Diagnostics and treatment of canine stifle joint diseases
Veterinarins medicinos vientisj studij
KAUNAS, 2016
Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas „Šun kelio snario lig diagnostika ir gydymas“.
1. Yra atliktas mano paties (paios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir usienyje.
3. Nenaudojau šaltini, kurie nra nurodyti darbe, ir pateikiu vis naudotos literatros sraš.
(data) (autoriaus vardas, pavard) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB U LIETUVI KALBOS TAISYKLINGUM
ATLIKTAME DARBE
(data) (autoriaus vardas, pavard) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedjo (-os)
vardas, pavard)
(data) (gynimo komisijos sekretors (-iaus) vardas, pavard) (parašas)
4
TURINYS
1.2. Kelio snario ligos .............................................................................................................. 10
1.2.1. Kelio girnels išnirimas .................................................................................................... 10
1.2.2. Kelio girnels išnirimo klasifikacija pagal laipsnius........................................................ 11
1.2.3. Kranialinio kryminio raišio plyšimas ........................................................................... 12
1.2.4. Menisko paeidimas ......................................................................................................... 13
1.3.1. Klinikiniai poymiai ......................................................................................................... 14
1.4.1. Kelio snario lig konservatyvus gydymas ...................................................................... 16
1.4.2. Kelio snario lig chirurginio gydymo technikos ............................................................ 17
1.4.3. Pooperacinis periodas ir komplikacijos............................................................................ 21
3. REZULTATAI ........................................................................................................................... 24
Ieva Šidlauskait
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimas atliktas 2014 m. sausio mn. – 2015 m. rugsjo mn., veterinarijos klinikoje UAB
„Pas pum“. Registracijos urnalo – anketos principu surinkti 30 šun, sergani kelio snario
ligomis, duomenys. Kelio snario ligos diagnozuotos remiantis anamnezs duomenimis, klinikinio
bei ortopedinio tyrimo rezultatais. Nustaius lig buvo taikomas konservatyvus, operacinis ar
kompleksinis gydymo bdai, registruojama ligos baigtis, kilusios komplikacijos. Analizavome ligos
prieasties, šlubavimo trukms, šuns amiaus, svorio, veisls, lyties, laikymo slyg ir kit veiksni
ryš su diagnozuota liga.
menisko paeidim) – 40 proc., reiau vien lig: kranialinio kryminio raišio plyšim – 30 proc.,
kelio girnels išnirim – 23 proc., menisko paeidim – 7 proc. atvej.
Nustatme, kad kelio snario lig pagrindin prieastis yra atsitiktin trauma, o vidutiniška
šlubavimo trukm, iki kol kreiptasi klinik – 2 mnesiai. Kelio snario ligomis sirgusi šun
amiaus vidurkis – 5,43 met, svorio vidurkis – 16,85 kg.
Nustatme, jog veisliniams šunims kelio snario patologija diagnozuojama daniau (70 proc.)
nei neveisliniams, bet mišrn grups atstovai sudar didij dal (30 proc.), Pekino veisls (10
proc.), Jorkšyro terjerai ir vokiei aviganiai (po 7 proc.) sirgusij bendroje 30 šun imtyje.
Kelio snario ligos vyriškos lyties individams diagnozuotos daniau (60 proc.), bet lytis j
pasireiškimui patikimos takos neturjo (p>0,05), o kastracija turjo tak kelio snario lig
pasireiškimui (p<0,05). Bute laikomiems ir pasivaikšioti išvedamiems šunims rastis kelio snario
patologijai tikimyb yra didesn nei laikomiems voljere ar laikomiems palaidai.
Skyrus gydym, pasveiko didesnioji dalis gydyt šun, taiau vis taikyt gydymo metod
efektyvumas patikimai nesiskyr.
6
SUMMARY
Ieva Šidlauskait
Master‘s Thesis
The study was conducted in January, 2014 – September, 2015 in veterinary clinic
„Pas pum“. During the investigative work data about 30 dogs sick with stifle joint diseases was
gathered. Data on dogs suffering with stifle joint disease was collected in a journal – questionnaire
and then analyzed. Dog’s stifle joint diseases were diagnosed according to detailed anamnesis,
clinical and orthopedic findings. Once the disease was diagnosed, the conservative, surgical or
complex treatment was applied and the outcomes and complications of diseases were registered. We
analyzes the cause of the disease, duration of lameness, dogs’ age, weight, breed, sex, housing
conditions and other factors in connection with the diagnosed disease.
More often, we diagnosed a few diseases at once (for example, the cranial cruciate
ligament rupture and damaged meniscus) – 40 percent and rarely one disease at a time: the cranial
cruciate ligaments’ rupture – 30 percent, patellar luxation – 23 percent, meniscus tear – 7 percent of
the cases.
We found out, the stifle joint diseases’ leading cause is accidental trauma and the
average duration of lameness, until the dog brought to clinics was 2 months. Average age of sick
dogs – 5.43 years, average weight – 16.85 kg.
We also found out that stifle joint diseases are more likely to be diagnosed in pedigree
dogs (70 percent) than in the brood stock dogs but the crossbred dogs group representatively
accounted for the largest share (30 percent), Pekingese (10 percent), Yorkshire terriers and German
shepherds (7 percent) in the patients with a common sample of 30 dogs.
Stifle joint diseases were more often found in male dogs (60 percent) but sex did not
have the reliable influence (p>0.05) while castration affected the manifestation of stifle joint
diseases (p<0.05). Dogs that were held in apartments and were derivable for a walk had a higher
risk of stifle joint disease development than the ones who were held in aviary or kept lose. The
greater part of the dogs that had a treatment recovered but the entire applied methods efficacy did
not differ significantly.
7
vadas
Šun kelio snario ligos yra vienos daniausiai pasitaikani ortopedinio pobdio
negalavim šios gyvn ršies individams. Kelio girnels išnirimas ir su amiumi susij kranialinio
kryminio raišio pakitimai yra ligos, dl kuri kelio snaryje vliau kyla kito pobdio patologija
(5). Kelio girnels išnirimas yra laikomas paveldimu, be to – vienu daniausi ortopediniu
susirgimu. Kelio girnels išnirimas vidin pus bdingas vairi veisli šunims (4), t.y. jis danas
ma veisli šunims, taiau pasitaiko ir dideli veisli šunims, nepriklausomai nuo j amiaus.
Beje, kelio girnels išnirimas vidin pus yra danesnis, negu išorin (3).
Tiksli kelio kryminio raišio etiopatogenez nra inoma (5). Šun kelio kryminio
raišio plyšimas, skirtingai nuo kelio girnels išnirimo, daniausiai yra laikomas traumos pasekme.
Ši artropatija gali bti susijusi su genetiniu polinkiu, veisle, kno sudjimu, lytimi, kastravimu bei
mityba (5).
Menisko paeidimas šunims daniausiai išsivysto kaip priekinio kryminio raišio plyšimo
pasekm (3). Šunims su nestabiliu kelio snariu dl priekinio kryminio raišio plyšimo menisko
paeidimai pasitaiko 20–77 proc. atvej (16).
Diagnozuojant kelio snario ligas surenkama išsami anamnez ir atliekamas klinikinis
ir ortopedinis šuns tyrimas: palpacija, sdjimo testas, staliaus testas, kompresijos testas. Esant
reikalui atliekamas rentgeninis tyrimas. Diagnostiniai metodai padeda lengviau sudaryti ir pritaikyti
konservatyvaus, operacinio ar kompleksinio gydymo schem.
Darbo tikslas: išsiaiškinti vairi veiksni tak šun sergamumui kelio snario
ligomis, diagnostikos, gydymo metodus ir j efektyvum.
Darbo udaviniai:
1) Surinkti ir išanalizuoti literatrin mediag apie kelio snario ligas, j prieastis,
klinikinius poymius diagnostik ir gydym.
2) Išsiaiškinti daniausiai nustatomas kelio snario ligas.
3) Nustatyti daniausias kelio snario lig prieastis.
4) vertinti vairi veiksni ryš su diagnozuotomis kelio snario ligomis.
5) Nustatyti daniausiai taikom gydymo metod efektyvum.
8
Kelio snar sudaro šlaunikaulio, kelio girnels ir blauzdos kaul – blauzdikaulio ir šeivikaulio
– sjunga. Tai sudtinis vienaašis snarys, kur sudaro šlaunikaulinis girnels snarys ir
šlaunikaulinis blauzdikaulio snarys. Visi šie snariniai paviršiai yra apsupti snarins kapsuls (1).
Prie kelio snario taip pat jungiasi proksimalinis blauzdikaulio – šeivikaulio snarys.
Kai ir šun šlaunikaulio krumpli kaudaliniai paviršiai turi plokšias briauneles
sezamiškiesiems kauliukams (2). Kelio snario srityje yra trys sezamiškieji kauliukai. Du iš j, lot.
fabellae („pupkauliai“), yra lokalizuoti ant m. gastrocnemius galv, kaudaliai kelio snario, ant
medialinio ir lateralinio krumpli, o treiasis – siterps m. popliteus sausgysl (1). Kranialinis
šlaunikaulio skridinys dar turi snarin pavirši su kelio girnele ir tsiasi proksimaliai kranialiniu
paviršiumi. Distalin šlaunikaulio dalis sudaro snarin pavirši su blauzdikauliu ir kelio girnels
kaulu. Jo ryšys su blauzdikauliu baigiasi dviem krumpliais, nukreiptais kaudodistaliai ir atskirtais
tarpkrumpline duobute (2).
Kelio girnel yra didiausias sezamiškasis kaulas gyvno organizme. Šun ji yra
ovalios formos, išgaubtu kaudaliniu paviršiumi, sudaraniu snarin pavirši su šlaunikaulio
skridiniu (1).
lateraliniu paviršiumi, tiek proksimaliai, tiek distaliai – su šeivikauliu. Proksimaliniame gale
blauzdikaulis turi proksimalin snarin pavirši (facies articularis proximalis) bei šlaunikaulio
skridinio gumburl (tuberculum throchlea ossis femoris) raišiams prisitvirtinti tarp krumpli (1).
Tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio skridini guli du kremzliniai meniskai, kurie atlieka
kompensacin funkcij krv patiriantiems snariniams paviršiams. Medialinis ir lateralinis
blauzdikaulio krumpliai yra atskirti nuo medialinio ir lateralinio šlaunikaulio skridini medialiniu ir
lateraliniu meniskais (lot. menisci medialis et lateralis) (2). Abu meniskai yra pusmnulio formos,
gaubti proksimaliai ir priglud distaliai. Jie yra apsaugoti raiši, kurie nusidriekia nuo
blauzdikaulio kranialini ir kaudalini gal bei centrins nesnarins zonos proksimalinio krašto;
lateralinis meniskas taip pat yra prisitvirtins kaudaliai prie šlaunikaulio tarpkrumplins duobuts
(fossa intercondylaris) (1).
