Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2015

LEU / 2015 / 1

Rektoriaus þodis

Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) ðvietimo ir kultûros isto-

rijoje iðskirtinis vaidmuo teko Edukacinei komisijai, t. y.

valstybinei ðvietimo reikalø komisijai. Ji, vadovaudamasi

Apðvietos epochos, ypaè prancûzø idëjomis, reformavo

mokyklà, stengësi ðvietimo sistemà padaryti liberaliðkesnæ,

demokratiðkesnæ, siekë, kad auklëjant ir mokant jaunàjà

kartà bûtø skatinamas imlus paþangai protas. Komisija

1775 m. ásteigë Vilniuje pirmàjà Mokytojø seminarijà,

rengianèià pasaulieèius mokytojais. Kaip simboliðka, kad

lotynø kalba seminarium reiðkia daigynà – pedagogø,

ðvietëjø daigynà. Deja, vëliau Mokytojø seminarija dël

ávairiø prieþasèiø – finansiniø ir politiniø – buvo ne kartà

uþdaryta. Þlugus Abiejø Tautø Respublikai (Lietuvos ir

Lenkijos) ir ásigalëjus carinei Rusijai, seminarija nebetu-

rëjo perspektyvos. Þvelgiant á istorijos peripetijas ir datø

sàlygiðkumà, bûtø teisingiausia mûsø universiteto iðta-

kas sieti su pasaulietine Vilniaus mokytojø seminarijos

pradþia – 1775-aisiais. Ðiemet ðvæsime 240 metø!

Taèiau, kaip þinoma, Lietuvos istorija pilna ne tik pa-

kilimø, dramø, dideliø uþmojø ir darbø, bet ir skaudþiø

tragedijø. Visa tai atspindi ir ðvietimo edukacinës veiklos,

ir jos idëjø raida. Taigi tik tradiciðkai savo universiteto

ákûrimo datà tapatiname su Nepriklausomos Lietuvos

Prezidento Antano Smetonos 1935 m. dekretu.

Daug nutekëjo vandenø, keitësi dëstytojø, profesûros ir

studentø kartos. Universitetas garbingai nuëjo ilgà kelià,

keldamas visos Lietuvos ðvietimà ir kultûrà. Jis áskiepijo

Lietuvos þmonëms laisvës, profesiniø aukðtumø troðkimà,

iðmokë atsiduoti visa savo siela ir intelektu auklëjant,

lavinant ir ugdant ðviesiàjà kartà, siekiant iðsaugoti tautos

mentalitetà ir valstybæ.

Visose Lietuvos mokyklose sutiksime mûsø auklëtiniø –

jie sudaro visos ðvietimo sistemos branduolá. Þinoma, dar

daug yra nepadaryta svarbiø darbø, kurie mûsø laukia to-

bulinant studijas, praktikas ir keliant universiteto prestiþà.

Jauèiu malonià pareigà padëkoti visiems mûsø dëstytojams

ir studentams, administracijos ir ûkio darbuotojams uþ sieká

padaryti akademinæ bendruomenæ brandþià, kûrybiðkà, at-

sakingà ir niekada neprarandanèià þmogiðkojo orumo.

Tariu padëkos þodá mûsø socialiniams partneriams,

Lietuvos ir uþsienio universitetø bendraminèiams. Mûsø

universiteto herbe aukso raidëmis áraðyti pirmieji Ðvento

Raðto þodþiai Fiat lux – tebûnie ðviesa – labai prasmingi

ir imlûs. Ðviesos niekada nebûna per daug – ypaè tos,

kuri sklinda ið kiekvieno mûsø dosnios prigimties ir ðirdies.

Tad tebûnie daugiau ðviesos visø mûsø darbuose, tarpusavio

santykiuose, mintyse ir svajonëse. Þmogaus orumà ugdykime,

saugokime, gerbkime.

Mûsø universitetas visuomet laukia naujø studentø.

Universiteto pagrindinis ðûkis – visiðkas atsidavimas

studento sëkmei!

LEU / 2015 / 2

Lietuvos edukologijos universitetasvakar ir ðiandien

Lietuvos edukologijos universitetas – didþiausias Lie-

tuvoje pedagogus rengiantis universitetas, vis stipriau

átvirtinantis savo, kaip edukacinio pobûdþio universiteto,

iðskirtinæ vietà Lietuvos ir Europos Sàjungos aukðtojo

mokslo erdvëje – studijø, mokslo ir praktikos srityse.

Mûsø tikslas – parengti savimi pasitikintá, jaunatviðkà,

inovatyvø ir kompetentingà mokytojà.

Lietuvos edukologijos universiteto dëstytojai – ne tik

pripaþinti raðytojai, sportininkai, menininkai, savo srities

mokslininkai, Lietuvos mokslø akademijos nariai, nacio-

naliniø premijø laureatai, bet ir kolegos. Jie yra pavyzdys,

kaip reikia mokytis ir mokyti, kaip reikia ugdyti savo asme-

nybæ ir bûti aktyviu universiteto visuomenës nariu, mokslà

puoselëjanèiu ðmogumi. Tai asmenybës, kurios kaupia ir

perduoda þinias tam, kad galëtø ágyvendinti dabarties

ir ateities uþmojus.

Ðiuolaikinei visuomenei labai svarbus atvirumas ir ben-

dradarbiavimas, todël Lietuvos edukologijos universitetas

yra daugelio tarptautiniø organizacijø – Europos universi-

tetø, Europos tarptautinio ðvietimo, Europos profesinio ug-

dymo institucijø, Baltijos ðaliø universitetø, Europos ðvie-

timo tarybø tinklo asociacijø – narys, bendradarbiauja su

daugiau nei 90 uþsienio ðaliø aukðtojo mokslo, kultûros ir

ðvietimo institucijø, palaiko glaudþius ryðius su socialiniais

partneriais, yra pasiraðæs bendradarbiavimo sutarèiø su

LR ministerijomis, Lietuvos aukðtosiomis universitetinëmis

ir neuniversitetinëmis mokyklomis ir gimnazijomis, bankais,

þiniasklaidos ástaigomis ir kt.

Universiteto absolventai sëkmingai dirba visose Lietu-

vos mokyklose. Jie sudaro ðvietimo sistemos branduolá. Per

daugelá metø Lietuvos edukologijos universitetas parengë

gausø bûrá savo srities profesionalø, giliai màstanèiø ir talen-

tingø asmenybiø – nacionaliniø (valstybiniø) mokslo, kultûros

ir meno premijø laureatø. Universitetas didþiuojasi turëdamas

11 olimpiniø, 21 pasaulio ir 53 Europos èempionus. Mûsø

studentai nuëjæ á mokyklas ugdo tautinæ savimonæ, perduo-

da ágytas þinias, aktyviai dalyvauja mokyklø bendruomenës

gyvenime. Lietuvos edukologijos universitetà yra baigæ garsûs

raðytojai, kompozitoriai ir kt. Jø tradicijà tæsia jauni, talentingi

lietuviø kalbos puoselëtojai, muzikos kûrëjai, þymûs televizijos

ir radijo atstovai, kurie, dar bûdami studentai, iðleido savo

poezijos ir prozos knygø. Uþ ðios statistikos glûdi didþiø þmo-

gaus pastangø ir kûrybinës valios, talento ir charakterio, meilës ir

pasiðventimo savo kraðtui þenklai.

Tapkite mûsø akademinës bendruomenës d alimi,ir Lietuvos edukologijos universitetas

suteiks asmeninio ir mokslinio tobulëjimo galimybes!

Bûsimiesiems mokytojams ávairias studijas siûlo

rinktis septyni mûsø universiteto fakultetai:

Filologijos, Gamtos, matematikos ir technologijø,

Istorijos, Lituanistikos, Socialinës edukacijos,

Sporto ir sveikatos, Ugdymo mokslø.

LEU / 2015 / 3

LEU studijuoti verta!

••••• Gauk ne tik iðsilavinimà, bet ir profesijà.Baigæs studijas Lietuvos edukologijos universitete

ágysi ne tik bakalauro diplomà, bet ir pedagogo kvalifikacijà.

••••• Draugauk ir bendradarbiauk.Universitete dirba savo srities specialistai – dëstytojai,

kurie studentams ne tik veda paskaitas, seminarus,bet ir konsultuoja, pataria mokslo klausimais, suteikia galimybæ

dar labiau gilinti savo þinias ir ágyvendinti mokslo uþmojus.

••••• Gauk stipendijà.LEU studentai turi galimybæ gauti pedagoginæ (tikslinæ),

socialinæ, mecenato, skatinamàjà ir kt. stipendijas.

••••• Studijuok ir keliauk.Studijø metu turësi galimybæ iðvykti studijuoti ir

atlikti praktikà uþsienio universitetuose.

••••• Tolimesniø studijø perspektyvos.Studijas galësi tæsti LEU, Lietuvos ar uþsienio universitetømagistrantûroje ir doktorantûroje.

••••• Gyvenk sostinës centre.LEU bendrabuèiai yra ne tik ðalia universiteto,bet ir netoli Vilniaus miesto centro.

••••• LEU Lietuvos ðirdyje. Studijuok sostinëje ir nuolat bûk ávykiø sûkuryje.Universitetas rûpinasi, kad studentai apie vykstanèius renginiussuþinotø pirmieji, o suþinojæ – aktyviai juose dalyvautø.

• • • • • Turiningas laisvalaikis.Po paskaitø studentai gali uþsiimti sportine veikla, dainuoti,ðokti, groti ar vaidinti ávairiuose meniniuose kolektyvuose,dalyvauti ávairiø moksliniø draugijø veikloje.Universitetas yra atviras studentø norams ir siûlonaudingai praleisti laikà, plësti akiratá, ugdyti bendravimoir organizacinius ágûdþius.

LEU / 2015 / 4

Lietuvos edukologijos universitete vykdomos trijø

pakopø laipsná suteikianèios studijos:

1) pirmosios pakopos – bakalauro;

2) antrosios pakopos – magistrantûros;

3) treèiosios pakopos – doktorantûros.

Studijø sistema

Pirmosios pakopos universitetiniø studijø programos yra

skiriamos teikti universaløjá bendràjá iðsilavinimà, teoriná

pasirengimà ir aukðèiausio lygio profesinius gebëjimus.

Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, ágyja-

mas kvalifikacinis bakalauro laipsnis. Sëkmingai baigus

studijas, ágyjama teisë tæsti studijas magistrantûroje. Stu-

dijø programø trukmë – 4 metai (nuolatinë studijø forma)

ir 5,5 metai (iðtæstinë studijø forma). Iðskyrus Socialinio

darbo studijø programos, kurios nuolatinë forma – 3,5 metai,

iðtæstinë – 4,5 metai.

Pirmosios pakopos studijø programos, kurià baigus su-

teikiamas krypties (ðakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra

ne maþesnë kaip 210 ir ne didesnë kaip 240 kreditø.

Studijø programos, kurià baigus suteikiamas dvigubas

pagrindinës studijø krypties (ðakos) ir gretutinës studijø kryp-

ties (ðakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra 240 kreditø.

Papildomos studijos stojantiems á antrosios pakopos

studijas organizuojamos ðiais atvejais:

1. kai asmuo yra baigæs kolegines studijas, iðskyrus

atvejus, kai Universiteto senatas yra priëmæs sprendimà,

kad stojanèiajam á konkreèias studijø programas pakanka

Universiteto nustatyto pobûdþio ir trukmës, bet ne trumpes-

nës kaip 1 metø, praktinës veiklos patirties;

2. kai pasirinkta magistrantûros studijø kryptis nesu-

tampa su asmens baigtø universitetiniø pirmosios pakopos

studijø pagrindine ar gretutine kryptimi, iðskyrus atvejus, kai

Universiteto senatas yra priëmæs sprendimà, kad stojan-

èiajam á konkreèias studijø programas pakanka Universiteto

nustatyto pobûdþio ir trukmës praktinës veiklos patirties.

Papildomø studijø apimtis negali bûti didesnë kaip 60

studijø kreditø. Jeigu ketinanèiam studijuoti magistrantû-

roje asmeniui trûksta daugiau þiniø ir gebëjimø, nei gali

suteikti papildomos studijos, jis turi tas þinias ir gebëjimus

ágyti studijuodamas pagal pirmosios pakopos universitetiniø

studijø programà.

Pirmosios pakopos (bakalauro) studijos

Antrosios pakopos studijø programos skiriamos pasirengti

savarankiðkam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurá

atlikti reikia mokslo þiniø ir analitiniø gebëjimø.

Antrosios pakopos studijø programos apimtis yra ne

maþesnë kaip 90 ir ne didesnë kaip 120 studijø kreditø.

Stojantiesiems á antrosios pakopos studijas gali bûti

organizuotos papildomos studijos.

Papildomos studijos

Antrosios pakopos (magistrantûros) studijos

LEU / 2015 / 5

Studijø sistema

LEU studijø sistemos struktûrasu studijø pakopø ir formø apraðais yra pateiktatinklapyje http://www.leu.lt/studijos.html.

Universitetas siûlo mokytojams modulio (dalines) studijas –

galimybæ persikvalifikuoti. Studijos trunka nuo 1,5 iki 2 metø.

Remiantis LR ðvietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 3 d.

ásakymu Nr. V-619, baigusiems modulio (dalines) studijas

suteikiama teisë dirbti dalyko mokytoju. Baigusiems studijas

iðduodamas studijø paþymëjimas.

Mokomojo dalyko modulis – 90 studijø kreditø mokomàjá

dalykà atitinkantys studijø krypties dalykai, teikiantys

praktikuojanèiam pedagogui dalyko þiniø ir gebëjimø, kuriø

pagrindu suteikiama teisë ðá dalykà mokyti.

Pedagoginës specializacijos modulis – 90 studijø kreditø

ðvietimo ir ugdymo krypèiø grupei priskiriamos studijø krypties

(ðakos) studijø dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojanèiam

pedagogui specializacijos þiniø ir gebëjimø, kuriø pagrindu

suteikiama teisë uþsiimti specializuota pedagogine veikla.

Nuotolinës studijos – studento nuoseklus mokymasis ir

mokymas nuotolinio kontaktinio ir nekontaktinio darbo bûdu

virtualioje mokymosi aplinkoje arba pasitelkiant kitas

informacines komunikacijos technologijas. Nuotolinëms

studijoms studijø dalykai (moduliai) teikiami akredituoti, kai

ne maþiau kaip 85% studijø dalyko medþiagos ir laiko dalyko

(modulio) studijø tikslams pasiekti realizuojama nuotoliniø

studijø aplinkoje.

Tai puiki galimybë ágyti universitetiná iðsilavinimà ir baka-

lauro diplomà negalintiems ilgam laikui iðvykti ið savo gyve-

namosios vietos (Lietuvoje ar uþsienyje) studijoms Vilniuje.

Studijuojant nuotoliniu bûdu studijø programa savo

apimtimi ir turiniu niekuo nesiskiria nuo kitø studijø organi-

zavimo bûdø (nuolatinës, iðtæstinës studijos) ir teikia tokias

paèias kompetencijas. Tai studijø organizavimo bûdas pagal

tas paèias akredituotas studijø programas, todël ágyjamas

diplomas yra lygiavertis.

Nuotolinës studijos

Perkvalifikavimo (dalinës) studijos

Treèiosios pakopos studijos skiriamos rengti mokslininkus,

kurie gebëtø savarankiðkai atlikti moksliniø tyrimø ir eksperi-

mentinës (socialinës, kultûrinës) plëtros darbus ir spræsti mokslo

problemas. Treèiosios pakopos studijos vykdomos pagal Vy-

riausybës patvirtintus Mokslo doktorantûros nuostatus. Diser-

tacijà apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro

laipsnis. Studijø trukmë – 4 metai. Bendra treèiosios pakopos

studijø apimtis yra ne maþesnë kaip 30 studijø kreditø.

Treèiosios pakopos (doktorantûros)studijos

LEU / 2015 / 6

Aukðtojo mokslo tarptautiðkumas – tai procesas, kurio

metu tarptautiniai, tarpkultûriniai ar globalûs aspektai integ-

ruojami á aukðtojo mokslo tikslus, funkcijas, plëtrà ir sklaidà.

Ðiandieninës studijos mûsø universitete neásivaizduojamos

be tarptautinës partnerystës ir galimybiø mokytis kartu su stu-

dentais ið ávairiø pasaulio ðaliø ir dalyvauti mainø programo-

se, skatinanèiose dalá studijø praleisti partnerinëse uþsienio

aukðtojo mokslo institucijose.

Lietuvos edukologijos universiteto, rengianèio pedago-

gus, vykdoma tarptautiðkumo politika nusakoma daugeliu

veiksniø. Visø pirma paèios institucijos akademinës ben-

druomenës noras matyti universiteto absolventà atvirà

pasauliui, gebantá mokyti XXI a. pilieèius, tolerantiðkus

ávairovei ir tvirtus savo ðaknø puoselëtojus. Galvojama

ir apie lanksèias studijø programas, numatanèias ávairia-

lypá dëstomø dalykø spektrà, kuris ugdytø ðiuolaikiðkam

pedagogui bûtinas kompetencijas.

Vis glaudþiau bendradarbiaujanti Europa ápareigoja

mus galvoti ne tik apie savo ðalies aukðtàsias mokyklas,

bet ir apie visos Europos universitetus. Lietuvos edukolo-

gijos universitetas – puikus tiltas norintiems studijuoti uþ-

sienyje. Universitetas turi Erasmus+ aukðtojo mokslo chartijà,

kuri suteikia galimybæ organizuoti studentø ir personalo

mobilumà, vykdyti Erasmus+ strateginiø partnerysèiø ir kitus

Erasmus+ daugiaðalius projektus, kurti tinklus.

LEU tarptautiðkumas grindþiamas dvejopo pobûdþio do-

kumentais – dviðalëmis Erasmus+ ir dviðalëmis tarpuniversite-

tinio bendradarbiavimo sutartimis. Bet kurios studijø pakopos

paþangiam ir gerai mokanèiam uþsienio kalbø studentui yra

siûloma iðbandyti jëgas beveik 150 Europos ir Azijos universi-

tetø, ið kuriø net 6 yra tarp 100 geriausiø Europos universitetø.

Studentui suteikiama galimybë studijuoti ar atlikti praktikà

pirmiausia pedagogus rengianèiose uþsienio aukðtojo mokslo

institucijose, su kuriomis yra sudarytos vienokio ar kitokio

pobûdþio bendradarbiavimo sutartys.

Studijø tarptautiðkumas

Mûsø universiteto studentai ne tik vyksta svetur, bet ir patys

globoja Erasmus+ studentus, atvykusius studijuoti á Lietuvos

edukologijos universitetà ið uþsienio universitetø. Mentoriau-

dami jie átraukia uþsienio studentus á ávairias veiklas ir patys turi

galimybæ susipaþinti su ávairiø tautø atstovais ir ið pirmø lûpø

suþinoti daug naujø dalykø apie kitas kultûras.

Mokytojo profesija – tai atvirumà viskam, kas nauja,

skatinanti profesija, todël naujovëms atviri turi bûti ir

patys pedagogo profesijà pasirinkæ studentai. Mainø

programose dalyvavæ studentai teigë, kad dalinës stu-

dijos uþsienio universitetuose – „neákainojama patirtis

ir puiki galimybë ágyti þiniø apie kitø ðaliø ðvietimo sistemas“;

„nepakartojama galimybë tiems, kurie nebijo rizikuoti ir nori

iðbandyti kaþkà naujo, paávairinti savo studijas“; „tai gali-

mybë ne tik studijuoti uþsienyje, tobulinti uþsienio kalbø

þinias, bet ir susipaþinti su þmonëmis ið skirtingø pasaulio

kampeliø, susirasti naujø draugø, suþinoti apie naujas

kultûras bei keliauti“.

LEU / 2015 / 7

Á Lietuvos edukologijos universitetà konkurso bûdu

priimami asmenys, turintys ne þemesná kaip viduriná iðsi-

lavinimà, pagal mokymosi rezultatus ir kitus universiteto

nustatytus reikalavimus.

Stojantieji gali ástoti á valstybës finansuojamas ir vals-

tybës nefinansuojamas vietas, studijuoti nuolatine arba

iðtæstine studijø forma.

Stojantysis, pretenduojantis á ðvietimo ir ugdymo krypèiø

grupës studijø programø valstybës finansuojamas studijø

vietas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija,

privalo dalyvauti motyvacijos ávertinime. Motyvacija verti-

nama 1 arba 2 balais, kurie kaip papildomi yra pridedami

prie stojanèiojo konkursinio balo. Motyvacijà ávertinus 0,

stojantysis gali pretenduoti á valstybës finansavimà ir studijø

stipendijà, taèiau papildomi balai jam neskiriami.

Stojanèiojo á Lietuvos edukologijos universitetà kon-

kursinis balas apskaièiuojamas pagal pasirinktà studijø kryptá

atitinkanèiø keturiø dalykø brandos egzaminø ávertinimus.

Kaip ástoti áLietuvos edukologijos universitetà?

Jei stojantysis nelaikë reikiamo dalyko brandos egza-

mino, tai apskaièiuojant konkursiná balà imamas to dalyko

metinis paþymys. Taèiau tai netaikoma pirmajam dalykui,

turinèiam didþiausià svertiná vidurká, ir lietuviø kalbos ir

literatûros brandos egzaminui.

Stojanèiojo á meno pedagogikos programas konkursiná

balà lemia stojamasis egzaminas, kurio svertinis vidurkis yra

didþiausias, lietuviø kalbos ir literatûros brandos egzamino

ávertinimas ir vieno pasirenkamo dalyko (istorijos / geogra-

fijos / matematikos / uþsienio kalbos / informaciniø techno-

logijø) brandos egzamino ávertinimas arba metinis paþymys.

Stojantysis, neiðlaikæs stojamojo egzamino, negali dalyvauti

konkurse á valstybës finansuojamas studijø vietas.

Tarptautiniø ir ðalies olimpiadø, konkursø, priziniø vietø

laimëtojams skiriama papildomø balø.

Studentø priëmimà organizuoja ir vykdo Priëmimo komisija.

Èia teikiama informacija apie studijø programas, apie priëmimo

tvarkà, konsultuoja su priëmimu susijusiais klausimais.

Informacija teikiama:

Lietuvos edukologijos universiteto

Priëmimo komisija

Studentø g. 39, 119 kab.

LT-08105 Vilnius

(8 5) 275 10 32

[email protected]

LEU / 2015 / 8

Finansinë parama

Lietuvos edukologijos universitete studentai gali gautiávairiø rûðiø finansinæ paramà, kurià teikia Universitetas, ki-tos valstybinës ástaigos, organizacijos ar privatûs asmenys.Ðia parama Universitetas skatina studentus mokytis, siektiakademiniø aukðtumø, aktyviai dalyvauti Universiteto ben-druomenës gyvenime, atstovauti Universitetui ir garsinsi jovardà Lietuvoje ir uþsienyje, mokslo, meno, sporto ir (ar)visuomeninës veiklos srityse. Studentams, kuriø materiali-në padëtis sunki, yra sudarytos sàlygos jà palengvinti,o neágaliesiems – realizuoti savo studijø lûkesèius. Visøstudijø formø ir pakopø studentø stipendijø dydá, lëðø skirs-tymà, skyrimo ir mokëjimo tvarkà reglamentuoja Lietuvosedukologijos universiteto stipendijø ir kitø iðmokø administ-ravimo tvarkos apraðas.

Socialines stipendijas gali gauti aukðtøjø mokyklø pir-mosios pakopos, vientisøjø studijø, antrosios pakoposstudijø studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio ne-suteikianèias studijø programas (iðskyrus rezidentûrà), studi-juojantys valstybës finansuojamose vietose ir uþ studijasmokantys savo lëðomis. Norintys gauti socialinæ stipendi-jà asmenys turi atitikti bent vienà ið ðiø kriterijø: 1) yra iðnepasiturinèiø ðeimø ar vieni gyvenantys asmenys, turintysteisæ gauti arba gaunantys socialinæ paðalpà pagal Lietu-vos Respublikos piniginës socialinës paramos nepasiturin-tiems gyventojams ástatymà; 2) turi teisës aktø nustatytatvarka nustatytà 45 procentø ar maþesná darbingumo lygáarba sunkø ar vidutiná neágalumo lygá; 3) yra ne vyresni kaip25 metø, jiems iki pilnametystës ástatymø nustatyta tvarkabuvo nustatyta globa (rûpyba) arba jø tëvai (turëtas vienintelisið tëvø) yra miræ. Ðios stipendijos dydis yra 3 BSI (114 Eur).

Skiriama ir mokama studentams ið mecenatø rëmimo fon-dø arba privaèiø tam skirtø lëðø. Stipendijos dydá ir periodiðkumànustato rëmëjai. Mecenato stipendijos skiriamos vadovaujantisLietuvos Respublikos norminiais teisës aktais, mecenato rë-mimo fondø nuostatais ar su rëmëjais pasiraðytomis sutartimis.

Skiriama pirmosios pakopos studentams, priimtiems neanksèiau kaip 2010 m. ir studijuojantiems valstybës finansuoja-moje vietoje pagal ðvietimo ir ugdymo studijø krypèiø grupës pro-gramas, skirtas pedagogams rengti. Jos dydis apie – 116 Eur.

Skiriama pirmosios ir antrosios bei vientisøjø studijøstudentams, pasiekusiems gerø studijø rezultatø moksli-nëje, kultûros, sporto ir visuomenës veikloje.

Vardinë stipendija

Gerø akademiniø rezultatø pasiekusiems ir ypaèaktyviems LEU studentams teikiamos vardinës stipendijos.Stipendijø skyrimo tvarkà nustato jø steigimo sutartys, rëmëjøarba Universiteto rektoriaus patvirtinti nuostatai.

Skiriama pirmosios, antrosios ir treèiosios pakopøbei vientisøjø studijø studentams ligos, artimøjø mirties,stichinës ar kitokios nelaimës atvejais.

Skiriama studentams, turintiems 45 proc. ir maþesná dar-bingumà, studijuojantiems aukðtojoje mokykloje pirmà kartàpagal pirmos pakopos, vientisøjø, antrosios pakopos arbatreèiosios pakopos studijø programas, neturintiems akade-miniø skolø ir turintiems galiojantá neágaliojo paþymëjimà.Neágalûs paþangûs studentai tai pat gali gauti tikslinæ iðmokàstudijø prieinamumui uþtikrinti. Ðios iðmokos dydis – 152 Eurper mënesá. Tikslines iðmokas studijø prieinamumui uþtikrintiadministruoja ir informacijà teikia Valstybinis studijø fondas(www.vsf.lt). Neágaliems studentams valstybë tai pat skiriapapildomà paramà – 52,50 Eur per mënesá specialiemsporeikiams ir 121,60 Eur per semestrà studijø iðlaidoms.

Mecenatø stipendija

Tikslinë stipendija

Finansinë parama studentams su negalia

Socialinë stipendija

Vienkartinë skatinamoji iðmoka

Vienkartinë iðmoka

LEU / 2015 / 9

Finansinë parama

Skatinamoji stipendija

Skiriama uþ studijø rezultatus, atsiþvelgiant á studijø progra-mà, praëjusio semestro sesijos paþymiø vidurkius. Stipendijaskirta valstybës finansuojamiems pirmosios ir antrosiospakopø bei vientisøjø studijø studentams.

Uþsienio lietuvio stipendija

Teisæ gauti valstybës paramà (teikiama du kartus per me-tus) turi iðeivijos ir lietuviø kilmës uþsienieèiø vaikai, vaikaièiai,provaikaièiai, kurie yra: 1) priimti á pirmosios pakopos, vienti-sàsias arba antrosios pakopos studijas Lietuvos aukðtojojemokykloje; 2) paskutinæ sesijà iðlaikæ be akademiniø skolø(ðis punktas netaikomas pirmosios pakopos, vientisøjø arbaantrosios pakopos studijø pirmojo semestro studentams ir stu-dentams, pretenduojantiems gauti socialinæ iðmokà); 3) stu-dentai gali pretenduoti á abi paramos rûðis kiekvienà semestrà.

Stipendijos skiriamos vienam studijø semestrui ir ið-mokamos kas mënesá iki to semestro pabaigos. Stipendijosdydis – 3 BSI (ðiuo metu 114 Eur) per mënesá.

