naudojamos patentuotos itin aukštos klasės anglies ir nikelio mišinio sudėties, sukurtos Aus-trijos inžinierių, ir Japonijos inžinierių sukurto sidabro nanodalelių laidininko plokštėmis „Infrapower“ namo šeimininkai galės naudotis daug metų.

Pasyviajame name sumontuota ir stebėsenos sistema, leisianti visiems viešai stebėti šildymo rezultatus.

IšmANUS gRINdINIS šILdYmASKaip minėta, pasyviajame name bus sumontuota ir grin-dinio šildymo sistema, jai prireiks mažesnės galios nei įprastuose namuose. Namo Medeinos g. 31 grindims šildyti buvo panaudotas kondensacinis dujinis katilas.

Kadangi Lietuvoje yra šalčiau, negu, tarkime, Vokietijoje, kur pasyviųjų namų net nereikia šildyti, čia papildomos šildymo sistemos reikės, tačiau šiuos namus reikės šildyti ne tiek daug, kiek kitus statinius.

��


��

�0


čia įdiegta naujausia „Uponor“ radijo kontrolės sistema „dEM“ valdo patalpų temperatūrą, veikdama dinaminio energijos valdymo principu.

„Grindinis šildymas labai efektyviai išnaudoja konden-sacinio dujinio katilo savybę – gaminti žemų parametrų šildymo sistemos agentą – vandenį. Įrengus tokį katilą ir grindinį šildymą, už šilumos energiją mokama apie 25 % mažiau, palyginti su radiatoriais“, – pasakojo grindinį šil-dymą montavusios bendrovės „Uponor“ projektų vado-vas Ignas Jankauskas.

Tokia sistema yra visiškai automatizuota. Kambariuose įrengiant modernius termostatus, galima valdyti kiekvie-nos patalpos temperatūrą atskirai, keisti ją pagal laiką au-tomatiškai. o sušilus visiems kambariams specialus valdi-klis duoda signalą katilui išsijungti. Jis vėl įsijungs kurioje nors patalpoje atsiradus šildymo poreikiui.

Anot pašnekovo, net ir pasyviajame name yra šildymui nepalankių patalpų, pavyzdžiui, kampinė šiaurinė patal-pa viršutiniame namo aukšte, ir panašiai.

„Labai svarbu atlikti tikslius šildymo sistemos skai-čiavimus prieš ją diegiat pasyviajame name. Taip pat

�0

reikia nepamiršti, kad pasyvųjį namą vasarą reikia vė-sinti – tam labai efektingai galima panaudoti tą pačią grindinio šildymo sistemą. Tokias sistemas „Uponor“ projektuoja ir diegia jau kelerius metus“, – pasakojo I. Jankauskas.

NEbUS šALčIo TILTELIųKad pasyvusis namas būtų kuo šiltesnis, klojant pamatus buvo keliami aukštesni šilumos išsaugojimo reikalavimai.

šilumos praradimas per pamatų ir grindų ant grunto konstrukciją priklauso nuo įvairių dalykų. Individualus namas taip praranda apie 10–15 % šilumos.

Kad šilumos būtų prarandama kuo mažiau, įrengiant pamatus buvo pasirinkta plokštuminių pamatų kons-trukcija, kai visas namas stovi ant izoliacinio sluoksnio. Taigi nė viena namo konstrukcija neturi tiesioginio są-lyčio su gruntu, kuris visais metų laikais yra šaltas. Taip išvengiama vadinamųjų šalčio tiltelių. Tai ypač aktualu įrengiant grindinį šildymą.

„Įrengiant plokštuminius pamatus, šilumos izoliacijai, kuri ne tik nuolatos yra drėgnoje aplinkoje (gruntas visada yra 100 % drėgnumo), bet ir turi atlaikyti viso pastato svorį,

��


keliami ypač aukšti reikalavimai. šilumos izoliacija turi būti itin tvirta, turėti geras savybes, didelį atsparumą drėgmei, ypač difuzinei, ir šildymo bei šaldymo ciklams“, – aiškino bendrovės „Finnfoam“, kuriai patikėta šiltinti pamatus, par-davimo vadovas Egidijus Sutkus.

Pamatams šiltinti buvo pasirinktas „Finnfoam“ ekstruzinis polistireninis putplastis, turintis uždarą ir per visą plokštę vientisą porų struktūrą. Anot E. Sutkaus, aplinkos poveikis neturi jokios įtakos „Finnfoam XPS“ savybėms, todėl jos iš-lieka nepakitusios daugiau kaip 50 metų.

dVISLUoKSNIų ąŽUoLo PARKETLENčIų gRINdYSViename pasyviojo namo bute buvo paklotos grindys iš dvisluoksnių ąžuolo parketlenčių. šios grindys buvo pagamintos bendrovėje „Plankmara“, kuri yra viena di-džiausių Lietuvoje, gaminančių ąžuolo masyvo grindis. Prekių ženklo „Litubel Staki“ ąžuolo masyvo grindines lentas bendrovė „Plankmara“ gamina nuo 1997 m., o prieš kelerius metus pradėjo gaminti ir ąžuolo parke-tlentes bei dvisluoksnį parketą „Top Lag“.

Pasyviajame name nuspręsta kloti dvisluoksnes ąžuolo parketlentes, nes tokia danga dėl matmenų stabilumo dažniausiai ir klojama ant šildomųjų grindų.

��

�2


Grindims naudotų parketlenčių viršutinis sluoksnis yra 4 mm ąžuolo juostelė, o apatinis – 11,5 mm beržo fane-ra. Parketlentės jungiasi liežuvėliais ir grioveliais, iš ilgųjų lentos pusių turi nuosklembas. Jos suklijuotos šaltuoju būdu, naudojant d4++ klasės klijus.

Pasyviajam namui buvo pasirinkta ypatinga natūralių gamtos spalvų grindų apdaila. Parketlentės buvo šukuo-tos, kad būtų gražiai išryškinta ąžuolo medienos tekstū-ra, ir alyvuotos natūralia alyva.

Iš viso tokiomis grindimis buvo paklota 60 m2 bendro buto ploto.

REgULIUoJAmoSIoS ŽALIUzėSKad būtų šilčiau, buvo sandarinami ir pasyviojo namo langai. Sandarinant langus panaudotos „Sika Baltic“ lan-gų sandarinimo juostos.

Bendrovė „dextera“ sumontavo fasado žaliuzes „C80“. Jų juostos pagamintos iš 80,4 mm pločio ir 0,42 mm storio aliuminio. Tokios žaliuzės yra atsparios aplinkos poveikiui – jos nerūdija, neišsikraipo nuo kaitros ar di-delių šalčių.

Bendrovės „dextera“ sumontuotos žaliuzės susitraukia į pastato fasade integruotą dėžę, tad iš išorės įrenginio nesimato.

šios žaliuzės valdomos elektriniu būdu – turi variklį „Somfy J4WT“ su integruotu imtuvu, kurį galima prijungti prie šviesos jutiklio. Taip pat sumontuoti „Somfy“ vėjo ir „Soli-ris Sensor RTS“ saulės davikliai, veikiantys nuotoliniu ryšiu. Saulės daviklis automatiškai reguliuoja žaliuzių plokštelių padėtį pagal šviesos srautą. Taip maksimaliai praleidžia-mas ar sustabdomas saulės spindulių patekimas į patalpas pagal daviklyje nustatytą šviesos koeficientą.

„šios žaliuzės vasarą neleidžia patalpoms įkaisti, todėl jų nereikia vėsinti. o žiemą, kai siaučia stiprūs vėjai, jos nelei-džia patekti šaltam orui ir sulaiko viduje šilumą. Uždarius žaliuzes, tarp jų ir lango susidaro šilto oro sluoksnis, truk-dantis šalčiui pateikti į patalpas“, – pasakojo bendrovės „dextera“ marketingo vadovas Vaidotas Antanaitis.

Išorinės žaliuzės gali būti naudojamos ir kaip naktinės užuolaidos – visiškai uždarius plokšteles šviesa ir vaizdas iš vidaus į išorę ir atvirkščiai nepatenka.

�3


SULAUKė įVERTINImoKol kas Lietuvoje pasyvieji namai tik pradeda rastis. Vilia-masi, kad ateityje jų bus daugiau.

Jau dabar dvibutis namas Medeinos g. 31 spėjo sulaukti nemažai dėmesio ir įvertinimų. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje šiemet su-rengė gerosios vokiškos praktikos pavyzdžių Lietuvoje – pastatų, kuriuose naudojamos vokiškos technologijos ir patirtis – pristatymą ir apdovanojimus. Iš viso atrinkti ir apdovanoti penki gerosios praktikos pavyzdžiai Vilniu-je, Kaune, Palangoje ir druskininkuose. Tarp jų yra ir pa-syvusis dvibutis gyvenamasis namas Kauno rajone.

Žaliuzės valdomos radijo bangomis naudojant pultelį. Tai labai patogu, nes išorėje esančias žaliuzes galima valdyti būnant patalpos viduje. Žaliuzių varikliai su-jungti su išmaniojo namo sistema – kompiuteris valdo jas pagal namo šviesos ir šilumos poreikį (kartu sujun-giant šildymo ir vėdinimo sistemas). Tokio tipo išorinės žaliuzės gali būti montuojamos ir pastato viduje šviesos srautui reguliuoti.