Meniskai turi du raišius, jungianius juos su blauzdikauliu ir šlaunikauliu: lateraliai –
šlaunikaulio menisko raišt (lot. lig. meniscofemorale), medialiai – blauzdikaulio menisko raišt (lot.
lig. meniscotibiale).
lig. cruciatum craniale) prasideda nuo šoninio šlaunikaulio krumplio, prie tarpkrumplins duobs,
ir tsiasi kraniodistaliai, kur susijungia su blauzdikauliu. Kaudalinis (medialinis) kryminis raištis
(lot. lig. cruciatum caudale) yra statmenas kranialiniam raišiui ir jungiasi toliau ant šlaunikaulio,
prie pakinklio ukabos (angl. popliteal notch) (2).
Šlaunikaulinis girnels snarys yra tarp šlaunikaulio skridini ir girnels ir, yra
pratstas jos paragirnelini kremzli, kuri medialin gerai išvystyta didesniems šunims.
Santykinai, tarp kremzli ir šlaunikaulio nusidriekia silpni šlaunikaulinio girnels snario raišiai
(2). Msdi keturgalvio šlaunies raumens (lot. m. quadriceps femoris) sausgysl tvirtinasi prie
kelio girnels proksimaliai. Distaliai kelio girnel pritvirtina kelio girnels raištis (lot. lig. patellae).
Tarp kelio girnels raišio distalins dalies ir blauzdikaulio šiurkštumos, proksimaliau jo
prisitvirtinimo vietos, yra maa sinovin bursa. Šlaunikaulio skridinyje girnel iš lateralins puss
prilaiko stora plaioji fascija – fascia lata. Toliau fascija pereina medialin ir lateralin skaidulines
kremzles (lot. cartilago parapatellaris mediale et laterale), kurios prastai susijungia dorsalinmis
dalimis (1).
Šlaunikaul su blauzdikauliu jungia vidinis (lot. lig. collaterale mediale) ir išorinis
(lot. lig. collaterale laterale) šoniniai raišiai. Medialinis šoninis raištis tsiasi nuo šlaunikaulio
antkrumplio (lot. epicondylus femoris) iki proksimalins blauzdikaulio dalies ir nusitsia kaudaliai.
Taip pat, išorinis šoninis raištis jungiasi prie šeivikaulio galvuts.
Snarin kapsul dengia kelio snarinius paviršius aplink iš periferijos ir ant menisk
(2). Kelio snario snarin kapsul yra didiausia visame kne. Ji suformuoja tris maišelius, kurie
tarpusavyje laisvai komunikuoja (1). Du iš j yra susiformav tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio
krumpli (lot. saccus medialis et lateralis), o treiasis, vis didiausias, yra po girnele.
Šuniui stovint kelio snarys normaliai bna sulenktas. Nepaisant to, kad šun jis bna visiškai
ištiestas tam tikrose judjimo fazse, šlaunikaulis ir blauzdikaulis niekada nesudaro vientisos
linijos, o kaudalinis snario kampas niekuomet neatsiveria iki 150 (2).
Kelio snarys yra sudtinis vienaašis snarys, o jo judesiai apriboti iki tiesimo ir
lenkimo. Šlaunikaulio skridiniai ritinjasi ant menisk, o šie nuslysta po blauzdikaulio plokštuma
(angl. tibial plateau) – kranialiai snar tiesiant, kaudaliai – snar lenkiant. Judjimas tarp menisk
10
ir šlaunikaulio yra tris kartus didesnis, negu judjimas tarp menisk ir blauzdikaulio. Šlaunikaulio
skridini spiralin konfigracija, irint iš šono, suveria raišius ir sumaina judjim, kuomet
snarys yra tiesiamas. Taip pat, snario stabilumas priklauso ir nuo krymini raiši. Vieno iš j
trkimas, kas ne taip retai pasitaiko, sukelia blauzdikaulio paslankum; jis gali nuslysti priek, jei
nutrksta kranialinis kryminis raištis arba gal, jei nutrksta kaudalinis kryminis raištis. Snario
pasukimas galimas j ištiesus, taiau tokiu atveju meniskai ir j jungtys ištempiamos (2). Kranialinis
kryminis raištis riboja vidin blauzdikaulio rotacij; kuomet kelio snarys yra lenkiamas,
kranialinis ir kaudalinis kryminiai raišiai atsigula vienas ant kito, apribodami blauzdikaulio
sukinjimsi šlaunikaulio atvilgiu (3).
1.2. Kelio snario ligos
1.2.1. Kelio girnels išnirimas
sutrikim. Vis pirma, kelio girnels išnirimas laikomas paveldimu, o ne traumins kilms
susirgimu, nes šis pasitaiko reiau (4).
Kai kurie mokslininkai teigia, kad kelio girnels išnirimas yra glaudiai susijs su
kitomis gimtomis skeleto patologijomis, pvz., su lanko formos kojomis (angl. „bowlegged“), šon
pakrypusia šlaunimi (coxa valga), nenormaliu šlaunikaulio galvos ir kaklelio palinkimu ir
sumajusiu šlaunikaulio galvos – kaklelio – diafizs kampu (genus varus), sekliu šlaunikaulio
skridinio grioveliu.
Dauguma autori sutinka, kad kelio girnels išnirimas išor daniau pasitaiko dideli
veisli šunims, o išnirimas vidin pus (medialiai) bdingas vairioms veislms. Taip pat, kelio
girnels išnirimas yra danesnis dideli veisli patinams ir ma veisli patelms (4).
Medialinis kelio girnels išnirimas – tai kelio girnels dislokacija iš skridinio griovelio
vidins puss link. Jis danas ma veisli šunims, taiau pasitaiko ir tarp dideli veisli šun,
nepriklausomai nuo j amiaus. Kelio girnels išnirimas vidin pus yra danesnis, negu išorin.
Daugumai šun šio išnirimo prieastys yra susij su skeleto ir raumen patologijomis, tokiomis
kaip medialin keturgalvio šlaunies raumens dislokacija, lateralinis distalins šlaunikaulio dalies
pasisukimas, šlaunikaulio epifizin displazija, kelio snario rotacinis nestabilumas ar blauzdikaulio
anomalija. Taip pat, šunims su šiuo išnirimu daniausiai bna prasiau išsivysts šlaunikaulio
skridinio griovelis.
Lateralinis kelio girnels išnirimas – tai protarpin ar nuolatin kelio girnels dislokacija iš
skridinio griovelio išorins puss link (3). Šis išnirimas bdingesnis dideli veisli šunims. Kelio
girnels išnirimo išor etiologija nra inoma, taiau manoma, kad tai sukelia coxa valga
patologija klubo snaryje, ko pasekoje keturgalvis šlaunies raumuo pasisuka lateralin pus nuo
išilgins ašies šlaunikaulio skridiniui ir, dl šios anomalijos, lateralin jga ištraukia girnel iš
skridinio griovelio (3).
Kelio girnels išnirimo klasifikacijos pagal laipsnius metodas yra naudojamas
diagnostikai (r. 1 pav.) ir nusprendiant, koks chirurginis gydymo metodas bus taikomas. Tok
klasifikacijos metod sugalvojo Putnamas, o j patobulino Singletonas:
I laipsnis. Dl protarpinio (intermituojanio) kelio girnels išnirimo galn retkariais yra
laikoma pakelta. Tiesiant kelio snar kelio girnel galima nustumti, taiau paleidus ji sugrta
skridinio griovel. Krepitacijos nra.
II laipsnis. Išnirimas pasireiškia daniau. Protarpiais pasireiškia silpnas šlubavimas. Kelio
girnel nesunkiai išnyra, ypatingai kada koja yra sukiojama ( vidin pus – medialinis
išnirimas, išorin pus – lateralinis išnirimas), o kelio girnel stumiama. Atsistatymas vyksta
atliekant priešingos krypties judesius. Esant lateraliniam išnirimui kulnas yra atitrauktas,
pirštams rodant lateralin pus. Danas kelio girnels išnirimas per medialin šlaunikaulio
skridin gali sukelti kelio girnels ir medialinio skridinio pavirši erozijas, todl, kuomet kelio
girnel yra išnarinama rankiniu bdu, girdima krepitacija. Šuo jauia diskomfort stovint, bando
paskirstyti svor.
III laipsnis. Kelio girnel nuolatos išnirusi. Nors išnirimas nra intermituojantis, gyvnas laiko
galn pusiau sulenkt per kelio snar. Galns tiesimas ir lenkimas sukelia kulno atitraukim
ir pritraukim. Šlaunikaulio skridinys yra negilus arba suplokštjs.
IV laipsnis. Blauzdikaulis pasisuks medialin pus. Kelio girnel nuolatos išnirusi. Kelio
girnel guli virš medialinio krumplio (esant medialiniam išnirimui), todl palpuojant galima
uiuopti „tuštum“ tarp kelio girnels raišio ir distalinio šlaunikaulio galo. Esant vienos puss
paeidimui, galn laikoma pakelta arba gyvnas šliauia, dalinai sulenks abi galnes.
Skridinys seklus, jo nra arba jis išgaubtas (17).
12
1 pav. Blauzdikaulio pozicija šlaunikaulio skridinio atvilgiu esant I – IV laipsnio kelio girnels
išnirimui. Šlaunikaulio skerspjvis skridinio vagels srityje pavaizduotas punktyrine linija.
Proksimalinis blauzdikaulio pjvis pavaizduotas tamsesne spalva. Pavaizduotas laipsniškas
medialinis sukimasis medialiniu blauzdikaulio kraštu (17).
1.2.3. Kranialinio kryminio raišio plyšimas
Kelio kryminio raišio plyšimas yra danai pasitaikanti skeleto ir raumen sistemos
liga. Tiksli kelio kryminio raišio plyšimo etiopatogenez nra inoma (5). Šun kelio kryminio
raišio plyšimas daniausiai yra laikomas traumos pasekme. Nepaisant to, ši artropatija gali bti
susijusi ir su genetiniu polinkiu, veisle, kno sudjimu, lytimi, kastravimu bei mityba. Taip pat,
takos turi ir su amiumi susij kranialinio kryminio raišio pakitimai, šuns nutukimas, kelio
girnels išnirimas, siauras tarpkrumplinis griovelis (5).
Esant daliniam ar pilnam kranialinio kryminio raišio plyšimui pasireiškia snario
nestabilumas, lydimas udegimini bei patologini proces, kurie slygoja sinovit, osteoartrit ir
menisk paeidimus (6). Dl snario nestabilumo vystosi progresuojantis osteoartritas ir pasireiškia
antriniai menisk paeidimai (7).
13
Kranialinio kryminio raišio plyšimas bdingas nuo 2 iki 10 met šunims.