Socialinë iðmoka – vienkartinë iðmoka, skiriamaatsiþvelgus á pretenduojanèio gauti paramà asmenssocialinæ padëtá (nuo 203 Eur iki 319 Eur).

Valstybës remiamos paskolos

Studentai gali gauti ir valstybës remiamas paskolas. Jøiðdavimà administruoja Valstybinis studijø fondas. Valstybësremiamos paskolos yra: 1) paskola studijø kainai – maksimalisuma – uþ vienerius metus mokama studijø kaina, iðmokama áaukðtosios mokyklos sàskaità pagal pateiktà praðymà rudenssemestre ir pavasario semestre iki liepos 1 dienos; 2) pasko-la gyvenimo iðlaidoms 1990 Eur (ði paskola iðmokama lygiomisdalimis kiekvienà mënesá iki liepos 1 dienos (paskutinio kursostudentams iðmokama iki studijø pabaigos) á paskolos gavë-jo asmeninæ sàskaità; 3) paskola dalinëms studijoms pagaltarptautines (tarpþinybines) sutartis (ðios paskolos maksimalisuma yra 2280 Eur, paskola iðmokama visa ið karto á paskolosgavëjo asmeninæ sàskaità).

Uþ studijas sumokëtos kainos kompensacija

Uþ studijas sumokëta kaina gali bûti kompensuoja-

ma pirmosios pakopos ar vientisøjø studijø studentams,

pasiekusiems geriausiø studijø rezultatø. Teisæ á sumokëtos uþ

studijas kainos kompensavimà turi Lietuvos aukðtojoje mokyk-

loje valstybës nefinansuojamoje vietoje atitinkamà studijø

laikotarpá baigæs asmuo, kuris turi teisæ á valstybës finan-

suojamà studijø vietà ar á studijø kainos kompensavimà

(Mokslo ir studijø ástatymo 72 straipsnis); kuris neturi aka-

deminiø skolø; kurio studijø rezultatø vidurkis ne maþesnis

uþ jo aukðtosios mokyklos, jo studijø programos ir formos

to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijø rezultatø vidurká.

Uþ studijas sumokëtos kainos dalies kompensavimas

nuolatinæ privalomàjà pradinæ karo tarnybà atlikusiems ar

bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims. Teisæ á

sumokëtos uþ studijas kainos dalies kompensavimà turi as-

muo, kuris: 1) pirmà kartà aukðtojoje mokykloje studi-

juoja pagal pirmosios ar antrosios pakopos arba vientisøjø

studijø programas ar baigæs studijas; 2) nuolatinæ privalomà-

jà pradinæ karo tarnybà atliko ar bazinius karinius mokymus

baigë po 2011 m. rugsëjo 1 dienos; 3) visà studijø laikotarpá

ar jo dalá studijavo valstybës nefinansuojamoje vietoje;

4) neturi akademiniø skolø; 5) studijas pradëjo praëjus ne

daugiau negu trejiems metams nuo nuolatinës privalomosios

pradinës karo tarnybos atlikimo ar baziniø kariniø mokymø

baigimo datos; 6) nuolatinæ privalomàjà pradinæ karo tarnybà

atliko ar bazinius karinius mokymus baigë praëjus ne

daugiau negu trejiems metams nuo studijø baigimo datos.

Stipendija skiriama uþsienio universitetø studentams,

atvykusiems studijuoti pagal dviðales bendradarbiavimo

sutartis.

Uþsienio studentø stipendija

Kompensavimas karo tarnybà atlikusiems

LEU / 2015 / 10

Priëmimo etapai irstudijø kainos

Tikslias priëmimo datas, ámokø dydþius,reikalingø dokumentø sàraðà

galite rasti adresuwww.leu.lt/priemimoetapai

Priëmimo etapai

Taikomoji istorija; Filosofija; Ekonomikos ir verslo pagrindai;

Paslaugø verslo administravimas; Politikos sociologija; Socialinis darbas

Anglø filologija ir kita uþsienio (prancûzø, rusø arba vokieèiø) kalba*

Anglø filologija; Anglø ir kitos uþsienio (prancûzø / rusø / vokieèiø) kalbos

pedagogika*; Lenkø filologija; Prancûzø filologija; Rusø filologijos

pedagogika ir tarpkultûrinë komunikacija; Vokieèiø filologija; Biologija;

Geografija; Geografijos ir istorijos pedagogika; Matematikos ir informatikos

mokymas; Interneto ir medijø technologijos; Technologijø pedagogika;

Istorija; Istorijos ir etikos pedagogika; Katalikø tikybos ir istorijos pedagogika;

Lietuviø filologija; Lietuviø filologijos ir istorijos pedagogika; Socialinë

pedagogika; Socialinë pedagogika ir etika; Kûno kultûra; Kûno kultûra ir

gamtamokslinis ugdymas; Dailës pedagogika*; Pradinio ugdymo

pedagogika; Ikimokyklinë ir prieðmokyklinë pedagogika; Muzikos

pedagogika; Psichologija; Ðokio pedagogika*; Teatro ir kino pedagogika*

Bakalauro studijø 2015 m. vieno semestro studijø kainos

Studijø programa

Vieno semestrostudijø kaina, Eur

NL I

624,00 416,00

930,50 –

1112,50 741,50

Priëmimas á bakalauro studijas organizuojamas trimis etapais:

1. Iðankstinis priëmimas.

2. Bendrasis (pagrindinis ir papildomas) priëmimas.

3. Tiesioginis priëmimas.

Santrumpos: NL – nuolatinës studijos, I – iðtæstinës studijos, vykdomos sesijø tvarkaraðèiu.

* Ðios studijø programos yra vykdomos tik nuolatine studijø forma.

LEU / 2015 / 11

LEU studentø bendrabuèiai priklauso Lietuvos eduko-logijos universitetui ir yra iðlaikomi ið studentø mokesèiø irið biudþetiniø lëðø.

Visuose Studentø g. bendrabuèiuose yra koridorinësistema. Kambariai – trivieèiai (apgyvendinama po du stu-dentus). Patogumai: virtuvë, dvi prausyklos ir dvi tualetøpatalpos aukðte, o duðai – vaikinams ir merginoms – rûsiopatalpose. I bendrabutis (Studentø g. 41) pritaikytas gy-venti judëjimo negalià turintiems studentams. III bendrabu-tyje (Studentø g. 45) studentø patogumui veikia kopijavimopaslaugos. Bendro naudojimo patalpos suremontuotos,visuose bendrabuèiuose árengtos savitarnos skalbimomaðinos. Nemokamas internetas visuose bendrabuèiø kamba-riuose, III bendrabutyje veikia bevielis internetas.

VII bendrabutyje (Vivulskio g. 36) – blokø sistema (blokeyra du kambariai – dvivietis ir trivietis). Vienam blokuiskiriamas tualetas, praustuvë ir duðas. Virtuvë – bendraaukðtui. Internetas.

VIII bendrabutyje (Ðvitrigailos g. 4) – koridorinë sis-tema. Kambariai dvivieèiai. Kambariuose yra praustuvas.Du tualetai, prausyklos, dvi virtuvës – aukðte, duðai –rûsio patalpose. Bendro naudojimo patalpos naujai su-remontuotos. Árengta savitarnos skalbimo maðina, yrainternetas. Bendrabuèiuose yra apgyvendinamos ir stu-dentø ðeimos. Ðeimyninis kambarys skiriamas mokslometø laikotarpiui. Bendrabuèiø kambarius ir blokuose esan-èias bendras patalpas tvarko patys gyventojai, o bendronaudojimo patalpas – etatiniai bendrabuèiø darbuotojai.

Bendrabuèiai yra ðalia mokomøjø korpusø. Bendrabu-èiuose gyvenantiems studentams ir laikinai atvykusiems sve-èiams patogu nuvykti á mokomuosius pastatus.

Lietuvos edukologijos universitetobendrabuèiai

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) turi penkis

bendrabuèius, kuriuose studentams sukurtos palankios

gyvenimo, mokymosi ir poilsio sàlygos. Gyvenamos vietos

bendrabuèiuose skiriamos vadovaujantis Lietuvos eduko-

logijos universiteto rektoriaus patvirtintu LEU bendrabuèiø

suteikimo ir valdymo tvarkos apraðu. Konkursas gyve-

namajai vietai ágyti vyresniøjø kursø studentams yra

vykdomas geguþës–birþelio mënesiais, o I kursui – iki

rugpjûèio 25 d.

Pirmenybë, skiriant gyvenamàjà vietà bendrabutyje,

teikiama naðlaièiams (netekus abiejø tëvø arba teismo

sprendimu turintiems globëjus), gyvenantiems daugiau nei

200 km nuo Vilniaus miesto, neágaliesiems ir tiems studentams,

kurie ið daugiavaikiø ðeimø. Visi, kurie nori gyventi bendra-

butyje, praðymus pateikia dekanatø/institutø vietø skyrimo

komisijoms. Gyvenamos vietos áteisinamos ásakymu.

Apie bendrabuèius

LEU bendrabutis nr. 7 (A. Vivulskio g. 36) – Lietuvosedukologijos universiteto bendrabutis – sveèiø namai –visai ðalia Vilniaus senamiesèio, vos keletas minuèiøpësèiomis nuo pagrindinio miesto ðurmulio ir lankomiausiøvietø, keliautojams patogioje vietoje: apie 5 min. automobi-liu iki traukiniø stoties ir apie 17 min. iki oro uosto. Kelionë ikipagrindinës Vilniaus gatvës – Gedimino pr. – trunka vos ke-letà minuèiø, o vaþiuojant taksi kainuotø tik apie 2 Eur. Betkuri Vilniaus vieta puikiai pasiekiama visuomeniniu transpor-tu, nes sveèiø namai yra ðalia vienø judriausiø gatviø – Sava-noriø pr. ir Ðvitrigailos g.

LEU bendrabutis – sveèiø namai – skirti kiekvienam,ieðkanèiam ramaus ir jaukaus bûsto. Èia galima ne tikapsigyventi parai ar mënesiui, bet ir rengti ámonës susi-tikimus. Geras susisiekimas, rami vieta, jaukus interjerasir itin palanki kaina sukuria akademiniam jaunimui idealiàgalimybæ studijuoti. Mûsø durys atviros ne tik LEU, bet irkitø aukðtøjø mokyklø nariams.

LEU bendrabutyje – sveèiø namuose – veikia interne-tas, árengta konferencijø salë, yra galimybë pasinaudoti vir-tuvële, skalbimo maðina ir kitomis paslaugomis.

Mokslo metø laikotarpiu bendrabutyje gali gyventi

visi norintieji. Yra 1200 gyvenamøjø vietø. Esant laisvø

vietø ir studentui pageidaujant, galima kambaryje apsi-

gyventi vienam. Visi apsigyvenæ studentai aprûpinami

bûtinuoju inventoriumi. Bendrabuèiuose uþtikrintos geros

gyvenimo sàlygos. Studentø ir gyventojø saugumu

rûpinasi apsaugos tarnyba.

LEU / 2015 / 12

Studentë Reda Giedrikaitë

Uþsienio kalbos mokymasis – nuostabus dalykas. Laikui bëgant, kalba uþvaldomintis, tarsi ásiskverbia á kraujà, nevalingai ja pradedama galvoti ir màstyti. Visas ðisprocesas vyksta þmoguje su sàlyga, jei patinka studijuojamas dalykas. Be abejo, mokslokelias sunkus, dygliuotas.

G. Spa sakë: „Keliaudami galite susibadyti spygliais, bet stovëdami vietojeneiðvysite roþiø“. Mokytis nëra lengva, bet visuomet verta!

Dekanas prof. dr. Gintautas KundrotasFilologijos mokslas vertinamas ne vien tik perskaitytomis knygomis, paraðytais

referatais ir iðlaikytais egzaminais. Be abejo, filologo studijos turi bûti prasmingos irnenuobodþios, kûrybingos ir ásimintinos, o ágytos þinios – gilios ir naudingos studi-juojanèiajam. Fakultetas laukia aktyviø, smalsiø, kûrybingø studentø, nes eiti arneiti kalbos ir literatûros studijø keliu yra talento, paðaukimo, noro paþinti, iðmoktidiskutuoti ir vertinti klausimas. Studijos Lietuvos edukologijos universiteto Filologijosfakultete padës tai pasiekti!

Studijø metu ágytos þinios ir kompetencijos mûsø absolventams leidþia sëkmingaidirbti ne tik mokyklose, bet ir kitose ðvietimo ir kultûros ástaigose, ávairiose valdþiosstruktûrose, nevyriausybinëse organizacijose, privaèiose ámonëse, turizmo firmose, sa-vivaldybëse ir kitur.

BAKALAURO STUDIJØ PROGRAMOS

MAGISTRANTÛROS STUDIJØ PROGRAMOS

• Anglø filologija

• Anglø filologija ir kita uþsienio(prancûzø / rusø / vokieèiø) kalba

• Anglø ir kitos uþsienio (prancûzø / rusø / vokieèiø) kalbos pedagogika

• Anglø filologija

• Taikomoji lingvistika ir tarpkultûrinë komunikacija

Filologijos fakultetas

• Lenkø filologija

• Prancûzø filologija• Rusø filologijos pedagogika ir

tarpkultûrinë komunikacija• Vokieèiø filologija

Studentø g. 39, 233 kab., LT-08106 Vilnius (8 5) 272 55 53 [email protected] www.leu.lt/ff

LEU / 2015 / 13

Anglø filologija


Kodël verta studijuoti ðià programà?

Ko iðmoksiu?

Studijø programa siekiama suteikti bûsimam anglø filo-logijos specialistui ir anglø kalbos mokytojui bûtinas þinias,gebëjimus ir kompetencijas, t. y. anglø kalbos komunikaciniusgebëjimus C1 lygiu, kalbotyros ir literatûros mokslo pagrindus,supratimà apie angliðkai kalbanèiø ðaliø kultûrà ir literatûrà,taip pat gebëjimus atlikti moksliná tiriamàjá darbà. Daugdëmesio skiriama praktiniams mokytojo ágûdþiams lavinti.

Programoje intensyviai ugdomi komunikaciniai anglø kalbosgebëjimai. Kalbos praktiniai uþsiëmimai vyksta nedidelësegrupëse (10–12 studentø). Suteikiama galimybë mokytis ant-ros uþsienio kalbos (prancûzø, vokieèiø). Tarpkultûrinis studijøaspektas yra integruotas ávairiuose studijø dalykuose. Studentaituri galimybæ atlikti pedagogines praktikas uþsienyje arbastudijuoti keletà semestrø uþsienio universitetuose pagalErasmus+ programà.

Ágijus bakalauro laipsná, atsiveria plaèios tolimesniø magist-rantûros studijø galimybës. Mûsø universitete galite gilinti þiniasAnglø filologijos arba Taikomosios lingvistikos ir tarpkultûrinëskomunikacijos magistrantûros studijose, o vëliau ir doktorantûroje.

Dalyko pedagogikos, anglø filologijos bakalauras,pedagogas.

Absolventai, baigæ anglø filologijos studijø programà,gebës vartoti anglø kalbà, pasitelkdami tinkamà terminijà irparinkdami tinkamus kalbos registrus, áskaitant ir dalykinæanglø kalbà (vartojamà politikoje, ðvietime, versle, techni-niuose tekstuose ir t. t.), gebës analizuodami literatûros kûriniusparodyti literatûros teorijos sàvokø ir literatûros kûriniø struk-tûros þinias ir iðmanymà, suvoks literatûros krypèiø ir þanrøskirtumus, turës daug þiniø apie istorinius ir dabartiniusveiksnius, lëmusius britø, amerikieèiø, airiø kultûrø ir insti-tucijø raidà, gebës parodyti klausymo ir kalbëjimo anglø

kalba gebëjimus: gramatiðkai taisyklingai vartoti kalbà ávai-riuose kultûriniuose ir profesiniuose kontekstuose, turësvalstybinës kalbos þiniø, leidþianèiø suvokti anglø ir valsty-binës kalbos struktûrø skirtumus, gebës versti þodþiu ir raðtuávairius tekstus ið anglø á valstybinæ kalbà ir atvirkðèiai,pateikti informacijà (pvz.: santraukà, pagrindines idëjas),versdami ið anglø á valstybinæ kalbà ir atvirkðèiai.

Absolventas, baigæs anglø filologijos programà, gali rea-lizuoti ðias karjeros galimybes: dirbti anglø kalbos mokytojupagrindinëse, bendrojo ugdymo, profesinëse mokyklose,progimnazijose, gimnazijose, papildomo ugdymo ástaigose, kalbømokyklose ir centruose, kitose su mokymo organizavimususijusiose institucijose; toliau tæsti studijas magistrantûroje.

Anglø kalbos þodyno plëtra, raðymas, teksto analizë, angløkalbos gramatika, anglø kalbos fonetika, vertimo pagrindai,kalbotyra, anglø kalbos leksikologija, anglø kalbos stilistika,gretinamoji kalbotyra, anglø kalbos istorija, ðalityra, ávadasá literatûrinio teksto analizæ, britø literatûra, amerikieèiø litera-tûra ir pedagoginiø studijø dalykai: pedagogika, psichologija,sveikatos ugdymas, dalyko didaktika, pedagoginës praktikos.

Studentai turi galimybæ dalyvauti tarptautinëse studentømainø programose ir atlikti kalbos praktikà Anglijoje, Italijoje,Lenkijoje, Prancûzijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje irkt. Filologijos studijos ne tik patobulina studijuojamøkalbø ágûdþius, bet ir padeda susirasti naujø draugø ir taptipasaulio þmogumi.

Studijø programoje yra trys pedagoginës praktikos:pedagogo asistento praktika, pedagoginë praktika globojantmentoriui, savarankiðka pedagoginë praktika. Praktikosatliekamos bendrojo ugdymo mokyklose.

Karjeros galimybës

Pagrindiniai studijø dalykai

Praktika

Studijos uþsienyje

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis irprofesinë kvalifikacija

LEU / 2015 / 14

Anglø filologija ir kita uþsienio (prancûzø / rusø / vokieèiø) kalba


Tai intensyvus kalbø studijø kursas mëgstantiems iððûkius.Vis daþniau darbdaviai ieðko ne viena, bet keliomis uþsieniokalbomis laisvai kalbanèiø þmoniø. Europos Sàjungos institu-cijos nuolat skelbia vertëjø konkursus, kur vienas ið reikalavimøyra mokëti bent dvi uþsienio kalbas. Tad, jei nori atitikti ðiuo-laikinës rinkos poreikius, studijuok anglø filologijà kartu supasirinkta kita kalba. Gali rinktis vis populiarëjanèià prancûzøkalbà, niekuomet savo pozicijø neuþleidþianèià rusø kalbà arvokieèiø kalbà, kuri yra viena ið labiausiai paplitusiø Europoje.

Intensyvûs praktiniai kalbø mokymosi seminarai yra de-rinami su platesná universitetiná iðsilavinimà suteikianèiaisfilologiniø studijø dalykais – studijuojamø ðaliø literatûra,istorija, politika, kultûra ir kt. Kalbinë praktika, kuri daro ðiàspecialybæ ypaè patrauklià, atliekama Lietuvos ir uþsienioinstitucijose. Gavæ bakalauro laipsná galite gilinti þiniaspasirinkæ Anglø filologijos ar Taikomosios lingvistikos irtarpkultûrinës komunikacijos magistrantûros studijas LEU.

Anglø filologijos bakalauras.

Absolventai, baigæ anglø filologijos ir kitos uþsienio (pran-cûzø / rusø / vokieèiø) kalbos studijas, iðmanys pagrindineskalbotyros kryptis, ðakas ir metodologijas, gebës apibûdintiir paaiðkinti anglø ir prancûzø / rusø / vokieèiø kalbø struktûras,vartoti anglø kalbà, pasitelkdami tinkamà terminijà ir parink-dami tinkamus kalbos registrus, áskaitant ir dalykinæ angløkalbà (vartojamà politikoje, ðvietime, versle, techniniuose teks-tuose ir t. t.). Suvoks valstybinës anglø ir prancûzø / rusø /vokieèiø kalbø struktûrø skirtumus, analizuodami literatûroskûrinius gebës parodyti literatûros teorijos sàvokø ir literatûroskûriniø struktûros þinias ir iðmanymà, suprasti, sieti ir lygintiangliðkai ir prancûziðkai / rusiðkai / vokiðkai kalbanèias kultûras,institucijas su savo kultûra ir parodyti kultûriniø ypatumø, susi-jusiø su religija, socialiniu ir ekonominiu kontekstu, nuovokà.

Gebës analizuoti, interpretuoti, kritiðkai ávertinti literatûriniustekstus, suprasti ávairiø tipø tekstus anglø ir prancûzø / rusø /vokieèiø kalbomis, kurti ávairiø tipø tekstus anglø ir kita uþ-sienio kalba, pasitelkdami tinkamà terminijà, gramatikà irregistrà, mokës veiksmingai panaudoti bendravimo ben-drine ir dalykine valstybine kalba gebëjimus (kalbëjimo,skaitymo, raðymo, klausymo), turës valstybinës kalbos þiniø,ágalinanèiø suvokti anglø ir valstybinës kalbos struktûrøskirtumus. Gebës versti þodþiu ir raðtu ávairius tekstus iðanglø á valstybinæ kalbà ir atvirkðèiai, pateikti informacijà(pvz.: santraukà, pagrindines idëjas), versdami ið anglø ávalstybinæ kalbà ir atvirkðèiai.

Absolventai galës dirbti su tarptautine veikla susijusioseorganizacijose Lietuvoje ir uþsienyje, pritaikyti ágytas þiniasdirbant ávairiose kultûros, ðvietimo, mokslo, þiniasklaidos,turizmo srityse, tarptautinio bendradarbiavimo institucijose.

Anglø kalbos þodyno plëtra, raðymas, teksto analizë, an-glø kalbos gramatika, anglø kalbos fonetika, prancûzø /rusø / vokieèiø kalbos gramatika, vertimo pagrindai, kal-botyra, anglø kalbos leksikologija, anglø kalbos stilistika,gretinamoji kalbotyra, anglø kalbos istorija, anglø ðalityra,kitos studijuojamos kalbos ðalityra, ávadas á literatûrinioteksto analizæ, britø literatûra, amerikieèiø literatûra.

Pagal studijø programà vykdomos kalbinës praktikos Lie-tuvos ir uþsienio institucijose.

Studentai turës galimybæ dalyvauti tarptautinëse studentømainø programose ir atlikti kalbos praktikà Anglijoje, Italijoje,Lenkijoje, Prancûzijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kt. Filo-logijos studijos ne tik patobulina studijuojamø kalbø ágûdþius,bet ir padeda susirasti naujø draugø ir tapti pasaulio þmogumi.


Ko iðmoksiu?


Karjeros galimybës


Praktika

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 15


Studentai turi galimybæ dalyvauti Erasmus+ programoje,pagal kurià galima iðvykti studijuoti vienam arba dviem se-mestrams á uþsienio ðaliø universitetus, su kuriais LEU yra

pasiraðæs bendradarbiavimo sutartis.

Anglø ir kitos uþsienio (prancûzø / rusø / vokieèiø) kalbos pedagogika



Karjeros galimybës

Anglø ir kitos uþsienio kalbos (prancûzø, rusø, vokieèiø)

pedagogikos bakalauro studijø programa vykdoma pagal LEU

dominuojantá lygiagretøjá studijø modelá, kai anglø kalbos,

kitos uþsienio kalbos (prancûzø, rusø ar vokieèiø), dalyko

pedagogikos bakalauro ir pedagogo kvalifikacijos dalykai

studijuojami lygiagreèiai.

Ði programa – tai bandymas reaguoti á ðiuolaikinës rinkos

poreikius. Vis daþniau mokyklos ieðko ne vienos, bet keliø

uþsienio kalbø mokytojø, kuriems gali uþtikrinti darbà pilnu etatu.

Tad studentas ruoðiamas kaip anglø kalbos ir kitos uþsienio

kalbos specialistas, turintis komunikacinius anglø kalbos

gebëjimus C1 lygiu, gebantis vartoti kità uþsienio kalbà B2

lygiu. Studentas turi galimybæ rinktis vis populiarëjanèià prancûzø

kalbà, niekuomet savo pozicijø neuþleidþianèià rusø kalbà ar vienà

ið labiausiai Europoje paplitusiø vokieèiø kalbà.

Dalyko pedagogikos, anglø ir prancûzø / rusø / vokieèiøkalbos bakalauras, pedagogas.

Absolventas gali realizuoti ðias karjeros galimybes:

• dirbti anglø ir kitos uþsienio kalbos (prancûzø, rusø,

vokieèiø) mokytoju pagrindinëse, bendrojo ugdymo, profe-

sinëse mokyklose, progimnazijose, gimnazijose, papildomo

ugdymo ástaigose, kalbø mokyklose, kalbø centruose ir ki-

tose su mokymo organizavimu susijusiose institucijose;

• tæsti studijas LEU Filologijos fakultete Anglø filologijos

arba Taikomosios lingvistikos ir tarpkultûrinës komunikacijos

magistrantûroje.


Dabartinë anglø kalba (teminë plëtra, teksto analizë,raðymas), anglø kalbos gramatika, anglø kalbos fonetika,dabartinë prancûzø / rusø / vokieèiø kalba, bendroji ir raidospsichologija, sveikatos ugdymas, edukacinë ir specialioji psi-chologija, pedagogika, Didþiosios Britanijos / JAV ðalityra,ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika, kalbos istorijosávadas, amerikieèiø literatûra ir kt.

Praktika

Studentai atlieka tris pedagogines praktikas: pirmoji(6 sav.) pedagogo asistento pedagoginë praktika atliekamaantraisiais studijø metais, antroji (8 sav.) pedagoginë prak-tika globojant mentoriui organizuojama treèiaisiais studijømetais ir treèioji (8 sav.) savarankiðka pedagoginë praktikavykdoma ketvirtaisiais studijø metais. Tokiu bûdu studentasstudijø metu rengiasi bûsimam pedagogo darbui, nuosekliaitaikydamas ágytas þinias praktikoje. Praktika atliekama pa-grindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose. Taip pat studentaituri galimybæ atlikti pedagoginæ praktikà uþsienyje.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 16


Lenkø filologija

Studijos uþsienyje

Tai vienintelë studijø programa Lietuvoje, suteikianti ga-limybæ ne tik puikiai iðmokti bendrauti lenkø kalba ir paþintiturtingà Lenkijos kultûrà, bet ir ágyti pedagoginá pasiruoðimà,perteikti ðias þinias ir gebëjimus kitiems. Neatsiejama studijøproceso dalis – paþintinës ekskursijos po Lietuvà, Lenkijà irkitas kaimynines ðalis.

Lenkø filologijos bakalauro studijø programa yra skirtane tik baigusiems bendrojo ugdymo mokyklas lenkø dësto-màja kalba, bet ir lietuviø ar rusø mokyklø abiturientams,taèiau ið jø reikalaujama atitinkamo lenkø kalbos mokëjimolygio, uþtikrinanèio jø pilnavertá dalyvavimà uþsiëmimuoselenkø dëstomàja kalba.


Karjeros galimybës


Dalyko pedagogikos, lenkø filologijos bakalauras,pedagogas.

Absolventai ágis lingvistikos, literatûros ir kultûros þiniø,gerai paþins Lenkijos ir Pietryèiø Lietuvos kultûrà, gebës tai-syklingai ir veiksmingai bendrauti lenkø kalba, kurti ir versti álenkø kalbà ávairiø þanrø tekstus, parenkant tinkamas ko-munikacines strategijas, interpretuoti literatûros ir kultûrosreiðkinius pasauliniame ir lokaliniame kontekstuose, ini-cijuoti kultûrinæ veiklà visuomenëje.

Ko iðmoksiu?

Absolventai gali dirbti lenkø kalbos mokytojais bendro-jo ugdymo ir profesinëse mokyklose, gimnazijose, mokymocentruose, papildomo ugdymo ástaigose, kalbos kursuose,taip pat tarptautinëse ámonëse, turizmo sektoriuje, verslo,vyriausybinëse ir nevyriausybinëse organizacijose ir valdy-mo institucijose, kur reikalingas gebëjimas veiksmingai ben-drauti lenkø kalba. Studijas galima tæsti humanitariniø arbasocialiniø mokslø srities magistrantûroje.