Konstrukcijos ir juostos nudažytos pagal RAL sistemą. Tai leidžia lengvai pritaikyti žaliuzių spalvą prie fasado ar langų rėmų. „dextera“ tokias žaliuzes yra sumontavusi ir Lietuvos Respublikos Seime.

SUbRANgoVAI IR TIEKėJAI

��


KURo IR ENERgIJoS VARToJImo LIETUVoJE IR JoS PRAmoNėJE PoKYčIAI 2005–2012 m.

��

��


VyganDaS gaigaLiS, rOMuaLDaS ŠKėMa,Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos ekonomikos plėtra 2005–2012 m. buvo labai permainin-ga. 2005–2008 m. bendrasis vidaus produktas (bVP) kasmet augo, vidutinis kasmetis prieaugis – 7,1 %. šalies bVP to meto kainomis šiuo laikotarpiu padidėjo apie 1,5 karto – nuo 72,1 iki 111,5 mlrd. litų. 2008 m. buvo stebimas augimo lėtėjimas, bVP prieaugis sie-kė tik 2,9 % [1]. 2009 m. vyko žymus Lietuvos ekonomikos nuos-mukis, bVP smuko – 14,7 % ir buvo artimas 2005–2006 m. dydžiui. Nuo 2010 m. buvo juntamos ekonomikos gerėjimo tendencijos.

��

��


Panaši situacija buvo stebima ir Lietuvos pramonės sekto-riuje. Pramonės produkcijos prieaugis 2008 m., palyginti su 2000 m., siekė 184,6 %. 2009 m. pramonės indeksas su-mažėjo – 13,2 % ir, palyginti su 2000 m., siekė 160,2 %, o tai prilygo 2005 m. dydžiui. 2010 m., palyginti su 2009 m., pramonės indeksas padidėjo 5,6 %.

Kuro ir energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos 2005–2008 m. augo nuo 360 iki 392 PJ, [2]. 2008–2010 m. buvo stebima šių sąnaudų mažėjimo tendencija (2009 m. – 363,6 PJ, 2010 m. – 294,8 PJ) ir sąnaudos sumažėjo apie 24 %, (1 pav.). 2011–2012 m. sąnaudos vėl ėmė kilti: nuo 305,1 iki 309,2.

2005–2009 m. didžiausia bendrųjų vidaus sąnaudų da-lis teko elektros energijai ir naftos produktams. 2009 m. elektros energijai teko 29,7 %, naftos produktams – 28,7 %, gamtinėms dujoms – 25,1 %, vietiniams ir atsinaujinan-tiems energijos ištekliams – 14,7 %, anglims ir koksui – 1,8 % bendrųjų vidaus sąnaudų. Pirminės energijos suvartojimo pokyčius 2005–2009 m. daugiausia lėmė elektros energi-jos gamybos Ignalinos AE svyravimai. 2009 m. Lietuvoje didžiausia elektros energijos dalis (70,7 %) buvo pagami-nama iš atominės energijos. Tačiau 2009 m. pabaigoje pa-gal įsipareigojimus Ignalinos AE buvo uždaryta. 2010 m. 69,2 % elektros energijos buvo gaminama šiluminėse elek-trinėse, 22,5 % – hidroelektrinėse, 3,9 % – vėjo jėgainėse ir 4,4 % – kitais įrenginiais.

didžiausia bendrųjų vidaus sąnaudų dalis 2010 m. teko naftos produktams – 36,2 % ir gamtinėms dujoms – 35,4 %. Elektros energijai teko 7,3 %, vietiniams ir atsinaujinan-tiems energijos ištekliams – 18,3 %, anglims ir koksui – 2,8 % bendrųjų vidaus sąnaudų (2 pav.).

2012 m. bendrosios vidaus sąnaudos pasiskirstė šiek tiek kitaip: elektros energijai teko 7,7 %, naftai ir jos produk-tams – 34,2 %, gamtinėms dujoms – 35,9 %, anglims ir koksui – 2,7 % ir 19,5 % vietiniams bei atsinaujinantiems energijos ištekliams. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių didžiausia dalis 2010 m. teko biomasei (72,7 %), toliau seka cheminių procesų energija (16,4 %), biode-galai (3,8 %) ir hidroenergija (3,3 %). durpių kurui teko 1,1 %, vėjo energijai – 1,6 %, biodujoms – 0,6 % ir geoter-minei energijai – 0,5 % šių išteklių (3 pav.).

2012 m. biomasei teko 69,7 %, biodujoms – 1,0 %, biode-galams – 4,1 %, durpių kurui ir hidroenergijai – po 2,6 %, cheminių procesų energijai –16,4 %, vėjo energijai – 1,6 % ir hidroenergijai – 3,3 %. durpių kurui teko 1,1 %, vėjo energijai – 3,1 % ir 0,5 % – geoterminei energijai (3 pav.).

Pagal ūkio sektorius 2010 m. 41,8 % vietinių ir atsinauji-nančių energijos išteklių buvo transformuota elektrinėse ir katilinėse, namų ūkiams teko 45,1 %, pramonei – 5,7 % ir kitiems sektoriams – 7,4 %.

1 pav. KURo IR ENERgIJoS VARToJImo bENdRoSIoS VIdAUS SąNAUdoS 2005–2012 m.

2 pav. ENERgIJoS IšTEKLIų bENdRųJų VIdAUS SąNAUdų PASISKIRSTYmAS 2012 m.

3 pav. VIETINIų IR ATSINAUJINANčIų ENERgIJoS IšTEKLIų PASISKIRSTYmAS 2012 m.

400

300

200

100

0

PJ 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Malkos, anglys ir kitas kuras

Naftos produktai

Gamtinės dujos

Atominė, hidro, vėjo, geoterminėir cheminių procesų energija

Iš viso

�65�

68

�60�

01 �91�

6

�90�

02

�6��5

8

29��8

�05�

1

�09�

2

2,7 %

1 %9,5

7, %7

3 ,2 %4

35, %9

Elektros energija

Nafta ir naftos produktai

Gamtinės dujos

Anglys ir koksas

Vietiniai ir atsinaujinantysšenergijos i tekliai

4,1 %

1 , %6 4

69,7 %1,0 %

Biomasė

Biodegalai

Hidroenergija

Cheminių procesų energija

Vėjo energija

Geoterminė energija

Biodujos

2,6 %

3,3 %

1,1 % 0,5 %

Durpės kurui

��


4 pav. gALUTINėS ENERgIJoS REIKmėS PAgAL KURo IR ENERgIJoS RŪšIS 2005–2012 m.

5 pav. KURAS IR ENERgIJA, SUNAUdoTI PRAmoNėS PRodUKCIJoS gAmYbAI 2005–2012 m.

2005–2007 m. laikotarpiu galutinės kuro ir energijos są-naudos didėjo nuo 188 iki 210 PJ (apie 12 %). 2008 ir 2009 m. buvo stebimas šių sąnaudų mažėjimas iki 205 ir 192 PJ, o 2010 m. – padidėjimas iki 199 PJ (4 pav.). 2011 m. sąnaudos vėl nežymiai mažėjo iki 196,56 PJ, o 2012 m. vėl kilo iki 202,46 PJ.

Apie trečdalį šių sąnaudų sudarė naftos produktai, kurių są-naudos kito nuo 65 iki 80 PJ. šiluminės energijos sąnaudos 2005–2010 m. kito nuo 36 iki 39 PJ, elektros energijos sąnau-dos – nuo 29 iki 33 PJ, gamtinių dujų sąnaudos – nuo 22 iki 24 PJ. Malkų, anglių ir kt. kuro sąnaudos siekė 32–39 PJ, o tai sudarė 16–20 % visų galutinių kuro ir energijos sąnaudų.

Pramonei teko apie 17–21 % visų galutinių kuro ir ener-gijos reikmių. Pramonėje galutinės kuro ir energijos rei-kmės 2005–2010 m. siekė 33–42 PJ. 2009–2010 m. buvo stebimas pramonės galutinių kuro ir energijos reikmių sumažėjimas iki 33–36 PJ (apie 15–22 %).

2010 m. apie 32,8 % galutinių energijos reikmių teko trans-portui, 33,3 % – namų ūkiui ir 18,0 % – pramonei. Kitoms var-totojų grupėms (paslaugų, žemės ūkio, žvejybos ir statybos sektoriams) kartu teko 15,9 % galutinių energijos reikmių.

Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamy-bai, 2005–2007 m. turėjo pastovią augimo tendenciją nuo 39,4 iki 42,3 PJ ir didėjo apie 7,4 %. 2008–2009 m. šios są-naudos smuko iki 32,8 PJ (apie 22,5 %) ir siekė 2002 m. lygį, o 2010 m. padidėjo apie 9,5 %, iki 35,9 PJ (5 pav.). 2011–2012 m. ir toliau stebimas augimas nuo 37,7 iki 40,2 PJ.

Kuro ir energijos suvartojimo pokyčiai Lietuvoje ankstes-niu laikotarpiu buvo nagrinėti šio darbo autorių [3; 4].

