STUDIJŲ KAINA: APIE FINANSAVIMO MODELIUS IR STUDIJŲ PASKOLAS

MAINŲ PROGRAMOS: SVARBIAUSIA – STUDENTO INICIATYVA

STUDENTAI IŠ UŽSIENIO LIETUVĄ RENKASI NE TIK SIEKDAMI SUTAUPYTI

PSICHOLOGINĖS KRIZĖS IR SUNKUMAI

6–7 psl. 9 psl. 10 psl. 12 psl.

studijos:startas!

Specialus „15min“ priedas. Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos studentų sąjunga.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d. 3studijos: studijų kokybė

Nukelta į 4 psl. >>>

Reitingų ir vertinimų džiunglės:

„Studijų kokybė“ – vienas tų burtažodžių, kuriuos girdime ir sakome dažnai, bet retai susimąstome, ką jie iš tikrųjų reiškia. Studijų reforma daroma „siekiant užtikrinti kokybę“, ji turėtų būti pagrindinis kriterijus, į universitetus pritraukiantis motyvuotus studentus ir jų „krepšelius“.

Galiausiai taip ir lieka neaišku, kas ta studi-jų kokybė, kokios jos sudėtinės dalys? Kas ją vertina, kas yra už ją atsakingas? Kur jos įrodymų turėtų ieškoti stojantis ar ką tik įstojęs į kolegiją ar universitetą žmogus?

Ofi cialūs vertinimai – prieš 4 metus„Iš esmės nėra studijų kokybės apibrė-žimo – skirtingose šalyse ji suprantama

skirtingai“, – teigė ISM vadybos ir ekono-mikos universiteto studentų atstovybės prezidentė Gintarė Alaburdaitė, praėjusiais mokslo metais dirbusi vienoje iš ekspertų grupių, vertinusių studijų kokybę įvairio-se Europos aukštojo mokslo institucijose. „Ją paprastai galima suprasti kaip studijų programos tikslų pasiekimą. Tikslų galima pasiekti turint mokslinę bazę, gerus dės-

tytojus, įtraukiant studentus – tai ir sudaro studijų kokybę.“

Instituciniai studijų kokybės vertinimai Lietuvoje prasidėjo vos prieš ketverius me-tus, ir turėtų kartotis kas šešerius. Kiekybi-nį, statistinį vertinimą vykdo Mokslo ir stu-dijų stebėjimo ir analizės centras (MOSTA),

kokybiškai mokyklas vertina Studijų ko-kybės vertinimo centras (SKVC).

Aukštosios mokyklos gali būti vertina-mos teigiamai arba neigiamai: teigiamai įvertintosios akredituojamos 6 metams, neigiamai – 3 metams, per kuriuos turi pa-šalinti esminius trūkumus.

„Stengiamės, kad išorinis vertinimas tap-tų tik pagalbiniu vidiniam. Kokybės nega-lima prievarta „nuleisti iš viršaus“, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Pu-tinaitė. – Tarptautiniai ekspertai vertina ne „aklai“ – nuvykę į aukštąją mokyklą jie bendrauja su administracija, dėstytojais ir studentais. Jei savianalizė būtų vien pozi-tyvi, o ekspertai pamatytų kitą vaizdą, ne-abejotinai iš to padarytų išvadas.“

• LATVIJOJE egzistuoja du

svarbūs aukštųjų mokyk-

lų reitingai. Pirmąjį sudaro

valstybinis Latvijos univer-

sitetas kartu su visuome-

nės nuomonės tyrimų kompa-

nija SKDS. Antrąjį – Latvijos darbdavių

konfederacija bendradarbiaudama su

privačia kompanija „prakse.lv“. Reitin-

gai susilaukia kritikos dėl kokybinės

analizės tyrimo – jie paremti daugiau-

sia statistiniais duomenimis.

• ESTIJOS Švietimo minis-

terija 2011 metais fi nan-

savo projektą U-MAP,

kuriame dalyvavo didžio-

ji dalis aukštųjų mokyklų.

Rezultatų nebuvo įmanoma paly-

ginti nei nacionaliniu, nei tarptauti-

niu lygmeniu. Po šios nesėkmės apie

reitingavimo projektus stengiamasi

tylėti.

• SUOMIJA ofi cialių reitingų

neturi. FINHEEC (Suomi-

jos aukštojo mokslo verti-

nimo taryba) pateikia uni-

versitetams ir kolegijoms

klausimynus, kurių atsakymus skelbia

viešai. Taip pat yra „Opala“ sistema,

kurioje aukštąsias mokyklas vertina jų

absolventai.

• ŠVEDIJOJE yra keletas rei-

tingų, kuriuos atlieka skir-

tingos institucijos: žurnalai,

Švedijos verslo konfederaci-

ja, keli nepriklausomi tyrėjai.

Šalyje vyksta aktyvi diskusija, ar

tokių reitingų reikėtų ir ar įmanoma

susitarti dėl bendrų vardiklių verti-

nant studijų kokybę ir pan.

• NORVEGIJOJE aukštąsias

mokyklas vertina tinklala-

pis www.studiekvalitet.no.

Jis remiasi tokiais kriterijais,

kaip studentų įsidarbinimas,

jų pasitenkinimas studijomis,

vidutinė alga baigus mokslus. Šis in-

ternetinis puslapis yra remiamas ko-

mercinių organizacijų, tad jo objekty-

vumu abejojama.

• ISLANDIJA – itin maža šalis,

joje nedaug aukštųjų mo-

kyklų, tad lyg ir nėra reitin-

gavimo sistemos poreikio.

Tiesa, Islandijos universitetas

stengiasi patekti tarp geriausių

pasaulio auštųjų mokyklų, o vietiniai

studentai apie mokslo kokybę sužino

tiesiog vieni iš kitų.

• DANIJA nereitinguoja

vietinių aukštojo mokslo

institucijų.

Kaip aukštųjų mokyklų reitingai sudaromi Šiaurės Europos regiono šalyse?

Šiuo metu įvertinta tiek

Lietuvos aukštųjų mokyklų.

7 iš jų įvertintos neigiamai

17

Jau pradėjus studijas iškylančias problemas

specialistai pataria spręsti kartu su savo

aukštosios mokyklos dekanatu, fakultetu,

senatu, studentų atstovybe.

123rf.com nuotr.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.4 studijos: studijų kokybė

Mažesnių miestų ir kolegijų bijoti nevertaŠiuo metu įvertinta 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų, iš jų 7 – neigiamai, bet toks ro-diklis nėra laikomas blogu. Verta pastebė-ti, kad stereotipai, neva kokybiškos studi-jos įmanomos tik Vilniuje ir Kaune, arba kad kolegijos menkiau rūpinasi kokybe, nepasitvirtino.

„Jau esame įvertinę 8 aukštąsias mo-kyklas, iš jų 3 – neigiamai, ir visos trys yra būtent Vilniuje ir Kaune, – sakė SKVC Ins-titucinio vertinimo skyriaus vedėja Nora Skaburskienė. – Kalbant apie kolegijas, Kauno kolegija yra sėkmingai įsidiegusi vidinės kokybės užtikrinimo sistemą, Aly-taus kolegiją vertinę ekspertai pažymėjo jos gebėjimus pritraukti fi nansavimą iš įvairių šaltinių, ir tai tik pora pavyzdžių.“

Šaltiniai: internetas, draugai, atvirų durų dienosVidiniai, instituciniai, kiekybiniai, kokybi-niai vertinimai, akreditacijos – šių patikri-nimų rezultatai pasiekia ne visų studentų ausis. Tad kaip apie tikrąją, praktinę studi-jų kokybę sužinoti abiturientui ar studen-tui? „Kiekviena aukštoji mokykla priva-lo pateikti informaciją apie visas turimas studijų programas. Šie aprašai patvirtin-ti SKVC, taigi, tai ne reklama, o reali in-formacija apie studijas. Jos reiktų ieškoti aukštųjų mokyklų tinklalapiuose, klausti

studentų savivaldos, administracijos“, – patarė G.Alaburdaitė.

Švietimo ir mokslo ministerija rekomen-duoja aplankyti mokyklas ir per atvirų durų dienas: nuvykus į aukštąją mokyklą galima susitikti su dėstytojais, administra-cija, pamatyti auditorijas, pajausti atmos-ferą. Neatmetama ir draugų nuomonių

svarba: tai puiki proga apie dominančią mokyklą ar specialybę sužinoti iš pirmų lūpų. SKVC siūlo studentams užeiti į cent-rą ir pasikonsultuoti, bet pripažįsta intere-santų sulaukiantys nedaug: „Daugiausia susidomėjimo sulaukiame parodos „Stu-dijos, mokymas ir karjera“ metu kiekvieną pavasarį. Apskritai interesantų galėtų būti

daugiau: juk galime suteikti nešališką in-formaciją apie kiekvienos studijų progra-mos kokybę, jos trūkumus ir privalumus.“

Patikimų reitingų nėraKad pasirinkta studijų programa atitiktų lū-kesčius, pirmiausia siūloma atsargiai rink-tis stojant. Jei studijų kokybės problemų iš-kyla jau studijuojant, blogiausias dalykas, kurį galima daryti – sėdėti rankas sudėjus ir tyliai aimanuoti dėl nedalios. „Toks pa-syvumas – tai nesuvokimas, kad „aš esu studentas“, kad mane su kitais sieja socia-liniai saitai, bendri interesai ir tikslai, kad studentai yra socialinė grupė ir kad aš esu jos dalis“, – teigė žmogaus teisių gynėjas, žurnalistas, studentas Donatas Paulauskas. „Iškilusias problemas reiktų spręsti kartu su savo aukštosios mokyklos dekanatu, fakultetu, senatu, studentų atstovybe“, – patarė N. Putinaitė.

