Tidikis

7/21/2019 Tidikis

1/626

1LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

RIMANTAS TIDIKIS

SOCIALINIMOKSLTYRIMMETODOLOGIJA

Vilnius, 2003

7/21/2019 Tidikis

2/626

2


Lietuvos teiss universitetas, 2003

Recenzavo:Vilniaus pedagoginio universiteto prof. habil. dr.Algirdas Gaiutis;Kauno technologijos universiteto Socialinimokslfakulteto Eduko-

logijos instituto prof. habil. dr.Palmira Juceviien;Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Kriminologijos katedros

vedja prof. dr. GenovaitBabachinait;Lietuvos teiss universiteto Policijos fakulteto Policijos teiss katedros

vedjas doc. dr.Alvydas akoius

Vadovlis apsvarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakultetoKriminologijos katedros 2002 m. kovo 22 d. posdyje (protokolo Nr. 8 iraas)ir rekomenduotas spausdinti

Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, moko-mj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2002 m.gruodio 17 d. posdyje (protokolas Nr. 6(2L-3)) vadovl patvirtino spausdinti

ISBN 9955-563-26-5

UDK 30.001.8(075.8) TI-19

2002 m. lapkriio 22 d. Nr. A127Auktjmokyklbendrjvadovlileidybos komisijos

rekomenduota

Ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos lomis

7/21/2019 Tidikis

3/626

3

vadas .................................................................................................................... 7

1. Mokslinityrimpaskirtis auktojoje mokykloje ...................................... 112. Mokslo samprata ............................................................................................28

2.1. Mokslas kaip vertyb .............................................................................. 28

2.2. Mokslo raidos tendencijos ..................................................................... 36

2.3. Mokslklasifikacija ................................................................................. 412.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas......................................................... 50

2.5. Socialinio fakto samprata tyrimo procese ............................................... 572.6. Mokslinis numatymas ir prognozavimo kryptys .................................... 63

3. Alternatyvs mokslai .................................................................................703.1. Pseudologija arba paramokslai................................................................ 70

3.2. Pseudoprognozs, utopijos, mitai ........................................................... 753.2.1.Nostradamo pranaysts .............................................................. 76

3.2.2. NSO fenomenas ............................................................................ 77

3.3.3. Astrologins pranaysts ............................................................ 80

3.3.4. Reinkarnacijos prognozs ............................................................ 823.2.5. Socialins utopijos ....................................................................... 863.2.6. Moksliniai politiniai mitai ............................................................. 88

4. Mokslas kaip kryba......................................................................................954.1. Krybikos asmenybs charakteristika .................................................. 95

4.2. Mokslinio krybinio mstymo ir veiklos gairs .................................... 109

4.3. Sinergetika nauja mokslinio mstymo paradigma .............................. 121

4.4. Intuicija mokslinje veikloje ir kryboje ................................................ 125

4.4.1. Intuicija kaip suvokimas ............................................................. 1294.4.2. Intuicija kaip vaizduot .............................................................. 130

4.4.3. Intuicija kaip imintis .................................................................. 131

4.4.4. Intuicija kaip vertinimas............................................................. 133

4.5. Lateralus mstymas ............................................................................... 133

4.5.1. Lateralaus mstymo metodai ir principai .................................... 1454.6. Argumentologija .................................................................................... 152

4.6.1. Empirinargumentacija .............................................................. 159

4.6.2. Teorinargumentacija ................................................................ 1624.6.2.1. Dedukcinargumentacija ............................................... 163

4.6.2.2. Sisteminargumentacija ................................................. 164

TURINYS

7/21/2019 Tidikis

4/626

4


4.6.2.3. Argumentacijos klystkeliai ir derms principai ............... 165

4.6.3. Metodologinargumentacija ..................................................... 167

4.6.4. Vertybiir vertinimargumentavimas ....................................... 1704.6.4.1. Vertinimteorinis pagrindimas ....................................... 1734.6.4.2. Kontekstiniai vertinimargumentai ............................... 1764.6.4.3. Kvaziempirinis vertinimpagrindimas ........................... 177

4.6.5. Pirminiir antriniargumentrys .......................................... 1815. Mokslinio tyrimo metodologijos kontrai .................................................. 190

5.1. Mokslinio tyrimo metodologijos samprata ........................................... 1905.2. Socialinio painimo ypatumai ................................................................ 1965.3. Mokslikumo vertinimo kriterijai ........................................................... 199

6. Filosofijos vieta mokslinio tyrimo metodologijoje ..................................... 2056.1. Filosofija kaip pasauliros ieities pozicija........................................ 2056.2. Filosofija kaip racionali painimo priemon .......................................... 2096.3. Pozityvizmas .......................................................................................... 2136.4. Empirizmas ............................................................................................. 2166.5. Hermeneutika......................................................................................... 2176.6. Mokslo paradigmraida ir kaita ............................................................ 2196.7. Falsifikacionizmas ................................................................................. 2216.8. Metodologiniprogramesmir jkonkurencija ................................ 223

6.9. Metodologinis pliuralizmas ir anarchizmas ........................................... 2267. Sociologija kaip mokslas ir jos vieta moksliniinisistemoje ............. 228

7.1. Filosofijos, sociologijos ir istorijos sveika .......................................... 2287.2. Socialiniinistruktra: teorija ir empirika ......................................... 2327.3. Sociologijos funkcijos ........................................................................... 234

8. Metodologins, teorins sociologijos paradigmos ir koncepcijos ............ 2368.1. Metodologins pozityvizmo, neopozityvizmo ir

empirizmo paradigmos sociologijoje .................................................... 2368.2. Supratimo sociologijos, fenomenologijos

ir etnometodologijos koncepcijos ....................................................... 2398.3. Sociometrijos metodologins ir metodins nuostatos ......................... 244

9. iuolaikins sociologijos teorins paradigmos ......................................... 2479.1. Struktrinfunkcinparadigma ........................................................... 2479.2. Socialinio konflikto paradigma .............................................................. 2509.3. Simbolininterakcinparadigma ......................................................... 2529.4. Veidrodinio a teorija ......................................................................... 2569.5. Socialinimainteorija ......................................................................... 258

10. Metodologins teistyros itakos ............................................................. 262

10.1. Teiss filosofija.................................................................................... 26410.2. Teiss teorija........................................................................................ 27410.3. Teiss sociologija ................................................................................ 28010.4. Teiss psichologija .............................................................................. 288

7/21/2019 Tidikis

5/626

5

10.5. Teismo ekspertologija .......................................................................... 29410.6. Policijos teiss ir veiklos metodologinio tyrimo itakos ..................... 298

11. Socialinio darbo metodologiniai altiniai .................................................. 31111.1. Socialinio darbo etiniai principai ......................................................... 31912. Mokslinio tyrimo programa...................................................................... 334

12.1. Tyrimo problema, objektas, dalykas .................................................... 33512.2. Tyrimo tikslas ir udaviniai .................................................................. 33712.3. Pagrindinisvokinterpretacija ....................................................... 34012.4. Hipotezikrimas ................................................................................ 34112.5. Tyrimo principinio (strateginio) plano parengimas ............................. 34712.6. Pirminiduomenrinkimo metodir procedros apraymas ............. 349

12.7. Numatomgauti duomenanalizs bdapraymas ........................ 35212.8. Pagrindiniai programos reikalavimai ................................................... 35313. Mokslinityrimmetodika ...................................................................... 355

13.1. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai ............................................. 35513.2. Tyrimo metod, technikos, procedros samprata ............................... 36613.3. Teoriniai metodai ................................................................................. 369

13.3.1. Abstrakcijos metodas ............................................................... 37013.3.2. Alternatyvmetodas ................................................................ 37313.3.3. Analizs metodai ....................................................................... 375

13.3.4. Analogijos metodas .................................................................. 37913.3.5. Apibendrinimo metodas ........................................................... 38713.3.6. Dedukcijos metodas ................................................................. 39013.3.7. Ekstrapoliacija ........................................................................... 39913.3.8. Genetinis metodas .................................................................... 39913.3.9. Idealizacijos metodas ................................................................ 40113.3.10. Indukcijos metodas................................................................. 40513.3.11. Lyginamasis istorinis metodas ............................................... 40913.3.12. Lyginimo metodas ................................................................... 415

13.3.13. Modeliavimo metodas ............................................................ 42513.3.14. Mintinis eksperimentas .......................................................... 432

13.3.15. Sintezs metodas .................................................................... 435

13.3.16. Sistemins analizs metodas .................................................. 437

13.4. Empiriniai metodai ............................................................................... 446

13.4.1. Stebjimo metodas .................................................................... 447

13.4.2. Pokalbio metodas ..................................................................... 45713.4.3. Interviu metodas....................................................................... 464

13.4.4. Biografinis metodas .................................................................. 47213.4.5. Anketinis metodas .................................................................... 47413.4.6. Dokumentanalizs metodas ................................................... 48813.4.7. Kontentanalizs metodas ....................................................... 498

Turinys

7/21/2019 Tidikis

6/626

6


13.4.8. Eksperimentas ................................................................................... 50513.4.9. Ekspertvertinimo metodas ............................................................. 514

13.4.10. Sociometrinis metodas .................................................................... 52613.4.11. Testai ............................................................................................... 53613.4.12. Profesins patirties apibendrinimo metodas .................................. 557

14. Baigiamojo darbo ataskaitos rengimas ir gynimas ................................. 56514.1. Baigiamojo darbo paskirtis, tikslas, udaviniai ................................... 56514.2. Baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir tvirtinimas............................ 56614.3. Vadovavimas baigiamiesiems darbams ............................................... 56914.4. Plano rengimas .................................................................................... 57014.5. Bibliografijos sudarymo, literatros skaitymo ir

citavimo metodika................................................................................ 57214.6. Baigiamojo darbo turinys ir struktra ................................................. 57814.7. Baigiamojo darbo apiforminimas ......................................................... 58514.8. Neakivaizdinistudijbaigiamojo darbo rengimo ypatumai .............. 58914.9. Baigiamojo darbo recenzavimas .......................................................... 59114.10. Baigiamojo darbo gynimas ................................................................ 592

15. Mokslinio darbo etika ............................................................................... 59716. Vartotterminodynlis ............................................................................ 609

7/21/2019 Tidikis

7/626

7

VADASScientia vinces

(Mokslu laimsi)

Mokslinio darbo tikslas turi bti toks proto nu-kreipimas, kuris apie visus sutinkamus dalykusdaryt tvirtus ir teisingus sprendimus.

R. Dekartas

Svarbiausia ne tik sukaupti kuo daugiau ini, svarbiausia, kad tos inios, daug jar maai, pri-klausyt tik tau vienam, bt tavo kraujyje, bttavo laisvanorikpastangnuosavyb kdikis.

R. Rolanas

Mokslas pagrindinis civilizacijos paangos variklis. Mokslo atrastidsniai, nustatyti dsningumai, objektyvus tikrovs painimas utikrina vi-suomens, kio, vietimo, kultros spartesnraid, skatina visvisuomensnariintelektinvystymsi.

Kiekvienos alies, tautos likimas, jos ateities perspektyvos didia dalimipriklauso nuo joje skatinamos mokslins minties, nuo jaunajai kartai sudaro-mslygvaldyti mokslo pasiekimus ir jai paiai sitraukti mokslintiriamjdarb.

Taiau mokslinis tiriamasis darbas, palyginti su kitomis darbo ir veik-los rimis, yra vienas i sudtingiausi. Tai aukiausia mogaus intelektinsveiklos sritis. Jai valdyti reikia ne tik aukto protinio isivystymo lygio, gilausmoksliniinisupratimo, bet ir kruoptaus, kantraus, pasiaukojamo darbo.

Mokslo istorija liudija, jog ir mokslas, ir visuomenvystosi ne tik evo-liuciniu, bet ir revoliuciniu keliu. Mokslo raida yra nuolatins dinamikos bk-lje. Tarp jo keliamidj, nuomoni, koncepcij, paradigmvyksta kova, jtvirtinimas ir paneigimas. Nauja keiia sena, netiksls teiginiai keiiami tiks-

lesniais, naujos idjos kritikuoja sensias, o gyvenimo praktika kelia vis naujasproblemas, kurias mokslas turi racionaliai pagrstai atsakyti. Juo sudtinges-ns problemos keliamos mokslui, juo didesni reikalavimai ikyla moksliniamdarbui. Atsiliepiant iuos poreikius, vyksta moksldiferenciacija ir integraci-

7/21/2019 Tidikis

8/626

7/21/2019 Tidikis

9/626

9

strumentpanaudotkur reikia ir kaip reikia. Kad tyrimo metodai duotmokslinrezultat, kad jpagalba galtume atskleisti nagrinjamreikinidsningu-

mus, jvystymosi tendencijas, btina remtis metodologija. Todl iame vado-vlyje metodologijai ir skiriamas pagrindinis dmesys.

