T U R I N Y S - elibrary.lt...taikomos reabilitacinio gydymo metodikos: elgesio terapija, individuali ir grupinė žaidimų terapija, motinos ir vaiko santykių terapija, Montesori

T U R I N Y S

Alzheimerio klubas ........................................................................................................................ 6

Ankstyvosios reabilitacijos skyrius RUL Vaiko raidos centras ............................................................ 8

Antakalnio psichikos sveikatos tarnybų plėtros programa 2001-2005 m. ......................................... 11

Asmenybės ugdymas psichologinėse ir kūrybinėse jaunimo grupėse............................................... 15

Egzistencinės terapijos mokymo programa ................................................................................... 17

Grupiniai gyvenimo namai “Pašilaičiai”.......................................................................................... 17

Informacijos ir palyginamosios statistikos apie narkotikų ir alkoholio vartojimą, depresijų dinamiką rinkimo programa........................................................................................... 17

Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) programa............................................................... 17

Jaunimo vadovų programa .......................................................................................................... 17

Jurbarko rajono psichikos sveikatos priežiūros grupės programa .................................................... 17

Kauno ambulatorinės psichiatrinės tarnybos plėtra - multidisciplininės komandos darbo principų diegimas .................................................................... 17

Kauno m. psichikos sveikatos centrų vadovų susirinkimų programa................................................ 17

Klubas “Dvasinė šiluma” .............................................................................................................. 17

Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) programa ....................................................................................... 17

Pagrindiniai ūmių psichozių psichoterapinio gydymo principai ........................................................ 17

Pakaitinio gydymo metadonu programa Vilniaus narkologijos centre .............................................. 17

Pilotinis projektas: krizinės situacijos paauglystėje ir jaunystėje - neatidėliotina psichologinė pagalba internetu. Švietėjiškas informacinis tinklalapis visuomenės nariams. .............................................................. 17

Požiūrių ir poreikių psichiatrijoje įvertinimo programa.................................................................... 17

Prie Šaukėnų psichiatrijos ligoninės planuojamo įkurti psichosocialinio ir gerantopsichiatrijos reabilitacijos centro investicinio projekto aprašymas ................................................................................................... 17

Psichikos sveikatos priežiūros Kaišiadorių rajone plėtros programa................................................. 17

Psichoedukacija. Vilniaus sveikatos seminarai ............................................................................... 17

Psichoedukacinės paramos grupės ambulatoriniams pacientams, sergantiems schizofrenija ............................................................................................................ 17

Psichoterapinis požiūris į šeimą kintančioje visuomenėje................................................................ 17

Realibitacinė stovykla – naujas požiūris į psichosocialinę reabilitaciją Lietuvoje ........................................................................................... 17

Savanorių švietėjiškos veiklos organizavimas ................................................................................ 17

Socialinė parama bendruomenėje: užimtumo (dienos) centrų žmonėms, turintiems psichikos negalią, Vilniuje kūrimas................................................................................ 17

Stresų profilaktika, konfliktų prevencija ir atsipalaidavimo menas pedagogų kolektyvuose bei jų santykiuose su mokinių tėvais......................................................... 17

Suomijos – Lietuvos psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa 1998 – 2000 m. ...................................................................... 17

Šeimos paramos centro programa................................................................................................ 17

Šiaulių psichiatrijos ligoninės psichosocialinės reabilitacijos programa........................................................................................ 17

Šiaulių psichiatrijos ligoninės Psichosocialinio gydymo skyriaus programa.................................................................................. 17

Švietėjiško prevencinio darbo su jaunimu programa ...................................................................... 17

Tarpdisciplininis šeimos ir vaiko psichikos sveikatos modelis .......................................................... 17

Teoriniai ir praktiniai komandinio darbo principai .......................................................................... 17

Vaikų ir paauglių psichiatrijos klinikinė programa .......................................................................... 17

Valstybinė sutrikusios raidos vaikų sveikatos programa ................................................................. 17

ŽIV prevencijos tarp švirkščiamus narkotikus vartojančių narkomanų programa.................................................................................................................. 17

Šiame leidinyje pristatomos Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros programos. Mintis išleisti tokį leidinį kilo vykdant "Konsensuso" projektą.

“Konsensuso” projektas. Parėmus Atviros Lietuvos fondui ir Ženevos iniciatyvai psichiatrijai, 1999-2000 m. Lietuvoje vyko "Konsensuso" projektas. Visi, neabejingi psichikos sveikatos priežiūros klausimams, turėję konstruktyvių siūlymų, buvo kviečiami įssijungti į projekto veiklą. Diskusijos vyko bendruose seminaruose, darbo grupėse, specialiai sukurtoje elektroninėje konferencijoje. Tarp dalyvių buvo psichikos sveikatos įstaigų vadovų ir eilinių specialistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų. Iš gausių kritinių pastabų, išsakytų vykstant projektui, aiškėjo, kad turime daug puikių iniciatorių, tvirtinančių naują požiūrį į psichikos sveikatos apsaugą, psichikos sutrikimų prevenciją, gydymą, reabilitaciją. Todėl buvo nutarta šias iniciatyvas aprašyti ir išleisti specialų leidinį apie geriausias programas.

Iš pradžių buvo neaišku, ar daug gausime paraiškų programų aprašymui. Buvo labai malonu matyti didelį dalyvių aktyvumą jų buvo gauta apie 40. Tuomet susidūrėme su kita problema - ar visas šias iniciatyvas galima vertinti kaip pavyzdines? Nutarėme, kad svarbiau už viską yra aktyvumas ir iniciatyva. Jei žmonės kuria, laužo stereotipus, ieško lėšų - tai jau puiku. Todėl į šį leidinį pateko praktiškai visi mums atsiųsti programų aprašymai.

Psichikos sveikatos sričiai ypatingai reikia naujų idėjų ir entuziastų, kurie tas idėjas įgyvendintų. Išmokto bejėgiškumo jausmas, apėmęs didelę dalį mūsų visuomenės, turi būti pagaliau įveiktas. Grupė aktyvių bendraminčių visuomet gali nuversti kalnus. Su šia mintimi ir pristatome leidinį "Geriausios Lietuvos psichikos sveikatos programos".

Doc. Dainius Pūras "Konsensuso" projekto vadovas

Alzheimerio klubas

Programos sritis

Prevencinė, visuomenės švietimo.

Programos tikslai ir esmė

Programos tikslai ir esmė: suburti Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis sergančių ligonių artimuosius ir mokyti juos specifinių namų slaugos principų, kaip mažinti stresą, patiriamą slaugant psichikos negalią turintį savo artimą. Tai savipagalbos grupė, kurios tikslas perprasti ligos esmę, dalytis savo patirtimi, sunkumais ir pasiekimais, galimybė susitikti su įvairių sričių specialistais, gauti informacijos apie gydymo ir institucinės slaugos galimybes. Programos tikslas – vykdyti pirminę psichikos sutrikimų prevenciją, nes dėl emocinės įtampos tarp ligonių ir jų slaugytojų pastarieji žymiai dažniau serga depresijomis, neurozėmis, lėtiniais somatiniais susirgimais. Tokio ligonių artimųjų sambūrio Lietuvoje dar nebuvo.

Kaip vykdoma programa

Programa skirta Kauno m. demencijomis sergančių ligonių artimiesiems ir kitiems besidomintiems panašių ligonių slauga. Klubo veikloje dalyvauja apie 20 narių, kurie renkasi kartą per mėnesį.

Programos efektyvumas

Slaugytojams padedama išvengti psichikos sutrikimų, specialistai tobulina įgūdžius, o Alzheimerio tipo demencija sergantys asmenys efektyviau slaugomi.

Programos tęstinumas

Numatoma Alzheimerio klubo padalinius įsteigti visuose penkiuose psichikos sveikatos centruose, o patį klubą įregistruoti kaip visuomeninę organizaciją.

Programos vykdytojai

Dainavos PSC darbuotojai savanoriai, privatūs asmenys.

Programos trukmė

Pradėjo veikti 1999 04 22. Trukmė – neribota.

Finansavimas

Patalpos susirinkimams ir org. priemonės iš Dainavos PSC, privačių rėmėjų parama.

Atstovė Loreta Barysaitė,

Kauno Dainavos psichikos sveikatos centro vadovė Kauno Dainavos psichikos sveikatos centras

Tel.: (8–27) 45 13 16, (8–27) 45 13 67

Faks. (8–27) 45 15 75 El. pšt. [email protected]

Ankstyvosios reabilitacijos skyrius RUL Vaiko raidos centras

Ankstyvosios reabilitacijos skyrius (ARS) yra RUL Vaiko raidos centro struktūrinis padalinys, įkurtas 1994 m. Tai stacionaro skyrius, kuriame teikiama kompleksinė pagalba ankstyvojo amžiaus (0 - 4 metų) vaikams su psichologinės, socialinės raidos sutrikimais bei ikimokyklinio amžiaus vaikams su psichikos sutrikimais. Šiuo metu skyriuje yra 15 lovų, skirtų ankstyvajai reabilitacijai. Vaikai į skyrių dažniausiai nukreipiami bendrosios praktikos gydytojų, apylinkės pediatrų ir vaikų neurologų. Vyraujantys sutrikimai: specifinis mišrus raidos sutrikimas, protinis atsilikimas, cerebrinis paralyžius, įvairiapusiai raidos sutrikimai, specifiniai kalbos, kalbėjimo ir judesių raidos sutrikimai. Daugelis vaikų turi gretutinių psichosocialinių rizikos faktorių, klausos, regos, augimo ir mitybos sutrikimų. Į skyrių hospitalizuojami vaikai su tėvu, motina ar globėju. Pagrindiniai hospitalizacijos tikslai:

1. 1. Visapusiškas vaiko raidos tyrimas. 2. 2. Intensyvi kompleksinė vaiko ir šeimos reabilitacija. 3. 3. Tėvų mokymas apie vaiko ugdymį ir auklėjimį bei ugdymo įstaigos parinkimas.

Skyriuje dirba 27 darbuotojai: gydytojai (vaikų neurologas, vaikų psichiatras, pediatras), psichologai, logopedai, spec. pedagogai, kineziterapeutai, socialinis darbuotojas, slaugytojos. Nuo įsikūrimo skyriuje įdiegta daug naujų diagnostikos ir gydymo metodų. Atliekant kompleksinį raidos tyrimą taikomos standartizuotos metodikos: DISC, Kaputės skalės, Bayley skalė, Brunet-Lesine skalė ir kt.; kalbos ir prieškalbinių įgūdžių tyrimui naudojamas Hjustono kalbos raidos testas; taikomi specialūs judesių tyrimo metodai: judesių tyrimas pagal Bobath, Vojta neurofiziologinė diagnostika, kūno judesių funkcijos vertinimo skalė (GMFM). Tiriant vaiko elgesio ir emocines problemas taikoma motinos ir vaiko santykių videoanalizė žaidimo ir maitinimo metu. Yra įdiegtos ir taikomos reabilitacinio gydymo metodikos: elgesio terapija, individuali ir grupinė žaidimų terapija, motinos ir vaiko santykių terapija, Montesori terapija, komunikacijos sutrikimų struktūruoto mokymo metodika, muzikos terapija, maitinimo terapija, specifiniai kineziterapijos metodai: Bobath neurovystymosi terapija, Vojta terapija. Psichosocialinė pagalba šeimai teikiama individualių ir grupinių psichoterapijos seansų, tėvų paramos grupių metu. Kiekvienas vaikas ARS yra gydomas pagal individualų reabilitacijos planą. Vaiko tyrimo rezultatai ir rekomendacijos tolesniam gydymui kurso pabaigoje aptariami bendrame specialistų komandos ir tėvų pasitarime.

1996 m. patvirtinus Valstybinę sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programį RUL Vaiko raidos centras tapo specialistų tobulinimo ir mokymo centru, teikiančiu pagalbą visoje respublikoje besikuriančioms ankstyvosios reabilitacijos tarnyboms. Glaudus bendradarbiavimas su šiomis tarnybomis, veikiančiomis prie antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų, užtikrina mūsų teikiamos ankstyvosios reabilitacijos pagalbos tęstinumą. Šeima gali gauti taip reikalingą pagalbą bendruomenėje, kurioje gyvena. Šiose tarnybose vyksta vaikų raidos sutrikimų rizikos faktoriais atranka ir vaikų raidos sutrikimų ankstyva reabilitacija. Vaikai su sunkiais raidos sutrikimais arba su šių sutrikimų eigą sunkinančiais gretutiniais faktoriais nukreipiami į RUL VRC Ankstyvosios reabilitacijos skyrių.

VRC Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje per metus paslaugos suteikiamos 200 vaikų per metus. Apie 50 iš jų gydomi 2 kartus per metus.

Gerėjant vaikų raidos sutrikimų diagnostikai pastebimos tendencijos: daugėja kūdikių, kuriems anksti išaiškinami sunkaus laipsnio fizinės ir psichinės raidos sutrikimai, anksčiau diagnozuojami kalbos ir bendravimo sutrikimai, daugiau išaiškinama įvairiapusių raidos sutrikimų atvejų.

Skyriaus klinikinio darbo kokybę užtikrinti padeda bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio partneriais. Skyriaus darbuotojai dalyvauja Vilniaus universiteto socialinės pediatrijos ir vaikų psichiatrijos klinikos pedagoginėje ir mokslinio tyrimo veikloje. Šiuo metu baigiama ruošti socialinių pediatrų sertifikavimo programa. Tobulinimosi kurse, kuris turėtų prasidėti 2000m. rudenį, dalyvaus ankstyvosios reabilitacijos tarnybų gydytojai. Bendradarbiaujame su VU psichologijos ir socialinio darbo katedromis, fizinės medicinos ir reabilitacijos centru, Utenos medicinos mokykla, Šiaulių pedagoginiu universitetu. Nuo skyriaus įkūrimo pradžios glaudus bendradarbiavimas sieja mus su sutrikusios psichikos žmonių bendrija “Viltis”. Tiek metodinė, tiek materialinė parama gaunama iš Miuncheno vaikų centro Vokietijoje, Kinsmeno vaikų centro Kanadoje, Grazo vaikų ir paauglių klinikos Austrijoje ir kitų užsienio partnerių. Tarptautinių organizacijų ir valstybinių programų paramos dėka ARS artimiausiu metu numatoma įrengti maitinimo terapijos ir sensomotorinės stimuliacijos kabinetus.

Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus klinikinė veikla finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kasmet dalis lėšų naujų diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimui bei kitoms reikmėms gaunama iš Valstybinės invalidų integracijos programos ir Valstybinės sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programos.

Atstovė Laima Mikulėnaitė,

RUL Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja RUL Vaiko raidos centras

Vytauto 15 LT-2004 Vilnius

Tel. (8-22) 73 44 53 Faks. (8-22) 22 55 23

El.pšt. [email protected].

Antakalnio psichikos sveikatos tarnybų plėtros programa 2001-2005 m.

Istorija

Antakalnio poliklinika įsteigta 1985 m. Psichoterapijos kabinetas atvėrė duris 1988 m., pirmasis Vilniaus ir Lietuvos psichosomatikos kabinetas - 1990 m. BP gydytojų mokymas centro bazėje vyksta nuo 1992 m., psichiatrijos rezidentų – nuo 1997 m. Konsultacinė - liaison (KL) psichiatrijos tarnyba įsteigta 1993 metais siekiant teikti naujas psichiatrijos paslaugas ir mokyti gydytojus rezidentus somatinės medicinos psichiatrijos ir psichosomatikos. Įsikūrusi poliklinikos bazėje psichoterapijos, psichosomatikos ir KL psichiatrijos tarnyba sėkmingai veikė iki 1997 metų (žr. "Sveikatos" 1996m. Nr.3, skirtą šios tarnybos veiklai). Psichikos sveikatos centras poliklinikoje įkurtas1997 metais, o psichosomatikos kabinetas uždarytas, nes nebebuvo skiriama lėšų. Poliklinikai atsiskyrus nuo Vilniaus universitetinės ligoninės 1997 metais palaipsniui nutrūko ligoninės KL psichiatrijos tarnybos finansavimas. Nuo 2000 metų Vilniaus universitetinėje ligoninėje nebėra KL psichiatrijos tarnybos.

Dabartis

Iš Vilniaus psichikos sveikatos centro (Vasaros 5) į Antakalnio polikliniką perkelta ambulatorinė psichiatrinė pagalba per pirmuosius centro veiklos metus buvo sunki ne tik gydytojams, bet ir pacientams, netekusiems savo gydytojų, slaugos darbuotojų, pas kuriuos gydėsi dešimtmečius. Pacientams reikėjo laikytis naujos tvarkos. Stresą patyrė gydytojai ir medicinos seserys susidūrę su "nauju kontingentu", nes, kaip jau minėta, iki 1997 metų Antakalnio poliklinikoje buvo kuriamos psichosomatikos ir KL psichiatrijos tarnybos teikti pagalbą pacientams, sergantiems kartu somatinėmis ligomis ir psichikos sutrikimais bei organiniais, nerimo ir somatoforminiais psichikos sutrikimams, kurie yra labai paplitę somatinėse gydymo įstaigose.

Po "decentralizacijos" du tris kartus daugiau priimame pacientų. Nuo 1997 metų, vis mažiau kreipiasi į PSC psichosomatinių ligonių, nes beveik 80 % apsilankymų tenka psichozinių ir nuotaikos sutrikimų gydymui. 1998 metais gydymo grupę (pacientus, kurie lankėsi centre beveik kas mėnesį) sudarė 667 asmenys, sergantys schizofrenija (440) ir depresijomis (kiti). Pacientai, kurie kreipėsi 1998 metais iki 3 kartų, sudarė konsultacinę grupę (243). Tai pacientai iš visų F0-F7 grupių, jiems netaikytas ilgalaikis gydymas, jie tik konsultuoti. Nuo 1992 metų (pacientų apskaitos pradžios) iki 1998 į mūsų centrą konsultacijų kreipėsi 3226 pacientų, iš jų 857 invalidai. Buvusių pacientų grupę sudaro 2329 pacientai (konsultuoti 1992-1997 m., tačiau 1998 m. nebesikreipė).

Etatai ir centro pajėgumas teikti pagalbą pacientams

Turėdami 5 suaugusiųjų gydytojų psichiatrų etatus (2 iš jų skirti priklausomybių psichiatrijai) kas mėnesį galime priimti 1250 pacientų (2 pacientai per valandą), bet jau pusmetį pacientų skaičius apie 1500 per mėnesį. Mūsų centre 1999 metų pabaigoje yra užregistruoti 1396 pacientai, turintys psichozinių (F2 - 875) ir nuotaikos sutrikimų (F3 – 521). Šių pacientų gydymas ilgas, trunka daugelį metų. Jų vizitus reikia planuoti kas mėnesį, nes taikomas ilgalaikis palaikomasis gydymas. Vadinasi, gydytojas turi nuolat priimti pacientus kabinete visą darbo laiką be pertraukos ir jam nelieka laiko jokiems kitiems darbams.

Dauguma pacientų po "decentralizacijos" iki šiol tebevartoja tą patį, prieš 10 - 20 metų paskirtą gydymą; jiems kas mėnesį reikia išrašyti tuos pačius vaistus, o pakeisti į naujus galima tik labai daug dirbant su pacientu. Gydymo nutraukti irgi negalima. Praktiškai vien medicininės dokumentacijos pildymas atima ne mažiau kaip 20 procentų darbo laiko.

Šių problemų neturi vaikų psichiatrijos padalinys, nes poliklinikoje jo iki 1997 metų nebuvo ir jo veikla palaipsniui modeliuojama.

Psichologai (2 etatai) dirba su pacientais, padeda spręsti psichologines, šeimos santykių problemas, mažiau laiko skiria diagnostiniam darbui.

Psichiatrijos slaugytojų (5 etatai) darbo laikas skiriamas medicininės dokumentacijos tvarkymui, darbui su pacientais, ligonių srauto pas gydytoją reguliavimui, skubios pagalbos organizavimui, informacijos dalijimusi su kitomis psichiatrinės pagalbos įstaigomis, metinių atskaitų sudarymui, tap pat darbui su kompiuteriu, mokymuisi, dalyvavimui susirinkimuose ir susirinkimų rengimui ir kt.

Socialiniai darbuotojai (4,75 etato) pradėjo dirbti tik nuo praeitų metų. Darbas modeliuojamas. Dirba jaunos, dar neturinčios praktinės patirties darbuotojos.

Taigi baigiantis tretiesiems centro veiklos metams jau galime tvirtinti, kad pagal gydytojų etatams nustatytus PSC veiklos normatyvus pagalbą galėsime teikti tik sergantiems schizofrenija ir depresija. Psichiatrinė pagalba kitų psichikos sutrikimų grupių gydymui mūsų teritorijos gyventojams neįmanoma be kitų psichiatrinės pagalbos padalinių ir be realios finansavimo decentralizacijos.

Programa

Programa aprėptų visų psichikos sutrikimų rūšių ir grupių ambulatorinę, stacionarinę ir reabilitacinę pagalbą mūsų aptarnaujamos teritorijos gyventojams (100 009 žmonių). Turime palankias sąlygas: vienoje vietoje yra poliklinika, stacionaras ir reabilitacijos skyrius. Jau dabar matyti, kad psichikos sveikatos centras teiks tik skubią ir pirminę psichiatrinę, psichologinę ir socialinę pagalbą ūmiomis ir lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Per 2001-2005 metų laikotarpį turėtume atkurti psichosomatikos kabinetą, KL psichiatrijos ambulatorines ir stacionarines ekipas, organizuoti lėtinio skausmo kliniką ir psichikos ligonių reabilitacijos programas. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, kad 1000 gyventojų turėtų pakakti 1 psichiatrinės lovos, Vilniaus universitetinėje ligoninėje mūsų teritorijos gyventojams aptarnauti pakaktų 60 lovų stacionaro ir 40-50 vietų dienos stacionaro poliklinikoje. Programos vykdymo laikotarpiu 40 psichiatrinių lovų ūmių psichozių gydymui reikėtų turėti ankstesnėse psichiatrijos gydymo įstaigose. Šios programos įgyvendinimas galėtų būti vadinamas tikraja psichiatrinės pagalbos decentralizacija, nes dabartinė psichiatrijos pagalbos organizacija pagal numatytus lygmenis yra ta pati buvusi centralizuota psichiatrijos pagalba, kuriai vadovauja tretinio lygmens psichiatrijos įstaigos.

Pagrindiniai 2001 - 2005 metų programos poreikiai:

1. 1. Iš kasmet skiriamo Viniaus miestui finansavimo 100 000 gyventojų ambulatorinei ir stacionarinei pagalbai lėšų paskaičiavimas bei jų pervedimas mūsų projektui ir jo tęsiniui po 2005 metų.

2. 2. 60 lovų stacionaro atidarymas Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 3. 3. 2-jų poliklinikos ir stacionaro konsultacinės - liaison ekipų finansavimas (psichiatras,

psichologas, psichiatrijos slaugos darbuotojas, socialinis darbuotojas). 4. 4. 40 vietų dienos stacionaras Antakalnio poliklinikoje. 5. 5. Psichosomatikos ir lėtinio skausmo klinikos finansavimas Antakalnio poliklinikoje. 6. 6. Dienos centro (psichosocialinei reabilitacijai) programinis finansavimas.

Projekto vykdymo sąlygos: 1. 1. 100 000 gyventojų teritorijos programos vystymo finansavimas. 2. 2. Vilniaus universitetinės ligoninės sutikimas įsteigti psichiatrijos skyrių ir Antakalnio

poliklinikos sutikimas skirti patalpas dienos stacionarui, dienos centrui, KL psichiatrijos tarnyboms, psichosomatikos kabinetui ir lėtinio skausmo klinikai.

3. 3. Vilniaus m. sveikatos departamento pritarimas programos vykdymui. 4. 4. LPA pritarimas Antakalnio programos finansavimo skyrimui. 5. 5. Kitų institucijų ir paramos fondų pagalba.

Atstovas Gintautas Daubaras,

Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėjas Psichikos sveikatos centras

Antakalnio poliklinika Antakalnio 59

LT-2040 Vilnius Tel. (8-22) 34 62 32

Faks. (8-22) 34 71 60 El. pšt. [email protected]

Asmenybės ugdymas psichologinėse ir kūrybinėse jaunimo grupėse

Programos sritis

Prevencinė, mokymo.


Tikslai:

1. 1. Suteikti jaunuoliams nuo 15 metų psichologinių žinių, ugdyti savimonę. 2. 2. Didinti atsparumą stresui. 3. 3. Mokyti spręsti vidinius ir išorinius konfliktus. 4. 4. Suteikti galimybes aptikti potencialų asmenybės unikalumą ir stiprumą – kelti

savivertę. 5. 5. Mokyti efektyviau bendrauti. 6. 6. Ugdyti saviraišką.

Veikia 8 grupės: “Pažink save”, “Bendravimo pratybos”, “Mėgstantys kurti”, “Dailės studija”, “Saviraiška dramoje”, “Asmenybės augimas”, “Psichogimnastika”, “Poetinis mąstymas”.

Grupių programas rengia vadovai specialistai. Programos paremtos praktinio mokymosi principais, sukuriama saugi atmosfera, kiekvienam nariui suteikiama galimybė keistis, atsiverti ar gauti reikiamą paramą.