Deja, visiškai patikimo būdo apsidrausti nuo prastos studijų kokybės nėra. Ofi cia-lus aukštųjų mokyklų ir studijų programų vertinimas, nors ir giluminis, nereitinguo-ja jų į geresnes ir prastesnes, tik į įvertin-tas teigiamai arba neigiamai. Bendrų visai Europai kokybės kriterijų nėra – Bolonijos proceso dokumentai nustato tik jų gaires. Vadinasi, objektyviai palyginti su užsienio aukštojo mokslo institucijomis irgi neišei-na. Vieninteliai Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai vasaros pradžioje skelbiami žurna-le „Veidas“, bet vertinimas remiasi paties žurnalo sugalvotais kriterijais.

Tarptautiniai ekspertai vertina

ne „aklai“ – nuvykę į aukštąją

mokyklą jie bendrauja su

administracija, dėstytojais

ir studentais. Jei savianalizė

būtų vien pozityvi, o ekspertai

pamatytų kitą vaizdą,

neabejotinai iš to padarytų

išvadas.

N.Putinaitė:

ai vertina

aukštąją

su

s

alizė

ekspertai

niai eksper

– nuvykę į

ie bendrau

a, dėsty

s. Jei sa

pozityvi

kitą v

Studijų kokybę paprastai

galima suprasti kaip

studijų programos tikslų

pasiekimą. Tikslų galima

pasiekti turint mokslinę

bazę, gerus dėstytojus,

įtraukiant studentus –

tai ir sudaro studijų

kokybę.

G.Alaburdaitė:

stai

slų

ę

us,

okybę papr

uprasti kaip

rogramos t

kslų ga

rint moks

rus dėsty

stude

Atkelta iš 3 psl. >>>

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d. 5studijos:

Ką tik vidurinę mokyklą ar gimnaziją baigusiam ir į aukštąją mokyklą įstojusiam žmogui keisti tenka daug ką. Ypač jei studijuoti jis kraustosi į kitą miestą. Nauja aplinka, draugai, o svarbiausia – „mokymasis“ staiga tampa „studijavimu“.

Kuo iš esmės skiriasi šios dvi sąvokos ir kaip greičiau iš mokinio tapti studentu, kalbėjomės su KTU studentų atstovybės prezidentu Justinu Staugaičiu.

– Kuo iš esmės skiriasi vidurinė mokykla ar gimnazija nuo kolegijos ar universiteto?

– Pagrindinis skirtumas – požiūris į moks-lą, laiko planavimą ir, be abejo, laisvalai-kį. Mokykloje buvo privalomi namų dar-bai, pamokų lankymas, o čia, aukštojoje mokykloje, už paskaitų nelankymą bau-džiama retai.

Svarbu sugebėti savarankiškai mokytis ir suprasti tai, kas yra prieinama, su visa stu-dijų medžiaga susipažinti jau mokslų pra-džioje. Kai kas vis dar tikisi, kad viskas bus paaiškinta, padėta ant „lėkštutės“ ir sukram-tyta už juos, kaip namuose ar mokykloje.

To tikrai nebūna, kiekvienam tenka mo-kytis, planuoti studijas, darbus ir laisva-laikį pačiam.

Mokinys ir mokytojas rūpinasi vien re-zultatu – neretai pasitaiko, kad mokytojas netgi stengiasi labiau nei mokinys. O dės-tytojas ir studentas yra kolegos, čia svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas. Kalbu apie konsultacijas, susitikimus po paskaitų. Už šį procesą yra tiesiogiai atsakingas ir dau-giau įtakos jam daro būtent studentas, o ne dėstytojas.

Svarbus ir labiausiai laukiamas dalykas yra laisvalaikis ir vakarėliai. Čia pokyčių dar daugiau, vakarėliai didžiuosiuose mies-tuose vyksta kas dieną ir daugybėje vietų. Svarbu atsirinkti, kur ir kada eiti, kad lais-valaikis derėtų su mokslais. Studentas be barų ir vakarėlių sunkiai įsivaizduojamas, bet visur reikia darnos ir kompromisų.

– Kokias iš mokyklos atsineštas klišes apie studijavimą ir studentavimą dažniausiai pastebite?

– Gausybę. Pirmoji klišė – kad studijuo-ti sunku, kad tai reikalauja daug pastangų. Nesakau, kad taip nėra, bet jei randi „cin-kelį“, turi užsidegimo, pati iš pažiūros nuo-bodžiausia paskaita gali tapti įdomiausiu dalyku.

Kita klišė – neva visi studentai gyvena ne-tvarkingai ir vien vakaroja, mokosi tik pa-skutinę naktį ir taip išlaiko visus egzaminus. O dėstytojai, aišku, pikti, „kirviai“, nieko nemato, išskyrus savo mokslą, nesupranta studentų. O pati stipriausia ir dažniausiai pasitaikanti klišė ar net klaida – viltis, jog įmanoma kažkokiu mistiniu būdu „praslys-ti“ studijas, viską susitvarkyti, atsiskaityti keistais būdais, paskutinę minutę... Deja, būtent dėl šio klaidingo mąstymo daliai vai-kinų bei merginų ir tenka atsisveikinti su studentišku gyvenimu.

– Kiek vidutiniškai užtrunka studento pri-tapimo prie naujosios sistemos – studijavimo aukštojoje mokykloje – procesas? Kaip galima greičiau ir lengviau rasti savo vietą?

– Manau, per pirmus tris mėnesius turėtų įvykti esminiai lūžiai ir pokyčiai. Adaptacijai padeda ir svarbų vaidmenį vaidina aplinka: bendrabutis, nauji pažįstami, krikštynos, pirmakursių stovyklos, kurias organizuoja studentų organizacijos. Svarbiausia – daly-tis patirtimi apie buvusius dalykus ir kartu laukti dar būsiančių.

– O kaip tada individualistams, kurie negy-vena bendrabutyje ir nenori dalyvauti grupi-nės dvasios stovyklose?

– Individualistai ir universitete lieka indi-vidualistais. Įdomu tai, jog universitete jų skaičius sumažėja, „ereliai“, viską žinantys moksleiviai virsta smalsiais pirmakursiais. Žinoma, būna ir atvejų, kai pirmakursiai ži-nių lygiu prilygsta ir vyresnių kursų studen-tams. Individualistams yra speciali terpė, specialios grupės, kuriose mokosi neelinių gabumų studentai.

– Ar dažnai pirmakursiai kreipiasi į stu-dentų atstovybę pagalbos? Kokių problemų išklausote daugiausia?

– Per dieną gyvai, elektroniniu paštu ir telefonu bendraujame su 30–50 studentų. Problemų, klausimų ir nusiskundimų ne-trūksta: nuo paprastų klausimų, pavyzdžiui, kur yra fakultetas, iki pasiteiravimų apie sti-pendijas, studentų pažymėjimus. Prašoma ir pagalbos sprendžiant vidinius konfl iktus, nesusipratimus dėl bendrabučių, atsiskai-tymų, sesijų.

– Justinai, o kokie sunkumai ir staigmenos laukė paties, kai buvote pirmakursis?

– Susidūriau su įprastais sunkumai: kaip rasti bendrabutį, kaip užsiregistruoti. Vie-nas linksmesnių nutikimų – kartą laikiau teisės koliokviumą ne savo universitete. Bendravome su kitos aukštosios mokyk-los studentais.

Kolegoms reikėjo eiti į koliokviumą, ir kažkuris juokais leptelėjo: „Eikime į atsis-kaitymą kartu.“ Taip ir padariau. Turiu pa-brėžti, sekėsi visai neblogai.

mokykla vs. universitetas

• Mokėsi Alytaus Panemunės

vidurinėje mokykloje;

• Baigė KTU Elektros ir valdymo

inžinerijos fakultetą, Automatikos

specialybę, šiuo metu – būsimas

Aplinkos apsaugos inžinerijos

magistrantas;

• KTU studentų atstovybės

prezidentu tapo prieš 1,5 metų;

• Mėgstamiausios disciplinos

universitete – visos, susijusios

su atsinaujinančia energetika ir

naujausiomis technologijomis.

• Pomėgiai: būti procese, judėti ir vis

susigalvoti naujų veiklų. Tikrasis

hobis – pašto ženklai;

• Ateities planai – siekti derinti

du dalykus: inžinerines žinias ir

vadybos, vadovavimo įgūdžius.

Pašnekovo dosjė:

„Pati didžiausia klaida – viltis „praslysti“ studijas“

Pasak J.Staugaičio,

dažniausiai pirmakursiai

aukštojoje mokykloje

adaptuojasi ir prie naujo

mokymosi modelio

įpranta per pirmuosius

tris mėnesius.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.6 studijos: studijų fi nansavimas

Pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių ir jo siekiančių žmonių skaičių Lietuva – viena lyderiaujančių Europos Sąjungoje. 44 proc. 30–34 metų Lietuvos piliečių yra „su aukštuoju“ – net 10 proc. lenkiame bendrą ES vidurkį.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, prieštaringai vertinamos aukšto-jo mokslo reformos tikslas – išlaikyti esa-mą kiekybę ir padėti augti kokybei. Kie-kybė ir kokybė neatsiejamos nuo esminio klausimo – kiek reikės mokėti už studijas?