Jaunesniems, iki 4 met šunims šio raišio plyšimas pasireiškia reiau, negu vyresniems nei 4 met
amiaus.
danesnis, negu nekastruotiems (8). Be to, ankstyvas kastravimas (anksiau negu 6 mnesi
amiaus) yra vienas iš rizikos veiksni, kad padidjus blauzdikaulio kampui vyksta kranialinio
kryminio raišio plyšimas dideli veisli šunims (9). Kranialinio kryminio raišio plyšimui
didesn rizik turi kastruotos kals (8). Tai susij su svorio priaugimu ir pakitusia riebal sudtimi
po kastravimo (10). Moterims kranialinio kryminio raišio trkimas yra susijs su estrogeno
koncentracija priešovuliacinje mnesini stadijoje (11).
Priklausomai nuo veisls, didiausia rizika kyla vidutini, dideli ir milinišk veisli
šunims, tarp kuri yra Niufaunlendai, rotveileriai, Labradoro retriveriai, buldogai ir bokseriai (8),
taip pat ir iau – iau, Stadforšyro bulterjerai, senbernarai (10). Nuo šios ligos saugiomis veislmis
yra laikomos maos veisls, skalikai, chondrodistrofins veisls (pvz., miniatirinis taksas, taksas,
miniatirinis šnauceris, kurtas, ši – cu ir pekinas) (8), greihaundas, basetas, bobteilas (10). Madaug
50 proc. atvej abiej koj kranialini krymini raiši plyšimas yra bdingas Labradoro
retriveriams, nepriklausomai nuo j amiaus, svorio, lyties ar blauzdikaulio kampo (12).
Iki šiol nebuvo gilintasi kranialinio kryminio raišio plyšimo priklausomyb nuo
kno kondicijos (5). Didesni svoriai asocijuojami su didesne rizika plyšti kranialiniams
kryminiams raišiams (13). Rizikos veiksniu laikomi šunys, kuri svoris viršija 22 kilogramus.
Pacientams, kuri svoris nesiekia 10 kg, negydant, šlubavimas pasireiškia per 3–6 savaites nuo
traumos (3). Kiti mokslininkai teigia, kad takos turi ir raumen atrofija, o tai ypa susij su
keturgalviu šlaunies raumeniu (14).
labiau link bilateralin raiši plyšim (10).
1.2.4. Menisko paeidimas
Menisk paeidimai išsivysto dl vairi veiksni, skaitant kelio snario nestabilumo
laipsn, šlubavimo trukm, kno svor ir šuns aktyvum (15). Menisko paeidimas šunims
daniausiai išsivysto kaip priekinio kryminio raišio plyšimo pasekm. Jei šunims, kuriems tartas
priekinio kryminio raišio plyšimas, šlubavimas pasireiškia po ilgesnio stovjimo pradjus
vaikšioti ar vaikštant girdimas snario traškjimas – galima tarti ir menisko paeidim (3).
14
Šunims su nestabiliu kelio snariu dl priekinio kryminio raišio plyšimo menisko
paeidimai pasitaiko 20–77 proc. atvej. Jis lengviausiai nustatomas iš skausmo lenkiant ir
palpuojant kelio snar, ir, iš pasigirstanio trekšteljimo: remiant koj, paeistas meniskas pakeiia
dislokacijos viet ir taip išgirstamas arba palpuojant pajuntamas jo traškjimas (16), nes
pasiskirstant svoriui ar tiesiant paeist koj kaudalin medialinio menisko dalis yra spraudiama ir
sutraiškoma tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio (3).
1.3. Kelio snario lig diagnostiniai metodai
1.3.1. Klinikiniai poymiai
poymiai. Esant kelio girnels išnirimui naujagimiai ir kiek vyresni šuniukai laiko paeist koj
pakelt. Jauniems šunims iki subrendimo bdingas intermituojantis šlubavimas. Vyresniems šunims
pasireiškia mus šlubavimas, nes traumos metu ar dl artrozs kartu yra paeidiami ir minkštieji
audiniai (pvz., kranialinis kryminis raištis) (17).
Išnirus kelio girnelei pasireiškia intermituojantis ar ilgalaikis, lengvas ar vidutinio
sunkumo šlubavimas atsiremiant, kartais paeista koja laikoma pakelta. Šeimininkai pastebi, kad
šuo tiesia koj atgal (tokiu bdu nustumdamas kelio girnel emyn), o taip pat, kad šuo vengia
šokinti (17).
erozijai. Tuomet šuo šlubuoja nuolat, trksta kelio kryminiai raišiai, gali išnirti klubo snarys
(17).
Kartu esant ir menisko paeidimui šlubavimas atsiremiant nra toks ymus. Šeimininkai pastebi,
kad šuo sunkiau keliasi ir sdasi, atsisdus paeist koj nukelia šon, sdi ant kds, pakop ar
laipteli. Šlubavimas pamja po ilgesnio judjimo, poilsio. Be to, po ilgesnio judjimo pasireiškia
šlubavimas atsiremiant, kuris pailsjus pranyksta (18).
Menisko paeidimas yra kranialinio kryminio raišio trkimo pasekm ir lengviausiai
jis nustatomas iš skausmo lenkiant ir palpuojant kelio snar, ir, iš pasigirstanio trekšteljimo
remiant koj (16).
Palpacija yra vienas diagnostikos metod, kuris atliekamas kelio snario ligomis
sergantiems šunims. Palpuojama keturgalvio šlaunies raumens sausgysl, nustatoma, ar nra
periartikulinio patinimo. Medialins kelio snario srities palpacija atliekama ieškant sukauljusi ar
fibrozini sustorjim, ypa medialinio raišio srityje (19).
Esant kranialinio kryminio raišio trkimui bdinga paeistos kojos raumen atrofija
ir krepitacija tiesiant ar lenkiant kelio snar. Taip pat judesi metu gali bti girdimas ar juntamas
traškjimas, susijs su menisko paeidimu (18).
1.3.3. Staliaus testas
kryminis raištis atitinkamai trukdo kaudalinei blauzdikaulio daliai uslinkti ant šlaunikaulio.
Kranialinio kryminio raišio paeidimas yra daniausiai pasitaikanti kelio snario liga. Tiek
kranialinio, tiek kaudalinio krymini raiši trkimo diagnostika remiasi ortopediniu bei
rentgeniniu tyrimais (20).
Staliaus testas atliekamas šuniui stovint arba gulint lateralinje padtyje: vienos
rankos nykštys ir rodomasis pirštas dedamas ant lateralinio sezamiškojo kaulo ir kelio girnels, o
kitos rankos nykštys ir rodomasis pirštas, dedami ant šeivikaulio galvuts ir blauzdikaulio
skiauters. Šlaunikaul laikant stabiliai, blauzdikaulis spaudiamas pirmyn ir atgal nekeiiant kelio
snario kampo. Testas kartojamas kelio snar tiesiant ir lankstant vairiais kampais (19).
1.3.4. Kompresijos testas
Šuniui gulint lateralinje padtyje, viena ranka suimamas padas, o kita ranka švelniai
laikomi šlaunikaulio krumpliai su rodomuoju pirštu prie kelio girnels raišio blauzdikaulio
skiauter. Blauzdikaulio ir šokikaulio jungtis alternatyviai sulenkiama ir ištiesiama, kad galima bt
aptikti kranialin blauzdikaulio slinkim (19).
16
taiau kelio snario srit tiriant rentgenografiškai galima vertinti šlaunikaulio ir blauzdikaulio
išsidstym, deformacijas, pasisukim ir, remiantis nustatytais pokyiais pasirinkti optimali
operacinio gydymo technik (21).
visuomet pavyksta nustatyti tik staliaus ar kompresijos testais, todl yra taikomas ir
rentgenografinis tyrimas. Tiriant tok snar rentgeno spinduliais, rentgenogramoje matoma snario
efuzija, mediolateralins krypties projekcijoje matomas blauzdikaulio poslinkis priek. Detalia
kelio snario rentgenogramos analize diagnozuojamas kelio snario osteoartritas, susiaurinantis
bendr snario erdv, blauzdikaulio plokštumos pokremzlin skleroz, skridinio briaun, girnels,
lateralinio sezamiškojo kaulo, raiši prisitvirtinimo viet ir kaudalins blauzdikaulio plokštumos
osteofitoz; cistiniai paeidimai; tarpsnarin mineralizacija ir snarins kapsuls tempimas, kuris
yra identifikuojamas kaip proksimalinis girnels riebalinio kno (lot. corpus adiposum
infrapatellare) poslinkis ir kaudalinis kapsuls poslinkis (21).
Osteochondroz daniausiai apima lateralin ir medialin šlaunikaulio krumplius.
Rentgenologiškai tai pasireiškia subchondrinio kaulo defektais, skleroze defekt kraštuose,
sukauljusiais kremzli fragmentais ir antriniu osteoartritu (21).
Kapsuls, snarini pavirši, sausgysli paeidimai taip pat gali bti matomi rentgeno
nuotraukose kaip patinimai aplink snar, fragment liai raiši prisitvirtinimo vietose,
nestabilumas ar išnirimas. Tokiu atveju geriausia rentgeno nuotrauk atlikti snar sulenkus (21).
1.4. Kelio snario lig gydymas
1.4.1. Kelio snario lig konservatyvus gydymas
Medialinis kelio girnels išnirimas gali bti gydomas konservatyviai arba chirurginiu
bdu. Chirurginis gydymo bdas retai yra taikomas seniems ir besimptomiams pacientams.
Gydymo metodo pasirinkimas taip pat priklauso nuo anamnezs, klinikini poymi, išnirimo
laipsnio ir paciento amiaus. Priešoperaciniu periodu galima skirti antibiotikus, analgetikus bei
NVNU (18).
nestabilumas. Dl snario nestabilumo vystosi progresuojantis osteoartritas (6,7).
17
Svorio priaugimas ir nutukimas yra neaktyvumo pasekm, kurios pasekoje vystosi
osteoartritas ir skausmas snariuose (22). Tai sukuria uburt rat: auga svoris, atsiranda skausmas,
toliau maja aktyvumas (23).
kortikosteroidai) bei maisto papildai, svorio mainimas, subalansuota dieta, masaai, fizioterapija,
aplinkos pritaikymas (22,24). Vidutinis svorio netekimas (iki 6–8 proc.) sumaina skausm šunims,
sergantiems osteoartritu (25).
Omega – 3 rgštys naudojamos kaip maisto papildas arba dedamos pašarus snari
lig prevencijai. Be to, omega – 3 rgštys sumaina udegim osteoartrito apimtuose snariuose,
nesukelia skrandio ir arnyno udegimo (18) ir sumaina NVNU poreik (26). Taip pat gali bti
skiriami chondroprotektoriai, kad sumaint kremzls susidvjim ir skatint jos sintez. Iš j
skiriami chondroitinas ir gliukozamino sulfatas skatina hialinins kremzls susidarym (18).