Kuras ir energija, suvartoti pramonės produkcijos gamy-bai, 2010 m. buvo pasiskirstę taip: gamtinėms dujoms teko didžiausia dalis – 32,0 %, elektros energijai – 25,6 %, šiluminei energijai – 20,9 %, akmens anglims – 8,6 %, malkoms ir medienos atliekoms – 8,5 %, naftos produk-tams – 3,1 %, kitam kurui – 1,3 %.

Galutinės energijos naudojimo intensyvumo (energijos sąnaudos, tenkančios milijonui litų sukurto BVP) bei darbo našumo (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vie-nai faktiškai dirbtai valandai, Lt) 2005–2009 m. rodikliai pateikti 1 lentelėje.

Bendras galutinės energijos naudojimo intensyvumas 2005–2009 m. sumažėjo nuo 67,5 iki 63,7 TNE/mln. Lt su-kurto BVP. Pramonėje šis rodiklis sumažėjo nuo 60,0 iki 50,7 TNE/mln. Lt sukurto BVP, t. y. apie 1,2 karto.

darbo našumas visame ūkyje 2005–2009 m. padidėjo apie 1,3 karto (nuo 23,8 iki 31,3 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai). Ap-dirbamojoje gamyboje darbo našumas padidėjo apie

200

150

100

50

0

PJ 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012


G ės dujosamtin

Elektros energija

Šiluminė energija

Naftos produktai

199�

08

196�

56

202�

�6

187�

99

199�

�8

209�

95

205�

25

192�

05

Iš viso

40

30

20

10

0

PJ 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Elektros energija

Naftos produktai

Gamtinės dujos

Šiluminė energija


35,8

8

37,7

40,2

39,4

5

41,9

7

42,2

6

37,5

5

32,8

Iš viso

��


LITERATŪRA1. Lietuvos statistikos metraštis 2011. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Vilnius, 2011. 719 p.2. Kuro ir energijos balansas 2010. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius,

2011. 54 p. 3. Gaigalis V., škėma R. Lietuvos pramonės vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonės sektoriuje

2002–2007 m. analizė // Energetika. 2009. Nr. 4. P. 228–236 p.4. Gaigalis V., škėma R. ūkio vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje 2004–2008 m. analizė //

Energetika. 2010. Nr. 3–4. P. 186–192 p.

1,2 karto – nuo 26,0 iki 31,0 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai.

šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje 2005–2007 m. augo apie 11 % – nuo 22 609 iki 25 146 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu, o 2007–2009 m. laikotarpiu suma-žėjo nuo 25 146 iki 21 609 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu, t. y. apie 14 %, 2 lentelė.

šių dujų emisija 2007–2009 m. pramonėje sumažėjo nuo 6 987 iki 4 630 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu, t. y. apie 34 %, transporto sektoriuje – nuo 5 432 iki 4 451 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu (apie 18 %). Energetikoje šių dujų emi-sija 2005–2009 m. mažėjo nuo 7 056 iki 6 153 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu (apie 13 %).

2009 m. apie 28,5 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų teko energetikai, 21,4 % – pramonei, 20,6 % – transpor-tui ir 29,5 % – kitoms veikloms.

2005–2009 m. pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai išaugo apie tris kartus – nuo 298 iki 916 mln. Lt., 3 lentelė. 2009 m. apie 48 % išlaidų sudarė investicijos į aplinkos ap-saugos priemones, apie 43 % teko einamosioms išlaidoms ir apie 9 % – investicijoms gamybos procesui keisti.

2000 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.1 lentelė. gALUTINėS ENERgIJoS NAUdoJImo INTENSYVUmo IR dARbo NAšUmo RodIKLIAIgalutinės energijos intensyvumas (TNE/milijonui Lt sukurto BVP)Bendras 81,9 67,5 66,4 63,6 60,4 63,7Pramonė 76,8 60,0 59,2 57,2 50,3 50,7darbo našumas (BVP/faktiškai dirbtai 1 val., Lt)Visame ūkyje 15,7 23,8 27,1 30,8 34,5 31,3Apdirbamoji gamyba 16,2 26,0 29,2 31,5 34,3 31,0Elektros, dujų ir vandens tiekimas 23,6 51,6 51,0 59,6 58,1 66,5

2 lentelė. šILTNAmIo dUJų KIEKIS, IšmESTAS į ATmoSFERą 2005–2009 m.Iš viso 19166 22609 23419 25146 24033 21609Pramonė 3762 4905 5204 6987 6122 4630Energetika 6332 7056 6749 6202 6161 6153Transportas 3389 4406 4668 5432 5386 4451Kitos veiklos 5683 6242 6762 6525 6364 6375

3 lentelė. PRAmoNėS įmoNIų IšLAIdoS APLINKoS APSAUgAI 2005–2009 m.Išlaidos, iš viso (milijonais litų) 45,4 297,5 498,1 482,3 610,9 916,1Investicijos, iš viso 33,8 99,7 274,2 248,6 321,0 523,2Aplinkos apsaugos priemonėms 26,1 77,6 229,3 186,3 297,9 443,2Gamybos procesui keisti 7,7 22,1 44,9 62,3 23,1 80,0Einamosios išlaidos, iš viso 11,6 198,8 223,9 233,7 289,9 392,3Einamosios vidaus išlaidos - 119,1 146,1 145,2 209,4 218,9Aplinkosaugos paslaugų pirkimas - 79,7 77,8 88,5 80,5 174,0

IšVAdoS

1. Kuro ir energijos išteklių bendrosios vidaus sąnaudos 2005–2008 m. augo nuo 360 iki 392 PJ. 2008–2010 m. šios sąnaudos sumažėjo apie 24 %. Vietinių ir atsi-naujinančių energijos išteklių dalis bendrosiose vi-daus sąnaudose 2010 m. siekė 16,4 %, didžiausia jų dalis (72,7 %) teko biomasei.

2. Galutinės kuro ir energijos sąnaudos 2005–2007 m. didėjo apie 12 % – nuo 188 iki 210 PJ. 2008–2009 m. buvo stebimas šių sąnaudų mažėjimas iki 192 PJ, o 2010 m. – padidėjimas iki 199 PJ. 2010 m. apie 32,8 % galutinių energijos reikmių teko transportui, 33,3 % – namų ūkiui, 18 % – pramonei.

3. Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai, 2005–2007 m. augo nuo 39,4 iki 42,3 PJ (apie 7,4 %). 2008–2009 m. šios sąnaudos smuko iki 32,8 PJ (apie 22,5 %) ir siekė 2002 m. lygį, o 2010 m. padidėjo apie 9,5 %, iki 35,9 PJ.

4. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005–2009 m. išaugo apie tris kartus – nuo 298 iki 916 mln. Lt. Apie 48 % išlaidų 2009 m. sudarė investicijos į aplinkos apsaugos priemones, apie 43 % teko eina-mosioms išlaidoms ir apie 9 % – investicijoms gamy-bos procesui keisti.

5. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje 2005–2007 m. augo apie 11 % – nuo 22 609 iki 25 146 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu, o 2007–2009 m. laikotar-piu sumažėjo nuo 25 146 iki 21 609 tūkst. tonų Co2 ekvivalentu, t. y. apie 14 %. 2009 m. 28,5 % šių dujų teko energetikai, 21,4 % – pramonei, 20,6 % – trans-portui ir 29,5 % – kitoms veikloms.

��


�0


Koncerno„TECE“ holistinis požiūris į vandens išleidimo sistemą

Už unikalią konstrukciją ir vandens taupymo

technologiją naujasis „TECE“ vožtuvas 2009 m.

buvo įvertintas „design Plus“

apdovanojimu

��


Universalaus vandens išleidimo bakelio sukūrimas ir integravimas į bet kurį potinkinės sistemos modulį yra ne mažiau svarbus už vandens išleidimo sistemą. Kaip ir visos „TECE“ vandens nuleidimo plokštelės, tinkančios bet kuriam „TECE“ moduliui. Koncerno „TECE“ sukaupta patirtis šioje srityje yra neįkainojama ir vertinama klientų. dėl ypatingos įmonės patirties ir unika-lių savybių „TECE“ vandens išleidimo bakelis per ilgą laiką milijonus kartų įrodė savo vertę.

„TECE“ universalus bakelis – patikimas ir veikia tyliai. Vienas iš daugybės „TECE“ bakelio pranašumų – universalumas. Tas pat bakelis yra pritaikomas visais atvejais – ar jums reikalin-gas vandens nuleidimas iš viršaus, ar iš priekio, vieno ar dviejų vandens nuleidimo kiekių sistema, ar renkatės bet kurio mon-tavimo aukščio potinkinį modulį montuoti į mūrą arba prie mūro sienos. Bakelis veikia itin tyliai. Tai patvirtino Fraunhofe-rio instituto garso izoliacijos ekspertai.