„Krepšeliais“ džiaugiasi 57 proc.Labiausiai pasisekė tiems, kuriems mokė-ti už mokslą, bent jau kurį laiką, nereikės. Kaip ir pastaruosius keletą metų, daugumą studentų pagal „krepšelių sistemą“ fi nan-suos valstybė – šiemet tokių yra 57 proc. Lėšos studijų programoms skiriamos pagal tai, kiek geriausiai besimokiusių mokslei-vių į jas įstojo. Kad reikalingos, bet nepopu-liarios studijų programos neišnyktų, ŠMM studijų fi nansavimą dar paskirstė ir pagal studijų krypčių grupes.

Pasak ministerijos, visa galia atsidūrė studentų rankose. Finansavimas „seka pas-kui studentus“, o aukštosios mokyklos turi stengtis užtikrinti kuo aukštesnę kokybę, kad pritrauktų daugiau gerų studentų. Ar tokia sistema nesuteikia per daug galios reklamai ir viešiesiems ryšiams? „Galbūt pasitaiko ir pigių triukų. Tačiau būsimi stu-dentai yra gana išprusę, informaciją apie studijas gauna iš įvairių šaltinių“, – tiki-no švietimo ir mokslo viceministrė Neri-ja Putinaitė. „Kelerių metų praktika rodo, kad stojantieji renkasi atsakingai, o vie-šumas konkurencinėje aplinkoje padeda

universitetams ir kolegijoms išryškinti savo stipriąsias puses.“

Studijų nutraukimas – pirmą semestrą arba po sesijosKonstitucinio Teismo išaiškinimu, valsty-bės fi nansuojamų vietų rotacija turi būti vykdoma ne rečiau, kaip kartą per metus. „Persukti“ eilę kas pusmetį ar kasmet – kie-kvienos mokyklos reikalas. Rotacija vyksta tik bakalauro studijose. Jei pažymių vidurkis bus 20 proc. žemesnis nei vidutinio kurso studento – su valstybės fi nansavimu teks bent kuriam laikui atsisveikinti. Valstybės fi nansuojami magistrantai gyvena ramiau: fi nansavimą jie gali prarasti tik gavę akade-minę skolą.

Įstojote į valstybės fi nansuojamą vietą, bet studijos netenkina, jaučiate, jog tai „ne jūsų rogės“? Nemokamai mesti galite dviem būdais: bet kada pirmojo semestro metu arba vėliau, bet antruoju atveju reikia lai-ku ir be skolų išsilaikyti sesiją ir iki naujo

semestro pradžios raštu apie sprendimą pranešti aukštajai mokyklai. Jei taisyklių nesilaikysite, teks grąžinti iki pusės meti-nės studijų kainos. Daugiau nei pusę prog-ramos kreditų už valstybės lėšas įgijusio studento kitų tos pačios pakopos studijų Lietuva jau nebefi nansuos.

Kiti studijų fi nansavimo būdaiJei nesate tikras dėl dabartinių studijų arba norite po jų studijuoti antrą bakalauro ar magistro studijų programą, galite rinktis studijų stipendiją. Jos dydis lygus studijų kainai, metus mokslus jos grąžinti nereikia, o pabaigus galima pretenduoti į valstybės fi nansuojamas studijas toje pačioje pako-poje. Rizika čia didesnė, mat jei pasibaigus pusmečiui jūsų vidurkis bus nors kiek že-mesnis nei vidutinis – stipendiją prarasite negrįžtamai.

Paskutinis, naujausias būdas nemokėti už studijas – tikslinis studijų fi nansavimas. Taip valstybė bando remti nepopuliarias, bet reikalingas specialybes. Studijas iš da-lies fi nansuoja būsimi darbdaviai, o studen-tai už tai įsipareigoja trejus metus atidirbti pagal specialybę. Šiemet tokias sutartis pa-sirašė 118 pirmakursių, dalis studijų kainos dengiama 21-am antrakursiui ir 36-iems tre-čiakursiams. „Ši tvarka įgyvendinama pir-mą kartą. Analizuojame rezultatus – pasiro-do, dalis stojančiųjų tikslinio fi nansavimo atsisakė, nes nenorėjo įsipareigoti darbda-viui“, – pasakojo N.Putinaitė.

Brangiausiai atsieina pilotų ir muzikų studijosLikusiems studentams už studijas teks mokėti. Studijų kainos priklauso nuo

aukštosios mokyklos, bet jos orientuoja-si į valstybės nustatytas normines kainas. Kolegijose brangiausios muzikos studijos

Gerda, 23 metų Vilniaus universiteto (VU)

studentė

2007 m. įstojau studijuoti lietuvių fi lo-

logijos VU. 2008 m. nutraukiau stu-

dijas, nes turėjau kitų planų artimiau-

siems metams ar porai. Nebuvau nei

nėščia, nei ligota, o apie galimybę „su-

siveikti“ medikų rekomendaciją net į

galvą nešovė. Dekanate man pasakė –

galėsiu grįžti, kada norėsiu, ir viskas

bus kaip buvę. Po metų grįžau. Tačiau

per tą laiką studijų kaina nuo 520 iš-

kart šoktelėjo iki 2500 litų už pusmetį,

pagal naująją tvarką atsidūriau valsty-

bės nefi nansuojamoje vietoje. Visi man

tegalėjo pasakyti tą patį: tvarka pasi-

keitė, nieko nepadarysi. Taigi, likau už

vadinamojo brūkšnio, ir, kai visi stengė-

si dėl aukštų pažymių, aš motyvacijos

lenktynėms neturėjau. Žinojau, kad ir

turėdama 8, ir 5 balus, vis tiek mokė-

siu už mokslą. Todėl siekti fi nansinės

kompensacijos nuskriaustai pirmūnei

neketinu. Blogiausia tai, kad labai no-

riu studijuoti būtent šį dalyką – negalė-

jau net dramatiškai visko mesti, o būtų

taip tikę!

Paskutiniams metams, ketvirtam kur-

sui, pasiėmiau studijų paskolą. Prieš tai

tūkstančius litų vasaromis užsidirbda-

vau užsienyje – braškynuose arba fa-

brikuose. Žinau, kad kažkada paskolą

reikės grąžinti, bet stengiuosi apie tai

dabar negalvoti.

Patirtis

apie fi nansavimo modelius ir studijų paskolas

Finansavimas „seka

paskui studentus“,

o aukštosios mokyklos

turi stengtis užtikrinti

kuo aukštesnę kokybę,

kad pritrauktų daugiau

gerų studentų.

imas „seka

udentus“,

sios mokyklos

užtikrin

esnę koky

auktų daugiau

entų.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d. 7studijos: studijų fi nansavimas

(norminė kaina 14,9 tūkst. litų per metus), pigiausi – humanitariniai ir socialiniai moks-lai (3,2 tūkst. litų metams). Universitetuose daugiausia atsieina rengti pilotus ir muzi-kus – 18,2 tūkst. litų per metus. „Pigiausi“ čia irgi studijuojantieji humanitarinius ir socialinius mokslus (3,9 tūkst. litų metams).

Įstoję į mokamas studijas numoti ranka į pažymius neturėtų. Po rotacijos galima išsikovoti nemokamą vietą. Be to, kai ku-riems studentams studijų kaina aukštųjų mokyklų sprendimu būna kompensuojama. Šių metų pradžioje kompensacijos buvo iš-mokėtos 1,7 tūkst. studentų.

Paskolomis reikia rūpintis patiemsNeturintiems iš ko sumokėti už studijas ten-ka imti studijų paskolą. Šiuo metu ją teikia „Swedbank“, DNB, Šiaulių ir Ūkio bankai. Studijų paskola padengia visą studijų kainą, taip pat galima pasiimti paskolą pragyveni-mo išlaidoms. Už studentą laiduoja Valsty-binis studijų fondas (VSF), kuris nemokumo atveju perimtų paskolą. „Šiuo metu perimtų paskolų dar nėra, bet probleminių studentų jau turime“, – pripažino VSF atstovė Milda Papinigienė. Pasak jos, rudens semestre su-daroma apie 6 tūkst. paskolų sutarčių. Pa-skolą tenka iš naujo imti kasmet – anksčiau tai reikėjo daryti kas semestrą.

Pradėti mokėti paskolą reikia praėjus me-tams po studijų baigimo, o atiduoti ją – per 15 metų. „Metai pasirinkti kaip protingas terminas, per kurį absolventas galėtų su-sirasti darbą. Jei asmuo yra bedarbis arba jo pajamos labai mažos, paskolos grąžini-mas gali būti atidėtas“, – tikino N. Putinaitė.

