55KONFERENCIJOS, SIMPOZIUMAI, SEMINARAIRimantë Guobytë, Lietuvos geologijos tarnybaVAKARÙ LIETUVOS KVARTERAS:NUO SENÙJÙ APLEDÉJIMÙ IKIBALTIJOS JÚROS EVOLIUCIJOSTarptautinis kvarteristù lauko seminaras

Draugiðkai sukibusias raides ðioje emblemo-je nesunkiai iððifruos kvartero srities geologas,nors kartà dalyvavæs lauko seminare, organizuo-tame vienos ið Baltijos jûrà supanèiø valstybiøkvarteristø. Tai � angliðko �Friends of Baltic Qu-aternary� trumpinys, reiðkiantis �Baltijos kvarte-ro bièiulai�. 2006 m. sukako 40 metø, kai AntoRauko (Estija) iniciatyva buvo suorganizuotas pir-masis lauko seminaras Estijos, Latvijos ir Lietu-vos teritorijose. Vëliau seminarø geografija apë-më Baltarusijos ir ðiaurës vakarø Rusijos (Kare-lijos ir Kolos) teritorijas. Nuo tada kasmet vis ki-toje ið Peribaltijos valstybiø vyksta kasmetiniaiBaltijos kvartero bièiuliø grupës lauko seminarai� niekuo nepakeièiamos lauko mokyklos visiemskvartero geologams. Po nepriklausomybës Lie-tuvoje paskelbimo Baltijos kvartero bièiuliø geo-grafija iðplito á vakarus ir ðiauræ, o pati grupë ta-po aktyviai veikianèia struktûra INQUA (Tarptau-tinë sàjunga kvartero periodui tirti) Apledëjimøsubkomisijos Peribaltijos darbo grupëje.2006 m. kvarteristø lauko seminaro organi-zatoriais buvo Suomijos kvartero tyrëjai. Per 40kvartero geologø ið Suomijos, Norvegijos, Ru-sijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir JAV(ið Vakarø Mièigano universiteto) suvaþiavo á se-minarà, vedini smalsumo savo akimis pamatytiSuomijos kvartero geologijos objektus. Suomi-jos geologijos tarnybos simpoziumui skirtos ne-menkos lëðos leido organizatoriams puikiai eks-ponavimui parengti numatytus geologinius ob-jektus, todël dalyviai turëjo galimybæ detaliai ið-studijuoti klasikiniø ledyninës kilmës formø(drumlinø, ozø, rumbëtø arba rantytø (angl. rib-bed moraine) morenø) vidinæ sandarà, � eks-kavatoriumi tyrimams buvo iðkastos 2-3 m gy-lio prakasos, stebëti georadaro pritaikymo kvar-tero nuoguloms tirti galimybes (palyginti karje-rø sieneliø pjûvius su geolokaciniais tø pjûviøvaizdais).

2007 m. tarptautinio kvarteristø seminaro or-ganizatoriaus estafetæ Suomija perdavë Lietuvai.Atëjo laikas seminarà organizuoti mums, nes nuoLietuvoje, Anykðèiø apylinkëse, 2001 m. vykusiorenginio jau prabëgo penkeri metai. Atsakomy-bë nemenka � pristatyti ádomius ir kvartero geo-logijos mokslui svarbius Lietuvos kvartero objek-tus. Seminarà buvo nutarta surengti Vakarø Lie-tuvoje. Iðplatinus pirmàjá praneðimà apie Plateliuo-se organizuojamà seminarà, pageidavimà daly-vauti atsiuntë per 70 geologø. Nors ir dþiugino to-kia gausybë norinèiøjø atvykti, daugëjo ir organi-zaciniø rûpesèiø: nakvynë, maitinimas, transpor-tas. Seminaro centru pasirinkome ðiaurës rytinia-me Plateliø eþero krante ásikûrusá vieðbutá �Line-lis� � patogu pasiekti aplink iðsidësèiusius ekskur-sijos objektus, ir gyvenimo sàlygos jame puikios.O ðtai autobusà geologinei ekskursijai teko uþ-sakyti dviaukðtá, bet dël to teko atsisakyti keliø geo-loginiø objektø, esanèiø atokiau nuo gerø keliø.Pasiaukojantis organizatoriø darbas ir finan-sinë rëmëjø parama padëjo gerai pasirengti se-minarui. Saulëtà sekmadiená, geguþës 27 d. nuopat ankstaus ryto á Lietuvos geologijos tarnybàrinkosi kuprinëmis ir lagaminais neðini þmonës.Po pietø dviaukðtis autobusas iðvaþiavo Plateliølink. Vakare seminaro dalyviø laukë susipaþini-mo vakaras Plateliuose, ant didþiausio Þemaiti-jos eþero kranto.Á seminarà atvaþiavo 62 geologai, geografai,archeologai, muziejininkai ið Lietuvos, Latvijos,Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos, Rusijos(Maskvos, Petersburgo, Murmansko srities, Ka-liningrado, Komi Respublikos), Baltarusijos.Moksliniø praneðimø sesija. Vienà laukoseminarø dienà tradiciðkai vyksta moksliniø pra-neðimø sesija. Atvykusieji á seminarà ne tik daly-vauja ðalies ðeimininkës organizuotoje geolo-ginëje ekskursijoje, bet ir parengia trumpà prane-ðimà kolegoms apie savo naujausiø geologiniø

