UAB „GEOTERMA“ VERSLO PLANAS - kmtp.lt...parametrams tyrimas. Vadovaujantis šio tyrimo pirminėmis išvadomis, geoterminio vandens procedūrų metu gerinama žmogaus širdies

UAB „GEOTERMA“

VERSLO PLANAS

Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais

2012 m. vasaris

VERSLO PLANAS


| 2

Turinys ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 6

1. SANTRAUKA ....................................................................................................................................... 8

2. SUMMARY ......................................................................................................................................... 10

3. ŪKIO SUBJEKTO APRAŠYMAS ........................................................................................................ 12

3.1. Juridiniai asmenys ...................................................................................................................... 12

3.2. Veikla ir veiklos tikslai ................................................................................................................. 13

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai ................................................................................................ 14

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė ............................................................................................... 16

3.5. Veiklos rezultatai (finansinė analizė) ........................................................................................... 18

4. PROJEKTO PRISTATYMAS .............................................................................................................. 20

4.1. Tikslai ir uždaviniai ...................................................................................................................... 20

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos ......................................................................................................... 20

4.3. Numatomos veiklos pristatymas .................................................................................................. 20

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) ..................................................................................................... 21

4.5. SWOT (SSGG, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė ................................................ 27

5. RINKA IR KONKURENTAI ................................................................................................................. 29

5.1. Esama rinkos būklė .................................................................................................................... 29

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka ..................................................................... 36

5.3. Tikslinė rinka............................................................................................................................... 42

5.4. Konkurentai ................................................................................................................................ 44

6. RINKODARA ...................................................................................................................................... 46

6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija .............................................................................................. 46

6.2. Kainodara ................................................................................................................................... 47

6.2.1. Savikainos analizė .............................................................................................................. 47

6.2.2. Kainos nustatymas .............................................................................................................. 47

6.3. Paskirstymas (tiekimas) .............................................................................................................. 48

6.4. Marketingo strategija................................................................................................................... 49

6.4.1. Pardavimų rėmimo strategija ............................................................................................... 49

6.4.2. Galimos rėmimo pardavimų priemonės................................................................................ 50

6.4.3. Pardavimų rėmimo planas ................................................................................................... 51

6.4.4. Rėmimo biudžetas .............................................................................................................. 53

7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS) ........................................................................... 55

7.1. Personalo resursai ...................................................................................................................... 55

7.2. Turtas ir ištekliai .......................................................................................................................... 55

7.3. Planuojama infrastruktūra ........................................................................................................... 55

7.4. Planuojamos technologijos ......................................................................................................... 55

7.5. Aplinkosauga .............................................................................................................................. 56

7.6. Veiklų planas .............................................................................................................................. 56

8. FINANSINIS PLANAS ........................................................................................................................ 57

8.1. Pagrindinės prielaidos ................................................................................................................. 57

VERSLO PLANAS


| 3

8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai ............................................................................................... 57

8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai ........................................................................................ 58

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos ......................................................... 60

8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos ............................................................... 64

8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas ...................................................... 65

9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS ................................................................. 67

10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ ........................................................................................................ 68

11. RIZIKA ............................................................................................................................................... 69

12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 71

13. PRIEDAI ............................................................................................................................................ 73

VERSLO PLANAS


| 4

Paveikslų sąrašas

Pav. Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ organizacinė struktūra .......................................................................... 15 Pav. Nr. 2. Ilgalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d..................................................................... 17 Pav. Nr. 3. Trumpalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d. ............................................................. 17 Pav. Nr. 4. Projekto tikslų loginė matrica ................................................................................................ 20 Pav. Nr. 5. Geoterminio vandens ciklas ................................................................................................. 21 Pav. Nr. 6. Geoterminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal tikslą 1995 - 2010 m. ........................ 22 Pav. Nr. 7. Geoterminių išteklių sunaudojimas pagal sektorius Bulgarijos Respublikoje 2009 m. ............ 23 Pav. Nr. 8. Kambro sistemos uolienų temperatūra (A) ir temperatūra 1 km gylyje (B) ............................. 24 Pav. Nr. 9. Sveikatingumo ir sveikatinimo turizmo modelis ..................................................................... 29 Pav. Nr. 10. Veiksniai, lemiantys sveikatingumo rinkos augimą ................................................................ 30 Pav. Nr. 11. Lietuvos BVP ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kaita ....................................... 32 Pav. Nr. 12. Apsilankymų pas gydytojus skaičius ..................................................................................... 33 Pav. Nr. 13. Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai .................................................................................. 35 Pav. Nr. 14. Geoterminio vandens realizavimo rinkos segmentacija ......................................................... 36 Pav. Nr. 15. Numatoma geoterminio vandens realizavimo rinka sveikatos priežiūros sektoriuje ............... 37 Pav. Nr. 16. Geoterminio vandens realizavimo rinkos įmonių skaičius ir pardavimo pajamos ................... 38 Pav. Nr. 17. Geoterminio vandens šilumos tėkmės tankio Europos žemėlapis ......................................... 39 Pav. Nr. 18. Lenkijos sveikatingumo regionų išsidėstymas ....................................................................... 40 Pav. Nr. 19. Latvijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas........................................................ 41 Pav. Nr. 20. Estijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas ......................................................... 42 Pav. Nr. 21. Priežastys, dėl kurių verslo subjektai nenorėtų naudoti geoterminio vandens ........................ 43 Pav. Nr. 22. Geoterminio vandens alternatyvos ....................................................................................... 44 Pav. Nr. 23. Geoterminio vandens unikalus pardavimo pasiūlymas .......................................................... 47 Pav. Nr. 24. Autocisterna......................................................................................................................... 48 Pav. Nr. 25. Transportuojama cisterna..................................................................................................... 48 Pav. Nr. 26. Statinės ............................................................................................................................... 48 Pav. Nr. 27. Geoterminio vandens prileidimo į talpas sistema .................................................................. 49 Pav. Nr. 28. Pagrindinės rėmimo strategijos ............................................................................................ 50 Pav. Nr. 29. Rėmimo priemonės .............................................................................................................. 51 Pav. Nr. 30. Rėmimo elementų reikšmingumo verslo subjektams palyginimas ......................................... 52 Pav. Nr. 31. Rėmimo elementų reikšmingumo fiziniams asmenims palyginimas....................................... 53 Pav. Nr. 32. Geoterminio vandens paėmimo iš Bendrovės gręžinio principas ........................................... 55

VERSLO PLANAS


| 5

Lentelių sąrašas

Lentelė Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ pagaminta šiluma 2009–2011 m. ..................................................... 13 Lentelė Nr. 2. Bendrovės bendradarbiavimas su verslo bei mokslo institucijomis ................................... 13 Lentelė Nr. 3. Bendrovės tikslai ............................................................................................................. 14 Lentelė Nr. 4. Bendrovės akcininkų duomenys ...................................................................................... 14 Lentelė Nr. 5. UAB „GEOTERMA“ pagrindinių darbuotojų sutrumpinti gyvenimo aprašai ....................... 16 Lentelė Nr. 6. UAB „GEOTERMA“ pagrindiniai balanso rodikliai ............................................................ 16 Lentelė Nr. 7. Turimi įrenginiai, mašinos bei pastatai, kurių pradinė vertė viršija 1 mln. litų .................... 18 Lentelė Nr. 8. Pagrindinių veiklos rezultatų suvestinė ............................................................................ 18 Lentelė Nr. 9. Pagrindiniai finansiniai rodikliai ........................................................................................ 19 Lentelė Nr. 10. Geoterminio vandens galimas panaudojimas pagal temperatūrą ..................................... 22 Lentelė Nr. 11. Bendrovės išgaunamo vandens savybės ......................................................................... 25 Lentelė Nr. 12. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas ................................. 27 Lentelė Nr. 13. SSGG analizė ................................................................................................................. 27 Lentelė Nr. 14. Projekto įgyvendinimo galimi strateginiai žingsniai ........................................................... 28 Lentelė Nr. 15. Pasaulio sveikatingumo sektoriaus dydis ......................................................................... 30 Lentelė Nr. 16. Sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių apibūdinimas ....................................................... 32 Lentelė Nr. 17. Produkto įvedimo į rinką strategijos ................................................................................. 46 Lentelė Nr. 18. Geoterminio vandens savikaina....................................................................................... 47 Lentelė Nr. 19. Geoterminio vandens kainos apskaičiavimo metodika ..................................................... 48 Lentelė Nr. 20. Investicijų sąmata (biudžetas) ......................................................................................... 57 Lentelė Nr. 21. Prognozinės balanso ataskaitos ...................................................................................... 59 Lentelė Nr. 22. Apyvartinio kapitalo poreikis ............................................................................................ 60 Lentelė Nr. 23. Prognozuojami geoterminio vandens pardavimo kiekiai ................................................... 61 Lentelė Nr. 24. Prognozuojamos sąnaudos ............................................................................................. 62 Lentelė Nr. 25. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos ........................................................................ 63 Lentelė Nr. 26. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos .............................................................................. 64 Lentelė Nr. 27. Investicijos atsipirkimo rodikliai ........................................................................................ 66 Lentelė Nr. 28. Projekto ekonominė – socialinė nauda ............................................................................ 67 Lentelė Nr. 29. Jautrumo analizės rezultatai ............................................................................................ 68 Lentelė Nr. 30. Rizikos ir jų mažinimo priemonės .................................................................................... 69

VERSLO PLANAS


| 6

ĮVADAS

Šį dokumentą parengė UAB „SAVVIN“ (toliau – Tiekėjas), remiantis 2011 m. lapkričio 18 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2011/11/18, pasirašyta su Viešąja įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (toliau – Pirkėjas arba KMTP).

Sutarties dalykas yra verslo plano parengimas. Nagrinėjama inovatyvi idėja: geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais. Verslo planas rengiamas KMTP įgyvendinant projektą „VALOR: žiniomis paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ (Pietų Baltijos Bendradarbiavimo per sieną programa). Verslo plano tikslas – padėti struktūrizuotai nustatyti naujo produkto konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atžvilgiu - PRIME (produkto, resursų, individų, rinkos ir ekonomikos) analizė naujos potencialios idėjos įvertinimui; padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas; padėti įvertinti produkto veiklos efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią verslo modelį. Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai. Šiuo metu idėja yra tolesnio įvertinimo stadijoje, kai yra detaliai nagrinėjamas produktas, potenciali jo rinka ir konkurentai, rinkodaros ir pardavimo strategija, produkto gamyba ir tiekimas, atliekama finansinė analizė ir idėjos komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuojamos pagrindinės rizikos.

Pagrindiniai naudoti informacijos šaltiniai:

KMTP darbuotojų pateikta informacija apie verslo idėją, galimą jos potencialą;

UAB „GEOTERMA“ pateikta informacija apie jos veiklą, geoterminį vandenį, jo panaudojimo galimybes, technologinius procesus;

Lietuvos statistikos departamento skelbiami statistiniai duomenys ir informacija apie šalies ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius;

Įvairūs tyrimai, studijos ir analizės, susijusios su geoterminio vandens rinka Lietuvoje ir pasaulyje;

Rinkodaros specialistų suteikta informacija dėl rinkodaros priemonių, reikalingų produkto įvedimui į rinką ir tolesniam rėmimui;

Interviu su LR Sveikatos ministerijos Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus darbuotojais;

Pilotinė sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įmonių (potencialių geoterminio vandens pirkėjų) apklausa;

Individualūs interviu su tikslinės rinkos atstovais ir kt.

Pradinis

įvertinimas

Tolimesnis

įvertinimas

Verslo

idėjos pristatymas

Technologijos

Žmonės

Rinka

KMTP UAB „SAVVIN”

Technologijos užtikrintumas

Įėjimo į rinką barjerai

Žmogiškieji ištekliai

Atsakomybės paskirstymas

Rinkos inercija

Finansinė grąža

Konkurentų identifikavimas ir vertinimas

Rinkos dinamika

Rinkos dydis

Rinkos strategija

Unikalus pardavimo pasiūlymas

UAB “GEOTERMA”

VERSLO PLANAS


| 7

Ataskaita parengta lietuvių kalba. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis dokumentas (kartu su visais priedais) ir jame pateikta informacija yra konfidenciali, skirta tik Pirkėjui ir negali būti naudojama trečiųjų šalių kitais tikslais. Rengiant šį dokumentą buvo naudojamasi Pirkėjo darbuotojų pateikta informacija, kurios tikslumas ir pakankamumas yra paties Pirkėjo atsakomybė. Visos išvados ir pasiūlymai, pateikiami šiame dokumente, yra rekomendacinio pobūdžio, ir Pirkėjas yra pats atsakingas už sprendimų, susijusių su dokumente pateikiamomis išvadomis ir pasiūlymais, priėmimą. Tiekėjas neprisiima atsakomybės, susijusios ar kylančios dėl šio dokumento turinio, kitų šalių, išskyrus Pirkėją, atžvilgiu.

VERSLO PLANAS


| 8

1. SANTRAUKA UAB „GEOTERMA“ pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Ši veikla vykdoma Klaipėdos parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Šiluma gaminama ją paimant iš 38 °C temperatūros geoterminio vandens ir deginant gamtines dujas. Bendrovė šiuo metu gali pakelti apie 250 m³/h geoterminio vandens iš naudojamų gręžinių, tačiau grąžinti (injektuoti) atgal gali tik 110 m³/h. Esant tokiai situacijai, Bendrovė nusprendė dalį išgaunamo geoterminio vandens (iki 140 m³/h) pradėti naudoti kitais tikslais, vienas iš jų – gydymo. Taip buvo suformuotas šio projekto bendrasis tikslas – geoterminį vandenį pradėti naudoti balneologijoje. Geoterminis vanduo, jo panaudojimo galimybės Geoterminis vanduo – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne temperatūra. Neretai geoterminio vandens sudėtyje yra didelė koncentracija ištirpusių druskų, tokių kaip sulfatai, chloridai, bendroji geležis ir pan. Šiuo metu pasaulyje geoterminis vanduo dažniausiai naudojamas tokiais tikslais:

geoterminiam patalpų šildymui naudojant šilumos siurblius; agrokultūroje (šiltnamių šildymas, gyvulininkystė ir pan.); akvakultūroje (žuvivaisoje); pramonės procesuose; maudymosi, plaukiojimo vietose; balneologijoje (terapinis naudojimas); patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui.

Geoterminio vandens svarba sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose Geoterminio vandens naudojimas suteikia reikšmingą ir ilgalaikį pranašumą įvairių pasaulio šalių sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Sveikatingumo, sveikatinimo ir SPA turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių turizmo rūšių visame pasaulyje. Šis augimas, kuris siejamas su augančiu žmonių poreikiu išsaugoti ar pagerinti sveikatą ir gerovę, skatina vis platesnę paslaugų pasiūlą. Viena šių paslaugų – balneologinės procedūros, kuriose naudojamas geoterminis vanduo. Siekiant išlikti konkurencingomis įmonėmis sparčiai augančioje rinkoje, vis daugiau sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriaus subjektų ieško galimybių panaudoti geoterminį vandenį savo veikloje, taip gerinant verslo perspektyvas. Pagrindinis geoterminio vandens privalumas slypi jo terapinėse bei gydomosiose savybėse. Geoterminio vandens procedūrų metu gerinama širdies, nervų sistemos veikla ar gydomos atskiros ligos, negalavimai. Be šių savybių geoterminis vanduo vertinamas dėl suteikiamų malonių pojūčių, taip pat naudojamas psichinei sveikatai gerinti, atsipalaidavimui, streso prevencijai. Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybės Šiuo metu Bendrovė vandeniui išgauti naudoja Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės gręžinius. Iš šių gręžinių išgaunamas vanduo pasižymi terminėmis savybėmis (yra karštas, apie 38

0C temperatūros) bei

itin didele bendra mineralizacija (beveiki 96 g/l). 2011 metų pabaigoje buvo pradėtas vykdyti Bendrovės išgaunamo vandens poveikio žmogaus fiziologiniams parametrams tyrimas. Vadovaujantis šio tyrimo pirminėmis išvadomis, geoterminio vandens procedūrų metu gerinama žmogaus širdies raumens veikla, normalizuojasi širdies susitraukimo dažnis ir jis ilgiau išlieka mažesnis nei procedūrų metu naudojant paprastą vandentiekio vandenį. Tokiu būdu žmogus geriau atsipalaiduoja, sumažėja streso pasekmės. Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens, skirto balneologijai, realizacijos rinka Atsižvelgiant į Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybes, esamą pasaulio ir Lietuvos rinkos būklę ir tendencijas, prognozuojama, jog geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų įstaigoms, kurios savo veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo ir ligų prevencijos priemonę.

VERSLO PLANAS


| 9

Nustatant galimą geoterminio vandens realizacijos rinkos geografinę apimtį, tikslinga atsižvelgti į tris faktorius:

geoterminius išteklius kitose šalyse, jų naudojimo mastą; vandens transportavimo kaštus; vandens savybių kitimą jį transportuojant (mažėja temperatūra).

Siekiant tiksliau identifikuoti tikslinę geoterminio vandens rinką, buvo atlikta pilotinė telefoninė Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų apklausa (apklausti 42 respondentai) bei atlikti individualūs interviu su keliais sveikatingumo rinkos lyderiais. Vadovaujantis atliktos apklausos rezultatais, nustatyta, kad tik pavienės organizacijos norėtų naudoti Bendrovės išgaunamą geoterminį vandenį. Kitų tyrime dalyvavusių įstaigų geoterminis vanduo nedomintų. Kaip pagrindinę priežastį šios įstaigos nurodė didelius vandens transportavimo kaštus, vandens sandėliavimo problemas arba teigė esančios patenkintos šiuo metu naudojamais ištekliais (mineraliniu vandeniu iš nuosavų gręžinių ar gėlu vandeniu, prisotinamu atsivežtomis druskomis). Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, geoterminio vandens tikslinė rinka pagal geografinę apimtį yra labai ribota. Todėl buvo identifikuota, kad bent iš pradžių reikėtų orientuotis į tikslinės rinkos atstovus, kurie nuo Klaipėdos yra nutolę iki 50 km (Klaipėdos apskritis). Toks atstumas numatytas atsižvelgiant į tai, kad didžiausia sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų koncentracija yra Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir Nidoje. Remiantis apklausų rezultatais ir atsižvelgiant į rinkos tendencijas bei nagrinėtų sektorių dydį, geoterminio vandens realizacijos rinkai turėtų būti priskiriamos šios įstaigos:

viešbučiai, reabilitacijos ligoninės, sanatorijos, SPA centrai ir panašios įstaigos, kurios teikia plataus asortimento sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugas;

įstaigos, kurios teikia palyginus nedaug (nekompleksines) sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugų. Projekto finansinis planas ir ekonominė-socialinė nauda Lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai:

Kadangi projekto įgyvendinimas nereikalauja didelių pradinių investicijų (tik išlaidų į tyrimus ir plėtrą bei marketingą), jis atsiperka labai greitai (per ne pilnus metus). Analogiškai yra geri kiti projekto finansiniai rodikliai. Projekto įgyvendinimas bus patrauklus ne tik finansiškai, tačiau bus sukuriama ir ekonominė – socialinė nauda: gerinama žmonių sveikata, naudojant natūralius gamtos produktus, didinamas sveikatinimo, sveikatingumo ir SPA sektorių konkurencingumas, skatinami geoterminio vandens ir kitų gamtos išteklių pritaikomumo gydymui tyrimai. Galimi verslo scenarijai Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto įgyvendinimo alternatyvos (2 verslo scenarijai):

Prekiauti geoterminiu vandeniu kitoms sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms. Šalia turimų gręžinių pastatyti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų centrą, kuriame būtų teikiamos

paslaugos, naudojant vandenį tiesiai iš gręžinių. Tiek tokio centro statyba, tiek jo valdymas galėtų būti vykdomi viešosios ir privačios partnerystės pagrindu.

Rizikos Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra technologinės rizikos (geoterminis vanduo dėl neigiamo poveikio gali būti pripažintas netinkamu naudoti, teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas, dėl itin aukštos vandens mineralizacijos gali kilti problemų dėl šio vandens utilizavimo, tikslinės rinkos įmonės gali neturėti galimybių sandėliuoti vandens ir kt.).

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pajamos (LTL) - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300

Lūžio taškas (pajamoms, LTL) - 263.400 258.189 218.324 230.126 101.100 124.009 133.666 154.193 165.495 177.289

Lūžio taškas (vnt.) - 3.173 1.941 1.315 1.338 568 674 704 783 811 840

Grynoji dabartinė vertė (LTL)

Vidinė grąžos normaInvesticijų atsipirkimo laikas, metai

573.606

27%

0,73

VERSLO PLANAS


| 10

2. SUMMARY The main activity of JSC “GEOTERMA“ is preparation of hot water. This activity takes place in Klaipeda geothermal demonstration plant. Four absorption heat pumps extract energy from 38

oC geothermal water

which is boosted by three natural gas hot water boilers. The heat energy is then supplied to the local district heating system. Company has the capacity to extract about 250 m

3/h of geothermal water, but injection is limited to about

110 m³/h. In such situation, Company decided to use part of geothermal water (up to140 m³/h) for other purposes, one of them – health treatment. This way was formulated the common goal of this project – start using geothermal water in balneology. Geothermal water, its possibilities of using Geothermal water is ground water that is heated by the earth’s energy. Geothermal waters usually contain many salts, chlorine, calcium, magnesium, iron etc. Geothermal water is usually used for the following purposes:

Space heating by geothermal heat pumps; Agricultural drying, greenhouse heating; Aquaculture pond heating; Industrial uses; Bathing and swimming; In balneology (therapeutic use); Space cooling, air conditioning.

The importance of geothermal water in health care and wellness sectors The use of geothermal water provides significant long-term advantages for heath care and wellness sector companies worldwide. Health care and wellness tourism is one of the fastest growing forms of tourism worldwide. This growth, which is related to the increasing needs of people to maintain or improve their health and welfare, stimulates the growth of the range of services supplied. One form of these services involves balneological procedures, for which geothermal water is used. In order to remain competitive company in the growing rapidly market, more and more companies are seeking for opportunities to use geothermal water to provide health and wellness services, thereby improving their business prospects. The main advantage of the geothermal water is related to its therapeutic and healing features. Geothermal water procedures help to stimulate heart activity and improve nervous system. It also helps to treat particular diseases, health problems. In addition to these features, geothermal water provides pleasant experience, improves mental and physical health, helps to relax and avoid the negative consequences of stress. The features of geothermal water extracted by Company In order to extract water, Company uses wells of Klaipeda geothermal demonstration plant. Water from these wells is characterized by its thermal features (about 38

0C) and significantly high general mineralization

(nearly 96 g/l). In the end of 2011, Company initiated a study on the impact of extracted water on human physiological parameters. According to preliminary findings of this study, geothermal water procedures help to improve the activity of human heart muscle, to normalize heart rate (its remain lower for a longer time then using normal tap water). In this way water helps for a person to relax better, also to reduce negative effect of stress. The target market of geothermal water Considering the features of water extracted by Company, current market condition as well as trends worldwide and in Lithuania, it is predicted that geothermal water could be attractive to health care and wellness companies, which use (or could use) water for the treatment or as a way to prevent diseases.

http://en.wikipedia.org/wiki/Magnesium

VERSLO PLANAS


| 11

In order to identify the geographic scope of target market, it is important to take into account three factors: geothermal resources in other countries, the scale of their use; costs of water transportation; mutation of water qualities during transportation.