Studijø krypties dalykai (kalbotyros ávadas, dabartinë lenkøkalba, kalbos kultûra, raðytinës kalbos kultûra, istorinës gra-matikos pagrindai, slavø kalbø raida, kalbø kontaktai, retorikospagrindai, teksto lingvistikos pagrindai, stilistika, etnolingvisti-ka, vertimo pagrindai, lenkø ir lietuviø gretinamoji leksikologijair gramatika, lenkø literatûra, vaikø ir jaunimo literatûra, Lietuvoslenkø literatûra, literatûros mokslo ávadas, literatûros teorija,Lenkijos kultûra ir istorija, kraðto paþinimas, kultûrinës veiklosvadyba), pedagoginiø studijø bloko dalykai (ugdymo filosofija,sveikatos ugdymas, bendroji ir raidos psichologija, edukacinëir specialioji psichologija, pedagogika, ugdymo sistemos ir spe-cialioji pedagogika, dalyko didaktika) ir bendrauniversitetiniaidalykai (specialybës kalba (lietuviø), uþsienio kalba, Lietuvosvalstybingumo ir kultûros istorija, pasirenkami dalykai).


Praktika

Lenkø filologijos programos studentams suteikiama galimy-bë pagal Erasmus+ programà vykti mokytis á daugelá universite-tø Lenkijoje ir kitose ðalyse. Kasmet IV kurso studentai kartu sumoksliniu konsultantu (Lenkø kalbos, kultûros ir didaktikoscentro dëstytoju) dviem savaitëms vyksta á Vroclavo univer-sitetà, lanko lenkø filologijos uþsiëmimus, kaupia medþiagà iruniversiteto bibliotekose individualiai studijuoja mokslinæ lite-ratûrà, ruoðdami filologijos baigiamàjá darbà, lavina kalbosvartojimo ágûdþius ávairiose komunikacinëse situacijose.

Studijø procesà praturtina ávairiø Lenkijos, Èekijos, Vokie-tijos ir kt. aukðtøjø mokyklø dëstytojø ir profesoriø paskaitos iruþsiëmimai, kuriuos jie veda specialiai mûsø studentams daþ-nø vizitø metu LEU Lenkø kalbos, kultûros ir didaktikos centre.

Gerà pedagoginá pasirengimà uþtikrina ávairiose mokyk-lose atliekama pedagoginë praktika (II kurse – pedagogo asis-tento praktika, III – pedagoginë praktika globojant mentoriui,IV – savarankiðka pedagoginë praktika), palaipsniui rengiantástudentà pedagogo karjerai. III ir IV kursuose praktikos daþ-niausiai atliekamos Vilniaus miesto mokyklose, globojantaukðèiausios kvalifikacijos lenkø kalbos mokytojams (eks-pertams, metodininkams ir vyr. mokytojams). Taip pat studijømetu rengiamos kalbinës praktikos Lenkijoje, suteikianèios sàlygøir galimybiø lavinti studentø kalbinæ kompetencijà ir ágûdþius.

LEU / 2015 / 17

Prancûzø filologija


Studentai turi galimybæ dalyvauti tarptautinëse studentø

mainø programose ir studijuoti Limoþo ir Vakarø Bretanës

universitetuose Prancûzijoje, Saint-Louis universitete Bel-

gijoje, Lenkijos Ostravos, Kazimierz Wielki, Jagiellonski,

Varðuvos ir Bialystoko universitetuose, Turkijos Dumlupi-

nar ir Fatih universitetuose, Vengrijos Eszterhazy Karoly

koledþe, Vokietijos Humboldt, Greifswald ir Erfurto univer-

sitetuose, Italijos Modenos universitete ir kt. institucijose.

Studijos uþsienyje

Visø studijø metu studentai atlieka 3 pedagogines

praktikas: pedagogo asistento praktika, pedagoginë

praktika globojant mentoriui ir savarankiðka pedagoginë

praktika. Taigi studentas visø studijø metu rengiasi bûsimam

pedagogo darbui. Kasmet programos studentai vyksta á

kalbinæ praktikà Prancûzijoje.

Praktika

Studijø krypties dalykai (dabartinë prancûzø kalba,

gramatika, ðalityra, leksikologija, stilistika ir kt.) ir pedagoginiø

studijø dalykai (pedagogika, psichologija, sveikatos ugdymas,

didaktika, pedagoginë praktika, pedagoginiø studijø bai-

giamasis darbas).


Absolventai, baigæ prancûzø filologijos bakalauro stu-

dijas, gali dirbti prancûzø kalbos mokytojais pagrindinëse,

bendrojo ugdymo, profesinëse mokyklose, progimnazijose,

gimnazijose, papildomo ugdymo ástaigose, kalbø centruose ir kt.

institucijose. Bakalaurai, baigæ prancûzø filologijos pagrindiniø

studijø programà, gali rinktis Taikomosios lingvistikos ir tarpkul-

tûrinës komunikacijos, Edukologijos magistrantûros studijas.

Karjeros galimybës

Absolventai, baigæ prancûzø filologijos bakalauro stu-

dijas, ágis mokytojo profesijai reikalingas kultûrines, ben-

dràsias, profesines ir specialiàsias kompetencijas ir ge-

bës projektuoti savo profesinæ karjerà; kûrybiðkai taikyti

teorines edukologijos, psichologijos, sveikatos ugdymo,

didaktikos þinias ir dalyko sampratà pedagogo darbe; ágis

prancûzø kalbos lingvistiniø þiniø, gebës analizuoti kalbà

ávairiais struktûriniais ir semantiniais aspektais, vartoti ling-

vistines sàvokas, bendrauti prancûzø kalba B2 lygiu (pagal

Bendruosius Europos kalbø metmenis), ávardyti prancûzø

literatûros ir jos krypèiø aspektus, ávertinti veiksnius, lëmusius

Prancûzijos istorijos, kultûros ir valstybës institucijø raidà,

politinæ sanklodà ir kultûriná palikimà, gebës bendrauti ant-

ràja uþsienio (anglø arba vokieèiø) kalba B1 lygiu (pagal

Bendruosius Europos kalbø metmenis).

Ko iðmoksiu?

Dalyko pedagogikos, prancûzø filologijos bakalauras,pedagogas.


Programa skirta ne tik besimokiusiems prancûzø kalbos

mokykloje, bet ir tiems, kurie jos visai nesimokë. Studijuodami

prancûzø filologijà puikiai iðmoksite prancûzø kalbà ir susi-

paþinsite su prancûziðkai kalbanèiø ðaliø istorija, kultûra, lite-

ratûra ir geografija. Tai kalba, kuria kalba daugiau nei 200

milijonø þmoniø penkiuose þemynuose. Be to, tai Europos

Sàjungos ir daugybës tarptautiniø organizacijø „darbinë“ kalba.

Prancûzø filologijos bakalauro studijø programa yra

iðskirtinë dar ir tuo, kad ji yra vienintelë programa Lietuvoje,

pagal kurià rengiami prancûzø kalbos mokytojai.


LEU / 2015 / 18

Ði studijø programa suteikia galimybæ paþinti rusø kalbos,literatûros, kultûros klodus, tarpkultûrinës komunikacijos specifi-kà, plëtoti ir gilinti rusø filologijos þinias, ugdyti dalyko pedagoguibûtinus gebëjimus ir ágûdþius, ágyti pedagogo kvalifikacijà. Pro-grama skirta mokytis ir mokyti rusø kalbos kaip uþsienio kalbos.

Rusø filologijos pedagogika ir tarpkultûrinë komunikacija




Ko iðmoksiu?

Karjeros galimybës

Rusø filologijos pedagogikos ir tarpkultûrinës komu-nikacijos programos absolventai sëkmingai dirba ne tikuþsienio kalbø mokytojais bendrojo ugdymo mokyklose, gim-nazijose, dësto kolegijose ir universitetuose, bet ir steigiavertimø biurø, dirba ir uþima vadovaujamø postø ðvietimo irkultûros ástaigose, nevyriausybinëse organizacijose, EuroposSàjungos institucijose, turizmo sektoriuje ir kt.


Studijos uþsienyje

Rusø filologijos pedagogikos ir TK programos studen-tams suteikiama galimybë pagal Erasmus+ programà vyktimokytis á daugelá universitetø kitose ðalyse. Studentai turigalimybæ dalyvauti Erasmus+/Socrates mainø programoje.LEU pasiraðæs dviðales tarpuniversitetines bendradarbia-vimo sutartis su Maskvos M. V. Lomonosovo valstybiniu,Maskvos miesto pedagoginiu, Rusijos valstybiniu A. I. Ger-ceno pedagoginiu, Pskovo valstybiniu, Baltijos federaliniuImanuelio Kanto ir kitais universitetais. Paþangiausi studen-tai vyksta á tarptautines lingvistines mokyklas, tarptautinesjaunimo stovyklas ávairiose ðalyse. Rusø filologijos peda-gogikos ir TK studijø programos studentams organizuojamamuziejinë praktika Sankt Peterburge.

Filologijos studijos ne tik patobulina studijuojamø kalbøágûdþius, bet ir padeda susirasti naujø draugø ir taptipasaulio þmogumi.

Rusø filologijos pedagogikos ir tarpkultûrinës komunika-cijos studijø programos studentai atlieka tris pedagoginespraktikas: pirmoji (6 savaièiø) pedagogo asistento pedagoginëpraktika atliekama antraisiais studijø metais; antroji (8 savai-èiø) pedagoginë praktika globojant mentoriui organizuojamatreèiaisiais studijø metais; treèioji (8 savaièiø) savarankiðka pe-dagoginë praktika vykdoma ketvirtaisiais studijø metais. Tokiubûdu studentas studijø metu rengiasi bûsimam pedagogodarbui, nuosekliai taikydamas ágytas þinias praktikoje. Prak-tikos atliekamos pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose.

Praktika

Studijø krypties dalykai (dabartinë rusø kalba, stilistika,Rusijos ðalityra, rusø literatûra, vertimo pagrindai, tarpkultû-rinës komunikacijos pagrindai, kultûrologijos pagrindai ir kt.)ir pedagoginiø studijø dalykai (pedagogika, psichologija,sveikatos ugdymas, dalyko didaktika).

Absolventai, baigæ rusø filologijos pedagogikos ir tarp-kultûrinës komunikacijos studijas, ágis kultûrines, bendràsias,profesines ir specialiàsias kompetencijas, gebës kûrybiðkaitaikyti teorines psichologijos, edukologijos, sveikatos ugdymo,didaktikos þinias, suvoks ðiø þiniø svarbà dalyko pedagogodarbe, gebës savarankiðkai projektuoti savo profesinæ karjerà,mokës pagrindinius kalbotyros terminus ir literatûrologijosmokslo sàvokas, susipaþins su kalbø klasifikacijomis, litera-tûros kryptimis ir raida, ávairiais filologiniais tyrimo metodais,gebës praktiðkai taikyti ágytas þinias ir naujausius filologiniøtyrimø metodus, bendrauti rusø kalba C1 lygiu (pagal Ben-druosius Europos kalbø metmenis), aktyviai dalyvauti globaliosþiniø visuomenës gyvenime. Bakalaurai gebës bûti atviripasaulio, Europos ir Lietuvos kaitai, interpretuoti naujo-ves vertybiniu, etiniu, autentiðkumo ir prasmës aspektais,bus pasirengæ iððûkiams, dialogui, refleksijai. Taip pat gebëspanaudoti ágytus socialinius ir kultûrinius kitø ðaliø kultûrøpaþinimo ágûdþius, mokës bendrøjø universitetiniø funda-mentaliøjø teoriniø ir praktiniø dalykø pagrindus.

Dalyko pedagogikos, rusø filologijos bakalauras,pedagogas.

LEU / 2015 / 19

Vokieèiø filologija


Studentai, pasirinkæ vokieèiø filologijos studijas, gali da-lyvauti tarptautinëse Erasmus+ mainø programose. Vokieèiøfilologijos studentai vyksta vienà ar du semestrus studijuoti áávairias Vokietijos ir Austrijos aukðtàsias mokyklas. Ðios ðalyssiûlo aukðèiausio lygio studijas patraukliuose ir kultûros po-þiûriu ávairiapusiðkuose universitetiniuose miestuose.


Visame pasaulyje paplitusi vokieèiø kalba yra pirmoji ir

antroji kalba apie 125 milijonams þmoniø. Vien Europoje apie

100 mln. þmoniø vokieèiø kalba yra gimtoji: kas kalba vokið-

kai, tas gali susikalbëti su kas ketvirtu ES pilieèiu. Vokieèiø

kalba yra viena ið oficialiø ES kalbø ir kartu su anglø ir pran-

cûzø kalbomis svarbiausia „darbinë“ kalba.

Studijuodami vokieèiø filologijà LEU, Jûs ne tik puikiai

iðmoksite vokieèiø kalbà, bet ir ágysite teoriniø þiniø apie jà,

susipaþinsite su vokiðkai kalbanèiø ðaliø kultûra, literatûra ir

istorija. Taip pat ágysite pedagogo kvalifikacijà ir gebësite tai-

kyti teorines psichologijos, edukologijos, sveikatos ugdymo,

vokieèiø kalbos didaktikos þinias dalyko pedagogo darbe.

Vokieèiø filologijos bakalauro studijø programa skirta ne

tik besimokiusiems vokieèiø kalbos mokykloje, bet ir tiems,

kurie jos nesimokë.


Dalyko pedagogikos, vokieèiø filologijos bakalauras,pedagogas.

Ko iðmoksiu?

Absolventai, baigæ vokieèiø filologijos bakalauro studijø

programà, ágis specialybës kalbos filologiniø þiniø, gebës ana-

lizuoti kalbà ávairiais aspektais, mokës, supras ir gebës tinka-

mai vartoti ir aiðkinti lingvistines sàvokas, iðmanys kalbotyros

kryptis ir metodologijas, ágis ðiuolaikinës vokieèiø kalbos þi-

niø, atitinkanèiø C1 lygá (pagal Bendruosius Europos kalbø

metmenis), antrosios uþsienio kalbos komunikaciniø gebëjimø,

iðmanys vokieèiø literatûros ir kultûros aspektus.

Karjeros galimybës

Absolventai, baigæ ðià studijø programà, bus pasirengæprofesinei karjerai ávairiose srityse. Visø pirma kaip mokytojaibendrojo ugdymo mokyklose ir kitose ugdymo institucijose. Peda-goginio ciklo kursai ir trys pedagoginës praktikos sudaro sà-lygas ágyti tvirtas pedagogo kompetencijas. Besipleèianèioje ESdarbo rinkoje vokieèiø kalbos ir kultûros þinios teikia daugiaugalimybiø vokieèiø filologijos absolventams sëkmingai ásidar-binti Vokietijos ámonëse Lietuvoje, turizmo ir kituose sektoriuose.


Studijø krypties dalykai: dabartinë vokieèiø kalba, vokieèiøkalbos fonetika ir fonologija, gramatika ir jos teorija, vokiðkai kal-banèiø ðaliø ðalityra, kalbotyros ávadas, literatûra, leksikologija,stilistika, vertimo pagrindai, mokslinio tiriamojo darbo ávadas, áva-das á vokieèiø kalbos istorijà, pasirenkama antroji uþsienio kalba.

Pedagoginiø studijø dalykai: sveikatos ugdymas, bendrojiir raidos psichologija, edukacinë ir specialioji psichologija, pe-dagogika, ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika, dalykodidaktika, ankstyvojo uþsienio kalbos ugdymo didaktika.

Bendrieji universitetiniai dalykai: specialybës kalba, lotynøkalba, Lietuvos valstybingumo ir kultûros istorija, ugdymo filosofija.

Studijø metu atliekamos trys pedagoginës praktikos:ðeðiø savaièiø pedagogo asistento praktika antraisiais studijømetais, aðtuoniø savaièiø pedagoginë praktika globojant mento-riui treèiaisiais studijø metais ir aðtuoniø savaièiø savarankiðkapedagoginë praktika ketvirtaisiais studijø metais. Praktikosatliekamos bendrojo ugdymo mokyklose. Dalá praktikø galimaatlikti Vokietijos Heidelbergo ir Liubeko miestø mokyklose.

Studijos uþsienyje

Praktika

LEU / 2015 / 20

Dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga

Gamtos, matematikos ir technologijø fakulteto misija – vykdyti studijas, teikianèiasasmeniui moksliniais tyrimais grindþiamà, ðiuolaikiná gamtamokslinio paþinimo irtechnologijø lygá atitinkantá universitetiná iðsilavinimà, plëtoti fundamentinius ir tai-komuosius mokslinius tyrimus, ugdyti visapusiðkai iðsilavinusià, kûrybingà ir veikliàasmenybæ, gebanèià daryti poveiká mokslo, ðvietimo ir kultûros paþangai, visuomenësdemokratiðkumui ir pilietiðkumui, puoselëti jaunimo dorà, atsakomybæ, tautiðkumà,patriotizmà ir tolerancijà.

Gyvenime priimame daug svarbiø sprendimø, taèiau specialybës pasirinkimas,ko gero, yra vienas ið svarbiausiø. Didþiuojamës savo absolventais, sudaranèiais dau-gumà Lietuvos tiksliøjø, gamtos, geografijos, fiziniø ir technologijø mokslø mokytojøbendruomenëje. Jø pasiekimai skatina mus tobulëti!

Studentë Karolina Bakanauskaitë

Studijos Gamtos, matematikos ir technologijø fakultete – vienas geriausiø manosprendimø. Studijø procesas nespëja tapti rutina, nes paskaitø metu ágytos teorinësþinios átvirtinamos praktikos darbais universitete. Ásimintiniausiomis vasaros aki-mirkomis tampa tos, kurias praleidai kartu su kurso draugais lauko praktikose.Svarbiausia, kad neturi bijoti, jog kaþko nesuprasi ar nesugebësi padaryti, nes þinai, kadtavæs lauks labiausiai atsidavæ ir geranoriðkiausi dëstytojai. Jie visada pasirengæpadëti ir pasidalyti savo þiniomis ir patirtimi su tavimi.



• Biologija• Geografija (turizmo vadyba)• Geografijos ir istorijos pedagogika

• Interneto ir medijø technologijos• Matematikos ir informatikos mokymas• Technologijø pedagogika

Gamtos, matematikos irtechnologijø fakultetas

• Biologija• Biologijos edukologija• Fizika• Fizikos ir astronomijos edukologija

• Geografija• Geografijos edukologija• Informatika• Matematika• Technologijø edukologija

Studentø g. 39, GMTF 217 kab., LT-08106 Vilnius (8 5) 275 89 35 [email protected] www.leu.lt/gmtf

LEU / 2015 / 21

Pagal Erasmus+ praktikos programà daþniausiai vykstama

á Helsinkio (Suomija), Pietø Èekijos Budejovicø (Èekijos

Respublika), Patros (Graikija) universitetus. Taip pat galima

vykti á Daugpilio (Latvija), Suleymano Demirelio (Turkija),

Dokuzo Eylulo (Turkija) ir kitus universitetus.

Biologija



Iðskirtinumas, unikali gaunama kvalifikacija (dvigubasbakalauras ir kvalifikacija; stipendijos). Studijø programarealizuojama pagal lygiagretø modelá – rengiama biologospecialybei ir pedagogo profesijai.


Dalyko pedagogikos, biologijos bakalauras, pedagogas.

Ko iðmoksiu?

Gebësite paþinti biologinæ ávairovæ ir ávertinti jos bûklæ;identifikuoti svarbiausias augalø, gyvûnø ir kitø organizmøsistemines grupes ir svarbesnes rûðis gamtoje, iðmanysiteorganizmø ir þmogaus morfologijà, anatomijà, fiziologijà,ekologijà, genetikà, organizmø tarpusavio ryðius, svarbiau-sius biologinius procesus; evoliucinæ pasaulio sampratà, ágy-site biotechnologijø teorinius pagrindus, biologijos mokslugrindþiamø þiniø apie save patá. Susiformuos laboratoriniodarbo ir tyrimø gamtoje ágûdþiai; gebësite naudoti ávairiusbiologinës analizës metodus, organizuoti ir rûpintis aplin-kos kokybës gerinimu ir biologinës ávairovës iðsaugojimu,mokësite taikyti naujausias edukacines idëjas, ðiuolaikinesmokinio paþinimo ir vertinimo strategijas.

Karjeros galimybës

Baigusieji ðià specialybæ dirba gimnazijose, bendrojo

ugdymo mokyklose biologijos mokytojais; tæsia studijas bio-

logijos ar ekologijos ir aplinkotyros krypèiø magistrantûroje,

doktorantûroje; ágytas iðsilavinimas suteikia galimybæ dirbti

biologo darbà gamtos apsaugos departamentuose ir kitose

aplinkos apsaugos ástaigose, visuomenës sveikatos cen-

truose, laboratorijose, individualiose ir valstybinëse ámonëse.


Augalø organografija, augalø struktûrinës adaptacijos,

bestuburiø sistematika, Lietuvos bestuburiø fauna, stuburi-

niø sistematika, stuomeniniø augalø sistematika, Lietuvos

flora, histologija ir embriologija, biofizika, biologinë che-

mija, biologijos didaktika, biologijos mokymo metodika,

ekologija, augalø ir gyvûnø bendrijø ekologija, molekulinë

biologija, genetika ir biotechnologijos pagrindai, paveldimosios

informacijos variacijos, þmogaus ir gyvûnø fiziologija,

þmogaus anatomija, mikrobiologija su virusologija, ekologija

ir jos pasirenkamieji dalykai, evoliucijos teorija ir kt.

Praktika

Profesinës veiklos lauko praktika: bestuburiø zoologijos,

stuburiniø zoologijos, augalø morfologijos, stuomeniniø au-

galø sistematikos, bendrijø ekologijos. Praktika vyksta

mokomojoje praktikos bazëje Trakø rajone, Tamaðiavos kaime,

ðalia Aukðtadvario miestelio (apie 65 km nuo Vilniaus), ir

kitose biologine ávairove ir iðskirtiniu kraðtovaizdþiu pasi-

þyminèiose Lietuvos ir uþsienio vietose.

Pedagoginë praktika: pedagogo asistento praktika

(II kurse), pedagoginë praktika globojant mentoriui (III kurse),

savarankiðka pedagoginë praktika (IV kurso aðtuntame se-

mestre) gali bûti atliekama ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio

mokyklose, kitose Lietuvos ir uþsienio institucijose.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 22

Geografija



Lietuvos edukologijos universitete – vienoje seniausiø,

gilias tradicijas puoselëjanèioje Lietuvos geografø kalvëje – jau

daugiau nei 70 metø rengiami geografijos specialistai.

Dauguma Lietuvos geografijos mokytojø – mûsø auklëtiniai.

Geografijos bakalauro studijø programa Lietuvos edukologi-

jos universitete yra unikali. Studentai, èia baigæ geografijos

studijø programà, be geografijos bakalauro laipsnio dar ágyja

ir mokytojo kvalifikacijà, todël darbo rinkoje gali konkuruoti ir

kaip geografai, ir kaip mokytojai.


Dalyko pedagogikos, gamtinës ir visuomeninës geog-rafijos bakalauro laipsnis bei pedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Iðmanysite gamtinës ir socialinës geografijos reiðkinius

ir procesus, atsakingai vertinsite visuomenës gyvenimo so-

cialinius, kultûrinius, ekonominius ir politinius vyksmus, in-

tegruosite dalykines þinias, susiedami geografijà su kitais

mokslais. Absolventai taiko ágytas þinias praktinëje veiklo-

je; kûrybingai, savarankiðkai ir atsakingai dirba; naudojasi

informacinëmis technologijomis, ieðko informacijos ir jà ku-

ria; dirba individualiai ir komandoje, planuoja ir organizuoja

savo darbà; veikia ir prisitaiko prie naujø ir besikeièianèiø

situacijø; realizuodami ávairius praktinius projektus, puose-

lëja gamtinæ ir kultûrinæ aplinkà.

Geografijos programos studijø siekiniai ir jø sudëtingumo

lygis atitinka nacionalinëje ir Europos kvalifikacijø sandaroje

apraðytus kvalifikacinius reikalavimus. Tai reiðkia, kad ágytas

studijø diplomas pripaþástamas visoje Europos Sàjungoje.

Programos absolventai sëkmingai gali tæsti magistrantûros

studijas ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio aukðtosiose mokyklose.

Ágytas platus specialisto akiratis leidþia prasmingai

suvokti sparèius dabartinio dinamiðko pasaulio pokyèius,

o studijø metais iðugdytas integruotas poþiûris padeda

sëkmingai kopti karjeros laiptais ávairiose srityse: gamtos

apsaugos, teritorinio planavimo ir valdymo ástaigose, po-

litinëse struktûrose, turizmo ámonëse, dirbti geografijos

mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose,

kolegijose, tæsti mokslus geografijos ar kitos srities ma-

gistrantûros studijose.

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 23

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai: filosofija,

specialybës uþsienio kalba, specialybës kalba, ugdymo

filosofija. Specialybës pagrindø ir alternatyviai pasirenkamie-

ji dalykai: ávadas á visuomeninæ geografijà, biogeografija

ir dirvotyra, geologijos pagrindai, geomorfologija, topogra-

fija ir kartografija, hidrologija, gamta ir civilizacija, visuo-

meninë geografija, vandenynø geografija, ekonominë

statistika, pasaulio ûkio ðakø geografija, þemynø geografija,

Lietuvos gamtinë geografija, geografinë sfera, bakalauro bai-

giamojo darbo metodika, politinë geografija, aplinkosauga,

Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø geografija. Privalomai pa-

sirenkami geografiniai dalykai: meteorologija ar klimatologija,

gamtiniø arba socialiniø geografiniø tyrimø metodologija,

geografinës informacinës sistemos arba skaitmeninë kar-

tografija, gyventojø geografija arba gyvenvieèiø geografija,

kraðtotyra arba turizmo geografija, regioninë visuomeninë

geografija arba regionalistikos geografiniai pagrindai,

Lietuvos visuomeninë geografija, Lietuvos socialiniai eko-

nominiai regionai, Vilniaus miesto geografija, gemologija,

þemës gelmiø tyrimai, gamtinës arba visuomeninës globa-

linës problemos, kraðtovaizdþio geografija, kraðtovaizdþio

tyrimai, Lietuvos etninës þemës ir jø problemos, Lietuvos

geografijos istorija, aktyvûs geografijos mokymo metodai,

Lietuvos geologija, Baltijos jûros geografija, þemë – þmoni-

jos buveinë, integruoto geografijos mokymo pagrindai.



Studijos uþsienyje

Studijuojantieji pagal geografijos programà gali iðvykti 6–

12 mën. mokytis arba atlikti praktikos pagal dviðales mainø

programas Vokietijoje, Didþiojoje Britanijoje, Turkijoje,

Maltoje, Lenkijoje. Labai populiari Erasmus+ akademiniø

mainø programa, pagal kurià geografai vyksta á Èekijà,

Lenkijà, Ispanijà, Portugalijà, Turkijà ir kitas ðalis.

Studentai dalyvauja geologijos, biogeografijos, me-

teorologijos, hidrologijos, kraðtotyros ir turizmo, gyventojø

ir gyvenvieèiø geografijos, kompleksiniø vietovës tyrimø prak-

tikose, vyksta á ádomiausius Europos regionus: Lenkijà, Èekijà,

Vokietijà, Slovakijà, Kroatijà, Graikijà, Turkijà.

Praktika

LEU / 2015 / 24

Geografijos ir istorijos pedagogika



Ðiuolaikinio ðvietimo kontekste Geografijos ir istorijos pe-dagogikos studijø programa absolventams atvers platesneskarjeros galimybes. Jiems bus lengviau ásidarbinti ðvietimoástaigose, nes jie jau turës platesnes tarpdisciplinines kom-petencijas, gebës greièiau integruoti turinio, metodø, veiklossritis. Bakalaurams bus lengviau susidaryti pakankamàpamokø krûvá. Jie galës dirbti geografijos ir istorijos mo-kytojais progimnazijose, bendrojo lavinimo mokyklose,gimnazijose, licëjuose, kolegijose, gamtos apsaugos, teritorinioplanavimo ir valdymo ástaigose, turizmo ámonëse, taip patávairiose Lietuvos papildomo ugdymo ástaigose.