„TECE“ bAKELIS – TECHNoLogIJA IR EKoLogIJAdideli vandens ir elektros kiekiai iššvaistomi naudojant pa-senusias technologijas. Naujasis „TECE“ išleidimo vožtuvas siūlo sprendimą – kombinuota dvigubo ir ekonominio nu-leidimo sistema leidžia sutaupyti daugiau nei 50 % vandens, palyginti su įprasta 6 ir 9 litrų nuleidimo sistema. Vartotojas gali pasirinkti 4,5/6/7,5 ir 9 litrų vandens nuleidimo kiekį, taip optimaliai galima kontroliuoti vandens sąnaudas. Galimybė reguliuoti vandens nuleidimo kiekį ypač aktuali naudojant naujos kartos keramiką bei pastatuose, turinčiuose seną ka-nalizacijos sistemą.

NAUJIENA

Išleidžiamo vandens srauto stiprumo reguliavimas (iš-leidžiamo vandens kiekis gali sumažėti, o srautas sustiprėti).

Nuo šiol „TECE“ bakelio išleidžiamo vandens srauto stipru-mas gali būti lanksčiai pritaikytas, neatsižvelgiant į nau-dojamą keramiką. Pavyzdžiui, įrengus tualetą, keramika nėra nuplaunama tinkamai. Standartiniai srauto regulia-vimo žiedai gali tik sumažinti, o ne padidinti išleidžiamo vandens srauto stiprumą. „TECE“ srauto reguliavimo žie-dai yra šios problemos sprendimas: pakeitus standartinį srauto reguliavimo žiedą naujaisiais, srauto stiprumas gali būti padidintas arba sumažintas pagal poreikį.

UAB „TECE Baltikum“, Terminalo g. 10, Biruliškių k., LT-54469 Kauno r. Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084, el. p. [email protected], www.tece.lt.

�2


modERNUS KomPLEKSAS UgNIAgESIų TRENIRUoTėmS

�2

�3


ingriDa DaraŠKeVičiūTė

Vilniaus rajone, Valčiūnų kaime, šalia kelio Juodšiliai–Ja-šiūnai, buvusios sovietinės armijos raketinės kuro bazės teritorijoje, baigiamas įrengti ugniagesių gelbėtojų spe-cialaus fizinio ir profesinio rengimo kompleksas su basei-nu narams mokyti.

bENdRAS UNIVERSALIoS SPoRTo SALėS IR bASEINo NARAmS moKYTI PLoTAS

2 278,58 m2

ENERgINIo NAUdINgUmo KLASė C

LAUKo STAdIoNo PLoTAS apie 13 000 m2, 300 žiūrovų vietų

PRoJEKTo UŽSAKoVASPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

gENERALINIS RANgoVAS UAB „Conresta“

PRoJEKTo SąmATINė VERTė 10,2 mln. Lt

PRoJEKTo įgYVENdINImo TERmINAI 2011–2014 m. pavasaris

PRoJEKTUoToJAI UAB „Unitectus“

KAdASTRINIAI mATAVImAI UAB „ITR grupė“

ELEKTRoTECHNINIAI dARbAI UAB „Bd grupė“

INŽINERINIAI SPRENdImAI UAB „BV Inžinerinės sistemos“

HIdRoIzoLIACINėS mEdŽIAgoS IR SPRENdImAI

UAB „Mosas“

HIdRoIzoLIACIJoS įRENgImAS UAB „Schomburg Baltic“

obJEKTo šILTINImo dARbAI AB „Ukmergės gelžbetonis“

STogo dANgoS įRENgImo dARbAI UAB „Stalesta“

obJEKTo STATYbų TECHNINė PRIEŽIŪRA UAB „Konstrukcijos ir technologijos“

�3

UAB

gENERALINIS RANgoVAS

SUbRANgoVAI IR TIEKėJAI

��


SITUACIJoS PLANAS

��


dalis tarybinio palikimo – buvusio karinio poligono pas-tatų – buvo nugriauta. Vietoje nusidėvėjusio garažo iškilo sporto kompleksas su baseinu. šalia komplekso įrengtas ir lauko stadionas. Ugniagesių gelbėtojų fizinio ir profe-sinio rengimo komplekso su baseinu narams mokyti sta-tyba finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis. Įgyvendinamas projektas susijęs su anksčiau pradėtu projektu „Ugniagesių gelbėtojų mo-kyklos su pratybų lauku mokomosios bazės sukūrimas“. Tai tolesnis mokomosios bazės, atitinkančios europinius standartus, kūrimo etapas.

Įgyvendinant projektą, statinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines nuotraukas matavo ir rengė UAB „ITR grupė“. Jos specializacija – pramoninių grindų ir geodezijos sritys. Anot technikos direktoriaus donato Politos, gelbėtojų komplekso statybų pradžioje įmonės „ITR grupė“ geodezijos skyriaus inžinieriai žymė-jo pagrindines pastato ašis, pastovius reperius ir komuni-kacijų vietas. darbus sunkino ryšio trikdžiai objekto teri-torijoje, tačiau panaudojus naujausią GPS imtuvą ir GNSS tinklą darbai buvo vykdomi laiku ir kokybiškai.

ELEKTRoTECHNINIAI IR INŽINERINIAI SPRENdImAIVisa VRM Ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritorija užima beveik 45 ha ir yra suskirstyta į keletą zonų. Iki pradedant sporto komplekso statybą, jau buvo ati-duoti naudoti administracinis pastatas, laboratorinis pastatas, kursantų miegamojo vienas iš trijų korpusų, kursantų valgykla. Ankstesnių statybos darbų etapo metu jau buvo pakloti ir pastatyti lauko nuotekų tin-klai su biologinio valymo įrenginiais, siurblinė, hidro-forinė ir vandens rezervuaras, lauko priešgaisrinio ir buitinio vandentiekio tinklai su arteziniais gręžiniais, pakloti žemo slėgio dujotiekio tinklai, pastatyta elek-tros transformatorinė pastotė, įrengti lauko elektros apšvietimo, jėgos ir ryšių tinklai.

Taigi statomą sporto kompleksą reikėjo prijungti prie ankstesniu statybų etapu pradėtos formuoti teritori-jos infrastruktūros. Elektrotechninius montavimo bei projektavimo darbus atliko UAB „Bd grupė“. Anot Pau-liaus Bakšio, statomo sporto komplekso tinklus reikėjo prijungti prie pastatytos elektros transformatorinės pastotės. „Sporto komplekso 0,4 kV jėgos elektros tie-

��


PASTATo FASAdAS

��


kimas atvestas nuo komplektinės transformatorinės pastotės dviem kabelių linijomis. Paklota apie 300 m elektros kabelių. Kertant esamus kelius, elektros kabe-liai prastūmimo būdu pakloti PVC vamzdžiuose. Taip pat teko demontuoti aptiktus buvusio karinio dalinio nenaudojamus kabelius bei nutiestą laikiną orinę ka-belinę liniją, – sako P. Bakšys. – Sporto komplekso teri-torijoje sumontuoti gatvės, pėsčiųjų takų, automobilių aikštelės šviestuvai. Stadionui apšviesti sumontuotos 12 m atramos su 2 000 W prožektoriais, lauko teniso ir krepšinio aikštelėms įrengtos 10 m atramos su 400 W prožektoriais. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo maitinimui užtikrinti šviestuvai įrengti su rezerviniu maitinimu. Teritorijos elektros apšvietimas valdomas rankiniu ir automatiniu (fotorelės su šviesos jutikliu) būdais. Taip pat įrengta avarinė elektros tiekimo siste-ma. Sporto komplekse sumontuoti natūralus ir dirbti-nis apšvietimai su apsauginiais gaubtais nuo mecha-ninio poveikio.“

UAB „BV Inžinerinės sistemos“ atliko buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, taip pat buitinio ir gaisrinio vanden-tiekio įrengimo bei prijungimo prie jau esamų tinklų darbus. Sporto komplekso buitinėms ir gaisrinėms rei-kmėms sumontuotos vandens tiekimo trasos iš PE-110 mm vamzdyno buvo atvestos nuo jau esamo buitinio vandentiekio trasos šulinio, ilgis – apie 55 metrus. Ne-nutrūkstamam ir saugiam vandens tiekimui išorės ir vidaus gaisrams gesinti įrengtas žiedinis vandentiekis. Vandens kokybei užtikrinti sumontuoti vandens gerini-mo įrenginiai. Viso komplekso vandens apskaitai įreng-tas įvadinis vandens skaitiklis ir atskiras skaitiklis karšto vandens apskaitai. Vidaus vamzdynai izoliuoti – šaltojo vandentiekio izoliuoti taip, kad nerasotų, karštojo – kad

nesusidarytų šilumos nuostolių. Sporto komplekso bui-tinės nuotekos išleidžiamos į anksčiau pastatytus bio-loginio valymo įrenginius. Tam nutiesta apie 50 m ilgio buitinių nuotekų trasa iki esamo šulinio, o nuo šio šuli-nio įrengti buitinių nuotekų savitakiniai tinklai iki biolo-ginių valymo įrenginių.

Sporto kompleksas su pastatais, aikštelėmis ir keliais už-ima didelę teritoriją, todėl paviršinės lietaus nuotekos ir vanduo iš baseinų išleidžiami tik visiškai juos išvalius ir pasiekus aplinkai nekenksmingą lygį. šulinių, įrengtų važiuojamoje dalyje, dangčiai pritaikyti atlaikyti 40 t ap-krovą ir yra vadinamojo „plaukiojančiojo tipo“.