Antibiotikai skiriami esant infekciniam artritui ar profilaktiškai prieš operacin
gydym, o kortikosteroidai efektyviai sumaina snario udegim ir daniausiai yra naudojami
neinfekcins kilms artropatijoms gydyti (18).
Konservatyvus gydymo bdas esant kranialinio kryminio raišio plyšimui taikomas
šunims, sveriantiems maiau nei 10 kg, o dideli veisli šunims jis netinka. Ma veisli šunims
šlubavimas, gydant konservatyviai (pvz., suteikiant ramyb ir gydant vaistais nuo udegimo),
sumaja 6 savaii bgyje (18).
Esant menisko paeidimui, konservatyvus gydymo bdas nra taikomas. Paeistas
meniskas nuolat slidinja – taip sukeliamas skausmas ir skatinamas osteoartrito vystymasis (18),
todl gali bti taikomas tik chirurginis gydymo metodas.
1.4.2. Kelio snario lig chirurginio gydymo technikos
Gyvno fiksavimas ir chirurgin technika. Ruošiant gyvn artrotomijai, esant
kranialinio kryminio raišio plyšimui, koja apskutama, aseptizuojama ir gyvnas guldomas
dorsalinje padtyje, t.y. ant nugaros. Naudojama lateralin prieiga. Atliekamas kraniolateralinis
odos pjvis kelio girnels lygmenyje. Pjvis pradedamas 5 cm proksimaliai kelio girnels ir
tsiamas 5 cm dorsaliai iki blauzdikaulio gumburo. Išilgai tos paios linijos pjaunami poodiniai
audiniai, kad bt matoma pertvara tarp išorinio plaiosios fascijos (lot. fascia lata) lapo ir
dvigalvio šlaunies raumens (m. biceps femoris) proksimaliai bei lateralinis laikiklis (lot.
retinaculum) distaliai. Toliau pjaunama plaioji fascija, lateralinis laikiklis ir snarin kapsul bei
18
lateralis) link sezamiškojo kaulo (lot. fabella) (18).
Kitu atveju, ruošiant gyvn kelio girnels išnirimo operaciniam gydymui, koja
apskutama, aseptizuojama, gyvnas guldomas ant nugaros, dorsalinje arba šoninje padtyje.
Guldymas dorsalinje padtyje leidia vizualiai matyti kelio snario tiesiamj raumen
(pusplvinio raumens – lot. m. semimembranosus ir keturgalvio šlaunies raumens – lot. m.
quadriceps femoris) veikimo mechanizm ir maksimaliai manipuliuoti galne, norint vertinti kelio
girnels nestabilum. Toliau atliekamas kraniolateralinis odos pjvis 4 cm proksimaliau kelio
girnels ir pratsiamas 2 cm emiau blauzdikaulio gumburo. Tolygiai pjaunami poodiniai audiniai,
lateralinis laikiklis ir snarin kapsul. Taip atidengiamas snarys (18).
Kelio girnels išnirimo medialin pus chirurginiai gydymo bdai. Šunims su
diagnozuotu kelio girnels išnirimu medialin pus danai taikoma girnelinio griovio gilinimo
technika. Pagilinus girnelin griov, kelio girnel sulaikoma nuo išnirimo. Yra naudojami du
girnelinio griovio gilinimo bdai kelio girnels išnirimo chirurginiam gydymui (18).
Girnelinio griovio gilinimas pleišto technika. Skridinio pjviams didesni veisli
pacientams naudojamas elektrinis pjklas, o maesni veisli pacientams – rankinis, smulkiai
dantytas pjklas. Pjvis atliekamas skridinio snarin kremzl, sudarant deimanto formos kontr.
Svarbu atkreipti dmes pjvio plot, kad jis bt pakankamo dydio girnelei bei apsaugot
krumplines keteras. Toliau pašalinamas išpjautas deimanto formos osteochondrinis pleištas taip
suformuojant nauj šlaunikaulio griovel. Griovelio kraštai pagilinami. Operacijos tikslas – kad 50
proc. kelio girnels ploto gult naujai suformuotame griovelyje (18). Girnelinio griovio gilinimas
bloko technika. Tarpkrumplinio bloko rezekcijos atlikimo metu gilinamas girnelinis griovelis, kad
sulaikyt girnel ir palaikyt girnels vientisum su girnels – šlaunikaulio snariu. Didesniems
pacientams pjviui atlikti naudojamas elektrinis pjklas, maesniems – skalpelis ar rankinis
smulkiai dantytas pjklas. pjaunamas bloko formos kontras snarin kremzl, nepaeidiant
tarpkrumplini keter. Naudojant atitinkamus chirurginius instrumentus atliekamas griovio
gilinimas proksimodistaliai pjaunant kaul 2–6 mm (18). Pjvis atliekamas nuo skridinio viršaus
iki kaudalinio kryminio raišio lygio. Toliau atliekamas lygiagreius pjvius sujungiantis pjvis
naudojantis osteotomu ar pjklu (17). Osteotomas terpiamas iš abiej gal ir, išvengiant
skeveldrini bloko li, pašalinamas pleištas. Išgremiama dalis kaulo pagilinant griovel ir bloko
formos fragmentas dedamas atgal, kad 50 proc. kelio girnels bt girneliniame griovyje. Blokas
išlieka vietoje dl prispaudianios girnels jgos ir trinties tarp naujai išpjauto kontro pavirši
(18).
19
grinti kranialiau, norint išlaikyti kelio girnels stabilum. Atliekant ši operacij gyvnas
guldomas dorsalinje padtyje (17).
šiurkštumos atitraukiamas m. cranialis tibialis ir atliekamas pjvis, kad giliau bt prieinamas kelio
girnels raišio paviršius, kur bus dedamas osteotomas. Kelio girnels aukštyje, greta jos, medialiai,
atliekamas pjvis per fascij ir distaliau, per blauzdikaulio šiurkštum (18). Pasirenkamas
atitinkamo dydio osteotomas, kad bt išvengta fragmento li (17). Osteotomas dedamas 3–5
cm po kelio girnels raišiu, kaudaliau kranialinio blauzdikaulio šiurkštumos taško. Osteotomija
ubaigiama proksimaliai distaline kryptimi (18). Antkaulis ir fascija distaliau gumburlio
osteotomijos yra pjaunami, taip sudarant galimyb judinti gumburl lateraliai ir distaliai. Kuomet
gumburlis gali judti šiomis kryptimis, jis stumiamas lateraliai, nupjaunant m. tibialis cranialis
nuo lateralins blauzdikaulio dalies. Osteotomija ubaigiama 5–8 mm trikampio formos išpjova
proksimodistaliai (17).
atsipalaiduot kelio snario tiesiamj raumen (pusplvinio ir keturgalvio šlaunies raumens)
mechanizmas. Tuomet šiurkštuma statoma išpjov ir fiksuojama pritvirtinant Kirschner vielomis.
Griama per storiausi blauzdikaulio šiurkštumos viet šiek tiek proksimaliau ir kaudomedialiau.
Šiurkštuma turt bti pasisukusi distaliai, lateraliai, taip, kad šiurkštumos plokšiasis paviršius
gult tolygiai su blauzdikauliu (17). griama viena arba dvi Kirschner vielos. Patikrinamas kelio
girnels stabilumas ir, esant reikalui, ypa didesni veisli pacientams, blauzdikaulio šiurkštumos
perklimo saugumas padidinamas suformavus aštuoniuks formos viel. Išgriama maa skyl
kranialinje blauzdikaulio ievje, keli milimetrai distaliau distalins osteotomijos krypties link, ir
perveriama ortopedin viela ar netirpus silas (maesniems pacientams), per skyl ir per smeigtuk
galiukus, taip suformuojant aštuoniuks form. Vielos suveriamos (3). Operacija ubaigiama
susiuvant išorin m. tibialis cranialis fascij ir udarant lateralin snario pus (17).
Išorinio girnels laikiklio perdengimas. Esant medialiniam kelio girnels išnirimui
atliekamas išorinio girnels laikiklio (lot. retinaculum patellae laterale) perdengimas. Laikiklio
fascija ir snarin kremzl pjaunamos 3–5 mm lygiagreiai kelio girnelei. Pjvis per paviršin
fascij tsiamas iki šlaunikaulio vidurio. Su netirpiais 2–0 ar 3–0 silais maas atpjautas fascijos
kraštas, prisitvirtins prie kelio girnels, keliomis mazginmis kilpinmis vertikaliosiomis silmis
per kapsul prisiuvamas prie šonins fascijos apaios. Paviršiniai fascijos sluoksniai ir kapsul yra
20
per vis fascijos pjvio ilg (17).
Pasak kit moksilinink (18), išorinio girnels laikiklio perdengimas atliekamas
naudojant poliesterio sil per šlaunikaulio – sezamiškojo kaulo raišt ir šonin, prie girnels
esani, skaidulin kremzl. Po to siuvama serija perdengiani sili per pluoštin snario kapsul
ir lateralin kelio girnels krašt. Lengvai sulenkus koj, surišamos šlaunikaulio – sezamiškojo
kaulo sil ir perdengiamosios sils. Atstaius girnel viet, pašalinama perteklin girnels
laikiklio ir snarins kremzls dalis, ir tvirtai susiuvant audinius ubaigiama operacija (18).
Medialins snario kapsuls atlaisvinimas. Pacient, kurie turi III ar IV kelio
girnels išnirimo laipsn, medialin snario kapsul yra storesn ir susitraukusi. Tokiu atveju
medialin snarin kapsul bei laikikl reikia atpalaiduoti, kad girnel galt atsistatyti lateraliai
(18).
fascij ir kelio snario kapsul. Pjvis pradedamas proksimaliai, kelio girnels lygmenyje, ir
tsiamas distaliai blauzdikaulio keteros link. Sunkesniais atvejais pjvis prailginamas proksimaliai
šlaunies medialins puss link. Jei, esant dinaminiam raumen susitraukimui, siuvjo raumuo (lot.
m. sartorius) ir keturgalvio šlaunies raumens vidin galva (lot. m. vastus medialis) nukreipia girnel
medialiai, šie raumenys yra atleidiami proksimalinje kelio girnels dalyje. Atleistoji dalis
perkeliama ir prisinama prie keturgalvio šlaunies raumens vidurins galvos (m. vastus
intermedius). Grinus girnel fiziologin padt, usiuvama paprastja mazgine sile (18).
Kranialinio kryminio raišio plyšimo chirurginis gydymas. Kranialinio kryminio
raišio plyšimas yra dana šun šlubavimo ir osteoartrito prieastis. Chirurginiai kranialinio
kryminio raišio gydymo bdai yra skirstomi intrakapsulin stabilizacij, ekstrakapsulin
stabilizacij bei proksimalins blauzdikaulio dalies osteotomij. N viena iš ši operacij nra
kliniškai efektyvesn viena u kit, todl gydymas priklauso nuo chirurgo pasirinkimo (28).