In order to identify target market of geothermal water precisely, a pilot telephone survey of companies in health care and wellness sector was done (total 42 respondents were surveyed). Additional information was received from individual interviews with few leaders of wellness market. The survey result showed that only few companies are interested in using geothermal water. Other companies claimed that the main reason why geothermal water is not interesting for them is high cost of transportation, problems with water storage. Other companies stated that they are satisfied with resources that are currently in use. With regard to all aspects mentioned above, the target market of geothermal water is very limited, therefore a decision to focus on companies that are located up to 50 km from Klaipeda (Klaipeda county) was made. This distance was chosen due to the fact that the highest concentration of health care and wellness companies is in Klaipeda, Palanga, Sventoji and Nida. Considering the survey results as well as market trends and size, the following companies should be considered as the main target audience:

Hotels, rehabilitation hospitals, sanatoriums, spas and similar institutions, which provides a wide range of health care and wellness services;

Companies, which provide relative small amount of health care and wellness services.

The financial plan of the project and economic-social benefit The table below presents the main indicators of project payback.

The project does not require a large initial investment (the only cost would include marketing and research and development) it will pay off in a short period of time (within the year). Similarly, other financial indicators of this project are good. Implementation of the project will be attractive not only financially, but it will also create the economic - social benefits: improving people's health using natural materials, improving competitiveness of health care and wellness sectors, encouraging further research and studies on geothermal water expanding possibilities to use geothermal water in health treatment. Possible business scenarios In order to implement the project and achieve planned objectives, two main alternatives of this project implementation (2 business scenarios) were identified:

To provide geothermal water for health care and wellness companies; Build health care and wellness center near the wells, where services would be provided by using

geothermal water directly from the wells. Both construction of the centre and its management could be carried out on the basis of public-private partnership (PPP).

Risks Risk assessment showed that the risk profile of the project is tolerable. The main risks that can have a major impact on the successful implementation are technological risk (geothermal water may be condemned for its negative effects; high water mineralization may cause problems related to utilization of water; companies of target market may not have facilities to store the water, etc.).

INDICATORS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Income (LTL) - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300

Income break-even (LTL) - 263.400 258.189 218.324 230.126 101.100 124.009 133.666 154.193 165.495 177.289

Break-even (units) - 3.173 1.941 1.315 1.338 568 674 704 783 811 840

Net present value NPV (LTL)

Internal rate of return IRRInvestment payback period (years) 0,73

573.606

27%

VERSLO PLANAS


| 12

3. ŪKIO SUBJEKTO APRAŠYMAS 3.1. Juridiniai asmenys

Pavadinimas Uždaroji akcinė bendrovė „GEOTERMA“ (toliau „Bendrovė“)

Registracijos ir buveinės adresas Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Lypkių g. 53

Registracijos kodas 123540818

Įregistravimo data 1996 m. kovo 1 d.

Vadovas Ričardas Vaitiekūnas, direktorius

Pagrindinė veiklos sritis Karšto vandens tiekimas (veiklos rūšis pagal EVRK 2 red.: 35.30.20)

Darbuotojų skaičius 18

Metinė apyvarta(pardavimo pajamos 2011 metais)

13.396.120 Lt

Įmonės dydis Didelė įmonė (pagal LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą)

VERSLO PLANAS


| 13

3.2. Veikla ir veiklos tikslai

Bendrovės veikla

1991 m., siekiant plėtoti ir gilinti gamybinius geoterminius, žemės gelmių šilumos išteklių tyrimus, tobulinti šilumos išgavimo technologijas bei visapusiškai ir kompleksiškai panaudoti šilumą žmogaus ūkinėje veikloje, buvo įkurta valstybinė įmonė „GEOTERMA“. Pagrindiniai Bendrovės veiklos etapai:

1992 m. įmonė reorganizuota į Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialą – įmonę „GEOTERMA";

1993 – 1994 m. išbandyti Vydmantų gręžiniai, pasiekta geoterminio vandens temperatūra 74 °C. Dabar Vydmantų geoterminiai gręžiniai užkonservuoti ir yra UAB „GEOTERMA“ balanse;

1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gruodžio 22 d. nutarimu Nr.1609 "Dėl uždarosios akcinės bendrovės "GEOTERMA" steigimo ir Klaipėdos pavyzdinės geoterminės jėgainės statybos" įsteigė Uždarąją akcinę bendrovę „GEOTERMA“. Minėtu nutarimu UAB „GEOTERMA“ buvo pavesta statyti Klaipėdos pavyzdinę geoterminę jėgainę ir tiekti šilumą Klaipėdos miesto šilumos tinklams;

1997 m. pradėta statyti geoterminė jėgainė; 2001 m. gruodžio viduryje pradėta tiekti šiluma į Klaipėdos miesto šilumos tinklus; 2004 m. jėgainė valstybinės komisijos buvo pripažinta tinkama naudoti; 2011 m. Bendrovė pripažinta nereguliuojamu šilumos gamintoju ir jai penkeriems metams už

geoterminę šilumą nustatyta iš atsinaujinačių energijos išteklių pagamintos šilumos kaina. Šiuo metu Bendrovės pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Naudojant karštą vandenį yra gaminama ir tiekiama šiluma. Ši veikla vykdoma Klaipėdos parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Šiluma gaminama ją paimant iš 38 °C temperatūros geoterminio vandens ir deginant gamtines dujas. Šilumos pirkėjas yra AB „Klaipėdos energija“.

Lentelė Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ pagaminta šiluma 2009–2011 m.

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Pagaminta šiluma, tūkst. MWh 166,9 120,5 91,6

Šaltinis: UAB „GEOTERMA“

Lyginant su įprastinėmis katilinėmis, 2011 metais geoterminė jėgainė šilumos gamybai sutaupė 2,2 mln. m3

gamtinių dujų ir dėl to į aplinką nebuvo išmesta 4,2 tūkst. tonų CO2. Bendrovės strateginiuose planuose svarstoma galimybė statyti biokuro katilinę. Ji leistų dabar naudojamas gamtines dujas pakeisti biokuru (absorbciniams šilumos siurbliams reikalinga varomoji energija). Be to, tai sumažintų šilumos gamybos savikainą ir padidintų geoterminės jėgainės konkurencingumą. Siekiant vykdyti geoterminės jėgainės mokslinius tiriamuosius darbus bei sukurti palankias sąlygas inovacijų ir aukštųjų technologijų skvarbai į geotermijos sektorių, Bendrovė bendradarbiauja su verslo bei mokslo institucijomis.

Lentelė Nr. 2. Bendrovės bendradarbiavimas su verslo bei mokslo institucijomis

Įstaiga Bendradarbiavimo/

partnerystės statusas, laikotarpis

Pasiekti rezultatai

Lietuvos energetikos institutas Bendradarbiavimo sutartis nuo 2010 m.

Ličio bromido chemijos stebėsena absorbciniuose šilumos siurbliuose

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP)

Bendradarbiavimo sutartis nuo 2011 m.

Pradėti geoterminio vandens balneologiniai tyrimai

Klaipėdos universitetas ir KMTP Bendradarbiavimo sutartis nuo 2011 m.

Baigiamas rengti geoterminės pakraipos studijų programos aprašas

AB „Vilniaus hidrogeologija" Bendradarbiavimo sutartis 2009–2010 m.

Hidrogeologinių-hidrocheminių tyrimų ataskaita

Rusijos naftos-dujų mokslinių tyrimų institutas

2010 m. Giluminių mėginių tyrimo ataskaita

Geothermie Neubrandenburg GmbH 2010 m. Geoterminės kilpos problemų tyrimo ataskaita


VERSLO PLANAS


| 14

Bendrovės misija, tikslai UAB „GEOTERMA“ misija – Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma, ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai. Lentelėje pateikti Bendrovės ilgalaikiai tikslai.

Lentelė Nr. 3. Bendrovės tikslai

Tikslas Priemonės

1. Efektyvus geoterminės energijos panaudojimas

Geoterminės energijos panaudojimas energetikos sektoriuje atitinka valstybės iškeltą tikslą – sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo įvežamo kuro, taip pat tokiu būdu yra prisidedama prie įsipareigojimų Europos Sąjungai didinti atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą įgyvendinimo. Todėl Bendrovė siekia kuo efektyviau panaudoti geoterminę energiją šilumos ir elektros gamybai.

2. Įvairiapusis išgaunamo geoterminio vandens panaudojimas

Atsižvelgiant į didelę išgaunamo vandens mineralizaciją, Bendrovė siekia geoterminį vandenį naudoti kuo įvairesniais tikslais. Jis gali būti naudojamas:

balneologijai; sveikatingumo kompleksų kūrimui; vandens procedūrų teikimui veikiančiose kurortinėse

įstaigose; druskos išgarinimui; automobilių kelių apšalimo prevencijai; kt.

3. Geotermijos idėjų populiarinimas Geoterminio vandens populiarinimas įgyvendinamas per tokias priemones:

pasaulinės geoterminės energijos panaudojimo patirties kaupimas ir skleidimas;

geotermijos patirties praktinis pritaikymas ir konsultavimas; edukacinė veikla.


3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai

Bendrovės savininkai UAB „GEOTERMA“ įstatinis kapitalas yra 21.305.910 Lt. Jis padalintas į 10 Lt vertės paprastąsias vardines akcijas. Bendrovėje valstybės akcijų valdytoją atstovauja Valstybės turto fondas, kuriam priklauso 1.631.103 paprastųjų vardinių akcijų (76,56 proc.) ir AB „Lietuvos energija", kuriai priklauso 499.488 paprastųjų vardinių akcijų (23,44 proc.). Lentelė Nr. 4. Bendrovės akcininkų duomenys

Akcininkų duomenys Akcijų skaičius Pavadinimas Teisinė forma Kodas Buveinė

Valstybės turto fondas Valstybės įmonė 110073154 Vilniaus g. 16, 01402 Vilnius 1.631.103

Lietuvos energija Akcinė bendrovė 302648707 Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai 499.488


UAB ,,GEOTERMA" neturi dukterinių įmonių ar filialų. Bendrovės organizacinė struktūra Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas (toliau – direktorius). Visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti, kalbėti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.

VERSLO PLANAS


| 15

Valdyba. 2011 m. rugsėjo 26 d. buvo suformuota nauja Bendrovės valdyba. Bendrovės valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdyba svarsto ir tvirtinta Bendrovės veiklos strategiją, metinį pranešimą, valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas. Direktorius. Bendrovės vadovas – direktorius – yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Direktorius organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, skatina juos ir skiria nuobaudas. Direktorius atsako už:

Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai įstatymų

nustatytais atvejais ar jų prašymu; Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; informacijos pateikimą akcininkams; kitų įstatymuose bei teisės aktuose, įstatuose ir Direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų

pareigų vykdymą. Paveiksle toliau pavaizduota Bendrovės organizacinė struktūra.

Pav. Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ organizacinė struktūra


VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

VALDYBA

Direktorius

Biuro

administratorius

Valytoja-

sodininkė

Vyr. geologas Vyr.

finansininkas

Buhalteris

Vyr. ekonomistas

Vyr. inžinierius

Inžinierius

šilumininkas

Inžinierius

gamybai

Inžinierius

elektrikas

Vyr. operatorius-

programuotojas

4 pamainos operatoriai

4 operatoriai

Šaltkalvis

remontininkas

VERSLO PLANAS


| 16

UAB „GEOTERMA“ darbuotojai Lentelėse toliau pateikti sutrumpinti pagrindinių Bendrovės darbuotojų gyvenimo aprašymai. Lentelė Nr. 5. UAB „GEOTERMA“ pagrindinių darbuotojų sutrumpinti gyvenimo aprašai

Pareigos Direktorius

Vardas, pavardė Ričardas Vaitiekūnas

Gimimo data 1951 m.

Išsilavinimas 1969–1974 m. Vilniaus universitetas, Gamtos fakultetas, geologija.

Profesinė patirtis

Nuo 2008 m. UAB „GEOTERMA“ direktorius.

2005–2006 m. UAB „Minijos nafta" atstovas ryšiams su visuomene.

2004–2005 m. UAB „Rapsolis“ direktorius.

1990–2000 m. AB „Geonafta“ direktorius.

1983–1990 m. Gręžimo padalinio vadovas.

1982–1983 m. Naftos žvalgybos ekspedicijos Baltijos jūros nuotraukų padalinio geologas.

1978–1982 m. Lietuvos kelių projektavimo instituto Panevėžio skyriaus geologinės grupės vadovas.

1974–1978 m. Čitos geologijos valdybos Udlokano ekspedicijos padalinio vadovas.

Pareigos Vyr. finansininkė

Vardas, pavardė Romualda Masiulionienė

Gimimo data 1953 m.

Išsilavinimas Vilniaus universitetas, buhalterinė apskaita.

Profesinė patirtis

Nuo 1996 m. UAB „GEOTERMA“ vyr. finansininkė.

1991–1996 m. – VĮ „Geoterma“ vyr. buhalterė.

Iki 1991 m. – Komunalinio ūkio ministerija, skyriaus viršininko pavaduotoja.

Pareigos Vyr. ekonomistas

Vardas, pavardė Edmundas Paplauskas

Gimimo data 1956 m.

Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomika.

Profesinė patirtis

Nuo 2003 m. UAB „GEOTERMA“ vyr. ekonomistas.

1992 – 2003 m. – individualios įmonės (prekybos) savininkas

Iki 1992 m. – Klaipėdos m. Prekybos valdyba, firmos direktorius.


2011 metais Bendrovėje dirbo 18 žmonių. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 2008–2011 metais nesikeitė.

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė

Pastarųjų trejų metų (2008–2011 m.) valdomo turto ir kitos nuosavybės suvestinė pateikiama lentelėje žemiau. Lentelė Nr. 6. UAB „GEOTERMA“ pagrindiniai balanso rodikliai

Pagrindiniai balanso rodikliai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Ilgalaikis turtas (Lt) 54.646.031 51.134.821 48.853.297 45.177.364

Trumpalaikis turtas (Lt) 3.087.159 5.614.577 3.665.238 4.230.607

Ilgalaikiai įsipareigojimai (Lt) 13.005.755 11.706.914 10.309.724 9.953.162

Trumpalaikiai įsipareigojimai (Lt) 3.227.760 4.884.502 4.100.159 3.916.834

Įstatinis (pasirašytas) kapitalas (Lt) 21.305.910 21.305.910 21.305.910 21.305.910

Nuosavas kapitalas (Lt) 14.777.806 15.689.821 14.045.761 14.873.626

Dotacijos, subsidijos (Lt) 27.453.914 24.468.161 23.330.846 20.664.349

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis UAB „GEOTERMA“ finansinėmis ataskaitomis

Toliau pateiktuose paveiksluose pavaizduota ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūra.

http://lt.wikipedia.org/wiki/1969



http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Geoterma&action=edit&redlink=1



http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Minijos_nafta&action=edit&redlink=1



http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rapsolis&action=edit&redlink=1



http://lt.wikipedia.org/wiki/Geonafta





http://lt.wikipedia.org/wiki/Baltijos_j%C5%ABra





http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Cita

VERSLO PLANAS


| 17

Pav. Nr. 2. Ilgalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis: UAB „GEOTERMA” 2011 m. gruodžio 31 d. balansas

Pav. Nr. 3. Trumpalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis: UAB „GEOTERMA” 2011 m. gruodžio 31 d. balansas

Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės statybai buvo paimta 5,9 mln. JAV dolerių paskola iš Pasaulio banko. Šios paskolos grąžinimas išdėstytas iki 2018 metų, tačiau dėl lėšų panaudojimo injekcinio gręžinio rekonstrukcijai 2009 metais (vienerius metus) mokėjimai buvo atidėti. Nuo 2010 metų paskolos grąžinimas tęsiamas ir numatoma kasmet tam skirti apie 2 mln. Lt, taip užtikrinant visos paskolos išmokėjimą iki 2018-ųjų metų. Visas Bendrovės turtas 2011 metais buvo 49,4 mln. Lt (ilgalaikis turtas – 45,2 mln. Lt, trumpalaikis – 4,2 mln. Lt). UAB „GEOTERMA“ didžiąją dalį ilgalaikio turto sudaro mašinos ir įrengimai (68,78 proc.) bei pastatai ir statiniai (19,96 proc.). Toliau pateikta lentelė, kurioje nurodomi svarbiausi (kurių pradinė vertė viršija 1mln. litų) Bendrovės turimi įrenginiai, mašinos bei pastatai.

0,01%

21,05%

70,88%

0,01%

0,21%

0,09%

7,75%

Programinė įranga 3.560 Lt

Pastatai ir statiniai 9.509.878 Lt

Mašinos ir įrengimai 32.020.654 Lt

Transporto priemonės 3.823 Lt

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

96.099 Lt

Nebaigta statyba 41.686 Lt

Kitas materialusis turtas 3.501.664 Lt

1,75% 0,10%

78,38%

19,76%

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 74.224 Lt

Išankstiniai apmokėjimai 4.182 Lt

Pirkėjų įsiskolinimas 3.315.983 Lt

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 836.099 Lt

VERSLO PLANAS


| 18

Lentelė Nr. 7. Turimi įrenginiai, mašinos bei pastatai, kurių pradinė vertė viršija 1 mln. litų

Eil. Nr.

Pavadinimas Įsigijimo

metai Kie-kis

Pradinė vertė Lt

Nusidėvėjimas Lt Likutinė vertė

Lt

1. Šiluminiai siurbliai 2001 4 12.954.009,96 5.848.779,40 7.105.230,56

2. Injekcinis gręžinys Nr.1 2001 1 8.550.913,30 2.568.790,84 5.982.122,46

3. Jėgainės pastatas 2001 1 6.916.127,00 1.348.311,36 5.567.815,64

4. Injekcinis gręžinys Nr.4 2001 1 6.701.323,35 2.587.687,93 4.113.635,42

5. Vandens katilai 2001 3 5.427.322,80 2.645.478,89 2.781.843,91

6. Paėmimo gręžinys Nr.3 2001 1 5.349.684,00 2.079.240,85 3.270.443,15

7. Paėmimo gręžinys Nr.2 2001 1 5.342.680,00 2.077.644,84 3.265.035,16

8. Technologiniai vamzdynai 2001 1 2.584.273,00 1.007.866,12 1.576.406,88

9. Gręžinys „Vydmantai – 2“

1 2.295.612,21 183.649,28 2.111.962,93

10. Geoterminio vandens trasos 2001 1 2.232.619,00 1.088.401,86 1.144.217,14

11. 3 gręžinio panardinamas siurblys 2001 1 1.899.218,00 1.899.217,00 1,00

12. 2 gręžinio panardinamas siurblys 2001 1 1.829.296,00 1.829.295,00 1,00

13. Gręžinys „Vydmantai – 1“

1 1.683.551,92 134.684,16 1.548.867,76

14. Ekonomaizeriai 2001 3 1.287.225,00 491.948,56 795.276,44

15. Injekcinio gręžinio Nr. 1 siurblinė 2001 1 1.208.702,00 235.696,50 973.005,50

16. Paėmimo gręžinio Nr. 3 siurblinė 2001 1 1.130.895,00 220.524,99 910.370,01

17. Šilumokaičių ir ekonomaizerių pagalbinė įranga

2001 1 1.088.529,00 416.196,93 672.332,07

18. Injekcinio gręžinio Nr. 4 siurblinė 2001 1 1.034.790,00 201.784,05 833.005,95


3.5. Veiklos rezultatai (finansinė analizė)

2008–2011 metų UAB „GEOTERMA“ pagrindinių veiklos rezultatų suvestinė pateikiama lentelėje žemiau.

Lentelė Nr. 8. Pagrindinių veiklos rezultatų suvestinė

Pagrindiniai veiklos rezultatai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Pardavimo pajamos (Lt) 1.475.013 18.333.214 14.649.054 13.396.120

Pardavimo savikaina (Lt) 3.109.524 15.459.250 15.308.714 13.829.368

Bendrasis pelnas (nuostoliai) (Lt) (1.634.511) 2.873.964 (659.660) (433.248)

Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) (Lt) (5.260.865) 1.028.741 (2.198.384) (1.870.979)

Kita veikla 44.865 1.571.477 1.099.232 2.257.675

Finansinė ir investicinė veikla (672.756) (477.810) (316.782) (290.876)

Grynasis pelnas (nuostoliai) (Lt) (5.888.756) 2.122.378 (1.415.934) 95.820

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis UAB „GEOTERMA“ finansinėmis ataskaitomis

2008 metais Bendrovės pajamos buvo mažesnės nei kitais metais, nes nuo 2007 m. liepos mėn., dėl skolų ir absorbcinių šilumos siurblių gedimų, buvo sustabdyta jėgainės veikla. Tik nuo 2008 metų gruodžio mėn. jėgainės veikla buvo atnaujinta (todėl 2008 metais pajamos buvo gautos tik vieną mėnesį). Svarbiausi Bendrovės istoriniai finansiniai rodikliai pateikiami lentelėje žemiau.

VERSLO PLANAS


| 19

Lentelė Nr. 9. Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai Skaičiavimo būdas 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Einamojo likvidumo koeficientas

Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai

0,96 1,15 0,89 1,08

Bendrasis pelningumas (proc.)

Bendrasis pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

-110,81% 15,68% -4,50% -3,23%

Veiklos pelningumas (proc.) Tipinės veiklos pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

-356,67% 5,61% -15,01% -13,97%

Grynasis pelningumas (proc.)

Grynasis pelnas (nuostolis) / Pardavimo pajamos

-399,23% 11,58% -9,67% 0,72%

Turto grąža (proc.) Grynasis pelnas (nuostolis) / Vidutinis turtas -10,20% 3,71% -2,58% 0,19%

Nuosavybės grąža (proc.) Grynasis pelnas (nuostolis) / Vidutinis nuosavas kapitalas

-41,93% 14,28% -9,14% 0,65%

Įsiskolinimo koeficientas Įsipareigojimai1 / Turtas 0,76 0,72 0,72 0,70

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis UAB „GEOTERMA“ finansinėmis ataskaitomis

2010 metais Bendrovės finansiniai rodikliai pablogėjo dėl žemos pagrindinio šilumos pirkėjo AB „Klaipėdos energija“ nustatytos šilumos supirkimo kainos (tuo tarpu pardavimo savikaina nemažėjo). Tai lėmė pajamų sumažėjimą (nuo 18,3 mln. iki 14,6 mln. Lt) bei pelningumo rodiklių sumažėjimą (bendrasis pelningumas nuo 15,68 proc. sumažėjo iki -4,5 proc.). Pajamų sumažėjimas lėmė ir prastesnius likvidumo rodiklius. 2010 metai Bendrovei buvo mažiau sėkmingi dar ir dėl kitų priežasčių. Viena iš jų, kad buvo fiksuojamas vis mažėjantis geoterminės kilpos debitas, taip pat metų pabaigoje pastebėtas abiejų paėmimo gręžinių pajėgumo sumažėjimas (greičiausiai dėl siurblių susidėvėjimo). Dėl nutrūkusių paskolos mokėjimų Pasaulio bankui, susikaupė delspinigių (2010 m. 58 tūkst. Lt). 2011 m. Bendrovei suteiktas nereguliuojamo šilumos gamintojo statusas. Šis statusas reiškia, kad tokioms įmonėms netaikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau papildomais saugikliais yra užtikrinamos, superkamos šilumos kainos ribos. Gavus šį statusą, Bendrovės pagaminama šiluma nuo 2012 m. sausio mėn. yra superkama aukštesne kaina nei iki šiol.