Grupėse laikomasi konfidencialumo, aktyvumo, savanoriškumo principų. Nariams padedame realizuoti anksčiau neatskleistas kūrybines galimybes, emociškai ir intelektualiai bręsti, stiprinamas pasitikėjimas, laisvo, motyvuoto bei prasmingo elgesio įgūdžiai. Šios grupės skiriasi nuo terapinių bei specializuotų meninių grupių, nes nėra orientuotos į problemą ar kūrybinį rezultatą. Jos orientuotos į pačią asmenybę, jos gyvenimą.

Programos nariai ir kaip ji veikia Grupių nariai – tiek specialistų iš vaikų klinikų po stacionarinio gydymo psichosomatiniame

poskyryje nukreipti jaunuoliai, tiek vidurinių mokyklų moksleiviai. Grupės renkasi kartą per savaitę po 2 akademines valandas. Kiekvienoje grupėje – nuo 10 iki 15 jaunuolių. Grupių lankytojai keičiasi kiekvienais mokslo metais. Kiekvienas jaunuolis gali lankyti keletą grupių, gauti individualią psichologinę paramą.

1999 – 2000 mokslo metais grupes lankė 96 miesto jaunuoliai. Mokslo metų pabaigoje jie pildo anketas, kur įvertina pokyčius bei grupės efektyvumą.

Programos efektyvumas Dažnam nariui grupė atlieka palaikomosios terapijos funkciją. Kaip rodo apklausos duomenys,

daugelis dalyvių turi bendravimo problemų šeimoje, su bendraamžiais, išgyvena vienišumą, turi nepilnavertiškumo kompleksą. Dalyvavimas grupėje didina pasitikėjimą savimi, geriau adaptuojamasi tiek šeimoje, tiek visuomenėje apskritai.

Buvę vaikų klinikų pacientai, ieškantys problemų sprendimo ir gaunantys paramą šiose grupėse, paprastai nebesikreipia dėl psichosomatinių skundų į vaikų klinikas. Dažnai jaunuolis randa mėgstamą veiklos sritį, per kurią vėliau sėkmingai atsiskleidžia ir adaptuojasi visuomenėje. Grupės veikla inspiruoja jaunuolių apsisprendimą, stiprina asmenybę, padeda įveikti baimę, vienišumą,

gyvenimo išbandymus. Asmenybė bręsta tiek emociškai, tiek intelektualiai. Be to, mažėja ir suicidų tikimybė.

Programos tęstinumas Programa vykdoma nuo 1997 m. rugsėjo. Kiekvienais mokslo metais užsiėmimai grupėse

pritraukia vis daugiau jaunuolių, stiprėja bendradarbiavimas su vaikų klinika, vidurinėmis mokyklomis. Numatome, jog ši programa bus ilgalaikė, tęstinė. Gali keistis grupių skaičius.

Programos vykdytojai Programą vykdoma Šiaulių psichologinio kūrybinio jaunimo centre (PKJC). Grupių vadovai:

psichologė – psichoterapeutė Nijolė Liubinskienė, psichoterapeutė Regina Udrienė, psichologė Loreta Dieliautienė, aktorė Rimanta Vaičekonytė, pedagogai - Alma Karčiauskienė, Jurgis Dieliautas, meno terapeutė Ramunė Bernotaitė, med. sesuo Ilona Druktenienė. Jie realizuoja grupių užsiėmimuose autorines programas.

Programos trukmė

Užsiėmimai vyksta vienerius mokslo metus, kartą per savaitę po 2 val.

Finansavimas Projektus programai pateikiame įvairiems fondams.

1998 m. 30 Lt. skyrė Švedijos Rytų šalių komitetas, 5 000 Lt. – Kultūros ministerija, 1999 m. 30 Lt. – Švedijos Rytų šalių komitetas ir 4 000 Lt. – Valstybinė jaunimo reikalų taryba, 2000 m. – 15 000 Lt. - Valstybinė jaunimo reikalų taryba.

Kita Grupių programos bei veikla pristatoma baigiamojo vakaro metu kiekvienų mokslo metų

pabaigoje. Grupių nariai bendrauja tarpusavyje, įsijungia į PKJC veiklą, rengia atskirus kūrybinius vakarus, susitikimus. Numatome išleisti atskirą jaunuolių kūrybos leidinį.

Trumpai apie programos vykdytoją - Psichologinio kūrybinio jaunimo centrą (PKJC). PKJC tikslai:

1. 1. psichologinių krizių ir savižudybių prevencija, 2. 2. psichologinė ir socialinė parama jaunimui, 3. 3. jaunimo švietimas, 4. 4. kūrybinės saviraiškos ugdymas, 5. 5. kūrybingo laisvalaikio organizavimas.

PKJC misija - teikti paaugliams ir jaunimui psichologinę bei socialinę paramą, skatinti saviraišką, ugdyti kūrybišką, savarankišką asmenybę, įgyvendinti platų programų spektrą.

PKJC vykdomos programos:

1. 1. “Jaunimo linija” – psichologinė anoniminė pagalba bendraamžiams telefonu. 2. 2. Asmenybės ugdymas psichologinėse ir kūrybinėse jaunimo grupėse. 3. 3. “Dienos centras” – darbas su rizikos grupės paaugliais. 4. 4. TV laidos “Mūsų laikas”. 5. 5. Kūrybiniai vakarai. 6. 6. Psichologinio švietimo seminarai. 7. 7. “Jaunimo paštas”. 8. 8. Laisvalaikio klubas “Širdžių namai”.

Atstovė Loreta Dielautienė,

Psichologinio kūrybinio jaunimo centro (PKJC) vadovė Psichologinis kūrybinis jaunimo centras (PKJC)

Janonio g. 5

Šiauliai Tel. /faks. (8-21) 52 08 50

El. pšt. [email protected]

Egzistencinės terapijos mokymo programa

Egzistencinės terapijos tikslas – padėti žmogui – sveikam ir sergančiam – suprasti savo gyvenimą, jo kūrimo būdus, jame slypinčius paradoksus ir dilemas bei atrasti prasmingos ateities kūrimo kelius. Egzistencinę terapiją apibūdina du svarbiausi dalykai. Pirma, žmogaus kaip būties pasaulyje arba kaip nenutrūkstamo gyvenimo proceso samprata. Ypač pabrėžiamas žmogaus ryšys su savo gyvenimo kontekstu (pasauliu). Pati psichoterapija nukreipta ne tiek į asmenybės keitimą, kiek į savo gyvenimo gilesnį bei platesnį supratimą. Antra, žmogaus gyvenimą siekiama suprasti analizuojant jo sąveiką su universaliaisias egzistenciniais veiksniais, kurių svarbiausi yra šie: būties jausmas; laisvė, jos ribos bei atsakomybė už ją; gyvenimo baigtinumas arba mirtis; nerimas; kaltė; laikas; prasmė ir beprasmybė. Egzistencinė terapija remiasi egzistencine ir fenomenologine filosofija.

Egzistencinės terapijos mokymo programa parengta dr. doc. R. Kočiūno ir vykdoma Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute, įkurtame 1995 m. Ji sudaryta iš pradinio, bazinio kurso, trunkančio 1,5 metų (358 val.) ir profesionaliojo lygio kurso, kurio trukmė 2 metai (560 val.). Programa skirta psichologams, psichoterapeutams, gydytojams bei socialiniams darbuotojams, besidomintiems psichologiniu konsultavimu ir psichoterapija. Priimant mokytis pirmenybė teikiama psichoterapeutams arba psichologams konsultantams.

Egzistencinės terapijos mokymo programa turiniu ir apimtimi (įskaitant savarankiškam klausytojų darbui skirtą laiką) atitinka Europos psichoterapeuto sertifikatui keliamus reikalavimus. Ji aprobuota Lietuvos psichoterapijos draugijoje. Šiuo metu registruojama Valstybiniame studijų ir mokymo programų registre tarpininkaujant Vilniaus universitetui.

Pradinis kursas

Pradinis kursas skirtas susipažinti su egzistencinės terapijos teoriniais ir praktiniais pagrindais, taip pat su gretutinėmis psichoterapijos mokyklomis ir darbo metodais. Kurso metu skaitomos teorinės paskaitos, vyksta grupiniai ir individualūs praktiniai psichoterapinio darbo užsiėmimai ir psichoterapinio darbo atvejų analizė, daug laiko užima klausytojų savarankiškas darbas studijuojant literatūrą, rengiantis seminarams, ruošiant atskirų sričių referatus.

Pradinis mokymo kursas sudarytas iš keturių seminarų, kurių trukmė 9-12 dienų, tarp kurių būna kelių mėnesių pertrauka, ir baigiamojo seminaro, kuriame pristatomi ir ginami baigiamieji darbai.

Pradinį mokymo kursą sudaro privalomi ir papildomi teoriniai bei praktiniai dalykai.

Privalomi dalykai yra šie:

1. 1. Egzistencinė filosofija (S. Kierkegaard, M. Heidegger). 2. 2. Psichoterapijos ir konsultavimo pagrindai. 3. 3. Egzistencinės psichologijos ir terapijos teorijos (L. Binswanger, M. Boss, R. Laing, V.

Frankl, R. May). 4. 4. Gretutinės asmenybės ir psichoterapijos teorijos (psichoanalizė, analitinė

psichologija, individualioji psichologija, kognityvinė elgesio terapija, humanistinė psichologija ir terapija, transpersonalinė psichologija ir terapija).

5. 5. Grupių dinamika ir egzistencinė terapija. 6. 6. Individualiosios egzistencinės terapijos procesas (filosofiniai pagrindai, terapijos

teorija, etiniai terapijos klausimai). 7. 7. Praktinio psichoterapijos ir konsultavimo darbo profesinė priežiūra (supervizija). 8. 8. Individualiosios psichoterapijos atvejų analizė. 9. 9. Grupinis patyrimas:

• • intensyvaus terapinio gyvenimo grupė; • • egzistencinio patyrimo grupė; • • geštaltinės terapijos grupė; • • mitinio patyrimo grupė.

Papildomi dalykai (iš kurių du trečdalius privalu pasirinkti):

1. 1. Fenomenologinė psichologija ir patyrimo aprašymo metodai. 2. 2. Psichologinių krizių įveikimas. 3. 3. Egzistencinė sapnų analizė. 4. 4. Religijos psichologija. 5. 5. Biblioterapija. 6. 6. Meno terapija.

Kurso baigiamojo seminaro metu klausytojai privalo pristatyti ir apginti teorinį darbą tema “Egzistencinė filosofija/psichologija ir mano gyvenimo pasaulis” bei savo psichoterapijos praktikos atvejo analizę.

Užbaigus egzistencinės terapijos pradinį kursą išduodamas pažymėjimas, liudijantis apie susipažinimą su egzistencinės psichologijos ir psichoterapijos pagrindais, psichoterapinės kvalifikacijos pakėlimą, suteikiantis galimybę tęsti profesionalias egzistencinės terapijos studijas, kurių apimtis (kartu su pradiniu kursu) atitinka psichoterapeuto profesijos įgijimui keliamus reikalavimus.

Profesionalusis lygis

Profesionaliojo lygio programa skirta siekiantiems psichoterapeuto diplomo. Joje šalia teorinių dalykų, pagilinančių egzistencinės psichologijos, terapijos ir filosofijos sampratą, didesnė dalis laiko skiriama praktiniam darbui esant profesinei priežiūrai bei psichoterapijos atvejų analizei. Per šiuos 2 metus taip pat privalomas 30 val. individualios asmeninės terapijos praėjimas pas instituto rekomenduojamus aukštos kvalifikacijos psichoterapeutus.

Programos turinys:

1. 1. Specifiniai egzistencinės terapijos klausimai. 2. 2. Egzistencinė filosofija (M. Heidegger, M. Buber, G. Marsel). 3. 3. Profesinės priežiūros teorija ir praktika. 4. 4. Psichoterapija ir religija. 5. 5. Egzistencinė vaikų psichoterapija. 6. 6. Šeimos terapija. 7. 7. Egzistencinė kūno terapija. 8. 8. Egzistenciniai klausimai dvasinėse tradicijose. 9. 9. Praktinis darbas (psichoterapijos atvejų analizė ir praktinio darbo profesinė

priežiūra).

Mokymasis vyksta per penkis 15 dienų trukmės seminarus.

Norint gauti mokymo programos baigimo diplomą, privalu parengti ir apginti egzistencinės terapijos teorinį darbą, savo psichoterapijos praktikos atvejo analizę bei pateikti rašto darbą apie

asmeninės individualios terapijos ir savo psichoterapinės praktikos sąveiką. Baigus egzistencinės terapijos profesionaliojo lygio studijas išduodamas psichoterapeuto (egzistencinė terapija) diplomas.

Egzistencinės terapijos mokymas prasidėjo 1996 m. Pradinį kursą jau baigė 90 gydytojų ir psichologų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos. Studijas baigė ir I-ji profesionaliojo lygio mokymo grupė. Šiuo metu šią programą studijuoja 80 specialistų, iš jų 25 – profesionaliojo lygio programoją.

Egzistencinės terapijos mokymo programą realizuoja 15 dėstytojų, 8 iš jų - psichologijos ir medicinos daktarai. Dauguma dėstytojų turi daugiametę praktinio psichoterapijos darbo patirtį. Tarp dėstytojų – gyd. A. Alekseičikas, doc. R. Kočiūnas, doc. D. Gailienė, dr. K.-O. Polukordienė, dr. G. Gudaitė ir kt.

Studijas apmoka mokymo programos klausytojai.

Egzistencinės terapijos mokymas vyksta Birštone, gražiame ir tyliame Lietuvos kurorte prie Nemuno.

Atstovai dr. doc. R. Kočiūnas,

Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktorius L. Judelevičius,

Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto prezidentas Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas

A/d 2318 LT - 2051 Vilnius

Tel.: (8-22) 76 25 71, (8-287) 1 73 36 (R. Kočiūnas),

(8-298) 3 51 83 (L. Judelevičius) El. pšt. [email protected]

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Viltis” Vilniaus padalinio

Grupiniai gyvenimo namai “Pašilaičiai”

Kilmė

Šiuo metu “Vilties” bendrijos Vilniaus skyriuje 116 sutrikusio intelekto žmonių, vyresnių negu 16 metų, neturi užimtumo įstaigos. Dalis jų visiškai neapsitarnauja, jų negalima nė trumpam palikti be priežiūros. Tėvai, kiti šeimos nariai, dažniausiai tik viena motina, yra labai išsekę tiek fiziškai, tiek emociškai. Tėvams ar globėjams susirgus, išvykus į komandiruotę nėra kur palikti savo globotinio. Šios šeimos paliktos vienos su savo problema, neturi jokios galimybės pailsėti, gydytis.

Vien miestas savo galimybėmis negali išspręsti šios problemos. “Vilties” bendrijos Vilniaus skyrius kartu su socialinės rūpybos centru nusprendė įkurti grupinius namus, kad šeimos turėtų trumpalaikio atokvėpio ir pagalbos tarnybą.

Tikslai 1. 1. Padėti šeimoms, kuriose gyvena sutrikusio intelekto žmonės, suteikti joms

trumpalaikį atokvėpį, galimybę gydytis, pailsėti. 2. 2. Sudaryti saugias gyvenimo sąlygas sutrikusio intelekto žmonėms.

Uždaviniai 1. 1. Suteikti galimybę šeimoms tvarkyti savo reikalus. 2. 2. Sudaryti saugias gyvenimo sąlygas sutrikusio intelekto žmogui. 3. 3. Garantuoti jų gydymo tęstinumą. 4. 4. Organizuoti jų laisvalaikį. 5. 5. Mokyti grupinio bendravimo. 6. 6. Mokyti orientuotis kitoje aplinkoje. 7. 7. Mokyti savitvarkos įgūdžių. 8. 8. Mokyti pasitikėti savo jėgomis.

Programos dalyviai 1. 1. “Vilties” bendrijos Vilniaus skyrius. 2. 2. Vilniaus miesto socialinės rūpybos centras. 3. 3. Labdaros organizacijos ir fondai.

Programos struktūra

Įrengtuose butuose vienu metu gali gyventi 4 - 6 žmonės. Juos globoja socialiniai darbuotojai. Gyvenimo trukmė – 2 savaitės. Esant reikalui laikas pratęsiamas. Su tėvais sudaroma sutartis, tėvai privalo informuoti tarnybos socialinius darbuotojus apie sutrikusio intelekto žmogaus ypatumus. Perduoda medicinos kortelę, asmens dokumentą, apmoka papildomas išlaidas, nenumatytas tarnybos biudžete.

Jeigu socialinis darbuotojas vyksta į šeimą, su tėvais ar kitais šeimos nariais sudaroma sutartis, turi būti abipusis pasitikėjimas ir įsipareigojimai.

Socialiniams darbuotojams atlygį moka tarnyba, globotinio maitinimo išlaidas padengia tėvai ar globėjai.

Paslauga suteikiama tėvams pateikus dokumentus apie gydymąsi, komandiruotes ar kitus svarbius argumentus.

Tikslai ir siekiai

Sukurti suaugusiems proto negalės žmonėms sąlygas, tinkamas savarankiškam gyvenimui bendruomenėje, prilygstančias namų aplinkai ir atitinkančias žmogaus orumą.

Personalas

Namų administratorius, 5 socialiniai darbuotojai, savanoriai.

Išvados 1. 1. Nauja bendruomenės tarnyba . 2. 2. Tėvai ar globėjai turės galimybę tvarkyti savo reikalus. 3. 3. Gaus trumpalaikį atokvėpį nuo įtampos, pailsės. 4. 4. Sutrikusio intelekto žmogus įgaus naujų įgūdžių. 5. 5. Sutrikusio intelekto žmogus taps ne tik tėvų globos objektu.

Atstovė Danuta Gorodiščeva,

Grupinių gyvenimo namų “Pašilaičiai” vadovė Grupiniai gyvenimo namai “Pašilaičiai”

Laisvės pr. 117-1,2 Vilnius

Tel. (8-22) 30 33 87

Informacijos ir palyginamosios statistikos apie narkotikų ir alkoholio vartojimą, depresijų dinamiką rinkimo programa

Marijampolės PSPC PSC nuo 1997 m. vykdoma tęstinė informacijos ir palyginamosios statistikos apie narkotikų ir alkoholio vartojimą, depresijų dinamiką rinkimo programa.

Pirmą kartą Lietuvoje surinkta ir susiteminta 4 metų informacija bei palyginamoji statistika. Pagal autorių rekomendacijas švietimo darbuotojai bando įvertinti jaunimo svaiginimosi modelius. Medicinos darbuotojų seminaruose paskleista patirtis turi įtakos ir visuomenei. Darbe gilinamasi į alkoholio ir narkotikų vartotojų rinkos specifiką. Ieškoma požiūrio į svaiginimąsi ypatybių priklausomybę nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties, socialinės disadaptacijos lygio. Įvertinami ir natūralūs regiono gyventojų demografiniai pokyčiai, jų koreliacija su svaiginimosi subkultūra ir svaiginimosi įtaka prievartai bei smurtui šeimoje. Tyrimo duomenys bei lengvai panaudojamos apklausos anketos padės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams išskirti svaiginimosi rizikos grupes ir atskirus moksleivių ir pacientų atvejus. Išsamios duomenų bazės sukūrimas įvertinant alkoholio ir narkotikų vartojimo modelius galėtų būti pamatas kuriant elgesio rizikos faktoriaus sistemą Lietuvoje.

Programą vykdo Marijampolės apskrities visuomenės sveikatos centras ir Marijampolės PSPC. Į programos vykdymą įtraukta 15 darbuotojų. 2000 – 2001 m. programą tęsiame, išplečiame tyrimo apimtį į Vilkaviškio ir Šakių rajonus. Tyrimą daugiau orientuosime į priklausomybinių ligų ir depresijų ryšį su bendruomenės struktūriniais ekonominiais pokyčiais.

Būtume dėkingi gaudami iš jūsų finansinę bei metodinę paramą, galimybę pasidalyti patirtimi su kolegomis užsienyje.

Atstovas A. Jasionis,

Marijampolės psichikos sveikatos centro vadovas Marijampolės psichikos sveikatos centras

Bažnyčios 19 Marijampolė

Tel. (8–243) 5 45 06

Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) programa

Programos sritis

Prevencinė ir mokymo.

Programos tikslai ir esmė 1. 1. Parama vaikams, paaugliams, jaunuoliams, išgyvenantiems psichologines krizes,

galvojantiems apie savižudybę, ketinantiems nusižudyti. 2. 2. Savižudybių ir psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija tarp

paauglių ir jaunimo. 3. 3. Psichologinė parama jaunimui, paaugliams, vaikams (konsultacijų, savipagalbos

grupių organizavimas). 4. 4. Socialinė parama jaunimui, paaugliams, vaikams (adekvačios informacijos ir

pagalbos suteikimas arba paieška, socialinio darbuotojo atliekamos funkcijos). • • Savanorių mokymas darbui psichologinės socialinės paramos tarnybose (specialūs

kursai ir seminarai). • • Parama besisteigiančioms ir analogišką darbą atliekančioms organizacijoms

(konsultacijos, kursai, seminarai, stažuotės). • • Jaunimo, paauglių, vaikų švietimas (vaikams, paaugliams, jaunimui priimtinomis ir

suprantamomis formomis – diskusijos, seminarai, klubinė veikla, leidiniai). • • Jaunimo, paauglių, vaikų įtraukimas į kūrybinę veiklą (klubinė veikla, būreliai,

specialūs renginiai). 5. 5. Bendruomeninio gyvenimo dvasios ir įgūdžių ugdymas (savanoriškos veiklos, naujų,

savarankiškų iniciatyvų palaikymas, bendruomeninės veiklos, bendradarbiavimo įgūdžių ir atsakomybės skatinimas).

6. 6. Pilietinės atsakomybės ugdymas (savarankiškumo, neabejingumo visuomenės, bendruomenės reikmėms skatinimas, socialinės atsakomybės ugdymas, savivaldos, savitvarkos įgūdžių mokymas ir įgyvendinimas).

Kaip vykdoma programa 1. 1. Anoniminė psichologinė pagalba telefonu (Vilniaus “Jaunimo linija”):

• • Savanorių atranka. • • Parengiamieji kursai savanoriams. • • Nuolatinis konsultantų kvalifikacijos kėlimas ir paramos konsultantams organizacija. • • Statistinio duomenų banko kaupimas ir analizė.

2. 2. Paauglių ir jaunuolių krizių įveikimo centras: • • Finansų paieška. • • Pilotažinio-modelinio darbo tęsinys.

3. 3. Šviečiamojo ugdomojo pobūdžio seminarai, paskaitos, bendravimo įgūdžius lavinančios grupės, laisvalaikio užsiėmimai jaunimui, paaugliams, vaikams.

4. 4. Specialūs parengiamieji kursai, seminarai JPPC ir kitų analogiškų tarnybų savanoriams, ketinantiems dirbti psichologinės socialinės paramos tarnybose.

5. 5. Jaunimo, paauglių, vaikų informavimas apie psichologinės socialinės paramos tarnybas, pagalba ieškant ir pasiekiant šias tarnybas, socialinio darbuotojo atliekamas darbas.

6. 6. Šviečiamojo pobūdžio medžiagos leidyba jaunimui rūpimais klausimais.

7. 7. Laisvalaikio klubų veiklos organizacija: būreliai, studijos, kūrybinės iniciatyvinės grupės.

8. 8. Kooperacija (bendradarbiavimo sutartys) su Vilniaus m. savivaldybės Švietimo reikalų skyriumi ir Vilniaus m. klinikiniu psichoterapijos filialu.


Jį rodo nuolatinis programos dalyvių tęstinio darbo poreikis, remiančiųjų institucijų pripažinimas.


Nuolatinis.

Programos vykdytojai 1. 1. JPPC veikla pagrindinai vykdoma savanoriškais pagrindais (dalis administravimo,

daugumos projektų kūrimas ir koordinavimas, ūkio, namo tvarkymas, vadyba, sekretoriatas, budėjimai prie JPPC informacinio ir “Jaunimo Linijos” telefonų).

2. 2. Kvalifikuota JPPC veikla (dalis administravimo, paskaitos, seminarai, didesnių projektų koordinavimas, finansinė priežiūra) apmokama iš projektų skiriamų lėšų.

3. 3. JPPC veiklą 1999 metais pagrindinai vykdys šios struktūros: • • JPPC steigėjų susirinkimas ir JPPC valdyba – valdymas ir kontrolė. • • JPPC koordinatorių taryba – koordinuojamos veiklos vykdymas. • • JPPC patariamoji taryba – konsultacijos, dalyvavimas valdyme ir kontrolėje.

4. 4. JPPC padalinys “Krizių įveikimo centras paaugliams ir jaunimui” – savižudybių ir psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija:

• • JPPC padalinys “ Jaunimo Linija”. • • Krizių įveikimo darbuotojai (savanoriai ir profesionalūs konsultantai). • • Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai (sutartis su Vilniaus m. klinikiniu

psichoterapijos filialu). 5. 5. JPPC padalinys - jaunimo problemų sprendimo klubas “Veidrodis” (kartu su Vilniaus

m. Švietimo skyriumi). 6. 6. JPPC padalinys - vaikų klubas “Veidrodukas” (kartu su Vilniaus m. Švietimo

skyriumi). 7. 7. JPPC padalinys - “Mikčiojimo problemų klubas” – savivalda, visuomeninė

organizacija. 8. 8. JPPC padalinys - “Iniciatyvinė kiemo grupė” – savivalda. 9. 9. JPPC padalinys - “Bendrųjų programų savanoriai” (vertimai, kompiuteriniai darbai,

lėlių teatras “Lėliukai”). 10. 10. JPPC padalinys “Dailės studija” (kartu su Vilniaus m. savivaldybės Švietimo

skyriumi). 11. 11. JPPC padalinys – biblioteka: savitvarka ir savitarna. 12. 12. Numatomų programų ir konkrečių projektų vykdymo grupės (žr.JPPC projektų

dokumentaciją).