KoNSTRUKCINIAI SPRENdImAIAnot projektavimo darbus vykdžiusios UAB „Unitec-tus“ projekto vadovo Tumo Mazūro, pasirinkta įrengti gręžtinius polinius pamatus. Universalios sporto salės laikančioji konstrukcija sudaryta iš gelžbetoninių kolo-nų, prie kurių pritvirtintos „sumuštinio“ (angl. sandwich) tipo apšiltintos sieninės plokštės, iš abiejų pusių aptai-sytos profiliuota skarda. Korpuso su baseinu techninių patalpų konstrukcija bei perdanga aplink baseiną virš rūsio – iš monolitinio gelžbetonio, kitur – iš surenkamų gelžbetoninių plokščių.

Universalios sporto salės stogo konstrukcija – plieninės santvaros su plieniniais ryšiais, profiliuotas paklotas su termoizoliacija ir ritininė prilydomoji stogo danga. Kor-puso su baseinu stogo konstrukcija – didelio tarpatra-mio daugiasluoksnės denginio plokštės su papildoma šilumine izoliacija, ritininė prilydomoji danga.

objekto statybų techninę priežiūrą atliko UAB „Konstruk-cijos ir technologijos“.

��


HIdRoIzoLIACINIAI SPRENdImAIPamatų bei požeminių konstrukcijų hi-droizoliaciniai sprendimai buvo patikėti UAB „Mosas“. Įmonės direktoriaus Rimanto Bernoto paprašėme daugiau papasakoti apie objekte naudotas medžiagas.

Vertikaliai ir horizontaliai hidroizoliacijai naudojamas bentonitinio molio paklotas „Voltex“. Tokiam paklotui gaminti nau-dojamos bentonitinio molio granulės. Jos subrinksta ir pasiekia iki 16 kartų didesnį tūrį, nei yra jų sausasis tūris, ir išsiplėtu-sios uždaroje erdvėje (prispaustos sutan-kinamu gruntu, betono sluoksniu ir pan.) sutankėja ir suformuoja lanksčią, savaime „užsigydančią“ (todėl nepažeidžiamą) membraną. Tokia membrana atlaiko net iki 7 barų vandens spūdį! Kadangi molio granulės gana stambios, jos lėtai brinksta paveiktos vandens, todėl pakloto nerei-kia apsaugoti nuo lietaus (kai dirbama po atviru dangumi), taip pat jo nesugadina ir liūčių metu į požemines patalpas per nesandarų pastatą patenkantis vanduo. Kitas molio granulių pranašumas tas, kad hidroizoliuojant vertikalias plokštumas jos neišbyra iš pakloto.

Su „Voltex“ hidroizoliacijos darbus galima atlikti bet kuriomis oro sąlygomis ir bet kuriuo metų laiku!

Juosta „Cetflex ACF“ skirta baseinų, rezer-vuarų, pamatų betono technologinėms (dar kitaip vadinamoms darbo, konstruk-cinėms) siūlėms sandarinti.

„Cetflex ACF“ – tai „L“ formos cinkuotos skardos juosta, kurios viena plokštuma padengta bentonitinio molio sluoksniu. Juosta tvirtinama prie pamatinės plokš-tės viršutinės armatūros lenkiant juostos horizontalioje (atraminėje) plokštumoje išpjautas dalis aplink armatūrą. Atskiros juostos jungiamos užleidžiant vieną ant kitos 10 cm ir sukabinant jas specialia kabe KA 18/3. Gaunama tvirta, stabili sandarini-mo siūlė, kuri veikiama vandens išbrinksta ir užsandarina technologinę siūlę per visą juostos „Cetflex“ aukštį. Bentonitinis molis chemiškai neutralus, todėl tinka apsaugai ir nuo alyvos prasiskverbimo.

RSA sistema – sandarūs klojinių suverži-mo vamzdeliai. Viena dažnai iš anksto ne-

„cetflex AcF 165“

„Bentostrip“

RSA sistema

„cetflex AcF 165“

„Voltex“ (vertikali pamatų hidroizoliacija)

„Voltex“ (horizontali hidroizoliacija ant sutankinto grunto, tipiškas persidengimas)

„Bentogrout“ (bentonitinio molio glaistas statiems kampams suapvalinti)

sprendžiamų problemų yra klojinių suver-žimo vamzdelių konstrukcijose paliekamos skylės. RSA sistemą sudaro:

vamzdelis su išoriniu bentonitinio mo-lio sluoksniu, užsandarinantis tarpą tarp vamzdelio ir betono;

brinkstantis polimerinis kamštis, kuriuo užsandarinama vamzdelio paliekama skylė konstrukcijoje.

„bentogrout“ – bentonitinio molio pasta, skirta stačiam vidiniam kampui suapvalinti prieš įrengiant paklotą „Voltex“.

„PC Patch & Plug“ – greitai kietėjantis, ne-susitraukiantis hidrofobinis mišinys. Juo ga-lima sandarinti ir pratekamas, ir įtrūkusias, ir kitas vandenį praleidžiančias vietas betone.

„bentostrip“ – hidrofilinė, brinkstan-ti bentonitinio molio juosta vertikalioms technologinėms siūlėms sandarinti. Juosta išbrinksta iki 400 % ir užsandarina galimus mikroskopinius įtrūkimus ar susidariusius plyšius. Taip pat ji skirta skverbtims per pa-matinę plokštę ar pamatines sienas sanda-rinti (žr. Ntr. 5738). Sprendimas paprastas, nebrangus ir efektyvus.

PAmATų HIdRoIzoLIACIJoS mAzgAS

��

��


šILTINImAS PUTPLASčIU IR RITININė STogo dANgA „šiame objekte buvo naudotas baltasis polistireninis put-plastis „Termoporas“, – pasakoja AB „Ukmergės gelžbeto-nis“ pirkimo ir rinkodaros vadovas Tadas Larinas. – objek-to grindims ir baseinui apšiltinti pasirinkta medžiaga neįgeria drėgmės ir atlaiko dideles apkrovas. Grindims ir pamatams apšiltinti naudotas „Termoporas EPS 100“. Pasirinktos 10 cm storio plokštės. dėl baseino gylio ir apkrovų pasitelktas aukšto atsparumo gniuždymui po-listireninis putplastis „Termoporas EPS 200“ (stipris gniuž-dant iki 10 % deformacijos ≥200 kPa; šilumos laidumas ≤0,034 W/(mK). Naudotos 15 cm storio plokštės. Fasa-dui apšiltinti pritaikytas „Termoporas EPS 70“. Naudotos 15 cm storio plokštės.“

Renkantis apšiltinimo medžiagą, buvo atsižvelgta į tai, kad polistireninis putplastis nepūva, nedūla ir nesensta.

UAB „Stalesta“ įrengė „Icopal Baltbit PF“ ir „Icopal Baltbit WF“ ritininę stogo dangą pagal suprojektuotus mon-tavimo mazgus. danga atitinka europinį standartą

EN 13707. Anot įmonės direktoriaus Stasio Kurmino, įmonės specializacija – rengti tik plokščius stogus su bitumi-ne stogo danga. šiame objekte įrengta „Icopal“ ritininė stogo danga yra ilgalaikė ir atitinkanti naujausius prieš-gaisrinius reikalavimus: su armuotu poliesteriu, apatinė dangos pusė padengta apsaugine plėvele su modifikuo-to SBS bitumo sluoksniais. „Icopal Baltbit PF“ – su viršuje esančiu smėlio barstalu, 3 mm storio. „Icopal Baltbit WF“ – su viršuje esančiu skalūno barstalu, 4 mm storio.

SUJUNgTI dU KoRPUSAI„Apsuptas miško 3 ha teritorijoje kompleksas susideda iš dviejų tarpusavyje sublokuotų korpusų – sporto salės ir baseino, tačiau funkcionuos kaip vientisas fizinio ir profe-sinio rengimo kompleksas, – pasakoja T. Mazūras. – Kor-pusai jungiasi bendru vestibiuliu, kuriame įrengta drabu-žinė, lankytojų sanitariniai mazgai bei sanitarinis mazgas žmonėms su negalia. Iš vestibiulio tiesiai patenkama į sporto salių ir baseino bendro naudojimo bei persiren-gimo patalpas. čia įrengtos homogeninės klijuojamos dangos: drėgnose ir baseino zonos patalpose – akmens

�0


PIRmoJo AUKšTo PLANAS

��


masės arba keraminės plytelės, sporto salėje – medinės konstrukcijos danga. Sporto kompleksas bus šildomas dujiniais stoginiais įrenginiais „hoval“ (šveicarija).“

SPoRTo SALėUniversali per 1 000 m2 ploto sporto salė pritaikyta įvai-rioms sporto šakoms: salės futbolui, tinkliniui, rankiniui, tenisui, krepšiniui, kitiems renginiams. Sporto salėje bus išdėstyti sunkiosios atletikos ir bendrojo fizinio pasiren-gimo treniruokliai. „Universalios sporto salės aukštis nuo grindų iki stogo konstrukcijos apatinės plokštumos sieks 7 metrus. Sporto salės specialioje zonoje, kurios aukštis iki stogo kraigo sieks net 18 m bus įrengtas keturių aukš-tų ir dviejų takų bokštas su treniruokliu aukštalipiams bei alpinistine sienele. čia ugniagesiai mokysis laipioti kablinėmis ir įtraukiamomis kopėčiomis“, – pasakoja UAB „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis.