Dalyko pedagogikos, gamtinës, visuomeninës geografi-jos ir istorijos bakalauro laipsnis bei pedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Iðmanysite geografijos ir istorijos reiðkinius, procesus;atsakingai vertinsite visuomenës gyvenimo socialinius, kultû-rinius, istorinius, erdvinius, ekonominius ir politinius vyksmus;integruosite dalykines þinias, susiedami geografijà ir istorijàsu kitais mokslais; ágysite fundamentalias þinias ir supratimàapie pasaulio ir Lietuvos geografijos bei istorijos politinius,socialinius, ekonominius, kultûrinius, gamtinius procesus,gebësite perteikti ir integruoti þinias pasaulio istorijos irgeografijos kontekste; kûrybiðkai taikyti teorines psichologi-jos, edukologijos, sveikatos ugdymo, geografijos ir istorijosdidaktikos þinias, supratimà dalyko pedagogo darbe.

Karjeros galimybës

Ágytos þinios ir iðugdytas integralus poþiûris padedakopti karjeros laiptais gamtos apsaugos, teritorinio plana-vimo ir valdymo ástaigose, politinëse struktûrose, vykdytikultûrinæ, istorinæ ir geografinæ erdvinæ edukacijà ðvietimo irmokslo, kultûros ástaigose, ávairiuose pilietinës ir kultûrinës


Pedagoginiø studijø dalykai: sveikatos ugdymas, bendrojiir raidos psichologija, pedagogika (didaktika ir hodegetika), ug-dymo sistemos ir specialioji pedagogika. Specialybës pagrindøir alternatyviai pasirenkamieji dalykai: biogeografija ir dirvoty-ra, geomorfologija su geologijos pagrindais, kraðtovaizdþiogeografija, topografija ir kartografija, hidrologija ir vandenynøgeografija, meteorologija ir klimatologija, gyventojø ir gyven-vieèiø geografija, þemynø geografija, politinë geografija, pa-saulio ûkio ðakø geografija, visuomeninë geografija, aplinko-sauga ir globalinës problemos, Lietuvos gamtinë geografija,Lietuvos visuomeninë geografija, regioninë visuomeninë ge-ografija, dalyko didaktika, Europos proistorë, antikos istorija,istorijos studijø ávadas, etnologijos ávadas, viduriniø amþiøistorija, Lietuvos istorija, naujøjø laikø istorija, moderniojiistorija, Lietuvos kultûros istorija.

Praktika

Studentai turi 3 pedagogines praktikas. Antrame kurse –pedagogo asistento praktika, treèiame kurse – pedagoginëpraktika vadovaujant mentoriui, ketvirtame kurse – savaran-kiðka pedagoginë praktika. Studentai dalyvauja geologijos,biogeografijos, meteorologijos, hidrologijos, gyventojø irgyvenvieèiø geografijos, istorijos, archeologijos, etnologijos,kraðtotyros praktikose, vyksta á ádomiausius Europos regionus(Èekija, Slovakija, Kroatija, Graikija, Turkija).

Studentams pagal Erasmus+ mainø programà sudary-tos galimybës gilinti þinias uþsienio ðaliø universitetuose.

Studijos uþsienyje

paskirties centruose, muziejuose, dirbti geografijos ir istorijosmokytojais bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, ko-legijose, tæsti mokslus geografijos ar kitose magistrantûrosstudijose. Absolventai galës studijuoti humanitariniø arsocialiniø mokslø srities magistrantûrø programà ir ágytipapildomø specializacijø.

LEU / 2015 / 25


Interneto ir medijø technologijos


Tai nauja bakalauro studijø programa. Studijø progra-mos poreikis grindþiamas informacijos ir ryðio technologijø(IRT) specialistø poreikio augimu Lietuvoje ir kitose Euro-pos Sàjungos (ES) ðalyse. Ðiuo metu ruoðiamø specialistøskaièius yra nepakankamas. Europos skaitmeninëje dar-botvarkëje teigiama, kad be patyrusiø specialistø ES ðaliøIRT sektorius negali veiksmingai augti ir didinti Europos eko-nomikos konkurencingumo ir naðumo. Iki 2015 m. Europo-je gali pritrûkti net 700 000 IRT specialistø. Lietuvos darbobirþos duomenimis, iki 2015 m. 90 proc. visuose darbuosereikës IRT naudojimo ágûdþiø. Planuojama, kad 2015 m.specialistø skaièius padidës iki 5,26 mln. Rengiant naujàprogramà, siekiama uþpildyti tokiø specialistø trûkumà irpradëti ruoðti kompiuteriniø mokymosi priemoniø ir sis-temø kûrimo specialistus.


Informatikos bakalauro laipsnis.

Ko iðmoksiu?

Interneto ir medijø technologijø studijø programos

absolventai sukaups solidø fundamentaliøjø informatikos

þiniø bagaþà, gebës taikyti ávairius metodus savo veiklos

srityse, ávaldys naujausias informacines komunikacines

technologijas.

Karjeros galimybës

Absolventai galës dirbti produkto arba projekto vadovais

(kûrëjais) ámonëse, kurianèiose ðvietimui skirtas skaitmeni-

nes priemones; informaciniø technologijø komandos nariais

informacines technologijas naudojanèiose ámonëse; organi-

zacijose, kurianèiose produktus ir paslaugas informacijos,

elektronikos, ryðio technologijø srityse; reklamos ir dizaino

agentûrose; visuomenës informavimo, vieðosios komunika-

cijos bendrovëse; informaciniø sistemø programuotojais;

kompiuteriø þaidimø kûrëjais ir programuotojais; popieriniø ir

elektroniniø spaudos leidiniø maketuotojais; internetiniø

svetainiø kûrëjais; multimedijos sistemø projektuotojais ir

kûrëjais; bendrosios programinës árangos kûrëjais. Absolventai

galës tæsti informatikos ir informatikos inþinerijos magist-

rantûros studijas Lietuvos ar uþsienio universitete.


Lavinimo dalykai, atskleidþiantys programos specifi-

kà (visuose universitetuose privalomi klasikiniai dalykai):

hipertekstinës technologijos, kompiuteriø architektûra ir

sisteminë programinë áranga, interneto technologijos, pro-

gramavimas, kompiuteriniai tinklai. Specialieji dalykai:

kompiuterinio dizaino pagrindai, atviri ðvietimo iðtekliai,

kompiuterinë grafika ir animacija 1, turinio valdymo sistemos,

informaciniø sistemø projektavimo pagrindai, vizualinës

technologijos, 3D grafika ir animacija, iðmaniøjø árenginiø

programavimas, debesø kompiuterija ir saityno paslaugos,

saityno svetainiø optimizavimas ir kiti.

Praktika

Studijø metu atliekamos praktikos paskirtis – tobulinti

savarankiðkai profesinei veiklai bûtinas kultûrines, bendrà-

sias, profesines ir specialiàsias kompetencijas. Studentai

pedagoginæ veiklà atlieka ávairiose Lietuvos mokyklose.

Studentams pagal Erasmus+ mainø programà sudary-

tos galimybës gilinti þinias uþsienio ðaliø universitetuose.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 26


Studentai pagal Erasmus+ mainø programà gali plësti irgilinti þinias uþsienio ðaliø universitetuose.

Matematikos ir informatikos mokymas


Studijø programa – iðskirtinë, nes në vienoje Lietuvosaukðtojoje mokykloje nëra rengiami matematikos ir informa-ciniø technologijø dalykø pedagogai pagal dviejø dalykø pe-dagogø rengimo schemà. Svarbu pabrëþti, kad ðie dalykømoduliai parengti vadovaujantis naujausiais matematikos irinformatikos studijø krypèiø apraðais. Dviejø dalykø pedagogokvalifikacijos ágijimas leidþia absolventui lengviau prisitaikytiprie darbo rinkos pokyèiø, padidina jo ásidarbinimo galimybes,platesná tolesniø studijø pasirinkimà.

Dalyko pedagogikos, matematikos ir informatikosbakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Absolventai gauna tinkamà matematiná pasirengimà,susipaþásta su matematikos klasikinëmis ðakomis, naujau-siomis teorijomis, jø taikymais. Tai reiðkia, kad absolven-tai ágyja loginio màstymo ágûdþiø, iðmoksta daryti iðvadas,apibendrinimus, ieðkoti optimaliø sprendimø ávairiose gyve-nimo situacijose, taikyti plaèias teorines þinias, pagrástas naujøfundamentiniø ir taikomøjø tyrimø rezultatais arba bûtinasávairioms naujovëms ádiegti. Ðio lygio kvalifikacijos apimagebëjimus planuoti veiklà, atsiþvelgiant á numatytus tiks-lus, analizuoti ir fiksuoti savo veiklos rezultatus ir teikti ata-skaitas veiklà koordinuojantiems asmenims. Taip pat ko-reguoti veiklà, atsiþvelgiant á veiklos rezultatø analizæ irspecialistø rekomendacijas, vykdyti ávairià projektinæ veiklà.

Karjeros galimybës

Studentai ágyja matematikos ir informatikos þiniø, susi-paþásta su informacinëmis technologijomis, o tai suteikiajiems pranaðumø konkurencinëje kovoje darbo rinkoje.Ágyjama pedagogo profesinë kvalifikacija reiðkia, kad magistraigali dëstyti net du dalykus – matematikà ir informatikà – visosebendrojo lavinimo pagrindinëse, vidurinëse, profesinëse mo-kyklose, kolegijose, universitetuose, neformaliojo ugdymoástaigose, mokymo centruose ir kitose mokymo ástaigose,

bankuose, draudimo bendrovëse, valstybinëse institucijoseir kt. Studijø programos absolventai gali rinktis tolimesnesmagistro studijas matematikos, informatikos ar edukologi-jos magistrantûroje ne tik LEU, bet ir kitame universitete.Baigusieji iðlyginamàsias studijas gali stoti á informatikos armatematikos magistrantûrà.

Pagrindinës krypties mokomojo dalyko (matematikos) modu-lis: matematinë analizë, diskreèioji matematika, tiesinë algebra irgeometrija, elementarioji matematika matematikos mokslo po-þiûriu, analizinë ir diferencialinë geometrija, diferencialiniø lygèiøteorija, algebrinës struktûros ir skaièiø teorija, kompleksinio kinta-mojo funkcijø teorija, matematinë statistika, realaus kintamojofunkcijø teorija, tikimybiø teorija ir apraðomoji statistika, skaiti-niai metodai. Gretutinës krypties mokomojo dalyko (informati-kos) modulis: programavimo ávadas (LOGO) technologijosmatematikai, kompiuteriø architektûra ir sisteminë programinëáranga, kompiuterinës matematikos sistemos, hipertekstinëstechnologijos, objektinio programavimo ávadas, duomenøanalizës strategijos, vaizdinis programavimas, informacijosvaldymas, programavimo metodai ir algoritmø teorija, programa-vimo pagrindai, virtualios mokymo aplinkos, programø sistemosinþinerijos ávadas, kompiuteriø tinklai. Pedagoginiø studijø dalykai:bendroji ir raidos psichologija, sveikatos ugdymas, edukacinëir specialioji psichologija, pedagogika, matematikos didaktika,informatikos didaktika, ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika.

Studijos baigiamos matematiniø studijø baigiamuoju darbu,informatikos studijø baigiamuoju darbu, pedagoginiø studijøbaigiamuoju darbu.

Praktika

Studijø metu studentai atlieka pedagoginæ praktikà,susidedanèià ið trijø daliø: pedagogo asistento praktika,pedagoginë praktika globojant mentoriui, savarankiðka pe-dagoginë praktika. Pedagoginiø praktikø metu tvirtinamiir tobulinami darbo su mokiniais, matematikos ir informatikosdëstymo, organizacinio darbo gebëjimai.


Studijos uþsienyje


LEU / 2015 / 27


Technologijø pedagogika


Technologijø pedagogika skirta siekiantiems iðsiskirti ori-

ginalumu, besidomintiems menu, naujovëmis. Taip pat ir

tiems, kuriems patinka dirbti su þmonëmis, taikant ágytas þi-

nias ir gebëjimus. Jei Jums svarbi kûryba ir saviraiðka, jei

Jus þavi etnokultûra ir inovacijos, nuolatinë kaita, ieðkote gyve-

nimo iððûkiø, jei domitës sveika mityba ir norëtumëte labiau

suprasti vartojimo ir gyvenimo kokybës ryðá, Jûs galite bûti

pirmas ir parodyti kelià kitiems!

Technologijø pedagogikos bakalauro laipsnis, pedagogo

kvalifikacija.


Ko iðmoksiu?

Jûs studijuosite technologijø (dizaino istorijà, dizainà ir

dailës technologijas, konstrukcines medþiagas, etnokultûrà

ir tekstilës technologijas, maisto technologijas, mitybos fiziolo-

gijà ir higienà, nacionalinæ ir pasaulio maisto kultûrà, taikomàjà

elektronikà, interjero projektavimà, vartojimo kultûrà, meno te-

rapijà, lyderystës ir verslumo kompetencijø ugdymà, mokslinio

darbo rengimà ir diagnostikos metodus), pedagogikos ir psi-

chologijos, informaciniø technologijø (edukacinæ multime-

dijà, kompiuterinæ grafikà, 3D grafikà mokykloje) dalykus.

Technologijø dalykai: dizaino istorija, dizainas ir dailëstechnologijos, konstrukcinës medþiagos, etnokultûra ir teks-tilës technologijos, siuviniø technologijos, maisto technolo-gijos, mitybos fiziologija ir higiena, nacionalinë ir pasauliomaisto kultûra, taikomoji elektronika, interjero projektavimas,vartojimo kultûra, meno terapija, lyderystës kompetencijøugdymas, verslo technologijos; mokslinio darbo rengimasir diagnostikos metodai, pedagogikos ir psichologijos dalykai.Informaciniø technologijø dalykai: edukacinë multimedija,kompiuterinë grafika, 3D grafika mokykloje.

Studentai, studijuodami technologijø pedagogikà, peda-

goginæ praktikà atlieka bendrojo ugdymo mokyklose. Vykdo-

mos ir konstrukciniø medþiagø, maisto technologijø, siuviniø

technologijø, dizaino ir dailës technologijø bei ekologinës kû-

rybos dalykø mokomosios praktikos, kuriø metu studentai ágyja

patirties mokyti technologijø srityje.

Studentai turi galimybæ studijuoti uþsienio universitetuose

pagal Erasmus+ mainø programà. Taip pat gali atlikti pe-

dagoginæ praktikà pasirinktoje ES ðalies mokymo ástaigoje.

Absolventai gali dirbti bendrojo ugdymo, profesinëse

mokyklose, gimnazijose, kolegijose, neformaliojo ðvietimo

ástaigose; tæsti studijas edukologijos magistrantûroje. Ne-

maþa absolventø dalis sëkmingai dirba ðvietimo srityje,

sukuria savo verslà.

Praktika


Karjeros galimybës

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 28

T. Ðevèenkos g. 31, 206 kab., LT-03111 Vilnius (8 5) 233 22 78 [email protected] www.leu.lt/if



• Filosofija• Istorija• Istorijos ir etikos pedagogika• Katalikø tikybos ir istorijos pedagogika• Taikomoji istorija

Dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaiða

Jaunime,

istorija yra kelias á studijuojanèios jaunuomenës ir autentiðkà visuomenës màsty-

mà, integruojant praeities paveldà ir kuriant ateities perspektyvà, dabarties kultûrà. Jei-

gu norite tapti tikrai geru istorijos ar tikybos mokytoju, jeigu svajojate tapti mokslininku

tyrëju, jeigu norite suþinoti, kur Lietuvoje liko vienintelë Lietuvos istorijos katedra,

ir patirti, kaip „daroma“ istorija, kvieèiame jus praleisti studijø metus Istorijos fakultete!

Studentë Skaistë Mickûnaitë

Bûsimas studente, moksleivi,

lyderiai formuojasi pilietiðkoje, atsakingoje, tautos raidà iðmananèioje aplinkoje.

Jei smalsumas nuolatinis tavo palydovas, galvoje kirba tûkstanèiai ávairiausiø klausimø,

visada sieki þinoti daugiau, tavo kelias turi prasidëti Lietuvos edukologijos universiteto

Istorijos fakultete.

Istorijos fakultetas

• Krikðèioniðkoji antropologinë pedagogika

• Taikomoji etika

• Ðiuolaikinë filosofinë antropologija

LEU / 2015 / 29


Filosofija

Studijø programa gavo tarptautinæ 6 metø akreditacijà.Yra nuolatinës ir iðtæstinës studijø formos. Nereikia laikytimotyvacijos ávertinimo testo.

Patirtis liudija, kad kai kurie mûsø studentai ið tiesø susi-domi filosofija ir pasirenka jà kaip tolesná savo likimà. Vieniemstampa ádomu dëstyti filosofinæ etikà ir filosofijà mokykloje, kitinori tæsti studijas magistrantûroje ir doktorantûroje. Dar kiti imareikðtis kultûrinëje spaudoje. Jau turime absolventø, kurie, bai-gæ mûsø specialybës magistrantûros studijas, yra parengæ irapgynæ daktaro disertacijas, dësto universitetuose.

Filosofijos bakalauro laipsnis ir pedagogo profesinëkvalifikacija.

Filosofijos katedros studentai pagal Erasmus+ studijø

mainø programà gali iðvykti studijuoti á Belgijà ir Ðveicarijà.

O pagal Erasmus+ praktikos programà – á bet kurià ES ðalá.

Praktikos trukmë – 20 savaièiø. Pedagoginæ prakti-

kà sudaro trys dalys: pedagogo asistento, pedagoginë

praktika globojant mentoriui ir savarankiðka pedagoginë

praktika.

Pagrindiniai dalykai: filosofijos istorija (Antika), logika,

filosofijos ávadas, filosofijos istorija (viduramþiai, viduram-

þiø etika, rytø filosofija ir etika, filosofijos istorija (Naujieji

amþiai, epistemologija, filosofijos istorija (XIX a.), egzistenci-

në etika, ontologija, fenomenologijos etika, meno filosofija,

politinë filosofija, religijos filosofijos ávadas, socialinë filosofi-

ja, postmodernistinë etika, istorijos filosofija, XX a. filosofija.

Privalomai pasirenkami dalykai

Praktinës filosofijos specializacija: filosofija ir literatûra,

protas kaip jausmø terapija, gyvenimo filosofija, filosofija ir

psichologija, merijos ir ðiuolaikinë Lietuvos filosofija, intelek-

tualioji terapija (Antika).

Socialinës-politinës filosofijos specializacija: Antikinë

politinë filosofija, klasikinis liberalizmas: politinë filosofija,

filosofinis ideologijø pagrindimas, verslo filosofija ir etika,

naratyvas ir istorija: H. White‘o seminaras, socialinë politi-

në Lietuvos filosofija.

Filosofijos ir psichologijos specializacija: filosofija ir kogni-

tyvinë-bihevioristinë terapija, filosofija ir egzistencinë terapija,

kûryba ir psichologija, fenomenologija ir psichologija, Williamo

Jameso seminaras, filosofija ir psichoanalizë.

Karjeros galimybës

Ágijæ filosofijos bakalauro laipsná ir mokytojo kvalifikacijàasmenys gali dirbti filosofijos mokytojais bendrojo lavinimo irprofesinëse mokyklose, gimnazijose, licëjuose, mokymo centruo-se, papildomo ugdymo ástaigose, þiniasklaidoje, savivaldybëssavivaldos struktûrose, nevyriausybinëse organizacijose.

Filosofijos programos disciplinos lavina ir vysto kog-nityvinius sugebëjimus, skatina dorinio elgesio gebëjimø,mokëjimø ir ágûdþiø formavimàsi ir nuskaidrina, iðryðkinair argumentuoja vertybines orientacijas. Didelis dëmesysskiriamas filosofinio ir dorinio ugdymo santykio problemai.Bendrøjø filosofiniø teorijø ir idëjø kontekste pateikiamaedukologiniø, teoriniø ugdymo principø ir standartø loginëir metodologinë analizë, interpretacija. Programos tikslas –iðugdyti plaèios erudicijos ir labilaus intelektualumomokytojà, kuris gebëtø savarankiðkai ir kompetentin-gai vertinti ir analizuoti visuomenës raidos tendencijasbei jos perspektyvas, siejant socialiniø bei politiniø struk-tûrø raidà su platesniu kultûriniu kontekstu.

Ko iðmoksiu?

Kodël verta studijuoti ðià programà? Pagrindiniai studijø dalykai


Studijos uþsienyje

Praktika

LEU / 2015 / 30


Istorija



Istorijos studijø programa 2011 metais gavo naciona-

linæ 6 metø akreditacijà. Istorijos studijø programa unikali

keletu poþiûriø. Pirma, tai vienintelë Istorijos studijø programa

Lietuvoje, kurià baigusiems suteikiamas dalyko pedagogikos,

istorijos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Jokia ki-

ta universitetinë istorijos programa pedagogo kvalifikacijos

neteikia. Antra, Istorijos studijø programos absolventai gali

dirbti ir istoriko, ir istorijos dalyko pedagogo darbà. Tre-

èia, 50 proc. studentø, konkurso tvarka patekusiø á valsty-

bës finansuojamas vietas ir gerai besimokanèiø, mokama

tikslinë 116 Eur stipendija.

Istorijos studijø programos absolventui suteikiamas

dalyko pedagogikos, istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis

ir pedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Istorijos studijø programos absolventai:

• demonstruos þinias ir supratimà apie Pasaulio istorijos

politinius, socialinius, ekonominius bei kultûrinius procesus,

remdamiesi istoriografijos pasiekimais, gebës juos taikyti

praktikoje;

• iðmanys Lietuvos istorijos politinius, socialinius, ekono-

minius, kultûrinius procesus ir gebës perteikti þinias Pasaulio

istorijos kontekste;

• gebës rinkti, kaupti, tvarkyti, saugoti dokumentinæ ir

kità (audiovizualinæ, skaitmeninæ) medþiagà, jà tirti ir inter-

pretuoti, naudodami pagrindinius istorijos metodologinius

principus. Visa tai gebës pritaikyti tæsdami studijas antroje

studijø pakopoje;

• gebës kurti struktûruotà tekstà lietuviø kalba Lietuvos

ir Pasaulio istorijos temomis bei pristatyti já visuomenei;

• gebës kûrybiðkai taikyti teorines psichologijos, edu-

kologijos, sveikatos ugdymo, istorijos didaktikos þinias

bei supratimà dalyko pedagogo darbe, bus praktiðkai (pe-

dagoginiø praktikø metu) ágijæ mokytojo profesijos kompe-

tencijos apraðe iðvardytas kultûrines, bendràsias, profesines

ir specialiàsias kompetencijas bei gebës projektuoti savo

profesinæ karjerà;

• gebës plëtoti dialogà tarp tiksliøjø ir humanitariniø

mokslø, autentiðkai màstyti, polemizuoti kontraversiðkais is-

torijos klausimais, orientuotis á ateities perspektyvà turinèià

dabarties kultûrà.

LEU / 2015 / 31


Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus+ mainø sutartis su 13

Europos ir 4 Turkijos universitetais. Studentai turi galimybæ

atlikti Erasmus+ praktikà bet kurioje ES ðalyje.

Kasmet studijuoti á uþsiená pagal Erasmus+ mainø pro-

gramà iðvyksta 10–15 studentø. 2008–2009 m. Istorijos

fakulteto studentai studijavo Tamperës, Hamburgo,

Dumlupinaro universitetuose, 2009–2010 – Insbruko, Es-

terhazio, Tomaro, Hamburgo, Krokuvos, 2010–2014 m. –

Aydino, Bretanës, Stambulo, Dumlupinaro, Esterhazio,

Goþuvo, Hamburgo, Insbruko, Krokuvos, Tamperës, Tomaro,

Trabzono, Vroclavo universitetuose.

2011–2012 m. studentai atliko Erasmus+ praktikà

Italijoje (Parma), 2012–2014 m. – Vengrijoje (Egeryje),

Didþiojoje Britanijoje (Plimute), Lenkijoje (Krokuva).

Kasmet 5–7 studijø programos studentai vyksta á dviejø

savaièiø praktikà Vroclavo universitete.

Studijos uþsienyje

Bûsimi dalyko pedagogikos ir istorijos bakalaurantai

studijuoja bendrojo universitetinio lavinimo, studijø progra-

mos pagrindø, gretutinës studijø krypties dalykus. Bakalauro

studijos baigiamos bakalauro darbo ir pedagoginiø studijø

baigiamojo darbo gynimais.

Praktikos trukmë – 24 savaitës. Studijuojantieji atlieka:

II semestre – archeologinæ (2 sav.), IV – etnografinæ (2 sav.)

ir pedagogo asistento (4 sav.), VII – pedagoginæ praktikà

globojant mentoriui (8 sav.) ir VIII semestre – savarankiðkà

pedagoginæ (8 sav.) praktikà.

Praktika


Baigusieji istorijos studijas galës dirbti istorijos mokytojaisprogimnazijoje, bendrojo lavinimo mokykloje, gimnazijoje, licëjuje;ásidarbinti ir moksliniame institute, archyve, muziejuje, ðvietimoir mokslo, kultûros ástaigose, nevyriausybinëse organizacijose;studijuoti istorijos magistrantûroje, taip pat socialiniø ir hu-manitariniø mokslø srities magistrantûroje.

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 32


Istorijos ir etikos pedagogika


Studijø programa jungia dviejø krypèiø – istorijos ir eti-

kos – studijas. Tai ne tik galimybë tapti dviejø dalykø peda-

gogais, bet tai proga ágyti solidø humanitariná iðsilavinimà ir

pedagogo kvalifikacijà per ketverius studijø metus! Toks ið-

silavinimas atveria kelià ne tik á pedagogo karjerà, bet ir á

daugybæ kitø veiklos srièiø. 50 proc. studentø, konkurso tvarka

patekusiø á valstybës finansuojamas vietas ir gerai besimo-

kanèiø, mokama tikslinë 116 Eur stipendija.

Dalyko pedagogikos, istorijos ir etikos bakalauras,pedagogas.

Istorijos ir etikos pedagogikos absolventai:1. Parodys þinias ir supratimà apie pasaulio istorijos po-

litinius, socialinius, ekonominius bei kultûrinius procesus irgebëti juos taikyti praktikoje.

2. Iðmanys Lietuvos istorijos politinius, socialinius, eko-nominius, kultûrinius procesus ir gebëti perteikti þinias apiejuos pasaulio istorijos kontekste.

3. Gebës rinkti, kaupti ir tvarkyti dokumentinæ ir kità(audiovizualinæ, skaitmeninæ etc.) medþiagà, jà tirti ir inter-pretuoti naudojantis pagrindiniais istorijos metodologiniaisprincipais studijø metu bei toliau mokantis visà gyvenimà.

4. Gebës kurti struktûruotà tekstà lietuviø kalba Lietu-vos, pasaulio istorijos, etikos temomis ir pateikti já tikslinëmsvisuomenës grupëms.

5. Gebës ugdytiniams paaiðkinti klasikinës, ðiuolaiki-nës filosofijos ir etikos istorijà, svarbiausias taikomosiosetikos teorijas.

6. Gebës interpretuoti filosofinius bei etinius tekstus, lo-giðkai ir kritiðkai màstyti, vieðai dëstyti mintis bei argumentuoti,savarankiðkai suplanuoti ir atlikti edukacinius tyrimus, svarbiusetinëms ir socialinëms problemoms analizuoti ir vertinti.

7. Gebës ugdymo aplinkoje identifikuoti ir analizuotidorovines bendravimo problemas, numatyti jø sprendimobûdus, pozityviai spræsti konfliktus, savo veikloje vadovautisasmens laisvo apsisprendimo etika.

8. Gebës kurti ðvietimo ástaigø etikos kodeksus, dalyvautietikos komitetø, etiniø auditø veikloje bei jiems vadovauti.

9. Gebës kûrybiðkai taikyti teorines psichologijos, edu-kologijos, sveikatos ugdymo, istorijos ir etikos didaktikosþinias ir supratimà dalyko pedagogo darbe, bus praktiðkai(pedagoginiø praktikø metu) ágijæs mokytojo profesijos kom-petencijos apraðe iðvardytas bendrakultûrines, bendràsias,profesines ir specialiàsias kompetencijas bei gebës pro-jektuoti savo profesinæ karjerà.