Programos trukmė

Tęstinė veikla.

Finansavimas 1. 1. Valstybinis:

• • Vilniaus m. savivaldybė. • • Valstybinė jaunimo reikalų taryba. • • LR Kultūros ministerija.

• • Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamos programos. • • Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamos psichinės sveikatos programos. • • Socialinės ir darbo ministerijos skelbiamos programos.

2. 2. Fondai ir užsienio programos: • • Atviros Lietuvos fondas. • • “Befrienders International” programa “Jaunoji Europa”. • • JAV- Baltijos šalių partnerystės fondas. • • Danijos ambasada, kitų ambasadų fondai. • • Europos Sąjungos programa “Jaunimas Europai” • • Kiti finansavimo šaltiniai.

3. 3. Privačių asmenų ir organizacijų aukos ir parama.

Kita

Programa patvirtinta JPPC steigėjų susirinkime, JPPC valdyboje ir JPPC koordinatorių taryboje 1999 m. gruodžio mėnesį.

Atstovės dr. Kristina Ona Polukordienė,

Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) vadovė Eligija Navickaitė,

Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) sekretoriato koordinatorė Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC)

Rasų g. 20 LT – 2014 Vilnius

Tel.: (8-22) 31 34 37, Faks. (8-22) 31 34 39 El. pšt. [email protected]

Jaunimo vadovų programa

Programa

Programa “Jaunimo vadovai” apima kelias sritis: prevencinę, visuomenės švietimo ir mokymo.

Programos tikslai ir esmė 1. 1. Parengti savanorius teikti dvasinę, socialinę, psichologinę pagalbą socialinės rizikos

grupės vaikams ir paaugliams. 2. 2. Suteikti visokeriopą pagalbą socialinės raidos rizikos grupės vaikams ir paaugliams

siekiant užkirsti kelią priklausomybės ligoms, sumažinti nusikalstamumą Klaipėdos m.; 3. 3. Skatinti jaunųjų savanorių sugebėjimų vystymąsi, savitarpio pagalbą ir saviugdą.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo organizuojamas savanorių darbas su vaikais ir paaugliais stovyklose, paauglių klube ir vaikų globos namuose. Savanoriai padeda vaikams ir paaugliams integruotis į mikrorajono bendruomenę per jų artimiausią aplinką. savanoriai bendraudami su vaikais ir paaugliais padeda spręsti jiems kylančias problemas, o esant sudėtingesniems atvejams nukreipia pas specialistus. Visas darbas grįstas draugystės su vaikais ir paaugliais tarpusavio draugystės ryšiais, kas užtikrina nuolatinę bendruomenės globą.

Programos vykdymas

Nuo 1995 m. iki 1999 m. programoje dalyvavo 319 savanorių ir 993 vaikai ir paaugliai.

Savanoriai yra atrenkami ir parengiami darbui su vaikais ir paaugliais 6 mėn. mokymo kursuose. Savanoriai kartą per savaitę lanko parengiamuosius kursus, kurie vedami grupiniu principu, kad jaunimas ne tik išmoktų teikti pagalbą kitiems, bet ir spręstų iškilusias problemas. Kursų metu tobulinami savanorių bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, supažindinama su vaiko psichologijos pagrindais, diskutuojama jaunimui aktualiomis temomis, skatinama saviraiška per žaidimus, meną, sportą. Kursuose įgytas žinias ir gebėjimus realizuoja vasaros stovyklose ir paauglių klubo veikloje.

Pagrindinis stovyklų tikslas – teikti trumpalaikę socialinę pagalbą vaikams vasaros metu. Stovyklos idėja – sukurti stovykloje bendruomenę, kurioje vaikai iš skirtingų socialinių sluoksnių išmoktų gyventi kartu. Numatyta, kad vaikai iš darnių šeimų bei didesnę gyvenimo patirtį turintys jaunieji savanoriai padėtų socialinės raidos rizikos grupės vaikams per bendruomenę integruotis į visuomenę.

Vaikų vasaros stovyklose integracijos idėja realizuojama mažose grupėse, vienas savanoris – jaunimo vadovas - yra visiškai atsakingas už 4 vaikų grupelę, kurios sudėtis atspindi skirtingus bendruomenės socialinius sluoksnius. Mažose grupėse lengviau patenkinti saugumo, bendravimo poreikius, spartesnis integracijos procesas. Išmokę sugyventi mažose grupelėse, vėliau vaikai jungiasi į stovyklos bendruomenę per įvairius renginius: rikiuotes, šventes, vakarines programas, sportinius renginius, išvykas.

Po stovyklos vadovai gali tęsti socialinę veiklą paauglių klube ar rinktis kitą programą.

Paauglių klube kiekvieną šeštadienį savanoriai susitinka su paaugliais, linkusiais į teisėtvarkos pažeidimus. Savanoriai ruošia jiems maistą, praveda įvairius užsiėmimus, organizuoja žiemos ir vasaros stovyklas paaugliams bei dirba su jais mokslo metų bėgyje moksleiviškų atostogų metu.

Savanorių darbas su vaikais ir paaugliais vyksta šiomis kryptimis:

1. 1. socialinių gebėjimų ugdymas; 2. 2. švenčių organizavimas; 3. 3. ekskursijos, išvykos; 4. 4. individualus bendravimas; 5. 5. psichologinis konsultavimas; 6. 6. sportinė veikla; 7. 7. užsienio kalbų mokymas; 8. 8. meninė veikla; 9. 9. darbinė veikla; 10. 10. diskusijos; 11. 11. šviečiamasis darbas, informacijos teikimas apie alkoholio bei kitų svaiginančių

medžiagų žalą, AIDS bei kitas jaunimui aktualias problemas.


Savanorių kursų įvertinimo analizė parodė, jog 57 % savanorių kursų metu įgijo naujų psichologinių žinių, 37 % patobulino bendravimo gebėjimus, 37 % savanorių patobulino asmenybę. 21 % savanorių pažymėjo, kad kursų metu keitėsi jų vertybinės orientacijos, požiūris į gyvenimą. Taigi savanorių ruošimas darbui su vaikais ir paaugliais ne tik padeda pasiruošti suteikti pagalbą vaikui, bet ir padeda jaunimui lengviau integruotis į bendruomenę, keičia santykius su aplinka.

Rengiamas jaunimas gilinasi į tokias temas: savęs vertinimas, agresyvumo ištakos, vaiko teisės, konfliktų sprendimas, vaikų seksualinė prievarta, skyrybos ir ne tik įgyja žinių, bet pritaiko jas savo problemoms spręsti, taip pat dalijasi šia informacija su bendraamžiais, šeimos nariais. O savęs pažinimas, bendravimo gebėjimų tobulinimas, pozityvių konfliktų sprendimo būdų išmokimas, laisvalaikio formų, neskatinančių alkoholio bei kitų svaiginančių medžiagų vartojimo, radimas ugdo pasitikėjimą savimi bei brandina asmenybę, o tai yra sveikos šeimos, bendruomenės kūrimo pamatas. Jaunimo įsijungimas į savanorišką veiklą ir jo paruošimas šiai veiklai yra viena iš visuomenės švietimo bei pasiruošimo motinystei ir tėvystei formų.

98 % vaikų ir paauglių teigiamai įvertino savanorių darbą, pabrėžė humaniškus ir demokratiškus vadovo santykius su jais, nes savanoriai tuo dažnai kompensuoja artimo žmogaus buvimo ir pozityvaus bendravimo stoką. Nuolatinis ryšys su savanoriu užtirkrina pozityvesnę vaikų ir paauglių socializaciją.


Ateityje numatomas savanorių darbas ne tik su vaikais ir paaugliais, bet ir jų šeimos nariais. Taip pat būtų siekiama įkurti dienos centrą, kur būtų dirbama su vaikais ir paaugliais bei jų šeimų nariais kasdien, o esant kritiniams atvejams būtų suteikiama nakvynė. Šiam tikslui realizuoti būtų suburta nuolatinė specialistų komanda, kurią sudarytų socialinis pedagogas, psichologas, teisininkas ir medikas.

Programos vykdytojai.

Ilona Jonutytė – KU Pedagogikos fakulteto doktorantė, socialinė pedagogė, programos “Jaunimo vadovai” koordinatorė. Atsakinga už savanorių parengimą darbui su vaikais ir paaugliais.

Inga Daugvilaitė – KU Pedagogikos fakulteto socialinės pedagogikos magistrantė, socialinė pedagogė, paauglių klubo koordinatorė. Atsakinga už paauglių klubo veiklą.

Ingrida Laureckytė – KU Pedagogikos fakulteto vaikystės pedagogikos IV kurso neakivaizdinio skyriaus studentė, Pedagogikos fakulteto socialinė pedagogė, vaikų vasaros stovyklų koordinatorė. Atsakinga už stovyklų organizavimą.

Programos trukmė

Vasaros stovyklos trukmė 14 dienų. Jaunimo vadovų rengimas trunka 6 mėnesius. Darbas su paaugliais klube vyksta nuolat. Taigi jaunimo vadovų programa yra tęstinė.

Finansavimo šaltiniai

Atviros Lietuvos Fondas, Baltic American Partneship Program, JAV Lietuvių katalikų religinės šalpos taryba, Kanados Lietuvių jaunimo sąjunga, Renovabis (Vokietija), Rev. Pavlo Molinari, Lietuvos Respublikos Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto Socialinės rūpybos skyrius, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Ilona Jonutytė, Programos koordinatorė

Dvasinės pagalbos jaunimui centras Smiltelės g. 27

LT – 5815 Klaipėda Tel.: (8-26) 36 04 11 Faks. (8-26) 36 04 12 El. pšt. [email protected]

Jurbarko rajono psichikos sveikatos priežiūros grupės programa

Programos sritis

Prevencinė.

Tikslai

Padėti vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą, teikti socialinę pagalbą ligoniams, kitiems asmenims. Modernu tai, kad grupės darbe dalyvauja seniūnijų socialiniai darbuotojai, kiti specialistai; tai yra pirmoji Lietuvoje savivaldybėje registruota tokia grupė.

Programos vykdymas

Programa apima visus rajono gyventojus (virš 40 tūkst. gyventojų).


Programa efektyvi todėl, kad seniūnijoje socialinis darbuotojas greičiau pastebi ligonį, kuriam reikalinga pagalba, kiti specialistai gali padėti ligoniui ir jo šeimos nariams.


Programa privalo būti tęsiama nuolat, nes psichikos sveikatos centro socialinės pagalbos galimybės ribotos.


Gydytojas psichiatras – programos autorius ir vadovas, seniūnijų socialiniai darbuotojai, psichologas, logopedas, policininkas, psichikos sveikatos slaugytojas, globos ir rūpybos skyriaus darbuotojai.

Programos trukmė

Kasmet gali būti atnaujinama.

Finansavimas

Finansuoja rajono sveikatos fondas su rajono tarybos pritarimu. 1999 m. pakako 3000 Lt.

Kita informacija

Programa vienija įvairių specialybių asmenis, kurie gali padėti psichikos ligoniui ir ne tik jam.

Atstovas Anzelmas Vančys,

Jurbarko raj. psichikos sveikatos centro direktorius Psichikos sveikatos centras

Vydūno g. 56 LT – 4430 Jurbarkas Tel. (8–248) 5 49 92

Kauno ambulatorinės psichiatrinės tarnybos plėtra - multidisciplininės komandos darbo principų diegimas

Programos sritis

Mokymas.


Tolesnė psichikos sveikatos centrų plėtra kuriant bendruomenės psichikos sveikatos tinklą. Šie pokyčiai pagrįsti multidisciplininės komandos darbo privalumais prieš individualiąją terapiją. Programos esmė yra efektyvesnis personalo, ypač psichikos sveikatos slaugytojų, panaudojimas.

Trumpalaikiai tikslai yra ambulatorinės psichiatrinės pagalbos modelio, pritaikyto ypatingiems žmonių poreikiams, penkiuose Kauno PSC sukūrimas, multidisciplininių komandų formavimas, mažiausiai 15 slaugytojų bus mokomi psichinės sveikatos slaugos ir multidisciplininio darbo, mažiausiai 5 slaugytojai bus parengti mokyti kitus.

Ilgalaikiai tikslai yra sukurti efektyvų personalo galimybių panaudojimo modelį PSC, sukurti lietuvišką mokymo programą psichikos sveikatos slaugytojoms, plėtoti ambulatorinio psichiatrinės tarnybos modelį, orientuotą į problemos sprendimą, multidisciplininį ir individualų darbą.


Kauno PSC vadovų mokymas ir organizacinės konsultacijos vyks Sofijos (Bulgarija) Žmonių santykių institute. Per dviejų dienų konferenciją psichiatrijos slaugytojoms bus išdėstyti tikslai, vėliau 15 - 20 slaugytojų grupės bus mokomos terapinės slaugos ir multidisciplininio darbo principų, vyks dviejų dienų baigiamoji konferencija, per kurią bus pademonstruoti rezultatai ir išplėtoti profesiniai ryšiai.

Programos efektyvumas 1. 1. Slaugytojų mokymas leis susieti šią programą su akademinėmis institucijomis ir ją

transformuoti į reguliarų podiplominį mokymą. 2. 2. Multidisciplininio darbo modelio įdiegimas ambulatorinėje tarnyboje Psichikos

sveikatos centrui leis tapti Kauno medicinos akademijos mokymo baze profesionalams ruošti.

3. 3. Bus įdiegta nauja vadovavimo kultūra.


Mokymai toliau bus vykdomi darbo vietose.


Geneva Inintiative on Psychiatry; Bulgarijos Žmonių santykių institutas, Lietuvoje - Kauno Dainavos ir Šilainių PSC.

Programos trukmė

30 mėnesių.

Finansavimas

MATRA per “Pasaulio banką”, suma 370.417 DFL (705 556 Lt).



Tel.: (8–27) 45 13 16, (8–27) 45 13 67


Kauno m. psichikos sveikatos centrų vadovų susirinkimų programa

Programos sritis

Organizacinė.


Koordinuoti Kauno psichikos sveikatos centrų kūrimosi ir plėtros strategiją bei šalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo bei poįstatyminių aktų numatytą procesą. Analogiškų susirinkimų kituose regionuose iki šiol nevyko.


Reguliariai renkasi visų penkių Kauno m. PSC vadovai, analizuoja situaciją centruose, priima bendrus sprendimus, keičiasi informacija, numato prioritetus ir būdus jiems įgyvendinti.


Teigiamas.


2000 m. įkurta Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija


PSC vadovai.

Programos trukmė

Neribota, pradėta 1998 m.

Finansavimas

Nereikalingas.



Tel.: (8–27) 45 13 16, (8–27) 45 13 67


Klubas “Dvasinė šiluma”

Klubas “Dvasinė šiluma” įregistruotas 1999 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių m. savivaldybėje (Vasario 16-osios g. 62).

Pirmasis neoficialus klubo narių susirinkimas įvyko 1999 m. sausio 1 d.

Klubo nariais gali būti asmenys su psichiniu susirgimu, jų šeimos nariai ar globėjai. Idėja įkurti klubą kilo, kai dalis tuometinių Šiaulių psichiatrijos ligoninės klientų (dabartinių klubo narių) pabuvojo reabilitacinėje išvykoje Palangoje. Klientai labai susidraugavo tarpusavyje, pirko ir gamino valgį, deginosi kopose, maudėsi jūroje, vaikščiojo po Palangą, stengėsi padėti vieni kitiems.

Pagrindinis klubo tikslas – padėti asmenims su psichine negalia integruotis į visuomenę, leisti pasijusti pilnaverčiais jos nariais.

Klubo nariai siekia:

1. 1. padėti spręsti iškilusias problemas šeimoje bei darbe; 2. 2. įtraukti į klubo veiklą šeimos narius ir artimuosius; 3. 3. organizuoti įvairius renginius, klubo narių laisvalaikį; 4. 4. morališkai palaikyti ir suprasti vieniems kitus.

Klubo veiklos sritis - prevencinė reabilitacinė.

Klubo nariai renkasi vieną kartą per mėnesį iš anksto sutartoje vietoje. Susirinkimo metu jie laisvai ir nevaržomai dalijasi savo problemomis, išgyvenimais, bendrauja. Jie lankosi koncertuose, švenčia klubo narių gimtadienius, siekia užmegzti ryšius su kitomis panašiomis Lietuvos organizacijomis. Klubo nariai buvo nuvykę į Kauno mieste esantį moterų klubą “Bičiulės”, iš ten parsivežė labai įdomios susirinkimų medžiagos. Taip pat palaikomi ryšiai su Vilniaus psichiatrijos ligoninės klubu “13 ir Ko”. Kas ketvirtį jie atsiunčia žurnalus “13 ir Ko žinios”, kuriuos mielai skaito klubo nariai.

Šiauliuose palaikomas nuolatinis ryšis ir konsultuojamasi su gydytojais. Klubo veiklai didelės įtakos turi bendradarbiavimas su Šiaulių psichiatrijos ligonine bei Šiaulių labdaros centru.

Klubas pagrindiniu rėmėjų neturi, išsilaiko iš nario mokesčių, fizinių asmenų bei labdaros organizacijų paaukotų lėšų.

Atstovas Henrikas Nainys,

Klubo “Dvasinė šiluma” pirmininkas Klubas “Dvasinė šiluma”

M. K. Čiurlionio 12 Šiauliai

Tel. (8–21) 52 41 81 Faks. (8–21) 52 41 79


Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) programa

Programos sritis

Prevencinė ir mokymo.

Programos tikslai ir esmė 1. 1. Vienyti Lietuvos psichologinės pagalbos telefonu tarnybas. 2. 2. Vykdyti savižudybių ir psichologinių krizių prevencines programas. 3. 3. Padėti steigti naujas telefoninės pagalbos tarnybas. 4. 4. Rengti mokymo kursus, kvalifikacijos kėlimo seminarus, mokslines ir praktines

konferencijas šių tarnybų darbuotojams. 5. 5. Savanorių mokymas dirbti psichologinės socialinės paramos tarnybose (specialūs

kursai ir seminarai). 6. 6. Siekti Lietuvos ir tarptautinių telefoninės pagalbos tarnybų darbo etikos ir

kvalifikacinių reikalavimų atitikimo. 7. 7. Sukurti ir naudotis vieningu informaciniu ir statistiniu duomenų banku. 8. 8. Atstovauti telefoninės pagalbos tarnybų interesus valstybinėse ir kitose institucijose. 9. 9. Bendradarbiauti su giminingomis tarptautinėmis ir kitose valstybėse veikiančiomis

organizacijomis. 10. 10. Organizuoti telefoninės pagalbos populiarinimo, švietimo, leidybinę bei kitokią

veiklą psichologinės, socialinės pagalbos srityje.

Kaip vykdoma programa 1. 1. Paskaitos, seminarai, stažuotės konferencijos LTPPTA tarnybų darbuotojams. 2. 2. Bendras LTPPTA tarnybų savanorių konsultantų mokymas. 3. 3. Bendradarbiavimas su psichologinės socialinės paramos tarnybomis, analogiškomis

užsienio LTPPTA tarnyboms. 4. 4. Visuomenės informavimas apie psichologinės socialinės paramos tarnybas. 5. 5. Psichologinės pagalbos telefonu klientų interesų atstovavimas valstybinėse ir kitose

institucijose. 6. 6. Šviečiamojo pobūdžio medžiagos leidyba.


Nuolatinis programos dalyvių tęstinio darbo poreikis, valstybinių institucijų pripažinimas.


Nuolatinis.

Programos vykdytojai 1. 1. LTPPTA tarnybos (šiuo metu 21), 2. 2. LTPPTA valdyba, 3. 3. LTPPTA pareigūnai (prezidentas, viceprezidentas, sekretorius, iždininkas, renkami

kas trys metai.

Programos trukmė

Tęstinė veikla.

Finansavimas 1. 1. Valstybinis: Valstybinė jaunimo reikalų taryba. 2. 2. Nario mokečiai. 3. 3. Užsienio fondai ir remiančios institucijos: 1996 – 1997 steigiant LTPPTA - Europos

Sąjungos PFARE – LIEN programos parama. Nyderlandų socialinės paramos Lietuvai projekto organizatoriai.

Kita

LTPPTA tarnybos yra priėmusios vieningą veiklos ir etikos principų kodeksą, kuris atitinka tarptautinių psichologinę pagalbą telefonu teikiančių organizacijų pagrindinius etikos ir veiklos principus.

Palaikomas nuolatinis LTPPTA kontaktas su Tarptautine skubios telefoninės pagalbos tarnybos asociacija IFOTES (International Federation of Telephone Emergency Services). LTPPTA yra asocijuotoji šios organizacijos narė, 2000 m. liepos mėnesį (kai bus IFOTES kongresas) turėtų būti priimta į tikrąsias IFOTES nares.

“Befrienders International” – bendradarbiaujame su šia tarptautine organizacija per Jaunimo psichologinės paramos centrą (JPPC).

Velso vaikų telefono linija – bendradarbiavimas per Vilniaus vaikų telefono liniją.

Nyderlandai – Nyderlandų socialinės rūpybos institutas (NIZW).

Svarbiausi įvykiai: 800–oji paslauga – nemokami skambučiai klientams. 800 –osios paslaugos (nemokami skambučiai klientams) suteikimas 11 –ai LTPPTA tarnybų - tai vienas didžiausių LTPPTA pasiekimų per pastaruosius trejus metus. Po LTPPTA kreipimosi LR Vyriausybė priėmė 1998 m. vasario 19d. nutarimą Nr 209 “Dėl nemokamų pokalbių telefonu su kai kuriomis tarnybomis”. Nuo nutarimo įsigaliojimo klientų pokalbius apmoka LR Vyriausybė iš rezervinio fondo lėšų.

Atstovė dr. Kristina Ona Polukordienė,

LTPPTA prezidentė LTPPTA

Rasų g. 20 LT – 2014 Vilnius

Tel.: (8-22) 31 34 34, (8-22) 31 34 37, (8-22) 31 34 39, (8-299) 3 31 27.


El. konferencija [email protected]

Pagrindiniai ūmių psichozių psichoterapinio gydymo principai

Žiegždrių psichiatrinė ligoninė

Tromso psichiatrinė ligoninė (Norvegija)

Projektas sudarytas iš dviejų dalių - teorinės mokomosios ir praktinių mokymų dirbti komandiniu būdu naudojant ankstyvosios intervencijos į ūmias psichozes metodą. Teoretinė dalis, už kurią buvo atsakinga Tartu grupė ir kurią sudarė 90 valandų kursai, jau užbaigta. Praktinė dalis sudaryta iš 8 seminarų, išdėstytų per 2 metus. Vienas seminaras buvo organizuotas 1998 metų pabaigoje, keturi - 1999 metais, trys - 2000 metais. Praktinių užsiėmimų teoretinis pagrindas yra suvokimas, kad pagrindinė psichoze sergančio paciento problema yra tai, kad jo bendravimas su kitais asmenimis yra sutrikęs. Tuomet tampa sunku atstatyti bendravimą, socialiai bendrauti.

Seminarų tikslai:

1. 1. mokyti dalyvius dirbti su psichoze sergnčiais asmenimis, 2. 2. mokyti juos rasti naujų žodžių, naują kalbą, 3. 3. sukurti integruotas komandas, sudartytas tiek iš poliklinikos, tiek iš ligoninės

personalo, 4. 4. keltis iš institucijų į darbovietes, poliklinikas ir taip toliau, 5. 5. ieškoti pagalbos, kuri patenkintų specialius kiekvieno paciento ir jo socialinio tinklo

poreikius, 6. 6. mobilizuoti kiekvieno paciento ir jo /jos artimiausios aplinkos resursus.

Praktinė dalis yra vykdoma grupės iš Tromso (Norvegija), kuri sudaryta iš 6 narių. Jie naudoja atviro dialogo metodą dirbdami su ūmiomis psichozėmis sergančiais pacientais ir jų šeimos nariais; moko seminarų dalyvius panaudoti šį metodą savo darbe.

Programos dalyviai yra Kauno apskrities psichinės sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai: psichiatrai, medicinos seserys, psichologai, socialiniai darbuotojai – 60 dalyvių. Visi seminarai organizuojami Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. Kiekvienas seminaras sudarytas iš dviejų dienų, kiekviena jų - iš 6darbo valandų. Kiekvieno vizito metu 3 seminaro valandos yra naudojamos darbui su lektoriais mažomis grupelėmis dėl dviejų priežasčių:

1. 1. atlikti intervenciją su pacientu ir jo/jos šeimos nariais; 2. 2. atlikti superviziją naudojant videomedžiagą, paruoštą Žiegždrių psichiatrinės

ligoninės personalo.

Kai kurie atvejai su pacientų ir jų artimųjų sutikimu yra aptariami ir nagrinėjami didesnėse dalyvių grupėse.

Finansavimas gaunamas iš Rytų Europos komiteto (Švedija).

Programos trukmė- 2 metai. Atstovė

Valdonė Matonienė, Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorė

Žiegždrių psichiatrinė ligoninė LT - 4313 Kauno raj. Tel. (8-27) 56 87 39


Pakaitinio gydymo metadonu programa Vilniaus narkologijos centre

Ši klinikinė - reabilitacinė programa buvo pirmoji gydymo metadonu programa buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Pradėta 1995 m.

Programos tikslas – teikti sveikatos priežiūros, socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugas sergantiesiems priklausomybe nuo heroino.