Svarbiausia ieškantiems finansavimo ar imantiems paskolas studentams, anot

M.Papinigienės, yra mokėti skaityti: „La-bai daug klaidų daroma neįsigilinus. Stu-dentas savo padėtimi turėtų domėtis pats. Piniginiuose reikaluose pasiteisinimai „tik šiandien sužinojau, kad terminas baigėsi vakar“ arba „negi jūs nežinote, kad aš pa-gimdžiau?“ mažai padeda.“

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo

departamento direktorė:

Studijų paskolos – vienintelė

paskolų privatiems asmenims

rūšis mūsų šalyje, už kurią garantiją su-

teikia valstybė. Bankams jos nėra pelnin-

gos, nes palūkanų normos yra žemos,

dažniausiai netaikomi ar taikomi itin maži

paskolų/sąlygų keitimo administravimo

mokesčiai. Tiesa, nemažai studijų pasko-

las gavusių jaunuolių lieka lojaliais banko

klientais ir partneriais.

Valstybės remiamas paskolas teikiame

nuo pat jų atsiradimo rinkoje, t.y. 2009

m. Kasmet pasirašome apie 3500 tokių

sutarčių. Tai – daugiau kaip pusė visų be-

siskolinančių studentų.

Pirmiausia studentas turi pateikti prašy-

mą VSF, kuris sudarys sąrašą tų, ku-

riems galima suteikti paskolas. Šiemet

tai reikia padaryti iki rugsėjo 28 d. Tada

nuo spalio 18 iki lapkričio 15 d. galima

atvykti į banką ir pasirašyti sutartį. Tam

užtenka turėti pasą ar tapatybės kortelę.

Taip pat nepakenktų prieš imant paskolą

užsukti į banką ir pasikonsultuoti.

Grąžinamą sumą išdėsčius per 15 metų,

susidaro santykinai nedidelės įmokos.

Periodas ilgas, tad gali atsirasti nelauktų

fi nansinių sunkumų.

Susidūrus su jais, svarbu nelaukti, kol

pradės kauptis skolos, o iš karto kreiptis

į banką ir kartu ieškoti būdų problemoms

spręsti. Atsižvelgiant į situaciją, paskolos

grąžinimą galima kuriam laikui atidėti.

Lijana Žmoginaitė, DNB banko Pardavimų val-

dymo departamento vadovė:

Daugumai studijų kreditas yra

pirmasis fi nansinis įsipareigoji-

mas. Galime sakyti, kad žmogus pradeda

ne tik studijas, bet ir savarankišką fi nan-

sinį gyvenimą, pradeda rašyti kredito is-

toriją. Kreditus studentams teikiame nuo

2009 m., iš visų pasiėmusių paskolas 26

proc. sutartis sudarė DNB banke. Pro-

gnozuojame, kad ir 2012 m. studentų,

imančių kreditus iš mūsų, dalis bus pana-

ši ar šiek tiek padidės.

Prieš imant paskolą, kiekvienas žmo-

gus turi suprasti, kad tai yra fi nansinis

įsipareigojimas, t.y. paskolą reikės ir ati-

duoti. Apie visas paskolos gavimo ir

grąžinimo sąlygas asmeniškai pakon-

sultuoti DNB klientų aptarnavimo sky-

riuose galime jau ir dabar, kad ir atsii-

mant ar keičiant studento pažymėjimus.

Pagrindinis patarimas – kilus rūpesčiams

reikia kalbėtis, o ne bėgti nuo problemos.

Padėti gali ir bankas, ir VSF.

Kredito grąžinimas gali būti atidėtas net

iki 3 metų, o, gavus VSF sutikimą, ir ilges-

niam laikui. Nelaimės atveju galioja vals-

tybės garantija, pagal kurią visas kreditas

gali būti padengiamas iš biudžeto lėšų.

Drauge stengiantis išspręsti problemą,

sprendimas visuomet randamas.

Bankų atstovų komentarai

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.8 studijos: teisės ir pareigos

Studentų teisės ir būdai, kaip už jas kovoti, aprašyti ne tik ofi cialiuose dokumentuose – Mokslo ir studijų įstatyme ar aukštųjų mokyklų Akademinės etikos kodeksuose. Šiomis teisėmis studentai gali naudotis tada, kai jaučia, jog dėl atsainaus dėstytojų elgesio ar subjektyvumo jie kenčia kaip akademinės visuomenės nariai.

Apie tai, kaip nenumoti ranka į savo tei-ses, tačiau paisyti ir pareigų, kalbėjomės su Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pre-zidentu Dainiumi Dikšaičiu.

– Ar Lietuvos studentai pakankamai do-misi savo teisėmis ir pareigomis?

– Paprastai savo teisėmis studentai – beje, kaip ir didesnė likusios visuomenės dalis, ima domėtis tuomet, kai kaktomu-ša susiduria su problema, pvz., netikėtu egzaminu.

Antra vertus, studentų yra visokių. Ne visi yra pasyvūs, reaguojantys tik tada, kai prispiria problema. Džiugu, kad šiuo po-žiūriu aktyviausias akademinis jaunimas buriasi į savivaldas, įvairias pagal kon-krečią interesų kryptį veikiančias (pvz., moksliniai tyrimai ar pomėgis fotografuo-ti) organizacijas. Tendencija aiški: asoci-juotas, organizuotas, bendruomeniškas jaunimas labiau linkęs rūpintis savo tei-sėmis ir tinkamu jų įgyvendinimu.

– Akademinės etikos kodeksuose nurody-ti dėstytojams neatleistini nusižengimai – nevalyvumas, girtavimas, diskriminacija, vėlavimas, netgi piktnaudžiavimas įvar-džiu „tu“ kreipiantis į studentą. Kur turė-tų kreiptis studentas, pastebėjęs netinkamą

dėstytojo ar tarnautojo elgesį? Kas gali ga-rantuoti, kad pralaimėjęs ginčą studentas nebus diskriminuojamas?

– Mūsų visuomenėje vis dar gaji paklus-numo sistemai, susitaikymo, tam tikro švel-naus konformizmo dvasia.

Tačiau tikrai nereikia su nederamu el-gesiu taikytis. Pirmiausia reikėtų rasti in-formacijos apie savo atvejį bei galimybes gintis teisinėmis priemonėmis. Jei sekasi sunkiai, galima kreiptis į studentų atsto-vybę, studentų reikalų tarnybą ar specia-lią ginčų nagrinėjimo struktūrą, tarkim, apeliacinę komisiją.

Sprendžiant konfl iktus patarčiau tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Veikti reiktų apdairiai ir išmintingai. Skirtingų mokyklų akademinė kultūra irgi skirtinga,

tad bendro recepto visiems atvejams nėra, užtat yra bendrų principų. Kaip, tarkim, „vienas lauke ne karys“. Studentui būtinas pastiprinimas – vyresnis kolega, studentų atstovybė ar pan.

Nuo atsakomojo susidorojimo padeda viešumas ir skaidrumas. Jei jau susidū-rėte su rimtu pasipriešinimu, rizikuojate savo studijų sėkme, aukštosios mokyklos viduje paramos rasti nepavyksta – LSS gali įsikišti ir padėti. Veikiame daugiau nei 20 metų, turime patirties ir išteklių sudėtin-goms situacijoms spręsti.

– Kaip yra su studijų sąžiningumo užtikri-nimu? Kodėl trūksta informacijos sklaidos apie nusirašinėjimą, kyšininkavimą, pla-giatą? Kas turėtų atsakyti už nesąžiningu-mo atvejus?

– Aukštųjų mokyklų viduje vyrauja ste-reotipas: „Jei garsiai kalbėsime apie prob-lemas, visi pagalvos, kad pas mus tų prob-lemų labai daug ir niekas nieko nedaro.“ Nors visos mokyklos gieda vieną giesmę apie nepakantumą sukčiavimui, gražus fasadas subliūkšta pasidomėjus papras-čiausia statistika, kaip dažnai kodeksai naudojami žmonių teisėms ginti, kokie yra akademinio (ne)sąžiningumo mastai. Atsakymų nėra. Atseit niekas tokios sta-tistikos nerenka, o jei ir renka, tai ji labai graži, jokių problemų nėra.

Atsakomybę už nesąžiningumą turėtų prisiimti visos procese dalyvaujančios ša-lys. Blogiausia čia – pasyvus stebėjimas ir nereagavimas. Kaltųjų paieškos, atsakomy-bės kratymasis tik tolina nuo sprendimų, dirbtinai skatina konfl iktą. Akademinio

sąžiningumo klausimas turėtų būti vie-nas pagrindinių akademinės kultūros ele-mentų, neatsiejamų nuo to, ką vadiname studijų kokybe.

– Įstatymas numato ir teisę kreiptis į gin-čų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pa-žeidimo. Kuo skųsdamiesi studentai krei-piasi į jas?

– Išsamios statistikos apie tai neturime, bet esame aptikę kitą problemą: kai ku-riose mokyklose tokių komisijų visai nėra arba jos sudaromos tik konkrečiam atvejui nagrinėti. Esame ne kartą akcentavę mo-kyklų pareigą laikytis įstatymo ir sudaryti studentams šią galimybę.

– Studentų teisėms kodeksuose ir įstaty-me skiriama kur kas daugiau dėmesio nei pareigoms. Kodėl taip yra?

– Istoriškai taip susiklostė siekiant užtik-rinti studentų padėties stabilumą ir saugu-mą. Neginčijama pareiga visiems studen-tams, ko gero, viena – studijuoti. Paprastai ginčų čia nebūna. Su teisėmis yra kitaip. Kažkada niekas nelaikė studentų galin-čiais lygiomis teisėmis dalyvauti valdant mokyklas, vertinant jų veiklą, studijų ko-kybę. Dar ir dabar kai kuriose aukštosiose į studentą žiūrima labiau kaip į dėstytojo pavaldinį, pameistrį, turintį klusniai vyk-dyti nurodymus ir klausti tik tuomet, kai klausti yra leidžiama. Štai dėl tokios realy-bės, galios santykių kaitos studentų teisės ir pareikalavo daugiau dėmesio. Čia panašiai kaip su moterų teise balsuoti: mąstymas evoliucionavo. Įstatymai tėra šios evoliu-cijos išraiška.