Laikiklio technika (retinacular technique) atliekama panaudojant vien ar dvi dideles
netirpi sil siles aplink lateralin sezamiškj kaul ir pritvirtinant j prie distalins kelio girnels
raišio dalies. Tai sumaina staliaus efekt (17).
Atliekant lateralin sezamiškojo kaulo – blauzdikaulio sils fiksacij, šuo guldomas
dorsalinje padtyje. Daromas kraniolateralinis pjvis kelio girnels lygmenyje: pjvis pradedamas
5 cm proksimaliau girnels ir tsiamas distaliai, 5 cm emiau blauzdikaulio šiurkštumos.
Lygiagreiai pjaunami poodiniai audiniai, kad bt matomas lygiagretus kelio girnels išorinis
laikiklis. Toliau pjaunamas girnels laikiklis ir snarin kapsul, esanti greta kelio girnels raišio
21
blauzdikaulio šiurkštumos.
sveikas, ir yra pageidavimas, galima menisk atpalaiduoti. Nuo lateralinio snarins kapsuls dalies
paviršiaus pakeliamas dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris), kad bt matomas dvilypis
raumuo (m. gastrocnemius). Aplink lateralin sezamiškj kaul veriamas monofilamentinis nailono
silas arba chirurgin viela (jei pacientas sveria maiau, nei 10 kg). Alternatyviai galima perverti ir
lateralin krumpl. Tada, sil perveriama u kelio girnels raišio, proksimaliau blauzdikaulio
šiurkštumos. Išgriama skyl, kad per blauzdikaulio šiurkštum tilpt atitinkamo dydio adata, iš
medialins lateralin pus. Ta paia kryptimi perveriami silai ir nukerpama adata. Laisvi sil
galai tvirtai surišami, sulenkus kelio snar fiziologinje padtyje bei laikant blauzdikaul kaudaliai
ir pasukus, kad nebt staliaus. Išorinis girnels laikiklis gali bti sutvirtinamas mazginmis
kilpinmis vertikaliosiomis silmis. Kiekviena sil atliekama kaudaliau nuo artrotomijos linijos.
Tinkamai udtos sils suartina lateralin ir medialin laikiklius. Operacija baigiama pjv
susiuvant paprastosiomis mazginmis silmis (18).
1.4.3. Pooperacinis periodas ir komplikacijos
5–7 dienos po medialinio kelio girnels išnirimo chirurginio gydymo skiriami vaistai
nuo skausmo ir dedamas paminkštintas tvarstis iki 10–14 dien (17). Taip pat turt bti
sumainamas aktyvumas, skiriami specials reabilitaciniai pratimai, iki 6–8 savaii trukms
pasivaikšiojimai šun vediojant ir nepaleidiant nuo pavadlio (18). Danai rekomenduojamas
plaukiojimas vandenyje (17). Šuo turt bti grinamas prast reim ne anksiau kaip po 6
savaii (18). Jei šuo neremia kojos po 4 savaii laikotarpio, skiriamas aktyvesnis plaukiojimas,
bgiojimas, aidimai su kamuoliuku, pasyvs pratimai tiesiant ir lenkiant snar (17).
Esant I–III laipsnio kelio girnels išnirimams prognoz yra gera, kadangi daniausiai
šlubavimas nebepasikartoja, taiau esant IV laipsnio kelio girnels išnirimui prognoz turt bti
atsargi (18). Daniausia pasitaikanti komplikacija – antrins kilms osteoartritas. Ma veisli
šunys su pakartotiniu medialiniu kelio girnels išnirimu gali neturti joki klinikini poymi (17).
Po ekstrakapsulins fiksacijos dedamas minkštas tvarstis su lateraliniu tvaru 24–48
valandoms po operacijos (18). Chirurgo nuoira minkštas tvarstis gali bti laikomas iki 2 savaii
(17). Alternatyviai galima kojos netvarstyti ir naudoti šaltus kompresus (27). Fizin reabilitacija
turt bti pradedama jau pirmomis 24–48 valandomis po operacijos (18) ir tsiama iki 6 savaii
22
kasdieniniu 5–10 minui trukms pasivaikšiojimu. Po to, šuns aktyvumas pamau didinamas
kitas 4–8 savaites. Esant reikalui mainamas svoris, po operacijos rekomenduotinas konservatyvus
gydymas (17).
Jaun šun gijimas po ekstrakapsulins fiksacijos utrunka iki 4 savaii, o sen –
ilgiau, nei 12 savaii. Kranialinio kryminio raišio plyšimo chirurginio gydymo komplikacijos
gali bti infekcija, stabilumo trkumas, progresuojantis osteoartritas bei implant atmetimo
reakcijos (18), osteofitai (17). Ekstrakapsulin fiksacija siejama su snarins kapsuls ir laikiklio
sustorjimu, kadangi operacijos metu ir dl implant yra sukeliama udegimin reakcija. Be to,
reikt spti šeimininkus, kad yra 30 proc. tikimyb plyšti priešingos kojos raišiams per dvejus
metus (17).
silpnumas ar nenormalus sukiojimasis. 6 savaits po operacijos nebra šlubavimo, taiau išlieka
minimals staliaus testo poymiai. 12 savaii po operacijos visai nebepastebima šlubavimo (29).
23
2. MEDIAGOS IR METODAI
Tyrimas atliktas 2014 m. sausio mn. – 2015 m. rugsjo mn. veterinarijos klinikoje UAB
„Pas pum“, sikrusioje Kaune. Klinikoje dirba 3 veterinarijos gydytojai, kuriems asistuoja
praktik atliekantys III–VI kurso veterinarins medicinos programos studentai. Klinikoje yra
stacionaras. Klinikoje teikiamos tokios paslaugos: gyvn apira ir konsultacija; laboratoriniai
tyrimai, ekspertizs (pvz., kelio girnels išnirimo, displazij), gydymas, prekyba gyvn pašarais,
papildais, veterinariniais, insekticidiniais ir akaricidiniais preparatais ir t.t.
Visi klinik konsultacijai, tyrimui ar gydymui pristatyti šunys buvo registruojami pacient
registracijos urnale. Tyrimui atrinkome visus tuo laikotarpiu klinik pristatytus šunis,
šlubuojanius galinmis kojomis dl vairaus pobdio patologijos kelio snaryje ir jo aplinkoje.
Duomenys apie šiuos šunis, serganius kelio snario ligomis, buvo renkami pagal iš anksto sudaryt
anket – klausimyn (irti pried Nr. 1).
Renkant duomenis apie tyrimui atrinktus šunis buvo atsivelgta šun ami, veisl, lyt,
svor, laikymo bd, šlubavimo trukm, galimas prieastis, paeidimo pus (kair/dešin koja),
nustatyt ligos diagnoz, pasirinkt gydymo bd, ligos baigt. Taip pat fiksavome ir kitus
duomenis: ar šuo kastruotas, ar išvedamas pasivaikšioti, ar buvo ribojami gyvno judesiai
pastebjus šlubavim, ar buvo komplikacij pooperaciniu periodu.
Surinkus išsami anamnez iš kiekvieno gyvno augintinio šeiminink, toliau buvo
atliekamas bendrasis klinikinis tyrimas, o po to ortopedinis tyrimas: stebti ir vertinti šuns judesiai
ingsniuojant, sdantis ar keliantis iš vietos, bgant. Nustaius, jog šuns šlubavimo prieastis
lokalizuojasi kelio snaryje, taikme specifinius testus: sdjimo, staliaus ir kompresijos test.
Ypatingas dmesys buvo skiriamas tikrinant kelio girnels stabilum, snario skausmingum,
krepitacij, paslankum, efuzijos buvim, vertinome šlaunies raumen išsivystym, j masyvum.
Kelio snario ligos diagnoz suformulavome remdamiesi surinktomis anamnezs iniomis ir gautais
rezultatais ortopedinio tyrimo metu.
Informavus šuns savinink apie nustatyt lig ir su juo aptarus gydymo galimybes,
atsivelgiant slygas, buvo pasirenkami ir taikomi tokie gydymo metodai: konservatyvus,
operacinis arba kompleksinis gydymo metodas.
Gauti duomenys buvo statistiškai apdoroti apskaiiuojant procentin išraišk. Šiuo atveju
buvo pasirinktas Microsoft EXCEL 2007 programinis paketas. Vykdant š darb ir tiriant šunis buvo
prisilaikoma gyvn globos, laikymo, naudojimo bei veterinarini reikalavim: Lietuvos
Respublikos veterinarijos statymo (in., 2000, Nr. 61 – 1804), Lietuvos Respublikos gyvn
gerovs ir apsaugos statymo (in., 2012, Nr. 122 – 6126).
24
kelio snario lig diagnostika ir gydymo metodais. Išanalizuota 30 klinikini atvej, surinkt per
2014 m. sausio mn. – 2015 m. rugsjo mn.
Atlikus tyrim nustatme, kad daniau pasireiškia kelios kelio snario ligos (pvz., kranialinio
kryminio raišio plyšimas ir menisko paeidimas). Tai diagnozuota 40 proc. šun. Kranialinio
kryminio raišio plyšimas diagnozuotas 30 proc., kelio girnels išnirimas – 23 proc., menisko
paeidimai – 7 proc. šun (2 pav.).
2 pav. Kelio snario ligos (proc.)
Diagnozuojant kelio girnels išnirim, taip pat buvo nustatomas ir išnirimo laipsnis (jei kelio
girnel buvo išnirusi) (3 pav.). Po 20 proc. atvej diagnozuoti I ir II laipsnio kelio girnels išnirimai,
3 proc. šun – III laipsnio išnirimas. IV laipsnio girnels išnirimas nebuvo diagnozuotas.
25
3 pav. Kelio girnels išnirimo pasireiškimas (proc.)
I laipsnio kelio girnels išnirimas (4 pav.) diagnozuotas 20 proc. atvej; iš j 34 proc. šun jis
diagnozuotas kairje kojoje, 33 proc. – dešinje ir 33 proc. – abiejose kojose.
4 pav. I laipsnio kelio girnels išnirimas (proc.)
II laipsnio kelio girnels išnirimas (5 pav.) taip pat diagnozuotas 20 proc. atvej. Iš j 50 proc.
pasireišk dešinje kojoje, 33 proc. – kairje, 17 proc. – abiejose kojose.
26
Treio laipsnio kelio girnels išnirimas buvo diagnozuotas 1 šuniui abiejose kojose.