Programa vykdoma specializuoto Vilniaus narkologijos centro ir Vilniaus m. poliklinikose. Stabilizuoti pacientai iš narkologijos centro nukreipiami palaikomajam gydymui į pirminius sveikatos priežiūros centrus, kur juos nuolat gydo ir reabilitacija rūpinasi bendrosios praktikos gydytojai ir medicinos seserys.

Tuo tikslu Narkologijos centras bendradarbiauja su trimis pirminės sveikatos priežiūros centrais poliklinikose. Tuo būdu išvengiama didelės sergančių narkomanija pacientų koncentracijos narkologijos centre, pacientai mažiau stigmatizuojami, gauna visapusiškesnę pagalbą bendruomenėje. Ši eksperimentinė programa įrodo, kad sergančiuosius narkomanija įmanoma reabilituoti įprastose sveikatos priežiūros įstaigose.

Narkologijos centras bendradarbiauja ir su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Bendradarbiaujant gydomi narkomanai, kurie serga tuberkulioze, ŽIV, B ir C hepatitais, sepsiu ir kita somatine patologija. Nuo 1996 m. sėkmingai išnešiojo ir pagimdė kūdikius 8 pacientės. Jomis taip pat rūpinasi moterų konsultacijos. Pacientams teikiama socialinė pagalba – tvarkomi asmens dokumentai, siunčiami į darbo biržą, padedama surasti labdaros, vaikai siunčiami į vasaros stovyklas.

Programoje 1999 m. gydėsi 411 žmonių, iš jų 236 gydymo metadonu programoje, 175 – ambulatorinėje detoksiakcijoje metadonu. Daugiau kaip 60 pacientų kasmet gydoma poliklinikose. Gydoma nuolat 10-15 ŽIV infekuotų narkomanų. Jauniausiam ŽIV infekuotam pacientui – 15 metų.

1999 m. gydymo programoje išliko daugiau kaip 86 procentų pacientų, kurių sveikatos ir socialinė būklė pagerėjo.

Programą 1996-2000 m. finansavo Vilniaus m. savivaldybė, finansiškai rėmė Tarptautinė narkotikų žalos mažinimo programa (Atviros visuomenės instituto visuomenės sveikatos programa) bei Atviros Lietuvos fondas. Programa toliau tęsiama iš savivaldybės lėšų, numatomas ir valstybinės ligonių kasos finansavimas.

Atstovas Emilis Subata,

Vilniaus narkologijos centro direktorius Vilniaus narkologijos centras

Gerosios vilties 3 LT-2009 Vilnius

Tel. (8-22) 23 72 74 Faks.(8-22) 26 00 19

el. pšt. [email protected]

Pilotinis projektas: krizinės situacijos paauglystėje ir jaunystėje - neatidėliotina psichologinė pagalba internetu.

Švietėjiškas informacinis tinklalapis visuomenės nariams

Trumpas projekto pristatymas

Projekto tikslas - kad psichologinė pagalba ir informacija būtų maksimaliai prieinama ir laiku suteikiama.

Pilotinis projektas sudarytas iš 2 pagrindinių dalių:

1. 1. Psichologinė pagalba internetu 2. 2. Informacija

Psichologinė pagalba internetu

Pilotiniam projektui pasirinkome konkrečią tikslinę gyventojų grupę- paauglius ir jaunimą (16- 26 metų), nes:

1. 1. Paaugliai ir jauni žmonės Lietuvoje sudaro vieną didžiausių rizikos grupių - kritinės situacijos šio amžiaus žmones dažnai pastūmėja į savižudybes kaip vienintelį būdą problemai spręsti.

2. 2. Konsultavimas internetu yra naujas būdas ir gali pritraukti naujovėmis besidominčius jaunuolius pabandyti, kas tai yra.

3. 3. Atlikome preliminarinį šios amžiaus grupės tyrimą - jaunuoliams atsitiktine tvarka buvo pateiktos anketos apie naudojimąsi internetu.

4. 4. Pabandėme teikti psichologinę pagalbą internetu naudodami vieną jau veikiantį pokalbių kanalą.

Šis nedidelis bandymas rodo, kad psichologinė pagalba internetu yra efektyvi būtent kaip pirminė pagalbos grandis - po pirmojo pokalbio internete jaunuoliai atvyko pas psichologą ir gavo reikiamą pagalbą (besikreipusiųjų problemos - panikos sutrikimas bei sociofobijos - patvirtina vieną mūsų hipotezių, kad tokių problemų atvejais ypač gali padėti pirminė psichologinė pagalba internetu. Daugelis nuo sociofobijos kenčiančių žmonių bijo eiti pas psichologą ir jiems reikalinga “tarpinė grandis”).

Taigi internetas gali veikti kaip pozityvi bendravimo forma - tiesioginis poveikis tuoj pat gaunant atgalinį ryšį (turiu galvoje tai, kad interneto vartotojas yra tiesiogiai veikiamas internetu gaunamos informacijos, o per internetą bendraudamas su psichologu jis pats ir gauna, ir duoda, t.y. juna grįžtamąjį ryšį, - ir tai yra labia pozityvu).

Kitas projekto etapas. Jei pilotinio projekto rezultatai bus įvertinti teigiamai, toliau bus tęsiamas projektas “Psichologinė pagalba internetu” (“hot - line” analogas).

Psichologai profesionalai, dirbę pilotiniame projekte konsultantais, ruoš savanorius konsultantus. Psichologai, paruošę savanorius darbui, būtų projekto koordinatoriai. Jie parengtų ir išleistų metodinę medžiagą.

Metodologinis idėjos pagrindas:

1. 1. Prieinamumas- visos Lietuvos gyventojai galės gauti profesionalią kvalifikuotą pagalbą.

2. 2. Metodo patrauklumas. 3. 3. Pagalba gaus žmonės, kurie dėl ligos, neįgalumo, fobijų ir kitų rimtų problemų.

negali išeiti iš namų. 4. 4. Anonimiškumas ir konfidencialumas. 5. 5. Savalaikiškumas - nereikia jokių nukreipimų bei formalumų, o tai ypač svarbu krizę

ir stresą patiriantiems žmonėms. 6. 6. Diskusijos ir supervizijos - kvalifikuotos konsultacijos visos Lietuvos specialistams dėl

sunkių atvejų. 7. 7. Švietimas - atsakymai tėvams, pedagogams, paaugliams ir pan. el. paštu arba per

el. konferenciją.

Psichologinė pagalba internetu būtų pirminė grandis teikiant psichologinę pagalbą. Numatomas rezultatas - žmonės, pradėję konsultuotis internetu, palaipsniui ateis pas psichoterapeutą.

Psichologai konsultantai yra profesionalai ir savo darbe vadovaujasi psichologo etikos principais.

Informacija

Tinklalapis sudarytas iš 3 dalių - infotekstai, pokalbių kanalas, diskusijų lenta:

1. 1. -informacija apie visas Lietuvoje veikiančias psichologinės ir pan. pagalbos tarnybas, 2. 2. -informacija specialistams apie veikiančias mokymo programas, draugijų veiklą,

renginius, literatūrą, 3. 3. -įdomiosios psichologijos puslapiai. Įvairos psichologijos kryptys, istorija ir pan.

Projekto įgyvendinimo metodika

Pradėjus veikti projektui žiniasklaidoje bus paskelbta apie naują psichologinės pagalbos galimybę.

Projekte dirbs aukščiausios kategorijos psichologai, kurie konsultuos bei teiks informaciją. Jie parengs medžiagą tinklalapiui, kaups ir apibendrins duomenis.

Techniniai darbuotojai bei dizaineriai sukurs tinklalapį bei pokalbių kanalo bei diskusijų lentos programas.

Pokalbių kanale nustatytomis valandomis budės psichologai, kurių konsulatacijos bus individualios arba grupinės, tai pat galima klubų forma (sakykime, kartą per savaitę). Pakartotinių konsultacijų laiką psichologas skirs pats. Klientas dėl konsultacijos laiko gali susitarti iš anksto el. paštu, taip pat gali iš anksto pateikti klausimus. Galimos anoniminės konsultacijos.

Reikalavimai pokalbių kanalo programai - pokalbiai turėtų būti privatūs su "ignoravimo" funkcija.

Tinklalapis turi būti interaktyvus. Jo sukūrimui bei priežiūrai bus samdomi atitinkami darbuotojai.

Projekto rėmėjai: Atviros Lietuvos fondas, Socialinės ir klinikinės psichologijos katedra, VU Skaičiavimo centras, UAB Dangera

Projekto vykdymo pradžia: 2000 04 26 (apie tai bus skelbiama per žiniasklaidą).

Atstovė

Vilma Kuzmienė, Psichologė – psichoterapeutė

VšĮ “Gera būsena” Laisvės pr. 99a – 56

Vilnius Tel. (8 - 298) 1 03 09

El.pšt. [email protected] Informacija apie VšĮ “Gerą būseną” internete http://www.geocities.com/gerabusena_2000

Požiūrių ir poreikių psichiatrijoje įvertinimo programa

Sritis

Mokslo tiriamoji, švietimo, mokymo. Visuomenės psichikos sveikatos, psichiatrijos epidemiologijos, psichikos sveikatos ekonomikos kryptys.

Tikslai ir esmė 1. 1. Sukurti universalų klausimyną (instrumentą), kurį būtų galima pritaikyti Centrinės ir

Rytų Europos valstybių psichikos sveikatos priežiūros sistemų ar tam tikrų psichikos sveikatos sektorių reformai planuoti.

2. 2. Nustatyti kiekvienoje projekte dalyvaujančioje valstybėje vyraujančius psichikos sveikatos požiūrius ir tarnybų bei paslaugų kultūrą, kurie įtakos reformą, ir numatyti priemones jiems keisti.

3. 3. Kiekvienoje projekte dalyvaujančioje valstybėje parengti grupę asmenų, kurie galėtų suteikti psichikos sveikatos sistemos reformai moksliškai pagrįstą kryptį (strategiją) ir turinį (naujos tarnybos ir paslaugos, geresnė paslaugų kokybė, jų įvertinimas, tarnybų ir paslaugų kultūra).

ANAP projektas yra pirmasis sistemingas mėginimas po 1990 m. Centrinėje ir Rytų Europoje ištirti psichikos sveikatos sistemų padėtį, numatyti ir inicijuoti jos pokyčius.


Projektas prasideda nuo komandų regioniniuose centruose formavimo ir mokymo, vėliau daugėja į reformų sąjūdį įtraukiamų žmonių regionuose (psichikos sveikatos specialistai ir neprofesionalai) ir projekto veikla išplinta už komandos ribų. Projekto tikslinė grupė yra minėtų šalių psichikos sveikatos profesionalai. Galutinis projekto tikslas yra nukreiptas į bendruomenę, kuri gauna iš to naudą.

Metodika (projektas) 1. 1. Centrų parinkimas. Identifikuoti šeši regioniniai centrai: Balkanų (Sofija, Bulgarija),

Centrinės Europos (Budapeštas, Vengrija), Rytų Europos (Dniepropetrovskas, Ukraina), Baltijos regiono (Vilnius, Lietuva), Užkaukazės (Baku, Azerbaidžanas), Centrinės Azijos (Biškekas, Kirgizija).

2. 2. Komandų suformavimas iš vieno patyrusio ir siekiančio reformų psichikos sveikatos profesionalo bei keletos jaunesnių kolegų.

3. 3. Komandų mokymas psichikos sveikatos ekonomikos, visuomenės sveikatos ir bendruomenės psichikos sveikatos dalykų. Interaktyvių seminarų ir paskaitų forma, keliolika skirtingų mokymo modulių (atvejų vadyba, darbas ekipoje, specialiosios slaugos programos).

4. 4. Aprašoma reformuotos psichikos sveikatos priežiūros sistemos praktika ir terminija. Sukuriamas pradinis klausimyno variantas, jis išverčiamas į kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies valstybinę kalbą.

5. 5. Tyrimo atlikimas, duomenų rinkimas: požiūrių nustatymas, natūrali psichikos ligos eiga, poreikių įvertinimas, regiono aprašymas (catchment area).

6. 6. Reformų darbo grupių sukūrimas įtraukiant bendruomenę (“fokus” grupės). Tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija. Psichikos sveikatos politikos ir planavimo rekomendacijų studijavimas. Mokymo proceso įvertinimas ir koregavimas.

7. 7. Centrinės ir Rytų Europos sąlygoms tinkamos reformų strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas. Naujų mokymo modulių parengimas.

8. 8. Reformų eigos numatymas, reformų plano koregavimas.

Programos efektyvumas ir kontrolė

Kiekvieno programos etapo metu kiekviena komanda atsiskaito ir planuoja tolimesnius projekto žingsnius. Pasibaigus mokymams kiekvienas modulis įvertinamas, tokiu būdu galima lanksčiau keisti mokymo programą. Pagrindinės projekto būstinės Sofijoje komanda rengia etapines viso projekto ataskaitas ir pateikia jas kiekvienam projekto dalyviui. Etapų pabaigoje rengiamos projekto dalyvių konferencijos, per kurias įvertinamas programos efektyvumas, ji koreguojama. Taip pat programos efektyvumą užtikrina programos ekspertų taryba siūlydama savo pataisas. Programos finansinę kontrolę vykdo “Muller & Gorter” audito firma.

Vykdytojai

Projekto vadyba vyksta prižiūrint “Ženevos iniciatyvai psichiatrijai” (ŽIP), jos techninę dalį koordinuoja ŽIP generalinis sekretorius p. Robert van Voren (project logistics manager). Už projekto turinį ir planavimą atsako “Naujojo Bulgarijos universiteto” profesorius Dr.Toma Tomov (project design manager), kuriam padeda projekto pagrindinės būstinės Sofijoje komanda. Projektą tiesiogiai vykdo regioninės komandos, už tai atsakingi komandų lyderiai:

1. 1. Prof. Bela Buda, Budapeštas, Vengrija; 2. 2. Dr. Kimon Ganev, Sofija, Bulgarija; 3. 3. Prof. Nadir Ismaylov, Baku, Azerbaidžanas; 4. 4. Prof. Dainius Pūras, Vilnius, Lietuva; 5. 5. Prof. Valerij Soloženkin, Biškek, Kirgizija; 6. 6. Prof. Liudmila Jurjeva, Dniepropetrovskas, Ukraina.

Trukmė

1998 - 2001 m.

Finansavimas

Bendras projekto biudžetas sudaro 868.350 USD.

Pagrindiniai finansavimo šaltiniai:

1. 1. Olandijos Užsienio reikalų ministerija, MATRA fondas; 2. 2. Atviros visuomenės institutas, Niujorkas; 3. 3. OAK fondas; 4. 4. Cordaid /ICCO; 5. 5. Triodos fondas.


Projektas inicijuos pokyčius kievienos dalyvaujančios šalies psichikos sveikatos sistemoje, kurie tęsis dar ilgą laiką pasibaigus projektui. Numatoma, kad remiantis šio projekto įdirbiu ateityje bus kuriamos specializuotos tikslinės programos, skatinama kita veikla psichikos sveikatos priežiūros sistemai reformuoti. Parengtos komandos regionuose tęs savo darbą ir pasibaigus projektui bendradarbiaudamos su Psichiatrijos reformatorių asociacija (ARP).

Atstovas Arūnas Germanavičius

Vilniaus m. psichikos sveikatos centras Vasaros g. 5

LT – 2055 Vilnius Tel. (8-22) 61 18 78,

(8-285) 2 65 54

El. pšt. [email protected] lt.

Prie Šaukėnų psichiatrijos ligoninės planuojamo įkurti psichosocialinio ir gerantopsichiatrijos reabilitacijos centro

investicinio projekto aprašymas

Įgyvendinimo terminai

2002 m. - 2005 m.

Įgyvendinimo vieta

VĮ Šaukėnų psichiatrijos ligoninė.

Atsakinga organizacija

Šiaulių apskrities viršininko administracija.

Tikslai

Restruktūrizuoti Šaukėnų psichiatrijos ligoninę papildomai įsteigiant psichosocialinį ir gerantopsichiatrijos reabilitacijos centrą. Esamoje Šaukėnų psichiatrijos ligoninės bazėje, kuri yra buvusiame Gorskio dvare, yra nenaudojamų buvusio dvaro patalpų, kurias atnaujinus, galima greta veikiančios ligoninės papildomai atidaryti psichosocialinį ir gerantopsichiatrijos reabilitacijos centrą, kuris padėtų žmonėms, turintiems psichosocialinių ir psichikos sutrikimų. Namiškiai nėra pajėgūs tinkamai prižiūrėti psichinių ligonių, dažnai be reikalo juos atiduoda stacionariniam gydymui arba į psichoneurologijos pensionatus - taip ligoniai yra atskiriami nuo savo šeimos. Taip pat centras mokytų namiškius tinkamai prižiūrėti artimuosius, turinčius psichinę negalią.

Esmė

Yra prielaidų išplėsti Šaukėnų psichiatrijos ligoninės veiklą įsteigiant psichosocialinį ir gerantopsichiatrijos reabilitacijos centrą, kadangi suformuota ir daug metų veikia Šaukėnų psichiatrijos ligoninė, o papildomas centro atidarymas pareikalautų nedaug investicijų. Būtų panaudojamos esančios komunikacijos, specialistai ir aptarnaujantis med. personalas.

Į šį centrą būtų atvežami asmenys, turintys psichosocialinių ir psichikos sutrikimų iš Šiaulių apskrities rajonų, kuriems tokia pagalba yra reikalinga. Visus rajonus Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerija aprūpino spec. transportu vežti žmonėms su negalia, turimas transportas būtų naudojamas pagal paskirtį.

Atvykus ligoniams į šį centrą dieninis stacionaras prailgintų remisijas, leistų išvengti paūmėjimų ir garantuotų stabilų palaikomąjį gydymą. Kai liga progresuoja, paliečia ne tik mąstymą, emocijas, bet ir valios sferą ir tada tokie pacientai nėra pajėgūs tenkinti savo buitinių, asmens higienos poreikių, reguliariai maitintis ir gydytis kitas ligas. Šie ligoniai, ilgai sergantys psichinėmis ligomis, socialiai dezadaptuojasi, savo gyvenamosios vietos bendruomenėje netenka buvusių ryšių, aplinkiniai jų vengia, toks pacientas tampa izoliuotas savo aplinkoje. Neturėdamas galimybės atskleisti kūrybingumo ir nerasdamas kryptingos veiklos žmogus su psichine negalia dažnai įsitraukia į alkoholizmą arba patenka į įvairią asocialią aplinką: muštynes, vagystes. Centre šie pacientai savo dieną leistų organizuotai, turėtų naudingų pramogų, užsiėmimų. Taip pat būtų gerinami jų bendravimo įgūdžiai.

Chroniškas sunkus ligonis išgyvendamas namuose neagatyvius, kartais net priešiškus santykius su namiškiais kartais juos įtraukia į kliedesių sistemą. Kadangi liga chroniška, artimieji dažnai pristinga tolerancijos ir supratimo, yra linkę neadekvačiai vertinti įvairius liguistus poelgius. Tokiu būdu labai komplikuojami šeimos tarpusavio santykiai. Išvykdamas į dieninį stacionarą pacientas išvaduotų artimuosius nuo kasdienės priežiūros ir slaugos naštos. Šią funkciją artimiesiems atlikti labai sunku, nes pacientai nelinkę jų klausyti. Dažniausiai įvairūs agresijos aktai įvyksta pačių artimiausių žmonių atžvilgiu.

Fiziniai komponentai

Reikalinga atlikti esamo avarinėje būklėje pastato rekonstrukciją ir statybos remonto darbus bei nupirkti reabilitacijai reikalingą įrangą.

Poveikis

VĮ Šaukėnų psichiatrijos ligoninė yra įsikūrusi sename Gorskio dvare. Buvęs dvaras, t.y. dabartinė ligoninė ir kiti pastatai, yra apsupti seno parko.

Įsteigus šį centrą labai mažėtų hospitalizacijos dažnis ir tai leistų sutaupyti lėšų, kadangi dieninis stacionaras yra pigesnis. Vien Kelmės rajone yra apie 828 ligoniai su psichine negalia, apskrities mastu susidarytų dar didesnis ligonių skaičius.

Sumažėtų nusikalstamumas, kadangi pacientai su žymiais asmenybės sutrikimais būdami dieninio stacionaro priežiūroje neturėtų galimybių kelti pavojaus sau ir visuomenei.

Sunkumų keltų tai, kad asmenys, turintys psichinių sutrikimų, turėtų patys atvykti į šį centrą, taip pat reikėtų ligonių artimiesiems įrodyti šio centro naudą.

Šalies strategijos ir prioritetų atitikimas

Seimas ir Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad būtų mažiau žmonių guldoma į stacionarą ir daugiau būtų teikiama ambulatorinė pagalba. Socialinio aprūpinimo ir darbo apsaugos ministerija siekia, kad rečiau būtų talpinama į psichoneurologijos pensionatus, kad ligoniai ilgiau gyventų jam įprastoje aplinkoje. Šalyje steigiami psichikos centrai, o šis įkurtas reabilitacijos centras glaudžiai bendradarbiautų su jais.

Įgyvendinimo stadija

Projektas nepradėtas.

Dokumentacija

Projekto techninė darbo dokumentacija neparuošta, yra tik preliminarūs projekto skaičiavimai:

Projektavimo darbai – 175 000 Lt.

Statybos remonto darbai – 1960 000 Lt.

Įrengimai – 250 000 Lt.

Nenumatyti darbai – 249 000 Lt.

Preliminariai idėjos įgyvendinimui reikalinga lėšų suma 2679 000 Lt.

Jeigu bus pritarta šiam investiciniam projektui ir bus skirta lėšų projektavimo darbams, bus atlikti projektavimo darbai ir pilnas ekonominis skaičiavimas.

Pensionatų ir psichiatrijos ligoninių išlaidų palyginimas su rengiamo reabilitacijos centro išlaidomis. Bus paskaičiuota vieno gyventojo išlaikymas pensionate ir ligoninės stacionare. Atliktume skaičiavimus, kiek kainuotų ligonio išlaikymas šiame centre:

1. 1. Reikalingas aptarnaujančio personalo skaičius. 2. 2. Ligonių mityba, medikamentai ir minkštasis inventorius. 3. 3. Patalpų eksploatavimo išlaidos. 4. 4. Ligonių transportavimo į centrą išlaidos. 5. 5. Reabilitacinės įrangos įsigijimo išlaidos.

Atstovas Stasys Lekšas,

Šaukėnų psichiatrijos ligoninės direktorius Šaukėnų psichiatrijos ligoninė

Laisvės g. 1 Šaukėnai

Kelmės raj. Tel. (8-297) 5 54 56

Faks. (8-297) 5 54 97

Psichikos sveikatos priežiūros Kaišiadorių rajone plėtros programa

Viena iš aktualiausių šiuo metu problemų Lietuvoje yra labai didelis suicidų skaičius, kuris pastaruoju metu siekia 43 atvejus 100 000 gyventojų, o Kaišiadorių rajone jis siekia 55 atvejus 100 000 gyventojų.

Viena iš pagrindinių savižudybės priežasčių yra laiku nediagnozuota ir negydyta depresija, kuri, kaip įrodyta tyrimais, nulemia 15 – 20% visų savižudybių. Todėl peršasi mintis, kad jeigu pirminėje grandyje pagerintume depresijos diagnostiką ir gydymą, visiškai realu, jog savižudybių skaičius sumažėtų. Dėl šios priežasties mūsų rajone pradėta vykdyti profilaktinė programa depresijos ir savižudybės problemoms spręsti.

Programos tikslai 1. 1. Pirminėje grandyje laiku atpažinti ir diagnozuoti depresiją, mažinti suicidų ir

suicidinių bandymų riziką. 2. 2. Sukurti tarpsektorinį multicentrinį psichinės sveikatos priežiūros modelį. 3. 3. Išvystyti psichinės sveikatos monitoravimo sistemą. 4. 4. Alkoholizmo ir narkomanijos prevencija. 5. 5. Psichosocialinės reabilitacijos vystymas.

Programos struktūra

Programos kertinis akmuo yra Kaišiadorių psichikos sveikatos centras. Projekto tikslams įgyvendinti būtinas tarpsektorinis bendradarbiavimas, todėl į programą įtrauktos tokios struktūros :

1. 1. darbo biržos atstovai; 2. 2. socialinės paramos skyrius ir socialiniai darbuotojai; 3. 3. Kaišiadorių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrai ir ligoninė; 4. 4. policijos komisariatas; 5. 5. Kaišiadorių rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba; 6. 6. švietimo ir kultūros darbuotojai.


Programa bus vykdoma nuo 2000 iki 2005 metų.

Programos įgyvendinimo etapai

1. 1. Pirmas etapas – 2000-2002 metais.Šiame etape numatoma: • • Glaudaus bendradarbiavimo tarp komandos ir kitų žinybų vystymas siekiant sukurti

keitimosi informacija tinklą. (Visa surenkama informacija patenka į Kaišiadorių psichikos sveikatos centrą, ten siunčiami pacientai, kuriems reikalinga specialistų – psichiatrų, medicinos psichologų konsultacija).

• • Psichosocialinės reabilitacijos pradžia – pacientų, turinčių psichikos sutrikimų, poreikių analizė.