Taiau moksliniame darbe, kaip ir gyvenime, norint painti objektyvities, danai einama ne tik tiesiu keliu, bet ir vingiuotais klystkeliais, avintisnemokslinmis iniomis, remiantis nemoksline pasaulira, danai patenkantaklavietes, susiduriant su vairiomis klitimis, darant klaidas ir mokantis i j.Todl pradioje stengsims apvelgti tas klitis, ydas ir mokslo antipodus, sukuriais susiduria mokslo raida, kuriypatumus ir mantrybes turi suprasti

jaunasis mokslininkas ir, atsivelgs jas, vengti klystkeli, vairipseudo-moksliniteorij, apsiauklimokslinink, paramokslininkpaistal.Vadovlyje ne tik pateikiama vieninteltam tikros mokslins paradigmos

pozicija ar sektinas originalios mokslins veiklos pavyzdys, bet yra ir alternaty-vipavyzdi, skirtingautorinuomoniapie tpatdalyk. Skaitytojui sutei-kiama galimybkritikai ir smoningai, savarankikai susidaryti savo pozicij,

jis skatinamas iekoti ir rasti optimalkeliteising, objektyviidj.Aptariant mokslinio darbo metodus, stengiams kritikai juos vertinti ir

parodyti, kad socialiniuose tyrimuose nra vieno universalaus metodo, o kiek-vienas metodas turi savo privalumir trkum. Todl norint gauti patikiminformacij, reikia naudoti vairius metodus tam paiam reikiniui tirti ir gau-tiems rezultatams nagrinti.

Suprasdami mokslinio darbo sudtingum, ios veiklos iniplatumirgilum, nagrindami tam tikrus metodologinius ir metodikos klausimus, tame

paiame puslapyje dl patogumo nurodome papildomus literatros altinius.Norint geriau suprasti naujas paangias tam tikrmokslidjas, btina

teisingai ir tikslingai vartoti imokslterminus, svokas ir kategorijas. Todl

vadovlio pabaigoje pateikiame terminodynl, kuris pads geriau suprastidstomos mediagos turinir prasm. Antra vertus, pads skaitytojui pasi-rengti mokslins literatros skaitymui.

is vadovlis parengtas pagal Lietuvos teiss universiteto Teiss, Po-licijos, Socialinio darbo fakultetmagistrantros mokslinio tiriamojo darbo (So-cialinityrimmetodologijos) programir sukauptio kurso dstymo patirt.

Magistrantra yra auktesnioji universitetstudijpakopa. Tai studen-tpasirengimas auktos kvalifikacijos profesiniam darbui, savarankikiems

moksliniams tyrimams. Magistro akademinis laipsnis ne tik nurodo asmensspecializuottam tikros mokslo krypties auktjisilavinim, bet ir pasirengi-mdoktorantros studijoms. Taigi magistro diplomas suteikia teisstoti doktorantr.

vadas

7/21/2019 Tidikis

10/626

10


Magistrantros programos atitinka Tarptautins standartizuotos vieti-mo sistemos (ISCED) 7 lygio studijprogramreikalavimus.

Jau viduramiais laisvjmenmagistro (Magister artium liberalium)laipsngydavo laisvjmenmokytojai. Vliau is laipsnis buvo suteikiamas

baigusiems filosofijos studijas.XIX a. daug kur, ypaVokietijoje, magistro laipsnistmfilosofijos

daktaro laipsnis. Lietuvoje ir kitose alyse magistro laipsnis, kaip ir dabar,buvo ir yra emesnis nei daktaro mokslinis laipsnis. Tai akademinis laipsnis,kuris suteikiamas baigusiems universitetus bei apgynusiems magistro baigia-mjdarb. Kai kuriose alyse tai ne tik auktos kvalifikacijos laipsnis, bet ir

mokslinis laipsnis.Magistrantra Lietuvoje taip pat turi senistorij. Jau nuo karaliaus

Stepono Batoro akt, 1579 m. paskelbusiVilniaus universiteto krim, jienklino ypatingauktesnijstudijpakop, kurioje gyjama tvirtesni, gi-lesnimoksliniakademiniini. Be to, istudijbaigimas reikne tikini, mokjimgijim, bet ir savarankikos, gebanios atlikti mokslinius ty-rimus, originalios individualybs siliejimvisuomen.

Studentdalyvavimas moksliniuose tyrimuose visuomet yra viena i

produktyviausistudijform, suteikianigalimybne tik giliau painti prak-tinveikl, bet ir gebjimpajusti mokslins krybos proces. Teissaugos irteistvarkos pareignir jdarbo patirties analizrodo, jog studijmetaismokslindarbdirbpareignai, nors ir netapmokslininkais, neretai esti nau-

jausimoksliniini, tiriamojo darbo metodir mokslinio mstymo skleid-jai. Remdamiesi naujausiais mokslo pasiekimais, tokie specialistai tampa pro-fesionalais, aktyviai gyvendina vairias inovacijas.

Vadovlyje, be filosofijos, sociologijos, psichologijos, mokslotyros li-

teratroje jau anksiau nagrintmetodologinitem, autorius pateikia ir sa-vo poirjas, taip pat naujpoirmokslinmstym, susiformavusmoksluose per paskutiniuosius deimtmeius. Tai sinergetinio, lateralaus ms-tymo, argumentologijos naujas, originalus apibendrintas poiris mokslinityrimstrategij, racionaliai pagrstnaujidjtaktik.

Autorius nuoirdiai dkoja recenzentams: akad. prof. habil. dr. Algir-dui Gaiuiui, prof. habil. dr. Palmirai Juceviienei, prof. dr. Genovaitei Baba-chinaitei, doc. dr. Alvydui akoiui u pareiktas pastabas ir pasilymus tobu-

linant vadovl. Taip pat esu dkingas prof. dr. Eugenijui Palskiui ir prof. dr..Pranui Rasimaviiui u skatinimleidinrengti, aktyvpritarimjame kelia-moms idjoms ir vertingas pastabas dl jo turinio.

7/21/2019 Tidikis

11/626

11

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

1. MOKSLINI TYRIM PASKIRTISAUKTOJOJE MOKYKLOJE

i ini nemanoma ireikti odiais, betbendromis mokytojo ir mokinio pastangomis josstaiga gimsta sieloje ir ima maitintis savimi kaip

ugnis, kuri siliepsnoja j ptus.Platonas

A maiau toliau nei kiti todl, kad stovjau antgigant pei.

J. Niutonas

Auktosios mokyklos sukurtos tam, kad perduotjaunajai kartai moksloir visuomens vertybes. Auktoji mokykla, ypauniversitetinio tipo, yra netik mokymo, studijorganizavimo, bet ir mokslo staiga. Joje kuriamos naujosinios, keliamos idjos, sprendiamos mokslins problemos. Juo aukiauivystyta mokslinmintis ioje institucijoje, juo auktesnio lygio yra ir studijprocesas. Mokslininkai pedagogai perduoda ir turi perduoti studentams netik mokslo inias, bet ir savo patyrimkuriant, sisteminant ir apibendrinantnaujas inias. Nuo dstytojmokslinio lygio, jintelekto, krybingumo, geb-

jimo perteikti studentams mokslinmintpriklauso studentmstymo kryptin-gumas, bsimas profesionalumas, krybingumas darbe.Visikai teisus buvo psichologas ir pedagogas K. Uinskis, apibendrins

jaunosios kartos ugdymo dsningumus ir padars ivad, jog tik asmenybgali ugdyti ir formuoti asmenyb, tik charakteris gali formuoti charakterJokie nuostatai ir programos, jokia dirbtinmokymo staigos organizacija, kadir kaip gudriai ji btsumanyta, negali aukljimo darbe pakeisti asmenybs

1.

Tai patvirtina ir tokiprestiiniuniversitet, kaip Kembrido, Oksfordo,

kuriuose dirba aukto lygio mokslininkai, studentparengimas. Pvz.: Kembri-do universitetas pasauliui dav63 Nobelio premijos laureatus. Oksfordo

1K. Uinskis. Rinktiniai pedagoginiai ratai. I t. Kaunas, 1959. P. 247, 248.

7/21/2019 Tidikis

12/626

12

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

universitetas Didiajai Britanijai po Antrojo pasaulinio karo i 10 ministrpirminink pareng 8 pirmininkus. Didel indl moksl ne ir kitimokslininkai, sukrtam tikros mokslo srities savo mokyklas. Pvz.: anglfizikas Ernestas Rezerfordas savo laboratorijoje iugdvisplejadNobeliopremijos laureat. A. Jofsukrfizikmokyklir iugdtokius ymiusfizikus, kaip A. Aleksandrov, Nobelio premijos laureatP. Kapic, I. Kur-atov, atradus dirbtin radioaktyvij branduoli izomerij. Taip patpaymtini: Juras Pola, buvs Lietuvos mokslakademijos prezidentas,kietojo kno plazmos ir puslaidininkikartjelektronfizikos mokykloskrjas, naujo izotropinio reikinio susidarymo puslaidininkiuose atradjas,100 iradimautorius, 9 monografijautorius ir bendraautoris, KazimierasRagulskis, Kauno technologijos universiteto Vibrotechnikos laboratorijosvedjas, 1700 iradim ir patent, 23 monografij autorius (arbabendraautoris), iugds 250 daktar, tarp j30 habilituot, sukrs precizinsvibrotechnikos ir mikromechanikos mokslinmokykl, ir daugelis kit.

Nuo antikos laikPlatono akademijos krimo senovs Graikijojepagrindiniu mokomojo proceso tikslu laikoma tiesos paiekos ir esamtieskritika. Jau Sokrato mokymo metodas rmsi tiesos radimo menu, euristika*,

o pats Sokratas mokytojo vaidmenlygino su akuers (lot. maieutike) menu.Taigi jau nuo an laik keliama idja, kad mokantysis neatskleidiabesimokaniajam tiesos, o padeda paiam jsurasti.

Stasys alkauskis, teikdamas svarbireikmauktajam mokslui kaipinteligentijos, visuomens elito, mokslinidarbuotojrengimo kalvei, atkakliaiklmokslinimo udavin. Jis ra: pradinir vidurinmokykla moko, protina,lavina, universitetas mokslina, t. y. jungia auktjintelektualinkultrirmokslo gyvenim

2.

Antanas Maceina, nagrindamas tautinaukljim, klauktajammokslui iskirtinudavinugdyti tautos elit, atrenkant ir individualiai padedantgabiems jaunuoliams pasiekti mokslo auktum. Tautos universitetai,akademijos ir meno mokyklos, rao A. Maceina, pirmiausia turi rpintissudaryti elit, kuris ne tik pavaduotsenuosius darbininkus, bet ir pralenkt.Individualiniai paskatinimai, nurodymai ir padrsinimai, verting darbparmimas, susidomjimas originaliais bandymais, vis tai yra bdai, kuriaisgalima atrinkti gabiausius mones ir padti jiems isivystyti jsrityje. Elitas

negali bti parengtas masiniu plotu. Ugdymo individualizavimas iuo atveju

* Gr. heurisko randu.2S. alkauskis. Universiteto koncepcija. Ratai. IV t. Vilnius: Mintis, 1995. P. 560.

7/21/2019 Tidikis

13/626

13


eina ligi kiekvieno asmens atskirai.ia yra btinas susidomjimas atskiraismonmis ir jglobojimas

3.

studentindividualaus rengimo metodnaudoja daugelis vedanijauktjmokykl. Profesorius ar dstytojas individualiai globoja keletgabistudentnuo pirmojo iki paskutiniojo kurso.