Prie mokomojo bokšto suprojektuota apsauginė pagal-vė nuo kritimo. Grindys – betoninės, padengtos gumine danga. Taip pat vienoje salės pusėje įrengti 1,5 m skers-mens, apie 2,70 m gylio šuliniai. Juose taip pat sumon-tuotos apsaugos nuo kritimo. Sporto salėje įrengtos žiū-rovų tribūnos.

bASEINo įRENgImASĮrengiant apie 300 m2 sporto komplekso baseiną narams mokyti, jo prieigose, dušinėse, persirengimo kambariuo-se, sanitariniuose mazguose, narų inventoriaus plovyklos ir džiovyklos patalpose, t. y. visose drėgnose šio korpuso zonose, hidroizoliacijai įrengti ir plytelėms klijuoti buvo pasirinktos UAB „Schomburg Baltic“ („Schomburg Gmbh & Co KG“ ir „Imlitex holdings“ patronuojamosios įmonės) statybinių produktų sistemos. Naudotos medžiagos: pavir-šių lyginimo glaistas „Solocret 15“; dugnui lyginti – savai-me išsilyginantis mišinys „Soloplan 30“; mineralinė dviejų komponentų hidroizoliacija „Aquafin 2K/M“, atspari slėgiui iki 7 barų; dviejų komponentų plytelių klijai „Unifix 2K/6“, klijų markė C2 TE S2; epoksidinis plytelių glaistas „Asodur design“; kampams ir įdėtinėms detalėms buvo naudotos sandarinimo juostos.

Anot UAB „Schomburg Baltic“ vadovo Gyčio Jono Vitkaus, nors baseino narams mokyti plotas nėra didelis, tačiau baseinas yra gilesnis nei įprastų vandens parkų – net 6 m gylio, todėl statybiniai darbai yra techniškai sudėtingesni. Labai svarbu, kad buvo pasirinktos kokybiškos ir atsparios apkrovoms hidroizoliacinės medžiagos. Būtent betoninių sistemų hidroizoliavimas ir apsauga yra viena pagrindi-

�2


nių sričių, kurioje nuo 1939 m. specializuojasi Vokietijos bendrovė „Schomburg Gmbh & Co KG“. Naudojant šios kompanijos specialios paskirties hidroizoliacines sistemas, įrengta daug pramogų parkų Europoje ir Lietuvoje: drus-kininkų sanatorijos, Trakų ir Anykščių vandens parkų ba-seinai bei SPA centrai. Anot G. J. Vitkaus, svarbus kokybės garantas yra ir tai, kad įrengiant baseiną narams mokyti buvo pasirinktas visas kompleksas to paties gamintojo medžiagų – nuo betono paruošimo, išliejimo, išlyginimo iki hidroizoliavimo, plytelių klijavimo ir glaistymo. Be to, prisiimta atsakomybė dėl objekto priežiūros visų statybos darbų metu. UAB „Schomburg Baltic“ jau aštuonerius me-tus atstovauja Vokietijos kompanijai Baltijos regione.

modERNI dEKomPRESINė KAmERA„Specialaus parengimo komplekse įrengtas dviejų ta-kelių 25 x 6 m dydžio baseinas. Jo gylis – nuo 1,5 m iki 6 m per 21 m baseino ilgį ir gilėjantis (lūžio plokštuma statmena baseino vandens paviršiui) iki 6 m gylio per 4 m baseino ilgį. Baseino 6 m gylio zonoje numatytas dirbtinis apšvietimas ir lengvai transformuojamos kons-

trukcijos. Jos leidžia suformuoti 6 m gylį. Tai – profesio-nalams skirtas baseinas, iš kurio išlipę 6 m gylį pasiekę narai įveikia dekompresijos procedūrą specialiai tam iš olandijos atgabentoje modernioje baro kameroje, – pa-sakoja UAB „Conresta“ direktorius L. Laukaitis. – Baro ka-meros modulį siuntėmės iš olandijos, čia jį gavome jau visiškai surinktą ir tinkamai išbandytą. Jo įdiegimo dar-bai vyko sklandžiai, nes visus klausimus derinome pro-jektavimo metu, dar prieš atvežant kamerą, buvome su-formavę specialią darbo grupę iš savo specialistų, kurie suderino visus būtinus paruošiamuosius darbus. Tai – iš tiesų specifinis projektas, kuriam prireikė nemažai ži-nių. Vienas didesnių jo iššūkių – baro kameros prijun-gimas, čia kliovėmės ir partnerių iš užsienio žiniomis. džiaugiamės tuo, kad darbai sėkmingai artėja prie fini-šo tiesiosios. Įgyvendindami šį projektą patys jaučiamės daug išmokę ir patobulėję.“

„Kad būtų užtikrintas dekompresinės kameros ir kom-presorių patikimas darbas, sumontuotas atskiras dyzeli-nis generatorius. Jis buvo prijungtas prie avarinės elek-tros tiekimo sistemos, kad dingus įtampai pradėtų veikti automatiniu režimu“, – papildo UAB „Bd grupės“ vadovas P. Bakšys.

„Įrengta baro kamera – tai sudėtinga įranga narams mokyti, skirta aprūpinti narams medicinine priežiūra ir gydymu. Panašius įrenginius iki šiol Lietuvoje turėjo tik karinis jūrų laivynas. dekompresinėje kameroje didina-mas slėgis, kad per treniruotes narų gelbėtojų organiz-mas priprastų prie perkrovimų“, – pasakoja T. Mazūras. Pašnekovas priduria, kad šiame korpuse įrengtos narų persirengimo patalpos, narų pagalbinių medžiagų san-dėlis ir narų kostiumų bei kito inventoriaus plovykla su nerūdijančiojo plieno voniomis, džiovykla su staciona-riomis nerūdijančiojo plieno konstrukcijomis narų kos-tiumams džiovinti, vandens nuo grindų surinkimo trapai. Patalpose įrengta priverstinė ventiliacija. Taip pat dū-mams šalinti numatyti varstomi langai.

VISoS SąLYgoS TRENIRUoTėmS Baigiamam statyti fizinio ir profesinio rengimo komplek-se su baseinu narams mokyti ugniagesiai gelbėtojai tu-rės galimybę tobulinti profesinius įgūdžius aukštyje, ant vandens ir vandenyje bei bendrąjį profesinį pasirengimą. Taip pat įrengta mokymo klasė su kompiuterizuotomis darbo vietomis, interneto prieiga, vietiniu telefoniniu ryšiu su gaisrine (multimedijos ir interaktyviosios lentos tvirtinimo ir prijungimo vietos).

Lauko stadione įrengta futbolo aikštė su laistymo siste-ma, dirbtinės dangos bėgimo takai bei krepšinio aikštelė, taip pat 300 vietų žiūrovų tribūnos, dengti žaidėjų suo-liukai bei dar vienas keturių aukštų ir trijų takų mokoma-sis bokštas.

Lauko stadione įrengta futbolo aikštė su laistymo sistema, dirbtinės dangos bėgimo takai bei krepšinio aikštelė, taip pat 300 vietų žiūrovų tribūnos, dengti žaidėjų suoliukai bei dar vienas keturių aukštų ir trijų takų mokomasis bokštas.

�3


��

I n f r a s t r u k t ū r a

KRAšToVAIzdŽIo APSAUgoS IR TVARKYmo

gAIRėS AUTomobILIų KELIAmS IR

gELEŽINKELIAmS

��

��


gairių tikslas – užtikrinti Lietuvos ir jos etnografinių regionų, atskirų teritorinių kraštovaizdžio vienetų identiteto, ekologinių ir estetinių vertybių išsaugojimą bei gausi-nimą, tikslingą kelių kraštovaiz-džio formavimą ir gerinti bendrą Lietuvos įvaizdį tiesiant, rekons-truojant ir remontuojant kelius. čia pateikiami pagrindiniai kraš-tovaizdžio formavimo principai ir priemonės, jų taikymo būdai, re-komendacijos ir geros praktikos pavyzdžiai.