„Tarp studentų gaji švelnaus konformizmo dvasia“

Tendencija aiški:

asocijuotas,

organizuotas,

bendruomeniškas

jaunimas labiau linkęs

rūpintis savo teisėmis ir

tinkamu jų įgyvendinimu.

a aiški:

as,

otas,

škas

abiau link

avo teisėmis ir

įgyvendinimu.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d. 9studijos: mainai

Jau stodamas į aukštąją mokyklą ne vienas jaunas žmogus kelia sau būtiną tikslą – nors pusmečiui ar metams išvykti pastudijuoti svetur.

Paklausti apie mainų programų naudą, stu-dentai, universitetų ir kolegijų atstovai var-dija: tai plečia studentų akiratį, teikia kalbos ir kultūros žinių, gerina įsidarbinimo gali-mybes, stiprina universitetų ryšius, didi-na Lietuvos žinomumą užsienyje, įgalina tarptautinę aukštojo mokslo prigimtį, ga-liausiai – tai tiesiog smagu.

Ne tik „Erasmus“Programų, kurios padeda išvykti studijuo-ti į užsienį, yra ne viena ir ne dvi. Popu-liariausia jų, žinoma, „Erasmus“ – kasmet per ją pastudijuoti į užsienį išvyksta apie 3,5 tūkst. Lietuvos studentų. Kitos progra-mos, tai – „Comenius“ ir „Grundtvig“ prak-tikos būsimiems mokytojams, „Nordplus“ studijos Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse, „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijos trečiųjų šalių universitetuose. Populiarėja ir valstybinės stipendijos dalinėms studi-joms užsienyje bei mainai pagal sutartis tarp aukštųjų mokyklų.

Vertinant pagal į mainų programas iš-važiavusių studentų procentą, lyderiauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas –ši nedidelė mokykla pernai į užsienį iš-siuntė beveik 150 studentų. Beveik pusė jų išvyko į kitus žemynus – Pietų Korėją, Singapūrą, Japoniją, Australiją, Argentiną. Kolegijų lyderė yra Vilniaus kolegija (VIKO) –180 išvykusiųjų. Kalbat apie aukštųjų mo-kyklų dalyvavimą mainų programose, ga-lima sakyti, kad beveik kiekviena mokykla turi savų ypatumų: Vilniaus universite-tas išsiunčia daugiausia studentų, Myko-lo Romerio universitetas (MRU) turi gerus frankofoniškus ryšius, Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas (VGTU) pernai buvo vienintelė aukštoji mokykla, išsiun-tusi studentą pagal „Vulcanus“ programą. Japonijoje VGTU studentas buvo įvertintas gerai, jam pasiūlytas darbas vienoje įmo-nėje. Daug studentų išsiunčia Kauno ko-legija, Klaipėdos verslo aukštoji mokykla.

Universitetus susiranda studentaiPriklausomai nuo šalies, į kurią buvo išsiųs-tas, ekonominių standartų, „erasmusinin-kas“ gauna 300–900 eurų mėnesinę stipen-diją. Kur kas daugiau atseikėjama „Erasmus Mundus“ studentams – maždaug 1000 eurų per mėnesį ir daugiau. Kadangi pagal šią programą siunčiama į trečiasias šalis, su tokia suma pragyventi Ukrainoje arba Bos-nijoje tikrai nekyla problemų. Kitos prog-ramos padengia kelionės, pragyvenimo,

būsto, kalbos mokymosi išlaidas. Valstybinė stipendija studijoms, jei ją teikia Lietuva, svyruoja nuo 1560 iki 2600 litų mėnesiui.

Pasitobulinti užsienyje panoręs studen-tas pirmiausiai turėtų kreiptis į savo aukš-tosios mokyklos Tarptautinių ryšių skyrių (ar jo atitikmenį), aktyviai domėtis galimy-bėmis. „Išvažiuoti gali visi, bet pirmumo teisė teikiama pažangiausiems, – sakė ISM

Tarptautinių ryšių ir Karjeros centro vado-vas dr. Tadas Šarapovas. – Kuo geresni stu-dento akademiniai rezultatai, tuo daugiau galimybių rinktis, į kurį užsienio universite-tą vykti.“ Nors svarbiausia – geras pažymių vidurkis, vertinami ir kiti dalykai, tokie, kaip motyvacija, užsienio kalbos mokė-jimas, bendra kompetencija, tarpkultūri-nės komunikacijos įgūdžiai. „Kiekvienas išrinktas studentas tampa universiteto ir šalies ambasadoriumi užsienyje“, – atran-kos prasmę apibūdino VGTU tarptautinių ryšių koordinatorė Justina Pluktaitė.

Nutinka ir taip, kad studentas nori išva-žiuoti į tam tikrą šalį ar aukštąją mokyklą, bet jo Alma Mater neturi pasirašiusi ati-tinkamos sutarties. Tokiu atveju aktyvus studentas gali pasiekti, kad ši sutartis būtų pasirašyta. Tiesa, potencialus partneris bet kokiu atveju turi atitikti kokybinius reikalavimus.

„Būtent studentų iniciatyva pasirašėme sutartis su Primorsko (Slovėnija), Gdans-ko (Lenkija), Kopenhagos (Danija) aukš-tosiomis mokyklomis, – džiaugėsi VIKO Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolan-ta Preidienė. – Tokie iniciatyvūs studentai gauna papildomų balų „Erasmus“ atranko-je.“ MRU „Erasmus“ koordinatorės Audros Dargytės Burokienės teigimu, universite-tas yra pasirašęs bent dvi tokias sutartis su Prancūzijos ir Turkijos universitetais: „Vėliau vyko susirašinėjimas, derinimas, akademinių klausimų išsiaiškinimas, bet pirmasis postūmis buvo iš studentų pusės.“

Karolina Šlekytė, Kolpingo kolegijos

trečiakursė

Atlikau „Erasmus“ praktiką

Didžiojoje Britanijoje,

„Lancaster&Morecambe“ kolegijoje.

Ten praleidau visą vasarą. Vykau ne tik

dėl pačios praktikos – norėjau pagilinti

kalbos žinias, savarankiškai pagyventi

atskirai nuo tėvų. Prieš išvažiuojant

trūko informacijos apie gyvenamąją

vietą, grįžimo datą, tad kiek nerimavau.

Bet sąlygos pasirodė tikrai geros –

man buvo skirta 1500 svarų

(apie 6560 litų) mėnesinė stipendija,

kurios visiškai užteko. Su draugais

nuomojomės pusę namo.

Mano „Erasmus“ studijos nebuvo

pilnos vakarėlių ir nuotykių – galbūt

todėl, kad gyvenome ramiame

kurortiniame miestelyje.

Jaunimui linksmybių ten nedaug,

o kolegijoje mažai bendravau su

bendraamžiais. Dvejojantiems tikrai

patarčiau – važiuokite! Galbūt nebus

visko, ko tikėjotės, bet gyvenimiškos

patirties ir įspūdžių tikrai pakaks.

Indrė Sasnauskaitė, VDU Katalikų teologijos

studentė

Iki vasaros pabaigos atlikau

praktiką Ispanijoje, Barselonoje,

vienoje parapijoje. Programą pasiūlė

Tarptautinių ryšių tarnyba, man

tereikėjo susirasti praktikos vietą.

Mokiausi ispanų kalbos, pažinojau

vieną KTU dirbantį ispaną kunigą – taip

ir išvažiavau. Vasaros atostogos, tad

darbo ne per daugiausia, bet padėjau

parapijoje, buvau vadove dienos centre

ir vaikų, jaunimo stovyklose.

Gyvenau itin religingoje šeimoje, kurioje

auga 7 vaikai – tai labai įdomu, nes

galėjau pamatyti kitą, labai katalikišką

Ispanijos pusę. Per mėnesį man buvo

skiriama 700 eurų stipendija, iš jų

300 eurų mokėjau šeimai už maistą

ir stogą virš galvos. Kadangi šeimyna

pasiturinti, gyvenimo sąlygomis tikrai

nesiskundžiau.

Praktikos vietą studentams patarčiau

rinktis atsargiai. Tarkim, aš noriu

specializuotis bažnyčios istorijos srityje.

Čia šių žinių įgyju ne per daugiausia,

nebent klausinėdama apie įdomiausią

temą – Ispanijos Katalikų bažnyčios

padėtį pilietinio karo metu. Kita vertus,

išvykusi tobulėjau kaip asmenybė,

sparčiai gilinau kalbos žinias. Antra

vertus, Ispanijoje nėra teologijos

studentų, studijuoja tik seminaristai ir

vienuolės. Baigusiai teologijos studijas

pasaulietei vietos čia nėra – beveik kaip

ir Lietuvoje.