• • Materialinės bazės stiprinimas (dienos užimtumo centras, stovyklos ir kita). • • Rajono visuomenės, medikų ir kitų profesijų atstovų švietimas (seminarai,

konferencijos, kvalifikacijos kėlimo kursai, informacija spaudoje ir kt.). 2. 2. Antras etapas – sukauptų buomenų bazės apibendrinimas, analizė, tolimesnių

veiklos krypčių numatymas ir plėtra. Šio etapo pradžia – 2003 metai. Tikimasi, jog

šiame etape per trejus metus aiškiai pasikeis depresijų, savižudybių, alkoholizmo, narkomanijos statistika, taip pat išryškės ir tolimesnių veiklos krypčių perspektyva, teigiamos ir neigiamos programos pusės.

Programos finansavimo šaltiniai 1. 1. Savivaldybės biudžeto dotacijos; 2. 2. “Pasaulio banko” lėšos; 3. 3. Savivaldybės sveikatos fondo lėšų dalis; 4. 4. Teritorinių ligonių kasų lėšos; 5. 5. Lėšos iš kitų šaltinių.

Atstovas H. A. Petrauskas,

Kaišiadorių psichikos sveikatos centro direktorius Kaišiadorių psichikos sveikatos centras

Gedimino 118 Kaišiadorys

Tel. (8-256) 4 81 62 Faks. (8-256) 4 81 62

Psichoedukacija. Vilniaus sveikatos seminarai

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija 1997 m. kovo 27 d. įregistruota LR Teisingumo ministerijoje. Netrukus buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos psichinės sveikatos koalicija, o tų pačių metų rudenį suplanuotas bendras Varšuvos-Vilniaus sveikatos seminaras.

Siekiant pagerinti sutrikusios psichikos žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę, kasmet organizuojamos vasaros poilsio psichosocialinės reabilitacijos stovyklos prie jūros. Juos remia Jaunimo reikalų taryba ir Švietimo ir mokslo ministerija.

1997 m. rudenį sutrikusios psichikos žmonėms atstovavo 3 bendrijos skyriai Kaune, Vilniuje ir Vilkaviškyje, kurie aktyviai dalyvavo Varšuvos - Vilniaus sveikatos seminaruose, kuriuose buvo dalijamasi komandinio darbo teikiant psichosocialines paslaugas bendruomenėje patirtimi. I-asis įvyko Vilniuje 1997 m. lapkričio mėn., II-asis Varšuvoje 1997 m. gruodžio mėnesį. Juos rėmė Jaunimo reikalų taryba, Atviros lietuvos fondas ir tų miestų savivaldybės.

Seminarų privalumas tas, kad buvo apsikeista 40-50 žmonių delegacijomis, kurias sudarė nevyriausybinių organizacijų atstovai, socialiniai darbuotojai, gydytojai psichiatrai, savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.

Minusas tas, kad Lietuvoje negalėjome plėsti socialinių paslaugų sutrikusios psichikos žmonėms bendruomenėje, nes tai prieštaravo socialinių darbuotojų nuostatoms. Žinoma, socialiniai darbuotojai stengėsi rūpintis ir šiais žmonėmis, jei tik jie kreipdavosi į juos. Bet be dienos centrų buvo sunku organizuoti tokių žmonių užimtumą, nes jais tradiciškai rūpinosi sveikatos sistema. Pradėjus kurtis psichikos sveikatos centrams neišvengiamai turėjome susidurti su tarpžynybinio bendradarbiavimo problema. Į savo tarybos posėdžius kviesdavome atstovų iš savivaldybės, socialinės rūpybos centrų, gydymo įstaigų. Be to, aktyviai dalyvaudavome Varšuvos sveikatos seminaruose Lenkijoje.

1998 m. gruodžio mėnesį Vilniuje įvyko III-asis Varšuvos-Vilniaus seminaras, skirtas pacientų teisėms, psichosocialinėms paslaugoms bendruomenėje ir meno terapijai. Jo privalumas buvo tas, kad jame pasisakė ne tik specialistai praktikai, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų vyr. psichiatras doc. D. Pūras, Vilniaus m. socialinės paramos centro direktorė A. Čepėnaitė.

Suprantama, kad yra žmonių, kuriems sutrikusios psichikos asmenų ir jų šeimų problemos, jų reabilitacija ir integracija yra aktualios. Neigiama tai, kad nebuvo bendradarbiavimo tarp žinybų. Todėl remiant PHARE programai buvo nutarta visų bendraminčių organizacijų atstovams ( apie 50 žmonių ) surengti seminarus apie bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių teikiant sutrikusios psichikos žmonėms paslaugas bendruomenėje.

1999 m. sausio mėn. įvyko dviejų dienų seminaras, kuriame kalbėjo atstovas iš Seimo, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras R. Alekna, žymūs specialistai psichiatrai ir psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai bei įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Seminaro dalyviai aptarė ir tolesnių susitikimų, skirtų spręsti psichikos sveikatos problemoms, temas. Kadangi bendrijoje jau veikė 7 skyriai miestuose ir rajonuose, buvo nutarta surengti 8 apskritus stalus, kad į diskusiją “Psichikos sveikata – mūsų uždavinys” įsijungtų dar didesnis visuomenės būrys.

Todėl tą patį mėnesį įvyko 2 apskriti stalai: Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje (Šilutės raj.) ir Vilniaus m. savivaldybėje. Diskusijų dalyviai pasisakė už koordinavimą tarp savivaldybių, sveikatos įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų teikiant pagalbą sutrikusios psichikos žmonėms, apie socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimą pensionatuose, skleidė psichikos sveikatos centrų patirtį. Susitikimuose Kaune ir Klaipėdoje dalyvavo ir Lenkijos psichinės sveikatos koalicijos atstovai. Prieš diskusijas žmonės iš kitų miestų turėjo progos vietoje susipažinti ir su įvairiomis įstaigomis: vienur – su pensionatu, kitur – su psichikos sveikatos centrais. Bendrija paruošdavo įvairios dalijamosios medžiagos, susijusios su sutrikusios psichikos žmonių problemomis ir atitinkamais įstatymais. Susitikimuose dalyvaudavo nuo 50 iki 120 žmonių. Psichikos sveikatos problemomis domėjosi ministerijų, apskričių ir savivaldybių pareigūnai, gydytojai-psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, įvairių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliuosius, atstovai, ir, suprantama, mūsų vartotojai. Pvz., Šiaulių apskrities socialinių reikalų vedėja susitikimuose dalyvavo 4 kartus, Telšių vicemeras – 5 kartus įvairiose respublikos vietose. Savaime suprantama, kad 60% visų dalyvių dalyvavo tik vieną kartą. Reikia pripažinti, kad ir apskričių valdytojai savo pasisakymais pademonstravo, kad jie puikiai supranta žmones, turinčius psichikos negalią bei tų šeimų padėtį mūsų visuomenėje. Manau, kad apskriti stalai “Psichikos sveikata – mūsų uždavuinys” prisidėjo prie psichikos ligonių destigmatizacijos Lietuvoje. Apie juos kalbėjau ir psichiatrų suvažiavime birželio mėnesį. Apskritų stalų patirtį teigiamai įvertino ir mūsų partneriai Lenkijoje, nes jie sustiprino ir labiau motyvavo visus, kuriems aktualios psichikos sveikatos problemos. Psichikos sveikatos centrų vedėjai pasisakydavo apie šių centrų pliusus ir minusus, išsakydavo problemas, dalijosi patirtimi, kaip psichikos sveikatos apsaugos reforma vyksta skirtingose vietose. Kai prie šių diskusijų organizavimo prisijungė ir Vilniaus socialinės paramos centras, Dienos centras “Šviesa”, jos vyko žymiai profesionaliau.

Diskusijų metu dalyviai raštu teikė savo pasiūlymus aktualiomis temomis ir užpildė 280 visuomenės požiūrio į sutrikusios psichikos žmones tyrimo anketų. Labai įdomu tai, kad apklausoje dalyvavę 61% pedagogų išreiškė diskriminaciją šių žmonių atžvilgiu. Liūdna pagalvojus, kad Lietuvoje yra 0,5 mln. moksleivių, kurių nedidelė dalis bus auklėjama tolerancijos ir demokratiškumo dvasia.

Pasibaigus apskritiems stalams ieškojome profesionalių organizacijų paramos, kad atsižvelgdami į gautus pasiūlymus galėtume organizuoti Vilniaus sveikatos seminarus, kurių globėju sutiko būti Sveikatos apsaugos ministras R. Alekna.

1999 m. rudenį įvyko ir 2 Varšuvos-Vilniaus sveikatos seminarai, ir 3 Vilniaus sveikatos seminarai. Tarptautinius seminarus ir toliau remia Atviros Lietuvos fondas (programa “East-East”), o pirmuosius 3 Vilniaus sveikatos seminarus parėmė Jaunimo reikalų taryba.

2000 metais įvykusius 3 Vilniaus sveikatos seminarus remia farmacijos komapanijos “Eli Lilly” ir “Jannsen - Cilag”.

Varšuvos - Vilniaus sveikatos seminarų metu susipažįstame su Lenkijoje veikiančiomis tarnybomis ir dienos centrais sutrikusios psichikos žmonėms, perimame jų patirtį. Savo ruožtu jie Lietuvoje mielai dalijasi savo teigiama patirtimi tiek su specialistais, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis. Privalumas yra tai, kad ši patirtis remiasi pažangiu komandiniu darbu, o bendraujant tarpusavyje beveik nejaučiamas kalbos barjeras. Negerai yra tai, kad juose dar nedrąsiai dalyvauja Lietuvos psichiatrinių ligoninių gydytojai psichiatrai, kad ten vyrauja konservatyvus požiūris į psichikos sveikatos reformas.

Įvykę šeši Vilniaus sveikatos seminarai parodė, kad jie aktualūs visiems profesionalams, nevyriausybinėms organizacijoms ir vartotojams. Keliama profesionalų kvalifikacija, yra išduodami sertifikatai. Mes ypač vertiname Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės dr. O. Davidonienės ir Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovo prof. A. Dembinsko paramą rengiant šiuos seminarus.

I-asis Vilniaus sveikatos seminaras buvo skirtas susipažinimui su Invalidų medicininės, socialinės ir profesinės integracijos įstatymo pataisomis.

II-asis skirtas Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Dalyviams buvo pristatyta valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa.

III-asis skirtas pagyvenusių žmonių metams paminėti. Pranešėjai kalbėjo ir apie teikiamą medicininę pagalbą sergantiems Alzheimerio liga, ir apie reabilitacijos bei slaugos problemas.

IV-asis skirtas sutrikusios psichikos žmonių medicininei reabilitacijai, nes buvo pakeista vaistų kompensavimo tvarka.

V-asis skirtas psichologinei ir socialinei reabilitacijai, kur pranešėjai dalijosi savo klubų, įvairių terapijų patirtimi.

VI-asis skirtas jaunimo metams paminėti. Diskutavome apie psichologinę paramą, problemas ir apie savižudybių daugėjimą.

Šį rudenį numatyti dar 3 Vilniaus sveikatos seminarai. Jų temos: psichosocialinių paslaugų bendruomenėje plėtra, psichikos sveikata ir žiniasklaida, priklausomybės ligos.

Šiuo metu bendrija jungia 11 skyrių, kurių atstovai dalyvauja visuose seminaruose. Mes labai vertiname galimybę išgirsti specialistų nuomonę, diskutuoti su jais, tapti sutrikusios psichikos žmonių integravimo į visuomenę proceso partneriais. Mes didžiuojamės tuo, kad savo bendradarbiavimu su specialistais mažiname stigmą.

Manome, kad šiemet numatyta skirti lėšų 16-ai psichikos sveikatos centrų, kad juose būtų įrengti užimtumo kambariai, o tai išplės bendruomenines paslaugas sutrikusios psichikos žmonėms.

Atstovė Danutė Kašubienė,

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos tarybos pirmininkė Žemynos 6-78

LT – 2022 Vilnius Tel.: (8-22) 22 21 72,

(8–286) 4 30 14

Psichoedukacinės paramos grupės ambulatoriniams pacientams, sergantiems schizofrenija

Pastebėję, kad Vilniuje trūksta psichoedukacinės paramos ambulatoriniams pacientams, sergantiems schizofrenija, sukūrėme jiems reabilitacinę mokomąją programą.

Nurodoma, kad schizofrenija serga iki 0,5-1% visos populiacijos, tačiau tiksliai pasakyti sunku dėl diagnozavimo problemų. Ligoninėse iš bendro besigydančiųjų skaičiaus iki 50% sudaro sergantys schizofrenija, ir pagal gydymo kainą tai pats brangiausias susirgimas. Iš sergančiųjų šia liga 50% bando žudytis, 10% įvykdo suicidą. Šie ligoniai neišsilaiko aukštuose visuomenės sluoksniuose, palaipsniui dėl invalidizacijos pasiekia žemiausią socialinį statusą.

Pagal vyraujančius schizofrenijos gydymo stereotipus šiems ligoniams taikomas medikamentinis gydymas ir beveik nekreipiama dėmesio į jų psichosocialinę integraciją. Šie pacientai gauna per mažai informacijos apie savo susirgimą, neišmokomi su juo gyventi, jaučiasi bejėgiai jį kontroliuoti.. Dėl psichikos pažeidimų jie vis labiau atsiriboja nuo bendruomenės, praranda socialinius ir darbo įgūdžius, pasitikėjimą savimi. Tai kelios iš priežasčių, kodėl šie pacientai dažnai rehospitalizuojami. Nuolatinės rehospitalizacijos dar labiau didina jų socialinę izoliaciją.

1999 m. atlikome pilotinį 6 mėn. psichologinės paramos grupės projektą su 12 schizofrenija sergančių asmenų, per metus buvo hospitalizuotas 1 grupės dalyvis, grupės nariai tapo aktyvesni, ėmė labiau pasitikėti savimi; jie ir toliau renkasi savitarpio pagalbos grupėje, remia vienas kitą be specialistų. Tai laikome gerais savo darbo rezultatais ir manome, kad ambulatoriniams schizofrenija sergantiems pacientams reikalinga panaši psichoedukacinė parama. Galime teigti, kad gavę psichologinę paramą, paskatinimus, rekomendacijas tokie pacientai gali efektyviai remti vienas kitą nehierarchinėje savitarpio pagalbos grupėje.

Savo naująja programa siekėme, kad pacientai galėtų geriau suprasti ir kontroliuoti savo ligos paūmėjimus vaistais bei psichologine parama ir kad jų rehospitalizacijų skaičius sumažėtų per vienerius metus. Planavome sutelkti pacientus tokiu būdu, kad jie sudarytų savitarpio pagalbos grupę ir toliau rinktųsi savarankiškai.

Programos vykdymas

Parengėme 2 mėn. trukmės psichoedukacinės paramos programą ambulatoriniams ligoniams, sergantiems schizofrenija. Viena programa jau įgyvendinta, joje dalyvavo viena 15 žmonių grupė. Darbą organizavome Vilniuje, buvusių pacientų ir jų šeimų paramos bendrijoje “Būkime kartu” 2 kartus per savaitę po 2 valandas. Programą sudarė 15 užsiėmimų. 4 užsiėmimai buvo teoriniai, juose pasakojome apie schizofrenijos ir depresijos kilmę, eigą, formas, gydymo būdus, galimybes kontroliuoti paūmėjimus vaistais ir psichologine parama, aptarėme savipagalbos grupių principus. 8 užsiėmimai buvo praktiniai, juose vyko struktūruoti pokalbiai siekiant lavinti socialinius įgūdžius, teikti psichologinę paramą, skatinti grupės sutelktumą. Naudojome socialinius ir saviraiškos žaidimus, psichogimnastiką. 3 užsiėmimai buvo skirti platesnei socializacijai - išvykoms į Vingio parką, kavinę, Botanikos sodą.

Projekto vykdytojos

Projektą įgyvendino psichologė Elona Ilgiuvienė ir socialinė darbuotoja Jurga Mataitytė. Psichologė informavo Vilniaus psichiatrijos ligoninėse dirbančius psichiatrus ir registravo rekomenduojamus pacientus. Socialinė darbuotoja informavo pacientus apie būsimą programą ir kvietė juos dalyvauti. Psichologė atrinko labiausiai motyvuotus pacientus, sugebančius priimti verbalinę informaciją, galinčius dalyvauti diskusijose, žaidimuose, išvykose. Užsiėmimus vedėme kartu; organizavome ir kavos pertraukėles. Stengėmės palaikyti ryšį su grupės nariais tarp susitikimų, ypač su atsidūrusiais krizinėse situacijose, pablogėjus kurio nors psichinei būsenai. Planuojame palaikyti ryšį ir visus ateinančius metus pasibaigus programai.

Efektyvumo įvertinimas

Kadangi mūsų pirmasis tikslas – padidinti pacientų sugebėjimus suprasti savo ligą ir kontroliuoti jos paūmėjimus, tai projekto rezultatų įvertinimui naudojome pacientų apklausą ir Dembo-Rubinšteino kontrolės lokuso skalę. Sužinojome, kaip pasikeitė pacientų žinios apie jų susirgimą ir jų vidinės kontrolės pojūtis ligos atžvilgiu. Apklausas ir skales pateikėme per pirmąjį ir paskutinįjį programos užsiėmimą.

Pacientai daugiau sužinojo apie schizofrenijos ir depresijos formas, eigą, prognozę, gydymo būdus, ypač susidomėjo savitarpio pagalbos grupių veikla, darbo principais, galimybe patiems sukurti savipagalbos grupę. Nežymiai padidėjo jų vidinės kontrolės pojūtis ligos atžvilgiu.

Mūsų tolesnis tikslas – 50% sumažinti ligonių rehospitalizacijų skaičių per ateinančius 1 metus. Todėl pasibaigus kiekvienai programai socialinė darbuotoja kas 2 mėnesius skambins grupių nariams ir registruos jų rehospitalizacijas. Palyginsime kiekvieno rehospitalizacijų skaičių per būsimus metus po programos su vidutiniu ankstesnių metų rehospitalizacijų skaičiumi.

Tęstinumas

Programos dalyviai nutarė sukurti savipagalbos grupę, kuri toliau rinksis 2 kartus per savaitę tose pačiose patalpose. Jie sutiko įsijungti į naują projektą, kurį parengė “Psichikos sveikatos iniciatyva”, ir priimti į savo grupę naują socialinę darbuotoją.

Surinkusios naują 15 pacientų grupę mes pakartosime panašią programą gegužės – liepos mėnesiais.

Finansavimas

Projektą finansavo JAV “Dreifus” sveikatos fondas.

Atstovė Elona Ilgiuvienė,

Socialinių ir psichologinių paslaugų centro Psichikos sveikatos programų koordinatorė Socialinių ir psichologinių paslaugų centras

Jakšto 9 - 12 LT – 2001 Vilnius

Tel. (8-22) 61 88 74, (8-22) 62 30 87


Psichoterapinis požiūris į šeimą kintančioje visuomenėje

Programos sritis

Mokymo ir visuomenės švietimo.


Kintančios politinės ir ekonominės sistemos socialinis nesaugumas (dėl didėjančio nedarbo, nepasitikėjimo valstybinėmis pensijomis, jų teikiamomis garantijomis, didėjančio nusikalstamumo ir kt.) kuria nepasitikėjimą ateitimi, skatina naujų moralinių vertybių atsiradimą. Šeima dažnai nebepajėgia suteikti trokštamos emocinės užuovėjos. Vis dažniau visai šeimai iškyla psichoterapinės pagalbos, kurios sistema Lietuvoje dar nėra sukurta, poreikis. Keletas profesionalų, dirbančių Lietuvos didžiuosiuose miestuose toli gražu negali patenkinti vartotojų poreikių. Didelė pagalbos dalis – neprofesionali, dirbama remiantis tik gražiais norais. Todėl esamą situaciją reikia keisti iš esmės. Vienas galimų kelių – pradėti ruošti kvalifikuotus specialistus, teikiančius pagalbą šeimai. Todėl šios programos tikslas - sukurti šeimos psichoterapeutų ruošimo Lietuvoje sistemą ir organizuoti psichinės sveikatos srityje dirbančių specialistų iš visos Lietuvos mokymą.


Programa skirta visos Lietuvos specialistams (ypač psichologams ir medikams), dirbantiems su šeimomis.


Laukiami rezultatai:

1. 1. šeimos terapeutų rengimo Lietuvoje sistemos ir kvalifikacinių kriterijų parengimas; 2. 2. kontaktų su Pasauline šeimos terapijos asociacija (IFTA) užmezgimas; 3. 3. nuolatinio mokymo Lietuvoje vykdymas (kasmet ketinama priimti mokytis po

maždaug 30 žmonių); 4. 4. informacinių leidinių leidimas.


Mokymas bus tęsiamas nuolat.


Lietuvos sutrikusios raidos žmonių reabilitacijos draugija, bendradarbiaujanti su Vilniaus universitetu, Lietuvos psichoteraputų asociacija, Vaikų ir paauglių psichiatrijos draugija, centru “Mažylis ir šeima” ir užsienio partneriais. Projekto vadovė – Agnė Matulaitė-Horwood.

Programos trukmė

Pradinis etapas – ketveri metai (tuo metu turėtų būti parengta pirmoji šeimos terapeutų grupė).

Finansavimas

Projektą pradiniame etape (2000 metams) parėmė Atviros Lietuvos fondas bei Niujorko Atviros visuomenės institutas, vėliau jį žadama tęsti renkant mokesčius už mokslą.

Atstovė Agnė Matulaitė – Horwood

Pamėnkalnio 19 – 8 Vilnius

Tel. (8-22) 25 08 48 El. pšt. [email protected],

[email protected]

Realibitacinė stovykla – naujas požiūris į psichosocialinę reabilitaciją Lietuvoje

Vasaros stovyklos – visame pasaulyje populiarus psichosocialinės reabilitacijos modelis. Pirmosios stovyklos Lietuvoje buvo skirtos protiškai atsilikusiems vaikams. Šiuo metu jau veikia stovyklos, skirtos psichikos ligoniams. Tačiau yra dviejų tipų vasaros stovyklos: vienos jų skirtos poilsiui, kitos – psichinei realibitacijai.

1999 metais surengėme pirmąją reabilitacijos stovyklą Lietuvoje. Joje dalyvavo 12 rimtomis smegenų ligomis (šizofrenija, depresija, organinėmis smegenų ligomis ir kt.) sergančių žmonių. Du stovyklautojai atvyko iš Lenkijos. Dauguma stovyklautojų iš Lietuvos anksčiau buvo gydęsi Lietuvos psichiatrinėse ligoninėse, taip pat “Klubo 13 ir Co” nariai. Šiam klubui vadovauja psichiatrė Danguolė Survilaitė.

Šios stovyklos metu dvylikai pacientų teko septyni pilno etato personalo darbuotojai, dvi seselės (viena iš Lenkijos ir viena iš Lietuvos), keturi psichologai (Ričardas Diržys, Elona Ilgiuvienė, Ernestas Lapinskas, Viktoras Keturakis) ir vienas meno terapeutė (Irma Barauskaitė) iš Lietuvos. Viena psichiatrių (Danguolė Survilaitė) periodiškai atvykdavo į stovyklą. Ji talkininkavo dalyvių atrankos bei pasiruošimo darbuose.

Projekto tikslai

Šio projekto tikslas – iš naujo integruoti psichinius ambulatorinius ligonius į visuomenę, sukurti psichosocialinę reabilitacijos programą darbui ateityje. Svarbu yra tai, jog psichiniai ambulatoriniai ligoniai gavo įvairiapusę – socialinę, psichologinę bei psichiatrinę - pagalbą. Šis projektas buvo orientuotas į kiekvieno individo poreikius bei diagnozę. Jis truko šešis mėnesius, įskaitant pasiruošimo, stovyklos ir baigiamuosius darbus. Manome, jog stovykla buvo viena iš svarbiausių projekto dalių. Ji truko 10 dienų.

Pagrindinis projekto tikslas - iš naujo integruoti psichinius ambulatorinius ligonius į visuomenę, kelti jų gyvenimo kokybę, todėl užsibrėžėme įvykdyti tris pagrindinius uždavinius:

1. 1. Išmokyti juos rūpintis savimi be kitų žmonių pagalbos. 2. 2. Suteikti galimybę įgyti pagrindinių socialinių įgūdžių, pvz. bendravimo, savęs

pateikimo, saviraiškos įgūdžių. 3. 3. Suteikti pagrindinės informacijos apie gyvenimą visuomenėje, pvz. kaip susirasti

darbą, kaip apginti savo teises bei kitų žinių.

Pagrindiniai projekto įgyvendinimo principai

Akivaizdu, jog psichiniai ligoniai yra sunkiai bendrauja, yra linkę būti namuose, vengia susitikimų su kitais žmonėmis. Būtent todėl visi nutarėme, jog ši stovykla turi ypač daug dėmesio skirti bendravimui. Dėl šios priežasties stovyklą pavadinome “Gyvenimas kartu”. Visi dalyviai dešimt dienų gyveno reabilitacinėje sanatorijoje neišvykdami už jos ribų, nesimatydami su šeimų nariais.

Dirbant su psichiniais ambulatoriniais pacientais tokio tipo psichosocialinėje reabilitacinėje stovykloje ypač svarbu laikytis kai kurių principų:

Visų pirma, pacientams reikėjo sukurti tinkamas sąlygas bei atmosferą, kad šie nesijaustų esą uždaryti ligoninėje. Pagrindinė idėja buvo ta, kad jie yra stovyklos šeimininkai ir joje gali daryti ką nori. Jie jokiu būdu nebuvo gydomi kaip ligoniai, tačiau turėjo atminti, jog stovykla yra skirta tam, kad jie galėtų apeiti visas ligos sukeltas kliūtis.