1 Įsipareigojimai = Turtas - Nuosavas kapitalas

Išvados ir pastebėjimai: 1991 m., siekiant plėtoti ir gilinti gamybinius geoterminių išteklių tyrimus, tobulinti šilumos

išgavimo technologijas, buvo įkurta valstybinė įmonė „GEOTERMA“. Bendrovės pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Ši veikla vykdoma Klaipėdos

parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Visas Bendrovės turtas 2011 metais buvo 49,4 mln. Lt. 2011 metais Bendrovėje dirbo 18 žmonių. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 2008 – 2011

metais nesikeitė. 2011 m. Bendrovei suteiktas nereguliuojamo šilumos gamintojo statusas. Gavus šį statusą,

Bendrovės pagaminama šiluma nuo 2012 m. sausio mėn. yra superkama aukštesne kaina nei iki šiol.

VERSLO PLANAS


| 20

4. PROJEKTO PRISTATYMAS 4.1. Tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Bendrovė gali pakelti apie 250 m³/h geoterminio vandens iš vieno gręžinio, tačiau grąžinti (injektuoti) atgal gali tik 110 m³/h. Esant tokiai situacijai, Bendrovė nusprendė dalį galimo išgauti vandens (apie 140 m³/h) pradėti naudoti kitais tikslais, vienas iš jų – gydymo tikslais. Taip buvo suformuotas šio projekto bendrasis tikslas – geoterminį vandenį pradėti naudoti balneologijoje. Paveiksle žemiau pateikta projekto tikslų loginė matrica.

Pav. Nr. 4. Projekto tikslų loginė matrica

Šaltinis: sudaryta autorių

Šio verslo plano tikslai:

Padėti struktūrizuotai nustatyti Bendrovės naujo produkto (geoterminio vandens, skirto balneologijai) konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atžvilgiu – PRIME (produkto, resursų, individų, rinkos ir ekonomikos) analizė naujos potencialios idėjos įvertinimui.

Padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas. Padėti įvertinti produkto veiklos efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią

verslo modelį.

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos

Bendrovė, pradėjusi geoterminį vandenį naudoti ir balneologijos tikslais, planuoja iš šios veiklos uždirbti pajamų. Planuojamos gauti pajamos apskaičiuotos atsižvelgiant į prognozuojamą vandens paklausą ir nustačius šio vandens konkurencingą kainą. Plačiau apie projekto finansinius rodiklius žiūrėti skyriuje Nr. 8 „Finansinis planas“.

4.3. Numatomos veiklos pristatymas

Siekiant sėkmingai komercializuoti geoterminį vandenį, kuris būtų skirtas gydymui, būtina atlikti tokias parengiamąsias veiklas:

Parengti verslo planą, kuriame būtų išanalizuotas naujo produkto (geoterminio vandens, skirto balneologijai) konkurencingumas bei nustatytas efektyviausias verslo modelis.

Tikslas

Geoterminį

vandenį pradėti naudoti

balneologijoje

Uždaviniai Veiklos Rezultatas

Nustatyti

geoterminio vandens, skirto balneologijai,

konkurencingumą

Sėkminga

(pelninga) geoterminio

vandens, skirto

balneologijai, komercializacija

Verslo plano

parengimas

Sukurti efektyvią

produkto įvedimo į rinką strategiją

Produkto įvedimo į

rinką strategijos parengimas ir įgyvendinimas

Išsiaiškinti vandens

poveikį žmogaus organizmui

Vandens tyrimų

atlikimas ir sertifikavimas

VERSLO PLANAS


| 21

Atlikti privalomą vandens sertifikavimą, kad šį vandenį būtų galima naudoti, teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas.

Atlikti kitus tyrimus, kad būtų išsiaiškintas vandens poveikis žmogaus organizmui (teigiamas, neigiamas ar neutralus).

Sukurti efektyvią ir išskirtinę produkto įvedimo į rinką strategiją ir ją įgyvendinti. Suformuoti darbuotojų komandą, atsakingą už šio produkto sėkmingą komercializaciją. Atlikti medicininius ar tęsti kitus reikalingus geoterminio vandens pritaikymo gydymui tyrimus.

Įgyvendinus aukščiau numatytas veiklas, bus galima pradėti vykdyti geoterminio vandens prekybos veiklą.

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos)

Toliau bus aptariamos geoterminio vandens panaudojimo galimybės bei mastas pasaulyje ir Lietuvoje, Bendrovės išgaunamo vandens savybės, sertifikavimo būdai, poveikis žmogaus sveikatai.

Geoterminiai ištekliai

Geotermijos mokslo šaka, tirianti žemės šilumą, yra glaudžiai susijusi su geologijos, hidrogeologijos, hidrochemijos, geofizikos, energetikos, ekonomikos, ekologijos ir kitais mokslais. Geoterminė energija yra svarbi ir naudinga žemės gelmių savybė. Geoterminis vanduo – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne temperatūra. Neretai geoterminio vandens sudėtyje yra didelė koncentracija ištirpusių druskų, tokių kaip sulfatai, chloridai, bendroji geležis ir pan. Aukštos geoterminės temperatūros rezervuarai talpina aukšto slėgio garus bei karštą (ar net verdantį) vandenį, kuris slūgso plyšėtose ar kaverningose uolienose bei smiltainiuose, kurie yra įkaitinami nuo giluminių žemės sluoksnių.

Pav. Nr. 5. Geoterminio vandens ciklas

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.technologijos.lt

Geoterminis vanduo naudojamas jau daugybę tūkstantmečių. Yra įrodymų, kad japonai geoterminį vandenį naudojo jau 11 tūkst. metų pr. Kr. maisto gaminimui bei prausimuisi. Manoma, kad pramonėje pirmą kartą geoterminė energija panaudota XVIII amžiaus pabaigoje. Pirmoji geoterminės energijos jėgainė buvo išrasta Italijoje. 1922 metais pirmoji JAV geoterminė jėgainė pateko į istoriją, kaip galinti pagaminti 250 kW energijos, kurios pakako apšviesti gatves ir pastatus tame kvartale. Pasaulio geotermijos kongreso metu (2010 metais) buvo išskirti tokie pagrindiniai geoterminio vandens panaudojamo būdai

2:

geoterminiam patalpų šildymui naudojant šilumos siurblius;

2 Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010.

VERSLO PLANAS


| 22

agrokultūroje (šiltnamių šildymas, gyvulininkystė ir pan.); akvakultūroje (žuvivaisoje); pramonės procesuose; maudymosi, plaukiojimo vietose; balneologijoje (terapinis naudojimas); patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui.

Geoterminio vandens panaudojimo galimybės priklauso nuo terminių savybių bei cheminės sudėties (bendros mineralizacijos). Toliau esančioje lentelėje pateikiamos geoterminio vandens panaudojimo galimybės pagal temperatūrą. Lentelė Nr. 10. Geoterminio vandens galimas panaudojimas pagal temperatūrą

Temperatūra, °C Panaudojimas

25-50 Balneologijoje

10-160 Patalpų šildymui

10-140 Žemės ūkyje

40-130 Pramonėje

90-350 Elektros gamyboje

Šaltinis: Lietuvos Geotermijos Asociacija, 2010

Geoterminio vandens panaudojimo masto kaita 1995–2010 metais pagal naudojimo būdus pateikta paveiksle žemiau.

Pav. Nr. 6. Geoterminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal tikslą 1995 - 2010 m.

Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010

Nuolat augantį geoterminės energijos išteklių panaudojimą labiausiai nulėmė 2 priežastys: vis labiau tobulėjančios technologijos (geoterminės energijos panaudojimui) ir augantis žmonių susidomėjimas aplinkosauginiais klausimais. Labiausiai nuo 1995 metų išaugo geoterminės energijos panaudojimas šilumos siurbliais gaminamai šilumai. Tam didžiausią įtaką daro platus geoterminių šilumos siurblių naudojimas

3 – tai

šildymo būdas, kai šildymo sistema iš žemės ima susikaupusią saulės šilumą ir panaudoja ją namo šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui.

3 Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010.

0

50.000

100.000

150.000

200.000

250.000

1995 1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009

TJ / m

etu

s

Šilumos siurbliais gaminama šiluma

Patalpų šildymas

Šiltnamių šildymas

Akvakultūros veikloje

Agrokultūros veikloje

Pramoninis naudojimas

Maudymuisi, balneologijoje

Patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui

Kita

http://www.geotermijosasociacija.lt/

VERSLO PLANAS


| 23

Geoterminis vanduo skirtas balneologijai Balneologija – mokslas apie paprasto ir jūros vandens, mineralinių šaltinių, saulės spindulių ir klimato poveikį ir naudojimą gydymo tikslais. Geoterminiai ištekliai, tokie kaip karštosios versmės ar geoterminis vanduo užima svarbią vietą sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Geoterminių išteklių panaudojimas šiuose sektoriuose priklauso nuo šių išteklių pasiekiamumo, išgaunamo vandens mineralinės sudėties, temperatūros bei tvarios vandens kokybės. Geoterminis vanduo balneologinėse procedūrose gali būti naudojamas šiais tikslais:

poilsiui, relaksacijai; ligų prevencijai; ligų gydymui, reabilitacijai; geoterminio vandens baseinams; gėrimui.

Balneologinėse procedūrose geoterminis vanduo dažniausiai naudojamas poilsiui ir relaksacijai. Žemiau pateiktame paveiksle pateikiamos geoterminio vandens panaudojimas balneologinėse procedūrose pagal tikslą Bulgarijos Respublikoje.

Pav. Nr. 7. Geoterminių išteklių sunaudojimas pagal sektorius Bulgarijos Respublikoje 2009 m.

Šaltinis: Geological Institute, Bulgarian Academy of Sciences. Aspects of Regional Geothermal Water Use in Bulgaria, 2010

Paprastai geoterminis vanduo turi daugiau nei vieną efektą – cheminį, terminį, mechaninį, imunologinį. Geoterminio vandens svarba sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose Geoterminio vandens naudojimas suteikia reikšmingą ir ilgalaikį pranašumą įvairių pasaulio šalių sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Žymiausios geoterminio vandens panaudojimo balneologijoje šalys yra Naujoji Zelandija, Japonija, Islandija, Graikija, Italija, Čekija, Izraelis. Šio verslo plano Priede Nr. 1 yra plačiau pristatytos šiose šalyse sėkmingai veikiančios sveikatingumo ir SPA įstaigos. Sveikatingumo, sveikatinimo ir SPA turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių turizmo rūšių visame pasaulyje

4. Šis augimas, kuris siejamas su augančiu žmonių poreikiu išsaugoti ar pagerinti sveikatą ir

gerovę, skatina vis platesnę paslaugų pasiūlą. Viena šių paslaugų – balneologinės procedūros, kuriose naudojamas geoterminis vanduo. Siekiant išlikti konkurencingomis įmonėmis sparčiai augančioje rinkoje, vis

4 Šaltinis: Erfurt-Cooper, P. The Importance of Natural Geothermal Resources in Tourism, 2010.

71,43%

12,50%

8,93%

5,36%

1,79%

Poilsiui, relaksacijai

Ligų prevencijai

Ligų gydymui, reabilitacijai

Geoterminio vandens baseinams

Gėrimui

VERSLO PLANAS


| 24

daugiau sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriaus subjektų ieško galimybių panaudoti geoterminį vandenį savo veikloje, taip gerinant verslo perspektyvas

5.

Pagrindinis geoterminio vandens privalumas slypi jo terapinėse bei gydomosiose savybėse. Geoterminio vandens procedūrų metu gerinama širdies, nervų sistemos veikla ar gydomos atskiros ligos, negalavimai. Be šių savybių geoterminis vanduo vertinamas dėl suteikiamų malonių pojūčių, taip pat naudojamas psichinei sveikatai gerinti, atsipalaidavimui, streso prevencijai. Fizinis ir kultūrinis geoterminio vandens patrauklumas suteikia unikalius potyrius naujų pojūčių ar gydymo būdų ieškantiems žmonėms. Klientų lūkesčiai dažniausiai skiriasi priklausomai nuo jų socialinės padėties, sveikatos būklės, tačiau pagrindinės priežastys, dėl kurių lankytojai renkasi geoterminio vandens paslaugas, yra šios

6:

nauda asmens sveikatingumui ir gerovei (angl. wellbeing); sveikatos gerinimas, ligų prevencija; tradicinės termalizmo procedūros (balneologija, hidroterapija); neužterštas, malonios temperatūros, natūralus vanduo; atsipalaidavimas, raminanti, atmosfera.

Geoterminio vandens ištekliai Lietuvoje Lietuva, lyginant su kaimyninėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis, ypatingai vakarinė šalies dalis

7. Per pastaruosius 40 – 50 metų Lietuvoje atlikta daug geoterminių tyrimų giliuose

gręžiniuose, vykdant naftos paieškas, atliekant geologinio kartografavimo darbus8, tačiau esminiai pokyčiai

pritaikyti vandenį pramoniniame naudojime siejami su Lietuvos geotermijos asociacijos steigimu (1991 m.), UAB „GEOTERMA“ steigimu (1995 m.) bei Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės statyba (1997 m.).

Pav. Nr. 8. Kambro sistemos uolienų temperatūra (A) ir temperatūra 1 km gylyje (B)

Šaltinis: Šliaupa, S. Lietuvos geoterminių duomenų sistema. Lietuvos geologijos tarnyba, 2001

Šiuo metu pagrindinė UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens panaudojimo sritis yra karšto vandens gamyba, tačiau, kaip jau minėta ankščiau, vienas iš Bendrovės tikslų yra plėsti savo veiklą realizuojant geoterminį vandenį, kuris gali būti naudojamas gydymo, sveikatinimo ir rekreaciniais tikslais. UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens savybės Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens cheminė sudėtis, temperatūra bei kiti pagrindiniai duomenys

pateikti lentelėje toliau.



7 Geologijos ir geografijos institutas. Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo

išaiškinimas ir pagrindimas bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai, Taikomasis mokslinis tyrimas

monitoringas, 2008. 8 Šaltinis: Šliaupa, S. Lietuvos geoterminių duomenų sistema. Lietuvos geologijos tarnyba, 2001.

VERSLO PLANAS


| 25

Lentelė Nr. 11. Bendrovės išgaunamo vandens savybės

Savybės KPGJ

9

gręžinys Vidmantai1

(GIL analizė) Vidmantai1

(GSD analizė) Vidmantai2

(GIL analizė) Vidmantai2

(GFZ analizė)

pH (vandenilio potencialas) 6,4 n.d. n.d. n.d. 5,6

Temperatūra, °C 37,8 72,5 73,0 73,8 74,0

Bendra mineralizacija, g/l 95,8 163,8 169,1 170,4 166,9

Na, mg/l 25,0 32.597,0 28.200,0 36.442,0 36.000,0

K, mg/l 600,0 814,0 910,0 872,0 722,0

Ca, mg/l 7.600,0 23.276,0 29.300,0 21.890,0 21.820,0

Mg, mg/l 2.250,0 3.673,0 3.850,0 3.804,0 3.819,0

Fe, mg/l 16,4 40,0 24,0 51,0 50,0

Mn, mg/l 0,8 n.d. n.d. n.d. 10,0

NH4 mg/l 26,0 8,0 n.d. 7,2 8,5

Sr, mg/l 140,0 n.d. n.d. n.d. 452,0

Cl mg/l 58.400,0 102.295,0 105.700,0 106.380,0 103.000,0

SO4, mg/l 1.830,0 313,0 312,0 19,0 50,0

Šaltinis: UAB „GEOTERMA“ Šiuo metu UAB „GEOTERMA“ vandeniui išgauti naudoja 2 KPGJ gręžinius. Iš šių gręžinių gaunamas vanduo pasižymi terminėmis savybėmis (yra karštas

10) bei itin didele bendra mineralizacija

11.

Vydmantų gręžiniai šiuo metu yra nenaudojami. Jie buvo išgręžti 1989 m., siekiant gamtinės šilumos pagrindu plėtoti agroūkį, auginti daržoves ir pan. Šio geoterminio objekto kūrimas sustabdytas dėl minėto ūkio pasikeitusios veiklos ir su ja susijusių ekonominių problemų. Išgręžti gręžiniai buvo užkonservuoti

12.

1996 m. steigiant UAB „GEOTERMA”, šie gręžiniai buvo perduoti Bendrovei kaip vieno iš akcininkų – AB „Lietuvos energija” – turtinis įnašas. Geoterminio vandens poveikio žmogaus sveikatai tyrimas 2011 metų pabaigoje buvo pradėtas vykdyti tyrimas „Geoterminio vandens poveikis žmogaus fiziologiniams parametrams“, kurio pagrindiniai uždaviniai yra tokie:

įvertinti geoterminio vandens procedūrų poveikį tiriamųjų arteriniam kraujo spaudimui; išanalizuoti geoterminio vandens procedūrų poveikį tiriamųjų širdies susitraukimų dažniui; įvertinti geoterminio vandens procedūrų poveikį tiriamųjų vegetacinės nervų sistemos būklei.

Tyrimas vykdytas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento reabilitacijos skyriuje, jis buvo atliekamas laikantis visų biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų. Tyrime dalyvavo 62 sveiki asmenys nuo 18 iki 45 m. (amžiaus vidurkis 22 metai). Kiekvienam tiriamajam buvo skiriama po 120 min. (20 min. buvo praleidžiama vonioje, 70 min. – skirta poilsinėje zonoje, 30 min. – vykdoma individuali duomenų analizė). Tiriamajai grupei buvo naudojamas geoterminis vanduo, o kontrolinei grupei – vandentiekio vanduo. Vandens temperatūra tyrimo metu siekė 30 – 33 laipsnius šilumos. Atlikus šį tyrimą buvo paskelbtos šios išvados:

Procedūros metu tiriamojoje grupėje statistiškai patikimai labiau sumažėjo sistolinis ir diastolinis tiriamųjų arterinis kraujo spaudimas.

Tiriamojoje grupėje, praėjus valandai po procedūrų, tiriamųjų širdies susitraukimo dažnis išliko mažesnis.

Optimalus arterinis kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą širdies raumens veiklą ir bendrą žmogaus sveikatą (savijautą). Jei arterinis kraujo spaudimas yra per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. 10 mmHg (torų) padidėjęs arterinis kraujo spaudimas iki 30 proc. padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

9 Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės gręžinys.

10 Mineraliniai vandenys pagal temperatūrą skirstomi į šaltus (žemesnės kaip 20

0C), šiltus, subterminius (20

0C–35

0C),

karštus, terminius (350C–42

0C), labai karštus, hiperterminius (daugiau kaip 42

0C).

11 Mineraliniai vandenys pagal mineralizaciją yra skirstomi į penkias grupes: silpnos mineralizacijos (iki 2 g/l), mažos

mineralizacijos (2-5 g/l), vidutinės mineralizacijos (5-15 g/l), didelės mineralizacijos (15-35 g/l) bei itin didelės

mineralizacijos (daugiau nei 35 g/l). 12

Šaltinis: Povilas Suveizdis, Vita Rastenienė Žemės gelmių šiluma Lietuvoje: ekologiška, atsinaujinanti energijos rūšis. 2005.

VERSLO PLANAS


| 26

Žmonėms, kurių padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (pvz. insultai), 4 kartus dažniau sergama širdies išemine liga, 2 kartus dažniau yra pažeidžiamos kojų kraujagyslės

13.

Širdies susitraukimo dažnis (pulsas) – tai ritmiškas kraujagyslių išsiplėtimas, kai susitraukia širdies raumuo ir išstumia kraują iš kairiojo jos skilvelio į arterijas. Asmenys, kurių pulsas dažnesnis negu 70 kartų per minutę, dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar miršta nuo jų. Tyrimais įrodyta, kad esant dažnam pulsui, mirties rizika padidėja 34 proc., miokardo infarkto – 46 proc., širdies nepakankamumo – 56 proc.. Retesnis pulsas reiškia ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą

14.

Vadovaujantis geoterminio vandens tyrimo pirminėmis išvadomis, geoterminio vandens procedūrų metu gerinama žmogaus širdies raumens veikla, normalizuojasi širdies susitraukimo dažnis ir jis ilgiau išlieka mažesnis nei procedūrų metu naudojant paprastą vandentiekio vandenį. Tokiu būdu žmogus geriau atsipalaiduoja, sumažėja streso pasekmės. Geoterminio vandens sertifikavimas Jūros ar mineralinio vandens, peloidų, kurie yra naudojami sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti

15,

sertifikavimo tvarka patvirtinta 2012 m. vasario 2 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 19-878 „Dėl gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ši tvarka bus pradėta taikyti nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Pagal šį įsakymą Bendrovės išgaunamas vanduo, pagal jo bendrą mineralizaciją (kuri yra 96 g/l) yra traktuojamas kaip mineralinis vanduo. Jei UAB „GEOTERMA“ išgaunamas vanduo bus naudojamas sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, jis turės būti sertifikuotas pagal šios tvarkos nuostatas. Siekiant gauti mineralinio vandens sertifikatą, būtina pateikti šiuos dokumentus:

leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes kopiją16

; žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties kopiją; prašymą, kuriame turi būti nurodyta:

o pareiškėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, kodas, registracijos adresas, juridinio asmens adresas korespondencijai, telefonas, elektroninio pašto adresas) ir informacija, kokiu būdu pareiškėjas pageidauja gauti sertifikatą ir pranešimus;

o šaltinio, iš kurio gaunamas mineralinis vanduo, pavadinimas ir (arba) tam šaltiniui priklausančio gręžinio unikalus numeris;

o mineralinio vandens šaltinio vietovės pavadinimas ir adresas; laboratorinių tyrimų protokolų, išduotų akredituotos arba atestuotos laboratorijos, kopijas, kuriose

nurodyta: o bendra mineraliniame vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija, mg/l; o pagrindinės mineralinio vandens sudedamosios dalys ir jų koncentracijų vertės, mg/l; o pagrindinių mineralinio vandens sudedamųjų dalių cheminė sudėtis, proc.

radiacinės saugos centro išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad gamtinių sveikatos veiksnių radioaktyvioji tarša neviršija HN 85:2011 nustatytų radionuklidų tūrinio aktyvumo lygių.