10. Gebës padëti ugdytiniams tapti aktyviais pilieèiais,susikurti savo paþiûrø sistemà, pagrástà demokratijos ir pa-garbos þmoniø teisëms principais, puoselëti savo asmeni-næ ir kolektyvinæ tapatybæ, tarpusavio bendradarbiavimà,tolerancijà kitø kultûrø, kitokiø nuostatø atstovams.

Ko iðmoksiu?


LEU / 2015 / 33


Baigusieji Istorijos ir etikos pedagogikos studijø progra-mà galës dirbti bendrojo ugdymo mokyklos istorijos ir etikosmokytojais, ásidarbinti ávairiose ðvietimo ir socialinæ – eduka-cinæ paramà teikianèiose ástaigose; vaikø ir suaugusiøjø die-nos centruose. Absolventai galës kurti etikos kodeksus, bûtietiniais auditoriais, ðvietimo ástaigø administratoriais, ávairiøedukaciniø programø bei projektø iniciatoriais ir ágyvendin-tojais, dirbti Þmogaus teisiø apsaugos, Taikomosios etikoscentruose. Absolventai galës tæsti studijas LEU Istorijos irUgdymo mokslø fakultetø vykdomas antrosios pakopos ma-gistro studijø programas bei kitas socialiniø ir humanitariniømokslø magistro studijø programas.

Istorijos ir etikos pedagogikos studijø programos studen-tai studijuoja ðiuos dalykus:

1) istorija: Europos proistorë, Antikos istorija, Naujøjølaikø istorija (XVI–XVIII a.), Modernioji XIX a. pasaulio isto-rija, Modernioji XX a. pasaulio istorija, Etnologijos ávadas,Lietuvos istorija (XI–XV a.), Lietuvos istorija (XVI–XVIII a.),Lietuvos istorija XIX a., Lietuvos istorija XX a., Lietuvos kul-tûros istorija.

2) etika: Antikos ir Viduramþiø filosofija ir etika, Naujøjøamþiø ir XIX a. filosofija ir etika, XX a. filosofija ir etika,Rytø filosofija ir etika, Lietuvos filosofija ir etika, Bioetikair jos didaktika, Ðiuolaikinës teisingumo teorijos, Kultûrosfilosofija, Aksiologinë etika, Teisës pagrindai, Etikos di-daktika, Rûpesèio etika, Etiketo teorija ir ugdymas, Etikospropedeutika, Ugdymo filosofija, Ekologinë etika ir josdidaktika, Kritiniø teorijø didaktika, Logika ir logikos didaktika,Taikomieji edukologiniai tyrimai.

Praktikos trukmë – 20 savaièiø. Pedagoginæ praktikà

studijuojantieji atlieka: IV semestre – pedagogo asistento

(4 sav.), VII – pedagoginæ praktikà globojant mentoriui (8 sav.)

ir VIII semestre – savarankiðkà pedagoginæ (8 sav.).

Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus+ mainø sutartis su 13

Europos ir 4 Turkijos universitetais. Studentai turi galimybæ

atlikti Erasmus+ praktikà bet kurioje ES ðalyje. Kasmet studi-

juoti á uþsiená pagal Erasmus+ mainø programà iðvyksta 10–

15 studentø. 2008–2009 m. Istorijos fakulteto studentai stu-

dijavo Tamperës, Hamburgo, Dumlupinaro universitetuose,

2009–2010 – Insbruko, Esterhazio, Tomaro, Hamburgo,

Krokuvos, 2010–2014 m. – Aydino, Bretanës, Stambulo,

Dumlupinaro, Esterhazio, Goþuvo, Hamburgo, Insbruko,

Krokuvos, Tamperës, Tomaro, Trabzono, Vroclavo univer-

sitetuose. 2011–2012 m. studentai atliko Erasmus+ prakti-

kà Italijoje (Parma), 2012–2014 m. – Vengrijoje (Egeryje),

Didþiojoje Britanijoje (Plimute), Lenkijoje (Krokuva).


Karjeros galimybës

Studijos uþsienyje

Praktika

LEU / 2015 / 34


Katalikø tikybos ir istorijos pedagogika


Katalikø tikybos ir istorijos pedagogikos studijø programajungia dviejø krypèiø – katalikø tikybos ir istorijos – studijas. Taine tik galimybë tapti dviejø dalykø pedagogais, bet ir progaágyti solidø humanitariná iðsilavinimà ir pedagogo kvalifikacijàper ketverius studijø metus! Toks iðsilavinimas atveria kelià netik á pedagogo karjerà, bet ir á daugybæ kitø veiklos srièiø.


Dalyko pedagogikos, religijos studijø ir istorijos baka-lauras, pedagogas.

Katalikø tikybos ir istorijos pedagogikos absolventai:1) demonstruos þinias ir supratimà apie religijos fenomenà

ir religijø istorijà, gebës tai aptarti antropologiniu, sociologiniu iristoriografiniu poþiûriais ir ágytas þinias pritaikyti praktikoje;

2) ágis þinias ir supratimà apie krikðèionybës istorijà irkatalikø tradicijos tikëjimo turiná, gebës tai kritiðkai analizuotiir argumentuoti tikëjimo turinio suponuojamà etikà individui irsociumui; suvoks dialogo svarbà diskurso apie tikëjimà plot-mëje, atsiþvelgiant á daugiakultûriná ir daugiareliginá ðiuolaikinákontekstà; ágytas þinias gebës pritaikyti praktikoje;

3) demonstruos þinias ir supratimà apie Pasaulio istorijospolitinius, socialinius, ekonominius ir kultûrinius procesus, rem-damiesi istoriografijos pasiekimais, gebës juos taikyti praktikoje;

4) iðmanys Lietuvos istorijos politinius, socialinius, eko-nominius, kultûrinius procesus ir gebës perteikti þinias apiejuos Pasaulio istorijos kontekste;

5) gebës kûrybiðkai taikyti teorines psichologijos, edu-kologijos, sveikatos ugdymo, religijos ir istorijos didaktikosþinias bei supratimà dalyko pedagogo darbe, bus praktiðkai(pedagoginiø praktikø metu) ágijæs bendrakultûrines, bendràsias,profesines ir specialiàsias mokytojo kompetencijas ir gebësprojektuoti savo profesinæ karjerà.

Baigusieji galës vykdyti kultûrinæ, istorinæ ir religinæedukacijà ðvietimo ir mokslo, kultûros ástaigose, ávairiuosepilietinës ir kultûrinës paskirties centruose, muziejuose,nevyriausybinëse organizacijose. Taip pat galës dirbti baþ-nytiniuose sielovados centruose, katechetikos ir ðeimoscentruose, parapijose kaip referentai ar katechezës koordina-toriai, evangelizaciniuose jaunimo ir akademinës sielovadoscentruose, socialinës pagalbos centruose, studijuoti humani-tariniø ir socialiniø mokslø srities magistrantûrø programose irágyti papildomas specializacijas.

Katalikø tikybos ir istorijos pedagogikos studijø programosstudentai studijuoja ðiuos dalykus:

1) katalikø tikyba: filosofija, religijø istorija, fundamentinëteologija, liturgika ir dvasingumo teologija, bendrasis Ðven-tojo Raðto ávadas, Senojo Testamento teologija ir egzegezë,Naujojo Testamento teologija ir egzegezë, dogmø teologija,pastoracinë katechezë, bendroji moralës teologija, specia-lioji moralës teologija, Baþnyèios istorija;

2) istorija: Europos proistorë, Antikos istorija, Naujøjø laikøistorija (XVI–XVIII a.), modernioji XIX a. pasaulio istorija,modernioji XX a. pasaulio istorija, etnologijos ávadas, Lietuvosistorija (XI–XV a.), Lietuvos istorija (XVI–XVIII a.), Lietuvos is-torija XIX a., Lietuvos istorija XX a., Lietuvos kultûros istorija.

Praktikos trukmë – 20 savaièiø. Pedagoginæ praktikà stu-dijuojantieji atlieka: IV semestre – pedagogo asistento (4 sav.)praktikà, VII – pedagoginæ praktikà globojant mentoriui (8 sav.)ir VIII semestre – savarankiðkà pedagoginæ praktikà (8 sav.).

Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus+ mainø sutartis su 13Europos ir 4 Turkijos universitetais. Studentai turi galimybæatlikti Erasmus+ praktikà bet kurioje ES ðalyje.

Studijos uþsienyje

Ko iðmoksiu?


Praktika

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 35


Taikomoji istorija

Taikomosios istorijos studijø programa yra vykdoma tikLietuvos edukologijos universitete. Ið kitø Lietuvoje vykdomøistorijos studijø programø ji iðsiskiria praktikø apimtimi ir ávai-rove, o baigiamieji bakalauro darbai – taikomuoju pobûdþiu.

Istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Taikomosios istorijos studijø programos absolventai ge-bës dirbti archyvuose, muziejuose, mokyklose, tyrimø cen-truose, paveldosaugos struktûrose; istorijos verslo firmose,uþsiimanèiose uþsakomaisiais istorijos tyrimais, projektineveikla, teikianèiose konsultavimo ir ekspertavimo paslaugas;kelioniø agentûrose, þiniasklaidoje; su istorija susijusioseleidyklose, savivaldybëse ir kt.

Baigusieji studijas galës dirbti moksliniuose institutuose,archyvuose, muziejuose; ásidarbinti vieðojo administravimosektoriuje, verslo struktûrose, þiniasklaidos ámonëse, nevy-riausybinëse organizacijose; studijuoti istorijos, sociologijosar teisës magistrantûroje.

Taikomosios istorijos studentai studijuoja bendrojo univer-sitetinio lavinimo, studijø programos pagrindø, studento laisvaipasirenkamus dalykus. Studijuojami ðie privalomieji dalykai:Pasaulio istorija, Lietuvos istorija, archeologijos pagrindai,taikomosios istorijos ávadas, menotyros pagrindai, kultûrinësantropologijos pagrindai, istorinë regionalistika, istorinëkultûra, taikomosios istorijos metodologija, Istorijos edukacija,taikomosios istorijos konstravimas, komunikacinës techno-logijos taikomojoje istorijoje.

Praktika

Praktikos trukmë – 12 savaièiø. Studijuojantieji atlieka:

archeologinæ (2 savaièiø), etnologinæ (2 savaièiø) praktikas,

VI semestre – praktika pasirinktinai: mokykloje arba verslo

struktûroje (4 savaièiø), VII semestre – pasirinktinai: archyve,

paveldosaugoje arba leidykloje (4 savaièiø), VIII semestre –

pasirinktinai: kelioniø agentûroje, savivaldybëje ar medijø

srityje (4 savaièiø).

Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus+ mainø sutartis su

13 Europos ir 4 Turkijos universitetais. Studentai turi ga-

limybæ atlikti Erasmus+ praktikà bet kurioje ES ðalyje.



Ko iðmoksiu?

Karjeros galimybës

Studijos uþsienyje


LEU / 2015 / 36

T. Ðevèenkos g. 31, 216 kab., LT-03111 Vilnius (8 5) 233 05 20 [email protected] www.leu.lt/lf



• Lietuviø filologija

• Lietuviø filologijos ir istorijos pedagogika

Dekanë doc. dr. Þydronë Kolevinskienë

Lituanistika buvo ir tebëra viena svarbiausiø Universiteto specialybiø. Lietuviøkalbos ir literatûros mokytojø rengimas – prestiþinis darbo ir studijø baras, o patsdalykas liudija kalbos ir tautos tæstinumà, yra tautinës atsparos taðkas. Fakultetas yratapæs didþiausia pedagogø lituanistø rengimo kalve Lietuvoje, sëkmingai rengianèiakurianèius plataus profilio lituanistus, edukacijos specialistus, telkiantis bûsimus ir esa-mus lituanistus ðalyje ir pasaulyje.

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto misija – padëti sukurtimodernaus lituanisto, ðiuolaikiðko pedagogo sëkmingà darbo karjerà. Diskutuodami sutradicija ir propaguodami inovatyvius metodus, skatiname skleistis jauno, kurianèioþmogaus asmenybæ. Lituanistikos fakulteto bendruomenë laukia energingo, atvirovisuomenei ir pasauliui jaunimo, ne tik norinèio tyrinëti lietuviø kalbà ir literatûrà, bet irrealizuoti save meninëje, kûrybinëje, pedagoginëje veikloje.

Studentë Indrë Þymanèiûtë

Bûsimas studente!

Ar þinai, kur dëstytojai yra puikiausi kolegos nuo pat pirmojo kurso? Atsakymas –LEU Lituanistikos fakultete. Èia bendradarbiavimas vyksta nuolat. Dëstytojai ne tik skaitopaskaitas, bet ir palaiko entuziastingas studentø idëjas, padeda jas plëtoti ir ágyvendin-ti. Studijø metu vienas ið svarbiausiø dalykø studentui – þinojimas, kad kasdien ðaliasavæs turi stiprø akademiná uþnugará. Lituanistikos fakultetas ne tik padeda ágytiiðsilavinimà, bet ir brandina kultûringus, aktyvius visuomenës pilieèius.

Lituanistikos fakultetas

• Lietuviø filologija

• Lyginamoji lietuviø filologija

LEU / 2015 / 37

Lietuviø filologija

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus+ mainø progra-mà iðvykti á bet kurià ES ðalá. Pasirinkti studijuoti dalykaiuþsienyje pagal Erasmus+ mainø programà áskaitomi vieto-je fakultete siûlomø dalykø. Mokamos Erasmus+ ir Univer-siteto stipendijos, apgyvendinama. Studentai gali dalyvauti irErasmus+ vasaros praktikoje ES ðalyse. Lituanistikos fakul-tetas yra pasiraðæs Erasmus+ bendradarbiavimo sutartis suMasaryko universitetu (Èekija, Brno), Paryþiaus nacionali-niu rytø kalbø ir civilizacijø institutu (Prancûzija), Dumlupi-naro (Turkija), Greifsvaldo (Vokietija), Latvijos, Tartu (Estija),Varðuvos (Lenkija), Vroclavo (Lenkija) ir kitais universitetais.



Studijuodami ðià programà, ágysite naujø lietuviø kalbosir literatûros þiniø, praplësite savo akiratá, patirsite naujø áspû-dþiø, kuriuos suteiks lietuviø filologijos studijos. Kvieèiametobulinti gimtosios kalbos komunikacines kompetencijas, pa-þinti gimtosios ðalies kultûrà ir literatûrà, taikyti þinias prak-tikoje. Studijø programa sudaryta, atsiþvelgiant á studentøporeikius, Lietuvos ðvietimo sistemai keliamus reikalavimus,á darbo rinkos situacijà. Lietuviø filologijos programa padedastudentams ugdytis sociokultûrines, lingvistines, literatûrologi-nes kompetencijas. Ðià studijø programà verta rinktis ir dël josunikalumo ir iðskirtinumo: studentai turi galimybæ rinktis tekstøtvarkybos specializacijà. Taigi lietuviø filologijos programosstudijos derinamos su specializacijai (tekstø tvarkyba) ir pe-dagogo kvalifikacijai ágyti skirtais dalykais. Studentai turigalimybæ gauti tikslinæ ir mecenatø (Jurgio Milerio fondo, Gra-þutës Ðlapelytës-Sirutienës fondo) stipendijas.


Dalyko pedagogikos, lietuviø filologijos bakalaurolaipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Gebësite produktyviai taikyti savo þinias ðalies ðvietimoir uþsienio institucijose, tarptautinëse lituanistikos srityse.

Karjeros galimybës

Absolventas galës dirbti ne tik Lietuvos bendrojo lavinimomokyklose, bet ir leidyklose, redakcijose, kitose su kalbosvartojimu ir tvarkyba susijusiose ástaigose (reklamos agen-tûrose, vertimo biuruose, þiniasklaidos ir kitose srityse).Taip pat galës tæsti studijas antrosios pakopos studijøprogramoje (magistrantûroje).


1. Specialaus lavinimo dalykai, atskleidþiantys pro-gramos specifikà:

lietuviø kalbos blokas – kalbotyros ávadas, fonetika, lek-sikologija, akcentologija, morfologija, dialektologija, sintaksë,stilistika, istorinë gramatika, teksto lingvistika ir kt.;

literatûros blokas – literatûrologijos ávadas, senoji Lietuvosliteratûra, visuotinë literatûra, lietuviø literatûros procesas,vaikø literatûra, naujausioji lietuviø literatûra ir kt.

2. Bendrieji universitetiniai dalykai:Lietuvos valstybingumo ir kultûros istorija, ugdymo filoso-

fija, specialybës uþsienio kalba ir kt.3. Pedagoginiø studijø bloko dalykai:sveikatos ugdymas, psichologija (bendroji ir raidos, edu-

kacinë ir specialioji), pedagogika, lietuviø kalbos ir literatûros ug-dymo didaktika, ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika ir kt.

Praktika

Pedagoginës praktikos (pedagogo asistento praktika,pedagoginë praktika globojant mentoriui, savarankiðka pe-dagoginë praktika) atliekamos Lietuvos bendrojo lavinimomokyklose (progimnazijose ir gimnazijose), su kuriomisUniversitetas yra pasiraðæs bendradarbiavimo sutartis.Taip pat studentai turi galimybæ pedagoginæ praktikà atliktiuþsienio lietuviø mokyklose.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 38

Lietuviø filologijos ir istorijos pedagogika



Tai nauja ir iðskirtinë studijø programa, nes suteikia dvi-

gubà bakalauro laipsná ir pedagogo kvalifikacijà. Tokios pro-

gramos nëra në vienoje kitoje Lietuvos aukðtojoje mokykloje.

Ði programa maþina atotrûká tarp studijø, tyrimø ir taikomo-

sios veiklos, suartina mokslà, teorijà ir praktikà. Studentai tu-

ri galimybæ gauti socialinæ, tikslinæ ir mecenatø stipendijas.


Absolventui suteikiamas dalyko pedagogikos, lietuviø

filologijos ir istorijos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Absolventai gebës savarankiðkai, kûrybiðkai analizuoti

ir vertinti lietuviø kultûros, kalbos, literatûros ir istorijos

reiðkinius plaèiame istoriniame kontekste.

Tokios dvigubos specialybës absolventas ypaè rei-

kalingas maþesnio miestelio, rajono mokyklose. Absolventai

galës dirbti ir ekskursijø vadovais, istoriniø jubiliejø, tradi-

ciniø ðvenèiø organizatoriais tautinæ kultûrà ugdanèiose

institucijose. Taip pat galës tæsti studijas magistrantûroje.

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 39


Studentai turi galimybæ pagal Erasmus+ mainø programàiðvykti á bet kurià ES ðalá. Pasirinkti studijuoti dalykai uþsienyjepagal Erasmus+ mainø programà áskaitomi vietoje fa-kultete siûlomø dalykø. Mokamos Erasmus+ ir Universitetostipendijos, apgyvendinama. Studentai gali dalyvauti irErasmus+ vasaros praktikoje ES ðalyse. Lituanistikos fa-kultetas yra pasiraðæs Erasmus+ bendradarbiavimo sutartissu Masaryko universitetu (Èekija, Brno), Paryþiaus nacionali-niu rytø kalbø ir civilizacijø institutu (Prancûzija), Dumlupinaro(Turkija), Greifsvaldo (Vokietija), Latvijos, Tartu (Estija),Varðuvos (Lenkija), Vroclavo (Lenkija) ir kitais universitetais.

Praktika

Pedagogo asistento praktika, pedagoginë praktikaglobojant mentoriui, savarankiðka pedagoginë praktika,archeologinë praktika, etnografinë praktika. Pedagoginëspraktikos atliekamos Lietuvos bendrojo lavinimo mo-kyklose (progimnazijose ir gimnazijose), su kuriomisUniversitetas yra pasiraðæs bendradarbiavimo sutartis.Taip pat studentai turi galimybæ pedagoginæ praktikà atliktiuþsienio lietuviø mokyklose.

1. Specialaus lavinimo dalykai, atskleidþiantys progra-

mos specifikà:

lietuviø kalbos blokas – kalbotyros ávadas, fonetika, ak-

centologija, morfologija, dialektologija, sintaksë, stilistika,

akademinis raðymas ir kt.;

literatûros blokas – literatûrologijos ávadas, senoji Lie-

tuvos literatûra, visuotinë literatûra, vaikø literatûra, lietuviø

literatûros procesas (XIX a. II p. – XX a. pr.), lietuviø literatû-

ros procesas (1918–1940 m. ir egzodas), lietuviø literatûra

po 1990 m., naujausioji lietuviø literatûra ir kt.;

gretutinës studijø krypties (istorijos) blokas – Euro-

pos studijø ávadas, Europos proistorë, Antikos istorija, et-

nologijos ávadas, viduriniø amþiø istorija, Lietuvos istorija

(XI–XV a., XVI–XVIII a., XIX a.), naujøjø laikø istorija, mo-

dernioji XIX a. istorija, modernioji XX a. Lietuvos istorija,

lietuviø kultûros istorija.

2. Pedagoginiø studijø bloko dalykai:

sveikatos ugdymas, psichologija (bendroji ir raidos,

edukacinë ir specialioji), pedagogika, lietuviø kalbos ir li-

teratûros ugdymo didaktika, istorijos didaktika, ugdymo

sistemos ir specialioji pedagogika ir kt.

Studijos uþsienyje


LEU / 2015 / 40

Studentë Greta Aliðauskaitë

Individualus pasirinkimas, studijos pagal tai, kas ádomu ir miela? Tai bûtent pas

mus. Ávairiapusiðkos studijos – tik socialiniø mokslø privalumas. Skirtingi studijuojami

dalykai suteikia plaèias ásidarbinimo galimybes.

Studijos pas mus ugdo savarankiðkà, atsakingà, kûrybiðkà, þinanèià, ko nori, asmenybæ.

Pagrindinis principas, kurá iðmoksta mûsø studentai, – siekti daugiau ir geriau.

Dekanas prof. dr. Vytas Navickas

Noriu pakviesti studijuoti Socialinës edukacijos fakultete, nes tik èia Jûs sutiksite

puikiø dëstytojø, pripaþintø profesionalø, suteiksime galimybæ bent semestrà studijuoti

uþsienyje. Turësite galimybæ derinti studijas ir darbà arba studijuoti negyvenant Lietuvoje

(nuotoliniu bûdu). Sudarysime galimybes studijavusiems kolegijose ar kitose formalaus

ir neformalaus ðvietimo ástaigose áskaityti dalá ten iðlaikytø dalykø.

Studentø g. 39, 420 kab., LT-08106 Vilnius (8 5) 270 59 46 [email protected] www.leu.lt/sef



• Ekonomikos ir verslo pagrindai

• Paslaugø verslo administravimas

• Politikos sociologija

• Socialinis darbas

• Ðvietimo ástaigø vadyba ir administravimas

Socialinës edukacijos fakultetas

• Socialinis darbas

• Socialinë pedagogika

• Socialinë pedagogika ir etika

LEU / 2015 / 41

Ekonomikos ir verslumo katedros studentai pagalErasmus+ studijø mainø programà vyksta studijuoti áSlovakijà, Turkijà, Vengrijà, Vokietijà ir kt.

Ekonomikos ir verslo pagrindai



Programa skirta rengti ekonomikos bakalaurus pe-dagogus, gebanèius dirbti pedagoginá ir administracinádarbà ávairiose ðvietimo sistemos pakopose, valstybës,savivaldybiø ir tarptautinëse institucijose, verslo struktûroseir konsultaciniø paslaugø teikimo sferoje. Galima studijuotivalstybës finansuojamose vietose. Studentams sudaromosgalimybës derinti studijas su darbine veikla. Nereikia laikytimotyvacijos ávertinimo testo.


Ko iðmoksiu?

Ekonomikos bakalauras, pedagogas.

Studijuodami ágysite þiniø ir praktiniø gebëjimø ekono-mikos ir verslo organizavimo srityje, susiformuosite moksli-nio tiriamojo darbo ágûdþius, iðmoksite vertinti ekonominiusprocesus, sudaryti verslo subjektø plëtros strategijas ir jøágyvendinimo priemones, planuoti, organizuoti, koordinuotiir kontroliuoti verslo subjektø veiklà, pritaikyti didaktikosþinias rengiant ir ágyvendinant ekonomikos ir verslumomokymo priemones ugdymo procese, organizuoti ir vykdytiugdymo procesà, taikyti naujoviðkus mokymo metodus, kon-sultuoti verslumo ugdymo ir verslo organizavimo klausimais.

Karjeros galimybës

Ði programa skirta tiems, kurie siekia dirbti ekonomikosir verslumo dalykø mokytojais ðalies bendrojo lavinimo vidu-rinëse, profesinëse ir suaugusiøjø mokyklose, gimnazijose,mokymo centruose, ðvietimo ir mokslo ástaigose, savivaldybiøir valstybinëse institucijose, ES ir tarptautinëse organizacijose,verslo ámonëse ir verslo asocijuotose struktûrose, sukurtosenuosavo verslo ámonëse. Baigusieji ðià programà studijas galitæsti ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo ar kitojesocialiniø mokslø srities magistrantûroje.


Bendrojo lavinimo dalykai: filosofija, politologija ir so-ciologija, uþsienio kalba, ugdymo filosofija, specialybëskalbos kultûra. Studijø krypties pagrindø dalykai: mikro-ekonomika ir makroekonomika, statistika, verslo vadyba,verslo ekonomika, ámonës finansai, teisës pagrindai, rinkodarospagrindai, ðvietimo ekonomika, vadybos informacinëstechnologijos ir kt. Studijø krypties specialaus lavinimodalykai: darbo rinkos ekonomika, valstybinis ekonomi-kos reguliavimas, valstybës finansai, personalo vadyba,investicijø projektø valdymas, vertybiniø popieriø rinka, ver-slumo ugdymo pagrindai ir kt. Á ðiø dalykø grupæ áeina irpedagoginiai teoriniai ir praktiniai studijø dalykai, pedago-giniø studijø baigiamasis darbas.

Praktika

Praktiniams ágûdþiams formuoti yra skirta pedagoginë prak-tika, kuri atliekama mokyklose ir kitose ugdymo institucijose.Ðiø praktikø metu átvirtinami ir tobulinami darbo su mokiniais,didaktikos ir profesiniø ágûdþiø lavinimo ir organizacinio darbogebëjimai. Verslo organizavimo ágûdþiams formuoti yra skirtadalyko praktika, kurios metu studentai formuoja ir tobulina da-lykinius ágûdþius verslo ámonëse ir organizacijose.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 42

Ekonomikos katedros studentai pagal Erasmus+studijø mainø programà vyksta studijuoti á Slovakijà, Turkijà,Vengrijà, Vokietijà ir kt.

Paslaugø verslo administravimas



Programa skirta rengti paslaugø verslo administravimobakalaurus, gebanèius atlikti paslaugø verslo administravi-mo funkcijas, kurti ir valdyti savarankiðkà paslaugø verslàarba dirbti valstybës tarnautoju vieðøjø paslaugø, ðvietimoástaigose, valstybës, savivaldybiø, ES ir kitose tarptautinë-se institucijose. Dësto profesionalûs dëstytojai, turintys ver-tingà praktinio darbo patirtá ðvietimo ir mokslo ástaigose,valdþios institucijose, verslo ámonëse ir asocijuotose struk-tûrose, rengiantys ir ágyvendinantys ávairius socialinius irekonominius, edukacinius projektus. Studentams sudaro-mos galimybës derinti studijas su darbine veikla. Nereikialaikyti motyvacijos ávertinimo testo.

Paslaugø verslo administravimo bakalauras.

Ko iðmoksiu?

Absolventai gebës analizuoti socialinius ekonominiusprocesus, sudaryti ir taikyti paslaugø verslo administravi-mo modelius, administruoti paslaugø verslà tarptautinëserinkose, pradëti savo nuosavà verslà privaèiø paslaugøsrityje ir profesionaliai dirbti vieðøjø ryðiø paslaugø insti-tucijose arba privaèiø paslaugø ámonëse.