Antra vertus, visi turėjome sutarti dėl tam tikrų taisyklių, kurios skatintų pacientus bendrauti:

1. 1. viskas yra leidžiama, išskyrus tai, ką draudžia įstatymas ar žmogaus prigimtis, 2. 2. jei tu nori ko nors, ko neleidžia mūsų taisyklės, turi derėtis ir gauti personalo ir visos

grupės leidimą (išskyrus derybas dėl alkoholio vartojimo), 3. 3. nėra privalomi jokie užsiėmimai, išskyrus rytinius bendruomenės susitikimus, 4. 4. jei nenori lankytis užsiėmimuose (net jei šie nėra privalomi), turi tartis su užsiėmimų

vadovais, 5. 5. visi stovyklautojai poromis arba po tris turi atlikti kasdieninius stovyklos darbus –

tvarkyti aplinką, tikrinti užsiėmimų dalyvius, kurti dienraštį, organizuoti sportinę veiklą, kultūrinius vakarėlius ir kt.

Kitas gana svarbus principas – užtikrinti, jog visi rengiami užsiėmimai vyktų nustatyta tvarka. Pirmiausia – psichomotorinės pratybos (aktyvūs žaidimai, sportinė veikla bei fizinis judėjimas, kamuolio gaudymas, gaudynės, šokiai ir kt.). Antra – psichosocialinės pratybos (įvairūs visuomeniniai žaidimai, visi bendravimo pratimai). Trečia – saviraiškos užsiėmimai (tapyba, šokiai, meno terapija, poezija, dainavimas, pasakojimas apie save ir kt.).

Kitas principas – užtikrinti, jog personalo darbuotojai laisvalaikiu drauge su ambulatoriniais ligoniais aktyviai dalyvautų visuomeniniuose renginiuose. Stovyklautojai taip pat buvo kviečiami dalyvauti personalo planavimo susitikimuose.

Paskutinis principas – pasitikėjimas. Kartais būdavo labai sunku atskirti pacientų humoro jausmą nuo simptomų.

Susitarus dėl tikslų ir pagrindinių principų buvo daug paprasčiau rasti tinkamus metodus. Per gana trumpą laiką norėjome daug nuveikti, kadangi tai buvo puikios sąlygos savarankiškai ir saugiai pacientų veiklai, galimybė reflektuoti.

Efektyvumas

Stovyklos metu buvo taikoma psichoterapija, ugdomi visuomeniniai įgūdžiai, organizuojama sportinė veikla, diskusijos, žaidimai, šokiai, dainos ir kt. Visi bendri užsiėmimai, kuriems psichiniai ambulatoriniai pacientai pritarė, buvo ypač naudingi. Svarbiausia tai, jog pacientai apmąstydavo visas mūsų taikomas priemones ir jose įžvelgdavo prasmę.

Baigiantis šiai stovyklai visi dalyviai atrodė daug laimingesni nei paprastai. Jie buvo daug aktyvesni, draugiškesni, labiau linkę bendrauti, kupini entuziazmo, atviri ir sąžiningi. Remdamiesi savo stebėjimais manome, jog šių psichiatrinių metodų dėka pacientai išmoko lengviau reikšti savo jausmus. Jie neslėpė neigiamų emocijų, garsiai jas reikšdavo, ir tai labiau padėdavo jiems spręsti konfliktus nei bėgimas nuo jų. Atlikus psichometrinius tyrimus buvo nustatyta, jog pagerėjo pacientų bendravimo įgūdžiai, jie įgijo pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis. Pasak stovyklautojų, pasikeitė jų požiūris į visuomeninį gyvenimą, kitus žmones bei save.

Kokie tokių stovyklų pranašumai? Visų pirmiausia, asmenys, turintys rimtų bendravimo sunkumų, patenka į situacijas, kai būna priversti susikurti savo bendruomenę ir įsipareigoti jai. Tai - tik trumpas, saugus 10 dienų eksperimentas, kuriuo pacientai gali vadovautis kasdieniniame gyvenime. Antra, stovyklos metu pacientams pateikta svarbi informaciją apie žmogaus teises,

įsidarbinimą ir pan. Trečia, šiems dideliems pokyčiams prireikė labai nedaug laiko. Kadangi stovyklos bendruomenė buvo gana maža, pacientai itin aktyviai dalyvavo užsiėmimuose. Tai būtų buvę sunkiau įgyvendinti, jei grupė rinktųsi kartą per savaitę.

Projekto tęsimas

Šiais metais kreipėmės į Atviros Lietuvos fondą dėl naujos finansinės paramos. Šį kartą norime surengti psichosocialinę reabilitacinę stovyklą psichiniams ligoniams iš įvairių savarankiškų grupių.

Finansinė parama

Stovykla buvo finansuojama pagal Europos Komisijos PHARE Lien programą.

Atstovas Ričardas Diržys,

Socialinių ir psichologinių paslaugų centro direktorius Socialinių ir psichologinių paslaugų centras

A. Jakšto 9 – 12 LT – 2001 Vilnius

Tel. (8-22) 61 88 74, (8-22) 62 30 87


Savanorių švietėjiškos veiklos organizavimas

Ją sudaro seminarai: "Bendravimo įgūdžių mokymo ir priklausomybės ligų prevencijos seminarai" ir "Svaiginančių medžiagų prevencinės stovyklos"

Programų sritis

Prevencinės, visuomenės švietimo ir mokymo.

Programų tikslai ir esmė

Vykdyti narkomanijos ir alkoholizmo prevenciją įtraukiant jaunimą į švietėjišką veiklą, aiškinant apie svaiginančių medžiagų žalą. Padėti jauniems žmonėms išvengti kai kurių paauglystės problemų, vystyti sugebėjimą efektyviai pagelbėti sunkumų turintiems draugams, rasti tinkamų būdų, kaip pasirūpinti savimi, pagerinti tarpusavio bendravimą mokykloje ir bendruomenėje.

Seminarų ir stovyklų metu jaunimas (moksleiviai, studentai) yra mokomas bendravimo įgūdžių, didesnio pasitikėjimo savimi ir kitais, skatinamas domėjimasis aplinkinių problemomis, iniciatyva ir kūrybiškumas ieškant būdų, kaip sudominti ir efektyviai informuoti savo bendraamžius apie svaiginančias medžiagas, jų žalą, sveiką gyvenimo būdą. Vystomas sugebėjimas pastebėti žmones, kurie turi didelių problemų (depresija, narkotinių medžiagų vartojimas) ir juos nukreipti pas galinčius padėti specialistus, skatinamas jautrumas vienišų ir sunkumų turintiems žmoniėms. Siekiama, kad jaunimas aktyviau įsitrauktų į bendruomenės gyvenimą.

Kaip vykdomos programos

Šių tikslų siekiama pravedant seminarus ir stovyklas moksleiviams bei DPJC savanoriams.

Bendravimo įgūdžių mokymo ir priklausomybės ligų prevencijos seminarai vyksta savaitgaliais, kartą per 1 - 2 mėn. Juose dalyvauja nuo 20 iki 30 jaunų žmonių. Seminarai labiau skirti vyresniųjų klasių moksleiviams bei studentams.

Tai programa, kuri moko bendraamžius pagelbėti draugams. Jų metu mokomasi išklausyti, bendravimo įgūdžių, pagalbos suteikimo būdų esant kritinėms situacijoms; kartu su bendraamžiais nustatomi pagalbos šaltiniai mieste ir šalyje, įgyjama žinių apie svaiginančias medžiagas, jų žalą, priklausomybės ligas ir dėl jų kylančias problemas. Stiprinamas pasitikėjimas savimi ir kitais žmonėmis, skatinamas iniciatyvumas, kūrybiškumas, atsakomybė.

Darbas vyksta mažose grupelėse paskaitų forma, žaidžiami vaidmeniniai žaidimai, mokomasi padėti kitiems, dirbama komandiniu būdu. Programa seminaro metu nuolat tikrinama, kad atitiktų dalyvių poreikius.

Svaiginančių medžiagų prevencijos stovyklos paaugliams vyksta 2 kartus per metus po 3 paras, savaitgaliais, neišeinant iš stovyklos teritorijos. Dalyvauja apie 60-70 žmonių. Organizuojama bendra veikla ir darbas grupelėse, kurioms vadovauja du jauni žmonės. Vedami mini seminarai įvairiomis temomis: ''Tarpusavio santykiai'', ''Priklausomybės ligos'', ''Stresai'' ir kt. Stovyklų metu paaugliai įgyja žinių apie narkotines medžiagas, jų poveikį jaunam organizmui, vaizdinių priemonių, vaidinimų pagalba akivaizdžiai įsitikina nikotino žala, atkreipia dėmesį į narkotikų neigiamą poveikį šeimos mikroklimatui ir kiekvienam asmeniui individualiai. Stovyklose paaugliai išmoksta atsilaikyti neigiamam bendraamžių spaudimui ir atsisakyti žalingos veiklos. Taip pat stovyklose dalyvaujančių

bendraamžių, vadovų pavyzdys skatina sveikai gyventi. Stovykloje paaugliai įsitikina, kad visiškai įmanoma nuoširdžiai bendrauti ir linksmintis be alkoholio, tabako ir kitų narkotinių medžiagų, susiranda naujų draugų, mokosi pasitikėti savimi bei teigiamais būdais išreikšti save.

Prieš seminarus ir stovyklas organizuojami parengiamieji kursai, kurių metu savanoriai įgyja žinių ir įgūdžių darbui su bendraamžiais.

Po seminarų ir stovyklų dalyviai gali įsijungti į DPJC veiklą, pasirinkdami norimą programą: “Gailestingumo darbų” (pagalba seneliams), “Jaunimo linijos” (bendraamžių konsultacijos telefonu), “Jaunimo vadovų” (darbas su vaikais vasaros stovyklose ar su paaugliais savaitgaliais), “Natūralaus pagalbininko” (įgytas žinias ir įgūdžius panaudos vesdami seminarus bendraamžiams), “Sniego gniūžtės” (skelbs sveikos gyvensenos idėjas organizuodami prevencines stovyklas paaugliams), “Vyresniųjų draugų” (tobulins savo bendravimo įgūdžius bendraudami su vaiku iš nepilnos šeimos). Vedama bendravimo grupė jaunimui, nepasirinkusiems DPJC programų. Jų metu dirbama mažose grupelėse, taikomi seminaruose ir stovyklose išmokti įgūdžiai, gilinamasi į išklausytas temas, ieškoma būdų, kaip sudominti ir efektyviai informuoti savo bendraamžius apie svaiginačių medžiagų žalą.

Programų efektyvumas

Nuo 1996 m. iki 1999 m. pabaigos buvo pravesti 33 bendravimo įgūdžių ir priklausomybės ligų prevenciniai seminarai, kuriuose dalyvavo 735 dalyviai. Seminarus vedė 95 savanoriai ir DPJC darbuotojai. Nuo 1997 m. iki 1999 pabaigos pravestos 5 “Svaiginančių medžiagų prevencijos” stovyklos, kuriose dalyvavo 262 paaugliai ir 8 suaugusieji. Stovykloms vadovavo 74 savanoriai.

Dalyviai įvertinimo anketose seminarų ir stovyklų naudingumą, temų aktualumą įvertino (1-5 balų sistema) 70% - labai gerai, 30% - gerai. Dalyviai sakė, kad vertingiausia buvo išmokti bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir kitais bei sužinoti apie supančias ir savo šeimų problemas: alkoholizmą, narkomaniją, prievartą, netektis, savižudybes ir kt. bei kaip padėti savo bendraamžiams spręsti šias problemas, kur kreiptis pagalbos.

Programų tęstinumas

Specialiuose kursuose paruošti jauni žmonės toliau ves seminarus ir stovyklas savo bendraamžiams, DPJC savanoriams bei Klaipėdos m. mokyklų moksleiviams. Po seminarų ir stovyklų dalyviai rinksis į bendravimo grupes, kur galės tobulinti bendravimo įgūdžius, gilintis į jų aplinkos problemas, ieškos efektyvių būdų, kaip informuoti savo bendraamžius apie svaiginančių medžiagų žalą, priklausomybės ligas ir dėl to kylančias problemas (įv. krizes, savižudybes ir kt.).

DPJC paruošti savanoriai jau veda stovyklas ir seminarus Šiauliuose, Biržuose, Šilutės rajone (Pagėgiuose), Lenkijoje, Brazilijoje (Pietų Amerikos lietuvių bendruomenei). Numatoma vesti prevencines stovyklas bei seminarus kaimo jaunimui, kuriam šiuo metu ypač trūksta didesnio dėmesio, bendradarbiavimo, informacijos ir kitokios paramos iš miesto bendraamžių. Ši akcija vadinsis ''Miesto jaunimas - kaimo jaunimui''.

Programų vykdytojai

Vaida Laureckytė - KU PF socialinės pedagogikos IV k. studentė, DPJC soc.pedagogė;

Vytas Rašinskas - Klaipėdos aukštesniosios technikos mokyklos II k.studentas, DPJC savanoris;

Virginija Balsytė - KU PF vaikystės pedagogikos ir katechetikos bakalaurė, ''Vyturio'' vid. m. pedagogė, DPJC savanorė;

Regina Jonušienė - baigusi Vilniaus universitete psichologijos specialybę, Klaipėdos m. mokyklų pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, “Vyresniųjų draugų” programos koordinatorė, DPJC psichologė.

Programų trukmė

Programos tęstinės. Darbas vyksta šiomis kryptimis:

Intensyvus stovyklų ir seminaro vedančiųjų apmokymas;

Seminarų (kas 1-2 mėn. po 3 d.) ir stovyklų (2 k. per metus po 3 paras) organizavimas ir vedimas, bendravimo grupės susirinkimai (1 k. per mėn.), stovyklų ir seminaro vadovų susirinkimai (kartą per sav.)

Finansavimas

Programas remia: VJRT, Klaipėdos m. savivaldybė, Šv.Juozapo darbininko bažnyčia, USAID, JAV - Vyskupų konferencija - OACCCEE, Olandija - VSW, Šveicarija - Wettingen parapija ir kt.

Atstovai Vaida Laureckytė ir Vytautas Rasinskas,

Programos koordinatoriai Dvasinės pagalbos jaunimui centras

Smiltelės g. 27 LT – 5815 Klaipėda

Tel.: (8-26) 36 04 11 Faks. (8-26) 36 04 12 El. pšt. [email protected]

Socialinė parama bendruomenėje: užimtumo (dienos) centrų žmonėms, turintiems psichikos negalią, Vilniuje

kūrimas

Problemos esmė

Vilniaus m. Socialinės paramos centro organizuojama socialinė pagalba neįgaliems žmonėms ir vienišiems seneliams praktiškai nepasiekdavo sutrikusios psichikos asmenų. Šie žmonės dėl savo specifinės patologijos buvo sunkiai prieinami seniūnijų socialinių darbuotojų globai. Be to, iki 1999 metų savivaldybių socialinės paramos centrų nuostatuose buvo įrašyta, kad socialinės paslaugos namuose teikiamos neįgaliems žmonėms, išskyrus sergančius psichikos ligomis. Vilniaus mieste susiformavo dalis socialiai neprisitaikiusių gyventojų, turinčių psichikos sutrikimų ir nesugebančių spręsti savo socialinių problemų: ginti savo pilietinių teisių ir orumo, bendrauti visuomenėje, realizuoti savo galimybes, dirbti, kai kuriais atvejais - apsitarnauti.

1999 m. kovo 30 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 31 “Dėl metodinės medžiagos socialinių paslaugų namuose organizavimo patvirtinimo” pirmą kartą paslaugų gavėjais, turinčiais gauti specialiųjų įstaigų ir tarnybų pagalbą namuose, buvo įvardyti žmonės, sergantys psichikos ligomis. Socialinės paramos centro vadovai nusprendė, kad dienos centras “Šviesa” galėtų išsiaiškinti sutrikusios psichikos žmonių poreikius ir organizuoti jiems reikalingą pagalbą, nes turi 7 metų darbo patirtį su žmonėmis, turinčiais protinę negalią. Įvykus dienos centro reorganizacijai, 1999 m. balandžio 1 d. patvirtinto metų biudžeto ribose buvo įkurta socialinės paramos tarnyba.

Tikslai ir uždaviniai 1. 1. organizuoti pagalbą sutrikusios psichikos žmonėms ir jų šeimoms; 2. 2. gerinti jų gyvenimo kokybę; 3. 3. spręsti jų užimtumo ir savęs realizavimo klausimus; 4. 4. stiprinti jų sugebėjimus prisitaikyti prie aplinkos, padėti jiems integruotis į

visuomenę; 5. 5. plėsti socialines paslaugas bendruomenėje; 6. 6. formuoti demokratiškos visuomenės humanišką požiūrį į šiuos asmenis.

Tarnyboje dirba 5 socialiniai darbuotojai. Vienas darbuotojas turi socialinio darbo magistro išsilavinimą, vienas – aukštąjį ekonominį, vienas – aukštąjį tiksliųjų mokslų ir vienas – aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą. Visi jie išklausė 60 val. psichiatrijos kursą socialiniams darbuotojams, patirties sėmėsi Lenkijoje Varšuvos apskrities Legionavo miesto socialinės pagalbos skyriuje.

Socialinės paramos tarnyboje darbas organizuojamas komandinio darbo principu. Komandoje dirba psichiatras, socialiniai darbuotojai, kurie glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus m. seniūnijų vyresniaisiais inspektoriais ir socialiniais darbuotojais. Psichiatras konsultuoja tarnybos socialinius darbuotojus ir esant būtinybei susitinka su paslaugų gavėjais bei jų šeimos nariais.

Tarnybos socialiniai darbuotojai informuoja ir konsultuoja paslaugų gavėją apie socialinę paramą, paslaugas, socialinių paslaugų įstaigas, įstatymus. Kartu su paslaugų gavėju ir jo šeimos nariais sprendžiamos jų problemos, iškilę konfliktai su kaimynais. Teikiant pagalbą koordinaciniai veiksmai kiekvienu konkrečiu atveju aptariami tarnybos ir seniūnijos socialinių darbuotojų susitikime. Nuveikto darbo analizė ir tolesnio darbo kryptys numatomos bendruose susirinkimuose.

Vilniaus m. Socialinės paramos centras pateikė 187 sutrikusios psichikos žmonių sąrašą. Per 1999 05 01 –2000 03 01 laikotarpį tarnybos darbuotojai aplankė visus šiuos žmones. 20 iš jų pasakė, kad su savo problemomis jie susitvarko patys, dalis neįsileido į namus, dalis buvo išvykę. 126 asmenys sutiko bendrauti su socialiniais darbuotojais ir užpildė paslaugų gavėjų poreikių anketas. Daugumos jų vienintelis pragyvenimo šaltinis yra invalidumo pensija, todėl pagrindiniai yra materialiniai poreikiai ( pašalpos, daviniai, apranga, avalynė ). Jie yra įsiskolinę už butus. Šiems žmonėms trūksta paslaugų namuose. Yra didžiulis darbo ir užimtumo poreikis.

Buvo atliktas tyrimas apie tarnybos veiklos efektyvumą. Į anketos klausimus atsakė 30 respondentų, tai sudaro 25% visų paslaugų gavėjų, iš jų 19 moterų, 11 vyrų.

Tyrimas parodė, kad dauguma respondentų (67%) pripažįsta, kad tokia tarnyba reikalinga ir kad dėl jos pagerėjo jų gyvenimo kokybė: patenkinami informavimo, konsultavimo, bendravimo, materialiniai poreikiai. Beveik visi respondentai (83%) pareiškė, kad ateityje kreipsis į šią tarnybą konsultuotis įvairiais probleminiais klausimais.

Taip pat 83% pritarė užimtumo (dienos) centrų steigimui, nes nori būti naudingi sau ir kitiems.

Taigi bendradarbiaujant su socialinės paramos centrų vyr. inspektoriais atsirado (kol kas) 3 užimtumo (dienos) centrai, kurie centre “Šviesa”, Naujininkuose ir Žirmūnuose pradėjo veikti nuo 2000 m. gegužės 1 d.

Projekto uždaviniai 1. 1. Palaipsniui siekti didesnio ir tinkamesnio socialinio prisitaikymo visuomenėje. 2. 2. Skatinti užimtumo ( dienos ) centrų lankytojus bendrauti tarpusavyje, padėti vienas

kitam. 3. 3. Padėti lankytojams atskleisti savo sugebėjimus ir sudaryti galimybes tobulėti.

Darbo planas ir metodika

Centre “Šviesa”, Naujininkų ir Žirmūnų seniūnijų patalpose susitikinėti 2 kartus per savaitę po 3 val.

Susitikimų su lankytojais metu kartu su savanoriais vyksta individuali ir grupinė terapija, problemų aptarimas, muzikos klausymas, kino filmų peržiūra. Planuojami dailės, medžio darbų, judesio, poezijos būreliai. Aptariamas filmų, teatrų repertuaras, planuojamas parodų lankymas, išvykų ir švenčių organizavimas, žurnalo leidimas.

Šiuos centrus, kaip ir tarnybą, remia farmacijos firma “Jannsen-Cilag”, kuri skyrė lėšų tarnybos patalpų remontui ir įrangai.

Vertinimo metodai

Stebėjimas, apklausos, anketavimas.

Įvertinimas ir išvados

Kadangi sutrikusios psichikos žmonių vienas iš svarbiausių poreikių yra užimtumas, todėl manome, kad reikia kurti užimtumo ( dienos ) centrus. Šiuo metu Lietuvoje yra 29 dienos centrai žmonėms, turintiems protinę negalią, ir nei vieno dienos centro žmonėms, turintiems psichikos negalią. Net profesionaliausia psichiatrinė reabilitacija nepadės žmogui, jei jam nebus sudarytos sąlygos gyventi pilnavertį gyvenimą bendruomenėje. Dėl lėšų trūkumo dabar galima steigti užimtumo ( dienos ) centrus seniūnijų patalpose tiek Vilniuje, tiek ir kituose miestuose. Iš pradžioje

užtektų ir vieno kabineto, kuriame tarnybos socialinis darbuotojas organizuotų susitikimus su sutrikusios psichikos žmonėmis, kartu su jais planuotų ir organizuotų dienos veiklą ir laisvalaikį.

Atstovė Ona Eigirdienė,

Dienos centro “Šviesa” direktorė Dienos centras “Šviesa”

Vilniaus socialinės paramos centras Baltasis skg. 3a

LT - 2007 Vilnius Tel. /faks. (8-22) 22 15 78

Stresų profilaktika, konfliktų prevencija ir atsipalaidavimo menas pedagogų kolektyvuose bei jų santykiuose su mokinių tėvais

Programa prevencinė.

Per pastaruosius metus visuomenėje įvyko nemažai socialinių ir ekonominių permainų,kurios vienaip ar kitaip paveikė žmones, neaplenkė ir pedagogų bei mokinių. Įsikūrus rajone Psichikos sveikatos centrui atsirado didesnė galimybė bendrauti su rajono pedagogais. Centro darbuotojams dažnai tenka dalyvauti pedagogų seminaruose kaip lektoriams, jų keliamos problemos yra žinomos. Kasmet daugėja pedagogų, besikreipiančių į medikus dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Pastaruoju metu veikiant įvairiems stresams padaugėjo besikreipiančių į Psichikos sveikatos centrą pedagogų skaičius, kuriems diagnozuojami įvairūs depresiniai sutrikimai. Programoje pagrindinis dėmesys skiriamas depresijos, nerimo, neurozinių sutrikimų profilaktikai.

Programa moderni, nes anksčiau nebuvo dirbama su pedagogais siekiant juos išmokyti sumažinti stresorių poveikį, spręsti konfliktines situacijas savo kolektyve, santykiuose su mokiniais bei jų tėvais.

Programa nukreipta į visose rajono mokyklose dirbančius pedagogus. Žmonių, dalyvaujančių programoje, skaičius gali keistis.

Akmenės rajone gyvena 52 % socialiai remtinų žmonių. Daugelio besimokančių vaikų tėvai – bedarbiai. Šiose šeimose dažnai iškyla konfliktų. Pedagogų kolektyvuose daugiausiai dirba moterys. Statistikos duomenimis nuo depresinių sutrikimų dažniausiai kenčia moterys. Taigi pedagogams gresia žymiai didesnė rizika susirgti depresiniais bei neuroziniais susirgimais. Vykdant programą daugelį problemų, iškylančių pedagogų kolektyvuose, būtų galima išspręsti.

Programa ilgalaikė. Ji bus tęsiama koreguojant jos turinį bei užsiėmimų formas.

Programos vykdytojas - Akmenės rajono psichikos sveikatos centras.

Programos trukmė. 1999m. IV ketvirtis, 2000 m.I –IV ketvirtis ir toliau.

Finansavimas - rajono savivaldybės skiriamos lėšos (bendruomenės sveikatos fondo lėšos), lėšos, gaunamos iš sveikatos programų rėmimo fondo.

Programos tikslas - psichikos sveikatos centre įkurti psichologinę konsultacijų tarnybą, ruošiančią mokytojus savanorius, galinčius suteikti psichologinę pagalbą dvasinių krizių ištiktiems kolegoms. Į psichiatrus kuklinamasi kreiptis dėl tos stigmos, kuri lydi šią specialybę, todėl ištikus dvasinei krizei, kol nereikalinga specialisto pagalba, geriausiai gali padėti šalia dirbantis kolega, turintis specialų pasiruošimą. Programa skirta įvairių specialybių pedagogams, bet pageidautini tikybos mokytojai.