Šis sertifikatas išduodamas 5 metams.

13

Šaltinis: Infomed namų klinika. Kraujo spaudimas: viskas, ką svarbu žinoti. Straipsnis parengtas rekomenduojant „A&D

company", 2008. 14

Šaltinis: Lietuvos širdies asociacija, Lietuvos jogos asociacija, farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva“. Nuramink

pulsą! Kaip nuraminti savo pulsą ir stiprinti širdį, 2009. 15

Pagal 2012-02-02 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 19-878 „Dėl gamtinių sveikatos

veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,

2012, Nr. 19-878) sertifikuojami mineraliniai vandenys, kurių bendroji mineralizacija yra ne mažesnė kaip 4 g/l, jūros

vanduo, išgaunamas iš maudyklų, bei peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis), kurių susiskaidymo laipsnis yra ne

mažesnis kaip 40 procentų ir organinių medžiagų kiekis durpėse yra ne mažesnis kaip 20 procentų, o sapropeliuose − ne

mažesnis kaip 10 procentų. 16

2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus

angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos

patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607).

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160190


VERSLO PLANAS


| 27

4.5. SWOT (SSGG, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė Geoterminio vandens komercializacijos galimybės formuluotos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) (angl. SWOT – Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) analizės pagrindu, identifikuojant strategijas kaip geriausią jų derinį. SSGG analizės pagrindu nagrinėjami šie strateginiai ryšiai:

kaip panaudoti stiprybes galimybėms realizuoti (SO);

kaip pašalinti silpnybes pasinaudojant galimybėmis (WO);

kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti (ST);

kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės (WT). Lentelė Nr. 12. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas

Strategijos formulavimo žingsniai: 1. Išorinės aplinkos analizė 2. Vidinės aplinkos analizė 3. Strategijų formulavimas

(efektyviausių derinių kombinavimas)

Vidinės stiprybės Vidinės silpnybės

Išorinės galimybės Stiprybių-galimybių strategijos

[SO] Silpnybių-galimybių strategijos

[WO]

Išorinės grėsmės Stiprybių-grėsmių strategijos

[ST] Silpnybių-grėsmių strategijos

[WT]

Šaltinis: The TOWS Matrix – A Tool for Situational Analysis, Long range planning. SSGG analizė atlikta remiantis rinkos analize ir prognozėmis, statiniais duomenimis bei vadybinėmis prielaidomis. Lentelėse toliau pateikta Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens, jo konkuravimo rinkoje SSGG analizė bei galimi strateginiai žingsniai.

Lentelė Nr. 13. SSGG analizė

Stiprybės (S) Silpnybės (W)

1. Bendrovės išgaunamas vanduo yra itin aukštos mineralizacijos.

2. Vandens savybės artimos Negyvosios jūros vandens savybėms.

3. Atlikto tyrimo duomenimis, geoterminis vanduo turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

4. Projekto įgyvendinimui nereikalingos papildomos investicijos gręžinių išgręžimui.

5. Esant poreikiui gali būti pakeliamas ir tiekiamas didelis kiekis geoterminio vandens (iki 250 m

3/valandą).

1. Siekiant išnaudoti geoterminio vandens potencialą, būtini atlikti įvairūs medicininiai ir kiti tyrimai, kurie yra sąlygiškai brangūs ir ilgai trunkantys.

2. Teikiant geoterminio vandens procedūras rekomenduotina specialistų priežiūra ir/ar parengti naudojimosi instrukciją.

3. Vanduo turi daug pakaitalų (mineralinis vanduo, dirbtinai mineralizuotas vanduo, Negyvosios jūros vanduo, gėlas vanduo su įvairiomis priemaišomis).

4. Vanduo klientams būtų gabenamas autotransportu, o tai pakelia jo kainą bei sukelia papildomų problemų dėl logistikos ir sandėliavimo jį atvežus į vietą.

5. Gabenimas autotransportu sumažina šio vandens išskirtinumą, kadangi nukrenta jo temperatūra.

Galimybės (O) Grėsmės (T)

1. Vandenį pozicionuoti kaip unikalų produktą Lietuvoje, akcentuojant jo gydomąsias savybes, išskirtinumą, natūralumą.

2. Pritraukti privačius investuotojus sveikatingumo ar sveikatinimo centro statybai šalia Bendrovės gręžinių (viešosios ir privačios partnerystės projektų vystymas).

3. Vandenį naudoti gydymo tikslais ir tokiu būdu suteikti galimybę gydymo įstaigoms už geoterminio vandens procedūras gauti finansavimą iš teritorinių ligonių kasų (jei atlikus klinikinius tyrimus būtų įrodytas šio vandens gydomasis poveikis).

4. Papildomi tyrimai, nagrinėjantys platesnes geoterminio vandens panaudojimo galimybes ar sprendžiantys technines jo panaudojimo problemas.

1. Vanduo rinkai neatrodys unikalus ir išskirtinis. 2. Visuomenė ir valdžios organai turi nepakankamai

informacijos apie geoterminį vandenį, jo panaudojimo galimybes, teikiamą naudą.

3. Potencialiems klientams gali tekti papildomai investuoti į procedūrų kabinetų įrengimą / atnaujinimą, panaudojant medžiagas, kurioms vanduo (jo garai) neturėtų tokio žalingo poveikio.

4. Potencialūs klientai neturės vandens sandėliavimo galimybių.

5. Rinkoje planuojami įgyvendinti projektai, kur bus naudojamas geoterminis vanduo iš vietos gręžinių.

6. Dar neatlikti visi privalomi vandens tyrimai ir sertifikavimas (gali paaiškėti neigiamas vandens poveikis žmogui ar vanduo gali neatitikti sertifikavimo reikalavimų).

7. Geotermijos išteklių panaudojimo specialistų trūkumas Lietuvoje.

VERSLO PLANAS


| 28

Lentelė Nr. 14. Projekto įgyvendinimo galimi strateginiai žingsniai

Strategija Strateginiai ryšiai Strateginiai žingsniai

Stiprybių-galimybių strategijos [SO]

1) S1 – O1 Bendrovės išgaunamą vandenį tikslinės rinkos dalyviams pozicionuoti kaip unikalų produktą, išsiskiriantį itin aukšta mineralizacija ir gydomosiomis savybėmis.

2) S3 – O3

Remiantis vandens poveikio žmogaus sveikatai tyrimų rezultatais, vandenį komercializuoti kaip gydomąjį produktą, taip gydymo įstaigoms suteikiant galimybę už geoterminio vandens procedūrų atlikimą gauti finansavimą iš teritorinių ligonių kasų.

Silpnybių-galimybių strategijos [WO]

1) W4, W5 – O2

Apsvarstyti galimybes statyti sveikatingumo centrą, kuriam vanduo bus tiekiamas tiesiai iš Bendrovės gręžinių, taip eliminuojant logistikos ir sandėliavimo problemas.

2) W3 – O1 Konkuruoti rinkoje, vandenį pozicionuojant kaip unikalų produktą, kuriam negali prilygti dabar rinkoje naudojami produktai.

3) W1 – O4 Planuojamą uždirbti pelną skirti reikalingų tyrimų atlikimui, siekiant išplėsti vandens panaudojimo galimybes bei išspręsti vandens naudojimo technologines problemas.

Stiprybių-grėsmių strategijos [ST]

1) S1, S2 – T1,T2

Produkto įvedimo į rinką metu, supažindinti tikslinės rinkos dalyvius su užsienio šalių geoterminio vandens panaudojimo gydymo tikslais gerąją praktika, pabrėžiant geoterminio vandens svarbą ir naudą

Silpnybių-grėsmių strategijos [WT]

Šiame projekto etape identifikuotos grėsmės negali būti sumažintos eliminuojant silpnybes.

Vadovaujantis SSGG ir strateginių žingsnių analizėmis toliau bus tiriama esama ir prognozuojama rinkos būklė, nustatoma tikslinė geoterminio vandens realizacijos rinka, numatomi reikiami rinkodaros veiksmai bei apibrėžiami rekomenduojami verslo scenarijai.

Išvados ir pastebėjimai: Pasaulyje nuolat auga geoterminės energijos panaudojimo apimtys. Vienas iš geoterminio vandens panaudojimo būdų – geoterminį vandenį naudoti gydymo tikslais. Pasaulyje geoterminio vandens naudojimas sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui

įmonėms sukuria didelį konkurencinį pranašumą. Lietuva, lyginant su kaimynėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis,

ypatingai vakarinė šalies dalis. Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo yra itin aukštos mineralizacijos. Atlikto tyrimo

pirminiais duomenimis, geoterminis vanduo turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Norint geoterminį vandenį naudoti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, būtina jį

sertifikuoti. Siekiant išnaudoti geoterminio vandens potencialą, bus būtini atlikti įvairūs medicininiai ir kiti

tyrimai, kurie yra sąlygiškai brangūs ir ilgai trunkantys.

VERSLO PLANAS


| 29

5. RINKA IR KONKURENTAI 5.1. Esama rinkos būklė Atsižvelgiant į Bendrovės strateginius tikslus, technines galimybes bei pasaulines geoterminių išteklių panaudojimo tendencijas, šiame etape bus nagrinėjama sveikatos priežiūros rinka, nes šioje rinkoje veikiančios organizacijos geoterminį vandenį savo veikloje gali naudoti gydymo tikslais. Pasaulinė sveikatinimo ir sveikatingumo rinka ir tendencijos Plačiąja prasme sveikatingumas ir sveikatinimas – tai veikla, kuri yra orientuota į žmogaus gerovės, fizinės ir psichinės sveikatos gerinimą. Pasaulinė sveikatinimo ir sveikatingumo rinka sparčiai vystosi. Vienas pagrindinių rinkos augimo veiksnių yra vis didėjantis žmonių susidomėjimas ir rūpinimasis sveikata, sveika gyvensena, kūno ir sielos harmonija. Stiprėjantis noras rūpintis sveikata ir išvaizda sukuria palankias sąlygas įvairių su sveikatos priežiūra susijusių paslaugų vystymuisi – atitinkamai ir sveikatingumo bei sveikatinimo rinkų plėtrai. Pasaulinės SPA asociacijos 2011 m. pranešime

17 pristatytas modelis (pateiktas paveiksle žemiau), kuriame

detalizuojami sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo sektoriai. Modelyje pabrėžiami du aspektai: Sveikatingumo ir sveikatinimo turizmas pasižymi skirtingais bruožais, todėl jie negali būti traktuojami

kaip vienas sektorius; Sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriuose teikiamos įvairiausių rūšių paslaugos – nuo tradicinių

sveikatos priežiūros paslaugų (odontologijos klinikų, ligoninių ir pan.) iki alternatyvių gydymo metodų (jogos, ajuverdinių masažų ir kt.).

Pav. Nr. 9. Sveikatingumo ir sveikatinimo turizmo modelis

Šaltinis: Global Spa Summit. Wellness tourism and medical tourism: Where do Spas fit? 2011.

17


VERSLO PLANAS


| 30

SRI International tyrimų Instituto duomenimis, įstaigų, veikiančių sveikatingumo sektoriuje, paslaugomis naudojasi apie 289 mln. klientų per metus (30-yje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių šalių). Itin platus teikiamų paslaugų asortimentas bei didelis (ir kasmet augantis) klientų skaičius šią rinką leidžia apibūdinti ne kaip specifinę nišą, o svarbų globalios rinkos verslo sektorių. Įvertinta, kad sveikatingumo sektoriaus apytikris pasaulinės rinkos dydis yra apie 2 trilijonai JAV dolerių.

Lentelė Nr. 15. Pasaulio sveikatingumo sektoriaus dydis

Subsektorius Subsektoriaus dydis, mlrd. JAV dolerių

SPA 60,3

Alternatyvi medicina 113,0

Sveika mityba/dietologija 276,5

Ligų prevencijos, sveikatos priežiūros paslaugos 243,0

Medicinos turizmas 50,0

Sveikatingumo turizmas 106,0

Sveikatingumas darbo vietoje 30,7

Kūno rengyba 390,1

Grožio procedūros 679,1

Visas sveikatingumo sektorius 1.948,7

Šaltinis: Global Spa Summit. Spas and the Global Wellness Market: Synergies and Opportunities, 2010. Vienas iš sėkmingiausių sveikatingumo rinkos vystymo pavyzdžių yra Jungtinių Amerikos Valstijų rinka. Įvertinta, kad 2002 m. JAV sveikatingumo sektoriaus vertė sudarė 200 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2007 m. – jau 500 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2012 m. sektoriaus vertė pasieks 1 trilijoną JAV dolerių (17,5 proc. vidutinis kasmetinis augimas)

18.

Pagrindinės sveikatinimo rinkos augimo priežastys pavaizduotos paveiksle žemiau.

Pav. Nr. 10. Veiksniai, lemiantys sveikatingumo rinkos augimą

Šaltinis: Global Spa Summit. Spas and the Global Wellness Market: Synergies and Opportunities, 2010.

Toliau bus aptariami paveiksle aukščiau pateikti trys pagrindiniai sveikatingumo rinkos augimą lemiantys veiksniai.

18

Šaltinis: Global Spa Summit. Spas and the Global Wellness Market: Synergies and Opportunities, 2010.

Nepakankamai

efektyvi sveikatos sistema

Auganti

sveikatingumo

rinka

VERSLO PLANAS


| 31

Didėjantis sergančių ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius

Populiacijos senėjimas. Jungtinės Tautos prognozuoja, jog iki 2050-ųjų metų 22 proc. pasaulio populiacijos bus virš 60-ies, tai yra dvigubai daugiau negu 2007 metais. Šioje amžiaus grupėje sparčiausiai auga 80-ies ir daugiau metų sulaukusių žmonių skaičius. Žmonių senėjimas dažniausiai yra susijęs su prastėjančia fizine sveikata ir didėjančiomis gydymo išlaidomis.

Didėjantis ligotumas. Kadangi daugėja senyvo amžiaus žmonių, atsiranda didesnis ligonių priežiūros paslaugų ir senyvo amžiaus slaugos poreikis.

Didėjantis sergamumas. Nepaisant to, kad vidutinė gyvenimo trukmė išaugo, vis daugiau žmonių miršta ar serga chroniškomis, neišgydomomis ligomis, kurių atsiradimo priežastis dažnai būna žalingi gyvenimo įpročiai. Remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, 2005 metais šios ligos buvo pagrindinė mirčių ir neįgalumo priežastis pasaulyje

19.

Nepakankamai efektyvi sveikatos sistema

Sveikatos priežiūros sistemos paslaugos. Sveikatos priežiūros sistema vis sunkiau prisitaiko prie sparčiai kintančių žmonių sveikatinimo paslaugų poreikio. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama, yra aukštos gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų kainos, nepakankamas šių paslaugų prieinamumas, žema gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Sveikatos priežiūros sistemos tikslas. Dabartinė sveikatos priežiūros sistema didesnį dėmesį skiria ne ligų prevencijai, bet jų gydymui. Toks modelis tampa nebe efektyvus – šio modelio kaina tampa per didelė, o sukuriama pridedamoji vertė – maža. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (angl. „OECD“) priklausančios šalys 2002 m. sveikatos apsaugai skyrė 2,7 trilijonus JAV dol. ir yra prognozuojama, jog 2020 m. ši suma sieks 10 trilijonų JAV dol.

Globalizacija Sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriui globalizacija turi tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį.

Informacijos sklaida, susisiekimas. Pasaulio rinkų globalizacija sudaro palankesnes sąlygas keliauti, gauti įvairesnes bei kokybiškesnes sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugas ne tik gimtojoje šalyje, bet ir užsienyje. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės sąlygoja vis efektyvesnę informacijos sklaidą apie alternatyvią sveikatos priežiūrą ir sveikos gyvensenos idėjas.

Gyvenimo būdas. Vykstant globalizacijai, aktyvėja ir įvairios rinkodaros priemonės skirtos nesveiko maisto, žalingų sveikatai produktų vartojimo skatinimui. Intensyvėja ir žmonių gyvenimo tempas, dėl ko vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja visuomenės fizinė ir psichinė sveikata.

Pasaulinės SPA asociacijos pranešime

20 išskiriama, kad sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių vystymuisi

bei sėkmingai šių sektorių įmonių veiklai svarbūs šie aspektai: išskirtinės regioninės, tarptautinės rinkodaros ir prekės ženklo strategijos, jungiančios panašiais

bruožais pasižyminčias paslaugas, kūrimas (pavyzdžiui, ajuverdiniai (tradiciniai Indijos) masažai, Alpių sveikatingumo centrai ar pan.);

subalansuotos gyvensenos ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas; idėjų, susijusių su aktyviu poilsiu (sportu, kelionėmis, nuotykių turizmu) propagavimas; produktų ir paslaugų, pabrėžiančių ekologiškumą ir gamtos apsaugą, pasiūla (natūralių gamtinių

išteklių SPA centrai, sveikos mitybos įstaigos, organinės kosmetikos prekyba). Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo rinka ir tendencijos Lietuvoje ilgą laiką nebuvo aiškiai įvardintos sveikatos priežiūros sektorių sąvokos, jų takoskyra. Atsižvelgiant į vis platesnį sveikatos priežiūros asortimentą bei pasaulines tendencijas, Lietuvos Respublikos įstatymuose taip pat įtvirtintos sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sąvokos.

19

Šaltinis: World Health Organization. Information sheet: Facts related to chronic diseases and the WHO global strategy on diet, physical activity and health, 2003. Prieiga prie interneto: http://www.who.int/dietphysicalactivity/media/en/gsfs_general.pdf. 20


VERSLO PLANAS


| 32

Lentelė Nr. 16. Sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių apibūdinimas Sveikatingumas Sveikatinimas

Apibrėžimas

Vadovaujantis LR turizmo įstatymu21

sveikatingumo paslauga – tai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos paslauga, atliekama specialisto, įgijusio teisės aktų nustatyta tvarka kvalifikaciją ir turinčio sertifikatą šiai veiklai, bei teikiama tam specialiai įrengtose patalpose

22.

Šiam sektoriui ligoninių veikla nepriskiriama.

Vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymu23

sveikatinimo veikla – tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatinimo veiklą sudaro asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė veikla bei kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija

24.

Teikiamos paslaugos

vonių procedūros (purvo, mineralinės, aromatinės);

masažai (klasikiniai, aromaterapiniai); procedūros baseine; pirtys; ir pan.

gydymas medikamentais; chirurginis gydymas; įvairios vonios procedūros (gydomosios, purvo,

mineralinės); kineziterapijos, fizioterapijos užsiėmimai; ir pan.

Įstaigos

SPA centrai, kompleksai; viešbučiai; poilsio namai; grožio salonai; sporto ir poilsio centrai; ir pan.

gydyklos; sanatorijos; reabilitacijos centrai; slaugos įstaigos; ir pan.


Toliau bus aptariami svarbiausi ekonominiai, socialiniai ir politiniai veiksniai, kurie turi didžiausią įtaką sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių raidai Lietuvoje. Ekonominė aplinka Ekonominė šalies būklė turi įtakos tiek visai sveikatos priežiūros sistemos raidai, tiek žmonių sveikatinimui. Augant šalies bendrajam vidaus produktui, daugiau lėšų gali būti skiriama visuomenės sveikatos apsaugai, gerinama sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų kokybė. Didėjant žmonių darbo užmokesčiui, gyventojai taip pat gali skirti daugiau lėšų savo fizinei ir psichinei sveikatai gerinti.

Pav. Nr. 11. Lietuvos BVP ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kaita Šaltinis: sudaryta remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos ekonominiu rodikliu projekcijomis

21

Šaltinis: Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, 1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-667, Vilnius 22

Šaltinis: Turizmo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, „Sveikatos turizmo reglamentavimas“, 2010. 23

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 m. liepos 19 d. Nr. i-552, Vilnius. 24

Turizmo taryba prie Lietuvos Ūkio ministerijos, 2010.

0

500

1000

1500

2000

2500

-20,00

-15,00

-10,00

-5,00

0,00

5,00

10,00

15,00

Lit

ai

%

BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

VERSLO PLANAS


| 33

2011 m. palyginti su 2010 m. BVP Lietuvoje išaugo 5,8 proc. Finansų ministerijos prognozėmis25

šalies BVP 2012–2014 metais vidutiniškai augs po 3,2 proc. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011 m. lyginant su 2010 m. išaugo 2 proc. (nuo 1988 Lt iki 2028 Lt). Prognozuojama

25, kad ateinančius 3 metus bruto darbo užmokestis vidutiniškai augs kasmet po 4

proc. ir 2014 metais sudarys 2279 Lt.

Socialinė aplinka Sergamumas Visuomenės sveikatos būklė, žmonių sergamumas tiesiogiai veikia sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų paklausą. Vertinant gyventojų apsilankymus pas gydytojus, pastebima, kad paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų poreikis kito nežymiai. 2010 metais vienas Lietuvos gyventojas pas gydytoją vidutiniškai apsilankė 6,9 kartus (iš viso 22,8 mln. apsilankymų) ir nuo 2001 metų apsilankymų skaičius išaugo 5 proc.

Pav. Nr. 12. Apsilankymų pas gydytojus skaičius

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metinių ataskaitų ir Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys

Sveikatos turizmas Sveikatos turizmas – keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo paslaugų

26.

Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje teigiama, kad Lietuva turi dideles galimybes plėtoti ir eksportuoti sveikatos turizmo paslaugas. Numatoma, kad Lietuva sveikatos turizmo paslaugų rinkoje gali būti pristatoma kaip prieinamų, geros kokybės, saugių bei geros kainos ir kokybės santykio sveikatos turizmo paslaugų šalis, nes tam yra tinkamos sąlygos: sveikatos turizmo produktų konkurencingumui užtikrinti reikalingi aukšti paslaugų infrastruktūros ir kokybės standartai, procedūroms naudojami gamtiniai sveikatos veiksniai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.

25

Žiūrėta www.finmin.lt 2012 m. vasario 20 d. 26

2007-08-39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 944 „Dėl nacionalinės turizmo plėtros 2010–2013 metų

programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2010, Nr. 88-4636).

5,8

6

6,2

6,4

6,6

6,8

7

7,2

21.600

22.100

22.600

23.100

23.600

24.100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Apsilankymų skaičius (tūkst.) Apsilankymų skaičius (1 - am gyventojui)

http://www.finmin.lt/

VERSLO PLANAS


| 34

Šioje strategijoje nurodoma, kad Lietuvos galimybės konkuruoti Europos sveikatos turizmo produktų rinkoje turėtų būti stiprinamos plėtojant sveikatos turizmo paslaugų infrastruktūrą, specialistų gebėjimus bendrauti užsienio kalbomis, įdiegiant gamtinių sveikatinimo išteklių, procedūrų ir paslaugų sertifikavimą ir vykdant aktyvią Lietuvos, kaip patrauklios sveikatos turizmo šalies, pristatymo tarptautinėje erdvėje, šios turizmo rūšies plėtros politiką ir informacijos sklaidą. Siekiant akcentuoti sveikatos turizmo svarbą turizmo paslaugų eksportui ir sezoniškumo mažinimui, 2011-ieji paskelbti Sveikatos turizmo metais

27.