Projektas „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės automobilių keliams ir geležinkeliams“ fi-nansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšo-mis. Gairės buvo ruošiamos 2012–2013 m. konkursą laimėjusių UAB „Infraplanas“ ir VĮ Transporto ir ke-lių tyrimo instituto, papildomai pasitelkiant įvairių mokslo ir valstybės institucijų specialistus.

didžiausias dėmesys skiriamas valstybinės reikšmės automobilių kelių ir gatvių kraštovaizdžiui, kiek mažiau liečiant geležinkelius ir jų kraštovaizdį. Gairėse aptariamas Lietuvos kraštovaizdis, jo ti-pai ir vertybės, kelių ir geležinkelių

tinklas, kraštovaizdžio erdvi-nės struktūros, ekologinių ir estetinių vertybių apsaugos principai (gamtiniame, kai-mo, miesto, priemiestiniame, kultūriniame kraštovaizdyje, rekreacinėse vietovėse ir sau-gomose teritorijose), kelių trasų ir jų komponentų derini-mas prie kraštovaizdžio kom-ponentų. Remiantis užsienio šalių patirtimi bei Lietuvoje galiojančiais teisės aktais ir normomis, pateikiami įvairūs siūlymai, kaip reguliuoti želdi-nimą prie kelių (želdinių kom-ponavimas ir asortimentas), kelių aplinkosauginių priemo-nių įrengimą kraštovaizdžio aspektais (triukšmo užtvaros, pylimai, biologinės įvairovės, vandens telkinių ir dirvože-mio apsaugos priemonės), eismo dalyvių ir transporto statinius (geležinkelio stotys, visuomeninio transporto stotelės, poilsio ir stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikšte-lės, mažosios architektūros ir kiti statiniai), kelių krašto-vaizdžio informacinį lauką (informavimo apie gamtines ir kultūrines kraštovaizdžio vertybes sistema, komercinės reklamos stendai). Gairėse pateikiama teigiamų ir nei-giamų grafinių pavyzdžių, kaip komponuoti kelio trasos planą ir kelio išilginį profilį į reljefą, nurodomi kelio trasos erdvinio projektavimo principai, žemės sankasų ir iška-sų formavimo siūlymai. Taip pat siūlomi tiltų, estakadų ir pralaidų įrengimo kraštovaizdyje variantai bei jų įrengi-mo teigiamos ir neigiamos praktikos pavyzdžiai.

Teikiant bendrąsias rekomendacijas, informacinį planuo-jant ir sodinant želdinius pakelėse, aptariami kelkraščių ir sankasų želdiniai, saugomi medžiai naujų ir rekonstruo-jamų kelių juostose, esamų medžių apsauga ir priežiūra, skiriamas ypatingas dėmesys miesto kraštovaizdžio žel-diniams. Taip pat pateikiama siūlymų, kaip želdinti skiria-mąsias juostas kaimo ir miesto kraštovaizdyje, sankryžas bei kelių ir geležinkelių apsaugos zonas, aptariamos eko-loginių, informacinių, įspėjamųjų ir dekoratyvinių želdi-nių naudojimo galimybės.

Į aplinkosauginių priemonių įrengimo siūlymus įtrauktas ir nuo triukšmo bei taršos saugančių želdinių užtvarų ir už-dangų įrengimas, geri želdinių užtvarų ir uždangų pavyz-džiai, taip pat nuo triukšmo apsaugantys įrenginiai, t. y. užtvaros, sienutės, pylimai. Pateikiama triukšmo užtvarų įrengimo grafinių pavyzdžių (prieš įrengiant užtvarą ir ją įrengus) kaimo, priemiesčio ir miesto kraštovaizdyje bei rekomendacijos, kokia turi būti užtvara, jos charakteris, medžiagiškumas ir galimas apželdinimas, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tipą, kuriame užtvara įrengiama. Gairėse

dr. irinA MAtijošAitienė, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentė

Arkos iš vietinio akmens padeda atpažinti 12-ąjį kelią (Juta, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

��

��


taip pat skiriamas dėmesys užtvarų įrengimui ir dizainui priemiesčio kraštovaizdyje, kai užtvara yra dėmesio cen-tre miesto kraštovaizdyje, kai ji yra „miesto vartai“ prie-miesčio ar miesto kraštovaizdyje, kai ji yra istorinė arba paveldo vieta.

PRoJEKTUoJANT bET KURį EISmo dALYVIų IR TRANSPoRTo STATINį, PLANUoJANT Jo SKLYPą, reikia ne tik įvertinti kelio naudotojų poreikius, bet ir šiuos objektus derinti prie estetinių, vizualių ir kitų kraš-tovaizdžio savybių [5], eismo saugumo bei aplinkosau-gos reikalavimų. Svarbu išstudijuoti kraštovaizdžio, kurį kerta kelio trasa, tipą, charakterį, vertybes ir integruoti kelio statinius į juos supančią aplinką, statinio architek-tūrinėse detalėse ir teritorijų plane atkartojant, interpre-tuojant aplinkiniam kraštovaizdžiui būdingą charakterį,

bruožus ir detales. Gairėse siūloma kelio įrenginius ir statinius projektuoti vieno stiliaus konkrečiame krašto-vaizdžio areale (pavyzdžiui, konkrečioje saugomoje te-ritorijoje, rajone, etnografiniame regione) arba ir visoje kelio trasoje, jei per visą kelio ilgį kraštovaizdis išlaiko daugmaž tą patį pobūdį. Kur įmanoma, verta naudoti vietovei būdingas medžiagas (pavyzdžiui, medį, riedu-lius, kitą akmenį, šiaurės Lietuvoje – molį, dolomitą ir pan.), formas (pavyzdžiui, etnografiniam regionui bū-dingas dvišlaičių stogų proporcijas ir pan.) ir bruožus (pavyzdžiui, būdingą konkrečiai vietovei durų staktų apdailą ir pan.), spalvas, stilių [3].

PRoJEKTUoJANT VISUomENINIo TRANSPoRTo SToTELES ir norint, kad stotelės būtų lengviau atpažįs-tamos, reikia siekti jų išdėstymo ir elementų vienodumo visame kelyje ar konkrečiame kraštovaizdžio areale, iš-laikyti vienodą pavėsinių, statinių ir įrenginių stilių. Tais atvejais, kai norima išskirti konkrečią stotelę iš visų kitų (pavyzdžiui, patenkančią į saugomą teritoriją, arba ten, kur prasideda kitokio tipo kraštovaizdis), galima keisti spalvas, medžiagas, kai kurių detalių bruožus. Priemies-čio kraštovaizdyje esančių ar planuojamų visuomeninio transporto stotelių dizainas derintinas prie supančio že-mės naudojimo būdo ir pastatų architektūrinės išraiškos. Gamtiniame ar kaimo kraštovaizdyje siūloma naudoti gamtai artimas spalvas (įvairius rudos, gelsvos, žalios spalvų atspalvius ir pan.), tradicines ar būdingas konkre-čiam kraštui formas bei medžiagas (medieną, skiedras, rąstus, plytas ir pan.).

Geri visuomeninio transporto stotelių pavyzdžiai. Kairėje – stotelė priemiesčio kraštovaizdyje. Tai puikus tradicinių (medžio) ir šiuolaikinių (aliuminio arba metalo rėmų) apdailos medžiagų derinio pavyzdys [1]. Dešinėje – stotelė gamtiniame ir kaimo kraštovaizdyje. onos Samuchovienės nuotrauka.

��

Ypač reikia atkreipti dėmesį į paveldo objektus, kurie galėtų sudominti turistus ir būtų kelio bendros architektūrinės kompozicijos dalis. Poilsio aikštelės gali būti kombinuojamos su apžvalgos aikštelėmis. Jų dizainas turi būti paprastas, gerai įsimenamas ir atpažįstamas.

��


PoILSIo IR SToVėJImo AIKšTELėS turėtų būti tolygiai iš-dėstytos visoje kelio trasoje. Poilsio aikštelei vietą reikėtų pa-rinkti estetiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose vietovėse, įvertinant objektus ir panoramas, kurias matys eismo dalyviai iš būsimos poilsio aikštelės: ežerus, upes, jų slėnius, gražius miškelius arba atskiras medžių grupes, aukštus statinius ir kalvas. ypač reikia atkreipti dėmesį į paveldo objektus, ku-rie galėtų sudominti turistus ir būtų kelio bendros architek-tūrinės kompozicijos dalis. Poilsio aikštelės gali būti kom-binuojamos su apžvalgos aikštelėmis. Jų dizainas turi būti paprastas, gerai įsimenamas ir atpažįstamas. Jos taipogi turi būti saugios, o jose esanti įranga patogi naudoti. Aikštelės ir jų įranga turi būti pritaikytos žmonėms su negalia. Aikštelių dydis, įrangos gausa, paskirtis būna įvairi – jos projektuoja-mos individualiai kiekvienai vietai. Statiniai turėtų derėti su supančia aplinka masteliu, dydžiu, aukštingumu, architektū-rine išraiška, jiems verta parinkti natūralių ir gamtai artimų atspalvių apdailą: žemės, uolų, augalijos spalvų [4].

Poilsio aikštelių statiniai derinami prie supančios aplinkos. Akmuo ir medis šiame informaciniame centre dera prie Jeloustouno nacionalinio parko kraštovaizdžio (Vajomingas, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

Pastatai su vietos akmens apdaila, nuožulniais smailėjančiais stogais bei tiltai su arkomis atspindi istorinio Kolumbijos upės kelio (oregonas, JAV) bendrą identitetą [2].