Studijir mokslinityrimintegracijos principas auktajame mokslevisikai buvo suformuluotas ir gyvendintas po Vokietijos universitet1810metreformos, kuriinicijavo tuometinis Prsijos tikybir vietimo ministras,filologas ir filosofas Vilhelmas fon Humboltas. Jis panaikino pradinimokyklpriklausomybnuo banyios, teisino J. H. Pestalocio metodus, pertvarkMokslakademijir krBerlyno universitet. Nuo to laiko moksliniai tyrimai

ir student rengimas j pagrindu tapo universitet iskirtiniu bruou. Irdstytoj, ir studenttikslas sutelktomis pastangomis iekoti objektyviostiesos, o jai pasiekti organizuoti tyrimus, valdyti mokslinio darbo pagrindus.

Moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje gauna edukacinreikm,jie panaudojami studentintelektinei laisvei, kritiniam mstymui, krybikumuiugdyti.

Tradiciniai, autoritetu grindiami, dstytoj ir student santykiaikeiiami lygiateisipartnerilaisvbendradarbiavim, vienijamnuolatinio

tiesos siekimo.Sekant Vokietijos pavyzdiu, Anglijos ir JAV universitetuose buvo

priimtas reikalavimas universiteto dstytojams aktyviai usiimti mokslinetiriamja veikla (C. Gellert)

4. Mokslin tiriamoji veikla tapo svarbia

universiteto dstytojprofesionalumo charakteristika, taiau ia, prieingai,nebuvo reikalaujama, kad dstytoj tyrim rezultatai papildyt studijprogram turin, beje, dstytojai galjo atlikti tyrimus nebtinai i savodstomos disciplinos. Dviejskirting(Anglijos ir Vokietijos) liberalaus ugdymo

auktojo mokslo koncepcijtikslas yra vienas individintelektins laisvsugdymas. Tik antruoju atveju labiau akcentuojama mokslins tiriamosiosveiklos svarba asmenybs intelektins liberalizacijos ugdyme. JAV auktojomokslo modelyje yra sujungiami Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Vokietijosauktojo mokslo modelibruoai. Taiau auktosiose profesinse studijosevadovaujamasi Pranczijos patirtimi, o auktosios akademins studijosgrindiamos vokikuoju modeliu

5.

3

A. Maceina.Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 1990. P. 358.4Plaiau r.: C. Gellert. Faculty Research. In: G. R. Neave (ed.). The Encyclopedia ofHigher Education. Vol. 3. Oxford: Pergamon Press, 1992. P. 16341641.

5I. Miliinait. Mokslini tyrim idjos raidos etapai auktajame moksle // Auktojo

mokslo sistemos ir didaktika. Kaunas: Technologija, 1999. P. 8490.

7/21/2019 Tidikis

14/626

14


Taiau ne visos auktosios mokyklos usienyje ilaiko mokslo univer-sitetstatus. Kaip nurodo Palmira Juceviien, remdamasi E. A. Lyntonoir S. F. Elmano teiginiais, i 300 JAV auktjmokykltik 150 pagal jlygpatvirtintos tikriesiems universitetams. Visas kitas institucijas ie tyrintojailaiko emesnio lygio koledkategorijomis. Pagal Karnegio tarnybos klasifi-kacij, i 305 JAV auktjmokykl tik 118 auktjmokyklpriskiriamamokslo ir doktorantros universitetams

6.

iuo metu Lietuvoje daugumai auktjmokykltapusioms univer-sitetais ikyla udavinys bsimos akreditacijos metu pateisinti vard. Taigalima padaryti tik pasiekus tam tikrmokslinityrimlygir iugdiusmokslini kadr elit. Nuo to priklausys tolesnio kiekvienos auktosiosmokyklos vystymosi perspektyva.

Dabar Europoje iskiriami auktjmokyklstruktriniai modeliai,kuriuos galima priskirti prie binarins arba integruotos universitet(unifikuo-tos), arba prie fragmentins sistemos. J. Jallade straipsnyje Pagrindinsstudijos Europoje: lyginimo perspektyva (1992) taip apibdinamos iossistemos

7.Binarinsistema egzistuoja Vokietijoje ir yra sudaryta i universi-

tetiniir neuniversitetiniaukto mokslo institucij. Unifikuota sistema,

kai universitetai savo sistemtraukia koledus, realizuojanius neuniversi-tetinistudijprogramas (vedija, Ispanija). Kai sistemoje yra vairaus tipoauktojo mokslo institucij, o dl jvairovs tokios sistemos negalima laikytinei binarine, nei unifikuota, ji vadinamafragmentine.

P. Skotas (P. Scott) iskiria net penkias auktojo mokslo struktrinessistemas (universitetin, dualin, binarin, unifikuot ir stratifikuot).

Dualinje sistemoje universitetai, skirtingai nei binarinje, veikia atskirainuo kit, emesnio lygio auktojo mokslo institucij. Stratifikuota sistema

susideda i vairistudijir mokslo institucij.P. Juceviienprognozuoja, jog Lietuvos auktasis mokslas neiven-giamai vystysis tuo paiu keliu, kaip ir kitdemokratinialiauktojo mokslosistemos: i binarins unifikuotir, reikia tiktis, stratifikuot

8.

Apibendrindami auktjmokyklraidos tendencijas, galime darytiivad, jog jateities vystymosi perspektyvos priklausys nuo mokslinio poten-cialo augimo jose, nuo jmokslinio tiriamojo darbo lygio, nuo tiesos iekojimometodologijos ir metodikos perdavimo studijuojantiems, nuo jtraukimo

6P. Juceviien. Lietuvos auktasis mokslas: Quis es? Quo vadis?// Studijos auktojoje

mokykloje. 1 kn. Kaunas: KTU, 1997. P. 2425.7Pateikiama pagal:P. Juceviien.Lietuvos auktasis mokslas P. 2526.

8P. Juceviien. Lietuvos auktasis mokslas P. 28.

7/21/2019 Tidikis

15/626

15


mokslintiriamjdarb. Taiau negalima pamirti, kad moksliniai tyrimaiauktojoje mokykloje pirmiausia turi turti edukacinreikm. Vadinasi,moksliniai tyrimai ne tik turi kaupti mokslinio darbo patirtiekant tiesos, bet

ir ugdyti krybin, kritin, nestandartinmstym. Antra vertus, tyrimorezultatai turi bti taikomojo pobdio. Todl magistrbaigiamuosiuosedarbuose, ypadaktardisertacijose, turtbti nagrinjami ne tik gautirezultatai, suformuluotivadpraktinreikm, jtaikymo praktikoje meto-dika, bet ir tnaujai atrastidjdiegimo studijprocesdidaktiniai principaiir metodai.

Tai enkliai prisidtprie tam tikrdalykdstymo metodikos, vadina-mosios specialiosios didaktikos krimo ir jos tobulinimo. Juk daugelis mokslo

krypi, tarp jir teiss mokslbei profesinio studentrengimo disciplin,neturi savo specialiosios didaktikos. Tai sunkina idalyksukauptiniperdavimo studentams proces. Usienio alyse, rengiant vadovlius, studijknygas, nagrinjant dstomo dalyko turin, neretai paraleliai pateikiama ir jodstymo bei studijavimo metodika (r. 9 nuor.).

Fundamentalijtyriminios netiesiogiai taikomos praktikoje, o taiko-mieji mokslai nurodo ne tik kokiinireikia tam dalykui imokti, bet irsuteikia inojim, kaip ias inias taikyti praktikoje, kokia jvert besimo-

kaniajam, kodl jos btinos. Tai ugdo studento motyvacij, suteikia iniomsasmeninprasm, jos tampa asmenikomis.

Mokslo ir studij integracija auktojoje mokykloje yra vienas iaktualiausiuniversitetinistudijvystymo udavini. Mokslo ir studijvienovyra pagrindinis universitetinistudijprincipas. Moksliniais tyrimaispalaikoma dstytojmokslin kvalifikacija ir profesinis j tobuljimas.Universitetvaidmuo iskirtinis tuo poiriu, kad jie, vykdydami moksliniustyrimus, turi rengti ir naujus mokslininkus. Universitetai paprastai turi pltoti

daugelio sriimokslinveiklir ilaikyti tam tikrteorini(fundamentini)bei taikomjmokslinityrimir technologins pltros pusiausvyr, kadkuo geriau padtsprsti visuomenei svarbias problemas ir sudarytprielai-das rengti plataus profilio specialistus. Mokslo ir studijintegracija yra btinaslyga kelti universitetinistudijlyg. Naujos mokslo inios, gytos ir sukurtosatliekant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus tampa ir auktjisilavinimgyjanispecialistiniomis. Todl svarbu, kad universitetuosedstytauktos kvalifikacijos mokslininkai

10.

9S. Franke.Berufsethik fr die Polizei (Grundlagen Didaktik Einzeldienst und geschlossene

Einstze). Mnster, 1991;...(). , 1991.

10Lietuvos auktasis mokslas. Baltoji knyga P. 50.

7/21/2019 Tidikis

16/626

16


Universitetinio tipo auktojoje mokykloje dominuoja mokslins teorins,akademins inios. Tai natralu. Taiau atsiradus per dideliam akademiniiniatotrkiui nuo praktikos, studijprocesas gali tapti formaliu, inipasisa-vinimas savitiksliu, tik dl geresnio egzamino paymio. Ms tyrimaiStudijprocesas studentakimis (2000 m.) rodo, jog net 53,5 proc. studentpageidauja, kad jie btvedami probleminiu bdu, diskusijpagrindu, o 13proc. visgi pageidauja, kad plaiau btaptariama teoriniidjtaikymopraktikoje bdai.

Taigi prietaravimas tarp mokslo ir praktikos, tarp fundamentiniirtaikomj, tarp objektyviir subjektyvi(asmenini) inilieka neisprstasakademiniu lygiu. inios neturi tapti tik tikslu, bet turi bti naudinga priemo-

nmogaus imintingumui lavinti ir praktikai taikyti. Teisus buvo Eschilas(Aischylus), gyvens V a. pr. m. e., tvirtindamas, kad imintingas ne tas, kurisdaug ino, o tas, kurio inios yra naudingos. Pratsdamas imint, M. Mon-tenis (M. Montaigne) teisingai teigia, jog reikia stengtis iaikinti ne kasdaugiau ino, o kas geriau ino.

Kalbant apie iniobjektyvumir ties, neivengiamai tenka prisiminti,kad nra absoliuios tiesos, yra tik reliatyvi, kad inios, kurios vadinamosobjektyviomis, jas valdant, gauna subjektyviprasm. Todl visikai teisus

yra R. Barnetas (R. Barnett), ymus angledukologas, auktojo mokslometodologas, tvirtindamas, jog kiekvienoje intelektins minties ar veiklossrityje nra vienintels tiesos, kurios studentai btinai turi laikytis. Kadtekstas btsuprastas, jis turi bti interpretuojamas. Bet interpretacija taippat yra daugiareikm. Todl pats interpretavimo aktas yra ne mechaninis,bet krybinis, arba meninis, procesas. Nors tiesos kriterijus taip pat gali btitaikomas, bet pati tiesos koncepcija yra atvira, kurioje teiginiai, pretenduojantysties, pasiymi individualia reikme, atsidavimu jai ir vertinimu

11.

Ne tik socialiniuose, humanitariniuose, bet ir gamtos moksluosesukurtos teorijos gali prietarauti viena kitai. Tokiais atvejais jpasirinkimlemia arba jinterpretacija, arba ios institucijos mokslininktyrimai. ie tyrimai,jeigu jie yra ir taikomojo pobdio, atrasdami naujus faktus, gaudami naujusduomenis apie teorijos taikymo galimybes tam tikrose slygose, gali paneigtiarba patvirtinti tos teorijos veiksmingumir naudingum.

Taigi moksliniai tyrimai, nagrinjantys praktik, tampa teorins paradig-mos patikrinimo priemone ir priimtinos tiesos kriterijumi.

R. Barnetas nurodo, jog plaiausiai pripastami poiriai tiesremiasitokiomis teorijomis:

11R. Barnett.The Idea of Higher Education. London: SRHE and OU Press, 1990. P. 58.