SPA paslaugų populiarumas Pasaulinė SPA industrijos plėtra neaplenkė ir Lietuvos

28. Šios verslo šakos vystymasis sveikatinimo ir

sveikatingumo industrijoje bei aiškios plėtros krypties bei esminių principų nebuvimas paskatino Nacionalinės SPA asociacijos steigimą 2007 metais

29.

Pagrindiniai šios organizacijos tikslai yra: šviesti Lietuvos visuomenę apie tai, kokia yra SPA koncepcija, filosofija, kokia SPA situacija ir

tendencijos Lietuvoje, kokia situacija ir tendencijos užsienyje; populiarinti SPA kaip gyvenimo būdą ir neatsiejamą laimingo žmogaus sampratos dalį; nustatyti ir įtvirtinti SPA paslaugų tiekėjų klasifikavimą Lietuvoje, sukurti ir įdiegti SPA paslaugų tiekėjų

standartizavimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Politinė aplinka Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatyme

30 nurodoma, kad gyventojų sveikata yra didžiausia

visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Visuomenės sveikata ir jos priežiūra yra vienas iš valstybės prioritetų – Lietuvoje jau keletą metų vykdomas visuomenės sveikatos priežiūros sistemos modernizavimas, siekiant, kad ji visiškai atitiktų valstybės poreikius ir naujausius tarptautinius reikalavimus

31.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu

32, siekiant nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą ir

sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, buvo patvirtinti sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros matmenys:

skatinti sveikatos ugdymą ir stiprinimą bei ligų prevenciją; skatinti sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos sąlygomis; didinti sveikatos sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai, vadovaujantis šiuolaikiniais sveikatos

ekonomikos, etikos ir mokslo įrodymais pagrįstos medicinos ir vadybos principais; siekti užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą; skatinti racionalų ir efektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą.

Kryptinga sveikatos sistemos plėtra sudarys sąlygas optimizuoti sveikatos paslaugų spektrą, motyvuoti žmones sveikai gyventi bei teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus išteklius. 2010 metais valstybės išlaidos sveikatos apsaugai sudarė 15 mlrd. Lt ir buvo 2,9 proc. didesnės nei 2009 m. Išlaidų sveikatos apsaugai augimo tendencija pastebima visu 2001–2010 metų laikotarpiu – per dešimtmetį šios išlaidos padidėjo beveik 3 kartus.

27

Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. 2011-ieji paskelbti Sveikatos turizmo metais, 2011. 28

Šaltinis: UAB Ispado. SPA rinka šiandien. Prieiga prie interneto: www.ispado.lt/index.php?option=com_k2&view=item&id=19:spa-rinka-%C5%A1iandien&lang=lt, žiūrėta 2012-02-15. 29

Šaltinis: Nacionalinė SPA Asociacija, Prieiga prie interneto: http://www.spalietuva.lt/apie-mus/, žiūrėta 2012-02-15. 30

1994-07-09 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr.I-553 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1232) 31

Šaltinis: „Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2010 metų veiklos planas“, 2010 32

2011-06-07 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-1430 „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų plėtros matmenų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 73-3498).

http://www.ispado.lt/index.php?option=com_k2&view=item&id=19:spa-rinka-%C5%A1iandien&lang=lt

http://www.spalietuva.lt/apie-mus/

VERSLO PLANAS


| 35

Pav. Nr. 13. Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai

Šaltinis: 2012 m. valstybės išlaidos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2012 *Pastaba: šias išlaidas sudaro valdžios sektoriaus, centrinės ir vietinės valdžios bei socialinės apsaugos fondų išlaidos sveikatos apsaugai Teisėkūra Siekiant išnaudoti kurortų ir kurortinių teritorijų potencialą bei padidinti Lietuvos konkurencingumą su Europos kurortais sveikatingumo sektoriuje, buvo teisiškai reglamentuotos sveikatos turizmo paslaugos. 2011 m. rugpjūčio 8 d. į Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo

33 nustatytas turizmo rūšis buvo įtrauktos

sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Šiuo įstatymu buvo apibrėžtos turizmo paslaugos bei nustatyti reikalavimai šių paslaugų teikimui ir jas teikiančiam personalui, kad būtų užtikrinta šių paslaugų kokybė tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsienio šalių turistams. Taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas ir natūralių gamtinių išteklių, kurie gali būti naudojami gydymo tikslais, teisinis reglamentavimas. 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu

34 buvo patvirtinta peloidų, jūros ir mineralinio vandens, kurie naudojami sveikatinimo ir

sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarka. Šis nutarimas užtikrina, kad sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui bus naudojami tinkami, neturintys neigiamo poveikio žmogaus organizmui, gamtos ištekliai.

33

1998-03-19 Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas Nr. VIII-667 (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2005, Nr. 88-3285). 34

2012-02-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-74 „Dėl gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012., Nr. 19-878).

0,00

2.000,00

4.000,00

6.000,00

8.000,00

10.000,00

12.000,00

14.000,00

16.000,00

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Mln

. Lt

Išlaidos sveikatos apsaugai*



VERSLO PLANAS


| 36

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka Geoterminio vandens, skirto balneologijai, realizacijos rinka Lietuvoje Atsižvelgiant į Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybes, esamą pasaulio ir Lietuvos rinkos būklę ir tendencijas, prognozuojama, jog Lietuvoje geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios savo veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo ir ligų prevencijos priemonę. Paveiksle toliau pavaizduota geoterminio vandens realizavimo rinka, kuri sudaryta iš sveikatos priežiūros įstaigų ir suskirstyta pagal sektorių bei veiklos rūšį (kuri nustatoma naudojant Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.)).

Pav. Nr. 14. Geoterminio vandens realizavimo rinkos segmentacija


2011 metais aukščiau išskirtus verslo sektorius sudarė 578 įmonės – iš jų daugiausia viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla užsiimančios įmonės (222 įmonės arba 38 proc. nagrinėjamos rinkos) bei fizinės gerovės užtikrinimo veikla užsiimančios įmonės (123 įmonės arba 21 proc. nagrinėjamos rinkos). Visos šių sektorių įmonės 2011 metais uždirbo daugiau nei 647 mln. Lt pardavimo pajamų, o tai yra 14,2 proc. Lietuvos sveikatos apsaugai skirtos pinigų sumos

35.

35

apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais Nacionalinių lėšų asignavimo duomenimis

VERSLO PLANAS


| 37

Pav. Nr. 15. Numatoma geoterminio vandens realizavimo rinka sveikatos priežiūros sektoriuje

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Paskutiniuosius penkerius metus šių įmonių skaičius kito nežymiai – nuo 540 įmonių 2006 m. iki 578 įmonių 2011 m. (7 proc. augimas). Nagrinėjamu laikotarpiu išsiskiria fizinės gerovės užtikrinimo įmonių bei viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla užsiimančių įstaigų skaičiaus augimas (atitinkamai 35 proc. ir 6 proc. augimas). Tokius nagrinėjamos rinkos struktūros pokyčius lėmė platų paslaugų spektrą teikiančių įmonių steigimasis ar veiklos pobūdžio pakeitimas – t.y. vis daugiau įmonių vietoje vienos rūšies paslaugų pradėjo teikti kompleksines paslaugas (pavyzdžiui, šalia apgyvendinimo paslaugų teikiamos ir sveikatinimo paslaugos (pirtys, masažai, baseino procedūros)). Priede Nr. 2 yra pristatomos didžiausios Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo organizacijos bei jose

teikiamos paslaugos.

Lentelėje toliau detalizuoti nagrinėjamų verslo šakų pagrindiniai rodikliai 2006 – 2011 metais.

Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla

Poilsio namų veikla

Reabilitacijos ligoninių veikla

Kita žmonių sveikatos

priežiūros veikla

Stacionarinė slaugos įstaigų

veikla

Stacionarinė pagyvenusių ir

neįgaliųjų asmenų

globos veikla

Fizinės gerovės užtikrinimo veikla

Imonių sk.: 578Darbuotojų sk.: 15878

Pardavimo pajamos: 647,16 mln. Lt

Imonių sk.: 123Darbuotojų sk.: 996Pardavimo pajamos : 39,89 mln. Lt

Imonių sk.: n.d.*Darbuotojų sk.: n.d.*Pardavimo pajamos : n.d.*






VERSLO PLANAS


| 38

Pav. Nr. 16. Geoterminio vandens realizavimo rinkos įmonių skaičius ir pardavimo pajamos

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Priede Nr. 3 pateikti detalizuoti numatomos geoterminio vandens realizavimo rinkos pagrindiniai veiklos rodikliai 2006–2011 metais. Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją ir siekiant geriau identifikuoti potencialią geoterminio vandens realizavimo rinką, buvo apskaičiuotas galimas parduoti aukščiau išskirtoms Lietuvos įmonėms maksimalus vandens kiekis. Darant prielaidą, jei kiekviena įmonė vidutiniškai turėtų bent po 1 geoterminio vandens vonią (vonios talpa 0,5 m

3), o vanduo vonioje būtų keičiamas kas 4 procedūras, Bendrovė per metus

maksimaliai galėtų parduoti apie 95 tūkst. m3 geoterminio vandens.

Kaimyninių šalių rinkos (geoterminio vandens eksporto galimybės) Nustatant galimą geoterminio vandens realizacijos rinkos geografinę apimtį, tikslinga atsižvelgti į tris faktorius:

geoterminius išteklius kitose šalyse, jų naudojimo mastą; vandens transportavimo kaštus; UAB „GEOTERMA“ išgaunamo vandens savybių kitimą jį transportuojant.

Aukštesnės nei 100 g/l mineralizacijos geoterminis vanduo arčiausiai Lietuvos yra išgaunamas Lenkijos pietuose, Stargard Szczeciński mieste, kuris nuo UAB „GEOTERMA“ gręžinių yra nutolęs 650 km

36.

Paveiksle toliau pateiktas geoterminio vandens šilumos tėkmės tankio Europos žemėlapis, kuriame matyti, kad panašių terminių savybių geoterminis vanduo arčiausiai Lietuvos yra išgaunamas centrinėje Lenkijos dalyje. UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens eksportavimas labiau į vakarus nutolusias šalis būtų netikslingas dėl importuotojams didėjančių vandens transportavimo kaštų. Atstumas tarp UAB „GEOTERMA“ turimų gręžinių ir artimiausių geoterminių gręžinių, esančių Lenkijoje, yra apie 500 km

37.

36

Barbara Tomaszewska, The Use of Ultrafiltration and Reverse Osmosis in the Desalination of Low Mineralized Geothermal Waters, 2011 37

Atstumas tarp Klaipėdos ir Mszczonów mieste (Lenkijoje) esančio geoterminio vandens gręžinio. Tiriant Lenkijos

geoterminių gręžinių geografinį išsidėstymą, remtasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko parengta ataskaita

„Poland. Country profile 2010”.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

510

520

530

540

550

560

570

580

590

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Pard

avim

o p

aja

mos, m

ln. lt

Įmonių

skaič

ius

Įmonių skaičius Pardavimo pajamos, mln. Lt

http://maps.google.lt/maps/place?ftid=0x4700b762cc75ecc7:0x3a565157bc0a7327&q=Stargard+Szczeci%C5%84ski,+Stargard+County,+Vakar%C5%B3+Pamario+vaivadija,+Lenkija&hl=lt&ved=0CA0Q-gswAA&sa=X&ei=DKZUT7zBJsP_4QSX46W8CA&sig2=nZ-Ye8oGu-kG2zas-fhgvQ

VERSLO PLANAS


| 39

Pav. Nr. 17. Geoterminio vandens šilumos tėkmės tankio Europos žemėlapis

Šaltinis: Atlas of Geothermal Resources in Europe, 2002

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus veiksnius ir arčiausiai Lietuvos išgaunamą panašių savybių geoterminį vandenį, UAB „GEOTERMA“ išgaunamas geoterminis vanduo galėtų būti realizuojamas šiose kaimyninėse šalyse:

Lenkijoje; Latvijoje; Estijoje; Baltarusijoje; Rusijoje.

Toliau bus aprašomos Lenkijos, Latvijos ir Estijos sveikatingumo ir SPA rinkos bei galimybės eksportuoti geoterminį vandenį į šias šalis. Rusijos, Baltarusijos sveikatingumo rinkos dėl ribotos informacijos, galimų eksporto mokesčių bei įėjimo į rinką barjerų, produkto įvedimo į rinką stadijoje nebus tiriamos. Lenkijos rinka Lenkijos sveikatingumo ir SPA tradicijos susiformavo jau XVII amžiuje. Turimi mineralinio vandens ir gydomojo purvo ištekliai leidžia Lenkijoje veikiančioms sveikatingumo įstaigoms siūlyti paslaugas, gydančias daugelį sveikatos sutrikimų. Lenkijoje yra daugiau nei 40 ištisus metus veikiančių sveikatingumo regionų, kurie pasižymi vaizdingais peizažais, pensionais bei šiuolaikinėmis sanatorijomis, kurios garsėja aukštus kokybės standartus atitinkančiomis paslaugomis. Toliau pateiktas Lenkijos didžiausių sveikatingumo centrų žemėlapis.

VERSLO PLANAS


| 40

Pav. Nr. 18. Lenkijos sveikatingumo regionų išsidėstymas

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.pl-info.net/poland/explore/maps/health-spas.html

Kaip matyti aukščiau pateiktame žemėlapyje, daugelis įstaigų yra įsikūrusios pietinėje šalies dalyje, prie Čekijos sienos. Ši vietovė pasižymi aukšta išgaunamo mineralinio vandens temperatūra bei gera cheminių elementų sudėtimi. Šiame veiklos etape geoterminio vandens eksportas į Lenkijos rinką yra nerekomenduojamas dėl sveikatingumo įstaigų geografinio išsidėstymo (didžiausia įstaigų koncentracija yra pietinėje šalies dalyje, tad numatomi dideli logistikos kaštai) bei Lenkijoje išgaunamų geoterminių išteklių (šioje šalyje išgaunamas panašių terminių ir mineralinių savybių vanduo, tad Bendrovės išgaunamas vanduo neturi stipraus konkurencinio pranašumo). Latvijos rinka Latvijoje išskiriami 4 pagrindiniai regionai, kuriose plačiausiai teikiamos sveikatingumo paslaugos – Ryga, Jūrmala, Liepoja bei Ventspilis

38. Šiuose regionuose esančios sveikatingumo ir SPA įstaigos garsėja

išskirtinai iš natūralių gamtos medžiagų pagaminta pirties kosmetika, aromaterapijos produktais, natūralaus pluošto audiniais ir kosmetikos priemonėmis

39.

Balneologinėmis procedūromis garsėja Jūrmalos kurortas, kuriam išskirtinumo suteikia vandenilio sulfido, bromo bei natrio chlorido turintis jūros vanduo.

38

Šaltinis: Latvian Tourism Development Agency. Prieiga prie interneto: http://www.latvia.travel/en/spa-and-wellness,

žiūrėta 2012-02-22. 39

Prieiga prie interneto: http://www.latvia.travel/lt/spa.

http://www.pl-info.net/poland/explore/maps/health-spas.html

http://www.latvia.travel/en/riga

http://www.latvia.travel/en/jurmala-city-0

VERSLO PLANAS


| 41

Pav. Nr. 19. Latvijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.lonelyplanet.com/maps/europe/latvia/

Tolimesniuose veiklos etapuose, esant poreikiui plėsti UAB „GEOTERMA“ išgaunamo vandens realizacijos rinkos geografinę apimtį, dėl nedidelio atstumo tarp pagrindinių sveikatingumo įstaigų ir UAB „GEOTERMA“ gręžinių

40 bei geoterminio vandens konkurencingumo (Latvijoje išgaunamas vanduo, skirtas balneologijai,

nepasižymi terminėmis savybėmis ar itin didele mineralizacija), geoterminio vandens paklausa Latvijos rinkoje yra tikėtina. Latvijoje yra apie 738 įmonės, kurios galėtų pirkti ir savo veikloje naudoti geoterminį vandenį. Priede Nr. 4 yra pateikiamas potencialus geoterminio vandens realizavimo rinkos dydis Latvijoje (pagal EVRK 2 red. išskirtos įmonės), bei kaita 2006–2010 metais. Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją ir siekiant geriau identifikuoti potencialią geoterminio vandens realizavimo rinką, buvo apskaičiuotas galimas parduoti aukščiau išskirtoms Latvijos įmonėms maksimalus vandens kiekis. Darant prielaidą, kad kiekviena įmonė vidutiniškai turėtų bent po 1 geoterminio vandens vonią (vonios talpa 0,5 m

3), o vanduo vonioje būtų keičiamas kas 4 procedūras, Bendrovė per metus

makslimaliai galėtų parduoti apie 122 tūkst. m3 geoterminio vandens į Latvijos rinką.

Estijos rinka Estijos, kaip ir Lenkijos, sveikatingumo ir SPA tradicijos tęsiasi jau šimtmečius. Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių Estijos SPA centrų steigimąsi, buvo natūralaus purvo ištekliai, kurie pasižymi gydomosiomis savybėmis

41. Pärnu, Haapsalu, Kuressaare ir Narva-Jõesuu miestuose įsikūrę sveikatingumo

centrai buvo populiarūs jau XIX amžiaus pradžioje. Vėliau kūrėsi sveikatingumo įstaigos Värska, Kubija, sostinėje Taline. Toliau esančiame paveiksle pateiktas Estijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas.

40

Atstumas nuo UAB „GEOTERMA“ jėgainės ir Liepojos apie 100 km, iki Rygos ir Jūrmalos apie 300 km. 41

Šaltinis: Estonian Spa association. SPA traditions in Estonia, 2012.

VERSLO PLANAS


| 42

Pav. Nr. 20. Estijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas

Šaltinis: Estonian Spa Association, http://www.estonianspas.eu/en

Balneologinės procedūros teikiamos beveik visuose Estijos sveikatingumo SPA centruose, populiariausios iš jų – sūkurinės, gydomosios vonios ir dušai

42.

Estijoje išgaunamas vanduo, naudojamas balneologijoje, nepasižymi geoterminėmis savybėmis, tad UAB „GEOTERMA“ išgaunamas vanduo būtų konkurencingas šioje rinkoje, tačiau nuo Bendrovės gręžinių iki pagrindinių Estijos sveikatingumo įstaigų yra didelis atstumas

43, tad dėl transportavimo kaštų eksportas į

Estijos rinką yra mažai tikėtinas. 5.3. Tikslinė rinka Siekiant tiksliau identifikuoti tikslinę geoterminio vandens rinką, buvo atlikta pilotinė telefoninė Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų apklausa (apklausti 42 respondentai) bei atlikti individualūs interviu su keliais sveikatingumo rinkos lyderiais (AB Birštono sanatorija „Versmė“, UAB „Druskininkų vandentiekis“ (Druskininkų vandens pramogų parkas), UAB „Raminora“ (SPA Vilnius SANA). Vadovaujantis atliktos telefoninės apklausos rezultatais, nustatyta kad 5 proc. (2 respondentai) nagrinėtos rinkos verslo organizacijų norėtų naudoti Bendrovės išgaunamą geoterminį vandenį. Kitų tyrime dalyvavusių įstaigų geoterminis vanduo nedomintų. Priežastys, dėl kurių verslo subjektai nenorėtų naudoti geoterminio vandens, pateiktos paveiksle toliau.

42

Šaltinis: Estonian Spa Association. Treatment methods. Prieiga prie interneto:

http://www.estonianspas.eu/en/Treatment-Methods, žiūrėta 2012-02-22. 43

Atstumas nuo UAB „GEOTERMA“ jėgainės iki Tartu miesto yra apie 600 km, iki Talino apie 700 km.

http://www.estonianspas.eu/en/Treatment-Methods

VERSLO PLANAS


| 43

Pav. Nr. 21. Priežastys, dėl kurių verslo subjektai nenorėtų naudoti geoterminio vandens

Šaltinis: apklausos rezultatai

Individualių pokalbių su rinkos lyderiais metu, buvo išsiaiškinta, kad šių organizacijų Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo nedomintų. Kaip pagrindinę priežastį šios įstaigos nurodė didelius vandens transportavimo kaštus, vandens sandėliavimo problemas. Taip pat šių įstaigų vadovai akcentavo, kad teikiamų sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų didžiausia pridėtinė vertė yra ta, kad šių paslaugų teikimui naudoja šviežią, vietoje išgaunamą mineralinį vandenį. O norint pradėti teikti paslaugas, kuriose būtų naudojamas geoterminis vanduo (pvz. geoterminio vandens vonias), būtina atlikti papildomas investicijas, tačiau ar tai suteiktų įstaigoms papildomo konkurencingumo, vadovai suabejojo. Kitas aktualus klausimas – kaip tokios aukštos mineralizacijos vanduo turėtų būti utilizuojamas. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, geoterminio vandens tikslinė rinka pagal geografinę apimtį yra labai ribota. Todėl buvo identifikuota, kad bent iš pradžių reikėtų orientuotis į tikslinės rinkos atstovus, kurie nuo Klaipėdos yra nutolę iki 50 km (Klaipėdos apskritis). Toks atstumas numatytas atsižvelgiant į tai, kad didžiausia sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų koncentracija yra Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir Nidoje. Vėliau, atlikus papildomus Bendrovės išgaunamo vandens medicininius ir kitus tyrimus dėl jo pritaikomumo tam tikrų ligų gydymui ir gavus teigiamus rezultatus, būtų galima tikėtis plėsti tikslinės rinkos dydį (tiek Lietuvoje, tiek vandenį eksportuojant į Latviją). Remiantis apklausų rezultatais ir atsižvelgiant į rinkos tendencijas bei nagrinėtų sektorių dydį, geoterminio vandens realizacijos rinkai turėtų būti priskiriamos šios įstaigos:

viešbučiai, reabilitacijos ligoninės, sanatorijos, SPA centrai ir panašios įstaigos, kurios teikia plataus asortimento sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugas;

įstaigos, kurios teikia keletą sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugų.