Sugrįžusiųjų įspūdžiai

Mainų programos: svarbiausia – studento iniciatyva

Išvažiuoti gali visi, bet

pirmumo teisė teikiama

pažangiausiems. Kuo

geresni studento

akademiniai rezultatai,

tuo daugiau galimybių

rinktis.

t

ma

i gali visi, b

teisė teikia

usiems. Ku

nto

ai rezulta

iau galimybių

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.10 studijos: užsieniečiai

Kas keturiasdešimtas studentas mūsų šalyje – ne Lietuvos pilietis. Praėjusiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose priskaičiuota 4,5 tūkst. užsieniečių.

Kasmet šis skaičius padidėja beveik dešim-tadaliu. 86 proc. jų atvykę iš Europos, dau-giausiai – iš Baltarusijos, Rusijos, Ispanijos, Lenkijos, Ukrainos, bet sparčiai gausėja ir studentų iš kitų žemynų.

Vakarams esame Rytai, Rytams – Vakarai„Studijų kaina nėra maža, apie 9 tūkst. eurų metams, tad vargu ar užsieniečius čia atvi-lioja vien taupumas“, – svarstė prisistaty-ti nepanorusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Tarptautinių ryšių ir studijų skyriaus darbuotoja. LSMU užsie-niečių skaičiumi lenkia tik baltarusiškasis „European Humanities University“ (EHU). Beveik 550 Kauno svečių, daugiausia iš Iz-raelio, Ispanijos, Švedijos, Libano, Lenkijos ir Vokietijos, studijuoja mediciną, odonto-logiją, farmaciją, veterinarijos mediciną, visuomenės sveikatą. Studijos anglų kalba čia vyksta jau 22 metus. „Priežasčių rink-tis Lietuvą gausu – kai kas neįstoja savo šalyje, kiti nori mokytis anglų kalba, pri-klausyti tarptautinei bendruomenei. Ne ES piliečiai atvyksta ieškoti „europinio“ išsilavinimo“, – teigė LSMU atstovė.

Vilniaus universitete (VU), siūlančiame 11 magistrantūros programų rusų ir anglų kalbomis, studijuoja 197 studentai iš įvairių pasaulio šalių: Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV, Vokietijos, Azerbaidžano, Gruzijos, net iš tokių tolimų, kaip Indija, Kongas, Indonezija. „Vakarams esame labiau Rytai, Rytams – Vakarai. Europos Sąjungai esame bemaž savi, kitų dėl tos pačios priežasties esame labiau geidžiami“, – apie priežastis rinktis Lietuvą svarstė VU Tarptautinių ry-šių skyriaus atstovė Ieva Vitėnaitė. „Nema-žai studentų universitetą renkasi ir pagal socialinius ryšius – tai išeivių iš Lietuvos vaikai ar anūkai, širdies draugą ar draugę Lie-tuvoje suradę, plėto-jantys čia verslo ryšius užsieniečiai.“

Lietuvos kolegi-jose studijuoja vos kiek mažiau nei 300 užsieniečių. 48 iš jų – 3 progra-mas anglų kalba siūlančioje ir dar 3 rusų kalba rengiančioje Vilniaus kolegijoje. „Lietuva užsienio studentus patraukia gamta, verslo perspektyvomis, taip pat ir tuo, jog yra mažiau žinoma. Didelį postū-mį atvykstančių studentų skaičiaus didė-jimui davė Lietuvos įstojimas į Europos

Sąjungą“, – teigė šios kolegijos Tarptauti-nių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Preidienė. Norint, kad studentų iš užsienio kolegijo-se būtų daugiau, jos teigimu, reikia gerin-ti socialinę, kalbinę aplinką, palengvinti leidimų gyventi gavimo procedūras, ska-tinti toleranciją.

3 nuomonės: nuo meilės iki neapykantosStudentai iš užsienio apie Lietuvą ir jos uni-versitetus atsiliepia labai skirtingai. Puikiai lietuviškai kalbantis 22 metų siras Medianas Tiba, VU studijuojantis informatiką, pla-nuoja baigęs studijas pasilikti čia gyventi.

„Myliu Vilnių, nes tai – mažas miestas, gy-venimas čia ramus, bet tuo pačiu metu gali rasti viską, ko tik nori, sutikti daug įdomių žmonių, – džiaugėsi M. Tiba. – Lankiau di-džiuosius pasaulio metropolius, bet Vilnius vis tiek atrodo geresnė vieta gyventi.“ Vai-kinui patinka studijų kokybė VU, jis nesi-skundžia ir gyvenimu „kamčiatkos“ ben-drabutyje – nors jei turėtų daugiau pinigų, nuomotųsi butą. Jis tikina čia radęs daug draugų ir, jei būtų proga, patartų pažįsta-miems gyventi ir studijuoti Lietuvoje.

Lietuvių M.Tiba nelaiko ksenofobais: „Taip, jie turi nemažai

stereotipų apie toli-mas šalis, įskaitant ir „arabišką“ Siriją, bet

tai natūralu – ne tiek daug žmonių iš ten lietu-

viai ir sutinka. Nors ir girdėjau istorijų apie nemalonius

įvykius, pats nieko pana-šaus nesu patyręs.“ Pasak

jo, vietiniai atsipalaiduoja lėtai, jiems reikia prieš tai ge-

rai pažinti žmogų, o labiausiai sutar-ti padeda lietuvių kalbos mokėjimas.

Serbas Vukas Vukotičius, taip pat gerai kalbantis lietuviškai, VU stu-dijuoja tarptautinę komunikaci-ją. Lietuvą jis pasirinko dėl kelių

priežasčių: „Baigęs skandinavų fi lologiją,

norėjau ko nors naujo. Studijų programa pasirodė nebloga, taip pat pamaniau, kad nebus aršios konkurencijos norint į ją pa-tekti. Buvo galimybė gauti stipendiją, su-sidomėjau galimybe išmokti naują kalbą – jei sieksiu vertėjo karjeros, man tai labai padės.“ Apie pasilikimą Vilniuje iš chaotiš-ko, pietietiško Belgrado kilęs Vukas negal-voja – Lietuvos sostinė jam per maža ir per rami, žiemos per ilgos ir per šaltos. „Vil-niuje tikrai visuomet yra ką veikti, ypač besidomintiems muzika, bet draugų su-radau nedaug – vos vieną ar du... – skun-dėsi serbas. – Matyt, kaltas mentalitetas. Nežinau kodėl, bet taip išeina – jei kavos ar alaus einu su lietuviu, iš anksto žinau, kad nebus taip smagu, kaip su vokiečiu, prancūzu ar graiku.“

Netaly iš Izraelio norėjo studijuoti Ven-grijoje, bet mokslas ten pasirodė per bran-gus, tad dabar mokosi mediciną LSMU. Ji atvirai prisipažįsta nekenčianti gyvenimo Kaune: „Studijų kokybė vidutiniška, kyla problemų su anglų kalbą nelabai išmanan-

čiais dėstytojais. Kaunas – tamsus, jame nesijaučiu saugi, teko susidurti ir su neo-naciais. Lietuvoje pabaigusi studijas tikrai neliksiu.“ Pasak jos, dažnai jaučiasi vieni-ša, nėra užmezgusi nė vieno tvirto ryšio, maistas Kauno kavinėse ir restoranuose prastas, padavėjai lėti, lietuviai visai nesi-rūpina galimybėmis uždirbti, o vyrai nėra pasakę nė vieno komplimento. „Nors dabar aš jau ir nenorėčiau jo sulaukti, – teigė iz-raelietė. – Draugams nerekomenduoju net lankyti manęs – sakau jiems, kad važiuotų į tikrąją Europą. Labai norėčiau pakeisti savo prastą nuomonę, mat čia dar teks iš-tverti penkerius metus, bet nieko negaliu padaryti – taip aš Kauną matau šiuo metu.“

22 metų

Medianas

Tiba Vilniaus

universitete

studijuoja

informatiką.

Studentai iš užsienio Lietuvą renkasi ne tik siekdami sutaupyti

Studijų kaina nėra

maža, apie 9 tūkst.

eurų metams, tad

vargu ar užsieniečius

čia atvilioja vien

taupumas.

aina nėra

ie 9 tūkst.

ams, tad

eniečiu

a vien

s.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d. 11studijos: naujovės

Naujuosiuose pažymėjimuose –

ir e-piniginėInovacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje„Mokipay“ – inovacinis produktas, jį grei-čiau supranta ir juo pradeda naudotis jau-nesni, naujausioms technologijoms imles-ni žmonės. Studentai bene pažangiausia visuomenės dalis greitai įvertinanti nau-joves, tad neabejojame, kad į pažymėjimą įdiegtos „Mokipay“ e. piniginės privalumus studentai sugebės greitai įvertinti“, – sako „Mokipay Europe“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas.

Mėgstantieji naujoves jau galėjo išbandy-ti „Mokipay“ bekontakčių mokėjimų siste-mą. Pirmą kartą ši technologija buvo išban-dyta Lietuvoje vykusio pasaulio krepšinio čempionato metu, kuomet šešių didžiausių Lietuvos miestų arenose, kavinėse, baruose

ir parduotuvėse tūkstančiai čempionato svečių ir šalies gyventojų galėjo mokėjimo operacijas atlikti naudodamiesi savo tele-fonais su priklijuotais „Mokipay“ lustais. Mūsų šalis tapo viena pirmųjų pasaulyje įdiegusių tokią pažangią technologiją na-cionaliniu mastu.

