U D K 800 Zu-09

Knygos leidyb^ pareme L R Kulturos ministerija

Dailininkas Zigmantas Butautis

avo Asta Buciene Dovilejanusauskaite

p. 138 panaudota Antano Sutkaus nuotrauka p. 153, 155, 157panaudotikadraiisJonoMekofilmij

© Saulius Zukas, 2010 © Baltq lankq leidyba, 2010

Printed in Lithuania I S B N 978-9955-23-335-0 ISSN 1822-6949

Turinys

Pratarme 7

I skyrius

Henriko Radausko eilerastis „Fontanas" 11

Vaizganto „Dedziq ir dedieniq" kulminacija: semiotine analize 21

Nepavykf s dialogas. Oskaro Milasiaus eilerastis „Karieta sustojusi naktj" 86

Pokalbis del pokalbio (B. Radzeviciaus romano istraukos analize) 107

Bites Vilimaites noveles „Perline vistele" semiotine analize 122

I I skyrius

Saules palydejimas ant Palangos tilto:

semiosociologinis etiudas apie lietuviskus mitus 137

Jono Meko filmij ir poezijos analize 144

Euforijos variantai 161

Miegas siuolaikinej e kvepalq reklamoj e 178

S k i r i u L i n a i

Pratarme

Bet kurio atidesnio skaitymo tikslas - neapsiriboti tuo, kas matoma teksto pavirsiuje. Zengti anapus teksto j jo gilum^ bandoma jvairiais bu-dais. Semiotika - vienas tokiij bandymq. Sis teksto supratimo metodas, regis, turi aiskiau apibreztas procediiras ir nuoseklesn^ jij taikymo tvar-kq. Disciplinuoti skaitym^ - tiek zodiniq, tiek vaizdiniij tekstq, - many-ciau, biitina, nes vienas didziausiq teksto interpretavimo pavojq yra ne-motyvuotas reiksmii} primetimas. J teksto gilum^ leidziamasi pirmiausia atidziai apziurint tekst^ sudarancius elementus, nustatant jij tarpusavio santykius, bet semiotine analize tikrai neapsiriboja vien konkreciu tekstu - formuluojant teksto prasm? biitinai dalyvauja kontekstines reiksmes, kulturinis teksto fonas. Vis delto ir semiotine metodika negarantuoja, kad bus aprasyta kokia nors vienintele teisinga teksto prasme, semiotikai kalba tik apie savo interpretacinius bandymus, apie interpretacines arba teksto perskaitymo hipotezes.

knygoje surinkti straipsniai parasyti per du praejusius desim-tmecius. Jie nera stilistiskai vienalyciai. Kai kuriuose - galbut labiausiai Vaizganto „Dedzii} ir dedieniq" istraukos analizeje - semiotinis metodas demonstruojamas atviriau. Tokie darbai buvo skirti semiotikq zargonq suprantanciai auditorijai. Kitas krastutinumas - beveik eseistinio po-biidzio pokalbiai apie literatiir^, fotografij^, reklaminius skelbimus. Sie straipsniai remiasi semiotine metodika, bet, taikantis prie platesnes au-ditorijos, juose vengiama specialios terminijos arba su vienu ar kitu tuo atveju svarbiu semiotikos principu supazindinama labai elementariai.

Visq rinkinyje spausdinamq straipsniij pagrindas - Algirdo Ju-liaus Greimo semiotine teorija, taciau preciziskq nuorodq j jo darbus

8

vengiama. Vadinamoji klasikine Greimo semiotika tarsi nugrimzdusi, J4 isduoda vienas kitas smekstelej^s terminas, nurodantis koki^ nors semi-otines teorijos „bendr4J4 viet^". Teorinii} semiotikos problemxj referavi-mas ar svarstymas nera sios knygos tikslas. Pagrindinis demesys siuose semiotiniuose etiuduose skiriamas konkretiems tekstams aptarti. Gal tik paskutiniuose knygos straipsniuose netiesiogiai grjztama prie Greimo naratyvines gramatikos klausimq. Dazniausiai cituoju nedidel?, savotis-kai apibendrinanci^, Greimo knyg^ „Apie netobulumtj". Kai savo etiu-dus sudejau j vien^ krtiv^, net pats nustebau, kaip esu prie jos prisirisf s. Kalbant apie Greimo semiotik^ ne kartq yra nuskambejusi mintis, kad tai ne tik teorija, bet ir zvelgimo j pasaulj biidas. Sis zvilgsnis imponuoja, [tikina, netgi nesiliauja stebinti savo produktyvumu.

Dauguma sio rinkinio straipsniq vienaip ar kitaip susij^ su Vilniaus universiteto A . J . Greimo semiotikos studijq ir tyrimq centra bei su ;,Bal-tq lankq" Druskininkq akademine savaite. Antr^ desimtmet} baigianti A . J . Greimo centro veikla bei dar por^ metq ilgesnf istorij^ turinti Druski-ninkq akademine savaite diktavo ir straipsniq temas, ir buvo pirmoji kri-tiska siq rasiniq auditorija. Dekoju A . J . Greimo centro kolegoms, kuriq pastabos versdavo daug kq pergalvoti, o kurybiski patarimai praplesdavo tyrinejimo galimybes. Itin svarbiomis laikau kolegq Aruno Sverdiolo ir K^stucio Nastopkos nuomones, o jq palankumas ir geranoriskumas nuolatos buvo ir lieka jkvepiantys.

Saulius Zukas