Pirma - jis paprastai taikomas ir tiems, kurie ji isleidoAntra - yra kitu teises rusiu, kurias butu absurdiska interpretuoti kaip grasinimais paremtus isakymus; isju paminetos normos suteikiancios teisines galias nagrineti bylas ar leisti istatymus arba kurti ar keisti teisiniussantykiusTrecia - yra teises normu kurios skiriasi nuo isakymu savo kilmes formomis, nes jos randasi ne is to kas butu panasui tiksliai suformuluota nurodymaKetvirta - teises analize grindziama suvereno, kuriam is iprocio paklustama ir kuriam jokiu budu netaikomi kokie nors teisiniai apribojimai, savoka, nesugeba paaiskinti siuolaikinei teisinei sistemai budingo legislatyvines valdziostestinumo, o suverenusis asmuo arba asmenys sioje analizeje negali buti tapatinami nei su elektoratu nei su siuolaikinesvalstybes istatymu leidybos institucijaHartas panaudoja ginkluoto pleiko situacija teisines prievoles ir grasinimo skirtumams aikinti. Pleikas liepia mogaus atiduoti savo piniginearba ji nuaus. Pagal prievartiniu isakymu teorija, i situacija bendrais bruoais iliustruoja prievoles arba pareigos ideja. iojesituacijoje aptinkame teisine prievole. Pleikas tarsi teises leidejas, kurio mogus turi klausyti ir kuriam mogus privalesduoti savo pinigine. Teiginys, kad kas nors privalejo ka nors padaryti, skiriasi nuo teiginio, kad is asmuo turejo prievole tai padarytiPirmasis teiginys daniausiai yra teiginys apie isitikinimus ir motyvus, del kuriu atliekamastam tikras veiksmas: antai pleiko situacijoje tai, kad mogusprivalejo atiduoti savo pinigus, gali paprasciausiai reikti,kad jis buvo isitikines, jog jeigu ju neatiduos, jam bus padarytafizine ala todel jis, siekdamas iu pasekmiu ivengti, ir atidavepinigus.gali naudotis prievarta ir viska ka jis isako paversti i teise. Kritikuodamas i primityvu poiuri, Hartasatkreipia demesi i tai, jog pleikas ka nors paliepdamas savo aukai neprao aukos laikytis atitinkamos elgesio taisykles, o grubiai privercia auka pasielgti taip, kaip pats nori. Pleiko isakymai nesukelia teisines prievoles, nes pleikasneturi jokio teisinio autoriteto. Tokias prievoles gali sukelti tik isakymai to subjekto, kuris turi teisini autoriteta ir kuriamnepaklusus gali buti taikomos tam tikros sankcijos. Prisiminkime ginkluoto pleiko situacija. A liepia B atiduotijam savo pinigus ir grasina ji nuauti, jeigu jis nepaklustu.Pagal prievartiniu isakymu teorija, i situacija bendraisbruoais iliustruoja prievoles arba pareigos ideja. iojesituacijoje, pakyletoje i raytinio isakymo lygi, aptinkameteisine prievole; A turi buti suverenas, kuriam i iprociopaklustama, o jo isakymai turi buti bendro pobudio, nustatantyselgesio budus, o ne pavienius veiksmus. Teiginio,kad pleiko situacija irykina prievoles prasme, itikinamumalemia tas faktas, jog tai itiesu yra tokia situacija, kuriojemes sakytume, kad jeigu B pakluso, vadinasi, jis privalejoatiduoti savo pinigus. Taciau lygiai taip pat aiku,jog jeigu, remdamiesi iais faktais, teigtume, kad B turejoprievole arba pareiga atiduoti pinigus, mes ia situacijaapibudintume neteisingai. Taigi jau i pat pradiu aiku,kad, norint suprasti prievoles ideja, mums reikia dar kako.Teiginys, kad kas nors privalejo ka nors padaryti, skiriasinuo teiginio, kad is asmuo turejo prievole tai padaryti, ir iskirtuma dar reikes paaikinti. Pirmasis teiginys daniausiaiyra teiginys apie isitikinimus ir motyvus, del kuriu atliekamastam tikras veiksmas: antai pleiko situacijoje tai, kad Bprivalejo atiduoti savo pinigus, gali paprasciausiai reikti,kad jis buvo isitikines, jog jeigu ju neatiduos, jam bus padarytatam tikra ala arba ji itiks kitos nemalonios pasekmes, todel jis, siekdamas iu pasekmiu ivengti, ir atidavepinigus. Supratimas, kas galetu jam atsitikti, jeigu jis nepaklustu,ikart paskatino B nedaryti to, kam kitokiomis aplinkybemisjis butu teikes pirmenybe (pasilikti pinigus).