Studentams – naujos funkcijosDabar, pasirašius strateginio bendradarbia-vimo sutartį su Lietuvos studentų sąjunga, „Mokipay“ galimybėmis galės pasinaudoti ir studentų pažymėjimų savininkai.

„Mokipay“ darbuotojai, atsižvelgdami į jaunų žmonių pageidavimus ir bendra-darbiavimą su studentais gerokai praplė-tė e.piniginės funkcionalumą: studentai galės ne tik atlikti mokėjimo operacijas

naudodamiesi savo pažymėjimais, bet ir iš pažymėjimo sąskaitos sumokėti už prekes ar paslaugas internete, lengvai ir greitai at-likti pavedimą kitiems pažymėjimų turėto-jams, papildyti mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo sąskaitą, pirkti e.bilietą.

Atsižvelgiant į bendradarbiavimą su stu-dentais plečiamas ir atsiskaitymo vietų tinklas. Visų pirma studentai galės atsi-skaityti savo mokymo įstaigų valgyklose ir kavinėse, taip pat – už kopijavimo ar spaus-dinimo paslaugas, netrukus – ir užkandžių, kavos pardavimo automatuose. Atsiskaity-mo vietų tinklas plečiamas ir už universi-tetų ribų – studentai nurodė nemažą skai-čių kavinių, pramogų ir laisvalaikio vietų, kuriose norėtų atsiskaityti su pažymėjimu. Šiuo metu studentai naudodamiesi savo

pažymėjimais jau gali atsiskaityti „McDo-nald‘s“, „Coff ee Inn“, „Sushi Express“, „Fo-rum Cinemas“ kino teatruose ir kitose tarp studentų populiariose vietose.

Palankesnės sąlygos„Mokipay“ atstovai kartu su studentų at-stovybėmis derasi su prekybininkais ir pas-laugų teikėjais dėl palankesnių sąlygų at-siskaitant su pažymėjimais. Prekybininkai mielai teikia išskirtines sąlygas studentams ir ateityje žada prisidėti suteikdami tik jiems galiojančius ypatingus pasiūlymus.

Prasidėjus mokslo metams naujo pavyz-džio pažymėjimą turintys studentai turės galimybę išmėginti visas su pažymėjimu susijusias naujoves dalyvaudami specia-liose studentų dienose.

Šiemet įstojusieji į šalies aukštąsias mokyklas studentai gaus naujus modernesnius studento pažymėjimus.

Juose bus įdiegti didžiųjų šalies

miestų viešojo transporto

e. bilietai, o svarbiausia naujovė –

e. piniginė, kurios veikimu rūpinasi

inovacinė bendrovė „Mokipay“.

Tad studentai su savo

pažymėjimu galės

atsiskaityti valgyklose

ir kavinėse, kino

teatruose, parduotuvėse

bei gauti įvairias

nuolaidas tiesiog

priglausdami

pažymėjimą

prie kasoje

stovinčio

skaitytuvo.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.12 studijos: savijauta

Įveikti niūrias nuotaikas padėjo žemaičio savybės„Mano kaime ne daugiau kaip 200 žmo-nių, todėl atvykus į Vilnių nuotaika buvo dvejopa, – pasakojo istoriją VU baigęs Ar-vydas iš Plungės rajono. – Džiaugiausi pa-galiau atvykęs į sostinę, bet tuo pat metu jaučiausi kaip inkliuzas – niekaip savęs „neįpaišiau“, išėjęs į kokią nors populia-resnę erdvę jausdavausi ne savo vietoje. Teliko sėdėti bendrabutyje ir vaikyti ta-rakonus nuo stalo.“

Pasak psichologo Manto Tvarijona-vičiaus, tokia pirmakursio savijauta yra visai įprasta ir natūrali. „Dideli pokyčiai, atitrūkimas nuo namų ir šeimos sukelia ir šoką („kiek čia visko daug!“), ir nerimą („kaip aš čia pritapsiu?“). Pritapti gali pa-dėti aktyvus bendravimas su kitais „nau-jais“ žmonėmis; idealu, jei pavyksta susi-rasti „vedlį“, kuris supažindina su nauja aplinka ir jos taisyklėmis.“Arvydas pasirinko kitą kelią – žemaitišką užsispyrimą ir trumpąsias žinutes namie likusiam artimam žmogui.

Nors per pirmąsias porą savaičių išgyve-no gal net mažytę depresiją, nepasidavė: „Kambariokus naktinė telefono „meilės giesmė“ juokino, bet tai buvo mano pa-sirinkimas. Ir kitiems, studijų pradžioje jaučiantiems, jog apninka niūri nuotaika, patarčiau daryti tai, ką esate įpratę. Skai-tykite knygas, žaiskite krepšinį, pagaliau, sėdėkit internete – svarbiausia, kad tai būtų

sava.“ Būtent užsispyrimas Arvydui pa-dėjo ištverti sunkiausią pirmąjį mėnesį. Ilgainiui atsirado bendraminčių, draugų, ir, nors laikyti savęs vilniečiu žemaičiui nevalia, ir studijos, ir gyvenimas „barake“ tapo ne prievole, o malonumu.

Krizė prasidėjo metus studijas„Buvau pavargusi nuo mokslų, nuo isto-rijos. Stojau į magistrantūrą iš inercijos, nes kai 16 metų prasimokai, atrodo, kad nieko kito nebegali veikti, – priežastis, ko-dėl po pirmojo semestro metė VU istorijos magistrantūrą, vardija kaunietė Emilija. –Ir studijomis nusivyliau. Baigiau į viduri-nius amžius orientuotą istorijos bakalau-rą, o čia turėjom mokytis vos ne naujau-sius laikus...“

M.Tvarijonavičiaus teigimu, „prasminis vakuumas“ aplanko nemažą dalį studen-tų, bet skirtingu laiku. Su nusivylimu ir be-jėgiškumu geriausia tvarkytis užsiimant prasminga veikla, kuri kiekvienam skir-tinga. „Vieni ima dirbti, kiti atranda naują prasmę tose pačiose studijose, treti keičia kryptį. Visi šie pasirinkimai teisingi, jei jie daromi atsakingai, – teigė psichologas. - Jei Onai prasminga atrodo dirbti, ne studijuoti, tai jos pasirinkimas. Jei Benui atrodo verta perstoti iš chemijos į mediciną – tai irgi jo pasirinkimas.“

Emiliją psichologinės problemos už-puolė jau metus studijas: „Ėmė žiauriai nesisekti: atrodė, lyg prieš tai gyvenimas buvo nuostabus. Neradau darbo, supras-tėjo sveikata... Žodžiu, buvo tikrai juoda be prošvaisčių, ir taip diena iš dienos.“

Visgi juodumą Emilija įveikė. Metus pa-lankiusi paskaitas kaip laisvasis klausyto-jas, šį rudenį ji pasitiks kaip VDU kultūros paveldo ir turizmo magistrantė.

Atsidūrusiems panašioje situacijoje, kaip ji kadaise, mergina patarė daryti per-trauką ir užsiimti kita veikla: „Reikia iš naujo surasti tikslą, suprasti, ar studijų nori pats, ar darai tai dėl kitų. Kaip tik per radiją išgirdau čia tinkantį Senekos posa-kį: „Kai nežinai, į kurį uostą plauki, joks vėjas nėra palankus.“

Dideli pokyčiai, atitrūkimas

nuo namų ir šeimos sukelia

ir šoką („kiek čia visko

daug!“), ir nerimą („kaip aš

čia pritapsiu?“). Pritapti gali

padėti aktyvus bendravimas

su kitais „naujais“ žmonėmis;

idealu, jei pavyksta susirasti

„vedlį“, kuris supažindina su

aplinka ir jos taisyklėmis.

M.Tvarijonavičius:

kimas

ukelia

o

š

i gali

avimas

nėmi

kyčiai, atitr

ų ir šeimos

kiek čia visk

imą („k

iu?“). Prit

ktyvus be

nauja

Psichologinės krizės ir sunkumai: vieno recepto nėra

Manyti, kad studento gyvenimas – tai tik neribota laisvė, draugai, vakarėliai ir asmeninis tobulėjimas, gali tik tie, kurie niekad jo negyveno, arba tie, kurie jau spėjo apie šį gyvenimą pamiršti. Staigūs gyvenimo ritmo pokyčiai, atitrūkimas nuo įprastos aplinkos,

egzistenciniai prasmės klausimai ir neužtikrintumas dėl ateities

ne visuomet žavi, o kartais tai virsta ir rimta asmenybės krize.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d. 13studijos: laisvalaikis

Nesibaigiančios šventės už paskutinius centus ir krūva draugų bendrabutyje – toks stereotipas apie studentus itin gajus. Bet studentai Lietuvoje ne tik šėlsta, bet ir įprasmina save kitais būdais: šoka, dainuoja, diskutuoja, keliauja, vaidina, sportuoja, groja ir užsiima dešimtimis skirtingų veiklų, siūlomų aukštosiose mokyklose.

Vilniaus ir Kauno barai taria: taip, nuo rug-sėjo grįžus studentams, pagyvėjimas tikrai jausis. Štai neseniai naujai Kaune atsidaręs „Fortas“ kiekvieną ketvirtadienį atiduos duoklę studentams: renginius čia organi-zuos VDU, KTU, LSMU atstovybės. Vieno seniausių studentiškų barų Kaune „B.O.“ darbuotojas Žilvinas tikina – 80 proc. klien-tų sudaro būtent studentai arba vis dar jais besijaučiantys. Vilniaus „Alaus namai“ skai-čius vertina kukliau – studentų čia apie treč-dalis. Klaipėdoje įsikūrusio baro „Leika“ atstovai tvirtino, jog Klaipėdoje studentų apskritai nedaug, o ir vasaroti į kitus miestus jie beveik nevažiuoja. Tad rudeninio antplū-džio uostamiesčio barai pernelyg nejaus.