Kranialinio kryminio raišio plyšimas diagnozuotas vienodai atvej tiek kairje, tiek dešinje
kojoje – po 45 proc. ir, 10 proc. atvej, abiejose kojose (6 pav.). Esant pavieniams menisko
paeidimo atvejams 50 proc. atvej patologija diagnozuota kairje kojoje ir, 50 proc. atvej –
dešinje.
6 pav. Paeidimai kojose esant kranialinio kryminio raišio plyšimui (proc.)
27
plyšim arba kranialinio kryminio raišio plyšim kartu su menisko paeidimu, nustatme, kad
patologija daniau pasireišk kairje kojoje (55 proc. atvej), kiek reiau abiejose kojose – 36 proc.
Dešinje kojoje tokie atvejai diagnozuoti 9 proc. šun (7 pav.).
7 pav. Paeidimai kojose esant keliems susirgimams (proc.)
Nustatme, kad daniausia šlubavimo prieastis sergant kelio snario ligomis buvo atsitiktin
trauma (43 proc.). Kitais atvejais buvo tariamas genetinis polinkis (18 proc.), fizinis krvis (14
proc.) ar kelios šun šlubavim suklusios prieastys (14 proc.), taip pat, senatv (7 proc.) ir kitos
prieastys (4 proc.) (8 pav.).
8 pav. Šlubavimo prieastys (proc.)
28
Paeidimo pus (dešin ar kair koja) neturjo patikimos takos kelio snario lig
pasireiškimui (p>0,05).
Kelio girnels išnirim daniausiomis prieastimis buvo tariami genetinis polinkis
(43 proc.) ir fizinis krvis (29 proc.). Taip pat kelio girnels išnirimui takos galjo turti antsvoris
ar kelios prieastys, kurie sudar po 14 proc. tirt atvej (9 pav.).
9 pav. Kelio girnels išnirim prieastys (proc.)
Tiriant kranialinio kryminio raišio plyšimo prieastis, daniausia j buvo atsitiktin trauma
(56 proc.). Taip pat buvo nustatytos kelios plyšim suklusios prieastys (22 proc.). Kitos j buvo
senatv ir antsvoris, kurios sudar po 11 proc. atvej (10 pav.). Menisko paeidimai diagnozuoti 2
šunims, kurie patyr traum.
29
raišio plyšim arba kranialinio kryminio raišio plyšim kartu su menisko paeidimais,
nustatme, kad tam takos turjo atsitiktin ar pasikartojanti trauma (42 proc.), fizinis krvis arba
genetinis polinkis (17 proc.). Kitais atvejais buvo tariami senatviniai procesai, kelios arba kitos
prieastys (po 7 proc.) (11 pav.).
11 pav. Keli susirgim prieastys (proc.)
Vertindami vairi veiksni ryš su diagnozuotomis kelio snario ligomis nustatme, kad tirt
šun amiaus vidurkis buvo 5,433 m., svorio vidurkis – 16,85 kg.
Nagrindami lyties tak kelio snario lig pasireiškimui nustatme, kad kelio snario ligomis
daniau serga patinai (60 proc.), nei kals (40 proc.) (12 pav.).
12 pav. Kelio snario ligos tarp šun ir kali (proc.)
30
Ms tyrimo duomenimis, lytis kelio snario lig pasireiškimui patikimos takos neturjo
(p>0,05).
Nustatme, kad iš tyrimui atrinkt 30 šun, 37 proc. buvo kastruoti, o lik 63 proc. –
nekastruoti (13 pav.).
13 pav. Kelio snario lig pasiskirstymas pagal kastracij (proc.)
Lyties poiriu jie pasiskirst taip: 23 proc. kastruot šun ir 13 proc. kastruot kali bei 37
proc. nekastruot šun ir 27 proc. nekastruot kali (14 pav.). Atlikus tyrim paaiškjo, kad
kastracija turjo takos kelio snario lig pasireiškimui (p<0,05).
14 pav. Susirgim pasiskirstymas tarp kastruot ir nekastruot gyvn (proc.)
31
Analizuodami šuns dydio, kur lm šuns veisl, tak sergamumui kelio snario ligomis (15
pav.), nustatme, kad daugiausia sirgo ma veisli šunys – 71 proc., maiau – vidutini veisli
šunys – 19 proc. ir maiausia – dideli veisli šunys, kuri buvo 10 proc.
15 pav. Šun sergamumas kelio snario ligomis pagal veisls dyd (proc.)
Tiriant veisls darom tak rastis patologijai kelio snaryje nustatme, jog kelio snario ligos
veisliniams šunims diagnozuotos 70 proc. atvej, o mišrnams – 30 proc. atvej (16 pav.; p<0,05).
16 pav. Kelio snario lig pasiskirstymas tarp veislini šun ir mišrn
32
Taiau vertinant mišrnus kaip auginam šun grup, j dalis bendrame veisli, kuri
individams buvo diagnozuota kelio snario patologija, sraše yra enkli – 30 proc. atvej, kiek
reiau – Pekino (10 proc.), Jorkšyro terjer ir vokiei avigani veisls šunims po 7 proc., kit
veisli šunims po 3 proc. (17 pav.).
17 pav. Šun kelio snario lig pasireiškimas pagal veisl (proc.)
Analizuodami šun laikymo bdo darom tak rastis kelio snario patologijai (18
pav.), nustatme, jog 64 proc. šun buvo laikomi bute, 23 proc. - voljere, 13 proc. - lakst palaidi.
33
Atliekant tyrim, šeimininkai buvo apklausiami, ar šuo buvo išvedamas pasivaikšioti ir, ar
buvo ribojami šun judesiai, pastebjus šlubavim. Nustatme, kad 93 proc. šun buvo išvedami
pasivaikšioti, o 7 proc. tirt šun – ne (19 pav.).
19 pav. Pasivaikšiojimai (proc.)
Pasivaikšiojimai neturjo takos kelio snario lig pasireiškimui (p>0,05).
Vidutin nustatyta šlubavimo trukm – 2 mnesiai. klinik kreiptasi nuo savaits iki 6
mnesi po pirm kart pastebto šlubavimo.
34
Šeimininkai šlubuojantiems šunims judesius apribojo 27 proc. atvej, o likusiais 73 proc.
atvej judesiai nebuvo ribojami (20 pav.). Nustatme, kad judesi ribojimas turi patikim tak
apsisaugant nuo papildom komplikacij kilimo kelio snaryje ir jo aplinkoje šunims su ligotu kelio
snariu (p<0,05).
20 pav. Šun judesi apribojimas (proc.)
Prieš suteikiant gydym buvo klausiama, ar gyvnai gydyti kitur. 3 proc. atvej prieš
atvykstant veterinarijos klinik UAB „Pas pum“ buvo kreiptasi kitur. Kitais atvejais (97 proc.)
klinik buvo kreiptasi tiesiogiai (21 pav.).
21 pav. Gydymas kitur (proc.)
35
Atsivelgiant diagnozuotas kelio snario ligas, buvo rekomenduojamas gydymo
bdas: 30 proc. atvej skirtas konservatyvus, tiek pat operacinis gydymo bdai, 27 proc. atvej –
kompleksinis gydymas, o 13 proc. atvej gydymo atsisakyta (22 pav.).
22 pav. Kelio snario lig gydymas (proc.)
Kelio girnels išnirimas diagnozuotas 7 šunims. Iš j 43 proc. atvej buvo paskirtas
konservatyvus gydymo bdas, 29 proc. – kompleksinis gydymas, 14 proc. – operacinis gydymo
bdas arba gydymo atsisakyta (23 pav.).
23 pav. Kelio girnels išnirimo gydymas (proc.)
36
Šunys, kuriems diagnozuotas I laipsnio kelio girnels išnirimas daugiausia buvo gydomi
konservatyviai – skiriant NVNU ir analgetikus. II laipsnio kelio girnels išnirim turintys šunys
buvo gydomi kompleksiškai ar tik operaciniu bdu. Gydant kompleksiniu bdu prieš operacin
gydym taip pat buvo leidiami NVNU ir analgetikai, ribojami gyvno judesiai suteikiant narvo
reim. III laipsnio kelio girnels išnirimo atveju suteiktas konservatyvus gydymas: svorio
mainimas specialiu pašaru, maisto papildai iki 2 mnesi ir fizioterapija (šiuo atveju plaukimas).
Po gydymo bkl pagerjo 43 proc. šun. 57 proc. atvej baigtis yra neinoma, nes
šeimininkai klinik po pirminio apsilankymo nebesikreip (24 pav.).
24 pav. Ligos baigtis po kelio girnels išnirimo gydymo (proc.)
Kranialinio kryminio raišio plyšimai buvo diagnozuoti 9 šunims. Kranialinio kryminio
raišio plyšim patyr šunys daniausiai buvo gydomi operaciniu bdu (45 proc.). Konservatyvus
arba kompleksinis gydymo bdas pasirinktas tolygiai – po 22 proc. atvej. Gydymo atsisakyta 11
proc. atvej (25 pav.). Gydant konservatyviai ir kompleksiniu bdu, prieš operacij buvo naudojami
NVNU, analgetikai ir/ar maisto papildai sudtyje turintys gliukozamino sulfato, chondroitino,
kvarcetino ir hialurono rgšties. Taip pat, riboti šun judesiai, suteiktas narvo reimas ir trumpi
pasivaikšiojimai.
37
25 pav. Kranialinio kryminio raišio plyšimo gydymas (proc.)
Po gydymo bkl pagerjo 62 proc. šun, pablogjo – 25 proc. 13 proc. atvej ligos baigtis
nra inoma, nes šeimininkai nesikreip dl tolimesnio gydymo (26 pav.). 25 proc. pablogjusi
atvej buvo susij su šlubavimu po operacijos einant, taiau ne bgant. Toliau šiems šunims buvo
tsiamas gydymas konservatyviai, skiriant maisto papildus (HyalOral).
26 pav. Ligos baigtis po kranialinio kryminio raišio plyšimo gydymo (proc.)
Menisko paeidimai diagnozuoti 2 šunims, kuri vienam buvo suteiktas operacinis, kitam –
konservatyvus gydymo bdas. Po operacinio gydymo vieno iš šun bkl pagerjo, o kito šuns
ligos baigtis neinoma.
Diagnozavus kelias kelio snario patologijas 12 šun, daniau buvo pasirinktas kompleksinis
gydymo bdas (37 proc.), taip pat, tolygiai pasirinkta gydyti konservatyviai arba operaciniu bdu –
po 27 proc. 9 proc. gydymo buvo atsisakyta (27 pav.).
27 pav. Gydymas esant keliems susirgimams (proc.)
Tais atvejais, kai buvo diagnozuotos kelios ligos vienu metu, skyrus gydym bkl pagerjo
64 proc. šun, pablogjo – 9 proc. šun, o 27 proc. atvej ligos baigtis nra inoma (28 pav.).