56 KONFERENCIJOS, SIMPOZIUMAI, SEMINARAI

tyrimø rezultatus. Vyksta diskusijos, naujø tyri-mø duomenø aptarimas.Plateliø seminaro pirmoji diena ir buvo skirtasusipaþinti su dalyviø parengtais þodiniais beistendiniais praneðimais. Þemaitijos nacionalinioparko direkcijai sutikus, praneðimø sesija vykoPalteliø dvaro svirne (2 pav.). Po Lietuvos geolo-gø sàjungos Kvartero sekcijos vadovës dr. M.Stanèikaitës sveikinamojo þodþio, Þemaitijos na-cionalinio parko direktoriø tuo metu pavadavæsSaulius Sidabras supaþindino seminaro dalyviussu parke saugomomis gamtos vertybëmis, ir se-sija prasidëjo. Maloniai vësioje akmeninio svirnoekspozicijø salëje buvo perskaityta net 16 prane-ðimø. Globalius Eurazijos paskutiniojo apledëjimoklausimus gvildeno prof. dr. Valerij Astachov ið St.Peterburgo universiteto, apie Estijos teritorijos

nuledëjimo eigà pasakojo akademi-kas prof. dr. Anto Raukas ið Talinotechnikos universiteto, Pajûrio regio-no stratigrafines problemas priminëhab. dr. Onutë Kondratienë ið Lietu-vos geologijos ir geografijos institu-to. Auditorija susidomëjusi klausësidr. Peter Roll Jakobsen ið Danijos irGrenlandijos geologijos tarnybospraneðimo apie neotektoninës kil-mës glaciodislokacijø iðraiðkas Dani-jos kvartero dangos pavirðiuje, oprof. dr. Voicech Vysot, supaþindinusásu naujais paskutiniojo apledëjimostratigrafijos ir iðplitimo tyrimø duo-menimis Lenkijos teritorijoje, tiesioguþpylë klausimais. Likusieji vienuo-lika praneðimø, kuriuos perskaitëVitâlijs Zelès (Riga), Dzmitry Kurlo-vich, Alena Drozd (Minskas), ElenaNovenko (Maskva), Maris Rattas(Tartu), Marcin Ýarski (Varðuva), Ma-rina Chestnova (Kaliningradas), Ne-rijus Blaþauskas (Klaipëda) ir Gied-rë Vaikutienë (Vilnius) buvo skirtikonkreèiø geologiniø objektø tyrimøduomenims pristatyti.Dvi saulëto popieèio valandas ki-tame dvaro svirno kambaryje trukostendiniø praneðimø sesija, kuriai va-dovavo dr. Peter Johanson ið Suo-mijos. Remonto laukianèias kambario sienas pa-puoðë per 30 spalvingø plakatø, o juose þemëla-piais, kreivëmis ir iliustracijomis pavaizduotus nau-jausiø geologiniø tyrimø duomenis autoriai trum-pai komentavo, atsakinëjo á auditorijos klausimus.Geologinë ekskursija po Vakarø Lietuvà.Per keturias geologinës ekskursijos dienas semi-naro dalyviai apþiûrëjo per 20 geologiniø, archeo-loginiø ir kitokiø objektø Þemaièiø aukðtumoje, jàsupanèiose þemumose ir Kurðiø nerijoje.Lauko seminaruose paprastai stengiamasiparodyti kuo daugiau atodangø, karjerø, praka-sø, kad dalyviai patys savo akimis pamatytø lan-komos vietovës gelmiø sandarà, nes geomorfo-loginiø formø genezæ daþniausiai ir lemia vidinësandara. Þemaièiø aukðtumoje dar neatliktas netstambaus mastelio geologinis kartografavimas,

1 pav. Vakarø Lietuvos reljefo þemëlapis.Fig. 1. A map of Western Lithuania topog-raphy: big ciphers mark territorial oro-graphic elements; smaller ones�sites vis-ited by seminar participants.