Įstaigoms, kurios teikia plataus asortimento sveikatingumo ar sveikatinimo paslaugas, geoterminis vanduo galėtų būti patrauklus dėl itin aukštos jo mineralizacijos. Didžiausios rinkos įmonės, turinčios mineralinio vandens gręžinius, paslaugoms teikti naudoja žemos ar vidutinės mineralizacijos vandenį, tad Bendrovės išgaunamas vanduo praplėstų siūlomų paslaugų spektrą ir gerintų įmonės patrauklumą ir konkurencingumą. Įstaigoms, kurios teikia keletą sveikatingumo ar sveikatinimo paslaugų bei neturi mineralizuoto vandens gręžinio, geoterminis vanduo suteiktų galimybę be didelių pradinių investicijų (reikalingų gręžinio įrengimui) savo veikloje naudoti itin aukštos mineralizacijos vandenį ir taip įgyti konkurencinį pranašumą. Tikslinės rinkos įmonių sąrašas pateiktas priede Nr. 5. Kita nagrinėtina alternatyva – šalia esančių gręžinių statyti sveikatingumo paslaugų centrą, kuris būtų didelis traukos centras tiek vietos, tiek užsienio turistams. Tokio komplekso statyba ir valdymas galėtų vykti viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Plačiau apie viešosios ir privačios partnerystės įgyvendinimo būdus, privalumus ir trūkumus žiūrėti priede Nr. 6. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad šalia Palangos jau

65%

9%

4%

22%

Esu visiškai patenkintas šiuo metu naudojamu vandeniu

Geoterminio vandens savikaina būtų didesnė nei dabar vartojamo vandens

Geoterminis vanduo yra netinkamas naudoti daugelyje mūsų organizacijos teikiamų paslaugų

Kita

VERSLO PLANAS


| 44

planuojama panašaus pobūdžio centro (Žibininkų turizmo ir sveikatinimo centro), kuriame bus naudojamas iš vietos gręžinio paimamas geoterminis vanduo, statyba. Kadangi ši alternatyva neatitinka verslo planui iškeltų tikslų, ji detaliau nebus nagrinėjama. 5.4. Konkurentai Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurencijos rūšys:

Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių.

Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos rūšies prekių.

Kadangi Lietuvoje nėra praktikos prekiauti mineraliniu vandeniu, skirtu sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, horizontali konkurencija Lietuvos rinkoje neegzistuoja (nėra organizacijų, kurios siūlytų tokį produktą rinkai). Vertikalioji konkurencija egzistuoja su įmonėmis, kurios sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms gali pasiūlyti Negyvosios jūros vandenį. Lietuvoje šiuo metu Negyvosios jūros vandenį vežasi tokie SPA centrai kaip Grožio chirurgijos ir terapijos centras, Sothys SPA centras (Klaipėdoje) ir kiti. Šį vandenį tiekia tokios įstaigos kaip „Khalid Wasef Azar & Partner Co.“, „Tourmaline Marketing & Inv. Company“, „Caso For Manufacturing Cosmetic Products“, veikiančios Jordanijoje. Vienas kubinis metras Negyvosios jūros vandens su transportavimo išlaidomis kainuoja apie 2600 Lt (1000 JAV dol.)

44. Vanduo įmonėms į Lietuvą yra

pristatomas per 22 dienas nuo užsakymo patvirtinimo. Nors tiesioginių konkurentų nėra daug, svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja didelė konkurencija tarp į geoterminį vandenį panašių produktų, t.y. geoterminis vanduo turi alternatyvų, substitutų.

Pav. Nr. 22. Geoterminio vandens alternatyvos


Priede Nr. 7 pateikti geoterminio vandens alternatyvų aprašymai. Visos paveiksle aukščiau išvardintos geoterminio vandens alternatyvos yra stiprūs konkurentai Bendrovės išgaunamam vandeniui, kadangi sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės jau yra sukūrusios infrastruktūrą, teikti paslaugas su tokiais produktais.

44

Kaina nustatyta vadovaujantis gautais komerciniais pasiūlymais

GEOTERMINIO VANDENS

ALTERNATYVOS

Mineralinis vanduo

Gėlas vanduo su įvairiais mišiniais

(aliejais, aromatais ir kt.)

Dirbtinai mineralizuotas

vanduo

VERSLO PLANAS


| 45

Išvados ir pastebėjimai: Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuosekliai auga sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sektoriai. Lietuvoje geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios savo

veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo, ligų prevencijos ar pramoginę priemonę.

Geoterminio vandens tikslinę rinką riboja atstumas, kadangi transportuojant vandenį kinta jo savybės, taip pat didina vandens kainą.

Nors Bendrovė ir neturi daug tiesioginių konkurentų, tačiau pats geoterminis vanduo turi daug pakaitalų (mineralinis vanduo, mineralizuotas vanduo, vanduo su įvairiomis priemaišomis).

Geoterminis vanduo sukuria didžiausią pridėtinę vertę, kai jis yra naudojamas vietoje, t.y. kai šalia gręžinių yra statomi sveikatingumo paslaugų centrai.

Atlikus Lietuvos rinkos analizę, buvo prieita išvados, kad prekyba vandeniu tikėtina, jį transportuojant iki 50 km atstumu. Vėliau, atlikus papildomus Bendrovės išgaunamo vandens tyrimus dėl jo pritaikomumo tam tikrų ligų gydymui ir gavus teigiamus rezultatus, būtų galima tikėtis plėsti tikslinės rinkos dydį (tiek Lietuvoje, tiek vandenį eksportuojant į Latviją).

VERSLO PLANAS


| 46

6. RINKODARA 6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, šiuo metu yra įvedimo į rinką stadijoje. Įvedimo stadijoje prekė yra nauja. Vartotojai mažai žino apie ją, todėl dar nėra susiklostę jos vartojimo įpročiai. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka tik tie vartotojai, kurie mėgsta naujoves. Nusipirkę prekę ir teigiamai ją įvertinę, paskleidžia informaciją aplinkiniams. Taip atsiranda vis daugiau vartotojų, siekiančių įsigyti naują prekę. Pamažu pradeda didėti pardavimo mastas. Paprastai įvedimo į rinką stadijoje daug lėšų yra skiriama rėmimui, ypač reklamai, tuo siekiant geriau informuoti vartotojus apie naują prekę. Prekės įvedimo stadijoje galimos keturios pagrindinės strategijos. Strategijos nustatymo kriterijai pateikti lentelėje toliau.

Lentelė Nr. 17. Produkto įvedimo į rinką strategijos

Rėmimo intensyvumas

Stiprus Silpnas

Nu

mato

ma

pro

du

kto

kain

a

Aukšta Greito nugriebimo strategija Lėto nugriebimo strategija

Žema Greito įsiskverbimo strategija Lėto įsiskverbimo strategija

Šaltinis: Kuvykaitė, R. Gaminio marketingas, 2001

Atsižvelgiant į tai, kad:

produkto (geoterminio vandens, skirto balneologijai) įvedimas į rinką reikalauja didelių rėmimo išlaidų;

produktas išsiskiria unikaliomis terminėmis ir mineralinėmis savybėmis; geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, yra ne pagrindinis Bendrovės produktas; potencialių pirkėjų skaičius yra nedidelis; rinkoje vyrauja didelė konkurencija;

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens įvedimui į rinką rekomenduojama „greito nugriebimo” strategija, numatanti aukštą produkto kainą bei intensyvų produkto rėmimą. Unikalus pardavimo pasiūlymas Siekiant identifikuoti potencialiems klientams sukuriamą pridėtinę vertę, yra nustatomas unikalus pardavimo pasiūlymas. Unikalus pardavimo pasiūlymas (angl. unique selling proposition (point), sutr. USP) – tai produkto apibūdinimas, kuris akcentuoja sukuriamą pridėtinę vertę, o ne technines savybes. Paveiksle toliau pateiktas galimas UAB „GEOTERMA“ siūlomo produkto unikalus pardavimo pasiūlymas.

VERSLO PLANAS


| 47

Pav. Nr. 23. Geoterminio vandens unikalus pardavimo pasiūlymas


6.2. Kainodara 6.2.1. Savikainos analizė UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens savikainą sudaro kintantys kaštai (elektros energija, gamtos išteklių mokestis, siurblio techninė priežiūra) ir pastovieji kaštai (darbo užmokestis, mokslinių tyrimų, rinkodaros išlaidos). Toliau pateikiama geoterminio vandens savikainos struktūra.

Lentelė Nr. 18. Geoterminio vandens savikaina

Sąnaudų rūšis Suma

Kintantys kaštai

Elektros energija giluminiam siurbliui 1,3 kWh/m3 geoterminio vandens arba 0,42 Lt/m³

Siurblio techninė priežiūra 120 tūkst. Lt per metus arba 0,14 Lt/m³

Gamtos išteklių mokestis 5,4 Lt/m³

Pastovieji kaštai

Pardavimo vadybininko darbo užmokestis (įskaitant Sodros mokesčius (30,98 proc.) ir įmoka į garantinį fondą (0,2 proc.))

Vidutiniškai 55 tūkst. Lt per metus

Mokslinių tyrimų išlaidos Vidutiniškai 50 tūkst. Lt per metus

Produkto rėmimo išlaidos Vidutiniškai 70 tūkst. Lt per metus

6.2.2. Kainos nustatymas

Įvertinus paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, galimi 3 pagrindiniai kainos nustatymo metodai:

metodas, orientuotas į kaštus: o kaštai plius antkainis; o lūžio taško radimas; o pagrįstas kintamaisiais kaštais;

metodas, orientuotas į paklausą; metodas, orientuotas į konkurentus.

Kadangi siūlomas produktas rinkoje yra naujas ir jis neturi tiesioginių konkurentų, buvo prieita išvados, kad geriausiai nustatyti jo kainą, atsižvelgiant į tai, kiek už tokią paslaugą (geoterminio vandens vonios paslaugą) mokėtų galutinis vartotojas (sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų klientas). Šiuo metu rinkoje mineralinės vonios procedūra vidutiniškai kainuoja 19 Lt, o Negyvosios jūros vandens vonia 45 Lt, todėl Bendrovės geoterminio vandens vonia rinkoje galėtų vidutiniškai kainuoti apie 32 Lt su PVM (arba 26 Lt be PVM).

Itin aukštos mineralizacijos vanduo, turintis gydomųjų savybių.

Didelė mineralizacija, gera cheminė sudėtis;

Terminės savybės; Teritorinis perkėlimas nuo

gamintojo iki vartotojo vyks UAB „GEOTERMA“ teritorijoje.

Išskirtinė prekė, suteikianti konkurencinį pranašumą;

Kaina, atitinkanti kokybę.

Pridėtinė vertė Produkto charakteristikos Kliento poreikis

UNIKALUS PARDAVIMO PASIŪLYMAS: Išskirtinių mineralinių ir terminių savybių turintis

natūralus vanduo, kuris praplečia teikiamų paslaugų asortimentą ir didina įmonės

konkurencingumą.

VERSLO PLANAS


| 48

Darant prielaidą, kad geoterminis vanduo pats iš savęs dezinfekuojasi, vandenį vonioje reikėtų vidutiniškai keisti kas 4 procedūras. Įvertinus, kad sveikatinimo ir sveikatinimo paslaugų įstaigos iš paslaugų teikimo vidutiniškai siekia gauti 20 proc. pelningumą, apskaičiuota, kad Bendrovės geoterminio vandens kaina rinkoje galėtų būti apie 166 Lt/m

3 be PVM. Lentelėje žemiau detalizuotas geoterminio vandens pardavimo

kainos apskaičiavimo metodika. Lentelė Nr. 19. Geoterminio vandens kainos apskaičiavimo metodika

Prielaidos Suma

Kas kiek procedūrų vanduo vonioje keičiamas, vnt. 4

Procedūra mineralinio vandens vonioje (0,5 m3)

vidutiniškai kainuoja, Lt su PVM 19

Procedūra Negyvosios jūros vandens vonioje (0,5 m3)

vidutiniškai kainuoja, Lt su PVM 45

Procedūra geoterminio vandens vonioje (0,5 m3)

kainuotų, Lt su PVM 32

Procedūra geoterminio vandens vonioje (0,5 m3)

kainuotų, Lt be PVM 26

Paslaugų antkainis 20%

Įstaigos už geoterminį vandenį (0,5 m3) maksimaliai gali

mokėti, Lt be PVM 83

Įstaigos už geoterminį vandenį (1 m3) maksimaliai gali

mokėti, Lt be PVM 166

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nustatant šią kainą nėra atsižvelgta į transportavimo kaštus, kurie bus skirtingi kiekvienai įstaigai (priklausomai nuo transportuojamo vandens kiekio, atstumo ir kt.). Todėl iš aukščiau nustatytos kainos kiekvienu individualiu atveju reikės atimti įstaigos patiriamus transportavimo kaštus.

6.3. Paskirstymas (tiekimas)

Teritorinis perkėlimas Teritorinis išgaunamo produkto perkėlimas vyks UAB „GEOTERMA“ teritorijoje: tiesiai iš geoterminio vandens gręžinio į kliento pasirinktą talpą – autocisternas, transportuojamas cisternas, statines ar pan. Paveiksluose toliau pavaizduotos pavyzdinės talpos, kuriose gali būti transportuojamas geoterminis vanduo.

Pav. Nr. 24. Autocisterna Pav. Nr. 25. Transportuojama cisterna

Pav. Nr. 26. Statinės

Daugelis autocisternų yra:

termiškai izoliuotos; nuo 20 m

3 iki 33 m

3 talpos;

sudarytos iš kelių atskirų sekcijų, kurios leidžia vežti skirtingų rūšių produktus tuo pačiu metu; tinkamos gabenti maisto produktus; turi pašildymo sistemas, kurios suteikia galimybę palaikyti krovinių temperatūrą pervežimo metu; turi siurblius, kurių pagalba galima greitai pakrauti bei iškrauti vežamus krovinius.

Priede Nr. 8 yra pateiktas Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios galėtų pervežti geoterminį vandenį Lietuvoje, sąrašas.

VERSLO PLANAS


| 49

Transportuojamos cisternos bei statinės dažniausiai neturi siurblių, kurių pagalba galima jas pripildyti norimu kroviniu, tačiau dėl geoterminio vandens gręžiniuose esančio didelio slėgio jos gali būti pripildomos, nenaudojant papildomos įrangos. Šiuo metu geoterminiu vandeniu 1 m

3 cisterna yra pripildoma vidutiniškai per 20 minučių. Paveiksle toliau

pavaizduota dabartinė vandens prileidimo į talpas sistema.

Pav. Nr. 27. Geoterminio vandens prileidimo į talpas sistema


Produkto įvedimo į rinką metu, tinkamiausi geoterminio vandens gabenimo ir sandėliavimo būdai su kiekvienu klientu turėtų būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į pirkėjo poreikius vandens kiekiui bei turimą infrastruktūrą.

Viena iš geoterminio vandens gabenimo nuo gamintojo iki vartotojo alternatyvų yra vandens tiekimas vamzdžiais teisiai iš UAB „GEOTERMA“ jėgainės į kliento įstaigą (sveikatingumo, reabilitacijos centą ar pan.) ar pasirinktą objektą (baseiną, vonią ar pan.). Šiuo būdu gabenamas vanduo nepraranda terminių ir cheminių savybių, tačiau dėl reikalingos didelės pradinės investicijos įrengiant vamzdynus ši alternatyva nenagrinėjama.

Sandėliavimas Geoterminis vanduo gali būti sandėliuojamas Bendrovės patalpose. Šiuo metu Bendrovėje yra įrengtos 450 m³ ir 2000 m³ geoterminio vandens buferinės talpos bei 2000 m³ nudujinimo įrenginys. Atsižvelgiant į geoterminio vandens savybes, kurios per laiką kinta, numatoma, kad sandėliavimo patalpos bus naudojamos tik esant išskirtiniam kliento pageidavimui.

6.4. Marketingo strategija

6.4.1. Pardavimų rėmimo strategija

Rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti. Rėmimo funkcija yra itin svarbi prekės įvedimo į rinką stadijoje, nes vartotojas produkto neieško, kadangi apie jį nežino (neturi būtinos informacijos), todėl visi rėmimo strategijos veiksmai bei priemonės turi būti orientuoti į vartotojų ir plačiosios visuomenės informavimą apie siūlomą produktą, jo teikiamą naudą. Egzistuoja dvi tipiškos rėmimo strategijos:

stūmimo; traukimo.

VERSLO PLANAS


| 50

Stūmimo strategija Traukimo strategija

Pav. Nr. 28. Pagrindinės rėmimo strategijos

Šaltinis: Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000

Stūmimas – tai tokia rėmimo strategija, kai kiekvienas paskirstymo kanalo dalyvis rėmimo veiksmus nukreipia į artimiausią paskirstymo kanalo grandį (kaip pavaizduota paveiksle aukščiau). Traukimas – tai tokia rėmimo strategija, kai pastangos ir veiksmai yra nukreipiami į galutinį vartotoją, kad sužadintų prekės poreikio grįžtamąjį signalą – stengiamasi pirmiausia sudominti galutinius vartotojus

45.

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens pardavimų rėmimui rekomenduojama naudoti mišrią strategiją. Stūmimo strategija turėtų būti naudojama, siekiant informuoti geoterminio vandens tiesioginius pirkėjus (SPA, reabilitacijos įstaigas, sanatorijas) apie naują produktą rinkoje, o traukimo strategija turėtų būti naudojama, siekiant supažindinti kuo didesnę visuomenės dalį su geoterminiu vandeniu, jo savybėmis, teikiama nauda. Traukimo strategijos tikslas – sukurti kuo didesnę geoterminio vandens paklausą, kurią patenkins sveikatingumo ir sveikatinimo rinkos įmonės. 6.4.2. Galimos rėmimo pardavimų priemonės

Vykdant įmonės veiklą, sėkmė priklauso ne tik nuo jos siūlomų produktų kokybės ar unikalumo, bet ir nuo aplinkos požiūrio bei turimos informacijos kiekio apie siūlomus produktus, savybes, teikiamą naudą. Jeigu įmonei pavyksta suformuoti teigiamą įvaizdį bei pateikti reikiamą informacijos kiekį, jai daug lengviau siekti užsibrėžtų strateginių pardavimų ir visos įmonės tikslų. Formuojant įvaizdį bei skleidžiant informaciją naudojamos įvairios rėmimo priemonės, kurios skiriasi savo apimtimi, teikiama nauda, efektyvumu bei kaštais. Toliau pateikiamos galimos taikyti rėmimo priemonės (reklama, populiarinimas, asmeniniai pardavimai, pardavimo skatinimas)

46.

45

Šaltinis: Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000. 46

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas

pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų.

Populiarinimas – tai neasmeniškas prekės ar paslaugos paklausos formavimas, skleidžiant duomenis apie jas

informacijos perdavimo priemonėmis. Pranešimai tiesiogiai neskatina pirkti prekių, bet tik informuoja apie jas ir

gamintojus. Tai padeda kitiems rėmimo veiksmams. Populiarinimo tikslai:

padėti pateikti naują produktą į rinką;

daryti įtaką konkretiems rinkos segmentams;

kurti įmonės įvaizdį.

Asmeniniai pardavimai – personali komunikacija su vienu ar keliais galimais vartotojais, tikintis parduoti ar įtikinti atlikti

tam tikrą veiksmą. Asmeniniai pardavimai turi aiškius privalumus – jų metu gaunama kliento reakcija, matomas

rezultatas.

Pardavimo skatinimas – tai visuma į pirkėjus nukreiptų veiksmų, kuriais, sudarius palankesnes prekių įsigijimo sąlygas,

siekiama didinti jų pardavimą. Pardavimo skatinimo priemonėmis įmonė siekia sukelti stipresnę ir greitesnę pirkėjų

reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą įveikti pardavimo sąstingį.

VERSLO PLANAS


| 51

Pav. Nr. 29. Rėmimo priemonės


6.4.3. Pardavimų rėmimo planas

Išgaunamą geoterminį vandenį, kuris gali būti naudojamas balneologijoje, Bendrovė Lietuvos rinkoje pristato pirmą kartą, tad pagrindinis rėmimo tikslas yra kuo plačiau supažindinti juridinius bei fizinius asmenis su siūlomu produktu, jo savybėmis, teikiama nauda ir unikalumu. Įgyvendinant šį tikslą, siekiama įsiskverbti į rinką, užimant kuo didesnę rinkos dalį ir palaipsniui didinant pardavimus. Reklamos biudžetas planuojamas naudojant vieną iš šių metodų:

į išlaidas orientuotas metodas; „procentas nuo...“ metodas; į konkurentus orientuotas metodas; tikslo ir uždavinių metodas.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės siekis yra, kad pats projektas save išlaikytų, buvo pasirinktas „procentas nuo...“ metodas, t.y. pagal nustatytą tikslą bus paskirta reikiama lėšų suma jam įgyvendinti. Kaip minėta skyriuje ankščiau, geoterminio vandens pardavimų rėmimui pasirenkama mišri stūmimo (orientuojamasi į verslo subjektus, potencialius geoterminio vandens pirkėjus) ir traukimo (orientuojamasi į plačiąją visuomenę, siekiant kuo plačiau supažindinti su geoterminiu vandeniu) strategija.

Galimos rėmimo priemonės

Reklamos priemonės

Reklama spaudoje, internete

Spausdinta reklama (prospektai, žinynai,

brošiūros)

Reklama per komunikacines priėmones (radiją, televiziją)

Reklama paštu

Išorinė reklama (plakatai, šviečianti reklama)

Reklama pardavimo vietose (vitrinos, iškabos, dėmesį

traukiantys užrašai)

Reklama internete

Populiarinimo priemonės

Teminiai straipsniai leidiniuose

Spaudos konferencijos, viešos kalbos, pasisakymai

spaudoje

Atvirų durų dienos

Informaciniai biuleteniai

Autoritetingų asmenų nuomonių pristatymas

Sponsoriavimas, labdara

Populiarinimas internete

Asmeniniai pardavimai

Pardavimų skatinimas

VERSLO PLANAS


| 52

Stūmimo strategija Naudojant stūmimo strategiją, pagrindinė žinia, kurią bus siekiama perduoti, yra ta, kad į rinką įvedamas naujas produktas, kuris pasižymi itin aukšta mineralizacija, terminėmis savybėmis, unikalumu ir kurio naudojimas įmonės veikloje praplečia teikiamų paslaugų ar parduodamų produktų asortimentą bei suteikia konkurencinį pranašumą. Pasirenkant tinkamiausias rėmimo priemones, reikėtų atsižvelgti į rėmimo elementų reikšmingumą tikslinei rinkai. Toliau pateiktas paveikslas, kuriame vaizduojamas rėmimo elementų reikšmingumo verslo subjektams palyginamas.

Pav. Nr. 30. Rėmimo elementų reikšmingumo verslo subjektams palyginimas

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000

Reikšmingiausia stūmimo strategijos rėmimo priemonė yra asmeninai pardavimai. Asmeniniai pardavimai gali būti vykdomi:

telefonu; rengiant pardavimo prezentacijas; organizuojant susitikimus su vienu ar keliais siūlomu produktu susidomėjusiais asmenimis; dalyvaujant parodose; pristatant įmonėms produkto pavyzdžius.

Atsižvelgiant į tikslinės rinkos subjektų skaičių, veiklos pobūdį bei pardavimų rėmimo biudžetą, stūmimo strategijai įgyvendinti pasirenkamos šios reklamos priemonės:

reklama pardavimo vietose (vitrinos, iškabos, dėmesį traukiantys užrašai); reklama internetinėse svetainėse; reklama paštu.