Atstovas Vytautas Bartkevičius,

Psichikos sveikatos centro direktorius Akmenės raj. psichikos sveikatos centras

Respublikos 11A Naujoji Akmenė

Tel. (8-295) 5 68 48 Faks. (8-295) 5 68 48

Suomijos – Lietuvos psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa 1998 – 2000 m.

Ilgus dešimtmečius Lietuvos psichiatrija buvo vystoma gana vienpusiškai, remiantis Maskvos diktuota biologine kryptimi, neatsižvelgiant į socialinių bei psichologinių faktorių įtaką. Moksliškai pagrįstos psichoterapijos mokymo sistemos iš viso nebuvo. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos psichiatrija pradėjo keistis bandydama artėti prie Europos tradicijų ir standartų. Psichoterapijos mokymas tapo labai svarbia dalimi, tačiau Lietuvoje nebuvo tam mokymui paruoštų specialistų.

1997m.rudenį grupė Lietuvos psichiatrų kreipėsi į Suomijos psichiatrų draugiją prašydama pagalbos organizuoti psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programą Lietuvoje. Suomija buvo pasirinkta dėl to, kad 1990m. penki Lietuvos specialistai išvyko į Helsinkį studijuoti psichoanalizės ir po kelių metų baigė studijas, atitinkančias tarptautinius standartus.

Suomijos psichiatrų draugija sutiko padėti organizuojant mokymo programą Vilniuje. Iš Suomijos psichiatrų draugijos bei Lietuvos psichiatrų asocijacijos atstovų buvo sudaryta darbinė grupė, atsakinga už mokymo programą.

Mokymo programos struktūra ir turinys

Mokymo programos principai yra analogiški Suomijoje jau apie 30 metų veikiančiai psichiatrų mokymo programai, atitinkančiai Suomijoje psichoterapijai keliamus reikalavimus bei suteikiančiai psichoterapeuto kvalifikaciją.

Ši mokymo programa yra individualios psichoanalitinės psichoterapijos mokymas, besiremiantis dinaminiu požiūriu į psichopatologiją, jos priežastis bei gydymo principus.

Programa sudaryta iš trijų dalių:

1. 1. teorinė dalis – 200 val. 2. 2. asmeninė mokomoji terapija – 50 val. 3. 3. darbas su pacientais supervizoriui prižiūrint - 50 val. individualių supervizijų bei 150

val. grupinės supervizijos.

Teorinė dalis

Programos teorinė dalis realizuojama seminarų forma. Seminarai vyksta reguliariai, kartą per mėnesį ir trunka dvi dienas. Iš viso per trejus metus numatyti 25 seminarai. Jų metu vyksta mokslinės literatūros aptarimai bei diskusijos remiantis teorine bei klinikine medžiaga. Mokymo programos pabaigoje yra numatyta teorinės dalies įsisavinimo patikrinimas raštu – egzamino analogas.

Teorinė dalis sudaryta iš kelių komponentų.

1. 1. Asmenybės struktūra ir raida: • • -klasikinė psichoanalitinė teorija bei jos modifikacijos, • • -šiuolaikinės psichoanalitinės teorijos bei kryptys, • • -psichoanalitinis asmenybės raidos supratimas, • • -kertinės psichoanalitinės teorijos sąvokos.

2. 2. Psichopatologija: • • -klasikinis psichoanalitinis patologijos modelis, • • -intrapsichinio konflikto samprata,

• • -konflikto ir deficito koncepcijos, • • -objektiniai ryšiai ir jų patologija, • • -dinaminė įvairaus lygio patologijos (neurozės, asmenybės patologija,

psichosomatiniai sutrikimai, psichozės) samprata. 3. 3. Psichoterapijos tikslai ir gydymo metodai:

• • -paciento diagnostika, dinaminis įvertinimas, • • -terapijos sutartis, psichoterapinio darbo rėmai, • • -psichoterapinis procesas, • • -perkėlimas, kontrperkėlimas, pasipriešinimas, • • -psichoterapinės intervencijos, jų parinkimas pagal patologijos gilumą, • • -atskleidžiančioji ir palaikomoji terapija, • • -psichoterapijos vertinimas, • • -pabaiga.

Asmeninė terapija Programos turinį koordinuojanti grupė atsižvelgdama į realias šiuo metu Lietuvoje esančias

aplinkybes bei ankstesnį Suomijos ir kitų Europos šalių patyrimą pradedant įtvirtinti standartizuotas mokymo programas nusprendė įvesti 50 val. asmeninės terapijos ribą. Kiekybiškai tai yra žymiai mažesnis reikalavimas negu Suomijoje ir kitose EB šalyse, tačiau kokybiniai reikalavimai asmeniniams terapeutams yra analogiški - t. y. psichoanalitiko (IPA nario) kvalifikacija.

Darbas su pacientais prižiūrint supervizoriui Į programą įeina klinikinis darbas su pacientais prižiūrint supervizoriui.

Reikalavimai - 2 tęstiniai ilgalaikės psichoanalitinės psichoterapijos atvejai. Pacientas supervizuojamas pas tą patį supervizorių, kad mokinys geriau suprastų psichoterapinį darbą bei jo dinamiką. Bendras individualių supervizijų skaičius – 50 val. Papildomai programos dalyviai aptaria savo gydomus pacientus grupinėse supervizijose – 150 val. Bendras supervizijų skaičius – 200 val.

Programos vykdytojai Psichoanalitinės psichoterapijos programos mokytojais dirba psichoanalitikai, Suomijos

psichoanalizės draugijos (IPA) nariai, turintys ilgą klinikinį psichiatrinį bei psichoterapinį patyrimą: Eva - Maija Paakkinen (Helsinkis, Suomija), Levas Kovarskis (Helsinkis, Suomija), Stasė Meškaukienė (Vilnius), Rimvydas Augis (Klivlendas, JAV).

Kadangi trys programoje dalyvaujantys mokytojai yra lietuviai, įgiję psichoanalitinį išsilavinimą Helsinkyje, Lietuvos psichiatrai didžiąją programos dalį gali eiti gimtąja kalba.

Programos dalyviai: 9 gydytojai, Lietuvos psichiatrų asocijacijos nariai.

Atsakingasisi organizatorius: Suomijos psichiatrų draugija.

Pagrindinis rėmėjas - Suomijos Sveikatos ir Socialinė Ministerija.

Programą numatoma baigti iki 2000 12 31. Atstovė

Stasė Meškauskienė, Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) Psichoanalitinės psichoterapijos sekcijos pirmininkė

Vasaros 5 LT – 2055 Vilnius

Tel. (8-22) 31 47 15 Faks. (8-22) 61 77 44


Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" Vilniaus padalinio

Šeimos paramos centro programa

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" Vilniaus padalinio Šeimos paramos centro vykdoma programa siekia normalizuoti sutrikusios raidos ir psichikos žmonių bei jų šeimų gyvenimą. Šeimos paramos centro programa struktūrizuojama: bus teikiama pagalba šeimai kaip socialiniam vienetui, kiekvienam atskiram jos nariui.

Siekiant įgyvendinti programos tikslus, bus bendradarbiaujama su specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros, švietimo, globos, rūpybos, vaiko teisių apsaugos sistemoje, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis psichikos sveikatos srityje, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo institucijų dėstytojais ir studentais, savivaldos struktūromis, atsakingomis už minėtų asmenų grupių pagalbos teikimą, - tokiu būdu užtikrinant kompleksinę, t.y. visa apimančią pagalbą šeimai, auginančiai ir globojančiai sutrikusios raidos ar psichikos asmenį.

Programos apimtis 1. 1. bendrijos "Viltis" nariai - šeimos, globojančios proto negalios žmones. 2. 2. Vilniaus gyventojai, globojantys sutrikusio elgesio vaikus ir suaugusius.

Tikslai 1. 1. Dalyvauti kuriant socialinių tarnybų ir paslaugų infrastruktūrą Vilniaus mieste. 2. 2. Suteikti proto negalios žmonėms galimybę išmokti gyventi šeimoje, bendruomenėje. 3. 3. Sudaryti šeimai sąlygas susitaikyti su vaiko negalia, išmokti su ja gyventi. 4. 4. Kuriant socialinę miesto infrastruktūrą glaudžiai bendradarboiauti su savivaldos

institucijomis, miesto specialistais, dirbančiais proto negalios srityje. 5. 5. Užtikrinti proto negalios žmonių socialinį saugumą, tenkinant emocinius,

psichologinius, higieninius ir kt. jų poreikius. 6. 6. Konsultuoti asmenis (jų šeimos narius), turinčius psichikos sveikatos sutrikimų.

Uždaviniai 1. 1. Organizuoti mobilią multidisciplininę komandą į darbą įtraukiant savanorius. 2. 2. Sudaryti šeimoms, globojančioms proto negalios žmones, sąlygas gyventi saugioje ir

remiančioje socialinėje aplinkoje. 3. 3. Organizuoti tėvų ar globėjų paramos grupes. 4. 4. Organizuoti mokomuosius kvalifikacijos kėlimo seminarus atskirų veiklos sričių

specialistams, dirbantiems su sutrikusios raidos ir psichikos asmenimis. 5. 5. Organizuoti mokomuosius seminarus šeimos nariams ar globėjams bei sutrikusios

raidos ir psichikos asmenims, mokyti juos tapti aktyviais reabilitacijos proceso dalyviais. 6. 6. Ieškoti globėjų proto negalios žmonėms, netekusiems tėvų. 7. 7. Ugdyti proto negalės žmonių socialinius įgūdžius, tokiu būdu rengiant juos

bendruomeninėms įstaigoms. 8. 8. Organizuoti sutrikusio intelekto vaikams ir suaugusiesiems grupinius ir individualius

užsiėmimus, mokyti juos socialinių įgūdžių. 9. 9. Organizuoti proto negalios žmonių grupių išvykas į miestą, gamtą, įvairias įstaigas,

teatrus, muziejus, tokiu būdu supažindinti juos su socialine miesto aplinka, mokyti joje elgtis.

10. 10. Teikti psichologinę pagalbą šeimoms, globojančioms sutrikusios raidos ir psichikos žmones.

11. 11. Individualiai konsultuoti šeimos narius centre ir namuose. 12. 12. Teikti socialinio darbuotojo, psichologo, gydytojo neurologo, gydytojo psichiatro,

kineziterapeuto ir kitų specialistų konsultacijas centre bei namuose. 13. 13. Organizuoti paskaitas ir seminarus šeimų nariams jiems rūpimais klausimais. 14. 14. Informuoti tėvus apie ugdymo reikšmę mažamečiams vaikams su negalia. 15. 15. Tarpininkauti tarp institucijų ir klientų ieškant specialios įstaigos ar kitokios

pagalbos konkrečiam klientui.

Programos objektai 1. 1. Sutrikusios raidos ir psichikos asmenys. 2. 2. Minėtų asmenų tėvai, globėjai ar kiti šeimos nariai. 3. 3. Mažamečiai sutrikusios raidos vaikai, jų tėvai ir globėjai. 4. 4. Asmenys, turintys elgesio, mokymosi, emocinių sutrikimų.


Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" Vilniaus padalinio Šeimos paramos centras.

Centro finansavimas

Vilniaus m. Socialinės rūpybos, globos ir pašalpų centro lėšos,

Invalidų integracijos programos lėšos.

Centro darbuotojai 1. 1. Vadovas, 2. 2. 2 socialiniai darbuotojai, 3. 3. socialinis darbuotojas, vykstantis į namus, 4. 4. socialinis darbuotojas konsultantas, 5. 5. soc. pedagogas, 6. 6. psichologas.

Atstovė Gitana Kuzmaitė,

Šeimos paramos centro vadovė Šeimos paramos centras

Vytenio 37 2006 Vilnius

Tel. (8-22) 33 47 08 Faks. (8-22) 33 47 14

Šiaulių psichiatrijos ligoninės psichosocialinės reabilitacijos programa

Patvirtinta 1998 09 08 ŠPL direktoriaus E. Mikaliūno.

Recenzuota SAM vyr. psichiatro R. Milašiūno, LR Seimo nario R. Aleknos, Nacionalinės sveikatos tarybos nario D. Pūro.

Programos pristatymas

Nėra tokio vaisto, kurį išgėrus visiškai atsistatytų pažeista žmogaus psichika. Psichiatrijos specialistai padeda susirgusiam išbristi iš krizės, tačiau, jei po ligos pasilieka pakenkimas ar negalia – būtina diferencijuota ir ilgalaikė reabilitacija.

Reabilitacijos tikslas – sumažinti pakenkimo, negalios lygį, pagerinti asmens funkcionavimą, išvengti antrinio luošumo, padėti klientui adaptuotis bendruomenėje, maksimaliai pagerinti gyvenimo kokybę.

Projektas paruoštas apibendrinus mūsų ligoninės pacientų reabilitacijos ir personalo mokymo patirtį bei susipažinus su kitų Europos šalių patirtimi.

Lietuvoje būtina skubiai paruošti valstybinę psichiatrijos pacientų reabilitacijos programą, kuriai būtų numatytas finansavimo mechanizmas. Galbūt ši programa paskatins valstybinio projekto atsiradimą.

Programos atsiradimo prielaidos

Lietuvoje jau keletą metų vyksta socialiniai ir ekonominiai persitvarkymo procesai. Jų metu labiausiai nukenčia žmonės, turintys fizinę ar psichinę negalią.

Medicinos pažanga, dėl kurios vis daugiau žmonių išlieka gyvi po sunkių traumų ar ligų, ilgėjantis gyventojų vidutinis amžius lemia tai, kad daugiausia sergama lėtinėmis ligomis, kurių gydymo efektyvumas žymiai mažesnis negu ūminių ligų.

Medicinos darbuotojams vis dažniau tenka susidurti su žmonių sveikatos problemomis, kada ilgiau sutrikdomos biosocialinės ar psichosocialinės funkcijos ir pacientai tampa neįgalūs. Įvairiose šalyse pagal PSO duomenis neįgalieji sudaro 10-15% visų gyventojų, iš jų 2/5 – žmonės su psichine negalia. Todėl nenuostabu, kad lėtinės psichinės ligos ir su jomis susijusi negalia, jų gydymas ir reabilitacija susilaukia vis daugiau medicinos darbuotojų, mokslininkų, psichinės sveikatos priežiūros tarnybų, visuomeninių organizacijų dėmesio.

PSR programos ilgalaikiai (strateginiai) tikslai 1. 1. Siekti žmonių su psichine negalia gyvenimo kokybės optimizavimo. 2. 2. Sumažinti žmonių su psichine negalia stigmą. 3. 3. Žmones su psichine negalia integruoti į visuomenę. 4. 4. Siekti žmonių su psichine negalia lygiateisiškumo ir vienodų galimybių. 5. 5. Ugdyti žmonių su psichine negalia individualumą ir savarankiškumą. 6. 6. Sumažinti žmonių su psichine negalia invalidumą.

PSR programos esmė

Asmenims dėl psichinės ligos daugiau ar mažiau sutrinka optimalus funkcionavimas visuomenėje. Sutrikus kai kurioms funkcijoms sumažėja galimybė atlikti tam tikrą veiklą, susilpnėja įgūdžiai, todėl dažnai žmogus nebegali atlikti jam įprastų rolių. Dar daugiau, sunkiems psichiniams ligoniams taikant vien tik medikamentinį gydymą, negalia veda prie invalidumo. Asmenys netenka galimybės dirbti, mokytis, pilnavertiškai bendrauti, tvarkytis savo buitį ir t.t. Tačiau šalia gydymo taikant ir psichosocialinę reabilitaciją, kuri apima kliento įgūdžių ir aplinkos paramos vystymą, klientams atsiranda galimybių daugiau ar mažiau nepriklausomai funkcionuoti.

Klinikinis gydymas yra sukoncentruotas į simptomų sumažinimą ar pašalinimą, reabilitacija – į negalią ir socialinį invalidumą. Reabilitacijoje yra įvertinami ne tik individo trūkumai, bet ir privalumai. Panaudojant asmens individualius funkcinius ir socialinius išteklius galima atstatyti ir lavinti tai, ko asmuo neteko dėl ligos.

Reabilitacija ir gydymas papildo vienas kitą, todėl jie abu turi būti idealiai suderinti.

PSR programos taikymo organizavimas

Svarbiausias ligoninės uždavinys – gydyti medikamentais ir alternatyviais metodais, reabilituoti ir pagal galimybes padėti resocializuoti psichiškai neįgalius žmones.

Kad reabilitacija būtų efektyvi, yra svarbūs geri kontaktai tarp paciento ir personalo, tačiau ne mažiau svarbūs geri profesionalų tarpusavio ryšiai. Taigi ŠPL jau kelerius metus profesionalai dirba komandinio darbo principu.

PSR dalyvauja psichiatrai, psichiatrijos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, soc. darbuotojai, psichologai, kurie nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose projektuose.

Efektyvi PSR neįmanoma be aktyvaus pačių vartotojų, jų šeimos narių, bendruomenės narių, savanorių, kitų institucijų dalyvavimo. ŠPL darbuotojai skatina pastarųjų veiklą, palaiko glaudžius ryšius, informuoja, inicijuoja naujus projektus ar programas.

Programos finansinė ir ekonominė nauda

Tiksliai nurodyti programos finansavimą ir ekonominę naudą yra sunku, nes dėl programos naujumo ir patyrimo stokos sunku pateikti skaitmeninę išraišką. Tačiau remiantis vakarų šalių patirtimi ir atliktais tyrimais PSR trumpina ir retina hospitalizacijų skaičių, o tai valstybei yra ekonomiškai naudinga.

PSR programos rezultatų apibendrinimas

Norint įvertinti PSR poveikį ir rezultatus Šiaulių psichiatrijos ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – atskiro atvejo analizė.

Išanalizavus atskirus atvejus galima teigti, kad bet kokios psichosocialinės intervencijos daugiau ar mažiau padeda pacientams atstatyti įvairius įgūdžius arba įgyti naujų. Tačiau aišku ir tai, kad PSR yra efektyvi tik tada, kai kiekvienam pacientui yra sudaromas individualus jo įgūdžių ugdymo planas.

Pacientai, sergantys skirtingomis ligomis, turi skirtingą įgūdžių lygį. Tačiau įgūdžių lygis priklauso ne tik nuo paciento diagnozės, bet ir nuo jo asmenybės bei ligos istorijos. Tie pacientai,

kurie serga šizofrenija ir augo izoliuotoje aplinkoje, paprastai turi labai silpnus įgūdžius arba jų visai neturi, taigi kai kuriems iš pacientų reikalinga ir abilitacija. Pacientams, sveikstantiems po depresijos, buities bei darbo įgūdžiai atsistato be didelių pastangų, tačiau šiai pacientų grupei daugiau reikalingas socialinių įgūdžių ugdymas, kad jie turėtų galimybes užmegzti naujus artimus ryšius, praplėsti savo socialinę erdvę.

Programą paruošė: ŠPL Soc. pagalbos sk. vedėja R. Brijūnaitė

Konsultavo: ŠPL direktorius E. Mikaliūnas

Atstovė Rita Brijūnaitė,

Šiaulių psichiatrijos ligoninės Socialinės pagalbos skyriaus vedėja Šiaulių psichiatrijos ligoninė

Čiurlionio 12 LT - 5400 Šiauliai

Tel. (8-21) 52 41 82, (8-299) 3 80 59

Faksas (8-21) 52 41 79 El. paštas [email protected]

Šiaulių psichiatrijos ligoninės Psichosocialinio gydymo skyriaus programa(Birutės al. 51, Palanga)

Programa patvirtinta 2000 04 28 ŠPL direktoriaus E. Mikaliūno.

Programos atsitadimo prielaidos

Asmenims dėl psichikos sutrikimų daugiau ar mažiau sutrinka optimalus funkcionavimas visuomenėje. Sutrikus tam tikroms funkcijoms sumažėja galimybė atlikti tam tikrą veiklą, susilpnėja įgūdžiai, dėl to žmogus negali atlikti jam įprastų vaidmenų. Dar daugiau, asmenims, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, taikant vien tik medikamentinį gydymą, negalia veda prie invalidumo. Asmenys netenka galimybės dirbti, mokytis, pilnavertiškai bendrauti, tvarkytis buityje ir t.t.

Žmonių su psichikos sutrikimais stigmatizacija su visomis jos apraiškomis nuo seniausių iki dabartinių laikų išlieka mūsų visuomenėje ir turi įtakos jų gyvenimo kokybei. Žmogaus, kurio elgesys yra “nenormalus” ar skiriasi nuo visuomenėje priimtino elgesio, likimas gana sudėtingas. Juo tarsi stengiamasi atsikratyti, pasinaudoti, nes jis yra tarsi paženklintas, į jį žiūrima su baime, nepasitikėjimu, pašaipa. Destigmatizacijai vykti dažnai kelią užkertą tai, kad realiai egzistuojanti paslaugų struktūra ir sistema neužtikrina žmonių su psichikos sutrikimais priežiūros tęstinumo.

Šiaulių psichiatrijos ligoninei įsigijus gyvenamąjį pastatą Palangoje atsirado galimybė įkurti dar vieną specializuotą psichiatrijos skyrių, kuriame be palaikomojo medikamentinio gydymo didžiausias dėmesys būtų skiriamas psichosocialinėms intervencijoms. Be to, ŠPL personalas turi pakankamą psichosocialiniame gydymo patirtį ir žinių: 1) ligoninės užimtumo slaugytojos ir socialiniai darbuotojai dalyvavo įvairiuose specializuotuose mokymo kursuose ir įgijo pakankamą kvalifikaciją, 2) ligoninės personalas įgijo pakankamą patirtį nuo 1996m. kasmet dalyvaudamas pacientų psichosocialinės reabilitacijos projektuose “Dubysos“ reabilitacijos centre bei Palangoje.

Tikslai

Bendrasis psichosocialinės reabilitacijos tikslas yra padėti žmonėms, kenčiantiems ilgalaikę psichikos negalią, gerinti jų funkcines galimybes, padėti jiems sėkmingai prisitaikyti pasirinktoje aplinkoje, jausti pasitenkinimą gyvenimu, pasiekti, kad jiems reikėtų tik minimalios specialistų priežiūros.

Ilgalaikiai tikslai:

1. 1. Sumažinti žmonių su psichine negalia invalidumą. 2. 2. Siekti žmonių su psichine negalia optimalios gyvenimo kokybės. 3. 3. Sumažinti žmonių su psichine negalia stigmą. 4. 4. Integruoti žmones su psichine negalia į visuomenę. 5. 5. Siekti žmonių su psichine negalia lygiateisiškumo ir vienodų galimybių. 6. 6. Ugdyti žmonių su psichine negalia individualumą ir savarankiškumą. 7. 7. Sumažinti pacientų hospitalizacijų skaičių

Siekiami rezultatai Šalia medikamentinio gydymo taikant ir psichosocialinę reabilitaciją, kuri apima paciento

įgūdžių ir aplinkos paramos vystymą, pacientams atsiranda galimybė daugiau ar mažiau nepriklausomai funkcionuoti. Panaudojant asmens individualius funkcinius ir socialinius išteklius galima atstatyti ir vystyti tai, ko asmuo neteko dėl ligos.

Psichosocialinės intervencijos yra orientuotos į pacientų gyvenimo kokybės gerinimą, o tai reiškia, kad siekiama sudaryti visas sąlygas destigmatizacijai vykti.

Remiantis Vakarų patirtimi ir atliktais tyrimais nustatyta, kad dėl psichosocialinės reabilitacijos ilgėja remisijos ir trumpėja bei retėja hospitalizacijų skaičius.

Pacientų buvimas ne ligoninės aplinkoje mažina socialinę izoliaciją, ugdo individualumą ir savarankiškumą, gerina socialinę kompetenciją.

Skyriaus veikla Pagrindinis skyriaus veiklos tikslas – gerinti Šiaulių bei kitų Lietuvos gyventojų psichinę

sveikatą, teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę stacionarinę psichikos sveikatos priežiūrą, gydyti pacientus taip, kad jie po gydymo kurso galėtų pakankamai savarankiškai funkcionuoti namuose ir bendruomenėje.

Skyriuje gydomi pacientai, kuriems reikalingas palaikomasis medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, bendruomenės terapija, aktyvi socioterapija (socialinių įgūdžių įvertinimas ir atstatymas), užimtumo terapija, aplinkos terapija ir pan. Skyriuje yra 24 paros stacionaro lovos sezono metu.

Į skyrių pacientai priimami iš įstaigos psichiatrijos skyrių su nustatytomis klinikinėmis diagnozėmis, sudarytais gydymo planais, atliktais ir įvertintais tyrimais, su gydytojo psichiatro rekomendacija. Iš skyriaus pacientai išrašomi baigus gydymo kursą gydytojo psichiatro sprendimu.

Skyriuje taikomi psichofarmakoterapiniai, psichoterapiniai, užimtumo ir aplinkos terapijos, socioterapijos, darbo terapijos metodai, buitinių, darbinių, socialinių bei laisvalaikio praleidimo įgūdžių įvertinimo ir atstatymo metodai.

Skyriaus darbuotojai Skyriaus personalą sudaro: gydytojas – psichiatras, kuris vadovauja gydymo plano sudarymui

ir konsultuoja pacientus; psichologas, kuris dalyvauja gydymo plano sudaryme ir skiria psichoterapiją, psichikos sveikatos slaugytojas; socialinis darbuotojas; psichikos sveikatos slaugytojas užimtumui; ūkio reikalų tvarkytojas.

Skyriaus darbuotojai dirba direktoriaus pavedimu, jiems patiems sutikus ir pagal individualias pareigų instrukcijas.