Seminaro dalyviams pristatyti geologiniai objektaiVidurio Þemaièiø kalvynai ir duburiai t 1. Ðatrijos kalnas 2. Luo-kës keimas 3. Medvëgalis 4. Birþulio glaciodepresija 5. Gelþës smëlioir þvyro karjeras 6. Militarizmo ekspozicija Plokðtinëje 7. Gardø ozasVentos vidurupio þemumoje t 8. Papilës atodanga 9. Purviø ato-dangaVakarø Kurðo aukðtumoje, Pajûrio þemumoje t 10. Pakalnið-kiø þvyro karjeras 11. Mosëdis 12. Ðilalës kûlis 13. Impilties piliakalnis14. Kaðuèiø eþeras 15. Kunigiðkës � Baltijos jûros terasosNemuno þemupio þemumoje t 16. Pagramanèio atodanga 17. Ram-bynas 18. Ventës rago atodanga 19. Sakuèiø naftos verslovëKurðiø nerijoje t 20-21. Parnidþio kopa 22. Naglio gamtinis rezer-vatas 23. Raganø kalnas 24. Kopgalis

57KONFERENCIJOS, SIMPOZIUMAI, SEMINARAI

kà jau bekalbëti apie detalø geologiná jos iðtirtu-mà. Gal tik sovietmeèiu intensyviai eksploatuotikeimai buvo detaliai tyrinëti dr.G. Juozapavièiaus.Patys atlikti seminarui parinktø objektø tyrimø ne-turëjome laiko. Taigi Þemaièiø salinës aukðtumosvandenskyrinio kalvyno susidarymà, uþlipus antÐatrijos kalno, teko aiðkinti pagal kvartero geo-loginá þemëlapá ir A. Jusienës sudarytus geolo-ginius pjûvius. Turëdami tik 1978 m. vidutiniomastelio geologinës nuotraukos græþinio, iðgræþ-to 8 m þemiau kalno virðûnës, duomenis, Ðatri-jos kalnà galime vadinti keimu, o palyginæ jo ge-omorfologinæ situacijà su to paties tipo aukðtu-mø masyvais Latvijoje (iðtirtais nepriekaiðtingai)ir ásivaizduodami, kad kalnà sudaranèios nuogu-los dislokuotos, galime teigti, kad tai Dauguli ti-po suspaustinis tarpplaðtakinis gûbrys.Seminaro dalyviai galëjo pasigroþëti vaiz-dais ir nuo aukðèiausioje pietinëje vanden-skyrinio kalvyno dalyje, plokðèiavirðëje kalvojeárengto Medvëgalio piliakalnio, kurá saugo ir pri-þiûri Varniø regioninio parko darbuotojai. Pilia-kalnio istorijà vaizdþiai papasakojo direktoriauspavaduotojas Kazys Praeras.Fliuvioglacialiniø nuogulø slûgsojimà Þemai-èiø aukðtumoje seminaro dalyviai galëjo savoakimis pamatyti prakastoje keiminio tipo kalvojenetoli Luokës miestelio bei intensyviai UAB �Þe-maitijos keliai� eksploatuojamame Gelþës smë-lio ir þvyro karjere. Bendrovës techninis direkto-rius Vaidotas Vièkaèka parodë já sudominusiàðvieþiai iðkastà karjero dalá � ávairus þvirgþdingassmëlis toje vietoje buvo gausiai prismaigstytasávairaus dydþio sucementuoto smëlio ieèiø, grei-èiausiai susidariusiø, esant kaièioms hidrodina-minëms sàlygoms. Latvijos geologai, dugne pa-matæ ryðkiai geltono smulkaus smëlio juostà, èiapat bandë ásivaizduoti jos susidarymo sàlygas.