Karjeros galimybës

Programa skirta tiems, kurie siekia dirbti ávairiose pa-slaugø ir kitos veiklos verslo ámonëse, ðvietimo ástaigose,valstybës, savivaldybiø ir tarptautinëse institucijose ámo-niø vadovais, administruoti savo verslà arba dirbti aukð-tos kvalifikacijos valstybës tarnautojais. Taip pat tiems,kurie nori dirbti administratoriais privaèiø ar vieðøjø paslaugøsrityse, t. y. bankuose ir draudimo kompanijose, valstybës val-dymo institucijose, tarptautinëse organizacijose. Baigusieji ðiàprogramà gali tæsti studijas ekonomikos, vadybos ir versloadministravimo ir kitø socialiniø mokslø srities magistrantûroje.


Paslaugø teorija, mikroekonomika, makroekonomika,ekonometrija, paslaugø verslo vadyba, verslo ekonomika,paslaugø rinkodara, ES paslaugø rinka, valstybës finansai,tarptautinë ekonomika, Europos Sàjungos paslaugø rinka,kreditai ir bankai, personalo vadyba, vadybos informacinëssistemos, paslaugos ir inovacijos ir kiti dalykai. Studijos bai-giamos vieðai ginant bakalauro baigiamàjá darbà.

Praktika

Paslaugø verslo ámonëse ir vieðøjø paslaugø institucijose:draudimo, ryðiø ámonëse, bankuose, savivaldybëse.Praktika trunka 16 savaièiø.

Studijos uþsienyje


LEU / 2015 / 43

Kasmet Erasmus+ mainø programos studentai vyksta

á Belgijà, Danijà, Portugalijà, Lenkijà, Vokietijà.

Politikos sociologija



Á klausimà atsako studentë Jurgita S.: Politikos so-ciologijos studijos labai keièia poþiûrá á gyvenimà. So-ciologijos studentas tampa ,,aiðkiaregiu“, nes, remdama-sis viena ar kita sociologine teorija, gali nuspëti ateitá,atsakyti á daugelá gyvenimiðkø klausimø: kodël þmonësnemyli kai kuriø politikø, kodël kyla ekonominë krizë irpan. Þvelgdama atgal, daþnai prisimenu dëstytojus ir tàtvirtà bendruomeniná ryðá, kai dëstytojà gali vadinti kole-ga, nes jis tave laiko sau lygiu, diskutuoja norëdamas pa-rodyti patá gyvenimà, o ne knygos eilutæ.


Politikos sociologijos bakalauro laipsnis ir pedagogokvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Studijuojantieji ágis þiniø apie þmoniø grupiø socialináir politiná elgesá, visuomeniø socialinius procesus ir problemas,sociologiniø tyrimø metodus ir duomenø analizës bûdus. Ba-kalaurai gebës organizuoti ir atlikti sociologinius tyrimus,analizuoti socialines ir politines problemas, ieðkoti jø sprendi-mo bûdø ir kurti þinias, ágalinanèias formuoti kokybiðkàsocialinæ ir politinæ aplinkà.


Politikos sociologija, sociologijos istorija, þmogaus

teisës, sociologiniø tyrimø metodologija ir metodai, politinës

minties istorija, politikos analizë ir prognozë, projektø valdy-

mas, migracijos sociologija, konfliktø sociologija, laisva-

laikio sociologija, darbo sociologija, ðvietimo sociologija,

tarptautinë ekonomika, politikos rinkodara, Europos Sà-

jungos integracija, tarpkultûrinë komunikacija, sveikatos

ugdymas, bendroji ir socialinë psichologija, raidos ir edu-

kacinë psichologija, pilietinio ugdymo didaktika.

Studijos uþsienyje

Ði programa skirta tiems, kurie siekia dirbti valstybësvaldymo ir politinëse institucijose, reklamos ir vieðøjø ryðiøagentûrose, politiniø tyrimø centruose, visuomenës nuo-monës ir rinkos tyrimø agentûrose. Progimnazijose, gim-nazijose, profesinëse ir specialiosiose mokyklose galimadirbti pilietiðkumo pagrindø, sociologijos ir teisës pagrin-dø dalykø mokytojais. Baigusieji galës stoti á socialiniømokslø krypties magistrantûros studijas.

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 44


Studentams sudaromos sàlygos studijuoti kituose uþ-sienio ðaliø (Vokietijos, Ðvedijos, Danijos) universitetuosepagal Erasmus+ mainø ir kitas programas.

Socialinis darbas


Absolventai galës dirbti socialiná darbà su jaunimu, gebësspræsti jaunimo problemas, mokës sudaryti palankias sàlygas,kad galëtø formuotis jauno þmogaus asmenybë, padës jamintegruotis á visuomenës gyvenimà. Baigusieji galës dirbti irsocialiná darbà su specialiøjø poreikiø asmenimis, gebës padëtineágaliesiems socializuotis ir integruotis á visuomenæ.


Socialinio darbo bakalauras, socialinis darbuotojas.

Ko iðmoksiu?

Gebësite kritiðkai vertinti socialinio darbo aplinkybes irparinkti tinkamà socialinës pagalbos teikimo modelá, atsi-þvelgdami á kliento ir jo aplinkos, socialinës sistemos iðtek-lius; organizuoti ir teikti socialines paslaugas skirtingomsklientø grupëms, vadovaujantis socialinio teisingumo prin-cipais, socialinio darbo vertybëmis ir socialiniø darbuotojøprofesinës etikos nuostatomis; iðmanysite socialiniø ástaigøir jø tinklø, projektø ir programø vadybà; gebësite rengti irágyvendinti socialiniø paslaugø ástaigos ar organizacijos veik-los planus ir projektus, sistemiðkai vertinti jø efektyvumà irkokybæ; gebësite bendradarbiauti su ávairiø institucijø at-stovais. Praktinëje veikloje gebësite veiksmingai bendrautiir kurti ryðá su klientu ir visa bendruomene, bendradarbiautiplëtojant socialinæ gerovæ, sprendþiant socialines problemas.

Karjeros galimybës

Absolventai, baigæ socialinio darbo bakalauro studijø

programà, galës dirbti socialiniais darbuotojais socialinëse,

ðvietimo, sveikatos prieþiûros institucijose, jaunimo, laisvalaikio

ir dienos centruose, nevyriausybinëse organizacijose, menø

terapijos centruose; socialiniais darbuotojais socialinës veiklos

vadybai ir organizavimui (socialiniø ir jaunimo institucijø vadovais,

socialinio darbo specialistais savivaldybës socialinës paramos

ir vaikø teisiø apsaugos skyriuose ir tarnybose, bendruomeni-

niuose, jaunimo ir nevyriausybiniuose centruose); socialiniais

darbuotojais socialiniø ligø prevencijos ir reabilitacijos srityje;

socialiniais darbuotojais specialios paskirties jaunimo ir globos

institucijose, darbui su suaugusiais ir vaikais, turinèiais psichi-

niø ir fiziniø specialiøjø poreikiø ir elgesio sutrikimø, o taip pat

su asmenimis, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvë

perauklëjimo arba bausmës atlikimo vietose; ágyti antros pakopos

socialinio darbo magistro laipsná.

Praktika

Studentø praktinë veikla apima du nuosekliai iðdëstytus

lygmenis. Pirmasis praktikos lygmuo: socialinio darbuotojo

asistento praktika atliekama ávairiø tipø socialines paslaugas

teikianèiose institucijose (tarp jø ir pagal gilinamuosius dalykus

pasirinktose institucijose), kuriose studentai praktinæ veiklà (pa-

galbà ir asistavimà socialiniam darbuotojui, teikiant socialines

paslaugas ávairiø grupiø klientams) derina su refleksyviuoju mo-

kymusi. Antrasis praktikos lygmuo: supervizijos praktika, kuri

atliekama seniûnijø socialinës paramos skyriuose, taikant

individualià ir grupinæ supervizijà, analizuojant profesinius

veiksmus, padedant individualiems klientams ir jø grupëms.

Ðios praktikos metu studentai, vadovaujami praktikos

vadovo ir baigiamojo darbo vadovo, atlieka empirinius mokslinius

tyrimus ir, atsiþvelgdami á jø rezultatus, siekia tobulinti

praktinæ socialinio darbuotojo veiklà.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 45


Socialinë pedagogika

Gilinamøjø dalykø grupës: vieðoji komunikacija; asmens socialinë integracija; ðeimos edukacija.


Socialinës pedagogikos bakalauro studijos sudarys gali-mybes studentams iðsiugdyti kompetencijas, ágalinanèias sëk-mingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kûrybiðko ugdytojo,galimybiø kûrëjo, talkininko, patarëjo, partnerio, tarpininkotarp mokinio ir ávairiø ðiuolaikiniø informacijos ðaltiniø, ug-dymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriausvaidmenis. Absolventai pasirengs socialinio pedagogo kon-struktyviai profesinei veiklai ir aktyviam dalyvavimui visuome-nës gyvenime. Studijø metu studentai mokysis pritaikyti savoþinias ir gebëjimus praktinëje veikloje, sprendþiant socioedu-kacines problemas ir priimant argumentuotus sprendimus.


Socialinës pedagogikos bakalauro laipsnis ir pedago-go kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai: specialybëskalba, specialybës uþsienio kalba, Lietuvos valstybingumoir kultûros istorija, ugdymo filosofija.

Pedagoginiø studijø dalykai: pedagogika, ugdymo siste-mos, bendroji ir raidos psichologija, edukacinë ir specialiojipsichologija, sveikatos ugdymas, socialinio ugdymo tech-nologijos, pedagoginiø studijø baigiamasis darbas.

Socialinës pedagogikos dalykai ir baigiamasis darbas:ávadas á specialybæ, modulis „Socialinë edukacija“, socia-linio dizaino pagrindai, pilietinë visuomenë ir dalyvavimas,lygios galimybës ugdyme, vaiko teisiø apsauga, tarptauti-nio akademinio raðtingumo pagrindai, institucijø vadybospagrindai, átraukiantysis ugdymas, ávadas á bakalauro bai-giamàjá darbà, edukaciniø tyrimø pagrindai, familistika,socialinë komunikacija, ugdomieji ir ekspertiniai pokalbiai,baigiamasis bakalauro darbas.

Socialinës pedagogikos programa, ágyvendinama Lietu-vos edukologijos universiteto Socialinës edukacijos fakultete,yra pirmoji Lietuvoje ir turi susiklosèiusias socialinio pedagogorengimo tradicijas ir savità kultûrà, yra pakankamai aukðtaivertinama socialiniø partneriø ir darbdaviø. Absolventai ási-darbina ne tik ðvietimo, socialinës globos institucijose, betir platesnëse valstybës valdymo sferose: Lietuvos kalëjimødepartamente, Ðvietimo ir mokslo, Socialinës apsaugos irdarbo ministerijose, Vaiko teisiø apsaugos tarnybose ir ki-tose vieðojo sektoriaus institucijose. Studijø metu absolven-tai ágyja kompetencijø steigti nevyriausybines organizacijasir susikurti darbo vietas.

Praktika

Studijos fakultete yra orientuotos á praktinæ veiklà ir vie-ðajame, ir privaèiame sektoriuose, todël, siekiant uþtikrinti,kad studentai ágytø reikiamø þiniø, sudarytos sàlygos atliktipraktikà vaikø ir jaunimo dienos centruose, nevalstybiniuosevaikø globos namuose, ðeimynose, visuomeninëse organi-zacijose, sveikatos, formaliojo ðvietimo ástaigose, profesiniomokymo centruose, profesinëse, bendrojo lavinimo, vidurinëse,pagrindinëse, jaunimo mokyklose, gimnazijose, kolegijose,savivaldybëse, darþeliuose, Vilniaus savivaldybës vaikø irjaunimo klubuose, ðvietimo pagalbos ástaigose.

Studentai pagal Erasmus+ studentø mainø programàstudijuoja Estijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, JungtinëjeKaralystëje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugalijoje,Prancûzijoje, Slovënijoje, Ðveicarijoje, Vokietijoje, Vengrijoje.Bûsimieji socialiniai pedagogai taip pat turi galimybæ klausytiuþsienio universitetø dëstytojø, vieðinèiø LEU, paskaitø.

Studijos uþsienyje

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 46


Socialinë pedagogika ir etika

Absolventai ágyja socialinës pedagogikos bakalaurokvalifikaciná laipsná ir socialinio pedagogo profesinæ kva-lifikacijà. Priedëlyje pateikti iðklausyti etikos studijø dalykaileidþia dëstyti etikà mokykloje.

Studijø programos tikslas – parengti nuolat besimokanèius,tvirtø moraliniø nuostatø, iniciatyvius ir kûrybingus specialistus,gebanèius sëkmingai dirbti socialiniais pedagogais ir (ar) etikosmokytojais formalaus ir neformalaus ugdymo ástaigose, sociali-nëse, valstybës ir savivaldybiø valdymo institucijose.

Socialinës pedagogikos bakalauro laipsnis ir pedago-go kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Socialinës pedagogikos ir etikos bakalauro studijø pro-gramà baigæs, socialinës pedagogikos bakalauro laipsná,pedagogo kvalifikacijà ágijæs absolventas turës pedagogi-kos, psichologijos, socialinio konsultavimo teorijø þiniø, ge-bës jas pritaikyti pedagoginëje praktikoje; suvoks ir iðmanysugdytiniø brandos ypatumus, gebës diagnozuoti atsirandan-èius socializacijos trikdþius, numatyti ir planuoti socialinësir pedagoginës pagalbos formas ir bûdus; gebës lanksèiai,orientuodamasis á ugdytinio perspektyvà, naudoti inovatyviusmokymo(si) metodus ir planuoti pedagoginæ veiklà, kuri mo-tyvuoja ugdytinius mokymuisi ir paþinimui; iðsiugdys profe-sinæ motyvacijà ir poreiká gilinti dalykines ir pedagoginesþinias bei gebëjimus, ávertinti savo profesinæ veiklà, numatytisaviraiðkos ir saviugdos kryptis, siekiant efektyviai integruotisá besikeièianèià visuomenæ.



LEU / 2015 / 47


Rengiant bûsimus etikos mokytojus ir socialinius pe-

dagogus, svarbià vietà studijø uþima pedagoginës prakti-

kos. Studijø programoje yra trys pedagoginës praktikos:

pedagogo asistento praktika (6 kreditai), pedagoginë prakti-

ka globojant mentoriui (12 kreditø) ir savarankiðka pedagoginë

praktika (12 kreditø). Studentams sudarytos sàlygos atlikti

praktikas tokiose institucijose kaip: vaikø ir jaunimo dienos

centrai, nevalstybiniai vaikø globos namai, ðeimynos, vi-

suomeninës organizacijos, sveikatos, neformaliojo ðvietimo

ástaigos, profesinio mokymo centrai, gimnazijos, progim-

nazijos, vidurinës, pagrindinës, pradinës, profesinës mo-

kyklos, ikimokyklinio ugdymo ir ðvietimo pagalbos ástaigos,

taip pat jaunimo mokyklos, kolegijos ir savivaldybës.

Studentai pagal Erasmus+ studentø mainø programà

studijuoja Estijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinëje

Karalystëje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugalijoje,

Prancûzijoje, Slovënijoje, Ðveicarijoje, Vokietijoje, Vengrijoje.

Bûsimieji socialiniai pedagogai taip pat turi galimybæ klausyti

uþsienio universitetø dëstytojø, vieðinèiø LEU, paskaitø.

Absolventai gali dirbti socialiniais pedagogais ðvietimo ir

globos, neformaliojo ugdymo ástaigose, visø tipø bendrojo

ugdymo ástaigose, profesinëse, aukðtosiose mokyklose,

kolegijose, vaiko globos, internatinëse, jaunimo, ikimokyk-

linëse ástaigose, laisvalaikio centruose, nevyriausybinëse

organizacijose; socialiniais pedagogais specialios paskirties

ðvietimo ir globos institucijose (darbas su vaikais, turinèiais

psichinæ ir fizinæ negalià, elgesio sutrikimø, su asmenimis,

kuriems laikinai atimta arba apribota laisvë perauklëjimo

arba bausmës atlikimo vietose); socialiniais pedagogais

socialinës veiklos organizavimui ir vadybai (darbas ben-

druomenëje, vaikø teisiø apsaugos tarnybose, savivaldybiø

ar regioniniuose socialinës paramos centruose, ðvietimo

valdymo struktûrose ir kt.); bendrojo ugdymo mokyklø

etikos mokytojais; etiniais auditoriais, galës kurti etikos

kodeksus, dalyvauti juose.

Baigusieji socialinës pedagogikos ir etikos bakalauro

studijø programà galës studijuoti magistrantûroje.

Praktika

Karjeros galimybës

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 48

Dekanas prof. dr. Audronius VilkasJau daugiau nei 30 metø dirbu Lietuvos edukologijos universitete. Kasdien didþiuojuosi

ðia aukðtàja mokykla, kurià pats baigiau, ir tais studentais, kolegomis, kurie garsino ir ikiðiol garsina Lietuvà pasaulyje. Mûsø universiteto sporto salëse ir auditorijose iðaugo tiekdaug pasaulio ir olimpiniø èempionø, medalininkø. Londono 2012 metø olimpinëseþaidynëse Lietuvos sportininkai iðkovojo 5 medalius, ið jø net 4 medaliai (aukso, sidabroir du bronzos) priklauso Lietuvos edukologijos universiteto auklëtiniams. Taigi turimekuo didþiuotis ir dþiaugtis.

Ðiuo metu universiteto Sporto ir sveikatos fakultete studijuoja daug gabiø sportininkø,nacionalinës rinktinës nariø. Tikimës, kad jie ateityje taip pat garsins Universitetà ir Lietuvàávairiose sporto arenose.

Studentø g. 39, SSF 211 kab., LT-08106 Vilnius (8 5) 260 77 48 [email protected] www.leu.lt/ssf



• Kûno kultûra(grupës Vilniuje ir Panevëþyje)

• Kûno kultûra ir gamtamokslinis ugdymas

• Kûno kultûra ir sportas

Sporto ir sveikatos fakultetas

Studentas Henrikas ÞustautasSporto ir sveikatos fakultetas nuo seno Lietuvoje garsëja þymiausiais sportininkais

Lietuvoje ir pasaulyje. Èia studijavo net 11 olimpiniø, pasaulio ir Europos èempionø.Fakultetas garsëja ir tuo, kad jame yra sportininkø laboratorija, kurioje garsus sportomokslininkas Juozas Skernevièius atlieka ávairiø sporto biocheminiø ir fiziologiniø tyrimø,padedanèiø sportininkams siekti aukðtø rezultatø. Fakultete dësto daug pasiekæ þmonës:krepðinio treneris Rûtenis Paulauskas, kurèiøjø krepðininkø ir daugkartiniø olimpiniø èempionøtreneris Algimantas Ðatas, Lietuvos olimpinio komiteto prezidentas Artûras Poviliûnas ir kt.

Að labai dþiaugiuosi èia studijuodamas, nes turiu galimybæ profesionaliai sportuoti irstudijuoti. Kasdien ágyju naujø þiniø, kurios man padeda siekti aukðtesniø rezultatø sporte,ir kurias galësiu panaudoti dirbdamas treneriu.

LEU / 2015 / 49

Kûno kultûra

(sporto ðaka, sveikatos ugdymas)(Grupës Vilniuje ir Panevëþyje)



Kûno kultûrà studijuoja tie studentai, kurie mëgsta spor-tuoti ir nori ágyti dalyko pedagogikos, sporto bakalauro laipsná irpedagogo kvalifikacijà. Studijuojantieji pagal kûno kultûros ba-kalauro programà turi galimybæ pasirinkti specializacijà ir gilintiþinias sporto ðakos ar sveikatos ugdymo srityje.


Dalyko pedagogikos, sporto bakalauras, pedagogas.

Ko iðmoksiu?

Absolventai suvokia sporto misijà ðiuolaikinëje visuome-nëje, geba atlikti fizinio ir sportinio ugdymo(si) tarpininko, part-nerio, galimybiø kûrëjo ir lyderio vaidmená; planuoti ir organi-zuoti bendrojo ir fizinio ugdymo procesà; kurti ir ágyvendinti kû-no kultûros, sporto, sveikatos projektus, programas; suteiktipedagoginæ ir kità pagalbà silpnesnës sveikatos, specialiøjøporeikiø, socialinës atskirties ugdytiniams. Absolventai gebapriimti sprendimus, sudarydami ugdymosi aplinkà mokiniui arsportininkui, plëtoti ágytas þinias, tapti savarankiðka, atsakingaasmenybe, siekianèia dideliø sportiniø laimëjimø pasirinktossporto ðakos varþybose.

Karjeros galimybës

Absolventai gali dirbti kûno kultûros mokytojais bendrojougdymo, profesinëse mokyklose, kolegijose, papildomojo vai-kø ugdymo sportinëse ástaigose, valstybinëse, privaèiose irvisuomeninëse sporto organizacijose, sveikatingumo klu-buose. Kûno kultûros mokytojai – sporto ðakos specialistai,sveikatos ugdytojai – gali dirbti valstybinëse ir nevalstybi-nëse organizacijose, administruoti, rengti ir vykdyti ávairiusnacionalinius ir tarptautinius projektus, programas.


Kûno kultûros teorija ir didaktika, sporto treniruotësteorija ir didaktika, þmogaus anatomija ir morfologija, þmo-gaus fiziologija, sporto judesiø fiziologija; sporto medicina;sporto psichologija; sporto vadyba; biochemija, biomecha-nika. Praktiniø disciplinø blokà sudaro krepðinis, tinklinis,futbolas, rankinis, tenisas ir stalo tenisas, gimnastika, turiz-mas ir rekreacija, plaukimas, þiemos sporto ðakos, lengvojiatletika. Studentai gali gilinti sporto ðakos ir sveikatos ugdymospecializacijø þinias. Studijuojami alternatyvûs dalykai (priklau-somai nuo pasirinktos specializacijos): sporto ðakos didaktika /asmens ir aplinkos ekologija / emocinës sveikatos ugdymas;muzikinis ritminis ugdymas / laisvalaikio fizinis aktyvumas;sporto pedagogika / sveika mityba; sporto ir laisvalaikio klu-bø vadyba / priklausomybës ir jø prevencija; pasirinktossporto ðakos didaktika ir varþybø teisëjavimas / ðeimos etikair lytiðkumo ugdymas. Studentai taip pat studijuoja ben-drauniversitetinius ir pedagoginiø studijø dalykus.

Praktika

Studentai atlieka praktikà bendrojo ugdymo ir sportomokyklose. Pedagoginiø studijø praktinës dalies modulissusideda ið pedagogo asistento praktikos, pedagoginëspraktikos globojant mentoriui, savarankiðkos pedagoginëspraktikos. Praktinius gebëjimus studentai ugdosi þiemos irvasaros mokomosiose praktikose Aukðtadvaryje, Anykðèiøþiemos sporto centre ir kt.

Pagal Erasmus+ studentø mobilumo programà studentaigali iðvykti studijuoti á ES ðalis. Studentai taip pat turi gali-mybæ vykti 3–12 mënesiø Erasmus+ praktikos á uþsiená, ágytiprofesinës, kalbinës, kultûrinës patirties ir susipaþinti suEuropos ðaliø patirtimi studijuojamos disciplinos srityje.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 50


LEU / 2015 / 51


Kûno kultûra ir gamtamokslinis ugdymas

Baigæ ðias studijas bûsite aukðtos kvalifikacijos, iniciaty-

vûs, kompetentingi kûno kultûros ir gamtamokslinio ugdymo

specialistai. Ðios programos tikslas ne tik parengti dalyko spe-

cialistus, bet ir suteikti pedagoginiø, psichologiniø, didaktiniø

þiniø ir gebëjimø darbui ávairiose ugdymo ástaigose.

Dalyko pedagogikos, sporto ir ekologijos bakalauras,pedagogas.

Þiemos sporto ðakos, sporto treniruotës teorija ir di-

daktika, sporto vadyba, kûno kultûros teorija ir didaktika,

plaukimas, sporto medicina, gimnastika, kûno kultûros ir

sporto istorija, lengvoji atletika, rankinis, sporto psichologija,

sporto judesiø fiziologija, tenisas ir stalo tenisas, krepðinis,

judrieji þaidimai, futbolas, plaukimas, tinklinis, bendroji eko-

logija, globalinë ekologija, populiacijø ekologija, bendrijø

ekologija, biogeografija, zoologija, bendroji ir aplinkos fizi-

ka, botanika, algologija, mikologija, augalø ekofiziologija,

bendroji genetika, mikrobiologijos pagrindai, molekulinë bio-

logija, evoliucijos teorija, klimatologija ir vandenø ekologija,

þmogaus ekologija ir aplinkosauga, biologinë chemija,

þmogaus anatomija ir morfologija.Sukaupsite paþinimà suteikianèiø teoriniø þiniø apie pe-

dagoginius reiðkinius ir edukacinæ veiklà, kûno kultûros, sportoir sveikatos, gyvosios ir negyvosios gamtos faktus, reiðkiniusir dësningumus ir mokësite perteikti ugdytiniams. Gebësitekritiðkai vertinti ir interpretuoti kûno kultûros ir gamtos moksløinformacijos ðaltinius, kûrybiðkai taikyti ðiuolaikines eduka-cines idëjas. Taip pat gebësite paþinti biologinæ ávairovæ,ávertinti jos bûklæ, kompleksiðkai naudoti ávairius ekologinësanalizës metodus, atlikti dirvoþemio, vandens, atmosferos tar-ðos tyrimus, ávertinti atskirø regionø, ûkio subjektø ekologinæbûklæ ir problemas, siûlyti jø sprendimo bûdus.

Absolventai gali dirbti gimnazijose, bendrojo ugdymo,profesinëse mokyklose kûno kultûros, integruoto gamtosmokslo ir biologijos mokytojais, papildomojo vaikø ugdy-mo sportinëse ástaigose, sveikatingumo klubuose, valsty-binëse, privaèiose ir visuomeninëse sporto ir su gamtosmokslais susijusiose organizacijose. Absolventai gali tæstistudijas kûno kultûros, biologijos bei ekologijos ir aplinko-tyros krypèiø magistrantûroje.

Profesinës veiklos lauko praktikos: populiacijø ekolo-

gijos, klimatologijos ir vandenø ekologijos, augalø ekofi-

ziologijos, edukacija þaliosiose aplinkose. Praktikos vyksta

mokomojoje praktikø bazëje Trakø rajone, Tamaðiavos

kaime ir kitose biologine ávairove ir iðskirtiniu kraðtovaiz-

dþiu pasiþyminèiose Lietuvos ir uþsienio vietose.

Pedagoginë praktika: pedagogo asistento praktika

(II kurse), pedagoginë praktika globojant mentoriui (III kurse),

savarankiðka pedagoginë praktika (IV kurso aðtuntame

semestre) gali bûti atliekamos ne tik Lietuvos, bet ir uþ-

sienio mokyklose, kitose Lietuvos ir uþsienio institucijose.

Pagal Erasmus+ praktikos programà daþniausiai vyks-

tama á Suomijos, Pietø Èekijos, Graikijos, Latvijos, Turkijos,

Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovënijos, Portugalijos,

Ðkotijos ir kitø uþsienio ðaliø universitetus.

Studijos uþsienyje

Praktika

Pagrindiniai studijø dalykaiKodël verta studijuoti ðià programà?


Ko iðmoksiu?

Karjeros galimybës

LEU / 2015 / 52

Dekanë profesorë Ona Monkevièienë

Jei manote, kad Lietuvos ðvietimo ir kultûros ateitis yra Jûsø rankose, kvieèiamerinktis studijas Ugdymo mokslø fakultete. Fakulteto misija yra rengti plataus profilioaukðèiausios kvalifikacijos edukologus – ðvietimo kokybës vadybininkus, lyderius, me-nø edukologus, dalyko ir pradiniø klasiø mokytojus, ikimokykliniø ástaigø pedagogus,psichologus, gebanèius konkuruoti ðalies ir uþsienio darbo rinkoje, kurti naujas darbovietas, prisidëti prie darnios visuomenës plëtros ir geresnës gyvenimo kokybës.

Darbdaviai mûsø fakultete parengtus specialistus apibûdina kaip profesionalius,atsakingus, kûrybiðkus, gerai ávaldþiusius ugdymo menà, gebanèius sëkmingai siektiprofesinës karjeros.

Studentø g. 39, 310 kab., LT-08106 Vilnius (8 5) 275 23 98 [email protected] www.leu.lt/umf



• Ikimokyklinë ir prieðmokyklinë pedagogika

• Pradinio ugdymo pedagogika

• Psichologija

Studentë Indrë Kuðlytë

Jau ne kartà ásitikinai, kad myli vaikus ir viskà, kas susijæ su jais? Nuolat iðbandai kaþkànaujo ir nebijai atsakomybës?