28 pav. Ligos baigtis po gydymo diagnozavus kelis susirgimus (proc.)
Analizuojant kelio snario ligomis sirgusi šun gydymo rezultatus, nustatme kelet taikyto
gydymo sukelt komplikacij.
šun: šlubavimu bgant, 2 mnesiai po kompleksinio gydymo. Einant šlubavimas nebuvo
pastebtas.
išsilaiymu ir aizd atsivrimu. Šie šunys buvo išgydyti konservatyviu bdu.
Pasireiškus menisko paeidimams komplikacij po gydymo nenustatyta.
Diagnozavus kelias kelio snario patologijas 12 šun, po gydymo komplikacij nebuvo
nustatyta. Vienu atveju, prieš suteikiant gydym, šuns bkl buvo komplikuota, nes klinik
kreiptasi 6 mnesiai po to, kai pirm kart buvo pastebtas šlubavimas. Šiuo atveju, operacinio
gydymo metu, buvo diagnozuotos tokios komplikacijos: susiformav osteofitai, gleivins
hiperplazija, medialinio menisko paeidimas (29 pav.). 6 mnesiai prieš kairs upakalins kojos
gydym buvo suteiktas operacinis dešins upakalins kojos kranialinio kryminio raišio plyšimo
gydymas. Šiuo atveju gydymo rezultatai nebuvo pasiekti dl šeiminink aplaidumo: pasiektas
neymus pagerjimas dl pakitim kelio snario ertmje ir aplink snar.
40
29 pav. A – trks kranialinis kryminis raištis; B – osteofitai; C – matomi osteofitai, gleivins
hiperplazija, paeistas meniskas; D –operacijos metu suformuotas dirbtinis raištis (nuotraukos
Ievos Šidlauskaits).
4. REZULTAT APTARIMAS
2014 met sausio mn. – 2015 met rugsjo mn. surinkti duomenys apie 30 šun,
sirgusi kelio snario ligomis. Atlikus tyrim nustatme, kad daniau pasireiškia kelios kelio
snario ligos (pvz., kelio girnels išnirimas ir kranialinio kryminio raišio plyšimas arba
kranialinio kryminio raišio plyšimas ir menisko paeidimas). Tai diagnozuota 40 proc. šun.
Kranialinio kryminio raišio plyšimas diagnozuotas 30 proc., kelio girnels išnirimas – 23 proc.,
menisko paeidimai – 7 proc. šun. Po 20 proc. atvej diagnozuoti I ir II laipsnio kelio girnels
išnirimai. I laipsnio kelio girnels išnirimas daniau diagnozuotas kairje upakalinje kojoje (43
proc.), II laipsnio kelio girnels išnirimas – daniau dešinje upakalinje kojoje (50 proc.).
Paeidimo pus (dešin ar kair) neturjo patikimos takos kelio snario lig pasireiškimui
(p>0,05). Gibbons (4) atliks tyrim su 70 šun nustat, kad kelio girnels išnirimas dešinje kojoje
pasireišk 51 proc. atvej, kairje kojoje – 49 proc.
Nustatme, kad daniausia šlubavimo prieastis sergant kelio snario ligomis buvo
atsitiktin trauma (43 proc.). Kelio girnels išnirimo daniausiomis prieastimis buvo tariami
genetinis polinkis (43 proc.) ir fizinis krvis (29 proc.). Tiriant kranialinio kryminio raišio
plyšimo prieastis, daniausia j buvo atsitiktin trauma (56 proc.). Diagnozavus kelis susirgimus,
t.y. kelio girnels išnirim ir kranialinio kryminio raišio plyšim arba kranialinio kryminio
raišio plyšim kartu su menisko paeidimais, remiantis anamnezs duomenimis, buvo nustatyta,
kad daniausiai takos turjo trauma (42 proc.), fizinis krvis arba genetinis polinkis (17 proc.).
Tyrimui atrinkt šun amiaus vidurkis buvo 5,433 m., svorio vidurkis – 16,85 kg.
Pastebta tendencija, kad didesn tikimyb sirgti turi šunys, sveriantys daugiau nei 15 kg (10),
antsvorio turintys ar nutuk šunys (33). Usienio literatroje rašoma, kad pikas plyšti kranialiniam
kryminiam raišiui veisliniams šunims yra nuo 2 met amiaus (10,30,31), rastis menisko
paeidimams – amiaus vidurkis 6 metai (serga 2–11 met amiaus šunys) (32), diagnozuoti kelio
girnels išnirim – amiaus vidurkis 2 metai (4,10).
Nagrindami lyties tak kelio snario lig pasireiškimui, nustatme, kad kelio snario
ligomis daniau serga patinai (60 proc.), nei kals (40 proc.), taiau ms tyrimo duomenimis, lytis
kelio snario lig pasireiškimui patikimos takos neturjo (p>0,05), taiau pagal Adams (33), kals
turi dvigubai didesn rizik sirgti kranialinio kryminio raišio plyšimu, negu šunys.
Taip pat nustatme, kad iš 30 tirt šun, 37 proc. buvo kastruoti, o lik 63 proc. –
nekastruoti. Atlikus tyrim paaiškjo, kad kastracija daro tak kelio snario lig pasireiškimui
(p<0,05). Pasak Guthrie (10), daniau serga anksti kastruoti šunys ir kals.
42
Analizuodami šuns dydio, kur lm šuns veisl, tak sergamumui kelio snario
ligomis, nustatme, kad iš 30 vairi veisli ir svorio šun imties daugiausia sirgo ma veisli
šunys – 71 proc.
Tiriant veisls darom tak rastis patologijai kelio snaryje nustatme, jog daniausiai šio
snario patologija diagnozuojama mišrnams – 30 proc. (p<0,05). Guthrie (10) duomenimis,
daniau serga Niufaundlendai, rotveileriai, Labradoro retriveriai, buldogai, bokseriai, iau – iau,
Stadforšyro terjerai, senbernarai ir, reiau, taksai, ši-cu, miniatiriniai šnauceriai, pekinai, basetai.
Taiau pagal Adams, Mostafa ir kit (14,33) atliktus tyrimus, daniau serga mišrnai.
Analizuodami šun laikymo bdo darom tak rastis kelio snario patologijai,
nustatme, jog 64 proc. šun buvo laikomi bute. 93 proc. šun buvo išvedami pasivaikšioti, taiau
pasivaikšiojimai neturjo reikšmingos takos kelio snario lig pasireiškimui (p>0,05).
Pastebime savinink nepateisinam abejingum šuniui apšlubus. Mes nustatme, jog
vidutin šuns šlubavimo trukm, iki šuns šeimininkas kreipiasi veterinarijos klinik, yra 2
mnesiai. Tai ilgas laiko tarpas: šiuo laikotarpiu, esant nestabiliam kelio snariui, daniausiai
vyksta negrtamo pobdio artroziniai pakitimai snario ertmje ir jo aplinkoje, sumenkinantys
pasirinkto gydymo efektyvum.
Šeimininkai šlubuojanio šuns judesius riboja 27 proc. atvej. Nustatme, kad judesi
ribojimas daro patikim tak (p<0,05) apsisaugant nuo papildom komplikacij kilimo kelio
snaryje ir jo aplinkoje šunims su ligotu kelio snariu.
Kelio girnels išnirimas diagnozuotas 7 šunims. Iš j 43 proc. atvej buvo paskirtas
konservatyvus gydymo bdas. Po kelio girnels išnirimo gydymo bkl pagerjo 43 proc. šun. 57
proc. atvej baigtis yra neinoma, nes šeimininkai klinik po pirminio apsilankymo nebesikreip.
Kranialinio kryminio raišio plyšimas buvo diagnozuotas 9 šunims. Tokia patologija
negaluojantys šunys daniausiai buvo gydomi operaciniu bdu (45 proc.). Po gydymo bkl
pagerjo 62 proc. šun, pablogjo – 25 proc. Kranialinio kryminio raišio plyšimo chirurginio
gydymo komplikacijos gali bti infekcija, stabilumo trkumas, progresuojantis osteoartritas bei
implant atmetimo reakcijos (18), osteofitai (17).
Menisko paeidimai diagnozuoti 2 šunims, kuri vienam buvo suteiktas operacinis, kitam –
konservatyvus gydymo bdas. Po operacinio gydymo vieno iš šun bkl pagerjo, o kito šuns
ligos baigtis neinoma.
Diagnozavus kelias kelio snario patologijas 12 šun, daniau buvo pasirinktas kompleksinis
gydymo bdas (37 proc.), taip pat, tolygiai pasirinkta gydyti konservatyviai arba operaciniu bdu –
po 27 proc. 9 proc. atvej gydymo buvo atsisakyta. Šioje šun grupje po gydymo bkl pagerjo
64 proc. šun. Šunims su nestabiliu kelio snariu dl priekinio kryminio raišio plyšimo menisko
paeidimai pasitaiko 20–77 proc. atvej (3).
Po kelio girnels išnirimo gydymo vienam šuniui pasireišk komplikacijos – šlubavimas
bgant, 2 mn. po operacijos.
Kranialinio kryminio raišio plyšimo gydymas suteiktas 9 šunims, iš kuri komplikacijos
pasireišk 22 proc. atvej, kurios buvo susij su tvarsi nusimimu ir aizd atsivrimu, kurios
vliau buvo išgydytos konservatyviuoju bdu.
Taip pat, buvo gydyta 12 šun, kuriems diagnozuotos kelios patologijos. Iš j vienu atveju
nustatytos komplikacijos: klinik kreiptasi 6 mnesiai po to, kai pirm kart buvo pastebtas
šlubavimas vokiei dogo kalei. Šiuo atveju, operacinio gydymo metu, buvo diagnozuotos tokios
komplikacijos: susiformav osteofitai, snario kapsuls tepalinio sluoksnio hiperplazija, medialinio
menisko paeidimas (29 pav.).
44
IŠVADOS
1) Šun kelio snaryje daniausiai diagnozuojamos kelios ligos vienu metu (40 proc. atvej),
reiau – kranialinio kryminio raišio plyšimas (30 proc.) ir kelio girnels išnirimas (23
proc.).
2) Kelio girnels išnirimo daniausia prieastis yra genetinis polinkis (43 proc.) ir fizinis krvis
(29 proc.); kranialinio kryminio raišio plyšimo – trauma (56 proc.) ar kelios prieastys (23
proc.); menisko paeidimo – trauma (100 proc.); keli kelio snario lig – trauma (42 proc.),
fizinis krvis arba genetinis polinkis (17 proc.).
3) Didesn rizik sirgti kelio snario ligomis turi ma veisli (71 proc.), vyriškos lyties (60
proc.), laikomi bute (64 proc.) šunys. Kastracija turi patikimos takos rastis kelio snario
ligoms (p<0,05).