Seniausià þemaièiø istorijà me-na Birþulio duburys, kur eþero sà-smaukoje aptikta paleolito stovyk-la (X tûkstantmetis pr. Kr.) ir rastaðiaurës elnio ragø, o eþero salosearcheologo prof.dr. A. Butrimo (da-bartinio Dailës akademijos rekto-riaus) rasti vieni seniausiø Centri-nëje ir Ðiaurës Europoje mezolito(8000-4000 metø pr. Kr.) medþio-tojø ir þvejø kapinynai. Duburá uþ-pildanèias vëlyvojo ledynmeèio irholoceno nuogulas detaliai tyrusi dr. Miglë Stan-èikaitë, uþkopusiems ant Gaudkalnio pilkapio (kal-va prie Varniø �Telðiø plento) seminaro dalyviamsir tolumoje plaèiame duburyje bandþiusiems tarpkrûmynø áþiûrëti Birþulio eþero vandená, papasa-kojo duburio gamtinës aplinkos raidà, jà susie-dama su èia gyvenusiø þmoniø istorija.Neatsitiktinai daug poledynmeèio pjûviø pali-nologiðkai iðtyrusi ir datavusi M. Stanèikaitë Pajû-rio þemumos pelkëtame Kaðuèiø eþero dubeny-je aptiko seniausias Lietuvoje poledynmeèiu su-sidariusias nuogulas, kur ið maþdaug 3 m gylioiðtraukto sapropelio amþius, nustatytas radikarbo-niniu datavimu, daugiau kaip 14 300 metø.Seminaro dalyviø dëmesá pelnytai patraukëVentos vidurupio lygumoje, kairiajame Ventosintako Aviþlio krante, atrasta Purviø atodanga.Jà, paraginti Ventos regioninio parko direkto-riaus Apolinaro Niciaus, detaliai apraðë ir tyri-nëjo Lietuvos geologijos tarnybos kvarteristai dr.Jonas Satkûnas, geologës Alma Grigienë ir As-ta Jusienë. Ði Viduriniojo Nemuno nuogulø ra-dimvietë ypaè svarbi tikslinant paskutiniojo le-dynmeèio stratigrafijà.Nemuno þemupio kvartero virðutinës daliesgeologinæ sandarà kaip ið atverstos knygos ga-lima perskaityti Akmenos ir Jûros upiø atodan-gose-skardþiuose, nes Pagramanèio regioninioparko iniciatyva 2003 m. buvo atlikti keturiø par-ko teritorijoje esanèiø atodangø morenø tyrimai,parengta medþiaga informaciniams stendams.Skardis kairiajame Akmenos upës krante Pagra-manèio miestelyje lengvai pasiekiamas, o atodan-goje matomas morenas seminaro dalyviai ga-lës patyrinëti patys, � taip galvojome planuoda-mi seminarà. Deja, áspûdingà per 30 m aukð-èio skardá teko apþiûrinëti tik ið tolo, nes pa-vasará ypaè vandeninga Akmena mûsø prie

2 pav. Praneðimø sesijos vaizdas (V. Gre-gorauskienës nuotr.).Fig. 2. A view of report session (Photoby V. Gregorauskienë).

58 KONFERENCIJOS, SIMPOZIUMAI, SEMINARAI

atodangos neprileido. Neliko nieko kito, kaip tikaptarti stende ir ekskursijos vadove pateiktà ato-dangos tyrimø medþiagà (3 pav.).Nepasiekëme ir Rambyno, nes dviaukðtisautobusas nepravaþiavo siauru miðko keliuku.Apie Vilkyðkiø gûbrio susidarymà padiskutavo-me studijuodami detalø Rambyno regioninioparko teritorijos geologiná-geomorfologiná þe-mëlapá. Bet nuvalytoje Ventës rago atodangojeKurðiø mariø krante jau galëjome patyrinëti 5cm storio þalsvai pilko durpingo sapropeliosluoksná su gëlavandeniø moliuskø kiauteliais.Sapropelis minëtoje atodangoje slûgso tiesio-giai ant Grûdos morenos. Net ir atrodytø pakan-kamai gerai iðtirtojoje atodangoje sedimentolo-gams vis tiek buvo neaiðkumø.Kurðiø nerijai aplankyti skirta seminaro diena

3 pav. Prie Pagramanèioskardþio (J. Pocienës ir P.Ðinkûno nuotr.).Fig. 3. At the Pagramantisoutcrop (Photo by J. Pocie-në and P. Ðinkûnas).buvo apniukusi, taèiauegzotiðki nerijos gam-tos vaizdai kerëte kerë-jo. Seminaro dalyviaigalëjo patyrinëti Parni-dþio kopos papëdëjesmëlio svorio iðspaus-tà mariø mergelá, apiekurio susidarymà iðsa-miai papasakojo dr. Al-bertas Bitinas. Apie poeoliniu smëliu palaido-tø senøjø dirvoþemiø tyrimus Naglio rezervate,kur saugomos senos mirusios kopos, pasakojodr. M. Stanèikaitë (4 pav.). Aplankyta Nida, Ra-ganø kalnas Juodkrantëje, Kopgalis, o kai kurienet spëjo iðsimaudyti neáprastai tuo metø laikuðiltoje Baltijos jûroje.Seminaro dalyviams buvo parodyti ne tikgeologiniai ir archeologiniai, bet ir kiti ádomûsVakarø Lietuvos objektai. Visà valandà sveèiaiapþiûrinëjo lauko rieduliø ekspozicijà VaclovoInto akmenø muziejuje Mosëdyje. Sakuèiø naf-tos verslovëje ne tik sveèiams, bet ir mums bu-vo ádomu pasiklausyti seminarà parëmusios UAB�Minijos nafta� generalinio direktoriaus Thom M.Haselton pasakojimo apie naftos gavybos pro-cesà verslovëje. Daugelis net vyresnio amþiaussveèiø pirmà kartà iðgirdo pasakojimà apie dar