7/21/2019 Tidikis

17/626

17


1. Realybs atitikimo teorija teiginys turi atitikti tikrov.2. Derms teorija teiginys turi derintis su kitais teiginiais.3. Pragmatinteorija teiginys turi tarnauti interesams ir naudai.Auktajame moksle ne dermturi bti akcentuojama, o tolerancija ir

netgi nederms ar konfliktpaiekos. Aukto lygio idja auktajame mokslebtent ir ireikia nornesustoti ir nesitaikyti su tuo, kas yra, o konceptualiai,teorikai ar praktikai, perengiant savaime suprantamas duotybes, eititoliau

12.Taigi studijprocese, juolab atliekant tyrimus, yra svarbu suvokti vai-

rias tiesos alternatyvas ir tai, kad kiekviena i jyra tam tikru lygiu ribota.Todl nagrinjant alternatyvas turi bti kritikai isiaikinti jprivalumai ir

trkumai. Tai nereikia, kad turime ignoruoti objektyvumkaip vertybauktajame moksle. Taiau apsiribodami viena tiesa, lavinsime tik studentatmint, o ne kritin, krybinmstym. R. Barnetas daro labai teisingivadteigdamas, jog jei mokymo programa bus sudaroma remiantis tik vienakuria nors tiesos teorija, tai susidursime su ikreipta edukacijos samprata

13.

vairialternatyvpateikimas padeda isiaikinti asmeninstudentonuomon, jo vertinimus, ugdyti jo kritinpoir, formuoti jo asmenines inias.Suprantant, jog net ir mokslins inios greitai kinta, organizuodami studij

processu alternatyvomis, padedame studentui studijprocesdaryti auten-tik, akcentuodami ne jo kiekyb, o kokyb.

Taiau visa tai kelia auktus reikalavimus ne tik studentams, bet irdstytojams, kurie turi pateikti ne tik formalizuotinisistem, bet ir asmeninpoir, kuris nemanomas be tiesioginio, gyvo bendravimo su studentais.Msnuomone, daroma teisinga ivada, jog dstymo kokybyra proporcingapateikiamstudentams asmeniniinilyginamajam svoriui, o apskritaidstytojas, neturintis j, tiesiog nereikalingas yra vadovliai. Grynas pedago-gas, neusiimantis mokslu, negali bti geras dstytojas todl, kad, atpltasnuo mokslo, jis geriausiu atveju gali valdyti ne naujausias inias

14.

Taigi mokslas, moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje tampa mstymougdymo mokykla, kuri papildo auktjisilavinimauktuoju isimokslinimu.

Bdingas mokslinio painimo bruoas auktojoje mokykloje yra tas,jog studentas, jame dalyvaudamas, yra aktyvus subjektas, dstytojo partnerisiekant ir randant ties. Habermas tai pavadino tiesos konsensuso teorija.

12R. Barnet. The Idea of Higher Education P. 55.

13Ten pat. P. 57.

14..,...//,

1998, 1. . 26.

7/21/2019 Tidikis

18/626

18


Tai nra reikalavimas, kad diskusijos rezultatas btinai btvisikas konsen-susas, taiau tai reikia, kad pateikiamos idjos siektisaugoti konsensus.Intelektiniai debatai nra jauks ar visa leidiantys; veikiau tai yra tampsuponuojantys kritiniai vertinimai. io poirio aspektu auktasis mokslasnegali bti tik tiesos sklaidos tarp studentsiekis; auktasis mokslas yra kurkas sudtingesnis ir reiklesnis procesas. Jo pagalba studentas isiugdo geb-jimus pareikti ir apginti ne bet kok, o apsivietusir informuot savopoir, arba isiugdo tam tikrinojimapie vairius reikinius.

Kas yra tiesa deryboms pavaldus klausimas, todl ir paitiesbei objektyvumauktajame moksle neturi bti irima kaip savaime supran-tamas duotybes. Todl studentai turi bti skatinami silyti ir prisiimti

atsakomybu savo tiespretenduojanius teiginius. Auktasis mokslasreikalauja i individjintelektins brandos, saviraikos, pasiaukojimo, opti-mizmo, tolerancijos kitnuomonms, kritikumo ir savikritikos.

is naujas poiris yra ikis dabar egzistuojaniam auktajammokslui. Jo udavinys yra iniir tiesos, tetinielementgyvendinimasstudentpraktinje veikloje. studentiuo aspektu turi bti irima ne kaipprogramos reikalavimvykdytoj, atsakov, o kaip aktyvtos programosrealizavimo partner

15.

Taiau gyvendinant naujpoir, vl susiduriama su edukacinmisproblemomis. D. Boudas (D. Boud), aptardamas istudentsavaranki-kumo ugdymo problem, konstatuoja, jog dstytojas gali skatinti arba blokuotistudentsavarankikum, tiesiogiai priklausant nuo to, kokius mokymo bdusjie taiko praktikoje. Dstytojai nepajgia iugdyti studentautonomijos: visa,kjie gali padaryti, tai sukurti tokias slygas, kuriose studentsavarankikasmokymasis pltotsi

16.

Bet ir iuo atveju dstytojo vaidmuo studij procese nesumaja.

Studentsavarankikumo tapsmas tiesiogiai susijs su dstytojpedagoginiodarbo meistrikumu. Dstytojai, savarankikai dirbant studentams, yra nemaiau reikalingi negu mokant juos.ia tik keiiasi jfunkcija. i funkcijatampa labiau susijusi su pagalba studentui apsisprendiant ir pasirenkantmokymosi bei vertinimo turin ar bdus ir kur kas maiau su iniperteikimu.Vadinasi, dstytojvaidmuo savarankikstudijprocese yraplatesnis (tvirtina D. Boud) negu tradicins didaktikos atveju, kai dstytojopagrindinis dmesys koncentruojamas moralizavimir instrukcijperteikim.

15R. Barnett.The Idea of Higher Education P. 60.

16D. Boud. Introduction // Boud D. (ed.) Developing Student Autonomy in Learning.

London: Kogan Page, 1981. P. 1617.

7/21/2019 Tidikis

19/626

19


17D. Boud.Toward Student Responsibility for Learning // Boud D. (ed.) Developing StudentAutonomy in Learning. London: Kogan Page, 1981. P. 28.

18M. Cornwall.Putting it into Practice: Promoting Independent Learning in a Traditional

Institutiona // Boud D. (ed.) Developing Student Autonomy in Learning. London, 1981.P. 195196.

Tik autonomiki dstytojai geriausiai gali ugdyti studentautonomi-kum. Jei dstytojas neigia savo edukacinorganizacinkompetencijirvengia atsakomybs u teikiamos pagalbos bdus bei ugdymo rezultatus,

vargu ar studentai turs pozityvpavyzdautonomikumui ugdytis. Norssavarankiko darbo metu kontrols lygis ir vieta keiiasi, taiau dstytojasnepraranda lyderio vaidmens. Jis ilieka institucinio lygmens auktosios mo-kyklos atstovas, atsakingas u studentaprpinimtokiomis slygomis, kuriosbtoptimaliai palankios studentautonomikumo gdiams formuotis. Taiaulauant autoritariko dstytojavimo proius, dstytojai susiduria su daugeliu jnaujo vaidmens problem, i kuriypapabrtinos dvi:

a) jie patys turi iekoti optimalistudento savarankiko darbo bd,

eksperimentuoti su jais bei vertinti jvalidumpraktikoje;b) is darbas gali bti skmingas tik tose institucijose, kuriose pasitikima

dstytoju arba, kitaip tariant, kuriose yra leidiama dstytojams naudotissavo autonomija

17.

Taigi studentsavarankikumo, jautonomijos ir atsakomybs didji-mas studijprocese neivengiamai yra susijs su dstytojdarbo pertvarka,bendravimo su studentais pokyiais, su naujovidiegimu ir inovacijgyven-dinimu.

Apibendrindamas auktjmokykl praktik diegiant edukacinesinovacijas, M. Kornvalis (M. Cornwal) rao, jog naujovidiegimas yra sunkusdarbas kiekvienoje srityje, ypagilias tradicijas turinioje institucijoje. Todlimintinga manyti, jog konservatyvs kolegos gali gantinai neigiamai reaguotibandymus gyvendinti savarankikstudijmodel. Kolegprieika nuostatagali atsiskleisti tik ne ia sindromu arba dar nebuvo to daryta atsakymu,arba replika valdia tam nepritars. iuos argumentus reikia atkreipti dme-s, kadangi, esant prietaravimui, reikia ypagerai apmstyti tikslsiekimo

strategij. Verta prisiminti ir tai, jog kitatikis, radikaliai atmetantis jau sitvir-tinusius pedagoginius principus, rizikuoja bti nesuprastas ar net itremtas.Edukacins naujovs tik retai kada inicijuojamos formaliai daniau

neformaliai, ir tik jei pasiseka, formaliai patvirtinamos. Iniciatyvos altiniai entuziastai pedagogai arba jmaos grupels. Todl labai svarbu isaugotipirminentuziazm, ypatuo metu, kai siektinos idjos alininkyra nedaug.Ne maiau svarbu strategijos gyvendiniminstitucionalizuoti, nes tik tadagali bti garantuotas jos iliekamumas, sietinas su resursaprpinimu

18.

7/21/2019 Tidikis

20/626

20


Studentsavarankikumo ugdymas, jkrybinio ir kritinio mstymolavinimas skatina juos neapsiriboti gatavomis iniomis, bet, vertinant jaskritikai, iekoti naujalternatyvarba naujo jpagrindimo. Visa tai suponuojaporeiksitraukti mokslinius tyrimus ir empirikai ar racionaliai paneigtiarba naujai pagrsti egzistuojanias teorijas, koncepcijas ar idjas.

Taiau gali kilti tokie klausimai:1. Ar reikia visus studentus supaindinti su mokslinio darbo pagrindais,

tyrimo metodologija ir metodika?2. Koks yra ryys tarp auktojo mokslo ir mokslinio tiriamojo darbo?3. Ar mokslinis tiriamasis darbas sudaro neatsiejamauktojo mokslo

institucijos kaip idjos dal?

4. O jeigu nebtatliekami moksliniai tiriamieji darbai, ar btgalimavadinti iinstitucijauktojo mokslo?

Atsakant pirmklausim, tenka prisiminti, kad studentai moksliniodarbo inias, tyrimo metodus plaiai taiko raydami kursinius darbus,dalyvaudami studentmoksliniuose breliuose, yparengdami baigiamuosiusmagistro darbus. Tiesa, ne visi studentai vienodai pajgs dalyvauti tyrimuose.Taiau susipainsu tyrimo metodika ir procedromis, beveik be iimtiesparao geresnius darbus, imoksta argumentuoti, pagrsti dstomas mintis,

turti savo nuomon. Praktika rodo, jog tokigilesnitiriamojo darbo iniypapasigenda magistrantai ir doktorantai. emesnikursstudentai tokiasinias sunkiau valdo. Pvz.: mokslinio darbo pagrinddstymas pirmo kursostudentams, kol jie dar nra imokdirbti savarankikai, menkavertis.Tuo tarpu nepateisinama, kai magistrantai ar doktorantai nra istudijavmokslinio darbo metodologijos pagrind, nemoka krybikai taikyti racionali,logini, sociologini, empirinimetod, aikinti ir interpretuoti socialinifakt,kelti tiriamajame darbe problemir hipotezi.

Aktuali problema yra studentmokslins draugijos narirengimasmoksliniams tyrimams. Gera praktika yra sukaupta kai kuriose usienioauktosiose mokyklose, kai tokiems studentams sudaromos slygos iklausytimokslinio darbo pagrindkurskartu su magistrantais arba kaip fakultatyv.

antrklausimapie auktojo mokslo ir mokslo tiriamojo darbo ryyraskirtingi poiriai. Tokie usienio autoriai, kaip D. Neimanas (J. Newman)

19,

Ortega ai Gasetas (Ortega y Gasset)20

ir Seras Valteris Moberlis (Sir WalterMoberly)

21, pasisako u tai, kad universitetui bt neprivalu ir nereikt

19J. H. Newman.The Idea of a University. Oxford: Oxford University, Press, 1976. P. 104.

20Ortega y Gasset.Mission of the University. London: Kegan Paul, 1946. P. 58.

21W. Moberly. The Crisis in the University. London: S.CM Press, 1949. P. 184.

7/21/2019 Tidikis

21/626

21


disponuoti mokslinityrimveikla. O K. Jaspersas (K. Jaspers)22

, FilipasGrifitsas (Ph. Griffiths)

23ir C. Vegeneris (C. Wegener)

24teigia, kad moksliniai

tyrimai i tikrjsudaro neatsiejamuniversiteto idjos dal. Taigi nuomoni

vienovs iuo klausimu nra. Taiau, kaip matyti i anksiau pateiktosmediagos, ia susiduria prietaringos scientistins ir edukacins nuomons.Vieni, absoliutizuodami mokslir mokslines inias, teikia joms prioritetstudijdidaktikos atvilgiu, kiti laikosi nuomons, kad ne tik mokslininko lygis lemiastudijproceso kokyb, bet ir pirmiausia gebjimas ias inias suprantamai,domiai ir efektyviai pateikti studentams, panaudojant aktyvias mokymo for-mas ir metodus.