Siekiant patraukti verslo subjektų dėmesį, gali būti naudojamos šios populiarinimo (ryšių su visuomene) priemonės:

teminiai straipsniai; spaudos konferencijos, viešos kalbos, pasisakymai spaudoje; atvirų durų dienos; informaciniai biuleteniai; autoritetingų asmenų nuomonių pristatymas.

Pažymėtina, kad populiarinimo priemonės, priešingai nei reklamos, nereikalauja tiesioginių lėšų ir dažniausiai vieninteliai patiriami kaštai yra darbuotojų darbo užmokestis (t.y. skiriamas darbo laikas). Produkto įvedimo į rinką stadijoje pardavimų skatinimas nėra tikslingas.


Reklama

Populiarinimas


0 2 4 6 8 10

Reikšmigumas

VERSLO PLANAS


| 53

Traukimo strategija Traukimo strategija turėtų būti orientuota į plačiąją visuomenę, tad pagrindinis tikslas yra kuo platesnį fizinių asmenų ratą supažindinti su geoterminiu vandeniu, jo išskirtinėmis savybėmis, pritaikomumu, gydomosiomis savybėmis, teikiama nauda. Siekiant perduoti šią informaciją bus naudojamos reklamos ir populiarinimo pardavimų rėmimo priemonės. Rėmimo elementų reikšmingumo fiziniams asmenims palyginamas pateiktas paveiksle toliau.

Pav. Nr. 31. Rėmimo elementų reikšmingumo fiziniams asmenims palyginimas

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000

Reikšmingiausi pardavimų rėmimo elementai traukimo strategijoje yra populiarinimas ir reklama. Populiarinimo priemonės sutampa su stūmimo strategijoje parinktomis priemonėmis, t.y.:

teminiai straipsniai; spaudos konferencijos, viešos kalbos, pasisakymai spaudoje; atvirų durų dienos; informaciniai biuleteniai; autoritetingų asmenų nuomonių pristatymas.

Siekiant pasiekti kuo didesnę fizinių asmenų auditoriją, gali būti naudojamos šios reklamos priemonės:

reklama spaudoje (informaciniai straipsniai); reklama internetinėse svetainėse; spausdinta reklama (prospektai, žinynai, brošiūros); reklama pardavimo vietose (vitrinos, iškabos, dėmesį traukiantys užrašai).

Asmeniniai pardavimai ir pardavimų skatinimas traukimo strategijoje šioje stadijoje netikslingi. 6.4.4. Rėmimo biudžetas Rėmimo veiklą pagal intensyvumą ir veiklos trukmę rekomenduojama išskirti į du etapus:

įvedimo į rinką etapą; palaikomojo rėmimo etapą.

Remiantis reklamos agentūros „Reladus“ konsultantų rekomendacijomis, įvedimo į rinką etapui optimalus laikotarpis yra 3 mėnesiai ir šiame etape rėmimui turėtų būti skiriama 10-15 proc. nuo pardavimo pajamų. Kitu etapu, kai potencialūs geoterminio vandens pirkėjai jau yra supažindinti su nauju produktu, rėmimui rekomenduojama skirti 2–3 proc. nuo pardavimo pajamų.



Reklama

Populiarinimas

0 2 4 6 8 10

Reikšmigumas

VERSLO PLANAS


| 54

Išvados ir pastebėjimai: UAB „GEOTERMA“ išgaunamas geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, šiuo metu yra

įvedimo į rinką stadijoje. Šioje stadijoje rekomenduojama naudoti „greito nugriebimo“ strategiją, numatant aukštą produkto kainą bei intensyvų produkto rėmimą.

Geoterminio vandens patrauklumas tikslinės rinkos subjektams priklauso nuo jo savybių (mineralizacijos, cheminės sudėties, temperatūros).

UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens skirto balneologijai rekomenduojama kaina įvedimo į rinką metu yra 166 Lt/m

3 be PVM.

Teritorinis išgaunamo produkto perkėlimas vyks UAB „GEOTERMA“ teritorijoje: tiesiai iš geoterminio vandens gręžinio į kliento pasirinktą talpą – autocisternas, transportuojamas cisternas, statines ar pan.

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens pardavimų rėmimui rekomenduojama naudoti mišrią (stūmimo ir traukimo) strategiją, t.y. rėmimo priemones naudoti siekiant informuoti tiek geoterminio vandens tiesioginius pirkėjus, tiek supažindinti plačiąją visuomenę su nauju produktu.

VERSLO PLANAS


| 55

7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS)

7.1. Personalo resursai Siekiant užtikrinti efektyvią geoterminio vandens pardavimo veiklą, minimalų papildomų žmogiškųjų išteklių poreikį sudaro:

Pardavimų vadybininkas, kurio pagrindinės funkcijos būtų: naujų klientų paieška, ryšių palaikymas su esamais klientais, sėkmingo sutarčių vykdymo užtikrinimas, logistinių klausimų sprendimas, apmokėjimų kontrolė, išgaunamo vandens priežiūra, t.y. kad laiku ir būtų pripildomos vandens cisternos, ir kt.

Projekto įgyvendinime dalyvavaus ir kiti Bendrovės darbuotojai (Direktorius, vyr. ekonomistas, vyr. finansininkė, vyr. inžinierius). Kadangi veiklos vykdymas nereikalauja specifinių profesijų darbuotojų ir yra nedidelis žmogiškųjų išteklių poreikis, galima teigti, kad rizikos dėl personalo įdarbinimo projektui nėra. Šiuo atveju tinkamiausia personalo paieškos forma – žmogiškųjų išteklių paieškos kompanijos, pavyzdžiui, UAB „Person Premier“, UAB „Žmogaus studijų centras“, UAB „Delta management solutions“, UAB „HR management“, UAB „Specialistų atranka“ ir pan. 7.2. Turtas ir ištekliai Projekto įgyvendinimui Bendrovė turi reikalingą infrastruktūrą. Su šiuo projekto tiesiogiai yra susiję Bendrovės turimi gręžiniai. Šie gręžiniai buvo iškasti 1998–1999 metais, vieno gręžinio pradinė vertė apie 1 mln. Lt. Vandens pakėlimui yra naudojamas 320 kW galingumo giluminis vandens siurblys, kuris veikia 300 metrų gylyje. Tokio siurblio pradinė vertė yra apie 600.000 Lt. 7.3. Planuojama infrastruktūra Geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, bus siurbiamas iš Bendrovės geoterminio vandens gręžinio.

Pav. Nr. 32. Geoterminio vandens paėmimo iš Bendrovės gręžinio principas


Papildomų investicijų į materialųjį turtą projekto įgyvendinimui nenumatoma. 7.4. Planuojamos technologijos

Papildomos išgaunamo vandens filtravimo ar apdorojimo technologijos nebus taikomos.

VERSLO PLANAS


| 56

7.5. Aplinkosauga

Vadovaujantis 1996 m. rugpjūčio 15 d. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu

47,

papildomų aplinkosauginių, teisinių reikalavimų geoterminio vandens komercializacijai nėra. 7.6. Veiklų planas Siekiant sėkmingai vykdyti prekybą geoterminiu vandeniu, bus būtina atlikti tokias parengiamąsias veiklas:

Atlikti privalomą vandens sertifikavimą, kad šį vandenį būtų galima naudoti, teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas.

Atlikti kitus tyrimus, kad būtų išsiaiškintas vandens poveikis žmogaus organizmui (teigiamas, neigiamas ar neutralus).

Sukurti efektyvią ir išskirtinę produkto įvedimo į rinką strategiją ir ją įgyvendinti. Suformuoti darbuotojų komandą, atsakingą už šio produkto sėkmingą komercializaciją.

47

1996-08-15 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr. I-1495 (Žin.,

1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105).

Išvados ir pastebėjimai:

Projekto įgyvendinimui minimalų papildomų žmogiškųjų išteklių poreikį sudaro – pardavimų vadybininkas.

Projekto įgyvendinimui nereikia įsigyti jokio ilgalaikio materialaus turto.

VERSLO PLANAS


| 57

8. FINANSINIS PLANAS Finansinės prognozės pateikiamos 10 metų laikotarpiui nuo produkto komercializavimo pabaigos 2013 m. iki 2022 m. Finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra pagrįstos rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, vadybinėmis prielaidomis taip pat Bendrovės strateginiais planais. Prognozinės finansinės atskaitomybės ataskaitos sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą. 8.1. Pagrindinės prielaidos Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui:

Produkto komercializavimui nėra steigiamas atskiras juridinis asmuo;

Pardavimai planuojami atsižvelgiant į galimą produkto paklausą rinkoje;

Pardavimai planuojami Lietuvos rinkoje;

Pardavimų veikla galima ne anksčiau kaip nuo 2013 m., įvertinant produkto įvedimo į rinką laikotarpį. Detalios pajamų ir balanso prielaidos pateikiamos tolesniuose skyriuose. 8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai Lentelėje žemiau pateikta pradinė projekto investicija. Lentelė Nr. 20. Investicijų sąmata (biudžetas)

Projekto finansavimui numatoma pasitelkti nuosavas lėšas, dalį išlaidų finansuoja KMTP (verslo planas, vandens tyrimai).

1 INVESTICIJŲ KOMPONENTAI 2012

[LTL] 1

1 Statybos, remonto ir kiti darbai -

2 Įranga -

3 Paslaugų pirkimas (137.529)

Vandens tyrimai (16.529)

Vandens sertifikavimas (1.000)

Verslo planas (20.000)

Kitos paslaugos (produkto įvedimo į rinką paslaugos) (100.000)

4 Darbo užmokestis -

5 Kita -

1.3. Investicijų vertė (iš viso) (137.529)

VERSLO PLANAS


| 58

8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai Balanso straipsnių prognozės atliktos, remiantis rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, vadybinėmis prielaidomis, taip pat Bendrovės strateginiais planais. Ilgalaikis turtas Ilgalaikio turto straipsnis atspindi įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio turto likutinę vertę. Kadangi projekto įgyvendinimo metu Bendrovė neplanuoja įsigyti ilgalaikio turto, ilgalaikio turto straipsnis nebuvo prognozuojamas. Atitinkamai nėra atliekami ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimai. Trumpalaikis turtas Atliekant prognozes, suplanuotos per vienerius metus gautinos sumos. Gautinose sumose apskaitomas pirkėjų įsiskolinimas. Iš pirkėjų gautinos sumos prognozuotos atsižvelgiant į Bendrovės planuojamas pardavimo apimtis. Nuosavas kapitalas Nepaskirstyto pelno (nuostolių) straipsnis atspindi praėjusių ir einamojo laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatą. Kapitalo ir rezervų straipsniai nėra prognozuojami, kadangi nėra steigiama nauja įmonė projekto vystymui. Dotacijos ir subsidijos Projekto įgyvendinimui Bendrovė neplanuoja gauti dotacijų/subsidijų, todėl atliekant prognozes šis straipsnis nėra prognozuojamas. Ilgalaikiai įsipareigojimai Atsižvelgiant į numatomą veiklos specifiką ilgalaikių įsipareigojimų straipsnis nėra prognozuojamas. Trumpalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams. Trumpalaikiai įsipareigojimai prognozuojami remiantis mokėtinų sumų apyvartumo rodikliais.

VERSLO PLANAS


| 59

Lentelė Nr. 21. Prognozinės balanso ataskaitos

Apyvartinio kapitalo poreikis priklauso nuo Bendrovės uždirbamo veiklos rezultato bei prognozuojamų finansinių ir investicinių piniginių srautų. Atliekant finansines prognozes, priklausomai nuo pelno (nuostolių) ir balanso ataskaitų sudarymo prielaidų, apyvartinio kapitalo poreikis modeliuojamas papildomuose balanso straipsniuose „Sukauptos laisvos lėšos“ (kai kaupiasi lėšų perteklius) ir „Trūkstamos apyvartinės lėšos“ (kai yra lėšų trūkumas).

Balanso ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

A. Ilgalaikis turtas - - - - - - - - - - -

I. Nematerialusis turtas - - - - - - - - - - -

II. Materialusis turtas - - - - - - - - - - -

III. Finansinis turtas - - - - - - - - - - -

IV. Kitas ilgalaikis turtas - - - - - - - - - - -

B. Trumpalaikis turtas - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 284.207 641.071 1.032.999 1.462.489

I.

Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti

sutartys - - - - - - - - - - -

II. Per vienerius metus gautinos sumos - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 39.188 48.758 53.295 58.025

III. Kitas trumpalaikis turtas - - - - - - - - - - -

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai - - - - - - - 245.019 592.313 979.704 1.404.464

TURTO IŠ VISO: - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 284.207 641.071 1.032.999 1.462.489

C. Nuosavas kapitalas (137.529) (331.167) (472.978) (449.880) (405.838) (247.610) (22) 277.100 632.282 1.023.448 1.452.146

I. Kapitalas - - - - - - - - - - -

II. Rezervai - - - - - - - - - - -

III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (137.529) (331.167) (472.978) (449.880) (405.838) (247.610) (22) 277.100 632.282 1.023.448 1.452.146

D. Dotacijos, subsidijos - - - - - - - - - - -

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 137.529 335.732 482.122 470.423 429.488 272.085 35.442 7.107 8.789 9.551 10.343

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - - - - - - - - - - -

II.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai - 16.995 17.076 9.071 9.153 4.491 6.460 7.107 8.789 9.551 10.343

Trūkstamos apyvartinės lėšos 137.529 318.737 465.046 461.352 420.335 267.594 28.982 - - - -

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 284.207 641.071 1.032.999 1.462.489

VERSLO PLANAS


| 60

Lentelė Nr. 22. Apyvartinio kapitalo poreikis

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos Pelno (nuostolių) straipsnių prognozės atliktos remiantis vadybinėmis prielaidomis, atsižvelgiant į numatomą potencialią produkto paklausą bei jo realizavimo rinkos vystymosi tendencijas. Planuojama, kad produkto komercializavimo etapas bus pabaigtas iki 2012 m. pabaigos, todėl nuo 2013 m. sausio 1 d. Bendrovė galės pradėti aktyvią su produkto pardavimais susijusią komercinę veiklą.

Pagrindinė veikla

Prognozuojamu periodu Pelno (nuostolių) ataskaita buvo sudaroma prognozuojant geoterminio vandens pardavimo pajamas bei Bendrovės patiriamas sąnaudas (savikainą ir pardavimo sąnaudas).

Pardavimo pajamos Pardavimo pajamos planuotos atsižvelgiant į identifikuotą tikslinę rinkos dalį. Apskaičiuota, kad iki 50 km nuo Klaipėdos yra nutolusios 8 kompleksines sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės (kur dirba daugiau nei 50 žmonių) ir 14 mažesnių tokių įstaigų (kur dirba mažiau nei 50 žmonių). Planuojama, kad pirmaisiais metais Bendrovė užmegs bendradarbiavimo ryšius su 10 proc. rinkoje esančių įstaigų, vėliau šią rinkos dalį plečiant vidutiniškai po 5 proc. kasmet. Įvertinus, kiek šiose įstaigose galėtų būti teikiama paslaugų su Bendrovės geoterminiu vandeniu, buvo apskaičiuoti galimi parduoti vandens kiekiai. Detalūs skaičiavimai pateikti lentelėje toliau.

1 APYVARTINIS KAPITALAS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Apyvartinis kapitalas - 12.430 7.932 (11.472) (14.497) (19.984) (28.960) (32.081) (39.969) (43.744) (47.682)

Pinigai - - - - - - - - - - -

Gautinos sumos - (4.565) (9.144) (20.543) (23.650) (24.475) (35.420) (39.188) (48.758) (53.295) (58.025)

Atsargos - - - - - - - - - - -

Trumpalaikės skolos - 16.995 17.076 9.071 9.153 4.491 6.460 7.107 8.789 9.551 10.343

1.4. Apyvartinio kapitalo pokyčiai - 12.430 (4.498) (19.404) (3.025) (5.487) (8.976) (3.121) (7.888) (3.775) (3.938)

VERSLO PLANAS


| 61

Lentelė Nr. 23. Prognozuojami geoterminio vandens pardavimo kiekiai

Geoterminio vandens pardavimo kainodara aprašyta 5.2. skyriuje.

Pardavimo savikaina Geoterminio vandens komercializacijos sąnaudos detalizuotos lentelėje žemiau.

PRIELAIDOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Galimi parduodamo vandens kiekiai 0 660 825 1.485 1.650 1.650 2.310 2.475 2.970 3.135 3.300

Tikslinės DIDELĖS įmonės, m3 8 0 1 1 2 2 2 3 3 4 4 4

%, kurios pirks geoterminį vandenį 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 55%

Tikslinės MAŽOS įmonės 14 0 1 2 3 4 4 5 6 6 7 8

%, kurios pirks geoterminį vandenį 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 55%

Vienos vonios talpa, m3 0,5

Vid. vonių skaičius vienoje DIDELĖJE įmonėje 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3

Vid. vonių skaičius vienoje MAŽOJE įmonėje 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Per metus maksimaliai galima suteikti vonios

paslaugų (procedūrų) DIDELĖSE įmonėse 63.360 0 7.920 7.920 15.840 15.840 15.840 23.760 23.760 31.680 31.680 31.680

Per metus maksimaliai galima suteikti vonios

paslaugų(procedūrų) MAŽOSE įmonėse 36.960 0 2.640 5.280 7.920 10.560 10.560 13.200 15.840 15.840 18.480 21.120

Vidutinis paslaugos (procedūros) užimtumas 50%

Kas kiek procedūrų vanduo vonioje keičiamas 4

Vid.parduodamo vandens kiekiai DIDELĖMS įmonėms

(m3) 3.960 0 495 495 990 990 990 1.485 1.485 1.980 1.980 1.980Vid.parduodamo vandens kiekiai MAŽOMS įmonėms

(m3) 2.310 0 165 330 495 660 660 825 990 990 1.155 1.320

VERSLO PLANAS


| 62

Lentelė Nr. 24. Prognozuojamos sąnaudos

Kita veikla

Kitos veiklos rezultatas neprognozuotas. Finansinė ir investicinė veikla Finansinė ir investicinė veikla neprognozuota. Pelno mokestis Atliekant finansines prognozes, visu prognozuojamu laikotarpiu pelno mokestis buvo skaičiuojamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Tarifo pokyčiai ateityje nenumatyti.

PRIELAIDOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pardavimo sąnaudos 0 244.484 246.619 210.485 222.152 97.715 119.992 129.473 149.528 160.660 172.281

Darbo užmokesčio sąnaudos 44.484 46.619 48.857 51.202 53.660 56.236 58.935 61.764 64.729 67.836

Pardavimų vadybininkas 1 44.484 46.619 48.857 51.202 53.660 56.236 58.935 61.764 64.729 67.836

DU brutto 2.828 44.484 46.619 48.857 51.202 53.660 56.236 58.935 61.764 64.729 67.836

DU augimas 4,1% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8%

R&D, pirmaisiais 2 metais 100.000 100.000 100.000

R&D, 3-4 metais 25,0% 61.628 70.950

R&D, 5-10 metais 5,0% 14.685 21.252 23.513 29.255 31.977 34.815

Rinkodara 10,0% 100.000 100.000 100.000 100.000 29.370 42.504 47.025 58.509 63.954 69.630

SAVIKAINA 0 3.934 4.917 8.851 9.834 9.834 13.768 14.751 17.701 18.685 19.668

Elektros energija siurbliui 0,42 277 347 624 693 693 970 1.040 1.247 1.317 1.386

Siurblio techninė priežiūra 0,14 92 116 208 231 231 323 347 416 439 462

Gamtos mokesčiai, Lt/m³ 5,40 3.564 4.455 8.019 8.910 8.910 12.474 13.365 16.038 16.929 17.820

VERSLO PLANAS


| 63

Lentelė Nr. 25. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos

Pelno/nuostolio ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

I. PAJAMOS - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300

II. SAVIKAINA - 3.934 4.917 8.851 9.834 9.834 13.768 14.751 17.701 18.685 19.668

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) - 50.846 104.808 237.659 273.966 283.866 411.272 455.499 567.389 620.855 676.632

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 137.529 244.484 246.619 210.485 222.152 97.715 119.992 129.473 149.528 160.660 172.281

V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (137.529) (193.638) (141.811) 27.174 51.814 186.151 291.280 326.026 417.861 460.195 504.351

VI. Kita veikla - - - - - - - - - - -

VII. Finansinė ir investicinė veikla - - - - - - - - - - -

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (137.529) (193.638) (141.811) 27.174 51.814 186.151 291.280 326.026 417.861 460.195 504.351

XII. PELNO MOKESTIS - - - 4.076 7.772 27.923 43.692 48.904 62.679 69.029 75.653

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (137.529) (193.638) (141.811) 23.098 44.042 158.228 247.588 277.122 355.182 391.166 428.698

VERSLO PLANAS


| 64

8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos

Bendrovės prognoziniai pinigų srautai sudaryti netiesioginiu būdu. Lentelė Nr. 26. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos

Pinigų srautų ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai) (137.529) (193.638) (141.811) 23.098 44.042 158.228 247.588 277.122 355.182 391.166 428.698

I.2. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - - - - - - - - - - -

I.3. Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas - - - - - - - - - - -

I.4. Gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas - (4.565) (4.579) (11.399) (3.107) (825) (10.945) (3.768) (9.570) (4.537) (4.730)

I.5. Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas) - 16.995 81 (8.005) 82 (4.662) 1.969 647 1.682 762 792

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (137.529) (181.208) (146.309) 3.694 41.017 152.741 238.612 274.001 347.294 387.391 424.760

II.1. Ilgalaikio turto įsigijimas - - - - - - - - - - -

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - -

III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais - - - - - - - - - - -

III.2. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - -

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - -

VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) (137.529) (181.208) (146.309) 3.694 41.017 152.741 238.612 274.001 347.294 387.391 424.760

VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje - (137.529) (318.737) (465.046) (461.352) (420.335) (267.594) (28.982) 245.019 592.313 979.704

VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje (137.529) (318.737) (465.046) (461.352) (420.335) (267.594) (28.982) 245.019 592.313 979.704 1.404.464

VERSLO PLANAS


| 65

8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas

Finansiniai projekto atsipirkimo rodikliai skaičiuoti remiantis finansų valdymo žinyne „Financial Management: Principles and Applications“ (tenth edition; A.J.Keown, J.D.Martin, J.W.Petty, D.F.Scott; Pearson Education, Upper Saddle River, New Jersey; 2005) pateiktomis formulėmis ir metodikomis:

Lūžio taškas (pajamoms) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir kontribucijos maržos, t.y. laikant, kad Bendrovės kintamųjų kaštų ir pardavimų santykis yra pastovus esant visiems pardavimų lygiams:

S* = F

, kur

S* – lūžio taškas pajamoms, S – pardavimo pajamos, F – fiksuotieji kaštai, VC – kintamieji kaštai.

1 – VC

S

Lūžio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų.

Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value, NPV) – apskaičiuota diskontuojant iš investicijos uždirbamus ateities pinigų srautus priimtina diskonto norma ir iš gaunamos sumos atimant pradinių investicijų dabartinę vertę.