4 pav. Naglio gamtos rezervate (P. Ðinkûno nuotr.). Fig. 4. Naglis Nature Reserve (Photo by P. Ðinkûnas).

59KONFERENCIJOS, SIMPOZIUMAI, SEMINARAI

1962 m. Sovietø armijos smëlingame Plokðti-nës keiminiame masyve árengtà branduoliniø ra-ketø bazæ ir susidomëjæ paskui ekskursijai va-dovavusià Plateliø lankytojø centro vedëjà Auð-rà Brazdeikytæ leidosi á raketos ðachtà.Kultûrinæ seminaro programà parengti padë-jo entuziastinga þemaièiø kultûros puoselëtojaÞemaitijos nacionalinio parko Kultûros paveldoskyriaus vedëja Aldona Kuprelytë ir Gamtos sky-riui vadovaujanti Marija Jankauskienë. Du vaka-rus seminaro dalyviai kaimo turizmo sodyboseragavo á þemaièiø kraðto kulinariná paveldà átrauk-

tø valgiø bei gërimø, opirmàjá vakarà iki vëlu-mos þaidë ir ðoko su Þe-maitijos nacionalinioparko folkloro ansambliu�Platelee� (5 pav.).Seminaro metu ávy-ko ir Peribaltijos darbogrupës pasitarimas. Potrumpo ataskaitinio pra-neðimo ið prezidentopareigø po keleriø metø vadovavimo atsistaty-dino Latvijos universiteto profesorius dr. VitalijsZelès. Naujuoju prezidentu iðrinktas Tartu uni-versiteto profesorius dr. Volli Kalm, o grupëssekretoriumi sutiko tapti dr. Peter Johanson iðSuomijos geologijos tarnybos. Pasitarimo me-tu buvo paskelbti kito lauko seminaro organi-zatoriai � Lenkijos geologijos instituto ir Toru-nës universiteto kvarteristai, kurie visus pakvietëatvykti á Lenkijà, kur 2008 m. rugsëjo viduryjeGdansko apylinkëse ávyks dar vienas tarptauti-nis kvartero tyrëjø lauko seminaras.SummaryThe Quaternary of WesternLithuania: from the PleistoceneGlaciations to the Evolution of theBaltic SeaFBQ � these friendly hugging characters arevery easy to be decoded. Any geologist dealingwith the Quaternary and taking part at the fieldseminar held by one of the Baltic Quaternary ex-perts knows that this abbreviation means Friendsof Baltic Quaternary (FBQ). In 2006, 40 yearspassed from the day when under the initiativeof Prof. Anto Raukas (Estonia) the first field semi-nar was held in the three Baltic States�Estonia,Latvia and Lithuania. Later this tradition of semi-nars spread to Belarus and NW Russia (Kareliaand Kola areas). From those times, each yearthe seminar is held in the other Peribaltic State.

So, Finland held the seminar in 2006. And in2007 Lithuania attracted 64 experts fromLithuania, Latvia, Estonia, Poland, Denmark, Fin-land, Russia, and Belarus with 16 reports givenand the most prominent West Lithuanian sitescharacterising the Quaternary visited.The Peribaltic Working Group held its meet-ing at the seminar. After a brief accounting re-port, Latvian University Prof. Vitaljs Zelcs re-signed from the presidential post after severalyears of leadership. Tartu University Prof. VolliKalm is elected Working Group�s new president,and the secretary of the group now is Dr.PeterJohanson from the Finnish Geological Survey.The next field seminar will be held by Quater-nary experts of Polish Geology Institute andTorun University. They have invited everybody tocome to Poland, where in mid-September of2008 the next international Quaternary field semi-nar is to take place in the environs of Gdansk.

5 pav. Vakaras su Þemaitijosnacionalinio parko folkloroansambliu �Platelee� (J. Po-cienës nuotr.).Fig. 5. An evening party to-gether with the Platelee Folk-lore Ensemble (Photo byJ. Pocienë).