Reikia atsivelgti tai, kad ne visose auktosiose mokyklose yra univer-

sitetins studijos. Auktosios mokyklos, teikianios profesinisilavinim,suprantama, kelia kitus tikslus. Jpagrindinis udavinys daugiausia valdytitaikomjini.

Nors tenka paymti, kad, kalbant apie mokslinius tyrimus, daniausiaiturima galvoje, jog jie atliekami po paskait, nebtinai tiesiogiai siejami sudstomo dalyko turiniu. Taiau nkiek ne maesns reikms turi studenttiriamasis darbas mokymo ir studijprocese, kai studentui nepateikiamagatava tiesa, jis pats jsuranda.

Lietuvoje, kaip rodo auktjmokyklvystymosi tendencijos, sten-giamasi rasti kompromisin variant, gyvendinant dualistin auktosiosmokyklos dstytojdiferenciacij. Asistentai, docentai, profesoriai privalodirbti mokslintiriamjdarb, lektoriai sisteminti, apibendrinti moksliniusrezultatus ir rengti vadovlius, dstymo metodik, bti didaktiniinovacijiniciatoriais.

Taiau prioritetas teikiamas mokslui ir moksliniams tyrimams, pvz.:Lietuvos mokslo ir studij pltots strateginse nuostatose 2000

nurodoma: Auktjmokyklpaskirtis yra ugdyti visuomen, intelektinirkrybinvalstybs potencial, pltoti mokslinius tyrimus, kaip svarbiiopotencialo dal. Auktos kvalifikacijos specialistrengimas neatsiejamas nuofundamentalimokslo inipasisavinimo ir mokslinityrim, smoningirtvirtmoralinibei pilietininuostatsuformavimo

25.

22K. Jaspers.The Idea of the University. London: Peter Oven, 1965. P. 55.

23Ph. Griffiths. Philosophical Analysis and Education. London: Routledge and Kegan

Paul, 1965. P. 187208.24 C. Wegener. Liberal Education and the Modern University. Chicago and London:University of Chicago, 1978. P. 75.

25Lietuvos mokslo ir studijpltots strategins nuostatos 2000: Lietuvos mokslo tarybos

1999 m. lapkriio 29 d. nutarimas Nr. IV7. P. 22 // Mokslo Lietuva, 2000 m. vasario 10 d.

7/21/2019 Tidikis

22/626

22


Taigi auktjmokykl, ypauniversitetin, sunku sivaizduoti be rimtmokslinityrim, be mokslinio personalo. Taiau problema yra sveikoslygmenyje tarp mokslo rezultatpasisavinimo studijprocese ir mokslinityrim, atliekam student jgomis. Suprantama, studentas daniausiaidalyvauja tik taikomojo pobdio tyrimuose arba jis atranda nauja tik sau. auktesnio lygio kolektyvinius tyrimus jis gali bti trauktas kaip asistentas,mokslininkui arba doktorantui tiriant tam tikrproblemar tem. iuo atvejujis gyja tiriamojo darbo gdi, lavina krybinmstymarba ir sprendiavieni nagrinjamos temos problem, arba tikrina tam tikrdalin, darbinhipotez. Taiau iame tyrimo procese dalyvauja tik patys gabiausi studentaiir tie, kuri tikslas baigus auktjmoksl dirbti mokslindarb, taptidstytojais ar ekspertais.

Todl auktojo mokslo metodologas R. Barnetas isako savo nuomontaip: A teigiu, kad mokslinis tyrimas nra esminauktojo mokslo procesodalis, taiau auktasis mokslas yra mokslinio tyrimo pagrindas

26.

Taiau R. Barnetas danai kritikai vertina visakademingyvenim,matuojammoksliniais tyrimais. Todl jis mano, jog ia prasme moksliniotyrimo absoliutinimas ikreipia akademini studij proces. Tuometakademinkokybbandoma nustatyti tik pagal mokslins veiklos kokyb,nepriklausomai nuo akademiko kaip dstytojo darbo; tam tikri aukti moksliniaipasiekimai tarnauja kaip pakankamas akademins veiklos vertinimokriterijus

27.

R. Barnetas, nagrindamas mokslinio tyrimo ir auktojo mokslo ryius,suformulavo eias tezes, kurios nusako idviejreikiniskirtumus irbendrybes.

1. Mokslinis tyrimas yra visuomeninis, o auktasis mokslas yra privatusreikinys.

Abu reikiniai turi bendrbruo. Abi veiklos sritys remiasi tyrimais,dialogu, problemsprendimo krybikumo ir kritikos elementais. Taiaumokslinis tyrimas nukreiptas objektyvias inias, nepriklausomas nuoasmeninio poirio. Tuo tarpu auktasis mokslas yra tiesiogiai susijs suindividais, jprotu, j individualia reikini samprata, kuriai bdingiausubjektyvumas negu objektyvumas.

2. Mokslinis tyrimas yra rezultato siekimas, o auktasis mokslas

ireikia proces.Auktasis mokslas siekia suponuoti palankias studenttobulinimosi


27Ten pat. P. 125.

7/21/2019 Tidikis

23/626

23


slygas, kai jie patys atsakytu savo smons lavinim, valdytintelektinnepriklausomybir tstprocestoliau tobulindamiesi.

3. Auktajame moksle mokymasis yra pirminis, o moksliniame tyrime neenklus reikinys.

Auktajame moksle studento proto vystymasis yra dmesio centras.Moksliniame tyrime mokslininko proto ir asmenybs raida nesidomima.Dmesys koncentruojamas tai, kaip mokslininko mintys, jo idjos paveikdstomos disciplinos inisistemos tobuljim. Todl mokslinis tyrimas ir moky-masis tiesiogiai nesusijusios svokos, kai tuo tarpu auktasis mokslas irmokymasis yra neatsietinos koncepcijos, nes mokymasis yra viena i auktojomokslo slyg.

4. Auktasis mokslas yra atviras, o mokslinis tyrimas udaras.Moksliniame tyrime mokslininkas savo darb pradeda nuo labai

miglotos idjos ir baigia tikslia ivados formuluote, o auktajame mokslevyksta atvirktinis procesas. Studento mokslinio darbo ieities takas yrastabilios koncepcijos, kuri validumu kurso pabaigoje imama abejotisuprantant, kad intelektinis pasaulis neisemiamas.

5. Mokslinis tyrimas yra btina, bet nepakankama auktojo mokslosudtindalis.

Mokslinis tyrimas sudaro vieni auktojo mokslo pagrind, nes idalies pagal mokslinius tyrimus ir sudaromos studijprogramos. Vadovau-jantis gautais moksliniais tyrimais, inios yra pltojamos ir vystosi studentproto galimybs. Ne visi moksliniai tyrimai yra svarbs mokymo procese, otik tie, kurie papildo konceptualisias paradigmas. Nors mokslinis tyrimas irauktasis mokslas yra dvi skirtingos veiklos rys, mokslinis tyrimas yrabtina auktojo mokslo vystymosi slyga, bet nepakankama ir ne vienintelauktojo mokslo visapusio isilavinimo teikimo sudtindalis. traukiant

mokslinius tyrimus studijprogramas, siekiama studentintelektinio horizontoprapltimo, bet ne pasiventusi mokslininkugdymo.

6. Akademinbendruomentiesiogiai siejasi su moksliniu tyrimu, betnetiesiogiai su auktuoju mokslu.

Mokslininkai gali vystyti savo mokslintiriamjdarbir nepriklausy-dami konkreiai auktojo mokslo institucijai, taiau jie negali veikti be priklau-somybs platesnei mokslinei bendruomenei. Tarp mokslins bendruomensir mokslinityrimyra tiesioginis ryys. Studentai tik iimtiniais atvejais

tampa akademins bendruomens visateisiais nariais. Dauguma dstytojnea nemaindlakademinbendruomen, taiau tik kaip mokslininkai,bet ne kaip mokytojai. Todl studijprocesas auktojoje mokykloje nranukreiptas siekrengti naujus mokslininkus. Taiau netiesioginis ryys yra

7/21/2019 Tidikis

24/626

24


tas, kad auktojo mokslo svarus indlis akademins bendruomens ug-dymas

28.

ios tezs aikiai nusako mokslinityrimvietir reikmauktosiosmokyklos organizacinje sistemoje ir studijorganizavimo procese.

Taigi studentmoksliniai tyrimai yra ne tikslas auktojoje mokykloje,o priemonjintelektiniam, emociniam ir praktiniam vystymuisi. Be abejo,esraymas, eksperimentatlikimas, altiniapibendrinimas ir jcitavimas,tyrimai ir jrezultatapdorojimas, gilinimasis mokslinliteratrir kitisavarankiki studento darbai yra panas tikrjmokslintyrimarba jamtapats. Taiau studentatliekami tyrimai, taip tvirtina ir R. Barnetas, yratik kvazityrimai, nes tai yra veikla, kurios paskirtireikia ne mokslinis rezul-

tatas pats savaime, o studento auktesnio lygio mstymo ir refleksijos ugdy-mas tai bdinga ir btina auktajam isimokslinimui. ie auktesnieji lygiaiugdo kritikum, savarankikvertinim, minties ir veiksmo autentikum,problemklimo, jsprendimo bdbei mokslinio tyrimo technologijos val-dym.

Taigi moksliniuose tyrimuose studento ir mokslininko vaidmenys yrapanas, bet ne identiki. Taiau studentmoksliniai tyrimai ir edukaciniaitikslai yra glaudiai susij ir i esms yra tas pats procesas. Rengdami

magistro darb(tezes) ar daktaro disertacij, jautoriai i tikrjatliekamokslindarb, kuris yra enkliausias jdarbo vertinimo kriterijus. Bet netei-singa btedukaciniu poiriu manyti, kad moksliniai tyrimai ir auktasisisilavinimas yra tas pats reikinys.

Galima daryti ivad, jog moksliniai tyrimai auktajame moksle turibti glaudioje edukacinje sveikoje. Dstytojo orientavimas izoliuotmoks-lintyrim, o studento nekoordinuojamir nevadovaujamsavarankikdarbyra pavojingas. R. Barnetas, apibendrindamas edukacins filosofijos

praktik, perspja, jog ji ia prasme yra suklusi nemaa alingpasekmiEuropos auktajame moksle, kai studentas buvo atskirtas nuo dstytojo irpaliktas savarankikai dirbti, o profesorius siekti mokslinirezultat. Dlto studento kelias diplomgali tapti labai ltas, arba auktasis mokslas galibti neubaigiamas. ie veiksniai yra tarsi perspjimas dl studento savaran-kikumo absoliutizmo

29.

Apibendrinant mokslinityrim, mokslo ir studijsveikauktojojemokykloje, galima iskirti tokius egzistuojanius lygius ir jpagrindines reali-

zavimo kryptis:


29Ten pat. P. 138.

7/21/2019 Tidikis

25/626

25


* Apie imstymo tipcharakteristikas skaitykite kituose skyriuose.

1. Stabili (stabilizuojanti) kryptis, kuri atspindi praeities mokslo lyg,remiasi buvusia praktika, sprendia pragmatinius specialisto rengimo udavinius(daniausiai sutinkama profesiniame specialistrengime), turinti tikslpadtibaigusiems auktjmokykladaptuotis prie nusistovjusipraktikoje standart,sukauptos patirties lygio. Tai yra inojimas kaip (know how).

Nors ir naudojami vairs mokymo metodai, studentai traukiami praktiniudavinisprendim, taiau pripastami nuolatiniai autoritetai,jais remiamasi darant ivadas ir apibendrinimus. Dstytojas studentamsperduoda tai, kjis pats ino, ir tiek, kiek jis ino. Studentams suteikiamastabili, tradiciniablonikini.

2. Adekvati kryptis esamam iuolaikinio mokslo isivystymo lygiui, besire-mianti aprobuotomis mokslo teorijomis, dsningumais, principais, normomis,taisyklmis. Ji orientuota loginvertikal, poetapinmstym, einanti nuobendrprie atskirreikinianalizavimo.