Barų atstovai vieningai sutaria, jog, be alaus, studentams dar svarbu ir koncer-tai, stalo futbolas, žaidimai, šiltas bend-ravimas, ilgas darbo laikas ir saugumas.

Bare studentai palieka nedaug – viduti-niškai apie 20–40 litų, su dažna išimtimi „kiek tą vakarą turi kišenėje“.

Apie studentus geriausiai atsiliepia tie barai, kuriuose studentų daugiausia.

„Didžioji dalis – įdomūs, kultūringi ir tolerantiški žmonės“, – teigė Žilvinas iš „B.O.“. „Fortas“ rimtų konfl iktų su stu-dentais nėra turėjęs, o smulkesnių kar-tais pasitaiko.

Nukelta į 14 psl. >>>

Studentų veiklų – galybė, bet barai irgi ne paskutinėje vietoje

Milda Pivoriūtė,VU sociologijos doktorantė, tinklaraščio

„Sociali sociologija“ autorė

Tai, koks bus studentas, kaip jis derins

mokslus ir laisvalaikį, priklauso nuo jo

tikslų ir požiūrio į mokymosi procesą, ži-

nių ir praktikos gavimo šaltinius bei kon-

krečią švietimo įstaigą. Studentų patirtis

tyrinėję sociologai yra išskyrę subkul-

tūras, kurias galėčiau apibendrinti taip:

„linksmybių ieškotojai“, „praktiškieji“,

„akademikai“ ir „maištautojai“. Dauguma

studentų yra šių tipų mišinys arba studijų

metu keičiasi“, – teigė M. Pivoriūtė.

„Linksmybių ieškotojų“ tikslas – bendra-

vimas ir vakarėliai, mokslas jiems – ša-

lutinis dalykas. „Praktiškieji studentai“

pasižymi pragmatišku požiūriu į aukš-

tąjį išsilavinimą. Jų tikslas – diplomas ir

būtiniausių įgūdžių rinkinys, kurie vėliau

suteiks galimybę varžytis dėl geresnių

darbo pozicijų. „Akademikai“ – labiausiai

universiteto misijos idealą atliepiantys

jaunuoliai. Pastarieji siekia žinių įgiji-

mo bei pažinimo džiaugsmo. Jie mokosi

daug, savarankiškai gilinasi į rūpimus da-

lykus, palaiko glaudų ryšį su dėstytojais.

Galiausiai – „maištininkai“, kurie irgi sie-

kia žinių, bet jų mokymasis – selektyvus,

o bendradarbiavimą su dėstytojais daž-

niau keičia nekomformistiškas, ciniškas

bei priešiškas dėstytojų atžvilgiu elgesys.

„Maištininkų“ tikslas universitete – asme-

nybės augimas, savo tapatumo paieškos.

Komentaras

Vilniaus kolegijos

šokių kolektyvas

„Voruta“ prieš

porą metų

atšventė veiklos

penkiasdešimtmetį.

kolegijos

ektyvas

prieš

eiklos

ešimtmet

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.14 studijos: laisvalaikis

Įprasminti save yra kurIeškantiems kitos veiklos, o ne vien tik studijų ir švenčių, Lietuvos aukšto-siose mokyklose tikrai yra ką veikti. Pa-sirinkimas – nuo tradicinių studentiškų veiklų, tokių kaip sportas, debatų klubai ir chorai, iki roko grupės, žygeivių klubo ir kinetinio teatro. Dažniausiai vieno uni-versiteto kolektyvas priima ir kitų univer-sitetų ar kolegijų studentus, svarbiausia – atitinkami gebėjimai ir veiklumas.

„Mokykloje lankiau chorą, tad universi-tete eiti dainuoti atrodė visiškai natūralu, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitete (LSMU) odontologiją studijavusi Vlada. – Nuėjau, padainavau, pa-sakė, kad būsiu antras altas ir pradėjau lankyti.“

LSMU choras repetuoja du kartus per savaitę po dvi va-landas, jei ruošiasi konkursui ar išvykai – ir tris ar keturis kar-tus. „Kai užgriūdavo mokslai, atrodydavo, kad šios veiklos kiek per daug. Bet kai ritmas

sulėtėdavo, būdavo kaip tik“, – pripaži-no Vlada.

Vilniaus universitete (VU) leidybą stu-dijuojanti Vita jau ketvirti metai yra VU kinetinio (dar kitaip vadinamo „šokio“) teatro narė. „Atrankos būna tik simbo-linės, priimami visi, net ir nejaučiantys ritmo, – pasakojo ji. – Paskui savaime atsisijoja. Tačiau tie, kas užsibūna, tai užsibūna ir po studijų.“

Klaidinga manyti, kad įvairūs chorai, teatrai, klubai – vien universitetuose. Štai Vilniaus kolegijos šokių kolek-tyvas „Voruta“ prieš porą metų at-šventė veiklos penkiasdešimtmetį,

o 2011 metais gavo geriausio dainų ir šokių kolektyvo

Lietuvoje apdovanojimą. „Kolegija į mūsų veiklą žiūri labai palankiai. Re-peticijoms mokslai ne-trukdo, nes jos vyksta

vakarais, o jei taip at-sitinka, juokaujame:

„Jei mokslai trukdo kolektyvui – mesk

mokslus“, – tikina ansamblio prezidentas Robertas Binderis.

Tarp įdomesnių ir keistesnių laisvalai-kio praleidimo būdų – Šiaulių valstybinėje kolegijoje veikianti studentų grupė „Stu-dijozai“. Pradėję nuo dešimties studentų ir dviejų gitarų 2009 metais, dabar jie jau buria nemažą kolektyvą, pasirodo Šiau-liuose vykstančiuose renginiuose bei yra įrašę kolegijos himną. „Naujas kolektyvo narys atrenkamas visų narių bendru su-tarimu. Ir jei tik „komisijai“ sukirba, kad naujokas turi „kažką tokio“, nuosprendis dažniausiai būna teigiamas“, – pasakojo ansamblio vadovė Rasa Guntienė.

Dalyvavimas įvairiuose kolektyvuose gali būti puikus būdas integruotis į univer-siteto ar kolegijos bendruomenę. „Choras buvo geriausias universitete man nutikęs dalykas, – nedvejodama pripažino Vlada. – Tikrai greitai susiradau draugų ir savo vietą po saule.“ Jai pritarė ir Vita: „Teatras paro-dė, kad studijos, kuriomis esu nusivylusi, tėra viena universiteto dalis, ir kad galima atrasti žymiai reikšmingesnių, gilesnių ir įdomesnių dalykų.“

Atkelta iš 13 psl. >>>

Leidinyje naudojamos BFL, „15min“ archyvo, LSS nuotraukos. Tekstų autorius – Tomas Marcinkevičius

Per egzaminą studentas ima vieną bi-

lietą – nežino. Ima kitą – irgi. Trečią –

taip pat... ketvirtą, penktą... Galų gale

profesorius įvertina jį patenkinamai.

Kiti studentai piktinasi:

– Už ką?!

– Kaip už ką, – atsako profesorius, –

jei ieško, vadinasi, kažką jis žino!

• • •

Sėdi studentas ir profesorius prie vie-

no stalo. Staiga studentas taip nusi-

žiovauja, kad profesorius sako:

– Nežiovauk, dar mane prarysi!

– Aš kiaulienos nevalgau!

– Taip, taip, puikiai žinau, kad asilai

žolėdžiai...

• • •

Nukamavo studentą tarakonai.

Vienas draugas patarė, kaip jų

atsikratyti:

– Kai pareisi namo, garsiai sakyk:

„Viskas, nėra maisto“.

Studentas taip ir padarė. Atsigulė

miegoti ir staiga vidury nakties girdi

į ausį šnabždant:

– Kelkis, šeimininke, mes tau valgyt

atnešėme.

• • •

Į anglų kalbos paskaitą įbėga du pa-

vėlavę studentai.

Dėstytojas jiems piktu balsu:

– Sit down.

Vienas iš studentų atsisuka į draugą:

– Ką jis sakė?

– Sėsk daune.

• • •

Iš kambario sklinda merginos rauda:

– Kiaulė tu, išgama, nedorėlis!

Gyvenimą man sugriovei, savo

jaunystę tau paaukojau ir ką gero iš

tavęs gavau?

– Dukrele, baik vieną kartą su savo

aukštojo mokslo baigimo diplomu kal-

bėtis! – pasigirsta riksmas iš virtuvės.

• • •

Susituokė studentas su studente,

vyksta vestuvės, visi valgo, geria,

šoka, dainuoja…

Vienas svečias studentas pastebi, kad

jaunoji viena sėdi kampe tyliai prie

stalo galvą nuleidus, nei geria, nei val-

go, nei šypsosi. Klausia jis jaunikį:

– Klausyk, čia mes visi linksminamės,

o kodėl jaunoji viena sėdi?

Jaunikis:

– Ji nesimetė.

Anekdotai