4) Gydymo metodo pasirinkimas ir jo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos ligos, jos
sunkumo ir trukms. Konservatyvaus, operacinio ar kompleksinio gydymo metod
efektyvumas patikimai nesiskiria.
Šuns savininkui rekomenduojame nuolat stebti augintinio savijaut, reguliariai jam suteikti
tinkam fizin krv, atsivelgiant šuns veisl, ami bei dyd tam, kad bt išvengta atsitiktins
traumos. vykus traumai ar pastebjus šlubavim – svarbu nedelsiant kreiptis veterinarijos
gydytoj, nes, esant nestabiliam kelio snariui, pasireiškia negrtamo pobdio pakitimai kelio
snaryje ir jo aplinkoje: snario kapsuls tepalinio sluoksnio hiperplazija, menisk paeidimai,
osteofitai, osteoartritas. Šios komplikacijos sumaina gydymo efektyvum.
Rekomenduojame šunis kastruoti jiems pasiekus fiziologin brand, o po kastracijos, sultjus
mediag apykaitai, juos šerti tam skirtu pašaru ir reimu, neleidianiu priaugti antsvorio.
46
LITERATROS SRAŠAS
1. Evans HE, Lahunta, de, A. Miller‘s anatomy of the dog. Journal of small animal practice.
2013 April; 54(4):221
2. Dyce K, Wensing C. Textbook of Veterinary Anatomy. Missouri; 2010. 88, 91 – 93, 492,
494 – 496
3. Fossum TW, editors. Small animal surgery. Fourth edition. Missouri; 2007. 1254, 1289,
1290
4. Gibbons SE, Macias C, Tonzing MA, Pinchbeck GL, MacKee WM. Patellar luxation in 70
large breed dogs. Journal of Small Animal Practice. 2006 Jan 16; 47(1):3.
5. Muir P. Advances in the Canine Cranial Cruciate Ligament. Iowa; 2010. 43, 45, 53, 54, 95 –
97
6. Jandi AS, Schulman AJ. Incidence of Motion Loss of the Stifle Joint in Dogs With Naturally
Occurring Cranial Cruciate Ligament Rupture Surgically Treated with Tibial Plateau
Leveling Osteotomy: Longitudinal Clinical Study of 412 Cases. Veterinary Surgery. 2007
Mar 2; 36(2):114.
7. Kim S, Pozzi A, Kowaleski MP, Lewis DD. Tibial Osteotomies for Cranial Cruciate
Ligament Insufficiency in Dogs. Veterinary Surgery. 2008 Feb; Nr. 37(2):111.
8. Witsberger TH, Villamil JA, Schultz LG, Hahn AW, Cook JL. Prevalence of and risk
factors of hip dysplasia and cranial cruciate ligament deficiency in dogs. Journal of
American Veterinary Medicine Association. 2008 June; 232(12):1818 – 1824.
9. Duerr FM, Duncan CG, Savicky RS, Park RD, Egger EL, Palmer RH. Risk factors for
excessive tibial plateau angle in large-breed dogs with cranial cruciate ligament disease.
Journal of American Veterinary Medicine Association. 2007 Dec 1; 231(11):1688 – 1691.
10. Guthrie JW, Keeley BJ, Maddock E, Bright SR, May C. Effect of signalment on the
presentation of canine patients suffering from cranial cruciate ligament disease. Journal of
small animal practice. 2012 Apr 10; 53:273 – 277.
11. Renstrom P, Ljungqvist A, Arendt E, Beynnon B, Fukubayashi T, Garrett W, Georgoulis
T, Hewett TE, Johnson R, Krosshaug T, Mandelbaum B, Micheli L,Myklebust G, Roos
47
E, Roos H, Schamasch P, Shultz S, Werner S, Wojtys E, Engebretsen L. Non – contact ACL
injuries in female athletes: an International Olympic Comittee current concepts statement.
British Journal of Sports. 2008 Jun; 42(6):394 – 412.
12. Buote N., Fusco J, Radash R. Age, tibial plateau angle, sex and weight risk factors for
contralateral rupture of cranial cruciate ligament in Labradors. Veterinary Surgery. 2009 Jun
1; 38(4):481 – 489.
13. Ragetly CA, Griffon D, Thomas JE, Mostafa AA, Schaeffer DJ, Pijanowski GJ.
Noninvasive determination of body segment parameters of the hind limb in Labrador
retrievers with and without cranial cruciate ligament disease. American Veterinary Medicine
Res. 2008 Oct; 69(9):1188 – 1196.
14. Mostafa AA, Griffon DJ, Thomas MW, Constable PD. Morphometric characteristics of
pelvic limb musculature of Labrador retrievers with and without cranial cruciate ligament
deficiency. Veterinary Surgery. 2010; 39(3):380 – 389.
15. Hayes GM, Langley – Hobbs SJ, Jeffrey ND. Risk factor for medial meniscal injury in
association with cranial cruciate ligament rupture. Journal of small animal practice. 2010
Dec; 51(12):630 – 634.
16. Dillon D, Gordon – Evans WJ, Griffon DJ, Knap KM, Bubb CL, Evans RB. Risk factors
and diagnostic accuracy of clinical findings for meniscal disease in dogs with cranial
cruciate ligament disease. Veterinary surgery. 2014 May; 43(4): 446.
17. Piermattei Dl, Flo Gl, Decamp Ce. Brinker, Piermattei and Flo’s handbook of small animal
orthopedics and fracture repair. Fourth edition. Missouri; 2006. 562 – 566, 572, 574 – 577,
579, 585 – 587, 605
18. Fossum, TW, editors. Small animal surgery. Fourth edition. Missouri; 2013. 1219, 1222,
1223, 1324, 1325, 1328, 1331, 1351, 1356
19. Carobbi B, Ness GM. Preliminary study evaluating tests used to diagnose canine cranial
cruciate ligament failure. Journal of small animal practice. 2009 May; 50(5): 224 – 225.
20. Might KR, Bachelez A, Martinez SA, Gay JM. Evaluation of the drawer test and the tibial
compression test for differentiating between cranial and caudal stifle subluxation associated
with cruciate ligament instability. Veterinary surgery. 2013 May; 42 (4):392.
48
21. Marino DJ, Loughin CA. Diagnostic imaging of the canine stifle. Veterinary surgery. 2010
Apr; 39(3): 284 – 286.
22. German AJ, Holden SL, Bissot T, Hackett RM, Biourge V. Dietary energy restriction and
successful weight loss in obese client-owned dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine.
2007 Nov – Dec; 21(6):1174–1180.
23. MacFarlane PD, Tute AS, Alderson B. Therapeutic options for the treatment of chronic pain
in dogs. Journal of Small Animal Practice. 2014 Mar, 55(3):127–134.
24. Mathews K, Kronen PW, Lascelles D, Nolan A, Robertson S, Steagall PV, Wright B,
Yamashita K. Guidelines for recognition, assessment and treatment of pain. Journal of Small
Animal Practice. 2014 Jun; 55(6):61.
25. Marshall WG, Hazewinkel HAW, Mullen D, Meyer de G, Baert K, Carmichael S. The effect
of weight loss on lameness in obese dogs with osteoarthritis. Veterinary Research
Communications. 2010 Mar; 34(3):241–253.
26. Fritsch DA, Allen TA, Dodd CE, Jewell DE, Sixby KA, Leventhal PS, Brejda J, Hahn KA.
A multicenter study of the effect of dietary supplementation with fish oil omega-3 fatty
acids on carprofen dosage in dogs with osteoarthritis. Journal of American Veterinary
Medicine Association. 2010 Mar 1; 236(5):535.
27. Rexing J, Dunning D, Siegel AM. Effects of cold compression, bandaging, and microcurrent
electrical therapy after cranial cruciate ligament repair in dogs. Veterinary Surgery. 2010;
39:54.
28. Fischer C, Cherres M, Grevel V, Oechtering G, Böttcher P. Effects of attachment sites and
joint angle at the time of lateral suture fixation on tension in the suture for stabilization of
the cranial cruciate ligament deficient stifle in dogs. Veterinary surgery. 2010 Jan; 39:334 –
332.
29. Mostafa AA, Bakr E, Ali MA. Extra – articular stabilization of cranial cruciate ligament -
deficient stifle in dogs: a new tibial suture anchor point. The Journal of applied research in
veterinary medicine. 2013; 11(3):212 – 222.
30. Barrett JG, Hao Z, Graf BK. Inflammatory changes in ruptured canine cranial and human
anterior cruciate ligaments. Am J Vet Res. 2005; 66:2073–2080.
49
31. Muir P, Schamberger GM, Manley PA. Localization of cathepsin K and tartrate-resistant
acid phosphatase in synovium and cranial cruciate ligament in dogs with cruciate disease.
Veterinary Surgery. 2005; 34:239 – 246.
32. Cook JL. Cranial Cruciate Ligament Disease in Dogs: Biology versus Biomechanics.
Veterinary Surgery. 2010; 39:270 – 277.
33. Adams P, Bolus R, Middleton S, Moores AP, Grierson J. Influence of signalment on
developing cranial cruciate ligament rupture in dogs in the UK. Journal of Small Animal
Practice. 2011; 52:347 – 352.
1. Šuns apiros data:
7. Ar šuo kastruotas? Taip Ne
8. Kur šuo laikomas? (bute, voljere, pririštas prie grandins, laksto palaidas).
9. Ar šuo išvedamas pasivaikšioti? Taip Ne
10. Koks suteikiamas fizinis krvis pasivaikšiojim metu? (ar šuo nuolat ingsniuoja, bgioja,
šuoliuoja per klitis, kt.).
12. Kuria koja šlubuoja?
13. Kiek laiko tsiasi šlubavimas?
14. Kada pastebimas šlubavimas? (pvz. ilgiau paguljus ir pradjus judti, po ilgesnio
pasivaikšiojimo, ryte ar vakare, bgant ir pan.)
15. Kokios tariamos šlubavim suklusios prieastys?
16. Ar buvo ribojami gyvno judesiai pastebjus šlubavim? Taip Ne
17. Ar gyvnas buvo dl to gydytas kitoje klinikoje? Jei taip, koks gydymas buvo suteiktas?
18. Sdjimo testo rezultatai (jei atliekama).
19. Staliaus testo rezultatai (jei atliekama).
20. Kompresinio metodo rezultatai (jei atliekama).
51
22. Nustatyta diagnoz:
26. Jeigu nusprsta operuoti – kokia technika naudota?
27. Kokios mediagos buvo panaudotos siuvimui?
Raišiams:
29. Koks paskirtas pooperacinis reimas? (Jei narvo reimas – kiek laiko? Treniruots?)
30. Ar buvo reikalinga speciali dieta? Jei taip, koks pašaras paskirtas?
31. Ligos baigtis:
33. Per kiek laiko gyvnas atsistat fiziologin bkl?