3. Progresyvi atspindi konkreios mokslins disciplinos vystymosiperspektyv, remiasi naujaisiais mokslinityrimrezultatais, paties dstytojosusisteminta, kritikai vertinta krybins minties, apibendrinta praktinsnovatorins patirties, nukreipta ateit, prognozuojanti mokslins raidosvystymosi kryptingumremiantis mokslins minties vystymosi ir genezsdsningumais. Tai kryptis inojimkas (know who).

i kryptis remiasi kritiniu, krybiniu poiriu inias ir jkrim,neabloniko, lateralaus mstymo ir sinergetinio* mokslins paangos regjimougdymu.

Dstytojo ar studento mokslinityrimporeikiai yra tiesiogiai susijsu naujos tiesos paieka. Taiau iame procese yra sprendiami prietara-vimai tarp sena ir nauja, tarp nusistovjusikonservatyviir novatorikpair, vertinim, tarp adaptyviir inovaciniasmenybinuostatir interes.Naudotis sukauptomis, stabiliomis, tradicinmis iniomis yra kur kas lengviaunegu savarankikai iekoti nauj, ne visuomet patikimini, stengtis jaspagrsti, rizikuoti bti nesuprastam. Todl atskiri subjektai pasirenka skirtinguskelius, susiformuoja skirting poir nauja ir sena derinim, savsrealizavimsenomis ar naujomis priemonmis. Sankt Peterburgo moksli-ninkai, tirdami asmenybs savirealizacijinovacijpsichologijos kontekste,prieina prie ivados, jog nauja ir sena derinimo pagrindu galima iskirti keturis

asmenybs tipus:1) revoliucionieri, siekiantlikviduoti klitis nauja;

7/21/2019 Tidikis

26/626

26


2) adaptyv, siekiantsuderinti nauja ir sena, siaurja odio prasme inovacinkonformist;

3) marginal, iskiriantvairias vertybisistemas, svyruojanttarp j,igyvenantvidinius asmeninius konfliktus ir identifikacijos krizes;

4) inovatori, tarpinink, integratori30

.is auktosios mokyklos reformavimosi procesas savarankikos, kry-

bins asmenybs ugdymstudijprocese neivengiamai kelia udavindsty-tojams taip pat adaptuotis prie naujslyg, nelauant jasmenybs stereo-tipir sanklodos, o sudarant palankias aplinkybes tolesniam jos vystymuisiir savirealizacijai be alos jos vientisumui.

Studentui ia prasme adaptuotis ir bti revoliucionieriumi ir inovatoriumiyra lengviau, nes jis neigyvena gilesnikonfliktir prietaravimtarp senair nauja. Jam nauja bti savarankikam, bet noras ireikti, realizuoti saveiekant ir kuriant nauja daniausiai yra patrauklu, jei sudaromos palankiosslygos, jei jis skatinamas.

Moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje gali tapti ne tik naujini,tiesos iekojimo, bet ir studentauktesnio isimokslinimo, jkrybiniomstymo ugdymo mokykla. Taip pat tai prisidtir prie alies moksliniopotencialo krimo, prie intelektinio elito rengimo ir utikrintvisuomeniniveiklos sferaprpinimgerai isivysiusiais protais.

Tenka atkreipti dmestai, kad posovietinRusija, kur mokslui buvoskiriamas didelis dmesys, dabar igyvena mokslo ir mokslininkrengimo kriz.Todl daugelyje straipsnistengiamasi rodyti mokslo reikm. Mokslas, tvirtinama, yra ne tik ini gamybos sistema, bet ir jos pagrindinisakumuliatorius. Negalima mokyti studentnevaldant naujini neusi-imant mokslu Taip pat dl visuomens netekti intelektinio elito, iugdytomokslu, tai tas pats, kaip mogui netekti proto. Tai gali atsitikti ir su msalimi, kuri tuo atveju tiesiogine io odio prasme, be jokimetaforikpagrainim, taps kvailialimi. Ir tokia perspektyva jau ne mitas, o visikaireali galimyb

31.

Kituose straipsniuose, vertinant mokslo vystym alyje, sampro-taujama, jog mokslas reikalingas bet kuriai visuomenei ir reikalingas nuolat,socialins strategijos, kaip antai mokslins elito konservacijos, laikinmokslinityrimpristabdymo ir t. t., primena sumanymlaikinai neturto laikotarpiu

30. . .

// . .: ., 1998. . 193.

31..,...// , 1996, 9.. 27.

7/21/2019 Tidikis

27/626

27


sukvailti, kad praturtjpagal adintuvo skambutvl taptume protingesni.Laikinai nustoti vystyti socialinmokslreikia laikinai sugriauti auktojomokslo sistem, deintelektinti visuomen, nutraukti vairios veiklos idjsferasir moni, mokanimstyti, atjim32.

Stebint tokimokslo krizkaimyninse alyse, vienas i svarbiausiudavini mums pasimokyti i kit klaid ir organizuoti moksl beimokslinius tyrimus, siekiant ilaikyti ne tik esammokslinpotencial, bet jtoliau vystyti paangia kryptimi.

I to, kas iame skyriuje aptarta, galima daryti ivad, jog mokslinityrimpaskirtis auktojoje mokykloje, traukiant jorganizavimstudentus,vedant kompleksinius, kolektyvinius tyrimus, yra ne tik tiesos iekojimopriemon, naujinigavimas, studentloginio, racionalaus, lateralaus,krybinio mstymo lavinimas, bet ir intelektinio elito bei jaunjmokslininkrengimo mokykla.

32..,...//,

1998, 1. . 27.

7/21/2019 Tidikis

28/626

2. MOKSLO SAMPRATA

28

2. MOKSLO SAMPRATA

2.1. Mokslas kaip vertyb

Mokslas jga, jis atskleidia daiktir reikinisantykius, j dsnius ir sveik.

A. Gercenas

Mokslas yra svarbiausias visuomens dvasins kultros vystymosielementas ir aukiausia monijos iniforma. Tai viena i visuomeninssmons form. Mokslo kaip moniveiklos paskirtis yra gauti ir teorikaisisteminti objektyvias inias apie tikrov. Taip pat mokslas yra tsusistemintorganizuotir struktrizuotinivisuma. iuo terminu taip pat vardijamosir vairios mokslsritys, kryptys ir mokslo akos.

Mokslas yra pasaulio praktinio valdymo dalis specifins moniveiklos pagalba. Taiau jis skiriasi nuo kitdvasins veiklos form, taip patir nuo gamybins materialins veiklos. Materialingamyba inias naudojakaip priemonproduktui sukurti, tuo tarpu mokslo tikslas yra teorikai paintiir atspindti tikrov, aprayti, paaikinti jir numatyti jos reikinivystymosiprocesus. Nuo mokslins veiklos rezultatpriklauso kitmogaus veiklosformveiksmingumas, jtobulinimo perspektyvos.

odis mokslas tiesiogine prasme reikia sukauptinisistem.Mokslas milinikas, sukauptas monijos inilobis. Jis yra nuolatins

raidos procese. Tai ilgaams monijos paintins veiklos raidos rezultatas.Dl visuomens ir mogaus interestenkinimo jis padeda aktyviai pertvarkyti,tobulinti gamt, visuomenir mstym.

Mokslas, remdamasis tikrovs faktais, teisingai aikina jkilmirvystymsi, atskleidia esminius reikiniir daiktryius, apginkluoja mogrealaus pasaulio objektyvidsniinojimu ir jtaikymu praktinje veikloje.

Mokslins inios yra suprantamos kaip rodyta ir patvirtintainformacija apie materialius, socialinius ir dvasinius reikinius, teisingai

atspindimus mogaus smonje. Todl viena i iskirtinimokslo ypatumyra grietas jo teiginiir ivadrodomumas. Joks mokslas nemanomas berodym, nvienas teiginys negali ir neturi bti priimtas be rodym, be jopagrindimo konkreiais duomenimis, faktais ar loginiais argumentais.

7/21/2019 Tidikis

29/626

29

Mokslas danai sutapatinamas su iniomis. Tai iurktus nesusipratimas, tvirtina V. Kliuevskis. Mokslas yra ne tik inios, bet ir smon, t. y. mokjimasnaudotis iniomis.

Taiau mokslas nra nepakeiiamtiessvadas. Kiekviename isto-riniame mokslo etape alia praktikos patvirtint teigini yra nemaa irnetiksli, ne visai pagrstini, kurios anksiau ar vliau yra tikslinamos,tobulinamos arba atmetamos, paneigiamos kaip neteisingos. Teorijos,anksiau buvusios universalios, vliau danai apsiriboja tik tam tikrreikiniaikinimu, o pagilinamos reliatyvios tiesos vis artja prie absoliuios tiesos,pavieniai postulatai, neilaikpraktikos ibandym, atmetami, keiiaminaujais, adekvaiau atitinkaniais tikrovar pasikeitusias teiginipanaudojimoslygas.

Taiau moksliniivadteisingumas ne visuomet tiesiogiai ar tarpikaiikart yra patikrinamas praktikoje. Bet tai nereikia, kad mokslo teiginiaianksiau ar vliau negals bti ibandyti ir patikrinti. Pvz.: Vidurins Azijosmokslininkas, gydytojas IbnSina (lot. Avicena), gyvens 9801037 m.,iklhipotez, kad egzistuoja nematomi infekciniligsukljai, kurieperduodami per vandenir or. Anlaikpraktika ir technins galimybs

negaljo ios hipotezs patvirtinti. Tai buvo patvirtinta tik po keliimtmet, iradus mikroskop. Taigi praktikoje is teisingas teiginys buvopatvirtintas tik kur kas vliau.

Mokslintiesa visuomet remiasi patirtiniduotybipainimu neirint,ar tokpainimsudarys tiesioginis, ar tarpinis rodymas. Todl mokslintiesa visuomet reikalauja visuotinio pripainimo. Visuomeninistorinprak-tika todl ir yra ne tik moksliniinitiesos kriterijus, bet ir pagrindinismokslo vystymosi stimulas.

Praktika mokslui pateikia socialinusakymir kelia tam tikrus uda-vinius, kuribtinumsprsti lemia vienar kitmokslo ak, tam tikrmoksliniproblematsiradimas. Taigi praktika ikelia mokslui tam tikrasreikmes. Visuomens vystymasis ir monija negali ignoruoti mokslins tiesos,kaip negali pabgti nuo akivaizdios tikrovs. Mokslas pagal savo prigimtpalengvina monidarbir gyvenim, didina jvaldigamtos jgoms, nurodorealius visuomens tvarkymo ir jos paangos kelius.

Taiau neirint mokslins tiesos vertingumo, jos praktins naudos

reikmingumo, ji neturi btinybs enklo. Mokslintiesa gali bti greitaigyvendinta ir realizuota praktikoje, bet gali bti panaudota, kaip jau minjomeanksiau, ir kur kas vliau, priklausomai nuo visuomeniniporeiki, dominuo-janios politikos ar pasauliros kryptingumo.


7/21/2019 Tidikis

30/626

2. MOKSLO SAMPRATA

30

Antra vertus, nors mogikasis painimas yra perspektyvus, taiaujis yra ir ribotas, kiekviena mokslintiesa tam tikru lygiu yra hipotetiniopobdio; ji visada lieka atvira galimybei, kad naujus duomenis gali tekti

performuluoti, patikslinti arba papildyti. Taigi nviena mokslintiesa negalibti suabsoliutinta ir galutinkaip autoritetas, nes pats mokslinis autoritetasyra nuolatiniame ir begaliniame krimosi vyksme; j kuria daugybmokslinink. iame krybos procese vyksta nuolatin prieing idjkonfrontacija, polemika, diskusijos, nauji tyrimai, eksperimentai egzistuojanios tiesos patvirtinamieji, patikslinamieji ar kritikuojamieji. Todlmokslui ypasvarbu demokratija. Neatsitiktinai istorijos bgyje mokslasaukiausiai isivysto politins demokratijos slygomis. Ir prieingai, domi-

nuojant autoritarinms struktroms, ypahumanitariniuose, socialiniuosemoksluose, susidaro palankios slygos klaidingmokslinidjsuabsoliu-tinti lyg ties. Mokslins idjos aukojimas politiniais, pasauliros ar kitaisiskaiiavimais prietarauja mokslikumo prigimiai, o jos klastojimas reikiamokslikumo isiadjim. Mokslo idealas yra visikas tyrimo proceso, jorezultatir ivadobjektyvumas.