NPV = IOk

FCFn

tt

t

1 )1(

, kur

NPV – grynoji dabartinė vertė, FCFt – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, k – projekto kapitalo kaštai (diskonto norma), IO – pradinės investicijos, n – projekto trukmė.

Skaičiavimuose naudojama diskonto norma prilyginta – 10%

Pinigų srautų grynoji dabartinė vertė skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „NPV“.

Vidinė grąžos norma (angl. Internal Rate of Return, IRR) – diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t.y. diskonto norma,

kurią pritaikius investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui.

IO =

n

tt

t

IRR

FCF

1 )1(

, kur

IRR – vidinė grąžos norma, FCFt – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, IO – pradinės investicijos, n – projekto trukmė.

Vidinė grąžos norma yra lyginama su rinkoje esančia palūkanų norma (arba reikalaujama grąžos norma). Projekto vidinė grąžos norma skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „IRR“.

VERSLO PLANAS


| 66

Investicijų atsipirkimo periodas (angl. payback period) – laiko periodas, per kurį atsiperka pradinės investicijos, t.y. metų skaičius, per kuriuos projekto grynieji pinigų srautai susilygina su pradinėmis projekto investicijomis.

PP =

tFCF

IO

, kur

PP – investicijų atsipirkimo periodas, FCFt – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, IO – pradinės investicijos.

Toliau lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: Lentelė Nr. 27. Investicijos atsipirkimo rodikliai

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pajamos (LTL) - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300

Lūžio taškas (pajamoms, LTL) - 263.400 258.189 218.324 230.126 101.100 124.009 133.666 154.193 165.495 177.289

Lūžio taškas (vnt.) - 3.173 1.941 1.315 1.338 568 674 704 783 811 840

Grynoji dabartinė vertė (LTL)

Vidinė grąžos normaInvesticijų atsipirkimo laikas, metai

573.606

27%

0,73

Išvados ir pastebėjimai: Kadangi projekto įgyvendinimas nereikalauja didelių pradinių investicijų, jis atsiperka labai greitai (per nepilnus metus). Analogiškai yra geri kiti projekto

finansiniai rodikliai. Didžiausią įtaką finansiniams projekto rezultatams turi geoterminio vandens paklausa.

VERSLO PLANAS


| 67

9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS Projekto ekonominis – socialinis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo projekto naudą projekto vykdytojui) parodo projekto įtaką visuomenei ir valstybei, kurioje jis bus įgyvendinamas. Kadangi pirminis ir pagrindinis projekto tikslas yra finansinės naudos (pajamų) generavimas Bendrovei, Projekto ekonominiai – socialiniai rodikliai nėra skaičiuojami. Lentelėje žemiau pateikiami pagrindinės projekto ekonominės-socialinės naudos įžvalgos.

Lentelė Nr. 28. Projekto ekonominė – socialinė nauda

Sritis Paaiškinimas

Žmonių sveikatos stiprinimas Įgyvendinus projektą, Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo bus pradėtas naudoti teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas. Vadovaujantis pradinėmis atlikto tyrimo išvadomis, Bendrovės išgaunamas vanduo turi teigiamą naudą žmogaus organizmui, t.y. gerina širdies raumens veiklą, padeda sumažinti stresą ir kt. Taip pat numatoma, kad šis vanduo turės teigiamos įtakos įvairių odos ligų gydymui (tokių kaip psoriazės, žvynelinės, dermatito, seborėjos). Todėl pradėjus teikti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas su šiuo vandeniu, bus stiprinama žmonių sveikata, mažinamas streso poveikis organizmui, natūraliais gamtos ištekliais gydomos ligos.

Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo sektorių konkurencingumo didinimas

Sveikatingumo ir sveikatinimo verslas neatsiejamas nuo gamtos produktų panaudojimo gydomajai ir rekreacinei veiklai. Natūralaus, sveiko, neturinčio priemaišų geoterminio vandens panaudojimas skatins sveikatingumo ir sveikatinimo įstaigas kurti naujas paslaugas, didinti teikiamų paslaugų įvairovę ir leis pritraukti daugiau klientų (ypatingai tų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir stengiasi naudoti natūralius gamtos produktus). Alternatyvos, kuomet prie geoterminio vandens gręžinių būtų pastatytas sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų centras, įgyvendinimo metu, būtų labai sustiprintas Vakarų Lietuvos sveikatinimo, sveikatingumo ir SPA paslaugų sektorius. Šios alternatyvos įgyvendinimo metu būtų sukurtas išskirtinis objektas, kuris padėtų pritraukti tiek vietos, tiek užsienio turistų.

Geoterminio vandens ir kitų gamtos išteklių pritaikomumo gydymui tyrimų skatinimas

Bendrovei pradėjus vykdyti išgaunamo vandens tyrimus ir kitos įstaigos bus labiau suinteresuotos tokius tyrimus atlikti. Tokiu būdu bus skatinamas ne tik mokslinis potencialas, tačiau gali būti atrasta ir daugiau žmogaus organizmui naudingų gamtos išteklių.

Išvados ir pastebėjimai: Projekto įgyvendinimas bus patrauklus ne tik finansiškai, tačiau bus sukuriama ir ekonominė –

socialinė nauda: gerinama žmonių sveikata, naudojant natūralius gamtos produktus, didinamas sveikatinimo, sveikatingumo ir SPA sektorių konkurencingumas, skatinami geoterminio vandens ir kitų gamtos išteklių pritaikomumo gydymui tyrimai.

VERSLO PLANAS


| 68

10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ

Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto įgyvendinimo alternatyvos (2 verslo scenarijai):

Alternatyva Privalumai Trūkumai

Prekiauti geoterminiu vandeniu kitoms sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms

Nereikalingos papildomos investicijos;

Daug organizacijų galės pasinaudoti Bendrovės siūloma paslauga ir taip padidint savo konkurencinį pranašumą rinkoje.

Dėl vandens transportavimo, vanduo praranda dalį savo išskirtinumo (nukrenta jo temperatūra, vanduo pakeičia spalvą);

Vandens transportavimas sukelia papildomų logistikos ir sandėliavimo problemų;

Vandens transportavimas padidina vandens kainą.

Šalia turimų gręžinių pastatyti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų centrą, kuriame būtų teikiamos paslaugos, naudojant vandenį tiesiai iš gręžinių. Tiek tokio centro statyba, tiek jo valdymas galėtų būti vykdomi viešosios ir privačios partnerystės pagrindu.

Toks centras būtų traukos objektu visame Pabaltyje, kadangi naudotų vietoje išgaunamą geoterminį vandenį;

Būtų sustiprintas Vakarų Lietuvos sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sektorius;

Centras galėtų būti šildomas geotermine energija, kas leistų taupyti lėšas energijos ištekliams;

Geoterminis vanduo būtų naudojamas vietoje kur jis išgaunamas, todėl jis visada būtų „šviežias“;

Toks centras taptų traukos centru tiek vietos, tiek užsienio turistams.

Reikalingos didelės pradinės investicijos tokio centro statybai;

Gręžinio išgręžimo kaina lyginant su viso centro statybos kaina tampa nebe tokia didele, todėl visada svarstytina galimybė tokius centrus statyti turistams labiau patraukliose vietose;

Nepatraukli sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų centro vieta (LEZ ar Vydmantai).

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, patraukliau būtų statyti sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų centrą vietoje, t.y. šalia esančių gręžinių. Tačiau, kadangi tai reikalauja didelių pradinių investicijų, šios alternatyvos nagrinėjimas nukeliamas ateičiai. Jautrumo analizė Jautrumo analizė parodo, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nukrypimai paveikia analizuojamo investicijų projekto rezultatus. Projekto jautrumo analizė atlikta atsižvelgiant į projekto rezultatų jautrumą pagrindinių prielaidų pasikeitimui, t.y. koks būtų paklausos pokyčio (25 proc. ribose) efektas ankstesniuose skyriuose skaičiuotiems projekto gyvybingumo rodikliams. Paklausos pokytis Analizuojant bazinės alternatyvos rodiklių jautrumą investicijos dydžiui, buvo vertintos dvi papildomos alternatyvos: optimistinė – planuojama produkto paklausa bus 25% didesnė nei planuota, ir pesimistinė – planuojama produkto paklausa bus 25% mažesnė nei planuota. Visų trijų scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane), optimistinio ir pesimistinio – poveikiai Projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje žemiau: Lentelė Nr. 29. Jautrumo analizės rezultatai

Apibendrinant jautrumo analizės rezultatus, matyti, kad v isi vertinami projekto gyvybingumo rodikliai, net ir esant nepalankiems paklausos pokyčiams, išlieka teigiami, kas rodo, jog investicija yra gyvybinga bet kuriuo nagrinėjamu scenarijumi. Investicijų atsipirkimo laikas, keičiantis paklausai, išlieka labai patrauklus.

Scenarijai

Grynoji

dabartinė vertė

(LTL)

Vidinė grąžos

norma

Investicijų

atsipirkimo

laikas, metai

Optimistinis 933.537 35% 0,52

Bazinis 573.606 27% 0,73

Pesimistinis 213.677 17% 1,22

VERSLO PLANAS


| 69

11. RIZIKA Rizikos analizė taikoma siekiant nustatyti, kurie veiksniai yra svarbiausi tinkamam produkto įvedimui į rinką ir sėkmingai komercializacijai. Rizikos veiksnių identifikavimas leidžia numatyti galimas grėsmes, jas įvertinti ir valdyti, taip užtikrinant, kad visi užsibrėžti tikslai ir suplanuoti rezultatai bus pasiekti.

Lentelė Nr. 30. Rizikos ir jų mažinimo priemonės

Nr.

Rizika Tikimybės įvertinimas

Poveikio įvertinimas Aktualumo

įvertinimas Veiksmų planas rizikai

sumažinti Veiksmų planas rizikai

pasireiškus Atsakingas

asmuo Sąlyga Pasekmė 0-1 1-10

1. Nepakankama geoterminio vandens paklausa

Geoterminio vandens paklausos svyravimai, dėl ko gali mažėti projekto gyvybingumas ir veiklos tęstinumas.

0,8 10 8

Parengtas verslo planas, siekiant identifikuoti geoterminio vandens paklausą, atlikta pilotinė tikslinių organizacijų apklausa.

Pasireiškus rizikai bus peržiūrima rinkodaros strategija, intensyviau vykdomi asmeniniai pardavimai.

Pardavimų vadybininkas

2. Bendrovės išgaunamo vandens tinkamumo naudoti rizika

Geoterminis vanduo dėl neigiamo poveikio gali būti pripažintas netinkamu naudoti, teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas, dėl to gali būti nutraukiamos projekto veiklos.

0,1 10 1

Parengtas „Geoterminio vandens poveikis žmogaus fiziologiniams parametrams“ tyrimas, bus vykdomi tolimesni geoterminio vandens tyrimai, sertifikavimas.

Pasireiškus šiai rizikai geoterminio vandens, pritaikyto balneologijai, komercializacija bus nutraukta.

Direktorius

3. Technologinė vandens utilizavimo rizika

Dėl itin aukštos Bendrovės išgaunamo vandens mineralizacijos, gali kilti problemų dėl šio vandens utilizavimo. Neišsprendus šių techninių klausimų, gali sumažėti siūlomo produkto paklausa.

0,9 9 8,1

Bus atliekami įvairūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti geoterminio vandens utilizavimo galimybes.

Pasireiškus šiai rizikai, bus koreguojama nustatyta tikslinė produkto rinka, įtraukiant įmones, turinčias technines galimybes utilizuoti Bendrovės išgaunamą vandenį.

Vyr. inžinierius

4. Vandens sandėliavimo rizika

Tikslinės rinkos įmonės gali neturėti galimybių sandėliuoti geoterminio vandens. Kitas aspektas - sandėliuojant vandenį yra prarandamos naudingosios savybės. Neišsprendus šių klausimų, gali sumažėti siūlomo produkto paklausa.

0,6 9 5,4

Vykdant komercializacijos veiklą, bus išsiaiškintos potencialių klientų galimybės sandėliuoti vandenį.

Pasireiškus šiai rizikai, Bendrovė svarstys galimybę vandenį klientams pristatyti dažniau ar savo talpose.

Pardavimų vadybininkas

VERSLO PLANAS


| 70

Nr.

Rizika Tikimybės įvertinimas

Poveikio įvertinimas Aktualumo

įvertinimas Veiksmų planas rizikai

sumažinti Veiksmų planas rizikai

pasireiškus Atsakingas

asmuo Sąlyga Pasekmė 0-1 1-10

5. Vandens transportavimo nepatrauklumas klientams

Potencialių vandens klientų gali netenkinti, kad jiems patiems reikės būti atsakingiems už vandens transportavimą. Dėl to gali mažėti vandens paklausa.

0,6 8 4,8

Vykdant komercializacijos veiklą, stebėti klientų nuostatą dėl vandens transportavimo klausimo, t.y. ar klientai sutinka patys organizuotis vandens atsivežimą, ar norėtų, kad tai darytų Bendrovė.

Pasireiškus šiai rizikai, Bendrovė svarstys alternatyvą pačiai organizuoti vandens transportavimą klientams.

Direktorius

6. Netinkamai nustatyta produkto kaina

Nustačius per mažą geoterminio vandens kainą nebus gaunamos galimos uždirbti pajamos, atitinkamai mažės veiklos pelningumas. Nustačius per didelę kainą galima prarasti dalį potencialių klientų. Abiem atvejais gali mažėti projekto gyvybingumas ir veiklos tęstinumas.

0,3 8 2,4

Parengtas verslo planas, kuriame išanalizavus situaciją rinkoje, įvertinta galima geoterminio vandens kaina.

Esant poreikiui, turės būti taikoma lankstesnė kainodara, kainą nustatant kiekvienam klientui individualiai.

Direktorius

7. Įrangos gedimai Esant įrangos gedimams gali būti nepatenkinti vartotojų poreikiai.

0,2 5 1

Turėti atsarginę įrangą, kuri reikalinga vandens išgavimui, arba partnerius, kurie galėtų sugadintą įrangą operatyviai pakeisti/suremontuoti.

Pasireiškus šiai rizikai, kuo įmanoma operatyviau pakeisti / suremontuoti įrangą.

Vyr. inžinierius

Bendras rizikingumas 30,7/70

Atlikus svarbiausių Projekto rizikų aktualumo įvertinimą, Projektas surinko 30,7 balus iš 70. Tai reiškia, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad technologinės rizikos yra kritinės ir gali daryti esminę įtaką sėkmingam Projekto įgyvendinimui.

Išvados ir pastebėjimai: Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto

įgyvendinimui yra technologinės rizikos.

VERSLO PLANAS


| 71

12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Geoterminio vandens naudojimo balneologijoje idėjos vertinimo metu buvo atlikta numatomo produkto, potencialios jo rinkos ir konkurentų, rinkodaros ir pardavimo strategijos, produkto gamybos ir tiekimo, finansinė analizė, taip pat idėjos komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuotos pagrindinės rizikos. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, toliau pateikiamo pagrindinės išvados ir rekomendacijos:

1. Analizės metu identifikuotos sėkmingam geoterminio vandens komercializacijai būtinos atlikti veiklos: verslo plano parengimas, privalomo vandens sertifikavimo atlikimas, kitų tyrimų, siekiant išsiaiškinti vandens poveikį žmogaus organizmui, atlikimas, produkto įvedimo į rinką strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas, komercializavimo komandos suformavimas.

2. Produkto SSGG (stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė parodė, kad nors Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo yra itin aukštos mineralizacijos bei pirminių tyrimų duomenimis turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui, egzistuoja rizika dėl produkto patrauklumo rinkai: Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo rinkai gali neatrodyti toks patrauklus ir išskirtinis, potencialūs klientai gali neturėti galimybių sandėliuoti vandenį savo patalpose, vandens transportavimas taip pat gali būti nepatrauklus klientams, dėl itin aukštos vandens mineralizacijos klientams gali tekti papildomai investuoti į procedūrų kabinetų įrengimą / atnaujinimą, panaudojant medžiagas, kurioms vanduo (jo garai) neturėtų tokio žalingo poveikio.

3. Atlikus rinkos analizę bei atsižvelgiant į Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybes, esamą pasaulio ir Lietuvos rinkos būklę ir tendencijas, prognozuojama, jog geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų įstaigoms, kurios savo veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo ir ligų prevencijos priemonę.

4. Pasaulinė sveikatinimo ir sveikatingumo rinka sparčiai vystosi. Vienas pagrindinių rinkos augimo veiksnių yra vis didėjantis žmonių susidomėjimas ir rūpinimasis sveikata, sveika gyvensena, kūno ir sielos harmonija. Įstaigų, veikiančių sveikatingumo sektoriuje, paslaugomis naudojasi apie 289 mln. klientų per metus (30-yje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių šalių). Sveikatingumo sektoriaus apytikris pasaulinės rinkos dydis yra apie 2 trilijonai JAV dolerių. Visa tai leidžia šią rinką apibūdinti ne kaip specifinę nišą, o svarbų globalios rinkos verslo sektorių.

5. Lietuvoje sveikatinimo ir sveikatingumo rinka taip pat sparčiai vystosi. Atsižvelgiant į vis platesnį sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą bei pasaulines tendencijas, Lietuvos Respublikos įstatymuose jau yra įtvirtintos sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sąvokos.

6. Atlikus potencialių rinkos atstovų apklausą išsiaiškinta, kad tik pavienės sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigos norėtų pirkti Bendrovės geoterminį vandenį. Pagrindinės to priežastys: dideli vandens transportavimo kaštai, vandens sandėliavimo ribotos galimybės, galimos vandens utilizacijos problemos, įstaigos yra patenkintos šiuo metu naudojamais ištekliais (mineraliniu vandeniu iš nuosavų gręžinių ar gėlu vandeniu, prisotinamu atsivežtomis druskomis). Todėl iš pradžių rekomenduojama orientuotis į tikslinės rinkos atstovus, kurie nuo Klaipėdos yra nutolę iki 50 km (Klaipėdos apskritis). Toks atstumas numatytas atsižvelgiant į tai, kad didžiausia sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų koncentracija yra Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir Nidoje ir tokiu atveju būtų dalinai išspręstos problemos dėl vandens transportavimo ir sandėliavimo. Vėliau, atlikus papildomus Bendrovės išgaunamo vandens tyrimus dėl jo pritaikomumo tam tikrų ligų gydymui, būtų galima tikėtis plėsti tikslinės rinkos dydį (tiek Lietuvoje, tiek vandenį eksportuojant į Latviją).

7. Atlikus produkto konkurentų analizę, nustatyta, kad Lietuvoje nėra praktikos prekiauti mineraliniu vandeniu, skirtu sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, todėl horizontali konkurencija Lietuvos rinkoje neegzistuoja (nėra organizacijų, kurios siūlytų tokį produktą rinkai). Vertikalioji konkurencija egzistuoja su įmonėmis, kurios sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms gali pasiūlyti Negyvosios jūros vandenį, kuris savo savybėmis yra artimas Bendrovės išgaunamam geoterminiam vandeniui. Nors tiesioginių konkurentų nėra daug, svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja didelė konkurencija tarp į geoterminį vandenį panašių produktų, t.y. geoterminis vanduo turi alternatyvų, substitutų: mineralinis vanduo, dirbtinai mineralizuotas vanduo ir gėlas vanduo su įvairiais mišiniais (aliejais, aromatais ir kt.).

8. Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto įgyvendinimo alternatyvos: (1) Prekiauti geoterminiu vandeniu kitoms sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms, kas nereikalautų papildomų didelių investicijų; (2) Šalia turimų gręžinių pastatyti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų centrą, kuriame būtų teikiamos paslaugos, naudojant vandenį tiesiai iš gręžinių. Tiek tokio centro statyba, tiek jo valdymas galėtų būti vykdomi viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Toks centras galėtų tapti traukos objektu visame Pabaltyje, taip sustiprinant Vakarų Lietuvos sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių.

VERSLO PLANAS


| 72

9. Produkto konkuravimo strategijos, rinkodara, projekto socialinis ekonominis vertinimas buvo nagrinėjami plačiąja prasme, darant prielaidą, kad geoterminis vanduo gali būti siūlomas visoms numatytos rinkos organizacijoms. Lietuvos rinkoje rekomenduojama Bendrovės išgaunamą vandenį tikslinės rinkos dalyviams pozicionuoti kaip unikalų produktą, išsiskiriantį itin aukšta mineralizacija ir gydomosiomis savybėmis.

10. Projekto finansinė analizė iliustruoja, kad Projekto įgyvendinimas atsiperka labai greitai (per nepilnus metus). Taip yra todėl, nes projekto įgyvendinimas nereikalauja didelių pradinių investicijų. Atitinkamai yra geri ir kito projekto finansiniai rodikliai.

11. Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra technologinės rizikos (geoterminis vanduo dėl neigiamo poveikio gali būti pripažintas netinkamu naudoti, teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas, dėl itin aukštos vandens mineralizacijos gali kilti problemų dėl šio vandens utilizavimo, tikslinės rinkos įmonės gali neturėti galimybių sandėliuoti vandens ir kt.).

Atsižvelgiant į atliktos analizės rezultatus ir išvadas, galima teigti, kad prekybos geoterminiu vandeniu tikslinė rinka pagal geografinę apimtį yra labai ribota, kadangi vandenį transportuojant toliau, žymiai išauga jo kaina. Taip pat susiduriama su kitomis problemomis – siekiant taupyti išlaidas transportavimui, vanduo turėtų būti vežamas didesniais kiekiais, kas reikštų, kad klientai turėtų sandėliuoti didesnius kiekius vandens savo patalpose. Tačiau kadangi tokia veikla nereikalauja didelių pradinių investicijų, rekomenduojama, atlikus parengiamąsias veiklas, pradėti vykdyto prekybą Bendrovės išgaunamu geoterminiu vandeniu išskirtiems tikslinės rinkos atstovams.

VERSLO PLANAS


| 73

13. PRIEDAI Priedas Nr. 1 Geroji užsienio šalyse įsikūrusių sveikatingumo, sveikatinimo, SPA įstaigų veiklos praktika Priedas Nr. 2 Pagrindinės sveikatingumo, sveikatinimo, SPA įstaigos, veikiančios Klaipėdos apskrityje. Priedas Nr. 3 Detalizuoti numatomos geoterminio vandens realizavimo rinkos pagrindiniai rodikliai

2006–2011 metais. Priedas Nr. 4 Galima geoterminio vandens realizacijos rinka Latvijoje Priedas Nr. 5 Išskirta tikslinė projekto rinka Priedas Nr. 6 Viešoji ir privati partnerystė Priedas Nr. 7 Geoterminio vandens alternatyvų aprašymai Priedas Nr. 8 Lietuvoje veikiančių logistikos įmonių, kurios galėtų pervežti geoterminį vandenį, sąrašas

Documents

UAB „GEOTERMA“ VERSLO PLANAS - kmtp.lt...parametrams tyrimas. Vadovaujantis šio tyrimo pirminėmis išvadomis, geoterminio vandens procedūrų metu gerinama žmogaus širdies