��

��


APŽVALgoS AIKšTELėS gali būti automobilių stovėji-mo ir poilsio aikštelių dalis arba – atskirai įrengtos aikšte-lės tose vietose, kur atsiveria gražus kraštovaizdis, mato-mi įdomūs, vertingi objektai. Vietą apžvalgos aikštelėms

verta parinkti dar ankstyvosios kelių projektavimo stadijos metu. Gairėse pateikiami aikštelės

takų projektavimo ir jų dangos bei apžel-dinimo siūlymai.

mAŽoJI ARCHITEKTŪRA IR KITI STATINIAI turėtų būti projektuojami pagal bendrą stilių visoje kelio atkarpoje, išskyrus architektūrą poilsio aikštelėse, supamose uni-kalaus kraštovaizdžio arba esančiose kultūriniu požiūriu svarbioje vietoje, – šiose aikštelėse architektūra gali būti išskirtinio stiliaus ir dizaino. Jei mažosios architektūros ir kiti statiniai yra istoriniai, jie turėtų būti gerbiami ir saugomi, taip pat pritaikyti šiuolaikiniams žmonių po-reikiams (muziejams, pakelės užeigoms ir pan.). Taipogi aptariamas mažosios architektūros objektų apšvietimas tamsiuoju paros metu.

Apžvalgos aikštelės. Dešinėje – kalkakmenio naudojimas apžvalgos aikštelėje būdingas šiai šalies daliai ir dera prie aplinkos (Beartooth vaizdingas kelias, Misūris, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

Apžvalgos aikštelė, įrengta kaip nuovaža nuo vaizdingo kelio (Havajai, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

��

��


Mažosios architektūros objektai, esantys prie kelio, padeda vairuotojui orientuotis vietovėje ir suteikia kraštovaizdžiui „vietos pojūtį“ [5]. Raudonas akmuo, būdingas supančiam kraštovaizdžiui, naudojamas mažojoje architektūroje prie įvažiavimo į Arkų nacionalinį parką (Juta, JAV). Irinos Matijošaitienės nuotrauka.

gAIRėSE TAIP PAT PAAIšKINAmA, KAS YRA KELIo STI-LIUS, kokiomis priemonėmis jis formuojamas JAV, didžiojo-je Britanijoje ir Vokietijoje. Lietuvos keliai ar jų atkarpos (ne trumpesnės kaip 20 km), turintys savitą stilių ar ypatingą reikšmę, galėtų būti žymimi ir formuojami kaip natūralūs arba žali keliai, vaizdingi keliai, istoriniai (kultūriniai) keliai, inžineriniai (utilitarūs) ir rekreaciniai (svarbūs valstybės mas-tu) keliai [3]. Kiekvienam pirmiau išvardytų kelio tipų patei-kiamos trumpos kelio stiliaus formavimo rekomendacijos. Aptariant informavimo apie gamtines ir kultūrines verty-bes sistemą, siūloma gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio vertybes žymėti vieno stiliaus rudo atspalvio informacinių ženklų sistema. šie ženklai informuotų apie vertybes, esan-čias netoli kelio, etnografinių regionų ir rajonų savivaldybių ribas, įvažiavimus į miestus ir kurortus. Informaciniuose stenduose, žyminčiuose valstybinius parkus, siūloma nau-doti oficialius šių parkų logotipus, kuriuose stilizuotai būtų pavaizduoti jų teritorijų būdingiausi bruožai [3].

KomERCINėS REKLAmoS STENdų STATYboS PRIE KELIų IR gELEŽINKELIų KoNCEPCIJA numato, kad reklamos stendai negalimi gamtinėse ir kaimiškose teri-torijose, gyvenamosiose miestų zonose.

Miesto ir priemiesčio kraštovaizdyje reklamos stendus statyti galima, gairėse siūlomi jų statybos reguliavimo principai [3]. Taip pat pateikiami reklamos stendų nei-giamo poveikio vizualinei kraštovaizdžio kokybei ma-žinimo būdai bei grafiniai pavyzdžiai, kaip tai galima padaryti.

��

LITERATūRA

1. Delaware Valley Regional Planning comission. SEPTA Bus stop desi-gn guidelines: USA, PA, Philadelphia, 2012. http://www.septa.org/re-ports/pdf/SEPTA-Bus-Stop-Design-Guidelines-2012.pdf.

2. Yamada A., ostergaard D., Jilbert M., Brunswick N. Scenic Byways. A design guides for roadside improvements, 2002. http://www.fs.fed.us/t-d/pubs/pdf/hi_res/fhwa02001hi.pdf.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairės valstybiniams keliams ir geležinkeliams. Kaunas:

„Lututė“, 2013.

4. Matijošaitienė I. Poilsio aikštelių prie automobilių kelių įrengimo principai // Miestų želdynų formavimas: mokslo darbai = Formation of Urban Green Areas: scientific articles. Klaipėda: Klaipėdos valstybi-nė kolegija, 2013, Nr. 1 (10), p. 172–181.

5. National Roads Authority. A guide to landscape treatment for national road schemes in Ireland, 2006. http://www.nra.ie/Publications/DownloadableDocumentation/Environment/file,3481,en.pdf.

�0

W i n t e r 2 0 1 3 – 2 0 1 4 ( 1 ) / s u m m a r y

ARCHITECTURE

mISSIoN (Im)PoSSIbLE: A HoUSE IN A 4.5 SQ. m. AREAAustralian architects have been assigned a tricky yet funny task to create a new home instead of an old one in a 4.5 sq. m. area. The tactic was to maximise the in-terior functions and available space while responding to the context by creating a single building out of three small objects rather than a single contemporary mono-lith. The tired lean-to which housed a kitchen, bath-room, dining room, and laundry were removed. These functions were relocated and updated along with the addition of a master bedroom above. The original brick terrace was retained, tidied and brought back to life. In the centre of the original house there had been a small lightwell containing a Japanese maple tree. The ma-ple was retained, and the lightwell expanded and sur-rounded in glass, bringing the tree into the living spaces.

dESIgN oF A CoNdo IN AN INdUSTRIAL bUILdINgCommissioned the design of a 488 sq. m. area in a 1920’s industrial building, architects worked in close cooperation with the customers’ family. The mandate was to relocate the kitchen and to add a third bedroom for the couple’s second child. A 3 metres long sofa with a new gas fireplace defines the living room. The existing second bedroom was reduced to create a hallway to access the third bedroom. Adjacent to it, the bathroom is a continuation of the frosted glass façade, which allows for these two rooms natural light from the living room windows facing southwest while preserving privacy.

bUILdINg

FINISHINg CoNCERETE AT THE SEASIdE: HISToRICAL REmINISCENCES ANd THE PRESENT Even though no universal or standardised classification of finishing concrete exists, ‘aesthetical’ constructions made from this material are typically classified into co-loured, textured and mixed types by their surface condi-tion and colour. Among the first ones, volume or surface concrete colouring using pigments or specially chosen and uncovered fillers is the most popular while various coloured trowelling mixtures as well as epoxide, latex and other coatings are applied for floor constructions. however, due to our rather severe climate and conserva-tive approach to novelties, we hardly ever use hardening or hardened concrete colorants that are so common in the USA, Canada and southern Western European coun-tries. These are organic materials that colour the surface of concrete as a result of their reaction with cement hy-dration products.

INCREASE IN ENERgY EFFICIENCY IN bUILdINgSApartment buildings and public buildings are charac-terised by the biggest potential for energy savings as far as Lithuania is regarded. It is sought by allocating EU structural support for the 2014 – 2020 funding period for the renewal of apartment buildings and public buildings as well as modernising their energy and engineering systems to reduce thermal energy (fuel) costs of these buildings by no less than 20%. That means that the com-putational thermal energy (fuel) costs in residential buil-dings and their engineering systems must be reduced to 5.2 TWh and to 2.5 TWh in industrial buildings and their engineering systems.

ENgINEERINg

RESIdENTS oF A PASSIVE SEmI-dETACHEd HoUSE WILL FEAR No HEATINg PRICESThere have been many discussions circulating in the pub-lic domain ‘on our ways of building or designing energeti-cally efficient A+ class houses’. In order to assert that a cer-tain building is of a passive house class, verification and certificate of the German institute ‘Passivhaus Institut’ is necessary. There are only two passive class houses in Li-thuania: the house on 31 Medeinos St. is the first passive semi-detached house while the house that was started last summer is now complete and accommodated. The German institute certificate guarantees that both materi-als used for the construction of the house and the works carried out comply with the highest quality requirements. Consequently, the house is going to be hermetic and las-ting while its residents are going to enjoy low energy ex-penses.

CHANgES oF FUEL ANd ENERgY CoNSUmPTIoN IN LITHUANIA ANd ITS INdUSTRY Tendencies of fuel and energy consumption in Lithuania and its industry for the 2005–2010 period are presented in the publication. Changes of heat, electricity, natural gas, fuel oil, firewood and hard coal demand are analysed. The proportions of renewable energy resources in relation to total inland energy consumption are shown. The publica-tion describes indices of energy intensity, labour produc-tivity and emissions of greenhouse gases. Expenditures of industrial enterprises on environment protection are revealed.

INFRASTRUCTURE

gUIdELINES FoR LANdSCAPE PRoTECTIoN ANd mANAgEmENT FoR CAR RoAdS ANd RAILWAYThe aim of the guidelines is to ensure preservation and en-hancement of the identity, ecological and aesthetic values of Lithuania, its ethnographical regions and separate terri-torial units, purposeful road landscape formation as well as improvement of Lithuania’s image by constructing, recon-structing and repairing roads. The guidelines also encom-pass the key principles and means of landscape formation, methods of their application as well as related recommen-dations and good practice examples.

winter 2013–2014 (1)

Documents

Structum 2014 Sausis