Aptariant praktikos reikmmokslui, taip pat nereiktsuabsoliutintijos takos mokslo raidai. Nors daugeliu atvejmokslinityrimkryptingum,

tikslus lemia praktiniai poreikiai, taiau mokslas kaip teorija pirmiausia apraoduotybes, faktus, reikinius, jsantykius ir dsningumus grynojo painimolabui. Todl mokslas ir yra viena i svarbiausimonijos dvasinivertybi.Taigi negalima sutikti su praktikos suabsoliutinimu ir marksisttvirtinimu,kad ivis negali bti teorijos be praktikos. Tokiu teiginiu mokslas kaip teorijanuvertinamas ir spraudiamas siaurus praktikos rmus, prilyginamastechnikos ar technologijos vystymo paskiriai. Bet juk: Teorija gali liktipraktikai visai abejinga, teisingai teigiama Lietuvienciklopedijoje. Jau vien tai, kad ne visos teorins inios suteikia naujas arba tikslesnesfaktpanaudojimo galimybes, nurodo, jog praktinis pritaikymas yra moksluitik antraeilis dalykas. Kitaip juk nepritaikomosioms inioms reiktpaneigtimokslikumo ym. Taiau ir nesutinkant su marksistine mokslo samprata,reikia pripainti, kad mokslo taka socialiniam gyvenimui yra milinika

1.

Mokslas yra vertybvairiais aspektais. Mokslas kaip teorijkrjasutikrina visuomens, ekonomikos, technikos, kultros, politikos, teiskrospaang. Mokslas tobulina patmog, jo mstysen, taurina j. Mokslaspadeda valdyti pasaul, realitikrov, panaudoti jmogaus interesams,

poreikiams tenkinti.

1Lietuvienciklopedija. T. XIX. USA, 1959. P. 140.

7/21/2019 Tidikis

31/626

31

Mokslas remiasi mogikosiomis vertybmis ir pats savaime yravertybinsistema

2, tvirtina JAV psichologas, humanistins psichologijos

pradininkas, asmenybs saviraikos ir poreikihierarchijos teorijkrjasAbrahamas H. Maslou (Abracham T. Maslow). Mokslas gimdomas mo-gaus poreiki emocini, kognityvini, ekspresyvi ir estetini, kuritenkinimas yra kaip galutinis orientyras, kaip mokslo tikslas. Poreikitenki-nimas yra vertyb.

Taiau objektyvumo reikalavimas apsaugo mokslnuo subjektyviivad, voliuntaristinivertinim, nuo pragmatiniporeikiir interestenki-nimo. is reikalavimas turjo paangireikmveikiant vairias dogmas,kurios be iankstininuostattrukdsuvokti grynus faktus, reikinius.iandien jis mums reikalingas taip pat, kaip Renesanso epochoje, todlkad mogus, kaip ir anksiau, labiau links ne suvokti faktus, o traktuotijuos. Neirint to, jog iandien religiniai institutai jau nekelia ypatingo pavojausmokslui, mokslininkui tenka prieintis politinms ir ekonominms dogmoms

3.

A. Maslou, nagrindamas vertybipainimo btinum, akcentuojajtakpaiam painimo procesui ir painimo subjektui. Todl jis nurodo,jog vertybs ikreipia gamtos, visuomens ir mogaus suvokim, ir todl,

kad mogus neapsigautsavo suvokime, jis turi nuolat sismoninti vertybidalyvavimo fakt, turi suprasti jdaromtaksuvokimui ir, apsiginklavsiuo supratimu, atitinkamai jas pakoreguoti.

Vertybi, poreiki, nor, iankstininuostat, baims, interesirneurozinagrinjimas turi bti bet kokio mokslinio tyrimo pradioje Jeigumokslo idealus tikslas yra iki minimumo sumainti mogikjdeterminanitak, tai prie io tikslo mus priartins ne mogikojo faktoriaus moksleneigimas, o nuolatinis vis gilesnis jo painimas.

juk tik nagrindami pastantj, mes priartsime prie aikauspaintinio supratimo4.

Tas faktas, jog mokslas, ypajo rezultatai, yra glaudiai susijsuvertybine sfera, niekam nekelia abejoni. Tai jo ioriniai ryiai suvertybmis, kurias kuria mokslas. Kur kas sudtingesni mokslo ir vertybividiniai ryiai. Probleminis klausimas, kiek vertybs (visuomenins, asme-nins) gali determinuoti moksliniiniturinio vystymsi? Tai ypaaktualusocialiniams bei humanitariniams mokslams. Klausimas aktualus tuo, ar i

2. .. : , 1999. C. 43.

3. C. 4344.

4. C. 4445.


7/21/2019 Tidikis

32/626

2. MOKSLO SAMPRATA

32

mokslatstovai, turdami tam tikrpasaulir, laikydamiesi tam tikrosideologijos, skirtingpolitinipair, sukaupskirtinggyvenimo ir socialinisantykipatirt, vadovaudamiesi nevienareikme vertybihierarchija irvertinimo kriterijais, gali kurti objektyvimoksliniinisistem?

Dar vienas aktualus klausimas: koks mokslo ir etikos santykis? Kiekmokslininkas objektyvus painimo, gautiniinterpretacijos ir jpanaudo-jimo procesuose? Antra vertus, kiek gauti tyrimo rezultatai yra valids, patikimi?

Tik atsakiuos klausimus, galsime sprsti apie gautmoksliniinivert.

Taigi mokslo ir vertybisantykis yra pakankamai sudtingas. Todldauguma iuolaikiniVakarmokslo filosof, nordami ivengti vulgaraus

sociologizmo pavojaus arba sekdami pozityvistais, ivis atmeta vertybitakmoksliniiniraidai arba redukuoja vertybisfer, takojanimoksl, ikimetodologininormir idealvisumos, iki kognityvinivertybi.

Poirio mokslskirtingos pozicijos atsirado po Tomo Kuno (ThomasKunhn) knygos Mokslinirevoliucijstruktra (1962). Joje buvo ikeltasklausimas dl mokslo svokos siaurja prasme sampratos (mokslas fiziniir socialinireikininagrinjimas stebjim, eksperiment, klasifikacijoskeliu ir universalibendrdsniir aikinimpaieka) vienodo tinkamumo

fiziniams ir socialiniams mokslams aikinti. Teigiama, kad socialiniams moks-lams bdinga atsivelgti mogaus ir jo socialins veiklos patirtbei jo veikloskrypties pasirinkim. Socialiniai mokslai iuo atveju, manoma, yra determi-nuoti daugelio grupiir mokyklskirtingmoksliniparadigm. Anot Kuno,mokslus galima skirstyti normalius ir revoliucinius. Pirmieji laikosi stabilikoncepcij msls menamos vadovaujantis tam tikra moksline paradig-ma. Jiems bdinga psichologinis ir socialinis konformikumas, grupinis solida-rumas. Kai nusistovjusi paradigma negali tenkinti msliminimo, moks-

lininkai renkasi revoliucinmoksl, kuria naujas paradigmas, lauo ablo-nik, standartinmstym. Tokias revoliucijas, anot Kuno, suklKoperni-kas, Niutonas, Daltonas, Einteinas. ios revoliucijos panaios politines iryra nukreiptos konformizmui moksle veikti.

Taigi socialinius mokslus ir jtyrimo rezultatus daugiau ar maiau lemiapaimokslininkarba mokslinigrupi, mokyklvertybins orientacijos.

Todl kyla klausimas dl socialinimokslobjektyvumo lygio. Kaipinia, objektyvumas iorinio, mus supanio, pasaulio vertinimas, nukreiptas

tokjo suvokim, koks jis egzistuoja nepriklausomai nuo mskoncepcij.Siekiant objektyvumo, socialiniai mokslai turi daugiau sunkumnegu gamtosmokslai. Taiau nra jokiprieasi, tvirtinama Devido ir Diulijos Deri(Jary) sociologijos odyne, kad mokslininkai nesiektobjektyvumo, nuolat

7/21/2019 Tidikis

33/626

33

prisimindami traukti subjektyvaus suvokimo objektyvius vertinimus5.

L. Laudanas savo knygoje Mokslas ir vertybs rao, jog joudavinys, aikinant mokslo ir vertybisantyk, liesti ne moralines vertybes,o kognityvines, ne etines normas ir taisykles, o metodologines6. Visgi galimadaryti ivad, kad mokslininko vertybins orientacijos paprastai pasireikiaiekant tiesos tik i jo ieities pozicij, ir tikro mokslininko siningumu iameprocese nereikia abejoti.

Taiau mokslins tiesos objektyvumo, gautmokslinityrimo rezultatpatikimumo problema, ypasocialiniuose moksluose, visuomet lieka aktuali.Todl, pravedant mokslinius tyrimus ir vertinant socialinimoksliaikintastiesas, dsningumus, daromas ivadas, svarbu suvokti jpatikimumo lyg.Reikia suvokti, koks yra arba koks gali bti konkretus vertybins laisvs irvertybinio neutralumo mokslo santykis. ia prasme panagrinkime esamasdoktrinas, kurios pateikia tam tikrpoiriproblemi sociologinipozicij.

1. Egzistuoja nuomon, jog sociologija gali ir privalo atlikti tyrimusremdamasi mokslo priedermmis, atmesdama bet kokipaties mokslininkovertybitak.

2. Doktrina, susijusi su Maksu Vberiu (Max Weber) (1949), pagalkurisociologai, jeigu jie nra tikri dl visnukrypimpaalinimo diegiantdarbe savo vertybes, privalo iaikinti ir ias vertybes, ir jpoveiktyrimui.

3. Doktrina, pagal kurisocialinis mokslas pajgia iaikinti socialinstikrovs faktus, taiau negali galutinai atsakyti vertybiklausim, kadangitarp empirinirodymir dorins veiklos, tarp faktir vertybiegzistuojaloginis tarpas.

4. Doktrina, bdinga Vberiui, pagal kurisociologui nedera stengtisisakyti savo nuomonapie ibaigtas vertybes, ypapanaudoti savo kaipdstytojo profesinpadtprie studentus, siekiant idstyti privaius verty-binius teiginius7.

Kiekviena idoktrinyra problemika. Taiau visos ios doktrinosneatmeta vertybitakos tyrimo procesui. Taiau, antra vertus, nra rodytair prieingai, jog tyrjo vertybins orientacijos btinai turi ikreipti objektyvijtikrov, prarasti validumir objektyvum. Jeigu taip bt, tai visi klasikdarbai btfatalikai ydingi.

5

.,.., . 1. :. , 1999. . 514.6L. Laudan.Science and Values. Barkely, 1984. P. XI.

7.,.., . 2. :

. ACT, 1999. . 432.


7/21/2019 Tidikis

34/626

2. MOKSLO SAMPRATA

34

Tai koks visgi yra objektyvios tiesos ir subjektyvios vertybs santykis?Vertybs svokaturi deimtis apibrim, taiau esmyra viena ji

reikminga mogui ar grupei moni, t. y. objektas, sukeliantis tam tikrinteres. Tiesabeveik vienareikmiai suprantama kaip minties savyb, teisin-gai atspindinti tikrov, o vertyb paidaiktsavyb, atspindinti tamtikrus tikslus, ketinimus, planus.

Taiau vertyb, kaip teigia A. Ivinas, kaip ir tiesa, yra ne savyb,o minties ir tikrovs santykis. Teiginio ir jo objekto gali bti dvejopi prietaringisantykiai: teisingumo ir vertybingumo. Pirmuoju atveju ieities sugretinimotakas yra objektas, teiginys remiasi jo apraymu ir apibdinamteisingumosvokterminais. Vertybinio santykio atveju ieities takas yra tvirtinimas,

funkcionuojantis kaip vertinimas, standartas, planas. Objekto ir jo atitikimasapibdinamas vertinamosiomis svokomis. Pozityviai vertingu laikomasobjektas isakytam tvirtinimui, atitinkaniam jam keliamus reikalavimus

8.

Kuo gi remiasi is vertinimas, kas lemia io vertinimo santyksu objek-tyvia tiesa?

is tiesos iaikinimas, vertybideterminacija, vertinimai nra vienkar-tinis aktas. Tai mokslinio darbo procesas, kurlemia mokslininko mokslinpasaulira, sudaranti pastovir esminjo asmenybs orientacijos kryptingu-

m. Tyrjo pasaulira, tvirtino M. Plankas (M. Planch), turi lemiamtakjo mokslinio darbo kryptingumui. Tai gali patvirtinti moksliniA.Einteino (A. Einstein) ir A. Puankar(A. Poincar) pasiekimpalyginimas.Puankar skirtingai nei Einteinas gavo mokslinius rezultatus, visikaipakankamus realiatyvumo teorijai sukurti. Taiau jis nesukrios teorijospirmiausia dl klaidingos savo pasauliros, konvencionalizmo filosofinsdoktrinos.