Jei jauti, kad tavo paðaukimas mokytojauti, o vieno dalyko tau per maþa, tai stok áUgdymo mokslø fakultetà!

Ugdymo mokslø fakultetas

• Ikimokyklinë edukologija• Psichologija (vystymosi psichologija)• Specialioji pedagogika• Ðvietimo vadyba ir lyderystë

• Dailës pedagogika• Muzikos pedagogika• Ðokio pedagogika• Teatro ir kino pedagogika

• Muzikos edukologija• Ðokio edukologija• Teatro meno pedagogika• Vizualieji menai

LEU / 2015 / 53


Ikimokyklinë ir prieðmokyklinë pedagogika

Ikimokyklinës ir prieðmokyklinë pedagogikos bakalaurostudijø programos sandara – modulinë (dalykø grupës yraorientuotos á tam tikrø studijø rezultatø siekimà, pagal tai jun-giamos á didesnius vienetus).

Pedagoginës specializacijos (Ikimokyklinio ugdymo peda-gogikos) modulis. Pagrindiniai studijø dalykai: ikimokyklinio ug-dymo istorinis ir sociokultûrinis kontekstas (studijø ávadas, ðvieti-mo politika ir vaikystës kultûra); vaiko psichologijos ir tiriamøjødalykø modulis (vaiko psichologija, vaiko psichologijos kursinisdarbas, elektroninës mokslo duomenø bazës); ikimokyklinëpedagogika ir vaiko þaidimas (ikimokyklinë pedagogika, vaikoþaidimo psichologija ir pedagogika); vaiko kalbos ugdymas(vaiko kalba ir komunikacija, vaikø literatûrinis ugdymas, mul-tikultûrinis ugdymas); vaiko socialinis ir paþinimo ugdymas(vaiko socialinis ugdymas, vaiko paþinimo gebëjimø ugdy-mas); vaiko meninis ugdymas (muzikinis ugdymas ir draminëvaidyba: muzika, vaidyba, vaikø dailë); ikimokyklinio ugdymovadyba ir strategijos (ikimokyklinio ugdymo proceso vadyba,vaiko kûno kultûra, ikimokyklinio ugdymo metodikø kursinisdarbas); prieðmokyklinio amþiaus vaikø ugdymas (prieð-mokyklinis ugdymas, ugdymo(si) individualizavimas, vaikopaþangos vertinimas, ikimokyklinio, prieðmokyklinio ir pradiniougdymo dermë); ankstyvasis vaikø ugdymas ástaigoje irðeimoje (vaikø ugdymo ðeimoje ir ástaigoje dermë).

Pedagoginiø studijø modulis: bendroji ir raidos psichologi-ja, pedagogika, edukacinë ir socialinë psichologija, sveikatosugdymas, ugdymo sistemos, ikimokyklinio ugdymo strategijosir programos. Studentai atliks pedagogo asistento prakti-kà, pedagoginæ praktikà globojant mentoriui, savarankiðkàpedagoginæ praktikà. Studijø pabaigoje rengs pedagoginiøstudijø baigiamàjá darbà.

Studijø programos stiprybë ir iðskirtinumas – ilgametës vai-kystës pedagogø rengimo tradicijos. Darbdaviai, rinkdamiesiikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo pedagogus, daþniau-siai renkasi ðios studijø programos absolventus, nes þino, kadjie geba derinti teorines ir praktines þinias, nuolatos tobulëja,pasiþymi lyderio savybëmis. Absolventai laukiami kaip privaèiøástaigø steigëjai, naujø paslaugø ir darbo vietø kûrëjai. Stiprusir iðskirtinis dëstytojø kolektyvas, kuris ne tik moko, bet ir visàlaikà mokosi pats, þino pasaulio patirtá, kartu su studentais vykdonacionalinio lygmens tyrimus ir projektus.


Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos bakalauras,pedagogas.

Ko iðmoksiu?

Studentai supras vaikystës fenomeno kaità ðiuolaikinëjeglobalioje informacinëje visuomenëje, gebës organizuotikokybiðkà ikimokykliná ir prieðmokykliná vaiko ugdymà(si)atsiþvelgdami á ugdymo tikslus, vaikø poreikius, individua-lumà, ðeimos kultûrà, ðvietimo politikà, kurdami naujas vaikougdymo(si) galimybes, plëtodami partnerystæ su ðeima, kû-rybiðkai interpretuodami kultûros tradicijas. Absolventai gebësteikti profesionalià ðvietimo pagalbà, vertinti ugdymo kokybæ,vaikø pasiekimus, reflektuoti ir prognozuoti vaiko paþangà.

Karjeros galimybës

Absolventai galës dirbti ikimokyklinio ugdymo ástaigoseauklëtojais ar prieðmokyklinio ugdymo pedagogais, vaikøgabumø ugdymo centrø, vaikø pramogø centrø pedagogais,paramos vaikui ir ðeimai institucijø, vaikø teisiø apsaugos irkitø visuomeniniø organizacijø specialistais, ðeimos, vaikoprieþiûros aikðteliø pedagogais, ligoninëje besigydanèiøvaikø ugdytojais. Absolventai galës tæsti studijas socialiniømokslø srities ikimokyklinës edukologijos magistrantûroje.

Studentai turi galimybæ dalyvauti Erasmus+ studentømainø programoje ir studijuoti Europos Sàjungos ðaliøaukðtosiose mokyklose Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje,Danijoje, Portugalijoje ir kt. Ði veikla leidþia studentamspasisemti studijø, kalbos ir kultûriniø þiniø.

Studijos uþsienyje


LEU / 2015 / 54


Pradinio ugdymo pedagogika

Kokybiðkos ir ádomios studijos, galimybë dalyvautitarptautinëse studentø mainø programose, didelis dëmesysinovatyviam pedagogikos ir psichologijos þiniø taikymuipraktikoje, iðskirtiniai ugdymo proceso tyrimai.


Pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro laipsnis irpedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Studentai gilinasi á jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø

ugdymo specifikà, ágyja reikiamø bendrakultûriniø, profe-

siniø ir bendrøjø kompetencijø, kuriø reikia kûrybiðkam,

atsakingam, inovatyviai dirbanèiam pradiniø klasiø pedagogui.

Ðios studijø programos absolventai ágis naujausiomis peda-

gogikos mokslo ir tyrimø þiniomis grindþiamà universitetiná

iðsilavinimà, iðmoks kurti ir organizuoti kokybiðkà pradiniø

klasiø mokiniø ugdymà(si).

Karjeros galimybës

Absolventai, baigæ ðià programà, galës dirbti mokytojais

pradiná iðsilavinimà teikianèiose ugdymo ástaigose (darþeliuo-

se-mokyklose, pradinëse, bendrojo ugdymo mokyklose ir kt.),

Lietuvos ir uþsienio vaikø uþimtumo ar laisvalaikio centruose,

sanatorijø mokyklose, ávairaus pobûdþio globos namuose, sa-

vaitgalinëse mokyklëlëse, valstybës tarnyboje (Ðvietimo ir

mokslo ministerijoje ir jos vieðosiose ástaigose, rajonø

ðvietimo skyriuose ir kt.) ir t. t.

Pedagoginës specializacijos dalykai: skaitytojo ugdymas,

teksto suvokimo ir kûrimo didaktika, skaitymo ir raðymo

mokymo technologijos, sakinio didaktika, þodþio didaktika,

geometrija, matavimai ir didaktika, aritmetika ir didaktika,

algebros, statistikos pagrindai ir didaktika, ðiuolaikiniø

matematikos pamokø modeliavimas, gyvosios gamtos paþinimo

didaktika, negyvosios gamtos paþinimo didaktika, valstybës

ir visuomenës paþinimo didaktika; kûno kultûra ir sveikatos

kompetencijos ugdymas.

Pedagoginiø studijø dalykai: studijø ávadas ir technologi-

jos, bendroji ir raidos psichologija, edukacinë ir specialioji

psichologija, rizikos grupiø vaikø psichologija, sveikatos ugdy-

mas, vaikø, turinèiø specialiøjø poreikiø, ugdymas, pedagogika

(hodegetika ir didaktika), ugdymo sistemos, pedagoginiø

studijø baigiamasis darbas.

Praktika

Pedagoginës praktikos atliekamos skirtingose Vilniaus

mokyklose, kuriose mokosi pradiniø klasiø mokiniai. Prakti-

kos vyksta nuo pirmøjø studijø metø, pradedant mokyklos

gyvenimo stebëjimu ir baigiant savarankiðka pradiniø kla-

siø mokiniø ugdymo(si) veikla. Studentai atlieka pedagogo

asistento praktikà, pedagoginæ praktikà globojant mentoriui,

savarankiðkà pedagoginæ praktikà.

Studentai turi galimybæ dalyvauti Erasmus+ studentø

mainø programoje ir studijuoti Europos Sàjungos ðaliø aukð-

tosiose mokyklose Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje,

Portugalijoje ir kt.

Studijos uþsienyje


LEU / 2015 / 55

Psichologija



Psichologijos bakalauro studijø programa suteikia

unikalià galimybæ ágyti psichologijos bakalauro laipsná ir psicho-

logijos mokytojo iðsilavinimà. Mûsø programos iðskirtinumas

yra glaudus bendradarbiavimas su edukologais, iðplëtoti

bendradarbiavimo ryðiai su ugdymo institucijomis. Baka-

lauro studijos vykdomos lietuviø ir anglø kalbomis.


Psichologijos bakalauro laipsnis ir dalyko pedagogoprofesinë kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Studentas ágis þiniø, gebëjimø ir ágûdþiø, reikalingø

psichologo asistento ir psichologijos mokytojo darbui.

Programos tikslai orientuoti á:

• þinias ir jø taikymà (siekiama suteikti baziniø ir ðiuolaiki-

niais mokslo pasiekimais paremtø teoriniø psichologijos þiniø,

iðugdyti gebëjimà jas taikyti psichologo asistento veikloje);

• gebëjimà atlikti tyrimus (ugdomas gebëjimas ágyven-

dinti tyrimà ir ávertinti jo moksliðkumo lygá ir praktinæ naudà);

• specialiuosius gebëjimus atpaþinti psichologinius

reiðkinius psichologo asistento praktikoje ir pritaikyti tin-

kamà profesinës elgsenos strategijà;

• socialinius gebëjimus dalykiðkai bendrauti su specia-

listais ir ne specialistais;

• asmeninius gebëjimus veikti savarankiðkai ir prisiimti

atsakomybæ uþ savo kompetencijas.

Karjeros galimybës

Absolventai gali dirbti ávairiose su psichologija susiju-siose srityse, ágyja iðskirtinæ galimybæ dirbti psichologijosmokytoju. Ðiuo metu Lietuvoje yra teisiðkai reglamentuotabûtent ðvietimo sistemoje dirbanèio pirmos pakopos ab-solvento – psichologo asistento – veikla, nukreipta áprevenciná ir ðvieèiamàjá darbà, reikalingà sprendþiant visømokymo(si) proceso dalyviø psichologines ir ugdymo proble-mas. Absolventai gali tæsti studijas pagal bet kurià socialiniømokslø magistrantûros studijø programà.


Studijø metu glaudþiai derinami teoriniai ir specialauslavinimo dalykai, atskleidþiantys programos specifikà. Pir-muose kursuose dëstomi biologiniai psichikos pagrindai(pavyzdþiui, psichofuiziologija, neurofiziologija ir sensorinëssistemos), kognityviniai psichikos pagrindai (pavyzdþiui,màstymas, kalba, intelektas, mokymosi procesai). Kartustudijuojama asmenybës psichologija, raidos psichologija,psichologiniø tyrimø metodologija, sudaromi pradiniai psicho-loginio ávertinimo ágûdþiai. Vëliau studentai supaþindinami sutaikomosiomis psichologijos disciplinomis (pavyzdþiui, pedago-gine psichologija, organizacine psichologija, klinikine psichologija).Studijos baigiamos psichologijos bakalauro darbo gynimu irpedagoginiø studijø baigiamuoju darbu.

Praktika

Studijø metu studentai atlieka pedagogo asistento prakti-kà, pedagoginæ praktikà globojant mentoriui, savarankiðkàpedagoginæ praktikà.

Studentai gali dalyvauti Erasmus+ studentø mainø progra-moje ir studijuoti Europos Sàjungos ðaliø universitetuose Belgi-joje, Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 56

Studentai turi galimybæ dalyvauti Erasmus+ studentø

mainø programoje, studijuoti Europos Sàjungos ðaliø

universitetuose.

Dailës pedagogika



Ðiuo metu kvalifikuotø, pasirengusiø dirbti pagal naujau-sias ugdymo programas dailës pedagogø, gebanèiø konsul-tuoti kolegas ðvietimo, dailës ugdymo naujoviø klausimais,formalaus ir neformalaus ugdymo ástaigose (ypaè Lietuvosrajonuose ir maþuose miesteliuose) trûksta. Dailës pedago-gø rengimo poreiká sàlygoja pasaulyje ir Lietuvoje didëjantisdëmesys meninio ugdymo turinio modernizavimui.

Programa skirta rengti dailës pedagogikos bakalaurus,pasiþyminèius plaèia erudicija, nuolatiniu profesinës sa-viugdos poreikiu, gebanèius vertinti asmens ir visuomenëskultûrines reikmes, planuoti, organizuoti ir vertinti dailës ugdy-mo stiprinimo veiklà. Bûsimi dailës pedagogai orientuojami diegtiir taikyti ðiuolaikinæ meninio ugdymo politikà, struktûriniais iraplinkos pokyèiais pagrástas strategijas visuomenëje.


Meno pedagogikos, dailës bakalauras, pedagogas.

Ko iðmoksiu?

Absolventas moka teoriðkai pagrásti ir ávertinti dailës

ugdymo dabartá, perspektyvas pasauliniame ðvietimo ir

kultûros raidos kontekste, kûrybiðkai plëtoti ðiandieninei

visuomenei ir asmeniui aktualias idëjas dailës raiðkos

srityje, kryptingai modeliuoti ðiuolaikiniais ugdymo principais

grindþiamà dailës mokymo(si) procesà ávairiose eduka-

cinëse erdvëse.

Karjeros galimybës

Absolventai yra rengiami vykdyti dailës (specializacijos: dai-

lëtyra, dizainas, ðiuolaikinë vizualinë raiðka) dalykø mokymo

programas formaliojo ir neformaliojo vaikø ðvietimo ástaigose.


Dailës studijø ir vizualinës raiðkos pagrindai, istorinë

dailës ir architektûros problematika, dailës raiðka (pieðimas,

tapyba, kompozicija, lipdyba, grafika, dizainas, spalvotyra,

vizualinës raiðkos strategijos, erdvinë plastika), dailës didakti-

ka, pieðimo, tapybos, kompozicijos mokymo metodika,

parodø kuravimas ir organizavimas, baigiamasis darbas.

Specializacijos: ðiuolaikinë vizualinë raiðka (pieðinio

interpretavimas, abstrakti kompozicija, miðriø technikø raið-

ka, laisvas pieðimas, modernioji tapyba, fotografija, vaiz-

do raiðka, instaliacija), dizainas (dizaino istorija, dizaino

raiðka, ðrifto dizainas, grafinio dizaino raiðka, skaitmeninës tech-

nologijos dizaine, pateikties menas, komunikacinis dizainas,

dvimatë, trimatë kompozicija), dailëtyra (dailëtyros ávadas,

Lietuvos dailës kritika, istorinë kompozicijos problematika, so-

cialiniai dailës kontekstai, XX–XXI a. dailë, ðiuolaikinës

lietuviø dailës procesai, dailës kûrinio analizë ir interpre-

tavimas, muziejininkystës pagrindai, taikomoji dailë).

Pedagoginiø studijø dalykai: sveikatos ugdymas,

bendroji ir raidos psichologija, pedagogika, edukacinë ir

specialioji psichologija, ugdymo sistemos ir specialioji pe-

dagogika, pedagoginiø studijø baigiamasis darbas.

Praktika

Praktika vyksta bendrojo ugdymo mokyklose, nefor-

maliojo ugdymo institucijose. Studentai atlieka pedagogo

asistento praktikà, pedagoginæ praktikà globojant mentoriui,

savarankiðkà pedagoginæ praktikà.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 57

Muzikos pedagogika

Studentai turi galimybæ dalyvauti Erasmus+ mainø pro-

gramoje ir studijuoti Europos Sàjungos ðaliø aukðtosiose

mokyklose Suomijoje, Danijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Norve-

gijoje, Islandijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje ir kt.



Studijos skirtos ágyti ðiuolaikiná mokslo ir kultûros lygá,

atitinkantá aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà, tapti kvalifikuo-

tais muzikos pedagogais ir meniniø projektø organizatoriais,

rengëjais, gebanèiais ágytas universitete kompetencijas

panaudoti mokiniø muzikiniam ugdymui tobulinti, jaunajai

kartai integruoti á socialiná kultûriná gyvenimà.


Meno pedagogikos, muzikos bakalauro laipsnis irpedagogo kvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Studijø metu ágyjamos ðios kompetencijos: dalyvavimo vi-

suomenës ir ðvietimo kaitos procesuose; muzikinio ugdymo

technologijø pasiekimø taikymo, atsiþvelgiant á modernëjanèius

visuomenës iððûkius; muzikinës edukacinës veikos projektø

rengimo ir ágyvendinimo; muzikinio ugdymo aplinkos kûrimo;

bendravimo ir bendradarbiavimo, uþtikrinant veiksmingà

ugdomàjà sàveikà ir gráþtamàjá ryðá tarp ugdymo proceso

dalyviø; informacijos paieðkos, sisteminimo ir skleidimo;

dalyvavimo mokslinëje tiriamojoje veikloje; muzikinio ugdymo

praktikos tobulinimo; muzikinio ugdymo proceso planavimo,

organizavimo ir vertinimo; profesinës karjeros projektavimo,

saviugdos krypèiø numatymo.

Karjeros galimybës

Absolventai, ágijæ aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà ir

profesinæ muzikos pedagogo kvalifikacijà, galës dirbti

ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio muzikinio

ugdymo pakopose tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo

ástaigose, tæsti studijas magistrantûroje.


Dainavimas, chorvedyba, muzikos kalba, improvizacija

ir dþiazo harmonija, muzikos atlikimas, fortepijonas ir

pasirenkamas instrumentas, instrumentinis ansamblis,

muzikinës veiklos psichologija, neformalusis muzikinis

ugdymas, etninio meno pagrindai, muzikos estetika ir kûriniø

analizë, lietuviø muzikos istorija, pasaulio muzikos istorija,

audiovizualinio meno technologijos, muzikinës kompiuterinës

programos, muzikinë kûryba, þaidimø pedagogika ir kt. Pedago-

giniø studijø bloko dalykai: pedagogika (didaktika ir hodegetika),

ugdymo sistemos ir specialioji pedagogika, bendroji ir raidos

psichologija, edukacinë ir specialioji psichologija, sveikatos

ugdymas, dalyko didaktika, pedagogo asistento praktika,

pedagoginë praktika globojant mentoriui, savarankiðka

pedagoginë praktika ir kt.

Praktika

Muzikos pedagogikos programos studentai studijø metu

atlieka tris praktikas pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyk-

lose: pirmoji pedagogo asistento praktika atliekama antrai-

siais studijø metais, antroji pedagoginë praktika, globojant

mentoriui, organizuojama treèiaisiais studijø metais, treèioji

savarankiðka pedagoginë praktika vykdoma ketvirtaisiais

studijø metais.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 58

Ðokio pedagogika

Ðokio pedagogikos studentai gali praleisti integruotà

studijø laikotarpá arba atlikti praktikà kitos ðalies, dalyvau-

janèios Mokymosi visà gyvenimà programoje, aukðtosiose

mokyklose: Daugavpils University (Latvija), Riga Teacher

Training and Education Management Academy (Latvija), Dan-

marks Pedagogiske Universitetsskole (Danija), University of

Iseland (Islandija), Conservatorio di Musica Santa Cecilia

(Italija), Bergen University College (Norvegija), Universite de

Bretagne occidentale – U.B.O (Prancûzija), Aalto University

School of Art and Design (Suomija), Suleyman Demirel Uni-

versity (Turkija), Menderes University (Turkija).



Studijos skirtos tiems, kurie siekia tapti ðokio pedago-

gais, nori mokyti kitus kurti ðoká ir uþdegti meile jam. Studijø

metu ágyjama ðokio istorijos ir þmogaus judëjimo teorijos þiniø,

ugdomi ðokio improvizacijos ir kompozicijos, liaudies, klasiki-

nio, modernaus, pramoginio, istorinio, pasaulio tautø, dþiazo

ðokiø gebëjimai, gilinama kompetencija mokyti kitus ðokti ir

kurti ðoká, já stebëti ir analizuoti.


Meno pedagogikos, ðokio bakalauro laipsnis, pedagogokvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Absolventas yra nusiteikæs ugdyti kitus ir skleisti ðokio

meno vertybes, turi reikiamø ðokio pedagogikos þiniø ir geba

kokybiðkai ágyvendinti ðokio ugdymo turiná formaliajame ðvietime,

formaløjá ðvietimà papildanèiame ugdyme ir neformaliajame

ðvietime ávairiose ðvietimo ir (ar) kultûros ástaigose.

Karjeros galimybës

Ágyta kvalifikacija suteikia teisæ dirbti ðokio pedagogu

ir ðokio studijos ar kolektyvo vadovu bendrojo ugdymo ir

neformaliojo ðvietimo (muzikos, choreografijos, meno),

profesinëse mokyklose ir kultûros ástaigose. Taip pat absol-

ventas gali ásteigti savo privaèiø ðokio studijø ar kolektyvø.

Baigusieji ðias studijas gali tæsti mokymàsi ðokio edukologijos

magistrantûros studijose.


Studijø krypties dalykø dalá sudaro pagrindiniø ðokio þanrø

mokymo dalykai, suteikiantys bûsimiems ðokio pedagogams

ðokio meno suvokimo, kûrimo ir atlikimo þiniø, gebëjimø:

ðokio meno istorija, ðokio uþraðymo sistema, lietuviø etni-

nis ðokis, liaudies ðokis, klasikinis, modernus, pramoginis,

istorinis, pasaulio tautø ðokis, ðokio meistriðkumo studija,

ðokio kompozicija, kûrybinës ðokio raiðkos ugdymas, jaunimo

ir dþiazo ðokiø mokymas ir kt.

Praktika

Praktiniai gebëjimai ágyjami pedagoginës praktikos metu:

vedant ðokio pamokas bendrojo ugdymo ir meno mokyklose,

ðokio bûreliuose, kolektyvuose, organizuojant renginius.

Studentai atlieka pedagogo asistento praktikà, pedagoginæ

praktikà globojant mentoriui, savarankiðkà pedagoginæ praktikà.

Studijos uþsienyje

LEU / 2015 / 59

Teatro ir kino pedagogika



Tai nauja, në vienoje ðalies universitetinio ar neuniver-

sitetinio lygmens aukðtojoje mokykloje nevykdoma studijø

programa. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudëtingas

ir ádomias sritis – teatro menà ir asmenybës ugdymà. Stu-

dentai mokosi vaidinti, ðokti, reþisuoti, kurti kino filmus ir lëliø

spektaklius. Taip pat tyrinëti, kaip kûryba gali padëti atskleisti

naujas asmenybës – tiek jø paèiø, tiek vaikø ir jaunimo –

spalvas ir praturtinti þiniomis, gebëjimais, kompetencijomis.

Ðiø dienø intensyvus vieðasis bendravimas tampa atsa-

kinga kûrybos sritimi, todël ateina laikas, kai mokytis teatro

meno reikia visiems (plaèiau þr. http://www.te2.leu.lt).


Meno pedagogikos, teatro bakalauro laipsnis, pedagogokvalifikacija.

Ko iðmoksiu?

Absolventas gebës ágyvendinti teatro ir (ar) filmø kûrimougdymo turiná bet kurioje ugdymo sistemos pakopoje, galëssekti ir inicijuoti teatro ir (ar) filmø kûrimo ugdymo procesonaujoves, plëtoti ugdytiniø kûrybinës raiðkos ir meno su-vokimo, bendrosios kultûros kompetencijas. Studentai jaustudijø metu aktyviai dalyvauja ávairiø asociacijø veiklose(„Klounai be sienø“, „Meno formos“ ir kt.), prisidëdami prieidëjos perkelti menà á problemines vieðàsias erdves, ið-ryðkinti socialines problemas ir ieðkoti naujø problemøsprendimø bûdø, pasitelkiant menines priemones.

Karjeros galimybës

Ágyta kvalifikacija suteikia teisæ dirbti teatro ir (ar) kino/filmø kûrimo dalykø mokytoju, ágyvendinant formaliajameðvietime ir formaløjá ðvietimà papildanèiame ugdyme tei-


Plaèius kultûros, teatro ir su juo susijusiø meno ðakø teori-nio ir praktinio paþinimo pagrindus ugdymo aspektu suteikiapagrindiniai studijø krypties dalykai: teatro raiðkos (vaidyba, re-þisûra) ugdymas, teatro suvokimo pagrindai, scenos kalbos,judesio raiðkos ugdymas, filmø kûrimas mokykloje ir mokymas,medijos ir kino edukacija, vizualinës sceninës raiðkos ugdy-mas, vaikø lëliø teatras, teatro didaktika, neformalusis teatrinisðvietimas, meninis ugdymas ir teatras mokykloje ir kt.

Praktika

Praktiniai gebëjimai ágyjami pedagoginës praktikos metu:vedant teatro ir (ar) kino/filmø kûrimo pamokas formaliojo irneformaliojo ðvietimo, kultûros ástaigose, organizuojant renginius.Studentai atlieka pedagogo asistento praktikà, pedagoginæ prak-tikà globojant mentoriui, savarankiðkà pedagoginæ praktikà.

Teatro ir kino pedagogikos studentai gali praleisti in-tegruotà studijø laikotarpá arba atlikti praktikà kitos ðalies, daly-vaujanèios Mokymosi visà gyvenimà programoje, aukðtosiosemokyklose: Daugavpils University (Latvija), Riga Teacher Trai-ning and Education Management Academy (Latvija), DanmarksPedagogiske Universitetsskole (Danija), University of Iseland(Islandija), Conservatorio di Musica Santa Cecilia (Italija),Bergen University College (Norvegija), Universite de Bre-tagne occidentale – U.B.O (Prancûzija), Aalto UniversitySchool of Art and Design (Suomija), Suleyman DemirelUniversity (Turkija), Menderes University (Turkija).

Studijos uþsienyje

kiamas teatro dalyko ir (ar) filmø kûrimo dalyko programas,neformaliajame ðvietime teikiamas teatro meno ir (ar) kinomeno programas, taip pat ðiuos menus integruojanèias pro-gramas ávairiose ðvietimo ir (ar) kultûros ástaigose (bendrojougdymo, neformaliojo vaikø ðvietimo mokyklose, kultûros irlaisvalaikio centruose ir kt.).

LEU / 2015 / 60

Mokslas

Lietuvos edukologijos universitetas, siekdamas tapti tarp-

tautiðka, modernia, patrauklia ir konkurencinga edukacinio

profilio aukðtàja mokykla, kelia ðiuos prioritetus: plëtoti tyrimus

edukologijos srityje, didinti moksliniø tyrimø tarptautiðkumà ir

vykdyti mokslo bei meno populiarinimà.

Edukologijos tyrimai – fundamentalieji ir taikomieji –

rodo Universiteto iðskirtinumà ir apima ávairius ðvietimo

kontekstus: mokomøjø dalykø didaktikà, mokymosi visà

gyvenimà skatinimà, studijø programø tobulinimà, ðvietimo

valdymà ir lyderystæ. Vykdomos mokslinës veiklos strategi-

niai tikslai – pasauliná mokslo lygá atitinkanèiø ðvietimo tyrimø

vykdymo sàlygø gerinimas, moksliniø tyrimø efektyvumo ir

rezultatyvumo didinimas.