Skyriaus juridinis statusas Skyrius nėra juridinis asmuo ir veikia viešosios įstaigos Šiaulių psichiatrijos ligoninės vardu.

Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, viešosios įstaigos Šiaulių psichiatrijos ligoninė įstatais, įstaigos direktoriaus įsakymais bei nuostatais.

Programą paruošė: Rita Brijūnaitė, ŠPL Soc. pagalbos sk. vedėja Eugenijus Mikaliūnas, ŠPL direktorius

Atstovė Rita Brijūnaitė,

Šiaulių psichiatrijos ligoninės Socialinės pagalbos skyriaus vedėja Šiaulių psichiatrijos ligoninė

Čiurlionio 12 LT - 5400 Šiauliai

Tel. (8-21) 52 41 82, (8-299) 3 80 59

Faksas (8-21) 52 41 79 El. paštas [email protected]

Švietėjiško prevencinio darbo su jaunimu programa

Rokiškio psichikos sveikatos centras vykdo švietėjišką prevencinę cheminių medžiagų plitimo tarp jaunimo programą.

Programos tikslas - užkirsti kelią priklausomybių plitimui tarp jaunimo bei rūpintis vaikų psichine sveikata.

Programa įgyvendinama nuo 1999 m. rugsėjo mėnesio. Ją vykdo Psichikos sveikatos centro socialiniai darbuotojai. Programa vykdoma visose Rokiškio rajono mokyklose. Programoje dalyvauja įvairaus mokyklinio amžiaus vaikai.

Švietėjiško - prevencinio darbo esmė:

1. 1. Suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką ir pasekmes. 2. 2. Formuoti socialinius įgūdžius, padėsančius atsispirti socialiniam spaudimui vartoti

narkotikus. 3. 3. Pažinti ir įveikti psichologines problemas, kurios gali paskatinti vartoti alkoholį ar

kitus narkotikus. 4. 4. Akcentuoti gerą savijautą, nuotaiką. 5. 5. Parodyti sveiko gyvenimo - be cigarečių, alkoholio ir kitų narkotikų privalumus. 6. 6. Atlikti prevencinį darbą su mokinių tėvais.

Pagrindiniai švietėjiškos-prevencinės programos principai:

1. 1. programa apima įvairias svaiginimosi formas: alkoholizmą, toksikomaniją, narkomaniją ir nikotino vartojimą;

2. 2. programa ilgalaikė: susitikimai su tais pačiais mokiniais atnaujinami; 3. 3. programa sukurta atsižvelgus į realią padėtį tiek mieste, tiek pačioje mokykloje; 4. 4. programa sukurta įvairaus amžiaus vaikams nuo7 iki 18 metų bei jų tėvams; 5. 5. programa remiasi principu ’’jaunimas – jaunimui”: į prevencinį darbą, savipagalbą

įtraukiami patys mokiniai.

Diskusijos vyksta laisva forma. Rodomi filmai:”Mes nepakartojami, kol gyvi”, “Memento”, “Auksinė adata”. Pateikiama atmintinė paaugliams. Patariama tėvams.

Programą parėmė Rokiškio rajono savivaldybė. Už skirtas lėšas įsigyta vaizdo aparatūros, metodinės medžiagos.

Manome, kad ši programa atitinka šių dienų problemas ir leidžia toliau plėtoti prevencinį darbą mūsų visuomenėje.

Rokiškio psichikos sveikatos centras šiuo metu dalyvauja psichikos ligonių reabilitacijos bendruomenėje programoje, kurią vykdo VšĮ “Psichikos sveikatos iniciatyva”.

Rokiškio psichikos sveikatos centras ateityje numato vykdyti žmonių su psichine negalia užimtumo organizavimo ir savižudybių prevencijos programą.

Atstovės Irita Spundzevičienė ir Renata Rudnickienė

Rokiškio psichikos sveikatos centras Vytauto 47

Rokiškis Tel. (8-278) 5 27 77


Tarpdisciplininis šeimos ir vaiko psichikos sveikatos modelis

Programos sritis

Prevencinė, mokymo.


Vakarų šalių patirtis rodo, kad investicijos į šeimą - psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba – pasiteisina ekonomiškai: kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo mažesnės laiko ir finansinės sąnaudos. Kai tėvai nepajėgia užtikrinti vaiko poreikių, kyla rimtų emocinių, elgesio ar socializacijos sutrikimų grėsmė. Kūdikystėje šios problemos pasireiškia savireguliacijos, miego ar valgymo sutrikimais. Šeimos narių tarpusavio santykių sutrikimai sukelia daugelį skaudžių civilizuotos visuomenės problemų (nusikalstamumą, savižudybes, narkomaniją ir kitas).

Lietuvoje šeimos problemoms spręsti neskiriama pakankamai dėmesio, nėra bendro (nežinybinio) požiūrio. Formuojantis demokratinei ir humanistinei visuomenei reikalingas naujas požiūris į šiuos reiškinius, didesnis dėmesys šeimai, motinos ir vaiko psichinei sveikatai. Todėl labai svarbi profesionali pagalba – būtina kuo anksčiau spręsti ne tik sveikatos, bet ir psichologines bei socialines problemas. Tai apima tėvų (ypač motinos) ir vaikų santykių sutrikimų diagnostiką ir terapiją, tolesnę socialinių tarnybų pagalbą šeimai.

Parengti įstatymai, leidžiantys teikti reikiamą pagalbą. Miestuose ir rajonuose įkurti ir kuriami psichinės sveikatos centrai. Tačiau specialistams trūksta pakankamo pasirengimo, praktinių įgūdžių kūdikių ir mažų vaikų psichoterapijos ar konsultavimo srityje.

Profesionalios pagalbos esmė

Skatinti visų sričių specialistų, dirbančių kūdikių ir mažų vaikų psichinės sveikatos srityje, bendradarbiavimą ir padedant užsienio kolegoms įgyti pakankamai profesinių žinių.

Projekte siekiama įgyvendinti naują Lietuvoje idėją – kūdikių ir mažų vaikų psichikos sveikatos problemas spręstų ne tik medicinos darbuotojai, bet ir kitų sričių specialistų komanda, dirbdami su visa šeima.

Pagrindinis projekto tikslas

Sukurti ankstyvosios ambulatorinės bei stacionarios tarpdisciplininės (medicininės, psichologinės, psichoterapinės bei socialinės) pagalbos kūdikiams, mažiems vaikams bei jų šeimoms modelio koncepciją ir pagalbos sistemos metmenis.

Tai apima keletą uždavinių:

1. 1. Vaikų psichiatrų bei psichoterapeutų kvalifikacijos kėlimas: specialistų mokymas taikyti ankstyvųjų psichikos sutrikimų kūdikystėje diagnostikos bei terapijos principus.

2. 2. Medicinos įstaigose su kūdikiais ir mažais vaikais dirbančius specialistų supažindinimas su praktinės pagalbos šeimai būdais.

3. 3. Vaikų globos, ugdymo ar socialinės pagalbos srityje dirbančius specialistų įtraukimas į pagalbos šeimoms, auginančioms mažus vaikus, procesą.

4. 4. Šioje srityje dirbančių įvairių profesijų specialistų bendradarbiavimas mokslinėje, pedagoginėje, klinikinėje srityse siekiant užtikrinti psichikos sutrikimų prevenciją. Narystė Pasaulinėje vaikų psichinės sveikatos asociacijoje.


Programa skirta įvarių sričių bei žinybų, institucijų specialistams, dirbantiems pagalbos mažiems vaikams ir jų šeimoms srityje. Į seminarus buvo kviečiami poliklinikų, psichikos sveikatos centrų, ankstyvosis reabilitacijos tarnybų, šeimos centrų specialistai (gydytojai, psichologai, medicinos seserys, socialiniai darbuotojai, pedagogai, kt.), VU doktorantai. Iš viso - daugiau kaip 150 dalyvių.

Seminarus vedė: užsienio lektorės (Dr. R. Barth, Hamburgas; Prof. M. Dunitz-Scheer; G.Virdee), Vilniaus universiteto dėstytojai, RUL Vaiko raidos centro specialistai.


Pasiektas rezultatas: suformuotas požiūris į kūdikių ir mažų vaikų psicinės sveikatos problemas, pagrindinė idėja – mažų vaikų psichinės sveikatos problemos nėra vien vaiko problemos, bet jos sprendžiamos tik šeimos kontekste; pradėtas bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų specialistų, glaudžiau bendradarbiauja respublikos ankstyvosios reabilitacijos tarbybų specialistai, psichikos sveikatos centrų, šeimos centrų specialistai; respublikos miestuose ir rajonuose teikiama profesionalesnė įvairių sričių specialistų pagalba šeimoms, auginančioms mažus vaikus. VRC specialistai įgyja aukštesnę kvalifikaciją ir galimybę perteikti žinias dėstant įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose; VRC yra geresnė darbo ir mokymo bazė.

Įvykdyti projekte kelti uždaviniai (numatytiems uždaviniams vykdyti gautas papildomas kitų šaltinių finansavimas): organizuotas seminarų ciklas (7 seminarai); VRC specialistų kvalifikacijos kėlimą užsienio šalyse, numatytą šiame projekte, rėmė Europos Sąjungos Leonardo da Vinci fondas. Įsigyta įranga diagnostikos ir terapijos stebėjimo kambariui: video kamera, akustinė aparatūra, vienpusis stebėjimo stiklas. Patalpų remontas finansuojamas iš NATO “Žmonių mugės” projekto lėšų; užmegzti ryšiai su Pasauline kūdikių psichinės sveikatos asociacija, dalyvaujama Vokiškai kalbančių šalių kūdikių psichinės sveikatos asociacijos veikloje.


Vykdant projektą susibūrė specialistų grupė (iš “Vaiko raidos” centro, Vilniaus universiteto), numatanti toliau organizuoti pagalbą (medicininę, psichologinę, psichoterapinę) mažiems vaikams ir jų šeimoms. Numatyta tiek praktinė (klinikinė), tiek mokslinė veikla. Tuo tikslu įsteigta viešoji įstaiga “Mažylis ir šeima”, 2000 m. birželio mėn. pradedanti savo veiklą.

Lietuvos sutrikusio vystymosi žmonių reabilitacijos draugija (LSVŽRD), jungianti įvairių sričių specialistus, dirbančius psichinės sveikatos bei raidos sutrikimų reabilitacijos srityje, 1999 metų prioritetine kryptimi paskelbė kūdikių ir šeimų psichinės sveikatos stiprinimą. LSVŽRD įsteigta kūdikių psichinės sveikatos sekcija.

Tęsiant programą parengtas naujas projektas “Psichoterapinis požiūris į šeimą kintančioje visuomenėje”, kuriam finansavimą 2000 m. skiria Atviros Lietuvos fondas.


RUL Vaiko raidos centro specialistai; paskaitas skaitė užsienio šalių specialistai (Dr.R.Barth; Prof. M.Dunitz - Scheer; G.Virdee), Vilniaus Universiteto dėstytojai. Projekto vadovė – Vaidilutė Bielinytė

Programos trukmė

Projektas tęsėsi nuo 1999 m. sausio mėn. iki 2000 m. balandžio mėn.

Finansavimas

Projektą finansavo Atviros Lietuvos fondas bei Atviros visuomenės institutas (Niujorkas). Projektas teiktas 1998 metų konkursui Health Care Initiatives. Projektui skirtas finansavimas – 64 400 litų.

Atstovė Vaidilutė Bielinytė

RUL Vaiko raidos centras Vytauto 15

LT – 2004 Vilnius Tel.: (8-22) 75 22 75,

(8-22) 22 55 23 Faks. (8-22) 22 55 23

El.pšt. [email protected]

Teoriniai ir praktiniai komandinio darbo principai

Žiegždrių psichiatrinė ligoninė

Vasterviko (Švedija) ligoninės psichiatrijos klinika

Programa vykdoma nuo 1997 metų.

Programa skirta specialistų mokymui dirbti naudojant komandinio darbo principus.

Programos esmė: apmokyti psichiatrinės ligoninės personalą dirbti naudojant komandinius darbo principus.

Programos tikslai:

1. 1. apmokyti dirbti multidisciplininę komandą, 2. 2. išmokyti tokią komandą koordinuoti savo veiksmus, 3. 3. kelti medicinos seserų kvalifikaciją, 4. 4. išmokyti personalą vengti neigiamų emocijų.

Programa vykdoma su Žiegždrių psichiatrinės ligoninės ir Vasterviko ligoninės psichiatrinės klinikos personalui. Su Vasterviko ligonine Žiegždrių psichiatrinę ligoninę sieja draugystė. Programa orientuota į ligoninės personalą: gydytojus, medicinos seseris, socialinius darbuotojus, psichologus, reabilitologus ir skirta išmokyti juos dirbti komandoje ir koordinuoti savo veiksmus.

Programoje dalyvauja 36 psichiatrinės ligoninės darbuotojai. Apmokymus veda Vasterviko ligoninės psichiatrinės klinikos darbuotojai, atvykstantys į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę 2 kartus per metus. Jiems atstovauja klinikos vyr. gydytojas Svante Becka, socialinis darbuotojas Jan Forsbergas, medicinos slaugytojas Bo Andersonas. 25 Žiegždrių psichiatrinės ligoninės medicinos seserys ir gydytojai buvo išvykę į Vasterviko ligoninės psichiatrijos kliniką pasimokyti dirbti šiuo metodu.

Programa sudaryta iš teorinių paskaitų, praktinių kursų ir namų darbų, kurių metu personalas turi paruošti veiksmingas programas, leistų pagerinti darbą skyriuose ir bendravimą tiek su ligoniais, tiek jų šeimos nariais, tiek tarpusavyje. Tai leidžia visiems dalyviams jaustis svarbiais ir lygiateisiais programos nariais, o jų siūlomos idėjos pagerina darbą ligoninėje, atveria naujų perspektyvų, pagerina tarpusavio santykius, palengvina darbo koordinavimą.

Programa tęsiama trečius metai, kadangi nuolat reikia gilinti teorines ir praktines žinias darbo organizavimo ir asmeninių santykių srityse.

Programa vykdoma dalyvaujant Žiegždrių psichiatrinės ligoninės ir Vasterviko ligoninės psichiatrinės klinikos personalui.

Programą finansuoja Rytų Europos Komitetas. Atstovė

Valdonė Matonienė, Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorė

Žiegždrių psichiatrinė ligoninė LT - 4313 Kauno raj. Tel. (8-27) 56 87 39


Vaikų ir paauglių psichiatrijos klinikinė programa

Tai yra klinikinė programa, skirta vaikų ir paauglių, turinčių įvairių elgesio ir psichikos sutrikimų, terapijai.

Programa vykdoma RUL VRC vaikų psichiatrijos skyriuje. Vienas iš pagrindinių šio skyriaus terapinių faktorių yra aplinka, jos poveikis, t.y. – aplinkos terapija (AT). AT apibrėžiama, kaip planingas aplinkos poveikis vaikui, darantis pozityvią įtaką vaiko asmenybei ir mažinantis psichikos sutrikimų simptomatikos intensyvumą.

Aplinka suprantama kaip bendra fizinė ir psichologinė skyriaus aplinka.

Bendrieji psichologinės aplinkos sudarymo principai

Būdamas vaikų psichiatrijos skyriuje pacientas turi galimybę su personalu, įtrauktu į AT, užmegzti saugius, nuolatinius, palaikančius emocinius ryšius. Šių ryšių užmezgimas skatina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, tarnauja kaip bendravimo modelis kitose situacijose, spartina visą terapinį procesą. Saugių emocinių ryšių sudarymas taip pat palengvina psichikos sutrikimų diagnostiką, nes lengviau pastebimi bendravimo ypatumai, charakterio ypatybės, sutrikimo simptomai. Optimalus personalo, dalyvaujančio AT, ir vaikų santykis yra 1: 4.

Laiko ir aplinkos struktūravimas

Skyriuje sudaroma aiški ir paprasta dienotvarkė kiekvienai savaitės dienai atskirai. Dienotvarkė yra stabili, iš anksto žinoma. Taip pat sudaroma atskira dienotvarkė kiekvienam vaikui ar vaikų grupei. Galimi dienotvarkės pasikeitimai aptariami su pacientais. Yra aiškiai apibrėžiama ir tai, kurioje vietoje vaikas ar vaikų grupė būna.

Mokykla

Sudėtinė struktūros dalis yra skyriaus mokyklos lankymas, kuri atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Pagrindinis šios mokyklos tikslas – vaiko socializacijos proceso spartinimas, pozityvaus požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokyklos pagrindinis tikslas nėra akademinių žinių įsisavinimas, bet tai padeda kuo mažiau atsilikti vaikams nuo mokyklinės programos hospitalizacijos metu. Optimalus vaikų skaičius klasėje ne daugiau kaip 6. Pageidautina, kad klasėje dirbtų ne vienas mokytojas. Jeigu vaiko psichosocialinė dezadaptacija ypač stipriai išreikšta, jis lankyti mokyklą pradeda vėliau, ne nuo hospitalizacijos pradžios.

Užimtumas

Užimtumui geriausia organizuoti tokią veiklą, kuri skatintų tarpusavio bendradarbiavimą, ugdytų tinkamą socialinį bendravimą, spartintų bendrą terapinį procesą.Tam tinka meninė veikla – piešimas, lipdymas, dramos, sporto užsiėmimai naudojant kai kuriuos grupinės terapijos elementus. Šių užsiėmimų metu vaikų nebūna daugiau kaip 7 –8.

Rekreacinė veikla

Pagrindinis tikslas - formuoti tinkamą socialinės sąveikos stereotipą. Rekreacinė veikla gali būti naudojama ir kaip viena iš teigiamų paskatinimų formų.

Elgesio kontrolė

Pagrindinis elgesio kontrolės tikslas yra esamas elgesio problemas įveikti taip, kad nebūtų mažinamas vaikų pasitikėjimas savo jėgomis, nemenkinama savivertė.

Vaikų konferencijos

Du kartus per dieną rengiamos vaikų konferencijos ( vaikų susirinkimai ), kuriose dalyvauja visi skyriaus pacientai, tuo metu dirbantys aplinkos terapeutai bei specialistai. Konferencijų tikslas – socialiai priimtino bendravimo skatinimas, mokymas spręsti konfliktus racionaliais būdais, planuoti savo veiklą, skatinti pasitikėjimą savo jėgomis. Taip pat konferencijos suteikia galimybę vykdyti kitas aplinkos terapijos intervencijas.

Aplinkos terapija vykdo aplinkos terapeutai, specialistai, turintys pedagoginį išsilavinimą. Kadangi aplinkos terapeuto darbe pagrindinis darbo ,,instrumentas“ yra jo paties asmenybė, aplinkos terapeutams yra privalomos supervizijos. Supervizuoja skyriaus psichiatrai ir psichologai.

Kitos sudedamosios bendro terapinio proceso dalys yra individuali psichoterapija, šeimos psichologinis konsultavimas, pedagogų konsultavimas ir kt.

Vidutinė gydymo trukmė – 32 d.

Programą finansuoja Ligonių kasos.

Vytautas Blažys, RUL Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėjas

RUL Vaiko raidos centras Vytauto 15

LT – 2004 Vilnius Tel. (8-22) 73 14 56

Faks. (8-22) 22 55 23

Valstybinė sutrikusios raidos vaikų sveikatos programa

Patvirtinta LR Vyriausybės 1996m.gegužės 10 d.nutarimu Nr.559

Programos charakteristika

Programa remia efektyvių ir prieinamų paslaugų, užtikrinančių kompleksinę pagalbą vaikams su raidos, psichikos ir elgesio sutrikimais plėtrą visuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiuose.Tretinio lygio struktūra - RUL “Vaiko raidos” centras kartu su VU Socialinės pediatrijos vaikų psichiatrijos klinika turi užtikrinti naujų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodų diegimą į klinikos praktiką, organizacinę metodinę pagalbą savivaldybių ir apskričių lygiu besikuriančioms tarnyboms, mokslo tiriamąjį darbą.

Programa apima šias prioritetines kryptis: motinos ir vaiko apsaugą, invalidų medicininę ir socialinę integraciją, vaikų teisių apsaugą, vaikų prievartos ir nusikalstamumo prevenciją.

Pagrindiniai programos principai

Siekimas priartinti pagalbą prie vaiko augančio šeimoje ir bendruomenėje bei užtikrinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir efektyvumą – iš esmės atitinka sveikatos priežiūros sistemos reformos principus. Vaikų su negalia integracija į visuomenę gerina tiek visuomenės sveikatą (didina piliečių toleranciją, gerina psichologinį klimatą), tiek neįgalių vaikų socialinę adaptaciją. Bendruomenės lygio tarnybos, kurias kurti skatina ši programa, yra ekonomiškesnės už stacionarų ir vaikų globos įstaigų sistemą ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių konvencijų reikalavimus prioritetą teikti paramai šeimoms.

Programos finansavimo šaltiniai

Biudžetinės lėšos, Valstybinis sveikatos fondas, paskolos su valstybės garantija.

Programa pradėta įgyvendinti 1997 metais, o baigti planuojama 2001 m. 1997 – 1998 m. vyko pirmasis programos etapas, kurio metu buvo siekiama padėti pagrindus efektyvių tarnybų sistemos sukūrimui bei šios sistemos plėtros metodiniam ir moksliniam pagrindimui. Savivaldybėse pradėjo kurtis prie gyventojų priartintos tarnybos sutrikusios raidos, psichikos ir elgesio vaikams – ankstyvosios reabilitacijos tarnybos.

Šiuo metu prie savivaldybių veikiančiose 32 vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybose dirba multidisciplininės specialistų komandos (gydytojas, logopedas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas), kurios teikia pagalbą ankstyvojo amžiaus vaikams su raidos sutrikimais ir jų tėvams ar globėjams. Vidutiniškai per metus į kiekvieną tarnybą nukreipiama apie 200 vaikų.

Nežiūrint į pasiektus rezultatus, akstyvosios reabilitacijos tarnybų poreikis išlieka didelis, šis tinklas turėtų apimti visas apskritis ir savivaldybes. Tačiau susiduriama tiek su objektyviomis, tiek su subjektyviomis kliūtimis, kurios trukdo šioms tarnyboms įsitvirtinti sveikatos priežiūros sistemoje.

Atstovė Ilona Večkienė,

RUL Vaiko raidos centro Programų skyriaus koordinatorė RUL Vaiko raidos centras

Vytauto 15 LT-2004 Vilnius

Tel.(8-22) 73 14 25 Faks. (8-22) 25 55 23

El.pšt. [email protected], [email protected]

ŽIV prevencijos tarp švirkščiamus narkotikus vartojančių narkomanų programa

Programos pagrindinis tikslas - ankstyva intervencija ir ŽIV prevencija tarp švirkščiamus narkotikus vartojančių narkomanų.

Programa numatoma pasiekti tuos narkotikų vartotojus, kurie nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigas, pastūmėti juos kreiptis gydytis ir mokyti saugoti sveikatą. Programą vykdo specialiai paruošti “gatvės darbuotojai” savanoriai. Tai pirmoji tokio tipo programa regione. Vėliau šios programos patirtį perėmė analogiškos programos Klaipėdoje, Rygoje bei Visagine.

Programa pradėta 1997 m. Programą vykdo “gatvės savanoriai”, buvę narkotikų vartotojai, kuriems šiuo metu yra remisijos periodas. Yra ir ŽIV nešiotojų. Už savo darbą jie gauna nedidelį užmokestį. “Gatvės savanoriai” užeina į butus, kur gyvena narkotikų vartotojai, susitinka juos gatvėje, kiemuose. Jie teikia informaciją apie tai, koks gydymas yra prieinamas, kokie galimi gydymo rezultatai ir sąlygos, keičia švirkštus, moko apsisaugoti nuo AIDS, hepatito B ir C bei kitų lytiškai plintančių ligų, narkotikų perdozavimo. Dalijami tvarsčiai, antiseptinės medžiagos žaizdų gydymui. Programa kasmet pasiekia apie 450 - 500 narkotikų vartotojų, kurie nesigydo, ir tuos, kurie negali būti priimti gydytis dėl vietų stokos. Yra apie 70 klientų, su kuriais palaikomas nuolatinis ryšys.

Programa pasiekia iki 500 žmonių, tarp jų vykdoma prevencinė veikla lėmė tai, kad Vilniuje ŽIV užsikrečiama rečiau nei daugelyje regiono miestų. Tik 1999 m. Vilniuje pasirodė pirmieji ŽIV nešiotojai (apie 30 atvejų).

Programos tęstinumas priklauso nuo miesto sveikatos fondo finansavimo. 1996 - 2000 m. programa buvo finansuojama iš Tarptautinės narkotikų žalos mažinimo programos (Atviros visuomenės instituto visuomenės sveikatos programos) bei Atviros Lietuvos fondo. 1999 m. programai lėšų skyrė Vilniaus m. sveikatos fondas.

Programos vykdytojai: Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacija, Vilniaus narkologijos centras, Gerosios vilties 3, Vilnius, 2009.

Atstovai Emilis Subata,

Vilniaus narkologijos centro direktorius Vilniaus narkologijos centras

Gerosios vilties 3 LT-2009 Vilnius

Tel. (8-22) 23 72 74 Faks. (8-22) 26 00 19


Programos koordinatorė Rita Krikščiukaitė Tel. (8-287) 2 76 25

Documents

T U R I N Y S - elibrary.lt...taikomos reabilitacinio gydymo metodikos: elgesio terapija, individuali ir grupinė žaidimų terapija, motinos ir vaiko santykių terapija, Montesori