Taigi pasaulira moksliniuose tyrimuose ir pasirinktas ityrim

metodas danai lemia galutinius mokslo verts rezultatus. Mokslininkginai,diskusijos dl vienar kitmetodnaudojimo tyrimo procese, dl ieitieskoncepcijteisingumo daniausiai yra pasaulirinipozicijsusikirtimas*.Nvienas konkretus mokslas, paymi A. Spirkinas, pats savaime nrapasaulira, nors kiekvienas i jbtinai turi savyje pasaulirinprad

9.

Natralistas ir mstytojas V. Vernadskis10

, mokymo apie gyvybs

8...// , 1987, 8. . 32.

* Plaiau apie pasaulirtipus r.:.../. : , 1987.9. , 1983. . 375.

10. . . . . 1. . .

. : , 1997. . 25.

7/21/2019 Tidikis

35/626

35

aminumbiosferoje ir noosferoje autorius, 1902 m., be ideologinitendencij,pasauliros sampratoje ra: Moksline pasaulira vadiname vaizdiniusapie reikinius, kuriuos mokslas teikia prieinamus moksliniam tyrimui; iuovardu suprantame tam tikrpoirmus supanius pasaulio reikinius,kurikiekvienas patenka mokslinio nagrinjimo akiratir randa paaikinim,neprietaraujantpagrindiniams mokslins paiekos principams.

Kurimokslo sritbeimtume ieities pozicija, mokslins pasaulirosbendrieji bruoai bus nekintami ar tai bus istoriniai, gamtos istorijos arsocialiniai mokslai, ar abstrakts, eksperimentiniai, stebtojikieji ar aprao-mieji mokslai. ios pasauliros esmyra mokslinio darbo metodas, tamtikras mogaus poiris mokslinio nagrinjimo reikin. Visai taip pat, kaipmenas nemanomas be tam tikros iraikos formos ar harmonijos garsinielement, ar dsni, susijusisu spalvomis, ar eilraio metrins formos;kaip religija neegzistuoja be bendros daugeliui moniir tkartkulto formosir vienos ar kitos mistins nuotaikos iraikos formos; kaip nra visuomeniniogyvenimo be monigrupi, grietai atribotnuo kittokipaigrupiform; kaip nra filosofijos be racionalistinio gilinimosi savo mogikjprigimtarba mstym, be kalbos loginio pagrindimo ir be teigiamo arneigiamo vado mistinpasauliros element, taip nra mokslo be moksliniometodo. is mokslinis metodas ne visada yra rankis, kuriuo kuriama moks-linpasaulira, bet visada yra tas rankis, kuriuo ji patikrinama. is metodaskartais yra mokslins tiesos ar mokslins pasauliros pasiekimo priemon,bet juo visuomet yra tikrinamas konkretaus fakto, reikinio arba apibendri-nimo moksliniame mstyme teisingumas.

Vadinasi, apibendrindami mokslkaip vertybir aptarmoksle verty-binneutralumbei vertybinlaisv, galime daryti ivad, kad tai manoma,jeigu remsims moksline pasaulira ir naudosims mokslo patikrintais iraprobuotais metodais, bendrja mokslotyros metodologija. Plaiau tai aptar-sime nagrindami mokslinityrimmetodologines ir metodikos problemas.

Nordami geriau suprasti ir apibendrinti mokslo vert, jo svarb,pateiksime ymimonimini.

Mokslas yra visokios paangos pagrindas, palengvinantis monijosgyvenimir mainantis jos kanias. M. SkladovskaKiuri.

Mokslas btinas liaudiai. alis, kuri jo nevysto, neivengiamai tampa

kolonija. Frederikas olioKiuri (F. JoliotCurie).Mokslas turi bti pats ikiliausias tvyns siknijimas, nes i vistautvisada pirma bus ta, kuri aplenks kitus minties ir proto veiklos srityje.L. Pasteras.


7/21/2019 Tidikis

36/626

2. MOKSLO SAMPRATA

36

Mokslo kultas aukiausia prasme galbt daugiau btinas dl doro-vinio nei dl materialiojo nacijos suklestjimo. Mokslas kelia intelektinirmoralinlyg, mokslas padeda didijidjplitimui ir triumfui. L. Pasteras.

Nacionalinio mokslo nra, kaip nra nacionalins daugybos lentels.A. P. echovas.

Mokslas yra bendras turtas, todl teisingumas reikalauja suteiktididiausimokslingarbne tam, kas pirmasis isakinomties, o tam,kas sugebjo tikinti kitus, parodjos patikimumir padarjpritaikommoksle. D. I. Mendelejevas.

Mokslas, nors nepaprastai permainingas, bet yra pats geriausias,patvariausias, pati viesiausia atrama gyvenime. K. A. Timiriazevas.

Nevertinti galimybs panaudoti mokslinius duomenis visuomeniniamegyvenime, vadinasi, eminti mokslo reikm. Mokslas padeda mums kovojesu bet kuria fanatizmo iraika, jis padeda mums susidaryti savjteisingumo ideal, nieko neimdamas i klaidingsistemir barbariktradi-cij. A. Fransas.

Jeigu auktai stovi mokslas, auktai stovi ir mogus. A. I. Poleajevas.velgiant mokslo vystymsi labiausiai isivysiusiose pasaulio

valstybse ir auktojo mokslo vietmokslinje veikloje, vykdant Lietuvos

auktojo mokslo reform pagal PHARE program, mokslinei veiklaiskiriamas ypasvarbus udavinys. Mokslinveikla yra nacionalins kultrosdalis, raoma Lietuvos auktojo mokslo Baltojoje knygoje, ir jos misijayra ne tik daryti takvalstybs kiui, kultrai ir visuomens ugdymui, bet irsudaryti prielaidas auktjmokyklpaangai. Todl visose isivysiusiosealyse moksliniai tyrimai yra neatsiejama auktjmokyklveiklos dalis,danai lemianti mokslinityrimraidvisoje alyje

11.

2.2. Mokslo raidos tendencijos

Mokslas daugiaamis nepavargstantis mintiesdarbas: sistemos pagalba suvedantis draugnvisus ms pasaulio paintus reikinius.

A. Einteinas

Mokslo pltra yra komuliacinio pobdio: kiekvieno laikmeio mokslasapibendrina ankstesnius laimjimus ir kiekvienas naujas mokslo pasiekimas

11Lietuvos auktasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius, 1999. P. 49.

7/21/2019 Tidikis

37/626

37

eina bendrjmokslo fond. Kaip tik toks perimamumas lemia mokslopaang. iame perimamumo procese yra atrenkama visa, kas buvo naujair paangu moksle, ir atmetama tai, kas vedklydimus, pseudomokslinesar subjektyvias ivadas.

Mokslui kaip inisistemai didiausia vertybyra objektyvi tiesa. Jituri bti laisva nuo bet kokipolitini, pasaulirini, moraliniar kitveiksnitakos. Be to, paiinigavimo veikla, tyrimrezultatpanaudojimas galibti ir yra vertinamas moraliniu aspektu.

Mokslas visame pasaulyje tampa tiesiogine gamybos paang, visuo-meninisantykikryptingumlemiania jga. Nuo mokslo paangos priklauso

alies ir kiekvieno mogaus gerov. Ypadidelreikmturi socialini,humanitarinimokslpasiekimai, jsvarbos ir verts pripainimas bei panau-dojimas visuomens vystymosi raidai, jos paangai.

Struktros poiriu, mokslas susideda i moksliniiniir mokslinsveiklos. Mokslinveiklsudaro tikrovs mokslinis tyrimas ir mokslo rezultatnaudojimas. Mokslus pagal jtikslus priimta skirstyti fundamentaliuosiusir taikomuosius. Gamtos, fizini, visuomens ir mstymo pagrindinistruktr(logikos, mokslins krybos psichologijos ir kt.), jkitimo ir tarpu-

savio santykityrimas, jdsniformulavimas vadinamas fundamentaliuojutyrimu. ifundamentalijmokslrezultatus kartais gali bti numatomapanaudoti praktikoje tik tolimesnje ateityje.

Taikomj tyrimpagrindinis tikslas praktikai taikyti funda-mentalijmokslo tyrimrezultatus. Taiau ir taikomuosiuose moksluosegali bti nagrinjamos teorins, ne tik praktins problemos. Pastaruoju metukreipiamas ypadidelis dmesys ir daugiausia finansuojami taikomieji tyrimai,kurie gali greiiausiai duoti konkreipraktinirezultat. iuos tyrimus

pirmiausia gali sitraukti jaunieji mokslininkai, studentai, doktorantai, rengian-tieji savo mokslinius tyrimus.

Pleiantis mokslo takai ir didjant jo reikmei, spariai auga mokslinsveiklos apimtis, daugja mokslinink. Nuo XVII a. mokslins veiklos apimtisir mokslininkskaiius padvigubja kas 1015 met. UNESCO duomenimis,per paskutiniuosius 60 metmokslininkskaiius kasmet iauga 7 proc.(tuo tarpu gyventojskaiius 1,7 proc.). iuo metu gyvenantys mokslininkaiir mokslo darbuotojai sudaro 90 proc. viskada nors gyvenusimokslinink.

Todl drsiai galtume pavadinti XX a. pabaigmokslo suklestjimu. Taigreiiausiai besipleianti profesija pagal savo vystymosi tempus ir pagalsavo veiklos apimt.

Su mokslo pltra visuomenje kinta ir mokslin, ir daugumos moni

2.2. Mokslo raidos tendencijos

7/21/2019 Tidikis

38/626

2. MOKSLO SAMPRATA

38

mstysena. mons vis geriau pasta juos supantpasaulir tveikl, kuriojejie plaiau gali atskleisti savo potencines proto galimybes. Todl jaunimo,ypastudent, sitraukimas mokslinveiklyra ne tik mokslins produkcijosgausinimas, bet ir mokslins mstysenos lavinimas. Silpnai vystantis mokslineiveiklai, slygojama tik ekstensyvi painimo proceso pltot. Tuo tarpu, kaisukaupiama gausi empirintyrimmediaga, nemanoma jos analizuoti pagalegzistuojanias senas schemas, principus ar teorines prielaidas. Tadaprasideda intensyvios mokslo raidos etapas, radikali pagrindinimokslostruktros komponentkaita, sukauptos esamos mediagos nauja sampratair aikinimas, naujas egzistuojani mokslo princip ir dsninguminterpretavimas, atsiranda naujpainimo metodir bd. Intensyvus mokslo

vystymasis keiia mokslinityrimorganizavimo formas, sukelia poreikpasitelkti kitas mokslo kryptis filosofij, logik, matematik, psichologij,kibernetikir kt. Taigi vykstatam tikrmokslintegravimas kompleksintyrimo objekto nagrinjim. Atskir moksl sintez skatina mokslintegracijos procesmokslsandros kryptimi. Atsiranda naujos mokslakos: biofizika, bionika gamtos moksluose; teiss filosofija, lyginamojiteis, informatikos teis, Europos teis, edukologinsociologija, mokslinityrimmetodologija ir kt. socialiniuose moksluose.

Antra vertus, einant moksliniams tyrinjimams gilesn tyrimoobjekto painim, vyksta moksldiferenciacija, t. y. mokslo kryptis su-skyla atskiras akas, kurios tpatobjektar reikinnagrinja i skirtingpozicij.

Mokslinio painimo tiksllemia visuomeninpraktika. Ji yra moksliniinitaikymo baz, taip pat ir mokslinio painimo rezultatveiksmingumobei jteisingumo kriterijus.

Taiau moksliniuose tyrimuose egzistuoja tarytum du auktai: vienas

i jatitinka artimiausias ir tiesiogines praktikos reikmes, tai einamjtak-tiniiandienos udavinisprendimas, kitas skirtas daugiau ar maiaunutolusiai perspektyvai. Tai tarytum virutiniauktmoksliniai tyrimai. Jienukreipti strateginiudavinisprendim, didesniir platesniateitiesprak

Documents

Tidikis