Mokslinæ veiklà Universitete vykdo 7 fakultetai, 3 fa-

kultetiniai moksliniø tyrimø institutai, 4 fakultetiniai tyrimø

centrai. Universiteto mokslininkai kasmet parengia daugiau

nei 10 monografijø, paskelbia daugiau nei 600 moksliniø

straipsniø tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo leidiniuo-

se. Universiteto mokslininkai dalyvauja Europos Sàjungos

struktûriniø fondø finansuojamuose, nacionaliniuose ir

tarptautiniuose projektuose.

Universiteto leidþiami mokslo leidiniai yra socialinio ir

humanitarinio pobûdþio, juose skelbiamø publikacijø turinys

orientuotas á ðvietimo ir ugdymo tyrimus. 6 ið jø yra periodi-

niai mokslo darbø þurnalai (Pedagogika, Istorija, Ugdymo

psichologija, Socialinis ugdymas, Þmogus ir þodis, Sporto

mokslas), kurie átraukti á tarptautines duomenø bazes.

2014 metais ádiegta inovatyvi elektroninio publikavimo

sistema, skirta akademiniø þurnalø rengimui ir publikavimui.

Visa tai leidþia uþtikrinti publikacijø pastovià atvirà prieigà,

didinti þurnalø skaitomumà tarptautinëje erdvëje.

Kiekvienais metais Universitete organizuojama apie

30 tarptautiniø ir nacionaliniø mokslo renginiø. Rengiant

mokslo renginius, bendradarbiaujama su LR ðvietimo ir

mokslo ministerija ir jai pavaldþiomis institucijomis, Lenkijos,

Latvijos, Vokietijos, Skandinavijos ir kitø ðaliø mokslo ir

studijø institucijomis.

Universitete dirbantys mokslininkai, dëstytojai ir meni-

ninkai yra pelnæ nacionaliná ir tarptautiná pripaþinimà, kurá

liudija narystë Lietuvos mokslø akademijoje, nacionalinës,

valstybinës ir vardinës mokslo premijos, suteikti uþsienio

mokslo ir studijø institucijø garbës vardai, gauti ordinai, da-

lyvavimas tarptautiniø organizacijø veikloje, priklausymas

tarptautinëms asociacijoms.

Prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitë, prof. dr. Jonas Ri-

mantas Stonis, prof. habil. dr. Piotras Vasiljevas ir kiti þymûs

Universiteto mokslininkai garsina Lietuvos edukologijos uni-

versiteto vardà nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Mokslinë veikla

Moksliniai tyrimai

Mokslo leidiniai

Pripaþinimas

Mokslo renginiai

LEU / 2015 / 61

Bibliotekos iðtekliai studijoms

Daugiau informacijos apie bibliotekos paslaugaswww.leu.lt/biblioteka

Lietuvos edukologijos universiteto biblioteka – tai

studijø, mokslo ir informaciniø technologijø centras, siû-

lantis vartotojams visà paslaugø spektrà. Bibliotekos

specializacija – ðvietimo, ugdymo, didaktikos dokumen-

tø komplektavimas. Bibliotekoje sukaupta daugiau nei

600 tûkst. fiziniø vienetø knygø, serialiniø leidiniø, gar-

so, vaizdo ir elektroniniø dokumentø. Kasmet biblioteka

ásigyja apie 10 tûkst. naujø dokumentø, prenumeruoja

daugiau nei 180 pavadinimø periodiniø leidiniø. Daugiau

nei 130 tûkst. elektroniniø knygø, 20 tûkst. elektroniniø

periodiniø leidiniø vartotojams prieinama per prenume-

ruojamas duomenø bazes.

Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje rasite

dokumentø, reikalingø mokslo tyrimams ir studijø progra-

moms vykdyti, vadovëliø mokyklai, metodiniø priemoniø,

mokslo populiariøjø dokumentø, groþiniø kûriniø. Daugelá

jø biblioteka skolina á namus – vartotojus aptarnauja centrinis

ir II rûmø abonementai. Visi reikalingi dokumentai, kuriø

biblioteka neturi, yra uþsisakomi ið kitø bibliotekø per tarpbib-

liotekiná abonementà arba dokumentø pristatymo tarnybas.

Vartotojams keturiose skaityklose, Mokymosi resursø cen-

tre, grupinio darbo erdvëse ir kabinetuose árengta 720 darbo

vietø, ið jø – 115 kompiuterizuotø, veikia belaidis interneto ryðys.

Bibliotekoje galite ne tik skaityti tradicinius ir elektroninius do-

kumentus, bet ir gauti profesionalø konsultacijas, susipaþinti

su parodomis, ásiraðyti informacijà á kompiuterines laikmenas,

skenuoti vaizdus, kopijuoti, laminuoti ar áriðti dokumentus,

pasiklausyti muzikos, perþiûrëti audiovizualinius dokumentus,

pabendrauti su kolegomis ar tiesiog tyliai ir ramiai padirbëti.

LEU / 2015 / 62

Lietuvos edukologijos universiteto studentø mokslinës (me-

no) draugijos tikslas – mokslinës ir meno veiklos aktyvinimas.

Studentø aktyvi veikla svarbi universiteto vertinimui, todël

bûtina mokslinës (meno) veiklos plëtra. Studentø mokslinës

(meno) draugijos bendras siekis – organizuoti universiteto

studentø mokslinæ (meno) veiklà, propaguoti pasiekimus uni-

versiteto bendruomenëje ir uþ jos ribø, suteikti studentams

galimybiø gilinti mokslinio darbo ágûdþius, kelti akademiná

lygá, garsinti savo mokslo atradimus Lietuvoje ir uþsienyje.

Studentø mokslinë veikla

Draugijos nariu gali bûti kiekvienas studentas, kuris

dalyvauja arba nori dalyvauti mokslo (meno) veikloje.

Draugijà sudaro sekcijos, vienijanèios universiteto akade-

miniø padaliniø studentus. Sekcijø patarëjais yra akademi-

niø padaliniø prodekanai, kuruojantys mokslo (meno) veiklà.

Draugijos veiklà ágyvendinti padeda Mokslo ir inovacijø,

Plëtros ir ryðiø direkcijos ir kiti padaliniai.

Lietuvos edukologijos universiteto studentømokslinës (meno) draugijos struktûra:

LEU / 2015 / 63

Turiningas ir ádomus laisvalaikis

Universiteto studentai ir darbuotojai turi galimybæ

turiningai praleisti laisvalaiká, t. y. organizuoti, rengti koncertus,

festivalius ir parodas, valstybiniø ðvenèiø ir svarbiø datø

minëjimus, konferencijas, realizuoti ir áprasminti save

ávairiose veiklose, ágyti neákainojamos patirties ir kt.

LiPSA LEU

LiPSA LEU – LiPSA filialas, vienijantis Lietuvos eduko-logijos universitete psichologijà studijuojanèius studentus.Jo vizija yra suburti motyvuotà, vieningà ir aktyvià komandà,kurios tikslas – profesinis ir asmeninis nariø tobulëjimas,siekis plësti LiPSA LEU ir populiarinti jà visoje LEU bendruo-menëje. Filialas organizuoja ávairius renginius, kuriø metugilina þinias ir griauna visuomenëje susidariusius stereotipusapie psichologijà.

Literatø arka

Lituanistikos fakultete daugiau nei ðeðerius metus akty-viai veikia jaunøjø kûrëjø draugija „Literatø arka“. Ði draugijarengia ne tik jaukius (beveik kas savaitæ vykstanèius) susiti-kimus, kuriø metu dalijasi kûryba, analizuoja savo tekstus,kritikuoja, bet ir organizuoja visuomeninius susiëjimus. Juosegalima iðgirsti poezijos, prozos, dramos, eseistikos ar muzikiniøkûriniø. „Literatø arka“ organizuoja „Poþ(i)eminius skaitymus“,„Literatûriná pavasará“ ir daugelá kitø renginiø. Taip pat leidþiasavo laikraðtá „Þosmë“, kuriame spausdina talentingø studentøpoezijà, prozos tekstus, recenzijas, interviu su dëstytojais irþinomais kultûros atstovais. Jeigu nori kritikuoti (kûrybà),polemizuoti, reflektuoti, priimti kritikà, myli literatûrà, noritobulëti, jei tau ádomus renginiø organizavimas, tai jaunøjøkûrëjø draugija tavæs laukia!

Fotografø klubas

Fotografø klubo vadovas V. Grigas. Studentai aktyviailankosi ávairiose parodose, renginiuose, ruoðia parodas.Klubo nariais gali tapti visø specialybiø studentai, ne-abejingi fotografijai.

Ðachmatø ir ðaðkiø klubas

Ðachmatø ir ðaðkiø klubas kiekvienà pirmadiená kvieèiastudentus þaisti su jau patyrusiais þaidëjais ir mûsø univer-siteto dëstytojais. Surinkta universiteto komanda ruoðiasi irdalyvauja ávairiuose turnyruose.

Filosofø draugija

IF Filosofijos katedros iniciatyva veikia Filosofø draugija.Nariai – dëstytojai ir studentai. Filosofø draugija rengia at-viras paskaitas, organizuoja susitikimus. Èia paskaitas yraskaitæ Ohajo universiteto filosofijos profesorius A. Mickû-nas, docentas M. Gutauskas ir kiti. Filosofø draugija laukiakiekvieno, besidominèio filosofija ir turinèio savo nuomonæ.

UMF menø bûrelis – teatro pedagogikos specialybës stu-dentai ávairiuose renginiuose veda teatrines improvizacijas,filmuojasi, stato poetines kompozicijas; dailës edukologijosmagistrantai organizuoja kûrybines studijas, kuria sceniniusávaizdþius.

UMF menø bûrelis

LEU / 2015 / 64

Turiningas ir ádomus laisvalaikis

Dramos studijos veiklos tikslas – sudaryti sàlygas stu-

dentø kultûrinei ir kûrybinei raiðkai, áprasminti jø laisvalaiká.

Teatro studijoje „3D“ ne tik kuriami spektakliai. Èia studentai

mokomi scenos ir judesio kalbos, ágyja aktorinio meistriðku-

mo þiniø, teatrinës kalbos priemonëmis paþásta savo vidinius

kûrybinius iðteklius.

Miðrusis choras „Ave vita“

Miðrusis choras „Ave vita“ – tarptautiniø konkursølaureatas, stebinantis klausytojø sales savo jaunatviðku þa-vesiu, entuziazmu, kûriniø atlikimo meistriðkumu ir koncerti-nio repertuaro ávairove. Nuo 1982 m. kolektyvui vadovaujaLietuvos edukologijos universiteto Muzikos katedros docentas,Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dëstytojas, Lietuvoschorø sàjungos prezidiumo narys ir chorø ekspertas-konsultantas Kastytis Barisas. Choras nuolat atnaujina reper-tuarà, ieðko naujø muzikos meniniø raiðkos priemoniø irerdviø, kad galëtø skleisti chorinio dainavimo groþá.

Dainø ir ðokiø ansamblis „Ðviesa“

Dainø ir ðokiø ansamblyje „Ðviesa“ groja, ðoka ir dainuojauniversitete studijuojantys ávairiø specialybiø studentai.„Ðviesa“ – respublikiniø ir pasaulio lietuviø dainø ðvenèiø,studentiðkø festivaliø dalyvë. Uþ aktyvià meninæ veiklà irpasiektus rezultatus nominuota „Aukso paukðte“. Ansam-blis nuolat atnaujina repertuarà, daþnai koncertuoja Lietu-voje ir uþsienyje. Koncertinë ir kûrybinë ansamblio „Ðviesa“veikla grindþiama naujø iðraiðkos formø paieðkomis, lietuviøliaudies meno tradicijø puoselëjimu, dalyvavimu Lietuvos kul-tûrinio paveldo iðsaugojimo ir sklaidos procesuose. Dainø irðokiø ansamblio „Ðviesa“ iniciatyva rengiami tarptautiniaistudentø liaudiðkos muzikos festivaliai „Linksminkimos“.

Kamerinis ansamblis „Credo“

Kamerinio ansamblio „Credo“ veiklos tikslas – atliekant

klasikinæ populiariàjà pasaulio muzikà lavinti studentø es-

tetiná skoná, ugdyti jø ansamblinio muzikavimo ágûdþius,

plësti kultûriná akiratá bendraujant su þymiais Lietuvos atli-

këjais bendrø koncertø metu. Savità ansamblio repertuarà

formuoja ne tik pasaulio klasikos, bet ir lietuviø autoriø

muzikos ðedevrai, populiarios opereèiø melodijos. Muzikos

kûriniø aranþuotes komponuoja kolektyvo ákûrëjas ir va-

dovas dr. Remigijus Vitkauskas.

Folkloro ansamblis „Poringë“

Folkloro ansamblis „Poringë“, aktyviai koncertuodamas

daugiau nei 39 metus, puoselëja ir populiarina tradiciná lietuviø

folklorà, skatina saugoti Lietuvos etninës kultûros paveldà.

Tradiciðkai ðvenèia kalendorines lietuviø liaudies ðventes –

Uþgavënes, Jurgines, Jonines, pavasario ir rudens lygiadie-

nius, Kalëdas. Tai lavina ansamblieèiø etinæ ir estetinæ kultûrà,

motyvuoja plaèiau domëtis tautos tradicijomis. Tokia veikla

padeda jaunimui spræsti jø uþimtumo, prasmingo laisvalaikio

ir kûrybinës raiðkos problemas. Baigæ universitetà porin-

gieèiai dirba mokyklose, ugdymo ástaigose ir ansamblyje

ágyta patirtimi dalijasi su jaunàja karta.

Teatro studija „3D“

Dalyvaudami ðiø kolektyvø veikloje

studentai susibièiuliauja,

pamilsta tradiciná menà, muzikà ir ðoká.

Baigæ studijas universiteto absolventai pasklinda

po visà Lietuvà, dalydami ágytà patirtá, meilæ ir

pagarbà tradicinëms kultûros vertybëms.

Meno kolektyvø veikla svarbi ir prasminga

Lietuvos kultûros gyvenime.

Mûsø universiteto akademinë bendruomenë

gali didþiuotis ðiø kolektyvø

aukðèiausiais ávertinimais.

LEU / 2015 / 65

Lietuvos edukologijos universiteto studentø atstovybë

(LEU SA) – studentijà vienijanti organizacija. Vieniems SA

yra namai, kitiems – draugai, o tretiems, tikriausiai, eilinis

universiteto struktûros padalinys. Taèiau tik LEU SA gina

studentø teises, interesus ir tinkamai jiems atstovauja. Savi-

valdoje veikia savanoriðkais pagrindais dirbantys aktyviausi

universiteto studentai. Svarbu tai, kad jie, kaip pilnateisiai

bendruomenës nariai, turi balsà aukðèiausiuose universiteto

valdymo organuose – taryboje ir senate. SA, bendradar-

biaudama su administracija, siekia tobulinti universiteto

studijø procesà, rûpintis socialine besimokanèiøjø gerove.

SA nariai dalyvauja þmogiðkøjø iðtekliø, ryðiø su visuome-

ne, projektinëse veiklose, veikia reklamos, rinkotyros srityse,

kad galëtø tinkamai vykdyti iðsikeltus tikslus, uþdavinius bei

sëkmingai ir rezultatyviai dirbtø.

Studentø atstovybë

O kaip studentai be smagiausiø studentiðkø renginiø

ir tradicijø?! Kiekvieno fakulteto studentø atstovybë sten-

giasi skatinti akademinës bendruomenës pilietiðkumà,

turiningà studentø laisvalaiká ir kultûrinæ veiklà.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETOSTUDENTØ ATSTOVYBË

Istorijos fakulteto studentø atstovybë nepraleidþia në

vienø valstybiniø ðvenèiø ir svarbiø Lietuvai ir pasauliui

istoriniø sukakèiø, organizuoja tradicines „Istorikø dienas“.

Augalus mylintys gamtininkai ðvenèia „Þavadienius“, so-

cialiniai pedagogai, filologai ir lituanistai atitinkamai mini

savo dienas, kuomet jaunimas átraukiamas á sportinæ, kul-

tûrinæ, socialinæ, edukacinæ veiklas. Në vienas pavasaris

nepraeina be poezijos, kurià taip puoselëja Ugdymo moks-

lø fakulteto studentai ir lituanistai. Þinoma, SA didþiuojasi

svarbiaisiais renginiais – ðelmiðkomis Fux’ø krikðtynomis

ir STUDI – LEU studentø dienomis.

LEU / 2015 / 66

LEU – þaliasis universitetas

Oranþerija ir þaliosios edukacinës aplinkos yra jumsatviros visà dienà. Èia galima ne tik susipaþinti su augaløávairove, bet ir pailsëti, susitikti su draugais, pasisemti kû-rybiniø minèiø. Atogràþø augalø apsuptyje galima rengtiparodas, koncertus, pristatyti savo darbus. O pedagoginiøpraktikø metu ir baigæ studijas á oranþerijà galësite atsivestisavo mokinius ir jiems parodyti tà nuostabø augalø pasaulá.

Lietuvos edukologijos universitetas, rûpindamasis jau-nosios kartos ateitimi, kvieèia prisidëti prie iniciatyvos kurtiðvaresnæ aplinkà ir graþesná pasaulá.

Studijos. Susipaþinsite su aplinkos apsaugos problemo-mis ir darnaus vystymosi idëjomis, pasirengsite integruoti ðiastemas á savo mokomàjá dalykà, dalyvauti su aplinkosaugasusijusioje projektinëje veikloje.

Tausojantis vartojimas. Rûðiuodami atliekas, taupydamivandená ir elektrà, ne tik prisidësite prie aplinkos iðsaugojimo, betir galësite laimëti prizus taupiausio bendrabuèio konkurse, daly-vausite ar patys vykdysite vartojimo áproèiø tyrimus; tausojanèiovartojimo dienose dalysitës patirtimi apie gyvenimo kokybægerinanèias veiklas, ásigysite rankø darbo gaminiø, iðmoksitepasigaminti ávairiø reikalingø daiktø ið antriniø þaliavø.

Oranþerija ir þalioji edukacinë aplinka

Kasmet rugsëjo mënesá LEU kvieèia visos Lietuvoskambariniø augalø kolekcionierius á parodà, kurioje noriaidalyvauja net lopðeliø-darþeliø auklëtiniai. Tu taip pat turësigalimybæ visa tai pamatyti, dalyvauti parodos metu rengiamo-se paskaitose, konkursuose ir tapti aistringu kolekcionieriumi.

Kiekvienà pavasará, geguþës 18 dienà, visame pa-saulyje organizuojamos Augalø þavadienio ðventës metuuniversiteto studentai eilëmis, dainomis, vaidinimais ir ðokiaisdëkoja augalams uþ jø teikiamà naudà.

Klubo nariai organizuoja paukðèiø stebëjimà ir jøpaþinimo mokymus Vilniaus apylinkëse. Dalyvauja vykdantpelëdiniø paukðèiø apskaitas Nemuno kilpø regioniniameparke, Lietuvos gamtos fondo renginiuose, pëdsekystëskursuose, þieduoja retus paukðèius.

„Nebûtina studijuoti biologijà, kad galëtum jausti augalønaudà“, – teigia daugelio studijø programø studentai, mokyda-miesi þaliosiose auditorijose. Èia kiekvienas studentas ant savodarbo stalo gali pasidëti po patinkantá augalà ir taip susikurtisveikà individualià erdvæ.

Turësite galimybæ iðbandyti save ávairiose þaliosioseveiklose ne tik LEU, bet ir kitose organizacijose, ámonëse,dalyvauti ðvieèiamojoje veikloje, organizuoti renginius stu-dentams ir mokiniams. Universitetas bendradarbiauja suVðÁ „RV agentûra“, vykdanèia aplinkosaugos ðvietimà.Studentai aktyviai gali prisidëti vykdant gyventojø nuomonësapie aplinkosaugà ir ekologijà tyrimus, klausytis paskaitøaplinkos apsaugos tema ir dalyvauti konkurse „3R dirbtuvës“,kurio tikslas – skatinti maþiau vartoti, nebereikalingusdaiktus prikelti antram gyvenimui.

Savanorystë

Zoologø klubas

Augalø þavadienis

Paroda „Augalø labirintai“

Þaliosios auditorijos

Bûk LEU þaliojo judëjimo dalimi –màstyk þaliai, kurk, gyvenk sveikai!

LEU / 2015 / 67

Konkursinio balo sandara

pirmasisdalykas

(brandos arbastojamasisegzaminas,

sporto pasiekimøávertinimas)ir jo svertiniskoeficientas

antrasisdalykas

(brandos egzaminasarba metinis

paþymys) ir josvertinis

koeficientas

treèiasisdalykas1

(brandos egzaminasarba metinispaþymys) irjo svertiniskoeficientas

lietuviø kalbos irliteratûros

(brandos egzaminas)svertinis

koeficientas

Motyvacijosávertinimas*(papildomas

kriterijus)

Anglø filologija* Lietuviø kalba ir Istorija Matematika / Uþsienio kalba 1 arba 2literatûra 0,2 biologija / 0,2

0,4 uþsienio kalba(tautinëms

maþumoms irAnglø ir uþsienieèiams –kitos uþsienio gimtoji kalba2) /(prancûzø / informacinësrusø / vokieèiø) technologijos /kalbos menaipedagogika* 0,2

Lenkøfilologija*

Prancûzøfilologija*

Rusø filologijospedagogika irtarpkultûrinëkomunikacija*

Vokieèiøfilologija*

Anglø filologija –ir kita uþsienio(prancûzø /rusø arbavokieèiø) kalba

Bakalaurostudijø

programosir jø

specializacijos

Konkursiniai dalykai

FILOLOGIJOS FAKULTETAS

1 2 3 4 5 6

LEU / 2015 / 68


Biologija* Biologija Chemija arba Istorija / 0,2 1 arba 20,4 matematika geografija/

0,2 informacinëstechnologijos /

fizika / chemija /biologija /

matematika /uþsienio kalba

0,2

Geografija* Geografija Matematika Istorija / 0,2 1 arba 20,4 0,2 uþsienio kalba /

informacinëstechnologijos /

Geografijos ir biologija / menaiistorijos 0,2pedagogika*

Technologijø Lietuviø kalba ir Matematika arba Geografija / Istorija 1 arba 2pedagogika* literatûra informacinës uþsienio kalba / 0,2

0,4 technologijos informacinës0,2 technologijos /

biologija /matematika /

menai

Matematikos ir Matematika Informacinës Istorija / 0,2 1 arba 2informatikos 0,4 technologijos arba geografija/mokymas* fizika informacinës

0,2 technologijos /fizika / chemija /

matematika /Interneto ir biologija / –medijø uþsienio kalbatechnologijos 0,2

GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJØ FAKULTETAS

1 2 3 4 5 6

LEU / 2015 / 69

Istorija* Istorija Geografija Matematika / 0,2 1 arba 20,4 0,2 biologija /

Istorijos ir etikos uþsienio kalbapedagogika* (tautinëms

maþumoms iruþsienieèiams –

Katalikø tikybos gimtoji kalba2) /ir istorijos informacinëspedagogika* technologijos /

menai0,2

Filosofija Istorija Matematika Biologija / 0,2 –(praktinë filosofija, 0,4 0,2 uþsienio kalbafilosofija ir (tautinëmspsichologija) maþumoms ir

uþsienieèiams – gimtoji kalba2) /

informacinës technologijos /

menai0,2

Lietuviø Lietuviø kalba ir Istorija Matematika / Uþsienio kalba 1 arba 2filologija* literatûra 0,2 biologija / 0,2(dokumentø 0,4 uþsienio kalbavaldymo (tautinëmsorganizavimas, maþumoms irtekstø tvarkyba) uþsienieèiams –

gimtoji kalba2) /Lietuviø informacinësfilologijos ir technologijos /istorijos menaipedagogika* 0,2


LITUANISTIKOS FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

1 2 3 4 5 6

Taikomoji –istorija

LEU / 2015 / 70

Ekonomikos ir Matematika Istorija Geografija / 0,2 –verslo pagrindai 0,4 0,2 uþsienio kalba /


Paslaugø verslo biologija / menaiadministravimas 0,2

Politikos Istorija Matematika ar Geografija / 0,2 –sociologija 0,4 informacinës biologija /

technologijos uþsienio kalba /0,2 informacinës

technologijos /matematika /

menai0,2

Socialinë Lietuviø kalba ir Matematika arba Geografija / Istorija 1 arba 2pedagogika* literatûra informacinës uþsienio kalba / 0,2(vieðoji 0,4 technologijos informacinëskomunikacija; 0,2 technologijos /ðeimos edukacija) biologija /

matematika /Socialinë menaipedagogika ir 0,2etika*

Socialinis darbas Istorija Matematika ar Geografija / 0,2 –(socialinis darbas 0,4 informacinës biologija /su jaunimu, technologijos uþsienio kalba /socialinis darbas 0,2 informacinëssu specialiøjø technologijos /poreikiø matematika /asmenimis) menai

0,2


SOCIALINËS EDUKACIJOS FAKULTETAS

1 2 3 4 5 6

LEU / 2015 / 71

Pradinio Lietuviø kalba Matematika ar Geografija / Istorija 1 arba 2ugdymo ir literatûra informacinës uþsienio kalba / 0,2pedagogika* 0,4 technologijos informacinës

0,2 technologijos /biologija/

Ikimokyklinë ir matematika /prieðmokyklinë menaipedagogika* 0,2

Psichologija* Matematika Biologija Geografija / 0,2 1 arba 20,4 0,2 uþsienio kalba /


istorija /menai

0,2

Kûno kultûra* Sporto pasiekimai4 Biologija Istorija / 0,2 1 arba 2(sporto ðaka, 0,4 0,2 geografija/sveikatos informacinësugdymas) technologijos /

fizika / chemija /Kûno kultûra* matematika /(sporto ðaka, uþsienio kalbasveikatos ugdymas) 0,2(Panevëþyje)

Kûno kultûra irgamtamokslinisugdymas*


UGDYMO MOKSLØ FAKULTETAS

SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS

1 2 3 4 5 6

LEU / 2015 / 72


Dailës Stojamasis egzaminas5 Istorija / 0,2 1 arba 2pedagogika* (Vizualinë raiðka ir kompozicija) geografija /

0,6 matematika /uþsienio kalba /

informacinëstechnologijos

0,2

Muzikos Stojamasis egzaminas5

pedagogika* (Muzikiniai gebëjimai)(muzika, 0,6ðiuolaikinë muzika ir kompiuterinëstechnologijos,ankstyvasis irpradinis muzikinisugdymas)

Ðokio Stojamasis egzaminas5

pedagogika* (Kûrybinë ðokio kompetencija)0,6

Teatro ir kino Stojamasis egzaminas5

pedagogika* (Kûrybinë teatro kompetencija)0,6

1 2 3 4 5 6

* – stojant á studijø programas, paþymëtas þvaigþdute, taikomas motyvacijos ávertinimas.1 Treèiasis dalykas neturi sutapti su pirmuoju ir antruoju dalyku.2 Tautinës maþumos – mokiniai, ágijæ viduriná iðsilavinimà tautiniø maþumø kalbomis mokymà vykdanèiose mokyklose.3 Kvalifikacinio egzamino ávertinimai perskaièiuojami kaip valstybiniai brandos egzaminai pagal „Geriausiai vidurinio ugdymo

programà baigusiøjø eilës sudarymo 2015 metais tvarkos apraðo“ 13 punktà.4 Sporto pasiekimai vertinami pagal deðimtbalæ skalæ remiantis Ðvietimo ir mokslo ministro patvirtintà tvarka, atsiþvelgus

á Kûno kultûros ir sporto departamento prie LR Vyriausybës siûlymus. Neturintis sporto pasiekimø stojantysis gauna nulá balø,taèiau jis gali dalyvauti konkurse.

5 Stojantieji, neiðlaikæ stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse á valstybës finansuojamas studijø vietas.

Lietuvos edukologijos universiteto informacinis leidinys. 2015-01-23. Parengë Lietuvos edukologijos universiteto Ryðiø su visuomene skyrius.Kalbos redaktorë Gintarë Mikënaitë. Dizainerë Vilmantë Matuliauskienë. Fotografai Solveiga Èerniûtë, Vaidotas Grigas, Tomas Petryla,Vytenis Pileckas, Tomas Razmus ir kt. Nuotraukos ið Lietuvos edukologijos universiteto archyvo. Spausdino UAB „Standartø spaustuvë“.

Documents

Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2015